Tarp knygu 2018 12

Gruodis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Renaldas Gudauskas. Biblioteka – dvasios tvirtovė 1 100 ATKURTAI LIETUVAI

Nuo „meilės“ iki Jono Pauliaus II: gražiausi žodžiai, svarbiausi įvykiai ir šimtmečio asmenybės žurnalo pašnekovų lūpomis. Parengė Asta Stirbytė

4

ĮVYKIS

Vaiva Markevičiūtė. „Ponas Tadas“ svečiuojasi Lietuvoje 7 ŠIANDIEN AKTUALU

Kultūrinė diplomatija – sunkiai apibrėžiama, bet labai svarbi Parengė Vaiva Markevičiūtė

7

9

TEMA / SENOVĖS IR MODERNUMO DERMĖ

Lina Šarlauskienė. Tūkstantmečius sujungiantys raštijos tiltai 12 NAUJI LEIDINIAI

Tomas Petreikis. Nacionalinė bibliografija atvėrė senąją lietuvių periodiką 15 SIMONO DAUKANTO METAI

Aurelijus Gieda. Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka 17 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Aldona Nikienė, Solveiga Sprindienė. Prikelta gyventi istorinė litografija 21 GEROJI PATIRTIS

Daiva Stasaitienė. „Knygosūkio“ karavanas baigė kelionę

24

28

KRONIKA

Danguolė Narkevičienė. Nacionalinės bibliografijos diena 27 „Slavų kalbos elementoriui“ – 400 metų. „Tarp knygų“ informacija 28 KRONIKA / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Virginija Švedienė. Lietuvos bibliotekininkai Kinijos ir Europos šalių bibliotekų forume 29 Daina Sutkevičienė. Tarpinstituciniai dialogai Graikijoje 30 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 2018 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

32 37

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Barbora ir Kalėdų simbolis prakartėlė

43

32 Vytauto Abramausko (7), Vygaudo Juozaičio (28), LSVBA archyvo (30) nuotraukos

VirŠeliuose

Pirmame: ir ateinančiais metais kviečiame užsukti į Nacionalinę biblioteką!

Irmanto Gelūno nuotr.

Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška.

Gruodžio numeryje – prakartėlė. Meistras Rimantas Zinkevičius, 2006 m.

Arūno Baltėno nuotr. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų

Redakcija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

#gyvasžodis*

Biblioteka – dvasios tvirtovė

Prof. dr. Renaldas Gudauskas. Irmanto Gelūno nuotr.

Mąstydamas apie Lietuvos valstybės šimtmetį, visų pirma turiu pasakyti, kad man tai labai svarbu. Ir žodis „atkūrimas“ yra reikšmingas – visai neseniai šventėme Estijos nacionalinės bibliotekos šimtmetį, Latvijos ir Estijos valstybių jubiliejus. Tačiau tik vienintelė Lietuva iš trijų Baltijos šalių atkūrė savo valstybę, Latvija ir Estija turėjo trumpesnį valstybingumo laikotarpį. Ir tai nėra pigus pasididžiavimas – tiesiog suvokimas to prasmingo laiko, kokia Lietuva buvo, ir, aišku, supratimas per tą šimtmetį įvykusių procesų svarbos. Nes mes turėjome ir labai sunkių situacijų, kitokių santvarkų, kurios buvo nepalankios Lietuvos raidai visomis prasmėmis. Pastarieji keletas dešimtmečių – tai laikotarpis, kai galime matyti, ko laisva Lietuva pasiekė visose srityse, tarp jų ir kultūros. * 2018-aisiais Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, šios rubrikos autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano šimtmetis“.

1

„

Aš turėjau puikių mokytojų, tokių kaip Levas Vladimirovas, kuris išmokė labai svar­ baus dalyko – mokytis visą gyvenimą. Ir tai visuomet prisimenu.

Tai darau ir darysiu, nes negalima sustoti, manyti, kad jau kažko išmokai ir to užtenka. Atkur­ tos valstybės laikotarpis man yra labai svarbus: jis sutapo su tomis aplinkybėmis, kai atsirado galimybė Vilniaus universitete įkurti Komunikacijos fakultetą (1991–2002 m. R. Gudauskas buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas – Red. past.). Taip pat turėjome galimybę įgyvendinti ne tik su biblio­ tekininko profesija susijusius sumanymus – mūsų komanda buvo gerai išmokyta ir taip gerai dirbo, kad fakultete buvo sukurta ir kitų specialybių: informolo­ gija, informacijos vadyba, verslo informacijos vadyba, tarptautinė komunikacija, ryšiai su visuomene ir kt.

Reikšmingas šimtmečio įvykis – nepriklausomy­ bės atkūrimas 1990 m. kovo 11-ąją. Atmintyje iškyla 1991-ieji. Prisimenu vietą, kurioje, siekdami apsaugoti parlamentą, padėjom statyti barikadas. Taip pat atsi­ menu biblioteką, kuri tada buvo tarsi mistiška dvasios tvirtovė, virtusi ir rea­lia tvirtove. Nacionalinė biblioteka buvo aktyvi šio gynybos žiedo dalis; tai atsimename, todėl valstybės šimtmetį šventėme labai aktyviai, minėjome jį daugybe renginių. Vien Valstybingumo erdvėje jų buvo per šimtą. Vasario 16-ąją plačiai atvėrė­ me duris, kvietėme į įvairius renginius, koncertus – pas mus apsilankė gausybė žmonių.

Prieš dvejus metus su vienu kolega tarsi netyčia įvardijome, kad Nacionalinė biblioteka turėtų būti vieta, kurioje vyksta nacionalinio masto renginiai.

Labai smagu, kad taip ir atsitiko, – daugelis renginių, kurie svarbūs visai valstybei, visai Lietuvai, vyksta pas mus. Džiaugiuosi, kai žmonės biblioteką vadina tautos namais, dvasios namais. Išlieka ne tik knygos ar sąsajos su knygomis. Taigi, mąstant apie Lietuvos valstybės šimtmetį, pirmiausia reikia galvoti, kaip aš galiu prisidėti prie tos valstybės klestėjimo. Sakyčiau, tai yra svarbiausia.

Turime, mano galva, puikią atkurtą Nacionalinę bib­ lioteką. Tai – ne mažesnės svarbos įvykis, nes maždaug po dešimties metų labai prislopintos veiklos atgyti ir atgimti, netgi pradėti lyderiauti per porą metų po įvykusios rekonstrukcijos – labai sudėtingas uždavinys.

Galvodami, kas mūsų laukia, kam turime ruoštis, galime svarstyti apie tobulėjančių technologijų, dirb­

Nacionalinė biblioteka turėtų būti vieta, kurioje vyksta nacionalinio masto renginiai. Labai smagu, kad taip ir atsitiko.

“

2

tinio intelekto, didžiųjų duomenų reikšmę ir vaidmenį mūsų gyvenime. Vis daugėja žmonių, galinčių pasiūlyti bibliotekose taikytinų gerų technologinių sprendimų, ir tai yra gerai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tie tech­ nologiniai, dirbtinio intelekto sprendimai prasmingi tiek, kiek jie padeda žmogui. Jie gali padidinti produk­ tyvumą, padėti sumažinti sąnaudas, tačiau žmogaus pakeisti negali. Žmogus turi valdyti visumą, matyti ir dirbtinio intelekto, ir didžiųjų duomenų vietą tokiuose vertybiniuose procesuose kaip švietimas, ugdymas, kultūra. Esu už valdomus, prasmingus technologinius sprendimus, negalima nepaisyti ir su informaciniu saugumu, tam tikromis rizikomis susijusių dalykų.

Matome, kas gali atsitikti, – pavogta ir nutekinta šimtai milijonų duomenų. Technologiniai sprendimai neturi kelti grėsmės nacionalinei atminčiai, ypač kai tai susiję su nacionalinėmis bibliotekomis.

Gyvename didelio skait­ meninio kompleksiškumo Mąstant apie ir intensyvumo aplinkoje.

Lietuvos valstybės Mūsų problema, kaip tą skaitmeninį kompleksišku­ šimtmetį, pirmiausia mą suvaldyti. Bibliotekoms reikia galvoti, kaip aš labai svarbu dalyvauti tuose galiu prisidėti prie tos procesuose, stengtis su­ valstybės klestėjimo. vokti bibliotekos ir didžiųjų duomenų sąsajas. Ir čia rei­ Sakyčiau, tai yra kia gerų specialistų, kad jie svarbiausia. pajėgtų suvaldyti situaciją, išlaikyti bibliotekos statusą ir praturtinti jos veiklą. Tam pasitelkiama ir kultūrinė diplomatija, kurią bibliotekos visada vykdė ir vykdo, tik gal garsiai to neįvardydamos. Matome, kokios svarbios yra švelniosios galios, kiek daug gali kultūra, kurios efekto išmatuoti niekaip negalime. O ir nereikia, nes tai – vertės, o ne kainos klausimas.

Nacionalinė biblioteka yra teisingame kelyje. Mums gal kažkiek sekasi, bet sunku sėkme pavadinti tai, kas yra sunkus darbas. Daug dirbame ir daug padarome.

Svarbu matyti tam tikrą dvasinį lygmenį, tada atsiranda prasmė.

Vis prisimenu genialią Vytauto Mačernio frazę – „Išlikti dūžtančiose formose“. Šiame kintančiame pa­ saulyje ji taikytina ir tam tikrai situacijai, ir valstybei, ir žmogui, asmenybei. Reikia būti pozityviai kintančiam, stengtis matyti ir suteikti prasmę ar vertę tiems, kurie yra tavo bendrapiliečiai.

„

“

Prof. dr. Renaldas Gudauskas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Gyvenimas yra pastanga. Ne visada ta pastanga yra lengva ir ne visada būtinai pasisekusi.

Tad palinkėkime vieni kitiems ištverties.

Aišku, linkiu ir sveikatos, gerovės, sėkmės.

Viso to taip pat reikia, bet ištvertis padeda išlikti, eiti toliau ir daryti tai, kas yra tavo misija.

Gražių švenčių ir prasmingų 2019 metų!

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Mieli skaitytojai , bendraminčiai ir kolegos, stengiamės, kad žurnalo puslapiai būtų ne tik informatyvūs, įdomūs, bet ir spalvingi , patrauklūs. Žurnalo kokybė priklauso nuo Jūsų – mums rašančių ir mus skaitančių. Ačiū, kad esate kartu.

Ateinantys 2019-ieji žurnalui – jubiliejiniai: „Tarp knygų“ leidžiamas jau 70 metų! Per šį laiką daug kas keitėsi: žurnalo pavadinimas, darbuotojai , net gyvenimo realijos, bet išliko dėmesys ir pagarba knygai , bibliotekai , kultūrai .

Naujus metus pasitinkame žengę dar vieną žingsnį – įsikūrėme interneto erdvėje . Nuo šiol su mumis bendrauti , skaityti įdomiausius straipsnius, pažinti bibliotekas ir bibliotekininkų gyvenimą galite ir socialiniame tinkle „Facebook“ – paskyroje Žurnalas „Tarp knygų“.

Linkime jums turiningų ir spalvingų 2019-ųjų! „Tarp knygų“ redakcija 3

Nuo „meilės“ iki Jono Pauliaus II

Gražiausi žodžiai, svarbiausi įvykiai ir šimtmečio asmenybės žurnalo pašnekovų lūpomis Šiemet kiekviename žurnalo numeryje skaitytojai galėdavo rasti su Lietuvos valstybės jubiliejumi vienaip ar kitaip susijusį straipsnį, atspindėtą įvykį, šimtmečio paskatintą veiklą ar asmeninę publikacijos autoriaus įžvalgą šia unikalia valstybės ir jos piliečių gyvenimo proga. Ta pačia dingstimi žurnalo pašnekovus įtraukėme į savotiškus rinkimus, prašydami nurodyti: 1) tris gražiausius lietuviškus žodžius; 2) svarbiausius Lietuvai 1918–2018 m. laikotarpio įvykius; 3) asmenybes, kurias jie laiko didžiausiu doroviniu autoritetu, žavisi jomis. „Tarp knygų“ redakcija dėkoja visiems žurnalo rubrikos „Pokalbis“ dalyviams, neatmetusiems tokio dažnai sunkiai įmanomo reitingavimo, ir siūlo susipažinti, kokią mozaiką, Lietuvai švenčiant savo šimtmetį, sudėliojo kalbinti bibliotekininkų bendruomenės šviesuoliai, su leidyba, knygų pasauliu, komunikacija susijusios asmenybės.

I Įdomu, kad dažniausiai tarp gražiausių paminėtų žodžių atsidūrė tie, kurių prasmė kelia teigiamas emocijas. Taigi „lyderiu“ tapo žodis „meilė“ („myliu“) (L. Lapinienė; I. Mitunevičiūtė; Ž. Petrauskienė; R. Matkevičienė). Nedaug atsiliko ne kartą panašiuose šalyje rengtuose rinkimuose nugalėję jaustukas „ačiū“ (I. Mitunevičiūtė; Ž. Petrauskienė) ir kone pirmasis dažno mažylio ištariamas žodis „mama“ („motina“) (R. Balsys; I. Mitunevičiūtė). Niekas nesiginčys, kad „nuostabu“, „žavu“, „gražu“ (L. Šarlauskienė) – taip pat teigiamų emocijų žodinė išraiška.

Vertybiniai pašnekovų prioritetai, ko gero, nulėmė tai, kad tarp gražiausių žodžių atsidūrė „žemė“, „taika“ (R. Balsys); „pareiga“, „sąžinė“ (L. Lapinienė); „Lietuva“ (Ž. Petrauskienė).

Komunikacijos specialistė R. Matkevičienė sakėsi pastebėjusi, jog dažnai žmonės nurodo su gamta susijusias sąvokas. Šioje grupėje būtų „ąžuolas“, „ramunėlė“, „čiobrelis“ (A. V. Dobkevičiūtė).

4

Reikėtų pažymėti, jog dauguma pašnekovų pripažino, kad nurodyti tik tris gražiausius žodžius yra nelengva užduotis. Pasak L. Šarlauskienės, „nepaprastai nuostabi per šimtmečius išsaugota lietuvių kalba. Išskirti gražiausius žodžius taip pat sunku kaip ir išrinkti geriausias knygas“. „Man lietuvių kalba yra viena iš gražiausiai skambančių ir ausį bei širdį glostančių kalbų, bet jei jau reikia rinktis...“ – prieš nurodydama savo trejetuką, kalbėjo Ž. Petrauskienė.

R. Matkevičienė, tikriausiai įsiklausiusi į skambesį, paminėjo: „Labai gražus žodis „ugnis“. Ir „deivė“.“ O G. Kajėnas atsipirko pasitelkdamas ironiją: „Prašau atleisti, klausimai man labai sudėtingi – niekaip negalėčiau apsispręsti, ar atsakinėti patosiškai, ar ironiškai.“ Vienos žurnalo kalbintos asmenybės atsakymas puikiai galėtų apibendrinti šią „užduotį“. Jaunoji vaikų literatūros specialistė I. Mitunevičiūtė pateikė visą samprotavimų šia tema virtinę: „Man visi lietuviški žodžiai gražūs, o mūsų kalba – pati gražiausia pasaulyje! Kartais mąstau, kas sudaro lietuviškąją tapatybę: galima rasti panašią gamtą, panašią geografinę padėtį, istorinių peripetijų taip pat visur pilna, kai kurie papročiai ir tradicijos jau nebepriimtini, gali priprasti prie svetimų miestų ir žmonių (gal net patiks), bet visada liks gimtoji kalba – ta, kuria su tavimi kalbėjo mama nuo pačių pirmųjų tavo gyvenimo žemėje akimirkų. Kuria sapnuoji, mąstai, kuri išduoda tavo priklausymą tam tikrai grupei žmonių.

Pirmi žodžiai, kurie ateina į galvą, yra gana banalūs – „mama“, „myliu“, „ačiū“. Tada manyje sukrunta filologė, mėgstanti kolekcionuoti tokius žodžius kaip „liūtpėdėlė“, „veršiukėlis“, „auksakalėliai“, „žuveliukas“, „vieversėlis“ ir t. t. Ar girdite, kaip nuostabiai jie skamba?

Bet čia reikia rinktis ir, jeigu jau reikia, mano pasirinkimas yra toks: „vaikas“, „knyga“, „skaityti“.“ II Svarbiausi 1918–2018 m. laikotarpio įvykiai Lietuvoje, redakcijos kalbintų asmenybių nuomone, vienareikšmiškai susiję su valstybingumu.

Tai – 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos pasirašytas nutarimas dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pasirašytas Nepriklausomybės atstatymo aktas. Šias datas paminėjo beveik visi pašnekovai.

L. Šarlauskienė džiaugiasi: „Puiku, kad šiais metais primename vieni kitiems apie didžiausią vertybę gyventi laisvoje ir demokratinėje valstybėje.“ Tačiau turime neužmiršti ir liūdnų pamokų, grėsmių laisvei. A. V. Dobkevičiūtė primena liūd­ nus su mūsų valstybės likimu susijusius įvykius: Molotovo–Ribbentropo paktą, Lietuvos okupaciją ir sovietų Lietuvos sukūrimą. Įdomus aspektas, daręs įtaką renkant svarbų įvykį, buvo pašnekovų asmeninis santykis su tuo įvykiu ar įvykiais. L. Lapinienė išskyrė Nepriklausomybės atkūrimą 1990-aisiais ir tai, kas įvyko per daugelį metų po to, nes visa tai „man leidžia gyventi taip, kaip noriu ir sugebu“. 1991 m. sausio 13-oji – liūdna diena, kurią tautiečiams teko išgyventi ir kuri, Ž. Petrauskienės žodžiais, „parodė lietuvių tautos ryžtą bei pasiaukojimą, parodė, kaip mums brangi laisvė, kad esame jėga, kad lietuviai gali susivienyti ir būti kaip kumštis“. I. Mitunevičiūtei tai – Baltijos kelias: „Buvau jame visai mažutė, tačiau atmenu, kad buvo daug vėliavėlių ir daug džiugiai nusiteikusių žmonių, kad laikiausi už mamos rankos ir nesupratau, kas čia vyksta. Bet labai patiko! Tai yra įvykis, kuriuo mes, kaip tauta, galime didžiuotis.“ R. Matkevičienė kaip etapinį įvykį nurodė Sąjūdžio įkūrimą 1988 m. ir šiemet 5

minėtą jo 30-mečio jubiliejų. „Tuo metu aš dar buvau paauglė, šis įvykis pakeitė mano gyvenimą“, – vertino dėstytoja.

Kiekviena tauta savo istorijoje turi didvyriškumo pavyzdžių, tik su ja siejamų pasiekimų, tradicijų, kuriais ji gali didžiuotis. Tarp tokių – ir R. Matkevičienės paminėta Šimtmečio dainų šventė, juk dainų švenčių tradicija įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

III Visos žurnalo kalbintos asmenybės yra savo srities profesionalai, turintys ką pasakyti, pasidalyti savo patirtimi ar įžvalgomis, tad buvo įdomu sužinoti, kurie Lietuvos veikėjai jiems yra autoritetas.

Tarp ne vieną kartą paminėtų asmenybių atsidūrė prezidentas Valdas Adamkus (Ž. Petrauskienė;

R. Balsys: „Ši asmenybė – vertybių etalonas“;) ir Jonas Basanavičius (L. Šarlauskienė: „Didžiausi autoritetai man yra žmonės, ugdę pilietiškumą, nepaisydami įvairių sunkumų, puoselėję lietuvių kultūrą ir kalbą, tyrę istoriją ir romantiškai perteikę meilę tėvynei. Vienas iš tokių autoritetų – Jonas Basanavičius“; Ž. Petrauskienė: „Jei kalbėsime apie Lietuvos valstybingumo stiprinimą ir įtvirtinimą, iškiliausios šimt­ mečio asmenybės, mano manymu, yra Jonas Basanavičius ir Valdas Adamkus.“).

Nenuostabu, kad doroviniai vedliai yra dvasininkai: prof. R. Balsiui – popiežius Jonas Paulius II, o A. V. Dobkevičiūtei – vienuolis tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis).

Rašytoja ir visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė imponuoja I. Mitunavičiūtei („Ji yra pavyzdys, kaip galima suvienyti savyje kūrybines ambicijas, pilietiškumą, valstybinį mąstymą ir moteriškumą, švelnumą, ištikimybę.“); Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja Ona Šimaitė – rašytojai G. Kazlauskaitei („Žaviuosi jos drąsa, nuovokumu, asketizmu ir filantropija.“).

Negalima nepritarti Ž. Petrauskienės teiginiui, kad per šimtmetį turėjome daug iškilių, garbių kultūros ir meno veikėjų, mokslininkų, sportininkų, garsinusių ir garsinančių Lietuvos vardą šalyje bei už jos ribų.

Arba R. Matkevičienės nuostatai – „Nėra taip, kad žavėčiausi viena kuria nors asmenybe. <...> Yra labai daug žmonių, pradedant tais, kurių jau nebėra, ir baigiant jaunais žmonėmis, kurie drąsūs ir svajoja keisti pasaulį. Tikrai nežinau... MAMA!“ Suprantama ir L. Lapinienės mintis nenurodant vieno asmens, o tiesiog pateikiant savotišką vertybinį kodeksą: „Man labiau imponuoja kai kurie charakterio bruožai: atkaklumas, gebėjimas siekti tikslo, tolerancija, supratingumas, mokėjimas gražiai bendrauti.“ Parengė Asta Stirbytė

Žodžius, šimtmečio įvykius ir asmenybes rinko Klaipėdos universiteto profesorius dr. Rimantas Balsys, leidybos ekspertė Aida V. Dobkevičiūtė, eseistas Gediminas Kajėnas, rašytoja Giedrė Kazlauskaitė, Vilniaus universiteto docentė dr. Renata Matkevičienė, bibliotekų bendruomenės nariai: Laima Lapinienė (Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka), Inga Mitunevičiūtė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. Žibutė Petrauskienė (Vilniaus universitetas), dr. Lina Šarlauskienė (Kauno kolegija).

6

ĮVYKIS

„PONAS TADAS“ SVEČIUOJASI LIETUVOJE Išskirtinė parodos erdvė, skirta „Pono Tado“ rankraščiui: kairėje matyti relikvijorius rankraščiui saugoti, dešinėje – maišelis su „Tėvynės žeme“ iš Pakaunės, centre – poemos rankraštis ir Adomo Mickevičiaus portretas (Valentas Vankavičius, 1828, Varšuvos Adomo Mickevičiaus literatūros muziejus, ML.K.818). Valdovų rūmų muziejaus (Vytauto Abramausko) nuotraukos

Šiemet Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengta išskirtinė paroda, skirta ypač svarbiai XIX a. lietuvių ir lenkų literatūros asmenybei – Adomui Mickevičiui (1798–1855), kurio 220-osios gimimo metinės minimos šių metų gruodžio 24-ąją. Į Lietuvą pirmą kartą atvežtas poeto, save apibūdinusio kaip gente lithuanus, natione polonus (lietuvių kilmės, lenkų tautybės), poemos „Ponas Tadas“ rankraštis.

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d. eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano...“ Adomas Mickevičius ir jo poema„Ponas Tadas“ surengta bendradarbiaujant net kelioms Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijoms: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams (Vilnius), Nacionaliniam Osolinskių institutui (Ossolineum) ir jo „Pono Tado“ muziejui (Vroclavas), Vavelio karališkajai piliai – Valstybiniams meno rinkiniams (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutui (Varšuva) ir Lenkijos institutui Vilniuje. Parodą žurnalo „Tarp knygų“ redakcijai ir jos draugams mielai pristatė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Epinė poema „Ponas Tadas“ (pirmą kartą išleista 1834 m.) yra ryškiausias 1569–1791 m. gyvavusios Abiejų Tautų Respublikos, kuri apėmė dabartinės Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, pabaigos ir kovos už valstybingumo atkūrimą atspindys, liudijantis jos tautų istorinę ir kultūrinę bendrystę. „Parodoje eksponuojame poemos švarraštį. „Ponas Tadas“ iš pradžių buvo rašomas ant lapelių, į sąsiuvinukus, juodraščius, daug braukomas. Juod­ raščiai XIX a. plito Lenkijoje (gal ir Lietuvoje, tik tai neužfiksuota) kaip tikros relikvijos. Žmonės pjaustė poemos lapelius ir dalinosi šeimose ar institucijose, – pasakojo V. Dolinskas. – Šis švarraštis šiandien saugomas Osolinskių institute Vroclave. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis buvo deponuotas į Lvovą. Šiuo metu oficialiai priklauso Lenkijos valstybei – švarraščio savininkai jį Lenkijai pardavė už trečdalį kainos, o du trečdalius padovanojo.“ Rankraštis saugomas relikvijoriuje – dėžutėje iš dramblio kaulo ir juodmedžio, kurią XIX a. specialiai pagamino grafai Tarnowskiai. V. Dolinskas patvirtino, kad ši nacionalinė Lenkijos relikvija labai retai išvežama iš jos saugojimo vietos: iki šiol buvo eksponuota tik Vienoje ir Krokuvoje.

7

Poemos rankraštis laikomas Lenkijos valstybės relikvija. Jis iš saugojimo vietos išvežamas labai retai – iki šiol buvo eksponuotas tik Vienoje ir Krokuvoje. Iki 2019 m. vasario 24 d. rankraštį galima pamatyti Vilniuje.

vyniojamieji popierėliai, muilas, saldainių popierėliai, servetėlės, pašto ženklai, laiškų popierius.“ Parodoje daugiausia dėmesio skiriama eksponatams, susijusiems su Vilniumi, Lietuva arba saugomiems Lietuvos kultūros paveldo institucijų rinkiniuose.

Antroje ir trečioje parodos dalyse lankytojams atskleidžiamos poemos „Ponas Tadas“ sukūrimo istorinės ir politinės aplinkybės, pristatomi pagrindiniai turinio elementai ir personažai. „Pradedame nuo pilies: kaip atrodo apgriauta pilis, poemos personažas – pilies raktininkas, raktai. Beje, eksponuojami tikri Vavelio pilies raktai, naudoti dar iki pokario“, – pasakojo V. Dolinskas. Parodoje surinkta eksponatų, pagrindžiančių ryškų Vilniaus motyvą kūrinyje, – pateikiama poemoje minimų šiandienės Lietuvos sostinės vietų: Aušros vartų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, Botanikos sodo, Gedimino kalno – iliustracijų. „Mickevičiaus atminimas Lietuvoje buvo gana svarbus. Nors caro valdžia draudė turėti ir platinti „Pono Tado“ leidinius, knygos plito.

1836 m., praėjus dvejiems metams po „Pono Tado“ pirmojo leidimo, kūrinys kai kuriuose Lietuvos dvaruose jau tikrai buvo žinomas“, – tikino parodos šeimininkas.

„Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pavyko rasti, galima sakyti, dar vieną relikviją, – džiaugėsi Valdovų rūmų direktorius. – Kiek ji autentiška, tikriausiai niekas negali pasakyti. Užrašas liudija, kad tai – Mickevičiaus emigracijoje su savimi vežioti Pakaunės slėnyje, Nemuno pakrantėje surinktos tėvynės žemės, džiovintų žolelių maišeliai.“ Norint suvokti poemos „Ponas Tadas“ rašymo aplinkybes ir svarbą, būtina trumpai apžvelgti ir A. Mickevičiaus gyvenimą, ir to meto visuomenės realijas. Apie 500 kv. metrų Valdovų rūmų parodų salėje pristatoma per 250 eksponatų iš 30 Lietuvos ir Lenkijos paveldo institucijų: muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt. Pasak direktoriaus V. Dolinsko, tokio dydžio parodos, skirtos poemai „Ponas Tadas“ ir apskritai A. Mickevičiui, nėra buvę Unikalus eksponatas, rastas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, – maišelis su žemėmis ir žolelėmis, surinktomis nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.

Nemuno pakrantėje prie Kauno. Pasakojama, kad A. Mickevičius šį maišelį vežiojosi su savimi emigracijoje.

Parodos erdvė suskirstyta pagal temas. Pirmoje ekspozicijos dalyje pristatoma poeto kilmė, šeima, Ekspozicijoje rodomi ir šiandien žinomi poemos ar jos fragmentų gyvenimo metai Kaune ir Vilniuje, kelionės. Išskirtinis šio vertimai į lietuvių kalbą iš lenkų nuo XIX a. antrosios pusės iki šių A. Mickevičiaus gyvenimo laikotarpio eksponatas – baldai iš dienų, taip pat lietuvių rašytojų kūriniai, kuriuose akivaizdūs „Pono Julijaus Slovackio motinos Salomėjos Bekiu salono Vilniuje, Tado“ intertekstai. kuriame poetas, prieš išvykdamas iš Lietuvos, atsisveikino su Ši paroda – ilgamečio Valdovų rūmų ir Lenkijos bei Lietuvos bičiuliais. Lankytojai kviečiami susipažinti (ar prisiminti) su atminties institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Didžioji dalis poeto kūryba ir įamžintu atminimu bei relikvijomis. „Ypač eksponuojamų vertybių iki šiol iš savo saugojimo vietų nebuvo įdomūs paminklų, ketintų statyti Vilniuje įvairiais laikais, iškeliavusios apskritai, kai kurios išvežamos labai retai. Dėl to projektai: Valdovų rūmų teritorijoje, Šv. Jonų bažnyčioje, – parodos vertė išauga keleriopai. vardijo V. Dolinskas. – Yra ir tokių įdomybių kaip mandarinų, citrinų ir apelsinų, importuotų iš Katanijos ar Sicilijos, Vaiva Markevičiūtė 8

ŠIANDIEN AKTUALU

Kultūrinė diplomatija – sunkiai apibrėžiama, bet labai svarbi

Diskusijos dalyviai (iš kairės): moderatorius Rytis Zemkauskas, Detlefas Gericke, Daina Urbanavičienė, Rytis Paulauskas, Marcinas Łapczyńskis. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Gruodžio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Nacio­ nalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke“. Joje aptartas ne tik Nacionalinės bibliotekos, bet apskritai visų institucijų vaidmuo mezgant ryšius su užsienio valstybėmis ir formuojant šalies įvaizdį, bandyta nubrėžti skirtį tarp kultūrinės diplomatijos, propagandos ir kultūros populiarinimo. Pagrindinis konferencijos iniciatorius Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, pateikdamas daugybę kultūrinės diplomatijos pavyzdžių iš Nacionalinės bibliotekos gyvenimo, išryškino bibliotekos indėlį į šią veiklos sritį. Aktyviu bibliotekos vaidmeniu naujajame lauke džiaugėsi konferencijos partnerių atstovai: Rytis Paulauskas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Asta Junevičienė – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė. Pirmojoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Londono karališkojo koledžo vyresnioji lektorė dr. Melissa Nisbett ir diplomatas, UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriaus programų specialistas dr. Marius Lukošiūnas.

Rašytojo ir žurnalisto Ryčio Zemkausko moderuotoje vėliau vykusioje diskusijoje bandyta išgryninti, kas yra kultūrinė diplomatija, kas jos adresatas, kokiame lauke ji veikia ir kam yra naudinga. Ši diskusija – taip pat savotiška kultūrinės diplomatijos apraiška: joje Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos patirtimi dalijosi Goethe’s instituto vadovas Detlefas Gericke, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė ir Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Rytis Paulauskas. Pateikiame pagrindines diskusijos dalyvių mintis, paskatinsiančias susimąstyti šia plačia ir aktualia tema.

9

Rytis Zemkauskas: Kur ir kaip reiškiasi kultūrinė diplomatija?

Rytis Paulauskas: Kultūrinė diplomatija nėra vien grynasis menas, kaip dažnai suprantama kultūra. Geras kultūrinės diplomatijos pavyzdys yra ši tarptautinė diskusija. Užsienio reikalų ministerija turi savas nuostatas, kaip turi atrodyti kultūrinė diplomatija, ko stengiamės ja pasiekti. Pirmoji – stiprinti valstybės išmaniąsias galias, nes išsilavinusi, kultūringa valstybė privalo būti matoma, antroji – pasitelkti kultūrinę diplomatiją valstybei svarbioms datoms paminėti. Be abejo, veikiame Europos Sąjungos kontekste, prisistatome kaip aktyvi narė. Naudojame daug platformų mūsų kultūrai skleisti: kino filmų festivaliai, Europos dienos minėjimas, atvirųjų dienų renginiai ir pan. Taip pat daug dėmesio skiriame Seimo nutarimais patvirtintiems metams. Kitąmet minėsime Baltijos kelio metus – puiki proga, vienijanti tris valstybes.

Marcinas Łapczyńskis: Viename Lenkijos valdžios dokumente 2000-aisiais kultūrinė diplomatija aprašoma kaip svarbi šalies užsienio politikos dalis. Nuo tada kultūrinė ir viešoji diplomatija traktuojama kaip vienas iš trijų pagrindinių užsienio politikos ramsčių. Lenkijoje viešosios diplomatijos sritį kuruoja Užsienio reikalų ministerija, pasitelkdama ambasadas, konsulatus ir Lenkijos institutus – šiuo metu pasaulyje jų yra 25. Kitą sritį – lenkų kultūros populiarinimą užsienyje – kuruoja Kultūros ministerija ir skirtingos nacionalinės institucijos. Visos jos turi savo užsienio politikos strategijas, kaip propaguoti lenkų kultūrą užsienyje, taigi Lenkijoje padėtis kultūrinės diplomatijos klausimu komplikuota. Prieš kelerius metus Kultūros ministerija bandė parengti lenkų kultūros populiarinimo užsienyje strategiją – dirbome apie dvejus metus, bet mums nepavyko. Buvo neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai Lenkija išleidžia kultūrai populiarinti užsienyje, nes turėjome sudėti ministerijų, departamentų, institutų ir kitų institucijų biudžetus. Be to, šia kryptimi dirba daugybė nevyriausybinių organizacijų, vietos institucijų.

Daina Urbanavičienė: Turbūt lengviau pasakyti, kas nėra kultūrinė diplomatija. Ši sąvoka šiandien apima labai daug ką – net kalbų mokymasis gali būti pavadinamas kultūrine diplomatija.

Detlefas Gericke: Kultūrinė diplomatija yra apie tiesą – kas yra tiesa ir kas nėra. Esu iš šalies, kurios dvylika istorijos metų buvo katastrofa, – kalbu apie 1933–1945-uosius. Kultūrinė diplomatija egzistavo ir tada, bet tai buvo gryna propaganda. Po karo, kai Vokietija norėjo grįžti į civilizuotų tautų gretą, buvo labai svarbu įrodyti, kas esame, kad esame demokratinė šalis, o ne tokia, kuri suvaro žurnalistus, rašytojus, kompozitorius į koncentracijos stovyklas. Siekėme parodyti, kad menininkai iš tiesų yra mūsų šalies balsas.

6–7 dešimtmečiais visi šie kūrėjai turėjo visišką žodžio laisvę. O jų auditorija – buvę pabėgėliai: žydai, politikos veikėjai, intelektualai – drąsiai uždavinėjo klausimus.

Niekas neribojo, ką kalbėjo Günteris Grassas ar kitas to meto intelektualas. Kitas apsivalymo nuo propagandos aspektas – atskirti valdžią nuo kultūros. Tai reiškia, 10

kad Vokietijoje kultūros institucijos ne tik atsiskyrė nuo visų politinių partijų, jos savarankiškai sprendė, kaip paskirstyti savo metinį biudžetą. Mums pasisekė, kad 7-ojo dešimtmečio pabaigoje genialus intelektualas prof. dr. Ralfas Dahrendorfas nusprendė dvejus metus praleisti politikos lauke. Dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, jis sukūrė Vokietijos viešosios ir kultūrinės diplomatijos koncepciją – 18 gairių, kurios tebėra aktualios ir šiandien. Esminis šių gairių teiginys – kultūrinė diplomatija yra mainymasis ir dialogas.

O apie 2000-uosius Vokietijos valdžia susiejo kultūrinę diplomatiją su žmogaus teisėmis ir vertybėmis.

R. Zemkauskas: Kas yra kultūrinės diplomatijos taikinys? Kokiose sferose ji veikia ir galėtų atnešti daugiausia naudos?

M. Łapczyńskis: Teoriniuose darbuose rašoma, kad diplomatija – viešoji ir kultūrinė – yra nukreipta į užsienio šalių piliečius: politikus, žurnalistus, masinę žiniasklaidą. Tačiau pirmasis adresatas, mano galva, yra visuomenė. Man kyla kitas klausimas – kokie veiksmai laikomi kultūrine diplomatija? Čia turėtume kalbėti ir apie diplomatiją, ir apie savo kultūros populiarinimą svetur, ir apie vadinamąjį tiltų tiesimą. Užsienio šalyse rengiami koncertai, rodomi filmai ir spektakliai ne visada turi diplomatijos dėmenį, kartais jie yra tiesiog meno kūriniai. Ir greta yra panašaus pobūdžio renginiai, kurių pirminis tikslas – diplomatija, kurių metu sprendžiami politiniai klausimai. Ar abu šie pavyzdžiai yra kultūrinė diplomatija?..

R. Paulauskas: Jei sakome, kad kultūrinės diplomatijos tikslas yra megzti prasmingą pokalbį tarp valstybių, tai tokiu atveju kultūrinės diplomatijos auditorija yra politinių sprendimų priėmėjai. Itin svarbu, kad menininkai palaikytų diplomatus, nes jie – stiprus intelektualinis šių renginių dėmuo. Svarbios ir medijos – jos visuomenės akyse suteikia renginiui prasmės, vertės.

R. Zemkauskas: O ar galima kultūros diplomatija be institucijų?

R. Paulauskas: Tokiu atveju kyla finansavimo klausimas...

D. Gericke: Kai kalbame apie institucijas, omenyje nebūtinai turime valstybines. Kultūros institucijos dažniausiai būna tiesiogiai nepriklausomos nuo valdžios.

Jos yra lyg prodiuseriai. Norite sukurti filmą, surengti parodą, knygų mugę? Jums reikės prodiuserio. Kultūrinės diplomatijos aspektas – reikės vieno, dviejų, o gal trijų prodiuserių? Gal vienas prodiuseris bus iš Lietuvos, antras – iš Prancūzijos, o trečias – iš Vokietijos. Šie trys prodiuseriai gali pasikviesti kuratorių – iš Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos. Ir gal jų sukurtas produktas keliaus iš Lietuvos į Prancūziją, o tada – į Vokietiją. Štai taip ką tik apibūdinau Antano Sutkaus parodą „Kosmos“. Ją organizavo Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija, Prancūzų institutas Lietuvoje, Goethe’s institutas, o kuratoriai buvo iš trijų šalių: Gintaras Česonis,

PRANEŠIMAS „Kultūrinė diplomatija: naujausi pokyčiai ir išmoktos pamokos“

Konferencijoje dr. Melissa Nisbett pristatė Jungtinės Karalystės patirtį.

2008 m. mokslininkė atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo Didžiosios Britanijos nacionalinių institucijų kultūrinės diplomatijos veiklą ir poveikį. Po tyrimo kultūrinei diplomatijai šalyje skiriama daugiau dėmesio, politikai siekia išsiskirti, būti matomi, įtvirtinti savo galią (angl. stand out) ir megzti ryšius, skatinti bendradarbiavimą (angl. reach out).

Mokslininkė pabrėžė, kad kultūrinės diplomatijos terminas pastaruoju metu dažnai keičiamas švelniosios arba minkštosios galios (angl. soft power) terminu. Pastarasis į pirmą vietą iškelia verslą, investicijų ir turistų pritraukimą, užnugary palikdamas ne mažiau svarbius kultūrinius mainus ir tarpkultūrinį supratimą, – akcentuojamas varžymasis, o ne bendradarbiavimas. „Kultūrinė diplomatija mums primena bendradarbiavimo ir kitų supratimo svarbą. Tai ypač reikšminga šiandieniame pasaulyje, kuris tampa vis sudėtingesnis, dinamiškesnis ir tarpusavyje susisaistęs. Norint veiksmingai spręsti šiuo metu pasaulį kamuojančias problemas – klimato kaitą, skurdą, terorizmą, žmonių perkėlimą dėl karo, reikia veikti ne nacionaliniu lygmeniu, o bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems. Šiandieniai iššūkiai yra per dideli ir per sudėtingi šalims susitvarkyti vienoms“, – teigė dr. M. Nisbett.

Jeanas Marcas Lacabe’as, Thomas Schirmböckas. Be prodiuserio – šių daugiau ar mažiau nepriklausomų institucijų – šitos parodos nebūtų buvę.

R. Zemkauskas: Ar gali kultūros diplomatija būti destruktyvi?

R. Paulauskas: Galiu pateikti pavyzdį – bandymas pritaikyti kultūros diplomatijos sąvoką agresyviai karinių orkestrų retorikai ar propagandinių filmų Antrojo pasaulinio karo tematika rodymas.

R. Zemkauskas: Kokie yra kultūrinės diplomatijos ir propagandos santykiai?

M. Łapczyńskis: Reikėtų pradėti nuo termino „propaganda“ apibrėžimo – iki Antrojo pasaulinio karo šis žodis neturėjo neigiamos reikšmės. Tarp diplomatijos ir propagandos yra labai siaura riba.

Propaganda šiandien pasireiškia kaip manipuliacija, dezinformacija, specialiai atrinktų faktų naudojimas, netikros žinios (angl. fake news). Dauguma žmonių neatpažįsta propagandos, bet tai – jau mūsų, diplomatų, ir laisvosios žiniasklaidos užduotis: pasakyti, kas yra netikros žinios.

D. Gericke: Netikros žinios yra kitas dalykas, bet propagandą žmonės atpažįsta labai greitai ir ji jiems nepatinka. Žinoma, kultūrinė diplomatija gali būti destruktyvi.

R. Zemkauskas: Kas iš kultūrinės diplomatijos laimi daugiausia?

D. Urbanavičienė: Jei tai – valstybės užsakymas, be abejonės, valstybė. Jei menininkas gali laisvai įgyvendinti savo kūrybines idėjas – laimi ir jis.

R. Paulauskas: Pirmiausia laimi ta auditorija, kuriai yra skiriamas renginys, o kartu ir visuomenė.

Manyčiau, kad diplomatijoje kultūrą, kaip instrumentą, turėtume taikyti visada. Tiesa, kultūros lauko veikė-

Dr. Melissa Nisbett, Londono karališkojo koledžo vyresnioji lektorė, dėstanti kultūros politikos, kultūrinės diplomatijos, švelniosios galios, kultūrinio turizmo, kultūrinės demokratijos dalykus.

jai su tuo ne visada sutinka, jie ne visada mėgsta būti instrumentalizuojami.

D. Gericke: Svarbu pabrėžti, kad kultūrinė diplomatija egzistuoja ne tik institucijų lygmeniu, ji apima daug plačiau: radiją, televiziją, studentų mainus ir kita. Mokinių ir studentų mainai apskritai yra labai svarbi kultūrinės diplomatijos sritis.

R. Zemkauskas: Gal galėtumėte pateikti po vieną gerą pasiūlymą, kaip sustiprinti kultūrinės diplomatijos svarbą?

D. Urbanavičienė: Norėtųsi, kad išsigrynintume, kas yra kultūrinė diplomatija, ir vykdytume ją sistemingai, apsibrėžtume valstybės finansinį indėlį ir suformuotume ilgalaikę strategiją.

R. Paulauskas: Mano manymu, labai svarbi partnerystė. Šiuo metu Lietuvoje yra daug vidinių tvirtovių, kurios veikia savo laukuose. Kyla klausimas, ar tikrai matome visus galimus partnerius, veikimą kultūrinės diplomatijos lauke galinčius padaryti sistemingą, kryptingą ir veiksmingą.

D. Gericke: Be kultūrinės diplomatijos gyvenime turėtume daug mažiau ramybės. Man atrodo, ji labai koreliuoja su mūsų gerove. Kitas aspektas – teoretikų ir praktikų bendradarbiavimas plėtojant kultūrinę diplomatiją.

M. Łapczyńskis: Pirmas mano pasiūlymas skirtas tiems, kurie priima valstybinės svarbos sprendimus, – politikams, investuotojams į kultūrą: kultūrą traktuokite ne kaip instrumentą, o kaip vertybę. Antrą pasiūlymą skirčiau praktikams – žmonėms, dirbantiems kultūros institucijose ir propaguojantiems savo kultūrą svečiose šalyse: niekada nepamirškite savo pačių kultūros, nes, kaip kažkas yra pasakęs, kultūra prasideda namuose. Žinoma, svarbu planavimas, strategija, bet ne mažiau svarbu tai, kokius save rodome. Tai skirta ir žiniasklaidai.

Parengė Vaiva Markevičiūtė 11

Tema / Senovės ir modernumo dermė

Tūkstantmečius sujungiantys raštijos tiltai

Izraelio nacionalinio muziejaus Knygų šventovėje saugomi seniausi šventieji raštai. Linos Šarlauskienės nuotr.

Dr. Lina Šarlauskienė Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centras

Kiekvienų metų pabaiga įpareigoja prisiminti atliktus darbus ir galvoti apie kitų planus, o Šv. Kalėdų laukimo laikotarpis skatina pamąstyti ir apie mūsų būties pasaulį. Šis laikotarpis susieja mūsų pačių, mūsų šeimų, bendruomenės, tautos ir visos žmonijos praeities, dabarties ir ateities dimensijas.

Kaip šis laikotarpis, lygiai taip ir istorinės kultūros paveldo vietos nejučia priverčia susimąstyti. Jeruzalė yra viena tokių gražiausių ir stipriausių potyrių vietų, kurioje susipynusios istorijos, kultūros, religijos. Seniausi raštai saugomi moderniausiose saugyklose, o akademinės bibliotekos siūlo inovatyvias paslaugas.

Akademinė Ruppino kolegijos biblioteka, aplankyta pagal Europos Sąjungos „Erasmus +“ darbuotojų mokymų mobilumo programą Izraelyje, nustebino pastato architektūros išraiškingumu ir draugiškumu gamtai (tuo galima įsitikinti apsilankant: https://www.kkarc.com/ landing-2/03-academic/ruppin-academic-library-memorial-2/). Dydžiu, erdvėmis ir paslaugomis ši biblioteka labai panaši į Kauno kolegijos biblioteką, todėl abiem pusėms buvo aktualu kolegiškai pasidalyti patirtimi ir įdiegtomis inovacijomis. Itin naudinga buvo išsamiau sužinoti apie šioje bibliotekoje įdiegtą bibliotekinę debesijos sistemą „Alma“.

12

Senųjų laikų ženklai

Modernios erdvės, duomenų bazės ir kompiuterių klasės akademinėse bibliotekose yra panašios daugelyje šalių, tačiau Izraelyje staiga gali atsidurti bet kuriame amžiuje, paklaidžioti įvairiais istorijos laikotarpiais ir rasti neįtikėtinų sąsajų. Pamačius seniausią hebrajų Bibliją (hebr. Keter Aram Zova; angl. Aleppo Codex,), atmintyje iškyla Izraelio biblio­ tekinės sistemos „Aleph“ pavadinimas. Čia galima atrasti įdomių atitikčių; Alepo Biblija saugoma Jeruzalės priemiestyje Givat Rame įsikūrusioje Izraelio nacionalinio muziejaus Knygų šventovėje (hebr.

Heikhal HaSefer; angl. Shrine of the Book) greta kitų seniausių šventųjų raštų.

Jeruzalės priemiestyje pastatyta Knygų šventovė – tai baltas vandens apsuptas kupolas, kurio du trečdaliai paslėpti žemėje. Pastaraisiais aukštais tarsi primenama, kad muziejuje saugomi Negyvosios jūros rankraščiai, iš kurių seniausi III a. pr. Kr., buvo rasti Kumrano olose. Nuotr. iš goo.gl/rR5u56

„

Įdomu, jog Knygų šventovė pastatyta remiantis rankraščio „Šviesos sūnų karas prieš Tamsos sūnus“ motyvais.

Tai – baltas vandens apsuptas kupolas, kurio du trečdaliai paslėpti žemėje.

Priešais kupolą įrengta juodo bazalto siena. Tokia pastatų struktūra simbolizuoja šviesiąsias ir tamsiąsias jėgas. Šie motyvai nejučia susisiejo su George’o Lucaso kino filmų epopėja „Žvaigždžių karai“, kurioje galima įžvelgti tą pačią amžinąją blogio ir gėrio kovą. O ši kova, nesvarbu, kaip tas priešiškas jėgas pavadinsime, gali būti mūsų pačių viduje, tarp tautų ar šalių, tarp pažiūrų ar nuostatų. Kaip rašo Johnas C. Lydenas (2016), svarbiausia nepamiršti, kas apskritai yra humaniškumas.

Knygų šventovėje buvo galimybė pamatyti kai kuriuos rankraščius iš vertingo Negyvosios jūros rankraščių (kitaip – Kumrano rankraščiai) rinkinio – netoli tūkstančio rankraščių fragmentų; seniausias iš rankraščių datuojamas net III a. pr.

Kristų. Rankraščiai dėl jų trapumo eksponuojami 3–6 mėnesius, o kitu metu saugomi specialioje saugykloje. Grįžusi iš šios kelionės išgirdau, kad muziejams pasitaiko įsigyti neoriginalių Negyvosios jūros rankraščių.

Gali kilti klausimas, kodėl jie tokie svarbūs?

Didžiulė mokslininkų grupė tiria šiuos tiltą tarp dviejų tūkstantmečių nutiesusius ir šiandien mūsų skaitomą Bibliją patvirtinančius rankraščius. Kumrano olose rastų Negyvosios jūros rankraščių ir šių dienų Biblijos tekstai yra tie patys. Belieka stebėtis, koks be galo kruopštus tūkstančius metų trukęs perrašinėtojų darbas.

Apie šių rankraščių vertę publikuota daugybė mokslinių tyrimų įvairiais aspektais, juos net trumpai apibendrinti būtų pernelyg sudėtinga. Tačiau tiesioginis žvilgsnis į keletą tokių rankraščių paska-

Biblija ir bibliotekos susieja žinias ir civilizacijas per tūkstantmečius.

Neabejotinai jos mums – šviesos nešėjos.

“

tina domėtis Biblija ne tik kaip religijos knyga – ji padeda geriau suprasti, kaip gyveno ir mąstė žmonės tūkstančius metų, ji skatina apskritai susimąstyti. Kaip rašo dr. Ingrida KazakevičiūtėGudauskienė, „būtume naivūs nepripažindami, jog mūsų visuomenės požiūrį į tikrovę ir į žmogų šiandien įtaigiausiai veikia jau kelis šimtmečius protu besiremiančios kultūros pažanga. Bet ir šiandien, kuomet neįtikėtinu greičiu plėtojasi technologijos, laiduojančios žmogui saugią buitį, bet negalinčios laiduoti jo saugios būties, Dievo žodis tebėra kreipinys ir iššūkis naujoms įžvalgoms apie visų dalykų vertę ir prasmę.“

Biblijos svarba Vakarų civilizacijoje

Tikėjimas yra reikšminga žmonijos kultūros dalis. Neatsitiktinai pirmasis rašytinis tekstas lietuvių kalba yra poteriai, o pirmoji spausdintinė lietuviška knyga – katekizmas. Biblija visada buvo neatsiejama kultūros dalis. Kaip apibendrina Evaldas Grigonis (2011): „Nuo krikščionybės įsigalėjimo IV a. po Kr. Šventasis Raštas užėmė ypatingą vietą Vakarų civilizacijos kultūroje, o iki XVIII a. Biblija buvo pagrindinis kultūrinis tekstas visoje Europoje, t. y. ir toliau kūrė žinias, jas perteikė.“ Biblija buvo pirmoji Johanno Gutenbergo atspausdinta knyga. Biblija (biblia – graikų kalbos žodis, reiškiantis knygos) yra į daugiausia kalbų išversta knyga ir bent dalį šios knygos sava kalba gali skaityti per 90 proc. pasaulio gyventojų. Biblija buvo dažniausia valdžios ar religinių priešininkų draudžiama knyga. Nepaisant to, ji visais laikais labiausiai perrašoma, spausdinama, perkama ir net vagiama knyga pasaulyje. Šio žodžio daugiskaitinė forma randama lotyniškajame Senojo Testamento vertime (Vulgata), o iš čia jis patenka ir į modernias kalbas, kur vartojamas jau kaip vienaskaitinis daiktavardis. Žmonės neatsitiktinai dar ją vadina Knygų knyga.

Sakoma, kad Biblija nėra mokslinis veikalas, bet, matyt, gali atskleisti daugiau, nei atrodytų.

Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatų, kad Biblija yra istoriškai tiksli. Archeologai nuolat aptinka istorinių artefaktų apie joje minimus įvykius, vietas ar žmones. Ši knyga darni, nors buvo rašoma 40 skirtingų vyrų, gyvenusių skirtingais amžiais. Joje nėra netikslumų moksliniu požiūriu ir pateikiama teiginių, kuriuos pagrindė tik šiuolaikinis mokslas arba kurie buvo moksliškai pagrįsti daug vėliau po parašymo (Henry’is Morrisas, 1986).

13

Jeruzalės miesto maketas Izraelio nacionaliniame muziejuje. Linos Šarlauskienės nuotraukos

Unikalus pasaulio miestas

Nuo rankraščių pakėlus akis, galima pakeliauti per tūkstantmečius vaikštant po senovės Jeruzalę ir studijuojant didžiulį jos maketą tame pačiame Izraelio nacionaliniame muziejuje, o, lyginant su senoviniais žemėlapiais, kurie saugomi Jeruzalės hebrajų universiteto miestelyje esančioje Izraelio nacionalinėje bibliotekoje, akivaizdžiai pamatyti istorijos pokyčius.

Eksponuojamuose įvairių amžių žemėlapiuose galima pamatyti Biblijoje aprašyto žydų tautos 40 metų kelio iš Egipto į Pažadėtąją žemę atspindį. Toks vaizdžiai pateikiamas istorinis kontekstas, nelygu tyrinėtojo norai ar mokslinė specializacija, parengia atradiJeruzalėje mams senojoje Jeruzalėje. senieji raštai Šiame viename seniausių pasaulio miestų susipynusi saugomi trijų religijų istorija, mūsų moderniausiose civilizacijos ir šiuolaikinio saugyklose, o pasaulio istorija. Jeruzalėje galima vaikščioti po Bibliakademinės joje minimas šventas vietas bibliotekos siūlo ir pažvelgti į tūkstantmečių senumo kultūros paveldą. inovatyvias Kažin ar dar kur nors įmapaslaugas. noma vienoje gatvėje (hebr.

HaCardo) pamatyti keletą istorinių sluoksnių, iš kurių vienas seniausių siekia Bizantijos laikus. Jei tai pasirodytų nepakankama, kitoje vietoje galima pažvelgti į archeologinių kasinėjimų šulinį, menantį neolito laikų žmonių gyvenseną. Ši Jeruzalės kultūros, istorijos ir religijos koncentracija žavi ir trikdo, nes suvoki savo žinių bei supratimo apie civilizaciją fragmentiškumą. Ši vietovė su tokiu kultūros paveldu galėtų būti didžiausias gėrio švyturys, tačiau joje vis nesibaigia karai. Minėtoji šviesos ir tamsos kova vis dar vyksta.

„

“

14

Šiuolaikiškas išraiškingos architektūros Ruppino kolegijos pastatas, kuriame įsikūrusi biblioteka ir auditorijos, pastatytas ant kalvos kaimo vietovėje kaip draugiška gamtai akademinė sala.

Atvėrus sau tokią matomą, paliečiamą ir pajaučiamą istoriją, galima lengviau suprasti įvairias dabarties realijas ir pamąstyti apie ateities prasmingumą. Kaip tai susiję su modernių bibliotekų paslaugomis?

Tiesiogiai. Bibliotekos visada buvo žmonijos žinių saugotojos ir skleidėjos, nepaisant vyraujančių informacijos perteikimo formų, jos saugojimo ir sklaidos technologijų. Kaip teigia Ernestas C. Richardsonas (1914), dėl žodžio kilmės ir žinių atrankos, išsaugojimo bei perteikimo prasme pati Biblija yra biblioteka. Biblija ir bibliotekos susieja žinias ir civilizacijas per tūkstantmečius. Neabejotinai jos mums – šviesos nešėjos.

Literatūra ir šaltiniai

Biblijos muziejus pripažino, kad kai kurie jo Negyvosios jūros rankraščiai yra klastotės.

2018. Prieiga per internetą: https://goo.gl/tyPk5z Lyden, John C. (2016). The apocalyptic cosmology of Star Wars. Journal of Religion & Film, 4 (1), 2.

Shrine of the Book. Prieiga per internetą: https://www.seetheholyland.net/ shrine-of-the-book/ Negyvosios jūros rankraščiai jungia praeitį ir dabartį. Prieiga per internetą: https://goo. gl/UvpVDE Kazakevičiūtė-Gudauskienė, Ingrida. Bendrasis įvadas į Bibliją. Prieiga per internetą: http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rakt/ivadas_ikg/ Grigonis, Evaldas. (2011). Šventojo Rašto leidiniai Vilniaus universiteto bibliotekos XVI amžiaus knygų fonduose. Knygotyra, 56 (56), p. 149–166.

Morris, Henry. (1986). Science and the Bible. Moody Publishers Richardson, Ernest Cushing (1914). Biblical Libraries: A Sketch of Library History from 3400 B. C. to A. D. 150. Princeton University Press. Prieiga per internetą: http://www. nathanielturner.com/bibleaslibrary.htm

Nauji leidiniai

Nacionalinė bibliografija atvėrė senąją lietuvių periodiką Dr. Tomas Petreikis

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kartu su bendradarbiais vykdanti retrospektyviuosius „Lietuvos bibliografijos“ rengimo darbus, rengia fundamentinę periodinių leidinių lietuvių kalba bibliografijos rodyklę. Tai kokybiškai naujas bibliografinės veiklos etapas, pakeičiantis ankstesnius bibliografinius išteklius. Leidinį „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ sudarys dvi dalys. Pirmoji apima poligrafiniu būdu spausdintus leidinius, antrojoje bus suregistruoti rankraštiniai ir operatyviosiomis dauginimo priemonėmis spausdinti leidiniai.

2018 m. gruodžio pradžioje pasirodė pirmoji bibliografijos rodyklės dalis „Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai“*. Leidinį sudaro dvi knygos (kn. 1, A–M; kn. 2, N–Ž), kurių bendra apimtis 1644 puslapiai.

Lietuvių periodinės spaudos istorija rašoma nuo XX a. antrojo dešimtmečio, bet dėl politinių aplinkybių ir daug kruopštumo reikalaujančio bibliografinio darbo ilgai nebuvo galima nešališkai apibendrinti jos leidybos istorijos. Profesionalizacija buvo viena iš esminių XIX–XX a. sandūroje įvykusių žinių industrijos kūrimo sąlygų.

XIX a. pabaigoje iš gimstančios lietuvių inteligentijos išaugę specialistai kūrė nacionalinę žurnalistiką, kartu kilo ir spaudos pramonės techninis lygis, aktyvėjo politinis, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Didėjo nacionalinės informacijos srautas, kuriame ryškų toną davė periodinė spauda, XIX a. vadinta ketvirtąja valdžia. Laikraštis (ar žurnalas), simboliškai keisdamas knygą, tapo ir dažno piliečio socialinės tapatybės dalimi. Periodika ir jos skaitymas buvo laikomi modernaus žmogaus požymiu, savotiškai reprezentavo socialinį kultūros kapitalą.

Spauda atspindi kolektyvinį įvairių socialinių, etninių, konfesinių, tautinių ir kt. grupių požiūrį į valstybėje vykstančius procesus. Kita vertus, tai ir galingas įrankis paskatinti tautą ar jos grupę aktyviems politinės kovos veiksmams. Periodinės spaudos bibliografijos poreikis brendo nuo XIX a. pabaigos, savaimingai sutapdamas su tuo * Lietuvos bibliografija. Serija B: Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1: Kn. 1: A–M; Kn. 2: N–Ž / ats. red. N. Bliūdžiuvienė. Vilnius, 2018.

15

„

metu sparčiai didėjusiomis periodinės spaudos leidybos apimtimis.

Nepriklausomos Lietuvos metais periodiniai leidiniai buvo pradėti registruoti Vaclovo Biržiškos rengiamuose retrospektyviuosiuose „Lietuvių bibliografijos“ (4 d., 1924–1939) tomuose, einamosios bibliografijos leidiniuose „Knygos“ (1922–1924) ir „Bibliografijos žinios“ (1928–1943). Sovietmečiu retrospektyviosios bibliografijos darbai persikėlė į 1946–1992 m. veikusius Lietuvos TSR knygų rūmus. Šioje įstaigoje įkurtas Periodinių leidinių retrospektyviosios bibliografijos skyrius rengė periodinių leidinių kontrolinį sąrašą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmoji dar Knygų rūmuose pradėta ilgamečio bibliografinio darbo kregždė užgimė jau Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 1994 m. išleidus kontrolinį sąrašą „Lietuviški periodiniai leidiniai, 1823–1940“. Sąrašas ketvirtį amžiaus buvo vienintelė patikima bibliografinė priemonė, leidusi susivokti periodikos fondų tvarkytojams, sudariusi sąlygas periodikos leidybos istoriją apibendrinti mokslininkams, taip pat pastūmėjusi kolekcininkų bendruomenę aktyviau ieškoti leidinių.

Rengiama fundamentinė dviejų dalių „Lietuvos bib­ liografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ – kokybiškai naujas bibliografinės veiklos etapas. Nacionalinės bibliografijos rodyklėje norima sutelkti išsamią bibliografinę informaciją apie Lietuvoje ir už jos ribų išleistus periodinius leidinius lietuvių kalba. Retrospektyviosios bibliografijos rodyklė apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Geografiškai leidinys apima visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus.

Neseniai pasirodžiusioje pirmojoje bibliografijos rodyklės dalyje „Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai“, kurią sudaro dvi knygos (kn. 1, A–M; kn. 2, N–Ž), iš viso aprašyti 1782 leidiniai. Tai pirmas moksline metodologija pagrįstas lietuviškos periodinės poligrafinės spaudos bibliografinis tyrimas. Išnagrinėtas objektas, sudarytas ilgalaikio tyrimo planas, sukaupti ir išanalizuoti bibliografiniai, literatūriniai ir archyviniai šaltiniai, parengtos pagalbinės rodyklės, mokslinės publikacijos ir iliustracijos. Rodyk­lėje užregistruotas bibliografinis vienetas yra periodinis leidinys (laikraštis, žurnalas, biuletenis, tęstinis ar vienkartinis leidinys). Nacionalinės bibliografijos rodyklėje užregistruoti leidiniai, atlikus išsamią jų paiešką, aprašyti egzempliorių lygmeniu. Lietuviškų leidinių paieškos neapsiribojo Lietuvos atminties institucijomis, kreiptasi ir į užsienio bibliotekas, archyvus, muziejus bei privačius kolekcininkus.

Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rodyklėje didžiąją bibliografinių duomenų masyvo

Nacionalinės bibliografijos darbai nesustoja: periodinių leidinių bibliografiniai įrašai ir toliau bus kaupiami bei papildomi.

“

16

dalį sudaro metodologiškai pagrįsta ir išplėtota biblio­ grafinio aprašo pastabų sritis. Užfiksuoti papildomi leidinių duomenys: kalbinis pagrindas, periodiškumas, poligrafinis apipavidalinimas, tiražai, metų specifikacija, susiję leidiniai, priedai, redaktorių, leidėjų, spaustuvių ir kt. pasikeitimai. Šie duomenys pirmą kartą leidžia sistemiškai apibendrinti daugelį anksčiau neaprašytų leidinių charakteristikų. Antai tokio leidinio kaip „Lietuvos aidas“ (1917–1919, 1928–1940) bibliografinis aprašas užima net 26 knygos puslapius.

Susidarė naujos sąlygos siekti sintetinių spaudos istorijos tyrimų. Naujų bibliografinių duomenų pagrindu dr. Tomas Petreikis parengė studiją „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje atskleisti esminiai senosios lietuvių periodikos raidos dėsningumai. Mokslininko dėmesys buvo sutelktas į periodikos leidybos mastą, geografinę sklaidą, leidinių tipų atsiradimą ir jų raidą.

Antroje bibliografijos rodyklės knygoje yra pateikiama ir to paties autoriaus nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos darbų apžvalga, skaitytojus supažindinanti su nacionalinės bibliografijos redaktorių kolegijos atliktais ir planuojamais darbais.

Rodyklės rengėjų bibliografinės paieškos rezultatai atsispindi prie bibliografinių įrašų pateikiamuose plačiuose bibliografinių šaltinių ir literatūros sąrašuose. Spaudos istorijai tai vertingi paieškų orientyrai. Vartotojų patogumui taip pat nurodyti žinomi egzemplioriai ir jų saugojimo vietos. Bibliografinių duomenų informacijos ieškai parengtos pagalbinės asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, spaustuvių, publikavimo vietų ir nerastų leidinių rodyklės.

Jos leidžia kryptingai naršyti po bibliografijos rodyklę, suvokti duomenų struktūrą ir aprėptį, atkreipia dėmesį į bibliografų ieškomus leidinius. Siekiant skaitytojams sudaryti lietuvių periodikos dizaino raidos vaizdą, atsižvelgiant į geografinius nuotolius ir tipologines charakteristikas, parengtas iliustracijų intarpas.

Nacionalinės bibliografijos rodyklės skaitytojai, leidinio viršelyje aptikę QR kodą, taip pat ras tiesioginę nuorodą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banką (NBDB). Tai – ženklas, kad nacionalinės bibliografijos darbai nesustoja: periodinių leidinių bibliografiniai įrašai ir toliau bus kaupiami bei papildomi. Fundamentinių bibliografijos darbų kokybė didžia dalimi priklauso nuo sutelktų dokumentinio paveldo saugotojų pastangų. Tikimasi, kad ši Periodinės spaudos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rodyklė išjudins spartesbibliografijos poreikis nį archyvinių, muziejinių ir bibliotebrendo nuo XIX a. kinių fondų tvarkymą ir sustiprins pabaigos, sutapdamas glaudesnį bendradarbiavimą su nacionalinę bibliografiją rengiančiu su didėjančiomis kolektyvu, šiuo metu dirbančiu prie spaudos leidybos antrosios periodinių leidinių biblioapimtimis. grafijos rodyklės dalies.

„

“

simono daukanto metai

Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka Dr. Aurelijus Gieda

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

2018-ieji – išskirtiniai metai. Ne tik Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečio, valstybės atkūrimo šimtmečio, bet ir ypatingo lietuvybės herojaus Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Simboliška, kad 2018 metai – greta kitų minėtų neeilinių sukakčių – buvo paskelbti Simono Daukanto metais. Tiesa, tam prireikė nemažai individualių istorikės Vidos Girininkienės, įskaitant jos žemaitišką užsispyrimą, žygių ir pastangų. Tad ir mūsų žymiajam istorikui šie metai nepagailėjo dėmesio (būta specialių renginių, parodų, konferencijų1). Daukanto biografijos, veiklos ir idėjų tyrimai turi solidžią, daugiau nei šimtą metų besitęsiančią tradiciją, vis dėlto šių dienų istorikai ne kartą yra pažymėję, kad akademinės Daukanto biografijos neturime iki šiol. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Daukantą ir jo asmeninę biblioteką idėjų istorijos požiūriu.

Tyrimų tradicijoje dažnai akcentuojama, kad Daukantas savo korespondencijoje iškyla kaip labiau išsilavinęs, kur kas geriau „informuotas“, apsiskaitęs ir idėjiškai inovatyvesnis, nei galėtų pasirodyti, jeigu spręstume tik iš jo parašytų darbų. Atkreipsime dėmesį, kad nuodugnesnis susipažinimas su Daukanto asmenine biblioteka rodo tą patį. Galima samprotauti, kad būtent iš čia ir neblėstantis Daukanto aktualumas.

Apšildantis XIX a. istorikų idėjų ir veiklos tyrimas

2010 m. pasirodė vertinga vengrų kilmės Nyderlandų mokslininkės Monikos Baár studija (Historians and Nationalism. East-Central Europe in the Nineteenth Century, Oxford: Oxford University Press, 2010), kurioje lyginamuoju požiūriu pažvelgta į penkias Vidurio Rytų Europos nacionalines istoriografijos tradicijas XIX amžiuje. Įdomu, kad viena iš tų tradicijų, į kurias gilintasi, buvo Lietuvos. Tiksliau dėmesys, parodytas lietuviškosios istoriografijos ištakų klausimui, kuris, be abejonės, neatsiejamas nuo Simono Daukanto veiklos ir idėjų.

Minėtoje knygoje nagrinėjamos ne tik biografinės, intelektualinės ir istoriografinės Joachimo Lelewelio (Lenkija), Františeko Palacký (Čekija), Mihály Horvátho (Vengrija), Mihailo Kogălniceanu (Rumunija) ir Simono Daukanto idėjų ir veiklų paralelės.

Plačiau žvelgiama į šių istorikų vaidmenį tautiniuose judėjimuose. Be reikiamo dėmesio nelieka platesnė romantinės istoriografijos demokratizacijos tendencija, penkių nacionalinių istoriografijų institucionalizacijos ir profesionalizacijos klausimai. Reikia pažymėti, kad Lietuvos atveju pastarieji procesai traktuojami kaip aiški išimtis, nes su Daukantu lietuvių istoriografijos tradicija nebuvo nei institucionalizuota, nei profesionalizuota.

Maža to – 1845 m. prieš pasirodydamas Daukanto „Būdas“ turėjo įveikti carinės imperijos cenzūrą2.

Vienas tokių renginių – lapkričio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta konferencija „...ir kraštą vadino valstybe“(XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai), o dieną anksčiau Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda. Plačiau apie ją – „Tarp knygų“, 2018, lapkritis (Nr. 11), p. 32–33.

2 Baár, Monika. Historians and Nationalism. East-Central Europe in the Nineteenth Century. Oxford: Oxford University Press, 2010, p. 96–102.

1

17

Apšvietos epochos ir romantizmo intelektualinė įtaka tautiniams istorikams, nacionalinių kalbų svarbos ir vertimų veiksnys, tautos kilmės ir jos garbingos, idealizuotos praeities, kuri suteiktų tautinės istorijos skaitytojams pasitikėjimo, o kartu ir tam tikro išdidumo akcentavimas yra Baár knygos dėmesio centre.

Pagaliau, išryškinant tai, kad, kuriant tautines istorijas, ne paskutinėje vietoje buvo Tacito istoriosofinis / istoriografinis modelis (pagal kurį ankstyvosioms visuomenėms būdinga lygybė, kolektyvinė žemės nuosavybė, socialinis teisingumas ir t. t.3), nutiesiamas kelias į feodalizmo, kaip ypatingos svarbos laikotarpio, refleksijas ir vertinimus tautinėse istorijose, parodomi savojo aukso amžiaus paieškų atvejai penkiose nacionalinių istoriografijų tradicijų užuomazgose.

Aišku, kad aukso amžius įvairiose tautinėse Arvirukas, skirtas Simono Daukanto jubiliejiniams metams, kurio sumanytoja ir leidėja Vida Girininkienė, dailininkė Ona tradicijose smarkiai skiriasi turiniu, chronologija ir Liugailienė. S. Daukanto tėviškės gyvenamąjį namą pagal XIX a. pabaigos nuotrauką nupiešė dailininkas Ramūnas Krupauskas (2017). Žemiau – ištrauka iš Simono Daukanto rankraščio „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. 1850 m. VUB RS akcentuojamomis vertybėmis. Šia prasme Daukanto nutapyti miškingos pagoniškosios Lietuvos laikai yra (tokio tipo žurnalai kitose tradicijose: 1859 m. Vokietijoje ne tik seniausi iš visų penkių tautinių istorikų suran- pasirodė Historische Zeitschrift, 1876 m. Prancūzijoje – Revue damų aukso amžiaus atvejų. Tai kartu yra prasčiausiai Historique, 1886 m. Anglijoje – English Historical Review, 1889 m. istoriškai dokumentuotas, todėl, natūralu, autoriaus Japonijoje – Shigaku zasshi). Be to, pažymėtina, kad kaimyninėje stipriai suliteratūrintas4 aukso amžiaus paieškų atvejis. Lenkijoje XIX a. klostėsi ne tik prielaidos istoriko profesijai Vis dėlto Baár gana aiškiai parodo, kad formos požiū- atsirasti, bet jau radosi ir atskiros istoriografinės mokyklos5. Šių riu svarbiausi elementai (su nuolatinėmis kovomis, naujovių Lietuvoje reikėtų ieškoti XX a. pirmojoje pusėje, tačiau nepriklausomybės karais, revoliucijomis, vidaus idėjiniu požiūriu bene svarbiausią XIX a. lūžį istoriografijoje įžvelgsime būtent Daukanto kūryboje. Epochoje ir išorės priešų įvardijimu, tautinio be mokslinių žurnalų ir istoriografinių mokyklų išskirtinumo paieška) ir paskirtis Epochoje be Daukanto darbai ir idėjos puikiai reprezentavo (patriotiškai orientuotos visuomenės didžiuosius europinius pokyčius gimstančioje kūrimas), kurią Vidurio Rytų Europos mokslinių žurnalų lietuvių istoriografijos tradicijoje. (ir ne tik šio regiono) istoriografijų ir istoriografinių Prof. Egidijus Aleksandravičius yra atkreipęs pradininkai teikė savo tautų istorimokyklų Daukanto dėmesį į tai, kad Lietuva Rusijos imperijoje buvo joms, buvo stebėtinai panašūs. Šios kaip tik tuo metu, „kai valstybės funkcijos, valdant Europos dalies praeitis, o atitinkamai darbai ir idėjos ir organizuojant kultūrą, nepaprastai didėjo“. ir istorijos buvo labai stipriai tarpupuikiai reprezentavo Tačiau Lietuvai, pasak autoriaus, neturinčiai nei savyje susipynusios (pvz., lenkų ir didžiuosius europinius valstybės, nei kultūrinio elito tiesiogine prasme, lietuvių, vokiečių ir čekų, vengrų ir dar ir uždraudus spaudą, ilgai nebuvo paprasrumunų), todėl, nacio­nalizmo amžiuje pokyčius. čiausių kultūrinės veiklos sąlygų. Jos ėmė rastis ieškant neabejotino savitumo ir unikatik XIX a. paskutiniame ketvirtyje, kai ėmė daulumo, kai kurie konfliktai ir ilgalaikės įtampos buvo tiesiog suprogramuotos. Tautinėms gėti nacionalinės kultūros kūrimui atsidavusių, išsilavinusių ir istorijoms reikėjo rasti atramų praeityje, ir sudėtingos finansiškai nesuvaržytų žmonių6. Kaip tik tuo metu, kai „Aušra“, dabarties įtampos bei praeities konfliktai buvo tam „Varpas“ ir „Tėvynės sargas“ pradėjo savo istorinį žygį bandydami išsaugoti, sustiprinti ir sąmoningai steigti naujosios lietuvybės sėkmingai panaudojami.

Daukanto istorinių darbų artimumas kitų regiono idėjinius ir praktinius horizontus, buvo atsigręžta ne tik į ateities istoriografijų klasikų darbams pirmiausia buvo idėjinis, idėjinę linkmę įspėjusį Simoną Daukantą, bet ir į jo asmeninę tačiau išorinės sąlygos ir sociokultūrinės prielaidos biblioteką. Nuo didžiojo istoriko mirties 1864 m. jau buvo praėję vystyti istoriografiją, įskaitant ir reikiamą įdirbį nacio­ geri du dešimtmečiai. nalinės istorijos pažintiniam interesui patenkinti, gerokai skyrėsi. Pavyzdžiui, pirmuoju moksliniu istorijos Bibliotekos perdavimas ir keli žvilgsniai į ją „Aušros“ pasirodymo dešimtmečiu filologas, Sankt Peterburgo žurnalu Lenkijos nacionalinėje tradicijoje laikomas 1887 m. Lvove pradėtas leisti Kwartalnik Historiczny universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentas, plataus profilio lituanistas Eduardas Volteris buvo vienas pirmųjų,

„

“

3 4

18

Ten pat, p. 172–174.

Nenuostabu ir kartu iliustratyvu, kad Daukantas, kuris pirmąsias istorijos pamokas gavo iš Vilniaus universiteto profesorių, tarp jų (tiesiogiai ar netiesiogiai) – ir iš Joachimo Lelewelio, savo darbų pavadinimuose žodžio istorija visai nevartojo (pavadinimas ISTORYJE ƵEMAYTYSZKA užrašytas ne jo ranka). Plačiau: Bončkutė, Roma.

S. Daukanto istoriografijų moksliškumas. Tiltai, 1998, Nr. 1, p. 9–14.

Davies, Norman. Dievo žaislas: Lenkijos istorija. T. 1: nuo seniausių laikų iki 1795 metų / pratarmės autorius Antanas Kulakauskas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, p. 49–53.

6 Aleksandravičius, Egidijus. Praeitis, istorija ir istorikai. Vilnius: Vaga, 2000, p.

27–32.

5

„

Daukanto biblioteka, likusi pas giminaičius, Eduardui Volteriui atrodė ypač vertinga veikalais iš Lietuvos istorijos.

skyrusių daugiau dėmesio Daukanto Daukantas. Dar projektuojant Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai. Savo 1886 m. vykusios veiklos ir jos pažintinių interesų pagrindines kryptis, Baetnografinės kelionės metu Volteris sanavičius iš 15 numatomų pažinimo sričių net 9 siejo su susipažino su pagrindine Daukanto folkloristika ir etnografija10. Tad ir Daukanto bibliotekos, bibliotekos dalimi, likusia pas gi- kurioje „pirmosios muzikinės partijos“ neabejotinai buvo minaičius Kaunackius (Daukanto suteikiamos istorijai ir literatūrai, kaip atskiro rinkinio, sesers Anastazijos vaikus) Kivyliuose klausimas galėjo nebūti toks aktualus.

1935 m., būdamas Vilniuje, iš draugijos bibliotekos Skuodo valsčiuje. Daukanto palikimas, pasak Volterio, jau tuomet inventoriaus knygos Daukanto giminaičių perduotų buvęs iš dalies išblaškytas. Filologas nuogąstavo, kad knygų sąrašo nuorašą pasidarė Mykolas Biržiška. kelionės metu neturėjo pakankamai laiko bent kiek ap- Literatūros istorikas apgailestavo, kad sąrašas nebuvo tvarkyti Daukanto rinkinį. Būtent Daukanto biblioteka, sutikrintas su pačiomis Daukanto bibliotekos knygomis. likusi pas giminaičius, Volteriui atrodė ypač vertinga 1937 m. buvo parengta minėto knygų sąrašo nuorašo veikalais iš Lietuvos istorijos. Todėl, Volterio liudijimu, publikacija – „Simano Daukanto biblioteka“. Joje pateipasiekusiu mus iš XIX a. pabaigos, būtent Daukanto kiamas minimas Daukanto bibliotekos knygų sąrašas, asmeninės bibliotekos rinkinys „galintis būti lietuvių tačiau kalbama ir vienu kitu bendresniu klausimu.

Pirmiausia Biržiška pasisako už Daukanto bibliotekos tautinio muziejaus pagrindu“7.

Tikroji Simono Daukanto bibliotekos istorija, galėtu- išskyrimą į atskirą rinkinį – „tokį išskyrimą diktuoja ne me sakyti, prasidėjo 1910 m. pabaigoje. Ilgus dešimtme- tiek pietizmo jausmas mūsų didžiajam istorikui-pat­ čius saugoję bibliotekos rinkinį, Daukanto giminaičiai riotui, bet ir dar du reikalai: 1. Kad būtų palengvintas nusprendė perduoti jį Vilniuje įsikūrusiai Lietuvių ir net iš viso galimas Daukanto lektūros, ideologijos mokslo draugijai. 1911 m. liepą vykusiame penktajame sudarymo, įvairių jam įtakų, jo gal daromų pažymėjimų visuotiniame draugijos susirinkime buvo pranešta, kad knygose ir t. t. studijavimas; 2. Kad būtų galima patikrinti 1910 m. pabaigoje „iš d-ro Ferdinando Kaunackio ir jo jo knygų sąrašą su pačiomis knygomis ir išsiaiškinti kai giminių Mokslo Draugijai paaukota Simano Daukanto kuriuos sąrašo neaiškumus“11. Susekęs ir pakoregavęs kai biblioteka, sudėstyta aštuoniose skryniose, kuri dar tebėra kuriuos netikslumus Daukanto bibliotekos sąraše, Birne suskaityta“8. O jau 1912 m. visuotiniame draugijos su- žiška nesileido į platesnę Daukanto bibliotekos rinkinio sirinkime nurodyta, kad Daukanto bibliotekos palikimą, charakteristiką: „Susilaikydamas nuo sąrašo aptarimo, dr. Ferdinando Kaunackio paaukotą draugijai, sudarė 345 tepasitenkinsiu iškeldamas 345 Daukanto bibliotekos veikalai iš 563 tomų. knygų (numerių) paskirstymą kalbos atžvilgiu: apie Vienas labiausiai miglotų šios ankstyvosios Daukanto 120 lenkiškų, per 70 vokiškų, per 50 lotyniškų, po 33 bibliotekos istorijos klausimų iki šiol lieka toks – kodėl prancūziškų ir rusiškų, apie 30 lietuviškų, po 4 graikiškų dr. Jonas Basanavičius, pats įrašęs dovaną iš Skuodo para- ir latviškų.“ pijos į draugijos bibliotekos inventoriaus Iki šiol išsamiausiu Daukanto asmeknygą, nenorėjo Daukanto bibliotekos bibliotekos tyrimu lieka 1947 m.

Vienas labiausiai ninės palikimo laikyti atskiru rinkiniu? Net Jurgio Lebedžio parengtas ir leidinyje miglotų Daukanto praėjus keliems dešimtmečiams nuo „Lietuvių literatūros instituto darišskirtinės dovanos Lietuvių mokslo bibliotekos istorijos bai“ išspausdintas straipsnis „Simono draugijai, Mykolas Biržiška, neslėpdamas Daukanto biblioteka“. Dar kartą šis klausimų – kodėl dr. darbas, „iš rankraščio (nedatuoto), kartėlio, komentavo, kad dr. Basanavičius Daukanto bibliotekos knygų „prieš mano Jonas Basanavičius kiek pakoregavus“12, buvo išspausdintas ir kitų patarimą, nesutiko laikyti atskiru Jurgio Lebedžio studijų ir straipsnių <...> nenorėjo rinkiniu, o išskirstė po visą draugijos rinktinėje „Lituanistikos baruose I“, pasiDaukanto bibliotekos rodžiusioje 1972 metais. Tuometiniame biblioteką, daugelį paskyręs į dubletus“9.

Viena vertus, žinome, kad draugija neLietuvių literatūros institute buvo suraspalikimo laikyti turėjo tinkamų patalpų savo rinkiniams tas paties Daukanto apie 1850-uosius atskiru rinkiniu? ir bibliotekai saugoti. Draugijos bibliosudarytas jo bibliotekos knygų katalogas. teka 1908 m. jau turėjo 4145 tomus, o Tame pačiame institute saugota Dau1909 m. – apie 9 tūkstančius tomų knygų. Tad Daukanto kanto bibliotekos dalis buvo restauruota, todėl atsirado biblioteka galėjo būti išskirstyta dėl praktinių priežasčių. galimybė žvelgti į Daukanto biblioteką kaip į visumą.

Antra vertus, dr. Basanavičiaus prioritetai ir preferencijos Taigi platesnio žvilgsnio ir detalesnės charakteristikos moksle gerokai skyrėsi nuo tų, kurioms savo darbais paties Daukanto sudarytas jo bibliotekos katalogas su(neakivaizdžiai – ir savo kaupta biblioteka) atstovavo laukė praėjus maždaug šimtui metų nuo jo sudarymo.

“

„

“

Lebedys, Jurgis. Lituanistikos baruose I, Vilnius: Vaga, 1972, p. 305.

Iš Liet. Mokslo Draugijos Kronikos. In: Lietuvių Tauta, 1911, kn. 2, d.

1., p. 135.

9 Biržiška, Mykolas. Simano Daukanto biblioteka. In: XXVII knygos mėgėjų metraštis, t. 2. Kaunas, 1937, p. 59.

7 8

Gieda, Aurelijus. Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 142–144.

Biržiška, Mykolas. Simano Daukanto biblioteka. In: XXVII knygos mėgėjų metraštis, t. 2. Kaunas, 1937, p. 59.

12 Lebedys, Jurgis. Lituanistikos baruose I. Vilnius: Vaga, 1972, p. 395.

10

11

19

„

Lebedys siekė ne tik pateikti išsamesnių ir tikslesnių duomenų, leidžiančių susidaryti Daukanto turėtos bibliotekos vaizdą, bet ir, remiantis šia biblioteka, padaryti keletą apibendrinimų apie Daukanto intelektinio gyvenimo, išsilavinimo, veiklos bei kūrybos momentus.

Autorius aptarė Daukanto bibliotekos likimą (istoriją), bendrais bruožais nusakė jo santykį su knyga, ėmėsi apie 1850-uosius Daukanto turėtos bibliotekos grupavimo pagal temines kryptis, mokslų sritis ir temas. Galiausiai studijos autorius trumpai supažindino su restauruotąja Daukanto biblioteka. Detalus lyginamasis tyrimas (palyginus su paties Daukanto sudarytu savo bibliotekos katalogu) parodė, kad dr. Ferdinando Kaunackio 1910 m. Lietuvių mokslo draugijai dovanotame Daukanto bibliotekos rinkinyje yra giminaičiams priklausiusių ar atsitiktinai įsimaišiusių knygų. Tad bendras veikalų, patekusių į restauruotąją Daukanto biblioteką, skaičius sumažėjo (priskiriami 266 veikalai), tačiau vyraujantis bibliotekos kryptingumas („Daugiausia išliko, tiek skaičių imant, tiek pačius veikalus, istorinių veikalų“13) išliko nepakitęs.

Nauju lyginamuoju žvilgsniu jau mūsų laikais prie Daukanto bibliotekos sugrįžo prof. Roma Bončkutė. Buvo palygintos Daukanto ir Jurgio Platerio asmeninės bibliotekos, įžvelgiant domėjimosi sričių, pažintinių interesų ir vertybinių orientyrų bendrumą14. Abu kultūros, knygos ir rašto veikėjai, pasak autorės, su ypatingu jautrumu ir dėmesingumu sekė Rytų Prūsijos lietuvių kultūrinį pranašumą. Abu ieškojo ir kaupė istorijos šaltinius Lietuvos istorijai, planavo platesnį darbą šaltiniotyros srityje (po ankstyvos Platerio mirties Daukantas planuotą veikalą ketinęs pavadinti Acta Lithuanica). Abu autoriai pavyzdingai kaupė senuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos autorius, taip pat tuos Rytų Prūsijos autorius, kurie labai nepalankiai vertino ordino veiklą. Domėjimasis latvių ir prūsų kalbomis taip pat buvo Daukanto ir Platerio pažintinės programos dalis – abu kaupė knygas ne tik apie lietuvių, bet ir apie prūsų, latvių kalbą. Pagaliau, gretindama Daukanto ir Platerio asmenines bibliotekas ir jų svarbiausius sąlyčio taškus, prof. Bončkutė padarė įtikinamą apibendrinimą: „Galima pasakyti, kad ir iš to, kas išliko, akivaizdu, kad juos vienijo bendras požiūris į Lietuvos ateities kūrimą. Jaunystės lektūra rodo, kad istorijos studijomis buvo siekiama ugdyti savyje lietuvio tapatybę, o siekiant sumažinti viso, kas lenkiška, idėjinių transferų, kas trukdytų naujajam tapatumui rastis, imta skolintis, be visų kitų, pirmiausia latvių, vokiečių, Rytų Prūsijos rašytojų darbų idėjas.“15

Platesnio žvilgsnio ir detalesnės charakteristikos paties Daukanto sudarytas jo bibliotekos katalogas sulaukė praėjus maždaug šimtui metų nuo jo sudarymo.

13

Chrestomatine tiesa yra tapęs teiginys, kad Simonas Daukantas turėjo turtingą mokslinę biblioteką. Tačiau negalima nesutikti ir su nuomone, kad, žvelgiant į mūsų istoriografijos tradiciją, po Daukanto biblioteką žvalgytasi tiesiog per retai, atsitiktinai, neplaningai. O juk ji pirmiausia yra tiltas, jungiantis mus ne tik su Daukantu, bet ir su europiečių istorine tėvyne, taip pat daugybe kitų iškilių epitetų vadintu XIX amžiumi16.

Vėl ir vėl galime klausti. Ką apie idėjų istoriją sako Daukanto biblioteka? Ką apie Daukanto biblioteką gali pasakyti idėjų istorija? Ryšys nepertraukiamas, abipusis, kaip mėgsta sakyti idėjų istorikai, permanentinis. Čia verta prisiminti, kad Monika Baár, lyginamuoju požiūriu tyrusi penkių nacionalinių tradicijų (Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Vengrijos) XIX a. istoriografiją, priėjo prie išvados, kad beprasmiška akcentuoti tik skirtumus tarp įvairių istoriografinių tradicijų, svarbu įžvelgti panašumus ir idėjinę XIX a. istoriografijos bendrystę. Europos istoriografija išaugo iš Apšvietos ir Romantizmo kolizijos, iš Herderio ir Škotijos apšvietos veikėjų idėjų. Skirtumas tik tas, kad Vakarų istorikai tyrė ir rašė be pertrūkio, o Vidurio Rytų Europos (įskaitant ir mažąsias šio regiono tautas) istorikai buvo priversti nuolat atsižvelgti į regione vyraujančių didžiųjų imperijų atminties politiką, patirti tradicijos pertrūkius, represijas ir neišsipildymo kartėlį.

Daukanto bibliotekos tyrimas akivaizdžiai paremia Vidurio Rytų Jurgis Lebedys Europos istoriografinių tradicijų siekė ne tik pateikti tyrėjos mintis. Nes tiek šias dienas pasiekusios Daukanto bibliotekos tikslesnių duomenų knygos, tiek išlikę minimos biblioteapie Daukanto kos sąrašai, tiek paties Daukanto subiblioteką, bet ir darytas asmeninės bibliotekos knygų katalogas rodo, kad Daukantui ypač <...> padaryti svarbus buvo antikos, viduramžių apibendrinimų apie jo ir naujųjų laikų Europos literatūros plačiąja prasme palikimas, sudaręs intelektinį gyvenimą, idėjinį šio veikėjo pažintinių interesų veiklą bei kūrybą. branduolį. Kai kurios kitos sritys (teisė, politika, geografija, kelionės etc.), kurių knygų skaičius aptariamoje bibliotekoje neprilygo istorijos ir literatūros (abi šios sritys Daukanto laikais sudarė vienovę, minėtą Europos literatūros plačiąja prasme palikimą) srities knygų skaičiui, taip pat rodė integralų Daukanto žvilgsnį į pažinimo problemą.

Kai kas įžvelgs netikėtą paralelę tarp Lietuvoje nuo Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795 m.) iki 1864 m. išleistų 588 lietuviškų knygų bei knygelių ir Simono Daukanto (1793–1864) aštuoniose dėžėse supakuotos per 500 tomų (aštuoniomis kalbomis) bibliotekos, 1910 m. atitekusios Lietuvių mokslo draugijai. Bet kuriuo atveju Daukanto bibliotekos žvalgyboje taškas dar nepadėtas.

14

16

“

Ten pat, p. 325.

Bončkutė, Roma. Dvi asmeninės bibliotekos – viena vizija: Simonas Daukantas ir Jurgis Plateris. Knygotyra, 2015, Nr. 65, p. 48–65.

15 Ten pat, p. 63.

20

Taškas tyrinėjimuose dar nepadėtas

„

“

Griškaitė, Reda. Knyga apie XIX amžiaus lietuvišką knygą / rec.

[Aušra Navickienė. Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje]. Knygotyra, 2010, Nr. 55, p. 338.

Bibliotekų turtai

Prikelta gyventi istorinė litografija Aldona Nikienė, Solveiga Sprindienė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šių metų lapkritį Lietuvoje buvo paminėtas vienas itin dramatiškas XIX a. pabaigos įvykis. Tai – 1893 m. Kražių tikinčiųjų pasipriešinimas Kauno gubernatoriui Nikolajui Klingenbergui ir jo vadovaujamiems Dono kazokų būriams, carinės valdžios įsakymu ketinusiems užimti Kražių bažnyčią ir vienuolyną. Šis žiaurus konfliktas, kurio metu kazokai žudė, mušė vietos gyventojus, siaubė jų ūkius, pavadintas Kražių skerdynėmis. Įvykis sukėlė pažangios visuomenės pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Apie tai buvo plačiai kalbama Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – rašomi straipsniai į spaudą, siunčiami protestai carui.

Kražių tema tuojau pat sulaukė ir to meto menininkų dėmesio. Antai po šių žiaurumų lenkų dailininkas Zygmuntas Jakubowskis sukūrė įspūdingą litografiją „Rzeź w Krożach. Pjowyne Kražiuose“. Ją Čikagoje 1894 m. išleido Louiso Kurzo ir Alexanderio Allisono leidykla „Kurz & Allison“. Vienas šios litografijos lakštas (57 x 70 cm) 2015 m. buvo rastas Lietuvos nacionalinės bibliotekos tuomečių Antrųjų rūmų saugyklose, įrengtose Šv. Jurgio bažnyčioje*.

2017 m. litografija buvo perduota restauruoti Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriui. 2018-ųjų lapkričio pabaigoje bibliotekos restauratoriai pristatė atnaujintą unikalią litografiją.

21

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje atrastojo grafikos kūrinio būklė buvo labai bloga. Lakštas suplyšęs į tris dalis, daugelyje vietų ir įlūžęs; jame trūko didelių fragmentų. Lako danga buvo sueižėjusi, apsitrynusi ir patamsėjusi, todėl vaizdas sunkiai įžiūrimas.

Popierius nešvarus, parudęs, sukietėjęs ir trapus.

Litografijos vaizdo fragmentai prieš restauravimą.

Fondų saugotojai, apsvarstę „Pjovynė Kražiuose“ būklę, nusprendė, kad ją reikia restauruoti. Šis darbas buvo patikėtas vienai šio straipsnio autorių – aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorei Aldonai Nikienei. * Dar vienas „Pjovynės Kražiuose“ egzempliorius yra laikomas JAV Kongreso bibliotekoje.

22

Pradžioje buvo įvertinta ir aprašyta litografijos būklė, tada atlikti cheminiai tyrimai. Šiais tyrimais popieriuje aptikta geležies junginių, kurie yra žalingi popieriui. Nustatyta lako, kuriuo padengta litografija, prigimtis. Atsižvelgus į fizinę lakšto būklę ir tyrimų duomenis, buvo pasirinkti būtini restauravimo veiksmai.

Pirmiausia dulkinas ir purvinas litografijos paviršius buvo valomas trintukais ir minkštais teptukais. Sunykusi lako danga pašalinta etilo spiritu suvilgytais vatos tamponėliais.

Popieriui žalingi geležies junginiai neutralizuoti cheminiais tirpalais. Po to grafikos lakštas ir nulūžę jo frag­mentai įsiūti į tvirtos vandeniui laidžios apsauginės medžiagos voką ir išplauti vandens vonelėse – taip iš popieriaus buvo pašalinti jame susidarę žalingi rūgštūs junginiai. Vėliau popierius buvo apdorotas specialiu šarminimo tirpalu, pailginančiu popierinės laikmenos amžių. Po plovimo ir šarminimo litografijos popierius pabalintas spiritiniu vandenilio peroksido tirpalu. Visos šios procedūros davė gerą rezultatą – lakšto popierius tapo elastingesnis, šviesesnis, o vaizdas – daug geriau matomas.

Kad būtų galutinai atkurtas apnykusio grafikos kūrinio funkcionalumas, reikėjo lakšto fragmentus sujungti į visumą, atkurti nunykusias dalis, retušuoti prarastą vaizdą, popieriaus paviršių padengti apsauginiu tam tikrų medžiagų sluoksniu. Per šiuos procesus naudotos ilgalaikiškumu pasižyminčios medžiagos (restauruojant kultūros paveldą tai yra privaloma): įvairių rūšių restauracinis popierius, popieriaus dažai, klijai, kurių pradinę būseną galima bet kada atkurti, bei klijinimo tirpalai.

Nacionalinės bibliotekos restauravimo padalinyje įrengtoje popieriaus liejimo mašinoje iš pušų ir medvilnės celiuliozės plaušų buvo pagamintas pluoštas skirtingos gramatūros popieriaus lakštų. Jų reikėjo litografijos pamušalui padaryti bei trūkstamiems kūrinio plotams atkurti.

Iš pradžių ant klijais sutepto popierinio pamušalo buvo užklijuota litografija ir jos fragmentai. Taip sukli-

Paskutinis litografijos „Pjovynė Kražiuose“ restauravimo etapas – jos plokštumų padengimas apsauginiu sluoksniu iš tam tikrų medžiagų. Danga lakštą apsaugos nuo galimų fizinių pažaidų.

Todėl graviūros reversas (pamušalo išorinė pusė), naudojant švelnų teptuką, padengtas celiuliozės esterių tirpalu. Aversas (vaizdinė pusė) apipurkštas specialiu laku.

Baigtam restauruoti grafikos kūriniui iš pašarminto kartono pagamintas apsauginis aplankas.

Visi šie aprašyti restauravimo darbai ir restauruojant panaudotos medžiagos, taip pat tinkamos laikymo saugyklose sąlygos litografijai „Pjovynė Kražiuose“ garantuos ilgesnį išlikimą. Esant reikalui, meno kūrinį galima saugiai transportuoti ar eksponuoti. O tai reiškia, jog nuo šiol galime matyti, kaip Kražių skerdynes daugiau nei prieš šimtmetį įsivaizdavo dailininkas Z. Jakubowskis.

Restauruota litografija saugoma Nacionalinės bibliotekos Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyve. Kultūros paveldo portale epaveldas.lt galima rasti jos skaitmeninį vaizdą (Pjovynė Kražiuose. – Skaitmenintas objektas: Vilnius; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; 2018 11 22).

Nudažytų popieriaus plaušų mėginiai.

Popieriaus lapai, Nacionalinės bibliotekos popieriaus liejimo mašinoje pagaminti iš nudažytų plaušų.

javus aiškiau buvo matyti, kokio dydžio plotų litografijoje trūksta.

Trūkstami plotai atkurti panašaus atspalvio ir storio rankų darbo popieriumi, klijuojamu tiesiog ant pamušalo.

Būta problemų dėl litografijos vaizdo rekonstravimo – mat buvo nuplyšę ir prarasti dideli plotai su vaizdu. Plonyčiu teptuku ir akvarele retušuoti šias dalis būtų prireikę didelių laiko sąnaudų. Į tai atsižvelgus, trūkstami litografijos vaizdo plotai nebuvo retušuoti; jie atkurti labai plono, tinkamo atspalvio popieriaus lopais, priklijuojamais ten, kur trūksta vaizdo. Šis popierius taip pat buvo pagamintas liejimo mašinoje.

Klijuojant pamušalą ir ploną popierių ant retušuotinų plotų, buvo naudojami specialūs restauraciniai klijai iš celiuliozės esterių. Kad suklijuotieji sluoksniai tinkamai suliptų, restauruojamas lakštas po kiekvienos taisymo procedūros būdavo dedamas tarp specialių audinių bei medinių lentų ir suspaudžiamas presu.

Lakšto fragmentų vaizdas po restauravimo. Kristinos Lukoševičienės nuotraukos

23

„Knygosūkio“ karavano“ aplankytos vietos Lietuvos žemėlapyje pažymėtos raudonais taškais.

Geroji patirtis

„Knygosūkio“ karavanas baigė kelionę Daiva Stasaitienė Projekto vadovė, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka

Siekdami skatinti skaitymą, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojai 2016 m. sukūrė pirmąjį Lietuvoje literatūrinį stalo žaidimą „Knygosūkis“. Šis pramoginis-edukacinis žaidimas skirtas kiekvienam besidominčiajam lietuvių bei užsienio literatūra ar norinčiajam daugiau apie ją sužinoti. Žaidimo unikalumas ir didelis susidomėjimas pristatant jį Klaipėdos miesto ir regiono mokyklose, parodose, jaunimo erdvėse davė mintį tęsti šį projektą ir literatūrinį žaidimą pristatyti tolimesnėse Lietuvos vietovėse. Tad trečiajame projekto etape – 2018 m. vasario–lapkričio mėnesiais, gavę Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, pradėjome „Knygosūkio“ karavaną“ po šalies miestų, apskričių bibliotekas, mokyklas, jaunimo centrus.

24

Žaidimo idėjos autorė – Skaityklų skyriaus vedėja Rasa Skudikė, pavadinimą dovanojo bibliotekos direktorius rašytojas Juozas Šikšnelis. Klausimus „Knygosūkiui“ kūrė ne tik bibliotekos darbuotojai, bet ir garsūs Lietuvoje žmonės. Nors tikslinė projekto grupė – jaunimas iki 29 metų, žaidime aktyviai dalyvavo ir vyresnio amžiaus žmonės, pvz., mokytojai, bibliotekininkai. 2016–2017 m. „Knygosūkį“ išbandė daugiau kaip 6000 žaidėjų.

Sužinok, ko nežinojai, prisimink, ką pamiršai

Šiuo žaidimu siekiama skatinti skaitymą, jo moto „Sužinok, ko nežinojai, prisimink, ką pamiršai“. Kad galėtų atsakyti į „Knygosūkio“ klausimus, žaidėjai turi būti susipažinę su geriausiais užsienio ir lietuvių literatūros kūriniais bei jų autoriais, todėl viena iš projekto vykdytojų užduočių buvo parengti „Knygosūkio“ rekomenduojamų knygų sąrašą, kuris pagelbėtų dalyviams atsakinėjant į klausimus.

Kaip žaidžiamas „Knygosūkis“

1. Žaidimas pritaikytas individualiam (2–6 žaidėjams) ir komandiniam žaidimui. Yra parengta 400 klausimų. Visi jie susiję su literatūra (knygos, knygų ekranizacijos, literatūros terminai ir t. t.).

2. Žaidžiant kaip stalo žaidimą Kai susirenka 2–6 žaidėjai, kiekvienas išsirenka spalvotą figūrėlę, kuri atstovaus jam žaidime. Ratu sėdintiems žaidėjams klausimai užduodami pagal laikrodžio rodyklę. Atsakymui į klausimą skiriama 1 minutė, kuri skaičiuojama smėlio laikrodžiu. Žaidžiant komandomis Kai žaidžia 6 komandos po 4–6 žmones, kiekvienai komandai atstovauja viena spalvota figūrėlė. Klausimus užduoda protų mūšio vedėjas. Atsakymui į klausimą skiriama 1 minutė. Jei komanda nežino atsakymo, vedėjas siūlo atsakyti tai komandai, kuri turi atsakymą.

3. Jeigu atsakoma teisingai, žaidimo lentoje figūrėle paeinama 3 langeliais į priekį.

4. Jei žaidėjas (arba komanda) nežino atsakymo, galima pasinaudoti pagalbos ratu. Rodyklė sustoja ties galima pagalba: paieška internete; užuomina (ji parašyta klausimo kortelėje pasviruoju šriftu; ją perskaito klausiantis žaidėjas – kai žaidžia pavieniai žaidėjai; perskaito žaidimo vedėjas – kai žaidžiama komandomis); iškart išsukamas atsakymas (jis parašytas klausimo kortelėje); atsakymo nėra (tuomet reikia praleisti ėjimą). Atsakymui su pagalba taip pat skiriama 1 minutė. Pagalba galima naudotis kiekvienam klausimui: vienas klausimas – viena pagalba.

5. Žaidėjas (arba komanda), atsakęs (-iusi) į klausimą su pagalba, žaidimo lentoje paeina 2 ėjimus į priekį. Jeigu jis (arba komanda) vis dėlto neatsako, o tai padaro kitas žaidėjas (kitos komandos narys), pastarasis gali eiti 1 langelį į priekį. Niekam neatsakius į klausimą, klausiantis žaidėjas (arba vedėjas) garsiai perskaito atsakymą ir padeda kortelę į šalį.

6. Kitą klausimą užduoda į klausimą atsakinėjęs žaidėjas. Laimi žaidėjas (arba komanda), greičiausiai pasiekęs (-usi) paskutinį žaidimo langelį.

„Knygosūkį“ Ievos Simonaitytės bibliotekos Periodikos skaitykloje žaidė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai, 2017 m. Eugenijaus Maciaus nuotr.

400 kortelių su klausimais parengė bibliotekos darbuotojai. Žaidimui papildomo patrauklumo suteikė ir tai, kad „Knygosūkyje“ yra klausimų, kuriuos, atsiliepdami į žaidimo kūrėjų prašymus, pateikė žymūs Lietuvos žmonės – rašytojai, dainininkai, dailininkai, aktoriai. Taip žaidimo dalyvis gali gauti, pavyzdžiui, Andriaus Mamontovo, Nijolės Narmontaitės, Sigučio Jačėno, Vytauto Juozapaičio, Justino Žilinsko, Arvydo Juozaičio suformuluotą klausimą. Įdomu, kad minklių, susijusių su užsienio literatūra, susidarė daugiau nei siejamų su lietuvių literatūra. Žaidimo nugalėtojams buvo įsteigti apdovanojimai: pirmųjų trijų vietų laureatams atitekdavo diplomai, Ievos Simonaitytės bibliotekos prizai.

Laimėtojai itin džiaugdavosi medžiaginiais penalais, rašikliais bei atšvaitais su „Knygosūkio“ logotipu.

Dovanojami ir „Knygosūkio“ rekomenduojamų skaityti knygų sąrašai .

Paroda, protų mūšiai ir specialus pritaikymas

Įgyvendinant projektą „Knygosūkio“ karavanas“, žaidimas buvo pritaikytas protų mūšiams. Į protmūšius buvo vežama ir dalis parodos „Knygosūkio“ kūrėjai ir žaidimo akimirkos“, kuri buvo parengta pirmojo projekto metu.

Kilnojamosios parodos nuotraukose pristatomi žaidimo momentai, užfiksuoti įvairiose vietose: interaktyvioje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos palapinėje, Karklės muzikos festivalyje, Klaipėdos botanikos sode; prie „Knygosūkio“ klausimų kūrimo prisidėję asmenys: bibliotekos direktorius J. Šikšnelis, bibliotekininkai, devyniuose stenduose galima išvysti dainininką ir tekstų kūrėją A. Mamontovą, aktorę N. Narmontaitę, politiką V. Juozapaitį, muzikos grupės „Skylė“ narius Aistę Smilgevičiūtę ir Roką Radzevičių.

Pirmoji „Knygosūkio“ karavano“ išvyka šių metų pavasarį buvo surengta į Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnaziją bei Panevėžio miesto savivaldybės viešąją biblioteką. Vėliau vykome į Naujosios Akmenės Ramučių gimnaziją, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką, jos Šiluvos filialą, Alytaus rajono viešosios bibliotekos Daugų filialą.

Literatūrinio stalo žaidimo komanda vyko ne tik į tolimesnes vietoves, pristatėme „Knygosūkį“ ir Klaipėdos regione. Buvome kviečiami į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, kur gausioms trijų žaidėjų komandoms net buvo parengtas atskiras „Knygosūkio“ protmūšis. Žaidimą pristatėme Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje bei jos Jokūbavo filiale, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

2018 m., „Karavano“ projekto metu, „Knygosūkis“ buvo pristatytas 18 kartų, žinias išbandė apie 2800 žaidėjų. Įdomu tai, kad žaidimuose dalyvaudavo ne tik prisiregistravę žaidėjai, bet ir atsitiktiniai žiūrovai.

Taip žaidėjų skaičius dažnai neplanuotai išaugdavo.

25

Visokeriopa žaidimo nauda

Vieni iš „Knygosūkio“ klausimų kūrėjų – Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojai.

Eugenijaus Maciaus nuotr.

Intelektinėse kovose rungėsi Plungės, Telšių, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Alytaus, Raseinių, Pagėgių, Šiaulių, Kauno, Panevėžio miesto ir rajono, Klaipėdos regiono bendruomenių nariai. Nuo šiol aplankytų bibliotekų, ugdymo įstaigų lankytojai turės galimybę stalo žaidimą vienam mėnesiui pasiimti į namus, nes, vykdant informacinę žaidimo sklaidą, kiekvienai jų buvo padovanotas „Knygosūkio“ rinkinys. „Knygosūkis“ buvo pritaikytas ir neįgaliesiems. Vasarą jį galėjo išbandyti mūsų bibliotekos organizuotos vienos savaitės trukmės stovyklos neįgalieji stovyklautojai – regėjimo ir kitokių negalių turintys asmenys. Pasak projekto komandos narių, neįgalieji ypač buvo susidomėję žaidimu, jiems puikiai sekėsi šiame protmūšyje. Ši patirtis buvo vertinga ir bibliotekos darbuotojams, kurie įgytas bendravimo su specialiųjų poreikių žmonėmis žinias galės panaudoti ir kasdienėje darbinėje veikloje su mažiau įgaliais skaitytojais.

Muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas: Garsus britų mokslinės fantastinės literatūros rašyto jas dar 1945 m. sugalvojo mobiliojo ryšio, kuriuo dabar visi naudojamės, principą. Už tai jis buvo apdovanotas Stuar to Ballantine’o medaliu, kurį Franklino institutas teikia garsiausie ms mokslininkams išradėjams. Koks tai rašytojas?

Atsakymas:

Operos solistas, po litikas Kaip vadinosi Prospero Vytautas Juozapaitis: Merimee novelė, paga zitorius Bronius Kutav l kurią kompoičius sukūrė to paties pavadinimo operą, dramaturgė Aušra Ma rija Sluckaitė sukūrė libretą, o režisierius Jonas Jurašas pastatė spektaklį?

Atsakymas: „Lokys“

Garsių žmonių pateikti klausimai

Sužaisti „Knygosūkį“ galima ir pačioje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Periodikos skaitykloje.

Beje, projektas paskatino įrengti ir specialias žaidimui skirtas ekspozicines lentynas. Jose sugulę pristatant žaidimą gauti suvenyrai – vazelės, knygos, užrašinės, puodeliai, vaikų gaminti mediniai paukšteliai, padėkos raštai.

Iš projekto lėšų buvo įgytas ir didelio formato Lietuvos žemėlapis, kuriame žaidimo komanda sužymėjo aplankytas vietoves. Bibliotekos lankytojai aktyviai domisi šiuo įdomiu žemėlapiu.

Pristatinėdami „Knygosūkį“, susipažinome su įdomiais žmonėmis, susitikome su moksleiviais, studentais, kurie yra smalsūs, daug skaitantys ir žinantys jauni žmonės, taip pat su mokytojais ir bibliotekininkais, mylinčiais savo darbą. Pasibaigus „Knygosūkio“ karavano“ projektui, baigėsi ir mūsų kelionės, bet mes tikimės žaisti šį įtraukų žaidimą Klaipėdos mokyklose, kolegijose.

Smagu, kad šiuo projektu skatinome ne tik jaunimo, bet ir vyresnių asmenų skaitymą, mokėmės vieni iš kitų, bendradarbiavome su kolegomis, sėmėmės patirties. Jaunimas, dalyvaudamas stalo žaidimo protmūšiuose, įgijo literatūros žinių, bendradarbiavo su mokytojais, taip praplėsdamas savo žinias.

Rašytoja, prozinink ė Nijolė Raižytė: Kokia lietuvių rašytoja į lietuvių kalbą išvertė go Friedricho Wilhelm vo o Foersterio auklėjamojo kiečių pedagopobūdžio knygas?

Atsakymas:

Arthur Clarke

Šatrijos Ragana

Romainas Gary

26

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis: lietuviškai, Ar randate originalioje lietuvių literatūroje (kurtoje ?

-temą ne kitomis kalbomis) dvikovos fenomeną Atsakymas:

ylys“ Nėra tokio kūrin io; nebe nt Vaižg anto „Neb kybanti pateiktų šią galimybę; bet ir jame ant plauko dvikova virsta paprasčiausia žmogžudyste

Marcelijus Martinaitis

us: Muzikantas, kompozitorius Rokas Radzeviči kartą Koks rašytojas, prisidengęs Emile’io Ajaro vardu, antrą l paga kuri iją, prem ) ourt’ų (Gonc ūrų laimėjo prestižinę Gonk ime? gyven kartą tik ma skiria taisykles Atsakymas:

Aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas: Koks personažas, paklaustas „Kaip rašyti žodį „meilė“?“, atsakė: „Tai nerašoma, tai – jaučiama“?

Atsakymas: Mikė Pūkuot ukas (Alan Alexan der Milne. Pūkuotuko pasaulis)

Troliai Mumiai

Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė: Koks lietuvių poetas savo eilėraščių ciklo herojaus ausyje „apgyvendino“ kumelaitę?

Atsakymas:

Teisininkas Justinas Žilinskas: eda fraze: Toji knyga, dabar tapusi literatūros klasika, prasid milžiįsuko kalva po „Giliai po žeme, oloje, gyveno...“ Tas gyventojas umi. skaiči Pi su s susiję vimas mata niškus įvykius, radęs daiktą, kurio me? kalba Apie kokią knygą Atsakymas:

J. R. R. Tolkieno „Hobitas, arba ten ir atgal“

Dailininkė iliustruotoja Sigutė Ach: . Vieną Jaukiame slėnyje prie jūros gyvena labai žymi šeima jauant paliek auti, iškeli s kartą jiems parūpsta visiems laikam vos ji arba , lapyje žemė nėra s kurio , salos kius namus. Jie ieško herojai? per tai Kas ęs. užges yra rys švytu tis stovin Joje matoma.

Atsakymas:

Kronika

Nacionalinės bibliografijos diena 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs mokslinis seminaras„Lietuvių periodikos paveldas: apskaita ir komunikacija“. Nacionalinės bibliotekos penkto aukšto atrijaus erdvėje prieš renginį būriavosi užsiregistravę klausytojai iš Vilniaus, Kauno, Biržų, Klaipėdos, Šalčininkų, Panevėžio, Telšių atminties institucijų, mokslininkai, privatūs asmenys, bibliofilai.

Seminaro dalyvius pasveikino generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė. Seminaro dieną pavadinusi Nacionalinės bibliografijos diena bibliotekoje, ji išreiškė viltį sulaukti įdomių pranešimų.

Prof. habil. dr. Domas Kaunas pateikė savo įžvalgas apie periodinių leidinių lietuvių kalba bibliografavimo istoriją ir prognozavo, kad renginyje pristatomas šios srities fundamentinis darbas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleista „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ – taps parankine knyga.

Išvakarėse iš spaustuvės atkeliavusios Diskusijos dalyviai (iš kairės): prof. habil. dr. Domas Kaunas, dr. Marija Prokopčik ir nacionalinės bibliografijos šio, kaip numatyta, dviejų dalių leidinio leidinio pristatymo vedėja dr. Nijolė Bliūdžiuvienė. Vygaudo Juozaičio nuotr. pirmos dalies dvi knygos, skirtos poligrafiniu būdu spausdintiems periodiniams leidiniams, seniai laukiamos bibliotekų, muziejų ir archyvų analitinio pobūdžio duomenų apie spausdintinio peprofesionalų, mokslininkų, bibliofilų, studentų. Apie kapita- riodikos paveldo apimtis ir geografiją, taip pat idėjų, linio darbo svarbą ir vietą nacionalinės bibliografijos išteklių kaip užpildyti periodikos rinkiniuose esamas spragas.

Apie skaitmeninę lietuviškų periodinių leidinių lobyne savo įžvalgas pateikė leidinio pristatymo vedėja dr. Niprieigą portale epaveldas.lt kalbėjo Dovilė Ivanovienė jolė Bliūdžiuvienė, diskusijų dalyviai dr. Rimantas Miknys, (Nacionalinė biblioteka). Pranešimo bendraautorė, tos dr. Marija Prokopčik, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. pačios bibliotekos Informacijos išteklių departamento Sutardami dėl nacionalinės bibliografijos leidinių svarbos, Skaitmeninimo skyriaus vadovė Lina Mačiulienė pakalbėtojai diskutavo dėl spausdintinio leidinio reikalingumo. kvietė kreiptis visus, galinčius pasiūlyti leidinių, kurie Seminaro pabaigoje vis dėlto buvo patvirtinta, kad knygų papildytų portalą ar sudarytų galimybę esamus vaizdus poreikis išlieka ir šiais laikais. pakeisti į geresnės kokybės.

Tenka tik apgailestauti, kad 250 egzempliorių tiražu Specialiai seminarui parengtą pranešimą apie Lietuišleisto leidinio, kaip to pageidavo dauguma renginio vos spaudos fotografijos raidą 1860–1940 m. perskaitė dalyvių, bendradarbiavusių su nacionalinės bibliografijos fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas. Spaudos rengėjais, dar nebuvo galima įsigyti. Visi susidomėjusieji kolekcininkas Žilvinas Januška (Martyno Mažvydo bibliografine rodykle turėtų kreiptis į Nacionalinės bibbibliofilų klubas) skaitytame pranešime, be kita ko, liotekos Leidybos skyrių tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu pabrėžė savo atvirumą besidomintiems jo sukaupta Violeta.Kuzmaite@lnb.lt. spauda.

Tuo jau įsitikino ir pristatytos nacionalinės Apie bibliografinio darbo aktualijas ir perspektyvas bibliografinės rodyklės rengėjai, turėję galimybę pranešimus skaitė prof. dr. Remigijus Misiūnas (Lietuvos pasiskolinti spaudinių ir iš kitų kolekcijų savininkų – nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus uniD. Kauno, Šarūno Šimkevičiaus. versitetas), Danguolė Narkevičienė ir Ringailė Bagušytė (NaRenginį vainikavo Vilniaus universiteto profecionalinė biblioteka). Provincijos bibliotekininko patirtimi soriaus dr. Pauliaus Vaidoto Subačiaus mintys apie dirbant su senąja periodika pasidalijo Jonas Brigys (Raseinių pridėtinę sistemingos žiūros į periodiką vertę, nacioMarcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka). Dr. Rima Cicėnalinę bibliografiją, kaip vieną iš kultūros ir valstybės nienė apžvelgė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos senosios periodikos fondus, kalbėjo apie poreikį konsolidavimo elementų. ir galimybes tirti saugomus lobynus. Dr. Tomas Petreikis (Nacionalinė biblioteka ir Vilniaus universitetas) pateikė Danguolė Narkevičienė 27

Kronika

„SLAVŲ KALBOS ELEMENTORIUI“ – 400 METŲ Šiemet buvo minima pirmojo taip pavadinto leidinio – „Slavų kalbos elementoriaus“ – pasirodymo 1618 m. liepos 24 d.

400 metų sukaktis. Iškilmingame lapkričio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtame naujai išleisto faksimilinio leidinio pristatyme dalyvavo Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Aliaksandras Korolis, Baltarusijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Aliaksandras Suša. Nuo šiol šis reikšmingas spausdintinis ir didelę šviečiamąją misiją atlikęs dokumentas bus prieinamas didesnei visuomenės daliai, plačiau pristatomas ir pasaulyje.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. R. Gudauskas ir Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje A. Korolis su naujuoju „Elementoriumi“. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

„Slavų kalbos elementorių“ (Букварь языка славенска) 1618 m. išleido Vilniaus Šventosios Dvasios stačiatikių brolijos spaustuvė, tuo metu veikusi Vievyje. Elementorius parašytas bažnytine slavų kalba, jame supažindinama su gramatikos pagrindais, pateikiama abėcėlė, skiemenų ir žodžių pavyzdžių, taip pat religinių giesmių, įtraukta maldų, įsakymų ir pamokslų.

Pirmajame elementoriaus leidime jo sudarytojai nenurodyti, tik tiksliai žinoma, kad knygelę sudarė Šventosios Dvasios vienuolyno vienuoliai. Vienu jos autorių tyrinėtojai laiko Meletijų Smotrickį – šis veikėjas, mokęsis Vakarų universitetuose, buvo gerai susipažinęs

Įgyvendinant bendrą Baltarusijos nacionalinės bibliotekos, Baltarusijos valstybinio universiteto ir Londono „Middle Temple“ draugijos bibliotekos projektą, išleistas trijų dalių leidinys. Vienoje knygelėje – faksimilinis XVII a. „Elementorius“ (100 p.); antroje pateikiamas turinio bažnytine slavų kalba vertimas į šiuolaikinę baltarusių kalbą; trečiojoje knygelėje – su šiuo leidiniu susijusių kalbinių, kultūrinių, istorinių tyrinėjimų rinkinys baltarusių, rusų ir anglų kalbomis.

28

su europine švietimo praktika. Kitas labiausiai tikėtinas autorius – vienuolyno, jo spaustuvės ir prie vienuolyno įsteigtos mokyklos vadovas Leontijus Karpovičius.

Kaip žiniasklaidai yra pasakojęs A. Suša, nors šis elementorius buvo labai populiarus, jo tiražai ne kartą buvo kartojami, iki mūsų dienų autentiškų leidinių gal buvo likę pora egzempliorių. Vienas jų yra Londone: elementorių XVII a. buvo įsigijęs kolekcininkas ir knyga keletą amžių pragulėjo nejudinama archyvuose.

Apie Baltarusijos kartu su partneriais iš Jungtinės Karalystės sėkmingai įgyvendintą leidybos projektą renginyje Vilniuje papasakojo Baltarusijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas mokslinei ir leidybinei veiklai A. Suša. Jis pažymėjo, jog labai svarbu, kad šiandien naujai atgimęs „Slavų kalbos elementorius“ pristatomas būtent Lietuvoje, kur ir buvo prieš 400 metų išleistas. „Taip rodome pagarbą mūsų kultūros paveldui, tęsdami geriausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas“, – teigė A. Suša.

Pasak diplomato A. Korolio, elementoriaus kilmės šalyje Lietuvoje, deja, neliko nė vieno leidinio egzemplioriaus, tačiau po 400 metų, įgyvendinant tarptautinį projektą, elementorius buvo išsamiai ištirtas, atkurtas ir išleistas faksimiliniu būdu. Svečias pasidžiaugė, kad „Slavų kalbos elementorius“ simboliškai buvo pašventintas Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvėje. Faksimilinis leidinys padovanotas Lietuvos nacionalinei, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekoms, Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolynui, Trakų muziejui ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijai.

Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad užsimezgęs tiesioginis Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinių bibliotekų bendradarbiavimas organizuojant kultūrinės veiklos pristatymo renginius, skirtus abiem valstybėms svarbių istorinių įvykių ar iškilių asmenybių jubiliejams paminėti, pateikia gražių pavyzdžių. Kaip ypač sėkmingą jis priminė knygų spausdinimo pradininko Lietuvos Disžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) – Pranciškaus Skorinos – pirmosios spaustuvės įkūrimo 500 metų sukakties minėjimą 2017-aisiais.

R. Gudausko teigimu, mūsų šalis sieja LDK istorija, kultūra, iškilios asmenybės ir paveldas, o įvairiatautė ir daugiakultūrė LDK dvasia, stiprus kultūros kūrėjų potencialas įneša savitą indėlį tiek į europinę, tiek į viso pasaulio kultūrą.

„Tarp knygų“ informacija

Kronika / tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos bibliotekininkai Kinijos ir Europos šalių bibliotekų forume 2018 m. spalio 19–22 d. Kinijos Hangdžou mieste vyko 1-asis Vidurio bei Rytų Europos šalių ir Kinijos bibliotekų forumas, kurio metu įkurta šių šalių bibliotekų sąjunga (China-Central and Eastern European Countries Libraries Union, arba China-CEEC Libraries Union), pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Forume dalyvavo ir Lietuvos atstovai: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bei Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešųjų bibliotekų vadovai ir specialistai.

Lietuvos delegacija Hangdžou forume (iš kairės): Laima Lapinienė, Rima Maselytė, Virginija Švedienė, Ekaterina Prakapenė, Vida Garunkštytė, Bronius Maskuliūnas. E. Prakapenės nuotr.

Pirmąją forumo dieną Europos šalių bibliotekos patvirtino savo apsisprendimą bendradarbiauti su Kinijos bibliotekomis, delegacijų atstovams žodžiu išreiškiant savo šalies valią, o vėliau kiekvienos bibliotekos vadovams pasirašant susitarimą. Šią iniciatyvą pasveikino į forumą atvykusi Tarptautinės bibliotekininkų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) prezidentė Glòria Pérez-Salmerón, Kinijos ir Europos šalių sąjungos įsteigimą pavadindama svarbiu žingsniu vykdant IFLA „Globalios vizijos“ (Global vision) kampaniją ir viso pasaulio bibliotekoms siekiant bendrų tikslų.

Antrąją forumo dieną Europos bibliotekos pristatė savo veiklos kryptis, ryškiausius projektus, sėkmingiausias paslaugas. Forumo dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos bibliotekų sistema ir trijų renginyje dalyvaujančių šalies viešųjų bibliotekų išskirtinėmis veiklomis. Apskritojo stalo diskusijose Kinijos ir Europos bibliotekų specialistai dalijosi įžvalgomis apie bibliotekų vaidmenį įgyvendinant Jungtinių Tautų Organizacijos tvaraus vystymosi tikslus, skaitymo skatinimo strategijas savo šalyse, bibliotekų vaidmenį saugojant ir skleidžiant nematerialųjį kultūros paveldą, ateities bibliotekininkų kompetencijas ir bibliotekų paslaugų plėtrą.

Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bibliotekų sąjungos susitarime numatomas dalijimasis informacinių šaltinių prieiga, bibliotekų specialistų mokymai ir stažuotės, parodų mainai, šviečiamoji veikla skleidžiant informaciją apie sąjungos narių šalių kultūrą, bibliotekų bendrų veiklų viešinimas. Forumus planuojama rengti rotacijos principu kas dvejus metus sąjungos narėse, veiklų

koordinavimo funkciją priskiriant Hangdžou miesto viešajai bibliotekai, IFLA narei.

Netrukus rengiamasi pasirašyti glaudesnio bendradarbiavimo sutartis tarp atskirų sąjungoje esančių Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių bibliotekų.

Nepaisydami kultūrų skirtumo ir didelio atstumo tarp žemynų, naujosios sąjungos nariai mato įdomias bendradarbiavimo perspektyvas ir tikisi ilgalaikės partnerystės.

Hangdžou mieste vykusį bibliotekų atstovų forumą inicijavo Kinijos Liaudies Respublikos kultūros ir turizmo ministerijos Tarptautinių ryšių biuras, Džedziango provincijos kultūros skyrius, Hangdžou miesto savivaldybė.

Renginys vyko daugiau nei 9 mln. gyventojų turinčio miesto viešojoje bibliotekoje. 1958 m. įkurta biblioteka yra miestiečių traukos centras: šviesiose, moderniose erdvėse sutikome daug skirtingo amžiaus lankytojų, kurie čia mokosi, skaito, žiūri filmus, klausosi muzikos, tiesiog bendrauja… Hangdžou biblioteka savo fonduose yra sukaupusi maždaug 5,5 mln. leidinių, o filialų fondai formuojami pagal temas ar tikslines vartotojų grupes – biblioteka turi Budizmo, Muzikos, Kino, Sporto, Mokslo ir technologijų, Brailio ir kt. filialus.

Forumo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Hangdžou kultūros objektais: lankėsi įspūdingoje Lingjino (Lingyin) šventykloje (šalia jos, beje, veikia Hangdžou bibliotekos Budizmo filialas), gėrėjosi garsiojo Vakarų ežero (Sihu) nuostabiu kraštovaizdžiu (šis ežeras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą), daug įdomaus sužinojo Šilko muziejuje.

Atskirai verta paminėti puikiai parengtą šio tarptautinio renginio programą, Hangdžou bibliotekos kolegų profesionalumą, nuoširdų dėmesį kiekvienam forumo dalyviui: šeimininkams visų pirma jis buvo šalies svečias, dėl kurio vietiniai buvo pasirengę padaryti viską, kad kolegos europiečiai jaustųsi patogiai ir išsivežtų pačius geriausius įspūdžius apie Kiniją, Hangdžou miestą ir nepaprastai turtingą šios šalies kultūrą.

Virginija Švedienė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė

29

Kronika / tarptautinis bendradarbiavimas

TARPINSTITUCINIAI DIALOGAI GRAIKIJOJE

Vaizdas nuo Atėnų akropolio.

30 savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų, įgyvendindami Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) projektą „Bibliotekų tvarumui: tarptautiniai tarpinstituciniai dialogai tarp Lietuvos ir Graikijos kultūros, švietimo ir turizmo sektorių“, spalio 1–9 d. viešėjo Graikijoje. Vizito dalyviai apsilankė devyniose šios šalies bibliotekose, susitiko su jų darbuotojais bei partneriais, Graikijos bibliotekininkų ir informacijos mokslininkų asociacijos prezidente Aleksandra Papazoglou ir taryba, dalyvavo konferencijoje, kurios metu diskutuota bibliotekininkų bendruomenei aktualiais klausimais.

Vizitas į Graikiją suplanuotas neatsitiktinai. 2018-aisiais šalies sostinė Atėnai paskelbti Pasaulio knygų sostine – čia vyksta daugybė susitikimų su autoriais, vertėjais, iliustruotojais, teminės parodos, poezijos skaitymai, įvairios dirbtuvės ir yra daug kitų veiklų leidybos profesio­ nalams. Pagrindinis Pasaulio knygų sostinės tikslas – užtikrinti knygų prieinamumą visiems žmonėms, įskaitant pabėgėlius ir migrantus. O 2019 metais čia rinksis viso pasaulio bibliotekininkai – Atėnuose vyks Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) konferencija ir generalinė asamblėja.

Pažintis su šalies bibliotekomis prasidėjo atvykus į Atėnų centrinę biblioteką. Ši biblioteka gali didžiuotis ne tik savo praeitimi (čia buvo išleistas pirmasis Atėnų laikraštis), sukauptu dideliu senosios periodikos fondu, bet ir gausiais knygų rinkiniais apie Atėnus. Bibliotekoje organizuojama daug nemokamų renginių visuomenei, nemažai dėmesio skiriama darbui su vaikais. Pvz., per mokslo metus du tris kartus per savaitę rengiami susitikimai vaikams pagal specialiai parengtas programas – ciklai apie poeziją (mokyklose ji sunkiai perprantama). Viena iš specifinių šios bibliotekos veiklos sričių – darbas su pabėgėlių vaikais. Jiems organizuojami renginiai, kuriuose pristatoma senoji Graikijos istorija, raštija, mokoma naujosios šnekamosios graikų kalbos. Nemažai laiko bibliotekininkai skiria ir periodikai skaitmeninti.

30

Remiantis IFLA rekomendacijomis, Atėnuose atidaryta Kūdikių ir vaikų biblioteka. Buvo įdomu lankytis trečius metus veikiančioje tokio tipo bibliotekoje, kuri yra pirmoji ne tik sostinėje, bet ir visoje Graikijoje. Biblioteka, skirta vaikams nuo 0 iki 6 metų, dirba kartu su kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Ji padalyta į dvi dalis: vienoje laukiami mažyliai iki 3 metų kartu su juos lydinčiais asmenimis, kitoje aptarnaujami mažieji atėniečiai nuo 3 iki 6 metų. Čia visus metus vykdomos įvairios programos, naujos knygelės mažiesiems skaitytojams pristatomos teatro principu. Bibliotekoje yra 2500 pavadinimų graikų ir užsienio kalbomis (net 12 kalbų) parašytų knygelių patiems mažiausiems skaitytojams.

Deja, lietuviškų knygelių ten neradome.

Pirmąją dieną užbaigėme susitikimu su Graikijos bibliotekininkų ir informacijos mokslininkų asociacijos taryba. (Beje, mūsų vizito apsilankymus bibliotekose planavo šios asociacijos tarybos narė Afrodite Fragkou.)

Susitikimas ir konferencija vyko modernioje Atėnų kolegijos, įsikūrusios Psichiko priemiestyje, bibliotekoje. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė perskaitė pranešimą „XXI amžiaus visuomenė: iššūkiai Lietuvos bibliotekoms“, kuriame pateikė informacijos apie asociaciją, pristatė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų vykdomus projektus, pateikė statistinių duomenų, iškėlė mūsų veiklos problemas. Apie savo įstaigų pasiekimus kalbėjo Plungės rajono

Akustinio meno šedevras – 12 tūkstančių vietų Epidauro teatras.

LSVBA nariai prie metų pradžioje iš dviejų skirtingų vietų į modernų pastatą persikėlusios Graikijos nacionalinės bibliotekos.

savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė, Šiaulių miesto viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė ir Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė. Konferencijoje nemažai kalbėta apie įsitraukimą į broliškų bibliotekų programą (angl. The Sisters Library). Visi supratome, kad tai gali būti pirmas žingsnis ne tik ieškant bibliotekos, kuri norėtų dalytis savo idėjomis, kartu vykdyti panašias veiklas bei projektus, bet ir siekiant tarptautinio žinomumo. Juk niekam neįdomi tik tradicinę veiklą vykdanti biblioteka – visi ieškome išskirtinumo.

Turtingame Atėnų priemiestyje Agia Paraskevėje įsikūrusi Aleko Kontopoulo biblioteka-muziejus. Buvęs žvejų kaimelis miesto bruožų įgavo gal tik prieš keletą dešimtmečių, čia, pasak mus lydėjusios bibliotekininkės, kuriasi tik labai išsilavinę gyventojai. Pastatą padovanojo žymus Graikijos dailininkas Alekos Kontopoulos, iškeldamas sąlygą, kad šalia būtų pastatyta ir biblioteka. Šiandien ši įstaiga aptarnauja per 7000 vartotojų, organizuoja daugybę su menu susijusių šviečiamųjų renginių. Bibliotekos veikla išsiskiria dar ir tuo, kad čia labai rūpinamasi graikų raštija, mokoma kurti – lankytojai mokosi rašymo bei oratorystės meno, vasarą bibliotekos sodelyje rengiamos tapybos pamokos vaikams. Rugsėjį biblioteka organizuoja meno festivalius, sukviečiančius gausybę meno gerbėjų ir dalyvių. Lankydamiesi bibliotekoje maloniai nustebome, kai pamatėme joje lietuvių autoriaus Sauliaus Tomo Kondroto knygą „Žalčio žvilgsnis“, iš prancūzų išverstą į graikų kalbą.

Dialogai vyko ir Livadijos viešojoje bibliotekoje, kuri įdomi fotografijos mėgėjams rodomu dėmesiu. Čia rengiami kursai, seminarai norintiems išmokti fotografijos meno pagrindų. Šio nuo Atėnų į šiaurės vakarus įsikūrusio ir apie 30 tūkst. gyventojų turinčio miesto biblioteka gali pasigirti ir mobiliąja biblioteka, vykstančia į atokesnes mokyklas.

Vizito Graikijoje metu apsilankėme ir Nafplijo miesto bibliotekose.

Palamidžio viešojoje bibliotekoje atskiroje patalpoje saugomi šiame mieste veikusios pirmosios Graikijoje gimnazijos leidiniai. Bibliotekos fonduose galima rasti net XV a. inkunabulų. Mieste įsikūrusiame Harvardo universiteto (JAV) Helenistinių studijų centro padalinyje sudomino skaitmeninimo įrenginys, kuris senųjų dokumentų lapus verčia pūsdamas orą, taigi jų nereikia liesti rankomis. Dar viena Nafplijo mieste aplankyta biblioteka įsikūrusi... buvusiame cigarų fabrike. Dabar ten privatus meno centras, kuriame veikia ir biblioteka. Lankytojai knygas gali skolintis sumokėję metinį mokestį (40 Eur).

Biblioteka turi per 200 nuolatinių lankytojų.

Dar apsilankėme Keracinio-Drapeconos savivaldybės bibliotekoje. Iš ten vykusių pokalbių sužinojome, kad vasarą, kai mokytojams nereikia dirbti mokyklose, jie mielai savanoriauja bibliotekose, dirba su įvairiomis moksleivių grupėmis. Svarbu pažymėti, kad Graikijos mokyklose beveik

Graikijos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius dr. Filippos Tsimpoglou ir LSVBA prezidentė Danguolė Abazoriuvienė. LSVBA archyvo nuotraukos

nėra bibliotekų, todėl viešosioms bibliotekoms atsiveria didelės įvairių veiklos rūšių galimybės.

Vizitui artėjant į pabaigą, buvome mielai sutikti Graikijos nacionalinėje bibliotekoje – generalinis direktorius dr. Filippos Tsimpoglou pristatė bibliotekos istoriją, viziją, tikslus ir siekius, bibliotekininkas referentas Gregory Chry­sostomidis aprodė erdves. Žalumos supama, prie kanalo įsikūrusi, neseniai į naują vietą persikėlusi Nacionalinė biblioteka sužavėjo visus. O nuo bibliotekos stogo-terasos dar galėjome pasigėrėti Atėnų panorama.

Apsilankymai Graikijos bibliotekose buvo išskirtiniai: visur buvome maloniai sutikti, susipažinome su įvairiomis veiklomis, klausėmės pranešimų, diskutavome, dalijomės sėkmės istorijomis. Naujos patirtys, pažintys, išgirstos ir kilusios idėjos prisidės prie Lietuvos bibliotekų veiklos tobulinimo, dvišalio kolegų bendradarbiavimo. Tik dalydamiesi patirtimi galime rodyti kelią tiems, kurie trokšta žinių, informacijos, patarimų, padėti šių dienų skubančiame pasaulyje žmonėms atrasti dvasinį saugumą bibliotekose.

Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, parėmusiai LSVBA parengtą projektą.

Daina Sutkevičienė LSVBA tarybos narė, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė

31

SVEIKINAME Gruodžio 11 d. iškilmingame renginyje Vilniaus mies­ to rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šių metų Kultūros ministerijos premiją už biblioteki­ ninkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyri­ nėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose įteikė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Doku­ mentinio paveldo tyrimų departamento direktorei Jolantai Budriūnienei.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams bei kūrėjams.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė (kairėje). Justino Stacevičiaus nuotr.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Birštonas Suaugusiųjų mokymosi savaitė. Lapkričio 16-ąją Birštonas tapo šalies suaugusiųjų švietimo centru – kurorto Kurhauzo salėje vyko 2018 m. suaugusiųjų mokymosi savaitės „Lietuva mokosi: iš praeities į ateitį“ atidarymo konferencija. Apie šimtą iš visos Lietuvos susirinkusių švietimo įstaigų, bibliotekų darbuotojų pasveikino Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė dr. Vilija Lukošūnienė ir Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė. Jų žodžius palydėjo muzikinis Birštono meno mokyklos mokytojų sveikinimas.

Konferencijoje Europos suaugusiųjų švietimo platformos „Epale“ autoritetas Lietuvoje, laidos „Istorijos detektyvai“ autorius Virginijus Savukynas, pasidalijęs mintimis apie vis spartesnius mūsų gyvenimo pokyčius ir tarsi greitėjantį laiką, išreiškė viltį, kad dirbtinis intelektas neatstos žmogaus kūrybiškumo ir „paguodė“, jog esame pasmerkti mokytis visą gyvenimą. Teisingai atsakiusiems į V. Savukyno surengtos viktorinos

Konferencijos organizatoriai (iš kairės): dr. Vilija Lukošūnienė, Vida Gadliauskienė, Angelė Žiūraitienė, Arūnas Bėkšta, Solveiga Pempienė. Bibliotekos archyvo nuotr.

32

klausimus iš Lietuvos švietimo istorijos buvo padovanota knyga „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII–XIX amžiaus Lietuvoje“.

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti, ko ir kaip mokosi suaugę birštoniečiai. Kurorto savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinatorė Solveiga Pempienė pristatė Birštono trečiojo amžiaus universiteto, meno mokyklos Dizaino studijos bei Birštono viešosios bibliotekos veiklas, organizuojant suaugusiųjų švietimą ir plečiant mokymosi galimybes. Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius, pristatydamas projektą „Lyderių laikas“, kalbėjo apie veiksmingą bendradarbiavimą ir pasidalijo įžvalgomis, kaip ir kodėl mokosi patys pedagogai. Pasvarstyti, kaip mokysimės ateityje, ragino Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta. Švietimo mainų fondo projektų koordinatorė dr. Edita Trečiokienė pristatė „Epale“ metų andragogų apdovanojimus. Juos pelnė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vilma Auglytė, bibliotekininkės Virginija Švedienė (Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB) ir Indrė Rapkevičienė (Panevėžio m. SVB), Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro istorijos mokytoja ekspertė Dalina Ubartaitė-Vingienė, Žemaičių „Alkos“ muziejaus ekskursijų vadovė Ajida Stančienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos projektų koordinatorius Tomas Petronis.

2018 m. konkurso „Šimtmečio pamokos“ laureatu tapo Pasvalio krašto muziejaus projektas „Interaktyvi skulptūra – senojo tilto muzikantas Antanėlis“, 2018 metų andragogo vardą pelnė Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Gita Šapranauskaitė.

Padėkos įteiktos ir konferencijos organizatoriams, tarp jų Birštono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi

koordinatorei, viešosios bibliotekos darbuotojai Solveigai Pempienei, įdėjusiai daugiausia darbo ir pastangų, kad 2018-ųjų Suaugusiųjų švietimo savaitė prasidėtų Birštone ir kad jos dalyviai išvažiuotų įsitikinę, jog kurortas – gera vieta ne vien poilsiui, bet ir mokymuisi.

Genovaitė Mačiūtė Biržai Sėjęs grūdą ir žodį. Spalio 20-osios popietė Nausėdžių kaimo kultūros namuose buvo skirta šviesuolio literato Kosto Viederio atminimui ir kvietė dar kartą prisiminti šią neeilinę asmenybę.

Spalio 15 d. K. Viederis būtų minėjęs 85-erių metų jubiliejų.

Savitas grožio pajutimas, meilė gamtai, pagarba kaimui ir jo žmogui – visa tai K. Viederį lydėjo nuo pat vaikystės. Savo rankomis pasistatė gražiausius Nausėdžiuose namus, įkūrė sodą, pasodino parką. Kiekvienas medelis jo žvilgsniu nuglostytas, kiekvienas sutiktas kaimo gyventojas šmaikščiai pakalbintas. Tokį K. Viederį prisimena Nausėdžių gyventojai. Senatvės sulaukęs rašytojas nesiskundė prastėjančia sveikata – kūrė romanus, kaimuose pristatinėjo savo knygas, dalijo autografus. Pirmasis K. Viederio romanas

Kalba Vidmantas Miknius. Linos Kuginės nuotr.

„Nausėdžiai audroje“ – tarsi dovana gimtinei. Po sėkmingo debiuto nepadėjo plunksnos ir kūrė toliau, tęsė romaną „Vienos klaidos kaina“. Visi laukė naujos trilogijos dalies.

Prisiminimais ir mintimis apie K. Viederį ir jo kūrybą dalijosi seniūnaitė Laima Landauskienė, rajono mero Valdemaro Valkiūno patarėja Danutė Martinkėnienė, bendramintis Vidmantas Miknius, Biržų literatų draugijos „Versmė“ atstovė Angelė Jurevičienė. Renginyje buvo skaitomos eilės, skambėjo Rimos Bitinienės, sukūrusios dainų ir pagal K. Viederio žodžius, atliekamos melodijos, koncertavo Nausėdžių kaimo kultūros namų moterų šokių kolektyvas. Veikė nuotraukų paroda „Sėjęs grūdą ir žodį“, kurioje pristatytos literato gyvenimo akimirkos.

Regina Kavaliauskienė, Gintarė Andriliūnaitė Joniškis Latvijos valstybingumo šventė. Lapkričio 13 d. Joniškio latvių draugija „Avots“ ir Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pakvietė miestiečius į šventinį renginį „Aš esu Latvija“ („Es esmu Latvija“), skirtą Latvijos nepriklausomybės 100-mečiui. Latvijos šimtmečio jubiliejaus programos pagrindinė žinutė – „Aš esu Latvija“.

Ji sako, kad pagrindinė valstybės vertybė yra žmonės – jų darbai formuoja dabartį ir tiesia pagrindą Latvijos ateičiai.

Muzikantai iš Penkulės miestelio (Duobelės r.). Linos Šukienės nuotr.

Joniškio latvių bendruomenės „Avots“ veiklą pristatė ir tautiečius su švente sveikino jos vadovė Natalija Franckaitienė. Visą savaitę (lapkričio 11–18 d. per Lačplėsio dienas) latviai nešiojo į atlapus įsisegę nacionalinės vėliavos juosteles galais į viršų, kad išeitų V raidė, simbolizuojanti pergalę. Tad ir renginio svečius pasitikusios latvių bendruomenės narės jiems įsegė po tokią juostelę.

Bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Latviai šalia mūsų“, kurioje eksponuotos nuotraukos iš draugijos gyvenimo ir vertėjos Dzintros Elgos Irbytės-Staniulienės iš latvių kalbos verstų knygų kraitis. Latvių bendruomenės parengtoje rankdarbių parodoje puikavosi nėriniai, siuviniai iš mamų ir močiučių skrynių. Grožiu išsiskyrė Zelmos Krupelienės pirštinės, riešinės, kruopščiai nunertos servetėlės.

Kraštiečius latvius su valstybingumo jubiliejumi sveikino rajono mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė, „Žiemgalos“ draugijos pirmininkė Ilona Osipova, bibliotekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė. Latviškų dainų puokštę dovanojo muzikantai iš Penkulės miestelio (Duobelės rajonas) Ilzė Jansonė ir Stanislovas Jonkus.

Įdomu buvo išgirsti, kad lietuviai 1918 m. nepriklausomybę atkūrė, nes valstybę praeityje turėjo, o latviai 1918 m. lapkričio 18 d. valstybę įkūrė pirmą kartą. Žinoma, patys latviai egzistavo ir anksčiau, bet juos XIII a. buvo pavergę vokiečiai, dar buvo valdomi švedų, vėliau rusų.

Dauguma latvių yra liuteronai. Tik rytinėje šalies dalyje gyvena katalikai, nes nuo XVI a. vidurio priklausė Lietuvai, vėliau Abiejų Tautų Respublikai. Tačiau liuteroniškos žemės buvo labiau išsivysčiusios negu katalikiškos – kai XIX a. viduryje Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava, lietuviai traukė į Kuršo guberniją ir ieškojo darbo fabrikuose.

Latvių tautinis atgimimas, kaip ir lietuvių, prasidėjo XIX a. viduryje. Rūpesčių dėl kalbos latviai neturėjo, vokiečiai jų negermanizavo.

Kunigai patys mokėsi latvių kalbos, kad galėtų juos katechizuoti. Tuo metu Lietuvos katalikų bažnyčioje įsigalėjo lenkų kalba. Tuos skirtumus atspindi ir mūsų valstybių himnų turinys. Latviai himne gieda: „Dieve, laimink Latviją, mūsų brangią tėvynę. Laimink ją, kur latvių dukros žydi, kur latvių sūnūs dainuoja, leisk mums iš laimės šokti mūsų Latvijoje.“ Jokių reikalavimų, jokio minoro. O Vincas Kudirka mūsų himne sako: tegu tamsumas prašalina, tegu vienybė žydi. Himnai buvo sukurti XIX a. pabaigoje kaip giesmės, kai dar nebuvo nei Latvijos, nei Lietuvos valstybių.

Kūryba fiksavo to meto realijas, tai, kuo gyveno latviai ir lietuviai.

Vijoleta Kuprevičienė Kaunas Paroda apie žymias krašto asmenybes.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama Kauno rajono savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, parengė kilnojamąją parodą „Iš praeities į ateitį: šimtas faktų apie Kauno rajono iškilias asmenybes, kūrusias ir išsaugojusias Lietuvos valstybingumą“ ir lapkričio 28 d. pakvietė į jos atidarymą.

Parodą pristačiusi projekto vadovė Regina Vasauskaitė pabrėžė, kad jos tikslas – atkreipti dėmesį į Kauno rajono iškilias asmenybes – gamtos, menų, istorijos, literatūros mokslų bei politikos pirmeivius: Roką Šliūpą, Kazį Aglinską, Vytautą Andziulį, Balį Buračą, Praną Dovydaitį, Juozą Gabrį-Paršaitį, Motiejų Gustaitį, Juozą Naujalį, Tadą Ivanauską, Juozą Lukšą-Daumantą. Kiekvieno herojaus indėlis į Lietuvos valstybės kūrimą ir išsaugojimą gali būti vertinamas skirtingai, tačiau daugelio jų veikla pasižymėjo įvairiapusiškumu, nuopelnais visuomeninio gyvenimo srityse.

Parodoje akcentuotos veiklos sritys, kuriose šios

TRUMPAI KNYGOS SUTIKTUVĖS

Kaunas. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta istoriko, VU profesoriaus Rimvydo Petrausko knyga „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“. Joje nagrinėjama, kaip atsiranda ir išnyksta LDK diduomenės giminės, o pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis jos buvo pasirinktos, atsispindi knygos pavadinime: galia ir tradicija. Po informatyvaus pristatymo renginio dalyviai galėjo įsigyti knygą ir gauti autoriaus autografą.

SUSITIKIMAI SU KŪRĖJAIS

Pagėgiai. Vydūno viešojoje bibliotekoje surengtas visuomenės susitikimas su rašytoju, filosofu Arvydu Juozaičiu. Svečias, pristatydamas savo knygą „Tėvynes tuštėjimo metas. 2000–2017 metai“, pasidžiaugė, kad tai jau ketvirtoji jo knyga, pristatoma šioje bibliotekoje. Buvo apžvelgtas jos turinys, kalbėta apie Lietuvos vidaus ir užsienio politikos ypatumus. Muzikines kompozicijas atliko Algimanto Mackaus gimnazijos instrumentinis ansamblis (vad. Irena Ubartienė).

Panevėžys. Miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo skaitytojus pakvietė į susitikimą su rašytoja Aldona Ruseckaite, kuri pristatė biografinį romaną „Dūžtančios formos“ apie Vytautą Mačernį. Jame, pasak autorės, bandoma atskleisti ne tik poeto gyvenimo bei kūrybos, bet ir meilės istoriją. Skambėjo poeto eilės, skaitomos panevėžiečio Juozo Braidoko, ir smuikininkės Sigutės Sičiūnienės atliekamos melodijos. *** Į miesto bibliotekoje surengtą poetės Dalios Teišerskytės, daugiau nei 13 poezijos ir prozos knygų autorės, kūrybos vakarą susirinko būrys gerbėjų ir skaitytojų. Viešnia pristatė naujausias savo knygas, dalijosi prisiminimais, kaip jos buvo sukurtos, kam skirtos, skaitė iš jų eiles. Renginį paįvairino bardės Rimos Žudienės atliekamos dainos, viena jų buvo pagal D. Teišerskytės žodžius.

ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖ

Kaunas. Lapkričio 12–18 d. per Šiaurės šalių literatūros savaitę rajono viešosios bibliotekos Vaikų centras įvairaus amžiaus vaikus kvietė atrasti savo šiaurietiškąjį herojų. Patys mažiausieji smalsučių klube „0+“ draugavo su Troliais Mumiais (Tove Jansson), trečių klasių mokiniai skaitė švedų Eliaso ir Agnes Våhlundų „Superherojų vadovą“, aštuntokai – norvego Simono Staggo knygą paaugliams „Tie, kurių nėra“.

Vilkaviškis. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, supažindindamas su Šiaurės herojais, pradinių klasių moksleiviams surengė Šviesos ir žodžio šventę, edukacinį užsiėmimą „Mes esame Šiaurė“, filmukų popietę „Astridos Lindgren ir Tuvės Jansson kūrinių vaikams ekranizacijos“, Vaikų ir jaunimo centro vaidybinių improvizacijų būrelio nariai kvietė į išraiškingą „Kelionę po Šiaurės šalių rašytojų knygas“.

Bibliotekos renginiuose dalyvavo net 265 dalyvių.

Zarasai. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vaikai klausėsi E. ir A. Våhlundų „Superherojų vadovo“ teksto ir piešiniuose stengėsi „ištiesti ranką“ skriaudžiamai mergaitei, kūrė superherojaus kaukę, stengėsi pajusti supergalių veikimą. Su Šiaurės šalių autorių literatūra supažindino bibliotekoje veikusi spaudinių paroda „Mus jungiantys tiltai – knygos“. Renginius organizavo ir Dusetų K. Būgos, Salako, Zarasų ligoninės bibliotekos.

Prie kilnojamosios parodos stendų.

Reginos Vasauskaitės nuotr.

Informaciją pateikė Regina Vasauskaitė, Sonata Nognienė, Sandra Voveriūnienė, Šarūnė Baltrušaitienė, Alvina Radžvilienė, Zina Černovienė, Danutė Koroliova, Nijolė Pilac, Vanda Stepanavičienė

33

TRUMPAI RENGINIŲ MOZAIKA

Kaunas. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka, lapkričio 19–25 d. minėdama Suaugusiųjų mokymosi savaitę, surengė 8 valandų trukmės kompiuterinio raštingumo mokymus senjorams, kvietė dalyvauti skaitymo ir dailės terapijos edukaciniame užsiėmime „Meno priešpiečiai“, atnaujinto elektroninio žinyno „Kaunas: datos ir faktai“ pristatyme. Šią savaitę į renginius kvietė ir kiti bibliotekos padaliniai.

Molėtai. Gruodžio 3 d. vykęs viešosios bibliotekos renginys „Didis žmogus Dievo vardu“ buvo skirtas kunigo Česlovo Kavaliausko 95-osioms metinėms paminėti. Prisiminimais apie poetą, vertėją, teologą, kunigą, Magadano lagerio kalinį dalijosi jo mokiniai, draugai, jį pažinoję žmonės.

Kunigo daiktų ir dokumentų parodą pristatė Dubingių bibliotekininkė Vanda Vaikutienė.

Pagėgiai. Bibliotekoje surengtas rašytojo, filosofo, švietėjo Vydūno gyvenimui ir kūrybai skirtas vakaras „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“. Buvo pristatyta Kintų Vydūno kultūros centro parengta fotografijų paroda „Vydūno portretai“, Rita Tarvydienės skaitė virtualų pranešimą apie rašytojo kūrybą – dramas, poemas, vaidinimus. Folkloro ansamblis „Tyklė“ atliko senąsias lietuvių dainas.

Pakruojis. Lapkričio 27 d. Pakruojo sinagogoje vyko Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos metų pradžioje skelbto skaidrių konkurso „Mano kaimas, miestelis, Lietuvos valstybės šimtmetį sutinkant“, kuriame dalyvavo viešosios bibliotekos ir jos padalinių darbuotojos, baigiamasis turas. Konkurso nugalėtoja pripažinta Grikpėdžių padalinio bibliotekininkė Stanislava Martinaitienė, kitos prizinės vietos atiteko Laurai Žurauskaitei (Stačiūnų pad.) bei Sandrai Stanevičienei (Rozalimo pad.).

Panevėžys. Miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta antroji konferencija „Iškilios krašto moterys“, kurią organizavo viešoji biblioteka kartu su Panevėžio švietimo centru. Joje perskaityti 9 pranešimai, prisimintos žymios krašto moterys ir jų veikla. Buvo pristatyta ir bibliotekoje eksponuojama dailininkės Sofijos Kanaverskytės siuvinėtų vėliavų paroda „Lietuvos didieji“.

Prienai. Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, jos Veiverių ir Balbieriškio padaliniuose paminėtos Vydūno 150-osios gimimo metinės – aktorius Petras Venslovas pristatė teatrinę-muzikinę programą, skirtą šiam mąstytojui, dalijosi prisiminimas apie Kauno dramos teatre 1988 m. pastatytą spektaklį „Amžinas keleivis“. Vydūno dainas atliko ansamblis „Kadujo“ (vad. Laura Lukenskienė).

Zarasai. Siekdama prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo, skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir saugios bei nesmurtinės aplinkos kūrimą bendruomenėse, užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantai, lapkričio 15 d. Zarasų viešoji biblioteka organizavo konferenciją „Jaučiuosi saugus“. Pranešimus skaitė atstovai iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Moterų informacijos centro, psichologai ir psichoterapeutai.

Informaciją pateikė Regina Vasauskaitė, Nijolė Stančikienė, Sonata Nognienė, Genė Juodytė, Sandra Voveriūnienė, Jūratė Anankienė, Inesa Dumbravienė

34

asmenybės matė savo gyvenimo prasmę, pasiekė išskirtinių laimėjimų ar pelnė pripažinimą, todėl jos pagrįstai laikomos šimtmečio asmenybėmis, kūrusiomis ir išsaugojusiomis Lietuvos valstybingumą. Parodoje žymūs krašto žmonės pristatomi pateikiant biografijos faktus, svarbias citatas, informaciją papildant šių asmenų nuotraukomis ir jų veiklos liudijimais.

Renginyje dalyvavę Garliavos Jonučių ir Juozo Lukšos gimnazijų moksleiviai dar galėjo pasiklausyti Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojo, VDU istorijos mokslų daktaro Mindaugo Balkaus pranešimo „Kauno ir Pakaunės reikšmė atkurtos Lietuvos valstybingumui“ apie svarbiausius šimtmečio įvykius, vykusius šiose vietovėse ir lėmusius tolesnę Lietuvos valstybingumo raidą.

Regina Vasauskaitė Prienai Naujienos iš Prienų krašto. Nepaisant vėjo niekadėjo ir besiblaškančio rudens, Prienų rajone tik per vienus išskirtinai „meteorologiškai“ keistus 2018 metus atsitiko tikrai įdomių, Lietuvoje retai bepasitaikančių „meteokultūrinių“ reiškinių – buvo atnaujintos, suremontuotos ir išgražintos dvi bibliotekos Stakliškių ir Išlaužo kaimuose. Taip, būtent bibliotekos! Rajono savivaldybei ir jos vadovui Alvydui Vaicekauskui buvo svarbu atsigręžti į kultūrą atokiose rajono vietovėse ir skirti lėšų bibliotekų remontui, jas modernizuoti. Aišku, galime kalbėti ir apie atlyginimus, tačiau nežinau, ar atsiras prieštaraujančiųjų teiginiui, kad, mokant bibliotekininkui net ir tūkstantinį atlyginimą, tamsi, niūri, supuvusiomis grindimis ir kiaurais langais patalpa, kur tik užrašas ant durų sako: „Biblioteka“, bus tas trokštamas kultūros laukas bendruomenei, kuriame augs jaunoji karta ir bus puoselėjamos tradicijos. Todėl naujiena apie šviesias, erdvesnes, modernesnes bibliotekėles kaimiškose vietovėse mums, prieniečiams, yra ta geroji žinia, kuri kelia ūpą, nuteikia pozityviai veiklai, stiprina tikėjimą, kad gyvename. Šiemet Prienų rajono savivaldybėje atnaujintos dvi bibliotekos, tačiau reikia prisiminti, kad kiek anksčiau toks pats likimas ištiko ir bibliotekėles Ašmintoje, Strielčiuose, Šilavote, Jiestrakyje, Pakuonyje, Užuguostyje, Vyšniūnuose, Veiveriuose, Skriaudžiuose, Jiezne. Viską, ką buvo galima pasakyti apie šiandienos bibliotekas nutolusiose nuo didžiųjų ir išdidžiųjų centrų vietovėse, pasakė mokinė – Stakliškių gimnazijos Mokinių tarybos narė Jovita Diškevičiūtė (9 kl.), atėjusi gimnazijos vardu pasveikinti atsinaujinusios Stakliškių bibliotekos. Jos sveikinime nebuvo nė

Juostelę kerpa (iš dešinės): rajono meras Alvydas Vaicekauskas, viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, Išlaužo bibliotekininkė Irma Židonienė.

Viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

vieno nenuoširdaus žodžio: „Šiandien visą dieną kartu su bibliotekininke Danute netelpu savame kailyje iš džiaugsmo, kad toks mažas miestelis kaip Stakliškės gali turėti tokią jaukią ir širdžiai mielą biblioteką.“ Dalia Bredelienė Radviliškis Pašušvio ir Skėmių bibliotekos atšventė savo 70-mečius. Lapkričio 15 d. į Pašušvio bibliotekos jubiliejinį renginį „Bibliotekos gyvenimo ratas vis sukasi“ susirinko būrys svečių: rajono meras Antanas Čepononis, rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė, buvusi bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė, Pašušvio Visų Šventųjų parapijos klebonas Donatas Grigalius, bibliotekos darbuotojos, skaitytojai. Susirinkusius džiugino liaudiškos muzikos ansamblis „Sarva“ (vad. Virginija Šapronienė).

Jubiliejinio Pašušvio bibliotekos renginio vedėjos (iš kairės) Rita Lukoševičienė ir Roma Juozaitienė. Bibliotekos archyvo nuotr.

Svečiai apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą Šiaulėnų krašto menininkų Aleksandro ir Albinos Filipavičių bei Birutės Banienės darbų parodą „Molis suveda ir sušildo“. Pašušvio kultūros namų specialistė Rima Juozaitienė ir Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos Pašušvio ugdymo skyriaus mokytoja Rita Lukoševičienė, vaidinusios bibliotekos pelytes, pristatė svečius, priminė Pašušvio bibliotekos istoriją.

Pašušvio bibliotekininkė Lina Lydikaitienė dėkojo anksčiau dirbusioms bibliotekininkėms (Vitalijai Rekštienei, Genei Klimavičienei, Joanai Klimavičienei), bibliotekos skaitytojams, pasidžiaugė, kad tarp jų yra ne tik skaitančių, bet ir kuriančių žmonių. Padėkota ir bibliotekos rėmėjams – Grinkiškio kredito unijai (vad. Jolanta Mižutavičienė). Padėkos raštus Pašušvio bibliotekininkei už ilgametį nuoširdų darbą bei svarų indėlį į rajono bibliotekos veiklą ir Pašušvio miestelio seniūnaitei R. Šiurnienei už pagalbą rekonstruojant biblioteką įteikė VB direktorė V. ­­­Šukaitienė. Aktyviausios skaitytojos apdovanotos knygomis ir jubiliejiniais bibliotekos lankstinukais.

Lapkričio 23 d. Skėmių biblioteka pakvietė bičiulius ir kaimo bendruomenę į savo 70-mečio minėjimą „Biblioteka metų vingiuose“. Šventinį vakarą vedė Baisogalos gimnazijos 5 kl. moksleiviai Vilūnė Viržikauskaitė, Pijus Morkūnas, Lukrecija Papirnikaitė ir Skėmių pradinės mokykos 4 kl. moksleivis Grantas Jamontas. Dalyvavo rajono valdžios atstovai, rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė, Skėmių seniūnė Ingrida Gladkie-

nė, viešosios bibliotekos filialų darbuotojos, kiti svečiai.

Bibliotekininkė Elena Ragaliauskienė supažindino su bibliotekos istorija, gražiais žodžiais pagerbė Skėmių padalinyje dirbusias bibliotekininkes, įteikė atminimo dovanėles šauniausiems bibliotekos skaitytojams. Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė V. Šukaitienė padėkos raštus už pagalbą bibliotekai ir nuolatinį bendradarbiavimą įteikė Renatai Armonienei, Janei Stankienei, Silvai Blažienei, Reginai Dambrauskienei. Padėkos raštas už aktyvų dalyvavimą „Skaitymo iššūkyje“ įteiktas Rasai Draukšienei. Visus linksmino Pociūnėlių moterų ansamblis „Svaja“ ir Baisogalos gimnazijos moksleivių gitaristų ansamblis (vad. Tomas Kanapinskas). Po gražių ir prasmingų kalbų į salę buvo įneštas jubiliejinis tortas, kuriuo vaišinti susirinkusieji.

Radviliškio viešosios bibliotekos informacija Šiauliai Knygų mugė 2018. Lapkričio 17 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje šurmuliavo jau tradicinė Šiaulių knygų mugė.

Vėl kvepėjo spaustuvės dažais, popieriumi, skambėjo muzika ir poezija, šiugždėjo šimtų vartomų knygų puslapiai. „Klaidinga į knygų mugę žvelgti kaip į kažką komercinio. Viena pagrindinių bibliotekos funkcijų yra skatinti skaitymą, stengtis, kad skaitymas nenueitų užmarštin. Todėl kiekvieną čia atėjusįjį matome kaip potencialų skaitytoją. Galbūt skaityti jį paskatins šiandien pamatytas spektaklis, išgirstas muzikos kūrinys, dalyvavimas parodos atidaryme, diskusija su mėgstamu rašytoju“, – atidarydamas mugę pabrėžė bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas.

Knygų mugės lankytojų laukė 23 leidyklos, 16 edukacinių užsiėmimų, 22 kultūriniai renginiai: susitikimai su populiariausių knygų autoriais (Arvydu Juozaičiu, Liutauru Degėsiu, Kristina Gudonyte, Laura Sintija Černiauskaite, Mariumi Povilu Eliju Martynenko ir kt.), parodos, spektakliai, XX a. lietuvių kino klasika.

Knygos grafikos centre veikė kūrybinės dirbtuvės, kuriose buvo galima pasigaminti ekslibrisą sau arba Lietuvos šimtmečiui. Visuomenei taip pat pristatytas konkurso „Exlibris. Atkurtai Lietuvai – 100“ metu surinktų ekslibrisų katalogas bei išskirtinio dizaino albumas-paroda.

Knygos-parodos autorė Leonora Kuisienė tarptautiniam ekslibrisų konkursui sukurtus dailininkų darbus suguldė į 7,4 kg svorio, 100

lapų meninę knygą, papuoštą odiniu viršeliu, gamintu laikantis senosios XIV–XVI a. knygų rišimo technikos ir puošybos. Šių metų Knygų mugės naujiena tapo jaunimo diskusija tema „(Į)kvėpk Lietuvą“, kurioje apie jaunimo politiką, jos problemas ir ateities tendencijas kartu su mugės svečiais diskutavo Šiaulių miesto jaunimo organizacijų atstovai.

Biblioteką ir miestą su knygų švente pasveikinti atvykęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atskleidė, kad jam knygų mugė yra „nuostabi diena, kai mes vėl pažvelgiame į knygą kaip į geriausią draugą. Nors internetinė erdvė šiandien yra labai plati, ji niekada neatstos tikrosios knygos.“ Iš vis didėjančio bibliotekos lankytojų, leidėjų ir autorių susidomėjimo galima spręsti, kad kasmetė miesto knygų mugė tampa svarbiu indėliu stiprinant Šiaulių, kaip stipraus regiono kultūros centro, įvaizdį, mažinant kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų.

Projektas finansuotas Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis.

Tomas Pauliuščenka Trakai Skaitmeninė Lentvario bendruomenė.

Daugeliui kasdienių paslaugų persikeliant į elektroninę erdvę, Trakų VB Lentvario miesto biblioteka jau nuo 2009 m. teikia nemokamas interneto paslaugas ir individualiai moko bei konsultuoja bibliotekos lankytojus, padeda nepasiklysti milžiniškos informacijos labirinte.

Turime 3308 interneto vartotojus, nemokamomis interneto paslaugomis per metus pasinaudoja apie 6000 lankytojų. Bibliotekoje rengiami nemokami gyventojų kompiuterinio raštingumo

Senjorų mokymai. Bibliotekos archyvo nuotr.

ir interneto pradmenų mokymai, kurie vis dar populiarūs ir aktualūs Lentvario mieste. Šiais metais pradėtas vykdyti naujas projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, kurio tikslas – padėti gyventojams išmokti saugiai ir atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu. Trejus metus vyksiančio projekto metu visi bendruomenių nariai galės tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Lentvario miesto bendruomenė kartu su miesto biblioteka taip pat įsitraukė į šią veiklą. Lapkričio 5–9 d. įvyko pirmieji teminės projekto „Prisijungusi Lietuva“ akcijos „Senjorų dienos internete 2018“ renginiai. Senjorai stebėjo tiesiogines transliacijas iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir gilino savo žinias e. sveikatos, laisvalaikio informacijos, e. paslaugų, e. saugumo ir bendravimo internetu temomis. Vyko ir diskusijos, senjorai turėjo, ką aptarti. Kiekvieną dieną ateidavo naujų dalyvių, jų skaičius vis didėjo.

Lentvario miesto biblioteka kviečia savo bendruomenės narius tapti sumaniais, atsakingais ir kuriančiais skaitmeninio pasaulio piliečiais.

Rūta Minkevičienė

Galerija. Žaislotekos atidarymas

Tado Žalionio nuotr.

Mugėje pristatytas ekslibrisų katalogas. Bibliotekos archyvo nuotr.

Kaunas. Gruodžio 8 d. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pakvietė kauniečius į pirmosios mieste Žaislotekos atidarymo šventę Žaliakalnyje, bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje. Prie šio projekto prisidėjo kauniečiai, bibliotekos skaitytojai, įvairios organizacijos bei įmonės. Žaislai ir stalo žaidimai bus skolinami į namus dviem savaitėms. Ši nauja nemokama paslauga suteiks galimybę išmėginti naujus žaislus ar stalo žaidimus, o nusibodusius pakeisti naujais jų neperkant. (Monika Straupytė)

35

Varėna Krašto atspindžiai periodinėje spaudoje.

Lapkričio 23 d. Vydenių bibliotekoje vyko renginys „Vydenių krašto gyvenimo atspindžiai lenkų okupacijos metais leistuose periodiniuose leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir „Vilniaus rytojus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Jo tema visus tarsi nukėlė į lenkų okupuotą Vilniaus kraštą, kuriame gyveno gausi lietuvių bendruomenė. Pasak bibliotekos bibliografių Elenos Glavickienės ir Laimutės Cibulskienės, ši bendruomenė buvo itin organizuota ir susitelkusi, nepaisydama valdžios suvaržymų, leido įvairią spaudą. Lenkų okupacijos metais Vilniuje iš viso išleista per 100 pavadinimų lietuviškų laikraščių ir vienkartinių leidinių. Periodinė spauda buvo svarbi ginantis nuo nutautinimo ir lenkų valdžios savivalės, padėjo kovoti dėl gimtosios kalbos mokykloje ir bažnyčioje, skleidė lietuvišką kultūrą, gaivino tautinę dvasią.

E. Glavickienė, kalbėdama apie 1926–1937 m.

Vilniuje leistą „Jaunimo draugą“, papasakojo, kad jos tėvas, gyvenęs Senųjų Naniškių kaime, pre-

Renginio akimirka. Bibliotekos archyvo nuotr.

numeravo ir skaitė šį periodinį leidinį, keletą jo numerių pavyko išsaugoti iki šių dienų. Renginio dalyviai galėjo pamatyti 1936 m. išleistą „Jaunimo draugo“ 11 numerį. E. Glavickienė pristatė „Jaunimo draugo“ publikacijas, kuriose rašoma apie Šv. Kazimiero draugijos Barčių, Dainavos, Kamorūnų kaimų skyrių veiklą, jaunimo organizuojamus vakarėlius, įvairių švenčių paminėjimus, prenumeruojamus lietuviškus leidinius. „Vilniaus rytojus“ – ilgiausiai leistas lietuviškas laikraštis (1928–1937), ėjęs du kartus per savaitę 5000 egz. tiražu, galėjęs gana operatyviai reaguoti į visuomeninio, politinio gyvenimo permainas. Apžvelgdama „Vilniaus rytojaus“ korespondenciją iš Vydenių krašto, L. Cibulskienė pateikė pavyzdžių iš Vasario 16-osios minėjimų, plačiau apžvelgė žinutes, susijusias su 1930 m. Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių minėjimu, supažindino su Vytauto Didžiojo paminklo statybomis Vydeniuose ir Barčiuose, aptarė septynerius metus 1929–1936 m. Vydeniuose veikusio Šv. Kazimiero draugijos skyriaus veiklą, priminė Barčiuose ir Vydeniuose veikusias lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklas ir skaityklas.

Vydenių pagrindinės mokyklos moksleiviams tai buvo tarsi integruota pamoka apie savo krašto istoriją. Renginį paįvairino mokytojo Kęstučio Tareilos atliekamos dainos, bibliotekoje dar buvo galima susipažinti su aptartojo laikotarpio knygų paroda.

Irena Petrušienė Visaginas Apie saugų Lietuvos pasienį. Į Visagino viešosios bibliotekos Meno galerijoje organizuotą

Galerija. Skaitymai teatro šviesoje

Algimanto Jarukaičio nuotr.

Klaipėda. Miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyrius, norėdamas skaitymą padaryti labiau viliojantį ir paslaptingesnį, sumanė įgyvendinti projektą „Skaitymai teatro šviesoje“.

Vyko kūrybinės scenarijaus rašymo dirbtuvės su dramaturgu Mindaugu Valiuku, Stalo teatro Vilniuje įkūrėja Saulė Degutytė dalijosi patirtimi, kaip knyga ir jos žodžiai gali prabilti daiktais, žodžius perteikti judesiu mokė pantomimos teatro aktorius Aleksas Mažonas, į netikėtas situacijas įtraukė aktorius Balys Latėnas. (Mingailė Adomaitienė)

36

Renginyje muzikavo Aurimas Gudas. Ostašenkovų šeimos nuotr.

renginį – pokalbių ciklą „Per ugnį, vandenį ir varines triūbas“ – buvo kviečiami Visagino pasieniečių mokyklos absolventai, Sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, visi, kurie domisi šalies istorija. Lapkričio 16-ąją buvo galima susitikti su dokumentininku Eugenijumi Ostašenkovu ir aptarti jo specialiai šiam susitikimui suskubtą pabaigti filmą „Apie Rytų Lietuvos pasienį būtuoju laiku“. Dalyvavo pirmasis Ignalinos užkardos vadas Arūnas Grabažis, pulkininkas Vladas Beržanskas, dabar garsėjantis savo menine kūryba apie senosios Lietuvos karybą, visai nesenai vado postą palikęs Valentas Urbonas, kiti buvę kariūnai, Visagino savivaldybės atstovai.

E. Ostašenkovas, šiemet minintis savo kūrybinės veiklos 50-metį, gimė Šiauliuose, tačiau mamos giminės šaknis randa Ignalinos rajono Linkmenų kaime. Jo filmuose dažnai filksuojamos šalies aktualijos: įvykiai armijoje po Sausio 13-osios, Krašto apsaugos sistemos kūrimas, stojimas į Europos Sąjungą, kitataučių gyvenimas šalyje. Taip pat autorių domina gamtosaugos temos.

Išsamesnį E. Ostašenkovo kūrybos vaizdą padėjo susidaryti parodyti jo dokumentikos darbai, kuriuose fiksuotos Lietuvai svarbios datos ir įvykiai. Apie E. Ostašenkovo darbų gamtosaugos srityje prasmingumą kalbėjo jo pažįstamas, paskatinęs filmuoti urėdijų gyvenimus, buvęs miškų ūkio ministras Rimantas Klimas. Jis džiaugėsi ne vien kūrėjo filmais, bet ir 2017-ųjų pabaigoje pasirodžiusia knyga „Ignalinos miškų urėdija: krašto turtų sergėtoja“ ir jos nuotraukomis, kurių autorius – E. Ostašenkovas.

Parodytame svečio dokumentiniame filme „Apie Rytų Lietuvos pasienį būtuoju laiku“ pateikiama trumpa Lietuvos rytinės sienos atsiradimo 1920 m. ir jos ribų kitimo apžvalga, pasakojama apie 1990 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos Ignalinos pasienio rinktinės kontroliuojamą sienos su Baltarusija ruožą.

Susirinkusiems buvo sukurta galimybė pakeliauti po vis atsinaujinančius pasienio postus Adutiškio, Tverečiaus, Švenčionių, Visagino ir Rimšės pasienio užkardose, pabūti pasieniečių šventėse. Filme matėme Visagino pasienio mokyklos kūrimosi pradžią sovietų armijos paliktose apleistose patalpose ir jau po keliolikos metų filmuotą iškilmingą diplomų įteikimą mokyklos absolventams miesto aikštėje.

Renginyje senuoju lietuvių genčių instrumentu – dūdmaišiu muzikavo Aurimas Gudas, Zarasų kultūros centro direktorius, jam talkino žmonos Ievos vadovaujama, liaudišką muziką grojanti jaunimo grupė „Bernai“. Apsilankiusiųjų dar laukė knygų apie Lietuvos kariuomenę paroda.

Dalia Savickaitė

2018 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS #Gyvasžodis [Visose rubrikos esė atskleidžiamas autorių santykis „aš ir mano šimtmetis“] [be autoriaus] Čia – mūsų Lietuva!: [fotoreportažas apie 2018 m. liepą Šimtmečio dainų šventėje Vilniuje dalyvavusius šalies bibliotekų darbuotojus].

7–8. 1.

Andresoo J. Kad mūsų bibliotekos būtų laimingos: [Estijos nacionalinės bibliotekos direktorė]. 11. 1.

Gudauskas. R. Biblioteka – dvasios tvirtovė: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius]. 12. 1.

Jovaiša M. Žinau, kaip pristatyti Lietuvą: [leidėjas ir fotografas]. 6. 1.

Kasparavičius A. Kelias į Vasario 16-ąją: [istorikas, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas]. 2. 1.

Laurinkienė N. Tekančio laiko ritmu: [Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto vyr. mokslo darbuotoja]. 3. 1.

Macevičiūtė E. Nepaisyti ribų: [bibliotekininkystės ir informacijos mokslų specialistė, Vilniaus ir Buroso (Švedija) universitetų profesorė]. 4. 1.

Saja K. Zuikiai pirtį užkūrė: [rašytojas, dramaturgas, Nepriklausomybės Akto signataras]. 1. 1. Šerelis V. Nesibaigianti kova už laisvę: mintimi, žodžiu ir veiksmu: [pulkininkas leitenantas, poetas, bardas]. 9. 1.

Vaitkutė J. Tiesiu tiltus tarp istorijos ir dabarties: [menininkė, instaliacijų, iliustracijų ir performansų kūrėja]. 5. 1.

Vilks A. Esame ne tik šimtą metų, esame daug ilgiau: [Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius].

10. 1. Įvykis Architektų ir dizainerių darbai toliau skina laurus: [apie veiklos 100-mečiui besirengiančios Nacionalinės bibliotekos rekonstruotų erdvių apdovanojimus, pelnytus tarptautiniuose Lietuvos ir užsienio architektūros ir dizaino konkursuose] / „Tarp knygų“ inform. 1. 2.

Benjaminas Netanyahu: „Čia – Lietuvos Jeruzalės lobis“: [apie Izraelio premjero apsilankymą Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centre, kur jis buvo supažindintas su vertingiausiais bibliotekoje saugomos žydų knygų ir rankraščių kolekcijos darbais] / „Tarp knygų“ inform. 9. 3.

Dailidonienė D. Kad UŽDRAUSTA niekada nepasikartotų: [apie Baltijos valstybių 100-mečio proga Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų surengtos parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ atidarymo iškilmes]. 3. 3.

Intriguojantis žaidimas su erdve ir knygomis: [apie gegužės pradžioje Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos centrinėje erdvėje atsivėrusios 8 iškilių Lietuvos asmenybių portretų instaliacijos „Pabudę iš knygų“, kurią sukūrė dvi menininkės J. Vaitkutė ir E. Vinžanovaitė, atidarymą] / „Tarp knygų“ inform. 5. 3.

Markevičiūtė V. Graikijoje prisišvartavo lietuviškas knygų laivelis: [Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje iniciatyva Graikijos Atikos regione, VarėsVulos-Vuliagmenės savivaldybėje, atidaryta lauko bibliotekėlė]. 10. 6.

Markevičiūtė V. „Ponas Tadas“ svečiuojasi Lietuvoje: [apie pirmą kartą į Lietuvą atvežtą poeto A. Mickevičiaus poemos rankraštį ir Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtą parodą „Lietuva, Tėvyne mano...“: Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“]. 12. 7.

Markevičiūtė V. Vilnius skaito po liepomis: [apie šiltuoju metų laiku sostinės Lukiškių aikštėje veikiančią skaityklą, kurios sumanytojai – UAB „Gera pramoga“, partnerė – Vilniaus miesto centrinė biblioteka, šalies leidyklos ir rašytojai; su informacija apie panašią nuo 2016 m. Jonavoje veikiančią skaityklą rajono VB kieme]. 6. 3.

Riaubienė A. Kaip „medaus puodynė“ virto solidžia paroda: [apie parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ rengusios tarptautinės darbo grupės veiklos principus ir ekspozicijos lietuviškąją dalį]. 3. 5.

Skaitome, atrandame, bendraujame: [apie prasidėjusią 19-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę su 2017-ųjų Metų knygos rinkimų ir Meniškiausios knygos konkurso nugalėtojų sąrašu] / „Tarp knygų“ inform. 2. 10.

Tema Bibliotekos ir leidėjai Bliūdžiuvienė N. Leidybinės ir bibliotekų veiklų patirčių sankirtos: [apie bibliotekų ir leidėjų santykius, iš to kylančias bendras problemas ir jų sprendimo būdus; apie šiuos dalykus kalbėta ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Biblioteka – leidėjui, leidėjas – bibliotekai 2“]. 6. 6.

Bibliotekų erdvė Markevičiūtė V. Vieta, kur stabteli žingsnis ir žvilgsnis [apie 19-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje įkurtą Bibliotekų erdvę su jos rengėjų pasakojimais; su erdvės rengėjų sąrašu]. 3. 9.

Bibliotekų pokyčiai Šadys A. Reorganizacija – galimybė sukurti iš esmės naują biblioteką: [Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos direktorius A. Šadys supažindina su iki 2018 m. pradžios visuomenei ribotai pasiekiama biblioteka, jos struktūra ir ateities vizija]. 9. 5.

IFLA projektai ir Lietuva Bibliotekų tikslai ir vertybės tokie pat visame pasaulyje: [10 šalies bibliotekose arba su jomis dirbančių specialistų „Global Vision“ dokumento komentarų; su IFLA ataskaitos santrauka – 10 svarbiausių siektinų dalykų] / parengė V. Markevičiūtė. 4. 4.

Jaunimo edukacija Kaip atvirosios jaunimo erdvės griauna stereotipus apie šiuolaikinę biblioteką: [apie viešosiose bibliotekose (Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės ir Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės, Marijampolės P. Kriaučiūno) veikiančias atvirąsias jaunimo erdves, keičiančias požiūrį į šias įstaigas] / parengė Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 10. 8.

Jaunimo edukacija užsienyje Dulinskienė I. Neformaliojo švietimo galimybės: [apie 45 šalies neformaliojo švietimo organizacijų darbuotojų (tarp jų buvo ir dvi bibliotekų – Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos ir Šiaulių apskr.

P. Višinskio – atstovės) pažintinį vizitą į neformaliojo švietimo paslaugas teikiančias įstaigas Estijoje bei Suomijoje]. 10. 11.

Kaip atgimsta knygos Juchnevič L., Kleinovaitė-Gubanova R. Mickevičianos kolekcijos restauravimas ir konservavimas [Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB A. Mickevičiaus kūrybos ir leidinių apie jo gyvenimą bei veiklą kolekcija]. 11. 6.

Kaniterapija bibliotekoje Pakalniškienė V. Pagarbą gyvybei auginantis dialogas: [apie Lietuvos bibliotekose Kaniterapijos asociacijos vykdomą skaitymo su šunimi programą]. 1. 4.

#Keliuvėliavą Fotoreportažas iš šalies bibliotekų, kaip jos puošėsi pasitikdamos jubiliejinį Lietuvos valstybės gimtadienį. 2. 8.

Kultūrinė spauda Kultūrinių leidinių problemos ir viltinga ateitis: [Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje surengtos diskusijos, kurioje dalyvavo istorikas, rašytojas dr. T. Vaiseta, kino ir teatro kritikė J. Visockaitė, filosofas dr. V. Bachmetjevas, komercinės spaudos leidėjas T. Balžekas, apžvalga] / parengė V. Markevičiūtė. 5. 7.

Senovės ir modernumo dermė Šarlauskienė L. Tūkstantmečius sujungiantys raštijos tiltai: [mintys po apsilankymo Izraelio bibliotekose ir Knygų šventovės muziejuje]. 12. 12.

Vasario 16-oji Nacionalinėje bibliotekoje Basiul K., Šernaitė K., Grybauskaitė V., Mik­ niūtė R., Vėtienė Ž. Šimtmečio sūkuryje: [atkurtos valstybės 100-mečio proga Nacionalinėje bibliotekoje vykusių svarbesnių renginių apžvalga]. 2. 4. Šiandien aktualu Bartkienė K. Kultūros paveldas: kur praeitis susitinka ateitį: [autorės įžvalgos, parsivežtos iš tarptautinės konferencijos „Kultūros paveldas skaitmeniniame amžiuje: atmintis, humanitariniai mokslai ir technologijos“ Baryje (Italija)]. 4. 16. Černiauskaitė V. Profesinė terminija: plėtros, bendradarbiavimo ir kūrybos galimybės. 2. 15.

Grigaitytė I. Biblioteka – sumanios visuomenės ugdytoja: [kaip šalies bibliotekos prisideda prie valstybės pažangos strategijoje numatytos sumanios visuomenės kūrimo – gerosios patirties pavyzdžiai, pristatyti Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Biblioteka – sumanios visuomenės ugdymui“]. 9. 8.

Kultūrinė diplomatija – sunkiai apibrėžiama, bet labai svarbi: [Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovų diskusija, įvykusi Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke“; su Londono karališkojo koledžo vyresniosios lektorės dr. M. Nisbett pranešimo santrauka] / parengė V. Markevičiūtė. 12. 9.

Noreikienė D. Lietuviškosios UDK lentelės: nuveikti darbai ir planai. 5. 15.

Petrauskienė Ž. Naujos Europos mokslinių bibliotekų veiklos kryptys: [mintys, sugrįžus iš 47-osios metinės Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER konferencijos, kurioje diskutuota apie Europos mokslinių bibliotekų vaidmenį įgyvendinant atvirojo mokslo idėjas]. 10. 17.

Rudžionienė J. Informacinis raštingumas informacijos amžiuje: [apie 5-ojoje Europos informacinio raštingumo konferencijoje Sen Malo mieste (Prancūzija) diskutuotas problemas ir autorės pristatytą tyrimą]. 1. 7.

Strodomskienė M., Gradauskaitė J., Markauskas J. Parankesnis kūrinių teisių ženklinimas internete: [apie galimybę skaitmeninius ar skaitmenintus kultūros paveldo kūrinius ženklinti pagal „Creative Commons“ licencijas ir „Europeanos“ teisių pareikštis, taip pat apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos kartu su advokatų profesine bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba sukurtą elektroninį įrankį, skirtą kultūros paveldo, kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti]. 6. 10.

Projektai Pankratovienė S. Lietuvių literatūros klasikos kolekcija nuo šiol – spalvingesnė: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo tęstinio projekto „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra 2“ naujienas]. 3. 13.

37

Pankratovienė S. Skaitmeninė Lietuvių literatūros klasikos kolekcija ir toliau populiarėja: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos baigto įgyvendinti projekto „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra 2“ rezultatus]. 10. 23.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Spaudos r-evoliucija – Europos identiteto garantas: [apie dokumentinio paveldo specialisčių iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekų dalyvavimą tarptautinio projekto „The 15cBOOKTRADE“ baigiamajame renginyje Venecijoje]. 10. 21.

Vaškevičienė A., Ševcova J. Prenumeruojamų elektroninių išteklių valdymo sistema: [apie baigiamą kurti automatizuotą elektroninių mokslo duomenų bazių licencijavimo ir administravimo informacinę sistemą]. 11. 10.

Tyrimai Kutiščeva L., Ivaškevičienė G. Savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų sistema: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojų 2017 m. atlikto to paties pavadinimo tyrimo pirmieji rezultatai]. 3. 15.

Sėdaitytė E., Masevičienė A., Manžuch Z. Svajonių darbas ir svajonių darbuotojas: [apie bibliotekų specialistų 12 skirtingo tipo bibliotekų atliktą tyrimą ir jo rezultatus]. 2. 11.

Vaikų favoritė Pepė Ilgakojinė, o paauglių – Mažasis princas: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi atlikto 2017 m. tyrimo apie 1–12 klasių moksleivių perskaitytas knygas rezultatų apžvalga] / parengė R. Tamulienė ir E. Baliutavičiūtė. 5. 19.

Statistika IFLA projektai Jaskonienė D. Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika: [IFLA biuro narių bendradarbiavimo pareigūnė Kristīnė Pabērza plačiau pristato organizacijos inicijuotą Pasaulio bibliotekų žemėlapio projektą, pirmuosius rezultatus, pastebėtas problemas]. 7–8. 10.

Lietuvos bibliotekos Dikavičienė E. Bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė. 7–8. 5.

IFLA įvykiai Juchnevič L. Bibliotekos: besikeičiančios, modernios, įtraukiančios: [apie IFLA 84-ąją generalinę konferenciją ir asamblėją Kvala Lumpūre (Malaizija); su informacija apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos strateginės veiklos pristatymą; su Lietuvos bibliotekininkų draugijos informacija apie Europos draugijų susitikimą].

9. 16.

Pokalbis Aida V. Dobkevičiūtė: „Knygų leidyba yra mūsų langas į pasaulį“: [su leidybos eksperte, Vytauto Didžiojo universiteto lektore kalbėjosi] A. Stirbytė. 5. 10.

Giedrė Kazlauskaitė: „Atėjo laikas mokytis skirti žanrus“; Gediminas Kajėnas: „Erdvė tokiam žanrui suteikta pačiu laiku“: [su „Metų knygos rinkimų“ komisijos nariais kalbėjosi] V. Markevičiūtė; su publicistikos ir dokumentikos kategorijos knygų penketuko pristatymu. 11. 15.

Inga Mitunevičiūtė: „Manau, kad einu reikiama kryptimi“: [su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadove, pelniusia geriausio 2017 m. jaunojo bibliotekininko vardą, kalbėjosi] V. Markevičiūtė. 6. 13.

38

Kristīnė Pabērza: „Mes visi šypsomės ta pačia kalba“: [su IFLA narių bendradarbiavimo pareigūne kalbėjosi] dr. Ineta Krauls-Ward. 4. 11.

Laima Lapinienė: „Gyvenu kasdien – dirbu ir džiaugiuosi, jei pavyksta“: [su Kultūros ministerijos sidabro ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota Utenos A. ir M. Miškinių VB Informacinių išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėja kalbėjosi] A. Stirbytė. 1. 10.

Lina Šarlauskienė: „Kol yra iššūkių, tai – mano svajonių darbas“: [su Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadove, tapusia geriausiu 2017 m. bibliotekos vadovu, kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 7–8. 13.

Renata Matkevičienė: „Apie bibliotekas reikia kalbėti, tik būtina žinoti kaip“: [su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros vedėja kalbėjosi] Ž. Vėtienė. 10. 14.

Rimantas Balsys: „Mituose slypi išmintis ir net šių dienų aktualijos“: [su etnologu, baltų mitologijos specialistu Klaipėdos universiteto profesoriumi kalbėjosi] dr. D. Janavičienė. 3. 26. Žibutė Petrauskienė: „Tiesiog nemėgstu nepadarytų darbų“: [su Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamento direktore, tapusia geriausia 2017 m. bibliotekininke, kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 9. 12.

Nauji leidiniai Balkus M. Pasižvalgius po jaunimo spaudą istorijos skersvėjuose: [Ž. Zaveckienės kn. „Jaunimas istorijos skersvėjuose: Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais“ recenzija]. 10. 25.

Jasiūnienė G. Vertingas heraldinis ir veksilologinis palikimas: [kn. „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“]. 11. 13.

Kaktytė A., Juzulėnienė L. Knygos ženklai – kaip kultūros paveldas: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB kn. „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“; su knygos priedo Šiaulių ekslibriso raidos kalendoriaus ištraukomis]. 1. 15.

Narbutienė D. Užfiksuoti atlikti darbai: [apie leidinį „Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas: bibliografijos rodyklė: 1940–1943, 1990–2015“, skirtą institucijos 75-mečiui]. 1. 13.

Norkūnienė D. Buvusios Kražių kolegijos knygų sąrašas: [apie Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto leidinį, kurio sudarytojas dr. D. Antanavičius identifikuoja išlikusias buvusios Kražių kolegijos 1803 m. bibliotekos knygas]. 6. 16.

Petreikis T. Nacionalinė bibliografija atvėrė senąją lietuvių periodiką: [kn. „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“, D. 1: Kn. 1: A–M; Kn. 2: N–Ž.]. 12. 15.

Pocytė S. Etmės Evės amžininkų liudijimai: [D. Kauno surinkti ir parengti liudijimai kn. „Aš esu Etmės Evė“ apie Ievą Simonaitytę; su Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės R. Miknevičienės laišku „Iš naujo atraskime Ievą Simonaitytę“]. 4. 20.

Vaitkevičiūtė V. Svarbus įnašas į inkunabulistikos tyrimus Lietuvoje: [A. Braziūnienės mokomoji kn. „Inkunabulų paveldas Lietuvoje ir pasaulyje“]. 2. 19.

Metų knyga Markevičiūtė V. Bachuriuka iš Pietinia brendima istorija: [akcijoje „Metų knygos rinkimai 2017“ geriausia knyga suaugusiųjų kategorijoje išrinktas R. Kmitos romanas „Pietinia kronikas“]. 7–8. 17.

Markevičiūtė V. Kas yra laimė? [akcijoje „Metų knygos rinkimai 2017“ geriausia knyga vaikams ir geriausia knyga paauglių kategorijoje išrinkti kūriniai – E. Daciūtės ir A. Kiudulaitės „Laimė yra lapė“ ir D. Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“; su dviem (Kauno apskr. ir Lazdijų r. SVB) skaitytojų komentarais]. 5. 22.

Markevičiūtė V. Moters, apie moterį, moteriškai: [akcijoje „Metų knygos rinkimai 2017“ geriausia poezijos knyga išrinktas A. Žagrakalytės eilėraščių rinkinys „Štai:“]. 11. 18.

Tarptautinė vaikų knygos diena Zandere I. Knygoje mažas yra didelis: [kreipimasis į pasaulio skaitytojus; su dail. M. Pētersono plakatu] / iš latvių k. vertė A. Musteikis. 3. 32.

Bibliotekų turtai Bargailienė V. Nacionalinėje bibliotekoje identifikuoti dar du inkunabulai. 5. 24.

Kvizikevičiūtė M., Budreckaitė V. „Leviatanas“: Anglijoje, Žemaitijoje ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomą Th. Hobbeso veikalo pirmą leidimą]. 11. 20.

Nikienė A., Sprindienė A. Prikelta gyventi istorinė litografija: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje restauruotą Z. Jakubowskio litografiją „Rzeź w Krożach. Pjowyne Kražiuose“]. 12. 21.

Pačkauskienė J. K. Mstislavo Dobužinskio pastangos gaivinti istorinius Lietuvos simbolius: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomą dailininko heraldinę kūrybą; su informacija apie 2018 m. Sankt Peterburge surengtą M. Dobužinskio darbų iš Vilniaus laikotarpio parodą]. 4. 23.

Vydūno metai Smilgevičius V. Rankraščiai – Vydūno veiklos žemėlapis: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus Vilhelmo Storostos-Vydūno rankraščius]. 6. 18.

Vydūno laiškai Kazimierui Barėnui: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB Kazimiero Barėno rankraščių fonde saugomus laiškus] / parengė R. Klimavičius. 3. 18.

Simono Daukanto metai Gieda A. Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka. 12. 17.

Vydūno metai Smilgevičius V. Rankraščiai – Vydūno veiklos žemėlapis. Žr. rubriką „Bibliotekų turtai“.

Vydūno laiškai Kazimierui Barėnui. Žr. rubriką „Bibliotekų turtai“.

Greimo metų aidai Levina J., Stankevičiūtė S. Žinomas ir atrandamas Greimas: [semiotiko 100-mečio minėjimo, Lietuvoje 2017-uosius paskelbus A. J. Greimo metais, programos apžvalga]. 3. 23.

Kraštotyra Berezauskienė A. Veikla, suteikianti bibliotekai išskirtinį veidą: [apie Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių VB kraštotyros veiklą, nuo kurios pradžios skaičiuojama 60 metų]. 7–8. 19.

100 atkurtai Lietuvai Biveinis P. Kultūros laimėjimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.). 4. 32.

Budreckaitė V. Mažoji Sorbona Lietuvoje: dėstytojai iš Paryžiaus: [apie prieškario Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitete dirbusius prancūzus literatūros tyrinėtoją Albert‘ą Pierre‘ą Prioult ir kalbininką Raymond‘ą Schmittleiną]. 6. 23.

Grybienė A. Kasdienybė ir pramogos 1918–1940 m.: [apie švenčių rengimo tradiciją, teatro, kino, radijo, sporto istoriją, kuri atsiskleidžia iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų knygų, periodinių leidinių, atvirukų, plakatų]. 9. 22.

Leganovič J. Refleksija Lietuvos ir Vilniaus žydų istorijos tema: [apie žydų bendruomenių gyvenimą Lietuvoje tarpukariu, kuris atsispindi iš Lietuvos

nacio­nalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos spausdintinio ir rankraštinio palikimo]. 11. 24.

Nuo „meilės“ iki Jono Pauliaus II: [gražiausi lietuviški žodžiai, svarbiausi įvykiai ir šimtmečio asmenybės žurnalo „Tarp knygų“ pašnekovų lūpomis] / parengė A. Stirbytė. 12. 4.

Raguotienė G. Lietuvių vaikų periodikos redaktoriai (1905–1940 m.): [su chronologine periodikos vaikams lentele ir redaktorių sąrašu]. 1. 18; 2. 21.

Riaubienė A. Spaudos priežiūra paskutiniais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais: [remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve Vidaus reikalų ministerijos fonde saugomų bylų medžiaga]. 5. 26.

bibliotekos: trumpo apsilankymo įspūdžiai: [apie viename Švedijos universitetų vykdomą tyrimą, kokie veiksniai ir veikėjai lemia 1–6 klasių mokinių skaitymo įgūdžių formavimąsi Ruandoje, kaip juos gali paveikti mokyklų bibliotekos]. 10. 32.

LatvijaI 100 Žmonės – bibliotekai, biblioteka – žmonėms: [apie du Latvijos nacionalinės bibliotekos projektus, skirtus valstybės šimtmečiui] / „Tarp knygų“ inform. 10. 3.

Geroji patirtis Baltrimienė J. Kaip nugalėti elektroninių paslaugų baimę?: [apie Klaipėdos m. SVB to paties pavadinimo projekto sėkmę]. 9. 32.

Janavičienė D. Saulėto rudens biblioterapija: [apie Birštono VB (2018 m. prisidėjo Kauno apskr.

VB) patirtį rengiant su biblioterapija susijusius renginius]. 11. 28.

Stasaitienė D. „Knygosūkio“ karavanas baigė kelionę: [apie Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojų sukurtą literatūrinį stalo žaidimą „Knygosūkis“]. 12. 24. Švedienė V. Kultūros misionieriai: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB, kaip kultūros centro, veiklą, kuri pristatyta IFLA Didžiųjų miestų bibliotekų (Metropolitan Libraries) sekcijos konferencijoje Belgrade (Serbija)]. 7–8. 31.

Estijos nacionalinei bibliotekai 100 Ryškiausios gijos šimtmečio pynėje: [apie svarbiausius bibliotekos jubiliejui ir valstybės šimtmečiui skirtus projektus] / parengta pagal K. Kulper inform.; su pagrindinėmis bibliotekos istorijos datomis. 11. 3.

Sukaktys Račius V. „Nėra įdomesnio darbo už darbą su knyga“: [skirta knygotyrininko, bibliografo, senosios knygos žinovo Nojaus Feigelmano 100-osioms gimimo metinėms]. 3. 29.

Railienė B. Nepailstamai skirianti jėgas didiems darbams: [skirta informacijos mokslų profesorės Onos Voverienės 80 metų jubiliejui]. 7–8. 22. Šapoka K. Kas tu, Jokūbai Zove? [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos dailininką J. Zovę, švenčiantį 70-metį]. 2. 31. Švėgždavičienė J. Žemaičių poetė: [apie Karolinos Praniauskaitės, gimusios prieš 190 metų, kūrybą ir jos atminimo puoselėjimą poetės vardu pavadintoje Telšių r. SVB]. 1. 24. Žmonės ir laikas Aputienė V. Prahos pavasario atminams: [praėjus 50 metų nuo Prahos įvykių, esė autorė prisimena „savąjį čekiškąjį laikotarpį“]. 6. 28.

Grybauskienė P. Bendradarbis, kurio nepažinojome: [apie sovietinių lagerių kalinį literatą Algirdą Griškėną, kuris po tremties dirbo Knygų rūmuose – valstybinės bibliografijos ir spaudos statistikos centre; su A. Griškėno bibliografija]. 7–8. 25.

Markevičiūtė V. Nepaaugliškas imlios sielos literatas: [apie Edmundą Steponaitį (1892–1908); su informacija apie brolį Vytautą Steponaitį – žurnalistą ir bibliografą]. 9. 27.

Markevičiūtė V. Pasirašo – tavo vaikas Jonas: Jono Meko laiškai motinai: [Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio VB saugomų suskaitmenintų laiškų apžvalga]. 4. 27.

Paškevičiūtė-Kundrotienė E. „Norėčiau įspėti, koks mano likimas...“: Stasio Naginsko nuopelnai Lietuvių mokslo draugijai ir lietuvybei. 2. 26. Šapoka K. Ne tik žiūrėti, bet ir matyti: prisimenant Nacionalinės bibliotekos darbuotoją Sarą Finkelšteinaitę (1941–1992). 5. 29. Žvirgždas S. M. K. Čiurlionis – modernizmo lietuvių fotografijoje pradininkas. 10. 27.

Atgimusi erdvė Maasienė G. Brangia dovana rūpinasi atsakingos rankos: [apie atnaujintą Pakruojo XIX a. pr. sinagogą, kurioje po remonto įsikūrė Juozo Paukštelio VB Vaikų erdvė ir organizuojami įvairūs kultūros renginiai, rodomi filmai]. 1. 28.

Tarptautinės programos Macevičiūtė E., Muhebera B. Ruandos mokyklų

Tarptautinis bendradarbiavimas Dargytė G. Pirmiausia – žmonės, o paskui – knygos: [apie Lietuvos bibliotekininkių apsilankymą Orhuso (Danija) bibliotekose, kuris surengtas vykdant Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo, Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus bibliotekų ir Švenčionių r.

SVB bendrą projektą]. 1. 32.

KRONIKA DRAUGIJOS, ASOCIACIJOS Grybauskaitė V. Džiaugiamės ne tik atkurta valstybe, bet ir unikalia kalba: [apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuotų Lietuvių kalbos dienų renginius: kalbos puoselėtojų pagerbimo iškilmes Lietuvos mokslų akademijoje ir baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kuriame apdovanoti renginių organizatoriai, tarp jų ir trys bibliotekininkės]. 3. 34.

Nacionalinis bibliotekininkų renginys baigtas tarptautine konferencija: [apie 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga Lietuvos bibliotekininkų draugijos surengtą konferenciją Seime] / „Tarp knygų“ inform. 5. 32.

Petreikis T. Bibliofilų akiratyje – ir modernybė, ir senovė: [Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas apie klubo veiklą 2017 m.]. 2. 35.

Sutkevičienė D. Pagerbti viešųjų bibliotekų 2017 metų nominacijų laureatai: [apie Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtus geriausių bibliotekų apdovanojimus ir išrinktą naują LSVBA tarybą]. 5. 34.

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA Grybauskaitė V. Klojęs lietuviškos tapatybės pamatus: [apie Nacionalinėje bibliotekoje pristatytą Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomų unikalių Simono Daukanto rankraščių parodą, skirtą šio švietėjo 225-osioms metinėms].

11. 32.

Grybauskaitė V. Nepraradę tikėjimo Lietuvos laisve: [apie Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro politinių studijų dienų renginius, skirtus išeivijos veikėjų – Adolfo Damušio (110), Juozo Petro Kazicko (100) ir Kazio Ambrozaičio (100) – gimimo metinėms paminėti]. 6. 30.

Grybauskaitė V. Savaitė su šventės žyme: [apie Nacionalinės bibliotekos šventinius 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius]. 5. 36.

Markevičiūtė V. Išrinktos pačios pačiausios: [apie Nacionalinės bibliotekos, Kultūros ministerijos,

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojų apdovanojimo renginį Vilniaus knygų mugėje]. 3. 33.

Masevičienė A. Jaunieji bibliotekininkai diskutavo, kaip efektyviai didinti motyvaciją: [apie rugsėjo 20–21 d. Nacionalinėje bibliotekoje vykusį jaunųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekų specialistų patirties dalijimosi seminarą]. 9. 36.

Narkevičienė D. Nacionalinės bibliografijos diena: [apie gruodžio 6 d. Nacionalinėje bibliotekoje vykusį mokslinį seminarą „Lietuvių periodikos paveldas: apskaita ir komunikacija“]. 12. 27. „Slavų kalbos elementoriui“ – 400 metų: [apie lapkričio 28 d Nacionalinėje bibliotekoje surengtą šio naujai išleisto faksimilinio leidinio pristatymą]. / „Tarp knygų“ inform. 12. 28.

Strodomskienė M. Bendradarbiavimas, pakeisiantis moldavų darbo įpročius: [apie Moldovos nacionalinės bibliotekos delegacijos apsilankymą (rugsėjo 10–14 d.) Nacionalinėje bibliotekoje; vykdant vystomojo bendradarbiavimo projektą „Institucija Nacionalinė biblioteka – potencialas ir galimybės“]. 9. 35. Šapoka K. Pokalbiai apie videomeną: [apie Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus rengtus susitikimus su videomeno atstovais ir jų kūrybos pristatymus]. 1. 35.

Vėtienė Ž. Lilaestijoje paminėtas draugystės penkiasdešimtmetis: [apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų sąskrydį Latvijoje, skirtą trijų Baltijos valstybių šimtmečiams ir sąskrydžio jubiliejui paminėti]. 7–8. 36.

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA Restauruotas unikalus dokumentas: [Apie bibliotekoje restauruotą pergamentą – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštą, išduotą Vilniuje 1577 m. vasario 15 d.] / LMA Vrublevskių bibl. inform. 2. 34.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Rimša V. Medicinos bibliografijos entuziastas: [apie bibliotekos surengtą mokslinę konferenciją „Medicinos bibliografijos raida ir svarba mokslininkui“, skirtą gydytojo ir bibliografo Vlado Šimkūno 100-osioms gimimo metinėms]. 1. 38.

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS KARO MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ BIBLIOTEKA Šulniuvienė A. Apie aviacijos istoriją: [apie renginį bibliotekoje, kuriame buvo pristatyta Antano Navaičio kn. „Šimtmečio skrydis. Karo lakūno atsiminimai“]. 5. 42.

BIBLIOTEKŲ VASARA Kaunas Straupytė M. Kviečia paplūdimio bibliotekos: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB įrengtas vasaros skaityklas Lampėdžių ir Panemunės paplūdimiuose]. 7–8. 39.

Panevėžys Rapkevičienė I. Stovyklos miesto bibliotekose: [apie vaikų vasaros stovyklas miesto SVB tinklo bibliotekose]. 7–8. 39. Šilutė Gerulienė V. Lėlininkų projektas įleido šaknis Šilutėje: [apie Šilutės r. F. Bajoraičio bibliotekos vasaros stovyklą „Jaunieji genijai – menininkai“]. 7–8. 39.

LIETUVIŲ KALBOS DIENOS Birštonas Šalčiūtė K. Kalbos viktorina jaunimui: [apie Lietuvių kalbos dienų renginį Birštono SVB]. 3. 36.

Plungė Pilitauskienė K. Gražiausi žodžiai – „Lietuva“ ir „ačiū“: [apie Lietuvių kalbos dienų renginį Plungės r. SVB]. 3. 36 Rokiškis Vilkickienė D. Virtuali viktorina ir ekskursija:

39

[apie Lietuvių kalbos dienų renginį Rokiškio r.

SVB]. 3. 36.

Varėna Česnulevičienė R. Gimtajai kalbai skirti posmai: [apie Lietuvių kalbos dienų renginį Varėnos r. SVB]. 3. 36.

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100-METIS Ignalina Jakubsevičienė L. Akcija „Gyvasis mikrofonas“: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Lietuvių kalbos dienoms ir Vasario 16-ajai skirtą renginį Ignalinos VB]. 3. 37.

Kaunas Vasauskaitė R. Atkurtos Lietuvos gimtadienio renginiai: [apie valstybės 100-mečiui skirtus renginius Kauno r. VB ir jos filialuose]. 2. 38.

Kelmė Karpienė R. Prisiminti įžymūs Užvenčio krašto žmonės: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą renginį Kelmės r. SVB Užvenčio bibliotekoje]. 3. 37.

Klaipėda Grigaitytė I. Šimtmečio kapsulė ir linkėjimai 2118 m. gyventojams: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą renginį Klaipėdos apskr.

I. Simonaitytės VB]. 3. 37.

Pagėgiai Vitkutė S. 100 varpų dūžių sveikinimas: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus renginius Pagėgių SVB]. 3. 37.

Vitkutė S. Vėlaičių filialas naujose erdvėse: [apie Pagėgių VB Vėlaičių filialo atidarymo iškilmes]. 2. 38.

Palanga Kaniavienė D. Kurortas šimtmečio verpetuose: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą parodą Palangos m. SVB]. 2. 38.

Panevėžys Rapkevičienė I. Protmūšis, skirtas valstybingumo atkūrimo 100-mečiui: [Panevėžio m. SVB]. 2. 38.

Rokiškis Vilkickienė D. „Gabalėliai Lietuvos“ Jungtinėse Amerikos Valstijose: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą susitikimą Rokiškio r. SVB su lietuviškoms vietoms užsienyje skirto tinklalapio įkūrėju A. Žemaičiu]. 2. 41. Šiauliai Kiršinaitė A. Kuršėnuose pristatyta Stasio Butkaus knyga „Vyrai Gedimino kalne“: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatytą Šiaulių r. SVB išleistą knygą]. 2. 41.

NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Jurbarkas Lukošienė L. Paskelbėme metų bibliotekininkę: [apie Jurbarko r. SVB 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šventinį renginį]. 5. 37.

Kaunas Vasauskaitė R., Kazakevičienė Ž. Robotikos varžybos:[apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Kauno r. SVB]. 5. 37.

Marijampolė Valaitienė A. Fėjų muzika ir laiškai: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginį Marijampolės P. Kriaučiūno VB Sasnavos filiale]. 5. 37.

Mažeikiai Undžienė D. Kvietėme į įdomius renginius: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Mažeikių r. SVB]. 5. 38.

Pagėgiai Fetingienė L. Susitikimas su rašytoju Virgiu Šidlausku: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginį Pagėgių Vydūno VB]. 5. 38.

Panevėžys Kiršinaitė A. Kuršėnuose pristatyta Stasio Butkaus knyga „Vyrai Gedimino kalne“: [apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatytą Šiaulių r. SVB išleistą knygą]. 2. 41.

Rapkevičienė I. „Mažojo princo“ kolekcija: [apie

40

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Panevėžio m. SVB]. 5. 38.

Radviliškis Šiaudvytienė V. Dėmesys knygai: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Radviliškio V. Kudirkos progimnazijoje]. 5. 38.

Rokiškis Ivanova N. Knygių varžytuvės: [apie Tarptautinės vaikų knygos dienos ir Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Rokiškio r. SVB]. 5. 39. Šilalė Atidarytas knygų namelis: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginį Šilalės r. SVB Šiauduvos kaimo filiale]. 5. 39.

Trakai Paliulienė D. Vaikai kūrė ketureilius: [apie Nacio­ nalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Trakų r.

SVB Rūdiškių bibliotekoje]. 5. 39.

Vilkaviškis Radžvilienė A., Dubickaitė I., Šapokienė I. Į renginius kvietė Vaikų literatūros skyrius: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Vilkaviškio r. SVB Vaikų literatūros skyriuje]. 5. 39.

Zarasai Dumbravienė I. Dirbame bendruomenei: [apie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius Zarasų r. SVB]. 5. 40.

POEZIJOS PAVASARIS 2018 Alytus Šatrauskas A. Poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės 2018“: [apie IV poezijos festivalį Dauguose, skirtą kraštietės poetės O. Baliukonės 70-mečiui]. 6. 36.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Sutkevičienė D. Tarpinstituciniai dialogai Graikijoje: apie Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos narių viešnagę Graikijoje]. 12. 30. Švedienė V. Lietuvos bibliotekininkai Kinijos ir Europos šalių bibliotekų forume: [apie spalio 19–22 d. Kinijos Hangdžou mieste vykusį pirmąjį Rytų bei Vidurio Europos šalių ir Kinijos bibliotekų forumą]. 12. 29.

Anykščiai Kvalifikacinis-pažintinis bibliotekininkų vizitas Estijoje: [apie Anykščių r. L. ir S. Didžiulių VB darbuotojų apsilankymą Raplos (Estija) apskrities bibliotekose] / Anykščių r. VB inform. 9. 42.

Klaipėda Markutė-Armalienė Ž. Tarptautinis jaunimo mainų projektas:[apie tarptautinį jaunimo mainų projektą „Etnobook 2018“ ir šiemetę Klaipėdos r.

R. Granausko VB darbuotojų bei jaunimo išvyką į Ukrainą]. 9. 42.

VASAROS SKAITYMAI Kelmė Karpienė R. Ir skaitėme, ir minėme mįsles: [apie vasaros renginius Kelmės r. SVB Užvenčio bibliotekoje]. 9. 38.

Trakai Paliulienė D. Emocijų pažinimo valandėlė [apie akcijos „Skaitymo iššūkis“ renginį Trakų r. SVB Rūdiškių bibliotekoje]. 9. 38.

Zarasai Dumbravienė I. 11-oji eiliuoto žodžio šventė: [apie „Nakties skaitymus“ Zarasų r. SVB; dalyvavo poetai D. Kajokas, A. A. Jonynas, V. Rudžianskas].

9. 38. ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Akmenė Įkurtuvės Naujojoje Akmenėje po ilgų laukimo metų: [apie Akmenės r. SVB įkurtuves rekonstruotame pastate] / „Tarp knygų“ inform. 4. 36.

Sinkevičienė Z. Jubiliejiniams Simono Daukanto metams: [apie Akmenės r. SVB renginius istoriko 225-osioms metinėms paminėti]. 11. 37.

Sinkevičienė Z. Lietuviško žodžio šviesa: [apie Lietuvos valstybės 100-mečiui ir Spaudos atgavimo,

kalbos ir knygos dienai skirtus renginius Akmenės r. SVB]. 6. 37.

Sinkevičienė Z. Monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ sutiktuvės: [apie Juozo Pabrėžos knygos pristatymą Akmenės r. SVB]. 4. 39.

Alytus Zenkevičiūtė-Kalasauskienė D. Kaimo gyventojų portretai: [apie A. Zenkevičiaus fotografijų parodą vykdant Alytaus r. SVB Krokialaukio filialo ir Alytaus kraštotyros muziejaus projektą]. 3. 38.

Birštonas Mačiūtė G. Atidaryta virtuali paroda: [apie Birštono VB 70-mečio jubiliejui skirtą virtualią parodą]. 5. 40.

Mačiūtė G. Suaugusiųjų mokymosi savaitė: [apie Suaugusiųjų mokymosi savaitės atidarymo konferenciją Birštone]. 12. 32.

Pempienė S. Bendradarbiaujama su Švedijos ambasada: [apie Birštono VB ir Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje bendradarbiavimą]. 1. 40.

Biržai Kavaliauskienė R., Andriliūnaitė G. Sėjęs grūdą ir žodį: [apie Biržų r. Nausėdžių kaimo kultūros namuose vykusį literatui K. Viederiui skirtą atminimo vakarą]. 12.32.

Užaugęs prie Nemuno, likęs prie Širvėnos: [apie Biržų r. SVB vykusį J. Enskaičio jubiliejinį vakarą; pristatyta jo atsiminimų kn. „Užaugęs prie Nemuno. Atsiminimai iš prabėgusio laiko“] / Biržų r. VB inform. 11. 37.

Valentinui Dagiui atminti: [apie Biržų r. J. Bielinio SVB išleistą V. Dagio knygą, skirtą literato mirties metinėms paminėti]. / VB inform. 7–8. 40.

Jonava Stučinskaitė I. Šimtmečio tautosakos paveldas: [apie Europos paveldo dienoms ir Lietuvos šimtmečiui skirtą renginį Jonavos r. SVB Knygų terasoje].

10. 39.

Stučinskaitė I. Visus metus trukusi šventė: [apie Jonavos r. SVB Lietuvos valstybės šimtmečiui skirtus renginius]. 11. 36.

Joniškis Kuprevičienė V. Latvijos valstybingumo šventė: [apie Jono Avyžiaus bibliotekoje Joniškio latvių draugijos „Avots“ surengtą renginį, skirtą Latvijos nepriklausomybės 100-mečiui]. 12. 33.

Norvaišienė D. Knygos sutiktuvės:[apie knygos „Paukštė išskrido... pavasarėjant“, skirtos mokytojai, kultūros mecenatei J. Karinauskytei-Kauneckienei, pristatymą Joniškio r. J. Avyžiaus VB]. 5. 40.

Kaišiadorys Keturkaitė A. Akcija „Skaito žiežmariečiai“ – trečią kartą: [apie Kaišiadorių r. SVB Žiežmarių bibliotekos skaitymo akciją]. 6. 40.

Kaunas Baltrušaitienė Š., Vasauskaitė R. Klubas patiems mažiausiems: [apie Kauno r. SVB veikiantį mažųjų smalsučių klubą „0+“]. 9. 38.

Kazakevičienė Ž. Projektas „Interaktyvios realybės link“: [apie Kauno r. SVB ir jos padaliniuose įgyvendinamą projektą]. 6. 37.

Straupytė M. Girstupio bibliotekos atidarymas: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB Girstupio ir Neries padalinių atidarymą]. 5. 41.

Straupytė M. Į biblioteką – su augintiniu: [Kauno m. V. Kudirkos VB ir jos padaliniai prisideda prie projekto „Draugiški gyvūnams“]. 6. 39.

Straupytė M. Informacinis terminalas „Pažink Ameriką“: [apie JAV ambasados informacinio terminalo atidarymą Kauno m. V. Kudirkos VB Girstupio padalinyje]. 11. 38.

Straupytė M. Kauniečiai gali skolintis knygų skaitykles: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB suteikiamą galimybę skolintis elektroninių knygų skaitykles]. 6. 37.

Straupytė M. Paminėjome Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną: [Kauno m. V. Kudirkos VB]. 2. 42.

Straupytė M. Pažinti Kauno piliakalnius padės audiogidas: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB sukurtą audiogidą įgyvendinant projektą „Piliakalnių takais“]. 7–8. 40.

Straupytė M. Žaislotekos atidarymas: [apie Kauno Vinco Kudirkos VB Z. Kuzmickio padalinyje atidarytą Žaisloteką]. 12. 35.

Vasauskaitė R. Išskirtinės „Šimtmečio dovanos“ Lietuvai: [apie Kauno r. VB atstovių dalyvavimą projekto „Šimtmečio dovanos“ padėkos šventėje Vyriausybės kanceliarijoje]. 1. 40.

Vasauskaitė R. Kaniterapija neįgaliesiems: [apie kaniterapijos renginį Kauno r. VB Garliavos neįgaliųjų draugijos nariams]. 10. 39.

Vasauskaitė R. Lietuvos šimtmečio muzika: [apie muzikologo V. Gerulaičio pristatytą programą „Lietuvos šimtmečio muzika“ Kauno r. VB]. 11. 39.

Vasauskaitė R. Paroda apie žymias krašto asmenybes: [apie kilnojamąją Kauno r. VB parodą, skirtą iškilioms krašto asmenybėms ir Lietuvos valstybingumo 100-mečiui]. 12. 33.

Vasauskaitė R. Rajono gyventojai pasitikrino lietuvių kalbos žinias: [apie Nacionalinio diktanto rašymą Kauno r. SVB]. 3. 39.

Vasauskaitė R. Terapija su Vydūno mintimis: [apie skaitymų ir dailės terapijos renginį neįgaliesiems Kauno r. SVB]. 4. 39.

Vasauskaitė R., Baltrušaitienė Š. Atvelykio šventė „Padūkusios Velykėlės“: [Kauno r. VB]. 4. 39. Žaliūkė N. Mecenatas Ginutis Procuta: [apie šio mecenato ilgamečius ryšius su Kauno apskr. VB ir dovanotas knygas]. 11. 38.

Kelmė Karpienė R. Šventiniai renginiai: [Užvenčio bibliotekoje; Kelmės r. SVB]. 1. 40.

Karpienė R. Užvenčio ir jo apylinkių istorinė praeitis: [apie Kelmės r. SVB Užvenčio bibliotekoje pristatytą L. Giedrimo pranešimą „Užvenčio parapijiečiai: faktai ir įdomybės“]. 7–8. 41.

Navikienė V. Nekomercinio kino festivalis: [apie Kelmės r. Žemaitės VB surengtą kino festivalį „Be spragėsių“]. 11. 39.

Klaipėda Adomaitienė M. Skaitymai teatro šviesoje: [apie Klaipėdos m. VB projektą „Skaitymai teatro šviesoje“]. 12. 36.

Grigaitytė I. Akcija „Lietuviška knyga pasaulyje“: [apie akciją, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB]. 4. 39.

Ilginienė G. Ką byloja išsaugoti maldynėliai: [apie Klaipėdos r. J. Lankučio VB surengtą maldynų parodą]. 6. 37.

Liutkutė L. Įkvėpta Čiurlionio: [apie Silvijos Beatričės Petkevičiūtės kn. „Sielos preliudai“ pristatymą Klaipėdos m. SVB]. 4. 40.

Liutkutė L. „Pėdink į Girulius“: [apie programos „Pėdink į Girulius“ renginius Klaipėdos m. SVB, skirtus Vydūnui ir Tėvui Stanislovui]. 9. 39.

Mažeikaitė I. 32-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija: [įteikta Sigitui Poškui Klaipėdos apskr.

I. Simonaitytės VB]. 2. 42.

Samavičienė A. Virtualiosios realybės paslaugos – nepigu, bet naudinga: [apie IFLA konferencijos pranešimuose nagrinėtą virtualiosios realybės paslaugų bibliotekose temą; su Lietuvos delegacija sesijose dalyvavo ir Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB atstovė]. 10. 37.

Kupiškis Matiukaitė L. Šimtmečio kupiškėnų rinkimai: [apie Kupiškio r. SVB projektą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui]. 2. 36.

Pipynienė J. Apie krašto istoriją interaktyviai: [apie Kupiškio r. SVB projektą „Prabylanti krašto istorija: interaktyvus žemėlapis“]. 1. 41. Žurauskienė I. Indėniška vasara: [apie Kupiškio r. SVB organizuotą vasaros stovyklą 8–12 m. vaikams]. 9. 41.

Lazdijai Lazauskienė R. Viešosios bibliotekos jubiliejus: [apie Lazdijų r. SVB 80-mečio šventinį renginį].

1. 41.

Marijampolė Liubelionienė R. Formuojame vaikų skaitymo įprotį: [apie Marijampolės P. Kriaučiūno VB Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro garsinius vasaros skaitymus ir kitus vaikų skaitymą skatinančius renginius]. 10. 40.

Mažeikiai Undžienė D. Vydūno 150-osioms gimimo metinėms: [apie renginius Mažeikių r. SVB ir Mažeikių M. Račkausko gimnazijoje]. 5. 41.

Molėtai Jasaitienė A. Pristatyta „Misija Sibiras’17“: [apie susitikimą su misijos dalyviu L. Kasperavičiumi Molėtų r. SVB]. 3. 39.

Matkevičienė J. Ieškokite Molinukės: [apie projekto „Molinukės kelionė su knyga“ veiklas]. 6. 38.

Stančikienė N. Literatūriniais tiltais lobių link: [apie Molėtų r. VB įgyvendinamą projektą „Molėtų rajono literatūriniai tiltai“]. 10.40.

Neringa Pocevičienė A. Edukacija, skatinanti priimti skirtingus žmones: [apie Neringos V. Miliūno VB pradinukams surengtą edukaciją „Per knygas pažinkime akimis neregimą pasaulį“]. 11. 39.

Pagėgiai Andrulienė A. Akcija „Senjorų dienos internete“: [Pagėgių Vydūno VB ir jos padaliniuose].

11. 40.

Nognienė S. Biblioteka pakrikštyta Vydūno vardu: [apie Vydūno vardo suteikimo Pagėgių SVB iškilmes]. 9. 39.

Nognienė S. Viešnagė Punske: [apie projekto „Pagėgių ir Punsko bibliotekų ir kultūros paslaugų patrauklumo skatinimas“ metu sukurtų fotografijos darbų parodos atidarymą Punske]. 9. 40.

Pagėgių bibliotekai suteiktas Vydūno vardas / Pagėgių sav. Vydūno VB inform. 4. 38.

Vitkutė S. Aptarta krašto literatų veikla: [apie Pagėgių SVB įvykusią popietę]. 1. 41.

Palanga Banevičienė A. Mišrios realybės knyga: [apie Palangos m. SVB pristatytą mišrios realybės knygos prototipą]. 6. 38.

Spevakovienė B. Biblioteka parengė naują knygą: [apie kn. „Neblėstanti žvaigždžių šviesa: Alvydo Šeduikio gyvenimas, veikla, kūryba“ sutiktuves Palangos m. SVB]. 1. 42.

Spevakovienė B. Parengta bibliografinė rodyklė: [apie Palangos m. SVB darbuotojos B. Spevakovienės parengtą rodyklę „Palangos viešoji biblioteka. 1937–2017“]. 4. 40.

Panevėžys Mikšytė J. Nuotaikingas Helovino vakarėlis: [apie Panevėžio r. SVB Upytės padalinyje surengtą Helovino šventę]. 11. 41.

Podrigaitė N. Kaip „Žaliosios pelėdos“ skaitytojai pateko į pasaką“: [apie Panevėžio m. SVB vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ surengtą susitikimą su pasakų autore Neringa Tik]. 4. 41.

Rapkevičienė I. Atidaryta lauko bibliotekėlė: [apie šalia Panevėžio m. SVB Šiaurinės bibliotekos atidarytą knygų namelį]. 10. 40.

Rapkevičienė I. Dovana šimtmečio kūdikiams: [apie Panevėžio m. SVB dalyvavimą socialinėje akcijoje „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“]. 4. 40.

Rapkevičienė I. Kraštą garsino veiklios ir talentingos moterys: [apie Panevėžio m. SVB surengtą konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“]. 1. 37.

Rapkevičienė I. Lavinamieji žaidimai: [apie Panevėžio m. SVB Šiaurinėje bibliotekoje vykstančius edukacinius renginius šeimoms su vaikais iki 3 m.]. 10. 41.

Rapkevičienė I. Pasitikome Lietuvos 100-ąjį gimtadienį: [apie Lietuvos valstybės jubiliejui skirtus renginius Panevėžio m. SVB]. 3 38.

Rapkevičienė I. Smetonų šeimos gyvenimo puslapiai: [apie susitikimą su istorike dr. I. Jakubavičienė Panevėžio m. SVB]. 4. 40.

Rapkevičienė I. Šventėme miesto gimtadienį: [apie Panevėžio m. SVB dalyvavimą miesto šventės renginiuose]. 9. 40.

Ratkutė G. Projektas, skatinantis pažinti savo kraštą: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB projektą „Aukštaitijos ETNO kilimas“]. 11. 40.

Pasvalys Genytė J. Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui: [apie Lietuvos jubiliejui skirtus renginius Pasvalio M. Katiliškio VB]. 6. 38.

Genytė J. Vasaros sąskrydžiu pagerbė Vydūną: [apie Pasvalio M. Katiliškio VB organizuotą 10­-ąjį Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydį]. 7–8. 38.

Plungė Juozapaitienė O. Projektas, skirtas Lietuvos 100-mečiui: [apie Plungės r. SVB surengtą konferenciją „Plungės savivalda Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“ ir pristatytą parodą „Plungės savivaldos 100­-mečio istorija plungiškių asmeniniuose archyvuose“]. 7–8. 41.

Stonkienė D. Gegrėnų kaimo bibliotekai – 60: [apie Plungės r. SVB Gegrėnų kaimo bibliotekos jubiliejaus renginį]. 3. 39.

Prienai Anankienė J. Meninio skaitymo šventė „Žodžiais nulijo“: [apie suaugusiųjų meninio skaitymo šventę, skirtą Lietuvos valstybės 100-mečiui, Kovo 11-ajai, Lietuvių kalbos dienoms ir poeto Just. Marcinkevičiaus 88-osioms gimimo metinėms]. 3. 40.

Bredelienė D. Naujienos ir Prienų krašto: [ apie atnaujintas Stakliškių ir Išlaužo kaimų bibliotekas (Prienų r. SAB)]. 12. 34.

Bredelienė D. Šiuolaikiška ir patogi bendruomenei: [apie Prienų Just. Marcinkevičiaus VB surengtą vietos bendruomenių, rajono valdžios bei kultūros įstaigų atstovų diskusiją apie bibliotekos vietą ir reikšmę]. 6. 32.

Pristatytas leidinys apie futbolo žaidimo tradicijas: [apie „Futbolas Jiezne (apie mėgėjus, prilygusius profesionalams)“ sutiktuves Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre] / Prienų VB Jiezno bibliotekos inform. 4. 41.

Uleckienė E. Pradėta Kultūros paso programa: [apie Prienų r. Just. Marcinkevičiaus VB Vaikų literatūros skyriuje pradėtą teikti kultūros paso paslaugą pradinukams]. 11. 38.

Radviliškis Bibliotekos jubiliejus ir atidarymo šventė: [apie Radviliškio r. VB Vainiūnų padalinio 70-mečio ir atnaujinto Šiaulėnų filialo atidarymo renginius] / VB inform. 11. 41.

Memorialinė lenta kraštiečiui: [Tėvui Stanislovui (Algirdui Mykolui Dobrovolskiui)] / Radviliškio r.

VB inform. 10. 41.

Pašušvio ir Skėmių bibliotekos atšventė savo 70-mečius: [apie Radviliškio r. SVB padalinių 70-mečius]. / Viešosios bibliotekos inform. 12. 34.

Sinušaitė A., Šilinskienė J. Tęstinis „Vabaliukų“ projektas: [apie trečius metus Radviliškio r. VB vykdomą projektą]. 4. 41. Šiaudvytienė V. Bibliotekininkų išvyka: [apie Radviliškio savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkių dalyvavimą seminare „Skaitymo skatinimas ir programos „Mobis“ naudojimas Kėdainių šviesiosios gimnazijos bibliotekoje“]. 7–8. 42. Šiaudvytienė V. Seminaras mokyklų bibliotekininkams: [Radviliškio švietimo įstaigų bibliotekininkams]. 6. 39.

Raseiniai Gudeikytė J. Projektas „Dailininkas ir vaikiška

41

knyga“: [apie Raseinių r. M. Martinaičio VB įgyvendintą projektą]. 11. 41.

Miežinienė V. Kodėl vaikai ir paaugliai mažiau skaito?: [apie M. Martinaičio VB surengtą seminarą „Vaikų ir paauglių skaitymo ypatumai ir kryptys“].

6. 39.

Rokiškis Bugailiškienė V. Atvirukai iš viso pasaulio: [apie Rokiškio r. J. Keliuočio VB miesto filiale surengtą susitikimą su atvirukų kolekcininku Vidu Seibučiu]. 4. 42.

Ivanova N. Keliaujanti skaityklėlė: [apie Rokiškio r. Juozo Keliuočio VB Jaunimo ir vaikų literatūros skyriaus to paties pavadinimo projektą]. 11. 42.

Vilkickienė D. „Širvynėje“ liejosi dainos ir poezija: [apie 7-ąją poezijos šventę P. Širvio tėviškėje]. 10. 41.

Skuodas Untulis E. Stasio Jonausko jubiliejinis vakaras: [apie Skuodo r. SVB surengtą poeto jubiliejinį vakarą]. 4. 42. Šakiai Rudzevičiūtė E. Kalendoriaus sutiktuvių šventė: [Šakių r. SVB leidinio sutiktuvės]. 2. 42. Šalčininkai Slavinska K. M. Rajono bibliotekose bus jaukiau: [apie renovuotas Šalčininkų r. SVB ir jos filialų patalpas]. 9. 37. Šiauliai Grudžinskienė V. Pasitikta vaikiškos knygos šventė: [apie Tarptautinės vaikų knygos dienos renginį, kuriame paminėtos ir kompozitoriaus V. Šeinausko 80-osios gimimo metinės, Šiaulių r.

SVB Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekoje]. 5. 41.

Jasiukevičiūtė K. Susitikimas su kūrėja Agne Žagrakalyte:[Šiaulių r. SVB Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekoje]. 1 42.

Naujos erdvės bendruomenei: [apie Šiaulių m.

SVB „Saulės“ filiale atidarytą Užsienio kalbų mokymosi centrą ir Šeimų erdvę] / Šiaulių m. SVB inform. 5. 41.

Nekrašius J. Ekslibrisai atkurtos Lietuvos šimtmečiui: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB organizuotą tarptautinį ekslibrisų konkursą]. 11. 34.

Nesavaitė R. Pagerbti geriausieji kraštotyrininkai: [apie Šiaulių r. SVB kraštotyrininkų pagerbimo ir premijos teikimo šventinį renginį]. 1. 42.

Pauliuščenka T. Knygų mugė 2018: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB vykusią knygų mugę]. 12. 35.

Pauliuščenka T. Sensoriniai skaitymai „kitokio įgalumo“ vaikams: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB įrengtą specialią erdvę ir programą „Sensoriniai skaitymai“ autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams]. 7–8. 34.

Rasikienė R. Duris atvėrė Naisių biblioteka: [apie Šiaulių r. SVB Naisių bibliotekos naujų patalpų atidarymo ir jos 70-mečio iškilmes]. 6. 40.

Vaitkaitytė S. Krepšininkai kūrė ekslibrisus: [apie krepšinio klubo „Šiauliai“ komandos apsilankymą P. Višinskio VB (projektas „Lietuvos ekslibrisui – 500“)]. 7–8. 41.

Tauragė Bartušienė V. Šimtmečio herojų šventėje: [apie Tauragės r. SVB atstovių dalyvavimą projekto „Šimt­ mečio dovanos“ padėkos šventėje Vyriausybės kanceliarijoje]. 1 43.

Kiniulienė D. Keliauti kviečiančios knygos: [apie V. Almonaičio ir J. S. Almonaitienės knygų panaudą Tauragės r. B. Baltrušaitytės VB]. 6. 34.

Telšiai Švėgždavičienė J. Konferencija Karolinai Praniauskaitei atminti: [apie konferenciją Telšių r. SVB, skirtą poetės 190-osioms gimimo metinėms]. 3. 40.

Trakai Minkevičienė R. Skaitmeninė Lentvario bendruomenė: [apie Trakų VB Lentvario padalinyje vykusį akcijos „Senjorų dienos internete 2018“ renginį]. 12. 35.

Paliulienė D. Apie svarbius dalykus: [apie susitikimą su rašytoju B. Bėrantu ir iliustruotoja V. Kvieskaite Trakų r. SVB Rūdiškių bibliotekoje]. 4. 42.

42

Utena Gudelienė J., Matkevičienė N. Tarpkultūriniai mokymai: [apie Lietuvos regionų bibliotekų asociacijos narių dalyvavimą tarpkultūrinių kompetencijų mokymuose Pirėjuje (Graikija)]. 11. 42.

Varėna Armonienė D. Bibliotekos jubiliejus: [apie Varėnos r. SVB 70-mečio renginį]. 1. 43.

Armonienė D. Dzūkai sulaukė savo kalendoriaus: [apie Varėnos r. SVB pristatytą „Dzūkų kalendorų 2018“]. 2. 42.

Armonienė D. Dzūkų tarmės vakaras: [apie J. Žitkausko kn. „Sakyciniai ir pilniavociniai. Ailėraščiai dzūkų tarmi“ pristatymą Varėnos r. SVB]. 4. 42.

Armonienė D. Krepšininkų autografų medžioklės ypatumai: [apie susitikimą su krepšininkų autografų kolekcininku M. Baubliu Varėnos r. SVB]. 4. 43.

Armonienė D. Šeštą kartą „Ežio dvare“: [apie M. Vainilaičio sodyboje vykusį 6-ąjį vaikų meninės kūrybos festivalį ir M. Vainilaičio premijos laureato (Justinas Žilinskas) paskelbimą]. 6. 40.

Cibulskienė L., Glavickienė E. Krašto heraldika: [apie Varėnos r. SVB bibliografių E. Glavickienės ir L. Cibulskienės surengtą pamoką „Varėnos krašto heraldika“ Matuizų pagrindinėje mokykloje]. 6. 41.

Kondratavičiūtė I. „Sidabrinė bitė“ – bibliotekos direktoriui: [apie Varėnos r. SVB direktoriaus E. K. Krupovičiaus apdovanojimą už krašto istorinių ir kultūros vertybių puoselėjimą]. 10. 42.

Petrušienė I. Krašto atspindžiai periodinėje spaudoje: [apie renginį Varėnos r. VB, kuriame pristatyta lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių bendruomenės leista periodika]. 12. 36.

Vilkaviškis Pumerytė-Vosylienė G. Vilkaviškis (1905) – Amerika – Pjongčangas (2018): [apie olimpinės kalnų slidininkės I. Januškevičiūtės ir iš Vilkaviškio krašto kilusio išeivio JAV J. Virškaus šeimos sąsajas]. 2. 43.

Vilnius Lazinkienė R. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas: [apie Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB projektą mokyklų bibliotekininkams]. 2. 43.

Olšauskas P. Ieškojome šių laikų romantikų: [apie ketvirtą kartą Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB organizuotą Skaitymo festivalį]. 10. 38.

Putnaitė G. Plečiasi laureatų ratas: [apie Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB Regiono bibliotekų tarybos surengtus „Riešuto“ konkurso (2017) apdovanojimus]. 1. 36.

Visaginas Savickaitė D. Apie saugų Lietuvos pasienį: [apie Visagino VB organizuotą susitikimą su dokumentininku E. Ostašenkovu]. 12. 36.

Savickaitė D. Lietuvos ir JAV draugystės istorija: [apie parodos „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“, kurią parengė Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, atidarymą Visagino VB]. 9. 41.

Zarasai Černovienė Z. Įdomią veiklą siūlė menininkų dirbtuvės: [apie Zarasų r. SVB renginį „Džiazas, popierius ir žirklės Knygos kelyje“]. 6. 42. Černovienė Z. Knygų mugė: [apie tradicinę Zarasų r. viešosios bibliotekos rengiamą Mažąją knygų mugę]. 9. 41.

Dumbravienė I. 100 kariuomenės pėdsakų: [apie Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų parengtą ekspoziciją Zarasų r. SVB, skirtą Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui]. 10. 42.

Dumbravienė I. Padėti kitiems tobulėti: [apie Zarasų r. SVB atidarytą Šventosios Šeimos seserų vienuolijos organizuoto menininkų plenero tapybos darbų parodą]. 4. 43.

Dumbravienė I. Paskaitos apie literatūrą ir puoselėtinas vertybes: [apie Zarasų r. SVB vykusį susitikimą su dr. L. Klimka ir dr. S. Daugirdaite]. 1. 44.

Dumbravienė I. Vaikų knyga – tai pagarba mažųjų didybei: [apie Tarptautinės vaikų knygos dieną Zarasų r. SVB]. 5. 42.

IN MEMORIAM Aristida Eglynienė [1968–2018]. 1. 44.

Danguolė Stasė Tamulevičienė [1939 04 05–2018 05 14]. 6. 42.

Edita Demereckienė [1961–2018]. 5. 42.

Ginutis Martynas Procuta [1933 11 11–2018 02 21]: Krivienė I. Darbais ir gyvenimu liudijęs meilę gimtajam kraštui. 3. 42.

Julija Ruzaitė [1934 07 09–2018 07 04]. 7–8. 42.

Zigmas Zinkevičius [1925 01 04–2018 02 20]: Kaunas D. Akademiką Zigmą Zinkevičių išlydint.

3. 41.

Tapatybės ženklai Lazauskaitė E. Angelai sargai ir mylimas mažesniųjų globėjas: [apie spalio 2 d. minimus šv. Angelus Sargus ir spalio 4-ąją – šv. Pranciškų Asyžietį]. 10. 43.

Lazauskaitė E. Apie Basanavičiaus priesaką Lietuvos vaikams: [apie kryždirbystę – unikalią lietuvių tautinės savimonės išraišką]. 1. 22.

Lazauskaitė E. Barbora ir Kalėdų simbolis prakartėlė: [apie gruodžio 4 d. minimą šv. Barborą ir 24-ąją – Kristaus gimimą. 12. 43.

Lazauskaitė E. Didieji stebukladariai: [apie birželio 13 d. minimą šv. Antaną ir birželio 24 d. – šv. Joną Krikštytoją]. 6. 43.

Lazauskaitė E. Elžbieta – našlių globėja, o viengungių vyrų – Kotryna: [apie atitinkamai lapkričio 17 ir 25 d. minimas šventąsias]. 11. 43.

Lazauskaitė E. Gamtos žadintojas ir gyvulių sergėtojas: [apie balandžio 23 d. minimą šv.

Jurgį]. 4. 44.

Lazauskaitė E. Marijos atvaizdai tradicinėje liaudies skulptūroje: [pagarbą Švč. Mergelei Marijai išreiškiančios kompozicijos]. 9. 43.

Lazauskaitė E. Motinystės pavyzdys ir gydantis piligrimas: [apie liepos 26 d. minimą šv. Oną ir rugpjūčio 16 d. – šv. Roką]. 7–8. 43.

Lazauskaitė E. Skaistusis karalaitis ir darbininkų globėjas: [apie kovo 4 d. minimą šv. Kazimierą ir kovo 19 d. – šv. Juozapą]. 3. 43.

Lazauskaitė E. Šv. Agota ugnies globėja: [apie vasario 5 d. minimą Šv. Agotos kankinės dieną ir su šia šventąja siejamus papročius Lietuvoje].

2. 44.

Lazauskaitė E. Vienas atitolina gaisrus, kitas – saugo pasėlius: [apie gegužės 4 d. minimą šv. Florijoną ir gegužės 15-ąją – šv. Izidorių]. 5. 43.

Sveikiname 2017 m. bibliotekininkai laureatai: [informacija apie Kultūros ministerijos premija apdovanotus geriausius (2017 m. geriausias bibliotekininkas, geriausias bibliotekos vadovas, geriausias jaunasis bibliotekininkas) bibliotekų specialistus]. 4. 3.

Dalia Cidzikaitė: [2018 m. liepos 6 d. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu].

7–8. 34.

Estijos nacionalinė biblioteka: [2018 m. gruodžio 21 d. sukanka 100 metų, kai priimtas sprendimas steigti valstybinę biblioteką]. 11. 2.

Jolanta Budriūnienė: [2018 m. gruodžio 11 d. įteikta Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose]. 12. 32.

Renaldas Gudauskas: [2018 m. rugpjūčio 9 d. apdovanotas konkurso „Naujasis knygnešys“ statulėle už nuopelnus Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai]. 9. 8.

Rūta Eglinskienė: [2018 m. vasario 15 d. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis]. 3. 2.

Tapatybės ženklai

Barbora ir Kalėdų simbolis prakartėlė

Šiame numeryje baigiame spausdinti kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi rengtą straipsnių apie kryždirbystę, tiksliau tarp lietuvių populiarius šventuosius ir su jais susijusius papročius, ciklą (ankstesnės publikacijos – „Tarp knygų“, Nr. 1–11).

Senovėje gruodžio mėnuo dar vadintas kalėdiniu, nes valstiečiai ruošdavosi šv. Kalėdoms – didžiausiai metų šventei, taip pat jis tapatintas su adventu – keturių savaičių susikaupimo, kūno ir dvasios apsivalymo laikotarpiu.

Šv. Barbora. XIX a. pab., Akmenės r., Kivylių k.

Fotografas Arūnas Baltėnas

Ilgus gruodžio vakarus valstiečiai leisdavo vakarodami su šeima ar kaimynais ir ką nors dirbdami: vyrai drožinėdavo ar pindavo, o moterys dažniausiai verpdavo. Pirmiausia skubėdavo suverpti vilną, nes ilgai laikoma ji šiurkštėja, sakyta – suguli vilką.

Tačiau, kad ir kaip skubėtų, niekada neverpdavo per šv. Barborą – gruodžio 4 dieną, kad kalėdinio kirpimo vilna (kuri laikoma pačia geriausia) nebūtų prasta, susivėlusi, šiurkšti. Šv. Barboros gyvenimas – tik religinė legenda. Barbora esą gyvenusi III amžiuje Mažojoje Azijoje, buvusi pagonio romėnų turtuolio Dioskuro duktė. Už atsisakymą tekėti už tėvo išrinkto jaunikio įkalinta dvilangiame bokšte. Tėvui išvykus, slapta ją aplankęs gydytoju persirengęs Aleksandrijos teologo ir filosofo Švč. Trejybės šalininko Origeno mokinys. Barbora slapta apsikrikštijusi ir liepusi tarnams bokšte iškirsti trečią langą. Kai grįžęs tėvas paklausė, kam ta trečia anga, ji atsakiusi, jog šviesą siela gaunanti per tris langus – Tėvą, Sūnų ir

Šv. Barbora prie bokšto. XIX a. pab. Fotografas Arūnas Baltėnas

Šventąją Dvasią. Tėvas supratęs ją esant krikščione ir labai užsirūstinęs.

Kad apsaugotų Barborą nuo tėvo įniršio, angelai paslėpę merginą oloje, tačiau avis ganantis piemuo ją išdavęs.

Tėvas suėmęs dukterį už plaukų, ištraukęs iš olos ir perdavęs romėnų valdžiai.

Mergina kankinta, bet savo tikėjimo neatsisakiusi ir mirusi nuo tėvo kardo kirčio. Tačiau ir tėvas gavęs atpildą – jį nutrenkęs žaibas. Šv. Barboros siužetas yra vienas dažniausių liaudies skulptūroje. Ji vaizduojama stovinti šalia bokšto puošniai apsirengusi ir su karūna, vienoje rankoje laikanti taurę su ostija (simbolizuojančia paskutinio patepimo sakramentą), o kitoje – kalaviją arba palmės šakelę (mirties įrankio arba kankinystės simbolius). Tikinčiųjų Barbora laikoma saugotoja nuo žaibo, ugnies, staigios mirties, blogų minčių. Tikima, jog ji turi išskirtinę galią padėti sergant, jai meldžiamasi prašant lengvos mirties. Šv. Barboros įvaizdis siejamas su avelių ir ožkų globa.

43

Visose krikščioniškose šalyse populiari prakartėlė yra šv. Kalėdų simbolis, padedantis patirti stebuklingą Kristaus gimimo gruodžio 24 d. įvykį.

Prakartėlės tradiciją pradėjo ankstyvieji krikščionys III amžiuje. Ilgą laiką Jėzaus gimimo istorija buvo inscenizuojama tik Betliejuje, nes jo apylinkėse gausu olų, kuriose būdavo įrengiamos ėdžios ir laikomi gyvuliai. Šis evangelijos epizodas primena Romos imperatoriaus Augusto įsakymą surašyti visus valstybės gyventojus; jį vykdydami, žmonės turėję keliauti į savo miestą užsirašyti. Dėl to iš Dovydo namų ir giminės kilęs Juozapas su nėščia sužadėtine Marija iš Galilėjos keliavę į Bet­lie­jų. Tačiau prisiartinęs metas gimdyti: pora užeigoje negavo vietos, todėl prisiglaudė oloje. Kai Marija pagimdė savo pirmagimį sūnų ir paguldė ėdžiose, pagarbinti Kūdikėlio atėję piemenys, kuriems džiaugsmingą žinią pranešęs angelas.

Pirmąją gyvą prakartėlę Grečo miestelyje Riečio apylinkėse (Italija) 1223 m. įrengė šv. Pranciškus Asyžietis, kuris kartu su kryžiaus žygių riteriais buvo lankęsis Šventojoje Žemėje. Jis tikėjo, kad neraštingiems tikintiesiems prakartėlė padeda įsivaizduoti Dievo gimimą, stiprina Išganytojo įvaizdį žmogaus sąmonėje, ugdo jo tikėjimą. Iš tiesų – sukviestiems vietos gyventojams patiko prakartėlė su šienu ir gyvais gyvulėliais.

Brolių pranciškonų pastangomis prakartėlės Italijoje greitai išpopuliarėjo tiek bažnyčiose, tiek žmonių namuose.

Viduramžių pabaigoje Jėzaus gimimo vaizdas išplėtotas – atsirado Švč. Mergelė Marija, šv. Juozapas, Kūdikėlis Jėzus; siužetą papildydavo ir piemenėliai. Iš Italijos prakartėlės paplito visoje Europoje ir kituose žemynuose, Kūdikėlio gimimo scenoje nesistengiant tiksliai atkurti Palestinai būdingos aplinkos, bet išryškinant vietos tradicijas.

Apie prakartėlių pradžią ir raidą Lietuvoje žinoma nedaug. Manoma, kad į šalies bažnyčias jas atnešė pranciškonai.

Atgimimo metais jos ypač išpopuliarėjo, o šiandien yra tapusios savitu liaudies dailės žanru. Tam įtakos turėjo nuo 1998 m. Rokiškio krašto muziejuje rengiami Prakartėlių konkursai.

Dr. Elvyda Lazauskaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja

44

Koplytstulpis. Šiaulių r.,1926 m. Fotografas Adomas Varnas

in this issue Renaldas Gudauskas. The Library as a Spiritual Stronghold

1

On the occasion of the celebration of the centenary of the State of Lithuania in 2018, the authors of the heading #GyvasŽodis reflect on the subject “Me and My Centenary”. This time the heading’s guest is the Director General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which will also be celebrating its centenary, Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. He delights in celebrating the Centenary of the State, but along with that he says that “we witnessed very hard situations and other social orders unfavourable for Lithuania’s development in every sense. The recent several decades has been a time period reflecting the accomplishments of the independent Lithuania in all spheres of life, including culture.”

From “Love” to John Paul II

4

This publication is also related to Lithuania’s centenary: it surveys the most beautiful Lithuanian words, the 1918–2018 events of utmost importance for Lithuania and prominent figures from this time period selected by interlocutors interviewed by the editorial board of Tarp knygų in 2018: prominent figures of the library community and those from the world of publishing, books and communication. (Prepared by Asta Stirbytė)

Vaiva Markevičiūtė. “Pan Tadeusz” Visits Lithuania

7

Lithuania witnesses the first-ever visit of the manuscript of the poem

by Adam Mickiewicz (1798–1855), in his own words “a Lithuanian by descent and a Pole by nationality”. It will be exhibited until 24 February 2019 at the National Museum on the premises of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. This national relic of Poland is very rarely brought out of its preservation site. The Director of the Palace of the Grand Dukes Vydas Dolinskas introduces the exhibition “Lithuania, My Homeland” prepared by several cooperating memory institutions of Lithuania and Poland.

Cultural Diplomacy: Hard to Define, But Very Important

9

The publication introduces the discussion that was part of the international conference “The national Library’s Role in Cultural Diplomacy”.

The discussion‘s participants were the Director of Goethe-Institute Detlef Gericke, the Director of the Polish Institute in Vilnius Marcin Łapczyński, the Chair of the Lithuanian Council for Culture Daina Urbanavičienė and the Director of the Communication and Cultural Diplomacy Department of the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania Rytis Paulauskas. The discussion attempted to make clear what cultural diplomacy means, whom it is oriented at, what is the domain of its action and who are its beneficiaries. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Lina Šarlauskienė. Bridges of Writings that Connect Millenia

12

The executive of the Centre for the Library and Information Resources of Kaunas College Dr. Lina Šarlauskienė, who visited Israel within the framework of the EU Erasmus+ Staff Training Mobility Programme, reflects on the impact of old writings on the people and culture of the modern world and the Western civilization on the whole. And what role could be undertaken by today’s libraries in this field? Like old writings, libraries, by being curators of information and knowledge, also connect millenia, except that they do it with the help of technological innovations.

Tomas Petreikis. The National Bibliography has Opened Older Lithuanian Serials 15 Under the heading “New Publications”, we present the fundamental work by professionals of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “The Lithuanian Bibliography. Series B. Serials in Lithuanian, 1823–1940”.

Two books about printed serials of the first part of the intended two-part publication appeared in the end of 2018. The scope of the bibliographic index is 1644 pages. Dr. Petreikis, by speaking about the history of creating the bibliography of serials, substantiates the importance of this publication and says that bibliographic records for serials will be further aggregated and updated.

Aurelijus Gieda. The History of Ideas and Simonas Daukantas’s Library

17

2018 has been announced the year of the historian Simonas Daukantas (1793–1864), to quote the words of Dr. Gieda, “the extraordinary hero of the Lithuanian national spirit”. On this occasion, Tarp knygų presents the article by the Assoc. Prof. Vilnius University’s Faculty of History Dr. Aurelijus Gieda about Daukantas’s personal library interpreted from the point of view of the history of ideas. Dr. Gieda brings to notice the importance of works and ideas of this educator of the 19th century by drawing on the study of the Netherlandish scholar Monika Baár, which surveys five 19th century historiographic traditions of the Middle-Eastern Europe from a comparative point of view. Dr. Gieda, when evaluating Daukantas’s personal library, concludes that this historian especially valued the literature heritage in a broad sense from the periods of Antiquity, Middle Ages and the Early Modern Period. There is another view that the author is inclined to support: the Daukantas’s library deserves more than a casual scrutiny.

Aldona Nikienė, Solveiga Sprindienė. A Revived Lithograph

21

This article by document restorers of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania tells about the restoration of the impressive lithograph by Zygmunt Jakubowski “Rzeź w Krożach. Pjowyne Kražiuose” produced in Chicago in 1894. This work of graphic art depicting resistance of the churchgoers of Kražiai to the Tsarist administration, who were intending to demolish the church and monastery in Kražiai, was in a very bad state: the sheet was torn into three pieces, with several cracks and a number of missing fragments. Now this work is accessible for public display: it is preserved at the National Archive of Published Documents and in the virtual space (on the cultural heritage portal “epaveldas lt”.

Daiva Stasaitienė. The Hobby Game has Ended Its Journey

24

The editorial board of Tarp knygų has chosen the first-ever literature hobby game “Knygosūkis” in Lithuania created by the staff of the Ieva Simonaitytė Public Library of Klaipėda County as a best practice example. The uniqueness of the game and huge interest that it attracted at schools, exhibitions and youth spaces of the Klaipėda Region and City (in 2016/17 alone, this game was piloted by 6000 players) instigated the continuation of this project by introducing it in other parts of Lithuania: from the Northern Districts (Mažeikiai, Akmenė) to the Southern ones (Alytus) and Kaunas. During all these presentations in 2018, the game was piloted by 2800 persons. The main purpose of the game is to encourage the reading habits of young people: in order to answer 400 questions, one has to be acquainted with rather a large number of Lithuanian and foreign literary works.

The 400th Anniversary of “The Primer of the Slavic Language”

28

In November this year, the Embassy of Belarus presented a newly published facsimile of “The Primer of the Slavic Language” prepared by the Orthodox Brotherhood of the Holy Spirit and printed in Vievis, Lithuania, in 1618. Since the Primer is in the Old Church Slavonic, a translation of this 17th century publication to the modern Belarusian has been done. A selection of linguistic, cultural and historical investigations related to this Primer has been also prepared together with partners from the United Kingdom within this publishing project.

Elvyda Lazauskaitė. Barbara and a Symbol of Christmas, the Crib

43

In this issue, we finish publishing the series of articles about cross-crafting, more exactly about saints popular among Lithuanians and traditions related to them. This time it is about Saint Barbara (the 4th of December), who provides one of the most common subjects for the traditional sculpture, and the crib, a Christmas symbol (the 24th of December).

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 12 (719) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-12-19 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 40286 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 12 (719) 2018 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt