Issuu

Lapkritis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Janne Andresoo. Kad mūsų bibliotekos būtų laimingos 1 ESTIJOS NACIONALINEI BIBLIOTEKAI 100

Ryškiausios gijos šimtmečio pynėje 3 TEMA / KAIP ATGIMSTA KNYGOS

Laura Juchnevič, Ramunė Kleinovaitė-Gubanova. Mickevičianos kolekcijos restauravimas ir konservavimas 6 PROJEKTAI

Aušra Vaškevičienė, Jevgenija Ševcova. Prenumeruojamų elektroninių išteklių valdymo sistema 10 NAUJI LEIDINIAI

Gabrielė Jasiūnienė. Vertingas heraldinis ir veksilologinis palikimas 13 POKALBIS

Giedrė Kazlauskaitė: „Atėjo laikas mokytis skirti žanrus“; Gediminas Kajėnas: „Erdvė tokiam žanrui suteikta pačiu laiku“. Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė 15 METŲ KNYGA

Vaiva Markevičiūtė. Moters, apie moterį, moteriškai 18 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Milda Kvizikevičiūtė, Valdonė Budreckaitė. „Leviatanas“: Anglijoje, Žemaitijoje ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje 20

100 ATKURTAI LIETUVAI

Julijana Leganovič. Refleksija Lietuvos ir Vilniaus žydų istorijos tema 24 GEROJI PATIRTIS

Daiva Janavičienė. Saulėto rudens biblioterapija 28 KRONIKA

Vaidenė Grybauskaitė. Klojęs lietuviškos tapatybės pamatus 32 Jonas Nekrašius. Ekslibrisai atkurtos Lietuvos šimtmečiui 34 Ieva Stučinskaitė. Visus metus trukusi šventė 36 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Elžbieta – našlių globėja, o viengungių vyrų – Kotryna 43

32 Kaupo Kaldos (3), Vygaudo Juozaičio (24, 32) nuotraukos

VirŠeliuose

Pirmame: Estijos nacionalinė biblioteka švenčia savo įsteigimo šimtmetį. Nuotraukoje – 1993 m. pastatytas architekto Raine Karpo suprojektuotas bibliotekos pastatas. Kaupo Kaldos nuotr. Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Lapkričio numeryje – šv. Kotryna, XX a. pr., Žemaitija. Arūno Baltėno nuotr.

Redakcija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

#gyvasžodis*

Kad mūsų bibliotekos būtų laimingos

Janne Andresoo. Teeto Malsrooso nuotr.

„

Šalies šimtmetis – tai akstinas apmąstyti, iš kur esame atėję, kokia buvo mūsų praeitis, <...> kodėl esame ten, kur esame dabar, ir kur link einame.

Panašiu istoriniu keliu einančios Estija, Lietuva ir Latvija šiemet švenčia savo valstybių šimtmetį. Ekonominė padėtis visose trijose šalyse, nors ir po truputį, bet vis gerėja. Tokios palankios ekonominės situacijos nebuvo per visą mūsų istoriją. Galbūt tai susiję su nauja organizacijų kultūra ir vadyba. Tikiuosi, kad ir toliau progresuosime vadybos ir naujųjų technologijų srityse. Bet tai nėra pats svarbiausias ateities iššūkis. Svarbiausia, kaip suvaldysime demografinę situaciją. Esame tikrai susirūpinę, kad mūsų gyventojų mažėja. Ir nežinome, kaip viskas pasikeis po 20–30 metų,

“

* 2018-aisiais šios rubrikos autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano šimtmetis“.

kai dauguma šiandien darbingų žmonių bus išėję į pensiją, kaip rasime žmonių, kurie dirbtų dabartinį mūsų darbą ir išlaikytų mūsų šalis tokiame lygyje, kad gyventume laimingi. Taip pat tikiuosi, kad mūsų kaimynystėje pasikeis politinė padėtis, kad turėsime išminties ir pakankamai diplomatinių įgūdžių suvaldyti santykius su didžiuoju kaimynu. Tai didžiausias pavojus mūsų šalių stabilumui. Visa tai sukasi mano mintyse, kai galvoju apie mūsų valstybių ateitį. Jei kalbėsime apie Estijos, Lietuvos ir Latvijos nacionalines bibliotekas, tai būtina pabrėžti – turime bendrų tradicijų ir puikiai bendradarbiaujame daugybę metų. Dabar yra daugiau galimybių bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje. Neseniai Estijos nacionalinė biblioteka pradėjo dirbti su kolegomis iš Skandinavijos. Rengiame projektus, susijusius su humanitariniais mokslais skaitmeninėje erdvėje.

„

Turime bendrų tradicijų ir puikiai bendradarbiaujame daugybę metų. Dabar yra daugiau galimybių bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje.

“ Trijų Baltijos valstybių nacionalinių bibliotekų direktoriai susitiko šių metų spalio 25–26 d. Taline vykusioje šimtmečio konferencijoje. Iš kairės: Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilks, Janne Andresoo ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Teeto Malsrooso nuotr.

Turime bendrų duomenų analitikos, duomenų gavybos projektų. Man visada įdomu keistis idėjomis, jausti, kur link einame ir turėtume eiti. To pamatuoti neįmanoma, galima tiesiog jausti – žinoti, kaip gyvuoja tavo kaimynai, kuo jie gyvena. Man tai atrodo labai svarbu. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad turiu galimybę švęsti savo šalies šimtmetį. Tai – akstinas apmąstyti, iš kur esame atėję, kokia buvo mūsų praeitis, ką nuveikėme, kodėl esame ten, kur esame dabar, ir kur link einame. Esu laiminga, nes gyvenu labai įdomiu laiku. Pradėjome Estijos nacionalinės bibliotekos pastato rekonstrukciją. Džiaugiuosi, kad galiu būti šio proceso dalimi, permąstyti biblioteką, jos reikšmę, misiją naujumo kontekste. Bibliotekos šiandien yra smarkiai pasikeitusios, gal net radikaliai. Jos nebėra pasyvi vieta knygoms laikyti ir skolintis. Tai – paslaugų įvairovė, susitiki-

mų, susibūrimo vieta. Vieta, kurioje gali pasisemti įkvėpimo, idėjų, kurią gali naudoti kaip savo biurą. Tai – vieta, gyvenimui suteikianti prasmės. Manau, kad biblioteka eina to link – tampa paslaugų tinklu ir žmonių susibūrimo vieta. Nepasakysiu nieko unikalaus – šiame naujųjų technologijų pasaulyje žmonės yra labai išsibarstę, pavieniai, o bibliotekos gali vėl suburti juos draugėn. Norėčiau, kad mūsų bibliotekos būtų laimingos. Laimingos, turėdamos specialistų, kurie su malonumu pritaiko savo įgūdžius ir žinias bibliotekoje. Laimingos, turėdamos skaitytojų, kurie išties mėgsta jose lankytis. Norėčiau, kad bibliotekos išliktų aktualia traukos vieta ir būtų mūsų kultūros paveldo dalimi. Janne Andresoo Estijos nacionalinės bibliotekos direktorė

Sveikinimai bičiuliams jubiliejaus proga! Õnnitlused sõpradele juubeli puhul! Kaupo Kaldos nuotr. Dėkojame Estijos lietuvių bendruomenei ir Rimutei Semper už pagalbą verčiant sveikinimo tekstą.

Ryškiausios gijos šimtmečio pynėje Gruodžio 21-ąją sukaks šimtas metų, kai Estijos laikinoji vyriausybė priėmė sprendimą steigti valstybinę biblioteką. Ši data neatsiejama nuo didžiausios valstybės šventės – visus metus minimo Estijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 24-ąją šimtmečio. Pagrindinė bibliotekos gimtadienio šventė įvyko lapkričio 22-ąją. Iškilmių pradžioje sveikinimo žodžius tarė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, kultūros ministras Indrekas Saaras, bibliotekos direktorė Janne Andresoo. Svarbus renginio akcentas – specialiai šiai progai kompozitoriaus Pärto Uusbergo sukurtas kūrinys, kurį atliko Estijos nacionalinės bibliotekos moterų choras ir „Ellerhein“ mergaičių choras. Tačiau šventiniai renginiai Nacionalinėje bibliotekoje vyko visus metus. Kolegų paprašėme nurodyti svarbiausius, ir kiekvienas iš tų trijų projektų skirtingais metų laikais – pavasarį, vasarą ir rudenį – savotiškai tapo pagrindine šventinės renginių pynės gija.

Paroda „100 literatūros metų. Dešimties dešimtmečių knygos“ (est. 100 aastat kirjandust)

Estijos valstybės ir nacionalinės bibliotekos šimtmečio proga nuo kovo 2 d. iki birželio 22 d. veikė jubiliejinė estų literatūros paroda, kurioje apžvelgta pastarųjų 100 metų literatūra, kalba, idėjų kaita ir knygos, kaip fiziniai objektai. Pasak parodos rengėjų, estų literatūros istorija yra gerokai ilgesnė ir spalvingesnė, nei apima pastarasis šimtmetis. Jei šimtą metų vertintume valstybės kontekste, tai būtų tik nedidelė atkarpa, tačiau iš žmogaus perspektyvos šimtmetis – tai kelios kartos, kalbos ir idėjų pokyčiai, dramatiškas ir įvairus laikotarpis. Todėl parodos eksponatais stengtasi atspindėti visas žmogaus kultūrinės veiklos sritis. Žvelgti į istoriją per spausdintines knygas ypač svarbu šiandien – skaitmeninių technologijų epochoje. Knygos parodoje eksponuotos pagal dešimtmečius, jas atrinko Estijos nacionalinės bibliotekos specialistai: Kolekcijų departamento senų ir retų knygų ekspertė Sirje Lusmägi (1918–1939 m. laikotarpis), Menų informacijos centro vadovė Katre Riisalu (1940–1959 m. laikotarpis), Humanitarinių mokslų departamento vadovė Krõõt Liivak ir informacijos specialistė Tiina Ritson (1960–1989 m. laikotarpis), estų literatūros ekspertė Maire Liivamets ir bibliotekos patarėjas kultūros klausimais, poetas Karlas Martinas Sinijärvas (1990–2018 m. laikotarpis).

Parodoje „100 literatūros metų“ knygos eksponuotos pagal dešimtmečius. Teeto Malsrooso nuotraukos

Paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ (est. Keelu alla! Balti raamat 1918–1940)

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų drauge su Vilniaus ir Talino universitetais organizuota paroda Estijos nacionalinės bibliotekos lankytojus traukė nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 25 d. (pavasarį ji eksponuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje1, vėliau iškeliavo į Rygą). Parodoje pirmąkart apžvelgta trijų Baltijos valstybių leidybos veikla tarp dviejų pasaulinių karų. Eksponuotos grožinės Baltijos šalių rašytojų ir verstinės knygos, enciklopedijos, žinynai, moksliniai, reprezentaciniai leidiniai, mokslo populiarinamoji, tautinių mažumų, vaikų literatūra, vadovėliai, kultūros leidiniai. 1918–1940 m. laikotarpis vadinamas Baltijos šalių knygų leidybos aukso era – jaunose nepriklausomose valstybėse rašytojai ir leidėjai taip pat tapo nepriklausomi, tad imti leisti įvairių temų, įdomaus dizaino ir geros poligrafijos leidiniai. Šioje parodoje kaip tik ir atskleista to meto spaudos laisvė bei tobulėjimas, nacionaliniai Baltijos šalių leidybos skirtumai ir to meto pasaulinės tendencijos.

Įėjimas į parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ salę prieš atidarymą simboliškai „uždraustas“.

Tarptautinė šimtmečio konferencija „Nacionalinių bibliotekų ateitis“ (angl. Imagine A National Library)

Spalio 25–26 dienomis vykusioje konferencijoje aptartos bibliotekoms aktualiausios temos: skaitmeninio amžiaus iššūkiai, bibliotekų sąveika su visuomene, socialinis bibliotekų vaidmuo, biblioteka kaip erdvė: fizinė ir virtuali, nacionalinių bibliotekų dabartinės funkcijos ir ateities perspektyvos, nacionalinės bibliotekos ir kultūros paveldas. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos, Švedijos, Kataro, Jungtinės Karalystės, Kanados, Nyderlandų, Austrijos, Suomijos, Lietuvos. Konferencija subūrė apie 200 dalyvių iš 28 valstybių, atvyko 15-os šalių nacionalinių bibliotekų direktoriai, sveikinimo žodį tarė Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) prezidentė Glòria Pérez-Salmerón. Idėja surengti tokią svarbią konferenciją Estijos nacionalinės bibliotekos direktorei J. Andresoo kilo prieš kelerius metus: „Norėjome padiskutuoti apie bibliotekos reikšmę šiandienos pasaulyje. Jau kelerius metus viso pasaulio bibliotekos stengiasi išsiaiškinti, kokį vaidmenį biblioteka atlieka įvairiose šalyse ir kultūrose.“ Todėl šios diskusijos svarbios ne tik Estijos, bet apskritai visoms naujųjų laikų valstybių bibliotekoms. Kartu ši konferencija buvo dovana Estijos nacionalinės bibliotekos darbuotojams – jiems nereikėjo keliauti daugybės kilometrų, kad išgirstų, ką šiai bendruomenei aktualiais klausimais mano kitų šalių bibliotekų atstovai. Parengta pagal Estijos nacionalinės bibliotekos komunikacijos specialistės Kerti Kulper pateiktą informaciją 1

Plačiau apie parodos rengimo idėją, eksponatų atranką ir sumanymo įgyvendinimą Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. kovo (Nr. 3) numeryje, p. 3–8.

Konferencijos „Nacionalinių bibliotekų ateitis“ metu dailininkė, grafikos dizainerė Siiri Taimla komiksu apibendrino pagrindines direktorių diskusijoje išsakytas mintis.

Erdvės ir paslaugos

Iš vietos iškasenų – dolomito – pastatytoje bibliotekoje įrengtos 5 parodų salės, 22 skaityklos, Konferencijų centras. Moderniai įrengta pagrindinė konferencijų salė gali priimti iki 300 žmonių, mažojoje salėje telpa apie 100 dalyvių. Galima naudotis seminarų, pokalbių kambariais.

BOBLIOTEKOS Fondas

Estijos nacionalinėje bibliotekoje saugoma apie 4,2 mln. fizinių vienetų dokumentų. Daugiausia tai tradiciniai leidiniai, tačiau elektroninių knygų dalis nuolat didėja. Turtinga Retų knygų kolekcija (apie 28 000 vienetų), kurių seniausias leidinys yra XV a., apie 1500 leidinių – XVI– XVII a. Rankraščių kolekcija – apie 150 tūkst., Žemėlapių kolekcija – apie 24 000 kartografijos vienetų (tarp jų XVI–XIX a. žemėlapiai), atvirukų saugoma 70 000 vienetų.

Dabartinė ir buvusi (1984–1998 m.) Estijos nacionalinės bibliotekos direktorės Janne Andresoo ir Ivi Eenmaa (dešinėje).

Bibliotekos istorija – valstybės istorijos atspindys

1918 m. Vasario 24 d. Estijos gelbėjimo komitetui paskelbus Estijos nepriklausomybę, gruodžio 21 d. Laikinoji vyriausybė priėmė sprendimą įsteigti Estijos valstybinę biblioteką. Jos pradžia – du maži kambariai parlamento pastate Tompėjos pilyje Taline, o fondų pagrindu tapo iš Estliandijos gubernijos perimti apie 2000 XVIII–XIX a. dokumentų, daugiausia teisinių. 1919 m. Nepriklausomos valstybės biblioteka sparčiai plėtėsi – nuo liepos 18 d. ji pradėjo gauti išleistus privalomuosius egzempliorius. 1920 m. Lapkričio 6 d. bibliotekos direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Nikolai Pätsas (1871–1940) reikšmingai prisidėjo išgryninant bibliotekos fondų kaupimo principus ir tvarką. 1923 m. Pasirodė pirmasis bibliotekininkų žurnalas „Raamatukogu“ („Biblioteka“). 1940 m. žurnalo leidimas buvo nutrauktas; 1990 m. jis vėl pradėtas leisti ir iki šiol eina 6 kartus per metus. 1938 m. Balandžio 6 d. priimtas Valstybinės bibliotekos įstatymas, kuriuo buvo įtvirtintas bibliotekos, kaip centrinės mokslinės valstybinių institucijų bibliotekos, statusas. 4-ojo dešimtmečio pabaiga. Bibliotekos fonduose buvo skaičiuojama apie 50 000 fizinių vienetų. 1940 m. Po sovietinės okupacijos nuo gruodžio 20 d. į biblioteką pradėjo plaukti privalomieji egzemplioriai iš visos Sovietų Sąjungos. 1944 m. Estijos SSR valstybinė biblioteka buvo reorganizuota į Estijos SSR valstybinę viešąją biblioteką ir atverta plačiajai visuomenei. 1953 m. Bibliotekai suteiktas epo„Kalevo sūnus“ autoriaus, dažnai vadinamo estų nacionalinės literatūros tėvu, Friedricho Reinholdo Kreutzwaldo vardas. Tuo metu bibliotekos saugyklose jau buvo 1 mln. saugomų fizinių vienetų. 1988 m. Spalio 13 d. biblioteka pervadinta Estijos nacionaline biblioteka. Jos direktore tapo nuo 1984 m. bibliotekai vadovavusi Ivi Eenmaa. 1989 m. Bibliotekai priskirtos parlamentinės bibliotekos funkcijos. 1993 m. Anksčiau po daugybę vietų išbarstyta biblioteka persikraustė į naują pastatą. Statybos darbai vyko lėtai, ilgai (nuo 1985 m.), nes trūko lėšų. Įdomu, kad statybos buvo finansuotos trijų rūšių pinigais: sovietiniais rubliais, pereinamojo periodo Estijos pinigais ir Estijos kronomis. Įspūdingą 8 aukštų su dviem požeminiais aukštais pastatą suprojektavo architektas Raine Karpas, interjero dizainą sukūrė Sulevas Vahtra.

Net aštuonerius metus statyto Estijos nacionalinės bibliotekos pastato tiek eksterjeras, tiek interjeras priderinti prie aplinkos – Talino senamiesčio. Viena pagrindinių statybos medžiagų – šalyje plačiai išgaunamas dolomitas, dar vadinamas Estijos marmuru. Kaupo Kaldos nuotr.

Gerdos Putnaitės nuotr.

Tema / Kaip atgimsta knygos

Mickevičianos kolekcijos restauravimas ir konservavimas Dr. Laura Juchnevič Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Ramunė Kleinovaitė-Gubanova Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Adomas Mickevičius (1798-12-24–1855-11-26) padarė didelę įtaką Lietuvos, kaip tautinės valstybės, formavimuisi – jis karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, pasisakė už tautiškumu grindžiamą valstybingumą, visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui ir jo istorijai, siekė kurti laisvę ir su ja susijusią atsakomybę suvokiančią visuomenę. Romantizmo epochos poetas būrė žmones siekti modernios Lietuvos valstybės kūrimo tikslų, kurie realybe tapo tik po šimtų metų. Tad 2018-ieji – ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, bet ir visuomenės veikėjo, lenkų ir lietuvių poeto Adomo Mickevičiaus 220-ųjų gimimo metinių minėjimo metai. 1955 m., kai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai buvo suteiktas poeto vardas, pradėtas darbas renkant ir kaupiant A. Mickevičiaus kūrybos ir leidinių apie jo gyvenimą bei veiklą mnemoninę kolekciją – Mickevičianą. Nuo 2019 m. sausio 2 d. kolekcija bibliotekoje turės išskirtinę erdvę: po bibliotekos rekonstrukcijos bus atidaryta Adomo Mickevičiaus skaitykla, iš saugyklų iškelta kolekcija bus sudėta į eksponuoti pritaikytus baldus, o lankytojai galės grožėtis dar ir kultūros paveldo pastato erdvėmis su polichromine tapyba.

Konservavimui ir restauravimui atrinkti Mickevičianos kolekcijos leidiniai.

Lipnią juostelę, kuria kažkada buvo tvirtinti kai kurių knygų viršeliai, prieš restauravimą ar konservavimą reikėjo pašalinti.

Suplyšę knygų viršeliai.

Kai kurie leidiniai buvo su rašalo dėmėmis. Gerdos Putnaitės nuotraukos

Mickevičiana sudaryta iš daugiau kaip 1000 fizinių vienetų leidinių, kurių leidimo chronologija prasideda nuo XIX a. pradžios. Seniausias fondo leidinys – Konrad Wallenrod: powieść historyczna z dziejów litewskich i pruskich / przez Adama Mickiewicza1. Leidiniai kaupiami lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis. Gausiausią fondo dalį (66 proc.) sudaro kūriniai lenkų kalba, kuria A. Mickevičius ir rašė; 15,6 proc. fondo sudaro į lietuvių kalbą išversti poeto darbai. Kolekcijai aktualūs leidiniai renkami šalies antikvariatuose, gaunami dovanų ar mainais, jų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje. Didžioji dalis leidinių priskirtini retiems ir vertingiems dokumentams: tai – poetui gyvam esant išleisti; pirmieji leidiniai; leidiniai su nuosavybės ženklais; įspūdingo įrišo, su žymių dailininkų iliustracijomis; atitinkantys nustatytas senųjų leidinių chronologines ribas. Biblioteka Mickevičianos kolekciją populiarina turimomis priemonėmis: tinkami ir gerai išsilaikę kolekcijos leidiniai pradėti skaitmeninti, skenuotos leidinių ištraukos ar motyvai yra pristatomi 1

Konrad Wallenrod: powieść historyczna z dziejów litewskich i pruskich / przez Adama Mickiewicza. Petersburg: Druk. K. Kraya, 1828. VIII, 96 p., [3] iliustr. lap.; pirmas leidimas.

bibliotekininkų rengiamose virtualiose parodose, o visos sukurtos virtualiosios parodos yra perkeltos į Adomo Mickevičiaus virtualią galeriją (mickevicius.amb.lt).

Plaunamos rūgštys, šarminami lapai. Ramunės Kleinovaitės-Gubanovos nuotraukos

Trūkstamiems fragmentams atkurti popierius parinktas atsižvelgiant į restauruojamo dokumento savitumą, originalaus popieriaus spalvą, storį, standumą ir paviršiaus faktūrą. Dažniausiai buvo naudojamas plonas, tvirtas japoniškas popierius, pagamintas iš pluoštinių augalų. Kai kuriems trūkstamiems fragmentams buvo išlietas ir reikiamos spalvos popierius iš specialios popieriaus masės.

Prastėjantis popierius ir koroduojančios kabės

Mickevičianos kolekcijos leidiniuose gausu įrašų, antspaudų ne tik tituliniuose, bet ir kituose knygų lapuose. Restauruojant dokumentus su įvairiais įrašais bei antspaudais, iškyla dažų stabilizavimo klausimas, nes praktikoje naudojami dažai gali būti labai įvairios sudėties. Todėl sunku numatyti, kaip skirtingi įrašai reaguos į skirtingas restauravimo metodikas.

2016 m., peržiūrint kolekciją, buvo atrinkti 27 kritiškos ir labai blogos būklės unikalūs leidiniai, kuriuos būtina restauruoti ir konservuoti, taip pat leidiniai, kuriuos reikia konservuoti, siekiant išsaugoti ir paruošti pristatyti visuomenei. Visi šie leidiniai yra unikali kolekcijos dalis, kuri kartu su kitais Mickevičianos leidiniais paruošiama skaitmeninimo procesui ir dokumentų viešam pristatymui rekonstruotose bibliotekos patalpose bei virtualiojoje elektroninio paveldo sistemoje (epaveldas.lt). Buvo nustatyta, kad opiausia Mickevičianos kolekcijos dokumentų problema – sparčiai senstantis nuo XIX a. vidurio iš medienos masės pradėtas gaminti pigus popierius ir korozijos pažeistos metalinės kabės, kuriomis būdavo sutvirtinamas knygos blokas. Daugelio ant prastos kokybės popieriaus spausdintų knygų būklė buvo kritinė. Bėgant metams, kinta knygos bloko spalva, lapai tampa trapūs ir praranda mechaninį atsparumą. Popieriui senstant įvykusi destrukcija yra nebeatitaisoma. Tačiau esama būdų atnaujinti dokumentą suteikiant jam prarastą mechaninį stabilumą. Žinoma, norint išsaugoti prastos būklės popieriuje esančią informaciją, ji gali būti perkeliama į kitas, pavyzdžiui, skaitmenines, laikmenas. Atrinktiems Mickevičianos kolekcijos leidiniams buvo būtina pašalinti arba stabilizuoti metalinių kabių būklę, nes susidarę geležies junginiai smarkiai veikė popieriaus struktūrą. Restauruojami dokumentai įklijinti vandeniniais metilceliuliozės klijais juos užpurškiant ant paviršiaus. Taip sustip rintas popierius, pagerintos mechaninės savybės ir pailgintas dokumentų amžius. Nors klijinimas yra procedūra, po kurios beveik nepakinta popieriaus išvaizda ir nekyla sunkumų dokumentą kopijuojant, jos poveikis ribotas. Sunykęs dokumentas ir įklijintas gali likti trapus. Labiau sunykusių dokumentų vietas, kurioms neužteko vien įklijinimo, kad dokumentas būtų funkcionalus, teko sutvirtinti pamušant, parinkus tinkamą popierių ir klijus. Pamušant popierių, siekta, kad kuo mažiau pakistų dokumento išvaizda.

„

Deja, ne visi kolekcijos dokumentai yra (arba buvo) tinkami demonstruoti ar skaitmeninti. 2016–2018 m., įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iš dalies finansuojamą projektą „Mickevičianos kolekcijos dokumentų restauravimas, konservavimas ir aktualizavimas“, leidiniai buvo restauruojami ir konservuojami. Šis darbas patikėtas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratorėms Aušrai Čiulabienei (chemikė-technologė), Ramunei Kleinovaitei-Gubanovai, Lilianai Balanienei ir Juditai Marcinkevičienei.

Įrašų ir antspaudų išsaugojimas

Trūkstamiems fragmentams atkurti <...> dažniausiai buvo naudojamas plonas, tvirtas japoniškas popierius, pagamintas iš pluoštinių augalų.

“

Vrublevskių bibliotekos restauratorių rankomis atgaivinti Mickevičianos knygų viršeliai. Gerdos Putnaitės nuotraukos

Daugelio leidinių problema – pigus prastas popierius. Nuotraukoje – vaizdas po rūgščių neutralizavimo ir popieriaus šarminimo.

„

Šioje atnaujintoje patalpoje nuo 2019 m. sausio veiks Adomo Mickevičiaus skaitykla.

Restauruojant svarbu užtikrinti, kad įrašai liktų vizualiai nepakitę. Dirbant su dokumentais, buvo pritaikyti keli antspaudų ir įrašų stabilizavimo metodai. Pagrindinis taikytas stabilizavimo būdas – antspaudų ir įrašų vietas padengti ciklododekano lydalu. Ši baltos spalvos kristalinė medžiaga dėl didelio hidrofobiškumo buvo naudojama vandeniui neatspariems paviršiams fiksuoti: plonu išlydyto ciklododekano sluoksniu buvo padengiami neatsparūs vandeniui antspaudai ir įrašai, ši medžiaga sublimuojasi nepalikdama pėdsakų. Popieriaus ilgaamžiškumui ir stabilumui didelį poveikį daro jame esančios rūgštys. Jų atsiradimo priežastys yra pačios įvairiausios: popieriaus gaminimo būdas, saugojimo sąlygos, aplinkos tarša ir kt. Jau minėtas medienos masės popierius dėl jame

Restauruota ir konservuota 16, tik konservuota – 46 dokumentai.

“

pH vertė prieš ir po restauravimo Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Tyrimo objektas Viršutinis priklijuojamasis priešlapis Viršutinis laisvasis priešlapis 5 lapas 23 lapas Apatinis laisvasis priešlapis Apatinis priklijuojamasis priešlapis Popierinis viršutinis viršelis

8. Įvairūs knygos bloko lapai 9.

Įrašai, antspaudai

Tyrimo būdas

pH prieš pH po Rezultatas restauravimą restauravimo

pH matavimas

4,7

7,3

pH matavimas

5,1

7,5

pH matavimas pH matavimas

4,9 5,1

7,3 6,8

pH matavimas

4,9

7,3

pH matavimas

4,7

7,3

pH matavimas

7,3

Mikrocheminė kokybinė analizė Atsparumas vandeniui

Ligninas Takūs

esančio didelio kiekio lignino yra chemiškai nestabili medžiaga. Rūgščių ir šarmų kiekis popieriuje nusakomas pH vertėmis. Atlikus pH vertės tyrimą, visuose restauruojamuose dokumentuose nustatytos žemos pH vertės. Lentelėje pateikiamas vienas iš pavyzdžių – Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ (Mickevičius, Adomas. Vėlinės [viršelį piešė J. J. Burba]. Kaunas-Mariampolė: „Dirvos“ b-vė, 1926. D. 2., 1926. 48 p.) popieriaus tyrimo rezultatai. Kaip vienas iš rūgščių stabilizavimo būdų buvo pasirinktas dokumentų plovimas, kuris veikia visus popierių sudarančius elementus: plaušus, klijus, užpildus, rišiklius, dažus. Procedūros metu iš popieriaus pasišalina tirpios rūgštys, išplaunamas purvas, kiti popieriaus rūgštumą didinantys elementai. Tuomet popierius apdorojamas šarminėmis medžiagomis – į popierių įterpiamos medžiagos, galinčios reaguoti su susidarančiomis rūgštimis ir palaikyti optimalias pH vertes. Rūgščių neutralizavimas ir popieriaus šarminimas vyksta tuo pačiu metu. Knygos bloko lapams, kuriems netiko vandeninis popieriaus šarminimo būdas, buvo pasirinkta naudoti nevandeninį popieriaus šarminimo agentą „Bookkeeper“, purškiant jį iš abiejų lapo pusių. Įvairių rūšių rašalai ir antspaudai šiai priemonei yra atsparūs. Kai kurios kolekcijos knygos praeityje buvo taisytos lipnia juostele ar tiesiog popieriaus skiaute. Lipni juostelė yra netinkamas metodas išplyšusiems lapams taisyti, todėl ją buvo būtina pašalinti nuo restauruojamų, konservuojamų knygų. Juostelių šalinimas dažniausiai atliekamas eukalipto eteriniu aliejumi, esant poreikiui, ir kitomis priemonėmis. Tikimasi, kad, bendradarbiaujant Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoms, ateityje bus restauruota ir konservuota kita Mickevičianos kolekcijos dalis.

Literatūros ir šaltinių sąrašas

Adomo Mickevičiaus virtuali galerija. Prieiga per internetą: http:// mickevicius.amb.lt/ Atraskite romantizmą: Adomas Mickevičius. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Prieiga per internetą: http:// amb.lt/lt/naujienos/atraskite-romantizma-adomas-mickevicius/983 LST ISO 5127:2008 Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas Mickevičianos kolekcija prikeliama antram gyvenimui. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Prieiga per internetą: http://amb.lt/ lt/naujienos/mickevicianos-kolekcija-prikeliama-antram-gyvenimui/945 SIVAKOVA, Birutė. Popieriaus plovimas, neutralizavimas ir šarminimas vandeniniuose tirpaluose. Prieiga per internetą: https://www.lnb. lt/doc/dkrc/mokslo/popieriaus_plovimas.pdf SIVAKOVA, Birutė; NIKIENĖ, Aldona. Trapių dokumentų tvirtinimas: teorija ir praktika. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/doc/ dkrc/mokslo/04_dokumentu_tvirtinimas.pdf SPRINDIENĖ, Solveiga. Restauravimo terminijos problemos. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/doc/dkrc/mokslo/09_restauravimo_terminijos_problemos.pdf ŽELVIENĖ, Audronė; BUTKEVIČIŪTĖ, Rūta; LUKŠĖNIENĖ, Janina. Meno kūrinių popieriuje būklė ir restauravimas. Antano Jaroševičiaus piešiniai. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. T. 5, 2002, p. 311–323

Projektai

Prenumeruojamų elektroninių išteklių valdymo sistema Aušra Vaškevičienė, Jevgenija Ševcova

Mokslo ir pažangos jau nebeįsivaizduojame be patikimos, greitai vartotoją pasiekiančios informacijos. Todėl vienas svarbiausių bibliotekų uždavinių – aprūpinti vartotojus, o ypač mokslininkus ir kitus tyrėjus reikiama informacija. Jau turime patirties prenumeruojant patikimus informacijos išteklius, tačiau, iškylant naujų veiklų poreikiui, atsiranda naujų sunkumų: reikia užtikrinti prenumeratos lėšas, gebėti atrinkti reikiamus informacijos išteklius ir juos užprenumeruoti, užtikrinti informacijos sklaidą, bibliotekininkų ir vartotojų aptarnavimą ne tik bibliotekoje, bet ir nuotoliniu būdu, išteklių valdymą ir, žinoma, panaudos stebėseną. Pasaulinė praktika rodo, kad šiems klausimams spręsti bibliotekos suvienija savo pajėgas, kuria ir naudoja įvairias programas, dalijasi patirtimi su kolegomis. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija jau beveik dešimtmetį įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus projektus, susijusius su elektroninių mokslo duomenų bazių prenumerata ir ją lydinčiomis veiklomis. Šiuo metu baigiama kurti prenumeruojamų elektroninių išteklių valdymo sistema nuo 2019 m. pasieks savo adresatą – mokslinių bibliotekų duomenų bazių administratorius.

Lietuvos bibliotekoms jau ne naujiena prenumeruoti ir administruoti elektroninius išteklius, tačiau besikeičianti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinka įpareigoja vertinti ir prenumeruoti naujus išteklius, stebėti jų pokyčius, priimti sprendimus. Esant išaugusiam prenumeruojamų el. išteklių skaičiui, reikia nemažai rankinio darbo, tačiau šis neužtikrina pakankamos viso darbų ciklo stebėsenos ir koordinavimo tarp Lietuvos mokslinių bibliotekų. Todėl, vykdant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ (toliau – eMoDB.LT3), baigiama kurti auto10

matizuota elektroninių mokslo duomenų bazių licencijavimo ir administravimo informacinė sistema (toliau – sistema), leidžianti atsakingiems už el. ištek lių administravimą Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) ir mokslinių bibliotekų darbuotojams valdyti prenumeruojamų elektroninių mokslo duomenų bazių informaciją, pradedant jų testavimu ir baigiant prenumerata.

„

Informacijos ir žinių valdymas – svarbus uždavinys kiekvienos bibliotekos veikloje.

“

Pirmajame lange pateikiama bendra informacija apie LMBA arba institucijos prenumeruojamus išteklius, aktyvias licencijas, prenumeruojamų el. žurnalų, el. knygų ar kitų dokumentų skaičių. „Prenumeratų būsenų apžvalgoje“ galima rasti išsamesnės informacijos apie išteklių atranką, rinkos konsultacijas (kainodara), viešuosius pirkimus ir mokesčius. Vertinga bendra LMBA arba institucijos prenumeruojamų išteklių statistika (nuo 2015 m.), kuriai iliustruoti galima pasirinkti vaizdavimo būdą (linijos, stulpeliai) arba išsaugoti faile.

Prenumerata. El. išteklių prenumeratos ciklą sudaro duomenų bazės pasirinkimas, jos testavimas, vertinimas, sprendimo dėl licencijavimo priėmimas. Jei testuotą duomenų bazę nusprendžiama prenumeruoti, tolesni veiksmai – viešieji pirkimai, derybos su duomenų bazės tiekėju dėl licencinės sutarties sąlygų, sutarties pasirašymas. Pasirašius licencinę sutartį, duomenų bazė pristatoma vartotojams, vyksta informacijos sklaida, mokymai, licencijos sąlygų aiškinimas vartotojams. Duomenų bazių naudojimą institucijoje reikia nuolat stebėti: ar nesutrikusi prieiga bibliotekoje ir nuotoliniu būdu, ar naudojimas yra efektyvus. Nustatytą laikotarpį (pvz., kas mėnesį ar ketvirtį) renkama naudojimo statistika, ji analizuojama ir vertinama. Baigiantis prenumeratos (licencinės sutarties galiojimo) laikotarpiui, reikia priimti sprendimą dėl licencinės sutarties pratęsimo, t. y. prenumeratos kitam sutarties laikotarpiui. Vykdant projektą eMoDB.LT3 sukurta sistema leidžia valdyti ir administruoti visą minėtą ciklą. Savi poreikiai. Visiems su duomenų bazių prenumerata ir administravimu susijusiems darbams nustatyti labai konkretūs terminai. Svarbu laiku priimti sprendimą dėl licencinės sutarties pratęsimo ir laiku pradėti viešuosius pirkimus, prireikus turėti panaudos statistinę ir kitą analitinę informaciją. Visiems procesams valdyti būtina turėti patikimą įrankį. Prieš pradedant projektą, buvo įvertinti užsienio šalyse naudojami įrankiai, tačiau jie tik iš dalies atitiktų Lietuvos poreikius. Be to, visa aplinka yra

anglų kalba, įrankį reikėtų pritaikyti mūsų šalies aplinkai ir ypač viešųjų pirkimų reikalavimams – tai kainuotų, be to, kasmet reikėtų mokėti gana nemažą prenumeratos mokestį. Todėl buvo nuspręsta sukurti savo poreikius atitinkančią sistemą. Sistemoje numatytos tokios posistemės: licencijų, el. išteklių, institucijų, finansavimo, ataskaitų, prieigos sutrikimų ir pačios sistemos administravimo. Sistema apsaugota slaptažodžiu ir viešai neprieinama, ja naudotis gali tik autentifikuoti LMBA ir Lietuvos mokslinių bibliotekų duomenų bazių administratoriai. Licencijų posistemė. Čia duomenų bazių administratoriai ras visas institucijos arba asociacijos galiojančias ir anksčiau prenumeruotų el. išteklių licencijas, informaciją apie testuotus el. išteklius, duomenų bazių tiekėjus. Asociacijos administratoriai turi galimybę atlikti apklausas apie prenumeruotas, testuotas ar ketinamas prenumeruoti duomenų bazes, o institucijų administratoriai – užsakyti testavimą arba prenumeratą per LMBA. Kai duomenų bazės leidėjas bibliotekoms pasiūlo testavimą, sukurta sistema suteikia galimybę apklausti LMBA narius naudojant integruotą automatizuotą apklausos modulį. Nariui išreiškus pageidavimą testuoti duomenų bazę, jo duomenys automatiškai įtraukiami į sąrašą. Baigus apklausą, automatiškai suformuotas sąrašas išsiunčiamas leidėjui. Iš leidėjo gavus patvirtinimą apie prieigos suteikimą, nariams, pareiškusiems norą testuoti išteklių, automatiškai išsiunčiamas laiškas su reikalinga informacija. 11

„

Licencijų valdymo įrankiai Statistika ir ataskaitos. Sistema leidžia Statistikos valdymas būtinas tiek suteikia galimybę apskaičiuoti palyginti ištekliuose LMBA, tiek jos narių lygmeniu. mokesčius institucijoms. Taip Sistemoje integruoti įrankiai pat sistema informuoja apie prebesidubliuojančią leidžia automatiškai atsisiųsti numeratos pabaigą nustatytu informaciją, peržiūrėti statistines ataskaitas iš prenulaiku, kurio turi pakakti tiek meruojamų duomenų bazių esančių el. žurnalų, el. prenumeratorių apklausai, tiek administravimo sistemų, o jeigu viešiesiems pirkimams atlikti. Suknygų ir kitų leidinių jų nėra – įkelti reikiamą informatrikus prieigai prie prenumeruosąrašus. ciją. Duomenų bazių panaudos jamų duomenų bazių, institucijų ataskaitos analizuojamos ir geduomenų bazių administratoriai neruojamos pagal pasirinktus kriterijus. turi galimybę operatyviai apie tai pranešti LMBA Pasibaigus prenumeratai, sukaupta informacija duomenų bazių administratoriui arba gali susisiekti su duomenų bazių pagalbos tarnybomis, nes prie apie prenumeratos laikotarpį ir panaudą yra saugoma ir galės būti naudojama ateityje. licencijų nurodoma kontaktinė informacija.

“

El. išteklių posistemė. Čia pateikiama visa informacija apie sistemoje registruotus išteklius. Sistema leidžia palyginti ištekliuose besidubliuojančią informaciją, peržiūrėti esančių el. žurnalų, el. knygų ir kitų leidinių sąrašus. Sistema integruota su Lietuvos akademine elektronine biblioteka (eLABa), todėl tarp eLABa konsorciumo administruojamų sistemų ir automatizuotos licencijavimo bei administravimo sistemos vyksta apsikeitimas reikiamais duomenimis. Taip užtikrinama tinkama LMBA prenumeruojamų elektroninių mokslo duomenų bazių dokumentų prieiga jas prenumeruojantiems eLABa naudotojams. Sistemoje galima matyti informaciją apie Lietuvos autorių publikacijas prenumeruojamose duomenų bazėse. Tiek testuojant, tiek prenumeruojant duomenų bazes, būtina turėti išsamią ir patikimą informaciją apie institucijas. Todėl sistemoje kaupiama informacija apie LMBA narių institucijas. Ją gali atnaujinti tiek LMBA darbuotojai, tiek institucijos administratoriai. Integruotas IP adresų registras leidžia automatiškai patikrinti naujai registruojamus institucijų IP adresus, kad neatsirastų dubliavimosi: sistema informuos, jei bus bandoma užregistruoti dinaminį (kintamą), privatų arba kitai institucijai priklausiantį IP adresą. Besiplečiant atvirosios prieigos leidybai, akademinėms institucijoms svarbu sekti, kiek jų mokslininkų skelbia savo darbus atvirosios prieigos arba hibridiniuose žurnaluose, už kurių publikavimą leidėjams mokamas mokestis. Sistema leidžia fiksuoti leidėjams mokamus mokesčius ir Lietuvos autorių publikuotus straipsnius. Ši informacija bus naudojama derantis dėl el. ištekliaus prenumeratos kainos.

Informacijos ir žinių valdymas – svarbus uždavinys kiekvienos bibliotekos veikloje. Elektroninės informacijos žinių pagrindus bibliotekų darbuotojai yra įgiję dalyvaudami tarptautinio konsorciumo EIFL (angl. Electronic Information for Libraries) veikloje. Tačiau ateina laikas, kai tenka priimti su kasdienių užduočių įgyvendinimu susijusius sprendimus, padedančius centralizuoti bibliotekų darbą šalies mastu. Labai tikimės, kad ši sistema bus naudinga visoms Lietuvos mokslinėms bibliotekoms.

Apie projektą • Projekto „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ įgyvendinimo laikotarpis: 2016 m. rugsėjo 20 d.–2021 m. kovo 31 d. • Bendras biudžetas: 31 485 809,91 euro. Iš jų 26 762 938,42 euro – ES lėšos; 4 722 871,49 euro – LMBA narių lėšos. • Uždavinys – užtikrinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklai vykdyti reikalingų tarptautinių elektroninių mokslo duomenų bazių prieinamumą. • Projekto veiklos: sukurti automatizuotą elektroninių mokslo duomenų bazių licencijavimo ir administravimo informacinę sistemą; užprenumeruoti MTEPI veiklai vykdyti reikalingas tarptautines elektronines mokslo duomenų bazes; užtikrinti galimybes mokslininkams ir kitiems tyrėjams savarankiškai ugdyti gebėjimus naudotis tarptautinėmis elektroninėmis mokslo duomenų bazėmis.

Per LMBA prenumeruojamų el. išteklių statistika 2017 m. duomenimis:

Finansavimo posistemė. Ji skirta LMBA administratoriams paramos fondams, tiksliniams įnašams bei LMBA nario mokesčiui tvarkyti. Naudojantis šiuo moduliu, galima apskaičiuoti tikslinius įnašus, netinkamas išlaidas, matyti, kuri projekto paramos dalis buvo panaudota kokiai konkrečiai institucijai. 12

• per LMBA buvo prenumeruojamos 83 duomenų bazės ir 2 įrankiai, įsigyta prieiga prie 6 archyvų; • prenumeruojami ištekliai apėmė per 43 tūkst. elektroninių mokslo žurnalų, daugiau kaip 520 tūkst. el. knygų; • vartotojai atsisiuntė per 2,45 mln. visateksčių straipsnių, perskaitė apie 727 tūkst. el. knygų skyrių.

POKALBIS

Giedrė Kazlauskaitė: „Atėjo laikas mokytis skirti žanrus“ Gediminas Kajėnas: „Erdvė tokiam žanrui suteikta pačiu laiku“

Lauros Vansevičienės nuotr.

Evgenios Levin nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su partneriais rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vyksta jau 14-ąjį kartą. Greta tradicinių knygų vaikams, paaugliams, suaugusiesiems ir poezijos kategorijų išskirta dar viena – publicistikos ir dokumentikos. Šis penketukas renkamas pirmą kartą, todėl pasirinktas platesnis leidybos periodas – nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Knygas skaitytojų vertinimui atrinko suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisija: komisijos pirmininkė rašytoja Giedrė Kazlauskaitė, rašytojai Andrius Jakučiūnas, Gediminas Kajėnas, poetas Antanas A. Jonynas ir literatūros kritikė Donata Mitaitė. Plačiau pakalbėti apie naują knygų kategoriją pakvietėme du komisijos narius, kasdien besisukančius kultūros ir literatūros virtuvėje: kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausiąją redaktorę Giedrę Kazlauskaitę ir literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorių Gediminą Kajėną.

Kodėl „Metų knygos rinkimuose“ nuspręsta išskirti naują knygų kategoriją? Kas pasikeitė – ar turime daugiau geros prozos, ar padaugėjo geros publicistikos ir dokumentikos knygų? Giedrė Kazlauskaitė: Apie tai pamąstyti mums pasiūlė projekto organizatorė Rūta Kačkutė. Niekas nepasikeitė, tiesiog atėjo laikas skaitančiajai visuomenei mokytis skirti žanrus. Prozą nuo nonfiction (negrožinės literatūros – V. M.). Taip literatūra klasifikuojama Vakaruose, gal neprošal šią skirtį steigti ir pas mus. Geros prozos, deja, turime mažai. Mišraus žanro knygų, dokumentikos daugėja. Gediminas Kajėnas: Žanrai tarpusavyje labiau maišosi ir persipina. O ir patys autoriai, matyt, ieško, bando, eksperimentuoja. Taip, manau, šį kartą pasakytina apie Sigito Parulskio ir Giedros

„

Radvilavičiūtės knygas. Šių autorių eseistika ankstesniais metais buvo priskiriama prie prozos kategorijos, kurioje tilpo ir esė žanras. Eseistika turbūt labiausiai demokratinis žanras – jame gali tilpti viskas. Savo esme ji balansuoja tarp grožinės kūrybos ir dokumentikos. Geriausias to pavyzdys šių metų knygų suaugusiesiems prozos penketuke atsidūrusi Antano Šileikos knyga „Basakojis bingo pranešėjas“, paties autoriaus įvardyta kaip atsiminimai. Visiškai logiška jos vieta būtų buvusi dokumentikos ir publicistikos kategorijoje. Bet tie atsiminimai parašyti tokia literatūrine kalba, kad juos skaitai kaip grožinį kūrinį. Tik autorius gali pasakyti, kur yra išmonė, o kur – grynoji dokumentika. Ekspertams tenka remtis intuicija. Nepasakyčiau, kad geros publicistikos ar dokumentikos knygų gerokai padaugėjo. Jų kasmet yra visokių. Dar ne taip seniai labai madingos buvo vietinių „žvaigždžių“ gyvenimo istorijos. Tai – irgi dokumentika, tik mažai ką bendro turinti su kultūra, kuri atveria, klausia, ieško. Tačiau esama ir kūrybinės dokumentikos bei publicistikos, tad ji ir turi būti parodyta, akcentuota, skatinama skaityti, galiausiai perkama bibliotekoms – juk tokie ir yra šių penketukų tikslai.

Eseistika turbūt labiausiai demokratinis žanras – jame gali tilpti viskas. Savo esme ji balansuoja tarp grožinės kūrybos ir dokumentikos. (G. Kajėnas)

“

Tradiciškai būdavo renkamos per vienus metus išleistos knygos. Kodėl publicistikai ir dokumentikai pasirinktas kitas kriterijus – dveji metai? G. Kazlauskaitė: Pagailo tikrai geros knygos – Aurimo Švedo „Irena Veisaitė. Gyvenimas turi būti skaidrus“, kuri išleista 2016 metais. Pernai ji nepakliuvo į penketukus dėl to, kad nebuvo tokio žanro kategorijos. Dokumentikos knygos apskritai labai stiprios, kai kurias iš jų galima pavadinti etapinėmis, tad nutarėme imti dvejų metų laikotarpį kompensuodami tą laiką, kai tokios kategorijos nebuvo. Atsižvelgėme ir į tai, kad penketukų knygų dosniai nuperkama mokykloms, o mokyklose ši knyga tikrai labai reikalinga. Ar ketinama šią kategoriją išsaugoti? G. Kajėnas: Sunku pasakyti, kaip bus. Manau, kad knygų, o kartu ir atrankos komisijų situacija kasmet yra vis kitokia. Tačiau dokumentika ir publicistika – „arti gyvenimo“ esantys žanrai, kai pasakojamos tikros istorijos, – Vakaruose yra labai populiarios. Neabejoju, kad ta mados banga jau atėjusi ir iki mūsų. Drįsčiau spėti, kad ilgainiui pokalbių, eseistinės dokumentikos, atsiminimų, biografijų, autobiografijų ir kitokios publicistikos knygų tik daugės (beje, tokia tendencija pastebima jau ne vienus metus), tad erdvė skleistis ir rasti kelius pas skaitytojus tokiam žanrui suteikta pačiu laiku.

G. Kazlauskaitė: Knygos nėra sportas – jos arba parašomos, arba ne. Penketukai nėra kvotos. Būsimoms komisijoms linkiu neprisirišti nei prie tradicijos, nei prie skaičiaus, nei prie žanro. Pagal ką komisija atrinko penkias publicistikos ir dokumentikos knygas? Ar konkurencija buvo didelė? G. Kazlauskaitė: Kriterijai – įdomi, originali, nebanali publicistika, dokumentika, memuaristika. G. Kajėnas: Nepasakyčiau, kad konkurencija buvo didelė, tačiau rinkomės tikrai ne iš penkių knygų. Į šį pirmąjį penketuką pateko trys pokalbių knygos: Tomo Venclovos, Irenos Veisaitės ir Kanovičių. Nė dėl vienos iš jų abejonių nebuvo. Net pasakyčiau kitaip: kaip tik dėl jų ir atsirado naujas knygų penketukas. Jų ignoravimas arba užsimerkimas prieš šių knygų egzistavimo faktą būtų nedovanotina klaida. Kita vertus, pokalbių knygos, ypač su T. Venclova ir I. Veisaite, jau ir be penketuko buvo tapusios reikšmingais Lietuvos kultūros įvykiais. Kitos dvi knygos – S. Parulskio ir G. Radvilavičiūtės – literatūros meistrų darbai. Jeigu jos būtų buvusios priskirtos prozos kategorijai, ką tuomet būtų tekę daryti su romanais? Tad sukomės kaip išmanydami. Literatūros, o ir apskritai kultūros laukui tas penkioliktukas tikrai išeis į gera. G. Kazlauskaitė: Svarbiausia, kad šios kategorijos knygos bene lengviausiai „išsirinko“ – gal tai ir yra požymis, kad tokio penketuko reikėjo. Labiausiai konkuravo dar trys leidiniai: Henriko Gudavičiaus „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus: laiškai iš kaimo“ (Vilnius: Aštuntoji diena, 2018), Edmundo Gedgaudo „Seni fortepijonai“ (Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2018), Vytauto Toleikio „Pasakojimai prabudus“ (Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017). Ar tai, kad rinkimuose atsirado ši nauja kategorija, rodo besikeičiančias tendencijas lietuvių literatūroje? G. Kajėnas: Nežinau, ar tai – tendencija. Kaip jau minėjau, tai susiję su žanrų persipynimais, rašytojų kūrybiniais ieškojimais, naujų temų, o kartu ir būdų, kaip apie jas pasakoti, sugalvojimais. Nemiega ir profesionalūs „ne-rašytojai“, atėjūnai iš kitų sričių: žurnalistai, istorikai, menotyrininkai. Publicistika ir dokumentika yra jų žanras, tad neabejoju, kad čia dar turėsime gražių atradimų. G. Kazlauskaitė: Tendencijų kaita ryškėja maždaug kas dešimtmetį; apie tai tiksliausiai kalba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai per kiekvienus kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimus. Siūlyčiau nedaryti skubių apibendrinimų, apie tendencijas geriausia kalbėti žvelgiant iš laiko perspektyvos. Kaip manote, ar šios kategorijos atsiradimas ir išrinkta metų dokumentinė ar publicistinė knyga turės įtakos rašytojams ir leidėjams? Galima sakyti, kad tokių knygų leidyba ne visada atsiperka –

„

išleisti „literatūros karalių“ romaną juk pelningiau, ar nebūtinai? G. Kazlauskaitė: Nežinau, man rodos, memuaristika pastarąjį dešimtmetį nebuvo visai nepelninga, tik derėtų abejoti jos kokybe, nes kartelių esama įvairių. Šiuo penketuku galbūt labiausiai norėta išryškinti iškiliausias tos ribinės zonos knygas – ne visai grožinės, negrožinės, bet esančios humanistikos lauke. Apie lietuvių autorius jau šį tą žinome, dabar atėjo žanro edukacijos laikas. G. Kajėnas: Manau, kad tai tikrai gali turėti įtakos tokio pobūdžio lauko praplėtimui. Bet gal ne tiek dėl renkamo penketuko, kiek apskritai dėl tokio žanro teminio imlumo, smagumo, įvairiapusiškumo. Pavyzdžiui, fotografijoje jau seniai nebėra skirtumo tarp meninės ir dokumentinės fotografijos. Nežinau, ar tokia tendencija gali būti ir literatūroje, bet publicistikos iškėlimas ir parodymas greta grožinės literatūros, mano galva, jau yra pirmas žingsnis.

Šiuo penketuku galbūt labiausiai norėta išryškinti iškiliausias tos ribinės zonos knygas – jos ne visai grožinės, negrožinės, bet esančios humanistikos lauke. (G. Kazlauskaitė)

“

Šiemet visų pašnekovų tradiciškai klausiame: kurie Jums gražiausi trys lietuviški žodžiai? Kokie, Jūsų nuomone, svarbiausi 1918–2018 m. laikotarpio įvykiai (ar įvykis) Lietuvoje? Kuri šimtmečio asmenybė (asmenybės) Jums yra didžiausias dorovinis autoritetas, kuria žavitės ar norėtumėte turėti jos bruožų (ir kokių)? G. Kazlauskaitė: Nepripažįstu tokio pobūdžio reitingavimo, nematau to prasmės – visi kalbos žodžiai man gražūs ir reikalingi. Lygiai taip pat stengiuosi nereitinguoti ir žmonių. Man svarbios abi Nepriklausomybės paskelbimo datos – 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. O autoritetas man yra Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja. Žaviuosi jos drąsa, nuovokumu, asketizmu ir filantropija. G. Kajėnas: Prašau atleisti, klausimai man labai sudėtingi – niekaip negalėčiau apsispręsti, ar atsakinėti patosiškai, ar ironiškai. Dėkoju už pokalbį! Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė

Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas Rūta Oginskaitė. Gib a kuk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose (Vilnius: Tyto alba, 2017) Su Grigorijumi Kanovičiumi, nuo 1993 m. gyvenančiu Izraelyje, Rūta Oginskaitė kalbasi jau po to, kai 2013 m. išleidęs romaną„Miestelio romansas“ rašytojas pasakė, kad deda tašką – naujų knygų nebebus. Persipinantys G. Kanovičiaus ir jo žmonos Olgos pasakojimai leidžia žvilgtelėti į plačią gyvenimo panoramą: skaitytojai sužino nuo prieškario besitęsiančią gyvenimo istoriją, kalbama apie literatūrą, teatrą, kiną, apie buitį, apie tai, ką reiškė būti žydu sovietinėje Lietuvoje ir ką reiškia jau senatvei artėjant atsidurti Izraelyje. Savo kūriniuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą rašytojas sako, kad jį visada labai domino atsisveikinimas ir atmintis. (Donata Mitaitė) Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina (Vilnius: Alma littera, 2018) Vienaip galima skaityti Sigitą Parulskį „Lietuvos ryte“, kitaip – knygoje. Spaudos faktas parodo, kad publicistika vis dar gali būti drąsi, kandi, ironiška, neįkyriai skelbti progresyvias politines ar kultūrines idėjas. Publicistika yra idealus būdas darbštaus rašytojo formai palaikyti. Beje, knyga mišri – pradžioje Parulskio gerbėjai ras ir apysaką. Kaip būdinga šio autoriaus stiliui, prozoje prisriegiami graikų mitai. Publicistikai taip pat būdingas mitinis mąstymas – veikiausiai kaip žaidimas skaitytojų mentalitetu. (Giedrė Kazlauskaitė) Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas (Vilnius: Apostrofa, 2018) Ši knyga parašyta ne bet kaip ir ne bet kam: labiausiai – rudeniniams žmonėms. Šmaikštaus ir vaizdingo stiliaus, nors tai ir nėra distiliuota grožinė literatūra, galėtų mokytis bet kuris rašytojas, turįs pretenzijų į prozą. Nors autorės nerasi socialiniuose tinkluose, atrodo, ji turi slaptą aistrą internetui – bent jau yra kaip reikiant patyrinėjusi antraščių gamybos ir popkultūros mechanizmus. Knyga žanro požiūriu ribinė – nėra aiškios skirties tarp publicistikos ir eseistikos, recenzijos ir prozos. Toji žanrinė difuzija – taip pat pranešimas. (Giedrė Kazlauskaitė) Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus (Vilnius: Aukso žuvys, 2016) „Man buvo ir yra labai skaudus lietuvių ir žydų priešiškumas, nes pati esu „autentiška“ litvakė, tai yra Lietuvos žydė, ar, jei norite, žydų kilmės lietuvė. Manyje gyvos abi kultūros“, – sako viena ryškiausių šiandienės Lietuvos asmenybių, teatrologė, germanistė, viešoji intelektualė Irena Veisaitė, kalbinama istoriko Aurimo Švedo. Jųdviejų pokalbiai aprėpia platų laiką, pradedant tarpukariu, baigiant dabartine Nepriklausoma Lietuva, nevengiama dramatiškų asmeninių patirčių (paskutinis pasimatymas su mama ligoninėje karo pradžioje, getas ir pabėgimas iš jo), prisimenamos ir aptariamos įvairiopos tolesnio gyvenimo patirtys, darbai, sutikti žymūs ar tiesiog asmeniškai svarbūs žmonės. (Donata Mitaitė) Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey (Vilnius: Apostrofa, 2017) Šioje knygoje Tomas Venclova – viena iškiliausių mūsų kultūros asmenybių – kalbasi su amerikiečių poete, literatūros kritike bei vertėja Ellen Hinsey. Kalbasi taip, tarytum skaitytum intriguojantį romaną, kupiną netikėtų istorijos vingių, įdomiausių personažų ir jų nuotykių, sklidiną apmąstymų bei įžvalgų apie kultūrą, istoriją, visuomenę, kūrybą, dabartį. Nors tai – autobiografinė knyga, joje aprėpiama kur kas daugiau nei vienas gyvenimas. Per asmeninę patirtį T. Venclova kalba apie savo šeimą, sovietmečio atmosferą, disidentinį judėjimą Lietuvoje bei Rusijoje, ryšius su tokiomis asmenybėmis kaip Ana Achmatova bei Josifas Brodskis, emigraciją bei naują gyvenimą Vakaruose. Ši knyga – atviras savo vietos kalboje ir istorijoje apmąstymas. (Gediminas Kajėnas)

Refleksija Lietuvos ir Vilniaus žydų istorijos tema Julijana Leganovič Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vyresnioji metodininkė-tyrėja, Lietuvos istorijos instituto doktorantė

Parodos simboliu buvo pasirinkta nežinomo fotografo nuotrauka, kurioje užfiksuota įprasta diena Vilniaus Didžiosios sinagogos kieme, – per jį, nekreipdamas dėmesio į nerūpestingai žaidžiančius berniukus, eina garbus dievobaimingas vyras. Bet nuotraukos vaizdas yra pažeistas, tai – lyg simboliška mūsų istorijos refleksija, sukurianti įtampą ir neleidžianti patikėti, jog prieš mus visapusiškai atsivėrė prieškario Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimas, primenanti, jog nebegalime juo nostalgiškai grožėtis.

Žymaus žydų literato ir visuomenės veikėjo Urijos Kacenelenbogeno 1914 m. rašytais žodžiais: „Lietuva su visais jos miestais ir miesteliais yra išsiuvinėta mūsų, žydų, karčemų, krautuvėlių, siuvėjų ir batsiuvių dirbtuvių, kalvių ir mūrininkų, iš kaimo į kaimą ėjusių smulkių prekeivių, ji yra įaugusi į mūsų žydišką sąmonę.“ Lietuvos žydų tapatumo ir santykio su juos supančia aplinka permąstymas įgavo pagreitį po Lietuvos valstybės atkūrimo 1918-aisiais. Pradėjo formuotis abipusis žydų ir lietuvių kūrėjų dialogas, sustiprėjo žydų integracijos į lietuvių kultūrą procesas. Lapkričio 13 d., drauge minint atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir Izraelio nepriklausomybės 70-metį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Užsienio reikalų ministerija inicijavo konferenciją „Drauge modernios valstybės link: Lietuvos žydai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje“. Ta proga buvo atidaryta ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro parengta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“, kurioje pristatomas įvairiaspalvis Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu. 24

Žvelgiant į Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Judaikos kolekcijos spausdintinį ir rankraštinį palikimą, galima išsamiai susipažinti su žydų bendruomenės socialinės rūpybos ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Šiame straipsnyje plačiau kalbama būtent apie pastarąją.

Gimstantys abipusio pažinimo daigai

XX a. žydų intelektualai ėmė sieti save su lietuviška aplinka ir įprasmino tai savo kūryboje. Tarpukario Lietuvos žydų literatūra, publicistika pamažu įgavo lietuviškų atspalvių. Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Chaimas Nachmanas Šapira (1894–1943) konstatuoja: „Ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę.“1Atsiranda vis daugiau poezijos, kurios įkvėpimo šaltiniu tampa Lietuvos gamta. Poetas Jokūbas Gotlibas (1911–1945) rašo: „Tylioji Lietuva, gimtine mano, graži esi, kaip baigias vasaros auksinis laikas <...>“; Aronas J. Grodzenskis prisipažįsta: „Tave, Lietuva mano, myliu, laukus, kur į tolį nueina <...> Tave myliu, Lietuva mano, tu esi mano tėviškė, man vaikystės kelius tu vainikais nuklojai <...>“2. Svajingumas ir nuoširdumas lydi jaunosios Lietuvos žydų literatų kartos kūrybą. „Kiek dainius iš viso priklauso gimtinei ir tėvynei, žydų dainiai ir rašytojai <...> priklauso Lietuvai. Kuo be to aplinka gali tapti žmogui ir dainiui – Lietuva tapo žydų žmogui ir dainiui. Viduje turtinga, nors išoriškai nuvargusi ji tampa gilių pergyvenimų bei sielos paguodos šaltiniu“3, – rašo N. Šapira 1935 m. Kaune. Kūryboje išsiskleidę lietuviški motyvai pačių žydų kūrėjų buvo vertinami kaip išskirtiniai, keliantys literatūros vertę. Rašytojo Ari Glazmano teigimu, „tai suteikia jaunajai žydų literatūrai

Zalmano Šneuro poema „Vilna“ („Vilnius“) su Hermano Strucko graviūromis. Berlynas, 1923 m. Nuotraukoje – fragmentas apie Mato Strašuno (1817–1885) biblioteką, tapusią pirmąja Lietuvos žydų viešąja biblioteka (veikė 1902–1940 m.).

Į jidiš kalbą išversto leidinio ,,Vilnius ir Vilniaus kraštas“ viršelis. Kaunas: Vilniui vaduoti sąjungos Kauno ruožo geležinkelio skyrius, 1932.

Vytauto Didžiojo universiteto žydų studentų korporacijos „Herclija“ nariai šalia korporacijos vėliavos ir Lietuvos Respublikos herbo. Fotografas nežinomas Šapira, Nachmanas. Jaunųjų žydų poetų kūriniai apie Lietuvą. Apžvalga, Nr. 2, 1935-06-23, p. 3. Ten pat, p. 3. 3 Šapira, Nachmanas. Jaunųjų žydų poetų kūriniai apie Lietuvą. Apžvalga, Nr. 3, 1935-06-30, p. 3. 1

nepriklausomoje Lietuvoje specifinio grožio ir tuo pat laiku įrodo kultūrinį ir menišką savitumą“ 4. Tarpukario laikotarpis Lietuvoje ypatingas tuo, jog gimsta ir daugiau abipusio – lietuvių ir žydų – pažinimo daigų: įkurta Lietuvių ir žydų kultūrinio Glazmanas, Ari. Žydų literatūra Nepriklausomoje Lietuvoje. Apžvalga, Nr. 13, 1939-03-26, p. 6.

Cemachas Šabadas (1864–1935) – Vilniaus medikas, žydų bendruomenės vadovybės narys, Lietuvos ir Lenkijos žydų sveikatos apsaugos draugijos (OZE-TOZ) steigėjas ir pirmininkas, Vilniaus miesto tarybos narys (1919–1927 m.), Lenkijos Seimo narys (1928 m.).

Vienas žymiausių Lietuvos rašytojų ir poetų jidiš kalba Moišė Kulbakas (1896–1937).

žydų kūriniuose, pavyzdžiui, Chaimo Gradės (1910–1982) memuaruose „Mano mamos šabo dienos“ (1955), kuriuose rašytojas perteikia ypatingą žydiškojo Vilniaus dvasią. Vilniaus žydų kūryba buvo „moderniosios kultūros švyturys“ visą tarpukario laikotarpį. Čia dirbo garsusis gydytojas, humanistas Cemachas Šabadas (1864–1935), kuris buvo vienas iš legendinio Žydų mokslinių tyrimų instituto – YIVO steigėjų. YIVO (Vilniuje veikė 1925–1941 m.) veikla žymėjo kokybiškai naują tradicinės žydų kultūros ir jidiš kalbos tyrimų etapą, institutas tapo pasaulinio masto mokslo institucija, paskatinusia Vilniaus ir platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono žydų intelektinio gyvenimo suklestėjimą. Deja, sudėtingų istorinių įvykių verpetas nulėmė tragiškus praradimus: neliko pasakotojų, o ir jų pasakojimai, nugulę muziejų ir bibliotekų kolekcijose, tėra fragmentiški, tarytum antikos mozaikos. Beje, fragmentiškumas, pasak vienos iš parodos rengėjų, Judaikos tyrimų centro vadovės dr. Laros Lempertienės, buvo ir parodos „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ leitmotyvas.

bendradarbiavimo draugija, randasi hebrajų kalbos kūrinių vertimų į lietuvių kalbą, jų ištraukos publikuojamos žydų laikraštyje lietuvių kalba ,,Apžvalga“ (1935–1940 m.). Negalima nepaminėti Izidoriaus Kisino (1904–1958) leidybinės veiklos; 1932 m. jis sudarė lietuvių literatūros antologiją hebrajų kalba. Tarpukario Lietuvoje susidarė sąlygos formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviresniam lietuvių kultūrai. Galima drąsiai teigti, kad buvo padėti abiejų tautų bendrumo jausmo pamatai, kurie turėjo didelį potencialą natūraliai stiprėti.

Ypatinga žydiškojo Vilniaus dvasia

YIVO instituto Vilniuje bendradarbiai. Apie 1936 m. Stovi (prie stalo, su akiniais) instituto direktorius, pasaulinio garso

Negalima nepaminėti ir Vilniaus lingvistas Maksas Vainraichas (1894–1969); jam iš kairės sėdi direktoriaus pavaduotojas, literatūros jidiš kalba ir žydų kultūros tyrėjas Zalmenas Reizenas (1887–1941). žydų bendruomenės, kuri po 1920 m. geopolitinių pokyčių tapo sudedamąja Lenkijos Respublikos dalimi. Nepaisant to, „Šiaurės Jeruzalės“ žydai išlaikė itin glaudžiai su Vilniumi Post Scriptum susijusią tapatybę bei stiprų litvakišką identitetą. Džiugu, jog paroda sulaukė išskirtinio visuoTai galima iliustruoti 1939 m. rudenį Vilniaus žydų menės susidomėjimo. Atidarymo dieną ją aplanišsakyta mintimi laikraštyje „Apžvalga“: „Vilniaus kė tokie garbūs svečiai kaip Seimo Pirmininkas žydai, net patekę lenkų erelio globon, niekada savęs 5 Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras nelaikė Lenkijos žydais, bet litvakais.“ Linas Linkevičius, nepaprastasis ir įgaliotasis IzSavo kūriniuose Vilnių, išreikšdamas jam meilę ir raelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras pagarbą, reprezentavo poetas Zalmanas Šneuras-ZalMaimonas, Švedijos Karalystės ambasadorė Maria kindas (1887–1959): „Vilna, močiutė mano didžioji, Christina Lundqvist. žydų tautos sostine / tremties Jeruzale, šiaurėje įsikūAtidarymo renginį vainikavo džiazo ir klezmerusios senosios tautos paguoda!“ (poemos „Vilnius“ rių muzikos atlikėjo bei kūrėjo Arkadijaus Gotes(1920) pirmosios eilutės); Avromas Suckeveris (1913– mano pasirodymas – žymusis Lietuvos perkusi2010); Dovydas Einhornas (1886–1973) bei Moišė ninkas atliko savo premjerinį kūrinį „Perkusininko Kulbakas (1896–1937), ypač kūrinyje „Vilnius“ (1923). kostiumas“. O jį „pasiūti“ padėjo atlikėjo rankose Vilniaus siužetas liko aktualus ir vėlesniuose Vilniaus muzikos instrumentu tapusi siuvamoji mašina. 5 Dzūkų Judelis. Iš netolimos praeities. Apžvalga, 1939-10-22, Nr. 36 (201), p. 2.

Kreipdamasis į auditoriją generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad Nacionalinė biblioteka stengiasi sudaryti maksimalias prieigos galimybes visuomenei susipažinti su gausia bibliotekos fonduose saugoma Judaikos kolekcija. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Parodoje „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ apsilankiusį Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį (kairėje) sutiko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Džiazo ir klezmerių muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas atliko savo premjerinį kūrinį „Perkusininko kostiumas“.

Tarp parodos svečių buvo ir (iš kairės) Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtą parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro darbuotojai. Parodos architektas – Gediminas Akstinas (nuotr. kairėje), dizainerė – Vaida Gasiūnaitė, eksponatus restauravo Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus specialistės Aldona Nikienė, Solveiga Sprindienė, Laimutė Zadvornaja, Dalia Veselauskienė, Dalia Udrienė, Aldona Nedevaitienė.

Tapatybės ženklai

Elžbieta – našlių globėja, o viengungių vyrų – Kotryna Kryždirbystė – neabejotina lietuvių tautinio savitumo išraiška, įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Toliau spausdiname straipsnių ciklą šia tema (ankstesnės publikacijos –„Tarp knygų“, Nr. 1–10). Katalikų kalendoriuje lapkričio 1-ąją minimi Visi Šventieji. Tai visuotinai švenčiama žinomų ir nežinomų šventųjų atminimo ir pagerbimo diena. Atskirai šį mėnesį dar minimi šventieji Martynas, Elžbieta, Kotryna. Pasak liaudies skulptūros tyrinėtojų, šie siužetai Lietuvoje labai reti. Tačiau juos droždami dievdirbiai taip pat paisydavo ikonografijos kanonų, vaizduodavo su jiems būdingais atributais, kad šventieji būtų lengvai atpažįstami. Lapkričio 17 dieną minima šv. Elžbieta. Ji gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriejaus II šeimoje. Pagal to meto papročius, būdama 4 metų, buvusi sužieduota su Tiuringijos kunigaikščio Henriko sūnumi Liudviku, būsimuoju Tiuringijos landgrafu. Dar vaikystėje ji paliko savo šeimą ir apsigyveno Vartburgo pilyje, kur ją auklėjo Liudviko IV motina. Sulaukusi 14-kos, 1221 m. Elžbieta susituokė su Liudviku, kuris ją labai mylėjęs. Jaunoji Tiuringijos kunigaikštienė Elžbieta pasižymėjusi ypatinga meile Dievui ir gailestingumu vargšams, ligoniams. Kunigaikštis Liudvikas IV nedraudęs žmonai globoti vargšų, jų dvaras buvo tapęs neturtėlių ir ligonių prieglauda. Norėdama neišsiskirti iš savo globotinių, Elžbieta atsisakiusi puošnių drabužių. Aplinkiniai ją labai mylėjo, žavėjosi būdo savybėmis: romumu, džiaugsmingumu, meile, ištikimybe, maldingumu. Laimingą 20-metės Elžbietos gyvenimą nutraukė vyro mirtis nuo maro, kai jis išvyko į kryžiaus žygį vaduoti Sicilijos. Tuomet jo motina kunigaikštienė Sofija, kuri visada piktinosi Elžbietos nuolankumu, pasinaudojo galimybe marčios atsikratyti. Sofija ir jos sūnus, Liudviko brolis Henrikas ne tik išviję Elžbietą su trimis mažais vaikais iš pilies, bet ir uždraudę kam nors ją priimti. Tačiau vienas geraširdis užeigos savininkas leidęs jai apsigyventi tvarte. Su kiekvienu praradimu ir nesėkme Elžbieta dar labiau tikėjusi Dievą, todėl vietos vyskupo dėka kartu su vaikais buvo sugrąžinta į dvarą. Jaunajai našlei kilmingi vyrai siūlę savo ranką, bet ji visiems atsakiusi ir savo gyvenimą paskyrė atgailai. Dirbo slauge pačios įkurtoje Marburgo vargšų ligoninėje. 1228 m. Elžbieta davė viešus įžadus Atgailos brolių ir seserų (dabar Pasauliečių pranciškonų, tretininkų) ordinui ir apsivilko pilką vienuolės rūbą kaip išorinį neturto, atgailos ir meilės ženklą. Mirė 1231 m. lapkričio 17 dieną, būdama 24 metų. Praėjus ketveriems metams po mirties, popiežiaus Grigaliaus IX paskelbta šventąja. Šv. Elžbieta yra dangiškoji Pasauliečių pranciškonų ordino globėja. Vaizduojama vilkinti karališkais drabužiais, su karūna ant galvos ir bandele rankoje. Ji laikoma labdaros draugijų, gailestingųjų seserų, vargšų, našlių ir našlaičių globėja.

Šv. Elžbieta. XX a. pr., Žemaitija. Fotografas Arūnas Baltėnas

Lapkričio 25-oji – šv. Kotrynos diena. Žemaitijoje šios dienos išvakarėse nevedę vyrai melsdavosi šv. Kotrynai, prašydami pagalbos gauti išmintingą, gerą žmoną. Jokių patvirtintų žinių apie šv. Kot rynos asmenybės istoriškumą nėra. Pasak legendos, ji gimusi ir gyvenusi III a. pab.−IV a. kilmingoje šeimoje Aleksandrijos mieste Egipte. Buvusi ne tik išskirtinio grožio, bet ir išsilavinusi. Skaičiusi graikų literatūrą ir filosofiją, pasižymėjusi puikia iškalba. Po patirto regėjimo Kotryna priėmė krikščionių tikėjimą. Būdama 18 metų, pasibaisėjusi Romos imperatoriaus Maksentijaus organizuotais krikščionių persekiojimais, nuvyko pas jį, pasmerkė už žiaurumus ir paragino atsisakyti pagonybės. Negalėdamas Kotrynos perginčyti, Maksentijus pakvietęs 50 žymiausių Romos filosofų ir oratorių, kad šie diskusijoje įrodytų ją klystant. Tačiau įvyko priešingai – Kotryna daugelį atvertusi į krikščionybę. Imperatorius įsakęs ją įkalinti. Kalėjime ją aplankiusi imperatoriaus žmona ir mėginusi įkalbėti atsisakyti savo tikėjimo, tačiau, pabendravusi su Kotryna, pati perėjo į krikščionybę. Imperatorius liepęs Kotryną nužudyti, kūną pririšti prie rato su smaigais ir sulaužyti kaulus. Liaudies skulptūroje šv. Kotryna vaizduojama puošnia apranga ir su karūna, kurios liudija jos karališką kilmę. Vienoje rankoje laikoma palmės šakelė simbolizuoja kankinystę, o kita prilaikomas ratas arba likusi sulaužyta jo dalis (kaip tikėjimo tvirtumo simbolis) yra jos kankinimo įrankis. Šv. Kotryna laikoma mokslo, žinių, filosofų, mokinių ir mokytojų globėja. Dr. Elvyda Lazauskaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja

Koplytstulpis su šv. Kotrynos skulptūrėle. Plungės r., Vieštovėnų k. Fotografas Vytis Čiubrinskas, 1980 m.

in this issue Janne Andresoo. Let Our Libraries Be Happy

The guest of this volume‘s heading #GyvasŽodis, the authors of which reflect on the subject of the topic “Me and My Centenary”, is the Director of the National Library of Estonia Janne Andresoo. As Estonia celebrates the centenary of its State independence this year, the author says that this anniversary is an opportunity for her to reflect on “whence we come, what our past was, what we achieved, why we are here and whither we go”. Ms Andersoon also speaks about the role of libraries within the modern world and fundamental developments of the library as an institution on the whole.

The Most Prominent Yarns in the Thread of the Centenary

The 21st of December will be the centenary of the official establishment of the predecessor of the National Library of Estonia, the Estonian State Library. We asked our Estonian colleagues to indicate the most significant events that could be singled out from all the events dedicated to the National Library’s centenary which are being held at the Library during the course of the whole of this year. These most significant events include the survey exhibition of the Estonian literature “A Hundred Years of Literature. Books of the Ten Decades” (100 aastat kirjandust); the exhibition organized by the national libraries of the three Baltic States together with the Universities of Vilnius and Tallinn “To Be Banned: Baltic Books 1918–1940”(Keelu alla! Balti raamat) surveying publishing activities in these three countries during the interwar period, which is considered the golden era for such activities by experts; and the international conference “Imagine A National Library”, which gathered about 200 participants from 28 countries, among whom there were executives of national libraries of 15 countries, and which featured discussions on the importance of libraries in the contemporary world.

Laura Juchnevič, Ramunė Kleinovaitė-Gubanova. Restoration and Conservation of the Mickevičiana Collection

A collection of the creative heritage of Adomas Mickevičius (1798–1855) and publications about his life and creative activity, Mickevičiana, has been archived at the Vilnius County Public Library since 1955, when it was named after this Lithuanian and Polish poet. The Adomas Mickevičius Reading Room will be opened at the newly reconstructed Library in January 2019, where its visitors will be introduced to exhibits of the Mickevičiana Collection. Not all the documents of the Collection are in a proper state to be exhibited; therefore, publications that are in a critical or very bad state have been picked out for restoration and conservation with the help of the restorers of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The article presents the efforts done in order to make the unique publications of the Mickevičiana Collection accessible to the general public.

Aušra Vaškevičienė, Jevgenija Ševcova. A System for the Management of Subscribed Electronic Resources 10 The publication presents a system for the management of subscribed electronic resources, which is at the final stage of its implementation within a project realized by the Association of Lithuanian Research Libraries and partly financed by European Union. The automated information system for licensing and administering electronic research databases will allow the Association and the staff of research libraries manage the information of these databases from their piloting to subscription.

Gabrielė Jasiūnienė. A Valuable Heraldic and Vexillological Heritage 13 The heading “New Publications” presents the final outcome of the three-part project by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Archives of Independence” devoted to the centenary of the restoration of the independent Lithuanian State, “Mstislavas Dobužinskis’s Heraldry: Science as well as Art”. The book contains heraldic and vexillological heritage of the scenographer, painter and graphic artist Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) preserved at the National Library, which had been selected by experts from the Rare Books and Manuscripts Department. In the words of the article’s author Dr. Gabrielė Jasiūnienė, the selected heritage “is just that portion of Dobužinskis’s heritage that best reflects his creative efforts and breakthroughs as well as his sincere love for Lithuania”.

Giedrė Kazlauskaitė: “It is High Time to Learn to Differentiate Genres”; Gediminas Kajėnas: “A Space for Such a Genre was Offered at the Right Time” 15 A new nomination, that of publicistic and documentary writing, has been presented by “The Election of the Book of the Year” organized for the 14th time by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, the Lithuanian National Radio and Television and Lithuania’s Association for Reading Promotion and Cultural Literacy. This publication

presents an interview with the members of the expert commission for selecting the top fives of books Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas about the need to establish the new nomination, selection criteria, the perspectives for the nomination to survive and even its possible impact on publishing trends. (Interviewed by Vaiva Markevičiūtė)

Vaiva Markevičiūtė. Of a Woman, about a Woman, in a Womanly Fashion 18 The heading “The Book of the Year” presents the award-winning poetry publication, the collection of poems by Agnė Žagrakalytė Štai: (“Here:”). The author of the review, Vaiva Markevičiūtė, says that the poetess, who also is a prose writer, essayist and book reviewer, continues and transforms the tradition of Lithuania’s women’s poetry writing. Presentations of this book tend to characterize the woman of Žagrakalytė’s poems as versatile, brave, drastic, destructive and unpredictable.

Milda Kvizikevičiūtė, Valdonė Budreckaitė. “Leviathan”: in England, Samogitia and at the National Library of Lithuania

The Rare Books and Manuscripts Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has a rare item within its collection – the first edition of Thomas Hobbes’s book “Leviathan or The Matter, Forme and Power of a Common-Wealth Ecclesiasticall and Civil” printed in 1651 in London. The article presents interesting scholarly information about this work by Thomas Hobbes, the English thinker of the 17th century and one of the founders of modern political philosophy, its voyage through centuries from England to Lithuania and undiscovered mysteries related to this book.

Julijana Leganovič. A Reflection on the Subject of the History of Jews of Lithuania and Vilnius 24 Tarp knygų presents another publication within a series of articles (under the heading “The Centenary of the Restored Lithuania”) which tells about the life of Lithuanian Jews during the interwar period, specifically its reflection within the Judaica collection of the National Library of Lithuania, the items of which make an exhibition devoted to the centenary of the restoration of the Lithuanian State. Julijana Leganovič tells us about how Lithuania’s Jewish intellectuals of the 20th century started to associate themselves with the Lithuanian environment and how they monumentalized this awareness within their creative work.

Daiva Janavičienė. Sunny Autumn Bibliotherapy

The Secretary of the Lithuanian Bibliotherapy Association Prof. Dr. Daiva Janavičienė surveys the best practice of bibliotherapy, which is further gaining popularity in Lithuania. Conferences devoted to this creative and healing technique have a several-year tradition to be held in Birštonas, and this town’s public library plays an important role in their organization. A novelty of this year’s conference was the theme of the integration of other creative healing techniques.

Vaidenė Grybauskaitė. He Paved the Path for Lithuanian Identity

On the occasion of the 225th anniversary of the Lithuanian historian and writer Simonas Daukantas (1793–1864), an impressive gift was offered for those interested in the old literature by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and the Institute of Lithuanian Literature and Folklore: the most valuable manuscripts by Daukantas had been taken from the Institute’s collections and brought to be exhibited at the National Library for a period of one week. The opening day of the exhibition featured a lecture by Giedrius Subačius, Professor at the University of Illinois, providing an overview of Daukantas’s versatile undertakings and inviting us to re-reflect the vision of the State that Daukantas was creating.

Elvyda Lazauskaitė. Saint Elisabeth, the Patroness of Widows, and the Patroness of Bachelor Men Saint Catherine 43 Among the entries of UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity, there is Lithuanian cross-crafting. Since the beginning of this year we have been publishing the series of articles in which the Head of the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum Dr. Elvyda Lazauskaitė introduces the saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. This issue introduces Saint Elisabeth (the 17th of November), a patroness of the deprived, widows and orphans, and the patroness of philosophers, disciples and masters Saint Catherine (the 25th of November).

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 11 (718) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-11-20 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 39840 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of books) No 11 (718) 2018 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt