Issuu

Rugsėjis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Valerijus Šerelis. Nesibaigianti kova už laisvę: mintimi, žodžiu ir veiksmu

ĮVYKIS

Benjaminas Netanyahu: „Čia – Lietuvos Jeruzalės lobis“

TEMA / BIBLIOTEKŲ POKYČIAI

Albertas Šadys. Reorganizacija – galimybė sukurti iš esmės naują biblioteką 5 ŠIANDIEN AKTUALU

Ieva Grigaitytė. Biblioteka – sumanios visuomenės ugdytoja

POKALBIS

Žibutė Petrauskienė: „Tiesiog nemėgstu nepadarytų darbų“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

IFLA ĮVYKIAI

Laura Juchnevič. Bibliotekos: besikeičiančios, modernios, įtraukiančios

100 ATKURTAI LIETUVAI

Aida Grybienė. Kasdienybė ir pramogos 1918–1940 m.

ŽMONĖS IR LAIKAS

Vaiva Markevičiūtė. Nepaaugliškas imlios sielos literatas

GEROJI PATIRTIS

Jolita Baltrimienė. Kaip nugalėti elektroninių paslaugų baimę?

KRONIKA

Milda Strodomskienė. Bendradarbiavimas, pakeisiantis moldavų darbo įpročius 35 Alma Masevičienė. Jaunieji bibliotekininkai diskutavo, kaip efektyviai didinti motyvaciją 36 Kristina Marija Slavinska. Rajono bibliotekose bus jaukiau 37 KRONIKA / VASAROS SKAITYMAI KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KRONIKA / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

38 39 42

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Marijos atvaizdai tradicinėje liaudies skulptūroje

35 Eugenijaus Maciaus nuotr. (8), atvirukas iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių (22), Vygaudo Juozaičio nuotr. (35)

VirŠeliuose

Pirmame: Laisvės alėjos ir Maironio gatvės kampas, Kaunas: išleido O. Vitkauskytės knygynas, 1925. Atviruko fragmentas. Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Rugsėjo numeryje – Švč. Mergelė Marija. Pieta, XIX a. pab., Skuodo r., Aleksandrijos k. Arūno Baltėno nuotr.

Redakcija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

#gyvasžodis*

Nesibaigianti kova už laisvę: mintimi, žodžiu ir veiksmu

Pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis. Vidmanto Balkūno nuotr.

„

Meilė Lietuvai man buvo įskieLietuvos valstybei – į kultūrinę aplinką: debatų klubas, poezijos skaitiniai, improvizuoti ar pyta tėvo, kuris pasakodavo tuo 100. <...> Tai – surepetuoti vaidinimai, pučiamųjų metu neviešinamą istoriją ir labai orkestras, roko grupė. didžiavosi prisiminimais, kaip mišlaikotarpis, kuris ko broliai užeidavo pas juos į sodybą Poezija dažnai buvo kuriama čia prasidėjo gerokai pat pagal pateiktą temą ar žodį. Vaiir leisdavo jam palydėti juos iki mišanksčiau nei prieš 100 dinimuose, gal ne visada tiesiogiai, bet ko, panešti automatą arba kaip jau paaugęs klijuodavo atsišaukimus. kliūdavo kolūkiečių alkoholizmui, metų ir tęsis tol, kol Černobylio tarakonams, sovietiTėvas piešdavo man Gediminaičių tęsis kova už laisvę. stulpus ir pasakodavo, ką tai reiškia, niams biurokratams, paperkamiems dėstytojams, taikos balandžiams... Iš primindamas, kad niekam daugiau to negalima pasakoti ar demonstruoti. Aš ir tėvukas esmės viskam, kas mums nepatiko. Dabar manau, kad buvome slapta, konspiracinė „organizacija“, už ku- mus buvo galima pavadinti anarchistais, bet vadino rios ribų negali išeiti jokia informacija.Vėliau, man pankais. Mes grojome. Grupės sudėtis keitėsi, kaip įstojus į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio ir pavadinimai, kol nusistovėjo „Paguodų savaitė“. fakultetą, paaiškėjo, kad tarp studentų miškininkų Rokas (ir pankrokas) buvo lyg ir maišto rūšis. Ne yra nemažai tokių „slaptų organizacijų“ narių. Vieni veltui to laikotarpio diskotekų vedėjams reikėjo paibuvo mažiau subtilesni, kiti – daugiau. Pirmieji syti nerekomenduotinų grupių sąrašų. Bet ir tai buvo mokslų taip ir nebaigė... Buvo įdomus laikas. Akty- ne kliūtis – didžėjus perdėtai mandagiai pranešdavo vūs studentai imdavosi įvairios veiklos. Aš patekau paties sugalvotą grupės pavadinimą, pasakydavo, kad tai – estai, ir ramiai sau leisdavo „AC/DC“, „Pink * 2018-aisiais Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, šios Floyd“, „Madness“ ir kitus iš draudžiamųjų sąrašo. rubrikos autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano

“

šimtmetis“.

„

Kūriau, tebekuriu ir sustoti neketiKartais prieš diskoteką vykdaŽvelgdamas atgal, vo ir mūsų grupės pasirodymai. nu. Manau, kad to reikia Lietuvai. suprantu, kokie Bet štai 1987 m. grupės gyvavimas Neapsiribosiu trumpais eilėraščiais nutrūko (Roko maršas įvyko be (pavyzdžiui, Neturiu nė skatiko / beatodairiškai ar mūsų) – vienas grupės narys (aš) Bet šovinių dar liko / Kainuosiu nutrūktgalviškai drąsūs buvo paimtas tarnauti į sovietų brangiai1) ar dainomis (su grupe buvome 1991-aisiais, kariuomenę. Lietuvius ten vadin„Delčia“ išleidome du kompaktinius davo labusais, kartais – fricais, absoliučiai nesavanaudžiai. diskus: 2012 ir 2017 m.). Atkurtos hansais ar fašistais; pastarieji Lietuvos valstybės šimtmečio proga <...> Buvo vienybė, tau trys tekdavo ir latviams su estais. planuoju išleisti asmeninį debiutinį Aiškiai jutome savo išskirtinumą. dažniau ištiesdavo ranką akustinį kareiviškų dainų diską Ir mes tikrai buvome kitokie. Per „Skylutė šalme“. negu pakišdavo koją. didesnes muštynes mus visada Žvelgdamas atgal, suprantu, palaikydavo ukrainiečiai. Jie irgi kokie beatodairiškai ar nutrūktgalbuvo kitokie, kitokie negu mes ir kitokie negu kiti, viškai drąsūs buvome 1991-aisiais, absoliučiai nesavataigi ir epitetai buvo kitokie. naudžiai. Prie laužų visad būdavo arbatos ar ko nors Sovietų kariuomenėje kiekviename dalinyje bū- užkąsti. Tiesiog buvo, ne prekybai, ne pelnui, o taip, davo vadinamasis Lenino kambarys, kurio vienintelė tiesiog. Vėliau užgriuvo ekonominė blokada, maisto paskirtis – politinis švietimas. Pamenu, per visą sieną ir kitos kortelės, infliacija, bet nepamenu verkšlenimo, kabojo didžiulis SSRS žemėlapis su penkiolika so- niekas nenorėjo atgal į „socialistinių respublikų šeivietinių respublikų vėliavėlių po juo. Turint spalvoto mą“. Buvo vienybė, tau dažniau ištiesdavo ranką negu popieriaus, žirklių ir klijų, nebuvo sunku ant Lietuvos, pakišdavo koją. Dabar, kai esu šiek tiek menininkas, Latvijos ir Estijos socialistinių vėliavų užklijuoti tauti- bet pirmiausia – profesionalus karys, susigaudantis ir nes spalvas. Zampolitas (išvertus iš rusų kalbos – vado kinetinėse, ir nekinetinėse operacijose, manau, kad pavaduotojas politiniam darbui) greitai pastebėjo šį žinau, kas yra laisvė. Laisvė – tai būsena, kurią būtina pokytį, bet kas tai padarė, nepagavo. palaikyti. Už ją nepakanka kovoti, iki ją gauni, už ją 1989 m. grįžęs į civilinį gyvenimą tęsti studijų, reikia kovoti nuolat. radau viską kunkuliuojant. Revoliucija tvyrojo Lietuvos valstybei – 100. Tai – ne skaičius. Tai – ore. Labai greitai mes, grupelė bendraminčių, tapome laikotarpis, kuris prasidėjo gerokai anksčiau nei nuolatiniais Sąjūdžio mitingų dalyviais, saugojome prieš 100 metų ir tęsis tol, kol tęsis kova už laisvę, t. y. svarbius objektus (kažkas pavadino mus žaliaraiščiais, niekada nesibaigs. Kova mintimi, žodžiu ir veiksmu. bet nepamenu, kad būčiau tokį ryšėjęs). Gavome Nepaisant intensyvaus smegenų plovimo, kultūros pasiūlymą eiti į besikuriantį Krašto apsaugos departanaikinimo, svetimų vertybių skiepijimo, bukinimo, mentą, bet kai sužinojome, kad vietoj automatų mums saviraiškos slopinimo ir t. t., sovietams taip ir nepaduos pažymėjimus, nusprendėme, kad būsime ten, vyko sukurti iš mūsų homo sovieticus, nes „Norint kur reikia, ir tiek, kiek reikia, bet be pažymėjimų. Saišplauti smegenis, jų reikia turėti daugiau, negu reikia kėm, kad sąrašas – pirmas konspiracijos pažeidimas. 2 1991 m. sausio įvykiai šį požiūrį pakeitė. Konspiracija išplauti.“ Vyko karas (jis tebevyksta) ir šiame kare mums neberūpėjo. Įstojome į Savanoriškąją krašto ap- svarbesni už šautuvus buvo (ir vis dar yra) du ginklai – saugos tarnybą. Taip Lietuvos žemės ūkio akademijoje tapatumas ir intelektas. Kokią Lietuvą pamatysime už laiko horizonto? atsirado savanorių būrys, kurio vadu tapau. Tokią, kokią ją kuriame šiandien. Tuo pačiu metu kunkuliavo ir muzika: įvairūs Kurkime kartu. Saugią, jaukią, įdomią aplinką. projektai, jaunųjų talentų konkurse tapau laureatu, Galima nešiukšlinti, galima negailėti gero žodžio, įkūrėme grupę „Delčia“, kurios vizitine kortele tapo galima neužsimerkti matant blogį. Galima nepatylėti daina „13 bokalų“. Pankai negali būti ramūs neramiais arba susilaikyti, kai norisi pasakyti „ne mano reikalas“. laikais, gal dėl to visi trys grupės nariai vėliau buvo Galima tiesiog sąžiningai atlikti tai, ką reikia. apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Kova tęsiasi, ir mes visi – suprasdami ar ne – joje Baigęs mokslus akademijoje, miškininku nedirdalyvaujame. Kas su šautuvu, kas su gitara, kas su bau nė vienos dienos. Nuo tada iki dabar aš – krašto plunksna, o kas su šluota. Nesvarbių nėra. apsaugos dalis. Užaugau iki pulkininko leitenanto. Tušinukas ir popierius visada su manimi: kad mintis Valerijus Šerelis nespėtų pabėgti, kartais užsirašinėju prieš pabusdamas, Pulkininkas leitenantas, poetas, bardas, grupės „Delčia“ narys dar neatmerkęs akių, paskui kankinuosi atkoduodamas. Gitara keliauja su manimi beveik visur: misijoje Afganistane ji neatlaikė temperatūros svyravimų ir 1 Šerelis, Valerijus. Nr. 70. Iš Mūzoms ir jų kareiviams. Vilnius: Doros 2008. stygos atplėšė deką nuo korpuso. Bet kareivių suma- 2 pasaulis, Šerelis, Valerijus. Nr. 504. Iš 5.56×100 šovusių į galvą arba auliniais numas instrumentą atgaivino, kad kūryba nesustotų. batais pramintų minčių. Vilnius: Vaga, 2015.

“

Įvykis

Benjaminas Netanyahu:

Judaikos tyrimų centre apsilankiusiam Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu teigiamų emocijų suteikė Ch. N. Bialiko laiškas Kauno hebrajų švietimo komitetui. Nuotraukoje – (iš kairės) Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, premjero žmona Sara, Lietuvos Respublikos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas. Arūno Sartanavičiaus nuotraukos

„Čia –Lietuvos Jeruzalės lobis“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma judaikos rankraščių ir knygų kolekcija garsi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII a., parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis. Rengiantis Izraelio premjero vizitui, bibliotekos Judaikos tyrimų centre buvo atrinkti įdomiausi eksponatai: Vilniaus ir Kauno sinagogų metraščiai, retos Mato Strašuno bibliotekos knygos, žymių žydų poetų ir istorikų laiškai, atvirukai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu per savo keturių dienų vizitą Lietuvoje net du kartus lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: rugpjūčio 24 dieną dalyvavo aukščiausio lygio Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime, o rugpjūčio 26-ąją sugrįžo į bibliotekos Judaikos tyrimų centrą susipažinti su čia saugoma unikalia žydų knygų ir rankraščių kolekcija, įtraukta į kelis UNESCO sąrašus.

Pirmąją viešnagės dieną, po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite, Izraelio premjeras ir jį lydintys oficialios delegacijos nariai atvyko į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką dalyvauti neformaliame susitikime su trijų Baltijos valstybių ministrais pirmininkais: Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu, Latvijos Ministru Pirmininku Māriu Kučinskiu, Estijos premjeru Jüri Ratasu. Keturšaliame susitikime nutarta tęsti bendradarbiavimą, priimtas bendras pareiškimas, surengta jungtinė 3

Latvijos Vyriausybės vadovas Māris Kučinskis, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Jüri Ratasas po neformalaus susitikimo Nacionalinėje bibliotekoje surengė spaudos konferenciją.

spaudos konferencija. Kaip pabrėžė Lietuvos premjeras S. Skvernelis, šis pirmą kartą surengtas trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimas yra istorinis, jis vyksta, kai Lietuva, Latvija ir Estija mini savo valstybingumo 100-metį, o Izraelio valstybė – 70-metį. Rugpjūčio 26 dieną, sekmadienį, buvo surengtas oficialiojoje Izraelio premjero programoje nenumatytas apsilankymas Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centre, organizuotas asmeniniu svečio pageidavimu. B. Netanyahu vadina save litvaku – jo seneliai yra kilę iš Lietuvos (senelis Natanas Mileikovskis gimė 1879 m. Krėvoje, o senelė Sara – 1885 m. Šeduvoje), jis domisi Lietuvos žydų bendruomenės istorija. Svečią kartu su žmona Sara po Nacionalinę biblioteką lydėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski. Bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centre svečiams buvo pristatyti XVIII–XIX a. Vilniaus ir Kauno sinagogų rankraštiniai metraščiai, retos Mato Strašuno bibliotekos knygos (tarp jų seniausia Lietuvoje hebrajiška knyga – 1512 m. Psalmių komentaras), Zalmano Šneuro poema apie Vilnių su Hermano Štruko graviūromis, Lietuvos žydų vaikams skirtos knygos, vadovėliai, mokykliniai sąsiuviniai. Įspūdį svečiams padarė ir išsaugotas rašytinis palikimas: hebrajų literatūros ir politikos korifėjų – Chaimo Nachmano Bialiko, 4

Šaulio Černichovskio ir Zeevo Žabotinskio susirašinėjimas su Kauno mokyklomis hebrajų dėstoma kalba, istoriko Simono Dubnovo Vilniaus YIVO institutui rašyti laiškai. Apžiūrinėdamas Judaikos tyrimų centro unikalios kolekcijos eksponatus, Izraelio premjeras emocingai komentavo: „Esu sujaudintas, matydamas atviruką nuo Šaulio Černichovskio, – mano tėvas buvo Černichovskio redaktorius, o pats poetas rekomendavo mano tėvą Aleksandrui Aronsonui. Bialikas mokėsi su mano seneliu toje pačioje Valažino ješivoje. Taip pat čia matau vieno didžiausių istorikų – Dubnovo laišką, mano tėvas sekė jo pėdomis.“ B. Netanyahu skaitė poeto Ch. N. Bialiko laiško, 1930 m. rašyto Kauno hebrajų švietimo komitetui, ištraukas ir čia pat jas komentavo, žavėjosi matydamas 1937 m. Kaune išleistą hebrajų kalbos vadovėlį „Shachar“ („Aušra“), paskaitė iš jo eilėraštį ir pabrėžė, kad tokio lygio hebrajų kalbos šiandien galėtų mokytis ir Izraelio mokiniai. Stebėjosi matydamas jidiš kalba išleistą Josepho Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knygą“. „Kas žino, koks jos likimas“, – svarstė vartydamas išlikusį mergaitės dailyraščiu rašytą sąsiuvinį su piešiniais. „Tai, ką matome Nacionalinėje bibliotekoje, – neįtikėtinas Lietuvos Jeruzalės lobis. Matome, koks didžiulis, turtingas kultūros pasaulis čia buvo, kiek prarasta“, – savo įspūdžius apibendrino Izraelio premjeras. Garbiam svečiui buvo padovanota Izraelio Lemperto knyga „Litvakes“ („Litvakai“), kurioje minima ir Netanyahu šeima. „Tarp knygų“ informacija

Tema / Bibliotekų pokyčiai

REORGANIZACIJA – GALIMYBĖ SUKURTI IŠ ESMĖS NAUJĄ BIBLIOTEKĄ

Kęstučio Dijoko nuotr.

Albertas Šadys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos direktorius

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos biblioteka iki šių metų buvo visuomenei ribotai pasiekiama, skirta akademinei bendruomenei. Šių metų pradžioje, pradėjus reorganizaciją, prie Karo akademijos bibliotekos prijungta Lietuvos technikos biblioteka. Taip suformuota jungtinė biblioteka, pavadinta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo mokslų ir technologijų biblioteka. Ji įsikūrė dviejose patalpose: Karo akademijos teritorijoje liko skirta tik akademijos bendruomenės reikmėms, o buvusios Technikos bibliotekos patalpos ir toliau atviros visuomenei. Abiem bibliotekoms teko išgyventi daug pokyčių, nemažai jų laukia ir ateityje – dar ne visi reorganizacijos iškelti uždaviniai įvykdyti, ne visi darbai nudirbti, keliami ir ambicingi ateities planai.

„

Bibliotekos vizija – moderni, dinamiška akademinės ir viešosios bibliotekos funkcijas apimanti įstaiga; palaikanti Karo akademijos misiją, kurianti informacinę, mokymosi ir kultūrinę aplinką.

“

Lietuvos karo akademijos biblioteka – ypatinga šalies akademinė biblioteka. Visų pirma dėl jos naudotojų – išskirtinio ryžto ir tvirto charakterio jaunuolių – kariūnų. Jų studijos įrėmintos karinės drausmės ir pareigos, studijuojant reikia daug daugiau pastangų ir atsidavimo. Laisvas kariūno judėjimas yra labiau ribojamas negu bet kurios kitos aukštosios mokyklos studento. Be kariūnų, bibliotekos vartotojai yra įvairių kursų lankytojai, Karo akademijos bendruomenė, krašto apsaugos sistemos bendruomenės nariai, aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai, buvę Lietuvos technikos bibliotekos skaitytojai. Bibliotekines, informacines, technines paslaugas biblioteka teikia daugiau kaip 5400 vartotojų. Jie gali naudotis tradiciniais ir virtualiais informaciniais ištekliais (dokumentų fondas – 384 700 fiz. vnt. knygų ir periodinių leidinių), skaityklomis, kompiuterizuotomis darbo vietomis, abonementu, belaidžiu internetu, bibliotekinėmis informacinėmis sistemomis, duomenų bazėmis, čia organizuojami mokymai ir seminarai, rengiamos parodos. 5

Bibliotekos dalis, esanti Karo akademijos teritorijoje, yra skirta tik akademijos bendruomenei. Čia studentai kariūnai gali rasti studijoms reikalingos literatūros. Kęstučio Dijoko nuotr.

Karo mokslų ir technologijų bibliotekos, kaip akademijos struktūrinio padalinio, misija – akademinės bendruomenės informacinių poreikių tenkinimas ir visavertės, visapusiškos naujausios informacijos teikimas mokslo procesams. Nemenkas dėmesys skiriamas kariūno savišvietai, informaciniam raštingumui, laisvalaikiui bei kultūriniam ugdymui. Pats didžiausias šios bibliotekos išskirtinumas – informacinis turinys. Jo formavimo kryptys yra šios: karyba ir karo mokslas (ginkluotųjų pajėgų organizacija, karinės operacijos, karinė žvalgyba, sausumos kariuomenė, karinės oro pajėgos, karinis jūrų laivynas, taikos palaikymo pajėgos), pasipriešinimo judėjimas, karo technika, viešasis ir visuomenės saugumas, patriotinis, tautinis ir pilietinis ugdymas, sprogstamosios medžiagos, balistika, informatikos inžinerija (informacinės sistemos, kibernetinis karas, kompiuterių tinklai), transporto inžinerija, karo filosofija, karinė etika.

vietoje, keičiasi informacijos pasiekiamumo ir panaudojimo galimybės. Taip ir Lietuvos technikos bibliotekai, tapusiai Karo mokslų ir technologijų bibliotekos dalimi, atsivėrė naujos galimybės visą sukauptą patirtį ir darbuotojų profesines žinias panaudoti prisidedant prie Lietuvos karo akademijos triūso ugdant karį, karininką, lyderį, formuojant patriotiškos visuomenės mentalitetą, auginant Karo akademijos studentą. Reorganizacijos procesas lėmė, kad nebeliko ne tik Technikos bibliotekos, bet ir jos idėjos. Karo akademija yra ne ta institucija, kuri palaikytų buvusį valstybinės reikšmės bibliotekos turinį, jai keliami ne tokie uždaviniai. Akademijos biblioteka ir iki sujungimo pakankamai gerai atliko aukštosios mokyklos keliamas užduotis, tačiau aplinkybės suformavo unikalias sąlygas panaudoti naujus išteklius, išplėsti akademijos bibliotekos sampratą, išplėtoti veiklos sritis ir įtakos zonas. Fondų aktualizavimas, duomenų konvertavimas (bibliotekoje kol kas naudojamos dvi bibliotekinės informacinės sistemos – LIBIS ir ALEPH), darbuotojų prisitaikymas prie naujų aplinkybių reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tačiau šios situacijos iššūkiu laikyti nevertėtų. Tai – darbai, kuriuos privalu atlikti. Ateities bibliotekos koncepcijos vizija – su moderniais pastatais ir pažangia infrastruktūra, o naujo informacijos vartotojo formavimas – tai iššūkis, kurio įgyvendinimas priklausys nuo ryžto, profesionalumo ir palankių aplinkybių. Laikantis deramo požiūrio ir kryptingai dirbant, atsiranda galimybė sukurti iš esmės naują biblioteką.

Uždara akademinė ir viešoji specializuota

Šiuo metu Karo mokslų ir technologijų bibliotekos patalpos yra dviejose Vilniaus vietose: Lietuvos karo akademijos teritorijoje (Šilo g. 5) ir buvusiose Technikos bibliotekos patalpose (Šv. Ignoto g. 6). Šilo gatvėje įsikūrusi akademinė, priori-

„

Pats didžiausias Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos išskirtinumas – informacinis turinys.

Reikšmingų permainų metai

2018-ieji Karo akademijos ir Technikos bibliotekoms – labai svarbūs pokyčių metai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu, nuo 2018 m. sausio 1 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija perėmė Lietuvos technikos bibliotekos teises ir pareigas. Jungtinėje bibliotekoje derinamos akademinės bibliotekos ir viešosios specializuotos bibliotekos funkcijos. Reorganizavimas, pokyčiai Lietuvos technikos bibliotekai buvo gana skausmingas procesas. Sunkoka susitaikyti su tokia realybe – 60 metų vertinama, reikalinga ir staiga nebeaktuali: panaikintas valstybinės reikšmės bibliotekos statusas, tarpžinybinės komisijos sprendimu išformuojami specialiųjų dokumentų depozitinis ir archyvų fondai. Tačiau gyvenimas nestovi 6

Buvusios Technikos bibliotekos patalpos liko atviros visuomenei, jose organizuojami seminarai, knygų pristatymai, parodos ir kiti renginiai. Rimo Vilavičiaus nuotr.

“

„

tetinė bibliotekos dalis, palaikanti Karo kurioje skelbiami visateksčiai dokumenBibliotekos padalijimas tai, vaizdai karybos, mokslo, technikos akademijos misiją, kurianti informacinę, temomis, reklaminė ir dokumentinė mokymosi ir kultūrinę akademijos benneriboja informacinių medžiaga, atspindinti įvairius karo druomenės aplinką. Šv. Ignoto gatvėje išteklių fondo panaudos. vaizdo akademijos gyvenimo aspektus. esančiame pastate, kuris dabar priklauso Vartotojas gali gauti bet Šiuo metu kuriamas naujas biblioKrašto apsaugos ministerijos pastatų tekos tinklalapio dizainas. Jame bus kompleksui, yra viešoji bibliotekos dalis, kurį reikiamą leidinį – pateikta informacija apie biblioteką teikianti informacinio aprūpinimo pasnesvarbu, kur yra jo ir jos paslaugas, nuolat skelbiama ir laugas šios ministerijos darbuotojams; saugojimo vieta. atnaujinama informacija apie licenčia laukiami ir buvę, ir nauji Technikos cijuojamas ar testuojamas mokslinės bibliotekos skaitytojai. Jie ir toliau gali informacijos duomenų bazes, bibliotekos renginius, laisvai naudotis gausiais techninės literatūros fondais. parodas, įvykius. Planuojama įdiegti grįžtamojo ryšio Bibliotekos padalijimas neriboja informacinių išteklių paslaugą „Jūsų nuomonė“, el. komplektavimo paslaugą fondo panaudos. Vartotojas gali gauti bet kurį reikiamą leidinį – nesvarbu, kur yra jo saugojimo vieta. Be to, lei- „Pasiūlyk knygą“ (galimybė užsakyti ir įsigyti reikiamą diniai gali būti išduodami į namus arba skaitomi vietoje. mokslui ir studijoms dokumentą), organizuoti nuotoJau rugsėjo pabaigoje Karo akademijos mokomajame linės prieigos informacinio raštingumo kursus, skirtus korpuse bus įrengtos dvi naujos skaityklos su kompiu- bendruomenės narių gebėjimui identifikuoti, rasti, terizuotomis darbo vietomis, belaidžiu internetu, poilsio vertinti, atrinkti, etiškai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių ir efektyviai ją tvarkyti. ir bendravimo erdvėmis.

“

Koncepcija ir būtinos sąlygos ateityje

Bibliotekos ateities vizija – moderni, dinamiška, apimanti akademinės ir viešosios bibliotekos funkcijas įstaiga; palaikanti Karo akademijos misiją, kurianti informacinę, mokymosi ir kultūrinę aplinką; vadovaujama kvalifikuotų specialistų ir teikianti šiuolaikiškas paslaugas. Sėkmingai veiklai būtinas infrastruktūros sutvarkymas, teikiamų paslaugų perkėlimas į skaitmeninį, virtualųjį lygmenį. Karo akademijos biblioteka įsikūrusi sporto komplekso pastatuose. Tai labai apsunkina modernizavimo procesus. Naujos bibliotekos Karo akademijos teritorijoje, apimančios ir viešosios bibliotekos funkcijas, statyba planuojama, tačiau projektas vis atidedamas. Naujų pastatų modernios erdvės sudarytų sąlygas įdiegti savitarnos sistemas, apsaugos ir stebėjimo įrangą, įrengti šiuolaikiškas individualaus ir kolektyvinio darbo vietas. Aktyvumas, matomumas, partnerystė lemia bibliotekos augimą. Būtina tokios ateities bibliotekos sąlyga yra profesionalus bibliotekininkas – informacijos ir komunikacijos technologijų žinovas, mokytojas, supažindinantis su naujais informacijos gavimo būdais, nebijantis iššūkių ir naujovių, pasiruošęs tobulėti ir keistis pats. Jungtinė biblioteka su nekantrumu laukia naujų šiuolaikiškų pastatų, tačiau ne pastatai lemia bibliotekos reikšmingumą ir svarbą. Pagrindinė, pamatinė vizijos dalis – bibliotekos koncepcija. Ar bus pasitenkinta tik akademinės bibliotekos funkcijomis, ar įgyvendinama seniai keliama idėja – sukurti centralizuotą Krašto apsaugos ministerijos sistemos bibliotekų tinklą. Artimiausi metai skiriami reorganizavimo ir minėtų bibliotekų sujungimo proceso inspiruotiems uždaviniams ir problemoms spręsti. Tai perėjimas prie vienos bibliotekinės sistemos, konvertuojant duomenis iš LIBIS į ALEPH sistemą, informacinių išteklių aktualizavimas ir naujo informacinio turinio formavimas. Karo akademijos biblioteka kuria duomenų bazę „Skaitmeninės kolekcijos“,

Keletas faktų apie Lietuvos karo akademiją ir biblioteką • 1992 m. birželio 16 d. – oficiali Lietuvos karo akademijos, o drauge jos bibliotekos įkūrimo data – Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo“, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla. • 1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją, valstybinę aukštąją universitetinę mokyklą. • 1998 m. lapkričio 20 d. akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. J. Žemaičio pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, tais pačiais metais jam suteiktas laisvės kovotojų – partizanų generolo laipsnis. 1953 m. sovietų suimtas, 1954 m. sušaudytas Maskvoje. • Per 25-erius veiklos metus Lietuvos karo akademijoje buvo parengta ir Lietuvos karininkų korpuso gretas papildė 24 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos – 1737 įvairių specializacijų karininkai; kartu su ištęstinėmis (neakivaizdinėmis) studijomis ir dieninių bei ištęstinių studijų magistrais iš viso parengti 2502 karininkai. Nuo akademijos įkūrimo įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus baigė daugiau kaip 10 000 ne tik Lietuvos, bet ir užsienio karininkų bei tarnautojų. • 1992–2017 m. akademija išleido apie 500 įvairių sričių monografijų, mokslo studijų, žodynų, žinynų, vadovėlių, mokomųjų ir metodinių priemonių, mokslinių konferencijų pranešimų rinkinių. • 2018 m. sausio 1 d. prie Karo akademijos bibliotekos prijungus Lietuvos technikos biblioteką, jungtinė biblioteka pavadinta Karo mokslų ir technologijų biblioteka. Jos fondai išsiplėtė ir dabar skaičiuojama 384 700 fizinių vienetų. • Biblioteką sudaro: Informacijos išteklių formavimo skyrius, Vartotojų aptarnavimo skyrius, Mokslinės informacijos ir NATO dokumentų skyrius, du abonementai, trys skaityklos, uždaras ir atviras dokumentų saugojimo fondai. • Bibliotekoje dirba 31 darbuotojas, iš jų 24 – buvę Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai. • Akademijos biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė, Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacinės sistemos (eLABa) narė, bendradarbiauja su Maršalo Józefo Piłsudskio centrine kariuomenės biblioteka Varšuvoje.

IFLA įvykiai

Bibliotekos: besikeičiančios, modernios, įtraukiančios Dr. Laura Juchnevič Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) 84-oji generalinė konferencija ir asamblėja bibliotekininkus, informacijos specialistus iš viso pasaulio pakvietė į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą. Šiemečio renginio tema – „Keisti bibliotekas, keisti visuomenes“ (angl. Transform Libraries, Transform Societies). Per konferencijos dienas (rugpjūčio 24–30 d.) dalyviai galėjo rinktis jiems rūpimas temas ir pranešimus 261 sesijoje, susipažinti su aktualiausiomis naujovėmis, pasidalyti idėjomis parodoje ar prie stendinių pranešimų.

Konferencijos dalyviai turėjo puikią progą susipažinti, aptarti galimas bendras veiklas ir kurti bendradarbiavimo tinklus diskusijose, kultūros vakaro metu ir Konferencijų centro erdvėse. Profesinis smalsumas buvo patenkintas lankantis Kvala Lumpūro bibliotekose ir bendraujant su vietos specialistais. 16

Šalies šeimininkės ir miesto aplinka

Kvala Lumpūro gyventojai svetingai priėmė per 3500 konferencijos delegatų iš daugiau kaip 110 šalių. Pirmasis šeimininkų klausimas buvo, ar svečiai planuoja likti šalyje po konferencijos, nes rugpjūčio 31 d. – Malaizijos nepriklausomybės diena. Pasididžiavimas savo šalies istorija buvo

Konferencijos šeimininkai ypač akcentavo savo kultūros paveldą – senuosius (daugiausia XIV–XV a.) rankraščius modifikuotais arabų rašmenimis. Tradicinio malajiečių epo „Apysaka apie Hang Tuahą“ („Hikayat Hang Tuah“) rankraštis, saugomas Malaizijos nacionalinėje bibliotekoje, 2001 m. įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ programos sąrašą. Kvala Lumpūras – sparčiai augantis didmiestis, kurio teritorijoje gyvena apie 8 mln. gyventojų. Centrinėje miesto dalyje kyla dangoraižiai, tačiau gausu šventyklų, mečečių, malajiečių, kinų ir indų stiliaus namų. Pagrindinis miesto simbolis – bokštai dvyniai „Petronas Twin Towers“, kurie iki 2004 m. buvo aukščiausi pastatai pasaulyje, o dabar yra aukščiausi bokštai dvyniai pasaulyje. Beje, šiųmetė IFLA konferencija kaip tik ir vyko Konferencijų centre prie bokštų dvynių.

Malaizijos bibliotekų veiklos apžvalga

Šalyje veikia platus įvairių bibliotekų tipų tinklas: Nacionalinė biblioteka, viešosios, akademinės, mokyklų, specialiosios bibliotekos; valstybinių skaičiuojama 559, privačių – 445 bibliotekos (Libraries in Malaysia, 2017). Malaizijos nacionalinė biblioteka įkurta sostinėje Kvala Lumpūre. Bibliotekos darbuotojai ypač didžiuojasi turimomis rankraštinių ir retų leidinių kolekcijomis, daug dėmesio skiria kuriamoms ir teikiamoms el. paslaugomis, vaikų bibliotekos padaliniui. Vienas svarbių Nacionalinės bibliotekos veiklos rezultatų – kartu su „Samsung“ korporacija sukurta išmanioji biblioteka. Šalies bibliotekos ypač daug dėmesio skiria nutolusių vartotojų aptarnavimui, virtualioms paslaugoms Nacionalinėje bibliotekoje saugomo malajiečių epo „Apysaka apie Hang Tuahą“ („Hikayat Hang Tuah“) ir el. ištekliams. Siekdamos stiprinti rankraštis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. bendruomenes, bibliotekos įgyvendino daug svarbių pokyčių: bibliotekų sistema (paslaugos) ir informacijos išreiškiamas pasakojant pagrindinius istorijos fak- ištekliai perkelti į skaitmeninę erdvę; atnaujintos tus, pristatant skirtingų tautybių ir tikėjimų sugy- specialistų ir bibliotekų vartotojų informacijos ir venimo patirtį – prieš 61 metus nepriklausomybę žinių vadybos kompetencijos bei gebėjimai; prapaskelbusioje šalyje gyvena kelios didelės etninės dėtos teikti informacinėmis ir komunikacinėmis grupės: malajiečiai, indai ir kinai. Didžiausia technologijomis grindžiamos informacijos ir žinių etninė grupė (daugiau nei 50 proc.) – malajiečiai, paslaugos. kurių dauguma yra musulmonai. Malaizijos nacionalinė biblioteka įkurta 1972 m., praėjus 15 metų nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo. Lauros Juchnevič nuotraukos

Organizacija žengia pertvarkos keliu

Svarbiausius šių metų konferencijos akcentus puikiai iliustruoja IFLA prezidentės Glòrios Pérez-Salmerón pasakyti žodžiai: „Esame judėjimo pradžioje. <...> Mes kuriame geresnį pasaulį. Ne tik gražiais žodžiais, bet ir konkrečiais žingsniais sieksime sukurti stipresnę ir įtraukią IFLA.“ Didžiausia bibliotekų institucijas vienijanti organizacija Kvala Lumpūre paskelbė apie naujai kuriamą organizacijos strategiją, kuri užtikrins tvarią jos plėtrą, naują IFLA valdymo struktūrą ir bibliotekų pokyčius. Kvala Lumpūre buvo pristatytas IFLA plėtros veiksmų planas, kurį įgyvendinant kitų metų generalinėje konferencijoje Atėnuose bus patvirtinta nauja IFLA 2019–2024 m. strategija. Šių metų konferencijoje pristatytuose pranešimuose, diskusijose, susitikimuose daugiausia dėmesio buvo skirta bibliotekų veiklos transformacijai, naujų veiklos modelių ir paslaugų visuomenei kūrimui. Bibliotekos tampa svarbia šalių informacinės ir žinių visuomenės infrastruktūros dalimi ir stipriais partneriais, padedančiais kurti informuotą, pažangią ir saugią visuomenę. Konferencijos dalyviams Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pristatė pranešimą „Lietuvos nacionalinė biblioteka: strateginės veiklos ir prioritetai“ ir supažindino su naujuoju atviros ir šiuolaikiškos Lietuvos nacionalinės bibliotekos veiklos modeliu, akcentuodamas renginius ir veiklas, skirtas artėjančiam organizacijos šimtmečiui. Apie bibliotekų skaitmeninių paslaugų virtualiojoje erdvėje kūrimo perspektyvą pranešime kalbėjo Nacionalinės bibliotekos projektų vadovas Eugenijus Stratilatovas. IFLA konferencijoje buvo pristatyta 120 stendinių pranešimų. Vienas iš jų buvo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus prof. dr. Broniaus Maskuliūno stendinis pranešimas apie bibliotekoje sukurtą programą „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija jaunimui“. „Tarp knygų“ informacija

Daug dėmesio skiriama nacionaliniam projektui – el. bibliotekai kurti: siekiama palengvinti prieigą prie informacijos ir žinių, suteikti paslaugas nutolusioms ar socialinę atskirtį patiriančioms vartotojų grupėms, keisti bendruomenes pasitelkiant informacines technologijas. 2017 m. el. biblioteka pasinaudota 4,1 mln. kartų (skaičiuojant puslapio apsilankymus), užsiregistravusių vartotojų – 496 600 (15 107 – nauji), per sistemą pasiskolinta 68 700 el. ir fiz. dokumentų (IFLA WLIC 2018: Opening Session, 2018). Bibliotekos Malaizijoje kuriamos kaip jaukios ir saugios vietos bendruomenių nariams. Vienas iš namų jaukumo suteikiančių akcentų – daugelyje bibliotekų ar atskirose jų erdvėse prašoma nusiauti avalynę. Tai yra malajiečių kultūros dalis – įeinant į namus, būtina nusiauti. Bibliotekos organizuoja ir teikia ekstensyvias bibliotekų paslaugas. IFLA konferencijos metu pirmą kartą buvo įgyvendinta „Knygų gatvės“ akcija (angl. Book Sreet Campaign) – kiekvienas IFLA dalyvis buvo kviečiamas padovanoti knygų anglų arba malajiečių kalba. Per akciją surinktos knygos bus panaudotos Kvala Lumpūro apskrityje gyvenančių socialiai pažeidžiamų grupių bibliotekiniam aptarnavimui. Siekiama šias grupes, ypač vaikus ir jaunimą, aprūpinti literatūra, paskatinti skaityti. Privati biblioteka, kurioje teko lankytis, – Selangoro bendruomenės biblioteka – sužavi savo turiniu ir paslaugų įvairove. Biblioteka įkurta privačiomis lėšomis, todėl joje teikiamos paslaugos atitinka išskirtinai tos bendruomenės lūkesčius. Čia įrengtos jaukios darbo ir susitikimų erdvės, vaikams ir suaugusiesiems prieinamos naujausios informacinės technologijos, veikia virtualiosios realybės kambariai, teikiamos paslaugos regos negalią turintiems asmenims, galima naudotis 3D ir 6D kino salėmis, taip pat sporto salėmis ir poilsio erdvėmis. Yra viskas, ko reikia bendruomenei.

Siekis – visapusis prieinamumas

Bibliotekos visame pasaulyje akcentuoja būtinybę užtikrinti informacijos ir žinių prieinamumą skirtingus poreikius turintiems individams, bendruomenėms ir socialinėms grupėms. Visų pirma tai sietina su siekiais įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. (AGENDA 2030) tikslus, iškeltus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Visuomenėje, taigi ir bibliotekose, keičiasi požiūris į neįgalumo, įtrauktumo ir paslaugų prieinamumo santykį. Ši tema konferencijos sesijose tapo viena pagrindinių. Pranešėjai pateikė

Konferencija skaičiais

• Per 3500 dalyvių iš daugiau kaip 110 pasaulio valstybių • Surengta apie 260 atvirų sesijų ir seminarų • Pristatyta per 600 pranešimų, 120 stendinių pranešimų • Surengta 9 sesijų, arba 17 val., tiesioginės interneto transliacijos • Organizuota vizitų į 15 Malaizijos bibliotekų ir informacijos centrų

Lietuvos delegacijos 84-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje nariai (iš kairės): Eugenijus Stratilatovas, Sandra Leknickienė, Renaldas Gudauskas, Jolita Steponaitienė, Laura Juchnevič, Airida Samavičienė, Bronius Maskuliūnas.

teorinių įžvalgų ir praktinių pavyzdžių apie universalaus ir įtraukiojo (angl. inclusive) dizaino principų taikymą kuriant bibliotekų fizines ir virtualias erdves, apie el. paslaugų ir bibliotekų taikomųjų programų pasiekiamumą skirtingoms auditorijoms, informacijos išteklių įsigijimą ir skolinimą, naujų paslaugų kūrimą. Vienas iš būdų sukurti visiems prieinamą aplinką – taikyti universalaus dizaino principus, kuriant

bibliotekos fizinę ir virtualiąją aplinkas, planuojant ir teikiant paslaugas bei produktus. Pagrindinė universalaus dizaino idėja – sukurti tokią aplinką, kurios nereikėtų papildomai pritaikyti kitokių poreikių turintiems žmonėms (Sieberns, 2018). Tai nėra tik „vienas visiems tinkantis sprendimas“, tai yra dizainas, kuris prieinamas kiekvienam, taip pat ir neįgaliems žmonėms, o paslaugos kuriamos taip, kad būtų prieinamos skirtingoms auditorijoms. Tad į bibliotekos veiklas ir planavimą būtina įtraukti bendruomenės narius, miesto gyventojus. Verta pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi. Štai „Celia“ aklųjų bibliotekos Suomijoje atstovai pristatė viešųjų bibliotekų pritaikymo skirtingų poreikių vartotojams gaires (Finnish Accessibility Guidelines for Public Libraries). Gairėse aptariamas platus spektras klausimų: nuo patalpų pritaikymo, skaitymo sutrikimų turinčių vartotojų aptarnavimo iki papildomų paslaugų teikimo (pvz., galimybė pasiskolinti vežimėlį, kuriuo galima naudotis bibliotekos patalpose). Kolegos iš Suomijos kviečia naudotis šiuo dokumentu ir taikyti jį savo veikloje (Accessibility Guidelines for Public Libraries, 2017; Ylänne, 2018). Sektina Didžiosios Britanijos patirtis – virtualioje erdvėje galima rasti aktualios informacijos apie bibliotekų kūrimą: dizainą ir inovacijų taikymą veikloje, bibliotekų pastatų projektavimą ir paslaugų kūrimą (www.designinglibraries.org. uk; Designing Libraries). Vadovaujantis universalaus ir įtraukiojo dizaino principais, bibliotekos Didžiojoje Britanijoje kuriamos taip, kad būtų patogios neįgaliesiems, autizmo spektro sutrikimų ir demenciją turintiems žmonėms, daug dėmesio skiriama psichikos sveikatos stiprinimo progra-

Nacionalinių bibliotekų vadovų konferencijos, vykstančios vieną metinio IFLA renginio dieną, dalyviai. Kvala Lumpūras, 2018 m. rugpjūčio 27 d. Organizatorių nuotr.

Sėkmė priklausys nuo naujo mąstymo

Permainų reikia visiems ir visur, jų siekia ir IFLA. IFLA prezidentės Glòrios PérezSalmerón sesijoje buvo akcentuojama, kad bibliotekos, suteikdamos informacijos prieigą visiems, yra pokyčių varikliai. Vis dėlto, kad atliktų šį vaidmenį ateityje, jos pačios turi būti pasirengusios ne tik prisitaikyti, bet ir prisiimti iššūkius keičiantis tendencijoms. Tęsiamas IFLA „Globalios vizijos“ projektas, kurio rengėjams ir Lietuvos bibliotekininkai yra pateikę savo vizijas ir bibliotekų ateities veiklos scenarijus. Prasidėjusiame antrame projekto etape organizacija daugiausia dėmesio skiria veiksmams, kuriuos galima būtų įgyvendinti kartu su partneriais siekiant savo tikslų. O sėkmė priklausys nuo naujų mąstymo būdų. Savo mintimis apie tai dalijosi buvusios IFLA prezidentės Claudia Lux, Ellen Tise, Ingrid Parent, Sinikka Sipilä. Miela detalė: S. Sipilä savo kalboje padėkojo Lietuvos bibliotekininkams, kurie 2016-aisiais, minėdami Bibliotekų metus, jų šūkiu pasirinko jos prezidentavimo (2013– 2015 m.) temą „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Susidomėjimo sulaukė išrinktosios prezidentės Christine Mackenzie sesija „Dirbkime kartu: bendradarbiavimas ir partnerystė įgyvendinant IFLA viziją“. Būsimoji prezidentė pristatė savo IFLA viziją. Kad ir kaip būtų paradoksalu, Kvala Lumpūre įvyko pirmasis Europos šalių bib liotekininkų draugijų susitikimas. (Tokius susitikimus reguliariai organizuoja kitų regionų atstovai). Jame IFLA generalinis sekretorius Geraldas Leitneris atkreipė dėmesį, kad Europos šalių IFLA narės sudaro 64 proc. visų narių, todėl Europos šalių bibliotekininkų ir informacijos specialistų patirtis yra labai naudinga, o jų nuomonės ir balsas labai svarbus. IFLA generalinėje asamblėjoje palaikymo nesulaukė 7 šalių asociacijų (daugiausia iš Šiaurės šalių) prieštaravimas dėl individualios narystės mokesčio. Pagrindinis jų argumentas buvo tas, kad IFLA yra asociacijų organizacija, tačiau dauguma dalyvių pasisakė už tai, kad individualiems nariams mokestis būtų mažinamas taip sudarant galimybę skurdžioms šalims, kurios neturi draugijų, sudaryti atstovavimo galimybę. Šis siūlymas asamblėjoje ir buvo priimtas. LBD informacija

moms, jaunimo pritraukimui (Freeman, 2018). Viena aktualių pranešėjų ir sesijos dalyvių keltų problemų – kaip, tenkinant vienos grupės poreikius, nesudaryti prastesnių sąlygų kitoms grupėms. Vis dėlto diskusijos dalyviai apibendrino, kad biblioteka turi stengtis pritaikyti erdves ir paslaugas skirtingų poreikių vartotojams, ieškodama visiems tinkamiausių sprendinių.

Darbas su mažiau pažįstama auditorija

Bibliotekos architektūriniai sprendiniai ir dizainas, pritaikytas skirtingų poreikių vartotojams, yra svarbi tema visame pasaulyje. Tačiau daug svarbiau, kaip dizainas sudarytų sąlygas teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, kurti saugią ir jaukią aplinką. Daugiausia klausimų kyla, kaip bibliotekininkams dirbti su mažai pažįstamomis tikslinėmis auditorijomis, kurios nėra linkusios būti identifikuojamos arba neišreiškia savo pageidavimų, pavyzdžiui, su benamiais, psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, ilgalaikiais bedarbiais arba patiriančiais socialinę atskirtį dėl kitų priežasčių. Nors diskutuota, kad viešosios erdvės gali būti saugios ir neutralios tik tuomet, kai jose nėra žmonių (t. y. bibliotekoje visuomet bus erdvių, kuriose viena ar kita tikslinė grupė nesijaus komfortiškai), buvo pateikta su erdvių planavimu ir dizaino sprendimais susijusių patarimų. Pavyzdžiui, patariama pasvarstyti, kuriuose aukštuose ir kaip patalpose „judės“ skirtingos bibliotekos vartotojų grupės, pagal tai planuoti erdvėse teikiamas paslaugas (Lesneski (b), 2018). Dar viena svarbi socialinę ir informacinę atskirtį patirianti tikslinė auditorija – pabėgėliai. Bibliotekos jiems teikia paslaugas savo erdvėse, formuojamas jiems skirtas ir aktualus dokumentų fondas, sudaromos sąlygos mokytis, naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, taip pat pabėgėliai aptarnaujami ir jų laikinojo apgyvendinimo vietose. Organizacija „Biblioteka be sienų“ (angl. Libraries Without Borders, interneto svetainė www.librarieswithoutborders.org) pristatė koncepciją „Idėjų dėžė“ (angl. Ideas Box). Tai – projektas, kurio metu naudojamos patogios modulinės mobilios dėžės, jos lengvai perkeliamos ten, kur yra bendruomenė (Ideas Box, 2018). Teikiamos bibliotekos paslaugos padeda sudėtingą laikotarpį išgyvenantiems žmonėms geriau jaustis naujoje ir dar nepažįstamoje aplinkoje, o biblioteka tampa vilties suteikiančia įstaiga (Lachal, Peich, 2018). Daugelyje konferencijos metu išklausytų pranešimų buvo akcentuojama bibliotekos patalpų ir erdvių dermė, sukuriant vartotojams tinkamą aplinką gauti informacijos paslaugas, leisti laisvalaikį, užsiimti viso gyvenimo mokymusi. Kuriant įtraukią aplinką visiems, rekomenduojama

persvarstyti pagrindinius lygybės, teisingumo ir įtraukties principus: lygybė (angl. equality) – kai vartotojams sudaromos vienodos sąlygos gauti tą pačią paslaugą (bet nebūtinai ji tampa prieinama), teisingumas (angl. equity) – kai kiekvienam sudaromos sąlygos gauti tą pačią paslaugą skirtingomis priemonėmis (bet dažniausiai išskiriant specialiųjų poreikių turinčius žmones), įtrauktis (angl. inclusion) – kai erdvės ir paslaugos sukuriamos taip, kad visiems jos būtų prieinamos vienodai be išimčių (Lesneski (a), 2018). *** 2019 m. IFLA generalinė konferencija įvyks Graikijoje, Atėnuose. Dėkoju Lietuvos kultūros tarybai už skirtą stipendiją ir sudarytas galimybes būti didelės pasaulinės bibliotekininkų bendruomenės dalimi.

Literatūra ir nuorodos

Accessibility Guidelines for Public Libraries [interaktyvus]. Association of Finnish Local and Regional Authorities. 2 nd edition, updated in July 2017. Prieiga per internetą: www.celia.fi/wp-content/ uploads/2017/12/guidelines-for-accessible-libraries_muok.pdf

Privačiomis lėšomis įkurtos Selangoro bibliotekos erdvės.

Designing Libraries [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.designinglibraries.org.uk FREEMAN, Mark. Universal Design in UK Libraries: Best practice in British public libraries [interaktyvus]. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 094, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia. Prieiga per internetą: library.ifla. org/2251/1/094-freeman-en.pdf Ideas Box [interaktyvus]. Libraries Without Borders, 2018. Prieiga per internetą: www.librarieswithoutborders.org/ideasbox IFLA WLIC 2018: Opening Session [vaizdo įrašas]. IFLA YouTube, 2018. Prieiga per internetą: www.youtube.com/ watch?v=YsVUVUW8B2s IFLA WLIC 2018: Closing Session [vaizdo įrašas]. IFLA YouTube, 2018. Prieiga per internetą: www.youtube.com/ watch?v=igooU80ImMU YLÄNNE, Kirsi. Universal Design in Finnish Libraries – Accessibility Guidelines as a Way to Promote Universal Design. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 094, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia LACHAL, Jérémy; PEICH, Muy-Cheng. Libraries as vectors of integration for immigrants and refugees: access to information and education in the Ideas Box in France. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 114, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia LESNESKI, Traci Engel (a). Process to Product: Inclusive Libraries by Design [interaktyvus]. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 127, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia. Prieiga per internetą: http://library.ifla.org/2239/1/127lesneski-en.pdf LESNESKI, Traci Engel (b). Welcome to All: Design’s Role in Creating an Inclusive, Safe and Beloved Community Destination [interaktyvus]. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 114, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia. Prieiga per internetą: library.ifla.org/2218/1/114-lesneski-en.pdf Libraries in Malaysia. Towards Transformation and Community Outreach. Published by Librarians Association of Malaysia. Kuala Lumpur: Persatuan Pustakawan Malaysia, 2017 Libraries Without Borders [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.librarieswithoutborders.org

Korporacija „Samsung“ prisidėjo Malaizijoje įrengiant ne vieną išmaniąją biblioteką. Viena tokių – Nacionalinėje bibliotekoje

SIEBERNS, Anne. Universal Design and Human Rights: The UN Convention on the Rights of Person with Disabilities (CRPD) [interaktyvus]. IFLA WLIC: 84st IFLA General Conference and Assembly, Session 094, 24–30 August, 2018, Kuala Lumpur, Malaysia. Prieiga per internetą: library.ifla.org/2269/1/094-sieberns-en.pdf

Kasdienybė ir pramogos 1918–1940 m. Aida Grybienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo steigiamos valstybės valdymo, mokslo, kultūros, finansų įstaigos, sostinėje Kaune daugėjo gyventojų, tad atsirado naujų laisvalaikio leidimo vietų – restoranų, kino teatrų. Formavosi visuotinių – naujai užgimusių ar atgaivintų anksčiau tautoje minėtų švenčių tradicijos. Tarpukario Lietuvos valdžia stengėsi palaikyti sportą, kaip vieną laisvalaikio formų. Populiarus buvo ir poilsis kurortuose – jų skaičiuota daugiau kaip dvi dešimtys. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Enrika Blikertaitė ir Aida Grybienė, remdamosi bibliotekoje saugomais dokumentais, parengė didelio susidomėjimo sulaukusią parodą „Įdomioji Lietuva: kasdienybė ir pramogos, 1918–1940“, iš kurios eksponatų tarpukario Lietuva atsiskleidė kaip visavertė Europos valstybė. Tuo metu laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune klestėjo pramonė, kūrėsi įvairios įstaigos, mieste atsirado populiarių susibūrimo vietų – kavinių, restoranų, kino teatrų, parduotuvių – poreikis, sparčiai daugėjo statybų. Buvo asfaltuojamos gatvės, tiesiamas vandentiekis, kanalizacija. Vietoj arkliu traukiamo tramvajaus (konkės) ėmė kursuoti maršrutiniai autobusai. Per du dešimtmečius Kaunas iš mažo provincijos miesto virto modernia valstybės sostine. Tarpukario periodiniuose leidiniuose publikuotos miesto nuotraukos primena apie populiariausią Kauno restoraną „Metropolis“, kuriame dienos metu pietaudavo universiteto profesūra, žurnalistai, meni22

ninkai, vakarais rinkdavosi miestiečiai, diplomatai, kariškiai, valdininkai. Ponios demonstruodavo savo naujausius apdarus. Restoranas garsėjo gera virtuve ir puikia muzikine programa. Svečius linksmindavo Moišės Hofmeklerio orkestras, dainuodavo Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas. Pasitelkus Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomas knygas, periodinius leidinius, atvirukus, plakatus, galima susidaryti išsamų vaizdą apie dainų švenčių rengimo tradiciją, teatro, kino, radijo, sporto istoriją, tarpukariu užgimusias arba atgaivintas šventes: Tautos šventę, Jonines, Motinos dieną, kitas to meto pramogas, rengiamas Švaros savaites.

Dainų ir kitos visuotinės šventės

Didžiuma eksponatų skirta dainų šventėms, kurios kartu su Latvijos ir Estijos dainų šventėmis 2003 m. UNESCO paskelbtos žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Lietuvoje pirmoji dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje. Tada ji buvo vadinama Dainų diena, joje dalyvavo tik chorai. Žemės ūkio ir pramonės parodos metu vykusią šventę inicijavo kompozitorius ir choro dirigentas Juozas Žilevičius. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), buvo apie 50 tūkst. klausytojų. Be didmiesčių ir apskričių centrų chorų, šventėje dalyvavo ir miestelių bažnytiniai chorai. Antroji dainų šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko 1928 m. liepos 1–2 d. Kaune. Joje dalyvavo jau dvigubai daugiau – 6000 dainininkų ir dvigubai daugiau – 100 tūkstančių – klausytojų. Trečią kartą dainų šventė surengta 1930 m. birželio 20 d. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dalyvavo 200 chorų ir 9000 dainininkų. Šaulių organizacija buvo subūrusi 30 chorų, pavasarininkai – 23, ateitininkai – 9. Kaip ir ankstesnėse šventėse, gausiausiai dalyvavo bažnytiniai chorai – daugiau kaip 60. 1920–1940 m. dainų šventės vyko ir Telšiuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje. Jas rengė visuomeninės organizacijos: šauliai, pavasarininkai, ateitininkai. 1927 m. birželio 6 d. surengta pirmoji Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė. Antrasis šio krašto chorų sambūris įvyko 1933 m. birželio 4–5 d., o trečiasis – 1938 m. liepos 9–10 d. (dalyvavo apie 2000 dainininkų). Pirmąja šokių švente laikoma 1937 m. birželio 29 d. Kaune tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ surengta šventė. Viena didžiųjų tarpukario Lietuvoje švęstų švenčių – Tautos šventė, kurios pradžia siejama su 1920 m. gegužės 15 d., kai į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas. Iš pradžių ji buvo vadinama Steigiamojo Seimo diena ir minima gegužės 15-ąją. Tądien vykdavo pamaldos bažnyčioje, iškilmingi Seimo posėdžiai, Karo muziejaus sodelyje rengiama žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonija, kariniai paradai. Nuo 1925 m. Steigiamojo Seimo šventė oficialiai vadinta Tautos švente. 1930 m., Lietuvai minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, Tautos šventė buvo perkelta į rugsėjo 8-ąją – Vytau-

Antrosios dainų šventės vadovą redagavo Liudas Gira. Išleido II dainų šventės ruošos komitetas, 1928.

to karūnavimo ir Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną. Paskutinį kartą Tautos šventė paminėta 1939-aisiais. Motinos diena Lietuvoje pradėta minėti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu. Pedagogės, Steigiamojo Seimo narės Magdalenos Draugelytės-Galdikienės iniciatyva ir pastangomis 1929 m. kovo 24 d. susirinkę įvairių moterų organizacijų atstovai Motinos dieną nutarė švęsti ir minėjimus rengti pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši tradicija greitai prigijo to meto visuomenėje, ji sėkmingai gyvuoja ir mūsų dienomis. Pagoniškoji Rasų šventė, įsigalėjus krikščionybei susieta su šv. Jono vardu, nuo seno buvo vidurvasario, šienapjūtės pabaigos, saulės ir ugnies šventė. XX a. pradžioje šventė buvo primiršta ir atgaivinta Lietuvos šaulių sąjungos iniciatyva. Ši sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d., tad šauliai Jonines laikė savo organizacijos gimtadieniu. Išpopuliarėti šventei padėjo ir Mažojoje Lietuvoje gyvavusi tradicija Jonines švęsti ant Rambyno kalno. Apie šios šventės atgaivinimą buvo kalbėta jau 1928 metais. 1931 m. Šaulių sąjungos nariai buvo raginami sutvarkyti piliakalnius, o šventės šūkis – „Sukurkime laužus“ – kvietė ne tik organizacijos narius, bet ir visus lietuvius burtis ant piliakalnių švęsti Joninių, kurios populiarėjo kiekvienais metais – vis daugiau piliakalnių sužibdavo Joninių laužais.

Radijas – ir kultūros, ir žinių šaltinis

Tarpukario Lietuvoje radijas buvo ir pramoga, ir kasdienė būtinybė, jungtis su pasauliu, kultūros ir žinių šaltinis. Apie radijo istoriją galima sužinoti

„Radio bangos“ – vienkartinio žurnalo viršelis. Kaunas, 1931. Visos straipsnyje spausdinamos leidinių kopijos – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių. Jos eksponuotos parodoje „Įdomioji Lietuva: kasdienybė ir pramogos, 1918–1940“.

iš 1926–1940 m. leistų radijo mėgėjams ir klausytojams skirtų žurnalų „Radijo bangos“, „Bangos“, „2000 metrų“. Pirmoji radiofono redakcija ir studija pradėjo veikti 1926 m. Kauno radijo stotyje Žaliakalnyje. Nuolatinę programą radijo stotis pradėjo transliuoti tų metų birželio 12 d. 19 valandą. Iš pradžių laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Pirmasis pranešėjas, programos vedėjas (direktorius) buvo Petras Babickas. Jis vedė vaikų valandėles, buvo populiarusis Radijo dėdė. Pirmoji radijo laida vaikams transliuota 1927 m. sausio 23 dieną. Ypač populiarūs buvo humoristiniai estradiniai dramos aktorių pasirodymai (Petro Biržio nuo 1930 m. vedama folklorinė satyrinė laida „Pupų Dėdės pastogėje“). 1938–1940 m. transliacijų laikas pailgintas iki 10–11 valandų per dieną, vedama naujų valandėlių, padidintas radijo simfoninis orkestras. Pastarasis ėmė dažniau rengti viešus koncertus visuomenei. Radijo studijoje prie mikrofono koncertuodavo žymiausi dainininkai ir muzikantai. Transliuoti šokių ir muzikos vakarai iš „Metropolio“ restorano ir kino teatro „Metropolitain“. Registruotų radijo klausytojų Lietuvoje nuo 323 (1926 m.) padaugėjo iki 59 527 (1938 m.). Visoje šalyje kūrėsi radijo mėgėjų būreliai. Periodinėje spaudoje buvo spausdinami patarimai, kaip pasigaminti radijo imtuvą, aptariamos radijo technikos naujienos, leidžiami vadovėliai.

Teatras ypač mėgtas ir prezidentų

Svarbiausia tarpukario pramoga, be abejo, galima vadinti teatrą, kurį ypač mėgo prezidentas Antanas Smetona. Spektakliuose jis lankydavosi bent kartą per savaitę, sekdavo bene visas premjeras. Operos mielai klausydavosi ir prezidentas Aleksandras Stulginskis. Valstybės teatre taip pat būdavo rengiami įvairių sukakčių minėjimai, į kuriuos susirinkdavo politikos ir kultūros elitas. Pirmasis profesionalus teatras Kaune buvo 1919 m. įsteigtas Tautos teatras, veikė „Vilkolakio“ satyros bei Valstybės teatrai (abu – nuo 1920 m.). 1920 m. įkurtoje Dramos vaidykloje pirmas pastatytas spektaklis buvo Hermanno Sudermanno „Joninės“ (premjera įvyko 1920 m. gruodžio 19 d.). 1922 m. pavasarį Kaune įsteigtas valstybinis teatras – Lietuvos valstybės drama. 1925 m. Valstybės teatrą sudarė operos, dramos ir baleto trupės. Žymiausi to meto režisieriai – Konstantinas Glinskis, Borisas Dauguvietis, Andrius Oleka-Žilinskas, Antanas Sutkus. Iki Antrojo pasaulinio karo jame įvyko apie 170 premjerų. Repertuarą sudarė ne tik nacionalinės, bet ir rusų, latvių, Vakarų Europos klasikų dramaturgijos veikalai. Pirmasis operos spektaklis Kaune – Giuseppe's Verdi „Traviata“ – įvyko 1920 m. gruodžio 31-ąją.

Meno 7 dienos. 1928, Nr. 1, p. 2–3

1920–1944 m. Lietuvos valstybinis operos teatras pastatė 66 operas bei operetes, suvaidinta apie 2700 spektaklių. Ryškiausia to meto Lietuvos operos žvaigždė buvo tenoras Kipras Petrauskas, sukūręs apie 80 vaidmenų. 1925 m. gruodžio 4 d. įvykusi Leo Delibas'o baleto „Kopelija“ premjera laikoma profesionalios baleto trupės Valstybės teatre veiklos pradžia (vadovė Olga Dubeneckienė). 1931 m. įkurtas Valstybės teatro skyrius Šiauliuose, 1935 m. iš Šiaulių jis perkeltas į Klaipėdą, 1940 m. įkurtas Vilniaus valstybinis teatras.

Visiems prieinama populiari pramoga

Tarpukariu Lietuvoje sparčiai populiarėjo kinas, ši meno rūšis pasidarė prieinama visiems socialiniams sluoksniams. Pirmasis po karo kino (tuo metu vadinto kinematografu) teatras „Palas“ Kaune atidarytas 1919 m. balandį. 1922 m. mieste jau veikė penki stacionarūs kino teatrai, 1940-aisiais – 17. Iš pradžių kinematografai buvo steigiami tiesiog gyvenamuosiuose pastatuose, o pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas Kaune pastatytas 1925 metais. Jame įsikūrė kino teatras „Odeon“ (vėliau pavadintas „Glorija“). Daugiausia kino teatrai veikė Laisvės alėjoje, dar keli buvo Šančiuose, vėliau ėmė kurtis ir Žaliakalnyje. 1938 m. visoje Lietuvoje buvo 59 kino teatrai, iš kurių 22 veikė kasdien, o dauguma – tik 2–3 dienas per savaitę. Klaipėdoje 1931 m. veikė trys kino teatrai: „Capitol“, „Apollo“, „Kammer-Licht-Spiele“. Šiauliuose 1925 m. vienintelė kino salė buvo Liaudies namuose. 1927–1928 m. šiame mieste atidaryti net

trys kino teatrai: „Lyra“, „Mars“, „Rekord“. 1930 m. pastatytas modernus kino teatras su centriniu šildymu ir visais patogumais, 450 vietų sale „Kapitol“. Konkurencija, regis, buvo didelė, nes 1938 m. Šiauliuose jau veikė tik du kino teatrai – „Kapitol“ ir kinas Liaudies namuose. Kurį laiką šalies ekranuose daugiausia rodyti carinėje Rusijoje sukurti filmai. Greitai juos pakeitė Holivudo produkcija. Dominavo menkos meninės vertės kriminalinės tematikos filmai, vėliau padaugėjo dramų ir komedijų. Visuomenėje plito nepasitenkinimas tokiu filmų repertuaru, o 1923 m. spaudoje pasirodė atsišaukimas, kuriame nurodoma, jog tokie filmai jaunimui daro nepataisomą žalą. Atsišaukimą pasirašė žymūs visuomenės veikėjai, mokslininkai. Adomas Jakštas-Dambrauskas, teigdamas, kad filmai žiūrovo psichiką nuodija labiau negu alkoholis ir nikotinas, siūlė sukurti antikinematografininkų („kino nelankytojų“) draugiją, kurios nariai neitų į kiną ir kitus ragintų taip elgtis. „Kino naujienų“ (1932, Nr. 7) viršelis

Kaip futbolą nurungė krepšinis

Vartant senuosius periodinius leidinius, galima įsitikinti, kad tarpukariu sportui buvo skiriamas didelis ne tik visuomenės, bet ir valdžios dėmesys. Prezidentas A. Smetona buvo dosnus sporto mecenatas, įsteigęs net aštuonis vardinius prizus: sidabrinę taurę, skirtą ralio aplink Lietuvą nugalėtojui, sidabro vazą – prizą geriausiam Lietuvos tenisininkui ir kitus. Kaune veikė įvairūs sporto klubai: Lietuvos futbolo klubas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, Akademinis sporto klubas, žydų – „Makabi“ ir „Hapoel“, vokiečių – „KSKKultus“, „Olympia“. Savaitgaliais vykdavo daug įvairių varžybų ir tai labai paįvairindavo miestiečių gyvenimą, nes sportas buvo daugeliui prieinama pramoga, viena iš laisvalaikio formų. Ilgą laiką populiariausias buvęs futbolas, 1937 m. lietuvių komandai Rygoje laimėjus Europos vyrų krepšinio čempionato aukso medalį, šį statusą turėjo užleisti pastarajai sporto šakai. 1939 m. Lietuvos rinktinei Kaune apgynus žemyno čempionų vardą, krepšinis lietuviams tapo pačia populiariausia sporto šaka. Parodos Vrublevskių bibliotekoje rengėjų nuomone, įdomus yra žurnalo „Sportas“ 1926 m. viršelis. Jame išspausdinta šaudymo iš karabinų čempionų Jono Lenkaičio ir Honoratos Ivanauskienės, profesoriaus Tado Ivanausko žmonos, pedagogės, aktyvios Šaulių organizacijos veikėjos, nuotrauka. Įdomu tai, kad H. Ivanauskienė varžėsi ir laimėjo vyrų rungtyje.

„Kino naujienų“ (1932, Nr. 6) ketvirtas viršelis

Tarp menkavertės komercinės kino produkcijos pasitaikydavo ir vertingų kūrinių. 1927–1928 m. buvo sukurti pirmieji lietuviški vaidybiniai filmai: komedija „Gydytojas per prievartą“ (1927 m.), propagandinis filmas „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (1928 m.). 1931 m. spalio 9 d. Kaune, „Forumo“ kino teatre, įvyko pirmosios lietuviškos ilgametražės komedijos „Onytė ir Jonelis“, arba „Nelįsk, kur nereikia“, premjera. Tarpukario laikraščiuose ir žurnaluose kinui buvo skiriama daug dėmesio, filmai recenzuojami bei reklamuojami. Spausdinami aktorių gyvenimo aprašymai, nuotraukos, rengiami mėgstamiausių aktorių rinkimai. 1931–1932 m. buvo leidžiamas savaitinis iliustruotas kino mėgėjų žurnalas „Kino naujienos“. „Sporto“ (1926, Nr. 35) viršelis

Vrublevskių bibliotekos fonduose išlikę dailininkų Domicėlės ir Petro Tarabildų, Aleksandro Šepečio sukurti plakatai, Marijonų spaustuvėje leisti agitaciniai šūkiai, skirti higienai skatinti.

Vasarą – poilsiautojų antplūdis kurortuose

Rengiant Švaros savaites, buvo pasitelkiama reklaminė medžiaga.

Siekis – kultūringas žmogus ir švari šalis

Tarpukario Lietuvoje formavosi modernios vakarietiškos miesto kultūros žmogus – besirūpinantis savo išvaizda, besidomintis mada, technikos naujovėmis, lankantis kino teatrus, laisvalaikį leidžiantis kavinėse, vykstantis atostogauti ir t. t. Pakankamai finansinių išteklių turintis žmogus galėjo įsigyti ar užsisakyti norimą gaminį, produktą, paslaugą. Taigi svarbi tapo reklama. Tarpukario reklamų tekstai ilgi, kuriantys intriguojančią, patrauklią istoriją. „Senatvė nugalėta. Nėra daugiau senos išvaizdos veidų. Tegul kiekvienas patiria ant savęs puikaus „Florance“ Jaunystės muilo veikimą“ – skelbia 1933 m. rugpjūčio 14 d. laikraštyje „Sekmadienis“ išspausdinta reklama. Lietuvoje organizuotos Švaros savaitės. Per jas žmonės buvo raginami susitvarkyti namus, kiemus, sodus, daržus, gatves, išsiskalbti drabužius, nusiprausti ir kt. Pirmą kartą tokia savaitė surengta 1928 m. gegužės 6–13 dienomis. Ruošiantis minėti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 10-metį, buvo galvojama ne tik apie oficialius renginius, šventes, minėjimus, bet ir apie bendrą valstybės, kaip tvarkingos ir švarios šalies, įvaizdį. 1928 m. balandžio 25 d. buvo įkurtas Švaros savaitės komitetas. Jis sudarė ir visuose dienraščiuose bei savaitraščiuose paskelbė trijų dalių tvarkymosi planą: A – gyvenamasis namas ir butas, B – kiemas ir apylinkės, C – asmeninė higiena. Švara padės „galutinai naikinti vergijos ir baudžiavos papročius, kurių liekanos tebesislepia su nešvarumais ir dulkėmis tavo namų palėpėje, plyšiuose ir užkampiuose. Visi į darbą“ – taip savo kreipimąsi į visuomenę baigia Švaros savaitės komitetas.

Galima paminėti įdomių faktų apie vasaros poilsį. Tarpukariu Lietuvoje iš viso buvo net 25 kurortai, populiariausi iš jų – Palanga, Kulautuva ir Birštonas. 1928 m. Lietuvoje patvirtintos kurortų tvarkymo taisyklės, 1932 m. priimtas kurortų įstatymas. 1933 m. Palangoje buvo maždaug 2500 gyventojų, o sezono metu čia poilsiaudavo apie 3000 svečių. Atvykdavo žmonės iš visos Lietuvos, bet pagrindiniai lankytojai buvo Kauno elitas. Palangos valdžia į kurortą bandė pritraukti ir užsienio turistų, tačiau jie buvo retenybė. Sezonas prasidėdavo gegužės 15 d. ir tęsdavosi iki spalio 1-osios. 1936 m. Palangoje veikė 64 vilos ir pensionai („Dievaitis“, „Vaidilutė“, „Kurhauzas“), 4 alaus barai ir restoranai, 3 valgyklos, 5 kepyklos ir cukrainės, daug įvairios paskirties parduotuvių. Sezono metu čia veikė turgūs, gausiai prekiauta gintaro dirbiniais, žuvimi. Buvo leidžiami kurorto žemėlapiai, poilsiautojų vadovai, atvirukai, ėjo periodiniai leidiniai: „Pliažas“, „Baltijos pliažas“, „Palangos pliažas“. Produktyviausias tarpukario komiksų dailininkas – Jonas Martinaitis (1898–1947), periodinėje spaudoje bendradarbiavęs beveik du dešimtmečius, sukūręs dešimtis personažų: medžiotojų, sodininkų, šaulių, karių, ūkininkų, namų šeimininkių, nupiešęs šimtus komiksų, sueiliavęs tūkstančius ketureilių. Jo kūrinių galima rasti beveik visuose tarpukario laikraščiuose ir žurnaluose: „Trimite“, „Medžiotojuje“, „Lurde“, „Karyje“.

Tarpukario Lietuvoje buvo išleista atvirukų, populiarinančių šalies kurortus. Atviruke – Palangos paplūdimys (aut. Ignas Stropus).

Tapatybės ženklai

MARIJOS ATVAIZDAI TRADICINĖJE LIAUDIES SKULPTŪROJE Kryždirbystė – neabejotina Lietuvos tautinio savitumo išraiška, įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Toliau spausdiname straipsnių ciklą šia tema (ankstesnės publikacijos – „Tarp knygų“, Nr. 1–8). Rugsėjo 8 d. Lietuvos ir pasaulio katalikai minėjo Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną. Marijos garbinimas yra vienas svarbiausių lietuvių etninės kultūros požymių. Pamaldumą jai dar nuo Lietuvos krikšto skatino čia įsikūrusios pranciškonų, marijonų vienuolijos ir Vytautas Didysis, jos garbei statęs bažnyčias. Pagarbos Marijai išraiška yra ir jos vaizdavimas liaudies skulptūroje. Jos skulptūrėlės buvo statomos į koplytėles, koplytstulpius, koplyčias – kad stebėtų šeimos gyvenimą, globotų namus ir juose gyvenančius žmones.

Vinco Svirskio kryžius su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, Panevėžio r. Fotografas Adomas Varnas, 1923 m.

Liaudies skulptūroje tautos pagarba Marijai buvo perteikiama originaliais siužetais, atspindinčiais lietuvių savimonę, moralę ir pažiūras, meilę Lietuvos globėjai Švč. Mergelei Marijai. Dievadirbiai vaizdavo ją savaip, lietuviškai, priartindami prie Lietuvos žemės ir žmonių pasaulėžiūros – kad būtų kiekvienam sava, artima, kiekvieno ir visų. Neretai jie savaip traktuodavo ikonografiją. Marijos vaikystę tradicinėje skulptūroje primena tik viena kompozicija – „Šv. Ona moko Mariją“. Tai auklėjimo scena, kur mergaitė stovi prie savo motinos Onos, laikančios maldaknygę ir mokančios ją skaityti. Lietuvoje šis siužetas buvo įgavęs tautinį atspalvį ir sutapatintas su lietuve motina, slapčia mokančia vaikus lietuviškos spaudos draudimo metais. Lietuviai valstiečiai mėgo „Nekaltai pradėtos Švč. Mergelės Marijos“ siužetą (kompoziciją). Jame Marija vaizduojama jauna, vilkinti baltu (tyrumo ir tiesos spalvos) drabužiu, apsigobusi dangišku mėlynu apsiaustu, stovinti ant pusmėnulio, rankas sudėjusi maldai. Šį tradicinį Marijos vaizdavimą XIX a. antrojoje pusėje dievadirbiai perėmė iš ispanų tapytojo Bartalomé Estebano Murillo (16017–1682) paveikslo „Nekaltas prasidėjimas“. Tuo pačiu laikotarpiu iš Prancūzijos (po 1858 m. Lurde įvykusio stebuklingo Marijos apsireiškimo) atėjo paprotys prie vandens statyti lurdais vadinamus statinėlius su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlėmis pavienėms ir bendruomeninėms maldoms; prie jų melstasi ir per gegužines pamaldas. 43

mą, bet ir gailestingumą. Skausmo ir liūdesio siužetas „Pieta“ – labiausiai išplėtota ikonografinė Marijos tema. Šiame siužete Marija ant kelių laiko nuo kryžiaus nuimtą sūnų. Marija didinga, vilkinti raudona suknia, apsigobusi mėlynu apsiaustu, dažniausiai su karūna arba žvaigždžių nimbu. Jos žvilgsnis nukreiptas į nukankinto Jėzaus kūną, o į širdį įsmeigti kalavijai – begalinio skausmo išraiška. Kartais kompoziciją papildo du angelai su Mirtį ir Prisikėlimą simbolizuojančiomis žvakėmis, stovintys abipus Marijos arba skrendantys (pritvirtinti ant vielinių strypelių). Kompozicija „Švč. Mergelė Marija Dangaus Karalienė“ primena, jog baigusi savo žemišką gyvenimą Marija pirmoji iš žmonių buvusi prikelta iš numirusių, su kūnu ir siela paimta į dangų. Šiuo atveju ji vaizduojama

Švč. Mergelė Marija Maloningoji, XX a. pr., Plungės r.

Vienas populiariausių siužetų tradicinėje skulptūroje – „Marija Maloningoji“. Dideliais vėduokliniais spinduliais, sklindančiais iš Marijos delnų, reiškiama malonių idėja. Tikėta, jog Mergelė Marija visiems prašantiems dalijanti malones, gydanti dvasios žaizdas ir teikianti stiprybės sunkią valandą. Dieviškąją motinystę atskleidžianti „Marija su Kūdikėliu“ buvo retesnis siužetas. Dievo Motina vaizduota su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Motinystės garbinimo nuostata plėtota ir „Šventosios šeimos“ kompozicijoje, kurioje jauna motina Marija ir įtėvis Juozapas už rankų veda vaikelį Jėzų. Kenčiančios Marijos, liaudyje maloniai vadintos Skausmų motinėle, paveikslas perteikiamas dviem siužetais. „Marija Skausmingoji“ – Dievo Motinos išgyventą skausmą pabrėžia į širdį įsmigę kalavijai ir skruostais riedančios ašaros. Širdis šiame siužete simbolizuoja ne tik begalinį skaus-

Švč. Mergelė Marija su kūdikiu, XIX a. pab.–XX a. pr., Kretingos r., Laukžemės k.

stovinti su karališka karūna, pamynusi žaltį, rankas sudėjusi maldai, žvilgsnį nukreipusi į žemę, lyg stebėtų pasaulį. Būdama danguje, šalia Sūnaus, ji iškyla kaip tarpininkė – globėja, užtarėja ir gailestingumo motina, kuri saugo žemėje gyvenantį žmogų. Lietuvoje didžiausi Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai rengiami Šiluvoje (Raseinių r.), kuri garsi kaip Dievo Motinos šventovė, nes čia apsireiškusi Marija palietusi kojomis Lietuvos žemę ir kalbėjusi su piemenėliais lietuviškai. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma daug iš įvairių šalies regionų atvežtų pagarbą Marijai perteikiančių tradicinės skulptūros darbų. Dr. Elvyda Lazauskaitė Švč. Mergelė Marija Skausmingoji, XIX a. pab., Ignalinos r., Kalveselio k. Fotografas Arūnas Baltėnas

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja

in this issue Valerijus Šerelis. Never-Ending Fight for Freedom: with the Help of Thought, Word and Action

Laura Juchnevič. Libraries: Changing, Modern, Inclusive 1

In the year of 2018, when Lithuania celebrates the restoration of the independent State, the authors of the magazine‘s heading “#GyvasŽodis” reflect on the topic “Me and My Centenary”. This issue‘s guest is the professional soldier, poet and bard Valerijus Šerelis. Since the origination of the national renaissance movement, he has been involved in the building of the national defence system and has achieved the rank of lieutenant colonel. He reminds that the struggle for freedom is permanent and never-ending. There are no unimportant agents in this field: some do it with the help of a gun and others, with a guitar or pen.

Benjamin Natanyahu: “Here is the Treasury of the Jerusalem of Lithuania” 3 The Prime Minister of Israel Benjamin Netanyahu, who visited Lithuania in August this year, participated at the informal meeting of Prime Ministers of the three Baltic countries held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania on the second day of his visit, 24 August. It was this meeting that made the honorary guest to alter the schedule of his visit in Lithuania: Netanyahu got interested in the unique collection of Jewish books and manuscripts preserved at the Library: he expressed a wish to come to the National Library’s Judaica Research Centre and get acquainted with these documents.

Albertas Šadys. Reorganization Means Building an Entirely New Library 5 Up to 2018, this library had limited access for the general public and served the academic community. It has been reorganized and became the Library of Military Sciences and Technologies. The Director of Library of the General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania Albertas Šadys tells about the important process of the reorganization of Lithuania’s libraries, when the Library of the Military Academy was merged with the Lithuanian Technical Library, which had been operating for 60 years, and presents the vision of the reorganized library’s future.

Ieva Grigaitytė. The Library as the Educator of Smart Society

Lithuania, which has adapted its progress strategy “Lithuania 2030”, has the purpose to become a country with high living standards. One of the objectives of this prospect is building of smart society. Lithuania’s public libraries also contribute to the realization of the nation’s plans. Ieva Grigaitytė from the Ieva Simonaitytė Public Library of Klaipėda County, by drawing on materials from the international conference “Library for Education of Smart Society”, which was held at this Library and had participants from Slovenia, Latvia, Poland and 17 Lithuanian libraries, tells about processes of educating smart society at libraries and about how library specialists are encouraged to search for creative solutions and be open to international dialogue and cooperation.

Žibutė Petrauskienė: “I Simply Dislike Unaccomplished Jobs”

An interview which ends our cycle about the winners of the nomination for the best representative of the library community of 2017 announced by the Ministry of Culture. This time we present the best librarian of 2017 the Director of the Scholarly Communication and Technologies Department at Vilnius University Library Dr. Žibutė Petrauskienė as well as her insights about the newly emerging status of academic libraries and the importance of works done by this Department for the dissemination of information. (Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

This year’s General Conference of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) (the 84th) was held in the capital of Malaysia Kuala Lumpur on 24–30 August. The Deputy Director of the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County Dr. Laura Juchnevič shares her impressions and insights gathered at this annual event.

Aida Grybienė. Everyday Life and Leisure Pursuits in 1918–1940

This issue’s heading “The Centenary of the Restored Lithuania” surveys the holidays and everyday leisure pursuits popular in Lithuania during the period of 1918–1940. The author of the article the Head of the Older Serials Unit of the Rare Books Department at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Aida Grybienė presents facts showing traditions related to the history of theatre, cinema, radio, sports and holiday-making, which she gathered together with her colleague Enrika Blikertaite when preparing the exhibition of documents preserved at the Library “The Interesting Lithuania: Everyday Life and Leisure Pursuits, 1918–1940”.

Vaiva Markevičiūtė. A Non-Juvenescent Literary Artist with a Creative Soul 27 Are there many teenagers who bravely and without withholding their opinion corresponded with the great Russian literary classic Leo Tolstoy (1828–1910)? Such was Edmundas Steponaitis (1892–1908), an originator of Lithuanian symbolism, who contributed to lifting the ban of the Lithuanian press in 1904. However, this young man was not destined to reveal his talents. This publication is about a literary artist of tragic fate, who managed to enter the history of the Lithuanian literature over his short life, which lasted 16 years.

Jolita Baltrimienė. How to Overcome the Fear of Electronic Services? 32 The Head of the IT and Project Management Department of the Klaipėda Municipality Public Library Jolita Baltrimienė shares the Library’s best practice as regards motivating older people to let information technologies and Internet into their daily lives. The Library’s project implemented in the late 2017 “Overcome the Fear of Electronic Services” had the purpose to provide possibilities for older people to comfortably and safely live within today’s society. Within this project, the Library collaborated with numerous partners. The project included trainings, which involved 180 people.

Elvyda Lazauskaitė. Portrayals of Mary in Traditional Sculpture

The editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The series of articles by Dr. Elvyda Lazauskaitė, which we have been publishing since the beginning of this year, introduces saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. The 8th of September is the birthday of Mary, mother of Jesus. She is a significant subject in traditional Lithuanian sculpture: there are numerous compositions featuring her. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 9 (716) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-09-21 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 39097 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of books) No 09 (716) 2018 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt