Issuu

Liepa–rugpjūtis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Čia – mūsų Lietuva! 1 STATISTIKA / LIETUVOS BIBLIOTEKOS

Eglė Dikavičienė. Bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė 5 STATISTIKA / IFLA PROJEKTAI

Dalia Jaskonienė. Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika 10 POKALBIS

Lina Šarlauskienė: „Kol yra iššūkių, tai – mano svajonių darbas“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

METŲ KNYGA

Vaiva Markevičiūtė. Bachuriuka iš Pietinia brendima istorija 17 KRAŠTOTYRA

Audronė Berezauskienė. Veikla, suteikianti bibliotekai išskirtinį veidą 19 SUKAKTYS

Birutė Railienė. Nepailstamai skirianti jėgas didiems darbams 22 ŽMONĖS IR LAIKAS

Petronėlė Grybauskienė. Bendradarbis, kurio nepažinojome 25 GEROJI PATIRTIS

Virginija Švedienė. Kultūros misionieriai

KRONIKA

Tomas Pauliuščenka. Sensoriniai skaitymai „kitokio įgalumo“ vaikams Žydrė Vėtienė. Lilaestijoje paminėtas draugystės penkiasdešimtmetis Jūratė Genytė. Vasaros sąskrydžiu pagerbė Vydūną

34 36 38

KRONIKA / BIBLIOTEKŲ VASARA

39 40

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

IN MEMORIAM

Julija Ruzaitė [1934 07 09–2018 07 04]

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Motinystės pavyzdys ir gydantis piligrimas

38 Kauno kolegijos bibliotekos archyvo (13), Virginijaus Benašo (31), Dainiaus Vareikos (38) nuotraukos

VirŠeliuose

Pirmame: didžioji 2018 metais minimo Lietuvos valstybės jubiliejaus kulminacija – Šimtmečio dainų šventė. Joje dalyvavusių šalies bibliotekų darbuotojų įspūdžiai ir nuotraukos – #GyvoŽodžio rubrikoje. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Liepos– rugpjūčio numeryje – šv. Ona. Kompozicija „Šv. Ona pati trečioji“, XX a. pr. Arūno Baltėno nuotr.

Redakcija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

#gyvasžodis

Ilona Ambrozienė, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB Norkaičių kaimo filialo vyr. bibliotekininkė: Dainų šventėje dalyvavau kaip Dainų dienos dainininkė su Šilalės krašto choru. Įspūdžiai patys nuostabiausi, širdis buvo pilna džiaugsmo, pakylėjimo ir Tėvynės meilės. Tie jausmai tokie stiprūs, kad prisiminus ir dabar suspaudžia širdį. Šioje šventėje dainavau jau gal penktą ar šeštą kartą. Dainų šventės magiją pajutau dar būdama moksleivė, sutvirtinau studijuodama, o suaugusi net neketinu paleisti – jausmas dainuoti su tūkstančiais nepakartojamas. Į šią Dainų šventę vežiausi dukrą, būsimą pirmokę, kuri ir eitynes per Vilnių (basomis!), ir visą koncertą atlaikė, ir su choristais himną giedojo. Vyresnysis sūnus grojo su Vilniaus universiteto orkestru, tad džiaugsmo dar daugiau.

Čia – mūsų Lietuva!

Niekas neginčys, XX a. paskutinis ir pirmieji šio amžiaus dešimtmečiai paliks gilų įspaudą Lietuvos istorijoje. O mes, šio laikotarpio amžininkai, gavome išskirtinę privilegiją ne tik džiaugsmingai minėti prieš šimtmetį atkurtą Lietuvos valstybingumą, bet ir daryti tai būdami vėl laisvos šalies piliečiai. Tūkstančiai tautiečių iš visos Lietuvos ir išeivijos liepos pradžioje suplūdo į Vilnių, kad džiugiai dalyvautų šimtmečio dainų šventėje„Vardan tos...“ Dar tūkstančiai tautiečių tapo entuziastingais šventės žiūrovais. Lietuvos valstybės jubiliejui skirta šventė atrakino ir suvirpino kiekvieną širdį. Šįkart „Gyvas žodis“ kaip niekad spalvingas, prabylantis mūsų kolegų lūpomis. Šimtmečio dainų šventės įspūdžiais, emocijomis, patirtu vienybės jausmu dalijasi šalies bibliotekų darbuotojai – Folkloro, Teatro, Šokių ar Dainų dienos dalyviai. 1

Birutė Špukienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB dailininkė-bibliotekininkė: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Taduja“ ir choro „Cantio“ narė. Šventėje grojau basetle ir dainavau. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad teko dalyvauti tokioje gražioje šventėje. Nuostabi atmosfera, nepakartojamas vienybės jausmas. Ačiū.

Audronė Sirvydienė (antra iš kairės), Kaišiadorių r. SVB Darsūniškio filialo bibliotekininkė: Dainuoju Kruonio moterų dainų ansamblyje „Svaja“. Nerealus jausmas būti ten, Vilniuje, vienybėje švenčiant Lietuvos šimtmetį, o ypač giedoti su tūkstantine minia Lietuvos himną. Įspūdis išliks amžiams. Rūtos Bakšienės nuotr. Lina Lukošienė, Jurbarko r. SVB vyr. metodininkė: Labai graži, spalvinga šventė ir visus apėmęs tautiškumo jausmas. Nuostabūs kostiumai. Dainų šventė sutraukė daug jaunų dalyvių, o gyvas Bernardinų sodas parodė, kad tai, kas daroma tyliai kasdienybėje, – puoselėjamas folkloras, gali sužysti visomis spalvomis „vardan tos“.

Jūratės Volungevičienės nuotr. Danguolė Ščiukienė (pirma iš kairės), Kaišiadorių r. SVB Pakertų filialo bibliotekininkė: Dalyvavau Dainų dienoje su Žiežmarių kultūros centro Pakertų vokaliniu moterų ansambliu. Ši dainų šventė man pasirodė grandiozinis renginys, vertas pagarbos ir susižavėjimo, kai tūkstančiai balsų vienu metu dainuoja dainas Lietuvai ir nuvilnija tokia galinga jėga. Neapsakomai gražu.

Raimonda Raudoniūtė, Elektrėnų SVB Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė: Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Tokio vienybės, pakylėjimo ir bendrumo jausmo turbūt daugiau niekur nesu patyrusi. Šventinės nuotaikos aidai dar ilgai mane lydės.

Jūratės Volungevičienės nuotr.

Nijolė Skroblienė (antroje eilėje antra iš kairės), Kalvarijos SVB Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja, ir Sidona Packevičienė (antroje eilėje ketvirta iš dešinės), Kalvarijos SVB bibliotekininkė: Dainų šventėje dalyvavome kaip Kalvarijos trečiojo amžiaus universiteto tautinių šokių kolektyvo „Aštuonnytis“ šokėjos. Šventė mums suteikė daug gerų emocijų, nepamirštamų akimirkų, naujų pažinčių. Nepaisant gamtos išdaigų (pliaupė lietus), pasiruošimas vyko sklandžiai. Nuoširdžiai dėkojame Šokių dienos „Saulės rato ritmai“ choreografams, sukūrusiems įspūdingą teatralizuotą, tautine simbolika paremtą šventinę programą, kuri užbūrė, sužavėjo ir dalyvius, ir žiūrovus.

Algirdas Guntarskis (antras iš dešinės), Kelmės r. sav. Žemaitės VB vyresn. specialistas ūkio reikalams: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Judlė“ narys. Man buvo garbė dalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Ten šokau ir dainavau. Neišdildomą įspūdį paliko dalyvių ir žiūrovų pakili, šventinė nuotaika. Viskas buvo puiku: ir orai, ir renginio organizavimas, ir maistas.

Gražina Zakrasienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB darbuotoja: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Judlė“ narė, šventėje dainavau ir šokau. Džiaugiuosi, kad dalyvavau Šimtmečio dainų šventėje. Jausmas tikrai nenusakomas: tai – pasididžiavimas, kad esi lietuvis, tai – džiaugsmas, kai matai Tautos vienybę! Ačiū organizatoriams už gražią šventę.

Jūratė Volungevičienė, Elektrėnų SVB vyr. metodininkė: Elektrėnų kamerinio choro „Salve“ narė esu daugiau kaip 20 metų, ne kartą teko dalyvauti dainų šventėje. Išliko ypatingi jausmai ir patirtys: nuo bendrystės, pilietiškumo pojūčio, meilės muzikai iki džiaugsmo dainuojant 12 tūkst. žmonių chore, susitinkant su bendraminčiais, atstovaujant savo savivaldybei. Visa tai papildo ne tik krašto, bet ir asmeninės istorijos puslapius. Linkėjimai visiems, puoselėjantiems šią tradiciją.

Auksė Patackienė (antroje eilėje trečia iš dešinės), Kauno technologijos universiteto bibliotekos vyr. informacijos vadybininkė: Esu Kauno mišraus choro „Kamertonas“ narė, dalyvavau Dainų dienoje. Nors tai mano 7-oji dainų šventė, šįkart ypač jautėsi nesuvaidinta vienybės dvasia. Atrodo, pagaliau išmokome atvirai ir nuoširdžiai reikšti džiaugsmą, su pasididžiavimu dėvėjome tautinius kostiumus. Dainos suburia, vienija ir uždega. Nuostabus jausmas, kai kartu dainuoja ne tik daugiatūkstantinis dalyvių choras, bet ir žiūrovai, valstybės vadovai bei užsienio svečiai.

Laimono Markuščenkos nuotr.

Audronės Kibickienės nuotr. Daiva Šilinskaitė, Molėtų r. SVB vyr. bibliotekininkė: Dainuoju ansamblyje „Malkesta“. Dainų šventėse visada jausmas būna nerealus – visų dalyvių bendrumas, vieningumas. Jautiesi pakylėtas, didingos šventės maža, bet reikšminga dalelė. Esu buvusi dešimtyje švenčių ir visada sukyla tas pats jausmas, netelpantis į krūtinę.

Virginija Markuščenko (trečia iš dešinės), Neringos sav. V. Miliūno VB buhalterė: Dalyvavau Folkloro dienoje su Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansambliu „Aušrinė“. Kartu ansamblyje dainuoja ir vyras Laimonas, dukros 11-os metų Amelija ir 9-erių Urtė. Su minėto centro moterų vokaliniu ansambliu „Neringa“ dalyvavau Dainų dienoje, kuri man buvo jau antroji. Dainų dienoje dalyvavau antrąkart, o Folkloro – pirmą. Nuostabi šventė, gera būti tarp bendraminčių, tų, kurie myli dainą, puoselėja lietuviškumą, liaudies kultūrą. „Vienybė težydi“ – tai svarbiausia šventės žinia, kurią turime nešti Lietuvoje. Didžiuokimės, kad esame lietuviai, gerbkime kiekvieną žmogų, džiaukimės nuostabia Lietuvos gamta, puikiu jaunimu, Lietuvos vardo garsinimu visame pasaulyje. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė, ir džiaugiuosi, jog turėjau nuostabią galimybę dalyvauti Šimtmečio dainų šventėje.

Irmanto Kubiliaus nuotr. Vandos Blažienės nuotr. Aušra Vaitkūnienė, Molėtų r. SVB bibliotekininkė: Groju kapeloje „Luokesa“. Mane sužavėjo įspūdingi šokių kolektyvų tautiniai drabužiai bei gera nuotaika. Iš Dainų šventės išsivežiau daug gerų emocijų.

Maksimo Burkausko nuotr. Daina Dailidonienė (pirmoje eilėje ketvirta iš dešinės), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė: Dainų šventėje dalyvavau su Vilniaus universiteto choru „Pro musica“. Man tai buvo svarbus renginys, vienijantis ir leidžiantis pajusti bendrumą. Emocija buvo labai stipri, giedoti „Tautišką giesmę“ su pilnutėliu Vingio parku – neapsakomas jausmas. Audronės Kibickienės nuotr. Ramunės Pečiukonytės nuotr.

Violeta Kuzmaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė: Tai penktoji mano dainų šventė. Šiemet neturėjau pakankamai laiko apsilankyti daugumoje renginių, dėl to gaila... Folkloro dienoje dalyvavau su Vilniaus folkloro ansambliu „Ūla“. Kaskart mane labai jaudina eitynės, žmonių gausa Vingio parke, kur visi kartu giedame tautišką giesmę. Sukilę jausmai net sugraudina. Didžiausią įspūdį paliko paskutinį Dainų šventės vakarą – Liepos 6-ąją – sostinės dangų nušvietę fejerverkai.

Austėja Jasaitienė, Molėtų r. SVB vyr. bibliotekininkė: Esu sutartinių atlikėja, dainuoju ansamblyje „Alsūnė“. Dainų šventė man – vienas laukiamiausių renginių, kurio metu norisi parodyti viską, ką moki geriausio. Šventėje sutikau daug bendraminčių tiek tarp atlikėjų, tiek tarp žiūrovų, jaučiau šiltą bendrumo jausmą.

Gitana Norgailienė (antra iš dešinės), Pakruojo r. sav. Juozo Paukštelio VB Bardiškių padalinio vyresn. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su Pakruojo rajono folkloro ansambliu iš Linkuvos „Linkava“. Ši Dainų šventė man buvo pirmoji. Buvome pakylėti, tiesiog nuostabi šventė. Manau, ją prisiminsiu likusį gyvenimą, turėsiu, ką papasakoti savo bibliotekos lankytojams ir artimiesiems.

Edita Kubilienė, Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB Kumpikų ir Senosios Įpilties filialų vyr. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su šokių kolektyvu. Tai buvo mano pirmoji dainų šventė ir, tikiuosi, ne paskutinė. Buvo labai įdomu iš arti pamatyti, kaip viskas vyksta. Koncertas buvo įspūdingas, visų nuotaikos pakylėtos.

Lina Stonienė (pirmoje eilėje trečia iš kairės), Neringos sav. V. Miliūno VB vyr. bibliotekininkė: Esu dviejų kolektyvų narė, todėl su Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansambliu „Aušrinė“ dalyvavau Folkloro dienoje ir Dainų dienoje – su minėto centro moterų vokaliniu ansambliu „Neringa“. Nuostabi ir nepakartojama šventė, paliekanti prisiminimų visam gyvenimui. Neišdildomas vienybės jausmas juntamas širdyje giedant tautišką giesmę kartu su visa Lietuva ir visais lietuviais, nesvarbu, kur esančiais. Manau, kad Dainų šventė vainikavo valstybės šimtmetį ir yra palinkėjimas ateities kartoms dar 100 metų – „Vardan tos... Vienybė težydi!“

Dangutis Šukys (pirmoje eilėje antras iš dešinės), Panevėžio miesto SVB kompiuterinių procesų automatizavimo inžinierius: Dalyvavau Teatro dienoje kartu su Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio suaugusiųjų mėgėjų teatru „Saulėgrįža“. Vaidinau Vydūną, nuotraukoje sėdžiu laikantis Vydūno knygą. Čia – dviejų teatrų kolektyvai: Perekšlių „Saulėgrįža“ ir Ramygalos „Ąžuolynė“. Mus vienija ta pati vadovė ir režisierė Audronė Palionienė. Mano įspūdžiai kuo puikiausi. Pamatyti kitus, parodyti save ir pabūti tarp bendraminčių yra nuostabu!

Redos Butnorienės nuotr.

Astos Žernienės nuotr.

Diana Lensbergienė (antroje eilėje trečia iš kairės), Akmenės r. SVB Akmenės miesto filialo bibliotekininkė: Teatro dienoje su Akmenės kultūros namų mėgėjų teatru rodėme literatūrinį spektaklį apie Vydūną „Nešantis šviesą“. Šventė man paliko neišdildomą įspūdį.

Janina Vileikienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Vartotojų aptarnavimo centro vadovė: Dainuoju „Versmės“ folkloro ansamblyje, dalyvavau Folkloro dienoje. Taip pat buvau jos mažosios scenos „Iš tos versmės“ šeimininkė: turėjau garbės pristatyti puikius kolektyvus iš visos šalies. Nuostabi šventė, gražūs tautiniais drabužiais pasipuošę žmonės, nors ir lijo, draugiški, linksmi. Dainų diena buvo nuostabi: eitynės suteikė daugybę teigiamų emocijų, o minios giedama tautinė giesmė kėlė pasididžiavimą. Esu laiminga, nes čia – mano, čia – mūsų Lietuva.

Danguolė Garnienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB vyr. bibliotekininkė: Dainavau su Kelmės kultūros centro folkloro ansambliu „Taduja“. Stebėdamas dalyvių amžiaus skirtumus, suvoki, kad susirinko keturios kartos, kad būtent mes savo ir kitų širdyse stipriname meilę dainai, šokiui, mūsų tautos tradicijoms. Viliaus Stankevičiaus nuotr.

Loreta Skačkauskaitė (stovi trečia iš kairės) ir Nijolė Stankuvienė (stovi antra iš dešinės), Radviliškio r. SVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos: Dainuojame Radviliškio miesto kultūros centro mišriame chore. Dalyvauti tokiame renginyje mums buvo didelė garbė ir didžiulė šventė. Esame pakylėtos lietuvių vienybės dvasios ir didingumo. Tai, ką jautėme, sunku apibūdinti žodžiais. Šventės metu patirtos emocijos kompensavo didelį repeticijų nuovargį ir poilsio trūkumą.

Danelija Laurinavičiūtė (antra iš dešinės), Raseinių Marcelijaus Martinaičio VB Sujainių filialo vyresn. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su Raseinių rajono kultūros centro liaudies šokių grupe „Raskila“. Šokome dienos ir vakaro koncertuose. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro trukusios repeticijos mums buvo didelis išbandymas. Šokome ir per smarkų lietų, ir kaitinant saulei. „Spiečiaus kadrilį“ poromis teko šokti su Kanados Kalgario lietuvių bendruomenės tautinių šokių ansambliu „Klevelis“. Algimanto Pečiukaičio nuotr.

S. Kancevyčiaus nuotr.

Regina Vingienė, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB Adakavo filialo vyr. bibliotekininkė: Dalyvavau Teatro dienoje su Skaudvilės bendruomenės teatru. Atlikome S. Kancevyčiaus režisuotą kompoziciją „Pietūs su Vydūnu“. Labai džiaugiuosi galimybe dalyvauti šventėje. Viskas labai patiko. Aplankėme Arkikatedrą, Valdovų rūmus, pasidžiaugėme tautodailininkų darbais. Šventiška, pakili nuotaika, susitikimai, bendravimas su kolegomis iš kitų teatrų. O jau baigiamoji dalis! Bendra visų dalyvių daina virpino širdis, džiugino, kad esu lietuvė, kad esu su visa Lietuva.

Dalia Bagdžiuvienė, Trakų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus vedėja: Šventėje dalyvavau su Lentvario kultūros rūmų liaudies šokių grupe „Lendvarė“. Jau penkti metai šoku kartu su vyru Gintautu. Man tai – antroji dainų šventė. Renginio dienos pralėkė akimirksniu, tačiau bendrystės jausmas, pakili nuotaika, neišdildomos akimirkos ilgam išliks atminty. Man buvo didžiulė garbė ir laimė dalyvauti tokiame įspūdingame istoriniame renginyje!

Oksana Belskaja, Visagino VB filialo vedėja: Dainuoju lietuvių folkloro ansamblyje „Krusnė“. Folkloro dienoje mūsų ansamblis atliko lietuvių liaudies dainas. Taip pat man teko garbė dalyvauti apeigose Katedros aikštėje „Varpai – Lietuvos žmogui, dangui ir žemei“ ir skambinti varpu. Neišdildomą įspūdį padarė bendras varpų skambėjimas. Iš šios Dainų šventės prisiminsiu tą su niekuo nepalyginamą jausmą, kai visu kūnu eina šiurpai ir akyse kaupiasi ašaros.

Jūratės Daugalienės nuotr.

Aldona Rauktienė (iš kairės ketvirta) ir Onutė Miliauskienė (iš kairės antra), Šilutės r. sav. Fridricho Bajoraičio VB Usėnų filialo bibliotekininkės: Labai džiaugiamės, kad esame Usėnų etnografinio teatro „Negelys“ dalis ir Teatro dienoje parodėme vaidinimą „Vyrai“, sukurtą pagal Vydūną ir P. Antalkį. Dainų šventė paliko neišdildomą įspūdį. Jausmas nenusakomas, kai tūkstantinė Lietuvos teatrų kolektyvų minia atlieka bendrą muzikinę kompoziciją „Lietuva, brangi šalele“ (muz. N. Sinkevičiūtės, žodž. Vydūno). O kai visa Katedros aikštė skamba nuo dalyvių ir žiūrovų skanduojamo žodžio „Lietuva“, kūnu bėga šiurpuliukai, pasijunti tokia maža, bet kartu ir tokia svarbia Lietuvos dalimi.

Liudmila Vaitavičienė (viduryje), Zarasų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus vyresn. bibliotekininkė: Dainuoju Zarasų kultūros rūmų mišriame chore „Gelmė“. Esu ilgametė choristė ir dainų švenčių dalyvė, tačiau ši šventė buvo išskirtinė: jautėsi ypatingas didingumas ir vienybė, kuri sujungė ir su išeiviais dainininkais. Visi buvome pakylėti.

Statistika / Lietuvos bibliotekos

Bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyrius

Norint atskleisti ir patvirtinti neginčijamą bibliotekų teikiamą naudą, reikalinga bibliotekų statistika. Ji svarbi ir įvairioms suinteresuotosioms grupėms: bibliotekų vadovams ir darbuotojams, esamiems ir potencialiems var totojams, žiniasklaidai ir visuomenei. Statistiniai duomenys būtini politikos formuotojams ir lėšų skirstytojams priimant sprendimus dėl bibliotekų paslaugų ir strateginio planavimo.

„

Statistiniai duomenys parodo, biblioteka, 12 techninių (2016 m. – 14), 13 sveikatos kiek valdžios institucijos gali paveikti priežiūros įstaigų, 1 žemės ūkio (2016 m. – 2), 4 bibliotekų paslaugas: dokumentų mokslo institutų bibliotekos, Lietuvos banko biblio fondų komplektavimą, vartotojų ir teka, 19 universitetų, 22 kolegijų, 68 profesinių mo personalo paslaugų, darbo sąlygų kyklų, 1037 švietimo įstaigų bibliotekos (2016 m. – gerinimą ir t. t. Skaičiuodamos 1077). Pernai šalyje veikė 2453 bibliotekos; palyginti fondų dydžių kaitą, naujų tradicinių su 2016 m. duomenimis, Lietuvos bibliotekų tinklas ir elektroninių dokumentų gausą, sumažėjo 52 bibliotekomis. Tai – ryškiausias pokytis naudojimąsi jais bei kitomis biblio per pastaruosius ketverius metus. tekų paslaugomis, Lietuvos bibliotekų tinklo pokyčiai 2014–2017 m. bibliotekos pasitik rina, ar pateisina investicijas organizuodamos savo veiklą. Bibliotekų iniciatyvos ir dalyvavimas įvairaus pobūdžio projektinėse veiklose, rezultatų vertinimas skatina plėsti paslaugų spektrą ir bendradarbiauti, suteikia galimybių gauti papildomų šiam tikslui siekti pajamų; 2017 m. jos sudarė beveik 6,5 proc. visų bib liotekų gautų lėšų.

Į bibliotekas vis dažniau užsukama kaip į darbo, laisvalaikio leidimo, susitikimų ir renginių vietą, tačiau ir tradicinės jų funkcijos <...> lieka itin svarbios.

Bibliotekų skaičius 2017 metais Šalies bibliotekų tinklą 2017 m. sudarė: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (toliau – Nacionali nė), Lietuvos aklųjų, 5 apskričių, 14 muziejų, 2 kultū ros įstaigų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių 5

„

Skaičiuodamos

liotekų kaimo filialuose – 6 244 263 2017 m. mažėjo mokyklų arba fondų dydžių kaitą, fiz. vnt. (arba 50,4 proc. viso SVB keitėsi jų statusas, atitinkamai mažėjo jose esančių bibliotekų <...>, naudojimąsi jais dokumentų fondo); nuo 2016 m. sumažėjo 128 854 fiz. vnt. (arba skaičius. Dėl įvairių priežasčių bei kitomis paslaugomis, 2,02 proc.). Viešųjų centrinių bib šalies švietimo įstaigose neliko 40 bibliotekos pasitikrina, liotekų fondas sudarė 3 811 347 fiz. bibliotekų. 2017 m. pateiktais statistiniais ar pateisina investicijas vnt. – per metus sumažėjo 69 732 fiz. vnt. (arba 1,80 proc.). 2017 m. duomenimis, šalyje veikė 60 sa organizuodamos miesto bibliotekų 123 filialuose vivaldybių viešųjų bibliotekų (to sukauptas 2 190 928 fiz. vnt. doku liau – SVB), turinčių 1187 filialus savo veiklą. mentų fondas, palyginti su 2016 m., (2016 m. – 1197) su 65 paslaugų punktais miestuose ir kaimuose. Kaimuose var sumažėjo 3,42 proc.; 10 vaikų filialų turėjo 148 495 totojus aptarnavo 1054 filialai, miestuose – 123 fiz. vnt. dokumentų fondą, kuris per metus sumažėjo filialai ir 10 vaikų viešųjų bibliotekų filialų. Šių 13,05 procento. 2017 m. Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filia bibliotekų tinklas irgi mažėjo: Kauno miesto savi valdybės V. Kudirkos biblioteka atsisakė 3 filialų, luose buvo vykdomi esminiai fondų tvarkymo ir Marijampolės savivaldybės P. Kriaučiūno viešojoje perdavimo darbai: nurašomi praradę aktualumą bibliotekoje likviduotas Trakiškių filialas, Tauragės leidiniai, techniškai pasenusios ir nekokybiškos rajono SVB – Tarailių filialas, Šilutės rajono F. Bajo garsinės / regimosios laikmenos. Šios pertvarkos raičio viešojoje bibliotekoje – Šilutės miesto filialas. palietė apie 30 proc. bibliotekos dokumentų fondo. Specialiųjų bibliotekų (technikos, medicinos, 2017 m. nutraukė veiklą Kelmės rajono Žemaitės žemės ūkio ir pan.) bendras dokumentų fondo dydis viešosios bibliotekos Gailių biblioteka. Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu likviduoti 2017 m. buvo 1 365 858 fiz. vnt. (5,43 proc. viso šalies R. Granausko bibliotekos Gėsalų, Luknių, Nausėdų, bibliotekų fondo) ir per metus sumažėjo 52 727 154 (arba 97,48 proc.). 2017 m. uždaryta LTB ir jos Notėnų ir Rukų filialai. Šalyje 62 (2016 m. – 60) viešųjų bibliotekų fondo perskirstymas bei nurašymas buvo pagrin filialai 2017 m. buvo sujungti su kaimo mokyklų dinė priežastis, nulėmusi viso Lietuvos bibliotekų bibliotekomis (tai sudarė apie 5,9 proc. visų kaimo fondo dydžio mažėjimą. 2016 m. pagrindinę LTB filialų): Alytaus r. savivaldybėje tokių bibliotekų dokumentų fondo dalį – 96,89 proc. (51 049 410 fiz. buvo 7 (iš 33), Raseinių r. – 4 (iš 25), Šilutės r. – 11 vnt.) sudarė patentai. Dabar jie paskirstyti tarp kitų (iš 22), Kupiškio r. – 6 (iš 17), Rokiškio r. – 4 (iš 39), institucijų, tarp kurių yra ir Nacionalinė biblioteka. Kelmės r. – 5 (iš 24), Pagėgių sav. – 2 (iš 9), Plun Be to, nemažą nepaklausiojo fondo dalį (išleistą rusų gės r. – 3 (iš 19), Molėtų r. – 7 (iš 25), Utenos r. – 5 kalba ar iki 1990 metų) nuspręsta pasiūlyti kitoms bibliotekoms, o šioms atsisakius – nurašyti. Bendras (iš 23), Ukmergės r. – 3 (iš 29). 2017 m. reorganizuota Lietuvos technikos bib šalies bibliotekose esantis patentų fondas sumažėjo lioteka (toliau – LTB). Jos patalpos atiduotos Krašto 99,94 proc. LTB standartų fonde buvo 44 941 doku apsaugos ministerijai, o didesnė dokumentų fondo mentų fiz. vienetas. 97 proc. Lietuvos standartų ir dalis perduota Generolo Jono Žemaičio Lietuvos norminių dokumentų, kaip nacionalinio publikuotų karo akademijos bibliotekai, taip pat bibliotekoms dokumentų archyvinio fondo dalį, buvo nuspręsta Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestuose, kuriuose perduoti Nacionalinei bibliotekai1. Šalies švietimo įstaigų bibliotekose 2017 m. LTB turėjo filialus. Panaikintos Kauno apskrities ligoninės, M. Krupavičiaus žemės ūkio praktinio buvo sukauptas 10 006 473 fiz. vnt. dokumentų mokymo centro, Lietuvos energetikos instituto, fondas (beveik 40 proc. viso šalies bibliotekų išformuotos Kauno miesto muziejaus M. ir K. dokumentų fondo); palyginti su 2016-aisiais, jis Petrauskų lietuvių muzikos istorijos ir Lietuvių sumažėjo 364 851 (arba 3,52 proc.). Labiausiai fondai mažėjo Alytaus (–92,14 proc.), Širvintų tautinės istorijos skyrių bibliotekos. (–24,67 proc.), Zarasų (–17,21 proc.) rajonuose, Pagėgių savivaldybėje (–14,62 proc.). Alytaus rajo Dokumentų fondų dinamika Pagal pateiktus 2017 m. statistinius duomenis, ne nustojus veikti penkių gimnazijų bibliotekoms, Lietuvos bibliotekų dokumentų fondą sudarė liko tik Simno specialiosios mokyklos biblioteka. 52 405 768 fiz. vnt.; palyginti su 2016 m. skelbtais 2016 m. įvykus Alytaus rajono savivaldybės viešo duomenimis, šis fondas sumažėjo 50,75 procento. sios bibliotekos tinklo optimizavimui, 2 miesto ir Esminiai fondo dydžio pokyčiai turi paaiškinamas 3 kaimo bibliotekos buvo sujungtos su mokyklų bibliotekomis (Daugų, Simno, Butrimonių, Krokia priežastis. 1 2017 m. SVB dokumentų fondą sudarė 12 395 033 Tikėtina, kad 2018 m. šalies bibliotekų metinėje ataskaitoje dalis šio fondo atsispindės kaip gavimai, nes pagrindiniai dokumentų paskirsty fiz. vnt., o tai yra 2,35 proc. mažiau negu 2016 metais. mo ir perdavimo iš reorganizuojamos LTB darbai vyko paskutiniame Didžiausi dokumentų fondai sukaupti viešųjų bib 2017 metų ketvirtyje. 6

kumentų, esančių kompiuterių tinkle ar instaliuotų darbo vietose, pavadinimų skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo daugiau kaip 100 proc. Ši ten dencija ypač ryški didmiesčių bibliotekose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje.

Šalies bibliotekų dokumentų fondas 2017 m.

Nauji ir nurašyti dokumentai 2017 m. šalies bibliotekos savo fondus papildė 1 264 634 fiz. vnt. dokumentų; palyginti su 2016 m., šis skaičius 26,40 proc. mažesnis. Naujai gauti doku mentai sudarė 5 proc. viso šalies 2017 m. dokumentų fondo. Kiek daugiau nei 92 proc. (1164 925 fiz. vnt.) naujų dokumentų sudarė knygos ir serialiniai leidiniai, skaitmeninėse laikmenose jų – 45 180 fiz. vnt., arba 3,57 proc. (2016 m. – 19,5 proc. gautų dokumentų skaitmeninėse laikmenose). SVB per metus savo fondus papildė 686 814 fiz. vnt. dokumentų – 7,13 proc. daugiau negu 2016 m., iš jų – 3499 fiz. vnt. dokumentų skaitmeninėse laik menose (arba 0,51 proc. naujai gautų dokumentų). Atkreiptinas dėmesys, kad SVB lėšos naujiems doku mentams įsigyti 2017 m. buvo 7,24 proc. mažesnės, nei jų buvo skirta 2016 m. Taigi galima teigti, kad bibliotekų fondai labiausiai didėjo perimant likvi laukio ir Miroslavo bibliotekos) ir tapo pavaldžios duotų bibliotekų fondus ar rėmėjų dėka. SVB. Reorganizuotos Širvintų rajono savivaldybės Švietimo įstaigų bibliotekos 2017 m. įsigijo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus ir Zibalų pagrindinės 181 101 fiz. vnt. naujų dokumentų (7,78 proc. mokyklos, prijungiant jas prie kitų rajono bendrojo mažiau nei prieš metus), iš kurių 1576 fiz. vnt. ugdymo įstaigų, likviduota Bartkuškio mokyklos- (0,87 proc. naujai gautų dokumentų) – skaitme daugiafunkcio centro Alionių pagrindinio ugdymo ninėse laikmenose (2016 m. – 1,17 proc.), ir 143 skyriaus biblioteka. pavadinimus įvairių elektroninių dokumentų (pe Mažėjant tradicinių dokumentų fondui, doku riodinių leidinių, duomenų bazių bei kitų elektro mentų, saugomų skaitmeninėse laikmenose, fondas ninių dokumentų, esančių kompiuterių tinkle arba Lietuvos bibliotekose irgi keitėsi. 2017 m. jis sudarė instaliuotų darbo vietose). 94 083 fiz. vnt. (0,18 proc. viso šalies dokumentų Specialiųjų bibliotekų dokumentų fondas pasipil fondo). Šio skaičiaus sudedamosios dalys: 7968 dė 21 826 fiz. vnt. naujų dokumentų, t. y. 95,76 proc. duomenų bazės fizinėse laikmenose (nuo 2016 m. mažiau negu 2016 m.; iš jų naujas buvo tik 1 leidinys sumažėjo 19,22 proc.), 25 644 elektroniniai peri skaitmeninėje laikmenoje (2016 m. buvo įsigyti odiniai leidiniai (–30,2 proc.). Kiti elektroniniai 66 fiz. vnt.), 5 duomenų bazės (2016 m. – 32), insta dokumentai: kompiuteriniai žaidimai, kalbų kursai liuotos darbo vietose, ir 27 (2016 m. – 36) – kituose ar kita taikomoji programinė įranga, kuri prieina serveriuose. Šis didžiulis įsigyjamų dokumentų ma kompiuteriu skaitomuose diskuose, kasetėse ar skaičiaus mažėjimas, kaip jau minėta, sietinas su kitose fizinėse laikmenose, sudarė 60 471 fiz. vnt. Lietuvos technikos bibliotekos ir jos filialų reorgani (1,6 proc. mažiau nei 2016 m.). zacija, su ligoninėse likviduojamomis bibliotekomis, Elektroninių garsinių / regimųjų dokumentų bibliotekininkų etatų naikinimu. fondas kompiuterių tinkle arba Šalies bibliotekų dokumentų fon instaliuotų darbui skirtuose kom do dydį nulemia įsigytų ir nurašytų 2017 m. mažėjo piuteriuose 2017 m. sudarė 15 908 fizinių vienetų santykis. 2017 m. pavadinimus ir, palyginti su 2016 m. mokyklų, atitinkamai bibliotekos nurašė 55 254 814 fiz. pateiktais duomenimis, sumažėjo vnt. (2016 m. – 2 561 981) susi mažėjo jose esančių 7,31 procento. Gautų elektroninių dėvėjusių, praradusių aktualumą, bibliotekų skaičius. Dėl vartotojų sugadintų ar, sujungiant periodinių leidinių, prieinamų vietoje ir įsigytų nuotolinei priei įvairių priežasčių šalies įstaigas, susidariusių dubletinių gai, pavadinimų skaičius padidėjo dokumentų. švietimo įstaigose SVB 2017 m. nurašė 960 489 7,78 proc. Elektroninių ataskaitų, neliko 40 bibliotekų. fiz. vnt. dokumentų – 4,57 proc. perspaudų, kartografinių dokumen mažiau negu 2016-aisiais. Ataskai tų ar natų, skaitmeninės kilmės do

„

bendro skaičiaus (2016 m. – 37 614). tose nurodoma, kad 484 406 fiz. Specialiųjų 2017 m. šalies bibliotekose užfiksuo vnt. (50,4 proc.) visų SVB nurašytų dokumentų tenka viešųjų biblio bibliotekų (technikos, ti 22 165 649 apsilankymai – 3 proc. nei 2016 m. (22 850 834), tekų kaimo filialams. Viešosios medicinos, žemės ūkio mažiau tačiau pastebima, kad vaikų apsi bibliotekos nurašė 226 425 fiz. ir pan.) dokumentų lankymų bibliotekose, palyginti su vnt. (23,6 proc. viso SVB nurašyto 2016 m., padaugėjo 1,58 procento. fondo), miesto filialai – 217 307 fiz. fondo dydis <...> SVB lankytojai turėjo galimybių vnt. (22,6 proc. viso SVB nurašyto per metus sumažėjo dalyvauti 52 495 renginiuose (iš fondo), vaikų filialai – 32 351 fiz. 97,48 proc. jų – 22 642 parodos). Juose apsilankė vnt. (3,4 proc. viso SVB nurašyto 9 361 573 (2016 m. – 9 509 935) lan fondo) dokumentų. Švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo) bibliotekose kytojai, iš kurių daugiau kaip 37 proc. sudarė vaikai 2017 m. nurašyti 537 502 fiz. vnt. – 5,04 proc. dau iki 14 metų. Švietimo įstaigų bibliotekose 2017 m. giau dokumentų negu 2016 metais. Įvairių aukštųjų suorganizuota 21 540 (2016 m. – 21 375) renginių, iš mokyklų (kolegijų, universitetų) bibliotekos sumaži jų 12 758 (2016 m. – 12 826) parodos. 2017 m. šio tipo no savo fondus 515 008 fiz. vnt. (22,39 proc. daugiau bibliotekose apsilankė 6 938 226 (2016 m. – 7 321 444) nei 2016 m.). Sparčią dokumentų fondų kaitą šio tipo lankytojai – vaikai iki 14 m. ir moksleiviai. Į bibliotekas vis dažniau užsukama kaip į darbo, bibliotekose lemia mokymo programų ir mokymo laisvalaikio leidimo, susitikimų ir renginių vietą, priemonių naujinimai. Specialiųjų bibliotekų fondai 2017 m. kito iš esmės. tačiau ir tradicinės bibliotekos funkcijos – aprūpini Šių bibliotekų fondas nurašant sumažėjo 52 747 778 mas literatūra, informacija – lankytojams lieka itin fiz. vnt. (arba 97,48 proc.); 2016 m. buvo nurašyta svarbios. Vartotojams 2017 m. išduota 29 191 328 (2016 m. – 28 398 820) fiz. vnt. dokumentų, t. y. 46 654 fiz. vnt. (arba 0,09 proc.) dokumentų fondo. 2,79 proc. daugiau nei 2016 metais. Kiekvienas re gistruotas vartotojas skaityti namuose pasiskolino Renginiai ir dokumentų išduotis Registruotų vartotojų skaičius šalies bibliotekose vidutiniškai 14–15 dokumentų. Dokumentų į namus beveik nesikeitė ir sumažėjo tik 0,66 proc. (8051 išduotis 2017 m. išaugo 6,77 proc. (17 570 467 fiz. asmeniu), tačiau naujai registruotų vartotojų nuo vnt.), jei lyginsime su 2016 m. duomenimis. Šios 2016 m. padaugėjo 2,67 proc. (6584 asm.). Vienas paslaugos didėjimas įvairaus tipo bibliotekose matyti registruotas vartotojas per 2017 metus bibliotekose Kretingoje – 0,99 proc., Palangoje – 1,50 proc.; Pane apsilankė vidutiniškai 18,4 karto (2016 m. – 18,8 vėžio rajone – 5,88 proc., Vilniaus mieste – 2,96 proc. Dokumentų išduočių didėjimą 2017 m. iš esmės karto). Dėliojant ateities planus, svarbus tampa vai kų ir jaunimo domėjimasis bibliotekų teikiamomis nulėmė šalies bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų galimybėmis. 2017 m. iš visų 1 205 716 šalies biblio ir Nacionalinės bibliotekos statistiniai duomenys. tekose registruotų vartotojų 15,25 proc. sudarė vaikai Šiose bibliotekose išduotų dokumentų skaičius su iki 14 metų. Nors bendras registruotų vartotojų darė 21,39 proc. visų šalies bibliotekų išduočių. Mo skaičius per pastaruosius ketverius metus mažėjo, kyklų bibliotekos vartotojams išdavė 6 245 363 fiz. vnt. dokumentų (29,3 proc. daugiau negu 2016 m.); vaikų grupės vartotojų skaičius išaugo. 2017 m. bibliotekose įvyko 81 900 (2016 m. – iš jų į namus išduota 4 636 574 fiz. vnt. (45,28 proc. 79 433) įvairių renginių. Į šį skaičių įskaičiuojamos daugiau nei 2016 m.). Nacionalinėje bibliotekoje ir parodos: jų surengta 38 210, arba 46,6 proc., nuo 2017 m. dokumentų išduotis išaugo 20,67 proc. (883 081 fiz. vnt.), palyginti su 2016 m. (731 813 fiz. vnt.). Vien į namus vartotojų Registruotų bibliotekų vartotojų skaičiaus pokytis pasiskolinta 84 821 fiz. vnt. doku 192000 1090000 mentų – 33,33 proc. daugiau nei 2016 1080000 190000 metais. Viena iš šio rodiklio augimo 1070000 188000 priežasčių galėtų būti Nacionalinės 1060000 bibliotekos sudarytas galimų išsinešti 186000 1050000 į namus leidinių fondas, pvz., 2017 m. 1040000 184000 registruoti vartotojai pasiskolino vi 1030000 182000 dutiniškai po 6–7 knygas. 1020000 SVB bendra dokumentų išduotis 180000 1010000 mažėjo. 2017 m. šiose bibliotekose 178000 1000000 vartotojams išduota 15 117 222 fiz. 176000 990000 vnt., arba 2,63 proc., mažiau doku 2014 2015 2016 2017 mentų negu 2016-aisiais. Ataskai Vaikai iki 14 m. 190173 182179 181152 183881 tiniais metais dokumentų išduotys Kitos vartotojų grupės 1084049 1066734 1032308 1021835 8

į namus sudarė 61,2 proc., o vietoje – Savanoriai šalies bibliotekose 2011–2017 m. 38,7 procento. Pažymėtina, kad 37,2 proc. (5 624 566 fiz. vnt.) visų išduočių tenka 200 2017 m. 181 180 viešųjų bibliotekų kaimo filialams, viešųjų 160 2015 m. 144 bibliotekų centrinėms bibliotekoms – 140 34,12 proc. (5 159 321), miesto filialams – 120 26,3 proc. (3 970 444), vaikų filialams – 2013 m. 111 2016 m. 108 100 2,4 proc. (362 891). 2014 m. 119 80 Kaip kito, palyginti su 2016 m. duomeni 60 2012 m. 54 mis, vartotojų naudojimasis elektroninėmis 40 paslaugomis? Populiariausios elektroninės 2011 m. 51 20 paslaugos yra elektroninis bibliotekos 0 katalogas, viešoji interneto prieiga, biblio tekų tinklalapiai. Bendras įvairaus turinio Bibliotekų išlaidų paskirstymas 2017 m. elektroninių dokumentų siuntų skaičius Kitos išlaidos Dokumentams išaugo beveik 8,9 proc. ir sudaro 34 609 531 23% įsigy� 9% (2016 m. – 31 558 152) siuntą. Interneto se ansų skaičius iš bibliotekų kompiuterizuotų Automa�zacijai darbo vietų, palyginti su 2016 m. sumažėjo 2% 2,5 proc. ir sudarė 17 882 368 seansus. Virtualių apsilankymų skaičius bibliotekų tinklalapiuose išaugo 5,8 procento. Šalyje beveik neliko nekompiuterizuotų bibliotekų. Kompiuterių kol kas neturi tik pavienių darželių-mokyklų, ligoninių bib Nekilnojamajam Darbo liotekos ar paslaugų punktai. Vartotojams užmokesčiui turtui skirtų kompiuterizuotų darbo vietų skai 6% 60% čius, palyginti su 2016 m. duomenimis, bibliotekose išaugo 1,22 proc., o darbuoto jams – sumažėjo 2,21 procento. Kai kurioms įstaigų Darbuotojai, turintys bibliotekininkystės, in bibliotekoms atsisakant bibliotekininko pareigybės, formacijos mokslų išsilavinimą, sudarė 49,43 proc. nelieka ir darbo vietos. (2712 asmenų). Ataskaitiniais metais 66,87 proc. Žodžiu, paštu ir elektroninėmis priemonėmis šalies profesionalių bibliotekininkų (3669 asmenys) turėjo bibliotekos 2017 m. gavo 2 437 764 įvairaus pobū aukštąjį išsilavinimą, aukštesnįjį – 27,46 proc. (1507 džio informacines užklausas (12 proc. daugiau negu asmenys). 2017 m. šalies bibliotekose visuomeniniais 2016 m.; iš jų įvykdyta 2 341 239 (96,04 proc.). Beveik pagrindais dirbo 181 savanoris. Tai vienas didžiausių 40 proc. visų užklausų gavo SVB – 962 447; įvykdė rodiklių nuo 2011-ųjų, kai jie Europos Komisijos 921 400 (arba 97,7 proc.). 8,6 proc. SVB užklausų buvo paskelbti Savanorystės metais. buvo gautos elektroninėmis priemonėmis. Šiek tiek 2017 m. šalies bibliotekų biudžetą sudarė beveik mažiau – 33 proc. – informacinių užklausų sulaukė 77 975 800 eurų – 3 proc. daugiau, nei buvo gauta švietimo įstaigų bibliotekos. Iš 793 458 užklausų 2016 metais. 1,28 proc. šios sumos (apie 1 mln. Eur) įvykdytos 763 172 (96 proc.). sudarė fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos. Iš valstybės gautų lėšų dokumen Specialistai ir bibliotekų lėšos tams įsigyti buvo skirta beveik 7 mln. eurų, darbo Sėkminga informacinių paslaugų plėtra neįmano užmokesčiui – apie 4,5 mln. eurų, programinei įrangai ma be kvalifikuotų specialistų kompetencijų. 2017 m. įsigyti ir jos palaikymui išleista beveik 2 mln. eurų. vienam šalies bibliotekininkui (1 etato ekvivalentu) Iš mokamų paslaugų Lietuvos bibliotekos sugebėjo teko 242,2 registruoto vartotojo (2016 m. – 237,5 uždirbti beveik milijoną – 853 520 eurų. Tai nėra registruoto vartotojo). Šalies mastu bibliotekininkų tikslios sumos, nes ne visos bibliotekos, ypač privačių etatų sumažėjo 129,11 viso etato ekvivalentu. 2017 m. įstaigų, pateikia finansinius duomenis, tačiau galima Lietuvos bibliotekose dirbo 5487 profesionalūs bib teigti, kad jos atspindi bendras šalies bibliotekų lėšų liotekininkai, per metus jų sumažėjo 157. Viso etato paskirstymo tendencijas. ekvivalentu dirbo 4143 bibliotekininkai, ne visą dar bo laiką – 1353 darbuotojai. 2017 m. profesionalūs Išsamesnių 2017 m. Lietuvos bibliotekų statistikos bibliotekininkai sudarė 81,47 proc. visų bibliotekos duomenų galima rasti Nacionalinės bibliotekos tin darbuotojų; šis rodiklis beveik nepakito nuo 2016 m. klalapyje www.lnb.lt – skiltyje Paslaugos – Bibliotekų statistika – Bibliotekų statistiniai duomenys. (81,75 proc.). 9

Statistika / IFLA projektai

Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika Dalia Jaskonienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyrius

Jau beveik metai, kaip veikia IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija) inicijuotas Pasaulio bibliotekų žemėlapis1 – pagrindinis bibliotekų statistikos duomenų šaltinis ir priemonė, suteikianti galimybę palyginti bibliotekų veiklos rodiklius pagal šalis ir regionus. Oficialiai šis projektas buvo pristatytas praėjusių metų IFLA generalinėje konferencijoje Vroc lave (Lenkija). Per šį laikotarpį už Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengimą atsakingi specialistai, vadovau jami IFLA biuro narių bendradarbiavimo pareigūnės Kristīnės Pabērzos, surinko statistinių duomenų daugiau kaip iš šimto pasaulio valstybių. 10

Žemėlapyje galima rasti ir Lietuvos bibliotekų statistiką2. Šiuos duomenis pateikė Lietuvos bibliote kininkų draugija bendradarbiaudama su Lietuvos na cionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Džiaugiamės gavę K. Pabērzos laišką, patvirtinantį, kad Lietuva yra pirmoji šalis Europoje, pateikusi statistinius duome nis apie šalies bibliotekų veiklą, ir pirmoji pasaulyje, pateikusi itin išsamų duomenų rinkinį. Šį rezultatą pavyko pasiekti tik dėl puikiai veikiančios nacionali nės bibliotekų statistinių duomenų rinkimo sistemos ir visų šalies bibliotekų glaudaus bendradarbiavimo. 1 2

http:// librarymap.ifla.org/ https://librarymap.ifla.org/map/Metric/Number-of-libraries/ LibraryType/National-Libraries,Academic-Libraries,PublicLibraries,Community-Libraries,School-Libraries,Other-Libraries/ Country/Lithuania/Weight/Totals-by-Country

procese ir pateikti darnaus vystymosi istorijų vizualizavimą. Jei pažvelgsime į Jungtinių Tautų 17 darnaus vysty mosi tikslų, tai pamatysime, kad tai yra puiki sistema, pagal kurią galima pasakoti istorijas apie bibliotekas ir jų vaidmenį, vertę ir poveikį bendruo menėms bei žmonėms“, – aiškino projekto koordinatorė. Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengėjų komanda palaiko ryšius su duomenų teikėjais: nacionalinėmis bibliotekininkų draugijomis, nacio nalinėmis bibliotekomis ir kitomis institucijomis, kaupiančiomis bei pateikiančiomis savo šalių bibliotekų statistinius duomenis. K. Pabērzos teigimu, projekto komanda sugebėjo surinkti pagrindinę bibliotekų statis tiką iš daugiau kaip šimto pasaulio šalių. „Per 6 mėnesius, kai pradėjo veikti Pasaulio bibliotekų žemėlapio tinklalapis, jame apsilankė vartotojai K. Pabērzos teigimu, jos koordinuojamo projekto darbuotojai pagrindinę bibliotekų statistiką surinko iš iš 183 šalių. Tačiau tai – tik pradžia. daugiau kaip šimto pasaulio šalių. Nuotr. iš K. Pabērzos albumo Mes laukiame, kad bibliotekos pa teiks daugiau duomenų, gerės jų Sėkmingo atstovavimo pagrindas kokybė. Ypač mums svarbūs duomenys apie bib K. Pabērzos teigimu, rengti Pasaulio bibliotekų žemėlapį, kaip pagrindinį bibliotekų statistikos šal liotekų, taip pat bibliotekos paslaugas teikiančių tinį, pasiūlė IFLA generalinis sekretorius Geraldas punktų, užtikrinančių interneto prieigą, skaičių“, – Leitneris – esą nepriimtina, jog žmonės, ieškantys apie 2018 m. prioritetus kalbėjo IFLA atstovė. įvairiapusiškos informacijos apie pasaulio bibliote kas, anksčiau negalėjo jos rasti IFLA svetainėje. Juk ši organizacija deklaruoja, kad visiems piliečiams turi būti suteikta laisvoji prieiga prie bet kokios rūšies informacijos, o tuo pat metu pati nepateikia svarbios informacijos apie bibliotekas arba negali tiksliai pasakyti, kokiam skaičiui bibliotekų ji atsto vauja. „Sėkmingo atstovavimo pagrindas yra tiksli ir išsami informacija. Patikima bibliotekų statistika yra mūsų bendra vizija, ir tai paskatino pasaulio bibliotekos žemėlapio kūrimą“, – tokio projekto reikalingumą pagrindė K. Pabērza. Todėl vienas Pasaulio bibliotekų žemėlapio tikslų – pakeisti IFLA ir bibliotekas netenkinančią situaciją. Žemėlapyje pateikiamas ekspertų rekomenduo tas bibliotekų veiklos rodiklių rinkinys: bibliotekų skaičius, interneto prieigą teikiančių bibliotekų skaičius, darbuotojų ir savanorių skaičius, regis truotų vartotojų ir lankytojų, išduočių (fizinių ir elektroninių) skaičius. Duomenys renkami iš na cionalinių, akademinių, viešųjų, bendruomenių, mokyklų ir kitų bibliotekų. Taip pat čia pateikiami sėkmės istorijų rinkiniai, kaip pasaulio bibliotekos prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. „Taip siekiame paskatinti nacionalines bibliotekininkų asociacijas dalyvauti šioje programoje, diskusijose, duomenų rinkimo

Kurie rodikliai – vis dar iššūkis? Kadangi šiais laikais fizinius bibliotekų fondus papildė elektroninės laikmenos, o tradicines pas laugas – elektroninės, didžiajai potencialių lanky tojų daliai naudojimasis bibliotekos paslaugomis internete, ypač bibliotekos svetainėje, tampa įprastu dalyku. Todėl K. Pabērza pabrėžė, jog privalu užtikrinti, kad statistiniai duomenys atspindėtų ir šią veiklą: „Pavienės bibliotekos lygmeniu šie duomenys gali būti naudojami strateginiam, finan siniam planavimui, išteklių panaudojimui pagrįsti. Nacionaliniu lygmeniu ši statistika reikalinga pačios bibliotekos ir visos informacinės politikos plėtrai, bibliotekų poveikiui parodyti. Regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu apibendrintos bibliotekų statistikos naudingumas priklauso nuo tikslaus ir laiku atliekamo kiekvienos bibliotekos statistinių duomenų pateikimo bei kruopštaus redagavimo, siekiant aptikti klaidas ir netikslumus. Teisingi, patikimi ir palyginami duomenys lemia bibliotekos statistikos vertę bei naudingumą.“ Virtualių apsilankymų ir elektroninių paslaugų apskaita daugelyje pasaulio bibliotekų tapusi įprasta procedūra, tačiau taip yra ne visur. Nacionalinė bibliotekų statistika, pasak K. Pabērzos, vis dar yra iššūkis daugelyje šalių. 11

Po pirmojo duomenų rinkimo etapo buvo išana lizuotas šalių pasirengimas teikti statistinius duo menis nacionaliniu lygmeniu. Pasaulio bibliotekų žemėlapio koordinatorė atskleidė, kad nepateikta apie du trečdalius visų veiklos rūšių rodiklių pagal bibliotekų tipus, nes tokių duomenų kai kurios šalys paprasčiausiai neturi. Po kiek laiko pateikti bibliotekų veiklos rodikliai vėl bus peržiūrimi ir nagrinėjami. Bus sprendžiama, ar bibliotekos yra pasirengusios teikti daugiau rodiklių, nes tai labai svarbu bibliotekų atstovavimui.

Pasaulio žemėlapio plėtros gairės Šių metų kovo mėnesį pradėtas antras duomenų šiam žemėlapiui rinkimo etapas. Naujoji duomenų pateikimo forma sukurta siekiant palengvinti procesą. K. Pabērza informavo, kad Pasaulio bibliotekų žemėla pio komanda jau kreipėsi į esamus duomenų teikėjus ir į naujų šalių asociacijas su kvietimu atnaujinti arba pateikti šalies bibliotekų statistikos duomenis. „Mes tikimės, kad į žemėlapį galėsime įtraukti dar daugiau šalių, kurios pateiks daugiau ir kokybiškesnių duo menų. Pasaulio bibliotekų žemėlapio komanda nuolat papildo tinklalapį naujais statistikos duomenimis, kai tik duomenų teikėjai juos pateikia ir patvirtina“, – sakė IFLA centrinės būstinės darbuotoja.

Tarp prioritetinių IFLA veiklos sričių – Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Pasak K. Pabēr zos, siekiama internete pateikti kuo daugiau šalių bibliotekų istorijų, taip palaikant bendrą bibliotekų atstovavimą Jungtinių Tautų iki 2030 metų numa tytoje darbotvarkėje (UN Agenda 2030). „Siekdami pateikti rekomendacijų, kaip įtikinamai pristatyti bibliotekų veiklą, projektus, jų įtaką bendruome nėms ir žmonėms, remti istorijų sklaidą, dirbome kartu su IFLA Tarptautinės atstovavimo programos (IAP) ir IFLA Tarptautinės lyderių programos (ILP) dalyviais ir parengėme vadovą „Bibliotekos ir Darnaus vystymosi tikslai: istorijų pasakojimo vadovas“. Mes tikime, kad šis praktinis vadovas ir internete pateikta nauja pasakojimų pateikimo forma palengvins jų paskelbimą“, – vylėsi Pasaulio bibliotekų žemėlapio projekto vadovė. Kitas labai svarbus Pasaulio bibliotekų žemėla pio plėtros etapas – šalių puslapių sukūrimas šio IFLA projekto tinklalapyje. K. Pabērzos teigimu, atidaryti šalių puslapius planuojama 2018 m. IFLA metinės konferencijos Kvala Lumpūre (Malaizija) rugpjūčio 24–30 d. metu. Kiekvienai šaliai bus skirtas atskiras puslapis, kuriame bus pateikiama informacija apie bibliotekas ir bibliotekų arealą (paplitimą) atitinkamoje šalyje.

Metų knyga

Bachuriuka iš Pietinia brendima istorija

Viršelio ir iliustracijų dailininkas Liudas Parulskis

Vaiva Markevičiūtė

Rimanto Kmitos romanas„Pietinia kronikas“* į lietuvių literatūros vandenyną įsiveržė kaip cunamis, palietęs ne tik literatūros, bet ir kitas teritorijas, sudominęs ne tik profesionalius skaitytojus, bet ir tuos, kurie knygą į rankas paima labai retai. Kokia šio fenomeno paslaptis? Galima būtų aiškinti keliais aspektais – kalba, laikas ir vieta, linksmumas. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos metais. Šaliai tai įdomus permainų laikotarpis, kai žmonės kepurnėjasi„laukiniame kapitalizme“. To meto realijos romane – lygiavertis veikėjas istorijos pasakotojui Rimui – paaugliui, kuris siekia būti originals, o ne padielke. Tai – savivokos ir tapsmo romanas. R. Kmita – pietiniame Šiaulių miesto rajone užaugęs, Klaipėdos universitete lietuvių filologijos studijas baigęs literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, poetas, eseistas, dabar – jau ir prozininkas. „Pietinia kronikas“ – pirmasis jo romanas. Ypatingas jis ir lietuvių literatūroje – pirmasis, parašytas miesto tarme, slengu ir žargonu. Ne viename interviu R. Kmita užsimena, kad iš lituanisto žmonės tikisi taisyklingos bendrinės kalbos. Šiuo romanu autorius įsigalėjusį stereotipą griauna. Viename susitikime su skaitytojais R. Kmita yra sakęs, kad rašytoją riboti tik bendrine kalba yra tas pat, kas dailininkui duoti tik tris spalvas, o kitas uždrausti, nes jos netaisyklingos. Meno kūrinyje – paveiksle ar knygoje – galimos visos spalvos. „Pietinia kronikas“ žaižaruoja ryškiai – knyga pa rašyta šiauliečių tarme ir ne šiandienine, o menančia 1993–1996 m. laikotarpį. Nors tai iš pirmo žvilgsnio * Kmita, Rimantas. Pietinia kronikas. Vilnius: Tyto alba, 2016. 367 [1] p.: iliustr.

gali pasirodyti kaip kliūtis tarmės nemokantiems skaitytojams, įveikus pirmuosius keliolika puslapių, neįprasta kalba ne tik kad nebegąsdina, bet ir įtraukia į autentišką pasaulį. Galima kelti prielaidą: jei romanas būtų parašytas bendrine kalba, vargu ar būtų įsitvirtinęs naujosios lietuvių literatūros lauke. Būtent kalba yra tvirtas jo autentiškumo pagrindas. Visi daiktai ir daly kai, pavadinti tikraisiais šnekamosios šiauliečių kalbos žodžiais, tampa gyvi ir lyg esantys čia pat – skaitydamas jautiesi lyg sėdėtum ant suolelio Šiaulių miegamojo ra jono daugiabučio kieme ir nepastebimas klausytumeisi čionykščių paauglių pokalbių. Antrą autentiškumo sluoksnį ant kalbos pagrindo kloja veiksmo laikas ir vieta – dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių nepriklausomybės pradžioje sumišę Šiauliai, Pietinia rajonas. Tai – metas, kai atgavę laisvę žmonės nežinojo, ką su ja daryti, kai laisvę pirmiausia reiškė turėti dolerių. Tai – turgaus ir smulkiųjų verslininkų 17

Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiama iliustracija su atpažįstamomis to meto detalėmis, veidais, vietomis. Viena jų – paties autoriaus portretas (p. 50), sustiprinantis pasakojimo autentiškumą.

metas, kai vadovautasi nuostata „nesisuksi – negyvensi“. Todėl turguje darbuojasi visi – ir mokytojai, ir mokiniai, parda vinėdami viską – nuo kojinių iki plakatų. Negalima sakyti, kad ką tik nepriklausomybę atgavusi šalis ir jos realijos yra pagrindinio veikėjo istorijos fonas, tai – kitas veikėjas. Roma no autorius pateikia antropologinį to meto šalies gyvenimo pjūvį su visomis, net smulkiausiomis detalėmis, apimdamas visas gyvenimo sritis: buitį, madą, mokyklą, muziką, knygas, paauglių bendravimo su suaugusiaisiais, tėvais, mokytojais, bendraamžiais ypatumus, vakarėlius, sportą, kavines, disko tekas, keliones į užsienį, iš ten atkeliaujančias meno sroves, daiktus ir t. t. Kuriozinės to meto realijos ir pasakojimo stilius kuria kny gos linksmumą. Čia sąmoningai vengtini žodžiai „humoras“ ar „ironija“, nes komiškumas kyla iš pačių situacijų, natūraliai, jis nėra kuriamas. Paauglys Rimas į pasaulį žvelgia kartais naiviai, kartais – kritiškai, akylai fiksuoja įvairiausias detales, iš kurių kuriamas ir jo asmeninis, ir didelis viso meto, šalies paveikslas. Per pasaulį vaikinas eina lengvai ir linksmai. Todėl ir skaityti tokio paauglio istoriją yra linksma. Daug dėmesio romane skiriama regbiui, meilei ir literatū rai – svarbiausioms Rimo gyvenimo sudedamosioms dalims. Regbis neatsiejamas nuo Šiaulių tapatybės. Dar nuo 1982ųjų miesto regbio komanda „Vairas“ skina pergales Lietuvos čempionate, tad nenuostabu, kad į šią populiariąją sporto šaką pasinėrė ir Rimas. Pasakodamas apie regbį, vaikinas griauna ir šiandien tebegaliojantį stereotipą, kad šis sportas – tik muštynės. Jis pasakoja apie žaidimo filosofiją, subtilybes, kad žaidžiant reikia ne tik jėgos, bet ir proto. Ilgainiui Rimo sąmonėje su regbiu ima konkuruoti labai netikėtai atrasta literatūra. Knygas vaikinas ima skaityti susipažinęs su Moni ka, kuri, pasak jo, yra kitokia nei kitos. Rimas nori patikti šiai ypatingai merginai, tad ima skaityti vis daugiau ir daugiau, knygos ir Monika ima keisti jo mąstyseną ir pasaulio suvokimą. Literatūra atliepia Rimo jausenas, iš nuobodžios mokyklinės programos nusileidžia į kasdienybę ir tampa artima. Štai vienas pirmųjų tikrųjų Rimo susidūrimų su poezija: Paklausiau mokytojas, ką čia da paskaityt’, ji saka, Mačernį paskaityk. Pradiejau, nu i kažkaip užkabina. Nors mokykloj labiau negu poezija mane gal tik chemija diorgin. Ką aš galiu

pasakyt’ žiedams į eilieraštį? Nemažai. Kiek eilučių i kiek stulpelių. A surimuots. Bet daugiau – ką ten suprasi. Nu liūdna kažkam. Nu tėvynę jis myl’. I kaip i viskas. O su tuo Mačerniu atsitika kažkaip kitaip. Skaitau skaitau, skaitau skaitau i atruoda, ka jau ne tą tekstą skaityč’, o būč’ kaime pas babą. Matau tą namą, tas užuolaidžikes, saule krint taip pat, i mana baba tokia pati, i upe, i laukai, i viskas. Viskas atitika. I tas kaims daug gražesnis negu ten būnant. Čiudai kažkokie. Nu, upe – tai Dubysa. Kranta alėjų ten, aišku, niera i pakrančiais ten nelabai pavaikščiosi, bet aš vaikščiojau. Sava galvoj. Buva žiauriai liūdna, žiauriai, i nuo to liūdnuma šiurpai aja per nugarą. Ypač kai klausiaus Muzikas skaitykloj plokšteles, kur Masalskis tuos eilieraščius skaita. Lauke buva karšt kai vasarą, o aš klausiaus Masalskia balsa i nuo jo per vasaras vizijas man buva šilt, per rudens – šalt, atruode, ka kojas drėgnas. Bet kam tu tą papasakosi? Klausiaus Masalskia balsa i jis į mane leida visokia ora bangas. Jeigu pasakoč’, skambietų kai Kašpirovskia seansas. Išėjau iš bibles kai maišu trenkts. Nesupratau, kaip taip galieja būt’. Kažkas atsitika, o papasakot’ apie tai nieka negali. Negi sakysi, kai mokytoja pakvieč’ atsakinėt’: „Čia viskas kai mana kaime.“ (p. 172–173) Literatūra Rimą taip sužavi ir įtraukia, kad, baigęs moky klą, jis stoja studijuoti lietuvių filologijos. Tiesa, jau be Mo nikos – mergina sudaužo Rimo širdį ir nelaiminga pirmoji meilė tampa dar vienu apmąstymų objektu. R. Kmita – literatūros specialistas, dabar jau galima sakyti – ir literatūros meistras. Tai pasakytina ne tik dėl pa sirinktos šiauliečių tarmės. Romano veiksmo eigoje Rimas iš eilinio, prie masės pritapti norinčio paauglio po truputį tampa bręstančia, mąstančia asmenybe – paskutiniuose pus lapiuose jis klausia, kas iš to buvimo kaip vanduo, ir atsako – nieko, viskas nuplaukia. Autorius puikiai valdo tekstą, kuris keičiasi kartu su Rimu: su vaikino mąstysena kinta ir žodynas, sakinių sandara, tarsi tekstas bręstų kartu su pagrindiniu veikėju. Žvelgiant literatūrologiniu aspektu, atmetus teksto patrauklumą dėl autentikos, egzotikos ir linksmumo, šis vos juntamas, bet akivaizdus teksto augimas yra didelė romano vertybė. Taip meistriškai parašytų ir kartu plačiajai audito rijai, o ne tik profesionalių skaitytojų ir literatūrologų ratui skirtų knygų naujausioje lietuvių literatūroje ne taip ir gausu.

Apdovanojimai ir sklaida

• Romanas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblio tekos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Skaitymo ir kultūrinio raš tingumo asociacijos geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2017 metų knyga suaugusiųjų kategorijoje. • Už šį romaną R. Kmita 2017 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. • Audioteka.lt išleido paties autoriaus įskaityto romano garsinę knygą. • 2018 m. pagal romaną sukurtas muzikinis spektaklis „Pietinia kronikas. Originals on the stage“ (režisierius ir scenarijaus autorius Antanas Gluskinas). • Nuo 2017 m. Šiaulių turizmo informacijos centras pagal romaną organizuoja ekskursijas „Pietinia kronikas gyvai“. • Šiuo metu romanas verčiamas į šnekamąją Donbaso regiono ukrainiečių kalbą.

kronika

Lilaestijoje paminėtas draugystės penkiasdešimtmetis Šiųmetis Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų susitikimas Latvijos Duobelės rajone įsikūrusia me kempinge„Niedras“ buvo išties ypatingas – jis buvo skirtas ne tik šių Baltijos šalių valstybių šimtmečiams paminėti, bet ir garbingam sąskrydžio jubiliejui. Prieš 50 metų, 1968-aisiais, Lielupėje (Latvija) surengtas pirmasis „LiLaEst“. Šios ypatingos progos įkvėpė ir sąskrydžio temą – „Remiantis sukaktimis“ (angl. Building Upon the Anniversaries). Tokie jubiliejai lemia ne tik intensyvesnę veiklą, susijusią su įprastais bibliotekos darbais, bet ir įpareigoja apmąstyti tiek šiandienos, tiek rytdienos bibliotekos svarbą bei vietą bendruomenės gyvenime, jos reikšmę pasauliniame kontekste. Todėl šiųmečiame renginyje siekta pasi dalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikti galimybę bibliotekų specia listams įgyti naujų įgūdžių, naudingų kuriant ateities bibliotekas. Liepos 10–13 d. vykęs seminaras prasidėjo pranešimų sesija, kurioje bibliotekų atstovai supažindino, kuo šiandien gyvena nacionalinės bibliotekos, kokie ryškiausi pastarųjų dvejų metų pokyčiai. Estijos nacionalinės bibliotekos veiklą pristatė bibliotekos pasaugų direktorė Kristel Veimann, apie kolegų latvių pasiekimus papasakojo Nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas, o su didžiausiais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib liotekos pokyčiais ir įveiktais iššūkiais supažindino generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Nors pristatytos veiklos buvo labai įvairios, pranešimuose nuskambėjo visoms šalims aktualių įžvalgų. Pirmiausia pabrėžta, kad didėja naudojimasis nacionalinių bibliotekų paslaugomis ir auga pasitikėjimas jomis. Šis teigiamas pokytis sietinas su tuo, kad bibliotekos yra orientuotos į bendruomenės poreikius ir nuolat kuria bei tobulina ją tenkinančias paslaugas. Kartu visos bibliote kos susiduria su didžiulių investicijų reikalaujančiu informacinių technologijų atnaujinimo ir modernizavimo iššūkiu. Seminaro kūrybinėms dirbtuvėms kiekviena Nacionalinė bib lioteka buvo parengusi kūrybinį mąstymą skatinančią programą. Latvijos atstovai siūlė dalyvauti komandiniame žaidime „LEGO Serious Play“. Dalyviai konstravo atstovaujamoms bibliotekoms 36

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovės pasirengusios dalyvauti latvių pasiūlytame kūrybinio mąstymo žaidime „LEGO Serious Play“. Iš kairės: Alma Masevičienė, Žydrė Vėtienė, Dovilė Ivanovienė, Jolita Steponaitienė.

aktualių problemų modelius, vėliau, keisdami esamas ar naudodami papildomas detales, ieškojo tinkamų sprendimų. Estijos nacionalinės bibliotekos komanda pakvietė kolegas įsitraukti į kitais metais numatomą bibliotekos pastato rekonstrukcijos procesą: susiskirstę į grupes, dalyviai mo deliavo naująsias bibliotekos erdves ir kūrė jas įveiklinančias paslaugas. Lietuviai „LiLaEst“ dalyviams pasiūlė išbandyti inovatyvią kūrybinę metodiką – projektuojamąjį mąstymą (angl. design thinking) ir sukurti vartotojams aktualias pas laugas. Imituodami bibliotekų vartotojus ir darbuotojus, dirbtuvių dalyviai praktiškai išmėgino, kaip kurti paslaugas ar produktus, atsižvelgiant į konkrečius lankytojų, o ne savo įsivaizduojamus norus ir poreikius.

Jubiliejinio sąskrydžio „LiLaEst“ dalyviai.

Diskusijos apie nacionalinėms bibliotekoms kylančius iššūkius dalyviai: (iš kairės) Latvijos ir Lietuvos nacionalinių bibliotekų direktoriai Andris Vilkas ir Renaldas Gudauskas, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktorius Martinas Kocanda, Estijos nacionalinės bibliotekos direktorė Janne Andresoo, diskusijos moderatorius Uldis Zarinis.

Diskusijoje „Kritinės situacijos ir dabartiniai išsaugojimo iššūkiai nacionalinėse bibliotekose“ (angl. Emergency Situations and Current Preservation Challenges in National Libraries) dalyvavo Baltijos šalių nacio nalinių bibliotekų direktoriai ir kviestinis svečias – Čekijos nacionalinės bibliotekos direktorius Martinas Kocanda. Renginį moderavo ilgametis Latvijos nacionalinės bibliotekos darbuotojas, dabar – Kultūros ministerijos atstovas Uldis Za rinis. Buvo įvardytos kritinės situacijos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti nacionalinės bibliotekos: Čekijos biblioteka neseniai nukentėjo nuo didžiulio potvynio, o kolegos iš Estijos turėjo problemų dėl kibernetinių atakų. Bibliotekų direktoriai pabrėžė, kad būtina turėti iš anksto parengtus kritinių situacijų valdymo planus, tačiau gali iškilti ir nenumatytų kliūčių, pavyz džiui, politinės situacijos pokyčių. Be to, ši problema nesulaukia ir reikiamo valdžios dėmesio, tad patiems pasirengti netikėtoms situacijoms nėra paprasta, būtini kompleksiniai sprendimai. Diskusijoje dar nagrinėta fizinių ir skaitmeninių kolekcijų išsaugojimo problema. Skaitmeninimas padeda išsaugoti labiausiai pažeidžiamą kultūros paveldo dalį, tačiau tai nėra pakankamas saugumo garantas, nes elektroninis formatas yra gana pažeidžiamas.

Nacionalinių bibliotekų direktoriai bičiuliškai pasidalijo lietuvių atvežtu duonos kepalu, simbolizuojančiu tarpusavio bendradarbiavimą. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Neoficialiojoje jubilie jinio „LiLaEst 2018“ pro gramoje vyravo itin puikios nuotaikos. Šeimininkai sve čiams parengė žavią vakaro pro gramą, kurioje perteikė latviškų Joninių dvasią, organizavo įsimintiną ekskursiją į saulėčiausią šalies miestą Duobelę. Nacionalinių bibliotekų atstovai lankėsi miesto viešojoje bibliotekoje ir miesto muziejuje, apžiūrėjo XIV a. Livonijos ordino pilies griuvėsius, pasivaikščiojo gar siajame Duobelės alyvų parke. Pastarajame laukė dvejopos vaišės: parke augančių daugybės veislių uogų degustacija ir šventiniai pietūs „LiLaEst“ 50-mečio proga. Po apsilankymo parko augaliją papildė dar vienas „gentainis“ – bibliotekų vadovai susitikimų sukakčiai įamžinti pasodino alyvą, kuri gavo „Žemgalietės“ vardą. Trečiosios „LiLaEst“ dienos vakaras buvo skirtas lietuvių programai. Šiemet buvo pasirinkta bičių tema, puikiai susie janti tiek bibliotekų darbuotojus, kaip darnią išvien triūsiančią šeimą, tiek bičiulišką tarpusavio bendradarbiavimą. Pagrindi niu vakaro akcentu tapo naujokų, kurių šiais metais buvo kaip niekada daug, krikštynos. Akivaizdu, kad Lilaestijos piliečių gretos vis didėja. Žydrė Vėtienė

Tapatybės ženklai

Motinystės pavyzdys ir gydantis piligrimas Vinco Svirskio kryžiaus fragmentas šv. Ona su švč. Mergele Marija. Kėdainių r., Gudžiūnai. Fotografas Juozas Petrulis, 1966 m. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų,„Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lie tuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraišką – kryždirbystę, kuri įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Toliau spausdiname straipsnių ciklą (ankstesnės publikacijos – „Tarp knygų“, Nr. 1–6). Liepos mėnuo (senovėje vadintas Nokiu arba Sirpstu) turtingas žemdirbių darbo gėrybių, kai vaisiai prisirpę, javai subrendę. Pasivaišinti naujojo derliaus gėrybėmis, susitikti su giminėms, pabendrauti su kaimynais buvo ir puiki proga – liepos 26 dieną Lietuvoje švenčiamos Oninės. O rugpjūčio viduryje, kai pastebimai sutrumpėjusi diena primena apie besiartinantį rudenį, mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir žiemkenčių sėjos pradžią. Ji buvo sutapatinta su Roko varduvėmis – rugpjūčio 16-ąja.

Liaudyje šv. Ona buvo labai gerbiama. Ji yra motinystės pavyzdys, nes šventai auklėjo Mariją. Taip pat – šeimos, mo terų, vaikų globėja. Ona laikyta Dievo malonių iš žemdirbiško triūso davėja. Buvo sakoma: šv. Ona – gera žmona, duoda duonos ir smetonos. Oninės žymi duonos iš naujo rugių der liaus kepimo pradžią, nes šeimininkės šiai progai iškepdavo kepalėlį. Daugelyje parapijų vyksta Oninių atlaidai, per juos šventinama duona – svarbus šventės akcentas. I a. pr. Kr. gyvenusi Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina. Legenda pasakoja, kad ji buvusi kunigo Matano iš Betliejaus duktė, išauklėta Jeruzalės šventykloje. Būdama 20-ties, ji ištekėjo už nazariečio Joakimo, turtingo Dovydo giminės palikuonio. Jiedu ilgai nesusilaukė vaikų. Kai kartą Joakimas atnešė auką į Jeruzalės šventyklą, kunigas pasityčio jęs iš vyro, sakydamas, kad jis nevertas atnašauti, nes neturįs palikuonių. Iš širdgėlos Joakimas pasitraukė į dykumą, kur angelas jam apreiškė, kad su žmona susilauks dukters. Po 20 metų jiems gimė duktė Marija. Savo gyvenimą Ona skyrė motinystei, ruošė Mariją gyvenimui mokydama įvairių darbų. Mirė sulaukusi senyvo amžiaus, devintoje dešimtyje.

Liaudies skulptūroje šv. Ona dažniausiai vaizduo jama Marijos auklėjimo siužetuose, kompozicijos vadinamos „Ona mokytoja“, „Ona moko Mariją“. Ona vaizduojama sėdinti, vilkinti žalia suknele, ka dangi savo įsčiose išnešiojo Mariją – pasaulio viltį. Ant kelių arba rankose ji laiko knygą, iš kurios moko greta stovinčią ar klūpančią Mariją skaityti. Lietuvoje šis siužetas ypač išpopuliarėjo spaudos draudimo laikotarpiu 1864–1904 m. kaip liaudies meilės kny gai, lietuvių kalbos išsaugojimo ir mokslo troškimo išraiška. Kompozicijoje „Šv. Ona pati trečia“ šventoji vaizduojama sėdinti su kūdikėliu Jėzumi ant kelių, o Marija sėdi arba stovi šalia; kūdikėlis Jėzus stovi tarp sėdinčių Marijos ir Onos. Lietuvoje šv. Ona buvo laikoma ir saugotoja nuo gaisro, ugnies. Tikėta, kad namuose nekils gaisrų, jeigu jos dieną (liepos 26 d.) prie šios šventosios statulėlės ar paveikslo uždegama grabnyčia (graudulinė žvakė). Kadangi Jėzus Onai suteikė lengvą ir ramią mirtį, jos meldžiama padėti gražiai numirti. 43

Liaudies skulptūroje šv. Rokas vaizduojamas rodantis koją su juoda dėme virš kelio ir su jį nuo bado išgelbėjusiu šuneliu. Šv. Rokas, XX a. pr., Telšių r., Pavandenės k. Fotografas Arūnas Baltėnas

Šv. Rokas minimas rugpjūčio 16 dieną. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. XIII–XIV a. gyvenęs Rokas buvo turtingos, įtakingos prancūzų šeimos pa likuonis. Monpeljė turtuoliai Rochai gy veno dorą krikščionių gyvenimą, rūpinosi vargšais, ligoniais. Susilaukė sūnaus, kai Europoje siautėjo maro epidemija. Ant gimusio kūdikio krūtinės kairėje pusėje buvo pastebėta raudono kryželio žymelė. Nuo mažens tėvai skiepijo sūnui krikščioniškas dorybes. Jaunystėje įgijo puikų išsilavinimą – žinomoje Monpeljė mokykloje Rokas studijavo mediciną, išmoko gydyti žmones. Sergančiuosius gydė ne tik medicinos žiniomis, bet 44

ir melsdamasis Švč. Trejybei. Mirus tėvams, Rokas apsisprendė tapti el getaujančiu piligrimu ir vykti į Romą lankyti šventųjų apaštalų kapų. Visą paveldėtą tėvų nuosavybę jaunuolis išdalijo vargšams, o kilmingo asmens aprangą pakeitė kukliu piligrimo rūbu. Pakeliui į Romą Rokas sustojo Toskanoje ir ten gydė sergančiuosius maru. Mieste jis buvo laikomas Dievo siųstu gydytoju. Dėl Roko maldų maras paliko miestą, tuomet piligrimas iškeliavo į Romą, kur taip pat siautėjo ši epidemija. Šv. Rokas laikomas ligonių, ypač sergančių maru ir kitomis epideminė mis ligomis, globėju. Jam buvo mel džiamasi, aukojama ir statomi įžadiniai paminklai atsidėkojant už išgijimą arba siekiant apsaugoti gyvulius nuo kritimo, prašoma sveikatos šeimos nariams; kai kur – ir geresnio sodų derliaus. Todėl šv. Roko skulptūrėlės būdavo keliamos į paminklus kryžkelėse. Europos šalyse šv. Roko kultas pakelėse labiausiai pa plito XIV amžiuje. Pasak legendų, šis šventasis turėjo stebuklingą gydomąją galią. Pats taip pat buvo užsikrėtęs maru, tačiau išgijo. Šv. Rokas daug keliavo gydydamas ligonius. Keliaujantis šven tasis buvo įtartas šnipinėjimu, suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Kalintas keletą metų, nelaisvėje jis ir mirė, neatskleidęs savo tikrojo vardo. Lietuvių senojoje skulptūroje šv. Ro kas vaizduojamas kaip sergantis maru arba rodantis koją su juoda dėme virš kelio (maro požymis). Jo, kaip piligrimo, atributai yra lazda ir kelionmaišis. Šven tasis taip pat vaizduojamas su legendiniu Gotardo šunimi, nasruose laikančiu duonos kepalą, – šis išgelbėjo į mišką numirti nuo maro pasitraukusį Roką.

Šv. Roko skulptūrėlės būdavo keliamos į paminklus kryžkelėse. Koplytstulpis su šv. Roko skulptūrėle. Šiaulių r., Svilės k. Fotografas Adomas Varnas, 1926 m.

in this issue It’s Our Lithuania!

In the year of 2018, when Lithuania celebrates the restoration of the independent State, the authors of the magazine‘s heading “#GyvasŽodis” reflect on the topic “Me and My Centenary”. July of this year was marked by Lithuania’s Centenary Song Celebration organized in Vilnius – one of the greatest cultural events of Lithuania generally attracting more than 30 thousand participants. We asked librarians who took part in this Celebra tion this year by singing, dancing or performing to share their thoughts and impressions about this event.

Eglė Dikavičienė. A Significant Contraction of the Library Network

It is our traditional annual publication surveying statistics of Lithuania’s libraries. There were 2453 libraries operating in Lithuania in 2017. If compared with 2016, the library network decreased by 52 libraries. It is the greatest change of this statistics during the previous four years. Eglė Dikavičienė presents reasons for this change. The article also reviews tendencies related to changes of the structure of the documentary collec tion of libraries and observes that there is hardly any non-computerized library in Lithuania.

Dalia Jaskonienė. Reliable Library Statistics as a Common Goal

The International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) states that all citizens should be guaranteed open access to infor mation of any kind, but it cannot identify the exact number of libraries it represents. In order to fill this gap, IFLA initiated the creation of the Library Map of the World. In this article, the senior methodologist Da lia Jaskonienė at the Library Science Unit of the Information Sciences Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania speaks with the IFLA’s Member Engagement Officer Kristīne Pabērza, the manager of this project, who tells about the results of the previous year’s activities, the encountered difficulties and the nearest perspective for the project’s realization.

Lina Šarlauskienė: “As Long as There are Challenges, It Remains My Dream Job”

Birutė Railienė. Relentlessly Devoting Her Effort to Great Deeds

This article by the Head of the Scholarly Information Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr. Birutė Railienė, which comes under the heading “Anniversaries”, is devoted to the Professor Ona Voverienė, who celebrated her 80th anniversary in June this year. Ms Voverienė is a scholarly information expert, active social figure and author of numerous books. For two decades, she was a teacher of information science basics at Vilnius University.

Petronėlė Grybauskienė. A Colleague, Whom We did Not Know

Various legends exist nowadays about the Book Chamber which operated during the Soviet period (reorganized into the Centre for Bibliography and Book Science at the Martynas Mažvydas National library of Lithuania in 1992). One of them is about numerous people who had suffered from the Soviet regime and obtained employment there. In this issue, Petronėlė Grybauskaitė writes about the literary author, journalist, political prisoner and deportee Algirdas Griškėnas (Griškevičius), who was her fellow staff member at the Book Chamber.

Virginija Švedienė. Cultural Missionaries

Virginija Švedienė, the senior methodologist at the Department of Stra tegic Development of the Regional Libraries at the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library, participated at the annual conference organized by the Metropolitan Libraries Section of the Interna tional Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), which alternates cities each year (this year, it was held in Belgrade). Ms Švedienė’s report at the Conference’s session “Libraries as cultural and educational centres of the community”, which introduced the best practice of the Panevėžys County Library as a culture centre, was positively received by the international librarians community.

Žydrė Vėtienė. “LiLaEst 2018”: the Friendship’s 50th Anniversary

What are the prerequisites for a dream job, specific characteristics of aca demic libraries and essential qualities of a good executive? The interview with the executive of the Library and Centre of Information Resources at the Kaunas College Dr. Lina Šarlauskienė gives answers to these questions. Ms Šarlauskienė was nominated the Best Library Executive of 2017 by the Ministry of Culture of Lithuania. (Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

1968 saw the first meeting of the representatives from the national librar ies of Lithuania, Latvia and Estonia “LiLaEst”, which was held in Lielupe, Latvia. This year’s meeting on 10–13 July was the 50th. Other important anniversary that prompted the meeting’s theme “Building Upon the An niversaries” was the centenary of the restoration of State independence in the three Baltic countries. Therefore this year’s meeting had the purpose of sharing experience and insights and provide the opportunity for library professionals to acquire new skills in building future libraries.

Vaiva Markevičiūtė. The Story of Maturing of a Guy from a Southern Borough

Elvyda Lazauskaitė. A Paragon of Maternity and a Pilgrim with Healing Powers

The author of the article writes that a certain novel “has stormed into the realm of the Lithuanian literature as a tsunami and affected not only the domain of literature but also other fields as well as got into a focus not only of experienced readers but also those who rarely ever touch a book”. Its uniqueness is also in its being the first Lithuanian novel written in an urban dialect, slang and jargon. This publication presents the novel Pietinia kronikas (“The Chronicle of the Southern Borough”) by the book reviewer, Doctor of Humanities, poet and essayist Rimantas Kmita, which won the title of the best book of 2017 within the category of books for adults.

Audronė Berezauskienė. The Activity that Makes the Library Exceptional 19 The activities and mission of libraries is undergoing constant change, but some of these activities of long-standing tradition and importance have been developed for several decades – those related to regional memory and local history. Such activities at the Liudvika and Stanislovas Didžiulises Public Library of the Anykščiai District Municipality have been developed for 60 years. The Library has become the centre for ac tivities of the Teresė Mikeliūnaitė Regional Studies Association, which has been acknowledged as the leading such association in Lithuania. The Head of this Library’s Department for Regional Documents and Regional Studies Audronė Berezauskienė tells about the rich history of local history studies done at the Anykščiai Library.

The editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The series of articles by Dr. Elvyda Lazauskaitė, which we have been published since the beginning of this year, introduces saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. This article is about Saint Anne, who was held in high reverence by the people. This saint is considered a paragon of maternity, being the mother of the Virgin Mary. Saint Anne is commemorated on 26 July, and the 16th of August is the day of commemorating Saint Roch, the patron saint of the sick, especially those stricken by plague and other epidemic maladies. In countries of Europe, this saint’s cult was at its peak in the 14th century. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 7–8 (714–715) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-07-26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 38437 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of books) No 07-08 (714-715) 2018 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt