Tarp knygu 2018 07-08

Liepa–rugpjūtis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Čia – mūsų Lietuva! 1 STATISTIKA / LIETUVOS BIBLIOTEKOS

Eglė Dikavičienė. Bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė 5 STATISTIKA / IFLA PROJEKTAI

Dalia Jaskonienė. Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika 10 POKALBIS

Lina Šarlauskienė: „Kol yra iššūkių, tai – mano svajonių darbas“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

13

13

METŲ KNYGA

Vaiva Markevičiūtė. Bachuriuka iš Pietinia brendima istorija 17 KRAŠTOTYRA

Audronė Berezauskienė. Veikla, suteikianti bibliotekai išskirtinį veidą 19 SUKAKTYS

Birutė Railienė. Nepailstamai skirianti jėgas didiems darbams 22 ŽMONĖS IR LAIKAS

Petronėlė Grybauskienė. Bendradarbis, kurio nepažinojome 25 GEROJI PATIRTIS

Virginija Švedienė. Kultūros misionieriai

31

KRONIKA

Tomas Pauliuščenka. Sensoriniai skaitymai „kitokio įgalumo“ vaikams Žydrė Vėtienė. Lilaestijoje paminėtas draugystės penkiasdešimtmetis Jūratė Genytė. Vasaros sąskrydžiu pagerbė Vydūną

34 36 38

KRONIKA / BIBLIOTEKŲ VASARA

39 40

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

31

IN MEMORIAM

Julija Ruzaitė [1934 07 09–2018 07 04]

42

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Motinystės pavyzdys ir gydantis piligrimas

43

38 Kauno kolegijos bibliotekos archyvo (13), Virginijaus Benašo (31), Dainiaus Vareikos (38) nuotraukos

VirŠeliuose

Pirmame: didžioji 2018 metais minimo Lietuvos valstybės jubiliejaus kulminacija – Šimtmečio dainų šventė. Joje dalyvavusių šalies bibliotekų darbuotojų įspūdžiai ir nuotraukos – #GyvoŽodžio rubrikoje. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Liepos– rugpjūčio numeryje – šv. Ona. Kompozicija „Šv. Ona pati trečioji“, XX a. pr. Arūno Baltėno nuotr.

Redakcija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

#gyvasžodis

Ilona Ambrozienė, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB Norkaičių kaimo filialo vyr. bibliotekininkė: Dainų šventėje dalyvavau kaip Dainų dienos dainininkė su Šilalės krašto choru. Įspūdžiai patys nuostabiausi, širdis buvo pilna džiaugsmo, pakylėjimo ir Tėvynės meilės. Tie jausmai tokie stiprūs, kad prisiminus ir dabar suspaudžia širdį. Šioje šventėje dainavau jau gal penktą ar šeštą kartą. Dainų šventės magiją pajutau dar būdama moksleivė, sutvirtinau studijuodama, o suaugusi net neketinu paleisti – jausmas dainuoti su tūkstančiais nepakartojamas. Į šią Dainų šventę vežiausi dukrą, būsimą pirmokę, kuri ir eitynes per Vilnių (basomis!), ir visą koncertą atlaikė, ir su choristais himną giedojo. Vyresnysis sūnus grojo su Vilniaus universiteto orkestru, tad džiaugsmo dar daugiau.

Čia – mūsų Lietuva!

Niekas neginčys, XX a. paskutinis ir pirmieji šio amžiaus dešimtmečiai paliks gilų įspaudą Lietuvos istorijoje. O mes, šio laikotarpio amžininkai, gavome išskirtinę privilegiją ne tik džiaugsmingai minėti prieš šimtmetį atkurtą Lietuvos valstybingumą, bet ir daryti tai būdami vėl laisvos šalies piliečiai. Tūkstančiai tautiečių iš visos Lietuvos ir išeivijos liepos pradžioje suplūdo į Vilnių, kad džiugiai dalyvautų šimtmečio dainų šventėje„Vardan tos...“ Dar tūkstančiai tautiečių tapo entuziastingais šventės žiūrovais. Lietuvos valstybės jubiliejui skirta šventė atrakino ir suvirpino kiekvieną širdį. Šįkart „Gyvas žodis“ kaip niekad spalvingas, prabylantis mūsų kolegų lūpomis. Šimtmečio dainų šventės įspūdžiais, emocijomis, patirtu vienybės jausmu dalijasi šalies bibliotekų darbuotojai – Folkloro, Teatro, Šokių ar Dainų dienos dalyviai. 1

Birutė Špukienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB dailininkė-bibliotekininkė: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Taduja“ ir choro „Cantio“ narė. Šventėje grojau basetle ir dainavau. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad teko dalyvauti tokioje gražioje šventėje. Nuostabi atmosfera, nepakartojamas vienybės jausmas. Ačiū.

Audronė Sirvydienė (antra iš kairės), Kaišiadorių r. SVB Darsūniškio filialo bibliotekininkė: Dainuoju Kruonio moterų dainų ansamblyje „Svaja“. Nerealus jausmas būti ten, Vilniuje, vienybėje švenčiant Lietuvos šimtmetį, o ypač giedoti su tūkstantine minia Lietuvos himną. Įspūdis išliks amžiams. Rūtos Bakšienės nuotr. Lina Lukošienė, Jurbarko r. SVB vyr. metodininkė: Labai graži, spalvinga šventė ir visus apėmęs tautiškumo jausmas. Nuostabūs kostiumai. Dainų šventė sutraukė daug jaunų dalyvių, o gyvas Bernardinų sodas parodė, kad tai, kas daroma tyliai kasdienybėje, – puoselėjamas folkloras, gali sužysti visomis spalvomis „vardan tos“.

Jūratės Volungevičienės nuotr. Danguolė Ščiukienė (pirma iš kairės), Kaišiadorių r. SVB Pakertų filialo bibliotekininkė: Dalyvavau Dainų dienoje su Žiežmarių kultūros centro Pakertų vokaliniu moterų ansambliu. Ši dainų šventė man pasirodė grandiozinis renginys, vertas pagarbos ir susižavėjimo, kai tūkstančiai balsų vienu metu dainuoja dainas Lietuvai ir nuvilnija tokia galinga jėga. Neapsakomai gražu.

Raimonda Raudoniūtė, Elektrėnų SVB Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė: Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Tokio vienybės, pakylėjimo ir bendrumo jausmo turbūt daugiau niekur nesu patyrusi. Šventinės nuotaikos aidai dar ilgai mane lydės.

Jūratės Volungevičienės nuotr.

Nijolė Skroblienė (antroje eilėje antra iš kairės), Kalvarijos SVB Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja, ir Sidona Packevičienė (antroje eilėje ketvirta iš dešinės), Kalvarijos SVB bibliotekininkė: Dainų šventėje dalyvavome kaip Kalvarijos trečiojo amžiaus universiteto tautinių šokių kolektyvo „Aštuonnytis“ šokėjos. Šventė mums suteikė daug gerų emocijų, nepamirštamų akimirkų, naujų pažinčių. Nepaisant gamtos išdaigų (pliaupė lietus), pasiruošimas vyko sklandžiai. Nuoširdžiai dėkojame Šokių dienos „Saulės rato ritmai“ choreografams, sukūrusiems įspūdingą teatralizuotą, tautine simbolika paremtą šventinę programą, kuri užbūrė, sužavėjo ir dalyvius, ir žiūrovus.

Algirdas Guntarskis (antras iš dešinės), Kelmės r. sav. Žemaitės VB vyresn. specialistas ūkio reikalams: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Judlė“ narys. Man buvo garbė dalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Ten šokau ir dainavau. Neišdildomą įspūdį paliko dalyvių ir žiūrovų pakili, šventinė nuotaika. Viskas buvo puiku: ir orai, ir renginio organizavimas, ir maistas.

2

Gražina Zakrasienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB darbuotoja: Esu Kelmės kultūros centro folkloro ansamblio „Judlė“ narė, šventėje dainavau ir šokau. Džiaugiuosi, kad dalyvavau Šimtmečio dainų šventėje. Jausmas tikrai nenusakomas: tai – pasididžiavimas, kad esi lietuvis, tai – džiaugsmas, kai matai Tautos vienybę! Ačiū organizatoriams už gražią šventę.

Jūratė Volungevičienė, Elektrėnų SVB vyr. metodininkė: Elektrėnų kamerinio choro „Salve“ narė esu daugiau kaip 20 metų, ne kartą teko dalyvauti dainų šventėje. Išliko ypatingi jausmai ir patirtys: nuo bendrystės, pilietiškumo pojūčio, meilės muzikai iki džiaugsmo dainuojant 12 tūkst. žmonių chore, susitinkant su bendraminčiais, atstovaujant savo savivaldybei. Visa tai papildo ne tik krašto, bet ir asmeninės istorijos puslapius. Linkėjimai visiems, puoselėjantiems šią tradiciją.

Auksė Patackienė (antroje eilėje trečia iš dešinės), Kauno technologijos universiteto bibliotekos vyr. informacijos vadybininkė: Esu Kauno mišraus choro „Kamertonas“ narė, dalyvavau Dainų dienoje. Nors tai mano 7-oji dainų šventė, šįkart ypač jautėsi nesuvaidinta vienybės dvasia. Atrodo, pagaliau išmokome atvirai ir nuoširdžiai reikšti džiaugsmą, su pasididžiavimu dėvėjome tautinius kostiumus. Dainos suburia, vienija ir uždega. Nuostabus jausmas, kai kartu dainuoja ne tik daugiatūkstantinis dalyvių choras, bet ir žiūrovai, valstybės vadovai bei užsienio svečiai.

Laimono Markuščenkos nuotr.

Audronės Kibickienės nuotr. Daiva Šilinskaitė, Molėtų r. SVB vyr. bibliotekininkė: Dainuoju ansamblyje „Malkesta“. Dainų šventėse visada jausmas būna nerealus – visų dalyvių bendrumas, vieningumas. Jautiesi pakylėtas, didingos šventės maža, bet reikšminga dalelė. Esu buvusi dešimtyje švenčių ir visada sukyla tas pats jausmas, netelpantis į krūtinę.

Virginija Markuščenko (trečia iš dešinės), Neringos sav. V. Miliūno VB buhalterė: Dalyvavau Folkloro dienoje su Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansambliu „Aušrinė“. Kartu ansamblyje dainuoja ir vyras Laimonas, dukros 11-os metų Amelija ir 9-erių Urtė. Su minėto centro moterų vokaliniu ansambliu „Neringa“ dalyvavau Dainų dienoje, kuri man buvo jau antroji. Dainų dienoje dalyvavau antrąkart, o Folkloro – pirmą. Nuostabi šventė, gera būti tarp bendraminčių, tų, kurie myli dainą, puoselėja lietuviškumą, liaudies kultūrą. „Vienybė težydi“ – tai svarbiausia šventės žinia, kurią turime nešti Lietuvoje. Didžiuokimės, kad esame lietuviai, gerbkime kiekvieną žmogų, džiaukimės nuostabia Lietuvos gamta, puikiu jaunimu, Lietuvos vardo garsinimu visame pasaulyje. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė, ir džiaugiuosi, jog turėjau nuostabią galimybę dalyvauti Šimtmečio dainų šventėje.

Irmanto Kubiliaus nuotr. Vandos Blažienės nuotr. Aušra Vaitkūnienė, Molėtų r. SVB bibliotekininkė: Groju kapeloje „Luokesa“. Mane sužavėjo įspūdingi šokių kolektyvų tautiniai drabužiai bei gera nuotaika. Iš Dainų šventės išsivežiau daug gerų emocijų.

Maksimo Burkausko nuotr. Daina Dailidonienė (pirmoje eilėje ketvirta iš dešinės), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė: Dainų šventėje dalyvavau su Vilniaus universiteto choru „Pro musica“. Man tai buvo svarbus renginys, vienijantis ir leidžiantis pajusti bendrumą. Emocija buvo labai stipri, giedoti „Tautišką giesmę“ su pilnutėliu Vingio parku – neapsakomas jausmas. Audronės Kibickienės nuotr. Ramunės Pečiukonytės nuotr.

Violeta Kuzmaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė: Tai penktoji mano dainų šventė. Šiemet neturėjau pakankamai laiko apsilankyti daugumoje renginių, dėl to gaila... Folkloro dienoje dalyvavau su Vilniaus folkloro ansambliu „Ūla“. Kaskart mane labai jaudina eitynės, žmonių gausa Vingio parke, kur visi kartu giedame tautišką giesmę. Sukilę jausmai net sugraudina. Didžiausią įspūdį paliko paskutinį Dainų šventės vakarą – Liepos 6-ąją – sostinės dangų nušvietę fejerverkai.

Austėja Jasaitienė, Molėtų r. SVB vyr. bibliotekininkė: Esu sutartinių atlikėja, dainuoju ansamblyje „Alsūnė“. Dainų šventė man – vienas laukiamiausių renginių, kurio metu norisi parodyti viską, ką moki geriausio. Šventėje sutikau daug bendraminčių tiek tarp atlikėjų, tiek tarp žiūrovų, jaučiau šiltą bendrumo jausmą.

Gitana Norgailienė (antra iš dešinės), Pakruojo r. sav. Juozo Paukštelio VB Bardiškių padalinio vyresn. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su Pakruojo rajono folkloro ansambliu iš Linkuvos „Linkava“. Ši Dainų šventė man buvo pirmoji. Buvome pakylėti, tiesiog nuostabi šventė. Manau, ją prisiminsiu likusį gyvenimą, turėsiu, ką papasakoti savo bibliotekos lankytojams ir artimiesiems.

Edita Kubilienė, Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB Kumpikų ir Senosios Įpilties filialų vyr. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su šokių kolektyvu. Tai buvo mano pirmoji dainų šventė ir, tikiuosi, ne paskutinė. Buvo labai įdomu iš arti pamatyti, kaip viskas vyksta. Koncertas buvo įspūdingas, visų nuotaikos pakylėtos.

Lina Stonienė (pirmoje eilėje trečia iš kairės), Neringos sav. V. Miliūno VB vyr. bibliotekininkė: Esu dviejų kolektyvų narė, todėl su Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansambliu „Aušrinė“ dalyvavau Folkloro dienoje ir Dainų dienoje – su minėto centro moterų vokaliniu ansambliu „Neringa“. Nuostabi ir nepakartojama šventė, paliekanti prisiminimų visam gyvenimui. Neišdildomas vienybės jausmas juntamas širdyje giedant tautišką giesmę kartu su visa Lietuva ir visais lietuviais, nesvarbu, kur esančiais. Manau, kad Dainų šventė vainikavo valstybės šimtmetį ir yra palinkėjimas ateities kartoms dar 100 metų – „Vardan tos... Vienybė težydi!“

Dangutis Šukys (pirmoje eilėje antras iš dešinės), Panevėžio miesto SVB kompiuterinių procesų automatizavimo inžinierius: Dalyvavau Teatro dienoje kartu su Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio suaugusiųjų mėgėjų teatru „Saulėgrįža“. Vaidinau Vydūną, nuotraukoje sėdžiu laikantis Vydūno knygą. Čia – dviejų teatrų kolektyvai: Perekšlių „Saulėgrįža“ ir Ramygalos „Ąžuolynė“. Mus vienija ta pati vadovė ir režisierė Audronė Palionienė. Mano įspūdžiai kuo puikiausi. Pamatyti kitus, parodyti save ir pabūti tarp bendraminčių yra nuostabu!

3

Redos Butnorienės nuotr.

Astos Žernienės nuotr.

Diana Lensbergienė (antroje eilėje trečia iš kairės), Akmenės r. SVB Akmenės miesto filialo bibliotekininkė: Teatro dienoje su Akmenės kultūros namų mėgėjų teatru rodėme literatūrinį spektaklį apie Vydūną „Nešantis šviesą“. Šventė man paliko neišdildomą įspūdį.

Janina Vileikienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Vartotojų aptarnavimo centro vadovė: Dainuoju „Versmės“ folkloro ansamblyje, dalyvavau Folkloro dienoje. Taip pat buvau jos mažosios scenos „Iš tos versmės“ šeimininkė: turėjau garbės pristatyti puikius kolektyvus iš visos šalies. Nuostabi šventė, gražūs tautiniais drabužiais pasipuošę žmonės, nors ir lijo, draugiški, linksmi. Dainų diena buvo nuostabi: eitynės suteikė daugybę teigiamų emocijų, o minios giedama tautinė giesmė kėlė pasididžiavimą. Esu laiminga, nes čia – mano, čia – mūsų Lietuva.

Danguolė Garnienė, Kelmės r. sav. Žemaitės VB vyr. bibliotekininkė: Dainavau su Kelmės kultūros centro folkloro ansambliu „Taduja“. Stebėdamas dalyvių amžiaus skirtumus, suvoki, kad susirinko keturios kartos, kad būtent mes savo ir kitų širdyse stipriname meilę dainai, šokiui, mūsų tautos tradicijoms. Viliaus Stankevičiaus nuotr.

Loreta Skačkauskaitė (stovi trečia iš kairės) ir Nijolė Stankuvienė (stovi antra iš dešinės), Radviliškio r. SVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos: Dainuojame Radviliškio miesto kultūros centro mišriame chore. Dalyvauti tokiame renginyje mums buvo didelė garbė ir didžiulė šventė. Esame pakylėtos lietuvių vienybės dvasios ir didingumo. Tai, ką jautėme, sunku apibūdinti žodžiais. Šventės metu patirtos emocijos kompensavo didelį repeticijų nuovargį ir poilsio trūkumą.

Danelija Laurinavičiūtė (antra iš dešinės), Raseinių Marcelijaus Martinaičio VB Sujainių filialo vyresn. bibliotekininkė: Šventėje dalyvavau su Raseinių rajono kultūros centro liaudies šokių grupe „Raskila“. Šokome dienos ir vakaro koncertuose. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro trukusios repeticijos mums buvo didelis išbandymas. Šokome ir per smarkų lietų, ir kaitinant saulei. „Spiečiaus kadrilį“ poromis teko šokti su Kanados Kalgario lietuvių bendruomenės tautinių šokių ansambliu „Klevelis“. Algimanto Pečiukaičio nuotr.

S. Kancevyčiaus nuotr.

Regina Vingienė, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB Adakavo filialo vyr. bibliotekininkė: Dalyvavau Teatro dienoje su Skaudvilės bendruomenės teatru. Atlikome S. Kancevyčiaus režisuotą kompoziciją „Pietūs su Vydūnu“. Labai džiaugiuosi galimybe dalyvauti šventėje. Viskas labai patiko. Aplankėme Arkikatedrą, Valdovų rūmus, pasidžiaugėme tautodailininkų darbais. Šventiška, pakili nuotaika, susitikimai, bendravimas su kolegomis iš kitų teatrų. O jau baigiamoji dalis! Bendra visų dalyvių daina virpino širdis, džiugino, kad esu lietuvė, kad esu su visa Lietuva.

Dalia Bagdžiuvienė, Trakų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus vedėja: Šventėje dalyvavau su Lentvario kultūros rūmų liaudies šokių grupe „Lendvarė“. Jau penkti metai šoku kartu su vyru Gintautu. Man tai – antroji dainų šventė. Renginio dienos pralėkė akimirksniu, tačiau bendrystės jausmas, pakili nuotaika, neišdildomos akimirkos ilgam išliks atminty. Man buvo didžiulė garbė ir laimė dalyvauti tokiame įspūdingame istoriniame renginyje!

Oksana Belskaja, Visagino VB filialo vedėja: Dainuoju lietuvių folkloro ansamblyje „Krusnė“. Folkloro dienoje mūsų ansamblis atliko lietuvių liaudies dainas. Taip pat man teko garbė dalyvauti apeigose Katedros aikštėje „Varpai – Lietuvos žmogui, dangui ir žemei“ ir skambinti varpu. Neišdildomą įspūdį padarė bendras varpų skambėjimas. Iš šios Dainų šventės prisiminsiu tą su niekuo nepalyginamą jausmą, kai visu kūnu eina šiurpai ir akyse kaupiasi ašaros.

Jūratės Daugalienės nuotr.

Aldona Rauktienė (iš kairės ketvirta) ir Onutė Miliauskienė (iš kairės antra), Šilutės r. sav. Fridricho Bajoraičio VB Usėnų filialo bibliotekininkės: Labai džiaugiamės, kad esame Usėnų etnografinio teatro „Negelys“ dalis ir Teatro dienoje parodėme vaidinimą „Vyrai“, sukurtą pagal Vydūną ir P. Antalkį. Dainų šventė paliko neišdildomą įspūdį. Jausmas nenusakomas, kai tūkstantinė Lietuvos teatrų kolektyvų minia atlieka bendrą muzikinę kompoziciją „Lietuva, brangi šalele“ (muz. N. Sinkevičiūtės, žodž. Vydūno). O kai visa Katedros aikštė skamba nuo dalyvių ir žiūrovų skanduojamo žodžio „Lietuva“, kūnu bėga šiurpuliukai, pasijunti tokia maža, bet kartu ir tokia svarbia Lietuvos dalimi.

4

Liudmila Vaitavičienė (viduryje), Zarasų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus vyresn. bibliotekininkė: Dainuoju Zarasų kultūros rūmų mišriame chore „Gelmė“. Esu ilgametė choristė ir dainų švenčių dalyvė, tačiau ši šventė buvo išskirtinė: jautėsi ypatingas didingumas ir vienybė, kuri sujungė ir su išeiviais dainininkais. Visi buvome pakylėti.

Statistika / Lietuvos bibliotekos

Bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyrius

Norint atskleisti ir patvirtinti neginčijamą bibliotekų teikiamą naudą, reikalinga bibliotekų statistika. Ji svarbi ir įvairioms suinteresuotosioms grupėms: bibliotekų vadovams ir darbuotojams, esamiems ir potencialiems var­ totojams, žiniasklaidai ir visuomenei. Statistiniai duomenys būtini politikos formuotojams ir lėšų skirstytojams priimant sprendimus dėl bibliotekų paslaugų ir strateginio planavimo.

„

Statistiniai duomenys parodo, biblioteka, 12 techninių (2016 m. – 14), 13 sveikatos kiek valdžios institucijos gali paveikti priežiūros įstaigų, 1 žemės ūkio (2016 m. – 2), 4 bibliotekų paslaugas: dokumentų mokslo institutų bibliotekos, Lietuvos banko biblio­ fondų komplektavimą, vartotojų ir teka, 19 universitetų, 22 kolegijų, 68 profesinių mo­ personalo paslaugų, darbo sąlygų kyklų, 1037 švietimo įstaigų bibliotekos (2016 m. – gerinimą ir t. t. Skaičiuodamos 1077). Pernai šalyje veikė 2453 bibliotekos; palyginti fondų dydžių kaitą, naujų tradicinių su 2016 m. duomenimis, Lietuvos bibliotekų tinklas ir elektroninių dokumentų gausą, sumažėjo 52 biblio­tekomis. Tai – ryškiausias pokytis naudojimąsi jais bei kitomis biblio­ per pastaruosius ketverius metus. tekų paslaugomis, Lietuvos bibliotekų tinklo pokyčiai 2014–2017 m. bibliotekos pasitik­ rina, ar pateisina investicijas organizuodamos savo veiklą. Bibliotekų iniciatyvos ir dalyvavimas įvairaus pobūdžio projektinėse veiklose, rezultatų vertinimas skatina plėsti paslaugų spektrą ir bendradarbiauti, suteikia galimybių gauti papildomų šiam tikslui siekti pajamų; 2017 m. jos sudarė beveik 6,5 proc. visų bib­ liotekų gautų lėšų.

Į bibliotekas vis dažniau užsukama kaip į darbo, laisvalaikio leidimo, susitikimų ir renginių vietą, tačiau ir tradicinės jų funkcijos <...> lieka itin svarbios.

Bibliotekų skaičius 2017 metais Šalies bibliotekų tinklą 2017 m. sudarė: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (toliau – Nacionali­ nė), Lietuvos aklųjų, 5 apskričių, 14 muziejų, 2 kultū­ ros įstaigų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių 5

„

Skaičiuodamos

liotekų kaimo filialuose – 6 244 263 2017 m. mažėjo mokyklų arba fondų dydžių kaitą, fiz. vnt. (arba 50,4 proc. viso SVB keitėsi jų statusas, atitinkamai mažėjo jose esančių bibliotekų <...>, naudojimąsi jais dokumentų fondo); nuo 2016 m. sumažėjo 128 854 fiz. vnt. (arba skaičius. Dėl įvairių priežasčių bei kitomis paslaugomis, 2,02 proc.). Viešųjų centrinių bib­ šalies švietimo įstaigose neliko 40 bibliotekos pasitikrina, liotekų fondas sudarė 3 811 347 fiz. bibliotekų. 2017 m. pateiktais statistiniais ar pateisina investicijas vnt. – per metus sumažėjo 69 732 fiz. vnt. (arba 1,80 proc.). 2017 m. duomenimis, šalyje veikė 60 sa­ organizuodamos miesto bibliotekų 123 filialuose vivaldybių viešųjų bibliotekų (to­ sukauptas 2 190 928 fiz. vnt. doku­ liau – SVB), turinčių 1187 filialus savo veiklą. mentų fondas, palyginti su 2016 m., (2016 m. – 1197) su 65 paslaugų punktais miestuose ir kaimuose. Kaimuose var­ sumažėjo 3,42 proc.; 10 vaikų filialų turėjo 148 495 totojus aptarnavo 1054 filialai, miestuose – 123 fiz. vnt. dokumentų fondą, kuris per metus sumažėjo filialai ir 10 vaikų viešųjų bibliotekų filialų. Šių 13,05 procento. 2017 m. Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filia­ bibliotekų tinklas irgi mažėjo: Kauno miesto savi­ valdybės V. Kudirkos biblioteka atsisakė 3 filialų, luose buvo vykdomi esminiai fondų tvarkymo ir Marijampolės savivaldybės P. Kriaučiūno viešojoje perdavimo darbai: nurašomi praradę aktualumą bibliotekoje likviduotas Trakiškių filialas, Tauragės leidiniai, techniškai pasenusios ir nekokybiškos rajono SVB – Tarailių filialas, Šilutės rajono F. Bajo­ garsinės / regimosios laikmenos. Šios pertvarkos raičio viešojoje bibliotekoje – Šilutės miesto filialas. palietė apie 30 proc. bibliotekos dokumentų fondo. Specialiųjų bibliotekų (technikos, medicinos, 2017 m. nutraukė veiklą Kelmės rajono Žemaitės žemės ūkio ir pan.) bendras dokumentų fondo dydis viešosios bibliotekos Gailių biblioteka. Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu likviduoti 2017 m. buvo 1 365 858 fiz. vnt. (5,43 proc. viso šalies R. Granausko bibliotekos Gėsalų, Luknių, Nausėdų, bibliotekų fondo) ir per metus sumažėjo 52 727 154 (arba 97,48 proc.). 2017 m. uždaryta LTB ir jos Notėnų ir Rukų filialai. Šalyje 62 (2016 m. – 60) viešųjų bibliotekų fondo perskirstymas bei nurašymas buvo pagrin­ filialai 2017 m. buvo sujungti su kaimo mokyklų dinė priežastis, nulėmusi viso Lietuvos bibliotekų bibliotekomis (tai sudarė apie 5,9 proc. visų kaimo fondo dydžio mažėjimą. 2016 m. pagrindinę LTB filialų): Alytaus r. savivaldybėje tokių bibliotekų dokumentų fondo dalį – 96,89 proc. (51 049 410 fiz. buvo 7 (iš 33), Raseinių r. – 4 (iš 25), Šilutės r. – 11 vnt.) sudarė patentai. Dabar jie paskirstyti tarp kitų (iš 22), Kupiškio r. – 6 (iš 17), Rokiškio r. – 4 (iš 39), institucijų, tarp kurių yra ir Nacionalinė biblioteka. Kelmės r. – 5 (iš 24), Pagėgių sav. – 2 (iš 9), Plun­ Be to, nemažą nepaklausiojo fondo dalį (išleistą rusų gės r. – 3 (iš 19), Molėtų r. – 7 (iš 25), Utenos r. – 5 kalba ar iki 1990 metų) nuspręsta pasiūlyti kitoms bibliotekoms, o šioms atsisakius – nurašyti. Bendras (iš 23), Ukmergės r. – 3 (iš 29). 2017 m. reorganizuota Lietuvos technikos bib­ šalies bibliotekose esantis patentų fondas sumažėjo lioteka (toliau – LTB). Jos patalpos atiduotos Krašto 99,94 proc. LTB standartų fonde buvo 44 941 doku­ apsaugos ministerijai, o didesnė dokumentų fondo mentų fiz. vienetas. 97 proc. Lietuvos standartų ir dalis perduota Generolo Jono Žemaičio Lietuvos norminių dokumentų, kaip nacionalinio publikuotų karo akademijos bibliotekai, taip pat bibliotekoms dokumentų archyvinio fondo dalį, buvo nuspręsta Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestuose, kuriuose perduoti Nacionalinei bibliotekai1. Šalies švietimo įstaigų bibliotekose 2017 m. LTB turėjo filialus. Panaikintos Kauno apskrities ligoninės, M. Krupavičiaus žemės ūkio praktinio buvo sukauptas 10 006 473 fiz. vnt. dokumentų mokymo centro, Lietuvos energetikos instituto, fondas (beveik 40 proc. viso šalies bibliotekų išformuotos Kauno miesto muziejaus M. ir K. dokumentų fondo); palyginti su 2016-aisiais, jis Petrauskų lietuvių muzikos istorijos ir Lietuvių sumažėjo 364 851 (arba 3,52 proc.). Labiausiai fondai mažėjo Alytaus (–92,14 proc.), Širvintų tautinės istorijos skyrių bibliotekos. (–24,67 proc.), Zarasų (–17,21 proc.) rajonuose, Pagėgių savivaldybėje (–14,62 proc.). Alytaus rajo­ Dokumentų fondų dinamika Pagal pateiktus 2017 m. statistinius duomenis, ne nustojus veikti penkių gimnazijų bibliotekoms, Lietuvos bibliotekų dokumentų fondą sudarė liko tik Simno specialiosios mokyklos biblioteka. 52 405 768 fiz. vnt.; palyginti su 2016 m. skelbtais 2016 m. įvykus Alytaus rajono savivaldybės viešo­ duomenimis, šis fondas sumažėjo 50,75 procento. sios bibliotekos tinklo optimizavimui, 2 miesto ir Esminiai fondo dydžio pokyčiai turi paaiškinamas 3 kaimo bibliotekos buvo sujungtos su mokyklų bibliotekomis (Daugų, Simno, Butrimonių, Krokia­ priežastis. 1 2017 m. SVB dokumentų fondą sudarė 12 395 033 Tikėtina, kad 2018 m. šalies bibliotekų metinėje ataskaitoje dalis šio fondo atsispindės kaip gavimai, nes pagrindiniai dokumentų paskirsty­ fiz. vnt., o tai yra 2,35 proc. mažiau negu 2016 metais. mo ir perdavimo iš reorganizuojamos LTB darbai vyko paskutiniame Didžiausi dokumentų fondai sukaupti viešųjų bib­ 2017 metų ketvirtyje. 6

kumentų, esančių kompiuterių tinkle ar instaliuotų darbo vietose, pavadinimų skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo daugiau kaip 100 proc. Ši ten­ dencija ypač ryški didmiesčių bibliotekose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje.

Šalies bibliotekų dokumentų fondas 2017 m.

Nauji ir nurašyti dokumentai 2017 m. šalies bibliotekos savo fondus papildė 1 264 634 fiz. vnt. dokumentų; palyginti su 2016 m., šis skaičius 26,40 proc. mažesnis. Naujai gauti doku­ mentai sudarė 5 proc. viso šalies 2017 m. dokumentų fondo. Kiek daugiau nei 92 proc. (1164 925 fiz. vnt.) naujų dokumentų sudarė knygos ir serialiniai leidiniai, skaitmeninėse laikmenose jų – 45 180 fiz. vnt., arba 3,57 proc. (2016 m. – 19,5 proc. gautų dokumentų skaitmeninėse laikmenose). SVB per metus savo fondus papildė 686 814 fiz. vnt. dokumentų – 7,13 proc. daugiau negu 2016 m., iš jų – 3499 fiz. vnt. dokumentų skaitmeninėse laik­ menose (arba 0,51 proc. naujai gautų dokumentų). Atkreiptinas dėmesys, kad SVB lėšos naujiems doku­ mentams įsigyti 2017 m. buvo 7,24 proc. mažesnės, nei jų buvo skirta 2016 m. Taigi galima teigti, kad bibliotekų fondai labiausiai didėjo perimant likvi­ laukio ir Miroslavo bibliotekos) ir tapo pavaldžios duotų bibliotekų fondus ar rėmėjų dėka. SVB. Reorganizuotos Širvintų rajono savivaldybės Švietimo įstaigų bibliotekos 2017 m. įsigijo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus ir Zibalų pagrindinės 181 101 fiz. vnt. naujų dokumentų (7,78 proc. mokyklos, prijungiant jas prie kitų rajono bendrojo mažiau nei prieš metus), iš kurių 1576 fiz. vnt. ugdymo įstaigų, likviduota Bartkuškio mokyklos- (0,87 proc. naujai gautų dokumentų) – skaitme­ daugiafunkcio centro Alionių pagrindinio ugdymo ninėse laikmenose (2016 m. – 1,17 proc.), ir 143 skyriaus biblioteka. pavadinimus įvairių elektroninių dokumentų (pe­ Mažėjant tradicinių dokumentų fondui, doku­ riodinių leidinių, duomenų bazių bei kitų elektro­ mentų, saugomų skaitmeninėse laikmenose, fondas ninių dokumentų, esančių kompiuterių tinkle arba Lietuvos bibliotekose irgi keitėsi. 2017 m. jis sudarė instaliuotų darbo vietose). 94 083 fiz. vnt. (0,18 proc. viso šalies dokumentų Specialiųjų bibliotekų dokumentų fondas pasipil­ fondo). Šio skaičiaus sudedamosios dalys: 7968 dė 21 826 fiz. vnt. naujų dokumentų, t. y. 95,76 proc. duomenų bazės fizinėse laikmenose (nuo 2016 m. mažiau negu 2016 m.; iš jų naujas buvo tik 1 leidinys sumažėjo 19,22 proc.), 25 644 elektroniniai peri­ skaitmeninėje laikmenoje (2016 m. buvo įsigyti odiniai leidiniai (–30,2 proc.). Kiti elektroniniai 66 fiz. vnt.), 5 duomenų bazės (2016 m. – 32), insta­ dokumentai: kompiuteriniai žaidimai, kalbų kursai liuotos darbo vietose, ir 27 (2016 m. – 36) – kituose ar kita taikomoji programinė įranga, kuri prieina­ serveriuose. Šis didžiulis įsigyjamų dokumentų ma kompiuteriu skaitomuose diskuose, kasetėse ar skaičiaus mažėjimas, kaip jau minėta, sietinas su kitose fizinėse laikmenose, sudarė 60 471 fiz. vnt. Lietuvos technikos bibliotekos ir jos filialų reorgani­ (1,6 proc. mažiau nei 2016 m.). zacija, su ligoninėse likviduojamomis bibliotekomis, Elektroninių garsinių / regimųjų dokumentų bibliotekininkų etatų naikinimu. fondas kompiuterių tinkle arba Šalies bibliotekų dokumentų fon­ instaliuotų darbui skirtuose kom­ do dydį nulemia įsigytų ir nurašytų 2017 m. mažėjo piuteriuose 2017 m. sudarė 15 908 fizinių vienetų santykis. 2017 m. pavadinimus ir, palyginti su 2016 m. mokyklų, atitinkamai bibliotekos nurašė 55 254 814 fiz. pateiktais duomenimis, sumažėjo vnt. (2016 m. – 2 561 981) susi­ mažėjo jose esančių 7,31 procento. Gautų elektroninių dėvėjusių, praradusių aktualumą, bibliotekų skaičius. Dėl vartotojų sugadintų ar, sujungiant periodinių leidinių, prieinamų vietoje ir įsigytų nuotolinei priei­ įvairių priežasčių šalies įstaigas, susidariusių dubletinių gai, pavadinimų skaičius padidėjo dokumentų. švietimo įstaigose SVB 2017 m. nurašė 960 489 7,78 proc. Elektroninių ataskaitų, neliko 40 bibliotekų. fiz. vnt. dokumentų – 4,57 proc. perspaudų, kartografinių dokumen­ mažiau negu 2016-aisiais. Ataskai­ tų ar natų, skaitmeninės kilmės do­

„

7

„

bendro skaičiaus (2016 m. – 37 614). tose nurodoma, kad 484 406 fiz. Specialiųjų 2017 m. šalies bibliotekose užfiksuo­ vnt. (50,4 proc.) visų SVB nurašytų dokumentų tenka viešųjų biblio­ bibliotekų (technikos, ti 22 165 649 apsilankymai – 3 proc. nei 2016 m. (22 850 834), tekų kaimo filialams. Viešosios medicinos, žemės ūkio mažiau tačiau pastebima, kad vaikų apsi­ bibliotekos nurašė 226 425 fiz. ir pan.) dokumentų lankymų bibliotekose, palyginti su vnt. (23,6 proc. viso SVB nurašyto 2016 m., padaugėjo 1,58 procento. fondo), miesto filialai – 217 307 fiz. fondo dydis <...> SVB lankytojai turėjo galimybių vnt. (22,6 proc. viso SVB nurašyto per metus sumažėjo dalyvauti 52 495 renginiuose (iš fondo), vaikų filialai – 32 351 fiz. 97,48 proc. jų – 22 642 parodos). Juose apsilankė vnt. (3,4 proc. viso SVB nurašyto 9 361 573 (2016 m. – 9 509 935) lan­ fondo) dokumentų. Švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo) bibliotekose kytojai, iš kurių daugiau kaip 37 proc. sudarė vaikai 2017 m. nurašyti 537 502 fiz. vnt. – 5,04 proc. dau­ iki 14 metų. Švietimo įstaigų bibliotekose 2017 m. giau dokumentų negu 2016 metais. Įvairių aukštųjų suorganizuota 21 540 (2016 m. – 21 375) renginių, iš mokyklų (kolegijų, universitetų) bibliotekos sumaži­ jų 12 758 (2016 m. – 12 826) parodos. 2017 m. šio tipo no savo fondus 515 008 fiz. vnt. (22,39 proc. daugiau bibliotekose apsilankė 6 938 226 (2016 m. – 7 321 444) nei 2016 m.). Sparčią dokumentų fondų kaitą šio tipo lankytojai – vaikai iki 14 m. ir moksleiviai. Į bibliotekas vis dažniau užsukama kaip į darbo, bibliotekose lemia mokymo programų ir mokymo laisvalaikio leidimo, susitikimų ir renginių vietą, priemonių naujinimai. Specialiųjų bibliotekų fondai 2017 m. kito iš esmės. tačiau ir tradicinės bibliotekos funkcijos – aprūpini­ Šių bibliotekų fondas nurašant sumažėjo 52 747 778 mas literatūra, informacija – lankytojams lieka itin fiz. vnt. (arba 97,48 proc.); 2016 m. buvo nurašyta svarbios. Vartotojams 2017 m. išduota 29 191 328 (2016 m. – 28 398 820) fiz. vnt. dokumentų, t. y. 46 654 fiz. vnt. (arba 0,09 proc.) dokumentų fondo. 2,79 proc. daugiau nei 2016 metais. Kiekvienas re­ gistruotas vartotojas skaityti namuose pasiskolino Renginiai ir dokumentų išduotis Registruotų vartotojų skaičius šalies bibliotekose vidutiniškai 14–15 dokumentų. Dokumentų į namus beveik nesikeitė ir sumažėjo tik 0,66 proc. (8051 išduotis 2017 m. išaugo 6,77 proc. (17 570 467 fiz. asmeniu), tačiau naujai registruotų vartotojų nuo vnt.), jei lyginsime su 2016 m. duomenimis. Šios 2016 m. padaugėjo 2,67 proc. (6584 asm.). Vienas paslaugos didėjimas įvairaus tipo bibliotekose matyti registruotas vartotojas per 2017 metus bibliotekose Kretingoje – 0,99 proc., Palangoje – 1,50 proc.; Pane­ apsilankė vidutiniškai 18,4 karto (2016 m. – 18,8 vėžio rajone – 5,88 proc., Vilniaus mieste – 2,96 proc. Dokumentų išduočių didėjimą 2017 m. iš esmės karto). Dėliojant ateities planus, svarbus tampa vai­ kų ir jaunimo domėjimasis bibliotekų teikiamomis nulėmė šalies bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų galimybėmis. 2017 m. iš visų 1 205 716 šalies biblio­ ir Nacionalinės bibliotekos statistiniai duomenys. tekose registruotų vartotojų 15,25 proc. sudarė vaikai Šiose bibliotekose išduotų dokumentų skaičius su­ iki 14 metų. Nors bendras registruotų vartotojų darė 21,39 proc. visų šalies bibliotekų išduočių. Mo­ skaičius per pastaruosius ketverius metus mažėjo, kyklų bibliotekos vartotojams išdavė 6 245 363 fiz. vnt. dokumentų (29,3 proc. daugiau negu 2016 m.); vaikų grupės vartotojų skaičius išaugo. 2017 m. bibliotekose įvyko 81 900 (2016 m. – iš jų į namus išduota 4 636 574 fiz. vnt. (45,28 proc. 79 433) įvairių renginių. Į šį skaičių įskaičiuojamos daugiau nei 2016 m.). Nacionalinėje bibliotekoje ir parodos: jų surengta 38 210, arba 46,6 proc., nuo 2017 m. dokumentų išduotis išaugo 20,67 proc. (883 081 fiz. vnt.), palyginti su 2016 m. (731 813 fiz. vnt.). Vien į namus vartotojų Registruotų bibliotekų vartotojų skaičiaus pokytis pasiskolinta 84 821 fiz. vnt. doku­ 192000 1090000 mentų – 33,33 proc. daugiau nei 2016 1080000 190000 metais. Viena iš šio rodiklio augimo 1070000 188000 priežasčių galėtų būti Nacionalinės 1060000 bibliotekos sudarytas galimų išsinešti 186000 1050000 į namus leidinių fondas, pvz., 2017 m. 1040000 184000 registruoti vartotojai pasiskolino vi­ 1030000 182000 dutiniškai po 6–7 knygas. 1020000 SVB bendra dokumentų išduotis 180000 1010000 mažėjo. 2017 m. šiose bibliotekose 178000 1000000 vartotojams išduota 15 117 222 fiz. 176000 990000 vnt., arba 2,63 proc., mažiau doku­ 2014 2015 2016 2017 mentų negu 2016-aisiais. Ataskai­ Vaikai iki 14 m. 190173 182179 181152 183881 tiniais metais dokumentų išduotys Kitos vartotojų grupės 1084049 1066734 1032308 1021835 8

į namus sudarė 61,2 proc., o vietoje – Savanoriai šalies bibliotekose 2011–2017 m. 38,7 procento. Pažymėtina, kad 37,2 proc. (5 624 566 fiz. vnt.) visų išduočių tenka 200 2017 m. 181 180 viešųjų bibliotekų kaimo filialams, viešųjų 160 2015 m. 144 bibliotekų centrinėms bibliotekoms – 140 34,12 proc. (5 159 321), miesto filialams – 120 26,3 proc. (3 970 444), vaikų filialams – 2013 m. 111 2016 m. 108 100 2,4 proc. (362 891). 2014 m. 119 80 Kaip kito, palyginti su 2016 m. duomeni­ 60 2012 m. 54 mis, vartotojų naudojimasis elektroninėmis 40 paslaugomis? Populiariausios elektroninės 2011 m. 51 20 paslaugos yra elektroninis bibliotekos 0 katalogas, viešoji interneto prieiga, biblio­ tekų tinklalapiai. Bendras įvairaus turinio Bibliotekų išlaidų paskirstymas 2017 m. elektroninių dokumentų siuntų skaičius Kitos išlaidos Dokumentams išaugo beveik 8,9 proc. ir sudaro 34 609 531 23% įsigy� 9% (2016 m. – 31 558 152) siuntą. Interneto se­ ansų skaičius iš bibliotekų kompiuterizuotų Automa�zacijai darbo vietų, palyginti su 2016 m. sumažėjo 2% 2,5 proc. ir sudarė 17 882 368 seansus. Virtualių apsilankymų skaičius bibliotekų tinklalapiuose išaugo 5,8 procento. Šalyje beveik neliko nekompiuterizuotų bibliotekų. Kompiuterių kol kas neturi tik pavienių darželių-mokyklų, ligoninių bib­ Nekilnojamajam Darbo liotekos ar paslaugų punktai. Vartotojams užmokesčiui turtui skirtų kompiuterizuotų darbo vietų skai­ 6% 60% čius, palyginti su 2016 m. duomenimis, bibliotekose išaugo 1,22 proc., o darbuoto­ jams – sumažėjo 2,21 procento. Kai kurioms įstaigų Darbuotojai, turintys bibliotekininkystės, in­ bibliotekoms atsisakant bibliotekininko pareigybės, formacijos mokslų išsilavinimą, sudarė 49,43 proc. nelieka ir darbo vietos. (2712 asmenų). Ataskaitiniais metais 66,87 proc. Žodžiu, paštu ir elektroninėmis priemonėmis šalies profesionalių bibliotekininkų (3669 asmenys) turėjo bibliotekos 2017 m. gavo 2 437 764 įvairaus pobū­ aukštąjį išsilavinimą, aukštesnįjį – 27,46 proc. (1507 džio informacines užklausas (12 proc. daugiau negu asmenys). 2017 m. šalies bibliotekose visuomeniniais 2016 m.; iš jų įvykdyta 2 341 239 (96,04 proc.). Beveik pagrindais dirbo 181 savanoris. Tai vienas didžiausių 40 proc. visų užklausų gavo SVB – 962 447; įvykdė rodiklių nuo 2011-ųjų, kai jie Europos Komisijos 921 400 (arba 97,7 proc.). 8,6 proc. SVB užklausų buvo paskelbti Savanorystės metais. buvo gautos elektroninėmis priemonėmis. Šiek tiek 2017 m. šalies bibliotekų biudžetą sudarė beveik mažiau – 33 proc. – informacinių užklausų sulaukė 77 975 800 eurų – 3 proc. daugiau, nei buvo gauta švietimo įstaigų bibliotekos. Iš 793 458 užklausų 2016 metais. 1,28 proc. šios sumos (apie 1 mln. Eur) įvykdytos 763 172 (96 proc.). sudarė fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos. Iš valstybės gautų lėšų dokumen­ Specialistai ir bibliotekų lėšos tams įsigyti buvo skirta beveik 7 mln. eurų, darbo Sėkminga informacinių paslaugų plėtra neįmano­ užmokesčiui – apie 4,5 mln. eurų, programinei įrangai ma be kvalifikuotų specialistų kompetencijų. 2017 m. įsigyti ir jos palaikymui išleista beveik 2 mln. eurų. vienam šalies bibliotekininkui (1 etato ekvivalentu) Iš mokamų paslaugų Lietuvos bibliotekos sugebėjo teko 242,2 registruoto vartotojo (2016 m. – 237,5 uždirbti beveik milijoną – 853 520 eurų. Tai nėra registruoto vartotojo). Šalies mastu bibliotekininkų tikslios sumos, nes ne visos bibliotekos, ypač privačių etatų sumažėjo 129,11 viso etato ekvivalentu. 2017 m. įstaigų, pateikia finansinius duomenis, tačiau galima Lietuvos bibliotekose dirbo 5487 profesionalūs bib­ teigti, kad jos atspindi bendras šalies bibliotekų lėšų liotekininkai, per metus jų sumažėjo 157. Viso etato paskirstymo tendencijas. ekvivalentu dirbo 4143 bibliotekininkai, ne visą dar­ bo laiką – 1353 darbuotojai. 2017 m. profesionalūs Išsamesnių 2017 m. Lietuvos bibliotekų statistikos bibliotekininkai sudarė 81,47 proc. visų bibliotekos duomenų galima rasti Nacionalinės bibliotekos tin­ darbuotojų; šis rodiklis beveik nepakito nuo 2016 m. klalapyje www.lnb.lt – skiltyje Paslaugos – Bibliotekų statistika – Bibliotekų statistiniai duomenys. (81,75 proc.). 9

Statistika / IFLA projektai

Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika Dalia Jaskonienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyrius

Jau beveik metai, kaip veikia IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija) inicijuotas Pasaulio bibliotekų žemėlapis1 – pagrindinis bibliotekų statistikos duomenų šaltinis ir priemonė, suteikianti galimybę palyginti bibliotekų veiklos rodiklius pagal šalis ir regionus. Oficialiai šis projektas buvo pristatytas praėjusių metų IFLA generalinėje konferencijoje Vroc­ lave (Lenkija). Per šį laikotarpį už Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengimą atsakingi specialistai, vadovau­ jami IFLA biuro narių bendradarbiavimo pareigūnės Kristīnės Pabērzos, surinko statistinių duomenų daugiau kaip iš šimto pasaulio valstybių. 10

Žemėlapyje galima rasti ir Lietuvos bibliotekų statistiką2. Šiuos duomenis pateikė Lietuvos bibliote­ kininkų draugija bendradarbiaudama su Lietuvos na­ cionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Džiaugiamės gavę K. Pabērzos laišką, patvirtinantį, kad Lietuva yra pirmoji šalis Europoje, pateikusi statistinius duome­ nis apie šalies bibliotekų veiklą, ir pirmoji pasaulyje, pateikusi itin išsamų duomenų rinkinį. Šį rezultatą pavyko pasiekti tik dėl puikiai veikiančios nacionali­ nės bibliotekų statistinių duomenų rinkimo sistemos ir visų šalies bibliotekų glaudaus bendradarbiavimo. 1 2

http:// librarymap.ifla.org/ https://librarymap.ifla.org/map/Metric/Number-of-libraries/ LibraryType/National-Libraries,Academic-Libraries,PublicLibraries,Community-Libraries,School-Libraries,Other-Libraries/ Country/Lithuania/Weight/Totals-by-Country

procese ir pateikti darnaus vystymosi istorijų vizualizavimą. Jei pažvelgsime į Jungtinių Tautų 17 darnaus vysty­ mosi tikslų, tai pamatysime, kad tai yra puiki sistema, pagal kurią galima pasakoti istorijas apie bibliotekas ir jų vaidmenį, vertę ir poveikį bendruo­ menėms bei žmonėms“, – aiškino projekto koordinatorė. Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengėjų komanda palaiko ryšius su duomenų teikėjais: nacionalinėmis bibliotekininkų draugijomis, nacio­ nalinėmis bibliotekomis ir kitomis institucijomis, kaupiančiomis bei pateikiančiomis savo šalių bibliotekų statistinius duomenis. K. Pabērzos teigimu, projekto komanda sugebėjo surinkti pagrindinę bibliotekų statis­ tiką iš daugiau kaip šimto pasaulio šalių. „Per 6 mėnesius, kai pradėjo veikti Pasaulio bibliotekų žemėlapio tinklalapis, jame apsilankė vartotojai K. Pabērzos teigimu, jos koordinuojamo projekto darbuotojai pagrindinę bibliotekų statistiką surinko iš iš 183 šalių. Tačiau tai – tik pradžia. daugiau kaip šimto pasaulio šalių. Nuotr. iš K. Pabērzos albumo Mes laukiame, kad bibliotekos pa­ teiks daugiau duomenų, gerės jų Sėkmingo atstovavimo pagrindas kokybė. Ypač mums svarbūs duomenys apie bib­ K. Pabērzos teigimu, rengti Pasaulio bibliotekų žemėlapį, kaip pagrindinį bibliotekų statistikos šal­ liotekų, taip pat bibliotekos paslaugas teikiančių tinį, pasiūlė IFLA generalinis sekretorius Geraldas punktų, užtikrinančių interneto prieigą, skaičių“, – Leitneris – esą nepriimtina, jog žmonės, ieškantys apie 2018 m. prioritetus kalbėjo IFLA atstovė. įvairiapusiškos informacijos apie pasaulio bibliote­ kas, anksčiau negalėjo jos rasti IFLA svetainėje. Juk ši organizacija deklaruoja, kad visiems piliečiams turi būti suteikta laisvoji prieiga prie bet kokios rūšies informacijos, o tuo pat metu pati nepateikia svarbios informacijos apie bibliotekas arba negali tiksliai pasakyti, kokiam skaičiui bibliotekų ji atsto­ vauja. „Sėkmingo atstovavimo pagrindas yra tiksli ir išsami informacija. Patikima bibliotekų statistika yra mūsų bendra vizija, ir tai paskatino pasaulio bibliotekos žemėlapio kūrimą“, – tokio projekto reikalingumą pagrindė K. Pabērza. Todėl vienas Pasaulio bibliotekų žemėlapio tikslų – pakeisti IFLA ir bibliotekas netenkinančią situaciją. Žemėlapyje pateikiamas ekspertų rekomenduo­ tas bibliotekų veiklos rodiklių rinkinys: bibliotekų skaičius, interneto prieigą teikiančių bibliotekų skaičius, darbuotojų ir savanorių skaičius, regis­ truotų vartotojų ir lankytojų, išduočių (fizinių ir elektroninių) skaičius. Duomenys renkami iš na­ cionalinių, akademinių, viešųjų, bendruomenių, mokyklų ir kitų bibliotekų. Taip pat čia pateikiami sėkmės istorijų rinkiniai, kaip pasaulio bibliotekos prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. „Taip siekiame paskatinti nacionalines bibliotekininkų asociacijas dalyvauti šioje programoje, diskusijose, duomenų rinkimo

Kurie rodikliai – vis dar iššūkis? Kadangi šiais laikais fizinius bibliotekų fondus papildė elektroninės laikmenos, o tradicines pas­ laugas – elektroninės, didžiajai potencialių lanky­ tojų daliai naudojimasis bibliotekos paslaugomis internete, ypač bibliotekos svetainėje, tampa įprastu dalyku. Todėl K. Pabērza pabrėžė, jog privalu užtikrinti, kad statistiniai duomenys atspindėtų ir šią veiklą: „Pavienės bibliotekos lygmeniu šie duomenys gali būti naudojami strateginiam, finan­ siniam planavimui, išteklių panaudojimui pagrįsti. Nacionaliniu lygmeniu ši statistika reikalinga pačios bibliotekos ir visos informacinės politikos plėtrai, bibliotekų poveikiui parodyti. Regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu apibendrintos bibliotekų statistikos naudingumas priklauso nuo tikslaus ir laiku atliekamo kiekvienos bibliotekos statistinių duomenų pateikimo bei kruopštaus redagavimo, siekiant aptikti klaidas ir netikslumus. Teisingi, patikimi ir palyginami duomenys lemia bibliotekos statistikos vertę bei naudingumą.“ Virtualių apsilankymų ir elektroninių paslaugų apskaita daugelyje pasaulio bibliotekų tapusi įprasta procedūra, tačiau taip yra ne visur. Nacionalinė bibliotekų statistika, pasak K. Pabērzos, vis dar yra iššūkis daugelyje šalių. 11

Po pirmojo duomenų rinkimo etapo buvo išana­ lizuotas šalių pasirengimas teikti statistinius duo­ menis nacionaliniu lygmeniu. Pasaulio bibliotekų žemėlapio koordinatorė atskleidė, kad nepateikta apie du trečdalius visų veiklos rūšių rodiklių pagal bibliotekų tipus, nes tokių duomenų kai kurios šalys paprasčiausiai neturi. Po kiek laiko pateikti bibliotekų veiklos rodikliai vėl bus peržiūrimi ir nagrinėjami. Bus sprendžiama, ar bibliotekos yra pasirengusios teikti daugiau rodiklių, nes tai labai svarbu bibliotekų atstovavimui.

Pasaulio žemėlapio plėtros gairės Šių metų kovo mėnesį pradėtas antras duomenų šiam žemėlapiui rinkimo etapas. Naujoji duomenų pateikimo forma sukurta siekiant palengvinti procesą. K. Pabērza informavo, kad Pasaulio bibliotekų žemėla­ pio komanda jau kreipėsi į esamus duomenų teikėjus ir į naujų šalių asociacijas su kvietimu atnaujinti arba pateikti šalies bibliotekų statistikos duomenis. „Mes tikimės, kad į žemėlapį galėsime įtraukti dar daugiau šalių, kurios pateiks daugiau ir kokybiškesnių duo­ menų. Pasaulio bibliotekų žemėlapio komanda nuolat papildo tinklalapį naujais statistikos duomenimis, kai tik duomenų teikėjai juos pateikia ir patvirtina“, – sakė IFLA centrinės būstinės darbuotoja.

12

Tarp prioritetinių IFLA veiklos sričių – Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Pasak K. Pabēr­ zos, siekiama internete pateikti kuo daugiau šalių bibliotekų istorijų, taip palaikant bendrą bibliotekų atstovavimą Jungtinių Tautų iki 2030 metų numa­ tytoje darbotvarkėje (UN Agenda 2030). „Siekdami pateikti rekomendacijų, kaip įtikinamai pristatyti bibliotekų veiklą, projektus, jų įtaką bendruome­ nėms ir žmonėms, remti istorijų sklaidą, dirbome kartu su IFLA Tarptautinės atstovavimo programos (IAP) ir IFLA Tarptautinės lyderių programos (ILP) dalyviais ir parengėme vadovą „Bibliotekos ir Darnaus vystymosi tikslai: istorijų pasakojimo vadovas“. Mes tikime, kad šis praktinis vadovas ir internete pateikta nauja pasakojimų pateikimo forma palengvins jų paskelbimą“, – vylėsi Pasaulio bibliotekų žemėlapio projekto vadovė. Kitas labai svarbus Pasaulio bibliotekų žemėla­ pio plėtros etapas – šalių puslapių sukūrimas šio IFLA projekto tinklalapyje. K. Pabērzos teigimu, atidaryti šalių puslapius planuojama 2018 m. IFLA metinės konferencijos Kvala Lumpūre (Malaizija) rugpjūčio 24–30 d. metu. Kiekvienai šaliai bus skirtas atskiras puslapis, kuriame bus pateikiama informacija apie bibliotekas ir bibliotekų arealą (paplitimą) atitinkamoje šalyje.

Pokalbis

Lina Šarlauskienė: „Kol yra iššūkių, tai – mano svajonių darbas“

Lina Šarlauskienė. Andriaus Fioklino nuotr.

Nebijanti iššūkių ir sugebanti juos įveikti, nuolat besidominti naujovėmis, kurianti modernias paslaugas, subūrusi kolektyvą į motyvuotą vienminčių komandą – tokia yra Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė dr. Lina Šarlauskienė. Už indėlį kuriant informacinę Lietuvos visuomenę, bibliotekinių paslaugų tobulinimą, jų integravimą į mokslo bei studijų procesą ji pelnė geriausio 2017 metų bibliotekos vadovo vardą. Žurnalo „Tarp knygų“ redakcija pasidomėjo, kaip laureatei pavyko pasiekti šių rezultatų ir kokių tam reikia būdo savybių.

Pirmuosius kelerius metus dirbau Skaitytojų Papasakokite apie save. Kaip ir kokiais keliais aptarnavimo skyriuje. Tradicinis, tuomet dar prieš keletą metų atėjote vadovauti Kauno nekompiuterizuotas darbas neatrodė itin žavus. kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių Studijuodama su pagarba žiūrėjau į retus spaudinius centrui, kokią biblioteką čia radote? ar rankraštines knygas, bet labiau domėjausi Nors nesvajojau apie darbą bibliotekoje ir naujovėmis. Mano baigiamasis darbas jau buvo pasirinkimas studijuoti šią sritį buvo atsitiktinis, susijęs su elektronine leidyba, vėliau panašią visą laiką labai džiaugiuosi taip padariusi. temą išplėtojau rašydama daktaro disertaciją Bibliotekoje galima rinktis daugybę veiklos („Lietuvos elektroninių serialinių leidinių leidyba sričių: analizuoti retus spaudinius ar domėtis, (profesionalizmo aspektu)“ – V. G.). Tuo metu šios kaip pritaikyti darbe naujausias interaktyvias sritys dar tik buvo pradedamos analizuoti, o dabar technologijas. Bibliotekos žavi tolerancija bei įdomu stebėti, kaip sparčiai viskas keičiasi. Kolegės atvirumu visiems ir viskam, pagarba kultūros turbūt prisimena mano administruotą elektroninės ir moralės principams, neįkyriu skatinimu įgyti periodikos svetainę, kurią po dešimtmečio teko įvairiapusių žinių ir tobulėti. Biblioteka yra kaip uždaryti kaip nebeaktualią... galimos nuostabios visuomenės Studijuodama doktorantūroje, pavyzdinė versija. Vieni svarbiausių susipažinau su informacijos čia, žinoma, yra skaitytojai ir Didžiausia paskata paieška duomenų bazėse ir informacijos ištekliai, o kita inovatyvioms idėjoms tas žinias galėjau pritaikyti. veikla joje susijusi su sprendimų įgyvendinti yra Bibliotekoje dar buvau atsakinga ieškojimais, kaip šiuos aspektus už mokslinės informacijos tarpusavyje susieti. atsidavimas darbui. sklaidą, vartotojų informacinio Vilniaus universitete 1995 m. Kuo labiau domiesi, tuo raštingumo ugdymą, mokslinės įgijusi bibliotekininkystės įdomiau <...> kurti komunikacijos konsultacijas. Įgijusi ir bibliografijos specialybę, pradėjau dirbti Lietuvos žemės šiuolaikiškas paslaugas. humanitarinių mokslų daktaro ūkio universiteto bibliotekoje. laipsnį, pati pradėjau pedagoginę ir

„

13

mokslinę veiklą universitete. Realiai dalyvaudama studijų ir mokslo procesuose, galėjau pažinti studentų ir dėstytojų informacinius poreikius, matyti trūkstamas sąsajas tarp bibliotekos paslaugų ir studijų bei mokslo procesų, naudojamų informacinių sistemų. Kelerius metus eitos mokslo žurnalo atsakingojo sekretoriaus pareigos suteikė dar daugiau žinių apie mokslo leidybą, autorių teises, mokslo rezultatų vertinimą ir kitus akademinės veiklos aspektus. Matyt, dėl aktyvaus dalyvavimo akademinių institucijų ir bibliotekų veikloje buvau pastebėta ir kaip ekspertė pakviesta dalyvauti įvairiuose nacionaliniuose projektuose, o 2010 m. – ir į Kauno kolegiją pasidalyti modernios akademinės bibliotekos vizija. Taigi pažintis su kolegija prasidėjo dar nemačius jos bibliotekos. Kolegijos vadovybė pakvietė diskutuoti ir su naująjį kolegijos Studijų centrą projektavusiais architektais. Kai centras jau buvo įrengtas, 2014 m. gavau pasiūlymą vadovauti jame įkurtai bibliotekai. Beje, tais pačiais metais gavau dar du profesinės karjeros pasiūlymus iš universitetų. Pasirinkti nebuvo lengva, tačiau pasvarsčiusi nuėjau tuo keliu, kuris buvo mažiausiai pažįstamas, reikalaujantis didžiausios atsakomybės, bet kartu ir suteikiantis realias galimybes įgyvendinti pačios pristatytą modernios bibliotekos viziją. Taigi atėjusi radau naują, šiuolaikiškų erdvių ir technologijų biblioteką, kurioje reikėjo ir modernių paslaugų. Kauno kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti įvairių sričių specialistus. Kaip tai lemia bibliotekos darbo specifiką? Kas yra pagrindiniai Jūsų vadovaujamos bibliotekos lankytojai ir kokios informacijos jie ieško? Kolegijos bibliotekos paslaugų ir išteklių specifika priklauso nuo studijų ir mokslo procesų. Visų akademinių bibliotekų pagrindiniai skaitytojai yra studentai ir dėstytojai. Bibliotekos pagrindinė funkcija yra, atsižvelgiant į vykdomas studijų programas, atliekamus mokslo taikomuosius tyrimus, atrinkti tinkamus informacijos išteklius ir juos pateikti skaitytojams. Kolegijoje vykdoma apie 50 studijų – technologijų, socialinių, humanitarinių, medicinos ir meno sričių – programų, todėl bibliotekos ištekliai labai įvairūs. Darbuotojai turi turėti kompetencijos juos komplektuodami ir konsultuodami skaitytojus. Teminiai bibliotekininkai labiau gilinasi į vienos srities išteklius, tačiau, dirbant su skaitytojais, reikia išmanyti visas sritis. Kadangi kolegija visas reikiamas lėšas skiria informacijos ištekliams įsigyti, bibliotekoje galima naudotis ir spausdintomis knygomis, ir įvairių duomenų bazių ištekliais. Pastaraisiais metais elektroninių išteklių yra du kartus daugiau nei spausdintinių, todėl siūlome 14

Sukurtas kolegijos bibliotekos interaktyvus žemėlapis – viena šiuolaikiškų įstaigos paslaugų. Jame galima vaizdžiai pamatyti ne tik visas bibliotekos erdves, bet ir reikiamos knygos vietą lentynoje. Kauno kolegijos archyvo nuotr.

naudotis virtualiąja biblioteka, kurioje galima rasti visus išteklius vienoje vietoje. Pastebiu, kad elektroninių išteklių panauda kasmet auga, taigi šių išteklių sklaida apskritai padidino akademinės bibliotekos aktualumą. Kiek, diegdami naujoves, atsižvelgiate į vartotojų poreikius, kaip apie juos sužinote? Kas Jums yra tie varikliai, kurie skatina kurti inovatyvias, modernias paslaugas? Diegdama naujoves, visada galvoju apie skaitytojų poreikius ir institucijos veiklos tikslus. Vieni uždaviniai būna paprastesni, kiti – sudėtingesni, susieti ne tik su esamais, bet ir su ugdytinais poreikiais. O mūsų skaitytojų poreikiai labai susiję su studijų ir mokslo komunikacijos procesais. Mąstant apie jų sąsajas su bibliotekos paslaugomis, ir atsiranda įvairių idėjų, kurias stengiamės įgyvendinti. Taip pat matome skaitytojų elgseną bibliotekoje, informacijos naudojimo įpročius, gauname iš jų klausimų bei užklausų. Visa tai analizuojame ir atsižvelgiame planuodami pokyčius. Apskritai domiuosi akademinių bibliotekų veiklos tendencijomis ir paslaugų naujovėmis: skaitau mokslinius straipsnius, susipažįstu su užsienio akademinių bibliotekų svetainėse teikiama informacija, dalyvauju konferencijose ir seminaruose. Keletą kartų dalyvavau pagal „Erasmus“ programą rengiamuose bibliotekininkų mokymuose, kur labai koncentruotai dalijamasi žiniomis ir įvairių užsienio Geram vadovui būtina šalių bibliotekų patirtimi. Pati kantrybė ir savitvarda. atlieku mokslinius tyrimus, <...> Jis turi gebėti rašau straipsnius, darau gerosios patirties analizę. atsirinkti, kuriose Visa tai sukuria gerą pagrindą situacijose reikia dalykinių atsirasti kūrybiškoms mintims sprendimų, o kuriose – apie modernias paslaugas. Žinoma, ne visos idėjos tiesiog supratingumo. įgyvendinamos praktiškai.

„

Vienos laukia eilėje, o kitas dar per anksti įgyvendinti dėl per daug novatoriškų technologinių sprendimų. Didžiausia paskata inovatyvioms idėjoms atsirasti ir jas įgyvendinti yra atsidavimas darbui. Kuo labiau domiesi, tuo įdomiau, norisi ieškoti geriausių būdų šiuolaikiškoms paslaugoms kurti. Pristatykite labiausiai pasiteisinusius pokyčius Jūsų vadovaujamoje bibliotekoje – vykdytus projektus ar įdiegtas naujoves, rengtus mokymus... Fakultetų bibliotekų išteklius perkėlus į naują erdvę ir bibliotekos kolektyvui susibūrus vienoje vietoje, teko permąstyti bibliotekos struktūrą, funkcijas ir paslaugas, sukurti bibliotekos veiklos strategiją. Svarbiausia buvo perteikti modernios bibliotekos viziją ir bibliotekos kolektyvą suburti į vieningą ir motyvuotą komandą, kuri tą viziją norėtų įgyvendinti. Per keletą metų buvo išgrynintos paslaugos ir jų teikimo būdai,

Nors pagrindiniai Kauno kolegijos bibliotekos skaitytojai yra studentai ir dėstytojai, sudaromos sąlygos pasisvečiuoti ir mažiesiems lankytojams. Kauno kolegijos bibliotekos archyvo nuotr.

atverta inovatyvi ir išsami bibliotekos svetainė. Šiuo metu informacija teikiama profesionaliai parengtomis tradicinėmis ir interaktyviomis priemonėmis (mokomaisiais vaizdo filmukais, komiksais, kita informacija socialiniuose tinkluose ir kt.), teikiama susisteminta informacija apie informacijos išteklius virtualiojoje bibliotekoje, spausdintinių knygų fonde – apie elektronines knygas ir kt. Svarbiausi bibliotekoje įgyvendinti pokyčiai sietini su informacijos išteklių sklaidos didinimu, visos akademinės bendruomenės informacinės kompetencijos ugdymu (rengiant įvairius kursus ir mokymus) bei informacinių sistemų ir technologinių priemonių diegimu. Šiandien matyti pasikeitęs požiūris į biblioteką kaip į partnerę ir gerų paslaugų teikėją. Prieš pusmetį buvo įsteigta speciali informacijos konsultanto pareigybė. Studentai

bibliotekoje gauna naudingų žinių ne tik apie informacijos paiešką, bet ir apie akademinį rašymą, citavimą, plagiato prevenciją. Informacijos išteklių panaudos didėjimui labai didelę įtaką turėjo bendrosios SSO (Single Sign-On – vienkartinio prisijungimo) prisijungimo sistemos ir „EZproxy“ įrankio (programinė įranga, skirta nuotolinei prieigai prie duomenų bazių turinio) įdiegimas. Dabar skaitytojams tereikia žinoti kolegijos el. pašto prisijungimo duomenis ir jie gali naudotis visomis bibliotekos paslaugomis, visais jos ištekliais bet kurioje vietoje. Taip pat buvo imtasi diegti ar administruoti sistemas, padedančias pagerinti mokslo ir studijų procesų bei rezultatų kokybę. Įdiegėme publikacijų duomenų bazę, kurioje registruojamos dėstytojų publikacijos, teikiamos mokslo rezultatų vertinimo ataskaitos. Buvo atliktas kolegijos mokslo leidinių leidybos kokybės tyrimas, inicijuota, kad biblioteka administruotų kolegijos mokslo leidinių OJS sistemą (Open Journal Systems – atvirosios žurnalų sistemos). Kolegijos mokomosios priemonės pradėtos publikuoti kolegijos el. talpykloje. Pastaruoju metu didžiausias iššūkis yra inicijuotas plagiato prevencijos sistemos diegimas ir plagiato patikros įrankio naudojimas instituciniuose procesuose. Būtina paminėti itin reikšmingą darbą – įdiegtą interaktyvų bibliotekos žemėlapį, kuris yra integrali visų bibliotekos erdvių, tradicinių ir elektroninių, sąsaja. Skaitytojams labai patogu, el. kataloge ar virtualiojoje bibliotekoje susiradus knygą ir spragtelėjus nuorodą, atsivėrusiame žemėlapyje pamatyti pažymėtą lentyną, kurioje yra pasirinkta knyga. Jeigu norima išsamiau sužinoti, kokių temų knygos sudėtos toje ar kitose lentynose, tereikia ant jų spragtelėti žemėlapyje. Ši informacija pagelbsti ne tik skaitytojams, bet ir bibliotekos darbuotojams. Pasidalykite patirtimi, kaip vadovas turėtų siekti užtikrinti darnų ir konstruktyvų bendravimą su skaitytojais ir tarp bibliotekos darbuotojų? Kokios, Jūsų nuomone, savybės būtinos geram vadovui? Siekiant darnaus ir konstruktyvaus bendravimo, pirmiausia pats vadovas turi būti geru pavyzdžiu. Jis turėtų kalbėtis apie bendravimo kultūrą, skatinti domėjimąsi profesine komunikacija, nepasiduoti įvairioms negatyvioms apraiškoms. Darnių santykių kolektyve galima pasiekti aiškiai perteikiant veiklos tikslus, sistemingai juos įgyvendinant, atidžiai įsigilinant į kolegų poreikius ir lūkesčius, pasitariant su visais. Bendraujant su skaitytojais, kolegomis, dėstytojais, visada padeda nuoširdumas, pastangos išklausyti ir suvokti realią situaciją, noras rasti konstruktyvų sprendimą. Labai svarbu suprasti, kad mąstome ir informaciją priimame nevienodai, todėl 15

„

galimi įvairūs sprendimo būdai. Norėdamas įgyvendinti naujas idėjas ar bet kokius pokyčius, vadovas turi nusiteikti, jog bus daug kasdienės organizacinės veiklos, nuolatinio kalbėjimo bei kalbėjimosi apie pokyčius, reikės kantrybės, ištvermės, kartais – ir profesinio užsispyrimo. Kalbant apie gerą vadovą: jis turėtų būti savo srities profesionalas, turėti aiškią veiklos viziją ir siekti ją įgyvendinti. Toks vadovas turėtų demokratiškai spręsti problemas, suprasti komandinio darbo reikšmę, palaikyti savo kolektyvą, tikėti darbuotojais, skatinti jų iniciatyvas ir kūrybingumą. Jam būtina kantrybė ir savitvarda. Apskritai bet kuris vadovas turi būti stiprus ir suprasti, jog visada bus už viską atsakingas. Tad jis turi gebėti atsirinkti, kuriose situacijose reikia dalykinių sprendimų, o kuriose – tiesiog supratingumo. Vadovo statusas įpareigoja ne tik dirbti, bet ir nuolat mokytis būti vadovu.

Bibliotekoje įsteigta informacijos konsultanto pareigybė. Studentai gauna žinių ne tik apie informacijos paiešką, bet ir apie akademinį rašymą, citavimą, plagiato prevenciją.

Kuo Jus žavi darbas Kauno kolegijos bibliotekoje? Ar galėtumėte pasakyti, kad tai – Jūsų svajonių darbas? Man patinka bibliotekininko profesija ir darbas bibliotekoje. Kadangi visą laiką dirbau akademinėse bibliotekose, domino galimybės bibliotekos paslaugas integruoti į studijų ir mokslo procesus, užsiimti kūrybine ir inovatyvia veikla. Pastebėjau, kad tam tikra veikla man patinka tol, kol reikia gilintis, organizuoti, kol diegiami nauji dalykai. Kai veikla pažinta, viskas sutvarkyta ir ramu, tuomet jau norisi naujos veiklos. Šiuo požiūriu man pasisekė, kad dirbu Kauno kolegijoje. Ši institucija skatina iniciatyvas ir naujoves, pasižymi konstruktyvia bendravimo kultūra, kurią panaudoja rezultatams siekti. Čia puiki aplinka dirbti ir kurti modernią akademinę biblioteką. Kol yra iššūkių ir suteikiama galimybių juos įveikti, galiu drąsiai tvirtinti, jog tai – mano svajonių darbas. Gali būti, jog kada nors atsiras dar kokių nors veiklų. Pasvajoju būti laisva kūrėja, nes dabar daug laiko pavagia organizaciniai procesai. Esu svajojusi dirbti didelėje ir modernioje vaikų bibliotekoje. Lietuvoje šiandien tokios nėra, pirmiausia reikėtų inicijuoti ją pastatyti. Kas žino, koks svajonių darbas dar gali laukti ateityje? (šypteli)

L. Šarlauskienė turi aiškią modernios akademinės bibliotekos viziją, kurią patogiau įgyvendinti šviesiose, funkcionaliose ir technologijų nestokojančiose erdvėse. Kauno kolegijos bibliotekos archyvo nuotr.

Keli su atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiu siejami klausimai: kurie Jums gražiausi trys lietuviški žodžiai?; kokie, Jūsų nuomone, svarbiausi 1918–2018 m. laikotarpio įvykiai (įvykis) Lietuvoje?; kuri šimtmečio asmenybė (asmenybės) Jums yra didžiausias dorovinis autoritetas, kuria žavitės ar norėtumėte turėti jos bruožų (ir kokių)? Visi lietuvių kalbos žodžiai yra gražūs. Nepaprastai nuostabi per šimtmečius išsaugota lietuvių kalba. Išskirti gražiausius žodžius taip pat sunku, kaip ir išrinkti geriausias knygas. Rodos, tie žodžiai pokalbyje jau patys radosi: nuostabu, žavu, gražu. Svarbiausi šimtmečio įvykiai yra susiję su laisvos valstybės kūrimu ir išsaugojimu. Puiku, kad šiais metais primename vieni kitiems apie didžiausią vertybę gyventi laisvoje ir demokratinėje valstybėje. Didžiausi autoritetai man yra žmonės, ugdę pilietiškumą, nepaisydami įvairių sunkumų, puoselėję lietuvių kultūrą ir kalbą, tyrę istoriją ir romantiškai perteikę meilę tėvynei. Vienas iš tokių autoritetų – Jonas Basanavičius, tokiems pat darbams paskatinęs ir daugelį kitų, o drauge susijęs su mane labiausiai įkvepiančiu knygnešystės fenomenu. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

16

Metų knyga

Bachuriuka iš Pietinia brendima istorija

Viršelio ir iliustracijų dailininkas Liudas Parulskis

Vaiva Markevičiūtė

Rimanto Kmitos romanas„Pietinia kronikas“* į lietuvių literatūros vandenyną įsiveržė kaip cunamis, palietęs ne tik literatūros, bet ir kitas teritorijas, sudominęs ne tik profesionalius skaitytojus, bet ir tuos, kurie knygą į rankas paima labai retai. Kokia šio fenomeno paslaptis? Galima būtų aiškinti keliais aspektais – kalba, laikas ir vieta, linksmumas. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos metais. Šaliai tai įdomus permainų laikotarpis, kai žmonės kepurnėjasi„laukiniame kapitalizme“. To meto realijos romane – lygiavertis veikėjas istorijos pasakotojui Rimui – paaugliui, kuris siekia būti originals, o ne padielke. Tai – savivokos ir tapsmo romanas. R. Kmita – pietiniame Šiaulių miesto rajone užaugęs, Klaipėdos universitete lietuvių filologijos studijas baigęs literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, poetas, eseistas, dabar – jau ir prozininkas. „Pietinia kronikas“ – pirmasis jo romanas. Ypatingas jis ir lietuvių literatūroje – pirmasis, parašytas miesto tarme, slengu ir žargonu. Ne viename interviu R. Kmita užsimena, kad iš lituanisto žmonės tikisi taisyklingos bendrinės kalbos. Šiuo romanu autorius įsigalėjusį stereotipą griauna. Viename susitikime su skaitytojais R. Kmita yra sakęs, kad rašytoją riboti tik bendrine kalba yra tas pat, kas dailininkui duoti tik tris spalvas, o kitas uždrausti, nes jos netaisyklingos. Meno kūrinyje – paveiksle ar knygoje – galimos visos spalvos. „Pietinia kronikas“ žaižaruoja ryškiai – knyga pa­ rašyta šiauliečių tarme ir ne šiandienine, o menančia 1993–1996 m. laikotarpį. Nors tai iš pirmo žvilgsnio * Kmita, Rimantas. Pietinia kronikas. Vilnius: Tyto alba, 2016. 367 [1] p.: iliustr.

gali pasirodyti kaip kliūtis tarmės nemokantiems skaitytojams, įveikus pirmuosius keliolika puslapių, neįprasta kalba ne tik kad nebegąsdina, bet ir įtraukia į autentišką pasaulį. Galima kelti prielaidą: jei romanas būtų parašytas bendrine kalba, vargu ar būtų įsitvirtinęs naujosios lietuvių literatūros lauke. Būtent kalba yra tvirtas jo autentiškumo pagrindas. Visi daiktai ir daly­ kai, pavadinti tikraisiais šnekamosios šiauliečių kalbos žodžiais, tampa gyvi ir lyg esantys čia pat – skaitydamas jautiesi lyg sėdėtum ant suolelio Šiaulių miegamojo ra­ jono daugiabučio kieme ir nepastebimas klausytumeisi čionykščių paauglių pokalbių. Antrą autentiškumo sluoksnį ant kalbos pagrindo kloja veiksmo laikas ir vieta – dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių nepriklausomybės pradžioje sumišę Šiauliai, Pietinia rajonas. Tai – metas, kai atgavę laisvę žmonės nežinojo, ką su ja daryti, kai laisvę pirmiausia reiškė turėti dolerių. Tai – turgaus ir smulkiųjų verslininkų 17

Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiama iliustracija su atpažįstamomis to meto detalėmis, veidais, vietomis. Viena jų – paties autoriaus portretas (p. 50), sustiprinantis pasakojimo autentiškumą.

metas, kai vadovautasi nuostata „nesisuksi – negyvensi“. Todėl turguje darbuojasi visi – ir mokytojai, ir mokiniai, parda­ vinėdami viską – nuo kojinių iki plakatų. Negalima sakyti, kad ką tik nepriklausomybę atgavusi šalis ir jos realijos yra pagrindinio veikėjo istorijos fonas, tai – kitas veikėjas. Roma­ no autorius pateikia antropologinį to meto šalies gyvenimo pjūvį su visomis, net smulkiausiomis detalėmis, apimdamas visas gyvenimo sritis: buitį, madą, mokyklą, muziką, knygas, paauglių bendravimo su suaugusiaisiais, tėvais, mokytojais, bendraamžiais ypatumus, vakarėlius, sportą, kavines, disko­ tekas, keliones į užsienį, iš ten atkeliaujančias meno sroves, daiktus ir t. t. Kuriozinės to meto realijos ir pasakojimo stilius kuria kny­ gos linksmumą. Čia sąmoningai vengtini žodžiai „humoras“ ar „ironija“, nes komiškumas kyla iš pačių situacijų, natūraliai, jis nėra kuriamas. Paauglys Rimas į pasaulį žvelgia kartais naiviai, kartais – kritiškai, akylai fiksuoja įvairiausias detales, iš kurių kuriamas ir jo asmeninis, ir didelis viso meto, šalies paveikslas. Per pasaulį vaikinas eina lengvai ir linksmai. Todėl ir skaityti tokio paauglio istoriją yra linksma. Daug dėmesio romane skiriama regbiui, meilei ir literatū­ rai – svarbiausioms Rimo gyvenimo sudedamosioms dalims. Regbis neatsiejamas nuo Šiaulių tapatybės. Dar nuo 1982ųjų miesto regbio komanda „Vairas“ skina pergales Lietuvos čempionate, tad nenuostabu, kad į šią populiariąją sporto šaką pasinėrė ir Rimas. Pasakodamas apie regbį, vaikinas griauna ir šiandien tebegaliojantį stereotipą, kad šis sportas – tik muštynės. Jis pasakoja apie žaidimo filosofiją, subtilybes, kad žaidžiant reikia ne tik jėgos, bet ir proto. Ilgainiui Rimo sąmonėje su regbiu ima konkuruoti labai netikėtai atrasta literatūra. Knygas vaikinas ima skaityti susipažinęs su Moni­ ka, kuri, pasak jo, yra kitokia nei kitos. Rimas nori patikti šiai ypatingai merginai, tad ima skaityti vis daugiau ir daugiau, knygos ir Monika ima keisti jo mąstyseną ir pasaulio suvokimą. Literatūra atliepia Rimo jausenas, iš nuobodžios mokyklinės programos nusileidžia į kasdienybę ir tampa artima. Štai vienas pirmųjų tikrųjų Rimo susidūrimų su poezija: Paklausiau mokytojas, ką čia da paskaityt’, ji saka, Mačernį paskaityk. Pradiejau, nu i kažkaip užkabina. Nors mokykloj labiau negu poezija mane gal tik chemija diorgin. Ką aš galiu

18

pasakyt’ žiedams į eilieraštį? Nemažai. Kiek eilučių i kiek stulpelių. A surimuots. Bet daugiau – ką ten suprasi. Nu liūdna kažkam. Nu tėvynę jis myl’. I kaip i viskas. O su tuo Mačerniu atsitika kažkaip kitaip. Skaitau skaitau, skaitau skaitau i atruoda, ka jau ne tą tekstą skaityč’, o būč’ kaime pas babą. Matau tą namą, tas užuolaidžikes, saule krint taip pat, i mana baba tokia pati, i upe, i laukai, i viskas. Viskas atitika. I tas kaims daug gražesnis negu ten būnant. Čiudai kažkokie. Nu, upe – tai Dubysa. Kranta alėjų ten, aišku, niera i pakrančiais ten nelabai pavaikščiosi, bet aš vaikščiojau. Sava galvoj. Buva žiauriai liūdna, žiauriai, i nuo to liūdnuma šiurpai aja per nugarą. Ypač kai klausiaus Muzikas skaitykloj plokšteles, kur Masalskis tuos eilieraščius skaita. Lauke buva karšt kai vasarą, o aš klausiaus Masalskia balsa i nuo jo per vasaras vizijas man buva šilt, per rudens – šalt, atruode, ka kojas drėgnas. Bet kam tu tą papasakosi? Klausiaus Masalskia balsa i jis į mane leida visokia ora bangas. Jeigu pasakoč’, skambietų kai Kašpirovskia seansas. Išėjau iš bibles kai maišu trenkts. Nesupratau, kaip taip galieja būt’. Kažkas atsitika, o papasakot’ apie tai nieka negali. Negi sakysi, kai mokytoja pakvieč’ atsakinėt’: „Čia viskas kai mana kaime.“ (p. 172–173) Literatūra Rimą taip sužavi ir įtraukia, kad, baigęs moky­ klą, jis stoja studijuoti lietuvių filologijos. Tiesa, jau be Mo­ nikos – mergina sudaužo Rimo širdį ir nelaiminga pirmoji meilė tampa dar vienu apmąstymų objektu. R. Kmita – literatūros specialistas, dabar jau galima sakyti – ir literatūros meistras. Tai pasakytina ne tik dėl pa­ sirinktos šiauliečių tarmės. Romano veiksmo eigoje Rimas iš eilinio, prie masės pritapti norinčio paauglio po truputį tampa bręstančia, mąstančia asmenybe – paskutiniuose pus­ lapiuose jis klausia, kas iš to buvimo kaip vanduo, ir atsako – nieko, viskas nuplaukia. Autorius puikiai valdo tekstą, kuris keičiasi kartu su Rimu: su vaikino mąstysena kinta ir žodynas, sakinių sandara, tarsi tekstas bręstų kartu su pagrindiniu veikėju. Žvelgiant literatūrologiniu aspektu, atmetus teksto patrauklumą dėl autentikos, egzotikos ir linksmumo, šis vos juntamas, bet akivaizdus teksto augimas yra didelė romano vertybė. Taip meistriškai parašytų ir kartu plačiajai audito­ rijai, o ne tik profesionalių skaitytojų ir literatūrologų ratui skirtų knygų naujausioje lietuvių literatūroje ne taip ir gausu.

Apdovanojimai ir sklaida

• Romanas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblio­ tekos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Skaitymo ir kultūrinio raš­ tingumo asociacijos geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2017 metų knyga suaugusiųjų kategorijoje. • Už šį romaną R. Kmita 2017 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. • Audioteka.lt išleido paties autoriaus įskaityto romano garsinę knygą. • 2018 m. pagal romaną sukurtas muzikinis spektaklis „Pietinia kronikas. Originals on the stage“ (režisierius ir scenarijaus autorius Antanas Gluskinas). • Nuo 2017 m. Šiaulių turizmo informacijos centras pagal romaną organizuoja ekskursijas „Pietinia kronikas gyvai“. • Šiuo metu romanas verčiamas į šnekamąją Donbaso regiono ukrainiečių kalbą.

Kraštotyra

Veikla, suteikianti bibliotekai išskirtinį veidą Audronė Berezauskienė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius

Retas bibliotekininkas gali prisiminti viską: pirmuosius bibliotekos kūrimosi metus, įvairius bibliotekinio gy­ venimo įvykius, renginius, buvusių kolegų darbus. Atkurti praėjusių metų įvykius būtų dar sunkiau, jei niekas jų neužrašytų. Kadangi apie bibliotekininkus kraštotyrininkus ir jų darbus spaudoje rašoma palyginti nedaug, tenka patiems užpildyti šią spragą. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojų kraštotyros darbus – nuo kraštotyros veiklos bibliotekoje pradžios praėjo jau 60 metų. Pastarąjį dešimtmetį viešosios bibliotekos kraš­ totyrininkai orientavosi į kraštotyros knygų leidybą, nepublikuotus dokumentus perkeldami į spausdintinius leidinius, nemažai dėmesio skyrė mokslinei kraštotyros veiklai, kuri išsirutuliojo dėl bendravimo su kraštie­ čiu mokslininku Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afilijuotuoju profesoriumi dr. Osvaldu Janoniu. Paskatinti jo unikalių idėjų ir profesionalaus požiūrio į kraštotyros darbą, anykštėnai bibliotekininkai surengė ne vieną parodą, parašė ir įgy­ vendino knygų leidybos projektų, tyrinėjo asmenines bibliotekas ir publikavo straipsnių ne tik rajono bei šalies periodiniuose leidiniuose, bet ir mokslo darbų rinkiniuose, parodydami Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos išskirtinumą. Ištyrinėta išeivijoje gyvenusių Lietuvos kultūros ir vi­ suomenės veikėjų rašytojos, pedagogės, knygnešių Liu­ dvikos ir Stanislovo Didžiulių anūkės Halinos Didžiuly­ tės-Mošinskienės (1911–2004) ir jos vyro inžinieriaus, architekto, bibliofilo Algirdo Mošinskio (1905–1991) šeimos biblioteka. Tyrimų rezultatai apibendrinti

moksliniame straipsnyje „Halinos Didžiulytės-Mo­ šinskienės ir Algirdo Mošinskio asmeninė biblioteka“ („Knygotyra“, 2015, t. 65). Ištyrinėjus 23 išeivės H. Di­ džiulytės-Mošinskienės laiškus, rašytus anykštėnams rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui, parengtas straipsnis „Nepriklausomos Lietuvos tema Halinos Didžiulytės-Mošinskienės laiškuose rašytojams anykštėnams“ („Bibliotheca Lituana“, 2018, t. 5). Bet grįžkime į kraštotyros darbo bibliotekoje pradžią.

Pirmieji žingsniai ir darbai 1958-aisiais bibliotekininkė Janina ŽukauskaitėDaunoravičienė pradėjo rinkti publikuotą medžiagą apie Anykščių rajoną ir formuoti kraštotyros karto­ teką. Kartu su Janina kraštotyros darbą dirbo Bronė Staikūnienė-Lukaitienė. 1961 m. įkurta Lietuvos kraštotyros draugija turėjo įtakos ir Anykščių biblio­ tekos kraštotyros darbui – pradėta kaupti su kraštu susijusi nepublikuota medžiaga. 1964 m. rajoniniame laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ (dabar – „Anykšta“) apie bibliotekininkų darbus rašė Lietuvos kraštotyros 19

Pirmosios Anykščių bibliotekininkės kraštotyrininkės. Iš dešinės: J. Daunoravičienė, S. Tankūnienė, B. Staikūnienė, antroje eilėje (iš dešinės) – R. Klimašauskaitė ir V. Gindrėnienė, 1965 m. Iš Anykščių bibliotekos nuotraukų archyvo

draugijos Anykščių skyriaus pirmininkė Teresė Mikeliūnaitė: „Jau metai, kai mūsų rajone suorganizuotas LTSR Kraštotyros draugijos Anykščių skyrius. Kraštotyriniame darbe žengti nors ir nedrąsūs pirmieji žingsniai. <…> Geriausiai praėjusiais metais dirbo Anykščių miesto kultūros darbuotojų būrelis (pirmininkė J. Daunoravičienė). <...> Fiksuoti mūsų dienų faktus – tai kurti ir palikti ateinančioms kartoms nūdienos žmogaus darbų ir žygių metraštį.“1 Apie kraštotyros darbą Anykščių rajoninėje bibliotekoje 1969 m. žurnale „Bibliotekų darbas“ (dabar – „Tarp knygų“) žurnalistas A. Puodžiūnas rašė: „Anykščių rajoninė biblioteka jau keletas metų sistemingai kaupia kraštotyrinę medžiagą. Bibliotekos kolektyvas, vadovaujamas Bronės Staikūnienės, suranda įžymius žmones, kurie turi ar turėjo ryšius su Anykščiais. Jų priskaičiuojama apie 70, o kraštotyrinėje kartotekoje jau yra 3000 aprašų. Tai tik didelio kelio pradžia <...> personalinėje kartotekoje surinkta medžiaga tik apie rašytojus ir dailininkus. Savo eilės laukia aktoriai, mokslininkai, muzikai.“2 1970 m. Anykščių bibliotekoje lankėsi daug svečių. Tai ne tik kolegos iš Lietuvos: Zarasų, Ignalinos, Kretingos, Trakų, bet ir iš Estijos bei Tadžikijos. Zarasų kolegos atsiliepimų knygoje parašė: „Apsilankę A. Vienuolio gimtinėje, esame nustebinti bibliotekininkų iniciatyva rinkti medžiagą apie savo kraštą, įžymius žmones. Išsivežame dalelę tos ugnelės, kurią ruošiamės įžiebti savo ežerų krašte. 1970.IX.25“ Svečiai iš Trakų taip pat išvyko kupini ryžto sekti anykštėnų kraštotyrinės veiklos pavyzdžiu. 1972 m. žurnale „Bibliotekų darbas“ Vytautas Bagdonas rašė: „Anykščių rajoninė biblioteka plačiai žinoma. <...> Vilniaus zonos bibliotekų kraštotyrinių darbų apžiūroje jų darbai pripažinti geriausiais. <…> Anykščių rajoninė biblioteka geriausiai pasirodė ir respublikinėje kraštotyros darbų parodoje.“3

Variklis – darbščios bibliotekininkės Kraštotyros darbą pamilusios bibliotekininkės Stasė Tan­ kūnienė, Germa Aviltienė, Bronė Gvozdienė rinko medžiagą apie Anykščių krašto gamtos ir istorijos paminklus, organizavo įsimintinas vakarones. S. Tankūnienės veikla buvo gerai įvertinta ne tik Anykščių rajone. Duomenys apie šią bibliotekininkę, kraštotyrininkę ir jos padarytus darbus buvo įtraukti į Lietuvos paminklų apsau­ gos ir kraštotyros draugijos išleistą rodyklę „Bibliotekininkai Mikeliūnaitė, Teresė. Pirmieji žingsniai. Kolektyvinis darbas, 1964, vasario 19, p. 3. Puodžiūnas, A. Didelio kelio pradžia. Bibliotekų darbas, 1969, Nr. 6, p. 36. 3 Bagdonas, Vytautas. Prie Šventosios. Bibliotekų darbas, 1972, Nr. 5, p. 19–20.

kraštotyros baruose“. S. Tankūnienė buvo aktyvi Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos (PAKD) narė, išleido lanksti­ nuką „Anykščių rajono centrinė biblioteka“, parengė kraštotyros darbus „Liaudies talentai“ (1969), „Bibliotekos metraštis“ (1979), „Rajono literatų kūryba“ (1982), du darbus apie Anykščių klasiką rašytoją A. Vienuolį: „Prisiminimai apie A. Vienuolį“ (1983) ir „Antanas Vienuolis anykštėnų prisiminimuose“ (1983). 1986 m. S. Tankūnienė rajono laikraštyje „Kolektyvinis dar­ bas“ rašė: „Kraštotyros darbas bibliotekai suteikia nepakartojamą, individualų veidą. <...>. Būtina kaupti kraštotyros medžiagą, saugoti knygą, žurnalą, laikraštį, istorinį dokumentą, įamžinti šiandienos įvykius. Biblioteka privalo rinkti medžiagą apie savo rajoną.“4

Siekiant nepalikti tuščių istorijos puslapių Nemažai anykštėnų dar prisimena Anykščiuose veikusią spaustuvę, nors šiuo metu nė ženklo nelikę, kad toks pastatas buvo. Bibliotekos lankytojai šiandien Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje gali susipažinti su išsaugota spaustuvės produkcija, ją studijuoti. Užrašyta ir spaustuvės istorija. Už ją reikia dėkoti žurnalistui, kraštotyrininkui, muziejininkui Tautvydui Kontrimavičiui. Studijuodamas Vilniaus uni­ versitete, jis surinko medžiagą ir parašė diplominį darbą „Anykščių spaustuvės istorija“ (1988). Autorius apžvelgė ne tik Anykščiuose nuo 1949 m. gyvavusios spaustuvės veiklą ir poligrafines tradicijas, jis surinko medžiagos apie Kavarske bei Troškūnuose veikusias spaustuves. Aktyvių anykštėnų rūpesčiu pavyko išsaugoti ir kitos kraštui svarbios įstaigos – poilsio namų „Šilelis“ praeities dalelę. Viešo­ sios bibliotekos Ūkio dalies vedėjas Vilius Mackus tuomečiam Kraštotyros ir leidybos skyriui perdavė „Šilelio“ 1960–1975 m. metraštį. Dviejuose albumuose – beveik 200 nuotraukų ir buvusios pirmosios poilsio namų direktorės, kraštotyrininkės Virginijos Pulkauninkienės pasakojimai, kuriuos užrašė Elvyra Šileikienė. Siekiant nepalikti tuščių krašto istorijos puslapių, svarbus kiekvienas praeities dokumentas Tai suprasdamos, biblioteki­ ninkės irgi rašė istoriją: 1966–1970 m. bibliotekos veiklą apžvelgė Rozalija Klimašauskaitė ir Bronė Staikūnienė, 1975–1992 m. gyvavimo laikotarpį savo diplominiame darbe aprašė Birutė Tamošiūnaitė-Venteraitienė. 2007 m. išleista knyga „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose, 1937–2007“, kurioje apžvelgiama bibliotekos istorija nuo jos įkūrimo. 2008 m. minint kraštotyros veiklos Anykščių bibliotekoje 50-ąsias ir kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-ąsias gimimo metines, Kraštotyros ir leidybos skyriaus (2016 m. kovo 30 d. jis pervadintas Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriumi) darbuotojos parengė leidinį „Kraštotyros veiklos puslapiai, 1958–2008 m.“. Knygelėje, be straipsnių apie Kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veiklą, bendrus biblio­ tekininkų, muziejininkų ir mokyklų kraštotyrininkų renginius, spausdinami T. Mikeliūnaitę pažinojusių muziejininkų Vytauto Balčiūno, Almos Ambraškaitės, rašytojų, žurnalistų Vygando Račkaičio, Rimanto Vanago, bibliotekininkės Stasės Mikeliūnie­ nės, pedagogės Michalinos Katinienės bei kitų kraštotyrininkų prisiminimai.

1 2

20

4

Tankūnienė, Stasė. Kraštotyrinis darbas bibliotekoje. Kolektyvinis darbas, 1986, gruodžio 11, p. 3.

Dalyvavimo projektuose ir konkursuose sėkmė 2010 m. viešosios bibliotekos kraštotyrininkės dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacio­ nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Billo ir Melindos Gatesų fondo projekto „Bibliotekos pažangai“ organizuotoje akcijoje „Atgimimo istorija“. Į svetainę www.grazitumano.lt jos įkėlė 16 straipsnių apie Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpį Anykščiuose ir anykštėnus Sausio 13-osios įvykių dalyvius. „Bibliotekos pažangai“ vadovas Zigmantas Kęstutis Juškevičius Anykščių viešąją biblioteką apdovanojo diplomu už indėlį pildant internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano“. 2013 m. dalyvauta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame straipsnių konkurse „Mano krašto gardėsis“. Tarp nugalėtojų pateko ir Anykščių bibliotekos straipsnis „Anykščių kraštotyrininkių tradicinis patiekalas „Legumina iš bulbių“. 2012–2013 m. rajono bibliotekose rengta kraštotyros darbų apžiūra. Apibendrinusi dvejų metų veiklos rezultatus, komisija pirmąją vietą skyrė Traupio filialo vyr. bibliotekininkei Ramunei Musteikienei – už turiningą kraštotyros veiklą, kraštotyros infor­ macijos sklaidą spaudoje ir interneto erdvėje, radijo ir televizijos laidose. Traupio filialui apžiūroje atiteko pereinamasis prizas.

Antroji vieta skirta Kurklių filialo vyr. bibliotekininkei Danguo­ lei Kavaliauskienei-Matulienei, trečioji – Ažuožerių filialo vyr. bibliotekininkei Daivai Agafanovienei.

Šalies kultūrai reikšmingi leidiniai 2012–2014 m. kartu su bibliotekos kraštotyrininkėmis prof. O. Janonis parengė spaudai didžiulį trijų dalių leidinį „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Leidinio paskir­ tis – palengvinti archyvinių dokumentų ir faktografinės medžiagos paiešką Anykščių rajono kraštotyrininkams ir kitiems šio krašto praeities tyrėjams. Tokio pobūdžio knygų rengimo metodikos nėra, ją sukūrė pats sudarytojas. O. Jano­ niui pavyko sukurti knygas, kurios tapo parankinės kitiems tyrėjams ieškant medžiagos apie Anykščių kraštą archyvuose. Šis leidinys reikšmingas ne tik Anykščių krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai, kultūrai. 2016 m. buvo įgyvendintas projektas „Knygos „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodynas“ leidyba“. Išleista leidinio pirma dalis – „Anykščių kraštotyrininkai. Biografi­ jos“. Knygos rengėjų pastangomis leidinyje surinktos žinios apie 259 Anykščių kraštotyrininkus. Vieni knygoje minimi asmenys gimė ir gyveno kitur, tačiau, tyrinėdami Lietuvą, dė­ mesio skyrė ir Anykščių kraštui. Kiti į žinyną įtraukti žmonės – šiuo metu Anykščių krašte gyvenantys ir dirbantys kraštotyrininkai. Parengta ir antra žodyno dalis (planuojamas ir elektroninis jo variantas). Da­ bar jo leidybai ieškoma finansinės paramos. 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė, Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybai rekomen­ duodama paremti bibliotekininkų projektą, rašė: „Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija yra neabejotina lyderė tarp kitų kraštotyros organizacijų Lietuvoje, o Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka tapo šios gražios veiklos centru. Ypač prasminga leidybinė veikla <...>. 2016 m. pasirodęs Prof. Osvaldas Janonis (dešinėje) su Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininku prof. Libertu Klimka, 2014 m. biobibliografinis žodynas „Anykščių kraštotyrininkai“ nustebino profesionalumu – tai pirmas toks išsamus leidinys, kurio visuma atsiskleis išleidus antrąją dalį.“ Pastaruoju metu pagrindine anykštėnų biblio­ tekininkų kraštotyrininkų veiklos kryptimi tapo informacijos apie kraštiečių išeivių asmenines bibliotekas rinkimas: 2010 m. bibliotekai perduota vertėjo, dramaturgo Juozo Paškevičiaus (1910–1996) kolekcija, 2012 m. – prof. Algirdo Antano Avižienio knygos; biblioteka saugo žymių anykštėnų asmenines bibliotekas: 2011 m. bibliotekai dovanota literato Alekso Navicko (1928–2011), 2012 m. – Viešintų krašto bibliofilo Algimanto Bekenio, 2014 m. vertė­ jos Aldonos Mickienės (1931–2012) biblioteka, nuo 2016 m. yra kaupiamos knygos iš kraštotyrininko Gedimino Grinos asmeninės bibliotekos. Anykščių viešoji biblioteka taip pat užsiima tiriamąja moksline bei leidybine veikla, kuri padeda skleisti sukauptas krašto istorijos ir kultūros paveldo vertybes, formuoti savo krašto išskirtinumą.

Kraštotyros darbo apžiūros organizatoriai, komisijos nariai ir apdovanoti bibliotekininkai, 2013 m. Iš Anykščių bibliotekos nuotraukų archyvo

21

Sukaktys

Mokslininkė, tautotyrininkė prof. O. Voverienė, be kitų apdovanojimų, yra pagerbta ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“, kurio reverse kaip tik ir vaizduojama Gedimino pilis. Vikos Petrikaitės nuotr.

Nepailstamai skirianti jėgas didiems darbams Dr. Birutė Railienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė

Dėstytoja, disertacijos vadovė, mokytoja, bičiulė... Visus šiuos žodžius sakau apie nuostabų žmogų, kuris mane jau daug metų įkvepia ir stiprina, – apie profesorę Oną Voverienę. Vilniaus universitete informatikos pagrindų, informologijos paskaitas per dvidešimt metų dėstytoja skaitė kelioms bibliotekininkų ir informacijos specialistų laidoms, kitų specialybių studentams. Savo darbų rezultatus, sumanymus ir idėjas O. Voverienė skelbia spaudoje. Jos asmeninėje bibliografijos rodyklėje užregistruota daugiau kaip 3000 mokslo ir publicistikos straipsnių kultūros, politikos ir visuomeninės veiklos klausimais, paskelbtų Lietuvoje ir užsienyje: JAV, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Praėjo daug metų, tačiau Profesorė, kuri birželio mėnesį šventė 80 metų jubiliejų, išliko tokia pati: visada pasi­ rengusi pateikti faktų apie dėstomą dalyką, pasitempusi, dalykiška ir kartu – labai nuoširdi, pagarbiai žvelgianti į kiekvieną, net ir kukliausią pašnekovą. Profesorė visada pataria, padrąsina, o neretai ir pagelbsti. 22

Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose. 1958–1966 m. dirbo Vil­ niaus centriniame pašte. 1968 m. Vilniaus universi­ tete įgijo filologo, anglų kalbos dėstytojo profesiją. Dar nebaigusi universiteto, 1966 m., buvo pakviesta dirbti vertėja į Sovietų Sąjungos elektros suvirini­ mo įrengimų mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialą ir iki 1969 m. buvo jo Mokslinės informa­ cijos skyriaus vertėja-referentė. 1969–1980 m. tas pačias pareigas ėjo Lietuvos buitinės chemijos susivienijimo Projektavimo-konstravimo biure, 1970–1974 m. buvo jo Mokslinės informacijos skyriaus, 1974–1980 m. – Mokslinės informacijos, patentų ir standartizacijos skyriaus vedėja. Praktinis darbas su informacijos srautais, tyrėjų informacinių poreikių tyrimai paskatino rašyti (pirmasis O. Voverienės straipsnis pasirodė 1971 m.) ir tęsti studijas. Sovietų Sąjungos moks­ linės techninės informacijos institute ji pasirin­ ko neakivaizdinę aspirantūrą (1971–1974 m.). Mokslinių interesų kryptis – informacinio darbo efektyvumas – Lietuvoje buvo mažai tyrinėta, in­ formatikos koncepcija dar tik formavosi. Kai Vilniaus universitete Istorijos fakultete vei­ kusi Bibliotekininkystės katedra nuo 1968 m. buvo pavadinta Bibliotekininkystės ir mokslinės informa­ cijos katedra, jos vedėjas prof. Levas Vladimirovas, gerai žinomas ne tik bibliotekininkams, bet ir visiems platesnės erudicijos žmonėms, pakvietė mokslinės informacijos specialistę ir entuziastę keliuose fakul­ tetuose skaityti informatikos pagrindų kurso. Tiesa, tai buvo tik antraeilės pareigos (1975–1976 m.). Ko gi trūko, kad universitetas priimtų kaip tikrą dėstytoją? Žinoma – mokslinio laipsnio.

20 metų Vilniaus universitete Praėjo keleri metai, ir O. Voverienė tuomečio Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) valstybinia­ me kultūros institute 1979 m. apgynė disertaciją „Bibliografinių nuorodų statistinės analizės metodo taikymas vertinant mokslo darbų informacinio aprūpinimo efektyvumą“. Nuo 1980 iki 2000 m. dirbo Vilniaus universitete: iš pradžių Istorijos fa­ kulteto Mokslinės informacijos katedros vyresniąja dėstytoja, nuo 1985-ųjų – docente. 1992 m. apgynė disertaciją „Informatikos teorija – bibliotekininkų ir bibliografų ruošimo metodologinis pagrindas“. Nuo 1995 m. – Komunikacijos fakulteto profesorė. O. Voverienė vadovavo 125 studentų baigiamiesiems darbams (diplominiams, bakalauro, magistro), buvo dviejų daktaro disertacijų mokslinė vadovė. Darbas universitete teikė profesorei dvejopus jaus­ mus: džiaugsmą dalytis su studentais naujausiomis mokslinės informacijos, mokslotyros naujienomis ir kolegiškų santykių išbandymus su bendradarbiais. Į Vilniaus universitetą atėjusi pirmiausia kaip mokslinės informacijos praktikė, prof. O. Voverienė drąsiai siūlė studentams problemines temas apie Lietuvos mokslininkų citavimą, Lietuvos mokslo mokyklų bibliometrinę analizę, mokslo socialines grupes ir pan. Vilniaus universitete profesorės studentų baigiamųjų darbų, disertacijų temos buvo svarstomos itin griežtai, akcentuojant tik bibliote­ kininkų-bibliografų profesinę paskirtį. Profesorės paskaitos būdavo gausiai lankomos, studentai noriai rinkdavosi rašyti jos vadovaujamus kursinius, diplo­ minius darbus. Prof. O. Voverienės studentams tokia mokykla labai pravertė savarankiškame gyvenime. Svarbiausias reikalavimas, kurį ji kartodavo: „Ne­ nuvertinkite savo tyrimo rezultatų, darbą užbaikite ir publikuokite.“ Mokslinė profesorės veikla pra­ lenkė laiką beveik 30 metų. Tai liu­ dija jos darbų vertinimas Lietuvoje ir užsienyje. O. Voverienės praneši­ mai tarptautinėse mokslometrijos, bibliometrijos ir informetrijos kon­ ferencijose užsienio kolegų būdavo sutinkami su dideliu susidomėjimu. Profesorei teko susipažinti ir asmeniš­ kai bendrauti su JAV lingvistu, vienu iš bibliometrijos metodo pradininkų Eugine’u Garfieldu, sukūrusiu citavi­ mo rodyklę (Science Citation Index). Unikalų dokumentą – 1991–1995 m. „Lietuvos mokslininkų citavimo indeksą“ – profesorė parengė pagal „Science Citation Index“ duomenis (tuo metu dar nebuvo skaitmeninės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedros dėstytojai. Pirmoje eilėje iš kairės: Ona Voverienė, Stasė šio duomenų masyvo versijos); taip Matulaitytė, Levas Vladimirovas, Žiedūnė Zaveckienė ir Jonas Basiulis. Antroje eilėje iš kairės: Domas Kaunas, Ina Dagytė, Raimunda Balsytė, Vanda Jurkuvėnienė, Vladas Žukas, Julija Zinkevičienė, Genovaitė Ivaškevičienė, Albinas Vaitkevičius. Trečioje eilėje iš kairės: pat ji – mokslotyros trilogijos: „Biblio­ Juozas Zujus, Mykolas Masiokas, Alma Putinaitė, Vilija Motiekienė, Kazimieras Sasnauskas. Apie 1980-uosius metus. Nuotr. iš Lietuvos metrija“ (1999); „Lietuvos mokslinės mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų 23

mokyklos“ (1945–1990) (2002, su bendraautoriais); „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (2009) – autorė. Šiuos tyrimus profesorė apibendrino mono­ grafijoje „Mokslotyra“ (2013).

Prof. O. Voverienė už publikacijų ciklą apie Vengri­ jos 1956 m. revoliuciją apdovanota Vengrijos valstybi­ niu apdovanojimu (2006), pirmąja Lietuvos tautotyros pradininko Tado Daugirdo premija (2007), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1-ojo laipsnio Partizanų žvaigž­ de (2012), ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2013), Lietuvos laisvės kovos sąjungos Edvardo Buroko medaliu „Už antikomunistinę veiklą ir patriotiškumą“ (2015). 80-ojo jubiliejaus proga pro­ fesorei padėkos raštą atsiuntė popiežius Pranciškus.

Patriotė ir moterų judėjimo aktyvistė Dar dirbdama universitete, profesorė įsitraukė į aktyvią patriotinę visuomeninę veiklą. 1992–1994 m. vadovavo Lietuvos moterų lygos (LML) Mokslo, švieti­ mo ir kultūros sekcijai, nuo 1994 m. kovo iki šiol – LML pirmininkė. Ši lyga vadovaujasi prieškario Lietuvos moterų judėjimų pagrindinėmis veiklos kryptimis: Profesorės palikimas bibliotekoje stiprinti ir ginti nepriklausomą jauną valstybę ir akty­ Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje po studijų viai dalyvauti jos atkuriamajame darbe. Vadovaudama Vilniaus universitete dirba būrys buvusių profesorės LML Mokslo, švietimo ir kultūros sekcijai, O. Vove­ studenčių. Kelios jų tęsė dar studijų metais pradėtas ty­ rienė inicijavo tyrimų programą apie žymiąsias XX a. rimo temas, apgynė mokslų daktaro disertacijas. Bib­ Lietuvos moteris. Su bendraautorėmis buvo atlikti tyri­ liotekoje ne kartą buvo rengiami O. Voverienės knygų mai, išleistos knygos: „Lietuvos moterys mokslininkės pristatymai, kartu su profesore rengiami seminarai (mokslų daktarės), 1940–1992“ (su Ina Dagyte, 1993); bibliometrijos klausimams aptarti. Profesorė – dažna „Lietuvos Respublikos moterys – Aukščiausiosios bibliotekos renginių lankytoja. Bibliotekoje parengtos Tarybos deputatės ir Seimo narės (1990–1995)“ (su ir išleistos O. Voverienės bibliografijos rodyklės (1998 Zita Ambrazevičiene, 2009). LML domėjosi prieškario ir 2008 m.). nepriklausomos Lietuvos mokslininkų likimais sovietų Nuo 2011 m. bibliotekoje pradėtas kaupti profe­ okupacijos metais – išleistas leidinys „Lietuvos mokslo sorės asmeninis archyvas (F397). Jame saugomi kai gedulo ir vilties diena: informacinis leidinys“ (Jurgita kurių jos straipsnių bei pasakytų kalbų rankraščiai, Straigytė, O. Voverienė, 1995). nuotraukos, susirašinėjimas su galingosiomis pasau­ Profesorė dalyvavo Antikomunistinio kongreso ir lio moterimis: Hillary Rodham Clinton ir Margaret visuomeninio tribunolo komunizmo nusikaltimams Thatcher. Bibliotekai labai svarbus profesorės 2009 m. įvertinti veikloje, papildė Lietuvos rezistencijos atmi­ laiškas Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl Vrub­ nimą kruopščiai parengtomis knygomis: „Žymiosios levskių bibliotekos išsaugojimo. XX amžiaus Lietuvos moterys“ (2000); „Žymiosios Prof. O. Voverienės jubiliejaus proga Lietuvos XX amžiaus Lietuvos moterys: partizanės, ryšininkės, mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka surengė tremtinės, kovotojos“ (2005); „Lietuvos laisvės kovos parodą „Savo jėgas skirkite didiems darbams“, ku­ karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“ (2007); „Prie rioje siekta parodyti visuomenei nors dalį gausios tautotyros versmių: Tėvynės pažinimo draugijai – 20 mokslininkės kūrybos. metų“ (2009); „Antikomu­ nizmas: socialinė-politinė publicistika, 1998–2008“ (2010); „Tautotyros etiudai“ (2011); „Tautos sargyboje“ (2012); „Turėjau dvi tėvynes“ (dr. Vytautui Griniui atmin­ ti) (2014); „Pašaukimo keliu (pedagogas dr. Vladas Vove­ ris)“ (2015). Parengusi knygą „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ (2016), kuri dar tais pačiais metais sulaukė antro leidimo, profesorė jau antrus metus dalyvauja jos pristatymo ture po Lietuvą (ne vienas susitikimas su skaitytojais surengtas ir ša­ lies viešosiose bibliotekose). Naujausia knyga – „Lietu­ vos Respublikos šimtmečio Profesorės jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo surengta paroda „Savo jėgas skirkite didiems darbams“. didieji, 1918–2018“ (2018). Iš kairės: Rūta Kazlauskienė, dr. Giedrė Miknienė, prof. Ona Voverienė ir dr. Birutė Railienė. 24

žmonės ir laikas

Bendradarbis, kurio nepažinojome

Algirdas Griškėnas. 1967 m.

Petronėlė Grybauskienė

Tai daug kam žinoma liaudies ansamblių atliekama daina, kurią kiek pakeistais žodžiais (šio straipsnio pradžioje pateikiamas posmas užrašytas paties poeto ranka) galima išgirsti dainuojant iki šiol. Iš tikrųjų tai – ne liaudies daina, eilėraštį „Nebelauk, mergyte“ 1938 m. parašė jaunas poetas Algirdas Griškevičius (nuo 1941 m. – Griškė­ nas). Šia pavarde nuo 1960 m., grįžęs iš sovietinių lagerių, jis dirbo ir Knygų rūmuose – valstybinės bibliografijos ir spaudos statistikos centre. 1945 m. įsteigtuose Knygų rūmuose glaudėsi nema­ žai nuo sovietų valdžios nukentėjusių žmonių. Tai – iš tremties grįžę Antanas Biliūnas (rašytojo Jono Biliūno brolio sūnus), Danutė Juodelienė (dailėtyrininko, literatūros kritiko Petro Juodelio žmona), iš Vilniaus universiteto pašalinta lietuvių literatūros dėstytoja Au­ relija Rabačiauskaitė, politiškai nukentėję bibliografas ir žurnalistas Juozas Rimantas, filologas, literatūros istorikas Marcelinas Ročka, istorikas Juozas Tumelis, poetas Gintautas Iešmantas ir kiti. Su didžiausia pa­ garba čia reikėtų minėti Knygų rūmų direktorių (nuo 1946 m.) Antaną Ulpį (1904–1981), šiems intelektua­ liems žmonėms suteikusį prieglobstį ir leidusį dirbti spaudos istorijai prasmingą bibliografo darbą. Apie Knygų rūmus, kurie jau tapo istorija (1992 m. reorganizuoti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centrą), šiandien sklando įvairiausios legendos. Antai literatūros tyrinė­ tojo prof. Albino Jovaišo (1931–2006), kuris taip pat yra čia dirbęs, pokalbio su literatūrologu Virginijumi

Gasiliūnu ištrauka: „Profesoriau, palaukit, dar vienas da­ lykas. Žiūrėkit, mūsų, jaunesnių, galvose Knygų rūmai tai būdavo maždaug taip: kai iš visur išmeta su kokiu „vilko bilietu“, tai žmogus įsitaiso Knygų rūmuose.<...> O kaip Jūs į tuos Knygų rūmus?..“ Albinas Jovaišas: „Tu, Virginijau, iš dalies neklysti. Tik tiek pasakysiu. Lemtis. Ten dalis darbuotojų buvo būtent tokie. Galėčiau iš jų paminėti ne vieną pagarbos vertą pavardę. Bet tegul kitą kartą. Pavyzdžiui, ten dirbo grįžęs iš lagerio Griš­ kėnas, kuris 1941 metais, rytą iš birželio 22 į 23-iąją, per mikrofoną paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą – dar nacių kariuomenei neužėmus Kauno. Per Kauno mikrofoną. Algirdas Griškėnas, literatas. Jau miręs. Kai grįžo iš lagerio, tai jam ten ir buvo vieta – Knygų rūmuose.“ („Nebūkim Raseinių magdės“. Senoji Lietuvos literatūra, 2006, kn. 22, p. 56). Pasirodo, kad profesoriaus minimas Algirdas Griškėnas yra gimęs kartu su Nepriklausoma Lietu­ va – 2018 m. liepos 4-ąją jam būtų suėję 100 metų. Tad pažvelkime į A. Griškėno gyvenimą išsamiau. 25

Politinio kalinio likimas Gimė Algirdas 1918 m. liepos 4 d. Ždanovičuose prie Minsko (Baltarusija) nuo karo pasitraukusių lietuvių ūkininkų šeimoje, kurioje, be jo, buvo dar trys broliai: Gediminas, Albinas, Algimantas, dvi seserys – Gražina ir Elena. Augo tėviškėje prie Du­ sios ežero, Babrauninkų kaime, Simno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Skaityti ir rašyti išmoko iš tėvų ir vyresniųjų brolių bei seserų. Vienus metus telankęs Babrauninkų pradinės mokyklos trečiąjį skyrių, įstojo į Alytaus gimnaziją. Nuo 1934 m. mokėsi Marijampo­ lės Rygiškių Jono gimnazijoje. Buvo aktyvus literatas, kurį laiką gimnazijos literatų būrelio pirmininkas. Nuo 1936 m. bendradarbiavo žurnaluose „Šviesos keliai“, „Jaunoji Lietuva“, „Mokslo dienos“, laikraš­ čiuose „Skautų aidas“, „Suvalkietis“, „Suvalkų kraštas“, „Šaltinis“ (pastarieji trys leisti Marijampolėje). Spau­ dai siuntė eilėraščius, prozos kūrinius, straipsnius. 1937–1938 m. buvo nuolatinis dienraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Marijampolėje. Rašinių kon­ kursuose abiturientas A. Griškevičius laimėjo pirmą­ sias premijas: „Mokslo dienų“ žurnalo – tema „Mūsų mokykla seniau ir dabar“; „Lietuvos aido“ – kelionių po Lietuvą aprašymo konkurse. 1938 m. A. Griškevičius baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokėsi iki 1943 m., kol aukštoji mokykla buvo uždaryta. Toliau savo kūrybą spausdino „Jaunojoje Lietuvoje“, „Skautų aide“, „Lietu­ vos aide“. Kai kuriuos eilėraščius persispausdindavo dar vis okupuoto Vilniaus lietuvių leidiniai. Grąžinus Lietu­ vai Vilnių ir Vilniaus kraštą, nuo 1939-ųjų gruodžio kaip studentas lituanistas talkino pasų išdavimo punktuose Vilniuje ir Jašiūnuose (su prof. Antanu Saliu atlietuvino gyventojų sulenkintas pavardes). 1940 m. vasarį pradėjo dirbti Kauno radiofone. Buvo administracijos darbuotojas, diktorius, redaktorius, laidų vedėjas. Čia praleido ir pirmosios sovietų oku­ pacijos metus. 1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją A. Griškėnas pirmasis („kaip užslaptintas prane­ šėjas“ – iš jo paties autobiografijos) perskaitė pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ ir Lietuvių aktyvistų fronto štabo kreipimąsi į lietuvių tautą. Dirbdamas Radiofone (kurį laiką ir Vilniaus radio­ fone), A. Griškėnas parašė ir į eterį išleido vaidinimų vaikams ir jaunimui, daug lietuviškų patriotinių lite­ ratūrinių-muzikinių montažų ir apybraižų, parengė ir vedė laidas lietuvių kariams. Tuomet teko dirbti kartu su rašytojais Antanu Miškiniu, Jonu Graičiūnu, Kaziu Inčiūra, Petru Babicku, Fabijonu Neveravičiumi, An­ tanu Gustaičiu, Ona Miciūte, Leonardu Žitkevičiumi, Kaziu Papečkiu, bendrauti su neetatiniais radijo ben­ dradarbiais Juozu Keliuočiu, Baliu Gaidžiūnu, Petru Rinkūnu, daugeliu kitų rašytojų, artistų, žymių žmonių, o kai kuriuos stebėti – Petrą Cvirką, Liudą Dovydėną, Antaną Venclovą. Kaip žurnalistas kalbino Vincą Krėvę, Salomėją Nėrį. 26

1940–1944 m. buvo patys produktyviausi A. Griškė­ no kūrybos metai. Tikrąja pavarde, Vytauto Ramučio, Vainio Ramučio, Algio Džiu­ go, Algio Audrūno, Viktoro Ramojaus ir kitais slapy­ vardžiais rašė literatūrinius, pat­riotinius straipsnius, ke­ lionių aprašymus, eilėraščius ir prozos kūrinius, kuriuos spausdino laikraščiai „Į lais­ vę“, „Ateitis“, „Ūkininko pa­ tarėjas“, „Naujoji Lietuva“, „Savitarpinės pagalbos ži­ nios“, „Nauja gadynė“, „Pane­ vėžio apygardos balsas“, žur­ nalai „Savaitė“, „Žiburėlis“.

Marijampolės berniukų gimnazijos abiturientas A. Griškevičius, laimėjęs žurnalo „Mokslo dienos“ konkurso premiją. 1938 m. Nuotraukos iš Griškėnų šeimos albumo

Kauno radiofone. 1944 m.

Alfonsas Baikštys, taip pat dirbęs Knygų rūmuose, yra sakęs, kad prisimena Algirdą iš Kauno laikų – aukštas, lieknas, su ku­ peta vešlių plaukų, buvęs reikšminga figūra kultūros aplinkoje ir populiarus tarp mergaičių. Todėl, sutikęs A. Griškėną po tremties, jį sunkiai pažino, tik balsas buvo nepasikeitęs. Kilus konfliktui su vokiečiais dėl antivokiškos radijo me­ džiagos, 1944 m. kovą Algirdas turėjo skubiai pasitraukti iš Radiofono ir iš Kauno. Likusį vokiečių okupacijos laiką tyliai gyveno kaime. Sugrįžus sovietams, 1944 m. lapkričio 23 d. Lazdijų apylinkėse A. Griškėnas buvo suimtas enkavėdistų, uždarytas Lazdijų, o vėliau Marijampolės kalėjimuose, iš kur be jokio teismo ir net neužbaigus tardymo 1945 m. birželio 28 d. drauge su tūkstan­ čiais kitų politinių kalinių (pagal garsųjį sovietų baudžiamojo kodekso 58 straipsnį) išvežtas į Vorkutos lagerius už Poliaračio. Tik beveik po dvejų kalinimo metų sulaukė sovietų enkavėdistų „troikos“ nuosprendžio (už akių) – 8 kalinimo metai. Teko dirbti šachtose, tiesiant tundroje kelius ir geležinkelius, kenčiant badą, šaltį, ne kartą būti ant mirties slenksčio. Lageriuose susitiko su rašytojais Juozu Žlabiu-Ženge, Jonu Vytautu Narbutu, buvusiu „Sakalo“ leidyklos vadovu Antanu Kniūkšta, keliais lietuvių

kunigais, buvusiais Lietuvos karininkais. Šachtoje, kurioje dirbo A. Griškėnas, žuvo Antano Venclovos brolis Juozas, su kuriuo teko susidurti ir Marijampolės kalėjime. Pasibaigus bausmės terminui, iš lagerio buvo išleistas 1952 m. su specialiu įrašu dokumentuose, draudžiančiu apsigyventi Lietuvoje, paliktas Vorkutoje. Čia susitiko su to paties likimo drauge, iš Suvalkijos ištremta Gražina Tekoriūte (1922–2003), su kuria susituokė 1953-iaisiais. Čia 1954 m. gimė ir jų sūnus Algimantas, kuris buvo užregistruotas Griškevičiaus pavarde. 1956 m. rudenį Pabaltijo karo apygardos karinis tribunolas A. Griškėną reabilitavo, bet į Lietuvą jis grįžo tik 1960 metais. Šeimos sodyba pokario metais buvo sunaikinta. 1948 m. brolis Gediminas ir sesuo Gražina buvo išvežti į tremtį, tėvas jau buvo miręs 1930 m., brolis Albinas pasitraukęs į Vakarus, o mama su likusiu broliu ir sese ilgą laiką slapstėsi.

Prieglobstį suteikė Knygų rūmai Lietuva, mintys apie kurią padėjo ištverti tremtyje, pasitiko Algirdą nesvetingai. Sovietų pareigūnai atsisakė registruoti pas Vilniuje gyvenančius giminaičius, siūlė grįžti į Rusiją. Tik didelėmis pastangomis, pagaliau gavus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko Justo Paleckio rezoliuciją, pavyko prisiregistruoti Lietuvoje. Įsi­ darbinti padėjo dar iš Kauno laikų pažįstamas Juozas Banaitis (tuo metu kultūros ministras, o 1940–1941 m. buvo Radijo ko­ miteto pirmininkas). Taip A. Griškėnas pateko į Knygų rūmus, kurie buvo tikra bib­liografų mokykla. „Didžioji dalis darbuotojų buvo universite­ tinio išsilavinimo aukštos kvalifi­ kacijos bibliografai, daug nusipel­ nę tautos kultūrai, be jokių „vilko bilietų“, – minėtame pokalbyje su V. Gasiliūnu sakė A. Jovaišas. Besibaigiant bausmės terminui. 1951 m.

Su mama, broliais ir seserimis. A. Griškėnas stovi antros eilės centre. 1960–1961 m.

LSSR knygų rūmai buvo sąjunginio pavaldumo valstybinės bibliografijos ir spaudos statistikos cen­ tras. Tokias pat įstaigas turėjo visos Sovietų Sąjungoje buvusios respublikos. Knygų rūmai nuo 1957 m. rengė valstybinės bibliografijos mėnesinį leidinį „Spaudos metraštis“, kurį sudarė „Knygų metraštis“, „Žurnalų ir laikraščių straipsnių metraštis“, „Re­ cenzijų metraštis“, „Tarybinės lituanikos metraštis“. A. Griškėnui, gerai mokėjusiam vokiečių, rusų, šiek tiek prancūzų, latvių kalbas, teko sudarinėti „Tary­ binės lituanikos metraštį“, kuriam buvo renkama informacija, kas rašoma apie Lietuvą sąjunginių ir socialistinių respublikų spaudoje. Šiame darbe jam talkino Respublikinė, Mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekos. „Spaudos metraščio“ sudarytojai karmelitų vie­ nuolyno patalpose įsikūrusiuose Knygų rūmuose užėmė du kabinetus (buvusias celes), kuriuos jungė vidinės durys. Mažesniajame kabinete sėdėjo vedėjas Šlioma Kurliandčikas, A. Griškėnas ir Stefa Keblienė („Knygų metraščio“ sudarytoja). Gretimame dirbo Alma Kirlytė (vėliau – Sirijos Girienė), Vanda Urbo­ nienė, Jūratė Tamulaitienė, vėliau – Albertas Ruzgas ir šio straipsnio autorė (1961–1965 m.). Mums teko sudarinėti „Žurnalų ir laikraščių straipsnių metraštį“. „Spaudos metraščio“ redaktorius buvo pats direkto­ rius A. Ulpis. A. Griškėnas buvo santūrus, darbštus ir daly­ kiškas. Apie savo sudėtingą biografiją, žinoma, nepasakojo. Dalyvaudavo įvairiuose įstaigos rengi­ niuose, minėjimuose, kelionėse, ekskursijose. Buvusi bendradarbė Nijolė Kišūnienė mena, kad įvairiomis progomis jis kurdavęs šmaikščius kupletus. Knygų rūmuose išdirbęs beveik 23 metus, 1982 m. išėjo į pensiją. Mortos Ulpienės, taip pat buvusios Knygų rūmų darbuotojos, prisiminimu, išėjęs į pensiją, A. Griš­ kėnas vertė „Minties“ leidyklai, tik vertimai buvo leidžiami ne jo pavarde. 1965–1968 m. rašė atsimi­ nimus apie jauno kultūros žmogaus padėtį ir likimą dviejų okupacijų laikotarpiu. Likę jo rankraščiai su­ daro tris tomus. Dalis buvo paskelbta žurnale „Perga­ lė“ (1990, Nr. 6–12). Tuometis „Pergalės“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas Juozas Aputis, pristatydamas atsiminimus, teigė: „Tai savotiški daug išgyvenusio didelės erudicijos žmogaus prisiminimai.“

Poetas, nespėjęs išleisti savo rinkinio Kaip kūrėjas A. Griškėnas buvo nutildytas nuo suėmimo 1944-aisiais (jam buvo tik 26-eri) iki pat Lietuvos atgimimo (1961–1962 m. išspausdinta tik keletas eilėraščių vaikams). 1989 m. jau pasirodė jo eilėraščių žurnale „Knygnešys“, rinkinyje „Tremtinio Lietuva“ (1990), savaitraštyje „Tremtinys“. Atsimini­ mų dar išspausdino leidiniai „Naujasis dienovidis“, „Literatūra ir menas“, „Mūsų žodis“, „Kalba Vilnius“, „Tėvynės šviesa“ ir kt. Savo autobiografiją pateikė

27

„Vorkutos politinių kalinių atsiminimams“ (1998). Be to, yra parašęs „Faktus ir fragmentus prie Algirdo Griškėno biografijos“ (mašinraštis datuotas 1994 m. liepos 18 d.). A. Griškėnas yra sudaręs savo kūrinių, straips­ nių, rašinių, kelionių aprašymų iškarpų albumą „Dešimtmečių nuotrupos“ su dedikacija: „Su giliu dėkingumu Knygų Rūmų Direktoriui Antanui Ul­ piui, padėjusiam surinkti bent dalį jaunystės minčių ir jausmų.“ Keletas žodžių apie A Griškėno poeziją. Pirmuo­ sius eilėraščius pradėjo rašyti dar Alytaus gimnazijos pirmosiose klasėse ir spausdino 1931–1932 m. ėju­ siame vietos savaitraštyje „Alytaus dzyvas“. Vėliau jo eilėraščių pasirodydavo visuose anksčiau minėtuose periodiniuose leidiniuose. Pagrindinė A. Griškėno poezijos tema – Tėvynė: jos grožis, didinga praeitis, savanorių žygiai, darbai atgimusiai šaliai, žaliasis kaimas, kovos už laisvę: Ar meni, kai ėjom svyrant vasarojui, / Gal tai buvo vakar, gal – seniai, seniai?.. / Vakarinę maldą mums žiogeliai grojo / Ir saldžiai kvepėjo sodų jazminai. / <...> Vėl apsiaus darželį tos gegužio naktys, / Vėl kvepės alyvos ir svajosi tu, / Tik nebeateisiu pasakos pasekti, / Kritęs už Tėvynę ant Neries krantų. („Už tėvų šalelę...“, 1939/40). Daina virtęs populiarus eilėraštis, skirtas Lietuvos savanoriams (kai kurie žodžiai pakeisti): Nerimstan-

tis smuikas vėl verks sutemose, / Vėl liesis palaukėj žiogelių daina, / Bet tu nežinojai ir tu nežinosi, / Ko liūs prie vartelių motušė sena. / Vienlangėj lūšnelėj trys sūnūs užaugo, / Trys sūnūs bujojo – tvirti ąžuolai; / Nors liūsta motušė, nors laukia po langu, / Bet jų nesulauks nei anksti, nei vėlai. („Negrįš į vienalangę lūšnelę“, 1939). Ją šių metų birželio 24 d. „LRT kultū­ ra“ kanalo transliuotame koncerte „Folkšokas“ atliko operos dainininkas Vytautas Juozapaitis. A. Griškėno eilėraščiai melodingo eiliavimo, pakilūs, įkvepiantys, kai kurie virtę dainomis, jas mėgo ir partizanai. Dvi, kiek pakeistais teks­ tais, pateko į leidinį „Sušaudytos dainos“ (1990). Paskutinis jo 1991 m. savaitraštyje „Tremtinys“ išspausdintas eilėraštis „Nežinomas kapas“ yra skirtas jaunystės draugui, poetui Beniui Labėnui (iki 1940 m. Benediktas Labenskas). Nemažiau paveikūs ir A. Griškėno prozos tekstai, kelionių aprašymai, straipsniai. Lietuvos augintas, nespėjęs išleisti nė vienos savo knygos, enciklopedijose („Lietuvių literatūros enci­ klopedija“, „Žurnalistikos enciklopedija“) A. Griškė­ nas pristatomas kaip poetas, prozininkas, žurnalistas. Štai toks buvo mūsų bendradarbis. Jo gyveni­ mas – tai dalelė Lietuvos, dalelė Knygų rūmų, o dabar – ir Nacionalinės bibliotekos istorijos. Mirė Algirdas Griškėnas 1999 m. balandžio 28 d. Palai­ dotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Akmenėliai ant kelio Akmenėliai pilki, Akmenėliai margi, Akmenėliai ant viešojo kelio, Pasakykit, ar jums Neprailgsta varge Kietas pasagas juodbėrių keliant. Ar kur joja pulkai, Ar kur gretą kas ves, Ar kur plienas keleliais nudunda, – Akmenėli kantrus, Vis užgauna tave, O tu niekam neatveri skundo. Bet lietutis nulis, Ir ledužiai pikti Lauš gėlelę nuo pakelio žalio, O vėjelis papūs – Dulkeles nupustys... – Akmenėli, tu liksi ant kelio.

28

Ak, ir mes gi tokie Šioj giliojoj nakty: – Kol sulauksime rytmetį keliant, Daug audružių praūš, O mes liksim kieti Akmenėliai ant didžiojo kelio... 1944

A. Griškėnas buvo sudaręs savo kūrinių, straipsnių, rašinių, kelionių aprašymų iškarpų albumą „Dešimtmečių nuotrupos“.

A. Griškėnas ir straipsnio autorė Knygų rūmuose. Apie 1975 m. Petronėlės Grybauskienės nuotr.

Griškėno kūryba EILĖRAŠČIAI Jaunystė / Alg. Griškevičius // Alytaus dzyvas, 1931, lapkr. 7 (nr. 14), p. 2. Baltmarių dukrai; Jaunoji Lietuva; Nežinau, motute; Nebelauk, mergyte...; Artojų žemės sūnui...; Lietuvos Kūčios; Atvaduotajai Klaipėdai; Dr. Jonui Basanavičiui: (jo 12–kos metų mirties sukaktį minint); Negrįš į vienalangę lūšnelę; Žaliojo krašto pasaka...; Žodžiai Lietuvai; Tau pavasaris; Tikėk, šalele; Sveikas, Sugrįžęs; Neramios naktys: (vyrams prie ginklo); „Sapnavau keistą sapną šiandien...“; Kareiviška dalia; Kūčių vakarą; Už tėvų šalelę... / Algis Griškevičius // Jaunoji Lie­ tuva. 1938, nr. 2, p. 83; nr. 4, p. 172; nr. 5, p. 227; nr. 7–8, p. 420; nr. 10, p. 508; nr. 11–12, p. 566; 1939, nr. 1, p. 1; nr. 2, p. 87; nr. 4, p. 232; nr. 5, p. 257–258, 277, 302; nr. 6–7, p. 325; 1939–40, nr. 2, p. 69, 81–82; nr. 3, p. 131; nr. 4, p. 207; nr. 7, p. 378. Tau pavasaris... [persp. iš „Jaunosios Lietuvos“, 1939, nr. 5]; Vakaro vizijos: [persp. iš „Skautų aido“] / Algis Griškevičius // Jaunimo kelias. Vilnius, 1939, nr. 4, p. 93; nr. 5, p.124. Dainuoki, krašte; Ant Nemuno // Nauja gadynė. Marijampolė, 1941, rugs. 27 (nr. 28), p. 2; spal. 4 (nr. 30), p. 4. Tėvynės dainelė; Kad gyvuotum laisva; Žaliojo krašto pasaka; Tu sugrįši...; Kūčių vakarui // Panevėžio apygardos balsas. 1941, gruod. 6 (nr. 2), p. 3; gruod. 13 (nr. 3), p. 3; 1942, birž. 28 (nr. 25), p. 3; liep. 26 (nr. 29), p. 2; gruod. 25 (nr. 51), p. 4. Nepalik mūs; Paukštelis po tremtinio langu; Akmenėliai ant kelio; Kai varpai suaidės... // Savitarpinės pagalbos žinios. 1944, kovo 17 (nr. 5–6), p. 3; bal. 22 (nr. 9), p. 2; geg. 7 (nr. 10–11), p. 5; birž. 14 (nr. 12–13), p. 2. „Neilonai, perlonai, stileiviški tonai...“: epigrama // Šluota. 1961, nr. 13, p. 7. Pro plienines duris; Kerėkšliai Komijos berželiai // Knygnešys. 1989, nr. 12, p. 32–33. Daina: „Kai ruduo ateina...“: [pagal eil. „Nebelauk, mergyte“]; Žaliuojančiam kaime: „Nerimstantis smuikas vėl verks mėnesienoj...“: [pagal eil. „Negrįš į vienalangę lūšnelę“] // Sušaudytos dainos. Vilnius, 1990, p. 55, 339. Gegužio vizijos; Vilties žvaigždė; Kerėkšliai Komijos berželiai // Tremtinio Lietuva. Vilnius, 1990, p. 217–220. Nežinomas kapas: jauno poeto partizano B. Labėno atminimui: [eil.: su red. prier.]. – Iš tremtinių poezijos // Tremtinys. 1991, liepa (nr. 14). VAIKAMS Pavasaris // Žiburėlis. 1944, geg. 1, nr. 7/8, p. 117. Į Mėnulį // Švyturys. 1961, nr. 18, p. [29]. Ežiuko žiema; Bitutė žiemą // Lietuvos pionierius. 1961, gruod. 31; 1962, saus. 6. PROZA Debesėliai: [miniatiūra] / Algis Griškevičius. – Iliustr. // Jaunoji Lietuva. 1938, nr. 5, p. 255. Vaikystės takais: [novelė] / Algis Griškevičius // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 1, p. 27–29; Jaunimo kelias. Vilnius, 1939, nr. 5, p. 126–127.

Esu dėkinga A. Griškėno sūnui Algimantui, anūkei Rasai už pateiktas nuotraukas, iškarpų albumą, kuris pa­ dėjo parengti toliau pateikiamą kūrėjo bibliografiją. Taip pat dėkoju brolio Algimanto sūnui – dailininkui Algirdui Griškevičiui už patikslintus faktus apie šeimos likimą. Bibliografija, skelbiama pirmą kartą, deja, nėra pil­ na. Surinkta vartant prieškario periodinius leidinius, papildant faktais, kaip minėjau, iš paties A. Griškėno iškarpų albumo (Nacionalinės bibliotekos Kortelių vaizdų katalogas nerodo prieškarinės jo kūrybos, o Vaclovo Biržiškos„Bibliografijos žinios“ taip pat be­veik nenurodo paskirų eilėraščių). Bibliografijoje A. Griš­ kėno kūryba ir darbai pateikiami chronologine tvarka, o literatūra apie jį – pagal abėcėlę.

Tu visa užmirši...; Užmirštos laimės...: [novelės] / Algis Griškevičius // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 5, p. 290–300; 1939/40, nr. 8, p. 427–428. Į tėviškę grįžta pavasaris...: [vaizdelis] / A. Audrūnas // Panevėžio apygardos balsas. 1942, kovo 15 (nr. 11), p. 2. Velniabaliai sujudo / iliustr. A. Vaičaitis; Už Naručio leidžiasi saulė / iliustr. V. Vagusevičius; X dalinio vadas, klausau / iliustr. A. Rauduvė: [no­ velės] // Savaitė. 1942, nr. 7, p. 128–129; nr. 11, p. 204–205; nr. 16, p. 307–308. Agotėle, nemažink pėdo...: [novelė]. – Iliustr. // Naujoji Lietuva. 1942, rugpj. 23 (nr. 199), p. 5. Kaunas pražysta pavasariu...; Dryžuotieji Šipylių įnamiai / S. Pš: [novelės] // Ateitis. 1943, kovo 27 (nr. 72), p. 6; liep. 30 (nr. 174), p. 3. Prie mirusiųjų: [vaizdelis] / Vytautas Ramutis // Ateitis. 1943, lapkr. 2 (nr. 254), p. 3. Linaminė: [vaizdelis] // Vytautas Ramutis // Lietuviai. 1943, gruod. 4 (nr. 27), p. 3 Kamuoliukas: [apsakymėlis] // Taryb. moteris. 1962, nr. 9, p. 16. Kłębek: [apsakymėlis]. – Lenk. // Kobieta Radziecka. 1962, nr. 9, p. 16.

ATSIMINIMAI, STRAIPSNIAI, RAŠINIAI, KELIONių ĮSPŪDŽIAI Pas Mažosios Lietuvos Patriarchą: [M. Jankų: kelionės įspūdžiai] / A. Griškevičius // Mokslo dienos. 1938, nr. 1, p. 36. Draugai, jei tik tėvynė pašauks!..: (tėvynės sunkias valandas prisiminti) / Algis Griškevičius. – Iliustr. // Jaunoji Lietuva. 1938, nr. 4, p. 199–201. Mūsų mokykla seniau ir dabar: (rašinys, „M. D–ų“ konkurse laimėjęs I premiją) / A. Griškevičius; A. Naruševičiaus (nuotr. // Mokslo dienos. 1938, nr. 4, p. 220–224. „Algimanto“ autoriaus tėviškėje: [V. Pietario] / Algis Griškevičius // Suvalkų kraštas. 1938, geg. 21 (nr. 20), p. 3. Iš gimnazijos suolo į garbingąją savanorių mirtį: [apie 1920 m. žuvusį V. Dovydaitį] / A. Griškevičius. – Iliustr., portr. // Mokslo dienos. 1938, nr. 5–6, p. 278–280. Žaliuojančioj Žemaičių žemėj: kelionių fragmentas / Algis Griškevičius // Jaunoji Lietuva. 1938, nr. 6, p. 322–324. Jau nesek man raudonų rožių: Lucijui Žukui mirus / Algis Griškevičius // Jaunoji Lietuva. 1938, nr. 7/8, p. 417–418. Pro pafrontės sodybas: iš kelionės po Suvalkų kraštą / Algis Griškevi­ čius // Suvalkų kraštas. 1938, rugpj. 13 (nr. 32), p. 4; rugpj. 20 (nr. 33), p. 5; rugpj. 27 (nr. 34), p. 5; rugs. 3 (nr. 35), p. 5. Žiedas iš anapus gairių...: [mintys apie okupuotą Vilnių] / Algis Griš­ kevičius // Jaunoji Lietuva. 1938, nr. 10, p. 543–545. Literatūros laureatai: ką kalba jie patys ir ką apie juos kalbame mes: [apie 1938 m. įvairių literatūros premijų laureatus – S. Nėrį, A. Miškinį, V. Krėvę-Mickevičių, P. Mašiotą, Joną Marcinkevičių, P. Cvirką, K. Borutą] / Algis Audrūnas. - Portr., iliustr. // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 2, p. 93–102. Poringių ir milžinkapių kraštu...: [rašinys, laimėjęs 1-ąją premiją kelionių po Lietuvą aprašymo konkurse: su red. prier.] / Algis Griškevičius // Lietuvos aidas. 1939, vas. 25 (nr. 91), p. 2; vas. 27 (nr. 93), p. 2; vas. 28 (nr. 95), p. 2; kovo 1 (nr. 97), p. 2; kovo 2 (nr. 99), p. 2.

29

Meilės gimtajai kalbai ir dainai / Algis Griškevičius // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 5, p. 309–310. Tautai dinamiškų dainų / Vytautas Ramutis // Panevėžio apygardos balsas. 1941, gruod. 13 (nr. 3), p. 3. Jie dirba, kai mes dar miegam: Radiofono diktorių darbas / Vainis Ramutis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, saus. 5 (nr. 1), p. 4. Tauta ir inteligentai: ar mūsų inteligentai išlaikė egzaminą? Ko iš jų tikisi, laukia tauta?; Jis pirmas suprato Lietuvos misiją: („Algimanto“ autorius Vincas Pietaris); Kaunas pirmąją karo žiemą: laiškas iš Kauno / Vytautas Ramutis. – Portr. // Panevėžio apygardos balsas. 1942, vas. 22 (nr. 8), p. 2, 3, 4. Lietuvos globėjas šv. Kazimieras // Panevėžio apygardos balsas.1942, kovo 8 (nr. 10), p. 3. Maironis mums amžinas // Panevėžio apygardos balsas. 1942, bal. 19 (nr. 15), p. 3–4. Birštono skardžiuose skamba daina...: [miestas sovietmečiu ir karo metais] // Naujoji Lietuva. 1942, liep. 12 (nr. 163), p. 4. Biržėse užvirė darbas: [miško darbai] // Naujoji Lietuva. 1942, liep. 26 (nr. 175), p. 4. Gudija po Baltojo Vyčio ženklu // Į laisvę. 1942, rugpj. 26 (nr. 198), p. 3. Šiandieninė Lyda // Į laisvę. 1942, rugpj. 29 (nr. 201), p. 7. Po Vyčio ženklu toli nuo tėvynės: (pas mūsų karius Rytuose) // Karys. 1942, rugs. 12 (nr. 38), p. 3–4. Marijampolės gimnazija 1867–1917–1942 – Iliustr. // Į laisvę. 1942, rugs. 26 (nr. 225), p. 8. Senas lietuvių kultūros židinys: Marijampolės gimnazijos sukaktis 1867– 1917– 1942 / A. Rm. // Savitarpinės pagalbos žinios. 1942, gruod. 10 (nr. 28–29), p. 6. Kūčios pafrontėje / Vytautas Ramutis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, gruod. 25 (nr. 51), p. 1. Kovotojas dėl lietuviškos knygos: (25-eri metai nuo Jurgio Bieliako Bielinio mirties). – Portr. // Ateitis. 1943, saus. 16 (nr. 12), p. 3. Dr. Joną Basanavičių minint // Panevėžio apygardos balsas. 1943, vas. 13 (nr. 6), p. 4. Tėvynės ilgesio poetas: (Ksaverą Vanagaitį [Vanagėlį?] prisimenant) // Panevėžio apygardos balsas. 1943, kovo 26 (nr. 11–12), p. 6. „Mokykitės vaikai, kad nebūtumėt akli“...: [liaudies švietėjo kun. Jono Katelės 35 metų mirties sukakčiai] // Savitarpinės pagalbos žinios. 1943, geg. 31 (nr. 8), p. 2. Lietuvos jau nebmatysiu... (poetą Ksaverą Vanagėlį minint) / Vytautas Ramutis // Savitarpinės pagalbos žinios. 1943, birž. 12 (nr. 9–10), p. 2. 20.000 sveikinimų Radio bangomis: [Vilniaus ir Kauno radiofonų laidos kariams]. – Portr. // Ateitis. 1943, liep. 30 (nr. 174), p. 3. Į Raistabalį suplaukė miestas: [durpių gamyba] / Vytautas Ramutis. – Iliustr. // Lietuviai. 1943, liep. 31 (nr. 9), p. 4. Liaudies dainius Strazdelis / Algis Džiugas // Savitarpinės pagalbos žinios. 1943, rugpj. 6 (nr. 12–13), p. 2. Skamba ir aidi senasis Vilnius / Vytautas Ramutis // Lietuviai. 1943, rugpj. 7 (nr. 10), p. 3. „Warschauer Zeitung“ apie Kauną / A. Gr. // Ateitis. 1943, spal. 22 (nr. 246), p. 4. [Kelionės po Lenkiją įspūdžiai] / Vytautas Ramutis // Ateitis. 1943, spal. 23 (nr. 247), p. 5; lapkr. 5 (nr. 257), p. 4; lapkr. 6 (nr. 258), p. 5; lapkr. 16 (nr. 266), p. 4; lapkr. 22 (nr. 271), p. 4. Prie Biliūno kapo Zakopanėje / Viktoras Ramojus // Savitarpinės pagalbos žinios. 1943, lapkr. 8 (nr. 19–20), p. 2. Šimtąjį kartą skamba „Tėvynės Garsai“: [Nuolat. Kauno ir Vilniaus radijo transliacija] / A. Gr. // Ateitis. 1943, lapkr. 10 (nr. 261), p. 3. Vladas Putvys-Putvinskis / A. Ramutis. – Portr. // Lietuviai. 1944, kovo 5 (nr. 15–16), p. 8. Karininkas Antanas Juozapavičius: 1894.II.13 – 1919.II.13 – 1944.II.13 / Vytautas Ramutis // Savitarpinės pagalbos žinios. 1944, kovo 17 (nr. 5–6), p. 2. Iš laiko tėkmės sūkurių: [prisiminimai apie karo, okupacijos metus Lietu­ voje ir tremtį Sibire: su red. prier. apie aut.] // Pergalė. 1990, nr. 6, p. 127–141; nr. 7, p. 98–109; nr. 8, p. 110–123; nr. 9, p. 151–165; nr. 10, p. 125–143; nr. 11, p. 137–154; nr. 12, p. 118–130. Iš Vorkutos požemių: [iš prisiminimų apie darbą Kauno radiofone: su red. prier.] // Mūsų žodis. 1990, nr. 7, p. 19–21. Dar kartą apie Kauno radiofono direktoriaus E. Zabarausko žūtį [1940 m.] // Kalba Vilnius. 1990, rugpj. 3, p. 7.

30

Susitikimas stalininiame lageryje: [apie mokyt. J. Čiūtą] // Tėvynės šviesa. 1990, rugs. 28, p. 6. Prieš pusę šimtmečio: [iš prisiminimų apie 1940 m.] // Šalčia. Šalčininkai, 1990, spal. 6–13. Ko ieškojo Šaliapinas?: [apie susitikimą tremtyje su dain. F. Šaliapino giminaičiu] // Vakarinės naujienos. 1991, saus. 4, p. 4. Nenugrimzdę užmaršty: [apie pokario metais žuvusius partizanus poetus A. Valavičių ir B. Labenską-Labėną]. – Portr. // Literatūra ir menas. 1991, saus. 5, p. 12. Prieš pusę amžiaus: vaizdai ir nuotaikos Vilniuje [1940 m.] // Naujasis dienovidis. 1992, saus. 31 – vas. 7, p. 5. Kaip jie melavo ir gyrėsi: [apie Lietuvos partizanų mūšį su sovietų oku­ pantais Kalniškės miške 1945 m. geg. 16 d. ir melagingus okupantų raportus] // Tremtinys. 1993, sausis (nr. 1). Šimtą kartų prakeiktas: [atsiminimai apie rašyt. J. Kruminą, J. V. Narbutą, J. Žlabį-Žengę, V. Krėvę-Mickevičių vokiečių okupacijos metais: su aut. prier.] // Naujasis dienovidis. 1993, rugpj. 20 (nr. 31), p. 10; rugpj. 27 (nr. 32), p. 11. Prie Kazio Binkio karsto / [su K. Binkio autobiogr.]. – Portr. // Naujasis dienovidis. 1993, lapkr. 12 (nr. 43), p. 11. Žibuoklės ir bombos: [apie Kauno bombardavimą 1943 m.: su red. prier.]. – Iliustr. // Kalba Vilnius. 1996, birž. 21–28 (nr. 25), p. 4.

APIE A. GRIŠKĖNĄ

Griškėnas A. Algirdas Griškėnas (iki 1941 m. Griškevičius): [autobiogr.: su prisiminimais apie tremtyje sutiktą buv. savo mokyt. Marijampolėje Julių Čiūtą] // Vorkutos politinių kalinių atsiminimai. Vilnius, 1998, p. 17–22. Griškėnas A. Kai „Lietuvos aidas“ ėjo trim laidom: [pokalbis apie prieš­ kario spaudą / užrašė] D. Kaminskas, G. Janonis. – Portr. // Lietuvos aidas. 1990, rugpj. 14. Griškėnas A. Perplėšta biografija: [su A.Griškėnu kalbasi E.Vaitkus: su red. prier. ir eil. „Nebelauk, mergyte“ faks.]. – Iliustr. // Knygnešys. 1990, nr. 1, p. 7–11. „Algirdas Griškėnas – buvęs Kauno radiofono diktorius...“ // Mūsų žodis. 1990, nr. 7, p. 19. „Algirdas Griškėnas (iki 1941 m. Griškevičius)...“ // Tremtinys. 1991, liepa (nr. 14), p. 4. Išspręstas „Lietuvos Aido“ moksleivių kelionių aprašymo konkursas: [pirmąją premiją ir 150 litų laimėjęs A. Griškevičius už rašinį „Poringių ir milžinkapių kraštu“] // Lietuvos aidas. 1939, vas. 22 (nr. 85), p. 8. Jovaišas A. „Nebūkim Raseinių magdės“: V. Gasiliūnas kalbina prof. A. Jovaišą // Senoji Lietuvos literatūra. 2006, kn. 22, p. 56, 57. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2004, kn. 4, p. 128–131; 2013, kn. 9, p. 119–121; 2015, kn. 12, p. 137–138. Konkurso rezultatai: [„Mokslo dienų“ paskelbto konkurso „Mūsų mo­ kykla seniau ir dabar“ pirmąją premiją laimėjo A. Griškevičius] // Mokslo dienos. 1938, nr. 4, p. 246. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 89; t. 2, p. 192, 209. Lietuviškieji slapyvardžiai: medžiaga lietuviškųjų slapyvardžių papildy­ mui. Vilnius, 2010, t. 6, p. 10, 115. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 167–168. Neolithuanas laimėjo aprašymų konkursą: [apie A. Griškevičiaus rašinį „Poringių ir milžinkapių kraštu“, laimėjusį 1-ąją premiją 1938 m. „Lietuvos aido“ konkurse]. – Portr. // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 2, p. 125. Ruzgas A. Rašytojo nedalia. – Portr., iliustr. // Į laisvę. 2003, nr. 142, p. 76–79. Šeškevičius A., Šeškevičius B. Iškiliausi mūsų krašto žmonės ir jų darbai // Šeškevičius A., Šeškevičius B. Simnas. [Kaunas], 2006, p. 132–133. Štai kokia mūsų mokykla: [apie konkurse dalyvavusiųjų rašinius] // Mokslo dienos. 1938, nr, 4, p. 198. Tremtinio Lietuva. Vilnius, 1990, p. 540. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 329, 630; Vilnius, 1987, p. 279, 415. „Vilniuje neseniai išėjo naujas (Nr. 4) Vilniaus lietuvių... “: [apie žurn. „Jaunimo kelias“ bendradarbius A. Griškevičių ir B. Labenską] // Jaunoji Lietuva. 1939, nr. 5, p. 317. Voverienė O. Juos siejo idėja, kova už jos įgyvendinimą ir žūtis: [apie A. Griškėno eil. „Nežinomas kapas“: su eil. ištr. tekstu] // XXI amžius. 2006, lapkr. 28 (nr. 83), p. 10. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 156–157.

Geroji patirtis

Kultūros misionieriai Virginija Švedienė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė

„MetLib 2018“ konferencijos dalyvės iš Lietuvos, Estijos ir Singapūro. Željko Jovanovićiaus nuotr.

Viešosios bibliotekos ir bendruomenių būrimas. Šia tema, kuri apima įvairaus amžiaus lankytojams bibliotekose siūlomą edukacinę veiklą, čia vykstantį mokymosi visą gyvenimą procesą ar kultūros ir meno centrų funkciją, diskutavo Tarptautinės bib­ liotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Didžiųjų miestų bibliotekų (Metropolitan Libraries) sekcijos konferencijos dalyviai. Kasmet vis kitame pasaulio didmiestyje vykstanti konferen­ cija„MetLib“ (2018 m. gegužės 13–18 d., Belgradas), kuri buvo jau 50-oji, – įdomi ir praturtinanti profesiniu požiūriu, maloniai stebinanti ir įvairiaspalvė šalies bei jos žmonių pažinimo pras­ me. Ypač džiugu, kad žinia apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos veiklą buvo išgirsta ir pozityviai įvertinta tarptautinės bibliotekininkų bendruomenės. Straipsnio autorės pranešimas„Biblioteka – banginis, ant kurio laikosi kultūrinis miesto gyvenimas“ buvo įtrauktas į konferen­ cijos programą ir sėkminga Panevėžio apskrities bibliotekos, kaip kultūros centro, patirtis pristatyta konferencijos sesijoje „Bibliotekos – bendruomenių kultūros ir švietimo centrai“.

Nuėjusi įdomų ir turiningą istorinį kelią (pernai minėjo savo 95-ąją sukaktį), šiandien mūsų biblio­ teka yra šiuolaikiška, atvira, teikianti ne tik patogią ir jaukią fizinę erdvę lankytojams, bet ir skatinanti jų savarankišką tobulėjimą, kūrybinių idėjų įgy­ vendinimą. Biblioteka siekia, kad joje besilankantys žmonės rastų ne tik reikalingos informacijos, bet ir jaustųsi dvasiškai saugūs ir pakylėti. Tokia yra mūsų bibliotekos filosofija ir vizija. Panevėžio miesto kultūros erdvę gaubia tvirtas tra­ dicijas turinčių kultūros įstaigų aura. Teatrai turi savo žiūrovą, meno galerijos ir muziejai – savo lankytoją, o Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – savo audito­ riją, kuri šiai kultūros erdvei jaučia ypatingas simpatijas dėl jos universalumo ir daugiafunkcionalumo. Po pas­ tato rekonstrukcijos 2006-aisiais biblioteka atvėrė mo­ dernias erdves: konferencijų salę su erdviais kuluarais,

Atrijaus terasą, parodų erdvę, lankytojų poilsio zoną su kavinuke. Eksperimentuojant ir ieškant įdomesnių erdvių panaudojimo sprendimų, 2017 m. bibliotekoje įrengta daugiafunkcė Pažinimo erdvė, skirta aktyviam šeimų laisvalaikiui. Biblioteka yra itin palankioje miesto vietoje – pačiame centre, tad ji patogiai pasiekiama tiek įvairių kartų miestiečių, tiek iš regiono atvykstančių kraštiečių. Per metus joje įvyksta apie 600 kultūrinių renginių, kuriuose apsilanko maždaug 20 000 lankytojų (kone kas ketvirtas panevėžietis). Biblioteka siūlo nuo knygų pristatymų iki poezijos skaitymų po ąžuolu Juozo Urbšio tėviškės sodyboje, nuo klasikinės muzikos koncertų iki moderniojo šokio spektaklių... Jaunimas renkasi susitikimus su populiarių muzikos projektų dalyviais ar jaunais knygų autoriais, vyresnei auditorijai artimesnės diskusijos su iškiliais visuomenės veikėjais, pasaulyje garsiais kraštiečiais. 31

V. Švedienė Belgrade vykusioje IFLA konferencijoje skaitė pranešimą „Biblioteka – banginis, ant kurio laikosi miesto kultūrinis gyvenimas“.

Didžiųjų miestų bibliotekų konferencija „MetLib“ šiemet vyko Belgrado viešojoje bibliotekoje. Željko Jovanovićiaus nuotraukos

Varšuvoje gyvenantis, su įvairiais projektais, parodomis po pa­ saulį keliaujantis vienas žymiausių šiandienos lietuvių dailininkų Stasys Eidrigevičius nepamiršta Panevėžio. Vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo (JAV) universiteto profesorius emeritas Algis Mickūnas palaiko glaudžius ryšius su Lietuva, bibliotekoje rengiamose konferencijose skaito pranešimus. Nuo 2008 m. bibliotekoje kasmet teikiama Kazimiero Barėno literatūrinė premija, įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių išeivi­ jos veikėjų, kraštiečių Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu jauniesiems prozininkams paskatinti. Premijos teikimo iškilmės jau yra tapusios gražia miesto kultūrine tradicija, o šis įvertini­ mas – reikšmingas įvykis tarp šiuolaikinių lietuvių prozininkų, ypač jaunųjų autorių. Šalia nuo 1998 m. rengiamo tarptautinio festivalio „Panevė­ žio literatūrinė žiema“, kuris sutraukia dešimtis žodžio meistrų, literatūrologų, muzikos atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio ir yra jau virtęs ne tik miesto ir regiono, bet ir Lietuvos kultūriniu reiškiniu, kasmetinio (nuo 2011 m.) jaunimo dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Mano senas drauge...“ poetei Elenai Mezginaitei atminti ar kartu su partneriais penkti metai vykdomo projekto „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna „Nevė­ žis“, padedančio atsiskleisti Panevėžio krašto literatūros, dailės kūrėjams, biblioteka mieste kuria ypatingą aurą, organizuodama ir netradicinius bibliotekai renginius – lankytojų itin mėgsta­ mas tarptautines tulpių ir kardelių parodas. Vėlyvą pavasarį ir ankstyvą rudenį gražiausiais žiedais pražystanti Atrijaus terasa dovanoja nuostabią spalvų, šviesos ir estetikos šventę. Gėlių parodos bibliotekoje jau tapo savotiška Panevėžio vizitine kor­ tele, o jų gausus lankomumas tik patvirtina, jog žmogaus sielai reikia džiaugsmo. Biblioteka vykdo ir šviečiamąją misiją. Įgyvendina skaitymo skatinimo projektą „Literatūros ir kino dienos“, per literatūros kūrinius, vaidybinius ir dokumentinius filmus populiarina įvai­ rių meno sričių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą. Populiarus nuo 1998 m. vykdomas projektas „Knygos ir bibliotekų istorijos raida Panevėžio krašte“. Per 1998–2017 m. surengta 19 mokslinių konferencijų, kuriose atminties institucijų darbuotojai, mokslininkai, paveldo tyrinėtojai turėjo galimybę aptarti tradicinę kraštotyros veiklą ir jos metodų kaitą, genea­ logijos ir lokalinės istorijos vaidmenį tinklaveikos visuomenėje, genealoginių tapatumų tyrimų rezultatus ir šaltinius, padisku­ tuoti apie jų prieigą, skaitmeninimą, sklaidą. 32

Siekdama, kad bendruomenė nebūtų tik pasyvi aplinkui vykstančių procesų stebėtoja, mūsų biblioteka imasi am­ bicingo moderatoriaus vaid­mens diskusijoje tarp miesto visuomenės ir valdžios atstovų. Puikus to pavyzdys – 2015 m. prieš tiesioginius merų rinkimus su kandidatais į miesto vadovo postą surengta diskusija visuomenei „Ar paversime Panevėžį tikra kultūros sostine?“ Biblioteka telkia pilietinę visuomenę, yra draugiška diskusijų erdvė inovatoriams. Jos Atviroje jaunimo erdvėje vyksta jaunųjų miestiečių diskusi­ jos, savo sėkmės istorijomis kviečiami dalytis žmonės, nu­ sprendę gyvenimą kurti Panevėžyje, o drauge prisidėti prie miesto kultūrinio gyvenimo atgaivinimo. 2015 m. sėkmingai

Bibliotekos atstovai tradiciškai dalyvauja ir Panevėžio miesto gimtadienio šventėje, 2017 m. Meganos Pesse nuotr.

Biblioteka atveria savo erdves, atrodytų, ir nebūdingiems tokio pobūdžio įstaigai renginiams, tačiau joje vykstančios tarptautinės kardelių parodos miestiečių labai laukiamos. Mildos Butkevičiūtės nuotr.

įgyvendintas projektas „Jaunųjų talentų sugrįžimai iš Europos centrų į gimtąjį Panevėžį“, džiuginęs kraštiečius profesionaliais pasirodymais, karštomis diskusijomis apie tai, kaip pasiekti, kad jauni talentingi žmonės įneštų savo indėlį į gimtinės gerovę. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka atsiskleidžia kaip pilietinę brandą formuojanti erdvė. Pilietiškumą ji pradeda ugdyti nuo mažiausių svečių, kiekvieno amžiaus tarpsnio lankytojams surasdama patrauklių

lobynus. Jau aštunti metai biblioteka prisideda prie portalo epaveldas.lt objektų gausinimo, dalyvauja Eu­ ropos skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ veikloje. Būdama atvira pasaulio kultūroms ir bendradar­ biaudama su ambasadomis, biblioteka mieste ir regione skleidžia žinią ne tik apie Europos, bet ir apie Amerikos, Azijos kultūrą. 2014 m. Panevėžiui tapus Lietuvos kultūros sostine, biblioteka kvietė į prancūzų kultūrai skirtus renginius, su Danijos kultūros institutu, Švedijos ambasada Lietuvoje surengtas parodas. Bibliotekos fondus papildė Japonijos ambasados dovanos – nauji leidiniai. Biblioteką sieja draugystė su Čekijos Respublikos ambasada – joje ne kartą vyko šios šalies kultūrą atskleidžiantys renginiai, parodos. Pažangios kultūros įstaigos neapsiri­ boja veikla vien jų fizinėse erdvėse. Taigi ir bibliotekos vis dažniau ieško progų nešti kultūros žinią ten, kur renkasi jų potencialūs lankytojai. Jau tradicija tampa Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bib­ liotekos dalyvavimas Panevėžio miesto gimtadienio šventėje, Muziejų naktyje, Aukštaitijos „Expo“ ir tarptautinėje Vilniaus knygų mugėse, tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paro­ Muziejų naktis bibliotekoje. Smuikininkė Sigita Sičiūnienė „Nakties knygų šnabždesiuose“, 2017 m. Meganos Pesse nuotr. doje „Adventur“ ir kt. Daugelio bibliotekos kultūrinių projektų sėkmė – darnaus ir kaskart veiklos formų. Aktyvią veiklą šioje srityje plėtoja bibliotekos Juozo Urb­ plečiamo bendradarbiavimo su miesto ugdymo įstaigo­ šio visuomeninės minties ir kultūros centras, kurio ekspozicija įkurta mis, nevyriausybinėmis organizacijomis, aukštosiomis paskutiniojo Lietuvos tarpukario užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio mokyklomis rezultatas. Tarp naujausių bendradarbia­ tėviškės sodyboje Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Jau minėtas dainuo­ vimo sutarčių – 2017 m. sutartis su Lietuvos istorijos jamosios poezijos festivalis-konkursas ir jaunųjų kūrėjų projektas – šio institutu. centro inicijuojamos veiklos, skatinančios jaunimo bendradarbiavimą Mūsų bibliotekoje plinta savanorystė. Po savanoriš­ kuriant išliekamąją edukacinę vertę turintį produktą. Kita svarbi centro kos praktikos motyvuoti, iniciatyvūs jaunuoliai, įžvelgę veiklos kryptis – istorinės, etninės savimonės stiprinimas. Jaunimui čia puikias galimybes atrasti save ir būti naudingi visuo­ tai – organizuojamas respublikinis vyresniųjų klasių moksleivių rašinio menei, neretai lieka dirbti bibliotekoje. Savanorystė – ir esė konkursas, o plačiajai visuomenei – tradiciškai rugpjūtį vykstančios savotiška bibliotekos kultūrinės veiklos ambasadorių konferencijos, skirtos Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai paminėti. misija. Savanoriai, būdami renginių, vykstančių už Biblioteka – reikšmingo kultūros paveldo saugotoja. Buvusiame įstaigos sienų, iniciatoriai, visuomenei skleidžia gerąją legendinio Panevėžio teatro režisieriaus bute Algirdo gatvėje 1996 m. žinią apie mūsų bibliotekos kultūrinę veiklą, drauge įkurtas Juozo Miltinio palikimo studijų centras, kuriame yra turininga pritraukdami į jos erdves dar daugiau lankytojų. jo asmeninė biblioteka. Šis neįkainojamas leidinių fondas bibliotekai Lenkijos nacionalinės bibliotekos direkto­ atiteko pagal J. Miltinio testamentą. Biblioteka pasitelkia novatoriškas rius dr. Tomaszas Makowskis viename IFLA renginių veiklos formas, kad turtingas režisieriaus palikimas būtų dar plačiau apie šiuolaikinę biblioteką yra pasakęs: „Biblioteka yra prieinamas visuomenei ir kad Juozo Miltinio palikimo studijų centras vieta, kur atrandamas saugumas, pasitikėjimas, ben­ išliktų gyvybinga kultūrinių susibūrimų vieta. Šalia tradicinių renginių druomenės ramybė, kur įvyksta dvasinis atgimimas, (parodų, susitikimų su teatralais, knygų pristatymų) vyksta ir impro­ kur galima mokytis ir atrasti pasaulio išmintį, žinias, vizaciniai susitikimai moksleiviams, kuriami filmai („Juozas Miltinis. grožį bei solidarumą. <...> Biblioteka nėra langas į Knygos gravitacija“, 2015 m.) gimsta knygos („Juozas Miltinis. Teatras praeitį, ji yra modernizacijos priemonė.“ kaip Ugnies žemė“, 2015 m.). O mes savo ruožtu pridursime, kad biblioteka, pasi­ Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo kultūros paveldo aktualinimo rinkusi kultūros ir meno skleidėjos kelią, yra viena iš tų ir skaitmeninimo funkcija. 2016 m. bibliotekos specialistų sukurtas erdvių, kurios suteikia lankytojams dvasinio saugumo portalas „Panevėžio kraštas virtualiai“ atveria krašto kultūros paveldo ir įdomų, prasmingą gyvenimą.

33

SVEIKINAME

Dr. Dalia Cidzikaitė baigiamajame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginyje, 2017 m. gegužės 17 d. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybaus­ kaitė Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo šalies ir užsienio valstybių pi­ liečius. Tarp jų – ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Lietuvių išeivijos publikuoto paveldo puoselėtoja ir skleidėja yra ir aktyvi visuomenininkė: „Santaros-Šviesos“ konferencijų dalyvė, pasižymėjo veikla „Lituanus“ taryboje, JAV lietuvių bendruomenės Archyvų ko­ mitete, nuo 2014 m. – JAV lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje.

kronika

Sensoriniai skaitymai „kitokio įgalumo“ vaikams

2018 m. birželio 27 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pirmoji Lietuvoje oficialiai paskelbė esanti draugiška autizmo spektro ir kitų kalbos bei komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams. Dar nuo 2016ųjų biblioteka inicijuoja projektus, skirtus specialiųjų poreikių turintiems vaikams, stengiasi ugdyti jų socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, sudaryti sąlygas integruotis į visuomenę ir jaustis visateisiais bendruomenės nariais. Be to, dalijamasi savo patirtimi ir ketinama šią veiklą plėsti. Idėja kryptingai dirbti su specialiųjų poreikių vaikais užsimezgė 2015 m., kai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB) įkurta mobilioji inovatyvių technologijų laboratorija keliavo per Šiaulių regiono bibliotekas ir skatino jaunimą mokytis naudotis išmaniosiomis technologijomis. Į vieną tokių renginių kartu su mokytoju atėjo keletas vaikų, turinčių psichikos sutrikimų. Jie iš karto įsitraukė į edukaciją, buvo smalsūs, norėjo viską išbandyti. Matant tokį susi­ domėjimą, buvo nuspręsta, kad ši tikslinė grupė

34

neturėtų būti išskirta iš kitų, tokiems vaikams reikė­ tų sudaryti sąlygas visavertiškai naudotis viešosios bibliotekos paslaugomis. 2016 m. biblioteka inicijavo projektą „Specia­ liųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitme­ ninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“, kuriuo buvo siekiama ugdyti specialiųjų poreikių turinčių jaunuolių skaitmeninį raštingumą ir kompetencijas, skatinti sėkmingesnę jų integraciją į visuomenę. Į projektą buvo įtraukta Joniškio rajono savivaldybės Jono

Avyžiaus viešoji biblioteka. Užsiėmimų metu vaikai kūrė virtualų skaitytos knygos pasaulį, kuriame, naudodami virtualiosios realybės akinius arba planšetinį kompiuterį, galėjo „pasivaikščioti“. Šiuose edukaciniuose užsi­ ėmimuose dalyvavo 48 specialiųjų poreikių turintys jaunuoliai, tarp jų ir vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų. 2017 m. projekto veiklos plėtėsi, į jas įsitraukė Šiaulių bei Kelmės rajonų vie­ šosios bibliotekos. Buvo organizuoti 126 renginiai, sulaukta 1943 dalyvių, iš kurių 185 – specia­liųjų poreikių. Tais pačiais metais ŠAVB vykusi tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Neįgalus žmogus visuomenė­ je, šeimoje, bibliotekoje“ suteikė galimybę Bibliotekoje įrengta erdvė, kurioje vaikas gali pabūti vienas. Mažuosius raminamai veikia sensoriniai burbulų vamzdžiai. Ievos Slonksnytės nuotr. keistis patirtimi ne tik su visos Lietuvos bibliotekų darbuotojais, bet ir su specialis­ Sensoriniai skaitymai vyksta naujai įrengtoje, tais iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Specialistų pranešimai šia tema vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, paskatino ir toliau gerinti sąlygas, kad neįgaliems žmonėms pritaikytoje erdvėje, kurioje yra reikalingi specialūs būtų paprasčiau naudotis bibliotekos paslaugomis, padėti įrenginiai bei priemonės. Šio kambario įrengimo klausimais konsultavo socialinių mokslų daktarė jiems mokytis, socializuotis. Apibendrinus visą įgytą patirtį, 2018 m. ŠAVB parengta Margarita Jurevičienė, Lietuvos Respublikos spe­ nauja edukacinė programa „Sensoriniai skaitymai“. Pagal ją, cialiųjų pedagogų asociacijos valdybos narė. Bibliotekos darbuotojai turėjo pasirengti šiai naudojant juslines priemones, žaidimus ir užduotis, vaikai įtraukiami į skaitomos knygelės istoriją, mokoma laukti savo veik­lai: dalyvaudami mokymuose, gausino žinias eilės, būti kartu su kitais vaikais, skatinamas kūrybiškumas. apie autizmo sutrikimų turinčius asmenis, aiški­ Nuosekliai įtraukiami ir jusliniai dirgikliai, pratinantys vaikus nosi, kaip reikia bendrauti su tokiais lankytojais, prie aplinkos. Prie programos kūrimo ir šių skaitymų orga­ pelnyti jų pasitikėjimą, kokie edukaciniai metodai nizavimo daug prisidėjo taikomosios elgesio analizės kon­ yra efektyviausi. „Norint tapti autizmui draugiška biblioteka, sultantė, VšĮ „Elgesio analizė“ įkūrėja Virginija Juškevičiūtė. „Biblioteka siūlo galimybę neįgaliam vaikui prisitaikyti prie neužtenka pakabinti iškabą ant durų. Reikia trijų aplinkos. Tik suteikiant reikalingą ir individualizuotą pagalbą pagrindinių dalykų: specialios tam pritaikytos er­ galima padėti vaikui gyventi visavertį, savarankiškais sprendi­ dvės, parengtų darbuotojų ir sukurtos programos mais grįstą gyvenimą“, – pabrėžia elgesio analizės specialistė. tokiai veiklai vykdyti. Visa tai šiandien mes jau turime. Norime, kad šį sutrikimą turintys lankytojai bibliotekoje jaustųsi visateisiai bendruomenės na­ riai. Mes juos esame linkę vadinti ne neįgaliaisiais, o žmonėmis, turinčiais kitokį įgalumą. Tikimės, kad bibliotekoje jie turės galimybę tą kitokį įga­ lumą atskleisti“, – teigė bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas. ŠAVB tinklalapyje galima rasti socialinę istoriją, rodančią, kaip patekti į sensoriniams skaitymams, pritaikytą erdvę, supa­žindinančią su užsiėmimus vesiančiais specialistais. Tai padeda išvengti stre­ sinių situacijų, kai vaikas staiga atsiduria visiškai nežinomoje erdvėje su nepažįstamais žmonėmis. Apie nemokamą naują bibliotekos paslaugą tėvai ir pedagogai atsiliepia tik teigiamai, o vaikai noriai žaidžia, įsitraukia į edukacinius užsiėmimus, pa­ geidauja sugrįžti dar kartą. Programa „Sensoriniai skaitymai“ jau sulaukė susidomėjimo iš kitų regio­ nų mokymo ir globos įstaigų. Todėl tikimasi ateityje dalytis patirtimi ir šią veiklą plėsti geografiškai.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius Bronius Maskuliūnas (pirmas iš dešinės) su edukacinių užsiėmimų specialistais. Artūro Staponkaus nuotr.

Tomas Pauliuščenka 35

kronika

Lilaestijoje paminėtas draugystės penkiasdešimtmetis Šiųmetis Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų susitikimas Latvijos Duobelės rajone įsikūrusia­ me kempinge„Niedras“ buvo išties ypatingas – jis buvo skirtas ne tik šių Baltijos šalių valstybių šimtmečiams paminėti, bet ir garbingam sąskrydžio jubiliejui. Prieš 50 metų, 1968-aisiais, Lielupėje (Latvija) surengtas pirmasis „LiLaEst“. Šios ypatingos progos įkvėpė ir sąskrydžio temą – „Remiantis sukaktimis“ (angl. Building Upon the Anniversaries). Tokie jubiliejai lemia ne tik intensyvesnę veiklą, susijusią su įprastais bibliotekos darbais, bet ir įpareigoja apmąstyti tiek šiandienos, tiek rytdienos bibliotekos svarbą bei vietą bendruomenės gyvenime, jos reikšmę pasauliniame kontekste. Todėl šiųmečiame renginyje siekta pasi­ dalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikti galimybę bibliotekų specia­ listams įgyti naujų įgūdžių, naudingų kuriant ateities bibliotekas. Liepos 10–13 d. vykęs seminaras prasidėjo pranešimų sesija, kurioje bibliotekų atstovai supažindino, kuo šiandien gyvena nacionalinės bibliotekos, kokie ryškiausi pastarųjų dvejų metų pokyčiai. Estijos nacionalinės bibliotekos veiklą pristatė bibliotekos pasaugų direktorė Kristel Veimann, apie kolegų latvių pasiekimus papasakojo Nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas, o su didžiausiais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­ liotekos pokyčiais ir įveiktais iššūkiais supažindino generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Nors pristatytos veiklos buvo labai įvairios, pranešimuose nuskambėjo visoms šalims aktualių įžvalgų. Pirmiausia pabrėžta, kad didėja naudojimasis nacionalinių bibliotekų paslaugomis ir auga pasitikėjimas jomis. Šis teigiamas pokytis sietinas su tuo, kad bibliotekos yra orientuotos į bendruomenės poreikius ir nuolat kuria bei tobulina ją tenkinančias paslaugas. Kartu visos bibliote­ kos susiduria su didžiulių investicijų reikalaujančiu informacinių technologijų atnaujinimo ir modernizavimo iššūkiu. Seminaro kūrybinėms dirbtuvėms kiekviena Nacionalinė bib­ lioteka buvo parengusi kūrybinį mąstymą skatinančią programą. Latvijos atstovai siūlė dalyvauti komandiniame žaidime „LEGO Serious Play“. Dalyviai konstravo atstovaujamoms bibliotekoms 36

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovės pasirengusios dalyvauti latvių pasiūlytame kūrybinio mąstymo žaidime „LEGO Serious Play“. Iš kairės: Alma Masevičienė, Žydrė Vėtienė, Dovilė Ivanovienė, Jolita Steponaitienė.

aktualių problemų modelius, vėliau, keisdami esamas ar naudodami papildomas detales, ieškojo tinkamų sprendimų. Estijos nacionalinės bibliotekos komanda pakvietė kolegas įsitraukti į kitais metais numatomą bibliotekos pastato rekonstrukcijos procesą: susiskirstę į grupes, dalyviai mo­ deliavo naująsias bibliotekos erdves ir kūrė jas įveiklinančias paslaugas. Lietuviai „LiLaEst“ dalyviams pasiūlė išbandyti inovatyvią kūrybinę metodiką – projektuojamąjį mąstymą (angl. design thinking) ir sukurti vartotojams aktualias pas­ laugas. Imituodami bibliotekų vartotojus ir darbuotojus, dirbtuvių dalyviai praktiškai išmėgino, kaip kurti paslaugas ar produktus, atsižvelgiant į konkrečius lankytojų, o ne savo įsivaizduojamus norus ir poreikius.

Jubiliejinio sąskrydžio „LiLaEst“ dalyviai.

Diskusijos apie nacionalinėms bibliotekoms kylančius iššūkius dalyviai: (iš kairės) Latvijos ir Lietuvos nacionalinių bibliotekų direktoriai Andris Vilkas ir Renaldas Gudauskas, Čekijos nacionalinės bibliotekos direktorius Martinas Kocanda, Estijos nacionalinės bibliotekos direktorė Janne Andresoo, diskusijos moderatorius Uldis Zarinis.

Diskusijoje „Kritinės situacijos ir dabartiniai išsaugojimo iššūkiai nacionalinėse bibliotekose“ (angl. Emergency Situations and Current Preservation Challenges in National Libraries) dalyvavo Baltijos šalių nacio­ nalinių bibliotekų direktoriai ir kviestinis svečias – Čekijos nacionalinės bibliotekos direktorius Martinas Kocanda. Renginį moderavo ilgametis Latvijos nacionalinės bibliotekos darbuotojas, dabar – Kultūros ministerijos atstovas Uldis Za­ rinis. Buvo įvardytos kritinės situacijos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti nacionalinės bibliotekos: Čekijos biblioteka neseniai nukentėjo nuo didžiulio potvynio, o kolegos iš Estijos turėjo problemų dėl kibernetinių atakų. Bibliotekų direktoriai pabrėžė, kad būtina turėti iš anksto parengtus kritinių situacijų valdymo planus, tačiau gali iškilti ir nenumatytų kliūčių, pavyz­ džiui, politinės situacijos pokyčių. Be to, ši problema nesulaukia ir reikiamo valdžios dėmesio, tad patiems pasirengti netikėtoms situacijoms nėra paprasta, būtini kompleksiniai sprendimai. Diskusijoje dar nagrinėta fizinių ir skaitmeninių kolekcijų išsaugojimo problema. Skaitmeninimas padeda išsaugoti labiausiai pažeidžiamą kultūros paveldo dalį, tačiau tai nėra pakankamas saugumo garantas, nes elektroninis formatas yra gana pažeidžiamas.

Nacionalinių bibliotekų direktoriai bičiuliškai pasidalijo lietuvių atvežtu duonos kepalu, simbolizuojančiu tarpusavio bendradarbiavimą. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Neoficialiojoje jubilie­ jinio „LiLaEst 2018“ pro­ gramoje vyravo itin puikios nuotaikos. Šeimininkai sve­ čiams parengė žavią vakaro pro­ gramą, kurioje perteikė latviškų Joninių dvasią, organizavo įsimintiną ekskursiją į saulėčiausią šalies miestą Duobelę. Nacionalinių bibliotekų atstovai lankėsi miesto viešojoje bibliotekoje ir miesto muziejuje, apžiūrėjo XIV a. Livonijos ordino pilies griuvėsius, pasivaikščiojo gar­ siajame Duobelės alyvų parke. Pastarajame laukė dvejopos vaišės: parke augančių daugybės veislių uogų degustacija ir šventiniai pietūs „LiLaEst“ 50-mečio proga. Po apsilankymo parko augaliją papildė dar vienas „gentainis“ – bibliotekų vadovai susitikimų sukakčiai įamžinti pasodino alyvą, kuri gavo „Žemgalietės“ vardą. Trečiosios „LiLaEst“ dienos vakaras buvo skirtas lietuvių programai. Šiemet buvo pasirinkta bičių tema, puikiai susie­ janti tiek bibliotekų darbuotojus, kaip darnią išvien triūsiančią šeimą, tiek bičiulišką tarpusavio bendradarbiavimą. Pagrindi­ niu vakaro akcentu tapo naujokų, kurių šiais metais buvo kaip niekada daug, krikštynos. Akivaizdu, kad Lilaestijos piliečių gretos vis didėja. Žydrė Vėtienė

37

kronika

Vasaros sąskrydžiu pagerbė Vydūną Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka pratęsė regiono bibliotekininkų vasaros tradiciją – birželio 9–10 d. sukvietė į 10-ąjį Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydį Ąžuolpamūšės kaimo turizmo sodyboje. Į jį suvažiavo aštuonių bibliotekų atstovai: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio, Ignalinos rajono savivaldybės, Kupiškio, Panevėžio apskrities G. PetkevičaitėsBitės, Panevėžio rajono, Panevėžio miesto, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio ir Zarasų viešosios bibliotekos. Svečiavosi ir bibliotekininkai iš Žemaitijos: Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko ir Palangos miesto bibliotekų. Pasvaliečiai bibliotekininkai sąskrydį skyrė prieš 150 metų žingsnių mokė kolektyvo vadovė Nida Sakalauskienė. Tuo šokiai gimusiam garsiam lietuvių mąstytojui, rašytojui, sveikos gyven­ nesibaigė – per naktį sąskrydžio dalyvius šokdino pasvaliečio DJ senos propaguotojui Vydūnui. Teatralizuotą sąskrydžio atidarymą Kostės (Daliaus Kontaučiūno) diskoteka. Šventę papuošė naktinis sukūrė Pasvalio „Klėties“ teatro režisierė Aurelija Kutkauskienė, fejerverkų šou, kurį surengė kviestinė trupė „Ugnies valdovai“. vedė teatro aktoriai Birutė ir Valdas Ladygos, rimtai ir šmaikščiai Sąskrydžio dalyvius sveikino Seimo narys Antantas Matulas, ra­ visiems priminę pagrindinius Vydūno harmoningo gyvenimo jono meras Gintautas Gegužinskas, savivaldybės administracijos priesakus ir garsųjį jo vegetarišką šūkį. Kupiškio bibliotekininkai Kultūros ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Viktorija Gaspariū­ suvaidino filosofo apsilankymą restorane, smagius teatralizuotus naitė, Visuomenės sveikatos biuro specialistė Simona Pyragytė. pasirodymus šia tema buvo parengę ir kiti sąskrydžio dalyviai. Ištvermingiausiems sąskrydžio rungčių dalyviams įteikti Panevėžio rajono bibliotekininkai atsivežė jogos „meistrą“, kuris prizai – pasvalietės dailininkės Leonoros Stravinskienės rankų mokė blondinę rytmetinio Saulės pasveikinimo, rokiškėnai savo darbo keramikos kūriniai. Daugiausia balų sąskrydžio varžybose bibliotekininkes perrengė indų šokėjomis, o Panevėžio apskrities surinko ir pirmąją vietą užėmė Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekos komanda scenoje surengė smagų ginčą tarp mėsėdžių bibliotekos komanda. Antroji vieta teko Biržų rajono savival­ ir žolėdžių – Filomenos Taunytės gerbėjų ir Vydūno sekėjų. Šis dybės Jurgio Bielinio bibliotekai, o trečiąją vietą užėmė Rokiš­ ginčas tęsėsi ir toliau per vydūniškas vaišes, į kurias biblioteki­ kio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio bibliotekos atstovai. ninkai sunešė savo ruoštus sveikos mitybos patiekalus: vieniems Kitąmet Aukštaitijos bibliotekininkai rinksis į 11-ąjį sąskrydį vertingiausias buvo gaivus žalios salotos lapas, o kitiems – dūmu Biržų rajone. kvepiantys naminiai lašiniai. Jūratė Genytė Kad sportas ir knyga nėra nesuderinami dalykai, biblio­ tekininkai įrodė ištvermingai rungdamiesi proto mankštos ir sportinėse rungtyse: sprendė anagramas, skaitė Vydūno cita­ tas, spėjo vaistažoles, dalyvavo kitarankių kvadrato rungtynėse, kibirais iš kūdros tempė vandenį ir skubėjo greičiau pripildyti kiaurą rėtį, rinko grybus, užsi­ dėję erdvę iškraipančius akinius. Vakare visi šoko su Pasvalio Pe­ tro Vileišio gimnazijos tautinių šokių kolektyvu „Apynėlis“, kur juos valso, polkutės ir sirtakio Sąskrydžio rengėjai – Mariaus Katiliškio bibliotekos darbuotojai ir rėmėjai iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos. Dainiaus Vareikos nuotraukos 38

KRONIKA / BIBLIOTEKŲ VASARA PAnevėžys Stovyklos miesto bibliotekose. Jau daugiau nei 10-metį penkiose Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo bibliotekose vasaros atostogų metu vyksta itin populiarios vaikų dienos stovyklos, užtikrinančios kokybišką vaikų laisvalaikį. Šiemet nuo birželio iki liepos pradžios stovyklose lai­ ką leido apie 300 vaikų, jiems kasdien pasiūlyta kelios dešimtys įvairiausių užsiėmimų. Čia stovyklautojų laukė ir naujos pažintys, galimybė įgyti naudingos patirties, kurti ir tobulėti.

Džiugi stovyklautojų akimirka. Bibliotekos archyvo nuotr.

Daugiausia lankytojų sulaukusiame vaikų li­ teratūros skyriuje „Žalioji pelėda“ stovyklautojai gamino knygeles su judančiais paveikslėliais, kūrė monotipiją ant stiklo, žiūrėjo kiną mobiliajame sferiniame planetariume, net džiaugėsi milžiniško batuto malonumais! Apsilankę G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje konstravo ir išbandė robotukų valdy­ mą. Su vaikais susitikusios vaikiškų knygų autorės Evelina Daciūtė ir Ignė Zarambaitė kvietė dalyvauti personažo ir istorijos kūrimo edukacijose. Stovyklos kulminacija tapo išvyka į Anykščius, aplankant Lajų taką, Puntuko akmenį ir „Cosmos“ paukščių taką“. Šiaurinė biblioteka atostogaujančius vaikus kvietė gana daug keliauti: susiruošta į kolekcinin­ ko Klemento Sakalausko sodybą, miškų urėdiją, lankytasi Greitosios medicininės pagalbos stotyje, Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Mažieji džiaugė­ si lėlių teatro „ČIZ“ spektakliu, patys mėgino valdyti lėles. Vaikus aplankiusi „Red Action“ studijos šokių mokytoja Rusnė mokė hiphopo, gamtos mylėtojas bei fotografas Algimantas Lūža pademonstravo tikrus elnio, briedžio ir stirnino ragus. Bibliotekoje svečiavosi ir kinologas su augintiniu bei šunų dresū­ ros mokyklos „Bestas“ auklėtiniai su šeimininkais. Vasarotojai „Židinio“ bibliotekoje taip pat turėjo, ką veikti: mėgavosi burbulinių kamuolių pramogo­ mis, aktyviai judėjo sporto ir sveikatingumo klube „Ir tau“, svečiavosi pas fotomenininką Virginijų Benašą, išbandė jėgas edukaciniame-orientaciniame žaidime „Elektroninės pelėdos“. Į biblioteką atvykusi floristė Danguolė Laužikienė parodė, kaip susikurti terariumą – miniatiūrinį sodą namuose, o Panevė­ žio miesto skautai stovyklautojams atskleidė savo ženkliukų reikšmes ir mokė rišti mazgus. Pagarba tradicijoms, mokėjimas bet kokiomis sąlygomis sutarti su gamta, padėti draugui, kasdien padaryti po gerą darbą, draugystės laužai – skautų veikla ir kasdienybė sužavėjo ne vieną. Smėlynės bibliotekoje stovyklautojai turėjo progą susipažinti su panevėžiete vaikų rašytoja Neringa Tik, apsilankę Nausodės žirgyne sužinojo apie žirgų veisles, galėjo patys juos pašukuoti, o vėliau ir pajo­ dinėti. Stovyklautojai keliavo į istorinį Panevėžio

siaurąjį geležinkelį, išbandė kelionę elektrine ir mechanine drezina, traukiniu važiavo į depą, apžiūrėjo remontuojamus garvežius. „Žiburėlio“ bibliotekos stovyklautojai ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui: čia veikė draugystės apyrankių iš trispalvės spalvų kūrimo dirb­ tuvės, vyko žinių turnyras „Mes Lietuvoje, Lietuva mumyse“ ir piešinių konkursas „Mes – šimtmečio vaikai“. Stovyklautojai taip pat dalyvavo Panevėžio kraštotyros muziejaus edukacinėse programose „Kaip augalai pasaulį užkariavo“ ir „Siūlai, siūlai, susivykit“. Indrė Rapkevičienė Šilutė Lėlininkų projektas įleido šaknis Šilutėje. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išlieka atvira ne tik vasarojantiems šilutiškiams, miesto svečiams, bet ir jauniesiems kraštiečiams, sugrįž­ tantiems aplankyti artimųjų. Jau penktus metus iš eilės bibliotekininkai sukviečia juos į stovyklą „Jaunieji genijai – menininkai“. Šis patrauklus projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros ta­ rybos ir Šilutės rajono savivaldybės, šiais metais prisideda prie Lietuvos švietimo ir mokslo minis­ terijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švieti­ mo centro iniciatyvos „Atverk duris vasarai“. Už­ registruotas erdves ir organizuojamus renginius galima rasti Lietuvos žemėlapyje (www.lmnsc.lt/ atviros_edukacines_erdves_2018/?m=1). Profesionalūs lėlininkai (Vilniaus teatras „Lėlė“), turintys patirties ir gebėjimų tiek reži­ suoti profesionalius lėlių spektaklius, tiek sos­ tinėje vaikams rengti teatro stovyklas, yra tapę šilutiškių numylėtiniais. Kraštietis Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius Imantas Precas į Pamario žemę kasmet atvyksta dirbti kartu su savo kolegomis

Kūrybinėse dirbtuvėse. Bibliotekos archyvo nuotr.

profesionalais – aktoriumi Karoliu Algimantu Butvidu bei aktoriumi, režisieriumi, muzikos atlikėju Šarūnu Dateniu. Stovyklos vadovai nemėgsta monotonijos, kasmet stovyklautojams randa vis naujų, įtrau­ kiančių edukacinių žanrų. Rengiamos ne tik kūrybiškumo pamokos, bet ir lavinama fizinė ištvermė. Vydūno gimnazijos sporto salėje vyks­ ta kūno treniruotės, taip pat mokomasi koncen­ truoti dėmesį ir pajusti erdvę. Bibliotekininkai dėkingi šiai svetingai gimnazijai už sudarytas puikias sąlygas stovyklautojams. Lėlininkų pro­ jektas yra puiki galimybė atostogaujantiems vaikams ir jaunuoliams įdomiai ir kūrybiškai praleisti dalį vasaros atostogų: dalyvaudami F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuoja­ moje edukacinėje stovykloje jie kuria, susipažįsta su naujomis lėlių teatro paslaptimis, idėjomis ir atradimais, o stovyklos vadovai dalijasi sukaup­ ta profesine patirtimi, žiniomis ir jaunatviška energija. Bibliotekos knygose dalyviai ieško temų ir herojų, kuriuos įprasmina savo darbuose, mokosi kartu dirbti ir siekti rezultato. Eduka­ cinėse stovyklose tvyro gera nuotaika, noras bendradarbiauti, laisva ir tolerantiška atmosfera. Viso to rezultatas – jaudinantis ir laukiamas stovyklautojų pasirodymas, kurį stebi susirinkę draugai ir artimieji. Vita Gerulienė

Galerija. Kviečia paplūdimio bibliotekos

Tado Žalionio nuotr

Kaunas. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia miesto Lampėdžių ir Panemunės paplūdimiuose poilsiaujančius žmones laisvalaikį leisti su knyga. Šiemet veikia net dvi vasaros skaityklos: prie Lam­ pėdžių paplūdimio esančios „Sunny Beach Lounge Bar“ terasos skaitykla ir Panemunės paplūdimyje esanti skaitykla, įkurta bendradarbiaujant su Panemunės šašlykine. (Monika Straupytė)

39

trumpai vasaros stovyklos

Kelmė. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje jau penktus metus vyksta vasaros poilsio stovy­ kla „Mano vasara“, skirta 7–13 m. vaikams. Prie stovyklos veiklos prisideda ir Užvenčio biblio­ teka. Birželio 20 d. stovyklautojai lankėsi biblio­ tekoje, sprendė įvairias literatūrines užduotis, dalyvavo garsiniuose skaitymuose. Plungė. Rajono Šateikių kaimo bibliotekininkė Margarita Gedvilienė sugalvojo kartu su jau ketvirtus metus gyvuojančio bibliotekos klubo „Mozaika“ nariais, Šateikių vaikų dienos centrą lankančiais vaikais skaitymą paversti smagia atrakcija. Prie netradicinio knygų skaitymo gamtoje puikiai derėjo išvyka į Laucių sodybą, įveikti šeši kilometrai, užkibusios pirmosios žu­ vys ir verdamos žuvienės kvapas.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Biržai Valentinui Dagiui atminti. Birželio 30 d. Jurgio Bielinio biblioteka paminėjo Biržų gar­ bės piliečio, literato, kultūrininko Valentino Dagio pirmąsias mirties metines su nauja knyga rankose. „Susitikom lyg keliai“ – tai 19-oji V. Dagio knyga, išleista Jurgio Bielinio bibliotekos darbuotojų Liudos Prunskienės, Zitos Balaišienės, Valės Balčiūnienės, Lai­ mos Ramutėnienės, bibliotekos direktorės Vilmantės Vorienės, biržietės Dalios Kėželie­ nės pastangomis. Prie to, kad knyga išvystų dienos šviesą, prisidėjo geros valios biržiečiai ir papiliečiai, knygos leidybai aukoję pinigų. Biblioteka dėkoja visiems, kas rankomis, širdimi, mintimis, pinigais prisidėjo prie V. Dagio įamžinimo.

Smagu buvo ir pažvejoti. Bibliotekos archyvo nuotr.

Radviliškis. Biželio 19–22 d. vaikų vasaros už­ imtumo „Draugystės stovykla“ subūrė trijų bib­ liotekų – Radviliškio r. SVB, Šeduvos ir Tyrulių jaunuosius skaitytojus. Iš viso stovyklavo apie 50 vaikų, per keturias dienas jie keliavo į Tyru­ lių pelkę, vyko į Joniškį, lankėsi Jono Avyžiaus ir Šiaulių a. Povilo Višinskio viešosiose biblio­ tekose, Šeduvos miesto parke ieškojo paslėpto lobio. Zarasai. Klubo „Kelionės po Lietuvos šimtmetį“ nariai ir vasaros skaitymo skatinimo ir laisvalai­ kio programos „Vasarą skaitome kitaip 2018“ dalyviai kartu su bibliotekininke keliavo po Lietuvos istorines ar kitokias sostines: lankėsi kultūros sostinėje Zarasuose (2008), Anykščiuo­ se, kur, pasak padavimų, stovėjusi Vorutos pilis, Kernavėje, Trakuose ir Vilniuje. Ištvermingiausi keliautojai buvo apdovanoti prizais.

Kelionių po sostines dalyviai. Inesos Dumbravienės nuotr. Informaciją pateikė Regina Karpienė, Margarita Gedvilienė, Dovilė Jankutė, Zina Černovienė

40

Knygoje publikuojami ankstyvieji V. Da­ gio 122 eilėraščiai ir 16-os autorių atsimini­ mai apie jį, taip pat vienas tekstas, kuriame autorius prisimena savo mamą Dariją Da­ gienę ir jos gyvenimą. Knyga apie mamą – neišsipildžiusi Valentino svajonė. Renginio sumanytoja ir pagrindinė kny­ gos išleidimo iniciatorė L. Prunskienė pri­ statė eilėraščius, pabrėžė, kad pagrindinė jų tema – meilė tėviškei ir tėvynei. Visi kalbėję (meras Valdemaras Valkiūnas, vicemerė Irutė Varzienė, Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus padėjėja Stasė Eitavičienė, knygos tekstų redaktorė Dalia Kėželienė, literatų klubo „Versmė“ pirmininkė Virginija Virkutienė, V. Dagio giminaitė Valė Maldūnaitė-Savin­ čienė) pasakojo apie itin paprastą žmogų, kuris buvo labai kūrybiškas, atsidavęs darbui, šeimai, gimtinei. Pasak moterų ansamblio iš Papilio (V. Dagio tėviškės) „Sentimentai“ vadovės Valerijos Puodžiūnienės, pačius didžiausius paminklus mes pastatome savo širdyje. O išleista knyga – tai dar vienas paminklas. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

Kaunas Pažinti Kauno piliakalnius padės audiogidas. Vasara – puikus metas keliauti ir atrasti įdomias vietas ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje ar mieste. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir Lietuvos archeologų sąjunga kviečia kauniečius ir miesto svečius pažinti Kaune stūksančius piliakalnius. Tai padaryti padės specialus audiogidas, kuriuo galima naudotis prieš tai nuskaičius šalia piliakalnių esančius QR kodus. Audiogidas sukurtas Kauno miesto savivaldy­ bės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai 2017 m. įgyvendinant projektą „Piliakalnių takais“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros minis­ terija, Kauno miesto savivaldybė. Ko gero, dar ne visi kauniečiai žino, kad mieste yra net septyni piliakalniai: Aukštųjų Šančių, Eigulių, Jiesios, Marvelės I, Marvelės II, Veršvų ir Vieškūnų kalvos, ant kurių kadaise stovėjo medi­ nės pilys. Kauno apylinkėse dauguma piliakalnių ir kapinynų išsidėstę prie Nemuno ir Neries upių, jų žemupiuose, ir nors jie yra mažai tyrinėti, tačiau kiekvienas jų mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia atsigręžti į savo šaknis. Besiruošiantiems keliauti po miesto pilia­ kalnius rekomenduojama pasidomėti tinklala­ pyje www.kaunopiliakalniai.lt paskelbta profe­ soriaus dr. J. Vaičenonio specialiai piliakalnių lankytojams parengta informacija. Svetainė prieinama ir mobiliuoju telefonu nuskenavus QR kodus, kurie pritvirtinti ant greta piliakal­ nių esančių informacinių stulpelių.

Kauno piliakalnių takais. Ingos Zinkevičiūtės nuotr.

Audiogidas pravers kiekvienam, vaikštan­ čiam vaizdingomis piliakalnių vietovėmis, o įdomiausius pasakojimus, legendas ir svar­ bius istorinius faktus bus galima išklausyti tiesiog mobiliuoju telefonu. Nuo šiol naudo­ jantis išmaniosiomis technologijomis galima geriau pažinti miesto istoriją, kraštovaizdį ir daugiau sužinoti apie Kaune stūksančius piliakalnius. Monika Straupytė

Kelmė Užvenčio ir jo apylinkių istorinė praeitis. Balandžio 11 d. Užvenčio bibliotekoje Lau­ rynas Giedrimas, Šiaulių universiteto (ŠU) studentas, buvęs Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinys, pristatė pranešimą Už­ venčio kraštui aktualia tema „Užvenčio parapi­ jiečiai: faktai ir įdomybės“. Kartu su pranešėju bibliotekoje apsilankiusi jo darbo vadovė prof. dr. Rita Regina Trimonienė supažindino su vykdomu projektu „Valstiečių namų ūkis ir socialinis mobilumas Žemaitijoje XIX a. I pusėje. Mikroistorinis tyrimas pagal Užvenčio parapijos duomenis“.

Laurynas Giedrimas ir bibliotekos vedėja R. Karpienė. Bibliotekos archyvo nuotr.

Užventiškio studento pranešimo susido­ mėję klausėsi ne tik bibliotekos lankytojai, bet ir gausus būrys Šatrijos Raganos gim­ nazijos moksleivių. Pasak L. Giedrimo, Už­ venčio parapija buvo įkurta 1609 m. Bėgant laikui keitėsi bažnyčios pastatai, parapijoje tarnavę kunigai, parapijos gyventojų kartos. L. Giedrimas pristatė paskutinės Užvenčio parapijiečių baudžiavinės kartos (1836– 1861 m.) namų ūkio vaizdą bei įdomiausius jų gyvenimo faktus. 1841 m. Užvenčio parapijoje jau gyve­ no 3784 katalikai, jai priklausė Vidsodžio parapijos dalis ir didžioji dalis Kolainių karmelitų vienuolyno teritorijos, iš kurios vėliau buvo suformuotas Kolainių valsty­ binis dvaras. Užvenčio parapijos gyventojų skaičius sparčiai augo – apie 1851–1852 m. parapijoje jau gyveno 6834 gyventojai kata­ likai. Valstiečiai tuokėsi sulaukę brandaus amžiaus: moterys tekėjo sulaukusios vidu­ tiniškai 25,6, o vyrai –31,5 metų amžiaus. Savo antrąją pusę to meto Užvenčio para­ pijiečiai susirasdavo iš netolimų vietovių, nors dažniausiai vyrą ar žmoną vaikams išrinkdavo tėvai. Paskutinės baudžiavinės kartos moterys Užvenčio parapijoje pagim­ dydavo vidutiniškai po 8 vaikus. Deja, vaikų mirtingumas tais laikais buvo labai didelis, kartais tėvams likdavo vos viena atžala. Kai kuriems parapijiečiams pasisekdavo sulaukti ir itin garbingo amžiaus. 1856 m. mirė net dvi moterys, sulaukusios 105-erių metų. Susirinkusieji išgirdo dar nemažai įdomių faktų iš Užvenčio ir jo apylinkių istorinės praeities. Regina Karpienė

Plungė Projektas, skirtas Lietuvos 100-mečiui. Viešoji biblioteka, įgyvendindama Plungės rajono savivaldybės finansuotą projektą „Plungės savivaldos 100-mečio istorija“, birželio 1 d. surengė konferenciją „Plungės savivalda Pirmojoje Lietuvos Respubliko­ je“ ir pristatė parodą „Plungės savivaldos 100-mečio istorija plungiškių asmeniniuo­ se archyvuose“. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybės valdytojai – žmonės, kurie kūrė, modernizavo šalies gyvenimą, todėl, švenčiant Lietuvos valstybės jubiliejų, buvo gera proga juos prisiminti ir pagerbti. Konferencijos dalyviai išklausė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkės dr. Ingridos Jakubavičienės pranešimą „Prezidento Antano Smetonos autoritarinio valdymo įtaka Lietuvos savi­ valdos raidai“. Apie Plungės savivaldos isto­ riją pranešimus skaitė du Plungės istorikai: plungiškiams gerai žinomas ilgametis mo­ kytojas bei kolekcininkas Bronislovas Pocius („Savivaldos kūrimas Plungės valsčiuje“) ir Gintaras Ramonas, tik pernai baigęs Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetą. Rašydamas bakalauro darbą jis ištyrinėjo šal­ tinius, susijusius su to meto vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis Plun­ gėje, dabar, dirbdamas rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, toliau gilinasi į Plungės istoriją, renka šaltinius, bendradarbiauja su Žemaičių dailės muziejumi ir Plungės viešąja biblioteka. Konferencijoje skaitytame prane­ šime „Plungės miesto ir valsčiaus savivaldy­ bės 1919–1940 m.“ jis paviešino naujausius

Diskusijos prie parodos stendų. Kristinos Paulauskaitės nuotr.

savo mokslinius tyrinėjimus. Įdomu buvo išgirsti apie visus Plungės burmistrus, suži­ noti, kad tarpukario Plungėje, skirtingai nuo šių laikų, valsčiaus (dabar rajono) ir miesto valdžios buvo atskiros. Pranešėjai kalbėjo apie tais metais veikusias įmones, švietimo organizavimą, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir kt. Į parodos rengimą buvo įtraukta ir miesto bendruomenė. Viešai paskelbus kvietimą dalyvauti projekte, atsiliepė 16 plungiškių, turėjusių nuotraukų ar kitų dokumentų apie rajono savivaldą. Prie parodos organizavimo prisidėjo ir du projekto partneriai: Žemaičių dailės muziejus ir Akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla, kurioje veikia Plungės švietimo istorijos muziejus (jo vedėja – mo­ kytoja Danutė Ardavičienė). Parodą pristatė projekto vadovė Otilija Juozapaitienė. Joje pateiktos ne tik miesto valdytojų nuotraukos, bet ir kitų plungiškių, savo aktyvia veikla kūrusių Lietuvos valstybę. Tai ir savanoriai, kovoję už Lietuvos laisvę, pirmieji mokyto­

Galerija. Krepšininkai kūrė ekslibrisus

Ievos Slonksnytės nuotr.

Šiauliai. Krepšinio klubo „Šiauliai“ komanda apsilankė Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir dalyva­ vo Lietuvos kultūros ministerijos, Kultūros tarybos, Šiaulių miesto savivaldybės finansuotame projekte „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Edukacijos dalyviai sukūrė 14 ekslibrisų, jie buvo atspausti 2–4 egzemplio­ riais. Po vieną darbą krepšininkai dovanojo bibliotekai – Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Iš sportininkų sukurtų ekslibrisų bibliotekoje buvo parengta paroda „Gabūs ne tik krepšiniui“. (Sigita Vaitkaitytė)

41

trumpai Parodų, knygų pristatymai

Kelmė. Birželio 27 d. Užvenčio bibliotekoje pristatyta XIX a. pab.–XX a. I pus. iš užsienio tėviškėn lietuvių emigrantų siųstų atvirukų ir atvirlaiškių paroda. Ją pristatė buvęs Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos moksleivis, Šiaulių universiteto studentas Laurynas Giedrimas, eksponatus parodai surinkęs iš juos išsau­ gojusių kraštiečių. Pagėgiai. Vydūno bibliotekoje surengta jungtinė Pagėgių krašto mokyklų dailės mokytojų kūrybos darbų paroda „Atokvėpio valandėlė“. Parodos koor­ dinatorė ir bendraautorė Lina Ambarcumian pristatė kūrybos darbus. Eksponuojami kraštiečių mokytojų Virginijos Kariniauskienės, Linos Jonelienės, Liucijos Bungardienės ir Eligijaus Kriaučiūno darbai. Trakai. Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, Lentvario miesto bibliotekoje pristatyta Vilniaus uni­ versiteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Katiliūtės-Bačiulienės sudaryta knyga „Tremtinio už­ rašai“. Dviejų tomų knyga – ne tik unikalus istorinis dokumentas, bet kartu ir grožinis kūrinys. Tai auten­ tiški dvylikamečio berniuko dienoraščiai, rašyti trem­ tyje, Sibire, ir vėliau papildyti. Varėna. Viešojoje bibliotekoje atidaryta spaudi­ nių paroda, skirta Sąjūdžio veiklos Varėnos krašte 30-mečiui paminėti. Joje eksponuojami Sąjūdžio me­ tais laikraštyje „Merkio kraštas“ publikuoti straipsniai, pirmasis Varėnos sąjūdininkų laikraščio „Varpilė“ nu­ meris (1989 m. rugpjūčio 23 d.). Ekspoziciją papildo fotografo Vytauto Gutausko nuotraukos. Informaciją pateikė Regina Karpienė, Asta Andrulienė, Violeta Pupelienė, Elena Glavickienė

jai, „Saulės“ gimnazijos kūrėjai ir kt. Ne mažiau svarbios buvo ir nevyriausybinės organizacijos: šauliai, ateitininkai, pava­ sarininkai, saulutininkai, Katalikų veikimo centras. Su Plungės savivaldos istorija su­ pažindinanti paroda viešojoje biblioteko­ je-laikrodinėje veikė visą birželio mėnesį. Otilija Juozapaitienė Radviliškis Bibliotekininkų išvyka. Radviliškio savivaldybės švietimo įstaigų bibliote­ kininkės dalyvavo seminare „Skaitymo skatinimas ir programos „Mobis“ nau­ dojimas Kėdainių šviesiosios gimnazijos bibliotekoje“. Seminaro tikslas – plėtoti bi­ bliotekininkų profesinį bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi siekiant gerinti mokinių skaitymo skatinimo kokybę. Taip pat norėjome išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria bibliotekininkai, dirbantys su „Mobis“ programa. Skaitymo skatinimas yra viena iš svar­ biausių bibliotekos funkcijų, esame ta institucija, kuri turi tobulinti veiklą, susijusią su skaitymo poreikių ir kūry­ biškumo ugdymu. Lektorės, kalbėdamos apie skaitymo skatinimą, su tuo susijusias priemones ir veiklos organizavimą, tai siejo pirmiausia su vaikų skaitymo arba neskaitymo klausimu. Mokyklų bibliotekų informacinė sis­ tema „Mobis“ yra diegiama jau dešimt metų, tačiau dirbantiems su šia programa iškyla klausimų, kartais nepakanka žinių ir

Prie Jonušo Radvilos paminklo. Bibliotekos archyvo nuotr.

kompetencijos. Šios informacinės sistemos diegimas yra laipsniškas procesas, sistema yra tobulinama, keičiamos jos versijos. Bib­ liotekų darbuotojai susipažino su naująją versija ir jos pakitimais. Po seminaro svečiavomės kunigaikščių Radvilų privačiame mieste, grožėjomės vienintele renesansine rotuše Lietuvoje, pamatėme kunigaikščių Radvilų mauzo­ liejų, sinagogų kompleksą, aplankėme Šv. Juozapo bažnyčią ir Kėdainių minaretą (vieną iš dviejų esančių Lietuvoje). Pasku­ tinė stotelė buvo Paberžė – nuošali, bet labai graži gyvenvietė prie Liaudės upelio, kurioje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (1859 m.), šalia veikia atnaujintas 1863 m. sukilimo mu­ ziejus (buvusiame Šilingo dvare). Grįžome įgavusios daug gerų emocijų. Vladislava Šiaudvytienė

IN MEMORIAM

Julija Ruzaitė (1934 07 09–2018 07 04) Šių metų liepos 4 d. anapilin iškeliavo ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Julija Ruzaitė. Ji gimė 1934 m. liepos 9 d. Panevėžio rajone, Ėriškių kaime. Jame baigusi pradžios mokyklą, 1948 m. įstojo į Vilniaus Salomėjos Nėries II mergaičių vi­ durinę mokyklą. 1955–1957 m. studijavo Vilniaus bibliotekiniame technikume (vėliau – Vilniaus kultūros mokykla), 1963–1969 m. – Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo specialybę. Bibliotekinio darbo patirties sėmėsi 1957–1962 m. dirbdama tuo­ mečio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto bibliotekoje. Nacionalinėje bibliotekoje J. Ruzaitė pradėjo dirbti 1963 m.: iš pradžių Fondų saugyklos bibliotekininke, nuo 1975 m. Rankraščių skyriaus vyriau­ siąja bibliografe, o patvirtinus naują bibliotekos struktūrą 1979 m. – to paties skyriaus vyresniąja redaktore. J. Ruzaitė buvo aukštos kvalifikacijos specialistė, darbšti, atsakinga, ypač vertinta ir dėl gero anglų bei lenkų kalbų mokėjimo. Nors 1991 m., sukakus pensijos amžiui, J. Ruzaitė išėjo iš darbo, Naciona­ linėje bibliotekoje su pertraukomis dar dirbo iki 1993 m. Julijos Ruzaitės atminimas bus gyvas kartu dirbusių kolegų atmintyje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai

42

Tapatybės ženklai

Motinystės pavyzdys ir gydantis piligrimas Vinco Svirskio kryžiaus fragmentas šv. Ona su švč. Mergele Marija. Kėdainių r., Gudžiūnai. Fotografas Juozas Petrulis, 1966 m. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų,„Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lie­ tuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraišką – kryždirbystę, kuri įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Toliau spausdiname straipsnių ciklą (ankstesnės publikacijos – „Tarp knygų“, Nr. 1–6). Liepos mėnuo (senovėje vadintas Nokiu arba Sirpstu) turtingas žemdirbių darbo gėrybių, kai vaisiai prisirpę, javai subrendę. Pasivaišinti naujojo derliaus gėrybėmis, susitikti su giminėms, pabendrauti su kaimynais buvo ir puiki proga – liepos 26 dieną Lietuvoje švenčiamos Oninės. O rugpjūčio viduryje, kai pastebimai sutrumpėjusi diena primena apie besiartinantį rudenį, mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir žiemkenčių sėjos pradžią. Ji buvo sutapatinta su Roko varduvėmis – rugpjūčio 16-ąja.

Liaudyje šv. Ona buvo labai gerbiama. Ji yra motinystės pavyzdys, nes šventai auklėjo Mariją. Taip pat – šeimos, mo­ terų, vaikų globėja. Ona laikyta Dievo malonių iš žemdirbiško triūso davėja. Buvo sakoma: šv. Ona – gera žmona, duoda duonos ir smetonos. Oninės žymi duonos iš naujo rugių der­ liaus kepimo pradžią, nes šeimininkės šiai progai iškepdavo kepalėlį. Daugelyje parapijų vyksta Oninių atlaidai, per juos šventinama duona – svarbus šventės akcentas. I a. pr. Kr. gyvenusi Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina. Legenda pasakoja, kad ji buvusi kunigo Matano iš Betliejaus duktė, išauklėta Jeruzalės šventykloje. Būdama 20-ties, ji ištekėjo už nazariečio Joakimo, turtingo Dovydo giminės palikuonio. Jiedu ilgai nesusilaukė vaikų. Kai kartą Joakimas atnešė auką į Jeruzalės šventyklą, kunigas pasityčio­ jęs iš vyro, sakydamas, kad jis nevertas atnašauti, nes neturįs palikuonių. Iš širdgėlos Joakimas pasitraukė į dykumą, kur angelas jam apreiškė, kad su žmona susilauks dukters. Po 20 metų jiems gimė duktė Marija. Savo gyvenimą Ona skyrė motinystei, ruošė Mariją gyvenimui mokydama įvairių darbų. Mirė sulaukusi senyvo amžiaus, devintoje dešimtyje.

Liaudies skulptūroje šv. Ona dažniausiai vaizduo­ jama Marijos auklėjimo siužetuose, kompozicijos vadinamos „Ona mokytoja“, „Ona moko Mariją“. Ona vaizduojama sėdinti, vilkinti žalia suknele, ka­ dangi savo įsčiose išnešiojo Mariją – pasaulio viltį. Ant kelių arba rankose ji laiko knygą, iš kurios moko greta stovinčią ar klūpančią Mariją skaityti. Lietuvoje šis siužetas ypač išpopuliarėjo spaudos draudimo laikotarpiu 1864–1904 m. kaip liaudies meilės kny­ gai, lietuvių kalbos išsaugojimo ir mokslo troškimo išraiška. Kompozicijoje „Šv. Ona pati trečia“ šventoji vaizduojama sėdinti su kūdikėliu Jėzumi ant kelių, o Marija sėdi arba stovi šalia; kūdikėlis Jėzus stovi tarp sėdinčių Marijos ir Onos. Lietuvoje šv. Ona buvo laikoma ir saugotoja nuo gaisro, ugnies. Tikėta, kad namuose nekils gaisrų, jeigu jos dieną (liepos 26 d.) prie šios šventosios statulėlės ar paveikslo uždegama grabnyčia (graudulinė žvakė). Kadangi Jėzus Onai suteikė lengvą ir ramią mirtį, jos meldžiama padėti gražiai numirti. 43

Liaudies skulptūroje šv. Rokas vaizduojamas rodantis koją su juoda dėme virš kelio ir su jį nuo bado išgelbėjusiu šuneliu. Šv. Rokas, XX a. pr., Telšių r., Pavandenės k. Fotografas Arūnas Baltėnas

Šv. Rokas minimas rugpjūčio 16 dieną. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. XIII–XIV a. gyvenęs Rokas buvo turtingos, įtakingos prancūzų šeimos pa­ likuonis. Monpeljė turtuoliai Rochai gy­ veno dorą krikščionių gyvenimą, rūpinosi vargšais, ligoniais. Susilaukė sūnaus, kai Europoje siautėjo maro epidemija. Ant gimusio kūdikio krūtinės kairėje pusėje buvo pastebėta raudono kryželio žymelė. Nuo mažens tėvai skiepijo sūnui krikščioniškas dorybes. Jaunystėje įgijo puikų išsilavinimą – žinomoje Monpeljė mokykloje Rokas studijavo mediciną, išmoko gydyti žmones. Sergančiuosius gydė ne tik medicinos žiniomis, bet 44

ir melsdamasis Švč. Trejybei. Mirus tėvams, Rokas apsisprendė tapti el­ getaujančiu piligrimu ir vykti į Romą lankyti šventųjų apaštalų kapų. Visą paveldėtą tėvų nuosavybę jaunuolis išdalijo vargšams, o kilmingo asmens aprangą pakeitė kukliu piligrimo rūbu. Pakeliui į Romą Rokas sustojo Toskanoje ir ten gydė sergančiuosius maru. Mieste jis buvo laikomas Dievo siųstu gydytoju. Dėl Roko maldų maras paliko miestą, tuomet piligrimas iškeliavo į Romą, kur taip pat siautėjo ši epidemija. Šv. Rokas laikomas ligonių, ypač sergančių maru ir kitomis epideminė­ mis ligomis, globėju. Jam buvo mel­ džiamasi, aukojama ir statomi įžadiniai paminklai atsidėkojant už išgijimą arba siekiant apsaugoti gyvulius nuo kritimo, prašoma sveikatos šeimos nariams; kai kur – ir geresnio sodų derliaus. Todėl šv. Roko skulptūrėlės būdavo keliamos į paminklus kryžkelėse. Europos šalyse šv. Roko kultas pakelėse labiausiai pa­ plito XIV amžiuje. Pasak legendų, šis šventasis turėjo stebuklingą gydomąją galią. Pats taip pat buvo užsikrėtęs maru, tačiau išgijo. Šv. Rokas daug keliavo gydydamas ligonius. Keliaujantis šven­ tasis buvo įtartas šnipinėjimu, suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Kalintas keletą metų, nelaisvėje jis ir mirė, neatskleidęs savo tikrojo vardo. Lietuvių senojoje skulptūroje šv. Ro­ kas vaizduojamas kaip sergantis maru arba rodantis koją su juoda dėme virš kelio (maro požymis). Jo, kaip piligrimo, atributai yra lazda ir kelionmaišis. Šven­ tasis taip pat vaizduojamas su legendiniu Gotardo šunimi, nasruose laikančiu duonos kepalą, – šis išgelbėjo į mišką numirti nuo maro pasitraukusį Roką.

Šv. Roko skulptūrėlės būdavo keliamos į paminklus kryžkelėse. Koplytstulpis su šv. Roko skulptūrėle. Šiaulių r., Svilės k. Fotografas Adomas Varnas, 1926 m.

in this issue It’s Our Lithuania!

1

In the year of 2018, when Lithuania celebrates the restoration of the independent State, the authors of the magazine‘s heading “#GyvasŽodis” reflect on the topic “Me and My Centenary”. July of this year was marked by Lithuania’s Centenary Song Celebration organized in Vilnius – one of the greatest cultural events of Lithuania generally attracting more than 30 thousand participants. We asked librarians who took part in this Celebra­ tion this year by singing, dancing or performing to share their thoughts and impressions about this event.

Eglė Dikavičienė. A Significant Contraction of the Library Network

5

It is our traditional annual publication surveying statistics of Lithuania’s libraries. There were 2453 libraries operating in Lithuania in 2017. If compared with 2016, the library network decreased by 52 libraries. It is the greatest change of this statistics during the previous four years. Eglė Dikavičienė presents reasons for this change. The article also reviews tendencies related to changes of the structure of the documentary collec­ tion of libraries and observes that there is hardly any non-computerized library in Lithuania.

Dalia Jaskonienė. Reliable Library Statistics as a Common Goal

10

The International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) states that all citizens should be guaranteed open access to infor­ mation of any kind, but it cannot identify the exact number of libraries it represents. In order to fill this gap, IFLA initiated the creation of the Library Map of the World. In this article, the senior methodologist Da­ lia Jaskonienė at the Library Science Unit of the Information Sciences Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania speaks with the IFLA’s Member Engagement Officer Kristīne Pabērza, the manager of this project, who tells about the results of the previous year’s activities, the encountered difficulties and the nearest perspective for the project’s realization.

Lina Šarlauskienė: “As Long as There are Challenges, It Remains My Dream Job”

Birutė Railienė. Relentlessly Devoting Her Effort to Great Deeds

22

This article by the Head of the Scholarly Information Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr. Birutė Railienė, which comes under the heading “Anniversaries”, is devoted to the Professor Ona Voverienė, who celebrated her 80th anniversary in June this year. Ms Voverienė is a scholarly information expert, active social figure and author of numerous books. For two decades, she was a teacher of information science basics at Vilnius University.

Petronėlė Grybauskienė. A Colleague, Whom We did Not Know

25

Various legends exist nowadays about the Book Chamber which operated during the Soviet period (reorganized into the Centre for Bibliography and Book Science at the Martynas Mažvydas National library of Lithuania in 1992). One of them is about numerous people who had suffered from the Soviet regime and obtained employment there. In this issue, Petronėlė Grybauskaitė writes about the literary author, journalist, political prisoner and deportee Algirdas Griškėnas (Griškevičius), who was her fellow staff member at the Book Chamber.

Virginija Švedienė. Cultural Missionaries

31

Virginija Švedienė, the senior methodologist at the Department of Stra­ tegic Development of the Regional Libraries at the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library, participated at the annual conference organized by the Metropolitan Libraries Section of the Interna­ tional Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), which alternates cities each year (this year, it was held in Belgrade). Ms Švedienė’s report at the Conference’s session “Libraries as cultural and educational centres of the community”, which introduced the best practice of the Panevėžys County Library as a culture centre, was positively received by the international librarians community.

Žydrė Vėtienė. “LiLaEst 2018”: the Friendship’s 50th Anniversary

36

What are the prerequisites for a dream job, specific characteristics of aca­ demic libraries and essential qualities of a good executive? The interview with the executive of the Library and Centre of Information Resources at the Kaunas College Dr. Lina Šarlauskienė gives answers to these questions. Ms Šarlauskienė was nominated the Best Library Executive of 2017 by the Ministry of Culture of Lithuania. (Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

1968 saw the first meeting of the representatives from the national librar­ ies of Lithuania, Latvia and Estonia “LiLaEst”, which was held in Lielupe, Latvia. This year’s meeting on 10–13 July was the 50th. Other important anniversary that prompted the meeting’s theme “Building Upon the An­ niversaries” was the centenary of the restoration of State independence in the three Baltic countries. Therefore this year’s meeting had the purpose of sharing experience and insights and provide the opportunity for library professionals to acquire new skills in building future libraries.

Vaiva Markevičiūtė. The Story of Maturing of a Guy from a Southern Borough

Elvyda Lazauskaitė. A Paragon of Maternity and a Pilgrim with Healing Powers

13

17

The author of the article writes that a certain novel “has stormed into the realm of the Lithuanian literature as a tsunami and affected not only the domain of literature but also other fields as well as got into a focus not only of experienced readers but also those who rarely ever touch a book”. Its uniqueness is also in its being the first Lithuanian novel written in an urban dialect, slang and jargon. This publication presents the novel Pietinia kronikas (“The Chronicle of the Southern Borough”) by the book reviewer, Doctor of Humanities, poet and essayist Rimantas Kmita, which won the title of the best book of 2017 within the category of books for adults.

Audronė Berezauskienė. The Activity that Makes the Library Exceptional 19 The activities and mission of libraries is undergoing constant change, but some of these activities of long-standing tradition and importance have been developed for several decades – those related to regional memory and local history. Such activities at the Liudvika and Stanislovas Didžiulises Public Library of the Anykščiai District Municipality have been developed for 60 years. The Library has become the centre for ac­ tivities of the Teresė Mikeliūnaitė Regional Studies Association, which has been acknowledged as the leading such association in Lithuania. The Head of this Library’s Department for Regional Documents and Regional Studies Audronė Berezauskienė tells about the rich history of local history studies done at the Anykščiai Library.

43

The editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The series of articles by Dr. Elvyda Lazauskaitė, which we have been published since the beginning of this year, introduces saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. This article is about Saint Anne, who was held in high reverence by the people. This saint is considered a paragon of maternity, being the mother of the Virgin Mary. Saint Anne is commemorated on 26 July, and the 16th of August is the day of commemorating Saint Roch, the patron saint of the sick, especially those stricken by plague and other epidemic maladies. In countries of Europe, this saint’s cult was at its peak in the 14th century. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 7–8 (714–715) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-07-26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 38437 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 07-08 (714-715) 2018 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt