Tarp knygu 2018 04 a

Balandis | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Elena Macevičiūtė. Nepaisyti ribų 1 TEMA / IFLA PROJEKTAI IR LIETUVA

Bibliotekų tikslai ir vertybės tokie pat visame pasaulyje Parengė Vaiva Markevičiūtė

4

POKALBIS

Kristīnė Pabērža: „Mes visi šypsomės ta pačia kalba“ Kalbėjosi Ineta Krauls-Ward

11

3

ŠIANDIEN AKTUALU

Kristina Bartkienė. Kultūros paveldas: kur praeitis susitinka ateitį 16 NAUJI LEIDINIAI

Silva Pocytė. Etmės Evės amžininkų liudijimai 20 Rita Miknevičienė. Iš naujo atraskime Ievą Simonaitytę 22 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Mstislavo Dobužinskio pastangos gaivinti istorinius Lietuvos simbolius 23 ŽMONĖS IR LAIKAS

Vaiva Markevičiūtė. Pasirašo – tavo vaikas Jonas: Jono Meko laiškai motinai 27 100 ATKURTAI LIETUVAI

Petras Biveinis. Kultūros laimėjimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.) 32

23

KRONIKA

Įkurtuvės Naujojoje Akmenėje po ilgų laukimo metų. „Tarp knygų“ informacija 36 Pagėgių bibliotekai suteiktas Vydūno vardas. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos informacija 38 Kronika / Žinios iš Lietuvos bibliotekų

39

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Gamtos žadintojas ir gyvulių sergėtojas

44

36 Vygaudo Juozaičio nuotr. (3), iš M. Dobužinskio kūrybinio palikimo, saugomo Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose (23), Jolantos Šiurkuvienės nuotr. (36)

Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės plakatas. Autorius Kostas Stankevičius Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Balandžio numeryje – šv. Jurgis, XX a. pr., Plungės r., Kontaučių apyl., Videikių k. Arūno Baltėno nuotr.

#gyvasžodis*

Nepaisyti ribų

Prof. dr. Elena Macevičiūtė

Jei laiką įsivaizduotume kaip erdvę, tai žurnalo patirtis ir pomėgiai persimaišė ir sukūrė nepakartojamus pasiūlyta rubrika verčia jaustis tuo pat metu ir labai santykius, kurie padėjo ne tik gyventi, bet ir dirbti. Tėčio svarbiu asmeniu (nes atsiduri visa ko centre), ir menka paskatinti, su broliu Adu pasimėgaudami ir apsipykdalele tolimame daugybės šimtmečio įvykių pakrašty. dami verčiame knygas, redaguojame savo rašinius ir Jei manytume, kad laikas teka viena kryptimi iš praei- klausomės muzikos. Su šeimos jaunimu keliaujame ir ties į ateitį, tai atsirandi sandūroje, kurioje šią akimirką statome namus, su pusseserėmis rūpinamės jaunais ir sudaro praeities veiksmų pasekmės ir laukiamos ateities senais, saugome ir perduodame šeimos tradicijas. Namų galimybės. Ir vienu, ir kitu atveju tarsi stovi ant ribos, kuri gyvenimas organiškai susipina su profesija. leidžia žvelgti atgal ir pirmyn arba sau po kojų ir į tolimą Nemanau, kad man visada puikiai sekėsi gyvenime. horizontą. Bepiga filosofams mąstyti laikinėmis ir er- Taip nebūna. Bet tikrai sekėsi savam kelyje sutikti žmodvinėmis kategorijomis, o konkrečiai nes. Jaunystėje buvau liguistai drovi ir bibliotekininkei galva suskausta nuo kad nemoku susidrauEsi laisvas siekti, ko išgyvendavau, tokių istorinių perspektyvų. gauti ir nerandu su aplinkiniais bendros trokšti, bet pasiekęs Pastaraisiais metais dažnokai kalbos. Bendraamžiams atrodžiau tenka sukti galvą ir pasakoti apie prarandi laisvę pradėti pasipūtusi ir išdidi, nors iš tikro buvau gyvenimo patirtį. Aplinkiniai bantik uždara ir nepasitikinti savimi. Kur viską nuo pradžios, gali ir kada tas drovumas išnyko, nežinau. do įtikinėti, kad tai – autoriteto ir judėti toliau tik iš to sukaupto žinojimo rezultatas. Pati Greičiausiai padėjo studijos ir dėstytojos aiškiai supranti, kad nenumaldomai darbas. erdvės ir laiko taško, artėjantis šimtmetis žmogui reiškia Bibliotekininko, lygiai kaip ir moksliį kurį atvedė laisvas ką kita negu valstybei. Betgi riba tuo ninko, profesijos lyg ir nėra labai nuotyir įdomi, kad ji ir skiria, ir jungia. Nekingos. Vyrauja visuotinė nuomonė, kad pasirinkimas. žinau, ar akimirkos ties riba kaip nors abiem atvejais krapštomasi su dulkinais itin vaisingos ir rezultatyvios, bet popieriais ir knygomis, mėgintuvėliais man jos pačios įdomiausios ir labiausiai jaudinančios. ir keistais įrenginiais. Šiais laikais vaizdą papildo komMama man sakydavo, kad ji mato daugiau negu piuteriai, naudojami tokioms nuobodžioms užduotims šimtą metų, nes pažinojo savo močiutę, gimusią XIX a. kaip katalogavimas ar statistinė analizė. Kita vertus, viduryje, ir sulaukė proanūkio, kuris nugyvens ligi XXI a. populiarioji kultūra siūlo ir priešingų vaizdinių – tarkim, pabaigos. Taip istorinės epochos įgauna žmogišką pa- nuotykių ieškotojai Evelina Karnahan „Mumijoje“ ar vidalą ir tampa savos. Seneliai priartina caro Lietuvos Indiana Džounsas. Be abejo, knygos labai padeda kurti laiką ir savanorių kovas už nepriklausomybę, o anūkai abiejų profesijų įvaizdžius. O knyga visais laikais buvo ir proanūkiai piešia ir kuria džiugius ar baugius informa- slenkstis, vedantis į vaizduotės ir intelekto pasaulį. Kad jį cinės ateities scenarijus. Šeimos narių talentai, silpnybės, peržengtum, reikia įdėti daug darbo ir pastangų, už kurias negausi medalių, nepatrauksi visuomenės dėmesio, * 2018-aisiais Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, šios rubrikos autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano net ir didelių pinigų dažniausiai neuždirbsi. Todėl knyga

„

šimtmetis“.

1

turi panašų dvigubą vaizdinį kaip mano dvi profesijos. dėti jiems peržengti bibliotekos slenkstį, net ir skaitmeninį.

Visos trys traukė mane tuo, kad žadėjo visažinystę dar tais Šiuolaikinių skaitmeninių bibliotekų kolekcijomis galima laikais, kai nebuvo „Google“ naršyklės. naudotis visur, kur tik yra interneto prieiga.

Reikia pripažinti, kad tas pažadas nebuvo apgaulė. Nors Bibliotekos ir mano profesija suteikė galimybę kirsti dauir nesužinojau visko, bet išmokau orientuotis tiek knygų gybės šalių sienas. Dar ir dabar dažnai negaliu patikėti, kad lentynose ar duomenų bazėse, tiek sudėtingame žinijos pa- tikrai buvau ir dirbau tokioje daugybėje šalių ir bibliotekų, saulyje. 1990 m. atsivėrė ne tik valstybių sienos, bet ir naujos kurių nė nesitikėjau pamatyti, kai rašiau disertaciją apie profesinės erdvės. Pirmosios kelionės nuvedė mane ne į UNESCO bibliotekų programas. Iš patirties dabar galiu egzotiškas šalis, o į svajonių bibliotekas Švedijoje ir atvėrė teigti, kad bibliotekos yra neatskiriama tautos ir valstybės naujas tyrimų erdves Didžiosios Britanijos universitetuo- kultūros dalis. Kukliausiame Švedijos kaimo bibliotekos se. Iš pradžių atsargiai, o vėliau kaskart drąsiau bandžiau filiale daugiau viešumo ir atvirumo negu Egipto Aleksanvis naujus tyrimų ir studijų laukus: nuo bibliografijos iki drijos ar Ruandos Kigalio viešojoje bibliotekose, įsikūrusiose informacijos vadybos, nuo mokslinės komunikacijos iki įstabiuose moderniuose pastatuose. komunikacijos teorijos ir tarpkultūrinės komunikacijos, Bibliotekininkų idealai ir siekiai visose jose nesiskiria, nuo skaitytojų aptarnavimo iki informacinės elgsenos, tačiau visuomenės santykiai ir sąlygos riboja jų galimybes nuo reikalavimų informacijos specialistams iki skaitme- ir veiklą. Prieš kelis mėnesius su doktorantu, rašančiu dininių bibliotekų, naujo tipo dokumentų ir elektroninių sertaciją apie mokyklų bibliotekų veiklą, lankėmės Ruandos knygų, nuo skaitmeninio skaitymo ir vėl atgal prie knygos miesteliuose ir kaimuose. Matydamas spindinčias vaikų akis, istorijos. Išbandžiau ir toliau bandau visokius mokslinių kai jie gauna paskaityti spalvotą knygelę gimtąja kinjaruanda tyrimų metodus, kurie, kaip paaiškėjo, lemia mokslinio kalba, supranti, kaip svarbu, kad knygos ir bibliotekos įsirezultato kokybę. tvirtintų jų visuomenėje. Visai nebūtina, Ilgą laiką nesąmoningai ieškojau kad knygos būtų popierinės, o bibliotekos Knyga visais gudresnių ir vyresnių už save išminčių spindėtų plačių langų stiklais. Edukacinių laikais buvo slenkstis, ir draugų, kurie išmokytų meistriškutechnologijų profesorius Sugata Mitra Inmo. Radau jų visose platybėse ir esu vedantis į vaizduotės ir dijoje sudarė galimybę landynių ir kaimų jiems dėkinga, ypač savo nesenstančiam mokytis patiems iš sienoje įmūintelekto pasaulį. Kad jį vaikams kolegai T. D. Wilsonui, kuris įdiegė ryto kompiuterio, o profesorė Maryanne peržengtum, reikia įdėti Wolf (JAV Tuftso universiteto Skaitymo supratimą apie mokslininko darbą ir misiją, demokratiškumą ir toleranciją, daug darbo ir pastangų, ir kalbos tyrimų centro vadovė) Etiopijos išmokė rašyti mokslinius straipsnius ir kaime atliko eksperimentą su planšetiniais už kurias negausi visada rasti progų mankštinti protą. Kuo kompiuteriais – vaikai išmoko jais naudotis toliau, tuo labiau norisi viską išbandyti ir patys ir sėkmingai pasirengė mokyklai. Bet medalių <...>. nepraleisti jokių įdomių dalykų, žmonių abiem atvejais reikėjo draugiškų suauguir galimybių. Ribos, kurias kirtau ieškosiųjų, remiančių pastangas ir skatinančių dama protui nuotykių, nebuvo pavojingos, greičiau baugios smalsumą. Koks puikus vaidmuo bibliotekininkams! naujumu ir nežinia.

Tačiau grįžkime į Lietuvą. Mūsų bibliotekose vyksta ne Šalia mano akademinio gyvenimo lygia greta egsiztuoja mažiau stebėtinų dalykų negu likusiame pasaulyje. Manau, profesinis bibliotekų ir bibliotekininkų, informacijos jog mano mokytojas Levas Vladimirovas labai džiaugtųsi, specialistų pasaulis. Dabar jis labai pakitęs ir toliau kinta kad mūsų bibliotekos jau gyvena jo išsvajotoje kompiutenenusakomomis kryptimis. Daugybė žmonių stebisi rinėje ateityje, tačiau be galo liūdėtų, kad ne tik Vilniaus tuo, kad nei knygos, nei bibliotekos kol kas neišnyko. universitete, bet ir visoje Lietuvoje nebeliko bibliotekininkų Mano galva, labiau reikia stebėtis tuo, kaip jos prisitaikė rengimo programų kaip tik tada, kai ši profesija gali prilygti įvairias technologijas ir galimybes, pačios įveikė ir leidžia medicinai ir teisei, nes informacijos profesijai praktikuoti mums šalinti įvairiausias kliūtis: laiko, erdvės, kultūrų, nebereikia institucijos. Sumanus profesionalas informacijos patirties, socialinės atskirties… Šiuolaikinės bibliotekos – ar bibliotekos paslaugas gali teikti bet kur ir bet kada be demokratiškiausios iš egzistuojančių institucijų, nes jos jokių organizacinių rėmų. Juolab kad dabartiniai Lietuvos atviros visiems. bibliotekininkai įrodė savo pajėgumą ir kvalifikaciją: jie ne Dažnai tvirtinama, kad tipinis bibliotekos skaitytojas tik įžengė į tarptautines erdves, bet sėkmingai jas apgyvenpriklauso viduriniam visuomenės sluoksniui, bet pamirš- dino ir daro įtaką pasaulio bibliotekininkystei per tokias tama pridurti, jog beveik visose ekonomiškai stipriose organizacijas kaip EIFL, IFLA ar EBLIDA. šalyse ligi pusės bibliotekų lankytojų ateina iš įvairių kitų Mano kolegų bibliotekininkų entuziazmas ir gebėjimas grupių. Lietuvos bibliotekomis naudojasi 9 iš 10 vaikų, išnaudoti palankias galimybes daug kur padeda žmonėms 4 iš 10 mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, 4 iš 10 spręsti jų gyvenimo ir darbo problemas. Taip norėtųsi, kad bedarbių1. Jų galėtų būti ir daugiau, jei rastume, kaip pa- jų (tokių kolegų, o ne problemų, žinoma) būtų daugiau.

Internetas ir informacinės technologijos nepakeis knygos 1 Verikienė, J., Vaicenavičius, R., Žeruolis, D. Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir bibliotekos esmės – perkelti žmogų į proto, vaizduotės, ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis ataskaita. Vilnius: Lietuvos kultūros meno, išmanaus verslo pasaulį. Bet sumanus bibliotekiministerija. https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/2014%20

„

Gyventoju%20dalyvavimo%20kulturoje%20tyrimo%20ataskaita(1).pdf

2

„

kas, nutikęs mano šimtmetyje. Todėl ninkas priverčia technologijas naikinti kliūtis, Bibliotekų, nepaprastai svarbu suprasti šio įvykio skiriančias žmones nuo to pasaulio. Daugėja svarbą. Rinktis laisvai iš daugelio galigražių bibliotekų pastatų ir patogių erdvių jų bibliotekininkų, lankytojams ir skaitytojams. Reikia tikėtis, kad nedrebant dėl to, kad kažkam informacijos specialistų mybių, tai gali pasirodyti nepriimtina, suvokti jas užpildys daug jaunų informacijos ir kultūros pasaulis dabar labai pasirinkimo pasekmes ir už jas atsakyti profesionalų – bibliotekininkų, be kurių šios ne bukam biurokratui, nustačiusiam su erdvės greitai prarastų prasmę. pakitęs ir toliau kinta sveiku protu ir žmogaus teisėmis praDėstytojai į pasaulį žiūri ir savo mokinių akinenusakomomis mis. Studentai ir doktorantai išplėtė mano mokssilenkiančias taisykles, o sau pačiam ir kryptimis. tiems, kuriuos tavo sprendimas paveikė lo akiratį, leido suprasti savo pačios ribotumą. tiesiogiai, – tai mano kartai netikėta Per studentus ir doktorantus susidūriau su dar didesniais kultūrų skirtumais negu keliaudama, prabanga, kuria mes jau ir dar galėjome nes mokymosi ir mokymo tradicijos įvairiuose kraštuose labai pasinaudoti. JAU, nes ilgą laiką manėme, kad mes jos nesuskirtingos. Mokau ne tik Lietuvos ir Švedijos, bet ir Belgijos, lauksime; DAR, nes nebuvo per vėlu ja pasinaudoti. Kurį laiką nežinojome, o daug kas ir dabar nežino, kad laisvė – tai Irano, Ruandos, Ugandos, Anglijos, Pakistano, Suomijos, Airididelis apribojimas. jos, JAV, Kanados, Vokietijos, Somalio, Ganos, Tailando ir kitų kraštų studentus. O visų jų mokslo vaizduotės neriboja jokios Mano šimtmetis toks pat kaip ir kiti – ribojantis ir gundantis laisve. O toji laisvė, kaip Aleksandro Gradskio dainoje: nėra šalies ar disciplinos rėmai. Teko vadovauti bibliotekininkystės, meilės be laisvės, o meilėje laisvės nėra. Esi laisvas siekti, ko informacijos vadybos, politinės komunikacijos, žurnalistikos, informacijos sistemų, bibliometrijos, rinkodaros, leidybos, trokšti, bet pasiekęs prarandi laisvę pradėti viską nuo pačios skaitybos tyrimų, net fizikos mokslo komunikacijos ir filmų pradžios, gali judėti toliau tik iš to erdvės ir laiko taško, į kurį atvedė laisvas pasirinkimas. Nors ne visi mano pasirinkimai tarpkultūrinio suvokimo darbams. Nors tai – sunkus ir atbuvo patys geriausi, bet jie visi – mano. Ar gailiuosi, kad juos sakingas darbas, nepaprastai įdomu bendrauti su smalsiais padariau? Ne, neturiu tam laiko. Ar išvis ko nors gailiuojaunais mokslininkais, bandyti suprasti, kodėl jie mąsto kitaip, si? Taip. Praleistų pokalbių ir nepažintų žmonių. Nes visų negu man įprasta, ir ieškoti kelių į jų protus. Tik dabar ateina šimtmečių prasmė – žmonės. O pokalbiai padeda peržengti supratimas, kad jie taip pat yra grandis, jungianti su ateitimi, svarbiausią skiriamąją ribą – ribą tarp žmonių. kurioje manęs ir mano kartos nebebus.

Tačiau liks mūsų darbų ir pasirinkimų padariniai. Kaip Prof. dr. Elena Macevičiūtė tik laisvo pasirinkimo galimybė buvo svarbiausias daly-

Sveikiname 2017 M. BIBLIOTEKININKAI LAUREATAI

18-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (balandžio 23–29 d.), kurios šūkis šiemet „Kartu mes kuriame ateitį“, balandžio 23 d. pradėta tradiciniu geriausių 2017 metų bibliotekininkų pagerbimu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje šventėje.

Joje Lietuvos kultūros ministrė Liana RuokytėJonsson apdovanojo geriausius šalies bibliotekininkus ir įteikė premijas bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

2017 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos MoksIš kairės: I. Mitunevičiūtė, Ž. Petrauskienė, kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, L. Šarlauskienė.

Vygaudo Juozaičio nuotr. linės informacijos duomenų skyriaus vadovei dr. Žibutei Petrauskienei; 2017 metų geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovei dr. Linai Šarlauskienei; 2017 metų geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei. „Tarp knygų“ informacija 3

Tema / IFLA projektai ir Lietuva

Bibliotekų tikslai ir vertybės tokie pat visame pasaulyje Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) vykdomas projektas „Globali vizija“ (Global Vision) tęsiasi ne pirmus metus, o šiemet pateikti pirmieji apibendrinti rezultatai – į diskusiją įtraukusi per 30 000 bibliotekininkų iš visų žemynų, IFLA kovo mėnesį paskelbė projekto ataskaitą. Jos santraukoje išgryninta pagrindinė išvada: visų bibliotekų tikslai ir vertybės visame pasaulyje yra tokie pat, o vertė ir vaidmuo yra ilgalaikiai. Bibliotekos privalo derinti savo veiksmus pasaulio ir vietos mastu. O tam pasiekti išskirti 10 svarbiausių dalykų ir galimybių – apibendrinta, su kokiais iššūkiais susiduriame dabar ir kuria linkme turėtume judėti juos įveikdami.

IFLA šūkis„Kartu mes kuriame ateitį“ šiemet lydi ir Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos metu kviečiama įsigilinti į„Globalios vizijos“ idėjas, diskutuoti apie šiandienos ir ateities siekius. Atsiliepdami į šį kvietimą ataskaitos santraukos punktus sutiko pakomentuoti bibliotekose arba su jomis dirbantys specialistai – jie pažvelgė į dabartinę Lietuvos bibliotekų padėtį ir perspektyvas.

PROJEKTO „GLOBALI VIZIJA“ ATASKAITOS SANTRAUKA 10 svarbiausių dalykų

10 galimybių

 Esame pasiryžę užtikrinti visiems vienodą laisvąją informacijos ir žinių prieigą.  Mes turime būti intelektinės laisvės lyderiai.

N iekas bibliotekose nevertinama labiau už įsipareigojimą suteikti visiems vienodą laisvąją informacijos ir žinių prieigą.

V isiems vienoda laisvoji informacijos ir žinių prieiga priklauso nuo žodžio laisvės. Reikia geriau suprasti bibliotekos vaidmenį užtikrinant šį poreikį.

 Ir toliau liekame tvirtai įsipareigoję remti raštingumą, mokymąsi ir skaitymą.  Skaitmeniniame amžiuje turime atnaujinti savo tradicines funkcijas.

N uolatinė bibliotekų veikla remiant mokymąsi, raštingumą ir skaitymą yra visuotinai pripažįstama kaip ypač svarbi jų misija.

N orėdamos reikšmingai prisidėti prie mokymosi ir skaitymo procesų, raštingumo gerinimo, bibliotekos turi nuolat keistis. Teikiamos paslaugos, ištekliai ir veiklos rūšys turi būti plėtojami taip, kad patenkintų besikeičiančius vartotojų lūkesčius.

 Kryptingai siekiame tarnauti savo bendruomenei.

 Turime geriau suprasti bendruomenės poreikius ir kurti poveikį darančias paslaugas.

N esvarbu, kaip apibrėžiama bendruomenė, esame tvirtai įsipareigoję tenkinti vartotojų poreikius. Vertiname įvairovę, įtrauktį ir teikiamos nekomercinės viešosios erdvės svarbą.

B ibliotekos įtakos zonos plėtra padės kurti ryšius su vietos partneriais, pritraukti naujų, taip pat nepakankamai aptarnaujamų bendruomenės grupių, darys juntamą poveikį žmonių gyvenimui.

 Mes naudojame skaitmenines naujoves.

 Privalome neatsilikti nuo kintančių technologijų.

ūsų srityje tvirtai sutariama dėl esminio skaitmeninių naujovių vaidmens realizuojant bibliotekų potenM cialą praturtinti visuomenę, nepaisant to, kiek plačiai šiuo metu jos gali naudoti ir naudoja technologijas.

B ūtina užtikrinti, kad visos bibliotekos turėtų tinkamų priemonių, infrastruktūrą, finansavimą ir gebėjimų pasinaudoti skaitmeninių naujovių teikiamomis galimybėmis.

 Turime lyderių, gerai suvokiančių aktyvaus atstovavimo reikšmę.

 Reikia daugiau ir geresnių bibliotekų atstovų visais lygiais.

A tstovauti bibliotekoms ir jas propaguoti tarp pasaulio lyderių, įtakingiausių žmonių ir platesnėje bendruomenėje yra svarbus bibliotekų sferos vadovų prioritetas.

K iekvienas turi kuo geriau suprasti, kaip svarbu atstovauti bibliotekoms, siekiant pagerinti supratimą apie jas ir padėti joms įgyvendinti savo tikslus. Kiekvienas bibliotekininkas yra bibliotekos atstovas!

 Finansavimą laikome viena didžiausių problemų.

 Turime užtikrinti, kad suinteresuotieji asmenys suprastų mūsų vaidmenį ir daromą poveikį.

I šteklių užtikrinimas ir jų paskirstymas poveikiui pasiekti yra svarbi bendruomenės poreikius puikiai atliepiančių paslaugų teikimo dalis.

Padidinus bibliotekų gebėjimą kurti vertę, jos bus pripažintos ir palaikomos sprendimus priimančių asmenų.

 Suprantame bendradarbiavimo ir partnerystės poreikį.

 Turime stiprinti bendradarbiavimo dvasią.

es pripažįstame bendradarbiavimą tarpusavyje ir partnerystę su kitos srities atstovais, nes tai svarbu norint M sukurti stiprią, vieningą bibliotekos erdvę.

S uprasdami ir stengdamiesi įveikti esamas ir galimas bendradarbiavimo kliūtis, lengviau atsikratysime polinkio dirbti atskirai ir įgyvendinsime bendros bibliotekų erdvės viziją.

 Norime mažinti biurokratiją, nelankstumą ir priešinimąsi pokyčiams.

 Reikia peržiūrėti dabartines struktūras ir veiklos būdus.

B ibliotekos nori būti aktyvesnės savo raiška, atviros naujovėms ir pasirengusios atsisakyti pasenusių ar ribojančių veiklų.

Įveikę pasyvią mąstyseną ir priėmę naujoves bei pokyčius, galėsime išspręsti bibliotekų problemas.

 Mes saugome pasaulio atmintį.

 Turime gerinti pasaulio dokumentinio paveldo prieigą.

B ibliotekos yra pagrindinės pasaulio dokumentinio paveldo ir jame esančių idėjų bei kūrybiškumo saugotojos.

Mes esame unikalūs saugodami žinias ateities kartoms ir jas perteikdami.

S usivieniję į vieną bendrą erdvę, turime taikyti naujovišką praktiką ir priemones, dalytis patirtimi bei ištekliais, ginti su teisės ir finansavimo problemomis susijusius sprendimus, kad suteiktume prieigą prie mūsų saugomų kūrinių.

 Mūsų jaunieji specialistai yra atsidavę savo veiklai ir nori būti lyderiai.

 Turime suteikti jauniems specialistams veiksmingas galimybes mokytis, tobulėti ir tapti lyderiais.

D idelis naujokų įsitraukimas į bibliotekų veiklos procesą liudija jų norą dalyvauti formuojant ateities bibliotekas.

S rities gebėjimas suvienyti jaunuosius specialistus bei suteikti jiems galimybę tobulėti turi atitikti besikeičiančius poreikius ir leisti jiems tapti ateities lyderiais.

4

INTELEKTINĖS LAISVĖS LYDERIUI SVARBIAUSIA – PROFESIONALUMAS Prof. dr. Renaldas Gudauskas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius



Indų bibliotekininkystės mokslų teoretikas Siyali Ramamrita Ranganathanas1 suformulavo penkis dėsnius, pagal kuriuos iš esmės veikia visos pasaulio bibliotekos. Jie iškyla ir šioje IFLA ataskaitoje. Pirmas dėsnis: knygos turi būti naudojamos. Antras: kiekvienam skaitytojui pasiūlyti JO knygą; kitaip tariant, atsižvelgiant į tai, kad skaitytojų poreikiai skirtingi, gebėti tuos poreikius atpažinti ir diferencijuoti. Trečias: kiekvienai knygai – JOS skaitytoją. Čia susitinka skaitytojų lūkesčiai ir bibliotekos galimybės: jis (skaitytojas) ir jis (bibliotekininkas) per knygą tampa „mes“.

Ketvirtas dėsnis: taupyti skaitytojo laiką; šiandien tai reiškia informacijos, duomenų, žinių ir jų procesų valdymą, kad skaitytojas būtų aptarnaujamas operatyviai. Penktas: biblioteka yra augantis organizmas.

Ji vystosi kartu su visuomene: visais laikais jos paskirtis buvo tarnauti visuomenei. Ji gali tik keisti šios tarnystės formas. Manau, kad net ir šiandieniame pasaulyje biblioteka išsaugo esmines pozicijas tiek kultūros, švietimo, mokslo, tiek ekonomikos, tiek valstybingumo kontekstuose.

Norint būti intelektinės laisvės lyderiu, visų pirma svarbu profesionalumas, tada – bendradarbiavimas, atsakingumas ir kūrybiškumas. Kitas su bibliotekos modernumu siejamas aspektas – kiekvienam vartotojui biblioteka, taupydama jo laiką, turi pasiūlyti individualizuotą informacijos atranką ir pateikimą. Šių dienų informaciniame pasaulyje svarbūs didieji duomenys. Informacijos universumas nuolat auga, tad didžiųjų duomenų valdymas ir integravimas į bibliotekoje saugomų žinių pasaulį didina mūsų galimybes.

Kalbėdamas apie lyderystę, norėčiau pasitelkti Nacionalinės bibliotekos pavyzdį – esame maksimaliai atsivėrę pasauliui, bendruomenei, kiekvienam vartotojui. Esame svetinga erdvė – mūsų laisvalaikio fondas nėra sutelktas vienoje vietoje, jis paskirstytas po visą biblioteką. Knygos ir skaitytojo „susitikimui“ sudarytos sąlygos visoje bibliotekoje. Šiuo požiūriu, manau, nesame uni1

Siyali Ramamrita Ranganathanas (1892–1972) – indų mokslininkas, vienas žymiausių pasaulio bibliotekininkų ir bibliotekininkystės teoretikų.

kalūs – daugelyje Lietuvos bibliotekų taip yra, gal tik Nacionalinė biblioteka bando greičiau įdiegti tai, kas šiandien pasaulyje yra perspektyviausia.

Nacionalinė biblioteka yra tapusi daugiafunkce erdve arba erdvių pasauliu, aprėpiančiu daugelį kūrybiškumo ir informacijos pateikimo raiškų: tai ir demonstruojami kino filmai, televizijos studijos rengiamos laidos, muzikavimo erdvės teikiamos galimybės, gausybė rengiamų projektų, įgyvendinta jaunimo dirbtuvių idėja. Biblioteka visą laiką gyva. Nuolat atliekame tyrimus ir matome, kad biblioteka yra tapusi ne tik darbo su knyga, bet ir apskritai kūrybinio darbo bei renginių vieta. Šie trys dalykai tapo vienodai svarbūs.

Naujas šių dienų bibliotekos vaidmuo – biblioteka, kaip socialinė institucija, pilietiškumo platforma. Kurį laiką buvę nutolę nuo Nacionalinės bibliotekos, žmonės į ją grįžta. Manau, jie grįžta ir į kitas bibliotekas. Pasaulis, žinoma, nebėra toks, koks buvo prieš 10 ar daugiau metų, jis natūraliai keičiasi. Įsivyrauja technologinių ir klasikinių informacijos prieigos priemonių simbiozė.

SĖKMINGAI PRIĖMĖME SKAITMENINIO AMŽIAUS IŠŠŪKĮ Simona Žilienė Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja



Vis labiau globalėjančiame pasaulyje viešosios bibliotekos keičiasi kartu su jas supančia aplinka ir tradicines funkcijas atnaujina pagal savo bendruomenių sociokultūrinius poreikius. Pastaruoju metu viešųjų bibliotekų gyvenime didelę svarbą įgyja gebėjimas kryptingai plėsti paslaugas, teikiamas bendruomenės grupėms, siekiančioms tobulinti turimas žinias ir įgyti naujų dalyvaujant bibliotekų rengiamose programose, kurios skirtos skaitymo įgūdžiams ugdyti taikant naujus metodus ir formas, skaitmeniniam raštingumui didinti, mokytis visą gyvenimą naudojant elektroninius išteklius.

Lietuvoje veikia 1 257 savivaldybių ir 5 apskričių viešosios bibliotekos, ir visose vyksta prisitaikymo prie globalinių pokyčių procesai: bibliotekos rengia kompiuterinio raštingumo mokymus, skaitymo skatinimo programas, supažindina su paieškos internete galimybėmis, moko

5

naudotis išmaniaisiais telefonais ir mobiliosiomis programėlėmis, bendradarbiauja su formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijomis, kuria elektroninius išteklius, padedančius vartotojams įsisąmoninti naujas žinias, organizuoja renginius, kai vartotojai drauge su bibliotekų darbuotojais skaitmenina kultūros paveldą, kuria skaitmenines kraštotyros enciklopedijas.

2017 m. vien Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje kompiuterinio raštingumo kursus lankė 1 800 bibliotekos vartotojų. Tokius mokymus, drįstu teigti, organizuoja ir kitos Lietuvos bibliotekos. Pasitelkę informacines technologijas, bibliotekoje surengėme valstybinės kalbos mokymus senjorams ir į Lietuvą gyventi atvykusiems kitataučiams. Svarbu paminėti, kad viešosios bibliotekos, vykdydamos minėtas funkcijas, bendradarbiauja su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis – partnerystė ir bendradarbiavimas tapo neatskiriama bibliotekų veiklos dalimi. Šalies viešosios bibliotekos sėkmingai priėmė skaitmeninio amžiaus iššūkį – atlikti svarbią misiją: naujais būdais ir priemonėmis remti mokymąsi, raštingumą ir skaitymą, nes bibliotekų vertė ir vaidmuo išlieka svarbus kiekvienos bendruomenės gyvenime.

MODERNUS IR ATVIRAS BENDRUOMENĖS CENTRAS Danguolė Abazoriuvienė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė



Šiandien Lietuvos bibliotekos yra ne tik informacijos, mokymo ir laisvalaikio leidimo įstaigos, bet ir modernūs bei atviri bendruomenių centrai. Tokią kaitą lemia nuolat besikeičiantys vartotojų poreikiai, bibliotekų gebėjimas prie jų prisitaikyti ir žinojimas, ko reikia šiuolaikiniam skaitytojui, kokiose bibliotekos erdvėse jis nori būti ir tobulėti, kokį bibliotekininką tikisi sutikti. Lankytojams labai svarbu, kad biblioteka būtų šiuolaikiška, patraukli, turėtų įdomių erdvių, į kurias patogu ir malonu ateiti ne tik pasiimti knygos, paskaityti periodinio leidinio, bet ir pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, rasti vietą kūrybai ir saviraiškai. Bibliotekos koncepcijos pokyčiui didelės įtakos turėjo ir turi pačios bibliotekos aktyvumas, jos matomumas.

6

Bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis ir partnerystė yra veiksniai, lemiantys bibliotekos svarbą bendruomenėje. Bibliotekos, aktyviai bendradarbiaudamos su vietos bendruomene, švietimo, kultūros ir kitomis įstaigomis, prisidėdamos prie šių įstaigų veiklos, suteikia galimybę vienyti žmones, bendrauti ir bendradarbiauti. Bibliotekininkai ir partneriai supranta, kad į biblioteką einama tenkinti informacinių poreikių, mokytis, tvarkyti įvairių reikalų, spręsti problemų, kurti, bendrauti, todėl jie imasi bendros šviečiamosios ir kultūrinės veiklos, įgyvendina bendrus projektus. Bibliotekose organizuojami kompiuterinio raštingumo, mezgimo, dekupažo, floristikos ir kiti mokymai, knygų pristatymai, konkursai, filmų peržiūros ir įvairiausios edukacinės veiklos.

Paminėtini gražūs konkretūs pavyzdžiai: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, sutelkusi 39 partnerius, nuo 2009 m. kuria virtualiąją krašto kultūros paveldo biblioteką „Pasvalia“, Zarasų rajono biblioteka įkūrė Mobilųjį centrą bendruomenėms šviesti, Plungės viešoji biblioteka – Plungės išmanųjį parką, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka – Robotikos mokyklą; šios bibliotekos Šančių filiale kartu su bendruomene organizuojamos šventės, išaugusios iki Šančių parado „Kėdė“, į kurį įsitraukė ir Kauno miesto, ir rajono bendruomenės.

Bendromis jėgomis stengiamasi įtraukti ir rečiau bibliotekose besilankančius bendruomenių narius: socialinę atskirtį patiriančius, pažeidžiamus, problemų turinčius gyventojus. Jie skatinami dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Prie bibliotekų kuriamos atviros jaunimo erdvės, senjorų klubai, Trečiojo amžiaus universitetai, kūrybinės laboratorijos, organizuojamos gerumo dienos. Toks kryptingas bibliotekos tarnavimas bendruomenei ir bendrų veiklų su bendruomene plėtojimas kuria bibliotekos pridėtinę vertę ir yra didelis išlikimo garantas, ypač svarbus kaimiškose vietovėse.

BIBLIOTEKŲ POTENCIALAS DIEGTI SKAITMENINES NAUJOVES AUGA Doc. dr. Zinaida Manžuch Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė



Kalbant apie skaitmenines naujoves ir bibliotekas, pirmiausia svarbu pabrėžti tai, kokią naudą iš informacinių ir ko-

munikacinių technologijų (IKT) gauna žmonės, kuriems bibliotekų paslaugos ir skirtos. Šiandien IKT – tai universali bet kokios veiklos infrastruktūra. Jeigu naudojamės IKT, turime daugiau galimybių, gerėja mūsų gyvenimo kokybė. Taigi pirma – bibliotekos padeda bendruomenėms įgyti gebėjimų pasitelkti IKT ir suprasti, kaip geriau panaudoti jas savo labui.

Antra, bibliotekos – tai skaitmeninių paslaugų kūrėjos, todėl IKT padeda užtikrinti, kad reikiama informacija žmones pasiektų greičiau ir patogiau. Trečia, bibliotekos taiko IKT valdydamos vidaus procesus: komplektavimą, katalogavimą, vartotojų informacijos apskaitą, ir tai joms leidžia vidinius darbus atlikti daug veiksmingiau.

IKT nuolat kinta, modernėja. Bibliotekų prisitaikymas prie skaitmeninių naujovių apima kelias būtinas sąlygas: novatorišką pačių bibliotekininkų požiūrį į IKT vaidmenį ir naudą, kompetencijas diegti skaitmenines inovacijas ir tinkamą IKT infrastruktūrą. Per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinta nemažai svarbių programų, kurios leido bibliotekas geriau aprūpinti interneto ryšiu, kompiuteriais, kitais įrenginiais. Projekto „Bibliotekos pažangai“ I ir II etapais rūpintasi bibliotekininkų kompetencijų tobulinimu ir gebėjimų diegti skaitmenines inovacijas ugdymu. Taigi viešųjų bibliotekų potencialas diegti skaitmenines naujoves augo. Mane asmeniškai labai suintrigavo Komiksų erdvė Šiaulių miesto savivaldybės bibliotekoje, Vilniaus centrinės bibliotekos sukurtas skaitmeninis biblioterapinis žaidimas, jau ilgą laiką maloniai stebina IKT projektai Utenos miesto A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Akademinės bibliotekos labai pažengė į priekį kurdamos skaitmeninius mokslo rezultatų apskaitos įrankius. Šiuo metu galima tik konstatuoti, kad kitos bibliotekos, pavyzdžiui, mokyklų ir akademinės, gyvena kiek kitokiomis prisitaikymo prie skaitmeninių naujovių sąlygomis. Lietuvoje viešosios bibliotekos priklauso Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai, o mokyklų ir akademinės – Švietimo ir mokslo ministerijos, todėl trūksta bendro valstybinio požiūrio tiek į bibliotekų politiką, tiek į skaitmenines inovacijas. Galima paminėti kelis didelius mokyklų ir akademinėms bibliotekoms svarbius projektus (pavyzdžiui, tęstinis projektas eMoDB.LT, „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“), bet šių bibliotekų matomumas nacionalinėse strategijose yra mažesnis, kaip ir joms skiriamas dėmesys didžiosiose valstybės programose.

ATSTOVAVIMAS VISADA PAREMTAS LYGIAVERČIU DIALOGU Giedrė Čistovienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento Projektų valdymo skyriaus vadovė



Atstovavimas – šiuolaikinės bibliotekos egzistavimo būtinybė. Beveik prieš 10 metų net 82 proc. gyventojų bibliotekas siejo tik su knygomis, šiandien taip mano tik apie 50 proc. žmonių. Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė.

Dėl aktyvaus atstovavimo nuo 2015 m. bibliotekos oficialiai pripažintos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigomis. Tai leidžia pritraukti papildomo finansavimo ir dar labiau prisidėti prie vieno svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos strateginių tikslų siekimo – mokymosi visą gyvenimą. Šiemet Nacionalinė biblioteka pradės įgyvendinti tris skėtinius Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kuruojamus investicijų projektus, skirtus viešosioms interneto prieigoms bibliotekose atnaujinti, informacinėms sistemoms modernizuoti ir naujoms elektroninėms paslaugoms kurti. Šie pokyčiai nebūtų įvykę, jeigu ne didžiulis bibliotekų darbuotojų darbas ir, žinoma, deramas atstovavimas atitinkamoms suinteresuotosioms šalims. Atstovavimas – tai ne viešinimas ar paramos prašymas. Atstovavimas visada paremtas lygiaverčiu dialogu, abipuse nauda, čia turi būti suinteresuotos abi šalys. Todėl svarbu tirti vartotojų poreikius, matuoti teikiamų paslaugų poveikį, išgryninti savo strategines kryptis ir ieškoti partnerių ne aklai, o atsirenkant tik tuos, kurių strateginiai prioritetai, vertybės sutampa su tavosiomis.

Lietuvos bibliotekų atstovai dalyvauja įvairiose tarptautinėse atstovavimo iniciatyvose. Pavyzdžiui, „Public Libraries 2020“ – projekte, kuris jungia ES šalių viešąsias bibliotekas ir atstovauja joms Europos Parlamente. Kai pasaulinis bibliotekų tinklas vieningas, galima pasiekti realių rezultatų. Tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jeigu vieną ar kitą iniciatyvą pripažįsta ES valdžia, Lietuvos valdžia, tai tikrai dar nereiškia, kad ji automatiškai persikels į regionus. Taip nutiko pripažinus bibliotekas neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigomis. Įstatymas priimtas 2015 m., tačiau 2016-aisiais vos kelios savivaldybės įtraukė bibliotekas į strateginius planus ne tik kaip kultūros, bet ir kaip suaugusiųjų švietimo įstaigas. Šiuo metu situacija keičiasi, tačiau mūsų laukia dar daug darbo.

7

DĖL LĖŠŲ TRŪKUMO LABIAUSIAI NUKENČIA SKAITYTOJAI

infrastruktūrą, sukurtas interneto prieigos vietas ir kitus privalumus. Deja, kol kas bibliotekų svarbos neįvertina nei vietos savivaldos, nei šalies politikai, nei verslo struktūros.

Jonas Mickus Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais



Savivaldybių viešųjų bibliotekų ir jų filialų savininkai (steigėjai) yra savivaldybių tarybos. Jos skiria lėšų bibliotekų darbuotojų darbo užmokesčiui ir pačioms bibliotekoms išlaikyti. Kadangi savivaldybės iš savo biudžeto turi užtikrinti visas veiklas, ne visos yra pajėgios tolygiai finansuoti visas sritis, todėl nukenčia ir kultūra, bibliotekos. 2017 m. pasikeitus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio teisiniam reglamentavimui, neliko teisinių kliūčių didinti atlyginimus kultūros ir meno specialistams, tačiau bibliotekų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ir toliau liko vienas mažiausių šalyje. Tokia padėtis nedidina darbuotojų motyvacijos ir neužtikrina aukščiausios teikiamų paslaugų kokybės. Dėl lėšų trūkumo nukenčia ir dokumentų fondai.

Bibliotekoms lėšų skiria ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Papildomų lėšų bibliotekos gauna rašydamos įvairius projektus (ES struktūrinių fondų, Lietuvos kultūros tarybos, kitų fondų organizuojamiems konkursams) ir teikdamos mokamas paslaugas, patvirtintas kultūros ministro įsakymu.

Bibliotekos niekada nebuvo pakankamai finansuojamos. O labiausiai dėl to nukenčia skaitytojai, nes skiriama nepakankamai lėšų fondams komplektuoti.

2017 m. skirta 0,78 Eur vienam gyventojui, 2018 m. – 0,82 Eur. Pagal bibliotekų fondų atnaujinimą smarkiai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių ir net nuo kaimyninės Estijos (čia vienam gyventojui naujoms knygoms įsigyti skiriama 2,5 Eur). Kasmet vis tikimės, kad finansavimas bus priartintas prie IFLA rekomendacijų – 250 knygų 1 000 gyventojų (šiuo metu Lietuvos rodiklis – vidutiniškai 100 knygų).

Manau, kad bibliotekos ieško įvairių būdų, kaip pritraukti lankytojų, o kartu ir finansų. Jos tampa bendruomenių centrais, steigia Trečiojo amžiaus universitetus, rengia ir vykdo edukacines programas, organizuoja mokinių vasaros stovyklas ir neformaliojo švietimo renginius, pasinaudodamos neformaliojo mokinių švietimo krepšelio lėšomis. Bibliotekų patrauklumui būtina tinkamai išnaudoti projekto „Bibliotekos pažangai“, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis atnaujintą 8

JEI NORI TOBULĖTI, BENDRADARBIAUTI PRIVALOMA Vida Garunkštytė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė



Bendradarbiavimas tarp institucijų yra toks pat svarbus kaip ir tarp žmonių.

Atviros Lietuvos fondo projektai, Billo ir Melindos Gatesų fondo parama, vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešųjų bibliotekų modernizavimo programa padarė mūsų bibliotekas modernias ir jau beveik neatsiliekančias nuo ES bibliotekų.

Nė vienas viešųjų bibliotekų paslaugų tobulinimo ir plėtros projektas negimė be bendradarbiavimo.

Kaip pavyzdį pasitelksiu Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos veiklą.

2012 m. prie bibliotekos įsikūrė Utenos trečiojo amžiaus universitetas, šiandien turintis beveik 300 narių. Jis išsiplėtė į 9 fakultetus, su biblioteka vykdo bendrus projektus, o biblioteka savo ruožtu turi daugiau lankytojų, galų gale vyresnių žmonių gyvenimas tapo turiningesnis. Bendradarbiavimas su Utenos vietos veiklos grupe (2010–2016 m.) leido šiuolaikiškai įrengti 6 kaimo bibliotekas ir jas paversti tikrais vietos bendruomenės centrais. Mokyklų bibliotekų ir viešųjų bibliotekų bendradarbiavimas, apie kurį šalyje šiandien daug kalbama, Utenos bibliotekoje pradėtas dar 1992 m., kaime sujungus viešosios bibliotekos filialą ir mokyklos biblioteką – tai leido mažai bibliotekėlei kokybiškiau gyventi. Utenos apskrities viešųjų bibliotekų bendradarbiavimas yra neatsiejama bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, bendrų renginių dalis.

Naujausias pavyzdys – „Skaitmeninių šeimos centrų sukūrimo bibliotekose“ projektas, kuriame drauge su Utenos biblioteka dalyvauja Zarasų, Daugpilio ir Preilių (Latvija) viešosios bibliotekos.

Pagrindinės bendradarbiavimo kliūtys yra mūsų galvose. Jeigu galvojama apie paslaugų tobulinimą, bibliotekos dar neatradusių lankytojų pritraukimą, tai bendradarbiauti privaloma. Suvienijus jėgas su partneriais, geriau sekasi generuoti idėjas, lengviau įgyvendinti projektus. Lietuvoje bibliotekų bendra-

darbiavimas yra visai produktyvus – iki šiol jokia biblioteka neatsisakė su mumis dalyvauti bendrame projekte. Jei kolegą laikai lygiaverčiu partneriu, tai bendradarbiavimas bus efektyvus. Bet jei nori bendradarbiauti kaip viršininkas ir pavaldinys – o tokių pavyzdžių kartais matau, – naudos neturės nė viena pusė.

Blogesnė padėtis, jei vertinsime vyriausybiniu lygmeniu. Pateiksiu pavyzdį. Ketinome sujungti Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką su Utenos kolegijos biblioteka ir taip efektyviau naudoti lėšas fondus pildant naujais dokumentais, užsakant duomenų bazes. Deja, to padaryti neleidžia Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Taigi pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, kuri nėra tokia veiksminga, kaip norėtųsi.

Esu tikra, kad ateityje tarpinstitucinis bendradarbiavimas tik plėsis – jį skatins besikeičiančios technologijos, mažėjantis gyventojų skaičius. Tai – iššūkiai, kuriuos bibliotekos turės įveikti.

Sėkmingai veikiančios bibliotekos ne laukia, o pačios inicijuoja pokyčius. Bibliotekos nuolat tiria vartotojų poreikius, stebi kintančią aplinką, vartotojams siūlo naujovių, ieško partnerių ir rėmėjų naujoms idėjoms įgyvendinti. Į paslaugų kūrimo ir teikimo procesus įtraukiami vartotojai ir įvairios suinteresuotos grupės. Įgyvendinant pokyčius, reikalingi nauji valdymo ir organizaciniai sprendimai, lemiantys bibliotekos organizacijos kultūros ir darbuotojų mąstymo kaitą. Dažnai naujovės įgyvendinamos kaip projektai, sukuriant laikinąsias grupes iš kompetentingiausių bibliotekos darbuotojų, trūkstamos kompetencijos įgyjamos įdarbinant ekspertus iš išorės. Inicijuojant ir įgyvendinant naujas veiklos rūšis bei paslaugas, reikalingos kitokios žinios ir gebėjimai, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo nuostata. Bibliotekos darbuotojai skatinami nuolat mokytis, tobulėti, susidoroti su naujais iššūkiais.

Pagrindinėmis vertybėmis tampa lankstumas, kūrybingumas, iniciatyvumas.

SĖKMINGAI VEIKIANČIOS BIBLIOTEKOS PAČIOS INICIJUOJA POKYČIUS

GERINTI PAVELDO PRIEIGĄ LEIDŽIA BIBLIOTEKININKŲ ENTUZIAZMAS

Doc. dr. Gintarė Tautkevičienė Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė



Sparti technologijų ir interneto plėtra, elektroniniai informacijos ištekliai, virtualios ir mobilios paslaugos atveria naujas galimybes, tačiau bibliotekoms, siekiančioms išlikti svarbioms šiuolaikinėje visuomenėje, drauge kelia ir iššūkių. Šiandienos biblioteka mažiau aktuali dėl savo fonduose turimų leidinių ir teikiamų informacinių paslaugų, nes milžiniškas interneto erdvėje esantis informacijos kiekis pasiekiamas vartotojų kompiuteriais ir mobiliaisiais įrenginiais. Lankytojai dažniau į biblioteką užsuka įdomiai ir prasmingai praleisti laisvalaikio, pabendrauti, paklausyti įdomios paskaitos, įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Bibliotekos tampa daugiafunkciais informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrais, vykdančiais edukacines programas, plėtojančiais mokymosi visą gyvenimą kompetenciją ir aktyviai dalyvaujančiais bendruomenės gyvenime.

Daugelyje bibliotekų galima rasti kūrybinių dirbtuvių, eksperimentinės veiklos erdvių, mobiliųjų biurų, įrašų studijų, multimedijos laboratorijų ir kitų erdvių, skatinančių aktyvumą, kūrybiškumą ir saviraišką.

Dr. Daiva Narbutienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja



Lietuvos bibliotekų suteikiamą dokumentinio paveldo prieigą vertinu gerai ir optimistiškai. Pirmiausia visos bibliotekos informacinėse sistemose siekia kuo greičiau ir daugiau sukurti bibliografinių senojo dokumentinio paveldo aprašų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad toli gražu dar ne visi bibliografiniai duomenys prieinami internetu – apimtys didžiulės, o žmogiškieji ištekliai – riboti.

Patogią ir greitą reikiamos informacijos paiešką užtikrina jungtiniai katalogai: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa), Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinis katalogas, Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas. Antras prieigos prie dokumentinio paveldo etapas – skaitmeninių vaizdų kūrimas ir pateikimas instituciniu, valstybiniu („E.paveldas“) ir tarptautiniu („Europeana“) lygmenimis.

Turbūt nesuklysiu teigdama, kad kiekviena biblioteka ieško būdų skaitmeninti ir viešinti vertingiausius saugomus dokumentus. Populiariausia tokios sklaidos priemonė – virtualios parodos. Tačiau labai svarbiu 9

pasiekimu laikytina visateksčių dokumentų prieiga, kuriai laiduoti reikalingi brangūs informacinių sistemų ištekliai ir jų palaikymas. Štai Vrublevskių bibliotekoje nuo 2002 m. kuriamas Skaitmeninis archyvas. Jame dabar suskaitmeninta apie 35 tūkst. dokumentų. Gerinti dokumentinio paveldo prieigą leidžia bibliotekininkų entuziazmas vykdant projektines veiklas. Vienu iš tokių gerosios patirties pavyzdžių pavadinčiau institucijos, kurioje dirbu, vykdytą projektą „Užmirštasis Vilnius“, sulaukusį tarptautinio pripažinimo. Nepamirštinos galimybės, remiantis sukauptu paveldu, vykdyti edukacinę veiklą – naujosios technologijos labai domina jaunąją kartą.

Nesileisdama į kitų bibliotekų gerosios patirties – jos tikrai nemažai – paieškas, paminėsiu Vrublevskių bibliotekoje sukurtą Virtualią spaustuvę – seniausių spaustuvių analogą virtualiojoje erdvėje.

Reikalingu laikyčiau ir fonduose saugomų dokumentų aktualinimą socialiniuose tinkluose.

Pavyzdžiui, paminėtina Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retų spaudinių skyriaus platinama informacija apie išskirtinius tarpukario Lietuvos gyvenimą atskleidžiančius dokumentus. Vis didesnį pagreitį įgauna ir nuotolinės prieigos panaudos galimybės – taip bibliotekos atsiveria toli už jos sienų esančiai auditorijai.

Norėčiau pabrėžti, kad, rūpindamiesi modernių technologijų įgijimu ir pritaikymu saugomo kultūros paveldo sklaidai, turėtume nepamiršti ir tradicinių formų – katalogų rengimo ir leidybos. Išmaniosios technologijos, kad ir kokios patogios būtų, kinta, o spausdinti leidiniai išlieka ir būna prieinami visur ir bet kokiomis aplinkybėmis.

JAUNIMAS NEBEBIJO STEREOTIPINIO BIBLIOTEKININKO ĮVAIZDŽIO Laura Juchnevič Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja



Bibliotekose siūlomos galimybės tobulėti ir kurti atitinka jaunųjų specialistų lūkesčius: jie ieško lankstumo, iššūkių, galimybių įgyvendinti kūrybiškas užduotis, realizuoti savo idėjas. Geri atsiliepimai netrunka pasklisti, todėl bibliotekos sulaukia kandidatų gyvenimo aprašymų, bibliotekų skelbiamuose konkursuose dalyvauja studijuojantys ir jau baigę studijas specialistai. Jie

10

nebebijo stereotipinio bibliotekininko įvaizdžio, formuojamas naujas patrauklus kultūros informacijos ir komunikacijos specialistų vaizdas. Taigi, sakyčiau, kad bibliotekose dirbti norinčių žmonių yra daug, o atrankos būna sudėtingos.

Jauni žmonės į biblioteką atsineša entuziazmą, naujų idėjų, kitokį požiūrį. Dirbdami bibliotekose, tokie žmonės pritraukia daugiau jaunimo. Juk Y ir Z kartų atstovai geriau supranta bendraamžių poreikius, humorą, aktualijas, į kurias kitų kartų atstovams kartais sudėtinga įtaikyti. Jaunimo motyvacija, noras viską išbandyti verčia judėti ir kitus komandos narius. Taip bibliotekose pradedamos diegti naujos iki tol nenaudotos technologijos, į renginius kviečiami vyresnėms kartoms gal ir negirdėti nuomonių formuotojai, pasirenkamos ryškesnės komunikacijos priemonės, įgyvendinami crazy projektai. Ypač daug dėmesio skiriama socialiniams tinklams. Jeigu tavo atlikto darbo nėra feisbuke, ar tikrai jį atlikai? Būtina, kad žinutės būtų, žargonu tariant, sharinamos ir taginamos. Jaunimo požiūrį į darbą bibliotekoje galima būtų apibendrinti puikios jaunosios specialistės mėgstamu priežodžiu – žiauriai nice.

Biblioteka jauniesiems specialistams gali pasiūlyti darbų ir sričių įvairovę, tinkamą ir intravertams, ir ekstravertams. Pasirinkimas ypač didelis: bendrauti su lankytojais, įsilieti į bendruomenę, dirbti su knygomis ar technologijomis, šiuolaikine kraštotyra, komunikacija, kultūros žmonėmis, organizuoti renginius, įgyvendinti keisčiausius projektus ir t. t. Bibliotekininkų sukaupta patirtis yra puikus pagrindas mokytis, tobulinti profesines žinias.

Jaunimą veža dinamika ir nuolatinis tobulėjimas, gaunamos užduotys ir jų sprendimų paieškos. Nors dažnai darbas, ypač komunikacijos srityje, projektinis arba vadybinis, gali būti sekinantis, atimantis daug energijos, bet gautas rezultatas skatina judėti toliau, pajusti atlikto darbo vertę. Labai svarbu ir tai, kad bibliotekininkai yra labai stipri ir tvirta profesinė bendruomenė, kuri priima naujoves ir naujus žmones. Jaunas žmogus gali jaustis drąsiai, būti suprastas, išbandyti save. Žiūrint plačiau, galima pasakyti, kad Lietuvos bibliotekos kultūros sektoriuje yra užėmusios stiprią poziciją, yra matomos kaip nuolat tobulėjančios pažangios organizacijos, bibliotekininkų balsas girdimas bendruomenėse, tad kūrybiški ir kultūros srityje norintys dirbti žmonės į jas atsigręžia. Neigiami stereotipai nyksta, teigiami stiprėja. Lieka tik kelios problemos, su kuriomis reikia susidoroti, kad konkurencija dėl darbo vietos bibliotekoje tarp jaunų žmonių tik didėtų: kelti specialybės prestižą akcentuojant informacijos specialistų svarbą informacijos amžiuje ir siekti už darbą gauti adekvačius atlyginimus.

Parengė Vaiva Markevičiūtė

pokalbis

Kristīnė Pabērza. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kristīnė Pabērza: „Mes visi šypsomės ta pačia kalba“

Visada su šiltu šypsniu veide, mąsliomis akimis ir nuoširdžiai susidomėjusi besiklausanti kolegų pasakojimų. Ir dar nuoširdžiau besidalijanti istorijomis iš bibliotekų veiklos pasaulio. Tokią Kristīnę Lietuvos bibliotekininkams yra tekę sutikti įvairiuose tarptautiniuose profesiniuose renginiuose. Lietuvos bibliotekose ji dažna viešnia jau daugiau nei keliolika metų, kai pradėjo lankytis kaip informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Latvijos viešosiose bibliotekose projekto poveikio vertinimo koordinatorė.

Kristīnė gyvena kosmopolitišką ir visavertį tarptautinės kategorijos informacijos ir bibliotekininkystės specialisto gyvenimą. Žvelgdama į bibliotekų problemas skirtinguose žemynuose, ji veikiau linkusi matyti tai, kas mus visus vienija, nepaisant pilietybės, religijos, kultūros. Savo veikloje ji nesivadovauja turimomis išankstinėmis nuostatomis ir nebijo žengti į nepažintas profesines teritorijas. Į žurnalo redakcijos klausimus Kristīnė atsakė iš savo biuro Hagoje, kur jau antrus metus dirba Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) narių bendradarbiavimo pareigūne centrinėje organizacijos būstinėje.

Miela Kristīne, esate itin visapusiško, „klasikinį“ bibliotekinį išsilavinimą turinčio specialisto pavyzdys. Nepaisant jauno amžiaus, savo profesiniame bagaže turite darbo patirties vietos ir centrinės valdžios, privačiajame ir akademiniame sektoriuose, didelės reikšmės nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Kurios pareigos Jums, kaip profesionalui, davė daugiausia naudos? Ir kokias svarbias pamokas išmokote, „naviguodama“ plačiame bibliotekų pasaulyje?

Taip, iš tiesų jaučiuosi palaiminta įgijusi tokią profesinę patirtį. Jau beveik 20 metų praėjo nuo tada, kai pradėjau karjerą Rygos centrinėje bibliotekoje1. Pirmaisiais darbinės veiklos metais turėjau galimybę pritaikyti savo gebėjimus visų tipų tuo metu Latvijoje veikusiose bibliotekose.

Labiausiai mane, kaip specialistę, pakeitusios pareigos buvo naujienų bibliotekininko darbas viename iš Latvijos dienraščių. Būtent tuomet išmokau prisitaikyti prie pokyčių, greitai persiorientuoti ir reaguoti į klientų poreikius bei užklausas, priimti atsakingus sprendimus ypač riboto laiko aplinkybėmis. Kiekviena diena man atrodė tarsi naujas projektas, kuris virsdavo 1

Rīgas Centrālā bibliotēka [interaktyvus]. Rīga: Rīgas Centrālā bibliotēka, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.rcb.lv/pub

11

rytojaus dienos laikraščio numeriu. Matydama šioje veikloje bibliotekininko indėlį, iš tiesų jaučiau didelį moralinį pasitenkinimą.

Prieš persikeldama į Hagą, dirbau Kultūros informacijos sistemų centre (KISC)2, atsakingame už nacionalinių informacinių ir komunikacinių technologijų, mokomųjų projektų įgyvendinimą bibliotekose, archyvuose ir muziejuose. Čia praleidau pastaruosius 10 metų, todėl tikrai nebuvo lengva atsisveikinti su kolegomis. KISC suteikė neįkainojamos patirties realizuojant mano aistrą, susijusią su viešųjų bibliotekų ir jų statistinių duomenų vertinimu.

Mes pirmąsyk Latvijos istorijoje išmatavome socialinę ir ekonominę viešųjų bibliotekų vertę.

Tai buvo įmanoma atlikti iš programos „Global Libraries“3 gavus lėšų, kuriomis Latvija galėjo įgyvendinti viešųjų bibliotekų vystymo projektą „Trečiasis tėvo sūnus“4. Šis projektas pakeitė Latvijos bibliotekas ir bibliotekininkus, plačiau atvėrė tarptautinio bendradarbiavimo duris.

Sužinojome, jog mūsų bibliotekos ne taip jau ir skiriasi nuo analogiškų Čilės ar Rumunijos įstaigų. Nesvarbu, kuriame žemyne ir kokiomis sąlygomis dirbame, mus visus sieja bendras tikslas stiprinti aptarnaujamas bendruomenes.

Aš tikiu, jog dalijimasis ir mokymasis yra mūsų sėkmingos veiklos priemonės. Visi esame labiau panašūs nei skirtingi.

Su IFLA ir EIFL organizuotais bibliotekininkų mokymų dalyviais Kenijoje – pirmojoje eilėje antra iš kairės.

Nuotraukos iš K. Pabērzos archyvo

Europoje. Bendro LBA ir EBLIDA5 projekto „Bibliotekų atstovavimas ES“ („Library Advocacy for EU“) metu susidraugavau su daugeliu kitų Europos bibliotekų asociacijų vadovų, o tai padeda man šiuo metu komunikuojant ir įtraukiant naujus narius į globalias iniciatyvas. IFLA, būdama naryste pagrįsta organizacija, susiduria su tais pačiais sunkumais bei galimybėmis kaip ir bet kuri kita nacionalinė ar regioninė asociacija. Skiriasi tik mastas. Tol, kol mes, nepaisant skirtingų gyvenamosios ir darbo vietų, gimtosios kalbos, esame vienijami tų pačių tikslų, rasti bendrą kalbą yra lengva. Mes visi šypsomės ta pačia kalba.

Prieš tapdama IFLA narių bendradarbiavimo pareigūne, buvote Latvijos bibliotekų asociacijos (LBA) pirmininkė.

Unikaliu IFLA „Globalios vizijos“6 projektu, Ar buvo sunku nuo darbo su vienos šalies kuris apima visus bibliotekų tipus visuose bibliotekų specialistais pereiti prie pasaulinės žemynuose, skatinama bibliotekų įtrauktis kolegų bendruomenės? visame pasaulyje. Kokie kyla didžiausi iššūkiai, Vadovavimo LBA patirtis iki šiol man labai siekiant susodinti pasaulinę bibliotekų padeda. Tai leido man geriau suvokti IFLA narių bendruomenę prie vieno stalo? Koks šio poreikius ir matyti jiems kylančius sunkumus. projekto vykdymo kalendorius, Tiesą sakant, vadovavimas tarpiniai siekiniai ir planuojami nacionalinei asociacijai padeda pagrindiniai rezultatai? suprasti, kas yra įmanoma ar Nesvarbu, Žaviuosi IFLA generalinio vargiai pasiekiama konkrečiame kuriame žemyne ir sekretoriaus Geraldo Leitnerio, skirtingų šalių kontekste ir gali sukūrusio šią idėją, vizionierišku kokiomis sąlygomis turėti įtakos mums siekiant mąstymu. Kiekvienas pasaulio globalių tikslų. dirbame, mus bibliotekininkas gali prisidėti prie Vienas iš LBA prioritetų visus sieja bendras šio visuotinio „Globalios vizijos“ mano pirmininkavimo metu pokalbio apie profesijos vertybes, tikslas stiprinti buvo partnerysčių inicijavimas galimybes ir problemas. Dalyvavimo ir glaudesnis bendradarbiavimas aptarnaujamas statistika [dalyviai – 190 JT valstybių su bibliotekų asociacijomis ne bendruomenes. narių; balsavusieji internetu – tik Baltijos regione, bet ir visoje 21 772 – I. K.-W.] aiškiai rodo, kaip

„

Kultūras informācijas sistēmu centrs [interaktyvus]. Rīga: Kultūras informācijas sistēmu centrs, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.].

Prieiga per internetą: www.kis.gov.lv 3 Billo ir Melindos Gatesų fondo finansuojamas tarpautinis projektas.

4 Trešais tēva dēls [interaktyvus]. Rīga: Trešais tēva dēls, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.youtube.com/user/Tresaistevadels 2

12

The European Bureau of Library, Information and Documentation Associations [interaktyvus]. Hague: EBLIDA, Koninklijke Bibliotheek, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.eblida.org 6 IFLA Global Vision [interaktyvus]. Hague: IFLA, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.ifla.org/node/11905 5

„

ši iniciatyva buvo reikalinga. bibliotekų buvimą priešakyje visų.

Kiekvienas pasaulio Man tai – išskirtinė galimybė Dauguma Afrikos bibliotekų savo tapti IFLA centrinės būstinės aptarnaujamoms bendruomenėms bibliotekininkas gali komandos nare. Mano darbas ir jų poreikiams tenkinti prisidėti prie visuotinio pažinti „Globalios vizijos“ projekte skiria didesnį dėmesį nei kai „Globalios vizijos“ susijęs su statistinių duomenų kurios Latvijos bibliotekos. analize. Niekada anksčiau neteko Kai kurie dalykai ypač pokalbio apie profesijos apdoroti statistikos bylų, kuriose viename regione, vertybes, galimybes ir sėkmingi yra daugiau nei 600 000 duomenų bet gali tapti absoliučiu fiasco problemas. eilučių, o apklausos atsakymų kitame. Turime būti itin atidūs suvestinėse – daugiau nei 30 000 kultūriniams skirtumams, respondentų informacija (toks aplinkos, kurioje dirbame, yra bendras dalyvių, balsavusių internetinėje įvairovei. Todėl atsižvelgimas į regionų ypatumus apklausoje ar išreiškusių savo nuomonę taps esminis mūsų ateities siekiams suvienyti susitikimuose ar seminaruose, skaičius). bibliotekų sektorių sprendžiant bendras Duomenų analizė tikrai nebuvo lengvas procesas. problemas.

Man tai buvo galimybė labai daug sužinoti Minėtos IFLA ataskaitos gairėse kalbama ir apie tai, kas šiuo metu vyksta bibliotekose, kas apie jaunųjų bibliotekų specialistų kartą. IFLA svarbiausia tuose regionuose, kurių beveik ragina suteikti jauniesiems bibliotekininkams nepažinojau. daugiau galimybių mokytis, tobulėti ir tapti Pirmas „Globalios vizijos“ etapas jau baigtas. lyderiais. Ar galėtumėte nurodyti IFLA Remdamasi gautais rezultatais, IFLA dabar kuria iniciatyvas, skirtas jauniesiems specialistams platesnį idėjų ir veiksmų planą, kuris padės skatinti? Ar, dirbdama IFLA, susidūrėte su šios IFLA planuoti ateitį. Antras etapas prasidėjo srities sėkmės istorijomis? kovo mėnesį Barselonoje vykusiu praktiniu Tiesą sakant, pati asmeniškai dalyvavau seminaru, kurių dar bus ne vienas. Seminaruose, vienoje tokių iniciatyvų. 2016 m. kaip viena taip pat pasitelkdami interneto platformą, iš devynių jaunų profesionalų buvau atrinkta norime užfiksuoti bibliotekininkų idėjas, kaip dalyvauti IFLA Tarptautinėje lyderių programoje pasaulio regionai ir bibliotekų tipai galėtų (TLP)8 (IFLA International Leaders Programme). dalyvauti įgyvendinant „Globalią viziją“. 2018 m.

Programa buvo sukurta lyderių, aktyviau rugsėjį–2019 m. kovą toliau analizuosime gautus duomenis, sudarysime tolesnių „Globalios vizijos“ atstovaujančių bibliotekų sektoriui tarptautinėje arenoje, skaičiui padidinti ir ugdyti juos IFLA veiksmų planą ir galiausiai parengsime strategiją, aplinkoje. Priėmusi pasiūlymą tapti IFLA leisiančią viziją padaryti realybe. narių bendradarbiavimo pareigūne, palikau šią programą, tačiau džiaugiuosi, jog tęsiu darbą su Kovo mėnesį paskelbtoje IFLA šiais lyderiais (kaip mes juos vadiname). „Globalios vizijos“ ataskaitos santraukoje7 Lyderiai, arba TLP bendradarbiai, šiuo metu tolesnėms diskusijoms pasiūlyta 10 gairių dirba prie projekto „Reikšmingos istorijos“ ir jas atitinkančių 10 galimybių sąvadas.

(Stories that Matter), padedančio kurti leidinį Bendruomenių aptarnavimo prioritetas „Bibliotekos ir Darnaus vystymosi tikslai: išskirtas kaip bendras visoms pasaulio istorijų pasakojimo vadovas“ (Libraries and the bibliotekoms, o geresnis bendruomenės poreikių pažinimas laikomas tiesiogiai susijusiu Sustainable Development Goals: A Storytelling Manual)9, kurį IFLA, siekdama pagelbėti su tomis bibliotekų paslaugomis, kuriomis bibliotekininkams papasakoti ir pateikti istorijas siekiama daryti didesnį poveikį žmonių Pasaulio bibliotekų žemėlapyje, neseniai paskelbė gyvenimams. Ar bendruomenių aptarnavimo savo oficialioje svetainėje. programos tolygiai pažengusios visame TLP yra puiki galimybė tiek lyderiams, tiek pasaulyje? Kurie regionai, valstybės, Jūsų pačiai IFLA. Per pirmus programos metus du manymu, yra šios srities avangardas? iš lyderių buvo išrinkti nacionalinių bibliotekų Nenorėčiau teigti, jog vienas regionas ar asociacijų pirmininkais, kiti tapo svarbių šalis yra sėkmingesni nei kiti. Turiu pripažinti, bibliotekų darbui komitetų nariais savo šalyse. jog kai mokiau Ganos, Ugandos ir Kenijos bibliotekininkus, pati turėjau paneigti kai kuriuos 8 IFLA International Leaders Programme [interaktyvus]. Hague: susidarytus išankstinius stereotipus apie Europos IFLA, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: 7

Global Vision Report Summary: Top 10 Highlights and opportunities [interaktyvus]. Hague: IFLA, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.ifla.org/files/assets/GVMultimedia/ publications/gv-report-summary.pdf

9

www.ifla.org/leaders Tell us your story: IFLA’s “Libraries and the Sustainable Development Goals: A Storytelling Manual” is now published [interaktyvus]. Hague: IFLA, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.ifla.org/node/36272

13

Lyderiai įsitraukia į IFLA profesinių padalinių, darbo ir patariamųjų grupių veiklą.

Norėčiau pareklamuoti Jaunųjų specialistų interesų grupę (New Professionals Special Interest Group) (JSIG)10, veikiančią prie IFLA Bibliotekų asociacijų vadybos sekcijos. JSIG yra jauniesiems profesionalams skirta ir jų pačių pastangomis įgyvendinama iniciatyva.

Karjerą pradedantiems bibliotekininkams ir bibliotekininkystės studentams ji suteikia tarpautinio bendradarbiavimo galimybę – yra organizuojami virtualūs ir tiesioginiai seminarai, informacinės sesijos ir konferencijos. Ši grupė savo renginiais visuomet suteikia patrauklumo IFLA generalinėms konferencijoms. Šįmet IFLA konferencijoje Kvala Lumpūre (Malaizija) jie Vienas pagrindinių Kristīnės Pabērzos veiklų – darbas prie Pasaulio rengs sesiją „Bibliotekininkų mada“ ir diskutuos, bibliotekų žemėlapio. ką apie mus pasako mūsų išvaizda ir apranga. Kaip įdomu, ar ne? motyvuojami bendros vizijos, IFLA taip pat remia organizaciją Turime būti itin kurios pagrindas – patikimos „Elektroninė informacija atidūs kultūriniams pasaulinės bibliotekų statistikos bibliotekoms“ (EIFL) ir jų vykdomą kaupimas. IFLA yra globalus Jaunųjų Afrikos bibliotekų skirtumams, bibliotekų balsas, ir mano darbo inovatorių iniciatyvą (Young African aplinkos, kurioje esmė yra vieną dieną pagaliau 11 Library Innovators initiative) , kuri dirbame, įvairovei, tiksliai atsakyti, kokiam skaičiui skirta paskatinti Afrikos viešosiose bibliotekų mes atstovaujame. bibliotekose veikiančius inovatorius todėl atsižvelgimas Nacionalinė bibliotekų statistika vis susipažinti su kitų besivystančių ir į regionų ypatumus dar kelia sunkumų daugelyje šalių pereinamosios ekonomikos kraštų taps esminis mūsų ir mažina mūsų galimybes pateikti patirtimi bei idėjomis. Praėjusiais reprezentatyvius regioninius ir metais 13 Afrikos viešųjų bibliotekų ateities siekiams. pasaulinius statistikos rodiklius, atstovų dalyvavo Lietuvoje leidžiančius juos naudoti ir Lenkijoje organizuotuose kiekybinėse bibliotekų interesų seminaruose, lankėsi bibliotekose. atstovavimo istorijose.

Mano kasdieninė veikla – komunikavimas Be šiuo metu vykdomo „Globalios vizijos“ su mūsų statistikos teikimo partneriais: projekto, kokie kiti darbai yra narių įtraukimo nacionalinėmis bibliotekų asociacijomis, veiklos dėmesio centre? Papasakokite apie savo nacionalinėmis bibliotekomis, bibliotekų paramos padalinio kasdienybę. organizacijomis ir kitomis institucijomis visame Mano pagrindinis darbas yra Pasaulio pasaulyje. Pirmaisiais šio projekto metais bibliotekų žemėlapis (Library map of the sugebėjome užmegzti ryšius su daugiau nei World)12 – bibliotekų pagrindinės statistikos 100 šalių, suteikusių mums turimus bibliotekų šaltinis. Kartu tai – ir platforma, suteikianti statistikos duomenis. Tai – tik pradžia, kasmet prieigą prie bibliotekų sėkmės istorijų, kuriose tobulėdami, paversime šį projektą ilgalaike veikla. demonstruojama, kaip įvairiose valstybėse Daug laiko skiriu leidiniui „Bibliotekos ir prisidedama prie Jungtinių Tautų Darnaus Darnaus vystymosi tikslai: istorijų pasakojimo vystymosi tikslų13 ir atstovaujama vietos vadovas“. Jis pagelbėja bibliotekininkams ir bendruomenių poreikiams. bibliotekų atstovams pasakojant įtikinamas Tai yra dar viena sritis, kurioje esame istorijas apie bibliotekų veiklą, projektus ir 10 New Professionals Special Interest Group [interaktyvus]. Hague: programas, jų poveikį bendruomenių ir žmonių IFLA, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: gyvenimams. Daugelis bibliotekininkų susiduria www.ifla.org/new-professionals 11 Young African Library Innovators initiative: Learning experience in Lisu tais pačiais sunkumais: mes puikiai aprašome, thuania and Poland for thirteen African public librarians [interaktyvus]. kokių gerų rezultatų pasiekėme bibliotekose, bet Vilnius: EIFL, 2017 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: www.eifl.net/events/young-african-library-innovators-initiative nesugebame paaiškinti, kodėl tai padarėme ir kaip 12 Library map of the world [interaktyvus]. Hague: IFLA, 2018 [žiūrėta pakeitėme bendruomenių ir vartotojų gyvenimą.

2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: librarymap.ifla.org 13 Sustainable Development Knowledge Platform [interaktyvus]. New Tikime, jog šis vadovas padės įveikti panašius York: United Nations, 2018 [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga sunkumus. Mūsų tikslas – paskelbti internetinėje per internetą: sustainabledevelopment.un.org/sdgs

„

14

platformoje kuo daugiau sėkmės istorijų ir taip sukurti itin stiprų bibliotekų interesų atstovavimo pagrindą visame pasaulyje. Su dideliu užsidegimu skaitau kiekvieną iš šių istorijų.

Savo socialinių medijų paskyrose daug dėmesio skiriate bibliotekininko profesijos atstovavimui. Kas yra Jūsų profesinio įkvėpimo šaltiniai ir pavyzdžiai, kuriais sekate? Ar turite sektinų asmenybių bibliotekininkystėje? Ar kada Itin daug keliaujate darbo reikalais ir nors įsivaizdavote save dirbančią kitoje srityje? turite neįkainojamą galimybę matyti globalų Niekada neturėjau asmeninio komunikacijos šiandienos bibliotekų vaizdą. Ar pastebite plano socialinių medijų paskyrose ar sąmoningo kokią nors bendrą visoms bibliotekoms ketinimo paversti jas profesinėmis. Dabar būdingą tendenciją? Ar manytumėte, jog pasižiūrėjau į savo „Facebook“ paskyrą: iš tiesų stiprėjanti globalizacija kelia grėsmę įvairovei mano gyvenimas – iš bibliotekos. Didžiuojuosi ir bibliotekininkystėje? esu laiminga būdama bibliotekininkė ir dirbdama Man, kaip žmogui, kuris užaugo ir didžiąją bibliotekų labui, bet vėlgi tai niekada nebuvo gyvenimo dalį praleido itin homogeniškoje mano sąmoningas sprendimas. Aš linkusi manyti, visuomenėje, keliavimas iš tiesų yra ne tik didelė kad tai buvo atsitiktinumas, nors galbūt kai kas privilegija matyti globalų bibliotekų paveikslą, bet teigs, jog ankstyvoje vaikystėje mano profesiniam ir galimybė pažinti kitas kultūras ir jų įvairovę. pasirinkimui didelę įtaką padarė pirmoji Bibliotekos yra tarsi visuomenių ir bibliotekininkė. Iki šiol svarstau, kokį poveikį mūsų bendruomenių, kurioms jos tarnauja, veidrodis. pasąmoniniams sprendimams turi bibliotekininkai.

Nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, Mokykloje norėjau tapti mokytoja. Šis noras mes, bibliotekininkai, išpažįstame tas pačias vertybes, išsipildė, kai tapau Bibliotekininkystės katedros vienodai suprantame bibliotekos misiją. Unikalūs dėstytoja Latvijos universitete ir tęstinio mokymo tik būdai, kuriais išreiškiame šias vertybes, kaip lektore įvairiuose bibliotekininkams skirtuose atliekame konkrečius darbus, siekdami bendro projektuose. Mano sąmoningas pasirinkimas tikslo – pagelbėti vartotojams gyventi visavertiškesnį buvo tapti architekte. Vidurinėje mokykloje ir laimingesnį gyvenimą. Tol, labiausiai mėgau geometriją ir kol saugosime savo kultūrinį braižybą. Laimei, neišlaikiau unikalumą, grėsmių įvairovei stojamųjų egzaminų ir galiausiai Nacionalinė bibliotekininkystėje nekils. atsidūriau bibliotekininkystės bibliotekų statistika Pasiremdama ir asmenine darbo studijų programoje.

IFLA centrinėje būstinėje, kurioje vis dar kelia sunkumų Manęs ir anksčiau yra teiravęsi dirba daugiau nei 15 valstybių apie personalijas, į kurias daugelyje šalių ir atstovai, patirtimi, tikiu, jog kultūrų orientuojuosi profesiniame mažina mūsų galimybes gyvenime. Nuskambės keistai, bet įvairovė skatina kūrybiškumą ir inovatyvumą. Turime išnaudoti pateikti reprezentatyvius neturiu tokio konkretaus asmens. partnerysčių ir bendradarbiavimo regioninius ir pasaulinius Kiekvienas turime sektinų privalumus, mokytis vieni iš kitų, savybių. Tikiu, jog tam tikrus statistikos rodiklius. perimdami unikalias patirtis ir taip žmones sutinkame neatsitiktinai realizuodami bibliotekų potencialą. ir dirbdami kartu gauname galimybę mokytis vieni iš kitų. Mane visad domino elgesio ar veiklos modelių perėmimo ir pritaikymo bibliotekų darbe galimybės. Traukia nauji požiūriai, mąstymo būdai, neįprasti darbo metodai.

Dabar, kai artėju prie tokio amžiaus, kai profesiniuose susitikimuose jau nebesu pati jauniausia bibliotekininkė, mane ypač domina mokymasis iš jaunesnių kolegų. Jie yra mokyti kitaip dirbti ir mąsto skirtingai, taiko man neįprastus darbo metodus, turi kitokių profesinių gebėjimų. Tikiu, jog mums pavyks sudaryti geresnes sąlygas jauniesiems specialistams garsiau reikštis. Juk būtent jie įgyvendins ateitį, kurią bandome apibrėžti „Globalios vizijos“ projekte.

Dėkojame už atsakymus.

„

Kartu su IFLA Tarptautinės lyderių programos, kurios dalyvė prieš kurį laiką taip pat buvo, dalyviais, 2018 m.

K. Pabērza – antra iš kairės.

Kalbėjosi dr. Ineta Krauls-Ward

15

Kultūros laimėjimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.)

Dr. Petras Biveinis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas

Valstybės atkūrimas 1918 m. vasario 16 d. išlaisvino tautos kūrybines galias. Per gana trumpą laikotarpį iki 1940-ųjų kultūros srityje buvo daug nuveikta. Švietimo srityje svarbiausias atkurtos valstybės uždavinys buvo suformuoti nacionalinę mokyklą. Lietuvių kalba, tapusi valstybinė, įsitvirtino visose gyvenimo srityse. Tai lėmė ir periodinės spaudos plėtrą, o knygų leidybos nebevaržė išorės jėgos. Valstybė vykdė kultūros politiką, kūrė kultūriniam gyvenimui vadovaujančias institucijas.

1918 m. pabaigoje apie 44 proc. Lietuvos gyvento- 1 rusų gimnazijos ir progimnazijos. Susirūpinta ir jų buvo neraštingi. Lietuvos Respublikos Steigiamasis suaugusiųjų švietimu. Nuo 1919 m. pradėjo veikti Seimas 1922 m. spalio 6 d. priėmė Pradžios mokyklų suaugusiųjų švietimo kursai. Paprastai jie buvo įstatymą, kuriuo įtvirtino ketverių metų pradinės steigiami prie kaimo, miesto pradinių mokyklų. mokyklos sistemą. Pradinės buvo intensyviai steigia- Steigiami liaudies universitetai turėjo tikslą skleisti mos. Nuo 1928-ųjų pradėtas įgyvendinti privalomas mokslo žinias. 1924 m. Kaune Vinco Kudirkos pradinis mokymas. Šalyje iš esmės buvo likviduotas draugija įsteigė universitetą, kuriame paskaitas skaitė profesoriai, gydytojai, mokytojai. neraštingumas. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje pradžios mokyklas lanLiaudies universitetų veikla platesnio Plėtojosi masto neįgijo (po 1926 m. gruodžio kė visi mokyklinio amžiaus vaikai. perversmo juos nustota steigti).

1940 m. Lietuvoje buvo 14 proc. skirtingiems neraštingų gyventojų, daugiausia Atkūrus valstybę, Lietuvoje nebuvisuomenės rytiniuose Lietuvos rajonuose ir tarp vo nė vienos aukštosios mokyklos. sluoksniams skirta 1922 m. vasario 16 d. atidarytas senyvo amžiaus žmonių.

Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. – Funkcionavo ne tik pradinio, spauda: gyvavo Didžiojo universitetas), kuris bet ir vidurinio bei specialiojo mopolitiniai, kultūriniai, Vytauto kymo sistema. Tautinių mažumų tapo svarbiausiu studijų ir mokslo religiniai, profesiniai centru. Be universiteto, buvo įkurtos gyventojai naudojosi plačia kultūrine dar 7 aukštosios mokyklos: 1924 m. – autonomija. 1939 m. rudenį šalyje leidiniai. veikė 18 žydų, 3 lenkų, 2 vokiečių ir Dotnuvos žemės ūkio akademija,

„

32

jaunosios kartos rašytojai ir poetai: Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis, Salomėja Nėris, Ieva Simonaitytė ir kiti. Pirmąja valstybinės literatūros premijos laureate 1936 m. už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ tapo Ieva Simonaitytė. Nepriklausomybės metais buvo leidžiama daug verstinės literatūros.

Visą Homero „Odisėją“ 1921 m. ir apie pusę „Iliados“ į lietuvių kalbą išvertė Jeronimas Ralys („Iliados“ vertimą 1930 m. užbaigė Sofija Čiurlionienė, Pranciškus Žadeikis ir Jurgis Talmantas).

Profesionalus teatras ir dailė Susikūrė profesionalus Lietuvos dramos teatras. 1919 m. buvęs Maskvos teatro aktorius Antanas Sutkus subūrė Tautos teatrą – tai buvo pirmasis Lietuvos valstybinis teatras. 1922 m.

1931 m. – Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla, 1933 m. – Kauno konservatorija, 1934 m. – Aukštieji įkurtas Valstybės dramos teatras. Teatro režisieriumi kūno kultūros kursai Kaune, 1934 m. – Klaipėdos 1924 m. tapus Borisui Dauguviečiui, spektaklių meprekybos institutas, 1935 m. – Klaipėdos pedagoginis ninis lygis gerokai ūgtelėjo. Šalyje veikė „Vilkolakio“ institutas, 1936 m. – Kauno veterinarijos akademija. satyros teatras, Liaudies teatras, Mūsų teatras, Darbo Be to, 1939 m. pabaigoje prie Lietuvos prijungus rūmų teatras, Karių ir Šaulių teatrai.

Vilnių ir Vilniaus kraštą, įsteigtas lietuviškas uniOperos teatras (Operos vaidykla) įkurtas 1920 m. versitetas Vilniuje. Daugiau kaip Pirmoji premjera įvyko gruodžio 1,5 tūkst. šalies jaunuolių studijavo 31 d. – buvo pastatyta Giuseppe‘s Po 1937-ųjų užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

Verdi opera „Traviata“. Operos teatras gausiai steigiamos tapo vienas garsiausių Europoje. VisaNepriklausomo gyvenimo metais suklestėjo lietuvių kalba ir literatūra. me pasaulyje Lietuvos operą išgarsino bibliotekos Lietuvių kalbai tapus valstybinei, Kipras Petrauskas. Jis gastroliavo Losiekė patenkinti dinamiškai plėtojosi literatūra. Tarputynų Amerikoje, pagrindines partijas įvairiausius – kariu kūrė senosios kartos rašytojai ir atliko Milano „La Scala“, Stokholme, poetai – Žemaitė, Gabrielė Petkevičaiprofesinius, švietimo, Maskvoje, Rygoje, Taline. 1925 m. tė-Bitė, Maironis ir kiti. Iš vidurinės Kaune suburta profesionali baleto mokymosi – kartos rašytojų paminėtina Vinco trupė. Buvo organizuoti simfoniniai Krėvės, Antano Vienuolio, Vinco skaitytojų poreikius. orkestrai.

Mykolaičio-Putino kūryba. Neprik­ Juozas Gruodis sukūrė daug origilausomos Lietuvos metais subrendo nalių kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Daugelis Lietuvoje dainuojamų dainų buvo sukurtos Stasio Šimkaus.

Kompozitorius daug prisidėjo organizuojant dainų šventes 1924 ir 1928 metais. Rengiamos visuotinės dainų šventės liudijo sustiprėjusią chorinę kultūrą.

Plėtojosi atskiros dailės šakos. Aktyviai kūrė tapytojai Antanas Žmuidzinavičius, Kazys Šimonis, Kajetonas Sklėrius, Petras Kalpokas, skulptoriai Juozas Zikaras, Vincas Grybas. Nuo 1922 m. veikė Kauno meno mokykla. Kūrėsi dailininkų organizacijos.

1920–1929 m. veikė Lietuvių meno kūrėjų draugija, turėjusi Muzikų, Literatų, Dramos, Plastikos sekcijas. Ketvirtajame dešimtmetyje tolesnei profesionaliosios dailės raidai ypač reikšminga buvo „Ars“ grupės veikla Valstybės teatras. Kaunas, 1925-1930 m. Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių (1932–1935 m.).

Atkūrus valstybę, Lietuvoje nebuvo nė vienos aukštosios mokyklos. 1920 m. įsteigti Aukštieji kursai 1922-aisiais buvo pertvarkyti į Lietuvos universitetą (1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Dabar šiuose rūmuose įsikūręs Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinių studijų centras. Iš Kauno technologijos universiteto muziejaus rinkinių

„

33

ypač prisidėjo katalikiškas „Židinys“, neokatalikiškos krypties „Naujoji Romuva“, redaguojama Juozo Keliuočio.

Bibliotekininkams buvo skirtas žurnalas „Bibliografijos žinios“ (1928–1943 m.), bibliografijos ir kritikos žurnalas „Knygos“ (1922–1926 m.). Abiejų žurnalų redaktorius buvo Vaclovas Biržiška.

1920 m. balandį buvo įkurta Lietuvos naujienų (tuomet vadinta telegramų) agentūra – ELTA. Jos steigėjas ir pirmasis vadovas buvo Juozas Eretas. Šalies periodinė spauda iš Eltos gaudavo operatyvią ir patikimą informaciją. Žinias apie Lietuvos gyvenimą agentūra perduodavo ir užsienio spaudai.

Lietuvos kultūriniam gyvenimui reikšminga buvo Kauno radiofono, Valstybės teatro solistai, dirigentai ir režisieriai, 1930 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: S. Dautartas, V. Jonuškaitė, J. Dvarionaitė, pradėjusio veikti 1926 m. vasarą, veikla.

J. Stumbras, V. Puškorius. Antroje eilėje iš kairės sėdi: A. Sodeika, A. Oleka-Žilinskas, A. Galaunienė, J. Tallat-Kelpša, K. Petrauskas, Radiofonas turėjo simfoninį orkestrą, J. Gruodis, V. Grigaitienė, J. Štarka, P. Oleka. Trečioje eilėje iš kairės stovi: S. Sodeika, J. Vencevičaitė, M. Vaičkienė, J. Byra, M. Rakauskaitė, V. Bručkus, Ch. Šulginas, M. Dambravičiūtė, C. Stupelis, M. Lipčienė, J. Katelė, A. Kučingis. Ketvirtoje eilėje iš kairės lengvosios muzikos kapelą, nuolatinius stovi: J. Stupelis, P. Berkavičius, J. Dambrauskas, L. Hofmekleris. Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių solistus. Iš Valstybės teatro tiesiogiai transliuotos operos, baletai, dramos Steigiami muziejai. Jau 1921 m. Kaune buvo atidarytas Karo, spektakliai. Populiarūs buvo humoristiniai estradiniai 1922 m. – Pedagoginis muziejai. Ketvirtajame dešimtmetyje buvo dramos aktorių pasirodymai, o didžiausias gyventojų įsteigtas Bažnytinio meno, memorialiniai Maironio, Vaižganto linksmintojas buvo Pupų Dėdė (Petras Biržys). 1936– muziejai. Šalyje įkurta daugiau kaip 20 kraštotyros muziejų. Daug 1939 m. taip pat veikė Klaipėdos radiofonas.

Atkūrus valstybę, intensyviai vyko knygų leidyba. Per eksponatų sukaupė Šiaulių „Aušros“, Telšių „Alkos“ muziejai. Šalies miestus naujais pastatais puošė Lietuvos architektai, ypač 22 nepriklausomos valstybės gyvavimo metus išleista ne Kaune. 1934 m. šiame mieste iškilo Kūno kultūros instituto rūmai mažiau kaip 25 000 spaudinių1. Knygas leido valstybinės ir „Pienocentro“ pastatas, 1938-aisiais – Prekybos, pramonės ir leidyklos, privačios, akcinės, kooperatinės knygų leidybos amatų rūmai (visų trijų pastatų architektas – Vytautas Landsber- bendrovės. Daug knygų spausdino akcinės bendrovės gis-Žemkalnis), 1936 m. išaugo Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Švyturys“ (1918–1931 m.), „Dirva“ (1918–1940 m.). rūmai (architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys „Spaudos fondas“ (1921–1940 m.), „Sakalas“ (1924– 1940, 1943–1944 m.). Valstybės remiamas Krikščiukaitis). Žaliakalnyje nuo 1934 m. kilo Kris„Spaudos fondas“ leido vadovėlius, grožinę taus Prisikėlimo bažnyčia (architektas K. Reisonas), Neraštingumas literatūrą, mokslo populiarinamąsias knytačiau ji iki sovietų invazijos nebuvo baigta. gas. Reikšmingas jo nuopelnas – pirmos iš esmės buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ Spaudos bumas ir knygų leidyba likviduotas: 4-ojo visuotinės leidimas. Enciklopediją redagavo V. Biržiška Plėtojosi ir kokybiškai keitėsi įvairiems visuodešimtmečio (iki 1944 m. išleista 10 enciklopedijos tomų). menės sluoksniams skirta spauda. Šią plėtrą lėmė kultūros, ypač švietimo lygio augimas, lietuvių pabaigoje pradžios Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka leido tęstinį leidinį „Mūsų senovė“ (1937– kalbos įsitvirtinimas, žurnalistų profesionalėjimas. mokyklas lankė 1940 m.), išleido Mykolo Daukšos „Postilę“, Spaudos augimo tempas buvo labai spartus: leidiSimono Daukanto veikalą „Darbai senovės nių skaičius nuo 3 1919 m. išaugo iki 187 1940 m. visi mokyklinio lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ ir kt. ir pasiekė 1 mln. 600 tūkst. egzempliorių tiražą. amžiaus vaikai.

Pasirodė pirmieji lietuviški bibliotekininDidžiausi buvo oficiozinių dienraščių tiražai. kystės vadovėliai ir mokslo darbai. 1927 m.

1919–1928 m. ėjo oficiozas „Lietuva“. 1928 m. vietoj „Lietuvos“ pradėjo eiti dienraštis „Lietuvos aidas“. Nuo Centrinė kariuomenės biblioteka išleido Romualdo Buroko „Vadovėlį kariuomenės bibliotekoms tvarkyti“, 1935 m. leistos dvi laikraščio laidos – rytinė ir vakarinė.

Periodinė spauda specializavosi – gyvavo politiniai, kultū- o 1937 m. „Sakalas“ – Vinco Ruzgo „Bibliotekoms variniai, religiniai, profesiniai leidiniai. Leisti leidiniai inteligen- dovėlį“. 1935 m. pasirodė reikšmingas Juozo Rimanto tijai, valstiečiams, darbininkams, kariams, šauliams, jaunimui, [Slapšinsko] darbas „Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai“, vaikams. Gausiausia buvo katalikų spauda, o antrąją vietą pagal 1937 m. – to paties autoriaus „Viešųjų bibliotekų organišį rodiklį užėmė tautininkų spauda. Liberalioji spauda nebuvo zacija“. J. Rimanto ir V. Ruzgo darbai yra aukšto teorinio gausi. Inteligentijai buvo skirti žurnalai „Židinys“, „Naujoji ir metodinio lygio, bibliotekos veikla juose nagrinėjama Romuva“, „Vairas“, „Kultūra“. Prie lietuvių kultūros ugdymo plačiame kultūrinio ir edukacinio proceso kontekste.

„

34

„

mas knygai: Vaclovas Biržiška“. V. Žukas Bibliotekos ir požiūris į skaitymą Pradėtos rengti teigia, kad V. Biržiška ne kartą įvairiomis Teigiamai leidybą veikė ir bibliotekų, ypač viešųjų, steigimas. Viešosios visuotinės dainų progomis kėlė kaimo gyventojų aprūpinimo knygomis problemą. 1939 m. bibliotekos masiškai pradėtos steigti po šventės liudijo vykusioje diskusijoje kultūros klausimais 1937-ųjų. Gausiai kuriamos bibliotekos sustiprėjusią profesorius teigė: skundžiamasi, jog siekė patenkinti įvairiausius skaitytojų poreikius – profesinius, švietimo, mochorinę kultūrą. kaimiečiai neskaito knygų, tačiau nesirūpinama bibliotekose komplektuoti jiems kymosi. Audronė Glosienė savo 1992 m. tinkamos literatūros. Įsigyjama universidaktaro disertacijoje „Knygų leidyba ir platinimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 me- teto leidinių, o labai trūksta mokslo populiarinamųjų tais“ atskleidė, kad didžiausią skaitytojų jose procentą knygų. Skaitytojus atbaidė ir tendencingai bibliotekų 6 sudarė moksleiviai – 62 proc., o kai kuriais metais prenumeruojama tik vienos krypties periodika . siekė net iki 70 procentų. Kaimo gyventojai tesudarė 8 proc., tarnautojai – 6,7 proc., mokytojai – 3,2 proc., Valstybės kultūros politika Lietuvos valstybėje rūpintis kultūros reikalais buvo darbininkai – 2,9 proc. pavesta Švietimo ministerijai. Nuo 1934 metų, kai Daugeliui skaitytojų, ypač kaimo gyventojams, buvo įkurtas Kultūros reikalų departamentas, valdžia naudojimosi biblioteka trukdis buvo aukštas (10 Lt) tapo aktyvesnė sprendžiant kultūrinio gyvenimo reiužstatas ir abonentinis mokestis. Skaityklomis buvo kalus.

1935 m. priimti Knygynų įstatymas, Tautosakai galima naudotis nemokamai, tad jos buvo gausiai tvarkyti įstatymas, Literatūros premijai skirti taisyklės, 2 lankomos . Bibliotekos pagal jų dydį buvo skirstomos 1936 m. – Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymas ir „keturiomis eilėmis“. 1938 m. Lietuvoje veikė 101 viešoji biblioteka. Be Valstybinės centrinės bibliote- Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymas. 1937 m. priimti kos, pirmosios eilės miestuose buvo 10 pirmos eilės Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisybibliotekų; antrosios eilės miestuose – 25 antros eilės klės ir Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus statutas, bibliotekos; mažesniuose miestuose buvo 25 trečios 1938 m. – Antano Smetonos lituanistikos instituto eilės ir 40 ketvirtos eilės bibliotekų. Deja, trečios ir statutas, 1939 m. – Teatrų įstatymas.

Tarpukario kultūrinis gyvenimas turėjo savų ketvirtos eilės bibliotekos skaityklų neturėjo3. problemų. Aktuali buvo spaudos laisvės problema.

Kiek visuomenė buvo skaitančioji – ši tema dar laukia Necenzūruojama spauda gyvavo labai trumpą laikotyrėjų. Šiuo metu mokslininkai linkę remtis dr. Getarpį: 1926 m. liepą–gruodį. Valdant tautininkams, novaitės Raguotienės, tyrusios skaitymą 1904–1918 cenzūra sugriežtėjo. Ji buvo nukreipta ne tik prieš anmetais, apibendrinimais. Jos požiūriu, kaime į knygą ir tivalstybinius leidinius, bet ir prieš opozicinę spaudą. skaitymą neretai žiūrėta konservatyviai. Stigo palankios, Ją buvo lengva apkaltinti priešvalstybiniu veikimu. skaitymą skatinančios aplinkos4. Suprantama, paskelbus 1935 m. priėmus Spaudos įstatymą, periodinė spauda nepriklausomybę, požiūris į skaitymą, kaip į dyką laiko įpareigota skelbti savo puslapiuose valdžios įstaigų leidimą, neišnyko. Marcelijus Martinaitis savo atsiminiparengtus straipsnius be teisės juos komentuoti. muose rašo, jog tėvai jam sakydavo: „Vien iš skaitymo Tad opozicinė spauda buvo priversta propaguoti jai duonos nevalgysi, skaitydamas nieko nepadirbsi.“5 Apie nepriimtiną politiką. Cenzūros poveikio neišvengė skaitymą rašoma Vlado Žuko monografijoje „Gyveniir grožinė literatūra. Egzistavo bažnytinė cenzūra su draudžiamų knygų sąrašu.

Nepriklausomos Lietuvos kultūros laimėjimai turi didžiulę išliekamąją vertę. Tuomet buvo suvokta egzistencinė kultūros reikšmė. O šiandien? Dar 2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarime „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ suformuluotas tikslas įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį. Bet ar tapo kultūra šalies strategine raidos kryptimi?

–

Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma littera, 1997, p. 185.

Glosienė, Audronė. Knygų leidyba ir platinimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. Disertacija socialinių mokslų daktaro laipsniui įgyti. Vilnius, 1992. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F76-3360, p. 140–141.

3 Lietuva 1918–1938: leidinys 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Kaunas: Šviesa, 1990, p. 289.

4 Raguotienė, Genovaitė. Spaudą atgavus. Vilnius: Stepono leidykla, 1996, p. 125.

5 Martinaitis, Marcelijus. Mes gyvenome: biografiniai užrašai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, p. 26.

6 Žukas, Vladas. Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p.149–150.

1 2

1928 m. pradėtos leisti bibliotekininkams skirtos „Bibliografijos žinios“, kurias redagavo Vaclovas Biržiška (ėjo iki 1943 m.).

Valstybės remiamas „Spaudos fondas“ leido vadovėlius, grožinę literatūrą. Reikšmingas bendrovės nuopelnas – pirmos visuotinės „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidimas.

35

Tapatybės ženklai

Gamtos žadintojas ir gyvulių sergėtojas Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų,„Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraišką – kryždirbystę, kuri įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Balandžio 23 dieną minimas šv. Jurgis yra antras po Kazimiero dangiškasis Lietuvos globėjas. Nuo senovės jis garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose, laikomas daugelio miestų globėju, jo vardu vadinamos bažnyčios.

Tradicinėje lietuvių kultūroje šv. Jurgis laikomas gamtos žadintoju, gyvulių bandos globėju.

Tikėta, kad šv. Jurgis rūpinasi besiganančiais gyvuliais, todėl laukuose dažnai būdavo statomas aukštas koplytstulpis, kad globėjas galėtų sergėti kuo didesnį plotą.

Koplytstulpis su šv. Jurgio skulptūra.

Telšių apskr., Šiaulėnų vlsč., Žąsaičių k. 1926 m. Fotografas Adomas Varnas. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

44

Jurgis buvo III a. pabaigoje gyvenęs Romos imperijos Kapadokijos provincijos didikų krikščionių sūnus. Prasidėjus krikščionių persekiojimui, narsus imperatoriaus Diokleciano asmens gvardijos karys už atsisakymą atlikinėti stabmeldžių apeigas buvo suimtas, kankintas ir nukirsdintas Palestinoje. Kankintas nuodijant, tempiant kūną ant rato, plikant verdančiame katile. Šventojo gyvenimas apipintas legendomis apie jo kankinystę ir didvyriškumą. Viduramžiais po visą Europą jas išplatino kryžiaus žygių dalyviai.

Mene šv. Jurgis vaizduojamas kaip šarvuotas karys su besiplaikstančiu apsiaustu, sėdintis ant balto žirgo ir ietimi persmeigiantis slibiną; netoliese dažnai stovi ir karalaitė. Tokio vaizdavimo pagrindu tapo dažniausia legenda apie Libijos Silenės miesto vandenyse nardžiusį slibiną, iš kurio nasrų veržiasi žudančios liepsnos. Slibinui apmalšinti žmonės turėdavę aukoti mergaites. Kai burtai lėmę atiduoti karaliaus dukterį ir iš vandens išnirusi pabaisa jau ketinusi praryti auką, staiga pasirodęs ginkluotas riteris drąsiai stojęs į kovą su slibinu ir jį nugalėjęs.

Su slibinu kovojančio šv. Jurgio kompozicija buvo pamėgta ir lietuvių dievdirbių; šis siužetas buvo vienas gražiausių liaudies skulptūroje, naudotas koplytstulpiuose, koplytėlėse.

Tradicinėje lietuvių kultūroje šv. Jurgis laikomas gamtos žadintoju, laukų ir gyvulių bandos, ypač arklių, globėju. Tikėta, kad jis saugo vasaros raktus, kuriais gali atrakinti dangų, kad lietus palaistytų žemę, o šiluma pažadintų žalumą. Jurginių išvakarėse per kiemus traukdavo būreliai jaunimo, iškilmingai pranešdami, kad atjoja Jurgis ant balto žirgo, ir linkėdami ūkininkams, kad su gyvuliais jiems sektųsi ir šie sveiki būtų. Jurginės buvo šventinė diena, daugelyje vietų vykdavo Šv. Jurgio atlaidai. Ūkininkai nešdavo į bažnyčią kiaušinių, sviesto, mėsos, sūrio, iš vaško

išlietų gyvulių figūrėlių ir melsdavo šv. Jurgį saugoti pagrindinį jų turtą – gyvulius ir pasėlius. Ūkininkai prašydavo Jurgį atrakinti dangų ir pajudinti žemę, kad būtų galima pradėti žemės darbus, o piemenys – padėti iki rudens laimingai išganyti visus gyvulius.

Tikėta, kad šv. Jurgis rūpinasi besiganančiais gyvuliais, todėl per Jurgines banda būdavo pirmą kartą išgenama į lauką ir atliekamos nuo blogos akies, ligų, vilkų apsaugančios apeigos. Šeimininkė apsmilkydavo bandą šventintais žolynais; šeimininkė arba šeimininkas, nešdamas atrakintą spyną, apeidavo bandą tris kartus, o tada užrakindavo spyną – kad plėšrūnų nasrai būtų užrakinti. Prieš varydami gyvulius iš tvarto, prie slenksčio arba ant jo padėdavo pjūklą dantimis į viršų – kad atbaidytų vilkus. Kad gyvuliai būtų sveiki, kiekvienam išgenamam sukirsdavo kadagio šakele, paskui ją įduodavo piemeniui, kad tą dieną išganytų bandą.

Jurginės buvo ir arklių šventė. Visoje Lietuvoje tikėta, kad tądien negalima nieko dirbti su arkliais.

Kad šie būtų sveiki, gražūs ir žvilgantys, šeimininkai apsmilkydavo juos žolelėmis, nusivedę prie upelio ar ežero išmaudydavo, iššukuodavo.

Jurginės laikytos žemės darbų pradžia. Yra išlikęs senas paprotys kepti apeiginę duoną ir ją aukoti žemei – apnešti apie laukus ar užkasti dirvoje. Duona už gyvulius būdavo kepama mažais kepaliukais tarsi kiekvienam gyvuliui, po to nešama prie bažnyčios ir išdalijama elgetoms, kad šie pasimelstų už gyvulius.

Manoma, jog Jurginės labai senos kilmės šventė, pakeitusi senovės pagonių pavasarinę šventę ir senojo tikėjimo dievybių (gyvulių globėjo Ganiklio, žalumos globėjo Jorio, žemės gaivintojo Pergrubio) garbinimo apeigas. Susietas su žemdirbiškais ritualais, šv. Jurgis paveldėjo net kelių ikikrikščioniškosios mitologijos personažų funkcijas.

in this issue Elena Macevičiūtė. Ignoring the Boundaries

1

In the year of 2018, when Lithuania celebrates the restoration of the independent State, the authors of the magazine‘s heading “#GyvasŽodis” reflect on the topic “Me and My Centenary”. In this volume we present thoughts by Prof. Dr. Elena Macevičiūtė from the Digital Media Laboratory at Vilnius University’s Faculty of Communication. Ms Macevičiūtė, who has ample research and academic experience and teaches students not only from Lithuania but also other European countries as well as Africa, America and Thailand, delights in the fact that today’s Lithuanian librarians are highly competent and qualified specialists capable to impact the world’s librarianship through their participation at international professional organizations.

Award Winning Librarians of 2017

3

During the last week of April every year, the Lithuanian Librarians Association organizes a National Library Week; in 2018 this librarians’ feast took place on the 23th–29th of April. As it is the custom for this Week, the best library staff members of the previous year were announced on its first day. During the announcement event at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the following professionals were honoured: the Best Librarian of 2017, the Head of the Department of Scientific Information Data of the Vilnius University Library Dr. Žibutė Petrauskienė; the Best Library Executive of 2017, the Head of the Department of Library and Information Resources of the Kaunas College Dr. Lina Šarlauskienė; and the Best Young Librarian of 2017, the Head of the Research and Dissemination Unit of the Children and Youth Literature Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Inga Mitunevičiūtė.

The Mission and Values of Libraries Do Not Differ the World Over

4

In March this year, the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) announced the initial results of its continuous project “Global Vision”. This discussion about professional values and problems involved more than thirty thousand librarians from all the continents. The project’s summary highlights ten key aspects characterizing the encounters that the world’s librarians face as well as ten directions to be taken in order to meet these encounters. The editorial board of Tarp knygų asked some Lithuanian librarians and library related professionals to comment this document of IFLA. This publication presents ten comments, in which, by drawing upon the situation of Lithuanian libraries, all the entries of the report are commented. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Kristīne Pabērza: “We All Smile in the Same Language”

11

We present an interview with the former President of the Latvian Library Association Kristīne Pabērza, who has been working at the Central Headquarters of IFLA in the Hague since 2017. Ms Pabērza, a versatile specialist of international calibre in the field of information and librarianship, defies prejudices and does not fear to step into uncharted professional territories. Being IFLA’s member engagement officer and aware of the problems ailing the world’s libraries, she tends to highlight the common aspects that unite us regardless of citizenship, religion and culture. She also tells about IFLA’s significant achievements of the previous years (“Global Vision” and “Library Map of the World”), to which she contributed. (Interviewed by Dr. Ineta Krauls-Ward)

Kristina Bartkienė. Cultural Heritage: Where Past Meets Future

16

2018 has been declared the European Year of Cultural Heritage. It has been a number of years that the world has been discussing the ways to improve access to cultural heritage as well as enhance its social and economic potential and apply modern technologies to make it universally accessible. These were the issues addressed at the international conference “Cultural Heritage in the Digital Age. Memory, Humanities and Technologies” held in Bari, Italy. Among its participants, there was the author of this article the methodologist at the Information Services Department of the Kaunas County Public Library Dr. Kristina Bartkienė. She presents the experience shared by the foreign colleagues.

Silva Pocytė. Testimonies by Contemporaries of Etmė Evė

20

2017 was the anniversary year of Ieva Simonaitytė (1897–1978), a portrayer of the life of Lithuania Minor (Prussia). On the occasion of her 120th anniversary, there were numerous events held in Lithuania. In the words of the senior research fellow at Klaipėda University’s Institute of Baltic Region History and Archaeology Dr. Silva Pocytė, a successful ending to this anniversary year was provided by the book of testimonies about Simonaitytė compiled by Prof. Domas Kaunas. The book contains 57 testimonies told by those who knew Simonaitytė and communicated with her; they picture characteristics of the time period of Simonaitytė’s life and various historical events and episodes. The article also presents an address by the teacher of the Lithuanian language at the Juozas Balčikonis Gymnasium of Panevėžys Rita Miknevičienė explaining in what ways Simonaitytė’s creative work could benefit today’s readers and particularly young people.

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Effors by Mstislavas Dobužinskis to Bring to Life Historical Symbols of Lithuania 23 The Rare Books and Manuscripts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania preserves a considerable portion of the heritage of the artist Mstislavas Dobužinskis (1875–1957). Its major part consists of documents pertaining to the field of heraldry and covering the period of 1921–1939. On the occasion of the celebration of the Restoration of Lithuanian State Independence, the National Library takes effort to remind the general public of the creative heritage of Dobužinskis related to the Lithuanian State symbols. In the article, Jurgita Kristina Pačkauskienė from the National Library’s Rare Books and Manuscripts Unit tells about what stimulated Dobužinskis, whose life and creative activities spanned from Europe to North America, to investigate heraldic symbols of such a small country, Lithuania, and use Lithuanian patriotic motifs in his creative work.

Vaiva Markevičiūtė. “Signed by a Child of Yours Jonas”

27

In this publication, literature specialist Vaiva Markevičiūtė takes a look at the letters of Jonas Mekas (b. 1922), referred to as the godfather of avant-garde cinema and presently living in New York, sent to his native place and addressed to his mother Elžbieta Mekienė. The letters have been digitized and made publicly accessible by the Jurgis Bielinis Public Library of Biržai District Municipality. This correspondence is interesting in its revealing Mekas as a caring son and father, who is concerned about personal decency and one’s ethnic roots.

Petras Biveinis. Cultural Achievements of the Independent Lithuania (1918–1940)

32

Tarp knygų continues its publications on Lithuania during the period of 1918–1940 under the heading “The 100th anniversary of the Restored Lithuania”. In this volume we present the article by the senior methodologist and researcher at the National Library’s Librarianship Unit of the Information Science Department Dr. Petras Biveinis about cultural and educational achievements. He surveys the situation with the educational system, higher education, publishing industry, book publishing sector, professional theatre, fine arts and architecture.

Elvyda Lazauskaitė. The Awakener of Nature and Protector of Animals 44 The editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The series of articles by Dr. Elvyda Lazauskaitė will introduce saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. This time she tells about Saint George, a celestial patron of Lithuania. Since ancient times, he has been venerated by the Occidental and Oriental Christian Churches. The traditional Lithuanian culture considers him the awakener of nature and patron of animal flocks.

The feast of Saint George is on the 23rd of April. This day is considered the beginning of agricultural chores. The composition featuring the struggle of Saint George with a dragon is favoured by Lithuanian god-crafters.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 4 (711) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-04-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 37476 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 04 (711) 2018 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt