Tarp knygu 2018 03 A

Kovas | 2018

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Nijolė Laurinkienė. Tekančio laiko ritmu

1

ĮVYKIS

Daina Dailidonienė. Kad UŽDRAUSTA niekada nepasikartotų Arida Riaubienė. Kaip „medaus puodynė“ virto solidžia paroda

3 5

TEMA / BIBLIOTEKŲ ERDVĖ

Vaiva Markevičiūtė. Vieta, kur stabteli žingsnis ir žvilgsnis

9

PROJEKTAI

Svajūnė Pankratovienė. Lietuvių literatūros klasikos kolekcija nuo šiol – spalvingesnė

3

13

TYRIMAS

Laima Kutiščeva, Genovaitė Ivaškevičienė. Savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų sistema

15

BIBLIOTEKŲ TURTAI / VYDŪNO METAI

Vydūno laiškai Kazimierui Barėnui. Parengė Raimundas Klimavičius

18

GREIMO METŲ AIDAI

Jūratė Levina, Silvija Stankevičiūtė. Žinomas ir atrandamas Greimas

23

POKALBIS

Rimantas Balsys: „Mituose slypi išmintis ir net šių dienų aktualijos“ Kalbėjosi Daiva Janavičienė

26

9

SUKAKTYS

Vidas Račius. „Nėra įdomesnio darbo už darbą su knyga“

29

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Inese Zandere. Knygoje mažas yra didelis

32

KRONIKA

Vaiva Markevičiūtė. Išrinktos pačios pačiausios 33 Vaidenė Grybauskaitė. Džiaugiamės ne tik atkurta valstybe, bet ir unikalia kalba 34 Kronika / Žinios iš Lietuvos bibliotekų

36

IN MEMORIAM

Domas Kaunas. Akademiką Zigmą Zinkevičių [1925 01 04–2018 02 20] išlydint 41 Irena Krivienė. Darbais ir gyvenimu liudijęs meilę gimtajam kraštui: Ginutis Martynas Procuta (1933 11 11–2018 02 21) 42

23

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Elvyda Lazauskaitė. Skaistusis karalaitis ir darbininkų globėjas

43

Vygaudo Juozaičio (3), Monikos Jasevičiūtės (9), Lauros Guokės (23) nuotr.

Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų surengtos parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ informacinis stendas.

Po1940 m. okupacijos svetimos šalies valdžia nacionalinę knygų leidybą matys kaip pavojingą naujajam režimui. Kosto Stankevičiaus nuotr.

Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Kovo numeryje – šv. Kazimieras. XX a. pradžia, Rytų Lietuva. Arūno Baltėno nuotr.

Įvykis

Kad UŽDRAUSTA

niekada nepasikartotų Manto Bartaševičiaus nuotr.

1918–1940 m. – per palyginti trumpą Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybės laikotarpį – buvo sudarytos puikios sąlygos knygų leidybai, tad šių Baltijos šalių nacionalinė leidyba suklestėjo. Tas tarpsnis vadinamas jų knygininkystės aukso amžiumi. Šiemet Lietuvai, Latvijai ir Estijai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus, šių šalių nacionalinės bibliotekos surengė bendrą parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“, kurios sumanytojas – Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 d. veikiančioje parodoje plačiai apžvelgiama trijų valstybių knygų leidybos veikla XX amžiuje tarp dviejų pasaulinių karų. Vėliau paroda persikels į Taliną ir Rygą.

Estijos Respublikos premjeras Jüri Ratas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Latvijos Respublikos Vyriausybės vadovas Māris Kučinskis. Manto Bartaševičiaus nuotr.

Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje pristatomi trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleisti įvairios tematikos leidiniai. Eksponatai, kurių pateikimo koncepciją įgyvendino Rygos dizaino studija „Radadara“, atspindi to meto leidinių novatoriškumą, sąsajas tiek su nacionalinėmis knygų leidybos ir dizaino tradicijomis, tiek su tarptautinėmis tendencijomis. To laikotarpio leidėjai buvo privatūs komersantai, kooperatyvai, viešosios organizacijos, aukštojo mokslo institucijos, kultūros ir švietimo fondai.

Tokia ypatinga paroda ir atidaryta ypatingai. Kovos 9-osios vidurdienį ją oficialiai atidarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius 3

„UŽDRAUSTA nepasitvirtino, nes Laisvės neuždrausi. Linkiu, kad visa tai, kas slypi po žodžiais BUS UŽDRAUSTA, niekada nepasikartotų“, – linkėjo prof. dr. R. Gudauskas.

A. Vilkas gražia lietuvių kalba papasakojo asmeninę istoriją. Tarp negausių močiutės knygų aptikęs Fridžio Zālīčio „Latvijos istoriją“, senelės sesers namuose radęs „medaus puodynę“ – uždraustų knygų, žmonos šeimoje suradęs visą spec. fondą, jis savo gyvenimą susiejo su knygomis. „Tie „nuodai“ buvo tokie saldūs...“ – prisiminė jis. 1940-ieji sunaikino daugelio knygininkų darbo vaisius ir net pasiglemžė kai kurių jų gyvybę. Jie „tapo uždrausti“. „Tikiu, kad panašių istorijų esama ir Estijoje, ir Lietuvoje. Mūsų knygų keliai buvo tokie panašūs, knygininkystės bruožai Iš kairės: Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas, Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Estijos Respublikos premjeras Jüri Ratas, Latvijos Respublikos Vyriausybės tokie atpažįstami, veikiantieji asmenys tokie vadovas Māris Kučinskis. Vygaudo Juozaičio nuotraukos artimi...“ – kalbėjo Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius. Šių žodžių patvirtinimą prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos nesunku pamatyti parodoje.

Estijos nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaMinistras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Latvijos Respublikos Vyriausybės vadovas Māris Kučinskis ir ros departamento direktorė Ave Tölpt pažymėjo, kad ši trijų Estijos Respublikos premjeras Jüri Ratas. Skambėjo Baltijos sesių parengta paroda – vienas pagrindinių Estijos trimitininko Dominyko Vyšniausko atliekama mu- valstybės atkūrimo šimtmečio renginių. Paroda, kurioje zika. S. Skvernelis kvietė džiaugtis ir švęsti modernių atskleidžiamas aukštas to meto leidybos lygis, – tobulas trijų Baltijos valstybių atkūrimo šimtmetį, dėkojo už Baltijos šalių ir jų nacionalinių bibliotekų bendradarbiavimo suteiktą galimybę pamatyti, kas puoselėjo, stiprino ir draugystės pavyzdys. Estijos bibliotekos atstovė sakė nekanmūsų valstybę, padėjo jai atgimti. J. Rato teigimu, triai laukianti parodos atvykstant į jos šalį. paroda atspindi svarbų istorijos tarpsnį; visų trijų Baltijos valstybių praeitis ir dabartis glaudžiai susijusios, jas vienijantis dalykas yra meilė tautos kalbai ir kultūrai. M. Kučinskis prisipažino, kad, įsibėgėjus Baltijos valstybių šimtmečio šventimui, jam didelė garbė dalyvauti atidarant šią reikšmingą parodą. „Likimo vingiuose Lietuva, Latvija ir Estija buvo atsidūrusios didelėje kryžkelėje. Nepriklausomybės niekas neįteikė dovanai. Knygos ir skaitymas užėmė ypatingą vietą žmonių širdyse ir daug prisidėjo jos siekiant“, – kalbėjo Latvijos premjeras.

Tos pačios dienos vakare surengtas išsamus parodos pristatymas visuomenei. Jis prasidėjo skambant Gabrieliaus Zapalskio atliekamai ambientinei muzikai. Tardamas sveikinimo žodį, prof. dr. R. Gudauskas džiaugėsi, kad būtent Lietuvos nacionalinei bibliotekai teko garbė pirmajai pristatyti šią parodą, ir padėkojo jos sumanytojui Latvijos nacionalinės bibliotekos direktoriui A. Vilkui. „Trys jaunos Pirmieji parodos lankytojai apžiūri ekspoziciją. valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, kupinos vilčių ir tikėjimo, su didžiule energija kilo naujam gyvenimui. Mes nežinojome, kad greitai visa tai BUS Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmasis UŽDRAUSTA“, – kalbėjo parodos šeimininkas. sekretorius Ivaras Liepniekas pažymėjo: „Knygų skaitymas Tarpukariu Baltijos šalys sugebėjo ne tik atkurti sustiprina mūsų valstybingumą, vienybę. Tad niekad negasavo ūkį, bet ir esmingai restruktūrizavo bei modernizavo valstybių ekonomiką, kultūrą, mokslą. lėsime įsivaizduoti pasaulio be knygų.“ Visi šie modernios Lietuvos, kaip ir Estijos, Latvijos, pasiekimai vienaip ar kitaip atsispindi šioje parodoje.

Daina Dailidonienė 4

Įvykis

Kaip „medaus puodynė“ virto solidžia paroda Arida Riaubienė

Kai parodos idėjos autorius – Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas pasiūlė parengti tarptautinę knygų parodą, skirtą atkurtų Baltijos valstybių šimtmečiui, imta galvoti, kaip įgyvendinti šį viliojantį labai prasmingą sumanymą. Lietuvos knygotyrininkai pasiūlė bendradarbiauti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacio­ nalinėms bibliotekoms. Iš kompetentingų srities žinovų buvo sudarytos parodos rengimo darbo grupės. Nuo idėjos, pirmąkart išsakytos 2016 m. birželį, iki praktinio jos įgyvendinimo (2018 m. kovas) praėjo 20 mėnesių!

Estijos parodos rengimo grupėje darbavosi Talino universiteto Skaitmeninių technologijų instituto docentė dr. Aile Möldre ir Estijos nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Ave Tölpt. Latvijos nacionalinei bibliotekai, be jau minėto bibliotekos direktoriaus A. Vilko, atstovavo profesorius dr. Viesturas Zanderis, bibliotekos projektų vadovės Marta Dziluma ir Brigita Zelča-Aispure. Lietuvos nacio­ nalinė Martyno Mažvydo biblioteka į parodos rengimo grupę delegavo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, šio departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiąją metodininkę-tyrėją dr. Aridą Riaubienę; joms talkino Vilniaus universiteto konsultantas, Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis.

Pirmajame parodos rengėjų susitikime Rygoje 2017 m. pradžioje aptarta koncepcija. Nuspręsta, kad pagrindinis dėmesys parodoje bus skiriamas 1918–1940 m. knygų leidybos ir platinimo srityje dirbusioms asmenybėms. Prieš susitikimą Vilniuje Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje dr. T. Petreikis parengė parodos teminės

struktūros modelį. Nutarta, kad bus eksponuojamos 1918–1940 m. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išleistos knygos. Lietuvos atveju į teritorinę imtį turėjo patekti ir Klaipėdos kraštas (nuo 1923 iki 1939 m.), okupuotame Vilniuje lietuvių kalba išleisti leidiniai.

Nemažai laiko buvo skiriama diskusijoms, susijusioms su parodos teminėmis grupėmis. Pradžioje būta siūlymų kaip atskiras temines grupes pateikti meninę knygrišystę, leidinius, skirtus knygos menui. Vėliau vis dėlto sutarta, kad ekspoziciją sudarys 10 teminių grupių: 1. Grožinė literatūra. 2. Verstinė pasaulio grožinė literatūra. 3. Mokslinė ir šaltinių literatūra. 4. Mokslo populiarinamieji leidiniai. 5. Vadovėliai. 6. Enciklopedijos, žinynai. 7. Knygos vaikams. 8. Reprezentaciniai leidiniai. 9. Kultūros leidiniai. 10. Tautinių mažumų knygos. Kiekvienoje teminėje grupėje nutarta eksponuoti po penkis leidinius (vėliau šio susitarimo atsisakyta, kiekvienai šaliai palikta laisvė sutelkti dėmesį į labiausiai tuo metu skaitomas leidinių rūšis. – A. R.).

Lakoniškas, bet informatyvus parodos pavadinimas orientuotas į perspektyvą. Po 1940 m. okupacijos trijose Baltijos šalyse įsigalėjusi svetimos šalies valdžia matys 5

šiuos leidinius kaip pavojingus naujajam režimui, savo turiniu išreiškiančius laisvės idėją. Estijai, Latvijai ir Lietuvai tapus vienomis iš keliolikos SSRS respublikų, kai kurie leidiniai bus uždrausti, kitus naujosios valdžios atstovai nurodys keisti taip, kad juose nebeliktų tariamai pavojingų idėjų. Kai kurie tarpukario Lietuvos knygų leidėjai (Antanas Kniūkšta, Balys Žygelis) ir vertėjai (Jonas Jablonskis jaunesnysis) neišvengs tremties.

Atrankos kriterijai ir principai

Reprezentuoti Lietuvos 1918–1940 m. laikotarpio leidybą knygos buvo atrenkamos iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendrųjų fondų, Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo bei Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomų kolekcijų.

Atrenkant parodos eksponatus, buvo studijuojami minėto laikotarpio lietuviškos knygos istoriografijos darbai (V. Biržiškos, J. Rimanto, V. Ruzgo, A. Ružancovo, V. Steponaičio), kuriuose apibendrinamos knygų leidybos tendencijos ir analizuojama teminė sudėtis. Tarpukario Lietuvos knygų leidybos tyrimui buvo svarbūs vienos ar kitos leidyklos istoriją analizuojantys publikuoti darbai, to meto periodinė spauda. Nemažai pagelbėjo bibliografo, knygotyrininko ir kolekcininko Vlado Žuko studijos apie prieškariu veikusias Lietuvos leidyklas.

Buvo atrenkami reprezentaciniai, įdomiu dizainu pasižymintys leidiniai, knygos, turinčios išliekamąją vertę. Į grožinės literatūros teminę grupę pateko iškiliausių autorių, literatūros klasikų knygos, pakeitusios lietuvių literatūrą, buvusios svarbios kuriuo nors literatūros raidos tarpsniu. Buvo stengiamasi, kad parodos lankytojų dėmesiui būtų pateikta pirmoji knygos laida. Didesnis dėmesys čia skiriamas valstybinius apdovanojimus pelniusioms knygoms, taip pat leidiniams, apdovanotiems leidyklų ir draugijų įsteigtomis premijomis. Atrenkant mokslinę ir šaltinių literatūrą, buvo atsižvelgiama į joje pateiktos informacijos santykį su prieškario Lietuvos ir šių dienų mokslo laimėjimais. Kultūros leidinių atrankoje pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į knygos dizainą – popieriaus, šrifto, spalvų, teksto stiliaus, atvaizdų parinkimą ir komponavimą. Svarbus vaikų knygų atrankos kriterijus taip pat buvo spaudos kokybė, patrauklūs viršeliai ir iliustracijos. Formuojant šią teminę grupę, buvo paisoma ir atkurtos Lietuvos šimtmečio proga sudaryto reikšmingiausių kūrinių vaikams sąrašo „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Nustatant nežinomus knygų viršelių dailininkus, konsultuotasi su dailėtyrininke dr. Giedre Jankevičiūte.

Naudingos buvo turtingas asmenines senosios spaudos kolekcijas turinčių žmonių konsultacijos. Atrenkant tautinių mažumų leidinius, pasiūlymų pateikė Nacionalinės bibliotekos Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė ir Lituanistikos skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas dr. Tomaszas Błaszczakas.

Sudarius parodoje būsiančių knygų sąrašą, pradėta ieškoti ikonografinės medžiagos, susijusios su ruošiamomis eksponuoti knygomis. Parodoje panaudota ikonografija ir rankraštiniai dokumentai yra iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus 6

Mokslo populiarinamųjų leidinių skyriuje dėmesį patraukia latvių, estų, lietuvių kalbomis 1933 m.

Rygoje išleistas Pabaltijo valstybių Motinai ir vaikui apginti komiteto leidinys „Bērnu Draudzība.

Laste SÕprus. Vaikų draugavimas“. Kosto Stankevičiaus nuotraukos

fondų. Archyviniais dokumentais ir ikonografine medžiaga norima supažindinti su parodos knygų autoriais, parodyti lietuvių rašytojų ir vertėjų tarpusavio ryšius.

Bendrais bruožais apžvelgsime lietuviškąją parodos dalį.

Originalioji ir verstinė grožinė literatūra

Tarp eksponatų galima pamatyti V. K. Jonyno medžio raižiniais iliustruotą lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ (1940) leidimą. Tokios knygos idėją pasiūlė Kaune nuo 1930 m. gyvavusios XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, o poemos leidimo iniciatyvą vėliau iš bibliofilų perėmė to meto Lietuvos Respublikos švietimo ministerija.

Taip buvo patvirtinta, kad šis sumanymas yra valstybinės reikšmės reikalas.

Parodoje eksponuojama Kazio Binkio parengta ir Kazio Šimonio apipavidalinta liaudies dainų antologija „Dainos“ (1922). Menotyrininkai albumą laiko vienu didžiausių ir reikšmingiausių K. Šimonio iliustracinės grafikos darbų. Ypatinga vieta prieškario Lietuvos knygų leidyboje tenka „Sakalo“ leidyklai, kuri per 15 leidybinės veiklos metų išleido 228 originalios grožinės literatūros ir 143 užsienio autorių grožinius kūrinius.

Parodos lankytojai matys Vinco Mykolaičio-Putino psichologinio romano „Altorių šešėly“ pirmąją dalį (1933). Literatūros istorikų nuomone, šio romano pasirodymas yra vienas reikšmingiausių nepriklausomybės periodo literatūros įvykių, paskatinusių ir kitus rašytojus imtis brandžių literatūros kūrinių leidimo. „Sakalo“ leidykloje taip pat buvo išleista parodoje eksponuojama Salomėjos Nėries poezijos rinktinė „Diemedžiu žydėsiu“ (1938), už kurią poetė 1939 m. pradžioje buvo apdovanota valstybine 5 tūkstančių litų premija. „Sakalo“ premija už meniškumą buvo apdovanotas Antano Vaičiulaičio romanas „Valentina“ (1936), kurį rašytojas sukūrė gyvendamas Prancūzijoje. Parodoje eksponuojamas Vaižganto romanas „Pragiedruliai“ (1918, kn. 1) literatūros kritikų vadinamas istorinio virsmo paveikslu, vaizduojančiu moderniosios tautos, kuri 1918 m. sukurs nepriklausomą valstybę, formavimąsi.

Naują lietuvių literatūros viršukalnę ženklina reikšminga poezijos antologija „Antrieji vainikai“ (1936). Joje spausdinama 18 poetų, rašiusių trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose, kūryba. Minėtina, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas egzempliorius yra su antologijos autorių autografais. Parodoje taip pat pristatoma žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija „Žemaičiai“ (1938). Tai vienas reikšmingiausių reprezentacinių „Sakalo“ leidinių, svarbus veikalas įtvirtinant to meto regionalizmo tendencijų atspindį leidyboje.

Be originaliosios literatūros, parodos lankytojai gali susipažinti su Baltijos ir Vakarų Europos šalių rašytojų grožinės literatūros kūrinių vertimais į

lietuvių kalbą. Eksponuojamas Antano Valaičio išverstas Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ (1924) pirmas tomas.

Literatūros kritikai šį kūrinį neretai vadina Lietuvos ir Lenkijos valstybės bajorų buities enciklopedija. Ilgais nacionalinės priespaudos dešimtmečiais poema lietuviams ugdė nacionalinės savivokos mintį, Tėvynės meilės jausmą. Kosto Korsako išverstos „Latvių novelės“ (1933) buvo vienas reikšmingiausių latvių literatūros vertimų kalbamuoju laikotarpiu. Paminėtinas vienintelis prieškario Lietuvoje grožinės literatūros kūrinio vertimas iš estų kalbos – Augusto Tammanno apsakymas „Mokytojas ir jo jaunieji bendradarbiai“ (1924), kuriame rašoma apie kooperatinių bendrovių kūrimo ir veikimo principus, jų naudą.

Iš Vakarų Europos šalių autorių parodoje galima pamatyti norvegų rašytojo Knuto Hamsuno dramos „Gyvenimo žaislas“ (1922) vertimą. Prieškario Lietuvoje ši drama buvo sutikta kritiškai, recenziją rašęs Adomas Jakštas nerado logikos veikėjų veiksmuose, kūrinį apibūdino kaip netinkamą teatrui. Kritiškas atsiliepimas liudijo, kad pasaulinė literatūra sunkiai skynėsi kelius į Lietuvą. Minėtinas Jono Jablonskio jaunesniojo verstas Oscaro Wilde’o kūrinys „Canterville pilies vaiduoklis“ (1928), kuriam iliustracijas ir išraiškingą viršelį sukūrė dailininkas Rimtas Kalpokas. Nors ir sukurta prieš daugelį metų, knyga ir šiandien skaitytoją žavi siužeto paslaptimi, subtilia ironija.

Mokslinė ir mokslo populiarinamoji literatūra

Prieškariu pirmą kartą Lietuvos knygos istorijoje reikšmingą vietą užėmė mokslinė knyga. Mokslinės literatūros leidybos augimui didelę įtaką darė 1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitetas, kylantys kvalifikaciniai reikalavimai universiteto profesūrai. Parodoje eksponuojami Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų parengti moksliniai darbai. Tarp jų – pagal vieno iškiliausių ir kūrybingiausių lietuvių filosofų Antano Maceinos disertaciją parengta knyga „Tautinis auklėjimas“ (1934). Šis darbas – ypatingas intelektinis indėlis į tautos ir tautiškumo problemų kėlimo ir jų nagrinėjimo teoriją.

Istoriko Zenono Ivinskio knyga „Lietuvos prekyba su prūsais“ (1934) yra bene pirmas didesnės apimties darbas, kuriame siekiama parodyti vokiečių kultūros ir ekonomikos įtaką Lietuvai.

Palankias sąlygas tęsti nacionalinei kultūrai svarbius tyrimus sudarė leidžiami bibliografijos ir knygotyros darbai. 1930–1940 m. Kaune veikusi XXVII knygos mėgėjų draugija, tarp kurios steigėjų buvo rašytojas J. Tumas-Vaižgantas, dailėtyrininkas Paulius Galaunė, siekė populiarinti bibliofiliją, knygos meną, tirti knygos istoriją, poligrafiją. Jos rengiamuose susirinkimuose skaityti moksliniai pranešimai buvo spausdinami parodoje eksponuojamame „XXVII knygos mėgėjų metraštyje“ (1933, t. 1). Šis leidinys prisidėjo prie lituanistikos ir knygos kultūros ugdymo.

Mokslinės literatūros skyriuje parodos lankytojai galės susipažinti su gamtininko, biologo Tado Ivanausko leidinio „Lietuvos paukščiai“ (1938) pirmąja knyga.

T. Ivanauskas daugeliui pasaulio paukščių suteikė lietuviškus vardus, todėl knyga tapo svarbi leidėjams, vertėjams, žodynų ir enciklopedijų kūrėjams. 1959 m. už šį darbą profesorius buvo apdovanotas valstybės premija.

Parodoje taip pat eksponuojamas vieno žymiausių tarpukario Lietuvos ekonomistų Vlado Jurgučio veikalas „Finansų mokslo pagrindai“ (1938). Leidinyje aptariami skirtingų ekonomikos teorijų atstovų požiūriai į finansus ir mokesčius, įvairių valstybių mokesčių sistemos, tarp jų Lietuvos ir Klaipėdos krašto ypatumai.

Mokslo populiarinamųjų leidinių stende spalvingu dailininko Telesforo Kulakausko viršeliu išsiskiria keliautojo Antano Poškos knyga „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ (1939, d. 2). Knygą galima vadinti tolimųjų egzotiškų kraštų ir jų žmonių gyvenimo enciklopedija, turėjusia ir tebeturinčia pažintinės vertės. Nisono Tukačinskio knygelėje „Lietuvos radio mėgėjas“ (1927) plačiajai visuomenei suprantama forma pateikiamos ne tik teorinės žinios, susijusios su radijo atsiradimu, bet ir praktinių patarimų apie radijo veikimo principus, konstrukcijas ir kt.

Knyga „Pasaulio lietuviai“ (1935) – svarbus dokumentas, apibrėžiantis lietuvių pasaulio ribas. Leidinyje greta analitinių, aprašomųjų straipsnių yra autoritetingų mąstytojų ir žymių visuomenės veikėjų – Mykolo Römerio, Kazio Pakšto, Rapolo Skipičio minčių apie užsienio lietuvius.

Vadovėliai, enciklopedijos ir knygos vaikams

Norintiems daugiau sužinoti apie parodą sukurta virtuali ekspozicija.

Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu ir leidimu prieškariu rūpinosi 1919 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu sudaryta Knygų leidimo komisija. Be valstybės finansuojamos leidyklos, vadovėlius leido ir nemažai komercinių leidėjų: „Dirva“, „Sakalas“, „Spaudos fondas“. Parodoje eksponuojama populiaraus tarpukario vadovėlių autoriaus Mečislovo Vasiliausko-Geručio elementoriaus „Rūtelė“ (1930) pirma dalis, kurio viršelį ir iliustracijas piešė K. Šimonis.

Stasio Matjošaičio-Esmaičio elementoriuje „Sakalėlis“ (1936, d. 8) poezijos ir prozos kūriniais pristatoma ir kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės tema, taip pat spausdinama tautosakos.

7

Reikšmingiausias leidinys informacinių leidinių grupėje, nepraradęs reikšmės ir šiandien, yra „Spaudos fondo“ leista enciklopedija. Parodoje eksponuojamas šios enciklopedijos pirmas sąsiuvinis, pasirodęs 1931 m. rudenį. Lankytojai gali pamatyti Kazimiero Būgos parengtą ir Knygų leidimo komisijos išleistą vieną iš „Lietuvių kalbos aiškinamojo žodyno“ sąsiuvinių (1924, sąs. 1). Žodyno autorius ne tik aiškino žodžių reikšmes, iliustruodamas jas gyvosios kalbos ar raštų sakiniais, bet ir pateikė kai kurių žodžių istoriją, etimologiją, kartais nurodė geografinį žodžio paplitimą, suregistravo žodį nagrinėjančią literatūrą. Pirmas šio žodyno tomas buvo išleistas 1941 metais.

Parodos lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su vaikams skirtomis knygomis, kurioms iliustruoti buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Vienu žymiausių prieškario knygų vaikams apipavidalintojų laikomas K. Šimonis. 1924 m. išleista dailininko kurta Vokietijoje spausdinta paveikslėlių knyga „Eglė žalčių karalienė“ yra pirmasis lietuvių liaudies pasakos leidimas su spalvotomis iliustracijomis.

Greta K. Šimonio viena produktyviausių vaikų literatūros iliustruotojų laikoma Domicėlė Tarabildienė. Parodoje eksponuojama jos iliustruota K. Binkio poema „Kiškių sukilimas“ (1937).

Poemoje panaudotas garsaus operos dainininko ir aistringo medžiotojo Kipro Petrausko paveikslas prisidėjo prie kūrinio populiarumo ne tik tarp mažųjų skaitytojų, bet ir tarp suaugusiųjų.

Poema 1938 m. įvertinta Raudonojo Kryžiaus premija, netrukus kūrinys buvo radiofonizuotas.

Spalvingomis dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės iliustracijomis akį traukia pagal liaudies pasakos motyvus parašytas Stepo Zobarsko pasakojimas „Brolių ieškotoja“ (1938).

Reprezentaciniai ir tautinių mažumų leidiniai

Užsienio šalių dėmesį siekta atkreipti aukštos meninės kultūros ir gerai parengtais reprezentaciniais leidiniais. Parodoje eksponuojamas Lietuvos diplomato Kazio Gineičio sudarytas leidinys „Lithuanian Quality Products“ („Kokybiški lietuviški gaminiai“, 1938).

Didžiąją dalį reprezentacinių knygų sudaro tam tikroms sukaktims paminėti išspausdinti leidiniai. Minint 600 metų Vilniaus įkūrimo sukaktį, „Švyturio“ bendrovė išleido albumą „Vilnius,

Šventiniame parodos atidarymo vakare kalba jos idėjos autorius – Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas. Vygaudo Juozaičio nuotr.

8

1323–1923“ (1923). Leidinio viršelių, užsklandų, užrašų ir inicialų dailininkas – P. Galaunė. Reprezentacinių leidinių grupėje rodomas „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930“ (1933) – vienas didžiausių šioje parodoje eksponuojamų leidinių. Jame esančios nuotraukos vaizduoja tarpukario Lietuvos įvairaus rango pareigūnus ir tarnautojus. Albume įamžinti vieši renginiai, mitingai, eitynės, paminklų Vytautui Didžiajam atidengimas ir kt. 1938-aisiais minint Klaipėdos krašto prisijungimo 15 metų sukaktį, buvo išleistas albumas „Kovos keliais“. Leidinyje išspausdinta 80 straipsnių, kurių autoriai – iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Reprezentacinių leidinių grupėje vertėtų išskirti XXVII knygos mėgėjų draugijos leidinį – lietuvių liaudies pasaką „Gulbė – karaliaus pati“ (1937), už kurią dailininkas Viktoras Petravičius 1937 m. Paryžiuje vykusioje moderniojo meno ir technikos parodoje gavo Didįjį prizą.

Tarp prieškario Lietuvos kultūrai skirtų leidinių minėtinas Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus ir M. K. Čiurlionio galerijos 1938 m. išleistas straipsnių rinkinys „M. K. Čiurlionis“, kurį sudaro ne tik dailininko bei kompozitoriaus gyvenimo, kūrybos apžvalga, bet ir jo tapybos darbų reprodukcijos.

Visų Lietuvos regionų moterų tautinių drabužių ir prie jų nešiojamų aksesuarų vaizdus galima pamatyti viename iš Žemės ūkio rūmų leisto „Sodžiaus meno“ tomų (1939, t. 7/8). Knygos autorius, profesionaliosios lietuvių meninės tekstilės pradininkas Antanas Tamošaitis surinko didesniąją dalį autentiškų drabužių, juos ištyrė, susistemino, sukomplektavo. „Sodžiaus menas“ buvo pirmasis tautinį kostiumą analizuojantis leidinys, kuriame pateikiama gausi vaizdinė medžiaga. Beje, žurnalo „Tarp knygų“ redakcija 2017 m. Lietuvoje paskelbtų Tautinio kostiumo metų proga savo viršeliuose išspausdino 8 A. Tamošaičio pieštus įvairių šalies regionų moterų kostiumų pavyzdžius.

Parodoje eksponuojamas dailininko Adomo Varno fotografijų albumas „Lietuvos kryžiai“(1926, t. 1) – pirmas tokio pobūdžio leidinys nepriklausomoje Lietuvoje.

Lankytojams siūloma susipažinti su reikšmingesniais ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančiais prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – leidiniais. Čia eksponuojamos knygos „Jidiše Vilne in vort un bild“ („Žydiškasis Vilnius žodžiuose ir vaizduose“, 1925) sudarytojas Moritzas Grossmanas buvo žymus Vilniaus fotografas. Leidiniui jis panaudojo gausią ir kitų Vilniaus fotomenininkų sukauptą medžiagą.

Lietuvos universiteto Teisių fakulteto profesoriaus Simono Bieliackino knygoje «Защита по уголовным делам» („Baudžiamųjų bylų gynimas“, 1931) apibūdinamas baudžiamosios gynybos vaidmuo visuomeniniame gyvenime, jos socialinė ir juridinė reikšmė.

Lietuvos valstybė XX a. trečiajame dešimtmetyje rėmė leidybą baltarusių kalba. Parodoje eksponuojamą solidų veikalą „Гiсторыя беларускай (крыўскай) кнігі“ („Gudų knygos istorija“,1926) parengė garsus Baltarusijos politikas, istorikas, etnografas ir publicistas Vaclovas Lastauskas (Ластоўскi Вацлаў).

Tema / Bibliotekų erdvė

Vieta, kur stabteli žingsnis ir žvilgsnis

Monikos Jasevičiūtės (Vilniaus universiteto biblioteka) nuotr.

Vaiva Markevičiūtė

Šių metų Vilniaus knygų mugė ragino skaityti Lietuvą ir pasaulį, o atsinaujinusi Bibliotekų erdvė pakvietė ne tik skaityti. Ir ne tik knygas. Kaip skamba tekstai autorių lūpomis? Kiek rašytojų veidų atpažįstate? Kuo kvepia Gabrielio Garcíos Márquezo„Šimtas metų vienatvės“? Kaip repo ritmu pristatoma bažnyčia? Ar muzika iš vinilo skamba kitaip? Kokios šimtmečio knygos, mokslininkų nuomone, yra svarbiausios? Kaip atrodo lego robotų sumo kovos? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus buvo galima rasti mugės Bibliotekų erdvėje, į kurią Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyva susibūrė 14 bibliotekų ir jų bičiulių. į ją užsukęs lankytojas nejučia imdavo kalbėti tyliau, kvėpuoti Bibliotekos ne tik susibūrė į vieną erdvę, bet ir ištrynė aišlėčiau, sulėtindavo žingsnį ir žvilgsnį. Stabtelėjęs prie įdomesnės kias skirties ribas – čia nebuvo ekspozicijoms įprastų stendų, knygos, vinilo ar nuotraukos, čia pat prisėsdavo ir netrukdomas, tarp mugės dalyvių pastatančių sienas. Atviroje erdvėje siekta atkartoti šiandieninės bibliotekos struktūrą ir idėją – būti atvirai, susikaupęs praleisdavo valandėlę. dinamiškai, interaktyviai. Pasak vienos Bibliotekų erdvės koorBibliotekų erdvėje nebuvo prašalaičių ar praeivių – kiek­ vieną čia užsukusį patraukdavo viena ar kita veikla. Veikė dinatorių Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Komunikacijos roko ir rinktinės literatūros skaityklos, literatūrinėje vaistinėje ir informacijos skyriaus informacijos vadybininkės Ramunės bibliotekininkai padėjo išsirinkti kiekvieno „sveikatai tinkaGedvilaitės, visas bibliotekas siejo bendras siekis sukurti jaukią skaitymo, bendravimo ir renginių erdvę, kuri turėjo atspindėti mą“ knygą. Savotiškoje kompiuterių klasėje buvo galima žaisti realią šių laikų biblioteką. „Juk biblioteka jau seniai nėra vieta, interaktyvius su literatūra susijusius žaidimus ar susipažinti su Kauno bažnyčiomis. Vyko susitikimai su rašytojais – šie čia pat į kurią atvyksti tik pasiskolinti knygų. Biblioteką, žinoma, atskaitė savo knygas. Kvepiančių knygų salonas sižvelgdami į tai, ar ji akademinė, ar viešoji, jau atstojo parodų salę, kurioje lankytojai galėjo seniai galime vadinti mokymo ir mokymosi, Bibliotekas siejo pasimėgauti uostomuoju menu. kultūros centru, siūlančiu kur kas daugiau paslaugų nei knygų išdavimas, – tvirtino R. Ged­ Greta šių nuolatinių ekspozicijų mainėsi bendras siekis sukurti skirtingų bibliotekų organizuojami renginiai: nuo vi­laitė. – Tokią biblioteką ir pristatėme mugės jaukią skaitymo, pasikalbėjimų su gyvosiomis knygomis iki vinilo lankytojams – tenkinančią įvairius informacinius poreikius.“ klausymo, nuo čiupkos (Biržų krašto valgis iš bendravimo ir duonos vandens arba pieno ir cukraus) Kita išskirtinė Bibliotekų erdvės ypatybė – renginių erdvę, kuri ragavimotrupinių, ramybė ir tikslingumas. Palyginti su kitomis iki lego robotų varžybų, nuo ekslibrisų atspindėtų realią šių gamybos iki virtualių pasivaikščiojimų, nuo stalo salėmis, čia nebuvo justi neatskiriamo kiekvienos (ne tik knygų) mugės komponento – šurmulio ir žaidimų iki 3D modelių kūrimo. Veiklos čia rado laikų biblioteką. įvairaus amžiaus ir pomėgių lankytojai. blaškymosi. Nors veiklos netrūko ir šioje erdvėje,

„

9

Kauno apskrities viešosios bibliotekos pristatytame interaktyviame terminale „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ lankytojai galėjo susipažinti su devynių bažnyčių istorija. Virginijaus Benašo nuotr.

Edukaciją keitė pramogos Akademinėms bibliotekoms atstovaujanti VU biblioteka siekė pasiūlyti tokių edukacinių ir informatyvių veiklų, kurios būtų įdomios visuomenei ir atspindėtų šiandienos aktualijas. „Atsižvelgdami į tai, kad šie metai paskelbti ir Vydūno metais, lankytojams pristatėme informacinę sieną, kurioje žaisminga forma buvo galima susipažinti su įdomiais Vydūno gyvenimo faktais ar neįprastu šio rašytojo ir visuomenės veikėjo žodžių žodynėliu“, – vardijo R. Gedvilaitė.

Tradicinę skaityklą pasistengta pateikti kitaip – VU biblioteka parengė rinktinių knygų skaityklą. Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, lentynose buvo išdėlioti VU mokslininkų išrinkti vertingiausių per šimtą metų parašytų knygų dešimtukai. Knygas, dariusias ar ir dabar darančias didžiausią poveikį Lietuvos visuomenės ir mokslo raidai, rinko doc. Vytautas Ališauskas, prof. Paulius V. Subačius, prof. Andrius Vaišnys, kiti žinomi mokslininkai.

Rinktinės literatūros skaitykloje buvo galima pavartyti įdomybių. Pavyzdžiui, sovietmečiu uždraustų ir specialiuosiuose fonduose laikytų leidinių, klubo „Dorado“ atrinktų geriausių fantastikos knygų ar grafinių romanų (pieštinių pasakojimų).

Pastarieji itin domino jaunuosius skaitytojus – romanai buvo skaitomi tarp lentynų įrengtoje salelėje su sėdmaišiais, dažnai čia buvo nelengva rasti laisvą vietą.

VU bibliotekos edukacinė veikla derinta su pramogine. Jau ne pirmus metus knygų mugėje rengiamos ekslibrisų dirbtuvės pritraukė daugybę entuziastų. „Ypač į šią veiklą įsitraukė mažieji mugės lankytojai. Buvo įdomu juos stebėti – jų fantazijai nėra ribų, pilni kūrybinio įkarščio, – džiaugėsi R. Gedvilaitė. – Ekslibrisai buvo kuriami naudojant sudėtingą vaikams linoraižinio techniką, tačiau tai jų nesustabdė.“ Didelio dėmesio sulaukė ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rengtos knygrišybos dirbtuvėlės, jaunesnio amžiaus lankytojus traukusios galimybe pasigaminti dienoraštį, primenantį populiaraus serialo „Vampyrų dienoraščiai“ užrašus ar rašytojos J. K. Rowling sukurto Hario Poterio pasaulio knygas. Pasak bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkės Malvinos Zimblienės, prie šių dirbtuvėlių 10

Vilniaus universiteto bibliotekos ekslibrisų dirbtuvės knygų mugėje rengiamos ne pirmus metus, tačiau kasmet pritraukia daugybę entuziastų. Monikos Jasevičiūtės (Vilniaus universiteto biblioteka) nuotraukos

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos atvežtoje Roko skaitykloje pynėsi viskas: raidės, garsai ir vaizdai.

nusidriekė eilė, o gandas apie jas sklido iš lūpų į lūpas: „Į kūrybos procesą įsitraukė ir vaikai, ir jų tėveliai. Kitą dieną užsiėmimų dalyviai atsivedė ne tik savo vaikus, bet ir giminaičius.“ Mažieji mugės lankytojai noriai įsitraukė ir į interaktyvias kūrybines veiklas. Pavyzdžiui, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pažindino su 3D technologija ir leido mažiesiems patiems pabandyti sukurti trimačius modelius. „3D pieštukais, pasitelkus fantaziją, buvo galima iš karšto plastiko pasigaminti tam tikrą figūrą ir parsinešti ją namo kaip suvenyrą“, – apie veiklos specifiką pasakojo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.

Neblėstantį edukacinės kūrybos tokiuose renginiuose populiarumą paaiškinti paprasta – norisi pailsėti nuo kasdienio informacijos srauto ir savomis rankomis sukurti ką nors mielo širdžiai. „Kiekvienam įdomu bent kartą gyvenime sukurti asmeninį rankų darbo šedevrą“, – įsitikinusi M. Zimblienė. Jai antrina ir R. Gedvilaitė: „Tarkim, į renginius (protmūšį, skaitymus) žmones dar reikia kviesti, o į užsiėmimus, kuriuose galima pačiam kažką sukurti, kvietimo dažniausiai nereikia.“

Prabilusios knygos ir bažnyčios Knygas galima ne tik skaityti, bet ir jų klausytis. Šį sumanymą įgyvendino VU biblioteka ir Lietuvos bibliotekininkų draugija – surengė 15 minučių trukmės susitikimus su rašytojais, kuriuose knygos prabilo autorių balsais. „Paprastai nemažai žinome ir apie mėgstamos knygos autorių, domimės jo kūryba, pasaulėžiūra. Pamanėme, kad būtų labai įdomu išgirsti, kaip pats autorius skaito savo kūrinius. Juk jo kūrinys tam tikra prasme ir yra jis pats. Labai džiaugiamės, kad šią idėją pavyko realizuoti – autoriai geranoriškai sutiko ateiti ir paskaityti savo kūrinių“, – džiaugėsi R. Gedvilaitė. Bibliotekų erdvėje prabilo 2017 metų knyga suaugusiesiems išrinktos Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Lietuvos rašytojų sąjungos premiją pelniusi Mindaugo Kvietkausko „Uosto fuga“, Jaunojo jotvingio premijos laureato Nerijaus Cibulsko „Archeologija“ ir kitos skaitytojų jau pamėgtos knygos.

Prabilo ir pastatai – interaktyvaus terminalo „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ vaizdo pasakojimuose pristatytos devynios šventovės. Su jų istorijomis supažindino įvairių Lietuvos laikotarpių personažai: nuo istorinių asmenybių, dvasininkų iki šių laikų reperių. Nors terminalas labiausiai domino kultūros darbuotojus, dvasininkus, muziejininkus, istorikus, repo stiliumi atliktas pasakojimas

Mindaugas Kvietkauskas – vienas iš daugelio rašytojų, atvykusių paskaityti savo knygų. Monikos Jasevičiūtės (Vilniaus universiteto biblioteka) nuotr.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos sukurtas Kvepiančių knygų salonas lankytojus traukė kaip uostomojo meno paroda, skatinusi perskaityti su kvapu susietą knygą. Virginijaus Benašo nuotr.

apie Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčią pritraukė nemažai jaunimo. „Kiekvienas galėjo rasti tai, kas jam įdomiausia. Pavyzdžiui, žurnalistas Edmundas Jakilaitis džiaugėsi, kad atrado vaizdo pasakojimą apie Vytauto bažnyčią, kurioje jis tuokėsi. Vilniečiams buvo įdomu išgirsti apie baroko perlą – Pažaislio vienuolyną“, – lankytojų įspūdžiais dalijosi terminalą pristačiusios Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektų valdymo grupės vadovė Aistė Megelinskienė.

Skaityti galima ir... žmones. Tai lankytojai galėjo išbandyti Nacionalinio socialinės integracijos instituto inicijuojamoje Gyvojoje bibliotekoje, kurioje knygas atstoja žmonės, o skaitymą – pokalbis. „Skaitymas tampa jaukia, interaktyvia erdve bendrauti akis į akį su pažeidžiamos visuomenės grupės atstovu ir taip daugiau sužinoti apie socialinę atskirtį, praplėsti savo pasaulėvaizdį, galbūt pakeisti nuomonę, – pasakojo viena iš Gyvosios bibliotekos organizatorių Aistė Jotautytė. – Nors „skaitymui“ vidutiniškai buvo numatyta 15–20 minučių, nemažai skaitytojų išreiškė norą pabendrauti ilgiau. Vadinasi, šis „skaitymas“ buvo įdomi ir naudinga veikla.“ Pasak A. Jotautytės, ne vienas skaitytojas sugrįždavo, o ypač džiugino žmonės, kurie, pokalbį pradėję nedrąsiai, po jo išeidavo akivaizdžiai susimąstę ar net dėkojo organizatoriams, nes pokalbis pakeitęs jų skeptišką ar neigiamą nuomonę vienu ar kitu dabartinėje visuomenėje opiu klausimu.

Kvapai, garsai ir vaizdai Kauno apskrities viešoji biblioteka pasiūlė pažinti knygų pasaulį per kvapus. „Kvepiančių knygų salonas – tai intriguojanti, skaityti, diskutuoti kviečianti knygų ir jų kvapų ekspozicija, – plačiomis lankytojų šypsenomis sutiktą idėją pristatė A. Megelinskienė. – Mokslininkai teigia, kad kvapas gali pažadinti emocijas, prisiminimus, tiesiogiai veikia žmogaus nuotaiką bei elgesį instinktyviu ar pasąmonės lygmeniu – tai ypač akcentavo rašytojas Marcelis Proustas. Kurdami Kvepiančių knygų saloną, rėmėmės prielaida, kad kvapo sukeltos emocijos paskatins salono lankytoją perskaityti su kvapu susietą knygą.

Atrinkome tas, kurias, mūsų nuomone, turėtų perskaityti kiekvienas: nuo obuolių štrudelio kvapo, apsvaiginusio kariuomenės vadą Irvino Yalomo „Spinozos problemoje“, iki mutavusios rožės aromato Sicilijos kunigaikščio sode Giuseppe’s Tomasi di Lampedusos „Leoparde“.“ A. Megelinskienės teigimu, salonas taip žavėjo lankytojus, kad kai kurie grįždavo, dar atsivesdami draugų, artimųjų, ir jau patys pasakodavo, kaip tyrinėti salono eksponatus.

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos atvežtoje Roko skaitykloje pynėsi viskas – raidės, garsai ir vaizdai. Lankytojai buvo 11

kviečiami ne tik pavartyti muzikantų biografijas, bet ir čia pat paklausyti jų dainų per juostinį magnetofoną ar patefoną, įvertinti analoginio ir skaitmeninio garso skirtumus. Išskirtinai Vilniaus knygų mugei buvo parengta spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus paroda „Susipažinkime: muzikantai ir jų mintys“; joje greta Lietuvoje koncertavusių užsienio muzikantų nuotraukų pateiktos jų citatos. Nuotraukomis papuošta siena papildė jaukią laisvalaikio zonos aplinką. „Norėjome iš bendrųjų bibliotekos fondų išskirti roko muzikai skirtas knygas, nes jos dažnai pasislepia tarp abėcėlinio autorių katalogavimo, – apie skaityklos idėją pasakojo bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė. – Labiausiai stebino, kad žmonės ėmė ir skaitė knygas vietoje, manėme, kad jas tik apžiūrės.

Dar didesnis džiaugsmas buvo matyti, kad skaitė vyrai.

Apsilankė ir žmonių, kurie patys senojoje „Elfos“ gamykloje gamino tokius juostinius magnetofonus. Vaikams tai buvo atrakcija, nes jie pirmą kartą uždėjo vinilo plokštelę, jos klausėsi. Buvo ir tokių, kurie nusprendė įsigyti patefoną.

Visgi smagiausia, kad pagrindinis skaityklos lankytojas buvo jaunimas. Jo mes ir laukėme.“ Bandymai „nulaužti“ kodą ir laimėti imtynes Jaunimą traukė ir šiuolaikinės technologijos, kurių šių metų Bibliotekų erdvėje netrūko. Tai ir lego robotai, ir virtualūs žaidimai bei pasivaikščiojimai, ir piešimo planšetės, ir 3D spausdintuvai, ir virtualiosios realybės akiniai.

Norintiems pasukti galvas Kauno apskrities viešoji biblioteka pasiūlė edukacinį virtualų žaidimą apie literatūrą „Knygos kodas“. Planšetinis kompiuteris su žaidimu retai stovėjo laisvas – lankytojai vienas po kito bandė įveikti septynias užduotis, parengtas pagal žymiausių Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius: iš pateiktų citatų reikėjo atpažinti autorius, kūrinius, žanrą, epochą ar stilių. „Žaidimas sulaukė azartiškų žaidėjų, mėginusių spręsti visas užduotis ir varžytis tarpusavyje, – įspūdžiais dalijosi bibliotekos projektų valdymo grupės vadovė A. Megelinskienė. – Tad daugelį labai nudžiuginome, kai informavome, kad žaidimą jie galės tęsti savo telefonuose parsisiuntę programėlę ar kompiuteriuose tiesiogiai internete.“ Trečius metus Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose organizuojami robotikos edukaciniai užsiėmimai šiemet pristatyti ir knygų mugėje.

Bibliotekos specialistai kvietė susipažinti su robotikos gali-

mybėmis ir konkrečiai – dviem robotų platformomis: „Lego“ ir „Makeblock“. Lankytojus pavyko įtraukti į robotų sumo kautynes, taip pat roboto programavimą eiti ir sustoti prie kliūties. Kaip papasakojo vyr. bibliotekininkė Regina Vasauskaitė, įvairaus amžiaus žmonės domėjosi, kokios programavimo kalbos naudojamos, teiravosi, kaip valdomi robotukai, ir, žinoma, norėjo išbandyti šią veiklą patys. „Jauniesiems mugės lankytojams labiausiai patiko dalyvauti robotų sumo varžybose, kurių dalyvius robotukus jie mokėsi suprogramuoti patys. Šios kovos pelnė daugiausia publikos simpatijų – džiaugsmo ir entuziazmo laukiant robotuko pergalės neslėpė nei maži, nei suaugę mugės dalyviai“, – apibendrino R. Vasauskaitė.

Pasėtas gerosios patirties grūdas Bibliotekų erdvė tapo netikėtų susitikimų ar gerosios patirties dalijimosi vieta. Literatūrinės vaistinės organizatorės Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Edita Sėdaitytė džiaugėsi, kad „vaistinėje“ apsilankę mokytojai ir kolegos bibliotekininkai teigė ir patys bandysiantys rašyti receptus arba duosiantys panašią užduotį savo moksleiviams.

Klaipėdos apskrities bibliotekos stendas taip sužavėjo svečius iš Ukrainos, kad šie pakvietė biblioteką atvykti į jų rengiamą knygų mugę. O štai viešnia iš Italijos knygų leidėjų asociacijos, dalyvavusi klaipėdiečių viktorinoje ir laimėjusi ženkliuką su I. Simonaitytės parašu ir fraze „Paskutinio taško niekada nepadėsiu...“, susidomėjo šios rašytojos asmenybe ir paprašė užrašyti jos vardą ir pavardę, kad galėtų pasiūlyti įtraukti ją į 100 labiausiai įkvepiančių pasaulio moterų leidinį.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka taip pat dalysis savo gerąja patirtimi – Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos organizuojamame festivalyje „Reali virtualybė“ pristatys sėkmingai plėtojamas robotikos veiklas.

Bibliotekų erdvės kūrėjai Atviros Lietuvos fondas Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka Dž. R. R. Tolkino gerbėjų klubas „Tolkien Lietuva“ Gyvoji biblioteka (Nacionalinis socialinės integracijos institutas) Kauno apskrities viešoji biblioteka Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka Lietuvos bibliotekininkų draugija Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Plungės rajono viešoji biblioteka Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka

12

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) teikimu, Vilniaus knygų mugės organizatorių ir „Encyclopaedia Britannica“ atstovų iniciatyva, atkurtos valstybės šimtmečio proga Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai padovanotas „Encyclopaedia Britannica“ rinkinys. Ši reikšminga dovana įteikta už angliškos kultūros puoselėjimą ir anglų kalbos mokymosi skatinimą, neformaliojo švietimo projektų vykdymą, bendruomenės informacinio raštingumo ir kūrybinio potencialo ugdymą. Nuotraukoje: Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė (penkta iš kairės), šalia – LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė (šešta iš dešinės).

Tapatybės ženklai

Skaistusis karalaitis ir darbininkų globėjas Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų, „Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraišką – kryždirbystę, kuri įtraukta į UNESCO Žmo­ nijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Kovo mėnesį minime šv. Kazimierą (4 d.) ir šv. Juozapą (19 d.). Tai lietuvių tautoje populia­ rūs šventieji. Jų vardais krikštijami vaikai, atvaizdai dažni liaudies kūryboje. Minėjimo dienos siejamos su liaudiškomis pavasario laukimo tradicijomis. Per Kazimierines vieversys užgieda sniegą tirpdančią giesmę, o per Juozapines grįžtančios pempės parneša orų atšilimą. Šv. Kazimierui (1458–1484) lietuviai nuo seno rodė ypatingą pagarbą ir meilę. Tikėjo, jog šis šventasis geriau supranta ir išklauso jų maldas, nes jis – šios karalystės sūnus, mylintis jos žmones. XX a. pradžioje jo vardas sietas su lietuvybe, tautine savimone, jaunimo auklėjimu. Šv. Kazimieras laikomas ir amatininkų globėju.

Kazimieras gimė 1458 m. Krokuvoje.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio bei Elžbietos Habsburgaitės šeimoje augo šeši sūnūs ir penkios dukterys. Tėvai daug dėmesio skyrė vaikų išsilavinimui – mokė lotynų ir vokiečių kalbų, teisės dalykų, istorijos, retorikos. Kazimiero mokytojais buvo metraštininkas Krokuvos kanauninkas Jonas Dlugošas ir italų filosofas, istorikas Pilypas Kalimachas. Dlugošas karalaitį vadino retų gabumų išmintingu ir kilniu jaunikaičiu.

1471 m. trylikametį Kazimierą su kariuomene tėvas išsiuntė į Vengriją, kad joje užimtų karaliaus sostą. Tačiau Kazimieras grįžo patyręs pralaimėjimą. Ilgainiui jis atsisakė dvaro prabangos ir pasirinko krikščioniškas vertybes: tikėjimą, maldą, skaistumą, rūpinimąsi vargšais. Manoma, kad bendraudamas su sergančiais kareiviais, vargšais, našlaičiais galėjo užsikrėsti tuberkulioze.

Nuo 1481-ųjų pavaduodamas tėvą, pasirodė kaip gabus ir teisingas valstybės reikalų tvarkytojas. Tuo metu pradėjo silpnėti Kazimiero sveikata, atsirado pirmieji džiovos požymiai. 1483 m. atvyko į Lietuvą, daugiau kaip pusę metų praleido Vilniuje ir Trakuose, bet sveikata toliau blogėjo, todėl ketino grįžti į Krokuvą. Tačiau jos nepasiekė, nes 1484 m. kovo 4 dieną mirė Gardine. Tėvai sūnų palaidojo Vilniaus katedros koplyčioje. Žmonės pradėjo lankyti karalaičio Kazimiero kapą ir melsti jo užtarimo pas Dievą.

Pasklido stebuklingi pasakojimai apie jo pagalbą vargstantiems ir nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat apie stebuklingą pasirodymą 1518 m. lietuvių kariuomenei kaunantis su maskvėnais, kai jis, nurodęs brastą per patvinusią Dauguvą, padėjo laimėti mūšį. Po šio įvykio buvo kreiptasi į popiežių Leoną X su prašymu paskelbti Kazimierą šventuoju. Tai padaryta 1521 metais.

1948-ųjų birželio 11 d. Kazimieras paskelbtas visos lietuvių jaunuomenės ypatingu danguje esančiu Globėju pas Dievą.

Liaudies skulptūroje Kazimieras vaizduojamas su karūna, vilkintis šermuonėlio kailiu pamušta mantija, dešinėje rankoje laikantis kryželį su Nukryžiuotuoju kaip pamaldumo ir šventumo simbolį, o kairėje – skaistumą simbolizuojančią žydinčią leliją.

Kryžius su šv. Kazimiero skulptūra (meistras Vincas Svirskis (1835–1916)). Kėdainių r., Labūnava,1966 m. Fotografas Juozas Petrulis. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

43

Šv. Juozapas yra visuotinės bažnyčios, krikščioniškosios šeimos ir darbininkų, ypač stalių, globėjas. Jis buvo Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis ir pavyzdingas šeimos tėvas.

Apie jo gyvenimą rašo Mato ir Luko evangelijos. Nors buvo kilęs iš karališkos Dovydo giminės, gyvenimui turėjo užsidirbti kaip dailidė – darydamas baldus, namų apyvokos ir ūkio daiktus. Legenda pasakoja, kad Juozapas laimėjo varžytuves dėl Marijos rankos, nes buvo doras ir paklusnus, visada pasirengęs priimti Dievo planus.

Esą per naktį pražydusi Juozapo lazda buvęs dangaus ženklas, reiškiantis, kad jam lemta tapti Mergelės Marijos sužadėtiniu. Pastebėjęs Mariją besilaukiančią, norėjęs slapta nutraukti santuokos sutartį; tačiau sapne angelo įspėtas apie Dievo pasirinkimą, kad kūdikis esąs pradėtas iš Šventosios Dvasios ir jam bus lemta išgelbėti savo tautą iš nuodėmių. Juozapas nuolankiai priėmęs Dievo pavestas pareigas, paėmęs Mariją į savo namus. Romos imperatoriui Augustinui įsakius surašyti gyventojus, Juozapas su Marija turėjo vykti į savo gimtinę Betliejų; čia ir gimė Jėzus. Karaliaus Erodo persekiojimas privertė Juozapą su šeima bėgti į Egiptą. Vėliau jis grįžo į Nazaretą ir ten gyveno iki mirties.

Liaudies skulptūroje dažniausiai vaizduojamas ant dešinės rankos laikantis Kūdikėlį Jėzų, o kairėje – žydinčią leliją. Kartais vaizduojamas su spindulių nimbu apie galvą arba žydinčia lazda, simbolizuojančia Viešpaties valios apraišką.

Juozapinės sutampa su Juozapo ir Marijos sužadėtuvių diena.

Todėl šią dieną, nors gavėnia tebesitęsia, Katalikų bažnyčia leidžia nesilaikyti pasninko, linksmintis, tuoktis, krikštyti vaikus. Nuo Juozapinių jau rengiamasi pavasario darbams.

Kryžius su šv. Juozapo skulptūra (meistras Vincas Svirskis (1835–1916). Kėdainių r., Šventybrasčio k., 1964 m. Fotografas Juozas Petrulis. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

44

Šv. Juozapas. XX a. pr., Raseiniai.

Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių

in this issue Nijolė Laurinkienė. In the Rhythm of the Flowing Time

1

Vydūnas’s Letters to Kazimieras Barėnas

18

In the year of 2018, when Lithuania celebrates the restoration of the independent State, the authors of the magazine‘s heading “#GyvasŽodis” reflect on the topic “Me and My Centenary”. This volume presents insights by Dr. Habil. Nijolė Laurinkienė from the Institute of the Lithuanian Literature and Folklore. The expert in the worldview of the old Balts notes that the modern man has been losing the positive ties with nature that our ancestors had, if we interpret this worldview from an existential point of view – as a rhythm of flowing time and the circle of years that repeats itself.

This year sees the 150th anniversary of the Lithuania philosopher, writer and public figure Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953).

His creative oeuvre is well-known, but his epistolary heritage has been published and explored to a lesser extent. This article introduces Vydūnas’s letters to the writer Kazimieras Barėnas (Barauskas) (1908– 2006) preserved at the Petkevičaitė-Bitė public Library of Panevėžys County. The published documents are supplied with details from the lives of Vydūnas and Barėnas, which help better understand aspects mentioned in the letters. (Prepared by Raimundas Klimavičius)

Daina Dailidonienė, Arida Riaubienė. Let BANNED Never Repeat Itself 3

Jūratė Levina, Silvija Stankevičiūtė. More Awareness About Greimas 23

2018 is the anniversary year of the restoration of State independence for Lithuania, Latvia and Estonia. On the occasion of the anniversary, the national libraries of the three Baltic countries organized the exhibition “To Be Banned: Baltic Books 1918–1940”, which surveys book publishing activities during the interwar period. The exhibition was launched at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania; later on it will be moved to Tallinn and Riga. In this article, Daina Dailidonienė tells about the exhibition’s opening celebration, which hosted the heads of the Governments of Lithuania, Latvia and Estonia. Dr. Arida Riaubienė tells about activities of the exhibition’s preparation group, which included researchers from the University of Latvia, Tallinn University and Vilnius University as well as experts from the national libraries of the three countries, and explains the principles applied for selecting publications for the exhibition. It was a difficult task as 1918–1940 was the period when book publishing flourished in the Baltic States.

Last year Lithuania (and the entire world) celebrated the anniversary of the semiotician, linguist and mythologist Algirdas Julius Greimas (1917–1992). In this article, the lecturer at Vilnius University’s A. J. Greimas Centre of Semiotics and Literary Theory Dr. Jūratė Levina and Silvija Stankevičiūtė survey the programme for the commemoration of this globally known researcher: events, discussions, publications and commemorative signs.

Vaiva Markevičiūtė. Where the Glance and Step Pause

9

The 19th International Vilnius Book Fair, which made quite a buzz recently, included the traditional Library Space. At this year’s Book Fair, it was an exceptional spot, which attempted to mirror the structure of the modern library and its objective to be open, dynamic and interactive. Encouraged by the Vilnius University Library and the Lithuanian Librarians Association, this Space gathered 14 libraries and their friends. In the article, Vaiva Markevičiūtė reviews the most interesting ideas that the Library Space implemented.

Svajūnė Pankratovienė. The Collection of Lithuanian Classical Literature Gaining More Colours

13

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is further implementing the continuous project “Delivering Works of Lithuanian Classical Literature Online – Content Development 2”. The project (November 2017 – October 2018) set the purpose to digitize no less than 100 items. They are published on the internet platform of libraries, museums and archives “E. paveldas” within the collection of Lithuanian classical literature under development, which acquired a new feature – after signing licence agreements, works by Lithuanian authors started to be published with illustrations.

Laima Kutiščeva, Genovaitė Ivaškevičienė. The System of Collections of Municipal Public Libraries

15

In 2017, experts at the Martynas Mažvydas National library of Lithuania conducted a study on the system of municipal public libraries (analysis of the situation in 2016). Its purpose was to analyze as comprehensively as possible the composition of collections of these libraries, their updating as well as disposal and circulation of documents. The authors of the article present the initial results of the study and conclusions: the collection undergoes little change, there are issues with acquisitions and the number of acquired documents is insufficient. In order to achieve successful results, proper financing is needed for acquisitions, obtaining technical means and technologies, renovation of buildings as well proper management.

Rimantas Balsys: “Myths Shelter Wisdom and Even Today’s Topical Issues”

26

On the occasion of the Easter holiday, we present an interview with the ethnologist and expert in the Baltic mythology Professor at Klaipėda University Rimantas Balsys. What is common between the Christian spring holiday and deities of our ancestors, who lived an agricultural lifestyle far back before the Christian era? Had Lithuanians and other Baltic tribes gods or goddesses which could be considered patrons of libraries? The Professor also reflects on how the accelerated pace of modern times alters the existence of the contemporary man. (Interviewed by Dr. Daiva Janavičienė)

Vidas Račius. “I Know of No Occupation More Interesting than Working with Books”

29

At the beginning of this year, the Vilnius University Library commemorated the 100th anniversary of the book researcher, bibliographer and old book expert Nojus Feigelmanas (1918–2002). Vidas Račius from the Rare Books Department, which was headed by Feigelmanas for several decades, tells about the reminiscence event held at the Library. Feigelmanas’s collegues and cultural activists who knew him spoke about Feigelmanas’s contribution to the bibliology of Lithuania.

Elvyda Lazauskaitė. The Virgin Prince and Patron of Labourers

43

The editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The series of articles by Dr. Elvyda Lazauskaitė will introduce saints worshipped by Lithuanians and traditions related to them. This volume presents Saint Casimir and Saint Joseph – the popular saints among Lithuanians. The days of their commemoration (the 4th and 9th of March) are associated with traditions of spring anticipation.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 3 (710) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-03-27 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 37106 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 03 (710) 2018 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt