Tarp knygu 2018 02a

Vasaris | 2018

šiame numeryje #Gyvasžodis

Algimantas Kasparavičius. Kelias į Vasario 16-ąją

1

Tema / Vasario 16-oji Nacionalinėje bibliotekoje

Karina Basiul, Kristina Šernaitė, Vaidenė Grybauskaitė, Ramutė Mikniūtė, Žydrė Vėtienė. Šimtmečio sūkuryje

4

Tema / #keliuvėliavą

8

Įvykis

Skaitome, atrandame, bendraujame

10

8

Tyrimas

Edita Sėdaitytė, Alma Masevičienė, Zinaida Manžuch. Svajonių darbas ir svajonių darbuotojas

11

Šiandien aktualu

Violeta Černiauskaitė. Profesinė terminija: plėtros, bendradarbiavimo ir kūrybos galimybės

15

Nauji leidiniai

Viktorija Vaitkevičiūtė. Svarbus įnašas į inkunabulistikos tyrimus Lietuvoje 19 100 atkurtai Lietuvai

Genovaitė Raguotienė. Lietuvių vaikų periodikos redaktoriai (1905–1940 m.) 21 Žmonės ir laikas

Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. „Norėčiau įspėti, koks mano likimas...“ (paantraštė) Stasio Naginsko (1891–1955) nuopelnai Lietuvių mokslo draugijai ir lietuvybei

10 26

Sukaktys

Kęstutis Šapoka. Kas tu, Jokūbai Zove?

31

Kronika

Restauruotas unikalus dokumentas Tomas Petreikis. Bibliofilų akiratyje – ir modernybė, ir senovė Lina Matiukaitė. Šimtmečio kupiškėnų rinkimai

34 35 36

Kronika / Žinios iš Lietuvos bibliotekų

38

31 xxx

Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: Švenčiant atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, dauguma pastatų nušvito valstybės vėliavos spalvomis. Ne išimtis – ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas. Kosto Stankevičiaus nuotr. O kaip puošėsi šalies bibliotekos – 8–9 puslapiuose.

Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Vasario numeryje – šv. Agota, XIXa.pab., medis, polichromija, aukštis – 41 cm; Klaipėdos r. Endriejavo apyl.

Laigių k. Meistras Juozas Piaulokas. Arūno Baltėno nuotr.

#gyvasžodis*

KELIAS Į VASARIO 16-ĄJĄ

Dr. Algimantas Kasparavičius. Vygaudo Juozaičio nuotr.

„

Lietuvių kelias į Vasario 16-ąją Tačiau toje laimingoje, klesDr. J. Basanavičiaus ir savimi patenkintoje truko daugiau nei šimtmetį ir užpolitinė didybė ta, kad jis tinčioje XIX a. Europoje nebuvo Lietuvos. ėmė beveik visą ilgąjį XIX amžių, sugebėjo suformuluoti ir Iš esmės nei valstybės, nei lietuvių kuris Europoje tęsėsi nuo Prancūzų Didžiosios revoliucijos iki Pirmojo iškelti Lietuvos tautinės politinės tautos moderniąja prasme.

Nerasime jokio Europos politinio pasaulinio karo, t. y. 1789–1914 mevalstybės idėją. žemėlapio, kuriame būtų pažymėta tais. XIX a. buvo išskirtinai laiminLietuvos valstybė ar bent jau jungtigas Europai, tačiau daugeliu aspektų niūrus, nesėkmių ir nelaimių kupinas istorinis ruožas nė Lenkijos ir Lietuvos Valstybė (Žečpospolita). Bet tai dar ne pati didžiausia problema. Dar blogiau buvo lietuviams ir Lietuvai.

Būtent XIX a. yra Europos suklestėjimo ir, saky- tai, jog XIX a. Europa net nežinojo jokio „lietuvių / čiau, jos aukso amžius. Gražiausia ir geriausia, ką litvinų klausimo“, priešingai nei „lenkų klausimo“.

Paskutinis litvinas, kuris oficialiai kėlė Lietuvos matome nuvykę į Paryžių, Londoną, Vieną ar Berlyną, yra XIX a. palikimas: pramoninių perversmų Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) atkūrimo politiniu paskatinta ekonominė pažanga, įstabi architektūra, būdu klausimą, buvo LDK didikas ir kompozitorius – miestų demografinis bumas, operos, fotografijos, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ autokino meno suklestėjimas. Būti europiečiu reiškė rius Mykolas Kleopas Oginskis. Iš pradžių tuo reikalu būti laisvam ir pažangiam. Europietiška kultūra, jis bandė derėtis ir gauti Prancūzijos imperatoriaus gyvenimo būdas ir vertybės iš lėto smelkėsi į Aziją, Napoleono pagalbą, tačiau nesėkmingai. Nusivylęs Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Europos valstybių Napoleonu, 1802 m. paprašė Rusijos caro Aleksandro saugumas buvo pačių Europos valstybių rankose, jų I atleidimo, atgavo dvarus ir grįžo į tėvynę. Po kelerių metų buvo paskirtas caro slaptosios kanceliarijos pačių vidaus reikalas. patarėju ir senatoriumi nuo Lietuvos. * 2018-aisiais Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, šios rubrikos Priartėjęs prie imperatoriaus, M. K. Oginskis laiko autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano šimtmetis“.

1

„

dykai neleido. Jau 1810 m. parengė dėjo Lietuvos lituanizavimą. Taigi Klestinčioje ir LDK politinės autonomijos Rusijos galima tarti, jog XIX a. viduryje imperijoje projektą. Nors konserVarniai, kur iki 1864-ųjų rezidavo savimi patenkintoje vatyvi caro aplinka ir priešinosi, vyskupas, lietuvybei bei XIX a. Europoje nebuvo Žemaičių jaunas, liberaliai mąstantis imperažemaičių-lietuvių kultūrinio ir poLietuvos. Iš esmės nei torius projektą svarstė. Tiesa, beveik litinio savarankiškumo idėjai reiškė tuo pat metu ant caro stalo gulėjo ir daugiau nei Vilnius ir Kaunas kartu valstybės, nei lietuvių kitas panašus projektas: Rusijos užsudėjus, kur tuo metu jokių Lietuvai politinės tautos sienio reikalų ministras kunigaikštis ir lietuviams reikšmingų istorinių moderniąja prasme.

Adamas Jerzy Czartoryskis buvo poslinkių iš esmės jau / dar nevyko. pateikęs Lenkijos karalystės politiVyskupo M. Valančiaus išpunės autonomijos carinėje imperijoje renta dirva ir užkurtas žemaitišprojektą. Pagal A. J. Czartoryskio planą, Lietuva kas-lituanistinis sąjūdis jau po kelių dešimtmečių buvo jau tik Lenkijos dalis. Suprantama, egzistuojant davė pirmuosius rezultatus: pagimdė modernųjį dviem konkuruojantiems projektams, Aleksandrui I lietuvį – lietuviškai mąstantį bei kalbantį ir etnokulatsivėrė taktinio manevro laisvė. tūriškai / etnopolitiškai aiškiai save nuo slavų skiriantį Projektams dulkant caro rašomojo stalo stal- subjektą. Į kultūrinę, o vėliau ir politinę areną išvedė čiuose, atėjo ir lemtingoji 1812-ųjų birželio 23-ioji. Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Joną Jablonskį bei Napoleono žygis į Maskvą ir beviltiškas jo pralaimė- šimtus kitų aušrininkų, varpininkų, pažangininkų... jimas Rusijoje sugriovė visus M. K. Oginskio ir A. J. Didžiausia ir reikšmingiausia tarp jų, be abejonės, Czartoryskio planus. Po triuškinamos pergalės prieš buvo gydytojo J. Basanavičiaus figūra.

Napoleoną, caro kazokams bei husarams marširuoDaktaras Jonas Basanavičius yra neginčytinas jant po Paryžių ir iš išsigandusių prancūzų buržua modernaus lietuviško valstybingumo idėjos tėvas. „bystro“ reikalaujant pusryčių, rusų konservatoriams Politinę mintį, kad Lietuva pajėgi – gali ir turi – jau nebereikėjo jokių sąjungininkų ir jie kategoriškai atsikurti kaip visiškai nepriklausoma, suvereni napasisakė prieš „imperijos draskymą“. cionalinė valstybė, pirmas suformulavo ir paviešino Be M. K. Oginskio politinio bandymo atkurti būtent jis dar XIX a. pabaigoje gyvendamas emigraLDK, XIX a. dar buvo du ryškūs bandymai jėga – cijoje Bulgarijoje ir Čekijoje. Turint galvoje, kad dar karinėmis priemonėmis reanimuoti Žečpospolitą. nuo XIV a. pabaigos Lietuvos valstybingumas kelis Tai – 1831 ir 1863–1864-ųjų sukilimai. Abu jie be- šimtus metų buvo glaudžiai susietas, o po 1569-ųjų viltiškai pralaimėjo. Netrukus po antrojo sukilimo Liublino unijos netgi kone neatrišamai sujungtas su tarp lietuvių ėmė reikštis tolimo nuo Žečpospolitos Lenkija, ši J. Basanavičiaus mintis išties buvo nauja ir LDK valstybingumo tradicijų idėja. Žemesnieji ir revoliucinė. Savo reikšme lietuvių istorijai ji lyvisuomenės sluoksniai, kurie sudarė per 90 proc. vi- gintina su Prancūzų Didžiosios revoliucijos svarba suomenės, sukilimus pradėjo laikyti „lenkų reikalu“. Prancūzijos istorijai.

Ir netgi jų baigtį traktuoti taip: esą juos pralaimėjo Radikaliai ši mintis skambėjo ir dėl to, kad kai ne Lietuva, bet Lenkija. Neparengti ir nepavykę su- J. Basanavičius ją sumodeliavo, Lietuva jau daugiau kilimai žiauriai palietė Lietuvos socialinį-kultūrinį nei šimtmetį priklausė carinei imperijai, kuri atrogyvenimą: 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas; dė amžina ir nepajudinama. XIX a. gale–XX a. pr.

1840 m. likviduotas Trečiojo Statuto veikimas Lietu- tautinės valstybės idėja penkių imperijų (Britanijos, voje; 1864 m. uždrausta lietuviška spauda lotyniškais Rusijos, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų) ir rašmenimis ir pradėta brukti kirilika. vienos respublikos (Prancūzijos) valdomoje Europoje Šis skilimas – etnopolitinis atsiribojimas nuo buvo visiškai nauja, moderni ir politiškai įtartina.

Lenkijos ir etnokultūrinis tautos apsibrėžimas iš Dr. J. Basanavičiaus politinė didybė ta, kad jis naujo – tarp lietuvių neįvyko per dieną. Išties stiprų sugebėjo suformuluoti ir iškelti Lietuvos tautinės stimulą šiam procesui davė Žemaičių vyskupo Mo- valstybės idėją. 1905 m. gruodžio 4–5 d. susirinkęs tiejaus Valančiaus lietuviška-žemaitiška veikla. Ir ne J. Basanavičiaus vadovaujamas tik todėl, kad, caro spaudžiamas, vyskupas oficialiai Didysis Vilniaus Seimas iš esmės Pirmąkart nuo karaliaus atsiribojo nuo 1863–1864 m. sukilimo (nors slapta jo jau parengė tautinės Lietuvos vyskupystės dvasininkai ir parapijiečiai ne be vyskupo valstybės atkūrimo programą, Jogailos laikų lietuviai vėl žinios ir sukilime dalyvavo, ir sukilėlius rėmė: šelpė, kuri pirmajame etape daugiau patikėjo savimi. Patikėjo, gydė, gelbėjo). 25 metus užimdamas Žemaičių vys- mažiau numatė Lietuvos teritorinį kad jie vieni, be lenkų kupo sostą, M. Valančius lietuvybę iš esmės pažadino apsibrėžimą ir politinę autonomiją ir prikėlė naujam gyvenimui. carinėje imperijoje, vėliau – Mapagalbos, pajėgūs sukurti, Galima sakyti, lietuvindamas Katalikų bažnyčią, žosios Lietuvos prijungimą prie turėti ir išlaikyti nacionalinį beveik trečdalį vyskupystės gyventojų įtraukdamas į Didžiosios Lietuvos, nacionalinę valstybingumą. blaivybės sąjūdį bei knygnešystę, M. Valančius pra- švietimo sistemą, lietuvišką de-

„

2

„

mokratinę savivaldą, emigracijos džio 11 d., t. y. vos 5 dienomis vėM. Valančiaus suvaldymą ir t. t. liau, nei nepriklausomybę paskelbė Po dešimtmečio kilęs Pirmasis Suomija. Dokumentas skelbė, kad, išpurenta dirva <...> pasaulinis karas mūsų kraštą žiauriai Vilniaus lietuvių kondavė rezultatus: pagimdė remdamasi nusiaubė, bet kartu Lietuvos valstyferencijos sprendimais ir visuotinai modernųjį lietuvį – bės idėjai atvėrė naujus horizontus. pripažinta tautų apsisprendimo Jau 1915 m. rugsėjį beveik visa Lielietuviškai mąstantį bei teise, Lietuva nutraukia visus ligi tuvos teritorija buvo okupuota voturėtus valstybinius ryšius su kalbantį ir <...> aiškiai tol kiečių. Maždaug trečdaliu sumažėjo kitomis tautomis ir skelbia neprisave nuo slavų skiriantį klausomos valstybės su sostine Vildirbamosios žemės ir pasėlių plotai; keliasdešimt miestų ir miestelių buvo niuje atkūrimą. Deklaracijos antroji subjektą. sugriauti ar sudeginti; didieji miestai, pastraipa fiksavo, kad atsikurianti pirmiausia Vilnius, jau nuo 1916 m.

Lietuvos valstybė prašo Vokietijos žiemos ir pavasario mėnesiais badavo. 1917–1918 m. politinės pagalbos bei globos, sueina su ja į glaudžius tuomet iš bado Vilniuje kas mėnesį mirdavo po amžinus ryšius ir tuo tikslu sudaro su ja karo, muitų, 200–400 šimtus žmonių. Ir visa tai mieste, kuris tuomet finansų ir susisiekimo konvencijas. turėjo vos apie 150 000 gyventojų.

Tai iš esmės buvo revoliucinis įvykis tiek to meto Rusiškasis suverenitetas Lietuvoje liko suspen- tarptautinėje teisėje, tiek lietuvių politinės minties duotas, ir lietuvių politinis elitas netrukus pradėjo su raidoje. Pirmąkart nuo karaliaus Jogailos laikų lievokiečiais sudėtingą, vingiuotą politinį-diplomatinį tuviai vėl patikėjo savimi. Patikėjo, kad jie vieni, be žaidimą dėl nacionalinio valstybingumo atkūrimo. lenkų pagalbos, pajėgūs sukurti, turėti ir išlaikyti Maždaug iki 1916 m. pabaigos tai labiau buvo žaidi- nacionalinį valstybingumą. Tačiau savo generolų mas į vienus vartus: naujieji okupantai kraštą engė, spaudžiamas kaizeris Vilhelmas II neskubėjo vykdyti o Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti pažadų lietuviams – oficialiai pripažinti Lietuvos su pirmininku Antanu Smetona priešakyje nuo ne- nepriklausomybės. Vokiečių delsimas radikalizavo sibaigiančių rekvizicijų, mokesčių ir kitokio Lietuvos Lietuvos Tarybos kairįjį socialistinį sparną su S. Kaialinimo iš esmės gynėsi tik skundais, memorandu- riu priešakyje, kuris daugiausia ir inicijavo 1918 m. mais bei peticijomis. vasario 16-osios nutarimo priėmimą.

Tačiau 1917 m. pradžios įvykiai situaciją gerokai Trumpai tariant, tai, ką Taryba, neatsiklaususi pakeitė. Lietuvių kelią į valstybingumą paspartino tautos, avansu buvo davusi Vokietijai pagal 1917 m.

Rusijoje prasidėjusi revoliucija ir JAV įstojimas į karą gruodžio 11 d. dokumentą, pagal vasario 16-osios Antantės pusėje. Berlynas pradėjo abejoti savo ginklo nutarimo formulę dar turėjo patvirtinti arba atmesti galia, todėl vokiečiai Lietuvoje ėmė ieškoti politinių demokratiškai išrinktas šalies parlamentas. Taigi jau partnerių, kurie jiems padėtų legitimizuoti Vokietijos galutinai išspręsti šią dilemą. Taip Lietuvos Nepripasilikimą Lietuvoje. Tokiomis aplinkybėmis 1917 m. klausomybės Deklaracija laike ištįsta nuo 1917 m. rugsėjo 18–23 d. vokiečiai leido Vilniuje sušaukti gruodžio 11 d. iki 1918 m. vasario 16 d. ir tai yra Lietuvių konferenciją. Ji susirinko dabartiniame Rusų unikalus atvejis XX a. pr. kitų Europos šalių nepridramos teatre ir išrinko 20 asmenų Lietuvos Tarybą. klausomybės deklaracijų gimimo parade.

Trumpas Tarybos socialinis portretas atrodė Reziumuojant svarbu pabrėžti, kad Lietuvių konmaždaug taip: visi vyrai; visi, išskyrus du – Bizauską ferencijos išrinkta Lietuvos Taryba buvo pakankamai ir Malinauską, – gimę Lietuvoje; visi lietuviai arba juridiškai kompetentinga ir tos pačios valstybės žemaičiai, išskyrus vieną (St. Narutowicz); apie pusę – nepriklausomybės dukart tikrai neskelbė. Tik, kilus dar nevedę. Vyriausiam J. Basanavičiui – 66-eri, jau- reikalui ir reikiamai politinei valiai, labai profesionaniausiam K. Bizauskui – vos 24 metai. Statistinis am- liai ir iš esmės papildė jos turinį. Ši Išminčių taryba, žiaus vidurkis – netoli keturiasdešimt. Keturi nariai dirbdama intelektinį darbą, pasiekė labai daug. Ji mėlynojo kraujo – bajorai; keturi – garbūs kunigai. gebėjo išdėstyti savo poziciją ir gauti pateiktų reikaIš 20 Tarybos narių 6 buvo iš Žemaitijos, antra lavimų aprobaciją. tiek – iš Aukštaitijos, likę – suvalkiečiai ir dzūkai. PaVokietijos kapituliacija Pirmajame pasauliniame gal politines pažiūras: 4 socialistai / socialdemokratai, kare, jos imperijos žlugimas ir šių aplinkybių paska2 liberalai, kiti – tautininkai arba krikdemai. Išskyrus tintas tautų politinis socialinis išsivadavimas lėmė, du idėjinius bedievius (J. Basanavičius, S. Kairys) ir jog jau 1918-ųjų lapkritį bet kokia politinė sąjunga su vieną protestantą, likusieji beveik visi – didesni ar Vokietija Lietuvai tapo nebeaktuali. Ir lietuviai savo mažesni katalikai. Visi Tarybos nariai universitetus nacionalinį valstybingumą ėmėsi kurti remdamiesi buvo baigę carinėje imperijoje, kai kurie doktoratą tik 1918-ųjų vasario 16 d. nutarimu. apsigynę Vakarų Europoje.

Pirmoji Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracija Dr. Algimantas Kasparavičius (Pareiškimas) Vilniuje buvo priimta 1917 m. gruoLietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas

3

Tema / Vasario 16-oji Nacionalinėje bibliotekoje

Šimtmečio sūkuryje Lietuva džiaugsmingai šventė. Kone pirmą kartą oficialaus gyvenimo įvykį daugelis nuoširdžiai įsileido į širdį ir šventė kaip savo artimojo jubiliejų. Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri buvo atvira ir per pačią Vasario 16-ąją, taip pat parengė įvairią atkurtos valstybės šimtmečiui skirtą programą: nuo eksponuojamų istorinių Vyčio atvaizdų iki diskusijos apie Lietuvą po šimto metų.

Pateikiame svarbesnių renginių apžvalgą.

Beje, „Tarp knygų“ redakcija, išgirdusi Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą valstybės gimtadienį švęsti išradingai, straipsnio antraštę ir autorių pavardes užrašė specialiai šiai progai sukurtu šriftu „Signato“, kurio pagrindu tapo skaitmenizuota signataro Jurgio Šaulio ranka rašyto Vasario 16-osios nutarimo rašysena.

Surask Vytį Vasario 8–26 d. Nacionalinės bibliotekos lankytojai galėjo pamatyti, kaip atrodė mūsų valstybės simbolis Vytis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Valstybingumo erdvėje surengtoje parodoje „Surask Vytį: Vyčio atvaizdai XVI–XVIII a. leidiniuose“ buvo eksponuojama 17 leidinių lotynų ir lenkų kalbomis, kurių puslapiuose įamžinti Vyčio atvaizdai arba užuomina į jį. Visi leidiniai saugomi bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, taip pat Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde.

Nedidelėje, bet unikalioje ekspozicijoje pateiktas Lietuvos istoriko, teologo Alberto Kojalavičiaus-Vijūko rankraštis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos herbynas“ (XVII a. vid.) ir jo svarbiausias istoriografinis darbas Historiae Lituanae Pars Prior [...] (1650 m.); lenkų istoriko ir heraldiko Szymono Okolskio knyga Orbis Polonus, Splendoribus caeli, Triumphis mundi, Pulchritudine animantium, Decore 4

aquatilium, Naturae excellentia reptilium [...] (1643 m.); kišeninio formato knyga Respublica, Siue Status Regni Poloniae, Lituaniae, Prussiae, Livoniae, etc.

Diuerforum Autorum (1627 m.); vokiečių matematiko, istoriko, kartografo Andreaso Cellariaus leidinys Regni Poloniae Magnique Ducatus Lituaniae

Omniumque Regionum Juri Polonico Subjectorum Novissima Descriptio [...] (1659 m.) ir kitos knygos.

Pastabesni parodos lankytojai turėjo progos įsitikinti, kaip skirtingai antraštinių lapų graviūrose ir herbuose buvo vaizduojamas Vytis. Vienuose jis joja dešinėn, kituose – kairėn; tai pavaizduotas priekiu (en face), tai – šonu, Abiejų Tautų Respublikos herbe įkurdintas šalia Lenkijos herbo – Erelio.

Visi ekspozicijos leidiniai yra aprašyti Nacionalinės bibliotekos elektroniniame kataloge (lnb.libis.lt) ir Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (www.lnb.lt). Dauguma leidinių suskaitmeninti ir skelbiami portale „E. paveldas“ (www.epaveldas.lt).

Karina Basiul Naujos senos (nes vinilinė) Tautos šauklio plokštelės pristatymas Vasario 12 d. Vytauto Kernagio (1951–2008) gerbėjai ir mylėtojai rinkosi į jo antros vinilinės plokštelės – „Vytautas Kernagis – Tautos šauklys“ – pristatymą. Šiais metais minimas ne tik atkurtos Lietuvos šimtmetis, bet ir dešimtosios atsisveikinimo su šiuo dainų atlikėju ir autoriumi, televizijos laidų vedėju ir režisieriumi metinės. Ta proga Vytauto Kernagio fondas išleido legendinių dainų plokštelę. Pasak artimiausių V. Kernagio žmonių, Lietuvos laisvė jam reiškė nepaprastai daug, tad dėl savo kūrybos ir Atgimimo laikotarpio veiklos jis tapo tikru Tautos šaukliu.

Geriausiai V. Kernagį 1977 m. apibūdino kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pavadindamas jį unikaliu reiškiniu lietuviškoje muzikoje. „Iš tiesų – visos didesnės kompozicijos – tai savotiški maži monospektakliukai, kuriuose labai subtiliai ir intymiai atsiskleidžia žmogiškoji poetika ir jautrumas. Pagaliau – virpantis ryšys su aplinka, su klausytoju, nuoširdumas ir pasitikėjimas ne tik savimi, bet ir tais, kurie salėje, įgalino V. Kernagį pasiekti išties imponuojantį meninį įspūdį.“ 2017 m. anotacijoje D. Razauskas rašo taip: „Labai sunku išmatuoti ar apskritai įvertinti Vytauto Kernagio kūrybos įtaką Lietuvos muzikai ir kultūrai. Įvairiuose žanruose ir amplua reiškęsis kūrėjas buvo toks savitas ir išskirtinis, kad jo vardą, jo balsą, pagaliau net jo akinių formą žinojo ir tebežino kone kiekvienas.“ Plokštelę sudaro aštuonios visiems žinomos V. Kernagio dainos, kurios, kaip sako Vytautas Kernagis jaunesnysis, buvo ir yra jo vizitinė kortelė, dainos, kurios lydėjo mus į laisvę. Tarp jų yra ir „Šaukiu aš tautą“, „Mūsų dienos – kaip šventė“, „Baltas paukštis“.

Pristatyme dalyvavo visa V. Kernagio šeima, kompozitorius, bardas ir poetas Andrius Kulikauskas, muzikos tyrinėtojas Lukas Devita, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, diskusiją moderavo kompozitorius, atlikėjas bei publicistas Domantas Razauskas.

„Viena iš V. Kernagio sėkmės paslapčių – tai jo gebėjimas savo balsu ir muzika susikalbėti su visais: profesoriais ir kiemsargiais, vaikais ir senoliais“, – sakė R. Zilnys. „Nuo pat mažens tėtis man ir broliui skiepijo meilę savo šaliai... Visuomet prisimenu epizodą iš vaikystės, kai, pirmą kartą Katedros aikštėje iškeliant trispalvę, buvome ten su visa šeima. Apsuptyje žmonių, su ašaromis akyse garsiai tariančių Lietuvos vardą, tėtis man atrodė kaip tikras vedlys. Tikėjau juo ir sekiau paskui“, – pasakojo V. Kernagio duktė Eglė.

L. Devita prisiminė Sigitui Gedai skirtą renginį Nacionalinėje bibliotekoje, kuriame dalyvavo ir V. ernagis: nors buvo labai blogas įgarsinimas, tai nesutrukdė nuostabiam koncertui. Čia A. Kulikauskas įsiterpė, jog V. Kernagis mėgo kartoti: „Geriau geras pravalas nei blogas pasisekimas“, tad tokie nesklandumai jo neišmušė iš pusiausvyros... Vilniaus plokštelių studijos siela Zina Nutautaitė-Indrikonienė, bendradarbiavusi su V. Kernagiu nuo pat pirmųjų atlikėjo įrašų 1977-aisiais, pabrėžė jo maksimalizmą, ambicingumą ir pricipingumą.

Po renginio žmonės dar ilgai nesiskirstė, bendravo su V. Kernagio artimaisiais, dalijosi prisiminimais, fotografavosi prie ekspozicijos iš specialios Lietuvos spaudos fotografų parodos, kurioje įamžintos retos V. Kernagio gyvenimo akimirkos.

Kristina Šernaitė Žodžiais įprasminta Vasario 16-osios svarba: kaip fakelas, gairė ar žvaigždė Valstybės atkūrimo jubiliejaus išvakarėse, vasario 15 d., buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleista prof. Vytauto Landsbergio knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji, 1989–2017“. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje surengtą vakarą vedė aktorius Rimantas Bagdzevičius, dalyvavo Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas, Istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis, knygos rėmėjas Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.

Ką tik pasirodžiusioje knygoje sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiau5

siosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2017 m. pasakytos kalbos iš sostinės Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono minint Vasario 16-ąją, taip pat kiti reikšmingi pranešimai.

V. Landsbergio, kuris dėl gripo komplikacijų negalėjo dalyvauti šimtmečio renginiuose, žodžiais, „Vasario 16-oji eina per mūsų istoriją kaip fakelas, kaip gairė, kaip vedanti žvaigždė. Galime tiek daug prisiminti apie Vasario 16-ąją ir po 1918 metų“.

Tai ir 1949 m. Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija, kuri išreiškė tautos valią būti laisviems ir turėti savo valstybę, ir 1989 m. Lietuvos Sąjūdžio Kaune priimta Vasario 16-osios deklaracija, skelbianti, kad Lietuva eis į nepriklausomybę. Taigi, anot A. Anušausko, knygoje kalbama apie kelias Vasario 16-ąsias, ir mums, švenčiantiems valstybės atkūrimo 100-metį, svarbu suvokti tų idėjų perimamumą. „V. Landsbergis knygoje kalba iš pradžių kaip visuomenininkas, vėliau kaip politikas ir mėgina žmonėms, kurie jo klausėsi arba kurie skaitys, įprasminti tas Vasario 16-ąsias savo žodžiu ir savo pamąstymais“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Istorikas priminė, kad Vasario 16-oji paskutinį kartą buvo uždrausta 1988 metais, o jau 1989-aisiais Kauno muzikiniame teatre paskelbta deklaracija reiškė esminį posūkį į nepriklausomybę, nors nuo Sąjūdžio susikūrimo tebuvo praėjęs pusmetis.

R. Miknys sakė knygoje matantis V. Landsbergį visuomenininką (Sąjūdžio pradžia), politiką (ir Tarybų Sąjungos kontekste), mąstytoją, savo tekstuose apmąstantį Vasario 16-osios reikšmę. Kita vertus, V. Landsbergis – ir istorikas, nes nuo pat pirmos kalbos svarsto, ką Lietuvai reiškia ne tik Vasario 16-oji, bet ir iki tos dienos buvusi mūsų istorija. „Tai kalbėjimas, primenant šalies istoriją tam, kad žmogus suvoktų savo šaknis ir galėtų pats pradėti vertinti, kas aplink vyksta“, – teigė R. Miknys.

Leidinio sutiktuvėse kalbėta ir apie knygos stilių. Vytauto V. Landsbergio teigimu, čia galima matyti stiprų faktų prozininką, šviečiamosios literatūros kūrėją, turintį ir alegorinės poeto prigimties. „Žanriškai negali nuspėti tėvuko stiliaus.

Kai kur jis sentimentaliai patetiškas, tame pačiame 6

sakinyje staiga atsiranda autoironija, jis pakikena, iš savęs pasišaipo, sumėto pėdas. Pradeda jausti nuobodumą ir kaip muzikas keičia tonaciją“, – kalbėjo V. V. Landsbergis. A. Anušauskas pridūrė, kad knygą skaitysiantis politikas ar istorikas turėtų turėti sveiką ironijos suvokimą, nes kitaip perskaityta kalba gali atrodyti ne visai suprantama, lygiai kaip ir nežinant kokio nors konteksto. „Jeigu žiūrėsime per tokią prizmę – kiek istorijoje yra svarbios asmenybės tam tikriems procesams įsibėgėti ir pasiekti rezultatų (o toks klausimas bus keliamas), tai šita refleksija, kuri sudėliota knygoje, jau yra istorijos šaltinis“, – atsakydamas į klausimą apie leidinio svarbą istorikams, teigė R. Miknys. O knyga esanti „superedukatyvi ir superinformatyvi“, „nušviečianti 28 metų nepriklausomybės atgavimo ir Antrosios Respublikos tarpsnį, gal kai kuo ir pamokanti“.

Vakaro svečiai džiaugėsi, kaip sakė V. V. Landsbergis, „itin gražiai sugalvota išleisti“ knyga (leidinio dalininkė Elona Marija Ložytė), skatinančia domėtis šalies istorija ir, švenčiant Valstybės atkūrimo jubiliejų, dar kartą pamąstyti, kas mums yra Lietuva ir kuo ji mums brangi.

Vaidenė Grybauskaitė Apie ką diskutavo „Globalios Lietuvos lyderiai“?

Vasario 14 d. tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) ir advokatų kontora „Triniti“, bendradarbiaudami su Lrt.lt ir Nacionaline biblioteka, pakvietė į pirmąją ketvirtojo sezono diskusiją „Lietuva: ateinantys 100 metų“. Šį kartą renginio sumanytojai pokalbio pakvietė interneto plėtros Lietuvoje pradininką prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską, Europos Parlamento narį, verslininką Antaną Guogą, GLL tinklo vadovę Kotryną Stankutę-Jaščemskienę. Prie dinamiškos pokalbio tėkmės daug prisidėjo ir jo vedėjo, verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ vadovaujančio partnerio Lino Sabaliausko kryptingai formuluojami klausimai bei apibendrinančios įžvalgos.

„Kaip kiekvienas galėtume prisidėti prie mūsų šalies klestėjimo?“, „Kaip vertinate Lietuvos pasiekimus per 100 metų?“, „Kokie tikslai naujam šimtmečiui?“ – į šiuos ir dar ne vieną klausimą bandyta ieškoti atsakymų, susijusių su mūsų šalies ateities vizija.

Diskusijos dalyviai pripažino, kad didžiausias pasiekimas, kurį lėmė prieš 100 metų atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, yra laisvė ir išsilavinimas, kad iš visų Lietuvos žmonių valstybės 100-mečiui pasiūlytų idėjų pati svarbiausia, anot prof. Vytauto Landsbergio, yra pati Lietuvos idėja.

K. Stankutė-Jaščemskienė kalbėjo, kad stipri diaspora yra mūsų sėkmė, iš užsienio lietuvių galime daug ko pasimokyti. Prof. habil. dr. A. L. Telksnys pabrėžė, jog prieš 100 metų buvo pasirinkta teisinga kryptis: „Tie žmonės, kurie rūpinosi Atgimimu, suprato, kad mes neturime iškasenų, didelių turtų, bet turime gabių žmonių.

Ir jie siuntė gabiausius studentus į Šveicariją, Vokietiją, Prancūziją, Ameriką. Kad ir kaip būtų keista, visi grįžo, dirbo Lietuvai, kūrė ją.“ Filantropas, Europos Parlamento nar ys A. Guoga taip pat akcentavo žinių, mokslo, studijų kokybės svarbą. Jis pasidžiaugė, kad „turime visus ingredientus tapti klestinčia šalimi: talentus, darbštumą ir laisvę įgyvendinti šimtmečio vertas idėjas“.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas, kalbėdamas apie vertybinės pasaulėžiūros svarbą, siejo ją su mokytojo prestižo idėja, švietimo sistemos kokybės kėlimu. „Vertybinė pasaulėžiūra yra labai svarbi. Tą matėme ir išgyvenome 1991 metais, kai apgynėme savo valstybę, parodydami pasauliui: Mes esam, mes būsim!“– neabejojo generalinis direktorius.

Kaip ateities siekį prof. habil. dr. A. L. Telksnys minėjo rūpinimąsi lietuvių sveikata: „Visas technologijas ir pažangą reikia nukreipti tam tikslui...

Būkime sveikiausia Europos tauta. Mums reikia susitelkti ir veikti!“ Politiko A. Guogos ateities vizija – ekologiška ir švari Lietuva: „Mes visi iki vieno turime didžiuotis ir sakyti: mes švariausia šalis. Ir būti tokia.“ K. Stankutės-Jaščemskienės manymu, stipriausios yra tos šalys, kurios moka savo tautiečius ir diasporą paskatinti veikti savo šalies naudai. „Tai būkime tokie bendruomeniški darytojai ir tikėkime savo šalimi. Matyčiau Lietuvą kaip nedidelį startuolį, žaibišku greičiu šaunantį į viršų.“ Prof. dr. R. Gudauskas, perfrazuodamas posakį „O ką tu davei Lietuvai?“, sakė, kad asmeniškai jam reikia „užbaigti Nacionalinę biblioteką (tai gerai sekasi). O Lietuvą paversti vieta, kurioje gera, patogu ir saugu gyventi.“

Mažieji lankytojai kūrė ir susipažino su Jonu Basanavičiumi Vaikams Nacionalinė biblioteka siūlė net kelis renginius. Dirbtuvėse PATS SAU jaunieji bibliotekos lankytojai galėjo pasigaminti Lietuvos šimtmečiui skirtus marškinėlius. Norinčiųjų originaliai pasipuošti šventei buvo labai daug, tad kūrybinės dirbtuvės organizuotos trimis srautais – kiekviename dalyvavo po 9 komandas iš 4 narių. „Mano šimtmečio marškinėlių“ dalyviai susikūrė išskirtinį patriotinį dizainą, kurį, naudodami tekstilinius lipdukus, perkėlė ant atsineštų vienspalvių marškinėlių.

Ramutė Mikniūtė

Žydrė Vėtienė

Į biblioteką rinkosi ir jaunieji programuotojai – 7–14 metų moksleiviai. Šimtmečio programavimo valandėlėje jie atliko valstybės atkūrimo jubiliejui sukurtas užduotis, kuriomis kviesta pažinti modernios Lietuvos šimtmečio įvykius ir herojus.

Programuodami dalyviai galėjo „baseine“ aplenkti Rūtą Meilutytę, padėti Liudui Mažyliui greičiau rasti Nepriklausomybės Akto originalą ar atkartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą.

Galimybę susipažinti su vienu iškiliausių Lietuvos šimtmečio herojų – Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi – turėjo ir mažieji skaitytojai. Bibliotekoje pristatyta šių metų vasarį išleista Monikos Vaicenavičienės sukurta paveikslėlių knyga „Per balas link aušros“, kurioje paprastai ir vaizdžiai pasakojama apie daktaro J. Basanavičiaus keliones ir darbus. Mažieji sužinojo, koks veiklus ir rūpestingas buvo šis žmogus, keliautojas, tyrinėtojas, mokslininkas ir pasakų kūrėjas, svajojęs apie Lietuvos nepriklausomybę ir ją pasiekęs. Vaikai susitiko su tikru Jonu Basanavičiumi (aktorius Petras Lisauskas), kuris papasakojo daug smagių ir neįtikėtinų nuotykių, pateikė įdomių gyvenimo faktų. Po knygos pristatymo vaikai (ir ne tik jie) noriai fotografavosi su „tautos patriarchu“.

7

#KeliuVėliavą

Žurnalo redakcija paragino Lietuvos bibliotekas pasidalyti nuotraukomis, kaip jos puošėsi pasitikdamos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, arba atsiųsti kolegoms, Lietuvai sveikinimą Valstybei žengiant į antrą šimtmetį.

Anykščių r. Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos iškeltos vėliavos.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pasitinka valstybės 100-metį.

Rokiškio r. savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Skaitytojų skyriaus langai nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis. Alinos Malcienės nuotr.

Kupiškio viešoji biblioteka laikinai įsikūrusi Povilo Matulionio progimnazijos Kupos pradinės mokyklos patalpose. Nors patalpos ankštokos, biblioteka džiaugiasi galėdama prisidėti prie akcijos. Algirdo Venckaus nuotr.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas buvo apšviestas dar pasitinkant Naujuosius metus. Kompoziciją iš senų nurašytų knygų sukūrė Birutė Povilauskienė. Vidos Ambraškaitės nuotr.

Akcija #keliuvėliavą Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje. Instaliacijos autorius – bibliotekos darbuotojas Dainius Vareika. Agnės Naunikaitės nuotr.

8

Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešoji biblioteka kvietė uostamiesčio gyventojus švęsti kartu. Puikiai nusiteikęs kolektyvas nekantriai laukia pirmųjų „Šimtmečio dūzgių“ dalyvių.

Irenos Dulkienės nuotr.

Plungės viešojoje bibliotekoje vasario 15 d. parodos „Lietuvos proginės kolekcinės monetos 1993 – 2014“, skirtos Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės 100-mečiui, atidaryme buvo iškelta 1920 m. Lietuvos trispalvė. Šią vėliavą į biblioteką atnešė plungiškis kolekcininkas Feliksas Zulonas. Tai jo šeimos nuosavybė, išsaugota 98 metus.

2018 m. vasario 9 d. suplevėsavusi šimtmečio vėliava prasmingai sutapo su rekonstruotos Vaikų bibliotekos atidarymu.

Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Sėlynės filialas prisijungė prie iniciatyvos „Keliu vėliavą“. O pačioje bibliotekoje eksponuotas Lietuvos valstybinės vėliavos fragmentas iš 100 popierinių eglučių. Tai Sėlynės (Rokiškio kaimiškoji seniūnija) moterų klubo „Spiečius“ narių Birutės Dieninienės, Valentinos Bogužienės ir Aldonos Saulienės darbas. Kaip teigė V. Bogužienė, norėjosi prie Lietuvos 100-mečio prisidėti savo rankų šiluma. Renatos Baltrūnienės nuotr.

Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka: „Kiekvienas esame dalelė Lietuvos. Visi kartu – valstybė. Žengdami į ateinantį valstybingumo šimtmetį būkime vieningi, atsakingi, pilietiški, prisidėkime prie savo valstybės kūrimo ir garsinimo. Linkime Lietuvai išsaugoti nepriklausomybę, užauginti pilietišką jaunąją kartą, puoselėti tikrąsias vertybes ir išsaugoti tautos savitumą.“ Sigitos Palionienės nuotr.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, minėdama atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų, kvietė šilutiškius ir miesto svečius į bibliotekos kiemelyje rengiamą šviesos ir posmų bendrystės vakarą „Prakalbinkim Lietuvą“.

Skuodo rajono R. Granausko viešosios bibliotekos vėliava.

Trakų viešosios bibliotekos kolektyvo sveikinimas: „Linkime kūrybiškumo kasdienėje veikloje – juk valstybę savo darbais kuriame mes patys.“ Trakų biblioteka iškėlė 24 trispalves, o bibliotekininkės pasipuošė tautiniais kostiumais, kuriuos šimtmečio proga siuvosi pačios.

Kęstučio Stefanovičaius nuotr.

Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Panemunėlio glžk. st. filialo langus papuošė vyresn. bibliotekininkė Jūratė Morkūnienė. Vaidos Morkūnaitės nuotr.

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka atkurtos valstybės šimtmečio proga savo langus papuošė vėliavos spalvų senaisiais baltų simboliais, taip pabrėždama lietuvybės puoselėjimo bendruomenėje svarbą.

Kristinos Darulienės nuotr.

Šventiškas Varėnos viešosios bibliotekos pastatas. Sigutės Čaplikienės nuotr.

Zarasų viešojoje bibliotekoje surengtas performansas „Istoriniai literatūriniai personažai languose“, kurį režisavo Gražina Karlaitė. Iškilmingai skambėjo fanfaros (trimitininkai Giedrius ir Povilas Lazdauskai, Augustas Gudas). Iš bibliotekos balkono Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitė signataras Jonas Basanavičius (aktorius Gediminas Storpirštis).

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kolektyvas prisideda prie akcijos #keliuvėliavą ir kviečia: „Švęskime Lietuvą skaitydami!“ Gerdos Putnaitės nuotr.

9

Įvykis

Skaitome, atrandame, bendraujame 2018-aisiais, Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, vasario 22–25 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vykusi didžiausia Baltijos šalyse Vilniaus knygų mugė dar labiau išsiplėtė – užėmė visas rūmų erdves, įskaitant ir tris naujas Pirmųjų rūmų erdves. Mugėje, kurios šūkis: „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“, įvyko daugiau nei 550 renginių. „Ši mugė atskleidžia, kad gebame kurti ne tik knygas, bet ir tokio masto kultūros reiškinį, kuris kelia didžiulį pasididžiavimą.

Tai rodo mūsų gebėjimus, kurie leidžia Lietuvai pasireikšti kaip regiono, kaip europinei lyderei“, – per knygų mugės atidarymą kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tradiciškai nuo pat pirmos Vilniaus knygų mugės joje dalyvaujanti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kviesdama prie savo stendo, skelbė apie kovo pradžioje vyksiančią bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos knygų parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“. Nacionalinėje bibliotekoje surengta ekspozicija per 2018–2019 m. apkeliaus Vilnių, Rygą ir Taliną. Ši paroda skiriama visų trijų nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečiams paminėti.

Nacionalinės bibliotekos stende, kaip ir kasmet, buvo galima įsigyti bibliotekos išleistų leidinių, vyko paslaugų pristatymas „Skaitome, atrandame, bendraujame“. Lankytojai buvo supažindinami su galimybe skaityti bibliotekoje saugomus Lietuvos ir pasaulio dokumentus, naudotis nuotolinėmis paslaugomis, kviečiami į gausius bibliotekos renginius.

Knygų mugėje „skaityti Lietuvą ir pasaulį“ buvo galima tik keturias dienas, o Nacionalinėje bibliotekoje tai daryti galima šiandien ir visada! „Tarp knygų“ informacija 10

Meniškiausios praėjusių metų knygos

Knygų mugėje tradiciškai įteiktos premijos ir diplomai Knygos meno konkurso nugalėtojams. Konkursui, kurį jau 25-tą kartą organizuoja Kultūros ministerija, šiemet 54 leidėjai pateikė 116 knygų. Iš jų išrinktos meniškiausiai apipavidalintos ir geriausiai 2017 metais atspausdintos Lietuvoje išleistos knygos, kurias buvo galima pamatyti mugėje veikusioje parodoje.

Pagrindinė – Metų premija – skirta dailininkei Linai Itagaki (knyga ,,Sibiro haiku“; autorės Jurga Vilė ir Lina Itagaki (išleido ,,Aukso žuvys“ , spausdino „BALTO print“).

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2017“ nugalėtojai

Šiemet už Metų knygas balsavo 23 300 skaitytojų. Skaitytojams buvo pasiūlyta 20 kūrinių – kiekvienoje kategorijoje po penkias šiuolaikinių lietuvių autorių knygas, išleistas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. laureatais tapo: suaugusiųjų kategorijoje – Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“; poezijos kategorijoje – Agnės Žagrakalytės eilėraščių knyga „Štai:“; knygų vaikams kategorijoje – Evelinos Daciūtės knyga„Laimė yra lapė“, iliustravo Aušra Kiudulaitė ; knygų paaugliams kategorijoje – Dainos Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“.

Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.

Tapatybės ženklai

Koplytstulpis su šv. Agotos skulptūrėle. Žemaičių Kalvarija, Plungės r., 1958 m.

Fotografas Vincas Žilėnas. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų

Šv. Agota ugnies globėja Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų, „Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraišką – kryždirbystę, kuri įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Visus 2018-uosius metus kas mėnesį supažindinsime su lietuvių garbintais šventaisiais ir su jais siejamomis tradicijomis. Šiame numeryje ir ketvirtame žurnalo viršelyje – Agota. Vasario 5 d. Lietuvoje minima Šv. Agotos kankinės diena.

Liaudies tikėjimai ir papročiai rodo, kad lietuviai nuo seno garbino ugnį ir elgėsi su ja pagarbiai. Ir vaikus mūsų protėviai mokė gerbti ugnį, suprasti jos pavojų, nes keršydama už neatsargumą ar nepagarbą ji galinti sudeginti namus; skiepijo tikėjimą, kad apleista, be globos palikta ugnis galinti supykti ir išeidama iš namų juos uždegti. Pagonybės laikais ugnies, namų židinio globėja buvo dievaitė Gabija; krikščionybė šią globą pavedė šventajai kankinei Agotai.

Apie III amžiuje gyvenusios Agotos gyvenimą žinoma nedaug. Legenda pasakoja, kad ši iš turtingos ir kilmingos katalikų šeimos Sicilijos (Italija) Katanijos mieste kilusi mergina buvusi labai graži. Už tai, kad nesutikusi tekėti už miesto prefekto pagonių Kvintijano, buvusi persekiojama, kalinama. Atsisakiusi pakartotinio siūlymo tekėti, žiauriai kankinta – plakta įkaitintais geležiniais strypais, draskyta metaliniais kabliais, voliota ant žarijų, vėliau sudeginta. Ištverti baisius kankinimus padėjęs tikėjimas į Kristų. Žūdama liepsnose, kankinė įgavusi galią valdyti ugnį, saugoti nuo gaisro. Išsiveržus Etnos ugnikalniui, Katanijos miesto gyventojai ėmę šauktis Agotos pagalbos. Šventoji išklausiusi maldavimus, ir visa naikinanti lava tarsi kieno paliepimu sustojusi prie miesto sienų. Nuo to laiko Agotos pagalbos šaukiamasi visada, kai ugnis ima kelti grėsmę.

Gaisras didžiausia nelaimė buvo ir Lietuvoje. Mediniai trobesiai, šiaudiniai stogai greitai įsiliepsnodavo nuo menkiausios kibirkšties. Nuo gaisro turėjo saugoti šv. Agotos duona, druska ir vanduo; bažnyčioje jie šventinami vasario 5-ąją – Šv. Agotos kankinės dieną.

Surišta į audeklo skiautę, šv. Agotos duona pagarbiai laikyta už šventojo paveikslo ar skrynioje; užsidegus trobesiui, buvo triskart apnešama apie pastatą ir įmetama į ugnį, kad liepsna neplistų. Tikėta, kad į drabužius įsiūtas duonos kriaukšlelis kariuomenėje saugo nuo šaudmenų ugnies. Šv. Agotos duona naudota ir kaip blogį nugalinti, gydanti, padedanti išvengti gyvačių įkandimo, privilioti bites, sulaikyti spiečių. Ir šiandien dažnas lietuvis savo namuose turi šv. Agotos duonos, rodančios mūsų pagarbą liaudies papročiams ir tikėjimams.

Nuo gaisro, perkūno saugojo ir prie trobesių pastatytos šv. Agotos skulptūrėlės. Liaudies skulptūroje ugnies globėja vaizduota stovinti, vilkinti ilgu drabužiu, apsisupusi puošniu apsiaustu, su karūna arba vienplaukė, dešinėje rankoje dažniausiai laikanti duonos kepalėlį arba lėkštelę su duona, o kairėje – kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę, rečiau – tikėjimo simbolį kryželį.

44

in this issue Algimantas Kasparavičius. The Path that Brought Lithuanians to the Sixteenth of February

1

The heading of Tarp knygų #GyvasŽodis addresses the topic “Me and My Centenary”. In this volume, we present insights by Dr. Algimantas Kasparavičius from the Lithuanian Institute of History. He, from a historian’s point of view, evaluates the journey of Lithuanians to 16 February 1918, when the restoration of Lithuanian State was declared.

Within the Vortex of the Centenary

4

The sixteenth of February, 1918. It is a date implying the culmination of events devoted to the centenary of the Restoration of Lithuania’s Independence. The article presents a survey of notable events at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania organized on this occasion. There is also a photo report about how Lithuanian libraries participated within the campaign #Keliuvėliavą.

Reading, Discovering, Communicating

10

On 22–25 February this year, there was the 19th international book fair in Vilnius, the theme of which was “Reading Lithuania – Reading the World”. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which participated there from the very first event, organized a stand, which announced the exhibition of the three Baltic States “Shall Be Prohibited: Books of the Baltic Countries in 1918–1940”. Among the fair’s participants, there were guests from the national libraries of Latvia and Estonia.

Edita Sėdaitytė, Alma Masevičienė, Zinaida Manžuch.

A Dream Job and a Dream Employee

11

What is a dream job and a dream employee? These were the questions the answers of which were within the focus of a survey by Vilnius University’s Communication Faculty, the Vilnius University Library, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and the ISM University of Management and Economics involving 12 Lithuania‘s libraries of various types. The results showed that a dream job should involve sufficient freedom to take action as well as opportunities for personal improvement and taking part in various activities and that an employee taking such a position should possess qualities that stimulate action – internal motivation and positive thinking. The survey’s authors presented it at the international conference “Undiscovered Powers of Librarians: Where to Find Them?” devoted to the prominent librarianship figure Vaclovas Biržiška.

Violeta Černiauskaitė. Professional Terminology: Opportunities for Development, Cooperation and Creativity

15

The terminology development is increasingly involving innovations and this field’s professionals are taking effort to collaborate within the International Terminology Network. The senior methodologist and researcher from the Information Sciences Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Violeta Černiauskaitė surveys databases of librarianship terminology and the role of websites and blogs in creating such terminology. She also presents much information about the contribution by the National Library to creation and regulation of the librarianship, information and bibliology terminology.

Viktorija Vaitkevičiūtė. An Important Contribution to the Incunabula Research in Lithuania and the World Over

19

The author introduces the new publication for incunabula researchers, the study book “The Incunabula Heritage in Lithuania and the World Over” by the book researcher Dr. Alma Braziūnienė. The book’s author writes that “the book might be useful for other categories of readers as well: bibliophiles and various other book fans, antiquarian

dealers, fosterers of printed heritage and everybody who treasure old books and their heritage”. The article introduces incunabula preserved at Lithuania’s institutions, the context of their getting into Lithuania as well as largest incunabula collections from ten libraries around the world.

Genovaitė Raguotienė. Editors of Lithuanian Periodicals for Children (1905–1940)

21

Dr. Raguotienė continues her presentation of publishers and editors of Lithuanian periodicals for children (1905–1940) (started in this year’s volume 1 of Tarp knygų). In the second part, the author discusses supplements of Lithuanian newspapers for children published in the Vilnius Region occupied by Poles in 1920–1939, the practice of the publication of which has its peculiarities. In total, the author addresses 18 newspapers, magazines and their supplements as well as 30 editors of these publications.

Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. “I Would Like to Foresee My Destiny…” 26 The bibliographer from the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė tells about Stasys Naginskas (1891–1955), a publishing figure, fosterer of Lithuanian language and literature, educationist and translator, who made a significant contribution to the cause of Lithuanian national identity and who has been undeservedly forgotten. Ms Paškevičiūtė-Kundrotienė reminds us of Naginskas’s active participation in the publishing field and his activity as creator of the Lithuanian military terminology as well as his participation at the Lithuanian Scientific Society’s Board and performer of “invisible” tasks in textbook publishing.

Kęstutis Šapoka. Who Are You, Jokūbas Zovė?

31

The article by the art critic Dr. Kęstutis Šapoka about the graphic artist and calligrapher Jokūbas Zovė, who has been working at the National Library for a quarter of a century and created dozens of posters for exhibitions held at the Library. Incidentally, one of his political posters found its way into the collection of London’s Victoria and Albert Museum. Zovė is a well-known creator of postage stamps and logos of firms and companies and master of calligraphy. The article is devoted to Mr. Zovė’s 70th anniversary.

Lina Matiukaitė. The Election of Kupiškis Region Natives of the Century 36 The Public Library of Kupiškis Municipality held the election of Kupiškis Region natives of the century organized as part of the project „Kupiškis Region Natives Within the History of Lithuania“ devoted to the Centenary of the Restored Lithuania. In cooperation with historians and museologist, a list of personalities had been made, which served for selecting and voting the candidates. After the online voting, the top of the list was occupied by the discus thrower the Olympic and World Champion Virgilijus Alekna.

Elvyda Lazauskaitė. St Agatha, the Patron Saint of Fire

44

On the occasion of the Centenary of the Restored Lithuania, the editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which is included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity.

In this series of articles, Elvyda Lazauskaitė will introduce saints who were worshipped by Lithuanians and traditions associated with them.

This volume presents a brief story about St Agatha, whom Lithuanians believed to be a safe-guarder against fire, snake bites and evil as a hole as well as a healer.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2018 Nr. 2 (709) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-02-23 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 36656 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 02 (709) 2018 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt