Sausis | 2018
šiame numeryje #Gyvasžodis
Kazys Saja. Zuikiai pirtį užkūrė 1 Įvykis
Architektų ir dizainerių darbai toliau skina laurus 2 Tema / Kaniterapija bibliotekoje
Vilmantė Pakalniškienė. Pagarbą gyvybei auginantis dialogas 4 Šiandien aktualu
Jurgita Rudžionienė. Informacinis raštingumas informacijos amžiuje 7
4
Pokalbis
Laima Lapinienė: „Gyvenu kasdien – dirbu ir džiaugiuosi, jei pavyksta“ Kalbėjosi Asta Stirbytė
10
Nauji leidiniai
Daiva Narbutienė. Užfiksuoti atlikti darbai 13 Nauji leidiniai
Asta Kaktytė, Laima Juzulėnienė. Knygos ženklai – kaip kultūros paveldas 15 100 atkurtai Lietuvai
Genovaitė Raguotienė. Lietuvių vaikų periodikos redaktoriai (1905–1940 m.) 18 Tapatybės ženklai
Elvyda Lazauskaitė. Apie Basanavičiaus priesaką Lietuvos vaikams 22
7
Sukaktys
Julita Švėgždavičienė. Žemaičių poetė 24 Atgimusi erdvė
Gitana Maasienė. Brangia dovana rūpinasi atsakingos rankos 28 Tarptautinis bendradarbiavimas
Gražina Dargytė. Pirmiausia – žmonės, o paskui – knygos 32 Kronika
Kęstutis Šapoka. Pokalbiai apie videomeną 35 Gerda Putnaitė. Plečiasi laureatų ratas 37 Indrė Rapkevičienė. Kraštą garsino veiklios ir talentingos moterys 38 Vytautas Rimša. Medicinos bibliografijos entuziastas 39 Kronika / Žinios iš Lietuvos bibliotekų
28
40 Vygaudo Juozaičio (4), Jurgitos Rudžionienės (7), Gitanos Maasienės (28) nuotraukos
Redakcija
Redakcijos kolegija
Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt
Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė
Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt
dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ
Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)
VirŠeliuose
Kryždirbystės ekspozicijos Lietuvos nacionaliniame muziejuje fragmentas, 2009 m. Kęstučio Stoškaus nuotr. Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. 2001 metais, kaip unikalus reiškinys, ji įtraukta į UNESCO paveldo šedevrų sąrašą. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, visus 2018-uosius žurnalo viršeliuose supažindins su lietuvių garbintais šventaisiais.
#gyvasžodis*
ZUIKIAI PIRTĮ UŽKŪRĖ Per Sąjūdį mes tartum suslėgtas garas susprogdinome Sovietų imperijos katilą, o, atkūrę nepriklausomą savo valstybę, pradėjom sklaidytis kaip rūkas virš pievų. Apie tokią miglą žemaičiai sakydavo „zuikiai pirtį užkūrė“. Tad mano teiginiai čia atrodys kaip kokie stuobriai, kyšantys iš tos miglos. Kai tau skauda širdį, nesinori kalbėti apie slogą... Užaugau anksti netekęs tėvų. Tėvynė buvo antroji mano motina. Laikraščiais išlipdytos mano globėjo, klumpdirbio Adomo sienos – pirmoji man pasiekiama biblioteka. Netrukus smetoniškus laikraščius teko keisti sovietiniais. Ant jų lipdėm „Žemaičių žemę“ su Rainių kankiniais, paskui, iš naujo „išvaduoti“, ieškojome laik raščių su Stalino ir jų pakalikų atvaizdais. „Už tėvynę srėbsim joudą konkolynę“... Srėbėm. Vieni – jau Sibire, kiti – namie, tik suvaryti į kolchozus. Ir kur čia suminėsi visų vienaip ar kitaip už mūsų laisvę kovojusių vardus. Kaip nemylėsi Tėvynės, nepuoselėsi gimtosios kalbos ir nesidomėsi savo istorija? Nūnai iškovotoji laisvė, nevaržoma nei sąžinės, nei atsakomybės, leidžia mums emi gruoti iš tos miglotos Tėvynės. Dar paprasčiau – prasigerti, susirasti narkotikų, veltėdžiauti gaunant valstybės pašalpas... Sprendžiant iš „Klausimėlio“ laidos respondentų, laisvoj Lietuvoj galima puikiai egzistuoti ir parazituoti ne tik pataisos namuose, bet ir aukštuose rūmuose su daugybe kabinetų. Elektronikos amžius kažkodėl biu rokratų skaičiaus nesumažino. Mums pasisekė išsirinkti išmintingą Prezidentę. O apie Seimo ar savivaldybių kandidatus nieko nežinom ir nenorim žinoti. (Jeigu, gerai pasvarstęs, kurį nors išrinksi, taigi pats būsi kaltas, kad tavo išrinktasis toks ištižęs arba rūpinasi tik savo gerove.) Jaunimas galvos nebesuka, tik spaudo savo mobiliaką ir deda prie ausies, jeigu ji nuo popso neapkurtus. Taigi dar nepaseno mano siūlymas gerbiamiems kan didatams prieš rinkimus, žiūrovams stebint, išsitraukti * 2018-aisiais Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, šios rubrikos autoriai redakcijos prašymu reflektuoja tema „Aš ir mano šimtmetis“.
Rašytojas Kazys Saja. Ramūno Danisevičiaus nuotr.
bilietėlį ir atsakyti į kai kuriuos pilietiškus klausimus. Ar jis ką nors nutuokia apie būsimas teises ir pareigas, ar bent sugebėtų be klaidų parašyti „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ Minime atkurtos savo valstybės šimtmetį. Prisimenu išsirikiavusį Baltijos kelią. Kaip jis nuo to laiko išretėjo! Iš tų, kurie liko, arba jų vaikai jau žarstosi vos ne kriminali niu žargonu. Jiems stengiasi įsiteikti ir modernesni knygų rašytojai, kurių šiandien dienai jau turime pakankamai nemažai ir šitoj vietoj jie jau gali už save pastovėti. Rodos, dar taip neseniai protestavom, kai iš Vilniaus universiteto lituanistikos katedros sovietiniai cerberiai pašalino Meilę Lukšienę, Vandą Zaborskaitę, Ireną Kostkevičiūtę (Lietuvių literatūros katedros mokslininkės 1959 m. ir 1961 m. pašalintos už „nacionalistinę veiklą“ – Red.) , o dabar girdžiu – naikinama visa gimtosios kalbos katedra. Spaudoje jau pasirodė straipsnių, kad Lietuvoje valstybinės kalbos statusas, bet koks kalbos norminimas apskritai nebereikalingas. O aš, senas stuobrys, tebema nau, kad gimtoji kalba yra mūsų tautos dvasia ir savitos kultūros pagrindas. Multimilijardinėj mūsų Visatoj nėra tiesių linijų ir dviejų vienodų objektų. Nei kalnų, nei grumstų, nei dviejų vienodų lapų ant to paties medžio. Gal vertėtų tatai prisiminti kai kuriems beatodairiškos globalizacijos apologetams? Taigi reikėtų džiaugtis kuo didesne tautų ir kultūrų įvairove. Kas mus dar galėtų suvienyti? Putino grėblys, nugriuvęs Gedimino bokštas, neįprastas karštis ar šaltis?.. Negi mūsų laukia toks pat likimas kaip jotvingių, kuršių ar prūsų genčių? Juk net pievose nugulęs rūkas įsidienojus palieka gaivinančią rasą. Gal po visą pasaulį pasklidę lie tuviai ten paliks ne tik prišiukšlintus parkus? O tuo labiau mes čia, savoj Tėvynėj, savoj valstybėj, savo namuose. Nelinksmos mano įžvalgos, bet tai – tik užkeikimas, kad išvardytos bėdos prarastų galią ir mūsų neįveiktų.
Kazys Saja Rašytojas, dramaturgas, Nepriklausomybės Akto signataras
1
įvykis
Architektų ir dizainerių darbai toliau skina laurus Veiklos 100-mečiui besirengianti Nacionalinė biblioteka turi kuo pasidžiaugti
Skeptiškumą pakeičia nuostaba, o tada apima pasitenkinimas matant dermę, kaip meistriškai sukurtas mo dernios įstaigos interjeras, išlaikant tai, kas būdinga ir vertinga, ir įpinant šiuolaikiškumą atspindinčių elementų. Maždaug taip būtų galima apibūdinti dažno lankytojo, kuris, nebuvęs Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tarkim, kokį gerą dešimtmetį, užsuka čia, išgirdęs apie Vilniaus centre su visa jėga atgimusią dar vieną įvairių kultūrinių ir edukacinių paslaugų teikiančią vietą. Beje, neseniai Nacionalinės bibliotekos atliktas tyrimas atskleidė, kad lojalių ir linkusių ją rekomenduoti kitiems asmenų skaičius nuosekliai didėja: 2016 m. rekomendavimo indeksas buvo 63 proc., o 2017 m. – 72 proc. Nėra abejonės, pasiekti tokių rezultatų padėjo bibliotekos renovavimo projekto (vadovė Leonilė Majerienė) autoriai.
2
Architektūros studijos „2XJ“ brėžinys
Džiugu, kad bibliotekos interjero sprendiniai ver tinami tarptautiniu mastu. Metų pradžioje iš Kinijos Šendženo miesto atskriejo žinia, kad tarptautiniame dizaino konkurse, kurį rengia „Idea-Tops“ – vienas pagrindinių Kinijos architektūros ir dizaino porta lų – tarp 5 nominantų Public Architecture kategorijoje pateko studijos „2XJ“ (Jokūbas Jurgelis, Laimis Valan čiūnas ir Jurga Marcinauskaitė) sukurtas Nacionalinės bibliotekos interjeras. Paminėsime tik, kad 2017 metais „Idea-Tops“ platforma sulaukė beveik 7000 interjero ir architektūros projektų iš maždaug 40 valstybių. Kitas populiarus architektūros portalas „ArchDaily“ taip pat neliko abejingas meistriškam sovietmečiu sta tyto pastato atnaujinimui. Projektas dalyvavo „2018 metų pastato“ (Building of the Year ‘18) rinkimuose. Praėjusiais metais architektūros studija „2XJ“ na cionaliniame konkurse „Geras dizainas“ (įgyvendinto privataus arba visuomeninio interjero projekto kate gorija) už Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjerą laimėjo pirmąją vietą. Jaunųjų architektų komanda paskelbta viešosios paskirties pro jektų laimėtoja ir dienraščio „Lietuvos rytas“ konkurse „Mano erdvė ‘17“. Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ aštuone rius metus trukusi Nacionalinės bibliotekos rekons trukcija įvertinta aukso medaliu. „Tarp knygų“ informacija
Leono Garbačausko nuotraukos
3
Vygaudo Juozaičio nuotr.
Tema / Kaniterapija bibliotekoje
Pagarbą gyvybei auginantis dialogas Doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė Psichologė, Kaniterapijos asociacijos prezidentė
Šiuolaikinė biblioteka yra ne tik informacijos paieškos, bet ir kultūros, visuomeninių renginių vieta. O ką joje galėtų veikti šuo? Įprastai biblioteką siejame su tyla ir susikaupimu, šuo, ypač judresnis, mums asocijuojasi su triukšmu, lojimu ar net chaosu... Vis dėlto šie gyvūnai nuo praėjusio amžiaus pasaulyje, o prieš keletą metų – ir Lietuvoje imti laukti ne tik gydymo įstaigose, mokyklose ar kitose institucijose, bet ir bibliotekose. Prisijaukinę šunis, žmonės pastebėjo, kad gy vūnai savotiškai juos veikia. Pirmiausia padeda atsipalaiduoti. Nors šuo prisijaukintas labai seniai – „įdarbintas“ sargauti, ganyti bandas ir atlikti kitus darbus, pagelbėti emocine prasme jis pasitelktas palyginti neseniai. Anglijoje gyvūnai, tarp jų ir šunys, emocinei savijautai pagerinti pradėti naudoti XVIII amžiuje, pastebėjus, kad psichiatrijos ligoninių pacientai, rūpindamiesi gyvūnais, tampa ramesni. Tikėtina, kad padėti žmogui pasijusti geriau gyvūnai buvo naudojami ir dar anksčiau. Taigi šunys pirmiausia tapo psichikos sutrikimų turinčių asmenų pagalbininkais. Šiek tiek vėliau buvo įtraukti į kitų sutrikimų turinčių asmenų gydy mą arba reabilitaciją. Taip atsirado šunų alternatyvus ir (arba) pagalbinis gydymo, reabilitacijos metodas, kuris ir vadinamas kaniterapija. 4
Šiuo metu pagreitį įgauna ne tik kaniterapija, bet ir tikslingi aiškios struktūros edukaciniai renginiai su šunimis, skirti akademiniams pasiekimams, sociali niams įgūdžiams, kognityvinėms funkcijoms gerinti. Populiarūs ir susitikimai su šunimis – vienkartinė veikla, norint praskaidrinti žmonių nuotaiką, paį vairinti kasdienybę. Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta programa READ (The ReŠiuo metu ading Education Assistance Dogs) šalies Kaniterapijos pasiūlė puikią naujovę – skaityti šuniui. Jutos valstijos gyvūnų tera asociacijoje pijos centro Solt Leik Sičio biblio terapiniais tekoje 1999 m. pradėta įgyvendinti programa norėta pagerinti ne tik registruota 19 įvairių skaitymo, bet ir komunikacinius veislių šunų. pradinių klasių vaikų gebėjimus.
„
Neilgai trukus READ programa imta vykdyti mokyklų sistemoje. Pagal šią programą JAV dirba daugiau kaip 1000 komandų. Programos kūrėjai pabrėžia, kad joje dalyvaujantis šuo turi būti atsakingai paruoštas šiai veiklai, išlaikęs specialų egzaminą. Tai labai svarbu, nes dirbama su vaikais ir, norint išvengti nelaimingų atsitikimų bei paisant gyvūnų gerovės, neturėtų būti pasitelkiamas bet koks šuo, kuris nėra tinkamas tokiai veiklai. Skaitymo su šunimi programa gyvuoja ne tik JAV, ji pritapo Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Estijoje, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje. Džiugu, kad Lietuva taip irgi išimtis.
Skaitymo džiaugsmas... ne mokykloje Skaitymai su šunimi nuo 2017 m. pavasario vyksta ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pirmoji Lietuvoje šios veiklos 2016 m. ėmėsi Trakų viešoji biblioteka. Kaniterapijos asociacijoje paruošti šunys ir jų vedliai atvyksta pas jaunuosius bibliotekų lankytojus ir kartu su jais skaito knygas, tiksliau, vaikai skaito šuniui. Nors mažieji šuniui skaito tik 15 mi nučių, tai gana ilgas laiko tarpas tik pradedančiam skaityti vaikui arba tam, kuriam sunkiau sekasi tai daryti. Ką skaitys, padedami bibliotekininkų, jie pasirenka patys. Paprastai tai būna knygelės apie šunis arba kitus gyvūnus. Patys mažiausieji, dar tik pradedantys skaityti, mėgsta Tado Hillso skiemenuotą pasakojimą „Kaip Rikis mokėsi skaityti“; tarp vy resnių populiarios Erico Knighto „Lesė grįžta“, Ilonos Ežerinytės „Šunojaus diena“, Holly Webb sukurtos istorijos, kurias galima rinktis iš gausios serijos. Šiuo metu Kaniterapijos asociacijoje terapiniais registruota 19 šunų – auksaspalviai retriveriai, Labradoro retriveriai, vengrų vižlas ir kitų veislių šunys, o su jais dirba 19 vedlių. Skaitymo projektuose nuolat dalyvaujantys 4 šunys – Goja, Mona, Gongas, Rėja – su
Kaniterapeutė, auksaspalvės retriverės Rėjos vedlė Daiva Kvedarienė su mažaisiais skaitytojais bibliotekoje susitinka prisiimdama savanorystės misiją. Vygaudo Juozaičio nuotr.
„
vaikais jau perskaitė ne vieną Asociacijos žmonės dešimtį knygų! Šių neįprastų susitikimų su savo šunimis veda tikslas – motyvuoti vai užsiėmimus vaikų globos ką skaityti, nebijoti skai bei ugdymo institucijose, tyti garsiai. To ypač reikia, norint pagerinti skaitymo neįgaliųjų dienos įgūdžius. Šuo ir kartu su centruose, padedama juo atėjęs vedlys tik klau raidos sutrikimų sosi skaitymo, nekoreguoja mažojo skaitytojo, netaiso, turintiems vaikams. jei suklydo, nekomentuoja. Vaikams tai patinka, nes gana dažnai juk suaugusieji ragina skaityti greičiau ar aiškiau, taiso klaidas. Nuolat koreguojami vaikai ima baimintis skaityti garsiai, bijo suaugusiųjų kritikos. O mielas, draugiškas šuo priima bet kokį vaiko skaitymą, visada įdėmiai klausosi ir tarsi pritaria viskam, ką girdi iš skaitančiojo lūpų... Bendravimas su šunimi, atsipalaidavimas – svar biausi šio susitikimo aspektai, todėl vaikas nori sugrįžti, nebijo paskaityti šuniui dar kartą.
Edukacinė, sveikatinimo ir kitos „misijos“ Turbūt ne vienam suaugusiajam kyla abejonių, ar tikrai skaitymas su šunimi yra paveikus. Mokslinėje literatūroje jau paskelbta ne viena studija, nagrinėjanti skaitymo su šunimi programų naudą. Ty rimai rodo, jog skaitantys šuniui vaikai atsipalaiduoja (pirmiausia sumažėja kraujospūdis). Mokslininkai tei gia, kad tai gali būti ir dėl draugiškos, jaukios bibliotekos aplinkos, kuri iš mažojo skaitytojo nieko nereikalauja, yra labai saugi, juk tai – ne klasė ir ne namai, kuriuose laukia reiklūs tėvai. Sustiprėjus vaikų norui skaityti, savaime gerėja šie įgūdžiai. Vienas svarbesnių dalykų – mažėjantis skaitančiojo nerimas. Nerimo būsena būdinga sunkiai skaitantiems vaikams, ypač tuomet, kai jiems tai reikia daryti garsiai klasėje. Mokytojai paprastai taiso mokinuko padaromas klaidas, kas nors iš klasės draugų pa sišaipo, jeigu sunku ištarti garsus ar sudėlioti skiemenis. Nerimui didėjant, visiems žmonėms sunkiau ką nors daryti, o vaikams – juo labiau. Kai nerimas auga, mes tik ir galvojame apie tą būseną, o ne apie užduoties atlikimą. Suaugusieji dar gali savo nerimu pasidalyti su kitais, o vaikai ne visada supranta, kas jiems darosi. Ne rimastingumą dažnai išduoda fiziniai simptomai: veido raudonis, greitesnis kvėpavimas, galvos skausmas. O štai maloni patirtis garsiai skaitant šuniui mažina nerimą ir jo pasireiškimo simptomus, tuomet galima tikėtis geresnių rezultatų.
5
Trakų viešojoje bibliotekoje skaitymus su auksaspalve retrivere Goja (šuns vedlė kaniterapeutė Sigrida Rupšytė-Paleičikė) vaikai pamėgo jau nuo 2016 m. pavasario. Trakų viešosios bibliotekos archyvo nuotr.
Be vietos vaikų, skaityti su šunimi į Trakų viešąją biblioteką yra atvykę ir vilniečių ar lentvariškių. Trakų viešosios bibliotekos archyvo nuotr.
Sumažėjus nerimui ir pagerėjus tam tikriems įgūdžiams, keičiasi ir savęs vertinimas – didėja pasi tikėjimas. Taigi viskas sukasi kaip užburtame rate – tikėjimas savo jėgomis padeda vaikui susidoroti su stresu ir nerimu.
Apie Trakuose ir Vilniuje vykdomus projektus
Asmenybę keičianti veikla Lietuvoje kaniterapija jau pasitelkiama ne vien skaitymo įgūdžiams gerinti. Kaniterapijos asociacijos žmonės su savo šunimis veda tęstinius užsiėmimus vaikų globos bei ugdymo institucijose, neįgaliųjų dienos centruose, ypač daug padedama specialiųjų ugdymosi poreikių bei raidos sutrikimų turintiems vaikams. Rezultatai džiugina, nes aiškią struktūrą turinti veikla su gyvūnu išties keičia asmenį. Tyrėjai pastebi, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji, bendraudami su gyvūnu, dažniau šypsosi ir juokiasi. Taip yra Nors šuniui skaitoma todėl, kad mūsų smegenyse suaktyvėja tam tikrų medžiagų – pavyzdžiui, dopamino, dar tik 15 minučių, tai vadinamo laimės hormonu, išsiskyrimas. gana ilgas laiko tarpas Ir dar apie tai, kas tyrimuose neakcen tuojama, bet yra labai svarbu. Pavyzdžiui, pradedančiam skaityti skaitant su šunimi, ugdomas daug jautres vaikui arba tam, kuriam nis, šiltesnis vaikų požiūris į gyvūnus ir sunkiau sekasi tai gyvūnų gerovę. Mažieji skaitytojai, daly vaujantys šiame neformaliajame ugdyme, daryti. Ką skaitys, <...> tikėtina, užaugs ne tik išprusę, bet ir my jie pasirenka patys. lintys gamtą, jaučiantys pagarbą gyvybei.
„
Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja: „Nuo 2016 m. kovo etapais vykdomuose skaitymuose su auksaspalve retrivere Goja (šuns vedlė kaniterapeutė Sigrida Rupšytė-Paleičikė) iš viso jau dalyvavo 43 moksleiviai. Užsiregistravę 1–5 klasių vaikai suskirstomi grupėmis. Projektas populiarus: be vietos vaikų, į skaitymus yra atvykę ir vilniečių ar lentvariškių.“ Viktorija Pukėnaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė: „Nuo 2017 m. gegužės pradėtoje veikloje skaičiuojame jau trečią ciklą. Grupės iš esmės kaskart sudaromos naujai, tačiau būna, kai siūloma užsiėmimus tęsti. Vienas ciklas vidutiniškai trunka apie 3 mėnesius. Per vieną savaitę apsilanko maždaug 11 vaikų. Užsiregistravusiųjų sąraše yra apie 30 vaikų. Tėvai, atlydėję vaiką į skaitymą su šunimi, turi galimybę asmeniškai pabendrauti su vedle ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.“
6
Kaniterapijos asociacijos prezidentė V. Pakalniškienė su savo augintine vengrų vižle Vėtra ne tik geros bičiulės, jos taip pat dalyvauja skaitymo su šunimi programoje. Asmeninio albumo nuotr.
Tapatybės ženklai
Apie Basanavičiaus priesaką Lietuvos Kas yra lietuvių tapatybė? Diskutuodami apie tai, galime nusikelti į Mindaugo laikus, kai šis kunigaikštis 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu. Galime prisiminti XIX a. romantikus, kurie aukštino tautą ir nepripažino laisvės su varžymų. Lietuvos Tarybos nariams 1918 m. paskelbus apie atkuriamą savarankišką valstybę, dažno lietuvio sąmonėje ėmė formuotis naujas tautinės savimonės turinys. Ieškodama Lietuvos unikalumo ženklų, „Tarp knygų“ žurnalo redakcija kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaite nusprendė atsigręžti į neabejotiną tautinio savitumo išraiš ką – kryždirbystę, kuri įtraukta į Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Visus 2018-uosius metus žurnalo viršeliuose supažindinsime su lietuvių garbintais šventaisiais. 22
Praėjo daugiau kaip 100 metų, kai dr. Jonas Basanavičius 1912 m. Antano Jaroševičiaus knygos „Lietuvos kryžiai“ įžangoje atgimusios Lietuvos vaikams įrašė priesaką saugoti kryždirbystės paminklus, „pilnus originalumo ir užimančius taip svarbią, taip žymią vietą visų kitų Europos tautų dailėje“. XX a. pradžioje susirūpinta kryždirbystės paminklų saugoji mu. Imtasi juos registruoti, piešti, fotografuoti, rinkti atsimini mus apie dievdirbius. Muziejuose sukaupti dideli kryždirbystės objektų rinkiniai. 2001 m. lietuvių kryždirbystė, kaip unikalus reiškinys, buvo įtraukta į UNESCO paveldo šedevrų sąrašą. Kryždirbystė Lietuvoje tapo nacionalinio savitumo išraiška. Kryždirbystės objektai – tradicinė skulptūra, lauko pa minklai, paminklų viršūnės, – stipriai susiję su etnine lietuvių savimone, atspindėjo žmonių tikėjimą, pažiūras, veikė darbo ir kalendorinių papročių formavimąsi. Kas be ko, pastatyti sody bose, kapinėse, kaimuose ar miesteliuose, laukuose, miškuose, kryžiai kūrė ir savitą lietuvišką peizažą. Kryžiai atspindėjo ir svarbesnius valstybės įvykius: karus, okupacijas, nepriklauso mybės atgavimą, savarankiškos valstybės kūrimą. Ypač daug jų pastatyta po 1863 m. sukilimo, tautinio atgimimo metais XIX a.–XX a. pradžioje. Lietuvoje kiekvienas kaimas turėjo savo
Kryždirbystės ekspozicijos Lietuvos nacionaliniame muziejuje fragmentas, 2009 m. Kęstučio Stoškaus nuotr.
vaikams bendruomenės kryžių. Kryžius buvo susibūrimo vieta, prie jo susirinkdavo pasimelsti, aptarti bendruomenės reikalų. Kryždirbystės tradicijoje išskirtinę vietą užima skulptūra. Skulptūrėlės statytos į koplytėles, koplytstulpius. Šventųjų skulptūrėles kurdavo vietos meistrai. Kiekvienas didesnis kai mas turėjo skulptorių, jį vadino dievdirbiu, o išdrožtas medines šventųjų skulptūrėles – dievukais, šventukais, šventuolėliais, smūtkeliais, mūkelėmis. Kuriant šventųjų atvaizdus, pagrindiniai ikonografiniai šaltiniai dievdirbiams buvo bažnytiniai šventųjų paveikslėliai, Šventasis Raštas, šventųjų gyvenimų istorijos. Šventųjų skulptūros drožtos iš alksnio, drebulės, liepos peiliu, kalteliu, skaptuku. Dievdirbiai kanonizuotus krikščionybės vaizdinius inter pretavo pagal savo išgyvenimus, suvokimą, vaizduotę ir grožio sampratą. Taip šventuosius iš abstrakčiojo pasaulio perkėlė į kasdienišką žemiškąjį, priartino prie lietuvių būdo, papročių, buities. Liaudis pamilo šventuosius, ne tik užtarėjus pas Dievą, bet ir gyvenimo kasdienybėje pavyzdžius. Pagarbos nusipelnė jų asmeninės savybės: teisingumas, išmintis, darbai ar kankinystė. Patraukliausi žmonėms buvo pirmaisiais krikščionybės eros amžiais gyvenę kankiniai, pasižymėję dvasine jėga, gyvenimo
ir likimo tragiškumu, drąsa. Išskirtinę vietą Lietuvos žmonių maldų hierarchijoje užėmė Jėzaus, Marijos garbinimas. Mėgti šventieji, kuriems buvo priskiriamos galios ir pareiga saugoti šeimos narius nuo ligų ir visokių kitų nelaimių, turtą – nuo gaisro, išprašyti malonių ar už jas padėkoti. Iš šventųjų globėjų dažniausi buvo šv. Jonas Nepomukas, saugojęs nuo nelaimių vandenyje ar prie vandens, šv. Jonas Krikštytojas, globojęs nuo nelaimių vandenyje. Sodybų koplytstulpiuose mėgta turėti gyvulių globėjo šv. Jurgio, saugotojų nuo gaisro šv. Florijono ir šv. Agotos atvaizdų. Laukų paminkluose būta artojų globėjo šv. Izidoriaus skulptūrėlių. Įvairiose vietose statytuose paminkluose buvo ligonių patrono šv. Roko, stebukladario šv. Antano, šeimos bei mirštančiųjų globėjo šv. Juozapo, laimingos mirties užtarėjos šv. Barboros skulptūrų, nemažai šv. Petro, šv. Kazimiero, šv. Onos ir kitų šventųjų globėjų skulptūrėlių. Šventųjų siužetus dažnai papildydavo Dievo pasiuntiniai angelai, žmogaus palydovas ir sergėtojas Angelas Sargas, šėtono ir blogio nugalėtojas Arkangelas Mykolas. Elvyda Lazauskaitė 23
in this issue Kazys Saja. Dissipating the Mists
Asta Kaktytė, Laima Juzulėnienė. Bookmarks as Cultural Heritage 1
On the occasion of the Centenary of the Restored Lithuania celebrated in 2018, the heading of Tarp knygų #GyvasŽodis is devoted to the con templation of the subject “Me and My Centenary”. In this year’s first volume, the heading’s author is the writer and playwright, Signatory of the Act of Independence Kazys Saja. When recalling Lithuania’s struggle for independence, he takes a look around the “communal home” of the nation without avoiding negative issues. He also considers these insights “a spell against the ills of our lives to in order to chase them away.”
Works by Architects and Designers Continue to Reap Laurels
2
The building of the Martynas Mažvydas National Library of Lithu ania, which was renovated a year and a half ago, has been within the focus of architecture and interior experts. The publication is about recent well-deserved awards won by the authors of this renovation project. The article also presents photographs of the Library’s interior.
Vilmantė Pakalniškienė. A Dialogue Stimulating Respect for Life
4
What could a dog do at a modern library? The psychologist the Presi dent of the Canistherapy Association Dr. Vilmantė Pakalniškienė tells about canistherapy and its possibilities. In 2016 Lithuanian libraries began implementing projects for reading to dogs following the USA project launched almost twenty years ago. We could already speak about the results: children with reading difficulties and their parents enjoy the possibilities to read to an attentive dog. Dr. Pakalniškienė tells about the preparation of dogs are for this mission, what breeds are most popular and what texts children read. It must be noted that the Canistherapy Association collaborates with libraries on a voluntary basis.
15
The staff members of the Povilas Višinskis Public Library of Šiauliai County present the book Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai about exlibris of the Šiauliai Region and their popu larizer the artist Gerardas Bagdonavičius (1901–1996) published by the Library. The book contains valuable supplements: a compact disk with a film of forty minutes about Gerardas Bagdonavičius and the calendar of the development of exlibris of the Šiauliai Region, excerpts from which are presented in the article.
Genovaitė Raguotienė. Editors of Lithuanian Periodicals for Children (1905–1940) 18 In the words of the article’s author Dr. Raguotienė, the publication has the purpose to recall and pay tribute to initiators, establishers, publishers and editors of periodical press for children. She also notes that the article’s major focus is on editors who are not so familiar from literature; therefore there may occur some inconsistencies because of the lack of information. The publication features editors of eighteen newspapers, magazines and supplements for children – thirty names in total. The January volume presents the first part of this survey.
Elvyda Lazauskaitė. About Basanavičius’s Mandate to Lithuanian People 22 On the occasion of the Centenary of the Restored Lithuania, the editorial board of Tarp knygų and the Ethnic Culture Department of the Lithuanian National Museum address one of the marks of the uniqueness of Lithuania, cross-crafting, which has been included into UNESCO’s Representative List of the Intangible Cultural Heri tage of Humanity. Dr. Lazauskaitė tells about the importance of this phenomenon for the nation’s life, traditions of cross-crafting as well as small wooden sculptures by god carvers, which are exceptionally prominent within this activity.
Jurgita Rudžionienė. Information Literacy During the Information Era 7
Julita Švėgždavičienė. A Poet from Samogitia
Paradoxically, we are forced to speak about the information divide in the 21st century. While numerous activity areas become dependent on information technologies, there arises a problem – IT dynamics sharply outpaces human abilities to adjust to them and learn to use them. There is the annual European conference devoted to issues of information literacy, ECIL (The European Conference on Information Literacy). The author, the librarianship expert Dr. Rudžionienė, who participated at the last year’s Conference held in Saint-Malo, France, tells about the range of topics that were addressed there: from the importance of information literacy in business to assistance in job searching.
The article is about Karolina Praniauskaitė (1828–1859), a Lithuanian poet, who wrote in Polish and lived only 31 years. This Lithuanian noblewoman’s literary legacy is not ample; she is more known as the muse of the poet and linguist Antanas Baranauskas (1835–1902). 2018 is this literary figure’s and translator’s 190th anniversary year. Ms Švėgždavičienė from the Public Library of Telšiai District Mu nicipality, which has been bearing her name for two decades, tells about how the Praniauskaitė’s legacy is fostered.
Laima Lapinienė. “I work and enjoy my successes – this is how I live every single day of my life” 10 These are the humble words with which the Head of the Department of Information Resources and Innovations of the Antanas and Mo tiejus Miškinises Public Library of Utena Laima Lapinienė, recipient of a title of honour of the Ministry of Culture, introduces herself. Ms Lapinienė, who has long-time experience of work at the library, never rests on her laurels, is always in search for new ideas and active in project undertakings. In her interview she says that she has always been interested in innovations, particularly the use of technologies in libraries. (Interviewed by Asta Stirbytė)
Daiva Narbutienė. The Record of Works of a Research Institution
13
Dr. Narbutienė reviews the bibliographic index “Institute of Book Science and Documentation: Bibliography: 1940–1943; 1990–2015” published by the Institute of Book Science and Documentation at Vilnius University’s Faculty of Communication. She highlights the importance of the work and wonders why “research material from a period of almost half a century (from 1944 up to 1990) was discarded, though the index states that it covers seventy-five year long history of activities of the Institute.”
Gitana Maasienė. A Precious Gift in Responsible Hands
24
28
A new attractive landmark appeared in Pakruojis: by the initiation of Pakruojis District Municipality, Lithuania’s oldest survived wooden synagogue has been restored and repaired using finances of the na tional budget and funds from Norway, Iceland and Lichtenstein. The renovated spaces of this building of the 19th century, which previously served as a house of worship, have been taken by the Juozas Paukštelis Public Library of Pakruojis District Municipality. Gitana Maasienė from this Library tells about the life of the resurrected synagogue.
Gražina Dargytė. First the People and Then the Books
32
The world being swept over by globalization and increasing flows of refugees, issues regarding immigrants and related encounters are gain ing importance. Libraries can contribute to their solution as well by providing information needed by newcomers. The article introduces the project “Intercultural Education of Migrants: Development of the Staff ’s Competences” implemented by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County and the Public Library of Švenčionys District Municipality. Gražina Dargytė from the Švenčionys Library tells about the visit by representatives of Lithuanian libraries to Den mark, where of great success are programmes for the integration of refugees into the life of the recipient country. Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
2018 Nr. 1 (708) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2018 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2018-01-26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 36266 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
Tarp knygų (In the world of books) No 01 (708) 2018 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2018 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt