Tarp knygu 2017 09 a

Rugsėjis | 2017

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Tomas Balkelis. Kodėl mokslininkas renkasi Mažvydą 1 TEMA / PASLAUGOS BIBLIOTEKOJE

Aušra Vaškevičienė. Pažadai ištesėti su kaupu 3 POKALBIS

Renaldas Gudauskas: „Bendromis jėgomis bandysime šią Vilniaus dalį paversti Žinių kvartalu“. Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė 9

3

IFLA ĮVYKIAI

Roma Lazinkienė, Karolina Šutova. Tiltai tarp bibliotekų ir visuomenės Šimtų Tiltų mieste 13 IFLA ĮVYKIAI

Jarda Paukštienė, Ieva Čičirkaitė. Apšilimui – temų įvairovė 17 ŠIANDIEN AKTUALU

Ringailė Bakienė. Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: didesnės kultūros paveldo skaitmeninimo galimybės 20 NAUJI LEIDINIAI

Daina Dailidonienė. „Visada ieškojau Lietuvos“ 23 METŲ KNYGA

Vaiva Markevičiūtė. Globalus intertekstų skiautinys 25

20

NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS 100-MEČIUI

Žvilgsnis į praeities šaltinius: centrinio valstybės knygyno skyriai 1924 m. vasarą Parengė Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas 27 PAŽANGIOSIOS TECHNOLOGIJOS

Dirbtinis intelektas grėsmės nekelia. Kol kas? Parengė Tomas Auškalnis 31 KRONIKA

35

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 lapkritis. Parengė Loreta Pakalniškienė

42

23 Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: prieš metus duris vėl atvėrusios rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos naujojo veido esmė – seno ir naujo dermė. Viršelyje – vienoje trečio aukšto sienų išsaugotas 1963 m. Antano Garbausko sukurtas vitražas puikiai dera su šiuolaikiškais šviestuvais, kuriuos projektavo bendrovė „Šviesos technologijos“. Leono Garbačausko nuotrauka Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – merginos iš Biržų apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Biržiečių galvos papuošalai šiek tiek skyrėsi nuo kitų aukštaičių: jos puošdavosi kasinyčia – balta juosta su raudonais žičkiniais raštais. Ir visa prijuostė būdavo balta, tik apačioje raudonų žičkų raštas. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906– 2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“.

Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų

#gyvasžodis

Kodėl mokslininkas renkasi Mažvydą

Dr. Tomas Balkelis. Erikos Nasickytės nuotr.

2008 m. INFOBALT konferencijoje dalinausi aukštųjų technologijų specialistas ir IT kon­sultan­tas? nuomone apie mūsų šalies Nacionalinės bibliote- Baigiau mintimi, kad „ateities biblioteką ma­tau kaip kos ateities viziją mokslininko akimis. Tuomet joje dinamišką ir daugiafunkcį mokslo ir kultūros cenbuvo pats prasidėjusios rekonstrukcijos, kuri ištįso trą, kuriame naujausių technologijų prieinamumas iki pat 2016-ųjų rudens, įkarštis, o dauguma skai- būtų integruotas į jos socialinių funkcijų įvairovę. tytojų turėjo dirbti ankštoje priestato 6-ojo aukšto Atvirųjų fondų plėtra, interneto prieigos didinimas, specializuotų technologinių paslaugų gausinimas bei Humanitarinių mokslų skaitykloje.

Apie viziją kalbėti buvo lengva, nes bibliotekos aptarnavimo kokybės gerinimas būtų esminiai šios gyvenimo realybė buvo tarsi niūri jos priešin­g y­ vizijos kriterijai“.

Todėl dabar įdomu pažvelgti, bė. Anuomet svarsčiau, kas gi vis dėlto yra šiuo­laikinė biblioteka: ar kaip ši mano vizija sutampa su prieš Akivaizdu, kad metus vėl visu pajėgumu pradėjupats pa­statas, knygų kolekcijos, ar jų or­g anizavimo būdas? Kokios atsinaujinusi Nacionalinė sioje veikti atnaujintoje bibliotekoje? tu­rė­tų būti šiuolaikinės bibliotekos Pirmas įspūdis, įžengus pro centrinį biblioteka pasuko Lietuvos nacionalinės Martyno vi­suomeninės funkcijos? Ar ji tu­ integruotų socialinių rėtų labiau rūpintis informacijos Mažvydo bibliotekos įėjimą, buvo stulbinantis – ar iš tiesų papuopla­tinimu ir jos prieinamumu, ar ir kultūrinių funkcijų liau į tą pačią biblioteką? Erdvių jos konservavimu ir saugojimu? Kas pasiūlos keliu. šiandien yra bibliotekininkas – lei­ atvirumas, platumas, jaukumas ir šviesių spalvų dominavimas visiškai dinių saugotojas, konservuotojas ar

„

1

„

sugriovė se­nosios bibliotekos, kaip valdiško, tamsaus ir niūraus pastato, įvaizdį. Dabar ji labiau primena meno ga­leriją ar modernų kon­ferencijų centrą. An­tras malonus ne­ti­kė­tumas – pasigedau su­sirūpinusiais veidais lan­kytojus pasitinkančių ir išlydinčių budėtojų bei rūbininkių. Prie įėjimo maloniai sveikinosi besišypsanti bibliotekininkė.

Nustebino ir skaityklų gausa (10!). Nors jos gana nedidelės, bet jų įvairovė įspūdinga: nuo pagrindinį skaitytojų srautą priimančių Lituanistikos ir Humanitarinių mokslų iki mažesnių Muzikos ir vizualiųjų menų ar Vaikų ir jaunimo skaityklų. Labiausiai patiko erdvinė interjero koncepcija – daugelio sujungtų bendro naudojimo erdvių atsiradimas. Nuo nedidelių šoninių, bet šviesių, nišų, kuriose galima dirbti ir kalbėtis telefonu, iki atvirų parodų erdvių ar jaukaus vestibiulio, skirto kavos mėgėjams.

Apsidžiaugiau sužinojęs, kad nuo šiolei skaitytojai gali dirbti ar susitikinėti bendradarbystės ir kūrybos erdvėse, susitikimų kambariuose. Negana to, biblioteka turi net savo garso įrašų studiją!

Vis dėlto norėčiau pakalbėti ne vien apie emocijas, įspūdžius, bet ir apie tai, kodėl kaip mokslininkas šiandien renkuosi būtent Nacionalinę biblioteką. Kaip pasikeitė jos paslaugų paletė ir kokybė, pasirinkimo galimybės? Kokių pastebėjau institucijos veiklos trūkumų ar privalumų, palyginti su užsienio bibliotekomis? Pastaruosius 10 metų teko praleisti dirbant užsienio universitetų bibliotekose Mančesteryje, Notingame (Jungtinė Karalystė), Dubline (Airija) ir Stanforde (JAV), todėl įdomu pasvarstyti, kokia kryptimi eina Lietuvos nacionalinė biblioteka siūlydama paslaugas mokslininkams.

Gana akivaizdu, kad atsinaujinusi Nacionalinė biblioteka pasuko integruotų socialinių ir kultūrinių funkcijų pasiūlos keliu. Šiandien čia virte verda viešasis visuomenės gyvenimas: kone kasdien vyksta filmų peržiūros, knygų pristatymai, renErdvių atvirumas giamos parodos, viešos <...> ir šviesių spalvų diskusijos, sukakčių minėjimai, koncertai ir kiti dominavimas visiškai renginiai. Be abejonės, sugriovė senosios toks bibliotekos atsivėrimas visuomenei yra bibliotekos, kaip sveikintinas (vis dėlto valdiško, tamsaus ir ji nacionalinė), nors gal niūraus pastato, įvaizdį. ir ne visada priimtinas

Patogi naujovė – bibliotekoje pagaliau atsirado skaitytojų savitarna, kuri jau seniai gyvuoja daugelyje didesnių užsienio bibliotekų.

„

2

mokslininkui, ieškančiam ramios darbo vietos aplinkoje, kurioje dažnai skamba muzika, vyksta valstybinių ar privačių institucijų pobūviai, po skaityklas klaidžioja triukšmingi turistų būriai.

Mūsų Nacionalinė biblioteka iš tiesų gali pasigirti savo fondų gausa – beveik 7 milijonais saugojimo vienetų. Palyginimui: didžiausio Kanados Toronto universiteto bibliotekos fondą sudaro 7,5 milijono saugojimo vienetų (spausdintų knygų ir rankraščių). Mančesterio universiteto bibliotekos fondą sudaro daugiau kaip 4 milijonai spausdintų knygų ir rankraščių. Kaip matome, savo kolekcijų dydžiu M. Mažvydo biblioteka nenusileidžia Vakarų vidutinių universitetų mokslinėms bibliotekoms. Kita vertus, pastebėjau, kad atsinaujinusioje bibliotekoje smarkiai sumažėjo skaitytojui lengvai prieinamų atvirųjų fondų. Matyt, tokia yra „socializacijos“ kaina, kai daugiau erdvės atitenka renginių patalpoms, o mažiau – knygų lentynoms.

Dar viena patogi naujovė – Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje pagaliau atsirado skaitytojų savitarna, kuri jau seniai gyvuoja daugelyje didesnių užsienio bibliotekų. Nuo šiol nebereikia stovėti eilėje laukiant, kol bibliotekininkė atneš norimą knygą.

Leidiniai atkeliauja į specialų kambarį, kuriame skaitytojas juos gauna (ar grąžina) naudodamasis išdavimo įrenginiais.

Vis dėlto pati svarbiausia priežastis, dėl kurios renkuosi šią biblioteką kaip mokslininkas, – tolydžio didėjanti jos fondų skaitmenizacija ir prieinamumas internete. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 2005–2008 m. vykdant ES fondų ir Vyriausybės lėšomis finansuojamą projektą „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ ir jo tęsinius, skaitytojams internetu tapo prieinami beveik visi XIX a. pab.– XX a. vidurio lietuviški periodiniai leidiniai. Tai yra vienas didžiausių šios bibliotekos pranašumų.

Pastaroji paslauga savo mastu ir kokybe net pralenkia Toronto, Dublino ar Mančesterio universitetų bibliotekų skaitmenines visatekstes periodinių leidinių duomenų bazes, jau nekalbant apie kitas Lietuvos bibliotekas.

Taigi, nors mokslininkams Nacionalinėje bibliotekoje vietos liko galbūt ir mažiau (šią mintį patvirtina iki nykštukinio dydžio susitraukusi Retų knygų ir rankraščių skaitykla), be jokių dvejonių renkuosi būtent atsinaujinusią Nacionalinę biblioteką. Nes, nepaisant minėtų trūkumų, mano bibliotekos vizija pildosi būtent čia.

Dr. Tomas Balkelis Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis

Tema / Paslaugos bibliotekoje

Pažadai ištesėti su kaupu Kosto Stankevičiaus nuotr.

Aušra Vaškevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė

Prieš metus šiame žurnale („Tarp knygų“, 2016 m. rugsėjis) pasakojome, ką po rekonstrukcijos atnaujintoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ruošiamės pasiūlyti kūrybai ir pažinimui, darbui ir laisvalaikiui. Peržvelgę metų senumo pažadus, galime pasidžiaugti: jie įgyvendinti ir viršyti, atnaujinta biblioteka tapo integralia kultūros, švietimo ir mokslo žinių erdve.

Diena bibliotekoje: 8 valandą įstaigai pradėjus darbą, pirmieji duris praveria ištikimiausi skaitytojai, kuriems Nacionalinė biblioteka jau tapusi nuolatine darbo vieta; po to renkasi ankstyvųjų renginių dalyviai; užsiimti mėgstamiausių vietų skuba studentai; vėliau apsilankiusieji tarp gausių skaityklų ar kitų jaukių erdvių taip pat dairosi sau tinkamos vietelės ir dirba iki vakarinio – tiek dienų per savaitę dirba uždarymo skambučio Nacionalinė biblioteka, nedirba 21 valandą. Savaitgaliais šurmuliuoja valstybinių švenčių dienomis. smalsuoliai, norintys

7

dalyvauti edukaciniuose renginiuose, apžiūrėti parodas, pamatyti Lietuvos valstybės atkūrimo akto kopiją, dėmesio vertą kino filmą, vilniečiai ar miesto svečiai, čia tiesiog paskyrę pasimatymą bičiuliams. Ir taip kiekvieną dieną septynis kartus per savaitę.

XIX a. prancūzų rašytojas Victoras Hugo yra sakęs, kad „sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata“. Atsižvelgdami į šių dienų realijas, ko gero, dar galėtume pridurti – tinkama žinioms vieta, o panorus atsipūsti – ir kultūringos pramogos. Taigi apžvelkime Nacionalinės bibliotekos veiklą šiais aspektais.

3

VIETA Pirmą kartą apsilankiusieji dairosi, džiaugiasi, kaip viskas gražu ir kiek daug paslaugų pritaikyta, atrodytų, būtent jiems. Ne vienas lankytojas komentavo, kad „pagaliau jaučiasi žmogumi“, dėkojo už galimybę turėti „antruosius namus“. Nacionalinėje bibliotekoje laukiami visi: tiek neturintys skaitytojo pažymėjimo, tiek registruoti skaitytojai.

Pastebėjome, kad po Nacionalinės bibliotekos atidarymo kiekvieną mėnesį užregistruojame maždaug du kartus daugiau naujų skaitytojų nei jų sulaukdavome rekonstrukcijos metu. Vadinasi, visuomenei svarbu ne tik patogi vieta miesto centre, bet ir siūlomos paslaugos.

Viena iš Nacionalinės bibliotekos naujovių – skaitytojai gali skolintis knygas į namus 14-ai dienų, tiek pat dienų galima pratęsti knygos grąžinimo terminą. Skolinimui suformuotas specialus laisvalaikio skaitinių fondas, taigi skaitytojai gali rinktis knygą prieš tai ją pavartę. Šį dokumentų fondą sudaro apie 6 000 leidinių, informacija apie visus turimus leidinius pateikiama ir bibliotekos elektroniniame kataloge. Veikia savitarnos sistema, išdavimo–grąžinimo procedūrą atlieka patys vartotojai.

Knygų paėmimas iš uždarojo fondo taip pat tapo patogesnis. Vasarą pasitikome įdiegę modernią RFID (radijo dažnio identifikavimo) knygų apsaugos, inventorizavimo ir automatizuoto jų išdavimo bei grąžinimo sistemą. Lietuvos bibliotekose RFID technologija nėra naujiena, skaitytojai ir bibliotekų darbuotojai jau yra pripažinę jos privalumus.

Patogių darbo vietų ir naujausių, skaitomiausių leidinių lankytojai ras Žiniasklaidos, Lituanistikos, Socialinių mokslų, Humanitarinių mokslų, Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklose. Atviruosiuose fonduose iš viso yra per 30 tūkst. dokumentų, kurių nereikia nei užsakyti, nei laukti.

Tesėdami praėjusių metų rugsėjį visuomenei duotus pažadus, lankytojams atvėrėme susitikimų kambarius: kviečiame naudotis net penkiais, esančiais antrame ir trečiame bibliotekos aukštuose.

Laukiame tiek projektus rengiančių studentų, tiek dalykinius pasitarimus organizuojančių verslininkų ar įvairių laisvalaikio pomėgių klubų narių – visų, darbingam susitikimui ieškančių patogios, šiuolaikiškai įrengtos erdvės. Kiekviename kambaryje gali dirbti nuo 2 iki 10 asmenų. Populiariausios pageidaujamos valandos – nuo 12 val., tad susitikimų kambarius rezervuoti patartina iš anksto.

Jei dar pas mus nesilankėte – siūlome registruotis į ekskursiją; jos organizuojamos tiek pavieniams asmenims, tiek organizuotoms grupėms. Per ekskursiją aprodome knygų namus, papasakojame Nacionalinės bibliotekos įkūrimo, statybos ir rekonstrukcijos istoriją, supažindiname su kultūros ir žinių ištekliais.

4

Bibliotekos erdvės anksčiau ir dabar

Muzikos skaitykla.

Viliaus Jasinevičiaus ir Kosto Stankevičiaus nuotraukos

Kęstučio Vaišvilos nuotr.

Buvusi bendroji skaitykla, dabar – Humanitarinių mokslų skaitykla.

Leono Garbačausko nuotr.

Buvusios kontrolės vartus pakeitė atviros erdvės.

>900

– tiek vidutiniškai lankytojų per dieną sulaukia Nacionalinė biblioteka.

Informacijos centro skaitykloje dabar veikia Lituanistikos skaitykla.

24

– tiek valandų septynias dienas per savaitę Nacionalinė biblio­teka teikia paslaugas nutolu­s iems vartotojams.

Rekonstrukcijos metu vietoj senosios pastatyta nauja saugykla.

Viliaus Jasinevičiaus ir Kosto Stankevičiaus nuotraukos

5

ŽINIOS Šiais laikais juokaujama, kad „Google“ žino viską.

Gali būti, kad žino, tačiau ne visada atsakymą rasti yra paprasta, dažnai tik pasufleruojama, kad jis yra tarp vadinamojoje nematomoje interneto pusėje esančių dokumentų. Tai – interneto svetainės, kuriose informacija yra mokama arba naudojama pagal licencijas, įvairūs uždari archyvai ir kt. Tačiau dėl tokių nepatogumų nusiminti neverta – viską žino arba pataria, kur ieškoti reikiamos informacijos, bibliotekininkai – informacijos paieškos konsultantai. Šios dienos biblioteka – tai ne tik lentynos ir knygos. Tai – vieta, kurioje informacija randama tiek būnant bibliotekoje, tiek nuotoliniu būdu. Nacionalinėje bibliotekoje – visiems atviruose žinių ir idėjų namuose – vidutiniškai per dieną apsilanko daugiau kaip 900 lankytojų. Savo darbo vieta Nacio­ nalinę biblioteką pasirinkę lankytojai gali naudotis visomis čia sukauptomis žiniomis: spausdintais ir skaitmenintais dokumentais, Nacionaliniu publikuotų dokumentų archyvu, prenumeruojamose duomenų bazėse esančiais elektroniniais ištekliais.

Vidutiniškai per dieną iš bibliotekos fondų išduodama apie 2,8 tūkst. leidinių.

Norintieji patobulinti savo informacijos paieškos įgūdžius gali registruotis į nemokamus mokymus, kuriuose išsamiai supažindinama su Nacionalinės bibliotekos paslaugomis arba tobulinamas lankytojų informacinis raštingumas. Mokymų temos ir grafikas pateikiamas bibliotekos interneto svetainėje (skiltyje „Paslaugos“ reikia rinktis „Konsultacijos ir mokymai“). Bazines žinias taikant praktiškai, itin pageidaujamos tampa individualios konsultacijos.

Konsultantai padeda susigaudyti informacijos išteklių gausoje, pataria, kaip ieškoti dominančios informacijos, atsako į klausimus.

Klausimų sulaukiame labai įvairių: nuo trumpučių, paprastų paklausimų iki sudėtingų, reikalaujančių daug laiko joms atlikti. Pavyzdžiui, mūsų klausia: • Skubiai reikalinga pagalba. Reikia nuspręsti dėl kursinio darbo temos.

• Norėčiau sužinoti , kokiuose leidiniuose galima rasti informacijos apie 1907 m. rugsėjo 23–24 d . vykusį Moterų suvažiavimą. Informacijos reikia skubiai .

• Ar tiesa, kad biblioteka yra priglaudusi Stepono Batoro universiteto profesoriaus Manfredo Kridlio biblioteką?

• Ieškau tarybinių laikų 60–80-ųjų Vilniaus gamyklų logotipų (emblemų).

• Ar Europos žmogaus teisių konvencija draudžia...

• Ar buvo Vilniuje , tarpukaryje ar anksčiau, Sevastopolio gatvė?

• Mus domina , kiek pastaraisiais metais (apie 2010–2017 m.) yra atlikta vertimų iš lietuvių į latvių ir iš latvių į lietuvių kalbas?

• Ar galėtumėte spaudoje surasti pagal pateiktą pavyzdį Seimo nario šaržą ir nustatyti jo autorių.

• I am writing to you regarding historical newspapers in your collections.

• Please , could you tell me the location of the Tronkinie Estate which was near Baisogala, Russia (Lithuania) in 1889.

• We are looking for pet or dog magazines in your country.

• Не так давно удалось выяснить, что в 30-е годы он был изв естным виленским журналистом и художником. Если Вас не затруднит, подскажите: нет ли в Ваших фондах каких-нибудь книг Владимира Константиновича Эттеля?

Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

Dabar visą reikiamą informaciją lankytojai gali gauti antro aukšto informacijos ir registracijos punkte.

>2

k artus – tiek po bibliotekos atidarymo kas mėnesį užregistruojama naujų skaitytojų, nei būdavo vykstant rekonstrukcijai.

6

Leono Garbačausko nuotr.

Negalintiems apsilankyti pačioje bibliotekoje siūlomos nuotolinės paslaugos (Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Paslaugos“ reikia rinktis „Nuotolinės paslaugos“). Pagrindinės el. paslaugos pasiekiamos per „Interaktyvios bibliotekos“ portalą (http:// www.ibiblioteka.lt/). Šiame portale galima interaktyvi ir personalizuota dokumentų paieška, galima skaityti el. knygas, užsakyti reikiamas knygas, dokumentus ar jų kopijas, sužinoti naujienas apie bibliotekų veiklą, naujai gautus dokumentus, nuotoliniu būdu užsisakyti LIBIS skaitytojo pažymėjimą ar naudotis kitomis paslaugomis.

Per bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros

paveldo portalą „Epaveldas“ (http://www.epaveldas.lt/) pasieksite skenuotus senuosius periodinius leidinius ir knygas, smulkiąją spaudą, rankraščius, galėsite gėrėtis muziejų eksponatais ar klausytis garso įrašų. Registruoti Nacionalinės bibliotekos vartotojai, būdami ne bibliotekoje, gali naršyti mūsų prenumeruojamose užsienio ir terminuotos prieigos duomenų bazėse.

Jei kurios paslaugos nerandate – klausimus galima užduoti spaudžiant nuorodą „Klausk bibliotekininko“.

Konsultantai elektroniniu paštu ne ilgiau kaip per 48 valandas atsakys į užklausas, nukreips teisingu informacijos paieškos keliu.

~2800

14

– tiek per dieną iš bibliotekos fondų išduodama leidinių.

– tiek dienų skaitytojai gali skolintis knygas į namus; tiek pat dienų galima pratęsti knygos grąžinimo terminą.

PRAMOGOS Turint pakankamai žinių ir ambicingų siekių, reikia dar vieno dalyko – kultūros. Tai randama užsukus į Nacionalinės bibliotekos kūrybos erdves. Šį pavasarį jos buvo atvertos skambant specialiai bibliotekoms kompozitoriaus Giedriaus Sodeikos sukurtam kūriniui, kurį pirmą kartą viešai atliko pianistas prof. Petras Geniušas bei kompozitorius ir džiazo muzikantas doc. Liudas Mockūnas.

Kūrinio idėja – bibliotekoje skambanti muzika formuoja darbui, kūrybai, mokymuisi, bendravimui įkvepiančią aplinką.

sinaudojo kompozitoriai Algirdas Klova, Marius Salynas, džiazo grupė „The Schwings Band“ kartu su atlikėja Migle Vilčiauskaite-Migloko bei pianistu Richardu Baniu.

Vienas populiariausių renginių Meno erdvėje buvo Zino Kazėno-Zikos kūrinių eksponavimas.

Atidarant Nacionalinės bibliotekos kūrybos erdves, koncertavo Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas (dešinėje). Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Garso įrašų studija pritaikyta kurti erdvinį garsą populiaria 5.1 sistema. Galimi fortepijono įrašai skambinant naujuoju „Yamaha C-3X“. Įrašytus kūrinius garso režisierius už nustatytą mokestį suredaguos pagal poreikius, atliks garso suvedimą ir paruoš leidybai. Studijos paslaugomis jau pa-

40 vietų Kino salė su įdiegta erdvinio garso 7.1 sistema atvira tiek paprastam lankytojui, tiek kino srities profesionalui ar pradedančiam kūrėjui. Joje dažnai pritrūksta vietų – tokie filmai kaip Vytauto V. Landsbergio „Apreiškimai Jonukui“, Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ ar Izraelio kino vakarai sulaukė anšlago net vasaros metu. Nors įėjimas į kino seansus yra laisvas, į Izraelio kino vakarus teko prašyti registruotis iš anksto ir peržiūras perkelti į didesnę Konferencijų salę.

Ne mažiau populiari ir Muzikavimo erdvė. Ji skirta repetuoti, kūrybiniams ar edukaciniams susitikimams organizuoti, dalytis patirtimi, pavieniui ar su bičiuliais imtis muzikinių improvizacijų. Čia galima atsinešti savus instrumentus, galima įrašyti ir perklausyti vykstančią repeticiją, naudotis Nacionalinės bibliotekos elektroninės klubinės muzikos plokštelių ir natų kolekcijomis, muzikos teorijos ir istorijos literatūra.

7

Nacionalinės bibliotekos Parodų salė tapo populiaria įvairių žanrų meno kūrinių rodymo vieta.

Nuotraukoje – akimirka iš olfaktorinio (uostomojo) meno parodos. Vygaudo Juozaičio nuotr.

2–10

– tiek asmenų, pasirūpinę išankstine rezervacija, gali rengti dalykinius pasitarimus susitikimų kambaryje, kurių bibliotekoje yra penki.

Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengta teatrinė akcija „Kiauri žodžiai“, skirta Lietuvos bibliotekoms. D. Lebedytės nuotr.

8

~100

– tiek renginių per mėnesį vyksta Nacionalinėje bibliotekoje.

Lankytojų patogumui yra kompiuteris su kolonėlėmis, pianinas ir kiti priedai, reikalingi muzikuojant.

Muzikavimo erdvė nuolat užimta. Ją pamėgo grupės bei pavieniai atlikėjai, iš kurių paminėtinas jungtinis Lietuvos ir Liuksemburgo šiuolaikinės muzikos ansamblis „Lithubourgian Ensemble“, Kauno bigbendo meno vadovas ir dirigentas Liutauras Janušaitis su grupe, kompozitorius Dominykas Digimas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikantas Eduardas Bagdonas ir kiti. Skulptorius Rytis Urbanskas šią erdvę pasitelkė savo diplominio darbo gynimui – bibliotekos lankytojai turėjo progą susipažinti su jo sukurta garso atkūrimo sistema. Jai pristatyti buvo naudojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma Šarūno Karaliaus vinilinių plokštelių kolekcija.

Meno erdvės aplinka sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir rutinos, suteikia priemonių išlaisvinti kūrybinę raišką, pristatyti kitiems ir patiems pažinti meno reiškinius. Čia organizuojamuose susitikimuose galima susipažinti su meno istorijos, teorijos ir kritikos profesionalais, pedagogais, kuratoriais, kultūros vadybininkais, leidėjais. Populiariausi vykę renginiai, į kuriuos susirinko daug žmonių, – Zino Kazėno-Zikos dekoratyvi erdvinė instaliacija „Gelmės“; privačios meno kolekcijos „Ellex Valiunas“ senosios kartografijos albumų „Delineatio Lituae“ ir „Lituania in Atlantibus“ pristatymas; dizaino laboratorija 10–12 m. vaikams „D Juniors | Superherojus“; edukacinės kūrybinės dirbtuvės „ExLibris“.

Pokalbis

Renaldas Gudauskas: „Bendromis jėgomis bandysime šią Vilniaus dalį paversti Žinių kvartalu“

Liudo Masio nuotr.

Turbūt retas šiandieninės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojas, vos įžengęs pro savaime atsiveriančias bibliotekos duris, nepajunta laisve alsuojančių jos erdvių traukos. Prabėgus metams nuo Nacionalinės bibliotekos atidarymo po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos, žurnalas„Tarp knygų“ pokalbio pakvietė bibliotekos virsmo idėjos autorių ir vadovą, bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską.

Ar antrą kartą profesorius imtųsi įgyvendinti tokio pobūdžio projektą? Kas galėtų būti bendra tarp bibliotekininkų bendruomenės, „Žalgirio“ arenos ir IFLA forumo? Kviečiame sužinoti.

Grįžkime mintimis į praėjusių metų rugsėjį, kai jau kitą dieną po iškilmingo rekonstruotos bibliotekos atidarymo – rugsėjo 3-iąją ji vėl prisipildė žmonių. Kaip tuomet jautėtės – džiaugsmo, pasididžiavimo ar nerimo buvo daugiau?

Buvau šiek tiek pavargęs (šypsosi). Bet nėra ko akcentuoti to nuovargio – rezultatas svarbiausia. Šiaip, žinoma, buvo labai pozityvi nuotaika ir jausena.

Bibliotekos atidarymo datą buvome nustatę iki jo likus dar pusei metų. Pradiniais skaičiavimais, tai galėjo būti padaryta tik kitais metais (2017 m. – J. B.). Daugelis užėję tik patrūkčiodavo pečiais: „Čia niekas dar nepadaryta, reikės dar

kelerius metus dirbti...“ Priminsiu, reikėjo ne tik rekonstruoti erdves, ir pastato išorė turėjo atrodyti padoriai.

Tam reikėjo ir papildomų pinigų, ir darbų. Generalinis rangovas dirbo dieną naktį. Visi sugebėjome susitarti, jog tai mūsų garbės reikalas, kad šitas pastatas turi būti atidarytas kuo greičiau ir būtų kokybiškas. (Už pastato rekonstrukciją AB YIT Kausta“ buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medaliu. – J. B.).

Bendras architektų, statybininkų ir bibliotekos ekspertų darbas davė gerą rezultatą.

„

Stengiamės netapti komercine institucija, bet jeigu ateina kad ir mažiau su mūsų tiesiogine misija susiję, tačiau valstybei svarbūs renginiai, mums tai yra prioritetas.

9

Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos dalyviai. Vroclavas, 2017 m. rugpjūčio 22 d. IFLA nuotr.

Visada buvau, kaip aš vadinu, „technologinio determinizmo“ priešininkas. Tai tas perdėtas technologijų dominavimas, kai kultūrai, švietimui ir kitoms panašioms vertybėms lieka tarsi mažiau vietos, joms priskiriama mažiau prasmės. Kaip žmogus, atėjęs iš universiteto, manau, kad bibliotekai galioja panašūs dalykai kaip ir universitetui. Lietuvai reikia klasikinio universiteto, kuriame būtų visas spektras specia­ lybių, svarbių subalansuotai visuomenės raidai.

Nacionalinę biblioteką įsivaizduoju kaip integralią informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos ir ne tik valstybinių renginių, bet ir valstybinių misijų dalį.

Aišku, rizikinga buvo klasikines veiklas, pvz., skaitytojų aptarnavimą, atnaujinti pagal naujausius standartus. Teko girdėti, net ir iš žymių žmonių, kad dabar nebereikia bibliotekų – pakanka bibliobusų, pakanka kompiuterių – viską gali gauti namuose, internetas visagalis. Tie dvylika mėnesių parodė, kad viskas yra kitaip – žmogui reikia žmogaus, bendravimo su žmogumi. Neatsitiktinai mes siūlome platesnį renginių spektrą.

Atsirado, tiksliau buvo išplėsta, televizijos studija, puikiai veikia po rekonstrukcijos atidaryta Kino salė. Bet vitražas išliko, Jokūbonio Negaliu sakyti, „Mažvydas“... Ir tai sustyguoja visą bibliotekos erdvę – juk patalpų kad šiandieną struktūra gerokai pakeista, kitoiš visų valstybės kia ir vyraujanti spalvinė gama institucijų girdžiu tik (Nacionaliniame konkurse „Geras dizainas“ visuomeninio interjero komplimentus, bet kategorijoje architektūros studijos negirdžiu ir priekaištų „2XJ“ sukurtas Nacionalinės bibdėl to, ką darome. liotekos interjeras užėmė pirmąją vietą. – J. B.).

O atidarymo metu iš principo jau galvojau apie tai, kas bus kitą dieną.

Iškilmės praeis, o mums reikės dirbti: grąžinti beveik 200 žmonių iš Sirvydo rūmų (II bibliotekos rūmai, veikę iki 2017 m. kovo 6 d. – J. B.), apie 3 mln. knygų perkelti į naujas erdves... Tiesiog galvojau apie kitos dienos uždavinius ir kas laukia bibliotekos šiame primirštame prospekto gale, kuriame yra tik Seimas... Mūsų ambicija buvo didelė. Neatsitiktinai dar išvakarėse su Vilniaus meru pasirašėme bendradarbiavimo dokumentą, kuriuo sutarėme, kad bendromis jėgomis bandysime atgaivinti šią Vilniaus dalį, darysime ją Žinių kvartalu, siekdami sutelkti vakarinėje Gedimino prospekto dalyje esančių mokslo, verslo ir kūrybos institucijų veiklą.

Tas mūsų modelis turėjo būti panašus į Britų bibliotekos žinių kvartalą. Dabar, po metų, galiu pasakyti, kad savo veiklų pasiūla jis darosi net šiek tiek turtingesnis. Perfrazuodamas britų urbanisto Charleso Landry ,,kūrybingo miesto“ (creative city) koncepciją, kuri atsirado kaip alternatyva „vartojančiam miestui“, pavadinčiau biblioteką „kūrybingo kvartalo“ širdimi.

Visada pabrėždavote ne tik išorinę (pastato atnaujinimo), bet ir vidinę (veiklos turinio) bibliotekos kaitos būtinybę. Kalbant apie vieną esminių bibliotekos veiklų – paslaugas lankytojams, kuriuos iš įgyvendintų pokyčių išskirtumėte, laikytumėte pačiais rizikingiausiais, bet pasiteisinusiais su kaupu ir, priešingai, dėl kokių sprendimų šiuo metu abejojate?

10

„

„

Pramoginiai projektai mums Žinoma, būta visokių nuogąstaviTeko girdėti <...> įdomūs tiek, kiek jie yra susiję su mų, kaip tas erdves priims žmonės, kaip jas atgaivins knygos ir kiti mūsų kad dabar nebereikia kultūra, knygomis, kitomis mūsų veiklos elementai. Bet, vos atsidarę per bibliotekų – pakanka valstybei svarbiomis vertybėmis, pilietinės demokratinės visuomenės tris mėnesius turėjome suplanuotų bibliobusų, pakanka ugdymu. Ne kartą esu minėjęs, kad renginių iki pat Naujųjų metų – jų įvymes stengiamės netapti komercine ko apie 300. Tai buvo ir tarptautiniai, ir kompiuterių <...>. institucija, bet jeigu ateina kad ir manacionaliniai renginiai. Greitai pamaTie dvylika mėnesių žiau su mūsų tiesiogine misija susiję, tėme jų vertę. Vyko ne tik tradiciniai parodė, kad viskas yra tačiau valstybei svarbūs renginiai, susitikimai su rašytojais, knygų leidėjais, autoriais, bet ir įvairios diskusijos, kitaip – žmogui reikia mums tai yra prioritetas. Pavyzdžiui, neseniai mūsų erdvėse vyko pilietiškumo akcijos. Tarp pastarųjų žmogaus, bendravimo visai pirmą kartą Europoje surengtas paminėčiau kartu su viešąja įstaiga su žmogumi.

Pasaulio konstitucinės justicijos kon„Globalios Lietuvos lyderiai“, Lietuvos ferencijos IV kongresas. Mes ypač radiju ir televizija organizuojamus renginius, kuriais mėginama stabdyti emigraciją. Mane glaudžiai bendradarbiaujame ir su Užsienio reikalų ministerija: prisiminkime kad ir prof. Liudo Mažylio džiugina sistemingi mūsų Vaikų ir jaunimo literatūros atrasto Vasario 16-osios akto lietuviškąjį originalą, departamento renginiai, skatinantys mažųjų ir dideskurio faksimilė buvo eksponuota mūsų bibliotekoje. nių skaitytojų saviraišką, vaikų ir jaunimo skaityklos, Man labai įsiminė ir neseniai (rugsėjo 11 d. – J. B.) kūrybinės dirbtuvės. Tai būdinga toli gražu ne visoms vykęs susitikimas su poetu Tomu Venclova. Gausybė nacionalinėms bibliotekoms. bibliotekos renginių man patiko. Ir jų vien pramoga nepavadinsi.

Visame pasaulyje biblioteka, kaip socialinė institucija, transformuojasi arba miršta. Per pastaruosius metus Anglijoje užsidarė keli šimtai bibliotekų, ir dažniausiai tai buvo bibliotekos, kurios nesiėmė pokyčių. Mačiau pasaulyje daug senų, gražių bibliotekų, bet jos apytuštės, vyksta tik vienas kitas renginys. Nesinorėjo, kad mūsų biblioteka būtų tuščia. Savo pranešimuose su džiaugsmu pabrėžiu, kad, lyginant 2015 m. ir 2016 m., 2017 m. pradžios duomenis, kaip vertinama biblioteka, mūsų rodikliai pakilo 25 punktais.

Su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi pasirašius ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Žinoma, ne visada viskas iškart pasiseka. Pavyzdžiui, šiuo metu testuojame naują laisvalaikio knygų erdvės modelį. Planuojame išplėsti atvirą laisvalaikio knygų erdvę po visą biblioteką, kad knygos visur būtų šalia, lengviau prieinamos, jas tiesiog būtų galima paimti ir paskaityti. Šiuo metu dalis laisvalaikio skaityklos knygų jau perkelta į atvirą erdvę priešais bibliotekos kavinę.

Visada yra, ką reikėtų gerinti. Dar iki galo nenusistovėjo mūsų susitikimų kambarių panaudojimo koncepcija.

Biblioteka per šiuos metus ypač daug eksperimentavo, išbandydama įvairias renginių formas.

Kaip manote, ar toks didelis jiems skiriamas dėmesys neturi „pataikavimo publikai“ atspalvio, t. y. pirmiausia – pramogos, o tik paskui žinios?

Viename pirmųjų interviu žurnalui „Tarp knygų“ vadovavimą Nacionalinei bibliotekai esate pavadinęs gyvenimo iššūkiu, o tuometę rekonstruojamos bibliotekos situaciją vaizdžiai lyginote su skęstančiu „Titaniku“. Jei turėtumėte galimybę sukurti Nacionalinę biblioteką nuo pamatų, kaip ji atrodytų ir kur būtų ši biblioteka?

Norėjau pabrėžti, kad bibliotekai buvo susidariusi grėsminga situacija. Po pirmojo savo veiklos mėnesio (generaliniu direktoriumi R. Gudauskas tapo 2010 m. vasarą – J. B.) aš ir tuomečiam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui tai pasakiau. Jis paklausė: „Ar suspėsite padaryti posūkį?“ Suspėjome (šypteli).

Jeigu pradėčiau iš pradžių, jokiu būdu nesiimčiau taip finansuojamo projekto, kuris atėmė 50 proc. mano laiko, taip pat teko visa atsakomybė, kuri neturėtų priklausyti bibliotekos vadovui. Mes viską turėjome daryti savo jėgomis. Palyginkime su Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro dabartiniame Saulėtekio slėnyje statyba. Statybų apimtis buvo maždaug panaši į mūsiškę, bet tai buvo kitas finansavimas, iš Europos 11

Sąjungos gautos lėšos. VU nereikėjo kiekvienais metais prašinėti iš biudžeto pinigų, priešingai nei mums. O kultūros sistemoje muziejams, teatrams, bibliotekoms statybos tampa dideliu iššūkiu.

Grįžtant prie Jūsų klausimo: man atrodo, kad dabartinė vieta yra gera bibliotekai. Mes esame parlamentinė biblioteka, o šalia yra parlamentas.

Esame Vilniaus centre, ne taip sunku mus pasiekti.

Dėl 1963 m. pastato architektūrinės formos galima turėti įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, profesorius Raimundas Sidrys, grįžęs iš JAV gyventi į Lietuvą, yra pasakęs, kad čia, nuo šito pastato prasideda Vilniaus neoklasicizmo pastatų kelias.

Jeigu aš galėčiau daryti įtaką, pastato forma būtų kitokia. Ji kažkuo panėšėtų, jei galima lyginti nepalyginamus dalykus, į dabartinę bibliotekos vidinę raišką, labiau atitiktų šio laiko tendencijas. Tačiau mes turime duotybę, ir ji nėra bloga. Tai parodė mūsų dvylikos mėnesių veikla. Pastatas yra gražus ir iš išorės, ir iš vidaus, jame vykdoma graži ir prasminga veikla, dirba gražūs ir kompetentingi žmonės.

Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejus, po metų, 2019-aisiais, minėsime Nacionalinės bibliotekos įkūrimo 100-metį. Ta proga bibliotekai dar aktualesnis taps vadovaujančių valstybės institucijų, kitaip sakant, valdžios dėmesys. Kokių tikitės šiuo požiūriu permainų?

Kalbant apie artėjantį valstybės 100-metį, mes ruošiamės kuo aktyviau dalyvauti visuose su mūsų misija susijusiuose valstybinės reikšmės renginiuose. Su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijomis, bendradarbiaudami su nacionalinėmis bibliotekomis, parengsime parodą. Jau artimiausiu metu turėtume pradėti projektą, kuris yra susijęs su atsigręžimu į valstybės atkūrimo laikotarpį, kai pasitraukėme iš Sovietų Sąjungos realybės.

Mano noras, kad biblioteka prisidėtų prie visų esminių valstybės procesų, kuriuos ne kartą esu vardijęs. Kai man bandoma sakyti, esą bibliotekai tai nebūdinga, atsakau: „Jeigu mes iš savo penkių prioritetų išmestume keturis, tokiu atveju liktų kultūra.“ Bet kultūrą aš suprantu plačiąja prasme, o ne kaip Kultūros ministerijos pavaldumo žinybinės įstaigos veiklą.

Negaliu sakyti, kad šiandieną iš visų valstybės institucijų girdžiu tik komplimentus, bet negirdžiu ir priekaištų dėl to, ką darome. Tiek iš Ministro Pirmininko, tiek iš Užsienio reikalų ar Kultūros ministerijos apie mūsų instituciją, mūsų kolektyvą, kompetentingą kolektyvą, girdžiu daug gerų vertinimų.

Norėtųsi, kad kiekvieną kartą, pasikeitus valdžiai, nereikėtų iš naujo įrodinėti bibliotekos vertės, bet man atrodo, kad dabartinė Kultūros ministerijos vadovybė supranta bibliotekos prasmę.

12

„

Prieš mėnesį dalyvavote Per atidarymo 83-iojoje IFLA generalinėje iškilmes galvojau konferencijoje, kuri buvo surengta Lenkijoje, Vroclavo apie kitos dienos daugiafunkciame centre – uždavinius ir kas laukia Šimtmečio salėje. Lietuva taip bibliotekos šiame pat turi didelių daugiafunkcių kompleksų. Ar įsivaizduojaprimirštame prospekto te IFLA konferenciją, pvz., gale, kuriame yra Vilniaus „Siemens“ ar Kauno „Žalgirio“ arenoje? O gal tik Seimas... Mūsų infrastruktūros neužtenka, ambicija buvo didelė. kad tokio masto renginys vyktų Lietuvoje? Ką mūsų šalis turėtų padaryti, norėdama jį surengti?

Tai maždaug 3000–4000 žmonių renginys, jo niekaip nesutalpinsi jokioj bibliotekoj. Nėra tokios salės Lietuvoj, išskyrus tas didžiąsias arenas.

Bendrų IFLA renginių būna apie porą – atidarymo ir uždarymo. Taigi mūsų didžiosiose arenose būtų pakankamai vietų. Kitus dalykinius renginius būtų galima koncentruoti miesto centre kokiose trijose keturiose vietose. Puikias galimybes turi ta pati Vilniaus universiteto biblioteka, mes galime sudaryti geras sąlygas sekcijų sesijoms, konferencijoms.

Aš, aišku, improvizuoju, bet, žiūrint kūrybiškai, lietuviai galėtų IFLA pasiūlyti ne blogesnes galimybes nei Vroclavas.

2003 m. man teko organizuoti pirmąjį Pasaulio informacijos technologijų forumą – dalyvavo 70 valstybių, 700 labai aukšto rango pareigūnų. Tuo metu tai buvo retas renginys, įgyvendintas aukščiausio lygmens technologiniais sprendimais – buvo sudaryta galimybė stebėti jį iš viso pasaulio.

Per pirmąją dieną fiksuota milijonas prisijungimų.

Jau tais laikais Lietuva sugebėjo padaryti proveržį.

Daug kas priklauso nuo žmonių, nuo jų gebėjimų, aišku, nuo valstybės pajėgumo. Buvo puiki logistika, puikiai dirbo policija, transporto paslaugų padaliniai. Kai žurnalistai manęs paklausė apie panašių renginių galimybę Lietuvoje, kiek procentų pavyko įgyvendinti tai, ką buvau planavęs, atsakiau, kad 115 procentų.

Jūsų klausimas – savotiškas deja vu, sugrąžinęs mane į istoriją, į renginius, kuriuos teko organizuoti. Dabar Lietuvoje galėtų vykti tris keturis kartus didesnis renginys. Žodžiu, Lietuvos bibliotekininkų bendruomenė su savanoriais, turėdama valstybės paramą, tokį IFLA renginį surengti galėtų?

Manau, kad taip, be jokios abejonės.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė

in this issue Tomas Balkelis. Why Does the Scholar Choose the National Library?

1

Daina Dailidonienė. Petras Klimas: “I was Always in Search for Lithuania” 23

The research fellow at the Lithuanian Institute of History Dr. Tomas Balkelis recollects his vision stated a decade ago and evaluates the present situation. Among other insights, he finds that the facilities and services for users at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania equal those at other large libraries abroad. According to Balkelis, it is evident that the renewed National Library has expanded its functions: in addition to being a centre for information and knowledge, it has oriented itself towards performing social and cultural functions, nevertheless he sees the National Library as the institution where his vision of a modern library is materializing.

Under the heading “New Publications”, we present the book Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos (“Petras Klimas: I was Always in Search for Lithuania”) published by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. In the article, the book’s hero the diplomat, lawyer, historian and signatory of the Act of Independence of Lithuania Petras Klimas (1891–1969) is introduced as the book’s compiler the journalist and collector Vilius Kavaliauskas sees him. This publication is part of the project by the National Library “The Independence Archives”, devoted to the centenary of the restored Lithuanian State.

Aušra Vaškevičienė. Commitments Fulfilled Generously

It is a review of the work which won the Book of the Year for Adults Award of the annual campaign “Election of the Book of the Year 2016”.

Its author is the winner of the Lithuanian National Prize for Culture and Arts the poet, essayist, literary critic and translator Kęstutis Navakas (b. 1964). His debut prose work, the novel Vyno kopija (“A Replication of Wine”), reminds of a patchwork – an interwoven pattern of miscallenous intertexts. Vaiva Markevičiūtė says that reading the novel is not an easy task as it has no plot, but it intrigues the reader from the very start: its opening sentence is “I died this night”. Aren’t you curious about how the novel ends?

3

The Director of the Services Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Aušra Vaškevičienė recollects her article in Tarp knygų published exactly a year ago about expectations concerning the Library after the reconstruction and feels satisfied about the fulfilled commitments. For those who are interested in statistics, the article presents figures about the Library’s activities and for lovers of imagery, it offers views about transforming the National Library into a modern sanctuary of knowledge with luminous spaces hosting numerous cultural and educational events loved by children, students and seniors.

Renaldas Gudauskas: „With joint effort, we will attempt to make this part of Vilnius the Knowledge Quarter” 9 An interview with the Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. After a year since the opening of the reconstructed building of the Library on 2 September 2016, its executive speaks about a new model for its performance and the endeavor to create a knowledge quarter on the main thoroughfare of the capital city with the National Library as its hub as well as shares his thoughts about the perspectives for the Library’s activities. (Interviewed by Jūratė Bičkauskienė)

Roma Lazinkienė, Karolina Šutova. Bridges Between Libraries and Society in the City of the Hundred Bridges 13 On 19–25 August, the city of Wroclaw in Poland hosted the 83rd General Conference and Assembly of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA). The main theme of this year‘s world forum of librarians was “Library. Solidarity. Society”. Among its members, there were 18 participants delegated by the Lithuanian County Public Libraries Association. The article presents highlights from the Conference told by the librarians from the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County Roma Lazinskienė and Karolina Šutova.

Jarda Paukštienė, Ieva Čičirkaitė. A Variety of Topics for Warming-Up

17

This publication presents a brief review of two satellite events held within the 83rd IFLA annual conference in Vilnius, at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and at the Saxon State and University Library Dresden (SLUB). The local organizers of the Vilnius event were assisted by the IFLA Genealogy and Local History Section joint with Asia and Oceania Section and Information Technology Section, and those in Dresden, by the IFLA News Media Section.

Ringailė Bakienė. Orphan Works: More Opportunities for Digitizing the Cultural Heritage 20 Memory institutions become more active in digitizing works from their collections and archives, thus making them visible to the public. When pursuing this task, they face unsolved issues of intellectual property, which present serious obstacles for making them publicly accessible. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has been designated a competent national institution responsible for registering collected data in the Orphan Works Database. In the article, the bibliographer at the National Library’s Information Sciences Department Ringailė Bakienė describes this work in more detail.

Vaiva Markevičiūtė. A Global Patchwork of Intertexts

A Glimpse at Sources of Past Times

25

27

In 2019, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania will be celebrating its 100th anniversary. In this volume, we present the third part “Branches of the Central State Bookshop in the Summer of 1924” of the series “Libraries in the Second Republic of Lithuania: Testimonies of Documentary Sources”. In this part, the compilers focus on urban libraries in Lithuania, specifically eight libraries sustained by the contemporary Ministry of Education. They present two documents from 1924 about the audit in the branches of the Central State Bookshop. The reports

by Andrius Škėma imply a reproach to the Ministry of Education for not sufficiently caring for the development of the libraries’ collections.

(Prepared by Irmina Abramovienė and Kęstutis Raškauskas)

The Artificial Intellect Poses No Threat (But Only for the Meantime?)

31

Robots, devices performing programmable actions, are increasingly becoming part and parcel of our life. They are entering into the domain of libraries as well. More and more often libraries face the dilemma of streamlining the staff ’s activities by transferring them to robots, thus saving librarians’ time for more important jobs. The article draws on the publication “Robots, the Quiet Workers, Are You Ready to Take Over?” by the services management expert Philip Calvert. (Prepared

by Tomas Auškalnis)

A New Activity Centre at the National Library

35

There has been a gain in momentum for activities of the Adolfas Damušis Centre for Democracy Studies established at the National Library at the beginning of this year. This structural department contributed to organizing numerous events, among which there were exhibition openings, film screenings, discussions and meetings. The head of the Centre Vidmantas Valiušaitis tells about the Centre’s objectives highlighting the research of the democratic political thought, statehood ideas and historical heritage of the Lithuania of the 20th century. The article also introduces prominent achievements by this Centre named after the researcher and politician Alfredas Damušis (1908–2003).

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 9 (704) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 09 26 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 13043 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 9 (704) 2017 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt