Issuu

Rugsėjis | 2017

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Tomas Balkelis. Kodėl mokslininkas renkasi Mažvydą 1 TEMA / PASLAUGOS BIBLIOTEKOJE

Aušra Vaškevičienė. Pažadai ištesėti su kaupu 3 POKALBIS

Renaldas Gudauskas: „Bendromis jėgomis bandysime šią Vilniaus dalį paversti Žinių kvartalu“. Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė 9

IFLA ĮVYKIAI

Roma Lazinkienė, Karolina Šutova. Tiltai tarp bibliotekų ir visuomenės Šimtų Tiltų mieste 13 IFLA ĮVYKIAI

Jarda Paukštienė, Ieva Čičirkaitė. Apšilimui – temų įvairovė 17 ŠIANDIEN AKTUALU

Ringailė Bakienė. Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: didesnės kultūros paveldo skaitmeninimo galimybės 20 NAUJI LEIDINIAI

Daina Dailidonienė. „Visada ieškojau Lietuvos“ 23 METŲ KNYGA

Vaiva Markevičiūtė. Globalus intertekstų skiautinys 25

NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS 100-MEČIUI

Žvilgsnis į praeities šaltinius: centrinio valstybės knygyno skyriai 1924 m. vasarą Parengė Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas 27 PAŽANGIOSIOS TECHNOLOGIJOS

Dirbtinis intelektas grėsmės nekelia. Kol kas? Parengė Tomas Auškalnis 31 KRONIKA

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 lapkritis. Parengė Loreta Pakalniškienė

23 Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: prieš metus duris vėl atvėrusios rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos naujojo veido esmė – seno ir naujo dermė. Viršelyje – vienoje trečio aukšto sienų išsaugotas 1963 m. Antano Garbausko sukurtas vitražas puikiai dera su šiuolaikiškais šviestuvais, kuriuos projektavo bendrovė „Šviesos technologijos“. Leono Garbačausko nuotrauka Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – merginos iš Biržų apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Biržiečių galvos papuošalai šiek tiek skyrėsi nuo kitų aukštaičių: jos puošdavosi kasinyčia – balta juosta su raudonais žičkiniais raštais. Ir visa prijuostė būdavo balta, tik apačioje raudonų žičkų raštas. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906– 2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų

#gyvasžodis

Kodėl mokslininkas renkasi Mažvydą

Dr. Tomas Balkelis. Erikos Nasickytės nuotr.

2008 m. INFOBALT konferencijoje dalinausi aukštųjų technologijų specialistas ir IT konsultantas? nuomone apie mūsų šalies Nacionalinės bibliote- Baigiau mintimi, kad „ateities biblioteką matau kaip kos ateities viziją mokslininko akimis. Tuomet joje dinamišką ir daugiafunkcį mokslo ir kultūros cenbuvo pats prasidėjusios rekonstrukcijos, kuri ištįso trą, kuriame naujausių technologijų prieinamumas iki pat 2016-ųjų rudens, įkarštis, o dauguma skai- būtų integruotas į jos socialinių funkcijų įvairovę. tytojų turėjo dirbti ankštoje priestato 6-ojo aukšto Atvirųjų fondų plėtra, interneto prieigos didinimas, specializuotų technologinių paslaugų gausinimas bei Humanitarinių mokslų skaitykloje. Apie viziją kalbėti buvo lengva, nes bibliotekos aptarnavimo kokybės gerinimas būtų esminiai šios gyvenimo realybė buvo tarsi niūri jos priešing y vizijos kriterijai“. Todėl dabar įdomu pažvelgti, bė. Anuomet svarsčiau, kas gi vis dėlto yra šiuolaikinė biblioteka: ar kaip ši mano vizija sutampa su prieš Akivaizdu, kad metus vėl visu pajėgumu pradėjupats pastatas, knygų kolekcijos, ar jų org anizavimo būdas? Kokios atsinaujinusi Nacionalinė sioje veikti atnaujintoje bibliotekoje? turėtų būti šiuolaikinės bibliotekos Pirmas įspūdis, įžengus pro centrinį biblioteka pasuko Lietuvos nacionalinės Martyno visuomeninės funkcijos? Ar ji tu integruotų socialinių rėtų labiau rūpintis informacijos Mažvydo bibliotekos įėjimą, buvo stulbinantis – ar iš tiesų papuoplatinimu ir jos prieinamumu, ar ir kultūrinių funkcijų liau į tą pačią biblioteką? Erdvių jos konservavimu ir saugojimu? Kas pasiūlos keliu. šiandien yra bibliotekininkas – lei atvirumas, platumas, jaukumas ir šviesių spalvų dominavimas visiškai dinių saugotojas, konservuotojas ar

„

sugriovė senosios bibliotekos, kaip valdiško, tamsaus ir niūraus pastato, įvaizdį. Dabar ji labiau primena meno galeriją ar modernų konferencijų centrą. Antras malonus netikėtumas – pasigedau susirūpinusiais veidais lankytojus pasitinkančių ir išlydinčių budėtojų bei rūbininkių. Prie įėjimo maloniai sveikinosi besišypsanti bibliotekininkė. Nustebino ir skaityklų gausa (10!). Nors jos gana nedidelės, bet jų įvairovė įspūdinga: nuo pagrindinį skaitytojų srautą priimančių Lituanistikos ir Humanitarinių mokslų iki mažesnių Muzikos ir vizualiųjų menų ar Vaikų ir jaunimo skaityklų. Labiausiai patiko erdvinė interjero koncepcija – daugelio sujungtų bendro naudojimo erdvių atsiradimas. Nuo nedidelių šoninių, bet šviesių, nišų, kuriose galima dirbti ir kalbėtis telefonu, iki atvirų parodų erdvių ar jaukaus vestibiulio, skirto kavos mėgėjams. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad nuo šiolei skaitytojai gali dirbti ar susitikinėti bendradarbystės ir kūrybos erdvėse, susitikimų kambariuose. Negana to, biblioteka turi net savo garso įrašų studiją! Vis dėlto norėčiau pakalbėti ne vien apie emocijas, įspūdžius, bet ir apie tai, kodėl kaip mokslininkas šiandien renkuosi būtent Nacionalinę biblioteką. Kaip pasikeitė jos paslaugų paletė ir kokybė, pasirinkimo galimybės? Kokių pastebėjau institucijos veiklos trūkumų ar privalumų, palyginti su užsienio bibliotekomis? Pastaruosius 10 metų teko praleisti dirbant užsienio universitetų bibliotekose Mančesteryje, Notingame (Jungtinė Karalystė), Dubline (Airija) ir Stanforde (JAV), todėl įdomu pasvarstyti, kokia kryptimi eina Lietuvos nacionalinė biblioteka siūlydama paslaugas mokslininkams. Gana akivaizdu, kad atsinaujinusi Nacionalinė biblioteka pasuko integruotų socialinių ir kultūrinių funkcijų pasiūlos keliu. Šiandien čia virte verda viešasis visuomenės gyvenimas: kone kasdien vyksta filmų peržiūros, knygų pristatymai, renErdvių atvirumas giamos parodos, viešos <...> ir šviesių spalvų diskusijos, sukakčių minėjimai, koncertai ir kiti dominavimas visiškai renginiai. Be abejonės, sugriovė senosios toks bibliotekos atsivėrimas visuomenei yra bibliotekos, kaip sveikintinas (vis dėlto valdiško, tamsaus ir ji nacionalinė), nors gal niūraus pastato, įvaizdį. ir ne visada priimtinas

Patogi naujovė – bibliotekoje pagaliau atsirado skaitytojų savitarna, kuri jau seniai gyvuoja daugelyje didesnių užsienio bibliotekų.

„

mokslininkui, ieškančiam ramios darbo vietos aplinkoje, kurioje dažnai skamba muzika, vyksta valstybinių ar privačių institucijų pobūviai, po skaityklas klaidžioja triukšmingi turistų būriai. Mūsų Nacionalinė biblioteka iš tiesų gali pasigirti savo fondų gausa – beveik 7 milijonais saugojimo vienetų. Palyginimui: didžiausio Kanados Toronto universiteto bibliotekos fondą sudaro 7,5 milijono saugojimo vienetų (spausdintų knygų ir rankraščių). Mančesterio universiteto bibliotekos fondą sudaro daugiau kaip 4 milijonai spausdintų knygų ir rankraščių. Kaip matome, savo kolekcijų dydžiu M. Mažvydo biblioteka nenusileidžia Vakarų vidutinių universitetų mokslinėms bibliotekoms. Kita vertus, pastebėjau, kad atsinaujinusioje bibliotekoje smarkiai sumažėjo skaitytojui lengvai prieinamų atvirųjų fondų. Matyt, tokia yra „socializacijos“ kaina, kai daugiau erdvės atitenka renginių patalpoms, o mažiau – knygų lentynoms. Dar viena patogi naujovė – Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje pagaliau atsirado skaitytojų savitarna, kuri jau seniai gyvuoja daugelyje didesnių užsienio bibliotekų. Nuo šiol nebereikia stovėti eilėje laukiant, kol bibliotekininkė atneš norimą knygą. Leidiniai atkeliauja į specialų kambarį, kuriame skaitytojas juos gauna (ar grąžina) naudodamasis išdavimo įrenginiais. Vis dėlto pati svarbiausia priežastis, dėl kurios renkuosi šią biblioteką kaip mokslininkas, – tolydžio didėjanti jos fondų skaitmenizacija ir prieinamumas internete. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 2005–2008 m. vykdant ES fondų ir Vyriausybės lėšomis finansuojamą projektą „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ ir jo tęsinius, skaitytojams internetu tapo prieinami beveik visi XIX a. pab.– XX a. vidurio lietuviški periodiniai leidiniai. Tai yra vienas didžiausių šios bibliotekos pranašumų. Pastaroji paslauga savo mastu ir kokybe net pralenkia Toronto, Dublino ar Mančesterio universitetų bibliotekų skaitmenines visatekstes periodinių leidinių duomenų bazes, jau nekalbant apie kitas Lietuvos bibliotekas. Taigi, nors mokslininkams Nacionalinėje bibliotekoje vietos liko galbūt ir mažiau (šią mintį patvirtina iki nykštukinio dydžio susitraukusi Retų knygų ir rankraščių skaitykla), be jokių dvejonių renkuosi būtent atsinaujinusią Nacionalinę biblioteką. Nes, nepaisant minėtų trūkumų, mano bibliotekos vizija pildosi būtent čia. Dr. Tomas Balkelis Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis

Tema / Paslaugos bibliotekoje

Pažadai ištesėti su kaupu Kosto Stankevičiaus nuotr.

Aušra Vaškevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė

Prieš metus šiame žurnale („Tarp knygų“, 2016 m. rugsėjis) pasakojome, ką po rekonstrukcijos atnaujintoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ruošiamės pasiūlyti kūrybai ir pažinimui, darbui ir laisvalaikiui. Peržvelgę metų senumo pažadus, galime pasidžiaugti: jie įgyvendinti ir viršyti, atnaujinta biblioteka tapo integralia kultūros, švietimo ir mokslo žinių erdve.

Diena bibliotekoje: 8 valandą įstaigai pradėjus darbą, pirmieji duris praveria ištikimiausi skaitytojai, kuriems Nacionalinė biblioteka jau tapusi nuolatine darbo vieta; po to renkasi ankstyvųjų renginių dalyviai; užsiimti mėgstamiausių vietų skuba studentai; vėliau apsilankiusieji tarp gausių skaityklų ar kitų jaukių erdvių taip pat dairosi sau tinkamos vietelės ir dirba iki vakarinio – tiek dienų per savaitę dirba uždarymo skambučio Nacionalinė biblioteka, nedirba 21 valandą. Savaitgaliais šurmuliuoja valstybinių švenčių dienomis. smalsuoliai, norintys

dalyvauti edukaciniuose renginiuose, apžiūrėti parodas, pamatyti Lietuvos valstybės atkūrimo akto kopiją, dėmesio vertą kino filmą, vilniečiai ar miesto svečiai, čia tiesiog paskyrę pasimatymą bičiuliams. Ir taip kiekvieną dieną septynis kartus per savaitę. XIX a. prancūzų rašytojas Victoras Hugo yra sakęs, kad „sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata“. Atsižvelgdami į šių dienų realijas, ko gero, dar galėtume pridurti – tinkama žinioms vieta, o panorus atsipūsti – ir kultūringos pramogos. Taigi apžvelkime Nacionalinės bibliotekos veiklą šiais aspektais. 3

VIETA Pirmą kartą apsilankiusieji dairosi, džiaugiasi, kaip viskas gražu ir kiek daug paslaugų pritaikyta, atrodytų, būtent jiems. Ne vienas lankytojas komentavo, kad „pagaliau jaučiasi žmogumi“, dėkojo už galimybę turėti „antruosius namus“. Nacionalinėje bibliotekoje laukiami visi: tiek neturintys skaitytojo pažymėjimo, tiek registruoti skaitytojai. Pastebėjome, kad po Nacionalinės bibliotekos atidarymo kiekvieną mėnesį užregistruojame maždaug du kartus daugiau naujų skaitytojų nei jų sulaukdavome rekonstrukcijos metu. Vadinasi, visuomenei svarbu ne tik patogi vieta miesto centre, bet ir siūlomos paslaugos. Viena iš Nacionalinės bibliotekos naujovių – skaitytojai gali skolintis knygas į namus 14-ai dienų, tiek pat dienų galima pratęsti knygos grąžinimo terminą. Skolinimui suformuotas specialus laisvalaikio skaitinių fondas, taigi skaitytojai gali rinktis knygą prieš tai ją pavartę. Šį dokumentų fondą sudaro apie 6 000 leidinių, informacija apie visus turimus leidinius pateikiama ir bibliotekos elektroniniame kataloge. Veikia savitarnos sistema, išdavimo–grąžinimo procedūrą atlieka patys vartotojai. Knygų paėmimas iš uždarojo fondo taip pat tapo patogesnis. Vasarą pasitikome įdiegę modernią RFID (radijo dažnio identifikavimo) knygų apsaugos, inventorizavimo ir automatizuoto jų išdavimo bei grąžinimo sistemą. Lietuvos bibliotekose RFID technologija nėra naujiena, skaitytojai ir bibliotekų darbuotojai jau yra pripažinę jos privalumus. Patogių darbo vietų ir naujausių, skaitomiausių leidinių lankytojai ras Žiniasklaidos, Lituanistikos, Socialinių mokslų, Humanitarinių mokslų, Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklose. Atviruosiuose fonduose iš viso yra per 30 tūkst. dokumentų, kurių nereikia nei užsakyti, nei laukti. Tesėdami praėjusių metų rugsėjį visuomenei duotus pažadus, lankytojams atvėrėme susitikimų kambarius: kviečiame naudotis net penkiais, esančiais antrame ir trečiame bibliotekos aukštuose. Laukiame tiek projektus rengiančių studentų, tiek dalykinius pasitarimus organizuojančių verslininkų ar įvairių laisvalaikio pomėgių klubų narių – visų, darbingam susitikimui ieškančių patogios, šiuolaikiškai įrengtos erdvės. Kiekviename kambaryje gali dirbti nuo 2 iki 10 asmenų. Populiariausios pageidaujamos valandos – nuo 12 val., tad susitikimų kambarius rezervuoti patartina iš anksto. Jei dar pas mus nesilankėte – siūlome registruotis į ekskursiją; jos organizuojamos tiek pavieniams asmenims, tiek organizuotoms grupėms. Per ekskursiją aprodome knygų namus, papasakojame Nacionalinės bibliotekos įkūrimo, statybos ir rekonstrukcijos istoriją, supažindiname su kultūros ir žinių ištekliais. 4

Bibliotekos erdvės anksčiau ir dabar

Muzikos skaitykla. Viliaus Jasinevičiaus ir Kosto Stankevičiaus nuotraukos

Kęstučio Vaišvilos nuotr.

Buvusi bendroji skaitykla, dabar – Humanitarinių mokslų skaitykla. Leono Garbačausko nuotr.

Buvusios kontrolės vartus pakeitė atviros erdvės.

>900

– tiek vidutiniškai lankytojų per dieną sulaukia Nacionalinė biblioteka. Informacijos centro skaitykloje dabar veikia Lituanistikos skaitykla.

– tiek valandų septynias dienas per savaitę Nacionalinė biblioteka teikia paslaugas nutolus iems vartotojams. Rekonstrukcijos metu vietoj senosios pastatyta nauja saugykla.

Viliaus Jasinevičiaus ir Kosto Stankevičiaus nuotraukos

ŽINIOS Šiais laikais juokaujama, kad „Google“ žino viską. Gali būti, kad žino, tačiau ne visada atsakymą rasti yra paprasta, dažnai tik pasufleruojama, kad jis yra tarp vadinamojoje nematomoje interneto pusėje esančių dokumentų. Tai – interneto svetainės, kuriose informacija yra mokama arba naudojama pagal licencijas, įvairūs uždari archyvai ir kt. Tačiau dėl tokių nepatogumų nusiminti neverta – viską žino arba pataria, kur ieškoti reikiamos informacijos, bibliotekininkai – informacijos paieškos konsultantai. Šios dienos biblioteka – tai ne tik lentynos ir knygos. Tai – vieta, kurioje informacija randama tiek būnant bibliotekoje, tiek nuotoliniu būdu. Nacionalinėje bibliotekoje – visiems atviruose žinių ir idėjų namuose – vidutiniškai per dieną apsilanko daugiau kaip 900 lankytojų. Savo darbo vieta Nacio nalinę biblioteką pasirinkę lankytojai gali naudotis visomis čia sukauptomis žiniomis: spausdintais ir skaitmenintais dokumentais, Nacionaliniu publikuotų dokumentų archyvu, prenumeruojamose duomenų bazėse esančiais elektroniniais ištekliais. Vidutiniškai per dieną iš bibliotekos fondų išduodama apie 2,8 tūkst. leidinių. Norintieji patobulinti savo informacijos paieškos įgūdžius gali registruotis į nemokamus mokymus, kuriuose išsamiai supažindinama su Nacionalinės bibliotekos paslaugomis arba tobulinamas lankytojų informacinis raštingumas. Mokymų temos ir grafikas pateikiamas bibliotekos interneto svetainėje (skiltyje „Paslaugos“ reikia rinktis „Konsultacijos ir mokymai“). Bazines žinias taikant praktiškai, itin pageidaujamos tampa individualios konsultacijos. Konsultantai padeda susigaudyti informacijos išteklių gausoje, pataria, kaip ieškoti dominančios informacijos, atsako į klausimus.

Klausimų sulaukiame labai įvairių: nuo trumpučių, paprastų paklausimų iki sudėtingų, reikalaujančių daug laiko joms atlikti. Pavyzdžiui, mūsų klausia: • Skubiai reikalinga pagalba. Reikia nuspręsti dėl kursinio darbo temos. • Norėčiau sužinoti , kokiuose leidiniuose galima rasti informacijos apie 1907 m. rugsėjo 23–24 d . vykusį Moterų suvažiavimą. Informacijos reikia skubiai . • Ar tiesa, kad biblioteka yra priglaudusi Stepono Batoro universiteto profesoriaus Manfredo Kridlio biblioteką? • Ieškau tarybinių laikų 60–80-ųjų Vilniaus gamyklų logotipų (emblemų). • Ar Europos žmogaus teisių konvencija draudžia... • Ar buvo Vilniuje , tarpukaryje ar anksčiau, Sevastopolio gatvė? • Mus domina , kiek pastaraisiais metais (apie 2010–2017 m.) yra atlikta vertimų iš lietuvių į latvių ir iš latvių į lietuvių kalbas? • Ar galėtumėte spaudoje surasti pagal pateiktą pavyzdį Seimo nario šaržą ir nustatyti jo autorių. • I am writing to you regarding historical newspapers in your collections. • Please , could you tell me the location of the Tronkinie Estate which was near Baisogala, Russia (Lithuania) in 1889. • We are looking for pet or dog magazines in your country. • Не так давно удалось выяснить, что в 30-е годы он был изв естным виленским журналистом и художником. Если Вас не затруднит, подскажите: нет ли в Ваших фондах каких-нибудь книг Владимира Константиновича Эттеля?

Viliaus Jasinevičiaus nuotr. Dabar visą reikiamą informaciją lankytojai gali gauti antro aukšto informacijos ir registracijos punkte.

k artus – tiek po bibliotekos atidarymo kas mėnesį užregistruojama naujų skaitytojų, nei būdavo vykstant rekonstrukcijai.

Leono Garbačausko nuotr.

Negalintiems apsilankyti pačioje bibliotekoje siūlomos nuotolinės paslaugos (Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Paslaugos“ reikia rinktis „Nuotolinės paslaugos“). Pagrindinės el. paslaugos pasiekiamos per „Interaktyvios bibliotekos“ portalą (http:// www.ibiblioteka.lt/). Šiame portale galima interaktyvi ir personalizuota dokumentų paieška, galima skaityti el. knygas, užsakyti reikiamas knygas, dokumentus ar jų kopijas, sužinoti naujienas apie bibliotekų veiklą, naujai gautus dokumentus, nuotoliniu būdu užsisakyti LIBIS skaitytojo pažymėjimą ar naudotis kitomis paslaugomis. Per bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros

paveldo portalą „Epaveldas“ (http://www.epaveldas.lt/) pasieksite skenuotus senuosius periodinius leidinius ir knygas, smulkiąją spaudą, rankraščius, galėsite gėrėtis muziejų eksponatais ar klausytis garso įrašų. Registruoti Nacionalinės bibliotekos vartotojai, būdami ne bibliotekoje, gali naršyti mūsų prenumeruojamose užsienio ir terminuotos prieigos duomenų bazėse. Jei kurios paslaugos nerandate – klausimus galima užduoti spaudžiant nuorodą „Klausk bibliotekininko“. Konsultantai elektroniniu paštu ne ilgiau kaip per 48 valandas atsakys į užklausas, nukreips teisingu informacijos paieškos keliu.

~2800

– tiek per dieną iš bibliotekos fondų išduodama leidinių.

– tiek dienų skaitytojai gali skolintis knygas į namus; tiek pat dienų galima pratęsti knygos grąžinimo terminą.

PRAMOGOS Turint pakankamai žinių ir ambicingų siekių, reikia dar vieno dalyko – kultūros. Tai randama užsukus į Nacionalinės bibliotekos kūrybos erdves. Šį pavasarį jos buvo atvertos skambant specialiai bibliotekoms kompozitoriaus Giedriaus Sodeikos sukurtam kūriniui, kurį pirmą kartą viešai atliko pianistas prof. Petras Geniušas bei kompozitorius ir džiazo muzikantas doc. Liudas Mockūnas. Kūrinio idėja – bibliotekoje skambanti muzika formuoja darbui, kūrybai, mokymuisi, bendravimui įkvepiančią aplinką.

sinaudojo kompozitoriai Algirdas Klova, Marius Salynas, džiazo grupė „The Schwings Band“ kartu su atlikėja Migle Vilčiauskaite-Migloko bei pianistu Richardu Baniu.

Vienas populiariausių renginių Meno erdvėje buvo Zino Kazėno-Zikos kūrinių eksponavimas.

Atidarant Nacionalinės bibliotekos kūrybos erdves, koncertavo Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas (dešinėje). Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Garso įrašų studija pritaikyta kurti erdvinį garsą populiaria 5.1 sistema. Galimi fortepijono įrašai skambinant naujuoju „Yamaha C-3X“. Įrašytus kūrinius garso režisierius už nustatytą mokestį suredaguos pagal poreikius, atliks garso suvedimą ir paruoš leidybai. Studijos paslaugomis jau pa-

40 vietų Kino salė su įdiegta erdvinio garso 7.1 sistema atvira tiek paprastam lankytojui, tiek kino srities profesionalui ar pradedančiam kūrėjui. Joje dažnai pritrūksta vietų – tokie filmai kaip Vytauto V. Landsbergio „Apreiškimai Jonukui“, Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ ar Izraelio kino vakarai sulaukė anšlago net vasaros metu. Nors įėjimas į kino seansus yra laisvas, į Izraelio kino vakarus teko prašyti registruotis iš anksto ir peržiūras perkelti į didesnę Konferencijų salę. Ne mažiau populiari ir Muzikavimo erdvė. Ji skirta repetuoti, kūrybiniams ar edukaciniams susitikimams organizuoti, dalytis patirtimi, pavieniui ar su bičiuliais imtis muzikinių improvizacijų. Čia galima atsinešti savus instrumentus, galima įrašyti ir perklausyti vykstančią repeticiją, naudotis Nacionalinės bibliotekos elektroninės klubinės muzikos plokštelių ir natų kolekcijomis, muzikos teorijos ir istorijos literatūra. 7

Nacionalinės bibliotekos Parodų salė tapo populiaria įvairių žanrų meno kūrinių rodymo vieta. Nuotraukoje – akimirka iš olfaktorinio (uostomojo) meno parodos. Vygaudo Juozaičio nuotr.

2–10

– tiek asmenų, pasirūpinę išankstine rezervacija, gali rengti dalykinius pasitarimus susitikimų kambaryje, kurių bibliotekoje yra penki.

Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengta teatrinė akcija „Kiauri žodžiai“, skirta Lietuvos bibliotekoms. D. Lebedytės nuotr.

~100

– tiek renginių per mėnesį vyksta Nacionalinėje bibliotekoje.

Lankytojų patogumui yra kompiuteris su kolonėlėmis, pianinas ir kiti priedai, reikalingi muzikuojant. Muzikavimo erdvė nuolat užimta. Ją pamėgo grupės bei pavieniai atlikėjai, iš kurių paminėtinas jungtinis Lietuvos ir Liuksemburgo šiuolaikinės muzikos ansamblis „Lithubourgian Ensemble“, Kauno bigbendo meno vadovas ir dirigentas Liutauras Janušaitis su grupe, kompozitorius Dominykas Digimas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikantas Eduardas Bagdonas ir kiti. Skulptorius Rytis Urbanskas šią erdvę pasitelkė savo diplominio darbo gynimui – bibliotekos lankytojai turėjo progą susipažinti su jo sukurta garso atkūrimo sistema. Jai pristatyti buvo naudojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma Šarūno Karaliaus vinilinių plokštelių kolekcija. Meno erdvės aplinka sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir rutinos, suteikia priemonių išlaisvinti kūrybinę raišką, pristatyti kitiems ir patiems pažinti meno reiškinius. Čia organizuojamuose susitikimuose galima susipažinti su meno istorijos, teorijos ir kritikos profesionalais, pedagogais, kuratoriais, kultūros vadybininkais, leidėjais. Populiariausi vykę renginiai, į kuriuos susirinko daug žmonių, – Zino Kazėno-Zikos dekoratyvi erdvinė instaliacija „Gelmės“; privačios meno kolekcijos „Ellex Valiunas“ senosios kartografijos albumų „Delineatio Lituae“ ir „Lituania in Atlantibus“ pristatymas; dizaino laboratorija 10–12 m. vaikams „D Juniors | Superherojus“; edukacinės kūrybinės dirbtuvės „ExLibris“.

Pokalbis

Renaldas Gudauskas: „Bendromis jėgomis bandysime šią Vilniaus dalį paversti Žinių kvartalu“

Liudo Masio nuotr.

Turbūt retas šiandieninės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojas, vos įžengęs pro savaime atsiveriančias bibliotekos duris, nepajunta laisve alsuojančių jos erdvių traukos. Prabėgus metams nuo Nacionalinės bibliotekos atidarymo po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos, žurnalas„Tarp knygų“ pokalbio pakvietė bibliotekos virsmo idėjos autorių ir vadovą, bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską. Ar antrą kartą profesorius imtųsi įgyvendinti tokio pobūdžio projektą? Kas galėtų būti bendra tarp bibliotekininkų bendruomenės, „Žalgirio“ arenos ir IFLA forumo? Kviečiame sužinoti.

Grįžkime mintimis į praėjusių metų rugsėjį, kai jau kitą dieną po iškilmingo rekonstruotos bibliotekos atidarymo – rugsėjo 3-iąją ji vėl prisipildė žmonių. Kaip tuomet jautėtės – džiaugsmo, pasididžiavimo ar nerimo buvo daugiau? Buvau šiek tiek pavargęs (šypsosi). Bet nėra ko akcentuoti to nuovargio – rezultatas svarbiausia. Šiaip, žinoma, buvo labai pozityvi nuotaika ir jausena. Bibliotekos atidarymo datą buvome nustatę iki jo likus dar pusei metų. Pradiniais skaičiavimais, tai galėjo būti padaryta tik kitais metais (2017 m. – J. B.). Daugelis užėję tik patrūkčiodavo pečiais: „Čia niekas dar nepadaryta, reikės dar

kelerius metus dirbti...“ Priminsiu, reikėjo ne tik rekonstruoti erdves, ir pastato išorė turėjo atrodyti padoriai. Tam reikėjo ir papildomų pinigų, ir darbų. Generalinis rangovas dirbo dieną naktį. Visi sugebėjome susitarti, jog tai mūsų garbės reikalas, kad šitas pastatas turi būti atidarytas kuo greičiau ir būtų kokybiškas. (Už pastato rekonstrukciją AB YIT Kausta“ buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medaliu. – J. B.). Bendras architektų, statybininkų ir bibliotekos ekspertų darbas davė gerą rezultatą.

„

Stengiamės netapti komercine institucija, bet jeigu ateina kad ir mažiau su mūsų tiesiogine misija susiję, tačiau valstybei svarbūs renginiai, mums tai yra prioritetas. 9

Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos dalyviai. Vroclavas, 2017 m. rugpjūčio 22 d. IFLA nuotr.

Visada buvau, kaip aš vadinu, „technologinio determinizmo“ priešininkas. Tai tas perdėtas technologijų dominavimas, kai kultūrai, švietimui ir kitoms panašioms vertybėms lieka tarsi mažiau vietos, joms priskiriama mažiau prasmės. Kaip žmogus, atėjęs iš universiteto, manau, kad bibliotekai galioja panašūs dalykai kaip ir universitetui. Lietuvai reikia klasikinio universiteto, kuriame būtų visas spektras specia lybių, svarbių subalansuotai visuomenės raidai. Nacionalinę biblioteką įsivaizduoju kaip integralią informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos ir ne tik valstybinių renginių, bet ir valstybinių misijų dalį. Aišku, rizikinga buvo klasikines veiklas, pvz., skaitytojų aptarnavimą, atnaujinti pagal naujausius standartus. Teko girdėti, net ir iš žymių žmonių, kad dabar nebereikia bibliotekų – pakanka bibliobusų, pakanka kompiuterių – viską gali gauti namuose, internetas visagalis. Tie dvylika mėnesių parodė, kad viskas yra kitaip – žmogui reikia žmogaus, bendravimo su žmogumi. Neatsitiktinai mes siūlome platesnį renginių spektrą. Atsirado, tiksliau buvo išplėsta, televizijos studija, puikiai veikia po rekonstrukcijos atidaryta Kino salė. Bet vitražas išliko, Jokūbonio Negaliu sakyti, „Mažvydas“... Ir tai sustyguoja visą bibliotekos erdvę – juk patalpų kad šiandieną struktūra gerokai pakeista, kitoiš visų valstybės kia ir vyraujanti spalvinė gama institucijų girdžiu tik (Nacionaliniame konkurse „Geras dizainas“ visuomeninio interjero komplimentus, bet kategorijoje architektūros studijos negirdžiu ir priekaištų „2XJ“ sukurtas Nacionalinės bibdėl to, ką darome. liotekos interjeras užėmė pirmąją vietą. – J. B.).

O atidarymo metu iš principo jau galvojau apie tai, kas bus kitą dieną. Iškilmės praeis, o mums reikės dirbti: grąžinti beveik 200 žmonių iš Sirvydo rūmų (II bibliotekos rūmai, veikę iki 2017 m. kovo 6 d. – J. B.), apie 3 mln. knygų perkelti į naujas erdves... Tiesiog galvojau apie kitos dienos uždavinius ir kas laukia bibliotekos šiame primirštame prospekto gale, kuriame yra tik Seimas... Mūsų ambicija buvo didelė. Neatsitiktinai dar išvakarėse su Vilniaus meru pasirašėme bendradarbiavimo dokumentą, kuriuo sutarėme, kad bendromis jėgomis bandysime atgaivinti šią Vilniaus dalį, darysime ją Žinių kvartalu, siekdami sutelkti vakarinėje Gedimino prospekto dalyje esančių mokslo, verslo ir kūrybos institucijų veiklą. Tas mūsų modelis turėjo būti panašus į Britų bibliotekos žinių kvartalą. Dabar, po metų, galiu pasakyti, kad savo veiklų pasiūla jis darosi net šiek tiek turtingesnis. Perfrazuodamas britų urbanisto Charleso Landry ,,kūrybingo miesto“ (creative city) koncepciją, kuri atsirado kaip alternatyva „vartojančiam miestui“, pavadinčiau biblioteką „kūrybingo kvartalo“ širdimi. Visada pabrėždavote ne tik išorinę (pastato atnaujinimo), bet ir vidinę (veiklos turinio) bibliotekos kaitos būtinybę. Kalbant apie vieną esminių bibliotekos veiklų – paslaugas lankytojams, kuriuos iš įgyvendintų pokyčių išskirtumėte, laikytumėte pačiais rizikingiausiais, bet pasiteisinusiais su kaupu ir, priešingai, dėl kokių sprendimų šiuo metu abejojate? 10

„

Pramoginiai projektai mums Žinoma, būta visokių nuogąstaviTeko girdėti <...> įdomūs tiek, kiek jie yra susiję su mų, kaip tas erdves priims žmonės, kaip jas atgaivins knygos ir kiti mūsų kad dabar nebereikia kultūra, knygomis, kitomis mūsų veiklos elementai. Bet, vos atsidarę per bibliotekų – pakanka valstybei svarbiomis vertybėmis, pilietinės demokratinės visuomenės tris mėnesius turėjome suplanuotų bibliobusų, pakanka ugdymu. Ne kartą esu minėjęs, kad renginių iki pat Naujųjų metų – jų įvymes stengiamės netapti komercine ko apie 300. Tai buvo ir tarptautiniai, ir kompiuterių <...>. institucija, bet jeigu ateina kad ir manacionaliniai renginiai. Greitai pamaTie dvylika mėnesių žiau su mūsų tiesiogine misija susiję, tėme jų vertę. Vyko ne tik tradiciniai parodė, kad viskas yra tačiau valstybei svarbūs renginiai, susitikimai su rašytojais, knygų leidėjais, autoriais, bet ir įvairios diskusijos, kitaip – žmogui reikia mums tai yra prioritetas. Pavyzdžiui, neseniai mūsų erdvėse vyko pilietiškumo akcijos. Tarp pastarųjų žmogaus, bendravimo visai pirmą kartą Europoje surengtas paminėčiau kartu su viešąja įstaiga su žmogumi. Pasaulio konstitucinės justicijos kon„Globalios Lietuvos lyderiai“, Lietuvos ferencijos IV kongresas. Mes ypač radiju ir televizija organizuojamus renginius, kuriais mėginama stabdyti emigraciją. Mane glaudžiai bendradarbiaujame ir su Užsienio reikalų ministerija: prisiminkime kad ir prof. Liudo Mažylio džiugina sistemingi mūsų Vaikų ir jaunimo literatūros atrasto Vasario 16-osios akto lietuviškąjį originalą, departamento renginiai, skatinantys mažųjų ir dideskurio faksimilė buvo eksponuota mūsų bibliotekoje. nių skaitytojų saviraišką, vaikų ir jaunimo skaityklos, Man labai įsiminė ir neseniai (rugsėjo 11 d. – J. B.) kūrybinės dirbtuvės. Tai būdinga toli gražu ne visoms vykęs susitikimas su poetu Tomu Venclova. Gausybė nacionalinėms bibliotekoms. bibliotekos renginių man patiko. Ir jų vien pramoga nepavadinsi. Visame pasaulyje biblioteka, kaip socialinė institucija, transformuojasi arba miršta. Per pastaruosius metus Anglijoje užsidarė keli šimtai bibliotekų, ir dažniausiai tai buvo bibliotekos, kurios nesiėmė pokyčių. Mačiau pasaulyje daug senų, gražių bibliotekų, bet jos apytuštės, vyksta tik vienas kitas renginys. Nesinorėjo, kad mūsų biblioteka būtų tuščia. Savo pranešimuose su džiaugsmu pabrėžiu, kad, lyginant 2015 m. ir 2016 m., 2017 m. pradžios duomenis, kaip vertinama biblioteka, mūsų rodikliai pakilo 25 punktais.

Su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi pasirašius ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Žinoma, ne visada viskas iškart pasiseka. Pavyzdžiui, šiuo metu testuojame naują laisvalaikio knygų erdvės modelį. Planuojame išplėsti atvirą laisvalaikio knygų erdvę po visą biblioteką, kad knygos visur būtų šalia, lengviau prieinamos, jas tiesiog būtų galima paimti ir paskaityti. Šiuo metu dalis laisvalaikio skaityklos knygų jau perkelta į atvirą erdvę priešais bibliotekos kavinę. Visada yra, ką reikėtų gerinti. Dar iki galo nenusistovėjo mūsų susitikimų kambarių panaudojimo koncepcija. Biblioteka per šiuos metus ypač daug eksperimentavo, išbandydama įvairias renginių formas. Kaip manote, ar toks didelis jiems skiriamas dėmesys neturi „pataikavimo publikai“ atspalvio, t. y. pirmiausia – pramogos, o tik paskui žinios?

Viename pirmųjų interviu žurnalui „Tarp knygų“ vadovavimą Nacionalinei bibliotekai esate pavadinęs gyvenimo iššūkiu, o tuometę rekonstruojamos bibliotekos situaciją vaizdžiai lyginote su skęstančiu „Titaniku“. Jei turėtumėte galimybę sukurti Nacionalinę biblioteką nuo pamatų, kaip ji atrodytų ir kur būtų ši biblioteka? Norėjau pabrėžti, kad bibliotekai buvo susidariusi grėsminga situacija. Po pirmojo savo veiklos mėnesio (generaliniu direktoriumi R. Gudauskas tapo 2010 m. vasarą – J. B.) aš ir tuomečiam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui tai pasakiau. Jis paklausė: „Ar suspėsite padaryti posūkį?“ Suspėjome (šypteli). Jeigu pradėčiau iš pradžių, jokiu būdu nesiimčiau taip finansuojamo projekto, kuris atėmė 50 proc. mano laiko, taip pat teko visa atsakomybė, kuri neturėtų priklausyti bibliotekos vadovui. Mes viską turėjome daryti savo jėgomis. Palyginkime su Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro dabartiniame Saulėtekio slėnyje statyba. Statybų apimtis buvo maždaug panaši į mūsiškę, bet tai buvo kitas finansavimas, iš Europos 11

Sąjungos gautos lėšos. VU nereikėjo kiekvienais metais prašinėti iš biudžeto pinigų, priešingai nei mums. O kultūros sistemoje muziejams, teatrams, bibliotekoms statybos tampa dideliu iššūkiu. Grįžtant prie Jūsų klausimo: man atrodo, kad dabartinė vieta yra gera bibliotekai. Mes esame parlamentinė biblioteka, o šalia yra parlamentas. Esame Vilniaus centre, ne taip sunku mus pasiekti. Dėl 1963 m. pastato architektūrinės formos galima turėti įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, profesorius Raimundas Sidrys, grįžęs iš JAV gyventi į Lietuvą, yra pasakęs, kad čia, nuo šito pastato prasideda Vilniaus neoklasicizmo pastatų kelias. Jeigu aš galėčiau daryti įtaką, pastato forma būtų kitokia. Ji kažkuo panėšėtų, jei galima lyginti nepalyginamus dalykus, į dabartinę bibliotekos vidinę raišką, labiau atitiktų šio laiko tendencijas. Tačiau mes turime duotybę, ir ji nėra bloga. Tai parodė mūsų dvylikos mėnesių veikla. Pastatas yra gražus ir iš išorės, ir iš vidaus, jame vykdoma graži ir prasminga veikla, dirba gražūs ir kompetentingi žmonės. Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejus, po metų, 2019-aisiais, minėsime Nacionalinės bibliotekos įkūrimo 100-metį. Ta proga bibliotekai dar aktualesnis taps vadovaujančių valstybės institucijų, kitaip sakant, valdžios dėmesys. Kokių tikitės šiuo požiūriu permainų? Kalbant apie artėjantį valstybės 100-metį, mes ruošiamės kuo aktyviau dalyvauti visuose su mūsų misija susijusiuose valstybinės reikšmės renginiuose. Su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijomis, bendradarbiaudami su nacionalinėmis bibliotekomis, parengsime parodą. Jau artimiausiu metu turėtume pradėti projektą, kuris yra susijęs su atsigręžimu į valstybės atkūrimo laikotarpį, kai pasitraukėme iš Sovietų Sąjungos realybės. Mano noras, kad biblioteka prisidėtų prie visų esminių valstybės procesų, kuriuos ne kartą esu vardijęs. Kai man bandoma sakyti, esą bibliotekai tai nebūdinga, atsakau: „Jeigu mes iš savo penkių prioritetų išmestume keturis, tokiu atveju liktų kultūra.“ Bet kultūrą aš suprantu plačiąja prasme, o ne kaip Kultūros ministerijos pavaldumo žinybinės įstaigos veiklą. Negaliu sakyti, kad šiandieną iš visų valstybės institucijų girdžiu tik komplimentus, bet negirdžiu ir priekaištų dėl to, ką darome. Tiek iš Ministro Pirmininko, tiek iš Užsienio reikalų ar Kultūros ministerijos apie mūsų instituciją, mūsų kolektyvą, kompetentingą kolektyvą, girdžiu daug gerų vertinimų. Norėtųsi, kad kiekvieną kartą, pasikeitus valdžiai, nereikėtų iš naujo įrodinėti bibliotekos vertės, bet man atrodo, kad dabartinė Kultūros ministerijos vadovybė supranta bibliotekos prasmę.

„

Prieš mėnesį dalyvavote Per atidarymo 83-iojoje IFLA generalinėje iškilmes galvojau konferencijoje, kuri buvo surengta Lenkijoje, Vroclavo apie kitos dienos daugiafunkciame centre – uždavinius ir kas laukia Šimtmečio salėje. Lietuva taip bibliotekos šiame pat turi didelių daugiafunkcių kompleksų. Ar įsivaizduojaprimirštame prospekto te IFLA konferenciją, pvz., gale, kuriame yra Vilniaus „Siemens“ ar Kauno „Žalgirio“ arenoje? O gal tik Seimas... Mūsų infrastruktūros neužtenka, ambicija buvo didelė. kad tokio masto renginys vyktų Lietuvoje? Ką mūsų šalis turėtų padaryti, norėdama jį surengti? Tai maždaug 3000–4000 žmonių renginys, jo niekaip nesutalpinsi jokioj bibliotekoj. Nėra tokios salės Lietuvoj, išskyrus tas didžiąsias arenas. Bendrų IFLA renginių būna apie porą – atidarymo ir uždarymo. Taigi mūsų didžiosiose arenose būtų pakankamai vietų. Kitus dalykinius renginius būtų galima koncentruoti miesto centre kokiose trijose keturiose vietose. Puikias galimybes turi ta pati Vilniaus universiteto biblioteka, mes galime sudaryti geras sąlygas sekcijų sesijoms, konferencijoms. Aš, aišku, improvizuoju, bet, žiūrint kūrybiškai, lietuviai galėtų IFLA pasiūlyti ne blogesnes galimybes nei Vroclavas. 2003 m. man teko organizuoti pirmąjį Pasaulio informacijos technologijų forumą – dalyvavo 70 valstybių, 700 labai aukšto rango pareigūnų. Tuo metu tai buvo retas renginys, įgyvendintas aukščiausio lygmens technologiniais sprendimais – buvo sudaryta galimybė stebėti jį iš viso pasaulio. Per pirmąją dieną fiksuota milijonas prisijungimų. Jau tais laikais Lietuva sugebėjo padaryti proveržį. Daug kas priklauso nuo žmonių, nuo jų gebėjimų, aišku, nuo valstybės pajėgumo. Buvo puiki logistika, puikiai dirbo policija, transporto paslaugų padaliniai. Kai žurnalistai manęs paklausė apie panašių renginių galimybę Lietuvoje, kiek procentų pavyko įgyvendinti tai, ką buvau planavęs, atsakiau, kad 115 procentų. Jūsų klausimas – savotiškas deja vu, sugrąžinęs mane į istoriją, į renginius, kuriuos teko organizuoti. Dabar Lietuvoje galėtų vykti tris keturis kartus didesnis renginys. Žodžiu, Lietuvos bibliotekininkų bendruomenė su savanoriais, turėdama valstybės paramą, tokį IFLA renginį surengti galėtų? Manau, kad taip, be jokios abejonės. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė

IFLA įvykiai

Karolinos Šutovos nuotr.

Tiltai tarp bibliotekų ir visuomenės Šimtų Tiltų mieste Roma Lazinkienė, Karolina Šutova Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Praėjusio rugpjūčio 19–25 dienomis Lenkijoje, Vroclavo mieste, įvykusi 83-ioji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja sukvietė pasaulio bibliotekininkus diskutuoti apie bibliotekas, solidarumą ir visuomenę. Pagrindiniu renginio šūkiu „Library. Solidarity. Society“ tarsi norėta pabrėžti, jog be šių komponentų bibliotekų darbas ir tobulėjimas būtų beprasmiai. Solidarumas aprėpia bibliotekininkų bendradarbiavimą visame pasaulyje ir bendrą siekį sukurti demokratišką visuomenę. Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA), įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė: dalyvavimas 83-iojoje IFLA generalinėje konferencijoje“, delegavo 18 AVBA narių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešųjų bibliotekų pasisemti naujų idėjų, stiprinti bendradarbiavimą su užsienio bibliotekomis ir įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties. Galimybė užmegzti naujus ryšius ar pabendrauti su kolegomis tikrai buvo – konferencijoje dalyvavo daugiau nei 3000 bibliotekininkų iš įvairių pasaulio šalių.

Per visą IFLA generalinės konferencijos ir asamblėjos istoriją tai trečiasis pasaulio bibliotekininkų susitikimas Lenkijoje. Pirmasis įvyko 1936 m., antrasis – 1959-aisiais, o trečiasis – po 58 metų pertraukos šiemet. 2017 m. konferencijos vieta pasirinkta Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė Vroclavas. IFLA renginys vyko įspūdingoje Šimtmečio salėje (lenk. Hala Stulecia). Šis istorinis kultūros ir sporto renginių ekspresionizmo stiliaus kompleksas pastatytas 1911–1913 m. pagal vokiečių architekto Maxo Bergo projektą. 2006 m. Šimtmečio salė buvo įtraukta į UNESCO globojamų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai – vienas iškiliausių savo architektūros ir inžinerijos sprendiniais XX a. pradžios statinių, davusių postūmį statyboms iš betono.

Paslaugos specialiųjų poreikių žmonėms Nenuostabu, jog nemaža dalis konferencijos pranešimų buvo skirta socialiai pažeidžiamų grupių integracijai į visuomenę, jiems prieinamų paslau13

gų didinimui bibliotekose. Ypač buvo akcentuojamas darbas su autizmo paliestais žmonėmis. Sarah Mears iš Jungtinės Karalystės Esekso grafystės bibliotekos pristatė gerąją patirtį, kaip biblioteka gali padėti autizmu sergančiam vaikui ir jo šeimai integruoti jį į visuomenę, kaip iš jo užauginti skaitytoją. S. Mears bendrais bruožais papasakojo apie sunkumus, su kuriais tokie asmenys susiduria bibliotekoje. Tai – daugybė sensorinių ir kitokių veiksnių: triukšmas, apšvietimas, nepažįstami žmonės ir erdvės, netikėtas AVBA delegacijos nariai, vadovaujami asociacijos pirmininkės Rasos Januševičienės (pirmoje eilėje trečia iš komunikavimas. Visų jų dešinės), apsilankė ir Kelcų W. Gombrowicziaus vaivadijos viešojoje bibliotekoje. Aistės Megelinskienės nuotr. neįmanoma panaikinti, bet galima kryptingai pakeisti ir sušvelninti. Naudotinos tokios priemonės kaip labai bibliotekos erdvių paruošimą, tik autistams skirtų aiškus erdvių ženklinimas, lengvas jų pasiekiamumas, specialių priemonių: skaitymo istorijos kortelės tylos zonų ir zonų su pritamsintu apšvietimu kūrimas. (skaitytojo formuliaras), ženkliukų, žyminčių įvairias Bibliotekų darbuotojai turėtų gebėti atpažinti autistą paslaugas ir galimus apribojimus, bibliotekos erdvių ir, esant reikalui, neįkyriai padėti jam susidoroti su žemėlapių ir pan. – kūrimą. neįprasta situacija arba bendravimo sunkumais. Kita socialiai jautri visuomenės grupė – kurtieji. Pranešėjai dalijosi įvairiomis idėjomis ir patari- Ši grupė neretai susiduria su girdinčių žmonių nesumais, kaip minimaliomis sąnaudomis sukurti specia- pratimu ir diskriminacija. Savo pranešime Martinas lias erdves autistams (ypač vaikams), kad bibliotekoje Morrisas iš Kanados Monrealio McGillo universiteto jie jaustųsi nesuvaržyti. Tam labai tiktų įvairios slėp- bibliotekos pasakojo, jog kurčiųjų raštingumas yra tuvės, uždaros erdvės iš nuspalvintų dėžių, sienose žemesnis nei likusių visuomenės narių. Bendraudami instaliuotos įvairių figūrų dėlionės užimtumui didinti arba ieškodami informacijos jie labiau pasitiki gestų ir kt. Lenkijos bibliotekininkų draugijos atstovė Alek- kalba arba vizualinėmis priemonėmis nei spausdintu sandra Sztajerwald pristatė 2015–2016 m. vykdytą žodžiu. Kurčiuosius, priklausančius seksualinėms projektą „Bibliotekininkas susidraugauja su autistu“ mažumoms, įvairi šviečiamoji literatūra, įskaitant (Bibliotekarzu zaprzyjaźnij się z osobą z autyzmem) lytinio švietimo ir AIDS prevencijos medžiagą, ir išleistą leidinį, iš kurio kiekvienas bibliotekininkas pasiekia dar sunkiau, nes ji dažniausiai nepritaikyta gali sužinoti pagrindinių darbe praversiančių dalykų kurtiesiems. O kurtieji, priklausantys lesbiečių, gėjų, apie autizmą. Pateiktoje medžiagoje pasakojama apie biseksualų ir transeksualų bendruomenei (toliau –

Apie IFLA

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA), įkurta 1927 m. Edinburge (Škotija), yra svarbiausia tarptautinė institucija, atstovaujanti bibliotekininkystės ir informacijos paslaugų bei jų vartotojų interesams. IFLA yra nepriklausoma, nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, vienijanti daugiau nei 1400 narių 140-yje pasaulio šalių. Beje, šiemet ji švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. Pagrindinė IFLA būstinė įsikūrusi Hagoje (Nyderlandai), Nyderlandų nacionalinėje karališkojoje bibliotekoje. Nuo 1936 metų organizacijos narė yra ir Lietuvos bibliotekininkų draugija. IFLA yra UNESCO partnerė, stebėtojo teisėmis dalyvauja daugelio svarbių pasaulio organizacijų: Jungtinių Tautų, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos, Tarptautinės standartizacijos organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos – veikloje. Kartą metuose IFLA rengia generalines konferencijas ir asamblėjas. Šiemetinis renginys – 83-ioji IFLA generalinė konferencija vyko rugpjūčio 19–25 d. Vroclave, Lenkijoje. 84-oji IFLA konferencija 2018 m. vyks Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre.

Konferencijoje buvo surengta speciali LGBT bendruomenei skirta sesija. Romos Lazinkienės nuotr.

LGBT), dažnai diskriminuojami dvigubai – kaip kurtieji ir kaip netradicinės seksualinės orientacijos atstovai. Atskleisti šokiruojantys faktai, kad jie dvigubai dažniau nei kiti kurčiųjų bendruomenės atstovai yra ŽIV nešiotojai. Šio fakto priežastis – švietėjų nesusikalbėjimas, laiku neiškomunikuota AIDS prevencijos informacija. Kyla klausimas, kaip su tuo susijusios bibliotekos? Atsakymas labai paprastas: bibliotekų specialistai, būdami atviri ir iniciatyvūs, bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros specialistais ir kurčiųjų organizacijomis, suteikdami prieigą prie įvairių specialiai kurtiesiems pritaikytų informacijos šaltinių, turėtų viešinti atitinkamą informaciją ir taip prisidėti prie švietimo ir AIDS prevencijos. Šiųmetėje konferencijoje LGBT bendruomenei buvo skirta nemažai dėmesio – surengta speciali sesija. Joje buvo kalbama apie archyvinio paveldo rinkimą ir saugojimą, apžvelgtos bibliotekų pastangos skleidžiant toleranciją ir socialinį teisingumą šios bendruomenės atžvilgiu.

Skaitymą skatinančios technologijos Pasaulio kasdienybę vis labiau užvaldant išmaniosioms technologijoms, tradicinės skaitymo formos vartotojams tampa nebeįdomios. Norint paskatinti Y ir Z kartas skaityti, nebeužtenka sukurti knygą patraukliu pavadinimu ar

Naujosios IFLA prezidentės Glòrios Pérez-Salmerón sesijoje. Iš kairės: Roma Lazinkienė, Karolina Šutova, Milda Markovskytė-Šapurova, Alina Jaskūnienė. Romos Lazinkienės nuotr.

spalvotu viršeliu. Šiai kartai reikia judesio, grafikos ir pažangių technologijų. Lenkijos kompanijos „Good Books Consulting“ ir tinklalapio goodbooks.pl įkūrėjas Marcinas Skrabka, savo pranešime naudodamasis Jane McGonigal knygoje „Reality is Broken“ pateikta statistika, priminė, jog daugiau nei pusė milijardo planetos žmonių žaidžia kompiuterinius, virtualiuosius (interneto erdvėje) arba mobiliesiems įrenginiams skirtus žaidimus, o kiekvienas paauglys vidutiniškai 10 000 savo gyvenimo valandų praleidžia žaisdamas, iki jam sukanka 21 metai. M. Skrabkos įmonės ir bibliotekos bendradarbiavimo pavyzdys puikiai atskleidė, kaip galima modernizuoti skaitymo skatinimą. Pasitelkęs išmaniąsias technologijas ir tradicinę literatūrą, jis pristatė savo įmonės sukurtą mobiliąją programėlę „Mobile Book Trail“, kaip galima sužaidybinti knygos turinį (gamify book) naudojant mobiliuosius įrenginius (šis projektas sukurtas remiantis „Pokemon GO“ žaidimo principu). Populiaraus lenkų rašytojo Mareko Krajewskio detektyvas iš knygų serijos „Mock“ perkeliamas į virtualiąją erdvę, todėl privalu turėti išmanųjį įrenginį ir, keliaujant po miestą veikėjų pėdsakais, sekti taisykles bei nuorodas. Yra tik viena „smulkmena“: neperskaitęs knygos žaidėjas neturi jokių galimybių įveikti žaidimo užduoties, kadangi visa informacija yra susijusi su sužaidybintos knygos turiniu. Šis žaidimas jau sulaukė didelio populiarumo. Naujosios technologijos pasitelkiamos ne tik skaitymui skatinti, bet ir įvairioms kūrybinėms dirbtuvėms, programavimui bei edukacijoms. Suomių pavyzdys atskleidė, jog, pasitelkus medijas, galima mokytis kompiuterinio raštingumo, vizualizacijos meno (apsilankykite: http://kirjasto.one/pelittaa/ hello-gamer/).

Nacionalinių bibliotekų direktorių susitikimas Kasmet generalinės konferencijos savaitės metu, įprastai antradienį, rengiama Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija. Šiemetiniame susitikime, kurio tema buvo „Nacionalinės bibliotekos sujungia žemynus ir bendruomenes“, dalyvavo apie 100 asmenų. Taip pat surengta IFLA projektui „Globali vizija“ skirta diskusija. Nacionalinių bibliotekų nuolatinis komitetas pateikė šio projekto rezultatų ataskaitą. Konferencijoje dalyvavęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas papasakojo, kad pasaulio nacionalinių bibliotekų vadovų forume Lietuvos nacionalinė biblioteka vienintelė buvo pakviesta pristatyti savo veiklos modelį. „Mūsų veiklos modeliu domisi daugelis valstybių, nes jis keičia egzistuojančią klasikinę nacionalinės bibliotekos, vien kaip saugotojos, sampratą. Visos tos naujos funkcijos, kurios pas mus jau įsibėgėja, yra pastebėtos. Tas modelis įdomus daugeliui pasaulio valstybių“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Kas dar vyko IFLA kongrese? Šalia gausių sesijų ir pranešimų pasaulinis bibliotekininkų kongresas suteikia galimybių susipažinti su įvairių šalių bibliotekų gerosiomis patirtimis, naujomis idėjomis, užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Bibliotekininkai turėjo progą išplėsti žinias apie pažangiąsias bibliotekų veiklai tinkamas technologijas, kurių paroda vyko visą konferencijos laiką. Joje buvo pristatyta 70 stendų su automatizuotais skenavimo aparatais, 3D vizualizacijos ir projekcijų prietaisais ir kt. Stendų sesijoje (Poster Sessions) buvo pristatyta net 188 kūriniai. Stendų tematika įvairavo nuo projektų ir susijusios veiklos pristatymų iki įdomiausių dizaino sprendimų bibliotekų paslaugoms bei prieinamumui gerinti. Geriausio stendo autoriais paskelbti Malaizijos atstovai, kurie pristatė paslaugą „The Buggy Ride“. Šah Alamo miesto Rajos Tuno Udos biblioteka įsikūrusi kalno viršūnėje, todėl reikėjo ieškoti sprendimų, kaip pagerinti bibliotekos pasiekiamumą vartotojams. Buvo rastas itin originalus sprendimas – kalno papėdėje galima išsinuomoti mažą automobilį ir juo pakilti iki bibliotekos. Renginio metu buvo vykdomos ir socialinės akcijos: veikė knygų mainų lentyna, rinktos knygos vienai iš skurdžiausių pasaulio šalių Gvinėjai. Gvinėja pasirinkta neatsitiktinai. Šioje šalyje vos 40 proc. vaikų lanko mokyklas ir tik 41proc. gyventojų yra raštingi, nors mokyklos lankymas čia privalomas. *** 83-ioji IFLA konferencija Vroclave suvienijo dalyvius tolerancijai ir solidarumui. Tokio masto renginiuose įgyta patirtis leidžia pajausti bendrystę ir jėgą, suprasti, kokia stipri yra bibliotekų bendruomenė, kokią įtaką ji gali daryti. Lietuvos apskričių bibliotekų asociacijos nariai yra dėkingi Lietuvos kultūros tarybai už galimybę dalyvauti pasauliniame bibliotekininkų kongrese. Vroclavo miesto meras Rafałas Dutkiewiczius svečius išlydėjo fraze anglų kalba, pasitelkdamas žodžių žaismą (anglišką „meilė“ ir panašiai skambančią Vroclavo pavadinimo dalį): Don‘t forget VrocLOVE. Vroclavas – ketvirtas pagal dydį Lenkijos miestas, įsikūręs prie Odros (Oderio) upės. Neretai šis miestas įvardijamas ir kitais pavadinimais: Šimtų Tiltų miestas, lenkiškoji Venecija, Nykštukų sostinė ir kt. Mieste kunkuliuoja kultūrinis gyvenimas: senamiesčio skveruose ir gatvėse vyksta gatvių pasirodymai, rengiamos meninės instaliacijos, koncertai. Miesto svečiai įtraukiami į nykštukų – nedidelių bronzinių statulėlių – paiešką, kurių visame Vroclave skaičiuojama daugiau nei 200. Jei sunku orientuotis – ne bėda, galima įsigyti nykštukų žemėlapį. Kiekvienas nykštukas pavadintas pagal savo veiklą: nykštukas skalbėjas, knygininkas, profesorius, apsirijėlis, kalinys ir t. t. „Medžiojant“ nykštukus, kartu susipažįstama su Vroclavo architektūra.

Šaltiniai ir nuorodos

Bail J.: Becoming a Trans Ally: Social Justice Work through Libraries and Archives (http://library.ifla.org/1640/1/113-bail-en.pdf) Carlsson Asplund H.: Accessibility at Conferences for People with Disabilities in Sweden (http://library.ifla.org/1841/1/072-carlssonasplund-en.pdf) Hyytiäinen P., Mäensivu S.: Interactive Stories Workshops - Learning the Languages of Literature and Programming (http://library.ifla. org/1743/1/138-hyytiainen-en.pdf) Marlin M.: Accessibility at American Library Conferences (http:// library.ifla.org/1821/1/072-marlin-en.pdf) Mears S.: It Takes a Community to Raise a Reader: Autism Friendly Libraries (http://library.ifla.org/1744/1/138-mears-en.pdf) Morris M., Saunders D., Iantaffi A.: Intersectional and Intermodal: Making Sexual Health Information Accessible to LGBTQ+ Deaf People (http://library.ifla.org/1671/1/113-morrisen.pdf)

Nygaard K. M.: Universally designed conferences, some Norwegian examples (http://library.ifla.org/1806/1/072-nygaard-en.pdf ) Pun R., Flash K. S., Nangle D., Perez Hernandez J.: Libraries and Gender ♂♀ Neutral / Inclusive Bathrooms: Case Studies on Promoting Information, Inclusivity and Access in Open Spaces (http://library.ifla. org/1670/1/113-pun-en.pdf) Skrabka M.: Gamifying Literature on Smartphones in Libraries, as a Way to Engage Generation Y & Z in Readership (https://goo.gl/ Mbbfav ) Sztajerwald A., Grzecznowska A., Kocyłak I.: Bibliotekarzu zaprzyjaźnij się z osobą z autyzmem. Warszawa: wyd. SBP, 2016. (www. autyzm.sbp.pl) Toonen M.: Dutch Approach to Prevent and Curate Low Literacy (http://library.ifla.org/1759/1/138-langendonk-en.pdf)

IFLA stendų sesijoje geriausiu išrinktas Šah Alamo (Malaizija) Rajos Tuno Udos bibliotekos sukurtas stendas.

IFLA įvykiai

APŠILIMUI – TEMŲ ĮVAIROVĖ Savaitę prieš metinį pasaulio bibliotekininkų suvažiavimą IFLA rengia lydinčiąsias konferencijas. Šiemet 17 tokių renginių, kuriuos organizavo skirtingos IFLA sekcijos, įvyko 7 Europos valstybėse: Šveicarijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Plačiau papasakosime apie lydinčiąsias konferencijas Vilniuje ir Dresdene.

Rimanto Šilagalio nuotr.

Vilnius Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Rugpjūčio 16–17 d. vykusios lydinčiosios konferencijos atvirosios sesijos tema: „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“. Renginį organizavo IFLA Genealogijos ir lokaliosios istorijos sekcija kartu su Azijos ir Okeanijos, Informacinių technologijų sekcijomis, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Sesijos darbe dalyvavo pranešėjai iš Japonijos, Honkongo, JAV, Brazilijos, Norvegijos, Rumunijos ir Lietuvos. Sveikindamas sesijos dalyvius, Nacionalinės bib liotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gu dauskas teigė, kad biblioteka kryptingai ir nuosekliai virsta modernia Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. „Mūsų projekcija – ateitis. Todėl linkiu, kad klausydamiesi įkvepiančių pranešimų, idėjų ir minčių suprojektuotume savo ateitį ir vėliau tuos tikslus įgyvendintume“, – sakė R. Gudauskas. Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis atkreipė dėme-

sį į tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje susiduriame ne tik su globalizacijos, bet ir su technologijų įvairovės, jų spartaus vystymosi keliamais iššūkiais. Vilniaus universiteto bendruomenės vardu į renginio dalyvius kreipėsi prof. dr. Arvydas Pacevičius ir IFLA Genealogijos ir lokaliosios istorijos sekcijos nuolatinio komiteto pirmininkė Bozena Rasmussen. „Mes dirbame tam, kad pasaulinei bendruomenei palengvintume prieigą prie informacijos ir kultūros paveldo šaltinių šioje greitai besikeičiančioje skaitmeninės ir spausdintos informacijos aplinkoje. Mūsų pagrindinės iniciatyvos apima prieigą prie skaitmeninio turinio, tarptautinę lyderystę, paslaugų centrų kūrimą, kultūrinį paveldą ir daugiakalbystę“, – pažymėjo IFLA atstovė.

Neabejotina e. mokymo ir mokymosi svarba Pirmoji konferencijos diena buvo skirta elektroniniam mokymui ir mokymuisi. Pagrindinis sesijos „E. mokymasis: strategijos ir praktika“ moderatorius Oslo ir Akešhiuso universiteto dėstytojas doc. Tordas Høivikas į mokymus susirinkusiems bibliotekų specialistams, dėstytojams, kitiems klausytojams, siekiantiems ugdyti savo kompetencijas rengiant internetinius (online) mokymus, kalbėjo apie globalų elektroninio mokymo poveikį per ateinančius penkerius metus. „Neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio mokymo proceso be skaitmeninių technologijų. „Amazon Education“, „Google Classrom for Everyone“, „Microsoft“ ir kitų didžiųjų pasaulio korporacijų įvairiausi e. mokymosi kursai, garsiausių pasaulio universitetų Harvardo, Oksfordo, Berklio, Masačusetso ir kitų aukštojo mokslo institucijų siūlomi atviri e. mokymo kursai internete suteikia galimybę bet kuriame pasaulio krašte gauti pačių kvalifikuočiausių žinių iš geriausių pasaulio dėstytojų. Bibliotekos šiame etape privalo transformuotis iš akademinių bibliotekų į atvirus, modernius studijų ir mokymo centrus“, – sakė svečias iš Norvegijos. 17

Pirmosios dienos moderatorius T. Høivikas skaitė paskaitą apie būsimą globalų elektroninio mokymo poveikį per 2017–2020 metus. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Bibliotekos, būdamos patikimos, autoritetingos ir ekonomiškai efektyvios organizacijos, atsižvelgdamos į vietinius poreikius, pranešėjo teigimu, gali padėti valstybėms užtikrinti savo įsipareigojimus įgyvendinant Jungtinių Tautų numatytus Tvaraus vystymosi tikslus. Kalbėdamas apie netolimos ateities iššūkius, pranešėjas pabrėžė vis didėjantį mokymo susiejimą su technologijomis, įtvirtinant mobilųjį mokymą, augantį siekį mokymo procese kūrybiškai išnaudoti formaliojo ir neformaliojo mokymų sąveiką. T. Høivikas neabejoja, kad laukia rimti sunkumai įveikiant įvairių šalių technologinių laimėjimų skirtumus. Sesijos dalyviai turėjo galimybę tapti ir e. mokymų studentais, ir dėstytojais. Seminaro moderatoriai pristatė vieną pagrindinių elektroninio mokymo platformų – „edX“ bei nuotolinio mokymosi kursų (MOOC) teikiamas galimybes, supažindino su programine įranga.

Tapatumo ir krašto istorijos paieškos Antroji diena buvo skirta genealogijai ir vietos istorijai. Pradėdama sesiją jos moderatorė Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos „FamilySearch“ atstovė Cherie Bush pabrėžė, kad bibliotekos vaidina svarbiausią vaidmenį dokumentuojant ir saugant informaciją apie bendruomenių veiklą, jos padeda užtikrinti, kad ateities kartos (tiek piliečiai, tiek mokslininkai) turėtų pakankamai informacijos apie šiandienos gyvenimą. „IFLA, kaip pasaulinės bibliotekininkystės ir informacijos paslaugų organizacijos, statusas užtikrina, kad jos balsas būtų atstovaujamas ir girdimas palaikant santykius su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis pasaulinėmis organizacijomis“, – sakė Ch. Bush. Pranešėjai iš įvairių šalių dalijosi patirtimi ir siūlė būdus, kaip paskatinti bibliotekas, kitas atminties institucijas aktyviau prisidėti prie bendruomenes įtraukiančios ir skatinančios geriau pažinti tiek savo giminės, tiek savo krašto praeitį veiklos. Svečias iš Curumio (Japonija) universiteto prof. dr. Takashi Nagatsuka supažindino su vietos istorijos duomenų rinkimo ir skaitmeninimo pažanga Japonijos viešosiose bibliotekose ir kitose informacijos kaupimo institucijose. Jau penketą metų Japonijoje sėkmingai funkcionuoja archyvų kolekcijų skaitmeninimo ir demonstravimo sistema ADEAC, sukurta skaitmeninių kolekcijų debesijos platformos pagrindu, pasižyminti didelės skiriamosios gebos 3D vaizdu, suteikianti visapusę teksto paieškos galimybę. Londrinos (Brazilija) universiteto atstovės dr. Simone Borges Paivos projektą „Kartų praktiniai kursai Brazilijoje: individo socializacija ir jo istorija“ pristatė sesijos moderatorė Ch. Bush. Vienas jo siekių – perduoti pagyvenusių žmonių gyvenimo patirtį jaunajai kartai ir skatinti senjorų socializaciją. Šiuolaikinė tikrovė Lotynų Amerikoje privertė pagyvenusius žmones užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo pasaulio. Londrinos miesto universitetas, biblio teka ir savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti „Kartų

Antroji lydinčiosios konferencijos diena buvo skirta genealogijos ir lokaliosios istorijos problemoms.

seminarus“, kuriuose iš senjorų pasakojimų kuriama memorialinė kolekcija. Viešnia iš Rumunijos akademijos bibliotekos Cristina Ioana Roiu pristatė projektą „Europeana“. Vykdant šį projektą, buvo renkami paprastų žmonių prisiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918). Projekte dalyvavo 17–101 metų asmenys tiek iš didžiųjų Rumunijos miestų, tiek iš atokių kaimelių, vienuolynų. Sukurtas vertingas skaitmeninis archyvas, kuriame sukaupti šeimų dokumentai, nuotraukos, laiškai, istorijos. Pranešimus pristatė ir Lietuvos atstovai. Apie projektą „Vilnijos vartai – vartai į vietos istoriją“ nuotaikingai pasakojo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Edita Sėdaitytė ir Neringa Androšiūnaitė; apie sakytinės istorijos metodo taikymo naudą bibliotekose kalbėjo dr. Dalia Cidzikaitė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos; Angelė Mikelinskaitė, atstovaujanti Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo

Ievos Čičirkaitės nuotr.

Dresdenas Saksonijos žemės universitetinė biblioteka (SLUB) Rugpjūčio 16–18 d. Vokietijoje, Dresdene, įvyko IFLA Žiniasklaidos sekcijos lydinčioji konferencija tema: „Žiniasklaidos svarba. Ilgalaikis išsaugojimas ir mūsų kolektyvinės atminties perspektyvos“ (Relying on News Media. Long Term Preservation and Perspectives for Our Collective Memory). Renginyje pagrindinis dėmesys skirtas informacijos kaupimui materialiu ir skaitmeniniu pavidalu bei jos padarymui prieinama plačiajai visuomenei. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė bibliotekų atstovai iš 15 pasaulio šalių. Pranešėjai supažindino konferencijos dalyvius su savo šalyse kuriamomis skaitmeninėmis duomenų

studijų centrui, pažvelgė į knygų dedikacijas kaip į kultūrinio ir nacionalinio identiteto išraišką; Vilniaus universiteto atstovas Vigintas Stancelis pasidalijo žiniomis apie praktinį atvirosios platformos „edX“ taikymą mokant vietos istorijos ir genealogijos. IFLA lydinčioji konferencija suteikė jos dalyviams svarbių žinių, praturtino naujomis patirtimis. Pranešėjai pristatė sėkmės istorijas, pateikė minčių, kaip bibliotekas priartinti prie vietos bendruomenės, kurti naują įvaizdį. Teigiamai apie Vilniaus renginį atsiliepė ir konferencijos dalyviai, ir organizatoriai. Taigi pasitvirtino nuomonė, kad Nacionalinė biblioteka – puikiai tinkanti vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti. Būtent tokia modernia nacionalinio lygmens atminties institucija ir siekia būti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – savotiška demokratijos, tolerancijos, solidarumo ir pilietiškumo erdvė. Jarda Paukštienė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

bazėmis, kuriose kaupiama regioninės spaudos informacija taip užtikrinant atminties išsaugojimą ateities kartoms. Buvo keliamas klausimas, ar informacijos išsaugojimas mikrofilmuose perspektyvus, ar šiame skaitmeniniame amžiuje derėtų ieškoti alternatyvių informacijos išsaugojimo būdų. Daug dėmesio buvo skiriama paties dokumentų skaitmenizavimo proceso pristatymui, parodyta, kaip specialiomis skaitmenizavimo programomis galima pagerinti senos spaudos būklę, demonstruota atvežta naujausia spaudos skaitmenizavimo įranga. Pristatyti įvairių šalių atvejai parodė, jog spaudos skaitmenizavimas svarbus ir dėl pasaulyje nuolat besikeičiančios politinės padėties. Svarbu užtikrinti deramą tikrų žinių išsaugojimą tiek materialiu, tiek skaitmeniniu pavidalais, kad jis praverstų tyrėjams ir ateities kartoms. Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su Saksonijos žemės universitetinės bibliotekos erdvėmis, taip pat su įrengta atskira dokumentų skaitmenizavimo laboratorija. Parengtos kultūrinės programos metu konferencijos dalyviai turėjo progą apsilankyti Dresdeno apylinkėse esančioje Ekbergo pilyje, garsiame ir seniausiame Europoje Meiseno porceliano fabrike. Šioje Dresdene vykusioje konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos atstovė vyr. bibliografė Ieva Čičirkaitė dalyvavo gavusi Lietuvos kultūros tarybos skirtą edukacinę stipendiją. Ieva Čičirkaitė Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

Šiandien aktualu

Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: didesnės kultūros paveldo skaitmeninimo galimybės Ringailė Bakienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamentas, Leidybos produkcijos identifikavimo skyrius

Su kiekvienais metais kultūros paveldo skaitmeninimas įgyja vis didesnį pagreitį. Daugėja bibliotekų, muziejų, archyvų, švietimo įstaigų, kino paveldo institucijų ir viešųjų transliuotojų, kurie skaitmenina savo kolekcijose arba archyvuose sukauptus kūrinius, kad šitaip jie būtų prieinami visuomenei. Šioje veikloje atminties institucijos susiduria ir su neišspręstais intelektinės nuosavybės klausimais, kurie yra rimta kliūtis norint paviešinti suskaitmenintą kūrinį. Viena pagrindinių problemų yra kūriniai, kurių autorius ar turtinių autoriaus teisių turėtojas nėra žinomi. Autorių ar gretutinių teisių saugomi objektai gali būti atgaminami skaitmeniniu būdu ir viešinami tik gavus išankstinį teisių turėtojų sutikimą. Kai duomenų apie teisių turėtojus trūksta, gauti jų sutikimą viešinti kūrinius yra sudėtinga. Galima teigti, jog tokių kūrinių viešinimas elektroninėje erdvėje neįmanomas, nes nėra galimybių gauti teisių turėtojų leidimo. Tokia situacija užkerta kelią atminties institucijoms skaitmeninti šiuos kūrinius ir padaryti prieinamus visuomenei. Siekiant palengvinti šios problemos sprendimą, Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (toliau – Direktyva) [1]. Direktyva numato galimybę viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms naudoti kūrinius, kurių teisių turėtojai nenustatyti (vadinamuosius „kūrinius našlaičius“ (angl. Orphan Works)). Atsižvelgiant į šią Direktyvą, 2014 m. gruoNenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurio nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, tačiau nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos Įstatymo nustatyta tvarka [2].

džio mėnesį priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas (toliau – Įstatymas) [2].

Kam taikomos naudojimo nuostatos Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos vienodai galioja visoje Europos Sąjungoje pirmą kartą išleistiems arba transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga. Šios nuostatos taikytinos: • knygoms, dienoraščiams, laikraščiams, žurnalams arba kitiems rašytine forma išleistiems kūriniams, taip pat audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems viešai prieinamų kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų kolekcijose. Tos pačios sąlygos taikomos išvardytiems kūriniams ir tuo atveju, jeigu jie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, bet pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl jų naudojimo; • iki 2002 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems jų archyvuose;

• kūriniams (iliustracijoms, fotografijoms, brėžiniams, eskizams, žemėlapiams ir kt.) ir kitiems saugomiems objektams, kurie yra anksčiau išvardytų kūrinių ar fonogramų sudedamoji dalis, yra į juos įtraukti ar sudaro jų visumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymas netaikomas neintegruotiems meno kūriniams. Kūrinys ar fonograma pripažįstami nenustatytų teisių turėtojų kūriniu tik atlikus kruopščią teisių turėtojų paiešką ir jos rezultatus įregistravus Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazėje (toliau – Duomenų bazė) [3], kuri yra sukurta ir palaikoma Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (angl. European Union Intellectual Property Office (EUIPO)). Svarbu pabrėžti, kad nenustatytų teisių turėtojų kūriniai gali būti naudojami tik nekomerciniais tikslais. Kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos bei visuomeninis transliuotojas, vykdydami savo įprastinę su kultūros sklaidos, paveldo išsaugojimo, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo sritimis susijusią veiklą, gali juos naudoti tik tuo atveju, jeigu naudojami kūriniai yra jų archyvuose ir fonduose.

Paieška, registravimas ir statuso naikinimas Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai privalo užtikrinti, kad prieš tai būtų atlikta kruopšti bei sąžininga teisių turėtojų paieška ir kad ji būtų vykdoma naudojantis

konkrečios kategorijos kūriniams tinkamais šaltiniais. Organizacijos, atlikusios šiuos veiksmus ir padariusios išvadą, kad tai yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus užregistruoja Duomenų bazėje. Sukauptą informaciją apie atliktą paiešką organizacijos turi išsaugoti iki tų kūrinių autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo pabaigos, nes, iškilus būtinybei, gali tekti įrodyti paieškos kruopštumą. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui yra taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Tai reiškia, kad kūrinys ar fonograma, kuriems priskirtas nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas vienoje valstybėje narėje, tokiu laikomas visoje Europos Sąjungoje. Gali atsitikti ir taip, kad po kurio laiko kūrinio teisių turėtojai atsiranda. Tokiais atvejais taip pat yra numatytas problemos sprendimas: nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Pasinaudodamas Duomenų baze, teisių turėtojas kūrinį naudojančiai organizacijai gali pateikti prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą. Drauge jis turi galimybę gauti vienkartinę kompensaciją už jo kūrinio panaudojimą. Tokiu atveju kompensacija mokama ne iš kūrinį naudojančios organizacijos, o iš valstybės biudžeto – šiam tikslui numatytų lėšų.

Nacionalinės bibliotekos vaidmuo Įgyvendinant Direktyvą nacionalinėje teisėje, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai buvo priskirtos dvejopos funkcijos. Ji yra paskirta atsakinga nacionaline įstaiga, kuri Lietuvos mastu kontroliuoja teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Duomenų bazėje, teikia metodinę pagalbą. 2015 m. Nacionalinė biblioteka parengė „Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazės diegimo ir naudojimo metodiką“ [4]. Ji veikia ir kaip suinteresuota organizacija, kuri atlieka savo fonduose turimų ir skaitmeninamų kūrinių kruopščią teisių turėtojų paiešką, teikia jos rezultatus į minėtą duomenų bazę. 2014–2016 m. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazėje registravosi 13 suinteresuotų Lietuvos organizacijų ir užregistruoti 52 kūriniai.

Didelio populiarumo sulaukė Druskininkuose surengtas seminaras „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: teisinis ir praktinis požiūris“. Jame dalyvavo atstovai iš 21 kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Atsižvelgdama į autorių teisių ir intelektinės nuosavybės problemų sudėtingumą, 2016 m. Nacionalinė biblioteka organizavo seminarą „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: teisinis ir praktinis požiūris“ [5]. Renginyje 21 institucijai atstovavo 56 nacionalinių, regioninių, sektorinių skaitmeninimo kompetencijos centrų, kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų atstovai. Vykdydama įsipareigojimus, Nacionalinė biblioteka dalyvauja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos organizuojamuose mokymuose, apklausose ir kasmetiniuose Europos Sąjungos šalių atstovų susitikimuose, kuriuose pristatomas kiekvienos šalies indėlis, aptariamas tolesnės veiklos plėtojimas, diskutuojama apie problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant Direktyvą. 2016 m. pavasarį Ispanijos mieste Alikantėje įsikūrusi EUIPO pakvietė Nacionalinės bibliotekos atstovus į mokymus, kurių metu dalyviai iš visos Europos Sąjungos buvo supažindinti su pagrindinėmis Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazės funkcijomis. Svarbiausias mokymų tikslas buvo paruošti būsimus mokytojus, kurie ateityje galėtų rengti mokymus nacionaliniu lygmeniu. Po EUIPO mokymų Nacionalinė biblioteka savo ruožtu rugsėjo–lapkričio mėnesiais organizavo mokymų „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: nuo poreikio atsiradimo iki statuso suteikimo“ turą po penkis didžiuosius šalies miestus. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosiomis bibliotekomis, buvo sukviesti specialistai iš visos Lietuvos įstaigų, besidomintys nenustatytų teisių turėtojų kūriniais. Supažindinta su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygomis, pristatyta Duomenų bazė. Baigiamasis ir gausiausio mokymų dalyvių skaičiaus sulaukęs renginys gruodį įvyko Nacionalinėje bibliotekoje. Visos Lietuvos mastu šiuose mokymuose dalyvavo 133 atstovai iš 59 institucijų: 43 bibliotekos, 14 muziejų ir 2 archyvai. Mokymuose dalyvavusios atminties institucijos Muziejai 24%

Archyvai 3%

Bibliotekos 73%

Atlikta mokymų dalyvių apklausa parodė, kad 98 proc. respondentų mokymuose pateiktą infor-

maciją vertina kaip itin aktualią jų atstovaujamai įstaigai. 63 proc. mokymų dalyvių nurodė, kad jų darbas atstovaujamose įstaigose yra tiesiogiai susijęs su nenustatytų teisių turėtojų kūriniais. Daugiau negu pusė respondentų teigė, kad jiems reikalingi išsamesni mokymai apie kruopščios paieškos vykdymą ir darbą su Duomenų baze. Todėl nuspręsta, kad, esant poreikiui, šie mokymai gali būti kartojami ir 2017 metais. Siekiant vienoje vietoje pateikti svarbiausią informaciją, Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės „Paslaugų“ skiltyje, kategorijoje „Bibliotekininkui“, koncentruotai skelbiama visa su nenustatytų teisių turėtojų kūriniais susijusi medžiaga [6]. Čia pateikiamos aktualios ir naudingos nuorodos į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazę. Tinklalapyje skelbiama informacija apie planuojamus renginius bei įvykusių seminarų ir mokymų medžiaga. Šalyje plečiant skaitmeninimo veiklą, pradėjus sistemingai skaitmeninti ir viešinti XX a. Lietuvoje išleistus leidinius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių skaičius didės. Nacionalinė biblioteka ir ateityje žada suinteresuotoms organizacijoms teikti konsultacijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių veiklos klausimais, mokyti naudotis Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų baze bei teikti informaciją apie kruopščią paiešką. *** Praėjus 5 metams po Direktyvos priėmimo, jau kyla poreikis papildyti šio dokumento objektų sąrašą. Tokių sprendimų priėmimui svarbi kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės nuomonė ir iniciatyvos. Nacionalinėje bibliotekoje laukiama konstruktyvių suinteresuotų organizacijų pasiūlymų dėl Direktyvos objektų sąrašo papildymo.

LITERATŪRA IR NUORODOS

1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo [interaktyvus]. Strasbūras [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: http://data.europa.eu/eli/dir/2012/28/oj. 2. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas [interaktyvus]. Vilnius, 2014 [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/legalAct.html?documentId=3ca2fc4090cc11e4bb408b aba2bdddf3 3. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazė [interaktyvus]. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, 2013 [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: https://euipo.europa. eu/orphanworks/. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazės diegimo ir naudojimo metodika [interaktyvus]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 2014, 72 p. [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lnb.lt/media/public/paslaugos/ nenustatytu_teisiu_kuriniu_turetojai/Metodika.pdf. 5. Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: teisinis ir praktinis požiūris [interaktyvus]. 2016 m. gegužės 26 d., Druskininkai [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: http://konferencijos.lnb.lt/ orphan-works-2016/. 6. Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainė. Paskutinį kartą atnaujinta 2017-05-26 [žiūrėta 2017 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lnb. lt/paslaugos/bibliotekoms/nenustatytu-teisiu-turetoju-kuriniai.

Nauji leidiniai

„Visada ieškojau Lietuvos“ Daina Dailidonienė

Šie Petro Klimo (1891–1969) parašyti žodžiai knygos „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“* sudarytojui Viliui Kavaliauskui įstrigo į atmintį prieš daugelį metų. Knygą apie vieną jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų, diplomatą, teisininką, istoriką išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tai antra Nacionalinės bibliotekos projekto „Nepriklausomybės archyvai“, skirto atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui, knyga (pirma –„Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją“). Knygos ir viršelio dailininkė Elona Marija Ložytė

Į naująjį leidinį sudėti dar neskelbti P. Klimo rašytiniai dokumentai, šeimos archyvo nuotraukos, nemažą dalį sudaro Nacionalinės bibliotekos fondų medžiaga. V. Kavaliauskas teigia nusprendęs rengti knygą apie P. Klimą, nes jam ši asmenybė atrodo itin patraukli. P. Klimas buvo tikrai neabejingas Lietuvoje XX a. pradžioje vyravusioms nuotaikoms ir jos geopolitinei padėčiai. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Lietuvių konferencijoje (dar vadinama Vilniaus konferencija), kurioje buvo numatyta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, jis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos generaliniu sekretoriumi, aktyviai dalyvavo rengiant svarbiausią mūsų tautai dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimą. Deleguotas į diplomatinę tarnybą, būdamas išmintingas, skvarbaus proto ir mokėdamas ne vieną užsienio kalbą, jis puikiai atstovavo Lietuvai ir savo turininguose analitiniuose laiškuose rodė šalies vadovams perspektyvą, demokratijos kelią. Knygos sudarytojas teigia norėjęs pristatyti, kas saugoma su P. Klimu ir minimais įvykiais susijusiuose Nacionalinės bibliotekos fonduose. „Biblioteka – institucija, kuri saugo mūsų išmintį, istoriją, ir tą istoriją turime pristatyti žmonėms, ją suaktualindami. Biblioteka turi viešinti, kas yra jos fonduose“, – teigia V. Kavaliauskas. * Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos: Vasario 16-osios akto signataras, diplomatas, Hitlerio ir Stalino kalinys / sudaryt. V. Kavaliauskas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. 263, [1] p.: iliustr., faks., portr. – (Nepriklausomybės archyvai; 2). – Asmenvardžių r-klė: p. 256–263.

Dar neturėdamas nė trisdešimties metų, P. Klimas jau buvo išleidęs nemažai knygų – ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, Vokietijoje. Jis matė Lietuvos perspektyvą, tikėjo ja. Knygos sudarytojas stebisi: „Kaip tas žmogus, iš kaimo kilęs vaikas, baigęs mokslus Maskvoje, matė Lietuvą, kaip sugebėjo matyti gerokai plačiau?“ „Petras Klimas – labai įdomus žmogus, mums reikia ieškoti daugiau tokių“, – sako V. Kavaliauskas, jau gal 20 metų bendraujantis su Paryžiuje gyvenančiu diplomato sūnumi Petru bei jo žmona Žibute ir juos šiek tiek globojantis. Knygos sudarytojas palaiko ryšius ir su Kolumbijoje gyvenančia Petro Klimo anūke Daphne, dukters Eglės dukra. „Istorinės šeimos man labai įdomios“, – teigia knygos sudarytojas. Atsakingai žvelgdamas į likimo skirtą misiją, nuo pat aktyvios politinės veiklos pradžios P. Klimas rašė dienoraštį. Kasdien arba kai galėdavo, prisėsdavo prie sąsiuvinių (bijodamas kaizerinės valdžios, rašė ir ant palaidų lapelių), kad išsaugotų tų dienų aktualijas, mintis ar istorinių įvykių detales. Dienoraščiuose jis atsiskleidžia kaip itin išmintingas žmogus. V. Kavaliauskas džiaugiasi, kad P. Klimo šeima suteikė galimybę paskelbti penktą dienoraščių sąsiuvinį (pirmi keturi 1988 m. išleisti Amerikoje). Jame aprašomi labai svarbūs 1919–1922 m. įvykiai: 1919 m. Paryžiaus taikos konferencija, derybos su lenkais, Genujos konferencija. (Diplomatui buvo patikėtos sudėtingiausios misijos: derybos Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. derybos su Sovietų Rusija, 1921 m. derybos su Lenkija.)

Su žmona Brone Mėginaite. Kaunas, 1925 m. Nuotr. iš Klimų šeimos archyvo

P. Klimo šeima leido knygoje paskelbti daug dar niekur nerodytų unikalių nuotraukų – jose įvairiais gyvenimo etapais įamžintas jis pats, šeima, bendramoksliai, gyvenimo Italijoje ir Prancūzijoje akimirkos, darbų ir kančių bendražygiai. Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų knygos sudarytojas atrinko P. Klimo 1933–1939 m. rašytus laiškus užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, įgaliotajam ministrui Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys P. Klimas (dešinėje) su Mykolu Biržiška, Kaziui Bizauskui. Juose autorius atsiskleidžia kaip puikus Valdemaru Čarneckiu (stovi šalia) ir Kristina Griniene. Venecija, 1924 m. Nuotr. iš Klimų šeimos archyvo diplomatas. V. Kavaliausko nuomone, P. Klimo laiškai kolegoms ir vadovybei – ypač Antrojo pasaulinio karo pirmomis dienomis – gali būti puikios diplomatinės analizės pavyzdžiai. diplomatas“, – teigia knygos sudarytojas. Daug metų gyvenęs Jis bemaž du dešimtmečius praleido užsienyje užimdamas ne Lietuvoje, P. Klimas nuolat apie ją galvojo ir vis ieškojo mūsų aukščiausius diplomatijos postus, nors taip gal ir buvo ne- šalies ženklų pasaulyje. Buvo surinkęs duomenų, kuriuose pasaupaisoma diplomatinio korpuso rotacinės veiklos principų... lio muziejuose saugomi iškilaus Lietuvos menininko Mikalojaus Platų Lietuvos tarptautinių problemų lauką P. Klimas matė Konstantino Čiurlionio darbai. iš tų diplomatinių aukštumų. V. Kavaliausko manymu, Lietuvoje trūksta literatūros apie V. Kavaliausko teigimu, P. Klimas buvo aktyvi asmenybė, sektinas asmenybes, leidinių, kurie padėtų jaunimui susivokti, nesitaikstė su jokiu Lietuvos priešu – nei su naciais, nei su kaip gyventi, kaip siekti aukštesnių tikslų. Diplomatas P. Klimas – sovietais. Gyvendamas Prancūzijoje, negalėjo priimti nacių viena tokių asmenybių. okupacijos, rašė apie tai laiškus kitiems diplomatams, ir tie laiškai nulėmė jo dalią, nes gestapas jau kurį laiką jį sekė. Perėmus į Šveicariją siųstus laiškus, 1943 m. buvo suimtas. P. Klimas kalėjo aštuoniolikoje Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos kalėjimų, kol galiausiai 1944 m. buvo perkeltas į Kauno kalėjimą. Netrukus buvo išleistas į laisvę, tačiau kančios nesibaigė – buvo išsiųstas į stalininius Kopeisko ir Čeliabinsko lagerius, kuriuose praleido beveik 10 metų. 1954 m. grįžęs į Lietuvą, jautėsi vienišas, nes su Prancūzijoje likusia gyventi šeima dėl geležinės uždangos ilgai negalėjo susitikti. „Jis nebuvo vien politikas ar diplomatas, jis buvo kultūros žmogus. Ko gero, pirmiausia P. Klimas dalyvavo prieš 100 metų – 1917 m. rugsėjį įvykusioje Vilniaus konferencijoje. Nuotraukoje – prezidiumo ir sekretoriato nariai, kultūros žmogus, tik paskui P. Klimas – pirmas iš dešinės. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, šifras F8-591

Metų knyga

Globalus intertekstų skiautinys

Viršelio dailininkė Asta Puikienė

Vaiva Markevičiūtė

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Navakas įprastai pristatomas kaip poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas. Praėjus net 28 metams nuo pirmosios poezijos knygos išleidimo, rašytojas vėl matuojasi debiutanto apdarą – 2016 m. jis išleido savo pirmąjį prozos kūrinį – romaną „Vyno kopija“*. Akcijoje „Metų knygos rinkimai 2016“ jis pelnė metų knygos suaugusiesiems titulą, o po kelių mėnesių buvo įvertintas pirmąja Grigorijaus Kanovičiaus literatūros premija.

Nenuostabu, kad tokio literatūrinio bagažo savininko debiutinis romanas iš pirmo žvilgsnio neįprastas, keistas, labai intertekstualus ir dėl to sunkiai įkandamas. Jį galima pavadinti įvairiai – galiniame knygos viršelyje literatūrologė Jūratė Čerškutė vardija galimus apibrėžimus: „pasaulio literatūros montažas, kinematografas, <...> gyvenimo spektakliai, <...> įvairiausio masto fantazijos bei (nusi)svaigimai <...> tikriausia kopijų kopija“. Žodis „kopija“ pasirodo ir knygos pavadinime, jo vizualizacija – viršelyje: kėdė ir jos šešėlis arba kitaip – kėdės kopija. Iš kopijų ir nuorodų nupintas tekstas toks intermedialus, kad peršasi plačiausias ir todėl bene tiksliausias romano apibūdinimas – tankus intertekstų audinys. Sąvoka „romanas“ šiuo atveju apima ir kitus literatūros žanrus: novelę, pjesę, filmo scenarijų, laiškus. Čia randamos įvairiausios intertekstų rūšys: užuominos ir tikslios nuorodos į kitus tekstus, perfrazuotos ir pažodinės citatos (netgi su išnašomis), nuorodos į plačiai žinomus tekstus ir į tuos, kuriuos atpažins tik tikras humanitaras. Nurodoma į įvairias medijas: literatūrą, kiną, muziką, dailę. Iš įvairialypių intertekstų supinamas visas romanas, kuriame, išskyrus jį įrėminančius pirmuosius ir paskutinius skyrius, pasakotojas atrodo bejėgis – jis leidžiasi

„

Pasakotojas leidžiasi nešamas asociacijų upės, todėl romanas neturi fabulos, <...> rodomas begalinis tekstų laukas, kuriame tekstai pinasi tarpusavyje.

* Navakas, Kęstutis. Vyno kopija. Vilnius: Tyto alba, 2016. 198, [2] p.

„

nešamas asociacijų upės, todėl romanas neturi (personažai, kaip ir garsioje Luigi Pirandello Pirmasis fabulos – niekas nepapasakojama, rodomas pjesėje „Šeši personažai ieško autoriaus“, romane begalinis tekstų laukas, kuriame tekstai pinasi K. Navako romanas autoriaus ieško ne kartą), kitame matyti romano tarpusavyje, nepaisant jų raiškos būdo. Pasakoatomazga, kurioje skaitytojas sužino, kas dėjosi iš pirmo žvilgsnio tojas, stebėdamas alėjoje vaikštančius žmones, visame koliažiniame romano tekste – kodėl jis neįprastas, keistas, toks. Siekdama neatimti skaitymo malonumo, metaforiškai kalba apie tekstus: „Alėja klaidina, ji pilna atsitiktinių svetimų gyvenimų skeveldrų, labai intertekstualus į šį klausimą recenzijoje neatsakysiu. Galiu tik kiekvienas čia ateina nešinas savais skivytais, o nuraminti – knygos pabaigoje atsakymas yra. Ir, ir dėl to sunkiai kai kurie labai stengiasi, kad jie būtų pastebėti ir laikydamasi romano žaidimo taisyklių, pateikti įkandamas. komentuojami <...>. Žinoma, praeiviams aš irgi intertekstinę nuorodą – romano atomazga panaši atsitiktinė skiautė, išplėšta iš vien man žinomų į režisieriaus Marco Forsterio psichologinio trikontekstų, <...> pabūsiu šio globalaus skiautinio lerio „Pasilik“ („Stay“) atomazgą. dalimi“ (p. 179). Taip sudėtas ir šis romanas – Tiesioginės kalbos neišskyrimą galima arglobalus skiautinys – iš tekstų nuotrupų, išplėštų iš jų kontekstų. gumentuoti tuo, kad jos iš tiesų... nėra. Visa vyksta pasakotojo Pasakotojas vienam iš personažų rašytame laiške paaiškina vaizduotėje, todėl niekas iš tikrųjų nekalba. Romane, kaip ir ir intertekstų gausą: „turiu rašyti, jau einu, atsiųsiu tau ištrauvaizduotėje, negalioja įprasta logika, ją pakeičia pasąmonės kas. Jei neatsiųsiu, skaityk mane, parašytą kitų autorių.“ (p. ar sapno alogika: nėra nieko pastovaus, laikas, erdvė, veikėjai 168) Taigi viskas jau parašyta, visas rašymas – tik sukimasis mainosi, elgiasi neprognozuojamai, nemotyvuotai, tačiau jotarp jau parašytų tekstų. Galbūt dėl to romane – net dvylika kia keistenybė, joks alogiškas elementas nekvestionuojamas. pacituotų pastraipų su tiksliomis nuorodomis, pateikiamo„Savo vizijose mes niekada nebūname vieni“ (p. 80), – teimis išnašose: autoriumi, knyga, vertėju, leidimo metais. Tik gia pasakotojas, ir ši frazė apibūdina jo santykį su personažais, svarbu pasakyti, kad, nors nurodoma tiksli bibliografija, tekste kurie keičiasi vaidmenimis ir vietomis tarsi kaleidoskope, pastraipos neišskiriamos nei kabutėmis, nei šriftu. Jos gula į vos pasakotojui pakreipus žvilgsnį ar mintį. Tuo vaizduotė tekstą lyg jo dalys, o ne svetimkūniai. skiriasi nuo fizinės tikrovės, kurioje pasakotojas pripažįsta Romanas pradedamas sakiniu „Šiąnakt aš numiriau.“ (p. 7), esąs be galo vienišas. Net ir būdamas ne vienas. kurį reikėtų suprasti ne kaip veikėjo, bet kaip autoriaus mirtį. Romaną skaityti nėra lengva, tačiau nereikėtų išsigąsti. Romanas neturi vieno autoriaus, jam „mirus“ pradeda lietis Intertekstualus romanas tuo ir žavingas – skaitytojas, net ir jau minėta intertekstų upė, neturinti nei autorių, nei krantų. Jai neatpažindamas visų intertekstų (ar tai išvis įmanoma?..), negalioja jokios taisyklės. Pavyzdžiui, tiesioginė kalba išskiriama pajunta tekstų pulsavimą ir sąveikavimą. O tai turbūt ir vos keliuose skyriuose, abu jie – knygos pabaigoje: viename svarbiausia skaitant Kęstučio Navako „Vyno kopiją“ – svaikalbasi pasakotojo vaizduotės sukurtos ir paliktos moterys ginančią tarsi vynas, suaustą iš kopijų, bet visgi originalią.

Grigorijaus Kanovičiaus literatūros premijos laureatų sąraše pirmuoju pagerbtu kūrėju įrašytas Kęstutis Navakas. Jonavos rajono savivaldybė, atsižvelgdama į senąsias įvairių tautų sugyvenimo mieste tradicijas, įsteigė būtent šio prozininko vardu pavadintą premiją, nes G. Kanovičius gimė Jonavoje. Planuojama, kad tai bus kasmetinė literatūros premija, kurią 80 proc. finansuoja privatūs mecenatai ir 20 proc. – rajono savivaldybė. Pateiktų kūrinių vertinimo komisijai vadovavo istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius. Romanas „Vyno kopija“ įvertintas už originalumą ir siurrealistinio pasakojimo perspektyvą lietuvių literatūroje. Premijos skyrimu besirūpinanti Jonavos rajono viešoji biblioteka surengė apdovanojimo teikimo iškilmes. Birželio 20 d. įvykusiame renginyje K. Navakas džiaugėsi šiuo įvertinimu, nes G. Kanovičius yra vienas mėgstamiausių jo rašytojų. Nuotraukoje – laureatą pasveikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė (kairėje) ir bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė. Sandros Šklenskienės nuotr.

Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui

Žvilgsnis į praeities šaltinius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos praeitis ir dabartis buvo ir yra tiriama bei aprašinėjama ir turi solidžią istoriografiją. Vis dėlto istoriniai tyrimai niekada nėra baigtiniai – kiekvienai kartai atsiranda poreikis pažinti istoriją naujais rakursais, tad gimsta naujos istorijos versijos. Artėjantis Nacionalinės bibliotekos jubiliejus yra stimulas pažvelgti į jos praeitį ir dabartį iš naujų perspektyvų. Toliau skelbiame ciklo „Bibliotekos Antrojoje Lietuvos Respublikoje: byloja šaltiniai“ publikacijas. (Pradžia žurnalo „Tarp knygų“ balandžio, tęsinys – birželio numeryje.) Šį kartą dėmesys krypsta į Lietuvos miestų bibliotekas, konkrečiau – į aštuonias Švietimo ministerijos išlaikomas bibliotekas, įsteigtas 1921–1923 metais. Formaliai jos buvo pavaldžios Centriniam valstybės knygynui, o vedėjas privalėjo tas bibliotekas vizituoti. 1922 m. sausį vedėju paskirtas Andrius Škėma šią prievolę atliko 1922, 1924, 1926, 1927 ir 1930 metais. Didesnė dalis ataskaitų iš šių vizitacijų išliko. Jose dominuoja sausa statistika, bet pasitaiko prasitarimų

apie bibliotekų vedėjų charakterio savybes ir gana atsainų jų elgesį su bibliotekoms skirtomis lėšomis. Taip pat išsakomas rūpestis dėl ne visai idiliškų bibliotekų vedėjų santykių su savivaldybių ir apskričių valdybomis ar tarybomis. Pastarosios turėjo prievolę materialiai išlaikyti bibliotekas, bet kartais sustabdydavo finansavimą. Galiausiai ataskaitų potekstėje galima pajusti priekaištą Švietimo ministerijai dėl per menko rūpinimosi bibliotekų fondų augimu bei nenoro surasti papildomų etatų. Šiame numeryje spausdinamos dvi ataskaitos, nušviečiančios padėtį ką tik suformuotame valstybinių bibliotekų tinkle.

Centrinio valstybės knygyno skyriai 1924 m. vasarą Valstybės išlaikomų ir kontroliuojamų bibliotekų pradžia nepriklausomoje Lietuvoje siejama su Kaune 1919 m. gruodžio 20 d. įteisintu Centriniu valstybės knygynu (toliau – CVK). Tuo pat metu kilo iniciatyvos steigti naujas bibliotekas kituose miestuose, bet iš karto susidurta su jų išlaikymo problema. „Kadangi privatinė iniciatyva ir tuo tarpu savivaldybė yra surištos lėšų trūkumu, reikalinga būtų čia įsteigti CVK skyrius, kuris galėtų perimti iš Savivaldybės ir privatinių šaltinių esamuosius knygynų ir istorinių liekanų rinkinius“, – 1920 m. balandį rašė Šiaulių apskrities valdybos pirmininkas1. Centrinė valdžia palankiai žiūrėjo į galimybę centralizuotai tvarkyti provincijos kultūros sferą, bet nenorėjo prisiimti per didelio finansinio krūvio. Steigiant bibliotekas, apskričių ir miestų savivaldybėms teko pareiga skirti joms patalpas, finansuoti šildymo ir apšvietimo išlaidas. Jos privalėjo pateikti kandidatus į bibliotekų vedėjų pareigas. Bet tik tiek. Centrinio valstybės knygyno vedėjams šioje sistemoje teko didžiausias krūvis: jie turėjo numatyti visų bibliotekų finansines sąmatas, paskirstyti knygų ir periodikos srautus, kontroliuoti unifikuotos bibliotekų sistemos diegimą, prižiūrėti bibliotekų veikimą jas vizituodami. Pastaroji funkcija dubliavosi su Valstybės kontrolės revizijomis. Vis dėlto lemiamą žodį tardavo Švietimo ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas – jis tvirtindavo 1

Andrius Škėma – bibliotekos vedėjas nuo 1922 iki 1935 m.

Šiaulių apskrities valdybos kreipimasis į Centrinį knygyną. 1920-04-29 // Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 1655, ap. 2, b. 3, lap. 4.

kandidatus į bibliotekų vedėjus bei viso valstybinių bibliotekų tinklo sąmatas. Šis tarpusavio ryšių tinklas buvo įteisintas 1920 m. liepos 19 d., kai buvo priimtas Įsakymo apie Centralinį valstybės knygyną papildymas2. Pirmąja valstybine biblioteka tapo Šiaulių apskrities biblioteka – ji pradėta kurti 1920 m. kovo mėnesį. Po pusantrų metų sėkmingos plėtros 1921 m. rugpjūtį ji tapo CVK skyriumi. Kitos valstybinės bibliotekos 1921 m. antrojoje pusėje buvo įsteigtos tuščioje vietoje didžiausiuose miestuose – Marijampolėje, Raseiniuose, Telšiuose ir Panevėžyje. Nuo 1922 m. pavasario iki 1923 m. pavasario bibliotekos įsteigtos Ukmergėje, Mažeikiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Po to iki 1934 m. prasidėjusio valstybinės kultūros politikos „pabudimo“ sunku būtų kalbėti apie sistemišką plėtrą – 1925 m. CVK skyrius įsteigtas Alytuje, 1930 m. – Biržuose, 1931 m. – Tauragėje. Išlikę archyviniai šaltiniai – 1922 m. ataskaitos3, viena kita apžvalga to meto spaudoje4 – leidžia bendrais bruožais atkurti kiekybinius pirmųjų CVK skyrių rodiklius. CVK vedėjas A. Škėma 1922 m. rudenį buvo įpareigotas atlikti vizitaciją didžiausiuose 2 3 4

Vyriausybės žinios, 1920-08-03, Nr. 435, p. 3. Žr. LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1781. Valstybės Centralinis Knygynas. Švietimo darbas, 1923, Nr. 5, p. 359–362.

Dokumentas Nr. 1: Andriaus Škėmos ataskaita apie reviziją Centrinio valstybės knygyno skyriuose, atliktą 1924 m. liepos 6–18 d. Antspaudas: Švietimo Ministerija Valstybės Centralinis Knygynas 1924 m. Rugp[jūčio] m. 20 d. No. 99 Kaunas Ponui Švietimo Ministerijos Aukštesniojo Mokslo Tarėjui. Einant Šv[ietimo] Ministerijos įsakymu 5131 N iš š/m. Liepos 4 d., aplankiau Mariampolės, Šiaulių, Telšių, Raseinių, Ežerėnų, Rokiškio, Panevėžio ir Ukmergės Centralinio Valstybės Knygyno Skyrius. 1) Mariampolės Centralinio Valstybės Knygyno Skyrius įsteigtas 1920 m.7 Iki revizijos dienai (Liepos 7 d.) sulig {š/m.} kasos knygos, pajamų buvo 2225 litai 10 c[entų], išlaidų – 2135 lit. 70 c., kasoje – 89 l. 80 c. Inventoriaus knyga ir susirašinėjimo byla su išlaidas pateisinamais dokumentais vedama tvarkoje. Registracijos knygoje užregistruota ir ant lentynų pastatyta 2133 knygos. Knygynas veikia kasdien nuo 10 iki 1 v. ir nuo 3 iki 6 ir šventadieniais nuo 1 iki 2. Abonementų knygynas turi 319, iš kurių kasdien atsilanko 20–25. Del stokos buto skaityklos prie knygyno nėra. Knygynui reikalinga trečia spinta ir kelios kedės. Knygyno vedėja, p. [Marija] Dailydienė, paskirta nuo 1923 m. Birželio 25 d. pareigas savo eina sąžiningai8. 2) Šiaulių C[entrinio] V[alstybės] Knygyno skyrius įsteigtas 1921 m. rugpjū-

7 8

Ši biblioteka buvo įsteigta 1921 m. rugsėjo 1 d. Jos pirmtakė I. Natkevičaitė buvo atleista 1923 m. gegužės mėn. Tai įvyko po revizoriaus Jono Bočio revizijos, kurios metu rasta, jog „knygyne viso randasi suregistruotų ir sukatalogizuotų 1162 knygos; iš jų 250 su aptaisais, likusios 912 be aptaisų. Nesuregistruota dar į 300 knygų, kurios neseniai gautos iš Švietimo Ministerijos. Be aptaisų duodamos skaityti knygos jau gerokai apiplėšytos. Knygynas atdaras pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 3 iki 5 ⅟₂ val. vakaro. Knygos išduodamos tik į namus skaityti. Ėmėjai daugiausia moksleiviai ir keletas kareivių; skaitytojų labai mažai. Prie knygyno skaityklos nėra; nėra jokios iškabos nei iš gatvės, nei prie knygyno durų; nenuostabu, kad iš vietinių gyventojų apie knygyno gyvavimą niekas nieko nežino. Raštinės dalis visai apleista: kasos knyga nevedama, gaunamųjų ir siunčiamųjų raštų knygos neužvestos, bylos nesutvarkytos, visoki gaunamieji raštai ir siunčiamųjų nuorašai išsimėtę; visi šie trūkumai buvo pastebėti darant reviziją 1922 m. rugsėjo m., bet iki šiolei neprašalinti. [...] Atsilankant knygyne 3 kartus savaitėje po porą valandų, vargiai galima atnešti šiek tiek apčiuopiamą naudą“ (J. Bočio ataskaita į Švietimo ministeriją. 1923-04-12 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1296, lap. 183).

skyriuose – Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Jo ataskaita neišliko. Į priežiūros procesą negaišdama įsikišo ir Valstybės kontrolė: 1923 m. balandį revizoriai lankėsi Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, o 1924 m. sausį – Mažeikiuose5. Kontrolierių išvados lėmė, jog darbą prarado Marijampolės bibliotekos vedėja ir grėsmė iškilo Mažeikių skyriaus vedėjui. Dėl pastarojo atvejo Švietimo ministerija 1924 m. gegužę pasiuntė A. Škėmą į Mažeikius atlikti papildomo tyrimo (dok. Nr. 2). Tuomet jau buvo suplanuota, jog CVK vedėjas aplankys visus skyrius. Ši vizitacija įvyko liepos mėnesį (dok. Nr. 1) ir truko dvi savaites. Jos metu buvo aplenkti tik Mažeikiai, nes ten buvo ką tik lankytasi. Keliauta traukiniais ir arklių traukiamais vežimais, nakvota miestų viešbučiuose6. Toliau skelbiama šios revizijos ataskaita, papildyta komentarais iš kitų to meto šaltinių. Dar publikuojama A. Škėmos ataskaita apie anksčiau atliktą reviziją Mažeikiuose. Šie dokumentai atspindi sutelktinį valstybinių bibliotekų būklės vaizdą 1924 m. pavasarį ir vasarą, t. y. tuomet, kai jų steigimo vajus jau buvo pasibaigęs. Dokumentus papildo kai kurių duomenų suvestinė lentelė. CVK skyrių Ukmergėje, Panevėžyje ir Marijampolėje revizijos ataskaita. 1923-0412 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1296, lap. 183–184; CVK Mažeikių skyriaus revizijos aktas. 1924-01-23 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1297, lap. 42–43. 6 CVK vedėjo A. Škėmos kelionės išlaidų sąskaita. 1924-07-21 // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 12, lap. 84, 86. 5

čio m.9 Iki revizijos dienai (liepos 8 d.) sulig kasos knygas pajamų buvo 948 litų 79 c., išlaidų – 7372 l. 40 c., kasoje turėjo būti 2108 lit. 39 c., patikrint kurių nebuvo galimybės, nes vedėja, p. [Ona] Bugailiškienė, pas kurią turėjo būti pinigai, buvo atostoguose10. Prašiau11 laisvai samdomos vedėjos pavaduotojos, Onos Baltolytės, perduoti p. Bugailiškienei, kad didesnes kasos liekanas (pav. 200 lit) laikytų banke. Užstatų, pabaudų ir užskaitymų knygos nešniuruotos ir neantspauduotos. Patarta butinai tą trukumą prašalinti12. Užregistruoti ir sukatalagizuota 12425 kn[ygos], iš jų šįmet – 3105 kn[ygos]. Abonementų knygynas turi 300, kuriems išduodama į savaitę apie 300 knygų. Prie knygyno yra skaitykla, kurią lanko kasdien 80–100 skaitytojų. Salė skaityklai maža ir ankšta, ankštas ir visas knygynas13. Reikalingas didesnis knygynui butas ir antras etatinis knygininkas14. Šiuo steigimo aktu jau nuo 1920 m. vasaros ar rudens veikiantis Šiaulių apskrities knygynas buvo įtrauktas į valstybinių bibliotekų sistemą. Knygyno vedėja 1921 m. liepos 1 d. buvo paskirta Ona Bugailiškienė, kuri taip apibūdino jo veiklą: „Šiaulių apskr[ities] knygynas, projektuojamas CVK skyrius, turi arti 6000–8000 tomų knygų. Didesnė dalis knygų iš Žagarės Nariškino dv[aro], Daubiškių Moro. Surinkta ir iš kitų dvarų, kur buvo be priežiūros ir šiaip supirkta. [...] Skaitykla pradėjo funkcionuoti nuo pat pirmųjų dienų, turi nuolatinių lankytojų 48 žmones (imama po 3 auk[sinus] už mėnesį), laiko arti 50 įvairių lietuvių ir kitomis kalbomis laikraščių“ (O. Bugailiškienės laiškas E. Volteriui. [Be pabaigos ir datos] // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 25, lap. 109). Daubiškių ir Žagarės dvarų bibliotekos į Šiaulius buvo atgabentos 1920 m. gegužės mėn. Valstybės archeologijos komisija 1920 m. balandžio–gegužės mėnesiais surengė ekspediciją po Žemaitijos dvarus. Jos tikslas buvo perimti be priežiūros likusias dvarų kultūrines vertybes. Minėtų dvarų bibliotekos Šiauliuose atsidūrė vieno iš jų dalyvių – Stasio Brašiškio iniciatyva (S. Brašiškio ataskaita iš komandiruotės. 1920-05-03 // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 3, lap. 36–37). 10 Taisyta galūnė „-e“ į „-uose‟. 11 Taisyta „prašyta“ į „prašiau“. 12 Išbraukta: „Kanceliarijos dalis vedama tvarkoje“. 13 Ona Bugailiškienė dar 1923 m. vasarį metinėje ataskaitoje rašė: „Knygyno butą sudaro dabar tik 3 kambariai Valstybiniuose Švietimo Ministerijos namuose, kurį nuomoja savyvaldybė, tačiau jis per daug ankštas, ypač skaityklai ir ankštuma dalinai paralizuoja jo tvarkymą nesant vietos kur išdėlioti knygas, jos gi pačios kruvuose sudėtos turi pa[v]ojaus gesti“ (Šiaulių Centralinio Knygyno 1922 metų darbuotės apyskaita // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 9, lap. 56). Nepasirašytoje žinutėje ji beveik tą patį pakartojo Šiaulių visuomenei: „Dauguma knygų suverstos kampuose ant grindų pelėja neturėdamos vietos. Knygyno skaityklos kambarėlis mažutėlis su vienu stalu ir 5 kėdėmis. Daugumas skaityklos lankytojų yra gimnazistai, kuriems prisieina dažniausiai statiems knygas skaityti.“ (Šiaulių miesto Viešasis knygynas // Šiaulių naujienos, 1923-12-21, p. 2). Tikriausiai dėl šios priežasties biblioteka 1923 m. perdavė Lietuvos universitetui apie 4000 knygų (Šiaulių Centralinio Knygyno 1923 metų darbuotės apyskaita // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 13, lap. 80). 14 Išbraukta „nes prie“. 9

3) Telšių C[entrinio] V[alstybės] Knygyno Skyrius įsteigtas 1921 m. gruodžio m. Tikrinant kasos knygas paaiškėjo, kad orderis N 234618 sumoje 255 litų dą neįkasuotas. Pajamų buvo 863 l. 10 c., išlaidų 783 l. 75 c., kasoje 79 l. 35 c. Patarta užvesti inventoriaus ir užstatų knygas. Užregistruota ir pastatyta ant lentynų 2129 kn[ygos]. Knygynas veikia kasdien nuo 2 iki 7 ir šventadieniais nuo 2 iki 4. Prie knygyno yra skaitykla. Knygynu {ir skaitykla} naudojasi kasdien 30–40 žmonių. Patarta vedėjai p. Nekrašaitei, įsigijant knygas, daugiau kreipti domės į skaitlingesnės skaitančios visuomenės reikalavimus, o ne15 pirkinėti knygas, nors ir geroms sąlygoms, bet mažai skaitomas16. 4) Raseinių C[entrinis] V[alstybės] skyrius įsteigtas 1921 m. Spalių m. sulig kasos knygos pajamų buvo 3060 l., išlaidų 2760, kasoje 300 litų. Raštinės dalis vedama tvarkoje. Deliai tikslesnės užstatų kontrolės patarta vedėjai, Juodkienei, greta vedamųjų tam tikslui kortelių užvesti dar ir užstatams knygą. Užregistruota ir ant lentynų pastatyta 1516 knygų. Nurodyta tvarka formatų knygų numeravimo. Knygynas veikia nuo 12 iki 1 ir nuo 3 iki 8. Prie knygyno yra skaitykla, kuria17 naudojasi kasdien 14–16 skaitytojų. Apart to, knygų į namus išduodama 10–12 asmenims. Toks mažas knygyno lankytojų skaičius aiškinamas tuom, kad knygyno esama nuošalioje Vilniaus gatvės gale. Knygynas atsižymi savo gražiomis spintomis. 5) Ežerėnų C[entrinio] V[alstybės] Knygyno Skyrius įsteigtas 1923 m. gegužės 15 d. klubo „ Akstinas“ namuose. Butas geras. Pajamų buvo 2083 l 50 c. išlaidų 1875 l. 34 c., kasoje pas vedėją p. [Leoną] Ƶurauską 208 l. 16 c. Raštinės dalis vedama tvarkoje. Nė užstatų, nė pabaudų neimama. Užregistruota tik 314 tomų. Konfiskuotas nuo pil[iečio] Noviko Berelio ir knygynui perduotas 1141 ekz[empliorius] vokiečių knygų neregistruotas: vedėjas nežinojęs kaip su jomis pasielgti18. Patarta jais užregistruoti ir, nesant19 ‹ skaitančių knygų, parašytų vokiečių kalba ›20, susimainyti kad ir su Kauno C[entriniu] V[alstybės] Knygynu. Toks mažas skaičius užregistruotų ir sukatalagizuotų knygų (314 t.) aiškinamas tuom, kad buvęs vedėjas, p. [Petras] Skurka, visiškai knygynu nesirūpino. Dabartinis vedėjas nors jaunas ir neprityręs21, stengiasi veikliau darbuotis: užpirkęs pil. Dombrovskio knygyną iš 800 tomų, už kurį Šv. M-jos {jam} asignavo 700 lit[ų]; jo rūpesčiu įsigyti rankraščiai kun. Katelės, „Varpas“ 1890 m., „Nauj[i]enos“ 1901 m., „Ukininkas“ 1901 m., „Vilniaus ƶinios“ 1904–1905 m. Knygynas su skaitykla veikia nuo 9 iki 1 ir nuo 4 iki 6 v. ir šventadieniais nuo 1 iki 2. Stokos knygų deliai knygynas turi tik 85 abonementus. Skaitytojų ir ėmėjų atsilanko 20–25. 6. Rokiškio C[entrinio] V[alstybės] knygyno Skyrius įsteigtas 1923 m. Vasario 15 d. Pajamų ir išlaidų sulig kasos knygos buvo po 4271 l. 56 c. Raštinės dalis vedama tvarkoje. Registracijos knygoje užregistruota 910 {knygų} pavadinimų su 1192 tom[ais]. Duota nurodymai tikslesniam sulig tomų knygų registravimui. Tuo tarpu knygynas veikia be skaityklos. Vedėjas, p. [Stasys] Meilus, mano, kad jam pavyks ateityje išgauti nuo m[iesto] Valdybos didesnį knygynui butą, kuriame galima bus įsteigti ir skaityklą. Abonementų knygynas turi 655, iš kurių kasdien knygynu naudojasi 5022. 7. Panevėžio C[entrinis] V[alstybės] knygynas įsteigtas 1922 m. VIII-4 d23. Taisyta pieštuku „nei“ į „o ne“. 16 Galbūt tai užuomina į 1923 m. pradžioje kilusį ideologinio pobūdžio konfliktą tarp bibliotekos vedėjos ir Telšių apskrities savivaldybės, kuri atsisakė išlaikyti knygyną. Savo argumentus savivaldybė dėstė taip: „Nepasiekia savo tikslo, nes juo pasinaudojančiųjų mažas skaičius esti ir tarp knygų randasi prieštikybinės pakraipos duodama be skirtumo jaunuomenei skaityti“ (Telšių apskrities valdybos raštas į Švietimo ministeriją. 1923-04-14 // LCVA, f .391, ap. 4, b. 1296, lap. 276). 17 Išbraukta „lanko“. 18 Šios knygos vokiečių okupacijos metais priklausė Ežerėnų karo ligoninės bibliotekai, po to atsidūrė Noviko Berelio parduotuvėje, kurią paveldėjo jo duktė Ida Deičienė. Jos 1923 m. gruodžio 3 d. buvo išgabentos į Ežerėnų biblioteką (Protokolas. 1923-12-03 // LCVA, f. 391, ap .4, b. 1297, lap. 201). 19 Išbraukta: „vokiečių kalboj skaitytojų“. 20 Įrašyta kitu rašalu kita ranka. 21 Petrui Žurauskui tuomet buvo 20 metų, jis turėjo ketverių metų raštininko patirtį (P. Žurausko anketa. 1929 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1964, lap. 1–2). Bibliotekos vedėju jis buvo paskirtas 1924 m. gegužės 31 d., o faktiškai tapo birželio 14 d. (Ežerėnų knygyno priėmimo– perdavimo aktas. 1924-06-14 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1297, lap. 123–128). A. Škėma Zarasuose lankėsi liepos 14 d., tad P. Žurauskas buvo išdirbęs tik mėnesį. 22 Bibliotekos 1924 m. ataskaitoje Stasys Meilus rašė, jog biblioteką tais metais lankė 457 moksleiviai, 68 žemdirbiai, 20 amatininkų, 16 prekybininkų, 15 darbininkų ir 2 tarnai. Atmetus moksleivius, 129 lankytojai buvo baigę pradžios mokyklą, 43 turėjo vidurinį išsilavinimą, 37 – naminį išsilavinimą ir vienas buvo baigęs aukštąjį mokslą (Rokiškio Centralinio Knygyno 1924 metų veikimo apyskaita. 1925-02-14 // LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 14, lap. 73–74). 23 Oficialiai biblioteka įsteigta 1921 m. gruodžio 1 d., bet faktiškai pradėjo veikti 1922 m. balandį. Ji veikė vedėjos bute. Po kiek laiko butas buvo rekvizuotas kariuomenės reikalams ir atgautas 1922 m. rugsėjo 1 d., tad biblioteka neveikė. Skaitykla joje atidaryta tik gavus baldų – 1922 m. gruodžio 1 d. (Panevėžio Centralinio Knygyno ataskaita už 1922 metus. 1923-03-29 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1781, lap. 130). 15

Sulig kasos knygos pajamų buvo 3965 l. 44 c., išlaidų 3808 l. 80 c. kasoje 156 l. 64 c. Miesto ir apskrities savivaldybės šiems metams duoda knygynui 8000 litų; iš24 šios sumos už butą, kurą, šviesą ir patarnavimą reiks išleisti apie 4000 litų, o likusiejai 4000 litų bus suvartoti knygų įsigijimui ir jų aptaisymui bei remontui. Kanceliarijos dalis vedama tvarkoje. Užregistruota, sukatalagizuota ir tiksliai25 sulig formatų ant lentynų sustatyta 3468 tomai. Prie knygyno yra skaitykla, kurią lanko kasdien apie 600 skaitytojų26. Knygų ėmėjų kasdien virš 100. Knygynas su skaitykla veikia kasdien nuo 1027 iki 1 ir nuo 3 iki 7. Vedėja [Elžbieta] Jodinskaitė prityrusi, uoli ir darbšti darbininkė. Dėka jos rupesčiui, taktui ir darbštumui savivaldybės skiria knygyno reikalams taip žymias sumas. Knygynas papuoštas 8 paveikslais Lietuvos rašėjų ir 4 – Liet[uvos] kunigaikščiu. Kad knygynas galėtų tinkamai plėtotis, reikalinga įsteigti28 etatinį knygininką, nes viena vedėja, nors ji būtų darbščiausia, negalės pajėgti tinkamai vesti knygyno, kas žalingai atsilieps visuomenėje29. 8)30 Ukm[ergės] C[entrinio] V[alstybės] K[nygyno] S[kyrius] įsteigtas 1922 m. kovo 1 d.31 Sulig kasos knygų pajamų buvo 2522, 50, išlaidu – 2449 l. 88 c., kasoje 42 l. 62 c. Kanc[eliarijos] dalis vedama tvarkoje. Užr[egistruota] ir sukatal[oguota] 2154 t[omai]. Abonen[tų] 426. Knygynas veikia nuo 10 iki 1 ir 3–6 v. Emėjų 40, skai[tytojų] 20. Vietinė m[iesto] savivaldybė nuo kovo m. nepildo savo pasižadėjimo apmokėti būtą. Prie knygyno yra muzėjelis – Uk[mergės] Ap[skrities] liaudes mokytojų dovana. Muzėjelis atsižymi gana įvairiu rinkiniu akmeniniu kirvuku šlifuotų akmens laikų, kolekc[ija] met[alinių] pinigų ir laukiniu paukščiu kiaušiniu [ir] t. t. Darant kasos revizijas pastebėta, kad Mariampolės, Telšių ir Panevėžio vedėjoms algos nekasuojamos. Patarta šiems knygynams ištaisyti tuos trukumus ir ateityje žymėti kasos knygoje visas sumas. Visi aplankyti knygynai katalogizuoja knygas įvairiais būdais. Kol knygynas mažas, pav. Ežerėnuose, tai katalagizavimo būdas neturi didesnės reikšmės, bet turint omenyje, kad ir maži knygynai plėtojasi ir kad C[entrinio] V[alstybės] K[nygyno] Skyriai turi būti pavizdžiu provincijos knygynams, duoti smulkus nurodymai vienodo knygų katalogizavimo, būtent: vesti alf[abetinį] kat[alogą] ir žymėti kiekvieną knyga dvejopai: 10 sulig autoriaus ir 2) sulig turinio, ką visi knygynai pasižadėjo greitu laiku atlikti, apart Šiaulių ir Panevėžio knygynų, kuriu prie dabartinio sąstato darbininku to darbo greit atlikti negalės. Pastariesiems knygynams patarta, negriaunant esamosios tvarkos, ruošti antras korteles (sulig turinio) ir papildyti jomis esamus alfabetinius katalogus. Tuo būdu galima bus pasiekti tikslo – sudaryti pilną „kryževą“ alfab[etinį] katalogą. Panevezyj laikotarpyj [per] 1/2 metu, Šiauliuose - 1 m[etus]. V[alstybės] C[entrinio] K[nygyno] Vedėjas [pasirašė] A. Škėma Rankraštis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1655, ap. 2, b. 12, lap. 73–75 Dokumentas Nr. 2: Andriaus Škėmos ataskaita apie reviziją Centrinio valstybės knygyno Mažeikių skyriuje, atliktą 1924 m. gegužės 19 d. Antspaudas: Švietimo Ministerija Valstybės Centralinis Knygynas 1924 m. Balan[džio] m. 26 d. No. 80 Kaunas Antspaudas: Švietimo Ministerija Gauta 1924 m. gegužės m. 27 d. Išbraukta „kurių“. Išbraukta „ant lentynų“. 26 Toks skaičius kelia abejonių. Galbūt čia nurodytas keliolikos dienų lankytojų skaičius. Elžbieta Jodinskaitė tokį apibendrinimą buvo padariusi 1922 metų ataskaitoje, kurioje nurodė, jog per 19 gruodžio mėnesio dienų skaitykloje buvo 400 skaitytojų (Panevėžio Centralinio Knygyno ataskaita už 1922 metus. 1923-0329 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1781, lap. 131). 27 Išbraukta „⅟₂“. 28 Taisyta pieštuku: „įsteigti“ į „paskirti“. 29 Papildomas etatas bibliotekai buvo duotas tik 1926 m. kovo mėn. (Švietimo ministerijos raštas A. Škėmai. 1926-03-06 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1958, lap. 27). 30 Įrašyta pieštuku. 31 Biblioteka faktiškai pradėjo veikti 1922 m. gegužės mėn. Vedėja Emilija Lajauskienė apgailestavo, jog tai įvyko per vėlai, nes apylinkės dvarų bibliotekos, galėjusios tapti šios bibliotekos nuosavybe, buvo išsinešiotos vietos gyventojų. Iš dvarų biblioteką pasiekė tik 150 knygų (Ukmergės Centralinio Knygyno ataskaita už 1922 metus. 1923-02-23 // LCVA, f. 391, ap .4, b. 1781, lap. 120). 24 25

Gaunamasis No. 6664 Ponui Švietimo Ministerijos Aukštesniojo Mokslo Tarėjui ‹ Atleisti Vaičkų nepakankamas pamatas 28 / V – 24 [pasirašė Ministras pirmininkas] L[eonas] Bistras ›32 Einant Departamento įsakymu 4001 N iš š/m. gegužės 12 d., šio mėn. 19 dieną aplankiau Centralinio Valstybės Knygyno Mažeikių skyrių, aprevizavau minėtą knygyną ir ištyręs dalyką pridėtame prie šio susirašinėjime, turiu garbės pranešti: I. Kasos knyga balansuojama (savotiškai) kas menuo. Iki gegužės 19 d. gauta iš Švietimo Ministerijos avansu 849 lit[ų] 90 c[entų]. Išlaidų sulig pateisinamųjų dokumentų buvo 656 lit. 10 c. Kasoje laike revizijos rasta 193 lit. 80 c. Vedėjui algos sumos neįrašomos į kasos knygą. Delei klasifikacijos sumų patariau Vedėjui debetuoti ir kredituoti taip pat ir algos sumas. II. Inventoriaus, knygų ėmėjų sąrašas ir Užstatų knygos vedamos tvarkoje. Iki V-19 d. užstatų buvo 202 Lit., iš kurių 32 Lit. grąžinti skaitytojams, o 170 Lit. – pas Vedėją. Visos 3 šios knygos šniuruotos ir antspauduotos. III. Registracijos knygoje užregistruotos viso aptaisytos knygos, viso 757 tomai. IV. Knygyno katalogas yra sudarytas kortelių formos. Tuo tarpu vedamas vien tik alfabetinis sulig autorių katalogas. Patarta Vedėjui kiekvieną knygą pažymėti dvejopai atskirose kortelėse sulig autoriaus ir sulig turinio. V. Prie Knygyno yra skaitykla. Knygynas su skaitykla veikia kasdien nuo 15 iki 21 v ir šventadieniais nuo 13 iki 15 v. Kasdien atsilanko apie 50 asmenų: apie 20 – knygų ėmėjų ir apie 30 – vietoje skaitytojų. Laikraščių ir žurnalų knygynas gauna: Lietuvių kalba 27, rusų – 2 ir lenkų – 1. Knygos, laikraščiai ir žurnalai laikomi tvarkoje. VI. Užklaustas Knygyno Vedėjas p. A. Vaičkus delei užmetamųjų jam šiame susirašinėjime kaltinimų, pakartojo beveik tą patį paaiškinimą, kurį jis prisiuntė š/m. Sausio 24 d. Valstybės Kontrolei. Ištyręs dalyką vietoje, aš padariau išvadą, kad Mažeikių apskrities Valdybos kaltinimas Vaičkaus Valdiškų pinigų „išaikvojime“ bei „pasisavinime“ nerimtas ir turi asmeninio pobūdžio33. P. Vaičkų galima kaltint padirbime sąskaitos už nupirktą spintą, neformališkume, bet ne prisisavinime sulig sąskaitos pinigų, nes spinta laike Kontrolės revizijos buvo įrašyta į inventoriaus knygą ir jos paslėpti Vaičkus negalėjo. Kas link kainos, tai mano nuomone, spinta, kuri dar stovi Knygyne, nors parduota ir už ją pinigai įnešti Valstybės Iždan, atatinka nurodytai sąskaitoje kainai. Kad p. Vaičkus nemanė neatremontuotas spintas įsigyti, aišku iš sąskaitos, kurioje pažymėta: „Už parduotą vieną spintą knygoms krauti“. Knygas galima krauti tik spintoje su lentynomis – atremontuotoje. Mano nuomone p. Vaičkus sumanė savo nuosavą ar savo artimos giminaitės spintą patogiomis sąlygomis parduoti knygynui, o pardavęs vilkinio remontuoti ir knygynan gabenti todel, kad tuo laiku (prieš įsigyjimą Brokhauzo enciklopedijos34) Įrašyta kitu rašalu kita ranka kairėje paraštėje viršuje. Mažeikių apskrities valdybos raštas į Švietimo ministeriją. 1925-04-23 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1297, lap. 41. 34 Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона buvo populiariausia Rusijoje visuotinė enciklopedija, pasižyminti beletristiniu straipsnių rašymo stiliumi. Skaitytojams visuotinai mokant rusų kalbą, XX a. 3-iajame dešimtmetyje ji buvo populiariausia enciklopedija, kurią bibliotekoms būdavo leidžiama pirkti, nors buvo brangi. A. Škėma taip argumentavo jos įsigijimo poreikį Telšių bibliotekai: „Kas link kainos, turiu pareikšti, 32 33

spinta knygynui buvo nelabai reikalinga, o ji buvo dą reikalinga jo giminaitei35. Apie trūkumą laike Kontrolės revizijos kasoje 224 Lit. 51 c., apart p. Vaičkaus šiame susirašinėjime pasiaiškinimo36, aš linkęs manyti, kad Vaičkus tą sumą, iki algai, panaudojo savo reikalams, nematydamas tame prasižengimo, nes tie pinigai nesudarė sumos, kurios jis negalėtų buvęs, reikalui esant, grąžinti, ką ir padarė laike tęsenusios antrą dieną revizijos. Iš kitų užmetimų p. Vaičkus ganetinai pasiaiškino Valstybės Kontrolei raštu Sausio 24 d. Turint omenyje plačią p. Vaičkaus darbuotę visuomenės dirvoje, kaip tai: 1918 met[ais] kaipo veiklaus nario Mažeikių Valstiečių37 komiteto, 3-jų metų darbavimasi, kaipo vedėju dramos mėgėjų Kuopelės, blaivininkų draugijos Valdybos nario, pavasarininkų sąjungos valdybos nario, įkurėjo meno draugijos „Dainava“, darbo federacijos draugijos nario ir kit[a], sunku daleisti, kad p. Vaičkus turėjo blogus norus inkriminuojamuose jam dalykuose ir nesąžiningai ėjo savo pareigas, kame neįtaria jo net jo asmeniniai priešai. Visoje p. Vaičkaus byloje aiškiai matyti tarnybinis neprityrimas ir laikinas apsileidimas, kuris jau prašalintas, todel, mano nuomone, išreikštas Švietimo Ministerijos jam papeikimas bus ganėtina bausme už virš minėtas kaltes. Valstybės Centralinio Knygyno Vedėjas [pasirašė] A. Škėma Rankraštis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 4, b. 1297, lap. 38–39 kad nekuriems knygynams pavyko tą žodyną pigiau nusipirkti (už 700–850 Litų), bet, turint omenyje, kad pilnas žodynas sudaro 86 didoko formato gražiuose ir brangiuose aptaisuose knygas, kaina 950 Litų, arba 11 L. už tomą, nėr per aukšta, to labiau, kad pastaruoju laiku vis rečiau tenka girdėti pasiūlinimų parduoti šį žodyną“ (A. Škėmos raštas į Švietimo ministeriją. 1923-08-31 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1296, lap. 124). 35 Revizorius B. Valentinavičius pateikė tokią spintos pirkimo versiją: „Patikrinus Inventoriaus užrašus rasta sulig užrašų viskas akivaizdoje, apart vienos spintos kuri sulig vedėjo p. Vaičkaus nurodymu esanti nupirkta 1923 met[ų] birželio m[ėn]. 26 dien[ą] ir stovinti pas Januškį. Kadangi revizijai pasirodė keista, kad valdiškas turtas reikalingas knygynui stovi pas privačus asmenis, todėl buvo revizijos patikrinta vietoje. Nuvykus į vietą atrasta sena didelė spinta iš dvejų pusių susidarančiomis durėmis be lentinų, dėlei kurios Vedėjas Vaičkus pasiaiškino, kad ją jis pirkęs iš Petro Rakščio vasaros metu už 125 litus ir dabar jau suligęs pas dailydę Kateilą kad jis ją perdirbtų, t. y. įdėtų lentinas ir duryse įstatytų stiklus. Permaliavoti jis {ne}sutiko. Visą tą remontą jis Vaičkus manęs atlikti savo lėšomis. Revizijos buvo patikrinta pas dailydę Kateilą ir pasirodė iš tikrųjų p. Vaičkus vakarykščiai buvęs ir kalbėjęs apie perdirbimą spintos. Suligę už įdėjimą lentinų 12 litų ir už įstatimą stiklų butų Vaičkus apmokėjęs atlikus darbą. Revizija apžiūrėjus, kad spinta sena ir visai neparuošta knygyno knygų laikymui, pirkta už 125 litus, priėjo prie išvados, kad nedaleistinai brangiai už ją sumokėta kas sukelia abejonę, kiek tokia spinta iš tikrųjų galėjo kainuoti. Dėl ko buvo užklaustas dailydė Kateila kiek jis paimtu už padirbimą knygų laikymui – pastarajai pranešė kad apsiėmęs tokia pat spinta padaryti už litų. Tokiu būdu revizijos nuomone užpirktąją viršminėtą spintą, kuri dar nėra priruošta knygynui, ir yra gan sena ir reikalinga permaliavojimo, yra už ją permokėta 75 lit[ai]“ (CVK Mažeikių skyriaus revizijos aktas. 1924-01-23 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1297, lap. 42–43). 36 B. Valentinavičius rašo: „Dėl trūkumo 224,51 lit[ų] Knygyno vedėjas Vaičkus paaiškino, kad jis paskolinęs Stonkui 80 litų, o likusią sumą išleidęs, gražins gavęs algą“ (Ten pat, lap. 42). 37 Turėtų būti „valsčiaus“.

Suvestinė lentelė apie Centrinio valstybės knygyno skyrių būklę 1924 m. vasarą Biblioteka Šiauliai

Įsteigimo data 1921-08

Marijampolė Raseiniai

1921-09-01 1921-10-15

Panevėžys

1921-12-01

Telšiai Ukmergė

1921-12 1922-03-01

Mažeikiai

1922-10

Rokiškis

1923-02-15

Zarasai (Ežerėnai)

1923-05-15

Vedėjas (1924 m. vasarą) Bugailiškienė Ona (1888–1970) Dailydienė Marija Vidutaitė-Juodkienė Ona Jodinskaitė Elžbieta (1877–1951) Nekrašaitė Emilija Lazauskienė Emilija Vaičkus Aleksandras (1892–1963) Meilus Stasys Žurauskas Leonas (1904–1966)

Knygų skaičius

Skaitykla

Kasdien apsilanko

Darbo valandos šiokiadieniais

Darbo valandos šventadieniais

12 425

yra

80–100

15–21

–

2133 1516

nėra yra

20–25 24–28

10–13, 15–18 12–13, 15–20

13–14 –

3468

yra

600 (?)

10–13, 15–19

–

2129 2154

yra yra

30–40 60

14–19 10–13, 15–18

14–16 –

757

yra

15–21

13–15

1192

nėra

8–13, 16–18

13–14

314

yra

20–25

9–13, 16–18

13–14

Parengė Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas 30

Pažangiosios technologijos

Dirbtinis intelektas grėsmės nekelia. Kol kas? „ArtStation.com“ nuotr.

Robotai – suprogramuotas užduotis atliekantys aparatai – tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi: daugėja buitinių robotų, plečiasi jų panaudojimas gamyboje (didžioji dalis automobilių surenkama robotų), aptarnavimo sferoje. Neišvengiamai šie pagalbininkai ateina ir į bibliotekas. Šiuolaikinių bibliotekininkų misija – būti informacijos ir žinių „vadybininkais“, tačiau jie priversti atlikti daugybę šabloniškų užduočių: klijuoti etiketes, tvarkyti atviruosius fondus, padėti orientuotis lankytojams bibliotekos patalpose. Ar ne racionaliau būtų šią veiklą perleisti robotams ir taip sutaupyti laiko svarbesniems darbams atlikti? 1987 m. tuometis Ilinojaus (JAV) universiteto darbuotojas, bibliotekininkystės specialistas Michaelas Gormanas suformulavo bibliotekose atliekamų darbų organizavimo teoriją, teigiančią, kad: 1) profesionalas neturėtų atlikti veiklos, kurią gali atlikti technikos specialistas; 2) technikos specialistas neturėtų atlikti _ * Parengta pagal Calvert, Philip. Robots, the Quiet Workers, Are You Ready to Take Over? Public Library Quarterly. 2017, no. 2, vol. 36, p. 167–172 [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/01616846.2017.127 5787?needAccess=true&. Philipas Calvertas dėsto informacijos sistemų pagrindų, informacinių paslaugų valdymo, bibliotekų paslaugų valdymo ir su informacinėmis technologijomis susijusių pokyčių kursus Velingtono (Naujoji Zelandija) Viktorijos universitete. Yra dirbęs Jungtinės Karalystės, Fidžio, Papua ir Naujosios Gvinėjos viešosiose bibliotekose.

„

veiklos, kurią gali atlikti Jau senovės raštinės darbuotojai; 3) žmogus neturėtų Kinijoje, Graikijoje atlikti veiklos, kurią gali ir Egipte bandyta atlikti mašina. Šia teokonstruoti rija buvo kviečiama racionalizuoti bibliotekų automatiškai veiklą atsižvelgiant į jų veikiančias mašinas. paskirtį, o, siekiant didesnio rezultatyvumo, atsisakyti žmogaus atliekamo sunkaus ir nuobodaus darbo. Per pastaruosius kelis dešimtmečius vykęs bibliotekų automatizavimas tam tikru mastu įgyvendino trečiąjį M. Gormano teorijos punktą. Kokie bibliotekų veiklos procesai bus patikėti vis daugiau sugebančioms automatinėms sistemoms artimiausioje ateityje? Vien tik rutininiai veiksmai ar ir sudėtingesnė pažintinė veikla?

Ne kiekvienam lemta tapti „pranašu“... Eksperimentuoti su robotų panaudojimu bibliotekose pradėta daugiau negu prieš dešimtmetį. Būta bandomųjų projektų, kuriais mėginta sukurti robotus, galinčius surasti lentynose dokumentus ir pristatyti juos į atitinkamą vietą. Vien ką reiškia garsusis Jokūbo I universiteto (kat. Universitat Jaume I) bibliotekos Kasteljono provincijoje (Ispanija) 2004 m. vykdytas projektas, kurio metu Robotikos laboratorijoje buvo sukurtas tokio roboto prototipas. Tuo metu tai buvo didelis laimėjimas. Tokiam 31

„

ilgas valandas skirti paieškoms. O ir atviPirmieji rųjų fondų inventorizacija, siekiant nustatyti trūkstamas knygas ar dokumentus, šiuolaikinių robotų yra daug pastangų ir laiko reikalaujanti prototipai atsirado procedūra. Daugelyje bibliotekų pradėta XIX a. pradžioje, ant knygų tvirtinti RFID lustus, tačiau jiems nuskaityti rankiniu būdu naudojant prasidėjus pramonės atitinkamą prietaisą reikia daug laiko. perversmui. 2016 m. buvo viešai pristatytas sėkmingai RFID technologiją ir AuRoSS (angl. autonomous robotic shelf-scanning system – automatinė lentynų nuskaitymo sistemos) platformą naudojantis bandomasis robotas. Jis sukurtas bendradarbiaujant Singapūro nacionalinei bibliotekų valdybai ir Mokslo, technologijų ir tyrimų agentūrai (A*STAR). A*STAR, subūrusi robotikos, belaidės komunikacijos, antenų projektavimo, duomenų analizės, vaizdinių duomenų apdorojimo specialistus, sukūrė savąjį robotą. Ispanų 2004 m. sukurtas roboto prototipas platesnio pritaikymo nesulaukė.

automatizuotam aparatui sukonstruoti būtini trys pagrindiniai elementai: aplinkoje besiorientuojanti mobili platforma, automatiškai veikiantis rankos formos įtaisas ir naudotojo sąsaja. Dabar, kai projektuojami atviruose keliuose važinėsiantys savivaldžiai automobiliai, ribotoje erdvėje „vaikščiojantis“ robotas nebestebina. Žvilgtelėję į didžiuosius internetinės parduotuvės „Amazon“ sandėlius, pamatytume, kad užsakytas prekes iš lentynų paima beveik vien tik robotai, kurių atmintyje įdiegtas patalpos žemėlapis ir joje esančių objektų išsidėstymo schema. Gana dideles dėžes surandantys ir pristatantys robotai jau nėra naujiena ir bibliotekose. Daug sudėtingiau yra sukonstruoti pakankamai lanksčią ir stiprią ranką, galinčią paimti įvairaus dydžio ir formos knygas, surasti jos brūkšninį kodą. Be to, bibliotekose knygos vieta lentynoje (kitaip negu sandėlio prekės) yra sąlyginė – niekada negalime būti tikri, kad ji bus savo vietoje, kai mums jos prireiks. Todėl minėtasis Kasteljono roboto prototipas platesnio pritaikymo nesulaukė.

Jis nepavargsta ir dirba naktimis Automatinio dokumentų identifikavimo lentynoje galimybes radikaliai pakeitė RFID (angl. radio frequency identification – radijo dažnių identifikavimo) technologija. Ji jau padeda spręsti ne į savo vietą grąžintų knygų problemą – lankytojų ir bibliotekininkų „galvos skausmą“. Visa atvirųjų bibliotekos fondų organizavimo sistema remiasi savo vietoje esančia knyga. Kalčiausias dažniausiai būna skaitytojas – paėmęs iš lentynos knygą ir padėjęs ją atgal į kitą vietą, jis gali labai ilgam ją „prapuldyti“ ir taip priversti bibliotekos darbuotojus

Automatinę lentynų nuskaitymo sistemą naudojantis Singapūro robotas lengvai aptinka ne vietoje padėtas knygas. Mokslo, technologijų ir tyrimų agentūros A*STAR nuotr.

Šis robotas, „vaikščiodamas“ tarp lentynų ir nuotoliniu būdu nuskaitydamas RFID lustus, 99 proc. tikslumu suranda ne vietoje padėtas knygas. Jis turi dar vieną didelį privalumą: kitaip negu bibliotekininkas, jis „sutinka“ dirbti ir naktį, kai biblioteka uždaryta, o rytą pateikia bibliotekos darbuotojams ataskaitą apie lentynose esančią „netvarką“. Robotas suprogramuotas taip, kad galėtų dirbti įvairiose bibliotekose: lazerio valdoma navigacinė įranga padeda jam aptikti lentynų paviršių ir taip orientuotis įvairiose patalpose. Tiesa, projektuotojams teko įveikti keletą sunkumų: robotas turi būti pakankamai mažas, kad tilptų tarp lentynų, ir pakankamai aukštas, kad galėtų pasiekti aukštai esančias lentynas ir orientuotųsi tarp lentynų eilių. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir ar iš viso ši technologija bus taikoma. Galbūt bibliotekoms pasirodys patogiau ir taupiau tiesiog papildomai mokėti savo darbuotojams už darbą. 2008 m. Japonijoje būta dar ambicingesnio projekto: suprojektuotas robotas, galintis paimti grąžintas knygas ir padėti jas atgal į atitinkamą vietą

lentynoje. Tačiau įgyvendinti projektą sukliudė tokiai funkcijai būtinų „protingų“ (su įmontuota RFID sistema) lentynų gamybos sąnaudos.

ilgarankis ir labai greitas Kita labai sėkmingai vystoma robotų panaudojimo bibliotekose sritis yra brūkšninio kodo nuskaitymo technologija besiremianti dokumentų logistika. Vakarų Jorkšyro Boston Spa miestelyje veikiančiame Britų bibliotekos padalinyje neseniai įrengtame Nacionaliniame laikraščių archyve saugojama apie 60 mln. laikraščių ir kitokių periodinių leidinių egzempliorių, apimančių daugiau kaip trijų šimtmečių laikotarpį. Čia krano formos robotai sėkmingai lentynose suranda bet kurį egzempliorių. 2011 m. atidarytos vienos moderniausių pasaulyje Čikagos universiteto Joe ir Rika Mansuetto bibliotekos požemyje įkurta saugykla talpina apie 3,5 mln. tomų, išdėstytų maždaug 15 m aukštį siekiančiose lentynose. Šioje požeminėje saugykloje laikomi visi bibliotekos fiziniai fondai – atsisakyta atvirųjų fondų skaitykloje. Norimą leidinį lankytojai užsisako elektroniniame kataloge, o automatinė sistema, kurią sudaro penki kompiuteriu valdomi

dideliu greičiu dirbantys kranai-robotai, pagal brūkšninį kodą suranda atitinkamą metalinę dėžę, kurioje yra leidinys, ir ne ilgiau kaip per penkias minutes pristato metalinę dėžę su atitinkamu dokumentu į skaityklą. Bibliotekos darbuotojas suranda dėžėje reikiamą dokumentą ir pristato jį skaitytojui.

Panašus į žmogų ir turi vardą Galbūt bibliotekose greitu laiku išvysime ir kitokio tipo robotų – lankytojų pagalbininkų. 2016 m. buvo pristatytas Aberistvito (Jungtinė Karalystė) universiteto studentų grupės suprojektuotas „siaurojo dirbtinio intelekto“ robotas Hugh, galintis išklausyti bei suprasti balsu pasakytas užklausas, analizuoti jas ir informuoti interesantą apie atitinkamą bibliotekos katalogo įrašą. Jeigu šiam robotui pasiseks išlaikyti „bandomąjį egzaminą“ universiteto bibliotekoje, tikimasi sukurti kitą jo versiją, skirtą ligoninėms ir kitoms medicinos įstaigoms. JAV Mentoro miesto viešojoje bibliotekoje sėkmingai darbuojasi dirbtinio intelekto robotas – virtualus informacinio aprūpinimo „bibliotekininkas“ Emma, suprantanti keliolika standartinių klausimų ir teikianti į juos atsakymus. Emma

Aberistvito universiteto robotikos studentai su savo 2016 m. sukurtu roboto prototipu, nuotr. apačioje – numatoma automatizuoto pagalbininko išorė.

Naudojant keliolikos metrų aukštį pasiekiančius greitaeigius robotus, reikiamas dokumentas skaitytojui pristatomas per kelias minutes. Čikagos universiteto bibliotekos nuotr.

informuoja apie bibliotekos teikiamas paslaugas, darbo laiką, bibliotekos vidaus taisykles. Jau projektuojami ir bandomi robotai, padedantys lankytojams orientuotis bibliotekos patalpose. Taivano nacionalonio universiteto specialistai suprojektavo roboto prototipą, skirtą vaikų bibliotekoms. Robotas supranta balsu sakomas užklausas, dekoduoja jas, suranda knygą ar kitokį dokumentą kataloge, palydi mažametį lankytoją prie atitinkamos vietos lentynoje. Jo išvaizda atitinka vaikų ir paauglių lūkesčius: yra žmogiškos išvaizdos (turi rankas ir pirštus!), atrodo esąs panašaus amžiaus, neaukšto ūgio.

Kelia baimę, bet nėra žmogėdra Kaip dirbtinio intelekto atėjimą į bibliotekas vertina bibliotekininkai? Suprantama, jie kažkiek baiminasi, o baimė visada kelia pasipriešinimą. Todėl bibliotekų administracijai kyla poreikis taikyti nuovokią pokyčių valdymo strategiją: laikyti šį pasipriešinimą pagrįstu, aiškintis bei aiškinti, kokia yra reali perspektyva. Ar tikrai robotai gali aptarnauti lankytojus geriau negu paprastas mirtingasis? Ar bibliotekininkams gresia parasti darbą, nes juos pakeis niekada nepavargstantis robotas? Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad technologinė pažanga ne mažina darbo vietų skaičių, o jas kuria: naikina nuobodžią, nekvalifikuotą veiklą ir siūlo visiškai naujas veiklos kryptis. 2015 m. Londono ekonomikos ir verslo tyrimų centro (London‘s Centre for Economics and Business Research) atliktas tyrimas rodo, kad robotų panaudojimas didina darbo našumą, darbo užmokestį ir nedaro įtakos bendram užimtumui.

„

Turbūt jau niekas neabejoja, kad Robotų projektavimas tam tikrose srityse automatizuotos sistemos efektyvesnės už žmogų ir ir gamyba apima pasiekia geresnių rezultatų mažeskeliolika mokslo šakų, nėmis sąnaudomis. Todėl ir bibliotarp kurių – mechanika, tekose, tikėtina, tam tikra bibliotekininko atliekama veikla bus patikėta elektrotechnika, joms. Norėtųsi pabrėžti – tam tikra, elektronika, nes bent kol kas tik žmogaus protas biologinė inžinerija, pajėgus aprėpti ir valdyti visa, kas vadinama biblioteka. Be to, yra keletas telekomunikacijos, dalykų, kurių nesugeba daryti net kompiuterija. garsusis Singapūro robotas – laipioti laiptais, lentynose išdėlioti knygas, pastebėti už lentynos užkritusią ar kur nors joje įstrigusią knygą. O svarbiausia – patirti jaudulį pagelbėjus skaitytojui surandant jam taip reikalingą dokumentą. Parengė Tomas Auškalnis

Šaltiniai ir nuorodos

The Giant Robots That Serve the World‘s Largest Library Archives [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: http://gizmodo.com/ the-giant-robots-that-serve-the-worlds-largest-library-1700712936. We need to talk about robot librarians [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.mhpbooks.com/we-need-to-talk-about-robot-librarians/. Robbed of time or robots in time: The librarian’s choice delegating library inventory to RFID robots [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.linkedin.com/pulse/robbed-time-robots-librarians-choice-delegating-rfid-juja-chakarova. An autonomous assistant robot for book manipulation in a library [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/ publication/4043235_An_autonomous_assistant_robot_for_book_manipulation_in_a_library. Library Robot Coming to Welsh University. Library Journal. September 12, 2017 [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2016/03/ technology/library-robot-coming-to-welsh-university/.

Robots, jobs and the human fear of change [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: https://techcrunch.com/2016/12/03/robots-jobs-and-the-human-fear-of-change/.

Reuters nuotr.

Robotai vis drąsiau žengia ir į muzikos pasaulį. Prieš keliolika dienų Italijoje, Pizos Giuseppe Verdi operos teatre, orkestrui ir solistams dirigavo šveicarų koncerno ABB sukurtas robotas YuMi. Mašina buvo suprogramuota atkartoti dirigento Andreos Colombini judesius, o garsusis tenoras Andrea Bocelli (nuotr.), atlikdamas ariją iš „Rigoleto“ operos, turėjo būti įsiminęs YuMi rodomą tempą sekundžių tikslumu. Kaip buvo rašoma Vakarų žiniasklaidoje, robotas-dirigentas „pavogė pasirodymą iš garsiojo tenoro“. Tiesa, 2008 m. kompanijos „Honda“ sukurtas robotas yra „dirigavęs“ Detroito (JAV ) simfoniniam orkestrui, tačiau jo šveicariškojo varžovo rankų judesiai buvo gerokai plastiškesni.

KRONIKA

Nauji namai Nacionalinėje bibliotekoje Vis labiau įsibėgėja nuo metų pradžios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančio Adolfo Damušio demokratijos studijų centro veikla. Šis naujas bibliotekos padalinys pats organizavo ar prisidėjo prie daugelio renginių, tarp kurių – parodų atidarymai, filmų peržiūros ar diskusijos, susitikimai, organizavimo. Vienas ryškesnių šio centro renginių – birželio 16–17 dienomis Nacionalinėje bibliotekoje įvykusios Adolfo Damušio politinių studijų dienos: per jas oficia liai atidarytas centras ir surengta konferencija „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“. „Malonu, kad galime kūrybingai tęsti išeivijoje susiklosčiusią politinių studijų tradiciją, – sako Vidmantas Valiušaitis, Demokratijos studijų centro, kuris tiria XX a. Lietuvos demokratinės politinės minties bei valstybingumo idėjas ir istorijos paveldą, vadovas. – Kartu tai ir didelė atsakomybė – išlaikyti aukštą renginių kokybę, prasmingą turinį. Tikimės, kad bendromis Lietuvos ir išeivijos intelektualų pastangomis mums tai pavyks, o Adolfo Damušio politinių studijų dienos ilgainiui taps turininga jų susitikimo vieta ir prasmingo bendravimo erdve“.

mintį Lietuvoje ir išeivijoje, vardus ir intelektinį paveldą. Šią nuostatą įrodo ir Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Damušių šeimos dovanotos knygos. Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžia ir žmonių santykių svarbą: „Šviesaus atminimo A. Damušis ir jo žmona, aktyvi visuomenininkė Jadvyga Damušienė buvo užmezgę glaudų ryšį su bibliotekoje dirbusiais žmonėmis.“ Šiuo metu Adolfo Damušio demokratijos studijų centre yra apie 1000 leidinių. Knygų jam dovanojo Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centras, lietuvių išeivijos veikėjai Rožė Šomkaitė, Vincas ir Aldona Šmulkščiai, Rasa Razgaitienė, Nijolė Bražėnaitė Paronetto. Gegužės 31 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi JAV verslininkė ir investuotoja Ramunė Ambrozaitis (Muni Fry), žinomo išeivijos gydytojo ir visuomenės veikėjo Kazio Ambrozaičio (1918–2015) duktė. Viešniai buvo pristatytos atnaujintos Nacionalinės bibliotekos veiklos galimybės, ji susipažino su dokumentinio kultūros paveldo saugojimo, tyrimo ir sklaidos perspektyvomis. Ambrozaičių šeima apsisprendė vertingą dr. K. Ambrozaičio archyvą ir biblioteką perkelti į Lietuvą ir padovanoti Adolfo Damušio centrui. Tuo tikslu centro vadovas V. Valiušaitis rugsėjo pradžioje vyko į Jungtines Amerikos Valstijas padėti atrinkti lituanikos požiūriu vertingą archyvo dalį.

Gegužės 31 d. Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi (nuotr. iš kairės) Lietuvos Respublikos garbės konsulė Los Andžele Daiva Čekanauskas-Navarrette, verslininkė Ramunė Ambrozaitis. Su jomis bendravo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Vidmanto Valiušaičio nuotr.

Nacionalinė biblioteka pasiryžusi stiprinti šio 2013 m. Mykolo Romerio universitete Damušių šeimos iniciatyva įkurto centro potencialą tiriant nepriklausomos Lietuvos ir okupacijų laikotarpio lietuvių demokratinės minties tradiciją, atskleidžiant ir įtvirtinant jos sąsajas su dabarties demokratinėmis vertybėmis, primenant visuomenei asmenybių, nuosekliai gynusių ir brandinusių demokratinę

A. Damušio duktė, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijai Gintė Damušytė, apsilankiusi Nacionalinėje bibliotekoje, dėkojo už sudarytas sąlygas centro veiklai. Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Kazio Ambrozaičio archyvas yra didžiai vertingas. Jis buvo reikšmingas perkeltųjų asmenų (dipukų) kartos visuomenės veikėjas, vienas Lietuvių fondo steigėjų, daugelio lietuviškų visuomeninių organizacijų vadovaujančių grandžių narys. K. Ambrozaitis sukaupė ir išsaugojo turtingą epistolinį palikimą, gausią dokumentinę medžiagą, retos spaudos ir knygų rinkinius. Šis turtas reikšmingai papildys Adolfo Damušio demokratijos studijų centro šaltinių bazę, sudarys geresnes sąlygas tolesniems tyrimams. Esu dėkingas Ambrozaičių šeimai už sprendimą perduoti archyvą ir viešnagės Amerikoje metu sudarytas sąlygas“, – žurnalui „Tarp knygų“ sakė V. Valiušaitis. „Tarp knygų“ informacija

G. Damušytės teigimu, A. Damušis „buvo nuoseklus ir sąžiningas demokratas, tikėjęs, kad reikia kovoti ne su asmenimis, bet su neteisėtais režimais, ginti ne asmenines ambicijas, bet laisvės ir teisės principus, gerbti teisėtas demokratines institucijas, bet ne įsiteikinėti vadovaujantiems asmenims“.

Adolfas Damušis (1908–2003) – mokslininkas, politikas, žymus ateitininkų veikėjas, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1957 m. įkūręs plačiai išgarsėjusią jaunimo stovyklą „Dainava“. Jis buvo aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę priespaudų metais, vienas iš 1943 m. įsteigto Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, jo vicepirmininkas. Už rezistencinę veiklą nacių kalintas Vokietijos kalėjimuose. 1947 m. apsigyveno Jungtinėse Valstijose. 1984 m. A. Damušio veiklą aukštai įvertino popiežius Jonas Paulius II – apdovanojo Šv. Silvestro ordinu. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas dekretu už itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę bei ilgametį ir sąžiningą darbą Lietuvos valstybei A. Damušį apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordinu. Iš Prezidento rankų priimdamas aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą, A. Damušis kalbėjo ne apie

Paskutinis Vidmanto Valiušaičio ir Kazio Ambrozaičio susitikimas 2013 m. spalio 14 d. Dune Acres, Indiana. Audronės Ambrozaitytės nuotr.

save. Jo mintys buvo nukreiptos į atminimą tų, kurie ant laisvės aukuro sudėjo didžiausią auką: „Priimu šį žymenį per Jus kaip mūsų tautos įvertinimą ir dėkingumo ženklą tiems, kurie kovojo dėl savo tautos laisvės savoje žemėje, kurie už laisvės troškimą buvo okupantų persekiojami ir tremiami į svetimus kraštus, kurie didelių ir nežmoniškų kančių keliu ėję paaukojo savo gyvybes, kaip Tėvynės miškuose, taip ir Sibiro taigose ir nacių kalėjimuose. Ačiū!“ Nuo 1989-ųjų A. Damušis nuolat lankydavosi Lietuvoje. Jis buvo vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių, universiteto senato narys, vėliau – VDU garbės daktaras. Detroito universiteto chemijos profesorius A. Damušis, mokslinę karjerą pradėjęs Vytauto Didžiojo universitete prieškario Lietuvoje (daktaro laipsnį įgijo 1940 m.), yra patentavęs per 30 išradimų JAV, Kanadoje, Prancūzijoje. Jis – knygų ir Vakarų žurnaluose spausdintų mokslinių straipsnių autorius. Greta tėvynės laisvės A. Damušiui socialinės demokratijos idėja atrodė svarbiausia. Laiške bičiuliui jis rašė: „Socialinis teisingumas, bendrasis labas, demokratija politinė, ūkinė, socialinė, kultūrinė ir tarptautinė – tai ateities gairės. Mūsų lietuviškoji visuomenė yra keista ir lėkštai buržuazinė. Ji tegali būti sukrėsta naujų socialinių idėjų, nukreiptų prieš smurtu vykdomą komunizmą ir anemijoje sukritusį liberalizmą.“ Jo nuomone, socialinis teisingumas būtinas „išlaikyti pusiausvyrai tarp atskirų skirtingo intereso grupių. Bendroji gerovė yra aukščiau už atskiros grupės, atskiros profesijos, atskiros privilegijuotos unijos ar atskiro luomo gerovę“. 1944 m. priverstinai palikęs Lietuvą, nuolat čia gyventi sugrįžo 1997-aisiais. Čia tęsė intelektinę veiklą, aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Grįžęs į Lietuvą prof. A. Damušis sakė: „Visus tuos dešimtmečius ilgėjausi Lietuvos. Praėjome ir ugnį, ir vandenį. Jei išlikome, turime susiburti ir kurti savo kraštą. O tauta gali keistis. Ir keistis į gerąją pusę.“

KRONIKA

solidžios sukaktys Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka inicijavo dokumentų parodą „Bibliotekų praeitis ir dabartis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio fone“. Parodoje pristatoma 16 Lietuvos bibliotekų, kurios buvo įkurtos 1937 m. tuomečio švietimo ministro Juozo Tonkūno įsakymu. Išsibarsčiusios po Žemaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Aukštaitiją, šios bibliotekos vadinamos jų aptarnaujamų rajonų vardais: Pasvalio, Palangos, Kalvarijos, Prienų, Lazdijų, Joniškio, Radviliškio, Anykščių, Molėtų, Širvintų, Pakruojo, Šilalės, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Kupiškio viešosios bibliotekos. Dailininkės Leonoros Stravinskienės sukurtas žemėlapis.

Parodą sumanė 80-metį švenčianti Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, medžiagą jai siuntė ekspozicijoje pristatomos bibliotekos, stendus kūrė Pasvalio bibliotekos dailininkė Agnė Naunikaitė, o pagamino Panevėžio UAB „Reklamos forma“. Jubiliejų švenčiančių bibliotekų geografiją parodoje vaizdžiai pristato pasvalietės dailininkės Leonoros Stravinskienės sukurtas žemėlapis. Kiekvienai bibliotekai pristatyti sukurtas atskiras stendas (Pasvalio bibliotekai skirti 4 stendai) su nuotraukomis ir informatyviais aprašais, pristatančiais bibliotekos istoriją, asmenybes, veiklą. Iš viso su žemėlapiu birželio 28 d. atidarytoje paro doje buvo pristatytas 21 stendas. Išgyvenusios karus, perversmus, įvairias pertvarkas, bibliotekos šiandien yra atviros, skatinančios šviestis ir šviesti per spausdintą žodį ar pasitelkiant skaitmenines technologijas.

Parodos rengėjai Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojai (iš kairės): Alma Balčiūnienė, Rita Baltrukienė, Danguolė Abazoriuvienė, Rita Bedulytė, Lijana Markevičienė ir fotografas Vidas Dulkė. Jūratės Genytės nuotr.

Daugumos šių bibliotekų pradžia labai panaši – tai medinė kaimo pirkia ir vienas ar du kambariai su knygų lentynomis. Po 80 metų bibliotekos – pastatai su atskiromis, pritaikytomis pagal paskirtį patalpomis: fondais, knygų ar interneto skaityklomis, mokymų, parodų, bendruomenės susitikimų erdvėmis. Nepaisant tokio bendro bibliotekų raidos modelio, parodoje išryškėja šių bibliotekų savitumas, kurį lemia konkretaus krašto istorijos ir kultūros bagažas. Kiekviena biblioteka parodoje – tarsi savojo krašto vizitinė kortelė. Jos architektūra, erdvės, žmonės ir renginiai, netgi mažytis logotipas ar to krašto dailininko rūpestingai kurtas bibliotekos ekslibrisas iškalbingai liudija apie bibliotekos aptarnaujamo rajono kultūros paveldą, bendruomenės poreikius ir lūkesčius, vietos valdžios politiką ir prioritetus. Parodą Pasvalio rajono bibliotekininkams pristatė ją rengę Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojai: vyriausioji bibliografė Alma Balčiūnienė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja Rita Baltrukienė, direktorė Danguolė Abazoriuvienė, Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyriaus vedėja Rita Bedulytė, vyriausioji bibliografė Lijana Markevičienė, fotografas Vidas Dulkė. Pasvalio bibliotekos direktorė D. Abazoriuvienė pasidžiaugė, kad paroda prasmingai papildė Pasvalio bibliotekos 80-mečio minėjimo renginius. Vėliau stendai keliaus į Anykščių biblioteką. Viliamasi, kad paroda susidomės ir pasikvies daugiau Lietuvos bibliotekų. Ateityje planuojama parengti ir virtualią parodos ekspoziciją. Jūratė Genytė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka

KRONIKA

ATSISVEIKINO SU DARBU, BET NE SU BIBLIOTEKA Paskutinę rugpjūčio dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėją Aldoną Šiaulienę, nusprendusią palikti darbą, su gėlėmis ir dovanomis pasitiko gausus būrys kolegų. Išeiti paskutinių atostogų Aldona Šiaulienė nusprendė birželį atšventusi 70-ąjį jubiliejų. Nors jėgų ir noro dirbti dar turi pakankamai, vidinis balsas sako „užteks“. Nuo šiol Aldona daugiau laiko skirs savo pomėgiams, artimiesiems. Padėkoti A. Šiaulienei už nuoširdų ilgametį darbą susirinko ne tik bendradarbiai, bet ir būrys svečių: bibliotekos globėjas, Seimo narys Stasys Tumėnas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovai – Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė, vaikų literatūros tyrėjas dr. Kęstutis Urba, Šiaulių universiteto profesorė, vaikų literatūros specialistė Džiuljeta Maskuliūnienė. Padėką už ilgametį darbą atsiuntė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Prieš 42 metus (1975 m.) bibliotekoje pradėjusi dirbti A. Šiaulienė daugiau kaip 30 metų atidavė Vaikų literatūros skyriui. Čia kartu su kolegomis įgyvendino ne vieną kūrybinį sumanymą ir tarptautinį projektą. Vaikų literatūros skyrius pirmasis šalyje organizavo „Pasakų naktį“, linksmiausių knygų veikėjų rinkimus Šiauliuose, jau du dešimtmečius rengiamą Knygų pristatymo konkursą, skaitymą su mirioramomis, knygos veikėjų eitynes, į regiono bibliotekas ir mokyklas išleido vaikų literatūrą populiarinantį „Knygvežiuką“. Smagu, kad šios iniciatyvos buvo visuomenės priimtos, kolegų įgyvendintos ir kitose bibliotekose. „Išmintis yra duotybė, o patirties galima įgyti mokantis“, – įsitikinusi bibliotekininkė. Šis suvokimas skatino Aldoną nuolat ieškoti idėjų, domėtis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bibliotekų veiklos naujovėmis. Tikslo siekti padėjo Vilniaus universitete įgytas anglų k. filologo diplomas. Profesionali germanistė ne kartą lankėsi Europos šalių bibliotekose, kėlė kvalifikaciją stažuotėse, dalyvavo tarptautinėse konferencijose. Vertinga patirtimi A. Šiaulienė vadina ir narystę įvairiose organizacijose. Nuo 1993 m. ji priklauso Tarptautinei vaikų literatūros asociacijai (IBBY), nuo 1994 m. yra žurnalo „Rubinaitis“ redakcijos kolegijos narė, 2003–2004 m. buvo išrinkta į Šiaulių miesto kultūros tarybą. Už nuopelnus Šiaulių apskričiai ir produktyvų darbą formuojant Šiaulių miesto kultūros politiką 2005 m. A. Šiaulienė apdovanota garbės ženklu ir Šiaulių kultūros tarybos padėka, 2006 m. jai skirta respublikinė Vaikų literatūros premija, 2012-aisiais šiaulietė išrinkta Geriausia metų bibliotekininke. Be to, Aldona apdovanota Šv. Kazimiero ordinu už „Knygų Kalėdų“ iniciatyvą, tapusią visos šalies akcija, dabar globojama Prezidentės Dalios Grybauskaitės. 38

Aldona Šiaulienė (sėdi) su kolegomis ir svečiais. Ievos Slonksnytės nuotr.

„Man visuomet svarbu buvo darbas. Ne paslaptis, kad dirbant atsirado emocinis įsipareigojimas, prisirišimas prie bibliotekos, jos tikslų priėmimas kaip savo, nuoširdus įsitraukimas į atliekamas užduotis“, – teigė bibliotekininkė. A. Šiaulienė nuolat domėjosi bibliotekininkystės, vadybos naujovėmis, nemažai laiko skirdavo mokymams. Iki šiol tvirti su Šiaulių mokyklų biblio tekininkais užmegzti ryšiai, atsiradę iš noro rūpintis moksleivių skaitymo kultūra. Per 40 metų parengta įvairių pranešimų tarptautinėse konferencijose, pub likacijų spaudoje (taip pat ir profesiniame leidinyje „Šiandien aktualu“, žurnale „Tarp knygų“), dalyvauta ir semtasi patirties Lietuvos ir užsienio bibliotekininkų kongresuose. Grįžusi iš Ekseterio (Didžioji Britanija), „Grundtvig“ programos kursų, A. Šiaulienė inicijavo savanorystės ir pilietiškumo idėjų įgyvendinimą, į šią veiklą įtraukdama bibliotekininkus, moksleivius, Šiaulių universiteto ir kolegijų studentus. Atsisveikindama Aldona sakė netikinti, kad pajėgs nebegalvoti apie darbą. „Manau, kad tapsiu aktyvia bibliotekos vartotoja: dalyvausiu projektuose, užsuksiu pažiūrėti 3D filmų, lankysiuosi renginiuose, užsirašysiu į naujų technologijų mokymus ir, be abejo, daug skaitysiu. Biblioteka man išliks antraisiais namais“, – vylėsi vedėja. Laima Juzulėnienė, Robertas Gedrimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Birštonas Užburiantis B. Brazdžionio kūrybos skambesys. Vykdant Lietuvos kultūros tarybos, LR kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės remiamą projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“, viešosios bibliotekos Siponių filiale skambėjo laisvės dainiaus Bernardo Brazdžionio kūryba. Buvo minima poeto 110-ųjų gimimo metinių sukaktis. Siponių bibliotekoje svečiavosi rašytoją pažinojusi aktorė ir režisierė Olita Dautartaitė. Ji pakvietė į literatūrinę kelionę – pasidalijo prisiminimais, įžvalgomis apie B. Brazdžionį, jo gyvenimą, deklamavo gražiausias poeto eiles. Siponių krašto bendruomenė džiaugėsi galimybe, pasinerti į užburiantį B. Brazdžionio kūrybos skambesį. Kartu su poeto gimimo metinių sukaktimi minėjome ir Siponių bibliotekos 60-mečio jubiliejų. Jos istorija skaičiuojama nuo 1957 metų. Čia skaitė 63 skaitytojai, fonde buvo daugiau nei 3 000 knygų. Siponyse ir aplinkiniuose kaimuose gyveno apie 800 gyventojų. Bėgant metams keitėsi bibliotekos patalpos, skaitytojai, fondas ir funkcijos. Nors šiuo metu Siponyse ir aplinkiniuose kaimuose gyventojų gerokai sumažėjo ir biblioteka negali pasigirti gausiu lankytojų būriu, džiugina, kad ji vis dar reikalinga bendruomenei. Trumpai apžvelgusi bibliotekos istoriją ir padėkojusi už prasmingą darbą, VB direktorė A. Jaskūnienė pasveikino Siponių bibliotekoje dirbusias bibliotekininkes: Marytę Revuckaitę-Kučinskienę, Marytę Džervienę, Onutę Laukevičienę ir Oną Gridziuškienę, taip pat nepamiršo aktyviausių bibliotekos skaitytojų. Padėkos raštus ir dovanas ilgametėms darbuotojoms įteikė garbingi svečiai – Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė ir Seimo narys A. Palionis. Solveiga Pempienė Ignalina Kūrybiškas bendravimas bibliotekoje. Ignalinos viešojoje bibliotekoje vykdytas iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuotas saviraišką skatinantis projektas „Kūrybos ABC“ baigėsi, bet prisiminimai, įspūdžiai ir žinios liko.

Su pačių pasigamintais kaleidoskopais.

Šis projektas suteikė ignaliniečiams galimybę dalyvauti naujose kūrybinėse veiklose ir paskaitose apie meno poveikį sveikatai. Jas vedė gydytoja psichiatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, meno terapijos kursų vadovė Nijolė Goštautaitė-Midttun, dailininkė, meno terapeutė Aušra Mačiulytė ir VšĮ „Artoteka“ vadovė Margarita Lazinskaja su savanoriais. Į veiklas įsitraukė projekto partneriai – Ignalinos rajono visuomenės sveikatos biuras, Ignalinos trečiojo amžiaus universitetas, Ignalinos rajono neįgaliųjų draugija. Projekto renginiai prasidėjo paskaita „Menas sveikatai – poveikis, paslaugos ir prieinamumas“, kurią skaitė N. GoštautaitėMidttun. Lektorė kalbėjo apie meno terapijos poveikį sveikatai, teigė, kad svarbiausias gydymo menu aspektas yra maloni veikla ir bendravimas – taip atsiranda gyvenimo pojūtis. Meno terapeutė A. Mačiulytė skaitė paskaitą apie ornamentiką ir jos naudą. Ornamento kūrimo procesas buvo skirtas stresui mažinti ir valdyti, taip pat padėjo ugdyti gebėjimą susikaupti, atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi. Po paskaitų vyko 4 mokymai, kuriuos vedė M. Lazinskaja su savanoriais. „Spalvoto smėlio paveikslai – mandalos“ – tai gyvas, džiaugsmingas ir gydantis procesas, aktyvios meditacijos forma, kurios metu suaktyvėja intuicija ir kūrybinis įkvėpimas. „Lipdymo terapija – lipdymas iš gipso“ – atpalaiduojanti, mąstymą ir protinį darbingumą palaikanti terapija. „Kaleidoskopo gamyba“ paliko didžiausią įspūdį, iš dalyvių pareikalavo susikaupimo, kruopštumo ir meninės nuovokos. „Fraktalų piešimo“ tikslas buvo per intuityviai pajaustas spalvas ir formas „ištraukti“ iš pasąmonės informaciją apie savo emocijas, psichologines problemas. Fraktalo piešinį sudaro spontaniškai nupieštos linijos ir įvairių dydžių bei formų ploteliai, kurie spalvinami pieštukais. Bespalvinant mintys ir rūpesčiai atsitraukia, nes prieš akis – spalvų ir formų pasaulis. Susirinkusieji ne tik sužinojo daug naudingos informacijos, bet ir kūrybiškai leido laiką bibliotekoje. Virginija Mesropian Kaunas Rugsėjo 1-ąją šventė kitaip. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pasiūlė moksleiviams, studentams ir visiems kitiems Rugsėjo 1-ąją švęsti kitaip – bibliotekoje. Čia vykęs renginys, kuriam pasirinktas šūkis „Ateik! Sužinok! Išbandyk!“, kvietė mokslo metų pradžią paminėti ne baruose ir trankiuose vakarėliuose, o rinktis kitas laisvalaikio alternatyvas. Renginys „Rugsėjo 1-oji KITAIP!“ truko iki pat vidurnakčio, jame buvo visko – nuo jogos iki arbatos ceremonijos. Susirinko gausus būrys kauniečių ir miesto svečių – bibliotekos

Pažintis su joga. Evaldo Virkečio nuotr.

erdvės buvo pilnos besišypsančių, smalsių žmonių, kurie noriai dalyvavo įvairiose veiklose, diskutavo, mankštinosi, vaišinosi arbata ar tiesiog žaidė stalo futbolą. Improvizuotojų klubas „IMPRO Kaunas“ šventės dalyvius įtraukė į nuotaikingą teatrinę improvizaciją. Fizinės ir dvasinės gerovės mokykla „Buddha on Bike“ supažindino, kas iš tikrųjų yra joga, o jogos studijos „Bodhi“ paskaita suteikė žinių, koks maistas keičia nuotaiką, suteikia energijos. „Užkalnio žurnalo“ redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė kvietė įsitraukti į diskusiją apie šiuolaikinės moters gyvenimą. Japonų kultūros žinovė Raimonda Strazdienė supažindino su arbatos ruošimo ceremonija. Kino kritikas, VDU lektorius G. Jankauskas pristatė keistis skatinantį filmą „Mirusių poetų draugija“, jo peržiūra ir užbaigė Rugsėjo 1-osios šventę. Monika Straupytė Panevėžys Estijos bibliotekininkų viešnagė. Rugpjūčio 23 dieną miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje lankėsi 47 bibliotekininkų delegacija iš Estijos. Kolegos svečiavosi ir vaikų literatūros skyriuje „Žalioj pelėda“. Svečius sutiko ir ekskursiją jiems vedė bibliotekos direktorė Loreta Breskienė. Ji papasakojo, kad Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka – viena jauniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje, turinti 8 padalinius. Čia skaito 14 procentų miesto gyventojų (12 500), per metus įvyksta apie 1000 renginių, dirba 41 bibliotekininkas. Svečiai domėjosi bibliotekos funkcinėmis erdvėmis, diskutavo bibliotekinio darbo klausimais. Pasidaliję veiklos patirtimi ir įspūdžiais, bibliotekininkai iš Estijos dėkojo už nuoširdų priėmimą, atsisveikindami įteikė direktorei leidinį „Did you know that there are over 100 exciting, quirky, unique and important reasons to visit Estonia“ (liet. „Ar žinojote, kad yra daugiau nei 100 įdomių, keistų, unikalių ir svarbių priežasčių aplankyti Estiją“). L. Breskienė kolegoms įteikė lankstinukų apie biblioteką, pradžiugino ir 3D spausdintuvu gamintais originaliais knygų skirtukais. Indrė Rapkevičienė

KRONIKA / BIBLIOTEKŲ VASARA Kaunas Vasaros stovyklos miesto bibliotekoje. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kaip ir kasmet pakvietė mažuosius kauniečius vasarą leisti bibliotekos skyriuose ir padaliniuose organizuojamose stovyklose. Šiemet susidomėjimas stovyklomis buvo itin didelis: savo vasarą bibliotekoje leido apie 700 vaikų. Šių stovyklų tikslas – skatinti kultūrinįedukacinį Kauno miesto vaikų užimtumą vasaros metu. Stovyklose vaikams organizuotos įvairios veiklos rūšys – nuo kūrybinių dirbtuvėlių iki robotikos. Vaikai piešė, skaitė, vaidino, mokėsi programuoti, dalyvavo „LEGO Mindstorms“ robotų varžybose, „matavosi“ virtualiosios realybės akinius, keliavo po lankytinas Kauno miesto vietas, susipažino su įdomiais žmonėmis. Stovyklose lankėsi visuomenės sveikatos specialistai, policijos pareigūnai, kariai, skautai, sportininkai ir kitų profesijų atstovai. Bibliotekos skyrių ir padalinių tinklas išsidėstęs visame Kauno mieste, stovykla organizuota net 21 vietoje, tad norintys dalyvauti galėjo išsirinkti arčiausiai jų namų esančią biblioteką.

Vasara Šančių bibliotekoje.

Vaikų ir jų tėvelių įspūdžiai po stovyklų – patys geriausi. „Užsiėmimus lankė du mano vaikai ir kasdien su nekantrumu laukdavo, kada reikės vėl eiti. Vaikams labai patiko, liko labai patenkinti, domino visos siūlomos veiklos, namo grįždavo pilni įspūdžių, geros, pakilios nuotaikos. Kartą net namo eiti nenorėjo, nes pernelyg smagu buvo. Bendravimas su vaikais buvo puikus, nuoširdus. Organizavimas vertas aukščiausių įvertinimų. Esame labai dėkingi už suteiktą progą vaikams praleisti laiką turiningai, prasmingai, smagiai, linksmai“, – sakė mama Laima. Jai antrino ir savo atžalą į stovyklą leidusi Eglė: „Labai noriu padėkoti bibliotekos darbuotojoms, kurios taip nuoširdžiai dirba ne tik bibliotekininkių, bet ir auklių, mokytojų, renginių vedėjų ir dar begalę kitų darbų. Tai jau net ne darbas, o pašaukimas!“ Monika Straupytė Kelmė Stovykla ,,Mano vasara 2017“. Birželio 13 d. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos vasaros poilsio stovyklos vaikai kartu su socialine pedagoge Dalia Orlakienė lankėsi Užvenčio bibliotekoje. Užduotis jiems buvo surasti kuo daugiau knygose pasislėpusių žodžių, susijusių su vasara. Daugiausiai žodžių suradę mokiniai, miestelio bibliotekininkės buvo apdovanoti prizais – knygomis.

Apsilankymas bibliotekoje.

Birželio 16 d. bibliotekininkė organizavo vasaros poilsio stovyklos vaikams ekskursiją į Užvenčio kraštotyros muziejų. Muziejininkė Milda Knyzelienė vaikams pristatė metalinių kryžių kolekciją, pagilino žinias apie mūsų krašto šviesuolius. Susiskirstę į komandas vaikai turėjo sudelioti J. Smilgevičiaus šeimos herbą. Laimėjusi komanda, pasinaudodama muziejuje stovinčiu aparatu, galėjo nusikalti litą. Vaikai klausėsi ištraukų iš Šatrijos Raganos kūrinių, apžiūrėjo senelių ir prosenelių naudotus daiktus, bandė atspėti jų paskirtį. Grįždami iš muziejaus apžiūrėjo bitininko namelį, stabtelėjo prie Užvenčio dvaro. Bibliotekininkė kvietė vaikus dalyvauti skaitytojų varžytuvėse „Skaitymo iššūkis“, palinkėjo per vasaros atostogas kuo daugiau perskaityti ir sužinoti. Regina Karpienė Panevėžys Nuotaikinga vasara bibliotekose. Savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo vaikų bibliotekos – „Žalioji pelėda“, „Židinys“, „Žiburėlis“, Šiaurinė ir Smėlynė – kaip ir kasmet, kvietė mažuosius panevėžiečius drauge praleisti vasaros atostogas. Šiemet bibliotekose pramogauti panoro per 200 vaikų. Čia jie galėjo kurti, keliauti, sportuoti, žaisti, susirasti naujų draugų ar tiesiog linksmai leisti vasaros dienas. Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ stovyklautojai „Vikingų kaime“ susipažino su senovės karių gyvenimo ypatumais, ant laužo kepė blynus, virė žolelių arbatą, mėtė ietis. Panevėžio policijos komisariate galėjo pasimatuoti pareigūnų tarnybinę aprangą, užsidėti antrankius, apžiūrėti policijos muziejų. Dalyvaudami dailininkės Sigutės Ach edukacinėje programoje vaikai išbandė gratažo, pastelės, raižymo, monotipijos technikas. Netrūko ir smagių pramogų: sferinio kino peržiūrų, laipynių „Orangutano“ nuotykių parke, muilo burbulų fiestos, „Pingvino“ ledų degustacijos. Smėlynės bibliotekoje vyko talentų šou, stovyklautojai deklamavo eilėraščius, dainavo japonų kalba, rodė akrobatinius triukus. Augintinių dieną bibliotekoje buvo galima pamatyti ne tik šuniukų, bet ir degu bei tris gyvalazdes. Kūrybinėse dirbtuvėse buvo gaminami atvirukai, gėlės, bonsai ir kt. Vaikai lankėsi Panevėžio lengvosios atletikos manieže, žaidė badmintoną, rungtyniavo, stebėjo graikų-romėnų imtynininkų treniruotę. Panevėžio miesto apylinkės teismo rūmuose stovyklautojai turėjo galimybę apžiūrėti suimtųjų kamerą, teisėjų regalijas ir net pamė-

ginti apklausti teisėją. Apsilankę Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, mažieji panevėžiečiai susipažino su kostiumų kūrimu, pamatė, kaip kuriamos dekoracijos. „Židinio“ bibliotekos stovyklautojai laiko veltui neleido: mokėsi linijinių šokių, gamino tortą, aplankė Dinozaurų parką ir alpakų ūkį, kartu su muiladare, atskleidusia daug įdomių istorinių faktų apie muilo gamybą, pasigamino kvepiančių muiliukų. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-ojoje rinktinėje vaikai ant savo pečių pasvėrė kario ekipiruotę, ne tik paragavo sauso kariško davinio, bet ir patyrė kliūčių ruožo tariamą paprastumą, atsispaudimų „skonį“. Panevėžio kraštotyros muziejuje dalyvavo edukaciniame renginyje apie Lietuvos gyventojų tremtį. „Žiburėlio“ bibliotekoje jaunieji panevėžiečiai taip pat ir pramogavo, ir išmoko naujų dalykų. Tautinės atributikos kūrybinėse dirbtuvėse iš karoliukų vėrė apyrankes, išradingai šventė Jonines, dalyvavo šaškių turnyruose. Panevėžio kraštotyros muziejuje pamatė pasaulio vabzdžių kolekciją, išgirdo daug įdomių faktų apie drugių gyvenimo ypatumus. Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekoje susipažino su W. A. Mozarto gyvenimu ir kūryba, žiūrėjo pagal jo operą sukurtą filmą „Užburtoji fleita“. Šiauliuose aplankė „Rūtos“ šokolado muziejų, čia ne tik susipažino su labai sena ir įdomia šokolado gaminimo istorija, bet ir tapo šokolado meistrais. Šiaurinėje bibliotekoje stovyklautojai kūrė lietuvių pasakų personažus ir vaidino, piešė šiaudeliu, lipdė molį, dalyvavo spartakiadoje, „Vikingų kaime“ domėjosi senovės kario kasdienybe, rungėsi iečių mėtymo rungtyje. Taip pat sužinojo stalo žaidimų atsiradimo istoriją ir išmėgino įvairiausius viduramžių Europoje ir Lietuvoje tuo metu mėgtus žaidimus: „burzgulių“ ūžimą, sukučių varžybas, avies šonkaulių mėtymo rungtynes ir kt.

Vaikai su stovyklos nuotraukų koliažais ir medaliais. Editos Borisienės nuotr.

Norime padėkoti Jovitai Steišiūnienei, Indrei Razbadauskienei, Eugenijai Lukšienei, Neringai Antanaitienei ir jos dukrai Medai, Gintautui Vasiliauskui, Henrietai Slivkienei, Žygintai Margenytei, Sandrai Maižvilaitei ir visiems, padėjusiems organizuoti vaikams nemokamas pažintines veiklas. Vaikų vasaros stovyklos miesto bibliotekose iš dalies finansuotos Panevėžio miesto savivaldybės Vaikų vasaros poilsio projektų programos lėšomis. Indrė Rapkevičienė

Šilutė Biblioteka atvira vasarojantiems šilutiškiams ir svečiams. Jau ketvirtus metus iš eilės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka jaunuosius šilutiškius ir svečius pakvietė į stovyklą „Mažieji genijai – menininkai“. Tai itin patrauklus projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o šiais metais prisidėjo ir Šilutės rajono savivaldybė. Projekto veiklos – puiki galimybė atostogaujantiems vaikams ir jaunuoliams netradiciškai praleisti dalį vasaros atostogų. Čia kurdami dalyviai kasmet susipažįsta su pačiomis netikėčiausiomis lėlių teatro gudrybėmis ir atradimais.

„Lėlės“ teatro aktoriai dalijasi patirtimi.

Vienas iš stovyklos vadovų – Karolis Algimantas Butvidas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos magistrantas, Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius, besidomintis sportu: krepšiniu, plaukimu, futbolu, lengvąja atletika. Gal todėl kūno treniruočių metu stovyklautojams reikėdavo kaip reikiant paprakaituoti, o registruojant stovyklos dalyvius organizatoriai užduodavo klausimą apie fizinį ištvermingumą. Dar vienas stovyklos vadovas Šarūnas Datenis – Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius, režisierius, muzikos atlikėjas. Kraštietis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas, Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius Imantas Precas stovyklautojams papasakojo apie lėlių teatrą ir pagrindines aktoriaus priemones – lėles. Jos gali būti įvairios – šešėlinės, stalinės, planšetinės, pirštukinės, marionetės, sukurtos pačiomis įvairiausiomis technikomis, panaudojant 3 D elementus ir kt. Stovyklautojai, atlikdami kūno tempimo, atsipalaidavimo, dėmesio koncentravimo, greičio ir erdvės pajautimo bei kitus pratimus, be kurių nė vienas teatro aktorius negali žengti į sceną, išmoko pajusti erdvę ir rasti joje savo vietą. Ne iš karto viskas pavyko, tačiau dalyviai kasdien darėsi vis drąsesni ir kūrybingesni. Kūno treniruotės vyko Šilutės Vydūno gimnazijoje, kurioje yra mokęsis lėlininkas I. Precas. Vadovai ir bibliotekininkai yra dėkingi gimnazijai ir jos vadovei Marinai Stirbienei už sudarytas puikias sąlygas. Jaunieji teatro meno mėgėjai kartu kūrė, žaisdami mokėsi pažinti ir valdyti kūno judesius, koordinaciją, veido išraišką ir mimiką, sutelkti dėmesį ir dar daug įdomių dalykų, gerai žinomų aktoriams. Stovyklautojų Ugnės, Norberto, Luko ir Nomedos grupės iš specialaus popieriaus sukurta lėlė jų rankose atgijo ir atliko keletą populiarių Maiklo Džeksono kūrinių. Miglės komandos

sukurta gyvatė pasirodymo metu švietė neono spalva ir romantiškai sklandė padebesiais. Stovyklautoja Rusnė kasmet atvyksta iš Airijos aplankyti savo senelių ir dalyvauti stovykloje. Šiais metais jai draugiją palaikė ir jaunesnioji sesutė Guostė. Ši stovykla mergaitėms suteikia galimybę bendrauti su savo bendraamžiais gimtąja kalba. Pasirodymas scenoje – jaudinantis ir įpareigojantis, visi stovyklos dalyviai labai jo laukė, stengėsi atlikti vaidmenis kuo geriau – juk jaunųjų aktorių sukurtą teatro magiją stebėjo tėveliai, artimieji, draugai. Projekto vykdytojai už pagalbą dėkoja kolegoms: Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai, kultūrinės veiklos vadybininkei Violetai Katauskienei, garso inžinieriui Algirdui Skripkauskui, scenos apšvietėjui Vladimirui Pancerovui, aptarnaujančiam personalui. Vita Gerulienė Vilkaviškis Vaikai susipažino su literatūriniu Vilkaviškiu. Vilkaviškio viešoji biblioteka šiemet pirmą kartą dalyvavo Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurse. Programą patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybė ir skyrė lėšų jai įgyvendinti. Į birželio mėnesį veikusią stovyklą (12–23 d.) užsiregistravo dvidešimt aštuoni 7–12 metų vaikai. Stovyklos „Pažintis su literatūrinius Vilkaviškiu“ tikslas buvo supažindinti vaikus su miesto gatvių pavadinimų kilme, organizuojant ekskursijas po miesto vietas, pavadintas garsių rašytojų vardais. Kiekvieną dieną vyko ekskursijos (buvo skaičiuojami žingsniai), garsiniai rašytojų kūrybos skaitymai, žaidimų popietės, edukaciniai renginiai, kūrybinės dirbtuvės. Pirmąją stovyklos dieną vaikams trumpai pristatėme stovyklos programą, surengėme virtualią ekskursiją po biblioteką, kurios metu vaikams buvo papasakota skaidrėmis iliustruota Vilkaviškio viešosios bibliotekos istorija, supažindinta su bibliotekos skyriais, išsamiai pristatyta Vaikų literatūros skyriaus veikla. Žaidėme žaidimą „Mano vardas – tavo sumanymai“, stovyklautojai turėjo po vieną prisistatyti ir, pasitelkę „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, paaiškinti savo vardo kilmę. Kitą dieną pradėjome pažintį su gatvėmis, pavadintomis žymių rašytojų vardais. Ėjome į Salomėjos Nėries gatvę, bet užklupo lietus, todėl sugužėjome į Vilkaviškio rajono savivaldybės pastatą. Ten prisiminėme Vilkaviškio miesto istoriją, grįždami stabtelėjome prie paminklo Vilkaviškio herbui. Bibliotekoje supažindinome su poetės biografija, klausėmės garsinio „Senelės pasakos“ įrašo. Vaikai piešė įdomiausią S. Nėries „Senelės pasakos“ veikėją ir savo piešinį pristatė draugams. Remdamiesi kitu žymiu poetės kūriniu „Eglė žalčių karalienė“ pynėme „Žalčio pynę“ iš popieriaus.

Pasivaikščioję Maironio gatve, apžvelgėme svarbiausius poeto biografijos faktus, garsiai skaitėme baladę „Jūratė ir Kastytis“, žiūrėjome animacinį filmą „Gintarinė pilis“, basomis keliavome „pojūčių taku“ – tikrais Baltijos jūros akmenėliais. Veikė kūrybinė studija „Gintarinės pilies architektai“, kurioje stovyklautojai, pasiskirstę komandomis, turėjo nupiešti ir papuošti „gintarėliais“ savo pilį. Grįžę iš Vinco Pietario gatvės bibliotekoje susipažinome su rašytojo gyvenimu, skaitėme ištrauką iš knygos „Lapės gyvenimas ir mirtis“. Edukaciniame renginyje „Žaidžiame teatrą“ stovyklautojų komandos pagal jiems skirtą pasaką parengė pasirodymą. Vaikai nustebino savo išradingumu ir fantazija. Vėliau visus pakvietėme į kūrybines dirbtuves „Knygų skirtuko gamyba“. Eidami į Jono Basanavičiaus gatvę, grožėjomės pastatais ir gamtovaizdžiu. Bibliotekoje keliavome „Labirintais paskui J. Basanavičių“, apžvelgėme jo gyvenimą ir veiklą, skaitėme J. Basanavičiaus pasakas, piešėme labirintą. Kūrybinėse dirbtuvėse „Knygos gimimas“ vaikai kūrė savo knygelę. Susipažinę su Simono Daukanto gatve, bibliotekoje pasakojome apie rašytojo asmenybę, skaitėme „Žemaičių pasakas“, pagal jas kūrėme 3D pasaką iš plastilino, smagiai leidome laiką prie Šeimenos upelio netoli „Meilės“ tilto. Dar žingsniavome į Žemaitės gatvę, skaitėme rašytojos kūrinį vaikams „Piemenukai“, grįžę iš pasivaikščiojimo Jono Biliūno gatve, skaitėme apsakymą „Kliudžiau“. Pokalbyje „Mūsų gyvūnai“ dalijomės istorijomis apie savo augintinius. Penkios stovyklautojų komandos dalyvavo literatūriniuose protmūšiuose. Grįždami iš Kristijono Donelaičio gatvės aplankėme Vilkaviškio dvarą, prisiminėme jo istoriją. Bibliotekoje skaitėme ištraukas iš K. Donelaičio „Metų“, vaikai ant molbertų piešė metų laikus, meno studijoje „Gėlės vasarai“ iš spalvoto popieriaus kūrė gėles. Stovyklos uždarymo dieną apibendrinome dviejų savaičių veiklas, žiūrėjome skaidres „Akimirkų kaleidoskopas“. Vaikai puošė „Rankų medį“, įsivertino savo nuotaikas. Lankydami literatūrines Vilkaviškio vietas nukeliavome 28 707 žingsnius! Surengtuose stovyklos dalyvių apdovanojimuose visi vaikai gavo po padėkos raštą, knygelę, rašiklį ir balioną. Alvina Radžvilienė

Stovyklos uždarymo dieną. Kristinos Blauzdžiūnaitės nuotr.

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 LAPKRITIS 3 Sukanka 70 metų, kai gimė poetas, dramaturgas ARVYDAS AMBRASAS (1947–1970). Žr. : Tarp knygų. 1997, nr. 9, p. 45.

PAPILDOMA LITERATŪRA A. AMBRASO KŪRYBA Žeme, nepalik mūsų: poezija, dramos, prisiminimai [apie A. Ambrasą] / [sudarė A. Martišiūtė-Linartienė, R. Juodelienė; piešiniai iš A. Ambraso sąsiuvinių]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2009. 285, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Turinyje dramos: Duobė; Maratonas; Pirmadienio popietė: (pirmas variantas). Pirmadienio popietė: (antras variantas) / A. Ambrasas, R. Midvikis. APIE A. AMBRASĄ Aukselis S. „...išeinu į gatves ir į vakaro lietų: poetui A. Ambrasui“: [eilėraštis]. – Portr. // Žiemgalijos užrašai. Kaunas, 2002, d. 2, p. 29. Bataitienė Z. Posmuose – laisva Lietuva: [apie Ukmergės V. Šlaito VB vykusį susitikimą su poeto mama]. – Iliustr. // Ukmergės žinios. 2011, rugpj. 23, p. 5. Bielskis P. Maratonas: [apie pjesės pastatymą Vilniaus dailės inst. ir rež. J. Miltinio atsiliepimą apie šį spektaklį] // Žeme, nepalik mūsų. Vilnius, 2009, p. 275-276. Daugnora E. Du žvilgsniai atgal: Arvydas Ambrasas ir Rimas Burokas: [apie jų kn. „Žeme, nepalik mūsų“ ir „(Ne)gyvenimo fragmentai“] // Knygų aidai. 2009, nr. 3, p. 1-4. Guigaitė A. Traukinio į Baltąjį miestą belaukiant...: [„Maratonas“ VU teatro scenoje]. – Iliustr. // Lietuvos scena. 2011, nr. 2, p. 38-39. Ivanauskienė M. Literatų gatvė. Vilnius, [2014], p. 172-173: iliustr. Jevsiejavas A. Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje: [nagrinėjamos ir A. Ambraso pjesės] // Literatūra ir menas. 2009, birž. 12, p. 19; birž. 26, p. 19. Juodelienė R. Keletas štrichų Arvydo Ambraso portretui // Ambrasas A. Žeme, nepalik mūsų. Vilnius, 2009, p. 13-18. Kasperionytė R. Jaunystės veidas: Arvydas Ambrasas: [eilėraštis] // Poezijos pavasaris 2017. Vilnius, 2017, p. 6. Kasperionytė R. Judėjimo į priekį motyvas Arvydo Ambraso „Maratone“ ir Kazio Sajos „Mamutų medžioklėje“. – Bibliogr.: 3 pavad. // Studentų darbai. Šiauliai, 2012, p. 104-105. Kuliešienė S. Du vakarai Arvydui Ambrasui atminti [Nacionalinėje b-koje ir Rašytojų klube Vilniuje]. – Portr. // Tarp knygų. 1997, nr. 12, p. 27-28. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 53. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1985, t. 37, p. 20. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 18. Martišiūtė A. Arvydo Ambraso ir Regimanto Midvikio pjesių aktualumas bei universalumas Koridoriaus teatro kūrėjų, žiūrovų atsiminimuose // Rašytojo, asmenybės ir kūrybos ženklai dienoraščiuose, laiškuose, atsiminimuose. Kaunas, 2011, p. 15-25. Mažeikaitė V. Bibliotekoje pristatyta A. Ambraso rinktinė: [apie Šilutės F. Bajoraičio VB vykusias kn.

„Žemę, nepalik mūsų“ sutiktuves]. – Iliustr. // Pamarys. 2011, geg. 17, p. 8. Mikučionytė R. Ieškojo kelio iš duobės: [apie panevėžiečiams pristatytą spekt. „Duobė“ pagal A. Ambraso pjesę]. – Nuotr. // Panevėžio balsas. 2012, birž. 22, p. 6. Oginskaitė R. Knyga įamžino kūrėją: [„Žeme, nepalik mūsų“] // Lietuvos rytas. 2009, saus. 29, p. 20. Peleckis M. Žemės šypsena: [„Žeme, nepalik mūsų“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2009, geg. 1, p. 15. Ščepavičius M. Pro memoria Arvydui Ambrasui, jaunam tapytojui, scenaristui, režisieriui ir poetui, anksti iškeliavusiam Anapilin [1947–1970]. – Portr. // Lietuvos aidas. 1995, spal. 13, p. 12. Šeina V. Laisvė duobėje, arba Egzistencijos absurdo akivaizdybė: A. Ambraso ir R. Midvikio pjesė „Duobė“. – Bibliogr. išnašose // Metai. 2012, nr. 5/6, p. 101-111. Trinkūnaitė Š. Pusiau-pasislėpęs avangardas: kanoninės lietuvių teatro modernėjimo istorijos užribiuose. – Bibliogr.: 16 pavad. – Iliustr. // Lietuvos scena. 2014, nr. 1, p. 32-37. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 490. Venclova T. Apie „Duobę“ ir „Maratoną“, gal labiausiai apie jų kontekstą: [atsiminimai apie soviet metyje Vilniaus dailės inst. pastatytas A. Ambraso pjeses] // Venclova T. Pertrūkis tikrovėje. Vilnius, 2013, p. 485-491. Veževičius K.: [„Žeme, nepalik mūsų“] // Naujasis židinys-Aidai. 2009, nr. 3/5, p. 14. 13 Sukanka 125 metai, kai gimė dramaturgas, kunigas HENRIKAS PRIALGAUSKAS (Pralgauskas; Prijalgauskas; slapyv. Stasys Žemaitis; 1892–1978). Gimė Jankaičių k., Radviliškio r. 1912 m. Petrograde baigė 6-ias gimnazijos klases ir 1913 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1920 m. ją baigė ir buvo paskirtas vikaru į Laukuvą. Po trejų metų perkeltas į Salaką, o 1925–1930 m. dirbo Skapiškyje. Apie 1930 m. perkeliamas į Smilgius eiti administratoriaus pareigas. Nuo 1936 iki 1940 metų buvo kunigu Dambavoje, vėliau – Imbrade iki 1946 m. Tais pačiais metais perkeliamas į Karsakiškį, kur savo pareigas ėjo iki 1949 m., kol buvo areštuotas ir ištremtas į Irkutsko srities lagerius. Areštavus kunigą buvo sunaikinta jo biblioteka, dingo paveikslai.1957 m. rugsėjo 19 d. grįžo į Lietuvą. 1958–1959 m. paskirtas į Dusetas altarista. 1959 m. sausio 21 d. atvyko į Velykius (Panevėžio r). dirbti administratoriumi, kur 1978 m. rugpjūčio 23 d. ir mirė. Palaidotas Panevėžyje. Stasio Žemaičio (St. Ž...tis; Žematis Stasys) slapyvardžiu išleido komedijų ir dramų mėgėjų scenai („Drama miške“, „Jaunikis iš Kauno“, „Kruvini brilijantai“, „Leitenantas Antanas“, „Lietuvos didvyriai“, „Mirta Činčibiraitė arba 15.000 Lt“, „Prakeikti pinigai“, „Rickus garsus Lietuvos plėšikas“, pjesių vaikams rink. „Vaikų teatras“). 1957 m. sukūrė komedijas „Sužadėtinė“ ir „Vienturtis“ (rankraščiai). Savo veikalus kunigas versdavo į lenkų kalbą. Jo pjeses vaidindavo visi Aukštaitijos miestelių ir kaimo klojimo teatrai. Išliko jo užrašai, pamąstymai, pamokslų rinkinys, gamtos stebėjimo kalendoriai, vertingų duomenų suteikia nuo 1965 m. jo pradėtas „Velykių parapijos parapijiečių sąrašas“, kur daug išnykusių vienkiemių ir kaimų pavadinimų. H. PRIALGAUSKO KŪRYBA Drama miške: 4 v. drama / Stasys Žematis. – 2-oji laida.– Biržai: [s. n.], 1935. 46 p. – (Drama; nr. 1). Jaunikis iš Kauno: 3 v. komedija. – 2-oji laida.– Biržai: [s. n.], 1935. 31, [1] p. – (Drama; nr. 10). Kruvini brilijantai: 6 v. drama-tragedija / Stasys Žemaitis. Biržai: [s. n.], 1935. 43, [1] p. – (Drama; nr. 9).

Leitenantas Antanas: 5 v. drama / Stasys Žematis.– 2-oji laida. – Biržai: [s. n.], 1935. 35 p. – (Drama; nr. 5). Lietuvos didvyriai: 4 v. drama / Stasys Žemaitis. – 2-oji laida.– Biržai: leidėja L. Januševičiūtė, 1936. 36 p. – (Drama; nr. 9). Mirta Činčibiraitė arba 15.000 Lt: 3 v. komedija / Stasys Žemaitis. – 2-oji laida. Biržai: [s. n.], 1935. 36 p. – (Komedija; nr. 6). Prakeikti pinigai: 5 v. drama / Stasys Žemaitis. – IIji laida.– Biržai: [s. n.], 1936. 39, [1] p. – (Drama; nr. 7). „Rickus“ garsus Lietuvos plėšikas: 2 v. komedija / Stasys Žemaitis. – 2-oji laida– Biržai: [s. n.], 1936. 23, [1] p. – (Drama; nr. 9). Vaikų teatras / Stasys Žemaitis. Biržai: [s. n.], 1935. 31 p., įsk. virš. – (scenos vaizdeliai; nr. 12). – Turinys: Sugauta „bėda“: 2 v. scenos vaizdelis; Išvaduota „bėda“: 2 v. scenos vaizdelis. Žmogžudžio duktė: 4 v. drama / Stasys Žemaitis. – II laida. – Biržai: [s. n.]. 48 p. – (Drama; nr. 8). APIE H. PRIALGAUSKĄ Butkevičius A. Kovojęs už tiesą ir laisvę tapo netiesos ir nelaisvės auka: [rašoma ir apie kun. H. Prialgauską]. – Iliustr. // Šiaurės Rytai. 2013, vas. 5, p. 7-8. Jasėnas J. Kunigas Henrikas Prijalgauskas. – Bibliogr.: 6 pavad. // Išgarsinę Panevėžio kraštą: konf., įvykusios 2000 m. gruod. 21 d., pranešimų tezės. Panevėžys, 2000, p. 7-8. Klingienė E. Tarnavę Dievui ir žmonėms. – Bibliogr. išnašose.– Iliustr. // Tarp Žaliosios ir Lėvens: Karsakiškis. [Panevėžys], 2011, p. 156-157. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 220. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1961, t. 24, p. 12; 1969, t. 36, p. 455. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 397. Linkuva. Vilnius, 2005, p. 213, 308, 309, 343, 344, 388, 629, 633, 635, 637. Peckus D. Liudyti reikia dorai: [rašoma ir apie Punsko lietuvių liaudies teatro pastatytą S. Žemaičio „Mirtą Činčibiraitę“] // Voruta. 2015, gruod. 19, p. 5. Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama: monografija. Šiauliai, 2003, p. 359. Vaičekonienė R. Kupreliškyje – „Jaunikis iš Kauno“: [apie Biržų r. saviveiklininkų pastatytą spektaklį pagal H. Prialgausko kūrinį]. – Nuotr. // Kupiškėnų mintys. 2007, lapkr. 10, p. 6. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 195. 19 Sukanka 70 metų prozininkui PRANUI KUTKAIČIUI (g. 1947). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 9, p. 46–47.

PAPILDOMA LITERATŪRA P. KUTKAIČIO KŪRYBA Deivė ir šamanas: [apysaka]. [Vilnius: P. Kutkaitis, 2008]. 287, [1] p. APIE P. KUTKAITĮ Karmalavičius R. Pranas Kutkaitis: [biogr.]. – Iliustr., portr. //Aleknavičius B., Kumetaitis S. Novužės krašto vaikai. Marijampolė, 2016, [d.] 10, p. 229. Mažintas J. Gūdi tamsa prieš aušrą, arba atmintį išsaugosim. – Portr. // Naujas rytas. 2012, rugs. 22, p. 5. Šakių kalendorius, 2017. Šakiai, 2017, p. 344. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1986, p. 490. Žirnytė S. Giminės šviesuolis // Šakių kalendorius. Šakiai. 2017, p. 344-345.

20 Sukanka 80 metų poetui VILIUI BALTRĖNUI (g. 1937). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 9, p. 47.

PAPILDOMA LITERATŪRA V. BALTRĖNO KŪRYBA Asiliuk, tau linksmo skrydžio!: pasakoriška poemėlė mažiesiems. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 63, [1] p.: iliustr. – V. Baltrėno poezijos knygos vaikams, p. 63. Kam – dundulio baravykai!: eilėraštukai ikimo kykl. ir jaunesn. amž. / [iliustr. Vilniaus S. Stanevičiaus vid. m-klos moksleiviai]. Vilnius [i.e. Utena]: Utenos sp., 2014. 71, [5] p.: iliustr. Lėkė vilkas pirkt ragų!: [eilėraštukai pradžiokėliams mokinukams ir smalsiems darželinukams]. Vilnius: Petro ofsetas, 2016. 63, [1] p.: iliustr. – V. Baltrėno bibliogr., p. 63. Oi, tai – miško muzikoriai!: [poemėlė vaikams] / [iliustr. J. Sidabrienė]. Vilnius: Spaudos praktika, 2014. 21, [3] p.: iliustr. Pasidūrė žvirblis koją?: [eilėraštukai ikimokykl. ir jaunesn. mokykl. amž.] / [iliustr. Vilniaus S. Stanevičiaus vid. m-klos moksleiviai]. Vilnius [i.e.Utena]: Utenos sp., 2014. 55, [5] p.: iliustr. Po šermukšnio stogeliu: eilėraštukai ikimokykl. ir jaunesn. mokykl. amž. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 19, [1] p.: iliustr. Su vėjo malūnais kely: eilėraščiai – pagret su šaipėraščiais / [ iliustr. D. Sidabraitė]. Utena: Utenos sp., 2013. 178, [8] p.: iliustr., portr. Voveryte – labas!: [eilėraštukai pradžiokėliams mokinukams ir smalsiems darželinukams]. Vilnius: Petro ofsetas, 2016. 63, [1] p.: iliustr. – V. Baltrėno bibliogr., p. 63. Žara paskui paukštį: [eilėraščiai] / [iliustr. D. Sidabraitė]. Vilnius [i.e. Utena]: Utenos sp., 2012. 223, [8] p.: iliustr. Žeme – o už kalno...: eilėraščiai / iliustr. D. Sidabraitė. Vilnius [i.e. Utena]: Utenos sp., 2012. 214, [1] p.: iliustr., portr. *** Sidabrienė J., Drakšienė R. Tišku tašku: dailės ir technologijų vadovėlis I klasei / eil. tekstas V. Baltrėno. Kaunas: Šviesa, 2011. – 2 kn.: iliustr. – (Šok). APIE V. BALTRĖNĄ Gyvenimo palydovė – nostalgija savam kraštui: [pokalbis su poetu / kalbėjosi] A. Satkūnaitė. – Iliustr. // Kupiškėnų mintys. 2017, liep. 1, p. 4-5. Motiejūnienė P. „Ištark mano vardą, lemtie“: [bendraklasės prisiminimai apie poetą ir jo kūrybą; su jo eilėmis] // Kupiškėnų mintys. 2017, liep. 15, p. 5. Poezijos pavasarėlio laureatas [V. Baltrėnas] / KM inform. // Kupiškėnų mintys. 2017, geg. 20, p. 4. Udrėnienė L. Vaikų poezijos koma ir viltis iš jos atsibusti: (2016 m. vaikų poezijos knygos): [su krit. pastabomis apie kn. „Voveryte, – labas!“ir „Lėkė vilkas pirkt ragų“] / L. Žvironaitė // Rubinaitis. 2017, nr. 1, p. 24. 23 Sukanka 90 metų, kai gimė poetė, Vinco Kudirkos ir Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijų laureatė SOFIJA ŠVIESAITĖ (1927–2016). Gimė Spurgų k., Tirkšlių vlsč., Mažeikių r. Šeimai persikėlus į Sedą, ten baigė pradžios mokyklą. 1942 m. įstojo į Mažeikių gimnaziją, vėliau lankė suaugusiųjų vakarinę mokyklą. Už

ryšius ir dalyvavimą pogrindiniame darbe 1946 m. buvo suimta, tardoma Mažeikiuose, vėliau uždaryta į Šiaulių kalėjimą Po kiek laiko paleista, ji nuolat buvo persekiojama, sunkiai sekėsi įsidarbinti. Dešimtmetį dirbo atsitiktinius darbus, kol palankiai susiklosčius aplinkybėms, buvo priimta į Mažeikių centrinę ligoninę, kur dirbo sekretore daugiau nei 30 metų. Eilėraščius pradėjo rašyti jau trylikos metų. Pirmas eilėraštis „Motinos meilė“ buvo išspausdintas rajoniniame laikraštyje. Daug metų kūrybą spausdino Mažeikių r. spaudoje. 1988 m. eilėraštis „Eina laikas“ išleistas Kanados kalendoriuje „Lithuanien calender“, nuo 1990 m. jos kūrybą spausdino Kanados lietuvių savaitraštis „Tėviškės žiburiai“, Australijos „Tėviškės žiburiai“, JAV lietuvių spauda („Pensininkas“, „Dirva“, „Draugas“ ir kt.). 1989 m. išleido pirmą eilėraščių knygą „Mano žemė“ ir tais pačiais metais – „Dienų kryžkelėse“ (ši knyga buvo išleista pogrindyje, autorei nežinant. Rinkinį parengė ir redagavo Panevėžio klebonas Robertas Pukenis). Jos eilėraščiai buvo publikuojami pogrindyje leistame žurnale „Nemuno vaga“ir kt., kur autorė pasirašinėjo Marijos Rasaitės slapyvardžiu. Taip pat išleido poezijos knygų „Alyvmedžio šakelė“ (2006), „Aušrų regėjimai“ (1997), „Beržų laukimas“ (2002), vaikų maldynėlį Pirmajai komunijai „Jėzau, ateik“ (2004 m. išl. Telšių katechetų centrai), „Mano pirmoji Šventa Komunija“ (2007) bei publicistinę knygą apie popiežių Joną Paulių II „Šaknys“ (2009). Eilėraščiai publikuoti almanachuose „Mūsų kraštas – dalelė Lietuvos“ (2017), „Su gervėmis dainuojam rudenį“ (2012), rinkiniuose „Mano kaimas – vilčių ir svajonių atolai“, „Laiko pašvaistės“, „Žiedlapių lietus“ (visos trys 2010), „Prisijaukinę mūzą“, „Aš iš tos žemės, kuri Lietuva vadinas“, „Portretai“ (visos – 2009), „Švenčiausias vardas“, „Vagos“, „Iš duonos pateka saulė“ (visos trys 2008), „Gyva oda“ (2004), „Veidu į Tėvynę“, „Vilties žarija: politinių kalinių ir tremtinių poezija“ (abi 2003),„Šauksmas tyloje“ (2002), „Ten, sidabro vingy...“ (t. 2), „Lietaus dvasia“ (abi 2001). Daugeliui poetės sukurtų giesmių muziką parašė Šiluvos vargonininkas, muzikologas Juozas Kavaliauskas. Rinkinys „... iš mano repertuaro“ (2000), kuriame yra pagal S. Šviesaitės žodžius sukurtų giesmių, buvo paplitęs tarp užsienio lietuvių, o keletas poetės kūrinių iš šios knygos Vatikane buvo išversta į italų kalbą. Telšių kunigas Karolis Petravičius sukūrė muziką devyniolikai giesmių pagal S. Šviesaitės žodžius ir 2001 m. išleido kompaktinę plokštelę „Į pažadėtas dienas“. Poetės posmams muziką yra kūręs ir Australijoje gyvenęs kompozitorius Mečys Kymantas-Klajūnas. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. 2000 m. tapo Vinco Kudirkos premijos laureate, 2005 m. jai įteikta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija už rašytojos atminimo puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. Nuo 1990 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė. Mirė 2016 m. kovo 3 d., palaidota šalia tėvų, Tirkšlių kapinėse. S. ŠVIESAITĖS KŪRYBA. Alyvmedžio šakelė: eilėraščiai. Jonava: Jonava, 2006. 183, [1] p.: portr. Aušrų regėjimai: rinktinė. Kaunas: [S. Šviesaitė], 1997. IX, 179, [1] p. Beržų laukimas: eilėraščiai: rinktinė. Jonava: Jonava, 2002. 199, [1] p. Mano žemė: lyrika / [dail. V. Insodienė]. Vilnius: Periodika, 1989. 134, [2] p.: iliustr. *** Mano pirmoji Šventa Komunija / [parengė ir autorė S. Šviesaitė]. Mažeikiai: Spaudos tinklas, [2007]. 157, [1] p.: iliustr. Šaknys: publicistika [apie popiežių Paulių II ir jo motinos kilmę]. Jonava: Dobilo l-kla, 2009. 347, [1] p.: iliustr., faks., geneal. shem., portr. – Bibliogr.: p. 345 (9 pavad.).

*** Petravičius K. Į pažadėtas dienas [Garso įrašas]: [albumas] / [atlieka] K. Petravičius, vokalas ir kt.; [žodžiai S. Šviesaitės]. Vilnius: Žara, 2001. 1 garso diskas: stereo; 12 cm+1 lankstinys (4 p.: iliustr., portr.). – Koment. lankstinyje. APIE S. ŠVIESAITĘ Ališauskaitė R. „Beržų laukimas“: [apie knygos pristatymą Mažeikiuose]. – Iliustr. // Būdas žemaičių. 2002, gruod. 2, p. 4. Ališauskaitė R. Eilėraščiai gyvenimo arimuose: [apie poetės visuom. veiklą ir kūrybą]. – Iliustr. // Būdas žemaičių. 1998, vas. 13, p. 2. Ališauskaitė R. Pokalbis apie poeziją ir „Būdą žemaičių“. – Iliustr. // Būdas žemaičių. 2002, geg. 2, p. 4. Čergelienė R. Poezijos laureatė Lietuvoje regi gyvą pragarą: [apie M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos paskyrimą S. Šviesaitei]. – Portr. // Lietuvos rytas. 2005, kovo 10, p. 18. Čergelienė R. Popiežius turėjo žemaitiško kraujo: tokią įžvalgą skelbia Jono Pauliaus II kilmę tyrinėjusi poetė [S. Šviesaitė]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2006, gruod. 28, p. 1, 14. Kirlys J. Žydėk, Gintaro žemė laisva! : [„Beržų laukimas“] // Lietuvos aidas. 2003, gruod. 29, p. 9. Klimavičiūtė V. Baltas balandis skrenda į skaitytojų širdis: [„Alyvmedžio šakelės“ pristatymas Mažeikiuose]. – Iliustr. // Būdas žemaičių. 2006, geg. 17, p. 5. Lukošiūtė S. Šatrijos Raganos premiją laureatė laiko didžiausia savo gyvenimo šviesa. – Iliustr. // Santarvė. 2005, kovo 10, p. 1, 7. Papiež mial domieszkę žmudzkiej krwi: nieoczekiwane odkrycie poetki litewskiej [S. Šviesaitė: apie popiežių Joną Paulių II]]. – Lenk. – Portr. // Kurjer Wileński. 2006, 29 grudnia, p. 1, 8. Petravičius K. Negęstanti išminties šviesa...: [in memoriam] // Būdas žemaičių. 2016, kovo 8, p. 1, 3. Petravičius K. Sofija Šviesaitė – negęstanti išminties šviesa: [in memoriam]. – Iliustr. // XXI amžius. 2016, kovo 12, p. 14. Plastinina B. Jubiliejinis vakaras, skirtas poetei [S. Šviesaitei. Mažeikiai] // Santarvė. 1997, rugs. 6, p. 4. Skabickienė L. „Aušrų regėjimų“ keliu. – Portr. // Santarvė. 1997, rugs. 6, p. 4. Sofija Šviesaitė. – Portr. // Biografijos: mes atėjome ir einame. Jonava, 2000, p. 156-157. Sofija Šviesaitė 1927–2016: [nekrologas] // Būdas žemaičių. 2016, kovo 8, p. 2. Steponavičienė V. Dievui, Tėvynei, žmogui. – Portr. // Varpas. 2006, nr. 11, p. 4. Steponavičienė V. Gyventi šviesoje ir santarvėje su Dievu ir žmonėmis: [apie poetę, popiežiaus Benedikto XVI apdovanotą Apaštaliniu palaiminimu]. – Iliustr. // XXI amžius. 2012, kovo 16, priedas „Sidabrinė gija“, p. 1, 3. Steponavičienė V. Poetės S. Šviesaitės meilė, baimė, strėlės... – Iliustr. // Santarvė. 2006, geg. 25, priedas „Ketvirtadienis“, p. 6. Undžienė D. „Alyvmedžio šakelės“ pražydinimas: [apie knygos pristatymo vakarą Mažeikių VB] // Tarp knygų. 2006, nr. 9, p. 36-37. Undžienė D. Posmai – kaip dainos – Dievui, Žmogui ir Tėvynei: [„Alyvmedžio šakelė“] // Gimtinė. 2006, liep. 1-31 (nr. 7), p. 10. Vašteris L. Sofijos Šviesaitės kūrybinis vakaras [Mažeikių VB]. – Iliustr. // Būdas žemaičių. 1997, lapkr. 28, p. 1-2. Vertelka B. Popiežiaus [Jono Pauliaus II] šaknys – Leckavoje? : [„Šaknys“]. – Iliustr. // Savivaldybės žinios. 2015, nr. 9 (bal.), p. 14. Vireliūnas A. Dviejų premijų laureatė [S. Šviesaitė] // Ūkininkas. 2003, nr. 1/12, p. 61. Volertas V. P. Be verksmų ir skundų: [„Beržų laukimas“] / Vytautas Dyvas // Tėviškės žiburiai. 2003, bal. 1, p. 7. Žurauskienė I. Nuo pogrindžio iki atgimimo. – Iliustr. // Tėviškės žiburiai. 2006, liep. 5, p. 9.

25 Sukanka 60 metų poetui, žurnalistui VIKTORUI RUDŽIANSKUI (g. 1957). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 9, p. 47–48.

PAPILDOMA LITERATŪRA V. RUDŽIANSKO KŪRYBA Juodoji dėžutė: [eilėraščiai]. Kaunas: Kauko laiptai, 2016. 86, [10] p. NUO do IKI do: eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2007. 103, [1] p.: portr. Ponia Klara: [dešimties meilės eilėraščių poetinė novelė] / [dail. I. Paliokaitė-Zamulskienė]. Kaunas: Kauko laiptai, [2013]. 29, [3] p.: iliustr. Vienas: [eilėraščiai]. Kaunas: Kauko laiptai, 2013. 135, [6] p. POKALBIAI Mažoji „Kultūros“ anketa: [pokalbis su poetu, žurnalistu V. Rudžiansku] // Draugas. 2008, liep. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Premijos pralaimi laikui / [kalbėjosi] R. Gerbutavičius. – Portr. // Lietuvos rytas. 2008, geg. 31, p. 25. Viktoras Rudžianskas: myliu literatūrą / [kalbino] V. Jankauskienė. – Iliustr. // Šeimininkė. 2007, gruod. 17, p. 1, 6. APIE V. RUDŽIANSKĄ Abromavičius S. Gyvenimas su eilėraščiu: [apie poetą, pretendentą į Jono Aisčio premiją]. – Iliustr. // Atspindžiai. 2014, geg. 20, priedas „Kultūros priemenė“, p. 6. Areška V. Prašmatnus stilius: [„NUO do IKI do“] // Literatūra ir menas. 2008, saus. 25, p. 4. Asmenybės.1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas, 2015, d. 2, p. 938: portr. Bačiulienė K. Vientisas (ne)vienas vaizdinys „Viename“: [„Vienas“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2014, nr. 11 (kovo 14), p. 17-18. Balčiūtė E. Nuo do iki do: [Kretingos gimnazistės rec. to paties pavadinimo V. Rudžiansko knygai] // Švyturys. 2008, lapkr. 22, p. 7. Baltuškevičius V. Pro memoria „Nemuno“ vyr. redaktoriui [V. Rudžianskui: eilėraštis] // Nemunas. 2008, vas. 21-27 (nr. 7), p. 7. Čičelis R. Poeziją išstūmė gyvenimo proza: [kn. „Juodoji dėžutė“ pristatymas Kaune] // Naujienos. 2016, lapkr. 15, p. 8. Dinapaitė M. „Apie meilę su Viktoru Rudžiansku“: [apie poeto vakarą Kelmės Žemaitės VB] // Bičiulis. 2013, vas. 20, p. 2. Dunauskaitė V. Susitikimas su poetu Viktoru Rudžiansku. – Nuotr. // Naujas rytas. 2012, rugs. 22, p. 6. Gaidauskienė N. Ištikėti savo išsklaidytą buvimą: [apie kn. „NUO do IKI do“]. – Iliustr. // Nemunas. 2008, vas. 21-27 (nr.7), p. 7. Gasiliūnas V. Apie do: [laiškas poetui]. – Portr. // Literatūra ir menas. 2007, lapkr. 23, p. 2. Inytė V. Poetų svajonių titulas atiteko kauniečiui [V. Rudžianskui, „Poezijos pavasario“ laureatui]. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. 2008, geg. 29, p. 12. Jankus G. Žmogus, laiminęs Lietuvą: [apie V. Rudžiansko kn. „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“, 2003]. – Iliustr. // Nemunas. 2013, liep. 18-rugs. 4 (nr. 28/29), p. 25. Kas yra kas Lietuvoje 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 1095: portr. Kaziela V. Einantis vienas, arba Nuoširdus žodis Viktorui Rudžianskui: [apie poeto kūrybą] // Utenis. 2017, birž. 17, p. 4. Kibickas A. Susipažinkite – poetas Viktoras Rudžianskas. – Iliustr. // Utenos apskrities žinios. 2017, birž. 17, p. 3.

Leišienė V. Vienos gražiausių Viktoro Rudžiansko Antaninių: [apie 15-ąjį Antano Miškinio premijos laureatą]. – Iliustr. // Utenis. 2017, birž. 17, p. 4. Nenėnienė B. Juknėnuose nominuotas 15-asis Antano Miškinio premijos laureatas [Viktoras Rudžianskas]. – Iliustr. // Utenos diena. 2017, birž. 21, p. 11. Peleckis-Kaktavičius L. Atklastai: [prisiminimai apie rašytojus: ir apie V. Rudžianską] // Nemunas. 2016, bal, 21-geg. 4 (nr. 8), p. 10. Petrošienė G. V. kavarskas. lt: (Viktoro Rudžiansko stiliumi): [eilėraštis] // Literatūra ir menas. 2008, spal. 10, p. 17; Poetinis Druskininkų ruduo. 2009. Vilnius, 2009, p. 240-241. „Poezijos pavasario 2008“ laurai –V. Rudžianskui // Respublika. 2008, geg. 28, p. 4. Simanaitienė S. Iš (at)pirkti eilėraštį: [„NUO do IKI do“] // Literatūra ir menas. 2008, saus. 25, p. 4-5. Simanaitienė S. „...norėčiau galvą padėti ten, kur „daugiausia Dievo...“, arba Iš (at)pirkti eilėraštį: [„NUO do IKI do“] // Klaipėda. 2007, lapkr. 28, priedas „Durys“, p. 6. Sventickas V. Recenzija be pinceto: [„NUO do IKI do“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2008, saus. 4, p. 5. Vaitkevičiūtė E. Kas ir kodėl išpirko rožes, arba Poezijos pavasario laureato [V. Rudžiansko] apdovanojimas Kaune. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2008, spal. 10, p. 17. Valuntaitė G. Svečiavosi poetas [V. Rudžianskas: Babtai, Kauno r.]. – Iliustr. // Naujos tėviškės žinios. 2010, gruod. 4, p. 4. *** Sukanka 130 metų, kai gimė pedagogas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, chorvedys ALBINAS IEŠMANTA (1887–1988). Gimė Kybartuose, Vilkaviškio r. 1900–1909 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1910–1915 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. Dalyvavo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje: 1912–1913 m. kaip dirigentas ir režisierius Marijampolėje įsteigtoje muzikos, literatūros ir dramos draugijoje „Gabija“, jo iniciatyva 1910 m. Marijampolėje buvo pastatyta M. Petrausko opera „Birutė“, 1915 m. Vilniuje subūrė studentų ir moksleivių mišrųjį chorą, per I pasaulinį karą Maskvoje vadovavo lietuvių pabėgėlių chorui. 1919–1920 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Marijampolės realinėje, 1920–1939 m. Marijampolės žydų gimnazijose, šalia to 1926–1938 m. studijavo Kaune, Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). 1939–1941 m. dirbo Vilniaus 3-iojoje valstybinėje lenkų gimnazijoje mokytoju, vėliau – direktoriumi. Per II pasaulinį karą mokytojavo Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Kėdainiuose. 1945–1946 m. – Švietimo liaudies komisariato, 1946–1950 m. Švietimo ministerijos Respublikinio pedagoginio kabineto vedėjas. 1950 m. suimtas ir 1951 m. nuteisiamas 15 metų kalėti už „kenkėjo darbą ideologiniame mokyklos fronte per mokyklines programas ir vadovėlius“. 1957 m. grįžo į Lietuvą. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Aušrinėje“, „Beraštyje“. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė vadovėlius, apybraižas, atsiminimus, kartu su žmona Marija slapyvardžiu MirA. išleido „Lietuvių literatūros istoriją“ (1923), „Lietuvių kalbos gramatiką uždaviniuose“ (1923; 1924), sudarė „Lenkų lietuvių žodyną“ (1940). Parašė vadovėlių pradžios mokykloms: „Skaityk“ (1921; 1922; 1923; 1928; 1933; 1935; 1937; 1940), „Gimtasis žodis“ (1946; 1947; 1948; 1949; 1950), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1948; 1949; 1950), „Skaitiniai“ (1947; 1948; 1949; 1950), elementorių „A B žydų mokyklai“ (1928), knygų apie lietuvių meninę veiklą XIX a. pab.–XX a. I pusėje, sudarė vadovėlius „Šachmatų strategija“ (1938), „Šachmatų matematika“, „Šachmatai: AVRO turnyras“ (abi 1939), parengė (kartu su kitais) Marijampolės muzikos, literatūros ir dramos d-jos „Gabija“ įstatus (1911), „Vinco Kudirkos raštai aukštesniajai mokyklai“ (1927). Išvertė Molière’o, L. N. Andrejevo, M. Charles ir kt. už-

sienio rašytojų pjesių. Pasirašinėjo slapyvardžiais A. I.; Aš; M, Alb.; Marijampolės Šviesos auklėtinis; MirA.; Ša. Mirė Vilniuje 1988 m. kovo 17 d. A. IEŠMANTOS LITERATŪRINIAI DARBAI. ATSIMINIMAI Kudirka: rašytojo siluetas: aukštesniajai m-klai. Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leid., 1927. 67, [1] p. Lietuvių literatūros istorija: su žymesniųjų kūrinių turiniais / Mir A. Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leid., 1923. 142, [1] p. Poška, Stanevičia, Valiūnas, Strazdas ir jų raštai: aukštesniajai m-klai. Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leid., 1930. 78 p. – Bibliogr. išnašose. Sūduvos laiptai į sceną: saviveiklininko atsiminimai / [parengė G. Iešmantas]. Vilnius: Žaltvykslė, 2007. 183, [1] p.: iliustr., portr. – Pavardžių r-klė / sudarė A. Iešmantaitė, p. 765-171. *** Choro A. Iešmantos vedamo liaudies dainų koncertas / [ į rus. k. vertė V. Bukoveckas]. [s.l.: s.n.], 1913. 19 p. – Gretut tekstas rus. Oi pūsk [Natos]: liaudies daina chorui. Marijampolė: s. n., 19– („Dirvos“ b-vės sp.). [5] p., įsk. virš. APIE A. IEŠMANTĄ Bukauskienė T. Albino Iešmantos darbai // Bukauskienė T. Lietuvių literatūros mokymo istorija (iki 1940 m.). Vilnius, 1993, p. 125-126, 156. Būtėnas J. Veiklus pedagogas: A. Iešmantai – 100 m. // Tarybinis mokytojas. 1987, lapkr. 25. Gineitis L. Lietuvių literatūros istoriografija (ligi 1940 m.). Vilnius, 1982, p. 272-275, 340. Klimas A. Nauja nemokėlių rašyba: [atsiliepimas į A. Iešmantos (Ša) str., išsp. „Aušrinėje“ 1919, nr. 1] / A. Kelmutis // Darbas. 1920, saus. 2(nr. 5), p. 2. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2008, kn. 4, p. 141-142. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 778-779. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 95. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1956, t. 8, p. 273; 1969, t. 36, p. 249. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 181. Maknys V. Lietuvių teatro raidos bruožai. Vilnius, 1972, p. 11, 150, 152 ir kt.: portr. Mažoji tarybinė lietuvių enciklopedija. Vilnius,1996, t. 1, p. 634. Muzikos enciklopedija. Vilnius, 2003, [t.] 2, p.11: portr. Seibutis A. Albino Iešmanto „respublika“. – Iliustr. // Seibutis A. 1918–1919 metai Biržų krašte. Biržai, 2008, p. 61-62. Vaižgantas. M. ir A. Lietuvių literatūros istorija su žymesniųjų kūrinių turiniais: [rec.] // Vaižgantas. Raštai. Vilnius, 2010, t. 21, p. 60-65. Vaižgantas. M. ir A. Skaityk: [rec.] // Vaižgantas. Raštai. Vilnius, 2009, [t.] 20, p. 403-404. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 177. Viliūnas V. Prieš šimtą metų Marijampolėje: operos spektaklis Žalgirio mūšio jubiliejui: [apie A. Iešmanto režisuotą mėgėjų spektaklį]. – Iliustr. // Suvalkietis. 2010, rugpj. 7, p. 7. Visuotinė lietuvių enciklopedija Vilnius, 2005, t. 7, p. 736. Zubrickas B. Albinui Iešmantai – 100. – Portr. // Literatūra ir menas. 1987, lapkr. 21, p. 16. Zubrickas B. Pasaulio lietuvių chorvedžiai. Vilnius, 1999, p. 220: portr. Žilevičius J. Lietuvių muzikų vardynas. Chicago, 1967, sąs. 12, p. 95. Žukas V. „Dirvos“ bendrovė knygoms leisti. Vilnius, 1994, p. 23, 42, 46, 64-66 ir kt.

Parengė Loreta Pakalniškienė

in this issue Tomas Balkelis. Why Does the Scholar Choose the National Library?

Daina Dailidonienė. Petras Klimas: “I was Always in Search for Lithuania” 23

The research fellow at the Lithuanian Institute of History Dr. Tomas Balkelis recollects his vision stated a decade ago and evaluates the present situation. Among other insights, he finds that the facilities and services for users at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania equal those at other large libraries abroad. According to Balkelis, it is evident that the renewed National Library has expanded its functions: in addition to being a centre for information and knowledge, it has oriented itself towards performing social and cultural functions, nevertheless he sees the National Library as the institution where his vision of a modern library is materializing.

Under the heading “New Publications”, we present the book Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos (“Petras Klimas: I was Always in Search for Lithuania”) published by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. In the article, the book’s hero the diplomat, lawyer, historian and signatory of the Act of Independence of Lithuania Petras Klimas (1891–1969) is introduced as the book’s compiler the journalist and collector Vilius Kavaliauskas sees him. This publication is part of the project by the National Library “The Independence Archives”, devoted to the centenary of the restored Lithuanian State.

Aušra Vaškevičienė. Commitments Fulfilled Generously

It is a review of the work which won the Book of the Year for Adults Award of the annual campaign “Election of the Book of the Year 2016”. Its author is the winner of the Lithuanian National Prize for Culture and Arts the poet, essayist, literary critic and translator Kęstutis Navakas (b. 1964). His debut prose work, the novel Vyno kopija (“A Replication of Wine”), reminds of a patchwork – an interwoven pattern of miscallenous intertexts. Vaiva Markevičiūtė says that reading the novel is not an easy task as it has no plot, but it intrigues the reader from the very start: its opening sentence is “I died this night”. Aren’t you curious about how the novel ends?

The Director of the Services Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Aušra Vaškevičienė recollects her article in Tarp knygų published exactly a year ago about expectations concerning the Library after the reconstruction and feels satisfied about the fulfilled commitments. For those who are interested in statistics, the article presents figures about the Library’s activities and for lovers of imagery, it offers views about transforming the National Library into a modern sanctuary of knowledge with luminous spaces hosting numerous cultural and educational events loved by children, students and seniors.

Renaldas Gudauskas: „With joint effort, we will attempt to make this part of Vilnius the Knowledge Quarter” 9 An interview with the Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. After a year since the opening of the reconstructed building of the Library on 2 September 2016, its executive speaks about a new model for its performance and the endeavor to create a knowledge quarter on the main thoroughfare of the capital city with the National Library as its hub as well as shares his thoughts about the perspectives for the Library’s activities. (Interviewed by Jūratė Bičkauskienė)

Roma Lazinkienė, Karolina Šutova. Bridges Between Libraries and Society in the City of the Hundred Bridges 13 On 19–25 August, the city of Wroclaw in Poland hosted the 83rd General Conference and Assembly of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA). The main theme of this year‘s world forum of librarians was “Library. Solidarity. Society”. Among its members, there were 18 participants delegated by the Lithuanian County Public Libraries Association. The article presents highlights from the Conference told by the librarians from the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County Roma Lazinskienė and Karolina Šutova.

Jarda Paukštienė, Ieva Čičirkaitė. A Variety of Topics for Warming-Up

This publication presents a brief review of two satellite events held within the 83rd IFLA annual conference in Vilnius, at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and at the Saxon State and University Library Dresden (SLUB). The local organizers of the Vilnius event were assisted by the IFLA Genealogy and Local History Section joint with Asia and Oceania Section and Information Technology Section, and those in Dresden, by the IFLA News Media Section.

Ringailė Bakienė. Orphan Works: More Opportunities for Digitizing the Cultural Heritage 20 Memory institutions become more active in digitizing works from their collections and archives, thus making them visible to the public. When pursuing this task, they face unsolved issues of intellectual property, which present serious obstacles for making them publicly accessible. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has been designated a competent national institution responsible for registering collected data in the Orphan Works Database. In the article, the bibliographer at the National Library’s Information Sciences Department Ringailė Bakienė describes this work in more detail.

Vaiva Markevičiūtė. A Global Patchwork of Intertexts

A Glimpse at Sources of Past Times

In 2019, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania will be celebrating its 100th anniversary. In this volume, we present the third part “Branches of the Central State Bookshop in the Summer of 1924” of the series “Libraries in the Second Republic of Lithuania: Testimonies of Documentary Sources”. In this part, the compilers focus on urban libraries in Lithuania, specifically eight libraries sustained by the contemporary Ministry of Education. They present two documents from 1924 about the audit in the branches of the Central State Bookshop. The reports by Andrius Škėma imply a reproach to the Ministry of Education for not sufficiently caring for the development of the libraries’ collections. (Prepared by Irmina Abramovienė and Kęstutis Raškauskas)

The Artificial Intellect Poses No Threat (But Only for the Meantime?)

Robots, devices performing programmable actions, are increasingly becoming part and parcel of our life. They are entering into the domain of libraries as well. More and more often libraries face the dilemma of streamlining the staff ’s activities by transferring them to robots, thus saving librarians’ time for more important jobs. The article draws on the publication “Robots, the Quiet Workers, Are You Ready to Take Over?” by the services management expert Philip Calvert. (Prepared by Tomas Auškalnis)

A New Activity Centre at the National Library

There has been a gain in momentum for activities of the Adolfas Damušis Centre for Democracy Studies established at the National Library at the beginning of this year. This structural department contributed to organizing numerous events, among which there were exhibition openings, film screenings, discussions and meetings. The head of the Centre Vidmantas Valiušaitis tells about the Centre’s objectives highlighting the research of the democratic political thought, statehood ideas and historical heritage of the Lithuania of the 20th century. The article also introduces prominent achievements by this Centre named after the researcher and politician Alfredas Damušis (1908–2003). Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 9 (704) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 09 26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 13043 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of books) No 9 (704) 2017 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt