Issuu

Liepa–rugpjūtis | 2017

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Lina Kačiušytė. Su knyga prarasto laiko nebūna

ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Žmonės, kurie kūrė mūsų valstybę 2 IFLA projektas

„Globali vizija“ – suvienytų pasaulio bibliotekų kryptimi 4 STATISTIKA

Roberta Šurkutė. Lietuvos bibliotekos bibliotekų metais 5

POKALBIS

Eugenijus Stratilatovas: „Man patinka viskas, kas yra šviesu“ Kalbėjosi Asta Stirbytė

TEMA / VAIKŲ EDUKACIJA

Žydrė Vėtienė. Vasara su polėkiu 13 TYRIMAS

„Mažasis princas“ tapo vienvaldžiu karaliumi Parengė Reda Tamulienė ir Eglė Baliutavičiūtė

NAUJI LEIDINIAI

Daiva Narbutienė. Knyga, išryškinanti iškilios Renesanso asmenybės mastą 18

ŽMONĖS IR LAIKAS

Inga Liepaitė. „Negaliu atsigėrėti jūros amžinu grožiu...“ 23 SUKAKTYS

Renata Baukienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Viliunė Cicėnienė, Violeta Černiauskaitė, Daiva Martinkutė. Bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas 28 SUKAKTYS

Gražina Narbutaitė. Iš laiškų mokytojai žvelgiantis poetas Balys Auginas 32 KRONIKA

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 rugsėjis / spalis. Parengė Loreta Pakalniškienė

37 Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: žurnalo „Tarp knygų“ redakciją nuvykti prie Šeimyniškėlių (Anykščių r.) piliakalnio, kitaip žinomo kaip Vorutos, paakino per Lietuvą vilnijantys Piliakalnių metų programos renginiai. Kol dar vasara nesibaigė, siūlome ir jums pakeliauti po piliakalnius, kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 900. Kosto Stankevičiaus nuotrauka Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – Zapyškio apylinkės moters tautinio kostiumo pavyzdys. Eidamos į kelionę, zanavykės smulkius daiktus (batukus, maldaknygę) rišdavo į siuvinėtą skepetaitę. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų

#gyvasžodis

su knyga prarasto laiko nebūna Kone dvi savaites, gavusi redakcijos pasiūlymą parašyti apie skaitymo, sporto ir asmenybės brandos sąsają, kaip tikras studentas, kuris vis atideda pasirengimą egzaminui paskutinei minutei, vis laukiu „nušvitimo“. Atrodė, tema „sportas ir knygos“ yra taip nuodugniai išnagrinėta, apie tai tiek daug prirašyta, kad net ir kelis sakinius sunku sukurpti. Šiaip gal net nepagalvotum, jog sportavimas ir skaitymas labai jau glaudžiai susiję tarpusavyje. Antra vertus, jei paimsime bet kurią sritį: mokslą, meną, politiką – viskas yra žmogui, jo gerovei, tobulėjimui, psichinės ir fizinės būklės gerinimui, gyvenimo patogumui. Ir vis dėlto grįžkime prie sporto. Nemanau, jog sutiktume išprususį, aukščiausio intelekto žmogų, kuris teigtų, kad galima apsieiti be fizinio aktyvumo, kad fizinis aktyvumas niekam nereikalingas, arba atvirkščiai, prisiauginusį kalnus raumenų sportininką, kuris pasakytų, kad per savo gyvenimą nėra perskaitęs knygos, kad iš knygų – menka nauda. Niekada nepamiršiu, kaip prieš keturiasdešimt metų skaitydavau lietuviškas knygas tuometės Sovietų Sąjungos rinktinės sporto stovyklose. Daug knygų pasiimti nebuvo galimybės, todėl keisdavomės su kolega Robertu Žulpa. Jis buvo fantastikos knygų „fanas“, o aš – nuotykių. Ir visai nesigailiu, kad teko skaityti nepatinkančius (bent taip atrodė tuomet) kūrinius. Pavyzdžiui, Michaelo Crichtono „Andromedos štamą“ atsimenu iki šiol, nors nesuprantu kodėl. Paimdama į rankas anksčiau skaitytą knygą, kartais neatsikratau įspūdžio, kad tai – ne ta pati knyga. Kartais atrodo net turinys šiek tiek pakeistas, nors autorius, veikėjai tie patys. Turbūt taip yra, nes mes patys keičiamės, bręstame, gal net suformuojame naują požiūrį į tam tikrus dalykus, reiškinius. O geros knygos nesensta, jos žengia su žmonija drauge. Ne pirmą kartą perskaitęs

Lina Kačiušytė. Alfredo Pliadžio nuotr.

„

tą pačią knygą, gali iš naujo „atrasti“ kūrinį ir jos autorių. Geros knygos Kažkada man taip nutiko, nesensta, Mokytojo dienos proga gavus jos žengia su dovanų Broniaus Radzevičiaus romaną „ Priešaušrio viešžmonija drauge. keliai“. Pirmą kartą skaičiau dar jaunystėje – pasirodė toks sunkus, toks slegiantis kūrinys... Visai neseniai draugė davė paskaityti Laimono Tapino knygą „Prarasto laiko nebūna“ apie jo studijų metus, po kurios prie „Priešaušrio vieškelių“ puoliau lyg pirmą kartą. Šiandien patirti nuotykį su gera literatūra žmonės turi tiek galimybių: knygynai pilni naujų, įvairaus turinio leidinių, elektroninės knygos, knygų garso įrašai, ką jau kalbėti apie bibliotekas. Manau, kad ne tik šiais, Sporto metais, sporto atstovai (sportininkai, sporto organizatoriai) ir bibliotekininkai galėtų sugalvoti daugybę bendrų edukacinių projektų. Vieni paprastesnių – knygų aptarimai vaikų ir jaunimo sporto, poilsio ir sporto treniruočių stovyklose, pokalbiai apie išleistas garsių sportininkų biografines knygas pasikvietus buvusius tos sporto šakos olimpiečius ar kitus daug pasiekusius sportininkus, trenerius, teisėjus, su sportu susijusios viktorinos. Ačiū Dievui, kad žmonės tobulėja, užsiima saviugda, sportuoja ir siekia gyvenimo tikslų. Linkiu visiems daug skaitantiems nepamiršti atsipalaiduoti sportuojant, o daug sportuojantiems – pailsėti su įdomia knyga rankose.

Lina Kačiušytė Olimpinė, pasaulio čempionė, 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė

įvykis

Žmonės, kurie kūrė mūsų valstybę Jau antrą kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė į kelių dalių projekto „Nepriklausomybės archyvai“, skirto atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti, renginį. Šįkart prisimintas Vasario 16-osios akto signataras, diplomatas Petras Klimas (1891–1969), prisidėjęs prie valstybės kūrimo ir daręs didelę įtaką jos raidai. Liepos 4 dieną Nacionalinėje bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“ ir pristatyta to paties pavadinimo knyga. Atidaryme dalyvavo parodos rengėjas ir knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas, politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir informacijos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, diplomatijos istorijos tyrinėtojas dr. Vytautas Žalys, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Seimo narys, Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas dr. Arūnas Gumuliauskas ir Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis. P. Klimo šeima Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai yra padovanojusi unikalų diplomato surinktos literatūros fondą – 627 knygas, tarp kurių yra ir tarpukariu Vakarų Europoje surinktų lituanistinės tematikos leidinių. Dalis šio fondo pristatyta parodoje, taip pat ir P. Klimo parašytos ir išleistos knygos: Lietuvių senobės bruožai“ (1919), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga“ (1922), „Mūsų 2

kovos dėl Vilniaus“ (1923). Pagal P. Klimo teritoriniu-etnografiniu principu sukurtą knygą „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ (1917) vėliau buvo grindžiamos Lietuvos valstybės teritorinės ribos. Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro Klimų šeimos nuotraukos ir nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, liudijančios diplomato gyvenimo akimirkas ir nukeliančios į XX a. pirmosios pusės Europą. Šiuos vaizdus papildė demonstruojami diplomato sūnaus Petro (dėl sveikatos negalėjusio dalyvauti renginyje) dokumentiniame filme užfiksuoti kadrai iš P. Klimo ir kitų užsienyje Lietuvos Respublikai atstovavusių žymių diplomatų gyvenimo. Į susirinkusiuosius žvelgė dailininkės Irenos Jackevičiūtės-Petraitienės tapytas P. Klimo portretas, kitados kabėjęs diplomato bute. Tarp parodos eksponatų buvo ir dailininko Jokūbo Zovės signataro P. Klimo garbei 1999 m. sukurtas pašto ženklas, išspausdintas 100 tūkstančių tiražu. Pristatydamas parodą, V. Kavaliauskas valstybės kūrėjo P. Klimo gyvenimą įvardijo kaip pamokantį pavyzdį. Tai žmogus, savo ranka taisęs Vasario 16-osios aktą, savo autoritetu daręs įtaką valstybės

Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Petras Klimas. 1930 m. Klimų šeimos archyvo nuotr.

vyrams, patyręs kalėjimų ir lagerių žiaurumus, sugebėjęs grįžti į Lietuvą ir suteikti žmonėms viltį, kad valstybė gali atgimti. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas, istoriko A. Kulakausko teigimu, – tai ilgo proceso, vidinių sąlygų subrandintas dokumentas, o ne šiaip vienkartinis konjunktūros reiškinys. Galima kalbėti apie išskirtinį P. Klimo, vieno jauniausių signatarų (po teisininko Kazio Bizausko), vaidmenį ir pastangas, kad šis dokumentas išvystų dienos šviesą. Lietuvos Taryboje kilus nesutarimams, kai keturi nariai atsisakė pasirašyti ir pasitraukė, P. Klimas sugebėjo sutaikyti abi puses, rasti kompromisą. Parodos rengėjas ir knygos sudarytojas V. Kavaliauskas. Vygaudo Juozaičio nuotraukos A. Kulakausko manymu, – gal dėl to, kad buvo jaunas, gal kad neturėjo politinio šleifo. aiškiai prieštaraudavo kitų pasiuntinių ar prezidento Kodėl apskritai vos 26-erių žmogus buvo išrink- ir ministro pirmininko nuostatoms. Išskirtinis yra tas į Lietuvos Tarybą? P. Klimas valstybės kūrimo P. Klimo raportas prezidentui (po 1930 metų pradarbą pradėjo jau daug anksčiau – nuo 1916 metų, laimėjimo Klaipėdos byloje prieš Vokietiją Tautų pirmiausia kaip istorikas, bandantis istoriškai pagrįsti Sąjungos Taryboje), kuriame jis niekam nepataikauja Lietuvos valstybės buvimo galimybę – teritorines jos ir tiesiai nurodo kaltininkus – įtakingus to meto ribas. Taigi buvo valstybininkas. „Naujos Lietuvos politikus. Tame dokumente jis pateikė ir išsamią tapatybės kūrėjas politine, kultūrine ir tarptautinės Klaipėdos reikalų analizę, kuri buvo pati geriausia, teisės prasme, šiai idėjai P. Klimas liko ištikimas visą kokią tuo metu kas galėjo pateikti. „Per daug darbo savo gyvenimą“, – apibendrino A. Kulakauskas. archyvuose metų nesu matęs tokio principingo laišDiplomatijos istorijos tyrinėtojas V. Žalys pasidalijo ko“, – sakė V. Žalys. mintimis, kilusiomis peržiūrėjus visų diplomatų, tarp Dar vienas svarbus momentas Vasario 16-osios jų ir P. Klimo, bylas KGB archyvuose. Iš jų susidaręs akto signataro biografijoje buvo principingas okunuomonę apie daug kietesnį šio politiko charakterį pacijos nepripažinimas. Mintimis apie P. Klimo ir negu iki tol manęs. Svarbiausias P. Klimo bruožas, visos diplomatinės tarnybos laikyseną sovietinės V. Žalio teigimu, – nepriklausomybė, t. y. nepriklau- okupacijos sąlygomis pasidalijęs V. Valiušaitis akcensoma laikysena, elgsena ir mąstymas. Tokią nuostatą tavo diplomatinę rezistenciją – vieningą okupacijos diplomatas demonstruodavo net tada, kai jo nuomonė nepripažinimą, nė vienas diplomatas nepakluso J. Paleckio vyriausybės pavedimams. P. Klimas, kaip Lietuvos atstovas, parašė protesto notą Prancūzijos vyriausybei, kurioje prašė nepripažinti neteisėto SSRS akto, kuriuo užvaldomas kraštas. Ambasadorius Ž. Pavilionis prisiminė, kaip dirbant Vašingtone ir mąstant apie diplomatus – Stasį Lozoraitį ir P. Klimą, jo neapleisdavo mintis: šie žmonės buvo didesni nei tuometinė valstybė, jie matė daugiau, mąstė plačiau, gyveno lyg 50 metų į priekį. Buvo strategai, kurių valdžia dažniausiai neišgirsdavo. Paradoksas, bet išlieka būtent tie, kurie taip mąsto... Diplomatinė institucija buvo vienintelė, kuri išliko, kai jau nebebuvo valstybės. Politikas, diplomatas, istorikas, lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių autorius, kultūrininkas, kolekcininkas, mokėjęs rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, italų, lotynų kalbas, – P. Klimas buvo plataus akiračio asmenybė. Renginyje kalbėję svečiai akcentavo jo, įžvalgaus politiko, puikaus derybininko, iškilaus diplomato, susitapatinusio su Lietuva ir pasirinkusio būti pasiuntiniu, „kareivio, nenorėjusio tapti generolu“, savybes.

Vertingiausios signataro šeimos Nacionalinei bibliotekai dovanotos P. Klimo knygos.

Vaidenė Grybauskaitė 3

IFLA projektas

„Globali vizija“ – suvienytų pasaulio bibliotekų kryptimi

IFLA seminaro dalyviai Madrido Nacionalinio Prado muziejaus bibliotekoje. Organizatorių nuotr.

Stiprėjantys globalizacijos procesai keičia nusistovėjusius bibliotekų veiklos principus ir kelia naujus profesinius uždavinius. Sėkmingai juos įvykdyti gali padėti vieningai veikiantis pasaulinis bibliotekų tinklas. Būtent tokio tikslo siekiama Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) vykdomu projektu „Globali vizija“ (Global Vision), kuris į bibliotekų ateities vizijos kūrimą įtraukė tūkstančius bibliotekų srities atstovų iš įvairių pasaulio valstybių. Šiai diskusijai palengvinti IFLA organizuoja aukšto lygio susitikimus, rengia ir nuotolines diskusijas. Šie renginiai prasidėjo 2017 m. balandį Atėnuose (Graikija). Liepos 5–6 dienomis Madride (Ispanija) vyko vienas iš projekto darbotvarkėje numatytų susitikimų – praktinis seminaras „Globali Europos vizija“ (Global Vision Europe). Tai paskutinis iš šešių įvairiose pasaulio vietose organizuotų renginių, kuriame bibliotekininkai diskutavo, kaip globalus bibliotekų tinklas gali padėti išvengti ateityje mūsų laukiančių išbandymų. Seminare dalyvavo daugiau kaip penkiasdešimt atstovų iš 34 Europos šalių nacionalinių, universitetinių, viešųjų, specialiųjų bibliotekų, profesinių asociacijų ir kt. institucijų. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė. Susitikimo metu diskutuota apie šiandienos bibliotekų vertybes, galimas ateities problemas ir būdus joms spręsti. „Globali Europos vizija“ – veiksminga paskata perkelti šiuos svarstymus į nacionalinį lygmenį ir prisidėti prie bendro Europos bibliotekinio lauko sukūrimo, pasirengti pasaulinei diskusijai apie bibliotekų ateitį. 4

Diskusijų ir praktinių seminarų išvados, rugpjūtį Vroclave (Lenkija) vyksiančio IFLA tarptautinio kongreso dienomis paskelbus balsavimo pradžią, vėliau bus analizuojamos, o gautoji unikali medžiaga taps IFLA „Globalios vizijos“ ataskaitos, su kuria bus galima plačiai susipažinti 2018 m. pradžioje, pagrindu. Remiantis ataskaita, bus parengti konkretūs bibliotekų veiksmų planai, padėsiantys praktiškai įgyvendinti globalios bibliotekos ateities viziją. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti oficialioje interneto svetainėje „Global Vision“ (https://globalvision.ifla.org/), kurioje, be pagrindinės informacijos apie šią iniciatyvą, pateikiama pagalbinė medžiaga bei įvairios interaktyvios priemonės (pvz., balsavimas tikruoju laiku). Neabejojama, kad išvien veikiantys bibliotekų specialistai galės įgyvendinti vieną iš pagrindinių bibliotekininkystės prioritetų – raštingos, informuotos ir aktyvios pasaulinės visuomenės sukūrimą. Šis bendradarbiavimas bus patvirtintas visiems dalyviams pasirašant visuotinį IFLA projekto „Globali vizija“ susitarimą. LBD informacija

Statistika

LIETUVOS BIBLIOTEKOS BIBLIOTEKŲ METAIS Roberta Šurkutė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

2016 metai šalies bibliotekoms buvo išties ypatingi. Šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės globoti, didelio visuomenės susidomėjimo sulaukę Bibliotekų metai pasižymėjo renginių gausa, atskleidusia ir dar kartą priminusia bibliotekų potencialą ir vertę visuomenės gerovei. 2016 m. Lietuvos bibliotekų tinklą sudarė 2505 biblioteBesitraukiančio dokumentų fondo priežastys kos: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų, Lietuvos bibliotekų tinklo dokumentų fondas buvo 5 apskričių ir 60 (su 1197 filialais) savivaldybių viešųjų biblio106 mln. 412 tūkst. 817 fizinių vienetų, kitaip tariant, tekų, 14 muziejų, 2 kitų kultūros įstaigų bibliotekos, Lietuvos 793 tūkst. 46 fiz. vnt., arba beveik 1 proc., mažiau nei 2015 mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 14 techninių, 13 metais. To priežastis yra ne tik bibliotekų skaičiaus mažėjimedicinos, žemės ūkio, 4 mokslo institutų, 7 valdžios instimas, bet ir aktyvus dokumentų fondo nurašymas. 2016 m. tucijų, 18 universitetų, 22 kolegijų, 68 profesinių mokyklų šalies bibliotekos beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. bei 1077 švietimo įstaigų bibliotekos. Beveik (2016 m. – 2 mln. 561 tūkst. 263 fiz. vnt.; visos šalies bibliotekos yra kompiuterizuotos 2015 m. – 2 mln. 338 tūkst. 550 fiz. vnt.) (94 proc.) ir turi interneto prieigą (93 proc.), nurašė aktualumą praradusių, sugadintų ar Lietuvos tačiau kompiuterizuotų darbo vietų skaičius prarastų dokumentų, kitaip tariant, nurašytų bibliotekos per metus dokumentų buvo beveik du kartus daugiau kasmet mažėja (ryškiausias pokytis Šiaulių mieste), tam įtakos turi ir bibliotekų likvidanetenka vidutiniškai nei 2016 m. gautų (1 mln. 718 tūkst. 431 fiz. vimas, ir techninės įrangos nusidėvėjimas. vnt.). Procentiškai didžiausias dokumentų 30–40 tūkst. Šalies bibliotekų tinklas 2016 m. sumažėjo 44 fondo pokytis fiksuotas Palangos mieste bibliotekomis ir tai yra ryškus sumažėjimas registruotų vartotojų. (2015 m. buvo nurašyta 8647 fiz. vnt. dokuper pastaruosius penkerius metus. mentų, o 2016 m. – 26 tūkst. 471 fiz. vnt.). Šalies bibliotekų dokumentų fondo Šalies bibliotekų tinklas 2012–2016 metais dydžio mažėjimui įtakos turėjo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija bei kraustymasis iš Antrųjų bibliotekos rūmų. Atliekant fondo nurašymą, tarp tokių pateko 166 tūkst. 383 fiz. vnt. aktualumą praradusių ar nusidėvėjusių dokumentų. Dokumentų fondo mažėjimui įtakos turi ir kasmet mąžtantis naujų dokumentų gavimas. 2016 m. šalies bibliotekos gavo 1 mln. 718 tūkst. 431 fiz. vnt. naujų dokumentų, kitaip tariant, 602 tūkst. 171 fiz. vnt. (beveik 26 proc.) mažiau nei praėjusiais metais. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad knygų ir serialinių leidinių gauta 15 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Bibliotekos duomenų bazių fizinėse laikmenose gavo 78 proc. mažiau, 70 proc. Ryškiausias bibliotekų tinklo pokytis įvyko švietimo mažiau – spausdintinių natų ir patentų, 46 proc. – garsinių įstaigų bibliotekose – jų sumažėjo 33; iš jų 30 yra bendrojo regimųjų dokumentų. Tiesa, kai kurių fizinių dokumentų ugdymo mokyklų bibliotekos (didžioji jų dalis – reorganifondas pagal rūšis didėjo: net 41 proc. padidėjo elektrozuotos). Taip pat mažėja ir savivaldybių viešųjų bibliotekų ninių periodinių leidinių fizinėse laikmenose skaičius, tinklas, vien pernai jame neliko 10 filialų.

„

Išankstiniais duomenimis, šalies bibliotekų išlaidos dokumentams įsigyti siekė 2,2 euro vienam gyventojui.

1,25 proc. – regimųjų dokumentų, 1,10 proc. – vaizdinių, 0,61 proc. – kitų skaitmeninių dokumentų fizinėse laikmenose ir 0,62 proc. – patentų. Verta pažymėti, kad nors visos šalies mastu bibliotekų dokumentų fondas sumažėjo, technikos bei mokslo įstaigų bibliotekose jis augo. 2016 m. naujai gauti dokumentai sudarė 1,6 proc. viso šalies bibliotekų dokumentų fondo.

Daugiausia profesionalų – baigusių aukštąją Statistiniai 2016 metų bibliotekų duomenys atskleidžia itin didelius su darbuotojais susijusius pokyčius. Praėjusiais metais Lietuvos bibliotekose dirbo 6904 darbuotojai (6366,78 darbuotojo viso etato ekvivalentu). Palyginti su 2015 m., darbuotojų smarkiai sumažėjo – net 235 (didžioji dalis buvo profesionalūs bibliotekininkai – 222, iš jų 154 turintys bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą). Didžiausi profesionalių darbuotojų pokyčiai buvo savivaldybių viešosiose (sumažėjo 35 profesionaliais bibliotekininkais), aukštųjų mokyklų (sumažėjo 65) bei bendrojo ugdymo mokyklų (sumažėjo 64 profesionaliais bibliotekininkais) bibliotekose. 2016 m. vienam šalies bibliotekininkui (1 etato ekvivalentu) teko 237,5 registruoto vartotojo. Profesionalūs bibliotekininkai sudarė 81,7 proc. visų bibliotekos darbuotojų, kitaip tariant, bibliotekos darbuotojų pasiskirstymas liko stabilus kaip ir ankstesniais metais. 66 proc. šalies profesionalių bibliotekininkų turi aukštąjį išsilavinimą, 28 proc. – aukštesnįjį, 6 proc. – kitą (vidurinį, nebaigtą aukštąjį). Darbuotojų išsilavinimo duomenys atskleidžia ataskaitiniais metais įvykusius pokyčius: aukštąjį išsilavinimą turinčių profesionalių bibliotekininkų padaugėjo dvigubai, o kitą (vidurinį, nebaigtą aukštąjį) išsilavinimą turinčių bibliotekininkų sumažėjo 8 kartus. Profesionalūs bibliotekininkai, turintys bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą, sudaro didžiausią visų bibliotekų darbuotojų dalį – 41,22 proc. ir yra sparčiausiai 2016 m. mažėjusi darbuotojų grupė. Iš profesionalių bibliotekininkų, turinčių bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą, 63,3 proc. yra baigę aukštąją, likusi dalis – aukštesniąją mokyklą. Šalies bibliotekų darbuotojų sudėtis 2016 metais

Iki šiol stabilus buvęs darbuotojų kvalifikacijos kėlimo duomuo sumažėjo. 2016 m. kvalifikaciją kėlė 3277 šalies bibliotekininkai, kitaip tariant, 70 darbuotojų mažiau. Praėjusiais metais šalies bibliotekose visuomeniniais pagrindais dirbo 108 savanoriai, arba 25 proc. mažiau nei 2015 metais. 6

Mažėja gyventojų – mažėja ir lankytojų Lietuvos bibliotekų paslaugomis naudojosi 1 mln. 213 tūkst. 460 registruotų vartotojų. Deja, kaip ir kasmet, matyti šio rodiklio mažėjimas, metinis skirtumas jau tampa stabilus: Lietuvos bibliotekos per metus netenka vidutiniškai 30–40 tūkst. registruotų vartotojų. Turint omenyje ir tai, kad analizuojamais metais stipriai sumažėjo pačių bibliotekų skaičius, patiriamą skirtumą puikiai iliustruoja vienai šalies bibliotekai tenkantis registruotų vartotojų skaičius, kuris 2015 m. buvo 490, o 2016-aisiais – 484 vartotojai. Didžiausi registruoti vartotojų rodiklių skirtumai fiksuojami kolegijų (–14 tūkst. 188), švietimo įstaigų (–8480), universitetų (–5347) bibliotekose. Per pastaruosius trejus metus bendras šalies gyventojų skaičius sumažėjo šiek tiek daugiau nei 2 proc.*1ir tai neabejotinai yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių registruotų vartotojų mažėjimą šalies bibliotekose. Be jokios abejonės, mažėjant registruotų vartotojų skaičiui, mažėja ir apsilankymų statistika. 2016 m. šalies bibliotekose apsilankė 22 mln. 850 tūkst. 502 lankytojai, kitaip tariant, 313 tūkst. 334 lankytojais mažiau nei 2015 metais. Nors bibliotekos lankytojas nebūtinai yra registruotas vartotojas, vienas registruotas vartotojas per 2016 m. vidutiniškai bibliotekoje apsilankė 18,5 karto; 2015 m. – 18,8 karto. Vienai šalies bibliotekai 2016 m. teko vidutiniškai 9122 apsilankymai, 2015 m. – 9087. Akivaizdu, kad, mažėjant bibliotekų, joms tenkantis apsilankymų skaičius net auga. Didžiausią lankytojų skaičiaus mažėjimą, palyginti su 2015 m., patyrė universitetų (–283 tūkst. 810), kolegijų (–248 tūkst. 876), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių (–11 tūkst. 972) bibliotekos. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šis rodiklis augo (+53 tūkst. 170), taip pat didėjo apskričių (+26 tūkst. 66) ir savivaldybių (+109 tūkst. 727) viešosiose, švietimo įstaigų (+61 tūkst. 19) bibliotekose. Kaip minėta, bendram šalies gyventojų skaičiui per pastaruosius trejus metus sumažėjus šiek tiek daugiau nei 2 proc., beveik identiškos apimties apsilankymų sumažėjimas per tą patį laikotarpį matomas ir savivaldybių viešosiose bibliotekose. Apsilankymų šiose viešosiose bibliotekose sumažėjo 2,8 proc. ir tai rodo neginčijamą sąsają su gyventojų skaičiaus mažėjimu. * Vidutinis metinis gyventojų skaičius; išankstiniai 2016 m. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

28 mln. 400 tūkst. 55 fizinius vienetus dokumentų, arba 1 mln. 949 tūkst. 890 fizinių vienetų mažiau nei 2015 metais. Vidutinė išduotis vienam vartotojui 2016 m. buvo 23,4 fiz. vnt. dokumentų, o tai reiškia beveik vienu dokumentu mažiau nei 2015 metais. Nors dokumentų išduotis mažėjo beveik visose šalies bibliotekose, muziejų bibliotekose – didėjo (+732 fiz. vnt.). Dokumentų išduotis labiausiai mažėjo apskričių (–262 tūkst. 24 fiz. vnt.) ir savivaldybių viešosiose (–192 tūkst. 560 fiz. vnt.), universitetų (–473 tūkst. 954 fiz. vnt.), kolegijų (–353 tūkst. 455 fiz. vnt.), švietimo įstaigų (–413 tūkst. 937 fiz. vnt.) bibliotekose. Verta pažymėti, kad, mažėjant fizinių dokumentų išduočiai, daugėja atsisiųstųjų elektroninių dokumentų. Pagrindinių rodiklių mažėjimas 2014–2016 metais (proc.)

Daugėjo ir renginių, ir gautų lėšų Bibliotekų metai pasižymėjo dideliu šalies bibliotekose organizuotų renginių skaičiumi, kuris, palyginti su 2015 metais, padidėjo šiek tiek daugiau nei 8 proc. (2016 m. – 79 tūkst. 419 renginių, o 2015 m. – 73 tūkst. 459). Tai iš dalies paaiškina ir konkrečiose bibliotekose augusį (Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, apskričių bei savivaldybių viešosiose bibliotekose) ar nežymiai mažėjusį (Lietuvos aklųjų (–84), kultūros centrų (–66) bibliotekose) apsilankymų skaičių. Šalies bibliotekoms vis labiau įsitraukiant į neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklą, auga ir vartotojų mokymo naudotis bibliotekos paslaugomis, techninėmis priemonėmis ir pan. valandų skaičius, kuris, palyginti su 2015 metais, padidėjo net 16 proc. (2016 m. – 134 tūkst. 155 val., o 2015 m. – 116 tūkst. 48 val.). Ryškus augimas fiksuotas Ukmergės (+10 tūkst. 298 val.), Mažeikių (+4531 val.), Raseinių (+685 val.), Šilalės (+156 val.) rajonuose ir Birštone (+92 val.). Drauge su jau aptartais mąžtančiais bibliotekų veiklos rodikliais mažėja ir dokumentų išduotis. 2016 m. šalies bibliotekos išdavė

Iš turimų duomenų matyti, kad 2016 m. didėjo šalies bibliotekų lėšos. Tiesa, reikėtų pasakyti, kad gautų lėšų ir patirtų išlaidų rodikliai nėra tikslūs, nes ne visos šalies bibliotekos teikia šiuos duomenis. Galima konstatuoti, kad šiek tiek daugiau nei 11 proc. augo bendrosios, o beveik 17 proc. – iš valstybės biudžeto (steigėjo, valstybės) gautosios lėšos. Išankstiniais duomenimis, šalies bibliotekų išlaidos dokumentams įsigyti siekė 2,2 euro vienam gyventojui. Išsamūs 2016 m. bibliotekų statistiniai duomenys pateikiami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje www.lnb.lt (Paslaugos – Bibliotekininkui – Bibliotekų statistika), juos rasite ir netrukus pasirodysiančiame elektroniniame leidinyje „Lietuvos bibliotekų 2016 m. statistika“.

2016 m. pagrindiniai Lietuvos bibliotekų statistiniai rodikliai

KULTŪROS MINISTERIJA (Eil. Nr. 2+3+4+5+7+8) Lietuvos nacionalinė biblioteka Lietuvos aklųjų biblioteka Apskričių viešosios bibliotekos Savivaldybių viešosios bibliotekos (Eil. Nr. 5a+5b+5c+5d) Viešosios (centrinės) bibliotekos (VB) VB miesto filialai VB vaikų filialai VB kaimo filialai iš jų VB filialai, sujungti su m-lų b-komis Muziejų bibliotekos Kitų kultūros įstaigų bibliotekos

Eil. Bibliotekų Nr. skaičius Dokumentų fondas (fiz. vnt.) 0 1 2

Vartotojų Dokumentų išduotis skaičius (fiz. vnt.) 3 4

Duomenys ataskaitinių metų pabaigoje Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius Iš jų su Lankytojų Profesionalūs Iš viso interneto skaičius darbuotojai prieiga 5

1280

24254691

646962

18872290

10823133

3264

1258

2 3 4

1 1 5

6418550 415861 4347455

10740 4369 70230

731813 157184 2434589

151381 59293 1088152

346 41 392

1 1 5

1257

12693597

560607

15526207

9509935

2471

1239

5a 5b 5c 5d 6 7 8

60 128 12 1057 60 14 2

3881079 2268613 170788 6373117 473917 353271 25957

183377 155916 16903 204411 14181 735 281

5365444 4032743 432735 5695285 413268 13643 8854

3096845 2427819 253541 3731730 357839 10921 3451

991 357 35 1088 70 13 1

60 126 12 1041 55 11 1

Mokslo įstaigų bibliotekos (Eil. Nr. 9a+9b) Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Mokslo institutų bibliotekos Specialiosios bibliotekos (Eil. Nr. 11+12+13+14) Valdžios institucijų bibliotekos, iš jų: valdymo institucijų bibliotekos Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios bibliotekos Techninių bibliotekų tinklas (iš viso) iš jų: Lietuvos technikos biblioteka techninės bibliotekos Medicinos bibliotekų tinklas (iš viso) iš jų: Lietuvos medicinos biblioteka sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos Žemės ūkio bibliotekų tinklas (iš viso) Iš viso 2016 m. (Eil. Nr. 1+10) ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA (Eil. Nr. 9+ 17+20+21) Aukštųjų mokyklų bibliotekos (Eil. Nr. 18+19) universitetų bibliotekos (Eil. Nr. 18a+19a) kolegijų bibliotekos (Eil. Nr. 18b+19b) Valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos, iš jų: universitetų bibliotekos kolegijų bibliotekos Nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos, iš jų: aukštųjų mokyklų bibliotekos kolegijų bibliotekos Profesinių mokyklų bibliotekos Švietimo įstaigų bibliotekos (Eil. Nr. 22+26+27+28) Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (Eil. Nr. 22a+22b+22c+22d+22e) Progimnazijų bibliotekos (Eil. Nr. 23a+24a) Gimnazijų bibliotekos (Eil. Nr. 23b+24b+25a) Vidurinių mokyklų bibliotekos (Eil. Nr. 23c+24c+25b) Pagrindinių mokyklų bibliotekos (Eil. Nr. 23d+24d) Pradinių mokyklų bibliotekos (Eil. Nr. 23e+24e) Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (Eil. Nr. 23a+23b+23c+23d+23e) Progimnazijų bibliotekos Gimnazijų bibliotekos Vidurinių mokyklų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Pradinių mokyklų bibliotekos Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (Eil. Nr. 24a+24b+24c+24d+24e) Progimnazijų bibliotekos Gimnazijų bibliotekos Vidurinių mokyklų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Pradinių mokyklų bibliotekos Nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos (iš viso) (Eil. Nr. 25a+25b) Gimnazijų bibliotekos Vidurinių mokyklų bibliotekos Neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, meno) mokyklų bibliotekos Pedagogų švietimo centrų bibliotekos Vaikų globos namų bibliotekos Iš viso šalyje 2016 m. (Eil. Nr. 15+16)

Eil. Bibliotekų Nr. skaičius Dokumentų Vartotojų Dokumentų Lankytojų Profesiofondas išduotis nalūs skaičius skaičius darbuotojai (fiz. vnt.) (fiz. vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 9 5 4333484 10425 190893 53824 109 9a 1 3719921 10105 172346 49465 98 9b 4 613563 320 18547 4359 11 10 35 54091012 19965 316308 89597 121 11 7 110504 1389 8234 2338 7 11a 1 20284 188 296 298 1 11b 6 90220 1201 7938 2040 6 12 14 52959146 8635 166803 44166 70 12a 1 52688447 6980 159928 39050 61 12b 13 270699 1655 6875 5116 9 13 13 762679 9847 136526 41523 42 13a 1 676285 5168 53017 18536 30 13b 12 86394 4679 83509 22987 12 14 1 258683 94 4745 1570 2 15 1315 78345703 666927 19188598 10912730 3385

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius Iš jų su Iš viso interneto prieiga 7 8 4 4 1 1 3 3 25 18 7 4 1 1 6 3 7 7 1 1 6 6 10 6 1 1 9 5 1 1 1283 1276

1190

28067114

546533

9211457

11937772

2259

1083

1056

17 17a 17b

40 18 22

12002603 10919180 1083423

173701 141833 31868

3735124 3187021 548103

4090097 3433025 657072

581 504 77

38 17 21

11740408

165340

3676118

3798644

559

18a 18b 19 19a 19b 20

14 13 13 4 9 68

10772485 967923 262195 146695 115500 1359703

138753 26587 8361 3080 5281 39820

3162227 513891 59006 24794 34212 455439

3205032 593612 291453 227993 63460 472407

492 67 22 12 10 107

14 12 12 3 9 64

14 12 12 3 9 62

1077

10371324

322587

4830001

7321444

1462

977

952

1003

9910881

309999

4689642

7206632

1408

923

898

22a 22b

110 371

1260829 4656449

63785 143530

803280 2162251

1182856 3913693

189 596

110 357

110 353

22c

327192

7508

145227

191676

22d 22e

382 113

3307028 359383

75026 20150

1266883 312001

1591798 326609

473 110

339 91

322 88

965

9380540

298591

4455245

6898301

1360

890

865

23a 23b 23c 23d 23e

110 346 22 374 113

1260829 4256819 233415 3270094 359383

63785 133479 6662 74515 20150

803280 2000299 86303 1253362 312001

1182856 3711434 101544 1575858 326609

189 561 33 467 110

110 334 22 333 91

110 330 21 316 88

479874

8088

193296

245837

24a 24b 24c 24d 24e

0 18 5 8 0

0 349163 93777 36934 0

0 6731 846 511 0

0 120851 58924 13521 0

0 139765 90132 15940 0

0 28 7 6 0

0 18 4 6 0

50467

3320

41101

62494

25a 25b

7 0

50467 0

3320 0

41101 0

62494 0

7 0

5 0

405446

11537

124276

108154

27 28 29

10 4 2505

31568 23429 106412817

788 263 1213460

11000 5083 28400055

2821 3837 22850502

4 1 5644

9 2 2366

9 2 2332

Pokalbis

Eugenijus Stratilatovas: „Man patinka viskas, kas yra šviesu“ Vygaudo Juozaičio nuotr.

Šiuo pokalbiu baigiame pristatyti geriausiais už jų veiklą 2016 metais Lietuvos bibliotekų tarybos išrinktus ir Kultūros ministerijos apdovanotus šalies bibliotekose dirbančius specialistus. (Žurnalo „Tarp knygų“ gegužės numeryje galėjote skaityti pokalbį su geriausiu bibliotekos vadovu tapusia Irena Žilinskiene, birželio – su geriausio jaunojo bibliotekininko vardą pelniusia Edita Urbonavičiene.) Taigi šįkart pateikiame skaitytojams Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktoriaus Eugenijaus Stratilatovo mintis apie šių dienų bibliotekų galimybes, iš praeities atsineštas ne iki galo atsikratytas jų ydas ir kada gali praversti... kovotojo kimono. Parlamento nariais. – A. S.) O jeigu rimtai, aš ir dabar nemanau, kad esu geriausias bibliotekininkas, turint omenyje tą darbuotoją, kuris dirba įprastą bibliotekininko darbą, nes aš jo niekada ir nesu dirbęs. Kita vertus, smagu, kad žmonės, su kuriais ir kuriems dirbome, įvertino mano ir mūsų veiklą. Tą titulą ar apdovanojimą aš vis tiek sieju su tuo, kad, vykdydami projektą „BibLietuvos liotekos pažangai 2“, daugelyje viešųjų bibliotekos savo bibliotekų padėjome įgyvendinti tam nuveiktais darbais, tikrus pokyčius. Ir svarbiausias pokytis būtų ne tie kompiuteriai ar pan., bet manau, nė kiek mąstymo pokytis, paskatinęs nemažą neatsilieka nuo dalį bibliotekų vadovų ir žmonių, kurie tiesiogiai dirbo su tais projektais, šiek daugelio Europos tiek kitaip pasižiūrėti į savo darbą ir jo bibliotekų. pristatymą.

Ar prieš 15 metų, atsiimdamas viešojo administravimo diplomą, galėjote įsivaizduoti, kad būsite paskelbtas metų geriausiu... bibliotekininku? Tikrai ne (juokiasi). Beje, nedalyvavote ta proga surengtoje šventėje. O jei turėtume galimybę laiko ratą atsukti kiek atgal – ką Jūs, atsiimdamas laureato apdovanojimą, būtumėte norėjęs pasakyti šalies bibliotekose dirbantiems kolegoms? Kadangi žinojau, kad nedalyvausiu, tai, tiesą sakant, ir nesiruošiau kalbos. (E. Stratilatovas tuo metu Briuselyje dalyvavo komiteto „Public libraries 2020“ posėdyje ir pusryčiuose su Europos

„

Mes įsivaizduojame, kad visiems yra aišku ir matoma, ką darome, nors dažnai taip nėra. Beje, tai pasakytina ne vien apie bibliotekas... Labai stipriai dirbome, kad bibliotekos išmoktų papasakoti apie vertę, kurią jos kuria, o ne apie tai, kad algos yra mažos. Štai šios pastangos turbūt ir buvo įvertintos. Tą apdovanojimą laikau kaip visos projekto komandos darbo įvertinimą. Aš, kaip jo vadovas, buvau labiau tik atstovaujantis, dėliojantis strategiją ir pristatantis nuveiktus darbus įvairiuose renginiuose. Tūkstantmetėje civilizacijos istorijoje skirtingi amžiai atnešdavo reikšmingų žmonijai išradimų: šumerų dantiraštis ant molio lentelių, papiruso ar pergamento ritinių rankraščiai, pagaliau rašymas ant popieriaus. Vėliau – pirmosios rankraštinės, spausdintinės knygos. XX a. visuotinai įsigalėjęs internetas suteikė galimybę naudotis elektroninėmis knygomis. O čia jau, kaip pasakytų be technologijų nebeišsiverčiantis XXI a. vartotojas, prasideda neribotos skaitmeninių knygų kūrimo galimybės... Gal imtumėtės paprognozuoti ateities knygų galimybes... Polimedijų, hipermedijų, kibernetinės knygos gal jau tuoj taps mūsų kasdienybe? Tai jūs dabar prašote paprognozuoti ateities molinę lentelę (juokiasi). Man labai patinka prof. Rimvydo Laužiko mintis: visi įsivaizduojame, kad knyga yra toks nepakeičiamas dalykas, nors greičiausiai taip nėra, juk ta spausdintinė knyga yra gana jaunas dalykas tūkstantmetėje žmonijos istorijoje. R. Laužikas primena, kad žmogaus smegenys daug geriau priima vaizdinę, o ne rašytinę informaciją, todėl raštas nėra pats geriausias būdas įsiminti, nes kiekvienas skaitydamas informaciją suvokia kitaip. Antra vertus, raštas suvaidino savo nepaneigiamą vaidmenį suteikdamas galimybę kitaip nei iš lūpų į lūpas perduoti informaciją, išsaugoti ją per amžius, prisidėjo prie žinių sklaidos. Šių laikų išradimas internetas taip pat perduoda informaciją, tik jau galime kalbėti apie keitimosi ja greičio pokytį. Be to, informacija yra ne tik tekstinė, dabar labai daug vertingos vaizdinės informacijos.

Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ baigiamoji konferencija, 2016 m. gruodis. BVRG agentūros nuotr.

ir parodyti, kaip žmonės iš tikrųjų juda erdvėje. Taigi reikėtų vengti tokio poliarizavimo – knyga ir visos kitos medijos, kurios atseit blogos. Gal jos blogos tiesiog dėl to, kad turinys yra prastas. Nemanau, kad knygoms gresia koks nors išnykimas net ir lyginant popierines su elektroninėmis. Žinoma, knygotyrininkams ar restauratoriams įdomu ir pats popierius, kurio yra daugybė rūšių, kuris turi įvairių niuansų, kitiems svarbu net „knygos kvapas“, bet elektroninė knyga savo turiniu irgi gali būti ne mažiau vertinga.

Gerai, tada paklausčiau kitaip: kokios, Jūsų nuomone, šalies viešosiose bibliotekose turėtų būti tradicinės spausdintinės knygos ir elektroninės knygos (plačiąja prasme: kur šalia teksto yra ir garso ar vaizdo įrašai, enciklopedinių paaiškinimų funkcija ar išmaniųjų knygų savybės: skaitytojo veiksmų, reakcijų stebėjimas, pagalbos siūlymas ir pan.) proporcijos? Tokių modernių knygų Lietuvoje ir lietuviškų greitai nebus, nes jų gamyba labai brangi. Leidyk loms labiau apsimoka leisti popierines knygas, be to, lietuviai nelabai ir skaito tų elektroninių. O kalbant apie tai, kokių knygų turėtų būti bibliotekose, tai galima pasakyti labai paprastai – tokių, kokių reikia Gal vis dėlto susiaurinkime viso to informaciskaitytojams, ir tokių, kokias gali sau leisti konkreti jos vandenyno vertinimą ir pasamprotaukime apie biblioteka. knygą, kuri turbūt turi didesnę išliekamąją vertę... Tarkim, turime 100 eurų. Už juos galima nupirkti Tai dar klausimas, ar kokie „Penkiasdešimt pilkų kokias 5 popierines knygas, bet jos greičiausiai liks atspalvių“ yra didesnė vertybė už kokią nors „Discotik centrinėje bibliotekoje arba jas reikės vežioti po very“ kanalo laidą apie gyvūnus. Todėl aš nemėgstu filialus. O galima nupirkti 5 licencijas priešinti informacijos nešiklių – o elektroninių ir tos knygos vienu metu knyga būtent ir yra viena tokių priebus prieinamos visuose bibliotekos Bibliotekos turi monių. Be minėtos vaizdo informafilialuose. Šiuo atveju reikia įvertinti išmokti papasakoti kiekvienos bibliotekos specifiką: juk cijos, vis dažniau galime kalbėti apie išsaugotą ir atkurtą judesio informaciapie vertę, kurią jos Vilniaus gyventojų poreikiai kitokie ją. Tarkim, senieji amatai arba šokiai: pavyzdžiui, Tauragėje. kuria, o ne apie tai, nei,Kitas vienas dalykas yra juos aprašyti, ant aspektas, vyresnioji karta kad algos mažos. ras – nufilmuoti, o trečias – išsaugoti nepradės labiau skaityti elektroninių,

„

popierinės jai patogesnės, mielesnės širdžiai. Jaunoji karta jau pripratusi skaityti iš ekrano ir greičiausiai nematys čia didelės problemos. Juo labiau kad dabar plinta lankstieji ekranai – gali ant nugarėlės užklijuoti popierių ir įsivaizduoti, kad laikai knygą. Kada žmonėms taps lygiai taip pat patogu skaityti ekrane? Manau, karta kita, ir išnyks tas skirtumas.

„

greičiau rasti ir juo pasinaudoti. Taigi galimi ir tokie pokyčiai. Turime atvirai sau pripažinti, kad bibliotekose, kaip ir visame viešajame sektoriuje, darbo kultūra nedaug ir pasikeitė nuo tarybinių laikų, jei palyginsime su verslo sektoriumi. Antra vertus, visuomet daug lengviau sukurti kažką nauja nei pertvarkyti sena. Pagrindinė mūsų problema, nors ne visi su manimi sutiks, – žmonės yra pripratę dirbti tomis sąlygomis, kai už iniciatyvą būdavo baudžiama, kai nelabai kas patiki atsakomybę, kai bijome klysti, ir tai suformuoja neskatinančią ką nors keisti darbo kultūrą, nes taip saugiau. Taigi, jei 30 metų tam tikri dalykai buvo daromi vienaip, natūralu, kad naujos idėjos ne iškart bus priimtos.

Reikėtų vengti poliarizavimo – knyga ir visos kitos medijos, kurios atseit blogos. Gal jos blogos tiesiog dėl to, kad turinys yra prastas.

Turite nemažą projektų valdymo ir įgyvendinimo patirtį ir turbūt galėtumėte daug papasakoti apie tokios veiklos naudą. Žinant nuolatines kultūros sektoriaus finansavimo problemas, ar Jūs manote, kad vienintelis aktyvų bibliotekų, žengiančių koja kojon su pažanga, gyvenimą užtikrinantis būdas yra projektinė veikla? O gal žinote ir kitokių? Pirmiausia turėtume apsibrėžti, kas yra projektinė veikla. Tai – visa veikla, kuri turi pradžią ir pabaigą, ribotus finansinius išteklius ir kuria per tą nustatytą laiką reikia pasiekti konkretų rezultatą. Projektas gali būti viskas, kas nėra rutina. Daugelis suvokiame: štai parašome paraišką Kultūros tarybai, gauname finansavimą ir tada galime veikti. Bet panašiai galima veikti ir įstaigos viduje, konkrečiai veiklai numatant tam tikrą finansavimą. Pinigų gavimas iš šono yra tik priemonė. Štai suformuluojame konkretų tikslą, sugalvojame siektiną pokytį, veiklą, kurios kas dieną nedarome. Ir jau galime vykdyti projektą. Rutininė veikla neskatina darbuotojų galvoti, kaip įprastus darbus daryti kitaip, tiesiog 20–30 metų monotoniškai darome tą patį. Sakykim, sumanėme atpiginti leidybos procesą 20 procentų. Kai turime konkretų tikslą, tai jau galima sakyti, kad vykdome projektą. Tada, tarkim, tris mėnesius analizuojame procesus, kur galėtume sutaupyti, žiūrime, ką galėtume daryti kitaip. Tas pat yra organizuojant renginį, kuris iš principo taip pat yra projektas. Vadinasi, nepakankamas finansavimas iš biudžeto nėra didžiausia kliūtis, o svarbiausia yra mūsų požiūris? Taip... ...ir, nevykdydami projektų, pažangos nepasieksime? Liksime tik su rutinine, nors ir būtina, veikla? Yra ir kitas būdas. Kaip siūlo „Lean“ sistema (http://lean.lt/), kaskart galime daryti mažus pokyčius, bet tada turi būti kitokia darbo kultūra. Kiek vienas turi galvoti, kaip kasdien savo darbą atlikti geriau, siūlyti, kaip patobulinti procesą. Pavyzdžiui, kur turi būti padėtas tušinukas, kad jį būtų galima

Esate lankęsis ne vienoje pasaulio bibliotekoje ir galite jas lyginti. Mes vis žiūrime, ką galime iš turtingų Vakarų valstybių bibliotekų veiklos perkelti į savo terpę, o aš paklausčiau, ko jos galėtų pasimokyti iš Lietuvos bibliotekų, jose dirbančių žmonių? Sakyčiau, kad Lietuvos bibliotekos ne ką blogiau atrodo. Pas mus įgyvendinama nemažai originalių, įdomių projektų. Beje, kad ir kur nuvyktum, visur ta pati diskusija – esą mus nepakankamai finansuoja, esame nepakankamai vertinami. Taigi svarbiausia išmokti kalbėti ir papasakoti (beje, tą dabar akcentuoja ir pati IFLA) apie bibliotekų sukuriamą vertę. O tada jau daug paprasčiau įrodyti ir finansavimo poreikį. Man patinka danų praktika: bibliotekos vadovas kasmet turi apginti savo vadovaujamos įstaigos planus ir pateikti argumentus, kodėl ir kam reikia tiek ir tiek pinigų. Kitaip tariant, valstybė finansuoja ne etatus, o veiklas. Tada daug lengviau galvoti, ką galime gero nuveikti visuomenei. Taigi didelė Lietuvos bibliotekų bėda – finansavimo modelis, o savo nuveiktais darbais, manau, mes nė kiek neatsiliekame nuo daugelio Europos bibliotekų. Gal tik išskyrus Skandinaviją, nes ten gerokai didesnis šio sektoriaus finansavimas. Mes tikrai įgyvendiname daug naujovių. Štai Plungės rajono savivaldybės bibliotekos projektas „Plungės išmanusis parkas“ arba Telšių Karolinos Praniauskaitės biblioteka, kurioje mokoma užsienio kalbų. Yra tokių veiklų, kurių pasaulyje nelabai kas ir darė. Imkim kad ir tą patį Nacionalinės bibliotekos sukurtą virtualiosios realybės produktą „Laiko portalas“. Nors tai nėra kažkokia itin rimta bibliotekos paslauga, bet šis prototipas parodo, ko galima tikėtis ateityje. Arba tos pačios kuriamos bendradarbystės erdvės, laisvas įėjimas į Nacionalinę biblioteką. Toli gražu ne

visose pasaulio nacionalinėse bibliotekose taip yra, tik tose, kuriose yra aukštas pilietiškumo lygis. Taigi mes, rytų europiečiai, turime beveik viską tą patį. Geriausiojo vardą pelnėte už indėlį „gerinant inovacijų aplinką ir skatinant naujovių kūrimą bei diegimą bibliotekų sektoriuje“. O koks Jūsų santykis su visa kuo, ką vadiname klasikiniu, tradiciniu? Ar tai būtų vadybos metodai, ar meno žanrai... Geras santykis (juokiasi). Kultūra, kaip žinome, formuojasi sluoksniais: yra tas viršutinis, kuriame dar viskas juda, maišosi, ir tie apatiniai, kur viskas jau Samujaus saloje (Ko Samui) Tailande. Nuotr. iš asmeninio albumo tvirta, stabilu. Klasika, mano supratimu, yra tai, kas save įtvirtino ir įsigaliojo ilgam. Tai yra pagrindas, į kurį visi remiamės, todėl ji svarbi. Yra dalykų, kurie išlieka amžiais, o yra, kurie atrodo klasikiniai tik tam tikrai grupei žmonių. Imkime, tarkim, bliuzą: dalis žmonių, nors ir nemaža, ištars, jog tai – klasika, bet bus tokių, kuriems jis nieko nereiškia, ir čia kalbėtume vos apie keliasdešimt metų laikotarpį. O štai Raphaelio freskos yra vertinamos jau keletą šimtmečių arba graikų filosofai – tūkstantmečius.

„

Tai kokius klasikinius dalykus Jūs pats vertinate? Na, turiu restauruotą gaublį (juokiasi). Iš tikrųjų šia prasme neišskirčiau kažkokių sričių, nesu kokio nors vieno žanro mėgėjas. Man patinka viskas, kas yra šviesu, ir nepatinka, kas yra niūru, tamsu.

Turime atvirai sau pripažinti, kad bibliotekose, kaip ir visame viešajame sektoriuje, darbo kultūra nedaug pasikeitė nuo tarybinių laikų.

Dabar siūlyčiau apie rimtus dalykus pakalbėti atsakant vienu ar dviem žodžiais. Kokią profesiją norėjote rinktis būdamas moksleivis? Gydytojo. Kurį žmogaus būdo bruožą vertinate labiausiai? Protą. Bet čia ne būdo bruožas... (Po ilgokos pauzės) Nuoširdumą.

Būdamas darbdavys, kurį pretendentą pasirinktumėte: 1) pareigingą ir klusnų kaip kareivį; 2) kūrybingą tinginį; 3) savimi patenkintą profesionalą; 4) originalių pažiūrų tylenį; 5) jei niekas netinka, pasiūlykite savo variantą. Čia svarbu, į kokią poziciją... Nėra netinkamų žmonių – yra žmonės, einantys netinkamas pareigas... Na, tarkim, projektų vadovo. Projektų vadovui pasirinkčiau trečią – savimi patenkintą profesionalą. Jei žmogus yra profesio nalas, tai jis turi būti geras savo srityje; o kad patenkintas savimi, tai netrukdys, jeigu jis tikrai yra profesionalus. Kokius mokymosi metodus laikote perspektyviausiais: tradicinius; su žaidybos elementais; struktūrizuotus; kuriuose naudojama kuo daugiau pažangių technologijų? Sužaidybintus. Tokiu būdu mokymasis tampa įdomesnis. Kadangi magistro laipsnį įgijau Liverpulyje, tai mačiau, kaip britai dirba. Klasikinį mokymą iš karto atmetu, nes žmogus pats gali pasiskaityti, kas jam įdomu. Vaikai visi mokosi žaisdami, o suaugusieji šitą kažkaip pamiršta... Bet dabar vėl po truputį į tai atsigręžiama. Rimtas problemas (gyvenime arba profesinėje veikloje) esate linkęs spręsti, Jūsų praktikuoto dziudo terminais kalbant, „vienu smūgiu“ ar pamažėle, pasitelkdamas švelnesnius metodus? Stengiuosi surasti kompromisą, bet kartais neužtenka kantrybės. Vadovaujuosi nuostata, kad pirmiausia reikia ne apie pozicijas galvoti, o apie tai, ką norime kartu pasiekti, jei kalbėsime apie darbą. Iškilus kokiai problemai, galima visiems kartu galvoti, kaip ją įveikti. Sutarus dėl visiems priimtinų jos sprendimo būdų, reikia siekti tikslo. Pavyzdžiui, sumanėme bibliotekoje efektyvinti veiklą – tais pačiais ištekliais padaryti daugiau. Norime, turėdami tuos pačius pinigus, žmonėms mokėti didesnius atlyginimus. Vadinasi, visi suprantame, kad reikia sumažinti darbuotojų. Tada stojama ginti savo pozicijų: profsąjungos nesutinka su administracijos siūlymu. Bet jeigu norime ko nors pasiekti, turime žiūrėti, ką galima padaryti. Ir daryti. Tai čia tinka tas pats kovotojo kimono... Tokia yra aikido filosofija: jeigu tu manęs nepuoli, tai ir aš negaliu pulti, o tik panaudoti tavo jėgą. Jei norime kartu ko nors išmokti, aš turiu leisti „numesti save“, ir partneris turi leisti „numesti save“. Kitaip nė vienas nieko neišmoksime arba abu susižalosime. Kalbėjosi Asta Stirbytė

Viktorijos Pukėnaitės nuotr.

Tema / Vaikų edukacija

Vasara su polėkiu Žydrė Vėtienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyrius

Vasarą itin svarbią tęstinio vaikų švietimo misiją perima viešosios bibliotekos. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai atskleidė, kad per ilgąsias atostogas vaikai, ypač augantys nepasiturinčiose šeimose, netenka nemažos dalies mokykloje suformuotų įgūdžių, todėl atsiranda mokymosi spragų. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku susilpnėja net dviejų trečdalių devintos klasės moksleivių turimi skaitymo gebėjimai. Siekiant išvengti tokių „vasaros nuostolių“, daug dėmesio skiriama nuolatiniam vaikų švietimui, kurio efektyvumas įrodytas tyrimais – nustatyta, kad teigiamas vasaros mokymosi programų poveikis išlieka mažiausiai dvejus metus. Viešosios bibliotekos, vis labiau įsitvirtinančios kaip bendruomenių mokymo centrai, yra ideali vieta įgyvendinti įvairias neformaliojo švietimo programas vasarą – jų teikiamos paslaugos ir ištekliai padeda sukurti mokymuisi palankią aplinką. Dalis bibliotekų atostogaujančius vaikus kviečia į dienos stovyklas, dirbtuves ar edukacines programas, kurių metu jie atlieka įvairias kūrybines užduotis, susipažįsta su skirtingomis meno sritimis, išmėgina šiuolaikines technologijas ir pan., kitos – nenutrūkstamą ugdymo procesą užtikrina įgyvendindamos įvairias skaitymo skatinimo programas ir iniciatyvas.

Skaitymo iššūkis gyvuoja 1999 metais Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi Skaitymo agentūra (The Reading Agency) inicijavo pirmąjį „Vasaros skaitymo iššūkį“, kurio sėkmė išpopuliarino tokį skaitymo skatinimo būdą visame pasaulyje. Žaidimo organiza-

toriai, bendradarbiaudami su šalies viešųjų bibliotekų tinklu, kasmet pasiūlo naują intriguojančią vasaros skaitinių temą ir pritraukia apie 750 tūkst. 4–11 metų vaikų. Iššūkį priėmę skaitytojai per vasaros atostogas turi perskaityti ne mažiau kaip 6 iš bibliotekos pasiskolintas knygas. Už kiekvieną jų žaidimo dalyviai gauna specialius prizus, o įveikusieji visą iššūkį – tai patvirtinantį pažymėjimą. „Vasaros skaitymo iššūkio“ interneto svetainėje vaikai randa informacijos apie skaitymo varžyboms tinkamas knygas. Taip pat čia jie gali dalytis nuomone ir rekomendacijomis su bendraamžiais, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kt. Pernai pirmąsyk Lietuvoje „Skaitymo iššūkį“ organizavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, ir šis bandymas pasiteisino: akcijoje dalyvavo 43 regiono bibliotekos, 400 skaitytojų perskaitė 2 684 knygas, o visas 10 užduočių įveikė 160 dalyvių. Pasak organizatorių, iniciatyva atkreipė visuomenės dėmesį, o jos dalyviai aktyviai skatino ir kitus žmones įsitraukti į žaidimą. 13

Šiemet buvo nuspręsta sėkmingą skaitymo skatinimo akciją surengti visos šalies mastu (https://www.facebook.com/vasarasuknyga/). „Vasaros skaitymo iššūkyje“ dalyvauja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio pabaigos bibliotekų lankytojai – tiek ką tik išmokę skaityti, tiek turintys nemažą skaitymo patirtį – kviečiami registruotis savo bibliotekoje. Tuomet jie gauna lankstinuką su 10 skaitymo užduočių. Atlikta užduotis – gautas lipdukas. Įveikusieji visas užduotis, dalyvaus nugalėtojų rinkimuose – burtais bus išrinkta po 5 skaitytojus iš kiekvieno miesto ir rajono. Jiems paskatinti numatyta daugiau kaip 300 specialių prizų, suvenyrų ir dovanėlių.

Įdomu ir „keliautojams“, ir „išradėjams“ Įvairiais edukaciniais renginiais vasarą pasitiko ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Lankytojų poreikiams pritaikytose erdvėse birželio 5–9 dienomis buvo įsikūrusi viešosios įstaigos „Robotikos akademija“ stovykla, kvietusi jaunuosius išradėjus – būsimus ar buvusius pirmokus konstruoti, eksperimentuoti, spręsti matematikos ar logikos uždavinius, atlikti kūrybines užduotis ir kt. Vasarą nemažai stovyklautojų Nacionalinėje bibliotekoje sulaukiama ir iš kitų neformaliojo ugdymo institucijų bei mokyklų – vaikai nori išbandyti jėgas literatūriniuose protų mūšiuose.

Pirmą kartą Nacionalinėje bibliotekoje darbuotojų vaikams buvo surengta pradinukų vasaros stovykla. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Nuo liepos 11 d. į Nacionalinėje bibliotekoje organizuojamą edukacinę veiklą įsitraukė trys studentai iš Askoli Pičeno (Italija). Alessia, Giordano ir Jacopo čia atlieka praktiką pagal „Erasmus+“ mainų programą. Svečiai rengia susitikimus su vaikais ir pristato savo gimtąją šalį, supažindina su jos kultūros paveldu, moko Italijoje populiarių žaidimų. Praktikantai mielai talkina organizuojant kūrybines dirbtuves.

Populiarusis galvosūkių kambarys Ne pirmą sykį Kultūros nakties renginiuose dalyvaujanti Nacionalinė biblioteka šio birželio 16-ąją virto milžinišku galvosūkių kambariu. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotojai kvietė šeimas su vaikais ir moksleivius užsukti į biblioteką ir priimti iššūkį – surasti pasiklydusią „įžymybę“. Spręsdami literatūrinius galvosūkius ir vadovaudamiesi nuorodomis bei užuominomis, žaidimo dalyviai ieškojo anglų rašytojo Michaelo Bondo sukurto personažo – meškiuko, vardu Pedingtonas. Šiuo metu itin populiaraus galvosūkių kambario formatas pasirinktas neatsitiktinai. Intelektinis žaidimas „Iššūkis – Nacionalinė bib lioteka“ suteikė galimybę į biblioteką pritraukti čia nesilankančių šeimų ir jaunuolių. Norinčiųjų užsiregistruoti sulaukta kone triskart daugiau nei pajėgta priimti. Iššūkio nepabūgo per 100 dalyvių, kurie, pasiskirstę į 13 komandų, ieškojo personažo letenėlių pėdsakų užduočių labirintuose. Organizuojant šį renginį buvo nušauti du zuikiai: lankytojai supažindinti su rekonstruotos nacionalinės bibliotekos erdvėmis bei teikiamomis paslaugomis ir paskatintas domėjimasis vaikų ir paauglių literatūra. Pirmąsyk bibliotekoje viešėję žaidimo dalyviai stebėjosi čia siūlomų laisvalaikio formų įvairove ir paslaugų pasiūla, o ne vienas galvosūkį įveikęs mažasis skaitytojas pareiškė norą išgirsti visą nuotaikingą meškiuko Pedingtono istoriją.

Pirmasis „Grybų karas“. Gal ne paskutinis? Birželio 19–23 dienomis Nacionalinėje bibliotekoje vasarojo darbuotojų vaikai – 15 pradinių klasių mokinių dalyvavo intensyvioje edukacinėje programoje. Pirmadienio rytmetį susipažinę vieni su kitais, vaikai susitiko su ilgamečiu bibliotekos bičiuliu, Vilniaus „Lėlės“ teatro režisieriumi ir dailininku Rimantu Driežiu. Svečias papasakojo apie lėlių teatrą ir pademonstravo, kaip atgyja dešimtmetį poilsiavusios bibliotekos teatro „Berniukas Žirniukas“ lėlės. Įkvepiančiu lėlių teatro pristatymu edukacinė programa pradėta neatsitiktinai. Visą savaitę vaikai rengė spektaklį „Grybų karas“: R. Driežio padedami, kūrė lėles ir dekoracijas, mokėsi vaidmenų, repetavo. Daug dėmesio stovykloje skirta įvairaus pobūdžio edukacinei veiklai – netrūko nei kūrybinių dirbtuvių, nei pažintinių ekskursijų. Su „Robotikos akademijos“ mokytoju vaikai konstravo robotus ir išmėgino jų meistriškumą kovų ringe, o Nacionalinės bibliotekos dirbtuvėse PATS SAU sužinojo, kaip galima kūrybiškai panaudoti nebereikalingus daiktus – iš kompiuterių detalių ir vienkartinių medžiagų meistravo muilo burbulų pūtimo mašinas. Bibliotekos Kino salėje stovyklautojai žiūrėjo nuotaikingą šeimai skirtą švedų filmą „Ledo drakonas“, žaidė judriuosius ir stalo žaidimus. Pažintinėje ekskursijoje į Lietuvos Respublikos Seimą vaikai susipažino su parlamento veikla, apžiūrėjo Vaikų stovyklos dalyviai parengė spektaklį „Grybų karas“. įvairius eksponatus, o Pinigų muziejuje sužinojo, iš kur atsirado pinigai, kaip jie kito. Stovyklautojai nuo šiol galės pasigirti draugams matę į Guinnesso rekordų knygą įrašytą piramidę, pastatytą iš milijono litų vieno cento monetų. Prasmingą visos savaitės veiklą užbaigė penktadienio popietę jaunųjų aktorių tėvams surengtas lėlių spektaklis „Grybų karas“. Pirmasis bandymas suburti bibliotekos darbuotojų vaikus į bendrą kūrybinę veiklą organizatorių ir dalyvių lūkesčius pateisino su kaupu. Stovyklautojai susirado naujų draugų ir sustiprino komandi-

Italai praktikantai (iš kairės) Giordano, Alessia, Jacopo įsitraukė į Nacionalinėje bibliotekoje vykdomą edukacinę veiklą pasakodami apie savo šalį. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

nius įgūdžius žaisdami įvairius žaidimus, patyrė atradimo džiaugsmą atlikdami technologines užduotis ir pajuto pasididžiavimą savo darbu, parengę puikų lėlių teatro spektaklį. Didžiausias vaikų išsakytas įvertinimas – dešimtmetės Kornelijos mintis, kad ne mokykla yra antrieji namai, o biblioteka. Stovyklos organizatoriams labai vertingas buvo savanorių indėlis. Keturias dienas talkininkavusi Ugnė džiaugėsi įgyta patirtimi: „Pagalba vaikų vasaros stovykloje buvo ne tik puiki galimybė savanoriauti, bet ir neeilinė proga pabendrauti su mažaisiais, sužinoti apie juos dominančius dalykus.“ Prasminga ugdomąja veikla buvo patenkinti ir Nacionalinės bibliotekos darbuotojai. „Sužavėjo profesionaliai parengta programa, išnaudotos turimos bibliotekos erdvės ir naujos paslaugos mažiesiems, bendradarbiavimas su išorės partneriais, galiausiai edukacinės ekskursijos, kolegių nuoširdumas, atvirumas, o kartu ir puikiai suvokta atsakomybė valdant nenustygstančių stovyklos dalyvių būrį. Fantastiškai parinktos veiklos rūšys atitiko stovyklautojų amžių ir atliepė jų pažinimo, noro atrasti ir kūrybinių galių ugdymo poreikius“, – stovyklą vertino bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Patirtis rodo, kad vasaros edukaciniai renginiai ir programos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams išties patinka ir kuria didelę vertę – svarbu tik pasiūlyti įvairios dominančios ir įtraukiančios veiklos.

Šaltiniai

h t t p s : / / w w w. 1 5 m i n . l t / k u l t u r a / n a u j i e n a / l i t e r a t u r a / bibliotekos-meta-skaitymo-issuki-savo-skaitytojams-286-811380 https://summerreadingchallenge.org.uk/ https://en.wikipedia.org/wiki/Summer_Reading_Challenge http s : / / re a d i ng a g e n c y. or g . u k / c h i l d re n / qu i c k - g u i d e s / summer-reading-challenge/ http://www.urbanlibraries.org/ulc-and-nsla-tapped-to-lead-summerlearning-initiative-for-libraries-news-198.php http://www.summerlearning.org/wp-content/uploads/2016/09/ ULC_NSLA_SummerLearningOnlineToolkit.pdf https://c.ymcdn.com/sites/summerlearning.site-ym.com/resource/ resmgr/infographic_updated.pdf

Tyrimas

„Mažasis princas“ tapo vienvaldžiu karaliumi Vaikų ir paauglių mėgstamiausių knygų penketukų tyrimai padeda bibliotekininkams atsakyti į klausimą, ką dabar skaito vaikai bei paaugliai? Penketukai tampa vienu iš orientyrų siekiant suprasti vaikų literatūros skaitybos situaciją, kintančius vaikų pomėgius, naujas madas ir tendencijas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi kasmet kviečia 1–12 klasių moksleivius nurodyti penkias labiausiai patikusias per metus perskaitytas knygas. Anketą buvo galima pildyti internetu arba popierinę. Kaip visada, didžiulį darbą nudirbo prie 2016 m. tyrimo nusprendę prisidėti šalies miestų ir miestelių mokytojai bei bibliotekininkai. Jų dėka buvo surinkta apie 1500 anketų.

Vaikų mėgstamiausios knygos

Vaikų iki 6 klasės apklausoje dalyvavo 972 vaikai: 59 proc. mergaitės, 35 proc. berniukai ir 6 proc. nepasirašiusiųjų. Paminėta 990 knygų pavadinimų, iš jų 28 proc. – lietuvių literatūros knygos. Pagal žanrus: poezija – 4 proc., liaudies pasakos – 3 proc., pažintinės – 7 proc., 86 proc. – grožinės literatūros proza. Mėgstamiausių knygų penketukai renkami dviejose kategorijose: knygų ir serijų (taip pat įeina ir ciklai bei tęsiniai). Knygų kategorijos penketukas 1. Antoine de Saint-Exupéry. „Mažasis princas“ 2. David Walliams. „Močiutė plėšikė“ 3. Astrid Lindgren. „Pepė Ilgakojinė“ 4. Astrid Lindgren. „Emilis iš Lionebergos“ 5. Astrid Lindgren. „Ronja plėšiko duktė“ „Mažojo princo“ sėkmę nulėmė šeštokai, jų daugiausia balsavo už šį kūrinį. „Mažasis princas“ ne kartą yra patekęs į penketuką, bet niekada nebuvo 1-ojoje vietoje. Lietuvių autorių knygos surinko žymiai mažiau taškų. Bendrame sąraše V. Račicko knyga „Šokoladas iki pirmadienio“ dalijasi 10–11 vietas su A. Lindgren „Mes Varnų saloje“. A Jurašiaus „Akmenukų pasakos“ – 25-ojoje, V. Petkevičiaus „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ – 30-ojoje vietoje. Serijų kategorijos knygų penketukas 1. Jeff Kinney. „Nevykėlio dienoraštis“ 2. Holly Webb. „Gyvūnų istorijos“ 3. Joanne Rowling. „Haris Poteris“ 4. Knister. „Ragana Lilė“ 5. Rachel Renée Russell. „Prietrankos dienoraštis“ Berniukai iš serijų kategorijos knygų ypač pamėgo australo J. Flanagano serijos „Žvalgo mokinys“, olando P. van Loono „Vilkolakiukas 16

Mažasis princas asteroide B 612. Antoine’o de Saint-Exupéry iliustracija. (Mažasis princas. Vilnius, 1998. Iš Nacionalinės bibliotekos fondų)

Dolfas“ knygas, mergaitės (be patekusių į serijų kategorijos mergaičių knygų penketuką) – amerikiečio S. Chainani „Gėrio ir blogio mokyklą“. Lietuvių autorių knygų penketukas 1. Vytautas Račickas. „Šokoladas iki pirmadienio“ 2. Aidas Jurašius. „Akmenukų pasakos“ 3. Selemonas Paltanavičius. „Maži ežiuko sapnai“ 4. Vytautas Račickas. „Gyveno kartą Lukošiukas“ 5. Kęstutis Kasparavičius. „Kvailos istorijos“ Taip pat populiarios „Lietuvių liaudies pasakos“, G. Morkūno „Traškančios žvaigždės“, G. Adomaitytės „Vėjų miesto pasakos“, Just. Marcinkevičiaus „Grybų karas“, V. V. Landsbergio „Obuolių pasakos“. Žvelgiant į lietuvių autorių knygas, kasmet matomi akcijos „Metų knyga“ rinkimų atspindžiai – pvz., pastaruosiuose dalyvavo A. Jurašiaus, S. Paltanavičiaus ir G. Morkūno knygos. Lietuvių autorių knygų serijų penketukas 1. Vytautas Račickas. „Šlepetė“ 2. Lina Žutautė. „Kakė Makė“ 3. Vytautas V. Landsbergis. „Arklys Dominykas“ 4. Renata Šerelytė. „Krakatukai“ 5. Neringa Vaitkutė. „Tamsa, kuri prabudo“ Mergaičių knygų penketukai 1. A. de Saint-Exupéry. „Mažasis princas“ 2. A. Lindgren. „Pepė Ilgakojinė“ 3. D. Walliams. „Močiutė plėšikė“ 4. A. Lindgren. „Ronja plėšiko duktė“ 5. L. Carroll. „Alisa Stebuklų šalyje“ Mergaičių knygų serijų penketukai 1. H. Webb. „Gyvūnų istorijos“ 2. R. R. Russell. „Prietrankos dienoraštis“ 3. J. K. Rowling. „Haris Poteris“ 4. Knister. „Ragana Lilė“ 5. J. Kinney. „Nevykėlio dienoraštis“

Berniukų knygų penketukai 1. A. de Saint-Exupéry. „Mažasis princas“ 2. A. Lindgren. „Pepė Ilgakojinė“ 3. R. L. Stevenson. „Lobių sala“ 4. A. Lindgren. „Emilis iš Lionebergos“ 5-6. A. Lindgren. „Mažylis ir Karlsonas“ D. Walliams. „Močiutė plėšikė“ Berniukų knygų serijų penketukai 1. J. Kinney. „Nevykėlio dienoraštis“ 2. J. K. Rowling. „Haris Poteris“ 3. J. Flanagan. „Žvalgo mokinys“ 4. Knister. „Ragana Lilė“ 5. P. van Loon. „Vilkolakiukas Dolfas“

Vaikų nuomonės ir palinkėjimai Daugumai užpildžiusiųjų anketas skaityti patinka: vieniems smagu įsijausti į personažo patiriamus nuotykius, jausmus, kitiems tai – puiki kelionė į fantazijos šalis. Žinoma, yra vaikų, kurie skaityti nemėgsta, o skaito tik todėl, kad spiria tėvai ar reikalaujama

mokykloje. Mažieji rašo, jog knygas perka arba gauna dovanų, bet daugiausia skaito bibliotekos knygas. Pagrindiniai linkėjimai: leidėjams – išleisti kuo daugiau knygų, mokytojams – ir toliau skatinti skaityti, bibliotekininkams – įsigyti daugiau naujų knygų, taip pat gebėti patarti, ką skaityti, trumpai papasakojant apie siūlomą knygą.

Lietuvių autorių knygų penketukas 1. Rūta Šepetys. „Tarp pilkų debesų“ 2. Laura Sintija Černiauskaitė. „Benedikto slenksčiai“ 3. Balys Sruoga. „Dievų miškas“ 4. Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“ 5. Ignas Šeinius. „Kuprelis“

• Mane skaityti skatina mokytoja, mama ir Astrida Lindgren. (Arnas, 5 kl.)

Netikėtai į aukštas pozicijas pateko L. S. Černiauskaitės „Benedikto slenksčiai“ –greičiausiai dėl atnaujintos literatūros programos mokyklose. Už penketuko ribos atsidūrė S. Šaltenio „Riešutų duona“ V. Račicko „Nebaigtas dienoraštis“, K. Binkio „Atžalynas“. 7–12 kl. moksleivių lietuvių autorių serijų penketukas nėra sudaromas, nes dėl lietuviškų serijų ir ciklų trūkumo jo paprasčiausiai nepavyktų sudaryti.

• Galiu save vadinti knygėdra . Knygos skatina mane susimąstyti apie įvairius ne kasdien ir ne kiekvienam nutinkančius dalykus, leidžia nukeliauti į tolimas šalis, praeitį ar ateitį be pinigų ir laiko mašinos, padeda nuvyti nuobodulį ir pakelia nuotaiką. O dažniausiai dar ir sutrumpina laiką, kai reikia ko nors laukti. (Smiltė, 5 kl.) • Labai apsidžiaugiau, kai išmokau skaityti. Žiauriai smagu! Ir kuo daugiau skaitau, tuo geriau sekasi. (Ineta, 1 kl.) • Skaitau, nes reikia. Skaitydamas lavini protą, išmoksti naujų žodžių. Visi aplink tik ir sako: „Skaityk, Ronaldai, skaityk!“ Na, ir skaitau. Glėbiais nešuosi iš bibliotekos. (Ronaldas, 2 kl.) • Kartais skaitydama įsijaučiu į pagrindinį veikėją: jeigu jis alkanas, tai ir aš alkana J. (Greta, 6 kl.)

Paauglių mėgstamiausios knygos

7–12 klasių mokinių grupėje gauta 612 paauglių anketų, iš jų 60 proc. merginų, 24 proc. vaikinų ir 16 proc. anoniminės anketos. Kad merginos daugiau skaito, rodo kone visi XXI a. Lietuvoje atlikti moksleivių skaitybos tyrimai. Didesnė dalis anketų gauta iš 7–9 klasių moksleivių. Paminėti 766 knygų pavadinimai, neskaitant atskirų serijų, ciklų ar tęsinių dalių pavadinimų, pvz., knygos apie „Harį Poterį“ skaičiuojamas kaip vienas pavadinimas. 11 proc. visų paminėtų knygų sudaro serijos. Lietuvių autorių kūriniai sudarė 17 proc. knygų: tarp tradicinių mokyklinės programos kūrinių minėta ir naujausia kūryba – Rebekos Unos, Dainos Opolskaitės, Lauros Varslauskaitės, Neringos Vaitkutės ir kt. knygos. Kaip ir ankstesniais metais, anketose dominuoja grožinė literatūra, o poezijos knygas galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Šiemet tai – Dainiaus Gintalo „Adatos“, Mantvydo Lenknicko „365 priežastys mylėti“, Vytauto Mačernio sonetai iš ciklo „Metai“. Knygų kategorijos penketukas 1. Antoine de Saint Exupéry. „Mažasis princas“ 2. Melvin Burgess. „Heroinas“ 3. John Green. „Aliaskos beieškant“ 4. Lois Lowry. „Siuntėjas“ 5. Rūta Šepetys. „Tarp pilkų debesų“ Įdomu, kad pernai penketuke buvusį B. Sruogos „Dievų mišką“ pakeitė neretai kaip lietuvių literatūra iš anglų kalbos versta R. Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“. Serijų kategorijos knygų penketukas 1. J. K. Rowling „Haris Poteris“ 2. Kiera Cass „Atranka“ 3. John Flanagan „Žvalgo mokinys“ 4. Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“ 5. Suzanne Collins „Bado žaidynės“ Šis penketukas nėra netikėtas, visos šios knygos buvo ir pernykščiame, tik paskutinės dvi susikeitė vietomis. Nebe pirmus metus tiek vaikų, tiek paauglių dėmesį pramoginiu, humoristiniu turiniu bei vizualikos gausa patraukia J. Kinney „Nevykėlio dienoraščio“ serija.

Merginų knygų penketukai 1. A. de Saint-Exupéry. „Mažasis princas“ 2. M. Burgess. „Heroinas“ 3. J. Green. „Aliaskos beieškant“ 4. J. Green. „Popieriniai miestai“ 5. J. Green. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ Merginų knygų serijų penketukai 1. K. Cass. „Atranka“ 2. J. K. Rowling. „Haris Poteris“ 3. R. Riggs. „Ypatingų vaikų namai“ 4. E. Maskame. „Ar sakiau, kad tave myliu“ 5. S. Collins. „Bado žaidynės“

Vaikinų knygų penketukai 1. A. de Saint Exupéry. „Mažasis princas“ 2. M. Burgess. „Heroinas“ 3. J. R. R. Tolkien. „Hobitas“ 4. M. Twain. „Heklberio Fino nuotykiai“ 5. J. Verne. „20000 mylių po vandeniu“ Vaikinų knygų serijų penketukai 1. J. K. Rowling. „Haris Poteris“ 2. J. Flanagan. „Žvalgo mokinys“ 3. J. Kinney. „Nevykėlio dienoraštis“ 4. P. van Loon. „Siaubų autobusas“ 5. R. Riordan. „Persis Džeksonas“

Tiek serijų, tiek pavienių knygų penketukai rodo, kad merginų ir vaikinų skaitiniai gan smarkiai skiriasi. Merginos renkasi literatūrą, kurioje yra ir nemažai meilės istorijų, o vaikinai – kurioje dominuoja veikėjai vaikinai ir nuotykiai. Paauglių nuomonės ir palinkėjimai Matyti, kad moksleiviai suvokia skaitymo naudą ir prasmę. Vis daugiau paauglių nurodo, kad knygas ne tik perka, gauna dovanų, skolinasi, bet ir ieško internete. Kūrinių apie pamėgtų herojų nuotykius ieškoma specialioje platformoje wattpad.com ir tinklaraščių sistemoje wordpress.com. Leidėjų paaugliai prašo nepalikti nebaigtų versti knygų serijų. Nori, kad šie daugiau bendrautų, atsižvelgdami į jų nuomonę, siūlymus. Pastebi, kad knygose yra klaidų, ypač korektūros. Tarp retesnių prašymų bibliotekininkams išsakytas pageidavimas rengti daugiau šiuolaikiškesnių, teminių knygų parodų, skelbti mėgstamiausius skaitytojų kūrinius, kurie padėtų atrasti dar negirdėtas vertingas knygas. • Jeigu randu įdomią knygą, prie jos galiu prasėdėti, kol nepabaigsiu. Vienintelė vieta, kuri mane verčia skaityti nenorimas knygas, yra mokykla. (Augustė, 7 kl.) • Jaučiu, kad skaitymas turės įtakos ir mano ateičiai. (Lija, 9 kl.) • Aš visiškai išprotėjusi dėl knygų. Man patinka skaityti, nes nebelieka kada galvoti, ką veikti. Net patį šalčiausią ir nuobodžiausią žiemos vakarą gali pasinerti į karštus veikėjų nuotykius. (Agnė, 7 kl.) • Leidėjams siūlyčiau leisti ir platinti tik geros energijos knygas, nes blogio pasaulyje pakanka. (Danielė, 9 kl.) • Palinkėčiau, kad visada išliktų smalsumas domėtis pasauliu ir pačia aplinka. (Toma, 11 kl.)

Parengė Reda Tamulienė (1–6 kl. tyrimas) ir Eglė Baliutavičiūtė (7–12 kl. tyrimas) Lietuvos nacionalinės Martyno mažbydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas

Nauji leidiniai

Knyga, išryškinanti iškilios Renesanso asmenybės mastą Dr. Daiva Narbutienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyrius

Knygos viršelis. Autorius – Rokas Gelažius.

Prieš 500 metų, 1517-ųjų rugpjūčio 6 d., Prahoje pradėtos leisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos piliečio Pranciškaus Skorinos į bažnytinę slavų kalbą išverstos Senojo Testamento knygos bendra antrašte „Rusėniškoji Biblija“ (Бивлия Руска). Ši svarbi data daugiau ar mažiau minima daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių: Baltarusijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ukrainoje. P. Skorinos leidybinės veiklos pradžia – reikšmingas įvykis ir Lietuvai, mat maždaug po penkerių metų, apie 1522-uosius, Vilniuje jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją. Lietuvoje šis iškilus jubiliejus pagerbtas nauju mokslo populiarinamuoju leidiniu – įvairių tautų humanitarų straipsnių rinkiniu, parengtu sumanius parodas, atskleidžiančias P. Skorinos atminimo įamžinimą trijose jo gyvenimui ir veiklai svarbiose valstybėse: Baltarusijoje, Čekijoje ir mūsų šalyje. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos išleistas straipsnių rinkinys1 tapo savotišku prologu numatytam tarptautinių jubiliejinių 1

Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ – 500: [straipsnių rinkinys] / sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2017. 138, [2] p.: iliustr., faks., portr., žml. – Knygos išleidimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.

parodų – stacionarios, kilnojamosios ir virtualios – ciklui, kurio pagrindinė ašis – „Rusėniškoji Biblija“ ir jos vertėjo, rengėjo bei leidėjo P. Skorinos atminimo įprasminimas. Leidinio sudarytojas doc. dr. Sigitas Narbutas pažymi, kad šis sumanymas radosi dar 2014 metais, kai Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos direktorius habil. dr. Aleksandras Gruša parengė įvairiose atminties institucijose saugomų P. Skorinos dokumentų sąrašą, o Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Pranciškaus Skorinos atvaizdas IV Karalysčių knygoje. Aukš tutinės Lužicos mokslinės bib liotekos nuosavybė, Gerlicas (Vokietija). LMA Vrublevskių bib liotekos knygos „Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ – 500“ iliustr.

prof. habil. dr. Sergejus Temčinas sudarė teminį parodos planą. Taigi 2015–2016 m. buvo renkama medžiaga, rašomi tekstai, tariamasi dėl raritetų eksponavimo. Stacionari paroda iškilmingai atidaryta 2017 m. balandžio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje (apie tai rašyta ankstesniame šio žurnalo numeryje2); kilnojamasis jos variantas lietuvių, baltarusių ir anglų kalbomis savo kelionę pradėjo gegužės 24 d. P. Skorinos gimtajame Polocke, kur įvyko tarptautinis mokslinis seminaras. Virtualus parodos variantas skelbiamas internetinėje LMA Vrublevskių bibliotekos svetainėje.

*** Čia pristatomame informatyviame ir gausiai iliustruotame leidinyje stengtasi populiariai, bet ne paviršutiniškai Lietuvos skaitytojams parodyti, kokia P. Skorinos, pirmojo LDK spaustuvininko ir leidėjo, reikšmė ir vieta XVI a. pirmosios pusės Reformacijos dvasia alsavusios Rytų Europos kultūros kontekste. Knygoje, be informatyvios ir konceptualios pratarmės (gal net labiau prilygstančios įvadui), publikuojama dešimt straipsnių, gana plačiame LDK raštijos kontekste išryškinančių P. Skorinos vietą. Pirmajame jų – „Lietuvos raštijos raida iki Skorinos“ aptariamos istorinės rašto kultūros sklaidos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje aplinkybės. Straipsnio autorė – rankraštinės knygos istorijos tyrėja dr. Rima Cicėnienė – intriguojamai ir argumentuotai išryškino svarbiausius akcentus, charakterizuojančius dvikalbės LDK valstybės raštijos tradiciją, pirmiausia siejamą su lotyniškojo rašto įsitvirtinimu nuo karaliaus Mindaugo laikų XIII a. ir netrukus stačiatikių aplinkoje atsiradusiais literatūros kūriniais. Svarbiausią vietą tiek katalikiškoje (lotyniškoje), tiek stačiatikių (bizantiškoje) rašto tradicijoje užėmė sakralieji tekstai, kurių esminiai skirtumai ir bendrumai, nulemti tam tikrų siekių suvienyti šias dvi konfesijas, taip pat apibūdinami Skorinos laikų spaustuvė, 1519 m. medžio raižinys. Čekijos nacionalinės bibliotekos šiame leidinyje. nuosavybė, Praha. LMA Vrublevskių bibliotekos knygos iliustr. 2

Grybauskaitė, Vaidenė. Pranciškaus Skorinos Šventraščio vertimas Lietuvoje. Tarp knygų, 2017, Nr. 4, p. 37.

Tyrime daug dėmesio skirta ne tik rankraštinės knygos turiniui, bet ir architektonikos – prasminės knygos struktūros – raidai atskleisti. Autorės teigimu, „XV–XVI a. sandūroje rankraštinė knyga tiek turiniu, tiek apipavidalinimo derme atspindėjo LDK pilietinę nuostatą – lietuvių ir rytų slavų kilmės diduomenės, bajorijos bendrumo jausmą“, o rankraštiniai kodeksai ir knygos „tapo viena iš tokios bendrystės išraiškų“. Tad išvada, esą tokią „knygos sampratą, matyt, buvo perėmęs ir Pranciškus Skorina, kurio leidiniai taip pat turėjo ne tik stačiatikišką, bet ir katalikišką orientaciją“, prasmingai nuveda skaitytoją link tolesnės pažinties su LDK spaudos pradininku Sergejaus Temčino straipsnyje „Pagrindiniai Skorinos biografijos bruožai“. *** Patikimų istorinių šaltinių apie pirmąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (ir visų rytų slavų) knygų leidėją, vertėją, rašytoją ir liturginį poetą, švietėją humanistą ir mokslininką (mediką ir botaniką) Pranciškų Skoriną yra išlikę labai nedaug, todėl jo biografija težinoma apytiksliai. S. Temčino straipsnyje, be pagrindinių duomenų, išryškinami faktai, liudijantys šio humanisto saitus su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Taigi Pranciškus Skorina gimė prieš 1490 m. Polocke (Baltarusija), stačiatikio kailių ir odos pirklio Luko Skorinos šeimoje. Pranciškus turėjo vyresnį brolį Joną, kuris taip pat vertėsi prekyba. Spėjama, kad katalikiškąja kultūra dar jauną Skoriną sudomino 1498 m. Polocke įsikūrę bernardinai. O pradinį išsilavinimą įgijo ir lotynų kalbą išmoko veikiausiai Vilniuje. Stačiatikiams nebūdingą Pranciškaus vardą, matyt, gavo bernardinų (ir visų pranciškonų) globėjo šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei dėl to, kad perėjo iš stačiatikybės į katalikybę. Vis dėlto straipsnio autorius pabrėžia, jog „Skorinos leidiniai rodo, kad jis taip pat mokėsi stačiatikių liturginėje ir apskritai bažnytinėje raštijoje tradiciškai vartotos bažnytinės slavų kalbos“, taip pat „mokėjo ir oficialiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėnų kalbą bei kirilinį raštą, gerai išmanė (o vėliau ir pats kūrė) stačiatikiams būdingus liturginius kūrinius“. Vilniuje P. Skorinos išspausdintoje „Mažojoje kelionių knygelėje“ į rusėniškus akrostichus įrašytą autoriaus lotyniškos formos vardą S. Temčinas aiškina kaip dviejų krikščioniškųjų konfesijų – stačiatikybės ir katalikybės – sąveikos išraišką. Skorina 1504–1506 m. studijavo Krokuvos universitete ir įgijo laisvųjų menų (gramatikos, logikos, retorikos, aritmetikos, geometrijos, astronomijos ir muzikos) bakalauro laipsnį. Kur baigė medicinos mokslus ir įgijo magistro laipsnį, nėra žinoma. 1512 m. Paduvos (tuometėje Venecijos Respublikoje) universitete gavo medicinos daktaro laipsnį. Po leidybinės veiklos (1517–1519 m.) Prahoje apie 1520-uosius P. Skorina persikėlė į Vilnių. Šiame mieste vyriausiojo burmistro Jokūbo B abičiaus

namuose įsteigė pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje spaustuvę. Čia išleido dvi knygas: „Mažąją kelionių knygelę“ (Малая подорожная книжка; apie 1522) ir „Apaštalų darbus ir laiškus“ (arba sutrumpintai – „Apaštalą“, Апостол; 1525). P. Skorina buvo Vilniaus katalikų vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių asmeninis gydytojas ir sekretorius (1520–1536 m.). Po 1525 m. jis vedė Vilniaus tarėjo ir burmistro Jurgio Odverniko našlę Margaritą (mirė po 1530 m.). 1529 m. lankėsi Poznanėje, o po metų – Karaliaučiuje. 1535 m. grįžo į Prahą, kur dirbo karaliaus sodininku. P. Skorina turėjo du sūnus: Pranciškų, žuvusį Prahoje per 1541 m. gaisrą, ir Simeoną, tapusį gydytoju ir sodininku. Pranciškaus Skorinos mirties data nėra žinoma – spėjama, kad šį pasaulį jis bus palikęs prieš 1552-uosius Prahoje. Šis preciziškumu ir žodžio taupumu pasižymintis S. Temčino straipsnis atveria dar vieną galimybę pažvelgti į sudėtingą ir paslaptingą P. Skorinos biografiją.

visos „Rusėniškosios Biblijos“ knygos pažymėtos išleidimo data – žinoma tik 11 leidinių su kolofonuose nurodytomis tiksliomis datomis (baigiant 1519 XII 15). Straipsnyje pateikiama ir aptariama atskirų knygų leidybos chronologija, taip pat išanalizuoti jų platinimo būdai ir keliai, vedantys į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sostinę Vilnių. Manoma, kad knygų galėjo būti išspausdinta daugiau, bet jų tiesiog neišliko. Ypatingo dėmesio nusipelno „Rusėniškosios Bib lijos“ meninės raiškos analizė, pateikta su tam tikra interpretacijos išmone, apibūdinant iliustracijoje pavaizduotus objektus ir personažus. Šio Šventojo Rašto leidinyje portretiniu vaizdu save įamžina ir vertėjas bei leidėjas P. Skorina. O tokio pobūdžio leidiniuose tai nebuvo įprasta. Negana to, I. Lemeškinas ir P. Voitas „atpažįsta“ ne vieną konkretų to meto asmenį, persikūnijusį į biblinį veikėją. To meto realijos, atsispindinčios „Rusėniškosios Bib lijos“ iliustracijose, neturėtų kelti abejonių, o štai veiduose įžvelgti Čekijos ir Lietuvos valdovų bruožai suponuoja tam tikrą intrigą. Tokie intriguojantys, mįslingi, bet neatsitiktiniai „Rusėniškosios Biblijos“ puslapiuose esantys dalykai, kaip pabaigoje teigia autoriai, ir šiandien dar laukia atidžių tyrėjų ir atradėjų.

*** Visai kitokio pobūdžio informacija skaitytoją pasitinka čekų (ir rusų) mokslininkų doc. habil. dr. Iljos Lemeškino bei doc. dr. Petro Voito straipsnyje *** „Skorina ir Čekija. Rusėniškoji Biblija“. Jame, Straipsnyje „Skorina ir Lietuva. Mažoji kelionių be žinomų faktografinių duomenų, pateikiama ir knygelė ir Apaštalų darbai ir laiškai“ S. Temčinas naujų diskusinių svarstymų. Kaip žinome, 1517 m. Prahoje atskiromis knygomis P. Skorina pradėjo leisti pažymi, kad su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija P. Skoį bažnytinę slavų kalbą išverstą Senąjį Testamentą. rina buvo susijęs labiau nei su bet kokia kita šalimi: Šiandien mus pasiekė 23 tokios knygos, tačiau iki Polocke jis buvo gimęs, Vilniuje greičiausiai bus įgijęs pradinį išsilavinimą, maždaug nuo 1520 iki 1535 m. šiol neaišku, koks buvo tikslus jų skaičius. Straipsnyje svarstoma, kad P. Skorina iš pradžių čia gyveno, vedė ir augino vaikus, spausdino knygas. veikiausiai bus išvertęs visą Senąjį Testamentą, o tik P. Skorinos parengtų knygų leidimą tiek Prahoje, paskui ėmęsis organizuoti spaudos darbus. Puikiai tiek LDK sostinėje rėmė įtakingi Vilniaus miesto ir netradiciškai iliustruota „Rusėniškoji Biblija“ pasižymi teksto ir meno kūrinių derme, o tokio projekto įgyvendinimas buvo itin sudėtingas, reikalavęs didžiulių pastangų. 1517 m. rugpjūčio 6 d. išėjęs Psalmynas ir tolesnė atskirų dalių spausdinimo chronologija neatitinka Senojo Testamento knygų sekos. Manytina, jog tokią „chaotišką“ biblinių knygų pasirodymo eilę bus lėmusios aplinkybės, priklausiusios nuo leidėjo ir menininkų veiksmų darnos, taip pat ir kitų veiksnių: turimų popieriaus atsargų, laisvų spaudmenų išteklių ir kitų panašių dalykų. Ne Rusėniškoji Biblija. Konvoliutas (nuotr. kairėje). Antraštinis Rusėniškosios Biblijos lapas, išspausdintas 1519 m. Pradžios knygoje. Aukštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos nuosavybė, Gerlicas (Vokietija). LMA Vrublevskių bibliotekos knygos iliustr.

gyventojai: pirklys, miesto tarėjas ir burmistras Bagdonas Onkovas (Богдан Онков), taip pat vyriausiasis burmistras Jokūbas Babičius. Straipsnyje aptariama LDK kalbinė situacija, atsispindinti ir spaudos pradininko leidiniuose. Lygia greta buvo vartojamos dvi slavų rašytinės kalbos – bažnytinė slavų (vartota stačiatikių bažnytinėse knygose) ir rusėnų – oficialioji valstybės rašto kalba (ja buvo užrašomi pasaulietiniai tekstai). P. Skorinos Prahos karališkasis sodas. 1600 m. Iš Tycho Brahe Hystoria coelestis. Saksonijos krašto ir universiteto biblioteka, knygos kaip tik ir leistos bažnytine Dresdenas (Vokietija). LMA Vrublevskių bibliotekos knygos iliustr. slavų kalba su rusėnų kalbos elementais. S. Temčinas pabrėžia kad, nors „rusėnų kalba buvo bendra dabartinių baltarusių ir ukrainiečių protėviams, konkrečiuose tekstuose galėjo būti baltarusiškoms (arba atvirkščiai – ukrainietiškoms) tarmėms būdingų bruožų“. P. Skorinos knygų tekstuose bažnytinė slavų kalba susipina su baltarusiškojo tipo rusėniškaisiais elementais, todėl ši kalba dažnai apibūdinama kaip baltarusiškasis bažnytinės slavų kalbos variantas. Pristatydamas jo Vilniaus 1522– Vaizdas į Vasaros rūmus ir Karališkąjį sodą, Praha, 2012 m. Sylvos Dobalovos nuotr. 1525 m. leidinius, straipsnio autorius apibūdina jų turinį, žanrinę charakLeidinyje sutelkiamas dėmesys ir į Skorinos teristiką, tikslinę auditoriją ir poligrafines ypatybes. Be darbų tęstinumą ir atminimo įamžinimą. Šių eilučių to, atkreipiamas dėmesys į šių knygų funkcionavimo autorės tekste „Po Skorinos. Leidyba Lietuvos Dierdvę – 1568–1890 m. jų pilni rankraštiniai ar daliniai džiojoje Kunigaikštijoje“ pateikiamas panoraminis nuorašai buvo paplitę rusėniškose LDK ir Lenkijos Ka- XVI a. spaudos vaizdas, išryškinant kalbinius ir ralystės teritorijose, taip pat maskvėnų ir serbų žemėse. teminius-tipologinius aspektus. Remiantis surinktais duomenimis ir įvairiais *** šaltiniais, XVI a. LDK išleista per 500 knygų, kurių Apie neramų ir sudėtingą P. Skorinos gyvenimą, daugiausia buvo išspausdinta lotynų kalba – apie po žmonos mirties iš Vilniaus grįžus į Prahą, I. Le- 220. Knygų lenkų kalba Kunigaikštijoje XVI a. išėjo meškinas pasakoja straipsnyje „Skorina ir Čekija. apie 200, rusėnų ir bažnytine slavų kalba – per 60, Karaliaus sodininkas ir jo šeima“. Čia atskleidžia- apie 30 knygų vokiečių kalba (dauguma – Mikalojaus mas kitas labai ryškus švietėjo talentas – novatoriško Mollino (Mollyn; apie 1550–1625) spaustuvėje Rysodo kūrimas. Intriguojamai pateikiamos aplinkybės, goje, kuri tuo metu priklausė Abiejų Tautų Respublikuriomis jam teko kovoti už savo būvį ir dirbti, taip kai), po vieną knygą išleista estų, graikų, italų, latvių pat išvardijamos augalijos veisimo naujovės, kuriomis ir švedų kalbomis. Remiantis nacionalinės Lietuvos karaliaus sodininkas P. Skorina buvo užsikrėtęs. bibliografijos duomenimis, lietuviškų knygų išleista I. Lemeškino teigimu, sodo kūrimas leidžia geriau 30 (8 – Lietuvoje, 22 – Prūsijoje). įvertinti P. Skorinos – iškilios Renesanso asmenybės – Įvairiakalbėje XVI a. LDK knygų leidyboje mastą: rusėniškos knygos praturtino LDK kultūrinę dominavo religinė-teologinė literatūra: Šventojo bendruomenę, o jo suprojektuotas Prahos pilies Rašto ir jo dalių leidimai, giesmynai, bažnyčios karališkasis sodas – pirmas renesansinis ir seniausias praktikai skirti veikalai, konfesinė polemika. Tarp išlikęs sodas Čekijoje – liudija kitokio turinio verty- pasaulietinio turinio leidinių išsiskiria valstybės bės palikimą Vakarų Europoje. Be karaliaus sodo, teisiniai dokumentai, mokykloms skirti vadovėliai, P. Skorina Prahoje puoselėjo ir kitokį – savo šeimos – grožinė literatūra. Leidinių tematikos ir žanrų „sodą“. Vaizdingai ir argumentuotai pasakojama apie įvairovė ypač išsiskleidė antrojoje XVI a. pusėje P. Skorinos ir jo sūnų gyvenimą Čekijoje. Vilniuje pradėjus veikti privačioms ir institucinėms 21

spaustuvėms, kai ėmė dominuoti knygų leidyba lotynų ir lenkų kalbomis. Glaustai apžvelgus LDK leidėjų ir spaustuvių raidą, reziumuojama, kad P. Skorinos pradėtas šviečiamasis darbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sostinėje praskynė kelią daugiakalbei, įvairios tikybinės ir kultūrinės orientacijos spaudai, kur iki pat XVII a. dominavo lotyniškoji spausdintinė knyga.

Pranciškaus Skorinos gatvė Vilniuje, 2016 m. Valentinos Kulikauskienės ir Viktorijos Petrikaitės nuotraukos

Spaustuvės kiemelis (Stiklių g. 4) ir Vaclovo Krutinio „Metraštininko“ skulptūra Vilniuje. Manoma, kad šiame kiemelyje buvo įsikūrusi P. Skorinos spaustuvė, 2016 m.

*** Paskutiniai trys knygos straipsniai priartina skaitytoją prie šių dienų – mat juose kalbama apie Skorinos atminimo įprasminimą Lietuvoje (autorius S. Narbutas), Baltarusijoje (autorius A. Gruša) ir Čekijoje (autorius I. Lemeškinas). S. Narbutas P. Skorinos atminimo įprasminimo pradžią datuoja pirmąja XX a. puse.3 Išvardijami istoriografiniai šaltiniai (pradedant XVI a.), kuriuose daugiau ar mažiau minimas P. Skorina. Didžiausią indėlį į lietuviškąją skorinianą yra įnešęs ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius, knygos istorikas prof. Levas Vladimirovas (1912–1999) – paskelbė keletą studijų apie pirmąjį LDK spaustuvininką. p. Skorinos atminimas įamžintas keliais simboliniais ženklais: memorialine lenta, skulptūra, gatvėms (Vilniaus mieste ir Lavoriškių kaime, Vilniaus r.) ir Vilniaus gimnazijai, kurioje pagrindinė mokomoji kalba – baltarusių, suteikiant Pranciškaus Skorinos vardą. Prasmingi straipsnio autoriaus žodžiai: „Gimęs viename iš garsiųjų LDK miestų – Polocke, Skorina per XX a. įsibuvo Baltarusijoje, kuriai šiandien priklauso šis miestas. Miręs ir palaidotas Prahoje, jis taip pat įsibuvo ir šių dienų Čekijoje. Kodėl jis galėtų įsibūti ir Lietuvoje? Viena iš įsibuvimo sąlygų – turėti vietą, kurioje gimstama, gyvenama, mirštama ir laukiama Paskutiniojo teismo. <...> Žvelgiant iš šių dienų Lietuvos pusės ir siejant ją su XXI a. geopolitiniu Europos žemėlapiu, vietos pirmajam spaustuvininkui <...> turi atsirasti daugiau. Juk 1520–1532 m. jo gyventa Vilniuje ir čia atlikta epochinės reikšmės darbų. Jų pažinti ir įvertinti negalima be „Rusėniškosios Biblijos“. Ją minėdami ir pagerbdami Skorinos atminimą, jo įsibuvimą šių dienų Lietuvoje sustiprinsime. Tai daryti ir po 500 metų tikrai verta!“ Pritariant šiems žodžiams, belieka pridurti, kad P. Skorinos atminimo įamžinimas prasmingiems darbams sutelkia įvairių kraštų žmones. Tai liudija ir šio leidinio publikacija, ir vis labiau augantis susidomėjimas iki šiol Lietuvoje (bet ne Baltarusijoje) primirštos asmenybės nuopelnais. Dėkojame leidinio sudarytojui S. Narbutui, maloniai leidusiam redakcijai pasinaudoti knygos nuotraukomis. 3

Pranciškaus Skorinos paminklas (aut. Aleksandras Dranecas) Minske prie Baltarusijos nacionalinės bibliotekos, 2005 m. Sigito Narbuto nuotr.

Nors leidinyje ir nepaminėta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygiai prieš šimtą metų Vilniuje buvo prisimintos 400-osios Prahoje pradėtos leisti Skorinos Biblijos metinės: Kuktos spaustuvėje buvo išleisti proginiai atvirukai su P. Skorinos portreto ir antraštinio „Apaštalo“ (1525) puslapio iliustracijomis.

Antanas Vienuolis-Žukauskas ant Palangos tilto, 1956 m. VŽM 3371 F 404

Žmonės ir laikas

„NEGALIU ATSIGĖRĖTI JŪROS AMŽINU GROŽIU...“ Dr. Inga Liepaitė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

Šiuo straipsniu nusikelsime į paskutinę Antano Vienuolio-Žukausko gyvenimo vasarą, praleistą Palangoje. Mėginsime atsekti rašytojo išvykimo į pajūrį ir grįžimo į Anykščius datas, atskleisti, su kuo bendrauta, kokiomis nuotaikomis gyventa. Imtis šio tyrimo paakino sutelkti palankūs nepub likuoti ir publikuoti šaltiniai, tarp kurių iškalbingiausi yra vieni paskutiniųjų A. Vienuolio-Žukausko autografai – dedikaciniai įrašai jo dovanojamose knygose, ir 2017-aisiais minimos rašytojo 135-osios gimimo ir 60-osios mirties metinės. A. Vienuolis-Žukauskas mėgdavo vasaroti Pa langoje, pasilepinti jūros bangose, lankyti pažįstamus ir vaikščioti po apylinkės miškelius. Taip atitrūkdavo ir pailsėdavo nuo Antano Baranausko klėtelėje (toliau – Klėtelė) priimamų ekskursantų šurmulio. Apsistodavo Literatūros fondo viloje S. Daukanto gatvėje. Paminėtina ir tai, kad 1956 m. jis sukūrė legendą apie Naglio kalną, piliakalnį Palangos šiaurėje, – „Naglio kalno lobiai“1. Paskutinę savo gyvenimo vasarą A. Vienuolis-Žukauskas pirmą kartą vyko poilsiauti kartu su žmona Leokadija. Simboliška, kad, sugrįžus iš Lietuvos pajūrio į gimtuosius Anykščius, netrukus teko apleisti šį pasaulį. Rašytojo širdis nustojo plakusi 1957 m. rugpjūčio 17 dieną.

Reikia pažymėti, kad užsibrėžtas tikslas rekonstruoti paskutines saulėtas A. Vienuolio-Žukausko gyvenimo dienas nebuvo iš lengvųjų. Taigi, ką ir kiek šiandien žinome apie šį rašytojo vasarojimą? Pirmiausia pamėginsime nustatyti A. Vienuolio-Žukausko išvykimo iš Aukštaitijos į Žemaitiją datą. Yra žinoma, kad, prieš vykdamas į Palangą, rašytojas su žmona pirmiausia užsuko paviešėti pas sūnų Stasį į Platelius. Pastarajam dar 1957 m. birželį rašytame laiške tėvas užsiminęs: Į Platelius tegalėsiu nuvykti apie 8–10 liepos ir dar bent porą savaičių paviešėti Palangoje2. Tačiau, kaip liudija šaltiniai, tomis dienomis A. Vienuolis-Žukauskas dar tebebuvo savo gimtuosiuose Anykščiuose. Antai išlikęs jo iš Anykščių rašytas laiškas Lietuvos kalbininkui Stasiui Dabušiui yra datuojamas liepos 10-ąja3. Peržiūrėję šeštoje Klėtelės svečių knygoje ekskursantų liepos mėnesį paliktus įrašus, randame vieną, liudijantį, kad ir liepos 11 d. rašytojas dar 23

Antanas Vienuolis-Žukauskas (1882–1957) – iš Anykščių kilęs rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas. Šiandien šio anykštėno vardas bene labiausiai asocijuojasi su jo senelio Jono Baranausko (1828– 1904) brolio, Lietuvos poeto ir Seinų vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtele Anykščiuose (toliau – Klėtelė). Namelį dar 1826 m. pastatė poeto ir vyskupo tėvas Jonas Baranauskas (1802–1868) buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be vinių, 1839 m. perkelta į dabartinę vietą. A. VienuolisŽukauskas 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą ir Klėtelę išsaugojo. Artėjant 1927 m. lapkričiui, A. Baranausko mirties 25-osioms metinėms, A. Vienuolis-Žukauskas sutvarkė Klėtelę, atrinko eksponatus, parengė pirmąją ekspoziciją ir, atversdamas pirmosios Klėtelės svečių knygos puslapį, juodu rašalu įrašė: „Baranausko Namelį“ // lankiusių garbės svečių knyga. // 1927 m. V I. // Anykščiai*. Tai yra vienintelis šaltinis, žymintis tikslią pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo datą ir vietą bei memorialinių muziejų Lietuvoje raidos ištakas. Nuo 1927 m. gegužės 1-osios beveik dvi dešimtis metų A. Baranausko klėtelė funkcionavo kaip muziejus be jokių tuometės valdžios įsakymų ir nurodymų, vien tik plataus akiračio A. Vienuolio-Žukausko iniciatyva ir rūpesčiu. Tik nuo 1945 m. birželio 1 d., kai rašytojas Lietuvos SSR švietimo liaudies komisaro Juozo Žiugždos įsakymu paskirtas Anykščių Baranausko vardo muziejaus direktorium-vyresniuoju mokslo darbuotoju**, Klėtelė oficialiai pripažinta valstybiniu muziejumi.

priiminėjo ekskursijas Klėtelėje: Anykščiai! Tai pati brangiausia ir mylimiausia // mūsų, lietuvių, vietelė. Aplankę ją, mes norime palinkėti // ilgiausių metų mūsų mylimam rašytojui A. Vienuoliui // Vilniaus I vidurinės mokyklos // ekskursija ir svečiai iš Punsko. // 1957. VII. 11. // 15 žmonių // [15 parašų]4. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus (toliau – Anykščių muziejus; išnašose – VŽM) saugoma ir šį įrašą palikusius asmenis menanti nuotrauka, kurioje kartu su ekskursantais – ir A. Vienuolis-Žukauskas5. Tikėtina, kad ši priimta ekskursija rašytojui galėjo būti viena iš paskutiniųjų, prieš išvykstant vasaroti. Tai leidžia patvirtinti ir A. Vienuolio-Žukausko Zifrinai Urbonaitei-Martinkienei dovanojamame albume „Dainų šventė“ (1957)6 palikto gana paslaptingo dedikacinio įrašo data: Vienai geriausių Platelių // liaudies ansamblio šokėjai ir // dainininkei Zifrinai Urbonaitei // Dėkingas žiūrovas A. Vienuolis // Vilnius, 1957. VII. 13. 147. Priminsime, kad 1954 m. rašytojas sukūrė legendą „Platelių ežero paslaptis“8. Manoma, jog sukurti pagrindinę legendos heroję – įnoringąją grafaitę Zifriną – jį įkvėpė būtent jaunoji plateliškė Zifrina, iki šiol tebegyvenanti Plateliuose ir šįmet pasitinkanti savo 80-ąjį jubiliejų. Su rašytoju A. Vienuoliu-Žukausku, atvykdavusiu pasisvečiuoti pas sūnų, ji susipažino būdama šešiolikos. Grįžtant prie dedikacinio įrašo, pirmiausia į akis krinta vietos įvardijimas – Vilnius. Jį paaiškintume taip. Respublikinė dainų šventė vyko 1955 m. liepos 17–23 d. Vilniuje ir minėtasis albumas parengtas būtent ta proga. Kadangi knyga buvo ką tik pasirodžiusi (spaudai pasirašyta 1957 m. balandžio pradžioje), manytume, A. Vienuolis-Žukauskas ją sąmoningai vežęsis į Platelius, norėdamas padovanoti jaunajai bičiulei Zifrinai. Tokį vietos – Vilnius, o ne Plateliai – įrašymą galėjo lemti aplinkybė, kad dainų šventė, kaip minėta, vyko Vilniuje, o, jiedviem susitikus Plateliuose ir vartant knygą, matyt, dalytasi prisiminimais apie prieš dvejus metus sostinėje įvykusį renginį. Galime iškelti tik retorinį klausimą, kodėl įrašas datuojamas dviguba data – VII. 13. 14? Šiaip ar taip, remdamiesi juo, galime būti tikri, kad 24

A. Vienuolis-Žukauskas liepos 13-ąją jau buvo Plateliuose. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, darytume prielaidą, kad Žukauskai iš Anykščių išvyko vasaroti liepos 12 dieną. Pažymėtina, kad rašytojo, jo amžininkų atsiminimų ir kitų šaltinių liudijimu, pasirinktas paskutinio vasarojimo datas galėjo nulemti vienas tos vasaros įvykių, siejamas su Antano Baranausko biusto sukūrimu ir pastatymu Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Šios idėjos sumanytojas, regis, buvo kanauninkas Petras Rauda. Mintis Anykščių bažnyčioje pastatyti biustą A. Baranausko garbei jam kilusi dar 1955 m. pradžioje. Tąkart šiuo klausimu jis pasikeitęs nuomonėmis su Anykščių bažnyčios klebonu ir Anykščių dekanato dekanu. Kiek vėliau, tų pačių metų vasarą, kai į Anykščius pas A. Vienuolį-Žukauską buvo atvykę paviešėti iš Sibiro neseniai sugrįžę tarpukario Lietuvos veikėjai teisininkas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas Zigmas Toliušis ir teisininkas, diplomatas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas, P. Rauda tuo klausimu kalbėjęsis ir su jais. Šie sumanymui pritarę. O materialiai paremti sutikęs A. Vienuolis-Žukauskas

Buvusi Literatūros fondo vila S. Daukanto gatvėje Palangoje, kur vasaromis apsistodavo A. VienuolisŽukauskas, 2017 m. birželis. Bronislavos Spevakovienės nuotr. iš autorės asmeninio archyvo

Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos deputatui ir rašytojui, pridaryti problemų. Z. Toliušio žodžiais, A. Vienuolis-Žukauskas ne kartą primygtinai prašęs niekam neviešinti jo materialinės aukos10. Taigi būtent dėl šių priežasčių rašytojas kaip tik tuo metu pasirinkęs kelialapį į Palangą.

A. Vienuolis-Žukauskas su Istorijos ir etnografijos muziejaus ekspedicijos dalyviais Plateliuose. Iš kairės: Marija Rinkevičiūtė, Vincas Žilėnas, Mikalina Glemžaitė, ekspedicijos vadovas A. Vienuolis-Žukauskas ir Stasė BernotienėStulgytė, 1957 m. liepos 17 d. Juozo Petrulio nuotr. VŽM 3896 F 926

A. Vienuolis-Žukauskas (centre) su Vilniaus pirmosios vidurinės mokyklos abiturientais ir mokytojais savo sodyboje Anykščiuose. Prie rašytojo stovi svečiai iš Punsko – mokytojai Aldona Pečiulytė ir Juozas Vaina. 1957 m. liepos 11 d. VŽM 4137 F 949

(skirtingų šaltinių duomenimis, iš viso šiam reikalui jis paaukojęs daugiau nei 10 000 rublių). Sumanymas buvo įgyvendinamas 1955–1957 m. laikotarpiu. Paminklo autorius – skulptorius Henrikas Rudzinskas. Biusto pašventinimo ir atidengimo ceremonija buvo numatyta būtent 1957 m. vasarą – liepos 28 d. per šv. Onos atlaidus, kuriuose dalyvautų gausus dvasininkų luomo būrys. Tačiau šis reikalas neliko nepastebėtas sovietų saugumo ir buvo pavadintas grupės senosios inteligentijos ir kai kurių katalikų bažnyčios autoritetų antitarybiniu išpuoliu9. Dėl šių priežasčių dar birželio pabaigoje buvo suimtas ir tardomas P. Rauda, vėliau kalbėtasi su skulptoriumi H. Rudzinsku bei Anykščių bažnyčios klebonu. Pasklidus neigiamiems atgarsiams iš Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Justo Paleckio, A. Baranausko biusto pašventinimo apeigose nusprendė nedalyvauti nei pats A. Vienuolis-Žukauskas, nei kiti idėjos sumanytojai. Rašytojas galimai nenorėjo dalyvauti iškilmėse, numanydamas, kad dvasininkai gali ateiti padėkoti fundatoriui ir jam,

Iš Lietuvos kultūros istoriko, Istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriaus Vinco Žilėno 1957 m. ekspedicijos dienoraščio sužinome, kad liepos 17 dieną ekspedicijos dalyviai, tarp kurių buvo Mikalina Glemžaitė, Marija Rinkevičiūtė, Stasė Bernotienė-Stulgytė ir kt., atklydo į Platelius, kur praleido visą dieną, lankydami istorines vietas. Mūsų nuostabai, šios ekspedicijos vadovu tapo jų netikėtai Plateliuose sutiktas rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas. Kaip dienoraštyje pažymi V. Žilėnas, visa kelionė buvo labai smagi ir miela, keliavom buriniu laivu. A. Vienuolis mums parodė 1863 metų sukilėlio Dirvensko kapelius ir jo buvusią sodybą nepaprastai žavėtinam pusiasalyje. <...> Buvom ir Platelių ežero Pilies saloje, kur kitados yra buvusi pilis. <...> Grįžęs iš kelionės su A. Vienuoliu lankiausi pas įvairius ūkininkus ieškodamas medžiagos ir eksponatų11. Šios ekspedicijos akimirkas liudijančių nuotraukų randame Anykščių muziejaus rinkiniuose12. Kiek laiko A. Vienuolis-Žukauskas išbuvo Plateliuose? Kaip mena Stasys Žukauskas, tėtušiukas su mamute pas jį pabuvo neilgai, nes aš ruošiausi vykti į regatą aplink Kuršių marias. „Mums be tavęs bus nuobodu, todėl mes pabūsime dar Palangoje, o kai tu grįši iš regatos, mes vėl abu atvažiuosime“, – ramino mane Tėtušiukas13. Su rašytoju paskutiniaisiais jo gyvenimo metais artimai bendravusi ir 1957-ųjų vasarą Palangoje su Žukauskais laiką leidusi ilgametė Vilniaus A. Vienuolio vidurinės mokyklos mokytoja lituanistė Bronė Katinienė pažymi, kad pora į Palangą atvykusi liepos 23 d.14 Tradiciškai jie apsistoję Literatūros fondo viloje S. Daukanto gatvėje. Kambarėlis buvęs mažas, antrame aukšte, visi patogumai – apačioje, bendri. Kaimynystėje buvo apsistojęs rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. A. Vienuolio-Žukausko sūnaus žodžiais, vykdamas į varžybas Klaipėdoje, jis aplankė tėvą ir jo žmoną Palangoje. Šis liudijimas atskleidžia, kokiomis aplinkybėmis tėvas jam įteikė savo ką tik pasirodžiusią knygelę „Iš mano atsiminimų“ (1957), antraštiniame lape išvedžiodamas įrašą: Žukauskas I A. // Žukauskui II S. // Palanga, 1957. VIII. 915. A. Vienuolis-Žukauskas, prieš išvykdamas vasaroti, su Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi Pranu Margevičiumi buvo sutaręs: Jeigu knyga išeis liepos mėnesį, bent porą egzempliorių atsiųskit man į Palangą – žadu ten pailsėti, o jei rugpjūčio – su visais 25

A. Vienuolio-Žukausko 1957 m. dedikaciniai įrašai: liepos 13–14 d. – plateliškei Zifrinai Urbonaitei-Martinkienei albume Dainų šventė (Z. Urbonaitės-Martinkienės asmeninė biblioteka); rugpjūčio 9 d. – sūnui Stasiui Žukauskui savo knygoje Iš mano atsiminimų (VŽM 4134 S 2365); rugpjūčio 7 d. – Antanui Venclovai savo knygoje Iš mano atsiminimų (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Antano Venclovos knygų kolekcija, VB123).

privalomaisiais egzemplioriais atvyk pasisvečiuoti pas mane į Anykščius!16 Kaip pažymi P. Margevičius, knyga – Vienuolio, gyvo mūsų klasiko, paskutinioji knyga – išėjo liepos pabaigoje. Porą jos egzempliorių rašytojas gavo Palangos pašte. Kiek žinoma, jais labai džiaugėsi17. Taigi vienas iš tų poros egzempliorių pateko į rašytojo sūnaus rankas. Jau nesužinosime, kiek iš viso jų buvo išdalinta. Su A. Vienuolio-Žukausko dedikaciniais įrašais (vienu atveju – priešantraštiniame lape, kitais atvejais – antraštiniuose lapuose), be jau minėto egzemplioriaus, pavyko surasti dar tris, užrašytus rugpjūčio 7–9 d. rašytojams bičiuliams – Antanui Venclovai ir, kaip minėta, kaimynystėje vasarojusiam V. Mykolaičiui-Putinui bei Lietuvos skulptoriui profesoriui Petrui Aleksandravičiui (būsimam paminklinės A. Vienuolio-Žukausko skulptūros Anykščiuose autoriui; 1982). Visų trijų dedikacinių įrašų struktūra ir formuluotės labai panašios: Mielam draugui // dailėje A. Venclovai // Autorius A. Vienuolis // Palanga, 1957. VIII-718; Brangiam draugui dailėje // prof. P. Aleksandravičiui // su pagarba ir meile // autorius A. Vienuolis // Palanga, 1957. VIII. 819; Mielam brangiam // draugui dailėje // V.-M.-Putinui // autorius A. Vienuolis // Palanga, 1957. VIII. 920. Paaiškintinos A. Vienuolio-Žukausko bendravardžiui Venclovai įteikto egzemplioriaus aplinkybės. Remiantis pastarojo dienoraščio rugpjūčio 26 d. įrašu21 ir 1961 m. užrašytais atsiminimais22, A. Vienuolis-Žukauskas su žmona kolegą Palangoje aplankęs jau šiam esant įsikūrus nuosavame namelyje P. Aksionaičio g. 17 (dabar – J. Simpsono g.). Tąkart literatūros klasikas ir įteikęs savo ką tik pasirodžiusią atsiminimų knygą, joje įrašydamas jau minėtąjį dedikacinį įrašą. A. Venclova savo atsiminimuose rašė: Mano žmonos prašomas, į mūsų svečių knygą jisai įrašė šiuos mums brangius, neužmirštamus žodžius: „Man jau gyvenimo ruduo! Jums, malonūs šeimininkai, dar pavasaris. Bet argi rudeniop viskam

ateina galas?! Argi rudenį nebesti gražių saulėtų dienų ir žavingų nakčių?! Argi saulė, kai leidžiasi į horizontą, ne gražesnė, o jos poveikiai mūsų širdžiai ar ne malonesni?! Man mano ruduo gražesnis net už praėjusį pavasarį. A. Vienuolis. Palanga, 1957. VIII. 7“23. Šio įrašo leksika, kalbos stilistika ir nuotaikos, kaip matyti, labai artimos A. Vienuolio-Žukausko tų pačių metų kovą parašytai autobiografijai „Rudeniop“24. Remiantis įvairiais šaltiniais, 1957-ųjų vasarą, be jau minėtų rašytojų, Palangoje viešėjo Juozas Baltušis, Kazys Boruta, Aleksys Churginas, Augustinas Gricius, Kostas Korsakas, Telesforas Kulakauskas, J. Paleckis, Ieva Simonaitytė, Mykolas Sluckis ir kt. Su daugeliu iš jų A. Vienuolis-Žukauskas buvo susitikęs, daugiau ar mažiau bendravo, kūrė ateities planus. Antai, prasilenkdamas gatvėje su Klaipėdos krašto rašytoja I. Simonaityte, anykštėnas jai tarstelėjęs: „Ak, Ievute, mums reikia pasikalbėti, tik aš turiu šiandien

Viena paskutiniųjų Antano Vienuolio-Žukausko ekskursijų, penkios dienos prieš mirtį. Su moksleiviais iš Kauno savo sodyboje, 1957 m. rugpjūčio 12 d. VŽM 5030 F 1066

išvažiuoti, bet vėl sugrįšiu“25. Deja, netrukus gyvenimo našta palaužė rašytoją ir jųdviejų galima pokalbio tema liko nežinoma. Tikėtina, kad kai kuriems iš pirmiau minėtų asmenų A. Vienuolis-Žukauskas taip pat galėjęs padovanoti po savo naujosios knygelės egzempliorių26. Tą parodys laikas. Viena aišku, kad knyga Palangoje, kaip ir kasdienybėje, buvo rašytojų pokalbių ir bendravimo jungiamoji grandis. Čia buvo įprasta apsikeisti ką tik pasirodžiusiomis knygomis. A. Vienuolio-Žukausko asmeninėje bibliotekoje, laikomoje Anykščių muziejuje, saugomos dvi knygos su Lietuvos poeto ir vertėjo A. Churgino dedikaciniais įrašais priešlapiuose, datuojamais 1957 m. rugpjūčio 7 ir 8 dienomis. Pirmoje jų – „Iš renesanso poezijos“ (1957)27 – randame tokį A. Churgino įrašą: Antanui Vienuoliui, // mūsų prozos meistrui – // Aleksys Churginas. // Palanga, 1957. VIII. 7 d., antroje – „Iš antikinės poezijos“ (1957)28 – Brangiajam // draugui A. Vienuoliui – // Al. Churginas // Palanga, 1957. VIII. 8 d. Kada Žukauskai iš Palangos parvyko į Anykščius? Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Michalinos Katinienės liudijimu, nors buvo suplanavę būti iki rugpjūčio 20 d., grįžo anksčiau. Rugpjūčio 10 d. jau buvo Anykščiuose29. Visgi labiau būtume linkę tikėti kartu su rašytoju vasarojusia žmona Leokadija, pasak kurios, A. Vienuolis-Žukauskas iš Palangos į Anykščius sugrįžo rugpjūčio 11 d.30 Tą patį ji tvirtino ir rašytojo testamento vykdytojui Z. Toliušiui31, Valstybinės grožinės literatūros leidyklos vyriausiajam redaktoriui Jurgiui Tornau, tiesa, dar patikslindama ir sukonkretindama: Iš Palangos grįžo sekmadienį, VIII. 11, vakare32. O rugpjūčio 12 d. rašytojas, kaip įprasta, jau pri iminėjo ekskursijas. Paminėtinos Anykščių muziejuje turimos dvi nuotraukos, kurių kitoje pusėje yra tokie užrašai: Ši nuotrauka pasakoja // daug... Ji mums bus brangi // visą gyvenimą. // Kauno HES'o pionierių sto- // vyklos grupė pionierių pas rašy- // toją svečiuose. // 1957. VIII. 12. // Kaunas. // I b. auklėtojas [parašas]33; Mums rašytojas daug pasa- // kojo apie poetą Baranauską, // jo klėtelę... // Kaunas, 1957. VIII. 12 // mokyt [parašas]34. Šių nuotraukų išliekamoji vertė ypač didelė – jos fiksuoja rašytoją ekskursantų būryje likus penkioms dienoms iki jo mirties. Paminėtina ir tai, kad, grįžęs iš Palangos, rašytojas dar spėjo parašyti kūrinėlį „Topilė Miškeliūnaičia“35. O štai subrandinto užmojo imtis rašyti istorinio veikalo „Kryžkelės“ tęsinį A. Vienuoliui-Žukauskui, deja, jau nebuvo lemta įgyvendinti...

_ * „Baranausko Namelį“ // lankiusių garbės svečių knyga. // 1927 m. V I. // Anykščiai. [rankraštis]. 1927–1931, 1932, 1936–1941, 1945, 1946, 1952. VŽM 6230 D 1886, p. 1. ** Švietimo Liaudies Komisaro J. Žiugždos įsakymas Nr. 27/5 Švietimo Liaudies Komisariatui [mašinraštis]. Vilnius, 1945 m. liepos mėn. 1 d. 1 lap. VŽM 4275 D 727. 1 Žr.: Vienuolis, Antanas. Naglio kalno lobiai. 1956. Iš: Vienuolis, A. Padavimai ir legendos. [Vilnius]: LTSR valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957, p. 25–42.

Antano Vienuolio laiškas Stasiui Žukauskui. Vilnius, [1957, birželis]. Iš: Vienuolis, A. Raštai. Vilnius: Vaga, 1988, t. 6, kn. 2, p. 865. 3 Antano Vienuolio laiškas Stasiui Dabušiui. Anykščiai, 1957. VII. 10. Iš: Vienuolis, A. Raštai. Vilnius: Vaga, 1988, t. 6, kn. 2, p. 866. 4 A. Baranausko vardo // Memorialinio Muziejaus // SVEČIŲ KNYGA // nuo 1955. II. 9 d. [rankraštis]. 1955–1958. VŽM 6365 D 1920, p. 365. 5 Žr. VŽM 4137 F 949. 6 Šią knygą savo asmeninėje bibliotekoje turėjo ir A. Vienuolis-Žukauskas. Žr. egzempliorių VŽM 1337 S 1338. 7 Apie šio albumo egzempliorių, antraštiniame lape turintį A. VienuolioŽukausko dedikacinį įrašą, autorę informavo ir nuotrauka pasidalijo Anykščių muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius. Autorė jam už tai dėkoja. 8 Žr.: Vienuolis, Antanas. Platelių ežero paslaptis. 1954. Iš: Vienuolis, A. Padavimai ir legendos. [Vilnius]: LTSR valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957, p. 61–70. 9 LSSR KGB pažyma LKP CK sekretoriui B. Šarkovui apie biusto A. Baranauskui atidengimą Anykščių bažnyčioje. Vilnius, 1957 m. rugpjūčio 8 d. Iš: Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940–1990: dokumentų rinkinys / sudarė J. R. Bagušauskas, A. Streikus. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, p. 242–247. 10 Toliušis, Zigmas. Baranausko biustas Anykščiuose [mašinraštis]. Kaunas, 3. IX. 1957. Iš: Toliušis, Z. Pastangų ir vargų kronika: atsiminimai, apybraižos, studijos. T. 6: Apie rašytojus. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), F 87–22, lap. 129–137. 11 Vinco Žilėno 1957 metų ekspedicijos dienoraštis / parengė Ona Mažeikienė. Šiaurės Atėnai, 2010, gegužės 14 (Nr. 18), p. 11. 12 Žr.: VŽM 3896 F 926 ir VŽM 3897 F 927. 13 Žukauskas, Stasys. [Atsiminimai apie Antaną Vienuolį-Žukauską]. Iš: Atsiminimai apie Antaną Žukauską-Vienuolį / [sudarytoja ir įžangos autorė Rasa Bražėnaitė]. Utena: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus [i. e. UAB „Utenos Indra“], 2002, p. 45. 14 Katinienė, Bronė. Atodairų vasara: atsiminimai apie Antaną Vienuolį. Vilnius: Alma littera, 2002, p. 371. 15 Žr. egzempliorių VŽM 4134 S 2365. 16 Margevičius, Pranas. Prie paskutinės knygos. 1963. Iš: Atsiminimai apie A. Vienuolį. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, p. 410. 17 Ten pat, p. 410–411. 18 Žr. egzempliorių, saugomą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Antano Venclovos knygų kolekcijoje VB123. 19 Žr. egzempliorių VŽM 16021 S 4929. 20 Žr. egzempliorių, saugomą Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje: Gek-3835, B-279. 21 Venclova, Antanas. Dienoraščio fragmentai. Iš: Venclova, A. Prie Nemuno liepsnoja uogos: kūrybos rinktinė. Vilnius: „Knygnešio“ redakcija, 1996, p. 347. 22 Venclova, Antanas. Atsiminimai apie A. Vienuolį. 1961. Iš: Atsiminimai apie A. Vienuolį. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, p. 203. 23 Ten pat, p. 203–204. Autorei nežinoma A. Venclovos minimos jų šeimos svečių knygos dabartinė buvimo vieta. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorės Birutės Vagrienės tvirtinimu, Venclovų namų-muziejaus rinkiniuose šios knygos nėra. Tą pačią žinią autorei pranešė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos vadovė Rūta Pleskačiauskienė. 24 Žr.: Vienuolis, Antanas. Rudeniop: iš mano autobiografijos. 1957. III. 20. Iš: Vienuolis, A. Raštai. Vilnius: Vaga, 1988, t. 6, kn. 2, p. 550–556. 25 Žukas, Vladas. Pas rašytoją Ievą Simonaitytę. Iš: Žukas, V. Prisiminimų puslapiai: pažinti kultūros žmonės. [Vilnius: Logotipas, 2002], kn. 1, p. 98. 26 Pavyzdžiui, K. Korsako asmeninėje bibliotekoje, laikomoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, yra A. Vienuolio-Žukausko knygos „Iš mano atsiminimų“ egzempliorius (26332/10432), tačiau bibliotekos knygoms esant nesutvarkytoms, nėra sąlygų jo patikrinti de visu. Remiantis B. Katinienės liudijimais, rašytojas vieną savo knygelės egzempliorių padovanojęs jai, dar du – dviem gydytojoms, slaugiusioms jo žmoną. Žr.: Katinienė, Bronė. Atodairų vasara..., p. 385. 27 Žr. egzempliorių VŽM 1530 S 1532. 28 Žr. egzempliorių VŽM 1531 S 1533. 29 Katinienė, Michalina. [Atsiminimai apie Antaną Vienuolį-Žukauską]. Iš: Atsiminimai apie Antaną Žukauską-Vienuolį / [sudarytoja ir įžangos autorė Rasa Bražėnaitė]. Utena: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus [i. e. UAB „Utenos Indra“], 2002, p. 204. 30 Žukauskienė, Leokadija. Prie kapo. 1963. Iš: Atsiminimai apie A. Vienuolį. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, p. 401. 31 Toliušis, Zigmas. Apie Vienuolį: (medžiaga Vienuolio biografijai) [mašinraštis]. Kaunas, 18. I. 1958. Iš: Toliušis, Z. Pastangų ir vargų kronika: atsiminimai, apybraižos, studijos. T. 6: Apie rašytojus. VUB RS, F 87–22, lap. 127. 32 Jurgio Tornau užrašytas A. Vienuolio žmonos pasakojimas [rankraštis]. B. m. 1 lap. VUB RS, F 319–663. 33 Žr. VŽM 5030 F 1066. 34 Žr. VŽM 5046 F 1078. 35 Žr.: Vienuolis, Antanas. Topilė Miškeliūnaičia. 1957. Iš: Vienuolis, A. Raštai. Vilnius: Vaga, 1985, t. 2, p. 479–490. 2

Sukaktys

Bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas Minime vieno darbščiausių ir atkakliausių, ištikimų savo pasirinktam keliui bibliotekininkų, pirmojo atkurtos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko Romualdo Vytauto Rimšos 80-mečio jubiliejų. Mokytojai, giminės, bendraklasiai pranašavo Vytautui inžinieriaus profesiją, nes jam labai gerai sekėsi tikslieji mokslai, tačiau meilė knygai, literatūrai ir didelis pomėgis skaityti nugalėjo.

Brolio patartas, jauniausias iš septynių brolių, Vytautas pasirinko bibliotekininko kelią, bibliotekininko specialybę įgijo Vilniaus universitete. 1956 m. pradėjęs dirbti Pagėgių rajoninės bibliotekos vedėju, bibliotekininko veiklą tęsė 56 metus ir niekada nekeitė profesijos, nors turėjo nemažai progų. Didžiausią darbų kraitį jis sukaupė 1973– 2002 m. darbuodamasis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau – Nacionalinė biblioteka), į kurią atėjo jau turėdamas nemažą praktinio darbo patirtį. Dirbdamas Nacionalinės bibliotekos Metodikos, vėliau – Moksliniame tyrimų skyriuje, puikiai žinojo Lietuvos viešųjų bibliotekų praktines ir mokslines problemas, buvo ryškus profesinės aplinkos atstovas. 28

Pirmasis ir vienintelis vadovas 1976 m. pabaigoje Nacionalinės bibliotekos direktorius Jonas Baltušis įsteigė Mokslinį tyrimų skyrių. V. Rimša tapo pirmuoju jo vedėju ir 25 metus buvo vienintelis vadovas. Jis beveik tuščioje vietoje ėmėsi darbo, subūrė jaunų, entuziastingų specialistų, pajėgių ir norinčių dirbti tiriamąjį darbą, kolektyvą. Kaip jis pats mėgo sakyti, tuomet buvo „pats laikas griebti jautį už ragų“. Buvo parengti Mokslinio tyrimų skyriaus nuostatai, suformuotos funkcijos: vykdyti savarankiškus tyrimus, dalyvauti profiliniuose kitų įstaigų tyrimuose, koordinuoti bibliotekininkystės tyrimus Lietuvoje, teikti mokslinę metodinę pagalbą tyrimų srityje visoms Lietuvos bibliotekoms, rūpintis tyrimų rezultatų sklaida ir taikymu bibliotekų praktikoje, rengti mokslines konferencijas, simpoziumus, seminarus, rašyti straipsnius, pranešimus, leidinius.

liotekų raidos ir socialinių funkcijų, bibliotekininkystės terminijos ir kitų jos klausimų tyrimas, taip pat sociologinių tyrimų rengimas, mokslo tiriamojo darbo bibliotekininkystės klausimais koordinavimas Lietuvoje ir kt.1 Skirtingais laikotarpiais Moksliniame tyrimų skyriuje dirbo nuo penkių iki devynių darbuotojų. Skyriaus vadovas V. Rimša nuolat juos skatino kelti kvalifikaciją, studijuoti profesinę literatūrą ir savarankiškai tyrinėti aktualias temas, publikuoti tyrimus, dalyvauti konferencijose, skleisti profesines žinias, dalyvauti visuomeninėje profesinėje veikloje. Jauniesiems specialistams V. Rimša buvo darbštumo, atkaklumo siekti užsibrėžtų tikslų ir profesinės komunikacijos, ryšių su visuomene pavyzdys.

V. Rimša Svėdasų bibliotekoje šalia savo darbų parodos. Dalios Paulavičienės nuotr.

Mokslinio tyrimų skyriaus struktūra buvo lanksti ir priklausė nuo tyrimų tematikos. Pirmąjį skyriaus darbo dešimtmetį (1977–1987 m.) veikė bibliotekininkystės teorijos ir praktikos, skaitymo sociologijos, psichologijos, terminologijos ir automatizacijos sektoriai. 1989 m. skyriuje buvo du sektoriai: bibliotekininkystės problemų ir terminologijos, 1990-aisiais vietoj bibliotekininkystės problemų sektoriaus buvo įsteigti sociologijos ir psichologijos. 1991 m. liepą visi sektoriai buvo panaikinti, bet mokslo tiriamąją veiklą atliko mokslinės grupės, sudarytos iš Mokslinio tyrimų skyriaus specialistų. 1995 m. į skyriaus kompetenciją įėjo Lietuvos bib-

Nacionalinės bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas V. Rimša (kairėje) dalyvaudavo svarstant aktualius bibliotekos tyrimus, tarp jų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Su svečiu iš JAV Kongreso bibliotekos Ericu Johnsonu ir kolegėmis Elena Košinskiene ir Patricija Vitkauskiene (priekyje), 1990 m. Rolando Ginaičio nuotr.

Prisidėjo prie solidžios leidybos veiklos Nacionalinės bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vadovas V. Rimša, sumaniai sutelkęs skyriaus specialistų pajėgas, prisidėjo prie bibliotekininkystės profesinių leidinių kokybinės ir kiekybinės plėtros: 1982–1994 m. buvo sudaryti 8 teminiai Nacionalinės bibliotekos mokslo darbų rinkiniai, o nuo 1996 m. pradėti leisti Nacionalinės bibliotekos mokslo darbai „Bibliotekininkystė“. Vien 1989–1998 m. Moksliniame tyrimų skyriuje buvo parengti 38 monografiniai leidiniai, 382 straipsniai, iš jų 23 – užsienio kalbomis, 159 moksliniai pranešimai, skaityti Lietuvoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.2 V. Rimšos publikacijos sudaro daugiau kaip pusę visų Nacionalinės bibliotekos Moksliniame tyrimų skyriuje 1977–2002 m. paskelbtų publikacijų. Jis parašė 17 knygų (iš jų 7 – bendraautoris), būdamas redakcinių kolegijų narys, suredagavo 16 leidinių. 1997–2001 m. V. Rimša sudarė ir redagavo 5 Nacionalinės bibliotekos mokslo darbų „Bibliotekininkystė“ metinius leidinius, 10 kitų teminių mokslo darbų, paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių, recenzijų, kitos aktualios informacijos, tarp jų 50 užsienio kalbomis. V. Rimša vienaip ar kitaip iš viso yra prisidėjęs prie daugiau kaip 60 profesinių leidinių pasirodymo, kurie nubrėžė labai aiškias bibliotekininkystės mokslinių tyrimų kryptis. Terminijos kūrimo ir tvarkymo darbai V. Rimša suformavo ir pradėjo įgyvendinti vieną sėkmingiausių ir ilgalaikių lietuvių bibliotekininkystės terminologijos tvarkybos ir vystymo mokslinę kryptį. Nuo 1986 m. Nacionalinė bib lioteka tapo bibliotekininkystės terminologijos tyrimo ir norminimo centru. Mokslinio tyrimų skyriaus Terminologijos sektorius veikė kaip gerai suderinta vidinės bei išorinės dalykinės komunikacijos sistema, užtikrinusi efektyvią bei produktyvią bibliotekininkystės terminijos tvarkybą. Tarp svarbiausių šios srities mokslo darbų išliko V. Rim-

šos parengta lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raidos istoriografinė studija3. Aktuali išlieka ir 1995 m. vykusios vienintelės tarptautinės bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologijos mokslinės konferencijos4 medžiaga, skelbta Nacionalinės bibliotekos mokslo darbuose5. V. Rimšos pastangomis 1997 m. inicijuota Bibliotekininkystės terminologijos kurso programa (aut. dr. doc. S. Dubauskas) buvo skaityta Vilniaus universiteto bibliotekininkystės studijų studentams ir doktorantams. Platesnę terminologinių tyrimų sklaidą rodo 43 apžvalgiNacionalinės bibliotekos tuometis Bibliotekininkystės centras fotoakcijoje „Lietuva – tai aš“. V. Rimša – pirmas iš kairės. niai straipsniai, biogramos ir terminų aiškinimai, pateikti „Knygotyros“ enciklopediniame žodyne. Šiuo metu Nacionalinės bibliotekos Informacijos Ne mažiau svarbi ir V. Rimšos sukurta bibliomokslų departamente dr. Nijolės Bliūdžiuvienės ir dr. tekininkystės terminų tvarkybos bei norminimo Vytauto Valiukėno pastangomis atnaujintas „Aiškinametodika: terminų redagavimo, aprobavimo bei mojo bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros publikavimo sistema. 1990–1999 m., bendradar- terminų žodyno“ rengimas. Tad V. Rimšos prieš biaujant specialistams ir talkinant Lietuvos mokslų 20 metų suformuotos svarbiausios terminologinės akademijos Lietuvių kalbos instituto Terminologijos veiklos kryptys išlieka aktualios ir plėtotinos. Jam skyriaus kalbininkui terminologui Stasiui Keiniui, rūpėjo norminti savo profesinę kalbą, saugoti ją nuo pasirodė keturi „Bibliotekininkystės ir bibliografijos svetimybių, rengti ir leisti Lietuvos bibliotekininkysterminų žodyno“ sąsiuviniai, aprėpiantys katalogavi- tės ir bibliografijos enciklopedijas, enciklopedinius mo, dokumentų ir leidybos, bibliografijos, bibliote- žodynus, sukurti, įteisinti ir įdiegti šalyje nuolat veikos fondų terminiją. Iš viso buvo sunorminti 2239 kiančią bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos lietuviški bibliotekininkystės terminai, kurie padėjo vartojimo bei profesinės kalbos ugdymo sistemas8. pamatus tolesnei specialybės terminologijos plėtotei: Gausus V. Rimšos publikacijų skaičius yra ne standartizavimui ir tarptautinei komunikacijai. tik įdomus ir vertės neprarandantis terminologinių Jau 1999 m. Slovėnijos nacionalinės ir universi- duomenų šaltinis, tai – puikus terminologinių tyriteto bibliotekos rengiamam „Daugiakalbio bibliote- mo metodų taikymo bibliotekininkystėje pavyzdys. kininkystės terminų tarptautinio žodyno“ projektui6 Nacionalinė biblioteka galėjo pasiūlyti apie 1500 Įvairių tyrimų mokslinis redaktorius lietuviškų profesinių terminų – gerokai daugiau nei Nacionalinės bibliotekos Mokslinis tyrimų skytuo metu šiame projekte dalyvavę kolegos iš Estijos rius buvo tapęs bibliotekų ir skaitytojų sociologinių bei Latvijos. tyrimų centru. Šią tyrimų kryptį jis praturtino XX a. 10-ąjį dešimtmetį galima laikyti intensy- inovatyviomis tyrimų metodikomis bei skaitymo viausiu terminų tvarkybos laikotarpiu7. Jo plėtra psichologijos tyrimais: „Skaitymo psichologijos susijusi su ypatingos svarbos bibliotekininkystės klausimai“ (1989), „Bibliotekos kolektyvo socialinis terminijos standartizavimo darbais. Dar 1994 m. psichologinis klimatas“ (1989), „Jaunimo skaitymo buvo parengti pirmieji originalūs lietuviškų terminų psichologiniai ypatumai“ (1992). 1988–1991 m. buvo standartai. Visais septyniais lietuviškų terminų stan- atliktas tarptautinis kompleksinis tyrimas „Lietuvos dartais buvo remtasi 2008 metais rengiant Lietuvos TSR miesto bibliotekų sąveika“; 1993–1994 m. vyko standarto projektą (LST ISO 5127:2008 „Informacija centralizuoti periodinių leidinių paplitimo ir skaityir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas“), sude- mo Lietuvos bibliotekose tyrimai9. rintą su tarptautiniu standartu. Lietuviški bibliotekiDalyvaujant tarptautinėje Švedijos ir Baltijos šalių ninkystės ir bibliografijos terminai papildė Europos mokslinių bibliotekų vadybos tyrimų programoje, terminologijos išteklių bazę EuroTermBank. 1995 m. atlikti Nacionalinės bibliotekos skaityto30

jų – aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų – tyrimai, publikuotas tyrimas „Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skaitytojų bibliotekinis ir informacinis aptarnavimas“10 bei kiti darbai. Atlikti tyrimai buvo svarbūs ir naudingi to laikotarpio Lietuvos bibliotekoms, jie buvo pavyzdys kitoms bibliotekoms organizuoti ir vykdyti bibliotekininkystės tyrimus remiantis moksliniu įdirbiu ir gerąja patirtimi. Bibliotekų istorijos tyrimų kryptis V. Rimšos vadovaujamo skyriaus darbotvarkėje atsirado 1995-aisiais. Bibliotekų istorijos sektoriaus darbuotojai tyrinėjo savivaldybių viešųjų ir iki Antrojo pasaulinio karo veikusias visuomeninių organizacijų bibliotekas: jaunalietuvių, jaunųjų ūkininkų ratelių ir šaulių knygynėlius, uždraustus autorius ir leidinius pirmaisiais sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.) ir vokietmečiu (1941–1944 m.). Šia tema išleistos 5 knygos leidinių serijoje „Lietuvos bibliotekų istorijos šaltiniai ir tyrinėjimai“, keli tyrimai ir parengti leidiniai liko rankraščiuose – visų jų mokslinis redaktorius buvo V. Rimša.

Aktyvus kraštiečių gyvenimo dalyvis V. Rimša visada domėjosi anykštėnų, savo gimtainių svėdasiškių ir jų krašto istorija, nematerialiu jo paveldu. Gimęs šalia Svėdasų (Sausalaukės kaime), vaikystę praleido prie Alaušo ežero. Jau dešimtmetis kaip gyvuoja svėdasiškių draugija „Alaušas“, kurios vienas įkūrėjų, idėjų generatorių jis yra. Mokslinės veiklos linija pereina ir į kraštotyrinę. Iki šių metų pradžios V. Rimša buvo minėtos draugijos tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą. Ir tai ne vien garbės pareigos, tai – produktyvi kūrybinė bei leidybinė veikla, susijusi su gimtojo krašto, tarmės, bendruomenės vertybių analize ir pristatymu visuomenei. Per draugijos gyvavimo dešimtmetį V. Rimša parengė ir išleido keletą įsimintinų darbų. Didelės apimties knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012) svėdasiškiai prilygina enciklopedijai. Beveik visų biogramų autorius yra knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius V. Rimša. Jis yra ir kitos ne mažiau svarbios kraštui knygos – „Svėdasiškių draugija „Alaušas“: ištakos, istorija, veikla 2007–2012 m.“ (2013) – sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris, straipsnių rinkinio redaktorių kolegijos pirmininkas. Bendradarbiaujant su Anykščių rajono kraštotyrininkais parengto leidinio „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“ (2016) pirmosios dalies „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ mokslinis redaktorius taip pat yra V. Rimša. Svarbu paminėti, kad V. Rimšos iniciatyva 2016 m. liepą pradėtas leisti nemokamas draugijos laikraštis „Svėdasų varpas“. Kartą per mėnesį išeinantis leidinys rengiamas visuomeniniais pagrindais. Šiuo metu jau išleista dvylika laikraščio numerių.

Elektroninė laikraščio versija randama draugijos „Alaušas“ internetinėje svetainėje http://www.svedasai.info. Kalbant apie mokslinius edukacinius ir kultūrinius draugijos darbus, reikia paminėti kartu su vietos bendruomene rengtą iškilmingą posėdį Svėdasų 505-osios sukakties proga. Minint garbaus kraštiečio, rašytojo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 75-ąsias mirties metines, draugijos iniciatyva buvo surengta speciali konferencija, abiejuose renginiuose V. Rimša skaitė mokslinius pranešimus. V. Rimšos indėlis į krašto kultūros tyrinėjimą buvo paminėtas gimtuosiuose Svėdasuose. 2017 m. gegužės 20 d. Svėdasų bibliotekoje jis iškilmingai pagerbtas kraštiečių ir pasveikintas 80-ojo jubiliejaus proga. Susirinkusieji bibliotekoje turėjo galimybę susipažinti su V. Rimšos autorinių darbų paroda. Veiklusis bibliotekininkas turi labai daug naujų sumanymų. Pasak žmonos Janinos, Vytautas yra suplanavęs darbų, kurių užteks iki jo 100-mečio, o gal ir ilgiau. Buvę bendradarbiai iš Lietuvos nacio nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus dėkoja už augimą drauge, džiaugiasi Vytauto darbais ir linki ilgų, sveikų prasmingos veik los metų, artimųjų meilės ir, aukštaitiškai tariant, „daug gerų dienų“. Renata Baukienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Viliunė Cicėnienė, Violeta Černiauskaitė, Daiva Martinkutė

_ 1 Lietuvos bibliotekininkystės centras (LBC): paskirtis, veikla, uždaviniai / [Gražina Balkevičienė, Rimalda Kvietkauskienė, Vytautas Rimša, Klemensas Sinkevičius]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1996, p. 14. 2 Mokslinio tyrimų skyriaus darbai (1989–1998) / Vytautas Rimša. Bibliotekininkystė ’98: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veikla (1989–1998). Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1999, p. 98–99. 3 Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 metų / Auksė Ralytė, Vytautas Rimša. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 1989. 113, [1] p. 4 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos tyrimas ir norminimas = Investigation and standardization of library science and bibliography terminology : teorija ir praktika / Lietuvos kultūros m-ja. Lietuvos nac. M. Mažvydo biblioteka. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995. 15 p. 5 Bibliotekininkystė [19]97. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija / sudaryt. Vytautas Rimša. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1998. 101 p. 6 Multilingual Dictionary of Library Terminology: International Project/ Ivan Kanič - National and University Library, Ljubljana, 1999. Prieiga per internetą: http://www2.arnes.si/~ljnuk4/multi/general. html 7 Dokumentinės komunikacijos lietuviškieji terminologiniai ištekliai / Nijolė Bliūdžiuvienė. Terminologija, 2012, t. 19, p. 74. 8 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos tyrimas ir norminimas Lietuvoje. Bibliotekininkystė [19]97. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1998. p.16–17. 9 Periodinių leidinių paplitimas ir skaitymas: tyrimo metodika / Viliunė Cicėnienė; mokslinis redaktorius V. Rimša. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1993. 25 p.; Periodinių leidinių paplitimas ir skaitymas: tyrimo rezultatai / Viliunė Cicėnienė ; [mokslinis redaktorius Vytautas Rimša]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1998. 201 p. 10 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai: tyrimų rezultatai / Stasė Bušmienė, Viliunė Cicėnienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1999. 163, [1] p. (Visuomenė ir skaitymas: šaltiniai ir tyrinėjimai = Reading of the public: sources and research = Чтение и общество: источники и исследования).

Sukaktys

Balys Auginas. Klivlandas, 1992 m.

Iš laiškų mokytojai žvelgiantis poetas Balys Auginas

Gražina Narbutaitė Šiaulių „Aušros“ muziejus

2017 m. rugpjūčio viduryje pasibels graži sukaktis – poeto, radijo diktoriaus, JAV lietuvių bendruomenės veikėjo Balio Augino (tikr. Augustinavičius, 1917–2001) 100-metis. Norėtume išpildyti jo prašymą nepamiršti „savo kraštiečių, atsidūrusių svetur svetimoje kultūroje“1, juolab kad Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma poeto korespondencija, taip pat knygos, siųstos ne tik jo paties, bet ir jį pažinojusių žmonių – muziejininkės Olgos Čapkevičienės, žurnalisto Kazio Janutos. Kuo savo paskutiniais dešimtmečiais gyveno diktorius, 1941 m. birželio 23 d. perskaitęs taip trokštamus žodžius: „Dėmesio! Dėmesio! Kalba laisvos Lietuvos radijas. Kaunas. Lietuva yra laisva!“, atsišaukimą – Laisvės manifestą2 ir Nepriklausomybės deklaraciją prancūzų kalba3, šešių poezijos knygų autorius ir veiklus JAV lietuvių bendruomenės narys? Koks jis iškyla laiškuose, 1979–2000 m. skriejusiuose į Los Andželą „brangiausiajai Mokytojai“ Petronėlei Orintaitei (1905–1999), jos vyrui K. Janutai (1912–2006)? Iš pradžių priminsiu kai kurias B. Augino gyvenimo kelio stotis. Gimė jis Taline. 1922 m. šeimai grįžus į Lietuvą, tėvo, karinio orkestro kapelmeisterio, tarnyba vertė nuolat kraustytis. B. Auginas mokėsi Vilkaviškio Jono Basanavičiaus gimnazijoje, 1934–1936 m. Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos lotynistų grupės klasėje. Pastarojoje lankė literatūros (vadovė – rašytoja P. Orintaitė) ir kitus būrelius. 1937–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų ir lietuvių filologiją, Antano Mackevičiaus ir Petro Kubertavičiaus studijose – vaidybą. 1940–1944 m. dirbo Kauno radiofone. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dėstė Ravensburgo lietuvių gimnazijoje. 1947 m. priimtas į Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją. 1949 m. rudenį persikėlė į JAV, apsigyveno 32

Klivlande ir duoną pelnėsi dirbdamas fabrike. Po darbo imdavo plunksną į rankas ir aktyviai dalyvavo įvairiopoje lietuvių veikloje.

Netingėjo burti tautiečius Savo Mokytojos B. Auginas nepamiršo, sekė jos kūrybą spaudoje. Į P. Orintaitės, kuri taip pat buvo emigravusi į JAV, gyvenimą išdrįso įsiveržti „kaip audros sūkurys“4 1979 metais, atsiųsdamas savo eilėraščių knygą „Giesmės žydėjimo metas“ ir paprašydamas parašyti recenziją savaitraščiui „Dirva“. Atsinaujinusi pažintis truko bemaž 20 metų ir neapsiribojo vien tik Kalėdų, Velykų ar gimtadienių, vardinių atvirukais, kurių anglų kalba išspausdintus linkėjimus jis visuomet sušildydavo savo posmais.

Pirmoji B. Augino 1940 m. Kaune išleista poezijos knygelė. 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus ir iki 1949-ųjų gyveno Ravensburge (Vokietija). 1947 m. (iš Nacionalinės bibliotekos fondų ir Šiaulių „Aušros“ muziejus (ŠAM) GEK 85834 / J-N 2462)

B. Auginas niekad neužmiršo „tų gražių praeities valandų“5, kai jie, gimnazistai, ne tik godžiai sėmėsi žinių, bet ir, Mokytojos skatinami, „bandė plunksna išreikšti tai, kas viduje brendo <...>. Todėl Vilkaviškis, Šiauliai, Kaunas – ak, gražiausieji praeitin nubėgę metai! Jų pamiršti negalėsiu! Ir tų diskusijų literatūrinėm temom (literatūros būrelyje) ir vėliau Kaune tęsiant jas prie jaukaus kavos puoduko... Jautei, kad gyveni!“6 O kasdienybėje laukė kasdienis darbo „lažas“ Klivlande su viena poilsio diena savaitėje. Buvę Vilkaviškio gimnazistai tarpusavyje bendravo ir Užatlantėje. 1985 m. įvykusiai jų sueigai P. Orintaitė atsiuntė sveikinimą, tapusį visos šventės kulminacija. Taip pat ji B. Auginui pasiūlė surengti šiauliečių, pavydžiai sekusių vilkaviškiečių šventę, suvažiavimą. B. Auginas ragino šiauliečius, tačiau šie atsitraukė, teisindamiesi

Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos literatūros būrelio valdyba. Iš kairės stovi: pirmininkas Albinas Ąžuolas, vicepirmininkas Balys Augustinavičius, mokytoja Petronėlė Orintaitė, sekretorius Jonas Kudžma, nežinomas mokinys. Šiauliai, 1934–1936 m. ŠAM GEK 85837 / J-N 2465

sunkumais, nevieningumu, neryžtingumu. Jis pats svarstė rašyti atsiminimus apie Šiaulių gimnaziją, bet, vienus kitus pakalbinęs, susidūrė su pernelyg skirtingomis nuomonėmis: vieniems istorijos nereikėjo, antri geidė ten tik save matyti, treti bijojo pakenkti giminėms Lietuvoje. Panašiai nutiko ir su Ravensburgo lietuvių sąjungos, įsteigtos 1945 m. vasario 16 d., sukaktimi. 1984 m. B. Auginas organizavo ravensburgiečių abiturientų suvažiavimą, o 1985-aisiais norėjo parengti jubiliejui skirtą leidinį ir visiems susidėjus išleisti. Sužinojęs, jog pasaulio lietuvių archyve medžiaga nesutvarkyta, pats, kiek pajėgė, rinko žinias. Tačiau, taip ir nesulaukęs prašomų duomenų, atsiminimų neparašė. Darbą teko padėti stalčiun, o juk Ravensburge „tokia puiki raštinga, kultūringa, daininga vaidybinga ir ansamblinė jaunimo grupė bei daug inteligentiškų žmonių“7 buvo. Net prancūzų kariai ten rėmė lietuvių teatrą. Minties paminėti Ravensburgo lietuvių 40-metį B. Auginas neatsisakė, tik širdį skaudėjo, kad patys „savo praeities negerbiam, nevertinam, nepasigendam savo gyvenimo gražių ir skaudžių valandėlių, iš kurių ir nupintas mūsų gyvenimo vainikas!“8

Rūpinosi kalba ir vertino jos grožį Užtat ypatingo džiaugsmo jam suteikdavo ne tik P. Orintaitės su didžiule atida parašyta Mokinio kūrybos recenzija ar sveikinimas gimtadienio proga, bet ir atsiųstos jos pačios knygos su dedikacija. Juk abu su žmona Valerija mėgo skaityti, juolab kad knygos parašytos „tokia gražia kalba“. Ypač apysaka „Viltrakių vaikai“ ar novelių apysaka „Nardžio pulkas“, priminusi anos Lietuvos mokinius, išaugusius padoriais žmonėmis. Beje, B. Auginas pats kelissyk prisipažino, jog 1950–1951 m., Klivlande vaidindamas Tėvą režisieriaus Petro Maželio pastatytame Balės Voveraitės (Balės Vaivorytės) veikale, nenutuokė, kad šiuo slapyvardžiu pasivadinusi jo Mokytoja P. Orintaitė. Jis, kapsas, visad gėrėjosi P. Orintaitės stiliumi, zanavykų šnekos šmaikštumu, kalbos žaismingumu, ypač mėgavosi aliteracijomis. Šių laikų kalbą tėvynėje B. Auginas vadino „suodina, prikaišiota svetimžodžių“9, o apie jaunąją kartą Amerikoje sakė, kad ji „skurdėja lietuvybės prasme, siekdama tarptautinių idėjų, nutoldama nuo protėvių tradicijų, kalbos ir lietuviško galvojimo“10. Todėl skubėjo Mokytoją pasveikinti, kai jos knyga 1995 m. buvo išleista Lietuvoje, ir gėrėjosi P. Orintaitės sugrįžtuvėmis – plačiu 90-mečio minėjimu tėvynėje, kurį surengė žurnalistė, rašytoja Marija Macijauskienė. Tarp negandų – kūrybinė tyla B. Auginas žavėjosi P. Orintaite ir laikė ją savo mūza, tačiau sykiais ilgam nutildavo. Ir ne tik dėl netikėtai prilipusio bronchito, bet ir dėl kur kas rimtesnių bėdų. Daugiau nei 30 metų jis sirgo cukriniu diabetu, kurį vadino savo „inkvizitoriumi“ su išradinga palyda. 33

Negana to, 1987 m. kieme pjaudamas žolę, nusikirto tris dešiniosios rankos pirštų galus. Gydamas laiškus barškino mašinėle kaire ranka, o eilių kurti negalėjo: „turiu būtinai rankoj jausti plunksnakotį, antraip neateina įkvėpimas“11. Ligos, varginantys vizitai pas gydytojus, draugų ir pažįstamų pakasynos gniuždė, tuo laiku B. Auginas darėsi vangus, apatiškas pesimistas. Ir kaskart vis lėtėjo, net žmona pastebėjo, „kad daug kas man trunka ilgiau, nei kad būdavo“12. Tiesa, šiokia tokia mankšta jis užsiimdavo – kasdien du kartus po pusvalandį pavedžiodavo pudelį Bobo. Tačiau didžiausias sukrėtimas, netektis dar jo laukė. Su žmona Valerija jiedu išgyveno 45 metus, iš kurių paskutinius 8-erius B. Auginas vadino idiliškais. Labai pragmatiška moteris mėgo rožes, paukščius ir voveres. Gripo, kuriuo ji apsirgo 1990 m., tyrimai parodė kur kas grėsmingesnę ligą, kurios ji nepaisė vyrui susirgus pleuritu ir rūpestingai sargino. Prieš Kalėdas Valerija atsisakė vykti ligoninėn, šventes norėjo atšvęsti su artimaisiais. Vyras su ateinančiomis į namus slaugėmis kruopščiai ją slaugė. Valelei mirus, liko vienas su šuniuku tuščiuose namuose. Aplankydavo sūnus Gintaras su žmona, gyvenantys kitame priemiestyje. Vyras pasigedo draugų, susirūpino, negaudamas iš Janutų laiškų.

Poezija ir kasdienybės girnos Nors ir nubloškiamas įvairių negandų, B. Auginas kūrybos neišsižadėjo. 1988 m. parengė naują eilių rinkinį. Deja, atsidūrė leidyklų nelaisvėje: „Dirva“ tuo metu liko be redaktoriaus ir lietuviškų raidžių rinkėjo, o į „Ateities“ ar „Draugo“ leidyklas dvejojo belstis, mat esąs nepartinis. Tiems reikalams sugaišo visus metus, kol galiausiai lapai buvo atspausdinti surinkti kompiuteriu. Toliau irgi buvo nesklandumų: tiražą išspausdintų amerikiečiai, bet platinimu tektų rūpintis pačiam. Trūko pagalbos ir patarimų, tad B. Auginas jautėsi apimtas „mirtinos žmogiškos vienat vės“13. Kito eilėraščių rinkinio leidyba irgi strigo. 1991 m. redaktoriaus prašymu rankraštį išsiuntė į Lietuvą „Vagai“, o šiam įkandin – net 9 laiškus, į kuriuos jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Neapsikentęs redaktorių tylos, paprašė tuo rūpintis sūnėno Vyčio Vabalo. To paties, 1990 m. viešėjusio Auginų namuose ir šeimininkui pridovanojusio Sąjūdžio, Vilniaus universiteto leidinių. Galop per kolegę Aureliją Balašaitienę, šiai lankantis Lietuvoje, paprašė rankraštį, išlaikytą pusantrų metų, grąžinti. Deja, ir šio prašymo „Vaga“ nepatenkino. B. Auginas nesumojo, kas kaltas – ten dirbantys žmonės ar jo eilėraščiai. Pasistengęs 1992 m. Klivlande pats išleido rinkinį „Metaforų smuikas“ ir išsijuosęs rūpinosi jo platinimu tarp JAV ir Kanados lietuvių. Tačiau vėl panašiai pasijuto: „Maluos, kaip vėjinis malūnas“14. Recenzijų spaudoje nesitikėjo, nes visi domėjosi Lietuvos nepriklausomybės įvykiais. Ir 1995 metais tebesijuto Lietuvos leidyklų ignoruojamas. 1995-ųjų Velykų proga B. Auginas Mokytojai atsiuntė savo eilėraštį „Ko palinko žilvičiai prie kelio“, išspausdintą savaitraštyje „Karys“ 1943 m. ir virtusį partizanų daina. Klivlando ateitininkai, sužinoję apie dainos autorystę, pakvietė B. Auginą į choro „Šilas“ koncertą. Prieš tai 34

įvyko sekmadienio mišios, kuriose buvo giedama jo „Tremtinio malda“, parašyta dar Ravensburge ir patekusi į pirmąją pokaryje išleistą maldaknygę. Deja, koncerto metu rengėjai partizanų dainos autorių publikai pamiršo pristatyti. Tąsyk B. Auginas pasiguodė P. Orintaitei, jog pamiršo, matyt, dėl to, kad ne ateitininkas esąs... Į Lietuvą grąžinti B. Auginą poetą stengėsi ne vienas. 1996 m. Lietuvos radijas jam skyrė „Literatūros akiračių“ laidą. M. Macijauskienė vėliau ne vienu straipsniu respublikinėje spaudoje skaitytojams pristatė B. Auginą. Jos rūpesčiu 1996 m. gruodį gyvojo žodžio almanachas „Ąžuolynas“ surengė poeto kūrybos vakarą „Balsas, atplaukiantis iš tolių“. Žiūrėdamas atsiųstą vaizdajuostę, poetas gėrėjosi žmonių įdėtu darbu, parodyta jam šiluma ir meile, o pravirko, išvydęs Kauno vaizdus. M. Macijauskienė dar minėjo numatomus 80-mečio 1997-aisiais minėjimus Šiauliuose arba Vilkaviškyje. 1999 m. Mokytojai jis pasigyrė ruošiąs naują eilių rinkinį – savo gulbės giesmę. Tam taupąs pinigus, atidėjęs ir prieš metus Ohajo lietuvių gydytojų draugijos jam skirtą premiją už 50 metų kultūrinę veiklą Klivlande. Sužinojęs apie P. Orintaitės mirtį, B. Auginas labai išgyveno, sirgo ir tik po 3 mėnesių nusiuntė jos vyrui užuojautą. Siekdamas paremti jos rūpinimąsi Lietuvos švietimu, į laišką dar įdėjo čekį pradžios mokyklai, kurią P. Orintaitė lankė. Taip pat pažadėjo parašyti straipsnį, skirtą Mokytojos atminimui. Tačiau ligos, vis agresyviau pasiglemždamos brangų laiką, nebeleido ir rašyti... Jei prikelsi, Viešpatie, mane Iš kapo – Ant arimų vaikščiosiu Žole žalia – Būsiu kaip saulėlydis Ant lapo – Ateities žėrėjimu Spindėsiu – Kaip pavasaris ant rudenio Pelėsių – Būsiu žemėj žėrinti ugnis Gyva –15 B. Augino laiškas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Šiaulių „Aušros“ muziejaus (toliau – ŠAM) GEK 101904 / J-R 2766. 2 Auginas, B. Kai Kauno radijo bangomis prabilo laisvė ... : Skelbiame Laisvės manifestą. Dirva, 1981-11-12, Nr. 44. 3 Auginas, B. Kai Kauno radijo bangomis prabilo laisvė ... : Nepriklausomybės deklaravimas. Dirva, 1981-11-19, Nr. 45. 4 B. Augino laiškas P. Orintaitei, Klivlandas, 1979-11-16. ŠAM GEK 96411 / J-R 2664. 5 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1980-01-26. ŠAM GEK 96413 / J-R 2666. 6 Ten pat. 7 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1985-10-09. ŠAM GEK 96417 / J-R 2670. 8 Ten pat. 9 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1996 m. Kalėdos. ŠAM GEK 96431/1 / J-R 2684/1. 10 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1980-01-26. ŠAM GEK 96413 / J-R 2666. 11 B. Augino laiškas P. Orintaitei, Klivlandas, 1987-12-12. ŠAM GEK 96420/1 / J-R 2673/1. 12 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1988-12-15. ŠAM GEK 96420/1 / J-R 2674/1. 13 B. Augino laiškas P. Orintaitei, Klivlandas, 1989-12-12. ŠAM GEK 96422/2 / J-R 2675/2. 14 B. Augino laiškas P. Orintaitei, 1993-04-01. ŠAM GEK 96428 / J-R 2681. 15 B. Augino žodžiai, užrašyti Stefanijos Radzevičiūtės. Žr.: Dr. Jolita Kavaliūnaitė. Atsisveikinant su Baliu Auginu, amžinybės giesmės poetu (1917–2001). Dirva, 2002, sausio 15, Nr. 3. 1

KRONIKA

Kad kelionė tolimųjų reisų autobusais neprailgtų Birželio 26 d. Mažeikių autobusų stotyje buvo pristatytas socialinis projektas „Keliauk su knyga“. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka miesto autobusų parkui įteikė krepšius su knygomis – dabar aštuoniuose tolimojo susisiekimo autobusuose keleiviai važiuodami gali skaityti knygas ir žurnalus. Viešoji biblioteka 2017 m. vykdo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Biblioteka arčiau bendruomenės, bendruomenė arčiau bibliotekos“ („B.A.B. 2017“), kurio tikslas – bendruomenių telkimas, bendruomeniškumo ugdymas ir, žinoma, skaitymo skatinimas. Projekto koordinatorė – viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė. Rengiant šį projektą buvo numatyti ne tik knygų pristatymai, susitikimai su žymiais Lietuvos menininkais, rašytojais, buvo galvojama ir apie naujas skaitymo skatinimo veiklas. Prisiminus vietas, kuriose žmonės daugiausia laiko praleidžia laukdami, kilo idėja knygų krepšius pakabinti autobusuose. Juk

gyvename Lietuvos pakraštyje ir kelias iki didmiesčių ilgas, todėl žmonės keliaudami galėtų laiką leisti turiningai – skaitydami knygas. Tokia idėja buvo pasiūlyta Mažeikių autobusų parko administracijai, o ši originaliam sumanymui entuziastingai pritarė. Projekto rėmėju tapo jau ne vieno viešosios bibliotekos projekto partneris – Mažeikių moterų LIONS klubas, kuris ir finansavo knygų krepšių pasiuvimą. Kai apie idėją papasakojome kitam viešosios bibliotekos partneriui – Visuomenės sveikatos biurui, šis pasisiūlė knygoms pagaminti spalvingus ir informatyvius skirtukus, skirtus maisto produktų etikečių analizei, pateiktai „šviesoforo“ principu. Knygoms skirtų krepšių pavadinimas irgi neatsitiktinis. Bibliotekoje surengėme konkursą, visi darbuotojai siūlė pavadinimus, kol pagaliau buvo išrinktas vienas – „Keliauk su knyga“. Jį sugalvojo vyresnioji bibliotekininkė metodininkė Ingrida Jonušienė. Pasirinktam pavadinimui pritarė ir LIONS klubo moterys. Su viešosios bibliotekos partneriais atlikus numatytus darbus, birželio 26 d. viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė su darbuotojomis perdavė Mažeikių autobusų parko direktoriui Arvydui Šemetai ir direktoriaus pavaduotojui Juozui Kelmeliui 8 knygų krepšius, skirtus tolimųjų reisų Mažeikiai–Vilnius, Mažeikiai–Kaunas, Mažeikiai– Klaipėda autobusams. Juose keleiviai ras žurnalų ir įvairios literatūros: grožinės, fantastinės, psichologinės. Su suaugusiaisiais keliaujantys vaikai ir paaugliai taip pat galės mėgautis jiems skirtais leidiniais. Jei žmonės nespės perskaityti knygos – galės pasiimti ją į namus ir ten pabaigti. Tikimės keliautojų supratingumo: perskaitytą knygą reikėtų grąžinti į Mažeikių tolimųjų reisų autobusą, autobusų stotyje įrengtą lentyną arba atnešti į viešąją biblioteką. Krepšiai bus nuolat papildomi žurnalais, knygomis, kurias dovanoja bibliotekos skaitytojai. Linkime gerų, turiningų kelionių su knyga Mažeikių autobusų parko tolimųjų reisų autobusais! Alina Bernotienė

Mažeikių autobuso parkui įteikti knygų krepšiai, kuriuos nuolat pildys bibliotekos darbuotojos.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Birštonas Kazio Bradūno kūrybos vakaras. Vykdydami projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir remia Birštono savivaldybė, birželio 14 d. pakvietėme į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Kazio Bradūno kūrybos vakarą. Jame dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, rašytojo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, kanklininkė Asta JonkutėBogdanienė. Gausiai į viešąją biblioteką susirinkę birštoniečiai ir kurorto svečiai pagerbė partizanus, tremtinius, visus, kritusius laisvės kovose, tylos minute. Gedulo ir vilties dieną praeitis stojo dabartin. Visi kovoję ir išėję, kentėję ir ištremti tartum sugrįžo pasiimti tai, kas jiems priklauso, – lietuviško žodžio skambesį, tautos pagarbą, žvilgsnį į savo žemės, savo gimtinės tolius. Renginio dalyviai. Ketvirta iš kairės – K. Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.

Kaunas Netradicinė biblioteka prie Lampėdžių karjero. Miesto Vinco Kudirkos viešoji bib lioteka šiemet įrengė netradicinę biblioteką paplūdimyje. Visą vasarą šeštadieniais prie Lampėdžių karjero, šalia kempingo, veikia biblioteka po atviru dangumi. Joje paplūdimio malonumais pasimėgauti nusprendę žmonės gali rasti ne tik knygų ir žurnalų, bet ir stalo žaidimų – viską, ko reikia norint puikiai praleisti laiką. Perskaitytas knygas ir žurnalus žmonės raginami grąžinti, tačiau knygas galima ir mainyti – patikusią knygą galima pasiimti namo, vietoj jos lentynoje palikus kitą. Nors vasara kol kas gerais orais nelepina, tačiau paplūdimio bibliotekoje lankytojų netrūksta – žmonės užsuka pažaisti stalo žaidimų, išbandyti virtua lios ios realybės akinius. Kaip jais naudotis, sup a žind ina į paplūdimį savo darbo vietą perkėlusios bibliotekininkės.

Aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas priminė birštoniečių Povilo Buzo, Julijos ir Albino Grigonių bei Stasės Belickienės indėlį spausdinant ir platinant į laisvę kvietusius ir sovietinės valdžios draustus leidinius. Vienas jų – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika”, šiemet mininti leidimo 45-metį. Jos ištraukas poetas K. Bradūnas intertekstualiai panaudojo Čikagoje išleistame poezijos rinkinyje „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio”. Visas vakaras, kaip ir paties poeto eilės bei jo gyvenimas, buvo persmelktas tėvynės meilės, pagarbos gimtajai žemei, kalbai ir žmogui. Apie tai vaizdžiai pasakojo poeto dukra E. Bradūnaitė-Aglinskienė. Tėveliai puikiai supratę savo kalbos ir identiteto išsaugojimo reikšmę, draudė namuose kalbėti angliškai, vaikai grįžę namo turėjo viską, ką išmokę mokykloje, perpasakoti lietuviškai. Gedulo ir vilties dieną eidavo į gatves su plakatais, pasakodavo amerikiečiams, kas vyksta už geležinės uždangos, dainuodavo partizaniškas dainas. Aktyviai sekė įvykius Lietuvoje. Išgirdę, kad Lietuvoje rengiamas Poezijos pavasaris, tuoj organizuodavo ir Amerikoje. Be jokio finansavimo, vien savo išgalėmis leido lietuviškos poezijos rinktines, laikraščius. Nesitikėję, kad Lietuva išsilaisvins iš okupantų, nuolat vaikams kartojo: „Tai jau bus jūsų laimės valanda.“ Bet klydo. Sulaukę laisvės, išpardavė ir išdalijo savo turtą JAV ir, pasiėmę keletą paveikslų, knygų, parskrido į Lietuvą. Gyveno kukliai, bet labai džiaugėsi grįžę.

Nors E. Bradūnaitė-Aglinskienė kartu su šeima pasirinko gyvenimą JAV, tačiau iš didžiulės meilės tėveliams, dėl jų išugdyto patriotiškumo kiek įmanydama stengiasi dalyvauti minėjimuose, pasakoti apie vaikystę, tėvelių viziją, atliktą misiją. Jos šeimos iniciatyva išleista knyga „Kazys Bradūnas. Archyvai“, kurioje panaudotos ir poeto laiškų ištraukos, o eilėraščių rinktinė „Liepė man būti“ – ponios Elenos susapnuota. K. Bradūnas rašęs ir religinių eilėraščių, todėl, kai rašytojo dukra susapnavo, kad giesmyne vietoj giesmių surašytos eilės, – suprato, kad laikas ir šias eiles aprengti knyga. Knygą surinko ir įžanginį žodį parašė kunigas Julius Sasnauskas. Jis teigia: „Dievas Bradūnui nedingsta niekur, jei tik įmanoma sudėlioti lietuvišką žodį ir susisiekti su gimtine.“ Gražiausiai šis gimtinės ir Dievo santykis atsiskleidžia „Vakaro maldoj“: „Kai vakaro maldoj prašau kasdienės duonos. / Užlieja sielą man javų laukai. / Rodos, einu einu alsuojančiais dirvonais, / Po kojų sklaidosi pavasario rūkai. / Atleiski, Viešpatie, kad šitą pilką taką, / Kad žemę taip svaiginančiai myliu, / Ir kad širdis Tau šitiek tepasakius, / Pavirto vėl arimų grumsteliu.“ Dėkodamas už turiningą vakarą, Birštono vicemeras Vytas Kederys žavėjosi rašytojo šeimos stiprybe, tvirtumu, nepaprasta meile savo kraštui. Viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė džiaugėsi, kad didžių žmonių darbai gyvi mūsų širdyse – tai patvirtino daugybė žiūrovų, kurie plojo atsistoję. Ledina Tamošiūnienė

Pasak Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorės Nomedos Domeikienės, ši iniciatyva – vasarą perkelti biblioteką į lankytojams patogią vietą – dar labiau priartina biblioteką prie skaitytojų. Tokia pirmą kartą Kaune įrengta netradicinė vasaros biblioteka turėtų tapti tęstiniu projektu.

Biblioteka taip pat siūlo puikią savanorystės vasarą galimybę – paplūdimio „Sunny Beach Lounge Bar“ terasoje laukiami norintieji įgyti savanorystės patirties: mėgstantys skaityti, bendrauti, organizuoti žaidimus žmonės. Esant geriems orams biblioteka po atviru dangumi veikia kiekvieną vasaros šeštadienį nuo 12 iki 17 val. Monika Straupytė Vasaros biblioteka laukia skaitytojų.

Klaipėda Kalbininkui Antanui Saliui – 115 metų. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Bendrojoje skaitykloje liepos 3-31 d. eksponuojama paroda, skirta A. Salio 115-osioms gimimo metinėms paminėti. Šis lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas labiausiai domėjosi lietuvių kalbos tarmėmis, pats jas tyrė ir išsamiai aprašė, sudarė pirmąjį lietuvių tarmių žemėlapį. Daug nuveikė onomastikos srityje, tirdamas tikrinius vardus, reikšmingos jo straipsnių serijos apie vardus ir pavardes, vietovardžius. Ypač daug A. Salys prisidėjo prie Lietuvos vardyno „atlietuvinimo“ – dėjo daug pastangų, kad būtų išsaugotas senasis

lietuviškas vardynas. Kaip Lietuvių kalbos žodyno komisijos narys, A. Salys prisidėjo prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno”, o nuo 1950 m. – prie užsienyje leisto „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ (1932–1968) rengimo. Parodoje eksponuojami A. Salio darbai: keturi jo „Raštų“ tomai, „Gimtosios kalbos knygynėlio“ priedas „Kalbos patarėjas“ (1939), „Jaunuomenės auklėjimas: knygos tėvams, mokytojams ir dvasininkams“ (1926), taip pat 1993, 1994 metų kalendoriai (A. Salys – jų sudarytojas ir redaktorius), įvairūs straipsniai ir kitos autoriaus parengtos knygos. Daiva Stasaitienė

Miesto bibliotekos tampa draugiškos gyvūnams. Nuo šiol ne tik miesto gyventojams, bet ir jų augintiniams yra atvira Panevėžio savivaldybės viešoji biblioteka, turinti 8 padalinius visame mieste. Bibliotekos darbuotojai džiaugiasi, kad jų įstaiga tapo pirmąja Lietuvoje biblioteka, atveriančia duris keturkojams augintiniams

ir prisidedančia prie VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „Draugiški gyvūnams“. Šis faktas paneigia mitą, jog bibliotekos sunkiai įsileidžia naujoves. Panevėžio bib liotekose bent kelis kartus per savaitę, kitur ir kasdien, sulaukiama skaitytojų su šunimis, katėmis ar net triušiais, rengiamos augintinių dienos, o kai kurie išvykdami atostogauti

net palieka prižiūrėti savo paukščius. Be to, prieš porą metų viename filiale trejus metus „dirbo“ katinas Rainis. Vietas, kuriose galima lankytis su keturkojais draugais, tarp jų ir bibliotekas, galima atpažinti iš užeiti kviečiančio lipduko „Draugiški gyvūnams“, kuriame – apskritime pavaizduota gyvūno letenėlė.

Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydis. Birželio 10–11 d. gausus būrys Aukštaitijos regiono bibliotekininkų praleido miškų apsuptyje įsikūrusioje stovyklavietėje „Trimitas“ (Panevėžio rajonas, Bygailių kaimas). Čia vyko IX Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis, subūręs 6 komandas iš Panevėžio apskrities ir rajono, Kupiškio, Zarasų, Pasvalio bei Rokiškio viešųjų bibliotekų. Teisę organizuoti tradicinį bibliotekininkų renginį išsikovojo Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, pernai vykusiame sąskrydyje užėmusi pirmąją vietą. Pirmiausia dalyvių komandos, naudodamos planšetinius kompiuterius ir QR kodus, turėjo įveikti trumpą interaktyvų orientacinį maršrutą „Pažink literatūrinį Panevėžį“. Tik tuomet galėjo vykti į stovyklavietę. Čia jų laukė sąskrydžio vedėja Sandra su bibliotekos direktore Loreta Breskiene ir trimis „paršiukais“. Po sveikinimo kalbų visi pakviesti tarpusavyje pasivaržyti.

Buvo pakelta sąskrydžio vėliava, komandos galiausiai gavęs bibliotekininkę, nes juk gerespristatė savo namų darbus. Daug juoko ir aplonės už ją niekur nerasi. G. Petkevičaitės-Bitės dismentų sulaukė trumpi, bet itin originalūs biblioteka nukėlė į mistika dvelkiantį pasaulį kūrybiniai vaizdeliai tema „Žinau, ką skaitei iš Hario Poterio knygų. praėjusią vasarą“. Juose netrūko dainų, eilių, humoro ir net magijos. Kupiškio biblioteka, įkvėpta senųjų padavimų, sekė istoriją apie milžinus ir piliakalnius. Zarasų – demonstravo gyvąjį kiną su prasmingu pamokymu – „nesvarbu ką, svarbiausia, kad skaitai“. Pasvalio bibliotekos komanda sportuodama dalijosi skaitytų knygų įspūdžiais. Rokiškio biblioteka įkūnijo Mažylio ir Karlsono personažus. Panevėžio rajono biblioteka parengė savitą auksinės žuvelės versiją, kurioje žvejys vis prašė naujos žmonos, Dalyviai išradingai pristatė savo stovyklavietes. tačiau nė viena neįtikusi, tad

Parodos eksponatai.

Panevėžys

Sportinės aistros virė žaidžiant „Kamuoliukų maištą“ ir „Paplūdimio tinklinį“ (su paklodėmis ir balionais, pilnais vandens), dalyvaujant estafetėse „Antanėlio velykėlės“, „Iš po skvernelio“. Vėliau sekė išradingumo ir proto mik lumo reikalaujančios užduotys: direktorių rungtis „Kūno kalbos testas“ (patarlės vaidinimas), komandinė rungtis „Moki žodį, žinai kelią“ ir muzikinė užduotis „Iš dainos žodžių neišmesi“. Tuoj po jų komisija aplankė visas 6 stovyklavietes, vertindama išradingą apipavidalinimą, temos pasirinkimą, originalų jos pristatymą, kulinarinį paveldą. Kol suaugusieji varžėsi, vaikai ir sirgaliai linksmai leido laiką „Bibliolande“, kur laukė smagus žaidimas-viktorina „Atspėk literatūrinį personažą“, fotosienelė, milžiniški muilo burbulai. Visi galėjo išbandyti ir „išmaniąją šokdynę“ bei streso barometrą. Sutemus dalyviai ilsėtis neskubėjo: mokėsi linijinių šokių kartu su studijos „Eliksyras“ vadove Gitana Juteikiene, skambant grupės „Largo“ muzikai dainavo ir sukosi šokių aikštėje. Kai kas nepabūgo ir Lėvens upėje pasipliuškenti. Sekmadienio rytą visi nekantriai laukė rezultatų. Daug gerų emocijų sukėlė bibliotekų komandoms įteikti apdovanojimai: už interjerą ir eksterjerą, Antano vaidmenį, debiutą, auksinį balsą, gurmaniškiausią meniu, mistiškiausią šou ir kt. Galiausiai paaiškėjo, kad nugalėjo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojų komanda – ji iškovojo teisę rengti 2018-ųjų metų Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydį. Antroji buvo Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio VB, trečioji – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės VB. Apibendrinant dvi stovyklavietėje praleistas dienas, galima pasidžiaugti, jog kolegos iš Aukštaitijos įrodė, kad bibliotekininkai – linksmi, energingi, sumanūs ir puikios sportinės formos. Ir nors daugumai jie asocijuojasi su rimtais, susikaupusiais ir nuobodžiais žmonėmis, toks įspūdis – klaidingas. Už pagalbą organizuojant sąskrydį nuoširdžiai dėkojame UAB „Panevėžio keliai“, UAB „Interselas“, UAB Panevėžio regiono kepyklai „Palink“, UAB „Eurobiuras“, UAB „Saurenta“, individualioms įmonėms „Petro mėsinė“, Arūno Čimolonsko ūkis, „Ramygalos duona“, „Kęsto karališkais šakotis“, MB „Naminė duonelė“, kepyklėlei „Salduolė“, linijinių šokių kolektyvui „Eliksyras“, sodybai „Miško Oazė“, Lietuvos kariuomenės Panevėžio įgulos aptarnavimo centro valgyklos maitinimo paslaugų administratorei Redai Gaižutienei, Panevėžio visuomenės sveikatos biuro darbuotojai Agnei Šimoliūnaitei, Panevėžio „Vilties“ progimnazijos mokytojai ekspertei Nijolei Gasiūnienei, bibliotekos savanoriui Gintautui Vasiliauskui, kolegoms iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos. Indrė Rapkevičienė Pagėgiai XVI Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydyje. Birželio 9 d. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios

Pasiruošę rungčiai „Spirk žandarui į vartus“. Bibliotekos archyvo nuotr.

bibliotekos organizuotame XVI Žemaitijos bib liotekininkų sąskrydyje „Parubežio nuotykiai: kultūrinis-sportinis eksperimentas“, vykusiame Taurų nuotykių parke (Tauragės r.). Pirmą kartą šiame renginyje dalyvavęs Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas prisistatė kolegoms nuotaikinga Pagėgių kraštą ir biblioteką reprezentuojančia daina, atvežė pro griežtų „žandarų“ saugomą patikros „postą“ „kontrabanda“ praneštų lauktuvių, pristatė pagrindinius Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos aspektus atspindintį kiemelį. Čia užsukę kolegos galėjo paskaityti pirmąją gramatiką, katekizmą ar į lietuvių kalbą išverstą bibliją. Pagėgių krašto bibliotekinė bendruomenė varžėsi įvairiose sporto rungtyse: „Pabiegims ant suderėjima paminkla“, „Skuosk nuo žandara“, „Skrydis virš drakuona lizda“, „Spirk žandarui į vartus“ ir kt. Bibliotekų vadovai, tarp jų ir Pagėgių SVB direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, dalyvavo specialioje direktorių rungtyje, taip pat konferencijoje „Etninė kultūra bibliotekų gyvenime“. Sąskrydžio dalyviai ir svečiai turiningai leido laiką, dalyvavo edukacinėje valandoje „Parubežio tradicijos: papročiai ir dabartis“. Susumavus visų rungčių rezultatus, Pagėgių krašto bibliotekininkai iš 16 dalyvavusių komandų užėmė garbingą 7-ąją vietą ir pelnė padėkos raštą. Asta Andrulienė Radviliškis Palonų bibliotekos jubiliejus. Gegužės 10 d. surengta Palonų bibliotekos 60 metų jubiliejaus šventė „Bibliotekos istorijos puslapiai“. Renginį vedė Palonų daugiafunkcio centro darbuotoja Gražina Tamulionienė. Šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodžius išsakė Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Vladislava Virbickienė, tarybos narė Aldona Januševičienė, viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, daugiafunkcio centro direktorė Rita Vaičiūnienė, bendruomenės pirmininkė Gitana Kemešienė. Sveikino ir bibliotekininkės iš kaimyninių bibliotekų: Sidabravo gimnazijos – Aušra Staškūnienė, Sidabravo filialo – Nijolė Snockienė, Baisogalos filialo – Alvyda Žižniauskienė, Pociūnėlių filialo – Elytė Jankūnienė, taip pat kraštiečiai iš Vadaktų. 35 metus šioje bibliotekoje dirbusi Vitalija Kaupienė pasidalijo prisiminimais. Palonų bibliotekininkė Regina Klimavičienė susirinkusiesiems pristatė bibliotekos istoriją, savo

pasakojimą iliustravo skaidrėmis. Šventinį koncertą dovanojo Baisogalos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Neringos Bernadickienės. Palonų biblioteka pradėjo veikti 1957 m. Įvairių šaltinių liudijimu, ji buvo įsikūrusi Palonų dvare. Pasak senųjų Palonų gyventojų, biblioteka kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Pradžioje veikė Bložės name, šis pastatas dabar neišlikęs. Vėliau įkurta gyvenvietės centre, Kultūros namų antrame aukšte. Fonde tuomet buvo vos 300 knygų. Bibliotekoje dirbo Danutė Kaminskaitė-Ščerbinskienė, Marytė Radzevičiūtė, Ramutė Kaminskaitė-Zakarkienė, Marytė Baukienė, Vanda Nakutienė. Nuo 1974 m. iki 2009 m. – Vitalija Kaupienė, o tada ją pakeitė Regina Klimavičienė, bibliotekoje besidarbuojanti iki šiol. 1982 m. kolūkio „Komunaras“ pirmininko Vladislavo Kazakevičiaus iniciatyva pastatytas 104 kv. m ploto namas kaimo bibliotekai. Jame biblioteka gyvavo iki 2011 m. spalio mėn. Tuomet įsikūrė Palonų daugiafunkcio centro antrame aukšte. Užsidarius Palonų pradinei mokyklai, nutarta biblioteką perkelti į kelias naujai suremontuotas klases antrame aukšte. Įsigyti nauji baldai, 2012 m. pagal projektą „Bibliotekos pažangai“ įrengta viešoji interneto prieiga, gauti 3 nauji kompiuteriai, daugiafunkcis įrenginys, išsiplėtė bibliotekos paslaugos. 2016 m. duomenimis, bibliotekoje skaitė 178 skaitytojai, užregistruoti 2145 lankytojai. Fonde – 6274 egz. spaudinių, iš jų 5243 – knygos.

Pasveikinti atvyko kolegės iš kitų rajono bibliotekų. Gretos Augustinavičiūtės nuotr.

Biblioteka, darniai bendradarbiaudama su tenykščiu daugiafunkciu centru, ikimokyklinio ugdymo grupe „Pelėdžiukai“, organizuoja įvairius renginius, knygų pristatymus, valstybines bei kaimo šventes. Ne vienerius metus bibliotekoje minima Poezijos diena, vyksta tradiciniai renginiai. Alma Miknienė Rokiškis 10-osios Liudo Dovydėno premijos laureatas – rašytojas Sigitas Parulskis. Birželio 21 d. Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje jau aštuntą kartą mūsų krašte buvo teikiama išeivijos rašytojo Liudo Dovydėno literatūrinė premija, skiriama už geriausią naują lietuvišką romaną, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Premijos steigėja – Lietuvos rašytojų sąjunga, mecenatas – rašytojo sūnus, fotomenininkas Jonas

Liudo Dovydėno premijos laureatas – S. Parulskis. Daivos Vilkickienės nuotr.

Dovydėnas. Šįkart premija įteikta kraštiečiui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, poetui, prozininkui, eseistui, dramaturgui, vertėjui ir kritikui Sigitui Parulskiui už romaną „Nutylėtų lelijų miestas“. Iškilmes pagerbė rajono meras Antanas Vagonis, Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja Lina Dūdaitė-Kralikienė, Seimo nario Jono Jaručio padėjėja Lina Meilutė Datkūnienė, Rokiškio Rotary klubo prezidentas Stanislovas Dambrauskas. Taip pat dalyvavo L. Dovydėno gimtojo Čedasų krašto ir S. Parulskio gimtojo Obelių krašto žmonės, rajono pedagogai, kultūros darbuotojai, bibliotekos skaitytojai ir miesto gyventojai. Knygą pristatė literatūros kritikė Jūratė Čerškutė, mintimis apie perskaitytą romaną pasidalijo 2010 m. Liudo Dovydėno premijos laureatas rašytojas Vytautas Martinkus. Premiją įteikė ir premijos skyrimo komisijos narių atsiliepimus perskaitė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja, 2016 m. Liudo Dovydėno premijos laureatė rašytoja Birutė Jonuškaitė. 10-osios jubiliejinės premijos teikimo iškilmes papuošė Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos dovana – drožėjo Gintaro Varno 10 spalvingų medinių paukščių, skirtų visiems šios premijos laureatams. Medžio šaka su paukšteliais visam laikui įsikurs Čedasų krašte, L. Dovydėno tėviškėje. Renginys baigėsi gražia Rokiškio Rotary klubo iniciatyva: rotariečiai bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo Liudo Dovydėno premijos laureatų knygas. Rotariečių knygų lentyną atvėrė Rokiškio Rotary klubo prezidentas S. Dambrauskas. S. Parulskis dar ilgai dalijo autografus ir bendravo su skaitytojais. Dėkojame visiems, atėjusiems ir prisidėjusiems prie renginio organizavimo, taip pat UAB „Kavos draugas“ (www.kavosdraugas.lt), vaišinusiai kava. Daiva Vilkickienė Trakai Literatų susitikimas. Paskutinioji pavasario diena Lentvaryje buvo ypatinga. Ji išsiskyrė neįprastu kultūros ir kūrybos puoselėjimu. ,,Mes savo lietuviškam žody gyvi...“ – šiais žodžiais miesto bibliotekoje prasidėjo vienas įdomiausių mano vakarų.

Kartu su kitais Lentvario Motiejaus Ši melionio gimnazijos mokiniais ir vyresniojo amžiaus kultūros puoselėtojais, Lentvario bibliotekoje susitikome pasidalyti savo kūryba. Tą vakarą susipažinome su Trakų rajono literatų brolijos ,,Aukuras“ kūryba ir pristatėme gimnazijos moksleivių kūrybos almanachus. Mokinių kūrybos almanachai pradėti leisti nuo 2010 m., jų sumanytojos ir sudarytojos buvo lietuvių kalbos mokytojos Ona Kovanienė ir Vida Varnienė, vėliau prisidėjo ir lietuvių kalbos mokytoja Vilma Zadyrkienė. Padėjo ir dailės mokytojos Asta Radimonienė bei Leonida Tamulytė – jų mokinių sukurti darbai puošia almanachų puslapius. ,,Žingsniai“ – taip nuo 2016 m. pavadintas mokinių kūrybos leidinys. Visas žmonių gyvenimas susideda iš žingsnių. Žingsnelis po žingsnelio gimnazistai bando tarti savąjį žodį. Jį tarėme ir vakaro metu. Savo kūrybą skaitė moksleiviai Justinas Šimas, Rūta Jurkevičiutė, Jelena Ivanova, buvusi mokinė Lėja Virganavičiūtė. Mintimis pasidalijo Lentvario literatai Juozas Miglinas, Sofija Jezerskienė, Valerija Čigienė, Kazys Petravičius, Rūta Minkevičienė. Susitikimo pabaigoje buvome pakviesti išgerti arbatos. Tada ir prasidėjo neoficiali šio susitikimo dalis. Išgirdome daug įdomių gyvenimo istorijų, kuriomis su mumis draugiškai pasidalijo vyresnieji literatai. Visi užsikrėtė gera nuotaika, skambėjo moksleivių ir senjorų juokas.

Įvairių kartų literatų susitikimas. Bibliotekos archyvo nuotr.

Šis vakaras man suteikė begalę puikių emocijų. Norėčiau, jog tokie susitikimai vyktų dažniau. Ne vien todėl, kad turėjome galimybę susipažinti su kitų kūryba, bet ir todėl, kad galėjome pabendrauti su skirtingo amžiaus žmonėmis, kartu pasijuokti, suvokti, jog mes visi esame vienodi ir visiems mums rūpi lietuvių kultūros puoselėjimas. Jelena Ivanova Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 10 klasės mokinė Varėna Susitikimas su praeitimi. Viešojoje bibliotekoje parengta įdomi senųjų spaudinių paroda „Susitikimas su praeitimi“, kuriai senuosius leidinius iš savo asmeninės bibliotekos paskolino mokytoja Aldona Žilinskienė. Seniausias šios ekspozicijos leidinys – „Wisu

metu gywenimai szwentuju“ (Visų metų gyvenimai šventųjų), išspausdintas Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje 1859 m. Knygą sudaro šešios dalys, susegtos į vieną leidinį. Kiekvienoje dalyje išspausdinti dviejų mėnesių kiekvienos dienos Šventųjų gyvenimų aprašymai. Taip pat aprašomos religinės šventės: Verbų sekmadienis, Šv. Velykos, Švenčiausios Trejybės šventė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė (rugpj. 15), Visų Šventųjų diena (lapkr. 1), Šv. Kalėdos (Jėzaus užgimimo šventė – gruodžio 25 d.) ir kt. Leidinyje rasime maldų ir giesmių. Eksponuojamas ir 1905 m. po spaudos draudimo panaikinimo „Aušros“ b-vės išleistas rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės apsakymų rinkinys „Kas teisybė, tai ne melas“ (jame išspausdinti apsakymai „Ugnis negesinama išsiplečia“, „Kaimo mokykloje,“ „Verpelė,“ „Mūsų ponai“, „Brička“ ir kt.), 1918 m. Kaune išleistas Kazio Bizausko leidinys „Raštijos bei literatūros teorija“ („Ateities“ leidinys Nr. 19). Pristatomi grožinės literatūros kūriniai: pirmoji Putino kūrybos knygelė „Kunigaikštis Žvainys. Raudoni žiedai“ (1917), Vaižganto „Raštai“ (t. 12, 1929), Broniaus Girinio [Rapolo mackonio] „Liepto galas“ (1931), brolių Tomdykų „Laimė ir skausmai“ (1931), Penketo (tikrieji aut. vardai: Jonas Dovydaitis, Vladas Burkauskas, J. Docius, Daumantas Čibas, Stasys Butkus) „Vyrai iš Rusnės: karių novelės“ (1937), Kazio Jakubėno eilėraščių knygelė vaikams „Bus pavasarėlis“ (1939), Vytauto Tamulaičio apysaka vaikams „Ateina pavasaris“ (1937), Bernardo Brazdžionio „Per pasaulį keliauja žmogus“ (1944). Eksponuojami mokykliniai vadovėliai ir kiti mokomieji leidiniai: Motiejaus Miškinio „Lietuvių literatūra“ (d. 1, 1939), Jono Norkaus „Visuotinė istorija“ (d. 1), Prano Mašioto „Aritmetikos uždavinynas“ (d. 1, 1930), Augustino Jakučionio „Kelias į šviesą“ (1936), Ig. Malinausko ir J. Talmanto [Igno Malėno] „Lietuvių kalbos gramatika pratimais“ (1939), „Mano mokykla: skaitymai visuotinos mokyklos antrai klasei: Vilniaus mokytojų bendras darbas“ (1935), „Elektra ir jos istorija“ (1925), Vlado Švipo „Ūkininko pirtis“ (1934), Juozo Baltūsio knyga „Mokykimės gyventi“ (1936), „Skiltininkų vadovėlis“ (1938), „Kalbos patarėjas“ (1939). Paroda supažindina su periodiniais leidiniais: 1938 m. laikraščio „Jaunasis ūkininkas“ komplektu, kurį sudaro 40 numerių, 1938 m. „Naujosios Romuvos“ komplektu (Nr. 1–52), savaitiniu šaulių žurnalu „Trimitas“ (1924 m. komplektas), mėnesiniu mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalu „Kultūra“ (1936–1939 m. komplektas), „Aido“ priedu vaikams „Varpelis“ (1939 m.), katalikų religiniu mėnesiniu žurnalu „Žvaigždė“ (1940 m. liepa–rugpjūtis, Nr. 7–8). Elena Glavickienė, Laimutė Cibulskienė

KRONIKA / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Kostenko, Olgos Lysenko ir kt. knygos, tarp jų ir garsusis Andrejaus Kurkovo „Maidano dienoraštis“. Literatūriniame renginyje dalyvavo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos direktorė Irina Mikulevič, dailės mokytoja Rita Almanis, Akmenės rajone Literatūrinio susitikimo dalyviai su kūrėjais iš Ukrainos. Dalios Markulienės nuotr. vykusių susitikimų su svečiais iš Mariupolio idėjos autorė, papasaRinkinio „Per širdį“ pristatymas. Gražus kojusi, kaip užmezgė kultūrinius bendradarkultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys – biavimo ryšius su menininkais iš Ukrainos, Akmenės rajono savivaldybės viešojoje Akmenės rajono savivaldybės tarybos nariai bibliotekoje pristatytas ukrainiečių autorių A. Almanis, V. Žakienė, Švietimo, kultūros ir literatūros rinkinys „Per širdį. Pafrontės diesporto skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Rekašienoraščiai“. Jį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, nė, vyr. specialistas E. Silvaško, Seimo nario dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos padėjėja J. Kazickaitė, „Vienybės“ laikraščio darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš žurnalistė L. Smalakienė. įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos VB direktorė Z.Sinkevičienė padėkojo poetai, žurnalistai, dailininkai. svečiams už kūrybinį bendradarbiavimą ir paRenginį vedusi viešosios bibliotekos di dovanojo viešosios bibliotekos išleistų knygų. rektorė Zita Sinkevičienė pristatė svečius Zita Sinkevičienė ukrainiečius. Iš Mariupolio atvyko menininkės Elena Ukrainceva ir Jana Šinkorenko, šios „Riešuto“ konkurso prizas – išvyka į knygos iliustruotoja Ana Torkajenko, fotografė jotvingių žemę. Pirmą kartą 2016 m. orgaAlina Ponomariova ir Inga Švendik – viena iš nizuotame Vilniaus regiono geriausio metų bendro Ukrainos ir Lietuvos judėjimo „Svabibliotekininko konkurse „Riešutas“ galėjo jonės kelias“ steigėjų (ukrainietiškai „Шлях dalyvauti bibliotekininkai iš 13-os Vilniaus до мрii“). regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų. VilNaujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimniaus regiono bibliotekų taryba šio konkurso nazijos Va klasės mokinė Marija Žitiniova, at„Lazdyno“ diplomą skyrė interneto svetainės vykusi pas mus iš Donecko, perskaitė eilėraštį „Vilnijos vartai“ komandai už profesionaliai ukrainiečių kalba. Lyrines kanklių melodijas rengiamą kraštotyros duomenų bazę. Svetaisvečiams ir skaitytojams dovanojo Naujosios nės komanda – aštuonių Vilniaus apskrities Akmenės muzikos mokyklos kanklininkų savivaldybių bibliotekų, taip pat Lietuvos ansamblis, vadovaujamas mokytojos Loretos aklųjų bibliotekos darbuotojai. Rimkuvienės. Šių metų konkurso apdovanojimas Lietuvių kalba poezijos eiles iš rinkinio kraštotyrininkams – poros dienų kelionė į „Per širdį“ (2017) skaitė poetas Kęstutis pačių laureatų pasirinktą vietą. Kiek pasitarę, Krencius, VB direktorė Z. Sinkevičienė, biblio nutarėme vykti į čia pat už Lietuvos sienos su tekininkė Aurelija Gerulskienė, dovanojusi ir Lenkija esantį Augustavą. Tai Augustavo girios savo kūrybos eilėraštį, skirtą Ukrainai, literatas pakraštyje įsikūręs, septynių ežerų supamas Andrius Almanis, VB direktorės pavaduotoja kurortinis miestas prie Mėtos upės (lenk. Dalė Taraškevičiūtė. Savo dainuojamąją poeNetta), kartais vadinamas „Šiaurės Venecija“. ziją atliko autorius K. Krencius. Nuo 2007 m. miesto centre stovi Augustavo Mintimis apie šį rinkinį ir apie Ukrainą įkūrėjo, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo pasidalijo rašytojas Vytautas Almanis. Mekunigaikščio Žygimanto Augusto (1520–1572) nininkė iš Mariupolio E. Ukrainceva skaitė paminklas. eilėraščius rusų ir ukrainiečių kalbomis, Susisiekę su Augustavo miesto biblioteka papasakojo apie Ukrainos pafrontės žmonių (Miejska biblioteka publiczna w Augustowie) gyvenimą, padovanojo bibliotekai knygų. ir pareiškę norą apsilankyti, netrukus gavome Eilėraštį ukrainiečių kalba apie viltį perskaitė šios įstaigos vadovės Małgorzata Pieńczyknygos iliustruotoja A. Torkajenko. Periodinio kowska kvietimą atvykti. leidinio „Šiaulių kraštas“ Akmenės skyriaus Aštuonių žmonių grupė, vadovaujama žurnalistas Vytautas Ruškys demonstravo ir Zitos Tiukšienės, buvo svetingai priimta komentavo nuotraukas iš kelionės po Ukrainą senamiestyje veikiančioje Augustavo biblioir Mariupolio kraštą. Vertėjavo VB referentė tekoje. Pirmiausia buvome supažindinti su Violeta Paulauskienė. tame pačiame pastate įsikūrusiu Augustavo Viešojoje bibliotekoje veikė spaudinių krašto etnografiniu muziejumi. Dauguma paroda „Ukrainiečių literatūra lietuvių kalba“, turtingos jo ekspozicijos eksponatų beveik kurioje eksponuotos Oleho Kotsarevo, Linos

nesiskiria nuo matomų Lietuvos etnografijos muziejuose. Augustavo miesto biblioteka įsteigta 1945 metais. Joje – apie 5 tūkstančiai skaitytojų (lietuvių, deja, nėra), fonde – apie 90 tūkstančių egzempliorių leidinių. Čia dirba dešimt darbuotojų. Ypatingas dėmesys skiriamas darbui su vaikais ir jaunimu, akcentuojama kraštotyrinė veikla. Padovanojome lenkų kolegoms knygų apie Vilnių ir Vilniją, jie mums įteikė leidinių apie Augustavą, vietos literatų kūrybos rinkinių. Bibliotekos darbuotojai minėjo, kad yra lankęsi pas kolegas Alytuje. Pats svarbiausias Augustavo objektas, matomas važiuojant per šį miestą, – žymus technikos paminklas, XIX a. pirmojoje pusėje iškastas Augustavo kanalas, jungiantis Nemuną ir Vyslą, suteikęs galimybę pasiekti Baltijos jūrą. Beje, plaukiant per kanalą laivu yra galimybė klausytis gido pasakojimo ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Plaukėme šiuo kanalu ir ežerais link Studzenicių. Tai jau seniai piligrimų lankoma vieta, garsėjanti Dievo Motinos Marijos šventuoju šaltiniu ir popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu. Pačiame Augustave aplankėme Augustavo uosto direkcijos pastate įrengtą įdomią ekspoziciją apie kanalo istoriją, jo statybą ir projektuotojus.

Prie Augustavo bibliotekos.

Jau grįždami į Lietuvą, trumpam užsukome į vaizdingų ežerų apsuptą dabar jau neveikiantį Vygrių kamaldulių vienuolyną, esantį Vygrių nacionaliniame parke. Užėjome į bažnyčią, iš varpinės bokšto pasižvalgėme po vaizdingas apylinkes, 26 salas juosiantį Vygrių ežerą. Stabtelėjome ir lietuviškų ženklų turinčiuose Seinuose. Čia veikusioje Seinų seminarijoje mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas. 1897– 1902 m. Seinų katedros vyskupas buvo poetas Antanas Baranauskas – katedros Mergelės Marijos koplyčios rūsyje ilsisi vyskupo palaikai. Greta bažnyčios 1999 m. buvo pastatytas skulptoriaus prof. Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas „Anykščių šilelio“ autoriui. Sugrįžę iš savo trumpos išvykos, dar kartą įsitikinome, kad geriausias prizas besidomintiems kraštotyra – kelionė. Kad ir visai netolima. Nijolė Sisaitė

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 RUGSĖJIS 9

Sukanka 85 metai prozininkui VYTAUTui BUBNiui (g. 1932). Žr.: Bibliotekų darbas. 1973, nr. 8, p. 1517; 1982, nr. 7, p. 36; Tarp knygų. 1992, nr. 7, p. 37-38; 2002, nr. 7/8, p. 42-43; 2007, nr. 7/8, p. 41-42; 2012, nr. 7/8, p. 35-36. PAPILDOMA LITERATŪRA V. BUBNIO KŪRYBA Krustā sistais balodis: [romāns] / no lietuviešu valodas tulkojusi D. Avotiņa; A. Jansone-Zirnīte, iliustr. Rīga: Lauku Avīze, 2013. 271, [1] p.: iliustr. – (Lata romāns; 9(117)). Suktinis su P. ROZA: proza ir publicistika. Vilnius: Žuvėdra, 2014. 254, [1] p. – Išplėstinė antr.: Suktinis su panele Roza. Teatsiveria tavo akys: romanas. Vilnius: Alma littera, 2017. 326, [2] p. PUBLICISTIKA Iš stalčiaus dugno: [dienoraščiai, portretiniai eskizai, indiški motyvai]. Vilnius: Žuvėdra, 2017. 240, [1] p.: iliustr. Kad vėjai neišpustytų: [rašytojo] dienoraščiai, laiškai, dialogai, monologai, portretai, interviu / [sudaryt. S. Lipskis]. [Vilnius]: Žuvėdra, [2012]. 327, [1] p.: iliustr., portr. POKALBIAI. PASISAKYMAI Gana tos Europos Sąjungos mišrainės! / [parengė] R. Stankevičius – Iliustr. // Mūsų Respublika. 2014, gruod. 5-11(nr. 28), p. 11. Kai atsižaisime – klasikos dar prireiks / [kalbėjosi] R. Stankevičius. – Portr. // Mūsų Respublika. 2015, rugpj. 11-27(nr. 34), p. 7. Kūrinys be tradicijos – nieko vertas / [kalbino] R. Gerbutavičius. – Portr. // Dirva. 2012, spal. 9, p. 11; Lietuvos rytas. 2012, rugs. 10, p. 14. „...naujoji knyga – tai aš, koks buvau, koks esu“ / kalbėjosi R. Šimukauskaitė. – Iliustr. // Gyvenimas. 2012, rugs. 8, p. 1, 5. Tai, ką pratinamės pamiršti, – Lietuva / [užrašė] R. Stankevičius. – Iliustr. // Respublika. 2012, birž. 15, priedas „Žalgiris“, p. 1. V. Bubnys: kad tik nebūtų per vėlu / [kalbėjosi] R. Stankevičius. – Iliustr. // Respublika. 2013, birž. 3, p. 5. Vytautas Bubnys: protas tobulėja, o dvasinės vertybės – atmetamos / [užrašė] A. Marcinkevičius.– Portr. // Savaitė. 2012, nr. 36(rugs. 5), p. 20-21. APIE V. BUBNĮ Adamonienė A. „beržai svyruokliai...“ : [eilėraštis, skirtas rašytojo 80-mečiui] // Naujasis Gėlupis. 2012, rugs. 19, p. 4. Asipavičienė S. Birštone pasitikta dar viena Vytauto Bubnio knyga [„Suktinis su P. Roza“]. – Iliustr. // Naujasis Gėlupis. 2015, bal. 29, p. 6. Duoblienė L. Širdimi pamatytos asmenybės: [V. Bubnio kn. „Širdimi regėti“ pristatymas Prienuose]. – Iliustr. // Gyvenimas. 2012, birž. 16, p. 1. Guščius A. Sugebantis vandenį paversti vynu: [„Širdimi regėti“]. – Iliustr. // Draugas. 2012, liep. 14, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 6.

Jablonskienė A. Bubnių vasaros Vytautalės kaime: [apie rašyt. V. Bubnio ir E. Kurklietytės sodybą Širvintų r.]. – Iliustr. // Respublika. 2012, liep. 14, priedas „Julius/Brigita“, p. 3. Kadugytė J. Vytautas Bubnys: „Suktinis su P. Ro za“. – Iliustr. // Krašto vitrina. 2015, saus. 17-24 (i. e. saus. 24-31), p. 12. Kirkutis V. Praeitis nepraeina, ji seka mums iš paskos: [apžvelgiama ir V. Bubnio kn. „Iš stalčiaus dugno“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2017, geg. 26, priedas „Atodangos“, p. 2. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 303-304: portr. Musteikis A. V. Bubnio balandis plasta Latvijoje: [apie romano „Balandžio plastėjime“ vertimą į latv. k.]. – Portr. // Lietuvos žinios. 2013, spal. 23, p. 13. Pugačiauskaitė P. Rudeninių minčių pabiros: [apie kraštiečius V. Bubnį, Just. Marcinkevičių] // Gyvenimas. 2014, lapkr. 8, p. 4. Rakauskas R. Triveidė knyga: rašytojas Vytautas Bubnys: [iš spaudai rengiamos knygos]. – Iliustr. // Nemunas. 2015, bal. 23-geg. 6(nr. 10), p. 17. Sinkevičiūtė R. „Kiekvienas susitikimas su jumis – mano sielos džiaugsmas“: [apie rašytojo 80-mečio paminėjimo ir jo kn. „Kad vėjai neišpustytų“ pristatymo vakarą Prienuose]. – Iliustr. // Naujasis Gėlupis. 2012, rugs. 19, p. 1, 2, 4. Sinkevičiūtė R. „Suktinis su P. Roza“ pratęsė „Bubnijanos“ epochą. – Iliustr. // Naujasis Gėlupis. 2015, vas. 4, p. 4-5. Stankevičius R. Duetu su Justinu: [„Kad vėjai neišpustytų“]. – Iliustr. // Respublika. 2012, rugs. 17, p. 11. Stankevičius R. Meile tviskantis Vytauto Bubnio [80-asis] jubiliejus [Rašytojų s-goje Vilniuje]. – Iliustr. // Respublika. 2012, rugs. 12, p. 10. Stankevičius R. Širdies akiratyje: [„Širdimi regėti“]. – Iliustr. // Respublika. 2012, birželis 4, p. 11. Šimukauskaitė R. Vytautas Bubnys: rūpėjo atverti ir atsiverti: [80-mečio paminėjimas Birštono VB]. – Iliustr. // Gyvenimas. 2012, spal. 13, p. 3. Vytautas Bubnys: „Tu gyveni tą gyvenimą, kurį privalai gyventi“: [kn. „Kad vėjai neišpustytų“ sutiktuvės Birštone] / parengė S. Asipavičienė. – Iliustr. // Naujasis Gėlupis. 2012, spal. 6, p. 6-7. Vengrienė V. Apie slaptingus gyvenimo ir kūrybos kelius: [apie rašytojo ir jo žmonos apsilankymą Varniuose]. – Iliustr. // Kalvotoji Žemaitija. 2014, gruod. 9, p. 4.

Sukanka 80 metų poetui, vertėjui, literatūrologui, publicistui TOMUI VENCLOVAI (g. 1937). Žr.: Bibliotekų darbas. 1990, nr. 9, p. 2327; Tarp knygų. 1997, nr. 7, p. 46-47; 2007, nr. 7/8, p. 42-44; 2012, nr. 7/8, p.36-38. PAPILDOMA LITERATŪRA T. VENCLOVOS KŪRYBA Čas rozpůlil se... = Įpusėja para... / [výběr, překl. a uspořádáni básni A. Vlčková, J. Kabiček]; [frontispis K. Tarabilda]. Pecka: Venkovské dílo, 2014. 107, [3] p.: iliustr. – (Routa). – Gretut. tekstas ček., liet. Eumenidžių giraitė: nauji eilėraščiai ir vertimai. Vilnius: Versus aureus; [Kaunas]: Studija be pykčio, [2016]. 79, [1] p. Le Chant limitrophe: poèmes / traduits par H. Abril. Strasbourg: Circé, 2013. 163, [1] p. – Pranc. Stičišče: [eilėraščiai] / prevedel K. Pisk. Ljubljana: Beletrina, 2014. 161, [3] p. – (Knjižna zbirka Beletrina).– Gretut. tekstas slovėn., liet.

Искатель камней: [избран. стихотворения] / [пер. с литов. В. Гандельсмана]. Москва: Новое литератур. обозрение, 2015. 147, [1] p. – Rus. Крстопат: одбрани песни / прев. од словен. jaзик Д. Спасов, прев. от рус. jазик Ч. Цветановски. Струга: Струшки вечери на поезиjaта, 2016. 83, [1] p. – (Едициja плеjaди). – Bibliogr.: p. 81-83. – Makedonų. Metelinga: стихотворения и не только / сост. и пер. Д. Герасимова. Москва: Пробел- 2000, 2017. 243,[1] p., [20] iliustr., faks. lap. – Bibliogr., p. 242, ir išnašose. – Rus. Похвала острову=Encomium insulae: избран. cтихотворения 1965–2015 / [пер. с литов. В. А. Асовский…[et al.]. Санкт-Петербург: Изд.-во И. Лимбаха, 2016. 228, [5] p. – Gretut. tekstas ir turinys liet., rus. PUBLICISTIKA Donskis L., Venclova T. Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės: [filosofo ir poeto diskusija]. Vilnius: Versus aureus, [2015]. 143, [1] p. – Bibliogr. išnašose. – Taip pat: rus. (Поиски оптимизма в пессимистические времена, 2016; lenk. (Poszukiwanie optymizmu..., 2015). Milosz Cz., Venclova T. Grįžimai Lietuvon: [rašytojų laiškai, poezija, esė, atsiminimai, vertimai, straipsniai] / parengė ir sudarė B. Toruńczyk bendradarbiaudama su M. Novaku-Rogozińskiu. Vilnius: Vaga, 2014. 298, [1] p. – dalis teksto gretut. liet., lenk. – Orig. antr.: Powroty do Litwy. – Bibliogr.: p. 293-298. Pertrūkis tikrovėje: straipsniai apie literatūrą ir kultūrą / [tekstus iš angl. k. vertė J. Akromienė ir kt., iš rusų – D. Mitaitė ir A. Kalėda, iš lenkų – E. Ališanka, A. Kalėda]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2013. 614, [1] p. – Bibliogr. pastabose, p. 591-594, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė / sudarė I. Čiužauskaitė, p. 595-614. Prarasto orumo beieškant: publicist. straipsnių rinktinė. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo biblio teka, 2016. 543, [1] p. – Tekstas liet., lenk., rus. Vilna: kaupungin tarina / [suom. käsikirjoituksesta R. Tuoresmäki ja A. Kallio; valokuvat: L. Lempert, I. Lempertas, G. Pateckas, G. Janavičius ja A. Kallio]. Tampere: Jagellonica-kulttuuriyhdistysry, 2012. 219, [1] p.: iliustr., portr. – Suom. Vilnius: une ville en Europe: [essai] / traduit par A. Cabaret. Strasbourg: Circé, 2016. 252, [2] p. – Pranc. Wilno: przewodnik biograficzny / przeł. B. Piasecka. Warszawa: Państwowy Inst. Wydawniczy, 2013. 407, [1] p.: iliustr., faks., portr. – R-klės: p. 367-405. – Lenk. Венцлова Т., Донскiс Л. Передчуття i про роцтва Схiдноi Эвропи. Кuïв: ДУХ I ЛIТЕРА, 2016. 119, [1] p. – Bibliogr. išnašose. – Ukr. Пограничье=Paribys: публицистика разных лет. Санкт-Петербург: И. Лимбах, 2015. 635,[5] p. – Bibliogr. pastabose: p. 605-636. – Rus. POKALBIAI. PASISAKYMAI Kliūtys padeda kultūrai / [kalbėjosi] R. Gerbutavičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2014, spal. 11, p. 21. Patyčių patyręs kūrėjas gailisi skriaudikų / [kalbėjosi] D. Gudavičiūtė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2016, rugs. 10, p. 5. Poetas Tomas Venclova: „Kultūra autentiškiausiai plėtojasi be dotacijų“: LM anketa. – Portr. // Literatūra ir menas. 2014, nr. 4(saus. 24), p. 5-6. Sabaliauskas-Geladuonis S. Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Kaunas, [2015], p. 77-83: portr. Septintojo dešimtmečio katakombos / kalbėjosi M. Čepaitytė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2016, nr. 23(birž. 23), p. 4-8.

Temų eilėms kūrėjas parsiveža iš kelionių: [su eil. „Eumenidžių giraitė“ / [parengė] R. Gerbutavičius. – Portr. // Lietuvos rytas. 2017 , geg. 27, p. 26. Tomas Venclova: Jau laikas Rusiją bandyti suprasti protu / [kalbėjosi] R. Gerbutavičius. – Portr. // Draugas. 2014, spal. 16, p. 2-3.; Lietuvos žinios. 2015, geg. 20, p. 1, 11. Tomas Venclova: „Klaipėda man beveik tiek pat brangi kaip Vilnius / [užrašė] G. Juodytė.– Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2016, rugpj. 9, p. 1. Tomas Venclova: rašyti gerai reiškė sąžiningai / [parengė] M. Klusas. – Portr. // Lietuvos žinios. 2015, geg. 20, p. 1, 11. T. Venclova: „Vien būti vilniečiu yra garbė“ / [kalbėjosi] A. Jančys. – Iliustr. // Sostinė. 2013, birž. 15, p. 5. T. Venclova: „Žmonių atmintyje norėčiau išlikti savo eilėraščiais“ / [užrašė] M. Nastaravičius. – Iliustr. // 15 min. 2012, rugs. 14, p. 12-13. Томас Венцлова: [pokalbis]. – Rus.– Bibliogr. išnašose.// Клоц Я. Поэты в Нью-Йорке: о городе, языке, диаспоре. Москва, 2016, p. 605-665. APIE T.VENCLOVĄ Tomas Venclova: bibliogr. r-klė, 1956–2011 / [sudaryt. J. Budriūnienė, J. Garlaitė]. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo biblioteka, 2012. 532 p., [8] iliustr. lap.: faks. Пограничье как духовный опыт: Ч. Милош, И. Бродский, Т. Венцлова: материалы междунар. конф. 17-18 окт. 2015 г. Санкт-Петербург: И. Лимбах, 2016. 148, [4] p.: iliustr., portr. – Bibliogr., p. 143-144, ir išnašose. – Rus. Aničas J. Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai: [apie netikslumus kn. „Vilnius: asmeninė istorija“]. – Portr. // Voruta. 2012, rugs. 29, p. 6. Apdovanojimai V. Adamkui ir T. Venclovai. – Portr. // Lietuvos žinios. 2015, birž. 12, p. 2. Baltutis V. Praeities vingiuose: [atsiliepimas į T. Venclovos str. „Aš dūstu“, išsp. interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“ 2010, liep. 14] // Mūsų pastogė. 2016, rugpj. 18, p. 4. Brodskis J. Lietuviškas divertismentas: Tomui Venclovai: [eil. ciklas]. – Portr. // Vienybė. 2013, geg. 21, p. 4. Cibarauskė V. Mirtis ir literatūra – rimtai ir nelabai: [pristatoma ir kn.„Eumenidžių giraitė“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2017, nr. 12/13 (kovo 24), p. 20-21. Cibarauskė V. Viskas kaip visada, bet į siūles geriau nežiūrėti: [apie „Poezijos pavasarį“, almanachą ir laureatą T. Venclovą] // Literatūra ir menas. 2017, nr. 21(geg. 26), p. 10-11. Cieślak J. Laur dla poety i Wielkiego Księstwa: Tomasa Venclovę oraz Inst. Wielkiego Księstwa Litewskiego wyrózniono za budowanie dobrosąsiedzkich stosunków w Europie Środkowo-Wschodniej. – Lenk. – Iliustr. // Rzeczpospolita. 2015, 2 grudnia. Čičelis R. „Poezijos pavasaris“: T. Venclovos pamokos. – Iliustr. // Kauno diena. 2017, geg. 19, priedas „Santaka“, p. 1-2. Čyževskis K. Pagiriamasis žodis kaimynui: T. Venclova – poetas, J. Brodskio pavadintas trijų literatūrų sūnumi: lietuvių, lenkų ir rusų, eseistas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, disidentas, vienas iš paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės piliečių, paribio žmogus. Tokį jį pažįstame iš tekstų ir pokalbių. Pažįstame jį ir kaip gerą kaimyną. – Portr. // Veidas. 2015, nr. 49 (gruod. 11), p. 9. Donskis L. Paralelinės tikrovės (skiriu Tomui Venclovai): [polit. ir filos. publicistika] // Lietuvos aidas. 2012, liep. 18, p. 2-3. Jančys A. Garbė būti vilniečiu: [apie Vilniaus m. garbės piliečio vardo suteikimo T. Venclovai iškil-

mingą vakarą]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2013, birž. 14, p. 4. J. Giedroyco medaliu apdovanoti T. Venclova ir VDU LDK institutas // Lietuvos aidas. 2015, gruod. 5, p. 7. Jonaitytė K. T. Venclovai iškilmingai suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2013, birž. 15, p. 1. Juodytė G. Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės: [E. Račkauskaitės-Venclovienės ir jos sūnaus T. Venclovos atsiminimai]. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2016, lapkr. 15, p. 13. Kasparavičienė D. Tomas Venclova dalijosi prisiminimais ir įžvalgomis. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2016, kovo 16, p. 8. Klimašauskas B. Ir viešnagė Kelmėje atsispindės dienoraštyje, kurį visąlaik rašo 1977 m. į JAV emigravęs žinomas poetas, publicistas T. Venclova. – Iliustr. // Bičiulis. 2016, kovo 5, p. 3. Klusas M. Tomas Venclova: pasaulis baigėsi ir nieko neįvyko: [apie poeto kūrybos vakarą Venclovų namuose Vilniuje]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2016, kovo 9, p. 11. Kosmopolita i patriota: poeta Tomas Venclova skończyl 75 lat / opr. Z.Ž. // Tygodnyk Wileńszczyzny. 2012, 13-19 wrzesnia (nr. 37), priedas „Rota“(nr. 717), p. 1, 5. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 765-766: portr. Malūkienė A. Tomas Venclova – apie žemaitiškas šaknis, Račkauskų giminę ir kitus dalykus // Santarvė. 2016, rugs. 1, p. 1; gruod. 8, priedas „Krašto kultūra: tarp seno ir naujo“, p. 1, 3. Nastopka K. Lietuvos europietis: [„Pertrūkis tikrovėje“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2014, nr. 11(kovo14), p. 13-16. Ordinas T. Venclovai: [apie Lenkijos prez. B. Komorowskio poetui įteiktą Didžiojo Kryžiaus ordiną] // Lietuvos rytas. 2013, lapkr. 12, p. 3. Paulavičius J. J. Giedroyco medaliu apdovanotas T. Venclova ir VDU LDK institutas // Lietuvos aidas. 2015, gruod. 5, p. 7. Piekienė E. Nuo disidento iki pasaulinio garso intelektualo. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2012, lapkr. 16, p. 7-8. „Poezijos pavasario“ vainikas – T. Venclovai: [53-iojo tarptaut. festivalio apdovanojimas už kn. „Eumenidžių giraitė“] / BNS inform. // Kauno diena. 2017, bal. 27, p. 23. Ruškutė E. Nuo disidento iki pasaulinio garso intelektualo: [diskusija Klaipėdos universitete, dalyvaujant KU garbės daktarams T. Venclovai ir A. Michnikui]. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2012, lapkr. 16, p. 7-8. Tomas Venclova: [su trumpa biogr. ir eilėraščių vertimais į angl., makedonų k.] – Angl., makedonų. – Portr. // Who is who=Koj e koj: poetry from five continents. Struga, 2016, p. 280-293. Tvirbutas S. T. Venclova: nepraktiški mokslai praplečia smegenų tūrį: [apie poeto mintis, išsakytas susitikime Kauno Vytauto Didžiojo universitete]. – Portr. // Kauno diena. 2012, rugs. 13, p.2, 3. Varnauskaitė M. Lietuvybės alternatyvos: tarp meilės, tiesos ir apatijos: [apie netiesioginį poetų T. Venclovos ir Just. Marcinkevičiaus ginčą dėl lietuvybės]. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Literatūra ir menas. 2014, nr. 35 (rugs. 26), p. 6-9. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2013, t. 24, p. 797-798: portr. Zemlickas G. Prahoje susitikimuose su Tomu Venclova – diskusijos apie laisvę ir poezijos skaitymai. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. 2014, birž. 19, p. 12. Žadeikytė R. Valanda su Tomo Venclovos šeima. – Iliustr. // Biržiečių žodis. 2016, liep. 22, p. 7-8; Šiaulių kraštas. 2016, liep. 16, p. 1, 3.

Sukanka 60 metų poetui SIGITUI POŠKUI (g. 1957). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 7/8, p. 44-45.

PAPILDOMA LITERATŪRA S. POŠKAUS KŪRYBA Amalgama: eilėraščiai mažiems ir dideliems. Vilnius: Ciklonas, 2007. 87, [1] p.: iliustr. Baltijos valdovė: [sakmė reginčiųjų ir Brailio raštu su reljef. baltų simbolių iliustr.] / L. A. Jucevičiaus padavimą „Baltijos jūros valdovė“ perpasakojo S. Poškus; [dail. ir iliustr. M. Smirnovaitė]; [priedą įgarsino M. Mikutavičius ir A. Smilgevičiūtė]. [Klaipėda]: [Verslas ar menas], [2016]. [22] p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – Priedo antr.: Baltijos jūros valdovė. Bambuko pagaliukai: [eilėraščiai]. [Klaipėda]: [Druka], [2017]. 1 lankst. (42 p.): iliustr. Eilėraštis / [knygoje panaudoti R. Oranto, A. Kle mencovo, L. Poškaitės, A. Kliševičiaus darbai]. Vilnius: Ciklonas, 2007. 211, [1] p.: iliustr. Naktipiečių skaitiniai. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla,2015. 48 p.: iliustr. Pajūrio naujienos: pasakos, istorijos, eilėraščiai, užsklandėlės / [iliustr. V. Liorančienės]. Vilnius: Ciklonas, 2007. 83, [1] p.: iliustr. Pavakarių skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir mokykl. amž. vaikams, tėvams ir seneliams] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2015. 48 p.: iliustr. Pietų skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir jaunesn. amž. vaikams ir jų tėvams]; [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2014. 48 p.: iliustr. Popiečio arbatėlės skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2016. 48 p.: iliustr. Priešpiečių skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir jaunesn. amž. vaikams, tėvams ir seneliams] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2015. 48 p.: iliustr., nat. Pusryčių skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir jaunesn. amž. vaikams, jų tėvams] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2014. 48 p.: iliustr. Uogienės skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir mokykl. amž. vaikams, tėvams ir seneliams]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2017. 48 p.: iliustr. Vakarienės skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokykl. ir jaunesn. amž. vaikams, jų tėvams ir seneliams] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2015. 48 p.: iliustr. Varškėčių skaitiniai: [eilėraščiai, trumpos istorijos vaikams, tėvams ir seneliams] / [dail. V. Giedraitis]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2017. 48 p.: iliustr. Vieną kartą: [rinktinė] / iliustr. R. Joni. Vilnius: Alma littera, 2009. 248, [4] p.: iliustr. POKALBIAI Be kaukės / [užrašė] L. Jastramskienė. – Iliustr. // LŽ žurnalas. 2008, nr. 21 (birž. 6), p. 6-9. Pakeliui: Rašytojas S. Poškus atsako / į R. Černiausko klausimus. – Nuotr. // Rubinaitis. 2007, nr. 3, p. 24-27. Rašytojas, kalba ir mokykla: [pokalbiai su S. Poškumi ir kt. rašytojais]. – Portr. // Žvirblių takas. 2007, nr. 5, p. 46-51. S. Poškus: „Tik susitaikymo ir ramybės man reikia...“ / [kalbino] J. Petronytė. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2007, rugs. 14, p. 11.

APIE S. POŠKŲ Jakonytė-Kvedarienė L. Edukacinių pasakų knyga: [„Su varna Barbora“]. – Iliustr. // Knygų aidai. 2008, nr. 1, p. 32-33. Kliševičius A. Iliustracija S. Poškaus eilėraščių knygai „Rečitatyvai“. – Iliustr. // Kaligrafijos sąsiuviniai. 2010, nr. 1, p. 6. Ribalkienė E. Sigito Poškaus kūrybinis vakaras: [Klaipėdos SVB Pempininkų fil.]. – Nuotr. // Tarp knygų. 2007, nr. 11, p. 35. Skunčikas R. Sigito Poškos nebaigta pasaka: naujos vaikų poezijos galimybės. – Bibliogr.: 5 pavad. // Baltija: [alm.]. Klaipėda, 2007, p. 119-122. „Vaikai – žymiai supratingesnė publika“: [apie rašytoją ir jo kūrybą] // Šilokarčiama. 2007, spal. 23, p. 6. Strazdauskienė E. Susitikimas su rašytoju S. Poškumi: [Plungės vaikų namuose]. – Iliustr. // Plungė. 2008, liep. 4, p. 7. Strikauskienė R. Poeto žodis: [apie susitikimą su Birštono ir Nemajūnų skaitytojais] // Tarp knygų. 2007, nr. 5, p. 35-36.

Sukanka 80 metų, kai gimė dramaturgas, prozininkas RAIMUNDAS SAMULEVIČIUS (1937–1981). Žr.: Tarp knygų. 1997, nr. 7, p. 47-48.

PAPILDOMA LITERATŪRA APIE R. SAMULEVIČIŲ Marcinkevičienė D. Buvo mylimi – teliks neužmiršti...: atsiminimai apie J. Tumą-Vaižgantą, A. Samuolį. S. Samulevičienę, R. Samulevičių. Kaunas: Naujasis lankas, 2007. 221, [2] p., [4] iliustr. lap.: iliustr., faks., portr. Adamonis R. Dramaturgo atminimui: [apie tarptaut. mėgėjų teatrų fest. „Aidas-2001“, skirtą R. Samulevičiui. Jonava] // Jonavos ekranas. 2001, rugs. 22, p. 3. Atidarytos memorialinės lentos [dail. A. Samulevičiui-Samuoliui, rašyt. R. Samulevičiui, tautodail. S. Samulevičienei Žaliakalnyje, Kaune]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2007, vas. 10, p. 9. Bieliauskaitė J. Žaliakalnio namo paslaptys: apybraiža. – Iliustr. // Nemunas. 2001, nr. 1, p. 14-17. Dargis A. Šūvis KGB pulkininko bute – kruvina mįslė: „Lietuvos rytas“ po 20 m. atvertė rašyt. R. Samulevičiaus žūties bylą. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2001, vas. 17, p. 1, 3, 9-10. Duoba T. Maironio namuose – apie Raimundą Samulevičių: [apie 70-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune]. – Nuotr. // Naujienos. 2007, spal. 30, p. 3. „...esu laimingas. Turiu draugų, kurie mane myli be jokios naudos sau“: [pasisakymai] / pokalbį užrašė R. Vaitiekūnaitė. – Iliustr. – Aut.: P. Palilionis, A. Vrubliauskas // Kauno diena. 1997, rugs. 27, p. 17-18. Glinskas M. Atgijusi sodyba atgauna savo spalvas: [apie Samulevičių memor. ekspoziciją sodyboje. Jonavos r.]. – Iliustr. // Naujienos . 2009, spal. 6, p. 3. Glinskas M. „Žodžiai... jie mus nužudys“: [apie dramaturgo 75-ųjų gimimo metinių renginį Jonavos krašto muziejuje]. – Iliustr. // Naujienos. 2000, spal. 9, p. 5. Jonavos krašto žmonės. Jonava, 2000, p. 153-155. Juršė B. Lemtingas šūvis, nusinešęs rašytojo [R. Samulevičiaus] gyvybę. – Iliustr. // XXI amžius. 1998, vas. 4, p. 8. Juršė B. Rašytojo R. Samulevičiaus tragiškos žūties mįslė. – Iliustr. // Naujos tėviškės žinios. 2001, vas. 2, 3.

Juršė B. Šūvis: [apie rašytojo žūtį ir jo žudiką A. Ba cevičių]. – Iliustr. // Nemunas. 2001, nr. 1, p. 19-20. Kanopkaitė R. Atgimimo šakelė Žaliakalnyje: Vaisių g. atidengtos atminimo lentos, primenančios kūrybingą Samulevičių giminę. – Nuotr. // Kauno diena. 2005, vas. 10, p. 18. Karaliūnienė R. „Lyg meteoras danguje“: rašytojo ir dramaturgo R. Samulevičiaus 70-mečiui atminti (1937–1981). – Nuotr. // Naujienos. 2007, spal. 30, p. 5. Karaliūnienė R. Raimundas Samulevičius. Žmogus ir likimas. – Iliustr. // Naujienos. 2001, vas. 6, p. 1, 4. Kubilius V. [Laiškas Raimundui Samulevičiui. 1976 gruod. 10] // Kubilius V. Lauksiu atsakymo. Vilnius, 2006, p. 295. Kuzerytė-Ragelienė S. Langas: skiriu R. Samulevičiui: [eilėraštis] // Naujienos. 2005, lapkr. 29, p. 4. Kuzerytė-Ragelienė S. Tokį prisimenu Raimundą ...: [prisiminimai] // Naujienos. 2006, saus. 7, p. 6. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 192-193. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 441. Martišiūtė A. Kartos pasaulėjauta Raimundo Samulevičiaus dramaturgijoje. – Bibliogr. : 8 pavad. – Iliustr. // Kultūros barai. 1998, nr. 4, p. 37-39. Mičiulienė J. Dramaturgo žūtis: klaustukų tik daugėja. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2017, vas. 24, p. 10-11. Milkus G. Tenegęsta ugniakuras...: [apie Jonavos R. Samulevičiaus pagr. m-los žygį į Samulevičių memor. sodybą Prauklių k.]. – Iliustr. // Naujienos. 2005, rugs. 22, p. 1. Pilvelis A. Kodėl KGB nušovė dramaturgą Raimundą Samulevičių? – Portr. // Lietuvos aidas. 2009, kovo 25, p. 1, 2. Slovikienė L. Prisiminė Raimundą Samulevičių. – Iliustr. // Alio Jonava. 2012, spal. 3, p. 4. Štuopytė T. Menininko figūra Raimundo Samulevičiaus kūryboje. – Portr. // Alio Jonava. 2003, spal. 31, p. 4. Štuopytė T. Prieš save ir istoriją: R. Samulevičiaus personažai. – Bibliogr.: 15 pavad. – Iliustr. // Darbai ir dienos. 2002, t. 29, p. 227-242. Šulaitis E. Dramaturgą Raimundą Samulevičių prisimenant: nuo jo mirties praėjo 30 metų. – Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2011, bal. 28, p. 14. Šulaitis E. Perspektyvaus rašytojo gyvybę prieš 16 metų nutraukė neatsargi kulka. – Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2007, spal. 6, p. 15. Tarasevičienė R. Raimundui Samulevičiui – 70. // Tarp knygų. 2007, nr. 11, p. 34. Trainys V. Po išpuolio rašytojo [R. Samulevičiaus] kapas liko be skulptūros. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2013, rugpj. 27, p. 17. Vaitiekūnaitė R. Dramatiškas dramaturgo likimas: 25 metai neišsklaidė abejonių ir tebedengia tragišką rašytojo R. Samulevičiaus žūtį. – Nuotr. // Kauno diena. 2006, vas. 4, p. 11, 13. Vaitiekūnaitė R. Bičiulius mylėjęs, bičiulių nepamirštas: [dramaturgo 20-ųjų žūties metinių paminėjimas Maironio lietuvių literatūros muziejuje]. – Iliustr. // Kauno diena. 2001, vas. 5, p. 16. Vaitiekūnaitė R. Priesakas sau: kad išliktų bent viena parašyta eilutė: rašyt. R. Samulevičius Kaunui ir Jonavai jautė daugiausia sentimentų, todėl šiuose miestuose rūpestingai saugomas menininko kūrybinis palikimas. – Iliustr., portr. // Kauno diena. 2007, rugs. 21, p. 7, 9. Vaškelis B. Raimundas Samulevičius. Gyvybė ar „savoji tiesa“ // Vaškelis B. Žvilgsnis iš atokiau. Vilnius, 2004, p. 320-323. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 21, p. 32.

SPALIS 3

Sukanka 100 metų, kai gimė poetas JUOZAS ALMIS JŪRAGIS (1917–2014). Žr.: Tarp knygų. 1992, nr. 8, p. 37-38; 1997, nr. 8, p. 46.

PAPILDOMA LITERATŪRA J. A. JŪRAGIO KŪRYBA Tik sapno ugnį jausi: eilėraščiai. Vilnius: V. Užtupo l-kla, 1999. 151, [1] p.: portr. APIE J. A. JŪRAGĮ Apanavičienė L. Juozo Almio Jūragio sugrįžimas į Lietuvą: [apie 90-mečio parodą Maironio liet. lit. muziejuje]. – Portr. // Draugas. 2007, lapkr. 1, p. 10. Braziūnas V. Baltas drugelis romantikos audrose: [„Tik sapno ugnį jausi“] // Literatūra ir menas. 1999, gruod. 18, p. 5. Bučinskas A. Atsisveikinant su Juozu Almiu: [esė] // Tėviškės aidai. 2014, kovo 17, p. 6. Bučinskas A. Almis Jūragis – [2001 m. Lietuvių rašytojų draugijos premijos] laureatas. – Portr. // Mūsų pastogė. 2003, saus. 20, p. 6. Bučinskas A. Garbingas poeto 90 metų jubiliejus. – Iliustr. // Mūsų pastogė. 2007, spal. 17, p. 3. Doniela V. Ąžuolo lapų vainikas – poetui Juozui Almiui Jūragiui: [apie kūrėjo pagerbimo šventę Sidnėjuje] // Mūsų pastogė. 2003, bal. 7, p. 4. Macijauskienė M. „Vėjų nužymėtais vieškeliais einu“ (A. J. Jūragis). – Portr. // XXI amžius. 2009, kovo 12, p. 9. „Mano keliai panašūs į vėjo nešiojamus plunksnos kelius...“: [pokalbis / užrašė] J. Žitkauskas. – Portr. // Literatūra ir menas. 1997, spal. 4, p. 5-7. Poeto Almio Jūragio kūrybos dovanos: ištraukos iš E. Jonaitienės paskaitos. – Portr. // Mūsų pastogė. 2003, bal. 7, p. 4. Ruseckaitė A. Juozas Almis Jūragis: „Amžinumą nešioju savyje...“: [atminimui]. – Iliustr., portr. // Draugas. 2014, geg. 3, p. 2-3. Ruseckaitė A. Juozas Almis Jūragis: „Šventoji, saldžioji kasdienybė...“: [apie poeto kultūrinį palikimą]. – Iliustr. // Šeimininkė. 2014, nr. 34(rugpj. 22-28), p. 17-19. Ruseckaitė A. Juozo Almio Jūragio rinkinys: (Maironio liet. lit. muziejaus fonduose): [su biogr.]. – faks. // Laukuva. Vilnius, 2008, d. 2, p. 745-747, 893. Ruseckaitė A. Juozui Almiui Jūragiui– 95. – Iliustr., portr. // Mūsų pastogė. 2012, spal. 17, p. 5, 7. Ruseckaitė A. Poetas ieškotojas [J. A. Jūragis] iš tolimosios Australijos. – Portr. // Kauno diena.1997, spal. 2, p. 11. Ruseckaitė A. Prisimenant Juozą Almį Jūragį: 1917. 10. 03. – 2014. 03. 04. – Portr. // Mūsų pastogė. 2014, kovo 26, p. 3. Žeimantas V. Australijos lietuviškos periodinės spaudos darbuotojai ir bendradarbiai. // Žurnalistika. 2014, [nr.] 1, p. 111. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 197.

9 Sukanka 60 metų prozininkei, žurnalistei ZITAI ČEPAITEI (g. 1957). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 7/8, p. 47.

PAPILDOMA LITERATŪRA Z. ČEPAITĖS KŪRYBA Emigrantės dienoraštis: esė. Vilnius: Alma littera, 2011. 301, [1] p. Londono vėjas: romanas. Vilnius: Alma littera, 2014. 299, [2] p. Mano rožė. Tavo rožė: apsakymai. Vilnius: Tyto alba, 2007. 167, [3] p. – Turinys: Kankinė Berneta; Mažutis Pikaso; Mano rožė. Tavo rožė; Tamsi diena; Sapno princesė; Malvos istorija; Taškas lt. Paveikslas: romanas. Vilnius: Alma littera, 2015. 331, [3] p. POKALBIAI Anglijai reikia tik kuklių emigrantų / [užrašė] M. Nastoravičius, L. Balsytė. – Iliustr. // 15 min. 2011, spal. 7, p. 12. Britų medikus pažinusi rašytoja gailisi Lietuvoje besigydančios sesers / [kalbėjosi] D. Jonušiene. – Portr., iliustr.// Lietuvos rytas. 2017, geg. 27, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 6-7. Emigracijoje atgimsta broliški jausmai / [užrašė] N. Baronienė. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. 2010, gruod. 17-24(nr. 43), p. 5. Išgyventi galima bet kur / [užrašė] I. Trakimaitė. – Iliustr. // Žmonės. 2007, nr. 33(rugpj. 16), p. 48-52. Iš valytojos – į savaitraščio [„Mano Anglija“] redaktores / [užrašė] V. Anusaitė. – Portr. // Laik raštis tau. 2007, bal. 25, p. 10-11. Londone – lietuviškas „Seksas ir miestas“ / [parengė] D. Gudavičiūtė. – Iliustr., portr. // Lietuvos rytas. 2011, spal. 8, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 16-17. Man neišeina gyventi mele. – Portr., iliustr. // Žmonės. 2011, nr. 42(spal. 20), p. 50-53. Z. Čepaitės Londono spalvos ir garsai / [užrašė] G. Ambrazas. – Portr., iliustr. // Lietuvos žinios. 2010, spal. 2, p. 16. Zita Čepaitė: „Iš Lietuvos mane išnešė vidinės laisvės dvasia“ / [užrašė] L. Glebavičiūtė. – Iliustr. // Moters savaitė. 2013, nr. 32(rugs. 3-9), p. 14-17. Zita Čepaitė: „Mano knygos vyrams – konkurentės“. – Iliustr. // Žmonės. 2014, nr. 8(vas. 20), p. 42-43. Zita Čepaitė nė viena akimirka nesigailėjo, kad išvyko iš Lietuvos / [užrašė] N. Baronienė. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. 2011, saus. 12, p. 19. APIE Z. ČEPAITĘ Castor&Pollux. Sakyk „rožė“...: [„Mano rožė. Tavo rožė“] // Šiaurės Atėnai. 2007, rugs. 22, p. 8. Gudavičiūtė D. Išeivės nupieštas rojus kelia bangas Anglijoje. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2013, saus. 21, p. 1, 4. Jasevičienė A. Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje: [ir Z. Čepaitės kūryboje] // Šiaurės Atėnai. 2009, rugs. 11, p. 8-9. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 383-384. Rašytojai [Z. Čepaitei] teko padirbėti ir valytoja / „Anykšta“ informuoja. – Iliustr. // Anykšta. 2015, spal. 31, p. 2. Šaltenienė R. Gyvasis knygos „Paveikslas“ pristatymas [Anykščiuose]. – Iliustr. // Šilelis. 2015, lapkr. 6, p. 12. Šerelytė R. Tas nuostabusis jausmingumas: [„Emigrantės dienoraštis“] // Šiaurės Atėnai. 2012, saus. 27, p. 8-9. Terminaitė J. Emigrantės dienoraštyje – apnuogintos slaptos istorijos: [apie knygos pristatymą Londone]. – Iliustr. // Mano Anglija. 2011, lapkr. 18-24, p. 4-5. Žemulienė L. Vingiuotame kelyje rašytoja pasigenda šeimos ir vaiko. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2007, rugs. 22, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 7.

Sukanka 130 metų, kai gimė poetas, vertėjas ADOMAS LASTAS (slapyv. ADOM A S J U ODA S A I ; 1887–1961). Žr.: Bibliotekų darbas. 1977, nr. 8, p. 39; 1987, nr. 8, p. 38.

PAPILDOMA LITERATŪRA APIE A. LASTĄ Dvilinskaitė D. Užmaršties dulkes nubraukus // Gyvenimas. 2001, saus. 10, p. 2. Išlandžiai – disidentų, žurnalistų, vertėjų ir ... tiesiog kūrybingų žmonių lopšys / nuotr. R. Pasiliausko ir iš archyvo. – Iliustr. // Suvalkietis. 2015, rugpj. 22, p. 4. Kalbos ir literatūros keliu. Vilnius, 2008, p. 56. Kalvarijos krašto šviesuoliai. Marijampolė, 2006, d. 1, p. 70-71. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 522. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 152. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 267. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 176. Sakalavičiūtė K. Adomo Lasto vertimai ir jų muzikinės interpretacijos. – Bibliogr. išnašose // Sakalavičiūtė K. Konstantinas Balmontas ir Lietuva: poezijos vertimų studijos. Vilnius, 2011, p. 53-64. Šemerys S. Žmonės mano gyvenime. Klaipėda, 1997, p. 74-75. Šidlauskas A. Kryžiaus simbolis lietuvių poezijoje. – Iliustr. // XXI amžius. 2000, bal. 19, p. 1, 8-9. Uzdila J. V. Literatūros žmonės: Adomas Lastas ir Edvardas Viskanta. – Iliustr. // Uzdila J. V. Šeštokai XX amžiuje: kraštas ir žmonės. Vilnius, 2005, p. 269-276. Vaižgantas. Raštai. Vilnius, 2009, [t.] 20, p. 196-198; 2010, t. 21, p. 400-402. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 176-177. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2007, t. 11, p.549-550.

Sukanka 150 metų, kai gimė vertėjas, literatas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, gydytojas, Kretingos rajono garbės pilietis FELIKSAS JANUŠIS (1867–1920). Gimė Jogvilių k., Vaitkuškio vlsč. (dab. Ukmergės r.). Vidurinį mokslą 1887 m. baigęs Kaune, studijavo mediciną Maskvos universitete. Studijuodamas įsitraukė į tautinio atgimimo sąjūdį. Buvo slaptos lietuvių studentų draugijos narys, metus rinktas ir jos pirmininku. Tarp jaunimo platino draudžiamą spaudą, finansiškai rėmė leidėjus. P. Jogviliečio, P. Miškinio, Dr. J. ir kt. slapyvardžiais rašė straipsnius į lietuvišką periodiką – „Varpą“, „Ūkininką“, „Apšvietą“, „Vilniaus žinias“ ir kt. 1891 m. „Varpas“ išspausdino jo verstą V. Korolenkos apsakymą „Miškas ūžia“, 1895 m. M. Ščedrino pasaką „Velykų naktis“, 1892 m. laikraštyje „Ūkininkas“ – V. Kovalevskos apsakymą „Pamotė“. Parašė kartu su kitais „Trumpą senovės lietuvių istoriją“ (1892 m.; pakart. leid. 1908 m.), išleido mokslo populiarinimo knygelių ( P. Lafargo „Pasaka apie Adomą ir Ievą“, 1894 ir kt.)., grožinės prozos kūrinių vertimų (P. Peiverintos apysaką „Pavargėlė“, 1893; apysaką „Krumplių Jonas“, 1895). Per atostogas rink-

davo liaudies medicinos žinias, dalį jų J. Basanavičius paskelbė kn. „Medega“ musu tautiszkai vaistinykystai“ (1898). 1893 m. baigęs studijas Maskvoje, grįžo į Lietuvą, dirbo Balbieriškyje, nuo 1895 m. – Kretingoje. Už dalyvavimą organizuojant pirmąjį lietuvišką vaidinimą Palangoje, 1899-ais trejiems metams buvo ištremtas į Rusiją, Smolenską. Grįžo 1902 m. ir vėl dirbo gydytoju Kretingoje. Čia režisavo pirmąjį lietuvišką vaidinimą pagal A. Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, miestelėnams parodytą 1907 m. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju Jaroslavlyje, Maskvoje, Tartu. 1919 m. įsteigus Kretingoje apskrities ligoninę, F. Janušis buvo paskirtas vyriausiuoju jos gydytoju. Mirė 1920 m. sausio 31 d. Kretingoje. F. JANUŠIO KŪRYBA Krumplių Jonas: apysakėlė / [iš lenkų k. vertė Miškinis]. Vilniuje [i. e. Maskva]: M.L.D. [Maskvos lietuvių studentų d-ja], 1895. 36 p. Pavargėlė: (P. Peiverintos apysakėlė); Kaip gyvena Kynai: (P. Jogviliečio pasakojimas). [Tilžė: sp. pas O. v. Mauderode, 1892]. 36 p. DARBAI Apie dangu: saule, menuo, žvaigždes, plianetos ir kometos / parasze P. Jogvilietis. New Britain, Conn: [s.n.], 1908. 21, [3] p.: vinj. Pasaka apie Adomą ir Jievą: priedas prie sulyginamosios mitologijos / pagal Lafargue; pagal vokišką lietuviškai surašė P. Miškinis. Chicago: Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1908. 31 p. Trumputė Lietuvos istorija / [M. Čepas, K. Grinius, F. Janušis ir M. Venclovas]. – 2-as patais. išleid. Vilniuje: M. Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno išleidimas, 1908 (Vilniuje: M. Kuktos sp.). 79 p. – Aut. knygoje nenurodyti. APIE F. JANUŠĮ Beniušis R. Dominykas Litvinas – pirmasis Kretingos telegrafininkas ir geležinkelio stoties viršininkas: [ir apie jo giminystę su F. Janušio šeima]. – Nuotr. // Pajūrio naujienos. 2014, spal. 17, priedas „Mūsų žmonės“, Nr. 10(84), p. 12. Gydytojas Feliksas Janušis (1867–1920), mokslo knygelių autorius. – Portr.– Bibliogr. išnašose // Klimka L., Krikštopaitis J. A. Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai. Vilnius, 2015, p. 359-362. Grinius K. A. a. D-ras Feliksas Janušis: [nekrologas] / d-ras K. Grinius // Varpas. 1920, nr. 4/5, p. 147. Kanarskas J. Apie ukmergiškį kultūros ir visuomenės veikėją Feliksą Janušį. – Iliustr. // Eskizai. Nr. 17(2007), p. 108-109. Klimka L. Pažymint Felikso Jonušio sukaktį: [140-ąsias gimimo metines]. – Iliustr. // Fizikų žinios. 2007, nr. 33, p. 22-23. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 104. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1956, t. 9, p. 297. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 198. Liūnė Janušytė : [biogr. su prisiminimais apie tėvą Feliksą Janušį]. – Portr. // Tarybų Lietuvos rašytojai. Vilnius, 1977, t. 1, p. 380-383. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.Vilnius, 1966, t. 1, p. 674. Vaineikienė S. Iš praeities kovų. Kaunas, 1935, d. 1, p. 9-10, 63. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 126. Zubauskas K. A. a. d-ras Feliksas Janušis: [apie laidotuves] / A. Vijurkas // Darbas. 1920, vas. 25 (nr. 14), p. 2. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 183.

Parengė Loreta Pakalniškienė

in this issue Lina Kačiušytė. There is No Lost Time When Reading a Book

Sports and books, reading and individual maturity. These are the collocations that the 1980 Olympic champion and 1978 world champion Lina Kačiušytė shares her thoughts about on the occasion of the year 2017, which has been declared the Year of the Sports by the Seimas of the Republic of Lithuania. She recollects the time spent at sports camps when a book was an indispensable asset. She thinks that nowadays, when books are available on computers and in audio form, there are even more possibilities for athletes to read them. She also suggests that libraries and athletes prepare joint educational projects.

Vaidenė Grybauskaitė. The Creators of Our State

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has launched an exhibition and published the book Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos (“Petras Klimas: I Have Always Been in Search of Lithuania”) about one of the originators of the independent Lithuania as part of its multi-part project “The Archives of Independence” devoted to the centenary of the restored Lithuanian State. The article presents thoughts and considerations by historians, diplomats and journalists who participated at the exhibition’s opening ceremony about the diplomat, historian, author of textbooks of the Lithuanian language and literature and polyglot Petras Klimas (1891–1969).

“Global Vision”: Towards a Connected Library Field

Information provided by the Lithuanian Librarians Association about the project by the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) “Global Vision” pursuing to build a universal library network as well as the practical seminar on this issue held in Madrid on 4–5 July.

Roberta Šurkutė. Lithuanian Libraries During the Library Year

A traditional annual article presenting annual statistical data of Lithuanian libraries. In 2016, the Lithuanian library network consisted of 2505 libraries; during this year, it decreased by 44 libraries. The comprehensive statistics of 2016 includes data about changes in document stock and about educational attainment of the library personnel, tendencies of the changes regarding registered users, statistics on events organized at libraries, etc.

Eugenijus Stratilatovas: “There’s Always the Bright Side, and I Love It” 9 An interview with the Best Librarian of 2016 Eugenijus Stratilatovas, the Director of the Strategic Development Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. He shares his thoughts about the modes of information dissemination and their perspectives as well as the potential of activities of Lithuania’s libraries and their capability to share the value that they are creating. Mr Stratilatovas, when comparing Lithuania’s libraries with parallel institutions in Europe, states that our libraries are in no way disadvantaged in their performance and some of them even launch globally pioneering projects. (Interviewed by Asta Stirbytė)

Žydrė Vėtienė. Invigorating Summer Retreat at Libraries

The article’s focus is on children’s education in summer and its practical methods. During summer, libraries may become an ideal place for implementing various informal education programmes: their services and resources contribute to creating unconventional and sportive learning environment. The manager of culture projects at the Children’s and Youth Literature Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Žydrė Vėtienė tells about various educational programmes for children as well as creative tasks which could engage the whole family.

Reda Tamulienė, Eglė Baliutavičiūtė. “The Little Prince” Has Become a Sovereign King

Every year, the Children’s and Youth Literature Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with the International Board on Books for Young People (IBBY) invites 1st– 12th graders to indicate five favourite books that they read during the year. This survey helps librarians be aware of children’s and teenagers’ reading preferences. The top fives become landmarks for understanding changing leisure pursuits of children and teenagers and recent tendencies. The absolute winner among the schoolchildren’s favourites of 2016 was “The Little Prince” by Antoine de Saint-Exupéry.

Daiva Narbutienė. A Book Displaying the Scale of a Prominent Renaissance Personality

Dr. Daiva Narbutienė from the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences presents in detail the selection of articles Pranciškaus Skorinos “Rusėniškajai Biblijai” – 500 (“The 500th Anniversary of “The Ruthenic Bible” by Francysk Skaryna”) published on the occasion of the 500th anniversary of translating the books of the Old Testament into the Old Church Slavonic by Francysk Skaryna. The material for the book was being gathered and its texts were being written in 2015–2016. This informative and amply illustrated publication prepared by humanitarians from several countries and written in a popular, though not perfunctory, style tells about the significance of the first printer and publisher of the Grand Duchy of Lithuania Francysk Skaryna (c. 1490–c. 1551).

Inga Liepaitė. “I Can’t Admire Enough the Sea’s Everlasting Beauty...” 23 The Head of the Manuscript Department of the Vilnius University Library Dr. Inga Liepaitė attempts to reconstruct his last summer in Palanga spent by the writer Antanas Vienuolis-Žukauskas. The author draws on published and unpublished sources, including dedications written by Vienuolis-Žukauskas in books donated by him, his letters, diaries by his contemporaries and reminiscences.

Renata Baukienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Viliunė Cicėnienė, Violeta Černiauskaitė, Daiva Martinkutė. The Originator of the School of Librarianship Research

Recently there was the 80th anniversary of the first chairman of the re-established Lithuanian Librarians Association and long-standing head of the Scientific Research Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Vytautas Rimša. Mr Rimša, by recruiting experienced professionals, strongly contributed to qualitative and quantitative development of professional librarianship publications, shaped the research trend in the control and development of librarianship terminology and was actively engaged in regional memory activities of the Anykščiai Region.

Gražina Narbutaitė. The Portrait of the Poet Balys Auginas as Seen in His Letters to the Teacher 32 Do not forget your fellow-countrymen who found themselves in exile within a foreign culture. Such was the request of the poet, radio announcer and activist of the USA’s Lithuanian community Balys Auginas (the actual surname Augustinavičius, 1917–2001) as the author of the article puts it. In August this year, there will be his centennial anniversary. The Aušra Museum of Šiauliai preserves the poet’s correspondence as well as books sent not only by himself but also people who knew him. Gražina Narbutaitė, while listing through Auginas’s letters, helps the readers get acquainted with the poet, who, though living a hard life of an exile, did not forswear his creative work and his motherland. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 7–8 (702) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 07 25 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 12556 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of books) No 7–8 (702) 2017 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt