Tarp knygu 2017 06

BirĹželis | 2017

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Jurgita Jasponytė. Vaikai skuba į biblioteką. Ar jums smalsu – kodėl? 1 ĮVYKIS

Kristina Dūdaitė. Duris atvėrė Judaikos tyrimų centras 3 TEMA / MOKYKLŲ BIBLIOTEKOS

Roma Lazinkienė. Noriai profesinę kvalifikaciją kelianti auditorija 6 POKALBIS

Edita Urbonavičienė: „Su azartu priimu kasdien manęs laukiančius iššūkius“. Kalbėjosi Asta Stirbytė

9

1 viršel.

PROJEKTAI

Aušra Trabšienė. Suskaitmenintų lietuvių literatūros kūrinių – vis daugiau 12 ŠIANDIEN AKTUALU

Regina Varnienė-Janssen, Vincas Grigas. Bibliotekininkystės tyrimai žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis 16 ŠIANDIEN AKTUALU

Biblioteka, jų paslaugų teikėjai ir vartotojai: asmens duomenų apsaugos pavojai. Parengė Tomas Auškalnis 20 NAUJI LEIDINIAI

Ineta Krauls-Ward. Kiekvienas galime būti informacijos vartotojas orakulas 22

3

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Rasa Sperskienė. „Ryto“ draugija – atkakli lietuvybės gynėja Vilniaus krašte 24 NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS 100-MEČIUI

Žvilgsnis į praeities šaltinius: Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų bibliotekų likimas 1920–1921 metais. Parengė Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas

29

ŽMONĖS IR LAIKAS

Laima Juzulėnienė. Nenuilstanti Kairių apylinkių tyrinėtoja 33 KRONIKA

36

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 rugpjūtis. Parengė Olga Zimareva

42

Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

40 Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: Paskutinę pavasario dieną rekonstruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradėjo veikti Laisvalaikio skaitykla. Viršelyje – akimirka iš atidarymo vakaro. Lindihopas bibliotekoje tarp knygų – štai toks mūsų kalambūras! Panaudota Vygaudo Juozaičio nuotrauka. Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – dzūkės mergaitės iš Varėnos apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Dzūkės itin mėgo tik jų vartojamas „šniūrines nagines – čempes“. Jos buvo neriamos vąšeliu iš plonų virvelių arba storų siūlų. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų.

#gyvasžodis

Jurgita Jasponytė. Austėjos Snarskytės nuotr.

Vaikai skuba į biblioteką. Ar jums smalsu – kodėl? Biblioteka galėtų būti raištelis, ant kurio veriami įvairūs karoliukai. Labai įvairūs ir interaktyvūs. Ir tai nėra blogai. Tik pirmiausia turi būti tas raištelis – pagrindas. Manajame vėrinyje – tai knygos, tada darbuotojai, kultūros renginiai, pagaliau skaitytojai. O tuomet galima verti visa kita. Esama nuomonės, kad, plečiant bibliotekos paslaugų sferą, kyla grėsmė, kad ateityje joje bus užsiimama viskuo, išskyrus skaitymą. Taip, turiu pripažinti, jei, būnant bibliotekoje, apima jausmas, kad knygos atsiduria kažkuriame antraeiliame ar

trečiaeiliame plane, tai nėra džiugu. Tikrai ne didelis filmukų ekranas ir ne kompiuteriniai žaidimai vai­ kams turėtų būti bibliotekos esmė. Jei kalbėsime apie bibliotekos vaidmenį ugdant jaunuosius skaitytojus, tai situaciją galėčiau iliustruoti vieno skaitytojo, trijų vaikų tėvo, pasakojimu. Jo vaikai knygų visai neskaito ir jomis nesidomi. Ir štai, didžiulei tėvo nuostabai, mažieji ėmė lankytis bibliotekoje. Po kurio laiko pats tėtis užsuko į biblioteką ir viskas paaiškėjo – vaikai joje sėdi prie kompiuterių... Šiuo pavyzdžiu anaiptol neketinu tvirtinti, kad 1

„

bibliotekose interneto skaityk­ los nereikalingos. Žinoma, kad reikalingos. Tik, mano supra­ timu, tai turėtų būti atskiros skaityklos, o ne pavieniai kom­ piuteriai nišose tarp lentynų. Esminė mintis, kurią norėjau išsakyti pasakodama šią istoriją, yra ta, kad neapgaudinėtume savęs, jog, gausindami biblio­ tekos teikiamų paslaugų, galime paskatinti skaitymą. Galbūt galimi pavieniai atsitiktiniai atvejai, bet tik pavieniai. Jei, būnant Tiesą sakant, net nesu ti­ bibliotekoje, apima kra, kad biblioteka pajėgi taip jausmas, kad knygos skatinti skaitymą, kaip galėtų tai daryti šeima ir artimiausia atsiduria kažkuriame aplinka, kurioje auga jaunieji antraeiliame ar skaitytojai. Žinoma, mano min­ trečiaeiliame plane, tai tys yra subjektyvios, aš žvelgiu iš mamos ir bibliotekininkės nėra džiugu. pozicijų. Mano vaikams kol kas užtenka bibliotekos knygų, ir tai mane džiugina. Bet aš nežinau, kas bus rytoj. Taip pat žinau, kad žmonių poreikiai skiriasi. Vis dėlto, net ir galvodama apie skaitytojų poreikius, biblioteka neturėtų pernelyg pataikauti masiniam skoniui. Nes tuomet yra nuskriaudžiami kitokių interesų turintys skaitytojai. Juk tai būtų tas pat, jei mokytojas tiesiog atsisakytų dirbti su kitokiais vaikais (kurie yra itin gabūs arba kuriems reikalinga speciali metodika). Todėl aš esu už įvairovę bibliotekoje. Ar bibliotekose vykstančius pokyčius laikau grėsme skaitymui? Matau tą situaciją kaip tam tikrą etapą, kaip alternatyvą. Jeigu kažkuriame laikotarpyje sustiprėja dėmesys technologijoms, po kurio laiko pasikeičia ir ši situacija. Kaip kažkada visi atrado greitmaistį „McDonald’s“ užkandinėse, o dabar atsi­ suka į slow food alternatyvą. Kaip 1990-aisiais, atgavę Nepriklausomybę, ėjom iš proto dėl kramtomosios gumos ir videofilmų, kurie iki tol atrodė taip sunkiai pasiekiami. Taip, technologijos paspartino bibliote­ kose knygų suradimą, išdavimą, sudarė galimybę skaitytojams jas užsisakyti ir rezervuoti neišeinant iš namų. Tai yra puiku, tačiau šalia technologijų tame vėrinuke visada yra knygos ir žmonės. Viena vertus, į biblioteką lankytojai ateina ieško­ dami knygos, informacijos, žinių, antra vertus, jie ir patys yra žinios. Prieš gerą mėnesį viena skaitytoja klausė knygos apie sostinės Halės turgų, kurios dar biblioteka nebuvo gavusi. Išsišnekėjom, kad netoli to turgaus aš gyvenu, o ji kažkada vaikystėje gyveno. Pasirodo, netgi toje pačioje gatvėje – tame name, kurį mudu su vyru praminėm namu su rankenom, o mūsų vaikai vadina namu su vaivorykšte. Mat ten

Technologijos bibliotekoje yra puiku, tačiau šalia technologijų <...> visada yra knygos ir žmonės.

„

2

yra likusios tokios arkos, o kitų ryškesnių matomų detalių gal po karo nebelikę. Namo sienose matyti šūvių žymės. Skaitytoja papasakojo, kad, užklupus karui, jai su mama teko iš ten bėgti. Bėgo per kalną, maždaug ten, kur dabar yra mūsų namai. Tuo metu ten gyveno kažkokie ponai, kurie turėjo didžiulį sodą. Vaiko atminty įsirėžė vežamas ponas ratukuose ir ka­ reiviai su durtuvais... Tikra Vilniaus miesto, jo gatvių istorija, kurios nėra knygose, kuri kartais užsuka į biblioteką. Tik reikia mokėti prakalbinti. „Tu esi biblioteka“ – teigė šių metų Nacionalinės bibliotekų savaitės šūkis. Arba atvirkščiai – biblio­ teka yra žmonės. Manau, kad biblioteka bus tokia, kokie bus žmonės, kokios bibliotekos jie tikėsis ir kokia tikės. Jurgita Jasponytė Poetė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotoja

Metamorfozė Vasarą špoku virsdavau rydavau vyšnias žiemai

Beno Januševičiaus nuotr.

kur uogų sultys tykšdavo ten oda apaugdavo plunksnom ir dingdavau slidžiom kojom per pirties stogą lesdama nuriedančias uogas tėvukas baisiai pykdavo kad šitie šėtonai viską iškapoja ir vieną sugavo. V. 2006 03 29

Savo pirmąją knygą Jurgita Jasponytė pavadino gimtosios gatvės ir upės Zarasuose vardu „Šaltupė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014). Už ją poetė 2015 m. pelnė Zigmo Gėlės premiją, nuo 1977 m. teikiamą geriausios pirmosios poezijos knygos autoriui. Eilėraštis„Metamorfozė“ – iš šios knygos. „Manau, jog daug iš vaikystės atsinešiau. Ir tai labai atsispindi mano tekstuose“, – viename interviu yra sakiusi Jurgita.

Įvykis

Duris atvėrė Judaikos tyrimų centras Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko oficialus Judaikos tyrimų centro atidarymas, o po dviejų savaičių – birželio pradžioje Nacionalinę biblioteką pasiekė liudijimas, kad joje saugoma Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija įtraukta į UNESCO programos„Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Kolekcijoje – daugiau nei 1 300 egzempliorių XVI– XIX a. spaudinių, o jų leidimo vieta ne tik Lietuva, bet ir Graikija, Turkija, Italija, Vokietija, Nyderlandai. Keli šimtai spaudinių, tarp kurių yra kelios dešimtys paleo­ tipų, − tai vieninteliai mūsų šalyje knygų ar periodikos egzemplioriai. m. Strašuno kolekcija – septintasis Nacio­ nalinėje bibliotekoje saugomas dokumentinio paveldo objektas, į programos „Pasaulio atmintis“ registrą jis įrašytas 67-uoju numeriu. Į Judaikos tyrimų centro atidarymo gegužės 22 d. renginius atvyko ne tik garbūs svečiai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Niujorke įsikūrusio Žydų mokslinių tyrimų instituto (Institute for Jewish Research; YIVO) direktorius dr. Jonathanas Brentas, YIVO archyvo ir bibliotekos direktorė dr. Liudmila Šolochova, YIVO skaitmeninimo direktorė Roberta Newman, žydų istorijos tyrėjas, Trinity koledžo profesorius dr. Samuelis Kassowas, Arielio (Iz­ raelis) universiteto bibliotekos direktorė dr. Frida Shor.

Leidinys iš M. Strašuno asmeninės žydų knygų kolekcijos. Pirmas Vilniaus ir Rusijos imperijos žydų periodinis leidinys hebrajų kalba „Šiaurės gėlės“ (Pirche tsafon), leistas Samuelio Juozapo Fino, 1841, Nr. 1. Priešlapyje – M. Strašuno darbo užrašai.

3

Į Judaikos tyrimų centro atidarymą atvyko YIVO instituto direktorius dr. J. Brentas. Kairėje – centro vyriausioji metodininkė-tyrėja Miglė Anušauskaitė. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Renginio svečius pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas, bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė J. Budriūnienė. Dešinėje – Judaikos tyrimų centro vadovė dr. L. Lempertienė.

Judaikos tyrimų centro atidarymo proga surengtoje parodoje „Strašuno bibliotekos knygos ir žmonės“ dalyvavo viešnia iš Arielio universiteto dr. F. Shor (trečia iš kairės), YIVO instituto skaitmeninimo direktorė R. Newman (ketvirta iš kairės), YIVO archyvo ir bibliotekos direktorė dr. L. Šolochova (nuotrauka dešinėje).

Per iškilmes kalbėjęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gu­ dauskas pažymėjo, kad Judaikos tyrimų centras dėl modernios infrastruktūros ir jame dirbančių ekspertų kompetencijos yra ideali vieta tirti žydų dokumentinį paveldą, o centro atidarymas atvers naujas bendradarbiavimo galimybes, suteiks progą burtis į judaikos tyrėjų tinklą, tapti koordinuo­ jančiu centru. Mokslo darbuotojams centre bus sudarytos puikios sąlygos tyrinėti vienos didžiau­ sių tarpukario Lietuvos bendruomenių – žydų bendruomenės paveldą. Vienas iš centro tikslų – šį paveldą paversti integralia mūsų šalies kultūros, mokslo, švietimo istorijos dalimi. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio pavel­ do tyrimų departamento, kuriam priklauso Judai­ kos tyrimų centras, direktorė Jolanta Budriūnienė priminė istorinį aspektą: „Judaikos tyrimų centras tarsi sujungia prieškariu veikusios Vilniaus žydų bibliotekos ir šiandienos veiklas, nes mūsų bib­ 4

liotekoje kiekvienas turi galimybę susipažinti su prieškario žydų bibliotekos kolekcijų fragmentais, išgelbėtais, išsaugotais ir šiandien pradedančiais naują gyvavimo etapą.“ YIVO instituto direktorius J. Brentas pasidžiau­ gė, kad pagaliau svajonė virto realybe, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė neįmanoma, šiandien įgavo fizinę būklę – atidarytas Judaikos tyrimų centras, kuris kartu su moksliniu institutu Niujorke tęs tarptautinį bendradarbiavimą. Centro atidarymo proga parengta solidi paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, skirta unikaliam Vilniaus kultūros reiškiniui – pirmajai Lietuvoje žydų viešajai bibliotekai, kuri 1892 m. pradėjo veikti laikinose patalpose, o vėliau bendruo­ menės labdaros tarnyba šalia Didžiosios sinagogos nusprendė pastatyti specialiai bibliotekai skirtą pastatą. Parodos kuratorė – Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė priminė, kad šiemet minimos šios bibliotekos steigėjo, bibliofilo ir me­

Centrui suteiktas Strašuno bibliotekos fondų saugotojo Chaiklo Lunskio vardas, skaitykloje atidengtas jo portretas. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

cenato Mato Strašuno (1817–1885), kurio vardu 1902 m. pavadinta ši biblioteka, 200-osios gimimo metinės. Surengta paroda – geras bendradarbiavimo pavyzdys: joje buvo pristatomi ne tik Nacionalinėje bibliotekoje saugomi spaudiniai ir dokumentai, jų atsiųsta iš YIVO instituto, paskolinta iš Centrinio valstybės archyvo, Lietuvos istorijos archyvo bei Lietuvos nacionalinio muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo ir monografijos apie Strašuno biblioteką „Nuo „rožių puokščių“ iki „popieriaus brigados“. Vilniaus Strašuno bibliotekos istorija“ (hebr. Mi„likutey shoshanim“ ve-ad „brigadat haneyar“. Sipuro shel beyt eked hasefarim al shem strashun be-vilna, 2012) autorė F. Shor iš Arielio universiteto. Judaikos tyrimų centrui suteiktas bib­lio­te­ki­ nin­ko, Strašuno bibliotekos fondų saugotojo, žydų dvasinių vertybių puoselėtojo Chaiklo Lunskio (1881–1942) vardas. Centro skaitykloje suformuo­ tas aktualus humanitarinio profilio atviras fondas, orientuotas į judaikos tyrėjus. Skaitytojai čia ras ir modernių judaikos leidinių, ir galės susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomomis senosio­ mis XVI–XX a. žydų knygomis. Centro atidarymo renginius vainikavo Nacio­ nalinės bibliotekos, Valstybinio centrinio archyvo ir Žydų mokslinių tyrimų instituto 2015–2019 m. vykdomo „Vilniaus projekto“, kurio metu identi­ fikuojami, restauruojami, skaitmeninami išlikę Lietuvos žydų bendruomenės dokumentai ir spaudiniai, pristatymas. Projekto metu planuo­ jama suskaitmeninti ir specialiame kuriamame žiniatinklio portale sujungti Niujorke bei Vilniuje esančius prieškario laikotarpio YIVO archyvus, virtualiojoje erdvėje atkurti Strašuno biblioteką, prieškariu buvusią viena didžiausių Europos bib­ liotekų. Projekto apimtis – 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. dokumentų.

Po centro atidarymo visą mėnesį buvo galima lankytis Nacionalinėje bibliotekoje veikusioje parodoje ir susipažinti su gausaus čia saugomų žydų knygų fondo eksponatais.

Trinity koledžo profesorius S. Kassowas skaitė paskaitą „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“. Tai buvo pirmoji Judaikos tyrimų centro 2017–2018 m. projekto „Žinių apie žydų dokumentinį paveldą stiprinimas“ paskaita.

Prof. dr. R. Gudauskas pažymėjo, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Žydų mokslinių tyrimų instituto bendradarbiavimą, kuris trunka jau ne vienerius metus, paskatino būtent „Vilniaus projektas“. YIVO bibliotekos direktorė L. Šolocho­ va ir YIVO skaitmeninimo direktorė R. Newman pristatė šiuo metu pasiektus projekto rezultatus. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti tinklalapyje https://vilnacollections.yivo.org/, atei­ tyje dalis informacijos bus ir lietuvių kalba. Kristina Dūdaitė 5

Tema / Mokyklų bibliotekos

Noriai profesinę kvalifikaciją kelianti auditorija

VAVB, vykdydama savo projektus, pagamina ir su mokymų informacija susijusių priemonių, kurias mokyklų bibliotekininkai vėliau gali naudoti savo veikloje.

Roma Lazinkienė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vyriausioji metodininkė

2016 m. Lietuvos bibliotekų statistikos duomenimis, Alytaus ir Vilniaus apskrityse veikiančių švietimo įstaigų bibliotekose dirbo 442 profesionalūs bibliotekininkai, iš kurių tik 166 (38 proc.) turi bibliotekininkystės ar informacijos mokslų išsilavinimą. Atsižvelgdama į tai, kad dauguma mokyklų bibliotekininkų turi tik reikalingų žinių pagrindus, kurių nepakanka dirbant, taip pat į tai, kad mokyklų bibliotekininkai nėra įtraukiami į kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą ir nepatenka į švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (toliau – VAVB) ėmė daugiau dėmesio skirti šiai grupei ir jos poreikiams.

Darbas su mokyklų bibliotekininkais labiausiai matomas įgyvendinant kvalifikacijos kėlimo rengi­ nius, tad biblioteka yra parengusi atskiras mokymų programas, kurios skirtos šio tipo bibliotekininkų as­ meninėms, dalykinėms ir profesinėms kompetenci­ joms tobulinti. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas profesinėms žinioms stiprinti – Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro užsakymu doc. dr. Tado Tamošiūno vadovaujama socialinių tyrimų grupė 2009 m. atliko tyrimą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų analizė“. Mokyklų biblio­ tekininkų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvaujantys respondentai – 91 proc. – nurodė, jog 6

nori susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis nau­ jovėmis. Ir pats tyrimas aiškiai parodė, jog mokyklų bibliotekininkai siekia įgyti daugiau profesinių žinių. Kiekvienais metais VAVB atlieka bibliotekininkų apklausas, kuriomis siekia išsiaiškinti profesinių žinių poreikį. Jų analizė išryškina aktualiausias mokymų temas. Ši tematika kasmet kinta, tačiau pastebima tendencija, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekininkai, tai – bibliotekos dokumentų fondo organizavimas, skaitymo skatinimas, bendravimas su vaikais ir jaunimu, jų įtraukimas į bibliotekos veiklas, komu­ nikacija ir bendradarbiavimas.

Užuomazgos – prieš dešimtmetį Pirmieji rimti žingsniai žengti, kai 2007 m. pradė­ ta teikti profesinė pagalba įsteigtų švietimo įstaigų bib­ liotekoms, o jų darbuotojų mokymas tapo prioritetine veiklos sritimi. Buvo aplan­ kyta nemaža dalis mokyklų bibliotekų, de visu susipažinta su jų veikla ir problemomis, darbo vietose teikiamos kon­ sultacijos, parengta pradinio mokymo programa, organi­ zuoti mokymai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka mokyklų bibliotekininkams rengia profesinių žinių dienas. Pastaruoju metu, Reguliarus bendradar­ bendradarbiaudama su įvairių sričių specialistais, kviečia juos skaityti paskaitų. Nuotraukoje – Vilniaus universiteto Komunikacijos biavimas prasidėjo 2012 fakulteto lektorius dr. Vincas Grigas. VAVB nuotr. metais, kai VAVB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) mokymų programas psichologijos, viešųjų ryšių, Mokyklų bibliotekų skyriumi ir du kartus per metus komunikacijos ir kitomis įvairiomis temomis. 2015 m. VAVB surengė mokymus 213 mokyklų ėmė organizuoti profesinių žinių dienas. Šių mo­ kymų tikslas buvo suteikti kuo daugiau žinių apie bibliotekininkų, t. y. 42 proc. visų mokymų dalyvių, dokumentų fondo sudarymo procesus. Mokymuose 2016 m. – 113, t. y. 27 proc., 2017-aisiais planuo­ dalyvavo LBD Mokyklų bibliotekų skyriaus nariai iš jama surengti mokymus maždaug 100 mokyklų visos Lietuvos. Siekiant į mokymus įtraukti Alytaus bibliotekininkų. ir Vilniaus regionų mokyklų bibliotekininkus, imti VAVB mokytų mokyklų bibliotekininkų skaičius organizuoti bendri mokymai tiek LBD Mokyklų (esamas ir planuojamas) 2015–2017 m. bibliotekų skyriaus nariams, tiek Alytaus ir Vilniaus 250 regiono mokyklų bibliotekininkams. Veikla vykdoma tik projektų lėšomis Gaila tik, kad buvo susidurta su finansinėmis problemomis. Biblioteka nebepajėgė biudžeto lėšo­ mis organizuoti mokymų, nes norinčiųjų mokytis skaičius augo, o priimti visų galimybių nebuvo. Mokymų dalyviai, paskelbus registraciją, sąrašus užpildo per pirmąjį pusvalandį, o tai rodo didžiulį kvalifikacijos kėlimo poreikį. VAVB, siekdama užtikrinti tolygų ir tęstinį mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą, ėmė rengti kvalifikacijos kėlimo projektus, kuriuos teikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai daliniam finansavimui gauti. Pastaruosius trejus metus vykdomas mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas yra pagrįstas išskirtinai projektine veikla. 2015 m. VAVB vykdė kvalifikacijos kėlimo projektą „Mokyklų bibliotekininkų atstovavimo gebėjimų stiprinimas“, 2016-aisiais – „Naujos technologijos ir nauji skaitymo skatinimo būdai skaitmeninio pasaulio čiabuviams“, 2017 m. – „Iš­ manioji karta – išmanus bendravimas“. Gavusi finansavimą, biblioteka galėjo pradėti bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, skaitančiais paskaitas, rengiančiais adaptuotas

200

213

150

113

100

100

50 0

2015 m.

2016 m.

2017 m. (planuojama)

Metodiniai ir mokomieji leidiniai VAVB yra parengusi keletą metodinių leidinių bei mokomąją medžiagą: 2015 m. išleista praktinė priemonė „Bibliotekos fondo sudarymas. Praktinė priemonė mokyklų bibliotekininkams“ (aut. VAVB Informacinių išteklių centro vadovė Asta Kazakevi­ čiūtė-Bankauskienė) ir mokomoji medžiaga „Gerieji atstovavimo mokyklų bibliotekoms pavyzdžiai“ (sud. VAVB specialistai Aldona Jeleniauskienė, dr. Laura Juchnevič, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė), 2016 m. – mokomoji medžiaga „Naujosios techno­ logijos ir nauji skatinimo skaityti būdai skaitmeni­ nio pasaulio čiabuviams“ (sud. VAVB specialistai Neringa Androšiūnaitė, Šarūnas Šulcas, dr. Laura Juchnevič, Gerda Putnaitė, Odeta Maziliauskienė).

7

Parengtais dalijamosios medžiagos komplektais mokyklų bibliotekininkai gali naudotis pasibaigus kvalifikacijos kėlimo renginiams. Be to, pagaminta įvairių kanceliarinių priemonių su mokymų infor­ biblioteką“, macija, sukurtas ženkliukas – „Aš kurį mokyklų bibliotekininkai naudojo praktinėje veikloje, pavyzdžiui, organizuodami edukacinius renginius ir skatindami skaityti. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriumi ir knygynu „Rotas“, jau keletą metų mokyklų biblio­ tekininkams suteikiama galimybė gauti naujausios profesinės literatūros ar vaikams ir moksleiviams skirtos informacinės medžiagos anglų kalba apie galimybes tobulintis, studijuoti užsienyje, apie stovyklas, mainų programas. VAVB specialistai yra parengę ir nuolat papildo profesinių leidinių lentyną.

Patiriami sunkumai Po kiekvienų mokymų atliekami įvertinimai parodo, jog mokyklų bibliotekininkams tokia kvalifikacijos kėlimo forma yra naudinga – visą gaunamą informaciją ir įgytas naujas žinias jie stengiasi pritaikyti tiesioginiame darbe. Žinoma, organizuojant tokius renginius, susidu­ riama su sunkumais. Pirmoji tendencija – mokymų dalyviai iš tolimesnių rajonų atvyksta rečiau. Pa­ grindinė auditorija yra Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono bibliotekininkai. VAVB ar pačios mokyklos neapmoka kelionės išlaidų, todėl tai tampa kliūtimi. Siekiant gerinti šią situaciją, auditoriniai mokymai derinami su nuotoliniais, tokiu būdu suteikiant galimybę tolimesnių rajonų mokyklų biblioteki­ ninkams gauti žinių.

Kita problema – netolygus finansavimas. Kvali­ fikacijos kėlimo renginiai įgyvendinami iš projekti­ nių lėšų, tad toks nepastovus ir kiekvienais metais skirtingas biudžetas neleidžia tolygiai ir sistemiškai vykdyti veiklos. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir toliau planuoja įgyvendinti kvalifi­ kacijos kėlimo programas ir projektus, siekdama tobulinti mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir bendradarbiavimą. O mokymų dalyvių atsiliepimai įrodo, jog gautos naujos idėjos suteikia drąsos ir ryžto kūrybiškai pažvelgti į bibliotekoje vykdomas veiklas ir atsiriboti nuo nusistovėjusių stereotipų.

Literatūra

Juchnevič, Laura. Bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo veikla Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus VB. Tarp knygų, 2013, Nr. 5, p. 6–8. Lazinkienė, Roma. 2016 m. mokymų vertinimo analizė. 2016. 34 p. Mokyklų bibliotekininkų mokymų medžiaga Gerieji atstovavimo mokyklų bibliotekoms pavyzdžiai [interaktyvus] <http://regionas. amb.lt/wp-content/uploads/2015/12/Leidinys-ORIGINALAS.pdf>. 2015 m. 41 p. Mokyklų bibliotekininkų mokymų medžiaga Naujosios technologijos ir nauji skatinimo skaityti būdai skaitmeninio pasaulio čiabuviams [inte­ raktyvus] <http://amb.lt/regionas/data/public/uploads/2016/12/2016m.-naujos-technologijos-ir-nauji-skaitymo-skatinimo-budai-skaitme­ ninio-pasaulio-ciabuviams.pdf>. 2016. 36 p. Socialinių tyrimų grupė Ugdymo plėtotės centro užsakymu (ty­ rimo vadovas dr. Tadas Tamošiūnas) Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijų analizė: tyrimo ataskaita [interaktyvus] <http://portalas. emokykla.lt/Documents/Tyrimai/ES/PDF/Ataskaita_MOBIK.pdf>. 2009. 136 p. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regi­ ono bibliotekų tinklalapis [interaktyvus] <http://amb.lt/regionas/lt/> Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro 2015 m. veiklos ataskaita [rankr.]. 2015. 27 p. – Saugoma VAVB Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centre. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro 2016 m. veiklos ataskaita [rankr.]. 2016. 24 p. – Saugoma VAVB Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centre.

2015–2016 m. VAVB mokyklų bibliotekininkams parengė keletą leidinių: praktinę priemonę ir dvi elektronines mokymų medžiagas.

8

Pokalbis

Remigijaus Ramoškos nuotr.

„

Edita Urbonavičienė: „Su azartu priimu kasdien manęs laukiančius iššūkius“

Dalykiška, greitai pagaunanti esmę, planuojanti, o tuo pat metu nemėgstanti girtis ir būti giriama, tvirtai besilaikanti žodžio ir mėgstanti savo darbą. Taip trumpai galima būtų apibūdinti už sėkmingą bibliotekų veiklų viešinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, inovatyvių paslaugų, naujų darbo metodų diegimą 2016 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardą pelniusią Editą Urbonavičienę – Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadovę. Kad ir kiek mėginau pokalbį pakreipti asmeniškesne linkme, Edita vis rasdavo neatremiamą argumentą, kad vien apie ją kalbėti nereikia, esą „labai daug panegirikos“. Į biblioteką atėjusi iš verslo pasaulio, ir dabartinėje veikloje ji stengiasi neprarasti veržlumo, kultūrai ir jos kuriamai pridėtinei vertei yra pasiryžusi suteikti konkurencinį pranašumą.

Biblioteka gali būti pirmasis laiptelis tobulėjimo skalėje, bet gali būti ir pažinimo takas, kur kiekviena stotelė žada naujų potyrių.

Atsiimdama geriausiam jaunajam biblio­tekininkui skirtą apdovanojimą, pasakėte, jog pagal specialybę nesate bibliotekininkė. Statistikos skaičiai taip pat vis dažniau atskleidžia, kad bibliotekose gausėja įvairų išsilavinimą turinčių specialistų. Kaip Jūs paaiškintumėte šią tendenciją? Manau, kad tai susiję su bibliotekų vaid­ mens kaita. Prieš gerą dešimtmetį į biblio­ tekas dar buvo įprasta žiūrėti kaip į knygų saugyklas, dabar vis dažnesnis apibūdinimas „daugiau nei knygos“. Tai ženklas, kad biblio­ tekų įvaizdis keičiasi. O šis virsmas greičiau­ siai prasidėjo su pirmuoju projekto „Bibliote­

kos pažangai“ etapu, kai bibliotekininkai gavo naujo impulso ir uždavinių. Turbūt kaip tik tuomet bibliotekoms prireikė komunikacijos specialistų, projektų vadybininkų, tyrėjų, psichologų ar kitų specialybių atstovų, kurie praplėtė ir paįvairino teikiamų paslaugų spek­ trą, sustiprino jų kokybę. Kaip ir sakiau, pati nesu bibliotekininkė ir neišmanau bibliotekinių procesų, bet esu tvir­ tai įsitikinusi, kad geriausi rezultatai randasi iš mūsų skirtybių. Gebėdami sujungti biblioteki­ ninkų ir kitą išsilavinimą turinčių specialistų žinias bei patirtį, sukursime stiprią ir patrau­ klią biblioteką – tokią, kokios reikia žmonėms. 9

Grįžkime prie Jūsų. Kaip, Edita, tapote bibliotekos darbuotoja? Gal tai buvo tiesiog, kaip dabar pasirodė, lemtingas Jūsų karjerai atsitiktinumas? Bet štai bibliotekų sistemoje dirbate beveik 10 metų, o per geriausiųjų paskelbimo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmes pasidžiaugėte, kad Jūsų pelnytas metų jaunojo bibliotekininko vardas yra patvirtinimas, kad „einate teisingu keliu“. Visuomet sau sakau: jei sekasi – viską darau gerai ir einu teisingu keliu. O kada sekasi? Kai tiki tuo, ką darai, ir gyveni tuo, ką darai. Būtent taip man ir yra. Dar paauglystėje, rinkdamasi profesi­ ją, žinojau – noriu dirbti kultūros srityje. Kultūra kuria vertę, net menkutė užduotis yra prasminga ir kilni. Argi ne smagu, kai gali kurti leidinius, virtualias parodas, edukacines programas? Visa tai ir dar daugiau darome bibliotekoje. Gavusi kvietimą prisidėti prie bibliotekos komandos, dirbau verslo sektoriuje. Mane žavi verslo veržlumas, greitis ir kuriamas pranašumas, tačiau ten pagrindinis tikslas ir siekis yra uždirbti pinigus. Bet pinigai patys savaime vertės nekuria. Gal kaip tik dėl to darbo organizavimo versle prin­ cipus stengiuosi perkelti į kultūros lauką – tokiu būdu sukursime didesnį konkurencinį pranašumą ir pasieksime daugiau laimėjimų.

„Vasara su knyga“. Tai buvo viena populiariausių ir geriausiai pasisekusių metų veiklų. Ne viename renginyje Jūs pristatėte šią gerąją patirtį. Kas, Jūsų nuomone, lėmė jos sėkmę? Visų pirma – bendradarbiavimas. Juk dirbome su jungtine komanda, kurią sudarė atstovai iš skirtingų apskričių viešųjų bibliotekų, taigi mums visiems teko nemenkas iššūkis suderinti visas veiklas ir jas koor­ dinuotai organizuoti. Antra – visuotinis įsitraukimas. Juk skaitymuose „Vasara su knyga“ dalyvavo visos Lietuvos viešosios ir nemažai mokyklų bibliotekų! Didžiausias mūsų komandai tekęs uždavinys buvo surengti tiesioginę 12 valandų trukusių skaitymų transliaciją. Darbą apsunkino dar ir tai, kad skaity­ mai vyko penkiuose šalies miestuose esančiose bib­ liotekose, tad turėjome kelias filmavimo ir kūrybines komandas. Tačiau rezultatai buvo stulbinantys ir viršijo visus organizatorių lūkesčius!

Jeigu paklausčiau jaunimo žargonu – kas Jus labiausiai „veža“ šioje veikloje? Jei neklystu, pradėjote nuo bibliotekos viešųjų ryšių specialisto pozicijos, o dabar jau kelerius metus vadovaujate Strateginės plėtros ir inovacijų centrui, kuris atsakingas už darbuotojų kompetencijų ugdymą, projektų valdymą, komunikacijos vadybą, tiriamąją veiklą, elektroninių paslaugų plėtrą. Projekto „Skaitymas šeimoje: nuo lopšinių iki šiurpių“ išvyka Žemaitijoje. Ievos Birmantaitės nuotr. Kaip ir sakiau, didžiausias mano stimulas – meilė tam, ką darau. Atiduodu save visą ir to paties tikiuosi iš kitų. Esu dirbusi ir administrato­ Už visa tai turime būti dėkingi mūsų komandą re, ir rinkodaros specialiste, bet artimiausia veiklos vedusiai dr. Laurai Juchnevič, Vilniaus apskrities sritis man – komunikacija arba viešieji ryšiai. Nors Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direk­ labai norėtųsi skirti daugiau laiko profesiniam toriaus pavaduotojai. Ir, žinoma, labai džiaugiuosi tobulėjimui, šiuo metu esu dėkinga už suteiktą Kauno regiono viešosiomis bibliotekomis – mūsų pasitikėjimą vadovauti kelioms strateginėms organizuotų skaitymų ir pritrauktų dalyvių Kauno apskrities viešosios bibliotekos veikloms, skaičius buvo didžiausias šalyje! su azartu priimu kasdien manęs laukiančius vis naujus iššūkius. Būdama Kauno regiono Dabar labai populiaru kalbėti Kultūra kuria vertę, bibliotekų tarybos narė, turbūt apie žaidybinimą, tad savo darbą net menkutė užduotis be vargo pasakytumėte, ar daug prilyginčiau ruletei. Kas naujo ir yra prasminga ir kilni. jaunų žmonių dirba bibliotenetikėto manęs lauks šiandien? Pri­ kų sistemoje. Kokias pastebite imti ir įveikti visa tai – štai mano Argi ne smagu, kai tendencijas šiuo požiūriu? Jei veiklos variklis. gali kurti leidinius, bibliotekoje ar kultūros sektoriuje apsisprendęs dirbti jaunuolis Pernai, Bibliotekų metais, Lievirtualias parodas, paklaustų Jūsų patarimo, ką jam tuvoje vyko šalies apskričių viešųjų edukacines programas! atsakytumėte? bibliotekų kuruojamas projektas

„

10

bibliotekos tapo patrauklesnėmis darbovietėmis – sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju mano atsakymas jaunuoliui būtų vienareikšmiškas – rinkis bibliote­ ką nedvejodamas! Biblioteka – vis dar neatrasta erdvė saviraiškai ir pažinimui, taigi dviguba nauda garantuota. Viena vertus, čia realizuosi save, aktyviai dirbda­ mas įdomų kūrybinį darbą, kita vertus, pažinsi ir išmoksi naujų dalykų. Biblioteka gali būti pirmasis laiptelis tobulėjimo skalėje, bet gali būti ir pako­ pinis pažinimo takas, kur kiekviena stotelė žada naujų potyrių. Esate vedusi mokymus, kaip įtaigiai pristatyti savo biblioteką, sukurti žinutę, kuri pasiektų norimą tikslą. Siūlau ir Jums „praktinę užduotį“ – prisistatyti žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams. Tam suteikiame Jums, tarkim, 1000 spaudos ženklų, kuriuos galite išnaudoti, kaip E. Urbonavičienė skaito pranešimą apie Bibliotekų metus tarptautinėje konferencijoje „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“, 2016 m. Lietuvos aklųjų bibliotekos nuotr. tik širdis geidžia... Aš tiek daug apie save papasa­ Turbūt sutiksite, kad jaunų žmo­ kojau... Didžiuma rezultatų, už ku­ nių bibliotekose niekuomet nebus riuos esu įvertinta, nebuvo pasiekta per daug, bet, kaip ir anksčiau vienumoje. Tad labai norėtųsi minėjau, jaunystę, veržlumą ir idėjų kalbėti apie šaunią komandą, apie Savo darbą proveržį reikėtų suderinti su patir­ visų užsidegimą ir atsidavimą prilyginčiau ruletei. mūsų timi ir įgūdžiais. Svarbiausia, kad bibliotekai. Bet gana apie save ir jaunosios ir vyresnės kartos atstovai Kas naujo ir netikėto apie mus. Jeigu jau leidžiate „kaip vieni kitus papildytų ir tokiu būdu tik širdis geidžia“, žurnalo skaity­ manęs lauks praturtintų bibliotekas. tojams mieliau pristatysiu pagrin­ šiandien? Priimti ir dinius įtaigios žinutės kūrimo Manau, per pastarąjį dešimtme­ tį bibliotekose padaugėjo ne tik įveikti visa tai – štai principus, kuriuos galėsite pritai­ skirtingų profesijų darbuotojų, bet mano veiklos variklis. kyti patys pristatydami save, savo ir jaunų specialistų. Ar taip atsitiko biblioteką ar ką tik prireiks. dėl to, kad bibliotekoms pradėjo Taigi, norėdami daryti įtaką trūkti naujo matymo, ar dėl to, kad kitiems ir pakeisti kitų požiūrį ar elgesį norima linkme, atsiminkime 3 pagrindinius ir svarbiausius principus. Visų pirma, žinutės adresatas – kas yra tie žmonės, kuriems skiriame žinutę? (pvz., senjorai). Ant­ra, nauda adresatui – kokią jiems svarbią proble­ mą mes išspręsime? (pvz., išmokysime sukurti asmeninę paskyrą socialiniuose tinkluose). Trečia, konkretūs veiksmai – ką jie turėtų padaryti? (pvz., užsiregistruoti ir ateiti į mokymus). Papildykime žinutę faktais (statistika, tyrimų išvados), siuže­ to (sėkmės istorijos, pasakojimai) ar emociniais (anekdotai, linksmos istorijos) elementais ir ji taps dar įtaigesnė. Panaudokime visus penkis žmogaus pojūčius ir tokia žinutė ilgam įstrigs į atmintį. Greičiausiai visa tai jums yra seniai žinoma, bet ar visada tuo pasinaudojame?

„

Projekto „Skaitymas šeimoje: nuo lopšinių iki šiurpių“ išvyka Žemaitijoje. Saldainių gamybos dirbtuvės. Ievos Birmantaitės nuotr.

Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Asta Stirbytė

11

Projektai

Suskaitmenintų lietuvių literatūros kūrinių – vis daugiau Aušra Trabšienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo naudą galima patirti daugelyje veiklos sričių: ir mokantis, ir rašant mokslinį darbą ar sumanius pasklaidyti praeities spaudą arba paganyti akis į muziejų eksponatų vaizdus.Tarkim, jūs norite„pavartyti“ Danieliaus Kleino 1653 m. išleistą pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“ arba pasigėrėti Mstislavo Dobužinskio piešiniais iš Lietuvos dailės muziejaus fondų, bet tokie reti egzemplioriai nėra taip plačiai prieinami. Tuomet surenkate epaveldas.lt ir be vargo galite tenkinti savo norus. Šiame portale galima susipažinti ne su viena suskaitmeninta dokumentinio paveldo, muzikos kūrinių, muziejų vertybių kolekcija. Nuo 2012 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, epaveldas.lt platformoje įgyvendindama Europos Sąjungos lėšomis 2012–2014 m. finansuotą projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ ir tęstinę veiklą – projektą„Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“ (2016 m. rugpjūtis–2017 m. liepa), kuria Lietuvių literatūros klasikos kolekciją. Šiuo metu kolekcijoje suskaitmeninti ir paskelbti 1263 lietuvių autorių kūriniai. Per metus Lietuvių literatūros klasikos kolekcija pasipildė 200 kūrinių, iš kurių 121 suskaitmenintas gavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos dalinį finansavimą. (Apie kitus šio projekto rezultatus rašyta: Tarp knygų, 2017, kovas, p. 9–12.) Šios knygos skaitmeninamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir pasirašant autorines licencines sutartis dėl teisės skaitmeninti kūrinius ir skelbti juos

12

svetainės epaveldas.lt Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje. Portale epaveldas.lt vartotojai literatūros kūrinius gali skaityti pasirinktu formatu ir n e a t l yg i n t i n a i su sąlyga, kad: kūrinys (visas ar jo dalis) naudojamas tik asmeniniais tikslais; draudžiama kūrinį (visą ar jo dalį) naudoti komerciniais tikslais ir reklamai; draudžiama kūrinį (visą ar jo dalį) pa­ daryti viešai prieinamą kitose interneto svetainėse ar kitaip jį platinti. Vykdant projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio

plėtra“, buvo pasirašyta 60 atlygintinų sutarčių su autoriais / autorių teisių turėtojais dėl 121 kūri­ nio. Kai kurie autoriai / autorių teisių turėtojai, vertindami projekto svarbą ir naudą visuomenei, pasirinko neatlygintinas licencines sutartis (8 su­ tartys, 9 kūriniai). Ši kolekcija nuo kitų svetainės epaveldas.lt kolek­ cijų skiriasi tuo, kad joje skelbiami kūriniai suteikia vartotojui galimybę: • atsisiųsti į savo kompiuterį ar mobilųjį įrenginį skaitmenintą kūrinį pasirinktu formatu (EPUB; MobiPocket, PDF, HTML, TXT); • skaityti knygas internete; • atsisiųstą knygą skaityti neprisijungus prie inter­ neto bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje; • atlikti viso teksto paiešką. Tai – vienas pagrindi­ nių e. knygų privalumų mokiniams, mokytojams, tyrėjams, bibliotekininkams; • užsisakyti / rezervuoti ir gauti elektroninių knygų skaityklę bibliotekoje. Remdamiesi stebėsenos rodikliais, galime daryti išvadą, kad vartotojai mielai naudojasi minėtos plat­ formos suteikiamomis galimybėmis. 1 lentelėje pateikta Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje esančių elektroninių knygų peržiūros statistika pagal formatus:

Vartotojų atsiliepimai Norėdami sužinoti vartotojų nuomonę apie Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje skelbiamų kūrinių naudingumą, paprašėme skirtingų vartotojų grupių atstovų pateikti savo atsiliepimus. Eva Rutkauskaitė (9 m.), Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos mokinė, būsima ketvirtokė: „Su interneto svetaine epaveldas.lt susipažinau dar pirmoje klasėje. Mokyklos projektui „Mano re­ ceptas“ rinkau medžiagą ir su mama ieškojome senų lietuviškų receptų knygų. Radome 1893 m. išleistą knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“. Buvo labai smagu, kad pateiktas senos knygos viršelis sudomino ir mano draugus.

Iš 2 lentelės matyti lietuvių literatūros kūrinių užsakymas skaityklėse:

Siekiant skatinti skaitymą, sudaryti geresnes sąly­ gas vaikų ir jaunimo literatūros kūrimui bei sklaidai, sudaryti geresnes sąlygas skaitytojams susipažinti lietuvių autorių literatūra, portale epaveldas.lt ir toliau bus pildoma Lietuvių literatūros klasikos kolekcija.

Nors mieliau skaitau spausdintines knygas, skaitmenintos knygos, kurias galiu atsiversti kompiuterio ekrane, padeda atsirinkti, ką norėčiau paskaityti, rasti kūrinių, iliustracijų mokyklos projektams. Rengdamasi meninio skaitymo kon­ kursui „Ir knyga mane augina“, įdomių ir rečiau skaitomų kūrinių taip pat pirmiausia ieškojau šioje svetainėje ir labai apsidžiaugiau, kai radau iliustruotą lietuvių mitologinių sakmių rinktinę „Sužeistas vėjas“. Pasirinkusi sakmę „Velnias ir mergina pirty“, galėjau dalyvauti miesto konkurse. Būtų labai įdomu skaitmenintų knygų kolekci­ joje rasti senų vadovėlių, iš kurių mokėsi tėveliai ir seneliai, lietuviškų enciklopedijų ir kitų pažin­ tinio, istorinio turinio knygų vaikams.“ 13

Emilija Niauraitė, 10 klasė: „Lietuvių literatūros klasikos kolekcija pa­ sinaudojau daugiau nei prieš metus. Svetainėje epaveldas.lt susiradau knygas, kurias mums re­ komendavo perskaityti lietuvių kalbos mokytoja. Nudžiugau suradusi Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešė­ ly“, kitas knygas. Tai sutaupo daug laiko, nes net per mobilųjį telefoną gali skaityti reikiamą knygą.“

Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Beje, mano nuomone, būtų naudinga suskaitmeninti istorinių kelionių serijos knygų. Pvz., Ryszardo Kapuścińskio „Keliones su Herodotu“. Tokios knygos lengvai skaitomos, leidžia pažinti kraštus, į kuriuos keliaujama...“ Audronė Berezauskienė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja: Aušra Skardžiukienė, istorijos mokytoja: „Apie svetainę epaveldas.lt sužinojau iš interne­ to. Lietuvių literatūros klasiką e. knygyne skaitau dažniau dėl profesinio tobulėjimo. Kai su mokine ruošėm brandos darbą (bandomąjį), pasinaudojau Simono Daukanto raštais, Balio Sruogos ,,Radvila Perkūnas“ ir kitomis knygomis. Mano abiturientai, tie, kurie intensyviai naudojasi skaitmeniniais leidiniais, ne visas knygas šioje svetainėje randa. Siūlyčiau, pasitarus su lietuvių kalbos mokytojais, pasistengti labiau atsižvelgti į 11–12 klasėms pri­ valomos lietuvių literatūros sąrašą. Puiku, kad svetainėje galima rasti istorinių knygų, bet jos labiau yra specialistų ir studentų objektas, o ne vidurinės mokyklos mokinių... Tačiau dalimi šių knygų galėtų pasinaudoti stip­ rūs mokiniai, kurie rašys brandos darbą (vietoj egzamino). Žinoma, jos naudingos mokiniams, besiruošiantiems istorijos olimpiadoms ir kitiems istorijos žinias plečiantiems asmenims. Many­ čiau, dėl kolekcijos turinio kažkiek galėtų patarti

14

„Projektas yra reikšmingas bei naudingas ir bibliotekininkams, ir bibliotekų vartotojams. Pa­ grindinė priežastis – patogumas, nes reikalinga knyga yra prieinama internete ir pasiekiama net neišėjus iš namų. Tačiau yra viena problema – portalui epaveldas.lt vis dar trūksta reklamos, ypač regionuose projekto organizatoriams reikėtų apie tai daugiau kalbėti bei rašyti. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Sta­ nislovo Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojai gali įvertinti šio portalo populiarumą tiek, kiek vartotojai naudojasi šia paslauga iš bibliotekos arba, ieškodami vartotojams informacijos, portalu naudojasi patys bibliotekininkai. Apklausus Anykščių viešosios bibliotekos vartotojus, pavyko išsiaiškinti, kad iš šiuolaiki­ nės lietuvių literatūros klasikos kūrinių, perkeltų į elektroninę erdvę, populiarūs yra šių autorių: Stanislovo Abromavičiaus, Kęstučio Kasparavi­ čiaus, Vilės Vėl, Alberto Misevičiaus, Selemono Paltanavičiaus bei Gendručio Morkūno – kūri­ niai. Mažiau dėmesio sulaukė Vlado Dautarto,

Gedimino Isoko, Gintauto Dabrišiaus bei Albino Žukausko knygos. Tarp mokyklinio amžiaus var­ totojų populiariausi tie kūriniai, kurie yra įtraukti į mokyklų programinės literatūros sąrašus. Anykščių viešosios bibliotekos Krašto doku­ mentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojai bei skaitytojai džiaugiasi kraštiečio rašytojo Juozo Baltušio į elektroninę erdvę perkeltomis kny­ gomis: „Sakmė apie Juzą“ (2007) ir „Parduotos vasaros“ (1985). Ypač anykštėnus džiugina, kad skaitmeninti buvo pasirinktas J. Baltušio roma­ no „Sakmė apie Juzą“ tekstas iš paskutinio – septinto leidimo, parengto spaudai paties autoriaus. Bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje yra saugo­ ma minėtos 1979 metų leidimo knygos atskirų dvylika lapų su autoriaus ranka pataisytais ir perrašytais tekstais, kurie sutam­ pa su tekstais knygoje, perkeltoje į elektroninę erdvę. Tuos lapus anykštėnams bibliotekininkams prieš 15 metų perdavė dabar jau šviesaus atminimo poetė Alma Karosaitė.“

Anykščių viešojoje bibliotekoje saugoma rašytojo J. Baltušio ranka taisytos knygos „Sakmė apie Juzą“ (1979) dvylika lapų (AVB KDKS, F. 8).

Dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas: „Lietuvių literatūros grąžinimas iš bibliotekų saugyklų į skaitmeninę Lietuvių literatūros klasikos kolekciją atveria sąlygas visiems susipažinti su pra­ eities ir gyvųjų klasikų kūriniais. Kartu tai – ir pa­ veldo atvertis šių dienų skaitytojams, neturintiems galimybės įdėmiau susipažinti su šiuo palikimu. Aktyviau panaršę po svetainės turinį, nustembame

išvydę lietuvių rašybos, knygos dizaino, formato ir įrišimo evoliuciją. Kai kur pastebėsime ir buvusios bibliotekos antspaudą ar šiltą dedikaciją bičiuliui. Tai – knygos gyvenimo ženklai, kai knyga skatino bendrystę, kai atgulė į specialius fondus ar buvo išsaugota ateities kartoms. Kiekvienas skaitmeninį turinį skaitome skir­ tingai, bet šioje skaitmeninėje Eklasikos platfor­ moje galimybės individualizuoti skaitymo patirtis vartotojus maloniai nuteikia, be to, tam nereikia papildomo pasirengimo. Šiuo vasaros laikotar­ piu daugelis literatūros mėgėjų galės laisviau pasižvalgyti ne vien po knygynus ir bibliotekas, bet ir padaryti didesnių ar mažesnių atradimų „vartydami“ šią kolekciją. Jei neapsiribosime lietuvių literatūros klasiku Kristijonu Donelaičiu, išvysime daug įdomių rašytojų, galėsime įvertinti leidėjų įdėtą triūsą. Pats pirma peržiūriu mažai žinomų Žemaitijos kūrėjų darbus, kurie daugeliu atvejų nepasuko literatūros vagos, bet dažnu atveju į ją tiesiog įsi­ liejo ir platino, kartais išliko vietos bendruomenių legendomis. Paminėsiu tik vieną kūrinį – tragiško likimo poeto Albino Baltramiejūno-Gilbonio Šiauliuose išleistą poezijos knygelę „Aiškūs žo­ džiai“ (1940). Šio kūrinio beveik visas tiražas sovietinio saugumo 1940 m. rudenį „Spaudos“ spaustuvėje buvo konfiskuotas ir sudegintas. Išliko vos keletas egzempliorių, kurių vienas į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pirmtako fondus pateko su cenzorių žymėmis ir užrašyta rezoliucija. Šiuo metu, įveikiant laiko ir fizines sąlygas, galima susipažinti su šiuo prarasto poeto kūriniu ir unikaliu egzemplioriumi. Interneto ir skaitmeninės galvosenos spe­ cialistas Nicholas Carras iškėlė mintį, kad internetas yra sukurtas tam, kad mus blaškytų, bet kartu daugeliui mūsų jis leidžia greitai pa­ siekti tai, kam daž­ nai trūksta laiko ar galimybių. Manau, jog šias mintis pa­ tvirtintų daugelis į pajūrį išsirengusių literatūros mėgėjų – nebent pajūryje būtų gera biblioteka!“

15

Šiandien aktualu

Bibliotekininkystės tyrimai žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis

Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys balandžio 5 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

Dr. Regina Varnienė-Janssen Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro vadovė

Dr. Vincas Grigas Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro tyrėjas

Sparti žinių visuomenės, skaitmeninės informacijos plėtra atvėrė naujus horizontus bibliotekininkystės tyrimams. Šios dienos universitetų pertvarkos kontekste aktualu aptarti mokslo tiriamojo ir studijų procesų integraciją, kuri numatyta istorinės bibliotekininkystės studijų ir mokslinių tyrimų kalvės Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto struktūroje kuriant naujus padalinius. Tarp naujai įsteigtų padalinių yra ir Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras.

Šių metų balandžio 5 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui ir Vilniaus universiteto bibliotekai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, buvo įkurtas Bibliotekų ir informacijos organizavi­ mo mokslinių tyrimo centras. Sutarties pasirašymo proga Vilniuje reziduojančių bibliotekų vadovai bei Kultūros ministerijos atstovai diskutavo apie bibliotekininkų rengimą ir mokymosi visą gyve­ nimą organizavimą. Vienas iš diskusinių klausimų buvo moksliniai tyrimai bibliotekininkystės srityje ir jų pritaikymas praktinėje veikloje. Diskutantai 16

pabrėžė, kad dėmesys turi būti skiriamas iš prak­ tinių bibliotekų darbo reikmių kylančioms tyrimų temoms. Štai keletas jų. Pirmiausia, akcentas skirtas bibliotekininko kompetencijų tyrimams. Pageidaujama parengti tiek plataus profilio, tiek orientuotų į mokslo sritis bibliotekininkų specializacijas, bibliotekininko kompetencijų modelį. Bibliotekininko darbo de­ damosios – pedagoginė, edukacinė veikla, dalyko specializacija, bibliografinio darbo specifika – iš­ lieka ir toliau svarbios.

Antra, pabrėžiamos mokslometrinės, bibliomet­ rinės, altmetrinės analizės taikymo bibliotekose galimybės, jų propagavimas, taip pat tarpsektori­ niai tyrimai, įtraukiant ir suskaitmenintą kultūros paveldą, kuriant naujus suskaitmeninto turinio atrankos metodus ir modelius. Trečia, bibliotekų informacinių sistemų raidos analizė, jų pritaikymas atsižvelgiant į informacinės infrastruktūros ir vartotojų elgsenos pokyčius. Svarbiu aspektu čia nurodoma ir informacijos var­ totojų elgsenos tyrimai, metaduomenų išsamumas bei atitiktis šiuolaikinių vartotojų poreikiams. Ketvirta, keliama bibliotekininko, bibliotekos įvaizdžio ir jos prestižo kūrimo tyrimų svarba, bibliotekų inovatyvių veiklos rūšių analizė, vertini­ mas, kurios bibliotekos teikiamos paslaugos kuria pridėtinę vertę ir kaip, taip pat bibliotekų veiklos fi­ nansinis pagrindimas, sukuriama ekonominė vertė. Galiausiai išskirti informacijos išteklių, knygos kultūros ir moderniųjų medijų raidos ir sąveikos tyrimai, bibliotekų informacijos išteklių pridėtinės vertės visuomenei nustatymo metodai.

Skaitmeninė revoliucija Spartūs pokyčiai infosferoje lėmė, kad esmingai pakito informacijos paieškos sistemos, įsivyrauja sudėtingi, sąryšiais (semantika) grįsti išteklių ap­ rašymo metodai, kuriamos galingos informacijos ir duomenų valdymo sistemos, didėja informacijos apsaugai, privatumo išsaugojimui keliami reikala­ vimai, daugėja ilgalaikio dokumentų išsaugojimo problemų. Sparčiai besiplėtojančios informacinės ir ko­ mu­n ikacinės technologijos daro didelę įtaką dokumentuotos informacijos komunikacijos grandinei. Moore‘o dėsnis (angl. Moore Law)1 tei­ gia, kad kas dvejus metus mikroschemoje esančių elektroninių komponenčių skaičius padvigubėja. JAV Brookingso instituto Hamiltono projekto ty­ rėjų (angl. The Hamilton Project at the Brookings Institution)2 padaryta įžvalga, kad kasmet vis galin­ gesni kompiuteriai kainuoja pigiau, o Tarptautinė duomenų korporacija (angl. International Data Corporation) 3 prog­n ozuoja ženklų sukuriamų duomenų kiekio augimą. Visa tai rodo, Įkurtas Bibliotekų ir kad informacijos ir duomenų informacijos organizavimo dokumentavimas šiandieną reikalauja ekspertinių žinių, mokslinių tyrimų centras gebėjimų, paslaugų teikimo savo veiklą orientuoja į modelių, kurie dar net nėra bibliotekų ir informacijos sukurti. Šiame kontekste reikia at­ organizavimą sumanios kreipti dėmesį, kad atvirosios visuomenės ir sumanaus prieigos iniciatyvų aktyvus valdymo sąlygomis. plėtojimas pasaulyje ir Lie­ tuvoje 4 , el. knygų leidybos

„

apimčių augimas Lietuvoje5, el. dokumentų kūrimo apimčių augimas, skaitmeninių vaizdo ir garso įrašų išsaugojimo iniciatyvos6 rodo dokumentinės komunikacijos grandinės palaikymo išmanymą esant aktualiu klausimu ir mūsų šalyje. Daugelis dokumentine komunikacija užsi­ imančių įstaigų jau šiandieną susiduria su poreikiu operatyviai spręsti kylančias problemas ir teikti naujoviškas paslaugas, pavyzdžiui, naujos kartos duomenų7 ar institucinės talpyklos8 paslaugas. Na­ cionalinėje pažangos programoje 2014–2020 m.9 numatyta plėtoti aukštos kokybės paslaugas ir kultūros viešąją infrastruktūrą, siekiant išsaugoti kultūros paveldą ir pritaikyti visuomenės porei­ kiams, didinti kultūros darbuotojų kvalifikaciją, kurti kultūrines terpes.

Mokslo ir studijų ryšys Studijos ir moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra yra glaudžiai susijusios su visomis šalies raidos sritimis. Svarbiausiuose šalies strateginiuose dokumentuose akcentuojama, kad, siekiant sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, eiti darnios plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkį, daug dėme­ sio turi būti kreipiama į studijų plėtrą ir MTEP10. Žvelgiant į naujausią strateginį dokumentą, nubrėžiantį šio kompleksiško ir svarbaus reiški­ nio perspektyvas, matyti, kad Valstybine studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros prog­ rama siekiama apibrėžti pagrindines studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kryptis, kurios skatintų darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprintų šalies konkurencingumą ir atitiktų pagrindinius šalies pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetus. Šioje strategijoje išskirtos trys esminės pažangos sritys (visuomenė, ekonomika ir valdymas), ku­ riose būtini pokyčiai. Pabrėžiant integralią šių pažangos sričių są­ veiką, Lietuvos mokslo ir studijų institucijose reikalingi pokyčiai. Jose vyksta naujų žinių ir technologijų kūrimas bei perėmimas, vertinamas ir ugdomas kiekvieno asmens kūrybingumas ir lyde­ rystė, sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą. Į studijų procesą įtraukiami darbdaviai ir kiti socia­ liniai partneriai. Suteikiama prieiga prie tarptauti­ nių žinių kūrimo ir perdavimo tinklų, skatinama mokslo, studijų ir verslo sąveika, ugdoma jų ben­ dradarbiavimo kultūra. Kuriama aplinka efektyviai MTEP, inovacijoms ir kūrybingumui, o studijų ir MTEP sistemos valdymas grindžiamas analizėmis ir bendru sutarimu daromais sprendimais. Programa orientuoja rengti aukštos kvalifika­ cijos specialistus, galinčius konkuruoti visuotinėje darbo rinkoje, kurti sąlygas formuotis aukštos

17

k­ okybės MTEP ir plėtoti tarpinstitucinį, tarpsek­ torinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šiame kontekste matyti akivaizdus naujas stimulas ir bibliotekoms, kurios jau ilgą laiką veikia ir turi potencialo veikti kaip prie studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos prisidedantis sektorius. Bibliotekos prisideda prie procesų įgy­ vendinimo suteikdamos prieigą prie informacijos išteklių, užtikrindamos mokslo rezultatų ir duo­ menų sklaidą bei išsaugojimą, aktyviai teikdamos informacijos paslaugas.

Bibliotekų sistemos iššūkiai Bibliotekų ir informacijos organizavimo moks­ linių tyrimų centro įkūrimo poreikis grindžiamas Specialistų diskusija apie bibliotekininkų rengimo ir mokymosi visą gyvenimą organizavimą. supratimu, kad politiniai, teisiniai, technologiniai Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr. veiksniai sukuria strategiškai orientuotą aplin­ ką, kurioje veikia duomenų analizę, dokumentų infrastruktūrų. Todėl būtina moksliniais tyrimais rengimą, tvarkymą ir jų sklaidą atliekančios ins­ pagrįsti bibliotekų įsitraukimo į strategines valsty­ titucijos, kuriamos infrastruktūros, skaitmeniniai bės išteklių valdymo veiklas bei struktūras poreikį duomenys, teikiamos informacinės paslaugos kuriant skaitmeninių mokslo tyrimų duomenų sistemas, numatyti bibliotekų veiklos kryptis, kaip vartotojams. Viena vertus, kuriamos tik iš dalies sąveikios jos galėtų tapti sėkminga į vartotoją orientuotų sistemos, tebevyrauja sektorinis ir institucinis atvirų inovacijų skatinimo grandimi. Semantinis žiniatinklis bibliotekoms šiandien infrastruktūrų pasidalijimas, nusistovėjusios sek­ torių bei institucijų ribos. Lietuvoje iki šiol trūksta kelia naujų iššūkių taikyti tokius metaduomenų mokslo ir kultūros sektorių sąveikumo. Lituanisti­ koncepcinius modelius, kad bibliotekų skaitme­ niai tyrimai, mokslo institucijos ir infrastruktūros ninis turinys būtų suderintas su šio žiniatinklio yra kuruojami Švietimo ir mokslo ministerijos, o reikalavimais. Mūsų šalyje atlikti tik pavieniai atminties institucijos – Kultūros ministerijos. Dėl moksliniai šios srities tyrimai ir bibliotekos kol šios priežasties paveldo objektai (kilnojamieji ir kas yra ieškojimų bei laukimo stadijos pertvarky­ nekilnojamieji) liko atsieti nuo jų mokslinių ty­ damos katalogavimo procesą, diegdamos naujus rimų konteksto, informacija apie paveldo objektų koncepcinius modelius bibliotekų kuriamiems skaitmeninimą sutelkta Kultūros ministerijos metaduomenims. Nors ir buvo atlikta keletas reikšmingų moks­ erdvėje esančiose infrastruktūrose, o mokslinių tyrimų duomenys apie tuos pačius objektus – linių tyrimų11, tenka pripažinti, kad iki šiol nėra mokslo institucijų infrastruktūrose. Todėl iki moksliškai įvertinta bibliotekų visuomenei teikia­ šiol mokslo duomenų ir paveldo informacinės mų paslaugų apimtis ir tikslingumas, trūksta mini­ sistemos nesiejamos tarpusavyje, duomenų bazėse malių paslaugų kokybės standartų, nepakankamai neužtikrinama bendra paieška, nekoordinuojamas aktyviai tiriamas vartotojų pasitenkinimas biblio­ tarptautinis bendradarbiavimas ir nevykdomi tekų teikiamomis paslaugomis, jų aptarnavimo moksliniai tyrimai informacijos infrastruktūrų kokybė. Trūksta pagrįstų mokslinių tyrimų, kur ir kaip jų vartotojai norėtų šias paslaugas gauti. suartinimo kryptimi. Strateginiuose mūsų šalies dokumentuose ak­ Svarbu pabrėžti, kad iki šiol trūksta tarpsekto­ rinio – bibliotekų, verslo ir mokslo – bendradar­ centuojama, kad trūksta mokslinių tyrimų, kurie biavimo plėtros krypčių mokslinių tyrimų. Nety­ padėtų bibliotekoms greičiau persiorientuoti į Y ir rinėjamos bibliotekų, turinčių Z kartų pakitusią elgseną. Jų didžiulį potencialą tapti mokslo socialinius įgūdžius, vertybes Iki šiol trūksta ir kūrybinių industrijų centrais, bei pomėgius keičia nuolat tarpsektorinio – bibliotekų, galimybės, vaidmuo mokslinių naudojamos technologijos. tyrimų ir eksperimentinės plė­ Tik moksliškai pagrindus in­ verslo ir mokslo – tros infrastuktūrose. Pasaulio formacinės elgsenos pokyčius, bendradarbiavimo plėtros šalių geroji patirtis rodo, kad bus galima tiksliau modeliuoti krypčių mokslinių tyrimų. netikslinga šiuo metu kurti tiek virtualiąją, tiek „materia­ naujų bibliotekas dubliuojančių liąją“ visuomenės pasaulėvoką

„

18

ir informacinius poreikius atitinkančių kultūros produktų pateikimą vartotojui. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad tik 5–7 proc. gyventojų naudojasi skaitmeninto kultūros paveldo paslaugomis, kurios yra labai svarbios ugdant gyventojų kultūrinį sąmoningumą, ple­ čiant ir atgaivinant istorinę atmintį. Kol kas buvo vykdomi tik pavieniai tyrimai, siekiant atskleisti, kaip edukacijos ir socializacijos tikslais galėtų būti plačiau panaudotas gausus skaitmenintas mūsų šalies kultūros paveldas.

Atspirties taškas Įkurtas Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras savo veiklą orientuoja į bibliotekų ir informacijos organizavimą sumanios visuomenės ir sumanaus valdymo sąlygomis. Pagrindinis centro tikslas yra vykdyti aukščiau­ sio lygio mokslinius tyrimus bibliotekų veiklos ir informacijos organizavimo srityse, siekiant praplėsti žinojimo ribas; diegti įvairaus lygio ir pobūdžio sinergijas, siekiant identifikuoti aktua­ lius žinių kūrimo laukus ir sudaryti sąlygas plėtoti kuo geresnės kokybės mokslinius tyrimus; didinti tyrėjų paskatas, kad jų veikla atitiktų ir pranoktų tarptautinius mokslo standartus. Planuojama atlikti tyrimus, susijusius su ben­ dros skaitmeninės dokumentinės erdvės kūrimu, racionaliu informacijos išteklių panaudojimu, taip pat tyrimus, kurie prisidėtų prie į vartotojus orientuotų informacinių paslaugų kūrimo. Kita vertus, reikia pripažinti, kad tokių žinių porei­ kis šiandien yra ypač reikalingas ir praktikoje. Todėl bus siekiama mokslinių tyrimų rezultatus integruoti ir į studijų procesą. Tyrimai bus įgyvendinami dviem kryptimis. Pirmoji kryptis bus koncentruojama į efekty­ vų bibliotekų valdymą ir paslaugų organizavimą siekiant mažinti visuomenės atskirtį. Tai pasiekti turėtų padėti tyrimai apie naujus metaduomenų koncepcinius modelius, kuriais remiantis galėtų būti tobulinamos Lietuvos bibliotekų ir informa­ cijos centrų elektroninės paslaugos jas pritaikant sąveikauti su semantiniu žiniatinkliu. Taip pat numatomi tyrimai apie skaitmeninto turinio pritaikymo galimybes edukacijai ir socializacijai. Antrojoje kryptyje bus orientuojamasi į bib­ liotekų tarptautinį, tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris turėtų būti grindžiamas inovatyviomis paslaugomis, žinių ir intelektinio potencialo stiprinimu. Šio tikslo numatoma siekti tiriant bibliotekų didelės apimties duomenų ir mokslinių talpyklų integravimą į kitas šalies ir pasaulio informacines infrastruktūras bei vartotojų informacinius poreikius ir informacinę elgseną.

Bibliotekų ir informacijos organizavimo moks­ linių tyrimų centro veikla bus grindžiama žinių kūrimu, jo pagrindu būtų priimami svarbūs stra­ teginiai ir administraciniai sprendimai, skatinantys bibliotekų socialinę ir kultūrinę plėtrą, jų sąveiką. Ketinama orientuotis į aukštos pridedamosios vertės kūrimą, siekiant bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žinias naudoti socialinėms, kultūrinėms ir kitoms visuomenei aktualioms prob­lemoms spręsti. Taip pat ketinama siekti tarpsektorinio ir tarpinstitucinio mokslinių tyri­ mų ir eksperimentinės plėtros bendradarbiavimo šalies mastu ir užtikrinti tarptautinį mokslinių ty­ rimų ir eksperimentinės plėtros bendradarbiavimą. Tyrimus planuojama vykdyti su Vilniaus uni­ versiteto biblioteka, kaip pagrindiniu partneriu, sujungiant bibliotekos ir centro mokslininkų patirtį, profesines žinias bei veiklą, susijusią su bibliotekų ir informacijos organizavimo moks­ liniais tyrimais. Taip pat numatoma bendradar­ biauti su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu, kitais Vilniaus universiteto padaliniais bei Zadaro (Kroatija) universitetu, su kuriuo Komunikacijos fakultetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį. Centro darbuotojai maloniai kviečia visos šalies bibliotekas bendradarbiauti įgyvendinant aktualius žinių visuomenėje bibliotekininkystės tyrimus.

_ 1 http://www.eng.auburn.edu/~agrawvd/COURSE/E7770_Spr07/ READ/Gordon_Moore_1975_Speech.pdf 2 http://w w w.bro ok ings.e du/~/me di a/res e arch/f i les/p a­ pers/2015/02/17%20future%20of%20work%20in%20machine%20 age/work_in_machine_age_february_2015_final.pdf 3 http://www.emc.com/leadership/digital-universe/2014iview/execu­ tive-summary.htm 4 Lietuvos mokslo taryba 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. VIII-2 patvirtino „Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires“. 5 MACEVIČIŪTĖ, Elena; GUDINAVIČIUS, Arūnas; ŠUMINAS, An­ drius. Skaitmeninė leidyba Lietuvoje 2014 metais: mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius: leidykla TEV, 2014. 27 p. Prieiga per internetą: http://leidyba.kf.vu.lt/SLST/ataskaitos/SLST_ataskaita.pdf 6 PEČIULIS, Žygintas. Audiovizualinė žmonijos atmintis: nuo efemeriškumo iki mėginimų suvaldyti chaosą. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Z kartos akademinė biblioteka: paslaugos, erdvės ir technologijos“. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, 2015 m. spalio 15 d. 7 https://www.midas.lt/public-app.html#/midas 8 https://www.elaba.lt/elaba-portal/pradzia 9 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= 439028&p_query=&p_tr2=2 10 Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programa. 11 Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas. [Žiū­ rėta: 2017-06-03]. Prieiga per internetą: https://drive.google.com/ file/d/0B2eahNizpAafSjg2SlRBdnZBTnc/edit Kultūros ir meno institucijų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studija (galutinė ataskaita). 2014 m. gruodžio 10 d. (2015 m. kovo 13 d. redakcija), p. 35. [Žiūrėta:2017-06-3]. Prieiga per internetą: https://www.kvb.lt/sena/images/vaizdai/KMIveiklos­ vertinimoirvaldymomodeliogalimybiustudija20150313.pdf

19

Šiandien aktualu

Biblioteka, jų paslaugų teikėjai ir vartotojai

Asmens duomenų apsaugos pavojai Kasdieniame gyvenime vis plačiau įsigalinčios technologijos kuria naują bibliotekų ir vartotojų santykį. Bibliotekoms interneto ir informacines paslaugas teikiantiems subjektams tampa prieinami išsamūs duomenys apie vartotojus ir jų elgseną internete. Jie taip pat gali perduoti šiuos duomenis trečiosioms šalims, reikalauti jų iš bibliotekų kaip atlygio už teikiamą turinį arba paslaugas. Bibliotekų vartotojų duomenis, naudodamos identifikavimo bei vietos nustatymo technologinę įrangą, gali analizuoti valdžios struktūros.

„

Jungtinių Tautų Organizacijos savo vartotojų privatumą ir išteklių priimta Visuotinė žmogaus teisių bei paslaugų, kuriomis jie naudojasi, Bibliotekų ir deklaracija privatumą, kaip vieną konfidencialumą.“ Etikos kodekse iš žmogaus teisių, apibrėžia taip: informacinių paslaugų įvardijami esminiai vartotojo ir bib­ „Niekas neturi patirti savavališko liotekos bei informacinių paslaugų teikėjų pareiga yra kišimosi į jo privatumą, šeimos teikėjų santykių principai: asmens užtikrinti vartotojų gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą privatumo gerbimas, asmens duo­ arba kėsinimosi į jo garbę ir reputa­ menų apsauga, konfidencialumas. privatumą ir išteklių ciją. Kiekvienas turi teisę į įstatymo Privatumo apsaugos problema bei paslaugų, apsaugą nuo tokio kišimosi arba Jungtinių Amerikos Valstijų bib­ kuriomis jie naudojasi, liotekoms ypač aktuali tapo šios kėsinimosi.“ 2013 ir 2014 m. JTO Generalinė Asamblėja patvirtino šalies prezidentu išrinkus Donaldą konfidencialumą. rezoliucijas dėl teisės į privatumą Trumpą. Jeigu naujoji administraci­ (Iš „IFLA interneto manifesto“) skaitmeniniame amžiuje, kuriomis ja imtųsi įgyvendinti savo pažadus visos šalys raginamos „gerbti ir (deportuoti žmones, sekti asmenis užtikrinti teisę į privatumą, taip pat ir skaitmeninės dėl jų išpažįstamos religijos ir pan.), bibliotekoms komunikacijos srityje“. gresia beprecedentė situacija, kai gali būti reikalauja­ Bibliotekos ir bibliotekininkai visada buvo išti­ ma, kad jos perduotų duomenis apie savo vartotojus kimi nevaržomos išraiškos laisvės ir informacijos, valdžios struktūroms. Būtinybę saugoti vartotojo kad ir kokia prieštaringa ji būtų, prieigos sergėtojai. teisę į privatumą ir konfidencialumą taip pat regla­ 2015 m. Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institu­ mentuoja Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) cijų federacija (IFLA) paskelbė „IFLA pareiškimą dėl 1939 m., dar prieš atsirandant MARC įrašams, privatumo bibliotekų aplinkoje“ (IFLA Statement on integruotoms bibliotekų sistemoms ir internetui, Privacy in Library Environment). Jame minimi kiti patvirtintas Bibliotekų etikos kodeksas. du reikšmingi IFLA dokumentai šia tema – „2014 m. 1990 m. įkurta piliečių teises skaitmeninėje aplin­ IFLA interneto manifestas“ (IFLA Internet Manifesto koje ginanti pelno nesiekianti organizacija Electronic 2014) ir IFLA etikos kodeksas (IFLA Code of Ethics). Frontier Foundation (EFF), turinti platų visą pasaulį Manifeste teigiama: „Bibliotekų ir informacinių pas­ aprėpiantį suinteresuotų asmenų ir organizacijų laugų teikėjų <...> pareiga yra <...> siekti užtikrinti tinklą. EFF gina laisvą žodį internete, kovoja su ne­ 20

teisėtu sekimu, propaguoja laisves ir saugumą stiprinančias technologijas, konsultuoja politikus, spaudos atstovus ir visuomenę, tam pasitelkdama geriausius ekspertus – tech­ nologus ir teisininkus. 2016 m. gruodį EFF publikavo Ge­ nine Gebhart ir Kerry Sheehan1 straipsnį „Bibliotekininkai, nedelsdami imkitės veiksmų savo vartotojams apsaugoti (kol dar ne vėlu)“ (Librarians, act now to protect your users (before it‘s too late), kuriame pateikė patarimų, kaip apsaugoti bibliotekų vartotojų privatumą. 2015 m. JAV Nacionalinė informacijos standartų organi­ zacija (NISO) inicijavo sudėtingos bibliotekų paslaugų teikėjų ir pačių bibliotekų santykių būklės svarstymą. Buvo siekiama bendro susitarimo, kuriuo būtų užtikrinta pusiausvyra tarp

privatumo apsaugos ir vartotojų duomenų naudojimo sie­ kiant tobulinti teikiamas paslaugas. Tų pačių metų pabaigoje buvo sukurti „Vartotojų skaitmeninio privatumo bibliotekų, leidėjų ir programinės įrangos tiekėjų sistemose NISO sutar­ tiniai principai (NISO privatumo principai)“ (NISO Conensus on Principals on Users‘ Digital Privacy in Library, Publisher, and Software-Provider Systems (NISO Privacy Principles)). Dokumente išdėstyta dvylika vartotojų duomenų privatumą bibliotekų sistemose saugojančios praktikos principų. Siekį suklestėti kaip nevaržomos informacinės prieigos centrams bibliotekos gali įgyvendinti tik apgindamos varto­ tojų teisę į privatumą ir informacijos paieškos laisvę.

EFF ir NISO rekomendacijos bei patarimai bibliotekoms Bendra atsakomybė už privatumo apsaugą. Už vartoto­ jų privatumo apsaugą morališkai atsakingos ne tik bibliotekos, bet ir su bibliotekomis susiję leidėjai bei programinės įrangos tiekėjai. Visi, turintieji prieigą prie bibliotekų duomenų, prisiima atsakomybę už vartotojų duomenų privatumą bei konfidencia­ lumą, yra supažindinami su atitinkamais standartais ir gerąja patirtimi. Vartotojo galimybė pasirinkti. Bibliotekų vartotojams turi būti suteikiama galimybė patiems nusistatyti privatumo apsaugos mastą ir apsibrėžti tokios apsaugos ribas. Jie turi būti informuojami, kaip tai gali padaryti. Saugumo užtikrinimas. Užtikrinant vartotojų duomenų apsaugą, būtina: taikyti pažangiausią praktiką, įskaitant asmens duomenų šifravimą; siekiant išvengti pažeidžiamumo, nuolat naujinti sistemas ir programinę įrangą; siekiant valdyti neskelb­ tinus duomenis, diegti atitinkamas sistemas; rengti mokymus apie duomenų apsaugą; nustatyti procedūras, kaip turi būti pranešama apie privatumo pažeidimus ir reaguojama incidentų atvejais, konfigūruojama programinė įranga, sistemos bei tinklai ir atliekamas auditas. Bibliotekos svetainei rekomenduojama naudoti HTTPS protokolą (užtikrinantį šifruotąjį interneto ryšį) ir apriboti slapukų naudojimą. Duomenų kaupimas, panaudojimas ir anoniminimas. Galima vartotojų asmens duomenų kaupimo ir naudojimo nau­ da turi būti įvertinama atsižvelgiant į šio kaupimo ir naudojimo poveikį patiems vartotojams ir jų teisei į privatumą. Kauptini tik būtiniausi duomenys, reikalingi paslaugai teikti; jie turi būti saugojami tik tiek laiko, kiek būtina. Būtina reguliariai šalinti duomenis apie renginių lankomumą, naudojimąsi kompiuteriu ir jame atliktus veiksmus, prisijungimą prie vietinio belaidžio tinklo, paiešką duomenų bazėse tam naudojant saugiojo šali­ nimo programinę įrangą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių reikia išsaugoti tam tikrus duomenis, juos būtina nuasmeninti ir 1

Gennie Gerbhart – Electronic Frontier Foundation organizacijos vartotojų privatumo, sekimo ir saugumo specialistė; Kerry Sheehan – Electronic Frontier Foundation organizacijos autorių teisių ir patentų strategijų specialistė.

suanoniminti. Anoniminimas iki galo nepašalina rizikos, kad duomenys gali būti reidentifikuoti, todėl netgi su anonimintais neapdorotais duomenimis turi būti elgiamasi apdairiai. Galimybė pasirinkti. Kiekvieno bibliotekos vartotojo su privatumu susiję poreikiai bei lūkesčiai skirtingi. Jei asmens duomenys nėra būtini paslaugai teikti, vartotojams turi būti suteikiama galimybė pasirinkti, kiek asmeninės informacijos bus kaupiama ir kiek jos bus panaudojama. Duomenų mainai. Prieš dalijantis informacija ar duome­ nimis su trečiosiomis šalimis, būtina atidžiai apsvarstyti, koks bus tokio dalijimosi poveikis vartotojų privatumui. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į bibliotekos vartotojo sutikimą, teisinius ribo­ jimus ir reikalavimus, trečiosios šalies politiką, naudą vartotojui bei institucijai. Informavimas apie privatumo politiką ir praktiką. Privatumo politika turi būti nesunkiai prieinama ir suprantama vartotojui; šiai politikai pasikeitus, apie tai turi būti pranešama vartotojui. Anonimiškumo užtikrinimas. Teikiamos paslaugos turi suteikti vartotojui galimybę išlikti anonimiškam. Jei be asmens duomenų neįmanoma bibliotekos išteklių prieiga ar paslaugų teikimas, vartotojas turi būti informuojamas, kad anoniminė paslauga negalima.

šaltiniai IFLA Statement on Privacy in the Library Environment [žiūrėta 2017 m. gegužės mėn. 17 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/hq/news/docu­ ments/ifla-statement-on-privacy-in-the-library-environment.pdf AYRE, Lori Bowen. Protecting Patron Privacy: Vendors, Libraries, and Patrons Each Have a Role to Play: Collaborative Librarianship. Vol. 2, Issue 1 [žiūrėta 2017 m. gegužės 17 d.]. Prieiga per internetą: http://digitalcommons.du.edu/cgi/ viewcontent.cgi?article=1330&context=collaborativelibrarianship GEBHART, Gennie; SHEEHAN, Kerry. Librarians, Act Now to Project Your Users (Before It‘s Too Late). December 5, 2016 [žiūrėta 2017 m. gegužės mėn. 17 d.]. Prieiga per internetą: https://www.eff.org/deeplinks/2016/12/ librarians-act-now-protect-your-users-its-too-late

Parengė Tomas Auškalnis 21

Nauji leidiniai

Kiekvienas galime būti informacijos vartotojas orakulas Dr. Ineta Krauls-Ward Viršelio dailininkė Silva Jankauskaitė

Bibliotekininkystės ir informacijos specialistai bei praktikai mūsų šalyje nėra dažnai lepinami jų nuolatinio profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesui taip reikalingų leidinių pasirodymu. Džiaugiamės, galėdami kolegoms pristatyti naują ir Kultūros ministerijos diplomą už geriausią meninį apipavidalinimą ir poligrafinį atlikimą (2016 m.) mokslinių, dalykinių knygų ir vadovėlių kategorijoje gavusį dr. Vinco Grigo, dr. Andriaus Šumino, doc. dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Modesto Grigaliūno mokomąjį leidinį „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“1. Ši knyga buvo rekomenduota Ugdymo plėtotės centro bibliotekininkams, bendrųjų ugdymo programų rengėjams, vyresniųjų klasių moksleiviams bei jų tėvams. stilistinės, kalbinės ir dėstymo priemonės, knygai parinkta Knygos autorių kolektyvas – panašiu metu komu­ metaforiška paantraštė, kuri tampa leidinio struktūros nikacijos ir informacijos krypties daktaro disertacijas pagrindu („požeminiai garažai“ – knygos teminės dalys). apgynę Vilniaus universiteto absolventai, prisistatantys Leidinyje gausu aktualių pavyzdžių ir atvejų, nestandartinių auditorijai kaip neformalaus mokslininkų sambūrio „Mažvydo skaitymo klubas“ atstovai. Turint omenyje, reiškinių vertinimų bei originalių mokslinių įžvalgų. Kaip rekomenduojama knygos įvadiniame poskyryje, analizuo­ kad tekstą rengė net keturi autoriai, skaitytojai vis dėlto vargiai aptiks stiliaus ir medžiagos jama medžiaga gali būti skaitoma įvairiais metodais (linijiniu, atrankiniu, nenuosek­ dėstymo netolygumų. Tai – pagyra itin darniai rašančiam autorių ansambliui liuoju), nelygu, kokia tema ar jų sąsajomis Gebėjimas konkrečioje situacijoje. ir (arba) knygos redaktoriams. Nors nepasiduoti informacinių domimasi „Požeminiuose garažuose“, arba leidinys įvardijamas kaip mokomoji žaidimų, manipuliacijos, lei­dinio dalyse, yra analizuojamos šios priemonė, jam būdingi daugiažanrio kūrinio požymiai ir jau šia aplinkybe penkios temos: „Mokslo informacijos propagandos ir jis yra aktualus bei šiuolaikiškas, ieška ir tvarkymas“, „Kasdienio gyve­ dezinformacijos nimo naujienų ir informacijos ištekliai“, pasakojimo pobūdžiu atitinkantis aptariamąją šiuolaikinių medijų ir pinklėms tampa vos ne „Skaitmeninės knygos kaip nauja in­ formacijos sklaidos ir skaitymo forma“, informacijos tematiką. svarbiausia šiuolaikinio „Šiuolaikinės medijos, informacijos Tekstas patraukliai įformintas: žmogaus kompetencija. ištekliai ir visuomenės įtikinėjimas, pasitelkiamos mokslinio darbo, po­ puliariojo mokslo ir publicistikos propaganda ir dezinformacija“, „Medijų

„

22

„

ir informacinis raštingumas“. Kaip Didžioji dalis knygoje aptariamų Nors leidinys matome iš klausimų spektro, tarp jų šiuolaikinių medijų raiškos atvejų išlaikomas „vadovėlinės“, t. y. bendrojo, atėję iš užsienio šalių patirties, tačiau įvardijamas kaip dėstomojo pobūdžio, medžiagos ir labiau pastangos suaktualinti mokomoji priemonė, jam akivaizdžios specializuotų, mokslinei monografijai medijų raidos tendencijas, pateikiant būdingi daugiažanrio tinkančių dalykų balansas. Taip autoriai ir Lietuvos viešojo gyvenimo atvejų, veikiausiai siekia įtikti netolygiai būsimų parodant, kaip pasaulinės tendencijos kūrinio požymiai ir ir jau esamų informacijos specialistų aptinkamos ir veikia mūsų šalyje. Ypač jau šia aplinkybe auditorijai, kurių profesinis išprusimas įdomu, nors ir praėjus laikui, iš tam tik­ gali būti tiek sporadiškas, tiek ir pakanka­ ros distancijos bei teorinių argumentų jis yra aktualus bei mai nuoseklus, bet stingantis gilesnių, kontekste skaityti apie Lietuvos politikų šiuolaikiškas. probleminių studijų. ir partijų komunikavimo atvejus (pvz., Kiekvienas skyrius konstruojamas itin 2015 m. Seimo Pirmininkės Loretos metodiškai, pradedant nuo įvadinių komentarų, ugdomųjų Graužinienės ir vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio tikslų ir siekinių. Tai nuteikia skaitytoją produktyviam, savi­ konfliktas) ar verslo sferoje vykdytus informacinius karus ugdos procesui itin svarbiam sąmoningam naujos informaci­ (telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ ir „Bitė“ konfliktas). jos skaitymui ir studijavimui. Leidinio skyriai užbaigiami Geriausiai pamatines leidinio idėjas ir autorių iškeltus santraukomis, savikontrolės klausimais, užduotimis, reko­ ugdomuosius komunikacinės, informacinės ir medijų menduojamos literatūros sąrašais – visa tai paranku tiek raštingumo kompetencijų tikslus išreiškia ši citata: „Ora­ bibliotekininkams kvalifikacijos tobulinimo reikmėms, tiek kulais turime būti mes patys, išmanantys šiuolaikinių edukatoriams, vedantiems įvairaus pobūdžio užsiėmimus. informacijos išteklių ir medijų ypatumus, gerai navi­ Sudėtingai informacijai pateikti, teorinėms koncepci­ guojantys požeminiuose garažuose Google karalystėje ir joms ir klasifikacijai išaiškinti autoriai pasitelkia įvairias gebantys pasinaudoti tuose garažuose esančiais įrankiais vizualizacijos priemones. Šiuo požiūriu itin pagirtina pen­ ir priemonėmis“ (p. 226). Pastarųjų metų realijos kaip ktoji leidinio dalis-„metagaražas“ „Medijų ir informacinis niekad demonstruoja mums, jog gyvename informacijos raštingumas“ – joje išlaikoma tekstinių ir grafinių priemonių ir visuomenės nuomonės manipuliacijos laikais: iškraipant pusiausvyra. Visos pagalbinės priemonės ir informaciniai ir savanaudiškai interpretuojant faktus, laimimi politiniai tekstai palengvina faktologijos ir nuorodų gausaus teksto rinkimai, okupuojamos valstybės, supriešinamos tautos ir skaitymą, leidžia struktūruoti naujai gaunamą informaciją, religijos. Bibliotekininkai šiuo atveju yra skatinami imtis papildomai toliau studijuoti sudominusias temas. konsultantų, edukatorių vaidmens ir padėti bibliotekų lanky­ Rekomenduojamos literatūros sąrašuose stengtasi tojams atsikratyti abejonių3. „Niekas, ką išmoksite šio dalyko pateikti nuorodas į lietuviškus šaltinius, tačiau didžioji studijų metu, nebus jums bent kiek naudinga, – pasakė Oks­ dalis – tekstai anglų kalba, kai kurie leidiniai nėra lengvai fordo filosofijos profesorius Johnas Alexanderis Smithas savo prieinami (pvz., daktaro disertacijos ar seniai užsienyje studentams 1914 m., – atminkite viena: jei sunkiai sunkiai skelbti leidiniai). Skaitant įvairių autorių mokslinę ir dirbsite ir būsite protingi, turėtumėte sugebėti atpažinti, kai mokomąją literatūrą, tenka pastebėti, jog vis dažniau kas nors bando jus apkvailinti“4. Gebėjimas nepasiduoti informacinių žaidimų, manipulia­ minimi ir skaitytojams rekomenduojami alternatyvūs, tačiau patikimi šaltiniai: teminiai tinklaraščiai, tinklalaidės, cijos, propagandos ir dezinformacijos pinklėms tampa vos ne videotinklaraščiai ir kt. Jie ne tik labiau priimtini jaunajai svarbiausia šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Veik prieš informacijos vartotojų kartai, bet ir patrauklūs pateikiamų šimtmetį išsakytas profesoriaus pažadas dabar pritrauktų įrašų dinamiškumu, informacija juose nuolat atnaujinama. minią norinčiųjų įgyti tokias kompetencijas. Būtent tokį Aptariamoje mokomojoje priemonėje nuorodų į šio žanro pažadą mes galime duoti mūsų bibliotekų vartotojams, nes informacinio ir medijų raštingumo ugdymas ir informaci­ elektroninės informacijos šaltinius pasigendama. Kaip jau minėta, visuose knygos „požeminiuose jos „vartotojų orakulų“ rengimas tampa vos ne pagrindine garažuose“ apstu įdomių ir teorinę medžiagą iliustruojančių bibliotekininkystės misija. atvejų. Naujausi socialinių tinklų veiklos pavyzdžiai atrodo _ 1 Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google patraukliai, antra vertus, tai yra riboto galiojimo teksto karalystėje / V. Grigas; A. Šuminas; A. Gudinavičius; M. Grigaliūnas; dail. S. Jankauskaitė. Vilnius: Akademinė leidyba (BALTOprint), 2016. požymis. Tarkime, populiariausių „Youtube“ svetainės įrašų 248 p.: iliustr., portr. dešimtukas ar daugiausia kartų pasidalytas „Twitter“ įrašas, 2 Knygos p. 139 paminima, kad ji rašyta 2015 m. rugpjūčio mėnesį. užfiksuoti autorių leidinio rengimo metu (2015 m.), veikiau­ 3 Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) inicijavo profesinę edukacinę kampaniją, padedančią informacijos specialistams siai užleido pozicijas reitinguose dar tų pačių metų pabaigoje. ir bibliotekininkams prisidėti prie aiškesnio ir korektiškesnio informa­ cinio fono visuomenėje kūrimo. IFLA parengti plakatai „Kaip atpažinti Kita vertus, skaitydamas tokias teksto vietas, norom neno­ netikras naujienas“ siūlo 8 patarimus, padedančius vartotojui įvertinti rom hipertekstine trajektorija imi naršyti internete ir tikrinti skaitomos informacijos patikimumą. Kaip atpažinti netikras naujienas. Tarp knygų, 2017, Nr. 4, p. 11 arba: IFLA tinklalapis [žiūrėta 2017 m. šiuos duomenis, tad laikykime tai autorių edukacine išmone. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/hq/ Vis dėlto būtų buvę tikslinga Prologe akcentuoti leidinio topics/info-society/images/how-to-spot-fake-news-lt.pdf rengimo laikotarpį2, kadangi analizuojamas itin greitai 4 Nijhuis, Michelle. How to Call B. S. on Big Data: A Practical Guide. New Yorker, June 3rd, 2017 [žiūrėta 2017 m. birželio 15 d.]. kintantis, efemeriškas objektas – elektroninė informacija ir Prieiga per internetą: http://www.newyorker.com/tech/elements/ šiuolaikinės medijos. how-to-call-bullshit-on-big-data-a-practical-guide

23

Bibliotekų turtai

Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos moksleiviai protestuoja prieš seminarijos uždarymą, 1927 m. LMAVB RS, F 165-434, lap. 2.

„Ryto“ draugija –

atkakli lietuvybės gynėja Vilniaus krašte Rasa Sperskienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi Vilniaus krašte 1912–1940 m. veikusios lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, kurios steigėjai buvo žymūs visuomenės veikėjai ir dvasininkai, dokumentai. Draugija veikė sudėtingomis carinės Rusijos taikytų suvaržymų, Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos okupacinės valdžios spaudimo sąlygomis. Švietimas ir lietuviškos savimonės formavimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje išlieka svarbūs ir šiais laikais. Todėl lietuvių švietimo draugija „Rytas“ vėl įregistruota 2003 m. gruodžio 29 d. Jos tikslas – šviesti Vilniaus krašto gyventojus, kelti mokytojų kvalifikaciją, šelpti mokyklas, plėtoti valstybinę lietuvių kalbą.

24

1912 m. parengtuose lietuvių švietimo drau­ gijos „Rytas“ įstatuose įrašytas draugijos veiklos tikslas – plėtoti katalikybe ir lietuvybe grindžiamą švietimo veiklą tarp Vilniaus gubernijos lietuvių. Jos funkcijos buvo steigti ir išlaikyti pradžios mo­ kyklas, rašto mokyklas suaugusiesiems, mokytojų seminariją ir kitas vidurinio mokymo įstaigas, knygynus ir skaityklas. Gavus leidimą Vilniaus krašte steigti lietuvių švietimo draugiją, steigia­ mojo susirinkimo išvakarėse Liudas Gira 1913 m. sausio 30 d. laikraštyje „Viltis“ rašė: „Vilniaus gubernija, tai ne Kauno. Čia norint steigti kokią lietuvių draugiją tarp lietuvių, reikia dar pirma įtikinti juos, jog jie lietuviai, ir dar daugiau reikia pasidarbuoti, kad išrodžius, jog šviesa žmogui reikalinga.“ Kitą dieną, t. y. sausio 31 d., Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko steigiamasis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkimas. Jį sušaukė draugijos steigėjai Liudas Gira, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kunigai Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Klemensas Maliuke­ vičius. Pirmuoju draugijos valdybos pirmininku išrinktas dr. kun. Jonas Steponavičius, tas pareigas ėjęs iki 1915 m. balandžio 14 d., kol buvo paskirtas kapelionu į Kaukazą. Draugijos valdyba iš pradžių buvo įsikūrusi Vilniuje, Blagoveščenskajos (dabar – Šv. Jono) gatvėje Nr. 4, vėliau – Lucko skersga­ tvyje Nr. 7 (prie II lietuvių mokyklos), po to – Tilto gatvėje. Galiausiai ji gavo patalpas Vileišių rūmų pirmame aukšte.

Ilgametis „Ryto“ draugijos pirmininkas kun. Petras Kraujalis. LMAVB RS, F165-437, lap. 28.

Per 1913–1915 m. Vilnijos krašte buvo įsteigta daugiau kaip 120 lietuviškų mokyklų, net 62 drau­ gijos skyriai, darbui pasitelkta apie 2000 narių1. Prasidėjus vokiečių okupacijai, 1915 m. gruo­ džio 22 d. „Ryto“ draugija iš Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti perėmė tų pačių metų spalio 18 d. įsteigtas Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokas, netrukus pavadintas gimnazija. Gimnazijai vadovavo My­ kolas Biržiška. Ji beveik visą savo gyvavimo laiką buvo išlaikoma „Ryto“ draugijos. Draugija taip pat perėmė kun. Juozapo Kuktos vadovaujamus mergaičių vakarinius kursus2. Draugijos pirmi­ ninkui kun. Mečislovui Reiniui pareigų atsisakius, 1916 m. gruodžio 13 d. pirmininku išrinktas agronomas Aleksandras Stulginskis3. Jį netrukus vėl pakeitė kun. M. Reinys.

Lenkų valdžios persekiojimas Kaip rašė to laikotarpio amžininkas žurnalistas Rapolas Mackonis, Vilniaus krašto lietuviams 1919–1939 m. laikotarpis buvo tamsiausias, todėl savo atsiminimuose jį pavadino Maironio žodžiais – „Be ryto naktis“4. 1920 m. spalio 9 d. Vilniją okupavus lenkams, Vidurinės Lietuvos valdžia (taip ji buvo vadinama) iš pradžių priešiš­ kumo „Rytui“ nereiškė. Draugija išlaikė daugiau kaip 100 pradžios mokyklų, 50 vakarinių kursų, gimnaziją ir mokytojų seminariją. Tačiau netru­ kus „Ryto“ santykiai su lenkų valdžia pablogėjo,

Mokytoja Pranė Makariūnienė. LMAVB RS, F284-11b, lap. 10.

25

Mokytojų seminarijos moksleiviai Bronius Leskevičius ir Petras Vaitulionis, išėję iš Lukiškių kalėjimo, 1927 m. LMAVB, F 165-437, lap. 22.

kai pastaroji įsitikino, kad draugijos veiklą remia kaimo žmonės5. 1922 m. sausio 24 d. Vidurinės Lietuvos Vilniaus prokuratūros įsakymu padaryta krata ir suimti „Ryto“ valdybos nariai m. Biržiška ir kun. J. Kukta, draugijos nariai Jurgis Mileris, Andrius Meciūnas ir Marija Marcišauskaitė. Jie pasodinti į Lukiškių kalėjimą. Neužbaigus tar­ dymo, be teismo, vasario 5 d. administracija juos ištrėmė už demarkacinės linijos, t. y. į Lietuvą. Kadangi kun. J. Kukta buvo valdybos kasininkas, darant pas jį kratą, paimtos kasa ir kasos knygos, kurių nepavyko atgauti6. 1922 m. vasarą draugijos pirmininkui kun. m. Reiniui išvykus į Kauną, pirmininko pareigos buvo pavestos ilgiausiai jas ėjusiam kun. Petrui Kraujaliui. Jis vadovavosi paprasta nuostata – steigti kuo daugiau lietuviškų pradžios mokyklų. Ne jo kaltė, kad ilgainiui mokyklų skaičius ma­ žėjo. Dėl kiekvienos uždarytos mokyklos, nuša­ linto mokytojo kun. P. Kraujalis kovėsi visomis prieinamomis priemonėmis7. 1922 m. gruodžio 28–30 d. Vilniuje įvyko „Ryto“ pradinių mokyklų mokytojų suvažiavimas. Jame dalyvavo daugiau nei 70 mokytojų, kurie buvo lietuviškų mokyklų 26

kūrėjai, steigę jas ir turėdami valdžios leidimą, ir neturėdami. Suvažiavimas pripažino, kad lietuvių švietimas Vilniaus, Švenčionių ir Ašmenos, o ypač Lydos, Breslaujos, Gardino ir Seinų apskrityse dėl lenkų valdžios persekiojimų yra nepakankamas, daugelis mokytojų turėjo išvykti į nepriklausomą Lietuvą. Dalyviai reikalavo, kad lietuvių mokyk­ los būtų išlaisvintos iš lenkų policijos globos, nebūtų varžoma mokytis namuose ir ne valdžios mokyklose8. Nors nuo 1923 m. lenkų administracija siste­ mingai trukdė lietuvių švietimo darbą, mokyklų įsteigta daugiau kaip 300 kaimų9. Tačiau dėl lenkų administracijos persekiojimo tiek mokyklų vienu metu niekada neveikė. Išgarsėjusi, šiais laikais sa­ kytume – rezonansinė, buvo 1924 m. byla, iškelta lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui kun. P. Kraujaliui, kun. Jurgiui Jakavoniui, draugi­ jos Gervėčių skyriaus pirmininkui Jonui Juškaičiui (Juškai), mokytojams Aleksandrui Giedraičiui, Bronislavai Rakauskaitei, Konstancijai Rimonytei, Onai Šiekštelytei, Marijai Čemeškaitei, Vaclovui Mileišiui ir kitiems už nelegalių lietuviškų mokyklų atidarymą Vilniaus apskrities Varnionių valsčiuje. Nors prieš tai šios mokyklos veikė legaliai, Len­ kijos valdžia vis labiau ribojo jų veiklą, rasdavo vis daugiau pretekstų tautinių mažumų švietimo įstaigas apskritai uždaryti. Taikos teisėjas minėtus lietuvių švietimo darbuotojus nuteisė kalėti arba susimokėti pinigines baudas po 100 lenkiškų auk­ sinų. Advokato Tado Vrublevskio pastangomis byla buvo perduota į apygardos apeliacinį teismą, šis visus išteisino. T. Vrublevskis dalyvavo ir apelia­ ciniame teisme išteisinant Švenčionėlių mokytoją Eleną Steckaitę, 10 dienų įkalintą už slaptą vaikų mokymą. Tuomet po gynėjo kalbos prokuroras atsisakė ją kaltinti10. Daugiausia „Ryto“ pradžios mokyklų veikė 1927 metais – 166. Tačiau net ir tuomet du treč­ daliai lietuvių vaikų negalėjo mokytis. Baudžiami piniginėmis baudomis ar net kalėjimu lietuviai tėvai buvo verčiami leisti vaikus į valdiškas len­ kiškas mokyklas, kur vaikai buvo ugdomi lenkais. 1927 m. lenkų administracija sudavė ypač skaudų smūgį, uždarydama draugijos išlaikomas 47 mo­ kyklas ir Vilniaus mokytojų seminariją. Suimti draugijos pirmininkas kun. P. Kraujalis, mokytojų seminarijos direktorius kun. Kristupas Čibiras, kai kurie pedagogai. Lenkijos valdžia apkaltino „Ryto“ draugijos mokyklas ir mokytojų seminariją antivalstybine veikla. Tai sietina su Lietuvos ir Lenkijos santykių blogėjimu11.

Kaimuose – pasiaukojantys mokytojai „Ryto“ draugijos mokykla paprastai būdavo įsikūrusi iš ūkininkų išnuomotame name arba namo gale. Vienas mokytojas dažniausiai dirb­

davo su visais skyriais. Nuo antro skyriaus buvo mokoma lenkų kalbos. Baigęs keturis skyrius, mokinys galėjo laikyti stojamuosius egzaminus į lietuvišką gimnaziją arba mokytojų seminariją12. 1927 m. uždarius mokytojų seminariją, mokytojai buvo rengiami iš gimnazijos abiturientų, lankiusių papildomus kursus. Mokytoja Pranė Anusevičiūtė-Makarevičienė (Makariūnienė) yra išleidusi atsiminimus apie savo darbą „Ryto“ draugijos Kaniavos pradžios mokyk­ loje 1929–1932 m. Vilniaus–Trakų apskrityje. Darbo pradžioje, paėmus ten jau dirbusį mokytoją Vincą Makarevičių į kariuomenę, mokytoja viena dirbo su visais keturiais skyriais, nors mokinių prisirinko iki šimto. Kai įsikūrė, klasė atrodė maž­ daug taip: suolai geltoni, jų viršus juodas. Prieš klasę – mokytojo stalas, juoda rašomoji lenta, kampe – spinta. Ant sienų: centre kryžius, Lenkijos herbas Aras ir Lietuvos Vytis, Lenkijos prezidento Ignacy Mościckio ir Vytauto Didžiojo portretai. Matų lentelė, skaitytuvai. Spintoje – bibliotekėlė, raštinės reikmenys, mokymo priemonės (metras, kompasas), vaistinėlė. Viską mokytoja vežė iš Vilniaus, pirko už savo pinigus. Tik mokyklos bibliotekėlės knygas apmo­ kėjo „Ryto“ draugija. Mokinių tėvus spaudė ekono­ minė krizė. Mokesčiai už žemę buvo dideli. Todėl mokymo priemones kai kurie vaikai gavo už dyką. Į mokyklą vaikus rengta kaip į bažnyčią. Mokiniai rinkdavosi noriai, pamokų nepraleidinėjo, mokėsi uoliai. Net ganymui prasidėjus, vaikai mokyklos nepalikdavo. Mokytojai tekdavo organizuoti darbą taip, kad būtų užbaigta skyriaus programa13. Lietuvių švietimas kaime galėjo būti palaikomas tik dėl visiško mokytojų pasiaukojimo. Be tiesiogi­ nių pareigų, mokytojai buvo pasižadėję organizuoti

Randamonių pradžios mokykla ir jos mokiniai. LMAVB RS, F284-11d, lap. 41.

suaugusiųjų mokymą, skaityklas, kurti įvairių lietu­ viškų draugijų skyrius, rengti paskaitas, vaidinimus, rinkti tautosaką. Jie buvo itin neparankūs valdžiai, suinteresuotai demonstruoti Vilniaus krašto lenkiš­ kumą14. Lenkijos valdžia turėjo pripažinti, kad kraš­ to gyventojų lenkinimas nevyksta itin sėkmingai, todėl 1932 m. uždarė visas lietuviškas mokyklas. 1933 m. rugpjūčio viduryje, po draugijos pir­ mininko kun. P. Kraujalio mirties, vadovavimą perėmė kun. K. Čibiras, kuris suprato lietuviškam švietimui ir kultūrai iškilusį pavojų15. Jo nuogąsta­ vimai pasitvirtino. 1934–1935 m. Vilniaus krašte ėmus mažėti „Ryto“ mokyklų, draugijos vadovybė stengėsi išsaugoti dar likusias. Tose vietose, kur lenkų administracija uždarė mokyklas, draugija rėmė savo mokyklas, veikusias nelegaliai. Kur anksčiau veikė mokyklos, buvo atidaromos drau­ gijos skaityklos, kuriose vedėjais dažniausiai dirbo uždarytų mokyklų mokytojai. Todėl manoma, jog skaityklose (o gal ir skyriuose) vaikai galėjo būti mokomi toliau.

geriausiai organizuota lietuvių Draugija Nuo 1936 m. vasario 11 d. Lenkijos administ­ racija, vadovaudamasi Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio slaptu memorialu „Administracinės valdžios priemonės prieš Lenkijos lietuvių ma­ žumą ir ateities planai šiuo klausimu“, pradėjo vykdyti kryptingą nutautinimo politiką. Buvo siekiama uždrausti viską, kas yra lietuviška; sulen­ kinti švietimo ir kultūros organizacijų netekusius lietuvius, kad Vilniaus kraštas visiškai būtų integ­ ruotas į Lenkijos valstybę. Tačiau „Ryto“ draugijos vadovybė, pasiremdama Lenkijos Respublikos įstatymais, atkakliai gynė savo teises. Deja, iki 1937 m. pabaigos lenkų administracija sunaikino visą „Ryto“ draugijos švietimo įstaigų tinklą, o 1938 m. vasario 28 d. uždarė ir pačią draugiją. Tačiau dėtos pastangos jos veik­ lą atkurti. Tai pavyko 1939 m. gegužės 20 d., gavus Vilniaus vaivadijos leidimą vėl veikti 16. Deja, 1940 m. prasidėjus Lie­ tuvos sovietizavimui, draugijos veikla uždrausta. Tarpukariu „Rytas“, admi­ nistravęs lietuviškas mokyklas didžiulėje Vilniaus krašto teri­ torijoje, buvo geriausiai organi­ zuota lietuvių draugija. Ji rėmėsi pasiaukojančiais darbuotojais, turėjo didelį gyventojų palaiky­ mą17. Nors „Ryto“ mokyklų vė­ liau sumažėjo, jų veiklą tęsė kitos religinės, švietimo, kultūros bei ūkinės lietuvių organizacijos. 27

Švenčionių „Ryto“ draugijos Pašaminės skyriaus valdyba. LMAVB RS, F 165-440, lap. 40.

Iš kalėjimo grįžę Strielčių kaimo ūkininkai, leidę vaikus į „Ryto“ draugijos mokyklą, 1926 m. F 165-440, lap. 13.

„Ryto“ dokumentai bibliotekoje 1956 m. „Ryto“ draugijos doku­ mentus Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas perdavė Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos Rankraščių sky­ riui. Dokumentai, kurie sudarė 67-tą fondą, apėmė 1902–1940 m. laiko­ tarpį. Jie sutvarkyti pagreitintu būdu 1959–1960 metais. Buvo sudarytas aprašas ir kartoteka. 1971 m. fondas papildytas dar 5 vienetais, todėl iš viso yra 388 saugojimo vienetai. Fondą tvarkė Kostė Čepienė. Fondo medžiagą ji suskirstė į grupes: organi­ zacinė veikla (susirinkimų protokolai, nuostatai, narių sąrašai, pareiškimai, blankai ir kt.); finansinė-ūkinė doku­ mentacija (sąskaitos, vekseliai, sąma­ tos, kvitai, valdybos kasos ataskaitos, algų lapai, mokytojų ir tarnautojų socialinio aprūpinimo dokumentai); susirašinėjimas su oficialiomis įstaigo­ mis mokyklų ir bibliotekų uždarymo klausimu, su gyventojais dėl mokyk­ lų, skaityklų, skyrių steigimo ir kt. klausimais; švietimo įstaigų tinklas (mokyklų, skaityklų, skyrių bendrieji reikalai, mokyklų raštai, mokytojų stažo pažymėjimai, statistikos duome­ nys, statutai, instrukcijos, kilnojamųjų biblio­tekėlių sąrašai; įvairūs dokumen­ tai, tiesiogiai nesusiję su draugija18.

_ 1 Vasiliauskienė, Aldona. Pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas dr. kun. Jonas Steponavičius. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 52, 53, 66. 2 Vasiliauskienė, Aldona. Kunigas Mečislovas Reinys ir „Rytas“. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 86, 87. 3 Janulevičius, Linas. Švietimo draugijos „Rytas“ veikla 1915–1918 metais. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 77. 4 Mackonis, Rapolas. Amžiaus liudininko užrašai / sudarė B. Mackonytė. Vilnius, 2001, p. 7. 5 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 108. 6 Vasiliauskienė, Aldona. Kunigas Mečislovas Reinys ir „Rytas“. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 93. 7 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 113. 8 Biržiška, Mykolas. Vilniaus Golgota / B. Šėmis. Kaunas, 1930, p. 202, 203. 9 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 109. 10 Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais. Vilnius, 1989, p. 12, 137–151; Marcinkevičius, Juozas. Tado Vrublevskio ryšiai su lietuvių visuomenės veikėjais. Iš: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. 2001/2002. Vilnius, 2004, p. 20; Biržiška, Mykolas. Vilniaus Golgota. Vilnius, 1992, p. 264, 276; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS), f. 155-463, lap. 7, 8; f. 155-448, lap. 1–3. 11 Juzefovičius, Romualdas. Kunigo Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 119. 12 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 110. 13 Makariūnienė, Pranė. Vilniuje ir Vilniaus krašte 1915–1939 metais. Vilnius, 1999, p. 72–78. 14 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 111. 15 Juzefovičius, Romualdas. Kunigo Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 121. 16 Ereminas, Gintautas. Lenkijos valdžios polonizacijos politika prieš lietuvių tautinę mažumą (1935–1939 m.). Genocidas ir rezistencija. 2015, Nr. 1 (37), p. 120, 121. 17 Makariūnas, Kęstutis. „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Iš: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Vilnius, 2013, p. 112. 18 LMAVB RS, f. 67-388, lap. 1, 2.

28

Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui

Žvilgsnis į praeities šaltinius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos praeitis ir dabartis buvo ir yra tiriama bei aprašinėjama ir turi solidžią istoriografiją. Vis dėlto istoriniai tyrimai niekada nėra baigtiniai – kiekvienai kartai atsiranda poreikis pažinti istoriją naujais rakursais, tad gimsta naujos istorijos versijos. Artėjantis nacionalinės bibliotekos jubiliejus yra stimulas pažvelgti į jos praeitį ir dabartį iš naujų perspektyvų. Šiame numeryje toliau spausdinamos ciklo „Bibliotekos Antrojoje Lietuvos Respublikoje: by­ loja šaltiniai“ publikacijos. (Pirmasis ciklo rašinys „Centrinis valstybės knygynas vadovaujant Edu­ ardui Volteriui“ spausdintas žurnalo „Tarp knygų“ balandžio numeryje.) Šį kartą bus žvilgtelėta į tai, kokiomis aplinkybėmis spaudiniai pasiekdavo Cen­ trinį valstybės knygyną. Jis buvo suprojektuotas kaip akademinės ir viešosios bibliotekos hibridas, todėl privalomojo egzemplioriaus gavimas susipynė su knygų kolekcijų paieškomis. Valstybės kultūros politikos formuotojai, tarp kurių buvo minėto knygyno vedėjas Eduardas Vol­

teris, siekė nacionalizuoti dvarų kultūrinį paveldą. Šį siekį jie grindė apgailėtina šio paveldo padėtimi po Didžiojo karo, kurio metu didelė dalis dvarų savininkų išvyko iš Lietuvos, o, kuriantis Lietuvos valstybei, neskubėjo grįžti. Prieškariu Kosakovskiai Vaitkuškyje ir Lyduo­ kiuose (Ukmergės rajonas) buvo sukaupę vieną didžiausių privačių bibliotekų Lietuvoje. Šių dvarų savininkų politinis užsiangažavimas ir atsiku­ riančios Lenkijos pusės palaikymas nulėmė pačių dvarų likimą – Kosakovskių įgaliotiniai buvo nepa­ jėgūs jų apsaugoti nuo plėšimų ir kultūros vertybių nacionalizacijos.

Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų bibliotekų likimas 1920–1921 metais

Vaitkuškio dvaro rūmai. Iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų

Viena iš 1919 m. gegužės 28 d. įsteigtos Valstybės archeologijos komisijos (VAK) užduočių buvo nacionalizuoti dvarų biblio­ tekas, archyvus, archeologijos bei meno rin­ kinius ir perduoti juos Centriniam valstybės archyvui, Centriniam valstybės knygynui ir jo padaliniams bei muziejams. Tai pradėta įgyvendinti 1920 m. balandį. VAK vadovas Eduardas Volteris, sekretorius Konstantinas Jablonskis ir bendradarbiai Paulius Galaunė, Stasys Brašiškis per kelis mėnesius aplankė keletą Žemaitijos, Suvalkijos ir pakaunės dvarų, į Kauną bei Šiaulius suvežė jų ver­ tybes. Tikriausiai dėl įsiplieskusio karo su Lenkija tuomet buvo aplenkta Aukštaitija. Ukmergės apylinkėse įsivyravus ramybei, 1920 m. gruodį ten buvo pasiųstas K. Jab­ lonskis su VAK bendradarbiu Valerijonu Drevinskiu (dok. Nr.1). 29

Pagrindinis išvykos tikslas buvo išsiaiškinti Kosakovskių kultūros paveldo, esančio Vaitkuškio ir Lyduokių dvaruose, būklę ir, ką įmanoma, parvežti į Kauną. Abu dvarai, kuriuose būta keliolikos tūkstančių tomų bibliotekos, buvo likę be savininkų. Nuo 1907 m. Lyduokius savo rezidencija pavertęs Mykolas Stanislovas Kosakovskis (1882–1962) ėjo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos delegato prie Lucjano Żeligowskio pareigas ir 1920 m. lapkričio 29 d. pasirašė paliaubų sutartį su Lietuva. M. S. Kosakovskio brolis Jonas Eustachijus (1900–1979) formaliai 1905 m. paveldėjo Vaitkuškio dvarą, bet, prasidėjus karui, gyveno Varšuvoje. Vaitkuškio dvaru rūpinosi jo vyresnysis brolis ir motina, o karų laikotarpiu – kaimynystėje esančių Siesikų dvaro savininkas Dominykas Daugėla (1867–1931). Rūpinimasis buvo formalus, nes dvare įkurdinti vokiečių ir lietuvių kariai turėjo savo požiūrį į dvarų kultūros vertybes – 1920 m. sausį archyvo „raštai buvo iš savo vietu išmesti ant grindu, suplešiti ir užteršti“1. Pirmojo VAK emisarų apsilankymo Kosakovskių dvaruose metu buvo nusavinta dalis Lyduokių dvaro bibliotekos ir pervežta į Centrinį valstybės knygyną2. Kurį laiką Kosakovskių dvarai buvo palikti ramybėje, o 1921 m. kovą patvirtintas VAK biudžetas ir numatytos naujos ekspedicijos. Balandžio mėnesį K. Jablonskis vėl nuvažiavo į Vaitkuškį (dok. Nr. 2) ir nesėkmingai mėgino įtikinti D. Daugėlą, jog dvaro biblioteka ir ar­ chyvas turi tapti valstybės nuosavybe. Jam grįžus į Kauną, E. Volteris kreipėsi į švietimo ministrą Kazimierą Bizauską leidimo nacionalizuoti Vaitkuškio kultūros vertybes3 ir jį gavo. Tuoj po to K. Jablonskis trečią kartą nuvyko į Vaitkuškį ir, remdamasis suteiktais įgaliojimais, organizavo 896 knygų ir archyvo pergabenimą į į Centrinį valstybės knygyną4. 4 1 2 3

Majoro P. Tarasenkos pranešimas. 1923-07-06 // Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 1, b. F304, lap. 1. Sąrašą žr.: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 99, b. 679, lap. 21–28. CVK vedėjo E. Volterio raštas švietimo ministrui. 1921-04-21 // Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 1655, ap. 2, b. 4, lap. 82. Sąrašą žr.: LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 1306, lap. 30–39. Kosakovskiams 1931 m. iškėlus ieškinį dėl kompensacijos, sąrašas buvo pripažintas netiksliu ir 1932-10-17 buvo sudarytas naujas sąrašas. Žr.: LCVA, f. 1655, ap. 2, b. 1306, lap. 17–21.

Dokumentas Nr. 15: K. Jablonskio ataskaita apie išvyką į Ukmergės apylinkių dvarus. 1920 m. gruodžio 21 d. Valstybės Archajologijos Komisija Kaunas [užregistruota] 1921 I 226 No. 47 Pranešimas apie kelionę į Ukmergės apilinkes. 1920 gruodžio m. 9 d. aš ir Valst[ybės] Centralinio knygyno knygininkas Val[erijonas] Drevinskas8 nukeliavova į Ukmergės apilinkes apžiurėti kai kurių dvarų. Ukmergėje9, Kasakausko10 namuose, kurių viename kambaryje gyvena dabar apskr. viršininkas Račkus, yra pasilikę keli paveiks­ lai11. Vienas jų didelis, atvaizduojąs Birutės pagrobimą, yra, rodosi, Slindzinskio12 darbo. Kiti menkesni. Viename jų, kuriame yra atvaizduotas mirštąs lenkų aficeris, yra parašas: „ Rys Napoleon Mic­ kiewicz 1842 “. Savininko Kasakausko Lietuvoje nėra, tą paveikslą žiūri Kasakausko ekonomė ar giminaitė, gyvenanti tuose namuose. Kuris tai buvo Kasakauskas, ar jis yra miręs, ar ne – sužinoti neteko. Tais paveikslais Valst[ybės] Archajologijos Komisijai reikėtų kaip nors pasirūpinti. Iš Ukmergės nukeliavova į M[ykolo] S[tanislovo] Kasakausko Liduokių13 dvarą, – to paties Kasakausko, kuris Lenkų vardu yra Valstybės archeologijos komisijos fonde aptikti du šiek tiek besiskiriantys dokumentai. Čia publikuojamas dokumentas yra Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fonde (toliau – KPC PB DF), f. 1, ap. 1, b. 21, lap. 34. Jo nuorašas, skirtas Centriniam valstybės knygynui, yra ten pat, f. 1, ap. 1, b. 23, lap. 296–297. 6 Nuoraše data užrašyta: I 11 1921. 7 Byloje Nr.23 ant dalies antspaudo ranka užrašyta ,,nuorašas“. Dešinėje pusėje raudonu pieštuku užrašyta ,,knygynui“, įrašas padarytas formuojant bylą, nes tuo pačiu pieštuku šalia įrašytas bylos puslapių skaičius 296. 8 Tekste klaidingai užrašyta Dervinskas. 9 Du kartus pabraukta rašalu, nuoraše pabraukta raudonu pieštuku. 10 Tarpukario Lietuvoje buvo pateikiamos įvairios Kosakovskių pavardės formos: Kasakauskas, Kasakauskis, Kosakauskas, Kossakauskas. 11 Nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 12 Turima omenyje Vincentas Slendzinskis (1837–1909). 13 Du kartus pabraukta juodu rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. 5

30

pasirašęs karo paliaubų sutartį su Lietuva. Sužinojova, kad ginklų rinkinį, kuris prieš karą yra čia buvęs, Kasakauskas išvežė karo metu į Rusiją ir paskui, bolševikų laikais, pavedęs globoti kaži kokiai Maskvos lenkų sociali{sti}nei14 organizacijai. Dvare matėva užsilikusias dvi senovini dideli ketini granati, bet kas tai yra, sužinoti neteko. Nežiūrint į tai, kad netoli Liduokių ėjęs frontas ir pats dvaras ir rūmai yra labai sunaikinti stovėjusios čia anksčiau mūsų kariuo­ menės, knygynas išliko15 sveikas dvaro įgaliotinio M. Šaramavičiaus rūpesniu. Iš viso knygyne buvo daugiau ne 6 1/2 tūkstančių knygų. Dalį jų Kasakauskas išvežė, rodosi, į Varšuvą, dalį šiaip išnešiojo skai­ tytojai – vokiečių, rusų bolševikų ir mūsų karininkai, bet ar šiaip, ar taip, trūksta tik kelių šimtų knygų. Knygynas susidarė iš Vaitkuškių Kasakausko tėvo16 paliktų knygų, {toliau iš knygų}17 gautų palikimo iš bobutės ir daug paties M. S. Kasakausko pirktų. Išrinkova iš kny­ gyno apie 1300 tomų, daugiausia Lenkų ir Lietuvos istorijos, danų archajologijos18, astronomijos ir kitų kitokių. Kadangi visos knygos buvo sunku paimti, stengėvos paimti tas, kurios bus skaitomos ar šiaip brangesnės. Imdami knygas, surašinėjova jų numerius – knygų katalogą Kasakauskas, rodosi, yra išsivežęs19, bet pačiose knygose yra pažymėti katalogo numeriai – ir paskui aš parašiau liudymą dvaro įgaliotiniui M. Šaramavičiui, kad iš Liduokių dvaro esava paėmę 1274 sunumeruotas knygas ir dar kelias nenumeruotas20. Čia turiu pastebėti, kad ar del nepatogių knygų peržiūrėjimo sąligų, ar del ko kita, bet kaš kurių pažymėtų tame liudyme knygų neatsivežėva, o tuo tarpu atvežėva kiek nepažymėtų. Sąrašą atvežtų knygų įteikiau Valst[ybės] Centralinio knygyno vedėjui prof. Volteriui. Knygyno raktas, kaip ir pirma, pasiliko dvaro „bugalterio“ žinioje. Archyvo Liduokių dvare neradova – tur būt todel, kad tą dvarą Kasakauskiai neseniausiai yra pirkę21. Knygyne yra dvi dali astronominio žiūro­ no. Kai kurias dalis, rodosi, Kasakauskas yra išsivežęs. Bet ar šiaip, ar taip reikėtų neišleisti jo iš akių. Daugiau Liduokių dvare nieko Originale įrašyta ,,socialinei“, po to įterpta skiemuo ,,sti“. Nuoraše frazė ,,knygynas išliko“ pabraukta mėlynu pieštuku. 16 Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905). 17 Nuoraše šio įterpinio nėra. 18 Nuoraše frazė ,,danų archajologijos“ pabraukta mėlynu pieštuku. 19 Katalogas šiuo metu yra VUB RS, f. 1, b. F486. 20 Perėmimo akto nuorašas yra LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1002, lap. 84–85. Šių knygų sąrašas yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – LNB RS), f. 99, b. 679, lap. 21–28; prieinamas interneto svetainėje Epaveldas. 21 Archyvo aprašas dabar yra VUB RS, f. 1, b. F488. 14 15

nepastebėjova. Yra tiesa, didelis marmurinis biustas (tur būt Kasa­ kausko tėvo). Paskui tik Vaitkuškiuose, teko girdėti, kad viename administracijos gyvenamame kambaryje, esąs kaži koks, rodosi, vyskupo portretas. Dvaro įgaliotinis Šaramavičius kuo galėdamas mums padėjo – parūpino dėžių, davė arklius nuvežti knygoms į Ukmergę – ir todėl, kad ir sugaišę kiek del dėžių, vis delto gana greit apsidirbova. Liduokių dvara, rodos, ima savo žinion valdžia22. Turėdami užtrukti sekmadienį (gruodžio 12 d.) Liduokiuose del dėžių ir nenorėdami gaišinti laiko, nukeliavova apžiurėti Montvilo Antakalnio23 dvaro. Antakalnyje turėjo būti knygynas ir rinkiniai. Paties Montvilo Antakalnyje nėra, dvarą valdo jo įgaliotinis. Neradę įgaliotinio namie, apžiūrėjova dvaro rūmus darbininkų vedami. Rūmuose visai tuščia, nei langų nebėra24. Visa kas išplėšta, išnaikinta. Antakalnis ilga laika buvo fronto linijoje ir jame laikesi tiek lietu­ vių, tiek lenkų, kareiviai ir ką tik įmanydami naikino. Darbininkai aiškino, kad visą knygyną sunaikinę kareiviai25. Kadangi Montvilo įgaliotinis dvaro prievaizdas buvo tuo metu išvažiavęs Ukmergen, negalėjova patikrinti, ar visos knygos yra sunaikintos, ar gal kai kurios pavyko išgelbėti ir suslėpti kur svirne ar kitur. Iš ten nukeliavova į Vaitkuškius26 – Liduokių27 savininko brolio dvarą. Neradę šį kartą įgaliotinių, kurie turi knygyno raktą, gavau paskui dar kartą nuvykti į Vaitkuškius. Galu gale sužinojau apie Vaitkuškius tiek: Vaitkuškiai yra nuosavybė [Jono Eustachijaus] Kasakausko, gyvenančio dabar Lenkuose. Jis dar nepilnametis ir turi paskirtus globėjus: Siesikių dvaro savininką Daugėlą ir Mi­ kalauskį, gyvenanti Ukmergeje. Knygyno raktą turi Kasakausko giminaitė Morauskienė, bet ji ilgai nenorėjo rodyti jo, aiškindama, kad nei duoti knygų, nei apskritai ką daryti su knygynu ji negalinti, visa kas pareina nuo Daugėlos ir siūlė tuoj važiuoti į Siesikus. Vis delto aš išprašiau parodyti man knygyną, žadėdamas nesikalbėjęs su Daugėla nieko iš jo neimti. Knygynas šis yra ne rūmuose, o administracijos gyvenamų namų šone. Knygų bus {apie}28 15 tūks­ tančių {tomų}29 – daugiausia senų30. Tarpe knygų yra ir rankraščių apdaryta korespondencija ir t. t., bet jų nedaug. Kadangi smulkiai peržiūrėti knygynui reikėtų kelių dienų laiko, be to, norint ką su juo daryti, reikėtų važiuoti į Siesikus (apie 25 varstus), kadangi dėžių, norint vežti, reikėtų ieškoti kur kitur (geriausia Ukmergėje), aš ir netyrinėjau smulkiai knygyno turinio, nes neturėjau tiek laiko, kad galėčiau ką su juo padaryti. Knygyne yra pelių ir kad jos negraužtų knygų, prie spintų yra pabarstyta avižų. Pačiuose rūmuose buvęs antras knygynas vien senoviškų brangiausių knygų. Jo nieko ne­ belikę. Kiek išvežę vokiečiai, kiek bolševikai ir musu kariuomene sunaikinę, o daugiausia tur būt išnešioję aplinkiniai žmones. Archy­ vo Vaitkuškiuose nebėra, mirus tėvui, vyresnysis sūnus išsivežęs į Dvaras su visu inventoriumi valstybės žinion buvo perimtas 192104-12, bet 1922-11-20 grąžintas Kosakovskių įgaliotiniui (Ukmergės apskrities žemės tvarkytojo raštas. 1927-07-13 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1002, lap. 81). Biblioteka toliau laikyta dvare, kadangi „atsirado drėgnumas, o per išmuštą langą dingdavo knygos“, 1927 m. birželį ji buvo pergabenta į Ukmergės lenkų gimnaziją (Kosakovskių įgaliotinio J. Radvilavičiaus pareiškimas. 1927-07-06 // LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1002, lap. 83). 23 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. Tuomet dvaro savininkas buvo Stanislovas Montvila. 24 Nuoraše sakinys išdėstomas taip: ,,Rūmuose visai tuščia, net stiklų languose nebėra.“ 25 S. Montvila taip aprašė lietuvių karių pasirodymą Antakalnio dvare: 1920 m. „rugsėjo 30 d. į Antakalnį atvyko dviejų karininkų vadovaujamas stiprus lietuvių kariuomenės dalinys, kurį sekė eilė rekvizuotų valstiečių vežimų, ir, apstatęs visą dvarą kulkosvaidžiais, planingai ir sistemiškai pradėjo plėšti mano turtą. Buvo išgrobstytos visos maisto atsargos, grūdai, karvės, paršiukai, paukščiai, vežimai, pakinktai, rūbai, marškiniai, baldai ir visa gyvenamojo namo įranga. Grobiami daiktai kraunami į vežimus ir vežami iš dvaro. Tai, ko nebuvo galima pasiimti, naikinta ir laužyta. Mūsų apylinkėse tokio vandalizmo nebuvo regėta netgi bolševikų okupacijos laikais. Mano tarnai mėgino ginti mano turtą, bet buvo bejėgiai prieš išskirtinai brutaliai jų atžvilgiu besielgiančius karius“ (S. Montvilos skundas Lietuvos premjerui [1920 m. spalis] // LCVA, f. 923, ap. 1, b. 37, lap. 1). 26 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku, nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 27 Nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 28 Originale šio žodžio nėra. 29 Originale šio žodžio nėra. 30 Vaitkuškio bibliotekos 1898 m. katalogas, 1907 m. peržiūrėtas, 1910 m. papildytas, yra LNB RS, f. 99, b. 677; prieinamas portale Epaveldas. 22

Bžostovicų dvarą, Gardino gubernijoje31. Rūmuose visa kas sunai­ kinta. Pasakojo, kad mūsų kareiviai, kai lenkai {buvo}32 priėję prie pat Vaitkuškių33, daužę ir deginę kuriuos tik sugriebdami baldus ir kitus daiktus. Paveikslų porą telikę. Kiti ar sunaikinti, ar išgrobti aplinkinių žmonių, kareivių ir karininkų. Taip antai, pasakojo, kad kartą buvęs atvažiavęs į Vaitkuškius generolas veterinarijos gydytojas [Jonas Jur­ gis] Bulota su kaži kokiu karininku. Tas karininkas išsiėmęs kaži kokį senovišką paveikslą iš rėmų ir išsivežęs. Arba dar pasakojo, kad kurį laiką stovėjusių Vaitkuškiuose kareivių vadu buvęs karininkas Jočys. Jis netik nedraudęs kareiviams grobti, bet ir pats tuo užsiimdavęs. Apskritai Vaitkuškiai dar nelikviduoti. Reikėtų arba dabar siųsti ką parvežti knygyną ir likusius vietoje ir gal dar tuos, kuriuos pavyks surinkti iš aplinkinių žmonių kultūros dalykus, arba bent kreiptis į apskr. viršininką, antspauduotų knygyną. Teko girdėti, kad šiomis dienomis į Vaitkuškius stato naujų kareivių, todėl antspaudai ilgai knygyną vargu begalės apsaugoti. Kitų dvarų del laiko trukumo aplankyti neteko. Bevažinėjant teko kai kas išgirsti, būtent: Gavronskio Šuklių34 dvaro knygynas35, Vilkaviškio apskr., karo pradžioje buvo visas36 sukrautas į dėžes ir vežamas į Vilnių, bet ka­ dangi rusų kariuomenė toliau jo vežti neleido, jis buvo Kalvarijoje iškrautas ir padėtas pas kaži kokį žydą37. Kur jis dabar yra – nežinia, bet į Šuklius jis negražintas. Rumbonių38 dvare39, Alytaus apskr., esą senoviškų knygų40 ir rankraščių41, kuriuos reikėtų apsaugoti, kitaip pražūsia. Knygynų turėtų būti Paširvinčio42 dvare ir Bekupių43 dvare, Giedraičių valsčiuje. [Pasirašė] K[onstantinas] Jablonskis Valstybės Archajologijos Komisijos bendradarbis44 Kaunas, 1920 m. gruodžio m. 21 d. Rankraštis: Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fondas, f. 1, ap. 1, b. 21, lap. 3–4 Dokumentas Nr. 2: K. Jablonskio ataskaita apie išvyką į Vaitkuškio dvarą. 1921 m. balandžio 27 d. Antspaudas: Švietimo Ministerija Gauta 1921 m. Balan. m. 28 d. Gaunamasis No. 3547 ‹ Į bylą 1921 – IV - 29 ›45 Ponui Švietimo Ministeriui. Pranešimas apie Vaitkuškio46 dvaro knygyną ir archyvą. Vaitkuškio dvaras (4 varstai nuo Ukmergės ) priklauso p. Kasa­ kauskui. Anksčiau, kai dar tebuvo gyvas senasis Kasakauskas, dvare, be kitų rinkinių, buvęs labai didelis ir svarbus knygynas ir archyvas. Tėvui mirus dar prieš karą, kiek teko patirti, vienas vyresniųjų sūnų išsivežęs archyvą ir rinktines knygas į patekusį jam palikimu Bžosto­ vicų dvarą, Gardino gubernijoje. Kitas sūnus paėmė į savo dvarą Liduokius taip pat labai žymią Vaitkuškio knygyno dalį. Dabar dalis Turima omenyje Juozapas Stanislovas Kosakovskis (1866–1917). Minima Brzostowica Wielka (Didžioji Berastavica, balt. Вялікая Бераставіца), joje esantis dvaras Kosakovskiams priklausė nuo XVII a. 32 Originale šio žodžio nėra. 33 1919 m. lapkričio antroje pusėje. 34 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. 35 Nuoraše frazė ,,Gavronskio Šuklių dvaro knygynas“ pabraukta mėlynu pieštuku. 36 Išbraukta: ,,sutrauktas vienon vieton“. 37 Nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 38 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. 39 Nuoraše frazė ,,Rumbonių dvare“ pabraukta mėlynu pieštuku. Tuo metu dvaras buvo Jozefo Višnievskio, pasitraukusio į Lenkiją, nuosavybė. 40 Nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 41 Nuoraše pabraukta mėlynu pieštuku. 42 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. 43 Du kartus pabraukta rašalu, po to pabraukta raudonu pieštuku. 44 Nuoraše pasirašo K. Jablonskis ir V. Drevinskis. 45 Pridėta kitu rašalu kita ranka. 46 Pabraukta raudonu pieštuku. 31

31

to Liduokių knygyno ( Liduokių dvaras yra 12 varstų nuo Ukmergės) yra laikinai paimta apsaugon į Centralinį Valstybės Knygyną Kaune. Taigi, brangesnės ir geresnės knygos buvo vyresniųjų sūnų paimtos ir išsivežtos į savo dvarus ir, kaip matyti iš dabartinio dvaro knygyno sudėties, jauniausiajam sūnui, kuriam teko Vaitkuškio dvaras, liko tik menkesnės knygos arba tokios knygos, kurios vyresniesiems sūnums buvo nereikalingos, ir dalis archyvo – Kasakauskų korespondencija ir kiek viešųjų raštų. Man pasakojo, kad pačiuose rūmuose buvęs senoviškų ir brangesniųjų knygų knygynas, kurį išnešioję ar išnai­ kinę karo metu vokiečiai, paskui bolševikai ir aplinkiniai žmonės, bet negaliu pasakyti, kiek ta žinia yra tikra. Ar šiaip ar taip, dabar dvare yra likę dar apie 10 tūkstančių knygų ir dalis archyvo. Savininkas – Kasakauskas – dvare negyvena, jis esąs nepilnametis, gyvenąs Varšuvoje ir mokinąsis universitete. To nepilnamečio Kasakausko globėju yra p. [Dominykas] Daugėla, Siesikų dvaro savininkas. Vaitkuškio dvaro padėtis yra tokia: Rūmų stovi tuščias sienos, nebėra nė vieno stiklo, nė vienų langų rėmų, nė vienų durų, nė vienų krosnies durelių ir t. t. Viskas sunaikinta. Kaip teko girdėti, iš pradžios kiek baldų, paveikslų ir kitų daiktų išsivežę vokiečiai. Paskui daug sunaikinę bolševikai ir jų laikais aplinkiniai žmonės. Paskui dvare stovėjo mūsų kariuomenė ir taip pat ne labai tesigai­ lėjusi Kasakausko turto. Tuo metu, kai lenkai buvo priėję prie pat Vaitkuškio ir net paėmę daržines, mūsų kariuomenė baldus ir kitus daiktus naikinusi čia pat vietoje. Ir dabar dar kasdien tie rūmai yra griaunami: laužomos grindys, lubos, lipynių paramos, plėšiami sienų apmušalai, kapojami krosnių kafliai ir t. t. Knygynas yra sukrautas kituose namuose – tuose, kuriuose gyvena dvaro administracija. Knygyne langų nebėra, langų vietos iš vidaus tėra uždarytos lan­ ginėmis. Knygyne yra sudėti ir likusieji archyviniai raštai. Išlaužti knygyno duris arba langines labai lengva. Kilus kokiam neramumui fronte, o ir be to, yra pavojaus, kad knygynas bus išplėštas ir pasku­ tinės Vaitkuškio kultūrinių turtų liekanos bus sunaikintos. Todel palikti knygyno ir archyvo Vaitkuškyje, mano nuomone, negalima. Tam neprieštarauja nė pats. p. Daugėla. Aš kiek galėdamas susipažinau su knygyno sudėtimi. Kadangi, nesant savininkui, knygynas reikia paimti globon ir priežiūron, man reikėjo nutarti, kas su juo daryti, nes vietoje jo apsaugoti negalima ir reikia išvežti – į Kauną arba į Siesikus, p. Daugėlos dvarą. Šios knygos yra tiktai liekanos didelio ir brangaus knygyno ir todel vežti jas visas į Kauną, kur dauguma jų niekas nesinaudotų, daryti jų sąrašai, rūpintis, kad jos čia nežūtų, nesusimaišytų su kitomis knygomis, duoti vietos joms sukrauti ir t. t. – ir po visa to grąžinti savininkui, – būtų labai neproduktinga. Todel, peržiūrėjęs knygas, aš atrinkau maždaug 1–1 1/2 tūkstančio reikalingesnių ir brangesnių knygų. Tas knygas ir reikėtų parvežti laikinai apsaugai į Kauną, kur jos būtų nors laikinai prieinamos mūsų visuomenei, ligi negrįš sa­ vininkas ir neišnyks pavojus, pasibaigus karui, kad jas kas sunaikins ar išveš iš Lietuvos be tinkamo leidimo. Tas mažas knygų skaičius neapsunkintų knygyno. Kitos knygos, mano nuomone, neturi mums tokios didelės vertės. Todel jos galima būtų pavesti p. Daugėlos, Kasakausko globėjo, priežiūrai, leidus išvežti į Siesikus, kur gyvena pats p. Daugėla ir kur joms bus daug mažiau pavojaus, negu Vait­ kuškyje. Galima būtų ir tas knygas, kurias, mano nuomone, reikėtų parvežti laikinai apsaugai į Kauną, atiduoti p. Daugėlai apsaugon, bet tada jos būtų neprieinamos, nes del vienos ar kelių knygų niekas negalės važiuoti į Siesikus, kad ir būtų ten maloniai priimtas, kaip siūlo p. Daugėla. Apie archyvą pasakysiu toliau. Pareiškus man p. Daugėlai, Vaitkuškio dvaro savininko Kasa­ kausko globėjui, kad aš ketinu paimti dalį knygų ir archyvinius raštus į Kauną, aiškiai pažymėti, kad knygos imamos laikinai, ligi negrįš savininkas, p. Daugėla griežtai atsisakė geruoju duoti man juos. Jis esąs Kasakausko globėjas ir negalįs jo turto niekam atiduoti. Jeigu administracinė valdžia, pav. apskrities viršininkas, lieps jam atiduoti knygas ir raštus man, jis atiduosiąs, nes negalįs priešintis priešintis47 pajėgai, bet protestuosiąs, kaip protestuojąs prieš Vaitkuškio dvaro paėmimą valdžios žinion. Be to, kaip iš ilgų pasikalbėjimų paaiškė­ jo, jis jaučiąsis įžeistas, kad knygos ir raštai imami ir nepaliekami jam globoti. Jis sakosi nevešias jų iš Lietuvos ir neeikvosiąs. Knygų 47

32

Pakartota

ėmime jis matąs nepasitikėjimą juo ir jo globonies skriaudimą. Kaip iš visa ko matyti, p. Daugėla netiki, kad valdžia grąžins knygas savininkui Kasakauskui. Nesutikus p. Daugėlai atiduoti knygų ir archyvinių raštų geruoju, aš kreipiausi į Ukmergės apskrities viršininką. Viršininkas sutiks įsakyti p. Daugėlai atiduoti knygas, man pareikalavus. Tada p. Daugėla, nurodydamas, kad ir jis ir aš del šio reikalo esava susierzinę, prašė palaukti kiek, kad jis, būdamas po poros dienų Kaune, galėtų ginti knygyną ir archyvą nuo paėmimo – tuo reikalu ketino kreiptis į Ministerį Pirmininką, ir prašė nedaryti to žingsnio – neimti knygų ir archyvo prievarta ant greitųjų ir neerzinti tuo menku dalyku jo lietuvio patrioto (jis sakėsi įsteigęs Krokuvos universitete lietuvių kalbos katedrą, jis visumet buvęs ir būsiąs lietuvis ir esąs „didžios Lietuvos” šalininkas). Pasitaręs su apskrities viršininku, aš nutariau duoti p. Daugėlai laiko pasiaiškinti Kaune del Vaitkuškio knygyno ir archyvo, kad mano pa­ sielgimas neatrodytų jam neapgalvotu žingsniu. Kadangi Vaitkuškio dvaro savininkas Kasakauskas savo dvare ir aps­ kritai Lietuvoje negyvena, kadangi Vaitkuškyje knygų palikti negalima ir jos reikia šen ar ten išvežti apsaugai, kad jos nežūtų šiuo neramiu laiku, toliau, kad jos nors laikinai būtų prieinamos mūsų mokslininkams, – reikėtų jos (išrinktąją dalį) ligi negrįš Kasakauskas ir ligi nepasibaigs karo metas paimti apsaugai į Kauną, nežiūrint į p. Daugėlos protestą, kuris visai kitomis akimis žiūri į mūsų valstybės reikalus ir į savo pareigas kaip Kasakausko globėjo. Antras yra klausimas, kaip imti tas knygas. Daryti vietoje pilnas tų knygų sąrašas – labai sunku, labai daug laiko reikėtų sugaišti – nes sąrašo reikėtų padaryti 2 egz., visos knygos reikėtų paskui gerai patikrinti iš sąrašo ir, ar šiaip ar taip, imant knygas „prievarta“ galų gale sąrašuose bus netikslumų. Todel, kadangi jokių „retenybių“ knygyne nebėra, mano nuomone, pakaktų, imant knygas, [pa]žymėti, kiek knygų imama, ir jų sarašai daryti jau atgabenus Cent­raliniame Valstybės knygyne, kur jis būtų padarytas ramesnėmis aplinkybėmis ir jau visai tikslus. Dabar apie archyvą. p. Daugėla sako, kad dvare esanti likusi tik asmeninė Kasakauskų korespondencija, kuri tik Kasakauskų giminei tegalinti turėti didelės svarbos. Iš tiesų, daugumas raštų, likusių Vait­ kuškyje, yra tai Kasakauskų laiškai. Bet kiek jie yra „asmeniniai“, tai jau ne toks lengvas nutarti klausimas. Kasakauskai XVII, XVIII ir pradžioje XIX amžiaus buvo vadais labai žymios Lietuvos b[ajor]ų partijos, kuri taip ir vadinosi Kasakauskų partija. Tos partijos va[do] susirašinėjimas negali nebūti svarbus Lietuvos istorijai pažinti, jis yra daug svarbesnis, negu daugelis visokių oficialinių privilegijų ir kitų tokių raštų. Tokie su­ sirašinėjimai paprastai sudaro turinį daugumo archeografinių leidinių. Todel jų negalima jokiu būdu laikyti dabar „asmenine korespondencija“. Tik senesnieji (XVII amž.) yra apdaryti ir pastatyti lentynose. Laiškų tarpe yra, žinoma, ir tikrai asmeninių, bet atskirti asmeniniams raštams nuo istorinių labai daug darbo reikia padėti. Todel reikėtų visi Vaitkuškio archyviniai raštai parvežti į Kauną, į Centralinį archyvą. Čia reikėtų visi jie gerai peržiūrėti ir asmeniniai raštai grąžinti p. Daugėlai, kaip Kasakausko globėjui, nelaukiant Kasakausko grįžimo, nes jie neturi archeografinės svarbos ir todel nepriklauso Valst[ybės] Archajologijos Komisijos kompetencijai. Vietoje, Vaitkuš­ kyje, išskirti jų jokiu būdu negalima. Apie Vaitkuškio archyvą pranešiau Valst[ybės] Archaj[ologijos] Komisijai spręsti. Prašau Tamstą atsižvelgti į šias mano suteikiamas žinias, sprendžiant ką del Vaitkuškio knygyno ar archyvo liekanų48. Kaunas, 1921 m. balandžio m. 27 d.

[Pasirašė] K. Jablonskis.

Rankraštis: Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos doku­ mentų fondas, f. 1, ap. 1, b. 21, lap. 6–7

Parengė Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas 48

K. Jablonskis atrinktus 896 spaudinius atgabeno į Centrinį valstybės knygyną. Buvo sudarytas sąrašas (LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1306, lap. 30–39), kuris, 1931 m. prasidėjus deryboms dėl kompensacijos Jonui Eustachijui Kosakovskiui, buvo pripažintas netiksliu. Tada, remiantis Centrinio valstybės knygyno inventorinėmis knygomis, buvo sudarytas naujas iš Vaitkuškio paimtų knygų sąrašas (LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1306, lap. 17–22).

Žmonės ir laikas

Nenuilstanti Kairių apylinkių tyrinėtoja

N. Kasparavičienė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje dirba daugiau kaip 30 metų. Ievos Slonksnytės nuotr.

Laima Juzulėnienė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyrius

Gegužės mėnesį Šiaulių kraštotyros draugija minėjo 90-ąsias įkūrimo metines. Per tiek laiko padaryta daug reikšmingų krašto istorijai darbų, sukurta ar išlaikyta ne viena tradicija. Tarp jų – ir 1989 m. pradėtas Mikelio prizo1 teikimas žymiausiems Šiaulių kraštotyrininkams. 25-oji Mikelio statulėlė šiemet atiteko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Nijoliai Kasparavičienei. Tai ketvirtas kartas, kai šis prizas skiriamas bibliotekininkei. Statulėlė ir diplomas N. Kasparavičienei įteikti už gausius kraštotyros darbus, tremties temos įprasminimą ir geros nuotaikos kolekcijos – Ramunyno – įsteigimą bei puoselėjimą. N. Kasparavičienė yra knygos „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ (2014) sudarytoja, kraštotyros darbo „Povilo Višinskio atminimo įamžinimas“ (2011), dešimties kitų kraštotyros darbų, kelių dešimčių publikacijų autorė, 2016 m. vykdyto projekto „Skau­ dūs istorijos puslapiai“ vadovė, ekspedicijų į Sibirą dalyvė, tremtinių klubo narė, nevyriausybinių orga­ nizacijų globėja, šeimų ambasadorė (nuo 2015 m.). 1

Apdovanojimui vardas suteiktas sekant sena tradicija. Išlikusi isto­ rija apie prieškariu po kaimus vaikščiojusį ir senienas rinkusį žydą Mikelį. Kraštotyrininkai taip pat renka senienas, tik jos susijusios su kraštui svarbiu kultūriniu palikimu. Taip kraštotyrininkų prizui buvo suteiktas Mikelio vardas.

N. Kasparavičienė nemažai metų dirbo biblio­ tekos Kraštotyros skyriuje. Užsikrėtusi tyrinėjimo bacila, parengė kraštotyros darbą „Kalba Šiauliuo­ se“ (1999), surinko informaciją apie lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus metodininkus. Vėliau susidomėjo savo gyvenamosios vietos – Kairių seniūnijos – kryžiais, aprašė kapines („Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, paminklai“, 2007; „Kairių miestelio kapinės“, 2013). Šią veiklą, kaip teigia kraštotyrininkė, paskatino paminklų kaita. Žmonės stato naujus paminklus senųjų vietoje, o senų paminklų įrašai keliauja 33

Mikelio prizą už kraštotyros veiklą N. Kasparavičienei įteikė „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė. Ievos Slonksnytės nuotr.

užmarštin. „Taigi nusprendžiau viską, ką dar gali­ ma, užrašyti. Apėjau su pieštuku ir sąsiuviniu visas Kairių kapines. Paskui sužinojau apie Lapkričio 2-osios draugiją, kuri rengia Atminimo knygą virtualiojoje erdvėje, tai pasiskolinau fotoaparatą ir dar kartą apėjau visus kapus – nufotografavau kiekvieną antkapinio paminklo įrašą. Man tai buvo atgaiva nuo buitinių rūpesčių“, – pasakojo N. Kasparavičienė. Gimusi tremtyje bibliotekininkė surinko savo kolektyvo tremtinių ir politinių kalinių atsimini­ mus. 1991 m. ji važiavo į Kazachstaną, Karlagą, kur buvo kalinami politiniai kaliniai. Kiekvieną dieną patirtus įspūdžius aprašydavo dienoraštyje. N. Kasparavičienė prisimena: „Kai viską grįžusi išspausdinau, suklijavau nuotraukas, pamačiau, kad išėjo neblogas kraštotyros darbas apie antrąją ekspediciją į Karlagą.“ („Antroji ekspedicija į Kar­

lagą“ [Rankraštis]: dienoraštis 1991 m. rugpjūčio 9–19 d.). 1992 m. moteris įgyvendino savo norą – dalyvaudama buvusių tremtinių ekspedicijoje į Sibirą, aplankė gimtąją Murtą Krasnojarsko krašte. Ekspedicijos dalyviai nuvyko iki Baikalo, pasta­ tė atminimo lentą buvusiame Rešiotų lageryje (Krasnojarsko kraštas), aplankė ten gyvenančias tremtinių šeimas ir lietuvių kapus. Ramunynas – tai gausi ramunėmis puoštų daiktų kolekcija, N. Kasparavičienės rinkta keletą dešim­ tmečių ir įkurta prieš 6 metus gyvenamojo pastato mansardoje. Garsas apie šią kolekciją paplitęs aplin­ kiniuose rajonuose. Apie Ramunyną ne kartą rašė vietos dienraščiai, reportažus rodė Šiaulių televizija. Čia netrūksta lankytojų: dažnai užsuka Kairių vaikų darželio ugdytiniai su auklėtojomis, atvyksta moki­ niai ir mokytojai, pavieniai žmonės ir grupės. Jiems Nijolia rengia edukacinius užsiėmimus.

Jūsų vardas Nijolia rašomas netradiciškai. Gal tai susiję su kokia nors istorija? Vardą su tokia galūne parsivežiau iš Sibiro. Gimimo dokumentuose mano vardas, įrašytas rusų kalba, baigėsi raide я, todėl, verčiant į lietuvių kalbą, buvo palikta galūnė -ia. Iš pradžių ketinau pasikeisti vardą, bet persigalvojau – tegul jis toks ir lieka, saugantis mano istoriją.

pavasarinio polaidžio... Pykčio dėl savo ir tėvų likimo niekada nejaučiau. Tik man, vaikui, būdavo nesmagu, kai paprašydavo užrašyti gimimo vietą. Kiti nurodydavo kokį nors Lietuvos miestą, ir viskas, o mano gimtosios vietos pavadinimas buvo labai ilgas. Tiesa, tas pavadinimas nieko nestebi­ no, priešingai, esu dėl jo patyrusi net vienos savo mokytojos palankumą, kurio priežastis paaiškė­ jo Atgimimo metais, kai susitikome tremtinių susirinkime.

Esate tremtinių vaikas. Ar jūsų vaikystė buvo sunki? Iš Sibiro grįžau dvejų metukų. Nors tėvų draugai juokais mane vadindavo „sibiriačka“, gimtinės neprisimenu. Mano vaikystė prabėgo Kairiuose (Šiaulių r.). Graži ji buvo: išvaikščio­ tos pievos, išskintos gėlės, išbraidyti upeliai po 34

Baigėte lituanistikos studijas, bet pasirinkote būti bibliotekininke. Kodėl? Aš labai norėjau būti mokytoja. Kai baigiau institutą, dirbau korektore „Titnago“ spaustu­ vėje. Tuo metu laukiausi vaikelio ir į mokyklą

nesiveržiau. Vėliau dirbau Kairių mokykloje, bet tas darbas buvo laikinas. Gavau pasiūlymą dirbti mokykloje atokiame rajono pakraštyje, jo atsisakiau, o mieste laisvų vietų mokytojams nebuvo. Tada atėjau į biblioteką ir mane priėmė. Jau dirbdama bibliotekoje dar svajojau apie darbą mokykloje, bet taip ir neišėjau. Atradau save čia. Vadinasi, biblioteka yra vienintelė jūsų darbovietė, joje dirbate daugiau kaip 30 metų. Ar dėl to esate laiminga? Taip, esu laiminga. Man čia gera, darau tai, ką noriu daryti. Nebesigailiu, kad netapau mokyto­ ja. Dabar ir bibliotekoje yra įvairiausių veiklų, o įgytos edukologijos ir psichologijos žinios man praverčia rengiant edukacinius užsiėmimus. Bibliotekoje visada turėjau puikių pavyzdžių, tokių kaip šviesaus atminimo bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Birutė Knizikevičienė (pirmoji Mikelio prizo savininkė. – L. J.). Jos kruopštumas ir darbštumas įkvėpė mane kraštotyrinei veiklai. Mikelio prizas jums skirtas ne tik už kraštotyrinę veiklą, bet ir už Ramunyno įkūrimą ir puoselėjimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Ramunynas yra vieta – žodžio „muziejus“ vengiu, – kur saugoma apie 3 000 eksponatų. Juos visus puošia ramunės. Tai – puodeliai, lėkštutės, audiniai, atvirukai, papuošalai, drabužiai, kiti daiktai. Viskas prasidėjo mokykloje, kai lietu­ vių literatūros mokytoja skyrė užduotį surinkti atvirukų su ramunėmis ir su­ rasti tekstų apie ramunes. Užduotį atli­ kau ir pamiršau. Po kurio laiko radau aštuonis baltuose popieriaus lapuose stropiai suklijuo­ tus atvirukus, apibrėžtus raudona spalva. Po atvirukais buvo ranka surašyti eilėraštuko iš kažkokios knygelės posmeliai.

Kolekcijos autorė Ramunyną įkurdino savo namo palėpėje.

Ramunių vainiku pasipuošusi Nijolia su edukacinių užsiėmimų dalyviais. Nuotraukos iš N. Kasparavičienės asmeninio albumo

Radinys vėl paskatino mane rinkti atvirukus su ramunėmis. Pirkdavau juos pašte ir dėdavau į albumą. Paskui pastebėjau, kad ramunių yra ir ant muilo, ir ant dantų pastos pakuotės. Taip kolekcijoje pradėjo kauptis puodeliai, papuošalai, audiniai... Kol susikaupė Ramunynas. Be kraštotyros ir Ramunyno, kokių dar turėjote siekių, svajonių? Norėjau kopti į kalnus, eiti dykuma, plaukti jūra. Į Kaukazo kalnus įkopiau, Karakumų dykumoje buvau, net skorpioną degtukų dė­ žutėje parsivežiau, jūra plaukiau. Gimtąją vietą irgi aplankiau. Tai, galima sakyti, visas svajones išpildžiau. Dar turiu svajonę pamatyti audringą jūrą, nes tokios nesu mačiusi. Labai noriu tęsti Kairių krašto ty­ rinėjimus – nupaveiksluoti tvoras. Papasa­ koti, kokios jos įvairios. Renku medžiagą iš tautosakos, iš pasakų, kurią iliustruosiu realiais pavyzdžiais. Dar noriu surašyti medžius, pasodintus tam tikromis progo­ mis. Jau klausinėju Kairių žmonių, kas tokių medžių yra pasodinęs. Aš pati, anūkui gimus, pasodinau ąžuo­ liuką, anūkei – liepą, per anūko krikštynas pasodinau beržą, kai dukterėčia baigė studijas, pasodinau alyvą. Ar tikėjotės kada gauti Mikelį? Ką jums reiškia šis apdovanojimas? Man Mikelio prizas labai svarbus ir brangus, priimu jį kaip patį didžiausią savo veiklos įverti­ nimą. Ar tikėjausi? Nežinau, visada su pasigėrė­ jimu stebėjau žmones, kurie daro gražius dar­ bus. Visada stengiausi lygiuotis į juos, šviesius, gražius, ir iš jų ko nors išmokti.

35

kronika

Ekspertų balsas turi būti plačiau girdimas Lietuvoje būtinos diskusijos aktualiais parlamentarizmo klausimais. Nėra abejonių, šioje srityje reikia ir didesnės sklaidos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka daugiau kaip dešimtmetį leidžia mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“ – nuo 2004 m. jau parengti 22 numeriai. Gegužės mėnesį ji surengė diskusiją „Parlamen­tarizmo tradicija ir politinės kultūros slenksčiai“, kurioje dalyvavo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, „Parlamento studijų“ redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Andrius Vaišnys, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, prof. dr. Vytautas Sinkevičius, doc. dr. Andrius Šuminas. Diskusijos šeimininko R. Gudausko teigimu, sprendimas pradėti leisti mokslo darbus, skirtus par­ lamentarizmo tradicijai, buvo strateginės reikšmės. Žurnalo turinys yra svarbus pilietinei, demokratinei visuomenei ir jos raidai. Dabar, žiūrint iš laiko pers­ pektyvos, „Parlamento studijos“ užpildė esminę spra­ gą atkurtoje nepriklausomoje valstybėje. „Šis leidinys yra integrali valstybės identiteto ir jos reputacijos dalis“, – teigė generalinis direktorius. Kas yra svarbiausia kalbant apskritai apie politinę kultūrą? R. Koženiauskienės nuomone, svarbiau­ sias yra protas, intelektas – jeigu to nėra, įsivyrauja chaosas. Juk parlamentas – tai pirmiausia debatai įvertinant visus aspektus ir priimant racionaliausią ir geriausią visuomenei sprendimą. „Ar Seime yra pakankamai proto, kad komitetų posėdžiuose būtų išdiskutuoti klausimai?“ – kalbėdamas apie šian­ dienos situaciją, klausė V. Sinkevičius ir konstatavo, kad svarstymo lygmuo Seime labai žemas. Taip pat svarbu gebėti išgryninti svarbiausias problemas ir jas išanalizuoti, kartu laikantis tęstinumo svarbiais vals­ tybei klausimais principo. V. Sinkevičiaus nuomone, šiandien labiausiai glumina atsakomybės nebuvimas, nepagarba teisei, Konstitucijai. Visuomenė pasigenda teisingumo, sąžiningumo, garbingų santykių. Ar politikai supranta, kad mandatas duotas ne asmeninei naudai, o visuomenės gėriui kurti? Ar visuomenė šiandien turi svertų paveikti parlamenta­ rus? Tai retoriniai klausimai, kuriuos, kalbėdami apie šiandienos politinę kultūrą, kėlė diskusijos dalyviai. Redakcijos kolegijos narė dr. Audronė Veilentienė pateikė samprotavimų apie tarpukario Lietuvos parlamentarizmo etapą (kiek daugiau nei šešeri metai), kai buvo kuriama valstybė ir tik mokomasi politinės kultūros, bet tuo metu buvo labai aktyvi ir organizuota visuomenė. Jos nuomone, žvelgiant į jau 27 metus skaičiuojamą mūsų nepriklausomybę, politinė kultūra Lietuvoje – kuo toliau, tuo prastesnė. Mąstant apie dabartinę politinę kultūrą ir jos prob­ lemas, nereikėtų pamiršti, kad parlamentas tam tikra prasme yra visuomenės atspindys. O visuomenė gali padaryti tam tikrų klaidų ir iš to pasimokyti. Kokie iššūkiai laukia valstybės informacinės poli­ tikos? Ar turime jos gaires, ar suvokiama jos svarba? A. Vaišnio nuomone, informacinė politika yra gana 36

Iš kairės: A.Vaišnys, R.Gudauskas, A.Šuminas, R. Koženiauskienė, V.Sinkevičius. Vygaudo Juozaičio nuotr.

fragmentuota, tai – labiau reakcija į tam tikrus įvykius, o ne procesų vertinimas ar analizė. Jis siūlė ir toliau rengti apskritojo stalo diskusijas, jose skirti dėmesio ir šiai svarbiai temai. Visi sutiko, kad tokias diskusijas reikia transliuoti, būtina pasiekti kuo platesnę auditoriją. Tam būtų gali­ ma pasinaudoti Nacionalinėje bibliotekoje įrengta TV studija. O „Parlamento studijų“ žurnalui palinkėta ir toliau augti, gilintis į valstybės demokratinių procesų raišką, pritraukti naujų autorių.

Vaidenė Grybauskaitė

Nacionalinės bibliotekos leidžia- 22 mo mokslo darbų žurnalo išskirtinumas yra jo tarpdiscipliniškumas – čia skelbiami moksliniai straipsniai teisės, kalbos ir retorikos, komunikacijos, politikos mokslų, istorijos, ekonomikos, valstybės informacinės politikos temomis. „Parlamento studijų“ rengėjų tikslas – pateikti įvairių laikotarpių parlamentinio patyrimo problematiką, įvertinant asmenybes, A jų sprendimus ir pasekmes, analizuojant procesus ir politines situacijas demokratinės pažangos aspektu.

PARLAMENTO 22 STUDIJOS 2017

Šiame mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numeryje kviečiame skaityti apie: –

Nuomonės lyderių argumentavimo būdus viešuosiuose diskursuose;

–

Kalbos, valdžios ir visuomenės santykius Lietuvoje 1919–1940 m.;

–

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vaizdinį 1991 metų Rusijos periodinėje spaudoje;

–

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos valstybių politinio finansavimo tendencijas;

–

Seimų požiūrį į karių socialinį aprūpinimą 1920–1939 m.

Taip pat siūlome susipažinti su neseniai atrasto Vasario 16-osios akto nuorašo kopija lietuvių ir vokiečių kalbomis.

www.parlamentostudijos.lt

MOKSLO DARBAI ISSN 1648-9896

KRONIKA/ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Klaipėda Prancūzų kultūros ir kalbos kursai. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešo­ sios bibliotekos kultūrinis bendradarbiavi­ mas su Prancūzų kultūros institutu užsi­ mezgė jau beveik prieš penkerius metus, ir ši draugystė vis tvirtėja. Kasmet į Klaipėdą, o kartu ir į I. Simonaitytės viešąją biblioteką atvyksta po praktikantę-stažuotoją iš Pran­ cūzijos. Skaitytojus ir lankytojus džiugina, kai jie gali girdėti tikrą prancūzišką šneką, patys pasimokyti kalbos, susipažinti su Prancūzijos technologinėmis ir mokslinėmis naujienomis, su šios šalies kultūra, istorija, papročiais ir tradicijomis. Šiemet bibliotekoje svečiavosi stažuotoja Fleur Pires su savo mažuoju sūneliu. Kaip trumpai prisistatė pati Fleur, ji gimė ir už­ augo labai gražiame ir žaliame regione Pran­ cūzijos šiaurėje – Normandijoje. Tai vieta, kur išties galima pasimėgauti „Camenbert“ sūriu ir obuolių pyragu su grietinėle. Tai ir charakteringas išskirtinės istorijos ir menų regionas, impresionizmo gimimo vieta. F. Pires po scenos meno studijų Prancū­ zijoje ir Ispanijoje dar įgijo prancūzų kalbos dėstymo magistro laipsnį, nes yra įsitikinusi, kad kalbos yra raktas, atrakinantis visas duris ir net žmonių širdis visame pasaulyje. Pagyvenusi Australijoje ir Jungtinėje Kara­ lystėje, F. Pires atvyko su sūnumi į Lietuvą, kad kūrybingai populiarintų čia prancūzų kalbą ir kultūrą.

Stažuotoja iš Prancūzijos Fleur Pires su sūneliu.

Visą viešnagės Lietuvoje laiką F. Pires dėstė prancūzų kalbą Klaipėdos ben­d­rojo ugdymo mokyklose, Klaipėdos li­c ė­j u­j e, Klaipėdos universitete, vedė kur­sus I. Si­ mo­naitytės viešosios bibliotekos lan­ky­to­ jams ir bibliotekininkams. Kiekviena jos pa­moka buvo tarsi atskira istorija, atskiras pa­sakojimas apie Prancūziją. Arina Jackutė

Vilnius Seminaras bibliotekų kraštotyrininkams. Gegu­ žės 18 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešo­ joje bibliotekoje (VAVB) su­ rengtas seminaras „Vilniaus apskrities viešųjų bibliotekų kraštotyros informacijos sklaida svetainėje „Vilni­ jos vartai“. Tai tradiciniai kasmetiniai mokymai Vil­ niaus apskrities bibliotekų darbuotojams, dirbantiems su duomenų baze „Vilnijos vartai“ (http://www.vilni­ josvartai.lt/). Vilniaus apskrities vie­ šosios bibliotekos jau devy­ nerius metus dirba pildydamos kraštotyros svetainės „Vilnijos vartai“ turinį. Šį darbą atlieka 8 savivaldybių bibliotekų bibliografai. 2016 m. „Vilnijos vartų“ komandą papildė ir Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai. Ben­ dram darbui metodiškai vadovauja Vilniaus apskrities viešosios bibliotekos bibliografai. Nuo pat šio darbo pradžios 2008 m. kasmet rengiami projekto partnerių pasitarimai, kvalifikacijos kėlimo seminarai, kuriuose nagrinėjamos įvairios temos (autorių teisių problemos, bibliografinio spaudinių aprašo, nacionalinės bibliografijos leidinių panau­ dojimo kraštotyros darbe klausimai ir kt.). Svarbi ir šių seminarų praktinė dalis – „Vilnijos vartų“ metodikos aptarimas, pasitaikančių teksto rengimo klaidų analizė ir indi­ vidualios konsultacijos. Taip pat nuolat rengiama turinio pildymo rezultatų apžvalga, numatomos tolesnės veiklos kryptys. Dirbant bendrą darbą iš skirtingų vietų labai svarbus yra tiesioginis ben­ dravimas. Šiuo metu kraštotyros duomenų bazėje „Vilnijos vartai“ galima rasti 680 tekstų su literatūros ap­žval­ go­m is apie Vilniaus ap­s krities vie­toves. Pateikiama beveik 480 žymių žmonių biogramų, taip pat bibliotekose saugomų vietos kraštotyrininkų parengtų darbų sąrašas (2263 aprašai), 85 iš šių darbų yra suskaitmeninti. 2016 m. kraštotyros svetainė buvo atnaujinta, perkelta į naują terpę. Pradėta pildyti vietos bendruo­ menių nariams skirta dalis „Bičių korys“, čia galima pateikti įvairių egodokumentų, nuotraukų, filmuotos medžiagos. Šių metų Vilniaus apskrities bibliotekų kraštotyrininkų seminare dalyvavusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė Genovaitė Ivaš­

Seminaro akimirka.

kevičienė pristatė tyrimą „Kraštotyros informacija ir sklaida“. Pranešėja apžvelgė 2014–2015 m. vykdytus kraštotyros fondo ir darbo organizavimo tyrimus Lietuvos rajonų savivaldybių bibliotekose. Lektorė apgailestavo, kad vis dar pasitaiko bibliotekų, kurių vadovams kyla abejonių ir klausimų dėl kraštotyros darbo reikalingumo. Bu­vo pasidžiaugta 2017 m. išleista G. Ivaš­k e­ vičienės knyga „Rajonų savivaldybių vie­ šų­jų bibliotekų kraštotyros darbo būklė ir perspektyvos“. VAVB darbuotojas istorikas Li­nas Janulevičius perskaitė pranešimą „Vil­ niaus krašto istorijos vingiai“ apie skaudžias šios Lietuvos dalies istorijos peripetijas, pa­teikė įdomios ikonografinės medžiagos. „Vilnijos vartų“ darbo vadovė Zita Tiukšienė apžvelgė svetainės turinio kūrimo rezultatus, pateikė diagramų ir lentelių. Seminaro da­ lyviai buvo supažindinti su duomenų bazės panaudos statistika, jos pokyčiais atnaujinus svetainę. 2017 m. VAVB bibliografės parengė atnaujintus „Metodinius nurodymus ren­ giantiems tekstus duomenų bazei „Vilnijos vartai“. Juos pristačiusi „Vilnijos vartų“ vyriausioji redaktorė Nijolė Sisaitė aptarė dažniausiai pasitaikančius tekstų trūkumus, pateikė rekomendacijų. Projekto partnerės Irena Baranovskaja (Vilniaus rajono VB) ir Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB) pasidalijo savo gerąja patirtimi. Vyko indi­ vidualios konsultacijos. Seminaro pabaigoje buvo apsilankyta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, apžiūrėta ekspozicija. Visi seminaro dalyviai tvirtino, kad mo­ kymai buvo labai naudingi. Rengdami tokius susitikimus ir bendrus aptarimus sugebėjome produktyviai dirbti, sulaukėme gerų atsiliepi­ mų. Mūsų darbas buvo pastebėtas ir įvertintas: Vilniaus regiono bibliotekų taryba geriausio metų bibliotekininko konkurse „Riešutas“ 2016 m. „Lazdyno“ diplomą skyrė interneto svetainės „Vilnijos vartai“ komandai už kraš­ totyros informacijos sklaidą internete. Zita Tiukšienė

37

KRONIKA/PROJEKTAI Jonava Lietuvos ir Latvijos literatūrinis bendradarbiavimas. Kovo 27–31 d. buvo vykdomas Jonavos mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio inicijuotas tarptautinis projektas „Baltų šalių literatūros savaitė. Baltu valstu literatūras nedēļa“, kuriuo siekta populiari­ nanti giminiškų tautų – Lietuvos ir Latvijos – literatūrą, kultūrą, stiprinti tarpkultūrinius ryšius, bendradarbiavimą, gerinti mokinių skaitymo gebėjimus. Visą savaitę projekte dalyvavusios Lietu­ vos mokyklos organizavo renginius, skirtus Latvijos, o partneriai Latvijoje – skirtus Lietuvos literatūrai ir kultūrai. Projekte dalyvavo 41 mokyklos bend­ ruomenės: 23 iš Lietuvos ir 18 iš Latvijos. Mokyklose vyko šalių ir knygų pristatymai, viktorinos, mokiniai piešė iliustracijas, kūrė inscenizacijas, spektaklius, filmus, mokėsi dainų, žaidimų, šokių. Ne viena Lietuvos mokykla puošėsi žiedais iš Anos Saksės „Pasakų apie gėles“, mirgėjo Imanto Zieduonio „Spalvotųjų pasakų“ spalvomis, o populiariausiu personažu tapo iki šiol lentynose kukliai lindėjęs meškiukas Tobijas (Juris Zvirgzdinis „Tobijo paistalai“). Latvijos mokyklose karaliavo Linos Žu­ tau­tės Kakė Makė, ten tapusi Kika Mi­ka, iliust­racijose atgimė Kęstučio Kaspara­vi­čiaus, Vytauto V. Landsbergio knygų pa­s aulis. Rygos Bergių muzikos ir meno pa­grindinės mokyklos penktokai nufilmavo ke­lias lietuvių autorių knygų reklamas. Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkaus­ kaitės gimnazijos mokiniai svečiavosi Latvi­ jos Kalnų mokykloje, Jonavos Senamiesčio gimnazistai su Uolainės II vidurinės mo­ kyklos mokiniais bendravo „Skype“ progra­ ma – skaitė vieni kitiems poeziją. Ilguciemio vidurinės mokyklos merginos gamino nacio­ nalinius lietuvių valgius. Į Jonavos Raimundo Samulevičiaus pro­g imnaziją su latviškomis knygelėmis atvykęs Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės centro seržantas And­rius Žideliūnas jas skaitė pir­ mokams, aktyviausius dalyvius apdovanojo suvenyrais.

Projekto dalyviai – Latvijos Kursyčių pa­grindinės mokyklos mokiniai.

38

Jonavos pradinės mokyklos mokinu­kai iš Latvijos simbolių – boružių ir ra­mu­ nių – sudėliojo šalies vėliavą, Jelgavos IV vi­durinės mokyklos antrokai ir trečiokai pa­rengė pristatymą „Mūsų kaimynai lie­ tu­v iai“, o pradinukai Žeimių mokyklojedaugiafunkciame centre nutarė pasirašyti krei­pimąsi į Lietuvos vertėjus, kuriame pra­ šo­ma išversti į lietuvių kalbą daugiau Jurio Zvir­gzdinio knygelių. Kursyčių pagrindinės mokyklos mokiniai išbandė Lietuvoje sukurtą žaidimą „Knygosū­ kis“, Jonavoje „Lietavos“ pagrindinės mokyk­ los mokiniai kompiuteriu kūrė darbus Latvijos tautinių raštų motyvais, Jeronimo Ralio gimnazijos gimnazistai – interneto svetainę. Tai buvo savaitė, kai jautėme nepaprastą ryšį, kalbų ir kultūrų bendrumą. Tikimės, kad noras bendrauti ir pažinti vieni kitus nepraeis, juolab kad VDU Letonikos centras, džiaug­ damasis šia iniciatyva, projekto dalyviams dovanojo „Baltų kalbų pradžiamokslius“ ir kitos literatūros. Edita Gerulaitienė Kaunas Inovatyvios veiklos užtikrina turiningą laisvalaikį. Nuo šių metų kovo mėnesio Kauno r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir šešiuose jos padaliniuose įgyvendinamas 2017 m. laimėtas Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotas projektas – „Inovacijų keliu: atrask, išbandyk ir tobulėk“. Pagrin­ dinis projekto, kuris bus vykdomas tikslas iki šių metų pabaigos, tikslas – ugdyti ir tobulinti moksleivių technologines, inicia­ tyvumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo kom­ petencijas, plėtojant teikiamas ir kuriant naujas inovatyvias edukacines paslaugas bibliotekose. Įgyvendinant projektą viešojoje biblio­ tekoje ir šešiuose jos padaliniuose (Domei­ kavos, Ežerėlio, Lapių, Piliuonos, Ringaudų ir Zapyškio bibliotekose) kiekvieną savaitę vyksta vaikams ir paaugliams skirti „Lego robotikos“, „Minecraft“ ir „Actionbound“ edukaciniai renginiai. Juose naudodamiesi „Minecraft“ programa dalyviai mokosi sta­ tyti įvairias konstrukcijas trimatėje žaidimo erdvėje ir kurti virtualiuosius pasaulius. Šiuo metu bibliotekose vykstančiuose mokymuose moksleiviai kuria modernias bibliotekas, o vasarą kviesime dalyvauti konkurse ir sukurti visą virtualųjį miestelį. Siekdami ugdyti moksleivių kūrybišku­ mą ir pilietiškumą, jaunuosius bibliotekos lankytojus kviečiame dalyvauti bibliotekose organizuojamuose mokymuose ir išbandyti interaktyvų žaidimą „Actionbound“. Pagal bibliotekų darbuotojų parengtus virtualiuo­ sius turistinius maršrutus siūlome pakeliauti po Garliavos, Ringaudų, Zapyškio, Ežerėlio, Lapių, Piliuonos miestelius ir, ieškant lan­ kytinose vietose paslėptų lobių, susipažinti su kraštotyros (gamtos, kultūros, istorijos) objektais. Projektui įpusėjus skatinsime ir

Moksleiviai mokosi kurti virtualųjį pasaulį.

pačius moksleivius tobulinti esamus ir kurti naujus maršrutus. Plėtojant esamas ir kuriant naujas inova­ tyvias edukacines paslaugas bibliotekose, itin sparčiai auga susidomėjusiųjų viešojoje biblio­ tekoje ir jos padaliniuose vykstančiais „Lego robotikos“ mokymais skaičius. Moksleiviai ne tik konstruoja dviejų rūšių robotus: „Lego Mindstroms EV3“ ir „m-Bot“, bet ir mokosi juos programuoti. Robotas turi galėti važiuoti labirintu, išvalyti šiukšles ar nugabenti krovinį iš vieno objekto į kitą. Rajono savivaldybės vie­ šojoje bibliotekoje ir 6 jos padaliniuose vyks­ tančiais neformaliojo ugdymo edukaciniais renginiais ne tik prisidedame prie moksleivių informacinių technologijų, kūrybiškumo ir pi­ lietiškumo kompetencijų ugdymo, skatiname jų iniciatyvumą ir bendruomeniškumą, bet ir užtikriname vaikams ir paaugliams kūrybišką ir turiningą laisvalaikį. Regina Vasauskaitė Utena

Kuriami šeimos skaitmeninių veiklų cent­r ai. Įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradar­ biavimo per sieną programos projektą „Švie­ timui ir gerovei skirtų šeimos skaitmeninių veiklų centrų sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje“ (Nr. LLI-089), keturiose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono bib­ liotekose bus kuriami šeimos skaitmeninių veiklų centrai. Šie centrai papildys ir išplės bibliotekų edukacines veiklas ir taps nau­ jausių technologijų pažinimo vieta. Utenos, Zarasų (Lietuva) ir Daugpilio, Preilių (Lat­ vija) viešosios bibliotekos teiks naujo lygio paslaugas: jose bus įdiegtos virtualiosios realybės, robotų, 3D ir kitos naujausios technologijos; sukurtos šioms technologi­ joms pritaikytas edukacinis turinys aktualia kraštotyros tematika; parengti instruktoriai, kurie technologijų žinias perteiks centrų lankytojams.

Sutartį pasirašo (iš kairės į dešinę) Preilių savivaldybės merė Maruta Plivda, Lietuvos regionų bibliotekų asociacijos pirmininkė ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, Daugpilio miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Jelena Sapkova ir Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė.

Kaip rodo Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organiza­ cijos 2016 m. atliktas tyrimas, bendrasis raštingumas Baltijos šalyse yra aukštas, tačiau gyventojų skaitmeniniai gebėjimai yra žemesni už vidurkį. Projekto vadovės Laimos Lapinienės teigimu, žmonės bibliotekose atras galimybę susipažinti su mokslo naujovėmis ir jų taikymu, pajus teikiamą naudą kasdieniame gyvenime. Įgyvendinant projektą bus skatinamas skaitmeninių kompetencijų ugdymas bibliotekose, mažinamas atotrūkis tarp technologijų kūrėjų ir vartotojų, prista­ tant mokslo pasiekimus visuomenei. Be to, bus siekiama, kad centruose įvairaus amžiaus žmonės, šeimos, mokytųsi drauge, būtų puoselėjami šeimos ryšiai ir vertybės. Projektą įgyvendina Utenos, Zarasų, Daugpilio ir Preilių viešosios bibliotekos. Visas projekto biudžetas – 389 073,60 Eurų, Europos regioninio plėtros fondo bendrasis finansavimas – 328 162,54 Eurų. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos informacija

KRONIKA/POEZIJOS PAVASARIS 2017 Akmenė Džiugino gaivi poezijos versmė. Gra­ žiausiu metų laiku festivaliui „Poezijos pavasaris“ atkeliavus į Akmenę, viešojoje bibliotekoje buvo parengta spaudinių paroda „Žydintys „Poezijos pavasario“ posmai“, ją ir poetų kūrybą pristatė renginio vedėja, viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinke­ vičienė. Parodoje eksponuojamos knygos ir straipsniai iš periodinių leidinių, žurnalų („Literatūra ir menas“, „Metai“, „Varpai“, „Naujoji Romuva“, „Vienybė“ ir kt.).

„Poezijos pavasario“ rengėjai ir dalyviai. Dalios Markulienės nuotr.

Į viešąją biblioteką atvykę festivalio „Poe­ zijos pavasaris 2017“ dalyviai Dainius Ginta­ las, Alvydas Šlepikas, Viktoras Rudžianskas, Saulius Vasiliauskas, Almis Grybauskas, Justinas Kubilius skaitė savo kūrybos eiles. Bibliotekos skaitytojams, svečiams koncer­ tavo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos saksofonininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojo R. Gintausko. Šventėje taip pat dalyvavo ir savo kūry­ ba dalijosi Akmenės krašto literatų klubo „Žiemgalija“ nariai: Dalia Milukaitė-Bura­ gienė (Stasės Niūniavaitės vardo literatūrinės premijos laureatė, už akrostichų rinktinę „Viltingais žodžiais virpanti styga“ (2008) „Factum“ agentūros įrašyta į raštijos skyrių, kaip daugiausia parašiusi akrostichų autorė Lietuvoje), Kęstutis Krencius – poetas, dai­ nuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, taip pat Andrius Almanis, Rima Almanienė, Gražina Blinkinienė. Bibliotekos skaitytojai, poetai ir svečiai domėjosi bibliotekoje parengta spaudinių paroda, diskutavo su kūrėjais apie šiuolaikinę poeziją. Zita Sinkevičienė

Alytus III poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės 2017“. Alytaus rajone, Dauguose, vyko poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės 2017“, kurį kas dveji metai organizuoja rajo­ no savivaldybės viešoji biblioteka. Lietuvos poetinis elitas ir poezijos gurmanai jau trečią kartą rinkosi į eiliuoto žodžio ir dainos šventę, skirtą kraštietei poetei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Onei Baliukonei atminti (poetė gimė Alytaus rajone, Kančė­ nuose, 1965 m. Dauguose baigė vidurinę mokyklą). „Laukinės vaivorykštės“ – tai jos pirmojo poezijos rinkinio pavadinimas. Šiais metais festivalis minėjo dvi sukaktis: savo 5-erių metų gyvavimo ir 10-ąsias poetės Onės Baliukonės mirties metines. Renginio vedėja, Butrimonių filialo vyresn. bibliotekininkė Asta Daironienė trumpai priminė poezijos festivalių istoriją, padėkojo šventės rėmėjams: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Alytaus rajono savivaldybei. Festivalį atidaręs Alytaus rajono vicemeras Arvydas Balčiūnas pasidžiaugė neblėstančiu dėmesiu poezijai, pasidalijo poetės atminimo įmažinimo planais. Pirmasis festivalio svečias buvo poetas, eseistas, literatūros kritikas Gintaras Bleizgys, kurio poezijoje „niekas neišgalvota – viskas išgyventa, išjausta, numarinta ir prikelta kaip realiame gyvenime“. Poetas pristatė savo ge­ riausius kūrinius ir pridūrė, jog, dažnai skai­ tydamas eiles, mėgsta ekspromtu prikurti. Tad tos pačios eilės kartais gali skambėti skirtingai. Į klausimą, ar, kurdamas eiles, galvojantis apie skaitantįjį jo poeziją, poetas atsakė: „Stengiuo­ si būti savimi ir rašyti taip, kaip rašau, niekam nepataikaudamas.“ Daugiškis poetas, vertėjas, libretų autorius Dainius Gintalas mėgsta panirti į giliausias pa­ sąmonės bedugnes, kurios jam pačiam virsta neišsenkančiu kūrybos šaltiniu. Savo kūrinių estetiką jis apibūdina kaip ekspresionistinę: „kvanktelėjusią, nerimastingą, teigiančią gy­ vastį, o gyvasties be skausmo nebūna“. Poetas ironiškai pasismaigstė žodžių ada­ tėlėmis iš savo naujausios eilėraščių knygos „Adatos“, visus pralinksmino greitakalbe išpyškintu eilėraščiu „Nykštukas nykštukui (II)“, papasakojo apie savo sodyboje rengiamus

neprofesionalių dailininkų sambūrius, vadina­ mus „Maskoliškių meno frontu.“ Bene labiausiai patyręs ir tituluočiausias šio poezijos festivalio svečias – poetas, eseistas, literatūros kritikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas, kurį poetas Rimvydas Stankevičius pavadino „ašine nūdienos lietuvių poezijos asmenybe“, susirinkusiems pristatė rudenį tik pasirody­ siančią savo eilėraščių knygą „Dirbtinis kvė­ pavimas“. A. Marčėnas – universalus poetas, yra puikiai įvaldęs ir klasikines, ir šiuolaikines poezijos formas. Paklaustas, kuri iš jų jam pati artimiausia, atsakė, jog abi. „Kaip in ir jan“, – šyptelėjęs pridūrė žodžio meistras. Paskutinis festivalio dalyvis – poetas, eseistas, „Respublikos“ laikraščio žurnalistas Rimvydas Stankevičius, prieš pristatydamas savo naujausią poezijos knygą „Šermuonėlių mantija“, prisipažino, kad labiau jaučiasi esąs poetas, nei žurnalistas, nes pastarasis darbas – tik penas kūnui, o ne sielai. Į klausimą apie naujausias lietuvių poezijos knygas, poetas atsakė, jog džiaugiasi, kad poezija nesibaigia ties jo karta ir yra išlaikomas tęstinumas tų žmonių, kurie turi ką pasakyti. Naujas šio festivalio akcentas – „Debiutan­ tų tribūna“. Dar kovo pabaigoje buvo paskelb­ tas geriausio debiutinio eilėraščio konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi Alytaus rajono vyresniųjų klasių moksleiviai. Tad jaunieji

Poezijos festivalio Dauguose dalyviai. Arnoldo Šatrausko nuotr.

kūrėjai, kurių darbus vertino festivalyje da­ lyvaujantys poetai, turėjo išskirtinę galimybę pristatyti savo kūrinius platesnei auditorijai. D. Gintalas, pasigedęs konkurse poetų vyrų, trumpai apžvelgė jaunųjų poečių kūrybą. Kulminacinis festivalio momentas – ap­ dovanojimai. Šių metų pagrindinis poezijos

39

festivalio „Laukinės vaivorykštės 2017“ pri­ zas – statulėlė „Skaitomiausias poetas“ atiteko A. Marčėnui, o geriausio debiuto kategorijoje nugalėjo Daugų Vlado Mirono gimnazijos moksleivė Greta Jarmalavičiūtė. Jai atiteko fes­ tivalio „Geriausio debiuto“ skulptūrėlė. Jaunie­ ji poetai buvo apdovanoti poezijos knygomis ir padėkos raštais, juos įteikė rajono viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas. Poetinis žodis neatskiriamas nuo dai­ nuojamosios poezijos, tad renginio metu susirinkusieji galėjo mėgautis Simno kultūros centro džiazo kvarteto „Flya“ pasirodymu, o šventės pabaigoje ir autorinės dainos atlikėjo, kompozitoriaus Olego Ditkovskio dainomis. Arnoldas Šatrauskas Klaipėda Žemaitijos rašytojų bendrijos kūryba. Paskutinį kovo mėnesio penktadienį į Klai­ pėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką kuriančius ir kūrybai neabejingus žmones su­ kvietė Žemaitijos rašytojų bendrijos surengtas „Poezijos pavasaris“.

Virginija Kairienė pristato bendrijos narių kūrybą.

Renginyje ne tik skambėjo eilės ir prasmin­ gos mintys, bet buvo prisiminti ir svarbiausi bendrijos veiklos akcentai. Juos iliustravo įgy­ vendinant projektą „Aidai nuo Baltijos jūros krantų“ sukurtas filmas, kuriame užfiksuotos renginių akimirkos, senųjų Melnragės kapinių tvarkymo darbai, vyresniosios kartos atstovų prisiminimų fragmentai. Bendrijos pirmininkė Virginija Kairienė pasidžiaugė galimybe įsiklausyti į kitų kūrybą, palinkėjo kūrybinio įkvėpimo ir prasmingų darbų. Renginį kartu su V. Kairiene vedė Klai­ pėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir bibliografijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė. Kuriančių žmonių sugebėjimą įžvelgti tai, ko nesugeba pamatyti kito žmogaus akys, perteikti subtilų minties ir jausmo derinį apibūdino poetė Rita Bijeikytė-Gatautė. 2015–2016 m. Žemaitijos rašytojų ben­ drijos nariai galėjo pasigirti nemažu kūrybos derliumi – skaitytojus pasiekė Teresės Ūksie­ nės, Dalios Žibaitienės, Onos Bareikaitės-Ja­ rušaitienės, Anatolijaus Žibaičio, Vėjo Motės, Marijonos Birutės Kudulytės-Navakauskienės, Jono Tarasevičiaus knygos. 2015 m. vykdytas Lietuvos kultūros tarybos finansuotas pro­ jektas, kurį įgyvendinus buvo išleista knyga „Išlikom savimi – skirtingi“. Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrius skyrė dalinį finansavimą projektui „Laisvės žodžiai“. Jį įgy­ vendinant neįgalieji, pagyvenę žmonės, jaunos šeimos, vaikai, gyvenantys Klaipėdoje, galėjo

40

užsiimti menine kūryba, kultūringai leisti laisvalaikį. Įgyvendinant Kultūros skyriaus finansuotą projektą „Aidai nuo Baltijos jūros krantų“, pirmojoje Melnragės gyvenvietėje Žemaitijos rašytojų bendrija organizavo ren­ ginius apie kuršių, memelenderių ir lietuvi­ ninkų-šišioniškių istorijos ypatybes, gyvenimo būdo autentiką, iš kurių susiformavo unikalus Klaipėdos krašto gyvensenos ir kultūros pavel­ das. Prasmingi Žemaitijos rašytojų bendrijos veiklos rezultatai įkvepia naujiems darbams, o „Poezijos pavasaris“ parodė, kad poezija šių dienų visuomenei yra reikalinga. Loreta Liutkutė Pasvalys Įžiebtas poezijos aukuras. Mariaus Kati­ liškio viešajai bibliotekai ir visiems poezijos gerbėjams gegužės 28 diena buvo ypatinga – tądien žymūs poetai ir vietos literatai susitiko bendruose poezijos skaitymuose. Vaškuose, Pumpėnuose ir Krinčine skambėjo eilės, skaitomos tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2017“ svečių ir rajono poezijos šventės „Krinčino verdenės“ dalyvių – vietos literatų klubo „Užuovėja“ narių, taip pat pas­ valiečių gimnazistų. Pasvalio krašte apsilankė literatūrologas, kritikas, poetas Vainius Bakas, poetai ir prozi­ ninkai Julius Žėkas, Ineza Juzefa Janonė, akto­ rė Olita Dautartaitė, vertėja Nora Strikauskaitė ir svečiai iš Norvegijos Inger Elisabeth Hansen ir Torgeiras Schjervenas. Atvykusius kūrėjus su pasvalietiška duona pasitiko Mariaus Ka­ tiliškio bibliotekos darbuotojai. Konferencijų salėje svečiams surengtas sutikimas ir Pasvalio muzikos mokyklos mokinių koncertas. Atvy­ kusius į molio, smegduobių ir apynių kraštą kūrėjus sveikino rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, Kultūros ir jaunimo sky­ riaus vedėja Viktorija Gaspariūnaitė, bib­ liotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Festivalio svečiai paliko Pasvalio bibliotekos skaitytojams dovanų – šių metų festivalio almanachą su savo autografais, taip pat apsi­ lankė bibliotekoje veikiančiame Mariaus Ka­ tiliškio atminimo kambaryje, vėliau Vaškuose užsuko į literatūrologės Vandos Zaborskaitės biblioteką, apžiūrėjo ten veikiančią jai skirtą memorialinę ekspoziciją. „Poezijos pavasario 2017“ dalyviai eiles skaitė Pumpėnų gimnazijoje ir Vaškų jaunimo skvere. Krinčine, brolių poetų L. ir E. Matu­ zevičių muziejuje-sodyboje, jie mikrofonu dalijosi su rajono poezijos šventės „Krinčino verdenės“ skaitovais. Renginį vedusi rajono literatų klubo „Užuovėja“ vadovė Regina Grubinskienė pakvietė festivalio dalyvius kieme uždegti „Krinčino verdenių“ aukurą, visus susirinkusius sveikino Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Žydinčiomis alyvomis ir besikūrenančio laužo dūmais pa­ kvipusi sodyba įkvėpė poetą V. Baką paskaityti melancholiškų eilių apie alyvas, o rašytoją J. Žėką išsitraukti iš kišenės dambrelį ir pasekti magiškų garsų pripildytą istoriją apie žveją. Aktorė O. Dautartaitė savo skaitymus pradėjo eilutėmis „Mes esam Šiaurės krašto“ iš šioje sodyboje gyvenusio poeto Eugenijaus Matu­

Festivalio „Poezijos pavasaris 2017“ dalyvių sutikimas: (iš kairės) Kultūros ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Viktorija Gaspariūnaitė, poetė Ineza Juzefa Janonė, rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, aktorė Olita Dautartaitė, vertėja Nora Strikauskaitė, poetai Inger Elisabeth Hansen ir Torgeiras Schjervenas, Vainius Bakas, Julius Žėkas, bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

zevičiaus eilėraščio, taip pagerbdama poeto atminimą jubiliejiniais jo gimimo šimtmečio metais. E. Matuzevičiaus šimtmetį priminė ir šventės organizatorių parengti lankstinukai, po skaitymų prie laužo vykusi vakaronė, pava­ dinta poeto žodžiais: „Kvepės namai ir žemė, ir laiko upė, ir daina, ir duona kasdieninė, ir pabučiavimai, ir atminimų žvaigždės“. Jūratė Genytė Radviliškis Poezijos pavasarėlis. Gegužės pabaigos vakarą į Šeduvos krašto poetus, poezijos mėgėjus į Raudondvario biblioteką sukvietė tradicinė šventė ,,Poezijos pavasarėlis“. Pa­ skaityti savo kūrybos susirinko Radviliškio rajono literatų klubo ,,Jonvabalis“ nariai: raudondvarietė Elena Čiganienė-Kiškienė, Karčemose gyvenanti jos dukra Rita Japke­ vičienė, šeduviečiai Milda Jagučanskienė ir Petras Valantinas. Du pastarieji savo kūrybą pristatė pirmą kartą. Renginio svečiai dalijosi mintimis apie kūrybinį darbą ir planus. Petras Valantinas papasakojo, kad po 50 metų, praleistų Vilniuje, išleidęs keturias knygas ir neseniai grįžęs į gimtąją Šeduvą, jis rengia penktąją. Savo knygą „Lietaus brolis“ padovanojo bibliotekai. Sve­ čias ne tik paskaitė savo eilių, bet ir padainavo dainų, kurioms yra parašęs žodžius. Rita Japkevičienė, pasirašanti Kita Jūra, pri­ statė savo neseniai išleistą knygą ,,Vaikeliui iš mano širdelės“. Tai trečioji jos kūrybos knyga ir pirmoji, skirta vaikams. Eilėraščiai sklidini geros nuotaikos, vaikystės grožio. Vieną knygą autorė padovanojo bibliotekai. Į ,,Poezijos pavasarėlio“ eilėraščių puokš­ tę gražiai įsipynė dainuojamosios poezijos kūriniai, kuriuos atliko mokytoja Danutė Briedienė iš Pavartyčių. Skambią dainelę do­

Gausus „Poezijos pavasarėlio“ dalyvių būrys. Vytauto Selenos nuotr.

vanojo ir jaunoji solistė Rusnė Bartkevičiūtė iš Raudondvario. Visi džiaugėsi, kad poetinis žodis nors trumpam leido atitrūkti nuo kasdienybės. Renginį vedė Raudondvario kultūros namų vyresnioji specialistė Marija Selenienė. Dara Bagušienė Rokiškis Poezijos Antaninės. Per šalį nuvilnijus „Poezijos pavasariui“, birželio 12 d. vakarą Bra­ desių poilsiavietėje vyko viešosios bibliotekos ir Kriaunų filialo organizuotos „Poezijos An­ taninės“, skirtos Antanui Strazdui-Strazdeliui ir Antanui Vienažindžiui-Vienužiui atminti. Visus dalyvius pasveikino šventės globėjas – Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis. Skai­ tymuose dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poetas Antanas Šimkus, kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis su bičiuliais poetais Rita Makselyte, Juozu Žitkausku. Savo kūrybą skaitė Dusetų rajono ir Rokiškio rajono literatai, globojami obeliečio poeto Antano Žilinsko. Skambiomis dainomis lietų vaikė Antazavės kultūros centro (Dusetų dailės galerija) moterų ansamblis. Apie piliakalnius (Velikuškių ir kitus) pasakojo kul­ tūrinių renginių organizatorius Antazavėje Gy­ tis Gruzdas (Dusetų dailės galerija). Staigmeną Antanams parengė Kriaunų bendruomenės

pirmininkė Vita Mačiulienė – visi šventės Antanai ir Antaninos gavo po surištą beržinę, ąžuolinę ar liepinę vantą. Sartų bangomis ritosi saksofonininko Alvydo Fijalkausko atliekamos melodijos, visi vaišinosi kriauniečių virta koše ir šildėsi karšta arbata. Daiva Vilkickienė

nės kultūros ir meno premijos laureatai – po­ etas, vertėjas Vladas Braziūnas ir saksofoni­ ninkas, džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas. Taip pat dalyvavo rajono literatų klubas „Virš tylos“, Dusetų literatų klubas „Atgaiva“. Poetas V. Braziūnas pristatomą žodžio ir saksofono duetą pavadino „Poezijos skaity­ mas dviem balsais“. Temų įvairovė, nestan­ dartinė jų traktuotė, vaizdingumas, autoriaus Zarasai tapomas žodžiais, jų prasmės ir garsų žaismas Šventės dalyviai skirstytis neskubėjo. užbūrė klausytojus. Poezija persipynė su Graži tradicija kiekvieną pavasarį, pražydus virtuoziškai atliekama saksofono muzika. sodams, visus sukviesti į „Poezijos pavasario“ Savo naujausią kūrybą pristatyti buvo šventę, kurią organizuoja rajono savivaldybės pakviesti ir Zarasų rajono literatai. Už meilę viešoji biblioteka su partneriu VšĮ „Rašytojų poetiniam žodžiui, nuolatinę kūrybą, aktyvų klubas“. Jau 33-iąjį kartą viešojoje bibliotekoje dalyvavimą Antalieptės krašto literatūrinia­ organizuotos šventės svečiai buvo Nacionali­ me gyvenime šių metų Zarasų rajono savivaldybės Felikso Jakubausko literatūrinės pre­ mijos laureato vardas suteiktas Valerijai Venclovienei. Buvusi pedagogė gyvena Antalieptėje. 2014 m. išleido savo poezijos knygelę „Toje vaikystės žemėje“. Visi buvo pakviesti pasi­ vaišinti „Poezijos pavasario“ tortu, o prie puodelio arbatos dar mezgėsi diskusijos, buvo dalijami autografai. Skirstytis niekas neskubėjo. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai P. Vyšniauskas ir V. Braziūnas. Saulutė Pelekienė

IN MEMORIAM

IRENA ELEONORA RIMKIENĖ (1937–2017) Mūsų Irutė – tai žmogus, kuriam nesinori rašyti oficialių, šaltų žodžių... Tai žmogus, ku­ riam nelimpa nieko nesakantys faktai: gimė, augo, mokėsi, dirbo... Tai žmogus, kuris gyveno darnoje su pačiu savimi, su Dievu, su gamta ir aplinka. Beje, beveik visą gyvenimą dirbo toje pačioje Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Jos pašaukimas buvo darbas su žmonėmis – visą laiką dirbo skaityklose, organizuodavo renginius ir buvo aktyvi Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalyvė. Turėjo tvirtą nuomonę ir laikėsi jos, stovėjo prie Klaipėdos Sąjūdžio ištakų, nebuvo abejinga viskam, kas vyko aplink. Jos ypatingas ryšys ir bendravimas su kolegomis, šiaip su bet kuriuo žmogumi gatvėje, renginyje ar prie vaišių stalo buvo be galo žmogiškas ir nuoširdus. Kalbėdamas apie Irutę, visada pagalvoji ir apie jos Vacytį – jie buvo neišskiriami. Irutė ir po netekties viena ėjo jųdviejų gyvenimo keliu ir niekada nesusitaikė su netektimi. Šių abiejų nepaprastų žmonių bendrystė įkūnyta paveiksluose, knygose, prisiminimuose. Šis dvasinis paveldas Tavo pačios, Irute, valia parkeliavo ne kur kitur, o į biblioteką, nes bibliotekos gyvenimo įvykiai buvo Jūsų abiejų su Vaclovu gyvenimo dalis. Mes, kolegos, dažnai prisi­ A. Darongausko nuotr. mename ilgus dvasingus vakarus Thomo Manno namelyje Nidoje, nepaprastas išskirtines arbatos gėrimo ar grybavimo ceremonijas, o mūsų vaikai vis dar prisimena Kalėdų raganaitę, spinduliavusią meile vaikams... Klaipėdoje nėra žmogaus, kuris nepažinojo Irenos ir Vaclovo Rimkų... Žemaitis ir Aukštaitė, susitikę Klaipėdoje ir klaipėdiškiais tapę, nenuilsdami kovojo už kiekvieną šio krašto kampelį, medį, niekada nepraeidavo pro šalį matydami neteisybę ar nuskriaustąjį, su ištiesta ranka laukiantį... Kažkada Irutė yra ištarusi: „Mano gyvenimo credo: surinkti nuo gyvenimo kelio sužeidžiančius aštriabriaunius akmenėlius, kad po manęs einantiems nors truputėlį būtų lengviau...“ Irute, mūsų atmintyje visada išliks širdį ir sielą gydantis Tavo žodis, šiltas rankos paglostymas ir tokia didelė, neaprėpiama širdis... Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojai 41

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 RUGPJŪTIS 5

Sukanka 125 metai, kai gimė memuaristas, žurnalistas, JAV lietu­ vių visuomenės veikėjas JONAS MILERIS (tikr. Milius; 1892 – ?). Gimė Alytaus apskr., Simno vlsč., Atesninkų k. 1913 m. emigravo į JAV, kur dirbo anglių kasyklo­ se, vėliau – automobilių pramonėje. Mokėsi vakarinėse mokyklose. Priklausė Tėvynės mylėtojų draugijai, Lie­ tuvių socialistų sąjungai. 1921–1935 m. JAV komunistų partijos narys. Dalyvavo Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos, Lietuvių darbininkų susivienijimo veikloje. Už politinę veiklą buvo kalintas. 1931–1935 m. dirbo „Vilnies“ administratoriumi. 1933 m. lankėsi Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1916 m. Paskelbė publicistinių straipsnių, prozos kūrinių, eilėraščių Dzūkelio, Dainavos sūnaus, Simno dzūko ir kt. slapy­ vardžiais. 1979 m. Vilniuje išleista jo atsiminimų knyga „Metai ir bendražygiai“, o ištraukos iš šios knygos buvo spausdinamos periodinėje spaudoje. J. MILERIO MEMUARISTIKA Metai ir bendražygiai : [ lit. bendraaut. ir str. „Dzū­ kelis ir jo prisiminimai“, 3–10, aut. V. Kazakevičius] / J. Mileris-Dzūkelis. Vilnius : Mintis, 1979. 287 p., [8] iliustr. lap. APIE J. MILERĮ Devyniasdešimt šeštasis gimtadienis: [autobiogr. eil.] // Vilnis. 1988, rugpj. 18, p. 7. Būtėnas J. Apie save ir idėjos draugus // Pergalė. 1981, nr. 1, p. 178-180. Kazakevičius V. Ištikimybė šviesiems idealams: [95-osioms gimimo metinėms] // Tiesa. 1987, rugp. 7. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2013, kn. 9, p. 247. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 184. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1981, t. 7, p. 494. Lukoševičius J. Nepamirštami metai ir bendražygiai // Laisvė. 1979, lapkr. 30: portr.; Tiesa. 1979, lapkr. 16. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1968, t. 2, p. 595. Reimeris V. Ir metai, ir žmonės – garbingi // Laisvė. 1980, kovo 14; Gimtasis kraštas, 1980, vas. 14, p. 4. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1987, t. 3, p. 90. Vanagas. V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 195. Vilnis ir vilniečiai: 65 metai Čikagos lietuvių darbi­ ninkų laikraščiui. Čikaga; Vilnius, 1985, p. 151-152: portr. Žeimantas V. Kovoje už darbininkų reikalus // Žurnalistika, 79. Vilnius, 1981, p. 170-171. 6

42

Sukanka 100 metų, kai gimė poetas, žurnalis­ tas JONAS MINELGA (1917–1990). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 6, p. 45-46. PAPILDOMA LITERATŪRA J. MINELGOS KŪRYBA

Be pipirų man skaniau / [sudaryt. ir str. „Apie po­ etą“, p. 53-54, aut. G. Skabeikytė-Kazlauskienė ; iliustr. R. Šumskytė]. Vilnius : Gimtasis žodis, [2007]. [56] p. : iliustr., portr. – (33 eilėraščiai; kn. 6). [Dainos pagal J. Minelgos eiles] // Bertulis J. Ąžuolėlis žaliukėlis [Natos] : vaikų dainos. Vilnius, 2009, p. 94, 96, 100, 104, 106, 108, 110, 116, 122, 135, 138. [Eilėraščiai]. – Iliustr. // Draugas. 2010, saus. 28, p. 4. [Eilėraščiai] // Nupinsiu Lietuvai vainiką. Marijam­ polė, 2008, t. 2, p. 277. Voverytės vestuvės // Šimtas vėjo malūnėlių : gražieji eilėraščiai vaikams. Vilnius, 2016, p. 10. APIE J. MINELGĄ Apanavičienė L. Išeivijos vaikų rašytojas Jonas Minelga : (1914–1990). – Iliustr. // Draugas. 2010, saus. 28, p. 4. Skabeikytė-Kazlauskienė G. Jonas Minelga: tradici­ jų tąsa. – Bibliogr. išnašose // Skabeikytė-Kazlauskienė G. Mitas – tautosaka – vaikų literatūra. Vilnius, 2007, p. 42-47. Skabeikytė-Kazlauskienė G. Lietuvių vaikų eilėraš­ čio raidos bruožai // Lietuvių poezija vaikams: raidos tendencijos. Šiauliai, 2008, p. 45-46. 7

Sukanka 70 metų vertėjui VIRGILIJUI ČEPLIEJUI (g. 1947 ). Gimė Skaudvilėje. 1953–1965 m. mokėsi Pagėgių vidurinėje mokykloje, 1965– 1970 m. studijavo an­ glų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1970–1985 m. dirbo „Vagos“, 1985–1998 m. – „Vyturio“ leidyklose. Nuo 1999 m. dirba kalbos redaktoriumi filmų subtitravimo ir dubliavimo bendrovėje „SDI Media Lietuva“. Lietuvos rašytojų sąjungos (nuo 1990 m.), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys. V. Čepliejus – vienas produktyviausių šiuolaiki­ nių literatūros vertėjų, iš anglų kalbos išvertęs apie 90 ang­lų ir amerikiečių romanų ir apysakų. Pusė šių knygų skirtos vaikams ir paaugliams. 2004 m. jo išversta L. Sacharo knyga „Duobės“ buvo pripažinta reikšmingiausia ir meniškiausia vers­ tine metų knyga vaikams ir paaugliams, vertėjas įtrauktas į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą ir apdovanotas šios organizacijos diplomu, jam įteikta IBBY Lietuvos skyriaus premija. V. Čepliejus taip pat yra išvertęs novelių, pasakų, pjesių teatrams, pa­ žintinės literatūros („Biblija mažiems ir dideliems“, 1993) ir kt. Yra kelių šimtų kitų vertėjų verstų knygų redaktorius. SVARBESNI VERTIMAI Asher J. Mūsų ateitis : [romanas]. Vilnius : Alma littera, 2015. 302, [1] p. Bellow S. Hercogas : romanas. Vilnius : Vaga, 1995. 362, [1] p. – (Nobelio premijos laureatai). Bragg m. Už miesto : romanas. Vilnius : Vaga, 1978. 312 p. Cooper J. F. Locmanas : romanas. Vilnius : Vaga, 1980. 359 p. – (Drąsiųjų keliai ; nr. 129). Corder Z. Liūtų berniukas : didelės paslaptys, didelės katės, nepaprasti nuotykiai : [apysaka]. Vilnius : Alma littera, [2005]. 271, [1] p. Corder Z. Liūtų berniukas: gaudynės : [apysaka]. Vilnius : Alma littera, 2006. 266, [5] p. : iliustr. Dahl R. Denis pasaulio čempionas : [apysaka]. – 2-asis leid. Vilnius : Garnelis, [2012]. 229, [2] p. : iliustr. Dickens Ch. Didieji lūkesčiai : romanas. – 2-asis leid. Vilnius : Alma littera, 2008. 477, [1] p.

Du Maurier D. Paukščiai : apysaka ir apsakymai. Vilnius : Vaga, 1992. 173,[3] p. – (20 amžius). Finney J. Tarp dviejų epochų : [romanas]. Vilnius : Vaga, 1976. 304 p. – (Zenitas). Gardner J. Rudens šviesa : romanas. Vilnius : Vaga, 1984. 402, [5] p. Greene G. Garbės konsulas : romanas. Vilnius : Žaltvykslė, 2007. 316, [2] p. – („Žaltvykslės“ kolekcija. Realistinis romanas). Irving J. Vidutinio svorio santuoka : romanas. Vil­ nius : Alma littera, 2011. 245, [1] p. James P. D. Gimtoji nuodėmė : romanas. Vilnius : Alma littera, 1999. 495, [1] p. – (Sfinksas.) Maugham W. Pyragai ir alus, arba Skeletas spintoje : [romanas]. Vilnius : Vaga, 2009. 215, [1] p. McCormick P. Parduota : [romanas]. Vilnius : Alma littera, 2011. 267, [2] p. Montefiore S. Karališkieji Londono triušiai. Vilnius : Tyto alba, 2017. 188, [4] p. : iliustr. Oates J. C. Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau : [romanas]. Vilnius : Alma littera, 2011. 261, [1] p. Orwell G. 1984-ieji : [romanas]. – [3-ioji patais. laida]. Kaunas : Jotema, [2015]. 254, [2] p. Sabatini R. Kapitono Blado kronika : [romanas] / iš rusų k. vertė V. Čepliejus. Vilnius : Alma littera, 2008. 253, [1] p. Sachar L. Berniukas mergaičių tualete : [apysaka]. Kaunas : Obuoliukas [2013]. 253, [2] p. Sachar L. Duobės : [apysaka]. Kaunas : Obuoliukas [2013]. 246, [2] p. Sachar L. Maži žingsneliai : [apysaka]. Vilnius : Alma littera, 2007. 255, [1] p. : iliustr. Sedgwick m. Juodasis žirgas : [romanas]. Vilnius : Alma littera, 2012. 189, [2] p. Steinbeck J. Konservų gatvė : [romanas]. Vilnius : Vaga, 2010. 197, [1] p. Stevenson R. L. Lobių sala : [romanas]. Vilnius : Nieko rimto, 2016. 231, [1] p. : iliustr. Townsend S. Slaptas Adriano Moulo dienoraštis ; Adriano Moulo brendimo kančios. – 3-ioji laida. Vil­ nius : Alma littera, [2004]. 413, [1] p. Twain m. Tomo Sojerio nuotykiai : [romanas]. Vil­ nius : Nieko rimto, 2017. 251, [5] p. : iliustr. Vawter V. Laikraščių berniukas : [autobiogr. apysaka]. Vilnius : Nieko rimto, 2016. 207, [1] p. White E. B. Gulbės trimitas : [apysaka]. Vilnius : Alma littera, [2005]. 230, [1] p. : iliustr. White E. B. Šarlotės voratinklis : [apysaka]. – 2-oji patais. laida. Kaunas : Obuolys, [2010]. 190, [1] p. : iliustr. APIE V. ČEPLIEJŲ Čepliejus V. Virgilijus Čepliejus: „Geriausiai išverčiu tada, kai neskubu, dirbu su malonumu“ : [pokalbis / užrašė] K. Kazijevaitė // Literatūra ir menas. 2010, rugs. 10, p. 5, 11. Kas yra kas Lietuvoje, 2015. Kaunas, 2015, p. 407: portr. Kišūnaitė R. Kronika, informacija, skelbimai : [V. Če­ pliejaus jubiliejinė paroda ir kt.]. – Nuotr. // Rubinaitis. 2007, nr. 3, p. 47-48. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2010, kn. 6, p. 55. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 390. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 97. Vaičiulytė R. Iš Kinijos – su prestižiniais apdovano­ jimais: [IBBY Lietuvos skyriaus delegaciją]. – Iliustr. // Respublika. 2006, spal. 19, p. 26. 14

Sukanka 90 metų, kai gimė poetas AL­ BINAS SLAVICKAS (1927–2015). Žr.: Tarp knygų. 2007, nr. 6, p. 47-48. PAPILDOMA LITERATŪRA A. SLAVICKO KŪRYBA

Kad ašara neverktų… : [proza ir poezija]. Kaunas : [Rovilnė], 2013. 127, [1] p. : iliustr., faks., portr. Kaime, po liepom… [Natos] : dainos pagal A. Sla­ vicko eiles. Vilnius : Petro ofsetas, 2010. 70, [2] p., įsk. virš. : portr. Kapai be kryžių, kryžiai be kapų. Kaunas : [Print. lt], 2009. 199, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. Laisvės dvasia gyva : [publicistika, esė, meninės apybr., poetinės miniatiūros ir istoriniai dokumentai]. Kaunas : Aušra, 2006. 141, [1] p. : iliustr., faks. Atgarsiai : eilėraščių rinktinė. Kaunas, 2011, p. 152-154. Daugiabalsė : eilėraščiai : rinktinė. Kaunas, 2007, p. 137-140. [Eilėraščiai] / [su aut. prier.].- Portr. // Po mėnulio delčia : almanachas. Kaunas, 2008, p. 79-85. [Eilėraščiai] / [su prier. apie aut.]. – Portr. // Po rudenėjančiu dangum. Kaunas, 2014, p. 106-107. [Eilėraščiai] / [su prier. apie aut.]. – Portr. // Ten, sidabro vingy. 2008, [t. 9], p. 270-271. APIE A. SLAVICKĄ Slavickas A. [Autobiografija] // Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2004, kn. 15, p. 164-167. Albinas Slavickas (1927-2015) : [nekrologas] / Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų s-gos valdyba. – Portr. // Tremtinys. 2015, lapkr. 13, p. 7; Kauno diena. 2015, lapkr. 11, p. 16. Abromavičius S. Kapai be kryžių, kryžiai be kapų… // Tremtinys. 2009, rugs. 11, p. 4. Apie knygą [„Kad ašara neverktų…“], autorių ir menamą jo gimtąjį kaimą : [pasisakymai]. - Aut.: R. Klibavičius, B. Kondratas, O. Voverienė, V. Kaunas // Gintaro gimtinė. 2014, birž. 1-30 (nr. 6), p. 8, 10. Blaževičius K. „Laisvės dvasia gyva“ // XXI amžius. 2008, rugpj. 20, p. 6. Jankeliūnienė A. Susitikimas su kraštiečiu poetu Albinu Slavicku [Kalvarijos b-koje] – Nuotr. // Tarp knygų. 2007, nr. 11, p. 34-35. Kas yra kas Lietuvoje, 2015. Kaunas, 2015, p. 1023: portr. Kauno Dainava. Kaunas, 2013, p. 365: portr. Račkauskas K. Poetui Albinui Slavickui – 80; Kas gražu – amžina: [„Laisvės dvasia gyva“] // Račkaus­ kas K. Europoje su savo kraičiu. Vilnius, 2015, d. 2, p. 192-193, 268. Tamakauskas Z. J. Einu per žemę… : [apie LPKTS salėje Kaune įvykusį klubo „Sūduva“, kurį įkūrė A. Slavickas, renginį].– Iliustr. // Tremtinys. 2014, saus. 31, p. 1-2. Užmiškienė V. Pristatyta Albino Slavicko knyga „Kapai be kryžių, kryžiai be kapų“ [Tauragės B. Bal­ trušaitytės b-koje] // Tauragės kurjeris. 2011, gruod. 6, p. 8. Vensaitė-Karkienė D. A. Einu per žemę : [su­ sitikimas su poetu ir jo kn. „Kad ašara neverktų“ pristatymas Vilkaviškio parapijos salėje]. – Iliustr. // Tremtinys. 2015, bal. 24, p. 5. Voverienė O. Daina gimtinei : apie Tėvynės pa­ žinimo draugijos „deimančiuką“ poetą A. Slavicką. – Portr. // Gimtinė. 2009, saus. 1-31 (nr. 1), p. 1, 5. Voverienė O. Gimtosios žemės ilgesys: [„Kaime, po liepom…“] // Tremtinys. 2011, rugpj. 5, p. 4, 7. Voverienė O. Kol atmintis gyva… : [„Kapai be kryžių, kryžiai be kapų“] // XXI amžius. 2010, saus. 6, p. 6. 17

Sukanka 100 metų, kai gimė poetas, vi­ suomenininkas BA­ LYS AUGINAS (tikr. Au g u s t i n a v i č i u s ; 1917–2001). Žr.: Tarp knygų. 1997, nr. 6, p. 47; 2007, nr. 6, p. 48.

PAPILDOMA LITERATŪRA B. AUGINO KŪRYBA Aušrų vyturiai : [eil.] / [su prier. apie aut.]. – Portr. // Sušvieski, saule. Vilnius, 2014, p. 13. [Eilėraščiai] / [su L. Peleckio-Kaktavičiaus prier. apie aut.] // Varpai. 2012, [nr.] 27, p. 184-186 [Eilėraščiai] // Nors tegu truputį Kalėdos turi būti. [Vilnius], 2011, p. 10-11. APIE B. AUGINĄ Gražulis B. Dėl Balio Augino atsiminimų: [rašinio „Kai Kauno radijo bangomis prabilo laisvė“ kritiškas vertinimas] // Gražulis B. Rinktinė. Senoji Varėna, 2015, p. 473-474. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 99. Macijauskienė m. Nuo Salduvės iki Klyvlendo. – Portr. // XXI amžius.. 2007, rugs. 12, p. 4-5. Po 60 metų ir 8 mėnesių nebeskamba „Tėvynės garsai“: [apie Klivlande veikusią lietuvių radijo pro­ gramą]. – Iliustr. // Dirva. 2010, geg. 25, p. 6-7. 23

Sukanka 125 me­ tai, kai gimė teisi­ ninkas, teisės istori­ kas KONSTANTI­ NAS JABLONSKIS (1892–1960). Žr.: Bibliotekų dar­ bas. 1967, nr. 6, p. 39; 1972, nr. 6, p. 39; Tarp knygų. 1992, nr. 6, p. 39.

PAPILDOMA LITERATŪRA K. JABLONSKIO DARBAI Lietuvos visuomeninė santvarka XIV-XVI amžiais; Feodalinė nuosavybės teisė // Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos. Vilnius, 2001, p. 44-51, 68-77; Lietuvos žemėtvarkos istorijos chrestomatija. Vilnius, 2008, p. 47-56, 64-75. Mackavičius A. Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m. / parengė K. Jablonskis ; [K. Jablonskio tekstą spaudai parengė ir rodykles sudarė A. Baliulis]. Vilnius : Lietuvos istorijos inst. l-kla, 2003. 449, [2] p. : iliustr., žml. – Lietuvos tūkstantmečio programos leidinys. – Tekstas liet., senąja rus. – Bibliogr. pratar­ mės išnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 375-449. APIE K. JABLONSKĮ Konstantinas Jablonskis ir istorija : [str. rinkinys]. Vilnius : Lietuvos istorijos inst. l-kla, 2005. 384, [1] p., [5] faks. lap. : iliustr.– Santr. angl.. – Aut.: D. Antanavičius, L. Anužytė, A. Baliulis, R. Cicėnienė, R. Čapaitė, m. Jučas, L. Karalius, Z. Kiaupa, E. Meilus, V. Merkys, D.Narbutienė, E. Remecas, R. Rimantienė, E. Rimša, E. Saviščevas, A. Tyla, D. Vilimas. – Bibliogr. išnašose. Markevičius A. XVII amžiaus Ukmergės teismų lietuviškos priesaikos [paskelbtos K. Jablonskio ir D. Burbos] ir jų kalbos santykis su dabartine širvin­ tiškių patarme. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. – [14] p. – Antr. ir aut. prieš tekstą. – Virš. antr.: Archivum Lithuanicum 10. – Bibliogr.: p. [12-13]. Merkys V. Konstantinas Jablonskis : [knyga mo­ kiniams]. Kaunas : Šviesa, 1991. 144 p., [8] iliustr. lap. – (Mokslo žmonės). Aleknavičius B., Aleknavičius V. Novužės krašto vaikai. Marijampolė, 1999, [d.] 2, p. 171: portr., faks. Anužytė L. Konstantinas Jablonskis ir Lietuvos Metrika. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos Metrikos naujienos. 2002, [nr.] 6, p. 21-25. Baliūnas V. Konstantinas Jablonskis (1892–1960). – Nuotr. // Baliūnas V. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys, 2002, p. 38-40. Jablonskytė-Petkevičienė J. „Konstantino Jablons­

kio portretas“, apie 1954–1959: [tapyba : spalv. re­ prod.]. – Gretut. tekstas liet., angl. // Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, [t.] 68, p. 73. Kiaupa Z. Archyvinės smulkmenos iš Konstantino Jablonskio rinkinių. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos metraštis. 2001, [t.] 1, p. 169-176; [t.] 2, p. 207-212; 2002, [t.] 1, p. 149-156. Kirlys J. Įžymaus kalbininko sūnus // Gimtinė. 2001, rugpj. 1-31 (nr. 8), p. 2. Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima. Vilnius, [2009], p. 28-35, 37-40, 73-129, 137-139, 155-165 ir kt.: portr. Liekis A. Konstantinas Jablonskis // Lietuvių tau­ tos – lietuvių kalbos likimas. Vilnius, 2004, d. 1, p. 193. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 9: portr. Narbutienė D. Akademiko Konstantino Jablonskio asmeninė biblioteka: bibliofilijos aspiracijos.– Biblio­ gr.: 9 pavad. // Knygotyra. 2003, t. 41, p. 25-31. Meno duoklė mokslui : [paroda, skirta K. Jablons­ kio gimimo 120-osioms metinėms, Lietuvos MA Vrublevskių b-koje]. – Portr. // Vilniaus diena. 2012, rugpj. 18, p. 31. Šmigelskytė-Stukienė R. Mokslinė konferencija, skirta akademiko Konstantino Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms paminėti: [Vilnius] // Lietuvos istorijos metraštis. 2002, [t.] 2, p. 210-212. Trumpa V. Konstantinas Jablonskis : jo gimi­ mo šimtmečiui prisiminti. – Bibliogr. išnašose // Trumpa.V. Apie žmones ir laiką. Vilnius, [2001], p. 287-294. Žostautaitė P. Konstantino Jablonskio 100-osios gimimo metinės // Lietuvos istorijos metraštis. 1992, p. 281-283. Žukas V. Profesorius Konstantinas Jablonskis : [prisiminimai]. – Nuotr. // Žukas.V. Pažinti kultūros žmonės. [Vilnius], [2002], [kn. 1], p. [24]-39. ***

Sukanka 50 metų dainų autoriui, muzi­ kantui, aktoriui, pro­ diuseriui ANDRIUI MAMONTOVUI (g. 1967 ). G i m ė Vi l n i u j e . 1974–1985 m. mokėsi Vilniaus 18-ojoje vi­ durinėje mokykloje. 1985–1986 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU) statybos ekono­ miką, 1988–1992 m. – žurnalistiką Vilniaus uni­ versitete. 1983–1997 m. – grupės „Foje“ vokalistas, 1988–1990 m. – GS „Neringa“ meno vadovas, 1990–1995 m. – radijo stoties „M-1“ laidų vedėjas ir reklamos prodiuseris, 1996–2013 m. – labdaros fondo „Muzikantai vaikams“ direktorius. 2013 m. įsteigė lab­ daros fondą „Švieskime vaikus“. Iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ iniciatorius. Labdaros koncertų „Parama“, Lietuvos gatvės muzikos dienos iniciatorius. Dabar VšĮ „Mono stereo įrašai“ direktorius. Dainų tekstų ir eilėraščių rinkinių „Žodžių reikšmė“ (1990), „Grafomanija“ (1995), rinkinio „107 klausi­ mai, kurių pasigenda Lietuvos muzikantai interviu metu“ (1994) autorius. Su grupe „Foje“ įrašė šiuos muzikos albumus: „Mokykla“ (1985), „Geltoni krantai“ (1989), „Žodžiai į tylą“ (1990), „Gali skambėti keistai“ (1991), „Kitoks pasaulis“ (1992), „Vandenyje“ (1993), „M-1“ (1994), „Aš čia esu“ (1994), „Kai perplauksi upę“ (1995), „1982“ (1996), „Vilnius. Kaunas. Klaipėda“ (1999), „Paveikslas“ (2000), „Kita paveikslo pusė“ (2004). Įrašė šiuos solinius muzikos albumus: „Pabėgimas“ (1995), „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ (1998), „Mono arba stereo“ (1999), „Anapilis“ (2000), „Visi langai žiūri į dangų“ (2001), „Clubmix“ (2001), „O, meile“ (2002) „TV dainos“ (skaitmeninis vaizdo diskas; 2002), „Beribiam danguje“ (2003), „Tyla“ (2005),

43

„Saldi. Juoda. Naktis“ (2005); „Raudona. Žalia. Geltona“ (2008), „Koncertas Park West Chicago“ (skaitmeninis vaizdo diskas; 2009), „Elektroninis dievas“ (2011), „AM+FOJE=30“ (2013), „Degančios akys“ (2015). Vaidino kino filmuose „Kažkas atsitiko?“ (1987), „Parodų rūmai“ (1987), „Nereikalingi žmonės“ (2008), „Amaya“ (2010), „I. Love You, Riga“ (2011). Sukūrė muziką E. Nekrošiaus spektakliams „Ivanovas“ („Teatro Argentina“, Italija, 2002) ir „Dieviškoji komedija“ („Meno fortas“, 2012), pastatė miuziklą „Tadas Blinda“ (2004; atnaujinta teatrinė muzikinė versija „Domino“ teatre, 2011). Atliko Hamleto vaidmenį E. Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“ („Meno fortas“, 1997–2013). Koncertavo Europoje, JAV, dalyvavo daugelyje festi­ valių, 2006 m. tarptautiniame Eurovizijos festivalyje su grupe „LT United“ užėmė 6-ąją vietą 1994–2003 m. A. Mamontovui įteikti apdovanoji­ mų „Bravo“ prizai už geriausią metų grupę, albumą, dainą, renginį ir kt., 1998 m. – už Hamleto vaidmenį apdovanotas auksiniu B. Dauguviečio auskaru, 2008 m. tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje (Kinija) – Jin-Jue auksine taure už geriausią muziką kino filmui „Nereikalingi žmonės“, 2011 m. – me­ daliu „Už nuopelnus Lietuvai“, 2012 m. – santarvės ordinu „Pro augenda concordia“ ir simboline fondo vėliava, 2013 m. paskelbtas metų tolerancijos žmo­ gumi. 2013 m. jo autorinė fotografija Pasaulinės fotografijos asociacijos organizuotame „Sony“ fo­ tografijos konkurse pateko į geriausių architektūros kategorijos nuotraukų 50-ką. A. MAMONTOVO KŪRYBA Grafomanija ‚95 : (dainų ir nedainų rinkinys). Vilnius : Tigris, 1995. 92 p. Žodžių reikšmė : eilėraščiai. Vilnius : R. Anglicko indiv. stud.,,Reklamfilmas‘‘, 1991. 63 p. : iliustr. Asmeninė savanorio patirtis // Kurapkaitienė N., Kėžaitė-Jakniūnienė m. Būk savanoris – keisk pasaulį : tavo savanorystės kelrodis. [Vilnius, 2011] , p. 12-13. Muzika prieš tankus. – Iliustr. // M-1: 20 metų : radijo stoties istorija, 1989–2009. [Vilnius, 2009], p. 30-31. POKALBIAI Andrius Mamontovas: fotografija kaip ir muzika – netikėtai suskamba paprasti dalykai / [kalbėjosi] m. Matulevičius. – Iliustr. // Foto. 2011, nr. 2, p. 22-27. Andrius Mamontovas: muzika gimsta iš klaidų / [užrašė] A. Vaitasiūtė-Keizikienė. – Iliustr. // Mūsų Respublika. 2015, birž. 12-18 (nr. 24), priedas „Laisva­ laikis“, p. 4-8. Andrius Mamontovas: „muzika yra tarptautinė kalba, suprantama visiems“ / [kalbino] J. Saifulinaitė. – Nuotr. // Muzikos barai. 2015, nr. 7/8, p. 58-63. Andrius Mamontovas: norėčiau po savęs palikti šventę : [kalbėjosi] / A. Steponavičiūtė, R. Pakrosnis. – Iliustr. // Aš ir psichologija. 2008, nr. 1, p. 9-14. Andrius Mamontovas: nustok galvoti tik apie save / [kalbėjosi] S. Javaitytė. – Portr. // Moters psichologija. 2015, nr. 8/9 (rugpjūtis/rugsėjis), p. 76-77. Andrius Mamontovas: „ritmo nebuvimas ir yra mano ritmas…“ / [parengė] G. Baikštytė. – Iliustr. // Ego. 2011, nr. 2 (birželis/rugpjūtis), p. 10-18. Aš su „iPhone“. „Pasitrauk“ / [kalbėjosi] E. Kaspera­ vičiūtė. – Nuotr. // Foto. 2012, nr. 3, p. 28-32. Knygos ir muzika : [pokalbis]. – Portr. // Žmonės. 2016, nr. 8 (vas. 25), p. 110. „Mano našta man pažįstama ir pakeliama“ / [kalbė­ josi B. Bernotaitė]. – Iliustr. // Psichologija tau. 2011, nr. 2 (kovas/balandis), p. 12-16. Mėgstu pabūti vienas / [kalbėjosi] V. Rimkuvienė. – Iliustr. // Moteris. 2017, nr. 4 (balandis), p. 54-59. Nebijo minčių apie pabaigą / [parengė] R. Zilnys. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2016, geg. 21, p. 31. Nesame tokie patys, bet – tie patys: [jubiliejinis „Foje“ koncertų turas „AM+Foje=30“] / [užrašė] S. Jansonaitė. – Iliustr. // Žmonės. 2013, nr. 40 (spal. 3), p. 34-39. „Reikia tiesiog būti savimi, vertinti tai, ką turime“ /

44

kalbino D. Zaleskienė. – Nuotr. // Kelionė su Bernardinai. lt. 2009, nr. 4, p. 76-85. Tikėjimas yra viskas : [apie „Eurovizijos“ konkursą] / [užrašė] J. Dagytė. – Portr., iliustr. // Istorijos. 2006, nr. 3, p. 16-19. 30 svarbiausių A.Mamontovo metų : I dalis; Geriausi A. Mamontovo metai : II dalis / [užrašė] J. Kviliūnaitė. – Nuotr. // 370. 2013, liepa (nr. 39), p. 4-6; rugpjūtis (nr. 40), p. 4-7. Vienintelė vasaros galimybė išgirsti A. Mamontovą Kaune / [kalbėjosi] D. Biržietis. – Iliustr. // Savaitraštis Kaunui. 2016, liep. 21-27 (nr. 29), p. 64-65. „Visi esame pagonys“ / [užrašė] V. Nosevičius. – Iliustr. // Kelionės ir pramogos. 2010, nr. 10, p. 6-14. APIE A. MAMONTOVĄ Aš atsisuksiu atgal : [grupės „Foje“ kūrybinio dešim­ tmečio apžvalga]. Vilnius : Tigris, 1993. 209, [1] p., [15] iliustr. lap. : faks., iliustr., portr. Mamontovas A. Apie save.– Portr. // Autoportretai. Vilnius, 2002, kn.. 1, p. 178-186. Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai : [apžvalgų ir biografijų rinkinys]. Kaunas, 2015, d. 2, p. 726-727: portr. Kas yra kas Lietuvoje 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 876-877: portr. Kas yra kas Lietuvoje, 2015. Kaunas, . 2015, p. 761: portr. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis, 1990–2010. [Kaunas], [2013], p. 605-606: portr. Kučinskaitė J. A. Mamontovas – Lietuvos popkultūros galaktika : kas ką sukūrė: A. Mamontovas „Foje“ ar „Foje“ legenda – A. Mamontovą? – Iliustr. // Veidas. 2013, nr. 40 (rugs. 30), p. 42-43. Lietuva: enciklopedija. Vilnius,2012, t. 3: biogr., p. 672-673: portr. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 14, p. 185: portr. Vitkauskaitė V. Visada lyderis, visada vienas. – ­Iliustr. // Intelligent life. 2011, nr. 3, p. 66-75. 27

Sukanka 125 metai, kai gimė knygų leidėjas ANTANAS KNIŪKŠTA (1892–1983). Žr. : Tarp knygų. 1992, nr. 6, p. 40.

PAPILDOMA LITERATŪRA A. KNIŪKŠTOS DARBAI Knygų deginimas ir naikinimas / [apie fizinį lie­ tuviškų knygų naikinimą pirmaisiais sovietų ir nacių okupacijų metais; su prier. apie aut.] // Kultūros barai. 2006, nr. 8/9, p. 85-92.; XXI amžius. 2011, birž. 15, priedas „Už laisvę“, p. 2-3. Nykštukas apie milžiną // Atsiminimai apie Vincą Mykolaitį-Putiną. Vilnius, 1992, p. 186-194;. Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus ir jo veikla Marijampolėje. Kaunas, 2005, p. 195-201 APIE A. KNIŪKŠTĄ Po „Sakalo“ sparnais : (A. Kniūkštos šimtosioms gimimo metinėms). Kaunas : ab, 1992. 30, [1] p. : iliustr. Žukas V. Sakalo bendrovė raštams leisti ir platin­ ti,1924–1940 ir 1943–1944. [Vilnius] : VU leidykla, 1998. 213, [1] p. : iliustr. – (Lietuvos leidyklos ; 3). – Bibliogr.: p. 223-229. – Asmenvardžių r-klė: p. 231-243. Alekna V. Leidėjas iš Dievo malonės. – Iliustr. // Varpai. 2006, [nr.] 20, p. 189-196. Kubeckis P. Antanas Kniūkšta. – Portr. // Lietuvos aidas. 2004, rugpj. 28, p. 9. Liekis A. Antanas Kniūkšta // Lietuvių tautos – lietuvių kalbos likimas. Vilnius, 2004, d. 1, p. 193. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 358.

Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 239. Macijauskienė m. Knygos riteris // Macijauskienė m. Po aukštus kalnus vaikščiojau… Jonava, 2002, p. 263-271. Macijauskienė m. Laimė skaityti, laimė bendrauti…: [110-osioms gimimo metinėms]. – Iliustr. // XXI amžius. 2003, saus. 29, p. 4-5. Vaičekauskaitė I. Prancūziškosios Kauno inteligenti­ jos orientacijos sovietmečiu: žurnalas „Katakombos“ / V. Braziūno nuotr. – Iliustr. // Nemunas. 2015, birž. 4-17 (nr. 13), p. 11-13. Vaičiulaitis A. Antanui Kniūkštai. – Bibliogr. išna­ šose // Vaičiulaitis A. Laiškai. Vilnius, 2013, p. 812-815. Vaičiulaitis A. Lietuvos knygų sakalas Antanas Kniūkšta : 1892 – 1983. – Persp. iš: Draugas, 1983, rugs. 17 d. // Vaičiulaitis A. Knygos ir žmonės. Vilnius, 1992, p. 290-297. Žukas V. Pokalbiai su knygų leidėju Antanu Kniūkšta : [prisiminimai]. – Iliustr. // Žukas V. Pažinti kultūros žmonės. [Vilnius], [2002], [kn. 1], p. [474]-483. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 233. Šiemet sukanka 150 metų, kai gimė poetas, pu­ blicistas JONAS MAČYSKĖKŠTAS (1867–1902). Žr.: Tarp knygų. 1997, nr. 6, p. 46-47. PAPILDOMA LITERATŪRA Pranciškui Vaičaičiui (Sekupasakai) // Lyg įžanga į Requiem: [eil. antologija]. Vilnius, 2008, p. 18-19. „Naumiesčio pav., Suv. r. 17(29) balandžio 1892 m. man teko važiuoti vieškeliu nuo Sintautų į Šakius…“: [rašinys apie Sintautų kelius] // Sintautai. Vilnius, 2013, d. 1, p. 721-724. APIE J. MAČĮ-KĖKŠTĄ Aleksynas K. A., Ruseckaitė A. Žadina smalsumą domėtis kaimo istorija / užrašė L. Duoblienė. – Iliustr. // Gyvenimas. 2009, birž. 17, p. 4. Duoblienė L. Ingavangio kaimo šviesuoliai. – Iliustr. // Gyvenimas. 2005, birž. 25, p. 4. Girininkienė V. Poeto Prano Vaičaičio atminimui: J. Mačys-Kėkštas ir P. Vaičaitis. -– Iliustr. – Bibliogr. išnašose. // Sintautai. Vilnius, 2013, d. 2, p. 2197-2200. Jonas Mačys-Kėkštas ir Sintautų krašto keliai / parengė R. Daniliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Sintautai. Vilnius, 2013, d. 1, p. 719-721. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2004, kn. 2, p. 125; 2006, kn. 3, p. 43-44; 2008, kn. 4, p. 253-255; 2011, kn. 7, p. 203-205. Krikštaponis V. Vargdienių dainiaus vargų kelias // Gairės. 2007, nr. 6, p. 32-33. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 649. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 303-304. Mykolaitis-Putinas V. Eligijos Zaleskytės diplominis darbas „Mačys-Kėkštas“ (1933) / V. Mykolaitis, m. Biržiška, V. Krėvė-Mickevičius // Mykolaitis-Putinas V. Raštai. Vilnius, 2013, t. 12, kn. 2, p. 241. Mykolaitis-Putinas V. Jonas Mačys-Kėkštas. – Biblio­ gr. išnašose // Mykolaitis-Putinas V. Raštai Vilnius, 2008, t. 11, kn. 1, p. 278-290. Šimtas knygnešių. Vilnius, 1998, p. 77: portr. Vaičekauskaitė I. Garliavos literatūros mylėtojų būre­ lis: J. Andziulaitis-Kalnėnas, K. Sakalauskas-Vanagėlis, J. Mačys-Kėkštas. – Iliustr., portr. – Bibliogr. išnašose // Gimtasai kraštas. 2016, [t.] 10, p. 28-32. Vaižgantas. Jonas Mačys (Kėkštas) // Vaižgantas. Raštai. Vilnius, 2004, t. 15, p. 327-345. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 13, p. 756.

Parengė Olga Zimareva

in this issue Jurgita Jasponytė. Children are Eager to Visit the Library. Are You Curious Why?

Libraries, Service Providers and Users 1

The poet Jurgita Jasponytė, who works at the Central Library of Vilnius City Municipality, shares her thoughts on the role of librar­ ies in today’s technology-loaded life. She sees the library as “books, then the personnel, cultural events and lastly, the readers”. And as far as modern changes are concerned, she considers them a certain way-station, an alternative. The author is convinced that above all the library’s content will be determined by people: it will mirror the people, their expectations and trust.

Kristina Dūdaitė. The Judaica Research Centre Opened Its Doors

3

In May there was an official opening of the Judaica Research Centre at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The Centre was named after the custodian of Jewish cultural values Chaikl Lunski (1881–1942). It is expected that because of its modern infrastructure and experts, it will become a perfect place for investigating the Jew­ ish documentary heritage. Books in Hebrew published in Lithuania (1759–1900) and the personal book collection of Matas Strašūnas (1817–1885) preserved at the National Library have been included into UNESCO’s Lithuanian National Memory of the World Register.

Roma Lazinkienė. The Audience Eager to Advance Their Professional Qualifications

6

According to the 2016 data of library statistics, there were 442 pro­ fessional librarians at libraries of educational bodies of the Vilnius and Alytus Counties, only 38 percent of whom had librarianship or information sciences degrees. The article deals with problems that the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County methodologists encounter when setting the foundations for their colleagues to develop their qualifications as well as difficulties that befall the school librarians.

Edita Urbonavičienė: I Meet the Everyday Encounter with Enthusiasm 9 An interview with the winner of the Best Young Librarian 2016 Award Edita Urbonavičienė, Head of the Strategic Development and Innovation Centre at the Kaunas County Public Library. She was awarded for successful promotion of library activities nationally and internationally as well as implementation of innovative services and work methods. Ms Urbonavičienė came to the Library from the business sector; therefore she attempts to accommodate this sector’s work organization principles in the cultural domain with the purpose to increase its competitive advantage. (Interviewed by Asta Stirbytė)

Aušra Trabšienė. Still More Digitized Works of Lithuanian Classical Literature

12

The publication introduces the results of the 2012–2017 projects by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania for present­ ing works of Lithuanian classical literature online. The collection of the Lithuania classical literature has been available on the Website www.epaveldas.lt since 2014. At present it contains 1263 works by Lithuanian authors. The article presents feedback by representatives of various user groups (two schoolgirls, a teacher, a librarian and a book researcher) about the benefit of this virtual collection.

Regina Varnienė-Janssen, Vincas Grigas. Research in Librarianship in the Knowledge Society: A Map of Ideas 16 Insights by Dr. Regina Varnienė-Janssen and Dr. Vincas Grigas from Vilnius University’s Research Centre for the Organization of Libraries and Information about the importance of research in librarianship in the knowledge society. The above-mentioned Centre, which has been recently established as a structural unit of Vilnius University, is engaged in library research and organizing information in the context of smart society and management.

20

Technologies, which are increasingly gaining ground in everyday life, are shaping a new relation between libraries and their users. There is a growing urgency to guarantee the citizens’ rights in the digital environment as well as new dangers emerge in safeguarding the safety of personal data when they get into possession of the third parties, the subjects providing services to libraries. The article focuses on activities of USA libraries in defending the users’ rights to privacy and freedom of information search. (Prepared by Tomas Auškalnis)

Ineta Krauls-Ward. Everyone Could Be a Savvy Information User

22

A review by Dr. Ineta Krauls-Ward of the instructional publication Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje (“Media and Information Today: Underground Sheds in the Kingdom of Google”) by a group of authors: Dr. Vincas Grigas, Dr. Andrius Šuminas, Assoc. Prof. Dr. Arūnas Gudinavičius and Dr. Modestas Grigaliūnas. The reviewer notes the book’s multigenre quality and devices characteristic of research, popular science and publicistic writing. The authors present numerous examples of the expression of media from foreign countries as well as make effort to highlight currency of the trends in the development of media by giving examples from the public life of Lithuania.

Rasa Sperskienė. The Rytas Association, an Ardent Advocate for Lithuanian Spirit in the Vilnius Region

24

This publication was prompted by documents of the educational soci­ ety Rytas preserved at the Manuscript Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The Association founded by famous Lithuanian state activists and clergymen, was active in the Vilnius Region from 1912–1940 and endeavoured to pursue educational activities drawing on Lithuanian spirit among Lithuanians of the Vilnius Governorate. Its members encountered interference of Russian authorities and had to manoeuvre under policies of the Polish occupational authorities, suffering frequent arrests. During 1913–1915, more than 120 Lithuanian schools were established in the Vilnius Region; the highest number of schools founded by the Association (166) operated in 1927.

A Glimpse at Sources of the Past

29

In 2019 the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania will be celebrating its centenary. This issue presents the second essay from the series “Libraries in the Second Republic of Lithuania: Testimonies of the Sources” entitled “The Fate of the Libraries of the Vaitkuškis and Lyduokiai Estates in 1920–1921”. Generators of state cultural policy endeavoured to nationalize the cultural heritage of estates. It was one of the means how printed publications reached the Central State Bookshop. The owners of the Vaitkuškis and Lyduokiai Estates (the present-day Ukmergė District), the Kossakowskies, had accumu­ lated one of the largest private libraries in Lithuania. The publication introduces a couple of unique original unedited documents from 1920–1921, reports by officials on the state of these libraries. (Prepared by Irmina Abramovienė and Kęstutis Raškauskas)

Laima Juzulėnienė. An Investigator of the Kairiai Region

33

This year saw the 25th presentation of the Mikelis Figurine Awards by the Šiauliai Regional Memory Association for local history activities. The winner was Nijolia Kasparavičienė from the Povilas Višinskis Public Library of Šiauliai County. She has described various heritage objects from the locality of her residence, the Kairiai Eldership. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 6 (701) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 06 27 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 12355 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 6 (701) 2017 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt