Tarp knygu 2017 05

Gegužė | 2017

šiame numeryje #GYVASŽODIS

Antanas Šimkus. Tarp mūsų žmogiškumo knygų 1 ĮVYKIS

Kęstutis Urba. Vaikams ir Lietuvai

3

TEMA / SPECIALISTŲ RENGIMAS

Vincas Grigas. Klasika ar robotai: kokie bibliotekininkai išgelbės pasaulį? 5 NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ / POKALBIS

Irena Žilinskienė: „Kai prisideda patirtis, sukuriama daug gerų, įdomių dalykų“. Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė

9

9

NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Interaktyvioji apklausa. Parengė Asta Stirbytė

12

TYRIMAI

Laima Kutiščeva. Savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų pokyčiai (pabaiga. Pradžia Nr. 4)

14

NAUJI LEIDINIAI

Viktorija Šeina. Daugiabalsė Mindaugo Kvietkausko fuga 18 NAUJI LEIDINIAI

Kšištofas Tolkačevskis. Lelewelis buvo europietis

20

BIBLIOTEKŲ TURTAI / IEVOS SIMONAITYTĖS METAI

Jurga Bardauskienė. Kalbantys laiškai ir rankraščiai

23

23

ŽMONĖS IR LAIKAS

Jonas Nekrašius. L. Jakavičius – plačių užmojų kultūrininkas

29

KRONIKA

33

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 liepa. Parengė Loreta Pakalniškienė

41

35 Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: TK 700 – tai ne kokio įrenginio markė ar technikos komiteto numeris. Redakcijos „Tarp knygų“ bendruomenė žaismingai primena, kad šį mėnesį išleidome 700-ąjį numerį! Žurnalas savo amžių skaičiuoja nuo 1949 m. leisto „Bibliotekų darbo“ biuletenio, kuris 1990 m. tapo mėnesiniu žurnalu, o 1991-aisiais pavadinimą pakeitė į dabartinį. Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – Jiezno (Prienų r.) apylinkių moters tautinio kostiumo pavyzdys. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. leistame tęstiniame liaudies menui skirtame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų.

#gyvasžodis

„

Niekas pasaulyje nesikeičia – visas vertybes turime nešiotis, pridengti savimi tikrąja to žodžio prasme...

Antanas Šimkus. Regimanto Tamošaičio nuotr

Tarp mūsų žmogiškumo knygų Dar prieš pusmetį, žiemą, ir lyjant, ir sningant, matydavau Vilniaus centre tokį vaizdą: prie švento Jurgio bažnyčios laiptukų atbulomis pastatytas automobilis, keletas moterų pro grafičiais ir flomasteriais apipaišytas duris nešioja knygų ryšuliukus, krauna į bagažinę. Toks veiksmas vyko ne sykį ir ne du, mainėsi orai, praeivių apranga, paros laikas, stebėtojų nuotaikos – o ryšuliukai keliavo per XXI amžiaus knygnešių rankas. Laiptukais aukštyn, laiptukais žemyn.

Šis „škėmiškas“ vaizdas daugiaprasmis, net ir dabar negalėčiau atsakyti, ką jis sukelia: labiau susižavėjimą pasišventimu veiklai ar graudulį dėl to darbo sąlygų, o galbūt – tikėjimą, kad nežlugsim, kol taip saugom knygas, ir suvokimą, kad niekas pasaulyje nesikeičia, – visas vertybes turime nešiotis, pridengti savimi tikrąja to žodžio prasme... Ir kažkodėl ta sunkiausia nešiojimo dalia patikima moterims... Tačiau pastarasis sakinys – jau iš kitos temos. 1

„

Vis dėlto tas vaizdas nepatekstą kaip vertybę. Toliau jau Būtų gerai, kad bent jau tik porūšiai, atspalviai – kas kuo lieka ramybėje – sukasi jausmų vilkelis, kaukia, o susirūpinęs ligyvena, kuo domisi, ką renkasi – pagrindiniai bibliotekos teratūros žurnalo redaktorius iš skirtingas meno sritis, žanrus, uždaviniai ateity nebūtų pat ankstyvo gegužės ryto taukši knygas, žurnalus, savaitraščius, kompiuterio klavišais vėluojantį interneto portalus... visuotinai suvokiami kaip tekstą. Apie tai, kaip svarbu būti Tai – ne skaičiaus, ne kiekygalimybė užsiimti viskuo, tarp knygų, kaip gera, kad yra bės žmonės. Jų niekada nebuvo išskyrus skaitymą. biblioteka ir kad ta biblioteka, labai daug. Niekada ir nebus. kaip taikliai viename interviu Kaip nebūna daug tų, kurie reništarė poetė ir bibliotekininkė kasi žmoniškumą, neparemtą Jurgita Jasponytė, yra žmonės. galia. Renkasi sutikti tave tarp Taip, biblioteka yra žmonės. Ne knygų, tekstų ir išlydėti su jais. tik tie, kurie ateina, bet ir tie, kurie pasitinka. Išlydi. Jie yra ta dalelytė, tas nedidelis, beveik neįžiūrimas Tų asmenybių saugomoms knygoms, tiems ratukas, be kurio mūsų visuomenės laikrodis rodytų patirties ryšuliukams su gausybe įrištų likimų, netiksliai arba visai sustotų. šventas Jurgis per žiauriąsias tamsiųjų laikų audras Manyčiau, jog nuogąstavimai, kad bibliotekos ar suteikė šiokį tokį prieglobstį nuo visaėdžio santvar- kultūrinė spauda neturi misijos, yra gerokai perdėti. kų drakono, o dabar, tiesioginiam sunaikinimo Tie žmonės kruopščiai ir kantriai užsiima veikla, pavojui tarsi atsitraukus, tą turtą galima perkelti kurios rezultatai – kaip ir daugelis vidinių dalykų – kitur. Tiesa, kai turėjau galimybę pavaikščioti po nelengvai išmatuojami. O kiek tai kultūrinei misijai ištuštėjusius Knygų rūmus, tiksliau – Lietuvos na- skirta vietos valstybės galvų auginamose ateities cionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos II rūmus, vizijose, jau kitas klausimas. nuolat lydėjo jausmas, kad į juos reikia kuo greičiau Tiesiog būtų gerai, kad bent jau pagrindiniai vėl įleisti knygas. Bet tai turbūt dar nuo paauglystės bibliotekos uždaviniai ateity nebūtų visuotinai laikų užklumpantis netikrumo pojūtis, suvokimas, suvokiami kaip galimybė užsiimti viskuo, išskyrus kad, keičiantis visuotinei tvarkai, į bet kokią kultū- skaitymą: suteikti patalpas cigarų mėgėjų klubui, riškai, bendruomeniškai svarbią ištuštėjusią erdvę interneto žaidimų salonui ar salotų barui su ne(ar tai būtų biblioteka, ar ligoninė, ar saugotinas mokamos kavos akcija rytais. O kultūrinė spauda paveldo medinis namas, ar senas stadionas) iškart neprivalėtų pataikauti skaitytojui: dalyvauti bukiautaikosi naujojo pasaulio plėšrūnai. Išplėšia, kas dar sių antraščių konkurse, publikuoti paviršutiniškų išplėšiama, ir šaukdami, kad šių erdvių be jų niekas interviu su tariamomis įžymybėmis ar šokti horosneišgelbės, į tas nišas bruka savo kopų viliotinio. Nesakau, kad „augintinius“ – aštriakampius taip bus, bet šokio žingsnelius prekystalius, bukanosius biurus, pagal naujojo pasaulio dūdelės Nuogąstavimai, kad beformius prekybos centrus. melodiją išmoksta vis daugiau bibliotekos ar kultūrinė Su naujuoju pasauliu susijuvaldžios galvų. Tad ir tarp pasiūsius įtarimus mielai nurašyčiau spauda neturi misijos, yra lymų keistis dažnai gali išgirsti savo dirglios vaizduotės kuriatiesiog taikytis prie gerokai perdėti. <...> O kiek siūlymą miems vaidulams, bet miesto masių judesio ir skonio. Ačiū, tai misijai skirta vietos širdyje ir mano atminty tokių nereikia. nyksmo istorijų būta pernelyg Kita vertus, niekas iš žmonių, valstybės galvų ateities daug, pernelyg daug išplėštų nešioja knygas, tuo privizijose, jau kitas klausimas. kurie lapų kultūros knygoje... Ar koks sitaikymo darbu ir neužsiims. šventasis nuo to gins, pamatysiKaip jau minėjau, rankos jau me. Kas nors ir iš tos dangiškos užimtos. kariaunos turi ginti pasaulio ...XXI amžius. Laiptukais tęstinumą. Nes žmonių, kurie nešioja knygų ryšu- aukštyn, laiptukais žemyn. Perrišti virvutėm ryliukus, rankos užimtos... šuliukai. Kol vėl pavirs knygomis lentynose. Tarp Mano įsitikinimu, iš to paties molžemio kilę kitų mūsų kasdienybės, mūsų žmogiškumo istorijos žmonės leidžia ir kultūrinę spaudą. Ją kuriantieji knygų, kurias kartais taip sunku išsaugoti. pirmiausia yra iš tos nedidukės skaitytojų ir rašytojų bendruomenės, kurios narį atpažinsi iš pokalbin Antanas Šimkus įvairiomis variacijomis įsipinančio „ar skaitei?“ Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius Tai pagrindinė gija, susiejanti visus, suvokiančius

„

2

įvykis

VAIKAMS IR LIETUVAI

Aktorius Vaidotas Žitkus. Gintarės Urbaitės nuotr.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kai ką pavaidindami, padeklamuodami ar padainuodami, pristatėme Reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams sąrašą. Jis sudarytas remiantis pusę metų trukusiu plačiosios visuomenės, taip pat vaikų literatūros specialistų balsavimu. Sąrašas – svarbus vaikystės kultūros, kuriai Lietuvoje dėmesio niekada nebūna per daug, įvykis. Bet tai ir prasmingas nematerialus paminklas atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui. Paminklas, sukurtas be didesnių ginčų. O jo vienintelė statybinė medžiaga – entuziazmas.

Sąrašo viršūnėje atsidūrusi S. Nėries „Eglė žalčių karalienė“ yra išaugusi iš tautosakos.

Kiekvienas tą sąrašą analizuosime kitaip: ieškosime savo vaikystės knygų, savo krašto autorių, skaičiuosime žanrų, atstovaujamo laiko, autorių lyčių proporcijas, įvairius kitus dalykus. O pradėsiantiems analizuoti pravartu žinoti, kad 100 knygų sąrašą iš 500 pasiūlytų pavadinimų formavo 1980 plačiosios visuomenės atstovų – tiek jų dalyvavo apklausoje. Kitą eilę sudarė 16 vaikų literatūros specialistų – kritikų, dėstytojų, mokytojų, patyrusių bibliotekininkų būrelis. Iškart galima pasakyti, kad sąrašo pradžioje, gal net visoje jo pirmojoje pusėje, atsidūrusių knygų vertinimas – abiejų grupių pateikti reitingai – buvo labai artimi, kartais net visiškai sutapo. Tačiau apie 15 knygų, kurias kritikai įrašė į savo šimtuką, skaitytojų balsai išstūmė. Žinoma, buvo ir atvirkščiai. Dėl įdomumo galima paminėti, jog skaitytojų sąrašo viršuje buvo keturženklį balsų skaičių surinkusi Justino Marcinkevičiaus knyga „Grybų karas“ (1958). O specialistai aukščiausiai įvertino Vytautės Žilinskaitės „Kelionę į Tandadriką“ (1984). Subendrinus rezultatus, abi šios knygos atsidūrė pirmajame dešimtuke.

3

Turbūt nelabai ką stebins, jog tokie autoriai kaip Salomėja Nėris, Kostas Kubilinskas, Justinas Marcinkevičius, Violeta Palčinskaitė, Kazys Saja, Ramutė Skučaitė, Martynas Vainilaitis, Vytautė Žilinskaitė, Vytautas V. Landsbergis, Gendrutis Morkūnas į sąrašą pateko su trimis knygomis. O Vytauto Petkevičiaus knygų – keturios. Mėgindami suvokti, kodėl išrinktos tos ar kitos knygos, turėtume žinoti, jog gausiausiai balsavo dabartinių tėvų ir senelių karta – 35–60 metų knygų mylėtojai. Iš jų vertinimų galima atpažinti mokyklos programų, rekoPopuliariausia skaitytojų sąraše – keturženklį balsų skaičių Specialistų aukščiausiai įvertina V. Žilinskaitės „Kelionė į menduojamų sąrašų pėdsaką, pajusti surinkusi J. Marcinkevičiaus knyga „Grybų karas“. Tandadriką“. pagarbą klasikų vardams. Tikrai nemažai lėmė ir Kokios pirmosios, dėmesio vertos įžvalgos? Pirmiausia, tiražai, pakartotų leidimų skaibalsavimas įrodė, kad Lietuvoje svarbų vaidmenį vaidino ir čius. Bet vis dėlto svarbiausia, jog tebevaidina vaikų poezija – sąraše yra net 30 eiliuotų knygų balsuotojai iškėlė tikrai vertingas, (eilėraščių rinkinių, eiliuotų pasakų, poemų). O pirmajame literatūriškai brandžias knygas. dešimtuke jų net aštuonios! Turbūt galima sakyti, jog tai Profesiniu požiūriu aktyviausi mūsų tautinis ypatumas. Antra, iki šiol labai pripažįstama balsuotojai buvo bibliotekininkai, ir vertinama tautosaka – visos pirminiame sąraše buvusios paskui – mokytojai. Šiek tiek gaila, kad iš visų balliaudies pasakų, smulkiosios tautosakos ir sakmių knygos tiek skaitytojų, tiek kritikų buvo palaikytos. O kiek dar suotojų vyrai sudarė tik 12,4 proc. knygų, kurių autoriai stilizavo, perpasakojo tautosaką? Juk O štai rašytojų vyrų sąraše dvigubai ir pirmoji tapusi Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ daugiau nei moterų – atitinkamai 37 ir 19. Tai irgi neturėtų labai (1940) yra išaugusi iš tautosakos! Stebėtinai proporcingai sąraše pasiskirstė atskiri isto- stebinti, nes tik pastaraisiais dešimriniai tarpsniai. Daugiausia – net 47 knygos sukurtos ir tmečiais vaikų literatūrą Lietuvoje į išleistos sovietmečiu. Pirmosios nepriklausomybės dvi- savo rankas entuziastingai perima dešimtmečiui atstovauja 17 knygų, iš XXI amžiaus – 14. moterys – rašytojos ir dailininkės. Apskritai didžioji šio sąrašo Džiugu, kad ir skaitytojai (ne tik specialistai) pripažino pirmosios lietuviškos knygos vaikams – Motiejaus Valančiaus prasmė – parodyti (pirmiausia pripažinimo sulaukęs sąrašo kūrinys – pirmoji „Vaikų knygelės“ (1868) – istorinę reikšmę. Tai, žinoma, sau), kad turime daug brandžios, Seniausias lietuviška knyga vaikams M. Valančiaus „Vaikų knygelė“. seniausias sąrašo kūrinys. Net dvi tarp reikšmingiausiųjų įvairios vaikų ir jaunimo literatūpatekusios knygos yra pasirodžiusios vos prieš porą metų. ros. Turime iš ko rinktis ir siūlyti savo ugdytiniams. Lietuvių vaikų literatūra, be kita ko, irgi yra sritis, kuri gali skatinti tautinį pasididžiavimą, stiprinti pat­riotizmą. Dirbantiems su vaikais bibliotekininkams, mokytojams, auklėtojams šis sąrašas turėtų būti tikros „aukso kasyklos“, įvairių projektų, renginių, kurie galės tęstis visus jubiliejinius metus (žinoma, ir vėliau), šaltinis. O kiek idėjų atras apie šeimą galvojantys radijo, televizijos programų kūrėjai?! Be abejo, leidėjai privalėtų daugelį knygų išleisti pakartotinai, tik svarbu, kad tai būtų aukšto lygio jubiliejiniai leidimai. Pagaliau šio projekto sumanytojų ir organizatorių svajonė, kad, pasiremiant jau esama patirtimi, po dešimtmečio būtų galima sudaryti naują papildytą sąrašą „110 knygų vaikams ir Lietuvai: skiriama Lietuvos valstybės 110-osioms metinėms“. Aktoriai Neringa Varnelytė ir Gediminas Storpirštis populiariąsias knygas pristatė muzikos kalba. Gintarės Urbaitės nuotr.

4

Kęstutis Urba 100 reikšmingiausių vaikų ir paauglių knygų sąrašo sumanytojas

Tema / Specialistų rengimas

Klasika ar robotai: kokie bibliotekininkai išgelbės pasaulį? Dr. Vincas Grigas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyrius

„Hello, Hugh, where may I find Gavelis Vilnius Poker?“ Tokį klausimą pateikę Aberistvito universiteto (Velsas; Didžioji Britanija) bibliotekoje, būsite nuvesti prie lentynos, kurioje laikomas angliškas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimas. Ši biblioteka susidomėjimo objektu tapo dėl vieno iš savo darbuotojų – roboto Hugh, kuris yra parengtas priimti užklausą ir nuvesti prie dominančios knygos. Tokio patarnautojo kūrėjai Pasi Williamas Sachiti ir Arielis Ladegaardas, įsitikinę robotų pritaikymo galimybėmis daugelyje sričių, biblioteką šiuo atveju pasirinko tik kaip tikrinimo platformą, tačiau šis sumanymas sukėlė naują pliūpsnį komentarų, kad štai dabar jau tikrai atėjo bibliotekininkų saulėlydis, kad nebėra prasmės kalbėti ir apie profesionalių bibliotekininkų rengimą.

Dabar rutininį bibliotekininkų darbą keičia savitarnos įrenginiai. Tačiau vienas iš svarbesnių kriterijų, kalbant apie profesinės bendruomenės buvimą (greta darbo įstaigoje, pavadintoje biblio­ teka), yra vienijantis žinių, gebėjimų ir vertybių laukas sukrimtus panašius mokslus. Šiame straipsnyje aptarsime esamą nūdienos profesionalių bibliotekininkų rengimo situaciją Lietuvoje ir bibliotekose dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimo perspektyvą.

Mažėjimo tendencijos Panagrinėjus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pateikiamus 2007–2016 m. laikotarpio bibliotekų statistinius duomenis apie darbuotojų skaičių pagal išsilavinimą, galima pamatyti įdomių slinkčių. Pirmiausia į akis krinta tai, kad per dešimt metų visoje bibliotekų sistemoje darbuotojų skaičius sumažėjo bemaž tūkstančiu darbuotojų (947). Iš šio skaičiaus turintys bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą yra 678 asmenys. 5

Bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 12 proc., tačiau profesionalių bibliotekininkų sumažėjo daugiau nei 19 procentų. Beje, bibliotekų darbuotojų skaičiaus mažėjimas nėra būdingas vien Lietuvai. Tai vyksta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje: remiantis BBC surinktos informacijos duomenimis, nuo 2010 iki 2016 m. mokamų darbuotojų skaičius sumažėjo 25 proc., tačiau dvigubai (iki 31 tūkst.) padaugėjo savanorių. Lietuvoje atitinkamai sumažėjo ir profesionalių bibliotekininkų procentinė dalis skaičiuojant nuo viso darbuotojų skaičiaus: jis truputį viršija 41 proc. ir tai yra bemaž 4 proc. kritimas. Atitinkamai beveik 2,5 proc. padidėjo darbuotojų, kurie profesijos įgūdžius įgijo per ilgą laiką dirbdami bibliotekoje, skaičius, taip pat daugiau nei 2 proc. išaugo kvalifikuotų specialistų dalis (skaičiuojant nuo viso darbuotojų skaičiaus). Akivaizdu, kad per devynerius metus bibliotekose sumažėjo profesio­ nalių bibliotekininkų, daugėjo kitų kvalifikuotų specialistų ir darbuotojų, bibliotekininkystės žinių įgijusių darbo vietoje. Galima daryti prielaidą, kad tiesioginė to priežastis yra profesionalius bibliotekininkus rengiančių studijų programų nykimas susidūrus su norinčiųjų studijuoti stoka. Dėl ekonominių ir socialinių pokyčių tradicinės studijos prarado populiarumą. Asmenų, besirenkančių bibliotekininkystės ar informacijos mokslų studijas, skaičiaus mažėjimo atskaitos tašku galima laikyti 2010 m.: tuomet įgijusių šį išsilavinimą asmenų tebuvo 39 ir jų toliau nuolat mažėjo. 2016 m. jau buvo tik 19 absolventų.

Diskusijos bibliotekininkų rengimo ir mokymosi visą gyvenimą organizavimo tema. Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

cijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre organizavo diskusiją „Bibliotekų specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas(is): poreikiai, idėjos ir perspektyvos“. Renginyje savo nuomonę pareiškė 32 bibliotekų, profesinių asociacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai. O šių metų balandžio 5 d., Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Vilniaus universiteto bibliotekos glaudesnio bendradarbiavimo susitarimo proga įkuriant Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinio tyrimo centrą, Vilniaus bibliotekų vadovai bei Kultūros ministerijos atstovai buvo pakviesti padiskutuoti Ariadnės siūlo paieškos Mažėjant sistemingam profesionalių biblio- bibliotekininkų rengimo ir mokymosi visą gyvetekininkų skaičiaus parengimui, bibliotekoms nimą organizavimo tema. Diskusijos metu buvo aiškiai konstatuota, kad darosi sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų vis sudėtingesnėms jų vykdomoms funkcijoms atlikti. profesinė bendruomenė bibliotekininkų rengimą Taip besiklostančioje situacijoje bibliotekos yra mato kaip aktualią problemą, o ateinančių dirbti priverstos priimti specialaus profesinio parengimo į bibliotekas darbuotojų be bazinių bibliotekininneturinčius darbuotojus ir savo jėgomis išmokyti kystės mokslo žinių perkvalifikavimas yra viena juos atlikti būtinas funkcijas: be suteikiamų spe- iš kertinių problemų. Buvo įvardytos trūkstamos cialių informacijos mokslų ir bibliotekininkystės kompetencijos, kurių svarbiausios yra šios: inforžinių, darbuotoją privalu supažindinti su gana macijos išteklių valdymas skaitmeniniame amžiuje, duomenų valdymo kompetencijos plačiu praktinės veiklos lauku. (teisės žinios, duomenų analitika), Bibliotekoms pačioms rengiant ar Per 10 metų technologiniai įgūdžiai (saitynai, perkvalifikuojant jose dirbančius informacijos priemonių valdymas, specialistus, įstaigos biudžetą užbibliotekų sistemoje debesų kompiuterija), edukaciniai gula didesnė išlaidų našta. bendras darbuotojų gebėjimai (andragogika), skaitmeKad tokia situacija bibliotekų niniai tyrimų metodai. Diskusijoje vadovų netenkina, patvirtino jų išskaičius sumažėjo jog būtina atnaujinti sakyta nuomonė dviejose atvirose 12 proc., profesionalių akcentuota, sistemingą bibliotekininkų profediskusijose. 2016 m. gruodžio 2 d., bibliotekininkų sumažėjo sionalų rengimą ir sudaryti sąlygas žymaus bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimimo dieną, daugiau nei 19 procentų. kokybiškam kvalifikacijos kėlimui (palaikymui). Vilniaus universiteto Komunika-

„

6

„

muojamas pagal bibliotekininkų Taigi, įvardijus problemas, Vilniaus universiteto kompetencijų ir konkretaus konbelieka ieškoti išganingojo Ariad­ nės siūlo. Pirmąsias siūlo gijas Komunikacijos fakultetas teksto žinių poreikį. Dokumente pateikiamas privalomas biblio­ į ran­k as siekia įduoti istorinė nuo šių metų rugsėjo te­k ininkus rengiančių studijų pro­f esionalių bibliotekininkų pradeda įgyvendinti programų elementų sąrašas. Štai kal­vė – Vilniaus universiteto Ko­ mu­nikacijos fakultetas. Tikslingai papildytą Žinių ir inovacijų keletas pavyzdžių: informacinė informacijos etika, galvojant apie profesionalių biblivadybos studijų programą. visuomenė, informacijos kūrimas, komunikaotekininkų rengimą ir kvalifikacivimas ir naudojimas, informacijos jos tobulinimo sistemos rengimą, poreikių vertinimas, informacijos buvo įsteigtas Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras, išteklių valdymas, informacijos išsaugojimas įvaikurio pagrindiniai darbuotojai – darbo bibliotekų riais formatais, technologijų pritaikymas teikiant informacijos paslaugas, žinių vadyba. sektoriuje patirties turintys mokslininkai. Bibliotekininkystė visuomet fokusavosi į užVilniaus universiteto bibliotekos ir naujojo Centro pajėgomis planuojama spręsti klausimus, rašytos informacijos komunikaciją. Šis akcentas kuriems pastaraisiais metais nebuvo skiriama išlieka ir šiandien, tačiau keičiasi informacijos pakankamai dėmesio, tai: bibliotekininkų kompe- komunikavimo būdas, įrankiai, žiūra. Nūdienos tencijų išgryninimas, nebaigusiųjų bibliotekinin- informacijos komunikacija keičiasi glaudžiai sąkystės perkvalifikavimas, mokyklų bibliotekininkų veikaudama su informacinėmis technologijomis, kompetencijų sumanios visuomenės sąlygomis o tai iš esmės skiriasi nuo klasikinės bibliotekiidentifikavimas. Centro mokslinių tyrimų pagrin- ninkystės. Akivaizdu, kad šiųdienė praktinė su du ir pajėgomis būtų galima siekti bibliotekininkų bibliotekomis siejama veikla yra tarpsritinė ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos (atestacija) išsiplečia į medijų, skaitmeninių humanitarų, sukūrimo. Kvalifikacijos tobulinimo sistema leistų leidybos, kultūros studijas, žmogaus ir kompiubibliotekoms ir toliau išlikti reikšmingais kultūros, terio sąveikumo, kompiuterių mokslo laukus. Atsižvelgiant į šias tendencijas, galima tvirtinti, mokslo ir kūrybinių industrijų centrais. jog dėsninga ir logiška, kad praktinę bibliotekų veiklą imame traktuoti remdamiesi informacijos Informacijos mokslų programos užsienyje Kalbant apie profesionalių specialistų bibliote- filosofijos profesoriaus Luciano Floridi ketvirtokoms rengimą, svarbu aptarti, kas lemia šio proceso sios revoliucijos idėjos apie infosferą požiūriu. sėkmę. Pažvelkime į tai, kas sakoma IFLA pareng- Čia svarbu vartotojo santykis su besikeičiančiomis tose Bibliotekų ir informacijos mokslų mokomųjų technologijomis, jų pritaikymu ir to įtaka inforprogramų gairėse (Guidelines for Professional macijos išteklių naudojimui, taip pat santykis su Library/Information Educational Programs). Jose esamomis vertybėmis ir etikos nuostatomis. Šiame nurodoma, jog studijų programos turinys for- kontekste ieškoti profesinio grynumo ar unikalaus išskirtinumo, rodos, nėra prasminga. Pažvelkime, kaip formuojamas bibliotekininkystės studijų turinys užsienyje. Štai pavyzdžiui, Aberistvito (Aberystwyth) universitete vykdoma Informacijos ir bibliotekų studijų programa (Information and Library Studies). Programos turinio analizė leidžia teigti, kad, panaikinus terminą bibliotekų, programos esmė nepasikeistų. Panašaus turinio studijų programą teikiantis Charleso Sturto universitetas (Naujasis Pietų Velsas, Australija) ją pavadino Informacijos studijomis (Information studies). Šioje studijų programoje ugdomos kompetencijos orientuotos į profesionalių bibliotekininkų rengimą. Taigi galime daryti išvadą, kad lemia ne studijų programos pavadinimas, bet ja ugdomos kompetencijos ir suteikiamų žinių turinys. Remiantis 2015 m. publikuotu Barselonos universiteto tyrėjo Ángelio Borrego straipsniu apie bibliotekininkystės ir informacijos studijų padėtį Europoje – Library and Information Education in Akimirka iš Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto surengtos diskusijos „Bibliotekų specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas(is): poreikiai, idėjos ir perspektyvos“. Vilniaus Europe, Europos Sąjungos valstybėse (duomenys iš universiteto Komunikacijos fakulteto nuotr. 7

26 valstybių narių; Kipre ir Liuksemburge biblio­ tekininkystės studijos nevykdomos) bibliotekininkystės ir informacijos studijas siūlo 220 centrų, tačiau tik 28 proc. iš jų nurodo tiesioginę sąsają su bibliotekininkyste ir informacija.

zacines žinias, kurios virstų inovacijomis ir kurtų pridedamąją vertę organizacijai, poreikį. Studentai įgis organizacinių žinių valdymo, inovacinių produktų kūrimo ir rinkodaros kompetencijas. Žinių ir inovacijų vadybos programa buvo papildyta dokumentų valdymo, skaitmeninio turinio Naujo pobūdžio studijos Lietuvoje ilgalaikio saugojimo ir sklaidos dalykais, kurie suGrįžtant į profesionalių specialistų rengimą formuos gebėjimą suvokti atminties išsaugojimo ir Lietuvoje, reikia konstatuoti, kad mūsų šalis pagal sklaidos diskursą, organizuoti istorinės bei kultūriÁ. Borrego tyrimą patenka tarp 72 proc. šalių, kurių nės atminties ilgalaikį išsaugojimą; tirti skaitmeninės studijų programos pavadinime nėra pateikiama tie- informacijos valdymą, taikyti tarptautinių organisioginė sąsaja su bibliotekininkyste ir informacija. zacijų standartus ir rekomendacijas, naujus metaPrisimenant klasikinių biblio­ duomenų koncepcinius modelius. tekininkystės studijų istoriją, Reikšminga vieta programoje skirkritiniais profesionalių biblioteta gebėjimams išmokti atpažinti Šiųdienė praktinė su kininkų rengimo metais galime informacinės elgsenos ypatumus bibliotekomis siejama laikyti 2009-uosius, kai buvo įvesta kultūros, mokslo bei kitų sektorių veikla <...> išsiplečia vadinamoji krepšelių sistema ir institucijose, vykdyti vartotojų instudijų programų išlikimą lėmė formacinių poreikių, informacinės į medijų, skaitmeninių jų populiarumas. 2008 m. atlikta etikos, informacinio raštingumo humanitarų, leidybos, Bibliotekininkystės ir informacityrimus. Pirmuosius dvejus metus kultūros studijas, žmogaus bus dėstomi bendri su žinių ir inojos bakalauro studijų programos ilgalaikės perspektyvos analizė pair kompiuterio sąveikumo, vacijų vadyba susiję dalykai, o nuo rodė, kad, nors programa ir buvo trečiųjų metų atsiranda galimybė kompiuterių mokslo laukus. rinktis specializacijas, kurių viena kokybiška, dėl studijų finansavimo pokyčių ji neturėjo ilgalaikės persskirta nuodugniau susipažinti su pektyvos. 2010 m. buvo paskutinūdienos kultūros ir informacijos niai, kai įteikti diplomai magistro institucijų veikla. studijų programos – Bibliotekų Galima pasakyti, kad ši studijų ir informacijos centrų vadyba – absolventams. Dėl programa rengs universalaus pobūdžio specialistus, norinčiųjų studijuoti šioje studijų programoje stokos reikalingus ne tik bibliotekoms, bet ir įvairioms jos vykdymas buvo sustabdytas. kultūros, mokslo, verslo organizacijoms. Akivaizdu, 2011 m. Bibliotekininkystės ir informacijos kad šiuolaikinėse bibliotekose taip pat reikalingi studijų programos turinys buvo atnaujintas pakei- specialistai, turintys pakankamai žinių ir kompečiant jos pavadinimą – Informacijos ir bibliotekų tencijų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis bei paslaugų programa. Rengiant studijų programą gebantys institucijos veiklas pakreipti visuomenės buvo diskutuojama ir su socialiniais partneriais, poreikius atitinkančia kryptimi. atliekama būsimų specialistų poreikio analizė. Apibendrinant galima pasakyti: vieni į biblio­ Dar kartą pakoregavus studijų programos turinį, tekininkystę ir bibliotekas žvelgia pro juodus 2012 m. suformuota Kultūros informacijos ir pesimizmo akinius, o kiti – užsidėję hipsteriškus komunikacijos programa, kurią baigę specialistai rožinius. Autorius save priskirtų optimistų stovyk­ gali dirbti platesniame kultūros informacijos ir lai ir abiejų stovyklų atstovams rekomenduotų komunikacijos viešajame sektoriuje. Viena iš joje perskaityti amerikietės Marilyn Johnson smagiai pasirenkamų specializacijų orientuota į specialistų parašytą knygą apie bibliotekininkus ir bibliotekibibliotekoms rengimą. ninkystę – This Book Is Overdue!: How Librarians Bendraujant su socialiniais partneriais, anali- and Cybrarians Can Save Us All. Lietuviškai tai zuojant šiandienos bibliotekų veiklos tendencijas, būtų: „Šią knygą vėluojama grąžinti! Kaip mus visus nustatyta, kad šiuolaikiniams specialistams ypač išgelbės bibliotekininkai ir kiberbibliotekininkai“. reikalingos informacijos ir žinių valdymo žinios. Pagrindinė knygos išvada – mums reikalingi biblioVilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas nuo tekininkai, nes tik jie mus apsaugos, kad nebūtume šių metų rugsėjo pradeda įgyvendinti papildytą palaidoti skaitmeninio amžiaus. studijų programą – Žinių ir inovacijų vadyba. Ši Taigi ir mums reikalingi bibliotekininkai, bet studijų programa aprėpia šiuolaikinių organizacijų nebūtinai kaip XVII a. prancūzas Gabrielis Naudé. specialistų, gebančių profesionaliai valdyti organi- Tinka ir kiberbibliotekininkai.

„

8

Nacionalinė bibliotekų savaitė / Pokalbis

Irena Žilinskienė: „Kai prisideda patirtis, sukuriama daug gerų, įdomių dalykų“ Giedriaus Baranausko nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė profesinio pripažinimo yra sulaukusi išties nemažai: 2002 m. konkurso„Geriausias metų bibliotekininkas“ specialusis prizas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, kultūros ministro, Šiaulių miesto vadovų apdovanojimai. Ir, žinoma, prieš mėnesį pelnytas 2016 metų geriausio bibliotekos vadovo vardas. Nepaklausėme Irenos, kuo jai svarbus šis apdovanojimas, atrodė, savaime suprantama, kad toks veiklos įvertinimas – tai šventinė akimirka, džiaugsmas, kuriuo norisi pasidalyti. O pakalbėti su laureate įdomu apie tai, dėl ko buvo verta savo darbo dešimtmečius skirti vienai miesto bibliotekai.

Gerbiama Irena, Šiauliai yra Jūsų gimtasis mies­ tas, čia užaugote, čia sugrįžote 1977 metais baigusi Vilniaus universitetą ir pradėjote dirbti. Keturias­ dešimt metų Šiaulių miesto viešojoje biblioteko­ je, beveik trisdešimt prabėgo jai vadovaujant... Paklausiu, perfrazuodama profesorės Viktorijos Daujotytės žodžius, ar galėtumėte pasakyti, kad čia susitikote su gyvenimo prasme?

Geras klausimas. Man gyvenimo prasmė atsiranda tada, kai galiu palyginti „su“ ir „be“. Šiandien tai galiu padaryti, nes gimtuosiuose Šiauliuose, miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje prabėgo mano keturiasdešimt kaitos ir pastovumo metų – nuo įprastų knygų iki 3D technologijų. Kiekviename amžiaus tarpsnyje mano suvokiama gyvenimo prasmė buvo skirtinga. Baigusi Vilniaus universitetą, buvau paskirta vado9

I. Žilinskienė tiki, kad komiksai – puiki priemonė, skatinanti kūrybą, prasmingesnį vaikų laisvalaikio užimtumą. Giedriaus Baranausko nuotr.

vauti didžiausiam Šiaulių miesto bibliotekos filialui – be jokios patirties, tik turėdama didžiulį norą kurti skaitytojams mielą biblioteką. Tada mačiau prasmę kurti ką nors vertingo kitiems. Vėliau man atrodė, kad nuolatinis tobulėjimas, siekimas kažko naujo yra prasmingiau už nieko neveikimą ar judėjimą pasroviui. Tai man nešė džiaugsmą, suteikdavo energijos ir įkvėpimo. Šiandien man gyvenimo prasmė yra dabarties veikla, kuri kartais yra ir maži dalykai, bet tai suteikia laimės.

kūrybiškumas kasdieninėje veikloje. Esu komandos žmogus, ir man labai pasisekė, kad, tiek pradėjus dirbti, tiek dabar, esu apsupta bendraminčių. Jei nusprendėme, kad po renovacijos turime atidaryti saldžiausią vaikų biblioteką Šiauliuose, tai ir kvietimai kvepia šokoladu. O tada jau ir verslas prisideda, ir biblioteka ne tik kvepia šokoladu, šokoladas net gomurį pamalonina. Darbuotojai savo kūrybingumu įrodė, kad biblioteka pasiruošusi pokyčiams, ir kuria pačius įvairiausius projektus. Taip gimė žaidimas „Interaktyvus Šiaulių žemėlapis: pažink Šiaulius per virtualią viktoriną-labirintą“, projektai „Šiaulių krašto istorija atgimsta animacijoje“, „Tylos kalba: kultūrinė edukacija klausos negalią turintiems“ ir daugelis kitų projektų, renginių. Daug kas sako, kad veržlumas, entuziazmas, polėkis – tai jaunystės privilegija. Tačiau kai prisideda patirtis, sukuriama daug gerų, įdomių dalykų.

2016 metų geriausio vadovo vardas Jums suteiktas už profesionalią veiklą įgyvendinant kūrybingumą ir bendruomeniškumą skatinančius kultūrinius bei edukacinius projektus, plečiant naujas paslaugas vartotojams, skleidžiant gerąją patirtį. Kaip manote, kodėl pastaruoju metu kūry­ bingumo, bendruomeniškumo ir pan. sąvokos taip dažnai vartojamos skirtinguose kontekstuose ir Kokiais konkrečiais darbais, kalbant apie kūry­ kodėl šias savybes turėtume ugdyti būdami įvairaus biškumo pamokas, pasireiškia ši veikla jūsų biblio­ amžiaus – nuo vaiko iki senjoro? tekoje? Imkime kad ir asmeniškai Jūsų inicijuotą Įstrigo į atmintį dar nuo studijų laikų gerbiamo projektą „Komiksų erdvė bibliotekoje“. Kaip gimė prof. Levo Vladimirovo bibliotekininko profesijos pati idėja, kodėl būtent komiksai? vertinimas – „ši profesija pilna netikėtumų“. Ir tai Niekada nesitikėjau, kad sumanymas tiesiog pasitvirtino su kaupu. Pirmuosius dvidešimt metų iššoks iš kompiuterio. Visur ieškau „purpurinės bibliotekoje kūrėme pokyčius, o kitus dvidešimt sukarvės“, kaip ir idėjų išskirtiniams projektams. pratau, kad pokyčiai bibliotekose neišvengiami. Buvo Teko lankytis Prancūzijos bibliotekose. Mačiau, 1995-ieji, kai Nidos seminare išgirdau dviejų Vilniaus kaip populiaru skaityti komiksus. Grįžus su universiteto dėstytojų – prof. Audronės Glosienės ir bendraminčiais pavyko įgyvendinti puikią idėją, Ramunės Petuchovaitės paskaitas. Į biblioteką atėjo sukurti komiksų centrą bibliotekoje. Negalime ir vizija, ir misija, ir ryšiai su visuomene. Ačiū joms, vaikų priversti skaityti nei nuolat tada ir įvyko netikėtas atradimas mano nei ragindami šūkiais. profesijoje, nulėmęs nuolatinį ieškojimą, Labai norisi, grūmodami, Šie vaikai auga su išmaniosiomis kūrimą, mokymąsi. kad šiauliečiai technologijomis, juos sunku sudoBibliotekoje dirbdama ilgus metus, minti tradiciniais mokymosi būdais, atradau, kad bibliotekininkas turi turėti būtų laimingi o komiksai leidžia „žaisti“ įvairiomis šiek tiek kūrybiškumo ir vaizduotės, savo miesto idėjomis. Tai – puiki priemonė, skatišiek tiek svajonių, gebėti sisteminnanti skaitymą, kūrybą, prasmingesnį ti įvairių sričių žinias. Labai svarbu bibliotekoje.

„

10

vaikų laisvalaikio užimtumą, padedanti kovoti su aktualiomis visuomenės problemomis. Biblioteka turi stebinti ir įkvėpti. Komiksų erdvių lankytojai gali išbandyti naujas modernias technologijas ir patys pamėginti sukurti savo komiksą ar komiksą draugui. Mane tikrai nustebino darbuotojai, sukūrę naujametį komiksą-sveikinimą. Mes visi turime vaikiškumo ir išradingumo. Kalbant apie Šiaulių miesto bendruomenę telkiančius bibliotekos projektus, būtų įdomu sužinoti Jūsų, tikros šiaulietės, atsakymą į klausi­ mą – ar šiandieninius Šiaulius būtų teisinga vadinti bibliotekų miestu? Juk jūsiškis Saulės miestas į Lietuvos kultūros istoriją įrašė ne vieną turiningą puslapį, susijusį su teatru, muziejininkyste, spauda. Turbūt galėtumėte pratęsti... Šiauliuose veikia įvairių tipų bibliotekų tinklas. O mūsų bibliotekos septyni filialai yra Nuolatinis tikros bendruomenių bibliotekos, įsikūrusios tobulėjimas, skirtingais adresais. Juk nieko nėra geriau, kai siekimas kažko naujo biblioteka yra tavo mikrorajone ir prie namų. Pastaruoju metu kuriame ypač daug edukayra prasmingiau už cinių veiklų jaunimui, vaikams ir senjorams, nieko neveikimą ar jas įgyvendiname iš projektinių lėšų. Mums labai norisi, kad šiauliečiai būtų laimingi savo judėjimą pasroviui. miesto bibliotekoje. Visos organizuojamos veiklos kviečia ateiti į biblioteką ir pamatyti, kaip ji pasikeitė.

„

Nuo bibliotekos (bibliotekininko) ir bendruo­ menės (lankytojų) „susišnekėjimo“ neatsiejamas klausimas apie bibliotekininko ir jo veiklos vertini­ mą. Kas, Jūsų nuomone, daro didžiausią teigiamą ar neigiamą įtaką profesijos autoritetui? Kokias tendencijas pastebite? Juk būtų neteisinga neigti, kad Lietuvos bibliotekų modernėjimas akivaizdus. Ką tik baigėsi projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimas. Bibliotekos modernėjimas, įdiegus dar daugiau informacinių technologijų, akivaizdus. Sukurtos inovatyvios paslaugos padidino bibliotekų patrauklumą. Antra vertus, svarbiausias vaidmuo vis tiek tenka bibliotekininkui. Tik bibliotekininko profesionalumas suteikia vartotojui galimybę joje ne tik skaityti, bet ir mokytis, bendrauti, žaisti. Šiandieniniai bibliotekininkai nuolat tobulėja, daug kuo domisi, jie trokšta kurti. Tik jų dėka bibliotekoje vaikai kviečiami skaityti „kitaip“, senjorai, dalydamiesi patirtimi, drauge ir mokosi. Prašytume atskleisti paslaptį, kur slypi Jūsų, pripažinto lyderio, stiprybė? Kas yra tie trys bangi­ niai, laikantys Jūsų pasaulį? Šeima, žmonių tarpusavio santykiai, darbas – štai tie trys banginiai, kurie laiko mano pasaulį. Dėkojame už atsakymus. Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė

Patvirtintas geriausias LBD skyrius

Geriausias 2016 m. LBD skyrius – Kauno regiono bibliotekininkus vienijanti draugija. Agnės Norkutės nuotr.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) taryba geriausiu 2016 metų LBD skyriumi patvirtino Kauno regiono bibliotekininkų draugiją. Kauno regiono bibliotekininkų draugija savo veikla puikiai įprasmina bendruomeniškumo idėją, gebėjimą įgyvendinti kūrybines galias, tobulėjimo siekį. Trumpai tariant, Redos Puzerauskienės vadovaujamas skyrius – tvirtas bendraminčių kumštis. Kauno regiono skyrius pastaruosius trejus metus aktyviai dalyvavo LBD inicijuotose nacionalinėse akcijose (Nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje, „Knygų Kalėdose“, „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“), pateikė daug pasiūlymų LBD Tarybai dėl Bibliotekų metų minėjimo, inicijavo socialines, visuomenines akcijas, kūrybingai įtraukė bendruomenę.

LBD informacija 11

Nacionalinė bibliotekų savaitė

Interaktyvioji apklausa Tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose bibliotekos neabejotinai yra tapusios ryškia traukos vieta, siūlančia įdomią pažintinę ar kultūrinę veiklą. O paskutinę balandžio savaitę jos tiesiog tampa karštuoju tašku – gyvenimas jose kunkuliuoja nuo renginių gausos ir įvairovės. Taigi ir šių metų balandžio 24–30 d., kaip ir kiekvieną pavasarį, nuklegėjo bibliotekininkų bendruomenės „atlaidai“. (Apie konkrečius savaitės proga organizuotus renginius skaitykite šio numerio„Kronikos“ puslapiuose.) Atsiliepdami į šiųmetės Nacionalinės savaitės šūkį #tuesibiblioteka ir paraginimą prisidėti prie SAVOS bibliotekos kūrimo, lankytojai atviravo, ko tikisi iš savo miesto bibliotekos, kartais kritikavo ar tiesiog dėkojo. Žurnalo „Tarp knygų“ redakcija pamėgino sugrupuoti pareikštas nuomones. Taigi kas patinka bibliotekose besilankantiems žmonėms?

Susitikti su kūrėjais Dalyvauti knygų aptarimuose Turėti sąlygas mokytis Naudotis IT naujovėmis „Įvairūs knygų aptarimai, renginiai, daug jaukių vietų, kur galima pabendrauti“ (49 m. tarnautoja Rita, Lazdijai); „Labai įdomu, kai atvyksta rašytojai, vyksta jų knygų pristatymai“ (43 m. anglų k. mokytoja Eglė, Biržai). Daugelis pageidautų bibliotekoje turėti patogias sąlygas mokytis, sužinoti ką nors nauja. „Manau, biblioteka turėtų būti dar viena „pažinimo stotelė“, kurioje kiekvienas galėtų gilinti savo žinias, į kurią norėtum sugrįžti diena iš dienos. Nes joje renkasi mini bendruomenė tam, kad tobulėtų“ (moksleivė Milda, Pakruojis); „Naujausios knygos bei mokslui reikalinga literatūra, greitas internetas ir pakankamai kompiuterių“ (studentė Sandra, Lazdijai). 12

Leisti laisvalaikį Turėti galimybę bendrauti Lavintis bet kokiame amžiuje Lankytojams svarbu, kad biblioteka būtų jauki vieta tiesiog pabendrauti, kad joje būtų ką veikti įvairaus amžiaus žmonėms. „Biblioteka turėtų būti jauki, šviesi, pilna senesnių ir naujo leidimo knygų, įdomių žmonių, su kuriais gali aptarti perskaitytas ar planuojama skaityti knygas, kurioje kvepia žolelių arbata ar sausainiais“ (verslininkė Jolita, Pabiržė, Biržų r.); „Norėčiau, kad biblioteka trauktų žmones joje lankytis, skaityti, atrasti kitokios įdomios veiklos, kad būtų lavinamasis kampelis patiems mažiausiems“ (jauna mama Viktorija, Talinas). „Patraukli ir vieta, ir erdve, ir aptarnavimo kokybe. Tik įžengusi jaučiu ypatingą aurą. Tokios bibliotekos ir reikia!“ (gydytoja Virgilija, Alytus). Kad laisvalaikį leisti būtų maloniau, kai kurie lankytojai pateikė ir pageidavimų: „Norėčiau, kad biblioteka turėtų erdvesnes patalpas, didesnę salę“ (mokytoja Daiva, Pakruojis); „Biržų bibliotekoje labai trūksta kavinukės“, – sakė mokytoja Eglė, nes ten jai būtų smagu pasišnekučiuoti su draugais.

Neatsilikti nuo inovacijų Rasti vietą susikaupti ir pamąstyti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuolat plečia lankytojams patrauklių paslaugų pasiūlą: rekonstruotame pastate ką tik gegužę atidaryta kavinė, balandį – moderni Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, o kiek anksčiau metų pradžioje – dirbtuvės PATS SAU. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Gauti bet kokią knygą Būti profesionaliai aptarnautiems Kas be ko, lankytojai neužmiršta, jog biblioteka pirmiausia – knygų saugykla, todėl galimybę gauti bet kokią reikiamą knygą akcentavo visi kalbinti skaitytojai. „Nuolat atsinaujinančią, turinčią didesnes finansines galimybes naujoms knygoms“ (75 m. pensininkė, buvusi pedagogė, Alytus); „Bibliotekininkai kultūringai, profesionaliai aptarnauja, pasikalbam įvairiais klausimais. Puikus priėjimas prie knygų, žurnalai ir laikraščiai, kokius nori – skaityk“ (80 m. pensininkė Genovaitė Veronika, Lazdijai); „Biblioteka man nuo vaikystės asocijuojasi su knygų kvapu ir galybe ilgų lentynų“ (Viktorija iš Talino).

Vis dėlto modernioje visuomenėje populiarėja bibliotekos daugialypė paskirtis ir galimybės pasiūlyti ne tik pažangių inovatyvių technologijų, bet ir ramybės oazę. „Norėčiau matyti bei kurti modernią, atvirą biblioteką. Ji būtų kaip šventovė, kurioje gali pasisemti ne tik žinių, bet ir ramybės“ (studentė, būsima žurnalistė Andrė, Pakruojis). Žurnalistės iš Gargždų Vilijos Butkuvienės nuomone, visuomenė kartais net nebespėja su bibliotekos modernėjimu: „Modernios bibliotekos misija dabar yra daugialypė: ji sutelkia informacijos, kultūros sklaidos, edukacijos ir bendruomenės centro funkcijas. Nūdienos biblioteka yra tokia atvira inovacijoms, kad su jos naujovėmis visuomenė kartais net nebesuspėja. Dalis tebegyvena senais stereotipais, o kai realiai susiduria su šiuolaikinės bibliotekos galimybėmis, iš nuostabos net išsižioja.“ Ilgametis bibliotekų partneris, prisidėjęs prie Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos kūrimo, bendrovės „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas vis dėlto buvo linkęs labiau iškelti dvasią maitinančius dalykus: „Nepaisant supratimo, kaip bibliotekoje vyksta kasdieninis darbas, man biblioteka – vieta, kur gali pabūti ir pamąstyti, paskaityti, susitikti ir patylėti, o kas svarbiausia – surasti tai, kas kuriama ir rašoma šiandien, ir tai, kas buvo sukurta ir parašyta prieš dešimtmečius ar šimtmečius. Tokią aš ją ir noriu kurti ir matyti, nepriklausomai nuo laikotarpio ir technologijų, nuo ekonomikos ir politikos.“ Parengė Asta Stirbytė

Dėkojame Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, jos Pabiržės padalinio, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos, Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos darbuotojams, atsiliepusiems į Lietuvos bibliotekininkų draugijos raginimą pasiūlyti savo lankytojams dalyvauti mini nuomonių apklausoje „Kokią biblioteką jūs norėtumėte matyti ir kurti?“. 13

Tyrimai

Savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų pokyčiai Laima Kutiščeva Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

(Pabaiga. Pradžia 2017 m. balandis)

Dokumentų gautis: iš kokių lėšų Savivaldybių viešosios bibliotekos (SVB) savo fondus papildo įvairiomis lėšomis. Be Kultūros ministerijos skirtų lėšų dokumentams įsigyti, kai kurios bibliotekos jų gavo iš savivaldybės. Papildomai lėšų bibliotekos gavo paramos būdu (bibliotekoms skiriant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio). Knygų dovanojo leidyklos, rašytojai, gyventojai, kraštiečiai, skaitytojai, įvairūs rėmėjai. Knygų gauta iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dalyvaujant Metų knygos rinkimų akcijoje. Gausiai knygų padovanojo labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, knygų padaugėjo dalyvaujant Prezidentės inicijuotoje akcijoje „Knygų Kalėdos“. Pavyzdžiui, 2015 m. Mažeikių rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos ir sveikatos programos savo bibliotekai skyrė 1450 Eur naujiems spaudiniams įsigyti, nupirkta 122 fiz. vnt. naujų dokumentų. Molėtų rajono SVB tinklo bibliotekų fondai 2015 m. pasipildė 11 898 fiz. vnt. dokumentų, 1578 pavadinimais. Dokumentų gautis padidėjo, nes ataskaitiniais metais daugiau dokumentų buvo gauta paramos būdu. Šiuo būdu gauta 2741 fiz. vnt. dokumentų, 857 pavadinimų. Neprenumeruojamų

14

periodinių leidinių gauta 1674 fiz. vnt., 37 pavadinimų. Pasvalio rajono SVB per 2015 metus iš įvairių šaltinių (valstybės, savivaldybės lėšos, fizinių ir juridinių asmenų parama, projektai ir kt.) iš viso gavo 7522 fiz. vnt. dokumentų, 1583 pavadinimų. Vis dėlto, brangstant knygoms, skiriamų lėšų nepakanka. Pasvalio rajono SVB apie dokumentų komplektavimą bibliotekoje rašo: „Jau daugelį metų besikartojantis lėšų stygius fondų komplektavimui didele dalimi nulemia tai, kad fondai nuvertėja ne tik kiekybine, bet kas yra svarbiausia, kokybine prasme. Ypač savo kokybinę vertę ir skaitytojų poreikių atitikimą praranda kaimo bibliotekų fondai. Bibliotekai, nebeišgalinčiai nupirkti naujų, vartotojų poreikius atitinkančių leidinių, kyla grėsmė prarasti savo funkciją: išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas savišvietai ir savikūrai. Pasvalio rajono savivaldybė jau keletą metų labai mažai lėšų skiria periodinių leidinių prenumeratai. Lėšų stygių periodinių leidinių prenumeratai teko nors iš dalies kompensuoti iš darbuotojų ir skaitytojų skirtų 2 proc. pajamų mokesčio. Nuo tragiškos padėties gelbėjo Spaudos, radijo ir televizijos fondas, užprenumeruodamas bibliotekai 49 pavadinimų periodinius leidinius.“1 1

Pasvalio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ataskaita, 2015 m. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 7 d.] Internetinė prieiga: http://www. lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/ savivaldybiu-viesuju-biblioteku-ataskaitos

Vilniaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvirauja, kad sunku komplektuoti dokumentų fondą keliomis kalbomis, Švenčionių rajono SVB pamini, kad iš kitų šaltinių lėšų nėra gavusi. Nedaug jų gavo Tauragės rajono savivaldybės biblioteka: dokumentams (knygoms) pirkti 2015 m. už 210 Eur 43 ct įsigyta 25 fiz. vnt. dokumentų, o už 9335 Eur – periodinių leidinių. Tauragės SVB dovanotas 1161 leidinys, paramos būdu gautos 806 knygos: daugiausia iš labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ – 627 vnt., Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos – 102 vnt., leidyklos ,,Alma littera“– 39 vnt., „Vagos“ – 28 vnt., labdaros ir paramos fondo „Saulė ir vėjas“ – 10 vnt. Akivaizdu, kad, komplektuojant dokumentų fondus, bibliotekoms gelbėjo parama bei įvairūs kiti šaltiniai. Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2015 m. įsigijo 9651 fiz. vnt. dokumentą; iš jų iš kitų šaltinių gauta 2076 fiz. vnt. (apie 22 proc.), labdaros ar paramos būdu gauta 379 fiz. vnt. (apie 4 proc.). Apie dokumentų komplektavimą Ukmergės rajono savivaldybės viešoji Tik 8 savivaldybių biblioteka rašo: „Ukmergės SVB 2015 m. naujų dokumentų įsigyta už 39 867,65 viešosiose Eur. Formuojant bibliotekų fondus, bibliotekose bendra atsižvelgiama į vartotojų poreikius, stendokumentų išduotis giamasi įsigyti kuo daugiau pavadinimų per 2011–2015 m. dokumentų, tačiau mažas egzemplioringumas netenkina vartotojų poreikių. metus didėjo. Kaimo bibliotekų fondai atnaujinami lėtai, maža dokumentų ir fondo įvairovė. Nemažai knygų bibliotekoms padovanojo skaitytojai, rajono literatai, kraštiečiai, politikai. Iš viso paramos gauta 2711 fiz. vnt. spaudinių, vertė – 7687 Eur 85 ct. Rajono savivaldybė 2896 Eur skyrė kaimo padalinių periodikos prenumeratai ir pirmą kartą bibliotekos istorijoje 2896 Eur skyrė naujiems dokumentų įsigyti.“2 Varėnos rajono SVB, komplektuodama dokumentų fondus, įžvelgia pernelyg lėtą fondų atnaujinimą. Jos dokumentuose rašoma: „Varėnos VB skyriams bei didiesiems kaimo filialams, esantiems seniūnijų centruose, pagal galimybes stengiamasi sukomplektuoti vertingesnę, išliekamąją vertę turinčią literatūrą. Visų bendruomenės grupių poreikio negalime patenkinti dėl aukštų kainų ir mažo valstybės finansavimo, trūksta lėšų naujausių knygų ir kitų rūšių dokumentų įsigijimui bei periodinių leidinių prenumeratai. Biblioteka yra rinkos dalyvė, o rinkoje knygų kainos akivaizdžiai auga. Nuolatinis lėšų stygius apsunkina nuoseklų fondų komplektavimo planavimą, skurdina vartotojų pasirinkimą, todėl fondų, kurių didelę dalį sudaro 20–30 metų senumo leidiniai, atnaujinimas vyksta labai lėtai.“3

„

Ukmergės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ataskaita, 2015 m. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 8 d.] Internetinė prieiga: http:// www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/ savivaldybiu-viesuju-biblioteku-ataskaitos 3 Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ataskaita, 2015 m. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 8 d.] Internetinė prieiga: http:// www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/ savivaldybiu-viesuju-biblioteku-ataskaitos 2

Apyvarta ir atnaujinimo galimybės Kiekvienoje savivaldybės viešojoje bibliotekoje dokumentų fondai labai skiriasi ir dydžiu. Peržiūrėjus vienos bibliotekos dokumentų fondo, pvz., Mažeikių rajono SVB, turinčios 24 filialus, statistinius duomenis, matyti, kad biblioteka 2015 m. gavo 8088 fiz. vnt. dokumentų (1384 pavad.), nurašė 28 945 fiz. vnt. (987 pavad.). Tai reiškia, jog nurašė daug to paties pavadinimo pasenusių ir neaktualių dokumentų. Nurašymo priežastys buvo įvairios: panaikintas VB mainų fondas, nurašyta dėl neaktualaus turinio, susidėvėjimo ar sugadinimo. Mažeikių rajono SVB sistemoje dokumentų fondas per penkerius metus sumažėjo beveik 50 tūkst. dokumentų (49 524 fiz. vnt.; 18,13 proc.). Daugiausia nurašyta grožinės literatūros (28 148 fiz. vnt.) ir įvairių mokslo šakų literatūros (17 691 fiz. vnt.). Daugumoje viešųjų bibliotekų pagrindinė nurašymo priežastis nurodoma beveik ta pati, nes vis dar filialuose išlikę sukaupti dideli dokumentų fondai, mažai atnaujinama įvairių mokslo šakų literatūra. Nuo 2011 iki 2015 m. savivaldybių viešosiose bibliotekose buvo nurašyta 4 631 790 fiz. vnt. dokumentų, t. y. 1 479 348 fiz. vnt. nurašyta daugiau negu gauta, šis nurašytų ir gautų dokumentų skirtumas sudarė apie 32 proc. Dokumentų nurašymas bibliotekose būtinas dėl dokumentų fondo atnaujinimo – IFLA viešųjų bibliotekų fondus rekomenduoja atnaujinti per 10 metų. Siūloma, kad 10 proc. sudarytų dokumentai, išleisti per pastaruosius 2 metus, 30–40 proc. – dokumentai, išleisti per pastaruosius 5 metus, ne mažiau kaip 5 proc. – dokumentai, išleisti einamaisiais metais.4 2015 m. savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemoje daugiausia dokumentų papildyta kaimo filia­ luose – gauta per 46 proc., centrinėse bibliotekose – apie 32 proc., miesto filialuose – daugiau kaip 20 proc., likusi nedidelė dalis teko vaikų filialams. Tai parodo, kad dokumentai tarp struktūrinių padalinių paskirstyti nevienodai, nėra aišku, ar komplektuodamos dokumentus bibliotekos numato, kokie turėtų būti fondų modeliai. Taip pat kyla klausimas, ar fonduose turimi dokumentai tenkina skaitytojų poreikius. Bendras fondo apyvartos rodiklis savivaldybių viešosiose bibliotekose per penkerius metus labai nesikeitė, nors dokumentų išduotis sumažėjo beveik 10 procentų. Tiriamų dvidešimties savivaldybių viešųjų bibliotekų bendras dokumentų apyvartos rodiklis 2015 m. nesiekė vieneto (0,95), grožinės literatūros apyvarta siekė 0,68, labai maža 4

Ivaškevičienė, Genovaitė. Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas. Vilnius, 2014. p. 27

15

buvo įvairių mokslo šakų literatūros apyvarta – 0,34, o didžiausia apyvarta buvo periodinių leidinių – 6,30.

2 diagrama Dvidešimties SVB grožinės literatūros, periodinių leidinių bei šakinės literatūros dokumentų išduotis 2015 m.

Fondo apyvarta1869552 1862461 Dokumentų Fondas Fondo Metai išduotis (fiz. vnt.) apyvarta (fiz. vnt.) 2011

14 186 938

17 427 865

1,23

2012

13 974 371

16 948 023

1,21

2013

13 619 661

2014

13 323 443

15 990503660 810

16 484 765

1,20

2015

13 048 984

15 718 767

1,20

1648028

1647757

1,21

399559

Peržiūrėjus visųperiodika savivaldybių viešųjų periodika šakinė grožinė šakinėbibliotekų grožinė penkerių metų ataskaitose pateiktus statistinius duomenis, pastebėta, kad tik 8 SVB bendra dokumentų išduotis per penkerius metus didėjo: Analizuojant dokumentų panaudojimą, Kauno rajono SVB padidėjo 1914, Prienų rajoišryškėja didelis dokumentų išduoties sumažėno – 3068, Pakruojo rajono – 13 354, Ukmergės jimas, per penkerius metus ji sumažėjo daugiau rajono – 16 863, Kėdainių rajono – 27 433, Jonavos kaip 500 tūkst. fiz. vnt. (12,75 proc.). Daugiausia rajono – 36 316, Trakų rajono – 38 195, Visagino (per 200 tūkst.) sumenko grožinės literatūros ir miesto – 8246 fiz. vnt. periodinių leidinių išduotis. Tačiau kai kuriose Taip galėjo būti dėl geresnių pasirinkimo galibibliotekose (Kelmės, Ignalinos, Tauragės, Pasmybių, padidėjusio vartotojų ir lankytojų skaičiaus, valio, Molėtų, Švenčionių, Šalčininkų, Plungės, galbūt dėl to, kad bibliotekos tinkamai komplektuoja Kaišiadorių, Mažeikių, Vilniaus rajonų ir Nerindokumentų fondus. Vis dėlto, norint nurodyti tiksgos, Druskininkų bei Visagino miestų) grožinės lias priežastis, būtina nuodugnesnė analizė. Savivalliteratūros išduotis per penkerius metus padidėjo. dybių viešųjų bibliotekų bendras dokumentų fondo Pastebėta, kad 2015 m. grožinės literatūros panaudojimas per penkerius metus sudarė daugiau išduotis daugiau kaip 50 proc. siekė tik trijose kaip 80 proc., vienas vartotojas per metus paėmė bibliotekose (Visagino m., Kaišiadorių r., Plunnuo 27 iki 29 dokumentų. gės r.), o 2011 m. tokie rodikliai buvo daugumoje (išskyrus Druskininkų m.). 2015 m. 7 savivaldybių Dokumentų panaudojamumas viešosiose bibliotekose (Molėtų, Švenčionių, KelDvidešimties savivaldybių viešųjų bibliotemės, Tauragės, Ukmergės rajonų, Druskininkų, kų buvo tiriamas ne tik dokumentų fondas (jo Elektrėnų m.) grožinės literatūros išduotis buvo dydis pagal mokslo šakas), bet ir dokumentų per 40 proc., o didžiausia grožinės literatūros išpanaudojimas. duotis buvo Vilniaus rajono SVB – 78 proc., kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų grožinės literatūros 1 diagrama išduotis buvo maža, nesiekė 40 procentų. Dvidešimties SVB grožinės literatūros, perioPagal turimą grožinės literatūros fondą didinių leidinių bei šakinės literatūros dokumentų džiausias grožinės literatūros naudojimas buvo išduotis 2011 m. Vilniaus r. (fondo apyvartos rodiklis – 1,09) ir Visagino (1,15), kitose bibliotekose grožinės lite1862461 1869552 ratūros apyvartos rodiklis buvo didesnis nei 0,50 1648028 1647757 (Pasvalio r. – 0,52, Trakų r. – 0,63,Varėnos r. – 0,63, Ignalinos r. – 0,65, Molėtų r. – 0,66, Švenčionių r. – 0,66), kai kuriose grožinė literatūra buvo naudojama mažai, nesiekė 0,50 koeficiento (Neringos – 0,35, Pagėgių – 0,38, Anykščių r. –0,42). Analizuojant įvairių mokslo šakų literatūrą, 503660 šios srities leidinių išduotis per penkerius metus padidėjo 399559 tik 4 savivaldybių viešosiose bibliotekose (Visagino – 762 fiz. vnt., Druskininkų – 4063, Trakų r. – 7220, Anykščių r. – 13 115) ir tik vienos

periodika

16

šakinė

grožinė

periodika

šakinė

grožinė

bibliotekos (Anykščių r.) panaudojimo koeficientas buvo didesnis nei vienetas. Kitų 19 SVB panaudojimo koeficientas siekė mažiau negu 0,50. Neaišku, dėl kokių priežasčių padėtis per penkerius metus viešosiose bibliotekose nepasikeitė ir įvairių mokslo šakų leidiniai nėra populiarūs tarp vartotojų, išduoties procento bei panaudojimo koeficiento apyvartos rodikliai labai maži. Išanalizavus dvidešimties savivaldybių viešųjų bibliotekų statistinius duomenis, matyti, kad įvairių mokslo šakų literatūra bibliotekose dėl neaiškių priežasčių yra mažai paklausi, bendra išduotis nesiekė 400 tūkst. fiz. vnt., sudarė tik 10,81 proc. (2011 m. – 11,89 proc.), grožinės literatūros išduotis siekė apie 1,7 mln. fiz. vnt., arba 44,59 proc. (2011 m. – 43,97 proc.). Grožinė literatūra tarp vartotojų turi paklausą. Periodinių leidinių išduotis nesiekė 45 proc., tačiau kai kuriose bibliotekose buvo nemažas periodinių leidinių panaudojimo koeficientas: nuo 2,5 (Visagino m.) iki daugiau kaip 35 (Neringos m.). Tokie rodikliai parodo, kad periodiniai leidiniai bibliotekose turi paklausą, jie skaitomi. Prenumeruojamų periodinių leidinių skaičius savivaldybių viešosiose bibliotekose per penkerius metus padidėjo beveik 6 tūkst., nors pavadinimų

Išvados ir rekomendacijos 1. SVB dokumentų fonde 2015 m. buvo 13 048 984 fiz. vnt. dokumentų, vienam gyventojui teko 4,46 dokumento, naujai gautų – 0,23 dokumento, garsinių-regimųjų – 0,0452 dokumento, elektroninių – 0,0194 dokumento. Vienam SVB vartotojui teko 23,11 dokumento, naujai gautų – 1,19 dokumento, garsinių-regimųjų – 0,23 dokumento, elektroninių – 0,1005 dokumento. 2. Savivaldybių viešosios bibliotekos savo pateiktose ataskaitose nenurodė, kokiu būdu komplektuojami dokumentai, ar bibliotekos yra parengusios bibliotekos fondo formavimo politiką, numačiusios ir aprašiusios, koks turėtų būti fondo modelis. 3. Dėl lėšų stygiaus SVB fondai mažai atnaujinami, todėl, esant nepakankamam finansavimui, bibliotekoms sudėtinga įgyvendinti IFLA ir UNESCO gairių nuostatą, kad „viešosios bibliotekos turėtų neatsilikti nuo laikmečio reikalavimų, komplektuoti pačių naujausių formų dokumentus“. 4. Optimalus viešosios bibliotekos dokumentų fondo apyvartos rodiklis turėtų būti 3. 2015 m. SVB dokumentų fondo apyvarta buvo 1,21, nagrinėtų dvidešimties SVB nesiekė 1. 5. Dvidešimtyje SVB mažas įvairių mokslo šakų fondo panaudojimas. O to priežastys gali būti

skaičius sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais. Bibliotekos atsakingai peržiūri vartotojams reikalingų leidinių prenumeratą, prenumeruojamus leidinius papildomai paskirsto ir Kultūros ministerija. Savivaldybių viešosios bibliotekos savo lankytojams galėjo pasiūlyti daugiau kaip 26 tūkst. vnt. (26 303 pavad.) periodinių leidinių, daugiau negu 13 mln. dokumentų, iš kurių net 98,36 proc. (12 835 190 fiz. vnt., 8 975 413 pav.) fonduose sudarė knygos ir serialiniai leidiniai. Nors per penkerius metus savivaldybių viešosiose bibliotekose knygų ir serialinių leidinių fonduose sumažėjo daugiau nei 8 proc., jų gavimas padidėjo beveik 93 tūkst. fiz. vnt., tai yra apie 17 proc., o šių leidinių nurašymas padidėjo apie 37 tūkst. fiz. vnt., daugiau kaip 4 proc. Lietuvoje siekiama pereiti prie didesnio skait­ meninio turinio pateikimo vartotojui, elektroninių knygų, el. periodinių leidinių. Deja, savivaldybių viešosios bibliotekos elektroninių leidinių fonde turi nedaug. Tiesa, viešosios bibliotekos vis dažniau vartotojams siūlo skaitmeninius dokumentus fizinėse laikmenose, duomenų bazes, elektroninius periodinius leidinius, o kaip neaktualius nurašo garsinius regimuosius dokumentus.

įvairios: pasenęs fondas, gyventojai labiau naudojasi internetu. Fondą būtina nuolat analizuoti ir didinti jo panaudojimą. 6. Neturinčioms bibliotekos fondo formavimo politikos savivaldybių viešosioms bibliotekoms rekomenduojama ją parengti, suformuluoti fondų kokybės kriterijus ir fondų priežiūros principus, kuriais remiantis dokumentai įsigyjami ir nurašomi, taip pat numatyti bibliotekos fondo modelį, atitinkantį gyventojų reikmes. 7. Tarpbibliotekinio abonemento (TBA) būdu, bendradarbiavimo sutarties pagrindu ar kitu būdu (kilnojamosios parodos ir kt.) rekomenduojama keistis dokumentais su kitomis bibliotekomis. 8. Dokumentų fondai apima įvairių bibliotekoje esamų dokumentų visumą. Viešosios bibliotekos, formuodamos vartotojų poreikį atitinkantį fondą, dažnai susiduria su iššūkiais, kaip turimais ištekliais sukomplektuoti gerą dokumentų fondą, kokia turėtų būti jo struktūra, kaip išspręsti įvairius jo organizavimo klausimus. Norint nustatyti, kaip SVB panaudoja visas galimybes įgyvendinant vartotojų aprūpinimo dokumentais klausimus, anketinės apklausos būdu būtina atlikti SVB fondo sistemos tyrimą. 17

Nauji leidiniai

Daugiabalsė Mindaugo Kvietkausko fuga Dr. Viktorija Šeina Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Nors visuomenėje Mindaugas Kvietkauskas geriau žinomas kaip literatūros tyrėjas ir kritikas, taip pat vertėjas iš lenkų ir jidiš kalbų, kaip Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, aktyviai dalyvaujantis diskusijose apie švietimo ir kultūros procesus, literatūros žinovai mena ir prieš dešimtmetį įvykusį sėkmingą Kvietkausko poetinį debiutą – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ serijoje 1998 m. išleistą jo eilėraščių rinkinį „Rabi“. Poetinis – asociatyvus, metaforų ir simbolinių reikšmių gausus – rašymo stilius būdingas ir antrajai grožinei Kvietkausko knygai – esė rinkiniui „Uosto fuga“*. Vis dėlto eseistika, o ne poezija, manding, yra stiprioji šio rašytojo kūrybos dalis: ji leidžia atsiskleisti įgimtam pasakotojo talentui, nuosekliai plėtoti originalias įžvalgas, tarsi didžiules drobes tapyti meninius erdvėlaikius. * Kvietkauskas, Mindaugas. Uosto fuga: esė / dail. S. Chlebinskaitė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 242 [2] p.: iliustr.

18

„

Nuo pačios pirmosios „Uosto fuga“ yra rinkinio esė atsiskleidžia unikalus rašytojo gebėjimas vienas vertingiausių kurti, atrodytų, visiškai sponpastarojo meto lietuvių taniškai, iš paskirų fragmeneseistikos rinkinių. tų susidedantį pasakojimą, kuriame asociacijų pagrindu susipina kelios siužetinės linijos, nuolat kaitaliojamos laiko plotmės, bet kartu justi, kad tekstas turi labai gerai apgalvotą, stačiai meistriškai sudėliotą struktūrą, kad jame nėra nieko atsitiktinio ar perteklinio. Meninio teksto ir jo struktūros išgryninimą atliepia Sigutės Chlebinskaitės sukurtas grafiškai išraiškingas, minimalistinis, juodos ir baltos spalvų žaismu paremtas knygos apipavidalinimas.

„

Knyga <...> šviežia

Fuga laikoma viena sudėknyga, sakyčiau, kad tai bus biosavo intelektualiu tingiausių polifoninės mugrafija. Pasakoti žmogaus, o ypač zikos formų, mat gebėjimui menininko, gyvenimą su tokia smalsumu kitokybei, plėtoti kūrinio temą keliais kuri negali palikti abejingebėjimu mąstyti, stebėti aistra, skirtingais balsais būtinas gų, Kvietkauskui neabejotinai sene tik save, bet ir kitus ar kasi puikiai. Kaip pavyzdį galima didelis meistriškumas. Kviet­ kauskui komponuoti savąją tiksliau – pirmiausia kitus. minėti kultūrologinį detektyvą, fugą meistriškumo nepritrūkurį autorius sumaniai dėlioja iš ko: intelektualumas, platus Glaubitzo kūrybinės biografijos kultūrologinis akiratis, žodinga kalba, pasakotojo fragmentų, įrėmintų įvairiaspalve baroko epotalentas, įtraukiantys siužetai, neatrastų erdvių chos Europos kultūrinio, religinio ir literatūrinio bei likimų atodangos yra specifiniai šios knygos gyvenimo panorama. bruožai. Esmine, visą rinkinį jungiančia tema, Nors formaliai knyga nėra padalyta į skyrius manyčiau, esant kūrybą plačiąja prasme: vie- (vieną esė nuo kitos atidalija estetinę vienovę su nuose tekstuose ji pasirodo kaip genijaus mįslė, tekstu kuriančios fotografijos), bendroje „fugos“ kituose įstabiu meno kūriniu tampa patys meni- kompozicijoje vis dėlto aiškiai justi dvi domininkų likimai ar apskritai žmogaus gyvenimas, nuojančios teminės ašys: pirmojoje dalyje vyraupagaliau ir tautos ar valstybės kūrimas eseisto ja kūrėjo (ir jo likimo) bei kūrybos apmąstymai, prilyginamas nuolatinės įtampos reikalaujančiai antrojoje – kultūrinės ir visuomeninės aktualijos kūrybinei veiklai. bei pilietinės bendruomenės akcentas. KvietVienas patrauklių šios knygos bruožų, išski- kauskas priklauso šiandien retam tipui moksliriančių ją lietuvių eseistikos lauke, yra sąmo- ninkų, kurie nėra užsisklendę savo disciplinos ningai nuošali rašančiojo pozicija. Nors egocen- tyrimų lauke, aktyviai veikia viešumoje, pasisatrizmas (šiuo atveju suprastinas kaip rašančiojo ko visuomenei aktualiais kultūros, švietimo ir koncentravimasis ties savimi – savo mintimis, mokslo politikos klausimais. Nors visuomeniškai pojūčiais, išgyvenimais) kartais laikomas esmi- aktyvi „Uosto fugos“ autoriaus pozicija savaime niu ar skiriamuoju eseistikos literatūrinio žanro yra verta pagarbos, man gerokai įdomesnės bruožu, asmeniškai aš jaučiuosi pavargusi nuo pasirodė kultūrologinio pobūdžio pirmosios asmeniškumo perviršio lietuvių eseistikoje. dalies esė nei pilietiškai angažuoti antrosios Todėl Kvietkausko knyga man pasirodė šviežia knygos dalies tekstai (apie mokyklines lietusavo intelektualiu smalsumu kitokybei, gebėji- vių literatūros programas, Kipro suvienijimą, mu mąstyti, stebėti ne tik save, bet ir kitus ar Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą ir panašias tiksliau – pirmiausia kitus. Žinoma, rašančiojo visuomenines aktualijas). Pastarosiomis esė „aš“ niekur nedingsta, jis aktyviai veikia tekste. siekiama įtikinti, tad jos artimos publicistikai; Tarkim, keliauja Silezijos kraštovaizdžiu ieško- nors šiandien minėti tekstai yra aktualūs, bet jų damas genialaus Vilniaus baroko architekto Jo- efektas trumpalaikis. Man gerokai didesnį įspūdį hanno Christopho Glaubitzo gimtųjų vietų. Bet daro intelektualioji Kvietkausko eseistika, nesurašančiojo veikimas tekste lieka antrame plane, sijusi su dienos aktualijomis, atskleidžianti originepastebimas ar vos juntamas. O pirmajame – nalų, filosofišką, asociatyvų autoriaus mąstymo Glaubitzas, Angelas Silezijus, Silvia Plath – tasai būdą ir kraštovaizdžio (dažniau miestovaizdžio) „kitas pasaulis“ (esė „Esteros žirklutės“), kurio detalėms jautrų žvilgsnį (fiksuojantį, pavyzdžiui, alkio yra užvaldytas pats kitiems nepastebimą barokinių rašantysis ir kuriuo nejučia Vilniaus bokštų siūbavimą). užsikrečia skaitytojas. Kvietkauskas priklauso Įdomiau sekti paskui rašantįjį Didžiausią intelektualinį vingiuotu jo apmąstymų, spėjiretam tipui mokslininkų, mų ir vaizduotės keliu nei klauir estetinį pasimėgavimą patyriau skaitydama bendros sytis iš anksto paruoštų kitapus kurie nėra užsisklendę teminės gijos (visuomenės teksto vykstančios (ar vykusios) savo disciplinos tyrimų nesuprasto, nepripažinto ar diskusijos argumentų, moralinių lauke, aktyviai pasisako atstumto genialaus menininko ir pilietinių imperatyvų. likimas) susietas esė „Amžino Neabejoju, kad „Uosto fuga“ visuomenei aktualiais judesio meistras“, „Platanų yra vienas vertingiausių pastarojo kultūros, švietimo ir mokslo meto lietuvių eseistikos rinkinių. šaknys“, „Prakeiktoji poetė“. politikos klausimais. Jeigu reikėtų spėti, kokio Viliuosi, ne paskutinė šio autožanro bus kita Kvietkausko riaus grožinė knyga.

„

19

Nauji leidiniai

Lelewelis buvo europietis 1

Dr. Kšištofas Tolkačevskis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Joachimas Lelewelis. Antkapinės skulptūros Vilniaus Rasų kapinėse autorius Bolesławas Bałzukiewiczius.

XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje pradėjo braškėti daugiau nei du šimtmečius sėkmingai veikusių humanitarinių ir socialinių mokslų platformos. Mokslų kryptims susidūrus ties tuo pačiu tyrimo objektu, ėmė kilti metodologinė įtampa, nusistovėję mokslo rezultatų vertinimo kriterijai tapo nebeaktualūs, o daliai disciplinų norėta suteikti savarankišką statusą. Mokslų klasifikacija ne kartą keitėsi, o ir šiuo metu yra kalbama apie pokyčius. Studentai Lenkijoje juokauja, kad jeigu istorijos egzamino metu ištrauksi klausimą, į kurį nežinai atsakymo, visuomet gali pradėti kalbėti apie Joachimą Lelewelį (1786–1861). Prisimename jį ir šį kartą, juoba kad Vilniaus universitete neseniai buvo surengtos jo veikalo „Dvejetas bibliografinių knygų“2 lietuviškojo leidimo (3 tomai, 2011–2016 m.) sutiktuvės. J. Lelewelis dėl savo paskaitų ir mokslo darbų yra žinomas kaip istorikas plačiąja prasme3. Ir iš tiesų, studijuodamas Vilniaus universitete, J. Lelewelis gavo Getingeno (Vokietija) universiteto mokslinį ugdymą per savo vadovą Gottfriedą Ernestą Groddecką (1762–1825), kuris minėtoje aukštojo mokslo įstaigoje apgynė magistro bei daktaro laipsnius4. Šiais žodžiais savo kalbą „Dvejeto bibliografinių knygų“ („Bibljograficznych ksiąg dwoje“) pristatymo metu pradėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis. 2 Lelewel, Joachim. Dvejetas bibliografinių knygų / iš lenkų k. vertė A. Baliulienė; [parengė A. Braziūnienė]; [leidinio red. kolegija: D. Kaunas... [et al.]; [komentarų aut. V. Račius]; Vilniaus universitetas. Vilnius: Versus aureus, 2011; 2015; 2016. – 3 t.: faks., iliustr. – (Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis). 3 Plačiau apie jo tyrimų kryptis žr.: Łowmiański, Henryk. Joachim Lelewel jako historyk Litwy i Rusi. Z badań nad pracami historycznymi J. Lelewela. Poznań [?], 1962 [?] p. 79–98. 4 Prawność narodu polskiego. Naród Polski. Paris, 1836, p. 74–83. 1

20

Pats G. E. Groddeckas buvo paveiktas savo vadovo Christano Gottlobo Heyno (1729–1812), bendradarbiavo su vienu iš romantizmo bei tautos sampratos pradininkų filosofu Johannu Gottfriedu Herderiu (1744–1803). Iš tokio vadovo būsimasis filomatų globėjas perėmė besikuriančio istorijos mokslo specifiką ir rezultatus, o vėliau ėmėsi dėstyti istoriją Vilniaus universitete. Būtent Getingeno universitete istorija kaip atskira disciplina buvo dėstoma nuo 1737 metų. Čia J. Lelewelis išsiugdė išskirtinį dėmesį pagalbiniams istorijos mokslams – heraldikai, genealogijai ir numizmatikai5. Nors dar 1809 m. viename laiškų rašė: „Vis dėlto, nuo seno pajutęs istorijos skonį, 5

Volungevičius, Vytautas. Lelewelis, istorija ir istorika. Naujasis židinys-aidai. 2015, Nr. 8, p. 56: iliustr.

Nuo šiol Joachimo Lelewelio veikalas „Dvejetas bibliografinių knygų“ turi solidų lietuvišką atitikmenį. Vlado Braziūno nuotr.

pasinėriau pirmiau į geografiją, chronologiją ir genealogiją, vėliau – į filosofijos istoriją, kurios daugkartinis polinkis mane įtikino, kad arba visai nebūsiu jai tinkamas, arba dar visai negreitai.“6 Todėl, sukaupęs reikiamas žinias, ėmėsi didelių darbų, tyrinėdamas monetų, medalių, žemėlapių kolekcijas. Už tai vokiečių istorijos mokslo teoretiko Johanno Gustavo Droyseno buvo pavadintas numizmatikos pionieriumi7. J. Lelewelis domėjosi ir kitomis pagalbinėmis istorijos disciplinomis, apie J. Lelewelis kurias istoriografijoje yra kalbama gerobendravo su to meto kai mažiau. Pavyzdžiui, J. Lelewelis rinko įvairius epigrafikos mokslo šaltinius autoritetais, savo (epigrafinius įrašus)8. 1857 m. jis išleido sričių pionieriais, „Grobowe królów polskich pomniki“9, nuo kurių stengėsi skirtą Krokuvos Vavelyje palaidotiems karaliams ir kunigaikščiams. Istorikas neatsilikti. pagrindinį dėmesį skyrė architektūros ir istorijos paminklų aptarimui, o drauge pateikė ir epitafijų10. Tais pačiais metais

„

Listy Joachima Lelewela. Poznań, 1878, t. 1, p. 147. – Autoriaus vertimas. 7 Droysen, Johann Gustav. Historik: Vorlesung über Enzyklopädie und Methodologie der Geschichte / hrsg. Rudolf Hübner. München; Berlin: R. Oldenbourg, 1937, p. 57. Plg. Volungevičius, Vytautas. Lelewelis, istorija ir istorika. Naujasis židinys-aidai. 2015, Nr. 8, p. 56. 8 Plačiau žr.: Tolkačevski, Kšištof. Epigrafinių memorialinių įrašų publikavimo patirtys Lietuvoje XIX amžiuje. Senoji Lietuvos literatūra. Vilnius, 2015, kn. 39. 9 Lelewel, Joachim. Grobowe królów polskich pomniki. Poznań: nakładem J. K. Żupańskiego, 1857. 10 Tiesa, knyga sulaukė griežtos Józefo Łepkowskio kritikos, kurią jis išsakė knygoje Groby trumny i pomniki królów polskich w podziemiach i wnętrzu Katedry krakowskiej na Wawelu. Kraków: w drukarni „Czasu“ W. Kirchmayera, 1868. 6

išleistoje knygelėje „Cześć bałwochwalcza Sławian i Polski“ J. Lelewelis klastote pripažino XIX a. viduryje Lenkijos Mikožino (lenk. Mikorzyn) kaime atrastus ir sensacija visoje šalyje tapusius akmenis su įrėžtomis runomis11. Greta to gausūs monetų įrašų tyrimai parodo kompleksinį J. Lelewelio požiūrį į epigrafikos mokslą ir į kitus pagalbinius istorijos mokslus. Apskritai, kalbant apie mokslų ribų gairių brėžimą, J. Lelewelis bendravo su to meto autoritetais, savo sričių pionieriais, nuo kurių stengėsi neatsilikti. Todėl istorikų yra lygiuojamas kartu su Gabrieliu Peignot, Friedrichu Adolfu Ebertu, Martinu Schrettingeriu, Michaeliu Denisu ir kt.12 Su novatoriška perspektyva J. Lelewelis žiūrėjo ir į bibliografijos mokslą, kuris Prancūzijoje buvo dėstomas jau X ­ VIII a. pabaigoje13, o XIX a. pirmojoje pusėje Vakarų Europoje jau buvo sukaupta turtinga teorinių darbų bazė. Tokio mokslo atsiradimą Europoje paskatino naujai steigiamų ir sparčiai didėjančių viešųjų bibliotekų poreikis14. Tačiau J. Lelewelis bibliografiją matė ne tik kaip praktinę discipliną, nors dar 1816 m. pats atliko novatorišką kodikologinį I LDK Statuto egzemplioriaus tyrimą15. Jam bibliotekų raida buvo Lelewel, Joachim. Cześć bałwochwalcza Sławian i Polski. Poznań: nakł. księgarni J. K. Żupańskiego, 1857. Więckowska, Helena. Joachim Lelewel uczony-polityk-człowiek. Warszawa, 1980, p. 72. 13 Navickienė, Aušra. Senasis Vilniaus universitetas – knygotyros studijų ir mokslo pradininkas Lietuvoje. Knygotyra. 2000, t. 36, p. 10. 14 Więckowska, Helena. Joachim Lelewel uczony-polityk-człowiek. Warszawa, 1980, p. 83. 15 Lelewel, Joachim. Uwagi nad rękopismem Statutu litewskiego Zygmunta I w książnicy poryckiej będącym. O statucie litewskim ruskim językiem į drukiem wydanym wiadomość. Warszawa, 1816, 181–185. 11

12

21

Leidinio sutiktuvėse dalyvavo Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis.

kultūros tyrimo priemonė16. Būtent toks požiūris ir išskirtinis dėmesys pagalbinėms disciplinoms pasėjo humanitarinių ir socialinių mokslų skilimo grūdą Lietuvoje, nes gausi empirinė medžiaga ir išskirtinis kai kurių vėlesnių tyrėjų dėmesys ilgainiui kai kurias disciplinas pastūmėjo savarankiškumo link. Todėl dalis mokslų, anksčiau laikytų pagalbiniais, šiandien sudaro savarankiškų mokslų pošakius komunikacijos ir informacijos mokslų šakoje. Iš čia aptartos mokslų raidos perspektyvos galima būtų apžvelgti lietuvių kalba pasirodžiusį veikalą „Dvejetas bibliografinių knygų“, kuris originalo kalba pasaulį išvydo 1823 m. (I tomas) ir 1826 m. (II tomas). Planuotas trečiasis tomas apie inkunabulus nepasirodė. „Dvejetas bibliografinių knygų“ – tai ne tik knygos, spaudos, bibliotekų ir kt. istoriją atskleidžiantis veikalas. Tai „mokslininko erudito darbas, kuriam būdinga nepaprasta enciklopedinių žinių gausa ir sykiu minties polėkis, vaizdinga, įvairių tropų nestokojanti kalba“17. Lietuviško varianto pirmas tomas pasirodė dar 2011 m. ir sulaukė negriežtos kritikos iš istoriko Domininko Burbos18. Jo išsakytai nuomonei (dėl Lelewelio klaidų, pirmojo tomo pratarmės ir kt.) iš esmės derėtų pritarti, tačiau pasirodę antras (2015 m.) ir trečias (2016 m.) tomai leidžia kiek kitaip pažvelgti į milžinišką tiek J. Lelewelio, tiek kolektyvo, perleidusio šias knygas, darbą. Pirmame ir antrame tomuose yra pateikiamas spausdintas lietuviškas J. Lelewelio veikalo vertimas ir meistriškai parengti Vido Račiaus paaiškinimai bei moksliniai komentarai. Visą tomų seriją vainikuoja trečiame tome pateikta Aušros Navickienės mokslinė studija (97 puslapių apimties!) apie J. Lelewelį ir jo mokslinę veiklą. Čia mokslininkė plačiai aptaria „Dvejeto bibliografinių knygų“ istoriografiją bei 16

17

18

22

Navickienė, Aušra. Joachimas Lelewelis – knygotyros ir kai kurių kitų komunikacijos ir informacijos mokslų kūrėjas Lietuvoje. Knygotyra. 2013, t. 60, p. 37. Lelewelis, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų / iš lenkų k. vertė A. Baliulienė; parengė A. Braziūnienė. Vilnius, 2011, t. 1, p. 11. Burba, Domininkas. Joachimo Lelewelio veikalas apie bibliografiją. Krantai. 2013, Nr. 3, p. 52–53.

aktualumą šiomis dienomis. Taip pat naujai aptartas J. Lelewelio studijų, gyvenimo laikotarpis iki dėstymo pradžios (1818 m.), susijęs su mokslinių kompetencijų, reikalingų analitiniam bibliografinės medžiagos apdorojimui, įgijimu. Šalia pateikta ypač vertinga medžiaga, susijusi su „Dvejeto bibliografinių knygų“ atsiradimu, pristatoma nuo idėjos gimimo, veikalo rašymo iki spausdinimo „virtuvės“ atskleidimo. Į daugelį klausimų padeda atsakyti medžiaga apie trečiąjį (neišspausdintą) paties J. Lelewelio rengtą „Dvejeto bibliografinių knygų“ tomą. Galiausiai aptariama originalo architektonika, turinio kompozicija bei biblio­grafijos samprata. Apie pastarąją rašė pats originalo autorius, o A. Navickienė atskleidžia europinį J. Lelewelio samprotavimų kontekstą. Trečią tomą užbaigia išsami anotuota asmenvardžių rodyklė, apimanti pirmojo ir antrojo tomų asmenvardžius, veikalo santraukos vokiečių, lenkų ir anglų kalbomis. Šis tomas iš esmės suaktualino tiek beveik prieš 200 metų išleisto originalo reikšmę, tiek pačią lietuviško perleidimo idėją. Kadangi tobulumo žemėje iš esmės pasiekti neįmanoma, kaip tritomio trūkumus galima būtų nurodyti bendrą veikalų struktūrą. Pirmuoju ir antruoju tomais lyg ir bandyta atkartoti originalo turinio struktūrą, tačiau trečiame tome pasirodęs straipsnis galėjo būti pateiktas pirmajame, vietoj kuklios (4 puslapių apimties) pratarmės. Taip skaitytojas iš karto galėtų susipažinti su paties leidinio bei jo svarbos pristatymu ir atitinkamai nusiteikti. Be to, trūksta vientiso visų dalių turinio (galėjo būti pateiktas pirmame tome). Reziumuojant norėtųsi padėkoti autorių kolektyvui už titanišką darbą, kuris atskleidė Joachimo Lelewelio įdirbį, tarpdisciplininį mąstymą bei europinių mokslo tradicijų pradžią Lietuvoje.

Knygos rengėjai ir leidėjai (iš kairės): prof. dr. Aušra Navickienė, doc. dr. Alma Braziūnienė, metų pradžioje mirusios vertėjos Aldonos Baliulienės duktė Indrė Baliulytė, Vidas Račius, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dr. Arturas Mickevičius, prof. habil. dr. D. Kaunas, Onutė Gudžiūnienė, Saulius Bajorinas. Sėdi: Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė.

Bibliotekų turtai / Ievos Simonaitytės metai

Kalbantys laiškai ir rankraščiai

I. Simonaitytė mėgo vasaras leisti savo Priekulėje, Vingio g., 1961 m. pastatydintame vasarnamyje, 1977 m. B. Aleknavičiaus nuotr.

Jurga Bardauskienė Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja

Taip nutiko, kad Ievos Simonaitytės rašytinis palikimas išblaškytas po įvairias institucijas ir asmenines kolekcijas. Tiesa, kalbant apie laiškus, tai visai natūralu, juk jie ir yra skirti konkretiems žmonėms. Sunku suskaičiuoti ar suregistruoti, kiekgi rašytoja prirašė laiškų. Manau, vertėtų paviešinti įvairiose kolekcijose ir archyvuose turimus bei saugomus rašytojos rankraščius ir laiškus. Drįstu teigti, jog Klaipėdos bibliotekoje saugomi I. Simonaitytės rankraščiai, nors tai ir nėra itin gausus rinkinys, prašyte prašosi išsamesnio mokslininkų tyrinėjimo. Vartant jos rankraščius, atsiskleidžia begalės inspiracijų, todėl nesusilaikiau neįkišusi savo trigrašio.

Iki 1978 m. bibliotekoje nebuvo ypatingai domimasi I. Simonaityte, tiksliau ne daugiau nei visose kitose šalies bibliotekose: fondai buvo komplektuojami vienodais principais – tarybinių rašytojų kūrybos per daug nebus, todėl įvairių rašytojų raštų tomai, kartais net po 30 egzempliorių, gulėdavo lentynose nejudinami. Tik vėliau, kai 1979 m. bibliotekai buvo suteiktas šios Mažosios Lietuvos gyvenimo metraštininkės vardas, ėmė rastis I. Simonaitytės ženklų: rašytoją įamžinančių meno kūrinių, buvo organizuojami Ievos Simonaitytės skaitymai bei minėjimai. (Pajūrio Ėvikės ženklai // Tarp knygų, 2017, Nr. 1)

„Mielam Joneliui“ nuo „Ievutės“ Gal per atsitiktinumą, o gal todėl, kad biblioteka 2006 m. persikraustė į naujas, jaukias „knygai ir sielai“

23

Priekulė I. Simonaitytei buvo labai svarbi, ji norėjo net būti ten palaidota: „...sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto“. Minijos upės vingis, 1984 m. Nuotr. iš Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos fondų

Kol vyko statyba, rūpintis namo Priekulėje reikalais rašytoja buvo įpareigojusi bičiulį J. Kybrancą, kuriam šiuo klausimu rašydavo laiškus, 1960 m.

patalpas, 2007 m. gavome kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus1 rankraščių rinkinį, kuriame – daug negatyvų, nuotraukų ir kitų rankraščių, susijusių su rašytojos 1966–1978 m. gyvenimo laikotarpiu. Rinkinyje esantys egodokumentai – I. Simonaitytės susirašinėjimas jos vasarnamio Priekulėje statybos reikalais. Vasarnamis, arba „paločius“, kaip jį vadino I. Simonaitytė, buvo pastatytas 1961 metais. Statybos vyko rašytojai gyvenant Kaune, tad visais darbais vietoje rašytoja paprašė rūpintis bendraamžio šilutiškio Jono Kybranco (1897–1967) – bankininko, žinomo Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo ir, matyt, šiaip patikimo bičiulio. Tam reikalui buvo surašytas įgaliojimas. Rašytoja namelio statybą stebėjo ir rūpinosi daugiausia laiškais ar telefonu susisiekdama tiek su J. Kybrancu, tiek su savo giminaičiais, gyvenančiais Priekulėje. Kadangi sovietmečiu statybose ypač buvo paplitęs nekokybiškas statybininkų darbas, kartais I. Simonaitytė ieškodavo pagalbos „aukščiau“ Žurnalistas, kultūros istorikas, kelių dešimčių knygų autorius Bernardas Aleknavičius gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Šakių apskrities Lekėčių kaime. 1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą, trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo TASS-ELTA fotokorespondentas Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Gyvendamas Klaipėdoje, B. Aleknavičius aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Jo iniciatyva įvyko daugybė K. Donelaičio, Vydūno, I. Simonaitytės pagerbimo renginių. 15 metų B. Aleknavičius bendravo su I. Simonaityte, lankėsi pas ją Priekulėje ir Vilniuje. Fotografavo rašytoją, rinko prisiminimus, publikacijas ir t. t. Yra išleidęs apie ją prisiminimų knygą „Vakarė žvaigždė“, už kurią pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją.

1

24

ir kreipdavosi net į Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų. Žinoma, žymi rašytoja sulaukdavo pagalbos. Visa ši istorija – susirašinėjimas, sąskaitos, kvitai ir kiti su statyba Priekulėje susiję dokumentai – į B. Aleknavičiaus rankas pateko apie 2000 m., kai buvęs I. Simonaitytės gydytojas Osvinas Kybrancas2 atėjo pas žurnalistą nešinas savo tėvo rašalo spalvos dokumentų aplanku, ant kurio ranka užrašyta: „E. Simonaitytės, Kaune gyv., namo statomo Priekulės m. Vingio g-vėje darbų vykdymo kontrolės byla.“ J. Kybranco būta itin kruopštaus – byloje suregistruota viskas iki mažiausių smulkmenų, net telefoninių pokalbių sąskaitos. Bet skaitytojus labiau domina rašytojos laiškai. Šiame segtuve yra iš viso 11 laiškų. Tarp jų 8 rašytojos laiškai: 7 laiškai J. Kybrancui, 1 laiško nuorašas LKP Centro Komiteto pirmajam sekretoriui A. Sniečkui ir 3 J. Kybranco laiškai (juodraščiai ar nuorašai) I. Simonaitytei. Dar reikėtų paminėti jo kalbą, pasakytą 1961 m. gegužės 1-ąją rašytojos vasarnamio atidarymo metu, kurioje J. Kybrancas kreipėsi „Miela Ievute“. Kalba buvo šiek tiek panaši į viešą laišką-panegiriką rašytojai. „Miela Ievute! Tu mums, visai mūsų Tėvynei, jai ir už jos ribų, esi plačiai žinoma savo puikia literatūrine kūryba. Tavo darbo rezultatais mes visi džiaugiamės <...> Žmogaus darbų vaisiai paprastai niekam lengvai nesigauna. Jų pasiekti reikia nemažai padirbėti. Aš, kaip Tavo amžiaus vienmetis ir tų Aukštujų apylinkėje savo jaunystę praleidęs žmogus, Tavo vargų ir darbų kelius gerai žinau, lygiai taip, kaip Tu ir mano. Sunkūs buvo ir Tavo jaunų dienų keliai. Tačiau nepalaužiama energija, mokslo ir šviesos troškimu Tu sėkmingai nugalėjai visus gyvenimo kelio sunkumus.“ I. Simonaitytės laiškai J. Kybrancui spausdinti rašomąja mašinėle arba rašyti ranka mėlynu rašalu. Rašytojos vartojamas mažybinis kreipinys „Mielas Joneli“ rodo šiltą asmeninį santykį su bičiuliu, o perduodami linkėjimai „mamatei“ ir kitiems byloja, jog palaikyti ryšiai ir su kitais šeimos nariais. Perskaičius laiškus, galima susidaryti labai tikrovišką, gyvą vaizdą apie sovietinių statybų „ypatumus“ bei „kryžiaus kelius“, kuriuos teko patirti rašytojai statant namelį. 2

Osvinas Kybrancas (1928–2000) – Jono Kybranco sūnus, gydytojas, chirurgas, ilgą laiką dirbo Klaipėdos ligoninėse.

Ir dabar dar stebina jos atkaklumas ir stiprybė nenuilstamai kovojant su įvairaus lygio sovietine nomenklatūra bei geriančiais, tinginčiais statybininkais. Geriausia iliustracija – citata iš laiško: „Labai džiaugiuos, kad tu sutinki imti ir tvarkyti mano „paločiaus“ statybą. Buvau ten. Mačiau, kad palyginus daug padaryta. O vis dėl to ... Ha! Kaip tikėjausi, kad šiemet galėsiu dar ten pagyventi ir gegutės pasiklausyti – nieko nebus. Bet žinai, mielas prietėliau, ten reikia gaspadoriaus: man beginnt schon zu pfuschern, falls es nicht schön lange begonen ist3. Būk geras, nuvažiuok tuojau, nueik pas Statybos ir remonto kontoros viršininką / dem muss man auf die finger sehen! 4, kaip mano įgaliotas, o tada apvaikščiok statybą. To durniaus pavardė Mickevičius.“ (1960 m.)

reikėjo keisti nekokybiškas Palangos plytinės čerpes į kokybiškas iš Gelgaudiškių, o į palėpę antrame aukšte, kur buvo rašytojos darbo kambarys, vedė tokie „labirintai“, kad rašytoja niekaip negalėjo su savo skaudama koja ten patekti. Teko perdaryti ne tik laiptus, bet ir vonios kambarį, pertvaras ir ištaisyti begalę kito statybos broko. O palaidota rašytoja buvo ne Priekulėj, bet Vilniuje Antakalnio kapinėse.

Bendravimas su vienu iš „sūnų“ Kitas bibliotekoje saugomas I. Simonaitytės rankraščių rinkinys – Vytauto Kaltenio5 2013 m. padovanoti jos kūrinių rankraščiai, laiškai, straipsnių, kalbų, pasakytų įvairiomis progomis, rankraščiai. Deja, jau per vėlu sužinoti, kaip ir kada į V. Kaltenio asmeninį

I. Simonaitytė, jos padėjėja Domutė ir V. Kaltenis, kuris, ir persikėlęs dirbti į Vilnių, atvykdavo į Priekulę, 1973 m. B. Aleknavičiaus nuotr.

Rašytoja susirašinėjo su kraštotyrininku ir žurnalistu V. Kalteniu. Klaipėdos bibliotekoje saugomi 34 tokie jos laiškai.

I. Simonaitytės laiškuose gausu vokiškų frazių, patarlių, frazeologizmų: „Der Krug geht zum Brunnen bis er bricht“ [už viską reikės kada nors atsakyti], „O, die heilige Einfalt oder Geriebenheit“ [o, šventas ribotume ar gudrume], „...ob das alles nicht Pfuscherarbeit ist“ [ar čia ne lebedos darbas]. Ir tai nė kiek nestebina, juk čia – Klaipėdos kraštas. Rašytoja niekada nebuvo išsižadėjusi savo šaknų ir savo krašto, nors buvo priversta gyventi tai Telšiuose, tai Kaune, tai Vilniuje. Klaipėdos krašto miestelis Priekulė I. Simonaitytei buvo labai svarbi, ji visą gyvenimą svajojo ten gyventi ir net būti palaidota. Testamente rašė: „Kai išklysiu tuo taku, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto.“ (1961 m.) Rašytojos svajonės išsipildė tik iš dalies. Anot jos, vasarnamis buvo tikras „košmaras“ – stogas kiauras, [jau pradeda daryti broką, o gal jau seniai jį daro] (versta iš vok. k.). [jį reikia kontroliuoti] (versta iš vok. k.).

3 4

archyvą pateko I. Simonaitytės rankraščiai. Archyve saugomi 34 laiškai, 5 telegramos, 4 atvirlaiškiai, 2 kvietimai, adresuoti V. Kalteniui, ir 13 rašytojos laiškų bei atvirlaiškių, skirtų kitiems asmenims. Dar yra pavienių laiškų, I. Simonaitytei siųstų iš įvairių organizacijų, institucijų bei asmenų. Laiškai spausdinti mašinraščiu, rašyti mėlynu arba žaliu rašalu. Susirašinėjimas su V. Kalteniu užima didžiausią dalį korespondencijos. Šie laiškai apima laikotarpį nuo 1966 iki 1976 metų. Tuo metu I. Simonaitytė gyveno Vilniuje, o vasarodavo Priekulėje, ten ir susitikdavo su Vytautas Kaltenis (1937–2016) – žurnalistas, istorikas, kraštotyrininkas. Nuo 1952 m dirbo įvairiose Klaipėdos kultūros įstaigose: Klaipėdos vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje, Kraštotyros ir Jūrų muziejuose. 1969 m. persikėlė į Vilnių, 1972–1996 m. dirbo laikraščio „Tiesa“ (vėliau – „Diena“) redakcijoje. V. Kaltenis buvo žinomas kaip vienas iš keturių rašytojos I. Simonaitytės „sūnų“ – ilgą laiką susirašinėjo su ja, užrašė nemažai jos gyvenimą, būdą, kūrybą nušviečiančių minčių, parengė radijo pjesę. 2008 m. išleido knygą „Ak, gražus dangau!: klaipėdietiški pasakojimai“, kurioje gausu prisiminimų apie I. Simonaitytę. 2009 m. už šią knygą V. Kalteniui įteikta Ievos Simonaitytės premija.

5

25

15 metų B. Aleknavičius bendravo su I. Simonaityte, lankėsi pas ją Priekulėje ir Vilniuje, fotografavo rašytoją, 1973 m. B. Aleknavičiaus nuotr.

V. Kalteniu, kuris tuo metu dirbo Klaipėdos vykdomajame komitete, vėliau – laikraščio redakcijoje Vilniuje. Dalis rašytojos laiškų V. Kalteniui adresuota į darbovietę, dalis – į namus Klaipėdoje ir Vilniuje. Laiškuose kalbama įvairiomis temomis: apie leidybą, straipsnius, bendravimą su redaktoriais, kartais rašytoja duoda patarimų žurnalistui jo kūrybos, kartais – buities klausimais. Juk ne veltui rašytoja jį vadino „sūnumi“6. Kai kuriuose laiškuose I. Simonaitytė filosofuoja, išdėstydama požiūrį į gyvenimą: „Laimė mano supratimu reliatyvus dalykas. Kas vienam laimė kitam – ne. <...> Gal ir klystu, bet mano gyvenime viskas reliatyvu – beveik viskas.“ (1967 m., Priekulė) Dažnai kyla klausimas, kodėl romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ nebuvo išverstas į vokiečių kalbą? Atsakymą sužinome iš laiško V. Kalteniui: „Vytuk, palik Šimonius man. Tegul jie lieka man. Aš nenoriu, kad jie būtų verčiami į vokiečių kalbą. Girdi? Nenoriu!“ (1967 m., Priekulė) V. Kalteniui rašytuose laiškuose atsiskleidžia kūrybos, biografijos, požiūrio į vienus ar kitus įvykius detalės. Rašytoja rūpinasi savo artimaisiais ar bičiuliais. Beje, šiuose laiškuose apie save dažnai sako trečiuoju asmeniu: „Jeigu nori imti pavyzdį iš S-tės, tai še: Šimonius ji rašė 10 metų. O kaip? Taigi tarnyboje7, po oficialiųjų raštų paslėpusi.“ (1968 m., Vilnius) Vilniuje apie 1968 m. kartu su I. Simonaityte gyveno Adomo Brako8 sūnus Videlis su žmona Zoja. Šiam Pasak B. Aleknavičiaus, I. Simonaitytė turėjo keturis „sūnus“: gydytoją Vincą Čepaitį, kuris studijų metais gyveno Kaune, tame pačiame name kaip ir rašytoja, gydytoją Osviną Kybrancą, žurnalistą Vytautą Kaltenį ir literatą Vytautą Rimavičių iš Gargždų. Su šiais žmonėmis bendravo, kurį laiką palaikė bičiuliškus santykius, susirašinėjo. 7 1925–1936 m. I. Simonaitytė dirbo Klaipėdos Seimelyje, o „Aukštujų Šimonių likimas“ pasirodė 1935 m. 8 Tautvydas Brakas (1919–1990) – dailininko, Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjo, I. Simonaitytės bičiulio Adomo Brako (1886–1952) sūnus. A. Brakas kartu su sūnumi buvo išvežtas 1941 m. į Altajaus kraštą. I. Simonaitytė rūpinosi, kad Tautvydas grįžtų į Lietuvą, suteikė jam pastogę. 6

26

Savo vasarnamio darbo kambaryje, 1973 m.

susirgus, rašytoja laiškuose rūpinasi Videlio sveikata ir gydymu, drauge pasiskųsdama, jog negalinti nieko dirbti, nes visą laiką turinti guosti, palaikyti bei klausytis Videlio žmonos Zojos kalbų. Kai režisierius Robertas Verba kūrė dokumentinį filmą „Ieva Simonaitytė“ (1969), savo laiškuose rašytoja užsimindavo apie filmavimą. Jai nepatiko, jog nebuvo filmuojama Angerburge (dab. Lenkijos miestas Węgorzewo, lietuviškai vadinamas Ungura), kur ji paauglystėje gydėsi. Be to, ir scenarijus, kaip teigė I. Simonaitytė, „bėdnas“ ir „iš viso matyti, kad mano knygos neskaitytos“. (1969 m., Priekulė) Vėliau rašytoja šiek tiek sušvelnino toną: „Na, nusiraminkite: filmas, jei prie jo niekas degtuko neprikiš, bus geresnis ir pasitarnaus parodydamas, kaip Simonaitytė tikrai atrodė – ir negraži, bet ir nekuprota.“ (1969 m., Priekulė) Archyve yra ir kitų dokumentų, liudijančių šio filmo kūrimo procesą, – susirašinėjimai, scenarijaus derinimas, sutartys, kiti dokumentai.

Šiltas ryšys su artimaisiais V. Kaltenio archyve yra rašytojos laiškų, 1935–1936 m. mamai ir seseriai rašytų iš Klaipėdos, 1939 m. – iš Šveicarijos ir 1942 m. – iš Kauno. Šie laiškai kupini rūpesčio dėl savo artimųjų ir jų sveikatos. Mažybiniai kreipiniai „Miela Mamuke“, „Brangioji Mamukai!“ rodo šiltą ryšį su motina, kuris lydėjo visą gyvenimą. Deja, iš okupuoto Kauno atvykti į mamos laidotuves Vilniuje I. Simonaitytei nepavyko. Bergždžias pastangas ji aprašė laiške seseriai Marytei: „Kitą rytą dar anksti p. Čiurlionienė įpakavo mano provianto dalį ir pats ponas Zubovas atsikėlė, apsirengė ir išlydėjo mane9. Per vieną „stiprią užtvarą“ prasilaužėme p. Zubovo diplomatija ir cigaretėmis ir jau buvo pusę laimėta. Prisigrūdau prie paties pono inspektoriaus, bet pasakė, kad tą dieną, bent iki pietų jokia mašina neis į Vilnių ar per Vilnių.“ (1941 m., Kaunas) 9

1941 m. Kaune I. Simonaitytė gyveno pas rašytoją, visuomenės veikėją Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Laiške minimas ir jos žentas Vladimiras Zubovas.

Klaipėdoje išlikęs išvaizdus pastatas (dab. miesto rotušė, Danės g. 17), kuriame buvo įsikūręs Klaipėdos krašto Seimelis. 1925–1936 m. I. Simonaitytė jame dirbo, 1966 m.

Dar vienas rūpinimosi ir džiaugsmo kupinas laiškas vaikelio besilaukiančiai seseriai: „Perku tau flanelio, nebe naujo, jau dėvėto, bet brangų, na vis tiek, įstengsiu apmokėti ir atsiųsiu. Ne labai daug, bet kokie trys dideli vystyklai ir gal tiek pat jakiukų10.“ (1942 m., Kaunas) Susirašinėjimas su senu bičiuliu daktaru Valteriu Didžiu11 (archyve – du V. Didžio laiškai ir vienas I. Simonaitytės), matyt, nutrūko dėl pažiūrų nesutapimo. I. Simonaitytė buvo griežta lietuviams išeiviams: „Dėkite ranką ant širdies: kas yra išdavikas savo tautos? Kas? Tai anie į Australiją pabėgę žydmušiai; jie jau Lietuvoj būdami, paklusdami Hitleriui, pasidarė Lietuvos ir savo tautos išdavikai.“ (1966 m., Priekulė)

Rankraščiuose gausu taisymų V. Kaltenio rinkinyje yra ir įvairių I. Simonaitytės kūrinių fragmentų, juodraščių, rašinių, kuriuose gausu rašytojos pataisymų, pastabų, papildymų. Čia yra „Paskutinė Kūnelio kelionė“, „Kas atsitiko priebuty“, „Nebaigta knyga“, pirmojo apsakymo „Bertė Mertinienė“ mašinraščio fragmentas, „Kad ir per jūres ir marias“, „Fon Muršteinas“ ir kiti. Apie pjesės „Mikėlis Šimonis“ kūrimo aplinkybes I. Simonaitytė rašė: „Pernai rudenį, lygiai prieš metus, pačiupo mane teatro žmonės, prirėmė prie sienos: „Parašyk, girdi, Simonaityte, scenai veikalą iš Mažosios Lietuvos, tą tik tu viena tegali padaryti...“. Visaip raiviausi ir gyniausi kiek įmaniau, nes scenai veikalas, tai vis dėlto, – maniau – ne „Aukšt. Šimonių likimą“ parašyti. Bet pagaliaus turėjau sutikti ir sutikau su ta sąlyga, jei man padės, jei nurodys, kur, kaip, ką... Pažadėjo net priesaikom. Taip ir mėginau inscenizuoti „Mikėlį Šimonį“. Parašiau, įteikiau, prašydama nurodyti, kas taisytina, kas negerai. Bet... dabar anie patys, kurie pernai mane „prie sienos ramstė“, bėga mane Jakiukas, jakas – švarkelis (lietuvininkų tarm.). Valteris Didžys (1896–1977) – gydytojas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos visuomenės veikėjas. 1949 m. emigravo į Australiją. 2013 m. palaikai perkelti iš Melburno, perlaidoti Bitėnų kapinėse.

10 11

pamatę. Kaip įteiktasis veikalas, taip pažadai ir priesaikos – dingo.“ (1956 m.) Vėliau rankraščiuose yra minima, jog ši pjesė vis dėlto pateko į LTSR rašytojų dramaturgų sekciją, bet ar buvo pastatyta? Šiems rankraščiams reikėtų išsamesnio tyrinėjimo, tačiau kai ką galima pastebėti ir plika akimi. Minėtos pjesės „Mikėlis Šimonis“ archyve yra tik kopija, tačiau, vartydama rankraščius, aptikau, jog apsakymas „Fon Muršteinas“ parašytas taupant popierių, ant pjesės „Mikėlis Šimonis“, matyt, juodraštinio varianto, nes kopijos ir šio rankraščio tekstai skirtingi. Dauguma apsakymų spausdinti rašomąja mašinėle su rašytojos pastabomis ir V. Kaltenio korektūra, nes jis dažnai koreguodavo I. Simonaitytės periodikoje spausdinamus rankraščius. Minėti apsakymai parašyti tuoj po Antrojo pasaulinio karo, nes rašytoja buvo pareiškusi, kad karo metu nieko nekurs. Taigi apsakymo „Raudonieji bateliai“ mašinraščiai (3 skirtingi variantai), datuojami 1944 m., turbūt būtų buvęs pirmasis kūrinys, parašytas karui besibaigiant, tačiau yra prierašas rašytojos ranka „niekur nespausdinta“. Dar vienas apsakymas – „Adolfas Kempferis“, rašytas 1945 m., buvo publikuotas žurnale „Pergalė“. Apsakymo „Į ateitį“ mašinraščių taip pat yra du variantai su I. Simonaitytės pastabomis, taisymais, pildymais ir prierašu: „Atspausdinta 1948 m.“ Įdomu tai, jog rašytoja šį kūrinį rašomąja mašinėle spausdino ant senų Klaipėdos Seimelio raštinės, kurioje tuo metu dirbo, popieriaus lapų, antroje mašinraščio pusėje galima rasti įvairių vokiškų kanceliarijos raštų. Tokių taupymo pavyzdžių yra ir kituose rankraščiuose. Rinkinyje yra ir kitų kūrinių – „Kaip Ėtmė senelę laidojo“, „Žiedas“, „Molinis ir Liaudžemis“ rankraščiai. Apsakymo „Ilželė“ mašinraštis (rašytojos ranka užrašytas pavadinimas „Beprotė“) – su „Tiesos“ redakcijos antspaudu ir prierašu raudonu pieštuku: „Gauta 1945 VII 27 d. Literatūriniu požiūriu spausdinti tinka.“ Vėliau rašyti kūriniai dažnai buvo spausdinami įvairiuose periodiniuose leidiniuose: laikraščiuose „Tarybinė Klaipėda“, „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Literatūra ir menas“, „Lietuvos pionierius“, žurnaluose „Švyturys“, „Pergalė“, „Tarybinė moteris“, „Genys“ ir kt. Rankraščiuose gausu I. Simonaitytės pastabų, pakeitimų, taisymų, kurie puikiai atspindi kūrybos procesą. Dažnai buvo taisomi kūrinių pavadinimai, pavyzdžiui, „Nepaprasta diena“ turėjo pirminį variantą „Tai ženklas pirm sūdnos dienos“. Turbūt nesunku suprasti, jog toks aiškiai religinis ir lietuvininkiškas pavadinimas galėjo neįtikti sovietinei spaudos nomenklatūrai. „Anės Viliukas“, publikuotas „Valstiečių laikraštyje“, 1945 m. pačios rašytojos buvo pavadintas „Būsimas žmogus“. I. Simonaitytė yra rašiusi, kad jos kūriniai būdavo dažnai taisomi, redaguojami, kartais neatpažįstamai perdirbami. Vartant rankraščius ir lyginant juos su jau publikuotais kūriniais, tuo labai lengva

27

įsitikinti. „Anės Viliuko“ rankraštis redaguotas ne tik rašytojos ranka, yra ir kito asmens (galbūt V. Kaltenio) taisymų. Šiame rankraštyje I. Simonaitytės vardas užrašytas Jeva, po to ištaisytas su raide I. Čia reikėtų kiek paaiškinti dėl I. Simonaitytės vardo. Rašytoja mums labiau žinoma kaip Ieva, tačiau jos tikrasis vardas buvo Eva. Ji pati beveik visada pasirašinėjo E. Simonaitytė, išskyrus vieną, B. Aleknavičiaus teigimu, atvejį, kai žemaičių rašytojų kūrybos antologijoje „Žemaičiai“ (1938) buvo pasirašiusi dviem vardais – I. Simonaitytė ir E. Simonaitytė. Nors buvo susitaikiusi su naujuoju savo vardu ir nepyko, kad buvo vadinama Ieva: „Vėl po ilgesnio laiko išgirdau „Ėvike“. Seniai jau įsivyravo „Ieva“ ir taip liko. Balsų dauguma priimta, negi eisi ginčytis.“ (1966 m., Priekulė) Rankraščiuose aptinkame įvairių variantų: Jeva, Jevužė, Evė, Eva.

Ištikima savo kraštui ir lietuvininkams Kitą archyvo dalį sudaro įvairūs publicistiniai I. Simonaitytės straipsniai, kalbos, pasakytos įvairiomis progomis. I. Simonaitytė bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. Poetės mirtis paveikė prozininkę – tai atsispindi jos kalboje „Neges žiburys, neges...“ prie S. Nėries karsto. Vėliau rašytoja kalbėjo minint poetės 10-ąsias mirties metines. Apie I. Simonaitytės visuomeninį-politinį aktyvumą byloja straipsniai „Tiesos“ dienraštyje, „Tarybų Lietuvoje“ bei kalbos įvairiuose renginiuose. Šie straipsniai dažniausiai būdavo redaguojami paties V. Kaltenio, kai jis dirbo „Tiesos“ redakcijoje. Bibliotekos turimame archyve – visas pluoštas nedatuotų mašinraščių įvairiomis temomis: apie tarybų valdžią ir tarybinį žmogų, tautų draugystę, kapitalizmą, fašizmą, karą ir taiką. Vartant šiuos rankraščius, gali susidaryti ne visai teisinga nuomonė apie rašytojos santykį su sovietų (tuomet vadinta – tarybų) valdžia. I. Simonaitytė visą gyvenimą buvo labai silpnos sveikatos, buvo patyrusi keletą sunkių operacijų, nuolat turėdavo gydytis užsienio klinikose ir sanatorijose. Ji niekada neturėjo tvirtos paramos iš artimųjų ir giminių, dažnai būdama be pastogės, sunkiai skynėsi kelią jaunystėje; socialinės-buitinės problemos nuolat kamavo rašytoją, šie rūpesčiai – dėl gyvenamosios vietos, dėl namo statybos Priekulėje, dėl automobilio, dėl padėjėjos, dėl pensijos padidinimo, dėl sveikatos ir gydymo išlaidų – lydėjo ją visą gyvenimą. Nepaisant šių aplinkybių, ji buvo kovotoja ir atkakliai siekė savų tikslų – kurti žmonėms. Tarybinė vietinė nomenklatūra buvo tas įrankis, kuris reikiamu metu pagelbėdavo išspręsti visus, dažniausiai buitinius, klausimus. Ypač po to, kai I. Simonaitytė 1967 m. buvo pripažinta Lietuvos TSR liaudies rašytoja. Ji neslėpė, kad tarybų valdžia jai daug davė: „Dėkui Tarybinei valdžiai gyvenu laisvai, tarnybos nevaržoma ir dėkui Tarybinei valdžiai, aš šiandien 28

Kai mylima rašytoja I. Simonaitytė atvykdavo į pajūrio kraštą, jai buvo rengiamos iškilmingos sutiktuvės ties Klaipėdos miesto riba, 1966 m.

dar gyva, dar ne po velėna. Nes mano sveikata kaip trapus porcelianas. Ji jokios sunkesnės tarnybos nebeperneštų.“ Taigi I. Simonaitytė galėjo atsidėti vien tik kūrybai. Minint spalio revoliucijos 30-metį ji pasižadėjo: „Ir aš dirbsiu, dirbsiu, dirbsiu!“ I. Simonaitytė liko ištikima savo kraštui ir klaipėdiškiams, lietuvininkams, nuolat rūpinosi ir pagelbėdavo patekusiems į bėdą. Meilė savo kraštui atsispindi ne tik kūryboje, bet ir laiškuose. Kalbėdama apie savo kraštą, rašytoja dažnai pasmerkia ir fašizmą, vadindama jį „rudąja bacila“, o Hitlerį – „ruduoju Neronu“, „hyena“. Rašinyje „Galas“ I. Simonaitytė prisimena karo metus, vokiečių okupaciją, karo nusikaltimus ir krašto žmonių kančias: „Ir bėgo rudasis žvėris ir skubėjo į savo urvą, nesiliaudamas plėšti, deginti ir žudyti. Visi takai, kuriais jis ėjo arba slinko, krauju nušlakstyti, lavonais nusėti; gaisrai nušvietė jo kelią.<...> jau galas rudajam Neronui. Trečiojo reicho nebėr.“ I. Simonaitytė turėjo griežtą nuomonę apie daugelį reiškinių, įvykių. Apie tai byloja faktai: Kauno miesto (1939–1963 m. rašytoja gyveno šitame mieste. – J. B.) tarybos posėdyje kėlė griūvančių pastatų problemą, „Laiške būsimai rašytojai“, „Kaip gimsta knyga“ dėstė požiūrį į kūrybą ir rašymą, o „Laiške į Ameriką“ – požiūrį į Amerikos grožio karalienės rinkimus. V. Kaltenio archyve yra keletas I. Simonaitytės asmeninių dokumentų: paso, išduoto Kaune 1945 m., nuorašas, LTSR socialinio aprūpinimo ministerijos 1946 m. raštas dėl pensijos priedo, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsako kopija dėl LTSR liaudies rašytojos garbės vardo suteikimo bei įvairios sutartys dėl kūrinių leidimų, vertimų, honorarų. Kai kurie I. Simonaitytės rankraščiai iš V. Kaltenio asmeninio archyvo, dabar saugomo mūsų bibliotekoje, buvo publikuoti Ievos Simonaitytės „Raštuose“ (Raštai, VII t., 2003).

Žmonės ir laikas

L. Jakavičius – plačių užmojų kultūrininkas Jonas Nekrašius L. Jakavičius apie 1928 m. Nuotr. iš R. Navickienės asmeninio albumo

Tikiu, kad vieno iškiliausių Šiaulių krašto spaudos darbuotojų, knygininko ir leidėjo Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) atminimas ilgainiui bus deramai įamžintas, pavyzdžiui, Šiauliuose jo vardu pavadinant gatvę arba bent jau Tilžės gatvėje atidengiant jam skirtą atminimo lentą. Tiesa, vienas su jo vardu siejamas ženklas viešojoje erdvėje yra – tai L. Jakavičiaus XX a. pradžioje miesto centre pasodintas ąžuolas, vienas iš vadinamųjų Spaudos ąžuolų. Prieš 80 metų, 1937-aisiais, L. Jakavičius Šiauliuose baigė rašyti kelių šimtų puslapių „Atsiminimus iš lietuvių spaudos draudimo laikų: 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimo proga 19181938“. Šiuos gausiai iliustruotus atsiminimus su „Titnago“ spaustuvės Šiauliuose pagalba L. Jakavičius 1939 m. išleido Lietuvanio slapyvardžiu. Knygos spalvotame viršelyje autoriaus nuotrauka įkomponuota tarp trispalvės juostų, sutraukytų grandinių ir Vyčio ženklo. Taip pat viršelyje įspaustas užrašas: „Lietuvos

dievai! Dėkoju jums, kad padėjote man sėk­mingai su caro žandarais už lietuvių spaudą kovoti.“ „Išleidžiu šiuos savo atsiminimus su noru ne savo nuopelnus iškelti, o tik nušviesti tuos laikus, kada buvo dirbama tėvynės labui, - „Žodyje skaitytojui“ rašė L. Jakavičius-Lietuvanis. – Mano vienintelis noras, kad bent kiek jūs pasimokytumėte ir iš mūsų darbų, tėvynės meilės ir noro jai dirbti taip pat, kaip mes kadaise dirbome, nebodami savo asmeniškos naudos nei gerovės“. 29

Aktyvus lietuvybės gynėjas Knygoje spausdinami atsiminimai susideda iš keturių dalių. L. Jakavičius rašo, kad caro priespaudos laikais spaudos ir tėvynės meilę jam įkvėpė motinėlė, kuri jo gimtajame Akmenės miestelyje buvo „daraktorka“. Motina slapta mokė savo sūnų ir daugelį kitų vaikų iš lietuviškų elementorių. 1888 m. L. Jakavičius susipažino su tuomet Akmenėje gyvenusiu Boleslovu Šiušiu (1860–1924) ir iš jo pradėjo slapta, net pagal užsakymą gauti visokių lietuviškų knygelių ir laikraščių. Vieną kartą B. Šiušio namuose žandarai darė kratą ir rado daug lietuviškų maldaknygių, elementorių, kalendorių. Už tai knygnešys buvo areštuotas ir uždarytas į Šiaulių kalėjimą, o vėliau ištremtas į Rygą. L. Jakavičius, Papilėje pas pristavą dirbdamas raštininko padėjėju, toliau skaitė ir platino uždraustas lietuviškas knygas ir spaudą. Susipažinęs su knyg­ nešiu Glodeniu, gaudavo iš jo Tilžėje 1939 m. išleisdamas „Atsiminimus iš lietuvių spaudos draudimo laikų“, L. Jakavičius paliko žymę leidžiamų „Ūkiškų kalendorių“ ir dainų kaip knygnešys, rašytojas ir leidėjas. Iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos fondų knygelių, kurias platino tarp jaunimo. Žandarai, sužinoję apie L. Jakavičiaus veiklą, surengė tas iš Rygos uosto valdybos. Vėliau jis tarnavo Rygos pas jį kratą, bet nieko nerado. Atsiminimų knygoje VI nuovados taikos teisme raštvedžiu ir toliau platino L. Jakavičius pateikia 14 rusų žandarų nuotrauką su lietuviškas knygas. Kartą žandarai, atlikdami kratą jo savo prierašu: „Gali sau Gerb. skaitytojas įsivaizduoti, darbo vietoje, rado lietuvišką laikraštį „Varpas“. Už koks tuomet buvo smarkus lietuviškų knygų ir lai- tai L. Jakavičius buvo areštuotas ir uždarytas į Rygos kraščių persekiojimas, kad vien tik Šiaulių rajone toks citadelės kalėjimą. Po kurio laiko, neįrodžius kaltės, didelis rusų žandarų skaičius buvo laikomas lietuviškas iš kalėjimo buvo išleistas ir toliau platino lietuvišką knygas ir lietuvybės platintojus gaudyti.“ spaudą. Tuo metu jam talkino sužadėtinė Honorata 1891 m. L. Jakavičius atvyko į Rygą ir įsidarbino Grimalauskaitė, kuri 1896 m. tapo jo žmona. Dar ne uosto valdybos jaunesniuoju raštininku. Pradėjo kartą L. Jakavičius buvo sulaikytas, tardomas Rygos bendradarbiauti Tilžėje leidžiamuose laikraščiuose: žandarmerijoje. „Ūkininke“, „Varpe“ ir „Naujienose“. Rašydamas į laik­ 1901 m. L. Jakavičius tapo slaptos lietuvių drauraščius, iš pradžių pasirašinėjo slapyvardžiu Lietuvos gijos „Šviesa“ knygininku. Iš Tilžės gavęs lietuviškos jaunikaitis, vėliau pasirinko Lietuvanio slapyvardį. spaudos, ją išdalindavo draugijos nariams, tarp kurių Vieną sekmadienį Rygoje jis sutiko seną pažįstamą buvo B. Prapuolenis, V. Nagevičius, Č. Petraškevičius, knygnešį B. Šiušį. Pastarasis, pasistatęs prie bažnyčios K. Bielinis, J. Lapinskas, P. Janulevičius, A. Mačius, didžiausią stalą ir apkrovęs jį lietuviškomis knygomis, J. Mazeliauskas, M. Šikšnys, T. Virkštas, J. Zabūras ir kt. viešai jas pardavinėjo. Nustebusiam L. Jakavičiui paaiš- 1902 m. slapta nuvykęs į Tilžę, L. Jakavičius susipažino kino, kad Rygoje nei leidžiama, nei draudžiama lietuviš- su Vydūnu, knygnešiu Antanu Mockaičiu, Bitėnuose kas knygas pardavinėti. Rygoje policininkai daugiausia aplankė lietuvių spaudos gaivintoją Martyną Jankų. buvo vokiečiai, kurie neturėjo jokio supratimo apie Baigiamajame atsiminimų knygos žodyje L. Jakalietuviškas knygas, jų draudimą ir laikė jas „polskimi vičius rašo: „Kadangi jau 50 metų su lietuvių liaudimi knigami“. Tiesa, vėliau padėtis pasikeitė ir vietos valdžia išvien dirbu, kaip antai nuo 1888 m. slaptai gabendamas ėmė persekioti lietuviškos spaudos platintojus. iš Tilžės draudžiamuosius lietuviškus raštus, o nuo Tuo metu Rygoje buvo susikūrusi nemaža lietuviš- 1904 m. iki šiai dienai viešai leisdamas ir platindamas kų raštų platinimo kuopelė, kurioje buvo J. Burneika, lietuviškas knygas ir laikraščius, ir visuomet turėdavau J. Mozeliauskis, J. Skiparis, K. Pukštys, P. Janulevičius, didelį visuomenėje pasisekimą, tikiu, kad ta pati visuoJ. Grigaliūnas, J. Petrulis, A. Praškevičius-Mickevičius, menė neapleis ir senatvėje savo už spaudą ir lietuvybę D. Miklius, T. Virkšas, P. Žaldokas, J. Zabūras. kovotojo - Lietuvanio: teiksis, kiek galima, kas žodžiu, L. Jakavičius, žandarų vėl įtartas, kad užsiima slap- kas raštu, visur užtarti ir paremti tą spausdinto žodžio tu draudžiamų knygų platinimu, 1894 m. buvo atleis- skleidėją.“ 30

Archyvinis L. Jakavičiaus knygos „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“ egzempliorius saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Šios knygos egzempliorius pažymėtas J. Remeikos knygos įrašu. Šiaulių „Aušros“ muziejaus biblioteka taip pat turi šią įdomią su lietuviškos spaudos draudimo istorija susijusią L. Jakavičiaus-Lietuvanio knygą. Minėtos knygos egzemplioriaus priešlapyje yra atsiminimų autoriaus dedikacinis įrašas: „Gerb. Apskrities viršininkui uoliam šauliui A. Staškevičiui aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą, šaulys rėmėjas L. Jakavičius Lietuvanis. Šiauliai 5/VIII. 39 m.“ Knygos antrajame priešlapyje yra knygos antspaudas-užrašas – „P. Gasiūno lietuvių spaudos kolekcija“. Manoma, kad ši knyga į „Aušros“ muziejų pateko iš spaudos kolekcininko Povilo Gasiūno rinkinio. 1940 m. 500 atsiminimų egzempliorių L. Jakavičius dovanojo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriui. Knygos buvo paskirstytos visos kariuomenės bibliotekoms. Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas Juozas Šarauskas knygos autoriui ir leidėjui skyriaus vardu pareiškė padėką.

Knygyno ir spaustuvės įkūrėjas Iškart po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo – 1904 m. L. Jakavičius išsirūpino generalgubernatoriaus leidimą ir tų pačių metų rugpjūtį Rygoje (Katalikų g. 6) atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną „Lietuva“, ilgainiui turėjusį 4 filialus Lietuvoje: Kelmėje, Skuode,

Mosėdyje ir Žemaičių Kalvarijoje. 1906 m. knygyną L. Jakavičius perkėlė į Katalikų g. 20 esantį medinį namą, kuriame atidarė ir biblioteką 1905 m. įkūrė spaustuvę, knygų ir kalendorių leidimo įmonę „Lietuvanis“, taip pat leido praktinio pobūdžio knygeles, elementorius, maldaknyges, katekizmus, sapnininkus, periodinius leidinius. 1906-1907 m. leido laikraštį „Juokdarys“, nuo 1907 m. – „Juokų kalendorių“, 1909-1915 m. – „Rygos naujienas“. L. Jakavičiaus Šiauliuose įkurto knygyno „Lietuva“ Gyvendamas Rygoje, L. Jakaženklas. Iš J. Nekrašiaus archyvo vičius buvo blaivininkų draugijos „Giedra“ vadovas. Nuo 1908 m., gavęs valdžios leidimą, savarankiškai organizuodavo lietuviškus vakarus. 1909 m. įkūrė Rygos lietuvių teatro draugiją „Žaislas“ ir jai vadovavo. Draugija plėtojo mėgėjų teatro veiklą, pastatė Aleksandro Fromo-Gužučio „Gedimino sapną“ ir „Gudrią našlę“ (1911 m.), Mato Grigonio „Alkaną Jonuką“ (1911 m.), Broniaus Laucevičiaus-Vargšo „Žmones“ (1913 m.) ir kt. L. Jakavičius pats dainavo chore, režisavo, vaidino (daugiausia komiškus vaidmenis). 1915-1918 m. gyveno Sankt Peterburge. Per Spalio revoliucijos įvykius buvo sužeistas. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. pradžioje knygyno verslą perkėlė į Šiaulius.

L. Jakavičius buvo vedęs visuomenininkę nuo Anykščių H. Grimalauskaitę (nuotr. viduryje), su kuria užaugino penkis vaikus. Nuotr. dešinėje – su uošviu J. Grimalausku. Nuotr. iš R. Navickienės asmeninio albumo

31

Leidėjas L. Jakavičius dalyvavo ir teatro mėgėjų veikloje, vaidino, režisavo. 30 metų jubiliejaus scenoje proga 1928 m. spektaklyje „Krivių krivaitis“ sukūrė Krivių krivaičio vaidmenį. Tame spektaklyje jo anūkę vaidino duktė Gražina Jakavičiūtė. Iš Petro Kaminsko archyvo

Šiame mieste L. Jakavičius įkūrė du knygynus. 1919 m. rugpjūtį Tilžės gatvėje, maždaug toje vietoje, kur dabar stovi Valstybinis Šiaulių dramos teatras, jis atidarė knygyną „Lietuva“, kiek vėliau antrąjį – „Saulės“ (Turgaus g. 11). Apsigyvenęs Vytauto g. 99A, drauge įrengė ir knygų sandėlius. L. Jakavičius iki 1938 m. buvo žymiausias Šiaulių knygininkas. 1919–1938 m. Šiauliuose L. Jakavičius leido kalendorius, humoristinius ir praktinius leidinėlius, atvirukus. Jis laikomas didžiausiu privačiu tarpukario Lietuvos leidėju (pagal leidinių tiražų dydį). Leidinių ir knygų tiražas per 20 metų sudarė daugiau kaip 2 mln. egzempliorių. Kai kurie L. Jakavičiaus leidiniai buvo uždrausti ar konfiskuoti dėl tuometės valdžios kritikos ar kitų priežasčių.

Kultūros ir visuomenės veikėjas Be knygyninko, spaudos darbuotojo ir leidėjo veik­ los, L. Jakavičius užsiėmė visuomenine ir kultūrine veikla. Tik apsigyvenęs Šiauliuose, kartu su šeimos nariais surengė pirmąjį koncertą. 1920-1925 m. drauge su Šiaulių darbininkų profesinės sąjungos artistų mėgėjų trupe statė lietuviškus spektaklius. Nuo 1926 m. nemokamai vaidino, režisavo Šaulių sąjungos VII rinktinės, kitų organizacijų mėgėjų teatro spektaklius, prisidėjo prie Šiaulių policijos šventės, komendantūros iškilmių rengimo, Valstybės spaustuvės sukaktuvių minėjimo ir t. t. 1924 m. L. Jakavičius su dr. Jonu Šliūpu ir kitais visuomenės veikėjais Šiauliuose įsteigė Laisvamanių etinės kultūros draugiją, ilgą laiką buvo jos iždininkas. Šiauliuose atkūrė scenos mylėtojų draugiją „Žaislas“. Senatvėje, pasitraukęs iš aktyvios sceninės, knygininko ir leidybinės veiklos, 1938 m. knygyną perleido Feliksui Maksvyčiui. 1939 m. už nuopelnus Lietuvai L. Jakavičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 1940 m. su šeima persikėlė gyventi į žmonos tėviškę Anykščius. 32

1997 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvui buvo perduoti spaudos darbuotojo, kalendorių ir knygų leidėjo, mėgėjų teatro organizatoriaus, režisieriaus ir aktoriaus, žurnalisto, knygnešio L. Jakavičiaus, jo žento – aktorės Gražinos Jakavičiūtės vyro žurnalisto ir teatrologo Jurgio Arno Šaltenio (1911-1959) ir jų šeimos narių kūrybos dokumentai, nuotraukos, laiškai, biografiniai ir kiti dokumentai (F 630 Jakavičių ir Šaltenių šeimos). Su L. Jakavičiumi siejamas vienas iš keturių vadinamųjų Spaudos ąžuolų Šiauliuose, kurie miesto centre pasodinti 1929 m. spaudos draudimo panaikinimo 25-ųjų metinių proga. Savo ąžuolą L. Jakavičius sodino su poetu ir knygnešiu Jonu KrikščiūnuJovaru ir rašytoju aušrininku Juozu Miliausku-Miglovara. Ievos Slonskytės nuotr.

kronika

Aptartos kultūros paveldo skaitmeninimo problemos Gegužės 16 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukvietė specialistus, kuriems aktualus dokumentų skaitmeninimas ir jo sklaida. Seminaro „Skaitmeninto dokumentinio paveldo viešinimas portale www. epaveldas.lt. Ar tik autorių teisės svarbu?“ organizatoriai turėjo šiuos tikslus: supažindinti su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo taikymu atsižvelgiant į vertėjų, iliustruotojų teises, kolektyvinį autorių teisių administravimą, bib­liotekų ben­dra­dar­ bia­vimo su asociacijomis, užtikrinančiomis ko­lektyvinį autorių tei­ sių administravimą, ga­l imybes, numatytas Seminare buvo perskaityti septyni pranešimai. Vieni pranešėjų buvo įsta­tymų, kūrinių ir gre­ ir E. Stratilatovas bei K. Bartkienė. Vygaudo Juozaičio nuotr. tutinių teisių objektų skaitmeninimo ir viešo skelbimo procese. Taip pat siekta pristatyti Nacionalinės bibliotekos projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“, kuris iš dalies finansuojamas Kultūros ministerijos „Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos“ lėšomis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos ištek­ lių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti virtualios informacijos išteklių gausą ir prieinamumą, svarbu stiprinti bendradarbiavimą ne tik tarp Lietuvos ir pasaulio bibliotekų, skaitmeninimo centrų, kultūros ir mokslo įstaigų, bet ir užtikrinti partnerystę su artimiausia visuomenine aplinka – verslo centrais, įstaigomis ir kt. Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė kvietė atsižvelgti į pradedamą minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir daugiau skaitmeninti su tuo laikotarpiu susijusių dokumentų, juos visokeriopai viešinti, kurti temines kolekcijas. Projekto „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“ vadovė Aušra Trabšienė papasakojo apie įvairias situacijas nustatant autorystę, sunkumus dėl kūrinių „našlaičių“ (tai yra

kūriniai, kurių teisių turėtojai nenustatyti arba nustatyti, tačiau nerasti), su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusias problemas perkeliant lietuvių literatūros klasikos paveldą į elektroninę erdvę. Seminare dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės instituto profesorė dr. Jūratė Usonienė aiškino autorių teisių ir gretutinių teisių objektų sampratą, pateikė teisių apsaugos terminus, jų skaičiavimo taisykles. Kalbėta, kokie teisės aktai galioja, bibliotekose esančius kūrinius panaudojant nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais, taip pat fondams ir kolekcijoms išsaugoti. „TRINITI Lietuva“ advokatė, patentinė patikėtinė Edita Ivanauskienė skaitė pranešimą apie autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinį administravimą, bibliotekų bendradarbiavimo su šiomis asociacijomis įstatymų numatytas galimybes kūrinių ir gretutinių teisių objektų skaitmeninimo ir viešo paskelbimo procese. Dalytasi jau sėkmingai įgyvendintų dokumentinio ir kultūrinio paveldo skaitmeninimo projektų patirtimi, kalbėta apie naujus. Apie virtualiojoje erdvėje sukauptą Panevėžio krašto kultūrinį ir dokumentinį paveldą pranešimą skaitė Audronė Palionienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja. Ji pasidžiaugė, kad jau suskaitmeninta 2455 оbjektai, tarp kurių – Panevėžio krašto kalbininkų ir filologų rankraščiai, visuomenei reikšmingas režisieriaus Juozo Miltinio skaitmeninis dokumentų archyvas. Įgyvendintą projektą „Užmirštasis Vilnius“ pristatė jo vadovas Egidijus Gotalskis, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Skaitmeninimo skyriaus vedėjas. Šio projekto vykdymo metu, remiantis miesto planais, XIX–XX a. žymiausių fotografų darbais bei atvirukais, buvo atkurti Vilniaus vaizdai. Kaip sekasi kurti visuomenės poreikius atitinkančią virtualiąją kultūros paveldo erdvę, didinti jos pasiekiamumą ir matomumą, kalbėjo Kristina Bartkienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus vyresnioji metodininkė. Viešnia pasidžiaugė, kad didelio susidomėjimo sulaukė bibliotekos projektai: „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“, „Senosios knygos slėpiniai“, „Išnykusios praeities ženklai“ bei „Noriu žinoti“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius Eugenijus Stratilatovas pristatė, kaip galima inovatyviai visuomenei pateikti suskaitmenintą dokumentinį ir kultūrinį paveldą.

Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento informacija 33

kronika

„Ad astra“ apdovanojimai žada tapti tradicija Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, siekdama įvertinti regiono bibliotekų darbuotojus už jų inovatyvią ir kūrybišką veiklą bei reikšmingus darbus, inicijavo Panevėžio regiono bib­ liotekininkų apdovanojimus „Ad astra“. Iškilmingame renginyje pirmą kartą apdovanoti 2016 m. laureatai, jiems įteiktas skulptoriaus Alfrido Pajuodžio iš sidabro ir rodolito sukurtas ženklas. Gegužės 9 dieną viešojoje bibliotekoje surengtose apdovanojimų iškilmėse Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė pasidžiaugė, kad tai puiki proga susirinkti ir kalbėti apie tai, kas gera, prasminga, tikra. Pasak direktorės, surengti bib­liotekininkų apdovanojimus buvo sena svajonė, kurią pagaliau pavyko įgyvendinti. Šiandien bibliotekininko specialybė apima įvairiausią veiklą. Bibliotekininkas turi būti inovatyvus, veiklus, komunikabilus, nuolat kelti kvalifikaciją, rengti ir įgyvendinti projektus, burti bendruomenę, akcentuoti bibliotekos svarbą. Svarstant, kokie galėtų būti šie apdovanojimai, nuspręsta, kad jie turėtų sietis su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybe ir jos veikla. Nominacija pavadinta „Ad astra“ (iš lot. į žvaigždes) pagal G. Petkevičaitės-Bitės to paties pavadinimo romaną, kurio pagrindinės herojės Elzės kilni dvasia, tarnystė tautai, kultūrai, žmogui atspindi tuos principus, kuriais vadovavosi pati rašytoja. Panevėžio regiono bibliotekose dirba apie 500 profesionalių bibliotekininkų ir dar yra gausus būrys švietimo įstaigų bibliotekininkų. Konkursui buvo pateikta 13 paraiškų, todėl komisijai, kuriai vadovavo G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Greiciūnienė, teko nelengvas uždavinys išrinkti po vieną trijose kategorijose – regiono viešųjų bibliotekų, viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų. ◆ Regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje laimėjo Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė Asta Nedveckienė. Ji kuruoja netradicines Panevėžio rajono bibliotekos paslaugas, teikia daug idėjų dėl bibliotekos veiklos modernizavimo, svarbi jos veikla G. Petkevičaitės-Bitės Puziniškio ir kituose muziejuose. ◆ Regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje apdovanojimą pelnė Panevėžio miesto SVB „Židinio“ bibliotekos vedėja Irena Kartanienė. Šiai įstaigai ji vadovauja jau 27 metus, yra subūrusi 34

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos globėjas aktorius G. Mikalauskas, apdovanotos bibliotekininkės I. Kartanienė, A. Nedveckienė, R. Miškinienė ir VB direktorė R. Maselytė. Arūno Revoto nuotr.

bendraminčių kolektyvą, visus įkvepia savo energija, išmone, entuziazmu, gebėjimu bendrauti. Stengiasi puoselėti tradicijas ir šeimos vertybes, išradingai įgyvendina skaitymo skatinimo iniciatyvas, kūrybiškai organizuoja projektinę veiklą. ◆ Panevėžio regiono mokyklų bibliotekų (išskyrus aukštąsias) kategorijoje apdovanota Renata Miškinienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja. Savo iniciatyvomis ir kūrybiniais sumanymais, darbu su jaunais žmonėmis ji įsilieja į Anykščių krašto kultūros gyvenimą. R. Miškinienė jau šešerius metus vadovauja gimnazijoje veikiančiam Kino klubui, kuriame organizuojama edukacinė veikla kartu su kino profesionalais, yra sukurta per 50 trumpametražių filmų, dalyvaujama prancūzų vykdomame tarptautiniame kino edukacijos projekte. Laureates sveikino Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas, Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius, Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius, gausus būrys kolegų, bičiulių. Apdovanotoms kolegėms palinkėta ne sužvaigždėti, o atkakliu darbu siekti savo tikslų. Renginį žaismingai vedė aktorius, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos globėjas Gintaras Mikalauskas. Skambėjo Raimundo Januševičiaus (gitara) ir Igorio Švedko (saksofonai) atliekamos melodijos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento vyr. specialistė Gražina Lamanauskienė, kuruojanti bibliotekų veiklą, dėkojo už šią bibliotekos iniciatyvą, didinančią bibliotekininko profesijos prestižą, ir išreiškė viltį, kad ši šventė taps tradicinė. Virginija Januševičienė

kronika

Visais metų laikais laukianti Knygų terasa Jonavoje kuriama vis daugiau vietų laisvalaikiui praleisti, tačiau miesto centre esančios rajono viešosios bibliotekos Knygų terasa yra vienintelė visą parą ir visais metų laikais veikianti atvira kultūrinė erdvė, kuri kviečia jonaviečius ir miesto svečius leisti laiką gryname ore – tiek naudojantis nemokamu internetu, tiek skaitant naujausią spaudą ar renkantis knygą iš populiarios knygų lentynos. Miesto bendruomenę traukianti erdvė didina bibliotekos patrauklumą, išryškina jos teikiamų paslaugų įvairiapusiškumą, prisideda prie bibliotekos prestižo didinimo.

Beveik prieš metus atidarytos Knygų terasos įrengimo darbus finansavo Jonavos rajono savivaldybė. Sukurta patraukli ir patogi jonaviečiams terasos aplinka – įrengti gultai, sėdmaišiai, mediniai suolai, knygų lentyna, veikia belaidis internetas. Visą parą veikiančią erdvės aplinką puošia dekoratyviniai augalai ir gėlės. Pagrindinis Knygų terasos tikslas – propaguoti skaitymą, skatinti dalytis knygomis ir pritraukti daugiau lankytojų, ypač jaunimo. Skaitykla po atviru dangumi jau sulaukė didelio miesto bendruomenės susidomėjimo – pasirodė straipsnių spaudoje, vaizdo siužetų vietinėje televizijoje, vyksta diskusijos virtualiojoje erdvėje. Informacija apie renginius Knygų terasoje sulaukė apie 50 000 peržiūrų socialiniame tinkle „Facebook“. Šioje erdvėje organizuojame įvairias akcijas, ieškome patrauklesnių renginių formų, bendradarbiaujame su įvairiais žmonėmis ir įstaigomis. Čia galime pasiūlyti paskaityti pačių naujausių rajoninių laikraščių, kuriuos mums reguliariai dovanoja jų redakcijos. Taip pat skelbiame didelio susidomėjimo sulaukiančias akcijas, per kurias galima laimėti įvairių knygų. Viena jų – Pasaulinei poezijos dienai skirta akcija „Pavasario pumpurui“, kurios metu kvietėme apsilankyti Knygų terasoje ir, išsirinkus mėgstamą eilėraštį, juo pasidalyti bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Nugalėtoją apdovanojome kraštiečių poezijos rinkiniu ir rėmėjo „SJ flowers“ prizu. Organizuojami renginiai ir žiemą. Šventėje „Knygų Kalėdos“ vaikų popchoras „Spindulėliai“ džiugino savo dainomis, buvo įžiebta eglutė, kurią bibliotekai padovanojo Jonavos miškų urėdija. „Pokalbyje su rudeniu“ klausėmės gitaros, saksofono ir fleitų muzikinių improvizacijų, skambėjo moksleivių deklamuojami lietuvių autorių posmai. Terasoje šurmuliavo organizacijos „Slinktys“ surengta

Knygų terasą pamėgo įvairaus amžiaus žmonės.

35

Mažoji knygų mugė, buvo prekiaujama naujausiomis knygomis, bendraujama su jų autoriais. Dalyvavo daugiau nei 10 leidyklų. Vienas iš netradicinių renginių – „Siaubo terasos kuždesiai“ (skirtas Helovinui), kuriame grojo ir baugiai linksmais pokštais susirinkusiuosius šiurpino poetas, bardas, režisierius klaipėdietis Mindaugas Valiukas. Jis atliko ne vieną savo kūrybos dainą mirties ir vaiduoklių temomis, skaitė savo eilėraščius, persmelktus humoro ir ironijos. Vasarą Knygų terasoje rengėme literatūrinius „Penktadienio vasaros skaitinius“. Kvietėme į poezijos valandą

su rajono poetais, į popietę „Aš skaiTAU“, į bibliotekos leidžiamo Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ naujo numerio sutiktuves. Praėjusiais metais (nuo liepos mėn.) darbo dienomis į Knygų terasoje esančią lentyną atnešta apie 2500 knygų, apie 1500 knygų paimta. Terasoje apsilankė 2733 žmonės. Užfiksuoti duomenys patvirtina, jog bibliotekos kiemelyje įrengta Knygų terasa jonaviečiams yra reikalinga, ši jauki erdvė sulaukia dėmesio ir pritraukia vis daugiau knygų bičiulių.

Sandra Šklenskienė

KRONIKA/NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Lietuvos bibliotekininkų draugijos inicijuotos Nacionalinės savaitės metu šalies bibliotekose buvo organizuota 1 540 renginių, juose apsilankė beveik 40 tūkst. įvairaus amžiaus, socialinės padėties, skirtingų interesų žmonių. Dėmesys buvo skiriamas ne tik skaitytojams, bet ir patiems bibliotekininkams. Jie kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, dalijosi patirtimi, net dalyvavo žygiuose. Šurmuliavę renginiai, rengtos diskusijos apie biblioteką ir skaitytojų lūkesčius mūsų bendruomenę skatina ir toliau svarstyti: kokias šiuolaikinės bibliotekos paslaugas laikome tradicinėmis? ar gali kas nors bibliotekoje nustebinti? kokia bus ateinančių metų 18-oji nacionalinė bibliotekų savaitė?

Bibliotekų savaitė Nacionalinėje bibliote­ koje. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ši savaitė buvo ypač prasminga: po aštuonerius metus trukusios renovacijos atvėrusi duris, biblioteka galėjo organizuoti iškilmingą atidarymą, kviesti lankytojus iš naujo atrasti jos erdves, pasiūlyti įdomių renginių.

VGTU akademinis choras „Gabija“ koncertuoja bibliotekoje. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Vienu iš ryškiausių savaitės akcentų tapo chorinės muzikos koncertas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Viskantaitė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) merginų choras (vadovai lekt. Andrius Gilys ir prof. Tadas Šumskas) ir LMTA mišrusis choras (vadovai doc. Dainius Puišys, doc. Gintautas Venislovas, prof. Jurijus Kalcas) klausytojams pasiūlė itin įvairią ir įtraukiančią programą. Doc. Dainius Puišys džiaugėsi galimybe koncertuoti neįprastoje aplinkoje ir išreiškė viltį, kad Nacionalinės bibliotekos erdvėse ir ateityje skambės chorinė muzika. Bibliotekų savaitei skirtų renginių programa buvo itin gausi, todėl norint, kad visi ga-

36

lėtų pasirinkti, renginiai buvo suskirstyti į tris grupes: „Kūrybos pristatymai“, „Pažinimas“ ir „Jaunajam skaitytojui“. Gausiausia renginių grupė „Kūrybos pristatymai“ kvietė susipažinti su įvairių sričių kūrėjais ir jų darbo rezultatais. Bene daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukęs šios grupės renginys buvo režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ (2016) pristatymas ir peržiūra. Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena“ yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį, nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių [...].“ Filmo prodiuserė Uljana Kim papasakojo, kad jog šis filmas turi sąsajų ir su Nacionaline biblioteka – kai kurios scenos buvo filmuotos bibliotekos antruosiuose rūmuose K. Sirvydo gatvėje (šios patalpos 2016 m. buvo grąžintos Vilniaus arkivyskupijos kurijai). Nacionalinės bibliotekos lankytojus džiugino ir kino bei teatro aktorės Jūratės Vilūnaitės jaukioje kamerinėje aplinkoje skaitomi poetės Juditos Vaičiūnaitės kanonai Barborai Radvilaitei, susitikimas su satyros ir humoro žurnalo „Šluota“ kūrėjais, kiti renginiai. „Pažinimo“ renginių grupė skatino išgirsti, patirti ar išmokti ką nors naujo: visi norintys galėjo dalyvauti ekskursijose po Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių ir iš arti susipažinti su dokumentų restauravimo procesais, kūrybinėse dirbtuvėse „Exlibris“ patys sukurti savo knygos ženklą ir jį atsispausti, atviroje paskaitoje susipažinti su garso įrašų istorija, sužinoti apie muzikos atkūrimo ir įrašymo prietaisus, pasiklausyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų įvairių garso įrašų. Mažuosius bibliotekos lankytojus Nacionalinė biblioteka šiemet visą savaitę kvietė į jau tradicija tapusius rytmečio skaitymus – šįkart

netikėtose bibliotekos erdvėse jauniesiems lankytojams pasirinktas knygas skaitė ir su darbo kasdienybe supažindino Nacionalinės bibliotekos specialistai: Jolita Steponaitienė (Informacijos išteklių departamentas), Inga Mitunevičiūtė (Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyrius), Aida Vėželienė (Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius) bei Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė.

Nuotaikingas susitikimas su Misteriu Arkadu Vaikų ir jaunimo literatūros centre.

Jaunieji išradėjai, susirinkę į elektromechaninio knygų spėjiko dirbtuves, naudodami savo kūrybiškumą ir elektronikos rinkinius „LittleBits“, bandė sukurti knygų spėjikus, kurie galėtų padėti bibliotekininkams atspėti (sužinoti), kokios vaikų literatūros knygos bus populiarios artimiausiu metu. Dirbtuvės baigėsi žaismingu sukurtų spėjikų testavimu, suteikusiu daug smagių emocijų. Nuotaikingas buvo Vaikų ir jaunimo literatūros centre vykęs klouno Misterio Arkado (aktoriaus, pedagogo, rašytojo Arkadijaus Vinokuro) pasirodymas. Čia mažiesiems suprantama kalba buvo pasakojama apie drovumą, pagalbą kitam, keliamos smurto ir patyčių problemos. Alma Masevičienė

Jurbarkas Apdovanoti rajono bibliotekininkai. Nacio­ nalinę bibliotekų savaitę viešojoje bibliotekoje organizuotos įvairios akcijos, edukaciniai renginiai ir pats svarbiausias – Bibliotekininko diena. Balandžio 24 d. bibliotekoje vyko atvirų durų diena. Visi norintys galėjo susipažinti su bibliotekinio darbo ypatumais, apžiūrėti tuos bibliotekos kampelius, kuriuose dar nėra buvę. Vyko akcija skolininkams, visos paslaugos bibliotekoje tą dieną buvo nemokamos. Viešosios bibliotekos Vadžgirio filialo vyresnioji bibliotekininkė (bal. 25 d.) vedė kūrybines polimerinio molio pamokėles – buvo galima pasigaminti neįprastų, unikalių papuošalų. Istorikas humanit. m. dr. Romas Batūra skaitė paskaitą „Nemuno reikšmė tautos istorijoje: Lietuvos laisvės kovos“, kuri buvo skirta Piliakalnių metams paminėti. Mokslininkas kalbėjo ne tik apie piliakalnius, Lietuvos laisvės kovas įvairiais laikotarpiais, bet ir apie tai, kuo turėtumėme didžiuotis, pateikė ne vieną idėją, kaip reikėtų įamžinti įvairias istorines vietas. Viešosios bibliotekos kolektyvas pasveikino istoriką 80-mečio proga. Balandžio 26 d. susitikime su režisieriumi Arvydu Barysu ir profesore Dalia Kiseliūnaite buvo pristatytas A. Baryso filmas apie kuršininkus „Išbarstyti žodžiai“. Renginio pabaigoje skambėjo dzūkų ir kuršininkų dainos. Bibliotekininko dienos renginyje (bal. 28 d.) VB direktorė Nijolė Masiulienė apdovanojo labiausiai pasižymėjusius bibliotekos darbuotojus – padėkos raštai įteikti Skaitytojų skyriaus vedėjai Elenai Danutei Kėžinaitienei, Vaikų literatūros skyriaus vedėjai Aldutei Masaitytei, Ūkio skyriaus vedėjai Aušrelei Vasiliauskienei, Fondo organizavimo skyriaus vedėjai Laimai Pernarauskienei ir šio skyriaus vyresniajai bibliotekininkei Danutei Melninkaitienei. Buvo ir šmaikščių apdovanojimų, kuriuos sugalvojo vyriausioji metodininkė Lina Lukošienė: „Metų Šekspyras“, „Metų Džiuljeta“, „Metų adatėlė“, „Metų auksinės žirklutės“ ir kt. „Žalias lapas“ įteiktas naujausioms VB darbuotojoms: Violetai Šoblinskaitei, Editai Mačiulienei, Rimai Šalnaitienei, Irmai Klemauskienei ir Vilijai Platonovienei. Geriausios 2016 m. rajono bibliotekininkės vardas atiteko Baltraitiškės filialo vyresniajai bibliotekininkei Virginijai Užkuraitienei. Kaip ir kasmet, laureatė buvo pasodinta į sostą – šiais metai jis buvo juodai baltas, priderintas prie renginio tematikos. Dalyvavo rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Seimo narys Ričardas Juška, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys, kiti valdžios atstovai ir bibliotekos bičiuliai. Renginį paįvairino Kauno pantomimos teatro aktorių pasirodymas.

Jurbarko rajono viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojai. Centre sėdi – 2016 m geriausia rajono bibliotekininkė Virginija Užkuraitienė.

Bibliotekų savaitės renginių ciklą baigė Aido Jurkšto knygos „Lietuvos švyturių istorija“ pristatymas. Autorius papasakojo Lietuvos švyturių istoriją, padovanojo bibliotekai savo knygą. Kristina Lukonienė Kalvarija Minėjome ir bibliotekos, ir žymių kraštie­ čių jubiliejus. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka kvietė savo skaitytojus kartu paminėti Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kuri buvo skirta ir Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos 80-mečiui.

Koncertuoja Kalvarijos meno mokyklos merginų vokalinis ansamblis.

Viešosios bibliotekos Vaikų skaitytojų abonemente mažieji skaitytojai galėjo skaityti knygeles kitaip, t. y. išmaniai. Jiems buvo pristatytos papildomosios realybės knygos: Selemono Paltanavičiaus „Gamtos metų ratu“, „Lietuvos etnografinių regionų lopšinės“, „Robotai. Vaikai ne tik skaitė, bet ir susidomėję stebėjo, kaip, mobilųjį telefoną ar planšetę nukreipus į knygos puslapius, atgyja jose esantys vaizdai ir personažai. Taip pat patys kūrė robotus, po bibliotekos patalpą skraidino dronus. Balandžio 25 d. skaitytojams buvo papasakota poezijos kupina istorija apie muzikos galią ir kūrėjo mįslę pagal prancūzų rašytojo Maxenco Fermino romaną „Juodasis smuikas“. Slėpiningą juodojo smuiko istoriją atskleidė Sigita Palionienė (Informacijos ir kraštotyros sk. vedėja) ir Nijolė Skroblienė (Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo sk. vedėja). Šį pasakojimą muzikos garsais apipynė Kalvarijos meno mokyklos mokytojos: Ilona Mockevičienė (smuikas), Rita Skroblienė (smuikas), Irma Krakauskienė (fortepijonas). Jubiliejinę popietę toliau tęsusi VB direktorė Laima Karpavičienė trumpai apžvelgė bibliotekos istoriją, kalbėjo apie pokyčius, teikiamas paslaugas, dėkojo kolegėms už nuoširdų komandinį darbą. Bibliotekos jubiliejaus proga sveikino savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Karolis Babeckas ir Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė. Jie įteikė savivaldybės mero pavaduotojo, einančio mero pareigas, Kęstučio Bagdanavičiaus padėkos raštus šioms darbuotojoms: Laimai Karpavičienei, Sigitai Palionienei, Astai Jankeliūnienei, Romutei Pranskevičienei, Nijolei Skroblienei. Bibliotekų savaitę balandžio 27-ąją viešojoje bibliotekoje vainikavo muzikinė popietė „Muzikos klodai kraštiečių širdyse“. Minėjome kraštiečių dainininko Juozo Gedimino Šmito, poeto, dainų kūrėjo Albino Slavicko, chorvedžio Juozo Lukšio 90-ąsias gimimo metines. Pagerbdami mūsų krašto šviesuolius Kalvarijos meno

mokyklos moksleiviai, vadovaujami dainavimo mokytojos Dalios Kerevičienės, kalvarijiečiams surengė koncertą. Savo balsu visus užbūrė solistas Domantas Kraptavičius. Abejingų nepaliko merginų vokalinio ansamblio ir jaunučių choro atliekamos dainos. Jiems akomponavo fortepijono mokytoja Janina Jundulienė. Renginį vedė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Nijolė Skroblienė. Su žymių kraštiečių biografijomis supažindino Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė. Meninei popietės daliai pasibaigus, bibliotekos bičiuliai neskubėjo skirstytis – dar bendravo su bibliotekos darbuotojomis, įsiamžino prie viešosios bibliotekos 80-mečiui skirtos sienelės. Nijolė Skroblienė, Sigita Palionienė Kaunas Kvietėme dalytis idėjomis ir nuomonėmis. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos padaliniai šventinės savaitės metu ypač daug dėmesio skyrė bibliotekos lankytojams, kviesdami bendruomenės narius, partnerius ir rėmėjus dalytis nuomonėmis ir idėjomis, kokios bibliotekos jiems reikia šiandien ir kokia ji galėtų būti. Balandžio 25 d. viešojoje bibliotekoje vyko edukacinis renginys „Baltų ženklai šiandien“, skirtas Tautinio kostiumo metams paminėti. Bibliotekos dailininkė K. Jatautaitė moksleiviams pristatė tautinių kostiumų ypatumus, kalbėjo apie baltiškų simbolių prasmę, jų įvairovę ir panaudojimo galimybes. Dalyvavę Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos VII klasės moksleiviai (mokyt. Regina Jasukaitienė), pasinaudodami „Microsoft Excel“ kompiuterine programa, mokėsi kurti tautinės juostos raštus. Balandžio 26 d. viešojoje bibliotekoje vyko integruota informacinių technologijų ir matematikos pamoka „Kompiuteriniai matematikos labirintai“, kurioje Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos septintokai (mokyt. Silvija Dagilienė) sprendė galvosūkį „Žvaigždė“.

Bibliotekų savaitės renginys Kauno r. VB Ringaudų filiale.

Garliavos mokyklose besimokantiems vaikams ir paaugliams organizuoti kūrybos darbų konkursai: „Šiuolaikinė biblioteka“ ir „Mano mėgstamiausia knyga“, kurių tikslas – paskatinti vaikus kuo originaliau pristatyti perskaitytą knygą ir šiuolaikinę biblioteką. Nacionalinę bibliotekų savaitę viešojoje bibliotekoje prasidėjo akcija „Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka lankytojų akimis“. Kvietėme skaitytojus aktyviai dalyvauti anketinėje apklausoje ir išsakyti savo nuomonę apie viešosios bibliotekos teikiamas paslaugas. Balandžio 26 d. surengėme susitikimą su architektūros istorike Jolita Kančiene ir Lietuvos

37

architektūros bestseleriu tapusios knygos „Kaunas, 1918–2015: architektūros gidas“ pristatymą. Išmokti naudotis kompiuteriu ar patobulinti turimus įgūdžius buvo galima viešojoje bibliotekoje balandžio 25–28 d. organizuotuose kompiuterinio raštingumo mokymuose, o romansų vakare „Išgydyk žaizdas iš krūtinės“ pasiklausyti Garliavos sporto ir kultūros centro folklorinio ansamblio „Gegutala“ dainuojamų dainų. Ringaudų bendruomenę subūrė balandžio 27 d. surengta „Mainų bibliotekėlės“ atidarymo šventė „Pasidalink skaitymo džiaugsmu“. Dalyvavo Ringaudų seniūnė Rasa Šilienė, Kauno rajono savivaldybės VB direktorės pavaduotoja Vilgelmina Puskunigienė, Labdaros ir paramos fondo direktorė Aurelija Makūnienė, Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė, kiti ringaudiškiai. Svečiai džiaugėsi šia gražia iniciatyva ir padovanojo bibliotekėlei knygų. Centrinėje miestelio aikštėje veikiančioje biblio­ tekėlėje galėsime dalytis knygomis – atnešti jau perskaitytą ir pasiimti dar neskaitytą. Klausėmės Indrės Gaskaitės atliekamų dainų, (jai gitara pritarė Daumilas Ardickas), šildėmės Reginos Bendoraitienės išvirta gilių kava. Dėkojame šį knygų namelį sumeistravusiam Vaidui Ražauskui. Šventinę savaitę į svečius kvietė dauguma VB padalinių: Lapių bibliotekoje buvo or­ ga­n izuojamos moksleivių diskusijos apie jiems patikusias perskaitytas knygas, Ežerėlio bibliotekoje mokiniai su tėveliais mokėsi programavimo subtilybių, surengė lego robotų varžybas, literatūrinėje-muzikinėje popietėje, skirtoje Ievos Simonaitytės jubiliejiniams metams paminėti, VIII klasės mokiniai skaitė ištraukas iš romano „Aukštujų Šimonių likimas“, Rokų bibliotekoje veikė bibliotekininkės I. Petriškienės parengta paroda „Rokų bibliotekos istorija ir dabartis“, Vilkijos bibliotekoje vyko diskusijos apie biblioteką ir jos reikšmę, Karmėlavos bibliotekoje Balio Buračo gimnazijos devintokai (mokyt. S. Konkova) pristatė poezijos spektaklį „Sielos Tėvynė kalboj“, kurį dedikavo Lietuvių kalbos ir kultūros metams, taip pat dalyvavo diskusijoje „Tu esi biblioteka“ ir kt. Regina Vasauskaitė Kelmė Užvenčio biblioteka moksleiviams priminė lietuviškas tradicijas. Bibliotekų savaitė Užventyje prasidėjo protų kovų žaidimu, skatinančiu skaityti knygas ir domėtis literatūra. Žaidimas surengtas Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje, jame dalyvavo penktų klasių mokiniai kartu su šios mokyklos socialine pedagoge D. Orlakienė. Protų kovų mūšyje, kurį vedė Žemaitės viešosios bibliotekos darbuotoja N. Kančauskienė, rungėsi penkios komandos. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad geriausiai sekėsi „Linksmučių“ komandai (D. Mangirdaitei, K. Samuilytei, S. Paulauskaitei, A. Karašaitei). Balandžio 25 d. biblioteka kartu su Užvenčio kultūros centru pakvietė užventiškius prisiminti lietuviškas tradicijas ir dalyvauti UAB „Naisių vasara“ inicijuotame konkurse „Vaikų Velykėlės 2017“. Į Užvenčio kultūros centrą atvyko Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniai, kuriuos atlydėjo auklėtoja G. Montrimienė, ir Užvenčio vaikų dienos centro auklėtiniai su

38

„Vaikų Velykėlių“ dalyviai su savo darbeliais.

šio centro vadove V. Baškiene. Velykų bobutė (O. Granickienė) susirinkusiems papasakojo apie Velykų papročius ir tradicijas, įtraukė vaikus į margučių ridenimo, marginimo ir piešimo varžytuves. Užvenčio bibliotekoje buvo pristatyta piešinių paroda „Margučiai iš Vokietijos“, kurios autoriai – Vokietijoje gyvenantys Gabija Kučinskaitė ir Karolis Kučinskas, vėliau biblioteka pasipuošė Šatrijos Raganos gimnazijos penktos klasės moksleivių karpinių paroda „Pavasario medžiai“, kurią organizavo dailės mokytoja S. Tekorienė. Nacionalinė bibliotekų savaitė bibliotekoje baigėsi surengtu susitikimu su Užvenčio kultūros centro personažu varnu Abraksu, kurį valdė režisiere O. Granickiene. Pasitelkusi savo išradingumą, išmaniai naudodama pačios sukurtas lėles, režisierė vaikams suvaidino keletą siužetų pagal legendinio vokiečių rašytojo ir dailininko Janoscho knygą „Panama labai graži“. Į vaidinimą buvo įtraukti ir dalyvavę Šatrijos Raganos gimnazijos trečiokai. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu margučių piešimo konkurse ir Atvelykio šventėje dalyvavusieji buvo apdovanoti Naisių vasaros teatro muzikinio spektaklio „Melagių pilis“ DVD diskais, kaip ir kasmet „Vaikų Velykėles“ saldžiomis dovanėlėmis parėmė Vokietijoje gyvenantys Vaida ir Tomas Kučinskai. Regina Karpienė Marijampolė Interneto portalo „Noriu žinoti“ pristaty­ mas. Balandžio 24-ąją Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė ir pristatytas interneto portalas „Noriu žinoti“. Renginyje portalo kūrybinė grupė papasakojo apie idėjos įgyvendinimą – buvo atsižvelgta į po pirmojo projekto „Marijampolės miesto gatvių žinynas“ pristatymo gautus pasiūlymus ir patarimus, todėl kuriant naują portalą „Noriu žinoti“ siekta interneto lankytojų ir kūrėjų poreikius tenkinančio rezultato, siejant tarpusavyje viską, ką norima parodyti ir perteikti.

Sveikinimo žodį taria Petro Kriaučiūno VB direktorė Daiva Kirtiklienė.

Virtualus Marijampolės krašto informacijos viešinimo kanalas pateikia tradicines ir netradicines žinių, sukauptos informacijos ir kraštiečių sukurtų produktų bazes. Noriuzinoti.lt pravers visiems besidomintiems praeitimi, dabartimi ar net ateitimi, nes portalo temos – menas, istorija, materialaus ir nematerialaus paveldo vertybės glaudžiai susiję. Čia kaupiama įvairialypė informacija, pateikiama ir tekstinė, ir vaizdinė ar filmuota medžiaga. Gatvės, Paveldas, Fotoalbumas, Suvalkijos elektroninė biblioteka, MVIDEO, Sprigtas – tai portalo rubrikos, su kuriomis buvo supažindinti renginio dalyviai. Bibliotekoje taip pat veikė fotografijų paroda „Tolstantis miestas“, prieiti, pavartyti ir atrasti traukė senų leidinių ekspozicija. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Sprigto rubrikos žaidimas – pasitelkus interaktyvias technologijas ir žaidžiant žaidimą-dėlionę buvo galima iš naujo atrasti Marijampolės miestą. Greičiausiai rungtį įveikęs žaidėjas gavo renginio rėmėjo „Mercure“ viešbučio įsteigtą prizą. Noriuzinoti.lt paskirtis – suburti kraštiečių bendruomenę virtualioje erdvėje, skatinti ten dalytis savo žiniomis ir kūryba. Jūratė Pajaujienė Mažeikiai Biblioteka arčiau bendruomenės – bend­ ruomenė arčiau bibliotekos. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka, šiais metais minėsianti savo gyvavimo 95-metį, siekia būti tokia, kokios reikia skirtingiems į ją ateinantiems žmonėms. Į Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymą viešojoje bibliotekoje buvo pakviesti jos partneriai ir draugai. Surengtoje diskusijoje „Kurkime šiuolaikinę biblioteką kartu“ dalyvavo Mažeikių muziejaus, Mažeikių moterų „Lions“ klubo, Visuomenės sveikatos biuro atstovai. Jiems buvo pristatytas viešosios bibliotekos projektas „B. A. B. 2017“ (Biblioteka arčiau bendruomenės – bendruomenė arčiau bib­lio­ tekos), kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto tikslas – telkiant miesto bendruomenę arčiau bibliotekos, skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų instituciją ir priartinti prie bibliotekos vykdomos visuomenės švietimo ir kultūrinės veiklos atskiras bend­ ruomenių grupes. Buvo diskutuojama, kaip prie šio projekto įgyvendinimo galėtų prisidėti kitų institucijų darbuotojai, kaip toliau tęsti ir populiarinti moterų „Lions“ klubo inicijuotą knygų dovanojimo akciją „Nusipirkai – perskaitei – padovanok kitiems“. Buvo išsakyta daug įdomių pasiūlymų, kaip skatinti bendruomeniškumą, organizuojant renginius panaudoti mūsų senamiesčio erdves, populiarinti skaitymą, knygas ir biblioteką. Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Irena Atkočaitienė pakvietė dalyvauti fotografijų konkurse, kuris yra skirtas artėjančiam vienos iš seniausių miesto kultūros įstaigų jubiliejui. Šventinę savaitę viešojoje bibliotekoje dar buvo surengti kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokymai gyventojams, skaitytojams pristatėme elektronines bibliotekos paslaugas, rodėme, kaip naudotis elektroniniu katalogu, internetu užsisakyti ar rezervuoti knygas, pratęsti jų grąžinimo terminą. Bibliotekoje lankėsi lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai, jiems

Ventos progimnazijos moksleiviai suvaidino spektaklį „Vitaminų maištas“. Bibliotekoje buvo eksponuotos šios parodos: Mažeikių lopšeliodarželio „Pasaka“ tarptautinio gamtosauginio projekto pristatymo paroda „Mažiau šiukšlių“, Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ organizuoto konkurso ir socialinio projekto „Ateities biblioteka“ dalyvių – rajono moksleivių – piešinių paroda, kilnojamoji Mažeikių muziejaus paroda apie gydytoją Vladą Burbą, Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio narės Gitanos Jazdauskienės fotografijų paroda. Dangira Undžienė Pagėgiai Gurmaniškas šventinės savaitės minėjimas. Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka minėjo savo veiklos 80-metį ir Nacionalinę bibliotekų savaitę. Balandžio 24–30 dienomis bibliotekos darbuotojos rengė degustacinius-išvykstamuosius krašto literatų kūrybos pusryčius „Skaitykit, ragaukit, skanaukit!“ Šių viešnagių metu Pagėgių savivaldybės vadovus ir bičiulystės ryšius su krašto bibliotekomis palaikančių įstaigų darbuotojus lankė viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lydima būrio kolegių, ir vaišino literatūriniu „vieno kąsnio sumuštinuku“ – perskaitytomis krašto literatų eilėmis. Kultūrinės šeimų edukacijos fondiu „Laisvalaikio skoniai“ skanavo Pagėgių savivaldybės Pagėgių lopšelio-darželio ugdytiniai, atlydėti auklėtojų Danutės Zakarienės ir Virginijos Budrikienės. Mažieji sklaidė naują interaktyvią papildytosios realybės knygą „Mylimukai. Lietuvos zoologijos sodo gyventojai“ (2016 m.), kartu su Vaikų literatūros skyriaus vedėja Liudmila Fetingiene sprendė galvosūkius, žaidė įvairius lavinamuosius žaidimus. Į bibliotekos organizuojamų renginių „Bibliotekos asorti Jums“ pynę įsitraukė ir neformalios jaunimo organizacijos „Z karta“ nariai, jie savo gudrumą, erudiciją, rankų ir minties miklumą išmėgino žaisdami įvairius stalo žaidimus. Su bibliotekininkėmis interaktyviai „papietauti“ – dalyvauti virtualioje bibliotekos istorijos ir veiklos apžvalgoje, susipažinti su interaktyviomis papildytosios realybės knygomis – atvyko bibliotekos skaitytojai, Pagėgių moterų bendrijos „Pagėgių vaivorykštė“ narės, „Vagos“ knygyno Tauragėje atstovai, Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei Dienos užimtumo centro lankytojai, kiti svečiai. Savo jubiliejinę – penktąją fotografijos darbų parodą „Kai aš mažas buvau...“ šventinių „pietų“ dalyviams pristatė pagėgiškis tautodailininkas Ignas Incius.

Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai, Dienos užimtumo centro lankytojai su bibliotekos bendruomene. Astos Andrulienės nuotr.

Viešosios bibliotekos įkūrimo 80-mečio ir 17-osios nacionalinės bibliotekų savaitės minėjimo akcentu tapo literatūrinė-meninė „Kūrybinių receptų improvizacija“. Palepinti sielą įvairiausiais rašytinio žodžio ir kūrybinio vaizdo „gardėsiais“ į viešąją biblioteką rinkosi gausus būrys svečių. „Restorano šefė“ M. Jašinskaitė-Jasevičienė pristatė vakaro „patiekalų“ asortimentą: susitikimą su fotoimprovizacijos žanro Lietuvoje pradininku kauniečiu Evaldu Snieškumi (vakaro metu pristatyta šio kūrėjo fotoimprovizacijų paroda „Daiktai, šešėliai atspindžiai, siluetai, spalvos“) ir 2016 m. išleisto Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ (vad. Eugenijus Šaltis) narių kūrybos almanacho „Dvidešimtmečio kelias“ sutiktuves. Dainomis romantišką „restorano“ aplinką kūrė tauragiškė atlikėja, vokalo pedagogė Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Jubiliejaus proga viešosios bibliotekos bendruomenę sveikino Pagėgių meras Virginijus Komskis, Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas, savivaldybės administracijos atstovai, tarybos nariai ir įstaigų vadovai, Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ nariai. O šios savaitės „desertu“ tapo pokalbių ir idėjų mainų popietė „Biblioteka Jus kviečia. Šilti kavos pokalbiai“, kurioje bibliotekininkai drauge su savivaldybės atstovais ir kraštiečiais dalijosi įsimintiniausiomis bibliotekos gyvenimo akimirkomis ir pamąstymais, kaip šiandien turi atrodyti biblioteka, ir kokia šiuolaikinio bibliotekininko misija. Sonata Vitkutė Panevėžys Pirmąkart surengti ketvirtadieniniai naktinėjimai. Balandžio mėnesio pabaiga miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo gana spalvinga – Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžią ženklino balandžio 24 d. Laisvės aikštėje praeivius pasitikęs būrys bičiulių iš miesto savivaldybės ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešųjų bibliotekų, dalinęs panevėžiečiams ne tik lankstinukus, skrajutes su artėjančiais renginiais, bet ir šypsenas bei gerą nuotaiką. Antrąją šios savaitės dieną vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ svečiavosi mobiliosios inovatyviųjų technologijų laboratorijos komanda iš Šiaulių, siūliusi susirinkusiems išmokti valdyti įvairių modelių robotus, išbandyti papildytosios realybės programėlę ir virtualiosios realybės akinius, dalyvauti interaktyviose viktorinose. Balandžio 26-osios pavakarę į Parko bibliotekos organizuotą renginį „Nemylėdama savęs Lietuva neturės ir ateities“ atvyko rašytoja, filosofė Nerija Putinaitė ir VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorius Laurynas Peluritis. Susirinkusiųjų laukė ne tik įdomūs pasakojimai, bet ir viešnios knygos ,,Nugenėta pušis“ pristatymas. Ketvirtadienį Šiaurinėje bibliotekoje lankęsis vaikų rašytojas Tomas Dirgėla žaismingai pristatė savo antrąją knygą – „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“. Daugiau nei šimtas vaikų atidžiai klausėsi autoriaus skaitomų ištraukų. Renginyje netrūko nei juoko, nei

Šalia „Židinio“ bibliotekos pristatyta viduramžių riterių kovų programa.

pokštų, taip pat rimtų ir nerimtų klausimų bei atsakymų. Tos pačios dienos vakarą visi bibliotekos padaliniai kvietė panevėžiečius į pirmąkart rengiamus ketvirtadieninius naktinėjimus. Čia lankytojai buvo vaišinami arbata, žaidė stalo žaidimus, dalyvavo šachmatų dvikovose, išmėgino jėgas viktorinose, žiūrėjo filmus, dalyvavo pižamų vakarėlyje, mokėsi siūti pagalvėles ir net stebėjo viduramžių riterių kovų programą. Taip pat šią savaitę buvo renkami geriausi 2016 metų skaitytojai, lankytojus pasitiko naujos literatūros ir meno parodos ir kt. Indrė Lašinytė Radviliškis Susitikimai, parodos, pristatymai. Balandžio 24 d. rajono viešojoje bibliotekoje Nacionalinę bibliotekų savaitę iškilmingai pradėjo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Kascėnienė. Mintimis apie biblioteką ir jos veiklą pasidalijo buvusi ilgametė Viešosios bibliotekos direktorė, rajono savivaldybės tarybos narė Aldona Januševičienė, sveikinimo žodį tarė viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Atidarymo renginį pagyvino lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ ugdytinių pasirodymai (vad. Dovilė Pranaitytė) ir Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokinių, vadovaujamų režisierės Rasos Atkočiūnienės ir muzikos mokytojo Egidijaus Kablio, muzikinė programa.

Akimirka po skiautinių meno pamokėlės su viešnia Žydra Jomantiene.

VB Žaislotekoje viešėjusi gera vaikų draugė Žydra Jomantienė mažuosius pamokė, kaip iš medžiagos skiaučių galima sukurti įvairių grožybių. Visų darbeliai buvo suklijuoti į bendrą paveikslą. Popietėje „Mano vaikystės knyga“ Žaislotekos lankytojai susitiko su bibliotekos knygų mylėtojų klubo „Beržė“ nare Danguole Dabašinskiene, ji pristatė savo pirmąją vaikystės knygą. Balandžio 27 d. Lizdeikos gimnazijoje surengtas edukacinis renginys „Klausk bibliotekos kaip geriausio draugo“. Viešosios bibliotekos

39

Informacijos-kraštotyros skyriaus vyr. bibliografė Virginija Simaitienė pristatė bibliotekos svetainę, supažindino su Kraštotyros skyreliu. Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Vida Maceikienė klausytojams aiškino, kaip knygas užsakyti, rezervuoti, kaip pratęsti jų išdavimo laiką internetu. Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vyr. biblio­tekininkė Ramutė Zavadskienė pristatė interaktyvių paslaugų portalą www.ibiblioteka.lt, kvietė skaityti elektronines knygas. Balandžio 27 d. Žaisloteka tęsė susitikimų ciklą „Mūsų bibliotekos gimtadienis“. Šį kartą lankytojai susitiko su buvusia viešosios bibliotekos direktore Aldona Januševičiene, vadovavusia bibliotekai 1985–2015 m. Viešnia pasakojo apie Žaislotekos kūrimosi pradžią, susitikimus su įžymiais žmonėmis. Susitikimo pabaigoje Žaislotekos lankytojai pašoko „Linksmapolkę“, pademonstravo šokį su akrobatiniais elementais. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu veikė šios parodos: konferencijų salėje – kraštiečio Jono Varno ir kitų autorių karikatūrų paroda „Apie rimtus – linksmai“, Vaikų literatūros skyriuje – Radviliškio jaunimo mokyklos 8–10 klasių moksleivių metalo ir medžio darbų paroda „Mes galim“, Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos mokinių piešinių paroda „Mamų portretai“. Viešojoje bibliotekoje organizuotos ir tradicinės akcijos – savaitė be delspinigių, vaišinimas kava ir arbata, buvo dalijami nemokami skaitytojų pažymėjimai. Savaitės renginius organizavo ir viešosios bibliotekos filialai: Šiaulėnų biblioteka surengė susitikimą su rašytoju Vladu Kalvaičiu ir jo knygos „Pasakėčios vaikams ir ne vaikams“ pristatymą; Šeduvos miesto bibliotekoje vyko susitikimas su kraštiečiu poetu Petru Valantinu; Beinoravos bibliotekoje surengtas vaikų talentų konkursas „Kuo aš ypatingas“, Pavartyčių bibliotekoje vyko Ievos Simonaitytės knygos „Vilius karalius“ aptarimas, skirtas I. Simonaitytės metams. Šiomis dienomis į renginius kvietė ir Pašušvio, Baisogalos, Kutiškių, Pakalniškių, Grinkiškio bibliotekos. Dovilė Jankutė Šiauliai Dar viena galimybė susiburti ir kurti kar­ tu. Šių metų Nacionalinei bibliotekų savaitė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje tradiciškai buvo gausi renginių ir svarbių įvykių. Kaip ir kitos bibliotekos,

Gabrielius, Teodora ir tėtis ruošiasi tapyti ant vandens.

40

Gitaros pamoka su mokytoju J. Pipiru. Ievos Slonskytės nuotraukos

mūsiškė parengė turiningą programą, kvietė savo regiono lankytojus atrasti kitokią bib­lio­ teką, siūlyti jos tobulinimo idėjas, kurti knygų ir bendruomenės namus kartu. Gyventojai buvo kviečiami žodžiu ir raštu išsakyti savo nuomonę apie bibliotekos paslaugų ir renginių kokybę, jų aktualumą. Ištyrus apklausos duomenis, paaiškėjo, kad dauguma lankytojų yra patenkinti „aptarnavimu ir malonia aplinka“, lankosi renginiuose, ateina čia „susitikti su draugais, aptarti reikalų“, „mokytis“, „įdomiai praleisti laiką po pamokų“. Gražia tradicija tapo atidarant Nacionalinę savaitę pristatyti visuomenei bibliotekos globėją – jos interesams atstovaujantį žmogų, aktyviai dalyvaujantį bendruomenės gyvenime. Ketvirtuoju mūsų globėju tapęs Seimo narys, kalbininkas, pedagogas, leidėjas, dr. S. Tumėnas pažadėjo rūpintis biblioteka ir padėti jai skleisti Povilo Višinskio dvasią. „Tapau globėju ne bet kokios bibliotekos, o tos, kurios pavadinime yra Povilo Višinskio, vertybinio žmogaus, istorinės asmenybės, pavardė. Man tai visų pirma didžiulė garbė“, – sakė S. Tumėnas. Atidarymo dieną buvo pasirašytos sutartys su Valstybiniu Šiaulių dramos teatru (vad. Aurimas Žvinys), Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ (vad. Nijolė Saimininkienė), LDS skyriaus „Šiaulių dailininkų organizacija“ (pirm. Vaiva Kovieraitė-Trumpė), padėkota bibliotekos draugams ir bičiuliams. „Mes dirbame tiems patiems žmonėms, tad kodėl nesuvienijus savo pajėgų ir išteklių?“ – retoriškai klausė Šiaulių teatro direktorius A. Žvinys. Toks abipusis kultūros įstaigų ryšys, kai prisidedama prie kūrybinių idėjų sklaidos, neabejotinai yra naudingas tiek pačioms įstaigoms, tiek jų lankytojams. Nacionalinę savaitę buvo pristatyta Michalo Walczako pjesė „Kasykla“, kurioje analizuojamos socialinės, psichologinės šiuolaikinės miesto visuomenės problemos. Pasak spektak­ lio režisieriaus Artūro Areimos, spektaklis „Kasyk­la“ sutelkia dėmesį į bendruomenei svarbius klausimus, skatina keisti požiūrį į emigraciją, regionų politiką. Sekmadienį į biblioteką rinkosi šeimos – mamos ir tėčiai su vaikais, močiutės su anūkais dalyvavo edukacinėje veikloje: žaidė orientavimosi žaidimą „Atrask biblioteką“, ieškojo žemėlapyje pažymėtų erdvių, bendravo su šunimi Kiviu ir jo šeimininke Aušra. Daug šeimų įsitraukė į kūrybinę veiklą: kartu su komiksų meistru R. Šulskiu kūrė komiksus, su mokytoju J. Pipiru mokėsi groti gitara, su biblio­tekininkėmis dėliojo savo šeimos nuotraukų fotokoliažus, dalyvavo studijos „Meda

project“ tapymo ant vandens pamokoje, kūrė virtualiąją 3D aplinką ir kt. Šią dieną per 4 valandas bibliotekoje apsilankė daugiau kaip 500 žmonių, iš jų apie 60 šeimų. Šiaulių apskrities viešoji biblioteka globoja 11 Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybių bibliotekų. Kai kurie Nacionalinės savaitės renginiai buvo organizuojami bendromis pastangomis. Vienas iš jų – P. Višinskio bibliotekos rengiamas Knygų pristatymo konkursas, skatinantis vaikų kūrybiškumą, susidomėjimą knygomis ir skaitymu. Pirmasis jo atrankos etapas per Nacionalinę savaitę vyko Šiaulių rajono (Kuršėnai), Telšių, Plungės, Joniškio ir Kelmės bibliotekose. Bendradarbiauja ir bibliotekos Amerikos skaitykla, kurios veiklą koordinuoja R. Baristaitė. Kartu su Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešąja biblioteka buvo organizuota netradicinė anglų kalbos pamoka rajono anglų kalbos mokytojams ir mokiniams. Pamokos dalyviai mokėsi kalbos žaisdami pažintinius (apie Ameriką) ir lavinamuosius (anglų kalbos gramatika) stalo žaidimus, dalyvaudami viktorinoje. Organizuodami veiklą siekiame įsiklausyti į savo lankytojų poreikius, kartu su kitomis kultūros, švietimo įstaigomis kurti regiono bend­ruomenei patrauklią kultūrinę aplinką. Laima Juzulėnienė, Robertas Gedrimas Tauragė Prisiminėme rašytoją Ievą Simonaity­ tę. Prasidėjus 17-ajai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei (balandžio 24–30 d.), sumanėme pagerbti rašytoją Ievą Simonaitytę, prisiminti jos gyvenimą ir kūrybą.

Aktorė V. Kochanskytė pristato rašytojai Ievai Simonaitytei skirtą programą.

Šventinės savaitės metu į Eidintų kaimo biblioteką pakvietėme I. Simonaitytės li­te­ ra­tūrinės premijos laureatę, aktorę Virginiją Ko­c hanskytę. Viešnia pristatė dedikaciją I. Si­m onaitytei „Ak, buvo visko..“. Šioje kom­pozicijoje, kaip ir rašytojos gyvenime, bu­vo visko: biografinių momentų, aktorės temperamentingai skaitomų ištraukų iš romanų ,,Vilius Karalius“ ir ,,Pikčiurnienė“. Ban­dyta ieškoti atsakymų į klausimus – kaip vertiname I. Simonaitytę šiandien, kiek mums svarbi ir aktuali jos kūryba. Amžininkų at­s iminimuose ji išliko išdidi, aikštinga, paskendusi savyje ir ambicinga asmenybė. Priklausomai nuo nuotaikos – tai atsiverianti iki sielos gelmių, tai užsidariusi savo mintyse ir jausmuose – tokią ją žiūrovams ir bandė pavaizduoti aktorė. Dana Liekienė

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 LIEPA 5 Sukanka 90 metų, kai gimė poetė LIŪNĖ SUTEMA (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė; 1927–2013). Žr.: Tarp knygų. 1990, nr. 6, p. 24-25; 1997, nr. 5, p. 43; 2002, nr. 5, p. 45; 2007, nr. 5, p. 46. PAPILDOMA LITERATŪRA LIŪNĖS SUTEMOS KŪRYBA Sugrįžau: poezijos rinktinė. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2009. 167, [1] p. – (Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai; kn. 14). – Virš. antr. ir aut. nenurodyti. POKALBIAI Liūnė Sutema: „noriu grįžti namo“ / [kalbėjosi] E. Griniūtė. – Iliustr. // Šeimininkė. 2010, liep. 14-20 (nr. 28), p. 7, 10. L. Sutema: „Tebūnie ir lieku čia“/ [kalbėjosi ir įž. autorė] L. Armonaitė. – Portr. // Lietuvos žinios. 2008, saus. 17, p. 12. Mano Mėnulio gatvė liko Kėdainiuose... / kalbino L. Apanavičienė. – Iliustr. // Draugas. 2007, kovo 17, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1. Poetė liūdesį malšina saldainiais / [užrašė] A. Vaškevičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2008, geg. 17, p. 23. Poetė Liūnė Sutema: „Apie save viską pasakiau savo eilėse“ / [parengė] A. Vaškevičius. – Portr. // Amerikos lietuvis. 2008, liep. 26, p. 1, 22. Tegu kalba mano poezija... / [kalbėjosi] V. Pap­lauskienė // Draugas. 2008, birž. 21, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4-5. APIE LIŪNĘ SUTEMĄ Paplauskienė V. Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais. Kaunas: Naujasis lankas, 2009. 283, [1] p: faks., iliustr., portr. + 1 garso diskas (CD) + Šaltinių ir literatūros sąrašas (10 p.). – Disko antr.: Tebūnie. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 277-283. Paplauskienė V. Liūnė Sutema: on the paths of her life and creation= Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos kelias: summary of doctoral dis.: humanities, philology (04H). Vilnius: [Vilnius university], 2011. 44 p. – Gretut. tekstas liet., angl. – Aut. darbų sąrašas: p. 41-43. Adomavičienė L. Gelianti poezija: [„Sugrįžau“] // Metai. 2009, nr. 10, p. 137-141. Adomavičienė L. Liūnės Sutemos sugrįžimas: [„Sugrįžau“]. – Iliustr. // Draugas.

2009, rugs. 26, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1. Apanavičienė L. Save laikau Lietuvos rašytoja: [atminimui]. – Iliustr. // Draugas. 2013, saus. 19, p. 9. Atsisveikinimas su poete: [apie laidotuves Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje, JAV] // Vakaro žinios. 2013, saus. 23, p. 4. Bankauskaitė-Sereikienė G. [„Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“]. – Bibliogr. išnašose // Respectus philologicus. Nr. 19 (21) (2011), p. 255-258. Černiauskienė J. „Sugrįžau...“ – Iliustr., faks., portr. // Černiauskienė J. Freiburgo liepos. Vilnius, 2010, p. 77-82. Čikagoje mirė poetė Liūnė Sutema: in memoriam. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2013, saus. 18, p. 3. Čiočytė D. Liūnė Sutema: the protective stance / transl. from Lith. by D. Čiočytė, M. G. Slavėnas. – Angl. –Bibliogr. išnašose // Lituanus. Vol. 54, no. 3(2008), p. 5-13. Daujotytė-Pakerienė V. Emigravusi į šalį, vardu Sutema: Liūnė Sutema. 1927 07 05–2013 01 16: in memoriam // Metai. 2013, nr. 2(vasaris), p. 156-159. Daujotytė-Pakerienė V. Liūnė Sutema: poezija iš lemiamosios nuosakos. – Bibliogr. išnašose // Daujotytė-Pakerienė V. Kalba ir jos menas. Vilnius, 2009, p. 300-316. Gerbutavičius R. Namo nebegrįš: [atminimui]. – Portr. // Lietuvos rytas. 2013, saus. 17, p. 21. Grinevičiūtė A. Liūnė Sutema iškeliavo į „bevardę šalį“: [pro memoria]. – Iliustr. // Darbas. 2013, saus. 19, p. 6. Ištikimybė lietuviškam dokumentui: [apie poetės išsaugotą lietuvišką pasą ir pilietybę]. – Iliustr. // Šeimininkė. 2016, nr. 10(kovo 10-17), p. 21. Katkauskaitė S. Praradimai ir susitaikymo poezija: š. m. 17 d. JAV, Lemonte, savo namuose mirė Lietuvos valstyb. premijos laureatė, lietuvių išeivijos poetė Liūnė Sutema – Zinaida Nagytė-Katiliškienė (1927–2013): [nekrologas]. – Iliustr. // Tėviškės žiburiai. 2013, saus. 29, p. 8. Katkevičiūtė J. Liūnė Sutema. Apie indus prasmei supilti: [apie poetės kūrybą]. – ­Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2013, nr. 1(34), p. 65-69. Kazilionytė V. Saugi poetės Liūnės Sutemos atminimo užuovėja tebūnie Pasvalyje: [atminimui]. – Iliustr. // Darbas. 2013, vas. 21, p. 4. Kolevinskienė Ž. Liūnės Sutemos gyvenimo ir tekstų susitikimas: [„Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“]. – Bibliogr. išnašose // Kolevinskienė Ž. Išbandymas recenzija.Vilnius, 2014, p. 71-79. Kolevinskienė Ž. „Pašaukite mane atspėję vardą...“ arba tikrasis Liūnės Sutemos sugrįžimas: [„Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“]. – Iliustr. // Draugas. 2010, birž. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 7. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, [t.] 3: biogr., p. 594-595: portr.

Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) 1927 07 05–2013 01 16: in memoriam / Lietuvos rašytojų s-ga. – Iliustr. // Nemunas. 2013, saus, 24-30(nr. 3), p. 25. Liūnei Sutemai – nacionalinė kultūros ir meno premija. – Iliustr. // Pasaulio lietuvis. 2008, nr. 3, p. 27. Lukaitė-Lapinskienė A. Teksto suvokimo užduotis 4 gimnazijos klasei: Liūnė Sutema, „Tebūnie tarytum pasakoj“. – Portr. // Gimtasis žodis. 2016, nr. 1, p. 12-14. Macijauskienė M. Liūnei Sutemai: [eil.]. – Portr. // Metai. 2013, nr. 7(liepa), p. 41. Mėlinskaitė R. Knyga apie trapų užgrūdintos poetės gyvenimą: [„Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“]. – Bibliogr. išnašose. – Iliustr. // Naujoji Romuva. 2010, nr. 1, p. 97-98. Mirė Nacionalinės premijos laureatė poetė Liūnė Sutema // Zarasų kraštas. 2013, saus. 22, p. 4. Mirė poetė Liūnė Sutema. – Portr. // Kauno diena. 2013, saus. 18, p. 8; XXI amžius. 2013, saus. 25, p. 3; Draugas. 2013, saus. 19, p. 1. Mitaitė D. Praradimų skausmas, poezijos grožis: [„Tebūnie“] // Knygų aidai. 2008, nr. 1, p. 36-37. Montrimas V. Ketvirtą kartą „Drauge“ su Liūne Sutema: [apie poezijos lyrinį subjektą]. – Iliustr., portr. // Draugas. 2015, kovo 28-bal. 4, priedas „Mokslas, menas, literatūra“. Morkūnaitė U. Dialogas su Biblija Liūnės Sutemos ir Birutės Pūkelevičiūtės poezijoje: drąsi egzistencinės vilties paieška. – Bibliogr.: 11 pavad. // Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 22(2015), p. 38-49. Paplauskienė V. „... Ir duosiu jai vardą Sutema...“: in memoriam: Z. Nagytė-Katiliškienė. – Portr. // Draugas. 2013, saus. 25, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2. Paplauskienė V. Moters kalbos pasaulis Liūnės Sutemos rinkinyje „Graffiti“.– Bibliogr.: 19 pavad. ir išnašose // Respectus philoloqicus. Nr. 19 (24), (2011), p. 99-110. Paplauskienė V. Poezijos pakerėta. – Bibliogr. išnašose. – Iliustr. // Naujoji Romuva. 2008, nr. 1, p. 34-39. Peleckis M. Vaikštant šalia gyvenimo: [„Sugrįžau“] // Literatūra ir menas. 2009, rugs. 11, p. 15. Puskunigytė E. Dieviškojo grožio paieškos Birutės Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos, Emily Dickinson ir Sylvios Plath poezijoje. – Bibliogr.: 4 pavad. // Studentų darbai. Šiauliai, 2014, p. 83-84. Puskunigytė E. (Ne)sugrąžintos žemės utopija Liūnės Sutemos poezijoje: grožio ir stokos patirtis. – Bibliogr. išnašose // Šiaurės Lietuva: [alm.]. Šiauliai, 2014, p. 70-75. Repečkaitė K. Biblinės atminties pavidalai Liūnės Sutemos kūryboje. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Gimtasis žodis. 2015, nr. 3, p. 9-13. Sruogaitė D. Laiškas Zinai, nesulaukusiai pienių žydėjimo: [pomirtinis laiškas Liūnei Sutemai]. – Iliustr. // Nemunas. 2013, vas. 7–13(nr. 5), p. 10-11; Draugas. 2013, vas. 9, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3.

41

Sventickas V. Apie Liūnės Sutemos eilėraščių rinkinio „Tebūnie“ redagavimą // Gimtoji kalba. 2008, nr. 2, p. 15-19. Sventickas V. Jos žodžiai: tebūnie, sugrįžau: [atminimui]. – Portr. // Literatūra ir menas. 2013, nr. 4(saus. 25), p. 34. Šulaitis E. Žymios poetės Liūnės Sutemos netekus: (1927 07 05–2013 01 17): [nekrologas]. – Portr. // Amerikos lietuvis. 2013, saus. 24, p. 6. Tumėnas S. Dar vienas atsisveikinimas: [in memoriam]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2013, saus. 25, priedas „Atolankos“, p. 1, 3. Tumėnas S. Liūnė Sutema – dvasios saugos sergėtoja. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2008, vas. 13, p. 7. Urbutis B. Dvi itin palankios kritikų nuomonės apie išskirtinę poeziją: [„Tebūnie“]. – Portr. // Draugas. 2007, gruod. 15, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Užgeso poetė Liūnė Sutema: [in memoriam]. – Portr. // Vakaro žinios. 2013, saus. 18, p. 2. Vaičekauskaitė I. Vandens motyvas Liūnės Sutemos ir Astridos Ivaskos poezijoje. – Bibliogr.: 7 pavad. // Lituanistika. T. 62, Nr. 4(2016), p. 289-302. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, [t.] 13, p. 522: portr. Žilinskienė R. „Emigruosiu į šalį, kuri vienąkart bus“: [gyvenimas ir kūryba] // Santarvė. 2013, saus. 26, p. 3. Žvirgždas M. [„Sugrįžau“] // Naujasis židinys-Aidai. 2009, nr. 8/9, p. 359. 8 Sukanka 100 metų, kai gimė poetas, vertėjas, kritikas, režisierius JURGIS BLEKAITIS (1917–2007). Žr.: Tarp knygų. 1992, nr. 5, p. 38-39; 1997, nr. 5, p. 44; 2007, nr. 5, p. 46. PAPILDOMA LITERATŪRA J. BLEKAIČIO KŪRYBA Vardai vandenims ir dienoms: eilėraščiai. – 2-oji fotogr. laida.– Kaunas: Naujasis lankas, 2007. 70, [1] p. DARBAI Antanas Škėma ir slinktys lietuvių litera­ tūroje: kolektyv. monogr. / J. Blekaitis ir kt. ; [sudaryt. L. Mačianskaitė]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2012. 217, [1] p., [6] iliustr. lap.: portr. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 213-217. APIE J. BLEKAITĮ Černiauskienė J. Freiburgiečiai: [apie A. Nyką-Niliūną ir J. Blekaitį]. – Iliustr., portr. // Černiauskienė J. Freiburgo liepos. Vilnius, 2010, p. 104-126. Katilius R. Bendravimas su lietuvių in-

42

teligentija JAV // Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva. Vilnius, [ 2013], p. 130-131. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, [t.] 2: biogr., p. 260: portr. Paplauskienė V. In memoriam: [J. Blekaičiui]. – Portr. // Literatūra ir menas. 2007, liep. 6, p. 23. Paplauskienė V. „Ne pamatyti, bet išreikšti pasaulio esmę...“ – Iliustr. // Naujoji Romuva. 2007, nr. 3, p. 11-17. Paplauskienė V. „Tapau laimingas...“ – Iliustr., portr. // Draugas. 2013, lapkr. 16-23, priedas „Mokslas, menas, literatūra“. Petuchauskas M. Mylėjęs teatrą ir nekentęs vaidybos: [atsiminimai] // Petuchauskas M. Santarvės kaina. Vilnius, [2009], p. 153-157. Šulaitis E. In memoriam J. Blekaitis (1917–2007): atsisveikinta su amžinybėn iškeliavusiu režisieriumi, poetu, literatūros kritiku. – ­Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2007, liep. 7, p. 34. 12 Sukanka 80 metų, kai gimė poetė JUDITA VAIČIŪNAITĖ (1937–2001). Žr.: Bibliotekų darbas. 1986, nr. 11, p. 24-26; 1987, nr. 5, p. 39; Tarp knygų. 1997, nr. 5, p. 44-45; 2003, nr. 1, p. 19-27; 2007, nr. 5, p. 47-48. PAPILDOMA LITERATŪRA J. VAIČIŪNAITĖS KŪRYBA Raštai. T. 2–3 / [sudarė, įžangos str. parašė ir koment. parengė G. Bernotienė]. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007–2008: portr. T. 2. 2007. 782, [1] p. T. 3. 2008. 542, [2] p. – Bibliogr.: p. 527538. – R-klės: p. 425-526. Dulkėta Kauno saulė: [eilėraščiai] / [fotografijos R. Vaškelytės-Staskevičienės]. Vilnius: Versus aureus, [2007]. [70] p.: iliustr. Kristalas: poezijos rinktinė / [sudarė, įvadą ir red. pastabas parašė J. Riškutė]. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2010. 206, [1] p.: portr. – (Lietuvių literatūros lobynas: XX a.: LLL / visuom. red. taryba: V. Daujotytė … [et. al.]; nr. 20). – Abėcėl. eil. r-klė: p. 195-197. Mabre viešbutis: memuar. proza. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2009. 151, [1] p.: iliustr., faks., portr. Po ūkanotu atminties dangumi: [poezijos rinktinė] / sudarytoja D. Mitaitė. Vilnius: Lietuvos lit. ir tautosakos inst., 2017. 227, [6] p. +1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija). *** ...gal dar plauksi laike – juk lyg mėnuo keities [Garso įrašas]: parengta pagal 1987 m. plokštelę „Judita Vaičiūnaitė. Senos fotografijos“ / skamba J. Bramso „Poco allegretto“ iš „Simfonijos Nr. 3, F-dur, op. 90“ fragm.;

skaito J. Vaičiūnaitė (1), G. Urbonaitė (2–9); groja Lietuvos nac. simfon. orkestras, meno vadovas ir vyr. dirig. J. Domarkas, dirig. R. Šervenikas. Vilnius: Vieno aktoriaus teatras, p. 2011 – 1 garso diskas (67 min., 20 sek.): stereo + 1 lankstinys (4 p.: portr.). – (Kolekcija: Lietuvių aktorių balsai. Dedikacijos). – Koment. aut. J. Riškutė, R. Stankevičius. – Skirta Juditai Vaičiūnaitei (1937–2001) atminti. – Įrašyta 1987 m., 2008 m., 2010 m, iš Lietuvos radijo. – Koment. lankstinyje. Saulės kelionė [Garso įrašas]: [miuziklas] / [atlieka grupė] „Skylė“; komp. R. Radzevičius; poetinio teksto aut. J. Vaičiūnaitė; scenarijaus aut. V. Vaičiūnaitė. [Vilnius]: Via Arts, p. 2014. – 1 garso diskas (66 min. , 26 sek.): stereo. APIE J. VAIČIŪNAITĘ Balsevičiūtė V. Juditos Vaičiūnaitės kūryba: monografija. Vilnius: Vilniaus ped. univ. l-kla, 2009. 243, [1] p. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 239-243. – (Mokslinės monografijos: MM serija). Bernotienė G. Apie žodžių sandūros tikslumą: J. Vaičiūnaitės lyrikos vertimai ir vertinimai: monografija. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2016. 256, [2] p.: iliustr. – (In brevi; 3). – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 251-257. Daujotytė-Pakerienė V. Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius / [knygoje panaudoti J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ vaizdai]. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009. XXVIII, 120 p.: iliustr., portr. Notrimaitė G. Atminties imperatyvai: Lietuvos istorijos mitologinimas J. Vaičiūnaitės ir S. Gedos poezijoje. Vilnius: Lietuvos lit. ir tautosakos inst., 2010. 263, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Bibliogr. išnašose – Pavardžių ­r-klė: p. 161-163. – (Ars critica: AC). Balsevičiūtė-Šlekienė V. Aesthetics of commonness in poetry of Judita Vaičiūnaitė. – Angl. // The phenomen of beauty and its horizons. [Vilnius], [2009], p. 4. Balsevičiūtė-Šlekienė V. Brangakmeniai Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. – Bibliogr.: 12 pavad. // Acta humanitarica universitatis Saulensis. Šiauliai. [2008], t. 6, p. 172-182. Balsevičiūtė-Šlekienė V. Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių noveliškumas. – Bibliogr. išnašose // Balsevičiūtė-Šlekienė V. Eilėraščio analizė: teorinės prielaidos, praktiniai patarimai. Vilnius, 2013, p. 91-103. Balsevičiūtė-Šlekienė V. Juditos Vaičiūnaitės poetinė geografija. – Bibliogr.: 12 pavad. // Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Vilnius, 2009, p. 61-77. Bernotienė G. Ideologinių perrašų savivalė ankstyvuose Juditos Vaičiūnaitės poezijos vertimuose. – Bibliogr. išnašose // Tarp estetikos ir politikos. Vilnius, 2015, p. 369-396, 502, 503. Bernotienė G. Ideologizuoti intymumą: ankstyvieji J. Vaičiūnaitės vertimai į rusų kalbą. – Bibliogr. išnašose // Colloquia. 2014, nr. 32, p. 97-116.

Bernotienė G. Juditos Vaičiūnaitės poezijos rinktinė anglų kalba: ar perteiktas tylus devynbalsis giedojimas. – Bibliogr. išnašose // Colloquia. 2012, nr. 28, p. 55-74. Daujotytė-Pakerienė V. Apie dvi rašytojas con amor: [apie J. Vaičiūnaitę ir N. Mi­liaus­ kaitę] // Poezijos pavasaris. Vilnius, 2010, p. 127-137. Daujotytė-Pakerienė V. Apie vieną pokalbį: [atsimenamas J. Vaičiūnaitės ir J. Apučio pokalbis apie kūrybą, patirtis] // DaujotytėPakerienė V. Patirties žodynas. Vilnius, 2010, p. 118-120. Daujotytė-Pakerienė V. Juditos Vaičiūnaitės empatinė vaizdinija: [Barbora Radvilaitė poetės kūryboje]. – Bibliogr. išnašose // Daujotytė-Pakerienė V. Arčiau Lietuvos. Vilnius, [2010], p. 185-195. Gimbutaitė Ž. Judita Vaičiūnaitė’s perceptions of Lithuanian folklore: tales and myths. – Angl. – Bibliogr. str. gale // Lituanus. Vol. 54, no. 2 (2008), p. 26-38. Ivanauskienė M. Literatų gatvė. [Vilnius], [2014], p. 276-277: iliustr. Judita Vaičiūnaitė: „Vertinu visišką asmenybės laisvę“: [pokalbis / kalbėjosi] J. Jakštas // Jakštas J. Dvasinių audrų minutės. [Vilnius], [2007], p. 237-244. Kaniavienė D. Antikos recepcija Juditos Vaičiūnaitės eilėraštyje „Šiaurės Atėnai“ // Šiaurės Atėnai. 2013, vas. 15, p. 9. Kmita R. Juditos Vaičiūnaitės lyrika: tarp atsiribojimo ir intymumo. – Bibliogr. išnašose // Kmita R. Ištrūkimas iš fabriko: modernėjanti liet. poezija XX a. 7–9 dešimtmečiais. Vilnius, 2009, p. 188-205. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2014, kn. 11, p. 226-231. Kryževičiūtė L. Juditos Vaičiūnaitės poezija vaikams // Lietuvių poezija vaikams: raidos tendencijos. Šiauliai, 2008, p. 81-87. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, [t.] 4: biogr., p. 674-675: portr. Lukauskaitė R. „Brangioji, aš sumitopoetinau Šaltąjį karą!“: lit. mokslas ir kritika // Šiaurės Atėnai. 2014, bal. 4, p. 9. Majevskis H. M. Judita Vaičiūnaitė: [apie poetės asmenybę ir kūrybą] / iš latvių k. vertė V. Braziūnas // Krantai. 2008, nr. 4, p. 20-21. Mitaitė D. Poezija, praskleidžianti atminties ūkanas // Vaičiūnaitė J. Po ūkanotu atminties dangumi. Vilnius, 2017, p. 6-19. Notrimaitė G. Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos Birutės. – Bibliogr.: 39 pavad. // Žmogus ir žodis. [2007], t. 9, nr. 2, p. 45-53. Palčinskaitė V. Judita: [atsiminimai] // Palčinskaitė V. Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą. Vilnius, 2015, p. 37- 43. Peleckis M. Išdidi nostalgija: [„Mabre viešbutis“] // Literatūra ir menas. 2010, spal. 15, p. 16. Speičytė B. Elegantiškas Vilniaus menas: [apie V. Daujotytės-Pakerienės kn. „Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2009, liep. 3, p. 4. Vaičiūnaitė Judita (1937–2001): [poetės biograma; su eilėmis, skirtomis Vilniui] //

Vilnius: miesto portretas. Vilnius, 2010, p. 19, 246, 346. Vaičiūnaitė U. Išaugusios viena iš kitos: [pokalbis su dailininke, poetės dukra]. – Iliustr. // Moteris. 2008, nr. 7, p. 44-49. Vepriai. Vilnius, 2010, p. 766, 933, 1161, 1200, 1267. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2013, [t.] 24, p. 508: portr. Zailskaitė D. Išauklėta Juditos Vaičiūnaitės demokratijos: [apie poetės dukrą Ulą]. – Iliustr. // Respublika. 2013, kovo 9, priedas „Julius / Brigita“, p. 4. *** Matonytė L. Planeta po spindinčiais debesimis: (107 eil.): skiriu poetei Juditai Vaičiūnaitei. Vilnius: L. Matonytė, 1998. 48 p. Abrahamsenas O. „Išvaikščiojus svetimo miesto gatves...“: [eil.] / iš norv. k. vertė A. Ločerytė-Dalė // Santara. 1995, nr. 22, p. 89. Baltakis A. Vilniaus vartuos: J. Vaičiūnaitei: [eil.] // Baltakis A. Pėsčias paukštis. Vilnius, 2013, p. 80. Bložė V. „Judita, sesute mano...“: [eil.] // Poezijos pavasaris’ 90. Vilnius, 1990, p. 123-124. Duobaitė D. Du paskyrimai: 1. Poetei Juditai Vaičiūnaitei; 2. Poetei Janinai Marcinkevičienei: [eil.] // Šeimininkė. 2004, liep. 21, p. 6. Gutauskas L. Judita Vaičiūnaitė: 1937–2001: [eil.] // Gutauskas L. In fine. Vilnius, 2004, p. 16-17. Jakštas J. Triptikas „Trys“: 1. Sapfo; 2. Emily Dickinson; 3. Judita Vaičiūnaitė: [eil.] // Jakštas J. Virš judančio vandens. Vilnius, [2011], p. 158-162. Jonuškaitė B. Juditai Vaičiūnaitei: [eil.] // Iš Vilniaus į Vilnių. Vilnius, 2008, p. 257. Marcinkevičiūtė T. J. Vaičiūnaitės allegro brillante prisiminus: [eil.] // Marcinkevičiūtė T. Dėkoju už alyvas. Kaunas, 2005, p. 23. Marčėnas A. sankaba: J. Vaičiūnaitei atminti: [eil.] // Marčėnas A. Ištrupėjusios erdvės. Vilnius, 2012, p. 126. Puišytė A. E. „Po amžinybės sniego gniūkštėm...“: [eil. J. Vaičiūnaitei] // Puišytė A. E. Įsiklausyti. Kaunas, 2004, p. 32. Rastauskas R. Grafaitė: J. Vaičiūnaitei: [eil.] // Rastauskas R. Vienišos vėliavos. Vilnius, 2014, p. 36. Swist W. Juditos Vaičiūnaitės sapnas: [eil.] / vert. K. Platelis // Literatūra ir menas. 2012, nr. 28(liep. 13), p. 4. Vaičiūnas P. Ak, žvaigžde, žvaigžduže!: (J. Vaičiūnaitei): [eil.] // Žiburėlis. 1944, nr. 9(geg. 15), p. 136. 13 Sukanka 120 me­ tų, kai gimė poetas, vertėjas JUOZAS STANIŠAUSKAS (1897–1978). Gimė Kuo daičių k., Šilalės vlsč. B a i­g ė v a l s č i au s dvi­k lasę mokyklą. 1919 m. įstojo į Lie-

tuvos kariuomenę kovoti su bolševikais ir bermontininkais, bet buvo paskirtas į kariuomenės štabo rikiuotės skyrių. Nuo 1934 m. dirbo kariuomenės štabo spaudos skyriuje korektoriumi, kalbos taisytoju, o kartais ir redaktoriumi, vertėju. Už parengtą pėstininkų ir artilerijos statutų dalį apie kautynes apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Baigė tarnystę 1940 m. administracijos kapitono laipsniu. Laisvu nuo tarnybos metu baigė Profesinės mokytojų sąjungos gimnaziją suaugusiesiems, Vytauto Didžiojo universitete, humanitarinių mokslų fakultete, išklausė lietuvių k. ir literatūros kursą, lankė Zigmo Žemaičio skaitomas aukštosios matematikos paskaitas, dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos veikloje. 1944 m. pradėjo dirbti LTSR valstybinėje leidykloje literatūriniu redaktoriumi. 1945 m. perėjo į naujai įsikūrusią Valstybinę pedagoginės literatūros leidyklą, kur buvo paskirtas vyresniuoju redaktoriumi, o nuo 1948 m. iki 1951 m. laikinai ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas, baigė kursus Maskvoje, už šaunų darbą dukart apdovanotas medaliu. Moksleiviams J. Stanišauskas iš rusų k. vertė fizikos, užsienio šalių geografijos vadovėlius, mokytojams – bendrosios chemijos ir praktikos vadovus, jie vėliau sulaukė daugybės leidimų. Vos išvengęs tremties, gavo palikti leidyklą, dirbo korektoriumi, vertėju, specia­liuoju redaktoriumi Kaune. 1957–1972 m. išėjo vienuolika iš rusų, lenkų, vokiečių kalbų J. Stanišausko verstų knygų (S. Žeromskio, J. Edigėjaus, I. A. Jefremovo ir kt. rašytojų kūryba, arabų pasakos), dar šiek tiek vertimų buvo išspausdinta kitomis pavardėmis. Į literatūrą, anot literatūros ir spaudos tyrinėtojo Leono Gudaičio, „J. Stanišauskas ne įžengė, bet įjojo“. 1919 m. Žalgirio slapyvardžiu „Kariškių žodyje“ paskelbtas jo eiliuotas kreipimasis skatino jaunuosius raitelius žygiams. Spaudoje paskelbė dvi egzotiškas poemėles: „Sfinksą“ („Sekmoje dienoje“) ir „Galgotą“, praplečiančią Naujojo Testamento vaizdinius. Rašė ir tagoriškas filosofines impresijas „Giesmės be žodžių“, kurių tik nedidelę dalį išspausdino. 1924 m. pradėjęs redaguoti katalikišką „Židinį“ V. Mykolaitis-Putinas pakvietė J. Stanišauską bendradarbiauti. Šiame žurnale jo kūryba buvo publikuojam jau tikrąja pavarde (iki tol pasirašinėjo slapyvardžiais Ilgesys; Ilgėsis; Mt.; J. Žlg.; žalgiris; Žalgiris J.; Žvainys; Žvainys(Ilgesys)). Poeto eilėmis susidomėjęs J. Keliuotis pasiūlė jo kūrybą publikuoti alm. „Granitas“ (1930). Šiame leidinyje buvo išspausdintas jo simbolistinių eilių ciklas „Skeveldros“. Šio ciklo fragmentų J. Aistis ir A. Vaičiulaitis pakartojo 1951 m. Čikagoje išleistoje „Lietuvių poezijos antologijoje“, o P. Naujokaitis įtraukė į 1976 m. išėjusį „Lietuvių literatūros istorijos“ III tomą. Paskutinįsyk šeši J. Stanišausko eilėraščiai 1936 m. pabaigoje ir 1937 m. pradžioje pasirodė „Naujojoje Romuvoje“. Po mirties išleistame rinkinyje „Poezija“ (1992) surinkti eilėraščiai, spausdinti 1­ –4-ojo dešimtmečio periodikoje.

43

Jie praplečia XX a. I pusės neoromantinės pakraipos poetų ieškojimų panoramą. Mirė 1978 m. vasario 1 d. Kaune. J. STANIŠAUSKO KŪRYBA Poezija. Vilnius: Vaga, 1992. 206, [1] p.: 8 iliustr. lap. *** Paukščių takas: iš neišėjusio eilėraščių rinkinio. – Faks., iliustr. // Nemunas. 1989, nr. 7, p. 45-47. APIE J. STANIŠAUSKĄ Genevičiūtė P. Iš užmaršties parėjęs // Kauno diena. 1992, gruod. 5, p. 5. Gudaitis L. Skambančio pilnaty. – Portr. // Nemunas. 1989, nr. 7, p. 42-44. Gudaitis L. Skambančios pilnatys // Stanišauskas J. Poezija. Vilnius, 1992, p. 5-19. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 254. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 467. Stanišauskas Juozas: [biogr.] / parengė E. Vidmantas // Šilalės kraštas. [T.] 7: Šilalės valsčius. Vilnius, 2006, p. 767. Vanagas V. Lietuvos rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 215-216. 18 Sukanka 110 m e ­tų , k a i g i m ė kalbininkas JUOZAS SENKUS (1907–1970). Žr.: Tarp knygų. 1997, nr. 5, p. 45-46; 2007, nr. 5, p. 48. PAPILDOMA LITERATŪRA APIE J. SENKŲ Juozas Senkus: bibliografija / [sudarė D. Mikulėnienė, R. Senkutė]. Vilnius: Lietuvių kalbos inst., 2007. 25, [3] p.: portr. Ardzijauskaitė D. Mokslininkai Senkai // Gimtinė. 2002, rugs. 1-30 (nr. 9), p. 2. Bėgimu pagerbtas kalbininko Juozo Senkaus atminimas: [Vilkaviškio r.] / R. Čėplos nuotr. // Santaka. 2012, spal. 18, p. 6. Juozas Senkus (1907–1970): [biogr.] // Kalbos ir literatūros keliu. Vilnius, 2008, p. 66. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, [t.] 4: biogr., p. 237. Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius, 2008, p. 484: portr. Mikulėnienė D. Juozas Senkus ir jo darbai. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Kalbos kultūra. 2007, [sąs.] 80, p. 195-198. Norkienė I., Saudargas P. Pagerbtas lietuvių kalbininkas: [MA b-koje]. – Nuotr. // Tarp knygų. 2007, nr. 10, p. 41; Mokslas ir gyvenimas. 2007, nr. 10, p. 40. Sabaliauskas A. Žymesnieji tyrinėtojai: Juozas Senkus. – Bibliogr. išnašose // Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, 1980–2010 m. Vilnius, 2012, p. 74.

44

Urniežiūtė R. „Šių metų liepos 18 d. sukanka 100...“ – Iliustr. // Gimtoji kalba. 2007, nr. 10, p. 31-32. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2012, [t.] 21, p. 448. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbotyros bol­še­vik­ mečiu keistenybės. Keli atsiminimų epizodai. – Portr., iliustr. // Acta linquistica Lithuanica. Vilnius, [2014], [t.] 71, p. 345-348. 26 Sukanka 130 metų, kai gimė prozininkas, poetas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas PRANAS NARVYDAS (1887–1976). Gimė Trumpaičių k., Žagarės vlsč., Šiaulių apskr. Linkaičių k. lankė „daraktorių“ mokyklą, vėliau mokėsi Žagarės dviklasėje mokykloje. Nuo 1902 m. savo apylinkėse rinko senienas, tautosaką ir siuntė J. Basanavičiui į Bulgariją. Jo užrašytų pasakų išspausdinta rink. „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1903–1905). 1905–1907 m. gyveno Sankt Peterburge. 1907 m. atvyko į JAV, apsigyveno Brukline. Niujorke dalyvavo socialistų, vėliau tautininkų demokratų veik­loje. Rašė „Vienybei lietuvininkų“. 1912 m. įstojo į Susivienijimą lietuvių Amerikoje ir Tėvynės mylėtojų draugiją. Buvo Šaulių, Vilniui vaduoti sąjungų narys, rėmėjas, Amerikos lietuvių tarybos bei Bendro Amerikos lietuvių fondo (BALF) veikėjas. Įsteigus Lietuvoje Šaulių sąjungą, rinko jai aukas ir 1924 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės garbės ženklu. Nuo 2008 m. dalyvavo artistų mėgėjų būrelių veikloje, dainavo M. Petrausko suorganizuotame chore. 1920–1922 m. dirbo Lietuvos misijoje. 1926 m. – vienas Amerikos lietuvių tautininkų klubo organizatorių. Po II pasaulinio karo pakvietė į JAV kelias dešimtis karo pabėgėlių šeimų. Bendradarbiavo „Dirvoje“, „Lietuvoje“, „Vienybėje“ ir kt. periodiniuose leidiniuose. Parašė atsiminimų knygą „Gimtinės takais“ (1968) ir tuo pačiu pavadinimu išleido eilių knygą (1970). Iš rusų k. išvertė Skitalco (S. G. Petrovo) apysaką „Miškas vis smarkiau degė...“ (1909), brošiūrą „Kaip Rusijos valstiečiai kovoja už savo žemę ir laisvę“ (1908). Mirė 1976 m. gegužės 24 d. Brukline, JAV. P. NARVYDO KŪRYBA Gimtinės takais: pasakojimai / parinko J. Valakas; [virš. J. Juodžio]. New York: Lietuvių tautinės s-gos I-sis sk., 1968. 243 p.: portr. – Turinys: Žvirblio akmuo; Trumpaičių sodžius; Elžbietėlė; Senovės vestuvės; Pabalių durpynas; Slėgutis; Miknaičių ežeras; Buzo auksas; Vilkolakio ežerėlis; Kalnelis; Seno ąžuolo paslaptis; Vaiduoklis; Kempinė; Caro mokykla; Apie Skaisgirio bažnytkaimį; Bivainių girių plėšikas Tadas; Daina iš tolo; Keli pinigėliai Lietuvai; Nesusipratimas; Vaikystė; Negęstančioji meilė;

Kristupas; Du broliai; Bėda. – Kn. taip pat: Gimtinės takais: [eil.], p. 3-4. Gimtinės takais: eilėraščiai. [Seaford, N. Y.: s. n.], 1970. 126 p.: portr. APIE P. NARVYDĄ Ginkus J. P. Prano Narvydo sukaktis: [70-mečio proga; su biogr.]. – Iliustr. // Margutis. Chicago, 1957, nr. 5, p. 9. Gruzdžiai. Vilnius, 2010, d. 2, p. 59. JAV lietuviai: biogr. žinynas. Vilnius, 2002, t. 2, p. 24. Kazakevičius V. Naminiu būdu: [„Gimtinės takais“] // Pergalė. 1970, nr. 7, p. 182-183. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1960, t. 20, p. 18. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, t. 1, įr. 2173, 2462, 4828, 5446. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 349. Lietuvos bibliografija. Ser. A, Knygos lietuvių kalba. Vilnius, 2006, t.. 3, 1905–1917, kn. 2, p. 120. Pranas Narvydas: [biogr.]. – Portr. // Narvydas P. Gimtinės takais. New York, 1968, p. 5-8. Seselskytė A. : [„Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos“] // Liaudies kūryba. Vilnius,1992, [t.] 3, p. 271-272. Su tauriu lietuviu Pranu Narvydu amžinai atsisveikinus: [in memoriam] / š. k. b. – ­Portr. // Karys. 1976, nr. 8, p. 323. Tamošiūnas V. JAV lietuvių įnašas į Lietuvos šaulių sąjungą. – Iliustr., portr. // Karys. 1976, nr. 7, p. 282. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 176. Parengė Loreta Pakalniškienė ATITAISYMAS Š. m. 4 nr. rubrikoje „MŪSŲ KALENDO­ RIUS“ neteisingai nurodytas mėnuo. Turi būti 2017 birželis. Birželio 16 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas, kompozitorius, buvęs ilgametis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno kultūros namų kaimo kapelos vadovas STANISLOVAS KRASINSKAS (1917–2000); Birželio 17 d. sukanka 90 metų, kai gimė poetas, mokytojas, kraštotyrininkas VLADAS SKREBIŠKIS (1927–2007); Birželio 20 d. sukanka 130 metų, kai gimė pedagogas, kraštotyrininkas, kalbininkas ANTANAS VIRELIŪNAS (1887–1925); Birželio 25 d. sukanka 110 metų, kai gimė poetė VIKTORIJA GENYTĖ-ŠMAIŽIENĖ (1907–1971); Birželio 26 d. sukanka 70 metų, kai gimė poetė, prozininkė, publicistė JUZEFA JANUŠIENĖ (g. 1937); Birželio 27 d. sukanka 85 metai, kai gimė dramaturgas, prozininkas KAZYS SAJA (g. 1932); Birželio 28 d. sukanka 110 metų, kai gimė pedagogas, prozininkas VACYS KAVALIŪNAS (1907–1994).

in this issue Antanas Šimkus. The Books of Our Humaneness

1

Viktorija Šeina. The Polyphonic Fugue of Mindaugas Kvietkauskas

18

What is the mission of libraries and cultural press? And what is the relation of these cultural domains with readers? The community of readers and writers of cultural press is small. “They have never been numerous. And will never be. Like there are never many of those who choose humaneness not sustained by power.” These are the thoughts of Antanas Šimkus, editor of a literature monthly, which he shares in the introductory article of this volume of Tarp knygų.

Viktorija Šeina from the Institute of Lithuanian Literature and Folklore introduces the second fiction book by Mindaugas Kvietkauskas, the collection of essays Uosto fuga (“The Fugue of the Port”). The author of the review considers it “one of the most significant books in the Lithuanian essay genre of recent years”, the text of which is supplemented with graphically expressive artistic design by the wellknown illustrator Sigutė Chlebinskaitė.

Kęstutis Urba. For Children and Lithuania

Kšištofas Tolkačevskis. Lelewel was a European

3

On the Day of the Restoration of the Press, the Language and the Book, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania organized an event for the announcement of the List of the Most Significant Books for Children and Teenagers that had been compiled for the first time in Lithuania. The books were selected by readers and 16 professionals from 500 nominated works. This List could be a true “jewel” for librarians working with children, teachers and educators.

Vincas Grigas. Classics or Robots: What are the Librarians Who are Going to Save the World? 5 Thoughts by the lecturer at the Institute of Librarianship and Communication Sciences at Vilnius University’s Faculty of Communication Dr. Vincas Grigas on how much truth is in the statement that librarians have reached their sunset period and that there is no longer any sense to speak about preparation of professional librarians. The article discusses the situation with educating professional librarians in Lithuania and perspectives of qualifications improvement of professionals working in libraries.

Irena Žilinskienė: “Experience Brings the Ability to Create”

9

The 2016 Award for the Best Library Executive and the prize of the Ministry of Culture has gone to the Director of the public Library of Šiauliai Municipality Irena Žilinskienė. We present an interview with the winner about the beginning of her professional career (Ms Žilinskienė has been working at the Library for 40 years as a staff member and almost 30 years, as its executive), her permanent aspiration to improve her qualifications, search for new forms of activity and her tremendous wish to create a user-friendly library together with other library professionals. (Interviewed by Jūratė Bičkauskienė)

20

Not long ago, Vilnius university organized a welcome ceremony for the Lithuanian publication in three volumes Dvejetas bibliografinių knygų (“A Couple of Bibliographic Books”) (Vol. 1, 2011, Vol. 2, 2015 and Vol. 3, 2016) by Joachim Lelewel (1786–1861). On this occasion, the lecturer at the Institute of Book Science and Document Research at Vilnius University’s Faculty of Communication Kšištofas Tolkačevskis presents his insight into the circumstances that shaped the world outlook of Lelewel as a scientist, his interests in history, book research and numismatics and his interdisciplinary mindset.

Jurga Bardauskienė. Letters and Manuscripts that Speak

23

The literary heritage of the writer Ieva Simonaitytė (1897–1978) is scattered across various institutions and personal collections. Jurga Bardauskienė from the Ieva Simonaitytė Public Library of Klaipėda County surveys Simonaitytė’s written heritage preserved at the Lib­ rary: manuscripts and letters, which allow to recreate bit by bit the colourful mosaic of personal traits of this chronicler of Lithuania Minor, as Simonaitytė is often referred to.

Jonas Nekrašius. Liudvikas Jakavičius, the Cultural Activist of Broad Calibre 29 The article is about the press activist of the 20th century, the leading private publisher of Lithuania (according to the print run of publications) Liudvikas Jakavičius (1871–1941), who was a proactive distributor of the banned Lithuanian press and creator of a Lithuanian book shop and printing house. The author discusses in detail recollections from the press ban period written by L. Jakavičius-Lietuvanis 80 years ago and brings to light circumstances of political, social and cultural life in the contemporary province of the Russian Empire.

12

Virginija Januševičienė. Ad astra Rewards Purport to Become a Tradition

The slogan of this year’s National Library Week #youarethelibrary encouraged to contribute to building one’s OWN library. Staff members of Lithuania’s public libraries carried out a mini survey with the purpose to find out what readers expect from libraries of their towns and cities. The editorial board of Tarp knygų attempted to classify the presented answers: what is there at libraries that visitors like and what are libraries deficient in? (Prepared by Asta Stirbytė)

The Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library of Panevėžys County has realized its old intention – to establish a prize awarded to staff members of the region’s libraries named after the novel by G. Petkevičaitė-Bitė Ad astra. There were three categories of nominees: the region’s public libraries, branches of public libraries and school libraries.

Interactive Survey

Laima Kutiščeva. Changes in the Collections of Municipal Public Libraries

Translated by Tomas Auškalnis

14

In this volume, we present the second part of the survey on the 2011– 2015 tendencies in the collection development of 20 municipal public libraries carried out by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The publication also presents the survey’s conclusions and recommendations.

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 5 (700) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 05 26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 12148 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 5 (700) 2017 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt