Tarp knygu 2016 12 by TarpKnygu

gruodis • 2016 – bibliotekų metai

šiame numeryje MŪSŲ METAI

Dalia Teišerskytė. Kultūra yra svarbiausias valstybės išskirtinumo būvis 2 Bibliotekų metų kalendorius 4 Bibliotekų metus užbaigė netradicinė konferencija. Parengė Žydrė Vėtienė 6 POKALBIS

Miguelis Figueroa: „Ateitis yra bendradarbiavimas“. Kalbino dr. Ineta Krauls-Ward

NAUJI LEIDINIAI

Danutė Sipavičiūtė. Valstybinės bibliografijos rodyklė – nauju formatu 12 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Darius Kučinskas. Prikelti iš užmaršties: lietuviška muzika pianolai 13 Dalia Udrienė. Pianolos ritinėlių dėžučių restauravimas 18 SUKAKTYS

Leokadija Kairelienė. Prasmingas tarnystės knygai kelias 20 PROJEKTAS

Daiva Vilkickienė. Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai 24 ĮDOMU ŽINOTI

Audronė Berezauskienė. Pirmoji lietuviška knyga šeimininkėms 28 KRONIKA

Pažangos projektas Lietuvos bibliotekas pakeitė neatpažįstamai 33 Eglė Baliutavičiūtė. Biblioteka parodoje „Mokykla 2016“ 34 BIBLIOTEKŲ METAI

MŪSŲ KALENDORIUS

Parengė Loreta Pakalniškienė. 2017 vasaris 37 2016 metų „Tarp knygų“ turinys

Rengia

Redakcijos kolegija

Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė

VirŠeliuose

Ineta Krauls-Ward Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

Pirmame: šviečiančios raidės („Lights & Letters“). Originali rankų darbo dekoracija Nacionalinėje bibliotekoje. Ketvirtame: bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Alek sandro privilegija, patvirtinanti Vitebsko bažnyčios fundaciją. Vilnius, 1503 08 17. Šis pergamentas turi ankstyviausią Lietuvoje išlikusį LDK didįjį antspaudą. Saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kiekviena sekundė, kiekvienas žingsnis, kiekvienas mostas – tai dar viena „kažko“ pabaiga, su kuria niekas nesibaigia... Justinas Marcinkevičius Mieli kolegos, į pabaigą artėja 2016-ieji – metai, kurie visai Lietuvos bibliotekų bendruomenei buvo išties ypatingi ir svarbūs. Tai, visų pirma, – Bibliotekų metai, kai pagaliau atvėrė duris atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir buvo sėkmingai užbaigtas visai valstybei svarbus projektas „Bibliotekos pažangai 2“. Norėčiau visiems Jums nuoširdžiai padėkoti už tuos darbus, kuriuos nuveikėme kartu. Tikiu, kad ateinančius metus pasitinkame ne tik atsinaujinę, bet ir stipresni. Artėjant gražiausioms metų šventėms linkiu Jums ir Jūsų šeimoms pačios giedriausios šventinės nuotaikos, pozityvių ir prasmingų ateinančių metų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

KULTŪRA YRA SVARBIAUSIAS VALSTYBĖS IŠSKIRTINUMO BŪVIS

Mūsų metai

Kiekvieną mano ryto kavos puodelį pasaldina iš LRT kanalo sklindantys žodžiai: „AŠ ESU BIB LIOTEKA, AŠ ESU PASAULIO IŠMINTIS...“ Tą trumpą reklamos minutę esu laiminga ir net imu didžiuotis, kad ganėtinai neblogai padirbėjau Lietuvos parlamente. Viskas prasidėjo nuo Vaikų kultūros metų, vėliau – Skaitymo metai, Skaitymo skatinimo penkme tis, Muziejų, Teatrų metai... Šie metai – Lietuvos Bibliotekų... Visi jie palydėti daugybės renginių, švenčių, įsipareigojimų ir net finansų padauginimo šioms išskirtinai svarbioms ir šviesioms visų mūsų

gyvenimo sritims, kurias galima įvardinti vienu žodžiu – kultūra. Džiugu, kad vis didesnė krašto žmonių dalis supranta, kad kultūra – kaip žmogaus ir visuo menės produktas, jos formos ir sistemos, kurių buvimas leidžia kurti, perteikti ir panaudoti materialines vertybes – yra svarbiausias valstybės išskirtinumo būvis, prioritetas, kuriam nėra ir negali būti lygių. Manau, kad valdžia turi sugebėti telkti žmones bendram tikslui ir įkvėpti jiems pasitikėjimą savi mi, atverti duris į geresnį bendrabūvį, į vadinamąją

šviesią ateitį, kurioje galėtume tarpti ir tirpti iš laimės it cukraus gabalėliai karštoje arbatoje. Taigi trys žodžiai: kultūra, teisingumas, viltis. Būtent jie turėtų vyrauti valstybės valdymo programoje, kuri privalo apimti viziją, misiją, tikslus ir jų įgyvendinimo būdus, priemones, laiką, materialiuosius išteklius ir – rezultatus. Nepaprastai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę aplan kyti labai daug didmiesčių, provincijos miestelių, kaimo bibliotekų... Tie kantrūs ŠVIESUOLIAI, kurie jose dirbo, dirba ir, tikiuosi, dirbs – vieni didžiausių valstybės darnos ir tikrosios valstybinės kultūros nešėjai, kalbos sergėtojai. Mūsų valstybės sargas (kalba) – paliegęs ir skurdus, bejausmis ir dažnai beprasmis. Kalba yra dvasinės raiškos, mąstymo galimybių atvaizdas. Gaila, kad skaitymas vis dažniau nueina į antrąjį planą, o mes visi darniai neriame į bedvasių geležėlių skleidžiamą „kultūrą“. Mano gyvenime knyga buvo ir yra vedlys, atrama, vienatvės draugas, džiaugsmo šaltinis, mąstymo ir noro žinoti bei mokėti, įvertinti, dovanotoja. Knyga išvedė mane iš visiškos sibirietiškos tamsos į mokslo troškimą, tiesesnį kelią, į tam tikrą sėkmę ir amžiną norą tobulėti bei dalintis. Giedrius Kuprevičius mano sudarytoje knygoje „Skai tanti Lietuva“ rašė: „Skaityti – tai visų pirma galvoti, mąs tyti. Skaitymas ugdo fantaziją, o ši – kūrybą. Gi pastaroji pakvies tave minčiai pokalbyje, žodžiui eilėraštyje, dainoje, potėpiui drobėje... Gal ir tu kada parašysi knygą, kurioje bus tavo mintys. Tikiu, jos taipogi ugdys fantaziją, o ši – naują kūrybą. Tad stebėk pasaulį ir rasi jame vietos savo išraiškoms. Žemė, kurioje gyvename, – svetinga visiems mąstantiems ir kuriantiems.“ Mano bičiulis europarlamentaras Petras Auštrevičius antrina: „Kiekvieną kartą paimdamas į rankas naują knygą

patiriu malonų pažinimo nerimą. Knygos atskleidė, koks įvairus, spalvingas ir individualiai suvokiamas pasaulis. Vien tik dėl šios priežasties visuomet sakau jaunimui: „Nenustumkite knygos į šalį, nepraraskite šio stebuklingo pojūčio“.“ O pačius prasmingiausius žodžius apie knygą ištarė poetas Justinas Marcinkevičius: „Niekas taip nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi, kaip knyga. Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom užgrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir mūsų pačių širdies labirintais? Keista, kad lig šiol mes dar nepastatėme paminklo jai...“ Knyga yra viena didžiausių absoliučios kultūros sudėti nių dalių. Ji padeda suprasti, kad kultūra – tai paprastumas, dvasingumas ir meilė, pagarba tam, kuris likimo ar istorijos valia atsidūrė ant žemesnio socialinio laiptelio. Knyga yra vedlys ir sargas, ir tas stebuklas, be kurio neatsiveria kito žmogaus tikėjimas, paslaugumas, tarnystė, be kurios nėra lygiaverčio bendravimo, vieno tikslo, vieno kelio ir vienos Tėvynės. P. S. 2017-ieji (mano teiktu ir Lietuvos Respublikos Seimo pritartu nutarimu) bus LIETUVIŲ KALBOS KUL TŪROS metai. Tai turėtų būti tęsinys visų mūsų darbų, skirtų kraštui vaduoti nuo lėkštumo, godumo ir vidutiny bių viršenybės, užstojančios spindinčią ir švytinčią tautos kultūrą, kuri yra skirta mums visiems. Dalia Teišerskytė Poetė, Bibliotekų metų iniciatorė

SVEIKINAME! Gruodžio 15 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui įteikta Kultūros ministerijos premija. Laureatas apdovanotas už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Bibliotekų metų Sausio 20 d. Vyriausybė patvirtino Bibliotekų metų minėjimo planą.

Vasario 25–28 d. bibliotekų veikla pristatyta 17-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje surengtos Bibliotekų metų atidarymo iškilmės.

Kovo 4 d. Lietuvos aklųjų biblioteka paminėjo 50 veiklos metų jubiliejų.

Kovo 15–balandžio 15 d. Lietuvos bibliotekose vykdyta akcija „Aš skaitau, nes...“

Balandžio 18 d. surengti pirmieji literatūriniai protmūšiai vaikams – iš viso šiais metais aplankytos 35 šalies bibliotekos, subūrusios per 800 vaikų.

Balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta Lietuvos bibliotekininkų draugijos metinė konferencija, skirta Pasaulinei knygos ir autorių teisių dienai paminėti. Joje paskelbti Metų bibliotekininko, jaunojo specialisto ir bibliotekos vadovo konkurso laureatai, pasveikinti geriausi LBD skyriai, įteikti „Išminties marių“ ir „Jonvabalio“ prizai, net 39 bibliotekininkai įvertinti padėkomis. Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota LEU bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. Balandžio 23–29 d. vyko 16-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiai „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“ (2046 renginiuose apsilankė per 50 tūkst. dalyvių). 4

Balandžio 24 d. Prezidentūroje vykusiame „Sekmadienyje su Šekspyru“ pagerbtos Lietuvos bibliotekos, organizavusios kūrybiškiausius renginius 400-osioms Viljamo Šekspyro mirties metinėms paminėti (Britų tarybos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyva „Šekspyras gyvas bibliotekose“).

kalendorius Balandžio 28–29 d. Birštone surengta tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų specialistų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“. Joje dalyvavo 26 pranešėjai ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Birželio 1– rugsėjo 8 d. Lietuvos viešosios bibliotekos suorganizavo daugiau nei 1300 skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ renginių.

Birželio 8– rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje eksponuota unikali paroda Libri de libris.

Rugsėjo 2 d. po aštuonerių metų rekonstrukcijos duris atvėrė atnaujinta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Spalio 24–25 d. Lietuvos aklųjų biblioteka suorganizavo tarptautinę konferenciją „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“.

Gruodžio 8 d. įvyko baigiamoji projekto „Bibliotekos pažangai 2“ konferencija.

Gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje pagerbti aktyviausi 2015 metų skaitytojai ir skaitomiausių knygų autoriai.

Rugpjūčio 26 d. surengtos įkurtuvės moderniai rekonstruotoje Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje.

Spalio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekos lankytojams pristatė jungtinę parodą „Iš buduaro į medžioklę“.

Gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Bibliotekų metų baigiamoji konferencija „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: skaitau– mokausi–kuriu“. 5

Mūsų metai

BIBLIOTEKŲ METUS UŽBAIGĖ NETRADICINĖ KONFERENCIJA

„

Dėkoju jums už tai, kad esate, kad mylite knygą ir kartu kiekvieną žmogų, kuris pas jus ateina. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Gruodžio 13 d. palydėti Bibliotekų metų į Lie tuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką rinkosi valstybinių institucijų ir bibliotekų atstovai bei jų socialiniai partneriai iš visos Lietuvos. Bai giamosios konferencijos „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: skaitau–mokausi–kuriu“ dalyvius sveikino Bibliotekų metų globėja Respublikos Pre zidentė Dalia Grybauskaitė: „Bibliotekos jau seniai tapo bendruomenių namais, kultūros židiniais, susitikimų, pagalbos ir atramos vieta. Todėl jūsų darbas yra neįkainojamas, nes iki šiol dirbate su žmonėmis, kuriems mėginate parodyti, kad knyga išlieka svarbi ir reikalinga mūsų gyvenime. Dėkoju jums už tai, kad esate, kad mylite knygą ir kartu kie kvieną žmogų, kuris pas jus ateina.“ Prezidentė taip pat įteikė padėkos raštus šiais metais itin aktyviems bibliotekų specialistams: Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkei, Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinei direktorei Irenai Krivienei, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadovei Editai Urbonavičienei ir Jonavos rajono sa vivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei. Susirinkusiuosius taip pat sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Padėkojęs bibliotekininkų bendruomenei už prasmingą darbą ir perdavęs linkėjimus nuo naujosios kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, R. Karbauskis užtikrino, kad kultūra jau tapo valstybės prioritetu ir ateityje bus siekiama, kad šiam sektoriui skiriamas finansavimas pasiektų Estijos lygį, t. y. 1,2 proc. BVP. Asociacijos „Bibliotheca Baltica“ sekretorius dr. Jürgenas Warm brunas savo sveikinimo kalboje akcentavo didžiulį informacijos sklaidos pokytį, jo įtaką bibliotekų veiklai ir patikino, kad Lietuva visada buvo stipri ir patikima asociacijos partnerė.

Apibendrinti Bibliotekų metai Džiaugdamasis sėkmingais Bibliotekų metais ir pakitusiu visuomenės požiūriu į bibliotekas, Lie tuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas atkreipė dėmesį, kad šie metai buvo išskirtiniai ir jo vadovaujamai institucijai, rugsėjo mėnesį atvėrusiai duris po aštuonerių metų rekonstrukcijos. Genera linis direktorius apžvelgė pagrindines Nacionalinės bibliotekos veiklos kryptis ir struktūrą, pristatė institucijos vertės kūrimo ir virsmo žemėlapius, su pažindino su naryste tarptautinėse organizacijose ir pagrindinėmis partnerystėmis, apibendrino projekto 7

SVEIKINAME! Aliną Jaskūnienę, Ireną Krivienę, Ingą Mitunevičiūtę, Editą Urbonavičienę, Skirmutę Gajauskaitę, apdovanotas Respublikos Prezidentės padėkos raštais. „Bibliotekos pažangai 2“ rezultatus. Per pastaruosius tris veiklos mėnesius bibliotekoje registravosi 3 tūkst. naujų vartotojų ir apsilankė beveik 60 tūkst. lanky tojų, kuriems pasiūlyta apie 100 renginių. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirminin kė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė apžvelgė pagrindinius Bibliotekų metų įvykius ir rezultatus. Daug dėmesio pirmininkė skyrė įvairioms bibliotekų akcijoms ir iniciatyvoms, jų prisistatymui Vilniaus knygų mugėje ir parodoje „Mokykla 2016“, Bibliotekų metų proga organi zuotoms konferencijoms ir kt. „Bibliotekų metai dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje turime stiprias, kūrybiškas, inovatyvias bibliotekas, kurios aktyviai dalyvauja kuriant atvirą ir demokratišką, informuotą piliečių visuomenę“, – sakė A. Jaskūnienė. Palydėti mūsų metų atvyko ir garbus svečias iš kaimyninės šalies. Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas susirinkusiesiems pristatė atstovaujamos bibliotekos veiklą ir naujas, į kokybę orientuotas paslaugas, pritaikytas atskirų vartotojų grupių poreikiams. Direktorius atkreipė dėmesį, kad svarbus veiksnys, diegiant tokias paslaugas – tinka mas personalo pasirengimas ir reikalingų kompeten cijų ugdymas. Be to, anot A. Vilko, bibliotekos veiklai taip pat svarbus tikslinis orientavimas: „Kurdami savo paslaugas ir kolekcijas vadovaujamės dviem principais: mokslas žmonėms (informacijos ištekliai visuomenei) ir mokslas mokslui (ekspertams skirta informacija)“.

Atviros bibliotekos – durys į ateitį Antrojoje konferencijos dalyje į bibliotekas pa žvelgta iš šalies – akademinės bendruomenės, verslo ir kūrybos sektorių atstovai išreiškė savo požiūrį, kaip bibliotekos, bendradarbiaudamos su įvairiais socialiniais partneriais, galėtų kurti vertę visuomenei ir valstybei. Pirmasis pranešėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos kate dros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis, kalbėjo apie biblioteką, kaip viešąją erdvę, sudarančią sąlygas 8

vadinamajam kontempliaciniam gyvenimui (lot. vita contemplativa). Susirinkusiesiems profesorius išaiškino sąvokų „atvirumas“ ir „viešumas“ skirtu mus ir pasidalijo įžvalgomis, kaip bibliotekos galėtų išnaudoti savo infrastruktūrą kurdamos viešumą ir prisidėti prie mąstančios visuomenės ugdymo. Anot pranešėjo, būtent „viešumo akcentavimas galėtų įtraukti daugiau žmonių“. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministe rijos politikos direktorius dr. Rolandas Kačinskas bibliotekose įžvelgė viešojo diskurso formavimo galimybių. Pranešėjas pabrėžė, kad šalies gyventojai bibliotekomis pasitiki, ir tai yra svarbus kapitalas, siekiant aktyviai dalyvauti bendruomenės gyveni me. „Iškraipomos informacijos ir dezinformacijos sąlygomis bibliotekos, kuriomis gyventojai pasitiki, galėtų padėti visuomenei susigaudyti situacijoje“, – tokią bibliotekų misiją įžvelgė Užsienio reikalų mi nisterijos atstovas ir pasiūlė bendradarbiauti plėto jant naujas bibliotekų funkcijas, pavyzdžiui, rengiant diskusijas aktuliais užsienio politikos klausimais. Apie kūrybingumą ir jo vietą ateities bibliotekose pranešimą skaitė Nacionalinės kūrybinių ir kultū rinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas Žilvinas Jančoras. Pranešėjas papasakojo, kaip kei čiantis pasauliui pakito kūrybingumo suvokimas, ir atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis dabartinės visuomenės yra kūrėjai. Ž. Jančoras įvardijo iššū kius, su kuriais susidūrė bibliotekos, visas gyveni mo sritis persmelkus kūrybai: kaip pozicionuoti save skaitmeniniame amžiuje, dalytis skaitmeniniu turiniu ir sukurti patogią erdvę bendrauti. „Jeigu bus maloni aplinka, skani kava ir geras internetas, jūs turėsite lankytojų“, – šmaikštaudamas užtikrino Ž. Jančoras ir pabrėžė, kad bibliotekoms labai svarbu surasti savo vietą kuriančiame mieste ir kūrybingoje visuomenėje. Tarptautinio bendradarbystės centro „Talent Garden Kaunas“ vadovas Artūras Bulota, remdama sis sėkmingu talentų telkimo pavyzdžiu, paaiškino bendradarbystės esmę ir teikiamą naudą. Anot pra nešėjo, „tai naujo tipo darbo erdvė, kuri yra skirta dirbantiems sau“. Labai svarbus veiksnys, išskiriantis bendradarbystės erdves iš kitų darbo vietų, yra tai, kad pavieniai kūrėjai, suvieniję jėgas, įgyvendina bendrus projektus. Pristatęs atstovaujamą organiza ciją, pranešėjas kvietė pasvarstyti, ar bibliotekos gali tapti vieta, savo bendradarbystės erdvėse suburiančia įvairius talentus. Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis di rektorius prof. dr. Renaldas Gudauskas apibendrino ir pakomentavo pranešėjų įžvalgas, pabrėždamas, kad bibliotekos turi stiprių perspektyvų, tačiau jų įgyvendinimas priklauso nuo kompetencijų, part nerysčių ir teisingo pasirinkimo, kuria linkme eiti. Parengė Žydrė Vėtienė

pokalbis

MIGUELIS FIGUEROA: „ATEITIS YRA BENDRADARBIAVIMAS“

„

Kad ir kokiame sektoriuje dirbtumėte, ateitis jūsų artimiausioje aplinkoje atkeliaus iš išorės, o ne iš vidaus. 2016-ieji – Bibliotekų metai – buvo turtingi originalių ir produktyvių projektų, įsimintini dėl bibliotekų gyvenimo įvykių, leidinių, apdovanojimų, džiugino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymu, vis stiprėjančiu bibliotekos, kaip ypatingos kultūros institucijos bendruomenėje, įvaizdžiu. Tačiau žmogiškajai prigimčiai įprasta net ir geriausiais laikais nekantriai žiūrėti į ateitį ir retoriškai klausti: „O kas gi mūsų laukia?“ Informacijos ir komunikacijos futurologinės teorijos moderniojoje visuomenėje cirkuliuoja jau daugelį dešimtmečių. Tradicinių knygų ir bibliotekų išnykimo prognozės, „bepopierės visuomenės“, pasaulinio saityno informacinio potencialo suabsoliutinimo ir kitos teorijos tapo paskutinių dviejų dešimt mečių bibliotekininkystės mokslo ir metodikos leitmotyvu. Bibliotekininkystės profesinėje bendruomenėje nuolat keliamas vienas ir tas pats bibliotekos ateities ir išlikimo klausimas. Tad mūsų leidinio redakcija, nenuklysdama nuo nusistovėjusios tvarkos, klausia to paties: „Kas vyks bibliotekų pasaulyje 2017

metais?“ Apie ateitį nusprendėme pasikalbėti su Bibliotekų ateities centro1 prie Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) vadovu Migueliu Figueroa. Būdamas dažnas svečias šalies bib liotekininkų susibūrimuose, konferencijose ir mokymuose, jis jau yra užsitarnavęs itin plačių pažiūrų, gilios įžvalgos ir įdomių profesinės bendruomenės diskusijų iniciatoriaus ir specialisto, numatančio artimiausias bibliotekos raidos kryptis, reputaciją. Prieš tai dirbęs ALA Kultūrinės įvairovės, raštingumo ir nuotolinių paslaugų biure2, M. Figueroa vadovauja Bibliotekų ateities centrui nuo oficialaus jo įkūrimo 2014 m. ir neatsitiktinai, pritaikydamas savo ankstesnę profesinę patirtį, propaguoja itin demokratišką ir tolerantišką požiūrį į bibliotekų ateitį. Paklaustas apie tai, kaip atrodo ateities biblioteka, atsako nemanantis, jog galima nurodyti konkretų scenarijų. Bibliotekos kaita ir vystymasis priklauso nuo jos aptarnaujamos bendruomenės. Dažniausiai galime pamatyti, jog biblioteka eina keliomis galimomis ateities kryptimis, kurios tiesiogiai sutampa su bendruomenės poreikiais.

Migueli, kaip identifikuojate save profesiniu požiūriu? Koks Jūsų išsilavinimas, ankstesnė profesinė patirtis? Ir svarbiausia – kaipgi tampama „vyriausiuoju JAV bibliotekų orakulu“? Aš esu bibliotekininkas, įgijau bibliotekininkystės ir informacijos mokslų magistro laipsnį Arizonos universitete. Vis dėlto dažnai sakau, kad nebuvau itin sėkmingas bibliotekininkas praktikas – didžioji dalis mano veiklos susijusi su šia sritimi, tačiau ne su tiesioginiu darbu bibliotekoje. Praeityje dirbau bibliotekininkystės leidinių leidykloje, taip pat kaip dėstytojas dalyvavau regioninėje bibliotekų programoje, užėmiau keletą skirtingų pareigų bibliotekų asociacijose. Manau, kad šie profesiniai vaidmenys padėjo suprasti, kas man sekasi geriausiai: įvertinti ir apibendrinti gerąją bibliotekų ir bibliotekininkystės specialistų darbo patirtį ir viešinti ją bendram mūsų profesijos labui. Kategoriškai atsiribočiau nuo skambaus „orakulo“ titulo. Manyčiau, kad iš pradžių aš tiesiog siekiau surinkti perspektyvius bibliotekų darbo pavyzdžius – tiek pavienių bibliotekų, tiek ir organizacijų, tokių kaip IFLA, OCLC3, ar mūsų partnerių, pavyzdžiui, Miestų ateities centro4 – apibendrinti juos ir pateikti mūsų asociacijos nariams. Ilgainiui užduotis išsiplėtė – iškilo poreikis analizuoti informacijos šaltinius ir susieti ryškėjančias bendrąsias šiuolaikines tendencijas su bibliotekinėmis vertybėmis. Pastarasis darbas, kartu su pradine gerosios bibliotekų praktikos analize, vykdomas nuolat bendradarbiaujant su ALA nariais, platesniu bibliotekų pasauliu ir sąjungininkais iš kitų sričių. Mano vaidmuo daugiausia apėmė informacijos apibendrinimą ir pateikimą platesniam skaitytojų ratui, o tai apskritai ir yra bibliotekinio darbo esmė.

„

Sumanios bibliotekos ir bibliotekininkystės profesionalai visada sugebėdavo kurti ir išlaikyti partnerystes.

Galutinį tašką formuojant Bibliotekų ateities centrą padėjo JAV muziejų, bibliotekininkystės ir informacijos instituto7 ir ALA vadovybės – matydamos AMA Muziejų ateities centro darbą, panašios veiklos galimybes įžvelgė ir bibliotekų pasaulyje. Nors šios kultūros institucijos labai panašios, esminiai skirtumai skatina atskirai koncentruotis į bibliotekų ir muziejų sritis. Centrui planuoti pradinį finansavimą ALA gavo iš Muziejų, bibliotekininkystės ir informacijos instituto. Ši dotacija padėjo pagrindą trims konkretiems uždaviniams, kuriuos mes iki šiol vykdome: atpažinti naujas tendencijas, kurios yra aktualios bibliotekoms ir jų aptarnaujamoms bendruomenėms; populiarinti futurologijos ir inovacijų metodiką, leidžiančią bibliotekininkams ir bibliotekininkystės specialistams numatyti ateitį; megzti ryšius su ekspertais ir inovacijų specialistais ir tokiu būdu padėti bibliotekoms susidoroti su kylančiomis problemomis. Tai ilgalaikis einamasis darbas, tačiau jau dabar matome labai teigiamų rezultatų. Kaip atrodo Bibliotekų ateities centro užkulisiai? Ar galėtumėte aprašyti įprastą darbo savaitę Jūsų centre?

Kaip pavyko įgyvendinti Bibliotekų ateities centro idėją? Ar tai ilgametis ALA kurtas projektas? Kaip apibūdintumėte savo misiją, siekinius ir tikslinę darbo auditoriją?

Mūsų darbas sukoncentruotas į tiriamąją veiklą ir skaitymą. Paprastai savaitę pradedu nuo itin ilgo lektūros sąrašo, ieškodamas naujų krypčių ir pokyčių. Šią informaciją renku kassavaitiniam elektroniniam naujienlaiškiui „Vėlesniam skaitymui“8. Naujienlaiškio paskirtis – sutaupyti bibliotekininkystės specialistų laiko ir jiems pateikti pasaulyje vykstančių pokyčių, turėsiančių įtakos bibliotekoms, apžvalgą.

Bibliotekų ateities centras sumodeliuotas remiantis itin sėkminga programa, kurią sukūrė Amerikos muziejų aljansas (AMA)5. Organizacijos Muziejų ateities centras6 buvo įsteigtas 2008 m. ir iki šiol atlieka puikų darbą. AMA ir Muziejų ateities centras mus labai palaikė ir konsultavo pirmaisiais mūsų veiklos metais.

Raidos krypčių nustatymo ir informacijos analizės rezultatai, pateikiami „Vėlesniam skaitymui“, galiausiai nusėda į bendresnę tendencijų identifikavimo analizę. Centro svetainėje turime sukūrę nuolat pildomą tendencijų bazę9. Kiekviena kryptis apima informaciją, kaip tendencija vystosi (paprastai šie duomenys paimami iš tendencijų

apžvalgos), ir po to aptariama, kodėl tai aktualu bibliotekoms (ši medžiaga gaunama iš pokalbių su ALA nariais ir bibliotekininkystės specialistais). Galiausiai daug laiko praleidžiame bendraudami su bibliotekininkais ir specialistais įvairiuose susitikimuose ir renginiuose, kuriuose aptariame naująsias tendencijas ir kartu su kolegomis praktikais svarstome, kaip šie reiškiniai paveiks mūsų profesines vertybes. Visas šis darbas yra pagrįstas bendradarbiavimu, neapsiribojantis vien tik centre dirbančiu personalu. Vienos produktyviausių galimybių bibliotekoms – kolektyvinio poveikio iniciatyvos: naujos partnerystės, neįprastos bendradarbiavimo formos, darbo krūvio dalijimasis siekiant tų pačių tikslų ir t. t. Ar galėtumėte teigti, jog bibliotekos lengvai kuria ir plėtoja partnerystes? Ar privataus ir viešojo sektoriaus atstovai mato mus kaip patrauklius ir lygiaverčius partnerius? Vienas kelionėse sutiktų žmonių atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas yra ateitis. Iš tiesų pradėjau tikėti, jog būtent taip ji realizuojama. Vis dažniau, kad ir kokiame sektoriuje dirbtumėte, ateitis jūsų artimiausioje aplinkoje atkeliaus iš išorės, o ne iš vidaus. Stebėdami tendencijas, esame skatinami ieškoti platesniame kontekste ir sąmoningai žvelgti į kitus sektorius: visuomenės, technologijų, švietimo, aplinkos, politikos ir valdžios, ekonomikos ir demografijos. Kai išskiriame tam tikras ateities kryptis ir susiejame jas su savo profesinėmis vertybėmis, tampa lengviau surasti potencialių partnerių ir paaiškinti jiems, kaip yra persipynę jų ir bibliotekų interesai. Sumanios bibliotekos ir bibliotekininkystės profesionalai visada sugebėdavo kurti ir išlaikyti partnerystes. Viliamės, kad, propaguodami tokį į perspektyvą orientuotą mąstymą, padedame bibliotekų specialistams užmegzti ryšius su naujais partneriais ir kartu susitelkti sprendžiant kylančias problemas. Dar nesu sutikęs potencialaus partnerio, kurio nedomintų bendradarbiavimas su bibliotekomis, nes jomis pasitikima, jos vertinamos ir gerbiamos už darbą bendruomenėse. Naujas iššūkis bibliotekoms yra aiškiai parodyti, kad mūsų ir galimų partnerių interesai iš esmės sutampa, įtikinti, kad esame daugiau nei vien tik knygos, o pokyčiai ir tendencijos, dominančios mūsų partnerius, taip pat yra svarbios mūsų darbui ir vertybėms.

Kokias įvardytumėte labiausiai neraminančias tendencijas politikos ir valdžioje sferoje? Ar labai klystume tikėdamiesi, jog 2017 m. po „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalės pasaulis radikaliai pakryps dešinėn ir stiprėjantis ekstremizmas sukels tam tikrą sumaištį bibliotekose?10 Ar galėtumėte nurodyti pavojingiausias politines tendencijas, apie kurias turėtų žinoti bibliotekininkai? Šie klausimai užduoti pačiu laiku – bibliotekininkystės lyderiai šiuo metu kaip tik imasi juos spręsti. Turime stebėti politinės aplinkos sroves ir pokyčius, turėdami galvoje savo profesines vertybes, ypač tokius idealus kaip kultūrinė įvairovė, laisva prieiga, privatumas, intelektinė laisvė ir pilietinis diskursas. Jei politinis klimatas taps nepalankus mūsų deklaruojamoms vertybėms, veikiausiai turėsime būti pasirengę aktyviems veiksmas, nukreiptiems prieš šiuos neigiamus pokyčius. Jau matome, kad nemažai bibliotekų parengė ne vieną viešą kreipimąsi, investavo į specialių programų įgyvendinimą ir partnerysčių sudarymą, kad būtų paremtos pirmiau minėtos vertybės besikeičiančioje politinėje aplinkoje. Dėkojame už pokalbį Kalbino dr. Ineta Krauls-Ward _ 1 Center for the Future of Libraries. 2 Office for Diversity, Literacy, and Outreach Services. 3 Online Computer Library Center [interaktyvus]. OCLC: USA/ Canada, 2016 [žiūrėta 2016 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą: https://www.oclc.org/about.en.html. 4 Center for an Urban Future. 5 American Alliance of Museums [interaktyvus]. AAM: USA [žiūrėta 2016 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą: http:// www.aam-us.org. 6 Center for the Future of Museums [interaktyvus]. AAM: USA [žiūrėta 2016 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą: http:// www.aam-us.org/resources/center-for-the-future-of-museums. 7 Institute of Museum and Library Services [interaktyvus]. IMLS: Washington, D.C. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą: https://www.imls.gov. 8 “Read for Later”. ALA: Center for the Future of Libraries [inter aktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.ala.org/transforminglibraries/future/engage. 9 Trends. ALA: Center for the Future of Libraries [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 15 d.] Prieiga per internetą e: http:// www.ala.org/transforminglibraries/future/trends. 10 Jau po mūsų pokalbio su M. Figueroa, JAV spaudoje aprašytas radikalus chuliganiškas išpuolis Kanzaso miesto viešojoje bib liotekoje, kurioje nežinomi asmenys išniekino sienas nacistiniais simboliais, neapykantos moterims frazėmis ir naujai išrinkto prezidento D. Trumpo vardo paminėjimais (redakcijos pastaba). Campbell, Matt. Vandal defaces Kansas City Public Library with swastikas, hateful graffiti. The Kanzas City Star, 2016 m. gruodžio 13 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą: http://www.kansascity.com/news/local/crime/ article120605898.html.

nauji leidiniai

VALSTYBINĖS BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ – NAUJu formatu 2016 m. gruodžio pradžioje pasirodė elektroniniu formatu išleista valstybinės bibliografijos rodyklė „Bibliografijos žinios. Garso ir vaizdo įrašai, elek troniniai ištekliai, 2015“1, parengta Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus. Tai pirmoji elektroniniu būdu išleista „Bibliografijos žinių“ rodyklė. Ji pateikta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainės poskyryje „Valstybinės ir naciona linės bibliografijos leidiniai“ (skiltyje „Atradimai“). Elektroniniu formatu išleista rodyklė pratęsia 2008–2015 m. Lietuvos nacionalinės bibliotekos leistą to paties pavadinimo rodyklę, kurioje skelbiami Lietuvoje išleisti garso įrašai (garsinės knygos, muzi kos ir kiti garso įrašai), elektroniniai ištekliai fizinėse laikmenose ir vaizdo įrašai, Nacionalinės bibliotekos gauti privalomojo egzemplioriaus pagrindu, išskyrus garsines knygas akliesiems, kurių privalomasis eg zempliorius saugomas Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Valstybinės bibliografijos rodyklę sudaro 425 įrašai, atrinkti iš Nacionalinio bibliografinių duo menų banko (NBDB), išdėstyti pagal dokumentų tipus, skyrių viduje – abėcėlės tvarka. Bibliografiniai įrašai parengti pagal tarptautinio standartinio biblio grafinio aprašo jungtinę laidą „ISBD: tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas“ (Vilnius, 2013). Interaktyviame PDF formato dokumente po kie kvienu bibliografiniu įrašu pateikiama „Nuoroda į NBDB“, kurią aktyvinus galima pasiekti išsamų doku mento įrašą Nacionaliniame bibliografinių duomenų banke, taip pat, naudojantis pagalbinių rodyklių (as menvardžių, antraščių, leidėjų registracijos numerių, leidėjų ir tarptautinių standartinių knygos numerių (ISBN) bei tarptautinių standartinių serialinio lei dinio numerių (ISSN)) sąsajomis su bibliografiniais įrašais, galima atlikti paiešką pačiame dokumente.

Danutė Sipavičiūtė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vadovė _ * Bibliografijos žinios. Garso ir vaizdo įrašai, elektroniniai ištek liai [Elektroninis išteklius] : Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklė. – 2015- . – Vilnius, 2016- . – ISSN 2538-662X Kasmetinis

Bibliotekų turtai

PRIKELTI IŠ UŽMARŠTIES: LIETUVIŠKA MUZIKA PIANOLAI Prof. dr. Darius Kučinskas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas

Praeitą vasarą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo solidžią unikalių lietuviškos muzikos įrašų kolekciją – perforuoto popieriaus ritinėlius pianolai. Tai vienas įdomiausių lietuvių muzikos istorijos puslapių, dar mažai žinomas ir tyrinėtas. Apie šiuos garso įrašus, o tiksliau apie perforuoto popieriaus ritinėlius su lietuviška muzika, mūsų žinynuose, enciklopedijose, vadovėliuose nerasite jokio aprašymo. Lietuviški ritinėliai pianolai atrasti tik 2006 m., o pirmas straipsnis apie juos paskelbtas ir pirmoji kompaktinė plokš telė išleista 2010 m. Visi lietuviški ritinėliai buvo išleisti XX a. pirmoje pusėje (apie 1916–1932 m.) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie žymiai praplečia ir papildo jau žinomą ir intensyviai tiriamą senąją lietuvišką diskografiją, taip pat ir sukauptą Nacionalinėje bibliotekoje. Atrasti ritinėliai pianolai rodo, kad lietuvių tautinė saviraiška, nepaisant to meto JAV vyriausybės pastangų sulydyti visus nacionalinius skirtumus „tautų katile“, buvo atsparesnė, intensyvesnė, įvairesnė ir net išradingesnė. Lituanistiniuose archyvuose JAV aptikti ritinėliai buvo sudėti į dėžes ir nustumti į pakampį, taip beveik šimtmetį ir nejudinti. Dėl to jie yra ypač įdomūs ir vertingi – tarsi užkonservavę XX a. pradžios JAV lietuvių bendruomenės garsinį pasaulį, atskleidžia, ką klausė ir kuo gyveno mūsų tautiečiai toli nuo tėvynės. Nacionalinės bibliotekos įsigyta kolekcija buvo sukaupta per paskutinį dešimtmetį, pasitel kiant net šiuolaikines komunikavimo priemones – interne

tą ir virtualius aukcionus. Ji unikali ir vertinga tuo, kad kai kurie egzemplioriai yra vienetiniai, niekur daugiau pasaulyje nerandami. Ja remiantis galima plėsti ir gilinti lietuviškos diskografijos tyrimus.

Šiek tiek istorijos Šiandien yra žinoma, kad lietuviškų ritinėlių buvo išleista apie 350. Kai kuriuose įgrota po du kūrinius, tad jų priskaičiuojama beveik 400. Visi ritinėliai su lietuviška muzika išleisti ir platinti JAV per 15 metų laikotarpį. Pradėti leisti Pirmojo pasaulinio karo metais, lietuviški ritinėliai nustoti gaminti 1930 m. prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei. Ji kardi naliai paveikė tiek šį mechaninį garso fiksavimo būdą, tiek visą muzikos industrijos sritį. Pasibaigus ekonominiam sąstingiui, JAV pradėjo dominuoti jau kiti muzikos įrašymo ir sklaidos būdai – plokštelės, magnetofono įrašai, radijas. Taigi, kalbėdami apie muziką pianolai, pirmiausia turime omenyje XX a. pradžios technologinį progresą, kuriuo išmaniai pa sinaudojo JAV gyvenę lietuviai muzikai. Lietuvoje apie šiuos ritinėlius mažai kas žinojo. Jiems perklausyti reikėjo specialaus instrumento – pianolos. Ir nors pianolomis prieškariu buvo prekiauta Kaune (Jono Karvelio prekybos namai, veikę Laisvės alėjoje, instrumentus atsiveždavo iš Vokietijos), jos buvo brangesnės ir sunkesnės už pianinus, todėl pirktos daug rečiau. Šiandien Kaune pavyko atrasti tik vieną, jau nebeveikiančią, pianolą, prieškariu įsigytą iš 13

Jono Karvelio prekybos namų. O lietuviškų ritinėlių Lietuvoje apskritai nebuvo. Vienintelis ritinėlis su įgrotu Lietuvos himnu ilgą laiką gulėjo nejudinamas Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje. 2006 m. mokslinės komandiruotės į JAV litua nistinius archyvus metu aptikti pianolos ritinėliai su lietuviškos muzikos įrašais taip pat ne iš karto pateko ant mokslininkų darbo stalo. Reikėjo daugiau laiko pasidomėti šiais unikaliais artefaktais, suvokti to meto JAV muzikos pramonės specifiką ir mastus, bent preliminariai įvertinti atrastus lietuviškus įrašus. Muzikos instrumentų prekyba JAV praeito šimt mečio pradžioje išgyveno didelį pakilimą. Pianinų ir pianolų buvo gaminama šimtais tūkstančių. Jų parda vimas kasmet mušė vis naujus rekordus ir nusileido tik... automobilių pardavimo mastams. Jungtinėse Valstijose pagamintais instrumentais prekiauta ne tik Amerikos žemyne, jie gabenti ir į Europą, Aziją, net Australiją. Ritinėlių tiražai siekė milijonus ir dešimtis milijonų. Amerika tapo pasaulinės pianolų gamybos ir prekybos lydere. Tačiau ritinėliuose be išimties buvo įgrota tik europinė „klasika“ – tuo metu popu liarūs lengvesnio turinio Johanno Strausso, Felixo Mendelssohno, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno kūriniai ir nesuskaičiuojama gausybė meilės dainų. JAV tautinių bendrijų muzika leidėjai susidomėjo tik apie 1920 m., kai buvo suprasta, jog čia dar yra neišnaudota prekybos erdvė. Kita vertus, ir tautinių bendrijų muzikai ieškojo kelių į žinomų firmų įrašų studijas, vėlgi pirmiausia siekdami komercinių tikslų. Tad abipusis interesų suartėjimas šiandien leidžia mums kalbėti apie turtingą, bet mokslininkų dėmesio vis dar laukiančią įvairių tautinių JAV ben drijų muzikos įrašų kolekciją pianolai. Lietuviai buvo vieni iš nedaugelio JAV tautinių bendrijų, sugebėjusių palikti matomą pėdsaką piano los įrašų istorijoje. Naujus lietuviškus įrašus pianoloms sistemingai reklamavo pačios leidybos firmos. Turint omenyje, kad apskritai reklamuota tik kelių tautinių bendruomenių muzika (dažniausia čekų, lenkų, žydų, italų, vokiečių), galima teigti, kad tai buvo ir pripaži nimas, ir komercinė sėkmė.

Nusipelnę muzikai Leidžiant lietuvišką muziką pianolai daugiausia nusipelnė keletas muzikų. Tai su pirmaisiais lietuviais į JAV atvykęs vargonininkas Jonas Žemaitis, kompozi torius Vincas Nickus, vargonininkas ir kompozitorius Antanas Pocius, taip pat Amerikoje viešėjęs kompo zitorius ir dainininkas Mikas Petrauskas, chorvedys ir kompozitorius Stasys Šimkus, kiek vėliau atvykęs ir visam laikui pasilikęs muzikas, aktorius, visuome nininkas Antanas Vanagaitis. Išsamiau aptarsime Lietuvoje mažiau žinomus kompozitorius J. Žemaitį,

V. Nickų, A. Vanagaitį ir lei dėją A. Antpusaitį. Vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir muzikos leidėjas Jonas Žemaitis gimė Lietuvoje 1868 m. Tikslesnė jo gimimo vieta nėra žinoma. 1893 m. atvykęs į JAV, trumpai apsistojo Sagine (Mičigano valstija), o nuo 1894 m. per sikėlė į Šenandoa, kur gyveno iki mirties (1932 m. rugpjūčio 26 d.) ir visą laiką vargonavo lietuvių Šv. Jurgio parapijos bažnyčioje. Specialių muzikos mokslų nebuvo baigęs, tačiau su vargonininko pareigomis Jonas Žemaitis. LTSC Žilevičiaus-Kreivėno lietuvių muzikos archyvo nuotrauka nesunkiai susitvarkė, o jo as meninės savybės (kuklumas, taktas, mandagumas) padėjo jam suburti lietuvių jaunimą į didelį chorą, su kuriuo rengė koncertus, statė muzikinius spektaklius, su kitais lietuvių apylinkės chorais dalyvavo Lietuvių dienose. Būdamas aktyvus visuomenininkas, 1911 m. Baltimorėje (Merilando valstija) kartu su Ksaveru Strumskiu, Jonu Čižausku ir dar keletu aktyvesnių lietuviškų parapijų vargonininkų įsteigė Amerikos lietuvių Romos katalikų vargonininkų sąjungą, buvo nuolatinis jos rėmėjas, kurį laiką net valdybos pirmininkas. J. Žemaitis išgarsėjo savo dainomis. Kai kurios jų net virto liaudies dainomis, pavyzdžiui, „Vilniaus kalneliai“, „Pas darželį trys mergelės“, „Gana, broliai, mums miegoti“. Kurti dainas paskatino lietuviško repertuaro trūkumas. Dainų melodijas J. Žemaitis neretai „pasiskolindavo“ iš liaudies, bet sukurdavo ir savų, kurios vėlgi būdavo labai artimos liaudies dai noms. Dainų akompanimentas (ten, kur pridėdavo) buvo paprastas, sutvarkytas taip, kad galima būtų skambinti ir kaip savarankišką kūrinį, nedainuojant. Nors muzikiniu požiūriu J. Žemaičio kūryba stokojo profesionalesnio melodijos ir pritarimo išbaigtumo, turinio prasme ji guodė ir užpildė begalinio tėvynės ilgesio kupinas į JAV atvykusių ir dažniausiai anglia kasiais dirbusių lietuvių širdis. 1919–1926 m. J. Žemaitis savo lėšomis išleido 18 natų leidinių su savo dainomis (solo ir duetams). Tai dažniausiai būdavo perlenktas dvigubas lapas, kuria me tilpdavo vienas kūrinys. Puošniausiai atrodė šių leidinių viršeliai, iki šiol stebinantys profesionaliu ir menišku piešiniu. Iš viso J. Žemaitis publikavo apie 50 kūrinėlių. Pirmieji natų leidiniai buvo greitai išplatinti, tad kompozitorius, vienintelis iš JAV lietuvių, išleido antrąją jų laidą. Nemažai savo dainų J. Žemaitis taip pat išleido

įgrotų į ritinėlius pianolai. Jis buvo pirmasis, ėmęsis šios veiklos, ir, atrodo, vienintelis nuolat tuo be sirūpinęs – mirus J. Žemaičiui daugiau lietuviškų ritinėlių nebuvo išleista. J. Žemaičio dainos, iki tol buvusios populiarios daugiausia Šenandoa mieste ir jo apylinkėse, išleidus ritinėliais pianoloms, pradėtos dainuoti daugelyje lietuvių kolonijų visose valstijose. Kaip pažymi Juozas Žilevičius, „tų rolelių“ J. Žemaitis išplatino dešimtis tūkstančių. Bet muziko sutartyse su ritinėlius gaminusia firma „QRS“ tiražai nėra nurody ti, tad lieka neaišku, kiek jų iš tiesų buvo prigaminta ir išplatinta. Vis dėlto didesnio pelno iš šios veiklos, matyt, negauta, nes sutartyse nurodoma, kad už kiekvieną ritinėlį autoriui bus išmokėti tik 2 centai, dar papildomai pridėti 2 centai žodžių autoriui. Šis ekonominis veiksnys neabejotinai paskatino J. Žemaitį kurti eiles – dauguma dainų sukurta pagal jo paties eiles. Tiesa, prie kai kurių dainų nurodyta, kad žodžiai yra Ašaros ir Džiaugsmo, Meilės, Meilės Tarnaitės. Bet nesunku nuspėti, jog tai paties J. Žemaičio posmai. Dalis išlikusio firmos „QRS“ archyvo, kurį šiuo metu saugo Bobas Berkmanas (Bafalas, Konektikuto valstija), leidžia patikslinti, kada buvo išleisti kai ku rie J. Žemaičio kūriniai pianolai. Gretinant sutarčių sudarymo ir ritinėlių gamybos žurnalo datas, matyti, kad leidybos procesas buvo intensyvus ir labai opera tyvus – užtrukdavo ne ilgiau nei 10 dienų, o kartais gamyba prasidėdavo vos ne kitą dieną pasirašius sutartį. Tai neabejotinai džiugino ir skatino autorius siūlyti vis naujų kūrinių. Šiandien žinomi 57 ritinėliai su J. Žemaičio kom pozicijomis. Kai kuriuose jų įgrota po du kūrinius, kiti – dar kartą perleisti kitų firmų. Matyt, pirmiausia savo kūrinius pianoloms J. Žemaitis išleido firmoje „US Word Roll“, vėliau – „Connorized Song Words“ ir galiausiai perleido firmoje „QRS“, kuri, vykstant ne gailestingai konkurencinei kovai, supirko ankstesnes firmas. Taigi bendras pianoloms įgrotų J. Žemaičio kūrinių skaičius yra mažesnis ir siekia beveik keturias dešimtis (37 kūriniai). Dauguma J. Žemaičio kūrinėlių pianoloms įgrota mechaniškai perforuojant popieriaus juostą – nata po natos, akordas po akordo. Sugretinus jo išleistas natas su tokiais įrašais, didesnių skirtumų nematyti. Tik viena kita kompozicija papildomai pagražinta ornamentais, pasažais, tremolo. Tokius nedidelius pa keitimus tradiciškai siūlydavo įrašų firmose dirbantys aranžuotojai, siekiantys adaptuoti muzikos kūrinius taip, kad labiau atsiskleistų šio instrumento galimybės. Tokių nedidelių pakeitimų autoriai savo įnašo per daug nevertino ir ilgainiui liko istorijos užmarštyje (nors etiketėje firma vis dėlto pažymėdavo, kad kū rinys aranžuotas). Kita vertus, jei aranžuotė labiau nutoldavo nuo pradinio teksto ar tapdavo beveik nauja

kompozicija, aranžuotojas būdavo įrašomas ir etiketėje, ir kataloguose. Tik ant vieno J. Žemaičio muzikos ritinėlio – „Connorized Song Words“ firmos išleistos dainos „Ak, liki sveika“ (4153) – nurody tas aranžuotojas – iš Odesos kilęs Sam A. Perry (Samuelis Perlšteinas). Kitų J. Žemaičio kūrinių aranžuotes pianolai ir dainų pritarimus fortepi jonui, pasak J. Žilevičiaus, Vincas Nickus parengė jo dukra pianistė. Kitas asmuo, palikęs žymų pėdsaką lietuviškų įrašų pia nolai istorijoje, buvo lietuvių vargonininkas, chorvedys, komp ozitorius, pučiamųjų orkestrų dirigentas, muzikos leidėjas Vincas Nickus. Gimė 1886 m. birželio 24 d. Pin ciškių kaime (Marijampolės apskr.), spaudos draudimo metais lankė rusišką pradžios mokyklą, bet namuose moti nos buvo išmokytas skaityti lietuviškai. Vos sulaukęs 14 m. (1900 m.) kartu su vyresniuoju broliu išvyko į JAV. Milvokyje, Viskonsino valstijoje, studijavo muzikos kolegijoje, bet greitai persikėlė į Čikagą ir įstojo į vieną seniausių JAV prestižinę Amerikos konservatoriją. Čia 1918 m. baigė muzikos teorijos-kompozicijos skyrių (bakalauro laipsniu) ir tapo vienu iš nedaugelio lietuvių muzikų, įgijusių profesionalų išsilavinimą. Čikagoje 1914 m. A. Pociui įkūrus L. van Beethoveno konservatoriją, dar būdamas studentas, V. Nickus buvo pakviestas dėstyti harmoniją. Tais pačiais metais jis prisidėjo prie neseniai įsteigtos Amerikos lietuvių Romos katalikų vargonininkų są jungos, ėmė aktyviai reikštis kaip muzikinio gyvenimo organizatorius – būrė orkestrus (benus), kūrė jiems muziką, dalyvaudavo ALRK federacijos organizuo jamuose renginiuose. Įdomu tai, kad V. Nickus kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą ir supažindino tėvynainius su savo kūryba, Kauno radiofone diriguodamas paties sukurtas simfonines poemas. Mirė būdamas kūrybinės brandos viršūnėje 1938 m. spalio 29 d. Amsterdame, Niujorko valstijoje, sulaukęs 52 m. V. Nickaus įnašas į lietuvių profesionaliosios muzi kos formavimąsi, ypač į lietuvybės palaikymą ir sklai dą JAV, yra neabejotinas, nors, deja, dar ne iki galo suvoktas ir įvertintas. Jo kūrybinis palikimas gausus ir įvairus. Tai keturios simfoninės poemos („Didžiojo

Antanas Vanagaitis

kunigaikščio medžioklė“, „Gegu žė“, „Paukščių vaina“, „Trimitas“), kantata mišriam chorui „Vyskupo pasveikinimas“ (1937), fantazija smuikui ir fortepijonui „Kur ban guoja Nemunėlis“ (1919), maršai ir šokiai pučiamųjų orkestrui, pje sės fortepijonui, smuikui, dainos chorams, religinės giesmės. Iš cho rinių dainų didelio populiarumo sulaukė jo harmonizuotos liaudies dainos „Noriu miego“, „Vai, dariau lyseles“, „Oi, kad aš jojau“. Tarp religinių giesmių žinomos „Ave Regina“, „Justus ut palma“, „Re gina coeli“ ir kt. V. Nickus išleido aštuonis savo kūrybos (daugiausia instrumentinės muzikos) rinki nius. Juose publikuota per 150 kūrinių. Tačiau, kiek iš viso buvo sukurta muzikos, nėra aišku – jo rankraščiai, archyvinis palikimas išblaškytas, nesusistemintas ir iki šiol beveik netyrinėtas. Nemažai savo kūrinių V. Nic kus išleido ritinėliais pianolai. Iš viso žinomas 21 ritinėlis su jo muzika. Tai yra tie patys kūriniai iš jo sudarytų ir anksčiau publi kuotų lietuviškos muzikos albumų orkestrui (benui). Kai kuriuos jų 1918–1923 m. V. Nickus lygia grečiai įrašė į šelako plokšteles, išleistas firmų „Victor records“ ir „Columbia“. Taigi „Vyčių mar šą“, „Pony dance“ („Žirgelį“), „Suktinį“, „Aš mergytė“ ir Vinco Kudirkos aranžuotus kūrinius – polką fortepijonui „Dėdienė“ bei „Tautišką himną“ – galime pasi klausyti tiek įrašytus į plokštelę, tiek grojamus pianola. Antanas Vanagaitis (gimė 1890 m. gegužės 19 d. Valių k., Šakių apskr., mirė 1949 m. kovo 10 d. Galfporte, Mičigano v-ja) JAV lietuvių atmintyje liko kaip išradingas ir niekuomet nenusi bostantis pokštautojas, linksmin tojas, o iš tiesų puikiai suprato sunkią emigrantų dalią ir subtiliai palaikė jų dvasią. Tai buvo labai įvairialypė asmenybė – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, dainininkas, aktorius, vi suomenininkas. Spaudos draudimo laikotarpiu porą metų lankęs rusišką pradžios mokyklą ir pasimokęs

pas vietos vargonininką, 1911 ir 1912 m. vasaromis jau lankė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune, įstojo į Vargonininkų sąjungą ir net buvo išrinktas į šios organizacijos Centro valdybą. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, tęsti muzikos studijų išvyko į Vokietiją. Dresdeno konservatorijoje gilinosi į fortepijono, kompozicijos ir dirigavimo meną, bet dėl lėšų trūkumo studijas teko nutraukti ir grįžti į Lietuvą. Kurį laiką A. Vanagaitis dirbo operos sufle riu Valstybės teatre, vėliau perėjo į dramos trupę ir pradėjo aktoriaus karjerą. Sukūrė net 19 vaidmenų. Lygiagrečiai reiškėsi kaip kompozitorius – išleido savo dainų rinkinį „Dainuok“, kuris po kelerių metų perleistas JAV. 1924 m. A. Vanagaitis išvyko į JAV, kur susipažino su Juozu Olšausku, Viktoru Dineika, Jonu Dikiniu ir sukūrė vodevilio trupę „Dzimdzi-drimdzi“, sulauku sią populiarumo ir šlovės lietuvių bendruomenėse. Tačiau tuo A. Vanagaitis neapsiribojo – jis stengėsi užpildyti visas lietuvių muzikinio gyvenimo spragas JAV ir statė klasikines operas (C. W. Glucko „Gegužės karalaitė“), leido žurnalą „Margutis“ (nuo 1928 m.), rengė radijo laidas, dalį savo kūrybos dainų įdainavo į gramofono plokšteles. Visa ši įvairialypė A. Vanagai čio veikla išjudino ir paskatino burtis lietuvius visoje Amerikoje, jo dėka lietuviška muzika ir kultūriniai renginiai iš parapijų salių ir saliūnų išėjo į dideles restoranų ir koncertų sales. Už visapusišką ir aktyvią veiklą puoselėjant lietuvybę Amerikoje A. Vanagaitis buvo įvertintas ir tėvynėje – apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. Po jo mirties Amerikoje buvo išleista knyga (aut. V. Alantas) ir spalvotas garsinis filmas (aut. A. Olis), primenantis ateinančioms kar toms nenuilstantį entuziastą ir didį Lietuvos patriotą. Viena iš mažiausiai iki šiol žinomų A. Vanagaičio veiklos sričių – muzikos įrašai pianolai. Tokių įrašų yra per dvi dešimtis. Į ritinėlius pianolai jis perkėlė savo jau paplitusias ir populiarias dainas „Stasys“, „Leiskit į Tėvynę“, taip pat naujas dainas „Asilas ir doleris“, „Litai“, „Muzika muzika“. Išlikusiuose archyviniuose šaltiniuose nerandame A. Vanagaičio tarp tų, kurie su leidybinėmis firmomis būtų pasirašę sutartis. Už jį dažniausia pasirašydavo Ksaveras Strumskis. Matyt, su K. Strumskiu buvo sudaryta bendradarbiavimo ir atstovavimo sutartis, nes jis jau buvo žinomas lietuviš kos muzikos JAV leidėjas, išpirkęs ne vieno kylančio lietuvių muziko autoriaus teises ir joms atstovavęs. Tarp archyvinių firmos „QRS“ dokumentų randame informacijos, kad 1926 m. lapkričio 10 d. K. Strumskis sudarė ritinėlių pianolai leidybos sutartį. Joje nurodoma, kad bus išleistos ir dvi A. Vanagaičio kompozicijos – „Stasys“ ir „Dul dul dūdelė“. Tos pa čios firmos 1928–1931 m. ritinėlių gamybos žurnale randame ir kitų įrašų, pavyzdžiui, kad daina „Asilas ir doleris“ pradėta gaminti 1928 m. lapkričio 30 d., o

„Dviejų žodžių“ polka – 1930 m. vasario 6 d. Visa tai atskleidžia, kada ir kokia seka buvo leidžiami A. Va nagaičio ritinėliai pianolai. Apie Augustą Antpusaitį žinoma mažiausia. Ne aišku, ar tai buvo profesionalus muzikas, ar tik mu zikos mėgėjas, bandęs pradėti Amerikoje savo verslą. Tačiau ši asmenybė ypatinga tuo, kad tai buvo vie nintelis lietuvis, savo vardu leidęs ritinėlius pianolai. Išlikusiuose ritinėliuose šio leidėjo pavardė rašo ma įvairiai: Antpusaico isz leista rolle su zodzeis; Ant pusat’s Special; Antpusatis; Antpusate. Antpusaičio pavardę randame laivų, reguliariai plukdžiusių kelei vius iš Bremeno į Niujorką, sąrašuose. Čia minima, kad 1926 m. lapkričio 11 d. laivu „Berlin“ į Ameriką plaukė Liudvikas, Marija ir Albertas Antpusaičiai, gyvenantys Brukline. Nurodoma, kad Liudvikas Antpusaitis yra 33 metų amžiaus, mechanikas, o Albertas, akivaizdžiai jų sūnus, – 9 metų. Tačiau abejotina, kad vos dvidešimties sulaukęs Albertas Antpusaitis (vėliau išleistuose ritinėliuose aiškiai nurodyta pirmoji leidėjo vardo raidė – A) trečiojo dešimtmečio pradžioje galėjo imtis savarankiško muzikos ritinėlių leidybos verslo. Kitame keleivių sąraše nurodoma, jog 1927 m. spalio 26 d., laivu „George Washington“ taip pat iš Bremeno į Niujorką kartu su 11 m. dukrele Rūta plaukė 41 metų pre kybininkas Antpusaitis, gyvenantis Brukline. Kitų Antpusaičių keleivių sąrašuose aptikti nepavyko (beje, ši pavardė gana reta ir Lietuvoje), tad many tina, kad Augustas Antpusaitis ir buvo tas žmogus, kuris ėmėsi muzikos įrašų verslo Amerikoje ir išleido savo lietuviškų ritinėlių pianolai seriją. Viename reklaminių lipdukų, užklijuotų ant ritinėlio dėžutės, nurodyta, kad A. Antpusaitis pre kiavo muzikos instrumentais, grotuvais, muzikos įrašais ir natomis. Taigi neabejotinai jis turėjo savo parduotuvę Brukline (Niujorkas) ir siūlė išties platų ir įvairų muzikos reikmenų asortimentą. Remiantis ritinėlių numeracija galima teigti, kad A. Antpusaitis išleido ne mažiau kaip 25 ritinėlius. Tikriausiai visi jie buvo gaminami „Connorized“ firmoje, nes vėliau kai kurie iš jų buvo oficialiai šioje firmoje perleisti.

Išliekamoji vertė Apibendrinant lietuviškos muzikos įrašus pianolai galima daryti išvadą, jog tai buvo unikalus JAV lie tuvių bendruomenės kultūrinio gyvenimo reiškinys. Dėl savo specifikos ir trumpo leidybinio laikotarpio (lietuviški ritinėliai leisti tik apie 15 metų, tarp 1916 ir 1932 m.) jie tarsi prasprūdo pro mūsų muzikos istorikų akis ir ilgam liko užmarštyje. Tačiau juose užfiksuota muzika lyg užkonservavo to meto tautie čių muzikinio gyvenimo akimirkas. Iš jų mes geriau suprantame, kuo gyveno, ką mėgo ir ko klausėsi, ką dainavo ir pagal kokią muziką šoko JAV lietuviai

savo susibūrimuose, šventėse ar namuose po sunkaus angliakasių darbo. Kartu lietuviški ritinėliai pianolai atskleidžia lietuviškos profesionaliosios muzikos formavimosi ir sklaidos būdus. Čia randame kompo zicinių gebėjimų nestokojančių mūsų vargonininkų, chorvedžių dainų, pirmųjų profesionalių kompozito rių kūrinių, kurie stiprino lietuvišką dvasią, palaikė tautiškumą, leido neužmiršti tėvų kalbos ir dainos. Istoriniu požiūriu šie ritinėliai reikšmingi tuo, kad greta šelako plokštelių žymiai papildo ir praplečia mūsų senosios diskografijos fondus. Nors šiuo metu dauguma ritinėlių saugoma JAV lituanistiniuose ar chyvuose, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat gali didžiuotis solidžia 70 vnt. kolekcija, kurią įsigijo praeitais metais. Ji neabejotinai bus naudinga tolesniems šių įrašų tyrimams ir gilesniam lietuviškos muzikos istorijos supratimui.

Literatūra

1. Astrauskas, Rimantas. JAV lietuvių muzikinio gyvenimo refleksija pianolų muzikoje (1920–1930). Lietuvos muzikologija. Vilnius, 2011, t. 12, p. 89–101. 2. Astrauskas, Rimantas. Muzika pianolai: įvairių tautų muzikinio ben dradarbiavimo aspektai išeivijoje. Tautosakos darbai. Vilnius, 2012, [t.] 44, p. 187-206. 3. Astrauskas, Rimantas; Kučinskas, Darius. Lietuviška muzika pianolai. Kaunas: Technologija, 2013. 4. Greene, Victor. A Passion for Polka: Old-Time Ethnic Music in America. Berkeley, Los Angeles, Oxford, 1992. 5. Kučinskas, Darius. Lietuviška muzika pianolai: šaltiniai ir katalogas. Lietuvos muzikologija. Vilnius, 2010, t. 11, p. 136–151. 6. Lietuviška muzika pianolai: [garso įrašas] (katalogas ir kompaktinė plokštelė). Sudarė D. Kučinskas, tekstų autoriai – R. Astrauskas, D. Kučinskas, Kaunas: Technologija, 2010. 7. Kučinskas, Darius. Lietuviška muzika pianolai: pilnas katalogas (ka talogas ir 7 kompaktinės plokštelės). Kaunas: Naujasis lankas, 2014. 8. Kučinskas, Darius. Lietuviška muzika perforuoto popieriaus ritinė liuose. Ars & Praxis. Vilnius, 2014, [t.] 2, p. 98-108. 9. Lietuvos muzikos istorija. Kn. 1: Tautinio atgimimo metai, 1883–1918. Sudaryt. ir ats. red. D. Palionytė-Banevičienė, Vilnius, 2002. 10. [Patefonas]. Metų persona – Antanas Vanagaitis. [Žiūrėta 2012-1222]. Prieiga per internetą: http://www.patefonas.lt/?p=105. 11. Petrauskaitė, Danutė. Lietuvių muzikinė veikla JAV 1870–1920 metais. Tiltai. 1998, nr. 1, p.17–32. 12. Petrauskaitė, Danutė. Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai. Vilnius: Vilniaus dailės akad. l-kla. 13. Staats Archiv Bremen. Keleivių sąrašai. [Žiūrėta 2012-09-16]. Prieiga per internetą: http://hotel432.server4you.de/passagierlisten/listen. php?nachname=antpu&submit_search=namen&lang=en. 14. Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) lietuviškos muzikos riti nėlių katalogas [parengė I. Valys]. [Žiūrėta 2012-11-23]. Prieiga per internetą: www.lkma.org/pdf_files/muzika_ritiniuose_archyvas.pdf. 15. Antanas Vanagaitis: jo gyvenimas ir veikla / V. Alantas ir kiti [Cle veland], 1954. 16. Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: encikl. žinynas. Vilnius: Vaga, 2004. 17. Žemaitis, J. A. Katalogas lietuviškų muzikališkų veikalų, gaidų su žodžiais ant piano. Komponuotų ir išleistų per J. A. Žemaitis. Teipgi volelių dėl Player Piano su žodžiais ir be žodžių. Mahanoy City, PA: Saule Print, [1926 kovo mėn.]. 18. Žilevičius, Juozas. Amerikos lietuvių muzikos plėtojimosi bruožai. Naujoji Romuva. 1934, vasario 25, nr. 164 (8). 19. Žilevičius, Juozas. Jonas Žemaitis. Amerikos lietuvių katalikų darbai. Harissburg Pa, 1943, p. 289-292. 20. Žilevičius, Juozas. Amerikos lietuvių įnašas į lietuvių muziką. Aidai. 1956, rug.–spal., p. 352–362. 21. Žilevičius, Juozas. Lietuviai muzikai Vakaruose: Žilevičiaus vardynas. Stickney, IL: Amerikos lietuvių bibliotekos l-kla.

Bibliotekų turtai

PIANOLOS RITINĖLIŲ DĖŽUČIŲ RESTAURAVIMAS Dalia Udrienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorė

Vienas iš įdomesnių mūsų restauratoriams tekusių darbų – dėžučių, skirtų pianolos ritinėliams, restauravimas. Pianola yra modifikuotas pianinas, kuriuo grojama minant pedalus, bet nespaudant klavišų – jie juda pagal skylių, išmuštų besisukančiame ritinyje, raštą. Taip išgaunami garsai. Judantys klavišai sukuria iliuziją, kad instrumentu groja nematomas atlikėjas. Pianola gali būti grojama ir rankomis.

Pianolos ritinėlių dėžutės prieš ir po restauravimo.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblio tekos 2015 m. įsigyta 70-ies pianolos ritinėlių kolek cija pradėta restauruoti tais pačiais metais. Pianolos ritinėlių dėžutės yra gilios, uždengiamos dangteliais. Visų dėžučių dalys pagamintos iš pilkšvos spalvos kartono, tačiau dengtos skirtingų rūšių popieriumi. Prie dangtelių galinių sienelių priklijuotos lipdės su kūrinio pavadinimu, autoriaus pavarde, ritinėlio leidimo vieta ir metais. Nors dėžučių pažaidos labai skirtingos, visų jų kartonas ir dengiamasis popierius labai lūžus, tra pus. Ties briaunomis kartonas perlūžęs, lūžių srityse išsisluoksniavęs, aptrupėjęs. Kai kuriose dėžutėse trūksta ir didelių kartono bei dengiamojo popieriaus fragmentų. Prieš restauravimą skirtingo popieriaus ir kar tono rūgštingumas skyrėsi: pH rodiklis svyravo nuo 4,08 iki 6,55. Restauruojant pianolos ritinėlių dėžutes svarbiausia buvo išspręsti dvi pagrindines problemas: pasirinkti tinkamą šarminimo metodą ir atkurti dėžučių funkcionalumą. Šarminimui pasirinkta nevandeninė magnio oksido suspensija „Bookkeeper“. Šia priemone dėžučių vidinės dalys purkštos po 2 kartus. Manome, jog šis metodas pasiteisino – po šarminimo kartono pH pakilo iki 6,55–7,30.

Atsiskyrusioms dėžučių dalims sujungti ir įply šimams briaunų srityse sutvirtinti naudotos 0,5 cm pločio ir 1,5 cm ilgio plono, bet standaus archyvinės kokybės popieriaus „Scandia“ juostelės. Šie popieri niai „kaiščiai“ įterpti ir įklijuoti tarp dėžučių kartono sluoksnių. Sujungus atsiskyrusias dalis, nedidelės ertmės briaunų srityse užpildytos popieriaus mase ir papildomai sutvirtintos japoniško popieriaus „Arakaji“ juostelėmis. Trūkstamos dėžučių kartono dalys atkurtos naudojant „Duplex“ kartoną, o prarasti didesni juodos spalvos dengiamojo popieriaus fragmen tai – popierių „Ingres“. Visiems kitiems dėžučių pažeidimams ir prarastiems fragmentams atkurti naudotas įvairių rūšių japoniškas restauravimo popierius. Atliekant restauravimo darbus klijuota 10 proc. kviečių krakmolo kleisteriu, retušuota akvarele „Sankt Peterburg“. Restauruotoms pia nolos ritinėlių dėžutėms iš raukšlėtojo kartono pagamintos apsauginės dėžutės. Dokumentų konservavimo ir restauravimo sky riuje restauruotose dėžutėse vėl saugiai suguls piano los ritinėliai, kurie toliau bus saugomi Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo Vaizdo ir garso archyve, o darbas su šiais trimačiais objektais mūsų restauratoriams buvo nauja ir įdomi patirtis. 19

Sukaktys

Dr. Juozas Marcinkevičius

PRASMINGAS TARNYSTĖS KNYGAI KELIAS

Leokadija Kairelienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos mokslinė sekretorė

Regis, praversi kabineto duris ir išgirsi lėtų, užtikrintų žingsnių aidą senųjų Tiškevičių rūmų koridoriuose, pamatysi tiesų, tvirtą siluetą – įprastu maršrutu žengiantį ilgametį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorių Juozą Marcinkevičių. Kaip ir pirmtakai – S. Rygelis, E. Koschmideris, S. Burhardas, M. Paciulevičius, A. Valaitis, S. Sužiedelis, P. Vaičiūnas, J. Jurginis, V. Banaitis, S. Brašiškis – jis labai gerai juto šių rūmų dvasią, atsigaudavo tylioje foliantų apsuptyje. Skirtingai nuo buvusių bibliotekos vadovų, direktoriui J. Marcinkevičiui nusišypsojo laimė ilgiausiai tarnauti knygai ir vadovauti darbščiam bendraminčių būriui – net 46 metus. Direktoriška asmenybė Istorikas J. Marcinkevičius Lietuvos mokslų aka demijos prezidento Juozo Matulio 1964 m. sausio 4 d. įsakymu buvo paskirtas Centrinės bibliotekos direktoriumi. Apie pirmąją darbo dieną bibliotekoje J. Marcinkevičius yra labai vaizdžiai pasakojęs. Į savo kabinetą jis galėjo patekti per sekretoriatą, ku riame šeimininkavo tuometis mokslinis sekretorius Juozas Galvydis. Šis pasiteiravo apie J. Marcinkevi čiaus apsilankymo tikslą. Jam atsakius, kad atėjo dirbti, J. Galvydis nustebo: „Tai kad neturime laisvų darbo vietų. Buvo viena, bet jau užimta – paskyrė naują direktorių.“ J. Marcinkevičius tuomet prisipa 20

žino, kad jis ir yra naujasis direktorius, o mokslinis sekretorius nepasimetė, plačiai atvėrė kabineto duris ir pakvietė į vidų. Mums, su direktoriumi J. Marcinkevičiumi išdirbusiems ilgus dešimtmečius, išgirdus šį pasa kojimą, nuostabą sukėlė tai, kad jis J. Galvydžiui pasirodė nepanašus į direktorių. Juk tai labai direktoriška asmenybė! Tiek bibliotekoje, tiek kitose institucijose J. Marcinkevičius savo laiky sena kėlė pagarbą. Visada pasitempęs, ramus ir dabar, įpusėjęs devintą dešimtį, jis vis dar primena solidų vadovą. Bendradarbiams imponuodavo jo pagarba kiekvienam, užėjusiam į kabinetą: visuo

„

met atsistodavo, paduodavo Kaip pasakojo viena ranką, pašnekindavo ir kan triai išklausydavo kiekvieną, veteranė, pirmaisiais metais atėjusį bet kokiu klausimu. J. Marcinkevičius mažai Direktorius neturėjo oficialių valandų, bet kada kalbėjo, bet daug klausėsi, priėmimo galėdavai pas jį patekti. Mėg o kai po metų prabilo – visi davo pašnekinti darbuotojus nuščiuvo. Lygiai taip pat ir darbo vietoje. Visuomet pirmosios naujų įdėmiai visi klausydavosi laukdavome metų darbo dienos – J. Mar direktoriaus visus jo cinkevičius apeidavo visą vadovavimo metus. kolektyvą, kiekvieną asme niškai pasveikindavo ir ge rai žinodavo, ko palinkėti konkrečiam darbuotojui, nes labai gerai išmanė jo problemas ir lūkesčius. Kiekviena bibliotekos darbuotoja laukdavo kovo 8-osios, nes visa da išgirsdavo J. Marcinkevičiaus sveikinimus. Direkto rius ypatingą pagarbą rodydavo bibliotekos senjorams, visada pagerbdavo juos jubiliejų ar kitų išskirtinių datų progomis. Nuostabu, bet ir dabar, einant šeštiems metam, kai J. Marcinkevičius paliko postą bibliotekoje, gimtadienio rytą dažnam darbuotojui suskamba tele fonas ir nustebęs direktoriaus balsas ragelyje klausia, kodėl biblioteka nepasidabinusi vėliavomis – juk dar buotojas švenčia gimtadienį! Beje, prieš atsistatydamas iš pareigų, J. Marcinkevi čius ypač daug priekaištų sulaukė dėl gausaus vyresnio amžiaus darbuotojų būrio. Nesunku buvo suprati, kaip jautėsi direktorius, turėjęs atsisveikinti su tais, su kuriais kartu atėjo dirbti ir kūrė bibliotekos gyvenimą. Kiek galėjo, direktorius stengėsi atnaujinti personalą. Didelis veteranų būrys paliko biblioteką 2009–2010 metais.

Darbo pradžia ir mokslo laimėjimai Pirmieji darbo bibliotekoje metai J. Marcinkevičiui buvo žvalgytuvių laikotarpis. Jis labai domėjosi visų padalinių darbu, įdėmiai išklausydavo visų nuomones susirinkimuose, posėdžiuose, patyrimo sėmėsi išvykose į giminingas kitų respublikų mokslų akademijų biblio tekas. Kaip pasakojo viena veteranė, pirmaisiais metais J. Marcinkevičius mažai kalbėjo, bet daug klausėsi, o kai po metų prabilo – visi nuščiuvo. Lygiai taip pat įdėmiai visi klausydavosi direktoriaus visus jo vadovavimo me tus. Nesvarbu, kokia proga kalbėtų, – konferencijoje ar susirinkime, posėdyje ar kokioje darbo grupėje, mintis jis reikšdavo labai dalykiškai, logiškai, aiškiai suprantama kalba. Kiekvienai kalbai direktorius kruopščiai ruošda vosi ir smulkia, gražia, kiek pasvirusia rašysena konspek tuodavo mintis mažose kortelėse. J. Marcinkevičius buvo dirbęs korektoriumi, tad jo tekstus buvo lengva išskaityti. Mėgdavo patarti ir bendradarbiams, kai reikėdavo jiems parengti tekstus konferencijoms ar spaudai. Vadovaudamas bibliotekai, direktorius ne tik stengėsi perprasti bibliotekinio gyvenimo praktines subtilybes, bet ir domėjosi bibliotekininkystės mokslo naujovėmis. Būdamas istorikas, neapleido ir šio mokslo. 1973 m. Istorijos institute apgynė disertaciją „Revoliucinė ir na cionalinio išsivadavimo kova Vilniaus krašte 1920–1928 m.“ Jam buvo suteiktas istorijos mokslų kandidato laips nis. Disertacija nostrifikuota 1994 m., J. Marcinkevičiui suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Jis pa skelbė per 60 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra 4 monografijų ir 2 dokumentų rinkinių vienas iš autorių. J. Marcinkevičiui buvo gerai pažįstamas ir pedago ginis darbas: 1974–1990 m. dėstė Vilniaus universitete, 1994–1996 m. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. 1980 m. jam suteiktas docento vardas.

LMAB komanda (J. Marcinkevičius stovi antras iš dešinės) „Bibliopolio-21“ konferencijoje. Molėtai, 2008 m.

Direktorius yra vadovavęs Biblioteki ninkystės ir bibliografijos specialybės studentų valstybinei egzaminų komisijai Vilniaus universitete. J. Marcinkevičius visuomet skatino ir bibliotekos darbuotojus siekti žinių, dalyvauti mokslinėje veikloje, vykti į konferencijas. Paskutiniaisiais jo vado vavimo dešimtmečiais biblioteka išugdė net keturis mokslo daktarus. Jis stengėsi sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir bib liotekininkystės mokslus neakivaizdžiai studijavusiems darbuotojams. Pagal kolektyvinę sutartį studijuojantiems aukštosiose mokyklose buvo suteikia mos apmokamos mokymosi atostogos. Beje, ši nuostata galioja ir šiuo metu, kaip ir kita išskirtinė J. Marcinkevičiaus pasiūlyta nuostata, kad darbuotojo gim tadienis – poilsio diena jam.

Su T. Vrublevskio įsūnio dukra Danuta Sadkovska prie T. Vrublevskio portreto.

Įvairios veiklos kryptys J. Marcinkevičius buvo atviras nau jovėms. Grįžęs iš komandiruočių, pasi tarimų, direktorius naujoves aptardavo kolektyve, specialistams rekomenduodavo nuvykti pasidomėti vienos ar kitos gimi ningos mokslų akademijos bibliotekos pažangia patirtimi. Jo iniciatyva buvo įkurtas Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius, o aštuntajame praė jusio amžiaus dešimtmetyje Bibliografijos skyriaus darbuotojos bendradarbiavo, kai buvo kuriamas sąjunginis automatizuotas katalogas. įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski (antras iš dešinės) įteikė Lenkijos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklus „Už nuopelnus lenkų kultūrai“ dr. Juozui Marcinkevičiui (kairėje) ir dr. Sigitui Narbutui. J. Marcinkevičius vadovavo bibliotekos leidybinei veiklai. Išleista daugiau kaip 100 Lietuvos mokslui ir kultūrai reikš mingų leidinių. Tarptautinio pripažinimo sulaukė akademijų bibliotekomis buvo labai glaudūs: vyko bendros E. Laucevičiaus monografijos „Popierius Lietuvoje konferencijos, stažuotės, knygų mainai, valiutinių užsienio XV–XVIII a.“, „XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos mokslinių žurnalų prenumeratos koordinavimas. Šią veiklą bibliotekose“, taip pat K. Sirvydo „Pirmasis lietu J. Marcinkevičius labai skatino, tad iki šiol ryšiai nenutrūko: vių kalbos žodynas“ ir kt. Buvo nuolat rengiamos bendradarbiaujame su Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Len ir leidžiamos retrospektyvios įvairių mokslo šakų kijos mokslo akademijų bibliotekomis, Lukašo Gurnickio (lietuvių kalbotyros, istorijos, botanikos, geologijos biblioteka Balstogėje. Tenka apgailestauti, kad Latvijos ir ir kt.) literatūros rodyklės, žymių mokslo ir kultū Estijos mokslo akademijų bibliotekoms tapus universitetinė ros veikėjų darbų personalinės rodyklės. Nuo 1965 mis, neberengiamos keturių dešimtmečių istoriją turėjusios m. J. Marcinkevičius buvo tęstinio darbų rinkinio ir legenda virtusios mokslinės-praktinės trijų Baltijos šalių „Lietuvos mokslų akademijos biblioteka“ redakcinės konferencijos „Bibliopolis“. Kalbant apie tarptautinį bendra kolegijos pirmininkas. darbiavimą, J. Marcinkevičiaus dėka buvo užmegzti ilgalaikiai J. Marcinkevičių, kaip gerą bibliotekos vadovą, pri ryšiai su Vokietijos institucijomis: Osnabriuko universitetu, pažino ne tik Lietuvos kolegos, bet ir visa bibliotekinė Vokietijos slaptuoju valstybės archyvu, vyriausybe. Ne mažiau žymūs direktoriaus nuopelnai Lietuvos kultūrai visuomenė toli už Lietuvos ribų. Jį kvietė dirbti įvai riose komisijose, o 1989–1991 m. buvo SSRS mokslų ir bibliotekinei visuomenei: dalyvavo atkuriant Lietuvos bibli akademijos ir sąjunginių respublikų akademinių otekininkų draugiją ir 1989–1992 m. buvo jos tarybos narys, bibliotekų asociacijos Mokslinio metodinio darbo priklausė Mokslinių bibliotekų asociacijos steigimo iniciaty tarybos pirmininkas. Ryšiai su giminingomis mokslo vinei grupei. Ilgus metus dalyvavo Lietuvos bibliotekų tarybos 22

„

Marcinkevičius savo charakterio tvirtybę parodė 2009 m., kai bibliotekai iškilo išnykimo grėsmė. Tai buvo kova už išgyvenimą ir bibliotekos steigėjo Tado Vrublevskio valios vykdymas. prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos veikloje, atstovaudamas valstybinės reikšmės bibliotekoms, buvo įvairių redakcinių kolegijų pirmininkas ir narys. Už nuo pelnus Lietuvos kultūrai 1997 m. J. Marcinkevičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Tvirtas bibliotekos užnugaris Dalyvaudamas Lietuvos bibliotekinės visuomenės gyvenime, J. Marcinkevičius visais lygmenimis gynė vadovaujamos bibliotekos interesus: privalomojo eg zemplioriaus, užsienio mokslinių žurnalų prenumeratos reikalingumą, bibliotekos statusą Bibliotekų įstatyme, pakankamą bibliotekos veiklos finansavimą. Kartais ir aštresnio žodžio nevengdavo. Gal tai ir paveikė LBD tarybos sprendimus, kai, bibliotekos bendruomenei kelis kartus pristačius J. Marcinkevičiaus kandidatūrą geriausio metų bibliotekininko vardui gauti, visuomet atsirasdavo vertesnių už jį. Direktorius sakė, kad nuos kaudos dėl to nejuto, tačiau jutome mes, jį pristačiusieji, nes žinojome, kad to vardo jis tikrai nusipelnė. Dar kartą J. Marcinkevičius savo charakterio tvir tybę parodė 2009 m., kai bibliotekai iškilo išnykimo grėsmė. Tai buvo kova už išgyvenimą ir bibliotekos steigėjo Tado Vrublevskio valios vykdymas. Tas lai kotarpis pareikalavo daug direktoriaus valios, ryžto, jėgų. Jis sutelkė ir bibliotekos bendruomenę, ir visame

Su dabartiniu LMAVB direktoriumi dr. Sigitu Narbutu prie naujos iškabos, grąžinus bibliotekai Vrublevskių vardą. 2009 m. Nuotraukos iš LMAVB archyvo

pasaulyje išsibarsčiusius bibliotekos skaitytojus. 2010 m. sausio 3 d. direktorius J. Marcinkevičius paliko mus, tačiau išėjo iškelta galva: biblioteka ne tik išliko, bet, LMA prezidiumui 2009 m. lapkričio 24 d. patvirtinus naujus nuostatus, jai buvo grąžintas Vrublevskių vardas – to direktorius siekė ne kartą. Paskutinę darbo bibliotekoje dieną J. Marcinkevičius padėjo gėlių ant T. Vrublevskio kapo Rasų kapinėse, lyg sakydamas, jog padarė viską, kad steigėjo valia būtų nepaminta ir jo rinkiniai išlikų neišsklaidyti, tarnautų skaitytojams istoriniuose rūmuose.

Jubiliejiniai pasakojimai Mes, ilgiau su J. Marcinkevičiumi dirbę, gerai žinojome apie savo direktoriaus kuklumą. Pamenu, visi jo jubiliejai (nors gimtadienis birželio mėnesį) būdavo švenčiami gruodį, kai visas kolektyvas tradi ciškai susirinkdavo į senųjų metų palydas. Tokia buvo direktoriaus valia. Per jubiliejus J. Marcinkevičius niekada nekalbėdavo apie save – pasitelkdavo biblio tekos istoriją ir joje dirbusias asmenybes, ypač daug dėmesio skirdamas T. Vrublevskiui. Direktorius, kaip niekas kitas, yra gerai susipažinęs su visu bibliotekos pradininko dokumentiniu paveldu. 2011 m. birželį šventėme jau buvusio direktoriaus J. Marcinkevičiaus 80-metį. Jis pirmą kartą pasakojo apie save, pradėdamas nuo pat vaikystės. Prisiminė ir karo metais patirtą tremtį į Vokietiją. Tuomet supra tome, kur J. Marcinkevičiui buvo įskiepyta pagarba vokiškai tvarkai. Jis dažnai sakydavo: „Ordnung must sein“ (liet. tvarka turi būti). Mokė mus drausmės ir darbo laiką apskaitant, ir užduotis vykdant. Juokau davome, kad direktorius taip yra suderinęs bibliote kos mechanizmą, kad net ir ilgesnį laiką jam nesant, institucija funkcionuoja kaip šveicariškas laikrodis. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ne visiems patiko griežta darbo tvarka, kartais darbuotojams tekdavo rašyti pasiaiškinimus dėl sistemingo vėlavimo ar kitų pažeidimų, bet ilgainiui visi susigyvendavo su susiklosčiusiu darbo ritmu. Jubiliejaus šventėje direktorius papasakojo apie savo gyvenimo kelią iki atėjimo į biblioteką. Pažadėjo pasakojimą pratęsti. Savo pažadą tęsėjo 2016 m. birželio mėnesį – su gausiai susirinkusiais paminėti 85-erių metų sukaktį jubiliatas pasidalijo įsimintiniausiomis vadovavimo bibliotekai akimirkomis. Visi žavėjomės direktoriaus šviesiu protu, nuostabia atmintimi, humoro jausmu ir įpareigojome po penkmečio pasakojimą pratęsti. Prašėme rašyti prisiminimus apie biblioteką ir iškilias asmenybes, su kuriomis jam teko bendrauti, dirbti. Kartais tyliai atsiveria kabineto durys ir išvystu įžengiantį direktorių J. Marcinkevičių. Pajuokauja, kad atėjo aplankyti „generalinės sekretorės“. Atrodo, kad ir nebuvo išėjęs – niekada nepraranda ryšio su biblioteka, gyvena jos rūpesčiais, atvyksta į renginius ir labai daug skaito. Tai nestebina, nes ilgi tarnystės knygai metai išugdė poreikį būti visada su ja. 23

Projektas

ROKIŠKIO KRAŠTO LITERATŪRINIO KELIO PAŽINTIES ŽENKLAI

Koplytstulpis Elenai Mezginaitei (aut. V. Zakarka), Laibgaliai, Rokiškio r. A. Balčiūnienės nuotr.

Daiva Vilkickienė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

žmogaus visa ko pradžia yra gimtinė, tėviškė – nuo kiemo tako iki dangaus. Rokiškio krašte, senojoje sėlių žemėje, gimė ir augo ištisos kartos kūrybingų žmonių – liaudies dainių, poetų, prozininkų. Daugelio jų gimties ir buvimo vietose nelikę jokių atminties ženklų, sparčiai retėja gretos ir juos beatmenančių, nes dyla senieji kaimai ir užanka išnykusių sodybų šuliniai, užauga takai, ir išeina paskutinieji, žinoję visų kaimynų vardus ir gyvenimus. Kol dar užmaršties dulkės neatmenamai neužgulė,„atkasti ir paramstyti“ griūvančius atminties šulinius ėmėsi Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, 2015–2016 m. vykdydama projektą „Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai“ (finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Rokiškio rajono savivaldybės), įženklindama ir „įmenindama“ rajono vietas, sietinas su krašto literatūrinio žodžio kūrėjais. Rokiškio žemė, apjuosta miškais ir žvelgianti 99 ežerų akimis – lietuvių lyrinės poezijos lopšys. Gimusių skirtingais šimtmečiais, bet liaudyje vienodai įvardytų liaudies dainiais – Antano Strazdo, Antano Vienažindžio ir Pauliaus Širvio – pradžios atbanguoja nuo gražuolių Sartų. Jų gyvenimai virtę legendomis, o eilėraščiai – liaudies dainomis. Jomis skamba ir „Aukštaitijos žvaigžde“ vadintos poetės Elenos Mezginaitės poezija, ir „Joninių“ autoriaus Alfonso Keliuočio eilės. Rokiškio kraštas garsus ir poetiškais prozos kūrėjais. Strazdelio ir Vienužio dainų įkvėpta ir pirmosios lietuvių beletristės moters – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos – kūryba. Savas gimtines širdyse išnešiojo ir lietuviškumo šerdį išsaugojo likimo nublokštieji į svetimas šalis – išeivijos rašytojai Alė Rūta ir Liudas Dovydėnas. 24

Antano Strazdo atminties išsaugojimo ženklai Sartų pakrantėmis prieš du šimtmečius vaikščiojo ir laisvas giesmes giedojo Antanas Strazdas (1760–1833), dramatiško likimo kunigas, pasaulietinės lietuvių poezi jos pradininkas, pirmojo originalios lietuviškos poezijos rinkinio „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814) autorius. Viename Sartų ežero vingyje rymančiame Astravo kaime (dabar – Margėnai) gimusį A. Strazdą mena paminklinis akmuo (skulptorius Antanas Aleksandravičius, 1933 m.) ir 2015 m. bibliotekos projekto lėšomis atnaujintas informaci nis stendas. Čia Kriaunų kaimo bibliotekos iniciatyva 2015 m. gegužę vyko Poezijos pavasario šventės skaitymai „Tie šijimai gražioms giesmelėms“, skirti A. Strazdo 255-osioms gimimo metinėms. Prie kito Sartų vingio prigludusiose Kriaunose – ryškūs A. Strazdo buvimo ir atminties išsaugojimo ženklai. Mies telio aikštę prie 1818–1829 m. statytos akmenų mūro Dievo Apvaizdos bažnyčios (senojoje medinėje bažnyčioje, statyto je 1684–1688 m., poetas buvo krikštytas) puošia skulptūrų alėja, kurioje – A. Strazdo biustas ir tekstas „Pulkim ant kelių“ senovine autentiška kalba (medžio drožėjas Vidman tas Zakarka, 2014 m.). Kriaunų bibliotekoje 2015 m. įkurta Antano Strazdo kūrybinė erdvė, kur vyksta „Strazdelių“ edukaciniai renginiai. Rokiškio rajono Kamajų kraštas taip pat neatsiejamas nuo A. Strazdo. Čia jis, mylimas ir remiamas žmonių, meiliai vadintas Strazdeliu, gyveno (su pertraukomis) nuo 1816 m. iki mirties 1833 m. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje (1897–1903 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia) A. Strazdas vikaravo nuo 1820 iki 1824 m. Čia jis praleido paskutiniuosius gyvenimo metus ir buvo palaidotas Kamajų kapinėse. Tautos dainiui miestelio centre pastatytas pamin klas su A. Strazdo biustu (skulptorius A. Aleksandravičius, 1933 m.). Kamajų gimnazija nuo 1963 m. vadinasi Antano Strazdo vardu. Miestelio herbo (patvirtintas 2005 m. Prezi dento dekretu) centre – atgal žvelgiantis juodasis strazdas.

Poezijos suolelis draugui (aut. G.Varnas) ir visų „Širvynės“ šventės dalyvių kūrinys „Ilgesys“. Degučiai, Rokiškio r., 2016 m. D. Vilkickienės nuotr.

Vienužio meilės takai Pasilypėjęs ant gimtinės kaimo kalnelio, Strazde lis turbūt dažnai žvelgdavo į Sartų ežerą, kurio kitoje pusėje matyti Anapolis – kito, jau XIX a. gimusio liaudies dainiaus, kunigo – Antano Vienažindžio (1841–1892), meilės lyrikos kūrėjo – gimtinė. Aukš taitiškuose Anapolio ir vėliau Gipėnų (Zarasų r.) sodžiuose skleidėsi būsimojo kunigo ir poeto asme nybė ir gabumai: atvirumas, nuoširdus bendravimas su paprastais kaimo žmonėmis, meistriškai valdoma armonika, sodrus, galingas balsas, skambėjęs tiek bažnyčiose, tiek kaimo laukuose. Čia sukurti ir pir mieji eilėraščiai, vėliau, kunigui A. Vienažindžiui keliaujant iš vienos Lietuvos parapijos į kitą, daino mis pasklidę po visą Lietuvą. 2016 m. rudenį, minint poeto 175-ąsias gimimo metines, kriauniškiai, rokiškėnai ir svečiai iš Vilniaus keliavo Vienužio meilės takais. Dainomis ir muzika palydėta kelionė, plaustu plaukiant Sartų ežeru nuo Kriaunų iki Gipėnų, kur vyko bendri su dusetiškiais ir zarasiškiais literatūrinių skaitymų ir muzikinių improvizacijų „Vienužio apdūmojimai“. 2016 m., vykdant bibliotekos projektą, A. Viena žindžio gimties vieta šalia Anapolio palivarko pažen klinta informaciniu stendu – su gražia viltimi, kad ji bus lankoma, kad čia vyks literatūriniai susitikimai, jaunimo kūrybinės stovyklos, susiesiančios abu Sartų ežero krantus ir du kunigus – Vienužį ir Strazdelį – giesmininkus, kurių sukurtas ir liaudies dainomis tapusias eiles, tikėtina, dainavo ir XX a. liaudies dainius, legendinis sovietmečio poetas Paulius Širvys. Pauliaus Širvio beržų alėja Paulius Širvys (1920–1979) – savas visai Lietuvai, ypač įspūdingo grožio sėlių žemės kampeliui – Zarasų ir Rokiškio kraštams, besidalijantiems Sartų ežero krantais ir poeto buvimo šiuose kraštuose ženklais. Jo gimties vieta – Padustėlis (Zarasų r.), o Degučių kaimas – tėviškė ir kelio pradžia. Degučiuose poetas lankėsi dažnai, paskutinį kartą – 1978 m. rugpjūčio mėnesį, per pačią rugiapjūtę. Šiandien čia poeto žingsnius mena Širvių sodybos vieta, paženklinta paminkliniu akmeniu su bareljefu (skulptorius Vladas Žuklys, 1986 m.) ir unikalios kaimo kapinės (2016 m. pastatyta ženklinė lenta, autorius Arijus Stočkus), kuriose palaidoti poeto tėvai ir dėdė. Šiandien čia žaliuoja berželių alėja, inkilėliuose gyvena ir savas giesmes gieda paukščiai giesmininkai, nuo 2012 m. čia kasmet vyksta poetui skirti literatūros, muzikos ir artumos vakarai prie laužo (organizatoriai – Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, partneriai – Alek sandravėlės kaimo bendruomenė). Poetas savas ir Aleksandravėlei (Rokiškio r.), kur buvo jo pirmoji pradžios mokykla (2000 m. pavadinta jo vardu, 2009 m. uždaryta), pirmieji mokytojai, įskiepiję meilę knygai. Miestelio cen trą puošia ąžuolinis koplytstulpis poetui (skulp 25

Informacinio stendo, skirto Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 160-osioms gimimo metinėms, pristatymas. Panemunėlio glžk. stotis, Rokiškio r. A. Telšinskienės nuotr.

torius Ipolitas Užkurnys, 1981 m., restauruotas 2012–2013 m. medžio drožėjo V. Zakarkos). Daug vertingos informacijos galima rasti Aleksandravėlės kaimo bibliotekoje, organizavusioje ne vieną eks pediciją P. Širvio gyvenimo takais. Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje saugoma poeto žmonos Birutės Širvienės dovana – P. Širvio dėvėti, nuskalbti, suadyti jūreiviški marškinėliai – jūrinukė. 2016 m. Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos iniciatyva Degučiuose pastatytas suolelis (medžio drožėjas Gintaras Varnas), ant kurio gali prisėsti kiekvienas, atklydęs čia – pasiklausyti paukščių čiul bėjimo ir beržų šlamėjimo, pajausti poetą sėdint šalia ir apkabinant beržo ranka. Bibliotekininkai tikisi, kad čia kasmet beržų viršūnėmis sklis skaitomos ir dainuojamos P. Širvio eilės.

Elenos Mezginaitės gyvenimo ir kūrybos laiptai Dainomis it paukščių giesmėmis visoje Lietuvoje skamba ir poetės Elenos Mezginaitės (1941–2005) eilėraščiai. Jau seniai nebėra gimtojo namo ir Petriškių kaimo (Rokiškio r.), kur gimė talentinga poetė, žur nalistė, už savo buvimą šioje žemėje dėkojusi „šiau rietiškam Rokiškio dangui ir miškams, išmokiusiems ją galvoti, seniesiems gimtojo krašto žmonėms, savo elgesiu mokiusiems taurumo, dažnai nepasiekiamo šiandieniniam inteligentui“. E. Mezginaitė nevengė susitikimų su mažo gimtinės miestelio žmonėmis, būdama šalia savo krašto žmonių niekuomet nesijautė esanti didelė poetė. Ypatinga ilgametė draugystė ją siejo su Rokiškio viešąja ir Laibgalių kaimo bibliote komis, rajono literatais. 2016-aisias Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje biblio tekoje (Sigito Stankūno romansų vakaras „Aukštaitijos žvaigždė“) ir Laibgalių kaimo filiale paminėtos poetės 75-osios gimimo metinės. Vykdant bibliotekos projektą, 2016 m. Laibgaliuose (kaimas netoli buvusios gimtinės), šalia bibliotekos, pastatytas E. Mezginaitės atminimui sukurtas koplytstulpis (medžio drožėjas V. Zakarka), simbolizuojantis poetės gyvenimo ir kūrybos laiptus. Koplytstulpio arkoje – knyga ir besiruošiantis pakilti paukštis, viršuje – lino žiedas – nemirštantys E. Mez ginaitės asmenybės ir dainomis išskridusių žodžių simboliai. Kaip raktas, atveriantis duris į likimišką poetės kūrybos pasaulį, iškaltas posmas: „Matyk, bet nesaugok / Savęs nuo lemties / Mes buvom, užaugom / Mes buvom, ir tiek...“ Buvusioje Laibgalių bibliotekoje, pirmojoje poetės darbovietėje, dabar savo sodyboje-muziejuje svečius mielai priima Janina ir Petras Pautieniai, parodydami nuo to laiko išlikusius stalą, spintą, laiptus, ant kurių mėgdavo sėdėti E. Mezginaitė. Rokiškio krašto bib liotekininkai kasmet atmins poetę suorganizuodami renginį, o pavasarį prie Laibgalių bibliotekos ir Pe triškių kaimo laukuose augančiuose medžiuose kels inkilėlius, kad juose gyventų ir čiulbėtų paukščiai.

L. Didžiulienės-Žmonos Roblių ūlytėlės paieškos Savas giesmes šiandien jie gieda visame Rokiškio krašte, kuris garsus ir poetiškais prozos kūrėjais. Jau nebeatsekama gimtosios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) sodybos vieta Roblių kaime (Rokiškio r.). Galbūt tik vienas kitas medis teatmena tuos laikus, tačiau tebebanguoja Juodžio (Dviragio) ežeras, prie kurio, Vaitkūnuose, prabėgo dalis jos vaikystės. Salų miestelio bažnyčioje (medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia atstatyta 1888 m.) Liudvika buvo krikštyta. Šviesios kraštietės atmi nimas gimtinėje įamžintas 2016 m., minint 160-ąsias jos gimimo metines. 2016 m. Panemunėlio geležinkelio stoties biblioteka surengė ekspediciją „Gimtosios L. Didžiulienės-Žmonos Roblių ūlytėlės paieškos“. Apytikriai toje vietoje, kur galėtų būti rašytojos gimties vieta – plyti laukai, todėl informacinį stendą (pagal bibliotekos projektą) nutarta statyti Panemunėlio geležinkelio stotyje, netoli seniūnijos ir bibliotekos pastato, šalia cen trinės aikštės. Jame bibliote kininkai kviečia susipažinti su išskirtine asmenybe – šio krašto dukra – Liudvika Nitaite-Didžiuliene-Žmona. Čia 2016 m. rudenį vyko ir pirmasis renginys – kaip įžanga į kasmetinius kultū rinius sambūrius.

Alės Rūtos kūrybos Aukštupiai „Iš gimtinės ilgesio visa mano kūryba [...] Visų mano knygų alfa ir omega – nostalgija. Gimtinė. Kai mas, kur užaugau. Rytų Aukštaitijos kaimas, kuriame žmonės gal ir buvo skurdūs, bet dažniausiai sveiki siela. Kur tikėjimas, darbo meilė, šventės ir savi pa pročiai gaivino, guodė ir mus į gyvenimą vedė tiesiu keliu...“ – šiuos žodžius ištarė išeivijos rašytoja Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė, 1915–2011), kurios vaikystė prabėgo Rudžių kaime (Rokiškio r.). Gyvenant už Atlanto rašytojos širdis nepaliovė plakusi brangiausiu žodžiu – Lietuva. Alė Rūta išlaikė gražią lietuvišką šeimą, sukūrė namus, persmelktus lietu vybės. Pasirinkusi slapyvardį Alė Rūta, rankraščius rašė gimta aukštaitiška tarme, žalios spalvos rašalu, atkartojančiu rūtos žalumą. 1992 m. rašytoja paskutinį kartą lankėsi tėviškėje, kur 2015 m. šalia išlikusio namo pastatytas informacinis stendas (pagal bibliotekos projektą). Jis byloja apie čia gyvenusią, kaimo keliuku pora kilometrų iki Kamajų miestelio pradžios mokyklos keliavusią, lietuvybe už Atlanto alsavusią rašytoją Alę Rūtą. Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos ran kraštyne saugoma Alės Rūtos ikonografinė medžiaga ir korespondencija. 2015 m., minint rašytojos 100-ąsias gimimo metines, surengta konferencija „Alės Rūtos kūrybos Aukštupiai“ (Juozo ir Alfonso Keliuočių paliki mo studijų centro projektas „Išeivijos rašytojų kūrybos Aukštupiai“), kurioje dalyvavo ir jos dukra Vijolė Arbas. 2016-ųjų rudenį ji vėl lankėsi mamai brangiose vietose kartu su sūnumi menininku Kimu-Jonu Arbas. Rašytojos gimtinės vieta – Rudžių kaimas šalia uni kalaus Lietuvos kultūros paminklo – Rudžių piliakalnio, datuojamo I tūkst. pr. m. e. – I tūkst. pr., – tikėtina taps gražių renginių, kultūrinių susibūrimų vieta. Sauja Liudo Dovydėno tėviškės žemės Toli nuo gimtinės atsidūrė ir kitas talentingas krašto kūrėjas – prozininkas Liudas Dovydėnas (1906–2000), kuris autobiografijoje rašė, kad jo visų „universitetų pradžia ir pabaiga“ buvo Čedasų (Rokiškio r.) pradžios mokykla, iki kurios nuo gimtinės Trumpiškio kaime – 1,5 km. Šių pietinių sėlių progentės savasties ženklai, lygumų krašto gamta ir namų aplinka formavo L. Dovydėno asmenybę ir kūrybinį pradą. Gyvendamas JAV, rašytojas sukūrė tėviškę primenančią sodybą, neapleido kūrybos, rašė gimta aukštaitiška tarme, dirbo žurnalistinį darbą, redagavo lietuviškus leidinius. 1998 m. paskutinį kartą apsilankė gimtuosiuose kraštuose. Rašytojo gimtinę mena 1989 m. jo sūnėno V. Do vydėno iniciatyva senojo kaimo vietoje pastatytas akmuo su užrašu „Trumpiškio kaimas“ (po kelerių metų šalia šio užrašo iškaltas tekstas: „Rašytojo Liu do Dovydėno gimtinė“). 2015 m. šalia paminklinio akmens pastatytas informacinis stendas (pagal bib liotekos projektą). Čia kasmet viešėdamas Lietuvoje,

kai teikiama literatūrinė Liudo Dovydėno premija, užsuka sūnus Jonas Dovydėnas (premijos mecena tas), premijos laureatas ir kiti iškilmių svečiai. 2002 m. kraštiečių iniciatyva rašytojo vardas buvo su teiktas Čedasų pagrindinei mokyklai (2009 m. uždaryta). Medžiaga apie rašytoją, nuotraukos, laiškai, mokyklos metraštis laikomi buvusiame mokyklos pastate, šalia bibliotekos įsikūrusiame muziejuje. Juozo Keliuočio vie šosios bibliotekos rankraštyne saugomi L. Dovydėno do vanoti rankraščiai ir vokas su sauja tėviškės žemės, ilgus metus laikyta JAV ir sugrįžusia atgal į Rokiškio kraštą. 2016 m., minint rašytojo 110-ąsias gimimo metines, šalia Čedasų kaimo bibliotekos ir muziejaus, saugančių garbaus kraštiečio atminimą, Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos iniciatyva pastatyta skulptūra – medžio drožinys L. Dovydėnui (medžio drožėjas G. Varnas), pasitinkantis skaitytojus ir svečius bei primenantis knygos, mokslo ir kūrybos vertę žmogaus gyvenime. Šiame kūrinyje įamžintas L. Dovydėno kūrybos pradas – vaikystės diena, grojant dūdele prie upės, ir čia gimusi mintis parašyti rašinėlį, kurį išgyrė mokytojas ir paska tino rašyti. Čia rado vietą ir tėvo drožti medpadžiai, ir rašytojo kraitis – jo knygos.

Nuo praeities iki šiandienos 2016 m., minint poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio 105-ąsias (1911–1994) gimimo metines, parengtas mo bilus informacinis stendas, pristatantis poetą, mokytoją ir neeilinę mūsų krašto asmenybę. 2015–2016 metais išleisti informaciniai leidiniai „Ro kiškio krašto literatūrinio kelio ženklai“ (I–II dalys). 2016 m., vykdant bibliotekos projektą, sukurtas virtualus gidas http://virtualusgidas.lt/rokiskio_krastas/, kviečiantis ke liauti Rokiškio rajono, atkartojančio Lietuvos kontūrus, keliais, čia esančiomis atgaivintomis – atminimo ženklais ir renginiais įprasmintomis – kūrėjų gimtinėmis, tėviškė mis ir svarbiomis gyvenimo vietomis – nuo kiemo tako iki dangaus, nuo praeities iki šiandienos. Bibliotekininkai turi gražią mintį tęsti vietų, sieti nų su krašto kūrėjais, įženklinimą ir ten kiekvienais metais suburti kūrėjus. Rajono svečiams ir turistams bus pasiūlytas Rokiškio krašto literatūrinio kelio maršrutų žemėlapis. 27

įdomu žinoti

pirmoji lietuviška knyga šeimininkėms Audronė Berezauskienė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

Lietuviškos spaudos draudimo laikais, daugiau kaip prieš 120 metų, išleista pirmoji lietuviškai parašyta ir iki šių dienų išlikusi kulinarijos knyga „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“. Pirmą kartą knygelė išleista 1893 m. kaip laikraščio „Ūkininkas“ priedas. Ją parašė Roblių k. (Rokiškio r.) gimusi, Anykščių krašte Griežionėlių dvarelyje gyvenusi pirmoji mūsų literatūroje moteris prozininkė Liudvika Didžiulienė-Žmona (mergautinė pavardė Nitaitė) (1856–1925).

Pirmoji receptų knyga Būdama dvylikos metų Liudvika jau žinojo šeimininkavimo paslaptis – ne tik virė, kepė, verpė ir audė, bet savo patarimus dalijo ir kitoms kaimo moteriškėms. Sudėjusi savo maisto gaminimo patirtį, L. Didžiulienė išleido knygą, skirtą jaunoms šeimi ninkėms. Knygos pratarmėje autorė rašė (tekstas netaisytas, originalus, iš 1893 m. knygos): „Tamstos ne viena, jaunos mano gaspadinėlės, išvydusios šias knygeles, pasakysite: „oi, kam čia man jų reikia, aš ir be knygų moku gaspadinauti, o čia da nauja išlaida; nereikėjo mano motinėlei – nereikia nė man: kaip išvirsiu, teip pavalgysiu...“ O aš tamstoms pasakysiu, kad būtinai reikia pasimokinti, nors iš knygelių, o išlaida čia visiškai maža, palyginus su visoms nerei kalingoms tamstų išlaidoms. Matote, kad svietas eina vis pirmyn ir pirmyn. Nebepakanka jau šiupinio, stakanio, sarienės ir paprastų ragaišių... [...] Šioje knygelėje rasite aprašyta keliatą valgių, lengvai ir pigiai sutaisomų. Viskas darosi iš naminių daiktų, tik druska, pipirai, cukrus ir keli kiti mažmožiai reikia pirkti. Išpildykit, kaip parašyta, o aš užstoviu, kad jeigu iš pirmo karto nenusiduos, tai iš antro karto tikrai pasiseks.“1 28

L. Didžiulienė mėgdavo klausinėti kaimo moterų, kur jos išmoko tokias gardžias dešras padaryti, tokius skanius sūrius suslėgti, šios atsakydavo, kad iš knygos „Lietuvos gaspadinė“, visai nežinodamos, jog jas kalbina pati knygos autorė. Papildžiusi ir parengusi „Lietuvos gaspadinę“ antram leidimui, knygelės pabaigoje autorė parašė: „Pažadinta ir padrąsinta žodžiais vieno labai garbingo Lietuvio, parašiau šias knygeles. Dyvai, kad man iki šiolei neužėjo ant mislies, kad tai išties dauge liui gali būti naudinga. Taigi, jei tos mano knygelės ras skaitytojus ir bus anų maloniai priimtos, ne man, bet garbiam S. B. teesti dėka ir garbė.“2 Pasak Anykščių krašto rašytojų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio, tyrinėjusių L. DidžiulienėsŽmonos rašytinį palikimą, S. B. – tai Silvestras Bal tramaitis (1841–1981), bibliografas, etnografas, dirbęs Peterburgo (dabar – Sankt Peterburgas) viešojoje bibliotekoje, parengęs nemažai lietuvių bibliografijos ir etnografijos darbų, pasirašinėjęs B. Žiemkenčio, Dagilio, Juodulaičio ir kitais slapyvardžiais. Pasivai šinęs L. Didžiulienės dešromis, skilandžiais, ėmė ją įkalbinėti parašyti knygą apie valgių gaminimą. Pasak M. Telksnytės, jis tol nedavęs ramybės savo laiškuose, kol Liudvika ėmėsi darbo.

Kepsnis meitėlio, šerno, stirnos ar briedžio „Meitėlio ar šerno nuplėšti odą, apibarstyti druska, užpilti uksusu virintu su pipirais, liauro lapeliais, gvazdikais, trupučiu imbiero ir svogūnų, palaikyti nedėlią; paskui , išėmus iš uksaus, išspausti gerai ir subadant prisagyti gvazdikais ir cinamonais; kepti laistant vandeniu, paskum pačios kepsnies sosu.“ (p. 14–15)

Keptas kurkinas „Gražiai išberklautą kurkiną palaikyti keliatą dienų pakabinus šaltai . Prikamšinti tokia koše: išvirti piene svarą ryžių, pridėti prie to pusę stiklo cukraus, cinamonų, dvi saujas razinkų, įmušti kiaušinius; gerai sumaišius prikamšinti gurklį kurkino; galima dėti ir vidun; arba nuplovus ir svarą slyvų, apibarstyti storai cukrumi ir prikimšti gurklį; arba apvirinti jeknas, skilvį , šmotelį telienos, viską smulkiai sukapoti , pridėti dvi saujas trupinto pyrago, tris kiaušinius, šaukštą sviesto, pipirų, druskos, vieną žalią kiaušinį; sumaišius gerai , kimšti kurkiną; tuo pat galima kimšti paršą, vištą ar kaplūną (gaidį).“ (p. 15)

L. Didžiulienės knyga sulaukė didelio šeimininkių dėmesio. 1893 m. ji buvo papildyta ir išleista dar kartą. Išlikusių knygų antraštiniai duomenys rodo, kad knyga dar buvo išleista 1895, 1904 (net keli leidimai), 1913 ir 1927 m. 1904 m. paskutinysis bei 1913 m. ir 1927 m. leidimai išleisti šiek tiek pakeistu pavadinimu: „Gas padinystės knyga, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai“. 1927 m. knygoje, pasirodžiusioje jau po autorės mirties, nenurodyta Žmonos autorystė, nelikę nei autorės rašytos Prakalbos ir Užbaigos (pra tarmės ir baigiamojo žodžio), tačiau pavadinimas ir aprašomi receptai akivaizdžiai rodo, kad tai ta pati L. Didžiulienės receptų knyga.

Išlikę egzemplioriai Knyga „Lietuvos gaspadinė“ šiuo metu jau yra biblio grafinė retenybė, tačiau ją galima rasti e.paveldo portale. Originalai saugomi didžiosiose Lietuvos bibliotekose: Nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Kauno tech nologijos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose. Elektroniniai katalogai rodo, kad 1927 m. išleistos knygelės vienas egzempliorius yra saugomas Klaipėdos universiteto bibliotekoje. Knygoje yra spaudas, kaip įrodymas, kad knyga anksčiau priklausė dr. Kaziui Pemkui. Nuo 1997 m. Klaipėdos universiteto bibliotekoje kaupiama lietuvių išeivijos veikėjo, bibliofilo, medicinos mokslų daktaro K. Pemkaus biblioteka, kurioje saugomos knygos ir archyviniai dokumentai. Daug litera tūros jis sukaupė rinkdamas medžiagą Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos istorijai – aplankė daugybę bibliotekų, 29

Senoviškas lietuviškas šiupinys

„Sušutinti žirnių ar pupų, kiek sau nori; nusunkus supilti

pieston ar geldon ir grūsti , pridedant truputį druskos, pipirų, svogūnų smulkiai pjaustytų; kas nori prideda taukų; išgrūdus

gerai , padėti bliūde pečiun , kaip užšils, galima valgyti .“ (p. 28)

Legumina iš aguonų

„Stiklinę aguonų apšutinti verdančiu vandeniu, išspaudus sutrinti su keli-

ais karčiais migdolais; pridėti šešis try-

Tortas čekoliadinis

„Dvylika trynių su stikline cukraus

nius, du šaukštus smulkaus cukraus ir

trinti , kolei pasidarys balta kaip

bulbinių miltų ir putas išmaišius, dėti

smulkiai kapoto citrinos luobe-

viską trinti , ant galo dėti tris šaukštus

grietinė , pridėti truputį cinamonų,

pusbliūdin ir kišti pečiun .“ (p. 61)

lio, įdėti stiklinę trintos čekoliados,

susipažino su įvairiais lietuvių išeiviais. Dauguma jų perdavė K. Pemkui savo sukauptus archyvus. Nemažai knygų ir kitų reikalingų leidinių ar jų kopijų jis gavo Pensilvanijos universitete. Kolekcinin kas bendradarbiavo su Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo bibliotekomis, sovietmečiu veikusiais Knygų rūmais, keitėsi leidiniais. Taip pat daug knygų jį pasiekdavo iš įvairių asmenų, gyvenusių Lietuvoje. Iš kur į jo kolekciją pateko L. Didžiulienės-Žmonos receptų knyga, išleista 1927 m., šiandien atsekti nelengva. Peržiūrėjus Lietuvos bibliotekų elektroninius katalogus matyti, kad minėtų metų leidimo knygas turi tik trys Lietuvos bibliotekos, tarp kurių Kauno technologijos universiteto ir Nacionalinė Martyno Mažvydo. 1895 m. leidimo L. Didžiulienės knygą asmeninėje bibliotekoje yra išsaugojusi Rita Chlebauskienė, gyvenanti Radviliškyje. Kny gelės savininkė ją paveldėjo iš savo močiutės, gyvenusios Žemalės k. (Mažeikių r.). Močiutė ją gavo iš savo mamos. Apie išsaugotą leidinį R. Chlebauskienė pasakojo: „Aš šią knygelę perėmiau iš savo babunelės, o ši, ko gero, iš savo mamos, nes babunelė gi musi 1905 m. Žemalės k. (Mažeikių r.), t. y. 10 metų po knygelės išleidimo. Knygelė buvo be pradžios ir antraštinio lapo, todėl aš ilgai nežinojau, kas ir kada ją parašė. Pradėjau ieškoti informacijos internete ir radau L. Didžiulienės-Žmonos knygos kopiją, kuri visiškai sutampa su mano knygelės 22, 23, 24, 25 puslapiais. Todėl manau, kad mano knygelė yra 1895 m.“ (kalba netaisyta). 1904 m. leidimo Žmonos knygą su jau pakeistu pavadinimu išsaugojo Klaipėdoje gyvenanti Antanina Rėpšienė. Knygos savininkė ją paveldėjo iš savo vyro Jurgio Vytauto Rėpšaus, gyve nusio Juodeikių k. (Skuodo r.). Jos vyras knygelę gavo iš savo tėvo Dominyko Rėpšaus. Nuo 2016 m. spalio 24 d. ši knyga jau yra Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos nuosavybė. Knygos antraštiniame lape parašyta, kad knygą Tilžėje išleido P. Mikolainis (1868–1934) – knygnešys, leidėjas, publicistas, kuris būdamas 18 metų (nuo 1887 m.) užsiėmė caro valdžios

sugrūstos ir per sietą persijotos du-

tris šaukštus miltų, sudžiovintos,

onos; ant galo sudėti putas iš dvylikos kiaušinių baltymų; palengva

sumaišius, sudėti mierelėn ir tuojaus kišti pečiun . Išėmus apliukruoti ir

apdabinti kaip norint.“ (p. 45–46)

Antanina Rėpšienė (pirma iš dešinės) su bendramintėmis.

Namas, kuriame buvo saugoma Liudvikos Didžiulienės knyga, 1961 m.

Legumina iš bulbių „Dešimtį karštų bulbių nulupus, arba išvirus nuskustas, trinti su ketvirtadaliu svaro sviesto, pridedant keturis kiaušinius, ir keturis trynius; išplakus įdėti du šaukštus cukraus ir, putas nuo keturių kiaušinių sumaišyti ir kepti .“ (p. 61)

Kraštotyrininkės vaišina svečius „Legumina iš bulbių“.

uždraustos lietuviškos spaudos gabenimu į Lietuvą. Buvo pasivadinęs ir Petru Makalojumi. 1891 m. jam pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde ir įsidarbinti pas spaustuvininką J. Schoenkę. 1900 m. pasitraukęs į Mažąją Lietuvą, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. L. Didžiulienė savo prisiminimų knygoje „Ką aš beatmenu“ rašė, kad jų namuose lankydavosi nemažai svečių, įvairių interesantų: „Buvo kartą atvažiavęs ir p. Noveskis-Mikolainis iš Tilžės litera tūros reikalais“3 (p. 176). Akivaizdu, kad pažintis su P. Mikolainiu turėjo įtakos L. Didžiulienės-Žmonos knygų leidybai.

Praktinė reikšmė L. Didžiulienės-Žmonos receptų knyga įdomi ir kaip bibliografinė retenybė, ir kaip etnografinis dau giau kaip šimto metų lietuvių buities dokumentas, parodantis mūsų kalbos būseną spaudos draudimo laikotarpiu, išlaikęs tuo metu vartotus indų, valgių, prieskonių, svorio ir kiekio matų pavadinimus. „Lie tuvos gaspadinė“ neprarado savo praktinės reikšmės ir šiandien. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojos organizuoja patiekalų konkursus ir tra diciškai gamina valgius iš Žmonos receptų knygos. Pirmasis konkursas surengtas 2009 m. kovo 16 d. Griežionėlėse (Anykščių r.), Didžiulių šeimos so dyboje, kur prieš daugiau kaip šimtą metų gyveno knygelės autorė, o dabar įkurtas Didžiulių muzie jus. Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos (dabar Krašto dokumentų ir kraštotyros) skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ligita Matulienė tąsyk iškepė „Leguminą iš bulbių“. Patiekalas sulaukė gero kolegų įvertinimo ir didelio susidomėjimo. 31

Roliada iš paršienos „Gražų paršelį perpjauti per pusę , išimti kaulus ir pasūdyti . Atlikusią mėsą prie kaulų nugramdyti ir sukapoti drauge su jeknelėmis, plaučiais, liežuvėliu; sukapoti smulkiai , pridėti sviesto ar grūstų lašinių, pridėti mirkyto ir spausto pyrago; išmaišius viską dėti ant paršienos, viršun to apskritai (griežinėliais) pjaustytų kiaušinių; suvynioti kaip kočėlą , įsukti drobėn ir apvaržyti raiščiu; išvirti vandenyje; išgriebus prislėgti dugnu ir akmenėliu. Valgant užpila uksuso.“ (p. 17)

2013 m. gegužės 7 d. skyrius šventė įkurtuves nau jame bibliotekos pastate (Vyskupo skv. 1). Krašto tyrininkės savo kolegas pasitiko su „Legumina iš bulbių“. Jau tradicija tapo šiuo patiekalu pavaišinti ir į biblioteką atvykstančius svečius. Anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento, kulinarinio paveldo tyrinėtojo dr. Rimvydo Laužiko, „Lietuvos gaspadinė“ yra ne tik pirmoji žinoma ir išlikusi lietuviška gastrono minė knyga, bet ir pirmoji originali receptų knyga, atspindinti pasiturinčių valstiečių gastronominę kultūrą.

L. Didžiulienės literatūrinis palikimas Priminsime, kad L. Didžiulienė yra ne tik pir mosios lietuviškos patarimų šeimininkėms kny gos autorė. Ji – pirmoji lietuvė moteris beletristė, debiutavusi spaudoje 1892 m. Tik po poros metų spaudoje pradėjo reikštis Gabrielė PetkevičaitėBitė, Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė), Lazdynų Pe lėda (seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė). L. Didžiulienė taip pat rinko ir skelbė tautosaką, prisiminimus apie Antaną Vienažindį, Antaną Strazdą, kun. Kleopą Kozmianą, Valerijoną Ažukalnį-Zagurskį. Gyve nimo pabaigoje, Juozo Tumo-Vaižganto paraginta, rašė savo pačios prisiminimus, kurie knyga „Ką aš beatmenu“ buvo išleisti jau po autorės mirties (1926). Leidinyje daug vertingos medžiagos iš au torės vaikystės ir vėlesnių metų, nemažai žinių iš 32

lietuvių etnografijos ir XIX a. pabaigos kultūrinio judė jimo, aprašyti žmonės, kuriuos autorė artimai pažinojo. L. Didžiulienė tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švie tėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininkė, ji labiau siai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Švietimą laikydama tautos atgimimo pagrindu, L. Didžiulienė rūpinosi mokymu ir inteligentijos ugdymu, liaudies etikos diegimu. _ 1 Žmona. Lietuvos gaspadinė arba pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti dievo dovanas [Liudvika Didžiulienė-Žmona]. - Tilžė, 1904. - p. 3, 4. 2 Žmona. Lietuvos gaspadinė arba pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti dievo dovanas [Liudvika Didžiulienė-Žmona]. - Tilžė, 1904. - p. 75. 3 Didžiulienė-Žmona, Liudvika. Ką aš beatmenu : (rokiškiuojant) / Liudvika Didžiulienė-Žmona ; redagavo doc. J. Tumas. - [Kaunas] : Koper. s-gos spaudos fondo leidinys, 1926 (Kaunas : Valstybės sp.). - p. 176.

Kotletai „Pajimti tris svarus raumenų jautienos, avinčienos, telienos ar paršienos ir supjaustyti rupiai (stambiai), paskui iškapoti kapone , pridedant truputį druskos, pipirų, du svogūnu, įmušti vieną kiaušinį , išmaišyti gerai ir daryti nestorus plyskelius ir, pavoliojant kvietiniuose miltuose , kepti ant skaurados svieste ar taukuose . Reikia daboti , nė vieno valgymo nepersūdyti: kaip bus mažoka – pridėsi , o kaip bus per daug, neišimsi . Kotletai , kaip dešros, reikia daboti , kad neperkeptų – reikia įdurti su peiliu; kaip jau raudona sunka (sriuba) nebeteka , išimti iš skaurados.“ (p. 9)

Kronika

Pažangos projektas Lietuvos bibliotekas pakeitė neatpažįstamai Beveik 1200 renginių, kuriuose apsilankė per 40 tūkst. žmonių, daugiau nei 90 naujoviškų paslaugų, 215 naujų produktų ir priemonių – šie skaičiai liudija pakitusį atsinaujinusių Lietuvos bibliotekų požiūrį į savo lankytoją ir bendruomenę. Prie visų šių pokyčių prisidėjo trejus metus trukęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai 2“. Į baigiamąją projekto „Bibliotekos pažangai 2“ konferenciją Nacionalinėje bibliotekoje susirinkusius šalies viešųjų bibliotekų ir savivaldybių atstovus, kultūros politikos formuotojus, taip pat partnerius iš užsienio bibliotekų pasveikino robotas Zoras. Jis džiaugėsi, jog gerai jaučiasi tarp žmonių, ypač todėl, kad tenka bendrauti su tokia kūrybinga ir dalytis žiniomis no rinčia bendruomene. Ne vienas konferencijos kalbėtojas pažymėjo, kaip per trejus projekto „Bib liotekos pažangai 2“ įgyvendinimo metus keitėsi šalies viešosios bibliotekos ir jų svarba bendruomenėms, o svečiai iš užsie nio bibliotekų pasidalijo savo gerosiomis patirtimis. Susirinkusiesiems taip pat buvo pristatyta unikali, naujų technologijų pritaikymu pagrįsta virtualiosios realybės paslauga „Laiko portalas“. Pasak „Bibliotekos pažangai 2“ vadovo Eugenijaus Stratilatovo, šis pažangos pro jektas tapo geru katalizatoriumi ir paska tins bibliotekas toliau vystytis, prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės poreikių net ir projektui pasibaigus. „Per trejus metus bibliotekos ne tik kūrė naujas, už tradicinės bibliotekos sampratos ribų toli išeinančias paslaugas, jos pačios nuolat ugdė savo darbuotojų kompetencijas: mokėsi rengti projektus, ieškoti papildomo finansavimo jiems įgy vendinti, pritraukti naujų partnerių, efek

Renginio vedėjas Richardas Jonaitis bendrauja su šmaikščiuoju Zoru.

tyviai komunikuoti ir į bibliotekų veiklą įtraukti vietos bendruomenes, galiausiai – dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Dabar per 1000 Lietuvos viešųjų bibliotekų formuoja naują suvokimą apie besiplečiančias bibliotekos funkcijas ir misiją visuomenėje“, – sakė E. Stratilatovas. Apie bibliotekos vaidmenį šalies kultū riniame gyvenime kalbėjo Lietuvos Respu blikos Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas: „Mes turime milžinišką bibliotekų tinklą ir, jei kalbame apie regioninę kultūrą, tai yra visos prielaidos startuoti su labai solidžiu institucijų tinklu, kuriame dirba profesionalai, intelektualūs žmonės. Kaip šiandien girdėjome, jie dar įgijo papildomų kompetencijų – kompiuterinio raštingu mo, darbo su bendruomenėmis, politikais ir partneriais. Šios visai naujos funkcijos dar labiau sustiprina jų vaidmenį.“ Šiandien bibliotekos – jau ne tik žinių kaupimo centrai ir knygų saugyklos. Jose nuolat ir sistemingai vyksta įvairiopa veikla: kūrybinės dirbtuvės ir susitikimai, filmų, komiksų, muzikos įrašų kūrimo, programavimo, inžinerinių gebėjimų lavinimo, robotikos pamokos. Čia organi zuojami įvairaus tipo mokymai ir tobulini mo kursai moksleiviams, suaugusiesiems, senjorams. Projekto vykdymo laikotarpiu 37 bibliotekose surengtuose mokymuose dalyvavo per 13 tūkst. žmonių, kurie įgijo naujų įgūdžių informacinių ir ryšių tech nologijų, profesijos, verslumo, kūrybinių industrijų srityse. Edukacinėje veikloje per pastaruosius dvejus metus dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų. Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai 2“, bibliotekose buvo surengta apie 1190 renginių: tai ir naujų paslaugų pristatymai, parodos, ekskursijos, kūry binės dirbtuvės, protų mūšiai, konkursai,

susitikimai su žmonėmis, filmų peržiūros ir pan. Minėtuose renginiuose apsilankė daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Projektas suteikė galimybę viešosioms bibliotekoms sukurti ar patobulinti per 90 paslaugų, tarp jų – psichologinė pa galba vaikams pasitelkiant kompiuterines komunikavimo priemones, virtualaus mokymosi paslaugos, interaktyvūs kalbų kursai, mobiliosios laboratorijos ir IT cent rai, garso įrašų studijos ir t. t. Dabar šalies viešųjų bibliotekų lankytojai gali naudotis laisvalaikio ir mokymosi erdvėmis, užsiimti fotografija, kurti vaizdo ir garso medžiagą, naudotis bibliotekų turima infrastruktūra ir technologijomis (pvz., 3D modeliavimo programomis ir spausdintuvais). Projektą „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinančios 45 viešosios bibliotekos per 2015–2016 m. sugebėjo pritraukti paramos ir papildomo finansavimo, kurių bendra vertė viršijo 380 tūkst. eurų. Nors pagrindiniai bibliotekų partneriai išlieka viešasis sektorius ir savivaldybės, net 25 bibliotekos per porą metų iš privačiojo sektoriaus sugebėjo pritraukti apie 54 tūkst. eurų ir užmegzti bendradarbiavimą su verslo sektoriumi. „Šiemet 45 Lietuvos viešosios bibliote kos sėkmingai baigė įgyvendinti projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros minis terijos iš dalies finansuojamus projektus, kuriais buvo siekiama pagerinti vietos ben druomenių gyvenimo kokybę. Šie projek tai sudaro sąlygas bibliotekoms toliau plėsti paslaugų pasiūlą, stiprinti partnerystę su verslu, vietos valdžios institucijomis, nevy riausybinėmis organizacijomis ir kitomis bibliotekomis. Iš viso šiems projektams finansuoti buvo skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų“, – sakė E. Stratilatovas.

Rengėjų informacija 33

Kronika

Biblioteka parodoje

„Mokykla 2016“ Paroda „Mokykla 2016“ – svarbus renginys, sutelkiantis švietimo bendruomenę, inovacijas mokyklai siūlančius verslo atstovus ir pačius moksleivius bei jų tėvus. Tai naujovių, aktualijų aptarimų ir diskusijų kupinas renginys, šių metų lapkričio 25–26 dienomis vykęs „Litexpo“ parodų centre Vilniuje. Šiemet jame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su šešiomis viešosiomis bibliotekomis: Panevėžio m., Utenos A. ir M. Miškinių, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės, Šiaulių m., Kauno Vinco Kudirkos ir Šiaulių apskr. Povilo Višinskio. Šalies bibliotekos nuolatos palaiko ryšį su švietimo įstaigomis, o jų bendruomenėms siūlo vis daugiau aktualių paslaugų, todėl dalyvavimas parodoje „Mokykla 2016“ reikšmingas abiem pusėms, siekiančioms dar plačiau dalytis patirtimi ir idėjomis. Dėmesys bibliotekoms Bibliotekų stende moksleivių grupėms bibliotekų specialistai organizavo 3D ma tematikos, 3D spausdinimo, robotikos, komiksų kūrimo ir kt. šiuolaikiškas ir jaunimui patrauklias dirbtuves, o Klaipė dos apskr. I. Simonaitytės viešoji biblioteka pristatė ir kvietė išbandyti stalo žaidimą „Knygosūkis“. Lietuvos nacionalinė biblio teka dėmesį skyrė švietimui itin aktualiems vykdomiems projektams – „Pokalbiai apie emigraciją“ ir epaveldas.lt – aptarti. Susidomėjusieji supažindinti su projektų veikla ir skaitmeninta viešai prieinama medžiaga, o bibliotekos specialistai turė jo progą sužinoti vartotojų lūkesčius ir poreikius, į kuriuos atsižvelgdami galės sėkmingai plėtoti projektus. Bibliotekų

erdvėje lankytojai nuolat buvo kviečiami bendrauti – užmegzti ryšius ir aptarti bendradarbiavimo galimybes. Parodoje atkreiptas dėmesys ir į akciją „Metų knygos rinkimai“, kurią pagal Lie tuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą daugiau nei dešimtmetį įgyvendina Lietuvos nacionali nė biblioteka kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, o nuo 2010 m. – ir su Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Kasmet akcija tel kia skaitytojus – suaugusiuosius, vaikus, jaunimą, profesionalus ir mėgėjus – sekti, skaityti, vertinti reikšmingiausius per me tus išleistus lietuvių literatūros kūrinius ir dalyvauti šiai akcijai skirtuose renginiuose bei konkursuose. Lietuvos nacionalinės bibliotekos specia listai abi parodos dienas dalyvavo ir kitose erdvėse vykusiuose renginiuose. Vienas iš jų – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento knygų klubų ir metodinio leidinio „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“, parengto departa mento darbuotojų Ingos Mitunevičiūtės bei Eglės Baliutavičiūtės, pristatymas. Iš klasės – į biblioteką – ir atgal! Antrąją parodos „Mokykla 2016“ dieną surengtos net dvi diskusijos, skirtos aptarti vaikų ir jaunimo skaitybą, skaitymo ska tinimo iniciatyvas ir naujausias knygas: „Auginkime kūrėjus Lietuvai“ intelektualių pašnekesių I dalis „Iš klasės – į bibliote ką – ir atgal!“ ir „Ar šiuolaikiniai paaugliai knygose atranda save?“ Pirmajame renginyje, kuriame svarstyta apie mokyklos bibliotekos vaidmenį mokyk los ir moksleivių gyvenime, kalbėjosi rašy tojos Renata Šerelytė, Unė Kaunaitė, Daina Opolskaitė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazi jos bibliotekos vedėja Raimonda Budnikienė. Išsakyti savo nuomonę buvo pakviesta ir viena mokinė – Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos vienuoliktokė, aktyvi Naciona linės bibliotekos knygų klubo narė Greta Barkauskytė. Diskusiją moderavo vaikų

Bibliotekos stende su rašytoju Selemonu Paltanavičiumi bendrauja Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė.

literatūros ekspertas doc. dr. Kęstutis Urba. Beveik 2 valandas trukusiame pašnekesyje aptartas platus temų spektras: bibliotekos vieta mokyklos ir mokinio gyvenime; kokią ir kodėl – mokyklos ar viešąją biblioteką – mieliau renkasi mokiniai; kokie leidiniai sudaro mokyklos bibliotekos fondą; kokios knygos vaikus ir jaunimą įkvepia skaityti; kaip šiuolaikinių lietuvių autorių kūryba sutinkama mokyklose; ar pavyksta rašytojus pasikviesti į pokalbį ir kt. Diskusijoje, į kurią itin aktyviai įsitraukė ir žiūrovai (daugelio nuostabai – ypač matematikos mokytojai), paaiškėjo, kad mokyklų bibliotekų fondų turtingumas labai priklauso nuo paties bibliotekininko ir mokyklos bendruomenės. Ne vienas mo kytojas prisipažino, kad nupirktas ir šeimoje perskaitytas vėliau dovanoja mokyklos bibliotekai, kad joje mokiniai rastų kuo įvairesnės, naujesnės ir jiems aktualesnės literatūros. Bibliotekininkai savo ruožtu stengiasi surasti bendrą kalbą su mokytojais, inicijuoja skaitymo valandas, eina į klases pasakoti apie naujausias knygas, kviečia mokinius ir jų tėvus į skaitymo vakarus. Diskusijoje dalyvavusi moksleivė patvirtino ne vienam kirbėjusią nuojautą, kad vaikams ir jaunimui mokyklos biblioteka pirmiausia yra vieta, kurioje ieškoma mokslams reika lingos literatūros, o viešoji biblioteka tampa laisvalaikio įkvėpimo erdve. Ką knygose randa paaugliai? Antrojoje diskusijoje „Ar šiuolaikiniai paaugliai knygose atranda save?“ kalbėjosi rašytoja Daina Opolskaitė ir literatūros kritikai doc. dr. Kęstutis Urba bei Eglė Baliu tavičiūtė. Šiuo pokalbiu siekta pedagogams, ne visada spėjantiems koja kojon žengti su naujausiais vaikų ir jaunimo literatūros procesais, papasakoti apie reikšmingiausias pastarojo meto jaunimui skirtas knygas: kuo jos svarbios ir artimos šių dienų paaugliams, kokios temos ir problemos nagrinėjamos. Susitikime buvo pristatytas leidyklos „Alma littera“ paauglių literatūros konkursas, šešios konkurso knygos-nominantės ir Unės Kaunaitės „Laiškai Elzei“. Dalyvavimas parodoje „Mokykla 2016“ – įdomi ir prasminga patirtis Lietuvos bibliotekoms. Jis leido pamatyti, kuo šiuo metu pulsuoja mokyklos, kokios šiuolaiki nės technologijos, mokymo priemonės ir metodikos yra pasitelkiamos, o kartu ir pa sitikrinti, kokios mūsų teikiamos paslaugos yra reikalingos ir naudingos pedagogams, moksleiviams, kuo galime padėti vieni ki tiems ir kuria kryptimi turėtume eiti toliau.

Eglė Baliutavičiūtė

Kronika

Lazdijai

Lazdijų r. viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.

„Graikinio riešuto“ apdovanojimas. Šiais metais pirmą kartą buvo organizuotas Vilniaus regiono Geriausio metų bibliotekininko kon kursas „Riešutas“, kurio metu apdovanoti ge riausi Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojai. Konkurse galėjo dalyvauti bibliotekininkai iš 13-os Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų. Geriausio metų vadovo „Graikinio riešuto“ apdovanojimas skirtas Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Renatai Rudienei. Vadovė įvertinta už plečiamą bibliotekos veiklos sričių spektrą, tarptautinių ryšių kūrimą ir palaiky mą, teikiamas naujas mobiliosios bibliotekos paslaugas, sėkmingai baigiamą įgyvendinti „Bibliotekos pažangai 2“ projektą, laisvalaikio jaunimui organizavimą. Kaip jaučiatės gavusi tokį apdovanojimą? Kiekvienas įvertinimas nuteikia puikiai. Visi žinome, kad tik su gera komanda gali nudirbti didelius darbus, o bibliotekos darbuotojai – labai kūrybingi! Ar Bibliotekų metų paskelbimas turėjo reikšmės Jūsų kasdieniam darbui? Tapome labiau pastebimi. Labai daug informacijos apie bibliotekas skelbiama per televiziją ir radiją, ko anksčiau nebūdavo. Ir renginių bibliotekose daugiau. Valstybė skyrė didesnį finansavimą bibliotekų projektams, knygoms įsigyti. Šiais metais nemažai dėme sio skiriama ir personalui – organizuojama daugiau mokymų, seminarų. Mūsų bibliotekai labai reikšmingas buvo ir projektas „Bibliote

kos pažangai 2“ – jis tapo stimulu organizuoti naujus mokymus, tokius kaip programavimas ir skraidyklių valdymas. Mokiniai bibliotekoje buvo mokomi spausdinti 3D spausdintuvais ir orientuotis virtualiojoje 3D erdvėje. Šiais metais buvo lengviau prisikalbinti atvykti į biblioteką žymius žmones. Ar Jums lieka laiko į rankas paimti knygą? Ką šiuo metu skaitote? Iš tikrųjų laiko trūksta. Anksčiau skaity davau daugiau, dabar skaitymas tapo lėtesnis, bet kokybiškesnis. Šiuo metu skaitau Ramunės Bleizgienės monografiją „Privati tyla, vieši bal sai“, kurioje nagrinėjamas moterų įsitraukimas į viešąjį visuomeninį gyvenimą XIX–XX a. sandūroje. Neseniai baigiau skaityti Gasparo Aleksos „Šventojo Akiplėšos medžioklę“ apie kunigą J. Zdebskį. Dar labai norisi perskaityti Pauliaus Kovo knygą „Gyvenimas audroje: kaip išlikti sausam“. Kokia Jūsų nuomonė apie modernius knygos formatus? Kokias knygas skaitote pati? Dovanų gavau elektroninę knygų skaityklę, tad dabar turbūt skaitysiu daugiau elektroninių knygų. Manau, ši dovana itin pravers lėktuve, parke ar atostogų metu, kai nesinori apsikrauti knygomis. Ko gero ne knygos formatas svarbus, bet turinys. Popierinės knygos žavi tuo, kad gali pajusti popieriaus kvapą, raidės ir žodžio grožį. Ko palinkėtumėte neskaitantiems? Skaityti! Išlaukti savo momento, savo knygos ir savo atradimo tarp žodžių, sakinių, istorijų. Tarp to, kas nuneša į kitą pasaulį. Juk skaity damas gali nekeliaudamas iškeliauti. Taip pat gali atsipalaiduoti ir įgauti naujų jėgų. Sėkmės! Kalbino Gintarė Varnelienė

užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių draugijos uždavinių. Jis įgyvendinamas leidžiant Vydūno kūrybinį palikimą, tyrinėjant ir populiarinant jo kūrybą, organizuojant kitą įvairią veiklą. Renginyje Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas pagėgiškiams pristatė naujau sius, 2016 m. šios draugijos išleistus, leidinius – knygelę „Vydūnas apie meilę“ ir Vydūno knygą „Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas: (kada karų nebebus)“. Pristatydamas pastarąjį veikalą, pirmininkas pabrėžė, kad tai pirmoji pokariu Detmolde (Vokietijoje) Vydūno išleista knyga, kurią šiemet perleisti paskatino pastarųjų metų įvykiai ir neramumai pasaulyje. Anot jo, mokslą, meną ir dorą Vydūnas savo darbuose įvardijo kaip tris pagrindines žmoniškumo apraiškas. Žmoniškumas yra kertinė sąvoka visoje Vydūno filosofijoje, o gyvoji tikyba – pagrindinė žmogaus taurėjimo sąlyga, todėl karai suvokiami kaip kūrybą griaunančių galių pasireiškimas. Šiame veikale Vydūnui, pasi šventusiam humanizmo šaukliui, rūpi atskleisti giliąsias karų priežastis. Knygelę „Vydūnas apie meilę“ T. Stanikas pristatė kaip jaunimui skirtą leidinį, nes meilė dažnai esti pamatinė jaunuomenės vertybė. Naujų knygų sutiktuvės viešojoje bibliotekoje palydėtos Vydūno draugijos narių a cappella atliktomis Mažosios Lietuvos dainomis. Kadangi Vydūno kūrinijoje išreiškiama idėja, jog žmogus auga trimis kryptimis – sau, tautai ir žmonijai – po muzikinės pertraukos renginio vedėja R. Vaitkuvienė pakvietė daly vius ir svečius padiskutuoti, kaip dažnai kas dieniame gyvenime žmonės vadovaujasi šiuo principu. Pagėgių krašto rašytoja, pedagogė Stasė Valužienė išreiškė nuomonę, kad šiuo metu visuomenėje ryškėja itin didelis atotrūkis tarp skirtingų kartų ir reikėtų pagalvoti, kaip paskatinti skirtingo amžiaus žmonių suartė jimą. Diskusiją paįvairino Vydūno draugijos nario, Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus (Ustronės k., Panevėžio r. saviv.) darbuotojo Audriaus Daukšos skaityta Justino Marcinkevičiaus poezija. Už įsimintiną, prasmingą popietę Vydūno draugijos nariams ir pirmininkui T. Stanikui įteiktas šakotis ir pagal šilutiškio žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptūrą pagamintų arbatinių žolelių rinkiniai „Senosios Prūsijos lobiai“. Pagėgiškiai galėjo įsigyti Vydūno drau gijos išleistų knygų ir gauti rengėjų ir leidėjų autografus. Sonata Vitkutė

Pagėgiai Popietė po Vydūno ženklu. Savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Bibliotekų metus, pakvietė gyventojus į kraštotyrinį-literatūrinį susitikimą su Mažosios Lietuvos dainiaus, kultūros ir raštijos veikėjo, filosofo, muziko, tautos žadintojo Vydūno draugijos nariais. Svečius sveikino viešosios bibliotekos direk toriaus pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas. Ji pasidžiaugė jau gražia tradicija tapusiais rengi niais, gausiai suburiančiais kraštiečius pasisemti vydūniškosios išminties. Vydūno draugijos steigėjas, ilgametis drau gijos pirmininkas, dabar – garbės pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius akcentavo, kad tarpukariu ir karo metais Vydūno pro paguota žmoniškumo, tautos vienybės ideologija „gyveno“ to meto visuomenės sluoksniuose, Vydūno draugijos nariai su pagėgiškiais. tikėjusiuose tautos laisve ir nepri klausomybe. Vydūnas visaip sten gėsi išsaugoti šią Lietuvos žmonių dvasinę stiprybę, būtiną valstybės nepriklausomybei atkurti. Garbės pirmininko teigimu, Vydūno draugijos įkūrimą lėmė siekis, kad šio šviesuolio skleistos idėjos būtų puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą, o atminimas – pa gerbtas ir įamžintas. Nevaržomos prieigos prie Vydūno kūrinijos

Panevėžys A. Guokas kuria muzikinį foną.

Kuriančios bendruomenės darbai. Bibliote kų ir Bendruomenių metų proga miesto viešoji biblioteka nutarė parodyti, kad biblioteka – pa lanki erdvė skleistis bendruomenės meniniams gabumams. Mikrorajono gyventojai, kuriantys ir kūrybingi žmonės buvo kviečiami eksponuoti savo darbus parodoje „Kurianti bendruomenė“. Visą lapkritį veikusioje parodoje eksponuota daugiau nei 20-ies autorių rankdarbių, sukurtų pačiomis įvairiausiomis technikomis: dekupažo, vėlimo, siuvinėjimo kryželiu, skiautinių, frivolite, karpinių, tapymo, fotografijos, nėrimo vašeliu, mezgimo... Čia galėjai rasti visko: nuo papuošalų, paveikslų, prancūziškų nėrinių, servetėlių, lėlių iki rankinių, eglutės žaisliukų, dekoruotų indų ar žvakių. Gruodžio 1 d. bibliotekoje vyko parodos aptarimo ir uždarymo renginys. Sveikinimo žodį tarė Kniaudiškių mikrorajono seniūnaitis Vilmantas Marcinkevičius: „Ši paroda įrodo, jog šalia – tiek daug kūrybingų žmonių. Labai svarbu mokėti pasidžiaugti tuo, ką patys sukuriame.“ Gitara grojo gimnazistas A. Guokas. Parodoje eksponuotos Dailės mokyklos mokytojos R. Keršienės išraiškingų judesių, margaspalviais elegantiškais apdarais papuoštos lėlės, pristatyti K. Gaidžiūnienės, V. Kačinskaitės, D. Krikštanienės, M. Ašmegaitės ir D. Guokienės kurti odiniai papuošalai, sagės ir karoliai, A. Ka napeckienės velti ryškiaspalviai kalėdiniai žais liukai, L. Butkuvienės dekoruota lempa, dėžutės ir lėlė, A. Šimeliūnienės augaliniais motyvais dekoruoti ažūriniai karpiniai, V. Kačinskienės vitražo dubuo ir gyvūnų formos spalvingos žvakelės, I. Mazurkevičienės ir L. Mazurienės riešinės, V. Šukienės siuvinėti rudeniniai obuo liai, A. Samuolienės nerti angeliukai, K. Gaidžiū nienės velti knygų skirtukai ir S. Masilevičienės skiautinių rankinė. Parodoje išsiskyrė šalia rankdarbių eks ponuojama poezijos knyga, kurioje sugulė bibliotekos skaitytojos G. Kirsnienės kūryba, skambėjusi ir vakaro metu. Lankytojus taip pat džiugino Š. Antanaičio pastelės ir A. Šiaučiūno fotografijos darbai. ,,Kas jums yra kūryba?“ – vakaro metu buvo paklausta gyventojų, į biblioteką sunešusių savo rankdarbius. – „Tai mūsų laisvė, saviraiška, me ditacijos forma, atsipalaidavimo būdas, meno kūriniai, atspindintys vidinę pasaulėjautą.“

*** „Bibliotek@ – tavo šeimos narys“. Taip vadinosi visus 2016 metus „Židinio“ biblio tekoje vykdytas Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotas projektas. Įgyvendinant jį, panevėžiečiai buvo pakviesti dalyvauti pačiuo se įvairiausiuose renginiuose ir edukacinėse programose: žiūrėjo pažintinius mobilaus planetariumo filmus, keliavo po Šilutę ir Kuršių neriją, gardžiai šventė Obuolio dieną, stebėjo „Panevėžio garso“ edukacinę programą „Pasaulio muzikos instrumentų paslaptys“, su sitiko su rašytoja Evelina Daciūte ir dailininke Sigute Ach, piešė mandalas ir kt. Lapkričio 7 d. bibliotekoje surengta projek to uždarymo šventė. „2016-ieji paskelbti Bib liotekų metais. Tai tapo stimulu mums dirbti dar įdomiau, kūrybiškiau, tad parengėme ir įgyvendinome projektą, kurio metu organi zavome renginių ciklą visai bendruomenei – nuo paties mažiausio iki vyriausio“, – projektą pristatė bibliotekos vedėja Irena Kartanienė. Renginyje padėkota projekto partne riams – miesto švietimo įstaigų bendruo menėms (lopšeliui-darželiui „Kregždutė“, „Saulėtekio“, „Šaltinio“ ir „Vyturio“ progimna zijoms bei Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklai) ir rėmėjams – Norvegijos įmonei „Skalco AS“ ir leidyklai „Terra Publica“.

J. Malinauskas kvietė pasinerti į magijos pasaulį.

Vakaro siurprizu tapo nuotaikinga šou programa „Pasinerk į iliuziją“, kurią parengė Justinas Malinauskas. „Knyga padeda mums nusikelti į mistinį pasaulį, panašią funkciją atlieku ir aš“, – vakaro svečiams prisistatė jaunasis iliuzionistas. J. Malinauskas triukus atliko tiek su klasikiniais magijos atributais (kortomis, virvėmis, kamuo liukais), tiek su kasdieniais daiktais (moneta, voku, pa slaptinga dėžute, žymikliu ir net telefonu). Vieno numerio metu žiūrovai buvo klausiami įvairų skaičių – kiek knygų per metus perskaitė, namų adreso ar paskutinių telefo no numerio skaičių. Viską sudauginus, rezultatas buvo netikėtas – renginio data ir net tikslus laikas. Paskutinis vakaro triukas – ant vienos kortos surašyti susirinkusiųjų

linkėjimai bibliotekai (naujų knygų, skaitytojų, europinių lėšų, laimėtų projektų, elektrinio židinio, katino ir kt.), ant kitos – bibliotekos pavadinimas. Suspaudus abi kortas tarp delnų – jos virto viena. Dėl iliuzionisto humoro ir nuolatinio bendravimo su žiūrovais pasiro dymas buvo gyvas, nenuspėjamas ir be galo nuotaikingas. Indrė Lašinytė Tauragė „Grybų karas“. Pirmąjį spalio sekmadienį Šilinės girininkijoje, Švarkalnio poilsiavietėje, vyko rajono bibliotekų darbuotojų ir skaity tojų grybavimo čempionatas ,,Grybų karas“, skirtas Bibliotekų ir Bendruomenių metams paminėti. Jį organizavo Kunigiškių ir A. Vy merio bibliotekos, šventės dalyvius sveikino rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius. Pasiskirstę komandomis ir išrinkę verti nimo komisiją, išėjome grybauti – tam buvo skirta 1 valanda. Vėliau komandos vykdė užduotis, dalyvavo viktorinoje apie grybus, minė patarles ir mįsles. Net mažiausias, 1,5 metukų, šventės dalyvis gavo užduotį ieškoti pasiklydusio meškino. Grybautojai iš miško grįžo laimingi su pilnais krepšiais grybų. Kai kam pasisekė rasti ir didžiausią grybą. „O kas sakė, kad grybai jau nebeauga?“ – klausė ren ginį šmaikščiai vedęs A. Vymerio bibliotekos globėjas Gediminas Maškauskas. Susumavus grybavimo čempionato re zultatus, paaiškėjo, kad pirmą vietą laimėjo „Geltonikių“ komanda, antra vieta atiteko „Pulkaunykams“, o trečia – „Vymerio baravy kams“. Jie apdovanoti diplomais ir vertingais rudens gėrybių prizais. Po apdovanojimų Kunigiškių bibliotekos darbuotoja Jūratė Beržinienė teatralizuotai interpretavo Justino Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas“. Džiau gėmės ne tik pilnais krepšiais grybų, gražiu rudenišku oru, bet ir gardžiavomės skania, sočia grikių koše, ant laužo keptomis bulvėmis. Norime padėkoti Gediminui Maškauskui už bendradarbiavimą organizuojant renginį. Ačiū Tauragės rajono savivaldybės B. Bal trušaitytės viešosios bibliotekos, Kunigiškių, Norkaičių ir Baltrušaičių bibliotekos darbuo tojoms ir jų skaitytojams, kad buvo kartu su mumis. Tikimės, kad šis čempionatas taps tradicine bibliotekos darbuotojų ir skaitytojų rudens švente. Daiva Vitkauskaitė

„Grybų karo“ dalyviai.

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 VASARIS 9

Sukanka 70 metų, kai gimė poetė, ver tėja MARY TĖ KON T R I M A I T Ė (1947–2016). Ž r. : Ta r p k ny gų. 2006, nr. 12, p. 37-38.

PAPILDOMA LITERATŪRA POKALBIAI SU M. KONTRIMAITE Akmuo ir šviesa – gyvenimo antologija: su M. Kontrimaite kalbasi B.Jonuškaitė. – Portr. // Krantai. 2013, nr. 4, p. 76-79. „Aparatėlis prie širdies – sąžinė“: į Balto sios anketos klausimus atsako poetė ir vertėja M. Kontrimaitė. – Portr. // Lietuvos žinios. 2007, vas. 10, p. 8, 10. Literatūrinis koliažas asmeniška tema: su armėnų rašyt. V. Grigorianu svečiuose pas M. Kontrimaitę šnekasi L. Jakimavičius. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2006, vas. 3, p. 2. APIE M. KONTRIMAITĘ Daujotytė-Pakerienė V. Paskutiniai saki niai Marytei Kontrimaitei: [nekrologas] // Metai. 2016, nr. 5-6, p. 183-189. Griškevičius G. Sutaupytieji žodžiai nuo jūros studijų Vilniuje mano draugei. – Iliustr., portr. // Palangos tiltas. 2013, rugpj. 20 (nr. 62), p. 8. Kas yra kas Lietuvoje, 2009: auks. tūkstan tm. leid. Kaunas, 2009, p. 772. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 372-373. Mar ytė Kontrimaitė: 1947 02 09– 2016 04 16: [nekrologas] / Lietuvos rašytojų s-ga. – Portr. // Nemunas. 2016, bal. 21-geg. 4 (nr. 4), p. 25. Mirė žurnalistė ir poetė Marytė Kontri maitė: [nekrologas] // XXI amžius. 2016, bal. 22, p. 5. Netekome Marytės Kontrimaitės: [nekro logas] / „Lietuvių godos“ // Lietuvių godos. 2016, balandis (nr. 3) [i. e. 4], p. 3. Peleckis-Kaktavičius L. Žydinčių medžių pranašystė:[apie rašytoją, armėnų-lietuvių santykių puoselėtoją]. – Portr., iliustr. // Varpai. [2014, nr.] 30, p. 33-51. Penkioliktoji S. Lozoraičio premija – Ma rytei Kontrimaitei. – Iliustr. // Voruta. 2013, nr. 2, p. 1, 6. Petrošienė G. V. Lietuvos žurnalistų draugijos premija – Marytei Kontrimaitei // Nemunas. 2013, saus. 10-16 (nr. 1), p. 23. S. Lozoraičio premija – poetei ir vertėjai M. Kontrimaitei // Tautinių bendrijų naujie nos. 2013, nr. 1, p. 6. Šeškevičienė I. Neoficialioji lietuvių ir armėnų tautų ambasadorė. – Iliustr. // Mūsų žodis. 2009, birž. 2, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 1, 3.

„Žingsniavai ramiai akim, atgręžtom į sielą…“: Marytė Kontrimaitė (1947–2016): pro memoria / kolegos žurnalistai // Voruta. 2016, bal. 30, p. 16. Sukanka 100 metų, kai gimė poetas KAZYS BRADŪNAS (1917–2009). Žr.: Tarp knygų. 1996, nr. 12, p. 39-40; 2002, nr. 1, p. 20-27; 2006, nr. 12, p. 39-40.

PAPILDOMA LITERATŪRA K. BRADŪNO KŪRYBA Kazys Bradūnas: eilėraščiai / [sudarė E. Bradūnaitė-Aglinskienė]. Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asoc., 2013. 70, [2] p. – (Poezijos pavasario laureatų b-kėlė; kn. 19). [Eilėraščiai] // Iš Vilniaus į Vilnių. Vilnius, 2008, p. 7-14. POKALBIAI Įsimintiniausi gyvenimo momentai: [pokalbis su poetu,ateitininku, jo 90-mečio proga]. – Portr., iliustr. // Ateitis. 2007, nr. 2, p. 27. Kazys Bradūnas: „Tai aš devintam dan gui!“ / [užrašė] V. Sventickas. – Portr. // Lietuvos žinios. 2007, vas. 10, p. 19. Kur praeita, kur sustota…: [persp. iš „Apžvalga“, 1997, vas. 7-13] / klausimus pa rengė A. Vijeikytė. – Iliustr., portr. // Pasaulio lietuvis. 2009, nr. 2, p. 29. APIE K. BRADŪNĄ Adamkus V. Kazys Bradūnas buvo Lie tuvos poezijos viršukalnė: [LR Prezidento žodis, atsisveikinant su poetu] // Lietuvos aidas. 2009, vas. 11, priedas „Naujausios žinios“, p. 4. Ališauskaitė G. Atstatytas poeto Kazio Bradūno tėviškės kryžius. – Iliustr. // Santaka. 2013, liep. 30, p. 2. Andriekus L. Čia guli giesmės nerašytos: LRD premijos įteikimo proga K. Bradūnui Lietuvių fondo suvažiavime Niujorke (1971 V 15).– Iliustr. // Žemaičių saulutė. 2012, lapkr. 23, p. 8. Apanavičienė L. Dovana gimtadieniui – eilėraščių rinktinė. – Iliustr., portr. // Drau gas. 2007, vas. 10, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1-2. Areška V. Paprasto eilėraščio magija: [„Paberti grūdai“] // Literatūra ir menas. 2007, liep. 6, p. 5. Baltrušaitytė R. Kraujo irimas, amžinybės pradžia. – Iliustr. // Veidas. 2009, nr. 7 (vas. 16), p. 63. Balsevičiūtė-Šlekienė V. Kristijono Do nelaičio kūrybos refleksija Kazio Bradūno poemoje „Donelaičio kapas“.– Bibliogr.: 5 pavad. // Kristijonas Donelaitis ir jo epocha. Vilnius, 2014, p. 6-15. Bradūnaitė-Aglinskienė E. Alvitas – mūsų giminės dvasiniai namai. – Iliustr. // Santaka. 2014, liep. 24, p. 3.

Bradūnaitė-Aglinskienė E. Išeivijoje užaugusi poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė: „Savosios tautos nėra kam toleruoti“/ [užrašė] R. Stankevičius // Respublika. 2011, spal. 28, p. 3. Bradūnaitė-Aglinskienė E. Kazio Bradū no lietuvybės pamokos: [pokalbis su poeto dukra / užrašė] R. Stankevičius. – Iliustr. // Mūsų Respublika. 2016, gruod. 2–8 (nr. 48), p. 9. Bradūnaitė-Aglinskienė E. Paguodos ir atsparos dalykai: gimtoji žemė, kalba, kultū ra: pokalbis su antropologe, etnologe, poeto K. Bradūno dukra Elena Bradūnaite-Aglins kiene / [kalbėjosi] K. Jankauskaitė. – Iliustr. // Draugas. 2013, spal. 26, p. 3, 7. Bradūnaitė-Aglinskienė E. Vieno kitiems rūpintys žmonės svarbiau už duoną /[užrašė] R. Stankevičius. – Portr. // Mūsų Respublika. 2014, birž. 27–liep. 3 (nr. 5), p. 5. Bradūnų kryžius: [apie poeto apsilanky mą Šiauliuose]. – Iliustr. // „Varpai“: istorija, autoriai, akcentai. Šiauliai, 2011, p. 37-39. Butkus V. Kelionė į Šiluvą: (K. Bradūno eil. „Šventoji kelionė“ analizė). – Bibliogr. str. gale // Butkus V. Literatūros žvalgymai. Šiauliai, 2011, p. 180-189. Butkus V. Konceptualizmo meistrystė: K. Bradūno poezijos Šiluva. – Bibliogr. išna šose // Butkus V. Stebuklo horizontai. Vilnius, 2014, p. 177-198. Daujotytė-Pakerienė V. Prasmingas Grįž tančiojo ratas: [poeto atminimui] // Literatū ra ir menas. 2009, vas. 13, p. 23. Daujotytė-Pakerienė V. Su Kaziu Bradūnu atsisveikinant: [atminimui] // Draugas. 2009, vas. 21, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2. Gaidamavičiūtė O. Amžiname žemės glėbyje: Kazio Bradūno (1917 02 11–2009 02 09) kūrybos kelio bruožai. – Bibliogr.: 8 pavad. – Portr. // Ateitis. 2009, nr. 2, p. 26-29. Gaila J. Apmąstymai iš Ellicott miestelio: iškeliavo pro sūnaus atkeltus vartelius: [poeto atminimui]. – Portr. // Draugas. 2009, vas. 14, p. 4 Gerbutavičius R. Dviejų poetų jubiliejai – tarp triukšmo ir tylos: [apie K. Bradūną ir B. Brazdžionį]. – Portr. // Lietuvos rytas. 2007, vas. 13, priedas „Mūzų malūnas“, p. 2. Gerbutavičius R. Garsiausias žemininkas atguls Lietuvos žemėje. – Portr. // Lietuvos rytas. 2009, vas. 10, p. 5. Grušas G. Kazio Bradūno laimė: iš pa mokslo K. Bradūno laidotuvėse 2009 02 14 // Draugas. 2009, vas. 21, p. 2. Jakaitė D. Mitinė veiksmo sąmonė krikš čioniško akiračio Kazio Bradūno poezijoje. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Gimtasis žodis. 2007, nr. 3, p. 14-22; nr. 4, p. 12-16. Jokimaitė D. Bradūnai [Kazys ir Kazimie ra]. – Bibliogr.: 43 pavad.– Portr., iliustr. // Varpas. 2012, nr. 44, p. 152-166. Jokimaitė D. Poeto Kazio Bradūno mūza Kazimiera. – Portr., iliustr. // Pasaulio lietu vis. 2011, nr. 3, p. 10-13. Jonynas V. A. Atnaša lietuviškajam genijui: [„Donelaičio kapas“] // Jonynas V. A. Rinkti niai raštai. Vilnius, 2006, p. 269-273. Juknytė E. Mirties vaizdinio prasminis

laukas Kazio Bradūno poezijoje. – Bibliogr.: 28 pavad. – Portr. // Gimtasis žodis. 2007, nr. 3, p. 11-15. Juknytė E. Modernioji religinė sąmonė Ka zio Bradūno poezijoje: literatūros tyrinėtojai mokytojui. – Bibliogr.: 28 pavad.– Portr. // Gimtasis žodis. 2009, nr. 7, p. 23-32. Juknytė E. Poetinio subjekto tapatybė Ka zio Bradūno poezijoje. – Bibliogr.: 28 pavad. // Gimtasis žodis. 2009, nr. 9, p. 23-28. Katkauskaitė S. Prarasti ir vėl atrasti na mai: a. a. K. Bradūnas (1917 II 11–2009 11 9): [nekrologas]. – Portr. // Tėviškės žuburiai. 2009, kovo 3, p. 8. Kazys Bradūnas atsisveikino su Lietuva knygos šventės dieną: [nekrologas]. – Portr. // Pasaulio lietuvis. 2009, nr. 3, p. 42. Kazys Bradūnas: émigré Lithuanian poet who kept his native conntry, s literature alive in the US and returned home in 1995 . – Angl. // The times. 2009, Febr. 23. Kazys Bradūnas (g. 1917): [biogr.]. – Portr. // Kalbos ir literatūros keliu. Vilnius, 2008, p. 70-71. Kazys Bradūnas (1917 02 11–2009 02 09): in memoriam // Nemunas. 2009, vas. 12 (nr. 6), p. 11. Kazlauskas D. Jį vadinome Tėtuku. – Ilius tr. // Ateitis. 2010, nr. 2, p. 28-29. Keblys K. Bradūnas bara Gediminą: [„Po kalbiai su karaliumi“]; Saikas ir gelmė Bradū no žodyje: [„Krikšto vanduo Joninių naktį“]; Kad gentis ne vien tik duona…: (redaktorių K. Bradūną išlydint); Nei žinys, nei kunigas. Tik poetas: (K. Bradūnui–90) // Keblys K. Smulki kritikos rasa. Vilnius, [2011], p. 149157;157-163; 358-365; 366-375. Keblys K. Ilgas poeto ir nepoeto kelias: K. Bradūnui – 90. – Iliustr., portr. // Drau gas. 2007, kovo 3, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1-2. Keturakis R. Mano Kazys Bradūnas: [prisiminimai]. – Iliustr. // Suvalkija. 2009, nr. 2, p. 30-33. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2013, kn. 9, p. 64-67. Kubiliūtė R. Čikagiečiai maldose prisimi nė poetą Kazį Bradūną. – Iliustr. // Draugas, 2009, vas. 24, p. 5. Kurtinaitienė J. Tėviškės slenkstis nesu lauks Poeto: [atminimui]. – Portr. // Suval kija. 2009, nr. 2, p. 33-34. Landsbergis V. V. A. a. Bradūnui atminti. – Iliustr., portr. // Draugas. 2009. vas. 20, p. 3 Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 278: portr. „Liko tik paukščių čiulbėjimas“: [nekro logas]. – Portr. // Pensininkas. 2009, nr. 2, p. 30-33. Macijauskienė M. Ištroškus „atsigeriam tave“: [apie poeto 90-mečiui skirtą renginį Maironio liet. lit. muziejuje Kaune]. – Iliustr. // XXI amžius. 2007, kovo 7, p. 5. Macukonienė J. Kazys Bradūnas: [nekro logas]. – Portr. // Aušra. 2009, nr. 4, p. 20-22. Malickaitė R. Kazio Bradūno tatato: [apie poeto kūrybą]. – Bibliogr. išnašose. – Ilius tr. // Naujasis židinys-Aidai. 2006, nr. 11, p. 484-487. Markevičius A. Žmogaus ir žemės ryšys

Kazio Bradūno eilėraštyje „Vakaro maldoj“. – Bibliogr.: 21 pavad. // Žmogus ir žodis. [2006], t. 8, kn. 2, p. 98-103. Martinaitis M. Kazio Bradūno eilėraščiai mus girdi: [poeto atminimui]. – Portr. // Draugas. 2009, vas. 21, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Mirė K. Bradūnas. – Portr. // Kauno diena. 2009, vas. 10, p. 22. Netekome poeto Kazio Bradūno: [nekro logas]. – Portr. // Šiaulių naujienos. 2009, vas. 11, p. 4; XXI amžius. 2009, vas. 11, p. 8. Paplauskienė V. Iškėlęs perlus iš gelmių: Kaziui Bradūnui – 90: [apie rinkt. „Paberti grūdai“]. – Iliustr. // Nemunas. 2007, vas. 15–21(nr. 7), p. 2, 4. Paplauskienė V. Poezija jam yra natūralus vyksmas: [apie poeto kūrybą]. – Iliustr. // Draugas. 2007, kovo 3, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4-5. Petrošius F. Kazio Bradūno eilėraščių ke lionė // Metai. 2007, nr. 3, p. 151-153. Poezijos žemės Sėjėjas: Kazys Bradūnas (1917–2009): nekrologas. – Portr. // Šeimi ninkė. 2009, vas. 11-17 (nr. 6), p. 2. Radžius V. Netekome žemės poeto: [ne krologas]. – Iliustr. // Dirva. 2009, vas. 24, p. 10. Rinkevičienė I. Pradedama ruoštis Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms // Santaka. 2015, rugs. 29, p. 8. Skrupskelytė V. In memoriam: Kazys Bradūnas (1917 02 11–2009 02 09). – Portr. // Naujas židinys-Aidai. 2009, nr. 3/5, p. 73-75. Slavinskaitė I. Poetika: tradicijos tęsti numo lygtis: [K. Bradūno poezija lyginama su kt. poetų kūryba]. – Bibliogr. išnašose // Slavinskaitė I. Senovinė simbolika lietuvių tautodailėje ir literarūroje. Vilnius, [2008], p. 73-85. Sluckaitė-Jurašienė A. Pro metų miglą – morenų ugnys: poeto K. Bradūno dosniai paberti grūdai: [atminimui]. – Portr. // Kul tūros barai. 2009, nr. 4, p. 35-41. Sobeckis D. Leonardo Andriekaus kultū riniai ryšiai su tėvynainiais XX a. pirmoje pusėje. – Bibliogr.: 29 pavad. // Acta humani tarica universitatis Saulensis. Šiauliai, [2011], t. 12, p. 227-235. Stankevičius R. Jauki Kazio Bradūno rinktinėlė: [„Kazys Bradūnas: eilėraščiai“]. – Iliustr. // Respublika. 2014, saus. 25, p. 13. Sventickas V. Apie vieną žodį: [„Partizanų baladė“] // Sventickas V. Guriniai. Vilnius, [2013], p. 116-118. Sventickas V. Dvi vasario septintosios fantazijos: [apie B. Brazdžionį ir K. Bradūną] // Šiaurės Atėnai. 2007 vas. 17, p. 1. Sventickas V. Kaziui Bradūnui 90, ir jis čia // Poezijos pavasaris, 2007. Vilnius, 2007, p. 32-33. Šerelytė R. „Kultūros“ redaktoriai. Kazys Bradūnas – renesanso ir žemės žmogus // Draugas. 2009, liep. 11, priedas, p. 3. Škiudaitė A. K. Bradūnas su Lietuva atsi sveikino knygos šventės dieną: [nekrologas] // Draugas. 2009, vas. 18, p. 11. Šulaitis E. Vilniuje mirė poetas K. Bradū nas: [nekrologas]. – Iliustr., portr. // Ameri kos lietuvis. 2009, vas. 14, p. 23.

Taškauskas T. Susikaupti ir skaityti: [„Pa berti grūdai“]. – Iliustr. // Ateitis. 2007, nr. 2, p. 28; Bernardinai.lt. 2007, geg. 2. Tutlytė R. K. Kazys Bradūnas (1917 02 11–2009 02 09): in memoriam // Metai. 2009, nr. 3, p. 152-154. Vaškevičius A. Poeto Kazio Bradūno gim tinė įamžinta simboliniais vartais: [Kiršų k., Vilkaviškio raj.]. – Iliustr. // Draugas. 2014, rugs. 16, p. 6. Venclova T. Atmenanti žemė: [apie K. Bra dūną ir kt. poetus žemininkus] // Venclova T. Pertrūkis tikrovėje. Vilnius, 2013, p. 103-112. Vėlavičienė S. Atmintys: atsisveikinimas su Kaziu Bradūnu // Vėlavičienė S. Draustosios spaudos pėdsakais. Vilnius, 2011, p. 281-285. Vėlavičienė S. Atmintys: susitikimai su Ka ziu Bradūnu. – Iliustr. // Draugas. 2009, vas. 21, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Vilkaviškiečiai gedi garbaus kraštiečio. – Iliustr. // Santaka. 2009, vas. 12, p. 1. Volertas V. Dvi Kazio Bradūno lygiagretės. – Iliustr. // Draugas. 2009, kovo 7, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Žeimantas V. Kelios mintys atsisveikinus su poetu Kaziu Bradūnu. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. 2009, vas. 18, p. 4

Sukanka 125 me t ai , k ai g i m ė l i t e r at ė , p e d a go gė I L I UM I NATA GIEDRAITIENĖVASILIAUSKAITĖ (1892–1966). Gimė Norkūnuose, Gelgaudiškio vlsč., Šakių apskr. 1911–1913 m. mokėsi „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune, 1915–1917 m. lietuvių gimnazijoje Voroneže (Rusija). Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Jurbarke. 1919–1944 m. mokytojavo Pašvenčio ir Jurbarko pradinėse mokyklose, Jurbarko gimnazijoje. Aktyviai dalyvavo skautų veikloje. 1944 m. pasitrau kė į Vokietiją, 1956 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. „Žiburėlyje“, „Saulutėje“ paskelbė pasakų, apsakymėlių vaikams. Išleido rink. „Mamos pasakos“ (1923; 2-as leid. 1936), legendų, pasakų, apsakymėlių kn. „Vyturėlis“ (1930), „Katinėlis ir gaidelis“ (1921). Pasiraši nėjo Bangelės N., Nemuno Bangelės slapyvar džiais. Jais pasirašydavo ir vaikų žurnaluose „Žiburėlis“, „Saulutė“ publikuotus kūrinėlius. Išvertė pasakų knygeles „Baltasis maralas“ (1937) ir N. Smirnovos „Kaip meškiukas didelis užaugo“ (1936). Mirė 1966 m. birželio 12 d. Vusteryje (Worcesteryje), JAV. I.GIEDRAITIENĖS-VASILIAUSKAITĖS KŪRYBA Katinėlis ir gaidelis: mažiems vaikams pa saka / iš savo mamos išgirdusi parašė Nemu no Bangelė; iliustr. R. Kalpokas. Tilžė: [s. n.], 1921. 20 p.: iliustr. –Virš. aut. nenurodytas. Mamos pasakos / N. Bangelė; iliustr. V. Vagusevičius. 2-as patais. ir papild. leid. Kaunas: Spaudos fondas, [1936]. 38, [1] p., [6] iliustr. lap.

Vyturėlis: legendos, pasakos, apsakymėliai / N. Bangelė. Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leid., 1930. 64 p.: iliustr. APIE I. GIEDRAITIENĘ-VASILIAUSKAITĘ Aleknavičius B., Aleknavičius V. Novu žės krašto vaikai. Marijampolė, 1999, [d.] 2, p. 161. Brazdžionis B. Lietuvių vaikų literatūra // Žiburėlis. 1943, nr. 8-9 (geg. 1), p. 134-135. JAV lietuviai: biogr. žinynas. Vilnius, 1998, p. 302: portr. Jurbarkas: istorijos puslapiai. Vilnius, 1996, p. 106, 230, 231, 236, 310, 311. Giedrius A.: [„Mamos pasakos“] // Švieti mo darbas. 1926, nr. 4, p. 283-288. Kondratas B. Iliuminata VasiliauskaitėGiedraitienė: [biogr.] // Kondratas B. Su Gelgaudiškiu širdyje. Vilnius, 2005, p. 6-7. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2004, kn. 8, p.110. Kondratas B. Panemunių valsčiaus literatai. – Iliustr., portr. // Gelgaudiškis. Vilnius, 2011, d. 2, p. 1395-1477. Kutkevičius V. Diegusi šviesius ir taurius idealus. – Portr. // Šviesa. 1997, vas. 15, p. 7. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 610. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1956, t. 7, p. 211: portr. Piročkinas A. Antanas Giedraitis-Giedrius – vaikiškų žurnalų leidėjas: [ie apie jo žmoną Iliuminatą Giedraitienę]. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Rubinaitis. 2002, nr. 2, p. 9-12. Vaižgantas: [„Katinėlis ir gaidelis“] // Tė vynės balsas. 1922, vas. 7-8, p. 3. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vil nius, 1996, p. 192.

Sukanka 70 metų, k a i g i m ė p r o z i n i nk a s , e s e i s t a s PETRAS DIRGĖLA (1947–2015). Žr.: Tarp knygų. 1996, nr. 12, p. 43; 2006, nr. 12, p. 41-43.

PAPILDOMA LITERATŪRA P. DIRGĖLOS KŪRYBA Ancilus ezers / no lietuvju valodas tulkojis T. Rullis. Riga: Dienas Gramata, 2010. 470, [1] p. – Latv. Jauno faraono vynuogynuose: novelės. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-ga, 2008. 157, [1] p. –Turinys: Nesapno žavumas; Dainuojantis bjaurus traukinys; Žemės drebėjimas; Jauno faraono vynuogynuose; Vilkas; Atsargus il gesys; Nebebus; Jundzilaičių negali nebebūti; Aristokratė; Prisikėlimas ir bausmė; Akmuo, į kurį žolė leidžia šaknį. Joldijas jūra / no lietuvju valodas tulkojis T. Rullis. Riga: Dienas Gramata, 2010. – 2 d. – Latv D. 1. – 604, [2] p. D. 2. – 438, [2] p. Sleptais brasls / no lietuvju valodas tul kojis T. Rullis. Riga: Dienas Gramata, 2010. 333, [2] p. – Latv.

POKALBIAI Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas / [sudaryt. V. Bartninkas]. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai. 2016. 142, [3] p.: iliustr., portr. – Minimų P. Dirgėlos knygų sąrašas: p. 136-137. – Asmenvardžių r-klė / sudaryt. R. Bertašavičiūtė, p. 138-142. P. Dirgėla: tiesiog kruvinas užsidegimas liudyti / [kalbėjosi] A. Musteikis. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2011, birž. 27, p. 14-15. Versalyje ir po tylos gaubtu / [užrašė] A. Musteikis. – Portr. // Lietuvos žinios. 2009, liep. 27, p. 14-15. Žmogus, kaip tuščias lapas, užpildytas rašytojo / [kalbėjosi] V. Bumblytė. – Iliustr. // Gargždų kraštas. 2014, geg. 30, p. 4, 9. APIE P. DIRGĖLĄ Asmenybės 1990–2015: Lietuvos pasie kimai. Kaunas, 2015, d. 2, p. 340-341: portr. Bartninkas V. In memoriam Petras Dirgėla (1947–2015) // Naujasis židinys-Aidai. 2015, nr. 3, p. 56-57. Bartninkas V. Lietuviai atstato rūmus: Petro Dirgėlos apmąstymai apie revoliuciją Karalių epe. – Bibliogr. išnašose. – Iliustr. // Naujasis židinys-Aidai. 2016, nr. 2, p. 17-23. Bartninkas V. Lietuviai neplaukia į jūrą: filosofija: Petro Dirgėlos (geo)politinė mintis Baltijos epe. – Bibliogr. išnašose. – Iliustr. // Naujasis židinys-Aidai. 2014, nr. 6, p. 15-22. Bučys A. Brolių Dirgėlų strategija: „peri ferinės“ erdvės nemarumas laike: [„Žaibai gęsta rudenį“] // Bučys A. Barbarai vice versa klasikas. Vilnius, 2008, p. 341-352. Butkuvienė V. Nuo plunksnelės pakrebž dėjimo iki rašytojo: (literatūrinė „Banga“: ieškojimai ir atradimai). – Iliustr. // Banga. 2015, bal. 11, p. 11 Fomina A. :[„Jauno faraono vynuogy nuose“] // Literatūra ir menas. 2008, spal. 10, p. 15. Gailius A. Petras arba akmuo: [„Apie Karalystę“]. – Iliustr. // Artuma. 2016, nr. 6 (birželis). p. 4. Jau nebe šios žemės keleivis: [in memoriam]. – Portr. // Veidas. 2015, nr. 13 (bal. 3), p. 7. Juškėnaitė E. Istorijos dabartis: (Petro Dir gėlos Benamių knyga). – Bibliogr.: 22 pavad. // Teksto slėpiniai. 2007, [nr.] 10, p. 34-56. Kas yra kas Lietuvoje, 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 539: portr. Krasnovas A. Istorinės atminties aktuali nimas: [apie istorinę P. Dirgėlos ir S. Šaltenio prozą] // Krasnovas A. Atgimimo proza. Vilnius, 2011, p. 277-294. Leketienė D. Jis buvo tikras tėviškės patri otas, arba Susitikimai su Petru Dirgėla: (li teratūrinė „Banga“: ieškojimai ir atradimai): [atsiminimai] // Banga. 2015, bal. 11, p. 11. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 487-488: portr. Martinkus V. Ateities barbarybė politinėse Petro Dirgėlos epo „Karalystė“ vertybėse. – Bibliogr.: 14 pavad. // Acta litteraria com parativa. Vilnius, [2008], [t.] 3, p. 205-227. Martinkus V. Atsikuriančios Lietuvos met raštininkas: Petras Dirgėla 1947 II 21–2015 III 29: in memoriam // Metai. 2015, nr. 5-6, p. 181-184.

Martinkus V. Meilės prisikėlimų laisvės kaina: [„Jauno faraono vynuogynuose“]. – Bibliogr. išnašose // Martinkus V. Estezė ir vertinimai. Vilnius, 2013, p. 249-256. Martinkus V. Vertybinė tautinės tapa tybės atvertis lietuvių romane: ( R. Klimo „Maskvos laike“ ir P. Dirgėlos „Karalystėje“). – Bibliogr.: 21 pavad. // Tapatybės problema XX amžiaus lietuvių literatūroje. Vilnius, 2008, p. 105-154. Mirė rašytojas Petras Dirgėla: [nekrologas] // XXI amžius. 2015, bal. 10, p. 8. Musteikis A. Petrą Dirgėlą dar turėsime atrasti: in memoriam. – Portr. // Lietuvos žinios. 2015, kovo 31, p. 4. Mušinskas D. Pripažinimo dar sulauks: [pokalbis apie P. Dirgėlos kūrybą / užrašė] R. Gerbutavičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2015, kovo 31, p. 15. Petras Dirgėla: in memoriam / Lietuvos rašytojų s-ga. – Portr. // Literatūra ir menas. 2015, nr. 14 (bal. 3), p. 36. Petras Dirgėla: 1947 m. vas. 21 d.–2015 m. kovo 29 d.: netektys. – Portr. // Žemaičių žemė. 2015, nr. 2, p. 70-72. Skeivys R. Jūra ir veikėjo metamorfozės: [„Kūlgrinda“ ir „Joldijos jūra“] // Skeivys R. Kodėl neklausi. Vilnius, [2007], p. 81-86. Sprindytė J. Apie dirgėlizmą: [ kūrybos apžvalga]. – Iliustr. // Banga. 2016, geg. 28, p. 11. Sprindytė J. Tvirtas Petro Dirgėlos buvi mas. – Bibliogr. išnašose // Metai. 2016, nr. 5-6, p. 183-189. Surplienė J. Knygos vertė – buvimas, kai jos reikia: Tuo įsitikinęs Gargždų miesto gar bės pilietis, rašytojas Petras Dirgėla. – Iliustr. // Banga. 2007, rugpj. 18, p. 9. Sventickas V. Valstybės vyras: Petro Dir gėlos laidotuvių dienos užrašai. – Iliustr. // Santara. [2015], nr. 113 /114, p. 86-93. Šerelytė R. Luxuriant vines of captivity: [„Jauno faraono vynuogynuose“]. – Angl. – Portr. // The Vilnius review. 2008, autumn/ winter (nr.24), p. 30-33. Šerelytė R. Po vešliais nelaisvės kerais: [„Jauno faraono vynuogynuose“]. – Iliustr. // Metai. 2008, nr. 8/9, p. 171-174. Šerelytė R. Svaigus nelaisvės girtumas: [„Jauno faraono vynuogynuose“] // Šiaurės Atėnai. 2008, rugs. 19, p. 8. Vaičekauskaitė-Stepukonienė I. Labirinto archeotipas A. Belo romane „Latvių labirin tas“ ir P. Dirgėlos romane „Benamių knygos“ – Bibliogr. išnašose // Vaičekauskaitė-Stepu konienė I. Naujasis lietuvių ir latvių romanas: raidos tendencijos 1988–2000. Kaunas, 2006, p. 257-272. Vareikienė A. Atsisveikinam su jūrinės žemės ir jūrinio dangaus piliečiu: Petras Dir gėla (1947–2015): [in memoriam] // Banga. 2015, bal. 1, p. 7. Vareikienė A. Metai be rašytojo Petro Dirgėlos. – Iliustr. // Banga. 2016, bal. 16, p. 9 Voverienė O. Tauta ir valstybė rašytojo Petro Dirgėlos straipsnių cikle „Suvokimai“ // Lietuvos aidas. 2007, liep. 5, p. 9.

Parengė Loreta Pakalniškienė 39

2016 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS MŪSŲ METAI

Banionytė E. Elektroniniai ištekliai Biblio tekų metais – iš leidėjų malonės. 10. 1. Bibliotekų metus užbaigė netradicinė konferencija: [„Bibliotekos socialiniams po kyčiams: skaitau-mokausi-kuriu“] / parengė Ž. Vėtienė.12. 6 Bibliotekų metų kalendorius: [svarbiausių 2016 metų įvykių panorama]. 12. 4 Daujotytė V. Biblioteka – mūsų dvasios namai. 4. 1. Gelūnas A. Lietuvos bibliotekos – atverian čios praeitį, palydinčios į ateitį. 1. 1. Geriausi 1993–2015 metų bibliotekininkai: [portretų fotogalerija]. 4. 4. Gudauskas R. Svarbu išnaudoti Bibliotekų metų įdirbį. 9. 1. Iškilmingas Bibliotekų metų atidarymas: [2016 m. vas. 12 d.Vilniaus universiteto biblio tekoje] / „Tarp knygų“ inform. 2. 1. Įteikti svarbiausi metų apdovanojimai [už 2015 m. nuveiktus darbus]. 4. 2. Januševičienė R. Bibliotekos šiandien – ne užsistovėję praeities reliktai. 3. 1. Sabaliauskaitė K. Lenkiu prieš jus galvą: [rašytojos kalba, sakyta LR Seime 2016 m. geg. 25]. 6. 1. Seimas pagerbė aktyviausius bibliotekos skaitytojus / parengta pagal LR Seimo In formacijos ir komunikacijos departamento inform. 5. 2 Steponaitienė J. Mes patys suteikiame šiems metams prasmės. 5. 1. Stratilatovas E. Biblioteka – prie bendruo menių poreikių prisitaikantis centras. 11. 1. Teišerskytė D. Kultūra yra svarbiausias valstybės išskirtinumo būvis. 12. 2. Vizbaras A. Reikia komunikuoti apie po reikius ir ateities perspektyvą. 7/8. 1.

TEMA

Atsinaujinusi Nacionalinė biblioteka: vil tys ir lūkesčiai: [kolegų , skaitytojų ir lankytojų mintys]. 9. 12. Baliutavičiūtė E., Mitunevičiūtė I. Vėl namie su didelėmis viltimis: [apie LNB Vaikų ir jaunimo literatūros departamento atidary mą ir ta proga surengtą tarptautinį seminarą „Vaiko lūkesčių biblioteka“]. 10. 4. Brasaitė F. Lietuvos aklųjų bibliotekos bendruomenė pasitiko 50 metų jubiliejų. 3. 2. Garunkštytė V. Dėmesys vyresnio amžiaus žmonėms. 11. 9. Januševičienė R., Brasaitė F. Tarptautinė konferencija „Bibliotekos–įtraukiai visuome nei“. 11. 3. Januševičienė R. Paliesk, išgirsk ir suži nok Lietuvos aklųjų bibliotekoje: paslaugos bendruomenei. 3. 6. Juchnevič L. Mokyklos biblioteka: nuo vadovėlių išdavimo punkto iki informacinio raštingumo gido. 10. 12. Ko tikimės iš Bibliotekų metų: [tarpinsti

tucinės komisijos narių pasisakymai] / „Tarp knygų“ inform. 1. 2. Krauls-Ward I. Nacionalinė biblioteka – kultūros atstovybė ir prieglobstis visiems šalies piliečiams visuose pasaulio kampeliuose. 9. 15. Lietuvos aklųjų biblioteka žurnale „Tarp knygų“. 3. 4. Manžuch Z. Greičiau, arčiau, įvairiau, daugiau: inovacijos Lietuvos aklųjų biblio tekoje. 3. 9. Manžuch Z. Marakešo sutartis–naujas stimulas kurti įtraukias bibliotekų paslaugas. 11. 6. Mitunevičiūtė I., Pukėnaitė V. Biblioteka, kurioje norėčiau būti: vaikų balsas. 10. 7. Pukėnaitė V. Vilniaus knygų mugėje bib liotekos vis aktyvesnės ir išradingesnės: [apie 17-ąją tarptaut. Vilniaus knygų mugę]. 2. 3. Šeikienė V. Nacionalinė biblioteka vėl atvira ir kviečianti sugrįžti. 9. 3. Vaškevičienė A. Kūrybai ir pažinimui, darbui ir laisvalaikiui: [apie LNB rekonstruoto pastato naujas erdves]. 9. 9. Zarasų viešoji biblioteka – naujas miesto traukos centras: [apie bibliotekos naujo mo dernaus pastato atidarymo šventę]. 1. 8. Zovė J. Apie naująjį Nacionalinės biblio tekos ženklą. 9. 8.

ŠIANDIEN AKTUALU

Bibliotekų vaidmuo mokymosi visą gyve nimą procese / parengė I. Krauls-Ward. 5. 8. Bliūdžiuvienė N. Nacionalinė bibliografija – dokumentinio paveldo atminties skrynia. 9. 23. Juchnevič L. Kai biblioteka išeina pasi vaikščioti: šiuolaikiniai bibliotekos konceptai ir visuomenės įsitraukimas. 6. 12. Lapinienė L. EPALE – mokymosi ir daliji mosi galimybė suaugusiųjų švietėjams. 1. 11. Stasėnaitė V., Briedytė J. Ką rašys į savo CV informacijos paslaugų specialistai: A1–A2, B1–B2 ar C1–C2? 1. 12.

PROJEKTAS

Budriūnienė J. Pokalbiai apie emigraciją: [apie LNB inicijuotą projektą]. 2. 6. Juchnevič L., Katinaitė T. Kuriama virtuali andragogikos mokymosi aplinka biblioteki ninkams: [Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB projektas]. 4. 12. Kaktytė A. Ekslibrisai, sukurti gyventi knygose: [Šiaulių a. P. Višinskio VB projek tas]. 3. 22. Kazlaitė K. Kas pateko į kadrą – nenueis užmarštin: [apie Šiaulių a. P. Višinskio VB vaizdo filmų kolekcijas]. 5. 11. Vilkickienė D. Rokiškio krašto literatūri nio kelio pažinties ženklai: [Rokiškio Juozo Keliuočio VB projektas]. 12. 24.

STATISTIKA

Šurkutė R. Lietuvos bibliotekos 2015 metais. 6. 7.

NAUJI LEIDINIAI. RECENZIJOS

Bagušytė R. Naujausias „Knygų lietuvių kalba“ tomas [2] – nauju formatu. 6. 17. Janonis O. Bibliografų duoklė būrų dainiaus jubiliejui: [„Kristijonas Donelaitis: bibliogr. r-klė“]. 5. 15. Juškaitė J. Kūrybos rinktinė – dedikacija Bibliotekų metams: [„Pasidalinkim ilgesį perpus: šalies bibliotekininkų kūrybos rink tinė“]. 10. 19. Narbutienė D. Knyga apie skaitantį Vaiž gantą: [Lietuvninkaitė N. „Skaitantis Vaiž gantas“]. 6. 16. Pečiulevičiūtė B. Lietuvos nacionalinė bib lioteka paskelbė savo viziją: [„2017–2020 m. strateginės veiklos kryptys ir prioritetai“]. 9. 22. Pukėnaitė V. Apie mylėjusius knygą: [G. Raguotienės kn. „Mylėję knygą“ prista tymas]. 3. 15. Pukėnaitė V. Skola, grąžinta su kaupu: [Urba K. „Auginančioji literatūra: XX a. lietu vių vaikų literatūros tyrimai“]. 7/8. 12. Railienė B. Apie tai, kaip derėtų cituoti: dr. N. Bliūdžiuvienės mokomąją knygą [„Pa grindinės bibliografinių nuorodų standarto taisyklės ir pavyzdžiai“] pavarčius. 2. 22. Rudžionienė J. Tęsiami prasmingi darbai – išleistas 2-asis „Bibliotekų tyrimų Lietuvoje“ tomas. 11. 20. Savickienė V. Nauji nacionalinės biblio grafijos leidiniai: [„Lietuvos bibliografija“. Ser. C, d. 3; „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba“]. 1. 15. Sipavičiūtė D. Valstybinės bibliografijos rodyklė – nauju formatu. 12. 12. Stirbytė A. Knygų klubai: nauja ar sena? Bet tikrai įdomu!: [I. Mitunevičiūtės ir E. Ba liutavičiūtės „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“]. 4. 19.

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Kišūnaitė R., Pukėnaitė V. Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena.: [apie LNB ir IBBY renginį; su 2015 m. geriausių vaikų knygų kūrėjų sąrašu]. 4. 5. Sandroni L. Buvo kartą…: [kreipimosi į pasaulio skaitytojus tekstas; su red. prier. apie aut.] / vertė K. Urba. 2. 20. Tamulienė R., Baliutavičiūtė E. 2015-ieji: berniukai rinkosi nuotykius, o mergaitės – knygas apie draugystę: [tyrimo apžvalga]. 4. 9. Una R. Nenustokime skaityti sau ir kitiems: [2015 m. IBBY Lietuvos sk. Prano Mašioto premijos laureatės kvietimas]. 4. 8.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Brigys J. Ar laukiame sugrįžtančių knygų?: [apie asmeninių bibliotekų ir archyvų saugo jimo problemą]. 4. 20. Budrienė D. Pianolos ritinėlių dėžučių restauravimas. 12. 18. Dikavičienė E. Lozoraičių šeimos biblio teka. 5. 18; 6. 19. Kučinskas D. Prikelti iš užmaršties: lie

tuviška muzika pianolai: [apie LNB įsigytą unikalią lietuviškos muzikos kolekciją – per foruoto popieriaus ritinėlius pianolai]. 12. 13. Misiūnienė J. Mykolas Kleopas Oginskis ir jo palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliote koje. [Pabaiga. Pradžia 2015 m. 12 nr.]. 1. 20. Misiūnienė J. Vilniaus miesto panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franso Hogenber go atlaso „Pasaulio miestai“. 9. 26. Rinkūnaitė A. Vilniaus universiteto biblio tekos istorija parodoje „Libri de libris“: [2016 m. birž. 8–rugs. 30 d.]. 10. 21. Šalavėjienė A. Šiaulių universiteto bib liotekoje – Kento universiteto lituanistiniai rinkiniai. 3. 19.

POKALBIS Božienė R. Geriausia 2015-ųjų biblioteki ninkė: „Esu „užsikrėtusi“ projektinio mąstymo virusu“: [Šiaulių m. SVB „Šaltinėlio“ fil. vedėją kalbina] Ž. Vėtienė. 5. 9. Didžiulis J. Jurgis Didžiulis: „Linkėčiau bibliotekoms padėti visuomenei laužyti ste reotipus“ / parengė V. Grybauskaitė. 7/8. 5. Figueroa M. Miguelis Figueroa: „Ateitis yra bendradarbiavimas“: [Bibliotekų ateities centro prie Amerikos bibliotekų asociacijos vadovą kalbina] I. Krauls-Ward. 12. 9. Finch D. Dawn Finch: „Tobula biblioteka jaunam žmogui prasideda nuo biblioteki ninko“: [CILIP prezidentę, rašytoją kalbina] I. Krauls-Ward. 10. 15 Gudauskas R. Prof. dr. Renaldas Gudaus kas: „Bibliotekų metai – puiki proga atskleisti visuomenei savo potencialą“. 1. 5. Palivonienė D. Diana Palivonienė: „Lai ko išbandymo neišlaikė tai, kas nesikeitė“: [bendrovės „OVC Consulting“ konsultantę ekspertę kalbino] J. Bičkauskienė. 11. 11. Raguotienė G. Genovaitė Raguotienė: „Biblioteka pirmiausia yra knyga“: [buvusią VU dėstytoją kalbino] J. Bičkauskienė, V. Pu kėnaitė. 3. 26. Sturgesas P. Profesorius Paulas Sturgesas: „Biblioteka tiems, kurie skaito, mąsto ir dis kutuoja“: [Lafboro univ. (D. Britanija) emeritą kalbina] I. Krauls-Ward. 9. 18.

SUKAKTYS

Aputis J. Visa Juozo Apučio teisybė. Apie romanus, noveles, jaunystės laikus ir kita: [pokalbis su rašytoju radijo laidoje; kalbino] V. Gasiliūnas. 6. 26. Berniūnienė J. S. Gottfriedui Ostermeye riui – 300. 5. 23 Bulavas V. Vladas Bulavas: „Nacionalinės bibliotekos vaidmuo yra neginčytinas“: iš pokalbio, išspausdinto žurnale „Tarp knygų“ (2003, nr. 1). 10. 27. Daujotytė V. Ieškok švytinčio krūmo!: Juozo Apučio aštuoniasdešimtmečiui. 6. 23. Gudaitis V. Drąsūs direktoriaus žingsniai: [dr. V. Bulavo 80-mečiui]. 10. 31. Gudauskas R. Vadovas, kūręs stiprią nacio nalinę instituciją: [dr. V. Bulavo 80-mečiui]. 10. 29.

Juškaitis J. Pasigendu. Juozo Apučio aštuo niasdešimtmečiui. 7/8. 22. Kairelienė L. Prasmingas tarnystės knygai kelias: [apie buvusį LMA Vrublevskių biblio tekos direktorių J. Marcinkevičių jo 85-erių metų jubiliejaus proga]. 12. 20. Narbutas V. Liūdesio žmogus Aputis. Juozo Apučio aštuoniasdešimtmečiui. 7/8. 19. Raškauskas K. Eduardas Volteris ir Lie tuvos nacionalinės bibliotekos pradžia. 9. 31. Vėtienė Ž. Marcelijus Martinaitis: pilietis ir kūrėjas epochų sankirtoje: [poeto 80-osioms gimimo metinėms skirtos konferencijos Ra seiniuose apžvalga]. 4. 23 Zemkajutė A. Miguelį de Cervantesą ir Williamą Shakespeare’ą prisimenant. 9. 34.

ŽMONĖS IR LAIKAS Berezauskienė A. Gimtojo krašto metraš tininkas [Tautvilis Uža: apie Anykščių krašto tyrininką, fotografą, visuomenininką]. 3. 29. Kiniulienė D. Birutės Baltrušaitytės kelias iš Tauragės: [rašytojos 75-ųjų gimimo metinių proga]. 1. 26. Strabulienė L. Emilio Berlinerio gramo fonas ir garso įrašų pramonės pradžia. 2. 25. Šapoka K. Vytauto Kaušinio plakatų pa saulis. 11. 24.

ĮDOMU ŽINOTI Berezauskienė A. Pirmoji lietuviška kny ga šeimininkėms: [L. Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė“]. 12. 28. Šimkevičius Š. Gintauto Trumpio bib liotekos katalogas: [„Asmeninė biblioteka: katalogas. Kn. 1, Knygos apie knygas“ Vilnius, 2014]. 3. 17. Vaišvilienė R. Biblioterapija – atrasta iš naujo ar kiek primiršta sena?: [apie Lietuvos medicinos b-kos leidinius šia tema]. 2. 23.

GEROSIOS PATIRTYS Bartkevičiūtė J. Viešoji biblioteka – ne formaliojo ugdymo partnerė: [Kauno r. SVB patirtys]. 4. 30. Iniciatyva „Knyga su sriuba“/ „Tarp knygų“ inform. 1. 33. Jaskūnienė A., Jablonskienė S. Jubiliejinės „Knygų Kalėdos“: [apžvalga]. 1. 30. Nacionalinės bibliotekų savaitės svetur / parengė N. Tamašauskaitė. 5. 27. Narkūnienė A. „Stotelė – Biblioteka“ Ute nos bangomis: [apie Utenos A. ir M. Miškinių VB laidą Utenos radijuje]. 10. 33. Naujas įvaizdis – naujos paslaugos / paren gė Ž. Vėtienė. 11. 29. Tamašauskaitė N. Bibliotekų idėjos, ku riomis verta dalytis: [internete paskelbtų TED konf. pranešimų apžvalga]. 2. 28.

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ Biveinis P. Valstybės atkūrimo šimtme čiui artėjant: Lietuvos bibliotekos 1918–1940 metais. 3. 12.

Riaubienė A. Atvirukų lietuvių kalba lei dyba Rusijoje 1905–1917 m. 7/8. 14. Rimša R. V. Lietuvos bibliotekininkų draugijos atkūrimo idėja, procesas ir pirmieji žingsniai. 2. 9. Saudargienė I. Iliustruotas knygos gimi mas. 11. 22. Spevakovienė B. Pirmasis Palangos lai kraštis „La Limande“. 7/8. 17.

KONFERENCIJOS, SEMINARAI Grigas V., Rudžionienė J. Informacinis raštingumas ir darnus vystymasis: [apie 2015 m. Estijoje vykusią Europos informacinio raštingumo konferenciją]. 2. 14 Jaskūnienė A., Naudžiūnienė A. 82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys. 11. 15.

KRONIKA 2016 BIBLIOTEKŲ METAI Bagučanskytė L. „Pavasarinis knygų ker mošius“ [Radviliškyje]. 6. 39. Berezauskienė A. Bibliotekos vadovus prisimenant: [apie Anykščių L. ir S. Didžiulių VB surengtą parodą]. 6. 37. Jundulienė R. Kelionė po bibliotekų pa saulį: [Plungės Jaunųjų knygos bičiulių klubo „Išminties upeliukas“ renginys]. 6. 39. Lašinytė I. „Bibliotek@ – tavo šeimos narys“: [apie projekto uždarymo šventę Pa nevėžio VB]. 12. 36. Lašinytė I. Kuriančios bendruomenės darbai: [apie parodą Panevėžio VB]. 12. 36. Pupininkaitė A. „Knygos skraidina svajo nes“: [apie XX Vaikų knygos šventę Kaune]. 6. 38. Sinušaitė A., Šilinskienė J. Pažintis su lėlėmis ir jų kūrėja [A. Liaudanskiene: apie renginį Radviliškio VB]. 6. 39. Stankevičienė E. Šventinė Bibliotekų metų pradžia: [Pagėgių VB]. 6. 38. Vilkauskaitė D. „Grybų karas“: [apie Tau ragės r. B. Baltrušaitytės VB renginį]. 12. 36. Vitkutė S. Popietė po Vydūno ženklu: [apie susitikimą su Vydūno draugijos nariais Pagėgių savivaldybės VB]. 12 35. NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ 2016 m. balandžio 23–29 d. Brigys J. Nauja Knygos muziejaus ekspo zicija: [Raseinių M. Martinaičio VB]. 5. 38. Demjanovienė R., Tadarauskienė R. Renginių savaitė gimnazijoje: [Kaišiadorių M. Brazausko gimn. inform. centro-biblio tekoje]. 5. 34. Jankeliūnienė A. Pagerbti 2015 m. geriausi skaitytojai: [Kalvarijos VB]. 5. 35. Jankutė D. Ekskursijos, pokalbiai, skaity mai: [Radviliškio VB]. 5. 38. Januševičienė V. Žinių ir spalvų fiesta: [Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės VB]. 5. 37. Jasiškytė J. Parodos, apdovanojimai, dar bų ataskaitos: [Gruzdžių A. Griciaus b-koje, Šiaulių r.]. 5. 39.

Kmitienė V. Tetos Betos viktorina: [apie vakarą su B. Lukošiūte-Stankevičiene Lentva rio (Trakų r.) b-koje]. 5. 40. Kokią biblioteką kuriame šiandieną. Tarp tautinės konferencijos „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“ apžvalga / parengė Ž. Vėtienė. 6. 3; 7/8. 1. Lašinytė I. Nuvilnijo 16-oji Bibliotekų savaitė: [Panevėžio m. VB]. 5. 37. Mažeikaitė I. Šekspyro eilės sūpynėse: [Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB]. 5. 36. Nacionalinės bibliotekos renginiai: [ap žvalga]. 5. 34. Norvilienė R. Knygų inkilėlio įkurtuvės: [Šilalės r. SVB]. 5. 40. Stadalnykienė V. Akcija „Bibliotekininko batuose“: [Varėnos r. Matuizų m-klos b-koje]. 5. 40. Stonienė I., Pocevičienė A. Šurmuliavo Bibliotekų savaitės renginiai: [Neringos V. Mi liūno VB]. 5. 36. Sutkutė V. „Knygų pilies“ sutiktuvės, se minarai ir mokymai: [Šiaulių a. P. Višinskio VB]. 5. 39. Šventinėje LBD konferencijoje – dėmesys knygai ir autoriams / „Tarp knygų“ inform. 5. 4. Tradicinė, bet neeilinė: [šventinės savaitės Lietuvoje renginių apžvalga] / „Tarp knygų“ inform. 5. 33 Undžienė D. Su Šekspyro sonetais: [Ma žeikių VB]. 5. 36. Žukauskienė J. Bibliotekos globėja – Dalia Teišerskytė: [Raseinių M. Martinaičio VB Žaiginių fil.]. 5. 39. BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2 Antrasis patirties dalijimosi seminaras: [apie antrąjį „Bibliotekos pažangai 2“ semi narą]. 10. 37. Butkevičiūtė L. Senjorų mokymai: [Palan gos VB]. 4. 38. Černovienė Z. Naujoje medijų studijoje: [Zarasų VB ir partnerių projektas]. 4. 39. Čičirkaitė I. Projekto „Mes knygų s@loje“ baigiamasis renginys [Vilniaus m. centrinėje bibliotekoje]. 11. 38. Gavėnė R. Projektas „Atrask save 3D mies te“ pelnė tarptautinį apdovanojimą: [Kauno m. V. Kudirkos VB pripažinimas]. 7/8. 36. Gergelienė T. Interaktyvus žaidimas „Ža liapėdis“: [Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB projekto „Bendradarbiaujančios ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“ kūrinys]. 11. 37. Gudeikytė J. Projekto pusiaukelė: [pro jekto „Pažangėjanti biblioteka kiekvienam“ veiklos Raseinių M. Martinaičio VB apžval ga]. 2. 35. Kančauskienė N. Apie lyderystę, laimę ir sėkmę: [apie susitikimą Kelmės Žemaitės VB su M. Lepeška, įvairių projektų kūrėju ir dalyviu]. 7/8. 37. Kančauskienė N. Atverta inovatyvi erdvė jaunimui: [Kelmės Žemaitės VB]. 4. 38. Lašinytė I. Atradimų mėnuo: [apie Panevė

žio fil. pradėtą vykdyti projektą „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“]. 2. 35. Lašinytė I. Netikėtų atradimų pamoka: [apie netradicinę Panevėžio „Aušros“ pro gimnazijos moksleiviams surengtą pamoką Smėlynės bibliotekoje]. 4. 38. Lašinytė I. Skaitmeninės fotografijos pra džiamokslis: [Panevėžio m. VB projektas]. 11. 37. Lašinytė I. Sustabdyto kadro animacija [Panevėžio m.] bibliotekoje. 11. 37. Liutikaitė D. Bibliotekos be sienų: [apie Klaipėdos r. J. Lankučio VB vykdomą pro jektą]. 2. 34. Mikliuvienė K. Komiksų centras „Saulės“ filiale: [apie 2015 m. Šiaulių m. fil. atidarytą laisvalaikio užimtumo erdvę]. 2. 34. Narkūnienė D. Andrius Užkalnis – [Ute nos A. ir M. Miškinių viešosios] bibliotekos globėjas. 4. 39. Nesavaitė R. Naujos inovatyvios erdvės ir paslaugos: [Šiaulių r. Gruzdžių A. Griciaus b-koje]. 7/8. 38. Norvilienė R. Atdaryta interaktyvi jauni mo erdvė [Šilalės r. SVB]. 2. 34. Pagrindiniai projekto „Bibliotekos pažan gai 2“ rezultatai. 11. 2. Pažangos projektas Lietuvos bibliotekas pakeitė neatpažįstamai: [apie baigiamąją pro jekto „Bibliotekos pažangai 2“ konferenciją] / rengėjų inform. 12. 33. Pirmasis projekto „Bibliotekos pažan gai 2“ patirties dalijimosi seminaras: [Vilnius, 2015 m. lapkr. 4-5 d.]. 2. 36. Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgy vendinimo priežiūros grupės posėdis: [LNB]. 7/8. 36. Rudzevičiūtė E. Šiuolaikinės technolo gijos – bendruomenės sveikatai: [Šakių VB projektas]. 11. 38. Rukšėnienė M. Orientacinis kraštotyrinis žaidimas ir edukacinė viktorina: [apie pro jekto „Palangos istorija jungia kartas“ renginį Palangos VB]. 7/8. 38. Sinkevičienė Z. Literatūrinė interneto svetainė: [apie Akmenės VB sukurtą svetai nę]. 4. 37. Širvinskienė J. Biblioteka jau turi globėją: [apie Kupiškio VB globėją V. Radzevičių]. 7/8. 37. BIBLIOTEKŲ SUKAKTYS Litevkienė B., Stanelytė O. Šventinė popietė: [Šiaulių r. SVB Raudėnų fil. 65-ųjų įkurimo metinių šventė]. 1. 38. Matjušaitė G. Ginkūnų bibliotekos šventė: [apie bibliotekos 45-mečio renginį. Šiaulių r.] 7/8. 39. Naujokaitienė B. Istoriją kurkime kartu: [Kretingos M. Valančiaus VB 80-ies m. jubi liejus]. 1. 37. Nesavaitė R., Stanelytė O. [Kuršėnų] Vytauto Vitkausko bibliotekos jubiliejus. 1. 38. Sinkevičienė Z. Paminėtos [Akmenės vie šosios] bibliotekos 70-osios metinės: [renginių apžvalga. 7/8. 39.

Žinios iš Lietuvos bibliotekų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Baliutavičiūtė E. Biblioteka parodoje „Mo kykla 2016“: [apie lapkr. 25–26 d. „Litexpo“ parodų centre vykusį renginį]. 12. 34. Baliutavičiūtė E. Kaip pažintinėse knygose vaikams reprezentuojama Lietuva?: [apžvalga]. 1. 16. Garsiniai skaitymai: [apie renginį „Paskai tyk man, rašytojau“]/ LNB inform. 5. 30. Improvizuotas pokalbis-veiksmas „Me nas+ gyvenimas+ pokštas = FLUXUS?“ / „Tarp knygų“ inform. 4. 32. Jonaitienė N. Susitikimai su specialistėmis: [apie 2015 m. kartu su VšĮ Paramos vaikų cen tru surengtus susitikimus]. 1. 34. Ketinama sukurti bibliotekų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelį: [LNB ir kt. institucijų projektas] / „Tarp knygų“ inform. 3. 32. Masevičienė A. Nacionalinės bibliotekos dokumentų fondai jau perkelti. 9. 37. Nacionalinė biblioteka vėl atvėrė doku mentinį kultūros paveldą akliesiems ir silpna regiams / „Tarp knygų“ inform. 4. 32. Nacionalinės bibliotekos diena [Plungės SVB] / LNB inform. 5. 30. Nacionalinės bibliotekos olimpiados nuga lėtojai / LNB inform. 6. 30. Palangos vasaros skaitykla sezoną pradėjo meno apsuptyje. 7/8. 29. Palangos vasaros skaityklos 50-ojo sezono atidarymas / LNB inform. 6. 30 Paroda „Šiaurės gėlės: Lietuvos žydų litera tūros klestėjimo šimtmetis“: [apie LNB ir VU bibliotekos parodą] / „Tarp knygų“ inform. 3. 32. Pristatyti YIVO Vilniaus projekto pirmojo etapo rezultatai / LNB inform. 6. 31. Prof. Eduardo Volterio jubiliejus paminėtas tarptautine konferencija: [2016 m. geg. 5 d. Kauno rotušėje] / LNB inform. 5. 30. Pukėnaitė V. Seminare-dirbtuvėse rinktos geriausios bibliotekų sėkmės istorijos: [projekto „Papasakok apie save – būk svarbus“ renginys]. 1. 34 Šapoka K. „Didysis O“ ir „Atvirlaiškis Vilniui“ Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: [apie parodas, parengtas LNB pagr. pastato atidarymo proga]. 9. 39. Valstybinės reikšmės bibliotekos

Girėnaitė R. Tapybos tušu paroda VGTU bibliotekoje: [apie dail. K. Karvelytės darbų ekspoziciją]. 2. 30. Glebavičiūtė L. Gerumo akcijoje dalytasi knygomis: [LMA Vrublevskių bibliotekos renginį]. 6. 31. Kulikauskienė J. Parengtas naujas biblio grafijos leidinys: [apie LMA Vrublevskių bibliotekos leid. „Jonas Basanavičius: bibliogr. r-klė. D.1,„Jono Basanavičiaus darbai“]. 1. 34. Apskričių viešosios bibliotekos

Baristaitė R. Amerikos skaityklai – 10 metų: [šventė Šiaulių a. P. Višinskio VB]. 2. 31.

Baškienė A. Metai, skirti Povilui Višinskiui: [apie 2015 m. renginių ciklą Šiaulių a. P. Višins kio VB]. 1. 35. Bimbirytė L. Itališkas palinkėjimas Klaipė dos knygų mugei: [Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB]. 10.35. Gaubienė D. Kūrybiniai susitikimai vie šojoje bibliotekoje: [Šiaulių a. P. Višinskio VB projektai]. 3. 32. Gaubienė D. Tradicinė Povilo Višinskio stipendijos įteikimo šventė: [apie 27-osios P. Vi šinskio stipendijos įteikimą D. Jakaitei]. 7/8. 30. Jankauskienė K. Įteikta 30-ji I. Simonaitytės literatūrinė premija [poetams A. J. Kantautui ir A. J. Navickui.: Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB]. 1. 35. Januševičienė V. Originali laureato proza: [Kazimiero Barėno lit. premijos rašyt. M. Sau kai įteikimo iškilmės Panevėžio a. G. Petkevi čaitės VB]. 2. 31. Januševičienė V. Po Urbšio ąžuolu poezija skambėjo lietuviškai, prancūziškai, ispaniškai: [„Poezijos pavasario 2016“ dalyvių viešnagė Panevėžio r.]. 6. 32. Juzulėnienė L., Feimanienė L. Susitikti su skaitytojais – į netradicines erdves: [Šiaulių a. P. Višinskio VB]. 11. 33. Katinaitė T. Projekto „Andragogy: virtual learning anvironment for librarians“ partnerių antrasis susitikimas: [apie Vilniaus a. A. Micke vičiaus VB vykusį tarptaut. susitikimą]. 7/8. 30. Kazlauskienė D. Išleista bibliografinė rody klė [„Irena Aušrelė Čepinskienė (Višinskaitė)“: [apie Šiaulių a. P. Višinskio VB leidinį]. 2. 32. Mažeikaitė I. Rašytojai pristato savo bū simas knygas: [Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB]. 2. 30. Skudikė R. Informacinių technologijų diena [Klaipėdos a. I. Simonaitytės viešojoje] bibliotekoje. 11. 32. Skudikė R. „Knygosūkis“ – literatūrinis stalo žaidimas: [Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB projektas]. 7/8. 29. Stokienė V. Visais laikais aktualios tole rancijos idėjos: [apie Panevėžio a. G. Petke vičaitės-Bitės VB surengtą konf. „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tolerancijos idėjų sklaida XXI amžiuje]. 4. 32. Štreimikienė L., Piličiauskaitė S. Gebėk. Naudokis. Bendrauk: [Klaipėdos a. I. Simonai tytės VB projektas]. 6. 32. Vaitkaitytė S. Konkursas knygų leidėjams: [apie Šiaulių a. P. Višinskio VB organizuotą konkursą „Šiaulių knyga“]. 6. 33. Savivaldybių viešosios bibliotekos

Armonienė D. Mūsų krašto metraštininko jubiliejus: [apie žurnalisto istoriko V. V. Čes nulio 80-mečio minėjimą Varėnos VB]. 3. 39. Armonienė D. Vėl susitikom poeto Mar tyno Vainilaičio sodyboje: [apie tradic.vaikų meninės kūrybos festivalį „Susitikimas ežio dvare“. Varėnos r.]. 6. 36. Bartušienė V. Gimtojo žodžio puoselėtojas: [apie vakarą Pagramantyje (Tauragės r.), skirtą dr. P. Joniko 110-osioms gimimo metinėms]. 5. 32.

Bartušienė V. Pagerbti krašto šviesuoliai: [seminaro „Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas“ Pagramantyje, Tauragės r., apž valga]. 4. 36. Baukienė R. Išleista bibliografinė rodyklė: [„Profesorius, habilituotas daktaras Stanislovas Sajauskas“]. 7/8. 32. Bražėnienė R. „Eksperimentas gyventi“: [taip pavadintos D. Opolskaitės knygos prista tymas Anykščių L. ir S. Didžiulių VB]. 4. 33. Bražiūnienė R. Knygų mugės įspūdžiai: [apie Anykščių L. ir S. Didžiulių VB dalyvavimą mugėje]. 3. 33. Chriščinavičienė S. Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas [1948–1955] po 60 metų tapo istorine knyga: [leidinio sutiktuvės Mažeikių VB Viekšnių fil.]. 4. 34. Cibulskienė L. „Jie garsino Varėnos kraštą“: [apie taip pavadintą parodą Varėnos VB]. 5. 33. Cibulskienė L. Knyga apie Radyščiaus kai mą ir žmones: [M. Valuckienės kn. „Radyščius: giminės medžių sodas“ sutiktuvės Varėnos VB]. 10. 40. Černovienė Z. Kuriame knygas: [Zarasų VB ir jos padalinių projektas]. 7/8. 36 Česnulevičienė R. Lietuvių kalbos diena: [Varėnos VB]. 4. 37. Dunauskaitė A. Svečiuose pas Gabrielę [Petkevičaitę-Bitę: apie Pasvalio M. Katiliškio VB dalyvavimą VIII Aukštaitijos regiono kul tūros ir sporto sąskrydyje]. 7/8. 33. Fetingienė L. Aidint šventinės popietės šurmuliui: [apie Pagėgių VB Juodojo katino kieme vykusią popietę „Rudens margi spar nai“]. 10. 38. Garnienė D., Nekrašė M. Su animaci ja – per lietuvių literatūros epochas: [Kelmės Žemaitės VB projektas]. 7/8. 33. Garnienė D. Susitikimai su dailininke Lina Eitmantyte-Valužiene: [Kelmės r. Žemaitės VB]. 11. 34. Genytė J. Paliesti pasaulį: [apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių s-gos dienas Pasvalio M. Katiliškio VB]. 11. 35. Genytė J. Rašytojas parėjo namo: [apie rašyt. J. Mikelinsko memorial. kambario atidarymą Pasvalio M. Katiliškio VB]. 5. 32. „Graikinio riešuto“ apdovanojimas: [laurea tę, Lazdijų r. SVB direktorę R. Rudienę kalbina] G. Varnelienė. 12. 35. Gudeikytė J. Baigtas projektas „Dailininkas ir vaikiška knyga 2015“: [Raseinių M. Marti naičio VB]. 3. 38. Gudeikytė J. Susipažinimas su menine kny grišyba: [Raseinių M. Martinaičio VB]. 7/8. 34. Jocienė I. Baigiamieji „Atsisveikinimo su Tėvyne“ akordai: [apie Trakų VB 2015 m. pro jekto „Sugrįžimas į tėvynę“, skirto 250-osioms M. K. Oginskio gimimo metinėms, renginius]. 1. 36. Jogėlienė B. „Batuoto katino“ lėlių teatrui – 25:[ Tauragės B. Baltrušaitytės VB]. 11. 35. Jokužytė Ž., Veiverienė V. Šilutiškių sueiga [„Šviesos parnešti, gera padaryti…“: Šilutės F. Bajoraičio VB renginys]. 7/8. 35. Juozapaitienė O. Prisiminimų popietė: [Plungės VB ir kraštotyr. d-jos „Pilaitė“ ren

ginys, skirtas kraštotyrininkės E. Ravickienės 100-mečiui]. 3. 37. Korsakaitė J. Jubiliato dovana jurbarkiš kiams: [apie Jurbarko m. svečią, miesto Garbės pilietį prof. dr. A. Piročkiną]. 3. 33. Kovalevskienė L. Miesto jubiliejui – nuo traukų albumas ir kraštotyros paroda : [leid. „Ignalina“ sutiktuvės Ignalinos VB]. 5. 31. Kovalevskienė L. Rašėme diktantą apie Ignaliną: [miesto 150-mečiui ir Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtas renginys Igna linos VB]. 4. 33. Lapinskaitė L. Tradicinė vaikų knygos šventė: [Kuršėnų V. Vitkausko VB Vaikų lit. sk. renginys]. 4. 36. Lašinytė I. Atskleista rašytojos Žemaitės pa slaptis: [A. Ruseckaitės kn. „Žemaitės paslaptis“ sutiktuvės Panevėžio m. VB]. 4. 35. Lašinytė I. G. Petkevičaitės-Bitės 155-ųjų gimimo metinių minėjimas: [Panevėžio m. Parko bibliotekoje]. 3. 36. Lašinytė I. Išrinkti aktyviausi „Žiburėlio“ skaitytojai: [Panevėžio m. SVB filiale]. 6. 35. Lašinytė I. Pergalė Aukštaitijos biblioteki ninkų sąskrydyje: [Panevėžio m. SVB – rugčių nugalėtoja]. 7/8. 34. Lašinytė I. Susitikimas su Lietuvą garsi nančiomis asmenybėmis: [kn. „Asmenybės. 1990–2015 m.“ pristatymas Panevėžio m. VB]. 5. 31. Lašinytė I. Vasaros skaitymų atidarymas: [Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės VB, da lyvaujant ir miesto SVB bei kt. bibliotekoms] 7/8. 34. Lašinytė I. Vilniaus knygų mugėje pri statytas projektas [„3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“: Panevėžio m. SVB]. 3. 36. Matiukaitė L., Širvinskienė J. Skulptoriaus Juozo Kėdainio 100-osioms gimimo metinėms: [Kupiškio SVB projektas]. 3. 34. Mikalajūnaitė T. Gailestingumo metams skirta knyga [„Ateinu kaip gailestingumo karalius: apmąstymai Dievo gailestingumo tema“: pristatymas Pasvalio Mariaus Katiliškio VB]. 10. 39. Mikliuvienė K. Mokiniai kūrė istorijas savo miestui: [Šiaulių m. „Šaltinėlio“ fil.projektas]. 3. 38. Miknienė A. Aukštelkų bibliotekai – 70 metų: [Radviliškio SVB fil.]. 3. 37. Miknienė A. „60 metų draugystės su knyga“: [Radviliškio r. Vėriškio bibliotekos jubiliejinis renginys]. 11. 34. Mikša A. P. Paminėtas vertėjas, žurnalistas Pranas Dovalga: [jo atminimo įamžinimas Pabartonyse, Jonavos r.]. 2. 33. Mikša A. P. Pranas Dovalga prisimintas gimtinėje: [apie tarpukario žurnalisto ir ver tėjo pagerbimą Jonavoje ir rajono Pabartonių k.]. 7/8. 32. Mikša P. A. Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ istorija.: [apie R. V. Rimšos parengtą leidinį]. 3. 33. Mulevičienė D. Jaunimui – naujos galimy bės: [apie projekto „Atrask save“ savanorystės programos dalyvių darbą Panevėžio r. biblio tekose]. 10. 39.

Narkūnienė D. Chemijos laboratorija bibliotekoje: [apie chemijos mokslų dr. R. Če siūnienės viešnagę Utenos VB] 11. 36. Narkūnienė D. Knygos apie Galiną Daugu vietytę sutiktuvės: [Utenos VB]. 11. 36. Nevulienė G. Vaikų užimtumas biblioteko je: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB vykdomą neformaliojo vaikų švietimo programą]. 2. 32. Norvilienė R. Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydžio nugalėtojai – šilališkiai: [Skuodo R. Granausko VB]. 7/8. 35. Pakalnytė N. Biblioterapija Garliavos bib liotekoje: [Kauno r. SVB fil.]. 3. 34. Paliulienė D. Pasakos pagal užsakymą: [apie pasakorės N. Sirtautienės viešnagę Trakų r. Rūdiškių b-koje]. 11. 36. Pelekienė S. Įteikta Pauliaus Širvio literatū rinė premija [poetui A. A. Jonynui: Zarasų VB vakaras 2015 m.]. 1. 36. Petrauskaitė I. Biogramų dvitomio „Kūrėjų pėdsakai Lazdijų krašte“ sutiktuvės: [renginiai Kapčiamiesčio E. Pliaterytės muz. ir Lazdijų r. b-kose]. 2. 33. Podrigailė N. Mokėmės programavimo pa grindų: [mokymai Panevėžio m. VB „Žaliosios pelėdos“ bibliotekoje]. 4. 36. Prunskienė L. Pokyčių valdymas ir koman dinis darbas: rytdienos iššūkiai: [apie Biržų J. Bielinio VB vykusį seminarą]. 6. 33. Ragauskienė V. Kuršėniškiai vėl rinko Metų knygą: [Kuršėnų V. Vitkausko VB]. 3. 39. Rasikienė R. Pamatykim kiekvieną kaimo biblioteką: [apie Šiaulių r. SVB projektą]. 10. 40. Sinkevičienė Z. Knygos sutiktuvės: [apie rašyt. R. Sakalauskaitės kn. „Gyvenimas, koks jis buvo: monsinjoro K. Vasiliausko biografija“ pristatymą Akmenės VB]. 7/8. 31. Sinkevičienė Z. Žydintys „Poezijos pavasa rio“ posmai: [Akmenės VB]. 6. 33. Stankevičienė E. Lietuvos moterų konfe rencijoje „Šviestis ir šviesti“. [2016 m. sausis. Kaunas]. 4. 35. Stonaitienė A., Garnienė D. Gimtoji kalba – tautos dvasios stiprybė ir vienybė: [Gimtosios kalbos dienai skirtų renginių Kelmės Žemaitės VB apžvalga]. 4. 34. Šalavėjienė A. Naisiuose įteikta 40-oji Zi gmo Gėlės premija [V. Pilipauskaitei-Butkienei. Šiaulių r.]. 6. 36. Tamašauskienė V. Rajono dvarai kilnoja moje parodoje: [apie Kauno r. SVB projektui „Ateitis paveldint praeitį“ parengtą parodą]. 1. 36. Undžienė D. Bibliotekos atidarymo šventė: [Mažeikių VB]. 3.35. Undžienė D. Rašytojas Valdas Papievis: „Man Mažeikiai – legendinis miestas“: [apie kū rėjo viešnagę Mažeikių SVB ir jo knygos „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ pristatymą]. 10. 38. Undžienė D. Susitikimas su garsiais kraštie čiais: [apie Mažeikų VB vykusį renginį, skirtą kraštiečiams, kurių biografijos pateiktos leid. „Asmenybės. 1990–2015 m.“]. 6. 34. Vaišvilaitė S. Neringiškiai pagerbė rašytojo Viktoro Miliūno atminimą: [apie vakarą Nerin gos V. Miliūno VB]. 3. 35.

Vasauskaitė R. Skrydis virtualios realybės parasparniu: [apie Inovacijų dieną Kauno r. VB]. 10. 38. Vasauskaitė R. Smagios ir kupinos ne tikėtumų robotų kovos: [apie Kauno r. VB vykusias varžybas moksleiviams „Legrob in Library“]. 6. 34. Vėtienė D. Smalsučių stovyklėlė „Augu su knyga“: [apie Biržų r. b-kų renginį]. 7/8. 31. Vitkutė S. Apie Motiejų Valančių ir vienybę: [apie renginį „Vyskupo Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“ Pagėgių VB]. 5. 31. Vitkutė S. Paminėti ir Vietos bendruome nių metai: [Pagėgių VB]. 6. 35. Vitkutė S. Rašytojo Andriaus Šikšniaus kūrybos vakaras: [Pagėgių VB]. 3. 36 Vitkutė S. Trimačių objektų kūrimo pa mokos: [Pagėgių VB , Šilutės F. Bajoraičio, Klaipėdos r. J. Lankučio viešųjų bibliotekų bendras projektas]. 11. 34. Zoltnerienė E. Pasirašyta [Radviliškio VB] bendradarbiavimo sutartis su Nesvy žiaus rajono [Baltarusija] viešąja biblioteka. 10. 3. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Bartkienė K. [14-oje] IFLA konferenci joje apsilankius: [Stambulas, 2015 m. spal. 1-3 d.] 2. 37. Dunauskienė G. Bibliotekininkai sėmėsi patirties Suomijoje: [Lietuvos savivaldybių asociacijos projektas]. 11. 40. Griškevičienė R. Būsime atviri vieni ki tiems dar daug daug metų…: [apie tarptautinį išvažiuojamąjį VB patirties sklaidos forumą Slovėnijoje 2015 m. spal. 3–12 d.]. 2. 17. Ingelevič J. BOBCATSSS 2016: Infor macija. Bibliotekos. Demokratija: [Lionas (Prancūzija), 2016 m. saus. 27-29 d.]. 2. 37. Jackutė A., Miuller R. Į Šveicariją – patirties ir žinių: [apie 2015 m. Lietuvos bibliotekininkų kvalifikacinę išvyką]. 4. 15. Jakubsevičienė L. Ignalinos ir Norvegijos Ostfoldo apskrities bibliotekininkų bendra darbiavimas. 5. 41. Juciūtė J., Narbutaitė G. 35-asis IBBY kongresas Naujoje Zelandijoje: [Lietuvos delegacijos atstovių iš Vilniaus a. A. Micke vičiaus įspūdžiai]. 10. 41. Kuriamas grafų Kosakovskių knygų ir dokumentų skaitmeninis archyvas: [apie LNB, Nacionalinio M. K. Čiurlionio mu ziejaus Kaune, Ukmergės kraštotyr. muz. ir Kosakovskių fondo Varšuvoje sutartį]. 5. 41. Stokienė V. Naujas bibliotekos vaidmuo? Taip!: [apie Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės VB darbuotojų išvyką į Danijos Orhuso m. VB]. 11. 39. Strakšytė B. Tiesiame kultūrinius drau gystės tiltus: [Skuodo VB darbuotojų 2016 m. apsilankymus užsienio bibliotekose]. 11. 39. Tamašauskaitė N. Darbų sūkuryje – be poilsio: „LiLaEst 2016“ įspūdžiai. 7/8. 8. Untulis E. Skuodiškių viešnagė Rezeknėje [Latvijoje]. 11. 39.

SVEIKINAME!

Aliną Jaskūnienę: [Birštono VB direktorę, LBD pirmininkę su 2015 m. Kultūros minis terijos premija]. 1. 4. Jolitą Steponaitienę: [LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direk torę su Gedimino ordino medaliu]. 2. 21. Kęstutį Urbą: [LNB Vaikų ir jaunimo dep. vyriaus. tyrėją-ekspertą, docentą daktarą su ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi]. 7/8. 12. Renaldą Gudauską: [LNB gen. direktorių, profesorių daktarą, gavusį Kultūros ministe rijos premiją]. 12. 3. Violetą Skierienę: [Plungės VB direktorę, pelniusią 2015 m. Kultūros ministerijos gar bės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“]. 1. 4.

MUMS RAŠO

Laurinaitienė V. Ar reikalinga knyga kaime?: [senjorės bibliotekininkės nuomo nė]. 5. 29. Lukošiūnienė L. G. Mano atminties knygos. 7/8. 25.

MŪSŲ KALENDORIUS

2016 kovas (G. Rinkevičienė). 1. 40. 2016 balandis (L. Pakalniškienė). 2. 38. 2016 gegužė (O. Zimareva). 3. 40. 2016 birželis (L. Pakalniškienė). 4. 41. 2016 liepa (L. Pakalniškienė). 5. 42. 2016 rugpjūtis (L. Pakalniškienė). 6. 41. 2016 rugsėjis (L. Pakalniškienė). 7/8. 41. 2016 lapkritis (L. Pakalniškienė). 9. 41. 2016 gruodis (L. Pakalniškienė). 10. 42. 2017 sausis (L. Pakalniškienė). 11. 42. 2017 vasaris (L. Pakalniškienė). 12. 37

IN MEMORIAM

Aldona Matulaitytė-Staskevičienė (1933 11 19–2016 08 04) / Ž. Zaveckienė. 7/8. 40. Aldona Monkevičienė (1946 03 01–2016 04 05). 4. 40. Edita Sprauniūtė (1968 12 11–2016 01 01). 1. 39. Esfir Bramson-Alpernienė (1924 12 18–2016 06 12). 6. 40 . Germa Aviltienė (1942 04 29–2016 01 23) 2. 38. Jadvyga Medžiaušienė (1925 06 11–2016 09 23). 10. 42. Magdalena Danutė Maskolaitytė (1935 08 06–2016 11 15). 11. 41. Marija Vaišvilaitė (1953 10 22–2016 04 05). 4. 40. Marijona Rutkauskienė (1944 08 17– 2016 05 27). 6. 40. Valerija Vilnonytė (1927 09 28–2016 08 11). 9. 41. Vilija Užmiškienė (1962 07 26–2015 11 24). 1. 39. Vitalija Kazilionytė (1963 03 27–2016 11 18). 11. 41.

in this issue Dalia Teišerskytė. Culture is the Main Indicator of the Nation’s Idiosyncratic Existence

Leokadija Kairelienė. A Meaningful Path of Servicing the Book 2

The poet and former member of the Seimas of the Republic of Lithu ania, who initiated the declaration of 2016 the Library Year, Dalia Teišerskytė shares her thoughts about reading, language and culture as indispensable priority of the state’s policy and expresses her esteem for librarians – the “enlighteners” and true guardians of the nation’s culture, language and harmony.

The Calendar of the Library Year

A chronological panorama of the main events of the Library Year.

An Unconventional Conference Ending the Library Year

The 13th of December saw the farewell event of the Library Year, the conference “Libraries for Social Change: Read-Learn-Create”, during which library executives summed-up the results of this exceptional year and representatives of the academic, business and creative sec tors discussed possibilities for creating state and social values in cooperation with various social partners. (Prepared by Žydrė Vėtienė).

Miguelis Figueroa: “The Future is Cooperation”

On the eve of 2017 we interviewed “the principle oracle of USA’s li braries”, the head of the American Library Association’s Center for the Future of Libraries, Miguel Figueroa, who specializes in forecasting the nearest trends in the development of libraries. He tells about his professional career, the everyday life of the Center for the Future of Libraries, library partnerships, political tendencies, etc. (Interviewed by Ineta Krauls-Ward).

Danutė Sipavičiūtė. A National Bibliographic Index in a New Format 12 At the end of 2016 the National Library published the national biblio graphic index in the electronic format “Bibliographical News. Sound Recordings, Videorecordings and Electronic Resources, 2015”, which is a continuation of the index under the same title published by the National Library in 2008–2015. Each bibliographic record within this online publication in the PDF format is supplied with a “Link to NBDB”, which refers to the extensive record for the document in the National Bibliographic Data Bank (http://nbdb.libis.lt).

Darius Kučinskas. Brought Back to Life: Lithuanian Music for Pianola 13 Last summer the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania acquired a unique collection of Lithuanian music recordings – per forated paper rolls for pianola. The article tells about these rolls discovered in 2006, which provide knowledge about the musical life of the USA’s Lithuanian community at the beginning of the 20th century, as well as introduces not so widely known musical figures who contributed to the publishing of Lithuanian music for pianola: the composers Jonas Žemaitis, Vincas Nickus and Antanas Vanagaitis, and the publisher Augustas Antpusaitis.

Dalia Udrienė. The Restoration of Boxes for Pianola Rolls

The document restorer at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania tells about the process of restoring boxes for pianola rolls.

This year saw the 85th anniversary of the long-lived director of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Juozas Marcinkevičius. He spent forty-six years in the capacity of the Library’s executive. His colleagues recall him as an excellent manager who respected all of the staff members and powerfully advocated the interests of the Library. The author recollects the start of Marcinkevičius’s career as an executive and tells about his contri bution to the Library’s development and his scientific achievements, reviews his various activity trends and shares reminiscences of pleas ant moments of communicating with him.

Daiva Vilkickienė. Guide-Marks of the Awareness of the Literary Path of the Rokiškis Region 24 In 2015–2016 the Juozas Keliuotis Public Library of Rokiškis imple mented the project “Guide-Marks of the Awareness of the Literary Path of the Rokiškis Region”, which artistically monumentalized the places and landmarks associated with literary figures: Antanas Sterazdas, Antanas Vienažindis, Paulius Širvys, Liudvika DidžiulienėŽmona, Elena Mezginaitė, Alfonsas Keliuotis, Alė Rūta and Ludas Dovydėnas.

Audronė Berezauskienė. The First Lithuanian Book for Housewives

The 1893 saw the publication of the first Lithuanian culinary book Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas, which survived up to the present day. It was pub lished by the prose writer Liudvika Didžiulienė-Žmona, who put all her culinary experience into this book. The article is about separate publications of this popular book, the survived copies, its practical im portance, etc. The article also contains original recipes from the book. Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2016 Nr. 12 (695) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 12 23 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 31752 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

In the world of books No 12 (695) 2016 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 Address: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vilnius, Lithuania fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt