Issuu

2016 Nr. 6 (689) ISSN 0868-8826

bir želis • 2016 – B ibliotekų metai

ŠIAME NUMERYJE MŪSŲ METAI

Kristina Sabaliauskaitė. Lenkiu prieš jus galvą. (Sveikinimo kalba, 2016 m. gegužės 25 d. sakyta Lietuvos Respublikos Seime)

NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Kokią ateities biblioteką kuriame šiandieną. Tarptautinės konferencijos „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“ apžvalga. Parengė Žydrė Vėtienė (Pradžia. Pabaiga kitame numeryje)

STATISTIKA

Roberta Šurkutė. Lietuvos bibliotekos 2015 metais

ŠIANDIEN AKTUALU

Laura Juchnevič. Kai biblioteka išeina pasivaikščioti: šiuolaikiniai bibliotekos konceptai ir visuomenės įsitraukimas

NAUJI LEIDINIAI

Daiva Narbutienė. Knyga apie skaitantį Vaižgantą Ringailė Bagušytė. Naujausias „Knygų lietuvių kalba“ tomas – nauju formatu

16 17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Eglė Dikavičienė. Lozoraičių šeimos biblioteka. (Pabaiga. Pradžia 5 nr.)

SUKAKTYS

Viktorija Daujotytė. Ieškok švytinčio krūmo! Juozo Apučio aštuoniasdešimtmečiui Virginijus Gasiliūnas. Visa Juozo Apučio teisybė apie romanus, noveles, jaunystės laikus ir kita

23 26

ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

2016 BIBLIOTEKŲ METAI

IN MEMORIAM

Esfir Bramson-Alpernienė (1924 12 18–2016 06 12) Marijona Rutkauskienė (1946 08 17–2016 05 27)

40 40

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2016 rugpjūtis

RENGIA

Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta PAKALNIŠKIENĖ (bibliografijos redaktorė) Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (kronikos redaktorė) Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris) Jolanta JŪRĖNIENĖ (kompiuterininkė)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Erika BUIVYDIENĖ Vytautas GUDAITIS Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Alina JASKŪNIENĖ Ineta KRAULS Irena KRIVIENĖ Rimalda KVIETKAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Juozas ŠIKŠNELIS

VIRŠELIUOSE

Pirmame: tarptautinės Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų specialistų konferencijos Birštone (2016 m. balandžio 28–29 d.) dalyviai. Jono Dirginčiaus nuotr. Ketvirtame: bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany, arba Antrasis Lietuvos Statutas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai vienintelis Lietuvoje Antrojo Statuto pilnas ir nedefektuotas nuorašas lenkų kalba

MŪSŲ METAI

Džojos Gundos Barysaitės nuotr. iš Seimo kanceliarijos archyvo

LENKIU PRIEŠ JUS GALVĄ

Rašytoja, menotyros daktarė Kristina Sabaliauskaitė

Man labai malonu Bibliotekų metų proga pasveikinti bibliotekininkus ir aktyviausius skaitytojus. Nors, tiesą sakant, čia pati kalbu kaip aistringa skaitytoja, – sveikinti žmogų, perskaičiusį knygą, yra tas pat, kaip sveikinti ir tapšnoti per petį žmogui, ką tik prie restorano stalo suvalgiusiam skaniausią patiekalą. Juk skaitymas – tai didžiulis malonumas, o knyga – dvasinis penas. Be skaity� mo mūsų sielas ištinka paprasčiausias badas. Neskaitanti visuomenė – tai nuskurdusi, nuskurusi, išbadėjusi, nuo pasaulio atsiliekančių dvasios ubagų visuomenė, kurios neišgelbės jokios technologijos. Todėl sveikinu jus – vis dar skaitančius ir jau skaitančius, didelius ir mažus. Tai – paliudijimas, kokie atviri esate pasauliui ir nuotykiui, kurį dovanoja knyga.�� O mažiesiems skaitytojams pavy� �� džiu baltu pavydu – dėl to, jog žinau, kiek daug puikių knygų jų laukia. Pavydžiu to atradimo stebuklo, kurį jaus skaitydami jas pirmą kartą. Mes gyvename virsmų ir pokyčių laikais, todėl knygos ir jose saugoma šimtmečių, kartų išmintis mums šiandien yra dar svarbesnė kaip konstanta, kaip inkaras, leidžiantis nesudužti, bet prisišvartuoti ir išlikti net didžiausių audrų metu. Todėl šiandien yra labai svarbu pagerbti Lietuvos bibliotekų darbuotojus, tuos tylius, dažnai nedėkingai pamirštamus mūsų kultūros ir švietimo darbuotojus. Prakalbau apie pokyčius... Kai prieš septynerius metus

Lietuvos kultūros ministerija mane už Metų knygos titulą apdovanojo tūkstančio litų prizu – tiek turbūt daugelis Seimo narių per mėnesį išleisdavo kanceliarinėms pre� kėms – už autorių, literatūros kūrėją, Lietuvoje labiau nuvertinamas buvo turbūt tik bibliotekininkas, tas tylus, bet reikšmingas mūsų kolektyvinės išminties saugotojas. Prieš septynerius metus kai kurių mažų miestelių �� bi� bliotekų fondams papildyti ir naujoms knygoms įsigyti būdavo skiriamas metinis... trisdešimt penkių litų biu� džetas. Sužinojus mane tai sukrėtė. Savo apdovanojimą atidaviau skurstančioms Lietuvos bibliotekoms, už jas pavyko įsigyti apie šešiasdešimt knygų. Dar labiau padėjo viešumas – įkyrus, ne visada malonus kalbėjimas apie šią gėdingą problemą. To kalbėjimo paskatinti, kilnūs ir išgalintys žmonės pradėjo savo iniciatyva lopyti valstybės spragas ir pirkti reikalingas, naujausias ir vertingiausias knygas mažoms bibliotekoms. Dar kitais metais prieš Kalėdas pavyko tokiu būdu papildyti ne vieno Lietuvos miestelio bibliotekos fondą, antrasis Metų knygos tūks� tančio litų prizas nukeliavo tam pačiam tikslui. Šiandien, po septynerių metų, galima pasidžiaugti, jog bibliotekų padėtis yra pagerėjusi – mūsų spontaniška pagalbos akcija ilgainiui virto Prezidentės globojamomis „Knygų Kalėdomis“, po kelerių metų padidėjo miestelių biblio� tekų fondams skiriamos lėšos.

Tai tikrai džiugina. Juk biblioteka daugelyje Lietuvos mažųjų miestelių yra dažnai vienintelė šviesos oazė. Ten ateina pensininkai, vaikai ir suaugusieji. Ten orga� nizuojami susitikimai su autoriais, perskaitytų knygų aptarimai, kurie dažnai tampa vieninteliais nemoka� mais kultūriniais renginiais apylinkėje. Ateinantiems skaitytojams bibliotekininkas dažnai virsta ne tik kny� gų globėju ir patarėju, bet ir socialiniu darbuotoju, ir psichologu, ir mokytojo sąjungininku. Mielos Lietuvos bibliotekininkės ir bibliotekininkai, žinau, kaip sunkiai ir šventai dirbate, ir lenkiu prieš jus galvą. Juk šiandien jūs dar dažnai tyliai atliekate ir švietimo, ugdymo mi� siją, užpildote mokyklinio lavinimo spragas. Šiandien, kai Lietuvos švietimo sistemai vadovauja – čia ieškau diplomatiško žodžio – na, pasakykime, „beprecedentė“ švietimo ministrė, o Nacionalinio egzaminų centro direktorė reikalauja, kad moksleiviai abitūros rašinį laisva tema rašytų „pagal �� instrukciją“, jūsų, bibliote� kininkų, knygos puoselėtojų misija kaip atsvara šios Lietuvos švietimo beprecedentės krizės marazmui yra dar svarbesnė. Juk šiandien vidurinių mokyklų litera� tūros ugdymo programos sudarytos taip, kad moksleivį gali veikiau visam gyvenimui nuo knygos atgrasyti, nei priversti knygą ir skaitymą pamilti, – jose prigrūsta trečiarūšių lietuvių rašytojų, o verkiant stinga pasau� lio klasikų, kuriuos turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. Moksleiviai baigia vidurinę mokyklą be jokio supratimo apie pasaulio literatūros istoriją, jos raidą, žanrus, stilius. Šiandien mes turime literatūros švietimo programą be�� nuoseklaus literatūros žanrų raidos aptari� mo, be Tolstojaus ir Hemingway’aus, be Woolf ir Dicken� so, be Stendhalio ir Prousto, be Voltaire’o ir Joyce’o, be Molière’o, be egzistencialistų, be amerikiečių apsakymų meistrų, be didžiųjų prancūzų ir italų romanistų, be ma� giškojo realizmo, be didžiųjų distopijų autorių. Lietuvos mokyklinės literatūros programos šiandien apribotos iki itin siaurai suvokiamos, sovietiniu pavyzdžiu ideo logizuotos lituanistikos, pseudobaltiškos, su mokslu nedaug ką beturinčios etnokultūros erzaco, biografijų kalimo ir „kontekstinio skaitymo“. Reikalaujant rašinius rašyti „pagal instrukciją“, visiškai neskatinamas moks� leivių savarankiškas kritinis mąstymas, kūrybingumas, lyginamasis-poleminis santykis su tekstu ir mūsų lite� ratūros tradicija bei jos suvokimas pasaulinės literatū� ros panoramoje, galų gale paprasčiausiai nelavinamas gebėjimas skaityti įdėmiai, susikaupus, analizuojant, o ne šokčiojant kas pamoką prie jiems nieko nesakančių pritemptų temų, autorių ir kontekstų. Mokinys nebe� mokomas skaityti susitelkus, įsigilinus, perprantant kūrinį, mėgautis juo pagal jo amžiui pritinkantį lygį ir temą. Tad bibliotekininkai labai dažnai šias jaunimo švietimo spragas užpildo, pataria, pagelbėja, nukreipia

link vertingos pasaulio klasikos knygos. Ačiū jums, bib liotekininkai, mūsų tylieji literatūros mokytojai. Dėkoju jums, Lietuvos bibliotekininkai, asmeniškai – kaip rašytoja, kaip skaitytoja ir kaip mokslininkė. Ačiū jums�� už kantrybę gelbėjant�� , kai klaidžiojau po karto� tekas ir duomenų bazes, už patarimus ir nuorodas, ir už tuos atvejus, kai atnešėte man esminę knygą, kurios neieškojau, bet kuri, jūsų manymu, galėjo praversti, nes jūs žinote, ką turite lentynose – šito neatstos jokia, net tobuliausia, pagal raktažodžius veikianti kompiuterinė paieškos programa. Ačiū jums, mano mielos Nacio� nalinės bibliotekos Meno skyriaus darbuotojos, – jūsų, talkinusių ne vienai kartai menotyrininkų ir menininkų, neatstos joks kompiuteris. Jums, �� mieli Lietuvos biblio� tekininkai, linkiu atsilaikyti prieš dabar tarp politikų madingą skaitmeninimo vajų ir madingus populistinius tauškalus apie visiškai kompiuterizuotas „išmaniąsias“ bibliotekas – šitaip gali kalbėti tik žmonės, kurie mažai skaito, kurie beveik nesinaudoja bibliotekomis ir tiki, kad ko nors išmokti galima gūglinant ar pagal raktažodžius, ar kad kompiuterinės sistemos algoritmas, kuris parenka mums bukus ir ribotus „pasiūlymus“, sukurptus pagal tai, ką jau perskaitėme ar suvartojome, gali praplėsti mūsų akiratį. Linkiu, netikėkite šitais paistalais, ištverkite visus trumpalaikius vajus ir tyliai dirbkite savo klasikinėse bibliotekose, garsiai reikalaudami pinigų tikroms, po� pierinėms, knygoms. Elektroniniai formatai atsiranda, keičiasi ir išnyksta, kaip atsirado ir išnyko audiojuostos, videokasetės ir minidiskai, o knyga gyvuoja nuo Guten� bergo laikų. Mes niekada neišmoksime nieko nauja, nie� ko esminga nesužinosime ir nepažinsime, jei neišeisime už savo komforto zonos, už savo esamo pažinimo ribų; pažinimas – tai ne skaityklės tapšnojimas paskubomis, ne gūglinimas ir ne šokinėjimas per antraštes ir santraukas, o skaitymas ir studijavimas susikaupus, įsigilinus. Tam reikalinga jūsų, bibliotekininkų, gyvo, patyrusio, knygą mylinčio vedlio ranka ir patarimas, ištartas skaitytojui žvelgiant tiesiai į akis ir bandant atspėti, kokios knygos jam reikia šiame žmogiškojo gyvenimo ir pažinimo etape. Šito neatstos jokia „išmanioji biblioteka“. Tam reikalingas nuostabus jausmas, kai stovėdamas prieš bibliotekos knygos lentyną ūmai pastebi paslaptingą knygą, apie kurios buvimą ligi tol nė neįtarei; tu tiesi į ją ranką ir dar nežinai, jog ji, galbūt, pakeis tavo gyvenimą... Tad sveikinu jus, mieli Lietuvos bibliotekininkai, sveikinu jus, mieli Lietuvos skaitytojai, ir tegyvuoja ilgai nuostabus bibliotekų ir knygų pasaulis, tegyvuoja neskubrus, susikaupimo ir malonumo kupinas skaitymas. Kristina Sabaliauskaitė Sveikinimo kalba, 2016 m. gegužės 25 d. sakyta Lietuvos Respublikos Seime

NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

KOKIĄ ATEITIES BIBLIOTEKĄ KURIAME ŠIANDIENĄ TARPTAUTINĖS KONFERENCIJOS „SKAITANTI VISUOMENĖ: PARADIGMŲ KAITA XXI AMŽIUJE“ APŽVALGA

Balandžio 28–29 dienomis, baigiantis 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, Birštone surengta tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų specialistų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“. Renginyje dalyvavo 26 pranešėjai ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos, gausus būrys kolegų iš įvairių Lietuvos bibliotekų: nacionalinės, viešųjų, mokslinių bei specialiųjų. Tiek skirtingų šalių atstovų sutraukęs renginys paskatino konferencijos išvakarėse surengti šių šalių bibliotekininkų draugijų narių apskritojo stalo diskusiją „Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas: dabartis ir perspektyvos“. Diskusijoje buvo dalijamasi atstovavimo savo šalies bibliotekoms patirtimi, aptartos glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvos, siekiant stiprinti profesinius institucijų ryšius.

Jono Dirginčiaus ir Gerdos Putnaitės nuotraukos

Grįžo po 19 metų Tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų specia listų konferencija, surengta jau šeštą kartą, po 19 metų grįžo į tą pačią vietą – Birštoną, kur 1997 m. surengta 2-oji tarptautinė konferencija. Šią sąsają pabrėžė tiek pirmosios dalies moderatorės konferencijos senbuvės Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos direk� torė Emilija Banionytė ir Helsinkio miesto bibliotekos

projektų vadovė Kristina Virtanen, tiek sveikinimo žodį tarusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė. Dėkodama gausiai dalyvių auditorijai, pirmininkė pa� brėžė , kad šis renginys yra puiki proga praplėsti akiratį, pasisemti profesinės patirties ir pritaikyti ją kasdienėje veikloje. Viena iš konferencijos viešnių, buvusi IFLA prezi� dentė Sinikka Sipilä pirmą sykį Lietuvoje lankėsi būtent 1997-aisiais. Ji prisipažino, kad labai didžiuojasi, jog Nacionalinei bibliotekų savaitei pasirinkta jos prezi� dentavimo laikotarpio (2013–2015) tema „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, nes bibliotekos turi didžiulį poveikį visuomenei, ypač skatinant skaitymą ir ugdant raštingumą. Bibliotekininkus pasveikino ir kultūros viceministras dr. Romas Jarockis. Jis teigiamai įvertino modernius bibliotekų pokyčius, kuriuos lėmė informacinių technologijų revoliucija, ir akcentavo bibliotekų, kaip kultūros ir bendruomenių centrų, reikš� mę. Birštono merės Nijolės Dirginčienės sveikinimą perdavė jos patarėja Rimantė Kurkauskaitė. Ji trumpai supažindino su kurorto istorija, apgyvendinimo sąly� gomis, sveikatinimo paslaugomis, kultūros renginiais, projektine savivaldybės veikla.

5 1

1. Kultūros viceministras dr. R. Jarockis. 2. IFLA prezidentė (2013–2015) S. Sipilä. 3. Moderatorės K. Virtanen ir E. Banionytė. 4. Birštono mero patarėja R. Kurkauskaitė. 5. LBD pirmininkė A. Jaskūnienė. 6. Atlikėjai iš Kauno G. Balbierius ir L. Lukenskienė

Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė Pirmąjį pranešimą kon� ferencijoje skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Maž� vydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Pristatęs globa� lius ekonominius, geopoliti� nius, socialinius, technologi� nius ir aplinkosaugos rizikos veiksnius, jis supažindino su išmaniojo miesto modeliu Prof. dr. Renaldas Gudauskas ir bibliotekos vieta jame ug� dant mąstančią visuomenę. Pranešėjas atkreipė dėmesį į besikeičiantį bibliotekų kontekstą ir pristatė Lietuvos bibliotekų sistemos viziją, kurios esmė – „išskirtinis valstybės dokumentinio ir skaitmeninio kultūros ir mokslo paveldo saugojimas ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis, reikšmingai prisidedant prie Lietuvos žinių visuomenės ugdymo ir skatinant šalies tarptautinį konkurencingum ą“. Prof. dr. R. Gudauskas taip pat apžvelgė pagrindines ateities bibliotekų funkcijas ir jų tvarumo elementus. Apibendrindamas ateities bibliotekų viziją, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius akcentavo, kad tvarus vystymasis įmanomas tik išnaudojant bibliotekų pas� laugų tinklo potencialą, pasitelkiant mokslinių tyrimų informaciją ir inovacijas. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema nu� skambėjo Helsinkio miesto bibliotekos (Suomija) direk� torės Tuulos Haavisto pra� nešime „Stiprios bibliotekos stiprina visuomenę“. Prane� šėja pristatė atstovaujamą instituciją – centrinę Suomi� jos viešųjų bibliotekų tinklo biblioteką, papasakojo apie Tuula Haavisto jos veiklą ir misiją, supažin� dino su naujosios bibliotekos vizija (ją planuojama atidaryti 2018 metais, minint vals� tybės nepriklausomybės 100-metį). Taip pat T. Haavisto pristatė Švedijos viešųjų bibliotekų tarybos veiklą ir jos indėlį koordinuojant šalies viešųjų bibliotekų bendra� darbiavimą. Pasakodama apie šias dvi institucijas, pra� nešėja daug dėmesio skyrė strateginiams tikslams, kurie buvo suformuoti realių vartotojų poreikių. T. Haavisto akcentavo būtinybę bibliotekoms apsibrėžti strategines veiklos kryptis ir bendradarbiauti jų siekiant. Kitą pranešimą „Skaitymo vaidmuo stiprinant vie� nybės jausmą: 2015 m. lietuvių knygos paaugliams“

skaitė Vytauto Didžiojo uni� versiteto docentė, literatūros tyrėja dr. Asta Gustaitienė. Susirinkusiesiems ji pristatė lietuvių skaitymo įpročių tyrimo (2015) rezultatus, atskleidusius, kad paaugliai daugiausia skaito privalo� mosios literatūros ir greitai pereina prie suaugusiesiems skirtų kūrinių, ypač detek� Dr. Asta Gustaitienė tyvų. Pranešėja pabrėžė, kad mokyklų programose nelieka vietos šiuolaikinei paauglių literatūrai, kurią skaitydami jie galėtų susitapatinti su personažais ir geriau pažinti save, o paauglystėje ypač svarbu individui pasijusti visuomenės dalimi ir atrasti savo vietą. Jos nuomone, šią problemą iš dalies galėtų išspręsti bibliotekininkai, padėdami skaitytojams pasirinkti jų amžiui tinkamų knygų. Pranešėja taip pat apžvelgė naujausius lietuvių autorių kūrinius paaugliams, kurių 2015 m. išleista kaip niekada daug. Bibliotekų vaidmuo ugdant raštingumą Latvijos nacionalinės bib liotekos Plėtros departa� mento vadovas Uldis Zarinis skaitė pranešimą apie me� dijų ir informacinio raštin� gumo ugdymą ir bibliotekų vaidmenį šiame procese. Ak� centavęs tokio raštingumo svarbą didinant asmeninį konkurencingumą ir keliant ekonomikos lygį, pranešėjas Uldis Zarinis argumentuotai išdėstė, kodėl būtent bibliotekos gali mo� kyti visuomenę efektyviai naudotis technologijomis: jos suteikia vartotojams prieigą prie informacinių tech� nologijų, moko reikalingų įgūdžių ir padeda naudotis elektroniniais ištekliais. Remdamasis statistikos duo� menimis, U. Zarinis įrodė, kad bibliotekos, būdamos ne tik kultūros, bet ir švietimo institucijos, yra svarbiausi medijų ir informacinio raštingumo ugdymo centrai. Anot jo, tereikia tai įsisąmoninti, sukurti nuoseklią strategiją ir pasitelkti tinkamus bendradarbiavimo partnerius. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadovė Edita Urbonavičienė susirinkusiesiems papasakojo apie Bibliotekų metus ir pristatė pagrindines įgyvendintas bei planuojamas iniciatyvas. Pranešėja pademonstravo Bibliotekų metų

vaizdo klipą ir iškilmingo atidarymo fragmentą, su� pažindino su šiai progai skirtomis konferencijomis, apžvelgė bibliotekų veiklą Tarptautinėje Vilniaus kny� gų mugėje ir pagrindinius Nacionalinės Lietuvos bib liotekų savaitės renginius. E. Urbonavičienė išskyrė tris pagrindines Bibliotekų Edita Urbonavičienė metų veiklas – tai vaikams ir jaunimui skirti skaitymai „Vasara su knyga“, leidyklų dienos ir knygų mugės bei knygų mainai, įvairūs konkursai ir akcijos. Viešnia iš Estijos, Pernu centrinės bibliotekos, Krista Visas pasidalijo atstovau� jamos bibliotekos patirti� mi – siekiama, kad ji taptų susitikimų vieta ir žmonės čia išmoktų naudotis išma� niosiomis technologijomis. Įdomu tai, kad bibliotekoje vyresnio amžiaus žmones technologinių įgūdžių moko Krista Visas jaunuoliai – taip siekiama suartinti skirtingas kartas. Kita bibliotekos prioritetinė veiklos kryptis yra skai� tymo skatinimas ir raštingumo ugdymas: intensyvaus judėjimo vietose rengiamos knygų parodos, spausdi� nami atvirukai ir kita dalomoji medžiaga su siūlomų knygų sąrašais, matomose vietose eksponuojami re� komenduojamos literatūros stendai, organizuojamos literatūrinės moksleivių viktorinos, tiekiamos knygos į vaikų darželius ir kt. Apie technologinių po� kyčių įtaką bibliotekoms kalbėjo ir Kauno technolo� gijos universiteto bibliotekos direktorė dr. Gintarė Tautke� vičienė. Pranešėja, remdama� si statistikos duomenimis, iliustravo, kaip tobulėjančios mobiliosios technologijos pakeitė interneto vartotojų įpročius, ir aptarė mobiliųjų Dr. Gintarė Tautkevičienė įrenginių galimybes, kurias galėtų išnaudoti bibliotekos teikdamos paslaugas. Kalbėdama apie kitokias nei įprasta mobiliąsias bibliotekas (kaip informacijos pas� laugas ir išteklius, prieinamus naudojantis mobiliaisiais

įrenginiais), dr. G. Tautkevičienė pabrėžė būtinybę pri� taikant paslaugas mobiliesiems įrenginiams atsižvelgti į konkrečius vartotojų poreikius ir lūkesčius. Pranešėja taip pat pasidalijo įžvalgomis, kaip Lietuvos bibliotekos savo paslaugas ir išteklius yra pritaikiusios mobiliesiems įrenginiams. Gerosios patirties mainai Danijos bibliotekų patirti� mi stiprinant įtaką visuome� nėje pasidalijo Lotte Hviid Dhyrbye, projekto „Danijos „Think Tank“ ateities biblio� tekos“ vadovė. Pabrėždama, kad jų šalyje kultūros institu� cijos nesulaukia pakankamo politikų dėmesio, pranešėja papasakojo, kokiais būdais jo siekta įgyvendinant projektą. Hviid Dhyrbye Pagrindinis keltas uždavinys – skleisti informaciją ir inici� juoti diskusijas apie bibliotekų vaidmenį ir jų plėtrą sie� kiant užtikrinti šalies gerovę ir ugdyti žinių visuomenę. Bibliotekų vertei įrodyti buvo akcentuojamas socialinis, ekonominis ir skaitmeninis jų poveikis, pagrįstas tyrimų rezultatais. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad dėl bibliotekų veiklos valstybė kasmet gauna 250 mln. eurų pajamų (0,1 proc. BVP): bibliotekos gerina vaikų skaitymo įgūdžius, todėl jie įgyja geresnį išsilavinimą ir produktyviau dirba, o tai savaime didina ekonominę naudą. Visa tai neabe� jotinai leidžia teigti, kad bibliotekos – puiki investicija. Apie bibliotekų indėlį mažinant socialinę atskirtį papasakojo Vageriudo vie� šosios bibliotekos (Švedija) direktorė Lo Claesson. Ji pasidalijo trimis pavyz� džiais, kaip bibliotekoje buvo kuriamos knygos sie� kiant padėti imigrantams integruotis į bendruomenę. Pirmoji knyga „Mano šalyje Lo Claesson labai daug medžių“ sukurta bendradarbiaujant su vaikų darželiais – vaikai piešė ir įvairiomis technikomis ga� mino medžius, tėvai pasakojo prisiminimus apie savo gimtojo krašto medžius ir kt. Kitas kūrybinis projektas buvo skirtas erdvinei knygai – vaikai piešė autopor� tretus ir rašė sveikinimus. Trečioji pristatyta knyga, išleista ir garsiniu formatu, – istorijų mainai. Šeimos kūrė istorijas, kuriose atsiskleidė jų gimtosios šalies kultūrinis palikimas, o vaikai atrinko įdomiausias ir

UAB „Prezentacijų spektras“ direktoriaus Gedimino Vilčiausko pranešimas. Jie konferencijos dalyviams pri� statė skaitmeninę knygų platinimo platformą, veikiančią jau 12 užsienio šalių. Pranešėjai papasakojo, kaip veikia sistema, ir pademonstravo platformos teikiamas gali� mybes bibliotekoms. Jie akcentavo, kad produktas bus pritaikytas visiems išmaniesiems įrenginiams ir turės daugybę papildomų funkcijų, patobulinančių skaitme� ninius produktus ir palengvinančių naudojimąsi jais. Paskutinį, netradicinį, pranešimą pristatė Nacionali� nės bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ inici� atyvos „Meno #reanimacija“ dalyvis muzikantas Jurgis Didžiulis. Charizmatiškasis pranešėjas papasakojo apie skirtingas meno akcijas keturiose Lietuvos viešosiose bibliotekose, kuriose vietos gyventojai labai noriai da� lyvavo ir džiaugėsi galimybe linksmai ir turiningai kartu praleisti laiką. Konferencijos dalyviai taip pat turėjo pro� gą pajusti „Meno #reanimacijos“ dvasią – po pranešimo J. Didžiulis visus pakvietė kartu atlikti projekto dainą. Po plenarinių pranešimų sesijos buvo galima susipa� žinti su 11 stendinių pranešimų, kuriuose bibliotekos pristatė netradicinius sėkmės sulaukusius sprendimus. Pabaiga kitame numeryje Parengė Žydrė Vėtienė Jono Dirginčiaus ir Gerdos Putnaitės nuotraukos

iliustravo. Reikšminga tai, kad šalia švediško vertimo pateiktas tekstas originalo kalba. Turku miesto bibliote� kos (Suomija) atstovė Terhi Hannula pristatė regiono mastu įgyvendintą medijų raštingumo ugdymo projek� tą. Pagrindusi tokio raštingu� mo svarbą skaitmeniniame amžiuje, pranešėja pristatė svarbiausias projekto veiklas. Iš pradžių buvo surengti mokymai bibliotekininkams, Terhi Hannula kurie, tapę mentoriais, savo bibliotekose mokė vaikus naudotis įvairiomis medijomis. Įgūdžiai buvo formuo� jami per patirtinį mokymąsi, orientuojantis ne tik į tech� nologinius dalykus, bet ir skatinant suprasti ir įvertinti turinį. Vaikai sužinojo, kaip bibliotekos duomenų bazėje rasti reikiamą knygą, nufilmuoti vaizdo klipą apie tai, ko negalima daryti internete, parengti interviu su rašytoju. Vyresnieji mokėsi ieškoti internete nuotraukų ir iš jų padaryti koliažą, sukurti anonsinį knygos filmuką ir kt. Skaitmeninėms technologijoms buvo skirtas UAB „Digitouch“ direktoriaus Andriaus Kontrimavičiaus ir

1 2

4 1. Prie Šiaulių miesto SVB stendo. 2. Apskritojo stalo diskusija konferencijos išvakarėse. 3. Moderatoriai R. Surovec ir prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius. 4. Į savo pasirodymą J. Didžiulis įtraukė ir konferencijos dalyvius

STATISTIKA

LIETUVOS BIBLIOTEKOS 2015 METAIS Roberta Šurkutė LNB Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyrius

Lietuvos bibliotekų tinklą sudaro Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų, 5 apskričių ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, 15 muziejų, 3 kultūros centrų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrub levskių biblioteka, 15 techninių, 13 sveikatos priežiūros įstaigų, 2 žemės ūkio, 4 mokslo institutų bibliotekos, Lietuvos banko biblioteka, 19 universitetų, 22 kolegijų, 70 profesinių mokyklų bei 1110 �� švietimo įstaigų�� biblio� tekų. 2015 m. šalyje veikė 2 549 bibliotekos – palyginti su 2014 m. duomenimis, Lietuvos bibliotekų tinklas sumažėjo 14 bibliotekų, tačiau jų likviduojama mažiau (2014 m. buvo 22).

tūkst. 133 fiz. vnt. Bendrus Lietuvos bibliotekų fondo rodiklius iškreipia savita Lietuvos technikos bibliotekos patentų apskaita (kiti dokumentai). Be to, nors daugelyje šalies bibliotekų fondo dydis mažėjo, Lietuvos technikos bibliotekoje jis augo. Šalies bibliotekų fondų sudėtis pagal dokumentų rūšis 2015 m. Knygos ir serialiniai leidiniai Rankraščiai

53 705 061

49 961 598

Šalies bibliotekų tinklas 2009–2015 m.

Vaizdiniai dokumentai

2010 m.

2600 2400 Šalies bibliotekos

Kartograﬁjos Spausdintinės natos

2009 m.

2800

Mikrokopijos

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Pastaba. Dėl LIBIS statistikos modulyje 2014 m. atsiradusios klaidos buvo iškreipti 2013 m. ir 2014 m. duomenys. 2015 m. ši klaida buvo ištaisyta. Verta pažymėti, kad iš esmės tai nekeitė bendros šalies bibliotekų padėties. Per pastaruosius septynerius metus Lietuvos biblio tekų tinklas sumažėjo 249 bibliotekomis. Ryškiausias pokytis matomas savivaldybių viešosiose biblioteko� se – vien per 2015 metus savivaldybių bibliotekų filialų skaičius sumažėjo 8. Praėjusiais metais sumažėjo muziejų (1), techninių (1), medicinos įstaigų (2), žemės ūkio (1), mokslo institutų (1) bibliotekų skaičius. Mažėjant bibliotekų skaičiui, mažėja ir šalies bibliotekų dokumentų fondas. 2015 m. duomenimis, Lietuvos bibliotekų tinklo dokumentų fondą sudarė 107 mln. 205 tūkst. 863 fiziniai vienetai, kitaip tariant, 28 tūkst. 766 fiz. vnt. mažiau nei 2014 m. Fizinių dokumentų fondas pagal dokumentų rūšis kai kur didėjo: rankraščių padaugėjo 9 tūkst. 29 fiz. vnt., kartografijos – 1 tūkst. 453 fiz. vnt., vaizdinių dokumentų – 4 tūkst. 979 fiz. vnt., audiovizualinių – 3

Audiovizualiniai dokumentai 111 284 772 989 365 247

878 888 298 782 1 049 662

62 394

Elektronininiai dokumentai Kiti dokumentai

2015 m. šalies bibliotekos gavo 2 mln. 320 tūkst. 838 fizinius vienetus naujų dokumentų, o nurašė beveik tiek pat – 2 mln. 340 tūkst. 291 fiz. vnt. dokumentų. Lyginant šiuos duomenis su 2014 m., rodikliai mažėjo: 2015 m. gauta 666 tūkst. 156 fiz. vnt. mažiau, nurašyta 504 tūkst. 712 fiz. vnt. mažiau. Visuomenei viešai prieinamose savivaldybių viešosiose bibliotekose vienam vartotojui tenka 23,11 dokumento, o šių bibliotekų fondo panauda yra didžiausia šalyje – 1,20. Svarbu akcentuoti, kad šalies bibliotekose 2015 m. didėjo elektroninių dokumentų fon� das, tačiau dėl skirtingos apskaitos gali būti neatitikimų. Kompiuterių tinkle esančių arba darbo vietose įdiegtų audiovizualinių dokumentų buvo 1,4 tūkst. pavadinimų daugiau nei 2014 m., kitų skaitmeninių dokumentų – 268,9 tūkst. daugiau. Gautų periodinių leidinių pavadini� mų skaičius, palyginti su 2014 m., išaugo 235,2 tūkst. Kito ir duomenų bazių skaičius: kituose serveriuose esančių duomenų bazių skaičius šalies bibliotekose padidėjo 44, tačiau esančių kompiuterių tinkle sumažėjo 65. Šalyje kompiuterizuotos beveik visos bibliotekos (95,5 proc.), tačiau analizuojant 2015 m. duomenis matyti, kad kompiuterizuotų darbo vietų skaičius vartotojams suma� žėjo 401 vieta, o kompiuterizuotų darbo vietų skaičius darbuotojams padidėjo 50 vietų.

Elektroniniai dokumentai ir elektroninės paslaugos 2015 m. Bibliotekos

Garsiniai regimieji dokumentai kom� piuterių tinkle arba instaliuoti darbo vietose (pavad.)

Kiti skaitmeniniai dokumentai, esantys kompiuterių tinkle ar instaliuoti darbo vietose (pavad.)

0 9057 185 63 0 0 0 0 0 432 361 532 4459 569 354 2088 18100 16663 1437

0 0 7146 85 0 0 0 0 0 0 0 0 1676315 411435 79 239 2095299 1826320 268979

Lietuvos nacionalinė Lietuvos aklųjų Apskričių viešosios Savivaldybių viešosios Muziejų Kultūros centrų Mokslų akademijos Technikos Medicinos įstaigų Žemės ūkio Mokslo institutų Kitos bibliotekos Universitetų Kolegijų Profesinių mokyklų Švietimo įstaigų Iš viso Iš viso (2014 m.) Skirtumas (+,-)

Lietuvos bibliotekose 2015 m. užfiksuoti dideli darbuotojų pokyčiai. Palyginti su 2014 m., jų smarkiai sumažėjo – net 94 (didžioji dalis buvo profesionalūs bibliotekininkai – 73). Praėjusiais metais šalies biblio tekose dirbo 7 tūkst. 139 (6 tūkst. 575,92 darbuotojai viso etato ekvivalentu) darbuotojai, o 2014 m. – 7 tūkst. 233 (6 tūkst. 674,53 darbuotojai viso etato ekvivalentu). Profesionalūs bibliotekininkai sudarė 82,1 proc. visų bibliotekos darbuotojų. Tokią pat dalį profesionalūs bibliotekininkai sudarė ir 2014 metais, tad bibliotekos darbuotojų pasiskirstymas yra stabilus. Aukštąjį išsilavinimą turintys profesionalūs bibliote� kininkai sudaro 32,2 proc., aukštesnįjį – 18,7 proc., kitą išsilavinimą ir vėliau įgiję darbo įgūdžių – 48,8 proc. visų profesionalių bibliotekininkų. Daugiausia profesionalių bibliotekininkų sumažėjo universitetų bibliotekose – 23. Keliančių kvalifikaciją profesiona� lių bibliotekininkų skaičius taip pat stabilus – kasmet kvalifikaciją pakelia apie 3 tūkst., 2015 m. jų buvo 3 tūkst. 347. Ataskaitiniais metais šalies bibliotekose visuomeniniais pagrindais dirbo 144 savanoriai.

Profesionalių bibliotekininkų išsimokslinimas šalies bibliotekose 2015 m.

10%

aukštasis bibliotekinis

6% 32%

33%

Šalies �� bibliotekose re� gistruotų vartotojų skaičius kaip ir kasmet mažėjo, tačiau 2015 m. šis pokytis buvo mažesnis nei įprastai (apie 37 tūkst.) – 28 tūkst. 766 varto� tojai. Praeitais metais Lietuvos bibliotekose buvo užregis� truota 1 mln. 248 tūkst. 913 vartotojų. Registruotų varto� tojų skaičius didėjo profesinių mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevs� kių bibliotekose. Vartoto� jų mažėjimo priežastys yra įvairios, viena jų – šalies gy� ventojų skaičiaus mažėjimas. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. gruodžio mėnesį šalyje buvo 2 mln. 890 tūkst. 679 gyventojai. Vis dėlto, nors bibliotekų vartotojų skaičius ir mažėja, jose lankosi beveik pusė ša� lies gyventojų. Naujai užregistruoti vartotojai – 248 tūkst. 534 – sudaro beveik 20 proc. visų registruotų vartotojų skaičiaus. Per pastaruosius penkerius metus vartotojų sumažėjo 149 tūkst., t. y. beveik po 30 tūkst. kasmet.

Naudojimasis elektroninėmis paslaugomis Gautų periodinių Atsisiųs� leidinių pavad. skaičius Virtualių Interneto tųjų Atsisiųtųjų (prieinamų vietoje apsilanky� seansų doku� įrašų ar įsigytų nuotolinei mų skaičius mentų skaičius prieigai) skaičius skaičius 0 7483 1351348 2775923 103406 18 46338 32472 14444 28299 32883 112100 1050739 1186571 1187041 42 2774671 949712 1555483 1712703 0 150 21 0 0 0 1419 0 0 0 0 0 17124 0 353192 0 2332 6518 61140 276680 70554 524972 483582 528462 1290746 0 2 2 0 0 0 0 0 0 0 12 2239 0 0 2439 658516 32475598 11559281 10260740 13123728 257452 187692 149086 171192 219795 6 69992 7326 8529 10799 6 834700 59559 35461 276997 1019489 37039688 15666770 16597945 18585825 784214 30155616 10604208 17249309 21596997 235275 6884072 5062562 -651364 -3011172

aukštesnysis bibliotekinis kitas aukštasis

19% kitas aukštesnysis kitas (vidurinis, nebaigtas aukštasis)

Registruotų vartotojų pokytis šalies bibliotekose 2011–2015 m. 1400000 1300000 1200000 1100000 2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Mažėjant registruotų vartotojų skaičiui, atitinkamai keičiasi ir apsilankymų statistika. Ataskaitiniais metais bibliotekose apsilankė 23 ml. 163 tūkst. 846 lankytojai, arba 1 mln. 252 tūkst. 597 mažiau nei 2014 m. Vienas re� gistruotas vartotojas bibliotekose per metus vidutiniškai apsilankė 18,5 karto (2014 m. – 19,3). 2015 m. matomas lankytojų didėjimas apskričių viešosiose bibliotekose – jų buvo 58,7 tūkst. daugiau nei 2014 m. Lankytojų skaičius apskričių bibliotekose auga jau keletą metų iš eilės. Analizuojant apsilankymų rodiklį, būtina įtraukti ir virtualių apsilankymų skaičių. 2015 m. šalies bibliotekose virtualiai apsilankė 18 mln. 585 tūkst. 825 lankytojai, arba 3 mln. 11 tūkst. 172 lankytojais mažiau nei 2014 m. Labiausiai šis �� rodiklis sumažėjo universitetų �� biblioteko�

se – jose virtualiai apsilankė maždaug 424 tūkst. mažiau lankytojų nei 2014 m. Pažymėtina, kad šalies bibliotekos, fiksuodamos virtualių apsilankymų duomenis, susiduria su sunkumais, tad gali būti statistinių neatitikimų. Skir� tumas tarp fizinių ir virtualių apsilankymų išliko toks pat kaip ir 2014 m. – 3 mln. daugiau lankytojų šalies bibliotekose apsilanko fiziškai. Apsilankymų pokytis šalies bibliotekose 2011–2015 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m. 2011 m.

20000000

22000000

24000000

26000000

28000000

Mažėjant bibliotekų skaičiui, dokumentų fondui, registruotų vartotojų bei darbuotojų skaičiui, mažėjo ir dokumentų išduotis. 2015 m. šalies bibliotekose buvo išduota 30 mln. 349 tūkst. 945 fiz. vnt., arba 1 mln. 399 tūkst. dokumentų mažiau nei 2014 m. Išduoties poky� tis išlieka stabilus – kasmet ji vidutiniškai mažėja po 1,2 mln. fiz. vnt. dokumentų. 2015 m. stebimas ryškus dokumentų išduoties mažėjimas aukštosiose mokyklo� se. Į namus išduodami dokumentai sudaro 42,9 proc. visos išduoties. Svarbu pažymėti, kad išduotį vietoje sunku apskaičiuoti, nes vartotojai dokumentus renkasi iš atvirųjų fondų. 2015 m. šalies bibliotekose vienam vartotojui vidutiniškai išduota 24,3 fiz. vnt. dokumentų. Nors dokumentų išduotis mažėjo, augo naudojimasis bibliotekos elektroninėmis paslaugomis – interneto se� ansų užfiksuota 6 mln. 884 tūkst. daugiau nei 2014 m., taip pat šalies bibliotekų vartotojai atsisiuntė 5 mln. 62,5 tūkst. daugiau dokumentų. Dokumentų išduotis 2011–2015 metais (fiz. vnt.) 40000000 35000000 30000000 25000000 20000000 15000000 10000000 5000000 0

Pastebima, kad paskutinius trejus metus sparčiai mažėja skaičius valandų, skirtų vartotojų mokymui naudotis bibliotekos paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. – 2015 m. duomenimis, šalies bibliotekos tam skyrė šiek tiek daugiau nei 116 tūkst. valandų, arba 11 tūkst. mažiau nei 2014 m. Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, vartotojų mokymo valandų skaičius sumažėjo 27 proc. Galima numanyti, kad šis rodiklis mažėja dėl gerėjančio visuomenės informacinio raštingumo. Gana pastovus išlieka informacinių užklausų skaičius – 2015 m. šalies bibliotekose gauta 2 mln. 346 tūkst. 807 užklausos, arba 172 užklausomis mažiau nei 2014 m. Įvykdytos užklausos sudarė 95,2 proc. gautųjų. Dėl didėjančios elektroninių paslaugų ir dokumentų pasiūlos bibliotekose aktualumą praranda tarpbiblio tekinis ir tarptautinis tarpbibliotekinis skolinimas. Pastaraisiais metais šių paslaugų rodikliai tendencingai mažėja, tačiau 2015 m. šalies bibliotekos iš kitų pasaulio valstybių gavo 350 užklausų bei išsiuntė 345 dokumentais daugiau nei 2014 m. 2015 m. buvo mažesnės ir gautos bibliotekų lėšos. Akcentuotina, kad gautos lėšos ir išlaidos nėra tikslios, nes ne visos bibliotekos teikia šiuos duomenis. Iš viso bendros gautos lėšos, palyginti su 2014 m., sumažėjo 1,69 proc. Nors lėšos iš biudžeto (steigėjo, valstybės) padidėjo 0,07 proc., iš jų dokumentams įsigyti – 3,81 proc., gana smarkiai sumažėjo iš programų ir projektų gautos lėšos – 8,4 proc. Atitinkamai sumažėjo ir šalies bibliotekų išlai� dos. Didžiausias skirtumas, palyginti su 2014 m., 38,69 proc. sumažėjusios išlaidos knygoms įsigyti – daugiau nei 55 tūkst. eurų jos sumažėjo savivaldybių viešosiose bibliotekose. Nors visos šalies bibliotekų išlaidos mažėjo, nežymiai (2,89 proc.) augo išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui. Be to, gautos lėšos didėjo Lietuvos aklųjų ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Taip pat akcentuotina, kad šalies bibliotekos, teikdamos statisti� nius duomenis už 2015 metus, susidūrė su apskaičiavimo sunkumais dėl pasikeitusios šalies valiutos. Įvairių šaltinių šalies bibliotekų lėšos 2015 m. 70000000 60000000 50000000 40000000

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2015 m. šalies bibliotekos organizavo 73,4 tūkst. renginių (5 tūkst. 161 daugiau nei 2014 m.), iš kurių 38,8 tūkst., arba 52,9 proc., buvo parodos. Nors paro dų skaičius sudaro didžiąją dalį visų organizuojamų renginių, 2015 m. jų surengta 136 mažiau nei 2014 m.

30000000

2015 m.

20000000

2014 m.

10000000 0

biudžeto lėšos

už mokamas paslaugas

ﬁzinių ir programų, juridinių projektų asmenų lėšos parama

iš viso

tekos svetainėje www.lnb.lt per nuorodas „Paslau� gos“ – „Bibliotekų statistika“ – „Bibliotekų statistiniai duomenys“ (bibliotekų statistikos modulis).

Išsamūs 2015 metų bibliotekų statistiniai duomenys pateikiami LIBIS bibliotekų statistikos modulyje, kuris pasiekiamas Nacionalinės Martyno Mažvydo biblio

2015 m. pagrindiniai Lietuvos bibliotekų statistiniai rodikliai Duomenys ataskaitinių metų pabaigoje Jose: Eil. Nr.

Lankytojų skaičius

Profesionalūs darbuotojai

Iš viso

Iš jų su inter� neto prieiga

1292

24 894 379

652 590

19 448 694

10 633 472

3324

1274

1271

Lietuvos nacionalinė biblioteka

6 542 293

9121

845 026

98 211

356

Lietuvos aklųjų biblioteka

451 068

4368

165 149

59 377

Apskričių viešosios bibliotekos

4 403 461

73 356

2 696 613

1 062 086

403

S avivaldybių viešosios bibliotekos (Eil. 5a+5b+5c+5d)

1267

13 048 984

564 476

15 718 767

9 400 208

2506

1250

1247

Viešosios (centrinės) bibliotekos (VB)

3 953 775

179 336

5 397 322

3 020 678

1004

VB miesto filialai

136

2 407 079

159 715

4 097 844

2 322 028

375

134

VB vaikų filialai

170 270

16 551

442 176

264 987

VB kaimo filialai

1059

6 517 860

208 874

5 781 425

3 792 515

1091

1044

1041

KULTŪROS MINISTERIJA (Eil. 2+3+4+5+7+8)

Iš jų VB filialai sujungti su m-lų b-komis

472 519

13 787

409 605

352 965

Muziejų bibliotekos

332 968

777

12 911

10 073

Kitų kultūros įstaigų bibliotekos

115 605

492

10 228

3517

4 301 727

12 802

262 394

65 684

108

Lietuvos mokslų akademijos biblioteka

3 702 721

12 553

238 553

61 437

Mokslo institutų bibliotekos

599 006

249

23 841

4247

53 612 890

18 932

361 560

101 546

138

Valdymo institucijų bibliotekos

20 120

226

667

510

Techninių bibliotekų tinklas. Iš viso

52 559 612

9209

182 609

47 351

Iš jų: Lietuvos technikos biblioteka

12a

52 398 225

7870

17 6296

43 120

Techninės bibliotekos

12b

161 387

1339

6313

4231

Medicinos bibliotekų tinklas. Iš viso

766 948

9255

170 896

49 515

Iš jų: Lietuvos medicinos biblioteka

13a

677 577

4194

74 435

21 772

Sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos

13b

89 371

5061

96 461

27 743

Žemės ūkio bibliotekų tinklas. Iš viso

266 210

242

7388

4170

Iš jų: Lietuvos žemės ūkio biblioteka

14a

Žemės ūkio mokslo institutų bibliotekos

14b

266 210

242

7388

4170

1323

78 507 269

671 522

19 810 254

10 735 018

3462

1304

1301

Mokslo įstaigų bibliotekos (Eil. 9a+9b)

Specialiosios bibliotekos (Eil. 11+12+13+14)

BiblioDokumentų Varto- Dokumentų tekų fondas tojų išduotis skaičius (fiz. vnt.) skaičius (fiz. vnt.)

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius

Iš viso 2015 m. (Eil. 1+10)

Jose: Eil. BiblioDokumentų tekų Nr. fondas skaičius (fiz. vnt.)

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA (Eil. 9+ 17+20+21)

Vartotojų skaičius

Dokumentų išduotis (fiz. vnt.)

Lankytojų skaičius

Profesionalūs darbuotojai

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius Iš viso

Iš jų su interneto prieiga

1226

28 698 594

577 391

10 539 691

12 428 828

2404

1157

1150

12 319 726

193 236

4 562 533

4 622 783

646

Universitetų bibliotekos (Eil. 18a+19a)

17a

11 219 379

147180

3 660 975

3 716 835

544

Kolegijų bibliotekos (Eil. 18b+19b)

17b

1 100 347

46 056

901 558

905 948

102

Aukštųjų mokyklų bibliotekos

12 043 750

182 979

4 475 512

4 407 736

624

Universitetų bibliotekos

18a

11 068 437

144 136

3 610 555

3 543 602

535

Kolegijų bibliotekos

18b

975 313

38 843

864 957

864 134

275 976

10 257

87 021

215 047

Aukštųjų mokyklų bibliotekos

19a

150 942

3044

50 420

173 233

Kolegijų bibliotekos

19b

125 034

7213

36 601

41 814

Valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų:

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų:

Profesinių mokyklų bibliotekos

1 384 832

40 286

470 826

479 936

115

Švietimo įstaigų bibliotekos (Eil. 22+26+27+28)

1110

10 692 309

331 067

5 243 938

7 260 425

1535

1041

1034

Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos. Iš viso (Eil. 22a+22b+22c+22d+22e)

1033

10 189 854

318 266

5 111 936

7 139 398

1472

985

978

Progimnazijų bibliotekos (Eil. 23a+24a)

22a

103

1 203 756

58 816

806 912

1 166 287

173

103

Gimnazijų bibliotekos (Eil. 23b+24b+25a)

22b

370

4 656 214

147 752

2 333 058

3 659 236

624

370

Vidurinių mokyklų bibliotekos (Eil. 23c+24c+25b)

22c

383 009

7976

158 770

157 572

Pagrindinių mokyklų bibliotekos (Eil. 23d+24d)

22d

415

3 582 706

82 743

1 450 455

1 797 338

521

388

384

Pradinių mokyklų bibliotekos (Eil. 23e+24e)

22e

116

364 169

20 979

362 741

358 965

111

995

9 658 669

306 380

4 884 691

6 899 812

1419

951

944

Progimnazijų bibliotekos

23a

103

1 203 756

58 816

806 912

1 166 287

173

103

Gimnazijų bibliotekos

23b

346

4 271 919

137 456

2 169 169

3 472 420

586

346

Vidurinių mokyklų bibliotekos

23c

273 568

6987

109 343

122 403

Pagrindinių mokyklų bibliotekos

23d

407

3 545 257

82142

1 436 526

1 779 737

514

382

378

Pradinių mokyklų bibliotekos

23e

116

364 169

20 979

362 741

358 965

111

481 596

7985

190 593

184 155

Progimnazijų bibliotekos

24a

Gimnazijų bibliotekos

24b

334 706

6395

127 237

131 385

Vidurinių mokyklų bibliotekos

24c

109 441

989

49 427

35 169

Pagrindinių mokyklų bibliotekos

24d

37 449

601

13 929

17 601

Pradinių mokyklų bibliotekos

Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bibliote� kos. Iš viso (Eil. 23a+23b+23c+23d+23e)

Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos. Iš viso (Eil. 24a+24b+24c+24d+24e)

24e

Nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliote� 25 kos. Iš viso (Eil. 25a+25b)

49 589

3901

36 652

55 431

Gimnazijų bibliotekos

25a

49 589

3901

36 652

55 431

Vidurinių mokyklų bibliotekos

25b

Neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, meno) mokyklų bibliotekos

435 656

11 638

112 672

112 505

Pedagogų švietimo centrų bibliotekos

43 454

819

10 849

2951

Vaikų globos namų bibliotekos

23 345

344

8481

5571

Iš viso šalyje 2015 m. (eil. 15+16)

2549

30 349 945

23 163 846

5866

2461

2451

107 205 863 1 248 913

ŠIANDIEN AKTUALU

KAI BIBLIOTEKA IŠEINA PASIVAIKŠČIOTI: ŠIUOLAIKINIAI BIBLIOTEKOS KONCEPTAI IR VISUOMENĖS ĮSITRAUKIMAS Dr. Laura Juchnevič Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Nuolat kintanti aplinka kelia iššūkius viso pasaulio bibliotekoms, siekiančioms prisitaikyti prie dinamiškų visuomenės pokyčių ir išlikti konkurencingoms tarp informacijos paslaugas teikiančių institucijų. Teikiant bibliotekų ir informacijos paslaugas, sudarant prieigą prie pasaulio informacijos šaltinių, įtraukiant bendruo� menes ir socialines grupes į viso gyvenimo mokymosi procesus, ugdant skaitmeninį raštingumą ir įgyvendinant edukacines programas, skatinant visuomenę skaityti ar organizuojant kitas veiklas, turi būti atsižvelgiama į visuomenės ryšį su institucija. Pagal nustatytą visuome� nės ir bibliotekų ryšį – bibliotekose sudaromos sąlygos dalyvauti visuomenei kuriant bibliotekos turinį, dali� jantis žiniomis, siekiant pasitenkinimo darbu, leidžiant laisvalaikį, mokantis, studijuojant ir kt. – išskiriami keli šiuolaikiniai bibliotekos konceptai.

Šiuolaikiniai bibliotekos konceptai • Biblioteka 2.0 siejama su socialinio saityno technolo� gijomis, kurios formuoja naują vartotojų dalyvavimo bibliotekų veikloje kultūrą. • Biblioteka 3.0 suprantama kaip patikimų žinių šaltinis, kuriuo remdamasis vartotojas gali ieškoti ir atsirinkti informaciją, naudotis įvairių formatų dokumentais. • Biblioteka 4.0 yra diskutuojamas konceptas: biblioteka suprantama kaip atvirą interneto prieigą turinti erdvė meditacijai, relaksacijai ir idėjoms generuoti. • Biblioteka III yra orientuota į informacijos prieina� mumo užtikrinimą ir pasižymi integracija į semantinį tinklą (palyginti Biblioteka I yra orientuota į paslaugų teikimą vartotojams, o Biblioteka II išsiskiria tuo, kad teikdama vartotojams paslaugas naudoja naujausias technologijas). • Dalyvaujamosios bibliotekos koncepte išimtinai akcen� tuojamas visuomenės dalyvavimas kuriant biblioteką, neatmetant, tačiau ir nesureikšminant technologijų ir jų naudojimo bibliotekos veikloje. • Naujosios bibliotekininkystės teorijoje teigiama, kad bendruomenėms ir bibliotekininkams dirbant išvien, kuriama naujoji kompaktiška socialinė erdvė (angl. new social compact) bei plečiamos visuomenės žinios.

Bibliotekų pokyčiai Šiuolaikinių bibliotekos konceptų apibrėžimai remiasi supratimu, kad bibliotekos negali būti tiriamos atsižvel� giant tik į naujų technologijų ir įrenginių atsiradimą ir jų taikymą bibliotekos veikloje. Vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad vartotojai tapo aktyviais bibliotekos veiklos dalyviais, o biblioteką galima matyti kaip atvirą ir gebančią ne tik laukti ateinančių skaitytojų, bet ir sie� kiančią juos pritraukti peržengiant standartines vartotojų aptarnavimo ir darbo su bendruomene ribas. Remiantis dalyvaujamosios bibliotekos konceptu, akcentuojant visuomenės įsitraukimą, analizuojami pagrindiniai bi� bliotekų pokyčiai. Žmogiškasis faktorius: vartotojai ir bibliotekininkai. Visuomenė vis labiau įsitraukia į bibliotekų veiklą, nes socialiniai tinklai sudaro galimybę vartotojams kartu su bibliotekininkais įgyvendinti informacines funkcijas, pavyzdžiui, atsakyti į kitų vartotojų užklausas, patarti ar rekomenduoti, vertinti, komentuoti ir siūlyti infor� macijos išteklius bibliotekos fondams papildyti. Taip bibliotekų vartotojai patys tampa informacijos specia� listais, atlieka bibliotekininkų vaidmenis, siūlydami ir dalydamiesi informacija. Vartotojų įtaka bibliotekoms pasireiškia ir tuo, kad specialiomis saityno priemonėmis (angl. bookmarking ir tags) vartotojai, kaip ir biblioteki� ninkai, turi galimybę žymėti, kataloguoti dokumentus ir kurti metaduomenis – visuomenė yra ne tik informacijos vartotoja, ji tampa informacijos (bendra)autore ir teikėja. Kita vertus, bibliotekininkai prisiima naujų vaidmenų ir yra suvokiami kaip pagalbininkai dirbant su dideliais informacijos srautais, bet ne kaip informacijos srities au� toritetai, nes, bibliotekose didėjant vartotojų svarbai, nuo rūpinimosi informaciniais ištekliais persiorientuojama į vartotojų poreikių tenkinimą. Tobulėjant bibliotekų pas� laugoms ir jų teikimo būdams, vartotojai tampa mažiau priklausomi, nes gali savarankiškai naudotis kai kuriomis paslaugomis, pavyzdžiui, atlikti informacijos paiešką be bibliotekininko pagalbos. Savo ruožtu, tenkindamos var� totojų poreikius, bibliotekos rūpinasi savitarnos sistemų diegimu ir patogia prieiga prie informacijos. Infrastruktūra (erdvės) ir naudojama platforma.

„Skaitymo festivalio“ renginiai: 1. Jaunimo pasirodymas Knygos scenoje. 2. Bibliotekos renginiuose dalyvaujantis jaunimas. 3. Literatūrinė vaistinė. 4. Biblioteka kaip poilsio erdvė. 5 Netikėti renginiai (jaunimo „Cosplay“ pasirodymas)

alyvaujamoji biblioteka turi visuomenei ne tik pasiūlyti D galimybę įsitraukti į virtualioje erdvėje veikiančias bib liotekos platformas, kuriamas skirtingų saityno versijų priemonėmis, bet ir sudaryti sąlygas fiziškai lankytis bibliotekoje: vartotojai ieško patogios, ramios, patikimos vietos, kurioje būtų malonu bendrauti, leisti laisvalaikį, mokytis, dirbti, ilsėtis ir pan. Šiuolaikinės technologijos nėra vienintelis ir svarbiau� sias dalyvaujamosios bibliotekos koncepto elementas, tačiau ne mažiau svarbus. Daugelis šiuolaikinės biblio� tekos paslaugų teikiamos naudojant kompiuterinę (angl. hardware) ir programinę (angl. software) įrangą, įvairias saityno versijas ir socialinės medijos priemones. Biblio� tekose diegiamos savitarnos technologijos, elektroninės paslaugos, informacinės sistemos, atvirojo kodo, vikio ir kt. programos, kuriomis vartotojai skatinami naudotis. Informacijos išteklių pasirinkimas padidėjo atsiradus naujiems dokumentų formatams. Bibliotekų informaci� jos išteklius papildo el. knygos ir žurnalai, kiti el. šaltiniai, o bibliotekininkų funkcijos pakito nuo dokumentų įsigi� jimo organizavimo iki turinio (taip pat ir atviros prieigos) kuravimo. Kaip teigia Davidas W. Lewisas, aptardamas akademinių bibliotekų strateginių pokyčių modelį, verta pergalvoti bibliotekų informacijos išteklių formavimo strategijas ir užbaigti bibliotekos fondo perėjimą nuo spausdinto prie elektroninio. Anot jo, atsisakius turimų

spausdintų dokumentų fondų atlaisvintas bibliotekos erdves reikėtų perplanuoti, taip pat pergalvoti bibliote� kinių ir informacinių priemonių, išteklių ir konsultacijų koncepciją, koncentruojantis ne į dokumentų pirkimą, o į turinio kuravimą. Iš esmės tai reiškia, kad bibliotekinin� kai persiorientuoja į informacijos kūrėjų, organizatorių ir patarėjų funkcijų įgyvendinimą. Informacijos ir bibliotekų paslaugų kokybės ir kaitos praktika remiasi turimais ištekliais (dažniausia finan� siniais) ir formuojama bibliotekų politika. Paslaugos negali būti kuriamos be investicijų, o bibliotekų plėtra sietina su papildomais ištekliais, reikalingais, pavyzdžiui, kompiuterinei ir programinei įrangai, bibliotekininkų mokymams, todėl visuomenės įsitraukimas labai pri� klauso nuo bibliotekos formuojamos paslaugų pasiūlos. Vartotojų dalyvavimas kuriant biblioteką Dalyvaujamosios bibliotekos, kaip šiuolaikinės visuo� menę įtraukiančios bibliotekos, konceptas yra paremtas dalyvavimu kuriant biblioteką, o ne technologijomis ir jų naudojimu bibliotekos veikloje. Visuomenei sudaromos sąlygos savarankiškai naudotis paslaugomis, pavyzdžiui, pasiimti knygų, lygiomis teisėmis dalyvauti bibliotekų ren� giamose diskusijose ir seminaruose, organizuoti bendruo� menių renginius ir klubus ar kitą veiklą. Dalyvaujamosios bibliotekos pagrindą sudaro bibliotekos infrastruktūra

10 „Skaitymo festivalio“ renginiai: 6. Išmaniojo skaitymo erdvė. 7. Skaitymai su Vytautu Stankumi. 8. Išmaniojo skaitymo erdvė. 9. Profesionalų pasirodymai vaikams ir jaunimui (spektaklis „Aplink pasaulį 2“, LABAITEATRAS). 10. Skaitymo festivalio erdvės

ir naudojama platforma, tai yra turimos technologijos, personalas ir jo sąveika su vartotojais, erdvės. Dalyvaujamosios bibliotekos pavyzdžiu galėtų būti bibliotekos, kurios teikia paslaugas ir organizuoja ren� ginius už bibliotekos ribų. „Išeidamos pasivaikščioti“ į miestą, jaunimo festivalius, poilsio erdves, kitus kultūros renginius ar tiesiog į kiemą, jos sudaro sąlygas kurti tokią biblioteką, kokios norėtų visuomenės dalis, retai apsilankanti bibliotekose ar įsivaizduojanti šią instituciją tik kaip vietą, kurioje galima pasiskolinti knygų.

Gerdos Putnaitės nuotraukos

Skaitymo festivalis Kaip dalyvaujamosios bibliotekos pavyzdys prista� tomas „Skaitymo festivalis“, 2015 m. pradėtas rengti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje biblio� tekoje (toliau – VAVB) ir tęsiamas šiais metais. Festivalio formatas pasirinktas dėl kelių priežasčių: a) įvairios tematikos festivaliai yra labai populiarūs ir mėgstami Lietuvos jaunimo; b) bibliotekos specialistai siekė sukurti neįpareigojančią aplinką, kurioje būtų galima su jaunimu padiskutuoti apie rimtus dalykus, pavyzdžiui, socialines problemas, informacijos ir komunikacijos mokslo tyri� mus ir pan.; c) biblioteka nusprendė visuomenei prisi� statyti kaip atvira erdvė jaunimui; d) tokiu būdu siekta išreikšti pagrindinę bibliotekos idėją – „mes nelaukiame savo skaitytojų, mes išeiname į lauką jų pasitikti, o visa biblioteka yra atvira kūrybingiems lankytojams“. „Skaitymo festivalis“ VAVB tapo nauju kasmetiniu renginiu, inovatyviais būdais skatinančiu jaunimą skai� tyti ir domėtis literatūra. Pirmasis festivalis surengtas

2015 m. rudenį ir bus pakartotas šių metų rugsėjo 8–10 dienomis. Festivalio vieta – sostinės senamiestyje, VAVB rekonstruojamame vidiniame kieme (Trakų g.). „Skaity� mo festivalį“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir projekto rėmėjai, organizuojant renginius aktyviai da� lyvauja VAVB partneriai ir Vilniaus regiono bibliotekos. „Skaitymo festivalio“ programa sudaryta iš kultūros ir edukacinių renginių, skaitymo skatinimo veiklų ir pas� laugų pristatymų, kūrybinių dirbtuvių, atvirų paskaitų, įvairių autorių kūrybos garsinių skaitymų ir muzikavi� mų, spektaklių, koncertų ir kitų pasirodymų (2015 m. „Skaitymo festivalio“ dalyvių sąrašą ir 2016 m. programą galima rasti adresu http://festivalis.amb.lt). Lankytojai skatinami skaityti leidžiant pasirinkti jiems patogiausią laiką ir renginio formatą, dalyvavimo festivalyje trukmę ir sudarant galimybes patiems kurti turinį (pavyzdžiui, organizuoti muzikinius pasirodymus). Tai sukuria laisvo bendravimo ir dalijimosi žiniomis jausmą, nes į skaity� mą pažvelgta plačiau, ne tik kaip į individualų skaitymo procesą (skaitytojas-knyga). Festivaliui kiekvienais metais priskiriama tema, kuri susiejama su skaitymu ir jaunimui aktualiomis temo� mis. 2015 m. „Skaitymo festivalio“ šūkis buvo „Pakibai? Ateik į biblioteką!“ Juo siekta atkreipti jaunimo dėmesį ir priminti, kad bibliotekoje galima surasti ne tik tinka� mos literatūros mokslui ir darbui, bet ir atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais bei kurti. 2016 m. „Skaitymo festivalyje“ bus užbaigta Lietuvos apskričių viešųjų bib liotekų įgyvendinama Bibliotekų metų akcija „Vasara su knyga“, todėl pasirinktas intriguojantis šūkis: „Aš žinau,

ką tu skaitei aną vasarą“. Festi� maždaug 2000 lankytojų, bibliote� valio lankytojai galės pasidalyti koje užsiregistravo apie 70 naujų skaitymo patirtimi, nes dalyvau� skaitytojų ir buvo įgyvendinta jant kultūriname gyvenime labai nauja VAVB paslauga – dokumen� svarbus yra dalijimosi įspūdžiais tų išduotis už pastato ribų. aspektas. Pirmąją renginio dieną 2015 m. „Skaitymo festivalis“ bus apdovanoti akcijos „Vasara su buvo nauja patirtis VAVB per� knyga“ kūrybinio konkurso „#va� sonalui, tačiau 2016 m. tęsiami sarasuknyga“ dalyviai ir nugalėto� darbai rodo, kad dalyvaujamosios jai, kurie fiksavo save skaitančius bibliotekos kūrimas yra būtinas knygą ir šiomis akimirkomis da� šiuolaikinėje visuomenėje, norint lijosi socialinių tinklų paskyrose. užtikrinti bibliotekos paslaugų Vidinis bibliotekos kiemas fes� patrauklumą ir prieinamumą tivalio metu suskirstomas į ketu� bendruomenei ir ypač jaunimui. rias pagrindines erdves: Literatū� rinė vaistinė, Išmaniojo skaitymo Literatūra ir nuorodos 1. Holmberg, Kim; Huvila, Isto; Kronqvisterdvė, Susitikimų gatvė ir Knygos Berg, Maria; Widén-Wulff, Gunilla (2009). scena. Kiekvienoje erdvėje vyksta What is Library 2.0? [interaktyvus]. Iš: konkrečiai dienos temai skirti Journal of Documentation. Vol. 65, no. 4, p. 668-681. Emerald Group Publis� renginiai: pirmoji diena įvardyta „Pakibai? Ateik į biblioteką!“ plakatas hing Limited. Prieiga per internetą: DOI kaip „Literatūros diena“, todėl 10.1108/00220410910970294. atidaroma Literatūrinė vaistinė 2. Huvila, Isto, Holmberg, Kim, KronqvistBerg, Maria, Nivakoski, Outi; Widén, Gunilla (2013). What is Librarian ir vyksta susitikimai su rašytojais; antrąją, „Kūrybos 2.0 – New competencies or interactive relations? A library professional dieną“, organizuojami kultūros ir edukaciniai renginiai; viewpoint [interaktyvus]. Iš: Journal of Librarianship and Information trečioji – „Informacinio raštingumo diena“, o paskutinė Science. 45(3). P. 198-205. DOI:10.1177/0961000613477122. 2015 m. buvo „Skaitymo diena“. 2016 m., siekiant išlai� 3. Juchnevič, Laura. Bibliotekų vaidmenų kaita tinklaveikos visuomenėje: Lietuvos atvejis [rankraštis]: daktaro disertacija : socialiniai mokslai, ko� kyti festivalio nuoseklumą, renginių programa, erdvės munikacija ir informacija (08 S). Vilnius, 2016, 277 p. : iliustr., lent., brėž. ir veiklų paskirstymas pagal dienas bus organizuojami 4. Kelly, Brian; Bevan, Paul; Akerman, Richard; Alcock, Jo; Fraser, Josie (2009). Library 2.0: balancing the risks and benefits to maximise the divi� tokiu pačiu principu. dends. Iš: Program. Vol 43, issue 3. P. 311-327. Emerald Group Publishing Šiais metais „Skaitymo festivalyje“ vėl veiks VAVB Limited. DOI 10.1108/00330330910978608. inicijuota Literatūrinė vaistinė, kurios esmė – pakviesti 5. Kwanya, Tom; Stilwell, Christine; Underwood, G. Peter (2012). Intelligent libraries and apomediators: Distinguishing between Library 3.0 and Li� lankytojus įsigyti receptus knygoms, galinčioms padėti brary 2.0. Iš: Journal of Librarianship and Information Science. Vol 45(3), išsivaduoti nuo blogos nuotaikos, vienatvės ar kitų „nega� p. 187-197. Sage. DOI: 10.1177/0961000611435256. lavimų“. Ši programa sulaukė jaunųjų bibliotekos lankytojų 6. Lankes, R. David (2011). The Atlas of New Librarianship. Cambridge, Mass : MIT Press. 408 p. ISBN 978-0-262-01509-7. dėmesio – jie taip pat mielai prisideda prie bibliotekos 7. Lewis, David W. (2007). A Strategy for Academic Libraries in the First receptų kūrimo ir šmaikščiai rekomenduoja knygas savo Quarter of the 21st Century [interaktyvus]. Iš: College & Research Libraries. bendraamžiams. Susitikimų gatvė bus skirta ne tik pa� September. Vol. 68, no. 5, p. 418-434. Prieiga per internetą: http://crl.acrl. org/content/68/5/418.full.pdf+html. bendrauti su rašytojais, kūrėjais, žymiais žmonėmis, bet 8. Nesta, Frederick; Mi, Jis (2011). Library 2.0 or Library III: returning to lea� ir pristatyti Vilniaus regiono leidėjų ir bibliotekų leidy� dership [interaktyvus]. Iš: Library Management, Vol. 32, issue 1/2, p. 85-97. binę produkciją – vyks knygų mugė. 2015 m. Išmanioji Emerald Group Publishing Limited. DOI 10.1108/01435121111102601. skaitymo erdvė buvo įkurta kartu su leidykla „Vyturys“. 9. Nguen, Linh Coung; Partridge, Helen; Edwards, Sylvia L. (2012). To� wards an understanding of the participatory library. Iš: Library Hi Tech. Skaitytojai turėjo galimybę skaityti jų virtualios bibliotekos Vol 30, no. 2, p. 335-346. Emerald Group Publishing Limited. DOI elektroninius leidinius naudodamiesi savo mobiliaisiais 10.1108/07378831211239997. įrenginiais. Tikimasi, kad ir �� 2016 m. �� bus sėkmingai ben� 10. Nguyen, Linh Coung; Partridge, Helen; Edwards, Sylvia L. (2013). Understanding the participatory library trough a grounded theory study dradarbiaujama kuriant skaitytojams poilsio erdvę su pri� [interaktyvus]. Iš: Proceedings of the American Society for Information Scieiga prie virtualios bibliotekos. Knygos scenoje profesio ence and Technology. Volume 49, issue 1. Wiley Online Library. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/meet.14504901051/ nalūs atlikėjai ir jaunimo grupės turi galimybę pristatyti pdf. savo kūrybos programas, pavyzdžiui, poezijos skaitymus, 11. RESTART: urbanistinis skaitymo festivalis : Pakibai? Ateik į biblioteką! slemo ir muzikinius pasirodymus, spektaklius ir kitus [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://festivalis.amb.lt. 12. Vanwynsberghe, Hadewijch; Vanderlinde, Ruben; Georges, Annabel; renginius, tokius kaip cosplay persirengėlių prisistatymas. Verdegem, Pieter (2014). The librarian 2.0: Identifying a typology of 2015 m. „Skaitymo festivalio“ metu suorganizuota librarian‘s social media literacy. Iš: Journal of Librarianship of Information daugiau nei 40 renginių, per keturias dienas sulaukta Science. P. 1-11. Sage DOI: 10.1177/0961000613520027.

NAUJI LEIDINIAI

KNYGA APIE SKAITANTĮ VAIŽGANTĄ Dr. Daiva Narbutienė LMA Vrublevskių biblioteka

Apie rašytoją, lietuvių raštijos puoselėtoją, aktyvų visuo� menės ir kultūros veikėją, kunigą Juozą Tumą-Vaižgantą (1869–1933) yra paskelbta gausybė publikacijų: straips� nių, monografijų, prisiminimų. Jo kūrybinio palikimo aktualumą liudija ne viena raštų laida ir iki šiol Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tebeleidžiami raštai (2015 m. išėjo 24-asis tomas). Atrodytų, ką apie šią iškilią asmenybę dar būtų galima pasakyti. Vis dėlto praeitų metų pabaigoje pasiro� džiusi nauja knyga „Skaitantis Vaižgantas“* maloniai nustebino: į Vaižgantą pažvelgta kitokiu rakursu, atskleidžiančiu šio švie� suolio santykį su jo bibliotekoje sukauptomis knygomis. Dr. Ni� jolės Lietuvninkaitės sumany� mas knygotyros aspektu ištirti Vaižganto asmeninės bibliotekos kūrimo raidą ir likimą iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek rizikingas – juk apie jo biblio� teką rašyta ir anksčiau1. Tačiau tai, kaip pateikiama kruopščiai surinkta gausi faktografinė me� džiaga, pranoksta visus lūkesčius. Leidinio struktūra gerai apgal� vota, o pasakojimas pasižymi lengvu grakščiu stiliumi. Monografijos skaitymas tiesiog įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos, nes į asmeninę rašytojo biblioteką žvelgiama tarsi paties savininko akimis. Ir tai neturėtų stebinti, mat studijos autorė, daugelį metų rinkusi žinias apie Vaižganto asmeninę biblioteką2, ne tik puikiai pažįsta savo nagrinė� jamą objektą, bet ir preciziškai aiškinasi daugumos kadaise kunigui priklausiusių, bet mūsų dienų nepasiekusių, knygų likimus. Darbe juntama kone sakrali autorės pagarba knygai ir jos savininkui, o nuoskaudų neslepiantys svarstymai dėl praradimų suteikia mokslinei publikacijai šiltų atspalvių. Tad pavartykime knygą ir mes. Ją sudaro įvadinis tekstas, dvi pagrindinės dalys, išvados, šaltinių ir tyrinėjimų sąrašas * Lietuvninkaitė, Nijolė. Skaitantis Vaižgantas: monografija. Vilnius: Lie� tuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 372, [1] p., [37] iliustr. lap.

bei priedai. Skaitytojui pirmiausia rūpėtų sužinoti, kodėl Vaiž� gantas ir jo biblioteka sulaukė autorės dėmesio. Juk iš tiesų šioje bibliotekoje nebuvo nei labai senų knygų (chronologinės ribos – 1809–1933), nei ypatingų raritetų. Bibliotekos savi� ninkas apie savo yra taip pasakęs: „Jei tad aš daugiau mėgiu knygų turinį, jų vidų, ne išvaizdą, ne išorę, jei negaudau gražiųjų nei retųjų, bet vartoju jas tik mokslo reikalui, tai ar aš esu bibliofilas, knygų mėgėjas, ar ne? Man rodos, esu ir net garbingesne prasme už ištaigaujančius pramogierius“3. Atsakymą rastume jau pirmoje pra� tarmės pastraipoje, kurioje akcen� tuojami bibliofilijos problematikos tyrimai, atskleidžiantys asmeninių bibliotekų kūrimą ir spalvingas jų savininkų ypatybes (p. 7). Tad raktas į pagrindinį monografijos tikslą ir būtų neeilinė asmenybė – bibliofilas, knygos gyvybingumu besirūpinantis ir skaitantis Vaiž� gantas. N. Lietuvninkaitė apdairiai perspėja dėl šio XXVII knygos mėgėjų draugijai priklausiusio ir penkioliktąjį numerį turėjusio na� rio bibliofilijos sąvokos traktuotės. Ji pabrėžia, kad Vaižganto „pasi� priešinimą“ grynajai bibliofilijai bus sukėlusios jo pastebėtos bibliomanijos apraiškos, o jo „saitai su knyga turi išliekamąją dvasinę, kultūrinę ir istorinę vertę“ (p. 8). Ir iš tiesų, toji ver� tė monografijoje atsiskleidžia tyrėjai tinkamai parinkus ir vaizdingai interpretavus Vaižganto rankose buvusių knygų dovanojimo įrašų bei marginalijų pavyzdžius, pasitelkus didelės apimties šaltinių ir tyrinėjimų sąrašą. Apžvelgusi darbo paskatas (retai pasitaikantis žodis moksliniame tekste!), šaltinius ir tyrimus, knygotyrininkė pereina prie pirmosios studijos dalies, pavadintos „Knygos riteris: bibliofilinė ir muziejinė veikla“. Šioje dalyje nagri� nėjami nuo 1895 iki 1933 m. pradžios Vaižganto kryp� tingai kurtos ir tvarkytos asmeninės bibliotekos tarpsniai, bibliofilinės ir muziejinės veiklos užmojai bei rezultatai, Vaižganto memorialinio muziejaus veikla 1934–1941 m. Taip pat analizuojamas ir įvertinamas J. Tumo testamento

valia Vytauto Didžiojo universitetui paliktos asmeninės kolekcijos, pavadintos Vaižganto memorialine biblioteka, likimas (skaida ir praradimai). N. Lietuvninkaitės atliktas išsamus šios bibliotekos tyrimas, parodantis, kokie leidiniai joje buvo ir kokiomis aplinkybėmis buvo prarasti, dar sykį iliustruoja sovietinės ideologijos trumparegiškumą, leidusį pražudyti reikšmingą knygos kultūros paveldo dalį. Stebina detektyviniai mokslininkės gebėjimai rasti ir identifikuoti po įvairius rinkinius – ne tik institucijų, bet ir privačius – išsisklaidžiusius leidinius, kadaise priklausiusius Vaižgantui. Antroji monografijos dalis „Skaityta Vaižganto: memo� rialinės bibliotekos turinio kontūrai“ dar labiau priartina prie kūrėjo asmenybės. Čia sužinome Vaižganto skaitymo interesus, neapsiribojančius vien mokslinėmis, kūrybinėmis ar teologinėmis intencijomis, bet ir siekiančius savišvietos tikslų skaitant įvairią pažintinę literatūrą bei informacinius šaltinius. Daug kur knygų savininko palikta skaitymo pėdsakų, kaip vaizdingai pastebi monografijos autorė, jo „pripėduota“. Taip atsiveria gyvas Vaižganto, vertinančio ir taisančio tekstą, dialogas su knyga. J. Tumas buvo žinomas lietuvių literatūros ugdytojas ir kritikas – tad savo knygas jam mielai dovanodavo kūrybi� nius ieškojimus pradedantys ar jau patyrę autoriai. Dedikaci� niai dovanotų leidinių įrašai taip pat papildo skaitančio Vaiž� ganto įvaizdį. Štai poezijos knygoje „Tekanti saulė“ (1925) kritiko atlaidumo besitikinti ir kiek įsiteikiančiai skambanti poeto, dramaturgo bei vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) dedikacija: „Švelniai ir nuoširdžiai pasitinkančiam kiekvieną naują knygą [...]“, anot N. Lietuvninkaitės, „menkai patei� sino švelnaus kritiko įvaizdį, nes knygą tiesiog išmargino pastabomis“ (p. 106). Ir tokių iškalbingų pavyzdžių knygoje apie skaitantį Vaižgantą apstu. Monografijos autorė ne tik apibūdina tai, ką mato literatūros kritiko skaitytose knygose, bet į kontekstą įtraukia jo parašytas recenzijas – tai pravers ne tik siekiantiems pažinti skaitymo procesą, bet ir susipa� žinti su literatūros kritikos darbais.

Dviejuose prieduose skelbiami Kauno technologijos universiteto bibliotekoje dabar saugomos Vaižganto me� morialinės bibliotekos knygų teminis ir periodinių leidinių abėcėlinis sąrašai. Šie užregistruoti kunigui J. Tumui pri� klausę leidiniai aptariami antrojoje darbo dalyje. Studijoje atskleista, kad Vaižgantas buvo aktyviojo skaitymo kultūros atstovas ir visuomenei atviros bibliote� kos savininkas, siekęs, kad knygos (ypač geros) būtų kuo daugiau skaitomos. Savo taip pat aktyvia visuomenine pozicija monografijos autorė atrodo artima Vaižgantui – jai rūpi bendradarbiauti ir pasidalyti savo atradimais su lietuvių nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengėjais (p. 181–182). Žavi jos drąsios nuostatos, raginan� čios Vaižganto memorialinės bibliotekos kolekciją, dabar saugomą Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, perduoti saugoti į J. Tumo-Vaižganto memorialinį butąmuziejų, kur būtų atgaivinta asmeninės bibliotekos dvasia Vaižganto namuose (p. 75). Nijolė Lietuvninkaitė, daugelį metų skyrusi šios bibliotekos istorijai ištirti ir ją išdėsčiusi puikiai parengtoje studijoje, laikytis tokios pozicijos turi išskirtinę teisę. Knyga „Skaitantis Vaižgantas“ gausiai iliustruota autorės surinkta medžiaga (dailininkas Rokas Gelažius). Gaila tik, kad nerasta galimybių nors dalį iliustracijų išspausdinti spalvotai. Bet knygos viršelis, kuriame panaudotas Miko ir Kipro Petrauskų muziejuje saugomo Kajetono Sklėriaus paveikslo „Vaižgantas“ (1924) fragmentas, atrodo įspūdin� gai. Manykim, kad Vaižgantas, kuriam svarbiausia buvo geras knygos turinys, ir tik tuomet estetinis vaizdas, tokiu rezultatu būtų patenkintas. Pvz., Merkelis, Aleksandras. Vaižgantas ir knyga. XXVII knygos mėgėjų metraštis. 1937, t. 2, p. 9–18. 2 Bene ankstyviausia publikacija pasirodė dar 1990 m., žr.: Lietuvninkaitė, Nijolė. Juozo Tumo-Vaižganto biblioteka. Knygotyra. 1990, t. 16 (23), sąs. 1, p. 49–57. 3 Vaižgantas. Dvejopa bibliofilybė. XXVII knygos mėgėjų metraštis. 1933, t. 1, p. 14. 1

NAUJAUSIAS „KNYGŲ LIETUVIŲ KALBA“ TOMAS – NAUJU FORMATU

Ringailė Bagušytė LNB Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyrius

Pasirodė naujas leidinys – kontrolinio sąrašo „Knygos lietuvių kalba, 1918–1940“ antrojo tomo „Smulkūs spaudi� niai“ papildymai. Kontrolinis sąrašas pirmą kartą išleistas elektroniniu formatu ir pateiktas Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės poskyryje „Valstybinės ir nacionali�

nės bibliografijos leidiniai“ – http://www.lnb.lt/atradi� mai/leidiniai/valstybes-ir-nac-bibliografijos-leidiniai/ nacionalines-bibliografijos-leidiniai. Kontrolinio sąrašo „Knygos lietuvių kalba, 1918– 1940“ pirmas ir antras tomai – nacionalinės bibliografijos

A serijos tomų parengiamoji dalis. Šį kontrolinį sąrašą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo leisti 1997 metais. Pirmojo tomo – „Knygos“ – 1997–2002 m. išleisti septyni sąsiuviniai. Juose užregis� truoti Lietuvoje ir už jos ribų išspausdinti, ne mažiau nei 5 puslapius turintys 22 772 spaudiniai. 2003 m. pasirodė pirmojo tomo jungtinis pagalbinių rodyklių sąsiuvinis, apimantis asmenvardžių, antraščių ir chronologinę rodykles. Antrojo tomo – „Smulkūs spaudiniai“ – 2005– 2013 m. išleisti keturi sąsiuviniai. Juose užregistruoti 14 352 spaudiniai. Smulkieji spaudiniai – tai lietuviškos spaudos dalis, kuri yra mažiausiai pažįstama ir apie kurią turime nedaug duomenų. Šioje dalyje atspindėtas nepriklausomos Lietu� vos ir išeivių politinis, visuomeninis, kultūrinis gyvenimas kitose šalyse, atskleidžiamos tuometės aktualijos. Juose naudingos medžiagos ras kraštotyrininkai, tyrinėtojai, mokslininkai. Vertingi rinkimų į Lietuvos seimus, miestų ir valsčių tarybas agitaciniai atsišaukimai, lapeliai, regla� mentuojantys rinkimų tvarką, kandidatų sąrašai. Nema� žai informacijos sukaupta apie to meto įvairių partijų, organizacijų, draugijų veiklą: programos, atsišaukimai, susirinkimų ir konferencijų medžiaga. Įdomios infor� macijos suteikia skelbimai, informaciniai ir reklaminiai spaudiniai. Gausu spaudinių, atspindinčių Katalikų Baž� nyčios, religinių organizacijų, parapijų gyvenimą, taip pat nušviečiančių kultūrinį gyvenimą – spektaklių, koncertų programų, lapelių, reklamuojančių kino teatrų repertuarą, kvietimų į koncertus, vakarus, parodų atidarymus, įvairių draugijų renginių programėlių. Daug spaudinių, kuriuos aktyviai leido Vilniaus vadavimo sąjunga. Per vienuolika metų nuo pirmojo sąsiuvinio „Smulkūs spaudiniai“ pasirodymo, bendradarbiaujant su šalies bib liotekomis, archyvais, muziejais ir kolekcininkais, buvo gauta žinių apie leidinius, neįtrauktus į kontrolinį sąrašą. Jais remiantis parengti papildymai, apimantys spaudinius, išspausdintus poligrafiniu būdu ir dauginamaisiais prie� taisais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Lotynų Amerikos šalyse ir kt.), – daugiau kaip 6 tūkstančiai bibliografinių įrašų. Lietuviškų spaudinių buvo išleista ne tiek daug, palyginti su kitų tautų (pvz., lenkų, rusų, vokiečių ir kt.) spauda. Dėl šios prie� žasties lietuviški smulkieji spaudiniai į nacionalinės bib liografijos leidinius įtraukti be atrankos, nebibliografuoti tik neturintys teksto spaudiniai (t. y. blankai, mokesčių knygelės be teksto, bilietai, kvitai ir kt.). Šiuose papildymuose užregistruoti 822 smulkieji spaudiniai, saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Maž� vydo bibliotekos Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriuje, ir 774 spaudiniai, esantys ki� tuose bibliotekos padaliniuose: Lituanikos archyve ir Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Atliktas didelis, kruopštus ir

daug laiko sąnaudų reikalaujantis darbas kitų bibliotekų rankraštynuose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje užfiksuota 1920 smulkiųjų spaudinių, Vilniaus universiteto bibliotekoje – 269 spaudiniai. Spaudinių paieška rengta Lietuvos centriniame valsty� bės archyve (732 spaudiniai), Lietuvos literatūros ir meno archyve (314 spaudinių), Lietuvos ypatingajame archyve (136 spaudiniai), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje aptikti 655 dar neregistruoti spaudiniai. Užregistruota 130 naujų spaudinių iš Lietuvos nacio� nalinio muziejaus fondų, 51 – Rokiškio kraštotyros mu� ziejaus, 39 – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, 38 – Šiaulių „Aušros“ muziejaus. Kolekcininkas Kornelijus Baškevičius mielai suteikė galimybę pasinaudoti jo turtinga asmenine biblioteka – užregistruota 390 religinių paveikslėlių. Jie skirti Pirmajai Komunijai, rekolekcijoms, atlaidams, primicijoms atminti, aukotojams pagerbti, garsioms Lietuvos šventovėms ir šventiesiems globėjams. Tai mažai tyrinėta spaudos dalis, kurios išsamesniems tyrimams būtina faktinė medžiaga. Profesorius Domas Kaunas visada dalijasi informacija apie įsigytus naujus spaudinius. Papildymuose atsispindi 39 jo turimi spaudiniai: religiniai paveikslėliai, Mažosios Lietuvos draugijų kvietimai, prekybos įstaigų reklaminiai skelbimai. Siekiant kuo išsamiau atspindėti 1918–1940 m. spaudą ir atskleisti to laikotarpio politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą, į kontrolinio sąrašo papildymus įtraukti atsi� šaukimai, skelbimai, informaciniai ir reklaminiai lapeliai, spektaklių bei įvairių renginių programos, kvietimai, religiniai paveikslėliai ir kiti leidiniai. Kontroliniuose sąsiuviniuose užfiksuota reikšminga šalies paveldo dalis, laukianti išsamesnių tyrinėjimų. Bibliografiniai įrašai, parengti pagal tarptautinio stan� dartinio bibliografinio aprašo jungtinę laidą „ISBD: tarp� tautinis standartinis bibliografinis aprašas“ (Vilnius, 2013), pateikiami abėcėlės tvarka ir indeksuojami pagal Universa� liąją dešimtainę klasifikaciją (UDK). Interaktyviame PDF dokumente paiešką galima atlikti naudojantis pagalbinių asmenvardžių (pateikiami visi bibliografiniuose įrašuose paminėti asmenys) ir antraščių (autorinių spaudinių ir iš bibliografinių įrašų pastabų srities) rodyklių sąsajomis su bibliografiniais įrašais. Bibliografinė informacija apie 1918–1940 m. lietuvių kalba išleistus spaudinius taip pat pateikiama Nacionali� nės bibliografijos duomenų banke (NBDB) adresu http:// nbdb.libis.lt/. Tikimės, kad ateityje smulkiųjų spaudinių bibliografinių įrašų masyvas bus papildytas. Šiuo metu pradėtas rengti kontrolinio sąrašo „Knygos lietuvių kalba, 1918–1940“ trečiojo tomo „Natos“ pirmasis sąsiuvinis ir numatoma parengti vaizduojamojo meno spaudinių ir kartografinių leidinių tomus.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

LOZORAIČIŲ ŠEIMOS BIBLIOTEKA Eglė Dikavičienė LNB Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyrius

(Pabaiga. Pradžia 5 nr.) Lozoraičių šeimos bibliotekos komplektavimas Dovanos. Kitas bibliotekos papildymo būdas – kny� gų dovanojimas įvairiomis progomis. Jis buvo labai pa� plitęs ir vertinamas šeimos narių, tą liudija išlikę įrašai. Vyresniojo Stasio Lozoraičio mama Marija Lozoraitie� nė, dovanodama jaunėliui Stasiui vaikišką nuotykinės literatūros knygelę „Kari der Elefant“, išleistą Frank� furte prie Maino, užrašė: Mielam Mažiukui, Močiutė, 1934. Kita tų pačių metų dovana – V. Dubo „Vytukas, vieno berniuko istorija“ (Kaunas, Marijampolė, 1934) su užrašu: Mažiuliukui. Mama. 1934. Nepamiršdavo savo sūnėnų ir S. Lozoraičio vyresnioji sesuo: Mano rimtam ir mielam Bamo. Lula. Kaunas 1942. VII. 28 d. O štai 1939 m. Kaune išleista P. Babicko „Elada“ buvo padovanota Kaziui Lozoraičiui: Kaziukui Močiutė. 1939 m. IV mėn. 9 d. Akivaizdu, kad ir užaugę sūnūs laikėsi šeimos tra� dicijų, gerai žinojo šeimynykščių literatūrinį skonį ir pomėgius. Lenos Pougatch-Zalcman 1970 m. išleistoje knygoje apie pedagoginį žydų vaikų ugdymą „Les en� fans de Vilna: une expérience pédagogique“ užrašyta: V. Lozoraitienės, iš Bamos. Toks pat užrašas ir E. Stouno „La vie passionnée de Vincent van Gogh“, išleistoje Paryžiuje 1955 m., bei K. Vieršynskio „Chopin: con 8 tavole fuori testo“, išleistoje Milane apie 1949 m. Jau vėliau, Kazio šeimai susilaukus dukters Dainos, jos literatūriniu lavinimu ėmė rūpintis močiutė Vin� centa Lozoraitienė. Nebuvo apsiribota vien Romos knygynais, į pagalbą pasitelkti ir bičiuliai bei artimieji. Nemažai Dainai skirtų knygelių atkeliavo iš sovietinės Lietuvos, jomis pasirūpino jaunystės draugės: Juozo Tumo-Vaižganto seserėčia Barbora Lesauskienė, Valė Lesauskienė, Felicija Grigonienė ir kt. Nepamynė šeimos tradicijų ir į Lozoraičių šeimą atitekėjusios marčios. Iš Džovanos, Kazio Lozoraičio žmonos, Vincenta yra gavusi dovanų Henri Troyat’o knygą „Gogol“, išleistą Paryžiuje 1971 m. V. Lozorai� tienė 1968 m. dovanojo Danielai Lozoraitienei J. Pet ruičio knygą „Come ci hanno fucilato“. Seną šeimos

tradiciją dovanoti kny� gas liudija ir Vincen� tos seserų dovanojimo įrašai knygose. Gražina Matulaitytė-Rannit, garsaus tarpukario estų poeto Aleksio Rannito žmona, artimai bendravo su Vincenta, su vyru dažnai viešėdavo Romoje pas Lozoraičius. Bibliotekoje yra B. Sruogos ir V. Žadeikos Kaune išleista knyga „Kipras Petrauskas“ su užrašu Staseliams – Gražina. Kalėdos 1929 m. Gražinos vyras V. Lozoraitienei dovanojo Honoré de Balzaco „Le Lys dans la vallée“, 1948 m. išleistą Paryžiuje (vardinis egzempliorius nr. 2061). S. Lozoraičiui vyresniajam A. Rannitas užrašė Alfredo Döblino „Der Oberst und der Dichter oder Das menschliche Herz“, 1946 m. išleistą Breisgau Freiburge. Tarp bibliotekos knygų aptikta ir Vincentos pusseserės Elenos DankevičienėsMatulaitytės dedikacija kitai pusseserei Onai Jonaity� tei-Gratkauskienei (kaip ši knyga pateko į Lozoraičių biblioteką, galima tik spėlioti). Reikėtų paminėti, kad dažnai, matyt, konspiracijos tikslais, pats siuntėjas knygų nepasirašydavo – apie tai, iš kokio asmens gauta knyga, liudija tik Vincentos įrašai knygose: iš Elenutės, iš Felės, iš Grig. ir t. t. Autorių dovanotos knygos. Kitą dovanotų knygų grupę sudaro autorių pasirašyti ir dovanoti leidiniai. Lenkijoje pripažinti rašytojai Stanislovas ir Jozefas Mac� kievičiai buvo Vincentos pusbroliai, su kuriais ji artimai bendravo. Stanislovas gyveno Didžiojoje Britanijoje, Jo� zefas su žmona rašytoja Barbara Toporska – Miunchene, Vokietijoje. Su pastarąja Vincenta nuolat susirašinėjo, tai liudija Kazio Lozoraičio prisiminimai ir likę laiškai lenkų kalba1. Artimus santykius rodo autorių ranka už� rašytos knygos. Jozefas savo knygoje „Sprawa pułkowni� ka Miasojedowa“ (1962) paliko įrašą: Kochanej Wincuni trohę, niestety, spóźnions prezent świsteczny, skromny ale na lepszy nie bylo stač, Autora. Monachium, Nowy Rok, 1963. Stanislovas savo dovanotą knygą „Zielone oczy“ užrašė taip: Drogej Wincuni ostatni Istory posiadam egzemplasz... [toliau neįskaitoma] St. M. 9 Sierpnia 59. Bibliotekoje yra ir Barbaros Taporskos knyga „Siostry“,

išleista 1966 m. Paryžiuje, autografuota Vincentai Lozoraitienei. Vertėjas A. Valaitis parengė Liudviko Kondratavi� čiaus knygą „Margi� ris“, kurioje užrašė: Didžiai Gerbiamai Poniai Ministrienei V. Lozoraitienei. A. Valaitis Kaunas 1936-IX-15. Čikagoje išleistą knygą „Mykolas Sleževičius“ pa� sirašė jo našlė: Didžiai gerbiamiems – Ponams Vincentai ir Stasiui Lozoraičiams maloniam Mykolo Sleževičiaus prisiminimui. Doma Sleževičienė. 1956.VI.24. Chicaga. Jurgis Baltrušaitis Paryžiuje 1957 m. išleido knygą „Aberrations: quatre essais sur la légende des formes“ ir dovanojo ją Jo Ekscelencijai ponui St. Lozoraičiui su aukšta pagarba J. Baltrušaitis. Visos penkios šeimos bibliotekoje esančios dailininko Stasio Eidrigevičiaus knygos dedikuotos Danielai Lozoraitienei. Savo knygas Lozoraičiams pasirašinėjo diplomatas ir bendražygis Albertas Gerutis, filosofas Juozas Eretas, poetas Jonas Aistis, publicistas ir poetas Petras Babickas, vertėjas ir diplomatas Juozas Urbšys, prozininkė Karolė Pažėraitė, estų poetas Aleksis Rannitas, literatūrologas ir drama� turgas Jonas Grinius, dailininkas Žibuntas Mikšys ir kt., taip pat dauguma užsienio autorių. Kitų asmenų dovanos. Savo knygas dovanojo ir leidėjai. Vienas iš įdomesnių įrašų aptiktas knygoje „Po nauja vėliava: istorinis trijų tomų romanas“ (išleido P. K-s, 1935), kurios viršelyje kaip autorius nurodomas Vargas (P. Kubiliūno slapyv.): Jo Ekscelencijai Užsienio Reikalų Ministeriui Ponui Lozoraičiui. Aš šiuo savo darbu noriu patvirtinti tuos gerus norus, kuriuos Jūsų Ekscelencija turėjote progos gerai pažinti laike mūsų tampraus bendradarbiavimo praeity. Linkiu didžiausio pasisekimo. P. Kubiliūnas, leidėjas 1935.IV.16. Panevėžio kalėjimas. Knygas taip pat dovanodavo ir pasirašydavo atskiros organizuotos asmenų grupės, kurios apsilankydavo Romoje ir susitikdavo su ten reziduojančiais diplomatais, pavyzdžiui, JAV lietuvių skaučių narės, dovanojusios Lozoraičiams fotoalbumą „Visa Lietuva“, arba JAV Lietuvių fondo vadovybės nariai, kurių lėšomis 1992 m. Čikagoje buvo išleistas rinkinys „Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990“, jo dedikacijoje parašyta: Stasiui Lozoraičiui ir Poniai [Danielai Lozoraitienei] Lietuvos Respublikos ambasadoriui JAV. Su geriausiais linkėjimais. Lietuvių Fondo Vadovybė. 1993.06.19. [Pasirašė] Marija Remienė, Gintaras Razma, F. V. Kaunas, Kostas Dočkaus, Kazys Ambrozaitis, J. Valaitis.

Lozoraičių bibliotekoje yra ir kitiems žmonėms priklausiusių knygų. Jų šeimininkai, išvykdami į kitas šalis ar dėl dažno kraustymosi, patikėdavo savo rin� kinius Lozoraičiams. Taip bibliotekoje „prisiglaudė“ estų poeto Aleksio Rannito ir jo žmonos Gražinos knygos – jose aptikta informacija padeda išsiaiškinti jų savininkus: Ruthos Klein knygoje „Lexicon der mode“ (Baden Badenas, 1950) išlikęs autorės įrašas: Frau und Herrn Rannit mit sehr herzlichen neujahrs grűssen von Ruth und Woldmar Klein. 28 Dez. 1950, arba poetės Birutės Pūkelevičiūtės 1952 m. Toronte išleistoje knygoje „Metūgės“ parašyta: Gražinai ir Aleksiui Rannit[ams]. Birutė Pūkelevičiūtė. 53-, vėliau V. Lozoraitienės ranka pieštuku užrašyta: V. Lozoraitienė. 1958. Vienas įdomesnių pavyzdžių – Joachimo Maass knygoje „Der unerműdliche Rebell“ (Hambur� gas, 1949) įrašyta: Hennry und Frau Rannit... 1951, ir tais pačiais metais apačioje atsirado kitas aiškinamasis užrašas: Nuosavybės teise perduodu p. St. Lozoraičiui. a. rannit. B. Baden, 27-XII-51. Dailininkas Žibuntas Mikšys, artimai draugavęs su Stasiu jaunesniuoju, gyvendamas Prancūzijoje įduodavo jam savo knygas „pasaugoti (palaikyti)“. Jų namuose susikaupdavę daug ir buvę sunku tampytis kraustantis iš buto į butą. Taip į Lozoraičių šeimos biblioteką pateko nemažai JAV lietuvių išeivių leistų spaudinių, kuriuos dailininkui siuntė ten gyvenusi motina, pvz., „Lietuvos statutas“, išleistas Čikagoje 1971 m. ir kainavęs 10 dolerių. Iš Ž. Mikšio gauta nemažai knygų, spausdintų okupuotoje Lietuvoje. Jos išsiskiria originaliais ir šmaikščiais paties sukurtais ekslibrisais. Knygų viršeliuose priklijuoti fragmentai iš pašto ženklais pažymėtų vokų su sovietine simbolika. Dailininkas pagamindavo žaismingus ir ironiškus an� tisovietinius koliažus, ant kurių pasirašydavo. Tarp šių knygų yra ir dovanotų Lozoraičiams: Stasiui – Žibuntas. Ž. Mikšys yra sukūręs ekslibrisą ir Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam, kuriuo jis žymėjo asmenines knygas. Tiesa, jis rečiau nei kiti šeimynykščiai ženklindavo savo knygas, todėl sunku atskirti jam priklausiusius spaudinius. Pavyzdžiui, įdomi kolekcijos dalis, kurią sudaro iki tol nežinoti Vakarų Europoje leisti leidiniai apie Lietuvos ir Baltijos šalių okupaciją, tikriausiai komplektuota jo iniciatyva. Nors autografo knygose aptikti dar nepavyko, manytina, kad daugelį „sovie� tikos“ leidinių (taip juos pavadino Kazys Lozoraitis) surinko būtent Stasys Lozoraitis jaunesnysis2. „Priglaustos“ kitų asmenų knygos. Prie dovanų būtų galima priskirti ir knygas su įrašais, skirtais kitiems asmenims, pavyzdžiui: Eduardo Budreikos knygoje „Vilniaus pilys“ (Vilnius, 1977) yra V. LiobytėsStrimaitienės autografas Juozui Kėkštui; M. Jonaičio

„Kriminalinės pedagogikos Ty r ė j a m s g a l i b ū t i pradmenyse“, išleistuose įdomus keliose knygose Kaune 1930 metais, au� aptinkamas antspaudas torius pasirašė Giuseppei Paryžiaus Lietuvių drauSalvatori; J. Kėkštas savo gystė „Želmuo“. Šiuo metu poezijos knygą „Rudens galima tik spėti, kad jas dugnu“ (Roma, 1946) do� įsigijo Motiejus Lozoraitis, vanojo Stasiui Girdvainiui. nes ant vienos nugarėlės, Neretai pasitaiko knygų, kaip minėta, priklijuota dedikuotų buvusiam Lie� lipdė su inicialais „M. L.“. tuvos pasiuntiniui prie Taip pat gali būti, kad šie Šventojo Sosto S. Girdvai� leidiniai pas Lozoraičius niui, kuris globojo po karo pateko su kitomis diplo� į Italiją užklydusius lietuvių mato, bibliofilo Alberto menininkus, finansiškai Geručio (1905–1985) bib rėmė jų kūrybos spausdi� liotekos knygomis, kurių nimą Romos spaustuvėse3. priklausomybę rodo palikti Kai kurias S. Girdvainio įrašai: savo knygas jam bibliotekai priklausiusias dovanojo Justas Paleckis, knygas V. Lozoraitienė ran� Povilas Reklaitis ir kt. Abi ka pažymėjo: St. Girdvaiversijos gana tikėtinos, nio, Iš p. Girdvainio, J. E. p. tačiau reikėtų išsamesnių Min. Stasys Girdvainis ir tyrimų, pavyzdžiui, re� t. t. Kokiu būdu šios kny� konstruoti abiejų asmenų gos atsidūrė Lozoraičių knygų rinkinius. Įdomus bibliotekoje, galima tik atradimas – Lozoraičių spėti: atiteko po mirties, bibliotekoje aptiktas retas buvo sąmoningai palik� leidinys „Įstatymai lietu� Ambasadorius Kazys Lozoraitis su dukra Daina tos neramiais laikais arba, viszkos draugystės vardu buvusiems savininkams Želmuo“ (Bitėnai, 1893), nutarus, atiduotos saugoti. Pokario laikotarpis buvo kurio šiuo metu nėra nė vienoje Lietuvos bibliotekoje. labai chaotiškas daugeliui lietuvių emigrantų. Kiti šaltiniai. Lozoraičiams pavyko išsaugoti ir dalį Lozoraičių bibliotekos vertė Lietuvos pasiuntinybės Italijoje bibliotekos knygų, kai Intensyviausias bibliotekos kaupimo laikotarpis – sovietų buvo užgrobtas „Villa Lituania“ pastatas. S. Lo� 1945–1990 m. Tai vienareikšmiškai galima pavadinti zoraitis vyresnysis, kaip diplomatijos šefas, priglaus� okupuotos Lietuvos laikotarpiu. Šio laikotarpio knygų davo knygas iš užsidarančių Lietuvos atstovybių kitose gausa – viena įdomiausių ir iškalbingiausių bibliotekos užsienio šalyse. Tai liudija knygose likę nuosavybės dalių – beveik pusės amžiaus Vakarų pasaulio autorių ženklai – antspaudai: Lietuvos pasiuntinybė Italijoje, istoriniai ir politiniai veikalai nuo pat pirmųjų pokario Ambasada prie šventojo sosto, Lietuvos atstovybė prie metų. Apaštališkojo sosto, Légation de Lithuanie prés le SantLozoraičių šeima tikslingai kaupė užsienyje išleistas Siége ir Lituanian Légation, Lietuvos pasiuntinybės knygas apie Lietuvą, todėl rinkinį sudaro ne tik reti Vašingtone Knygynas, Lietuvos pasiuntinybė Washing- tarpukario spaudiniai, kurie okupuotoje Lietuvoje tonas, Lietuvos pasiuntinybės Rio de Janeire, Lietuvos buvo naikinami ar draudžiami, bet ir gausi Lietuvos konsulatas Saô Paulo. Brasil. Kelias bibliotekos lenty� okupacijų ir sovietizmo studijoms ypač svarbių užsie� nas užima buvusios „tarnybinės“ knygos, pavyzdžiui, nio leidinių kolekcija. Didesnės dalies šios tematikos įvairių metų Lietuvos Konstitucijos leidimai užsienio knygų Lietuvoje nebuvo ir negalėjo būti dėl ideologinių kalbomis, tarpukario Lietuvos Seimo stenogramos, draudimų. Jei knygotyrininkams ir bibliotekininkams „Valstybės žinių“ komplektai, statistikos mašinraštiniai Lozoraičių šeimos biblioteka vertinga kaip visuma, tai rinkiniai ir kt. Apie V. Lozoraitienės darbo barą liudija istorikams, politologams ir kitų sričių specialistams ji Lietuvos telegramų agentūroje leisti informacinio lei� gali būti įdomi dėl iki šiol nematytų spaudinių, galinčių dinio „ELTA Press“ komplektai. užpildyti žinių spragas. Tokios universalios ir turiniu

vertingos šeimos biblio tekos Lietuvoje dar neturėjome. Išskirtinis Lozo� raičių šeimos diplo� matinis statusas, atstovaujant oku� puotai šaliai, suku� ria papildomą vertę viskam, ką jie nuveikė ir paliko po savęs. Savo gyvenimo būdu jie rodė ti� kintys, kad Lietuva bus laisva. Tai liudija ir nemenką šeimos bibliotekos dalį sudaran� tys nuosekliai rinkti lituaniniai, lituanistiniai leidiniai, tarp kurių yra ir bibliografams bei knygotyrininkams iki šiol nežinotų. Kaupdami šeimos biblioteką Lozoraičiai sukūrė tam tikrą žinių, informacijos ir mokymosi bazę, kuri gali būti naudinga ir šiandienos mokslo tyrimams. Priverstinai nutolę nuo Tėvynės, jie nenorėjo prarasti emocinio ir dvasinio ryšio su ja – tą liudija knygose aptinkami įrašai, atspindintys draudžiamų kontaktų palaikymą4. Šeimos bibliotekos tyrimai prilygsta šeimos stebė� jimui „iš vidaus“. Per sukauptų knygų įvairovę, jose likusius nuosavybės ženklus, žinant įsigijimo būdus, galima pajusti šeimos dvasines vertybes, įsivaizduoti spaudos formuojamą požiūrį ir interesų lauką. Nuo� seklus bibliotekos kaupimas, kiekvieno šeimos nario sąmoningumas ir pareigingumas, susidariusios gy� venimo sąlygos ir supusi aplinka padėjo suformuoti visapusiškai vertingą biblioteką. Nuo vaikystės knygą suvokę kaip vertybę ir būtinybę siekiant dvasinio tobulėjimo, tenkinant informacinius ir profesinius poreikius, šeimos nariai tikslingai kaupė ir išsaugojo didžiulę dalį knygų, vertingų šiandienei Lietuvai isto� riniu, knygotyriniu ir kitais aspektais.

Išvados Asmeninės bibliotekos kultūrinėje aplinkoje išsi� kristalizuoja kaip vertybė, dokumentinis paveldas, paminklas, atspindintis jas kaupusių asmenų gyve� nimo ir veiklos ypatumus, atskleidžiantis tam tikro laikotarpio aplinką. Knygų kaupimas ir asmeninės bibliotekos – viena iš informacijos ir žinių funkcio� navimo visuomenėje forma, gali būti traktuojama ir kaip reiškinys, ir kaip visuomeninė kultūrinė veikla. Vykstant visuotinei globalizacijai, dauguma išsi� vysčiusių pasaulio šalių kultūros paveldo išsaugojimą laiko prioritetine kryptimi. Lietuvos kultūros paveldo istorija neįsivaizduojama be išeivijos veiklos ir do� kumentinio jos atspindžio. Mūsų išeivių asmeninių

knygų rinkinių analizė sudaro svarbią visos Lietuvos dokumentinio paveldo tiriamųjų darbų dalį ir teikia vertingų žinių apie jas kaupusius asmenis, bendruome� nes ir jų likimus. Tiriant išeivijos kultūrinį palikimą, vis dar įdomūs lieka klausimai, susiję su kūrybiniu lietuviškosios kultūros potencialu kitų kultūrų aplin� koje, jos sugebėjimu prisitaikyti ir perimti, taip pat praturtinti kitas kultūras, išlaikant būdingą atvirumą. Atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu atlikti asmeninių bibliotekų tyrimai skiriasi tyrimo me� todais. Publikuotuose straipsniuose, kataloguose ir monografijose tyrimų laukas įvairuoja nuo asmeninės bibliotekos sąrašo ar katalogo sudarymo iki rinkinio savininko dvasinės raidos atskleidimo ir bibliotekos formavimo laikotarpio istorinių įvykių nagrinėjimo. Skirtingos ir pačios bibliotekos: vienos skirtos gilinti profesines žinias ir įgūdžius, reprezentuojančios savi� ninko padėtį ir įtaką, kitos – universalios, tenkinančios informacinius poreikius. Analizuojant diplomatų Lozoraičių šeimos biblio teką teminiu, chronologiniu ir kalbiniu požiūriais, prieita prie išvados, kad prie jos formavimo prisidėjo visi šeimos nariai, ir ji kaupta beveik 150 metų. Bib liotekos teminė sudėtis tenkino visų šeimos narių interesus, knygos buvo laikomos vertybe. Lozoraičių biblioteka iš dalies atspindi lietuvių išeivių bendruo� meninę, kultūrinę ir kūrybinę veiklą įvairiose šalyse. Tikslingai kauptos knygos apie Lietuvą, išsaugoti reti tarpukario spaudiniai, surinktas gausus šalių okupacijų ir sovietizmo studijoms svarbių užsienio leidinių rinki� nys (nuo pat pirmųjų pokario metų). Didžiosios dalies šios tematikos knygų Lietuvoje nebuvo ir negalėjo būti dėl ideologinių draudimų. Knygose išlikę ženklai, au� tografai, įrašai atskleidžia šeimą supusių asmenų ratą, jų tarpusavio ryšius, bendrą veiklą. Lozoraičių šeimos biblioteka pati savaime galėtų būti vadinama istoriniu paminklu. Tyrimams ji įdomi ne tik dėl knygose užfiksuoto istorinio, mokslinio ar kultūrinio palikimo, ji unikali savo kilme ir vienti� sumu. Bibliotekos knygose palikti savininkų ženklai (ekslibriai, įrašai, autografai, antspaudai ir kt.) sieja mus ne tik su buvusiais rinkinio šeimininkais, bet ir su jų gyvenamuoju laikotarpiu bei panašaus likimo, pri� verstinai iš tėvynės pasitraukusių asmenų gyvenimais. Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007) / sudaryt. G. Jankevičiūtė. Kaunas, 2008, p. 33. 2 Vėlavičienė, Silvija Marija. Draustosios spaudos pėdsakais. Vilnius, 2011, p. 235. 3 Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007) / sudaryt. G. Jankevičiūtė. Kaunas, 2008, p. 69. 4 Tuometėje sovietinėje Lietuvoje netgi už ryšio palaikymą laiškais vienai ir kitai pusei neišvengiamai grėsė įvairūs nemalonumai. Tą liudija ir kny� gų siuntiniai naudojantis konspiracinėmis priemonėmis, t. y. svetimais adresais ir pavardėmis. 1

Alio Balbieriaus nuotr.

SUKAKTYS

IEŠKOK ŠVYTINČIO KRŪMO! JUOZO APUČIO AŠTUONIASDEŠIMTMEČIUI Viktorija Daujotytė Literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

Pritraukta esu ir liksiu to Juozo Apučio imperatyvo: „Ieškok švytinčio krūmo!“ Taip ir pro rūsčiausią prozą prasišviečia poezija arba giliausi mitiniai archetipai: Justi� no Marcinkevičiaus „Liepsnojantis krūmas“ (1966), o po beveik keturių dešimtmečių J. Apučio švytintis krūmas iš esė „Ilgesio krūmas“ (2003). Viskas lyg ir paprasta: vieną neįprastai šiltą rudens vakarą pro pirkios langą (aišku, kad tai Zervynose) pievoje pasimato šviesulys, beveik baltas, su gelsvais atspindžiais. „Ne iš eilės, bet per trum� pą laiką tas nekasdieniškas vaizdas pasirodė keletą kartų. Miškais nuėjau iki tos vietos. Tai buvo karklo krūmas, aplipęs pūkuotais „kačiukais“. Keista: pievoje krūmų buvo labai daug, o toks švytintis, ateinančios žiemos ne� paisantis – vienas! Tik vienas krūmų gausybėje – ir todėl taip išsiskiriantis ir viliojantis prieiti. Bent jau pamatyti.“ Galima būtų šiuo esė aiškinti J. Apučio kūrybos genezę. Prieiti ir bent pamatyti, kas tarsi šaukiasi pamatymo ir supratimo. Nueiti. Jei ir miškais, ne keliais ir ne takais. „Bent jau pamatyti.“ Ir pabandyti pasakyti, kad yra tas švytintis krūmas. Kad žmogus turi jo ieškoti. Perkeltinės žmogaus prasmės yra čia pat, būties artume, artybėje. Iki jų galima nueiti. Prisisiekti. Ne iš filologinių pareigų ir ne iš J. Apučio kūrybos tyrinėjimų šis mano bandymas šį tą pasakyti. Labiau

iš asmeniško santykio, netgi iš dėkingumo, kad buvau tarsi įtraukta į jo lauką, nelauktai tarsi apdovanota šiltu dėmesiu; gal labiausiai tuo laiku, kai buvo rašoma knyga „Vieškelyje džipai“. J. Aputis gal ir ne kartą yra sutikęs, kad be asmeniškumo nėra ir kūrybos, ką kalbėti apie menkesnio rango rašymus; taip, asmeniška yra mūsų pa� tirtis ir kitokia būti ji negali. Žmogiškieji ryšiai yra patys didžiausi įpareigojimai ir įsipareigojimai. Jie persmelkia ir literatūrą. Nekaupiu archyvo, neišsaugau gal ir svarbių popierių, o per visą laiką, kiek nebėra J. Apučio, stalčiuje vis pačiupinėju kvietimą į jo 70-mečio vakarą 2006 m. birželio 8 d. 18 val. Rašytojų klube; du sudžiūvę lapeliai, „priedas“: „Po visam kviečiu į antrą aukštą pasižmonėti“; gal dėl to „priedo“ kvietimą ir pasidėjau, kad toks sakinys, kad tas „po visam“, lyg Varnių šventoriuje girdėčiau tėvą: po visam Ričkus prašė užeiti... Pirmosios J. Apučio knygos man labai svarbios: „Žydi bičių duona“, ką tik išleistą, nusipirkau 1963 metais, rugpjūčio mėnesį, laikydama stojamuosius egzaminus į Vilniaus universitetą, į tą patį Istorijos-filologijos fa� kultetą, kurį Juozas buvo baigęs prieš trejus metus... Tą pačią dieną Čiurlionio gatvės bendrabutyje ir pradėjau skaityti, neišmanydama, kaip tiems stojamiesiems reng� tis. Pataikiau – per vieną vakarinę tautosakos paskaitą spalio mėnesį Donatas Sauka staiga paklausė, kas esate skaitę J. Apučio knygą „Žydi bičių duona“. Galėjau kai ką pasakyti, bet, atrodo, kad ne tai, ko dėstytojas tikėjosi. Dabar matau, kad pabraukytas „Judėjimas“, tikriausiai vėliau, bet jau seniai, nes reagavau į savo pačios patirtį, į ilgus važiavimus žiemą šaltais autobusais užšalusiais langais: „Netoli plento per lauką eina žmogus, paeina keletą žingsnių, atsuka nugarą vėjui, atsikvepia ir vėl žengia, tvirtai statydamas kojas, plasnodamas skvernais ir nesurištom kepurės ausinėm. Vis trinu ir trinu stiklą. bėga pro šalį medžiai, stulpai.“ Bėgantys medžiai, stul� pai, viltis, kad parvažiuosi, kad priekyje vieškelis nebus užpustytas. Ir ta pabaiga: kaip dabar galvoju, gal ir es� mingiausias J. Apučio bruožas – tas staigus atsivėrimas, tas širdies atlapojimas, kai ją sprogdina toks gerumas, tokia meilė viskam, kas gyva, gyvena ir kas mirs, išnyks.

Būsena – lyg išvydus tą švytintį krūmą: „Mano gerieji bičiuliai, sustirę keleiviai! Visi stotelėse išlipsim ir nu� eisim; visaip – ir pavėjui, ir vėjui atstatę veidus, kaip viskas, kas matyti pro pirštu pratrintą stiklą.“ Taip, visi savo stotelėse išlipsim ir nueisim – visaip, kaip pajėgsim, kaip mums reikės: ir pavėjui, ir vėjui atstatę veidus... „Mažuose atsakymuose į didelius klausimus“ Juozas prisiminė tuos „Judėjimo“ sakinius, jų pavidalus galima ne viename tekste atpažinti. Pirmosios knygos pavadinimas – „Žydi bičių duona“ – visad atrodė ir poetiškas, ir iš to prigimtinio kaimo, gamtos jutimo, iš pasaulėvokos, kurią galima apibrėžti kaip horizontą nupjautų dobilienų lauke. Bet dobilienos, horizontas ir šuniukas, bėgantis priekyje, jau iš antrosios knygos „Rugsėjo paukščiai“ (1967); dėmesį į ją jau tiesiogiai atkreipė D. Sauka lakonišku paliepimu: reikia perskaityti. Nusipirkau ją 1967-ųjų vasario 7 dieną (ypatin� gas ir mano pačios laikas, ketvirto kurso pavasario semestro pradžia) – grįžau per pūgą Žemaičių plentu iš Žemaitijos, pro Nemakščius, vežiausi prirašytus lapelius, pirmąjį bandymą šį tą pasakyti apie Sigito Gedos „Pėdas“. „Komjaunimo tiesa“ ją išspausdins po poros mėnesių. Po truputį įėjau į literatūrą, laimė, į svarbiausius autorius. J. Aputis buvo tarp jų. Ir visam laikui įsidėmėjau apsakymą „Dobilė. 1954 metų naktį“. Mano sąmonėje tai pirmas taip gerai struktūruotas naujosios lietuvių prozos tekstas. Du kartus paminėjau D. Sauką – liudiju, kad jis J. Aputį išskyrė iš savo laiko prozos, tikrai apie jį galvojo. Gali būti, kad rengėsi ir rašyti. Prie D. Saukos ir J. Apučio ryšio dar grįšiu, bandydama bent trumpai paliesti ir man svarbų Apučio indėlį į Broniaus Radzevičiaus likimą. Daugiau galvojau apie poeziją nei apie prozą. Bet buvo taip, kad ir rašydama apie dabarties poetus, vis susitikdavau ir su J. Apučiu. Toks pastovus, lyg budintis taškas mano sąmonėje yra J. Apučio apsakymas „Tylė� dami važiavo greitai“ (rinkinys „Horizonte bėga šernai“, 1970). Galvodama apie S. Gedą, apie Marcelijų Marti� naitį, tą apsakymą vis tarsi pasišaukdavau. Galiausiai knygoje „Tragiškasis meilės laukas“ net įdėjau ištrauką. Važiuoja trise, atpažįstami paveikslai: vairuoja tas, ku� ris panašus į J. Aputį, greta sėdi primenantis S. Gedą, už jų nugaros – „trečiasis, ilgas ir plonas, išdžiūvusiu veidu“, pieštas iš M. Martinaičio povyzos. „Greičio aš juk ir nemažinu, – pasakė vairuotojas, kurio galvą supo reti plaukai. – Svarbiausia, pasitikėkim savim ir vienas kitu.“ Kelią važiuojantiems perbėga katinas. Ir visi trys leidžiasi katino gaudyti. Patys sau užsideda nesuvokia� mą pareigą. Apsakyme veikia neaiškios galios, sąmonės kelionė, kurioje dalyvauja likimas, prasmės ieškojimas, azartas, kova, apakimas, gailestis, praradimas. Nuojauta tragedijos, kurios galiausiai nepasiseks išvengti.

2010 metų kovo 3 d. atsiverčiau S. Gedos „Optimistinį eilėraštį 50-mečio proga“, skirtą Juozui Apučiui: Aš sapnavau, kad mes abudu stovim tuščiam lauke... Aš klausiu: „Kas išliks?“ Ir tu sakai: „Liks kaukolių tvirtovės, kurių lig šiol nenukariavo nieks...“ Toks tat optimizmas, dar 1986 metais, – su šios kartos (ją įrėmintų gimę maždaug tarp 1935–1945 m.) tragiškuoju pasaulėvokos dėmeniu, su neįveikiamomis kaukolių tvirtovėmis. Ir gal niekad nebuvo ir tikriau� siai nebebus tokio ypatingo tos kartos kūrybingųjų žmonių tinklo, tokio tarpusavio jautimo; tinklo akys ir akelės, vienoj vietoj susitraukiančios, susiaurėjančios, kitoje – platesnės, lyg atsiveriančios. J. Aputis nebuvo komunikabilus, jo paties vidinis sąryšingumas kom� plikuotas, kaimietiškai drovus, su vargo, nepriteklių prieskoniu, su nuo jo prasidedančiu drovumu, netgi kompleksuotumu. Bet turėjo tikros meilės žmonėms, ypač talentingiems. Tokia susikaupimo minutė 1975 metų pabaigoje, toks įrašas dienoraštyje, toks to sun� kaus laiko dvasinis dokumentas, kad daug ką reikėtų matyti jo šviesoje: „Norėčiau, kad visi draugai gerai žinotų: negalima vieniems kitus negailestingai, žiauriai ir kartais kvailai ėsti, spjaudyti į mūsų gyventą laiką – reikia kabintis, susisieti viduje, reikia daugiau tikėjimo, tikėjimo ir mažiausiai pastangų išplaukti į paviršių. Reikia nebijoti pasmerkimo, paniekos ir neįvertinimo. [...] Jeigu būtų ant mano kapo koks akmuo, tenai galėtų tikti žodžiai: ką gavau, už viską sumokėjau (be taško ir be daugtaškių!). Ypatingai didelės sėkmės linkiu Sigitui, Jonui Juškai� čiui, Romui Granauskui, Marcelijui, Henrikui, Petrui. Tie talentingi žmonės turi palikti jokiais brūžekliais neištrinamą pėdsaką, tik jiems reikėtų giliai ir atvirai su savim (viduje) pasitarti ir eiti dar tiesiau. Noriu, kad ir bjauriausios šnekos nors vienam iš pažįstamų, artimų žmonių galutinai neišmuštų manęs. Buvau bjaurus, bet ir daug ką mylėjau“1. Iš čia – iš to įspūdingo gero linkėjimo kitiems, tiems, kurių artimumą jautė, bet rato niekad neuž� darė, vis įsileisdamas ir naujų žmonių, dar vienas žingsnelis – į D. Sauką ir į B. Radzevičių. Buvo toks netikėtas literatūros žmonių susitikimas 1986 metų žiemą Nidoje, kūrybos namuose – prieš J. Apučio penkiasdešimtmetį: ta proga jis ir buvo „apklausinė� jamas“ Juditos Vaičiūnaitės, Liudviko Gadeikio, Emos

Mikulėnaitės, Rimanto Šavelio, Donato Saukos. Tada D. Sauka klausė apie „Praradimo aidus“ (iš „Horizonte bėga šernai“), apie atvirą, stiprų asmeniškumą, ar nesąs tas asmeniškumas lyrinei prozai ir pavojingas. Ir apie Bronių Radzevičių: „Kokių minčių kilo apie menininko grumtynes su medžiaga redaguojant B. Radzevičiaus raštus? Ar davė Tau ką pačiam tas redagavimas, ar ne tik pareigą atlikai?“2 Ir atsako – iškart esmingai. B. Radzevičius – neįmanoma priešingybė planingai dirbamiems literatūros darbams. Jo raštų kalnai – „lyg kokia lava tenai veržiasi žmogaus likimas, žmonių liki� mai, peizažai, svarstymai, išgyvenimai, ir visa tai virste virsta netašytais luitais, nestabtelint tenai, kur kitas gal džiūgautų ir psichologizuotų net kelias įtempto darbo dienas“. Nuostaba, išskirtinumo pripažinimas: „Kas įduos tą širdies, deginančių smegenų magnetą, kurio pritraukti tie reginiai virstų iškalbingomis vertybėmis, virstų pagaliau menininko grumtynėmis ne vien tik su medžiaga, bet ir su gyvenimu.“ Išvada: „Atrodo, kad dar neatėjo Radzevičiaus laikas, dar šūkčiojama iš inercijos, iš įsibėgėjimo, dar purkštaujama, įnirtingai aukštinant savąjį Olimpą.“3 Kiekvienam tas savasis „olimpas“ svarbus, bet J. Aputis gebėjo pamatyti ir kitus – savosios literatūros pirmiausia: Joną Biliūną, Petrą Cvirką, Bronių Radzevičių, jaunesnės kartos. Pasakyti apie didelį ir sunkų darbą paprastai: sutvarkyti B. Radzevičiaus raštus kam nors būtinai reikėjo. Itin vertinga laikytina J. Apučio parengta B. Ra� dzevičiaus novelių knyga „Link Debesijos“ (1986) – pirmoji iš šio rašytojo literatūrinio palikimo tritomio. Toks visuminis autorinis darbas – parengta, parašyti paaiškinimai ir puikus įvadinis straipsnis „Kaip debesų šešėliai plaukia mūsų pavidalai...“ – eilutė iš B. Radze� vičiaus eilėraščio. Poetinio mąstymo apie literatūrą, arba spontaninės, pirminės, natūralios literatūros fe� nomenologijos atvejis. Eilėraščio citata, tarsi duodanti toną mąstyti apie tai, kas ir jam pačiam buvo artima: tos miško laukymės, arba erčios:

Ir dabar mes sapnuojame miško laukymes ir vėją, ir medžius, ir debesų bėgsmą – lemtie – kaip debesų šešėliai plaukia mūsų pavidalai...

Rašydamas apie B. Radzevičių, J. Aputis bendrino ir savo paties patirtį, norėjo pasakyti už visus rašančius: „Nuo nevilties, nepasitikėjimo bangos – ant nesutram� domo džiaugsmo keteros, o paskui žemyn, į nusivylimo prarają – šitaip tikrą menininką blaško didžiausioji jo meilė – kūryba. Kartais jau atrodo, kad visą gyvenimą,

visą pasaulį, kiek jo įmanoma aprėpti, jau gali sutalpinti, o gal net sutalpinai ant plunksnos smaigalio, kaip sa� kydavo V. Folkneris, bet vėl prasmė? Kam? Ką duoda tavo kūryba žmogui? Ar ji stumtelėjo nors per žingsnelį arčiau harmonijos, tobulybės? Gal tavo kūryba tiktai tau yra viskas, o kitam?“4 Kūryba, apie kurią rašoma, tarsi tikrinama savimi, matymu, girdėjimu, pajautomis, klausimais: „Kas žadina tavo mintis ir pajautas visuose B. Radzevičiaus apsakymuose?“, „Kur yra tas traukos magnetas?“ B. Radzevičius jautė ir mąstė lietuviškai – tas lietuviškumo ryškinimas išlieka kaip ir jam pačiam svarbi manifestacija. Tiesos, sąžinės, moralės atsvaros. „Tiesa buvo jo kūrybos turinys ir forma. Žmogišku� mas – jo kūrybos gelmių gelmė, prasmė ir atrama.“5 Du talentingi žmonės esmingai parėmė trapų B. Radzevi� čiaus likimą – J. Aputis ir Arvydas Šliogeris. Tas tamsus 1980 metų ruduo, kai B. Radzevičiaus sąmonė ėmė temti – lyg nebeatlaikydama to baltos švie� sos plūsmo, kuris dar paliudytas jo paskutiniame laiške. J. Aputis viską žinojo: „Kažkokie klaikūs dalykai dedasi aplinkui! Buvo toks mielas, draugiškas žmogus“, – įrašė dienoraštyje, po poros mėnesių: „Širdis kaip įpjauta, bet ji sudiržusi vis tiek smarkiai: protu labiau suvoki visą tragediją, įvykusią su B. R., o jausmais – nelabai.“6 Ir netrukus atsisėda prie B. Radzevičiaus romano – iš viso 1450 puslapių. 1983 metų pabaigoje, jausdamas nerimą dėl savo kūrybos, rūpinasi ir B. Radzevičiaus išleidimu: „Kad tik viskas būtų gerai su B. R. knyga!“ O juk galėjo būti visko – ir dėl to, kad savižudis. Žinojo apie mirtį viską iki smulkmenų, iki kraupių detalių. Bet tas žinojimas nekeitė požiūrio į kūrybą; atvirkščiai, kalbėdamas apie noveles, jautė ir kitiems kalbėjo apie jų skaidrumą, tvirtino, kad gilusis B. Radzevičiaus kūrybos klodas – išmintingumas, susimąstymas, sielos skaidrumas, tikras jausmas. Tokie atvejai, tokie ypatingi ryšiai, kurie tarp rašytojų atsiranda ne tiek iš asmeninio bendravimo, kiek iš kūrybos, yra nepapras� tai įdomūs. Kalbėdamas apie Bronių, J. Aputis daug ką pasako ir apie save. O tai, kas cituojama iš B. Radze� vičiaus kūrybos, atrodo lyg tas švytintis krūmas, kurį būtinai reikia pamatyti.

(Laiškas, skaitytas 2016 m. birželio 8 d. J. Apučio 80-mečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Žalias laiko vingis“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institute)

Aputis, Juozas. Iš ankstyvųjų dienoraščių. Metai. 2016, nr. 5–6, p. 107. Aputis, Juozas. Maži atsakymai į didelius klausimus: [pokalbiai, esė]. Vilnius, 2006, p. 28. 3 Ten pat, p. 28–29. 4 Aputis, Juozas. Kaip debesų šešėliai plaukia mūsų pavidalai... Iš : Radzevičius, Bronius. Link debesijos. Vilnius, 1984, p. 16. 5 Ten pat, p. 21. 6 Aputis, Juozas. Iš ankstyvųjų dienoraščių. Metai. 2016, nr. 5–6, p. 114. 1 2

VISA JUOZO APUČIO TEISYBĖ APIE ROMANUS, NOVELES, JAUNYSTĖS LAIKUS IR KITA

Šioks toks įvadėlis pokalbin. Kai po mokslinės konferencijos „Žalias laiko vingis“, skirtos Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms (vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2016-06-08), buvau užkluptas pasiūlymo ką nors prisimint apie rašytoją, ėmiau inventorint atmintį ir supratau – nieko, ką būtų galima paverst pasakojimu, turinčiu pretenzijų į atsiminimus, galvoj nėra. Kad yra toks rašytojas Juozas Aputis, žinojau dar besimokydamas vidurinėj baigiantis praėjusio amžiaus aštuntam dešimtmečiui, nors jo kūrinių tada ir nebuvo mokyklinėj programoj. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Janina Pilėnienė bent jau bendraudama su mėginančiais ką nors rašinėt vadinamaisiais literatais kartais vis prisimindavo savo mokinį iš Viduklės – ten jos pirmoji darbo vieta, su kai kuriais mokiniais buvusi vos ne vienmetė. Ir tekdavo gerai pašokdint vaizduotę, jei norėdavai įsivaizduot tuos laikus – atrodė, kad mokytoja negali būt kitokia, tik žilagalvė. Ji ir paskolindavo Apučio knygų pasiskaityti. Kai studijuodamas universitete susipažinau su rašytoju, dažniausiai apie mokytoją susitikę šnekteldavom, gal dar apie kokią literatūros naujieną, ir tiek. Paskutinis ilgesnis pabendravimas – kelionė iš Vilniaus į Biržus 2008-ųjų vėlų rudenį, į Janinos Pilėnienės 80-metį, kurin buvo susirinkę įvairiausių kartų jos mokinių; vyriausieji – iš Viduklės vidurinės. Ko nors tokio iš pašnekesių Juozo Apučio vairuojamoj lengvojoj mašinoj irgi atminty nelikę, matyt, galvos daugiausia buvo užsiėmusios svarstymais, ką reiks pasakyti per iškilmes Biržų pily. Grįždami atgal – nusprendėm, kad viskas labai gerai buvę, ir vis džiaugėmės, koks gražus žmogus ta mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. (Poetas ir eseistas Alis Balbierius tam renginy buvo ne tik kaip mokinys, bet ir kaip fotografas.) Kas iš bendravimų tikro išliko – tai įrašyti pokalbiai radijui; dukart šnekinau apie literatūrą ir kartą apie rašytojo pomėgį, gal net aistrą – rinkti senus radijo aparatus ir priverst juos vėl prabilti. Pastarojo net pokalbiu neišeina vadint, nes tereikėjo paklausti: tai kaip viskas prasidėjo? – ir klausytis, klausytis, klausytis. Net pasigalvojo: Apučiui maloniau pasakot apie radijas negu apie rašymus. Tie pokalbiai buvo ištransliuoti eterin, ir liko garso archyve. Vieną iššifravęs siūlau ir akims. 2005-ųjų pradžioje išėjo ilgai laukta Juozo Apučio novelių knyga „Vieškelyje džipai“ (pavadinimas su aliuzija į Kazio Jankausko 1938 metais išleistą romaną „Vieškelyje plytų vežimai“). Pirmąkart buvo pristatyta per Vilniaus knygų mugę, balandžio 12 d. Rašytojų klube. Radijo laidai „Literatūros akiračiai“ rašytoją kalbinau kitądien. Beje, būtent už šią knygą Juozas Aputis buvo įvertintas Nacionaline premija.

Virginijus Gasiliūnas

Prieš šį pokalbį apžiūrėjau savo bibliotekos vieną lentyną: 1985-aisiais išėjo „Keleivio novelės“, po metų rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“, 1989-aisiais apysakos „Vargonų balsas skalbykloj“ ir „Skruzdėlynas Prūsijoj“, po dešimtmečio – pirmas Apučio romanas „Smėlynuose negalima sustoti“. Buvo galima pagalvot: na va, šernai nusibodo, vienas mamutas prabėgo horizonte, ir prasidės – kaip ir dera rimtam prozininkui, kas kokie dveji metai po romaną rodysis. Kaip išėjo, kad vėl novelių knyga? Taip jau išėjo, išėjo – ir tiek. Pirmiausia tai reikia pasakyt jau dabar teisybę galutinai (esu ją pasirašęs savo popieriuose): tą romaną aš tiek jį, gyvatę, taisiau, tiek tvarkiau, kad jis man nusibodo, ir visą laiką jutau, kad ne tas, ir viskas, vietomis ne tas – na, neišeina man ištempti. Leidau dėl to, kad tiek dirbta. Gal ir buvo galima neleisti, bet, kita vertus, jeigu jau padarei, tai gali ir parodyti. Šešiolikos metų darbą? Na taip, šešiolikos metų, taip. Tai siaubas yra. Pertraukų būdavo, neduokdie, jei kasdien sėdėtum, bet nepatiko ir dabar man ten daug kas nepatinka. Ir aš dar po visų kritikų, kurios buvo žiaurios, žiauriausios apie mano kūrybą (ir tas, žinoma, prisidėjo), apie romaną nebegalvoju. Nors esu ka� daise turėjęs tokių iliuzijų, ir rimtesnių sumanymų, iš savo tėvų gyvenimo parašyt. Bet kaip viskas pasidaro? Keičiasi reikalavimai apskritai beletristikai, romanui ypač, o aš jau kokių mandrysčių ten nebūčiau iškrėtęs, labai realistiškai, labai taip žemiškai norėjau daryt, rinkau, klausinėjaus, kaip buvo, kas kur gyveno, kur tėvai, kur seneliai. Man buvo įdo�

Aputis ir Virginijus Gasiliūnas su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Janina Pilėniene 2008 metais „Keleivio novelės“ – naujų no- Juozas Biržuose, minint mokytojos 80-metį velių rinkinys – išėjo 1985-aisiais, Tai šitaip tos novelės atsirado. Čia naujų yra labai daug. vadinas, prieš 20 metų. „Vieškelyje džipai“ – skambiai tariant, dvidešimties metų Juozo Apučio, novelisto, darbas? Visi tik painioja (mane truputėlį ir erzina tas) – rinktinė, Džipai greitai laksto (juokiasi), tai greitai viskas ir išėjo. rinktinė. Čia ne rinktinė. Yra kelios novelės senos, bet jos Man visada taip būdavo: steni, steni, steni, niurzgi pats ant turi savo vaikaičių, naujų, iš šių dienų. savęs, kas nors iš šalies paniurzga, kad nerašai, o pats save Vaikų ar vaikaičių? ypač dažnai plaki, o ne, ir viskas. Vieneri metai, kiti, treti – Vaikų, bet ir vaikaičių yra. Daugiausia tai vaikai, bet dar nieko, nors pasiusk. Baisu sėst, nesinori sėst ir rašyti. Geriau eini obliuot, ką nors daryti, nežinau, vėjo gaudyt. Bet man ir patys seniai dalyvauja – herojai, jeigu juos taip galima buvo visąlaik taip! Tarpai buvo visada dideli. Tiesa, buvo jų pavadint. Šitos yra atverstinės: vienas puslapis dabar – kitas priverstinių tokių anais laikais, kai nespausdindavo, gyvatės, iš praeities. Į vieną žiūri, į kitą žiūri – kas čia įvyko per tą leidyklos ir neleisdavo, bet ir nepriverstinių – pats kažkaip nemažą laiko gabaliuką. Tai va yra kelios senos, užima jos priverstas iš vidaus būdavai nerašyt. Tai šitos novelės noko nemažai vietos, kadangi ir triptikas yra, o visos kitos naujos. Tų naujų aš per metus parašiau apie dvidešimt. Dvidešimt ilgą laiką. Na kaip? Nesu iš tų žmonių, kuris pripažintų, kad dvi net. kūryba, menas yra kažikas va tokio – nutiško kaip seilytė Būtų išėjusios kokios dvi novelių knygos – po dešimt iš burnos, ir viskas. Nė velnio. Reikia dirbt, reikia galvoti, atsiranda su metais ir tokio įgūdžio – žinai, kur reikia sudėjai, ir leisk. Jeigu dar mažo formato, stori viršeliai, tai taip. Buvo toks paspausti, kur sulėtinti, kur kokį akcentėlį dėti. Tai va taip galvoj dėliojosi, dėliojosi, o paskui, kai jau daugmaž priepuoliukas užėjęs. O dabar aš vėl vaikščiosiu tuščias; neži� susidėlioji, tai vienas juokas yra parašyt. Rimtai! Vienas nau, gal ir sudie – vaikščiosiu, vaikščiosiu ir nusivaikščiosiu. juokas – sėdi ir parašai. Tiktai tiek, kad dabar, senėjant, at� Nes dabar nėr ūpo rašyt. siranda daugiau kritiškesnio požiūrio ir tokio pagalvojimo. Bet gal dabar bus ūpo pasakot, kaip viskas atsirado? Tai ir pataisymų daugiau atsiranda. Šitos knygos kai kurias noveles esu aręs jejejei kaip, ir drapakavęs. Labai žiauriai Vakar per knygos pristatymą Rašytojų klube kalbėta, tiesiog. Perskaitau, užsirašau pastabas, kad neužmirščiau kad atverstinės novelės yra unikalu lietuvių literatūroj, (jau painiojas, nes knygą sudarinėjau), paskui grįžtu po apskritai gal visoj literatūroj, lietuviškai sakant, nieks kurio laiko – ir kol sugalvoji, kol surandi, ko reikia! Dažnai tokio dalyko nebuvo daręs. Nesitiki, kad jūs taip atsivertėt pataikai ilgai galvodamas, ir taip faina pasidaro – kaip ten „Gegužę ant nulūžusio beržo“, pradėjot iš eilės skaityt kitam atrodys nesvarbu, bet tu žinai, kad čia jau yra amen, savo noveles ir beskaitant toptelėjo: o! šitos būtų galima viskas, taip ir turi būt. sukurt antrą seriją.

Alio Balbieriaus nuotraukos

mu vienu metu. Gal ir gaila, kad tas sumanymas į bedugnę įkrito. Na o novelės – o ką? – pats jau� čiu, kad man geriau sekasi noveles rašyt. Mat romane vis tiek didesnį ar mažesnį laiko gabalą turi įspraust į tam tikrus rėmus. Tuose rėmuose turi būt intrigų, turi būt susikirtimų, dinamikos, nes kitaip bus neįdomu skaityti, o aš nesu iš tų žmonių, kuris labai sugebėčiau gyvenimą įrėmint, man netelpa, nesiduoda. Užtat aš dramos jokios negaliu parašyt. Ne� suprantu, kaip galima ištraukt dvi ar tris gijas kokias ir painioti intrigas visokias. Kad lyg ir nereikia, man regis, to gyvenime daryt. Tai va. Tai tada tos novelės vėl sugrįžo. Po labai ilgo laiko.

Vieno atsiradimo taško ir negalėčiau nurodyt. Jeigu jau išleidi knygą, tai išsirengi nuogas ir vaikštai gatve – visą teisybę reikia sakyt. Juokinga truputį, bet užsimaniau knygą išleist. Jau atėjo laikas, galvoju, reikia išsileist, nes nebežinosi, kad esi rašytojas šioks toks. Velnias, visi gauna stipendijas visokias, o gal ir man pavyktų kokią gaut, kad sau ramiai galėčiau gyventi? (Knyga ne dėl to atsirado, čia juokų dėlei, nes ir rimtesnių priežasčių buvo, paskui pasakysiu.) Tai galvoju: jei paprašysiu tos stipendijos novelėms rašyt, tai vis tiek į tas noveles taip įtariai žiūri, be to, tas Aputis kažkada berašęs, ar jis bepara� šys, ar verta, ar neverta skirt, o jei paprašyčiau atverstinėms novelėms – čia vis tiek naujas toks daiktas, visiem tuoj strigs. Tai aš sufušeravau truputėlį, o paskui pats žiūriu: pala pala, tai kad čiagi visai rimtas reikalas. Ir tada tos novelės vos ne pačios atsivertė. Kai kurios pačiam labiau užstrigusios, antra vertus, daugiau ėmiau tų, kurios yra mokyklinėse progra� mose, tokios žinomesnės kad būtų. Tai va tokie juokai, o ne juokai buvo pirmiau. Būdamas Klaipėdoj, „Novelės rudeny“, užpernai tas renginys, rodos, vyko, gavau laiškelį – čia yra teisybė – iš savo jaunystės. Buvo toks mano triptikas „Ak, Teofili!“ apie matininkus. Nesakau, kad ten kokia meilė buvo, vaikas bu� vau – devynias klases baigęs, bet kibirkštėlė buvo. Patiko man tos panelės, viena vyresnė, kita jaunesnė, mes vaikščiojom po laukus su teodolitu, dar kitų berniukų ten buvo. Tai va kiek praėjo laiko, kai aš parašiau tą triptiką, kokiais 1967-aisiais, o Klaipėdoj gaunu laiškelį – atsišaukė viena tų matinin� kių – ir į mano, gimnazistėlio, jai rašytus laiškus. Tai buvo toks pažadinamas: Dievuliau mano, kas yra? Prabėga 50 metų – ir kad ten būtų buvę kas nors tokio, tik žavi jaunystės kibirkštėlė – ir atsiranda žmogus, kurio nematei, negirdėjai. Susiradau telefoną, pasiskambinam dabar, pasišnekam; sakė, visas mano knygas nuo pat pirmos turi, ir aš sakau: ar tik nebus, kad tu vėl mane pastūmei į rašymus? Ir aš pagalvojau, kad jei jau dėsiu ką nors dabar parašyto, tai tą „Ak, Teofili!“ irgi reikia įdėt, nes bus įdomu, man pa� čiam įdomu pasidarė. Nuo atvertimo „Ak, Benai!“ – „Ak, Teofili!“ viskas prasidėjo. O jau paskui ėmiau žiūrėti, kad ir kitos novelės, bent kiek įspūdingesnės, gali turėti tęsinį, vienos su rimtesniu pamatėliu, kitos grynai išmislyta, ir taip atsirado tos atverstinės novelės. Jūs atviravot, dabar mano eilė. Novelę „Ak, Benai!“ skaičiau du kartus. Pirmąkart įvardindamas bevardžių personažų prototipus: čia Birutė Jonuškaitė, čia Juozas Šikšnelis, čia Rimantas Černiauskas ir t. t. O kitą kartą kitaip – net pasibraukdamas kai kurias Beno mintis. Vieną noriu pacituot ir perklaust. Benas apgailestauja, kad laiškuose Vilijai taip kvailai vapėjo apie literatūrą, parašytą išsiprievartavusių raštininkų. (Tam laiške buvo minimi Polevojus, Ostrovskis, Fadejevas, Gudaitis-Gu-

zevičius ir kiti.) Užkliuvo ta sangrąžos dalelytė. Gal čia korektūros klaida, net pagalvojau. Ar nebuvo dvejonių: gal išbraukt tą dalelytę? Visi rašytojai juk mieliau norėtų būt kankiniai – išprievartauti sovietinės sistemos, kovoję su ta sistema. Pirmiausia man labai malonu girdėt tokį pastebėjimą. Labai labai gražiai tas mane užgauna, nes tą žodelį ne šiaip sau parašiau. Teisybė, labai ilgai galvojau, ką aš čia noriu tuo pasakyt. Ir visgi nutariau, kad reikia šito žodžio, nes ne visai teisybė, kad išprievartavo, ir netgi labai dažnu atveju neteisybė yra. Na negali išprievartaut žmogaus, kuris nesidavė išprievartaujamas. Ar jisai į stalčių dėjo, ar jis nerašė, po velniais, visai. Jei negalima kaip nori, tai ir nereikia, kentėjo ir nerašė. O kas darė tokius dalykus, kuriuos ten miniu, tai patys išsiprievartavo. Kas dėl pinigo, kas dėl kažkokių draugysčių su valdžia, kas dėl garbės – išsiprievartavo. Žinoma, buvo ir prievartautojų, buvo kas stūmė į tą nuodėmę, sakykim, – visi senesni žmonės tą puikiai žinom, – bet kas nenorėjo būti įstumtas, neįstū� mė. Į kalėjimą įstumt galėjo, o rašyt šitaip niekas negalėjo priversti. Ir galiausiai niekas negalėjo sukontroliuot tavo minčių – vienintelis privalumas buvo. Jeigu tu pakaušęs kada ir išsiplepėsi, nė vienas saugumietis, gyvatė, nežinos, ką tu ten turi galvoj, neperšviesi, tada dar nebuvo tokio aparato. Tai va taip su tuo išsiprievartavimu yra. Ypač jeigu lie� tuvių paimsi autorius, tokio tipo, kaip ten pavardinti, – tai Dievuliau mano, ką, neišsiprievartavę? Išsiprievartavę. Netgi tokį Gudaitį-Guzevičių paimk. Taip pat išsiprievartavęs. Koks velnias jam liepė tokiu keliu nueit? Buvo tokių, kurie visiškai savanoriškai tą ideologiją skleidė. Tai čia per maža pasakyt išsiprievartavę, kitaip reiktų sakyt. Ir dar kai ką norėjau pasakyt, ką darė anas laikas. Tuose jaunystės laiš� keliuose yra visokių ir kvailysčių, ir ne kvailysčių, bet man, kaip rašytojui, sakykim, Benui, kaip rašytojui, kliuvo šitas. Užtat, kad sarmata ima, kad tu buvai toks durnas ir skaitei tokią literatūrą. Jos buvo mokyklų programose, žinoma, bet juk čia ne dėl programos. Ne tik skaitei, bet ir kitam siūlei. Siūliau kitam dar paskaityt. Ir dabar mane ima gėda, ir kodėl – aš pasiaiškinu. Šiaip juk neturėtų būti gėda. Na ką? Jeigu žmogus esi tokio nusistatymo, tai kas čia tokio? Laisvas žmogus gali – ar maža prancūzų komunistų ar kokių buvo, kurie Staliną sau garbino. Bet kadangi tu buvai nelaisvas žmogelis tuo metu, tu buvai tam tikra prasme jau išprievartautas ir sudurnintas – va šitas labiausiai žeidžia dabar. Liūdna pasidaro, kad tu tam tikru momentu kaip tas Benas, novelės herojus, buvai pajungtas tos ideologijos, suimtas į nagą – dabar sarmata yra. O neturėtų. Normaliu laiku kokioj Prancūzijoj jeigu kas „Kaip grūdinosi plienas“ būtų skaitęs, niekas nesigėdintų.

Dar didžiuotųs – o jaunystėj štai ką skaičiau! Taip, taip. Viskas susideda iš niekų ir pasidaro vos ne rimti dalykai, o gal ir rimti. Prisiminiau, jūs per knygos pristatymą skaitėt pastabukus, kuriuos rašėt šalia novelių jas tvarkydamas. Ir vienas, jei atmintis nemeluoja, buvo toks: „Trūksta tikrumo.“ Kas yra tas tikrumas literatūroj? Trūksta tikrumo – ko trūksta, kitais žodžiais? Oho, čia jau spaudi mane į kerčią su šituo klausimu. Labai sunku pasakyt. Ti� krumas kūryboje yra turbūt pagrindžiamas pirmų pirmiausia nuojauta. Yra kažikokia nuojauta, ir pasiusk kad nori – nepaaiš� kinsi. Pirmiausia nujauti, kad trūksta, dar net nežinai ko. Suki galvą, o paskui šauna kokia mintis – ir tai nebūtinai ta, gal galėjo šaut ir kokia kita, – bet jau kai šovė, tai ir prilipo kaip antspaudas, ir jau kas ką nori gali šnekėti, jau nebeišmuš, jau pasiėmei – ir tavo. Ta tikrumo nuojauta yra gal šis tas panašaus kaip žmogaus atpažinimas. Irgi paslaptis juk didžiausia. Išvardink nosį, ausis, akis – ne pagal tai atpažįsti žmogų. Niekas nėra atsakęs, pagal ką atpažįsti žmogų. Nei kvapai, nei plaukai – niekas atskirai; viskas tas galioja, bet nėra esminis dalykas. Yra kai kas esminis, kuris tiesiog nujaučiamas. Tai tas esminis dalykas ir yra tikrumas? Aš manau, kad taip. Dėl žmogaus gal čia ir nukrypta į šalį, bet menuose tai tikrai yra taip. Man atrodo, bet kuris galėtų patvirtint. Čia jau kūrybos tikrumas – tu gali garantuoti, kad tai yra – suprimityvinant – na, kokybiškai padaryta. Znak kačestva – kokybės ženklas uždėtas. Znak kačestva, taip, gali būti uždėtas. (Juokiasi.) Gal kažkaip panašiai. Galvojau trupučiuką apie tai, bandžiau šnekėti. Vakar buvo klausiama dėl to autentiškumo, ar čia iš tikrovės, ar ne iš tikrovės. Aš tik neseniausiai sumislinau, kad tikrovė ir kūrybos tikrovė yra labai labai kiti dalykai. Kūrybos tikrumas jokiu būdu negali pretenduoti į kokį išorinį tikrumą. Tai ne visai, bet kas kita, labai labai kas kita. Juk jei peizažas koks yra aprašytas (nekalbėkim apie sudėtingus dalykus) – tai tikrai ne tas pats, ką tu matai akimis. Jokiu būdu. Nes juk yra dar kalba, žodis yra pasiutęs daiktas. Jis tą tikrumą duoda. Ne be reikalo aš Leonardą Gutauską buvau prisiminęs. Na taigi plaukia jo kalba kaip šimtas motorų būtų įtaisyta į valtį. Kalba yra tas tikrumas kūrybos.

Pirmoji J. Apučio knyga

Gal ir nepavyks padaryt tikros staigmenos, bet vis tiek: po stora knyga „Vieškelyje džipai“ va čia šalia ant stalo guli – tuoj ištrauksiu – jūsų pirmoji: Juozas Aputis, „Žydi bičių duona“, 1963 metai. Ir noriu klaust: ar čia esanti nuotrauka juokingesnė, ar tai, ką tada rašėt tose septyniose novelėse? Nuotrauka juokingesnė. Toks burbulis, Dieve mano, akys išsprogę... Dabar aš kur kas gražesnis. (Juokiasi.) O novelės – yra skystokų, bet viena kita jau prasikalusi stiprėliau šiek tiek. Kaip sovietiniam laikui, tarkim, tas „Pasikalbėjimas su kareiviu Čiviliu“ – nieko čia tokio, bet va jautrumo yra, ko anuo laiku trūkdavo. O nuotrauka juokinga, žinoma. Ir dar, dabar skaitant, gan juokingai esat pristatytas: ne valstiečio, ne kolūkiečio, o senoviškai – kumečio šeimoje gimęs, pirmasis apsakymas respublikinėje spaudoje pasirodė 1960-aisiais. Atsimenat, kuris tai buvo apsakymas? Vienas iš šitų septynių? Tuoj pasižiūrėsiu į turinį. Taip, tai buvo „Du susitikimai“, „Pergalėj“ spausdintas. Labai prastas apsakymas. Velniškai prastas (juokiasi), jeigu galima iš prastumo juoktis. Nors negalima, kaip iš ydos negalima juoktis. Nejuokinga, bet prasta. Čia būtent pagal tą išsiprievartavimą maždaug. Šita novelė dar yra atėjusi iš to laiko, kai tas privalomos litera� tūros sąrašas buvo, kuris novelėj „Ak, Benai!“ įdėtas. Gal ir sakiau, bet gyvenimo juk nepakeisi, kas buvo, šimtą kartų gali kartot: buvau pradėjęs rašyti dar vieną apsakymą, kaip jaunas gimnazistas moko tėvą gyventi pagal kolchozo artelės įstatus. O dėl ko taip buvo? Dėl to, kad – kažikoks noras rašyti. Kol ateini į protą. Ačiū Dievui, palygint labai greitai tas periodas baigėsi. O kitiem, garbiem, netgi talentingiem žmonėm užsitęsė labai ilgai. Išsiprievartavimas, ne kitaip.

ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

Palangos vasaros skaityklos 50-ojo sezono atidarymas. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skai� tykla mini 50-ąjį vasaros sezoną ir kviečia lankytojus švęsti drauge. Birželio 13 d. įvyko išskirtinis „Literatūrinis furšetas“. Literatūrinį meniu pristatė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas, o jį dovanojo Klaipėdos apskrities viešoji Ie� vos Simonaitytės biblioteka. Svečiams grojo muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Juozas Staniulis (smuikas), renginį vedė aktorius Sigutis Jačėnas.

Palangos skaityklos ilgametė vedėja V. Kliučininkienė ir aktorius S. Jačėnas

Palangos vasaros skaitykla šį sezoną lankytojus stebins įvairiomis parodomis, spektakliais ir netikėtais susitikimais. O lie� pos 1 d., pažymint sezono pradžią, tikslingo laisvalaikio mėgėjai kviečiami dalyvauti lite� ratūriniame-orientaciniame žaidime „Knygų kodas: Palangos paslaptys“. Žaidimas vyks dviem maršrutais: pėsčių� jų ir dviratininkų. Orientacinės užduotys bus susijusios su literatūros veikėjais, rašytojais, istorinėmis asmenybėmis ir visa kuo, kas glū� di bibliotekos turtų puslapiuose. Žaidimas rengiamas drauge su orientacinių žaidimų organizatorių komanda „Orientacinės LT“. Nacionalinės bibliotekos Palangos va� saros skaitykla duris atvėrė 1966 m. birželį. Jos atvirajame fonde, kurį sudaro net 7 000 leidinių, lankytojų dėmesio laukia grožinė literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis, psichologijos, filosofijos, pažintiniai, infor� maciniai, namų ūkio tematikos leidiniai. Patogiam darbui (ar poilsiui) skaitykloje įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, tei� kiama nemokamo interneto paslauga, o šiuo metu lankytojai gali mėgautis ir kvapnios kavos puodeliu. Ši erdvė atvira ne tik norintiems panirti į literatūrą. Mažuosius lankytojus jauki aplin�

ka drąsina atsidėti kūrybai: piešti, karpyti, lankstyti. Skaitykloje įrengta meno erdvė, kurioje eksponuojami Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybos darbai. Ieškančius akty� vesnių pramogų vilioja neformalūs renginiai: specialios parodos, knygų pristatymai, susi� tikimai su įdomiomis asmenybėmis, įvairūs edukaciniai projektai. Anot Nacionalinės bibliotekos generali� nio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, šie metai lydimi ne tik bibliotekai, bet ir visai Lietuvai svarbių įvykių – Palangos vasaros skaityklai švenčiant solidžią sukak� tį, 2016 m. rudenį rengiamasi pagrindinių bibliotekos rūmų Vilniuje atidarymui. „Šia proga kviečiame visus aktyviai dalyvauti organizuojamose veiklose, naudotis teikia� momis paslaugomis ir įsitraukti į įvairius renginius“, – ragino prof. dr. R. Gudauskas. Orientacinio žaidimo „Knygų kodas: Palangos paslaptys“ pradžia – liepos 1 d. Informaciją apie žaidimą kviečiame sekti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Facebook“ paskyroje (https:// www.facebook.com/nacionalinebiblioteka). Nacionalinės bibliotekų olimpiados nugalėtojai. Birželio 18 d. įvykusioje pirmoje Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje susi� rungė 17 pačių pajėgiausių visos šalies bib liotekų komandų. Aukso, sidabro ir bronzos medaliais pasidabino komandos „Auksinis alavukas“ (Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka), „Dzindzakė“ (Prienų r. Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka) ir „Knygiai“ (Jonavos r. viešoji biblioteka). Finaliniame Nacionalinės bibliotekų olimpiados renginyje komandos rungėsi trijose rungtyse: greitojo skaitymo, teksto sa� kymo atmintinai ir mikliųjų bibliotekininkų pirštų turnyruose. Greitojo skaitymo užduotis visoms ko� mandoms buvo ta pati – reikėjo kuo greičiau ir be klaidų perskaityti rašytojo Sauliaus Šaltenio 1972 m. romano „Riešutų duona“ ištrauką apie vasarą ir riebų katiną. Greičiausiai ir raiškiausiai tekstą perskai� tė komandos „Šypsena“ (Šiaulių r. viešosios bibliotekos Kairių fil.), „Šilalės greitutės“ (Šilalės r. viešoji biblioteka) ir „Ant šlaito“ (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), užduočiai įveikti sugaišusios atitinkamai tik po 47, 49 ir 53 sekundes. Atlikdami antrąją užduotį dalyviai privalėjo raiškiai, taisyklingai ir be klaidų atmintinai padeklamuoti Salomėjos Nėries eilėraštį „Kaip žydėjimas vyšnios“ iš jos 1931 m. rinkinio „Pėdos smėly“. Šią rungtį greičiausiai įveikė komanda iš Marijampolės bibliotekos „Auksinis alavukas“ (12 sek.), Zarasų r. viešosios bibliotekos „Šlipsai“ (13 sek.) ir Raseinių Marcelijaus Martinaičio

Aukso medalius iškovojusios „Auksinio alavuko“ komandos narės

viešosios bibliotekos komanda „Už Rasei� nių...“ (14 sek.). Trečią užduotį – abėcėlės tvarka sudėlioti 23 knygas – greičiausiai ir be klaidų įveikė Šiaulių r. viešosios bibliotekos Gruzdžių Au� gustino Griciaus filialo komanda „Činčibe� ris“ (95 sek.), Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos komanda „Dzindzakė“ (96 sek.) ir Jonavos r. viešosios bibliotekos komanda „Knygiai“ (98 sek.). Atliekant tre� čiąją užduotį išryškėjo, ko gero, didžiausias atotrūkis tarp lyderių ir lėčiausiai pasiro� džiusių komandų, kurios užduotį atliko net 3,5 karto lėčiau. Pirmąją vietą bendroje įskaitoje užėmu� sios ir aukso medalius iškovojusios koman� dos „Auksinis alavukas“ narės į olimpiadą atvyko jau pasipuošusios kaip nugalėto� jos – auksinėmis karūnomis. Nors iškovoti auksą buvo sunku, Marijampolės bibliotekos komandos merginos buvo nusiteikusios laimėti iš pat pradžių. O štai trečiosios vietos nugalėtojų ko� mandoje buvo ir jauniausia olimpiados dalyvė – aštuonerių metų Kornelija. Birže� lio 20 dieną švęsdama gimtadienį, ji buvo paprašiusi dovanų riedlentės. Ir iš tiesų ją gavo, tiksliau, jų komanda buvo apdovanota net penkiomis riedlentėmis. Antrosios vietos nugalėtojai apdovanoti veidrodiniu fotoaparatu „Nikon“, o pirmo� sios vietos laimėtojams atiteko naujausia „X-Box“ žaidimų konsolė su FIFA 15 futbolo žaidimu. Prizus olimpiados nugalėtojams įsteigė mažmeninės prekybos internetu lyderis Lietuvoje „Pigu.lt“. „Ši olimpiada puikiai atskleidė, kaip aktyviai šiandien keičiasi Lietuvos bibliote� kos. Jos ne tik teikia naujas ir vis įvairesnes paslaugas, bet ir jau sugeba susiburti į tokius puikius, bibliotekų bendruomenes vienijančius renginius kaip ši Nacionalinė bibliotekų olimpiada. Čia matėme žmonių iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių ir visi jie garbingai atstovavo savam kraštui ir bibli� otekai. Džiugu, kad ne tik bibliotekininkai, bet ir patys bibliotekų lankytojai aktyviai

Pristatyti YIVO Vilniaus projekto pirmojo etapo rezultatai. Birželio 23 d. Na� cionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankiusiai Žydų mokslinių tyrimų insti� tuto YIVO delegacijai buvo pristatyti YIVO Vilniaus projekto pirmojo etapo rezultatai. Projektas, kurio tikslas – sukurti didžiau� sią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką, įgyvendinamas bendra� darbiaujant Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir Žydų mokslinių ty� rimų institutui YIVO. Pasak Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, Vilniaus, kaip buvusio svarbaus Rytų Europos žydų intelektualų centro, kultūros paveldo išsaugojimas ir aktualizavimas ateities kartoms – svarbi na� cionalinės atminties institucijų misijos dalis. Įgyvendinant YIVO Vilniaus projektą, siekiama išsaugoti, suskaitmeninti ir specia� liame žiniatinklio portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archy� vus, taip pat virtualioje erdvėje atkurti Mato Strašūno Vilniaus biblioteką, buvusią vieną didžiausių prieškario bibliotekų Europoje. Kaip teigė YIVO Vilniaus projekto vadovė, Informacijos mokslų departamento direk� torė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, iki šios dienos vykdant pirmųjų metų projektą Nacionali� nėje bibliotekoje 707 knygos hebrajų ir jidiš

YIVO delegacijos nariai Nacionalinėje bibliotekoje

kalbomis jau yra konservuotos ir suskaitme� nintos, nuskenuota ir atlikta 101 981 puslapio žydų paveldo dokumentų kokybės kontrolė, Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas papildytas 374 naujais įrašais ir patikslinta 1 085 įrašai. Iš viso projekte numatoma skait meninti daugiau nei 4 000 knygų, sudarančių vertingą Rytų Europos žydų intelektualiosios kūrybos atminties kolekciją. Generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė susitikimo dalyviams pristatė būsimo žydų tyrimų centro, įsikur� siančio atnaujintose bibliotekos patalpose, koncepciją ir veiklą. LNB informacija VALSTYBINĖS REIKŠMĖS BIBLIOTEKOS Gerumo akcijoje dalytasi knygomis. Balandžio pabaigoje Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka organizavo labdaros renginį – dovanojamų knygų mugę. Akcijos tikslas – paremti Vil� niaus Šilo specialiosios mokyklos bibliotekos įkūrimą, o tiksliau – nupirkti vaikiškų knygų auklėtiniams. Buvo kreiptasi į šešias insti� tucijas ir nė viena neatsisakė pačių išleistais vertingais leidiniais paremti labdaros ren� ginį. Akcijoje dalyvavo ir knygas dovanojo Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Literatūros ir tautosakos bei Istorijos institutai, Gamtos ty� rimų centras, Lietuvos mokslų akademija ir LMA Vrublevskių biblioteka. Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus habil. dr. Domo Kauno iniciatyva buvo kreiptasi ir į akademikus, jie dovanojo knygų iš savo as� meninių bibliotekų. Kaip teigia Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus vadovė ir akcijos sumanytoja Inga Berulienė, dalytis reikia tuo, kuo patys džiaugiamės, tad ir prašymas buvo dovanoti vertingų knygų. Tai neseniai išleistos istorinės knygos, meno albumai, knygos apie asmenybes, Lietuvos gamtos tyrinėjimus. Verta paminėti kai ku� riuos bene įdomiausius ledinius: Raimondos Ragauskienės „Dingę istorijoje: XVI a. LDK bajorijos privatūs archyvai“, „Spalvų ir garsų dialogai: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, Mečislovo Jučo „Žal� girio mūšis“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailai� čių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, B. ir D. Railų albumas „Vilnius ženkleliuose“, „Jonas Basanavičius: bibliografijos rodyklė“, „Kristijonas Donelaitis: bibliografijos rodyk lė“ ir kt. Gamtos tyrimų centras padovanojo apie 50 knygų, tarp jų – naujausiai išleista „Paukščių migracija“, „Paukščių pavadinimų žodynas“ ir kitos. Gausiai susirinkusiems knygų mugės dalyviams buvo dovanojami šių institucijų išleisti leidiniai ir labdarai renkami pinigai, už juos biblioteka tikisi nupirkti vaikiškų

Vidos Petrikaitės nuotr.

prisideda prie modernios, šiuolaikiškos bibliotekos kūrimo“, – sakė Eugenijus Stra� tilatovas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius, projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas. Visus finalinio renginio dalyvius vertino profesionali specialistų komisija, kurioje buvo LBD pirmininko pavaduotoja Jolita Steponaitienė, Kultūros ministerijos Muzie� jų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė ir Valsty� binės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė. Bibliotekų olimpiada yra Lietuvos na� cionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyva, kuria siekiama Bibliotekų metais suvienyti šalies bibliotekas ir jų bendruomenes.

Prie dovanojamų knygų

knygelių Vilniaus Šilo specialiosios globos vaikų namams. Per šią akciją buvo surinkti 266 eurai. Su Vilniaus Šilo specialiąja mokykla Vrublevskių biblioteka nuolat palaiko ryšius – auklėtiniams buvo surengta eks� kursijų po biblioteką, skaitomos paskaitos apie vertingas, senas bibliotekos knygas. Anot Vilniaus Šilo specialiosios mokyklos direktorės Egidijos Urbanavičienės, reikia tik stebėtis, kad mokslinė biblioteka randa noro ir laiko specialiųjų poreikių vaikučiams. E. Urbanavičienės iniciatyva mokykloje buvo sumanyta įsteigti vaikiškų knygelių bibliotekėlę su dailės terapija, jaukia aplinka, sėdmaišiais ir pan., tačiau tam stinga lėšų. Vaikiškos, kūdikių išmaniosios knygos yra nepigios. Tai didelio formato, gausiai ilius� truotos knygos, jose mažai teksto, paspaudus mygtuką jos „groja“, „dainuoja“, jose prie avytės paveikslėlio gali būti įklijuotas tikros avies vilnos gabaliukas, kad vaikas galėtų jį paliesti. Šią mokyklėlę kaip dienos centrą lanko 63 vaikai iš šeimų ir vaikų namų, visi jie turi raidos ar intelekto sutrikimų. „Vi� suomenėje manoma, kad tokiems vaikams knygų nereikia, tačiau įrodyta, kad knygos turi kur kas didesnį lavinimo poveikį nei komunikacinės technologijos. Išmaniosios knygos tenkina kone visus pojūčius: jas ga� lima liesti, matyti, girdėti, kitas ir pakramto tą knygą“, – sakė direktorė. Mokyklos bib lioteką tenka nuolat atnaujinti, nes vaikai knygas apgadina, nesupranta, kad reikia jas saugoti. Knygų vaikai gali pasiimti į namus, pasidžiaugti kartu su broliais ir seserimis, nes kai kurios šeimos sunkiai verčiasi, joms knyga – deficitas. Nemažai pinigų šeimoms atima neįgalių vaikų priežiūros priemonės. E. Urbanavičienė vaikų lavinimo patirties sėmėsi Briuselyje. Anot direktorės, Belgijos mokyklose bibliotekos nėra rakinamos, jose savanoriškai talkina tėvai. Bibliotekos ten tikri traukos centrai, kur vaikai gali skaityti, vartyti, piešti, žaisti. „Svarbu, kad vaikai auga su knyga, tai kas, kad jie kelerius metus mokosi A raidę. Knygos – tai jų socializaci� ja“, – teigė direktorė. Loreta Glebavičiūtė

Medijų ir informacinio raštingumo mokymuose

Visą rudenį visuomenei bus rengiami mokymai, padedantys kūrybiškai ir išmaniai naudotis naujausiomis skaitmeninėmis tech� nologijomis, socialiniais tinklais, paieškos galimybėmis. Yra sukurta atmintinė gyven� tojams, kuri padeda visuomenei efektyviai naudotis medijų ir informacinio raštingumo priemonėmis, atsirinkti tinkamą informaciją iš gausybės srauto. Taip pat supažindiname su pavojais, susijusiais su asmens duomenimis, aiškiname, kaip apsaugoti savo privatumą viešoje erdvėje. Projekto metu yra atliekamas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai daro įtaką visuomenės gerovei. Įgyvendinant projektą kuriama erdvė, ku� rioje visuomenės nariai gali saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose. Pasaulinę informaci� nių technologijų plėtros dieną (spalio 24 d.) bus surengta atvirų durų diena bibliotekoje, kviesime visuomenės narius iš arčiau susi� pažinti su išmaniosiomis technologijomis ir virtualiu pasauliu. Tai padės visuomenės na�

riams kritiškai vertinti medijų priemonėmis teikiamą informaciją. Prie projekto veiklos prisidėjo „MB Navigatorius“ vadovas Artūras Baltrukaitis, kuriam dėkojame už IT konsultacijas. Taip pat dėkojame projekto partneriui – UAB ,,Balticum TV“. Lina Štreimikienė, Sigita Piličiauskaitė Panevėžys Po Urbšio ąžuolu poezija skambėjo lietuviškai, prancūziškai, ispaniškai. Festivalis „Poezijos pavasaris 2016“, keliaujantis per Lie� tuvos miestus ir kaimus, vienai dienai užsuko į Panevėžio kraštą. Poezijos posmai liejosi Vytauto Žemkalnio gimnazijos sodelyje, po ąžuolu Juozo Urbšio sodyboje, priklausan� čioje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, ir Bistrampolio dvare. Poezijos maratone dalyvaujantys poetai Dainius Gintalas, Mario Bojorquezas (Mek� sika), Dovilė Kuzminskaitė, Nijolė Daujo� tytė, Elvyra Pažemeckaitė, vertėjas, kritikas Arvydas Valionis, aktorius, skaitovas Petras Venslovas kiekvienai vietovei iš gausaus eilių pluošto rinkosi tas, kurios geriausiai atitiko šios aplinkos dvasią. Vytauto Žemkalnio gimnazijoje „Poezi� jos pavasaris“ turi senas tradicijas. Ir šįkart vainikuotas gimnazijos išrinktas „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas. Išklausytos eilės ir gausūs sveikinimo žodžiai, apdovanoti jaunieji poetai, parodytas poezijos spektaklis. Vėliau festivalio dalyviai išvyko į Juozo Urbšio sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime, Zaosės vienkiemyje. Čia poezijos skai� tymai „Po Urbšio ąžuolu“ vyko jau septintą kartą. Juos surengė G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Visi susirinkusieji džiaugėsi, kad šįmet pavasaris lepino gražiu oru, todėl poezija skambėjo gamtoje. Galingas ąžuolas, žydintys augalai, paukščių čiulbesys sustiprino eilių įtaigą. „Didelis įvykis man yra apsilankyti vien� kiemyje. Aš irgi esu vienkiemio vaikas. Ma� nau, kad vienkiemiui gali prilygti tik didelių miestų senamiesčiai, nes čia užauga laisvi žmonės“, – sakė Nijolė Daujotytė. Ji skaitė eiles iš savo poezijos knygos „Vienmečiai augalai“ ir pačius naujausius kūrinius. Poetas, vertėjas, literatūros ir meno kriti� kas Dainius Gintalas iš naujausios poezijos knygos „Adatos“ temperamentingai deklama� vo eilėraščius, kurie bene geriausiai nusako jo kūrybos esmę – „energija, dinamika, kuria aš adoruoju gyvenimą, koks jis bebūtų“. „Man poezija yra išsibuvimas, išsirašymas, sugebėjimas būti su savimi, su pasauliu. Teks� tas atsiranda tada, kai mane kažkas iš vidaus sprogdina“, – sakė poetė Dovilė Kuzminskaitė, festivalyje skaičiusi savo poeziją ir vertėjavusi meksikiečiui M. Bojorquezui. Poetas, eseistas, vertėjas iš Meksikos

Virginijaus Benašo nuotr.

APSKRIČIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Klaipėda Gebėk. Naudokis. Bendrauk. I. Simonai� tytės viešoji biblioteka įgyvendina Kultūros tarybos remiamą medijų ir informacinio raštingumo projektą: „Gebėk. Naudokis. Bendrauk.“ Jo tikslas – ugdyti visuomenės medijų ir informacinio raštingumo gebėji� mus, mokyti kritiškai analizuoti ir vertinti pateikiamą viešąją informaciją. Projekto metu organizuojami mokymai Klaipėdos ir Klaipėdos regiono bibliotekininkams, kuriuose jie supažindinami su žiniasklaidos veiklos specifika, mokomi atrinkti informa� ciją ir tinkamai ją pateikti. Bibliotekininkai gilina žinias, kaip taikyti naujausias medijas ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir darbe, taip pat sužino apie viešuosius ryšius socia linėse medijose, socialinę komunikaciją ir tinklaveiką. Mokymų dalyviai formuoja praktinius darbo su medijomis įgūdžius, susipažįsta su skirtingų žiniasklaidos prie� monių specifika, skirtumais, išmoksta ana� lizuoti ir vertinti patrauklius savo veiklos aspektus, tinkamai parengti ir pristatyti savo organizacijos veiklą skirtingoms žiniasklai� dos priemonėms.

Poezija skambėjo J. Urbšio sodyboje

M. Bojorquezas tarsi šokio ritmu skaitė eiles ispanų ir indėnų genčių kalbomis. Jį stebino, kad lietuviai kupini gilaus vidinio liūdesio. „Jūsų šalies gamta tokia gyvybinga: švie� čiantys rapsų laukai, žaluma, didingi miškai. Kaip galite būti liūdni žmonės, apsupti tokios gamtos?“ – stebėjosi meksikietis. Vertėjas, kritikas Arvydas Valionis susi� rinkusius supažindino ne tik su savo eilėmis, pastaruoju metu sukurtais haiku, bet ir su latvių poetų kūryba, kurią jis verčia į lietuvių kalbą. Naujausių eilių pristatė kaunietė Ona Marija Di, panevėžietė Solveiga Ska, Evaldas Žaliukas. Prancūziškai Oskaro Milašiaus poeziją skaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė. Poetė, bibliotekos kultūrinės veiklos vadybi� ninkė Elvyra Pažemeckaitė ne tik deklamavo savo eiles, bet ir vedė renginį. „Panevėžyje yra tai, ko nerasi kitur. Gal čia nuo Juozo Miltinio yra tas profesionalumo siekimas, Paryžiaus buvimas, panevėžietiš� kos bohemos įtaka“, – svarstė aktorius Petras Venslovas. Kiekvienai vietovei jis rinkosi vis kitas eiles, perteikė jas su vis kita nuotaika. Žaižaruojantis humoru ir užburiantis magija Mažosios Lietuvos poeto Kristupo Lekšo užrašytų vietovardžių skaitymas atrodė tarsi koks ritualas, P. Venslovo atliekamas sukant ratus aplink ąžuolą. Neatsitiktinai po Urbšio ąžuolu skambėjo O. Milašiaus, diplomato, Lietuvos ambasado� riaus Prancūzijoje ir savos tėvynės puoselėto� jo, poezija. Gražios sąsajos su čia gyvenusiu tarpukario užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, jo iškilia asmenybe. Dėl plėtojamos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultū� ros centro veiklos sodyba ne kartą pavadinta mažąja ambasada. Šio centro vadovas Arnas Simėnas svečius supažindino su čia įrengta ekspozicija, pa� pasakojo apie paskutinį tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrą J. Urbšį, apie visą Urbšių giminę. Poezijos skaitymai „Po Urbšio ąžuolu“ turi savų gurmaniškų tradicijų. Medumi, nami� niais sūriais ir kitokiais gardėsiais nukrautą stalą, kurį parengia bibliotekos darbuotojos, papuošia firminis Urbšynės pyragas. Svar� biausias vaišių akcentas – „starkakojų“ sriuba, centro vadovas A. Simėnas ją verda pats pagal specialų receptą.

Vėliau poetai išvyko į Bistrampolio dvarą, netoli nuo Panevėžio esančiame Kučių kai� me. Kunigas dr. Rimantas Gudelis festivalio dalyvius supažindino su dvaro ansambliu, Bistramų giminės istorija, kultūrine dvaro veikla. Koplyčioje, ištapytoje knygnešių gy� venimo scenomis, skaitomos eilės skambėjo tarsi himnas lietuviškam žodžiui. Virginija Januševičienė

Ievos Slonskytės nuotr.

Šiauliai Konkursas knygų leidėjams. Povilo Višinskio viešoji biblioteka 2016 m. kovo 15–balandžio 29 d. pirmą kartą organizavo konkursą knygų leidėjams „Šiaulių knyga“. Šio konkurso tikslas – atrinkti meniškiau� siai apipavidalintas ir poligrafijos aspektu vertingiausias Šiaulių miesto leidėjų knygas, išleistas nuo 1990-ųjų iki 2015 m., paskatinti ir pagerbti knygų leidėjus ir dizainerius. Konkursui buvo teikiamos knygos pagal penkias temines grupes: grožinė literatūra ir eseistika; knygos vaikams ir jaunimui; mokslinės, dalykinės knygos ir vadovėliai; meno leidiniai ir katalogai; eksperimentiniai ir kiti leidiniai. Visas jas vertino kompeten� tinga komisija: Artūras Jaugėla, Rolandas Parafinavičius, Virginijus Kinčinaitis, Kęstutis Musneckis ir komisijos pirmininkas Vilman� tas Dambrauskas. Po ilgų diskusijų ir svarstymų išrinktos penkios gražiausios knygos. Grožinės lite� ratūros ir eseistikos kategorijoje nugalėtoja tapo Stasio Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, išleidusi Mariaus Katiliškio knygą „Seno ka� reivio sugrįžimas“ (leidinio dizainerė Jurgina Jankauskienė). Knygų vaikams ir jaunimo grupėje vienbalsiai išrinkta UAB „Šiaulių vandenys“ knygelė „Karališkas vanduo“, kurios autorius ir dailininkas Dainius Šukys. Šiaulių „Aušros“ muziejaus knyga „Senieji Šiauliai atvirukuose“ buvo pripažinta gražiausia mokslinių, dalykinių knygų ir vadovėlių kate� gorijoje. Meno leidinių ir katalogų kategorijoje laimėjo AB „Gubernija“ parodos katalogas „Ex libris. Gubernija. Saulės žiedu nuo 1665“. Eks� perimentinių ir kitų leidinių grupėje nugalėjo VšĮ Šiaulių vyskupijos ekonomo tarnyba, kuri konkursui pateikė Aurimo Švedo apipavida� lintą leidinį „Evangelija kasdien“.

Konkurso „Šiaulių knyga“ organizatoriai ir nugalėtojai

Be šių nuostatuose numatytų kategorijų, buvo ir šeštoji – „Šiauliečių knyga“. Pastaro� sios laureatę rinko ne komisija, o patys šiaulie� čiai. Už labiausiai patikusią knygą savo balsą buvo galima atiduoti bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir bibliotekoje klijuojant širdeles ant savo knygos-favoritės. Daugiausia balsų surinko ir titulą „Šiauliečių knyga“ laimėjo Vilmanto Dambrausko kny� ga „Mano miesto portretai“, kurią išleido ir konkursui pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejus. Baigiamasis renginys ir nugalėtojų apdo� vanojimai vyko gegužės 6 d. Gražiausių knygų leidėjams ir jų dizaineriams organizatoriai įteikė atminimo dovanas, kurias įgyti padėjo konkurso rėmėjai: Amerikos ambasada Lietuvoje, Šiaulių pramoninkų asociacija, Šiaulių miesto savivaldybė, AB „Gubernija“ ir sveikatingumo klubas „Impuls“. Organizatoriai viliasi, kad šis renginys taps prasminga tradicija ne tik Šiaulių mieste, bet galbūt ir visoje Šiaurės Lietuvoje. Sigita Vaitkaitytė SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Akmenė Žydintys „Poezijos pavasario“ posmai. Į rajono savivaldybės viešąją biblioteką atvyko tarptautiniame poezijos festivalyje „Poezijos pavasaris 2016“ dalyvaujantys poetai iš Vilniaus: Marius Burokas, Jurgita Jasponytė, Rimas Užgiris, Valdas Daškevi� čius, Vytautas Kaziela, Ramunė Brundzaitė, Dennisas Nurkse’as (JAV), susirinko ir Akmenės krašto literatai. Rajono bibliotekoje buvo eksponuojama spaudinių paroda „Gaivi poezijos versmė“, atspindinti kiekvieno atvykusio poeto kūrybą. Svečius sužavėjo turininga, iš įvairių publika� cijų, knygų, straipsnių ir literatūros žurnalų parengta paroda. Šventės dalyvius pasveikino Naujosios Akmenės muzikos mokyklos saksofonininkas Linas Šapkauskas. Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinke� vičienė pasidalijo mintimis apie bibliotekoje ir jos filialuose vykstančius literatūros renginius, apžvelgė poetų kūrybą. Šventėje poetas, literatūros apžvalgininkas, Rašytojų sąjungos narys M. Burokas skaitė eilėraščius: „Dukroms“, „Rašytojų nuotraukos“, „Dievas yra tamsus vanduo“, „Bibliotekininkės“ ir kt. Taip pat išgirdome ir kito Rašytojų sąjun� gos nario, poeto, žurnalisto V. Daškevičiaus eiles: „Šokių aikštelė“, „Pora“, „Šokiai“, „Nauji laikai“, „Širdis“, „Ant siūlo“. Poetas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras R. Užgiris perskaitė eilėraščius: „Monikos Furmanavičiūtės dirbtu� vės“, „Niujorko eilėraštis“, „Šokis“. Skambėjo poetės J. Jasponytės, 2015 m. pelniusios Zigmo Gėlės premiją už geriausią metų poetinį debiu� tą, eilėraščiai: „Žemės sužavėjimas“, „Medžio� toja“, „Nežinau, ar esu tavo lapė“, „Man ramu, kad vanduo turi atmintį“.

Poetas Marius Burokas

Iš JAV atvykęs poetas, vertėjas D. Nurk� se’as deklamavo eilėraščius „Batai“, „Antras paltas“, „Vaiko portretas“, „Mano tėvo spinta“. Girdėjome poetės, vertėjos R. Brundzaitės, 2013 m. pelniusios „Druskininkų rudens“ „Jaunojo jotvingio“ prizą, naujus eilėraščius: „Maršrutizatorius“, „Saulėgrąžos“, „Afrikai 1“ ir „Afrika 2“. Skambėjo poeto, žurnalisto, leidėjo, Rašytojų sąjungos nario V. Kazielos eilės: „Nesugrįši“, „Neturiu ką tau pasakyti“, „Kai mūsų vaikai užsideda kaukes“. Be svečių iš sostinės, su savo kūryba su� sirinkusius supažindino ir Akmenės krašto poetai. Literatų klubo „Žiemgalija“ pirmi� ninkė Dalia Milukaitė-Buragienė, leidžianti ir garsines poezijos knygas, skaitė eilėraščius iš naujausio rinkinio „Baltieji laiko aitvarai“. Poetė Aurelija Gerulskienė, bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus specialistė, deklamavo eilėraščius, skirtus knygai, Lietuvai, vaikiš� kai knygelei. Taip pat skambėjo Gražinos Blinkinienės, Akmenės krašto literatų klubo „Žiemgalija“ narės, poezijos posmai, dainuo� jamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Kęstutis Krencius, taip pat „Žiemgalijos“ narys, džiugi� no dainuojamąja poezija, eiles skaitė ir poetas Antanas Raudys. Viešosios bibliotekos direktorė Z. Sin� kevičienė poetams padovanojo žvakučių, palinkėjo skleisti poezijos šviesą po visą pasaulį. Zita Sinkevičienė Biržai Pokyčių valdymas ir komandinis darbas: rytdienos iššūkiai. Tokia tema gegužės 26 d. vyko praktinis seminaras Jurgio Bieli� nio viešojoje bibliotekoje. Seminarą vedusi Šiaulių valstybinės kolegijos docentė dr. Ligita Šalkauskienė akcentavo, kad pokyčiai yra mūsų kasdienybė, jie prasideda tiesiog čia ir dabar. Tokia realybė, kad sugebėjimas keistis, lankstumas tampa žymiai svarbesni nei patirtis. „Sėkmė skirtingume, o ne pa našume“, – ši lektorės ištarta frazė ypač ak� tuali bibliotekininkams. Šiais negailestingos konkurencijos laikais, tik būdamas išskir� tinis, gebantis pajusti kintančius vartotojų poreikius, drąsiai kuriantis naujus paslaugų produktus, – tik toks bibliotekininkas gali

užtikrinti sėkmingą bibliotekos veiklą, kai paslaugos atitinka vartotojų poreikius, vartotojai pasitiki biblioteka, tampančia patraukliu bendruomenės informacijos bei kultūrinės veiklos centru. Vykdant pokyčius, keičiasi darbuotojų pažiūros, nuostatos, veikla ir elgsena. Lektorė L. Šalkauskienė apžvelgė, kokios priežastys lemia objektyvius pokyčius, kokie svarbiausi veiksniai ir metodai taikytini tam tikroms situacijoms suvaldyti, pabrėžė strateginio mąstymo ir planavimo svarbą. Seminaro dalyviai, atlikdami praktines užduotis, išmo� ko nustatyti kolektyvo veiklos efektyvumą, įvardyti problemas, trukdančias pokyčiams, išskirti pokyčių modelio etapus. Įstaigoje diegiant pokyčius rekomenduo� jama sudaryti lyderių komandą, kuri ne tik strateguotų, bet ir integruotų naujoves į įstai� gos veiklą, tad antroje seminaro dalyje buvo kalbama apie komandinio darbo principus. Pagal ekspertą Sh. Smithą, „besikeičiančioje organizacijų aplinkoje, kur yra vertinamos technologijos, greitis bei lankstumas, koman� dinis darbas sujungia individualias darbines pastangas, – tai yra raktas į sėkmę, pokyčių valdymą, inovacijas ir kūrybingumą“. Bib liotekų darbuotojai sužinojo, kuo skiriasi darbo grupė nuo darbo komandos, koks yra grupės tapimo komanda procesas, kokios aktualiausios komandinio darbo charakteris� tikos, svarbiausi sėkmingos komandos kom� ponentai, komandos formavimo sąlygos ir tendencijos. Seminare dalyvaujantys biblio� tekų specialistai, pasitelkdami psichologinius metodus, išmoko nustatyti savo vaidmenį komandoje, diskutavo apie bendradarbiavi� mo sunkumus ir privalumus. Daugeliui buvo netikėta rašytojo Marko Tveno mintis, kad „daugiausia bėdų sukelia ne tai, ko nežinai, bet tai, ką manai, jog užtikrintai žinai, ir pasirodo, jog tai nėra tiesa“. Liuda Prunskienė

Kaunas Smagios ir kupinos netikėtumų robotų kovos. Pirmą kartą rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, vykdant programą „Lego robotika“, surengtos rajono moksleivių varžybos „Legrob in Library“. Jose dalyvavo moksleiviai iki 12 metų iš viešosios biblio� tekos ir iš 5 padalinių: Zapyškio, Ežerėlio, Lapių, Ringaudų ir Domeikavos bibliotekų. Į varžybas susirinko ne tik gausus dalyvių, bet ir juos palaikančiųjų būrys. Įgyvendinant projektą „Moksleivių ben� drųjų kompetencijų ugdymas Kauno rajono bibliotekose ir mokyklose panaudojant informacines technologijas“ viešojoje biblio� tekoje ir 6 jos padaliniuose rengiamos „Lego robotikos“ pamokėlės, kuriose moksleiviai mokosi konstruoti ir programuoti „Lego“ ro� botus. Programavimo subtilybių bibliotekoje moksleivius moko vyresnioji bibliotekininkė R. Vasauskaitė ir VDU dėstytojas Š. Ašman�

tas, bibliotekos padaliniuose programavimo žiniomis su moksleiviais dalijasi Robotikos mokyklos dėstytoja R. Timukienė ir biblio� tekų darbuotojai. Tiesa, „Lego robotikos“ pamokėles biblio� tekoje lankantys moksleiviai šiose varžybose jau nebe naujokai. Jaunieji bibliotekos išra� dėjai metų pradžioje dalyvavo tarptautinio konkurso „First Lego League“ regioninėse atrankos varžybose Kaune, taip pat respub likinėse moksleivių robotikos varžybose „Legrob 2016“ KTU licėjuje. Viešojoje bibliotekoje vykusiose varžybose dalyvavo devynios mokinių komandos. Jos varžėsi šiose rungtyse: „Juodoji linija“, „Robo� tų sumo“ ir „Pastato griovimas“. Moksleiviai varžyboms ruošėsi iš anksto, jie turėjo sukons� truoti ir suprogramuoti robotą, kuris įveiktų varžybų organizatorių parengtas rungtis. Pirmajame varžybų etape „Juodoji linija“ prizines I–III vietas pasidalijo viešosios bibliotekos komandos „Lego botai“, „Lego profai“ ir „Perkūnas“. Antroje rungtyje „Pas� tato griovimas“, įveikusios kitas komandas, I ir II vietas laimėjo Ringaudų bibliotekos „Ring Robo“ ir Lapių bibliotekos „Lapinų“ komandos. Pati smagiausia ir daugiausia emocijų kelianti pasirodė „Robotų sumo“ rungtis, pelniusi daugiausia pačių dalyvių ir žiūrovų ovacijų. Šie visiškai autonominiai mechani� zuoti kovotojai turi per kuo trumpesnį laiką išstumti iš ringo varžovą. Po nuožmių dvikovų finale varžėsi ne tik stipriausi, bet ir greičiausi robotai, kurie sugebėjo priešininką išstumti iš ringo vos per 10–12 sekundžių. Šioje rungtyje I–III prizines vietas pa� sidalijo Zapyškio bibliotekos komanda „Zapai“, Domeikavos bibliotekos komanda „Robopro“ ir Ežerėlio bibliotekos komanda „Troliai“. Geriausiai pasirodę varžybų dalyviai apdovanoti renginio organizatorės – viešosios bibliotekos įsteigtais prizais. Visiems varžybų dalyviams buvo įteiktos vardinės padėkos ir saldžios dovanos. Tokios varžybos padeda ugdyti vaikų do� mėjimąsi supančia aplinka, programavimu, lavina komandinį darbą ir loginį mąstymą, padeda įgyti naudingų bendravimo, pla� navimo įgūdžių, taip pat ir geriau mokytis.

Smagi varžybų akimirka

O tiems vaikams, kurie niekada nesusidūrė su robotika, tai gali būti puiki proga susipa� žinti su smagiais ir išmaniais robotukais, jų galimybėmis. Regina Vasauskaitė Mažeikiai Susitikimas su garsiais kraštiečiais. 25-osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms paminėti skirtą renginių turą „Is� toriją kuria žmonės, parodykime asmenybes Lietuvai!“ organizuojantis Leidybos idėjų centras gegužės 24 d. į Mažeikius pakvietė keletą nepriklausomai Lietuvai nusipelniusių Mažeikių krašto asmenybių, kurių biografi� jos publikuojamos enciklopedinio pobūdžio leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, „Kas bus kas: Lietuvos ateitis“, „Lietuvos medicina: pažanga ir as� menybės“. Viešojoje bibliotekoje šias knygas pristatė VšĮ Leidybos idėjų centro projektų direktorė Vida Dauderienė. „Mažeikiai su� brandino atgimusiai Lietuvai bene 30 savo darbais ar veikla reikšmingų asmenybių. Penkių jaunųjų talentų biografijos aprašytos knygoje „Kas bus kas: Lietuvos ateitis“, net 25 mokiniai paminėti knygos Gimnazijų garbės lentoje“, – sakė leidyklos atstovė. Renginį vedęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, knygos „Asmenybės. 1990– 2015 m. Lietuvos pasiekimai“ bendraautoris Dainius Radzevičius pristatė dalyvaujan� čius garsius kraštiečius: iš Viekšnių kilusią humanitarinių mokslų daktarę, Lietuvos edukologijos universiteto profesorę, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkę, akademikę Grasildą Blažienę, Petraičių kaime gimusį kraštotyrininką, pedagogą, apdovanotą M. Rostropovičiaus fondo ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premijomis ir padėkos raštais už talentingų mokinių ugdymą, šiuo metu Radviliškio rajone gyvenantį Klemą Indrėkų, viekšniškį lakūną instruktorių, sklandytoją, 1990–1993 m. Lietuvos Aukščiausiosios Ta� rybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Klemą Intą ir jaunuosius talentus, įvairių olimpiadų prizininkus Merkelio Račkausko gimnazijos mokinius Giedrę Žulpaitę ir Gabrielių Buzą. Į susitikimą atvyko ir teisininkas, diploma� tas, ambasadorius, 2008–2010 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Fede� racijoje vadovas Vygaudas Ušackas, kurio gimtinė – kaimyniniame Skuode. Rajono meras Antanas Tenys pasidžiaugė kraštiečių, patekusių į labiausiai nusipel� niusių Lietuvai asmenybių knygą, veikla ir talentingu Mažeikių jaunimu. Sveikinimo žodį tarė ir Skuodo rajono meras Petras Pušinskas. Svečiai pasakojo apie savo veiklą, atsakinėjo į renginio vedėjo D. Radzevičiaus bei mažeikiškių, susirūpinusių šiuolaikine Lietuvos politine ir ekonomine situacija, klausimus. Dr. Grasilda Blažienė Mažeikių

Renginio svečiai prie bibliotekos

viešajai bibliotekai padovanojo Lietuvos mokslų akademijos išleistą knygą „Nerimas: išsaugoti Lietuvos valstybę“, kurioje publi� kuojami jos ir dar trijų Mokslų akademijos narių straipsniai, taip pat keletą Lietuvių kal� bos instituto leidinių. Susitikimo pabaigoje V. Dauderienė dėkojo rajono savivaldybei bei rėmėjams, nupirkusiems knygų rinkinius rajono mokykloms ir bibliotekoms. Pokalbio dalyviams ir mokyklų bei bibliotekų atsto� vams knygas įteikė meras A. Tenys. Dangira Undžienė Pagėgiai Paminėti ir Vietos bendruomenių metai. Minint Vietos bendruomenių ir Bibliote� kų metus, gegužės 9-ąją viešosios bibliotekos darbuotojai pakvietė krašto vietos bendruo� menių ir nevyriausybinių organizacijų narius į forumą „Pažinsi bendruomenę – atrasi Europą“. Taip vadinasi bibliotekos vykdomas projektas, kurį finansavo Europos komisijos atstovybė Lietuvoje bei Pagėgių savivaldybės administracija. Projekto vadovė, viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė sakė, kad projekto tikslas – pristatyti Pagėgių savivaldybėje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintus projektus, at� skleisti jų naudą ir įtaką vietos bendruome� nėms, jų kultūrinei, socialinei, visuomeninei veiklai, pasidalyti gerąja patirtimi. Ji pristatė projekto veiklas: organizuotą krašto jaunimo atstovų fotografijos plenerą, parodos „Pagė� giai – Mažosios Lietuvos perlas“ parengimo etapus, šios dienos forumo tikslą.

Forumo dalyvius sveikino Pagėgių mero pavaduotojas S. Stonys

Forumo dalyvius sveikino ir fotografijos darbų paroda džiaugėsi Pagėgių mero pava� duotojas Sigitas Stonys. Buvo pristatyta penkiolikos jaunųjų

Pagėgių krašto fotografų plenero darbų par� oda „Pagėgiai – Mažosios Lietuvos perlas“, kurioje užfiksuoti 2004–2016 m. Europos Sąjungos lėšomis renovuoti objektai savi� valdybės teritorijoje. Ekspoziciją sudarančių fotografijų aprašai lankytojui pateikti trimis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis: lie� tuvių, anglų bei vokiečių. Ypač aktyviai šiame plenere dalyvavo ir daug nuotraukų pateikė Algimanto Mackaus gimnazijos 4-tos grupės gimnazistai (XII kl. moksleiviai), vadovau� jami mokytojo Valdo Gečo. Fotografijos plenero darbų autoriai apdovanoti viešosios bibliotekos išleistomis poezijos rinktinėmis. Pranešimą (virtualią apžvalgą) „Vietos plėtros 2007–2013 m. strategija: viešųjų pas� tatų / patalpų atnaujinimas bei pritaikymas mažinant socialinę atskirtį ir tenkinant kitus bendruomenių plėtros poreikius“ pristatė Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ projekto administratorė Rasa Stonienė. Pagėgių savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Razutienė skaitė pranešimą „Pagėgių savivaldybės vaidmuo remiant bendruo� menių projektinę veiklą ir prisidedant prie veiklos aktyvinimo“. Forume dalyvavę krašto bendruomenių pirmininkai Danutė Bardauskienė, Jūratė Mažutienė, Nijolė Irena Dargienė, Gražina Stančaitienė, Laura Grodeckienė, Edmundas Incius supažindino, kaip jų gyvenamosiose vietovėse pakilo gyvenimo kokybė, ir kokie pokyčiai nuo 2004-ųjų (Lietuvos įstojimo į ES metų), naudojantis ES struktūrinių fondų lėšomis, buvo švietimo, turizmo, kultūros, socialinės gerovės srityse. Diskutuota ir apie ES struktūrinių fondų naudą kuriant smulkųjį verslą kaime, organizuojant jau tradicija tapusias kaimo šventes, gerinant kiekvieno kaimo žmogaus socialinį gyve� nimą, mažinant socialinę atskirtį. Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė pasidžiaugė aktyviomis ir gražų pavyzdį rodančiomis krašto bendruo� menėmis ir nevyriausybinėmis organizacijo� mis. Renovuotais kultūros įstaigų pastatais ir patalpomis džiaugėsi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Natkiškių, Vilkyškių, Stoniškių ir Šilgalių bibliotekų darbuotojos. Pagėgių savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų koordinatorius Edmundas Incius, apžvelgdamas diskusijos dalyvių išsakytas mintis, akcentavo, kad kurdami geresnę, saugesnę, patrauklesnę aplinką, organizuodami bendruomenės narių lais� valaikio užimtumą, tiesiame dvasinius tiltus tarp savęs ir ateities kartų, skatiname, kad jaunieji krašto gyventojai tęstų savo tėvų, senelių pradėtus darbus gimtinėje. Jaukią forumo nuotaiką kūrė Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rambynas“ (vad. Edvinas Paliokas) atliekamos dainos. Renginio vedėja E. Stankevičienė sakė, kad

fotografijos paroda „Pagėgiai – Mažosios Lietuvos perlas“ jau pasirengusi keliauti po krašto bibliotekas, vietos bendruomenių namus, mokyklas, seniūnijas – visi krašto gyventojai pamatys nuotraukose užfiksuotus savo kaimynystėje esančius pastatus, aikš� tynus, bažnyčias. Prie arbatos puodelio dar ilgai netilo diskusijos apie išgražėjusį Pagėgių kraštą ir prie to prisidėjusius žmones. Sonata Vitkutė Panevėžys Išrinkti aktyviausi „Žiburėlio“ skaitytojai. Skaitymo nauda neišmatuojama: plečia vaikų akiratį, žodyną, stiprina atmintį, ska� tina protinę veiklą, kalbos įgūdžius. Sakoma, kad skaitantys vaikai supratingesni, kūry� bingesni, o knygų atveriamas pasaulis – tai penas mūsų vaizduotei ir vidiniam pasauliui. Kad meilė knygoms ir skaitymas vis dar užima svarbią vietą, įrodo miesto savivaldy� bės viešosios bibliotekos „Žiburėlio“ filiale vykusi knygos šventė „Jums, maži ir dideli“. Čia jau tradicija tampa kasmet susiburti ir aptarti praėjusių metų skaitymo rezultatus, pagerbti aktyviausius jaunuosius skaitytojus.

Knygos šventės vedėja R. Dragūnienė su jaunaisiais dalyviais

Susirinkusius pasveikinusi biblioteki� ninkė Rosita Dragūnienė perskaitė istoriją apie vaikų bendraamžius, kurie taip pat labai mėgo skaityti ir mintimis pakeliauti ne tik po visą pasaulį, bet ir po įvairius laikus, epochas, kultūras. „Visus metus daugiausia skaitančius rinkome net iš 1200 vaikų, tiek jų yra užsire� gistravę bibliotekoje. Vertų 2015 metų skaity� tojo vardo buvo tikrai nemažai. Mums buvo ne tik sunku, bet ir apmaudu, kad galėjome apdovanoti tik tris. Tad ir susirinkome apdo� vanoti aktyviausius skaitytojus“, – renginio tikslą apibūdino bibliotekininkė. Paaiškėjo, kad III vietą aktyviausio 2015 m. skaitytojo rinkimuose laimėjo Pijus Skikas (10 m.), II vieta atiteko Dorotėjai Go� lubkovaitei (11 m.), o pačią garbingiausią – I vietą pelnė Deimantė Juknevičiūtė (10 m.). Visi laureatai – Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos pradinukai. Jie – artimiausi bib liotekos kaimynai, tad nenuostabu, kad ir skaito daugiausia. Šie vaikai gali pasigirti dar

ir tuo, kad yra aktyvūs kūrybinės saviraiškos klubo „Z karta“ nariai, renginių dalyviai, sustabdyto kadro filmukų kūrėjai. Ne vienam jų įsiminė bibliotekos darbuotojos pasakyta mintis: „Knygų šviesa niekada neužges.“ Minėtiems moksleiviams atiteko simbo� liniai aukso, sidabro ir bronzos šokoladiniai medaliai, diplomai ir Knisterio „Raganos Lilės“ serijos knygos. Dalyvių ir žiūrovų dar laukė nuotaikinga Panevėžio moksleivių namų dramos studijos auklėtinių teatralizuota muzikinė kompozi� cija – pamokanti istorija apie liūtą, norėjusį apgauti dramblį. Po renginio vaikai neskubėjo skirstytis. Nė vienas nepamiršo pasiimti po knygą, kad galėtų namuose skaityti. Indrė Lašinytė Šiauliai Naisiuose įteikta 40-oji Zigmo Gėlės premija. Gegužės 27 d., kaip ir kasmet, į Naisius vėl atskriejo „Poezijos pavasario“ paukštė. Šventei vadovavo Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė ir Naisių literatūros muziejaus darbo organizatorė Rita Žukauskienė.

Poezijos pavasario dalyviai prie „Poetų parko“ vartų (skulpt. S. Žirgulis)

Pirmieji poetiniu žodžiu prabilo Naisių vasaros teatro aktoriai, buvo perskaityti visų 40-ies Zigmo Gėlės literatūrinės premijos laureatų posmai. Komisijos vardu kalbėdama profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė pasidžiaugė dar viena šių metų laureate Vitalija Pilipauskai� te-Butkiene ir priminė, kad Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos pynėje skambėjo daug moteriškų balsų: „nuo Vidmantės Jasu� kaitytės, per Nijolę Miliauskaitę atėjome iki Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės“. Šių metų konkursui knygas buvo pateikusios penkios moterys, išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos išleistas rinkinys „Kvėpuoju“. Prof. Masku� liūnienė pabrėžė jaunosios kūrėjos poezijos tikrumą, intymias moteriškas atvertis. Rajono meras Antanas Bezaras kartu su Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Var� kaliene poetei V. Pilipauskaitei-Butkienei įteikė padėką, pereinamąjį prizą ir piniginę premiją. Sveikintojų buvo daug: Seimo narė

Rima Baškienė, Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos ir Naisių mokyklos mokytojai bei mokiniai. Muzikinį sveikinimą poetei ir renginio daly� viams dovanojo abiejų mokyklų moksleiviai, o romuviškiai su lietuvių kalbos mokytoja Vida Norvaišiene – dar ir instaliaciją, sukurtą pagal laureatės eilėraščius. Dėkodama už sveikinimus šių metų poezijos knygos debiutantė prisiminė, kaip rankraščiai virto pirmąja knyga, dalijosi pa� mąstymais apie poezijos sakralumą, tradici� jos reikšmę ir tęstinumą, skaitė savo kūrybą. Jubiliejinėje šventėje literatūros kritikas Valentinas Sventickas pristatė naująją poe zijos antologiją „Naisių vainikas“, į kurią supinti visų 40-ies laureatų posmai. Rengi� nyje pagerbtas šios antologijos sumanytojas ir mecenatas Česlovas Karbauskis. Dar spaustuvės dažais tebekvepiantį „Naisių vai� niką“ jis dovanojo visiems 40-osios šventės dalyviams ir žiūrovams. Eilėraščius taip pat skaitė kiti Zigmo Gė� lės premijos laureatai V. Jasukaitytė, Antanas A. Jonynas, R. Vanagas, V. Kirkutis, B. Valiu� kas, E. Noreika, P. Gintalo tėtis ir šių metų „Poezijos pavasario“ dalyviai P. Barskova (JAV), N. Cibulskis, M. Balakauskas. Pasak Naisių literatūros muziejaus va� dovės R. Žukauskienės, teikiant Zigmo Gėlės premiją poetams visada dovanojama duonos. Todėl ir šį kartą naminės duonos įteikta visiems poetams, literatūrologams, knygų leidėjams. Vėliau šventė persikėlė į Sereikius. Čia kaimo kapinaitėse yra palaidotas poetas Z. Gaidamavičius-Gėlė. Jo atminimas pa� gerbtas tylos minute. Šalia kapinių žaliuoja 40-ies medžių parkas: ąžuolus sodino Zigmo Gėlės premijos laureatai vyrai, liepas – mote� rys. Šiais metais parkas atnaujintas, jį papuošė skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurti vartai su užrašu „Poetų parkas“. „Į kiekvieną šventą vietą turi būti įeinama pro vartus“, – taip apie simbolinę vartų prasmę ir poetų sodintą parką kalbėjo literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė. Lydima viso būrio susirinkusiųjų, V. Pilipaus� kaitė-Butkienė aplankė tą vietą, kur šaknis įleido jos liepa. Šventėje savo medžius dar kartą apkabino ir jų didingumu pasidžiaugė V. Jasukaitytė, A. A. Jonynas, R. Vanagas, V. Kirkutis, B. Valiukas, E. Noreika. Alina Šalavėjienė Varėna Vėl susitikom poeto Martyno Vainilaičio sodyboje. Čia vyko tradicinis 5-asis vai� kų meninės kūrybos festivalis „Susitikimas ežio dvare“, kurį organizavo viešoji biblio� teka. Renginį vedė, literatūriniais žaidimais, pantomimos vaizdeliais ir smagiais pokštais džiugino linksmieji klounai – Varėnos moksleivių kūrybos centro būrelio „IMPRO“ nariai, vadovaujami Irenos Čeplikienės.

Iš kairės: Sofija Vainilaitienė, Rimvydas Stankevičius, Elena Kurklietytė

Kaip ir kaskart, susirinko būrys Martyno Vainilaičio poezijos gerbėjų, talentingų ir kuriančių vaikų, poeto šeimos narių, žmonių, prisidėjusių prie renginio organizavimo. Sulaukta rašytojų Elenos Kurklietytės, Biru� tės Jonuškaitės, Stanislovo Abromavičiaus, Rimvydo Stankevičiaus, Daivos MolytėsLukauskienės, Aldonos Ruseckaitės, Zitos Gaižauskaitės, vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos. Muziejuje veikė dailininko Šarūno Leonavičiaus piešinių paroda R. Stan� kevičiaus knygos „Pūgos durys“ motyvais. Susirinkusiuosius pasveikino festivalio iniciatorė ir globėja, dailininkė Sofija Vaini� laitienė, literatūrinę muzikinę kompoziciją pagal M. Vainilaičio mitologinę pasaką „Bru� knelė“ atliko „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos IVc klasės mokiniai (mokyt. Valentina Čepaitienė), „Nykštukai ežio dvare“ – Val� kininkų gimnazijos mokinės (vad. Angelė Batulevičienė), „Mano volungėlė“ – Varėnos „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos IIIb klasės mokiniai (mokyt. Laima Denutienė). Daina� vo Varėnos kultūros centro choras „Varpilė“ (vad. Ramona Velžienė). Svarbiausia renginio dalis – konkurso rezultatų paskelbimas bei laureatų apdovano� jimai. 5-ajam kūrybos festivaliui „Susitikimas ežio dvare“ atsiųstas rekordinis skaičius darbų: 93 vaikų poezijos ir prozos kūriniai bei 94 piešiniai lietuvių mitologijos temati� ka. Aktyviausiai konkurse dalyvavo III–VII klasių mokiniai iš Varėnos „Šaltinėlio“ pra� dinės, Senosios Varėnos A. Ryliškio, Panočių, Marcinkonių pagrindinių mokyklų, Merkinės V. Krėvės ir Valkininkų gimnazijų, Kaišiado� rių rajono, Kauno, Ignalinos, Birštono. Veikė vaikų piešinių lauko galerija. Sofija Vainilaitienė, su profesionaliais dailininkais Broniu Leonavičium, Taida Balčiūnaite, Gražina Švažiene, Birute Stančikaite verti� nusi piešinius, sakė, kad darbai šiemet itin gražūs ir originalūs, apdovanojimų yra verti dauguma autorių, tačiau laureato diplomai įteikti Senosios Varėnos A. Ryliškio moky� klos VI kl. mokinei Karolinai Krupenkaitei (mokyt. Danguolė Sereičikienė) už piešinį „Bruknelė“ ir Varėnos „Ryto“ progimnazijos

penktokei Estrėjai Pukinaitei (mokyt. Inga Balionienė) už „Ugnies deivę“. Šiais metais konkurso organizatoriai sulau� kė ir kolektyvinių darbų. Dėkojame „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos ketvirtokams ir mokytojai Valentinai Čepaitienei už „Sakmių knygą“, Stasei Stankauskienei ir jos auklėtiniams už knygą „Sakmės“, trečiokams ir mokytojai Lai� mai Denutienei už knygą „Stulbinantis sakmių pasaulis“, „Ryto“ progimnazijos penktokams ir mokytojai Rasai Speteliūnienei už „Sakmių krepšelį“. Vaikų literatūrinę kūrybą vertinę lietuvių kalbos ir literatūros specialistai, vaikų literatūros tyrinėtoja Loreta Žvironaitė nuga� lėtojais paskelbė Birštono gimnazijos šeštoką

Anykščiai Bibliotekos vadovus prisimenant. Bib liotekų metų proga Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyrius organizavo parodą „Biblio tekos vadovus prisimenant...“, kurios tiks� las – prisiminti ir pagerbti visus iki šių dienų bibliotekai vadovavusius žmones. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, padėkos raštai, buvusių vadovų prisiminimų rankraščiai bei kiti įvairius bibliotekos veiklos laikotarpius atspindintys dokumentai. Parodą parengė bibliotekininkės Ligita Matulienė ir Skaivė Meškauskienė, apipavidalino Violeta Ma� telienė. Pirmasis Anykščių viešosios valstybinės bibliotekos vedėjas buvo Kazys Narijauskas, dirbęs nuo bibliotekos įkūrimo 1937-aisiais iki 1941 metų. 1942–1943 m. bibliotekoje dirbo A. Sirgedienė, kuri tik išduodavo skai� tytojams knygas, kad gautų kortelių maistui. Praūžus karo audrai, atnaujinusioje veiklą Anykščių bibliotekoje nuo 1944 m. gruo� džio 1 d. dirbo mokytojas Pranas Pakalnis. Biblioteka 1945–1950 m. buvo įsikūrusi išnuomotame kambaryje J. Biliūno gatvėje, vėliau iki 1955 m. veikė pastate, esančiame A. Baranausko aikštėje. 1946–1949 m. bib

Parodos, skirtos bibliotekos vadovams, vienas iš stendų

Martyną Butkų (mokyt. Daina Vyšniauskienė), kuris, susidomėjęs lietuvių mitologija, sukūrė savitą šiuolaikinę sakmę „Kaip Alytuje pradėjo šaldytuvus gaminti“, ir Merkinės V. Krėvės gimnazijos pirmokę Modestą Čaplikaitę (mokyt. Asta Tarailienė) už poemą „Ragana ir Jokūbas“. Festivalyje tradiciškai įteikiama Varėnos rajono savivaldybės įsteigta litera� tūrinė M. Vainilaičio premija profesionaliam rašytojui už mitologijos temą literatūros kūriniuose, sukurtuose per praėjusius dvejus metus. Premijos skyrimo komisijos pirminin� kas, humanit. m. dr. Kęstutis Urba paskelbė 4-osios M. Vainilaičio premijos laureatą – juo tapo Rimvydas Stankevičius. Jo „Pūgos durys“,

pasak K. Urbos, ir turiniu, ir eiliavimo meis� tryste labai artima M. Vainilaičio sakmėms. (Į premiją pretendavo dar dvi knygos: Kotry� nos Zylės „Milžinas mažylis“ ir Virginos Šu� kytės „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“.) Premiją ir laureato diplomą rašytojui įteikė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Aktoriai Gediminas Sorpirštis ir Birutė Mar atliko Martyno Vainilaičio eiliuotos mi� tologinės pasakos „Mauliukas“ teatralizuotus skaitymus. Renginį rėmė Kultūros ministerija, Lietu� vos kultūros taryba, Varėnos rajono savival� dybė, UAB „Neptūno vandenys“. Daiva Armonienė

liotekai vadovavo Kazys Dilys. 1949–1951 m. pasikeitė net trys vadovai. Kelis mėnesius dirbo Janina Matikonytė, po to – Vilė Pociū� naitė, kol išvyko mokytis. Apie šių žmonių darbą L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje duomenų nėra daug. Yra Juozo Pranckūno, dirbusio 1949 m. bibliotekininku, laiškas, rašytas 1968 m. tuometinei bibliotekos vedėjai B. Staikūnienei. Šio laiško originalas ekspo� nuojamas parodoje. 1951–1961 m. Anykščių rajoninei biblio tekai vadovavo Rozalija Klimašauskaitė. Jos iniciatyva 1951 m. buvo suburta pirmoji bibliotekos taryba. 1955 m. biblioteka perkelta iš patalpų A. Baranausko aikštėje į Okuličiūtės dvarelį Paupio gatvėje. Apie 1958 m. Anykščių bibliotekoje buvo įdiegtas naujas skaitytojų aptarnavimo būdas – atviri fondai. Suteikta galimybė patiems prieiti prie knygų lentynų ir išsirinkti pageidaujamą leidinį. R. Klima� šauskaitės vadovavimo laikotarpiu pradėtos steigti kilnojamosios bibliotekėles ir knygų išdavimo punktai. Ji buvo viena pirmųjų bibliotekininkių XX a. vidurio Anykščiuose, pradėjusių dalyvauti kraštotyros veikloje. 1960 m. R. Klimašauskaitę pavadavo ir biblio� tekai metus vadovavo Janina Daunoravičienė, kurios darbas bibliotekoje taip pat susijęs su kraštotyrinės veiklos bibliotekoje pradžia. 1958 m. atvykusi dirbti į Anykščių bibliote� ką, ji pirmoji pradėjo aprašinėti straipsnius ir pildyti kraštotyros kartoteką, organizavo kraštotyros darbą. 1965–1973 m. bibliotekai vadovavo Bronė Staikūnienė-Lukaitienė. Jos iniciatyva 1966 m. buvo pradėtos rengti Knygos šventės. 1968 m. ji kartu su kitais entuziastais surengė pirmąją kraštotyros vakaronę „Kuo įdomūs senieji Anykščiai“. 1973 m. B. Staikūnienei perėjus dirbti į Kultūros skyrių, bibliotekos vairą perėmė Germa Aviltienė. Jos vadovavi� mo laikotarpiu vyko rajono bibliotekų centra� lizacija – Anykščių rajoninė biblioteka tapo centrine, o visos kitos – jos filialais. Centrali� zacijos laikotarpiu iš 66 kaimo bibliotekų 18 buvo uždaryta. Po bibliotekų centralizacijos 1973–1977 m. G. Aviltienė su pertraukomis

buvo Anykščių centrinės bibliotekos direkto� rė. 1974–1975 m. laikinai, išleidusi ilgalaikių atostogų G. Aviltienę, bibliotekai vadovavo Bronė Šiaučiulienė. 1976–1977 m. bibliotekos direktorės par� eigas laikinai ėjo Stasė Tankūnienė. Ji buvo renginių scenarijų autorė, renginių vedėja, rengė kraštotyros darbus ir kartu su kolegėmis J. Daunoravičiene ir B. Staikūniene pildė kraš� totyros kartoteką, rinko medžiagą apie žymius anykštėnus. Taip pat buvo aktyvi Anykščių liaudies teatro (vad. Bronius Zabiela) aktorė. 1978 m. bibliotekos direktorės pareigas ėjo Vilija Butkytė, 1978–1979 m. – Audra Baltrūnaitė-Baltuškienė. 1979–1985 m. Anykščių rajono centrinei bibliotekai vadovavo Edita Stiklinskaitė, 1984 m. ją pakeitė Birutė Šližienė-Bulotienė. Jos iniciatyva bibliotekoje 1986 m. buvo įkurtas Anykščių rajono literatų klubas „Mar� čiupys“ (pirmasis klubo vadovas – Vytautas Balčiūnas). 1994 m. direktorė bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyrių reorganiza� vo į Kraštotyros ir leidybos skyrių, pradėtos leisti anykštėnų literatų kūrybos ir kraštotyros knygos. Nuo 2004 m. iki šiol su pertrauka Anykš� čių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanis� lovo Didžiulių viešajai bibliotekai vadovauja Romas Kutka. 2010 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais laikinai bibliotekos direktore dirbo Audronė Šidlauskienė. Per 79-erius metus Anykščių bibliotekoje pasikeitė keliolika vadovų. Kiekvienas jų paliko savo veiklos pėdsaką. Prisimindami juos, mes prisimename ir pagerbiame visus bibliotekininkus, tuo laikotarpiu dirbusius bibliotekoje ir palikusius žymę jos istorijoje. Su paroda jau susipažino nemažas būrys anykštėnų, lankėsi Lietuvos savivaldybių vie� šųjų bibliotekų asociacijos atstovai, balandžio 19–20 dienomis Anykščiuose organizavę teorinius ir praktinius mokymus „E–knygų rinka ir bibliotekų partnerystė“. Su paroda susipažino mokymuose dalyvavę Talino centrinės bibliotekos, Slovėnijos Škofja Lokos viešosios bibliotekos, Charkovo valstybinės

kultūros akademijos, Kaliningrado srities bibliotekų asociacijos atstovai. Parodos rengėjai sulaukė daug gražių atsiliepimų už primintus bibliotekos vado� vus ir istorijos faktus, išsaugotus buvusių bibliotekininkų atsiminimus ir užfiksuotas bibliotekinio gyvenimo akimirkas. Audronė Berezauskienė

Kaunas „Knygos skraidina svajones!“. Taip pava� dinta jubiliejinė XX Vaikų knygos šventė buvo skirta Bibliotekų metams, todėl apėmė daugybę skaityti skatinančių veiklų. Laisvės alėjoje prie pagrindinio fontano išdygo spalvingas „Knygų miestelis“, kuriame vaikų laukė pasakų salelės, gyvoji biblioteka, kūrybinės dirbtuvėlės, bib liotekos laboratorija, knygų mainykla ir dar daugybė kitų renginių. Į knygų mainyklą reikėjo atsinešti jau per� skaitytų knygų, kurias buvo galima iškeisti į neskaitytas. Tie, kurie knygų neturėjo, galėjo jų laimėti čia pat įvykdę kūrybinę užduotį. Ryte Laisvės alėjoje prie pagrindinio fon� tano prasidėjo linksmas „Skraidančių knygų“ ir jų personažų paradas. Įvairiais pasakų personažais persirengę parado dalyviai – bib liotekininkai, mokytojai ir vaikai – nužygiavo iki Kauno miesto savivaldybės, kur miesto valdžios atstovams paliko savo laiškus su pa� linkėjimais, norais, svajonėmis. Grįžę eisenos dalyviai iš minios sukonstravo žodį „Myliu biblioteką“. Vaikai galėjo rinktis įvairias veiklas, kurios vyko po parado. Pirmajame Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos aukšte veikė „Bibliotekos laboratorija“ su programa „Išmok programuoti robotus ir atspausdink 3D spausdintuvu“. Įdomus buvo rašytojos Monikos Mikėnaitės knygos jaunimui „Anapus sienos“ pristatymas. Dalyvavusi autorė ir VDU dėstytoja Brigita Di� mavičienė sulaukė daug klausimų apie tai, kas yra distopijos žanras ir kodėl jis toks patrauklus šiandienos jaunimui. Visą dieną pačiame miesto centre šurmulia� vo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos kolektyvų koncertas. Šeštadienį nuo pat pietų šeimas kvietė kūrybinės aitvarų gamybos ir dekoravimo dirbtuvės. Buvo galima pasigaminti aitvarą ir jį paskraidinti Nemuno saloje.

„Knygų miestelyje “ vaikai rinkosi įdomias veiklas

Visus mėgstančius skaityti įtraukė akcija „Lietuva skaito“. Skaitymus vedė aktorė Laima Strazdauskienė. Vėliau vyko nuotaikingas improvizacijų spektaklis „Pepė Ilgakojinė“. Šį pasirodymą organizavo miesto V. Kudirkos VB Panemunės padalinio mažųjų skaitytojų teatriukas „Gilės televizorius“. Popietėje visi buvo kviečiami į Vaikų biblio tekėlės pristatymą, inicijuojamą Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“. Čia vyko Gintarės Adomaitytės knygos „Vėjų miesto pa� sakos“ pristatymas. Dalyvavo aktorė Lijana Ne� verauskienė ir bibliotekos „Aušros“ padalinio knygos improvizacijos teatro būrelis „Karuselė“. Vakarop šeimos mokėsi kurti vėtrunges ir iliustracijas su dailininkais Dalia Dūdaite ir Luku Kolmogorcevu. Vaikų knygos šventė „Knygos skraidina svajones“ truko dvi dienas ir sutraukė apie 700 dalyvių, o viso renginio metu ji pritraukė mil� žinišką būrį Kauno Laisvės alėjos praeivių, pri� kvietė smalsuolių, primindama, jog skaitymas gali būti žaisminga ir interaktyvi laisvalaikio leidimo forma. Aistė Pupininkaitė Pagėgiai Šventinė Bibliotekų metų pradžia. Vasa� rio 16-ąją viešojoje bibliotekoje, minint Lietu� vos valstybės atkūrimo dieną, oficialiai pradėti Bibliotekų metai Pagėgiuose. Bibliotekininkų bendruomenės vardu gausiai susirinkusius bibliotekos lankytojus, savivaldybės atstovus, renginio svečius sveikino bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė. „Tikimės, žinome, kad ir šiais, Bibliotekų metais, mes, Pagėgių krašto bibliotekininkai, nenuvilsime jūsų, mieli mūsų draugai, mūsų lankytojai, mūsų namų gyventojai, mūsų įkvėpėjai ir nuoširdūs pagal� bininkai. Didžiuojamės, kad dirbame jums, kad esame reikalingi, kad tikite ir pasitikite mumis“, – sakė ji. Pagėgių meras Virginijus Komskis dėkojo visiems, kurie dirba, kuria ir gražina gimtą kraštą, džiaugėsi seniūnijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų prasmingais darbais. Sveikindamas su prasidėjusiais Bib liotekų metais, savivaldybės vadovas teigė, kad didžiuojasi puikiu bibliotekos rūmu ir čia dirbančiais žmonėmis. Tądien susirinkusiųjų laukė net du bib liotekos renginiai. Buvo pristatyta Rusijos dailininkų sąjungos, taip pat Tarptautinės vaiz� duojamojo meno asociacijos prie UNESCO nario, daugybės apdovanojimų bei premijų laureato Levo Šerstianojaus (Sovetsko m., Rusijos Federacija) grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, parengta iš Sovetsko mu� ziejaus fonduose saugomų dailininko darbų kolekcijos. Ją pristačiusi Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorė Anželika Špi� liova bibliotekai padovanojo šio muziejaus išleistą knygą „Tilžė pašto atvirukuose“ bei skaitmeninę laikmeną su rašytojo Johaneso

LR konsulato Sovetske vadovas Bronius Makauskas sveikina renginio dalyvius

Bobrovskio poezija. Sveikinimo žodį tarė Lie� tuvos Respublikos konsulato Sovetske vadovas Bronius Makauskas. Antrojoje šventinio renginio dalyje sutiktas 2015 m. išleistas doc. dr. Martyno Purvino leidinys „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. Kn. 1“. Architektų, Mažosios Lie� tuvos kultūros, architektūros bei urbanistikos paveldo tyrėjų Martyno ir Marijos Purvinų veikla krašto žmonėms gerai žinoma. Šių mokslininkų keliai, išminti per Pagėgių kraštą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais, su sunkio� mis kuprinėmis ant pečių, tiriant šioje Mažo� sios Lietuvos žemėje įspaustas istorijos pėdas. Susitikimo iniciatorius, knygą išleidusio VšĮ „Vorutos“ fondo steigėjas ir laikraščio „Vo� ruta“ vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinke� vičius dėkojo už nuolatinę finansinę paramą, už gražų fondo ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimą puoselėjant krašto raštiją, istoriją ir architektūrą, leidžiant svarbius mūsų kraštui leidinius. Knygos autorius M. Purvinas pasakojo, kad pristatomu leidiniu pradedamas seno� sioms gyvenvietėms prie Nemuno žemupio tyrinėti skirtų knygų ciklas. Planuojama, kad šią knygų seriją sudarys keturi veikalai, kurių skaitytojas galės „aplankyti“ Mažosios Lietuvos gyvenvietes, įsikūrusias abipus Ne� muno ir esančias tiek dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tiek Karaliaučiaus krašte. Šioje pirmojoje Mažosios Lietuvos istorijos gido dalyje kelionė pradedama Smalininkuose, o baigiama Ragainėje. Renginio vedėja E. Stankevičienė pristatė bibliotekininkų pa� rengtą literatūrinę-kraštotyrinę ekspoziciją apie šių mokslininkų parašytus, redaguotus, sudarytus veikalus, parengtas publikacijas, pelnytą pripažinimą ir įgyvendintus pro� jektus Bitėnų-Rambyno kapinaitėse. Svečiai atskleidė, jog turi dar daug idėjų ir neįgyven� dintų planų, skirtų Pagėgių krašto istorijai ir kultūrai puoselėti. Pagėgių meras V. Komskis įteikė apdovano� jimą dr. M. Purvinui – jam suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas. Mero pavaduotojas Sigitas Stonys linkėjo mokslininkams neišsen� kančios energijos ugdant meilę savo gimtajam kraštui ir tėvynei. M. Purvinas bibliotekos skai� tytojams padovanojo pristatytą leidinį, biblio� tekos bendruomenė svečius pagerbė gėlėmis. Elena Stankevičienė

Plungė Kelionė po bibliotekų pasaulį. Bibliotekų metų proga miesto bibliotekos Jaunųjų knygos bičiulių klubas „Išminties upeliukas“ surengė viktoriną „Kelionė po bibliotekų pasaulį“. Da� lyviams reikėjo atsakyti į daugybę sudėtingų ir įdomių klausimų apie pasaulio ir Lietuvos bibliotekas, apie jose saugomas vertingas knygas, sužinoti, kaip vadinasi ir kiek sveria sunkiausia pasaulio knyga, kaip žymimos knygutės, skirtos patiems mažiausiesiems ir pan. Be to, reikėjo teisingai išspręsti painų kryžiažodį ir sužinoti vardą asmens, kurio veikla glaudžiai susijusi su biblioteka, taip pat reikėjo atlikti kūrybinę užduotėlę „Biblioteka – tai...“ Kovo 18 d. surengta viktorinos nugalėtojų ir dalyvių apdovanojimų šventė. Buvo vertinami viktorinoje dalyvavusių dviejų amžiaus gru� pių – I–III ir IV–VI klasių – rezultatai. Džiugu, kad į visus klausimus teisingai atsakė ir daugiau� sia taškų surinko net 5 dalyviai: antrokė Greta Rojutė, trečiokės Gabija Paulauskaitė ir Judita Trumpulytė, ketvirtokė Emilija Paulauskaitė bei šeštokė Raminta Trakumaitė. Vos puse taško nuo jų atsiliko ir antrąją vietą užėmė trečiokė Augustė Kazbaraitė bei penktokės Ugnė Salytė ir Martina Meškytė. Garbinga trečioji vieta atiteko antrokui Audriui Puzinevskui, penk� tokei Auksei Puzinevskaitei ir šeštokei Rugilei Domarkaitei. Viktorinos prizininkams ir daly� viams buvo įteikti diplomai, padėkos raštai ir atminimo dovanėlės. Įdomu buvo skaityti pačių vaikų mintis apie biblioteką. „Biblioteka – tai vieta, kur tave maloniai priims, tai – knygų namai, tai – mano antrieji namai“ (Ugnė Salytė), „Biblioteka – tai karalystė, kurioje karalius yra pats skaitytojas“ (Gabija Paulauskaitė), „Biblio� teka – tai didelė erdvė, laisvė ir meilė knygoms“ (Gabrielė Užkuraitytė) ir dar daug gražių apibū� dinimų, skirtų bibliotekai ir knygoms.

Viktorinos nugalėtojai

Šventės metu viktorinos dalyviai ne tik suži� nojo daug naujų faktų apie bibliotekas, knygas, skaitymą, bet ir dalijosi įspūdžiais, diskutavo ir smagiai leido laiką. Rita Jundulienė Radviliškis Pažintis su lėlėmis ir jų kūrėja. Balandžio 7-osios popietę viešojoje bibliotekoje vyko Bib liotekų metams skirtas renginys – susitikimas su tautodailininke, lėlių siuvimo meistre Asta Liaudanskiene iš Šiaulių.

Tautodailininkė A. Liaudanskienė susitikime su mažaisiais radviliškiečiais

Persikūnijusi į Boružės personažą, viešnia pristatė vaikams savo siūtus darbus – pasakų veikėjus: interjerines ir skritulines lėles, lėlesdėžutes, lėlių kompozicijas, įspūdingą „Pasakų knygą“. Versdama šios knygos puslapius, A. Liaudanskienė kartu su vaikais išraiškingai sekė pasaką apie Pagranduką. Kaip pasakojo siuvimo meistrė, „kiekviena lėlytė pasiūta su didžiule meile ir fantazija, kad bent trumpam pralinksmintų nuliūdusįjį, kad su jomis susi� draugautų kuo daugiau vaikų“. Popietėje dalyvavo miesto lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ „Ančiukų“ ir „Drugelių“ grupių, Radviliškio vaikų globos namų „Nykštukas“ vaikai su auklėtojomis, taip pat Žaislotekos lankytojai. Žaislotekos Pasakų kambaryje veikė A. Liaudanskienės lėlių paroda „Spalvinga žaislų šalis“, ja galėjo pasigrožėti radviliš� kiečiai. A. Liaudanskienė nuo 2004 m. dalyvauja parodose, nuo 2005 m. yra Lietuvos tauto� dailininkų sąjungos narė. „Sigutės“ lopšelyjedarželyje auklėtoja dirbanti tautodailininkė šiemet dalyvavo Lietuvos liaudies kultūros centro respublikiniame konkurse ir buvo pripažinta geriausia Šiaulių apskrities meistre (III vieta). Audronė Sinušaitė, Jolanta Šilinskienė „Pavasarinis knygų kermošius“. Gegužės 20 d. miesto parke šurmuliavo renginys, skirtas Bibliotekų metams. Šiais metais visi viešosios bibliotekos renginiai ir projektai organizuojami taip, kad išryškintų šiuolaikinių bibliotekų įvai� riapusę veiklą, bendruomeniškumą, moder� numą, sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių sąlygų. To siekta ir švente, organizuota miesto ir rajono bendruomenei neįprastoje erdvėje, suburiant kaimo bibliotekas ir bendruomenes, kad jos drauge parodytų savo veiklą ir pasida� lytų patirtimi. Mugėje rajono meras Antanas Čepononis pasveikino visus su Bibliotekų metais. Seimo narys, profesorius Vytautas Juozapaitis pa� sidalijo mintimis apie bibliotekų reikšmę vi� suomenėje. Žodį tarė ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė. Šventinius kiemelius bei „Mažąją knygų mugę“ aplankė savivaldybės atstovai, administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

VB direktorė Violeta Šukaitienė pasidžiaugė veiklų, kurias išbandyti kviečia bibliotekos, įvairove. Į sceną pakviestos filialų bibliote� kininkės kreipėsi į žiūrovus įžymių žmonių žodžiais apie biblioteką, knygą. Parke užeiti kvietė 12 teminių kiemelių. Juose kaimiškieji bibliotekos filialai buvo susi� skirstę pagal seniūnijas, paprastai jungiančias keletą bibliotekų. Kiemeliuose organizuota viktorinų, žaidimų, veikė kūrybinės dirbtuvė� lės, vyko kulinarijos pamokėlės. Kvietė „Menų dvaras“, „Knygų dvarelis“, „Pasakų veikėjų namelis“, „Pranašysčių šulinys“, „Knygelių ligoninės priimamasis“, „Skudurinės Onutės svetainė“. Bibliotekos vaišino savo apylinkių skanėstais, pristatė kultūros paveldą, lanky� tojai kartu vaidino, sekė pasakas, žaidė, šoko, muzikavo, dalyvavo kitose veiklose. Seniūnijų kolektyvai linksmino šventės dalyvius daino� mis ir šokiais. Veikė Lietuvos leidyklų „Mažoji knygų mugė“, kurioje buvo galima įsigyti norimų leidinių. Miesto viešoji biblioteka prekiavo savo išleistais žurnalais, knygomis, už simbolinę kainą siūlė senų knygų. Šventę baigė nuotaikingas trijų aktorių trupės „Teatriukas“ pasirodymas – įvairaus amžiaus žiūrovams skirta programa pagal Juozo Erlicko bei kitų lietuvių autorių eiles.

Knygų mugėje bibliotekos pristatė savo veiklą

Viešosios bibliotekos projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Radvi� liškio rajono savivaldybė. Renginio globė� jas – Seimo narys, Radviliškio miesto garbės pilietis, Radviliškio viešosios bibliotekos ambasadorius Vytautas Juozapaitis. Rėmėjai: Sigita Gabalienė, UAB Šeduvos kepyklos ka� vinė „Linda“ (savininkė Vida Dauneckienė), UAB „Smagurių namai“ „Prezo“ kepyklėlė (vad. Raimonda Auškalnė), UAB „Arnatus“ „Brodvėjaus kepyklėlė“ (vad. Ligita Stočku� tė). Šventės partneriai: Radviliškio kultūros centras ir rajono seniūnijos su bendruome� nėmis. Šventinę nuotaiką padėjo sukurti Radviliškio muzikos mokyklos chorinio dainavimo specialybės mokiniai su vadove Inga Petrauskiene, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos merginų grupė „Rak� taimas“, vaikų „Jaunių“ šokių grupė (vad. Valerija Jurgauskienė). Laura Bagučanskytė

IN MEMORIAM

ESFIR BRAMSON-ALPERNIENĖ (1924 12 18–2016 06 12) 2016 m. birželio 12 d. mirė buvusi ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvy� do bibliotekos darbuotoja, judaikos rinkinio tvarkytoja, saugotoja ir populiarintoja Esfir Bramson-Alpernienė. Ji buvo kilusi iš senos Kauno inteligentų šeimos. Tėvas vakarinėje žydų mokykloje dėstė mate� matiką ir nuolat dirbo visuomeninį darbą: buvo Kauno žydų švietimo organizacijų valdybos narys, vienas Kauno Šolemo Aleichemo žydų gimnazijos kūrėjų, o mama dirbo akušere žydų ligoninėje. 1941 m. Esfir baigė minėtą gimnaziją, tačiau net nespėjusią atšvęsti išleistuvių, karas privertė Ją paskubomis palikti Kauną. Su artimiausiais žmonėmis – tėvais ir seserimi Esfir daugiau niekada nebesusitiko. Visa šeima liko Kauno IX forte… Kaltę savo tėvams, kaip pati rašė, jautė visą gyvenimą. Pokariu apsigyveno Vilniuje, 38 metus dirbo Miškų ūkio ministerijoje. Nuo 1989 m. gy� venimą susiejo su buvusiais Knygų rūmais, vėliau – Nacionalinės bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centru, čia 20 metų tvarkė, tyrinėjo ir atvėrė sovietmečiu išsaugotą judaikos ko� lekciją. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas žydų kultūros paveldas pasauliui tapo prieinamas Jos atkaklumo ir kantraus bibliografinio darbo dėka. E. Bramson organizavo parodas, padėjo studentams ir mokslininkams naudotis šiuo neįkainojamu paveldu, dalyvavo švietimo programose Lietuvoje, Europoje, JAV, skaitė pranešimus konferencijose. Ilgamečio darbo rezultatus Ji pristatė lietuvių ir jidiš kalbomis Nacionalinės bibliotekos 2009 m. išleistoje knygoje „Prie judaikos lobio“. Kalbėdama apie didžiausias savo tautos vertybes, E. Bramson minėjo „knygas ir kultūrinius turtus“, o gimtajai jidiš buvo ištikima visais laikais. Esfir rašė: „Į jidiš kalbą grįžti man niekada nereikėjo, nes aš iš jos niekad neišėjau.“ Šioms vertybėms išsaugoti Ji ir skyrė savo gyvenimą. Visi, dirbusieji su Esfir, pažinojo Ją kaip principingą, drąsią, atkaklią ir išdidžią asmenybę, pasižymėjusią subtiliu humoru ir sąmoju. Lenkiame galvas šviesiam Esfir Bramson-Alpernienės atminimui.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenė

IN MEMORIAM

MARIJONA RUTKAUSKIENĖ (1946 08 17–2016 05 27)

Nuėjusi ilgą ir prasmingą kelią, ankstų 2016 m. gegužės 27 dienos rytą, mirė buvusi ilgametė Tauragės rajono Lauksargių kaimo bibliotekininkė Marijona Rutkauskienė. Marytė – taip Ją vadino kolegos, skaitytojai, draugai, pažįstami – pasiaukojanti mama, supratinga ir nuoširdi draugė, tolerantiška, darbšti ir kantri moteris. Ji nesiskundė neaimana� vo, likimo smūgius priimdavo kaip išbandymus, visiems rasdavo tinkamų žodžių padrąsinti, paguosti, paskatinti, visus pasitikdavo ir palydėdavo gera linkinčiu žodžiu, santūria šypsena. Gimusi Skirgailų kaime (Tauragės rajonas), bibliotekinę veiklą pradėjo 1964 m. gruodžio 15 dieną gretimoje Kalniškių kaimo bibliotekoje. Vėliau ši biblioteka vadinosi Drąslaukio, o šiuo metu tai Dacijonų kaimo biblioteka-filialas. 1972 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą ir įgijo bibliotekininkės specialybę. Metams bėgant keitėsi pareigos, keitėsi vietos, bet vis bibliotekoje. Marytei teko padirbėti ir viešosios bibliotekos Metodikos bei Vaikų literatūros skyriuose. Nuo 1979 m. balandžio 1 d. iki pat išėjimo į užtarnautą poilsį Marytė dirbo Lauksargių kaimo bibliotekoje. Kaip Ji pati sakė, „norėjau, pasitaikius progai, sprukti atgal į kaimo biblioteką. Ir ta proga pasitaikė. Kai į užtarnautą poilsį išėjo Lauksargių filialo vedėja Emilija Bickienė, aš pradėjau dirbti vietoj jos. Nors ir reikėjo važinėti 10 km į darbą kasdien. Geriausia dirbti vienam, kai gali pats už savo padarytus ar nepadarytus darbus atsakyti. O dar ir su žmonėmis man visados sekėsi dirbti, ir dėl to žingsnio niekados nesigailėjau“. Lauksargių kaimo bibliotekoje Marytė išdirbo 32 metus ir ši biblioteka Jai buvo tapusi antraisiais namais. Kaip Ji pati teigė, „visas gyvenimas praėjo tarp žmonių ir knygų...“ ...Sunku apie Marytę rašyti būtuoju laiku. Jau mėnuo, kai nekyla ranka prie telefono, kai žinai, kad neišgirsi Jos balso. Visada iš Marytės galėdavai sulaukti patarimo, pagalbos, visada Jos balsas būdavo žvalus, linksmas. Būdavo... Marytė užaugino du sūnus, sulaukė būrio vaikaičių. Liko vyras Pranas, iki paskutinės minutės Marytė nuoširdžiai juo rūpinosi. Tauragės rajono bibliotekininkų bendruomenė kartu su artimaisiais liūdi ir prisimena savo ilgametę kolegę.

Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenė

MŪSŲ KALENDORIUS

2016 RUGPJŪTIS 2 Sukanka 80 metų žurnalistui,satyrikui LEONARDUI VALAIČIUI (g. 1936). Gimė Kupreliškiuose, Pilviškių valsč., Marijampolės apskr. 1954 m. baigė Marijampolės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959 m. – Lietuvos veterinarijos akademiją, įgydamas zooinžinieriaus spe� cialybę. Studijavo žurnalistiką VU Istorijos ir filologijos fakultete. 1959 m. Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Kauno vyr. transliacijų redakcijos žinių redaktorius. 1960–1972 m. – Lietuvos radijo žinių reporteris Vilniuje, radijo ir televizijos Propagandos redakcijos vyresnysis redaktorius, „Panoramos“ redaktorius, 1972–1980 m. – Lietuvos televizijos literatūros ir meno redakcijos vyriausias redaktorius. 1980–1994 m. laikr. „Vakarinės naujienos“ redakcijos skyriaus vedėjas. 1995 m. dienraščio „Lietuva“ ben� dradarbis, nuo tų pačių metų iki 2001-ųjų – laikraščio „Privatus seklys“ korespondentas. L. VALAIČIO KŪRYBA Gyvačių trauktinė: satyr. eilėraščiai / iliustr. V. Jucys. Vilnius: Vaga, 1978. 126: iliustr. Kelmai ir kelmučiai: [satyr. eilėraščiai] / [dail. J. Varnas]. Vilnius: Vaga, 1973. 113, [1] p.: iliustr. Devyni vilkai: humoras ir satyra. Vilnius, 1970, p. 281-317. Lietuvių epigrama ir parodija. Vilnius, 1983, p. 92. „Šluotos“ kalendorius 1974. Vilnius, 1974, p. [51-53]. [Satyros periodikoje] // Šluota. 1973, nr. 10, p. 5; nr. 14, p. 10; 1976, nr. 2, p. 2; 1975, nr. 9, p. 2-3; 1978, nr. 18, p. 3; 1981, nr. 13, p. 8; Vakarinės naujienos. 1991, rugpj. 7. APIE L. VALAITĮ Butkus V. Satyros derlius: [„Kelmai ir kelmučiai“] // Kauno tiesa. 1974, kovo 17, priedas „Kūrybinė savaitė“. Degutis A. Ilgoje senų pažįstamų galerijoje: [„Gyvačių trauk� tinė“] // Naujasis kelias. 1979, vas. 3. Demonokas G. Išgydymo simbolis: [„Gyvačių trauktinė“] // Komjaunimo tiesa. 1979, geg. 4. Gaižiūnas S. Satyros naujienos: [„Kelmai ir kelmučiai“] // Literatūra ir menas. 1973, lapkr. 24, p. 6. Grabnickaitė V. O kur kelmai?: [„Kelmai ir kelmučiai“] // Žurnalistika-73. Vilnius, 1974, p. 181-182. Morozovas A. Braidęs tarp gyvačių: [„Gyvačių trauktinė“] // Valstybės laikraštis. 1979, geg. 29. Rimkus D. Lyg einant į ataką: [„Kelmai ir kelmučiai“] // Mūsų žodis. 1974, vas. 19. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 445. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 545. 8 Sukanka 80 metų rašytojui, keliautojui, miškininkui V YTAUTUI ALMANIUI (g. 1936). Žr.: Tarp knygų. 2006, nr. 6, p. 45-46. PAPILDOMA LITERATŪRA POKALBIAI Kai veda meilė, darbštumas ir kantrybė / [kalbėjosi] V. No� sevičius. – Iliustr. // Gintaro gimtinė. 2016, liep. 1-13 (nr. 7), p. 8. Kitoks nei visi / [kalbėjosi] V. Nosevičius. – Iliustr. // Kelionės ir pramogos. 2011, nr. 9, p. 6-4.

APIE V. ALMANĮ Apdovanoti ženklu [„Už nuopelnus Akmenės rajonui“: V. Almanis ir A. Adomaitis]. – Iliustr. // Vienybė. 2011, rugpj. 24, p. 3. Kas yra kas Lietuvoje, 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 372-373: portr. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 49. Lietuvis apie Altajų – altajiečiams: [apie žurn. „Altaj“ spaus� dinamą V. Almanio kn. „Baltųjų vandenų šalyje“ rus. k.]. – Iliustr. // Vienybė. 2014, lapkr. 8, p. 4. Mickutė L. Gyvenimas, paaukotas sniego seniui. – Iliustr. // Respublika. 2006, rugpj. 8, p. 17. Petrošiūtė N. Garsus žmogus iš tylaus kaimo; Nepaprastas žmogus iš labai tylaus kaimo. – Iliustr. // Miškai. 2011, nr. 8, p. 58-61; Valstiečių laikraštis. 2008, lapkr. 15, priedas „Šešta� dienis“, p. 10. Rašytojas parsivežė „Angelo“ skulptūrėlę: [V. Almanis – kon� kurso „Lietuvos kaimo šviesuolis-2008“ laureatas] / V. Ruškio nuotr. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2008, gruod. 11, priedas „Krašto žinios“, p. 8. Rinkevičienė G. Mūsų kalendorius: 2006 rugpjūtis // Tarp knygų. 2006, p. 45-46. Ruškys V. Altajuje įvertinta Vytauto Almanio knyga [„Baltųjų vandenų šalyje“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2015, geg. 14, priedas „Krašto žinios“, p. 3. Ruškys V. Galbūt įminta sniego žmogaus paslaptis: [apie V. Al� manio tyrinėjimus]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2013, spal. 26, p. 8. Ruškys V. Pirmieji rašytojo Vytauto Almanio skaitymai [Viešučiuose, Akmenės raj.]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2007, rugs. 22, p. 14. Zibolienė D. Ilgesys gimtajam Altajui paskatino išversti knygą: [apie V. Almanio kn. „Baltųjų vandenų šalyje“ vertėją L. Krapienę]. – Iliustr. // Gimtasis Rokiškis. 2014, lapkr. 8, p. 6. Žemulis F. Dvidešimt metų paskui Sniego žmogų: [75-mečio proga]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2011, rugs. 6, p. 14-15. Žemulis F. Paskui Sniego Žmogų // Naujos tėviškės žinios. 2011, rugs. 7, p. 4. 16 Sukanka 80 metų archeologui, ekonomistui, habilituotam so� cialinių mokslų daktarui, profesoriui, rašytojui ROKUI FLICKUI (iki 1989 m. – Rokas Alvydas Liaukonis; g. 1936). Gimė Veisėjuose, Lazdijų raj. 1959 m. Vilniaus universitete baigė archeologiją, 1966 m. – pramonės ekonomiką. 1970– 1974 m. Maskvos I. Gubkino naftos ir ir dujų pramonės instituto aspirantas. 1975 m. šiame institute apgynė disertaciją, ekono� mikos mokslų kandidatas. 1984 m. ten pat apgynė disertaciją ekonomikos mokslo daktaro laipsniui gauti. 1961–1966 m. dirbo Vyriausioje buitinio gyventojų aptarnavimo valdyboje prie LSSR Ministrų Tarybos. 1966–1969 m. Komunalinio ūkio ministerijoje, 1969–1986 m. Dujinių įrenginių derinimo ir dujofikacijos org� technikos valdyboje. 1986–1990 m. Vilniaus inžinierinio statybos instituto dėstytojas; nuo 1987 m. – profesorius. 1990–1991 m. energetikos ministro pavaduotojas, LR Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės energijos ir efektyvumo didinimo programos vienas iš autorių, Organizacinės koordinacinės komisijos pirmininkas. Nuo 1995 m. R. Flicko konsultacinės-prekybinės firmos (Klai� pėda) savininkas ir vadovas. Nuo 2009 m. Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos narys. Yra trijų monografijų, 17 mokslinių techninių brošiūrų autorius. Paskelbė per 50 straipsnių įvairiuose mokslo leidiniuose. 2008 m. buvo išleista R. Flicko vienveiksmė istorinė dramamonologas „Ištiesk pagalbos ranką man“, skirta garsioms šalies

moterims bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Tais pačiais metais išėjo jo autobiografinė apybraiža „Atrastoji žemė“. 2010 m. išleistas romanas apie Kuršių neriją „Šiaurės Sachara“, o 2012 m pasirodė romanas „Paskutinis traukinys“. Už abu šiuos romanus autoriui buvo įteikta Tarptautinio literatūrinio rudens, 2012 m. konkurso Prozos nominacija. Kitas jo romanas „Emma, pastoriaus duktė“ (2014 ), apdovanotas 2015 m. Ievos Simonaity� tės literatūrine premija. Šiais, 2016-aisiais, išėjo jo romanas apie senovės kuršius „Pradingę klajojančiam smėlyje“. R. FLICKO KŪRYBA Emma, pastoriaus duktė: [romanas]. Vilnius: Alma littera, 2015. 277, [3] p. – Knyga apdovanota Ievos Simonaitytės litera� tūrine premija. Ištiesk pagalbos ranką man: ( vieno veiksmo trijų paveikslų ist. drama-monologas apie Lietuvos moteris, tvirtai suvokusias savo aukos prasmingumą). Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2008. 37, [1] p. – Skirta Lietuvos 1000 metų vardo paminėjimo jubiliejui. Paskutinis traukinys: [romanas]. Vilnius: Alma littera, 2014. 381, [2] p. Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kur� šius. Vilnius: Alma littera, 2016. 240 p. Šiaurės Sacharą: romanas apie pamirštąją Kuršių neriją. Vilnius: Tyto alba, 2015. 389, [2] p. *** Atrastoji žemė: autobiogr. apybraiža. Klaipėda: Eglės l-kla, 2008. 333, [7] p.: iliustr. – Dalis teksto vok. Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą: (ištr. iš dienoraščio). [Tauragė: Taškų mozaika], 2005. 151, [1] p.

POKALBIAI Rašytojas R. Flick: „Mažosios Lietuvos unikalumas turi būti išsaugotas“ / [kalbėjosi] J. Beniušytė. – Iliustr. // Banga. 2015, kovo 21, p. 9, 10. R. Flickas atsigręžė į vilko vaikus / [kalbėjosi] Ž. Jankutė // Lietuvos žinios. 2012, spal. 1, p. 8. R. Flickas šventuoliu neapsimeta: pokalbis su Ievos Simo� naitytės lit. premijos laureatu / [kalbėjosi] I. Liškiavičiūtė // Klaipėda. 2015, kovo 7, p. 6. Rokas Flickas ir jo „Paskutinis traukinys“ kviečia keliauti į pokario Karaliaučių / kalbina M. Kavaliauskytė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 35(nr. 28), p. 10. Rokas Flick: „Rašau apie didžios dvasios moteris“ / [kal� bėjosi] I. Žiemytė. – Portr. // Vakarų ekspresas. 2014, rugpj. 8, p. 7,10. APIE R. FLICKĄ Klaipėda: [apie I. Simonaitytės lit. premijos laureatą R. Flic� ką]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2015, saus. 24, p. 31. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 2: biogr., p. 560: portr. Paplauskienė S. Istorinis lūžis – kraštiečio dienoraštyje: [kn. „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“ pristatymas Šilutės F. Bajoraičio VB] // Šilokarčiamos laikraštis. 2005, birž. 13, p. 5. Saulėnienė J. Prūsijos genas R. Flicko romanuose: [„Emma, pastoriaus duktė“]. – Iliustr. // Durys. 2014, nr. 10(spalis), p. 44-45. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2009, t. 15, p. 740: portr. 20 Sukanka 90 metų, kai gimė kalbininkas baltistas, akademikas VYTAUTAS MAŽIULIS (1926–2009).

Žr.: „Bibliotekų darbas“. 1976, nr. 6, p. 38; 1986, nr. 6, p. 28. Žr. taip pat: Vytautas Juozapas Mažiulis: bibliogr. r-klė / VUB. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros kat.; [sudaryt. S. Peciulkienė; įž. žodį parašė B. Stundžia]. Vilnius: VU l-kla, 2002. 64 p.: portr. PAPILDOMA LITERATŪRA V. MAŽIULIO DARBAI Prūsų kalbos etimologijos žodynas / [parengė V. Rinkevi� čius]. – 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius: Mokslo ir encikl. leidybos centras, 2013. XLVII–XLIII, p. 973-981, ir pratarmių išnašose. – Žodžių r-klės: p. 982-1016. Prūsų kalbos istorinė gramatika: [mokomoji knyga] / VU. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros kat. Vilnius: VU l-kla, 2004. 93, [1] p. – Bibliogr: p. 6-8. APIE V. MAŽIULĮ Apanavičius R. J. Kiek esame seni mes, baltai: [Apie lin� gvistinės archeologijos tyrinėjimus. Remiamasi ir V. Mažiulio darbais]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2009, birž. 18, p. 3. Bagdonavičienė A. Vytautui Juozapui Mažiuliui – 80. – Portr. // Lietuvos mokslų akademijos žinios. 2006, nr. 3/4, p. 13. Eckert R. Zum Gedenken an Akademiemitglied Prof. Dr. Vytautas Mažiulis: [atminimui]. – Bibliogr. išnašose. – Vok. // Baltistika. (2011), [t.] 46(1), p. 161-166. Kirailytė S. Mokslininkas Vytautas Mažiulis. – Iliustr. // Antazavės krašto istorija. Utena, 2006, p. 238-239. Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius, 2008, p. 346-347: portr. Mažiulis V. Vilnius – baltistikos mokykla: [pokalbis, persp. iš „Gimtasis kraštas“, 1981 m. / kalbėjosi] E. Sliesoriūnienė // Sliesoriūnienė E. Inteligentų karta. Vilnius, 2006, p. 172-175. Michelini G. Vytautas Mažiulis. – Iliustr. // Akademija ir akademikai. Vilnius, 2013, p. 97-104. Niūrioje senatvėje V. Mažiulį guodžia mokslas: [pokalbis / užrašė] G. Rosis. – Iliustr. // Respublika. 2005, rugpj. 17, p. 19. Padrėzaitė E., Šulgienė N. Baltistikos klasiko rankraštinis palikimas Vilniaus universiteto bibliotekoje. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. 2011, spal. 6, p. 4. Sabaliauskas A. Žymesnieji tyrinėtojai: Vytautas Mažiulis. – Bibliogr. išnašose // Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, 1980–2010. Vilnius, 2012, p. 91-97. Stundžia B. Išėjo pokarinės baltistikos spiritus movens: [in memoriam]. – Portr. // Kultūros barai. 2009, nr. 5, p. 34-37. Stundžia B. Vytautas Mažiulis: [nekrologas]. – Portr. // Bal� tistika. [2009, t.] 44(1), p. 164-168. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 14, p. 504: portr. Vytautas Juozapas Mažiulis: bibliogr. r-klė / VUB. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros kat.; [sudaryt. S. Peciulkienė; įž. žodį parašė B. Stundžia]. Vilnius: VU l-kla, 2001. 64 p.: portr. Vytautas Juozapas Mažiulis: [nekrologas]. – Iliustr. // Uni� versitas Vilnensis. 2009, birželis (nr. 3), p. 7. Vytautas Juozapas Mažiulis: [nekrologas]. – Portr. // Lietu� vos mokslų akademijos žinios. 2009, nr. 1, p. 40. Zinkevičius Z. Netekome žymaus baltisto: [in memoriam]. – Iliustr. // Gimtoji kalba. 2009, nr. 4, p. 29-30. Žeimantas V. Vakar atsisveikinome su garsiu baltistu akade� miku Vytautu Mažiuliu. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. 2009, bal. 16, p. 4. Dini P. U. Актуальное состояние и перспективы прутенис тических исследований: [remiamasi ir V. Mažiulio darbais]. – Bibliogr. str. gale. – Rus. // Топоровские чтения I-I. Москва, 2010, p. 283-290.

*** Aleknavičius B. Kalbininkas Vytautas Mažiulis (1926–2009): [fotoportretas: reprod.] // Aleknavičius B. Kelionė. Juos sutikau gyvenime. Klaipėda, 2011, p. 25. Dichavičienė V. Kalbininkas Vytautas Mažiulis: [1979, foto� grafija: reprod.] // Lietuvos fotografija vakar ir šiandien. Vilnius, [20]09, p. 189. Kuravcevas M. Žymieji Vilniaus universiteto lituanistai: [apie 1965, fotografija: reprod. ] // Vilniaus universitetas fotografijose. Vilnius, 2004, p. 119, 227. Profesoriai Juozas Girdzijauskas ir Vytautas Mažiulis: [apie 1975, fotografija: reprod.] // Vilniaus universitetas fotografijose. Vilnius, 2004, p. 120. 21 Sukanka 150 metų, kai gimė religinės literatūros rengėjas, ku� nigas, dramaturgas, kultūros veikėjas JUOZAS ŽIDANAVIČIUS (slapyv. Seirijų Juozas;1866–1945). Gimė Seirijuose, Lazdijų raj. Mokėsi Seirijų pradinėje mokyk loje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. Baigęs ją, bandė stoti į Seinų kunigų seminariją. Nepavykus išlaikė egzaminus į Plocko (Lenkija) kunigų seminariją, ją baigė 1892 m. Buvo paskirtas Plonsko (Lenkija) parapijos vikaru. Dirbti jam sekėsi, todėl vyskupas paskyrė jį Skempės (Lenkija) mokytojų seminarijos kapelionu. Dažnai lankydavosi gimtuose Seirijuose, kur jo pastan� gomis bažnyčioje buvo įrengtas laikrodis, padovanojo bažnyčiai paveikslą. Negavęs leidimo dirbti Seinų vyskupijoje, 1904 m. išvyko į JAV, kur labai trūko lietuvių kunigų. Vos tik atvykusiam buvo pasiūlyta būti naujai kuriamos Amsterdamo (Niujorko valstija) lietuvių parapijos klebonu. Čia jis pastatė Šv. Kazimiero bažnyčią, įsteigė pradžios mokyklą, 1906 m. nusipirkęs žemės, didesnę jos dalį skyrė lietuvių kapinėms, o likusi teko bažnyčios ūkiui ir renginiams. Materialiai šelpė vargšus, besimokančius jaunuolius, įvairias kultūros organizacijas, savo lėšomis leido knygas. Kai dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, J. Židana� vičiaus pusbrolis, 1908–1909 m. lankėsi JAV, tai visą tą laiką buvo globojamas kunigo, kartu jie organizavo kursus lietuviams darbininkams, kurių dauguma nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, padėjo dailininkui surengti keletą jo dailės darbų parodų. J. Ži� danavičius gan dažnai ir pats atvykdavo į Lietuvą, dalyvaudavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Kun. J. Židanavičius, Seirijų Juozo slapyvardžiu, parašė per 30 scenos veikalėlių, kurie buvo statomi JAV ir Lietuvos teatro mėgė� jų. Sukūrė daug giesmių su melodijomis ir nuo 1932 metų išleido keturias „Naujo giesmynėlio“ knygas, religine tema parašė keletą knygelių („Tikėjimo skydas“, 1938; „Apie religijos pradžią…“, 1917; „Jo ekselencija arkivyskupas J. Matulevičius“, 1926; „Aušros Vartų stebuklingas Dievo motinos paveikslas“, [1927]; „Graudūs verksmai…“, 1939). Nemažas pluoštas religinio bei patriotinio turinio jo eilėraščių buvo spausdinami lietuvių periodikoje. Daug jo darbų (tarp jų nemažai eilėraščių, daug pamokslų, „Rankvedys išsilavinimui filosofijoje“, porą lenkiškai parengtų religinių knygų, keli scenos veikalėliai ir kt.) liko rankraščiuose, kurie po kunigo mirties pateko į JAV pranciškonų Kenebankporte archyvą. 1917 m. jis buvo popiežiaus Benedikto XV apdovanotas ordi� nu „Už Bažnyčią ir Popiežių“; Lietuvos vyriausybė 1931 m. jam, besilankant Lietuvoje, įteikė Lietuvos nepriklausomybės medalį, o 1935 m. – Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordiną. Mirė 1945 m. gruodžio 26 d. Amsterdame (N. Y.). J. ŽIDANAVIČIAUS KŪRYBA Bajoras gaidys: 5 v. komedija . [Klaipėda: s.n.], 1926. 64 p. Cingu lingu: 3 v. komedija iš girtuoklių gyvenimo. – 2-a

patais. laida. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1929. 31, [1] p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; nr. 8). Geras latras: 3 v. vaidinimas. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1931. 39, [1] p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr. 11] ). Gudrus apgavikas: 5 v. gyvenimo tragikomedija. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1929. 42, [1] p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr. 10]). Jaunosios Lietuvos šventė: vieno veiksmo vaidinimas, pri� taikintas Lietuvos Nepriklausomybės šventėse vaidinti. Kaunas: [s.n.], 1928. 16 p. Lietuvos likimas: scenos vaizdai trijų atidengimų. [Chicago: s. n.], 1930. 48 p. Liuciperis ir pragaro karalienė: 3 v. komedija. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 40 p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr. 15] ). Liurdo Bernadeta: penkių veiksmų ir vieno paveikslo ist. drama / kun. Juozas Židanavičius. Marijampolė: [Juozas Žida� navičius], 1928. 60, [1] p.: iliustr. Mažas kryželis, bet sunkus: trijų veiksmų komedija. – 2-a patais. laida. Kaunas: [s. n.], 1929. 39 p. Meilės galybė. Kaunas: [s.n.], 1927. 68 p. – Virš. antr.: Meilės galybė: trijų veiksmų drama: ( siužetas imtas iš tikro gyvenimo). Mikutis ir Genutė: trijų veiksmų komedija: (teatrėlis vaikams lošti). [Chicago: s.n.], 1925. 64 p. Moterims neišmeluosi: trijų veiksmų komedija, sodžiaus mėgėjų teatrui. Kaunas: [s.n.], 1928. 52 p. Orleano mergelė: 8 v. ist. tragedija. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 63, [1] p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr.14] ). Paskutinė Rymo vestalė: 3 v. drama. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 32 p. Penkeria vienas, bus vienas: keturių veiksmų komedija. Kau� nas: „Scenos mėgėjas“, 1929. 36 p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; nr. 6). Pragaro ir dangaus prieangyje: keturių veiksmų vaidinimas. Kaunas: [Religija ir kultūra], 1928. 62 p. Stebuklingas gydytojas: dviejų veiksmų amerikoniška kome� dija. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 30, [1] p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr.17] ). Šv. Elžbieta: 5 v. ist. drama. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 48 p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr.18] ). Šventas Tercizius: trijų veiksmų scenos vaizdelis. Kaunas: Kuzmickio ir Beileso sp., [1925]. 20, [2] p. : iliustr. Šventoji Cecilija kankinė: trečiojo amžiaus 3-jų v. tragedija / J. Židanavičius. Kaunas: [s.n.],1926. 40 p. Šventos Akvilinos mirtis: trijų veiksmų tragedija / kun. J. Ži� danavičius. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1932. 31 p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr.16]). – Virš. antr.: Šv. Akvilinos mirtis. Šv. Jonas ir Erodiada: 2 v. scenos vaizdelis. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1929. 14, [1] p., įsk. virš. – („Scenos mėgėjo“ leid.; nr. 9). Teisingas Juozapas: ist. drama trijuose atidengimuose / parašė kun. J. Židanavičius. Amsterdam, N.Y.; Chicago, Ill.: „Draugas“ Pub. Co, 1924. 118 p. Tris kartus bandytas: dviejų veiksmų scenos vaizdas vaikams. Kaunas: „Scenos mėgėjo“ leid., 1931. 22 p. – („Scenos mėgėjo“ leid.; [nr.12] ). I.Ubagų akademija; ir, II. Ubagų balius; bei, Elgetų puota: komedijėlės viename veiksme / parašė Seiryjų Juozukas. [JAV]: Lietuvių darbininkų s-gos leid., 1920, [1] p.: nat. – (Lietuv[i]ų darbiningų s-gos leid.; nr. 26). Ubagų bei elgetų gudrumas: komedijėlė trijuose veiksmuose. [JAV: s.n., 1925]. 40 p. – Virš. antr.: Elgetų gudrumas. Ugnimi ir kardu: 4-rių paveikslų scenos vaizdai: sekant Sen� kevičiaus apysaką . Kaunas: [s. n.], 1932. 45 p.

MUZIKINIAI KŪRINIAI Album Lithuanian dances [Natos]: for piano, violin, clarinets, cornet / arang. By V. Nickus. – [Partijos]. Chicago: Seirijų Juozas, 1925. – 4 part. Naujas giesmynėlis [Natos] / žodž. ir melodijas parašė Seirijų Juozas. Kaunas: Liet. muz. centras, 1932–1939. – 9 kn. Šv. Mišios vaikams [Natos] / žodž. ir melodijas pataisė Sei� rijų Juozas; harm. A. Kačanauskas. Kaunas: Liet. muz. centras, 1937. 22, [1] p. APIE J. ŽIDANAVIČIŲ Šv. Kazimiero lietuvių R[omos] K[atalikų] parapijos auksi� nio jubiliejaus [ir jos įkūrėjo kun. J. Židanavičiaus] atminčiai, 1904–1954. Amsterdam, N. Y. : [s. n.], 1954. 80 p.: portr., iliustr. – Virš. antr.: Šv. Kazimiero parapija, 1904–1954. „Amsterdamo parapiją jau nuo penkių metų rėdo kun. J. Žyd anavičius…“ // Draugas. 1909, lapkr. 18 (nr. 18), p. 277-278. Encyclopedia lituanica. Boston, 1978, vol. 6, p. 320: portr. „Keletą valandų iš New Yorko pavažiavus, tarp Albany ir Utika, randame miestelį Amsterdam…“: [apie vietos lietuvius ir kun. J. Židanavičių] // Žvaigždė. 1905, lapkr. 24(nr. 47), p. 745-746. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2015, kn. 13, p. 266-267. Kun. Juozas Židanavičius: [ biogr. ir darbų apžvalga] // Amer ikos lietuvių katalikų darbai. Harissburg, Pa, 1943, p. 303-306. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 326. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1966, t. 35, p. 295-296: portr. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002. – Žr.: Asmenvardžių r-klė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1971, t. 3, p. 907. Naujokaitis P. Lietuvių literatūros istorija. Čikaga, 1975, t. 2, p. 527-529. Petrauskas J. Seirijų praeities takais. Vilnius, 1993, p. 65-66. Rimša A. Kunigas Juozas Židanavičius // Seirijų praeitis ir dabartis. Vilnius, 2013, [d.] 1, p. 89-90. Rimša A. Seirijų Juozas // Alytaus naujienos. 2006, rugpj. 18, p. 7; Dzūkų žinios. 2006, rugpj. 19, p. 2. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 123.

30 Sukanka 125 metai, kai gimė išeivis iš Lietuvos, įžymus skulptorius ŽAKAS LIPŠICAS (tikr. Chaimas Jokūbas Lipchitz; 1891–1973). Žr.: Tarp knygų. 1991, nr. 6, p. 40. PAPILDOMA LITERATŪRA APIE Ž. LIPŠICĄ Samogits A. Mano dienos Italijoje su Žaku Lipšicu: [prisi� minimai]. Vilnius: Vilniaus dailės akad. l-kla, 2010. 164, [4] p.: iliustr., faks., portr. – Tikroji aut. pavardė Adomas Raudys. Agronovskis H. Ivano Trutnevo piešimo mokykla ir žydų dailininkai: [ir apie Ž. Lipšicą]. – Bibliogr.: 30 pavad. // Žydų muziejus: [alm.]. Vilnius, [2001], p. 271-272. Andrijauskas A. Lipchitzas ir kubistinės skulptūros epo� pėja. – Iliustr. // Laisvas laikraštis. 2008, lapkr. 8-14(nr. 44), p. 12-13. Chlomauskaitė R. Skulptorius Žakas Lipšicas: [gyvenimo ir kūrybos apžvalga]. – Bibliogr.: 5 pavad. // Šiandien aktualu. 2012, nr. 1(46), p. 123-136.

Dabulevičienė P. Mūsų kalendorius: rugpjūtis // Tarp knygų. 1991, nr. 6, p. 40. Daunys V. Proveržiai ir atradimai: [apie Ž. Lipšico kūrybą]. – Iliustr. // Žydų muziejus: [alm.]. Vilnius, [1994], p. 311-314. Garsiojo žydų skulptoriaus [J. Lipšico] muziejus gimtuosiuose Druskininkuose // Diena. 1996, rugpj. 2, p. 2. Gradinskaitė V. „Mano gyvenimas – skulptūra“: unikali J. Lipchitzo litografijų kolekcija Žydų muziejuje [Vilniuje] // Lietuvos muziejų rinkiniai. (2006), nr. 5, p. 63-69. Jacques Lipchitz: (1991–1973) : [trumpa biogr. : su skulpt. „Motina ir vaikas“ reprod.]. – Iliustr. // Budrys K. Lietuvoje ir už jos: meno kolekcijos albumas. Vilnius, 2015, p. 32-33. Jacques Lipchitzas: 1891–1973. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. Vilnius, 2008, p. 72. Jažauskas V. Pasaulinio masto garsenybė iš Druskininkų. – Iliustr. // Biržiečių žodis. 2011, liep. 15, p. 8. J. Lipchitzo darbai – Lietuvoje. – Iliustr. // Kauno diena. 2016, birž. 3, priedas „Santaka“, p. 2. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2014, kn. 11, p. 42-44. Laužikas R. Ivano Trutnevo mokiniai: [apie XIX a. pab. ir XX a. pr. rusų dailininką, gyvenusį Vilniuje. Rašoma ir apie jo mokinį J. Lipšicą]. – Iliustr. // Istorija. 2008, nr. 11, nr. 11, p. 76. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 586: portr. Mikšionienė R. Dingęs žydų pasaulis – Lietuvos kultūros dalis: Vilniaus Gaono muz. Tolerancijos centre – ir M. Chagallo, ir J. Lipchitzo darbai. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2004, rugs. 28, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1, 2. Nedzelskis A. Druskininkiečiai: [apie M. K. Čiurlionio, Ž. Lipšico ir kt. žymių Druskininkų m. gyventojų likimo sąsajas]. – Iliustr. // Žydų muziejus [alm.]. Vilnius, [1994], p. 308-310. Petrauskaitė A. Pažintis su žymiausiais Druskininkų paveldo objektais. – Iliustr. // Mano Druskininkai. 2013, rugs. 26(nr. 49), p. 8. Petuchauskas M. Pasaulio didieji : litvakų sugrįžimai. – Iliustr. // Kultūros barai. 2014, nr. 12, p. 64-65. Rafanavičienė G. Ž. Lipšico dvasia – meno parke [Druski� ninkuose: apie visuom. org. „Žako Lipšico skulptūros parkas“ surengtą simpoziumą]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2006, spal. 10, priedas „Mūzų malūnas“, p. 2. Raudys A. S. „Aš dirbau pas garsųjį J. Lipšicą“: [pokalbis su Paryžiuje gyvenančiu skulptoriumi A. Samogits / užrašė] M. Kniežaitė. – Faks., iliustr. // Lietuvos žinios. 2008, bal. 21, p. 14-15. Rožankevičiūtė A., Leonenko G. Žakas Lipšicas žemiečiams: [skulptoriaus 120-osioms gimimo metinėms]. – Bibliogr. str. gale. – Iliustr. // Kultūros barai. 2011, nr. 7/8, p. 80-84. Smoliakovas G. Šventas kauburėlis: [esė apie nesamą Ž. Lipši� co motinos kapą] // Žydų muziejus: [alm.]. Vilnius, [1994], p. 315. Šileika R. Žako Lipšico atminimui: [ apie simpoziumą Drus� kininkuose]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 1998, spal. 17, p. 8. Vaškevičius A. Garsūs dailininkai litvakai grįžo į Lietuvą savo darbais: [ir apie Ž. Lipšico darbų par. „Sveikas, Paryžiau. Litvakų dailininkų kelias“ Kaune] // Draugas. 2014, kovo 15, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 13, p. 430431: iliustr. Zurlys A. Akmenėlis turi šiltą širdį: [apie IV visuom. asoc. „Žako Lipšico skulptūrų parkas“ simpoziumą]. – Iliustr. // Druskonis. 2005, rugs. 23-29(nr. 38), p. 16.

Parengė Loreta Pakalniškienė

IN THIS ISSUE Kristina Sabaliauskaitė. Hats Off to You, the Librarians

The congratulation speech by the well-known writer and art critic Kristina Sabaliauskaitė at the event devoted to the Library Year held at the Seimas of the Republic of Lithuania on 25 May 2016. Žydrė Vėtienė. What is the Future Library that We are Creating Today: The International Conference “Reading Society: Paradigm Shift in the 21st Century”

The survey of the first day of the international conference of library professionals from Northern and Baltic countries “Reading Society: Paradigm Shift in the 21st Century” held in Birštonas on 28–29 April. The conference focused on the impact of today’s libraries on the creation of a strong society, their potential for developing media and information literacy and promoting reading, the best practice of the represented institutions, etc. The plenary meetings were followed by 11 poster reports. Roberta Šurkutė. Lithuania’s Libraries in 2015

The annual survey of Lithuanian libraries. It presents data about changes in library collections, computerized workplaces, users and patrons, document loans as well as sums up the libraries’ funds and expenses and presents statistics on electronic services and documents. The survey also contains the main indicators of the 2015 statistics of Lithuanian libraries. Laura Juchnevič. When a Library Goes for a Walk: The Modern Library Concepts and the Inclusion of the Public

The article is about the ways how libraries attempt to adapt to dynamic social shifts and presents modern library concepts, mainly focusing on the concept of a participating library. By drawing on this concept, the author tells about the main changes in libraries, taking as an example “The Reading Festival” organized at the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County. Daiva Narbutienė. The Book About the Reading Vaižgantas

Last year, the monograph by Nijolė Lietuvninkaitė Skaitantis Vaižgantas (“The Reading Vaižgantas”) was published, in which the writer Vaižgantas is described from an unusual perspective – his attitude to books in his personal collection. The monograph, drawing on ample factographic material, investigates the development of this library and its destiny. Ringailė Bagušytė. “Books in Lithuanian” in a New Format

Additions to the 2nd volume of the checklist “Books in Lithuanian, 1918–1940” published in the electronic format for the first time in cooperation with Lithuania’s libraries, archives and collectors. They consist of more than 6 thousand new bibliographic records. Eglė Dikavičienė. The Library of the Lozoraitises Family

The second part of the article tells about the acquisition of the library of the family of the famous diplomats Lozoraitises, focusing on donated books. The members of the family used to present each another books as gifts as well as books were donated to the family by authors, publishers and other people. The article separately focuses on books which found their way to the Lozoraitises personal library under various circumstances and sums up the value of the library as a whole. Viktorija Daujotytė. Look for a Burning Bush! The 80th Anniversary of Juozas Aputis

The letter of the famous literary critic and professor at Vilnius University Viktorija Daujotytė, which was read at the scientific conference devoted to the 80th anniversary of the writer Juozas Aputis (1936–2010). Daujotytė speaks about her personal attitude towards Aputis by using his “burning bush” motif and sensitively reveals Aputis‘s contribution to Bronius Radzevičius‘s fate and preservation of his creative heritage. Virginijus Gasiliūnas. Juozas Aputis Plain Words About His Novels, Young Days and Other Things

The article by the literary critic Virginijus Gasiliūnas prepared on the basis of the radio interview with the writer that he himself conducted after the appearance of the collection of Aputis’s short stories Vieškelyje džipai (2005), which was awarded the Lithuanian National Prize for Culture and Arts. The interview has never been published and is preserved in the sound archive of the Lithuanian National Radio and Television. Aputis recalls inspirational impulses for creating, his violent efforts to revise his works as well as tells about writers’ aspirations during the poignant era of the Soviet rule.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2016 Nr. 6 (689) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 07 04 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 29932 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

IN THE WORLD OF BOOKS No 6 (689) 2016 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 Address: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vilnius, Lithuania fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt