Issuu

„Tarp knygų“ archyvas

In the world of books No 5 (688) 2016 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 Address: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vilnius, Lithuania fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

gegužė • 2016 – b ibliotekų metai

2016 Nr. 5 (688) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826

2016 Nr. 5 (688) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 06 07 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 29669 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS ISSUE

MŪSŲ METAI

Jolita Steponaitienė. Mes patys suteikiame šiems metams prasmės 1 Seimas pagerbė aktyviausius bibliotekų skaitytojus 2

Jolita Steponaitienė. It is Our Contribution that Makes this Year Significant

NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Jolita Steponaitienė, Director of the Information Resources Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, who was awarded the Medal of the Order of the Lithuanian Grand Duke Gediminas this year, shares her thoughts on the work at the library, its importance and possibilities opened up by transformation.

Šventinėje LBD konferencijoje – dėmesys knygai ir autoriams 4

Honouring of the Most Active Library Readers by the Seimas of the Republic of Lithuania

ŠIANDIEN AKTUALU

Bibliotekų vaidmuo mokymosi visą gyvenimą procese. Parengė dr. Ineta Krauls-Ward

POKALBIS

Geriausia 2015-ųjų bibliotekininkė: „Esu „užsikrėtusi“ projektinio mąstymo virusu“. Ritą Božienę kalbino Žydrė Vėtienė

PROJEKTAS

Kristina Kazlaitė. Kas pateko į kadrą – nenueis užmarštin 11 RECENZIJA

Osvaldas Janonis. Bibliografų duoklė būrų dainiaus jubiliejui 15 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Eglė Dikavičienė. Lozoraičių šeimos biblioteka. (Pradžia. Pabaiga kitame numeryje)

SUKAKTYS

Jolanta Stasytė Berniūnienė. Gottfriedui Ostermeyeriui – 300 23 GEROSIOS PATIRTYS

Nacionalinės bibliotekų savaitės svetur. Parengė Neringa Tamašauskaitė

On 25 May, there was a ceremony for honouring the most active readers and the most popular authors of books of 2015 at the Seimas of the Republic of Lithuania. During this Library Year event, more than 130 book lovers from almost 70 Lithuania’s libraries were congratulated. Among the congratulators was the initiator of the event the Speaker of the Seimas Loreta Graužinienė. The floor was also taken by authors of favourite books and the most active readers. The Celebratory Conference of the Lithuanian Librarians Association Focusing on the Book and Authors

On 22 April, there was the annual conference of the Lithuanian Librarians Association held at the Seimas of the Republic of Lithuania devoted to the World Book and Copyright Day. During the conference, awards and notes of appreciation were presented to the best and most active library professionals; there were also reports delivered by representatives of Lithuanian printers, publishers, copyright associations, the Lithua nian Writers Union, and library sponsors and partners as well as the 2015 activities of the Lithuanian Librarians Association were summed up. Ineta Krauls-Ward. Role of Libraries in the Lifelong Learning Process

In 2015, the Pew Research Center carried out investigation into the impact of public libraries on lifelong learning, which involved almost 300 respondents. The data from the survey show that learning results of library users and their motivation for self-education significantly surpass the results and motivation of non-users; but then it turned out that people lack information about some of educational library services. The Best Librarian of 2015: I am “Infected” with the Project Thinking Virus

An interview with the best librarian of 2015 Rita Božienė, Head of the Šaltinėlis Branch of the Public Library of Šiauliai City Municipal ity. She presents the prized activities of the Library as well as tells about the current goings-on at the Šaltinėlis Library and the values that govern her everyday and professional life. (Interviewed by Žydrė Vėtienė).

MUMS RAŠO

Kristina Kazlaitė. Frame Captures Save from Oblivion

Virginija Laurinaitienė. Ar reikalinga knyga kaime? 29

Žinios iš Lietuvos bibliotekų

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

The Povilas Višinskis Public Library of Šiauliai County is attempting to save “live” historic facts and events: in joint effort with the Šiauliai Cinema Art Club, it accumulates collections of films and copies of television broadcasts; it has implemented a video module on the website allowing to widely promote the materials, organizes educational events and has prepared the youth project “The Wealth of the Šiauliai Region: Digital Content and Living Eyewitnesses”, etc.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Osvaldas Janonis. The Tribute of Bibliographers to the Bard of the Boers

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2016 liepa 42

Eglė Dikavičienė. The Library of the Lozoraitises Family

Rengia

Jūratė Bičkauskienė (vyriaus. redaktorė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Redakcijos kolegija

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

VirŠeliuose

pirmame: Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleiviai per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę iš vadovėlių ir enciklopedijų pastatė knygų bokštą (p. 34–35) Ketvirtame: bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Sapiegų arba Žirovičių evangelija, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Senąja slavų kalba parašyta XV–XVI a. knyga unikali dėl spalvotų miniatiūrų, pieštų ant aukso plokščių

This year, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences published the bibliographic index devoted to Kristijonas Do nelaitis. The review by the well-known bibliographer Prof. Dr. Osvaldas Janonis presents the publication’s compilers, surveys its structure (introduction; the main dates of the poet’s life, creative work and activities; five main chapters; indexes of titles and personal names; etc.) and methodological solutions, and addresses instances of information presentation that need refinement. 18

The article discusses issues regarding personal libraries of Lithuanian expatriates as an object of culturological research with a focus on their impact on the expatriates’ life. After introducing expatriates’ personal libraries preserved at Lithuanian institutions, the article presents in detail the library of the family of the famous diplomat Lozoraitis, which is part of the collection of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The author overlooks the chronological scope of the collection, which has been accumulated over more than a century, and tells about particularities of its acquisition. (Beginning. End in the next issue). Jolanta Stasytė Berniūnienė. The 300th Anniversary of Gottfried Ostermeyer

The author surveys the facts of the life and personal characteristics of the prominent literary figure of the Eastern Prussia, the Evangelical priest of German descent, the historian of the Lithuanian literature, author of the grammar of the Lithuanian language, creator and trans lator of hymns and investigator of the history and culture of the Old Prussians Gottfried Ostermeyer, who lived during the second half of the 18th century, and introduces his research and literary heritage. Neringa Tamašauskaitė. National Library Weeks Abroad

The article presents ideas realized in foreign countries concerning national library days and weeks: today’s library marketing in the USA, initiatives in Poland, various joint projects at the Australian libraries, library day events in Great Britain and lifelong learning initiatives in the South African Republic. Virginija Laurinaitienė. Do Villages Need Books?

Insights by the former librarian about the role of the library and books in the life of people in rural areas and their possibilities to satisfy information and cultural needs.

Translated by Tomas Auškalnis

mūsų metai

MES PATYS SUTEIKIAME ŠIEMS METAMS PRASMĖS

Sveikinu kolegas su Bibliotekų metais. Tai gražus ir prasmingas ženklas, kiekvieną jis paliečia kitaip. Tai mūsų metai, mes juos ir darome prasmingus. Kas Bibliotekų metai yra man? Tai 365 dienos judėjimo žinių link. Diena iš dienos, nuo Šeškinės kalno besileisdama į darbą, tikiu, kad sužinosiu ką nors naujo, sutiksiu įdomių žmonių, atrasiu nežinomų temų, kažką iš naujo įvertinsiu ir „patrauksiu į paraštes“. Save, savo bendraamžius vadinu virsmo karta. Mums teko laimė išgyventi naujos Lietuvos kūrimo džiaugsmą ir nusivylimą, susikurti naujas vertybes, priimti vis di desnį pagreitį įgaunančius technologinius pokyčius, prie kurių jau nesitaikome – su jais gyvename, patvirtindami naujinius išmaniuosiuose telefonuose. Gal todėl ir moku džiaugtis aplinkos pokyčiais, nauju kontekstu, kitokiomis interpretacijomis ir, aišku, kylančiais iššūkiais. Jeigu darbą bibliotekoje vertinčiau kaip profesiją – esu imigrantė, ne visada suprantanti bibliotekos taisykles, jeigu kaip kultūrinį ir pažinimo lauką – mėgaujuosi galimybe būti tarp žinių ir pasaulio išminties, glūdinčios rankraščiuose ir knygose, per teiktos naujausiomis informacijos formomis ir formatais. Ilgi metai bibliotekoje – tai visų pirma sutikti žmonės: kolegos, partneriai, skaitytojai. Kai atėjau, vyresnieji kolegos kūrė „prarastosios“, smetoniškos Lietuvos kultūros aurą – jų kalbėjimo ir elgesio manieros, vertybės. Tai buvo tarpukario inteligentų vaikai, „nutildyti“, bet puikiai įvaldę tyliosios rezistencijos meną. Buvo ir kitų, bet išsisukinėjimas nuo jų primetamų vertybių buvo geros gyvenimo pamokos. Visiems jiems linkiu stiprios sveikatos, nes vis daugiau jų mus palieka. Vėliau užgriuvo dideli, netgi ekstremalūs, pokyčiai: kasdieniai iššūkiai, reikalingos kompetencijos, nauji žodžiai ir jų prasmės. Nežinau, ar ir dabar turėčiau tiek polėkio ir idėjų, jeigu tuo metu nebūčiau turėjusi galimybių bendrauti su kolegomis iš tikrojo užsienio – išvykos į kitokios vadybos bibliotekas, nuoširdūs kolegų pamokymai ir net užgaulūs pasišaipymai padėjo atsirinkti, kuria kryptimi eiti, supras

ti, kad į klausimą gali būti daug atsakymų, o sprendimus diktuoja racionalumas, lankstumas, ne tik kadaise sukurtų taisyklių laikymasis. Dirbdamas bibliotekoje (tikriausia ir bet kur kitur) kiek vienas turi galimybę pasirinkti, ką ir kaip joje veikti. Nori iš lėto laukti, kol pasitenkinimas, atlyginimas ir įvertinimas patys ateis pas tave – tai ir lauk! Bet tada nepyk, jeigu sva jonių darbą prisivilios greta dirbantis kolega, optimaliau išnaudojantis darbo laiką, siekiantis gero rezultato, besi domintis naujovėmis ir nelaukiantis, kol darbdavys jam organizuos mokymus, pats „gaudantis“ žinias ir turintis idėjų. Baisiausia, ką galima išgirsti mūsų aplinkoje, – „Mes visą laiką taip darėme, kodėl turėtų būti kitaip?“ Prieš keletą metų lankantis Britų bibliotekoje dėmesį patraukė krepšys su užrašu „Skaitytojau – tu reikalingas savo bibliotekai“. Šių dienų realijos yra kitokios – ne skai tytojas (tiksliau ne tik jie ateina į bibliotekas), reikalingas bibliotekai, o biblioteka turi būti reikalinga skaitytojui. Štai mums ir iššūkis – netapti tik saugykla, o būti bendruomenę buriančia vieta. Turiu galimybę, gal labiau norą, bendrauti su regionų bibliotekomis, tad žinau daugybę sėkmės istorijų, rodančių kardinalius pokyčius šia linkme. Pasaulis keičiasi taip greitai. Norime, ar ne, gyvenimas tampa skaitmeninis su visais to padariniais (siūlau visiems dar kartą perskaityti IFLA veiklos kryptis). Ateitis kuriama šian dien, ką vertingo pasiimsime į ją – sprendžiame dabar. Rodos kinai, norėdami kitam blogo, linkėdavo gyventi permainų laikais. Viskas priklauso nuo požiūrio. Todėl Bibliotekų metai man – gerų pokyčių metas. Juolab kad mano – Lietuvos na cionalinė Martyno Mažvydo – biblioteka po renovacijos ru denį atvers duris savo skaitytojams, vartotojams ir bičiuliams. Jolita Steponaitienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė

SEIMAS PAGERBĖ AKTYVIAUSIUS BIBLIOTEKŲ SKAITYTOJUS

Lietuvos Respublikos Seimas, kurio sprendimu 2016ieji paskelbti Bibliotekų metais, pakvietė šalies bibliotekas išrinkti aktyviausius 2015 metų skaitytojus – vieną suau gusįjį ir vieną vaiką (iki 18 metų). Į šią Seimo iniciatyvą atsiliepusių bibliotekų išrinkti knygų mylėtojai – nuo ma žiausio iki vyriausio – pakviesti į renginį Seimo rūmuose. Gegužės 25 d. istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje pagerbti aktyviausi 2015 metų skaitytojai ir skaitomiausių knygų autoriai. Bibliotekų metams paminėti skirtame renginyje pasveikinta daugiau kaip 130 knygų mylėtojų iš beveik 70 Lietuvos bibliotekų. Dalyvius pasveikino šios šventės iniciatorė Seimo Pir mininkė Loreta Graužinienė, skaitomiausių knygų lietuvių autoriai – rašytoja, menotyros mokslų dr. Kristina Saba liauskaitė ir vaikų rašytojas Vytautas Račickas, žodį tarė viena vyriausių skaitytojų iš Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Regina Kuneikienė (84 metai) ir jauniausios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojos Dainidos Irenos Blažytės (4 metai) tėtis Robertas Dainius Blažys, taip pat pripažintas aktyviausiu Nacionalinės bibliotekos skaitytoju. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė sveikinimo kalboje pažymėjo, kad žmonės, saugantys ir populiarinantys lietuvišką knygą, nuo mažens skatinantys skaityti vaikus, organizuojantys ir kviečiantys visuomenę į įvairius kultū ros renginius, gali būti vadinami knygnešiais. „Šiandien

tie žmonės yra bibliotekininkai. <...> Tikiuosi, kad šie Bibliotekų metai ir jiems skirtos iniciatyvos duos teigiamą impulsą bibliotekų atsigavimui ir plėtrai, susitikimams su rašytojais, kūrybos vakarams, knygų aptarimams, jaunųjų rašytojų skatinimo renginiams“, – sakė parlamento vadovė. Kaip teigė L. Graužinienė, šiuolaikiniame technologijų pasaulyje niekas neatstos ypatingos bibliotekų aplinkos, gyvai verčiamų knygos puslapių magijos ir, be abejo, to nenusakomo knygų kvapo. Skaitomiausių knygų autorė K. Sabaliauskaitė tvirtino, kad skaitymas – tai didžiulis malonumas, o knyga – dvasi nis penas. „Be skaitymo mūsų sielas ištinka paprasčiausias dvasinis badas. Neskaitanti visuomenė – tai nuskurdusi, nuskurusi, išbadėjusi, nuo pasaulio atsiliekančių dvasios ubagų visuomenė, kurios neišgelbės jokios technologijos. Todėl sveikinu Jus, vis dar skaitančius ir jau skaitančius, didelius ir mažus. Tai paliudijimas, kokie atviri esate pa sauliui ir nuotykiui, kurį dovanoja knyga. O mažiesiems skaitytojams pavydžiu „baltu pavydu“ dėl to, jog žinau, kiek daug puikių knygų Jūsų laukia. Pavydžiu to atradimo stebuklo, kurį Jūs jausite skaitydami jas pirmą kartą“, – sveikindama bibliotekas ir aktyviausius skaitytojus sakė rašytoja K. Sabaliauskaitė. Vienas iš skaitomiausių knygų vaikams autorių rašyto jas Vytautas Račickas, atsakinėdamas į dažniausiai vaikų užduodamus klausimus, teigė jiems rašantis todėl, kad

4 5 1–2. Renginio iniciatorė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė ir skaitomiausių knygų autoriai: K. Sabaliauskaitė ir V. Račickas. 3. Jaunuosius skaitytojus pasitiko jų mėgstamas personažas Kakė Makė. 4. Viena vyriausių skaitytojų R. Kuneikienė spinduliavo džiaugsmą. 5. Jauniausios skaitytojos tėtis R. D. Blažys, pasveikinęs susirinkusiuosius, padainavo dainą apie vaikystę

suaugę žmonės gali gyventi ir be knygų, o vaikai – ne. Rašytojas taip pat pabrėžė, kad ypač vertina tiesioginį autoriaus ir skaitytojo bendravimą, nes tai padeda suprasti skaitytojo poreikius. Svarstydamas, ko reikia, kad skaity tojų nenuviliotų kompiuteris ar televizorius, V. Račickas prisipažino, kad kiekvieną istoriją stengiasi „papasakoti nuo pradžios iki galo, ir jeigu tai pavyksta, knygą skaity tojai kaipmat atranda. Žinoma, jeigu ji parašyta papras tai, suprantamai, ir skaitytojas joje atpažįsta save. Labai svarbu, kad vaikas patikėtų, o patikės, jeigu nemeluosi. <...> Taip pat labai svarbu, kiek socialus, pilietiškas yra knygos turinys“. Jauniausios apdovanotos skaitytojos vardu kalbėjęs tėtis R. D. Blažys prisipažino: „Man buvo netikėta tapti aktyviausiu skaitytoju, bet tai yra didžiausias mano dukros nuopelnas – kiekvieną šeštadienį ji išsivesdavo mane į bib lioteką“. Cituodamas mėgstamiausią dukters personažą Dorotę iš „Smaragdo miesto burtininko“, kad svarbiausia matyti stebuklą paprastuose dalykuose, skaitytojas svarstė, kur yra bibliotekos traukos priežastis: „Turbūt tai, kad ji atspindi tą harmoniją, kurios mes visi siekiame, ir kuri susiformuoja ne kažkaip dirbtinai, ne Seimo nurodymais, o per šimtmečius“. Viena iš vyriausių aktyviųjų skaitytojų Regina Kunei kienė, tardama žodį susirinkusiesiems, atkreipė dėmesį į vieną didžiausių gyvenimo paradoksų: „Pamaitiname

kūną, ir jis sotus, bet laikinas. Maitiname sielą, o ji – alkana. Amžinai alkana, bet užtat nemirtinga“. Vėliau, dėkodama rašytojams už jų kūrybą, skaitytoja pabrėžė: „Žodis yra didžiausias stebuklas, kuris gali labai daug padaryti. <...> Ir kol maitinama mūsų siela tuo, ką kūrėjai gali duoti, tol nėra laiko mirti!“ Aktyviausiems skaitytojams pagerbti skirtame rengi nyje pasirodė dainuojamosios poezijos atlikėjas Žilvinas Ališauskas, o jaunuosius skaitytojus Seimo rūmuose pasitiko rašytojos Linos Žutautės sukurtas personažas Kakė Makė. Renginio metu Vitražo galerijoje eksponuota skai tomiausių lietuvių autorių knygų paroda. 2015 metais skaitytojai dažniausiai iš bibliotekų ėmė šių mūsų šalies autorių knygas: Kristinos Sabaliauskaitės, Romualdo Granausko, Irenos Buivydaitės, Andriaus Tapino, Rūtos Vanagaitės, Roko Flicko, Nijolės Narmontaitės, Aldonos Ruseckaitės, Apolinaro Čepulio, Algimanto Čekuolio, Alvydo Šlepiko. Vaikai mieliausiai rinkosi Linos Žutau tės, Vytauto Račicko, Vytauto V. Landsbergio, Kristinos Gudonytės, Rebekos Unos, Danguolės Kandrotienės, Tomo Dirgėlos knygas. Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento informaciją

3 Džojos Gundos Barysaitės nuotraukos iš Seimo kanceliarijos archyvo

nacionalinė lietuvos bibliotekų savaitė

ŠVENTINĖje LBD konferencijoje – dėmesys knygai ir autoriams

Šiame „Tarp knygų“ numeryje tęsiame svarbiausių 16-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės, prasidėjusios balandžio 22 d. iškilminga Lietuvos bib liotekininkų draugijos metine konferencija Lietuvos Respublikos Seime, renginių apžvalgą.

Sveikinimai ir padėkos Pirmoji LBD konferencijos, skirtos Pasaulinei knygos ir autorių teisių dienai, dalis prasidėjo šventiškai – tarti sveikinimai susirinkusiesiems ir įteikti apdovanojimai bei padėkos geriausiems ir aktyviausiems bibliotekų specialistams. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą perskaitė ir jo padėkas bibliotekininkams įtei kė patarėjas kultūrai Faustas Latėnas. Pabrėždamas inter neto amžiui būdingo informacijos vartojimo ypatumus, Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad vartotojų keliami reikalavimai yra milžiniškas iššūkis bibliotekoms. Džiaugdamasis, kad šios kultūros institucijos sėkmingai žengia modernėjimo keliu, A. Butkevičius patikino, kad „Vyriausybė ir toliau numato pagal biudžeto išgales didinti finansavimą, skirtą bibliotekų fondams komplek tuoti, informacinėms galimybėms plėsti. [...] Kartu bus kuriama veiksminga bibliotekų darbuotojų motyvavimo, kompetencijos kėlimo sistema, kad ateities biblioteka galėtų atlikti savo misiją ir būti įvairių paslaugų centras.“ Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė Dalia Tei šerskytė, sveikindama konferencijos dalyvius, pabrėžė

knygos reikšmę žmonių gyvenime. „Tai yra stebuklas, kurį jūs dovanojate ateinantiems. [...] Nė vienoje bib liotekoje nemačiau nešvytinčio veido. Kaskart apsilan kydama bibliotekoje vis tvirčiau įsitikinu, kad mes su jumis esame pašaukti prašviesinti šį pasaulį, o galbūt net ir išgelbėti“, – sakė D. Teišerskytė. Jau keletą metų Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei patronažą suteikiančios Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta June vičienė papasakojo, kad būtent UNESCO iniciatyva balandžio 23 d. pradėta minėti Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. 1616 metais šią dieną mirė trys iškilūs autoriai: Williamas Shakespeare’as, Miguelis de Cervantesas Saavedra ir Inca Garcilaso de la Vega. Šią dieną norima paskatinti atrasti skaitymo malonumą ir atsigręžti į jį dovanojančius kūrėjus. „Nebijokite kovoti su vėjo malūnais – jūs buvote, esate ir būsite visada reikalingi“, – bibliotekų specialistams linkėjo A. Junevičienė. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, tardamas sveikinimo žodį, atkreipė dėmesį, kaip svarbu yra kurti išsilavinu sią, mąstančią ir stiprią visuomenę, ir pabrėžė, kad prie to labai prisideda bibliotekos. Atsidėkodamas M. Bastys komiteto vardu įteikė padėkas bibliotekų specialistams už profesionalumą ir svarų indėlį į žinių visuomenės plėtrą.

Renginio dalyvius pasveikino ir Lietuvos naciona linės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direk torius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis išreiškė viltį, kad Bibliotekų metai padės žmonėms geriau suvokti šiuolaikinių bibliotekų veiklas, plačiau atvers jų turtus, labiau priartins prie skaitytojo, o pačios bibliotekos taps integralia valstybės informacijos, kultūros, švietimo, mokslo ir ekonomikos politikos dalimi. Atkreipdamas dėmesį į projekto „Bibliotekos pažangai“ reikšmę didi nant bibliotekų matomumą visuomenėje ir stiprinant jų, kaip bendruomenės centrų, funkciją, generalinis direktorius pabrėžė, kad „biblioteka negali būti antra eilis regiono vadovybės rūpestis – ji yra prioritetas“. Po sveikinimų LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė ir UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas apdovanojo geriausius 2015 metų LBD skyrius, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis įteikė „Išminties marių“ ir

1. LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirm. M. Bastys. 2. Seimo narė D. Teišerskytė. 3. LR Ministro Pirmininko patarėjas F. Latėnas. 4. Kultūros viceministras dr. R. Jarockis. 5. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gen. dir. prof. dr. R. Gudauskas. 6. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos gen. sekretorė A. Junevičienė. 7. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirm. R. Paliukas. 8. Moderatoriai LBD pirm. A. Jaskūnienė ir Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB dir. P. Zurlys. 9. Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos dir. T. Bikmanas atsiėmė Lietuvos policijai skirtą LDB apdovanojimą už originaliai pradėtus Bibliotekų metus – „Facebook“ paskyroje buvo skelbiamos skaitančių policijos pareigūnų nuotraukos.

Gerdos Putnaitės nuotraukos

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pir mininkas Raimundas Paliukas, džiaugdamasis gražiu šventinės savaitės pradžios akordu, pabrėžė, kad šiandien bibliotekos yra vienos iš sparčiausiai besi keičiančių institucijų ir tampa bendruomenių traukos centrais, o bibliotekininkai – informacijos vartotojų partneriais, turinčiais numatyti pokyčius ir galinčiais padėti prie jų prisitaikyti. Pirmininkas jiems įteikė komiteto padėkas už nuoširdų darbą, skaitymo ska tinimo iniciatyvas ir pasiekimus didinant bibliotekų vaidmenį visuomenėje. Apdovanojimus geriausiems 2015 metų specialis tams ir padėkos raštus teikęs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, tardamas žodį, samprotavo apie svarbią bibliotekų funkciją ir misiją, akcentuodamas jų gebėjimą prisitaikyti prie laikotarpio nulemtų pokyčių. Viceministro teigimu, būtent dėl to bibliotekos yra sek tinas pavyzdys kitoms kultūros institucijoms.

papildymas naujais leidiniais, pa vyzdžiui, „Knygų Kalėdos“ ir kt. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas Valentinas Sventickas pranešime „Autorių teisės ir knygų pasau lis“ kalbėjo apie teisiškai niekur neįtvirtintas autorių, bibliotekų ir skaitytojų teises. Pranešėjas pabrėžė, kad „autorių teisių pri žiūrėtojus ir bibliotekas Lietu vos įstatymas tiesiogiai susiejo palyginti neseniai“. Toji sąsaja – atlyginimas už knygų panaudą bibliotekose, kuris tiesiogiai susijęs su bibliotekų fondams komplektuoti skirta suma, o ji tikrai nėra didelė. Kalbėdamas apie projektinę bibliotekų veiklą, V. Sventickas paragino teikti pa Iš kairės: Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB dir. P. Zurlys, UAB„Asseco Lietuva“ gen. dir. A. Šermokas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos gen. sekretorė A. Junevičienė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirm. R. Paliukas, raiškas LATGA skelbiamiems au Seimo narė D. Teišerskytė, LR Ministro Pirmininko patarėjas F. Latėnas, LBD pirm. A. Jaskūnienė, LR Seimo Informacinės torių propagavimo ir jų kūrybos visuomenės plėtros komiteto pirm. M. Bastys sklaidos konkursams. Taip pat ,,Jonvabalio“ apdovanojimus Pamario krašto biblioteki pranešėjas pasiūlė pasvarstyti, ar nebūtų galimybės, ninkams, taip pat buvo išdalytos padėkos aktyviausiems bendradarbiaujant su LATGA, apdovanoti bibliotekų akcijos ,,Aš skaitau, nes...“ ir kitų iniciatyvų dalyviams. vartotojų labiausiai skaitomus autorius. „Ar verta žadinti dinozaurus?“ – taip pavadintą Autorių, leidėjų ir spaustuvininkų žodis pranešimą skaitė Lietuvos spaustuvininkų asociacijos Konferencijoje pirmąjį pranešimą „Kas pakelia žodį, vykdomoji direktorė Kristina Rakauskaitė, paaiškin nuo žodžio ir žūva“ skaitęs Lietuvos rašytojų sąjungos dama, kaip jaučiasi spaustuvininkai, kurių veikla kitų valdybos narys, rašytojas Liutauras Degėsys, kreipda verslo šakų atstovams kelia nuostabą: „Kaip, jūs dar masis į susirinkusiuosius, pabrėžė, kad „artimesnės pro gaminate knygas? Ar jas kas nors perka?“ Asociacijos fesijos rašytojui kaip bibliotekininkas nėra.“ Pranešėjas atstovė patikino, kad kai kuriose užsienio šalyse jau pasidalijo įžvalgomis apie žodžio, knygos galią. Knygos pastebimas popierinės knygos atsigavimas. Tuo turėtų padeda žmogui susipažinti, susitikti su pačiu savimi, o būti suinteresuoti ir mūsų spaustuvininkai, rašytojai skaitymo malonumas yra savęs suvokimo malonumas, ir bibliotekininkai. O kadangi bibliotekų finansavimas todėl bibliotekininkų ir rašytojų pareiga – grąžinti nėra prioritetinė valstybės sritis, būtų tikslinga glau žmogui jį patį. džiau bendradarbiauti ir aktyviau kartu organizuoti Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė įvairias skaitymo skatinimo akcijas ir iniciatyvas. Aida V. Dobkevičiūtė, padėkojusi bibliotekininkams už nepaprastai svarbią jų pagalbą siekiant pažinti skaityto Techninių sprendimų pristatymas jus ir sužinoti jų lūkesčius, kalbėjo apie leidėjų vaidmenį UAB „Digitouch“ direktorius Andrius Kontrima skatinant skaitymą. Ji atkreipė dėmesį, kad šiais laikais vičius ir UAB „Prezentacijų spektras“ direktorius Ge dėl žmonių dėmesio kovoja visi, ir knyga atsiduria ne diminas Vilčiauskas konferencijos dalyviams pristatė lygioje konkurencinėje kovoje su kitomis pramogomis, skaitmeninę knygų platinimo platformą. Pranešėjai todėl labai svarbu, kad būtų leidžiamos knygos, patrau papasakojo, kaip veikia jų kuriama sistema, ir pade klios skaitytojams tiek turiniu, tiek ir forma. Mažėjant monstravo platformos teikiamas galimybes leidėjams skaitytojų skaičiui ir traukiantis knygų, ypač vertingų, ir vartotojams. Naujuoju produktu, pritaikytu visiems rinkai, lemiamu veiksniu mažos kalbos šalies leidėjams išmaniesiems įrenginiams, galės naudotis tiek biblio tampa bibliotekų fondų komplektavimas. Todėl leidėjai tekos, tiek ir pavieniai asmenys. Platformos kūrėjai labai aktyviai bendradarbiauja ir dalyvauja įvairiose ak tikisi užtikrinti gausų elektroninių knygų pasirinkimą. cijose, projektuose, kuriais skatinamas bibliotekų fondų Kitą elektroninį produktą – interneto knygyną

10 11 12 1. LRS valdybos narys, rašytojas L. Degėsys. 2. LLA vykdomoji dir. A. V. Dobkevičiūtė. 3. LATGA prezidentas V. Sventickas. 4. LBD pirmininkė A. Jaskūnienė. 5. Moderatorės S. Žilienė ir A. Masevičienė. 6. LISPA vykdomoji dir. K. Rakauskaitė. 7. UAB „Prezentacijų spektras“ dir. G. Vilčiauskas. 8. UAB „Digitouch“ dir. A. Kontrimavičius. 9. LBD Revizijos komisijos pirm. A. Kazakevičiūtė-Bankauskienė. 10. „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corp.“ atstovas A. Gregory. 11. UAB „IN RE“ dir. V. Popovas. 12. UAB „Patogu pirkti“ atstovas G. Milašiūnas

ww.patogupirkti.lt – pristatė įmonės pardavimų ir w rinkodaros vadovas Giedrius Milašiūnas. Knygynas, būdamas vienas didžiausių tiekėjų viešosioms ir švie timo įstaigų bibliotekoms, nuolat tobulina paslaugas, kad galėtų pagerinti bibliotekų aptarnavimą. G. Mila šiūnas patikino, kad artimiausiu metu įmonė planuoja atnaujinti tinklalapio struktūrą ir palengvinti leidinių paiešką, persikelti į didesnes patalpas ir užtikrinti grei tesnį knygų pristatymą bei tobulinti darbą su tiekėjais, kad galėtų pasiūlyti geriausią kainą. Malonią staigmeną bibliotekų atstovams pateikė UAB „IN RE“ direktorius Vladimiras Popovas ir „Das sault Systèmes SOLIDWORKS Corp.“ atstovas Andrew Gregory. Papasakojęs apie keturias įvykusias pramonės revoliucijas, susijusias su pakitusiomis projektavimo galimybėmis, V. Popovas supažindino su „Solidworks“

projektavimo programomis, puikiai pritaikomomis bibliotekų edukacinėje veikloje. Svarbiausia žinia, kad jomis nevaržomai galės naudotis viešųjų bibliotekų lankytojai – Andrew Gregory Lietuvos bibliotekoms pa dovanojo „Solidworks“ trimačio modeliavimo, dizaino ir inžinerinio projektavimo programinės įrangos pake tą, skirtą 200 šimtams darbo vietų be jokių funkcinių apribojimų, ir mokymų medžiagą. Šis puikus įrankis padės ugdyti jaunosios kartos inžinerinį raštingumą. Baigiantis konferencijai, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė apibendrino 2015 m. draugijos nuveiktus darbus, vykdomą veiklą, o Revizijos komisijos pirmininkė Asta Kazakevičiū tė-Bankauskienė pristatė draugijos veiklos finansinę ataskaitą. „Tarp knygų“ informacija

Gerdos Putnaitės nuotraukos

šianien aktualu

BIBLIOTEKŲ VAIDMUO MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROCESE

2015 m. Jungtinių Amerikos valstijų „Pew“ tyrimų centras atliko plataus masto šalies suaugusių gyventojų tyrimą, siekdamas nustatyti viešųjų bibliotekų poveikį ir įtaką mokymuisi visą gyvenimą. Pasitelkus interviu metodą, buvo apklausta beveik 3000 respondentų visoje JAV teritorijoje: užduoti klausimai apie jų infor macinę elgseną ir įpročius, mokymąsi visą gyvenimą, pagrindinius mokymuisi naudojamus informacijos šaltinius, požiūrį į viešąsias bibliotekas ir turimas žinias apie bibliotekų paslaugas. Dauguma amerikiečių teigė, jog viešosios biblio tekos gana gerai patenkina aptarnaujamos bendruo menės (net 76 proc. apklaustųjų) bei jų asmeninius ir šeimos narių (71 proc. respondentų) edukacinius poreikius. Apibendrinus gautus apklausos duomenis, taip pat padaryta svarbi išvada, jog, lyginant bibliotekų vartotojų ir jų paslaugomis nesinaudojančiųjų situaciją, pirmųjų mokymosi rezultatai yra gerokai pranašesni. Tačiau, nepaisant šių esminių pozityvių rodiklių, buvo nustatyta, kad gyventojai yra gana menkai informuoti apie tokias pagrindines bibliotekų teikiamas eduka cines paslaugas kaip prieiga prie elektroninių knygų (apie tai yra girdėję 62 proc. apklaustųjų), karjeros ir darbo paieškos informaciniai ištekliai (38 proc. respon dentų nežinojo apie paslaugą), vidurinio išsilavinimo sertifikavimo kursai, asmeninio verslo kūrimo, naujų įgūdžių sertifikavimo programos (beveik pusė tyrime dalyvavusiųjų nežinojo, ar jų bibliotekose yra sudaro mos tokios galimybės). Turint omenyje, jog modernios viešosios bibliotekos institutas, suformuotas industrinės revoliucijos prie šaušryje XIX a. Vakarų Europoje ir JAV, kaip atsakas į gausėjančios darbininkų klasės savišvietos, laisvalaikio skaitymo ir rekreacijos poreikius, aptariamo tyrimo rezultatai parodė, jog ir šiuolaikinę viešąją biblioteką geriausiai vertina socialiai labiau pažeidžiamos tiks linės grupės: turintys mažesnes pajamas, tautinės ir rasinės mažumos, moterys, vyresni nei 30 m. dirban tieji, užsiimantys savišvieta ir mokymusi visą gyveni mą. Tyrėjams pavyko nustatyti gana tikslų statistinį viešosios bibliotekos (fizinio ir nuotolinio) vartotojo portretą: nepilnamečių vaikų tėvai, moterys, jaunesni nei 50 m., aukštesnio nei vidurinio išsilavinimo kaimo vietovių gyventojai.

Įdomu tai, kad net 97 proc. tyrime dalyvavusių bibliotekų vartotojų apibūdino save kaip nuolat (sava rankiškai) besimokančius ir besidominčius nauja infor macija. Lyginant juos su gyventojais, kurie pastaruosius metus bibliotekose nesilankė, nustatyta, jog bibliotekų vartotojai yra linkę skaityti praktinio, metodinio po būdžio lektūrą, dalyvauja jų interesus atitinkančiuose mokymo kursuose, lankosi edukaciniuose renginiuose ir susitikimuose bei įsitraukia į nuotolinio mokymosi veiklą. Taip pat bibliotekų vartotojai buvo labiau nei kiti linkę patvirtinti, jog jie siekia surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos, kai susiduria su nežinomais daly kais, bei dažnai ieško asmeninio tobulėjimo galimybių. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, jog bibliotekų vartotojams būdingas įsitikinimas, jog visi žmonės turėtų bet kokiomis įmanomomis priemonėmis mokytis, užsiimti saviugda, domėtis vietos bendruomenės naujienomis (73 proc. bibliotekų vartotojų, palyginti su 68 proc. nevartotojų), su sipažinti su visuomeninio gyvenimo aktualijomis: mokslo ir technologijų raida, kultūros ir pramogų naujienomis (patvirtino 74 proc. bibliotekų vartotojų, palyginti su 65 proc. nesinaudojančiųjų bibliotekų paslaugomis). Be pagrindinio klausimo apie bibliotekų indėlį į gyventojų mokymąsi, atliekant tyrimą domėtasi „Pew“ tyrimų centre tęstiniu lyginamuoju būdu stebima nau dojimosi bibliotekomis dinamika. Lyginant su 2012 ir 2013 m. duomenimis, JAV pastebimas fizinio naudoji mosi viešosiomis bibliotekomis mažėjimas, tačiau auga nuotolinės prieigos prie bibliotekų išteklių rodikliai. „Pew“ centras nuo 2014 m. ėmėsi stebėti bibliotekų kuriamų išmaniųjų telefonų programėlių populiarumo rodiklius – praėjusiais metais 9 proc. apklaustųjų nu rodė jomis naudojęsi (2014 m. duomenimis, 43 proc. JAV viešųjų bibliotekų siūlė vartotojams išmaniesiems įrenginiams skirtas programėles). Parengta pagal RAINIE, Lee. Libraries and Learning [interaktyvus]. Pew Research Center: Internet, Science & Tech. Washington, DC: PEW Research Center, 2016 [Žiūrėta 2016 m. gegužės 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www. pewinternet.org/2016/04/07/libraries-and-learning/.

Parengė

dr. Ineta Krauls-Ward

pokalbis

Prasidedant XVI Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, Seime įteikti Kultūros ministerijos apdovanojimai geriausiems šalies bibliotekų specialistams. 2015 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Ritai Božienei, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialo vedėjai. Toks įvertinimas paskatino pasidomėti, kas lėmė sėkmę, kuo šiandien gyvena „Šaltinėlio“ biblioteka ir kokiomis vertybėmis vadovaujamasi kasdienėje ir profesinėje veikloje.

Jūsų rankose – 2015 metų geriausio bibliotekininko apdovanojimas už netradicinių bibliotekų paslaugų iniciatyvas ir plėtrą, vykdant kultūrinės edukacijos projektus ir skatinant mažųjų šiauliečių kūrybiškumą ir patriotiškumą, domėjimąsi gimtojo miesto istorija. Kokie sėkmingai įgyvendinti projektai lėmė pripažinimą? Nuo 2001-ųjų „Šaltinėlio“ biblioteka dalyvauja projek tinėje veikloje. Sėkmingiausi projektai – „Skaitau, kuriu, piešiu“ (2009 m.), „Aukime kartu su knyga“ (2010 m.), „Skaitantys vaikai kuria lėlių teatrą“ (2012 m.), „Skaitome pasaką ir žaidžiame šešėlių teatrą“ (2014 m.), „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams“ bei „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams – 2“ (abu 2015 m.). Kas paskatino pasirinkti edukacinę Jūsų veiklos kryptį? Šiandien Lietuvoje viešųjų bibliotekų įtaka vaikų ir suaugusiųjų ugdymui yra gana reikšminga. Svarbiausia „Šaltinėlio“ filialo darbo kryptis – edukacinė veikla, knygos populiarinimas, skaitymo skatinimas, infor macinio raštingumo ugdymas ir naujųjų informacinių technologijų įvaldymas. „Šaltinėlio“ biblioteka, įkurta 1951 m. sausio 5 d., yra seniausia vaikų biblioteka Šiau lių mieste, šiemet ji švenčia 65-erių metų jubiliejų. Tad tradiciškai bibliotekoje išskirtinis dėmesys skiriamas jauniesiems lankytojams ir jų poreikiams, jiems orga nizuojamos kultūrinės edukacinės programos. Kaip pavyksta Jūsų kolektyvui sumanyti ir įgyvendinti patrauklias idėjas, sulaukiančias didelio bendruomenės susidomėjimo? Kur slypi įkvėpimo šaltinis?

Gerdos Putnaitės nuotr.

GERIAUSIA 2015-ŲJŲ BIBLIOTEKININKĖ: „ESU „UŽSIKRĖTUSI“ PROJEKTINIO MĄSTYMO VIRUSU“

Ko gero jau senokai esu „užsikrėtusi“ projektinio mąs tymo virusu. Būtent projektinė veikla praturtina darbo kasdienybę, suburia įvairiausių profesijų bendraminčius, suteikia bibliotekinei veiklai kūrybiškumo. Dirbu šaunia me, labai kūrybingame, iniciatyviame kolektyve, kuris nuolat siekia tobulėti ir gerinti darbo aplinką. Ar nesunku surasti partnerių ir rėmėjų? Ką jiems pasiūlote? „Šaltinėlio“ bibliotekos socialiniai partneriai yra miesto lopšeliai-darželiai „Žibutė“, „Ežerėlis“, „Ąžuo liukas“, „Berželis“, „Kregždutė“, Sutrikusios klausos ugdymo centras, „Juventos“, Salduvės, Jovaro, Vinco Kudirkos, Gegužių progimnazijos, Stasio Šalkauskio, Juliaus Janonio, „Santarvės“, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Šiaulių profesinis rengimo centras, Šiaulių universitetas, Šiaulių miesto savivaldybės globos namai, Šiaulių savivaldybės dienos socialinės globos centras „Goda“. Bendradarbiavimas teikia abipusę naudą: bib lioteka siūlo galimybę realizuoti socializacijos, saviš vietos ir saviraiškos poreikius, o partneriai įsipareigoja dalyvauti organizuojant bendrus renginius. Surasti rėmėjų nėra lengva. Dažniausia prisideda informaciniai rėmėjai. Žymiausias rėmėjų indėlis buvo UAB „JCDecaux Lietuva“ finansinė parama, leidusi

2015 m. Šiaulių dienų metu miesto maršrutinių auto busų stotelių uždaruose reklaminiuose paviljonuose viešinti keturiolika mažųjų šiauliečių sukurtų sakmių. Koordinuojate daug dėmesio sulaukusio Komiksų centro skaityklų veiklą. Kokią apčiuopiamą jo naudą jau pastebėjote? Atlikus „Bibliotekos pažangai 2“ finansuojamo pro jekto „Komiksų erdvė bibliotekoje“ poveikio vertinimą, pastebėta, kad, įkūrus mobilią komiksų skaityklą, padi dėjo pradinių klasių mokinukų lankomumas, domėji masis komiksų medijomis. Vaikams patinka išbandyti naujas piešimo technologijas, bibliotekoje susitikti su bendraminčiais. Buvote įvertinta ir už „užklasinę veiklą“ – Jūsų vadovaujamam Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyriui įteikta antroji premija už 2015 metų darbus. Kokiais prioritetais vadovaujatės plėtodami skyriaus veiklą? Šiuo metu LBD Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius vienija 35 narius. Svarbiausi skyriaus prioritetai – profesinės kvalifikacijos kėlimas, bendra darbiavimas su panašiomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, bibliotekos prestižo didinimas. Skyrius, atstovaudamas narių profesiniams interesams, rūpinasi jų kvalifikacija, rengia seminarus, konferencijas.

Kokie artimiausi skyriaus planai ir darbai? Džiaugiuosi, kad į skyriaus veiklą įsitraukia nauji aktyvūs nariai. Viena jų – Raimonda Žvigaitytė, kuri kartu su Rėkyvos seniūnijos bendruomene „Rėkyjava“ inicijavo projektą „Judėkime, pažinkime, bendrau kime“. Šis LBD skyriaus projektas skirtas propaguoti sveiką gyvenseną ir didesnį fizinį aktyvumą, į įvairias veiklas įtraukiant ne tik nuo miesto centro nutolusio mikrorajono bendruomenę, bet ir pačius LBD skyriaus narius. Kokiomis vertybėmis vadovaujatės organizuodama filialo veiklą? Kaip pavyksta derinti knygas ir naująsias technologijas? 64 procentai „Šaltinėlio“ bibliotekos vartotojų yra Z kartos vaikai (gimę po 1995 m.), kurių vertybes lemia globalizacijos procesas, informacinių technologijų vystymasis, mobilusis ryšys, internetas ir kita virtuali aplinka. Deja, naujosios kartos vertybes ne taip paprasta nustatyti. Kokią vietą Z kartos vertybių skalėje užima patriotiškumas, poreikis skaityti ir kokia viešosios bib liotekos vieta šiame procese? Dirbdami vaikų bibliote koje pastebime, kad daugumai pradinukų tautiškumas ir patriotiškumas nėra jų gyvenimo dalis. Taigi būtina

skatinti vaikus ugdyti tautinę savimonę, gerbti gimto jo krašto etninę kultūrą. Pilietiškumas prasideda nuo meilės gimtajam miestui, jo žmonėms, kultūrai, gamtai. Praeitais metais įgyvendindami projektą „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams“, skatinome moksleivius prisiminti sakmių, padavimų, legendų tautosakines tradicijas, skaityti lietuvių smul kiosios tautosakos kūrinius, tobulinti rašytinės kalbos gebėjimus. Be to, išnaudojant interaktyvias galimybes ir pasitelkiant šešėlių teatro kūrimo metodiką, jau niesiems šiauliečiams buvo sudarytos sąlygos tvirčiau susieti savo tapatybę su gimtuoju miestu. Pakalbėkime apie Jus. Kaip atsidūrėte bibliotekoje ir koks buvo kelias iki geriausio metų specialisto titulo? Esu panevėžietė. 1982 m. baigus Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, buvo labai sunku apsispręsti, ką studijuoti. Pasirinkti bibliotekininkystės ir bibliografi jos studijas labiausiai paskatino įtaigus klasės draugės bibliotekininko profesijos pristatymas, apsilankymas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atvirų durų dienose ir suvokimas, kad gabesnė esu humanitari niams dalykams. Tėvai skatino savarankiškumą, gerbė mano apsisprendimą ir priėmė jį kaip patį teisingiausią. Baigusi studijas atvažiavau į Šiaulius ir pradėjau dirbti miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Paprašytume įvardyti pagrindines savo gyvenimo vertybes ir nuostatas, kuriomis vadovaujatės profesinėje ir kasdienėje veikloje. Profesinėje veikloje stengiuosi vadovautis toleranci ja, atsakomybe, pagarba. Kasdienybėje man svarbiau sios yra tradicinės šeimos vertybės. Papasakokite apie savo laisvalaikį, kuo domitės, galbūt turite ypatingą hobį? Likimas taip lėmė, kad didžiąją laisvalaikio dalį skiriu dukroms mokyti ir lavinti. Suradusi laiko, mėgau juosi geru detektyvu, eksperimentuoju virtuvėje. Laimės pojūtį, ko gero, labiausiai sustiprina pažintinės kelionės. Ko palinkėtumėte Lietuvos bibliotekoms, kartu ir savo kolegoms bei sau šiais, Mūsų, metais ir ateityje? Šiais, Bibliotekų, metais visoms Lietuvos bibliote koms linkiu prasmingų darbų ir inovatyvių iniciatyvų, kolegoms – kuo daugiau skaitančių lankytojų, na, o sau – sėkmingų projektų! Dėkojame už pokalbį. Kalbino

Žydrė Vėtienė

projektas

KAS PATEKO Į KADRĄ – NENUEIS UŽMARŠTIN Kristina Kazlaitė Šiaulių apskr. Povilo Višinskio VB Informacijos skyriaus vedėja

„Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai“, – taip apie istorijos svarbą kalbėjo XVI a. ispanų rašytojas Miguelis de Cervantesas Saavedra. Antikos laikų frazę „Žmonės, nepažįstantys savo istorijos, visada lieka vaikais“ kartojo ir lietuvių visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius. Šios įžvalgos liudija, kaip svarbu neleisti istorijai nueiti į užmarštį... Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai kilo mintis išsaugoti „gyvus“ Šiaulių krašto istorijos faktus ir įvykius. Nuo ko tai prasidėjo? Nuo virtualio je krašto enciklopedijoje „Graži tu mano“ paskelbto konkurso „Atgimimo istorija“ (2009). Bendraudami su kraštiečiu, Atgimimo įvykių metraštininku, šviesios atminties Albertu Griganavičiumi (1934–2015), ne tik gavome vertingų straipsnių enciklopedijai – autorius mums padovanojo ir savo vaizdo įrašų kolekciją. Tuo met supratome, kad reikia eiti toliau. Užmezgėme ryšius su Sąjūdžio veikėju, kraštiečiu Algirdu Kulikausku, patys kalbinome savojo krašto žmones, sumontavome keletą filmų, paremtų jų pasakojimais. Vaizdo filmų kolekcija ėmė plėstis. Vaizdo filmų kolekcija Didžiausias indėlis kaupiant vaizdo filmų kolekciją buvo Šiaulių kino meno klubo. Aktyvaus klubo vadovo Viktoro Gundajevo iniciatyva pasirašyta bendradarbia vimo sutartis. Kino kūrėjai entuziastingai priėmė mūsų pasiūlymą jų vaizdo filmus padaryti prieinamus visuo menei, skelbti juos interneto erdvėje. Sudarę sutartį gavome vertingų kolekcijų iš Šiaulių kino meno klubo narių, televizijos laidų kopijas ir leidimą autorinius dar bus rodyti įvairiomis progomis, edukacinėse pamokose, montuoti teminius filmus naudojant autorių nufilmuotą medžiagą. Ir visa tai tik su viena sąlyga – rengdami teminius filmus iš įvairių autorių darbų, privalome nurodyti kūrinio ištraukos autorystę. Bibliotekoje kaupiamos vaizdo filmų kolekcijos – tai kultūros paveldo dalis, tiesiogiai susijusi su Šiaulių regionu ir miestu. Kad šios kolekcijos būtų aktualios, siekiame jas pritaikyti vartotojų kultūriniams, sociali niams poreikiams, kuo plačiau paskleisti visuomenėje.

Vaizdo filmai kuriami, kaupiami, skleidžiami ir pristato mi bibliotekos erdvėse, kino salėje, interneto svetainėje. Mūsų veikla, kaupiant ir skleidžiant vaizdo filmų medžiagą, atitinka Lietuvos Respublikos kultūros mi nisterijos Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programą. Siekiame užtikrinti kultūros paveldo išteklių naudojimą sumanios, kuriančios visuomenės tapatybės ir darnos stiprinimui. Kaupdami ir skleisdami vaizdo filmų medžiagą, išskyrėme tris pagrindines problemas ir numatėme jų sprendimo būdus. Sukaupę nemažą fondą jautėme nepakankamą visuomenės domėjimąsi vaizdo filmų kolekcijomis. Vaizdo medžiagos naudojimas neatitiko lūkesčių. Ieškojome būdų, kaip skatinti besimokantį jaunimą šią medžiagą naudoti mokymuisi ir kūrybai, norėjome įtraukti į veiklas ir socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes, vyresniąją kartą. Pastebėjome, kad vaizdo medžiagos pateikimas kompaktiniuose diskuo se ar vaizdajuostėse neatitinka laikotarpio aktualijų ir visuomenės poreikių. Jaunimas vis dažniau nori viską pasiekti iš namų, naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais. Norėdami užtikrinti nuotolinę prieigą prie vaizdo me džiagos, interneto svetainėje įdiegėme vaizdo modulį, kuris leidžia įvairioms vartotojų grupėms lengviau pa siekti vaizdo filmų kolekcijas. Šį modulį ateityje planuo jame tobulinti, pritaikyti ir išmaniesiems įrenginiams. Norėdami geriau informuoti visuomenę apie turimas vaizdo filmų kolekcijas, organizavome edukacinę veiklą. Turbūt jau visiems žinoma, kad neužtenka bibliotekoje pakabinti skelbimą ir paskelbti žinią svetainėje. Norint pasiekti rezultatų, reikia ieškoti naujų darbo formų. Spręsdami problemą, pasirinkome edukacinius moky mus gimnazistams, socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms ir senjorams. Sieksime vertingiausias vaizdo filmų kolekcijas perkelti į Lietuvos kultūros paveldo svetainę (www.epaveldas.lt), kad jos būtų prieinamos dar platesniam visuomenės ratui. Apie kolekcijas ir jų autorius Alberto Griganavičiaus vaizdo filmų kolekcija. Auto rius negalvojo apie mediciną, svajojo studijuoti geologiją, bet likimas lėmė, jog tapo gydytoju. „Kai pamačiau

Interviu su A. Griganavičiumi bibliotekoje

A. Kulikauskas pasakoja apie filmavimo patirtį

filmą, kuriame po operacijos mergaitė atgavo regėjimą, supratau, jog turiu studijuoti mediciną“, – apie profesijos pasirinkimą yra pasakojęs neurochirurgas. Dirbdamas gydytoju, įsitraukė į visuomeninę veiklą, nes negalėjo pasyviai stebėti, kas vyksta aplinkui, taikstytis su ne gerovėmis ar nesidžiaugti gražiais laimėjimais. „Visada laikausi principo: jei aš neisiu, nedarysiu, kitas neis, nedarys, tai kas gi eis ir darys?“ – sakė A. Griganavi čius. Specialistas parengė per 60 mokslinių pranešimų, periodikoje paskelbė daugiau kaip 300 publikacijų aktu aliomis temomis. Išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“, atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atamenu“. Sukaupė didelę filmoteką. Šiaulių televi zijai parengė 12 vaizdo filmų „Blaivumas – gyvenimo laimė“. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai padovanojo unikalią filmuotos medžiagos kolekciją iš Atgimimo laikotarpio renginių ir įvykių. Šiaulių miesto Garbės piliečio A. Griganavičiaus filmuotoje medžiagoje užfiksuotos mitinguose sakytos kalbos, Sausio 13-osios įvykiai Šiauliuose ir kitos istorinės akimirkos. Autorius kruopščiai viską fiksuodavo, sakydavo: „Ateinu į renginį, pastatau kamerą ir nesiblaškau. Kad ko nepražiopsočiau“. Iš autoriaus vaizdo medžiagą gavome VHS formatu. Algirdo Kulikausko vaizdo filmų kolekcija. Algirdas Kulikauskas – Šiauliuose gerai žinomas Atgimimo veikėjas, Sąjūdžio mieste kūrėjas, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas – fotografija ir kinematografija susidomėjo prieš šešis dešimtmečius, tad jo archyvuose sukaupta kelių kūrybinių laikotarpių medžiaga. Autorius pasakoja, kad pirmąjį fotoaparatą, dar 1952 metais mokantis vidurinėje mokykloje, pa skatino pasidaryti dailininkas Gerardas Bagdonavičius, visų vadintas Pendzeliuku. „Aparatą padarėme – be lęšių, tik su įkaitinta adata išdurta skylute, ir, žinoma, juo pafotografavau.“ Iš pirmos stipendijos nusipirkęs tikrą fotoaparatą – „Liubitelj“, pradėjo savarankiškai fo

tografuoti. Jau 1960 metais įsigijo kino kamerą, nes jos galimybės buvo didesnės. Kadangi Nikitos Chruščiovo atšilimo laikotarpiu Užpoliarėje buvo taikomas 1,5–2 kartus didesnis darbo užmokestis, savu noru išvyko į Vorkutą. Įdomių dalykų, kuriuos norėjosi užfiksuoti, buvo ir Vorkutoje, ir Šiauliuose. Atgimimo laikotarpiu filmuodamas renginius, susidurdavo su vos ne atviru priešiškumu ir klausimais: „Kieno užsakymu dirbi? Gal KGB?“ „Man vis norėjosi palikti atminimą, kad vėliau žmonės galėtų pamatyti, kaip viskas buvo, o galų gale ir pačiam įdomu po kiek laiko tai prisiminti“, – pasakoja A. Kulikauskas. Jis filmuoja ir pats montuoja filmus. Mums medžiagą pateikia jau skaitmeniniu formatu. Be dokumentinės vaizdo medžiagos apie tremtį, par tizanus, Atgimimo laikotarpį, jo kolekcijoje galima rasti pačių įvairiausių faktų iš tarybinio laikotarpio kasdienio gyvenimo: interviu su medikais, bedarbiais, muzikantais, liaudies meistrais, net ir su laikraščių pardavėju. Kas geriau gali atskleisti tą laikotarpį, jei ne tokia „gyva“ medžiaga? Laimučio Gudinavičiaus vaizdo filmų kolekcija. „1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje sovietams užgro bus Lietuvos radiją ir televiziją, po dienos jau pradėjo transliuoti nepriklausomas televizijos kanalas iš Šiaulių. Nors transliacijos vyko iš Šiaulių dramos teatro, sovietai kanalo nesusekė. Ši istorinė detalė iki šiol nedaug kam žinoma. Kanalas buvo būtinas“, – apie tai buvo rašoma vietos spaudoje. Vienas iš šiaulietiškos televizijos kūrėjų buvo Laimutis Gudinavičius. Televiziją įkurti Šiauliuose ir taip ketinta, bet žudynės Vilniuje paspartino procesą. „Iš televizorių gamyklos atvežėme kilnojamąją televi zijos stotį, gamyklos inžinieriai įrengė studiją, užkėlė anteną ant teatro stogo ir signalą transliavo iš televizijos bokšto. Kilnojamoji televizijos stotis buvo pagaminta Šiauliuose ir turėjo keliauti į kažkokį Tarybų Sąjungos miestą, bet taip ir pasiliko Šiauliuose“, – prisimena

L. Gudinavičius prie savo senųjų filmuotų juostų

L. Gudinavičius. Lietuvos kino operatorius, režisierius, filmų ir televizijos laidų kūrėjas, Šiaulių kino meno klubo narys, Pasaulinės mėgėjiško kino draugijos UNICA narys sukūrė 22 filmus ir televizijos laidas, turinčias istorinę-pažintinę reikšmę, bei įrašė per 50 vaizdajuosčių apie Šiaulių krašto tautodailininkus ir šviesuolius. L. Gudinavičiaus vaizdo filmų kolekcija – viena iš didžiausių, tačiau dar ne visa parengta įkelti į videoteką. Didžioji dalis kolekcijos gauta VHS formatu. Rimanto Vencevičiaus vaizdo filmų kolekcija. „1973 metais Kino mėgėjų draugijos Šiaulių skyriui pradėjo vadovauti iš Vilniaus atkeltas dirbti Rimantas Vencevi čius. Jis buvo skyriaus vadovas visą sovietmetį iki 1993 metų. Tuo metu kino mėgėjų veikla Šiauliuose ir įsibė gėjo“, – pasakoja Viktoras Gundajevas. R.Vencevičius nemažai prisidėjo prie Šiaulių kino muziejaus kūrimo, aktyviai dirbo restauruojant, archyvuojant ir skaitme ninant Šiaulių kino paveldą. Bendradarbiavo kuriant Šiaulių kino meno klubo televizijos laidas. Buvo vienas iš filmų festivalio „Debiutas“ įkūrėjų ir organizatorių. Šviesios atminties kino režisierius R. Vencevičius (1947–2014) dokumentiniuose filmuose įamžino Šiau lių miestą, iškilias asmenybes (gydytoją Zigmą Vaišvilą, poetą Joną Krikščiūną-Jovarą, dailininką Gerardą Bag donavičių, kitas asmenybes), istorinius įvykius. Televizijos laidos 2009–2012 metų televizijos laidose „Senasis Šiaulių kinas“ rodyti šiauliečių kino mėgėjų sukurti dokumen tiniai ir vaidybiniai filmai, apimantys 1958–2010 m. laikotarpį ir atspindintys Šiaulių miesto istorijos raidą. „TV laida „Anądien Šiauliuose“ – tai nauja televizijos lai dos „Senasis Šiaulių kinas“ versija. Pavadinimas keičiasi, keičiasi ir filmo autoriai. Jei ankstesnėse laidose buvo rodomi šiauliečių autorių sukurti filmai, tai naujoje lai doje filmai, sukurti Lietuvos kino studijoje. Senųjų kino

kronikų vaizdai pasakos mums miesto istoriją. Įdomūs mūsų miesto istorijos atspindžiai, iškilios asmenybės, svarbūs miesto įvykiai. Galėsime laiku nukeliauti atgal – prieš 50–60 ir daugiau metų filmuoti archyviniai kadrai iš tarpukario, Antrojo pasaulinio karo, pokario. Kino dokumentai ilgai rinkti Centriniame valstybės archyve, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos fonduose“, – pasakoja V. Gundajevas. Laidos „Filmuoja Šiauliai“ tikslas – pri statyti miesto bendruomenei Šiauliuose gyvenančius ir dirbančius audiovizualinio meno kūrėjus. Šie žmonės yra įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai: moksleiviai, stu dentai, senjorai, žurnalistai, įvairių krypčių menininkai, nevengiantys paimti į rankas filmavimo kameros. Laidoje rodomi filmai, autoriai pasakoja apie šių kūrinių atsira dimą, idėjas, filosofiją, rodomi reportažai iš filmavimo aikštelių, pristatomos technologinės naujovės.

A. Musneckis pasakoja apie skautą T. Ivanauską

Taip pat džiaugiamės Aušros Vaitkevičienės ir Sau liaus Pučinsko, Kelmės rajono visuomeninės organi zacijos „Krašto informacija“, Šiaulių kino meno klubo nario Rimo Vipo dovanota medžiaga. Labai vertiname kraštiečio fotomenininko Algirdo Musneckio „gyvą“ pasakojimą apie skautą Stasį Ivanauską. Projektas „Šiaulių krašto lobiai“ Sukaupę nemažą kultūros paveldo vaizdo filmų fon dą, ieškojome naujų jo aktualizavimo ir sklaidos būdų. 2013 m. parengėme projektą „Šiaulių krašto lobiai: skaitmenintas turinys ir gyvi liudininkai“, skirtą besi mokančiam jaunimui. Projektą parėmė Lietuvos Res publikos kultūros ministerija. Edukacinėse pamokose moksleiviams pristatėme Lietuvos kultūros paveldo portalą www.epaveldas.lt, rodėme dokumentinę vaiz do medžiagą. Jaunimas turėjo unikalią galimybę ne tik pamatyti filmuotus vaizdus iš Šiaulių miesto istorijos, bet ir susitikti su to laikotarpio liudininkais, išgirsti

jų prisiminimus. Edukacinėse pamokose aiškinome, kaip kultūros paveldo portale esančią medžiagą apie Šiaulių miesto istoriją galima panaudoti mokantis, at liekant namų darbus. Pristatydami temines apžvalgas, atkreipėme jaunimo dėmesį į portalo paieškos ypatu mus. Iš turimos įvairių autorių filmuotos medžiagos sumontavome teminius, mokymuisi aktualius vaizdo filmus apie Šiaulių miesto švietimo, teatro istoriją, miesto architektūrą. Dokumentiniai kadrai sulaukė ne tik jaunimo, bet ir mokytojų, dėstytojų didžiulio susidomėjimo. Kadangi pirmasis susitikimas vyko rugsėjį, jo tema buvo „Šiaulių miesto istorija. Švietimas“. Mokslei viai žiūrėjo trumpą vaizdo filmą iš Šiaulių švietimo įstaigų istorijos (1958–1987). Šiaulių universiteto istorikas, profesorius Arūnas Gumuliauskas išsamiai apžvelgė Šiaulių miesto švietimo raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pamokoje „Miesto teatrinis gy venimas“ jaunimas pamatė, kaip atrodė spektaklių afišos, nuotraukos iš spektaklių. Gyvasis liudininkas aktorius Eduardas Pauliukonis pasidalijo smagiais prisiminimais. Jaunimas aktyviai dalyvavo, bendravo su aktoriumi, klausinėjo įvairių dalykų. Jiems buvo pravartu sužinoti, kokios šventės būdavo švenčiamos sovietmečiu. Dalyviai taip pat susidomėję žiūrėjo dokumentinius kadrus, kuriuose užfiksuoti sporto renginiai – pamatė įvairiausių transporto priemonių lenktynes (nuo motociklų iki traktorių, dviračių). Ankstesnes šventes, sporto renginius, laisvalaikio leidimo būdus prisiminė pedagogė, choreografė, Šiaulių miesto garbės pilietė Aldona Masėnienė ir pedagogė, visuomenės ir kultūros veikėja Bernadeta Markevičienė. Miesto architektūrą pristatė dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuome nės veikėjas, kraštotyrininkas Vilius Puronas. Pasa kodamas apie miesto raidą, dailininkas nepašykštėjo padavimų, šiurpių istorijų – mokėjo sudominti jau

V. Puronas moksleiviams atskleidžia paslaptingą Šiaulių miesto istoriją

nimą. Studentams pristatyta ir skaitmeninė kolekcija „Žymių žmonių memorialistika“ (www.epaveldas.lt). Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė papasakojo apie Matą Slančiauską. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė atskleidė įdomių faktų apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Kad edukacinėse pamokose įgytos žinios geriau įsitvirtintų, projekto metu organizuotas vaizdo filmukų konkursas „Skaitmenintas turinys jaunimo akimis“. Sukurtuose filmukuose jaunimas pristatė savo požiūrį į skaitmenintą kultūros paveldą, jo aktualumą mokymosi procese, originaliai atskleidė pasirinktas temas. Ką veikiame šiandien? Toliau skaitmeniname, apdorojame, aprašome vaizdo medžiagą iš VHS juostų ir perkeliame ją į www.savb.lt videoteką. Paskatinti projekto sėkmės, edukacines programas pradėjome taikyti ir socialiai pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Edukacinės veiklos organizatorė Jonė Gorytė buvo įvertinta Lietuvos Res publikos Ministro Pirmininko padėka. Jaunimas labai mėgsta lankytis bibliotekos kino salėje, „gyvai“ pertei kiama Šiaulių krašto istorija suteikia jiems paslapties, ypatingumo jausmą. Plečiamas edukacinių programų temų sąrašas. Visuomenė ypač domisi žymiais krašto žmonėmis ir Lietuvos valstybingumo raida. 2015 metų pabaigoje kraštietis Algirdas Kulikauskas Trečiojo am žiaus universiteto studentams papasakojo apie Lietuvos valstybingumo kelią, buvusi bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Danutė Darbutienė pasidalijo žinio mis apie grafus Zubovus. Mūsų darbas nenuėjo veltui. Sulaukiame specialiųjų mokyklų, gimnazijų, taip pat visuomenės veikėjų prašymų parodyti svarbią vaizdo medžiagą viena ar kita tema. Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – Lietuvai svarbios datos, dažniausia minimos demonstruojant gyvąją istoriją. Vaizdo filmų kolekcijas perkėlėme į bibliotekos interneto svetainę. Šiandien jomis jau gali naudotis ato kiau gyvenantys vartotojai, neiškeldami kojos iš namų. Videotekoje kiekvienai kategorijai priskirta atskira kolekcija. Kolekcijos ir atskiri filmai trumpai aprašyti. Paiešką galima atlikti pagal raktinį žodį, bus suteikta galimybė vaizdo filmus įvertinti, dalytis nuorodomis socialiniuose tinkluose. Stengsimės pritaikyti videoteką išmaniesiems įrenginiams. Šiuo metu, bendraudami su autoriais, tiksliname aprašymus, kadruose įamžintų žmonių pavardes, faktus, įrašome raktinius žodžius, kad paieška būtų efektyvesnė ir tikslesnė. Nors darbai neužbaigti, videoteka nuolat pildoma ir tobulinama, manome, kad savo tikslą pasiekėme. Kas pateko į kad rą – nenueis užmarštin.

recenzija

BIBLIOGRAFŲ DUOKLĖ BŪRŲ DAINIAUS JUBILIEJUI Prof. dr. Osvaldas Janonis

Pirmąją 2014 metų dieną sukako 300 metų kai gimė lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis. Šis ne tik Lietuvai reikšmingas įvykis buvo įtrauktas į UNESCO ir valstybių narių minėtinų sukakčių sąrašą, o jo poema „Metai“ įrašyta į Europos literatūros šedev rų bibliotekos sąrašą. Šiemet mūsų šalies skaitytojai gana dideliu tiražu (400 egz.) sulaukė poetui skirtos bibliografijos rodyklės-milžino* (638 puslapiai smul kiu šriftu). Bibliografų dė mesys literatūros klasikams paskutiniais dešimtmečiais buvo sumenkęs, todėl tokio bibliografijos leidinio pasi rodymas – ir džiuginantis, ir viltį žadinantis įvykis. Jį rengė didelis kolektyvas: su dar ytoja ir viena iš redakto rių – Daiva Narbutienė, lei dinius ir kitų rūšių išteklius aprašė N. Lietuvninkaitė, a. a. D. T. Lukas, D. Mali nausk ait ė, D. Narbutienė, D. Palačionytė (ji parengė ir dvi pagalbines rodykles), antroji leidinio redaktorė – R. Pukėnienė. Bibliografijos duomenų bazę administra vo N. Kolesinskienė. Kon sultacijomis, patarimais ir kitaip prie bibliografijos rodyklės rengimo prisidėjo dar daugiau nei dvidešimt asmenų, kuriems autorė padėkojo pratarmės pabai goje. Tokio didelio kolektyvo darbo rezultatas rodo, kad buvo dirbta daug ir uoliai. Stebėtinai kruopščiai bibliografai surankiojo net ir trumpiausias K. Done laičio kūrinių ištraukų lietuvių ir kitomis kalbomis publikacijas, reikšmingesnius jo pavardės paminė jimus spaudoje. Visuomenei, ypač literatūrologams, leidinys suteiks nemaža džiaugsmo, palengvins ir pagreitins bibliografinę K. Donelaičio ir literatūros apie jį paiešką. * Kristijonas Donelaitis: bibliogr. r-klė / sudaryt. Daiva Narbutienė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2015. 638, [1] p., [16] iliustr. lap.

Turiningoje pratarmėje D. Narbutienė trumpai apžvelgė lietuvių poeto tarptautinio pripažinimo istoriją, pabrėžė, kad jo literatūrinis palikimas su laukė gausybės publikacijų Lietuvoje ir užsienyje. Ji atskleidė bibliografų indėlį į donelaitianą ir pagrindė, kodėl prireikė parengti naują bibliografijos leidinį. Po to pratarmės autorė pristatė pagrindinius metodikos principus ir sprendimus. Kaip įprasta personalinės bibliografijos rodyklėms, pateiktos svarbiausios K. Do nelaičio gyvenimo, kūr ybos ir veiklos datos. Jų nedaug. Tai paaiškinta Dalios Dilytės lūpomis: „Kristijono Do nelaičio kūrybinė biografija nežinoma. Neturime jokių neabejotinų duomenų, liu dijančių, kada galėjo būti sukurti išlikusieji kūriniai“ (p. 28). Penki pagrindiniai sky riai („K. Donelaičio kūr i niai“, „K. Donelaičio kūrinių vertimai“, „Liter atūra apie Donelaitį“, „K. Donel aič io atminties įprasminimas“, „Ikonografija“) gana įprasti ir pasiteisinę tokio pobūdžio leidiniuose. Tenka pritarti sprendimui pirmajame skyriuje išteklių neskirstyti pagal jų rūšis, tipus ar kitokius požymius, o pateikti chronologiškai. Sudarytoja šiame ir kituose skyriuose įgyvendino savo koncepciją, kurios esmė – „parodyti, kaip susidomėjimas Donelaičiu stiprėjo tam tikrais me tais“ (p. 15). Iki šiol skyriuje „Literatūra apie rašytoją“ bibliografai paprastai siekdavo kito tikslo – parodyti konkrečių autorių įnašą, ir išteklių aprašus grupuoda vo pagal bibliografinio įrašo pradmenų abėcėlę. Kuris iš šių tikslų kilnesnis, sunku pasakyti, tačiau atrodo, kad retam informacijos vartotojui bus svarbūs susido mėjimo K. Donelaičiu svyravimai. Bene dažniau jam gali parūpti konkretaus literatūrologo, istoriko ar kito mokslininko įnašas į donelaitianą.

Kad būtų paprasčiau naudotis bibliografijos lei diniu ir atlikti bibliografinę paiešką, pateikiamos antraščių ir asmenvardžių rodyklės. Aštuoniuose įdėtiniuose lapuose daugiau negu 50 iliustracijų: būrų dainiaus portretų, knygų ir kitų išteklių viršelių ir antraštinių lapų, skulptūrų, scenų iš spektaklių nuotraukos. Jos pagyvina bibliografijos rodyklę. Leidiniu ir jo būsima nauda negali atsidžiaugti. Jau dabar neapsirikdami galime teigti, kad bibliografų kolektyvas paliko žymę, kuri lietuvių bibliografijos istorijoje ir donelaitianoje neišdils. Šia gaida ma siniam skaitytojui skirtą recenziją būtų galima ir baigti. Profesiniame žurnale vis dėlto tenka gvildenti tokius leidinio aspektus ir detales, kurių vartotojas greičiausiai nepamatys, tačiau dėl kurių jis gali būti suklaidintas ar sugaišintas. Tikiu, kad geranoriškos kritikos susilaukti norėtų daugelio bibliografijos leidinių autoriai. Ji prasminga ir siekiant, kad būsi mosios personalinės bibliografijos rodyklės būtų dar brandesnės ir kokybiškesnės. Keletą kartų skaitant leidinį teko ne tik pasigėrėti įvairiais metodiniais sprendimais, bet ir nustebti, suabejoti ar suraukti kaktą. Ribota recenzijos apimtis neleidžia su žurnalo skaitytojais pasidalyti visais įspū džiais, tenka sustoti tik prie nuolat besikartojančių, sisteminių suklydimų. Kiekvienas, bibliografijos rodyklę paėmęs į ran kas, atkreips dėmesį, kad pratarmė ir svarbiausios K. Donelaičio gyvenimo bei kūrybos datos pateiktos ir anglų kalba (dėl žinomų priežasčių labai naudingas būtų jų vertimas ir į vokiečių kalbą). Šis sprendimas liudija, kad siekta parengti tarptautinės paskirties bibliografijos leidinį. Tam dar labiau būtų pravertusi gretutinė antraštė ir turinys ar net gretutinis lapas anglų kalba. (Beje, paantraštėje nenurodyta chrono loginė leidinio aprėptis.) Metus atidesnį žvilgsnį į bibliografinius aprašus matyti, kad jų kultūra vidutinė. Vienas iš esminių K. Donelaičio knygų aprašų trūkumų – tiražų stoka. Jie yra svarbus aprašo elementas, liudijantis apie poeto kūrinių leidinių paplitimą. K. Donelaičio poezijos leidinių apraše ne visada nurašyta pirmoji eilutė (pavyzdžiui, įr. 19, 25, 28 ir kt.). Nuoseklus jos nurodymas būtų labai naudingas tekstologams, kartu ir patiems bibliografams, sudarant kokybišką ir išsamią K. Donelaičio kūrinių antraščių ir pirmųjų teksto žodžių rodyklę. Leidinio rengėjams norėtųsi priminti vieną nera šytą taisyklę: viename bibliografijos leidinyje išteklius turi būti aprašytas vieną kartą, o turinio pastabo

je – išvardytos visos jo sudėtinės dalys, nurodant kiekvienos puslapius. Prireikus tai leidžia lengvai susidaryti atskiros dalies (straipsnio ir pan.) analizinį aprašą. Kai aprašomas išteklius apima medžiagą, pri klausančią kitam ar keliems skyriams, reikia verstis su nuorodomis. Ši taisyklė apsaugo bibliografą nuo pagundos dirbtinai plėsti bibliografijos leidinį, iš vieno ištekliaus „priskaldant“ kelis ar net keliolika įrašų. Šiame leidinyje tuo labai piktnaudžiaujama. Pa vyzdžiui, knyga „Egzodo Donelaitis“ (2001) neaiškaus pavadinimo skyrelyje „Atskiri bendrieji rinkiniai“ aprašyta 323 įraše, o straipsniai iš jos – daugiau negu 19-oje atskirų įrašų. Beje, nemaža dalis turinio pasta bų analiziniuose aprašuose nurodytos ne pagal ISBD reikalavimus, t. y. ne vietoje – nukeltos po aprašu (pavyzdžiui, įr. 4, 93, 108 ir kt.). Neaiški bibliografų nuostata dėl ISBN nurodymo (ištekliaus sudėtinės dalies apraše jis praleistas). Lai kraščio rubrika nurodoma serijos duomenų vietoje (pavyzdžiui, įr. 734, 786, 920 ir kt.), nors tai nėra serija. Užkliūva ir duomenų perkrauti ištekliaus su dėtinių dalių (straipsnių) aprašai. Pagal galiojančias ir leidinio autorių deklaruojamas taisykles apie šaltinį turėtų būti pateikiami tik duomenys, pakankami jam identifikuoti (žr. įr. 2279, 2955, 3198 ir kt.), o ne maksimalus jų skaičius. Tiek duomenų bibliografinei paieškai visiškai užtenka. Perteklinių aprašo elemen tų nurodymas labai išplečia bibliografijos rodyklės apimtį. Daug minčių sužadina bibliografinio įrašo prad muo šiame bibliografijos leidinyje. Jo paskirtis aiški – vienoje vietoje sutelkti konkretaus autoriaus darbų aprašus. Bibliografinio įrašo pradmuo neturi jokios prasmės skyriuose „K. Donelaičio kūriniai“, „K. Donelaičio kūrinių vertimai“, juo labiau kad yra puslapių antraštės. Kadangi ir kituose bibliografijos rodyklės skyriuose pasirinktas chronologinis gru pavimas, šis bibliografinio įrašo elementas leidinyje praktiškai nebereikalingas. Bibliografinis įrašas taptų kompaktiškesnis, būtų sutaupyta daugiau vietos. Taigi pirmuoju smuiku galėtų griežti ištekliaus pa grindinė antraštė. Pasitaiko atvejų, kai bibliografinio įrašo pradmuo pateikiamas dar ir ištekliaus sudėtinės dalies (straipsnio) apraše prieš šaltinio identifikaciją (pavyzdžiui, įr. 42, 181, 305 ir kt.). Apytikriais duo menimis, nepiktnaudžiaujant bibliografinio įrašo elementų skaičiumi, bibliografijos leidinys suplo nėtų penktadaliu (apie kitus vietos ir lėšų taupymo rezervus tolėliau). Recenzuojamo leidinio „Achilo kulnas“ – pagal binės rodyklės. Visiems žinoma, kad jų vaidmuo

spausdintiniame bibliografijos ištekliuje yra labai didelis. Pagrindinė pagalbinių rodyklių paskirtis – sušvelninti bibliografinio grupavimo trūkumus, sudaryti galimybę atlikti bibliografinę paiešką pagal įvairius požymius. Vien tik peržvelgus recenzuoja mojo leidinio pagalbines rodykles, sunku susitaikyti su mintimi, kad jos pagalbinės. Deja, čia nepaisoma pagalbinių rodyklių sudarymo metodikos abėcėlės. Teko pastebėti, kad ir kai kurių kitų bibliotekų bib liografijos leidiniuose jų kokybė labai smuko. Rašytojų personalinės bibliografijos ištekliuose iki šiol buvo sudaromos jų kūrinių ir eilėraščių pirmųjų teksto žodžių antraščių rodyklės. Leidinyje pateiktos pagalbinės rodyklės antraštėje („Antraščių rodyklė“) užkoduotas neaiškumas (kieno antraščių?) ją skaitant greit išsisklaido. Pasirodo, į rodyklę pateko visų užre gistruotų išteklių (mokslinių, mokslo populiarinimo, informacinių straipsnių ir pan.) antraštės. Vargu, ar atsiras vartotojų, kurie paiešką vykdys pagal moksli nio ar kitokio straipsnio antraštę, ir ar jie prisimins, kaip prasideda ieškoma publikacija: inicialu „K.“ (232 įrašai), žodžiu „Kristijonas“ (142 įrašai), žodžiu „Donelaitis“ ir jo įvairiomis formomis (Duonalaitis ir kitomis, 25 įrašai). O štai didžioji dalis pasakėčių ir kitų kūrinių antraščių neįtrauktos (pavyzdžiui, iš leidinių „Littauische Dichtungen...“, įr. 5, 7, „Kris tijono Duonelaičio raštai“, įr. 21 ir kt.). Taigi pagal antraščių rodyklę negali išsiaiškinti, kiek kartų buvo publikuotas vienas ar kitas poeto grožinis kūrinys. Tokio formalaus požiūrio į antraščių rodyklę ateityje būtina vengti. Rengiant kokybišką rašytojo kūrinių ir ištraukų iš jų antraščių rodyklę, bibliografui reikia atlikti ir tam tikrą tekstų analizės, tekstologinį darbą. Kaip tokioje rodyklėje idealiu atveju turėtų atrodyti, tarkime, rubrika „Metai“? Pirmiausia turėtų būti išvardytos viso poemos teksto publikacijos (tiksliau – įrašų numeriai), po to – jos atskirų dalių, prie kiekvie nos griežtai pagal jų seką „Metuose“, nurodant visas ištraukų publikacijas. Antraštės turėtų būti pateiktos vienoje vietoje, neatsižvelgiant į įvairius jų rašybos atvejus (V ar W, Ž ar Z, Ąžuolas, Auzols ar kitaip). Tokiais atvejais iš kitų formų daromos nuorodos. Asmenvardžių rodyklėje nustebina rubrika „Done laitis Kristijonas“. Kam ji reikalinga, jei visas biblio grafijos leidinys apie poetą? Skaitant rodyklę kyla ir kitų klausimų, tarkime, kam reikalingos nuorodos, jei jos atsiduria šalia nurodomo asmenvardžio (pavyz džiui, Černiauskaitė Rimantė – žr. Černiauskaitė-Vid mantienė Rimantė, p. 539)? Arba kodėl vienų moterų pavardžių reikia ieškoti pagal mergautinę, kitų – pagal vyro pavardę, o trečių – pagal abi (pavyzdžiui, Tumie

nė Elena ir Valiūtė-Tumienė (Tumas) Elena, p. 565, 566)? Skaitytojui liks neaišku (greičiausiai pamanys, kad bibliografai suklydo nurodydami bibliografinio įrašo numerį), kodėl kai kurie į pagalbinę rodyklę įtraukti asmenvardžiai nepaminėti bibliografiniuose įrašuose (B. Aleknavičius, įr. 3527, D. Kaunas, įr. 3871, G. Arbačiauskas, įr. 3527 ir kt.). Ne kiekvienas bibliografas atspės, kad tos pavardės paminėtos regis truojamų straipsnių turinyje (apie tai būtų naudinga perspėti leidinio pratarmėje arba išnašoje pagalbinės rodyklės pradžioje). Rubrikose prie įrašų kitomis kal bomis verta nurodyti kalbą (išskyrus įrašus lietuvių kalba). Kam gaišti laiką įrašui peržiūrėti, jei nemoki tos kalbos? Tai sena ir pasiteisinusi pagalbinių ro dyklių metodikos tradicija, jos atsisakyti nėra jokio pagrindo. Prieš nuotraukų autorių įrašų numerius vartotoją irgi reikia įspėti, kad juose ras ne tekstus, o ikonografinę medžiagą. Tenka atkreipti dėmesį ir į asmenvardžių rodyklę – į ją negali būti įtraukiamos pavardės iš analizinio aprašo antrosios dalies (pa vyzdžiui, Aleknavičius Bernardas, įr. 2603–2624, nes juose aprašyti kitų autorių straipsniai iš jo knygos). Peršasi mintis, kad pagalbinės rodyklės rengtos remiantis bibliografijos duomenų baze. Taip suda rytas rodykles bibliografui kol kas tenka persikelti į „Word“ dokumentą ir visas klaidas bei netikslumus ištaisyti ranka. Bibliografijos teoretikui užklius tai, kad sudarytoja bibliografijos rodyklės sinonimu laiko terminą „bibliog rafija“. Tokia klaida atleistina kitų profesijų atstovams, ne žinantiems, kad bibliografijos terminas reiškia specifinę veiklos sritį (darbo barą), o bibliografijos rodyklės yra tik vienas iš jos rezultatų. Bibliografijos metodikos spe cialistus laikas ir naujos aplinkybės verste verčia spręsti tokį klausimą: ar racionalu spausdintiniuose bibliogra fijos ištekliuose besąlygiškai laikytis metodikos leidinių, skirtų elektroniniams katalogams ir kitoms bibliografijos duomenų bazėms, reikalavimų, juolab kad bibliografams jau laikas pradėti vadovautis jungtine ISBD laida (joje, beje, numatyta nauja, nulinė, aprašo sritis). Kai kurių valstybių praktika rodo, kad dalies jos reikalavimų spaus dintiniuose bibliografijos ištekliuose racionalu atsisakyti (tam rengiami specialūs nacionaliniai standartai). Pabaigoje tenka išreikšti viltį, kad keletas tartų kartesnių žodžių pernelyg nenuliūdins vertingos bibliografijos rodyklės sudarytojos ir jos talkininkų. Telieka jiems palinkėti toliau vaisingai darbuotis bibliografijos ir vartotojų labui.

bibliotekų turtai

Lozoraičių šeimos biblioteka Eglė Dikavičienė LNB Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Mečislovo Smečechansko nuotr.

Asmeninės bibliotekos yra bet kurios šalies kultūros dalis. Tai kartu ir medžiaga, teikianti žinių apie jas rinkusių žmonių likimus, pomėgius ir gyvenimo būdą. Tyri nėjant asmenines knygų kolekcijas gaunama svarbios informacijos, padedančios suprasti asmenybių įvairovę, išryškėjančią ir per požiūrį į knygas, leidžiančios pajusti epo chos dvasią ir vieno ar kito istorinio laikotarpio visuomenės nuotaikas. Šiuolaikiniuose humanitariniuose moksluose ryškėja nauja kultūros vystymosi metodologinė koncep cija, kurioje svarbią vietą užima asmenybės kūrybingumas: siekis atgaivinti „apmirusios“ istorijos – Užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio šeima savo bute Kaune, K. Donelaičio g. 32. Apie 1935 m. sausų faktų – pasaulį, tyrinėti ne tik globalius pasaulio reiškinius, bet ir individus – iškilius tautos žmones. Tokiu būdu pasaulis siteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Žymiai pažįstamas iš vidaus per asmenybę, skverbiantis į pomėgių mažiau tyrėjų dėmesio skirta asmeninių išeivijos veikėjų ir interesų lauką, kreipiant dėmesį į kultūrinį tobulėjimą ir bibliotekų tyrimams. Šios išeivijos gyvenimo pusės tyrinė aplinką, kurioje ji formavosi. jimai galėtų gerokai praturtinti mūsų žinias apie lietuvių Analizuojant asmeninius knygų rinkinius pagrindiniu išeivių kultūrinį gyvenimą. Spaudos kaupimas specifinėmis tyrimų objektu tampa įžymių, iškilių asmenų bibliotekos. emigracijos sąlygomis neretai buvo vienintelė gija, jungusi Deja, lietuvių emigrantų asmeninės bibliotekos iki šiol pabėgėlių bendruomenes su priverstinai palikta tėvyne. neužėmė tinkamos vietos kaip kultūrologinių tyrinėjimų Bibliofilinius išeivių polinkius ir asmeninių bibliotekų objektai, nors ir yra unikalūs įvairiapusiai kultūros tyrimų rinkinius šiuo metu geriausiai reprezentuoja antrosios ir šaltiniai. Tokie rinkiniai gali teikti informacijos bibliogra trečiosios išeivijos bangų atstovai. finėms žinioms papildyti, atsekant, kaip migravo ir buvo Į Lietuvą vis dar grįžtantys rinkiniai liudija, kad knygos leidžiamos lietuviškos knygos užsienyje, tyrinėjant išeivių užėmė svarbią vietą kasdieniame ir dvasiniame lietuvių bendradarbiavimą ir lietuviško mentaliteto kitimą, tiriant išeivijos gyvenime, ypač knygos lietuvių kalba. Kaupiant as emigracijos psichologines ir prisitaikymo problemas, meninius rinkinius buvo kuriama artima aplinka. Suvokiant atkuriant skirtingų emigracijos laikotarpių lietuvių gyve spausdinto žodžio reikšmę ir galią, knyga įgijo didžiulę vertę nimo ir veiklos kelią. Galima teigti, kad lietuvių išeivijoje kaip dvasios stiprybės palaikymo priemonė, žinių šaltinis asmeninės bibliotekos turėjo ypatingą reikšmę formuojantis ir atgaiva sielai, sudaranti sąlygas mąstyti, kalbėti ir dalytis pomėgiams ir interesams, kuriant prarastos tėvynės aplinką. informacija gimtąja kalba. Šiuo metu jau nemažai nuveikta tiriant išeivijos spaudą ir leidybą (R. Misiūnas1, O. Janonis2, S. Vėlavičienė3). 2007 m. Išeivijos knygų rinkiniai Lietuvoje surengta tarptautinė knygotyros konferencija „Rankraštinis Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukė apie ir spaudos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių 200 000 lietuvių. Vokietijos pabėgėlių stovyklose priglausti išeivijos tautinį tapatumą“4, kurią surengė Vilniaus univer lietuviai sugebėjo atkurti daugelį Lietuvoje veikusių draugijų

Nuotraukos iš LNB archyvų

ir organizacijų, leido spaudą, kūrė mokyklas. Tai buvo istori kų vadinama „antroji“ lietuvių emigracijos banga5. Trečiasis kėlimosi į Vakarų valstybes etapas prasidėjo uždarant karo pabėgėlių stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje 1951–1990 me tais. Ši emigracijos banga buvo nulemta politinių priežasčių – Lietuvos okupacijos. Dauguma emigrantų buvo inteligentai, išsilavinę žmonės: žinomi moks lininkai, menininkai, politikai, kurie iš pabėgėlių stovyklų at sisakė grįžti į okupuotą tėvynę ir tapo priverstiniais politiniais emigrantais. Šių žmonių tautinė savimonė buvo stipri ir lietuviš kos tapatybės klausimas jiems neiškilo – tapatumo išlaikymo misiją jie suprato kaip kalbos, kultūros, tradicijų bei paveldo Villa Lituania pastatas Romoje atkartojimą ir išlaikymą. Tokį tautinį supratimą stiprino ir pasitraukimo iš Lietuvos aplinkybės. Daugiausia lietuviai kėlėsi į JAV, Pietų Ameriką, Kanadą bei Australiją. Šiose šalyse steigėsi ir lietuvių ben druomenės. Emigrantai ilgainiui įsitvirtino, įgavo ekono minių bei kultūrinių galių ir vėliau darė nemažą moralinę įtaką Lietuvos gyvenimui6. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, per Atlantą į Lietuvos atminties institucijas pradėjo plūsti dokumentų siuntos iš įvairių JAV lietuvių organizacijų ir asmeninių bibliotekų. Netrukus šalies institucijas papildė ir dokumentų archyvai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados. Pagal šių siuntų turinį matyti, kad lietuvių išeivijai knygos buvo svarbi sudėtinė sąmoningumo ir tapatumo dalis. Nešališkos lietuvių išeivijos palikimo studijos – viena aktualiausių šiuolaikinio mokslo užduočių, nes iš draudžia mos temos išeivija tapo nauja humanitarinių mokslų sritimi. Paskutiniu metu lietuvių išeivijos tyrinėjimais daugiausia užsiima istorikai, literatūrologai, menotyrininkai7. Tai galėtų būti aiškinama tuo, kad šaliai skaudūs istoriniai įvykiai ir il galaikė istorinių faktų klastotė sukėlė didžiulį susidomėjimą atvertais dokumentiniais archyvais, drausta ir nutylėta egzo do literatūra tapo sudėtine lietuvių literatūros dalimi, kaip ir išeivijos menininkų kūryba. Įvairių žanrų literatūra, taip pat ir filosofinė bei istorinė, visuomet atspindėjo lietuvių autorių kultūrinius idealus ir ryškiausius inteligentijos tapatumo elementus. O inteligentija yra tarsi tautos smegenys, kurių pagrindinis vaidmuo plėtojant naujas idėjas – formuoti visuomeninę sąmonę. Išeivijos kultūrininkų keliamos pro

blemos – socialinis teisingumas, santykis su religija, prievarta ir savanorystė, inteligentijos ir tautos santykis – tapo aktualios ieškant būdų įveikti socialinę, ekonominę ir dvasinę krizę atgimstančiai šaliai. Per paskutiniuosius 20 metų lietuvių išeivijos bendruome ninės veiklos tyrinėjimas iš lieka viena aktualiausių temų. Nors pavienių lietuvių išeivi jos veiklos tyrėjų publikacijos pradėtos skelbti jau anksčiau8, atspirties tašku sąlyginai laiky tinas 1994 m. Vytauto Didžiojo universitete įkurtas Lietuvių išeivijos institutas, vykdantis išeivijos organizacijų ir atskirų asmenų kultūrinio, politinio ir mokslinio palikimo kaupimo, tyrimo, išsaugojimo ir ekspona vimo funkcijas9. Šioje įstaigoje dirbantys mokslininkai tyrinėja lietuvių egzilio istorijos, literatūros ir šiuolaikinės migracijos problematiką. Įstaiga atlieka ir dokumentinių archyvų kau pimo, tvarkymo bei saugojimo funkcijas. Gauta medžiaga naudojama tyrimams. Pirmasis archyvas, kartu su didžiule asmenine biblioteka atkeliavęs į institutą 1993 m., buvo Broniaus Kviklio10, perduotas jo dukterų. Tai turtinga biblioteka, kurioje yra ir labai vertingų antikvarinių leidinių, senų maldaknygių, daugybė lituanistinių knygų, išleistų tarpukario Lietuvoje ir JAV lietuvių kalba, taip pat visame pasaulyje įvairiomis kalbomis išleistų knygų apie Lietuvą. B. Kviklys sukaupė ir beveik visas sovietmečiu Lietuvoje išleistas visuomeninių ir humanitarinių mokslų sritis apimančias knygas. Gausu grožinės literatūros. Turtinga biblioteka reikalinga istori kams ir kitiems humanitarams. Gavus šį archyvą ir kilo mintis kurti Išeivijos studijų centrą, dabartinio instituto pirmtaką. Šiuo metu centras yra Lietuvių išeivijos instituto padalinys. Įstaigos turimi archyvai – daugiausia rašytinė medžiaga: dokumentai, rankraščiai, knygos, periodika, asmeninės bibliotekos. Į instituto saugyklas pateko ir jose saugomas minėtas Broniaus Kviklio (8 tūkst. vnt.), taip pat Vytauto Kavolio11 (1300 vnt.) ir Aleksandro Štromo12 archyvai su gausia politinių, socialinių, humanitarinių mokslų biblioteka (12 tūkst. vnt.), kun. Vinco Valkavičiaus13 biblioteka, kurioje yra senųjų lietuvių emigrantų laikraščių („Apšvieta“, „Garsas“, „Rytas“, „Valtis“, „Keleivis“) mikrofilmai, Broniaus Nemic ko14 periodiniai leidiniai, skaitytų paskaitų konspektai,

Alekso Vaškelio15, Adolfo Damušio16, Liūto Mockūno17 ir kitų išeivių knygų rinkiniai. Ilgainiui Lietuvių išeivijos institutas nusprendė įgyven dinti projektą, kurio metu būtų surinkta informacija apie Lietuvoje saugomą lietuvių išeivijos dokumentinį paveldą. Taip gimė mintis sukurti tokių duomenų bazę „Sietynas“. 2010 m. pradėtas įgyvendinti Lietuvos mokslų tarybos fi nansuojamas projektas, kurio tikslas buvo atpažinti, rinkti ir sisteminti duomenis apie lietuvių išeivijos sukauptą doku mentinį palikimą Lietuvoje ir, remiantis surinkta informa cija, sukurti egzodo paveldo duomenų bazę. Dalyvauti pro jekte buvo pakviesti 159 muziejai, 64 bibliotekos, 14 archyvų ir 12 universitetų bei mokslo institutų. Gauti duomenys atskleidė, kad didžiausi dokumentinės medžiagos masyvai saugomi Lietuvos didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 10, Kaune – 13, tačiau jų geografija labai plati: Alytus, Anykščiai, Druskininkai, Panevėžys, Kupiškis ir t. t. Šie iškalbingi duo menys liudija, jog nemaža dalis išeivijoje gyvenusių asmenų savo palikimą atidavė tėviškių muziejams ir bibliotekoms. Į duomenų bazę „Sietynas“ jau surinkta informacija apie daugiau nei 200 archyvinių fondų, kuriuose atsispindi ir pirminiai duomenys apie asmenines bibliotekas. Kaip minėta, Lietuvoje įvairiose bibliotekose saugomi filosofo Antano Maceinos (1908–1987), architekto Jono Pajaujo (1920–2000), rašytojo Tomo Venclovos (g. 1937) (visi – LNB); antropologės Marijos Gimbutienės (1921– 1994), rašytojos, poetės Alės Rūtos (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė; 1915–2011), inžinie riaus Viliaus Bražėno (1913–2010) (visi – LMAVB) knygų rinkiniai. Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklose laikomos diplomato Alberto Geručio (1905–1985), kalbi ninko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), tautotyrininko Antano Juozo Mažiulio (1914–2007), architekto Algirdo Mošinskio (1905–1991)18, pedagogo Antano PaplauskoRamuno (1910–1974), knygotyrininkės Barboros Vileišytės (1918–2012), pedagogo Geniaus Procutos, menotyrininko Geraldo L. Pociaus, poeto Jono Aisčio-Aleksandravičiaus (1904–1973) ir kt. turėtos knygos. Galima pažymėti, kad daugumos iš minėtų knygų rinkinių vadinti asmeninėmis bibliotekomis būtų neteisin ga – kai kurių saugomų archyvų knygų skaičius siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų vienetų, tad akivaizdu, kad tai tik buvusių asmeninių bibliotekų rinkinių dalys. Po moks lininko mirties giminės su knygų rinkiniu dažnai pasielg davo savo nuožiūra – kai ką pasilikdavo, kai ką išdalydavo saugoti kelioms institucijoms. Be to, nė vienos iš išvardytų bibliotekų negalėtume pavadinti šeimos biblioteka. Dalies jų kaupimo paskata buvo profesiniai interesai, pvz., Klaipėdos universiteto bibliotekai dovanota JAV gyvenusio medicinos mokslų daktaro Kazio Pemkaus biblioteka, kurios didelę dalį jis sukaupė rinkdamas medžiagą apie Pasaulio gydytojų sąjungos istoriją. Kitu atveju tai būna tik dokumentų kopijų

Diplomatų šeima Romoje: (iš kairės) Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), Stasys Lozoraitis, Kazys Lozoraitis. Apie 1950 m.

rinkiniai, kaip antai tame pačiame universitete saugomos politiko ir visuomenės veikėjo M. Brako archyvo, laikomo Putname, kopijos. Tematika ir kalbiniu požiūriu išskirtinė filosofo A. Maceinos asmeninė biblioteka, kurią daugiausia sudaro filosofijos veikalai vokiečių kalba ir kuri buvo rei kalinga savininko profesinei veiklai, bet pradėta rinkti tik apsigyvenus svetur, nes Lietuvoje buvusi biblioteka neišliko. Dailininko Kazio Varnelio biblioteka – vienareikšmiškai bibliofilinė, pareikalavusi didžiulių savininko investicijų ir teikusi jam didelį malonumą kaip kolekcininkui. Iš minėtų kitų išeivijos veikėjų bibliotekų išsiskiria Lo zoraičių biblioteka. Ji gauta ne iš Amerikos žemynų, kaip dauguma išeivių bibliotekų, o iš Italijos, Romos, kur kelis dešimtmečius gyveno diplomatų šeima. Kol kas Lietuvos tyrėjai turi labai mažai žinių apie lietuvių bendruomenes Italijoje ir jų leidžiamą spaudą. Garsių Lietuvos diplomatų Lozoraičių šeimos19 biblio teka Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus fondus papildė 2007 m. Viena iš išskir tinių šio rinkinio ypatybių – kad biblioteką visą gyvenimą kaupė ir saugojo visi šeimos nariai. Iš kitų veikėjų asmeninių bibliotekų kolekcija išsiskiria ir savo chronologija: seniau sia knyga leista Bazelyje 1615 m. „Michalonis Lituani De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum, fragmi na X. multiplici historia referta...“, o vėliausiai išleista kny ga – 2009 m. „Millenium of Lithuania“, kurią savo parašu pažymėjo Daina Lozoraitis. Lozoraičių biblioteka ypatinga ir tuo, kad daugumą asmeninių bibliotekų okupacijos ir tremties sąlygomis išblaškius ar sunaikinus, šioji, kaupta daugiau kaip šimtą metų, išliko vientisa, joje aptinkama knygų su vyresniųjų Lozoraičių, Stasio ir Vincentos tėvų bei kitų namiškių, monogramomis. Lozoraičių šeimos bibliotekos komplektavimas Šiandien vienas iš patikimiausių būdų ištirti Lozoraičių šeimos bibliotekos komplektavimo istoriją – išnagrinėti gau

Lietuvos Respublikos pasiuntinybių, atstovybių antspaudai Lozoraičių bibliotekoje

Lozoraičių bibliotekos knygos namų pusrūsyje Romoje

sius knygose išlikusius nuosavybės įrašus ir ženklus. Didelė vertybė yra daugybė autografų, kuriuos ant dovanojamų knygų šeimos nariams rašė ne tik tarpukario ir išeivijos atstovai, bet ir kitų šalių autoriai. Tai liudija plačius šeimos ryšius su po visą pasaulį išsisklaidžiusia lietuvių išeivija ir kitų tautų emigrantų bendruomenėmis. Pagal Lozoraičių bibliotekos knygose randamų įrašų pobūdį jas galima suskirstyti į atskiras grupes ir taip nustatyti bibliotekos komplektavimo būdus. Pirkimas. Vienas iš pagrindinių ir populiariausių as meninės bibliotekos formavimo būdų yra knygų pirkimas. Lozoraičių šeimos nariai neabejotinai lankėsi knygynuose ieškodami įdomių leidinių. Tarpukaryje leista literatūra buvo kaupiama gana gausiai. Nuolat pildomos bibliotekos teminė sudėtis turėjo tenkinti šeimos profesinius, akade minius, lituanistinius ir laisvalaikio skaitymo poreikius. Buvo komplektuojama universali šeimos biblioteka. Ir vėliau, priverstinės emigracijos sąlygomis gyvendami užsienyje ir atstovaudami okupuotam kraštui diplomatiniu lygiu, Lozoraičiai tikslingai kaupė svetur išleistas knygas apie Lietuvą, rinko Lietuvos okupacijos ir sovietizmo stu dijoms svarbius leidinius. Diplomatinis statusas įpareigojo nuolat dalyvauti įvairiose šalyse įsikūrusių lietuvių išeivijos bendruomenių veikloje ir veikiančiose pasiuntinybėse. Susidarydavo palankios progos susipažinti su tų šalių lei dybine produkcija. Taip biblioteką papildydavo aktualūs leidiniai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Pietų Amerikos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių. Galima teigti, kad nebuvo apsiribojama tik paprastais knygynais, neapseita ir be specializuotų, o tam tikrais atvejais, matyt, ir antikvarinių knygynų. Tai galėtų paliu dyti neretai kolekcijoje aptinkamos knygos su vidiniame kietviršyje priklijuota firmine gulsčio stačiakampio formos lipde su užrašu rausvame fone – „Pribacis Vo

kiečių Knygynas Laisvės Al. 48“. Tokia lipdė yra 1929 m. vokiečių kalba išleistoje Jono Svenssono knygoje „Non ni“. 1937 m. Vienoje išleistoje Thomo Manno knygoje „Der Zauberberg“ priklijuota to paties knygyno tokios pat formos lipdė, kurios tamsiai žaliame fone užrašyta „Pribacis knygynas Laisvės Al. 48“. Kadangi knygų su tokiomis lipdėmis aptinkama ir daugiau, galima teigti, kad Lozoraičių šeimos nariai buvo gana dažni šio kny gyno klientai. Vėliau, apsigyvenę Romoje, Lozoraičiai, neprarasda mi savojo identiteto ir nepamiršdami ypatingo šeimai suteikto statuso, nuoširdžiai stengėsi kuo geriau pažinti kraštą, kuriame teko taip ilgai gyventi. Šeimos biblioteko je gausu italų kalbos žodynų, kitų mokomųjų priemonių. Jų dažnas keliones po šalį liudija kartografijos leidiniai – įvairūs Italijos vietovių žemėlapiai, skirti keliaujantiems automobiliais, italų grožinės ir vaikų literatūros knygos, taip pat puikūs Italijos meno albumai. Visa tai, manytina, įsigyta pačių Lozoraičių. Prenumerata. Tikėtina, kad iš Londono nuolat gaunami „Nidos knygų klubo“ leidžiami leidiniai buvo prenumeruojami. Kitaip nei kiti pokario leidiniai, jie buvo įrišami ne vienu metu, nors tikriausiai tų pačių meistrų (tai liudija vienodas įrišimo stilius – tarp sodriai raudonos spalvos viršelių įterptas pluoštas tamsiai žalia spalva įrištų knygelių). Tai leidžia manyti, kad susikaupus knygų pluoštui buvo skubama jas įrišti, nes leidykla savo produkciją leido plonais viršeliais. Tai, kad leidiniai buvo prenumeruojami, leidžia įtarti viename egzemplioriuje aptiktas oficialus leidyklos vokas su Lozoraičių ir redak cijos atgaliniu adresais, kokius paprastai siunčia leidyklos savo klientams, nors kategoriškai to teigti negalima, nes kol kas nerasta jokio laiško, patvirtinančio šią versiją. Palikimas. Kolekcijos dalį sudarančios XIX a. pab. knygos, išsiskiriančios puikiais įrišimais, duoda pagrindo manyti, kad jos galėjo priklausyti dar Stasio Lozoraičio vyresniojo tėvui Motiejui Lozoraičiui, kuris, dar moky damasis Marijampolės gimnazijoje, dalyvavo slaptoje mokinių kuopelėje, pirkusioje bendram lavinimuisi skirtas knygas. Grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Kaune, jis aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo judėjime, buvo va dinamas varpininku20. Penki mažo formato kukliai įrišti „Ūkininko“ 1881, 1892, 1903–1905 metų komplektėliai

nio lapo dešiniajame kampe parkeriu užrašyta: Wincuni i Janki M. VIII kl. 1 od. [vėliau pieštuku prirašyta] i Grażyny (namie vaikystėje buvo kalbama lenkiškai). Neabejotinai ši knyga, kaip ir kai kurios kitos, į šeimos biblioteką pateko iš Vincentos namų. Biblioteką taip pat papildė dar prieš vy resniųjų Lozoraičių vedybas (1923 m.) įsigytos knygos, kai Vincenta jas pasirašinėdavo mergautine Matulaitytės pa varde. Tokių yra ne viena. Galima būtų paminėti 1922 m. Berlyne išleistą Alberto Einsteino veikalą, išverstą į rusų kalbą – „Теория относительности...“. Prie „atsineštinių“ knygų galima būtų priskirti ir V. Matulaitytei dedikuotą Juozo Ereto knygą „La Lituanie: passé, présent...“, išleistą Paryžiuje apie 1919 metus, bei to paties autoriaus „Le journalisme en vingt leçons“ (Paryžius, 1920). Jaunos Vincentos interesus atspindi ir Mečislovo Dukštos 1917 m. Ženevoje leistos knygelės: „Le Royaume de Lithuanie au XIIIe siécle...“ ir „Etude etnographique sur l’ancien peu ple lithuanien“. Gerai mokėdama rusų kalbą, ji įsigijo ir Maksimo Kovalevskio knygą „Экономический строй России Максима Ковалевского...“, išleistą 1900 m., taip pat L. Šestovo „Добро в учении гр. Толстого и Ф. Нит ше“ (Berlynas, 1923). Pabaiga kitame numeryje Pvz.: Misiūnas, Remigijus. Barakų kultūros knygos: lietuvių DP leidyba, 1945–1952. Vilnius: Versus aureus, 2003. 407 p.; Išeivių knygos leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.: mokomoji priemonė. Vilnius: VU l-kla, 1997. 36 p. 2 Pvz.: Janonis, Osvaldas. Lietuvos ir išeivijos bibliografijos chronologija (iki 1990 m.). Vilnius: VU l-kla, 2007, 297 p. 3 Pvz.: Vėlavičienė, Silvija Marija. Draustosios spaudos pėdsakais. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 2011. 414, [1] p. 4 Rankraštinis ir spaudos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išeivijos tautinį tapatumą: tarptautinės knygotyros konferencijos programa, 2007 m. rugsėjo 27–28 d. [Vilnius]. [Vilnius: Vilniaus universitetas. Komu nikacijos fakultetas, 2007]. 24 p. 5 Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2005, t. 8; p. 340. 6 Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu išeivijos lietuviai buvo svarbūs rėmėjai ekonominiu, diplomatiniu ir politiniu aspektais. 7 Saldukas, Linas. Kviečia Lietuvių išeivijos institutas Kaune. Pasaulio lietuvis. 2007, nr. 3, p. 10–11. 8 Pvz., Alfonso Eidinto veikla labiau susijusi su istorinių dokumentų tyrinėjimu ir atskirų istorinių personalijų biografijomis. 9 VDU Lietuvių išeivijos institutas. [žiūrėta 2014 m. balandžio 4 d.]. Prieiga per internetą: www.iseivijosinstitutas.lt. 10 Bronius Kviklys (1913–1990) – ekonomistas, teisininkas, žurnalistas. 11 Vytautas Kavolis (1930–1936) – sociologas, visuomenės veikėjas. 12 Aleksandras Štromas (1931–1999) – teisininkas, politologas. 13 Vincas Valkavičius (1929–2005) – kunigas, istorikas, muzikas. 14 Bronius Nemickas (1940 –2007) – teisininkas, visuomenininkas. 15 Aleksandras Vaškelis (1920–1996) – lituanistas, K. Donelaičio kūrybos tyrėjas. 16 Adolfas Damušis (1908–2003) – chemikas, mokslininkas išradėjas. 17 Liūtas Mockūnas (1934–2007) – inžinierius, publicistas. 18 Sukaupė XVI–XVII a. Lietuvos žemėlapių, XVII–XIX a. lituanistinių spaudi nių kolekciją, ją saugo Kauno technologijos universiteto biblioteka. Jo surinktą rankraščių, inkunabulų ir retų knygų apie Lietuvos kultūros praeitį kolekciją saugo Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka. 19 Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898–1983) – Lietuvos diplomatijos šefas; Vin centa Matulaitytė-Lozoraitienė (1896–1987) – visuomenės veikėja, pedagogė; Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924–1994) – politinis ir visuomenės veikėjas, diplomatas; Kazys Lozoraitis (1929–2007) – diplomatas, ilgametis Lietuvos am basadorius prie Šventojo Sosto, Vatikano radijo lietuvių redakcijos darbuotojas. 20 Lietuvių enciklopedija. Boston, 1958, t. 16, p. 478. 1

Stasiui Lozoraičiui (1898–1983) autografuotos knygos

yra iš jo aktyvaus darbavimosi spaudoje laikotarpio. Ly ginant su kitais Lozoraičių bibliotekos knygų įrišimais, šie komplektai labai skiriasi. Jie įrišti tamsiai pilku kartonu, nugarėlės aptrauktos beveik juoda tekstiline medžiaga. Taip pat įrištas ir 1902–1903 m. „Naujienų“ komplektas. Motiejaus Lozoraičio bibliotekai galėtų būti priskirtas ir 1863 m. Berlyne išleistas žodynas „Die lettische sprache“ (parengtas Augusto Bielensteino), kurio XIX a. pab. pui kaus įrišimo odinėje nugarėlėje likusi nedidelė popierinė lipdė su inicialais „M. L.“. Panašiai atrodo ir 1882 m. Veimare išleista knyga „Ostlitauische Texte...“. Abiejose knygose gausu marginalijų, kai kurie įrašai lenkų kalba, lietuviški žodžiai sukirčiuoti. Kaip tik tuo laikotarpiu šalyje buvo stengiamasi sunorminti bendrinę lietuvių kalbą, tad visuomenininkams teko atsakingai žiūrėti į viešai patei kiamus tekstus. Paveldėtų arba „atsineštų iš vaikystės namų“ knygų galima rasti ir tarp V. Lozoraitienės-Matulaitytės priklau somybės ženklu pažymėtų leidinių. 1909 m. Paryžiuje išleistoje Larive ir Fleury prancūzų kalbos gramatikoje „La deuxième annèe de grammaire: revision...“ antrašti

sukaktys

GOTTFRIEDUI OSTERMEYERIUI – 300 Jolanta Stasytė Berniūnienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Šių metų balandį sukako 300 metų, kai gimė Gottfriedas Ostermeyeris, iškilus XVIII a. antrosios pusės Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, vokiečių kilmės evangelikų kunigas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, lietuvių kal bos gramatikos autorius, giesmių kūrėjas ir vertėjas, senųjų prūsų istorijos ir kultūros tyrėjas. Minint šią datą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrub levskio skaitykloje parengta paroda, kurioje eksponuoti Retų spaudinių skyriuje saugomi vertingi G. Ostermeyerio leidinių originalai bei kopijos, fragmentai iš G. Ostermey erio rankraščių, vaizdinė medžiaga iš bibliotekos atvirukų rinkinių ir kiti objektai. G. Ostermeyeris gimė 1716 m. balandžio 20 d. Ma rienburge, Vakarų Prūsijoje (dabar Malborkas, Lenkija) Balthasaro Gottliebo Ostermeyerio, amatininko odininko, ir Elizabetos Woytkan šeimoje, buvo antras iš keturių vaikų. Berniukas buvo mokomas tėvo profesijos, tačiau, pastebėjus ypatingus gabumus, išleistas studijuoti. Aštuonerius metus (1728–1736) G. Ostermeyeris mokėsi Torno (dabar Torunė, Lenkija) akademinėje gimnazijoje. 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, norėdamas dirbti Rytų Prūsijoje, 1739−1740 m. lietuvių kalbos seminare mokėsi lietuvių kalbos. Dėl ribotų išteklių G. Ostermeyeris du kartus buvo priverstas nutraukti studijas ir užsidirbti mokytojaudamas lietuviškose parapijose. Tuo pačiu laikotarpiu, įstojęs metais anksčiau, Karaliaučiaus universitete studijavo ir Kristijonas Donelaitis (1714–1780). Karaliaučius XVIII a. antrojoje pusėje buvo laikomas vienu iš vokiškai kalbančios Europos dalies dvasinių centrų, jame plito Apšvietos idėjos, susidomėjimas mažųjų tautų istorija bei tautosaka1. Baigęs universitetą, 1744 m. G. Ostermeyeris buvo pa skirtas į nuošalią lietuvišką Darkiemio apskrities Trempų parapiją (dabar Novostrojevas, Rusija) precentoriumi, arba parapinės mokyklos mokytoju. 1747 m. vedė Anną Reginą Kalau (1721−1770) (manoma, mokėjusią kalbėti lietuviškai) ir sukūrė šeimą, kurios palikuonys iki XIX a. vidurio dirbo lituanistinį darbą2. 1752 m. G. Ostermeyeris buvo įšventintas į kunigus ir Trempuose kunigavo iki mirties. Mirė sulaukęs 84 metų, ten ir palaidotas. Trempuose lietuviškos pamaldos pradėtos laikyti Ordino laikais pastatytoje koplyčioje. Savarankiška Trempų parapija

Rankraščio „Istorinė žinia apie lietuvišką Bibliją“ fragmentas

įkurta XVI a. II pusėje. 1695 m. iš plytų sumūryta nauja bažnyčia vėliau gražinta: paaukštintas bokštas, jame įtaisytas laikrodis. Trempų bažnyčia laikyta viena gražiausių Mažo joje Lietuvoje. Iki G. Ostermeyerio Trempuose kunigavo Baltramiejus Vilentas jaunesnysis (1551−1605), Johannesas Partatiusas, 1610−1646, Jacobas Brodowskis, 1692−1744. Po maro epidemijos Trempų lietuviai galutinai germanizuoti XIX a. viduryje. Liūdnas ir evangelikų bažnyčios likimas: 1983 m. jos jau nebebuvo, sunaikinti ir G. Ostermeyerio, J. Brodowskio bei kitų šventoriuje ar kriptose palaidotų žmonių palaikai3. Kaip tėvo biografijoje rašo sūnus Siegfriedas (1759−1821), G. Ostermeyeris buvo pratęs prie kuklaus ir veiklaus gyvenimo, stengėsi būti naudingas patikėtai bažnyčiai ir parapijiečiams, pasižymėjo tokiomis dorybėmis kaip kil numas, visapusis saikingumas, garbingumas, teisingumas. Tai liudija ir gyvenimo faktai – 48 metus jis dirbo viduti niškoje vietoje, neieškojo geresnės, nors būtų turėjęs teisę dėl savo žinių ir gerųjų savybių. Nors iš prigimties ir buvo karšto temperamento, greitai įžeidėjams atleisdavo, tačiau neleisdavo oponentams teršti jo gero vardo4.

G. Ostermeyerio veikalai

Mokslinė veikla Mokslui G. Ostermeyeris atsidėjo tapęs našliu, būdamas beveik 60 metų. Mokslinio pobūdžio darbus rašė vokiečių kalba. Buvo plataus akiračio tyrėjas, domėjosi istorija ir li tuanistika, bendradarbiavo su žymiais to meto Karaliaučiaus mokslininkais: Danieliu Heinrichu Arnoldtu, Friedrichu Samueliu Bocku, George’u Ernstu Sigismundu Hennigu, Georgu Christophu Pisanskiu, rėmėsi jų darbais ir pats teikė medžiagos jų veikalams5. G. Ostermeyeris buvo įvertintas − apie 1786 m. išrinktas Karališkosios vokiečių mokslo draugijos garbės nariu. Šiuo titulu didžiavosi, jį įrašydavo veikalų antraštiniuose pusla piuose: „Der Königl. deutschen Gesellschaft zu Königsberg Ehrenmitglied“. G. Ostermeyeris buvo vienas iš pirmųjų draugijos narių, tiesusių kelią nuo prūsistikos lituanistikos tyrimų link6. Mokslininkas domėjosi senųjų prūsų ir lietuvių (ne itin juos skirdamas) etnografija, mitologija bei istorija. Jo straipsnius spausdino Karališkosios vokiečių mokslo drau gijos leidinys „Preussisches Archiv“ bei kiti mokslo leidiniai: „Preussische Tempe“, „Preussisches Magazin“, „Königsber ger Intelligenzblatt“. Vokiškoje periodikoje G. Ostermeyeris paskelbė straipsnių ir apie lietuviškas Prūsijos mokyklas, parapijas bei vietovardžius. Reikšmingiausi G. Ostermeyerio istorijos ir mitologi jos veikalai yra „Kritischer Beiytrag zur altpreussischen Religionsgeschichte“ („Kritiškos pastabos apie senųjų prūsų religijos istoriją“, 1775) ir „Gedanken von den alten Bewohner des Landes Preussen“ („Mintys apie senuosius Prūsų žemės gyventojus“, 1780). „Kritiškos pastabos“ – ankstesnių tyrinėtojų darbų santrauka, papildyta mitolo gijos duomenimis. Veikalas įdomus kaip senosios baltų religijos šaltinis – apžvelgiamos įvairios ikikrikščioniškosios Prūsijos religijos sritys: dievai, apeigos, tradicijos, papročiai. Anot Norberto Vėliaus, „Kritiškos pastabos“ reikšmingos kultūriniu požiūriu, nes, stiprėjant germanizacijos grėsmei,

padėjo lietuviams išlaikyti savo gimtąją kalbą, papro čius, senąją baltišką pasaulėjautą ir, nepaisant kai kurių netikslumų, teigiamai paveikė tolesnius prūsų ir lietuvių religijos bei mitologijos tyrimus7. Leidinyje „Mintys apie senuosius Prūsų žemės gyventojus“ autorius polemizuoja su Halės universiteto istoriku Johanu Erichu Thunmannu (1746–1778) ir geografu Antonu Friedrichu Büschingu (1724–1793), kurie neigė lietuvių kalbos ir tautos savitu mą, įrodinėjo lietuvių autochtoniškumą. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje yra saugomas leidinio „Mintys apie senuosius Prūsų žemės gyventojus“ originalas (LMAVB RSS, V-18/1-14378). Religinio pobūdžio literatūra G. Ostermeyeris puikiai mokėjo lietuvių kalbą, iš vo kiečių kalbos vertė religinę literatūrą. 1775 m. išvertė ir išleido 80 puslapių apeigyną su maldų rinkiniu, skirtą lie tuviškų parapijų kunigams „Agenda tatai esti Suraszimas Pagraudennimu ir Maldu Lietuvos Baznyczios skaitomu nuog kunnigu [...]“. 1781 m. išleido vienuolio mistiko Tomo Kempiečio (1380–1471) pamokslą „Širdingas Pagraudenimas sawo Amzio Galo tankiey apdumoti ir tam krikszczioniszkay prisitaisyti [...]“. LMA Vrublevs kių bibliotekoje saugoma „Agendos“ kopija (LK-18/37), originalus turi Krokuvos Jogailos universiteto8 ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos9. „Širdingų Pagraudenimų“ originalas saugomas Jogailos universiteto bibliotekoje Krokuvoje10. G. Ostermeyeris rūpinosi religinių giesmynų kalba, sie kė giesmes perdirbti, padaryti suprantamesnes, priartinti prie žmonių kalbos. Padedamas bendradarbių, 1781 m. išleido 508 giesmių rinkinį „Giesmes szwentos Bažnyczioje ir Namėj giedojamos su nobažnomis Maldomis į vienas knygas suglaustos“. Rinkinį sudarė giesmės, paimtos iš kitų giesmynų, išverstos bei sukurtos Fabiano Kalau ir paties G. Ostermeyerio. Beje, pagalbos sudarant giesmyną

Trempų kunigas buvo kreipęsis ir į K. Donelaitį, tačiau šis atsisakęs dėl senyvo amžiaus ir drebančių rankų11. Dėl „Giesmių szwentų“ giesmyno kilo aštri, 13 metų trukusi polemika tarp Christiano Gottliebo Mielcke’o (1732–1807) ir G. Ostermeyerio12. Prūsijos bažnyčios konsistorija nusprendė, kad „Giesmes szwentos“ netinka oficialiai naudoti, todėl didžioji tiražo dalis pateko į makulatūrą, o iki mūsų dienų neišliko nė vieno egzemplioriaus. Neišliko ir kitas G. Ostermeyerio sudarytas 32 giesmių rinkinėlis, išleistas kaip 1781 m. giesmyno papildymas. Apie abu giesmynus žinome tik iš vėlesnių G. Ostermeyerio raštų ir kitų giesmynų – per 40 rinkinio giesmių perėmė ir savo rinkiniuose paskelbė kiti giesmynų sudarytojai, nurody dami arba ne pirminį šaltinį13. Parodoje eksponuotas E. Mertikaičio sudaryto giesmyno „Wisókios naujos giesmes, arba Ewangēliszki psalmai“ 1903 m. leidimas, kuriame inicialais „G. O.“ pažymėtos iš G. Ostermeyerio rinkinių paimtos giesmės (LMAVB RSS, LK-20/1525). Lituanistiniai veikalai Polemizuodamas su K. G. Mielcke’u ir kitais kritikais, G. Ostermeyeris parašė ir išleido ne vieną lituanistinį vei kalą. 1789–1791 m. vokiečių kalba jis paskelbė 4 knygeles „Apologie des neuen littauischen Gesangbuches“ („Naujojo lietuviško giesmyno apologija“) ir kitų poleminių brošiūrų, kuriose diskutavo įvairiais lietuvių kalbos, poetikos ir ver timo klausimais. Iki šių laikų išliko trys „Apologijų“ dalys. LMA Vrublevskių biblioteka turi jų fotokopiją. Kaip svarus polemikos argumentas 1791 m. Ka raliaučiuje išėjo G. Ostermeyerio „Neue littauische Grammatik“ („Naujoji lietuvių kalbos gramatika“). Joje pateikiama ankstesnių gramatikų istorija, o skyrius apie prozodiją, kuriame išdėstytos eiliavimo taisyklės, yra viena pirmųjų lietuvių poetikų. Be to, autorius pertvarkė abėcėlę, skyrė dėmesio rašybos norminimui, suformu lavo morfologinį ir fonetinį rašybos principus. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas šio leidinio originalas (LMAVB RSS, LK-18/34). Apibendrindamas polemiką su K. G. Mielcke’u, G. Os termeyeris parengė ir 1793 m. išleido „Erste littauische Liedergeschichte“ („Pirmąją lietuviškų giesmynų istori ją“). Tai didžiausias ir reikšmingiausias G. Ostermeyerio darbas. Leidinyje pateikiama lietuviškų protestantiškų giesmynų istoriografija, leidimo ir turinio analizė, auto rių biografijos. Šis darbas leidžia G. Ostermeyerį laikyti vienu iš lietuvių literatūros istorijos pradininkų. Veikalas reikšmingas ir šiandien, jame nustatytos religinių raštų periodizacijos ir vertinimų laikomasi ir dabar14. LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugoma „Giesmynų istorijos“ fotokopija. Suskaitmenintą leidinį ga lima virtualiai pavartyti Getingeno (Vokietija) universiteto Skaitmeninimo centro interneto puslapyje15.

Torno (dabar Torunė) akademinė gimnazija

Karaliaučiaus universitetas

Trempų bažnyčia. Apie 1930 m.

Dauguma išlikusių G. Ostermeyerio publikuotų leidinių, išskyrus lietuvių kalbos gramatiką ir straipsnius periodikoje, išversti į lietuvių kalbą ir paskelbti „Rinktiniuose raštuose“ (parengė Liucija Citavičiūtė)16. Rankraščiai Išlikusių G. Ostermeyerio rankraščių žinoma tik keletas. Bavarijos valstybinėje bibliotekoje Miunchene saugomas G. Ostermeyerio pasirašytas laiškas Abrahamui Jakobui Penzeliui iš Trempų į Krokuvą, datuotas 1781 m. sausio 6 d. (signatūra: Penzeliana II (Ostermeyer, Bl. [1−6]). Jame G. Ostermeyeris dėsto savo požiūrį į lietuviškas dainas: jos

esančios nesurimuotos, kartais net nešvankios, todėl never tos publikuoti. Vilijos Gerulaitienės teigimu, tokį požiūrį lėmė XVIII amžiaus pradžioje Prūsijoje vyravęs nepalankus liaudiškumo vertinimas, nulemtas klasicizmo epochos17. LMAVB Rankraščių skyriuje saugomas nebaigto straips nio rankraštis „Hiftorifche Nachricht von der littauifchen Bibel“ („Istorinė žinia apie lietuvišką Bibliją“, po 1791; LMAVB RS, F15-299). Rankraščio autorystė nustatyta tik radus ir sulyginus rašyseną su minėtu laišku A. J. Penzeliui. „Istorinė žinia apie lietuvišką Bibliją“ yra išsamiausia iš iki tol skelbtų lietuviškos Biblijos istorijos apžvalgų18. Be to, LMAVB Rankraščių skyriuje, įvairių dokumen tų ir straipsnių įriše, sudarytame Ludwigo von Baczko (1756−1823), saugomas G. Ostermeyerio rankraščio nuorašas „Die Zusätze zum Beitrag zur Altpreußischen Religions Geschichte und zu den Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preußen“ („Papildymai Kritiškoms pastaboms apie senųjų prūsų religijos istoriją ir Mintims apie senuosius Prūsų žemės gyventojus“, po 1783; LMAVB RS, F15-70). Kaip rodo pavadinimas, tekste pateikiami G. Ostermeyerio traktatų papildymai ir įvairaus pobūdžio klaidų taisymai. Šis rankraštis rodo autoriaus kruopštumą ir savo darbo vertės suvokimą19. Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne saugomi 1797 m. G. Ostermeyerio ko mentarai ir pasirašyta išvada dėl Karaliaučiaus universiteto studento Martyno Liudviko Rėzos į lietuvių kalbą išverstos Dovydo psalmės (signatūra: GStA PK, HA Rep. 76 Kul tusministerium, II Nr. 271). Įdomios šio darbo atsiradimo aplinkybės. Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos ir len kų kalbos seminarus tikrino karaliaus Frydricho Vilhelmo II siųsta komisija. Buvo apklaustas lietuvių kalbos docentu dirbęs M. L. Rėza, o norint patikrinti jo lietuvių kalbos mokėjimą, liepta išversti psalmę. Kadangi Teologijos fakul tete nebuvo kam įvertinti darbo, vertimas buvo nusiųstas kunigui G. Ostermeyeriui į Trempus. Šis pažymėjo daugiau kaip 40 įvairių vertimo netikslumų, tačiau rekomendavo: „Jeigu ponas Rėza stropiai pasimokytų gramatikos, jam galėtų būti patikėta seminaro mokytojo vieta. Geriausias būdas jį paskatinti − pavesti mokyti gramatikos kitus“20. Visų minėtų rankraščių faksimilės, transkribuoti tekstai ir vertimai į lietuvių kalbą publikuoti 2002 m. leidinyje „Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai“ (parengė Vilija Gerulaitienė). Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomą rankraštinį anoniminį priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinį (F137-1) ištyrė Ona Aleknavičienė ir nustatė jo pagrindinio sudarytojo − Jacobo Brodowskio − autorystę bei identifikavo G. Ostermeyerio pa darytus prierašus, ištyrė jų kalbos ypatybes. G. Ostermeyeris rinkinyje prirašė 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių (10 patar lių bei priežodžių ir 1 mįslę), pataisė penkis J. Brodowskio

žodžius21. Taip pat minėta autorė nustatė G. Ostermeyerio įrašus J. Brodowskio žodyne „Lexicon Germanico−Lithva nicvm et Lithvanico−Germanicvm“ (LMAVB RS, F137-15) – jame G. Ostermeyeris prirašė tris vietovardžius22. G. Ostermeyeris, paprastas kaimo kunigas, nemažai nuveikė lietuvių kultūros istorijos, lietuvių kalbos ir litera tūros istoriografijos labui, paliko ateities kartoms įdomios tautosakos ir etnografinės medžiagos. G. Ostermeyerio kūriniai dėl dramatiškos Rytų Prūsijos istorijos greičiausiai išliko ne visi. Galbūt ateityje mokslo visuomenė dar atskleis naujų puslapių iš šio iškilaus Apšvietos epochos lietuvių raštijos darbininko palikimo. Gerulaitienė, Vilija. Gotfrydas Ostermejeris ir jo lituanistiniai rankraščiai. Iš: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai: skiriama Gotfrydo Ostermejerio 285-osioms gimimo ir 200-osioms mirties metinėms. Vilnius: Žara, 2002, p. 8. (Historiae Lituaniae fontes minores ; nr. 3). 2 Ulčinaitė, Eugenija; Jovaišas, Albinas. Lietuvių literatūros istorija : XIII−XVIII amžius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 411–412. 3 Juška, Albertas. Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI−XX amžiuje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 554–556. 4 Šlaitaitė, Rita. Gotfrido ir Zigfrido Ostermejerių biografijos. Iš: Devynioliktan amžiun įžengus. Vilnius: Pradai, 1994, p. 149−170. (Senoji Lietuvos literatūra ; kn. 3). 5 Gerulaitienė, Vilija. Op. cit., p. 9. 6 Citavičiūtė, Liucija. Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos reikšmė prūsistikos tyrimams XVIII amžiuje. Senoji Lietuvos literatūra, 2008, kn. 26, p. 273−294. 7 Vėlius, Norbertas. Gotfrydas Ostermejeris − lietuvių mitologijos tyrinėtojas. Iš: Ostermejeris, Gotfrydas. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 5−9. 8 Lietuvos TSR bibliografija. Serija A, Knygos lietuvių kalba. T. 1, 1547–1861. Vilnius: Mokslas, 1969, p. 298. 9 http://nbdb.libis.lt/showRecordDetails.do?recordNum=1&biId=802382&cata log=false&resId=&previewUrl=undefined&epaveldas=f [žiūrėta 2016-04-26]. 10 Ten pat. [žiūrėta 2016-04-26]. 11 Ostermejeris, Gorfrydas. Rinktiniai raštai. Parengė, vertė iš vokiečių kalbos, įvadinį straipsnį parašė Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 384. 12 Lebedys, Jurgis. Senoji lietuvių literatūra. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 155–157. 13 Michelini, Guido. Pietistų „Psalmių knygos“ istorinis kontekstas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010, p. 10, 13–14, 99. 14 Vanagas, Vytautas. Gotfridas Ostermejeris − pirmasis lietuvių literatūros istorikas. Literatūra ir kalba, 1961, t. 5, p. 395−432. 15 http://gdz.sub.uni-goettingen.de/dms/load/toc/?PID=PPN644823348 [žiūrėta 2016-04-28]. 16 Ostermejeris, Gorfrydas. Rinktiniai raštai. Parengė, vertė iš vokiečių kalbos, įvadinį straipsnį parašė Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. 501, [1] p. 17 Gerulaitienė, Vilija. Op. cit., p. 18–20. 18 Ten pat, p. 12. 19 Ten pat, p. 15–18. 20 Citavičiūtė, Liucija. Gotfrydo Ostermejerio taisyta Liudviko Rėzos į lietuvių kalbą versta Dovydo psalmė. Iš: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai: skiriama Gotfrydo Ostermejerio 285-osioms gimimo ir 200-osioms mirties metinėms. Vilnius: Žara, 2002, p. 21–25. (Historiae Lituaniae fontes minores; nr. 3). 21 Aleknavičienė, Ona. Jokūbo Brodovskio patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinys Litauische Sprichwörter und Rätsel : monografija: kritinis leidimas su faksimile ir indeksais. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, p. 100. 22 Aleknavičienė, Ona. Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichworter und Ratsel and Lexicon Germani co-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm. Acta linguistica Lithuanica = Lietuvių kalbotyros klausimai = Problems of Lithuanian linguistics, 2012, t. 67, p. 35–37. 1

gerosios patirtys

NACIONALINĖS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖS SVETUR Nacionalinės bibliotekų savaitės skatina labiau do mėtis bibliotekomis. Šioms institucijoms skirtos savaitės ar dienos švenčiamos įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pasitelkusios tradicines ir skaitmenines rinkodaros bei komunikacijos priemones, bibliotekininkų draugijos ir asociacijos, rengdamos šias šventes, sulaukia nemenko visuomenės ir vartotojų susidomėjimo. Bibliotekose organizuojami įvairūs renginiai, parodos, pristatymai, įgyvendinamos kitokios iniciatyvos. Tai lyg šalies biblio tekų gimtadienis, kai dovanojamos lankytojų šypsenos ir gera nuotaika. Oficialios nacionalinės bibliotekų šventės pasaulyje vyksta skirtingu metu: viena šalis švenčia balandžio, kita – gegužės mėnesį, trečia rudenį ar pan. Kita vertus, data visiškai nesvarbi, nes tomis dienomis bibliotekos sulaukia nemažai lankytojų ir visuomenės dėmesio. Ame rikos bibliotekininkų asociacija viena pirmųjų pradėjo minėti Nacionalinę bibliotekų savaitę – pirmą kartą ji surengta 1958 metais. Asociacija ir toliau rodo pavyzdį bibliotekoms, pasirinkdama įmantrius šventės šūkius ir organizuodama netradicines rinkodaros kampanijas. Tad pasižvalgykime, kokių originalių bibliotekų ir informacijos centrų idėjų ir rinkodaros sprendimų buvo įgyvendinta per pastaruosius dvejus metus. Šiuolaikinė bibliotekų rinkodara JAV Jungtinėse Ame rikos Valstijose Na cionalinė bibliotekų savaitė švenčiama an trąją balandžio savaitę (šiemet ji vyko balan džio 10–16 dienomis). Jos metu antradienį tradiciškai minima Nacionalinė bibliote kos darbuotojų diena, o trečiadienį – Nacionalinė bibliobusų diena. Abiejų dienų rinkodaros kampanija koordinuojama bendrai. JAV bibliotekininkų asociacija šiais metais surengė kampaniją „Bibliotekos keičiasi“ (angl. Libraries transform), kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį į bibliotekos specialistų vertę, jos teikiamas paslaugas ir daromą įtaką. Buvo sklei džiama aiški ir vaizdinga žinutė, kaip bibliotekoje atsiveria galimybės pavienių asmenų bei bendruomenių veiklai ir kaip jos, būdamos atsakingos už skaitmeninės atskirties mažinimą ir skaitymo skatinimą, prisideda siekiant pa

žangos švietimo srityje, skatinant įsidarbinimą, didinant verslumą, suteikiant teisę veikti ir skatinant įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Kampanija buvo pritaikyta ir Nacionalinei biblio tekų savaitei. Pagrindinis 2016 metų šūkis – „Švęsk Nacionalinę bibliotekų savaitę. Bibliotekos keičiasi dėl tavęs“ (angl. Celebrate national library week. Libraries transform. Because of you). Jos metu bibliotekos kvietė vartotojus siųsti filmukus apie sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą, kartu kuriamas veiklas. Nacionali nė bibliotekų savaitė turi savo socialinių tinklų žymes „#LibrariesTransform“, „#NLW16“ („Facebook“, „Ins tagram“, „Twitter“ ir kt.), kurias naudojant viešinamos jos iniciatyvos ir renginiai. Atvirai prieinami ir spaudai parengti teksto šablonai, atvirukai, reklaminės juostos ir kitos priemonės, kurias galima naudoti tradicinei ir skaitmeninei komunikacijai. „Bibliotekos pabėgimo kambarys“ Lenkijoje Praėjusiais metais Lenkijoje gegužės 11– 14 dienomis vykusios 12-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės metu buvo skelbiama – „Ren kamės biblioteką“. Viena įdomiausių įgyvendintų idėjų – Ščecino jūrinin kų universiteto bibliote kos renginys „Bibliote kos pabėgimo kamba rys“ (orig. Biblioteczny Escape room). Tai labai populiarus komandinis galvosūkių žaidimas, kurio metu reikia išspręsti logines mįsles, kad būtų galima pabėgti iš kambario. Žaidimui pasirinkta nenaudojama bibliotekos patalpa. Čia žaidėjai persikėlė laiku į septintąjį dešimtmetį, kai dar nebuvo „Google“ paieškos sistemos ir elektroninių katalogų. Juos supo autentiška aplinka: kartotekos, informaciniai stendai, grožinės literatūros lentynos ir laidinis telefonas. Žaidėjai, spręsdami užduotis, bandė atkurti bibliotekos istoriją ir sužinoti, kaip anuomet bibliotekoje buvo teikiamos pa slaugos, bei susipažinti su anų metų grožinės literatūros fondu. Šis žaidimas sulaukė ypač didelio susidomėjimo ir tai nestebina, nes ši pramoga pastaruoju metu yra viena populiariausių pasaulyje.

Australijos bibliotekose atrandama daugiau

Nacionalinė Australijos bibliotekų ir informacijos centrų savaitė, šiais metais paremta šūkiu „Atrask daugiau“ (angl. Discover more), vyko gegužės 23–29 dienomis (organizuoja Australijos bibliotekininkystės ir informacijos asociacija). Viena jos išskirtinių veiklų – pasakojimų valanda, kurios metu visose Australijos bibliotekose buvo garsiai skaitoma ta pati knyga (tai jau 16 kartą rengiama akcija, skirta 6–12 metų vaikams). Šiais metais skaityta nuotaikinga Jolio ir Kate Temple’ų iliustruota knyga „Aš turiu šitą skrybėlę“ (angl. I Got This Hat). Šitaip jaunieji bibliotekų lankytojai skatinami domėtis australų rašytojais ir pajusti skaitymo malonumą. Taip pat šią savaitę visose bibliotekose įgyvendinamos tos pačios iniciatyvos: 10 atradimų bibliotekoje, kurių dar nežinojai; bibliotekų informacijos technologijų specialistų diena; bibliotekos kviečia rytinės arbatos – rinkti aukas Vėžio tarybos (angl. Cancer Council) fondui ir, be abejo, kartu švęsti bibliotekininkų asociacijos dieną. Informacija apie visus renginius centralizuotai skleidžiama skaitmeninės ir tradicinės rinkodaros kanalais.

Didžiosios Britanijos bibliotekų diena Jungtinės Karalystės bib liotekos Nacionalinę biblio tekų dieną mini vasario 6-ąją, o kai kuriose bibliotekose šventė tęsiasi net keletą dienų. Šiais metais, kviesdamos lan kytojus šūkiu „Naudokitės! Mylėkite! Prisidėkite!“ (angl. Use it! Love it! Join it!), dauguma bibliotekų pristatė specialius stendus, organizavo rytinius susitikimus prie puodelio kavos, viktorinas, lobių paieškas, rankdarbių dirbtuves, teminius vakarus, susitikimus su rašytojais, pasakojimų valandėles vaikams ir kt. Teminiai vakarai ypač populiarūs buvo vaikų bibliotekose. Vieni iš jų – dramblio Elmerio ir (arba) Hario Poterio kostiumų ir kūrinių apie juos skaitymo vakarai, persirengimo superhe rojais dienos, piešimo ant veido pamokos, susitikimai su vaikų rašytojais ir knygų iliustruotojais. Kiekvienais metais šventė turi ambasadorių. Šiais metais ja tapo žinoma detektyvų autorė Anna Cleeves. Įdomu, kad nacionalinės bibliotekų dienos turi savo įvykių žemėlapį, kuriame galima matyti, kur arčiausiai vyksta renginiai. Šių metų rinkodaros kampanija siekta atkreipti dėmesį, kad bibliotekos yra mylimos ir vertinamos – jas aplanko 256 mln. vartotojų per metus.

Mokymosi visą gyvenimą šventė PAR

Pietų Afrikos Respublikos bibliotekininkų asociacija šiemet kovo 14–21 dienomis vykusioje Nacionalinėje bibliotekų savaitėje įgyvendino mokymosi visą gyveni mą iniciatyvą „#libraries4lifelonglearning“. Rinkodaros kampanijoje akcentuota sklaida socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir kt.), naudojant žymę pačiam Nacionalinės bibliotekų savaitės pavadinimui. Buvo rengiami kursai ir renginiai, susiję su skaitmeninės atskirties mažinimu. Prie iniciatyvos aktyviai prisidėjo vietos politikai ir organizacijos. Jie skatino siųsdami pozityvias žinutes, kurias asociacija skelbė savo interneto puslapiuose. Taip pat daug palaikymo sulaukta iš kitų kultūros atstovų, žymių PAR bibliotekininkų – jų kalbos buvo transliuojamos socialiniuose tinkluose, perteikia mos žiniasklaidoje.

Nacionalinės bibliotekų savaitės Lietuvoje ir užsienyje turi ir panašumų, ir skirtumų, bet jų idėjos ir renginiai dažniausiai yra skirti vienam tikslui – viešinti bibliotekų veiklą, skelbti informacinio raštingumo, mokymosi ir skaitymo naudą. Parengta pagal

1. Kuzian, Katarzyna, Małgorzata Remlein. „Biblioteczny Escape Room“ – najciekawsze wydarzenie Tygodnia Bibliotek 2015. Poradnik Bibliotekarza. 2015, nr. 11, p. 25-27: iliustr. 2. Library and Information Week [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.alia.org.au/liw. 3. National Library Week Fact Sheet [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/news/mediapresscenter/ factsheets/nationallibraryweek. 4. National Libraries Day [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nationallibrariesday.org.uk/. 5. National Simultaneous Storytime 2016 [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.alia.org.au/nss. 6. SALW 2016 [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.liasa-new.org.za/salw-2016/. 7. The libraries transform campaign [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ilovelibraries.org/ librariestransform/.

Parengė

Neringa Tamašauskaitė

Mums rašo

AR REIKALINGA KNYGA KAIME? Virginija Laurinaitienė Senjorė, buvusi bibliotekininkė

Šie metai Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais. Ką naujo jie atneš kaimo gyventojams? Gal žmonės, kurių kultūri nius poreikius riboja ekonominės, susisiekimo galimybės, sulauks mobilių aptarnavimo priemonių, įdomių knygai skirtų renginių, gal literatūra ir skaitymu labiau susidomės bendruomenių elitas? Visa tai įmanoma, bet trukdo nuos tata, kad kaimui knygos nereikia. Apie tai padiskutuoti gerą progą suteikia šie metai. Būtinybė taupyti pakeitė bibliotekų tinklą – suprantama, jis nesiplėtė, bandydamas pasiekti atokiausius kampelius, o mažėjo, tolo nuo kaimo žmogaus, kurio nuomonės niekas neklausė. Prireikus mažinti bibliotekų skaičių, nekilo klausi mas, ar reikalinga mums knyga. Dažniausiai buvo nuspren džiama: „Ne, o kam jiems reikia?“ Gal ir iš tiesų išlaikyti biblioteką, jos patalpas, mokėti bibliotekininkui atlyginimą per didelė prabanga. Bet ar nebuvo galima pagalvoti apie al ternatyvias aptarnavimo formas, pasitelkti visuomenininkus, savanorius, pasitarti su bendruomene? Gyventojų bendruo menės pasaulyje yra nemažai nuveikusios populiarindamos knygą. Kuo mūsiškės blogesnės? Matyt, vertėtų jas pasitelkti, paskatinti imtis projektinės veiklos. Tiesa, reikėtų mokymų bendruomenių lyderiams. „Kam ta knyga kaime?“ – paklaus ne vienas, – „juk yra internetas“. Tai, kad kaimo gyventojai domisi internetu, ga lime pastebėti – saulėje blizga antenos. Bet juo dažniausiai naudojasi senelių ar pagyvenusių tėvų aplankyti savaitgaliais atvykstantys vaikai, anūkai... Kaimo žmonėms labiau negu miestiečiams aktuali ir internetinė bankininkystė, elektroninių parduotuvių pa slaugos, galimybė skaityti elektronines knygas ir žinios, kaip saugiai naudotis internetu. Bet nėra nei kur, nei kaip daly vauti mokymuose. Specialistai, mokantys miesto senjorus, į kaimą neužklysta. Kiekvienoje sodyboje yra bent jau katinas ar šuo, kitų gyvulėlių, tad ilgam namų nepaliksi, o transporto grafikai tokie, kad išvykęs grįžti gali tik po dienos kitos. Į tolį žvelgia užgesusiais langais vis dar tvarkingi bendruomenės namai, bet kažkodėl knyga ten neįžengia, bibliotekos specia listai, įsitraukę į edukologijos veiklą, neužsuka. Kiekviena vaikų karta augo su savo knygų herojais, min tinai mokėjo mėgstamų rašytojų tekstus, vaikiškos knygelės mokė tvarkingumo, tausoti žaislus, netingėti, susimąstyti, koks esi ir koks turėtum būti. K. Binkio „Išdykėlis Antanė lis“, K. Kubilinsko „Ingis Tingis dykaduonis“, „Nevalgusis

Tamošėlis“, K. Jakubėno „Jonytės pasakėlės“, E. Spurgaitės „Žaliapūkė“ ir kitos knygelės keliaudavo iš vienų namų į kitus, kur tik atsirasdavo vaikas, jau galintis klausytis skai tomos knygelės ar pats ją skaityti. Nejaugi herojų kelionės po kaimus nutrūks? O čia knygelė itin reikalinga – vaikai kalba tarmiškai, todėl labai aktualu ugdyti literatūrinės kalbos įgūdžius. Elektroninių susirašinėjimų tekstuose matome daugybę rašybos klaidų, kurios nemirgėtų, jei vaikai daugiau skaitytų. Deja, reikia prisitaikyti prie mokyklinio autobuso grafiko – į miestelio bibliotekos Vaikų literatūros skyrių neužsuksi. O jei ir užsuksi, teks paskubėti. Manau, kad bibliotekininkai galėtų patvirtinti, jog būsimieji mokslo žmonės vaikystėje daug laiko praleido tarp bibliotekos lentynų. Jie ne tik rinkdavosi knygas, bet ir mėgaudavosi bibliotekos atmosfera, mielai kalbėdavosi su bibliotekininkėmis. Kultūros poreikis kaimuose didžiulis. Ypač ko nors tau raus, gražaus, nuskaidrinančio sielą ilgisi vyresnioji karta. Lektoriumų, kaip antai Trečiojo amžiaus universiteto, or ganizatoriai galėtų papasakoti neįtikėtinų istorijų, kaip atke liauja jų „ugdytiniai“, nepaisydami ne visada laiku nuvalomų, apsnigtų žiemos kelių. O kokie jų gebėjimai atsiskleidžia! Visiems jiems svarbi knyga. Per jų atliekamas literatūrines muzikines kompozicijas nuskamba širdies kaitra sušildytos gilios poezijos eilės, prozos kūriniai ar jų ištraukos. Matyti, kad kadaise į jų gyvenimą įžengusi literatūra nepasitraukė, ji tikroji sielą maitinanti srovė. Vis dėlto šalia egzistuoja nuostata: „Kam tam kaimo žmogui knyga?“ Dažniausiai jos įsikibęs laikosi net išsilavinęs specialistas, kuris pats renkasi kitokį laisvalaikį – ne su knyga – ir kaip didžiausio siaubo bijo vietinio žurnalisto, nes, kai reikia pakalbėti, žodžiai nesi rikiuoja į sakinius arba susirikiuoja taip, kad nei bėk, nei rėk. Taigi knyga reikalinga visiems. Todėl ten, kur negalima įkurti bibliotekos, reikėtų rasti kitokių bendradarbiavimo su šia kultūros įstaiga formų. Kaime yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie intensyviai nebesidarbuoja, tad galėtų būti bibliotekininkų pagalbininkais, kurti visuomenines kaimo bendruomenių bibliotekas, skatinti gyventojus dalytis per skaityta spauda. Tik jiems reikia specialisto paskatinimo, įtraukimo į projektinę veiklą, mokymų, kaip tvarkyti tokią biblioteką, na ir šiek tiek paramos – dovanotos, uždarytų filialų ar dubletinės, nors ir senesnės, bet aktualios literatūros.

Žinios iš Lietuvos bibliotekų

Prof. Eduardo Volterio jubiliejus paminėtas tarptautine konferencija. Pirmojo Lietuvos nacionalinės bibliotekos (tuo metu – Lietuvos centralinio knygyno Vilniuje, vėliau Centra linio valstybės knygyno Kaune) direktoriaus prof. Eduardo Volterio (1856–1941) 160-osios gimimo metinės gegužės 5 d. buvo paminėtos Kaune, šio miesto rotušėje surengtoje tarptau tinėje konferencijoje. Pasak atidarymo metu kalbėjusių Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) atstovų, ši konferencija yra graži ir tinkama įžanga į bibliotekos 100 metų sukakčiai skirtų renginių maratoną, praside dantį 2017 metais.

LNB gen. direktorius prof. dr. R. Gudauskas apžvelgė prof. E. Volterio gyvenimą ir darbus Lietuvoje

Kaunas pasirinktas neatsitiktinai – prof. E. Volteris buvo vienas iš Kauno miesto mu ziejaus direktorių, taip pat Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas; VDU) steigimo iniciatorių, šio universiteto profesorius. Prof. E. Volterio renesansiškas akiratis, jo aktyvi veikla bibliografijos, archeologijos, sla vų ir baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, lituanistikos, mokslo populiarinimo srityse, nusidriekusi per keletą šalių – Latviją, Rusiją ir Lietuvą, atsispindėjo ir konferencijos dalyvių pranešimuose. Pirmasis pranešimą skaitęs LNB generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, apžvelgęs šešis E. Volterio gyveni mo dešimtmečius, pažymėjo, jog profesoriui buvo lemta tapti vienu iš lietuviško gyvenimo pirmeivių. Šalia kitų nuopelnų E. Volteris buvo pirmasis Lietuvos centralinio knygyno Vilniuje, vėliau – Kauno centralinio valstybės knygyno (bibliotekos) vedėjas, Aukštųjų kursų Humani tarinio skyriaus vedėjas ir Lietuvos universiteto (VDU) Archeologijos katedros vedėjas. Rusijos mokslų akademijos bibliotekos Sankt Peterburge darbuotojos Elenos Čiliajevos ir Sankt Peterburgo valstybinio universiteto doc. dr. Aleksejaus Andronovo pranešimai

buvo skirti profesoriaus darbui Rusijos mokslo akademijos bibliotekoje formuojant slavų ir lie tuvių–latvių fondą, šio miesto fonduose saugo mai jo sukauptai gausiai archyvinei medžiagai. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Aure lijus Gieda kalbėjo apie prof. E. Volterio ir jo žmonos svetingus namus Peterburge. Juose prieglobstį rado ne vienas tame mieste studija vęs lietuvis studentas, tarp jų ir poetas Pranas Vaičaitis, Julija Pranaitytė, Kazimieras Būga ir Augustinas Voldemaras. Dr. Austė Nakienė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto aptarė prof. E. Volterio 1908–1909 m. sukauptą lietu vių liaudies muzikos įrašų kolekciją. Lietuvių kalbos instituto prof. Danguolė Mikulėnienė aktualizavo E. Volterio, medžiagos apie lietuvių tarmes iniciatoriaus ir rinkėjo, vaidmenį bei jo įtaką kitiems to meto kalbininkams. Jos įžval gas, tik jau latviškame kontekste papildė viešnia iš Latvijos universiteto prof. dr. Lidija Leikuma, perskaitydama pranešimą „Eduardas Volteris ir seniausieji latgaliečių tekstai“. Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė pristatė vieną iš aktyviausiai Lietuvoje veikusių orga nizacijų – Lietuvių–latvių vienybės draugiją, kurios vienas iš steigėjų ir pirmininkų buvo prof. E. Volteris. Robertas Šimkus iš Klaipėdos universiteto iškėlė hipotetinį klausimą – kam labiau priklauso Eduardas Volteris: lietuviams ar latviams. Apie prof. E. Volterio akademinę veiklą kalbėjo dr. Modestas Kuodys iš VDU Kauno istorijos centro. Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė išryškino profesoriaus indėlį populiarinant mokslą, konkrečiai – jo istorines publikacijas kultūros, literatūros ir meno žurnale „Naujoji Romuva“. Komunikacijos centro „Kalba. Kny ga. Kūryba“ darbuotoja Lionė Lapinskienė aptarė Petro Būtėno ir jo mokytojo prof. E. Vol terio ryšius, jųdviejų bendradarbiavimo rezul tatus. Konferenciją užbaigė LNB darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės pranešimas „Ir šlovinkime jį!“ Eduardo Volterio jubiliejai“, skirtas profesoriaus pagerbimui lietuvių spau doje apžvelgti. Ne iš vieno pranešėjo lūpų nuskambėjo žodžiai, kad ne viskas dar nuveikta tyrinėjant ir viešinant prof. E. Volterio paveldą, išsimėčiusį po visus jo gyventus miestus: Rygą, Maskvą, Sankt Peterburgą, Berlyną, Leipcigą, Vilnių, Tartu, Charkovą. Iki šiol nėra parašyta šio iški laus ir Lietuvai itin daug nusipelniusio žmogaus biografija. Konferenciją organizavusi Nacio nalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kauno miesto muziejumi ir Vytauto Didžiojo universitetu tikisi, jog šis renginys taps dar vienu impulsu bei įpareigojimu sutelktomis jėgomis tęsti pradėtą prof. E. Volterio darbų tyrinėjimą. Minėdama mokslininko 160-ąsias gimimo metines Nacionalinė biblioteka kviečia apsi lankyti virtualioje parodoje „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“ .

Garsiniai skaitymai. Gegužės 7 d., šeš tadienį, vakarinė Gedimino prospekto dalis buvo daug triukšmingesnė nei paprastai – šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančiame skvere vyko skaitymai „Paskaityk man, rašytojau“. Tai vienas iš akcijos „Lietuva skaito!“ renginių, skirtų visai šeimai. Akcija surengta minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Nacionalinės bibliotekos renginyje savo kūrybą skaitė rašytojai Selemonas Paltanavičius, Jurga Lago ir Unė Kaunaitė, lietuvių autorių poeziją vaikams deklamavo aktorė Lilija Ža deikytė. Per pertraukas tarp skaitymų su vaikais buvo kalbamasi apie Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos reikšmę, suaugusiesiems buvo pateikta skaitymo naudą iliustruojančių pavyzdžių, faktų, skaičių ir kitos informacijos, kurią parengė Vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotojai. Renginys „Paskaityk man, rašytojau“ – pirmasis bandymas sukviesti vilniečius ir miesto svečius po to, kai gegužės 3 d. Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė biblioteka pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo, kuriuo bus siekiama atgaivinti vakarinę Gedi mino prospekto dalį, pritraukiant į ją daugiau žmonių, verslo įmonių ir pasiūlant įvairesnės veiklos.

Akcijos „Lietuva skaito!“ renginys prie Nacionalinės bibliotekos

Lankydamasis baigiamoje rekonstruoti Nacionalinėje bibliotekoje, Vilniaus meras Remigijus Šimašius vylėsi, kad po rekons trukcijos biblioteka pagyvins šios sostinės dalies visuomeninį gyvenimą: „Iki šiol viešas gyvenimas Gedimino prospekte baigdavosi ties Lukiškių aikšte, todėl tikiuosi, kad rugsėjį atsidarysianti atnaujinta biblioteka taps nauja vilniečių traukos vieta ir atgaivins vakarinę Gedimino prospekto dalį“. Nacionalinės bibliotekos diena. Balandžio 26 d. Plungės r. savivaldybės viešojoje bibliote koje vyko tradicinė – jau trečioji Nacionalinės bibliotekos diena. Susitikime su Plungės bibliotekos ir mokyk lų bibliotekų darbuotojais dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas

LNB Informacijos išteklių departamento direktorė J. Steponaitienė ir Plungės r. savivadybės VB direktorė V. Skierienė

udauskas, Informacijos išteklių departa G mento direktorė Jolita Steponaitienė ir šio departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Masevičienė, taip pat Plungės meras Audrius Klišonis ir rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Meras pasidžiaugė Nacionalinės bibliotekos ir Plungės bibliotekos bendradarbiavimu, bend romis iniciatyvomis, kultūrine veikla, pagalba įgyvendinant projektus. LNB direktorius R. Gudauskas savo prane šime supažindino su Nacionalinėje bibliotekoje vykstančiais pokyčiais, naujų vadybos modelių taikymu, iššūkiais, su kuriais biblioteka susiduria kurdama naujas paslaugas ir ruošdamasi persi kelti į atnaujintą pagrindinį pastatą. Generalinis direktorius akcentavo kolektyvo, darbuotojų, jų kompetencijų svarbą bei vaidmenį užtikrinant procesų efektyvumą ir gerus rezultatus. A. Masevičienė pristatė elektroninių knygų skolinimosi paslaugą ir pakvietė bibliotekų jaunuosius skaitytojus aktyviau ja naudotis. J. Steponaitienė tesėjo dar pirmosios Nacio nalinės bibliotekos dienos metu duotą pažadą pademonstruoti unikalų XVIII a. Radvilų giminės portretų albumą, priklausiusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus giminei, taip pat padovanojo Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengto Jurgio Ambraziejaus Pabrė žos veikalo „Taislius augyminis“ faksimilinio leidinio trečiąjį tomą. Plungės biblioteka susitikimo metu pirmą kartą pristatė projekto „Plungės išmanusis parkas“ rezultatus – virtualias ekskursijas po Plungės dvaro parką, jo florą bei fauną, archi tektūrinius akcentus. LNB informacija Savivaldybių viešosios bibliotekos Ignalina Miesto jubiliejui – nuotraukų albumas ir kraštotyros paroda. Balandžio 15-ąją, minint Kultūros dieną, viešojoje bibliotekoje buvo pri statytas nuotraukų albumas „Ignalina“, skirtas miesto 150-ies metų jubiliejui. Savivaldybės administracijos parengtame ir leidyklos „Eu grimas“ išleistame albume yra 102 fotografijos. Daugumos jų autoriai – mūsų krašto gyventojai,

Prie Ignalinos jubiliejui skirtos parodos stendų

Bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė pristatė parodą, kurioje eksponuojami stendai su senomis ir naujomis miesto fotografijomis, taip pat pateikiama miesto gyvenimo, švenčių, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų raidos istorinė medžiaga. Ši Ignalinos jubiliejui skirta krašto tyros paroda parengta įgyvendinant projektą „Kultūrinis bendradarbiavimas tarp Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Lietuva) ir Ostfoldo apskrities bibliotekos (Norvegija), siekiant skaitmeninti kraštotyrą“. Lina Kovalevskienė Pagėgiai Apie Motiejų Valančių ir vienybę. Viešoji biblioteka, Šv. Kazimiero ordinas ir „Lietos“ labdaros fondas pakvietė krašto gyventojus ir miesto svečius į renginį „Vyskupo Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“, skirtą dvasininko 215-osioms gimimo meti nėms. VB direktorė Elena Stankevičienė pri statė renginio svečią, skulptorių, poetą, etninės kultūros puoselėtoją, vieną iš „Lietos“ labdaros fondo sumanytojų ir steigėjų Gediminą Ra dzevičių. Susitikime vyko ir filmo „Žemaitijos vyskupo žingsnių aidai“ (rež. Stasys Arnašius) peržiūra, kuriame įamžintos G. Radzevičiaus kūrinio – šešių metrų aukščio ąžuolinio koplyt stulpio, skirto vyskupo Motiejaus Valančiaus 205-osioms gimimo metinėms, pašventinimo iškilmės Dieveniškių (Šalčininkų r.) bažnyčios šventoriuje. Skulptorius G. Radzevičius Motiejų Valan čių apibūdino kaip šviesuolį, Lietuvos Didžio

Astos Andrulienės nuotr.

prisidėję prie bendro darbo, sukūrę dovaną ju biliejų švenčiančiai Ignalinai (iš viso 12 autorių). Albume, be gražiausių miesto ir krašto nuotraukų, pateikiama ir Ignalinos vardo atsi radimo legenda, kurią sueiliavo ignalinietė mo kytoja Marija Čepulėnienė. Pirmasis Ignalinos legendos tekstas parašytas pokario metais Igna linoje tuo metu gyvenusio ir mokytojavusio žinomo keliautojo, kraštotyrininko, pedagogo Liudo Alseikos. Jis legendą užrašė pagal Budrių kaimo žmonių pasakojimus. Visiems padėkojęs meras Henrikas Šiaudi nis džiaugėsi, kad šis nuotraukų albumas bus graži dovana miesto gyventojams ir svečiams, dar kartą primins ir įprasmins Ignalinos le gendą. Meras taip pat pasveikino nuotraukų autorius.

Renginio dalyviai su monumento „Pasaulio vienybės karūna“ autoriumi G. Radzevičiumi

joje Kunigaikštystėje dėjusį pamatus modernios Lietuvos koncepcijai. Svečias pasidalijo mo numento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėja, kurią planuojama įgyvendinti 2018 m. minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Sumanymo autoriaus įsitikinimu, šis Lietuvos „karūnavimas“ simbolizuotų tėvynėje ir svečiose šalyse esančių lietuvių vienybę, susitelkimą įgyvendinant valstybei ir tautai svarbius tikslus – puoselėti istorinę atmintį, ska tinti visame pasaulyje esančių lietuvių vienybę, stiprinant ir išsaugant nepriklausomą Lietuvą ateities kartoms. Monumentalią paminklinę kompoziciją ketinama statyti Europos parko teritorijoje. Šio paminklo statymo iniciatyvinės grupės nariai, kviesdami visos šalies ir pasaulio lietuvius aukoti lėšas Lietuvos „karūnavimui“, keliauja po šalį, skleidžia žinią apie projektą. Už pavienių geros valios žmonų, bendruomenių, organizacijų, įmonių ir kt. paaukotas lėšas atsi dėkojama atminimui įteikiant sukurtus įvairių nominalų simbolinius aukų pinigus – „lietus“. Sonata Vitkutė Panevėžys Susitikimas su Lietuvą garsinančiomis asmenybėmis. Miesto viešojoje bibliotekoje buvo pristatytos enciklopedinio pobūdžio knygos: „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, „Kas bus kas: Lietuvos ateitis“, „Lietuvos medicina: pažanga ir asmenybės“. Taip pat surengtas susitikimas su šių leidinių herojais – Lietuvą per 25-erius nepriklausomy bės metus garsinančiais, Panevėžyje gimusiais ar čia dirbusiais iškiliais žmonėmis. Į renginį atvyko net 6 kraštiečiai: LRT žurna listė, aktorė, laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ autorė ir vedėja Nijolė Baužytė, docentė, tapytoja Graži na Vitartaitė, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė, rašytoja, kurios kūryba išversta į 9 užsienio kalbas, Sara Poisson, Kovo 11-osios akto signataras, advo katas, teisėjas Jonas Liaučius, teatro režisierius, šiuo metu Mogiliovo dramos teatro (Baltarusija) vyriausiasis režisierius Saulius Varnas. Visus juos drąsiai galime vadinti gimtojo krašto švie suoliais, asmenybėmis, kuriančiomis istoriją. Renginyje taip pat dalyvavo miesto vicemeras Petras Luomanas, Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Viktorija Polzunovaitė. VšĮ „Leidybos idėjų centro“ projektų direk torė Vida Dauderienė pristatė leidyklos misiją ir

D. Šukio nuotr. Renginio moderatorius – LŽS pirmininkas B. Radzevičius

leidžiamas knygas. „Mes siekiame parodyti, kad kiekvienas Lietuvos kraštas yra užauginęs šaliai nusipelniusių asmenybių ir jaunųjų talentų, kuriais didžiuojasi kraštiečiai, kurių biogra fijos ir reikšmingi pasiekimai aprašyti mūsų knygose“. Pasak leidyklos projektų direktorės, surinkta netoli 2300 iškiliausių Lietuvos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijų (mokslininkų, išradėjų, verslininkų, menininkų, taip pat moksleivių, kurie jau gar sina savo mokyklų, krašto ir Lietuvos vardą). V. Dauderienė teigė, jog Panevėžio kraštas gali didžiuotis reikšmingomis asmenybė mis, tarp kurių 6 signatarai, 7 akademikai, 8 sportininkai, 5 kariškiai, 6 pedagogai, 1 ambasadorius. Renginį moderavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ragino svečius pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis apie emigraciją, patriotizmą, mažė jantį gimstamumą, Lietuvos ir savo asmeninius pasiekimus, atliktus darbus, svarbiausias gyve nimo vertybes. Renginyje taip pat dalyvavo ir į susitikimo vedėjo D. Radzevičiaus klausimus atsakė trys jaunosios kartos atstovės – J. Balčikonio gim nazijos vyresniųjų klasių mokinės: knygų klubo steigėja Rūta Šliažkaitė, gimnazijos mokinių parlamento narės Rasa Butkevičiūtė ir Akvilė Šiaučiūnaitė. Susitikimas baigėsi padėkos žodžiais ir dovanomis. Visoms miesto ir rajono gimnazi joms bei progimnazijoms, viešajai bibliotekai buvo įteiktos rėmėjų (LR švietimo ir mokslo ministerijos, VĮ „Panevėžio regiono kelių“, AB „Panevėžio lino“, UAB „Lankmeta“, UAB „Ra guvos baldai ir Ko“, VšĮ „Panevėžio mechatro nikos centro“ ir kt.) nupirktos knygos. Savo ruožtu bibliotekos direktorė A. Matulevičienė įteikė garbiems svečiams Panevėžio kultūros ir istorijos almanachą „Senvagė“. Indrė Lašinytė Pasvalys Rašytojas parėjo namo. Mariaus Katiliš kio viešosios bibliotekos trečiame aukšte nuo šių metų gegužės įrengtas kraštiečio rašytojo Jono Mikelinsko memorialinis kambarys su jo knygomis, asmeniniais dokumentais, daiktais. Juos po rašytojo mirties pasvaliečiams dovanojo sesuo Paulė Mikelinskaitė ir sūnus Jonas Mi

kelinskas. Rašytojas, mokytojas, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas, Pasvalio krašto garbės pilietis Jonas Mikelinskas gimė 1922 m. Pasvalio rajone, Žadeikėliuose, mirė 2015 m. Vilniuje. Jo kūrybinį palikimą sudaro novelės, apsakymai suaugusiems ir vaikams, apysakos, miniatiūros, publicistika ir eseistika, romanai, iš kurių garsiausi – „Genys yra mar gas“, „Už horizonto – laisvė“, „Juodųjų eglių šalis“. J. Mikelinsko saitai su Pasvaliu niekada nenutrūko – jis buvo Vilniaus pasvaliečių drau gijos narys, dalyvaudavo Pasvalyje rengiamuose susitikimuose su skaitytojais. Į J. Mikelinsko bibliotekos atidarymą, vy kusį gegužės 6 d., atvyko rašytojo giminaičiai, Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos mokytojai, nemažas būrys Vilniaus pasvaliečių. Svečius prie įėjimo pasitiko kanklių garsai ir liaudies dainos – renginys prasidėjo jaunųjų kanklininkių iš Pasvalio muzikos mokyklos koncertu. Tradicinę įkurtuvių juostelę perkirpo rašytojo sesuo Paulė Mikelinskaitė ir rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Rašytojo J. Mikelinsko memorialinis kambarys

Apžiūrėję kambarį, svečiai susirinko į bibliotekos Konferencijų salę, kur buvo pri simintos J. Mikelinsko gyvenimo datos, jo veikla ir kūryba. Gimnazistai skaitė rašytojo autobiografinius fragmentus iš almanacho „Mes esam šiaurės krašto“. Apie pažintį su J. Mikelinsku, jo asmenybę, kūrybą, knygą „Temidė ir Niurnbergo sindromas“ kalbėjo sve čiai iš Vilniaus – literatūrologė habil. dr. Jūratė Spindytė ir rašytojas prof. Vytautas Martinkus. Visą laiką buvo akcentuojami žodžiai „pareiti“, „pareiti namo“, nes Pasvalyje sakoma ne sugrįž ti, bet pareiti. Tą parėjimą akcentavo ir Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius, rajono meras G. Gegužinskas, kraštiečiai prof. Rimantas Mykolas Kanapėnas, gydytoja Genovaitė Jusaitienė ir Mariaus Kati liškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Parėjimo namo su savuoju palikimu – knygomis, rankraščiais, fotografi jomis, laiškais – reikšmę apibūdino kraštietė, Panevėžio apskr. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladū naitė. Rašytojo sesuo prisiminė visą gyvenimą ją lydėjusią brolio globą ir rūpestį, dėkojo už jo bibliotekos priėmimą ir sutvarkymą. Apie ryšius su dėde kalbėjo J. Mikelinsko dukterėčia, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos

Juozo Miltinio palikimo studijų centro vedėja Angelė Mikelinskaitė, rašytojo giminaitis Kęs tutis Petkevičius. Bibliotekos lankytojai ar jų grupės kviečiami aplankyti rašytojo J. Mikelinsko biblioteką, čia saugomos knygos yra įtrauktos į elektroninį LIBIS katalogą ir išduodamos į namus. Jūratė Genytė Tauragė Gimtojo žodžio puoselėtojas. Pagraman tyje, Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje, buvo paminėtos kalbininko, gimtosios kalbos puoselėtojo, filologijos mokslų dr. Petro Joniko 110-osios gimimo metinės. Žymus kraštietis, kalbininkas, profesorius, knygos „Pagramančio tarmė“ autorius gimė ir augo vaizdingame Antringių kaime, prie Ringės upelio. Čia išbėgiotos Ringės ir Jūros upių pakrantės, čia prisėdus po obelim skaitytos knygos, žengti pirmieji žingsniai Pagramančio pradžios mokykloje. Vėliau į gimtus namus sugrįžta su mokslo draugais ir studijų metais išnagrinėta ir aprašyta gimtoji dūnininkų tarmės fonetika ir morfologija. Savo studiją 1939 m. P. Jonikas išleido atskira knyga „Pa gramančio tarmė“. Studijavo ir specializavosi būsimasis kalbi ninkas Vytauto Didžiojo, Rygos, Karaliaučiaus, Vienos universitetuose. Dėstė ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvių kalbos institute. 1944 m. pasitraukė į vakarus, dėstė Pabaltijo universitete Hamburge. 1949 m. perskėlė į JAV, Čikagos universitete studijavo bibliotekininkys tę ir dirbo bibliotekoje, dėstė baltų kalbas. Ėmėsi organizuoti Lituanistikos institutą, buvo jo prezidentas, vėliau rektorius, taip pat ir žurnalo „Gimtoji kalba“ redaktorius. Pirmą kartą Tauragės krašte P. Joniko atminimas buvo pagerbtas 1996 m. 2006 m., švenčiant jo 100 metų jubiliejų, gimtinėje, Ringių kaime, pastatytas stogastulpis (aut. Julius Ronza, Antanas Stružeckis) ir prie namo pri kalta memorialinė lenta, Tauragės miesto gatvė buvo pavadinta Petro Joniko vardu. 2013-aisias, Tarmių metais, kartu su regioninio parko lanky tojų centro administratore Rita Krompalciene parengtas ir išleistas lankstinukas „Pagraman čio tarmė dar gyva“.

Kalbininko P. Joniko atminimui skirta paroda

2016 m., minint 110-ąsias kalbininko gimimo metines, stogastulpis perkeltas į Pa gramančio miestelio centrą ir pastatytas mūsų

krašto žymiems žmonėms skirtų skulptūrų ansamblio vietą. Šventėje dalyvavo Vilniaus Edukologijos universiteto dėstytojai, studentai ir žurnalo „Gimtasis žodis“ vyr. redaktorė Rita Urnie žiūtė. Buvo surengti P. Joniko skaitymai, kuriuose dalyvavo Lietuvių kalbos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, Lie tuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Lina Murinienė, dr. Vidas Valskys. Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros vedėja, knygos „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948-1955)“ rengėja prof. dr. Roma Bončkutė papasakojo knygos atsiradimo istoriją. Būsimo kalbininko studijų metais užrašytą pasaką „Prūso kume lys“ skaitė pasakotoja Birutė Normantienė. Pagramančio kultūros namuose veikė paroda „Tauragės krašto kalbininkai, gim tosios kalbos puoselėtojai“, kurioje buvo eksponuojami Tauragės B. Baltrušaitytės vie šosios ir Pagramančio bibliotekos fonduose saugomi dokumentai, knygos, nuotraukos, rankraščiai, straipsniai, albumai. Dėkojame kalbininko P. Joniko giminėms Genutei ir Juliui Ronzams, Nijolei ir Antanui Jonikams už išsaugotas ir padovanotas bibliotekai nuotraukas, knygas, rankraščius. Šventinio renginio pabaigoje visus links mino Skaudvilės kaimo kapela „Dobilas“ (vad. Rasa Bartkuvienė). Dėkojame rėmėjams: Tauragės r. savival dybei, Mažonų seniūnijai, bendruomenei „Gramančia“, merui Pranui Petrošiui, Re ginai ir Virginijui Višinskiams, Genutei ir Rimui Noreikoms. Už paramą rengiant šven tę – vyr. bibliografei Laimai Pikčiūnienei, Mažonų kaimo vyr. bibliotekininkei Vaivai

Keserauskaitei, už kulinarinio paveldo vai šes – Stefanijai Šeputienei, Birutei Šimelienei, Zofijai Sankalienei, Audronei Bajorinienei. Virgina Bartušienė Varėna „Jie išgarsino Varėnos kraštą“. Taip pava dinta paroda viešojoje bibliotekoje supažindina su žmonėmis, kurie nėra kilę iš Varėnos rajono, tačiau savo originaliais darbais ir kūryba jį garsino Lietuvoje ir pasaulyje. Šį kraštą mėgo etnologai, archeologai, liaudies architektūros tyrinėtojai, gamtininkai. Jie or ganizavo ekspedicijas Zervynose, Merkinėje, Dubičiuose ir kt. Panaudojus ekspedicijose surinktą medžiagą, buvo išleistos monografijos, skelbti straipsniai periodinėje spaudoje. Krašto žmones ir gamtą fiksavo garsūs Lietuvos fotogra fai, eiles skyrė poetai. 2010 m. rajoninėje spaudo je VB darbuotojos paskelbė straipsnių ciklą „Jie garsino mūsų kraštą“. Buvo išspausdinti straips niai apie etninės kultūros tyrinėtoją Norbertą Vėlių, kunigus – Vasario 16-osios akto signa tarus – Vladą Mironą ir Alfonsą Petrulį, taip pat kunigus, kovojusius už lietuvybę Varėnos krašte, Silvestrą Gimžauską ir Konstantiną Jagminą, suomių tautosakininką Augustą Robertą Niemį, geografę Ramunę Vaitonienę, poetą Paulių Drevinį, archeologą Vandaliną Šukevičių, etnografą Aleksandrą Seržputovskį, istoriką Vincą Martinkėną, kraštotyrininką Bronių Kviklį, architektą Kazį Šešelgį, literatą Petrą Biržį, skulptorių Albertą Donatą Belevičių, etnografę Onutę Drobelienę, istorikę Reginą Žepkaitę, gamtininką Tadą Ivanauską, skulptorių Gediminą Jokūbonį, poetą Justiną Marcinkevičių, režisierių Almantą Grikevičių. Remiantis šiais straipsniais ir parengta paroda „Jie išgarsino Varėnos kraštą“, kurioje

eksponuojamos kopijos („Liškiava“, „Perloja“, „Nedzingė“, „Varėna“) iš Petro Biržio 1931 metais išleistos knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai. T.1, Alytaus apskritis: dzūkų kraš tas“ – vis dar nepralenkiamos Dzūkijos istorijos chrestomatijos. Verta paminėti parodoje pristatomą leidinį „Senoji Lietuva“, kuriame yra 1909 metais A. Seržputovskio nufotografuoti Marcinkonių kaimo ir jo apylinkių vaizdai bei žmonės. Pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto pri sivežė tokių retenybių, kokių dabar neturi net mūsų muziejai. Marcinkonių kaime surinkta kolekcija iki šiol yra konkrečios vietos istorinioetnografinio tyrimo pavyzdys. Parodoje pristatomi albumai „Šilų dzūkai“ (2009) ir „Kur šaltiniai alma“ (2005), kurių bendraautorė – O. Drobelienė, knyga „Zervy nų kaimas“ (red. Kazys Šešelgis), K. Šešelgio knyga „Savaimingai susiklostę kaimai“, kurioje aprašyti trys Varėnos rajono kaimai: Lynežeris, Dubininkas, Musteika bei monografija „Pietry čių Lietuvos gatviniai kaimai“. Parodoje taip pat galima pamatyti knygas „Varėna istorijos kelyje“ (2009; sudaryt. R. Žepkaitė), V. Martinkėno „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skai tyklos 1919–1939 metais“ (1989), T. Ivanausko „Gamtininko užrašai“ (1982), R. Vaitonienės „Dzūkijos kopos“. Pateikiamas ir aplankas „Jie išgarsino Varėnos kraštą“, kuriame yra sudėti straipsniai apie išvardytus autorius. Varėniškiai gali didžiuotis iškiliomis asme nybėmis, savo veikla padėjusiomis visuomenei pažinti mūsų krašto istoriją, kultūrą, etnogra fiją. Ateityje darbą tęsime, nes ši medžiaga bus naudinga visiems, besidomintiems gimtojo krašto istorija. Laimutė Cibulskienė

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Tradicinė, bet neeilinė. Balandžio 23–29 dienomis jau šešioliktą kartą Lietuvoje buvo minima Bibliotekų savaitė. Šiemet ji neeilinė, nes 2016-ieji šalyje paskelbti Bibliotekų metais. Nacionalinės bibliotekų savaitės, kaip ir visų Bibliotekų metų, šūkis buvo „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“. Visą savaitę Lietuvoje vyko daug ir įvairių bibliotekų organizuotų ir joms skirtų renginių. Šventinės savaitės pradžią skelbė balandžio 22 d. Lietuvos bibliotekininkų draugijos kartu su Seimo nare, Bibliotekų metų iniciatore Dalia Teišerskyte organizuota konferencija, skirta Pasaulinei knygos ir autorių teisių dienai. Joje buvo įteikti 2015 geriausių bibliotekų specialistų, Geriausio Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyriaus, „Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ ap dovanojimai, pagerbti aktyviausiai visuomenės

ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavi nimo veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai. Bibliotekų savaitės dienomis kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis, kaimas ar net mokykla, kurioje yra biblioteka, šurmuliavo šventiniais renginiais, popietėmis, vyko susitikimai su kūrėjais, poezijos skaitymai, ekskursijos po miestą, šiaurietiško ėjimo pa mokos, naujų leidinių sutiktuvės, teatralizuoti vaidinimai, ataskaitinės popietės, skaitytojų apdovanojimai ir kt. Bibliotekų savaitės renginiai Lietuvos bibliotekose buvo skirti bendruomenių įtraukimui į skaitymo skatinimo, kūrybin gumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą, informacinio raštingumo projektus. Kovo 15 – balandžio15 d. Lietuvos biblio tekose buvo rengiama akcija „Aš skaitau,

nes…“, kurios įdomiausių nuotraukų autoriai apdovanoti Bibliotekų savaitės metu. Lietu vos bibliotekos ir jų bendruomenės pirmą kartą buvo kviečiamos dalyvauti Nacionali nėje bibliotekų olimpiadoje, kurioje reikėjo įveikti skaitymo, atminties ir greičio rungtis, subūrusias visus Lietuvos knygos mylėtojus į vieną didelę bendruomenę (birželio mėnesį paaiškės sumaniausia biblioteka ir jos ben druomenė). Bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės teigimu, kiekviena biblioteka stengėsi nustebinti savo bendruo menes ir lankytojus: organizavo diskusijas bei susitikimus su žinomais asmenimis – Andriumi Tapinu, Nijole Narmontaite, Beata Nicholson ir kt., kūrybinėse dirbtuvėse demonstravo naująsias technologijas ir bib liotekų galimybes. Ypač daug renginių buvo skirta jaunie siems skaitytojams: kūrybinės knygų ir jų skirtukų dirbtuvės, piešinių konkursai, vik torinos, protų mūšiai, robotikos mokymai, koncertai ir kt. Įdomus šiųmetės savaitės akcentas – palai kant Britų tarybos iniciatyvą, Viljamo Šekspy ro 400-ųjų mirties metinių minėjimo proga daugelyje Lietuvos bibliotekų organizuoti renginiai „V. Šekspyras gyvas bibliotekose“. Tai vienas iš pasaulinės Britų tarybos prog ramos „Šekspyras gyvas“ renginių Lietuvoje. Buvo skaitoma šio vieno garsiausių pasaulio kūrėjo poezija, improvizuojama klausant jo eilėraščių, rengiamos knygų parodėlės. Bibliotekos buvo raginamos pasidalyti įam žintomis renginių akimirkomis specialioje „Facebook“ paskyroje (iki balandžio 17 d.). Kūrybiškiausių renginių organizatoriai buvo pagerbti balandžio 24 d. Britų tarybos, Didžiosios Britanijos ambasados kartu su Prezidentūra organizuotame „Sekmadienyje su Šekspyru“. Bibliotekininkams sveikinimo žodį tarė Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence, Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliaus kas, LBD tarybos pirmininkė A. Jaskūnienė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informacijos, mokslo ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik. Didžiosios Brita nijos ambasados įsteigti prizai buvo įteikti originaliausius renginius organizavusioms bibliotekoms: Rokiškio J. Keliuočio VB, Klaipėdos miesto SVB (Jaunimo skyriui), Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB, Kauno miesto SVB, Birštono VB. Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto Musicale“ dovanojo teatralizuotą šokio pasirodymą „Šekspyro kaukės“, atspindintį rašytojo laikų dvasią ir nuotaiką. Balandžio 28–29 dienomis, baigiantis XVI Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, Birštone surengta tarptautinė Šiaurės ir Bal tijos šalių bibliotekų specialistų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“. Renginyje dalyvavo 26 pranešėjai

ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Danijos, Norve gijos, Suomijos ir Švedijos bei gausus būrys kolegų iš įvairių tipų Lietuvos bibliotekų: nacionalinės, viešųjų, mokslinių bei specia liųjų. Konferencijos išvakarėse surengta šių šalių bibliotekininkų draugijų narių apskritojo stalo diskusija „Tarptautinio bendradarbia vimo stiprinimas: dabartis ir perspektyvos“, kurioje buvo dalijamasi atstovavimo savo šalies bibliotekoms patirtimi, aptartos glau desnio bendradarbiavimo perspektyvos. Per dvi dienas perskaitytuose pranešimuose nag rinėtos šiuolaikinių bibliotekų vaidmens ir jo kaitos, tradicinio ir informacinio raštingumo, skaitybos ir skaitymo skatinimo, bibliotekų vartotojų elgsenos bei kitos temos. Šiemet Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiais buvo siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti dau gialypį jų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Bibliotekų savaitę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tarp knygų“ informacija

Nacionalinės bibliotekos renginiai. Lietu vos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka aktyviai įsitraukė į Nacionalinę Lietuvos biblio tekų savaitę ir kvietė bibliotekos darbuotojus ir skaitytojus į įvairius susitikimus bei renginius. Balandžio 25 d. bibliotekoje pristatyta Beatos Nicholson knyga „Prie stalo Lietuva: Beatos virtuvė“. Autorė išsamiai papasakojo visų šešių kulinarijos knygų atsiradimo isto rijas, paaiškino, kuo angliška virtuvė skiriasi nuo lietuviškosios, ir pakomentavo, kodėl taip pavadino paskutiniąją knygą. Balandžio 26 d. VU psichologijos magistras Andrius Liutkevičius surengė paskaitą „Streso valdymas (darbe ir ne tik)“, kurioje ne tik papasakojo apie streso įveikimo būdus, bet ir praktiškai pamokė, parodė pratimus, kaip jį suvaldyti. Balandžio 27 d. Vaikų ir jaunimo departa mentas pakvietė į susitikimą su rašytoja Birute Jonuškaite ir jos naujausio romano „Maranta“ pristatymą. Autorė papasakojo, kaip ji „augino“ „Marantą“, taip pat tarmiškai skaitė knygos ištraukas ir bendravo su susirinkusiaisiais. Balandžio 28 d. susitikime „Skaitymo skatinimas: Vaikų ir jaunimo literatūros depar tamento patirtis“ departamento darbuotojos Viktorija Pukėnaitė ir Eglė Baliutavičiūtė kolegoms pristatė įgyvendintas veiklas ir atskleidė darbo naujose patalpose planus, taip pat pateikė praktinių patarimų, kaip atrasti vertingų knygų vaikams ir paaugliams bei paskatinti juos skaityti. Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro mirties

B. Nicholson po knygos pristatymo

metines, balandžio 29 d. bibliotekos bendruo menė buvo pakviesta į paskaitą „Šekspyro lai kų LDK diduomenės valgiai ir gėrimai“, kurią vedė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas, knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius. Jis supažindino su LDK diduomenės gastronomine kultūra vadinamajame „Šeks pyro amžiuje“ – papasakojo, kokie patiekalai puikuodavosi ant didikų stalo, kokių buvo lai komasi valgymo papročių ir elgesio taisyklių. Nacionalinė biblioteka, skatindama domė tis kultūros paveldu, organizavo ekskursiją po senuosius Vilniaus kiemelius. Jos metu buvo galima susipažinti su gražiausiais sostinės senamiesčio objektais ir senosios vilniečių buities pavyzdžiais. Taip pat, bendradarbiau dama su viešąja įstaiga „Sveikas miestas“, bib lioteka pakvietė dalyvauti šiaurietiško ėjimo pamokoje ir išmokti taisyklingai naudotis specialiomis lazdomis, siekiant maksimalaus teigiamo poveikio kūnui. Nors pirmadienis buvo šaltas ir lietingas, nedidelė darbuotojų grupelė entuziastingai dalyvavo pamokoje, kurią vedė šiaurietiško ėjimo instruktorius Andrius Jelaga. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje veikė specialiai šiai progai sukurtų Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos I–IV klasių mokinių piešinių paroda „Mano svajonių biblioteka“. Taip pat jauniesiems skaitytojams buvo sudarytos galimybės pabūti tikrais biblioteki ninkais ir sužinoti įdomių dalykų apie darbą bibliotekoje. Akcijoje „Bibliotekininko batai“ entuziastingai dalyvavo ir darbo bibliotekoje patirties įgijo per 30 savanorių. Kaišiadorys Renginių savaitė gimnazijoje. Algirdo Brazaus ko gimnazijos informa cijos centro-bibliotekos darbuotojos balandžio 25–29 d. organizavo ren ginius, skirtus Bibliotekų savaitei. Ją pradėjo prieš pamokas dalindamos in formaciją apie biblioteką

Gimnazisto Ž. Sadonio sukurtas ekslibrisas

Gimnazistai prie pastatyto knygų bokšto

Bibliotekos savaitę užbaigėme skambiai tikrąja to žodžio prasme: palėpėje vyko atvira muzikos pamoka „Dainos lietuvių poetų žodžiais“. Skambėjo dainos, parašytos žymiausių mūsų poetų – S. Nėries, P. Širvio, Maironio, J. Erlicko, V. Kernagio – žodžiais. Bibliotekininkė R. Demjanovienė supažin dino su pagrindiniais jų kūrybos bruožais, apie poetus pateikė įdomių faktų. Kartu su muzikos mokytoju Č. Kriščiūnu dainavome visiems žinomas dainas. Visos savaitės metu gimnazijos bendruo menė galėjo susipažinti su nuotraukomis iš bibliotekos gyvenimo, su piešinių paroda „Knygų namų šviesa“. Vyko dailyraščio kon kursas, skirtas poeto V. Mačernio 95-osioms gimimo metinėms, buvo rašoma jo laiško ištrauka. Nugalėtoja tapo trečiokė E. Stan kevičiūtė. Įdomu buvo skaityti gimnazistų laiškus, skirtus bibliotekininkėms. Geriausius pasiūlymus stengsimės įgyvendinti. Vyresnieji gimnazistai dalyvavo ekslibri sų, skirtų gimnazijos bibliotekai, konkurse. Nugalėjo trečioko Ž. Sadonio darbas, kurio ekslibrisas taps mūsų bibliotekos knygų

ženklu (prizininkėmis tapo R. Stankevičiūtė ir V. Dailytė). Mūsų bibliotekos talkininkai skaitė įvairius tekstus neįprastose vietose – svetainėje, rūbinėje, miesto parke. Kiekvienas galėjo papuošti „Knygų medį“, užrašydamas savo mėgstamiausios knygos pavadinimą. Dėkojame gimnazistams, mokytojams, vi siems, prisidėjusiems prie Bibliotekų savaitės organizavimo. Regina Demjanovienė, Rita Tadarauskienė Kalvarija Pagerbti 2015 m. geriausi skaitytojai. Balandžio 25 d. viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta kraštietės, pedagogės Kornelijos Bal dauskienės tapybos darbų paroda „Žydėjimas“, į kurią susirinko būrys kalvarijiečių, jos buvusių auklėtinių, krašto menininkų. Renginį vedė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė. Balandžio 26 d. biblioteka surengė konfe renciją „Kraštotyra ir etninė kultūra biblioteko se“. Susirinkusiuosius pasveikino savivaldybės administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė ir Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė. Konferenciją pradėjo ir moderavo viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpa vičienė. Kauno apskr. viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyr. bibliografė Dalia Giniuvienė supažindino su kraštotyros infor macijos sklaidos tradicijomis ir naujovėmis. Šios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyr. metodininkė Asta Valaitytė dalijosi gerąja patirtimi, kaip bendruomenę įtraukti į kraštotyrinę bibliotekos veiklą. Zanavykų muziejaus vadovė, Suvalkijos (Sūduvos) re gioninės etninės kultūros tarybos pirmininkė Rima Vasaitė pristatė Zanavykų muziejaus vykdomas edukacines-etnokultūrines veiklas. Kolega iš Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos, Informacijos skyriaus vedėjas Vaidas Baranauskas pristatė kuriamą elektroninį Marijampolės žinyną. Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė apžvelgė 2015-aisiais bibliotekoje vykdytą kraš totyrinę veiklą. Konferenciją užbaigė viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė, supažindinusi su Kalvarijos savivaldybės „Etninės kultūros plėtros programa“ ir etnokultūrine veikla bibliotekoje. Balandžio 27 d. viešojoje bibliotekoje surengtas Ilonos Barauskienės knygelės „Meš kiuko Jorio nuotykiai“ pristatymas. Mažiesiems skaitytojams autorė papasakojo apie knygelės atsiradimo aplinkybes, paskaitė pamokomų istorijų iš meškiuko Jorio gyvenimo. Marijam polės lopšelio-darželio „Nykštukas“ Boružėlių grupės auklėtiniai (auklėt. Virginija Pažėrienė) suvaidino vaizdelį iš knygutės. Balandžio 27 d. vyresn. bibliotekininkė Romutė Pranskevičienė skaitytojams pristatė naujausias bibliotekos knygas, supažindino su rašytojų biografijomis, jų kūrinių anotacijomis.

Astos Jankeliūnienės nuotr.

ir jos istoriją. Ant kabinetų durų visus pasitiko sentencijos apie knygas ir skaitymą. Pirmosios dienos renginys buvo „Dorinio ugdymo pamoka kitaip...“, kurioje su tikybos mokytoja D. Arnauskiene ir antrokais apta rėme pagal įvairias knygas pastatytus filmus, žiūrėjome „Forestą Gampą“. Kitą dieną bibliotekoje statėme skulptūrą iš knygų. Mums talkino Žiniasklaidos klubo nariai su lietuvių kalbos mokytoja Ž. Kursevi čiene. Knygų bokštui panaudojome istorijos, politologijos, literatūros, lietuvių kalbos, psichologijos vadovėlius ir enciklopedijas. Juokavome, kad tai ir mūsų žinių pagrindas, todėl skulptūrą pastatėme labai tvirtą. Na, o viduje įtaisėme šviečiantį žibintą, nes žinios – tai šviesa gyvenimo kelyje. Vėliau pirmokai iš mokytojos R. Greičiutės gavo matematikos užduotį – suskaičiuoti knygų kiekį, svorį, aukštį, ilgį. Trečią savaitės dieną surengėme H. Wass mo knygos „Stiklinė pieno“ ir joje gvildena mos pagrindinės temos aptarimą. Dėkojame mokytojai A. Grigonienei ir jos trečiokams už įdomią pamoką.

Nominacijų laureatai, iniciatoriai, bibliotekininkai

Po pristatymo knygas skaitytojai galėjo pasi skolinti į namus. Balandžio 28 d. viešoji biblioteka prisidėjo prie Britų tarybos iniciatyvos „Šekspyras gyvas bibliotekose“, skirtos Viljamo Šekspyro 400-osioms mirties metinėms paminėti. Biblio tekoje vyko filmo „Romeo ir Džuljeta“ (rež. Carlo Carlei) peržiūra, taip pat buvo prisiminta V. Šekspyro biografija ir pagrindiniai kūriniai. Balandžio 29 d. surengta literatūrinė-mu zikinė popietė „Skaityti ar neskaityti? – štai klausimas“. Nijolė Skroblienė skaitė sonetus ir monologus, parengtus pagal V. Šekspyro kūrybą, muzikinį foną kūrė Edmantas Rėkus. Renginys buvo skirtas ne tik V. Šekspyro meti nėms paminėti, bet ir viešosios bibliotekos, jos filialų geriausiems skaitytojams pagerbti. 2015 m. nominacijų lauereatai: Aktyviau sias knygnešys – Živilė Plikytė (Brukų fil.), Bibliotekos bičiulis – Gintarė Aleksandravi čienė (Menkupių fil.), Bendruomeniškiausias skaitytojas – Zenona Pečiulienė (Kalvarijos SVB), Aldona Kučinskienė (Aistiškių fil.), E. senjoras – Virginija Janušauskienė (Jungėnų fil.), Jauniausias skaitytojas – Jaunius Bubnys (Jusevičių fil.), Vakarė Adamavičiūtė (KSVB), Skaitanti šeima – Eglė, Vilija, Antanas Jakšaičiai (KSVB), Armandas, Brigita, Edgaras, Emi lija, Ernestas, Gabrielė, Gražvydas, Neringa, Remigijus Mineikai (Radiškės fil.), Vyriausias skaitytojas – Danutė Adelė Bendorienė ir Jurgis Dirvonskis (KSVB), Adelė Rainienė (Sangrūdos fil.), Aktyviausias lankytojas – Irena Skroblienė (KSVB), Raminta Dilijonaitė (Liubavo fil.), Pau lina Ravinytė (Akmenynų fil.), Metų skaitytojas (vaikų kategor.) – Paulius Bansevičius (KSVB), Gabrielė Mineikaitė (Radiškės fil.), Metų skai tytojas (suaugusiųjų kategor.) – Ona Bubnienė (KSVB), Marija Botyrienė (Salaperaugio fil.). TS-LKD partijos iniciatyva laureatams buvo padovanotos knygos su užrašytais pa linkėjimais. Bibliotekų savaitės metu vyko įvairios ak cijos, kas antras naujas bibliotekos lankytojas gavo nemokamą skaitytojo pažymėjimą; taip pat vyko viešosios bibliotekos interneto svetai nės, skaitmeninės „Vyturio“ bibliotekos, prenu meruojamų duomenų bazių ir bibliotekų elek troninių paslaugų portalo www.ibiblioteka.lt pristatymai. Asta Jankeliūnienė

Klaipėda Šekspyro eilės supynėse. Balandžio 23-iąją, UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, Nacionalinė bibliotekų savaitė Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta netradiciniais V. Šekspyro kūrybos skaitymais Saulės laikrodžio kiemelyje. Biblioteka miesto gyventojus ir sve čius kvietė skaityti V. Šekspyro eiles sūpynėse. Tą dieną mažiesiems bičiuliams ir jų tėveliams biblioteka organizavo šventinę popietę Saulės laikrodžio kieme, kur buvo įkurtos edukacinės ir laisvalaikio erdvės šeimoms. Atidarymą už baigė jaunimo muzikos grupės „Haplihaitar“ iš Gotlando salos (Švedija) koncertas.

Supynėse su V. Šekspyru

Bibliotekų savaitės metu, palaikydama Klaipėdos miesto Darnaus judumo metų idėją, biblioteka kvietė judėti, pažinti savo gimtąjį miestą. Bibliotekos savanoriai ragino miesto gyventojus dalyvauti ekskursijoje po Klaipėdos senamiestį, o Klaipėdos miesto bibliotekų dar buotojai dalyvavo dviračių žygyje pagal vieną iš www.krastogidas.lt svetainės siūlomų maršrutų. Siekiant atkreipti dėmesį į skaitytojus su specialiaisiais poreikiais, bibliotekoje buvo pristatyta gražiausia 2015 m. knyga vaikams, pritaikyta regintiesiems ir neregiams, – „Spar nuotosios raidės“. Klaipėdos regos ugdymo centro teatro trupė „Palėpė“ kvietė į spektaklį suaugusiems „Laumės verpėjos“. Ekologiškos kosmetikos namų „BioEco“ atstovė vedė paskaitą apie natūralią kosmetiką ir aromaterapiją. Buvo galima dalyvauti jau tradicija tampančioje neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje – „Dovanok kraujo! Vienas gali išgelbėti net tris gyvybes“. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu bibliotekoje svečiavosi vienuolis Bo Haeng Su nimas (Kęstutis Marčiulynas) ir poetas, eseistas Rolandas Rastauskas, kuris pristatė savo esė rinktinę „Trečias tomas“. Visos šventinės savaitės metu bibliotekos lauko skaitykloje mažieji lankytojai galėjo pavartyti naujausias bibliotekos knygas, žaisti stalo žaidimus. Tėveliai buvo kviečiami skai tyti V. Šekspyro kūrinius skaitykloje įrengtose sūpynėse. Literatūros vakarai kvietė skaityti haiku poeziją. Ieva Mažeikaitė

Mažeikiai Su V. Šekspyro sonetais. Rajono savival dybės viešoji biblioteka Nacionalinę bibliotekų savaitę po savo stogu subūrė įvairaus amžiaus bendruomenės narius: vaikus, jaunimą ir senjorus. Prisidėdami prie Britų tarybos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyvos „Šekspy ras gyvas bibliotekose“, skirtos 400-osioms šio kūrėjo mirties metinėms paminėti, balandžio 25 d. pakvietėme mažeikiškius į netradicinius skaitymus „Prabilę Šekspyro sonetai“. Rengi nyje dalyvavo Mažeikių Merkelio Račkausko ir Gabijos gimnazijų moksleiviai bei mokytojai. Iš rankų į rankas siųsdami meilės simbolį – raudo ną rožę, gimnazistai ir mokytojai skaitė 116-ąjį V. Šekspyro sonetą anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, latvių, lotynų, esperanto ir kitomis kalbo mis. Meilės temą Šekspyro kūryboje tęsė Gabi jos gimnazijos mokytoja Genovaitė Valantienė ir šios mokyklos gimnazistai. Susirinkusiems buvo rodomi filmukai, pristatantys V. Šekspyro gyvenimą, kūrybą, jo atminimo įamžinimą. Balandžio 26-ąją bibliotekoje šurmuliavo mažieji – vyko susitikimas su rašytoja Danguole Kandrotiene, kuri pristatė savo knygas, klau sėsi „Žiburėlio“ pradinės mokyklos mokinukų koncerto. Balandžio 27-oji buvo skirta bibliotekos draugams, partneriams, kolegoms iš kitų rajo nų. Jiems buvo pristatytas viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“. Koncertavo Vytauto Klovos muzikos mokyklos jaunosios daini ninkės ir mokytojos Jolanta Dobrovolskienė ir Vilma Rakauskaitė, sveikinimo žodį tarė Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. Projekto vadovė, viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, Irena At kočaitienė pristatė projekto tikslus ir veiklas. Iš projekto lėšų įsigytame interaktyviame ekrane buvo rodomos viešojoje bibliotekoje ir šešiuose jos filialuose vykusių renginių nuotraukos. Apie projekto veiklas Sedos ir Viekšnių bibliotekose pasakojo bibliotekininkės Loreta Mickienė ir Sniegina Chriščinavičienė. Dalyvavo ir pro jekto partnerių – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus, rajono Nevyriausybinių organizacijų asociacijos, Mažeikių moterų LIONS klubo ir rajono savi valdybės Visuomenės sveikatos biuro – atstovai, kurie pristatė savo organizacijas, pasakojo apie dalyvavimą projekto veiklose. Sveikino ir da lyvavusios kolegės iš Latvijos Saldaus miesto ir Telšių r. savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos. Po renginio svečiai susipažino su atnaujinta mūsų biblioteka, jos skyrių veikla, eksponuojamomis parodomis, bendravo su darbuotojais. Balandžio 28-ąją į biblioteką rinkosi aktyvūs senjorai – Mažeikių Trečiojo amžiaus uni versiteto studentai. Šio universiteto studentės Irena Remezienė ir Danguolė Juškienė pristatė siuvinėtų paveikslų bei nertų, megztų ir veltų rūbų parodą. Kartu su universiteto romansų

Gimnazistai skaito V. Šekspyro sonetą įvairiomis kalbomis

ansamblio „Širdies aidas“ dainininkais visi traukė senovines dainas. Vaikų literatūros skyrius, vykdantis Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Pasaulio pažinimas knygose ir kelionėse“, balandžio 29 d. pakvietė Senamiesčio pagrindinės mokyklos antrokus ir „Žiburėlio“ pradinės mokyklos trečiokus į viktoriną „Knygos, šalys, žmonės“, kurios metu reikėjo atlikti įvairias užduotis, su sijusias su knygomis, personažais ir kelionėmis. Nacionalinė bibliotekų savaitė baigėsi susi tikimu su Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ na rėmis, kurios skaitytojų aptarnavimo skyriuje įrengė lentyną, pristatančią šio klubo veiklą, o VšĮ Veiklių mamų klubas bibliotekoje parengė fotografijų parodą „Mes – geriausios draugės“, skirtą Motinos dienai. Po rekonstrukcijos atsinaujinusi biblioteka tampa bendruomenės narių turiningo laisva laikio, mokymosi, kūrybinių idėjų ir pomėgių realizavimo vieta, skatina visuomenę tobulėti, šviestis ir stiprėti. Dangira Undžienė Neringa Šurmuliavo Bibliotekų savaitės renginiai. Balandžio 22–29 d. Viktoro Miliūno viešoji biblioteka ir Neringos gimnazijos biblioteka organizavo renginius, skirtus Bibliotekų me tams ir 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei paminėti. Balandžio 22 d. V. Miliūno viešosios bib liotekos Juodkrantės filiale mokiniai skaitė rašytojo, Nidos metraštininko Viktoro Miliūno kūrybą, susipažino su jo kūrybiniu palikimu, kartu paminėjo V. Miliūno 100-ąsias gimimo metines. Tos pačios dienos vakare L. Rėzos kultū ros centre buvo pristatyta Neringos garbės

Mokytoja A. Sodienė su jaunaisiais aktoriais

Panevėžys Žinių ir spalvų fiesta. Bibliotekų savaitės šventės pradžią mieste skelbė sulėktuvės, kurias Laisvės aikštėje surengė Panevėžio apskr. G. Pet kevičaitės-Bitės ir miesto viešosios bibliotekos. Laisvės aikštėje susirinkę žmonės garsiai skaitė

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė pa sidžiaugė bendradarbiavimu su Čekijos am basada ir vylėsi, kad šie ryšiai ir toliau tvirtės. Virginija Januševičienė

Hamleto monologas bibliotekos lange

savo mėgstamiausias knygas, bibliotekininkus sveikino įvairių institucijų atstovai, bibliotekos paslaugas ryškiaspalviais plakatais reklamavo gimnazistai ir bitutėmis persirengusios biblio tekininkės, linksmas melodijas grojo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Šventę baigė spal vingas į dangų pakilęs balionų debesis, visam miestui pranešdamas apie ypatingą įvykį. Minint 400-ąsias V. Šekspyro mirties me tines bibliotekoje buvo surengti šio poeto ir dramaturgo kūrybos skaitymai. Taip palaikyta Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Britų ta rybos iniciatyva „Šekspyras gyvas bibliotekose“. Susirinkusieji į Šekspyro skaitymus galėjo kartu su skaitovais keliauti po žymiausių rašytojo kūrinių puslapius – kuluaruose aidėjo Džiuljetos ir Romeo dialogas, vėliau klausytojų būrys, vadovaujamas aktoriaus Saugirdo Stakelės, sugužėjo į Atrijaus tera są, kur klausėsi skaitomo „Makbeto“ (akt. Evaldas Stokė). Po kurio laiko dalyviai jau grožėjosi „Vasarvidžio nakties sapnu“, dar vėliau klausėsi sonetų. Prasivėrus vienam langui ir ant palangės užšokus aktoriui Mar tynui Klementjevui, skambėjo nemirtingasis Hamleto monologas. Kitą dieną surengtas susitikimas su Nacio nalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriu mi Osvaldu Daugeliu ir jo darbuotojais, kurie supažindino su muziejaus istorija, veikla, nau jausiomis kolekcijomis, bendruomene. Vėliau renginys persikėlė į ekspozicijų erdves, kur buvo atidaryta tapybos paroda „Kalnai ir viršukalnės“ iš muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijos. „Suplanuotos akimirkos: be baimės nu skęsti“, – taip buvo pavadintas susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, rašytoja Giedra Radvilavičiūte ir filo sofe, literatūros kritike prof. Jūrate Baranova. Įtaigus ir žaismingas rašytojų duetas taip įtraukė klausytojus į pokalbio, pasakojimų ir skaitymų sūkurį, kad laikas prabėgo nepastebimai. Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę baigė vakaras, skirtas čekų politiko, poeto, pirmojo Čekijos Respublikos prezidento Vac lavo Havelo 80-mečio jubiliejui. Renginyje dalyvavo Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumilas Mazanekas ir ambasados darbuotoja Laura Vancevičienė. Humanit. m. dr. Algimantas Kasperavičius skaitė paskaitą „Prezidento Vaclavo Havelo politinė filosofija, praktika ir istorinis palikimas Europai“.

Nuvilnijo 16-oji Bibliotekų savaitė. Kiek vieną savaitės dieną miesto bibliotekoje vyko renginiai, skirti vaikams, jaunimui ir suau gusiesiems. „Židinio“ bibliotekoje kartu su skaitytojais pradėta kurti meninė instaliacija iš knygų „Bibliotekininkas“ pagal tapytojo Dž. Ar čimboldo 1566 m. sukurtą paveikslą. Kitą dieną moksleiviai turėjo galimybę ne tik pabendrauti su žaisminga iliustruotoja Sigute Ach, bet ir kar tu pasigaminti vienetinę miniatiūrinę knygelę. Viešojoje bibliotekoje aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Sigutis Jačėnas surengė literatūrinę diskoteką „Pilnatis arba ne viskas yra miglų migla“. Renginio dalyviai klausėsi unikalios CD kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ įrašų. Smėlynės bibliotekoje mažųjų panevėžie čių laukė edukacinis renginys „Knygos (r) evoliucija“, kuriame moksleiviai susipažino su knygos istorija nuo seniausių laikų iki šių die nų – pirmaisiais piešiniais ant uolų, molinėmis lentelėmis, šiuolaikinėmis e. knygomis, knygų skaityklėmis. Viešoji biblioteka siūlė lankytojams dalyvau ti literatūrinėje viktorinoje „Atpažink literatū rinį personažą“ ir atspėti, koks herojus slepiasi po tam tikru paveikslėliu. Teisingai atsakiusiųjų laukė žaismingas knygos skirtukas, pagamintas 3D spausdintuvu. Nuotr. iš bibliotekos archyvo

Virginijaus Benašo nuotr.

piliečio, dailininko Eduardo Jonušo knyga „Vaizdai ir mintys“. V. Miliūno skaitymai surengti ir balandžio 25 d. viešojoje bibliotekoje Nidoje. Juose dalyva vę Neringos gimnazijos V ir VI klasių mokiniai su mokytojomis Vitalija Studencovaite ir Aud rone Sodiene bei bibliotekininkėmis aptarė Viktoro Miliūno knygą „Evalduko metai“. Mo kiniai, suskirstyti komandomis, atliko įdomias užduotis, susijusias su knygos veikėjais ir jos turiniu. Laimėjusios „Agurkėlių“ komandos narius ir aktyviausią dalyvę Kotryną Marčiūtę VB direktorė Dalia Greičiūtė paskatino dova nėlėmis, visus pavaišino saldumynais. Balandžio 25 d. Nacionalinė bibliotekų sa vaitė paminėta Neringos gimnazijoje surengtais Viljamo Šekspyro skaitymais, skirtais rašytojo 400-osioms mirties metinėms. Aktų salėje vykusios popietės „Pasisupkime su Viljamu Šekspyru“ dalyvius su Bibliotekų metais ir Na cionaline Lietuvos bibliotekų savaite pasveikino VB direktorė D. Greičiutė. V. Šekspyro sonetus skaitė VIII klasės mokinė Gustė Voraitė, vyr. mokytoja Violeta Montvilaitė, o VIII klasės mokiniai, vadovaujami vyr. mokytojos Violetos Montvilaitės ir mokytojo eksperto Norberto Airošiaus, pristatė skaidres apie rašytojo gyve nimą ir kūrybą. Gimnazistai, kuriuos parengė mokytoja metodininkė Audronė Sodienė, vai dino epizodus iš V. Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“. Skaitydama ištraukas I g klasės mokinė Gustė Katkevičiūtė (vaidinusi Džiuljetą) suposi renginiui skirtose sūpynėse. Įspūdingai vaidino Vasilijus Shramkovas ir Ugnius Bešėnas. Šiose popietėse dalyvavo Neringos gimnazijos bei Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ug dymo skyriaus mokiniai ir mokytojai. Balandžio 26-osios vakarą viešojoje bib liotekoje Nidoje surengtas susitikimas su rašytoja ir kraštotyrininke Edita Barauskiene, kuriame ji pristatė savo knygą „Tolminkiemio sodininkas“. Naujausioje (2014) rašytojos knygoje skaitytojas nukeliamas į praeitį – į Mažosios Lietuvos Tolminkiemio parapiją, kur kunigavo lietuvių literatūros klasikas, poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis. Istori nius faktus sumaniai įpynusi į grožinio kūrinio audinį, autorė vaizdingai perteikia šio šviesuolio gyvenimą ir to laikmečio dvasią. Šią knygą balandžio 27 d. rašytoja Edita Ba rauskienė pristatė ir Juodkrantės skaitytojams. V. Miliūno viešojoje bibliotekoje eksponuota mokinių piešinių paroda (vyr. mokyt. Jolita Kondrotaitė). 16-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiai – abiejų bibliotekų bendra darbiavimo rezultatas. Lina Stonienė, Angelė Pocevičienė

Svečiuose – S. Jačėnas

Parko bibliotekoje vyko mokymai „Senjo rai susipažįsta su 3D technologijomis“. Buvo galima ne tik daugiau sužinoti apie trimačio spausdinimo pritaikymą įvairiose srityse, bet ir išvysti, kaip iš plastiko gijų gimsta įvairūs trimačiai objektai. Miesto moksleivių laukė dar vienas susitikimas su aktore, režisiere, sce nariste, rašytoja, dailininke Kristina Gudonyte. Šiaurinė biblioteka kvietė užbaigti Nacio nalinę bibliotekų savaitę, dalyvaujant akcijoje „Laimingų knygų loterija“. Atėję pasiskolinti knygų ir suradę „laimingą“ knygą, skaitytojai gavo dovanų kokį vertingą leidinį. Miesto bibliotekų lankytojus taip pat džiugino įvairios parodos, geriausių 2015-ųjų metų skaitytojų rinkimai, rengtos jau tradicija

tapusios akcijos: „Spaudos apžvalga su arbata“, „Užuomaršų savaitė – savaitė be delspinigių“, „Knygai antrą gyvenimą – keiskimės knygomis bibliotekoje“, „Skaitytojo bilietas – gimtadienio dovana“, vyko pažintinės ekskursijos ir kt. Indrė Lašinytė Radviliškis Ekskursijos, pokalbiai, skaitymai. Ba landžio 25 d. viešojoje bibliotekoje surengtas iškilmingas Bibliotekų savaitės atidarymas, kuriame, prisidedant prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką“, LR Seimo narys, miesto garbės pilietis, profesorius, kraštietis Vytautas Juozapaitis tituluotas viešosios bibliotekos globėju, jam įteiktas tai liudijantis pažymėji mas. Dalyvavo miesto vicemeras Kazimieras Augulis, rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė ir kt. Balandžio 26 d. bibliotekoje miesto lopšeliodarželio „Eglutė“ vaikų grupei (auklėt. Gitana Ramoškiene) surengta ekskursija po biblioteką, supažindinta su skyrių veikla, parodytas lėlių teatro „Boružėlė“ spektakliukas „Peliukų nuo tykiai bibliotekoje“. Balandžio 27 d. Lizdeikos gimnazijoje surengta informacijos pamoka „Mokyklainformacija-biblioteka“. Viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vedėja Daiva Paulauskienė, Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkės Vida Maceikienė ir Ramutė Zavadskienė supažindino su biblio tekos interneto svetaine, aiškino, kaip galima užsakyti ir rezervuoti knygas internetu, pristatė interaktyvių paslaugų portalą www.ibiblioteka. lt, skatino jaunuolius naudotis elektroninėmis knygomis. Balandžio 28 d. viešosios bibliotekos Žais lotekoje surengtas pokalbis „Pakalbėkime apie knygas, prisiminkime pirmą perskaitytą knygą“. Dalyvavo Žaislotekos lankytojai, pradinių kla sių moksleiviai. Atsiminimais apie savo pirmąjį apsilankymą bibliotekoje, perskaitytas knygas pasidalijo ir bibliotekos darbuotojai. Tą pačią dieną „smalsiukai“ keliavo į Skaitytojų aptarnavimo skyrių ir klausėsi V. Maceikienės pasakojimo apie turimą per 50 tūkst. egz. knygų fondą, vartė Brailio

Sidabravo bibliotekoje vaikai džiaugiasi rėmėjo D. Pranculio dovanotomis knygomis

raštu parašytas knygas, stebėjo, kaip veikia savitarnos sistema, apžiūrėjo knygų parodą, skirtą Motinos dienai. Balandžio 28 d. Latvių kultūros centre pra sidėjo V. Šekspyro kūrybos skaitymai „Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti ...“, skirti 400-osioms poeto mirties metinėms. V. Šekspyro sonetus skaitė viešosios bibliotekos, Kultūros centro darbuotojai, o originalo kalba – Lizdeikos gim nazijos mokiniai. Tai buvo pirmieji skaitymai, jų ciklas tęsis gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Balandžio 29 d. surengtas apskritojo stalo pokalbis apie bibliotekų tinklo tobulinimo galimybes. Diskusijoje dalyvavo miesto mero pavaduotojas K. Augulis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja G. Juodeikienė, šio sky riaus vyriausioji specialistė Kristina Kacevičie nė, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai Jonas Pravilonis, Sigitas Zajančkauskas, Rima Tarbūnienė. Bibliotekininkams atstovavo VB direktorė Violeta Šukaitienė, jos pavaduotoja V. Marcinkienė, vyresnioji metodininkė Alma Miknienė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Stankuvienė. Buvo pristatyta centralizuota bibliotekų sistema, statistiniai gyventojų ir skaitytojų rodikliai, kitų bibliotekų patirtis, apžvelgta VB filialų veikla. Diskusijos dalyviai nutarė lankytis seniūnijose, mokyklose ir bibliotekose, ten diskutuoti su kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojais ir stengtis, kad moksleiviai, kaimo bendruomenė turėtų biblio teką, kuri pateisintų vietos gyventojų lūkesčius, būtų tikras kultūros židinys ir traukos centras. Balandžio 29 d. bibliotekoje radviliškiečiai susitiko su aktoriais Rimanta Krilavičiūte ir Sigitu Jakubausku, kurie suvaidino sutrumpintą spektaklio „Pupos“ variantą, dalijosi savo pro fesine ir gyvenimiška patirtimi. Viešojoje bibliotekoje vyko ir įvairios akcijos, Vaikų globos namų auklėtiniams buvo skiriami nemokami skaitytojų pažymėjimai. Įvairius renginius organizavo ir viešosios bibliotekos filialai. Vainiūnų filiale balandžio 22 d. kvietė renginys „Poezijos sparno paliesti“, skirtas kraš tiečio Vaclovo Stulginsko kūrybai, vyko popietė vaikams „Paimki knygas į rankas“, parengta pa rodėlė „Aš skaitau, nes...“. Šaukoto bibliotekoje balandžio 26 d. surengta „Pelėdžiuko“ klubo gimtadienio šventė, Bibliotekų savaitės dienomis čia vyko ir V. Šekspyro „Sonetų“ skaitymai. Savo renginius V. Šekspyro skaitymais paįvairino ir Vainiūnų, Žeimių, Daugėlaičių ir filialai. Ty rulių biblioteka balandžio 27 d. kvietė į renginį „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“, kuriame bibliotekininkė Saulė Remeikienė paskelbė skai tymo skatinimui skirtos programos „Perskaitei knygelę – pražydo gėlelė“ pradžią. Pakalniškių bibliotekoje balandžio 27 d. įvyko jau tradicine tapusi Vaikų knygos šventė „Vaikystė knygose gyvena“, Beinoravos bibliotekoje balandžio 28 d. surengta viktorina vaikams „Ką žinai apie savo kaimo biblioteką“. Į Pociūnų biblioteką kvietė skaitomiausių knygų paroda „Atrask savo knygą“, Pociūnėlių biblioteka organizavo akciją „Padovanok bibliotekai knygą“. Baisoga

los filiale Bibliotekų savaitė kvietė skaitytojus žaisti kompiuterinį žaidimą „Knygų lobis“. Tai Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos sukurtas žaidimas, kurį sudaro trys etapai: „Knygų lobis“, „Informacijos vandeny nas“ ir „Aštuonkojo spąstai“. Baisogalos rūmų parke vyko netradiciniai skaitymai, skirti V. Šekspyrui. Dalyvavo Dienos centro, Baisogalos kultūros namų, gimnazijos bei bibliotekos atstovai. Dovilė Jankutė Raseiniai Nauja Knygos muziejaus ekspozicija. Kasmet balandžio pabaigoje vykstantys Nacio nalinės bibliotekų savaitės renginiai sujudina bibliotekininkų bendruomenę, šių kultūros įstaigų lankytojus pakviečia į naujus renginius, įsimintinus susitikimus.

Naujos Knygos muziejaus ekspozicijos pristatyme

Jau tapo tradicija, kad Bibliotekų savaitės metu Marcelijaus Martinaičio viešosios bib liotekos lankytojams pristatoma nauja, nuo 1994 m. čia veikiančio Knygos muziejaus, ekspozicija. Paprastai ji skiriama kokiai nors svarbiai Lietuvos ir Raseinių krašto istorijos, kultūros sukakčiai. Ankstesniais metais pareng tos ekspozicijos buvo skirtos poetui Maironiui, 1863 m. sukilimui, Žemaičių krikšto jubiliejui. Šie metai seniausiai Raseinių bibliotekai ypa tingi, nes minime 95-erių jos gyvavimo metų sukaktį. Kita vertus, 2016 m. paskelbti Biblio tekų metais, todėl apsipręsti, kokią ekspoziciją rengti 2016–2017 m. sezonui, nebuvo sunku. Balandžio 27 d. gausiam bibliotekos bičiulių būriui (dalyvavo rajono įstaigų, teikiančių su augusiųjų šveitimo paslaugas, vadovai, rajono bibliotekininkai) buvo pristatyta nauja muzie jaus ekspozicija „Raseinių krašto bibliotekos“. Susirinkusiuosius pasveikino VB direktorė Daina Sutkevičienė. Renginyje dalyvavę biblio tekos skaitytojai ne tik susipažino su parodos eksponatais, bet ir klausėsi įdomių ilgametės (bibliotekai vadovavo 1970–2009 m.) VB direktorės Gražinos Janonienės prisiminimų. Stenduose trumpai pristatoma Lietuvos bibliotekų istorija, daugiau dėmesio skiriama mūsų krašto bibliotekoms. Pasidžiaugti tikrai yra kuo. Antai XIX a. pirmojoje pusėje Šiluvoje kurį laiką buvo didžiausia to meto privati Lietu vos biblioteka (apie 30000 tomų), priklausiusi Šiluvos infulatui Jonui Krizostomui Gintilai, beveik kiekvienas dvaras turėjo nemažus knygų rinkinius. XX a. antojoje pusėje Žaiginyje gy

Bibliotekos globėja – Dalia Teišerskytė. Į Bibliotekų savaitės renginių ciklą įsitraukė ir M. Martinaičio viešosios bibliotekos Žaiginių filialas. Savaitės pradžioje vyresnieji mokiniai susipažino su LIBIS teikiamomis galimybėmis. Visą savaitę bibliotekos lankytojai ,,augino” ir puošė bibliotekos medį ,,Biblioteka man...“, rašė savo nuomonę apie biblioteką. Nacionalinės bibliotekų savaitės kulminacija buvo bibliotekos globėjos Dalios Teišerskytės knygų lentynos atidarymas, vykęs paskutinę savaitės dieną. D. Teišerskytė – Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė, poetė, kraštietė – biblioteką remia jau ne pirmus metus. Atvykdama į tėviškę niekada neužmiršta ir dovanų biblio tekai. Kai poetei buvo pasiūlyta tapti Žaiginio bibliotekos globėja, ji nė kiek nedvejojo ir su tiko pripildyti savo knygų lentyną. Atidarymo renginyje, aidint susirinkusių bendruomenės narių plojimams, D. Teišerskytė ir Žaiginio bibliotekos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Jo lanta Žukauskienė perkirpo simbolinę juostelę. Globėjos lentynoje jau puikuojasi beveik šimtas dovanotų knygų. D. Teišerskytė pristatė ir prie jų pridėjo dar dvi savo nesenai išleistas knygas. Viena iš jų – „Ir aš ten buvau...“ – tai užrašai apie jos šeimos tremtį bei išgyvenimus Sibire. Poetė papasakojo apie savo pirmą perskaitytą vaikystės knygą, kuri daug ką pakeitė jos gy venime, padėjo užsigrūdinti sutinkant įvairius gyvenimo iššūkius. Dėkodami mūsų bibliotekos globėjai už sutikimą, bibliotekos pagalbininkai (mokyt. Elena Dudoravičienė) prabilo D. Teišerskytės

Dalia Teišerskytė – Žaiginių bibliotekos globėja

eilėraščių žodžiais, skambėjo dainos ir gitarų muzika. Poetė džiaugėsi jaunimu, ragino skai tyti knygas, dovanojo naujausių savo eilių, pagal kurias siūlė sukurti muziką ir dainuoti. Jolanta Žukauskienė Šiauliai „Knygų pilies“ sutiktuvės, seminarai ir mokymai. Kiekvieną šventinės savaitės dieną Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko įvairūs renginiai: susitikimai, parodų atidarymai, knygų pristatymai, poezijos skaitymai. Ievos Slonskytės nuotr.

venęs bibliofilas Kazys Grikšas buvo sukaupęs didžiulę (per 20 000 egz.) asmeninę biblioteką (dabar saugoma Raseinių krašto istorijos muziejuje. Dėkojame muziejaus direktorei Bi rutei Kulpinskaitei, leidusiai Knygos muziejuje eksponuoti dokumentus ir knygas iš K. Grikšo kolekcijos). Be to, veikė bažnytinių institucijų, mokyklų (didžiausia Raseinių gimnazijos) bibliotekos. Daugiausia dėmesio skirta pačiai jubiliatei – nuo 1921 m. spalio 15 d. veikiančiai Raseinių viešąjai bibliotekai. Per ilgus veiklos dešimtme čius ji ne kartą keitė pavadinimą, o nuo 2014 m. balandžio 15 d. vadinama Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąja biblioteka. Jonas Brigys

Šachmatų simultanas su didmeistre V. Čmilyte-Nielsen

Iškilmingame Nacionalinės bibliotekų savaitės atidaryme dalyvavo bibliotekos globė jai – didmeistrė, Šiaulių miesto garbės pilietė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas, Šiaulių miesto garbės pilietis Remigijus Ado maitis. Taip pat ,,Aušros “ muziejaus direktorius Raimundas Balza, Juventos progimnazijos direktorius Vytautas Girčius. Balandžio 25 d. bibliotekos Didžiojoje skaitykloje vyko simultanas su šachmatininke, didmeistre, V. Čmilyte-Nielsen. Išmėginti savo jėgas su Europos šachmatų čempione panoro net 24 miesto bibliotekos lankytojai. Balandžio 25 d. surengtos bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus pirmojo laikraštuko „Knygų pilis“ sutiktuvės. Leidinys skirtas ne tik jauniesiems bibliotekos skaitytojams, bet ir jų tėveliams, seneliams, mokytojams, bibliote kininkams ir visiems, kurie domisi vaikų lite ratūra. Tikimės, jog šis leidinukas skaitytojams bus ne tik nuotaikingas bičiulis, bet ir naudingas literatūrinis kelrodis. Kitame Bibliotekų savaitė renginyje buvo pristatyta I. Baliulės ir D. Maskuliūnienės mo komoji knyga „Lietuvių vaikų dramaturgija: turinio ir formos linkmės“, surengtas teatrali zuotas vaidinimas. Balandžio 26 d. 17 val. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko susitikimas su aktoriumi ir diplomatu, Naciona linės kultūros ir meno premijos laureatu Juozu Budraičiu ir knygos „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“ pristatymas. Balandžio 26 d. surengta interaktyvi pa mokėlė vaikams „Išmani biblioteka“. Biblio tekoje lankėsi Petro Avižonio Regos centro

auklėtiniai. Vaikai susipažino su 3 D spausdin tuvu, lietė juo pagamintus daiktus, dalyvavo viktorinoje, parengtoje naudojantis „Kahoot“ programa. Balandžio 26 d. bibliotekoje vyko Lietuvos aklųjų bibliotekos organizuotas interaktyvus se minaras „Pajusk, išgirsk, paliesk“, skirtas tiems, kurie negali naudotis regintiesiems pritaikyta informacija. Seminare buvo suteikta galimybė patiems išmėginti, kaip galima mokytis, dirbti ir kurti pasitelkus klausą, uoslę ir lytėjimą. Balandžio 30 d. bibliotekoje vyko „Coder Dojo“ mokymai. Apie 40 įvairaus amžiaus dalyvių daugiau sužinojo apie technologijų pasaulį ir programavimą. P. Višinskio viešoji biblioteka, prisidėdama prie iniciatyvos „Šekspyras gyvas bibliote kose”, netradiciškai paminėjo anglų rašytojo V. Šekspyro 400-ąsias mirties metines. Sukurtas filmukas, kuriame poeto kūryba skamba įvai riomis pasaulio kalbomis (www.youtube.com/ watch?v=5YBge4YAWes). Poezijos kambaryje Skaitytojų klubo nariai skaitė V. Šekspyro sonetus apie gyvenimo pras mės paieškas, meilės troškimą, tiesos svarbą. Savo jausmus susirinkusieji perteikė piešdami fraktalus. 2016-ieji Lietuvoje paskelbti ir Bendruome nių metais, tad bibliotekoje surengta gausybė vietos bendruomenei skirtų renginių. Visą savaitę vyko mokymai naudotis internetine bankininkyste per išmaniąją programėlę, su pažindinta su valdžios institucijų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, VMI elektroninio deklaravimo sistema, pagrindinėmis asmeninių finansų valdymo sritimis ir kt. Visą savaitę bibliotekos svetainėje, socia liniuose tinkluose, bibliotekos erdvėse per TV ekranus buvo rodomas filmas-interviu „Ką žinai apie biblioteką?“ Jame pateikiami mies to gyventojų ir svečių atsakymai į pateiktus klausimus. Apie balandžio 23–29 d. bibliotekoje vy kusius renginius pasakota radijo „RS2“ laidoje „Tuk tuk biblioteka“. Vanda Sutkutė Parodos, apdovanojimai, darbų ataskaitos. Nacionalinė bibliotekų savaitė Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje pradėta akci jomis, skirtomis suaugusiesiems – ,,Aklas pa simatymas su knyga“, ir vaikams – „Biblioteka man – kaip namai“.

Bibliotekininkų dramos būrelio vaidinimas

Šios savaitės metu bibliotekoje veikė dvi spaudinių parodos: ,,Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“ ir ,,Tu juk žinai – tokia lemtis visų“, skirta anglų poeto ir dramaturgo Viljamo Šeks pyro 400-sioms mirties metinėms. Kaip ir kiekvienais metais, paskutinę Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną vyko ataskaitinė popietė ,,Biblioteka – žmonijos dvasinių turtų šventovė“, kurioje Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos darbuotojos Irena Petravičienė ir Jurgita Jasiškytė papasako jo susirinkusiesiems apie svarbiausius 2015 m. darbus, vykdytus projektus ir rengtas akcijas, apdovanojo geriausius skaitytojus. Šiaulių r. savivaldybės vyriausioji metodininkė Audro nė Kiršinaitė ir vyriausiasis bibliotekininkas edukacinei ir projektinei veiklai Almantas Šlivinskas įteikė padėkos raštus ir knygas bib liotekos partneriams: Gruzdžių gimnazijai, Kultūros centrui, Vaikų socializacijos centrui, lopšeliui-darželiui „Puriena“, Gruzdžių neį galiųjų draugijai, Gruzdžių seniūnei Nijolei Bagdonavičienei. Nuotaikingą spektakliuką suvaidino Gruz džių gimnazijos bibliotekos vaikų dramos bū relis, vadovaujamas bibliotekininkės L. Šufins kienės. Daug juoko sukėlė bibliotekos dramos būrelio ,,Činčiberis“ suvaidintas gyvenimiškas vaizdelis ,,Jubiliejus“. Šventę užbaigė klubo ,,Girstulė“ narių eilės apie pavasarį. Jurgita Jasiškytė

Rimos Norvilienės nuotr.

Šilalė Knygų inkilėlio įkurtuvės. Prasidėjus Nacionalinei bibliotekos savaitei, Šilalės r. savi valdybės viešosios bibliotekos iniciatyva Pajūrio rekreacinėje zonoje įrengtas ir atidarytas knygų inkilėlis. Tai jau trečioji tokia knygų bibliotekėlė mūsų rajone. Pirmieji knygų namukai pernai iškilo Šilalėje, Dariaus ir Girėno skvere, ir Par šežerio poilsiavietėje. Tokios bibliotekėlės, dar vadinamos knygų lesyklėlėmis, koplytėlėmis ar mažaisiais knygų namais, Lietuvoje nėra naujovė, tačiau nei Šilalėje, nei kaimyniniuose rajonuose iki šiol jų nebuvo įrengta. Tai unikali idėja, nes biblio tekėlės veikia visą parą, nėra jokių atostogų ar grąžinimo terminų, nereikia ir skaitytojų pažymėjimų. Paskutiniais duomenimis, dabar mažųjų bibliotekų pasaulyje yra apie 15 tūks tančių, Lietuvoje – apie 15. Knygų inkilėlio atidarymo ceremonijoje dalyvavusi viešosios bibliotekos direktorė

Prie knygų inkilėlio

Astutė Noreikienė vylėsi, jog šią bibliotekėlę pamėgs ne tik čia gyvenantys, bet ir atvykstan tys žmonės. Ją prižiūrėti pažadėjusios Pajūrio miestelio bendruomenės pirmininkė Stasė Serapinienė ir Pajūrio bibliotekos darbuotoja Rasa Griškienė sakė, kad inkilėlis nuolat bus pildomas įvairiais leidiniais. Jos taip pat pa sinaudojo proga ir pakvietė visus pajūriškius papildyti knygų inkilėlį savo atneštais leidiniais ir taip prisidėti prie šios iniciatyvos tęstinumo. Savo ruožtu Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė dėkojo už gražią ir originalią dovaną Pajūriui ir jo žmonėms. Prie Jūros upės susirinkę vietos gyventojai, dėdami į namuką pirmąsias knygas, linkėjo, kad šis knygų inkilėlis pritrauktų tik draugiškus, skaityti mėgstančius ir smalsius žmones. Rima Norvilienė Trakai Tetos Betos viktorina. Balandžio 25 d. Bibliotekų savaitės proga Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi radijo ir televizijos laidų vedėja Bernadeta Lukošiūtė-Stankevičienė. Su jos laida ,,Labanakt, vaikučiai“ užaugo kelios kartos, o šių dienų vaikai su Teta Beta gali susi tikti kiekvieną darbo dieną Lietuvos televizijos laidoje „Labanaktukas“, taip pat sekmadieniais radijo laidoje ,,Tetos Betos viktorina“, skirtoje visai šeimai. Vedėja, didelė knygų mylėtoja, savo laidose propaguoja knygų skaitymą, pa teikia ištraukų iš geriausių pasaulio ir lietuvių autorių kūrinių.

Beta“, kurioje daug įdomių istorijų apie augalus, paukščius, vabzdžius ir žvėris. Atsisveikindama Teta Beta linkėjo vaikams kuo mažiau laiko praleisti prie mobiliųjų telefonų, džiaugtis vaikyste, o kai pasidarys nebeįdomu, patarė tapti savanoriais ir aplankyti sergančius vaikus, paskaityti jiems knygutę. Taip pat skatino vaikus piešti ir piešinius siųsti laidai ,,Labanaktukas‘‘. Lentvario bibliotekai viešnia padovanojo onkologinėmis ligomis sergančių vaikų kūrybos knygelę ,,Katukų Tukų pasakos“, sukurtą vykdant projektą ,,Gėrio menas“. Ją išleido Vytauto Kernagio fondas. Vilma Kmitienė Varėna Akcija „Bibliotekininko batuose“. Balan džio 26 d. Matuizų bibliotekoje vyko akcija „Bibliotekininko batuose“, skirta Nacionalinei bibliotekų savaitei. Kartu su Matuizų pagrindi nės mokyklos bibliotekininke Maryte Žemai tiene „pasimatuoti bibliotekininko batų“ norėjo VI klasės mokiniai, lydimi mokytojos Loretos Beržanskienės. Prisilietę prie knygų, pabuvę tik raisiais bibliotekos šeimininkais, akcijos daly viai sužinojo, kokio amžiaus lankytojai pradeda skaityti knygas, kad greičiau jas susirasti padeda ant knygų pažymėtos A, B, C, D raidės, kad bibliotekos lentynose knygos išrikiuotos abė cėlės tvarka, aiškinosi, kaip atskirti šakinę nuo grožinės literatūros, vartė bibliotekoje surinktus kraštotyros darbus. Taip pat enciklopedijose ieš kojo informacijos, domėjosi veikiančia paroda „Knyga, bibliotekininkas, skaitytojas“, bibliote koje esamais kompiuteriais ir jų naudojimosi taisyklėmis. Dvi bibliotekininkės atsakinėjo į linksmus, kūrybiškus ir kitus vaikų klausimus, kurie kirbėjo mažose galvelėse: kodėl pasirin kote bibliotekininko profesiją, iš kur atkeliauja knygos į biblioteką, ar kompiuteriai neišstums knygų, kur ieškoti mįslių, iš kur žinoti, apie ką knygoje rašoma, ar visas knygas perskaitėte?

B. Lukošiūtė (Teta Beta) Lentvaryje

Pakviesta atvykti į biblioteką, B. Lukošiūtė mielai sutiko, sakydama, kad biblioteka yra pati mieliausia ir šilčiausia vieta, kurioje ji gali apsi lankyti. Mažieji bibliotekos lankytojai dalyvavo ,,Tetos Betos viktorinoje“, kurioje buvo daug įdomių klausimų apie augalų ir gyvūnų pasaulį, klausėsi sakmių ir turėjo atspėti jų veikėjus. Visi klausimai buvo sugalvoti pačios vedėjos, informacijos ji ieškojo pasitelkusi įvairiausias knygas. Gamtos tematiką pasirinko, nes norėjo paskatinti pastebėti jos grožį, domėtis gyvūnais ir augalais. Viktorinos metu vaikai išgirdo iki šiol negirdėtų sakmių ir istorijų apie tai, kodėl kregždė turi raudoną pagurklį, sužinojo, kad vyturys atsirado iš žmogaus prakaito ir žemės grumsto, o vandens lelijos – iš žvaigždžių žiežirbų. Aktyviausi viktorinos dalyviai buvo apdovanoti knygomis ir skirtukais. Viešnia pati yra išleidusi knygelę vaikams ,,Kai šalia Teta

Akcijos „Bibliotekininko batuose“ dalyviai

„Pasimatavus bibliotekininko batus“ buvo pristatytas lankstinukas „Kodėl verta skaityti?“ „Tik skaitantis bibliotekininkas gali dirbti su knygomis“, – taip samprotavo vaikai. Bibliotekoje jie sukūrė knygelę „Linkėjimai skaitančiam knygas“, kurioje rašoma: „Knygą skaitydami turime ją suprasti, tada ir bus įdo mu skaityti, skaitymas lavina vidinį pasaulį ir plečia vaizduotę, o jeigu knygą sunku išsirinkti, pasitarkite su bibliotekininku“. Vidutė Stadalnykienė

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinės konferencijos dalyviai

Kuriamas grafų Kosakovskių knygų ir dokumentų skaitmeninis archyvas. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su Kosakovskių fondu Varšuvoje, Naciona liniu M. K. Čiurlionio muziejumi Kaune ir Ukmergės kraštotyros muziejumi pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Vaitkuškio (Wojtkuszki) skaitmeninio archyvo kūrimo. Kosakovskiai (Kossakowski) – XVI– XX a. pradžios Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės bajorų giminė. Kilę iš Mo zūrijos (Kosakovskių pirmtakai Korvinai čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), XVIII a. pabaigoje gavo grafų titulą. Vėliau giminė skilo į keletą šakų, kurios gyveno Vilniaus, Kauno, Kijevo, Podolės ir Kalugos gubernijose. Ukmergės rajone Kosakovskiai įsikū rė XVIII a. – 1764 m. Vaitkuškio dvarą nusipirko Mykolas Kosakovskis (1733– 1798). Jo anūkas Stanislovas Kosakovskis (1795–1872) – Rusijos diplomatas, literatas, kolekcininkas, egiptologas, 1856–1862 m. pagal savo paties projektą pastatydino dvaro rūmus. Pastarojo sūnus Stanislovas Kazimieras (1837–1905) buvo žinomas he raldikas, išleidęs „Kai kurių lenkų giminių istorinę genealoginę monografiją“ (Monografie historyczno-genealogiczne niektórych rodzin polskich), vienas pirmųjų fotografų mėgėjų Lietuvoje. Pastarojo sūnūs – Myko las Stanislovas (1883–1962) ir Jonas Eusta chijus (1900–1979) – paskutiniai giminės atstovai Lietuvoje, po Pirmojo pasaulinio karo persikėlė į Lenkiją. Kaip ir daugelis to meto didikų, Kosa kovskiai kaupė giminės archyvus, meno vertybes, numizmatikos, archeologijos, paleontologijos rinkinius, senovinius gin klus, surinko vertingą biblioteką. Po Pir mojo pasaulinio karo dalis Kosakovskiams priklausiusių Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų knygų bei dokumentų pateko į Nacionalinę biblioteką. Kartu su projekto partneriais planuojama skaitmeninti ir virtualiojoje erdvėje atkurti šį vertingą palikimą. Gegužės 6–7 dienomis Ukmergės tu rizmo ir verslo informacijos centre įvyko

apskrities bibliotekose. Kelionės tikslas buvo įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties, užmegzti ryšius su kolegomis iš Norvegijos, susipažinti su jų bibliotekų kraštotyrine veikla. Ignalinietės lankėsi Osfoldo apskrities bibliotekoje, kuri yra Ostfoldo apskrities viešųjų bibliotekų metodikos, mokymų ir mokslinių tyrimų centras, susipažino su darbuotojų veikla, bibliotekų sistemos struktūra. Antrąją viešnagės Norvegijoje dieną vyko bendras seminaras, kuriame buvo dalijamasi gerąja patirtimi. Pažintis su Norvegijos bibliotekomis, kultūra, užmegzti ryšiai, įgyta patirtis pravers skaitmeninant kraštotyros medžiagą ir pateikiant ją var totojams. Penkios darbuotos iš Norvegijos Ostfol do apskrities Haldeno ir Sarpsborgo viešųjų bibliotekų lankėsi Ignalinoje, domėjosi viešosios bibliotekos darbu ir vykdoma pro jektine veikla. Viešnios vyko ir į Dūkšto bei Ceikinių filialus, lankėsi Palūšėje, Vilniuje, apžiūrėjo Adomo Hrebnickio muziejaus ekspoziciją Rojuje, keliavo po Aukštaitijos nacionalinį parką. Ignalinos rajono savivaldybės viešo joje bibliotekoje organizuotas bendras Ignalinos ir Norvegijos Ostfoldo aps- seminaras Ignalinos rajono biblioteki krities bibliotekininkų bendradarbiavi- ninkams ir Ostfoldo apskrities bibliotekų mas. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji darbuotojams „Geroji rašytinio paveldo biblioteka vykdo projektą „Kultūrinis ben skaitmeninimo patirtis Lietuvoje“. Jame dradarbiavimas tarp Ignalinos rajono savi apie kraštotyros paveldą bibliotekose valdybės viešosios bibliotekos (Lietuva) ir kalbėjusi Lietuvos nacionalinės Martyno Ostfoldo apskrities bibliotekos (Norvegija), Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių siekiant skaitmeninti kraštotyrą“, finansuo formavimo ir vystymo centro direktorė jamą iš 2009–2014 m. Europos ekonominės Jolita Steponaitienė pabrėžė kraštotyros erdvės ir Norvegijos finansavimo programų svarbą mokslui, kultūrai, švietimui, taip lėšų, kurio tikslas – skatinti Lietuvos ir pat mokant ir auklėjant vaikus bei jauni Norvegijos viešųjų bibliotekų tarpkultūrinį mą. Nacionalinės bibliotekos Informacijos bendradarbiavimą ir sukaupto kraštotyros išteklių formavimo ir vystymo centro Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotoja rašytinio paveldo skaitmeninimą. Vykdant šio projekto veiklas, grupė Alma Masevičienė pristatė projektą „Asme Ignalinos rajono savivaldybės viešosios ninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bibliotekos darbuotojų vyko pas projekto bazės formavimas“, kurio tikslas – rinkti partnerius – lankėsi Norvegijos Ostfoldo asmeninės rašomosios kalbos pavyzdžius: laiškus, atvirlaiškius, atvirukus, nuotraukų užrašus, dienoraščius, atsiminimus ir kitus asmeninio pobūdžio rankraščius, sukurti duomenų bazę asmeninės kalbos tyrimams. Tiek ignaliniečių viešna gės metu Ostfoldo apskrities bibliotekose, tiek ir norvegių Ignalinoje ieškojome ir radome daug profesinės veiklos, liaudies kūrybos, netgi kalbų panašumų. Bendrame Ignalinos ir Ostfoldo apskrities bibliotekininkų seminare Lina Jakubsevičienė 1-oji tarptautinė konferencija „Dabartis yra istorija. Kuo Kosakovskių palikimas yra šiuolaikinėje Europoje?“ Renginiu siekta aktualinti Kosakovskių paveldą ir viešinti jo tyrimus. Konferencijoje dalyvavo trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – atstovai. Dalyvius sveikino renginio globėja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Ukmergės rajono meras Ro landas Janickas. Buvo perskaityti 9 praneši mai, pristatyti du vaizdo įrašai. Nacionalinei bibliotekai konferencijoje atstovavo Infor macijos mokslų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė, kuri supažindino su bibliotekoje saugomu Kosakovskių šeimos archyvu, bei Kosakovskių knygas tyrinėjanti vyriau sioji bibliografė Jadvyga Misiūnienė. Savo pranešime ji apžvelgė Kosakovskių knygų rinkinių kelią į Nacionalinę biblioteką. Gegužės 7 d. Pašilės Šv. Barboros para pijos bažnyčioje, kurią fundavo ir kurioje buvo laidojami Kosakovskiai, aukotos šv. mišios, konferencijos dalyviai aplankė Vaitkuškio dvaro sodybą. LNB informacija

MŪSŲ KALENDORIUS

2016 LIEPA 4 Sukanka 60 metų poetei DALIAI KUDŽMAITEI (g. 1956). Žr.: Tarp knygų. 2006, nr. 5, p. 43. PAPILDOMA LITERATŪRA D. KUDŽMAITĖS KŪRYBA Vaikeli, renkis į kelionę: [eilėraščiai vaikams] / [sudaryt. ir red. V. Butkuvienė; dail. Z. Kontrimienė]. Gargždai: Klaipėdos r. saviv. J. Lankučio b-ka, 2006. 51, [2] p., įsk. virš.: iliustr. [Eilėraščiai rinkiniuose] // Žodžiu, garsu, spalva ir forma. Klaipėda, 2006, p. 27; Vaikystės skaitiniai. Vilnius, 2014, p. 27. [Eilėraščiai periodikoje] // Tipu tapu. 2009, nr. 5, p. 8-9; 2010,nr. 2 (birželis), p. 6-7; Eglutė. [2007], vol. 58, nr. 4, p. 10. „Per stalą Kūčių rieda margučiai“: [spektaklis-groteskas; su aut. prisistatymu] // Iš minčių ir akimirkų: Klaipėdos r. literatų alm. Gargždai, 2009, p. 158-166.

APIE D. KUDŽMAITĘ D. Kudžmaitė: „Norisi tikėti vaikyste“: šeštadienio interviu apie gyvenimą kaip pasaką ir poeziją / [užrašė] K. Kučinskaitė. – Iliustr. // Klaipėda. 2006, liep. 1, p. 4. Aleknavičius B. Poetė Dalia Kudžmaitė (g. 1956): [fotoportr.: reprod.] // Aleknavičius B. Kelionė. Juos sutikau gyvenime. Klaipėda, 2011, p. 215. Bajorinienė O Susitikimas su poete Dalia Kudžmaite. – Iliustr. // Šilo aidas. 2008, bal. 10, p. 5. Bartkutė S. Būtis trapi – būtis smagi: [„Vaikeli, renkis į ke lionę“] // Literatūra ir menas. 2007, bal. 13, p. 5, 14; Klaipėda. 2007, vas. 28, priedas „Durys“, p. 13. Bočiulytė R. Už nuopelnus skatinant skaitymą: [ir apie Vilniaus knygų mugėje apdovanotą D. Kudžmaitę]. – Portr. // Klaipėda. 2008, vas. 22, p. 8. Dalia Kudžmaitė-Balsienė: [biogr.]. – Iliustr. // Žodžiu, garsu, spalva ir forma. Klaipėda, 2006, p. 26. Liutkutė L. Apie kūrybą ir gamtą: [apie susitikimą Šilutės F. Bajoraičio VB] // Pamarys. 2009, bal. 3, p. 6. Miliūtė E. Jaunieji knygos mylėtojai žavėjosi D. Kudžmaite: [apie susitikimą su poete Gargždų „Minijos“ vid. mokykloje] // Banga. 2008, spal. 25, p. 13. Račkauskaitė V. Mūsų kalendorius: 2006 liepa // Tarp knygų. 2006, nr. 5, p. 43. Šveistytė L. Mažiesiems daubariškiams – poezija, suaugu siems – komedija: [kn. „Vaikeli, renkis į kelionę“ pristatymas Dauparuose] // Banga. 2006, lapkr. 4, p. 7. Vareikienė A. Daliai Kudžmaitei – [Kultūros m-jos resp.] premija // Banga. 2008, kovo 5, p. 2 . Vareikienė A. Vienos gatvės žmonės – visos tautos likimas: [apie Gargždų m. Gėlių g. gyventojų likimus. Ir apie D. Kudž maitę] // Banga. 2010, vas. 13, p. 2. Žukauskaitė I. Su kiekviena perskaityta knyga vaikas auga milžinais: [apie poetės viešnagę Salantų gimn.] // Švyturys. 2009, geg. 30, priedas „Salantų kraštas“, nr. 5, p. 4. Žvironaitė L. H. Ch. Andersenas ir lietuvių vaikų poe zija // Hansas Christianas Andersenas ir Lietuva. Vilnius, 2006, p. 56.

7 Sukanka 80 metų poetui, pedagogui STASIUI JUREVIČIUI (g.1936). Žr.: Tarp knygų. 2006, nr. 5, p. 43-44. PAPILDOMA LITERATŪRA S. JUREVIČIAUS KŪRYBA Susiošę valandėlę: eilėraščiai. Vilnius: Homo liber, [2008]. 111, [1] p. [Eilėraščiai] // Iš žemės žalumos:[Molėtų kr. poezijos an tologija]. Utena, 2007, p. 52-56; Literatūra ir menas. 2011, liep. 8, p. 13. Laukuos lapojančiam užsišnekėti: [miniatiūros] // Šiaurės Atėnai. 2009, liep. 31, p. 10. „Lyg alksnio luobu padangę apgaubęs…“: [miniatiūros] // Literatūra ir menas. 2006, liep. 7, p. 14. APIE S. JUREVIČIŲ Iš žemės žalumos. Utena, 2007, p. 103. Pivoras A. Stasys Jurevičius // Pivoras A. Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos. Utena, 2005, p. 278-279. 8 Sukanka 90 metų, kai gimė literatūros tyrinėtoja JANINA ŽĖKAITĖ (1926–2006). Žr. : Tarp knygų. 1996, nr.5, p. 45; 2001, nr. 5, p. 45; 2006, nr. 5, p. 44. PAPILDOMA LITERATŪRA J. ŽĖKAITĖS DARBAI Aloyzas Baronas: monografija. Vilnius: Versus aureus, [2007]. 302, [2] p. –Bibliogr. išnašose. Kubilius V. Dienoraščiai, 1945–1977 / [parengė J. Žėkaitė, J. Sprindytė]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2006. 479, [1] p. –Bibliogr. įž. str. išnašose.– Asmenvardžių r-klė: p. 473-479. Kubilius V. Dienoraščiai, 1978–2004 / [parengė J. Žėkaitė, J. Sprindytė]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2007. 489, [1] p. – Asmenvardžių r-klė: p. 480-489. Kubilius V. Lauksiu atsakymo: laiškai ir novelės / sudaryt. J. Žėkaitė. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2006. 494, [2] p.: portr. – Adresatų r-klė: p. 473-474. – Vardynas: p. 475-484. APIE J. ŽĖKAITĘ Gaigalaitė V. Modernizmo šifrai be kaukės: literatūrologės J. Žėkaitės 80 metų jubiliejui. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. 2006, nr. 6, p. 30-31. Janina Žėkaitė-Kubilienė: [nekrologas]. – Portr. // Tremtinys. 2006, rugpj. 3, p.7. Kalėda A. Atsisveikinant su Janina Žėkaite: 1926 07 08–2006 07 28: [nekrologas] // Metai. 2006, nr. 10, p. 157-158. Kubilius V. Žmonai: [1952–1987 m. laiškai] // Kubilius V. Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės. Vilnius, 2006, p. 221-290. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 892-893: portr. Mirė literatūros tyrinėtoja J. Žėkaitė: [nekrologas]. – Iliustr. // Respublika. 2006, liep. 29, p. 8. Mitaitė D. Janina Žėkaitė (1926–2006): in memoriam // Naujasis židinys-Aidai. 2006, nr. 8, p. 355-356. „Modernizmas lietuvių prozoje“: pokalbis su studijos autore J. Žėkaite/ [klausinėjo] R. Karmalavičius // Hermeneutinė litera tūrologija. Vilnius, 2006, p. 279-283.

Monografijos apie mūsų kraštietį [Igną Šeinių] autorę pri simenant / parengė L. Oškinis // Širvintų kraštas. 2007, bal. 4, priedas „Išlikimas“, p.8. Pajedaitė O. Janina Žėkaitė: [1986, fotoportretas: reprod.] // Pajedaitė O. Kuriančios moterys. Vilnius, 2011, p. 54. Račkauskaitė V. Mūsų kalendorius: 2006 liepa // Tarp knygų. 2006, nr. 5, p. 44. Sprindytė J. Aloyzo Barono dislokacijos lietuvių literatūros lauke: [„Aloyzas Baronas“]. – Bibliogr. išnašose // Colloquia. 2009, [nr. 22], p. 175-180. Škiudaitė A. V. Literatūros dirvonus apleido A. Barono kūrybos tyrinėtoja: atsisveikinant su habil. dr. J. Žėkaite-Kubilie ne. – Iliustr. // Draugas. 2006, rugs. 23, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4; XXI amžius. 2006, rugpj. 9. p. 5. Škiudaitė A. V. Sugebėjusi gyvent savaip: [atminimui] // Literatūra ir menas. 2006, rugs. 1, p. 18. Šulaitis E. Cicero prisimintas ir pagerbtas rašytojas A. Baro nas: [apie monogr. „Aloyzas Baronas“ pristatymą JAV]. – Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2008, birž. 28, p. 11. Urbonaitė R. Literatūrologė Janina Žėkaitė: [biogr.]. – Bib liogr.: 10 pavad. // Lėvens ir Nevėžio krašto žmonės. Panevėžys, 2011, p. 66-68. Vaičiulaitis P. Janinai Žėkaitei.– Bibliogr. išnašose // Vaičiu laitis P. Laiškai. Vilnius, 2013, p. 794. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2014, t. 25, p. 672: portr. *** Sukanka 80 metų poetui satyrikui, publicistui ALGIMANTUI PABIJŪNUI (g. 1936). Žr.: Bibliotekų darbas. 1986, nr. 5, p. 38.

Laurinavičius J. „Matyt iš prigimties buvo satyrikas“: (A. Pa bijūnas); Vieno semestro kurso draugas: (A. Pabijūnas) // Lau rinavičius J. Kaip gyvi, mano kurso draugai? Kaišiadorys, 2014, kn. 4, p. 93; 2011, kn. 3, p. 71-75. Lenkšas K. Gražuolė – tai lemtis: [„Gražuolės obuolys ku preliui“]. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. 1997, geg. 1-7 (nr. 17), p. 20. Lenkšas K. „Iš nuolaužų, skeveldrų ir griuvėsių…“: [„Gra žuolės obuolys kupreliui“]. – Iliustr. // Bičiulystė. 1997, birž. 26–liep. 2(nr. 26), p. 8. Lenkšas K. Recenzija, parašyta pasikalbėjus su autoriumi: [„Gražuolės obuolys kupreliui“] // Literatūra ir menas. 1997, spal. 4, p. 4-5. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 965. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 17, p. 200. *** Cvirka A. Algimantui Pabijūnui – 50!: [draug. šaržas] // Šluota. 1986, nr. 13, p. 11. Eidukaitis V. „Kam tie žodžiai ciniko…“: [eil., skirtas A. Pa bijūnui] // Nemunas. 1996, nr. 5, p. 49. Krasauskas S. A. Pabijūno draugiškas šaržas: [1956 m.] // Stasys Krasauskas. Vilnius, 1980, p. 102. Mačiukevičius J. O liūtas buvo kvailys…: A. Pabijūnui: [pa rodija] // Mačiukevičius J. Neprašau gyvenimų dviejų. Vilnius, 1989, p. 285; Švyturys. 1986, nr. 22, p. 7. Martinaitis I. Algimantas Pabijūnas: [draug. šaržas] // Per galė. 1986, nr. 7, p. 125. Скарынкiн У. М. Успамiн пра возера Арына: А. Пабиюнасу: [eilėraštis]. – Baltar. // Скарынкiн У. М. Тысяча гадоу добраму суседству. Мiнск, 2009, p. 300.

PAPILDOMA LITERATŪRA A. PABIJŪNO KŪRYBA Gražuolės obuolys kupreliui: eilėraščiai. Vilnius: Joružis, 1997. 76 p. Paslaptis, kurią žino visi: epigramos / [dail. A. Cvirka]. Vil nius: Vaga, 1987. 77, [2] p.: iliustr. [Eilėraščiai rinkiniuose] // Gyvenimas be stebuklų. Kau nas, 2013, p. 265-266; Mano laikas: iš 1975–1985 m. poezijos. Vilnius, 1987, p. 137-138.; Broliškas patarimas. Vilnius, 1987, p. 82-86; 88-89.; Lietuvių poezija.– 2-asis leid. Vilnius, 1969, [t.] 4, p. 575-578. [Eilėraščiai periodikoje] // Gairės. 2004, nr. 8, p. 29-34; Poezi jos pavasaris, 2001. Vilnius, 2001, p. 429-432; Literatūra ir menas. 1995, liep. 29, p. 5; 1996, liep. 5, p. 7. [Epigramos] // Pergalė. 1986, nr. 7, p. 126-130; Šluota. 1986, nr. 13, p. 11; Lietuvių epigrama ir parodija. Vilnius, 1993, p. 74-77. [Satyros] // Šluota. 1986, nr. 23, p. 10-11; 1990, nr. 17, p. 1819; nr. 24, p. 5; 1996, nr. 7, p. 10-11; Vakarinės naujienos. 1992, lapkr. 24, p. 5.

29 Sukanka 100 metų, kai gimė poetas, prozininkas, žurnalistas, dailininkas ir dailės kritikas, visuomenės veikėjas PAULIUS JURKUS (1916–2004). Žr.: Tarp knygų. 2002, nr. 5, p. 30-35; nr. 6, p. 26-28.

APIE A. PABIJŪNĄ Arnatkevičiūtė L. „Amžinas daktaras Jumoras“: [„Paslaptis, kurią žino visi“] // Literatūra ir menas. 1988, rugs. 17, p. 5. Bulota J. Viešos paslaptys: [„Paslaptis, kurią žino visi“] // Naujos knygos. 1988, nr. 5, p. 37-38. Kalenda Č. Perkūno kardu: žiupsnelis minčių apie satyr. po ezijos meistrą [A. Pabijūną] // Laurinavičius J. Kaip gyvi, mano kurso draugai ? Kaišiadorys, 2014, kn. 4, p. 94-98. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2006, kn. 3, p. 45-46. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 965.

APIE P. JURKŲ Dabulevičienė P. Paulius Jurkus: [biobibliografija]. – Portr., iliustr. // Tarp knygų. 2002, nr. 5, p. 30-35; nr. 6, p. 26-28. Išskrido su juodvarniais: [nekrologas]/D. B. – Iliustr. // Draugas. 2004, bal. 17, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2. Keleras J. Paulius Jurkus – širdies ir kultūros žmogus: [nek rologas]. – Portr. // Draugas. 2004, birž. 5, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Keleras J. Paulius Jurkus: 1916 07 29 –2004 04 09: rašytojo atminimui. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2004, geg. 21, p. 23.

PAPILDOMA LITERATŪRA [Eilėraščiai] // Auryla V. Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990. Kaunas, 2003, t. 2, p. 168-181. STRAIPSNIAI Lietuvių dailė užsienyje // Lietuvos aidas. 2004, saus 3, p. 12 Sutikime dailiai išleistą „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūrą“ (1945–1990): [recenzija] // Amerikos lietuvis. 2003, kovo 15, p. 14. Svečiuose pas vizijų poetą [V. Mačernį: prisiminimai]. – Portr. // Jaunystės vizija. 2004, spal./lapkr. (nr. 7/8), p. 9-10. Vladas Žilius – iškilusis dailininkas. – Iliustr. // Draugas. 2002, gruod. 28, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2.

Kumpikaitė G. Paulius Jurkus ir aš: [prisiminimai]. – Iliustr. // Draugas. 2004, bal. 17, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 2. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 158: portr. Liūnienė L. Tradicija: įamžinami žymūs Žemaičių Kalvarijos žmonės. – Iliustr. // Plungė. 2014, vas. 28, p. 7. Mačernis V. Iš laiško Pauliui Jurkui // Mačernis V. Pra einančiam pasaulyje praeisiu. – 2-asis leid. Vilnius, [2015], p. 269-270. Mirė Paulius Jurkus: [nekrologas] / a. ž. // Darbininkas. 2004, nr. 5, p. 10. Misevičius L. R. Kultūros nešiotojo netekus: [nekrologas] // Amerikos lietuvis. 2004, bal. 24, priedas „Rytų pakrantė“, p. 17. Pauliaus Jurkaus gyvenimo nuotrupos: Tėvo Pr. Giedgaudo, OFM, kalba, pasakyta a.a. P. Jurkaus atsisveikinime š. m. bal. 16 d. – Portr. // Darbininkas. 2004, nr. 5, p. 10-12. Paulius Jurkus: 1916–2004 / a.ž. – Portr. // Darbininkas. 2005, nr. 4, p. 8. Pupkis A. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. viduryje // Mokslo Lietuva. 2012, spal. 4, p. 2. Vaičiulaitis A. Pauliui Jurkui. – Bibliogr. išnašose // Vaičiulai tis P. Laiškai. Vilnius, 2013, p. 665-668. Vyskupo P. A. Baltakio, OFM, atsisveikinimas su Paulium Jur kum laidotuvių mišių pabaigoje // Darbininkas. 2004, nr. 5, p. 19. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2006, t. 9, p. 63.

31 Sukanka 50 metų literatūros tyrinėtojai DALIAI SATKAUSKYTEI (g. 1966). Gimė Žagarėje, Joniškio raj. 1989 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1994–1995 m. stažavo Ilino jaus universitete Čikagoje (JAV); 2002 m. – Varšuvos literatūros tyri mų institute; 2005, 2008 ir 2012 m. – Paryžiuje. Nuo 1989 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Humanitarinių mokslų daktarė (1996; doc.– 2002 ). Yra skaičiusi semiotikos kursus Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose. Nuo 2001 m. dėsto Vilniaus universitete. Dalyvauja A. J. Greimo semiotinių studijų centro veikloje. Išleido studiją „Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos“ (1996), mokymo priemones vyresniųjų klasių moksleiviams „Lietuvių neoromantikų poezija“ ir „Lietuvių egzodo poezija“ (abi 2001). Išleido (su kitais) vadovėlių vidurinėms mokyk loms, mokomąją priemonę aukštosioms mokykloms. Dr. doc. D. Satkauskytės tyrinėjimų kryptis – lingvistinė literatūros problematika, šiuolaikinės poezijos semantikos ir meniškumo galimybės. Mokslininkė literatūros problemas ana lizuoja remdamasi platesniu kultūros kontekstu, atsižvelgdama į sociologinius ir kultūrinius aspektus. D. SATKAUSKYTĖS DARBAI Kaip rašyti bakalauro (magistro) darbą: metod. nurodymai liet. filolog. programos literatūrologijos šakos studentų mokslo darbams / D. Satkauskytė, V. Martinkus. Vilnius: Vilniaus ped. univ. l-kla, 2007. 312, [1] p. – (Metodinės priemonės). – Bibliogr.: p. 29 (11 pavad.). Lietuvių egzodo poezija. Vilnius: Baltos lankos, [2001]. 111, [1] p.: portr. –(Mažoji serija: lit. vadovėliai 11–12 kl.). – Bibliogr.: p. 112 (4 pavad.). Lietuvių literatūros konspektas abiturientui: rašytojų gy venimas ir kūryba, kontekstai / … D. Satkauskytė ir kt. – 3-ioji laida. Vilnius: „Baltų lankų“ laida, [2014]. 190, [1] p. – Virš. aut nenurodyti.

Lietuvių literatūros konspektas abiturientui: rašytojų kūry bos apibūdinimas, tekstai ir klausimai / D. Satkauskytė ir kt. – 6-oji laida. Vilnius: „Baltų lankų“ leid., 2010, 98, [1] p. – Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusėje. Lietuvių neoromantikų poezija. Vilnius: Baltos lankos, [2001]. 110 , [2] p.: portr. – (Mažoji serija: lit. vadovėliai 11–12 kl.). – Bib liogr.: p. 112 (4 pavad.). Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos: dak taro dis. tezės: humanit. mokslai, literatūrologija / Vytauto Didžiojo univ.; Lietuvių lit. ir tautosakos inst. Vilnius: [LLKI; Kaunas: VDU], 1996. – 11 p. – Kita laida: Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos [Rankraštis]. Vilnius, 1996. – Bibliogr.: p. 11 (4 pavad.). Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 1996. 110 p. – (Naujausios lit. studijos). – Bibliogr. str. gale. – Pavardžių r-klė: p. 109-110. Metodiniai nurodymai lietuvių literatūros studentų moksliniams darbams: metod. leid. Vilnius: Vilniaus ped. univ., 2002. 30, [1] p. – Bibliogr.: p. 28 (9 pavad.). Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2008. 267, [1] p. – (Ars critica: AC). – Bib liogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 265-267. Tarptautinė mokslinė duomenų bazė „Lituanistika“: galimy bių studija / …D. Satkauskytė ir kt. Kaunas: Technologija, 2007. 299, [1] p.: iliustr., shem. – Bibliogr.: p. 241-246 (124 pavad.). SUDARYTI, PARENGTI DARBAI Kirša F. Piligrimai: [poezijos rinktinė] / [dail. L. Spurga]. Vilnius: Vaga, 1998. 156, [1] p.: iliustr. Literatūros enciklopedija mokyklai /[ sudaryt. D. Satkauskytė ir kt.]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., [2011]. 427, [1] p. Literatūros vadovėlis: 11 kl.: mokinio knyga išplėstiniam kur sui. D. 2 / sudaryt. D. Satkauskytė ir kt. Vilnius: „Baltų lankų“ leid., [2004]. 303; [1] p.: iliustr., portr. – Bibliogr.: p. 302-303. Rašytojas pokario metais: dok. rink. / [ sudaryt. D. Satkauskytė ir kt.]. Vilnius: Vaga, 1991. 585, [3] p. Šimkus V. Po žeme ir dangum: [poezijos rinktinė] / knygos sudarytoja [ir įž. str. „Su laiku ir po jo“, p. 6-20 aut.] D. Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2009. 191, [1] p.: portr. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija). Tarp estetikos ir politikos: lietuvių lit. sovietmečiu: kolektyv. monogr. / [sudaryt. ir moksl. red. D. Satkauskytė]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2015. 519, [1] p. – Bibliogr. išnašose. – As menvardžių r-klė / sudarė E. Vėbraitė, p. 508-519. APIE D. SATKAUSKYTĘ Arlauskaitė N. Apie literatūros ir literatūros tyrimų subjekty vumo figūras: [„Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje“]. – Bibliogr. išnašose // Colloquia. [2010, nr.] 25, p. 188-193. Balsevičiūtė V. : [„Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos“] // Naujasis židinys. 1997, nr. 5/6, p. 267-268. Barasienė J. Pakviesta „Prie vieno stalo“: [„Lietuvių egzodo po ezija“]. – Bibliogr. išnašose // Gimtasis žodis. 2002, nr. 2, p. 39-43. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 213. Talutytė S. Neoromantizmas literatūriniame kontekste: paliki mas ir tąsa: [„Lietuvių neoromantikų poezija“] // Gimtasis žodis. 2004, nr. 5, p. 44-45. Tutlytė R. Peržengti slenksčiai: [„Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos“] // Darbai ir dienos. [1997], nr. 5, p. 294-296. Parengė

Loreta Pakalniškienė

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS ISSUE

MŪSŲ METAI

Jolita Steponaitienė. Mes patys suteikiame šiems metams prasmės 1 Seimas pagerbė aktyviausius bibliotekų skaitytojus 2

Jolita Steponaitienė. It is Our Contribution that Makes this Year Significant

NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Šventinėje LBD konferencijoje – dėmesys knygai ir autoriams 4

Honouring of the Most Active Library Readers by the Seimas of the Republic of Lithuania

ŠIANDIEN AKTUALU

Bibliotekų vaidmuo mokymosi visą gyvenimą procese. Parengė dr. Ineta Krauls-Ward

POKALBIS

Geriausia 2015-ųjų bibliotekininkė: „Esu „užsikrėtusi“ projektinio mąstymo virusu“. Ritą Božienę kalbino Žydrė Vėtienė

PROJEKTAS

Kristina Kazlaitė. Kas pateko į kadrą – nenueis užmarštin 11 RECENZIJA

Osvaldas Janonis. Bibliografų duoklė būrų dainiaus jubiliejui 15 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Eglė Dikavičienė. Lozoraičių šeimos biblioteka. (Pradžia. Pabaiga kitame numeryje)

SUKAKTYS

Jolanta Stasytė Berniūnienė. Gottfriedui Ostermeyeriui – 300 23 GEROSIOS PATIRTYS

Nacionalinės bibliotekų savaitės svetur. Parengė Neringa Tamašauskaitė

MUMS RAŠO

Kristina Kazlaitė. Frame Captures Save from Oblivion

Virginija Laurinaitienė. Ar reikalinga knyga kaime? 29

Žinios iš Lietuvos bibliotekų

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Tarptautinis bendradarbiavimas

Osvaldas Janonis. The Tribute of Bibliographers to the Bard of the Boers

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2016 liepa 42

Eglė Dikavičienė. The Library of the Lozoraitises Family

Rengia

Redakcijos kolegija

VirŠeliuose

Insights by the former librarian about the role of the library and books in the life of people in rural areas and their possibilities to satisfy information and cultural needs.

Translated by Tomas Auškalnis

„Tarp knygų“ archyvas

gegužė • 2016 – b ibliotekų metai

2016 Nr. 5 (688) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826