„Tarp knygų“ archyvas
In the world of books No 3 (686) 2016 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 Address: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vilnius, Lithuania fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt
kovas • 2016 – bibliotekų metai
2016 Nr. 3 (686) ISSN 0868-8826
ISSN 0868-8826
2016 Nr. 3 (686) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 04 08 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 29023 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
ŠIAME NUMERYJE
IN THIS ISSUE
MŪSŲ METAI
Rasa Januševičienė. Bibliotekos šiandien – ne užsistovėję praeities reliktai 1 TEMA
Rasa Januševičienė. Today‘s Libraries Should not Become Stagnated Relics 1 Director of the Lithuanian Library for the Blind Dr. Rasa Januševičienė shares her insights on the impact of the Library Year, potentials and activities of Lithuanian libraries and highlights the problems and encounters that they face.
Fausta Brasaitė. Lietuvos aklųjų bibliotekos bendruomenė pasitiko 50 metų jubiliejų 2 Lietuvos aklųjų biblioteka žurnale „Tarp knygų“ 4 Rasa Januševičienė. Paliesk, išgirsk ir sužinok Lietuvos aklųjų bibliotekoje: paslaugos bendruomenei 6 Zinaida Manžuch. Greičiau, arčiau, įvairiau, daugiau: inovacijos Lietuvos aklųjų bibliotekoje 9
Fausta Brasaitė. Commemoration of the Anniversary of the Lithuanian Library for the Blind by its Community 2 On 4 March 2016, the Lithuanian Library for the Blind invited its community to the celebration of its 50th anniversary, which took place at the palace of the Counts Umiatowskis. The participants of the celebratory event recalled the Library’s history and its highlights and honoured the community members who had been the creators of this history. Certificates of appreciation by the Minister of Culture of the Republic of Lithuania were awarded to the present and past staff members, partners and sponsors.
ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ
The Lithuanian Library for the Blind in the Tarp knygų magazine 4 Excerpts from the articles about the Lithuanian Library for the Blind published in the Tarp knygų magazine and a list of publications of 1990–2015 about this Library that appeared in Tarp knygų.
Petras Biveinis. Valstybės atkūrimo šimtmečiui artėjant: Lietuvos bibliotekos 1918–1940 metais 12 NAUJI LEIDINIAI
Viktorija Pukėnaitė. Apie mylėjusius knygą 15 ĮDOMU ŽINOTI
Šarūnas Šimkevičius. Gintauto Trumpio bibliotekos katalogas 17 BIBLIOTEKŲ TURTAI
Alina Šalavėjienė. Šiaulių universiteto bibliotekoje – Kento universiteto lituanistiniai rinkiniai 19 PROJEKTAS
Asta Kaktytė. Ekslibrisai, sukurti gyventi knygose 22 POKALBIS
Genovaitė Raguotienė: „Biblioteka pirmiausia yra knyga“ (kalbino Jūratė Bičkauskienė ir Viktorija Pukėnaitė)
26
ŽMONĖS IR LAIKAS
Audronė Berezauskienė. Gimtojo krašto metraštininkas 29 32
Žinios iš Lietuvos bibliotekų MŪSŲ KALENDORIUS
Olga Zimareva. 2016 gegužė 40
Rasa Januševičienė. See It, Hear It, Touch It at the Lithuanian Library for the Blind: Community Services 6 The article presents the services of the Lithuanian Library for the Blind for persons with impaired reading abilities with the aim to ensure the quality of their leisure and communication: enable getting information in an accessible way, listen to reading, etc. The Library also provides educational programmes for other user groups and promotes voluntary activities. Zinaida Manžuch. Faster, Nearer and More Varied: Innovations at the Lithuanian Library for the Blind 9 Over the recent years, there were numerous innovations implemented at the Lithuanian Library for the Blind. In 2012, the digital library ELVIS for persons with impaired reading abilities was created and the project GoSMaRT allowing to lend digital publications together with players was implemented. Publication activities were also expanded: with the help of volunteers, the number of audiobooks has been increasingly growing; in 2015, audio versions of the weekly Savaitė have been started to be produced; multifunctional publications in the DAISY format are presented; etc. Petras Biveinis. Anticipating the Centenary of the Restoration of the State of Lithuania: Lithuanian Libraries in 1918/40 12 The article surveys the uneven and controversial development of Lithuanian libraries in 1918/40. Though the legal framework for librarianship was being created in 1920, the establishment of public libraries started gaining momentum only after 1936, when the Law on State Public Libraries and its Implementation Rules were adopted. During the interwar period, a significant role was played by school libraries, reading rooms of the society Lietuvos vaikas (“Children of Lithuania”) as well as libraries of various public organizations, the armed services, various agencies, convents and monasteries, etc. Viktorija Pukėnaitė. About Those Who Loved Books 15 The article presents the recent publication by Genovaitė Raguotienė Mylėję knygą (“Those Who Loved Books”). Two parts of the book, which differ one from the other, are discussed separately: the first includes scientific publications about librarians and culture activists of the interwar Lithuania and the other reconstructs the history of the author’s family roots and her intimates. Šarūnas Šimkevičius. The Catalogue of Gintautas Trumpis’s Library 17 The presentation of the catalogue of the personal library of the well-known bibliophile Gintautas Trumpis Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas (“Personal Library. Catalogue. Book I. Books about Books”), which includes stories about the past and present of bibliophilia as well as relatively unknown everyday life of bibliophiles.
Rengia
Jūratė Bičkauskienė (vyriaus. redaktorė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)
VirŠeliuose
Redakcijos kolegija
Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis
pirmame: Šiaulių ekslibriso 90-mečiui sukurtas knygos ženklas. Autorė dail. Lolita Putramentienė-Braza Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos„Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Elijaus ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono)„Kelių Talmudo legendų paaiškinimas“ (Vilnius, 1800), saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Alina Šalavėjienė. Lituanica Collection of Kent State University at the Library of Šiauliai University 19 The article overlooks manuscript collections of the four Lithuanians, residents of USA – Dr. Domas Jasaitis, Prelate Pranciškus Mykolas Juras, the economist Jokūbas Juozas Stukas and the lawyer Edward Albert Schultz, which reflect activities of the Lithuanian expatriate communities and their impact on the development of the history of Lithuania and the USA. This collection was handed over to the Library of Šiauliai University by Kent State University (USA) in the autumn of 2015. Asta Kaktytė. Ex Libris Created to Live in Books 22 The author reviews the history of the Šiauliai ex libris associated with the artist Gerardas Bagdonavičius and presents events organized within the project “Appreciate the Achievements of the Artist Gerardas Bagdonavičius”: creative laboratories for art teachers “Memorialize Yourself in an Ex Libris”, the scientific and training conference “Book Signs of the Šiauliai Region as Cultural Heritage and its Promotion in the 20th–21st Centuries”, and the competition for school students. Genovaitė Raguotienė: “First and Foremost, the Library is the Book” 26 A talk with the well-known librarianship educator and the former teacher at Vilnius University Genovaitė Raguotienė, who was involved in the research of children’s reading habits. She shares her thoughts about today’s libraries and librarians, readers, and books and reading as well as tells about her new publication Mylėję knygą (“Those Who Loved Books”). Audronė Berezauskienė. A Chronicler of His Native Land 29 A review of the life and activities of Tautvilis Uža, the social activist living in Panevėžys. He memorializes his native region, Viešintai (Anykščiai District), and its people by publishing local history books at his own expense. They capture the beauty of the region, stories told by its people, works of art created by local masters and the history of the town’ school.
Translated by Tomas Auškalnis
mūsų metai
Konkrečių metų paskelbimas visada reiškia plataus masto paramą, didesnį dėmesį ir dirvos tolesniems iššūkiams ir įsipareigojimams parengimą. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos pritarė Bibliotekų metų paskelbimui, yra puiku. Bibliotekų metų tikslas – didinti bibliotekų įvaiz džio patrauklumą ir atskleisti daugialypių bibliotekų teikiamų paslaugų potencialą. Mūsų šalies bibliotekos pastaruoju metu pastebimai suaktyvėjo ir nepaliauja tobulėti. Prie to prisideda inovatyvūs ir išradingi biblio tekų projektai, abipusiai naudingos partnerystės su kul tūros, verslo, politikos atstovais, įvairių tipų bibliotekų bendradarbiavimas ir kompetencijų sinergija. Manau, Bibliotekų metai suteiks mums dar palankesnę progą atskleisti savo potencialą. Numatyta nemažai viešinimo veiklų, kurios bus vykdomos kartu su švietimo insti tucijomis, Lietuvos leidėjų asociacija. Dalį jų jau spėta įgyvendinti – Vilniaus universitete įspūdingai atidaryti Bibliotekų metai, bibliotekos aktyviai dalyvavo Vilniaus knygų mugėje. Visa tai didina bibliotekų matomumą visuomenėje, griauna vis dar gajus stereotipus, priver čia pamatyti ir suvokti, kad bibliotekos šiandien – ne užsistovėję praeities reliktai. Jos yra gyvos, modernios, pasiruošusios sutikti įvairių interesų vartotojus, pade dančios įgyti būtent dabar reikalingų naujų žinių ir įgūdžių. Tačiau turėtume prisiminti, kad daug svarbesnė nei įvaizdis yra reputacija. Įvaizdis – tik viena iš sude damųjų dalių, padedančių ją sukurti. Malonus sutapimas, kad šiais, Bibliotekų, metais Lietuvos aklųjų biblioteka mini savo veiklos jubiliejų. Penkiasdešimt metų sukanka nuo tada, kai 1966 m. į centralizuotą sistemą buvo sujungtos visos tuo metu Lietuvoje veikusios, prie aklųjų darbo vietų įsteigtos aklųjų bibliotekos. Šią sukaktį minėsime įvairiais renginiais. Tačiau bibliotekoms ir jų bendruomenėms svarbios ne tik šventės. Bibliotekų vadovams rūpesčių kelia įvairios problemos: naujausių, aktualiausių leidinių įsigijimo, bibliotekų patalpų remonto ar renovacijos ir kitos. Norėtųsi tikėti, kad per Bibliotekų metus bent da lis šių problemų bus išspręsta (nuoširdžiai džiaugsiuosi galimybe po remonto apsilankyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje). Būtų puiku, jei šiais
Faustos Brasaitės nuotr.
BIBLIOTEKOS ŠIANDIEN – NE UŽSISTOVĖJĘ PRAEITIES RELIKTAI
Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė dr. Rasa Januševičienė
metais būtų priimami bibliotekų vartotojams palankūs sprendimai. Mes visada didžiausią dėmesį skyrėme ir skiriame tiems, kurių labui egzistuojame ir veikiame – savo skaitytojams. Ir tai toli gražu neapsiriboja vien skai tytojų poreikius atitinkančių leidinių kaupimu ir sklaida. Bibliotekos nuveikia daug daugiau! Vienas iš pavyzdžių – Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos iniciatyva. Įrengusi kompiuterinių žaidimų erdvę, biblioteka sugebėjo nenuoramas triukšmadarius paauglius paversti nuolatiniais lankytojais, besimėgau jančiais patraukliu laisvalaikio leidimo būdu. Tai tikras realios problemos sprendimas. Šie metai – puiki proga į bibliotekų aplinką labiau įtraukti autorius, kūrėjus, leidėjus, rėmėjus, valdžios atstovus. Jau dabar matome puikių pavyzdžių, kaip rašytojai ir kiti žinomi žmonės noriai tampa bibliotekų globėjais, pildo jose savo vardines lentynas ir imasi iniciatyvos, kad šalies bibliotekos gautų kuo daugiau naujų leidinių. Taip pat turėtų būti tęsiama bibliotekų veiklos kryp tis, kurią sąlyginai pavadinčiau taip: „Jei žmogus nepa siekia bibliotekos, tai biblioteka pasiekia jį“. Neabejoju, kad šiemet bibliotekos vėl ras išradingų būdų pristatyti savo paslaugas ir pritraukti naujų skaitytojų, kaip antai,
1
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblio teka, puikiai įgyvendinusi vasaros skaityklos po atviru dangumi, paplūdimio bibliotekos ir daug kitų idėjų, arba nuostabias erdves ir naujoves siūlanti atsinaujinusi Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Lietuvos bibliotekose matau daug perspektyvų gabiam jaunimui ir nemažai tokio jaunimo pastebiu tarp bibliotekų darbuotojų – išsilavinusių, kūrybingų, drąsių, kurių darbo rezultatais jau galima džiaugtis. Bibliotekos jiems gali pasiūlyti įdomų, iššūkių kupiną darbą, kur galima pritaikyti visus savo talentus ir ge bėjimus. Negana to, bibliotekose tikrai prireiks išmokti ir naujų dalykų, kurie pravers tolesniame gyvenime. Čia veiklos ras ir mėgstantis bendrauti aktyvistas, ir kruopštus tylenis intravertas. Į bibliotekas ateina dirbti įvairaus išsilavinimo jau nuolių – įstaigų administravimo, viešųjų ryšių, filologi
jos, informatikos ir kitų sričių specialistų. Be abejo, yra veiklos krypčių, kur toks išsilavinimas reikalingas, ir šių žmonių gebėjimai būna puikiai pritaikomi. Tačiau vis didesne problema tampa bibliotekininkystės specialistų paieška – informacijos išteklių, skaitytojų aptarnavimo darbo procesams organizuoti. Todėl artimiausiu metu bibliotekų specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo klausimai turėtų tapti prioritetiniais. Vadovaudamiesi Bibliotekų metų šūkiu „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, šiemet stiprinsime savo identitetą, populiarinsime teikiamas paslaugas, kursime ir pristatysime naujas iniciatyvas, skatinsime skaitymą, aktyvinsime tarptautinį bendradarbiavimą. Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė
tema
LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS BENDRUOMENĖ PASITIKO 50 METŲ JUBILIEJŲ Fausta Brasaitė Lietuvos aklųjų bibliotekos projektų vadybininkė, VU Komunikacijos fakulteto doktorantė
2
Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) 2016 m. kovo 4 d. sukvietė aktyviausius bendruomenės narius ir sutrikusios regos skaitytojus iš visos Lietuvos kartu paminėti bibliotekos 50 metų veiklos jubiliejų. Tai pirmasis iš šiais metais numatytų bibliotekos jubi liejinių renginių. Jau pusę amžiaus gyvuojančią Lietuvos aklųjų biblioteką puikiai apibūdina žodžių junginys, kurį dažnai vartoja jos skaitytojai, – „Daugiau nei biblio teka“. LAB, būdama unikali valstybinės reikšmės biblioteka, šiandien savo skaitytojams iš tiesų yra daugiau nei biblioteka – ji visą šalį apimantis biblio tekinio aptarnavimo tinklas, skaitymo sutrikimų turintiems asmenims visapusiškai pritaikyta erdvė, aklųjų ir silpnaregių bibliotekinio aprūpinimo kompetencijos centras, didžiausia šalyje specialiųjų formatų leidinių leidėja, teikianti galimybę naudotis leidiniais ir internetu. LAB bendruomenei skirtas renginys vyko labdaringa veikla garsėjusių grafų Umiastovskių rūmuose, kurie šiuo metu prikelti naujam gyvenimui ir vis dažniau pasirenkami įvairiems kultūriniams renginiams. Dau
giau kaip šimtas renginio dalyvių susirinko į šventiškai papuoštą rūmų salę. Renginio vedėjos LAB direktorė dr. Rasa Januševičienė ir diktorė Regina Jokubauskaitė, jau daugiau kaip 40 metų garsinanti knygas akliesiems, kartu su renginio dalyviais prisiminė bibliotekos nueitą kelią, ją kūrusius žmones ir svarbiausius įvykius. Prie bibliotekos ir jos paslaugų plėtoji mo svariai prisidėję ir prisidedantys žmonės – buvę ir esami
Operos dainininkė I. Pliavgo atlieka arijas. Sėdi renginio vedėjos dr. R. Januševičienė ir R. Jokubauskaitė (dešinėje)
LAB direktorei dr. R. Januševičienei įteikiama Kultūros ministerijos dovana
Kultūros ministerijos padėka įteikiama ilgametei LAB direktorei J. Kuolienei
darbuotojai, partneriai, rėmėjai – buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos kultūros ministro padėkos raštais. Sveikinimo žodį taręs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis pabrėžė LAB veiklos išskirtinumą, o buvusi ilgametė bibliotekos darbuotoja ir direktorė Jadvyga Kuolienė akcentavo biblio tekos bendruomenės narių vieningumą, užkrečiamą aklųjų ir silpnaregių skleidžiamą gėrį ir optimizmą. Būtent dėl optimizmo ir svajonės skaityti prieinamų formatų knygas gimė pirmosios knygos Brailio raštu, atsirado pirmosios aklųjų bibliotekėlės, vėliau susilieju sios į bendrą sistemą, tapusią Lietuvos aklųjų biblioteka. Renginyje pristatyti tokio šviesaus tikėjimo, nepasidavi mo negaliai pavyzdžiai – papasakotos vieno iš pirmųjų ir nuolatinio virtualios aklųjų bibliotekos ELVIS skaitytojo Justo Pažarausko ir bardo Arvydo Markevičiaus, Lietuvos aklųjų biblioteką vadinančio namais, sėkmės istorijos. Daugialypei LAB veiklai labai svarbus bendradar biavimas ir partnerystės. Prisimintas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka 2015 m. sėkmingai įgyvendintas ir toliau tęsiamas projektas „Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnare giams“. Susirinkusiesiems parodyta projekto metu sukurto filmuko (filmavo ir vaizdo medžiagą montavo Donatas Kubilius) ištrauka. Lietuvos aklųjų biblioteka
yra sukūrusi ir šio filmuko versiją su garsiniu vaizda vimu neregiams. Jubiliejiniame renginyje taip pat prisimintos lietuvių kalbos sintezatoriaus LIEPA teikiamos galimybės ir svarba kompiuteriais besinaudojantiems akliesiems ir silpnaregiams. Vienas iš programos, įgarsinančios ekrane rodomą tekstą, kūrėjų Gediminas Navickas palinkėjo sėkmingai naudotis sintezatoriumi ir paža dėjo, kad skaitmeninės informacijos prieigos galimybės skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms bus nuolat tobulinamos ir ateityje. Renginį pagyvino operos solistės Ilonos Pliavgo atliekamos arijos. LAB bendruomenės aktyvumą, nuo latinį dialogą su biblioteka atskleidė aktyvus įsitrauki mas į viktoriną „5 ir 10 klausimų apie LAB“, kurią vedė bibliotekos Paslaugų ir produktų plėtros skyriaus vedė jas Darius Tamošiūnas ir savanoris Arminas Šileikis. Po iškilmingos renginio dalies dalyviai neskubėjo skirstytis, džiaugėsi galimybe pabendrauti, aptarinėjo įdomią renginio programą. Biblioteka ir jos skaitytojai dėkoja advokatės Redos Žabolienės kontorai „Metida“ už šventei suteiktą finansinę paramą. Rudenį LAB kolegas, buvusius ir esamus darbuotojus pakvies susitikti tarp tautinėje bibliotekos organizuojamoje konferencijoje.
3
Faustos Brasaitės nuotraukos
Renginio dalyviai (iš kairės): LR kultūros ministerijos atstovai G. Lamanauskienė, dr. R. Ja rockis ir R. Pileckaitė, buvusi LAB dir. J. Kuolienė ir LIEPA projekto ekspertas G. Navickas
LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKA ŽURNALE „TARP KNYGŲ“
4
„Tuoj po karo, 1944-aisiais susikūrusi Lietuvos Aklųjų draugija rūpinosi ne tik savo narių įdarbinimu, buitinė mis, materialinėmis sąlygomis, bet ir švietimu, bendru lavinimu, auklėjimu. Prie aklųjų kombinatų Vilniuje ir Kaune, o vėliau Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje buvo įsteigtos bibliotekos. Iki 1966 metų jos tvarkėsi savaran kiškai, o po to buvo sujungtos į centralizuotą sistemą. Vilniškė biblioteka tapo centrine. Šio persitvarkymo privalumus greitai pajuto skaitytojai.“ Bibliotekų darbas. 1974, nr. 4, p. 12 „Vilniuje, langais atsigręžusi į senąją Gerosios vilties gatvę, yra kultūros įstaiga, teikianti viltį regėjimo ne tekusiam žmogui. Tai Lietuvos aklųjų biblioteka, taip vadinama nuo 1992 metų pradžios, kada jos likimas tapo valstybės rūpesčiu. Bibliotekos reorganizacija įvyko Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių pavyzdžiu.“ 1994, nr. 1, p. 8 „Šiuo sunkiu metu Lietuvos aklųjų biblioteka atkakliai ieško būdų ir lėšų specialios literatūros akliesiems leidimui. Kreipėmės į Vokietijos aklųjų bibliotekas,
prašydami magnetinės kasetinės juostos. Mūsų laiškas buvo išspausdintas aklųjų žurnale. Gavome keliolika siuntinių su kasetėmis iš Vokietijos ir Šveicarijos bibliotekų, kitų įstaigų, privačių asmenų. Juosta naudojama garsinių žurnalų kopijoms.“ *** „Brangstant knygoms ir stokojant lėšų, iki minimumo sumažinome naujos literatūros komplektavimą, o ji būti na garsinimui ir perrašymui į Brailio raštą. Neretai esame priversti skolintis knygas iš kitų bibliotekų. Dėkojame kolegoms už šią paramą. Teko imtis netradicinių ir nepopuliarių periodikos įsigijimo būdų. Pernai ir šiemet prenumeruojame tik po keletą leidinių savo filialams ir minimumą tifloperiodi nių leidinių iš užsienio šalių. Visą kitą periodinę spaudą bibliotekininkai paima patys tiesiai iš redakcijų, maloniai joms sutikus tiekti laikraščius ir žurnalus nemokamai. Lėšų prenumeratai neturime, o periodiniai leidiniai būtini penkiolikos garsinių žurnalų leidybai. Džiaugiamės ne tik mes, kad paprašius, Lietuvos radijas sutiko skaityti dienraščių straipsnius per antrąją radijo programą. Taigi ryškiai pastebimas naujas bruožas mūsų bibliotekos gyvenime – paramos prašymas, nau dojimasis labdara, šalpa. Tai neįprasta ir nelengva. Visų pirma psichologiškai.“ 1994, nr. 1, p. 8, 9 „Džiaugiamės atrodytų nedideliais, nereikšmingais pasikeitimais, naujovėmis, padedančiomis ir skaitytojams, ir bibliotekininkams. Galbūt kitų bibliotekų darbuoto jams keistai atrodys mūsų pasididžiavimas pastaraisiais metais įsigytais kompiuteriais, lazeriniais spausdintuvais, modemu, elektroniniu paštu, „Interneto“ ryšiu, kalbos sintezatoriumi akliesiems. Bet mums tai teikia vilčių. Tikime, kad sėkmingai įveiksime knygų garsinimo sunkumus – bibliotekos garso įrašų studija bus aprūpinta šiuolaikine kompiuterine įranga, bus išplėsta garsinių knygų leidyba – kelis kartus padidės pavadinimų skai čius. Tikimės, kad garsinė knyga taps tiltu tarp neregių ir reginčiųjų visuomenės, kad ta knyga bus mielai skaitoma ir žmonių su kita negalia, ir sveikųjų. Tikimės gauti lėšų ir suremontuoti garso įrašų studijos patalpas, patogiai įkurdinti šalia giminingą studijai skyrių – garsinių lei dinių redakciją, kurioje dirba didžioji dalis darbuotojų su regėjimo negalia.
Tikimės valstybės pagalbos, nes būtina įrengti naujojo bibliotekos pastato neužbaigtą trečiąjį aukštą. Tikimės savo neregiams darbuotojams įkurti kompiuterizuotas darbo vietas, o skaitytojams, pasitelkus garso sintezato rius, sudaryti sąlygas naudotis kompiuteryje esančiais tekstais. Plėsime savo elektroninius katalogus ir padary sime juos prieinamus neregiams skaitytojams. Viliamės, kad valstybė bus dosnesnė žmonių su ne galia kultūrinėms reikmėms, kad bus išgirstas jų noras turėti galimybę gauti jiems patogia forma pageidaujamus leidinius, kaip ir kitiems piliečiams, bus užtikrinta teisė į informaciją. Ta teisė ypač akcentuojama ir ginama, ja didžiuojamasi Europos šalyse. Valstybei, einančiai į Europą, tai derėtų prisiminti. Tikimės, kad netrukus išsispręs šiandien labai su dėtingi literatūros Brailio raštu leidybos reikalai. Gal pagaliau mūsų troškimai tapti europinio lygio aklųjų bib lioteka, tvarkančia visus specialios literatūros akliesiems leidybos reikalus, turinčia savo struktūroje Brailio rašto knygų spaustuvę, sugebančia aprūpinti neregius žmones jiems prieinama ir būtina spauda.“ 1997, nr. 8, p. 11, 12
Publikacijų sąrašas
Aleksiūnienė O. Rūpinasi negalingais žmonėmis: [trumpai apie LAB darbuotojų viešnagę Tarkuose]. 1995, nr. 5, p. 45. Cidzikienė D. Lietuvos aklųjų bibliotekoje : [apie bendradarbiavimą su Danijos aklųjų b-komis]: 1994, nr. 1, p. 39-40. Edukaciniai užsiėmimai sutrikusios regos žmonėms : [LAB ir LNB projektas]. 2015, nr. 7/8, p. 31-32. Ežerskis J. Mylinti žmogų, darbą, knygą: [apie LAB Šiaulių fil. vadovę Stasę Šaltytę-Česnauskienę]. 1997, nr. 5, p. 23-24. Ežerskis J. 50 metų su skaitytojais : [Apie LAB Šiaulių fil. vyresn. bibliotekininką Joną Pocilauską]. 2004, nr. 9, p. 30-31. Januševičienė R., Lapinskaitė J. LAB Šiaulių filialas atsinaujino : [apie įkurtuves naujose patalpose]. 2007, nr. 2, p. 1–3. Januševičienė R. Lietuviškai garsinei knygai – 40: [renginys ir paroda LAB]. 2002, nr. 11, p. 16–17. Januševičienė R. Lietuviškos garsinės knygos 50-me tis. 2012, nr., p. 19-21. Januševičienė R. Skleidžiant bibliotekos gerąją žinią : [pokalbis su LAB direktore / kalbėjosi] J. Gagarina. 2013, nr. 1, p. 11-14. Januševičienė R. Virtuali aklųjų biblioteka: [LAB projektas]. 2012, nr. 7/8, p. 14-16.
Juchnevič L. Elektroninių leidinių valdymo informa cinė sistema (ELVIS) : [LAB projektas „Virtuali aklųjų biblioteka]. 2012, nr. 9, p. 6-8. Juchnevič L. Svarbu žmonės, kurie supranta ir palai ko : [su LAB dir. R. Januševičienės „Vadovės žodis apie Laurą“]. 2010, nr. 6, p. 29–30. Juchnevič L. Tarptautinė konferencija, skirta lietu viškos garsinės knygos jubiliejui : [LAB renginys]. 2012, nr. 6, p. 30. Kuolienė J. Ir neregintis vaikas nori skaityti : [apie sutrikusio regėjimo vaikų skaitymo problemą LAB ir kt.]. 1996, nr. 9, p. 3. Kuolienė J. Jubiliejaus fone vargana dabartis : [LAB 30-mečio proga apžvelgiama jos veikla]. 1996, nr. 6, p. 10–11. Kuolienė J. Namai, kur esi laukiamas : [apie 50-metį švenčiančios LAB įkurtuves Skroblų g-vėje]. 1997, nr. 8, p. 11-12. Kuolienė J. Tokia yra mūsų tikrovė : [apie LAB ir jos filialus]. 1994, nr. 1, p. 8-10. Manžuch Z., Januševičienė R. Kodėl regos sutriki mų turintys senjorai nesinaudoja bibliotekomis? [LAB tyrimas]. 2015, nr. 6, p. 9-13. Pagerbti profesinio konkurso laureatai : [tarp jų – 2011 m. geriausios bibliotekos direktorės vardas – LAB vadovei dr. Rasai Januševičienei]. 2012, nr. 5, p. 21. Plepys S. Keturi dešimtmečiai Lietuvos aklųjų biblio tekoje : [apie Jadvygą Sereikaitė-Kuolienę]. 1999, nr. 3, p. 26-27. Plepys S. Paminklas aklųjų pedagogams: [apie LAB išleistą V. V. Taločkos kn. „Lietuvos tiflopedagogų sąvadas“]. 2003, nr. 10, p. 15-16. Tebelškienė A. „Neregys. Knyga. Biblioteka“: [apie taip pavadintą tarptaut. konferenciją, vykusią LAB rugs. 24-26 d.]. 1997, nr. 11, p. 35. Tebelškienė A. Neregių poezijos popietė : [apie LAB parengtą parodą]. 1996, nr. 4, p. 29. Vaitiekaitienė L. Svečiuose žmonės su negalia : [žinu tė apie Panevėžio m. fil. pristatytą J. Pipirienės kn. „Kiškio slidės“, Brailio raštu išleistą LAB ir Aklųjų ir silpnaregių s-gos lėšomis]. 1997, nr. 1, p. 38. Valočka V. Petras Daunys – Lietuvos savanoris, rašy tojas, pedagogas : [apie LAB saugomus Aklųjų sąjūdžio šalyje įkūrėjo laiškus]. 1990, nr. 11, p. 25, 28. Valstybinės reikšmės bibliotekos žinių visuomenės raidoje: [ir apie LAB uždavinius ir veiklą] / J. Kuolienė ir kt. 2004, nr. 10, p. 2-4. Zaveckienė Ž. LAB Tiflotyros skyrius ir jo vadovas [Juozas Valentukevičius]. 2005, nr. 6, p. 29-31.
5
PALIESK, IŠGIRSK IR SUŽINOK LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOJE PASLAUGOS BENDRUOMENEI Dr. Rasa Januševičienė
Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad pokyčius visuomenėje gali paskatinti kūrybingos, atsa kingos ir atviros asmenybės. „Trys milijonai kūrėjų!“ – tokia vizija brėžiama strategijoje. Pokyčius gali inicijuoti pažangi visuomenė, t. y. besimokanti, veikli ir solidari. Lietuvos aklųjų biblioteka – unikali valstybinės reikšmės biblioteka, kuri prisideda prie besimokančios ir veiklios visuomenės pagrindų kūrimo, sudarydama lygias galimybes skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms gauti prieigą prie reikalingos informacijos, mėgautis kultūra ir mokytis. Biblioteka taip pat prisideda stiprinant visuomenės solidarumą – skleidžia informaciją apie skaitymo sutrikimų keliamas kliūtis daly vauti visuomenės gyvenime, ugdo toleranciją ir skatina visus Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti mažinant šias kliūtis. Todėl Lietuvos aklųjų bibliotekos vartotojų grupės įvairios: teikiame paslaugas skaitymo sutrikimų turintiems žmo nėms, juos aptarnaujantiems specialistams, artimiesiems ir globėjams, rengiame kultūrines-edukacines programas visiems Lietuvos gyventojams.
6
Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugos – kokybiškam laisvalaikiui ir bendravimui Pagrindinė ir didžiausia mūsų vartotojų grupė – regos negalią turintys žmonės. 2015 m. jie sudarė 61 proc. visų Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojų. Tai ypatinga ir labai įvairi Lietuvos aklųjų bibliotekos bendruomenė. Didžiąją jos dalį sudaro vyresnio (daugiau kaip 70 metų) ar itin garbaus (80–90 ir daugiau metų) amžiaus žmonės. Tokia yra ir pa
saulinė tendencija, nes regos negalia atsiranda arba akių ir kitos ligos paūmėja būtent vyresniame amžiuje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2010 metais 65 proc. silpnaregių ir 82 proc. aklųjų buvo vyresni nei 50 metų asmenys, o tarp vyresnių nei 80 metų pasaulio gyventojų neįgalių asmenų gerokai padaugėja. Be pačios negalios ar sutrikimo, neleidžiančio naudotis spausdintais tekstais, kiti bendri demografiniai bruožai šių žmonių dažnai nesieja. Jie turi kitokį išsilavinimą (nuo trijų keturių klasių iki mokslų daktarų), yra skirtingo amžiaus (nuo ikimokyklinuko iki senjoro), gyvena tiek sostinėje, tiek mažesniuose miestuose ir kaimuose, Lietuvoje ir užsienyje. Kokybiškas laisvalaikis ir bendravimas yra itin svarbūs skaitymo sutrikimų turinčių žmonių asmeninei gerovei. Pa vyzdžiui, skaitymą senjorai vertina kaip svarbią laisvalaikio veiklą, o praradus regėjimą jo reikšmė nė kiek nesumažėja. Lietuvos aklųjų biblioteka siekia pasiūlyti savo skaitytojų bendruomenei tokias paslaugas, kurios leistų jiems mė gautis skaitymu, kultūra, menu, bendravimu, nepaisant skaitymo sutrikimų nulemtų apribojimų. Tyrimai rodo, kad skaitytojams didelę reikšmę turi bibliotekos renginiai. 2014 m., įgyvendinant projektą LiBiTOP, atliktos „Naudo jimosi Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis“ apklausos rezultatai parodė, kad apie 97 proc. skaitytojų bibliotekoje ieško laisvalaikio literatūros, o 60 proc. – lankosi bibliotekos organizuojamuose renginiuose. Biblioteka nuolat kuria ir tobulina teikiamas paslaugas, kartu su partneriais ieško įvairių neišbandytų galimybių.
LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Z. Klimaitis pristato LAB interaktyvųjį stendą LSMU Kauno klinikų Akių ligų klinikoje
LNB darbuotoja R. Vasiliauskienė edukacinės programos„Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams“ dalyviams rodo, kaip įrišami leidiniai
LAB Muziejų nakties renginyje 2015 m. apsilankė rekordinis dalyvių skaičius
Mažieji skaitytojai apžiūri taktilinius piešinius LAB Klaipėdos filiale
Viena iš jų – aplinkos pažinimas naudojantis lytėjimo jusle. 2014 m., kartu su Jaunimo savanoriška tarnyba įgy vendinant projektą „Bibliotekos jaunimui“, buvo sukurti trimačiai žymių statinių ir kitų objektų maketai. Taip mūsų skaitytojai pažintinėse parodose turėjo progą susipažinti su žinomais architektūros kūriniais ir kultūros objektais. Taktilinio pažinimo idėja buvo sėkmingai pritaikyta ben drame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos aklųjų bibliotekos projekte „Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams“. Projekto idėja kilo LNB Informacijos išteklių departamento direktorei Jolitai Steponaitienei, kai ji dalyvavo IFLA generalinėje konferen cijoje Lione, kur buvo aptartos paveldo dokumentų prista tymo neįgaliesiems galimybės. LAB ir LNB parengė bendrą projektą, pagal kurį regos negalią turintiems Vilniaus ir Panevėžio gyventojams (iš viso 10 grupių) Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengti edukaciniai užsiėmimai. Aklieji ir silpnaregiai susipažino su popieriaus gamybos procesu, jo rūšimis ir savybėmis, turėjo unikalią galimybę iš ruošinių pasigaminti popieriaus. LNB specialistės papasakojo apie knygų formatus, įrišimo būdus, seniau naudotas knygos puošybos detales. Svarbiausia, kad viskas, apie ką buvo pasakojama, buvo pateikiama susipažinti liečiant rankomis! Projekto metu sukurtas dokumentinis filmukas (filmavo ir montavo Donatas Kubilius), kuris vėliau buvo pritaikytas re gos negalią turintiems žmonėms – vaizdas įgarsintas tekstu. Šiemet projektą planuojame tęsti ir pasikviesti sutrikusios regos dalyvių iš Kauno, Šiaulių ir Vilniaus. Taip pat atsižvelgiame į savo skaitytojų poreikį bendrauti, kartu leisti laiką. Tyrimai rodo, kad garsinių knygų aptarimo grupės ir klubai – itin svarbi regos negalią turinčių suaugusių skaitytojų veikla. Tokių grupių dalyviai vertina galimybę diskutuoti ir dalytis savo įspūdžiais su kitais, pasijusti vienos bendruomenės dalimi, užmegzti draugystę. 2015 metais atgaivinome garsinius skaitymus. Ypač sėkmingai jie buvo rengiami vasaros poilsiavietėje prie Zelvos ežero, į kuriuos, pasiklausyti Janinos Vileikienės skaitymo, susirinkdavo bene
visi tuo metu ten atostogavę aklieji ir silpnaregiai. Garsiniai skaitymai, kiek pakitę, prigijo ir Kauno filiale: čia skaitytojai ne tik klauso darbuotojos Eglės Latvėnaitės skaitomo knygos teksto, bet ir jį komentuoja, aptaria. Lietuvos aklųjų biblioteka veiklą vykdo visame Lietuvą apimančiame paslaugų tinkle, kurį sudaro bibliotekos siste ma (LAB centras Vilniuje ir penki filialai) ir paslaugų punktai viešosiose bibliotekose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjun gos rajoninėse įstaigose, kitose institucijose. Siekis būti arčiau vartotojų paskatino paslaugų tinklo plėtrą: įkūrėme naujus paslaugų punktus Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosiose bibliotekose, užmez gėme ir sustiprinome bendradarbiavimo ryšius su senelių namais ir globos įstaigomis. Kartu su filialų darbuotojais surengę keletą garsinių skaitymų šiose įstaigose, pastebė jome specifinius jų gyventojų poreikius. Taip kilo idėja sukurti specialią garsinių leidinių seriją senelių namams, ją įgyvendinsime šiais metais. Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka, turinčia didelę vaikų aptarnavimo ir biblioterapijos taikymo patirtį, ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogais, pirmą kartą bandysime kurti naujo formato leidinius vaikams, kurie padėtų geriau suvokti pasakojamą istoriją. Stengiamės padėti atskleisti skaitytojų ir lankytojų kūry bines galias ir gebėjimus, todėl rengiame įvairius konkursus: Nacionalinį diktantą Brailio raštu, skaitymo Brailio raštu ir neregių literatų kūrybos konkursus. Visuomenei – apie skaitymo sutrikimus Ne visiems lengva įsivaizduoti, su kokiomis kliūtimis kas dieniame gyvenime susiduria skaitymo sutrikimų turintys žmonės. Be to, pastebime, kad visuomenė nori padėti kurti paslaugas mūsų skaitytojams, tačiau nežino, kaip galėtų tai padaryti, kuo galėtų prisidėti ir būti naudingi akliesiems ir silpnaregiams žmonėms. Atsižvelgdami į tai, organizuojame kultūrines-edukacines programas visiems Lietuvos gyven tojams, kad jie daugiau sužinotų apie skaitymo sutrikimus,
7
Nacionalinį diktantą LAB aklieji ir silpnaregiai rašo Brailio raštu. 2015 m.
aktyviai įsitrauktų į savanorišką veiklą Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir paskleistų žinią apie bibliotekos paslaugas tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Biblioteka taip pat aktyviai dalyvauja Muziejų ir Kultūros naktyse, kurių metu siūloma pasivaikščioti po biblioteką užrištomis akimis, išbandyti skaitovo profesiją ar parašyti pirmąją raidę Brailio raštu. 2015 m. Muziejų nakties renginyje sulaukėme rekordinio 234 dalyvių skaičiaus. Siekdami paprastai paaiškinti, kaip informacija naudojasi regos negalią turintys žmonės, 2015 m. inicijavome inovaty vią edukacinę programą „Pajusk. Išgirsk. Paliesk“. Naciona linės bibliotekų savaitės metu į interaktyvius seminarus pa kvietėme Lazdijų savivaldybės, Utenos ir Panevėžio apskričių gyventojus. Net 173 dalyviai turėjo progą patys pabandyti pažinti pasaulį naudodamiesi uosle ir lytėjimu, mėgino rašyti Brailio raštu, naudojosi įvairiomis neįgaliesiems skirtomis skaitmeninėmis kompensacinėmis priemonėmis. Lietuvos moksleiviai aktyviai dalyvavo keletą metų vyku siame LAB projekte „Jausti – vadinasi, matyti“, kurio metu buvo kuriami taktiliniai (liečiamieji) atvirukai ir piešiniai regos negalią turintiems žmonėms.
8
Paslaugų viešinimo naujovės Kadangi skaitymo sutrikimų turintys žmonės išsibarstę po visą Lietuvą, labai svarbu jiems pranešti apie galimybę naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis. 2014 m. atliktas bibliotekininkystės srityje itin retai taikomas nevar totojų tyrimas parodė, kad potencialiems LAB vartotojams, ypač neseniai regą praradusiems žmonėms, dažnai trūksta informacijos apie pačios bibliotekos ir specialiųjų formatų leidinių egzistavimą bei galimybę naudotis LAB paslaugo mis. Todėl ėmėmės informavimo veiklos: apie bibliotekos paslaugas ir jos kontaktinę informaciją skelbėme per Lietu vos nacionalinį radiją, kreipėmės į neįgaliųjų organizacijas, įvairių miestų akių ligų klinikose demonstravome virtualų LAB stendą. Šiuo metu stendas eksponuojamas itin judrioje
miesto arterijoje – Vil niaus prekybos ir pramo gų centre „Akropolis“. Dėl regos negalios mūsų skaitytojams sun kiau gauti informaciją apie įvairius renginius ir įvy kius – jie negali perskai tyti skelbimų, todėl, laiku negaudami informacijos, dažnai negali apsilankyti dominančiame renginyje. Siekdami geriau infor muoti skaitytojus, pradė jome teikti informavimo telefonu, elektroniniu paš tu ir trumposiomis žinutėmis (skaitytojas pats pasirenka priimtiniausią būdą) paslaugą, kuria šiuo metu naudojasi daugiau nei 200 asmenų. Lietuvos aklųjų bibliotekos ir jos aptarnaujamos ben druomenės ryšiai – itin tvirti. Biblioteka, būdama vienintelė kultūros įstaiga, visiškai pritaikyta regos negalią ir skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, jaučia didžiulę atsakomybę ir norą kuo geriau aprūpinti savo skaitytojus literatūra, infor macija, prisitaikyti prie kintančių jų poreikių, kurti naujus produktus, tobulėti ir skatinti tobulėti tuos, kurie naudojasi mūsų paslaugomis. Literatūra
1. Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietu va 2030“ patvirtinimo [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2. 2. Manžuch, Z. Pajusk. Išgirsk. Paliesk: apie Lietuvos aklųjų bibliotekos pas laugas – novatoriškai. Rock&Roll bibliotekininkas [interaktyvus]. 2015 [žiū rėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://bukbibliotekininku. blogspot.lt/2015/05/pajusk-isgirsk-paliesk-apie-lietuvos.html. 3. Manžuch, Z., Januševičienė, R. Kodėl regos sutrikimų turintys senjorai nesinaudoja bibliotekomis? Tarp knygų. 2015, nr. 6 (677), p. 9–13. 4. Manžuch Z., Tautkevičienė G. Valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bib liotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas. Vilnius, 2014. 693 p. 5. Lang, C., Brooks, R. The experience of older adults with sight loss participa ting in audio book groups. Journal of Occupational Science, 2013, p. 1–14. 6. Rekordinis dalyvių skaičius LAB Muziejų nakties renginyje [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www. labiblioteka.lt/lt/naujienos/naujienu-archyvas-3/1193-rekordinis-dalyviuskaicius-lab-muzieju-nakties-renginyje. 7. Ryan, E. B., Anas, A. P., Beamer, M., Bajorek, S. Coping with age-related vision loss in everyday reading activities. Educational Gerontology, 2003, no. 29(1), p. 37–54. 8. Williamson, K., Shauder, D., Bow, A. Information seeking by blind and sight impaired citizens: an ecological study. Information Research [interaktyvus]. 2000, no. 5(4). [žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: http:// www.informationr.net/ir/5-4/paper79.html. 9. World report on disability [interaktyvus]. World Health Organisation, 2011 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/ disabilities/world_report/2011/en/.
GREIČIAU, ARČIAU, ĮVAIRIAU, DAUGIAU INOVACIJOS LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOJE Dr. Zinaida Manžuch Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotoja, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė Prieiga prie informacijos ir gebėjimas naudotis informa cijos ir ryšių technologijomis atveria daugybę kūrybiško ir visaverčio gyvenimo galimybių. Tačiau dėl įvairių apriboji mų, trukdančių sėkmingai naudotis informacija, ne visi gali aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, kurti ir tobulėti. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje pabrėžiamas „vertingas esamas ir potencialus neįgaliųjų indėlis į savo bendruomenių bendrą gerovę ir įvairovę“ ir atkreipiamas dėmesys, „kad galimybės neįgaliesiems visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis suteikimo ska tinimas ir visapusiško neįgaliųjų dalyvavimo skatinimas leis sustiprinti jų priklausymo visuomenei pojūtį ir labai paska tins didelę žmogiškojo, socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi pažangą bei skurdo panaikinimą“. Norėdami pasinaudoti informacija, LAB vartotojai dėl regos, fizinių, mokymosi ar kitų sutrikimų susiduria su įvairiomis kliūtimis. Tačiau jie lygiai taip pat svajoja, skuba, džiaugiasi, mokosi ir nori išbandyti įvairias naujoves. Bib lioteka siekia suteikti jiems galimybę nevaržomai iki galo įgyvendinti savo sumanymus. Tai didelis nuotykis ir kartu iššūkis bibliotekos darbuotojų komandai. Jis skatina išban dyti ir kurti naujas paslaugas, užmegzti bendradarbiavimą su įvairiais partneriais, eksperimentuoti. Per pastaruosius kelerius metus sukūrėme skaitmeninę biblioteką skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, savo veikloje aktyviai taikėme skaitmenines technologijas, sutelkėme savanorių ir partnerių pajėgas organizuodami leidybą, skaitytojams pasiūlėme naujoviškų skaitmeninių leidinių.
Greičiau ir arčiau Vienas didžiausių bibliotekos pasiekimų – virtualios aklųjų bibliotekos ELVIS (Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) – sukūrimas. 2012 m. rugpjūčio mė nesį pradėjusi veikti virtuali sistema iš karto sulaukė pirmųjų skaitytojų. „Žinojome, kad kuriama sistema, ir nekantriai laukėme šios galimybės“, – dalijasi prisiminimais vienas pirmųjų ELVIS vartotojų Justas Pažarauskas. Dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę vei kianti sistema, suteikianti vartotojams galimybę naudotis bet kuriuo LAB fonduose esančiu skaitmeniniu leidiniu, padidi no sutrikusios regos skaitytojų savarankiškumą ir galimybes gauti informaciją. ELVIS leidžia skubantiems, užsiėmusiems neregiams studentams, atokiose vietovėse gyvenantiems sutrikusios regos asmenims, sunkiau judantiems senjorams naudotis visaverte virtualia bibliotekos paslauga neišeinant iš namų arba iš kitos jiems patogios vietos. Virtualios siste mos vartotojai, lyginant su kitais skaitytojais, turi dar vieną pranašumą – į sistemą tiesiai iš studijų patenka naujausi, ką tik įgarsinti leidiniai, kurių tradicinės bibliotekos skaitytojai dar turi palaukti, kol jie bus sutvarkyti ir išsiųsti į skaitytojų aptarnavimo taškus. Sistemoje taip pat įdiegta ir aktyviai naudojama interaktyvaus bendravimo galimybė – skaityto jai siūlo pageidaujamas įgarsinti knygas, pateikia klausimų bibliotekos darbuotojams, išsako pastabas. Tad nenuostabu, kad ELVIS vartotojų nuolat daugėja ir jie palankiai vertina šią galimybę („ELVIS – pats geriausias dalykas pasaulyje“, – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinė Aistė).
9
LAB Paslaugų ir produktų plėtros skyriaus vedėjas D. Tamošiūnas demonstruoja DAISY knygą
Skaitytoja mokosi naudotis virtualia aklųjų biblioteka ELVIS
10
Savanorė-diktorė LAB garso įrašų studijoje
Įgyvendinant projektą GoSMart. LAB Panevėžio filialo vedėja N. Bielinskienė (iš kairės) įteikia skaitytojai grotuvą
Už puikiai įgyvendintą projektą LAB apdovanota net dviem Informacinės visuomenės plėtros komiteto prizais – „InfoVi įtrauktis“ 2011 m. ir „InfoVi žvaigždė“ 2015 m. Skaitmeninė biblioteka ir kitos naujoviškos LAB paslau gos naudingos besinaudojantiems kompiuteriu. Apskritai gebėjimas naudotis kompensacine įranga ir kompiuteriu turi didelę reikšmę norint nevaržomai pasiekti reikiamą informaciją. Pavyzdžiui, kompensacinės įrangos priemonės praverčia naudojantis interneto informacija, daugiafunkciais DAISY leidiniais, kompiuteriu ir mobiliaisiais įrenginiais. Skaitymo, ypač regos, sutrikimų turintiems žmonėms, no rintiems naudotis kompiuterine įranga ir kompensacinėmis priemonėmis, reikia turėti daugiau žinių nei kitiems varto tojams. Pavyzdžiui, regos neįgaliesiems, norintiems atlikti įvairius veiksmus, reikia įsiminti nemažai sparčiųjų klavišų kombinacijų. Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programoje pažymima, kad 2010 metais Lietuvoje buvo vos 258 kompiuteriu dirbantys aklieji. Naudodamiesi unikalia regos negalią turinčių skaitytojų aptarnavimo patirtimi ir žiniomis, padedame jiems įgyti kompiuterinio raštingumo gebėjimų. Kompiuterinio raš tingumo mokymai bibliotekoje pradėti aktyviai rengti nuo 2012 m., kai buvo sukurta pirmoji Lietuvoje virtuali biblio teka (ELVIS). Po metų įgyvendintas ir senjorams skirtas informacinio raštingumo mokymų projektas. Mokymuose senjorai sužinojo apie skaitmeninius interneto informacijos šaltinius ir paslaugas, virtualią aklųjų biblioteką ELVIS. Sava rankiškam senjorų mokymuisi specialiaisiais formatais buvo išleistos kompiuterinio raštingumo pamokos akliesiems, ELVIS vartotojų vadovas. Regos negalią turinčių skaitytojų kompiuterinio raštingumo mokymas reikalauja individualaus darbo ir bendravimo. Į mokymo procesą aktyviai įsitraukia kompiuterį ir kompensacinę įrangą puikiai valdantys regos negalią turintys LAB darbuotojai, kurie puikiai supranta, kaip geriausiai paaiškinti sutrikusios regos vartotojui kompiuterio valdymo ypatumus. Per 2015 metus LAB kompiuterinio raštingumo mokymuose dalyvavo net 77 asmenys. Lietuvos aklųjų bibliotekoje ELVIS ir skaitmeniniais leidiniais naudojasi net ir tie vartotojai, kurie dar neįvaldė
skaitmeninių technologijų. Įgyvendinę projektą GoSMaRT (Garsinių knygų skolinimo modelis regionams pasitelkiant šiuolaikines technologijas) pasiūlėme savo skaitytojams gali mybę skolintis skaitmeninius bibliotekos leidinius, iš ELVIS įrašytus į įvairias laikmenas, kartu su MP3 ir kompaktinių plokštelių grotuvais. Ši paslauga itin aktuali vyresnio am žiaus vartotojams, o vyresni nei 60 metų senjorai sudaro net 43 proc. LAB vartotojų. Atlikdami tyrimus, bendraudami su skaitytojais, pastebėjome, kad regos negalią turintiems skaitytojams labai svarbu gauti ne tik specialiojo formato leidinį, bet ir skaitymo priemonę – garsiniams leidiniams skaityti skirtą grotuvą. Jų pastaruoju metu gaminama labai įvairių, todėl sutrikusios regos asmeniui labai sudėtinga pa čiam išsirinkti jo poreikius atitinkantį aparatą. Taip kilo idėja pasiūlyti skaitytojams galimybę laikinai išbandyti bibliotekos parinktus grotuvus ir pasirinkti tinkamiausią. Iš bibliotekos skolinti grotuvai leido skaitytojams naudotis ir skaitmeniniais ELVIS leidiniais. Taip gimė projektas GoSMaRT, 2015 m. vykdytas LAB Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės filialuose. Jis suteikė galimybę skaitytojams regionuose iš ELVIS įrašytus leidinius gauti taip pat greitai, kaip ir kitiems ELVIS vartoto jams. Įgyvendinant projektą, nauja įranga ir ELVIS moduliu išmokyti naudotis ir LAB darbuotojai, kurie skolina varto tojams grotuvus ir įrašo į juos pageidaujamus skaitmeninius leidinius. Šiais metais projektą planuojama tęsti Vilniuje, Kauno ir Klaipėdos filialuose. LAB rūpinasi, kad skaitymo sutrikimų turintys žmonės būtų kompetentingai aptarnaujami ir patogiausiu būdu naudotųsi paslaugomis arčiausiai jų esančioje įstaigoje. LAB yra pagrindinis skaitymo sutrikimų turinčių žmonių informacinio aptarnavimo organizavimo ir kompetencijos centras. „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaitos“ (2014) duomeni mis, 16 proc. apklaustųjų nedalyvauja kultūrinėje veikloje, nes jiems sudėtinga fiziškai pasiekti paslaugas teikiančią organizaciją. LAB yra sukaupusi unikalią sutrikusios regos informacijos vartotojų aptarnavimo patirtį, kuria dalijasi su kitų tipų bibliotekų, kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojais. Per trejus tęstinės kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobu
linimo programos įgyvendinimo metus LAB apmokė apie 500 dalyvių. 2016 m. buvo surengti mokymai ir akademinių bibliotekų darbuotojams. Daugiau ir įvairiau Būdama didžiausia šalyje specialiųjų formatų leidinių leidėja, LAB rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aktualiausi, patraukliausi ir reikalingiausi leidiniai ir kad jų būtų kuo dau giau. Išleisti daugiau populiariausio formato garsinių leidinių padeda bibliotekoje įgyvendinama savanorystės programa. Neatlygintinai garsinti leidinius kviečiami visuomenės nariai, pasižymintys maloniu balso tembru, gera dikcija, mokantys gerai kirčiuoti ir galintys ilgą laiką išlaikyti vienodą skaitymo tempą ir kokybę. Norinčiųjų savanoriauti LAB sulaukiame stebėtinai daug. Tarp jų – profesionalūs televizijos ir radijo žurnalistai (Palmira Galkontaitė, Aistė Plaipaitė, Liuda Ku dinova, Audrius Matonis), aktoriai (Edita Užaitė), žmonės iš verslo aplinkos. Įvairaus amžiaus LAB savanoriai dažniausiai būna labai veiklūs ir užsiėmę. Atsižvelgdama į jų poreikius, LAB sudarė galimybę leidinius įskaityti jiems patogiu paros metu ir įrengė papildomų garso įrašų studijų. Biblioteka lanksčiai prisitaikė prie pakitusių darbo procesų – perskirstė leidybos srityje dirbusių specialistų funkcijas ir suformavo naujus etatus. Savanoriai ne tik vis labiau prisideda prie LAB leidybos – 2015 m. jie įgarsino 84 leidinius (2014 m. – 60), bet ir noriai dalyvauja kitose bibliotekos veiklose. Albertas Auž bikavičius, savanoriaujantis nuo pat šios programos pradžios, jau yra įskaitęs net 40 leidinių. Kartais savanoriauti ateina ne tik pavieniai asmenys, bet ir ištisos įmonės. Per savanorystės programą su LAB veikla susipažino ir bibliotekos rėmėja tapo advokatės Redos Žabolienės kontora „Metida“. Išbandę savo jėgas kaip diktoriai savanoriai, kontoros vadovai ir darbuo tojai padovanojo bibliotekai leidybai skirtą kompiuterį, taip pat LAB skaitytojams Vilniuje organizavo įdomią virtualią ekskursiją po sostinės senamiestį. Kad skaitytojus pasiektų kuo įvairesni kasdieniam gyveni mui, darbui ir studijoms reikalingi leidiniai, stebime, tiriame ir domimės, kas svarbu mūsų skaitytojams. Atkreipėme dėmesį į tai, kaip svarbu žmonėms laiku gauti informaciją ir naujienas. Lietuvos spaudos tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent vieną periodinį leidinį per metus perskaito 79 proc. šalies gyventojų. Skaitymo sutrikimų turintiems asmenims prieiga prie periodinės spaudos taip pat labai svarbi – tą akcentavo net 56 proc. LAB skaitytojų. Todėl 2015 m. biblioteka pradėjo garsinti populiariausią Lietuvos savaitraštį „Savaitė“. Garsinį savaitraščio leidinį LAB skaitytojai gauna tuo pat metu, kai popierinis jo variantas atsiranda prekybos centrų lentynose. Paprastai vieną garsinį leidinį, taip pat ir žurnalus, įskaito vienas žmogus. Stengiamasi, kad diktoriaus balsas atitiktų skaitomo leidinio temą. „Savaitę“ skaito du diktoriai – Nijolė Lipeikaitė ir Audrius Čaikauskas. Studentų ir specialistų poreikiams skirti LAB leidžiami
daugiafunkciai DAISY formato leidiniai. DAISY leidinį sudaro garso įrašas, kurio turinys susietas su skaitmeniniu tekstu. Tokia sąsaja leidžia ne tik nuosekliai klausytis leidinio, bet, įvedus į paieškos lauką tam tikrą žodį, klausytis būtent tos teksto dalies, kurioje yra ieškoma sąvoka. Ši DAISY lei dinių ypatybė palengvina darbą su informaciniais leidiniais, vadovėliais, žodynais, kurie paprastai neskaitomi nuosek liai. Pirmakursė Ugnė Žilytė, studijuojanti vokiečių kalbą, džiaugėsi ELVIS sistemoje radusi iš karto tris jos studijoms reikalingas dėstytojų rekomenduotas knygas. 2015 m. LAB įgyvendino seną sutrikusios regos skaitytojų svajonę – įgarsin tas ir DAISY formatu išleistas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodynas. Šio 807 puslapių apimties žodyno garso įrašas trunka maždaug 80 valandų, tad surasti jame reikalingą žodį labai sudėtinga. Inovacijos LAB veikloje diegiamos bendradarbiaujant ir mezgant partnerystes. Pavyzdžiui, kartu su Vilniaus univer siteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros dėstytojais ir studentais parengta vaizdo įrašų su garsiniu vaizdavimu (vaizdai perteikiami tekstu). Garsinis vaizdavimas plačiai taikomas kai kuriose užsienio šalyse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, kur televizijų žiūrovai gali rinktis laidas ir filmus su garsiniu vaizdavimu. Praktika parodė, kad tokia paslauga aktuali ne tik regos negalią turintiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. LAB planuose – sujungti sukauptą kompetenciją ir turi mus išteklius, naujus sprendimus (balso sintezatorių LIEPA – programinę įrangą, kuri leidžia sutrikusios regos žmonėms patogiai klausytis skaitmeninių tekstų, pvz., perklausyti in terneto svetainės turinį) ir šalies bibliotekų tinklą, kad įvairių institucijų kuriamas skaitmeninis turinys taptų prieinamas per virtualią aklųjų biblioteką vieno langelio principu. Literatūra
1. Dėl nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos patvirtinimo [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=437985&p_query=&p_tr2=2. 2. Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per inter netą: http://3erdve.lt/media/public/gyventoj_dalyvavimas_kultroje_ir_pasi tenkinimas_kultros_paslaugomis.pdf. 3. Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvinis protokolas [in teraktyvus]. 2010 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http:// www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882. 4. Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla 2014 metais. Vilnius: Lietuvos aklųjų biblio teka, 2015. 19 p. 5. Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla 2015 metais. Vilnius: Lietuvos aklųjų biblio teka, 2016. 23 p. 6. Manžuch Z., Tautkevičienė G. Valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas. Vilnius, 2014. 693 p. 7. Žalia šviesa informacijai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2015 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.labiblio teka.lt/media/public/LABleid_2014.pdf. 8. Žiniasklaidos tyrimų apžvalga [interaktyvus]. TNS, 2016 [žiūrėta 2016 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.tns.lt/file/repository/TNS%20 LT%20Metin%C4%97%20%C5%BEiniasklaidos%20tyrim%C5%B3%20 ap%C5%BEvalga%202015m.pdf.
11
žvilgsnis į istoriją
VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI ARTĖJANT LIETUVOS BIBLIOTEKOS 1918–1940 METAIS Dr. Petras Biveinis LNB Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriaus. metodininkas-tyrėjas
12
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė at kurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais su tvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Valstybės atkūrimas išlaisvino tautos kūrybines galias. 1918–1940 metai – tai laikotarpis, kurį ženklino reikšmingi ūkio, švietimo, kultūros laimėjimai. Nacionalinės kultūros puoselėjimas buvo suvokiamas kaip nepriklausomybės stiprinimas. Lietuvių kalba įsivyravo visose valstybinio gyvenimo srityse. Klestėjo literatūra, menas. Formavosi tautinis kultūrinis elitas. Demokratijos išsaugoti nepa vyko, tačiau rūpinimasis tautinės kultūros ugdymu po valstybės perversmo 1926 m. pabaigoje tik sustiprėjo. A. Smetonos autoritarinis režimas tautinę kultūrą trakta vo kaip neprilygstamą vertybę, itin rūpintasi valstybinių tradicijų kūrimu. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis suteikia progą pažvelgti į Lietuvos bibliotekų raidą 1918–1940 metais. Ji – netolygi ir gana prieštaringa. Iki 1937 m. viešosios bibliotekos buvo silpniausia visos bibliotekų sistemos grandis. 1919–1920 metais buvo kuriama bibliotekininkystės įstatymų bazė. 1919 m. spalio 10 d. priimtas Savivaldybių įstatymas, kuriuo nustatyta, kad valsčiaus savivaldybės įstaigoms priklauso „mokyklų ir knygynų steigimas ir užlaikymas“ (knygynais tuomet vadintos bibliotekos). Tų pačių metų gruodžio 20 d. ministro pirmininko Ernesto Galvanausko ir švietimo ministro Juozo Tū belio įsakymu prie Švietimo ministerijos buvo įsteigtas Centralinis valstybės knygynas ir apibrėžti jo uždaviniai. Kiek vėliau, 1920 m. liepos 19 d., įsakymo papildyme numatyta, kad Centralinis valstybės knygynas „stei gia reikalui esant savo skyrius“, o vietos savivaldybių švietimo kultūros komisija „a) rūpinasi knygynų ūkio reikalais, duoda butą, kurą, šviesą ir tarną; b) pristato Centralinio Valstybės Knygyno Valdybai kandidatus patvirtinti vietos Centralinio knygyno vedėjais“. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio daugiau teisės aktų dėl bibliotekų veiklos nebuvo priimta. Centralinio valstybės knygyno skyriai (viešosios bibliotekos) kūrėsi lėtai – 1936 m. jų būta tik 17.
Švietimo įstaigų bibliotekos Lietuvos valstybės prioritetas buvo švietimas. Reikėjo lik viduoti neraštingumą, įvedant privalomą pradinį mokymą. 1922 m. priimta Konstitucija skelbė, kad „pradžios mokslas yra privalomas“. Nuo pat valstybės kūrimosi pradžios daug dėmesio buvo skiriama pradinėms mokykloms ir jų biblio tekoms. Genovaitė Raguotienė aptarė pradžios mokyklų bibliotekų kūrimą, jų tinklą, bibliotekų komplektavimą ir fondus. Mokslininkė pateikė statistinių duomenų: 1939 m. iš 2334 tokių mokyklų bibliotekas turėjo 2316, taigi jau buvo beveik pasiekta, kad kiekviena pradžios mokykla turėtų savo biblioteką1. Vis dėlto pradžios mokyklų bibliotekoms knygų stigo, ypač pirmųjų skyrių mokiniams. Mokslininkės duomenimis, 1932 m. vaikų skaitymo intensyvumo rodiklis miestuose buvo 5–10, kaimuose 3–7 knygos. Tai buvo viena iš opiausių skaitybos problemų ir kėlė susirūpinimą pedago gams, juo labiau, kad paaugliai, baigę pradinę mokyklą ar tik kelis jos skyrius, toliau nebesimokė, netapdavo suaugusiais skaitytojais. Mokslininkės teigimu, lietuvių vaikai, ypač mo kiniai, mėgo skaityti. Neturtingų šeimų ir kaimo vaikai su knyga galėjo susipažinti tik mokykloje, bet jie buvo pasiryžę šviestis, skaityti, atkakliai įveikti kliūtis kelyje į knygą. Svarbiu vaikų skaitybos veiksniu laikyta mokyklos, šeimos ir vaiko sąveika. G. Raguotienė pabrėžė mokytojo vaidmenį. Jam buvo keliami įvairūs reikalavimai: organi zuoti, tvarkyti, tausoti pradžios mokyklos biblioteką; nuo mažens pratinti mokinį prie knygos ir skaitymo; skiepyti skaitymo pomėgį, įgūdžius ir kultūrą; rūpintis skaitymo savarankiškumu, kontrole, priežiūra ir kt. Taigi iš masinių bibliotekų didžiausią skaičių sudarė mokyklų bibliotekos. Kiek didesnes bibliotekas turėjo gimnazijos ir progimnazi jos. Aptardama tarpukarį autorė pažymi, kad mokykla ir jos biblioteka iki 1937 m. dažniausiai buvo ne tik svarbiausia, bet ir kone vienintelė (ypač vaikų) skaitymo įstaiga. Mo kyklų bibliotekose nemažai skaitė ir suaugusieji. Būtent jos pratino žmones prie knygos ir skaitymo. Moksleivių paimtas knygas skaitė broliai, seserys, tėvai, kaimynai. Per besimokančius vaikus knyga plito tarp mažiau išsilavinusių Lietuvos gyventojų, kurie patys vargu ar būtų tapę biblio tekos skaitytojais.
G. Raguotienė pateikia žinių apie „Lietuvos vaiko“ drau gijos (LVD) skaityklas. 1924 m., įkurtos LVD pastangomis, steigėsi ir veikė vaikų skaityklos, sudariusios naują vaikų knygos ir skaitymo įstaigų grandį. Mokslininkės teigimu, 1940 m. išvakarėse LVD turėjo 17 vaikų skaityklų. Pirmiau sia jos buvo skirtos varguomenės, asocialių šeimų vaikams, kurių namuose nebuvo sąlygų ruošti pamokas, pailsėti, paskaityti ar gražiai leisti laiką. LVD skaitykloms lėšų buvo gaunama iš įvairių labdaringų renginių, taip pat iš valdžios įstaigų (savivaldybių ir kt.). Be LVD vaikų skaityklų, steigta ir kitų tam tikram lankytojų kontingentui skirtų bibliotekų. Pavyzdžiui, jų turėjo Angelo Sargo vaikų sąjungos kuopos (Šančiuose, Lyduvėnuose, Stakliškėse ir kt.) arba prie šios sąjungos įkurtos vaikų ramovės (Šiauliuose, Rietave ir kt.). Lietuvai, nuo 1832 m. neturėjusiai aukštosios mokyklos, buvo būtina kiek galima greičiau ją įsteigti. Lietuviškojo universiteto kūrimo darbai buvo baigti 1922 m. Univer sitetas tapo ne tik mokymo, bet ir mokslo centru. Kauno universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) bibliotekai tyrinėtojai skyrė daug dėmesio. Nijolė Lietuvnin kaitė pabrėžia, kad jos fondus daugiausiai papildė asmeni niai knygų rinkiniai. Vien pirmaisiais bibliotekos veiklos metais buvo paaukota ir padovanota per 20 311 leidinių. Bibliotekos fondų branduoliu tapo vokiečių kalbininko ir baltisto profesoriaus A. Becenbergerio (1851–1922) asme ninė biblioteka, kurioje buvo surinkti indoeuropeistikos, baltų kalbotyros, kultūros istorijos veikalai. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad universiteto bibliotekai ji buvo ypač svarbi dėl lituanistinių leidinių. A. Becenbergerio bibliote koje buvo daug lietuvių kalbos žodynų, surinktos D. Kleino, S. Daukanto, A. Šleicherio, A. Baranausko, K. Būgos knygos, J. Basanavičiaus, A. ir J. Juškų tautosakos leidiniai ir kt.2 Komplektuojant universiteto bibliotekos fondą dėmesys buvo skirtas retų spaudinių rinkimui, retrospektyvinei apimčiai, plačiai tematikai. Autorės nuomone, universiteto biblioteka praktiškai žengė nacionalinės bibliotekos keliu – išsamus lituanistinės raštijos komplektavimas ir saugojimas yra viena svarbiausių nacionalinės bibliotekos funkcijų. Taip pat ji vykdė ir kitas nacionalinei bibliotekai priskirtinas funkcijas: formavo užsienio leidinių, atitinkančių valstybės poreikius, fondą; aptarnavo skaitytojus, išduodama doku mentus ir suteikdama bibliografinę informaciją; rengė ir leido nacionalinės bibliografijos darbus. 1939 m. biblioteka buvo sutelkusi maždaug 200 000 tomų fondus (be fakultetų fondų), sudariusi lietuviškos ir lituanikos spaudos bei rank raščių rinkinius. Organizacijų bibliotekos Reikšmingą vaidmenį Lietuvos kultūriniame gyvenime atliko įvairių organizacijų bibliotekos. Klemensas Sinkevi čius atkreipė dėmesį3, kad tuomečių visuomeninių orga nizacijų bibliotekos buvo svarbios ne tik dėl to, kad būtent
jos, o ne valstybinės ir savivaldybių bibliotekos, užpildė nišą, atsiradusią dėl viešųjų bibliotekų stokos. Mokslininko įsitikinimu, organizacijų bibliotekos, nors ir nedidelės, bet gausios, be didesnių finansinių išteklių skleidė knygą pa čiuose atokiausiuose rajonuose, tolimiausiuose kaimuose. Autoriaus duomenimis, Lietuvoje buvo daugiau kaip 2500 įvairių organizacijų bibliotekų. K. Sinkevičius gana nuo dugniai jas tyrė ir atskleidė, kad tarpukario metais didelę įtaką skaitančios visuomenės formavimuisi ir raidai turėjo Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). Prastas to meto gyventojų, ypač kaimo, išsilavinimas, menkos galimybės įsigyti kny gų ir periodinės spaudos, skatino vieną populiariausių organizacijų savo skyriuose centralizuotai kaupti knygas, laikraščius, žurnalus ir raginti gyventojus, ypač jaunimą, domėtis spausdintu žodžiu. Autorius nustatė, kad Lietu vos skaitytojams LŠS galėjo pasiūlyti daugiau kaip 1000 bibliotekų tinklą, savo fonduose (įskaitant ir asmenines šaulių bibliotekas) sukaupusį apie 1 mln. leidinių, skirtų tiek šauliams naudoti tarnybiniais tikslais, tiek organizacijos na riams ir „pašaliniams“ skaitytojams lavinti. K. Sinkevičiaus duomenimis, Lietuvos tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga įsteigė apie 800 bibliotekėlių, bendras jų fondas sudarė per 120 000 knygų. Mokslininko skaičia vimais, Lietuvoje buvo 1300 jaunųjų ūkininkų ratelių, jų bibliotekėlėse – apie 130 000 knygų. Savivaldybių steigtos bibliotekos neišsiplėtojo. K. Sin kevičius pažymi, kad bibliotekas bandė steigti daugelis savivaldybių – Šiaulių, Kėdainių, Kauno, Biržų, Jiezno ir kitos, tačiau jos dažniausiai buvo skurdžios, stokojo lėšų ir knygų, tad ilgainiui nunyko arba buvo perduotos Švietimo ministerijai. Savivaldybės išlaikė tik dvi – Kauno ir Klaipė dos – bibliotekas. Didelę reikšmę, ypač trečiajame dešimtmetyje, turėjo kariuomenės bibliotekos. Nemažai jaunuolių, pašauktų į būtinąją karo tarnybą, namuose neturėjo sąlygų lavintis ir skaityti knygas, jiems stigo skaitymo įgūdžių. Šią spragą užpildė gerai sutvarkytos kariuomenės bibliotekos. Be to, Lietuvoje veikė kitų aukštųjų mokyklų, ministerijų, įvairių įstaigų bibliotekos. Jas steigė tautinės bendrijos, religinės organizacijos. Renata Strakšienė teigia, kad katalikiškos pakraipos „Pavasario“ federacija turėjo 480 bibliotekėlių (nariai daugiausia skaitė romanus, religinė literatūra užėmė tik antrą vietą)4. Atskirą grupę sudarė vienuolynų biblio tekos. Turtingus fondus turėjo Kretingos bernardinų vie nuolyno biblioteka. V. Biržiškos teigimu, ji turėjo didžiausią inkunabulų rinkinį5. Marijampolės marijonų kongregacijos bibliotekoje buvo sukaupta daugiausia knygų – apie 50 tūkstančių. Bibliotekų ypač padaugėjo po 1939 m. rudens, prijungus Vilniaus kraštą. Valstybė perėmė tuomet jau didžiausia tapusią Stepono Batoro universiteto, taip pat Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vrublevskių, Tomo Zano, Žydų mokslo instituto (JIVO) ir kitas bibliotekas.
13
Viešųjų bibliotekų steigimas Grįžkime prie viešųjų bibliotekų. Intensyviai jos pra dėtos steigti po to, kai 1936 m. buvo priimtas Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymas, o 1937 m. pradžioje – įstatymo vykdymo taisyklės. Pastarajame dokumente bibliotekos buvo suskirstytos eilėmis. Pirmos ir antros eilės bibliotekas numatyta steigti miestuose ir apskričių centruose. Trečios ir ketvirtos eilės bibliotekos turėjo būti steigiamos valsčių centruose ir bažnytkaimiuose. 1937–1940 m. buvo įkurtos 142 naujos bibliotekos. 1940 m. birželį Lietuvoje jau veikė 159 viešosios bibliotekos6. Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymo priėmimas – vėlyvas reiškinys. Bibliotekų įstatymas Čekoslovakijoje priimtas 1919 m., Estijoje – 1925 m., Suo mijoje – 1927 m. Tačiau, K. Sinkevičiaus teigimu, įstatymas ir taisyklės paskatino palyginti stambių (tų laikų samprata) viešųjų bibliotekų tinklo kūrimą. Kadangi tankaus mažų bibliotekų tinklo funkcijas iš esmės jau atliko organizacijų bibliotekėlės, anuomet kurtos valstybinės viešosios biblio tekos negalėjo būti mažos.
Bibliotekų raida tarpukario Lietuvoje palieka prieštarin gą įspūdį. Švietimas buvo valstybės prioritetas, tad mokyklų bibliotekos plėtojosi sparčiai. Tačiau savivaldybių vaidmuo, steigiant ir išlaikant bibliotekas, buvo itin menkas. Nors viešųjų bibliotekų įstatymo priėmimas vėlavo, per kelis metus po jo priėmimo viešųjų bibliotekų tinklas iš esmės apraizgė visą kraštą. Buvo atliktas didelis darbas, kurį nu traukė valstybingumo praradimas 1940 metais. Viešosios bibliotekos idėja, pradėta įgyvendinti tarpukariu, atgimė po 1990 m. kovo 11 d. Raguotienė, G. Lietuvių vaikų lektūra, 1918–1940. Vilnius, 2001, p. 20. Lietuvninkaitė, N. Asmeniniai knygų rinkiniai Kauno universiteto bibliotekoje 1923–1950 metais. Knygotyra, 1992, t. 18 (25), p. 57–64. 3 Sinkevičius, K. Pirmasis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas. Tarp knygų, 1996, nr. 6, p. 20–22. 4 Strakšienė, R. Pavasarininkų bibliotekos. Tarp knygų, 1997, nr. 2, p. 12–15. 5 Biržiška, V. Bibliotekų istorija. Iš: Ruzgas V. Bibliotekoms vadovėlis. Kaunas, 1937, p. 58. 6 Sinkevičius, K. Lietuvos TSR bibliotekų istorija. Vilnius, 1983, p. 16. 1 2
NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ 2016 M. BALANDŽIO 23–29 D. Lietuvos bibliotekininkų draugija 2016 metų balandžio 23–29 dienomis skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir svajo jantys žmonės. Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Taip pat jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.
14
16-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė taps vienu ryškiausių 2016-ųjų, Bibliotekų metų, akcentu. Ji prasidės balandžio 23-ąją, UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Ši diena primena apie skaitymo kultūrą ir tradi ciją, raštingumo, pažinimo svarbą, pagarbą knygai ir kūrėjui. Ta proga balandžio 22 d. LR Seime vyks šventinė Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencija, kurioje bus apdova noti kolegos, aktyviausiai prisidedantys ugdant visuomenę, skatinant skaitymą, lavinant kūrybingumą. 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius
Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtik rinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmano ma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida. Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numa tomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias V. Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti. Kviečiame visus, norinčius dalyvauti Nacionalinės biblio tekų savaitės renginiuose, informacijos teirautis artimiausioje bibliotekoje. Lietuvos bibliotekininkų draugija, įkurta 1931 m., vienija apie 2500 narių. Pagrindinis jos tikslas – aktyviai dalyvauti plėtojant Lietuvos bibliotekų veiklą, didinti bibliotekininkų ir bibliotekų vaidmenį visuomenės gyvenime.
Klaidos taisymas. Antrajame mūsų žurnalo numeryje publikuotame straipsnyje „Pokalbiai apie emigraciją“ ne teisingai nurodyta Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktoriaus pavardė – turi būti Adolfas Girdžiūna (p. 8).
nauji leidiniai
APIE MYLĖJUSIUS KNYGĄ Viktorija Pukėnaitė Pristatydama naujausią savo leidinį „Mylėję knygą“*, autorė Genovaitė Raguotienė pasakojo, kad su šios knygos personažais – knygos žmonėmis – ji susidūrė dar studi juodama Vilniaus universitete, ypač rengdama medžiagą disertacijai. Daugiausia tai buvo mokytojai, švietimo mi nisterijos darbuotojai, karininkai, tyrinėję lietuvišką kny gą, rašę įvairiais su ja susijusiais klausimais. Apie daugelį jų iš pradžių autorė radusi tik atskirų faktų ar užuominų, jų buvę tik fragmentai. „Teko ieškoti gausybės medžiagos, raustis po įvairiausius šaltinius, įdėti daug triūso, kad klostytųsi to ar kito žmogaus portretas, jo gyvenimo ir veiklos paveikslas. Rašiau apie juos, kaip man rodosi, kuo objektyviau ir pagarbiai“, – taip knygos žmonių veiklos rekonstravimą apibūdino pati autorė. Supažindindama su Tėvelių gimine – tėvais, broliais, seserimis ir kitais giminaičiais – G. Raguotienė prisipažino į šią dalį įdėjusi ne tik faktų, bet ir daug emocijų, meilės ir pasididžiavimo. Tai jau kitokie personažai, nors, kaip teigia autorė, jos giminėje, artimiausioje aplinkoje, taip pat buvo knygos žmonių. Kaip rašoma pratarmėje, „knyga sudėta iš dviejų skir tingų ir drauge susietų dalių“. Skiriasi stilistika, žanrai. Pirmojoje, „Kad Lietuva skaitytų“, – mokslinio pobūdžio publikacijos. Antroji, „Viena Zanavykijos giminė. Kroni ka“, – vienos giminės istorijos pasakojimas. Perskaičius knygą ir pabendravus su autore, susidarė įspūdis, kad G. Raguotienei buvo labai svarbu pasirūpinti savo personažais (kaip žaismingai juos pati vadina), palikti ne pavienes nuotrupas apie jai svarbius žmones: amžinin kus arba tik iš pasakojimų, tekstų pažintus bendraminčius, kolegas, giminaičius. Dėmesys bibliotekininkų veiklai Pirmojoje dalyje – dėmesys 1918–1940 m. knygos žmonėms, bibliotekininkams, kultūrininkams. Skaitytojas supažindinamas ne tik su atskiromis asmenybėmis, bet ir su to meto kultūrinėmis realijomis. Pristatydama tuos, kuriems rūpėjo, kad Lietuva skaitytų, autorė dar kartą prisimena gerai pažįstamas asmenybes (Praną Mašiotą, Mykolą Biržišką, Vytautą Steponaitį, Izidorių Kisiną, Juozą Rimantą, Aleksandrą Ružancovą ir kt.), kartu atkreipdama dėmesį ir į mažiau žinomus šviesuolius. Nors šie tekstai * Tėvelytė-Raguotienė, Genovaitė. Mylėję knygą. Vilnius : Lietuvos nacio nalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2015. 240 p.: iliustr.
Knygos dailininkė Eglė Valiūtė viršeliui panaudojo savo tėvo, žinomo dailininko Vytauto Valiaus estampą „Sode II“. 1981 m.
buvo skelbti periodinėje spaudoje, nuspręsta atskiras pu blikacijas sudėti į vieną leidinį, kad bibliotekininkams ir kultūrininkams būtų lengviau rasti sutelktą informaciją apie savo pirmtakus. Taip autorės atskleistų personažų gyvenimo ir veiklos istorijos įgyja dar daugiau galimybių sulaukti skaitytojų. Knygos pasirodymas gražiai dera su Bibliotekų metų pradžia. Kalbantis su autore, pasigirdo jos susirūpini mas dėl bibliotekų bejėgiškumo laužant bibliotekininko įvaizdžio stereotipus. G. Raguotienės nuomone, įvaizdžio formavimas priklauso ne vien nuo pačių bibliotekininkų, trūksta tinkamo valdžios, žiniasklaidos dėmesio, pasi gendama ir pačių bibliotekų darbuotojų viešai išreikštos pozicijos. Taigi ši knyga bibliotekoms galėtų tapti dar viena priemone, kuria remdamosi jos pristatytų savo veiklą. Ji liudija tarp bibliotekininkų buvus daug Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių, kurių veikla gali tapti tvirtu argu mentu bibliotekoms siekiant savo tikslų. Kaip šios asmenybės atskleidžiamos? Sakytume, autorė užsibrėžė tikslą parodyti, kuo vienas ar kitas jos personažas-bibliotekininkas yra svarbus Lietuvos kultū rai. Medžiaga kruopščiai surinkta ir ištyrinėta, įsigilinta į aprašomąjį laikotarpį, pabrėžiami ir išsamiau aptariami reikšmingiausi pristatomų asmenybių darbai. Kiekvieno iš aptariamų personažų veikla – tvirtas argumentas kovojant su stereotipais. Juk ne visi žino,
15
15
kiek daug skirtingų veiklų geba suderinti kūrybingas, darbštus, talentingas bibliotekininkas. Pavyzdžiui, L. Žu rauskas „bibliotekoje registravo, katalogavo knygas, rašė korteles, išdavinėjo knygas, vedė statistiką. Bet neuž sisklendė vien šios įstaigos darbuose. „Dienos naujienų“ dienraštyje tvarkė ekrano puslapį, reiškėsi kaip kino recen zentas. 1931 m. išleido knygelę „Garsinė kinematografija“, kurioje išdėstė jos atsiradimą, aptarė to laiko garsinio kino techniką ir kitas jo ypatybes“ (p. 57). Pirmojoje dalyje, ypač tekstuose apie P. Mašiotą ir M. Biržišką, plėtojama viena svarbiausių autorei temų – skaitymas ir su juo susijusi problematika. Šitaip knygoje atskleidžiamas svarus ir neginčytinas bibliotekininkų indėlis skatinant skaitymą, ypač vaikų skaitybą. Dar vienas autorės aptariamas personažų išskirtinu mas – savišvieta. Nors dėl teksto stilistikos pačios autorės tiesioginio vertinimo nerasime, tačiau kuriamas naraty vas ir tam tikri akcentai leidžia manyti autorę tai laikant didele vertybe. Juntame autorės susižavėjimą nepaprasta knygos trauka: net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis jos personažai, tikros istorinės figūros, siekdavo knygos ir atrasdavo ją. Knyga ir skaitymas nulėmė jų asmenybės raidą. Apibendrinant pirmąją dalį galima pasakyti, kad joje, kaip ir visoje knygoje, autorė tarsi leidžiasi į gerųjų savo personažų savybių paieškas.
16
16
Giminės kronika Antrojoje dalyje pateiktuose penkiuose pasakojimuose glaustai prisimenama Lukšių miestelio ir jo apylinkių, autorės gimtųjų Lauciškių istorija. Daugiausia dėmesio skiriama kultūrinei tėviškės apylinkių raidai: aprašoma, kada buvo steigiamos mokyklos, kuriamos bibliotekos, kokios veikė draugijos, akcentuojama Zyplių dvaro reikš mė, bažnyčios veikla. Šioje dalyje taip pat aiškinamasi, kada ir kaip į Lauciškius atsikėlė autorės giminaičiai, mėginama rekonstruoti senosios Tėvelių giminės istoriją. Aptarus šeimos ištakas, pasakojama apie artimiausius žmones ir jų likimus. Pati autorė nesiryžo šios dalies pavadinti autobiografija ar giminės biografija. Nors, pasak jos, šitokių mėginimų yra, tačiau „tiksliausiai bus šį dalyką pavadinti kronika – dokumentine, subjektyvia, kiek romantizuota, gal kiek ir idealizuota“. Vis dėlto tai sinkretinis tekstas, turintis ir biografijos, ir memuarų, ir kronikinio aprašymo bruožų. Nors skiriasi pasakojimų stilistika (pasakodama giminės istoriją autorė, kaip pati sako, rašė šnekamąja kalba, įterpė tai vietai būdingų tarmiškų žodžių ir pan.), abiejose da lyse juntama autorės pagarba faktams ir žmonėms, apie kuriuos rašoma. Kronikinėje dalyje daugiausia gilinamasi į laikotarpį, kai gyveno autorės tėvai, kiti giminaičiai. Simboliška, kad dabar toje vietoje, kur buvo gimtasis Genovaitės Tėvelytės
kaimas, telikęs vienas kryžius – nuo 1978-ųjų Lauciškių nebėra. Savotišku simboliu Tėvelių giminei taps ir ši knyga. Ji, kaip norėjo autorė, ateities kartoms liks kaip pasako jimas apie giminę ir jos ištakas, lyg tam tikra pirmtakų gyvenimų saugykla, jų atminimo įprasminimas. Šioje dalyje autorė bando sudėlioti praeities atskaitos taškus, atskleisti vyravusias tradicijas – visa tai padeda su kurti bendrą tapatybę („mes“) plačiąja prasme, kuri nesu sijusi su kilme ar ištakomis. Drauge ir „aš“ tapatybę. Autorė rašo: „Pasakojimą apie giminę bandžiau „įsupti“ į platesnį vietos ir laiko kontekstą. Juk ta aplinka, ypač dvasinė, yra ir mano biografija, sukurta pirmiausia gimtųjų namų ir giminės žmonių, ir tik paskui savo pačios“ (p. 138). Pasak kultūrologės Aleidos Assmann, „jei nėra istorijos, kurią galime papasakoti apie save, nėra ir tapatybės“1. Kaip pirmosios, taip ir šios dalies personažai pristatomi kaip mylėję knygą: „daugelis Lukšių parapijos žmonių jau XX a. pradžioje mokėję skaityti. Kunigai kalėdodami kai kada surašydavo mokančius skaityti ir rašyti [...]. Taigi mūsų parapijos žmonės [...] buvo raštingi ir pasiskaitę. Buvo gyvas A. Tatarės palinkėjimas: „Kas nori rasti žemčiūgą, – sakė jis, – tegul myli knygas, kuriose yra geri mokslai surašyti. Ir dar: „Skaitykite [...] knygeles, išmokinsite iš jų pažinti teisybę ir cnatyvais (dorais – G. R.) būti“ (p. 156). Kai autorė bando prisiminti visus Lauciškiuose gyve nusius ūkininkus (p. 153), paaiškėja, kad ne vienas jų buvo ištremtas. Giminaičių ir apylinkių gyventojų gyvenimo atpasakojimai praplečia mums žinomą to laikotarpio istorinę situaciją. Skriaudų patyrė ir patys artimiausieji – ištremta buvo ir Genovaitės Raguotienės motina (knygoje pateikiami vyro Broniaus Raguočio užrašyti sibirietiški jos prisiminimai). Knygoje išsakytos trauminės patirtys (kaip pasakytų A. Assmann, „tokiu būdu tarsi sumažinant neigiamą jų poveikį“). Atskleista ne tik bendra to laikotarpio, bet ir asmeninė situacija: archyve aptiktuose tremtinių sąrašuose buvo įrašyti Genovaitės ir jos brolio Jono vardai, tačiau, tądien neradus jų namuose, nuspręsta išvežti motiną. Kaltės motyvas knygoje nėra išplėtotas, tačiau kalbantis autorė išsitarė: „Kartais pagalvoju, kad geriau mane būtų išvežę“. Taigi ši knygos dalis yra lyg tam tikra terapija, kurios tikslas – paversti trauminę patirtį sąmoningu prisiminimu, įrašant ją į bendrą tapatybę ir tokiu būdu sumažinant žalingą jos poveikį. Viename iš savo tekstų Giedrė Kazlauskaitė pabrėžė intelektualinės autobiografijos stygių lietuvių humanis tikoje2. Tačiau, kalbėdama apie V. Zaborskaitės „Auto biografijos bandymą“, laiko jį aiškiai išreikštu šio žanro atveju, nors pavadinime ir saugomas nedrąsaus žodžio „bandymas“. Kritikė svarsto, kodėl daugelis humanitarų (ir ne tik) vis dar bijo save suvokti ir pristatyti kaip inte lektualus, gėdijasi savojo nuo socioekonominių sąlygų
neatskiriamo įvaizdžio? „Ar tas pabrėžtinis kuklumas ir perdėtas nuolankumas, kartais trukdantis ryžtingesniems, labiau bravūriškiems įkvėpimams, nėra kol kas nesuvoktas sovietmečio palikimas? Galbūt kas nors pasikeistų, jeigu nustotume manyti, kad save pozicionuoti kaip intelektualą yra negražu, arogantiška ir nepelnyta. Tai būtų galimybė laisviau įkvėpti ir pradėti laisviau mąstyti.“ Kalbantis su knygos autore, kuklumas buvo itin juntamas. Drąsios ir išsamios savirefleksijos autobio grafiniuose knygos puslapiuose (jų tik kiek daugiau nei
dešimt!) palyginti nedaug. Taigi autobiografija šios dalies nepavadinsime. Žinoma, tai pateisina autorės išsikeltas tikslas – papasakoti ir įprasminti giminės istoriją. Vis dėlto, atviras autobiografinis pasakojimas reikšmingai papildytų šią knygą. Assmann, Aleida. Prisiminimai ir atmintis [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/ straipsnis/2011-05-09-aleida-assmann-prisiminimai-ir-atmintis/62370. 2 Čia ir toliau remiamasi: Kazlauskaitė, Giedrė. V. Zaborskaitės knygos „Au tobiografijos bandymas“ recenzija [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/109299. 1
įdomu žinoti
GINTAUTO TRUMPIO BIBLIOTEKOS KATALOGAS Šarūnas Šimkevičius Bibliofilas ir kolekcininkas „Šiandien skaitytoją sunku nustebinti išleistos knygos turiniu, apipavidalinimo grožiu ar originalia forma. Magiška kompiuterio trauka mažina su knyga ben draujančių, ją skaitančių, o juo labiau – jas renkančių žmonių, ypač jaunų, skaičių. Mažėja ir bibliofilų (knygų kolekcininkų).“ Šiais žodžiais Gintautas Trumpis prade da savo knygos pratarmę. Leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas“* iš Vilniaus man parvežė kolekcininkas Arvydas Herbstas. Turiu prisipa žinti, kad ši knyga mane ne tik nustebino, bet ir pakėlė nuotaiką. Todėl nusprendžiau parašyti keletą žodžių apie šį leidinį. Knygos išspausdinta tik 117 egzempliorių, iš kurių 17 – vardinių, 51 – numeruotas. Visi egzemplioriai pasirašyti autoriaus. Manasis pažymėtas 30 numeriu. Aš pats esu bibliofilas ir tokias knygas sėdu skaityti tik būdamas geros nuotaikos. Blogos nuotaikos skaitau visai kitokios tematikos knygas. Knygas apie bibliofiliją ir kolekcionavimą vadinu „diagnoze“. Šio darbinio pa vadinimo kilmė susijusi su Vidmanto Staniulio knyga „Diagnozė: bibliofilija“, bet ne tik su ja. G. Trumpio asmeninės bibliotekos kataloge – kny gotyros leidiniai, knygos apie bibliotekas, spaustuves, įrišimus, faksimiliniai leidiniai, bibliografijos, mažati ražiai (iki 100 egz.) ir bibliofiliniai leidiniai. Knygų sąrašas pateikiamas chronologiškai, o pabaigoje įdėta daug įvairių rodyklių. Knyga išleista labai gražiai ir tai * Trumpis G. Asmeninė biblioteka : katalogas. Kn. 1, Knygos apie knygas / M. Mažvydo bibliofilų klubas. Vilnius : [G. Trumpis], 2014. – 287, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Dalis teksto gretut. liet., angl., rus. – R-klės / G. Trumpis ir kt., p. 243–288.
17 neabejotinai yra tikras bibliofilinis leidinys, net jei ir nebūtų numeruotas. Knygos pratarmė galėtų būti ir ilgesnė, tačiau gerbiu autoriaus poziciją. Iš esmės įvade yra viskas, ko reikia, – trumpai ir aiškiai. Autoriaus pratarmę papildo vertinga profesoriaus Domo Kauno publikacija „Bibliofilija yra vizija, kūryba ir gyvenimo būdas“, kurioje jis atkreipia dėmesį į lietuvių bibliofilams būdingą mažakalbystę ir santūrumą. Kolekcionavimas, kaip ir kiekviena asmeni nė iniciatyva, sovietmečiu buvo nepageidaujamas reiš kinys. Bibliofilija buvo pati pavojingiausia kolekciona
17
18
18
vimo rūšis. Už tam tikrų knygų laikymą grėsė 25 metai lagerio, o tai dažniausiai prilygo mirties nuosprendžiui. Vėlyvuoju sovietmečiu galima buvo „užsidirbti“ geriau siu atveju beprotnamį ar net kalėjimą. Tačiau bibliofilai saugojo net ir pavojingus leidinius. Slėptuves įrengdavo pačiose įvairiausiose vietose. Kai kas išsaugojo, o kai kas – ir supūdė. Režimo pozicija bibliofilų atžvilgiu ėmė švelnėti tik išsivysčiusio socializmo laikais. 1987 metais jau pradėti rengti ir pirmieji knygų aukcionai, kuriuose buvo galima legaliai įsigyti anksčiau draustų knygų. Atkūrus Nepriklausomybę, bibliofilų padėtis labai pagerėjo. Juos toleruoja net ir politikai. Bibliofilai jau gali nevaržomai parsisiųsti knygų iš užsienio aukci onų ar interneto parduotuvių. Bibliotekininkai ir kny gotyrininkai į bibliofilus žiūri pakankamai racionaliai ir teigiamai. Kai kas juokauja, kad taip yra dėl to, kad ir vieni, ir kiti yra nemažai prisikvėpavę senųjų knygų dulkių. Gal ir tiesa. Aišku, yra ir kitų priežasčių. Didžio sios sovietinio regiono bibliotekos buvo labai puikiai sukomplektuotos, gal todėl ir dabar nesijaučia tokios didelės konkurencijos tarp bibliofilų ir bibliotekų. O štai kitų pagrindinių kolekcionavimo rūšių atstovų padėtis Lietuvoje po 1990 m. smarkiai pablogėjo. Net yra juokaujančių, kad kolekcininkai pasidarė baisesni už teroristus ar žmogžudžius. Pagrindinės priežastys, žinoma, yra politinės ir korupcinės. Tačiau niekam ne paslaptis, kad dalis kolekcininkų yra labai iniciatyvūs, negailintys savo pomėgiui nei laiko, nei lėšų. Todėl jie turi sukaupę tokio lygio kolekcijų ir daiktų, kurie neišvengiamai kelia pavydą. Dalis kolekcininkų yra dar ir mąstantys žmonės, todėl automatiškai pakliūva į pavojingų asmenų kategoriją, nes įvairiems režimams protaujantys, kuo nors besidomintys žmonės yra pa vojingi. Man labai patinka knygotyrininkų vartojamas terminas „bibliofilas vienišius“. Tačiau pogrindžio kolekcininkų yra labai daug. Jie neleidžia katalogų, nerengia monografijų, net straipsnių nerašo. Nesida lija informacija su savo kolegomis, nekalbant jau apie oficialias institucijas. Tokia realybė. D. Kauno teigimu, Gintauto Trumpio asmeninėje bibliotekoje yra apie 14–15 tūkstančių rinktinių knygų. Tiesa, dydis nėra rekordinis (dabartinių Lietuvos moks lininkų bibliotekos kartais peršoka ir kelių dešimčių tūkstančių egzempliorių skaičių), tačiau G. Trumpio knygos yra kitokios ir kitkam skirtos. Vieno garsaus šiandienos Rusijos bibliofilų teigimu, Rusijoje net ir aka demikų bibliotekos praranda anksčiau turėtą bibliofilinį akcentą. Tačiau apie savo bibliotekas palikime kalbėti patiems mokslininkams. Profesorius savo publikacijoje taip pat aptarė ir tokius katalogo aspektus, kurie gali kelti ir klausimų, ir norą diskutuoti: „Galbūt kai kas norės pasiteirauti ar pareikšti
savo nuomonę dėl klasifikavimo kriterijų, periodinių ir neperiodinių leidinių dėjimo „po viena kepure“, abejos, ar iš viso tokie katalogai verti pastangų ir pinigo“. Manau, kad G. Trumpis labai dalykiškai išreiškė savo poziciją dėl katalogo bibliografinių aprašų. Bibliografijos standartai sensta, keičiasi, o kai kuriais atvejais aprašas turi būti traktuojamas kūrybiškai, kad geriau ir įvairiapusiškiau atskleistų objektą. Be to, kataloge įdėta daug aprašomų leidinių viršelių ir titulinių puslapių nuotraukų, kad būtų galima greitai susiorientuoti, koks leidinys aprašomas. Kiek ginčytinas gali būti periodikos leidinių aprašymas: kai kurie vienetai aprašomi kaip atskiri eksponatai, o kai kur komplektai pateikiami kaip viena pozicija. Tačiau iš esmės ir pats periodikos aprašymo standartas yra disku tuotinas, nes laikraščių redakcijos savo produkciją skai čiuoja visai kitaip – numeriais. O numeris ir daiktas yra ne tas pats, nes pasitaiko jungtinių numerių. G. Trumpis pasirinktą periodikos aprašymą paaiškina įvade. O dėl bibliofilų katalogų leidimo prasmės ginčytis net neverta – jie įdeda tiek darbo ir lėšų, kurdami savo biblioteką, kad katalogas tiesiog yra būtinas, jis įprasmi na nuveiktą darbą. Juk bibliofilų bibliotekoms likimas dažniausiai būna nepalankus. Valstybė ir paveldosauga iš esmės nesidomi tokiais rinkiniais, tad ant privataus buto durų lentelė su užrašu „Saugoma valstybės“ kabo itin retai. Sovietmečiu tokia lentelė kabojo ant lenin gradiečio bibliofilo M. S. Lesmano (1902–1985) buto durų. Lietuvoje panašų statutą turėjo Kazio Varnelio biblioteka. Kiekvienas bibliofilas neišvengiamai susiduria su bibliografija ir knygotyrininkų darbais. Verta pažymėti, kad G. Trumpio katalogas turi ir informacinio pobūdžio leidinio savybių. Kadangi leidinius apie bibliofiliją jis kaupė labai tikslingai, pasitaiko ir tokių, apie kuriuos žino ar juos turi tikrai nedaugelis. Profesoriaus D. Kauno teigimu, G. Trumpio asmeninėje bibliotekoje knygo tyros literatūra sukomplektuota ko gero išsamiau nei Vilniaus universiteto arba kitoje nacionalinės reikšmės bibliotekoje. Jos visuma primena ir mokslo, ir retenybių saugyklą: sutelkti sunkiau randami aukcionų, knygynų ir bibliotekų katalogai, vieno dviejų šimtų egzempliorių tiražu išleista užsienio šalių bibliofilijos literatūra, žymių knygių atsiminimai, iškilių mokslininkų veikalai. Profe sorius pabrėžia, kad dalies leidinių Lietuvos bibliotekose net nėra. Žinoma, ši knyga skirta siauram skaitytojų ratui. Neabejotina, kad katalogui pasirinkta ta asmeninės bibliotekos dalis, kurią G. Trumpis labiausiai vertina. Tačiau jo bibliotekoje yra ir daugiau kolekcijų, todėl tikėtinas darbo tęsinys. Lauksime kitų Gintauto Trumpio bibliotekos katalogų.
bibliotekų turtai
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE – KENTO UNIVERSITETO LITUANISTINIAI RINKINIAI Alina Šalavėjienė Šiaulių universiteto bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė
2015 m. rudenį Šiaulių uni versiteto biblioteka iš Kento (JAV) valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriaus (angl. De partment of Special Collections and Archives) gavo keturių asmenų rankraščių kolekcijas. Ši siunta – 2011 m. birželio 9 d. tarp Kento ir Šiaulių universite tų pasirašytos bendradarbiavi mo sutarties rezultatas. 2016 m. vasario 10 d. gauta antroji siun ta – beveik 300 lietuviškų knygų ir periodinių leidinių, išleistų 1894–1977 m. Didžioji šių spau dinių dalis yra egzodo leidiniai. Parodos fragmentas Vasario 18 d. Šiaulių uni versiteto bibliotekoje naujieji rinkiniai buvo pri statyti universiteto bendruomenei, miestiečiams, žiniasklaidos atstovams. Bibliotekos direktorė Aušra Mingailienė, džiaugdamasi turiningai prasidėjusiais Bibliotekų metais, dėkojo Kento universitetui už do vaną. Susirinkusiuosius taip pat sveikino ir įdomių metų bibliotekai linkėjo Šiaulių universiteto Senato pirmininkė prof. Genovaitė Kačiuškienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė. Apie gautų dokumentų svarbą, istorinę jų reikšmę kalbėjo istorikas prof. Arūnas Gumuliaus kas ir vyriausioji bibliotekininkė Alina Šalavėjienė. Kento valstybinio universiteto bibliotekos dekanas Jamesas Brackenas atsiuntė vaizdo sveikinimą, o Šiaulių universiteto Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorė Regina Karvelienė perskaitė Šiaulių universiteto garbės narės, Lietuvos Respublikos garbės konsulės Ohajo valstijoje Ingridos Gertrūdos Bublys sveikinimo laišką. Dovanotus lituanistinius rinkinius pristatė ir asmenine darbo Kento universiteto biblio tekos archyvuose patirtimi dalijosi Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas.
Apie dovanotus rinkinius Lituanistiniai rinkiniai Kento universiteto biblio tekoje kaupiami nuo 1971 m. ir pagal apimtį yra treti po saugomų graikų ir rumunų fondų. Universitete veikia lituanistinė programa, pagal kurią humani tarinių mokslų daktarai ar magistrantai kviečiami tyrinėti šiuos dokumentus (suteikiama stipendija). 2010 m. archyvuose darbavosi buvęs Šiaulių univer siteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas dr. Stasys Tumėnas, kuris rinko informaciją apie lietuvių išeivijos kalbos raidą JAV. Šiaulių universiteto bibliotekai dovanotos kolek cijos yra tik nedidelė gausių lituanistinių rinkinių dalis, liudijanti Lietuvai jos tėvynainių rašytą istoriją anapus Atlanto. Gauti keturių asmenų – dr. Domo Jasaičio, prel. Pranciškaus Mykolo Juro, ekonomis to dr. Jokūbo Juozo Stuko ir advokato Edwardo A. Schultzo – dokumentai atspindi lietuvių diasporos veiklą ir jos įtaką Lietuvos ir JAV istorijos raidai. Dr. D. Jasaitis ir prel. P. Juras susiję su Šiaulių kraštu: pirmasis dirbo ir gyveno Šiauliuose, antrasis – gimė Šiaulių rajone.
19
19
20
20
Kento rinkinių pristatymas (iš kairės): ŠU Senato pirmininkė prof. G. Kačiuškienė, LR kultūros ministro patarėja D. Martinkienė, ŠU bibliotekos direktorė A. Mingailienė
Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas dr. S. Tumėnas ir ŠU vyriaus. bib liotekininkė A. Šalavėjienė
Domo Jasaičio kolekcija Stanaičiuose (Kauno r.) gimęs Domas Jasaitis (1898– 1977) baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže, vėliau studijavo mediciną Kijevo, Berlyno universitetuose (pastarajame 1923 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį), dirbo Paryžiaus ligoninėje ir Pastero institute, nuo 1925 m. medicininę veiklą tęsė Šauliuose. Čia jis dirbo vidaus ligų gydytoju, mokytojų seminarijos mokytoju ir gydytoju, įkūrė tuberkuliozės dispanserį ir jam vadovavo, inicijavo naujos ligoninės statybą, buvo jos direktorius. Aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo Šiaulių medicinos draugijos, Draugijos kovai su džiova, Šiaulių Rotary klubo pirmininkas. Mieste gerai žinomas gydytojas prisidėjo prie Šiaulių kraštotyros draugijos steigimo, 1942 m. iš okupacinės vokiečių valdžios gavo leidimą Šiauliuose spausdinti literatūros almanachą „Varpai“. Pasitraukęs iš Lietuvos, 1945–1950 m. Vokietijoje buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas, 1950 m. atvykęs į JAV toliau tęsė gydytojo darbą, buvo entuzias tingas spaudos darbuotojas. Dr. D. Jasaičio rinkinys yra pats gausiausias – 9 archyvo dėžės. Išsaugoti vertingi istoriniai DP veiklos laikotarpio dokumentai: įvairios pažymos, pranešimai, anketos, apklausos, leidimai, nuotraukos, stovyklose leisti laikraščiai bei žurnalai („Lietuvių žodis“, „Krivulė“, „Tautos sargyba“). Atskirą dalį sudaro to periodo Lietu vos Raudonojo Kryžiaus dokumentai. Gana gausiame nuotraukų rinkinyje užfiksuoti į Vakarus pasitraukusių ir laikinose stovyklose gyvenusių lietuvių įkurtų mokyklų, vaikų darželių, įvairių meno ansamblių, organizacijų vaizdai, taip pat vykusių renginių akimirkos. Didžioji šios kolekcijos dalis sukaupta jau po 1950 m. Amerikoje. Surinktos straipsnių iškarpos, koresponden cija, kitų asmenų prisiminimai, jų nuorašai, smulkieji spaudiniai (koncertų, literatūros vakarų, jubiliejų, minė
jimų programos, lankstinukai, kvietimai ir pan.) byloja apie lietuvių kultūrinį, politinį, mokslinį, visuomeninį gyvenimą išeivijoje, lietuvių ir žydų tautų genocidą, įvairių asmenų ir organizacijų veiklą. Pranciškaus Mykolo Juro kolekcija Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980), Amerikoje labiau žinomas kaip Francis M. Juras, yra Šiaulių krašto žmogus. Būsimasis kunigas gimė Briduose (Šiaulių r.), į JAV emigravo 1912 m. (būdamas vos 21-erių), kad išvengtų tarnybos carinėje kariuomenėje. Svetimoje šalyje tapo kunigu, aktyviai dalyvavo įvairių lietuviš kų visuomeninių organizacijų veikloje. Suprasdamas lietuviško rašytinio žodžio svarbą, P. M. Juras leido ar finansiškai rėmė knygų, laikraščių, žurnalų leidybą – iš viso skaičiuojama apie 45 tokius spaudinius. Ne veltui prof. Juozas Eretas pavadino prelatą „užjūrio Valančiu mi“. Daug dėmesio P. M. Juras skyrė filosofinių veikalų spausdinimui, čia ypač svarbi buvo jo draugystė su Antanu Maceina. Didelis ir labai prasmingas kunigo P. M. Juro darbas lietuvių diasporoje yra Amerikos lietuvių kultūros ar chyvo (ALKA) įkūrimas Putname. 1965 m. jis perdavė muziejų Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos seserų vienuolynui ir Lietuvių katalikų mokslo akademijai, kurios centras buvo Romoje. 1970 m. įkur tas ALKA Globos komitetas. Jam priklausė ir Kento universiteto darbuotojas dr. Johnas Cadzowas, kaip tik tuo metu steigęs Etninį skyrių, kuriame pradėjo kaupti Amerikoje gyvenančių etninių grupių paveldo rinkinius. Užsimezgusią draugystę netrukus pratęsė konkretūs darbai – dalį sukauptos lietuvių archyvo medžiagos monsinjoras P. M. Juras 1971 m. perdavė Kento univer siteto bibliotekai, taip suteikdamas didesnes galimybes su lietuviškais rinkiniais susipažinti ne tik lietuviams, bet ir svetimtaučiams.
Lankytojai apžiūri dovanotus leidinius
Dovanotos knygos
Prelato P. M. Juro rinkinys – 5 archyvo dėžės. Šios kolekcijos dokumentai liudija apie jo gyvenimą ir veik lą: kunigavimą, dalyvavimą skirtingose organizacijose, rūpinimąsi ALKA, bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiais asmenimis, mecenavimą ir t. t. Rinkinį sudaro korespondencija, straipsnių iškarpos ir kopijos, lietuviš kos knygos, periodiniai ir smulkieji spaudiniai bei kiti dokumentai. Sukaupta daug ikonografinės medžiagos. Nuotraukose P. M. Juras įamžintas įvairiais kunigavimo laikotarpiais, taip pat supažindinantis lankytojus su ALKA muziejumi, dalyvaujantis parapijos veikloje. Daug nuotraukų, kuriose užfiksuoti ALKA turtai: knygos, laikraščių ir žurnalų ko lekcijos, tautodailės darbai, paveikslai bei kiti eksponatai. Atskirą dalį sudaro sveikinimo atvirukai, siųsti prelatui minint kunigavimo jubiliejus, Kalėdų ar kitų švenčių proga. Išsaugota ir senųjų lietuviškų atvirukų su Lietuvos vaizdais, miestelių herbais, istorinėmis asmenybėmis.
1941 m. J. J. Stukas Niujorke subūrė chorų ir šokių grupę, inicijavo radijo laidą „Lietuvos garsai“, kurią 1944 m. pervadino „Lietuvos atsiminimais“ (jos rengimui vadovavo iki pat mirties). Iš Kento universiteto parvežti būtent su žurnalistiniu darbu susiję dokumentai – 5 ar chyvo dėžės. Tai jo vestų radijo laidų tekstai, liudijantys apie to laikotarpio Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą, išeivijos ir paties žurnalisto požiūrį į Lietuvos bei pasaulio įvykius. Išliko laidose skaityti anonsai, reklamos, sveikinimai, nekrologai, skambėjusios muzikos kūrinių pavadinimai ir kita informacija.
Jokūbo Juozo Stuko kolekcija Ekonomistas, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, radijo žurnalistas Jokūbas Juozas Stukas (Jack Stukas) (1924–1994) yra gimęs Niuarke (Naujojo Džersio valsti ja). Tarptautinę ekonomiką studijavo Niujorko, Kolumbi jos universitetuose, 1956 m. Niujorko universitete apgynė disertaciją, 1963 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Vadovavo vienos JAV vadybininkų asociacijos tarptau tiniam skyriui, dėstė Niujorko ir Seton Hallo universite tuose, pastarajame buvo Tarptautinio prekybos instituto direktorius. J. J. Stuko pavardė minima įvairių lietuvių išeivijos organizacijų veikloje: Amerikos lietuvių tarybos, Bendro Amerikos lietuvių fondo, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Lietuvos vyčių. 1991–1994 m. kartu su žmona rūpinosi medicinos įrangos ir vaistų siuntomis Vilniaus Santariškių ligoninei, organizavo Lietuvos medikų stažuotes JAV ligoninėse.
Edwardo Alberto Schultzo kolekcija Advokatas, visuomenės veikėjas Edwardas Albertas Schultzas yra gimęs 1900 m. Pitstone (Pensilvanijos valstija). 1918 m. baigė Pitstono vidurinę mokyklą, 1931 m. – Pitsbergo universitetą ir iš karto įstojo į Pits bergo Teisės mokyklą. 1935 m. gavo teisę advokatauti apskrities teisme. Tapęs pirmuoju lietuviu teisininku Pitsberge, šį darbą dirbo 22 metus. E. A. Schultzas akty viai dalyvavo Pitsbergo bendruomenės veikloje, rūpinosi etninių organizacijų veikla. E. A. Schultzo kolekcija yra pati kukliausia – tik viena nedidelė archyvo dėžė. Dauguma dokumentų yra anglų kalba, lietuviški tik keli (straipsnių kopijos ir juodraštinis rankraštis). Rinkinį sudaro laiškai, pažy mos, nuotraukos, spaudiniai, juodraštiniai dokumentai, kopijos. E. A. Schultzas buvo Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininkas ir Lietuvių kambario Pitsbergo universitete komiteto pirmininkas. Jo kolekcijoje sukaupti dokumentai susiję būtent su šia veikla. Iš Kento universiteto gauta rankraštinė medžiaga bus saugoma Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje ir prieinama visiems besidomin tiems Lietuvos, ypač mūsų išeivijos, istorija.
21
21
projektas
EKSLIBRISAI, SUKURTI GYVENTI KNYGOSE Asta Kaktytė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka Projektas „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdona vičiaus sėkmės“
22
22
Šiaulių ekslibriso istorija prasidėjo XX a. trečia asmeninės bibliotekos knygų su jo autoriniais ekslibri jame dešimtmetyje. Tuomet, 1924 m. advokato, ko sais. Iš bibliotekai dovanotų G. Bagdonavičiaus knygų lekcininko ir bibliofilo V. Cimkausko (1896–1944) matyti, jog dailininką su knyga siejo ypatingas ryšys. 1 sudomintas ir 1925 m. prof. P. Galaunės Jis pratęsė knygų minkštais viršeliais gyveni mą – įrišo į naujus kietus viršelius6, kai (1890–1988) paskatintas 2, dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) kurioms sukūrė naują „veidą“ – viršelius entuziastingai ėmėsi kurti ekslibrisus. dekoravo audiniu, ranka užrašė knygų Kruopščiai ieškodamas geriausių pavadinimus. Dailininko sukurti galutinių variantų, dailininkas pir ekslibrisai tapo knygų nuosavybės muosius ekslibrisus 1925–1929 m. ženklais, originaliais meno kūriniais. kūrė sau. Jais žymėjo savo gausios ir vertingos bibliotekos knygas3. Apie Šiaulių ekslibriso 90-mečiui prisiminti ekslibrisai knygose G. Bagdonavičiaus autoekslibrisus me Žvelgiant į praeitį ir tęsiant lietu notyrininkė M. Adomavičienė 1974 m. Au a z a t viškojo ekslibriso mokyklos tradicijas rašė: „Kurdamas ekslibrisą sau, dailininkas r . da ė -B il. L. Pu tramentien Šiauliuose 2015 metais įgyvendintas projektas nevengia jumoro, pilnai atskleidžia originalų ir įdomų savo charakterį, vieną kitą savo kūrybos „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Pripažįstant Šiaulių krašto knygos nuosavybės braižą“4. Sėkmė lydėjo dailininką 1929 ir 1931 m. ekslibrisų ženklų, kaip kultūros paveldo, vertę, projektu siekta parodose JAV, Los Andželo mieste. Už sukurtus eks besimokančiai visuomenei atverti ekslibrisų kūrimo librisus G. Bagdonavičius buvo apdovanotas garbės ir knygų žymėjimo jais praktiką. Pagrindinis projekto diplomu, išrinktas žiuri komisijos viceprezidentu, tikslas – mažinti atotrūkį tarp ekslibriso, knygos ir o autoekslibr isas, kuriuo ženklino savo bibliotekos bibliotekos. Jam įgyvendinti sutelkta informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse dirbančių knygas, buvo apdovanotas pagyrimo raštu5. Po pavykusių bandymų, pripažinimo G. Bagdona specialistų patirtis, gebėjimai ir kūrybingumas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios biblio vičius rimtai atsidėjo ekslibrisų kūrybai iki pat savo mirties. Dalyvavo ekslibrisų parodose, konkursuose, tekos projekte pageidavo dalyvauti 11 Šiaulių miesto propagavo knygos ženklus spaudoje, įvairiuose ren ir 2 apskrities bendrojo lavinimo mokyklos. Pasida giniuose, mokymo įstaigose, visuomeninėse orga lyti gerąja patirtimi sutiko Šiaulių universiteto Menų nizacijose ir kt. Iki 1960 m. G. Bagdonavičius buvo fakulteto K. Kizevičiaus grafikos centras, Lietuvos vienintelis, kuriantis knygos nuosavybės ženklus dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacija, Šiauliuose. Būdamas profesionalus dailininkas ir „Saulėtekio“ gimnazija ir Jovaro progimnazija – įstai dailės pedagogas, rūpinosi ekslibrisų sklaida Šiaulių gos, puoselėjančios gilias ekslibrisų kūrimo tradicijas berniukų, Suaugusiųjų gimnazijose, amatų mokykloje, Šiauliuose. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti Mokytojų seminarijoje. Pats žavėdamasis ekslibrisais, jubiliejiniai renginiai vyko visus 2015 metus. Šiaulių tuo sudomino ir moksleivius – jie nesudėtinga technika miesto, apskrities moksleiviai, dailės mokytojai buvo kviečiami kurti ekslibrisus savo namų bibliotekėlėms, kūrė ekslibrisus sau. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje biblio o knygos nuosavybės ženklų tyrėjai rinkosi į konferen tekoje saugomi 42 G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, iš ciją diskutuoti Šiaulių krašto ekslibriso, kaip kultūros kurių devyni – autoekslibrisai, ir maža dalis dailininko paveldo, temomis.
ekslibrise“. Jų tikslas – pakviesti į diskusiją ekslibriso kūrimo ir sklaidos problematikai neabejingus dailės pedagogus ir pasiūlyti jiems, naudojant tradicines grafikos techni kas, susikurti ekslibrisą sau. Ekslibrisus propaguojančios profe sionalios dailininkės, mokytojos Lolita Putramentienė ir Rasa Prišmontienė vedė kūrybinius užsiėmimus dailės mokyto jams – dalijosi žiniomis ir ekslibrisų kū rimo mokykloje praktika. Apie ekslibrisų kūrimą mokyklose jos kalbėjo kaip apie vieną iš meninės raiškos formų – patrau klią, prasmingą, technologiškai sudėtin gesnę, bet nebrangią veiklą moksleiviams. Dailininkės kūrybinių laboratorijų dalyvius Dail. G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knyga su autoekslibrisu, apdovanotu pagyrimo raštu 1931 m. JAV, Los Andželo mieste supažindino, kaip kuriami ekslibrisai iški liaspaude ir giliaspaude technikomis, davė Ekslibrisų naudojimo tyrimas patarimų, kaip atspausti ekslibrisus neturint spausdini Prieš įgyvendinant projekto meninę programą buvo mo staklių. Užsiėmimų dalyviai išbandė linoleumo ir atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek Šiaulių ben plastiko raižinio technikas, jomis naudodamiesi sukūrė drojo lavinimo mokyklose yra paplitę ir naudojami ekslib savo ekslibrisus. R. Prišmontienė pristatė Šiaulių „Saulė risai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklose ekslibrisui tekio“ gimnazijoje įkurtas grafikos dirbtuvėles, kuriose skiriamas nepakankamas dėmesys. Dailės pamokose buvo atspausti plastiko raižinio technika sukurti dalyvių kalbėdami apie įvarius grafikos žanrus, dauguma dailės ekslibrisai. Šiaulių universiteto K. Kizevičiaus grafikos pedagogų tik užsimena apie ekslibrisą, vadovėlio medžiaga centre, kuruojami Menų fakulteto dekano prof. V. Janu paliekama moksleiviams skaityti savarankiškai. Retas mo lio ir dailininkės L. Putramentienės, darbus užbaigė lino kytojas rengia išplėstinį pamokos planą ekslibrisui, skiria raižinio technika ekslibrisus kūrę mokytojai. jam dėmesio popamokinėje veikloje, organizuoja ekslib Projekto kūrybinių laboratorijų vadovių R. Prišmon risų parodas, rengia moksleivius tienės ir L. Putramentienės eks respublikiniams, tarptautiniams librisų kūrimo patirtis skirtinga. ekslibrisų konkursams. Mokyklų R. Prišmontienė prisimena, jog reprezentaciniams tikslams ekslib studijų metais (Šiaulių pedagogi risai naudojami retai, dažniausiai nį institutą baigė 1986 m.) buvo gaminami skirtukai ar atvirukai skirta užduotis kurti ekslibrisus, su moksleivių ekslibrisais. Ir tik tačiau tai neužkrėtė jų kūrimo vienoje Šiaulių miesto bendrojo dvasia. Pamilti knygos nuosavy lavinimo mokyklos bibliotekoje bės ženklus paskatino grafikas ekslibrisais ženklinamos knygos. Žibuntas Mikšys, kuriam daili Atlikto tyrimo rezultatai pa ninkė 2003 m. sukūrė ekslibrisą. rodė, kad projektas būtų reikš Jis puikuojasi Šiaulių universiteto mingas siekiant priminti visuo bibliotekai dovanotoje Ž. Mikšio menei, ypač besimokančiam knygoje. Šis ekslibrisas įtrauktas jaunimui, apie ekslibrisus, kaip ir į 35 ekslibrisų rinkinį7, kurį pro knygos nuosavybės ženklus. jekto metu autorė dovanojo ŠAVB. Jame taip pat yra 1996 m. sukurtas Dalijimasis ekslibrisų pirmasis dailininkės asmeninis kūrimo patirtimi ekslibrisas, kuriame, anot daili 2015 m. pavasarį bibliotekoje ninkės, vaizduojamas „smalsus vyko projekte dalyvavusių mo žmogutis, kuris gyvendamas už kyklų patirties sklaidos kūrybi geležinės uždangos atrado būdą Dail. K. Kupriūno bibliotekai dovanotas skulptūrinis ekslibrisas „Narvelis“. 2015 m. nės laboratorijos „Įamžink save pamatyti toliau“. Šiuo ekslibrisu
23
23
Projekte dalyvavusios dailės mokytojos kuria ekslibrisų eskizus ŠAVB
Ekslibrisai spaudžiami Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos grafikos dirbtuvėlėse
R. Prišmontienė ženklina mėgstamas namų bibliotekos knygas. Dailininkė yra sukūrusi daugybę ekslibrisų, skirtų įvairiems įvykiams, įstaigoms, žmonėms, tačiau projekto metu autoekslibrisą kūrė antrą kartą. Dailininkė L. Putramentienė prisimena knygos žymėji mu susidomėjusi anksti8. Pirmąjį ekslibrisą, vadovaujama mokytojo E. Juchnevičiaus, susikūrė mokydamasi Šiaulių dailės mokykloje (apie 1978 m.). Ypatingas dėmesys ekslib risams skirtas studijų metais – jie tapo diplominio darbo tema, kuriai pasirinktos Šiaulių pedagoginio instituto personalijos (apgintas 1987 m. vadovaujant R. Buivydui). 58 ekslibrisus, tarp jų ir diplominį darbą, L. Putramentienė 2015 m. dovanojo ŠAVB9. Skirtingais gyvenimo laiko tarpiais dailininkė yra sukūrusi net 10 autoekslibrisų, iš kurių pusė sukurti studijų metais. Visi jie rado savo vietą knygose. Projekto metu dailininkė kūrė 3 ekslibrisus. Jubiliejiniai ekslibrisai – bibliotekai Paprastai ekslibrisai kuriami knygoms ženklinti, tačiau Šiaulių ekslibriso 90-ies metų jubiliejaus proga biblioteka gavo neįprastą dovaną – ekslibriso skulptūrą „Narvelis“10. Ją atvežė dailininkas K. Kupriūnas, atvykęs į Šiaulius da lyvauti konferencijoje „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip
kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“. Skulp tūros rėmėja AB „Gubernija“ (direktorė V. Dunauskienė) ir autorius kūrinį skyrė dailininko G. Bagdonavičiaus atminimui ir Šiaulių miestui. 2015 m. rugsėjo 18 d. mokslinėje praktinėje konfe rencijoje taip pat dalyvavo ir pranešimus skaitė Šiaulių universiteto profesorius V. Janulis, dėstytojas J. Nekrašius, habilituotas menotyros mokslų daktaras, profesoriusemeritas V. Rimkus, dailininkas K. Kupriūnas, dailės mokytojos J. Budrienė, L. Putramentienė, R. Prišmontienė, ŠAVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja N. Kaspara vičienė, LMB Informacijos skyriaus vedėja R. Vaišvilienė. Konferencijoje pranešėjai aptarė ekslibriso istoriją ir jo paplitimą Lietuvoje ir Šiauliuose XX–XXI amžiuje, daili ninko Gerardo Bagdonavičiaus indėlį į ekslibriso sklaidą ir populiarinimą Lietuvoje, knygos ženklo reikšmę kny gotyrai ir kultūros paveldui, tendencijas, stilius ir grafikos technikas, šiuolaikinio ekslibriso paskirtį, ekslibriso, kaip mažosios grafikos rūšies, svarbiausias tendencijas, santykį su knyga ir skaitytoju, šiauliečiams skirtus lietuviškus knygos ženklus, esančius bibliotekų knygose, ir Šiaulių krašto menininkų sukurtus ekslibrisus11. Konferencijos medžiagą 2016 m. ketinama išleisti atskiru leidiniu, iliust
Projekto kūrybinių laboratorijų vadovės dail. R. Prišmontienės asmeninės bibliotekos knyga su autoekslibrisu. 1996 m.
Projekto kūrybinių laboratorijų vadovės dail. L. Putramentienės asmeninės biblio tekos knyga su autoekslibrisu. 1985 m.
24
24
G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai mokslinėje praktinėje konferencijoje (iš kairės): konferencijos moderatorius J. Nekrašius, prof. V. Rimkus, prof. V. Janulis
Moksleiviai dalyvauja interaktyvioje viktorinoje „Šiauliai – ekslibrisų miestas“
ruotu dailės mokytojų ir moksleivių sukurtais ekslibrisais. Leidinys bus ženklinamas specialiai projektui dailininkės L. Putramentienės sukurtu ekslibrisu.
• Philippe’o Claudelio „Pilkosios sielos“; • Jerome’o Davido Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“; • Charlaine Harris „Miręs iki sutemų“; • Otfriedo Preusslerio „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“; • Stephenie Meyer „Likimai“. Moksleivių sukurti ekslibrisai ne tik pratęsė gyvenimus knygose, bet ir tapo Šiaulių ekslibriso istorijos dalimi. Jie saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde ir yra laisvai prieinami bibliotekos elektroniniame kataloge. Projektas tęsiasi. Laukia įdomūs 2016-ieji – metai, skirti G. Bagdonavičiui (1901–1986). Minėdami jo gimimo ir mirties metines, prisiminsime dailininko indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną. Nekrašius, J. Superekslibrisas ir ekslibrisas Šiaulių krašte. Nekrašius, J. Lietuva knygos ženkluose: (XVI a.–XXI a. pr.). Šiauliai, 2009, p. 59. 2 Taip rašė dail. V. Kisarauskas 1981 m. Vilniuje, Respublikinėje bibliotekoje su rengtos G. Bagdonavičiaus ekslibrisų parodos katalogo įžanginiame žodyje. Ne krašius, J. Dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai. Šiauliai, 1998, p. 7–9. 3 Jovaišaitė, A. Pratarmė. Gerardas Bagdonavičius. Šiauliai, 2011, p. 8. 4 Janulis, V., Nekrašius, J. Šiauliai – ekslibrisų miestas. Šiaulių naujienos. 2015, rugs. 5, p. 6. 5 Janulis, išnaša 4, rugs. 4, p. 7. 6 G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygas rišo žinomas Šiaulių kny grišys Stanislovas Sipkus. Rasti nežinomi dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai. Prieiga per internetą: http://ekslibrisai.blogspot.lt/2015/12/ rasti-nezinomi-dailininko-gerardo.html. 7 Rasos Prišmontienės ekslibrisai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio vie šojoje bibliotekoje. Prieiga per internetą: https://www.flickr.com/pho tos/129047750@N07/sets/72157648811775914/. 8 Kaktytė, A. Mokytojai apie save ekslibriso kalba. Prieiga per internetą: http:// ekslibrisai.blogspot.lt/2015/09/mokytojai-apie-save-ekslibriso-kalba.html. 9 Lolitos Putramentienės-Brazos ekslibrisai Šiaulių apskrities Povilo Višins kio viešojoje bibliotekoje. Prieiga per internetą: https://www.flickr.com/ photos/129047750@N07/sets/72157647268858894/. 10 Nekrašius, J. Ekslibrisai – dailininko Klemenso Kupriūno kūrybos versmė. Prieiga per internetą: http://www.savb.lt/lt/foto-galerija/5402-ekslibrisaidailininko-klemenso-kupriuno-kurybos-versme. 11 Kaktytė, A., Nekrašius, J. (2015) Paminėtas Šiaulių ekslibriso 90-metis. Prieiga per internetą: http://ekslibrisai.blogspot.lt/2015/09/paminetassiauliu-ekslibriso-90-metis.html. 12 Kaktytė, A. Šiaulių miesto ir apskrities moksleiviai kuria ekslibrisą sau. Prieiga per internetą: http://ekslibrisai.blogspot.lt/2015/05/siauliu-miestoir-rajono-moksleiviai.html. 13 Kaktytė, A. Ekslibrisai grįžo į knygas. Prieiga per internetą: http://ekslibrisai. blogspot.lt/2015/11/ekslibrisai-sugrizo-i-knygas.html. 1
25 Nuotraukos iš ŠAVB Meno ir muzikos sk. archyvo
Moksleiviai ekslibrisais žymėjo mėgstamas knygas Šiaulių miesto ir apskrities dailės mokytojai projekto kūrybinėse laboratorijose patys sau kūrė ekslibrisus ir ska tino į šią veiklą įsitraukti ugdytinius. 215 moksleivių kūrė ekslibrisų eskizus ir pateikė juos konkurso „Ekslibrisai sau“ tarptautinei vertinimo komisijai, kurią sudarė dailininkai grafikai R. Damskis, G. Kaltanienė, U. Ratnikas, V. Ko vieraitė, ŠAVB bibliotekininkė J. Rimeikienė, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto (Lenkija) Menų fakulteto dėstytoja grafikė dr. Agnieszka Zawadzka. Verti nimo komisija išrinko 26 (po du iš kiekvienos mokyklos) geriausius moksleivių ekslibrisų eskizus. Vadovaujami dailės mokytojų iš Šiaulių Saulėtekio, Stasio Šalkauskio, Juliaus Janonio, Sauliaus Sondeckio, Didždvario gimna zijų, Jovaro, Salduvės, Gegužių, „Sandoros“ progimnazijų, Suaugusiųjų mokyklos, Šiaulių profesinio rengimo centro, Šiaulių apskrities Bubių ir Pašušvio mokyklų, moksleiviai raižė ir spausdino ekslibrisus12. Jie buvo pristatyti baigia majame projekto renginyje – Šiaulių ekslibriso 90-ojo gimtadienio šventėje. Šventę pradėjo pirmosios knygos apie Šiaulių ekslibriso istoriją autorius J. Nekrašius. Prof. V. Rimkus, daug metų artimai bendravęs su G. Bag donavičiaus šeima ir juo pačiu, kaip kūrėju, pasidalijo prisiminimais apie dailininką. Šiaulių dailininkų organi zacijos pirmininkė V. Kovieraitė pristatė dailės mokytojų ir konkurso nominantų autoekslibrisų parodą. Šiaulių ekslibriso istorijos svarbiausi faktai prisiminti linksmoje viktorinoje „Šiauliai – ekslibrisų miestas“, kurią organizavo ŠAVB Meno ir muzikos skyriaus bibliotekininkė J. Rimei kienė, naudodamasi interaktyvia programėle „Kahoot“. Taip pat surengtas knygų žymėjimo seansas – projekto metu sukurtais ekslibrisais jaunimas ženklino mėgstamas knygas13. Jų penketukas atrodo taip:
25
pokalbis
genovaitė raguotienė: „BIBLIOTEKA PIRMIAUSIA YRA KNYGA“ Romos Kišūnaitės nuotr.
Ir dabar pagarbiai prisimenu profesorių Levą Vladimiro vą ir jo vadovavimo katedrai stilių. Jis buvo tikras liberalas, demokratas. Labai gerbė kiekvieną žmogų. Visada lydėjo tolerantiška katedros atmosfera.
Šiais metais pasirodžius naujam žinomos mokslininkės, bibliotekininkystės pedagogės, buvusios Vilniaus universi teto dėstytojos Genovaitės Tėvelytės-Raguotienės darbui – leidiniui „Mylėję knygą“, žurnalo „Tarp knygų“ redakcija nu sprendė aplankyti garbiąją autorę jos namuose ir pasikalbėti. Ne tik apie naująją knygą, bet ir apie kitus, mūsų profesinei bendruomenei rūpimus dalykus – knygos, skaitymo svarbą ir bibliotekos vietą dabartinio žmogaus gyvenime.
26
26
Ilgus metus dirbote tarp knygų, su žmonėmis. Kokių ilgamečių gyvenimo ir veiklos patirčių negalite pamiršti ir šiandien? Kol baigiau vidurinę mokyklą, turėjau gyvenimo sunkumų ir pavojų dėl mamytės ištrėmimo, o ir pati buvau įtraukta į tremiamųjų sąrašą. 1950 m. atvažia vau į Vilnių, įstojau į universitetą. Buvau vaikų namų auklėtinė – tokiais žmonėmis tais laikais labiau pasiti kėta. Kai ištekėjau, kita mano pavardė taip pat padėjo jaustis saugiau. Be to, iš dalies esu laimės kūdikis, nes man tiesiog gyvenime pasisekė susitikti ir bendrauti su tauriais žmonėmis, kurie man visur padėjo. Pati niekada nesistengiau daryti karjeros. Baigusi univer sitetą, buvau pakviesta į Bibliotekininkystės katedrą dėstyti. Man iš karto patikėta skaityti vaikų literatūros bibliografijos, kultūros ir švietimo pagrindų kursus, specialų vaikų skaitymo seminarą. Šių dalykų man niekas nedėstė, buvau gana pasimetusi, nežinojau, kaip seksis.
Kaip Jums, bibliotekininkystės srities profesionalei, atrodo mūsų šalies bibliotekos dabar, žvelgiant iš šalies? Kokius bibliotekų pasiekimus laikytumėte didžiausiais? Gyvenimo ir amžiaus aplinkybės atitolino nuo aktyves nės pažinties su dabartine bibliotekų veikla. Ją tenka stebėti iš šalies, daugiausia per spaudą, iš pasikalbėjimų su dar dirbančiais kolegomis. Tad ką nors nauja ir tvirčiau teigti negalėčiau. Artimų kontaktų jau nedaug belikę. Bibliotekų veikloje pagal laiko dvasią ir reikalavimus rado si daug naujovių. Kalbant apie laimėjimus, būtų trafaretiška atsakyti: bibliotekose – naujausios technologijos, biblioteki ninkai – šiuolaikiški. Technologijos iš tikrųjų reikalingos ir skaitytojams, ir bibliotekininkams. Manau, kad dabarties bi bliotekų darbuotojai geba derinti tradiciją ir inovacijas, knygą ir technologijas. Tai padeda pritraukti žmonių į bibliotekas, norisi tikėti, kad iš jos jie vis dėlto išeina ir nešini knyga. Bet kartais pagalvoju ir darosi neramu, ar biblioteka nepavirs įvairiausių paslaugų įstaiga, pamiršusi svarbiausius dalykus – knygą ir skaitymą? Vis dėlto biblioteka pirmiausia yra knyga. Paskelbti Bibliotekų metai bibliotekoms bus ne tik džiaugsmingi, bet ir kaip niekada darbingi. Kokie darbai, Jūsų manymu, turėtų būti padaryti? Ką turėtume prisiminti? Mano supratimu, svarbu pasiekti, kad pirmiausia biblio tekininkas daug skaitytų ir mokėtų subtiliai apie knygą pakalbėti, ypač su vaikais. Kai bendrauju su mokytojais, sužinau, kad kyla didelių problemų dėl skaitymo. Ir ne reikėtų manyti, kad skaitymo (neskaitymo) problema yra perdėta, kad ji esanti ne tokia jau skaudi. Pagaliau, kaip mes atrodome, kai kitose valstybėse skaitymas, ypač tarp vaikų, populiarėja, o mes tuo pasigirti vargu ar galėtume? Ir dėl privalomosios literatūros. Iš jos sąrašo „iškrito“ daug svarbių kūrinių, ir vaikai tarytum išeina iš mokyklos neturė dami literatūrinio, kultūrinio pagrindo. Man pasakojo dėsty toja, skaitanti paskaitas pirmam kursui mūsų Komunikacijos fakultete, kad pasitaiko tiesiog neraštingų studentų. O kaip jie gali būti raštingi, jeigu neskaito? Aš neįsivaizduoju! Jeigu jie sutrumpintais tekstukais bendrauja tiktai mobiliaisiais telefonais? Jie jau susikūrė kitą kalbą, tai visai kita komuni
kavimo forma. Kitąsyk nugirsti, kad giriamasi, jog per visus metus neperskaitę nė vienos knygos arba skaitą tik pradžią ir pabaigą. Randasi vadinamųjų „agresyvių neskaitytojų“. Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pirmame šių metų žurnalo numeryje išspausdintame pokalbyje atkreipė dėmesį, kad Bibliotekų metais informacinis fonas bibliotekoms yra palankus, svarstė, ar mums pavyks tuo pasinaudoti. Kaip manote, kas padėtų bibliotekoms sėkmingai prisistatyti? Ką turėtume akcentuoti, kalbėdami apie save? Tai ne tik bibliotekų problema. Ten, kur dirba kūrybingi, mąstantys specialistai, prisistatymai visuomenei nesudaro ypatingesnių sunkumų. Bet dar yra bibliotekų, kurioms derėtų drąsiau ieškoti kuo įvairesnių formų ir būdų savi reklamai, rinkodarai, sąsajų su vietos valdžia, žiniasklaida, įvairiomis organizacijomis ir įstaigomis. Į vadinamąjį prisitaikymo klausimą norėčiau kiek žvilgtelėti iš kitos pusės. Čia kalbėtume apie bibliotekų ir visuomenės abipusį bendradarbiavimą. Norėčiau pabrėžti, kad pati visuomenė turėtų pristatyti šią ypatingą kultūros įstaigą. Tai, žinoma, priklauso nuo šeimos, darželio, mo kyklos, valdžios institucijų, kitų organizacijų. Net, ko gero, nuo maisto pramonės... Kur rajono centre ar miestelyje pamatysi iškabą „Biblioteka“? Kai kuriose šalyse ant mais to ir kitų prekių pakuočių spausdinama informacija apie biblioteką, knygą, skaitymą. Nepastebėjau, kad paaugliai nešiotų marškinėlius su užrašu „Aš skaitau (bibliotekoje)“. Nežinau, ar yra koks lietuviškas Bilas Geitsas, kuris būtų ne tik bibliotekų mecenatas ir rėmėjas, bet ir aistringas skai tytojas. Gražu, kad Lietuvoje jau nemažai žinomų žmonių globoja savo vaikystės bibliotekas. Reikia pasidžiaugti, kad įžymių mūsų rašytojų ar kitų menininkų, veikėjų asmeninės bibliotekos perkeliamos į viešąsias bibliotekas. Tai, aišku, sustiprina žmonių domėjimąsi knyga. Pagaliau, bibliotekų prisistatymai yra ir valstybės, val džios reikalas. Jeigu streikuoja mokytojai, tai ką daryti bib liotekininkams? Jie taip pat yra baigę aukštuosius mokslus, jų atsakomybė ne mažesnė – jie irgi kuria informacinį foną. Galima cituoti ir cituoti didžiųjų žmonių mintis apie biblio tekų ir skaitymo reikšmę. Bet ji kol kas dalies visuomenės ne visada kaip reikiant suvokiama. Bibliotekininkai ir kultūros darbuotojai turbūt yra pras čiausiai apmokami. Jie negali jaustis orūs ar labai reikalingi. Bibliotekininkams labiau galėtų padėti žiniasklaida – kul tūros periodika, radijas ir televizija. Kad būtų gilinamasi į šią sritį, – nepasakytum. Dar iki šiol prisimenu kitados populiarių vaikams skirtų radijo laidų ciklą apie skaitymą. Ir dar – ar kada nors pateko bibliotekininkas į aukštesnes valdžios institucijas? Ir vietinėje valdžioje jie retenybė. Aps kritai bibliotekininkas vertinamas lyg žemesnės kategorijos inteligentas. Sumanų bibliotekininką labai veikia valdžios
„nusisukimas“ nuo šios specialybės ir jos nuvertinimas. Nežinau, kaip įveikti šiuos dalykus. Šios profesijos autoritetą galbūt galėtų pakelti ir Garbės bibliotekininko ir konsultanto statuso suteikimas. Bibliotekininkas skaitytojui – cenzorius, vedlys ar patarėjas? Kokie turėtų būti bibliotekininko ir skaitytojo santykiai, šiam renkantis knygas? Žiūrint, koks skaitytojas. Menas bendrauti ir suprasti kitą žmogų yra nepaprastai sudėtingas. Ryšys su skaitytoju turi būti labai individualus, santykiai kuo demokratiškesni. Su skaitytoju bibliotekininkas gali apsikeisti nuomonėmis kaip lygus su lygiu. Nebent skaitytojas pageidautų patarimo ar paramos. Pasitelksiu Vaclovo Biržiškos dar 1922 m. išsakytas mintis: bibliotekininkas „turi visokiausiais būdais skaitytojui padėti žiniomis, patarimais, knygų rekomendacija, nuro dymais, kaip knygomis naudotis ir išmokti jas pasirinkti“. Dar viena skaitytojų kategorija – vaikai. Tai ypatingi skaitytojai. Jie yra lygiai tokie pat kaip ir mes, suaugusieji, tik mažesni už mus. Bet net labiau verti pagarbos. Svarbu mokėti užkariauti tokį skaitytoją, tapti autoritetu, kad jis pajustų, jog tu daug skaitei ir daug žinai. O ne vien pasaky ti: „Eik, pasirausk lentynose, pasiimk ką nori“. Gaila, kad išnyko rekomendaciniai literatūros sąrašai. Nemanau, kad juose reikėtų kartoti privalomąją literatūrą. Tai turėtų būti skirta laisvam pasiskaitymui, „išgriebiant“ vertingiausius kūrinius. Nežinau, kaip skaitytojai dabar gali orientuotis knygų jūroje, – nesvarbu, ar suaugęs, ar vaikas. Vis dažniau girdėti, kad bibliotekininkams trūksta informacijos apie knygas. Kaip manote, ar bibliotekininkų literatūrinio švietimo klausimas yra aktualus? Dabartinės padėties nelabai žinau, bet anksčiau, studi juojant bibliotekininkystę, literatūrai buvo skiriama daug dėmesio – kiekviename semestre būdavo literatūros dalykų nuo antikos iki naujausiųjų laikų. Dabar turbūt savišvieta yra svarbiausias dalykas bib liotekininkui gilinant literatūros žinias. Daug padeda bibliotekose darbuotojų rengiami susitikimai su rašytojais, naujų kūrinių aptarimai ir pristatymai. Į bibliotekas dabar ateina dirbti ir kitų specialybių žmonių. Gal vertėtų jiems retkarčiais organizuoti profesinės kvalifikacijos kursus? Pagaliau, ar nereikėtų savišvietai skirti vienos darbo dienos? Esate sakiusi, kad skaityti (plačiąja prasme) reikia mokytis. Kaip tokios pamokos turėtų atrodyti? Dar J. V. Gėtė yra sakęs, kad skaityti reikia mokytis. Kito mokomam ir pačiam mokantis – nuo vaikystės ir visą laiką. Sulaukęs aštuoniasdešimties, didysis poetas nesidrovėjo prisipažinti, kad ir dabar negalėtų teigti jau mokąs skaityti. Skaitymas iš tikrųjų labai sudėtingas, pirmiausia psi chologinis, vidinis procesas ir aktas. Jis apima skaitymo
27
27
motyvaciją, jo tikslus, susidomėjimą literatūros rūšimis ir žanrais, kūrinio suvokimą, vertinimą, išgyvenimo kriterijus ir t. t. Teksto suvokimas priklauso ir nuo kiekvieno žmo gaus asmeninių savybių (jausmų, troškimų, pastabumo, nusiteikimo, dėmesio, atminties, mąstymo ir vaizduotės pobūdžio). Tai labai individualu. Yra kūrinių, yra rašytojų, kurie turi būti perskaityti laiku, kaip laiku ateina draugystė, meilė, sielvartas. Prie kai kurių kūrinių reikia „priaugti“, perskaityti ne vieną kartą. Ana Achmatova „Ulisą“ skaitė net aštuonis kartus. Ir Justinas Marcinkevičius sakė, kad Donelaitį suprato tik studijuo damas universitete. Yra eilinės knygos ir yra „amžinos“. Skaitytojo ugdy mas, be abejo, turėtų eiti „amžinųjų“ link. Tačiau skaitymo menas pasiekiamas ne tik ugdant skaitytoją, bet ir pačiam skaitytojui užsiimant saviugda. Bet aš jau užsišnekėjau, nes man įdomiausia biblioteki ninkystės atšaka buvo ir yra lektologija... Kokias knygas skaitydama, tiksliau, su kokiomis knygomis dirbdama, patiriate didžiausią skaitymo malonumą? Dabar mėgstu biografinę, memuarinę literatūrą, ypač to laikotarpio, kai pati gyvenau. Poezijos mažiau beskaitau, nes ją skaityti reikia tinkamos nuotaikos. O iš visos savo lektūros išskirčiau – jeigu būtų toks konkursas – „Aną Kareniną“. Man patinka gili moteriškoji psichologinė literatūra.
28
28
Pati išleidote ne vieną knygą. Neseniai pasirodė naujausias Jūsų leidinys „Mylėję knygą“. Kuo jis skiriasi nuo ankstesniųjų? Ši knyga pasirodė netikėtai, tarytum neplanuotai. Tai tarsi kolektyvinis darbas, parengtas kartu su labai gerais žmonėmis, kolegomis, tai Nacionalinės bibliotekos nuo pelnas. Mano giminei skirta knygos dalis buvo nuo seno apmąstyta, apgalvota, tačiau gyvenime nutiko labai tragiškų dalykų, ir aš „iškritau“ iš kasdienio ritmo. Siūliau seseriai... O kai likau vienintelė, išėjo savotiškas konvoliutas – knyga iš dviejų knygų. Tuo ji ir skiriasi. Kitos buvo arba istorinės, arba monografijos, arba užsakytos. Skiriasi ir tuo, kad dabar labai moku džiaugtis, jog tokia knyga yra. Pirmojoje knygos dalyje rašote apie tarpukario Lietuvos valstybės knygos įvykius, reiškinius ir žymius žmones: P. Mašiotą, V. Biržišką, V. Steponaitį, I. Kisiną bei kitus bibliotekininkų bendruomenei mažiau žinomus kultūros veikėjus. Kaip pati sakote, juos visus vienijo meilė knygai, rūpinimasis, kad Lietuva skaitytų. Tai jau ne pirmas Jūsų leidinys, kuriame rašote apie Lietuvos kultūrai nusipelniusius asmenis. Kas paskatino skirti tiek laiko šių žmonių gyvenimo ir veiklos studijoms? Vilniaus knygų mugėje šiais metais skambėjo šūkis „Per sonažas ieško autoriaus“. Remsiuosi juo. Mano personažai –
tie žmonės, kuriuos pati susiieškojau dirbdama universitete. Rašiau disertaciją apie vaikų skaitybą Nepriklausomoje Lietuvoje. Tada ir susidūriau su pavardėmis ministerijų darbuotojų, mokytojų, karininkų, kurie daug dirbo šioje sri tyje. Dalis jų buvo labai žinomi, bet apie kitus tik užsiminta. Kai rašiau „Spaudą atgavus“ arba „Greta įžymiojo Vaclovo Biržiškos“, reikėjo daug ieškoti medžiagos. Iš užuominų juk nesukursi asmenybės ir jo portreto. Peržiūrėjau archyvus, spaudą, kitus šaltinius. Taip ir prasidėjo... Antrojoje dalyje „Viena Zanavykijos giminė. Kronika“ pateikiate labiau asmenišką, intymesnį autobiografinį pasakojimą apie kelių kartų Tėvelių giminę, iš kurios pati esate kilusi. Prisiimate atsakomybę užrašyti ir išsaugoti giminės pasakojimą, vertingą ne tik ateities kartoms, bet ir aprašomojo laikotarpio tyrimams. Apie ką rašyti buvo sudėtingiausia, o kas sekėsi lengviau? Paprasta buvo rašyti apie išėjusiuosius. Antra vertus, lengva nebuvo, nes tų žmonių nepažinau, apie juos suži nojau iš giminių. Tai gana vienpusė informacija, todėl šie personažai yra visai kitokie. Kita dalis – žmonės, su kuriais gyvenau, dirbau, mokiausi, kuriuos pažinojau. Šie perso nažai turbūt ir buvo sunkiausias dalykas, nes, kai atidaviau knygą spaudai, vis galvojau, ar neįžeidžiau ko nors, ar pa sakiau tai, kas tikra, ar mano atmintis atkūrė svarbiausia... Juk dalis šių personažų yra gyvi. Bet čia nieko nepadarysi, kitaip nebūtų atsiminimų. Vis galvoju, kad atsiras tokių, kurie norės pasikapstyti, iš kur jie, kas ir kaip. Gal anūkai?.. Man išėjus, nebebus ko paklausti. Labai gailiuosi, kad seserų neišklausinėjau, o apie mamą net nekalbu. Argi galvoji, kad mamos nebebus, kad tai bus svarbu?.. Bet tai yra dažna problema. Kai išeina tėvai, supranti, ko nepadarei, ko ne pasakei, ko nepaklausei. Man atrodo, kad tokia pati ir aš. Na, man dar labai pagelbėjo mamos tremties prisiminimai, užrašyti mano vyro. Į ką skaitytojui pasiūlytumėte atkreipti dėmesį šioje knygoje? Antroji dalis skirta labiau giminei, kraštiečiams, o ki tiems skaitytojams tikriausiai bus įdomesnė pirmoji dalis apie žmones, kurie anais Nepriklausomos Lietuvos laikais turtino mūsų kultūrą. Mums buvo įdomu skaityti ir antrąją knygos dalį, nors nesame Jūsų giminaitės (šypsomės). Ji taip pat gali būti įdomi šiandieniniam skaitytojui dėl pasakojimų apie aną laikotarpį, žmonių likimus... Labai dėkoju Jums už gražius ir šiltus žodžius, už visą mūsų pasikalbėjimą. Dėkojame Jums.
Kalbino Jūratė Bičkauskienė ir Viktorija Pukėnaitė
žmonės ir laikas
gimtojo krašto metraštininkas Audronė Berezauskienė Anykščių L. ir S. Didžiulių VB Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys Tautvilis Uža visą savo laisvalaikį skiria gimtajam Viešintų kraštui (Anykščių r.) įamžinti ir garsinti. Akty vaus kraštotyrininko veikla neliko neįvertinta. 2013 m. T. Uža buvo vienas iš „Gimtosios žemės“ Jorio apdova nojimo nominantų. Per pastaruosius penkerius metus už nuoširdų kraštotyros, kultūrinį bei visuomeninį darbą gimtojo krašto labui padėkas T. Užai pareiškė Viešintų bendruomenė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblio teka, Lietuvos kraštotyros draugija, Anykščių Teresės Mi keliūnaitės kraštotyros draugija, Viešintų moterų klubas ir kitos Anykščių krašto nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, su kuriomis kraštotyrininkas bendradar biauja, dalijasi kraštotyros darbo patirtimi, dovanoja savo knygas. 2015-aisiais T. Uža tapo Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatu. Džiugu, kad anykštėno T. Užos veikla įvertinta ir respublikos mastu. 2015 m. už savanorišką kultūros sklaidą Lietuvoje kraštotyrininkas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Iš 13 kandidatų šioje nominacijoje medaliais įvertinami tik penki. Kartu su T. Uža laureatais tapo poetas Vladas Braziūnas, aktorė Virginija Kochanskytė, kraštotyrinin kas ir muziejininkas Bronislovas Mažylis ir organizacija „Lietuvos Caritas“. T. Užos gyvenimo ir veiklos faktai T. Uža gimė 1946 m. kovo 15 d. Laičių kaime netoli Viešintų (Anykščių r.). Mokėsi Viešintų vidurinėje mo kykloje, vėliau – Panevėžio hidromelioracijos technikume mechanikos specialybės. 1966 m. baigęs technikumą pagal paskyrimą dirbo Alytaus Melioracijos statybos valdybos Daugų aikštelėje baro mechaniku. Neakivaizdžiai studija vo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1970 m. persikėlė į Panevėžį, kur 23 metus dirbo Energetikos statybos tresto Panevėžio mechanizuotoje kolonoje baro mechaniku. Vėliau dirbo akcinėje bendrovėje „Panevėžio keliai“ me chanizacijos skyriuje. Ten išdirbęs beveik penkiolika metų, išėjo į pensiją. Nuo tada T. Uža atsidavęs kraštotyros veiklai. Kraštotyros medžiagos rinkimas neatsiejamas nuo fotoaparatu fiksuojamų dabartinio gyvenimo įvykių.
Kraštotyrininkas Tautvilis Uža
T. Uža tai daro profesionaliai – nuo 1962 m. iki šiol fotografuoja ir kaupia fotografijų archyvą. Įamžino įvairias šventes, vietovių vaizdus, tapo bendradarbių kolektyvinės veiklos metraštininku. Jo nuotraukos spausdintos periodiniuose leidiniuose „Valstiečių laikraštis“ ir „Panevėžio tiesa“, Anykščių krašto laik raščiuose „Šilelis“ ir „Anykšta“, Raimondo Guobio ir Algimanto Bekenio knygoje „Viešintos“ (2006). T. Užos nuotrauka panaudota knygos „Panevėžys. Senamiesčio gatvė XX a.“ (2014) viršelio iliustracijai. Gyvendamas Panevėžyje, T. Uža nuolat lankosi Anykš čių krašte, dalyvauja čia vykstančiuose kultūriniuose, bendruomenių renginiuose. Jo knygos eksponuojamos Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojų organizuojamose parodose, pristatomos skaitytojams. Kraštotyrininkas yra dažnas svečias bibliotekoje – ieško informacijos, konsultuojasi knygų leidybos klausimais. 2012–2013 m. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblio teka organizavo apžiūrą „Kraštotyros darbas bibliotekose“. Knygų mylėtojas ir bibliotekos bičiulis T. Uža buvo vienas iš apžiūros rėmėjų, I–III vietų laimėtojus apdovanojo prizais ir dovanomis. Savo asmeninėje namų bibliotekoje kraštotyrininkas yra sukaupęs nemažą knygų kolekciją, kurioje – enciklo pedijos, žinynai, albumai, mokslo literatūra, pradedant 1966 m. „Mažąja lietuviškąja tarybine enciklopedija“ ir baigiant naujausiais 2014 m. informaciniais leidiniais. Tai liudija jo norą semtis žinių, tobulėti, parodo, kad jis vertina
29
29
Teresės Mikeliūnaitės premijos laureatą sveikina Anykščių L. ir S. Didžiulių VB direk torius R. Kutka ir Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja A. Berezauskienė
mokslo leidinius ir juos kolekcionuoja. Kraštotyrininko namų bibliotekoje – ne tik knygos. Ją papildo gausus nuot raukų archyvas, įvairūs rankraščiai, laiškai, sveikinimai, apdovanojimai ir kiti dokumentai. Savininkas juos saugo ir brangina.
30
30
T. Uža – kraštotyrininkas, fotografas Kraštotyrininkas, fotografas ir visuomenininkas Taut vilis Uža gimtąjį Viešintų kraštą garsina fiksuodamas jį meninėse fotografijose ir savo lėšomis leisdamas krašto tyros knygas. Jis kaupia ir užrašo visus – ne tik praeities, bet ir šiandienos – įvykius, renka medžiagą apie iškilius kraštiečius, fotografuoja kultūros, istorijos ir tautodailės paminklus bei jų kūrėjus, stengiasi, kad visa informacija išliktų ir būtų naudinga ateities kartoms. 2010 m. išleistą prisiminimų rinkinį „Iš širdies – viešin tiškiai“ T. Uža skyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Kny goje spausdinami Viešintų miestelio, Laičių, Maldeikių, Žliobiškių, Laitelių ir Pūsčių kaimų žmonių pasakojimai apie praeitį, papročius, šventes, amatus, senojo, kolūkinio ir dabarties kaimo buitį. Daugelis Anykščių rajono miestelių žavi savitu gamto vaizdžiu, džiugina išlikusiomis originaliomis sodybomis, gamtos paminklais, padavimais ir legendomis. Negailes tingas laikas daug ką sunaikino, tačiau kraštotyrininko T. Užos kalbintų žmonių atmintis, įrašyta knygoje, yra amžina. Leidinyje įkūnytos amžinosios tiesos, iš jų dvelkia nenykstantis Viešintų krašto grožis, nuotraukose užfiksuoti vaizdai, sustabdytos žmonių gyvenimo akimir kos tiltu tiesiasi į ateitį. Knygą „Iš širdies – viešintiškiai“ galima būtų pavadinti Viešintų krašto enciklopedija. Joje – Viešintų miestelio žmonių biografijos, mokyklos istorija, informacija apie bažnyčią, pieninę, parduotuvę, kultūros namus, Mykolo Strolios malūną, Viešintų te levizijos stotį, vaistinę ir kitus svarbius pastatus. Leidi
nyje miestelio kultūrinio gyvenimo kronika pateikiama nuo kino kaime ir klubo-skaityklos iki šių dienų meno saviveiklos. Gausu nuotraukų, kuriose užfiksuota plati Viešintų krašto etninė, socialinė ir kultūrinė panorama. Daug informacijos suteikia net šešiuose puslapiuose surašytos svarbiausios Viešintų krašto istorinės datos ir įsimintini įvykiai. Ne pasirinkta profesija, o prigimtinis potraukis į meną, grožį, savojo krašto praeities tyrinėjimą paskatino kraštotyrininką imtis aktyvios veiklos. „Meilė grožiui – natūraliam ir sukurtam – šviečia T. Užos fotoalbume „Viešintiškių pražydinta žemė“. Kiekviena nuotrauka liudija fotografo išmonę, sugebėjimą pažvelgti į papras čiausią gėlytę taip, kad ji atsiskleistų visa savo prigimties grožybe. Knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ atidus skai tytojas irgi pastebės autoriaus sąžiningą ir dorą požiūrį į viešintiškių gyvenimą, jų darbus, poelgius, įvykius, datas. T. Užą domina viskas: kas ir kaip gyveno, kada ir kodėl taip atsitiko. Jo surinkti pasakojimai teka lėtai, ramiai – lyg plati gyvenimo upė, dėl to jie dar išsamesni, aiškesni ir patikimesni,“ – taip apie pirmąsias dvi T. Užos knygas rašė mokytoja Eugenija Sokienė. 2012 m. T. Uža sudarė ir išleido biografinį žinyną-al bumą „Talentingieji viešintiškiai“. Knygoje išspausdinta net 980 nuotraukų, aprašytos 43 personalijos, atskleista ir brandaus amžiaus, ir jaunųjų talentingų Viešintų krašto žmonių kūryba. Paprašytas papasakoti, kas paskatino išleisti knygą apie viešintiškius tautodailininkus ir auksa rankius meno dirbinių kūrėjus, autorius sako: „Iš dabar tinių tautodailininkų tik vienas kitas dalyvauja parodose. Man labai liūdna ir gaila, kad kuklesni savo nuostabius rankdarbius laiko spintose ar senovinėse kraičių skryniose. Nusprendžiau medžiagą apie talentinguosius viešintiškius surinkti į knygą, kad jų darbus pamatytų ir pasidžiaugtų platesnis visuomenės ratas. Aš taip pat papasakojau kie kvieno kūrėjo gy venimo istoriją ar su ją susijusį vie ną kitą įdomesnį epizodą, nufoto grafavau keletą jų darbų – tegu ir kiti pamato, kokios darbščios mūsų moterys, sukūrusios nuos tabius kūrinius. O kiek Viešintų krašto vyrai iš metalo, akmens ir paprasčiausio medžio yra sukū
rę įdomiausių darbų, skulptūrų, kryžių! Džiaugiuosi, kad į mano knygą pateko pasakojimai apie moksleivius, jų rankų darbelius. Jaunesnės kartos tautodailininkai patei kia naujovių, tokių kaip dekupažas, riešinės, iš karoliukų pagaminti papuošalai, kitokiu stiliumi nutapyti piešiniai. Vieni patys sukuria, kiti kur nors pamatę juos patobulina, perdirba.“ T. Uža džiaugiasi, kad tarp viešintiškių surado nemažą būrelį tautodailės meistrų – kūrėjų, audėjų, mezgėjų, drožė jų, tapytojų. Meniškos sielos fotografas negalėjo atsistebėti dailiais viešintiškių moterų mezginiais, nėriniais, audiniais ir kitais rankdarbiais. Ir tai nestebina, nes jį patį nuo vai kystės lydėjo mamos kurti darbai. Tautvilio mama Emilija Baronaitė-Užienė mėgo rankdarbius, buvo gera audėja. Jau prieš vestuves susikrovė nemažą kraitį, kurį sudarė jos austos įvairiausiais raštais lovatiesės, rankšluosčiai, kilimai, staltiesės, dekoruoti pagalvių užvalkalai, nerti ir išsiuvinėti baldų užtiesalai. 2014 m. pirmoji Viešintų vidurinės mokyklos abitu rientų laida minėjo 60 metų mokyklos baigimo jubiliejų. Šiai datai paminėti T. Uža paskyrė ketvirtąją savo knygą. Daugiau kaip 500 puslapių leidinyje „Viešintų mokykla lyg vakar palikta“ spausdinamos mokyklos abiturientų ir mokytojų nuotraukos, prisiminimai apie direktorius, mokinių atsiminimai apie mokykloje praleistus metus. Čia skaitytojai ras ir Viešintų mokyklos himną, taip pat mies telio 1952 m. žemėlapį su paaiškinimais. Knygos autorius apžvelgia ir Lietuvos mokyklų pirmuosius žingsnius. Buvęs mokyklos auklėtinis Vilius Grigaliūnas knygoje pasakoja apie švietimo raidą Lietuvoje ir Viešintose. Prisiminti ir geriausi mokyklos sportininkai. Rašydamas savuosius atsiminimus, knygos autorius labai vaizdžiai nupiešė to meto mokyklos vaizdą: „Mo kėmės senose patalpose be jokių patogumų. Nebuvo vandentiekio. Žiemą klases šildydavo malkomis kūrena
mos stačiamalkės koklinės krosnys. Tualetai buvo lauke iš lentų sukaltose patalpose, saugomose nuo vėjo. Visi džiaugėmės, kad turime nors tokias patalpas, nes labai norėjome mokytis. Mokyklą laikėme lyg šventove. Labai gerbėme mokytojus ir mokyklos personalą. Kiek darbo įdėdavo darbininkės, valytojos. Ryte, atėję į mokyklą, jau rasdavome krosnis iškūrentas, išplautas klasių grindis, žiemą prie mokyklos nuvalytą sniegą. Per pamokas į mo kytoją kreipdavomės „Tamsta mokytojau“. Visi buvome jauni, pilni energijos, mėgome pažaisti, o kartais nelabai tinkamai paišdykauti...“ Knygos pabaigoje T. Uža abėcėlės tvarka pateikė Viešin tų mokykloje dirbusių mokytojų sąrašą, patikslindamas, kokį dalyką ir kokiais metais jie dėstė. Taip pat nurodytas išsamus naudotos literatūros sąrašas. Knyga gražiai api pavidalinta, išleista kietais viršeliais. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė knygos pristatyme pabrėžė išliekamąją krašto tyrininko darbų vertę: „Visose keturiose T. Užos knygose yra sukrautas didžiulis Viešintų krašto istorijos kraitis. Jas skaitys ir vartys ne viena viešintiškių karta, gyvenanti įvairiose Lietuvos vietose. Gyvenimo dėsnio nepakeisi. Su žmogaus išėjimu baigiasi ir jo gyvenimo išsaugoti pri siminimai. Reikia mylėti ir gerbti tuos šviesuolius, kurie, negailėdami savo brangaus laiko, asmeninių lėšų, klajoja po įvairias vietas ir fiksuoja tai, kas dar išlikę žmonių prisiminimuose, jų asmeniniuose albumuose. Prie tokių žmonių priskiriu T. Užą.“ Kraštotyrininko T. Užos kelias prasidėjo Viešintų krašte. Gyvendamas ir dirbdamas Panevėžyje, jis nuola tos jaučia gimtojo krašto žemės balsą: „Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose.“
31
31
Žinios iš Lietuvos bibliotekų
Ketinama sukurti bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais – Vytauto Di džiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio, Kauno technologijos universitetais, Apskričių viešųjų bibliotekų ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijomis – pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos finansuo jamą dvejų metų trukmės projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“. Kovo 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Maž vydo bibliotekoje įvyko projekto pradžios susitikimas, kuriame su partneriais aptartos planuojamos projekto veiklos, atsakomybės klausimai, tikslai, kurių bus siekiama.
Projekto pradžios susitikime
Parodos atidarymas VUB Baltojoje salėje
Projektu „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“ siekiama kuo efektyviau tenkinti žinių visuomenės poreikius ir spręsti bibliotekininkų kompetencijos tobulinimo problemas. Pirmajame projekto etape nu matytas tyrimas (teisės aktų, dokumentų, užsienio patirčių analizė, taip pat bus rengia mi interviu ir diskusijų grupės), kurio metu bus įvertinta viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos situacija ir jos kėlimo poreikiai. Remdamosi gautais rezultatais Nacionalinės bibliotekos specialistų, partnerių ir ekspertų darbo grupės parengs bibliotekų darbuotojų kompetencijų įvertinimo ir jų kvalifikaci jos kėlimo sistemos modelį. Kompleksinis vertinimas apims šiuolaikines ir tradicines kompetencijas (vadybos / komunikacijos / lyderystės, metodines, vartotojų aptarnavimo / neformaliojo ugdymo, informacinio produk to kūrimo, išteklių sudarymo), organizacinius jų tobulinimo aspektus, kompetencijų poky čių matavimo / vertinimo sistemą. LNB informacija
Apskričių viešosios bibliotekos Šiauliai Kūrybiniai susitikimai viešojoje bibliotekoje. Trejus metus iš eilės Povilo Višinskio viešoji biblioteka įgyvendina projektus, skirtus Šiaulių regiono bendruomenėms. 2015 m. vykdytas Lietuvos kultūros tarybos iš dalies remtas tęstinis projektas „Susitikimai. Auksinio scenos kryžiaus laureatai Šiaulių apskrities bibliotekose“. Projekto tikslas buvo populiarinti bei ska tinti domėtis Lietuvos profesionaliuoju menu, formuoti teigiamą požiūrį į nacionalinę kultūrą, kviečiant įvairaus amžiaus apskrities gyventojus į susitikimus su Auksinio scenos kryžiaus laure atais. Juose svečiai pristatė menines programas ir diskutavo su bendruomenėmis apie Lietuvos kultūrą ir meną. Susitikimuose dalyvavo Šiau lių, Joniškio ir Telšių rajonų gyventojai. Pagal projektą regione vyko 7 renginiai, kuriuose apsilankė 1346 bendruomenių nariai. Projekto partneriai: Šiaulių rajono savi valdybės, Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus, Telšių rajono savivaldybės Karo linos Praniauskaitės viešosios bibliotekos. Susitikimai su Auksinių scenos kryžių laurea tais buvo surengti Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje, Joniškio kultūros centre, Telšių ra jono Varnių kultūros centre ir Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Projekte dalyvavo aktorius A. Bialobžeskis, operos solistė A. Garbenčiūtė ir aktorė, daini ninkė V. Streiča (pristatė programą „Pasiutusios meilės artelė“), aktorius, režisierius, choreogra fas G. Ivanauskas, režisierius, aktorius, prof. A. Giniotis, aktorė N. Narmontaitė (pristatė knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“). Susitikimus Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vedė teatrologė, humani tarinių mokslų dr. Nomeda Šatkauskienė. Renginiai vyko ne tik bibliotekose, bet ir kultūros centruose, buvo ieškoma partnerių bendroms veikloms vykdyti, nes tik bendrau jant ir bendradarbiaujant, dalijantis patirtimi galima pasiekti norimų rezultatų. Gyvas bendravimas, diskusijos su žinomais kūrėjais sulaukia didelio įvairaus amžiaus lan kytojų ir žiniasklaidos dėmesio. Ir nors naujos technologijos keičia gyvenimo įpročius ir suteikia naujų galimybių, niekas nepakeis gyvo Ievos Slonksnytės nuotr.
Paroda „Šiaurės gėlės: Lietuvos žydų literatūros klestėjimo šimtmetis“. Naciona linė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universiteto biblioteka parengė parodą „Šiau rės gėlės: Lietuvos žydų literatūros klestėjimo šimtmetis“. Jos iniciatorius ir rėmėjas – Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris. Parodos koncepcijos autorė –Nacionalinės biblio tekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė tyrėja dr. Lara Lempertienė, ją rengusi kartu su universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Snieguole Misiūniene. Parodoje eksponuojami leidiniai, kurių dauguma – seni ir unikalūs, atspindintys Lietuvos ir Vilniaus, kaip svarbių europinių žydų literatūros ir knygų leidybos centrų, vaidmenį. XIX a. šią funkciją atliko Vilnius, o tarpukario laikotarpiu literatūrinis, meninis bei visuomeninis žydų gyvenimas suklestėjo visoje nepriklausomoje Lietuvoje. Be XIX ir XX a. žydų literatūros kūrinių, rinktinių bei almanachų hebrajų ir jidiš kalbomis, parodoje eksponuojami Lietuvos ir pasaulio žydų autorių darbai apie Vilnių ir Lietuvą. Plačiai atspindėti tarpukario lietuvių ir žydų inteligentijos kūrybiniai ryšiai, abipusis do mėjimasis vieni kitų kultūra. Nors tragiškos Holokausto netektys nutraukė Lietuvos žydų literatūros raidą, ji neišnyko. Parodoje taip pat pristatyti pasaulyje išleisti Lietuvos žydų autorių pokario kūriniai ir šiuolaikiniai žydų autorių vertimai į lietuvių kalbą. Lietuvos nacionalinė biblioteka sukaupė ir išsaugojo per 60 tūkstančių žydų knygų ir periodinių leidinių. Kaip rodo istorikų ir bibliografų tyrinėjimai, Vilniuje išliko ir Nacionalinėje bibliotekoje saugoma viena geriausių ir gausiausių periodinių leidinių ko lekcijų hebrajų ir jidiš kalbomis. Kalbėdamas parodos atidaryme, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gu Vito Jadzgevičiaus nuotr.
32
dauskas pabrėžė, kad biblioteka tęsia išsamius žydų rašytinio palikimo tyrimus, dalyvauja įgyvendinant projektą „YIVO Vilnius“ ir virtualiai atkuriant bibliofilo bei mecenato Mato Strašūno biblioteką. Be to, rekonstruo tame bibliotekos pastate planuojama įkurti Judaikos mokslinių tyrimų centrą.
Vienas iš projekto dalyvių – prof. A. Giniotis
ir nuoširdaus bendravimo. Tokių susitikimų ypač laukia miestelių, nutolusių nuo didžiųjų Lietuvos miestų, gyventojai. Danguolė Gaubienė Savivaldybių viešosios bibliotekos Anykščiai Knygų mugės įspūdžiai. Kūrybinė drau gystė praėjusių metų pabaigoje užsimezgė tarp dviejų knygos propaguotojų kolektyvų – Pane vėžio a. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus. Apie originalaus Bitutės nameliuko atsiradimą Vaikų literatūros skyriaus Katinų svetainėje ir apie tai, kiek knygučių mylėtojų jame viešėjo parengėme daug įvairaus pobūdžio publikacijų.
Vaikų erdvę aplankė ir LR Prezidentė D. Grybauskaitė
Apsidžiaugėme, kai šiemet panevėžiečiai pa siūlė Vilniaus knygų mugės Vaikų erdvėje kurti jungtinį Panevėžio regiono bibliotekų stendą ir drauge pristatyti edukacinius renginius, kūry bines veiklas vaikams ir šeimoms. Supratome, kokia tai svarbi misija – populiarinti savo kraštą, savo rajono viešąją biblioteką. Gausiame vaikiš kų knygelių mylėtojų būryje susitiko bibliotekų personažai – anykštietiškasis Vaikų literatūros skyriaus gyventojas Pukis Kutulis ir panevė žietiškoji darbščioji Bitė-vaistininkė. Linksmi ir geranoriški vaikai mielai su jais bendravo, daugelis norėjo prisiglausti prie Pukio, net atsidurti ant jo stambių letenų. Kadangi Vilniaus knygų mugės tema buvo „Personažas ieško autoriaus“, buvome parengę Pukio Kutulio atvirukų, knygelių, į kurias vaikai rašė linkėjimus, piešė, kūrė istorijas ir eilėraš čius. Pagaminome dėlionių, kurioms reikėjo žinių apie Anykščių rajoną, literatūros kūrinių veikėjus – katinus. O tam, kad nugalėtum, reikėjo žinoti „Anykščių šilelio“, „Auksinio batelio“, „Batuoto katino“ autorius, taip pat kokiame Lietuvos mieste yra Katinų muziejus, kuo vardu katytė iš rašytojo K. Kasparavičiaus knygos „Sapnų katytė“ ir kt. Visiems dalyviams buvo įteikti prizai – Pukio Kutulio raktų paka bukai, knygų skirtukai ir kalendoriukai. Vaikų erdvėje lankėsi Lietuvos Respubli kos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su žmona ir daug kitų suaugusių lankytojų. Nelengva buvo
kailinėtajam Pukiui Kutuliui ir jo pagalbininkei Gyvajai knygelei vikriai suktis didžiulėje lanky tojų spūstyje, bet jiems nuoširdžiai padėjo mūsų bibliotekos darbuotojų komanda, draugiški buvo ir kolegos iš G. Petkevičaitės-Bitės viešo sios bibliotekos. Tad nuovargio kaip nebūta, liko gražūs įspūdžiai ir prisiminimai. Ramunė Bražiūnienė Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ istorija. 2013 m. Kauno leidykla „Naujasis lankas“ išlei do A4 formato knygą, pristatančią svėdasiškių draugijos „Alaušas“ istoriją, veiklą ir darbus („Svėdasiškių draugija „Alaušas“: ištakos, istorija, veikla 2007–2012 m.“: str. rinkinys). Nedidelis tiražas (200 egz.), kietas įrišimas, spalvotos nuotraukos, dokumentų, įvairių raštų faksimilės daro leidinį patrauklų, įdomų, infor matyvų. Jos sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris – bibliotekininkas bibliografas, pedagogas Romualdas Vytautas Rimša. Knyga išleista draugijos 5-erių metų veiklai atskleisti. Kaip rašoma knygos įvade, draugija „Alau šas“ įkurta 2007 m. kovo 6 d. Lietuvos kariuo menės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje susirinkusi iniciatyvinė svėdasiškių grupė išrin ko tarybą – Edmundą Baliuką, Vytautą Bublį, Algimantą Indriūną, doc. dr. Juozą Lapienį, R. V. Rimšą. Taip buvo įkurta „Alaušo“ draugija. Pagrindinis šios draugijos tikslas – telkti po pasaulį pasklidusius kraštiečius, stiprinti jų ryšius su gimtine – Svėdasais, Anykščių kraštu, Lietuva. Draugija didelį dėmesį skiria mokslo, kultūros, švietimo ir kraštotyros renginiams. Reikėtų paminėti svarbų svėdasiškių darbą – 2012 m. išleistą tęstinio leidinio „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ 1-ąjį tomą, skirtą Svėdasų 510 metų sukakčiai (idėjos autorius – V. R. Rimša). Knygą palankiai įvertino specialistai, pabrėžę V. R. Rimšos indėlį rengiant medžiagą apie žymius krašto žmones, nusipelniusius tiek savo kraštui, tiek Lietuvai.
Jubiliejiniais metais draugijai priklausė 110 narių. Tai Svėdasų gyventojai, kraštiečiai iš kitų šalies miestų, užsienio. Draugijos veiklą pristatančioje knygoje aprašyti 2007–2012 m. atlikti darbai. Leidinį sudaro 5 skyriai, kuriuose pateikiama draugijos įkūrimo istorija, infor macija apie draugijos sumanytojus, vadovus ir tarybos narius, taip pat jų nuotraukos. Ne kiekviena draugija, gyvuojanti kur kas ilgiau
nei „Alaušo“, gali didžiuotis savo himnu (daina „Svėdasai“; muz. ir žodž. A. Indriūno), net sava užstalės daina. Iš senovės tenykščiai aukštaičiai, pasak Vaižganto, esą ypač dori, taurios sielos žmonės, turį savyje ypatingų dvasios „deiman čiukų“. Ir šiandien jie tokie, nors gniuždanti tautą ir valstybę emigracijos banga nuvilnijo ir per jų kraštą. V. R. Rimšos ir kitų autorių straipsniuose smulkiai aprašomos draugijos „Alaušas“ įstei gimo ištakos, sunkumai telkiant žmones tiks lingai veiklai, rengiant įstatus ir kitus steigimo dokumentus, veiklos programą. Knygoje pa teikta anotuota literatūros rodyklė (72 pavad.) „Alaušo“ darbų atgarsiai spaudoje“, apimanti laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2013 m. liepos. Chronologine seka išdėstyti straipsnių aprašai su trumpomis anotacijomis atspindi draugijos veiklą, kuriai toną duoda darbštūs jos vadovai ir aktyvesni nariai. Straipsnių rinkinį paįvairina įvairaus for mato nuotraukos, kuriose užfiksuota draugijos veikla, jos narių nuotaikos, renginių, leidinių pristatymų, konferencijų akimirkos ir pan. Kny gos pabaigoje pateikiami įvairūs dokumentai: draugijos steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai, steigimo sutartis, registravimo pažymėji mas, susirinkimų protokolai, įvairūs kvietimai, skelbimai, net knygų dovanojimo bibliotekoms raštai ir kt. Jei ateityje kas sumanys rašyti platesnę, išsamesnę, gal kitokios struktūros ir apimties draugijos „Alaušas“ istorinę apybraižą, ši knyga bus patikima pagalbininkė. Su leidiniu verta susipažinti ir kitų mūsų šalies visuomeninių draugijų, sąjungų ir bendrijų vadovams ir met raštininkams, nes jis yra pavyzdys, kaip reikia pateikti savo draugijos istoriją – gyvai, įdomiai ir moksliškai, kad skaitantysis pajustų teksto išliekamąją, istorinę vertę. Petras Algis Mikša Jurbarkas Jubiliato dovana jurbarkiškiams. Kovo 1 d. mūsų mieste lankėsi profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas, redaktorius, Jurbarko rajono garbės pilietis Ar noldas Piročkinas, šiomis dienomis švenčiantis savo 85-metį. Pirmasis susitikimas su juo buvo rajono savivaldybėje, kur svečią sveikino meras, Kalbos draugija, Tauragės rajono Gaurės moky klos atstovė, mažasis pasakorius Kristupėlis. A. Piročkinas kalbėjo, žinoma, apie didžiąją savo meilę – kalbą, pasiremdamas poetų eilėmis ir vaizdingais posakiais. Antrasis susitikimas su garbiuoju kraštiečiu surengtas viešojoje bibliotekoje. Po Linos Lu košienės fleita atliktų melodijų bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė susirinkusiesiems pristatė svečią. Profesoriaus nuveiktų darbų užtektų dešimčiai žmonių, vien dėl jo veiklos savo krašto labui šią pavardę verta įrašyti istorijon. Bibliotekininkės savo bičiulį pasveikino specia liai jam skirtu Stefanijos Liutkienės eilėraščiu ir apdovanojo medumi iš „Medaus slėnio“. Profe
33
sorius, kaip visada, atvyko netuščiomis – biblio tekai padovanojo vertingą knygą ir padėkojo už jam itin malonius jurbarkiškių sveikinimus. Šia proga jubiliatas prisiminė talentingus savo klasės draugus, kurių gabumams nebuvo lemta išsiskleisti, visų prašė, pamačius talentingą vaiką, imtis žygių, kad jo talentas nepražūtų. Už savo gyvenimo kelią A. Piročkinas labiausiai yra dė kingas mamai ir Šilutės gimnazijos mokytojams. Vėliau mūsų gerbiamas profesorius virto puikiu skaitovu, pasirinkęs pagrindinę temą – bene mėgstamiausios savo poetės Salomėjos Nė ries eilėraštį „Amžinas keleivi“. Skambėjo Just. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio, J. Degutytės, Maironio, A. Miškinio, V. Mykolaičio-Putino, H. Radausko, A. Gustaičio ir netgi vieno uzbekų poeto eilės. Tarp jų skaitovas vis įterpdavo prisi minimų nuotrupų, anekdotų. Po renginio sunku buvo pasakyti, kas labiau buvo apdovanotas – ar gerbiamas jubiliatas, ar susirinkę klausytojai... A. Piročkiną sveikino buvęs rajono meras R. Juška, A. Giedraičio Giedriaus gimnazijos direktorius, „Švieselės“ prezidentė, rengiamos knygos „Viešvilė“ redaktorius ir kt. Bibliotekoje veikė didelė mokslininkui skirta literatūros paroda, pristačiusi tik mažesniąją dalį jo darbų. Jūratė Korsakaitė
34
Kaunas Biblioterapija Garliavos bibliotekoje. Ra jono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vaikai ir paaugliai konsultavosi su psichologe, dalyvavo dailės terapijos pamokose, susitiko su įdomiais žmonėmis. Visa tai buvo organizuota įgyvendi nant bibliotekos projektą „Biblioterapija: atrask save“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija.
Skaitymo patirtimi dalijosi ir „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvis P. Kovas
Kupiškis Skulptoriaus Juozo Kėdainio 100-osioms gimimo metinėms. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2015 m. įgyvendino projektą „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandie nos žvilgsniu“, skirtą vieno žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos skulptorių kūrybinio palikimo sklaidai ir 100-osioms gimimo meti nėms paminėti. Projekto partneriai – Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio meno mo kykla, rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba bei Kupiškio rajono savivaldybė. Šimonių seniūnija didžiuojasi trimis gar siais meno pasaulio žmonėmis, kurie gimė kaimyniniuose kaimuose, sudarančiuose savotišką trikampį: Migonyse – architektas, Vil niaus katedros statytojas Laurynas Gucevičius (1753–1798), Starkonyse – dailininkas Kazys Šimonis (1887–1978), Karaliūniškyje – skulp torius, profesorius Juozas Kėdainis (1915–1998). Pirmoji J. Kėdainio pažintis su daile buvo Migonių pradžios mokykloje, kurioje dirbo mo kytojas, tikras kaimo šviesuolis Feliksas Žikaris. Čia ant sienos kabėjęs kraštiečio K. Šimonio tapytas paveikslas tarsi pakerėjęs berniuką: „Šimonis, beveik kaimynas, taip piešia, o kodėl aš negaliu“. Baigęs Kupiškio progimnaziją, mo kytojo F. Žikario paskatintas, 1933 m. dar 18-os metų neturintis kaimo vaikas išvažiavo į Kauną, įstojo į meno mokyklą, kurią baigė 1939-aisiais.
Tokia kelio į dailę pradžia. Vėliau – kūryba ir 52 pedagoginio darbo metai: nuo 1951 m. dėstė skulptūrą Vilniaus dailės institute, 1970 m. tapo profesoriumi. J. Kėdainio kūrybinis palikimas, vykdant jo valią ir tarpininkaujant seseriai Bronei Kėdainy tei, 2001–2004 m. perduotas Kupiškio kraštui: 4000 fiz. vnt. jo asmeninės bibliotekos knygų ir apie 1500 fiz. vnt. rankraščių saugoma viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje, o skulptūros ir piešiniai – Etnografijos muziejuje. Spalio ir lapkričio mėnesiais buvo orga nizuotas edukacinių užsiėmimų ciklas „Nuo eskizo iki skulptūros“, kuriame dalyvavo Kupiškio meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai su mokytojomis Rita Laskauskiene ir Rima Kalinkiene. Projekto vadovė, viešo sios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė, bei Meno ir muzikos skaityklos vyresn. bibliotekininkė Nida Galvanauskienė papasakojo apie J. Kėdainį ir jo asmeninę biblioteką, rodė nuotraukas, eskizų ir piešinių bloknotus. Mokiniai, išsirinkę po keletą eskizų, juos perpiešė ant įvairaus formato popieriaus lapų. Antrasis užsiėmimas vyko Etnografijos muziejuje, kur mokiniai pamatė dalį iš 150 saugomų J. Kėdainio skulptūrų, išklausė muzie jaus specialistės Donatos Jutkienės pasakojimą apie bareljefus, horeljefus, medalius, apvaliąsias skulptūras, sukurtas iš gipso, vario, bronzos, medžio ir kitų medžiagų. Meno mokykloje vykusiuose užsiėmimuose jaunieji dailininkai kūrė skulptūras iš keraminės masės, modelino, panaudojo ir papjė mašė techniką. Gruodžio 8 d. viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Nuo eskizo iki skulptūros“, kurioje eksponuoti visi edukaciniuose užsiėmimuose mokinių sukurti darbai. 2016 m. ši paroda keliaus po viešosios bibliotekos padalinius ir rajono mokyklas. Gruodžio 11 d. Kupiškio etnografijos muzie juje vyko baigiamasis projekto renginys – jubi Aušros Jonušytės nuotr.
Jurbarko garbės pilietis prof. dr. A. Piročkinas
Jame dalyvavo daugiau nei 600 vaikų ir paauglių iš Garliavos, Domeikavos, Babtų, Vil kijos. Psichologė Gražina Sapiegienė, taikydama biblioterapijos metodą, konsultavo bibliotekos skaitytojus, Garliavos vaikų dienos centro vaikus, atsakė į aktualius klausimus. „Bibliote rapijos pamokos man labai patinka. Psichologė draugiškai bendrauja su vaikais, kartu skaitome įdomias istorijas ir apie jas kalbame“, – sakė trylikametė Gabrielė. Daugiau nei šimtas vaikų dalyvavo tapybos ant vandens pamokose, kurias vedė VšĮ „Meno terapijos ir socializacijos instituto V.Y.T.A“ mokytojas, „Lietuvos talentų“ dalyvis Dona tas Končius. Vaikai piešė ant vandens ir savo darbus perkėlė ant popieriaus. Šie edukaciniai užsiėmimai buvo labai populiarūs, vaikai noriai dalyvavo ir registravo brolius, seseris, draugus išbandyti ebru meną. Pasak specialistų, tapybos ant vandens terapija daro įtaką vaiko savijautai, padeda atsiskleisti, pasitikėti pedagogu. Greitas rezultatas džiugina tuos, kurie turi dėmesio sutelkimo ir išlaikymo problemų. Knygų skaitymo patirtimi, autoritetingu pavyzdžiu su vaikais dalijosi rašytoja Lina Žu tautė, leidėja Jurga Baltrukonytė, buriuotojas, „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvis Paulius Kovas, verslininkas Mindaugas Paleckaitis. Atgarsių apie projekto naudą girdime iki šiol – vaikai domisi, ar panašių užsiėmimų bus ir šiais metais. Atsižvelgdami į tai, kad projektas ir jo veiklos buvo populiarūs, parengėme tęstinį projektą „Biblioterapija: atrask save – 2“. Neringa Pakalnytė
liejinės parodos „Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu“ atidarymas ir parodos katalogo pristatymas. Demonstruotas trumpas filmukas: ekrane šmėstelėjo Karaliū niškio kaimo, gimtosios dailininko sodybos vaizdai, artimųjų apsuptyje kalbėjo, po sodybą vaikščiojo pats skulptorius. Už sustabdytas menininko gyvenimo akimirkas esame dėkingi Kučų šeimai, kurios atstovas – skulptorius Dau mantas Kučas – dalyvavo renginyje ir pasakojo,
Mažeikiai Bibliotekos atidarymo šventė. Vasario 15-oji – ypatinga diena viešosios bibliotekos istorijoje. Bibliotekų metais, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos buvo atidaryta at naujinta rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir prie jos pastato atidengta skulptūra, skirta pagerbti laisvam žodžiui. Janinos Dambrauskaitės nuotr.
kad jo senelis grafikas Antanas Kučas kartu su J. Kėdainiu Vilniuje kartu nuomojo butą, drauge piešdavo. Jubiliejinę parodą rengusi dailėtyrininkė D. Jutkienė, sakė, kad skulpto riaus kūrybinis palikimas gausus, todėl parodai darbus stengėsi atrinkti pagal kūrybos svarbą, atsižvelgdama į technikos ir turinio įvairovę. Eksponuota beveik keturios dešimtys skulptūrų ir apie trisdešimt piešinių. Pristatytas ir parodos katalogas (sudarytoja L. Matiukaitė), kuriame pateikiamos svarbesnės J. Kėdainio gyvenimo ir kūrybos datos, skulptūrų, piešinių ir doku mentinės fotografijos, straipsnių apie skulptorių bibliografija, Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose saugomų skulptūrų sąrašas. Dalyvavusi dailėtyrininkė Nijolė Nevčesaus kienė, katalogo įvadinio straipsnio „Nepažinti Juozo Kėdainio kūriniai“ autorė, kalbėjo, kad skulptoriaus kūrybinis palikimas Kupiškyje yra gausus ir savo menine verte prilygsta Lietuvos dailės muziejuje saugomam J. Kėdainio kūrinių rinkiniui. Vadintas realistinės plastikos kūrėju, socialistinio realizmo atstovu, menininkas atsiskleidžia ir kaip klasikinės skulptūros meist ras, plastikos formomis plėtojęs žmogaus ir peizažo idėją. Penkis dešimtmečius dailininkas dalijosi kūrybinėmis idėjomis su savo mokiniais, padėdamas jiems siekti profesionalumo, mo kytis amato paslapčių, todėl renginyje dalyvavo nemažas būrys jo mokinių: skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, Nacionalinės premijos laurea tas skulptorius Arūnas Sakalauskas, jo kurso draugas Petras Baronas, skulptoriai Arvydas Ališanka, Audrius Liaudanskas, Lietuvos daili ninkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkas Rytas Jonas Belevičius, išreiškęs skulptorių bendruomenės norą, kad Kupiškyje atsirastų nuolatinė J. Kėdainio darbų ekspozicija, nes tai vertinga kolekcija. Nuo šio pavasario rajonui vadovaujantis Dainius Bardauskas, beje, gyvenantis toje pačioje Šimonių seniūnijoje, išreiškė viltį, kad kada nors Kupiškyje stovės paminklas Laurynui Gucevičiui (šis kūrinys iš gipso eksponuojamas muziejaus salėje), apie kurį svajojo ir kurio projektą sukūrė J. Kėdainis. Taip pat meras pritarė minčiai dėl nuolatinės skulptoriaus darbų ekspozicijos. Renginį pagyvino aktorės Virginijos Ko chanskytės skaitytos ištraukos iš knygos „Kū rybinė brolystė: iš epistolinio Juozo ir Broniaus Kėdainių palikimo“ ir skulptoriaus mintys apie kūrybos procesą iš straipsnių kultūrinėje spaudoje. Skambėjo Kupiškio kultūros centro vokalinio dueto – Nidijos Sankauskienės ir Sandros Guginienės – atliekami muzikiniai kūriniai. Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Danutė Zovienė, kadaise rašiusi diplo minį darbą apie J. Kėdainio kūrybą, padovanojo viešajai bibliotekai keletą knygų, o renginio da lyviai išsinešė po dovanotą jubiliejinės parodos katalogą. Lina Matiukaitė, Janina Širvinskienė
Šventės pradžia prie skulptūros „Laisvam žodžiui“ (aut. – P. Daujotas)
Šventė prasidėjo prie bibliotekos, šalia ma žeikiškio menininko Pauliaus Daujoto sukurtos skulptūros „Laisvam žodžiui“. Jos pastatymu rūpinosi laikraščio „Santarvė“ vadovai Alvydas Balčiūnas, Arūnas Jarmoška, UAB „Kustata“ direktorius Kostas Baranauskis, UAB „Elmaga“ direktorius Vitas Žąsinas, UAB „Mažeikių sta tybos kompanija“ direktorius Kęstutis Songaila. „Šis meno kūrinys su įrašytais kraštiečio rašy tojo Romualdo Granausko žodžiais „Kalboje gyvena tautos dvasia“ ir pabirusiomis raidėmis labai tinka prie šio kultūros židinio“, – atidary mo šventėje sakė rajono meras Antanas Tenys. Jis palinkėjo viešajai bibliotekai, kad niekada nepritrūktų žmonių, kuriems rūpi knyga, kul tūra, ir kad kiekvienas, užsukęs į šią įstaigą, rastų tai, ko ieško. Savivaldybės vadovas ir viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, Irena Atkočaitienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie bibliotekos pastato renovacijos projekto įgyvendinimo. Bibliotekos salės sienas puošė kraštietės dailininkės Skaidrės Butnoriūtės-Kruopienės ir jos vyro dailininko, fotomenininko Sauliaus Kruopio tapybos darbų paroda „Gyvenimas kartu“. Ją pristatė Šiaulių televizijos redaktorius GediminasBeržinis ir patys autoriai. Tą vakarą į bibliotekos salę susirinkę svečiai išsakė daug prasmingų palinkėjimų bibliotekos darbuoto jams, pagaliau įsikūrusiems jaukiose, šviesiose ir šiltose patalpose. Tarp jų – rajono savivaldy bės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėjėjas Česlovas Čyžas, buvęs rajono mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius, buvusi rajono viešosios bibliotekos direktorė Aldona Jonauskienė, Mažeikių „Rotary“, „Lions“ klubų nariai ir kt. Šventę vainikavo „Domino“ teatro aktorės, dainininkės Austėjos Lukaitės ir pianistės Gra žinos Zalatorienės koncertas. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti šia proga bibliotekos darbuotojų
parengtas parodas, kuriose buvo eksponuoja mos seniausios bibliotekos knygos, spaudiniai iš Kanadoje gyvenusio bibliofilo Aleksandro Plenio (1923–2012) asmeninės bibliotekos, nuotraukos, kuriose atsispindi seniausių miesto gatvių – Vasario 16-osios ir Laisvės, prie kurių sankryžos ir įsikūrusi biblioteka, istorija. Tikimės, kad atnaujinta ir pagražėjusi viešoji biblioteka bus mažeikiškiams dar viena turiningo laisvalaikio vieta. Dangira Undžienė Neringa Neringiškiai pagerbė rašytojo Viktoro Miliūno atminimą. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse buvo paminėtos Nidos met raštininku vadinamo rašytojo Viktoro Miliūno 100-osios gimimo metinės. Į rašytojo vardu pavadintos viešosios bibliotekos inicijuotą prisi minimų vakarą ir susitikimą su rašytojo sūnumi Kęstučiu susirinko gausus būrys neringiškių ir jo talento gerbėjų. Vakaro liudininkas buvo ir pats rašytojas, į bibliotekos lankytojus kasdien žvelgiantis iš Bronės Mingilaitės-Uogintienės tapyto paveikslo. „Nidos metraštininkas yra pats tikriausias Viktoro Miliūno apibūdinimas. Kaip jis pats yra pripažinęs, iš visos jo kūrybos Nidos gyvenimą vaizduojančios novelės ir apsakymai jam buvo patys svarbiausi. Mums, čia gyvenantiems, yra be galo svarbu, kad, kai pradedam domėtis Neringos istorija, galime atsiversti Miliūną ir rasti jo novelėse aprašytus tikrus faktus, įvy kius“, – sakė vakarą vedusi žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer. Nidoje V. Miliūnas gyveno ir kūrė 1961– 1986 m. Ir šiandien vyresnio amžiaus nidiškiai rašytojo knygose atpažįsta save, Kuršių neriją ir jos gyventojus. Rašytojo sūnus Kęstutis Miliūnas papa sakojo, kad tėtis iš pradžių dvejojęs dėl dalies namo pirkimo Nidoje, bet galutinį žodį tarusi rašytojo žmona. V. Miliūnas Nidoje kartu su sūnumi lankydavosi pasibaigus mokslo metams apytikriai nuo 1962-ųjų. „Mama atvažiuodavo mėnesiui, kai būdavo atostogos, o mes su tėvu praleisdavom visą vasarą Nidoje. Tėvas būdavo nuostabus pasakotojas, mes vaikščiodavome po miškus ir jis pasakodavo įvairiausias istorijas, o aš, vaikas, išsižiojęs jo klausydavau“, – prisiminė Kęstutis. Pasak jo, tėvas labai mėgo svečius, jų ne trūkdavo ir bute Nidoje. Į tuometį rašytnamį atvykdavo Kazys Saja, Albinas Žukauskas, Algimantas Baltakis, Juozas Miltinis ir kiti šalies intelektualai. Vaišingumu garsėjusio rašytojo namuose lankydavosi ir Neringos žvejai, vietos gyventojai, dovanodavę jam savo istorijas. Kaip pasakoja šią šeimą pažinojusi Thomo Manno memorialinio muziejaus direktorė Vitalija Teresa Jonušienė, iš rašytojo namų visuomet sklidusi nepaprasta šiluma. Šiandien Neringai liko ne tik rašytojo kūryba – V. Miliūno šeima kurorto bibliotekai padovanojo jo rankraščių, knygų, nuotraukų.
35
Meno ir sporto mokyklos gitarisčių ansamblio (vad. Sigitas Stankus) atliekamos dainos. Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė dėkojo rašytojui A. Šikšniui už atvirą pokalbį su skaitytojais, padėkos dova nėlėmis pagerbtos ir jaunosios Meno ir sporto mokyklos gitaristės. Pagėgiškiai galėjo įsigyti poeto A. Šikšniaus kūrybos rinktinių ir gauti autoriaus autografą. Sonata Vitkutė Rašytojo V. Miliūno jubiliejiniame vakare
Sūnus pažadėjo perduoti bibliotekai ir daugiau sukauptų vertingų dokumentų, o Neringos me ras Darius Jasaitis bendruomenės vardu įsipar eigojo pasirūpinti jų išsaugojimu. Planuojama įkurti ir V. Miliūnui skirtą interneto svetainę. Sandra Vaišvilaitė
36
Pagėgiai Rašytojo Audriaus Šikšniaus kūrybos vakaras. Viešojoje bibliotekoje surengtame vakare skaitytojai galėjo susipažinti su šilutiš kio poeto, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nario, respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ (2009 m.) ir Fridri cho Bajoraičio literatūrinės premijos (2012 m.) laureato Audriaus Šikšniaus kūryba. Šio rašy tojo išleistose 8 autorinėse knygose skaitytoją pasitinka eilėraščiai, novelės, apsakymai, eiliuoti ir proziniai pasakojimai. Bibliotekoje veikė darbuotojų parengta literatūrinė ekspozicija, skirta šio autoriaus kūrybai. Vakaro metu rašytojas skaitė eiles iš 2015 m. pasirodžiusios savo knygos „Gyvenimo gyven tojai“ ir pristatė naujausius, dar niekur neskelb tus poezijos kūrinius. Pagėgių krašto literatų sambūrio „Atidengsiu Tau žodį it širdį“ narės Stasė Valužienė, Marytė Sūdžienė ir viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė uždavė svečiui klausimų, atsakymai į kuriuos atskleidė poeto nuomonę apie skirtingų kartų skaitymo ypatumus, tradicinių ir elektroninių knygų svarbą šiuolaikiniame žmogaus gyveni me. Autorius prisipažino besižavintis amžinin kų, plunksnos kelio bendražygių Sigito Gedos, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinai čio bei jaunosios kartos poeto Rimvydo Stan kevičiaus kūryba. Poeto manymu, gebėjimas kurti yra duotybė, žmogui siųsta iš aukščiau. Dainomis vakarą šildė Pagėgių savivaldybės
Pagėgių Meno ir sporto mokyklos gitarisčių pasirodymas
Panevėžys Vilniaus knygų mugėje pristatytas projektas. Vasario 25 d. miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas skubėjo į „Litexpo“ parodų rūmuose jau 17-ąjį kartą vykusią mugę. Pirmąkart buvome ne pasyvūs lankytojai, bet aktyviai dalyvavome renginių programoje. Bibliotekų erdvėje, kurioje bibliotekų ats tovai siūlė įvairių edukacinių užsiėmimų ir pramogų, įsikūrėme ir mes – miesto viešosios bibliotekos vykdomo projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ komanda – Gitana, Loreta, Indrė ir Gvidas. Kad galėtume pristatyti vykdomo projekto veiklas, taip pat atspindėti šiųmetės mugės temą „Personažas ieško autoriaus“, parengėme programą, skirtą visai šeimai. Visiems – nuo pačių mažiausių iki sen jorų – siūlėme dalyvauti ir savo literatūrines žinias pasitikrinti viktorinoje „Atpažink per sonažą“. Kiekvienas galėjo mesti kauliuką ant mūsų pagaminto „kilimo“, kuriame buvo net 33 įvairūs tiek suaugusių, tiek ir vaikų knygų personažus charakterizuojantys paveikslėliai (Hario Poterio akiniai, Batuoto katino auliniai, Pelenės kurpaitė, Mikės Pūkuotuko medaus puodynė, Merės Popins skėtis, Pelenės mo liūgas, Donkichoto malūnas ir kt.). Vieniems sekėsi gana lengvai, kitiems prireikė pagalbos – darbuotojos geranoriškai pateikdavo naudingų užuominų. Be prizų neliko nė vienas – visi buvo vaišinami saldžiais skanėstais, o teisingai atsakiusieji laimėjo 3D spausdintuvu pagamin tą knygos skirtuką. Knygų mugės svečiai domėjosi ne tik vik torina, bet ir 3D spausdintuvu, kuris tapo tikru Bibliotekų erdvės traukos centru. Atsivežėme parodyti šia technologija pagamintų trimačių knygų skirtukų, raktų pakabukų ir kt. Vieni iš įdomesnių eksponatų – žandikaulio maketas ir 2016 m. formos akiniai – itin domino lankytojus. Su 3D technologijos veikimo principu ir galimybėmis, trimačiu spausdinimu supažin dino ir į visus klausimus atsakė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studentas Gvi das, aktyviai talkinantis vykdant projektą. Per projektorių rodėme sustabdyto kadro (angl. Slow Motion) animacinius filmukus, dalijome reklaminius kalendoriukus, skrajutes su trumpa informacija apie projekto „3D: Domėkis. Daly vauk. Dalinkis“ veiklas. Darbo mugėje valandos, pilnos įspūdžių ir šurmulio, prabėgo kaip akimirka. Džiaugiamės, kad nelikome nepastebėti – visą laiką buvome
Mugėje vaikų laukė daug įvairių žaidimų
apsupti susidomėjusių praeivių, svečių, kolegų, kurie noriai įsitraukė į mūsų siūlomus užsiė mimus. Tai gerokai pranoko mūsų lūkesčius. G. Petkevičaitės-Bitės 155-ųjų gimimo metinių minėjimas. Šiemet minimas visuome nės ir kultūros veikėjos, rašytojos, pedagogės, filantropės G. Petkevičaitės-Bitės 155-ųjų gimi mo metinių jubiliejus. Kad skaitytojai iš naujo atrastų šią iškilią asmenybę, kovo 17 d. Parko biblioteka kvietė paminėti mūsų kraštietę, savo gyvenimą ir kūrybą sąmoningai paskyrusią tautos švietimui ir lavinimui, tautinei kultūrai, vargstančiųjų globai. Renginyje dalyvavo G. Petkevičaitės-Bitės atminimo saugotojai, jos idėjų skleidėjai, iš samiai nagrinėję rašytojos kūrybą, gyvenimą ir darbus. Susitikimo pradžioje kūrėja ir leidėja Jarutė Vaičekauskienė rodė skaidres su nuotraukomis iš Bitės gyvenamosios aplinkos, mokytojavimo laikų, pateikė visuomenininkės citatų. Knygų G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštis“ (tritomis), „Gabrielė – sielos, ne luomo bajorė“ sudarytoja ir leidėja išsamiau pristatė pastarąjį leidinį. Siekiant, kad knyga būtų patrauklesnė jaunimui, ji buvo parengta neįprasta klausimųatsakymų forma. Tai moksleivių, mokytojų, įvairių profesijų žmonių pokalbiai apie Bitės laikotarpio vertybes, karą ir jo baisumus, meilę Tėvynei ir pilietiškumą, moterų teises, elgesio kultūrą. Taip Bitė dalijasi išmintimi ir patyrimais, „atsakydama“ savo kūrinių tekstais. Klausimus šiai knygai pateikė Panevėžio miesto ir rajono moksleiviai bei gimnazistai, parašę net 300 laiškų. Bibliotekininkė, Gabrielės PetkevičaitėsBitės atminimo medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatė Albina Saladūnaitė prisipažino, kad yra „užsikrėtusi“ Bitės idėjomis. Ji kalbėjo apie G. Petkevičaitės-Bitės reikšmę mūsų miesto kultūrai ir istorijai. Rodos, jau daug visko parašyta apie G. Petkevičaitę, bet net ir mūsų dienomis vis atsiranda įdomių biografijos faktų, suteikiančių jos portretui naujų spalvų. Bibliote kininkė priminė ir susirinkusiems papasakojo linksmą nutikimą, kaip Bitė su drauge J. Juškyte iš Kretingos po sijonais prisikaišiojusios vežė kontrabandą ir vos nebuvo „prigautos“. Taip pat išgirdome istoriją, kaip su ja susisiekė Va
šingtone gyvenanti beveik šimtametė lietuvė, kurios mama pas Bitę mokėsi vokiečių kalbos. Rašytojas, kultūros žurnalistas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūros premijos laurea tas Petras Palilionis pasidžiaugė, jog pirmieji Panevėžyje, o gal ir Lietuvoje, pradedame Bitės metinių minėjimą. „Nuolatos grįžtu prie jos raštų. Bet kada galiu atsiversti „Karo meto die noraštį“, visada įdomu skaityti, – sakė svečias, – be to, man teko garbė gimti jos globojamoj ligoninėj, Bitė buvo ir mano tėvų žemės kai mynė“. Svečias prisipažino, kad vienu metu net mėgino kurti pjesę apie vidinį Bitės gyvenimą, tačiau taip ir neužbaigė. O štai vos per mėnesį gimė kitas kūrinys, skirtas Bitei. Tai naujausia rašytojo drama – „Metai Tamsčiuko atokaitoj“. Pasak P. Palilionio, ją parašė pagautas kūrybi nio impulso, kurį įkvėpė netikėtai, griaunant giminių sodybą, rasta unikali korespondencija. Tai trisdešimt XX a. 3–4 dešimtmečio gerai išsi laikiusių G. Petkevičaitės-Bitės ir jos užauginto našlaičio Antano Kasperavičiaus laiškų. Kny goje atskleidžiami rašytojos ir jos globotinio, pedagogo, muziejininko, visuomenės veikėjo gyvenimai.
Parko biblliotekos vakare dalyvavo du G. PetkevičiaitėsBitės medalio„Tarnaukime Lietuvai“ laureatai: A. Saladū naitė (kairėje) ir P. Palilionis
Renginyje taip pat buvo pasakojama apie G. Petkevičaitės-Bitės šeimą, labdaringą, vi suomeninę ir politinę veiklą, pedagoginį darbą, kūrybą, globotinius ir kt. Indrė Lašinytė Plungė Prisiminimų popietė. Viešoji biblioteka ir Plungės kraštotyrininkų klubas „Pilaitė“ sausio 26 d. paminėjo kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės (1916–2006) 100 metų jubiliejų. Žymi Plungės kraštotyrininkė, miesto garbės pilietė, mokytoja Eleonora Ravickienė turėjo gerų draugų tarp bibliotekininkų. Ji nuolat bendravo su viešosios ir kitais miesto bibliotekų darbuotojais, lankydavosi, dalyda vosi savo surinkta medžiaga, papasakodavo, ką naujo ir įdomaus jai pavyko surasti apie Plungės praeitį. Taip pat džiaugdavosi žiniomis, kurias gaudavo susirašinėdama su Oginskių, Venclauskių, Čiurlionių palikuonimis Lenki joje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. 1985 m. E. Ravickienė viešojoje bibliotekoje kartu su bibliografijos skyriaus vedėja Birute Kiaura kiene sutvarkė savo kraštotyros medžiagą, o bibliotekos sekretorė-mašininkė atspausdino.
Keliais egzemplioriais buvo išspausdintas 170 puslapių rankraštis „Iš Plungės praeities“. Vienas egzempliorius liko bibliotekai. 1997 m. pagal šią medžiagą buvo išleista E. Ravickienės knyga „Šimtmečių takais“. 1996 m., švenčiant kraštotyrininkės 80-metį, viešojoje bibliotekoje buvo sudaryta jos kraštotyrinių straipsnių bib liografinė rodyklė (sudarytoja vyr. bibliografė Stasė Šliuožienė). E. Ravickienė domėjosi ir rinko medžiagą, rašė straipsnius apie Plungės praeitį, istorinius įvykius, piliakalnius, padavi mus ir legendas, garsius žmones: M. K. Čiurlionį, vysk. M. Valančių, Šatrijos Raganą, A. Vaišvilą. Tačiau pati įdomiausia jos tema buvo Oginskiai ir jų dvarai Plungėje, Rietave, Zalesėje. Prieš iš eidama į anapilį, visą savo sukauptą kraštotyros medžiagą nusprendė palikti Oginskių rūmuose įsikūrusiam Žemaičių dailės muziejui. Surinkta medžiaga apie Oginskius yra bene didžiausia ir vertingiausia E. Ravickienės kraštotyros sritis. Tačiau ne vienintelė. E. Ravickienė šiam muziejui paliko ir visą kraštotyros medžiagą apie Plungę ir jos apylinkes, Plungės praeitį bei žymius kraštiečius. Muziejui atiteko jos rankraščiai, albumai, kraštotyros medžiagos segtuvai ir per 600 senų fotografijų iš Plungės praeities. Dauguma viešojoje bibliotekoje įkurto Plungės kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ narių gerai pažinojo mokytoją, buvo jos draugai, kolegos. Kai kuriuos iš jų imtis šios veiklos pa skatino būtent E. Ravickienė. Todėl jos jubiliejų kraštotyrininkai norėjo paminėti prisiminimų popiete. Sausio 26 d. visus atėjusius pagerbti E. Ravickienės atminimo pasveikino biblio tekos direktorė Violeta Skierienė. Kraštotyros klubo narė Apolonija Girdžiūnienė atsinešė parodyti E. Ravickienės jai rašytų laiškų, svei kinimo atvirukų. Popietės metu bibliotekoje buvo eksponuojamos kraštotyrininkės išleistos knygos ir rankraščiai. Buvęs E. Ravickienės bendražygis, jos kraštotyros, pažintinių kelionių draugas Al fonsas Beresnevičius susirinkusiesiems leido pasiklausyti E. Ravickienės balso įrašo, kuriame ji pasakoja apie Karklėnų kaimo vardo kilmę. Pasak Žemaičių dailės muziejaus vyriausio sios rinkinių saugotojos Danutės Einikienės, E. Ravickienė buvo išskirtinė asmenybė, turėjusi savybę suburti visus, net ir tuos, ku rių nepažinojo. Su ja susitiko apie 1979 m., dirbdama miesto bibliotekoje. Mokytoja tada bibliotekininkėms atnešė parodyti laikrodinės nuotrauką ir pasakė, jog ši pilaitė yra panaši į Florencijoje esančius Vecchio Palazzo rūmus, papasakojo, kaip rašė laišką į Florenciją ir gavo atsakymą su Vecchio Palazzo rūmų nuotrauka. Apie šį bei kitus atradimus mokytoja pasakoda vo ne vienam ir ne vieną kartą. Net sovietmečiu ji sugebėdavo viską papasakoti ar aprašyti taip, kad net saugumas negalėtų prie jos dėl ko nors prikibti. Siekiant savo tikslų mokytojai pavykdavo nesusipykti nei su žmonėmis, nei su valdžia. Tai buvo unikalus jos charakterio bruožas. Tačiau reikėjo ir nemažai drąsos so
Prisiminimų apie E. Ravickienę vakaro dalyviai
vietmečiu imantis kraštotyros iniciatyvų. Tai buvo labai pilietiška asmenybė, mylinti Tėvynę, savo kraštą ir, be abejo, Žemaitiją, į kurią ji buvo tvirtai įleidusi šaknis. Popietė baigėsi vaizdo įrašu, kuriame E. Ra vickienė ant Gandingos piliakalnio pasakoja krašto legendas. Buvo malonu mielą mokytoją vėl pamatyti ir išgirsti šio gražaus 100 metų jubiliejaus proga. Otilija Juozapaitienė Radviliškis Aukštelkų bibliotekai – 70 metų. Kovo 3 d. Aukštelkų biblioteka krašto žmones sukvietė į savo 70-ies metų jubiliejaus šventę „Laiko, žmogaus ir žodžio sąskambiai“. Nors bibliotekos patalpos mokyklos pas tate 2014 m. buvo suremontuotos, renginys organizuotas mokyklos salėje – kad tilptų visi svečiai ir dalyviai, kurių susirinko tikrai daug. Į bibliotekos iškilmes atvyko ir rajono meras Antanas Čepononis, jį lydėjo Seimo nario Vytauto Juozapaičio patarėjas Mantas Poškus. Išpuoštoje salėje tvyrojo šventinė nuotai ka, atėjusieji galėjo pavartyti fotoalbumą su nuotraukomis iš bibliotekos gyvenimo, apžiū rėti lankstinuką, išleistą bibliotekos jubiliejaus proga. Renginį vedusios literatė Rasa Jurgulienė ir filialo vyresnioji bibliotekininkė Indrė Judeikevičienė šventę pradėjo eilėmis. Po to bibliotekininkė rodė įgarsintas skaidres, senas nuotraukas ir pristatė bibliotekos istoriją nuo pat 1946 metų, kai tuomečio ūkininko Petro Lapinsko name buvo įkurtas klubas-skaitykla. Jam vadovavo Elenos ir Antano Veršnickų šeimos nariai. 1949 m. šis klubas-skaitykla buvo pavadintas biblioteka. Jubiliejinės šventės dalyviai išgirdo visų bibliotekos darbuotojų pavardes, sužinojo apie kiekvieno jų veiklą. Pavyzdžiui, klubui-skaityklai vadovavusi Aniceta Mekaitė-Morozova buvo subūrusi jaunimą į saviveiklą, įkūrusi dramos būrelį. 1958 m. bibliotekoje, persikėlusioje į ūkininko Alekso Meko gyvenamąjį namą, darbavosi Zita Krikštopaitė-Steponavičienė, kuri buvo ir šokių kolektyvo vadovė. Nuo 1959 m. biblio tekai vadovavusi Zinaida Greičienė rengdavo pokalbius apie knygas, įvairius minėjimus. Bene labiausiai ir jaunimą, ir vyresniuosius į biblioteką traukdavo čia vykdavę meno ir sporto užsiėmimai. 1964 m. biblioteka įsikūrė dviejų
37
Austėjos Judeikevičiūtės nuotr. Aukštelkiečių biblliotekos šventėje netrūko nei dainų, nei geros nuotaikos
38
aukštų naujame pastate. Ten dirbusi Alfreda Onaitienė įsteigė 5 kilnojamąsias bibliotekėles, sudarė bibliotekos fondo katalogus. Šventės dalyviams papasakota ir apie legen da tapusią bibliotekininkę Jadvygą Liutkevičie nę, kuri čia pradėjo dirbti 1966-aisiais ir dirbo 43 metus. Ji ne kartą buvo apdovanota Radvi liškio kultūros skyriaus padėkos raštais, 2007 m. įvertinta Gerumo angelo statulėle – Radviliškio rajono savivaldybės metų apdovanojimu. Iš ekrano skambėjo buvusių darbuotojų Aldonos Ivanauskienės, Irenos Kavaliauskienės ir kt. prisiminimai. Renginyje mintimis dalijosi Jadvyga Liutkevičienė, 1958 m. bibliotekininke dirbusi aukštelkietė Ada Ganienė. Literatas Sta nislovas Gavėnas bibliotekos jubiliejaus proga sukūrė eilių ir padovanojo knygų. Buvusi viešo sios bibliotekos direktorė, dabar rajono savival dybės tarybos narė Aldona Januševičienė taip pat dovanojo knygų ir dalijosi prisiminimais. Kaimo biblioteką ir į jos šventę susirinkusius žmones sveikino Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė, seniūnaitis Sigitas Nakutis, Aukštelkų kaimo bendruomenės valdybos narė V. Pliatkienė, viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Ji palinkėjo, kad čia nieka da netrūktų skaitytojų ir kad biblioteka būtų visiems reikalinga. Šventės dalyviams koncertavo Aukštelkų kultūros namų moterų ansamblis „Sodietė“, Radviliškio muzikos mokyklos birbynininkų ansamblis (vad. Tomas Kanapinskas), Vaiž ganto progimnazijos merginų šokių kolektyvas (vad. Vida Gilienė), gitaromis grojo Vaižganto gimnazijos moksleivės Greta Muliūnaitė ir Ru gilė Stasiulytė, dainavo konkurso „Radviliškio balsas – 2016“ dalyvė Eglė Gakštytė. I. Judeikevičienė padėkojo rėmėjams – Aukštelkų seniūnijai, kaimo bendruomenei „Aukštoji Alka“, „Prezo“ kepyklėlei, Aurimui Gelumbauskui, pagaminusiam suvenyrų. Alma Miknienė Raseiniai Baigtas projektas „Dailininkas ir vaikiška knyga 2015“. Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje įgyven dintas projektas „Dailininkas ir vaikiška knyga 2015“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir privatūs rėmėjai. Projekto tikslas buvo skatinti
jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skaitymą, supažindinti juos su knyga kaip meno kūriniu, kuriame dera ir tekstinė, ir vaizdinė informacija. Pasitelkus dailininkų sukurtas iliustracijas buvo siekiama žadinti vaikų vaizduotę, fantaziją, ugdyti jų estetinę pasaulėjautą. Įgyvendinant projektą buvo organizuotas edukacinių renginių ciklas, skatinantis skaitymą ir ugdantis vaikų kūrybingumą. Vesti renginius buvo pakviesti žinomi Lietuvos dailininkai, knygų iliustruotojai ir autoriai: Lina Žutautė, Sigutė Ach, Sigutė Chlebinskaitė, Marius Jonutis, Ula Šimulynaitė, Marija Smirnovaitė, Lina Dūdaitė, Neringa Vaitkutė. Svečiai pa siūlė vaikams įdomių ir originalių edukacinių veiklų, supažindino su knygų iliustravimo ir leidybos procesais, skaitė interaktyvias elektro nines knygas, padėjo vaikams kurti erdvines, kaleidoskopines iliustracijas, koliažus. Vaikai kartu su dailininkais kūrė judančią ritininę knygą, iliustravo eilėraščius ir pasakas, piešė personažus. VšĮ „Vikingų kaimas“ direktorė Judita Korsakienė ne tik mokė vaikus žaisti senovinius stalo žaidimus, bet kartu su jais kūrė loto, dėliones ir kitus žaidimus pagal žinomų literatūros kūrinių siužetus. Renginiai vyko ne tik Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje, bet ir Šiluvos, Ariogalos, Gruzdiškės, Viduklės, Nemakščių filialuose, Raseinių Šaltinio progimnazijoje. Į edukacinę veiklą aktyviai įsitraukė ir rajo no menininkai. Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokytoja Gitana Evseičikaitė bibliotekoje parengė savo mokinių kūrybinių darbų parodą „Menas iš kosmoso“, Meno studijos-galerijos vadovė Donvina Dambrauskaitė vedė edu kacinius renginius, kuriuose vaikai mokėsi įvariomis dailės technikomis kurti literatūros kūrinių iliustracijas.
Projekto dalyviai
Bibliotekoje „Spalvotų lėkštučių “ parodą eksponavo Raseinių Raudonojo kryžiaus vai kų dienos užimtumo centro lankytojai, jiems vadovavo socialinė centro darbuotoja Laimo na Liauškienė. Literatūros parodos „Mano spalvotas pasaulis“ ekspozicija buvo nuolat keičiama – joje pristatytos svečių iliustruotos knygos, atvirukai, vaikų literatūros skyriuje esantys leidiniai apie piešimą, tapymą, deku pažą bei kitas dailės technikas. Vykdant projektą iš viso buvo organizuotas 21 renginys, iš jų 3 vaizdiniai, 18 žodinių ir
kompleksinių renginių, kuriuose dalyvavo be veik 500 vaikų. Į projektą įsitraukė Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos filialų darbuo tojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, rajono menininkai, savo nuoširdžiu darbu padėję siekti numatytų tikslų. Jolanta Gudeikytė Šiauliai Mokiniai kūrė istorijas savo miestui. 2015 m. miesto savivaldybės viešosios bibliote kos „Šaltinėlio“ filialas vykdė Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Tradicijos ir mo dernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiau liams 2“, kurio tikslas – ne tik priminti lietuvių tautosakines tradicijas, smulkiosios tautosakos kūrinius, bet ir tobulinti moksleivių rašytinės kalbos gebėjimus. Skatinant vaikų kūrybin gumą, bendradarbiaujant su miesto ir rajono švietimo įstaigomis ir rengiantis Šiaulių 780ajam gimtadieniui, miesto ir rajono mokinukai buvo pakviesti kurti pasakas, sakmes, legendas apie žinomus ir lankomus objektus: skulptūrą, ežerą, laikrodį, teatrą ir kt. Daugiau nei du šim tai projekte dalyvavusių moksleivių sukūrė per 70 istorijų Šiauliams. Atrinkta dvylika geriausių, kūrybiškiausių istorijų, kurios pateko į 2016 metų kalendorių „Vaikų istorijos Šiauliams“, skirtą miesto 780-ajam gimtadieniui. Jis buvo pristatytas projekto baigiamajame renginyje. Svarbus projekto akcentas buvo skatinti jaunosios kartos šiauliečius domėtis gimtuoju miestu, ugdyti menines vertybes naudojant še šėlių teatro kūrimo metodiką, taip pat origina lias ir inovatyvias technikas. Prieš prasidedant kūrybiniam procesui, mokiniai buvo mokomi šešėlių teatro pradmenų, su kuriais supažindino šešėlių teatro specialistai. Sukurti šešėlių teatro spektakliai buvo nufilmuoti ir parodyti baigia majame renginyje. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakul teto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. Džiuljeta Maskuliūnienė eduka cinių užsiėmimų „Kūrybinis teksto rašymas, sakmių kūrimas“ metu skatino pradinukus žaisti meniniu žodžiu, vaizduote, mintimis ir pabandyti sukurti šiuolaikinę sakmę apie pasirinktą objektą Šiauliuose. Edukacinių užsiėmimų „Mokomės kurti šešėlių teatrą“ vedėjai Eglė Narbutaitė ir Tomas Januškevičius projekto dalyvius supažindino su šešėlių teatro principais, siluetinių lėlių ir dekoracijų gamybos būdais bei priemonėmis. Projekte dalyvavo mokiniai iš Šiaulių Gytarių, Salduvės, Juventos, Vinco Kudirkos progimnazijų, Aukštelės pagrindinės mokyklos, rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos. Užsiėmimų metu sukurti 8 šešėlių teatro spektakliai, išleistas DVD „Kuriu istoriją Šiauliams 2...“, parengta ir išleista sakmių rink tinė-kalendorius. Įgyvendinant projekto kultūrines-eduka cines veiklas jauniesiems šiauliečiams buvo sudaryta galimybė tvirčiau susieti savo ir gimtojo miesto tapatybę, taip stiprinant visos
2016 m. kalendoriaus„Vaikų istorijos Šiauliams“ sutiktuvės
bendruomenės pilietiškumą. „Šaltinėlio“ vedėja R. Božienė tam tikra prasme, pilietine ar tautine, sugebėjo suvienyti įvairaus amžiaus moksleivius, edukacinių veiklų specialistus ir verslo atstovus. Tad šios veiklos gali būti puikus pavyzdys, kaip reikia kurti vieningą, savo mies tui pagarbią kūrybingą bendruomenę. Kristina Mikliuvienė Kuršėniškiai vėl rinko metų knygą. Vasa rio 10 d. Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos skaitytojai tradiciškai šurmuliavo Metų knygos 2015 rinkimams skirtame renginyje „Skaitymo vilionės“. Onutė Pekštienė, visą gyvenimą dirbusi lietuvių kalbos mokytoja, išsamiai recenzavo Tomo Vaisetos apsakymų knygą „Paukščių miegas“. Tai pirmosios knygos serija. Įspūdingai ir analitiškai pateikti vaizdai, gausi metaforų vir tinė traukia kuo greičiau imti knygą ir atsidurti anuomečiame Vilniuje. Dalia Laureckienė, perskaičiusi Valdo Pa pievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, juo sudomino popietės dalyvius, ragino ramiai, pasimėgaujant keliauti Paryžiaus gatvėmis, žmogaus santykių labirintais, domėtis neišse miamais gyvenimo lobiais. Birutės Jonuškaitės romaną-epopėją „Ma ranta“ neatsitiktinai pristatė Šiaulių rajono literatų asociacijos narė kuršėniškė Julija Kerienė. Ji – dzūkė, o šioje knygoje nemažai teksto parašyta dzūkiškai. J. Kerienė papasakojo užburiančią istoriją, rekomendavo šią knygą ir kitiems popietės dalyviams. Karolina Jasiukevičiūtė, Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė, klausytojus nukėlė į romantiškąją Kipro salą. Čia atsirasti visiems padėjo rašytojos Dalios Staponkutės eseistikos
Kuršėniškių išrinktos 2015-ųjų Metų knygos
knyga „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“. Dalia – mūsų kraštietė, gimusi, gyve nusi ir mokslus baigusi Šiauliuose. Jos knyga – geografiškai, psichologiškai, socialiai sudėtingų santykių, įvykių delionė. Kalbant apie knygą, ekrane vienas po kito keitėsi neapsakomo grožio Kipro salos vaizdai. Knygos pristatymą paįvairino Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimna zijos moksleiviai, muzikinės grupės „Neto“ (vad. Nerilė Bernotienė) nariai Ieva Šukytė ir Domas Adomaitis, atlikę A. Smilgevičiūtės dainą „Pinavija“. Šiaulių rajono švietimo centro, Trečiojo amžiaus universiteto Teatro fakulteto studen tės Albina, Adolfina, Marija ir Dalia parengė draminę kompoziciją pagal Antano Šileikos novelių rinktinę „Pirkiniai išsimokėtinai“. Žaismingai suvaidinti epizodai apie lietuvių emigrantų gyvenimą Kanadoje taip pat skatino skaityti šį kūrinį ir už jį balsuoti. Už patikusias Metų knygas bibliotekos vedėja Joneta Filinskė kvietė balsuoti netikrais pinigėliais. Daugiausiai jų surinko ir šįkart laimėjo B. Jonuškaitės romanas „Maranta“. Ši knyga Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje buvo išrinkta Metų knyga 2015. Vida Ragauskienė Varėna Mūsų krašto metraštininko jubiliejus. Kovo 9 d. viešojoje bibliotekoje paminėtas Va rėnos krašto metraštininko, žurnalisto, istoriko, knygų autoriaus Vytauto Valentino Česnulio 80-asis jubiliejus. Viešosios bibliotekos darbuotoja Laimutė Cibulskienė apžvelgė V. Česnulio gyvenimo ir kūrybos kelią. Vakaro svečias gimė 1936 m. vasario 14 d. Moliadugnyje. Baigęs pradinę mokyklą gimtajame sodžiuje, toliau mokėsi Varėnos I vidurinėje mokykloje ir Vilniaus universitete. Kurso draugus stebino žinio mis apie gimtojo kaimo istoriją, jo žmones. 1959 m. baigęs žurnalistiką, dirbo žurnalų „Komunistas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Gyvenimas – mokykla“ redakcijose, net 29 metus skyrė darbui Lietuvos televizijoje ir radijuje. Mėgstamiausios temos – kultūra, istorija, kraštotyra, bažnyčios. Išėjęs į pensiją, Vytautas daug laiko praleidžia archyvuose, renka medžiagą ir rašo knygas. Retas kuris rajonas gali pasidžiaugti turįs tokį kraštie tį, išsamiai aprašantį gimtąjį kraštą, viską grindžiantį archyvinių dokumentų analize. Istorinę išliekamąją vertę turinčius straipsnius spausdina laikraštis „Voruta“. Bibliotekininkė apžvelgė V. Česnulio knygas „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“, „Senoji Perlojos bažnyčia“, „Moliadugnis ir jo apylinkės“, „Varėnos krašto šauliai 1919–1940“, „Perlojos bažnyčios“, „Poringė apie Mergeže rio sodžių“ „Varėnai 150 metų“, „Kalesninkų parapijos atgimimas“, „Nutilę varpai“, „Senajai Varėnai 600“ (yra šio leidinio bendraautoris), pasidžiaugė, kad V. Česnulis bendradarbiauja su bibliotekos kraštotyrininkais, konsultuoja
juos, dalyvauja renginiuose, dovanoja įvairią medžiagą, susijusią su Varėnos rajonu. Svečias papasakojo archyvuose radęs tokių įdomybių, kurios išbuvo neliestos 200 metų, prisipažino, kad rašydamas faktų apie Varėną, kunigus nepagražino. Taip pat atskleidė, kad knygose pasitaiko klaidų, tačiau skaitytojai jo nekritikavo. Dar jo laukia beveik 20 bylų apie Senąją Varėną. Rajono mero Algio Kašėtos teigimu, jį ir vakaro herojų jungia bendras pomėgis – istorija. „V. Česnulis – žmogus, kuris itin detaliai žino gimtojo krašto istoriją, yra labai kruopštus, daug dirba ne dėl honorarų, o todėl, kad jam patinka. Mus vienijo kaimynystė – Mergežeris ir Moliadugnis yra kaimyniniai kaimai, turintys sąsajų. Įdomu klausytis apie mūsų senelių ry šius. Knygą „Poringė apie Mergežerio sodžių“ turėjom parašyti kartu, tačiau aš buvau labai užimtas ir V. Česnulis darbą atliko pats, man beliko padėti išleisti leidinį. Vytautas domisi archyviniais Merkinės bažnyčios dokumentais, bažnyčios istorija nuo XVI a., kol turim Vytautą, galim tikėtis didelių staigmenų“, – pasakojo A. Kašėta.
Krašto metraštininkas V. V. Česnulis (sėdi priekyje) su bičiuliais
V. Česnulio vaikystės draugė, kilusi iš to paties Moliadugnio kaimo, mokytoja Marcelė Barišauskienė pasakojo, kad V. Česnulis buvo labai gabus, dar prieš mokyklą išmoko skaityti ir rašyti. Tėvų nupirktų lietuviškų laikraščių pa raštes išmargindavo savo mintimis, pastabomis. Kaimo žmonės juo didžiavosi, manė turėsią savo kunigą. „Dabar suprantu, kodėl Vytautas tiek daug rašo apie bažnyčias ir kunigus“, – juokavo mokytoja. Renginyje dalyvavo ir atsiminimais dalijosi buvęs kurso draugas, Lietuvos sporto žurna listas Virgilijus Mundrys, V. Česnulio brolis Rimas, tautodailininkas Algirdas Juškevičius, laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Ver cinkevičius, paliudijęs, kad Vytauto straipsniai ir knygos – ypatingos vertės, jis darbštus, rašo ir rašo. Jau dabar „Voruta“ yra sukaupusi daug medžiagos apie Trakų bažnyčios kunigus, apie kunigą Klemensą Maliukevičių, kuris palaido tas Valkininkuose, ir nespėja jos spausdinti. Viešojoje bibliotekoje kraštotyrininko jubi liejaus proga buvo parengta paroda „Vytautui Valentinui Česnuliui –80“. Daiva Armonienė
39
mūsų kalenDorius
2016 gegužė 4 Sukanka 60 metų poetui, prozininkui, publicistui, žurnalistui, pavel dosaugininkui VYTAUTUI KIRKUČIUI (g. 1956). Gimė Kuršėnuose. 1963–1967 m. mokėsi Pavenčių pradinėje mokyk loje, 1967–1971m. – Kuršėnų aštuonmetėje, 1971–1974 m. – Kuršėnų 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978 m. baigė Šiaulių pedagoginio institutą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybę), 1990 m. – Vilniaus universitetą (žurnalistikos specialybę). 1978–1983 m. mokytojavo Drąsučių pagrin dinėje mokykloje. Žurnalistinį darbą pradėjo 1984 m. Šiaulių rajono laikraštyje „Leninietis“ (vėliau „Laikas“). Šiaulių apskrities dienraštyje „Šiaulių kraštas“ pradėjo dirbti 1991 m., kur keletą metų redagavo jo kultūros, meno ir literatūros priedą „Atolankos“. 2003–2010 m. dirbo Kuršėnų miesto seniūnijoje. Šiuo metu yra Šiaulių r. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas. Rašo poeziją, prozą, publicistiką. Yra išleidęs 5 eilėraščių rinkinius, knygas apie literatą J. Ruzgį, kalbininką V. Vitkauską, poetus Z. Gėlę-Gaidamavičių, S. Anglickį, liaudies švietėją L. Ivinskį ir kt. Yra daugelio knygų sudarytojas, redaktorius, redakcinės kolegijos narys. Už kūrybą apdovanotas žurnalo „Kultūros barai“ (1974), Zigmo Gėlės (1995), G. Stulpinienės vadybos kolegijos (2000), Šiaulių mies to 2002 metų geriausio rašytojo premijomis. 2003 m. V. Kirkučiui suteiktas geriausio Šiaulių rajono kraštotyrininko vardas. Du kartus jam įteiktos Lauryno Ivinskio premijos (1992 ir 1996), kuriomis apdovanojami geriausi metų kalendoriai. Už visuomeniškai aktualią publicistiką ir už filantropinę veiklą 2014 m. apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Tais pačiais metais paskelbtas garbingiausiu Naisių krašto (Šiaulių r.) žmogumi. 2015 m. jam suteiktas Kuršėnų miesto garbės piliečio vardas. Nuo 1999 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Yra įsteigęs Šiaurės Lietuvos literatų draugiją, vadovauja Zigmo Gėlės premijos už pirmą poezijos knygą ir Augustino Griciaus premijos už pirmąją prozos knygą skyrimo komisijoms. Nuo 2003 m. – Šiaulių rajono visuomeninės kultūros tarybos pirmininkas. 2003 metais kartu su rašytoju Stasiu Lipskiu Vilniuje įkūrė Kuršėniškių klubą.
40
V. KIRKUČIO GROŽINĖ KŪRYBA ad Ventus : eilėraščiai. Vilnius : Žuvėdra, 2006. 73, [1] p. Atotakos : eilėraščiai / iliustr. V. Janulis. Šiauliai : Delta, 1994. 55 p. : iliustr. Randai ant rentinio : eilėraščiai. Vilnius : Knygnešys, 1996. 93, [1] p. Tarpuamžio lopšinė : eilėraščiai. Šiauliai : Saulės delta, 2001. 78, [1] p. Veidrodis altoriuje : eilėraščiai proza. Šiauliai : Saulės Delta, 1998. 56 p. KITI DARBAI Ateik bangosna užmiršties : eskizai: portretas ir likimas : [poetas Z. Gaidamavičius-Gėlė]. Šiauliai : Saulės delta, 2002. 194, [2] p. : iliustr., faks. – Bibliogr.: p. 190-193 (126 pavad.). Baltosios nakties paukštis : atsiminimai apie poetą Juozą Ruzgį. Šiauliai : Saulės delta, 2000. 155, [1] p. : iliustr., faks. Gimtųjų žodžių apžavėtas : eskizai, atminai, mažmožiai apie kalbi ninką Vytautą Vitkauską ir gimtąją kalbą. Vilnius : Žuvėdra, 2015. 176, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Bibliogr.: p. 171-175 (78 pavad.). Kuršėnai: miestas abipus Ventos : [inform. leid.] / [tekstus į angl. k. vertė D. Pranaitytė]. [Vilnius] : Žuvėdra, [2010]. 47, [1] p. : iliustr. – Tekstas liet., angl. Naisių vasara ir kiti metų laikai. Naisiai : [Naisių vasara], 2015. 199, [1] p. : iliustr., faks., portr. – V. Kirkučio 1994–2014 metais išleistos knygos: p. 199. Pasaulin žvelgęs akimis Ventos … : Stasys Anglickis Kuršėnuose:
gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vilnius : Žuvėdra, 2005. 270, [2] p., [16] portr., iliustr. lap. – Tekstai apie S. Anglickį: p. 263-269 (121 pavad.). Prastadienių slinktys : [eseist. publicistika]. Vilnius : Žuvėdra, 2011. 311, [1] p. : iliustr. Tekančio laiko įrašai : [apie L. Ivinskio gyvenimą ir veiklą Kuršėnuose bei ten veikiantį Kalendorių muziejų]. Vilnius : Žuvėdra, 2008. 110, [1] p. : iliustr., faks., portr. Vilko poteriai : dok. proza. Vilnius : Žuvėdra, 2009. 350, [2] p. Zigmo Gėlės namai. Klaipėda : S. Jokužio l-kla-sp., 2013. 191, [1] p.: iliustr., faks., portr. straipsniai Dvi baltos rožės režisierei Kazimierai [Kymantaitei: su prier. apie aut.]. – Portr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Šiaurės Lietuva. 2014, p. 91-102. Gimtųjų namų duona // Dienų ir metų tėkmėje : knyga-albumas apie rašyt. S. Lipskį. [Vilnius], [2011], p. 56-77. In memoriam : [A. B. Rudis] ; „Vienatvė - draugė mano…“ : keli eskizai apie A. Budzinską ; Šakynos seniūnijos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas / S. Tauterienė, V. Kirkutis // Šakynos kraštas. Vilnius, 2013, p. 9, 591-598, 689-693. Juozas Jaras: „Dabar gyvenčiau kitaip…“ – Iliustr. // Šiaulių naujie nos. 2007, kovo 22, p. 7, 10. Kultūringiausi namai Kuršėnuose : [apie miesto kultūros centro veiklą]. – Iliustr. // Kultūros aktualijos. 2003, nr. 4, p. 14-19. Kuklus kalbininkas su dideliu žodynu... // Lietuviško žodžio di džiavyris : knyga apie kalbininką V. Vitkauską. Vilnius, 2012, p. 10-26. Motinos beržas : [apie poetą S. Anglickį]. – Nuotr. iš S. Anglickio dukros L. Šleževičienės asmen. albumo // Nemunas. 2005, gruod. 8-14 (nr. 48), p. 9, 12. Laiškai, nesudegę laužo liepsnose : [apie poeto J. Ruzgio laiškus; su prier. apie aut.]. – Nuotr. // Raudėnų kraštas. Vilnius, 2007, p. 359-368, 482. Naujausių „Varpų“ skambėjimas ir du atsigręžimai į praeitį. – Iliustr. – Sutrump. persp. iš: „Šiaulių kraštas“, 1998, bal. 23 // „Varpai“: istorija, autoriai, akcentai. Šiauliai, 2011, p. 101-104. „Ne taip jau paprasta išeiti…“ : [prisiminimai apie poetą J. Dilpšą]. – Portr. // Kuršėnai. Klaipėda, 2003, p. 344-349. Palaiminti Zigmo Gėlės vardu // …Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti… : Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006). Klaipėda, 2006, p. 48-49. Saulės blyksniai senventės šukėse… : [apie Kuršėnų m. istoriją, paveldosaugą] // Metai. 2011, nr. 11, p. 150-153. Sėkmingi „Ikaro“ skrydžiai // Šimkus G. Mėgėjų teatras Lietuvos kultūroje, 2003 p. 136-137. Šimtmetis, prasidėjęs mieste prie Ventos // Reikalauju kūrybos laisvės! : knyga apie K. Kymantaitę. Vilnius, 2009, p. 148-154. Trys žiupsniai iš beveik pusantro tūkstančio dienų : [prisiminimai iš studijų Šiaulių ped. inst.] // Humanitarų fakultetui – 45. Šiauliai, 2001, p. 38-39. Velnių muziejus prie kelio į šventąją Šiluvą : [apie savamokslio skulpt., tautodail. P. Stundžios sodyba Vičių k., Kelmės r.] // Naujoji Romuva. 2013, nr. 3, p. 71-72. Žodžiai iš seno albumo : šiokios tokios tokelės. – Bibliogr. išnašose // Padubysio kronikos. 2013, nr. 1, p. 102-104. PARENGTI, SUDARYTI, REDAGUOTI DARBAI Kuršėnų dvaras : atgimstantis kultūros židinys / [parengė A. Bace vičiūtė, V. Kirkutis]. [Šiauliai: Titnagas], 2014. 45, [1] p. : iliustr., žml. Kuršėnų enciklopedija / [sudaryt. V. Kirkutis, S. Lipskis]. Vilnius : Žuvėdra, 2005. 312 p. : iliustr., portr. Kuršėnų krašto žmonės : [encikl. pobūdžio leid. / sudaryt. V. Kirkutis ir S. Lipskis]. Vilnius : Žuvėdra, 2011. 223, [1] p. : iliustr., portr. Seneliams, tėvams, vaikams : dienr. „Šiaulių kraštas“ kalendorius šei mai, 1996 / sudaryt. V. Kirkutis ; [fotogr. G. Baranauskas]. Šiauliai : dienr. „Šiaulių kraštas“ red. : Šiaurės Lietuva, 1996. 80 p. : iliustr.
Šiaulių krašto kalendorius, 1992 / [sudarė V. Kirkutis … [et al.] ; dail. V. Grigorovič]. Šiauliai : Delta, 1991. 65 p. : iliustr. Tylios mano dainos… : leid. skiriamas poeto Z. Gėlės-Gaidamavi čiaus 100-mečiui / sudaryt. ir red. V. Kirkutis ; iliustr. P. Arlauskas. Šiauliai: Delta, 1994. 40 p. : iliustr. POKALBIAI. PASISAKYMAI Atotakos / [ kalbino A. Strakšys]. – Iliustr. // Gėlynas. Vilnius, 2001, p. 110-115. Iš kur atiteka poezija / [užrašė] R. Šileika // Literatūra ir menas. 1995, liep. 15, p. 5. Kuršėnų miesto garbės pilietis, „Respublikos“ leidinių grupės žurnalistas Vytautas Kirkutis: Lietuvos yra tiek, kiek jos turime savyje / [užrašė] S. Aksomaitis. – Iliustr. // Mūsų Respublika. 2015, kovo 27 – bal. 2 (nr. 13), p. 11. Laikas rašyti, laikas – patylėti / [kalbėjosi] Ž. Kavaliauskaitė. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2011, vas. 21, p. 1, 6. Lietuvos yra tiek, kiek jos turime savyje / [kalbėjosi] S. Aksomaitis; G. Baranausko nuotr. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2015, bal. 2, p. 6. Penki klausimai : [atsakymai į klausimus apie kultūrą] // Varpai. 2006, [nr.] 21, p. 10-11. Rašytojų tandemas pristato krašto žmones : [pokalbis su V. Kirku čiu ir S. Lipskiu / kalbėjosi] A. Brikas. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2011, geg. 23, p. 4. Tyla palaimina eilėraščio gimimą... : su poetu V.Kirkučiu kalbasi R. Šileika. – Portr. // Klaipėda. 1996, bal. 10, p. 18. APIE V. KIRKUTĮ Balčėnas S. Išsiskiriantis literatūriniame laike: [poezijos popietė Telšių K. Praniauskaitės b-koje]. – Iliustr. // Kalvotoji Žemaitija. 2004, rugs. 30, p. 8. Baržinskienė J. Užmiršties ir atminties bangose : [„Ateik bangosna užmiršties“] // Mūsų dienos. 2004, rugpj. 27, p. 3. Bivainienė L. „Iš žodžių, iš daugtaškių ir iš pauzių...“ : (eskizas apie V. Kirkučio poeziją) // Šiaulių kraštas. 2000, kovo 30, p. 10. Brazauskas N. Žemiškoji lopšinė : [„Tarpuamžio lopšinė“] // Litera tūra ir menas. 2002, vas. 22, p. 14. Brikas A. „Kuršėnų enciklopedija“ pristatyta – laukiama naujo jos leidimo / aut. nuotr. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2005, geg. 5, priedas „Krašto žinios“, p. 1, 4. Brikas A. Rašytojas dovanoja savo kūrinių : [„Šiaulių krašto“ akcija „Dovanokime bibliotekai knygą“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2007, geg. 21, p. 2. Brikas A. Knyga apie kūrėjus : [„Vilko poteriai“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2010, saus. 8, p. 18. Brikas A. Knyga veda per kaimą : [„Naisių vasara ir kiti metų lai kai“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2015, liep. 21, priedas „Krašto žinios“, p. 3. Brikas A. Pristatyta knyga „Zigmo Gėlės namai“: [Naisių lit. muz.]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2013, bal. 29, p. 6. Brikas A. Sustabdytų akimirkų knyga: [„Prastadienių slinktys“]. – Iliustr. // Krašto žinios. 2011, lapkr. 10, p. 3. Brikas A. Vytautas Kirkutis paskelbtas Kuršėnų garbės piliečiu. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2015, vas. 17, p. 2. Bulzgis S. Kas surandėja ant rentinio? : [„Randai ant rentinio“] // Šiaulių naujienos. 1996, spal. 11, p. 10. Bulzgis S. Tyla sprogsta lyg pumpuras : [„Atotakos“] // Šiaulių naujienos. 1994, geg. 14, p. 5. Bulzgis S. Pelargonijos žiedas poetui : [„Tylios mano dainos…“] // Šiaulių naujienos. 1994, geg. 12, p. 4. Glinskas M. Tylos galimybės, arba Žodžių antplūdis perskaičius Vytauto Kirkučio knygą „Atotakos“ // Šiaulių naujienos. 1994, geg. 28, p. 13. Grybas R. Rašytojų sąjungą papildė penki poetai [V. Kirkutis ir kt.]. – Iliustr. // Respublika. 2000, saus. 20, p. 18.
Grubliauskaitė J. V. Kirkutis apdovanotas medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. 2014, bal. 5, p. 7. Grubliauskaitė J. Garbės piliečiu išrinktas V. Kirkutis. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. 2015, vas. 21, p. 19. Januševičius B. Nauji rašytojų sąjungos nariai : [V. Kirkutis ir kt.]. – Portr. // Literatūra ir menas. 2000, saus. 22, p. 2. Juchnevičius E. Raupsuotos Vytauto Kirkučio rapsodijos // Šiaulių naujienos. 1997, vas. 19, p. 10. Kas yra kas. Kaunas, 2005, kn. 2, p. 373: portr. Kas yra kas Šiaulių apskrityje, 2001. Kaunas, 2001, p. 119: portr. Kavaliauskaitė Ž. „Zigmo gėlės namai“ pristatyti Vilniuje [Rašytojų klube]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2013, gruod. 2, p. 6. Kazlauskaitė R. Besikeičiančio pasaulio eskizai : [„Tarpuamžio lop šinė“] // Literatūra ir menas. 2002, vas. 22, p. 14. Krašto tyrėjai. Klaipėda , 2006, p. 31-32: nuotr. Kudakutė D. Rimtų minčių nerimtos interpretacijos, arba Pažvejoji mai Vytauto Kirkučio poezijos rinkinyje „Atotakos“ : [parodijos] // Šiaulių naujienos. 1994, gruod. 17, p. 16. Kuršėnų krašto žmonės. Vilnius, 2011, p. 92-93: portr. …Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti… Klaipėda, 2006, p. 4849: iliustr., nuotr. V. Kirkutis tapo Rašytojų sąjungos nariu // Šiaulių kraštas. 1999, gruod. 30, p. 1. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 235. Maskuliūnienė D. Premijuotoji knyga apie Zigmą Gėlę: [„Ateik bangosna užmiršties“] // Parkas. 2003, kovas, p. 4. Prėskienis B. Šilti žodžiai apie poetą Z. Gėlę-Gaidamavičių : [„Ateik bangosna užmiršties“] // Literatūra ir menas. 2003, birž. 20, p. 8. Riškienė S. Vytauto Kirkučio skaitytojų klubas // Vadovauju klasei kitaip. Vilnius, 2004, p. 63. Rumbinas S. Kuršėnietis – Rašytojų sąjungos narys // Mūsų dienos. 2000, saus. 5, p. 1. Rumbinas S., Rumbinaitė R. „Mano gyvenimas – skverbimasis į žmogų“. – Nuotr. // Rumbinas S., Rumbinaitė R. Šimtas gyvenimų ir tūkstančiai darbų… Šiauliai, 2003, p. 137-140. Rumbinas S. , Rumbinaitė R. Vytautas Kirkutis. – Portr. // Kuršėnai. Klaipėda, 2003, p. 350. Sabaliauskas J. Grįžk, brangus drauge, ir lik su mumis : atsiminimų knygą apie poetą J. Ruzgį perskaičius : [„Baltosios nakties paukštis“]. – Portr. // Šiaulių naujienos. 2000, rugpj. 29, p. 15. Sireikienė A. Poezijos šventėn sukvietė Vytauto Kirkučio knyga „Atotakos“ : [poezijos popietė Šiaulių raj. lit. muz. Naisiuose]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 1994, lapkr. 25, p. 1-2. Šileika R. Įtarinėjimai dėl randų : [„Randai ant rentinio“] // Literatūra ir menas. 1996, gruod. 28, p. 4-5. Šileika R., Januševičius B. Sentimentaliai debesuota knyga : [„Veid rodis altoriuje“] // Literatūra ir menas. 1999, bal. 10, p. 4. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 516. Žadeikytė R. „Eilėraščiams nelengva apdovanojimų našta“: [Zigmo Gėlės premijos įteikimas]. – Portr. // Šiaulių kraštas. 1995, geg. 1, p. 2. Žukauskienė R. Pristatė knygą „Zigmo Gėlės namai“ : [Rašytojų klube Vilniuje] // XXI amžius. 2014, bal. 4, p. 13. *** Sukanka 70 metų literatūros tyrinėtojui, poetui, eseistui, publicistui LEONUI PELECKIUI-KAKTAVIČIUI (g. 1946). Žr.: Tarp knygų. 2006, nr. 3, p. 46-48. PAPILDOMA LITERATŪRA L. PELECKIO-KAKTAVIČIAUS LITERATŪRINIAI DARBAI, ESĖ, PUBLICISTIKA Adolfas Vaičaitis : kaltas, nes tapo menininku : biogr. monogr. [ir dailininko grafikos darbai]. Šiauliai: Neoprintas, 2013. 204, [2] p., 16 iliustr. p.: iliustr.
41
Angelas, kuris saugo : [Respublikinės Šiaulių ligoninės 170-mečiui]. Šiauliai : Titnagas, [2013]. 238, [2] p. : iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl., pranc., vok. – L. Peleckio-Kaktavičiaus knygos: p. 240. – Bibliogr. išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 236-238. Arti žmogaus : publicistika [apie savanor. saugos būrių įkūrimą ir veik lą Šiauliuose]. Šiauliai : Neoprintas, [2014]. 118, [2] p. : iliustr., faks., portr. Bernardas Brazdžionis: nuo „Kelionės miražų“ iki „… už visų galaktikų“ : esė, pokalbiai, laiškai. Šiauliai: Neoprintas, [2014]. 255 p.: iliustr., faks., portr. Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos : [tapytojo ir keramiko] biogr. monogr. Šiauliai : Lit. alm. „Varpai“ red., [2011]. 304 p., 16 iliustr. p.: iliustr., faks. Jurgis Jankus : gyvenimas ir kūryba. Šiauliai : Lit. alm. „Varpai“ red., [2008]. 302, [1] p.: iliustr., faks., portr. Namuose ant Pasadnos ulyčios : dar po dvidešimties metų : memuar. eseistika. – 2-asis papild. leid. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muz., 2009. 299, [1] p. : iliustr., faks. Pirmasis rektorius : Vinco Lauručio gyvenimo linija. Šiauliai : Šiaulių univ. l-kla, 2006. 223, [1] p. : portr. „Rūtos“ istorija : puslapiai, kvepiantys šokoladu : [seniausio Lietuvoje kondit. f-ko 100-mečiui : publicistika]. Kaunas : Kopa, [2013]. 303, [1] p.: iliustr., faks., portr. Šimtmečio istorija : Palangos vandentvarkos ūkis (1908–2008) / V. B. Litvaitis, L. Peleckis-Kaktavičius. Klaipėda: Druka, 2008. 125, [1] p. : iliustr. Vandens tiltai : Klaipėdos vandentvarkos ūkio istorija. Klaipėda: Druka, 2008. 183, [1] p. : iliustr. Versmių knyga : Lietuvos vandentvarkos ūkio raida. Vilnius : Lietuvos vandens tiekėjų asoc., 2008. 447, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. Vitam hominis curabo : [Šiaulių apskr. ligoninės naujausių laikų (1990–2008) istorija : publicistika]. Šiauliai : Titnagas, 2008. 159, [1] p. : iliustr. Vytautas Alantas : gyvenimas ir kūryba. Šiauliai : Lit. alm. „Varpai“ red., 2009. 366, [1] p.: iliustr., faks., portr. Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija : biogr. monogr. [Šiauliai]: Lit. alm. „Varpai“ red., 2015. 182, [2] p., 12 iliustr. p.: iliustr., faks., portr. Žodi, kuris esi : esė, pokalbiai, studija : gyvenimas, likimas, kūryba. Šiauliai : Lit. alm. „Varpai“ red., [2007]. 350, [3] p., įsk. virš. Žodžiai, kurie neišduos : esė, pokalbiai, studija : gyvenimas, likimas, kūryba. [Šiauliai] : Lit. alm. „Varpai“ red., [2011]. 349, [2] p.
42
VERTIMAI. SUDARYTI DARBAI „Varpai“: istorija, autoriai, akcentai : prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai / [sudaryt. L. Peleckis-Kaktavičius]. Šiauliai : Lit. alm. „Varpai“ red., 2011. 317, [1] p. : iliustr., faks. Venclova T. Pavasaris Berklyje / [iš angl. k. vertė L. Peleckis-Kakta vičius] // Miłosz Cz., Venclova T. Grįžimai Lietuvon. Vilnius, 2014, p. 150-159; Venclova T. Pertrūkis tikrovėje. Vilnius, 2013, p. 582-590. POKALBIAI Alantui visada trūko Lietuvos, arba Svetimas ant Misisipės krantų : [pokalbis apie monografiją „Vytautas Alantas“ / užrašė] L. Jastramskienė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2010, vas. 26, p. 16. Besigilinant į kitų talento paslaptis : apie knygų ir gyvenimo įžvalgas L.Peleckį-Kaktavičių kalbina J. Sereikaitė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2011, birž. 17, p. 5. APIE L. PELECKĮ-KAKTAVIČIŲ Abromavičienė L. Ligoninėje pristatyta dar viena jubiliejinė knyga: [„Angelas, kuris saugo“]. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. 2013, spal. 25, p. 2. Balčiūnas P. Pristatyta knyga apie garsiąją giminę : [„Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų“] / G. Baranausko nuotr. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2009, rugs. 9, p. 14.
Bražėnas P. Monografija apie vyriausią rašytoją : [„Kazimieras Barė nas“] // Bražėnas P. Amžininkai ir bendraamžiai. Vilnius, 2010, p. 404-411. Budraitis A. Knygos pristatymas – herojų menančioje gimnazijoje [„Vytautas Alantas“ – Šiaulių J. Janonio gimn.]. – Iliustr. // Draugas. 2010, saus. 5, p. 10; Čikagos aidas. 2010, saus. 1-7, p. 8. Goštautas S. Užrašai iš Čikagos: Vytauto O. Virkau meno vizija: [„Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“]. – Iliustr. // Draugas. 2015, spal. 31, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Grinius M. Nepaprastos šeimos istorija: [„Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų“]. – Iliustr. // Nemunas. 2009, spal. 1-7 (nr. 34), p. 11. Grinius M. Originalus paminklas nepaprastai šeimai : [„Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų“]. – Iliustr. // Draugas. 2009, rugs. 26, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5. Guščius A. Amžinosios ugnies ir Kryžiaus Lietuvos – ne priešpriešai, bet santarvei : [„Vytautas Alantas“]. – Iliustr., portr. // Draugas. 2010, spal. 16, priedas „ Mokslas, menas, literatūra“, p. 6. Guščius A. Apie gyvenimo, likimo ir kūrybos peripetijas : [„Žodi, kuris esi“]. – Iliustr. // Nemunas. 2008, spal. 23-29 (nr. 37), p. 12, 14. Guščius A. „Aš baisiai pamėgau tiesias linijas…“ : [„Jurgis Jankus“] // Metai. 2009, nr. 4, p. 147-150. Guščius A. Bandant įspėti produktyvumo ir talentingumo mįsles : [„Žodžiai, kurie neišduos“] // Draugas. 2011, spal. 15, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Guščius A. Kas ten dėjosi – toj ūlyčioj? : [„Namuose ant Pasadnos uly čios: dar po dvidešimties metų“] // Literatūra ir menas. 2010, vas. 12, p. 3, 16. Guščius A. Kur taip veržiasi Vytis? : [„Vytautas Alantas“]. – Iliustr. // Nemunas. 2010, geg. 27 - birž. 2 (nr. 20), p. 9. Išeivijos kūrėjų laiškai [„Varpų“ redaktoriui, 1988–2013 m.]. – Iliustr. // Varpai, 2013, [nr.] 29, p.137-296. Kas yra kas Lietuvoje, 2009. Kaunas, 2009, p. 1005 : portr. Juliaus Janonio gimnazijoje pristatyta knyga apie Vytautą Alantą : [„Vytautas Alantas“] / parengė R. Urbonavičiūtė. – Iliustr. // Šiaulių nau jienos. 2009, gruod. 30, p. 12. Kašauskas R. Laimingas atsitiktinumas? : [„Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“]. – Iliustr. // Draugas. 2012, saus. 21, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4-5. Kiežaitė O. Juozo Bagdono vizijų suburti : [„Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“]. – Iliustr. // Žemaičių saulutė. 2011, rugs. 30, p. 1, 10-11. Krivickas A. „Varpų“ redaktoriui – Garbės ženklas . – Portr. // Čikagos aidas. 2009, gruod. 11-17, p. 30. Lenkšas K. Pasakojimas apie pasakotoją: [„Jurgis Jankus“]. – Iliustr. // Nemunas. 2009, spal. 1-7 (nr. 34), p. 11. Lietuva : enciklopedija.Vilnius, 2012,[t]. 3: biogr., p. 1032-1033. Lietuvoje gyvenančių autorių laiškai [„Varpų“ redaktoriui, 1988–2013 m.]. – Iliustr. // Varpai, 2013, [nr.] 29, p. 7-136. Liūnienė L. Naujoje knygoje apsigyveno „žemaičių bajoras“: [„Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“] // Plungė. 2011, rugs. 16, p. 5. Mėčienė R. Dailininko šimtmetį pasitinkant : [„Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“] / nuotr. V. Gaudiešiaus // Žemaitis. 2011, rugs. 9, p. 4. Norkus A. „Varpų“ vakare – ir muzikinė premjera : [almanacho 25-ojo tomo bei monogr. „Vytautas Alantas“ pristatymas Vilniuje]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2010, geg. 7, p. 11. Pakėnas A. „Varpų“ leidėjo darbas įvardintas žygdarbiu : [„Varpų“ vakaras ir kn. „Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“ pristatymas Rašytojų klube Vilniuje] // Varpai. 2015, [nr.] 33, p. 148-151. Pempytė M. „Varpų“ vakaras: laurai ir lelijos: [„Adolfas Vaičaitis: kaltas, nes tapo menininku“]. – Iliustr., portr. // Draugas. 2013, geg. 4, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 6. Prėskienis B. Įdomi knyga apie talentingą prozininką: [„Jurgis Jan kus“] // Literatūra ir menas. 2008, gruod. 19, p. 5. Prėskienis B. Bernardui Brazdžioniui skirta knyga: [„Bernardas Braz džionis“]. – Iliustr. // Nemunas. 2014, lapkr. 20 - gruod. 3 (nr. 39/40), p. 1213 ; Draugas. 2014, gruod. 20, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 7-8.
Sobeckis D. Išeivijos rašytojai į Lietuvą grįžta „Varpų“ takais: [L. Pe leckio-Kaktavičiaus išleistos monografijos]. – Iliustr. // Nemunas. 2011, saus. 6-12 (nr. 1), p. 6. Stasiulevičius A. Minčių ir spalvų žaismas : tapyt. J. Bagdono 100-mečiui : [„Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos“]. – Iliustr. // Kul tūros barai. 2011, nr. 11, p. 88-89. Stasiulevičius A. Naujausioje monografijoje – Australijos lietuvis : [„Adolfas Vaičaitis“]. – Iliustr. // Draugas. 2013, spal. 19, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5. Stundžia Z. Tarp medikų – ir literatūrologės mintys: [„Angelas, kuris saugo“] / Z. Katkienės nuotr. – Iliustr. // Nemunas. 2013, lapkr. 14-20 (nr. 39), p. 16. Šidlauskienė J. Dar kartą pagerbta visų laikų mama: [„Namuose ant Pasadnos ulyčios“]. – Iliustr. // Šiauliai plius. 2009, rugs. 11, p. 13-14. Šidlauskienė J. Vytautas Alantas prisimintas gimnazijoje : [„Vytautas Alantas“]. – Iliustr. // Šiauliai plius. 2009, gruod. 18, p. 4. Šilbajoris R. P. Ypač garbingai ir gerai: [„Kazimieras Barėnas“] // Literatūra ir menas. 2006, saus. 6, p. 4; Varpai. 2006, [nr.] 20, p. 272-274. Šulaitis E. „Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba“ : monografija apie rašytoją, žurnalistą, visuomenininką. – Iliustr., portr. // Amerikos lietuvis. 2010, saus. 9, p. 7. Tumėnas S. Laiškas V. Lauručiui. O gal recenzija? : [„Pirmasis rekto rius“] // Tumėnas S. Mano provincija. Šiauliai, 2008, p. 122-133. Urbutis B. Kasdienybės metraštininką ir originalų rašytoją pager biant : [„Kazimieras Barėnas“] // Draugas. 2008, saus. 19, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 8. Vaitkus V. Naujas „Varpų“ leidėjų derlius : [naujausių žurnalo numerių ir kn. „Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“ pristatymas Rašytojų klube Vilniuje] / P. Vasiliausko nuotr. – Iliustr. // Nemunas. 2015, geg. 21– birž. 3 (nr. 12), p. 19. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 17, p. 728. Volertas V. P. Pasakotojas apie pasakorių : [„Jurgis Jankus“] // Draugas. 2008, rugs. 27, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 7. Volertas V. P. Rašytojai Peleckio-Kaktavičiaus vaizduose: [„Žodi, kuris esi“]. – Iliustr. // Draugas. 2008, vas. 9, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Žalalis M. Intriguojanti knyga : [„Baltijos erdvės“]. – Iliustr. // Nemu nas. 2006, bal. 6-12 (nr. 13), p. 13. Žilevičiūtė R. Apie tai, kas Šiauliams daro garbę : [atnaujinto „Varpų“ alm. ir kn. „ Žodi, kuris esi“ pristatymas Rašytojų klube Vilniuje]. – Iliustr. // Nemunas. 2007, geg. 24-30 (nr. 20/ 21), p. 16. 7 Sukanka 80 metų prozininkei, žurnalistei, visuomenininkei, socialinei darbuotojai IRENAI GINTAREI BANAITYTEI-IVAŠKIENEI (g. 1936). Gimė Kaune. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Mokėsi Schwäbischo Gmündo lietuvių gimnazijoje. 1951 m. persikėlė į JAV, Brukline baigė vidurinį mokslą ir Maironio lituanistinę mokyklą. Studijavo zoologiją Hanterio koledže, kurį baigė 1957 m. bakalauro laipsniu.1957–1959 m. dirbo asistente Rokfelerio metodinių tyrimų instituto laboratorijoje. Nuo 1967 m. mokytojavo Niu Heiveno, vėliau Maironio lituanistinėse mokyklose, 1980–1983 m.buvo šios mokyklos vedėja. Nuo 1979 m. Konektikuto tarptautinio instituto Politinių pabėgėlių įkurdinimo ir aprūpinimo skyriaus darbuotoja, vėliau – vedėja. 1995 m. Konektikuto valstijos universitete įgijo socialinio darbo magistro laipsnį. Nuo 1996 m. dirba kaip klinikinė terapeutė. Bendradarbiavo išeivijos periodinėje spaudoje „Ateityje“, „Eglutėje“, „Laiškuose lietuviams“, „Aiduose“. Parašė istorinių nuotykių apysaką jaunimui Baltasis stumbras (1966; JAV LB jaunimo literatūros premi ja). Apysaka vaizduoja Mindaugo laikų Lietuvą kovų su kalavijuočiais fone. Aktyviai reiškėsi ateitininkų, Lietuvos vyčių, BATUN’o (Baltic Appeal to the United Nations), JAV LB organizacijų veikloje. 1958 m.
PLB Seimo Niujorke rengimo komisijos narė. Atstovavo lietuviams Tarptautiniame žmogaus teisių gynimo komitete Bridžporte. Dėstė lietuvių kalbą suaugusiųjų kursuose, Švč. Širdies universitete Fair fielde. Yra Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių tarybos narė. G. BANAITYTĖS-IVAŠKIENĖS KŪRYBA Baltasis stumbras : ist. apysaka jaunimui / [dail. J. Marks]. Čikaga: JAV LB Kultūros Fondas, 1966 (Chicago, Ill.: M. Morkūno sp.). 133 p. : iliustr. – Virš. aut. nenurodyta. APIE G. BANAITYTĘ-IVAŠKIENĘ Banaitytė-Ivaškienė G. „Būkite drąsesnės, sesės!“... : [pokalbis] / kalbėjosi B. Šaknys. – Portr. // Valstiečių laikraštis. 1998, rugpj. 1, p. 6. JAV lietuviai : biogr. žinynas. Vilnius, 1998, t. 1, p. 362-363 : portr. Keblys K. Duonos riekė jaunimui: [„Baltasis stumbras“] // Keblys K. Smulki kritikos rasa. Vilnius, [2011], p. 239-244. Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990. Vilnius, 1997, p. 685-686: iliustr. Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1969, t. 36, p. 88 : portr. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, p. 105, 399. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 49. Naujokaitis P. Lietuvių literatūros istorija. Čikaga, 1976, t. 4, p. 339-340. Reikalas P. Apie šešiasdešimt šeštųjų metų literatūrą: [„Baltasis stumbras“] // Metmenys. 1967, nr. 13, p. 167-168. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 443. 24 Sukanka 90 metų poetei STEFAI VEČERSKYTEI-DAUKŠIENEI (g. 1926). Gimė Monciškėse (dabar Palangos teritorija). Baigusi Kunigiškių pra džios mokyklą, toliau mokėsi Šventojoje, 1947 m. baigė Palangos gimnaziją. Besimokydama gimnazijoje, įstojo į ateitininkų draugiją, turėjo ryšių su partizanais. Mokytojavo Akmenėlių pradžios mokykloje. 1948 m. liepos 1 d. suimta kaip priklausiusi ateitininkų organizacijai. Teisė karo tribunolas, gavo 25 metus lagerio. Kalėjo Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus Lukiškių, tuomečio Leningrado kalėjimuose. Tolesnę bausmę atliko Intos lageryje. Po Stalino mirties bausmė sumažinta ir 1955 m. balandį buvo išleista iš lagerio į tremtį Krasnojarsko krašte pas tėvus, gyveno Irkutske. Į Lietuvą grįžo 1957 m., apsigyveno Palangoje, dirbo sanatorijos buhaltere, nes mokytojauti neleido. Viena iš Intoje parengtų rankraštinių poezijos antologijų autorė (slapyv. Baltija). Eilėraščių išspausdino periodikoje, anto logijose „Benamiai“, „Tremtinio Lietuva“ (1990), išleido eilėraščių rinkinius „Keliuku palei kelią“ (1999), „Pasaulis po langu“ (2002), parašė atsiminimų „Gyvenimas yra ne žodžiai“. Yra Krikščionių demokratų partijos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, „Carito“ narė. S. VEČERSKYTĖS-DAUKŠIENĖS KŪRYBA Keliuku palei kelią : eilėraščiai / [iliustr. I. Kačenauskaitės]. Klaipėda : Libra Memelensis, 1999 221, [2] p. : iliustr. Pasaulis po langu : [eilėraščiai] / [kn. panaudoti graf. I. Kačenauskaitės darbai]. Klaipėda : Libra Memelensis, 2002. 199, [1] p. : iliustr. *** Benamiai: Intos tremtinių poezija. Vilnius, 1989, p. 125-130. [Eilėraščiai] // Takai per kopas: Palangos literatų kūrybos rinktinė. Palanga, 2013, p. 38-47. [Eilėraščiai; su prier. apie aut.] // Tremtinio Lietuva. Vilnius, 1990, p. 492, 568-569. [Eilėraščiai] // Tremtinys. 2001, kovo 1, p. 7; bal. 12, p. 1-2. *** Gyvenimas yra ne žodžiai ; [apie aut., p. 605-607]. – Nuotr. // Juodųjų dienų sakmės : [atsiminimai, dienoraščiai, publicistika]. Vilnius, 2001, p. 370-407.
43
APIE S. VEČERSKYTĘ-DAUKŠIENĘ Baltija : Stefa Večerskytė-Daukšienė : [autobiogr]. – Portr. // Bena miai. Vilnius, 1989, p. 122-124. Večerskytė-Daukšienė S. S. Večerskytės-Daukšienės poezija be pykčio ir apmaudo : [kn. „Pasaulis po langu“ pristatymas Palangos vieš. b-koje ir pokalbis su aut./ kalbėjosi] J. Zigmantavičiūtė ; nuotr. J. Marto vickio. – Iliustr. // Vakarinė Palanga. 2003, vas. 12-15, p. 3, 5. Griškevičius G. Lietuva neištirpo ledynuose… : [apie palangiškius tremtinius V. K. Jurevičių ir S. Večerskytę-Daukšienę] // Palangos tiltas. 2008, birž. 14-17 (nr. 44), p. 4. Griškevičius G. Palangos poetų pėdsakais. – Iliustr. // Palangos tiltas. 2008, rugs. 17-19 (nr. 70), p. 5; 2009, saus. 14 (nr. 3), p. 8. Griškevičius G. Saulėtasielės palangiškės – tremties poetės dovanos. – Iliustr. // XXI amžius. 2006, geg. 17, p. 5. Griškevičius G. Sausio 13-oji išlieka sopuliu ir stebuklinga mūsų pergale: [„Pasaulis po langu“]. – Iliustr., portr. // Palangos naujienos. 2003, saus. 11, p. 2. Iškilūs Palangos krašto žmonės / parengė D. Mingėla. – Iliustr. – Bib liogr.: 5 pavad. // Žemaičių žemė. 2007, nr. 2, p. 71. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 307. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 534. Lukauskytė A. Stefa Večerskytė-Daukšienė: „Džiaugsmas ir skausmas visų yra panašūs, tik išreiškiami savais žodžiais“: [kn. „Gyvenimas yra ne žodžiai“ ir „Keliuku palei kelią“ pristatymas] // Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija. Palanga, 2011, p. 70-72; Vakarinė Palanga. 1999, rugs. 4-8 (nr. 68), p. 6: iliustr. Raudytė I. Gyvenimas meile ir viltimi. – Iliustr. // Mūsų ateitis. 1998, sausis (nr. 1), p. 2-3. Sinušienė L. Ištremti palangiškiai grįžę namo atsistoja ant kojų : Gedu lo ir vilties dienos išvakarėse – buvusių tremtinių prisiminimai ir mintys apie tėvynę. – Iliustr. // Vakarinė Palanga. 2014, birž. 14-18 (nr. 45), p. 2, 5. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius,1996, p. 373. 30 Sukanka 80 metų poetui, literatui, kraštotyrininkui, provizoriui KĘSTUČIUI ORINUI (g. 1936).
44
Gimė Paviemuonio k., Veiverių vlsč. 1955 m. baigė Veiverių vidurinę mokyklą, 1955–1958 m. atliko karinę tarnybą tankų dalinyje Baltarusijoje. 1958–1963 m. studijavo Kauno medicinos institute, Farmacijos fakultete. Vaistininko karjerą pradėjo Vilkaviškio centrinėje vaistinėje. Nuo 1966 m. iki 2004 m. – Alytaus centrinės vaistinės vedėjas. Dabar gyvena Pane muninkų k., netoli Alytaus. Patyręs, išmintingas farmacininkas kritiškai vertina šalies sveikatos apsaugą. Iš dvasios nerimo ir piliečio atsakomybės gimsta K. Orino eilėraščiai, publicistiniai pasvarstymai spaudoje. Eilė raščius rašyti pradėjo dar vidurinėje mokykloje. Jie spausdinti Alytaus periodikoje, „Tėkmės“ almanachuose. 1991 m. išleido poezijos knygą „Per lauko arimą“. Parašė apsakymų, novelių iš savo gimtojo kaimo gyvenimo „Pakelės gluosnis“, „Mano dėdė Antanas“ ir kt., apybraižą „Stasys Kudirka“ apie žymųjį chirurgą, kurio vardu pavadinta Alytaus apskrities ligoninė. Savo gimtajam Skriaudžių kraštui padovanojo istorijos ir kraštotyros studiją „Prie didelio kelio“ (2014). K. ORINO GROŽINĖ KŪRYBA Per laiko arimą : [eilėraščiai]. Kaunas : Valst. Kauno zonos vaistinių įmonė, 1991. 79, [5] p. : iliustr. Ant tavo rankų supasi gerumas: liet. poetų eil. apie Motiną. Vilnius, 2007, [kn. 2.], p. 94. [Eilėraščiai; su prier. apie aut.]. – Portr. // Gili žodžių versmė: Birštono ir Prienų kr. poetų kūryba. Vilnius, 2007, p. 50-57. Kaip tavęs nelaukti! : [eilėraščiai] // Kam pakėlei mane lig žvaigž džių… Vilnius, 1999, p. 95. Sugrįžusi šviesa: medikų poezijos rinkinys: [su prier. apie aut.]. Kau nas, 2013, p. 116-121: portr. Tėkmė. Alytus, 1995-2014.
[Kn. 1]. 1995, p. 54-55. [Kn. 2; su prier. apie aut.]. 1999, p. 86-87: portr. [Kn. 3; su prier. apie aut.]. 2004, p. 67-69. [Kn. 5]. 2011, p. 82-83: portr. Kn. 6.; [su prier. apie aut.]. 2014, p. 88-90: portr. PUBLICISTIKA Per amžius kanklės skambės dėl Lietuvos garbės: Skriaudžių ans. „Kanklės“ – 100 / V. Alenskas, K. Orinas, O. Patronaitienė. Prienai [i.e. Utena : Utenos Indra], 2006. 143, [1] p. : iliustr., portr. Prie didelio kelio: [kraštot. studija, ist. apybraižos]. [Alytus: Alytaus sp.], 2014. 350, [1] p. : iliustr., portr. – Bibliogr.: p. 348. Stasys Kudirka : [apybraiža]. Alytus: Alytaus naujienos, 1995. 41 p.: iliustr. *** Gydytojui Stasiui Kudirkai - 90 metų [1904–1976]. – Iliustr. // Aly taus naujienos. 1994, lapkr. 9, 10, 11, 15, 18, 22, 23; gruod. 6, 7. Prelatas Mykolas Krupavičius // Naujas gyvenimas. 1993, lapkr. 13, 17, 24, 27. Stasys Kudirka. – Iliustr., portr. // Aleknavičius B., Aleknavičius V. Novužės krašto vaikai. Marijampolė, 1999, [d.] 4, p. 128-129. Ūkininkų streikas Veiveriuose: [1935 m.]. – Iliustr. // Kaimų isto rijos. Vilnius, 1997, d. 2, p. 97-101. Vaistininkystė Alytuje: nuo ištakų iki privatizacijos. – Nuotr. // Alytaus šviesuolių portretai. Kaunas, 2008, p. 26-37. SUDARYTI DARBAI Alytus praeity ir dabar : inform. leid. / nuotr. Z. Bulgakovo ir kt. Alytus, 1987. – 1 lankstinys (24 p.). Seniausia lietuviška mokytojų seminarija. Alytus: [Albagrafija], 2006. 46, [2] p.: iliustr., portr. – Bibliogr.: p. 47. Veiveriai : 250 m. sukakčiai paminėti. Alytus: Alytaus sp., 1994. 25, [2] p. : iliustr. APIE K. ORINĄ Orinas K. Apie save ir… farmaciją : [autobiogr.]. – Iliustr., portr. // Orinas K. Prie didelio kelio. [Alytus], 2014, p. 339-347. Orinas K. „Ir Smetona reguliavo vaistinių skaičių“: [pokalbis / užrašė] O. Pluščiauskienė. – Iliustr. // Alytaus naujienos. 2000, lapkr. 29, p. 1, 7. Orinas K. Vaistininko gyvenimo kelias. – Iliustr. // Lietuvos farma cijos žinios. 2006, nr. 1/2, p. 34, 40-44. Orinienė B., Orinas K. Literatė Birutė Orinienė: „Mūsų su Kęstučiu gyvenimai skirtingi, juos suvienijo kūryba“ : [pokalbis] / kalbėjosi A. Ku dzienė // Alytaus naujienos. 2014, geg. 27, p. 6. Adomaitis J. Verslu tampa ir vaistai, ir idėjos. – Iliustr. // XXI amžius. 2006, rugpj. 4, priedas „Sidabrinė gija“, p. 3-4. Ingaunis A. Dvasinės klausos jautrumas: [„Per laiko arimą“] // Aly taus naujienos. 1996, saus. 11, p. 5. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 362-363. Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2013, kn. 9, p. 268-269. Neverauskaitė-Krukonienė D. Kęstutis Orinas : [biogr.]. – Portr. // Žmonės ir darbai: Prienų kr. šviesuoliai. Vilnius, 2007, p. 381. Pinkevičienė S. Atradę savo namus: [apie Kęstučio ir Birutės Orinų sodybą Panemuninkų k.] / Z. Stankevičienės nuotr. – Nuotr. // Alytaus naujienos. 2004, gruod. 24, p. 5. Pugačiauskaitė P. „Kelio motyvas jungia abi knygas“… : [K. Orino kn. „Prie didelio kelio“ ir T. Džervienės kn. „Saulėlydžio blyksnis“ pristatymas Prienų Justino Marcinkevičiaus vieš. b-koje]. – Iliustr. // Gyvenimas. 2015, liep. 1, p. 5, 8. Tumasonienė L. Pavasariai niekada nenusibosta / Z. Stankevičienės nuotr. – Iliustr. // Alytaus naujienos. 2006, geg. 29, p. 5, 8 Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 443.
Parengė Olga Zimareva
ŠIAME NUMERYJE
IN THIS ISSUE
MŪSŲ METAI
Rasa Januševičienė. Bibliotekos šiandien – ne užsistovėję praeities reliktai 1 TEMA
Rasa Januševičienė. Today‘s Libraries Should not Become Stagnated Relics 1 Director of the Lithuanian Library for the Blind Dr. Rasa Januševičienė shares her insights on the impact of the Library Year, potentials and activities of Lithuanian libraries and highlights the problems and encounters that they face.
Fausta Brasaitė. Lietuvos aklųjų bibliotekos bendruomenė pasitiko 50 metų jubiliejų 2 Lietuvos aklųjų biblioteka žurnale „Tarp knygų“ 4 Rasa Januševičienė. Paliesk, išgirsk ir sužinok Lietuvos aklųjų bibliotekoje: paslaugos bendruomenei 6 Zinaida Manžuch. Greičiau, arčiau, įvairiau, daugiau: inovacijos Lietuvos aklųjų bibliotekoje 9
Fausta Brasaitė. Commemoration of the Anniversary of the Lithuanian Library for the Blind by its Community 2 On 4 March 2016, the Lithuanian Library for the Blind invited its community to the celebration of its 50th anniversary, which took place at the palace of the Counts Umiatowskis. The participants of the celebratory event recalled the Library’s history and its highlights and honoured the community members who had been the creators of this history. Certificates of appreciation by the Minister of Culture of the Republic of Lithuania were awarded to the present and past staff members, partners and sponsors.
ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ
The Lithuanian Library for the Blind in the Tarp knygų magazine 4 Excerpts from the articles about the Lithuanian Library for the Blind published in the Tarp knygų magazine and a list of publications of 1990–2015 about this Library that appeared in Tarp knygų.
Petras Biveinis. Valstybės atkūrimo šimtmečiui artėjant: Lietuvos bibliotekos 1918–1940 metais 12 NAUJI LEIDINIAI
Viktorija Pukėnaitė. Apie mylėjusius knygą 15 ĮDOMU ŽINOTI
Šarūnas Šimkevičius. Gintauto Trumpio bibliotekos katalogas 17 BIBLIOTEKŲ TURTAI
Alina Šalavėjienė. Šiaulių universiteto bibliotekoje – Kento universiteto lituanistiniai rinkiniai 19 PROJEKTAS
Asta Kaktytė. Ekslibrisai, sukurti gyventi knygose 22 POKALBIS
Genovaitė Raguotienė: „Biblioteka pirmiausia yra knyga“ (kalbino Jūratė Bičkauskienė ir Viktorija Pukėnaitė)
26
ŽMONĖS IR LAIKAS
Audronė Berezauskienė. Gimtojo krašto metraštininkas 29 32
Žinios iš Lietuvos bibliotekų MŪSŲ KALENDORIUS
Olga Zimareva. 2016 gegužė 40
Rasa Januševičienė. See It, Hear It, Touch It at the Lithuanian Library for the Blind: Community Services 6 The article presents the services of the Lithuanian Library for the Blind for persons with impaired reading abilities with the aim to ensure the quality of their leisure and communication: enable getting information in an accessible way, listen to reading, etc. The Library also provides educational programmes for other user groups and promotes voluntary activities. Zinaida Manžuch. Faster, Nearer and More Varied: Innovations at the Lithuanian Library for the Blind 9 Over the recent years, there were numerous innovations implemented at the Lithuanian Library for the Blind. In 2012, the digital library ELVIS for persons with impaired reading abilities was created and the project GoSMaRT allowing to lend digital publications together with players was implemented. Publication activities were also expanded: with the help of volunteers, the number of audiobooks has been increasingly growing; in 2015, audio versions of the weekly Savaitė have been started to be produced; multifunctional publications in the DAISY format are presented; etc. Petras Biveinis. Anticipating the Centenary of the Restoration of the State of Lithuania: Lithuanian Libraries in 1918/40 12 The article surveys the uneven and controversial development of Lithuanian libraries in 1918/40. Though the legal framework for librarianship was being created in 1920, the establishment of public libraries started gaining momentum only after 1936, when the Law on State Public Libraries and its Implementation Rules were adopted. During the interwar period, a significant role was played by school libraries, reading rooms of the society Lietuvos vaikas (“Children of Lithuania”) as well as libraries of various public organizations, the armed services, various agencies, convents and monasteries, etc. Viktorija Pukėnaitė. About Those Who Loved Books 15 The article presents the recent publication by Genovaitė Raguotienė Mylėję knygą (“Those Who Loved Books”). Two parts of the book, which differ one from the other, are discussed separately: the first includes scientific publications about librarians and culture activists of the interwar Lithuania and the other reconstructs the history of the author’s family roots and her intimates. Šarūnas Šimkevičius. The Catalogue of Gintautas Trumpis’s Library 17 The presentation of the catalogue of the personal library of the well-known bibliophile Gintautas Trumpis Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas (“Personal Library. Catalogue. Book I. Books about Books”), which includes stories about the past and present of bibliophilia as well as relatively unknown everyday life of bibliophiles.
Rengia
Jūratė Bičkauskienė (vyriaus. redaktorė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)
VirŠeliuose
Redakcijos kolegija
Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis
pirmame: Šiaulių ekslibriso 90-mečiui sukurtas knygos ženklas. Autorė dail. Lolita Putramentienė-Braza Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos„Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Elijaus ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono)„Kelių Talmudo legendų paaiškinimas“ (Vilnius, 1800), saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Alina Šalavėjienė. Lituanica Collection of Kent State University at the Library of Šiauliai University 19 The article overlooks manuscript collections of the four Lithuanians, residents of USA – Dr. Domas Jasaitis, Prelate Pranciškus Mykolas Juras, the economist Jokūbas Juozas Stukas and the lawyer Edward Albert Schultz, which reflect activities of the Lithuanian expatriate communities and their impact on the development of the history of Lithuania and the USA. This collection was handed over to the Library of Šiauliai University by Kent State University (USA) in the autumn of 2015. Asta Kaktytė. Ex Libris Created to Live in Books 22 The author reviews the history of the Šiauliai ex libris associated with the artist Gerardas Bagdonavičius and presents events organized within the project “Appreciate the Achievements of the Artist Gerardas Bagdonavičius”: creative laboratories for art teachers “Memorialize Yourself in an Ex Libris”, the scientific and training conference “Book Signs of the Šiauliai Region as Cultural Heritage and its Promotion in the 20th–21st Centuries”, and the competition for school students. Genovaitė Raguotienė: “First and Foremost, the Library is the Book” 26 A talk with the well-known librarianship educator and the former teacher at Vilnius University Genovaitė Raguotienė, who was involved in the research of children’s reading habits. She shares her thoughts about today’s libraries and librarians, readers, and books and reading as well as tells about her new publication Mylėję knygą (“Those Who Loved Books”). Audronė Berezauskienė. A Chronicler of His Native Land 29 A review of the life and activities of Tautvilis Uža, the social activist living in Panevėžys. He memorializes his native region, Viešintai (Anykščiai District), and its people by publishing local history books at his own expense. They capture the beauty of the region, stories told by its people, works of art created by local masters and the history of the town’ school.
Translated by Tomas Auškalnis
„Tarp knygų“ archyvas
In the world of books No 3 (686) 2016 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 Address: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vilnius, Lithuania fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt
kovas • 2016 – bibliotekų metai
2016 Nr. 3 (686) ISSN 0868-8826
ISSN 0868-8826
2016 Nr. 3 (686) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 04 08 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 29023 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius