Tarp knygu 2016 02

„Tarp knygų“ archyvas

In the world of bo­oks No 2 (685) 2016 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 Ad­dress: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vil­nius, Lit­hu­a­nia fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

vasar is • 2 0 1 6 – b ibliotek ų m e t a i

2016 Nr. 2 (685) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826

2016 Nr. 2 (685) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 03 07 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 28630 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS IS­SUE

MŪSŲ METAI

Iškilmingas bibliotekų metų atidarymas. („Tarp knygų“ informacija)

1

ĮVYKIS

Vilniaus knygų mugėje bibliotekos vis aktyvesnės ir išradingesnės. (Parengė Viktorija Pukėnaitė)

3

Grand Opening of the Library Year

1

On 12 February, there was a grand spectacular opening of the beginning of the Library Year at Vilnius University. The celebration was honoured by the presence of the Patron of the Library Year, President of the Republic of Lithuania Dalia Grybauskaitė, executives of Lithuania’s libraries and other honourable guests. Various art forms were employed to express the importance of libraries and show their social role.

Viktorija Pukėnaitė. The Rising Activity and Ingenuity of Libraries at the Vilnius Book Fair

PROJEKTAS

3

Romualdas Vytautas Rimša. Lietuvos bibliotekininkų draugijos atkūrimo idėja, procesas ir pirmieji žingsniai 9

The 17th Vilnius Book Fair, which took place on 25–28 February this year and was themed “A Character in Search of an Author”, was marked by active participation of Lithuania’s libraries: they held several discussion sessions, presented new publications, introduced their activities at Library Space, etc. Library patrons, who were visiting the Book Fair, shared their thoughts about library services and the significance of the Library Year.

KONFERENCIJOS, SEMINARAI

Jolanta Budriūnienė. Discussing the Emigration

Jolanta Budriūnienė. Pokalbiai apie emigraciją 6 ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Vincas Grigas, Jurgita Rudžionienė. Informacinis raštingumas ir darnus vystymasis 14 TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Rasa Griškevičienė. Būsime atviri vieni kitiems dar daug daug metų...

17

6

The article deals with the project by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Discussing the Emigration”, which uses various teaching methods (interactive lectures, independent tasks for schoolchildren, teamwork and debates) for expanding and deepening the knowledge of students of the Antanas Smetona Gymnasium of Ukmergė about past and modern processes of Lithuanian citizens’ (e)migration.

Romualdas Vytautas Rimša. Re-Establishment of the Lithuanian Librarians Association: Idea, Process, First Steps

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

9

Birutė Railienė. Apie tai, kaip derėtų cituoti: dr. Nijolės Bliūdžiuvienės mokomąją knygą pavarčius 22

The first of the heads of the Lithuanian Librarians Association reviews the history and activities of this organization, which was active in 1931–1941, as well as the idea of its re-establishment and the realization of this idea in 1989. The author introduces the main tasks of the Association for 1989–1992, principles applied for organizing its activities, issues regarding librarianship and qualifications improvement of librarians that were on the agenda, international partnerships, financial resources, etc.

ĮDOMU ŽINOTI

Vincas Grigas, Jurgita Rudžionienė. Information Literacy and Sustainable Development

Luciana Sandroni. Buvo kartą... 20 NAUJI LEIDINIAI

Regina Vaišvilienė. Biblioterapija – atrasta iš naujo ar kiek primiršta sena? 23 ŽMONĖS IR LAIKAS

Laura Strabulienė. Emilio Berlinerio gramofonas ir garso įrašų pramonės pradžia 25 GEROSIOS PATIRTYS

Neringa Tamašauskaitė. Bibliotekų idėjos, kuriomis verta dalytis 28 ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

30

BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2

34

tarptautinis bendradarbiavimas

37

IN MEMORIAM

Germa Aviltienė (1942 04 29 – 2016 01 23)

38

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2016 balandis 38

Rengia

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­riaus. re­dak­to­rė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktorės pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

VirŠeliuose

Redakcijos kolegija

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

pirmame: Bibliotekų metų atidarymui sukurta bibliotekos istorijos kvapo instaliacija VUB Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Vito Jadzgevičiaus nuotr. iš VU archyvo Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos„Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegija (1563), saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

14

The article, drawing on examples, surveys issues of the 3rd European Conference on Information Literacy (ECIL) “Information Literacy in the Green Society”, which was held in Estonia at the end of 2015. Representatives from more than 50 countries were having discussions at 10 seminars; they presented 89 spoken, 22 Pecha Kucha and 20 poster reports, among which, there were reports by the Lithuanian participants Jurgita Rudžionienė and Vincas Grigas.

Rasa Griškevičienė. We Will Remain Open to Each Another for Many Years to Come…

17

In October 2015, 46 representatives from Lithuanian libraries and municipalities participated at the circuit forum on the promotion of public library experience “Open Library” in Slovenia. They presented reports at the seminar organized at the municipal library of Grosuplje and visited the largest and the most innovative library of Slovenia’s capital Ljubljana as well as public libraries in Kranj, Radovljica, Koper and Izola.

Once Upon a Time…

20

The sponsor of this year’s International Children’s Book Day is the Brazilian Section of IBBY. The message to the children of the world has been designed by the Brazilian writer Luciana Sandroni, and the poster, by the painter and writer Ziraldo.

Birutė Railienė. About the Correct Citation: A Glance at a Study Book by Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė

22

The article presents the new study book Pagrindinės bibliografinių nuorodų standarto taisyklės ir pavyzdžiai (“The Main Rules and Examples of the Standard on Bibliographic References”) by Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė. The first part of the book deals with the main rules for constructing bibliographic references based on the Lithuanian standard LST ISO 690, and the second part, on citation means and variants of presenting bibliographic citations and literature lists.

Regina Vaišvilienė. Bibliotherapy: Rediscovered or Old but Slightly Forgotten?

23

The article introduces publications attributed to the category of bibliotherapy and the books published by the Lithuanian Medical Library devoted to this unconventional healing method: Biblioterapija: literatūros sąrašas (“Bibliotherapy: Publications”) (compiled by R. Vaišvilienė and I. Bučionytė) and the index of recommended publications on cognitive bibliotherapy Knygos, keičiančios mąstymą (“Books That Reshape Thinking”) (compiled by D. Širkaitė).

Laura Strabulienė. Emil Berliner’s Gramophone and the Beginning of Sound Recording Industry

25

The article tells about the development of sound recording and reproducing tools since 1877, when the first sound recording reproduced by the phonograph invented by the American Thomas Edison was heard up to 1950, when gramophones invented by the German engineer Emil Berliner in 1877 were ceased to be produced. The author also focuses on the peculiarity of producing the first records, describes the beginnings of the sound recording industry and presents the contemporary records preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

Neringa Tamašauskaitė. Library Ideas Worth to Be Shared

28

The article introduces the experience by representatives of new technologies and professionals from libraries of the United States of America which they partook at TEDx conferences by expressively sharing best practices of libraries and presenting the current situation and future perspectives.

Translated by Tomas Auškalnis

mūsų metai

R. Dačkaus nuotr. iš LR Prezidento kanceliarijos archyvo

IŠKILMINGAS BIBLIOTEKŲ METŲ ATIDARYMAS

Vasario 12 d. centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose, globojančiuose seniausią šalies biblioteką, iškilmingai atidaryti Bibliotekų metai. Renginio šeimininkė, Vilniaus universiteto biblioteka, šių ypatingų metų pradžią įprasmino simboliškai – iškilmės pradėtos istorinėje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje, į kurią buvo sukviesti garbingiausi renginio svečiai: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos bibliotekų vadovai. Čia tarp ankstyvųjų mūsų raštijos paminklų saugoma ir pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Prakalbos žodžiai, į VU Teatro salę svečius pasitiko įvairiomis kalbomis knygas balsiai skaitantys universiteto darbuotojai akrostichu įamžinę Martyno Mažvydo Pakeliui ir studentai. Prezidentę D. Grybauskaitę lydi VU bibliotekos generalinė direktorė I. Krivienė vardą, nuskambėjo po senaisiais salės VU folkloro ansambliui „Ratilio“ atliekant senovines skliautais. Juos perskaitė įžymūs Lietuvos aktoriai: dainas, šventė persikėlė į universiteto Teatro salę. Čia Vaiva Mainelytė, Aldona Janušauskaitė ir Regimantas Adomaitis. Ypatingą nuotaiką pajusti padėjo specialiai susirinkusiuosius pasveikino ir Bibliotekų metų pradžią renginiui sukurtas istorijos persmelktas senų knygų paskelbė jų globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė aromatas, kuriuo dvelkė ir visiems dalyviams padova- Dalia Grybauskaitė. „Bibliotekos prieina prie kiekvieno noti minkšto medžio knygų skirtukai. žmogaus ir suteikia galimybę bendrauti su knyga. Esame skaitanti ir kultūringa tauta, o tai reiškia, kad tokios tautos niekas nei palauš, nei pažemins. Pasitikėkime bibliotekomis ir knyga“, – sakė šalies vadovė.

Ant scenos įrengtoje improvizuotoje skaitykloje tą popietę lankėsi dar ne vienas garbus svečias: Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą skaitė jo patarėjas Faustas Latėnas, žodį tarė LR Seimo narė, poetė, Bibliotekų metų idėjos autorė Dalia Teišerskytė, Bibliotekų metų pradžia pasidžiaugė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. Ji savo kalboje atskleidė režisūrinį renginio sumanymą: „Prieš Skaitomi Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalbos žodžiai. Iš kairės: aktoriai V. Mainelytė, A. Janušauskaitė ir mūsų akis prabėga tam tikri Lietuvos R. Adomaitis, LR Prezidentė D. Grybauskaitė, VU bibliotekos gen. dir. I. Krivienė ir LDB pirmininkė A. Jaskūnienė

1

1

2

3

4 5 1. Improvizuotoje skaitykloje „Knygos teatras“ parodė spektaklį „Prabangos“. 2. Ekspresyvieji skaityklos lankytojai-aktoriai. 3. Skaitytojus aptarnavusi bibliotekininkė.

4. Tarp žiūrovų – Lietuvos bibliotekų vadovai ir valdžios atstovai. 5. Šventės puošmena – jaunosios šokėjos

Vito Jadzgevičiaus nuotr. iš VU archyvo

2

bibliotekų istorijos elementai, šiandien šioje skaitykloje skleidžiasi Lietuvos bibliotekų vertybinis pagrindas – mūsų vertybės, kuriomis vadovaudamiesi pasitinkame savo skaitytojus ir juos išlydime.“ Visa tai atspindėjo teatralizuotas aktorių ir šokėjų pasirodymas.

Teatro salės pasirinkimą šventės vieta įprasmino literatūrą propaguojantys aktorių pasirodymai. Bibliotekose dažnai besisvečiuojantis „Knygos teatras“ parodė spektaklį pagal Jurgio Savickio novelę „Prãbangos“, o „Theatrum Indigum“ trupė, naujai interpretuodama literatūros klasiką, suvaidino ištrauką iš Žemaitės kūrinio „Marti“.

Teatralizuotus pasirodymus paįvairino vaizdo įrašai, kuriuose Lietuvos visuomenei žinomi žmonės kalbėjo apie bibliotekų reikšmę ir jų teikiamas galimybes. Iš ekrano savo asmenine patirtimi dalijosi muzikantas Gabrielius Liaudanskas, poetė, žurnalistė Indrė Valantinaitė, poetė Aušra Kaziliūnaitė, ekonomistas Gitanas Nausėda, kultūros ministras Šarūnas Birutis, dizainerė Jurgina Jankauskienė, broliai fizikai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai. Įsiminė Gendručio Morkūno žodžiai apie kvėpuoti pamirštančius vaikus, kai šie atsiverčia įdomią knygą...

O kur dar daugybė įdomių minčių ir faktų, išgirstų iš sąmojingų skaityklos lankytojų-aktorių. Pradedant

Bibliotekų metų paskelbimo tikslais ir pasiūlymais, kaip galėtume tapti daugiausiai skaitančia šalimi Europoje (!), iki netikėtų Juozo Erlicko „įžvalgų“ apie bibliotekininkus ir vaizdingos bibliotekų veiklos statistikos: • Lietuvos bibliotekų turtas – kone 110 mln. dokumentų, kuriuos sudėjus į vieną lentyną, tarsi kelią, jis nusidriektų nuo Vilniaus iki Berlyno; • jeigu viešųjų bibliotekų dokumentų fondų lentynas matuotume atstumu, jis būtų kaip nuo Vilniaus iki Zarasų; • šiuose bibliotekų keliuose triūsia 6 tūkst. specialistų, kurie per metus išduoda 32 mln. dokumentų; • L ietuvos bibliotekos per metus priima 25 mln. lankytojų – tiek, kiek gyventojų yra Graikijoje, Kroatijoje ir Čekijoje kartu sudėjus.

Iškilminga muzika, netikėti sceniniai sprendimai, profesionali Felicij0os Feiferės režisūra ne tik įdomiai perteikė bibliotekų veiklos turinį, bet ir leido kiekvienam renginio dalyviui pajusti pasididžiavimą savo profesine bendruomene ir jos misija. „Tarp knygų“ informacija

įvykis

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE BIBLIOTEKOS VIS AKTYVESNĖS IR IŠRADINGESNĖS Vasario 25–28 d. sostinėje šurmuliavo 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios šių metų tema – „Personažas ieško autoriaus“. Vienas pirmųjų mugės renginių – Bibliotekų metams skirta diskusija „Virtuali biblioteka – langas į pasaulinę mokslinę informaciją“. Į tradicinę knygų šventę atvykstančios bibliotekos kasmet joje dalyvauja vis aktyviau ir įvairiau: su veiklomis ir leidiniais supažindina stenduose ir pristatymuose, inicijuoja ir dalyvauja diskusijose, bendrauja su kolegomis ir skaitytojais, išradingai užpildo Bibliotekų erdvę.

Bibliotekų erdvė traukė netradicinėmis veiklomis Daug įvairių ir žaismingų užsiėmimų buvo siūloma tradicine tapusioje Bibliotekų erdvėje – bibliotekoje be sienų, kurioje sau tinkamą veiklą galėjo rasti kiekvienas mugės lankytojas. Susidomėjusių netrūko – į ją užsukusieji aktyviai dalyvavo „Bibliotekų laboratorijos“, „Literatūrinės vaistinės“, „Bibliorakulo“, „Gyvosios bibliotekos“ veiklose, apžiūrinėjo virtualią ir tradicinę parodas. „Bibliotekų laboratorijoje“ vyko visai šeimai skirti edukaciniai užsiėmimai. Žaismingas ir įtraukiančias veiklas lankytojams pasiūlė Vilniaus universiteto biblioteka ir Nacionalinės bibliotekos vykdomame projekte „Bibliotekos pažangai 2“ dalyvaujančios Lietuvos viešosios bibliotekos. „Literatūrinės vaistinės“ klientai galėjo sulaukti pagalbos rinkdamiesi gydomąją knygą, taip pat jie buvo pakviesti į psichologų vedamus kūrybinio rašymo ir biblioterapijos seminarus. Paslaptingiausia Bibliotekų erdvės pramoga – interaktyvusis „Bibliorakulas“, į kurį kreipęsi lankytojai galėjo sulaukti atsakymų į bet kokius klausimus ir gauti išmintingų patarimų. „Gyvojoje bibliotekoje“ skaitytojai galėjo rinktis knygas-žmones ir pasikalbėti rūpima tema.

Bibliotekų erdvėje į užsiėmimus lankytojus kvietė Nacio­ nalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus centrinė bibliotekos, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus, Kauno apskrities, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos, Panevėžio miesto savivaldybės, Švenčionių rajono savivaldybės, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos ir kt.

Bibliotekos pristatė naujas veiklas ir leidinius Vilniaus knygų mugės lankytojai galėjo pirmieji susipažinti su naujomis Nacionalinės bibliotekos paslaugomis, kurios bus teikiamos rudenį atvėrus rekonstruotą pastatą. Be to, kaip ir kiekvienais metais, ji pasiūlė gausią ir įvairią renginių progra-

mą. Bibliotekos surengtoje diskusijoje „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“ buvo aptartos moksliniams tyrimams reikalingos informacijos paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Lankytojams taip pat buvo pristatyti keturi nauji bibliotekos leidiniai: „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba: kontrolinis sąrašas“ (sudaryt. M. Ivanovič, K. Basiul), naujausias Genovaitės Tėvelytės-Raguotienės leidinys „Mylėję knygą“, mokslinių straipsnių rinkinys „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ (1 tomas) ir metodinė knyga „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“ (autorės I. Mitunevičiūtė ir E. Baliutavičiūtė).

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pristatė nuotraukų albumą „Lietuvos mokslų akademija: Nepriklausomybės kelyje“ (sudaryt. E. Jovaiša, D. Kaunas, R. Maskoliūnas), Alberto Vijūko-Kojalavičiaus knygą „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“, R. Griškaitės ir R. Cicėnienės leidinį „Atminimų sodai: albumistikos etiudai“. Kauno apskrities viešoji biblioteka pakvietė į projekto „Pasakos gestų kalba“ pristatymą-diskusiją.

Apdovanoti rekordinio „Bibliomūšio“ finalininkai Pasinaudoję tuo, kad Vilniaus knygų mugė kasmet suburia ne tik autorius, leidėjus, skaitytojus, bet ir bibliotekininkus, organizatoriai joje įteikė apdovanojimus rekordinės protų lygos „Bibliomūšis“ nugalėtojams. Mėnesį trukusiose Nacionalinės bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ organizuotose interaktyviose protų kovose varžėsi apie 170 bibliotekų komandų – beveik 1200 dalyvių – iš visos Lietuvos. Antrą kartą surengtame „Bibliomūšyje“ dalyvavo ne tik viešosios, bet ir universitetų, mokyklų bibliotekos. Komandos sudarytos iš įvairaus amžiaus ir išsilavinimo vietos bendruomenės narių, bibliotekos partnerių, savivaldos atstovų, o komandų kapitonai buvo bibliotekų darbuotojai. Po įtemptos 5 etapų kovos pirmąją vietą užėmė Kauno apskrities viešosios bibliotekos komanda „KAVB“, antrąją – Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Kepalių filialo komanda „Viskas normaliai“, o trečiąją – kaišiadorių SVB Pravieniškių komanda „Protų zona“.

Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas džiaugėsi iniciatyvos populiarumu ir aktyviu ne tik didžiųjų miestų, bet ir bibliotekų filialų įsitraukimu, o bibliotekų atstovai savo ruožtu akcentavo suteiktą galimybę suburti bibliotekos komandą ir visiškai kitokioje aplinkoje ir kitais klausimais pabendrauti su darbuotojais, nes visa tai suvienijo kolektyvą.

3

O ką manote jūs?

Vilniaus knygų mugėje žurnalas „Tarp knygų“ klausė lankytojų, ar jie girdėjo apie Bibliotekų metų paskelbimą, ko tikisi iš bibliotekų šiai metais, ar dažnai jose lankosi ir ką veikia. Siūlome keletą įdomesnių pasisakymų.

2

Mano saitai su biblioteka yra tiesioginiai ir labai glaudūs, nes yra nemažai leidinių, išteklių, kuriuos tik bibliotekoje gali rasti. Netgi dabartiniame interneto amžiuje prieinamumas nėra visiškai užtikrintas, būna trikdžių – knygos kartais nepasiekiamos, net elektroniniai leidiniai. Aš iš tų klasikinių žmonių, kuriems atrodo, kad knyga yra tikras šaltinis.

Girdėjau, kad paskelbti Bibliotekų metai, bet renginių programa nesidomėjau. Esu užsiprenumeravusi savo bibliotekos naujienlaiškį, gaunu informaciją ir, kai turiu laiko, nueinu į renginius, jeigu mane „užkabina“. Visą laiką bandau jausti pulsą.

Eugenija, dėstytoja

1

Nereikėtų tuo girtis, bet kiekvieną kartą, kai į biblioteką grąžinu suaugusiųjų knygas, reikia apmokėti skolas. O vaikų knygas visuomet grąžinu laiku (šypsosi). Šiaip bibliotekose lankausi dažnai, nes labai sunku net ir didesnes pajamas gaunančiam žmogui nusipirkti geros naujos literatūros, tad lieka biblioteka. Tikiuosi, kad Bibliotekų metais bus daug įdomių renginių, nors ir dabar esu patenkintas tuo, kas vyksta.

Tomas Dirgėla, rašytojas

4

4

3

Mes su auklėtoja buvome bibliotekoje daug daug kartų.

Su mama dar nebuvom, bet eisim.

Erikas, darželinukas

5

Žinoma, kad girdėjau apie Bibliotekų metus, bet tai nieko nekeičia. Man kiekvieni metai lyg bibliotekų!

Irma, mokytoja

7

Iš bibliotekos parnešu knygelių vaikui, jis labai jų laukia.

Skaitome kartu. Bibliotekų metais nusivesiu ir jį drauge.

Reikės peržiūrėti programą, gal rasiu kokį renginį, kad ir jam įdomu būtų.

Saulė, mama

6

Mūsų mokyklos bibliotekos darbuotojos išrinko mokinius, kurie daugiau skaito, ir atsiuntė juos čia, į knygų mugę.

Jos visada domisi mumis, ar mes skaitome, ką mėgstame skaityti, ir visuomet ką nors rekomenduoja.

Gabrielė, moksleivė 8

9

Dabar bibliotekoje lankausi rašydama straipsnius, bet daugiausia naudojuosi virtualiais bibliotekų ištekliais.

Aldona, komunikacijos specialistė

11

1. Kauno a. VB paroda „Asmenybė ir knyga“. 2. Leidinio „XVIII a.

Lietuvos knygos lenkų kalba: kontrolinis sąrašas“ pristatymas.

3. Bendrose erdvėse vyko įvairūs renginiai ir užsiėmimai suaugusiesiems ir vaikams. 4. Knygų mugėje personažai ieškojo autorių.

5. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės ir regiono bibliotekų edukacinis renginys. 6. Vilniaus knygų mugėje tradiciškai apdovanotus akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ laureatus pasveikino kultūros ministras Š. Birutis. Kairėje – suaugusiųjų kategorijoje nugalėjusi D. Staponkutė. 7. Akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ dalyviai ir nugalėtojai. 8, 9. Bibliotekų erdvė – jaunimo traukos centras.

10. Nacionalinės bibliotekos stende. 11. „Bibliomūšio“ nugalėtoja Kauno a. VB komanda „KAVB“ ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas E. Stratilatovas (dešinėje). 12. Mokslo ir specializuotos literatūros salė

12

Parengė Viktorija Pukėnaitė

5

Sevilės Charsikos ir Vygaudo Juozaičio nuotr.

10

Kartais lankausi bibliotekose, skaitau. Esu iš Rokiškio, kur ne tiek daug renginių ir būna, bet kai organizuoja biblioteka, stengiamės dalyvauti. Knygų mugėje taip pat visuomet pastebiu bibliotekas, kasmet apžiūriu Nacionalinės bibliotekos stendą.

Egidijus, verslininkas

Projektas

POKALBIAI APIE EMIGRACIJĄ Jolanta Budriūnienė LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė

Vienas ryškiausių šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas. Tarptautinė migracija, stipriai veikiama globalizacijos procesų, pastebima visame pasaulyje. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir tapus Europos Sąjungos nare, šiuolaikinės migracijos tendencijos ir visos jai būdingos savybės pasireiškė ir mūsų šalyje. Ekonominiai pokyčiai Lietuvoje turėjo esminį poveikį migracijos procesui. Statistikos departmento duomenimis, šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

Per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų.

Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, vertinant Lietuvos situaciją, dėl didelio išvykstančiųjų srauto mūsų šaliai gresia nemaži iššūkiai. Pastaraisiais metais apie įvairias emigracijos keliamas problemas – ryškius demografinės struktūros pokyčius (visuomenės senėjimą), darbo jėgos trūkumą, „protų nutekėjimą“ – kalbama ir neformaliose diskusijose, ir vyriausybiniu lygmeniu. Apibendrinus Statistikos departamento pateikiamus duomenis ryškėja tendencija, jog tipiškas emigrantas iš Lietuvos yra jaunas, išsilavinęs, šeimos neturintis asmuo. Vadinasi, šiandien mokykloje ar universitete besimokantys Lietuvos piliečiai gali papildyti emigrantų gretas.

6

Temos aktualumas bendrojo lavinimo mokyklose Remiantis Lietuvos pažangos strategijoje patvirtintomis nuostatomis, pilietiškumo ir tautinio tapatumo ugdymas yra vienas iš esminių švietimui keliamų tikslų. Emigracijos, kaip vientiso istorinio reiškinio, samprata yra svarbi pilietinio ugdymo proceso dalis. Vis dėlto, remiantis Lietuvos Respub­likos švietimo ministerijos 2012 m. šalies mokyklose atlikto kokybinio pilietinio ugdymo tyrimo rezultatais, matyti, kad pilietinis ugdymas bendrojo ugdymo dalykų sistemoje vertinamas kaip nelabai reikalingas, mokiniai nesupranta, kaip jis gali būti įtrauktas į istorijos, lietuvių kalbos ar kt. dalykų pamokas. Net 56 proc. tyrimo dalyvių mano, kad pilietinio ugdymo procese trūksta praktinės veiklos. Tyrimo išvadose taip pat pažymima, jog pilietinė veikla užsklęsta mokyklose, pernelyg mažai bendradarbiaujama su išorės partneriais.

Taigi paradoksalu, kad nors emigracijos tema aktuali ir gvildenama įvairiuose kontekstuose viešojoje erdvėje, jau-

nimas, ypač mokyklinio amžiaus vaikai, šią sąvoką supranta gana siaurai, fragmentiškai, nes mokyklose neskiriamas pakankamas dėmesys emigracijos proceso suvokimui. Apie emigraciją, kaip reiškinį, moksleivius pavienės, atsitiktinės žinios pasiekia iš lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos mokomųjų dalykų, pilietiškumo ugdymo pamokų. Savąjį emigracijos reiškinio suvokimą jie dažniausiai susiformuoja stebėdami artimoje aplinkoje vykstančius procesus – šeimos narių, artimųjų ar draugų pasirinkimą persikelti gyventi, dirbti ar mokytis į kurią nors užsienio šalį.

Projekto kontekstas Susiklosčiusi situacija ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sprendimą inicijuoti projektą, kurio tikslas – formuoti sisteminę emigracijos, kaip istorinio ir šiuolaikinio reiškinio, sampratą bendrojo lavinimo mokyklose, paskatinti moksleivius susidaryti savo nuomonę apie emigraciją ir argumentuotai ją pagrįsti. Bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojai atliko šalies švietimo sistemos moksleivių pagrindinio ir vidurinio ugdymo dokumentų, istorijos ir gimtosios kalbos vadovėlių analizę. Paaiškėjo, kad juose neskiriama dėmesio lietuvių emigracijai, vykusiai XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje. Fragmentiškai aptartos tik vėlesnės emigracijos bangos. Apibendrinus tyrimų rezultatus nuspręsta parengti bandomąjį projektą ir įvertinti problemai pristatyti parinktų priemonių efektyvumą.

Taikant skirtingus mokymo metodus – interaktyvias paskaitas, savarankišką moksleivių darbą, darbą grupėmis, debatus, buvo numatyta išplėsti ir pagilinti moksleivių žinias apie Lietuvos piliečių (e)migracijos istorinius ir šiuolaikinius procesus.

Projektui vykdyti dėl patogios padėties ir geros infra­ struktūros pasirinkta Ukmergės rajono mokymo įstaiga – Ukmergės Antano Smetonos gimnazija. Pasirinkimą lėmė ir tai, kad, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Ukmergės rajone užfiksuotas vienas didžiausių emigracijos srautų Vilniaus apskrityje per pastaruosius ketvertą metų. Nors 2014 m. į užsienį emigravusių šio rajono gyventojų skaičius palyginti su 2010 m. sumažėjo nuo 1322 iki 546, vis dėlto pagal šiuos rodiklius jis lenkia tik Vilniaus miestą ir rajoną.

Dainiaus Vyto nuotr.

Ukmergės bibliotekoje surengtoje diskusijoje asmenine emigracijos patirtimi dalijasi (iš kairės) J. Dragūnas, E. Archipovaitė ir M. Lepeška

Gimnazistai vieši Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre

Projekto partneriais sutiko tapti ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka bei diasporos profesionalų tinklo organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“.

Rengiant projektą buvo išskirtos dvi naudos gavėjų grupės: Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka. Numatyta, kad jį įgyvendinus moksleiviai: • pagilins ir išplės sampratą apie emigraciją, kaip istorinį reiškinį; • išgirs emigravusių ir į Lietuvą gyventi grįžusių jaunų žmonių sėkmės istorijas, kaip jie integravosi į šalies visuomenę ir užsienyje įgytas žinias taiko įvairiose veiklos srityse; • atlikdami individualias užduotis išsamiau susipažins su Ukmergės r. vykstančiais emigracijos procesais – taikydami sakytinės istorijos metodą, pagal parengtus struktūruotus interviu pakalbins su emigracija susidūrusius asmenis iš savo artimos aplinkos; • remdamiesi projekto metu įgytomis žiniomis apie emigraciją, turės galimybę susiformuoti savąją emigracijos apibrėžties sampratą ir ją pagrįsti baigiamajame projekto renginyje – moksleivių debatuose.

Ukmergės r. savivaldybės Vlado Šlaito viešajai bibliotekai buvo numatyta perduoti moksleivių surinktų struktūruotų interviu medžiagą, kaip tam tikro istorinio laikotarpio Ukmergės r. kraštotyros tyrimų rezultatų objektą.

ir jo ypatumus skirtingomis epochomis, vaizdžiai nubrėždamos geografines kryptis, kurias įvairiais laikotarpiais rinkosi lietuviai, apžvelgė skirtingų emigracijos bangų mastus. Moksleiviai taip pat klausėsi pasakojimų apie žymius lietuvių kilmės asmenis, vienu ar kitu laikotarpiu garsinusius Lietuvą užsienyje, lietuvių bendruomenių telkimąsi, kultūrinių, visuomeninių veiklų gausą, kiekybinius bei kokybinius pastarųjų dešimtmečių pasaulio lietuvių bendruomenių pokyčius.

Spalio 6 d. įvyko kitas projekto renginys − kūrybinės dirbtuvės, kuriose gimnazistai pasirengė pokalbiams su emigraciją patyrusiais Ukmergės krašto žmonėmis. Dr. Dalia Cidzikaitė mokinius supažindino su sakytinės istorijos žanru. Šiuo terminu paprastai įvardijamas sisteminis gyvų žmonių liudijimų rinkimas. Jos rinkėjai ir tyrėjai siekia gautą medžiagą patik­rinti, išanalizuoti ir pateikti, siedami ją su atitinkamu istoriniu kontekstu (šiuo atveju – emigracijos banga po 1990 m.). Mokiniai kūrė klausimus sudaromam klausimynui, kuriuo remdamiesi vėliau kalbino emigracijoje gyvenusius ar tebegyvenančius kraštiečius.

Spalio 20 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniai lankėsi Vilniuje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jie susipažino su lietuvių diasporos istorija ir jos dokumentiniu paveldu, pamatė Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbus ir kasdienybę. Gimnazistai viešėjo ir išeivijos menininko Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, kuriame eksponuojami šio Pa­ ryžiuje gyvenusio ir pripažinimą pelniusio tapytojo darbai.

Jie turėjo galimybę apžiūrėti nuolatinę V. Kasiulio parodą bei patys skirtingomis technikomis kurti meno darbelius.

Lapkričio 10 d. projekto rengėjai dalyvius pakvietė į Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąją biblioteką, kurioje vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“. Asmeninėmis emigracijos istorijomis dalijosi architektė, urbanistikos vystymo specialistė Elena Archipovaitė, „Skautų slėnio“

Projekto veiklos Projektas „Pokalbiai apie emigraciją“, iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos, prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 1 d. ir tęsėsi iki metų pabaigos.

Rugsėjo 29 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai susirinko į pirmąjį projekto susitikimą. Skyriaus mokslo darbuotojos dr. Giedrė Milerytė-Japertienė ir dr. Dalia Cidzikaitė interaktyviose paskaitose gimnazistams pristatė istorinį Lietuvos piliečių emigracijos procesą

7

8

Projekto dalyviai baigiamajame renginyje Seime

Iš kairės: Lietuvos nacionalinės bibliotekos gen. dir. prof. dr. R. Gudauskas, Seimo Pirmininkė L. Graužinienė ir debatų moderatorius M. Lepeška

ir Lietuvos skautijos Ukmergės jūrų skautų vadovas Jonas Dragūnas bei renginį vedęs diasporos profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ atstovas Mykolas Lepeška.

Visi jie prieš kurį laiką nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir apie teigiamas bei neigiamas emigracijos pamokas papasakojo Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniams.

Visą lapkričio mėnesį moksleiviai turėjo galimybę atlikti individualias užduotis – pritaikę sakytinės istorijos metodą apklausti savojo krašto žmones, susidūrusius su emigracija, ir apibendrinę gautus rezultatus pasirengti būsimiems debatams.

Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko baigiamasis projekto renginys, kurio globėja maloniai sutiko tapti Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Parlamento vadovė padėkos raštais apdovanojo aktyviausiai projekte dalyvavusius mokinius ir, įvertinusi projekto svarbą bei aktualumą, išreiškė viltį, kad jis bus tęsiamas įtraukiant ir kitų Lietuvos mokyklų bendruomenes.

Baigiamajame renginyje rezultatus apibendrino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lituanistikos tyrimų skyriaus ir projekto vadovė Jolanta Budriūnienė, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūnas. Moksleivių debatus „Emigracija – ar verta sunerimti“ vedė diasporos profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ atstovas Mykolas Lepeška. Gimnazistams jis uždavė klausimą, ar verta jaudintis dėl emigracijos iš Lietuvos. Moksleiviai, pasidaliję į komandas „Taip“ ir „Ne“, pristatė savo pozicijas. Teigusiųjų, kad nerimauti nereikėtų, komandos nariai vardijo, jog emigracija atveria galimybę įgyti naujų patirčių, užsienyje minimalus darbo užmokestis yra gerokai didesnis, todėl net „juodas darbas“ apmokamas žymiai geriau, o išsilavinę žmonės (pvz., medikai) Lietuvoje nėra vertinami. Savo ruožtu palaikiusieji poziciją, jog sunerimti reikėtų, argumentavo, kad emigracija – tai bėgimas nuo problemų Lietuvoje, o derėtų stengtis kurti ateitį čia, kelti Lietuvos ekonomikos lygį. Vis dėlto ši komanda nevertino emigracijos tik neigiamai. „Jeigu žmogus sugrįžta,

tai nėra problema. Lietuva neturėtų tapti skęstančiu laivu, iš kurio bėgama“, – pabrėžė viena gimnazistė. M. Lepeška neslėpė sutrikęs dėl mokinių argumentuose nuolat pasigirstančios minimalaus darbo užmokesčio problemos. „Pamirškite minimumą. Turėkite ambicijų. Jūs turite galvoti, kaip pakeisti Lietuvą, pasaulį. Jūs esate jauni žmonės. Svajokite!“ Apibendrinant debatus puikiai tiktų vienos moksleivės išsakyta mintis, jog ji, kaip ir kiti gimnazistai, gyvena aplinkoje, kurioje apie socialinę atskirtį ir ekonomines problemas kalbama nuolat, todėl tokie argumentai nejučia tampa įtikinami. Pasak jos, kritiški debatų vedėjo žodžiai – tarsi iššūkis, naujas postūmis į gyvenimą žiūrėti kitaip.

Projekto apibendrinimas Skatinti moksleivius argumentuotai mąstyti, vertinti turimus faktus ir analizuojamą situaciją, jais remiantis projektuoti savo ateitį – toks ir buvo pagrindinis projekto tikslas. Numatoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus projekto rezultatus, jis bus tęsiamas.

Projekto metu gimnazistų surinkta informacija bus išsaugota – taps Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros dokumentų fondo dalimi, o VDU Lietuvių išeivijos instituto sociologė doc. dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė, remdamasi pateiktais dokumentais, paskelbs publikaciją mokslo darbų žurnale. Taigi mokinių darbas įgis apčiuopiamų rezultatų ir įgaus mokslinės praktinės vertės.

Apibendrinant projektą galima daryti išvadą, kad bib­ liotekos turi didelį neišnaudotą potencialą prisidėti tiek prie moksleivių neformaliojo, tiek ir formaliojo ugdymo organizavimo. Švietimo įstaigos, dėl savo veiklos specifikos neįstengiančios greitai reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, turėtų būti atviresnės partnerystėms su įvairių sričių organizacijomis, siūlančiomis patrauklius mokymo procesą papildančius ugdymo projektus. Norėtųsi pasidžiaugti, kad kokybišką projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ veiklų įgyvendinimą užtikrino sėkmingas skirtingų institucijų bendradarbiavimas.

žvilgsnis į istoriją

LIETUVOS BIBLIOTEKININKŲ DRAUGIJOS ATKŪRIMO IDĖJA, PROCESAS IR PIRMIEJI ŽINGSNIAI* Romualdas Vytautas Rimša Pirmasis atkurtosios Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, LBD garbės narys Iš istorijos Didžiausias postūmis kurti draugiją, pasak prof. Vaclovo Biržiškos, buvo 1930 m. spalio 12–14 d. Rygoje vykusi pirmoji Pabaltijo bibliotekininkų konferencija (kongresas).

Atvykusi į Rygą, Lietuvos delegacija įsitikino, kad Latvijoje ir Estijoje bibliotekininkų draugijos (abi įkurtos 1924 m.) turi gana didelę įtaką bibliotekų veiklai. Lietuvos bibliotekininkų draugija (toliau – LBD) po konferencijos buvo įkurta labai greitai – 1931 m. gegužės 2 d. Jos draugiją ir įstatus įregistravo Kauno apskrities viršininkas. Į pirmąją LBD valdybą buvo išrinkti: prof. Vaclovas Biržiška (pirmininkas), Andrius Škėma (pavaduotojas), Felicija Šalkauskaitė (iždininkė), Vincas Ruzgas (bibliotekininkas) ir Aleksandras Ružancovas (sekretorius). Jie pradėjo LBD organizacinius darbus – rengė įstatus, planus ir kitus dokumentus, telkė narius, rūpinosi bibliotekininkų švietimu, patirtimi ir tarptautiniais ryšiais.

Svarbiausi ano meto LBD uždaviniai, tikslai ir veiklos kryptys buvo apibrėžti 1931 m. ir 1936 m. įstatuose. Draugija turėjo organizuotai atstovauti narių interesams, plėtoti šalyje bibliotekininkystę ir skleisti jos patirtį, skatinti mokslinį darbą, ugdyti bibliotekininkų profesionalumą, teikti pasiūlymus Vyriausybei ir valdžios įstaigoms dėl bibliotekų darbo gerinimo, plėsti ryšius su analogiškomis užsienio šalių draugijomis ir asociacijomis. LBD ketino organizuoti konferencijas ir suvažiavimus, rengti metodinius dokumentus bibliotekoms, skatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę formuoti šalies bibliotekininkystės politiką. Vėliau, 1936 m., LBD aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos bibliotekų įstatymo projektą ir jį įgyvendinant šalyje.

1931–1941 m. LBD atliko daug darbų. Visų pirma į LBD veiklą, ypač keliant bibliotekų darbuotojų profesinį lygį, aktyviai įsitraukė visi patyrę specialistai. Padidėjo LBD narių skaičius – nuo 29 (1932 m.) iki 49 (1938 m.). 1931 m.

Lietuvos bibliografijos instituto rengiamos „Bibliografijos žinios“ tapo instituto ir LBD bendrai leidžiamu leidiniu (nuo 5 nr.). Nariams buvo intensyviai rengiamos ir skaitomos paskaitos, vyko diskusijos, organizuotos ekskursijos į bibliotekas. Aktyviai buvo skleidžiama bibliotekų darbo pa* Straipsnis parengtas pagal autoriaus plenarinį pranešimą, skaitytą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „V. Biržiškos skaitymai 2015“, vykusioje 2015 m. gruodžio 2 d. Birštone, ir yra skirtas 25-osioms LBD atkūrimo metinėms

tirtis, parengta ir išleista per 10 knygelių bibliotekininkystės temomis. 1931–1933 m. LBD anketomis apklausė visas šalies bibliotekas ir surinko informaciją apie 1594 įvairių tipų ir žinybų bibliotekas. Apklausos rezultatai ir vardinis bibliotekų sąrašas 1933–1934 m. buvo paskelbtas „Bibliografijos žiniose“, o vėliau išleistas ir atskira knygele.

Plečiant Baltijos šalių bibliotekų užsienio ryšius, užmegztus XX a. 2-ąjį dešimtmetį, ir bendradarbiavimą, 1930 m.

Rygoje buvo įsteigtas Pabaltijo valstybių bibliotekininkų informacinis koordinacinis biuras. Lietuvai jame atstovavo V. Ruzgas ir A. Ružancovas. Kaip minėta, 1930 m. spalio 12–14 dienomis Rygoje (Latvija) buvo surengtas pirmasis, o paskui ir kiti – 1935 m. spalio 5–7 d. Taline ir Tartu (Estija) antrasis, o 1938 m. birželio 10–12 d. Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose (Lietuva) trečiasis Pabaltijo šalių bibliotekininkų kongresai. Surengti ketvirtąjį kongresą, kaip planuota 1941 m.

Latvijoje, sutrukdė karas. Šie kongresai tuo metu buvo ypač svarbi Baltijos šalių bibliotekininkų sąveikos forma. Iš viso juose buvo išklausytas 31 pranešimas, aptarta daug bibliotekų veiklos problemų, nemažai diskutuota, pasidalyta darbo patirtimi, aplankyta įvairių bibliotekų ir muziejų.

1936 m. sausio 1 d. LBD buvo priimta į Tarptautinę bibliotekininkų sąjungą (dabar – Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir įstaigų federacija, IFLA). 1937 m. draugijos narė Birutė Tursienė buvo pakviesta į IFLA komiteto posėdį Paryžiuje, kur skaitė pranešimą apie Lietuvos bibliotekų būklę ir problemas.

Tuo metu LBD pradėjo gauti kvietimus ir į kitus tarptautinius renginius, organizuotus Berne, Briuselyje, Helsinkyje, Varšuvoje bei kituose užsienio šalių miestuose. IFLA taip pat reguliariai siuntė į Lietuvą informaciją apie naujus tarptautinius bibliotekinius projektus ir priimtus bibliotekų veiklą reglamentuojančius dokumentus. Kai kuriuos jų savo veikloje pritaikė ir mūsų šalies bibliotekos.

Bendradarbiaujant su IFLA struktūromis labai pagyvėjo LBD ryšiai su užsienio šalimis. Mūsų bibliotekų darbuotojai vis dažniau ėmė dalyvauti bibliotekų renginiuose užsienyje.

Antai 1934 m. tarptautiniame bibliotekininkų kongrese Madride (Ispanija) dalyvavo B. Tursienė, 1937 m. Vokiečių knygyne Leipcige (Vokietija) – E. Šachovienė, Upsalos universiteto bibliotekoje – E. Eimaitytė ir kt. 1936 m. atvykęs į Lietuvą, su mūsų bibliotekomis susipažino Anglijos

9

Pirmasis LBD ir Muziejų darbuotojų asociacijos narių piketas 1989 m. gruodžio 4 d. Iš kairės: V. Rimša, J. Stankevičienė, A. Bėkšta su kolega, P. Ignotas, D. Trinkūnas

­ ibliotekininkų sąjungos atstovas, Birmingemo viešosios b bibliotekos direktorius H. M. Cashmore’as.

1931–1941 m. LBD vykdė veiklą įvairiomis kryptimis ir atliko daug reikšmingų darbų. Draugija itin teigiamai veikė šalies bibliotekų darbo kokybę, skatino jų integracijos į pasaulinę bibliotekininkystę procesus. Deja, nuolatiniai ano meto finansiniai LBD sunkumai neleido jai pasiekti visų užsibrėžtų tikslų.

Lietuvos okupacinei valdžiai uždraudus visuomenines organizacijas, savo veiklą LBD nutraukė 1941 m. rugsėjo 4 d. Šis jos veiklos draudimas užtruko gan ilgai – visą pusę amžiaus.

10

Draugijos idėja ir atkūrimas Rytų Europos valstybėse stiprėjant siekiui panaikinti likusius Antrojo pasaulinio karo padarinius, plintant tautiniam judėjimui už okupuotų valstybių nepriklausomybę ir savarankiškumą, laisvės idėjos savo sparnais palietė Budapeštą, Prahą, Kauną, Varšuvą... Buvo pats metas rimtai pagalvoti ir apie Lietuvos ateitį bei likimą, ypač – tikrųjų jos tautinių ir dvasinių vertybių susigrąžinimą į visuomenės gyvenimą.

Prasidėjus TSRS pertvarkai ir atsiradus pirmosioms tikros demokratijos apraiškoms Maskvoje, gerokai sustiprėjo Lietuvos žmonių siekis greičiau išsivaduoti iš okupacinio režimo gniaužtų ir atkurti Lietuvos Respublikos valstybiškumą ir savarankiškumą. Susiklostė žymiai palankesnės sąlygos ir visuomenės švietimui bei kultūrai mūsų šalyje plėtoti, grąžinti į gyvenimą tuos tautos idealus ir dvasines vertybes, kurie ilgus okupacijų dešimtmečius buvo uždrausti ir naikinami.

Tuo metu visuomenėje jau kūrėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir kiti pažangūs kultūros bei švietimo krypties socialiniai judėjimai: Kultūros fondas, naujos profesinės sąjungos, asociacijos, draugijos. Buvo prisimintos ir nepriklausomoje Lietuvoje iki okupacijos veikusios istorijos, švietimo, kultūros bei kitos visuomeninės organizacijos. Tai buvo metas, kai imta aktyviai domėtis buvusia jų veikla, studijuoti uždavinius, patirtį, o svarbiausia, – vis dažniau kalbėti apie kai kurių jų reabilitavimą.

LBD atkūrimo idėja bibliotekininkai susirūpino vieni pirmųjų šalyje. Nieko nelaukiant, 1988 m. gruodžio 1 d. (iki Lietuvos nepriklausomybės įteisinimo dar buvo likę metai ir trys mėnesiai) Vilniuje buvo sudaryta LBD atkūrimo iniciatyvinė grupė. Į ją įėjo septyniolikos bibliotekų atstovai.

Keliuose posėdžiuose apsvarsčiusi susidariusią padėtį, iniciatyvinė grupė parengė ir paskelbė spaudoje kreipimąsi į visus Lietuvos bibliotekininkus, bibliografus, knygotyrininkus ir informatikus.

Tuo metu LBD atkūrimo idėjai atskiru pareiškimu spaudoje pritarė rašytojai ir mokslininkai: Vladas Dautartas, doc. dr. Ala Miežinienė, doc. dr. Vanda Stonienė, prof. dr. Levas Vladimirovas ir kt. Abu minėti dokumentai ir LBD atkūrimo idėja sulaukė absoliutaus daugelio šalies miestų, rajonų ir kaimų bibliotekų darbuotojų palaikymo.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) pavyzdžiu LBD atkūrimo iniciatyvinė grupė 1989 m. birželio 29 d. Vilniuje, Profsąjungų rūmuose, surengė šalies bibliotekininkų suvažiavimą. Į jį buvo pakviesti 667, o susirinko ir suvažiavime dalyvavo 549 delegatai. Jie atstovavo visų tipų ir įvairaus žinybinio pavaldumo Lietuvos bibliotekoms. Tarp 38 suvažiavimo garbės svečių buvo ir keletas užsienio šalių bibliotekininkų draugijų atstovų. Iš jų kalbėjo Aldis Abelė (Latvijos BD), Kalju Tammaru (Estijos BD) ir Aleksandras Zoninas (Sankt Peterburgo BD). Suvažiavime delegatai išsamiai aptarė LBD situaciją, veiklos kryptis, bibliotekų darbo aktualijas ir nutarė draugiją atkurti. Vėliau buvo patvirtinti jos įstatai, išrinktas pirmininkas (šių eilučių autorius) ir revizijos komisija (trys nariai).

Ilgiausiai užtruko tarybos narių kandidatūrų pristatymas, aptarimas ir rinkimai. Į LBD pirmąją tarybą delegatai išrinko 15 narių. Buvo paskelbta tokia tarybos narių sudėtis: dr. Arūnas Augustinaitis, prof. habil. dr. Romualdas Broniukaitis, doc. dr. Stasys Dubauskas, doc. dr. Renaldas Gudauskas (visi VVU), Algirdas Kancleris (LNB), doc. dr. Domas Kaunas (VVU), Bronius Kerys (Akmenės RCB, Palnosų kaimo filia­las), Kazys Mackevičius (LTB), Margarita Mar­cinkevičienė (VVU), dr. Juozas Marcinkevičius (LMA Vrublevskių b-ka), doc. dr. Genovaitė Raguotienė (VVU), Alvydas Samėnas (Kauno VB), Povilas Saudargas, prof. ­habil. dr. Klemensas Sinkevičius (abu KDTI) ir Juzefa Zonytė (sekretorė, LNB).

Atkurtoji LBD 1989 m. rugpjūčio 31 d. buvo įteisinta juridiškai. Jos įstatus įregistravo Lietuvos kultūros ministerija, ir draugija pradėjo veiklą.

Pirmieji LBD žingsniai (1989–1992) LBD siekius ir veiklą 1989 m. birželio 29 – 1992 m. gruodžio 16 d. reglamentavo įstatai, priimti 1989 m., ir veiklos programa. Per visą laikotarpį buvo atlikta daug ir įvairių darbų, nes veikla vykdyta keliomis kryptimis. Organizuojant atkurtosios LBD veiklą pasinaudota:

LBD veiklos aptarimas su JAV Kongreso bibliotekos atstovu. Iš dešinės: E. A. Johnsonas ir V. Rimša. 1990 m. birželis

draugijos reikalais į komandiruotes, bibliotekų darbuotojai 57 kartus konsultuoti LBD skyrių steigimo klausimais.

Per minėtą laikotarpį draugija gavo 110, išsiuntė – 329 raštus. Visa tai turėjo nemažai įtakos plečiant narių, skyrių ir grupių skaičių. 1990 m. pabaigoje LBD turėjo 10 skyrių ir 17 grupių, kuriose buvo 483 nariai, o 1992 m. pabaigoje – 15 skyrių, 18 grupių ir 622 narius (iš jų 61,74 proc. buvo rajonų, o 38,26 proc. – miestų bibliotekų darbuotojai). Šalia mokslinių bibliotekų, LBD skyriai ar grupės tuo metu buvo įsteigti Birštono miesto, Anykščių, Alytaus, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės ir kitų rajonų viešosiose biblio­ tekose. Pamatai LBD struktūrai toliau plėtoti buvo pakloti.

Teorinių ir praktinių bibliotekininkystės klausimų sprendimas. 1990–1991 m. LBD aktyviai dirbo rengdama Lietuvos kultūros kongreso darbotvarkę, nuostatas (pvz., „Dėl Lietuvos bibliotekų būklės ir raidos perspektyvų“ ir kt.), organizavo sekcijos „Knyga ir biblioteka“ darbą, rengė spaudai kongreso rezoliucijas, pranešimus ir kitą medžiagą.

LBD taryba du kartus (1991, 1992) svarstė Lietuvos bib­ lio­tekų įstatymo projektą ir pateikė Kultūros ir švietimo ministerijai savo pastabas. Taip pat sudarė mokslinę grupę ir parengė koncepciją „Lietuvos bibliotekų darbuotojų kvalifikavimas ir perkvalifikavimas: optimalus modelis“.

Ji buvo įdiegta Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute (remiantis ja, apmokytos 5 bibliotekininkų grupės).

Kartu LBD rūpinosi darbų organizavimu kuriant „Lietuvos bibliotekų vystymosi koncepciją“.

Be to, LBD talkino tarptautinėms organizacijoms, rengiant tarptautinius informacinius leidinius apie Europos bibliotekas, organizuojant IV Baltijos šalių bibliotekininkų kongresą Latvijoje, numatant kongresų ir mokslinių konferencijų pranešimus ir LBD dalyvius (pvz., 1990 m. – IFLA generalinėje konferencijoje Stokholme, 1991 m. – Maskvoje, 1992 m. – Nju Delyje, ir kt.), populiarino Lietuvoje užsienio valstybių (Švedijos, Suomijos, Danijos, Rusijos ir kt.) biblio­ tekininkystės pasiekimus (parašyti 26 straipsniai, kalbėta LBD taryboje ir kt.).

11

Rolando Ginaičio nuotraukos

1) LBD vadovų ir valdybos narių patirtimi, sukaupta 1931–1941 m.; 2) Lietuvos bibliotekų ir bibliotekininkų profesinės, ekonominės ir ūkinės to meto veiklos analize, ypač spręstinomis bibliotekų problemomis ir keliamais darbo uždaviniais; 3) ilgamete užsienio šalių bibliotekų ir užsienio bei tarptautinių profilinių organizacijų darbo patirtimi, naujausiais užsienio bibliotekininkystės pasiekimais.

Svarbiausi veiklos uždaviniai. Jau suvažiavime kilo diskusija, kaip geriau pasielgti – kurti naują LBD ar perimti ir tęsti buvusios draugijos darbo tradicijas? Daugiausia delegatų balsavo už LBD veiklos tęstinumą. Įteisinus tai, teko gerai išstudijuoti tarpukario metų LBD tradicijas ir patirtį, šalinti deformacijas, Lietuvos bibliotekininkystėje įsišaknijusias okupacijos metais, formuoti demokratinius bibliotekų veiklos principus ir bibliotekininkų tarpusavio santykius, paremtus Lietuvos ir užsienio bibliotekų darbo patirtimi, laisvu informacijos prieinamumu, pasirinkimu ir naudojimu.

Be to, naujieji LBD įstatai įpareigojo mus rūpintis visų rūšių ir žinybų bibliotekomis ir jų sistemų plėtojimu, specialistų rengimu ir jų profesine kompetencija, teigiama bibliotekos ir bibliotekininko samprata laisvoje demokratinėje visuomenėje, jų prestižu; ginti bibliotekų darbuotojų profesines teises; teikti pasiūlymus Vyriausybei ir valdžios įstaigoms bibliotekų darbui gerinti; daryti įtaką valstybinei bibliotekininkystės politikai; palaikyti ryšius su tarptautinėmis ir užsienio šalių bibliotekininkų organizacijomis, bibliotekomis ir pan.

Draugijos struktūros kūrimas ir darbo organizavimas. Nutarimas atkurti LBD buvo tik vienas žingsnelis ilgame draugijos organizavimo kelyje. Dar reikėjo pagal suvažiavimo delegatų pasiūlymus ir pastabas suredaguoti ir sutvarkyti įstatus bei programą, LBD įteisinti valdžios institucijose, sukurti funkcionuojančią struktūrą – miestų, rajonų, mokslinėse ir kitose bibliotekose suburti į draugiją narius, įsteigti draugijos skyrius, grupes.

Dirbant šia linkme, buvo sutvarkyti visi draugijos įteisinimo reikalai: suredaguoti (1989) ir antrojoje konferencijoje (1992) papildyti LBD įstatai; parengta, aptarta ir konferencijoje (1990) patvirtinta draugijos programa; surengtos dvi metinės LBD konferencijos (1990, 1991); sukviestas antrasis LBD suvažiavimas (1992); iš viso organizuota 20 tarybos posėdžių.

IFLA pavyzdžiu prie LBD tarybos buvo sudarytos 7 nuolatinės (pagal bibliotekų tipus ir veiklos sritis) darbo grupės: universalių mokslinių; specialiųjų; viešųjų bibliotekų; bibliografinio kontroliavimo; kolekcijų ir paslaugų; valdymo ir technologijos; mokslo ir mokymo. Veikė ir dvi laikinos darbo grupės: bibliotekų įstatymo rengimo ir adaptavimo; skaitymo ir informacinės kultūros ugdymo.

Populiarinant draugiją, 1989–1992 m. buvo parašyta 16 straipsnių ir informacinių pranešimų, Lietuvos bibliotekų darbuotojams perskaitytos 46 paskaitos, 25 kartus išvykta

Su LBD veikla supažindinami svečiai iš Švedijos. Iš kairės: Stokholmo universiteto bibliotekos dir. L. E. Sanneris, darbuotoja I. M. A. Contwel ir LNB atstovai – P. Vitkauskienė, dir. V. Bulavas ir LBD pirm. V. Rimša. 1990 m. gruodžio 5 d.

12

Bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas ir savišvieta. Ne mažiau LBD rūpinosi bibliotekininkų profesinių žinių gilinimu ir savišvieta. Tarpininkaujant LBD ir užsienio biblio­ tekininkų asociacijoms, 1989–1992 m. LBD nariai (iš viso 73 bibliotekų darbuotojai) dalyvavo užsienyje vykusiuose kongresuose, mokslinėse konferencijose, simpoziumuose ir kituose renginiuose. Pavyzdžiui, Pabaltijo bibliotekininkų IV kongrese Rygoje dalyvavo 31, IFLA generalinėje konferencijoje Švedijoje – 3, o IFLA konferencijoje Maskvoje – 20 specialistų. Per minėtą laikotarpį Lietuvos bibliotekininkai, tarpininkaujant LBD, profesinių žinių gilinti buvo išvykę į užsienio šalis: Angliją, Estiją, Latviją, Slovakiją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją.

LBD parengė ir išleido 3 leidinius: pirmieji du buvo skirti LBD veiklai, o trečiasis – užsienio ir tarptautinėms bibliotekininkų draugijoms pristatyti Lietuvos bibliotekų darbuotojams.

Bibliotekininkų ir bibliotekų socialinio prestižo kėlimas, statuso gynimas. Per pirmuosius trejus metus atkurtoji LBD šiems reikalams skyrė itin daug dėmesio, nes to reikalavo bibliotekų būklė ir nuolat blogėjanti bibliotekininkų padėtis. Buvo kategoriškai pasisakoma prieš pradėtą bibliotekų uždarymą ir darbuotojų atleidimą: paskelbti 6 straipsniai, parengtos 6 laidos per Lietuvos radiją ir 3 per televiziją, keliskart kalbėta respublikiniuose bibliotekininkų pasitarimuose. Iš viso 1989–1992 m. LBD buvo atstovauta 73-uose įvairaus lygio renginiuose ir socialinėse institucijose: užsienio valstybių ambasadose, kitų draugijų ir asociacijų suvažiavimuose ir pan.

Viešais pareiškimais Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Ministrų Tarybai ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui ir pasisakymais spaudoje LBD principingai stojo prieš bibliotekų naikinimą ir jų jungimą, darbuotojų atleidimą.

Ginant bibliotekininkų teisę į normalų atlyginimą, prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (1989) buvo surengtas pirmasis Lietuvoje bibliotekininkų ir muziejininkų piketas, o devyniolikai Vilniaus bibliotekininkų, išvarytų neapmokamų atostogų, suderinus su Lietuvos kultūros darbuotojų

profesinių sąjungų federacija (pirm. A. Leparskienė), buvo išrūpintos Profsąjungos paramos fondo pašalpos.

Irstant senosioms struktūroms, LBD siekė įkurti Lietuvos bibliotekininkų profesinę sąjungą: atliko aiškinamąjį darbą, parengė įstatų projektą, sukvietė steigiamąjį suvažiavimą, užmezgė ryšius su Švedijos profsąjungomis ir Vilniuje surengė Švedijos profsąjungos vadovų susitikimą su Lietuvos bibliotekų darbuotojais (1992). Deja, per šį laikotarpį įkurti bibliotekininkų profsąjungos draugija nespėjo. Svarbiausia priežastis – nesulaukta didesnės paramos ir iniciatyvos iš vietinų (rajonų ir miestų) bibliotekų darbuotojų.

Savo ruožtu LBD, gindama bibliotekas ir bibliotekininkus, rengė ir teikė Vyriausybei pareiškimus, susitiko su kai kurių rajonų ir miestų (pvz., Kretingos, Pasvalio ir kt.) vadovais, griežtai pasisakė prieš protekcionizmą skiriant bib­liotekų vadovus (ypač nespecialistus). Vien tik 1989–1990 m. LDB taryba parengė ir paskelbė šiuos viešus pareiškimus: „Dėl bibliotekininkų prestižo didinimo ir Lietuvos TSR kultūros ministerijos politikos renkant ir skiriant kai kurių bibliotekų vadovus“, „Dėl valstybinės programos bibliotekoms iškeldinti iš kulto pastatų rengimo“, „Dėl vadovavimo ir pagalbos Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių technikos, internatų ir kitų mokyklų bibliotekoms“, „Dėl Respublikinės mokslinės pedagoginės bibliotekos uždarymo“ ir „Dėl nepagrįsto kaimo bibliotekų uždarinėjimo“.

Gindama demokratinius iškovojimus ir nepriklausomą Lietuvą, 1991 m. sausio 16 d. per Lietuvos Respublikos Seimo radiją LBD paskelbė viešą pareiškimą pasaulio bib­ liotekinėms organizacijoms (federacijoms, asociacijoms, draugijoms) ir visuomenei. Į pareiškimą atsiliepė nemažai užsienio bibliotekų ir draugijų. Solidarumo dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo telegramas atsiuntė Estijos vaikų ir jaunimo bei Sąjunginės valstybinės užsienio literatūros (Maskvoje) bibliotekų darbuotojai, Rusijos Federacijos bibliotekininkų draugija (pirm. dr. Michailas D. Afanasjevas), Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) bibliotekininkų draugijos valdyba (pirm. prof. A. Sokolovas), Maskvos biblio­tekinės asociacijos vadovai (T. Korobkina ir A. Stachevič), Slovėnijos bibliotekininkų draugija (pirm. Tomaž Kobe ir sekretorė Silva Novljan) ir kt.

Ryšiai su užsieniu. Lietuvai išsprūdus už geležinės TSRS uždangos, skyrusios šalį nuo likusio Vakarų pasaulio, draugija pradėjo bendradarbiauti su daugeliu užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų.

Nuo 1990 m. pradžios LBD sugrįžo į IFLA. Tiesa, iš pradžių tik kaip asociatyvus narys, nes IFLA vadovybė sutiko registruoti LBD 1990–1991 m. tik kaip asociaciją, esančią TSRS sudėtyje. Tai mūsų netenkino, ir 1992 m. pradžioje, atsižvelgusi į mūsų prašymą, IFLA direkcija perregistravo LBD kaip visateisę Lietuvos Respublikos organizaciją ir IFLA narę, atstovaujančią mūsų krašto bibliotekų ir bibliotekininkų interesams.

1991 m. buvo atkurtas ir Pabaltijo valstybių bibliotekininkų informacinis koordinacinis biuras Rygoje, kuris pradėjo koordinuoti ne tik Baltijos šalių bibliotekų renginius, bet ir jų ryšius su Skandinavijos šalimis. 1992 m. LBD užmezgė ryšius su Tarptautine technologinių universitetų bibliotekų asociacija (IATUL), o 1991 m. – su Tarptautine skaitymo asociacija (IRA) ir pradėjo dalyvauti jos Europos tarptautinio vystymo komiteto darbe.

1992 m. LBD trumpalaikius ar nuolatinius ryšius palaikė su Amerikos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Rusijos Federacijos (Maskvos ir Sankt Peterburgo) bibliotekininkų asociacijomis. 1992 m. pradžioje pradėta bendradarbiauti su neseniai įsikūrusia Amerikos lietuvių bibliotekininkų asociacija.

Apskritai tai buvo metas, kai LBD ir Lietuvos bibliotekos pradėjo intensyviai ieškoti būdų ir palaipsniui vis labiau integruotis į Vakarų Europos ir kitų progresyvių pasaulio šalių bibliotekininkystę. Pasak istorikų, politinio ideologinio atsiribojimo ir draudimų siena jau buvo pralaužta, tad bibliotekininkų sąveikos su užsienio kolegomis procesas prasidėjo ir ėmė sėkmingai plėtotis.

Finansiniai ištekliai. 1989–1992 m. LBD pajamas sudarė nario mokestis ir rėmėjų lėšos. 1990 m. į sąskaitą buvo gauta 1782,67 rb (iš jų nario mokestis sudarė 15,9 proc., rėmėjų lėšos – 84,1 proc.), 1991 m. – 3630,15 rb (analogiškai 22,2 ir 77,8 proc.), 1992 m. – 14 565,82 talonų (18,1 ir 81,9 proc.).

Finansiškai draugiją rėmė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Klaipėdos VB, Kėdainių ir Kretingos RCB ir kitos bibliotekos. Deja, Finansų ministerijai uždraudus biudžetinėms įstaigoms remti visuomenines organizacijas, šios paramos draugija nebegavo.

Visos minėtos lėšos buvo panaudotos įvairiems LBD reikalams: rekvizitams, konferencijoms ir suvažiavimams, leidiniams, ūkio ir kanceliarijos išlaidoms, darbuotojų komandiruotėms į LBD skyrius.

Mokant stojamąjį (1990) ir metinius (1990–1992) IFLA nario mokesčius, draugiją parėmė Amerikos lietuvių bendruomenė ir Atviros Lietuvos fondas. Etatinių ar kitaip apmokamų darbuotojų LBD tuo metu nebuvo – visi dirbome visuomeniniais pagrindais, vien pagarbos savo profesijai ir patriotizmo vedami.

Išvados Po ilgų svarstymų ir pasiruošimo, LBD 1989 m. buvo atkurta, įteisinta ir pradėjo darbus. Tuo metu tai buvo rimtas profesinis ir politinis iššūkis. Sėkmingai sukurta LBD organizacinė struktūra ir veiklos modelis: valdymo centre veikė taryba, o miestuose ir rajonuose – nemažai draugijos skyrių ir grupių.

1989–1992 m. LBD atliko daug darbų ir pelnė šalies bib­

LBD kreipimasis į šalies vadovus dėl spręstinų šalies bibliotekų problemų.

1990 m. birželio 6 d.

liotekininkų, kultūros vadovų ir Vyriausybės pripažinimą.

Buvo užmegzti platesni ryšiai su užsienio šalių bibliotekomis bei tarptautinėmis organizacijomis ir paklotas pamatas biblio­ tekininkams laisvai bendradarbiauti su kolegomis užsienyje.

LBD taryba ir nariai reikliai ir principingai visais lygiais sprendė šalies bibliotekų ir bibliotekininkų profesines problemas bei laikotarpio nulemtus iššūkius. Atlikti darbai, ypač jų kryptys ir turinys, rodo buvus intensyvų to meto LBD savasties ir pozicijos ieškojimų ir atradimų laikotarpį.

1992–2015 m. LBD veikla šalyje smarkiai išsiplėtė, o draugija įgavo tarptautinį pripažinimą.

Literatūra

1. Lietuvos bibliotekininkų draugija: str. ir dokumentų rinkinys / Lietuvos bibliotekininkų d-ja, Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi inst.; sudaryt. ir spec. red. V. Rimša. Vilnius: Lietuvos nac.

M. Mažvydo b-ka, 1990. 132, [1] p.

2. Lietuvos bibliotekininkų draugija: str. ir dokumentų rinkinys (1990–1992 m.) / Lietuvos bibliotekininkų d-ja, Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi inst.; sudaryt. ir spec. red. V. Rimša. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1993. 131 p.

3. Tarptautinės bibliotekininkystės klausimai: str. ir dokumentai: 1990–1992 m. / LR kultūros m-ja, Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka; sudaryt. V. Rimša; moksl. red. K. Sinkevičius. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995. 184 p. – Bibliogr.: p. 171–179 (201 pavad.).

4. Rimša, Vytautas. First steps of the Reestablished Lithuanian Librarians Association: [apie LBD atkūrimą ir jos veiklą 1989–1992 m.]. – Nuotr. – Angl.

Bulletin of the Lithuanian Librarians’ Association. 1999, nr. 6, p. 5–9.

13

Konferencijos, seminarai

INFORMACINIS RAŠTINGUMAS IR DARNUS VYSTYMASIS Dr. Vincas Grigas Vilniaus universiteto biblioteka, VU Komunikacijos fakultetas Dr. Jurgita Rudžionienė VU Komunikacijos fakultetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

14

Būtų labai įdomu, jeigu kas nors atliktų tyrimą, koks yra ryšys tarp informacinio raštingumo ugdymo nuo pat mažų dienų ir jau suaugusio asmens darnaus elgesio visuomenėje.

Pavyzdžiui, broliai dvyniai Uilymen ir Uilym Mekeerah*. Uilym jau pradinėje mokykloje pradėjo lankyti informacinio raštingumo pamokas, vėliau aktyviai dalyvavo viešojoje bibliotekoje rengiamuose informacinio raštingumo užsiėmimuose, stropiai lankė informacinio raštingumo pamokas mokykloje, o vėliau ir paskaitas universitete. Suaugęs Uilym tapo Lietuvos bibliotekininkų draugijos primininku ir Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ordino medaliu už tai, kad suformavo įrodymais grįstą modelį, kuriuo remiantis galima apskaičiuoti bibliotekų poveikį darniam visuomenės vystymuisi. O štai jo brolis Uilymen, deja, augo kitoje šeimoje ir kitame mieste, kuriame nebuvo gabių bibliotekininkų, galinčių užsiimti informacinio raštingumo ugdymu. Tai lėmė, kad Uilymen svarbiausius gyvenimo sprendimus priimdavo remdamasis 141 ženklo ilgio tekstais, aptiktais VSD išpeiktų socialinių tinklų paskyrose. Suaugęs su Lietuvoje reto modelio automobiliu „SugarBaby WTF 3“, iš gabalų suvirintu draugo garaže, suniokojo kažkieno močiutės puoselėtą darželį, suvažinėjo dvi žąsis. Vėliau didžiausias jo pasiekimas buvo dalyvavimas sukarintose stovyklose Nebūties šalyje.

Deja, brolių Mekeerah pavyzdys yra nereprezentatyvus. Reikia didesnės imties ir išsamesnių tyrimų, kurių nėra atlikta. Nors įrodymai dėl informacinio raštingumo naudos vis dar menki ir ji dažniau nujaučiama ar numanoma, nei kiekybiškai pamatuojama, vis dėlto jo ugdymas nepraranda aktualumo. Netgi po trisdešimties šios koncepcijos plėtojimo metų (tiek teoriškai, tiek praktiškai), šiandieną sugebama į ją pažvelgti naujai, susieti su nūdienos visuomenės aktualijomis. * Straipsnio autorių pageidavimu pateikiama nesulietuvinta forma

Europos informacinio raštingumo konferencija 2015 m. pabaigoje Estijoje, Talino universitete, trečią kartą surengta Europos informacinio raštingumo konferencija (angl. European Conference on Information Literacy – ECIL). Pirmoji konferencija įvyko 2013 m. Turkijoje, Kadiro Haso universitete Stambule, ir tapo sėkmingo informacinio raštingumo forumo pradžia. Šiųmetės konferencijos pagrindinė tema – „Informacinis raštingumas žaliojoje visuomenėje“ (angl. Information Literacy in Green Society). Mūsuose įprasta terminą „green society“ versti kaip „ekologiška visuomenė“, tačiau teksto autoriai laikosi pozicijos, kad bent jau šiame straipsnyje aptariant konferenciją tinkamesnis terminas yra „žalioji visuomenė“, kuris semantiškai turi didesnį krūvį nei „ekologiška visuomenė“. Iš pirmo žvilgsnio konferencijos tema skamba trivialiai, tačiau į konferenciją suvažiavę prelegentai iš daugiau nei 50 pasaulio šalių savo pranešimais įrodė, kad anaiptol taip nėra.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų organizacijos paskelbtus darnaus vystymosi tikslus 1, kurių vieną apibendrintai galima suformuluoti taip: prieiga prie informacijos ir gebėjimas, žinojimas, kaip ja naudotis. Čia labai svarbus informacinio raštingumo koncepcijos taikymas praktikoje, kuris siejamas su daugybe šiandieną aktualių terminų: darni žmogaus raida, pilietinė visuomenė, dalyvaujamoji demokratija, įrodymais grįsta politika (veikla), įdarbinamumas, mokymasis visą gyvenimą, ekonominė gerovė. Visa tai apibūdina skambus angliškas šūkis „smart lifestyle“, kurį lietuviškai būtų galima išversti kaip „pažangus gyvenimo būdas“.

Greta to dar reikia akcentuoti kitus veiksnius, lemiančius poreikį ugdyti sumanaus informacijos vartojimo gebėjimus, kurie apibendrinami informacinio raštingumo koncepcijoje. Itin sparčiai besiplėtojančios informacinės ir komunikacinės technologijos daro didelę įtaką dokumentuotos informacijos komunikacijos grandinei. Remiantis Moore’o dėsniu (angl. Moore Law)2,

teigiančiu, kad kas dvejus metus mikroschemoje esančių elektroninių komponenčių skaičius padvigubėja, ir Hamiltono projekto įžvalga (angl. The Hamilton Project at the Brookings Institution)3, kad kasmet vis galingesni kompiuteriai kainuoja pigiau, galima teigti, kad informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas nuolat didės, o kartu dvigubės ir kiekiai sukuriamos informacijos, kurios dokumentavimas jau šiandieną yra didžiulis iššūkis informacijos įstaigoms. Kartu nemaži iššūkiai kyla ir duomenų valdymo srityje. Tarptautinė duomenų korporacija (angl. International Data Corporation)4 nustatė eksponentinį sukuriamų duomenų kiekio augimą.

Informacinio raštingumo koncepcijos pokyčiai Amerikos bibliotekų asociacija (angl. American Library Association) 2015 m. suform0ulavo informacijos įstaigoms kylančius ar ateityje kilsiančius iššūkius.

Galima paminėti keletą didelius pokyčius lemsiančių reiškinių: nanotechnologijos, daiktų internetas, antrosios ir trečiosios kartos internetas, semantinis internetas, debesų kompiuterija, įtraukiantis raštingumas (angl. immersive literacy), papildytoji realybė, masiniai interneto kursai, socialinės medijos, kibernetiniai karai, technofobija ir taip toliau.

Tai reiškia, kad informacijos įgijimo, saugojimo ir naudojimo pokyčiai jau veikia ar didesniu mastu netolimoje ateityje paveiks visus – tiek dokumentuotos informacijos kūrėjus, tiek ją registruojančius ir saugančius, tiek vartojančius. Informacinio raštingumo ugdymo taikinys yra informacijos vartotojai, kurie šiame kontekste vis dažiau susiduria su nematomo interneto fenomenu.

Keičiasi ir informacinio raštingumo koncepcijos pritaikymas nūdienos visuomenės poreikiams. Amerikos bibliotekų asociacija, kuri prieš 15 metų parengė pozityvistinės perspektyvos „Informacinio raštingumo gebėjimų standartus aukštajam mokslui“, peržiūrėjo informacinio raštingumo koncepciją ir 2015 m. vietoj standartų pasiūlė „Informacinio raštingumo aukštajam mokslui metmenis“ (angl. Framework for Information Literacy for Higher Education5).

Metmenyse nebeakcentuojami griežti standartizuoti gebėjimai, o įtvirtinamas suvokimas, kad studentai yra informacijos vartotojai ir kūrėjai, todėl labai svarbus metaraštingumas arba savirefleksija, gebėjimas savarankiškai veikti besikeičiančioje infosferoje. Užuot laikiusis standarto idėjos buvo pereita prie metmenų, nes suprasta, kad besikeičiančioje infosferoje kur kas aktualiau pasiūlyti komplektą susijusių kertinių koncepcijų, kurias būtų galima lanksčiai pritaikyti įvairiuose kontekstuose.

Tai lėmė, kad buvo suformuluotos šešios kertinės koncepcijos: autoritetingumas yra konstruojamas ir kontekstualus; informacijos kūrimas yra procesas; informacija turi vertę; tyrimas yra klausimų kėlimas; akademiškumas yra komunikacija; paieška yra strategiškas tyrinėjimas.

Gebėjimai nebėra svarbiausi Savo ruožtu žymioji informacijos ieškos tyrinėtoja iš Jungtinių Amerikos valstijų Carol Collier Kuhlthau taip pat siūlo pergalvoti nusistovėjusią informacinio raštingumo sampratą. Ji pabrėžia, kad informacinio raštingumo koncepcijoje svarbiausia yra ne baigtinis gebėjimų sąrašas, o žinių konstravimas. Iš tiesų, dauguma ikišiolinių informacinio raštingumo standartų pabrėžė gebėjimus. Šiandieną daugiau dėmesio skiriama supratimui, kaip informacija naudojama, bei žinių konstravimo ypatumams. Keliami klausimai, kaip vykdoma informacijos ieška, kaip kyla informacijos reikmė, kaip sužinoma, kad rasta informacija yra tinkama ir ar ji padeda atsakyti į iškilusius klausimus.

Artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Kyla klausimas, kaip Lietuvos viešosios bibliotekos galėtų prisidėti, kad piliečiai priimtų informacija pagrįstus sprendimus rinkdamiesi, kas valdys šalį artimiausius ketverius metus? Straipsnio pradžioje minėta, kad informacinis raštingumas yra suvokiamas kaip priemonė palaikyti įrodymais grįstą politiką, pilietišką visuomenę.

Tyrėjai iš Didžiosios Britanijos – Johnas Crawfordas ir Billas Johnsonas akcentavo informacinio raštingumo ugdymo ir bibliotekų vaidmenį skatinant aktyvų dalyvavimą rinkimuose. Jie pateikė referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės pavyzdį. Balsuotojai susidūrė su dideliu iššūkiu, kokią poziciją pasirinkti. Prieštaringos informacijos gausa buvo didžiulė, todėl svarbiu veiksniu tapo bibliotekos, kurios padėjo susisteminti informacijos šaltinius apie referendumą, konsultavo dėl informacijos paieškos, pavyzdžiui, kaip atskirų politikų teiginius patikrinti alternatyviuose šaltiniuose. Ši veikla siejasi su seminare „Teminės erdvės bibliotekoje“6, kurį surengė Vilniaus universiteto biblioteka ir Goethe’s institutas, nagrinėta situacija, kai bibliotekos teminėje erdvėje stengiamasi sutelkti įvairias socialines, politines ar kultūros aktualijas nušviečiančias medijas iš skirtingų dalykinių sričių. Taip, susipynus skaitmeniniams ir tradiciniams formatams, pateikiama naujausia plataus spektro informacija.

Lietuvos atstovai ECIL konferencijoje Lietuvos specialistai darniai įsilieja į Europos informacinio raštingumo konferencijos darbą, tarptautinei bendruomenei pristatydami savo tyrimų rezultatus ir įžvalgas. Dr. Vincas Grigas savo pranešime „Citavimo

15

16

analizės duomenų naudojimas rengiant informacinio raštingumo kursą doktorantams“, parengtame drauge su kolege dr. Simona Petraityte (abu autoriai – Vilniaus universiteto bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atstovai), akcentavo, jog vadovaujantis sociokultūrine informacinio raštingumo ugdymo perspektyva aktualu tirti vartotojų informacinę elgseną, kad būtų žinoma, kas būdinga šiems konkretiems vartotojams tam tikrame kontekste, ir, remiantis surinkta informacija, formuoti informacinio raštingumo paskaitų turinį. Be to, Vilniaus universiteto bibliotekoje7 atlikto citavimo analizės tyrimo duomenys rodo, kad ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į atskirų mokslo krypčių doktorantų informacinę elgseną, nes yra akivaizdžių skirtumų tarp įvairių mokslo krypčių doktorantų.

Dr. Jurgitos Rudžionienės (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Robertos Šurkutės (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) pranešimas buvo skirtas aptarti Lietuvos bibliotekų ir kitų kultūros institucijų (archyvų, muziejų) specialistų autorių teisių išmanymą. Jame pristatytas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti, kaip Lietuvos kultūros institucijų (bibliotekų, muziejų ir archyvų) specialistai išmano autorių teises: kas šiose institucijose yra žinoma apie autorių teises, kokios nuomonės laikomasi dėl jų taikymo politikos ir pan. Tyrimas įdomus ir tuo, jog buvo atliekamas naudojant specialiai parengtą autorių teisių išmanymo klausimyną (angl. Copyright Literacy Survey Instrument), kuris parengtas įgyvendinant mokslo projektą „Bibliotekų ir kitų kultūros institucijų autorių teisių politika“ (angl. Copyright Policies of Libraries and Other Cultural Institutions). Projektą finansavo Bulgarijos švietimo, jaunimo reikalų ir mokslo ministerijos Nacionalinis mokslo fondas, vadovavo Tania Todorova (Valstybinis bibliotekininkystės studijų ir informacinių technologijų universitetas Sofijoje). Šio tyrimo rezultatai bus panaudoti ir tarptautinei lyginamajai analizei, nes keliolikos Europos valstybių tyrėjai, naudodami šį klausimyną, lygiagrečiai atliko tyrimus savo šalyse.

Apibendrinti jų rezultatai atskleis bendrąsias autorių teisių išmanymo tendencijas.

Pranešimų pristatymas yra ne vienintelis Lietuvos atstovų – J. Rudžionienės ir V. Grigo – vaidmuo konferencijoje. Abu jie yra ECIL konferencijos programos komiteto nariai, intensyviai prisidėję prie jos rengimo.

J. Rudžionienė šioje konferencijoje moderavo sekcijos „Informacinis raštingumas ir informacinė kultūra aukštosiose mokyklose“ (angl. Information Literacy and Information Culture in Higher Education) darbą, ji priklauso ir ECIL konferencijos organizaciniam komitetui.

Keletas statistinių potėpių Nors kiekybė nebūtinai reiškia puikią kokybę, vis dėlto ECIL apibūdinti statistiškai tikrai norėtųsi.

Pirmiausia, tai konferencija, jau išaugusi ir savo geografinius „marškinėlius“, nes joje dalyvavo specialistai ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos, Azijos, Afrikos, Australijos žemynų – daugiau nei iš 50 valstybių.

Organizatoriams teko pasirūpinti daugiau nei trimis šimtais dalyvių: pranešėjų, pranešimų bendraautorių ir klausytojų. Jie sunešė nemenką kraitį – savo patirtį, žinias ir įžvalgas perteikė 89 žodiniuose, 22 Pecha Kucha ir 20 stendinių pranešimų, aktualiausiomis temomis aktyviai diskutavo 10 seminarų. Žaisminimo (angl. gamification) leitmotyvas, įgaunantis pagreitį kitokio formato veiklose ir aplinkose, nuskambėjo ir šioje konferencijoje. Prof. Serap Kurbanoglu (Turkija) ir Danielio Weisso (Ispanija) surengtame seminare „Tapk žalias ir išlaikyk pasaulį švarų“ (angl. Go Green and Keep the Earth Clean) dalyviams buvo pasiūlyta biblio­ tekos žaliąją veiklą ir pažangias paslaugas perteikti iš „Lego“ sukuriant modelį (inovatyvusis metodas „Lego® Serious Play®“). Rezultato ilgai laukti nereikėjo – kiek­ vienam pristačius sumanytas žaliosios bibliotekos ir jos paslaugų idėjas, visiems tapo aišku, kad norint pasiekti puikių rezultatų, galima atrasti neįtikėtinų būdų ir priemonių, dažnai esančių visai greta mūsų, ir sėkmingai juos pritaikyti skatinant kūrybiškumą, naujų idėjų kūrimą ir jų įgyvendinimą.

Užbaigti šį straipsnį norėtume klausimu sau ir jums: koks yra CO2 pėdsakas bibliotekoje? Arba galima kelti klausimą kiek kitaip: ar biblioteka, vykdydama savo funkcijas, padeda sumažinti CO2 pėdsaką?

Už suteiktą paramą dalyvauti konferencijoje dr.

Vincas Grigas dėkoja Lietuvos kultūros tarybai ir Vilniaus universiteto bibliotekai, dr. Jurgita Rudžionienė – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui. Mokslininkė taip pat dėkinga Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už sudarytas galimybes išvykti. https://sustainabledevelopment.un.org/topics http://www.eng.auburn.edu/~agrawvd/COURSE/E7770_Spr07/READ/ Gordon_Moore_1975_Speech.pdf 3 http://www.brookings.edu/~/media/research/files/papers/2015/02/17%20 future%20of%20work%20in%20machine%20age/work_in_machine_age_ february_2015_final.pdf 4 http://www.emc.com/leadership/digital-universe/2014iview/executivesummary.htm 5 http://www.ala.org/acrl/standards/ilframework 6 h t t p : / / w w w. m b . v u . l t / a p i e - b i b l i o t e k a / b i b l i o t e k a i - 4 4 5 / tarp­tautine-konferencija-z-kartos-akademine-biblioteka-paslaugos 7 Tyrimo autoriai: dr. Vincas Grigas, dr. Simona Juzėnienė, Indra Andrijauskaitė, Ieva Danieliūtė, Elena Gadišauskaitė, Eglė Valiuškevičiūtė, Jonė Veličkaitė, Emilija Kučinskaitė 1 2

tarptautinis bendradarbiavimas

BŪSIME ATVIRI VIENI KITIEMS DAR DAUG DAUG METŲ...

Rasa Griškevičienė Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą, šalies Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija kartu su projekto partneriais – Apskričių viešųjų bibliotekų ir Lietuvos savivaldybių asociacijomis – spalio 3–12 dienomis pakvietė kolegas į tarptautinį išvažiuojamąjį viešųjų bibliotekų patirties sklaidos forumą Slovėnijoje „Atvira biblioteka“. Išvykoje dalyvavo 46 Lietuvos biblio­tekų vadovai, specialistai, projekto partnerių atstovai.

Pasak kelionėje lydėjusios UAB „Fortūna Travel“ gidės Eglės, Slovėnija garsėja unikalia gamta: jos gyventojai vienu metu gali maudytis Adrijos jūroje, slidinėti Alpių kalnuose ir mėgautis rudens vaisiais. Tai reto grožio miškų, uolų, krioklių, karstinių urvų kraštas. Slovėnija taip pat yra gerų ir tarp vietinių gyventojų populiarių viešųjų bibliotekų kraštas. Todėl labai magėjo aplankyti šios šalies bibliotekas ir jose dirbančius kolegas.

Forumas pradėtas Grosupljė miesto bibliotekoje. Čia buvo surengtas seminaras „Bendradarbiavimas kuriant inovacijų biblioteką: naujų paslaugų kūrimo iniciatyvos ir partnerystė“, į kurį susirinko dauguma vadovų iš 58 Slovėnijos viešųjų bibliotekų. Forumo dalyvius ir svečius sveikino Slovėnijos kultūros ministerijos atstovė Tatjana Likar, Viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Vesna Hrožen, Grosupljė bibliotekos direktorė Roža Kek, nepriklausoma Slovėnijos bibliotekų konsultantė, bibliotekų plėtra besirūpinančios ne pelno siekiančios organizacijos „Jara institutas“ vadovė Breda Karun, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. Pranešimus, pristatančius Lietuvos bibliotekų veiklas ir strategijas, skaitė Lazdijų ir Marijampolės

LSVBA prezidentė D. Abazoriuvienė dėkoja pagrindinei forumo Slovėnijoje organizatorei B. Karun (viduryje)

viešųjų bibliotekų direktorės Renata Rudienė ir Daiva Kirtiklienė, Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė, Lietuvos viešųjų biblio­tekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė. Džiaugdamasi naujai užmegztais bendradarbiavimo ryšiais, ji tarsi gražų pažadą išsakė mintį, jog būsime atviri vieni kitiems dar daug daug metų... Tam įpareigoja ir Bendradarbiavimo sutartis tarp Slovėnijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijų, kurią pasirašė jų prezidentės Vesna Hrožen ir Danguolė Abazoriuvienė.

Seminare Slovėnijos bibliotekų asociacijos atstovai pristatė jų iniciatyva sukurtą Slovėnijos viešųjų bibliotekų plėtros strategiją 2013–2020 metams „Slovėnijos bibliotekos ateičiai“, kuri nubrėžia bendrą paslaugų plėtros kryptį ir suteikia veiklos gaires besikeičiančioje modernioje visuomenėje. Slovėnija yra pirmoji šalis Rytų ir Centrinės Europos regione, turinti tokią profesinės bendruomenės iniciatyva parengtą viešųjų bibliotekų plėtros strategiją.

Strategijoje suformuluoti keturi strateginiai prioritetai skatina bibliotekas rengti ir įgyvendinti ateities plėtros planus, siekti pritraukti partnerių ir investicijų. Seminare buvo pristatyta ir kultūrinį paveldą atskleidžianti svetainė „Kamra“ (www.kamra.si).

Lydėdama po savo valdas, Grosupljė bibliotekos direktorė Roža Kek didžiuodamasi pasakojo, kad jų biblioteka, kurią sudaro senasis ir naujasis pastatai, įtraukta į gražiausių Europos bibliotekų sąrašą. 1888 m. statyti senieji rūmai – kadaise buvę miesto burmistro namai, kurių salė pripažinta geriausiai restauruota erdve Slovėnijoje (ją vestuvėms mielai nuomojasi jaunavedžiai). Bibliotekoje veikia vienintelė mieste dailės galerija, kurioje rengiamos vietos gyventojų ir profesionalių menininkų parodos. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams. Penktadienis bibliotekoje – mamyčių diena, jos čia praleidžia dvi tris valandas su savo mažyliais: sekamos pasakos, rodomi filmukai, vaidinami spektakliai. Jaunųjų skaitytojų džiaugsmui bibliotekos kieme tyliai tūno karūna pasidabinusi akmeninė varlė. Anot populiarios pasakos, jei ją pabučiuosi, gal ir savąjį princą sutiksi...

Pasak direktorės, svarbiausia jų, bibliotekininkų, veiklos strategija – keisti visuomenės požiūrį į biblioteką, akcentuojant, jog tai – ne tik knygų išdavimo vieta, bet ir universalus informacijos centras, turintis didelės įtakos šalies ekonomikos, kultūros, mokslo

17

Lietuvos ir Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacijų nariai po bendradarbiavimo sutarties pasirašymo Grosupljė bibliotekoje

18

plėtrai. Įstatymas numato, jog kiekviena biblioteka privalo gauti naujai išleistų knygų suaugusiesiems ir vaikams, gyventojai neprieštarauja, kad dalis jų mokamų mokesčių būtų skiriama bibliotekų reikmėms, o savivaldybių merai savo veiklos ataskaitose kaip itin svarbų darbą nurodo bibliotekų renovaciją. Savo ruožtu bibliotekos įvaizdis ne mažiau svarbus ir patiems bibliotekininkams. Kasmet lapkričio 20-ąją – Slovėnijos viešųjų bibliotekų dieną – teikiami apdovanojimai už pažangius, inovatyvius sprendimus, skatinant profesinį tobulėjimą, gebėjimų ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą.

Slovėnijos sostinės Liublianos biblioteka – didžiausia ir inovatyviausia šalyje. Ji įkurta 2009 m. vietoj iki tol buvusių šešių bibliotekų, kurioms tekdavo dalytis šalies biudžeto skiriamus pinigus. Dabar tai 35 filialus turinti biblioteka (20 – mieste, kiti – regione), kurioje dirba 223 žmonės: 75 proc. – profesionalūs bibliotekininkai, 20 proc. – jų asistentai, likusieji – IT specialistai. Per metus čia apsilanko 1,5 mln. gyventojų, už 1,3 mln. eurų nuperkama naujų knygų, bibliotekos metų biudžetas – 9 mln. eurų. 2010 m. biblioteka buvo išrinkta UNESCO Pasaulio knygų sostine. Ji ypač didžiuojasi savo mokymo centru bibliotekininkams. Įdomu tai, kad bibliotekoje nėra atskiro skaitytojo pažymėjimo – naudojamasi bendrąja kortele „Urbana“, kuri tinka

Liublianos miesto viešojoje bibliotekoje

miesto transporto bei kitoms reikmėms. Vasario 8-oji Slovėnijoje – diena, skirta kultūrai, kai žmonės eina ne į darbą, o į kiną, teatrą, muziejus, bibliotekas. Liublianos biblioteka kviečia dalyvauti įvairiuose projektuose, vienas iš jų – siurprizų projektas „Katė maiše“, kai skaitytojui knygos įteikiamos maišelyje, ir jis tik namie sužino, ką parsinešęs. Bibliotekoje įgyvendinamas kompiuterinio raštingumo projektas senjorams „Vienu mygtuko paspaudimu – į sėkmę“, rengiami mokymai bibliotekininkams, dirbantiems mokyklose, vaikams siūloma pakovoti dėl „Auksinės kriaušės“ prizo, kurį gali gauti, jei kasdien bent 30 minučių skaitysi knygą. „Kalnų kampas“, „Šachmatų kampas“, „Sveikatos kampas“ – tai atskiros erdvės bibliotekos lankytojams.

Kranjo miesto biblioteka, turinti pačias moderniausias patalpas Slovėnijoje, iš tiesų nustebino savo dydžiu: stiklo ir metalo konstrukcijų pastato plotas – 5300 m2. Dešimtmetį čia direktoriaujantis Viljemas Lebanas paaiškino, kad 1971-aisiais tai buvo prekybos centras. Tačiau bėgant metams buvo nutarta paversti jį biblioteka. Tai buvo labai sudėtingas ir sunkus darbas, prie projekto plušo pasaulinio lygio architektai, daug pastangų teko įdėti konstruktoriams ir statybininkams, kol 2011 metais duris lankytojams atvėrė naujoji bib­ lioteka. Lydėdamas po erdvias patalpas, direktorius samprotavo, jog biblioteka turi būti ne tik funkcionali ir graži, svarbiausia – kad ji būtų patogi vartotojams, tarsi miesto gyvenamasis kambarys. Tokia ji ir yra: per stiklo sienas jau iš lauko matyti didžiuliai laiptai, kitos erdvės, užsukęs lankytojas gali puikiai orientuotis, kur jam eiti. Knygų lentynos sustatytos „medaus korio“ principu, tokiu būdu dideliame plote sukuriant daug mažų atskirų erdvių, tarsi korio akučių, skirtų mokytis, žaisti, žiūrėti filmus, klausytis muzikos, skaityti, ilsėtis.

Bibliotekos simbolis – čia gyvenantis Peliukas, tik jis negraužia naktimis knygų, o skaito jas prieš miegą savo mažyliui. Į Radovljicos miesto biblioteką atvykome pliaupiant lietui. Svetingi šeimininkai mus pakvietė į rūsyje įrengtą

Pažintis su Kranjo miesto viešąja biblioteka

jaukią salę, susodino ant nedidelio „amfiteatro“ laiptų, nuklotų pagalvėlėmis, ir parodė reklaminį filmuką apie biblioteką. Vėliau paaiškėjo, kad tai jų kūrybinio projekto „Aukime su knyga“, vykdomo kartu su Kultūros ministerija, šalies leidyklomis ir savivaldybe, dalis.

Pagal projekto sąlygas mokinukams privaloma ateiti į biblioteką su visa klase. Jiems čia parodomas minėtasis filmukas, surengiama ekskursija po biblioteką, kiekvienam dovanojama knyga.

Dar vienas bibliotekos projektas – „Naktis su Andersenu“, šiemet vykdomas jau dešimtą kartą. Jaunieji skaitytojai čia švenčia savo gimtadienį, dainuoja karaoke, susiranda draugų, su kuriais šėlsta visą naktį. Biblioteka pakviečia juos ankstyvų pusrytėlių, ir prie karštos arbatos puodelio renginio dalyviai, iki šio buvę visai nepažįstami, pasižada vėl sugrįžti į biblioteką.

Mus ypač sudomino projektas „Mes galime!“, kuriuo siekiama sumažinti barjerą tarp sveikų ir regos negalią turinčių vaikų. Projekto metu sveikieji vaikai bando pajusti, kaip pasaulį suvokia neįgalūs jų bendraamžiai.

Tai ugdo toleranciją ir pagarbą.

Ant Adrijos jūros kranto įsikūrusią Koperio miesto biblioteką, administruojančią slovėnų skaitymo portalą „Dobreknjige“, pasiekėme gana originaliu būdu – nuo uosto molo keliolika metrų „stikliniu“ liftu kildami aukštyn, kur šurmuliuoja spalvingas dviejų bendruomenių – slovėnų ir italų – gyvenimas. Ši biblioteka tuo ir išsiskiria, jog aptarnauja čia įsikūrusią italų tautinę mažumą: visi užrašai skelbiami dviem kalbomis ir, kaip su šypsena pasakoja bibliotekos direktorė, skaitykloje susitikę du slovėnai dažniausiai tarpusavyje kalbasi... itališkai.

Tai patvirtina ir Izolos bibliotekos šeimininkai, pripažįstantys, jog miestelyje įsikūrusi italų bendruomenė – ypač stipri ir įtakinga, nors gyventojai puikiai kalba ir kaimynų – vokiečių, kroatų – kalbomis. Čia ypač populiarus kasmet rengiamas Pakrantės pasakų festivalis, kuriame įvairių šalių atstovai skaito savo tautos pasakas. Bendradarbiaujant su Viduržemio jūros kultūros institutu įgyvendinamas projektas „Biblioteka tarp alyvmedžių“, kurio metu poezija skamba prie jūros arba tiesiog išeinama į gatves. Izolos biblioteka ypač didžiuojasi savo mokymų centru ir bendruomenės nariams skirta programa „Kiek gyveni, tiek mokaisi“. Įstrigo dar vienas nedidelis „projektas“. Pakeliui į Izolos biblioteką, žalioje vejoje šalia dviaukščio gyvenamojo namo, kyšo nuotaikingas šunelio piešinys su linksmu užrašu: „Ne kakiec! Chvalia!“ (Chvalia slovėnų kalba reiškia „ačiū“). Ir linksma, ir aišku!

Viešnagė Slovėnijos bibliotekose paliko daug malonių įspūdžių. Šiuolaikiškai, moderniai įrengtos, savo lankytojams siūlančios įvairias socialines, edukacines, rekreacines programas, inovatyvias paslaugas, bibliotekos pažėrė daug naudingos, unikalios patirties, pristatydamos vykdomus projektus, skaitmeninimo darbus, kvalifikacijos, mokymosi visą gyvenimą veiklas. Bibliotekų šeimininkai sužavėjo nuoširdumu, noru dalytis, bendrauti ir lankyti vieniems kitus. Pasirašant Bendradarbiavimo sutartį tarp Slovėnijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijų, buvo nuspręsta pratęsiant draugystę ir užsimezgusius ryšius kitais metais susitikti mūsų šalyje. Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Vesna Hrožen prisipažino, jog rūpestingai saugo kadaise viešnagės Lietuvoje metu jai dovanotą laikrodį. Jis vis dar tiksi...

Informacijos patikslinimas. Pirmame mūsų žurnalo numeryje publikuoto str. „EPALE – mokymosi ir dalijimosi galimybė suaugusiųjų švietėjams“ (p. 11–12) autorė Laima Lapinienė, be užimamų pareigų Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, yra ir EPALE suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos Utenos regiono ekspertė.

19

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

BUVO KARTĄ...

Luciana Sandroni

20

20

Buvo kartą tokia... Princesė? Ne. Buvo kartą tokia biblioteka. Ir buvo tokia mergaitė, vardu Luiza, kuri pirmą kartą užsuko į tą biblioteką. Ji lėtai ėjo tempdama paskui save didžiulę kuprinę su ratukais.

Ir dairėsi aplinkui viskuo stebėdamasi: knygų prigrūstos lentynų lentynos, stalai, kėdės, spalvingos pagalvėlės, o ant sienų – piešiniai ir plakatai...

– Aš atsinešiau savo nuotraukėlę, – droviai kreipėsi mergaitė į bibliotekininkę.

– Nuostabu, Luiza! Tuoj padarysiu tau skaitytojo pažymėjimą. O tu tuo metu išsirink knygą. Vieną knygą, kurią galėsi neštis namo, gerai?

– Tik vieną? – nusivylusi paklausė Luiza.

Staiga suskambo telefonas ir bibliotekininkė paliko mergaitę su labai sunkia užduotimi – išsirinkti vieną vienintelę knygą iš visos tos knygų jūros lentynose. Luiza pasistatė kuprinę ir ieškojo, ieškojo, kol galiausiai surado mėgstamą knygą – „Snieguolė“. Kietais viršeliais ir gražiai iliustruotą. Su knyga rankoje, kita ranka tempdama kuprinę jau buvo beišeinanti, kai staiga kažkas kepštelėjo jai per petį. Aps­tulbusi mergaitė vos neišgriuvo: tai buvo ne kas kitas, o Batuotas katinas su savo knyga rankose, tiksliau pasakius, letenose!

– Sveika gyva! Kaip laikaisi? – pagarbiai paklausė katinas.

– Luiza, negi tu dar ne viską žinai apie princesę, aprašytą šioje pasakoje? Imk mano knygą – „Batuotas katinas“ – ji kur kas linksmesnė!

Sutrikusi, išpūstomis iš nuostabos akimis, Luiza nesumojo, ką atsakyti.

– Kas atsitiko? Gal katinas tau liežuvį nukando? – pajuokavo jis.

– Ar jūs tikrai esate Batuotas katinas?

– Žinoma! Kaip mane gyvą matai! Neškis šią knygą namo ir sužinosi viską ir apie mane, ir apie markizą de Karabasą!

Suglumusi mergaitė tik pritariamai linktelėjo galvą.

Batuotas katinas stebuklingai nėrė atgal į savo knygą, bet kai Luiza jau buvo beeinanti toliau, kažkas vėl patapšnojo jai per petį. O toji kažkas – „balta kaip sniegas, raudona kaip kraujas, o plaukučiai juodi kaip juodmedis“. Atpažinote?

– Snieguolė?! – negalėdama patikėti šūktelėjo Luiza.

– Luiza, paimk ir mane. Štai šitą knygą, – paprašė toji, rodydama į pavadinimą – „Perpasakotos brolių Grimų pasakos“.

Kai mergaitė jau rengėsi knygą pakeisti, vėl išniro smarkiai perpykęs Batuotas katinas:

– Snieguole, Luiza jau išsirinko! Drožk pas tuos savo šešis nykštukus.

– Jie septyni, o ne šeši! Ir nieko ji dar neišsirinko! – paraudusi iš pykčio sušuko Snieguolė.

Ir abu atsisuko į mergaitę, laukdami, ką ji pasakys.

Nelauktai netikėtai įvyko kai kas nepaprasta: iš knygų ėmė ropštis jų veikėjai: Pelenė, Raudonkepuraitė, Miegančio miško gražuolė ir Sultenė. Visas pulkas princesių!

– Luiza, pasiimk mus namo! – meldė jos viena paskui kitą.

– Man tereikia lovos, kad gaučiau trupučiuką pamiegoti, – nusižiovavo Miegančioji gražuolė.

– Nieko sau „trupučiuką“ – kokį šimtą metelių, – nusišaipė Batuotas katinas.

Tada prabilo Pelenė: – Galėčiau išblizginti tavo namus, bet naktį man reikėtų vykti į puotą pilyje...

SVEIKINAME! Vasario 16-ąją už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliote-

– Žinoma! – atsakė ši ir atvėrė kuprinę.

Pasakų veikėjai išsirikiavo ir jau ruošėsi vienas paskui kitą nerti vidun.

– Pirmiausia princesės! – pareikalavo Pelenė.

Paskutinę akimirką pasirodė ir brazilų pasakų veikėjai: vienakojis Sasis, išdykėlis tamsiaodis Kaipora, plepioji skudurinukė Emilija, kvailas berniūkštis, mergaitė su geltonu rankinuku, paskui dar viena mergaitė, prisilipdžiusi sau ant kūno prosenelės portretą, ir mažas, mėgstantis įsakinėti karalius. Visi jie irgi sulindo vidun.

Kuprinę vos buvo galima pakelti. Tie pasakų veikėjai tokie sunkūs! Luiza panoro namo pasiimti knygą „Snieguolė“, ir bibliotekininkė užrašė kortelėje jos pavadinimą.

Po kiek laiko mergaitė laiminga įžengė į namus, o jos mama pro atdaras duris šūktelėjo: – Tu jau namie, brangioji?

– Taip, mes visi jau namie!

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Urba IBBY organizacijos iniciatyva Tarptautinė vaikų knygos diena nuo 1967 m. švenčiama kasmet balandžio 2-ąją – H. Ch. Anderseno gimimo dieną. Šiemet šios šventės rė­mėjas – IBBY Brazilijos skyrius. Kreipimosi į pasaulio skaitytojus autorė rašytoja Luciana Sandroni – plačiai žinoma, gausiai apdovanota savo šalyje, jos pavardę rasime ir IBBY Garbės knygoje. Plakato autorius Ziraldo irgi ne tik dailininkas – kaip rašytojas jis net triskart buvo pristatytas Anderseno medaliui, jo knygų išversta į visas Lotynų Amerikos ir kelias kitas užsienio kalbas.

R. Dačkaus nuotr. iš LR Prezidento kanceliarijos archyvo

– Pas princą! – šūktelėjo visi vienu balsu.

– Pintinėje turiu luistelį pyrago ir butelaitį vyno. Gal kas norėtumėte? – pasiūlė Raudonkepuraitė.

Tada pabiro dar daugiau veikėjų: Bjaurusis ančiukas, Mergaitė su degtukais, Alavinis kareivėlis ir Šokėja.

– Luiza, gal ir mes galėtume eiti su tavimi? – paklausė Bjaurusis ančiukas, kuris buvo visai ne bjaurus. – Mes – Anderseno pasakų veikėjai.

– O ar pas tave namie nešalta? – parūpo Mergaitei su degtukais.

– Ak, jeigu tavo namuose būtų krosnis, mes įsitaisytume kur nors šalimais... – kone kartu ištarė Alavinis kareivėlis ir Šokėja.

Ir tada nelauktai netikėtai visiems priešais išdygo didžiulis pasišiaušęs aštriadantis vilkas.

– Piktasis vilkas!!!

– Vilke, kokie dideli tavo dantys! – iš įpročio sušuko Raudonkepuraitė.

– Aš tave apginsiu! – narsiai atstatė krūtinę Alavinis kareivėlis.

Kaip tik tada piktasis vilkas pražiojo savo milžiniškus nasrus ir… Visus suėdė? Ne. Jis tik nusižiovavo, nes buvo pavargęs, ir taikiai prabilo: – Nusiraminkite. Aš tik noriu kai ką pasiūlyti. Luiza galėtų pasiimti knygą „Snieguolė“, o mes visi sulįstume į jos kuprinę. Juk ji tokia didžiulė – visi sutilptume.

Išties, gerai buvo jo sumanyta.

– Ar galima, Luiza? – drebėdama iš šalčio paklausė Mergaitė su degtukais.

21

kos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė.

21

nauji leidiniai

APIE TAI, KAIP DERĖTŲ CITUOTI DR. NIJOLĖS BLIŪDŽIUVIENĖS MOKOMĄJĄ KNYGą PAVARČIUS*

22

22

Mums vis dar reikia kalbėti apie bibliografinių nuorodų standartus – šis klausimas aktualus tiek rašantiems, tiek spausdinantiems mokslo darbus. Nors niekas neabejoja, kad dėl bibliografinės nuorodos tekste minimas šaltinis turi būti lengvai atpažįstamas ir surandamas tolesniam tyrinėjimui, Lietuvoje šis klausimas neduoda ramybės nuo pat geležinės uždangos pakilimo, kai tapo nebeprivalomas „visagalis gostas“ (rus. gosudarstvenyj standart – valstybinis standartas), detaliai nusakęs, kaip reikia aprašyti cituojamą šaltinį ir sudaryti literatūros sąrašą. Sužinojome, kad 1987 m. buvo patvirtintas tarptautinis bibliografinių nuorodų standartas1. Jo vienintelis egzempliorius buvo saugomas Lietuvos technikos bibliotekoje. Pavarčius šį standartą bibliografų bendruomenėje kilo diskusijos, kurios vyksta iki šiol, ugnį pakursto mokslinių žurnalų redaktoriai, savo siūlymus, o dažnai ir priekaištus skelbia bibliografinio darbo patirties turintys įvairių sričių specialistai. Dar įdomesnė diskusija „Kur dėti kablelį“ tapo bibliografams atradus elektroninio katalogo galimybes. Ypač dideles viltis teikusi programa „ProCyte“ atvėrė akis į plačią bibliografinių nuorodų standartų (arba stilių, kaip rašoma anglakalbėje literatūroje) įvairovę – jų priskaičiavome beveik 40. Sukūrus struktūrizuotą naudotos literatūros sąrašą, programa automatiškai įkeldavo bibliografinių nuorodų ir pastabų įrašus į straipsnio tekstą.

Programa buvo panaši į Lietuvos bibliotekoms dabar gerai pažįstamas „EndNote“ ar „RefWorks“ bibliografinių nuorodų valdymo programas. Kad automatinis bibliografinių sąrašų sudarymas gali būti nebe už kalnų, drįsome pasvajoti ne vienas. Deja, nei greitai, nei lengvai šis procesas nevyko.

Tarptautinį standartą reikėjo pristatyti Lietuvai. Didžiausi nesusipratimai kildavo painiojant reikalavimus, taikomus bibliografinei nuorodai ir literatūros sąrašui (bibliografijos rodyklei). Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinis standartas (ISO 690) teikia rekomendacijas tik bibliografinių nuorodų (arba šaltinių citavimo) rengimo praktikai. Šios rekomendacijos pritaikomos konkrečiam leidiniui arba visai vienos leidyklos produkcijai. Tarptautinis bibliografinio aprašo * Bliūdžiuvienė, Nijolė. Pagrindinės bibliografinių nuorodų standarto taisyklės ir pavyzdžiai : mokomoji knyga. - 2-oji laida. Vilnius : VšĮ Akademinė leidyba, 2015. 64 p.

standartas (ISBD) teikia rekomendacijas dėl literatūros sąrašų sudarymo, elektroninio katalogo įrašo vaizdavimo formato.

Tiesa, bandymų pristatyti tarptautinį bibliografinio aprašo standartą (Lietuvos standartu priimtas 1999 m.) būta ir daugiau2. Standartizacijos departamentas artimiausiu metu planuoja skelbti atnaujintos versijos vertimą į lietuvių kalbą „LST ISO 690 Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės“ (tapatus ISO 690:2010), kuris šiuo metu galioja Lietuvoje (tekstas pateikiamas anglų kalba).

Bibliografinių nuorodų klausimas dažnai svarstomas akademinėse leidyk­ lose, siekiant supaprastinti rašantiems autoriams keliamus reikalavimus, akademinės institucijos rengia metodikas savo bendruomenėms. Tokiame profesiniame kontekste jau antros laidos sulaukusi dr. Nijolės Bliūdžiuvienės mokomoji knyga „Pagrindinės bibliografinių nuorodų standarto taisyklės ir pavyzdžiai“ yra labai reikalinga.

Pirmojoje knygos dalyje sužinome apie pagrindines bibliografinių nuorodų sudarymo taisykles, paremtas Lietuvos standartu LST ISO 690. Bibliografinės nuorodos elementai paaiškinti, iliustruoti pavyzdžiais, atkreiptas dėmesys į sudėtingesnius atvejus. Daugiausia dėmesio skirta įvairių rūšių išteklių bibliografinių nuorodų sudarymui (aprašymai papildyti pavyzdžiais): knygų ar monografinių leidinių ir jų dalių, serialinių leidinių ir jų dalių, pranešimų, teisės aktų, konferencijų medžiagos, kvalifikacinių mokslinių darbų, ataskaitų, oficialių pranešimų, patentinių dokumentų, standartų, serijinių techninių ataskaitų, duomenų bazių, individualių autorių kūrinių internete, grafikos darbų, filmų, televizijos ir radijo laidų, partitūrų ir garso įrašų, kartografinių išteklių, archyvinių ir rankraštinių dokumentų. Pastarasis sukurtas remiantis bendraisiais reikalavimais, nes tarptautinis bibliografinio aprašo standartas nereglamentuoja rankraštinių dokumentų citavimo išnašų.

Antrajame skyriuje aptarti citavimo būdai, bibliografinių nuorodų ir naudotos literatūros sąrašo sudarymo variantai. Autorė išsamiau pristato tris dažniausiai naudojamus tekstinių nuorodų ir išnašų pateikimo būdus: autoriaus ir antraštės, numeruojamų nuorodų arba tekstinių išnašų

ištisinės numeracijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus autoriaus ir antraštės citavimo būdą sudaromas nenumeruotų bibliografinių nuorodų sąrašas, abiem kitais atvejais bibliografinės nuorodos numeruojamos. Bibliografinių nuorodų skyriuje atskleisti santykio tarp tekste cituojamo dokumento ir nuorodos į jį bibliografinėje išnašoje variantai, aprašyti keli būdai, kaip tekste įvardyti cituojamą šaltinį, o išnašoje – cituojamą dokumentą. Į naudotos literatūros sąrašą įtraukiami ne tik cituoti, bet ir kiti naudoti informacijos ištekliai. Knygoje pateikti nuorodų ir literatūros sąrašų pavyzdžiai.

Kaip minėta, akademinės leidybos praktikoje nusistovėjusi labai didelė bibliografinių įrašų įvairovė. Ilgametes tradicijas turinčių leidyklų sukurti bibliografinio aprašo modeliai pritaikomi giminingų sričių leidyboje ar net kitose šalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad dažnai žurnaluose nurodoma, kaip dera pateikti bibliografines nuorodas, o nurodymai autoriams papildomi bibliografinio aprašo pavyzdžiais. N. Bliūdžiuvienė išskiria ir išsamiai pristato keturis gana dažnai taikomus biblio­ grafinio aprašo modelius (angl. bibliographical output style): APA (angl. santrumpa – American Pshychological Association), MLA (angl. santrumpa – Modern Language Association), Čikagos (angl. Chicago style) ir Harvardo (angl. Harvard style). Pastarasis iš dalies atitinka tarptautinio bibliografinių nuorodų standarto

ISO 690 taisykles. Visi modeliai trumpai aptarti, lentelėje pateikti lyginamieji pavyzdžiai.

Kiekviename skyriuje pateikti kontroliniai klausimai, knygos pabaigoje – bibliografiniam darbui pravarčios trumpinimų, santrumpų lentelės, svarbesnių knygoje vartotų sąvokų žodynėlis, rekomenduojamos literatūros sąrašas.

Dr. Nijolės Bliūdžiuvienės parengta mokomoji knyga apie bibliografinių nuorodų standartą yra labai reikalinga tiek kaip kvalifikacijos kėlimo priemonė bibliografams, tiek kaip mokomoji priemonė informacijos srautų valdymo studentams. Lakoniškai pateikta svarbi informacija (nors ir be bibliografinių nuorodų) apie citavimo formas bus įdomi visiems, besidomintiems akademinės leidybos raida ir norintiems sudaryti kokybiškas bibliografines nuorodas.

Juk svarbiausias bibliografinio įrašo tikslas – kad vartotojas be didesnio vargo surastų aprašytą šaltinį.

Dr. Birutė Railienė LMA Vrublevskių biblioteka Documentation. Bibliographic references. Content, form and structure. – Geneva, 1987. (ISO 690). – 11 p.

2 Lietuvos standartas : bibliografinis įrašas : pagrindiniai terminai ir apibrėžimai : LST 1350 : 1994. – Vilnius : Lietuvos standartizacijos tarnyba, 1994. – 14 p.; Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara (tapatus ISO 690:1987) : LST ISO 690. – Vilnius : Lietuvos standartizacijos departamentas, 2002. – IV, 23 p. – (Lietuvos standartas).

1

įdomu žinoti

BIBLIOTERAPIJA – ATRASTA IŠ NAUJO AR KIEK PRIMIRŠTA SENA? Regina Vaišvilienė Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Prieš keletą metų prasidėjęs biblioterapijos taikymo renesansas išjudino psichologų, psichoterapeutų, bibliotekininkų, mokytojų, sielovados atstovų bendruomenes.

Ieškant atsakymų į skaitytojų klausimus, kaupėsi informacija, kuri, kaip mums atrodė, gali būti įdomi ir naudinga platesniam skaitytojų ratui. 2012 m. iš sukauptos informacijos buvo parengtas literatūros sąrašas, paskelbtas biblio­ tekos tinklalapyje ir išsiųstas suinteresuotoms vartotojų grupėms. Informacija buvo naudinga. 2013 m. Birštono viešoji biblioteka ir „Tulpės“ sanatorija pakvietė Lietuvos medicinos biblioteką tapti partneriu organizuojant konferenciją ,,Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“.

Ta proga buvo nuspręsta atnaujinti parengtąjį literatūros sąrašą ir išleisti jį atskiru leidiniu „Biblioterapija: lite-

ratūros sąrašas“*. Leidinyje pateikta informacija apie bib­ lioterapiją, jos taikymą, metodus, priemones ir naujausius klinikinius tyrimus, atrinktus iš „PubMed“ duomenų bazės. Medžiaga išdėstyta abėcėlės seka pagal kalbas. Literatūra anglų kalba atrinkta iš patikimų šaltinių, nurodomi jos elektroninės prieigos adresai. Kadangi literatūros sąrašas sudarytas orientuojantis į sveikatos priežiūros specialistų auditoriją, leidinyje pateikiami naujausi pasaulyje atlikti klinikiniai tyrimai iš „PubMed“ duomenų bazės. Šalti­nių aprašas pateikiamas vadovaujantis „PubMed“ apra­ šo formatu, kad skaitytojai galėtų lengviau ieškoti jų internete. * Biblioterapija: literatūros sąrašas / [sudarė R. Vaišvilienė, I. Bučionytė].

Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 2013. 34, [1] p.

23

23

24

24

Leidinyje taip pat publikuojama informacija apie biblioterapijos taikymo užuomazgas Lietuvos sveikatos įstaigų bibliotekose ir pirmuosius biblioterapijos kabinetus. Tad kyla klausimas, ar biblioterapija yra naujas reiškinys, ar tik iš naujo atrastas? Biblio­terapijos istorijai vertingas kiekvienas naujas faktas, kas ir kur ją taikė Lietuvoje.

Konferencijoje ,,Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“ kolegė Daiva Širkaitė skaitė pranešimą ,,Naujausi klinikiniai tyrimai apie biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos srityje“.

Rengdama pranešimą Daiva susidomėjo dažnai minima kognityvine biblioterapija. Po konferencijos ji nusprendė pasidomėti šios biblioterapijos leidiniais ir parengti sąrašą. Per 2014 m. ji peržiūrėjo Lietuvoje išleistų knygų sąrašus, atsirinko ir skaitė įrodymais pagrįstas kognityvinei biblioterapijai priskiriamas knygas. Tai specialistų parašyti leidiniai, pritaikyti spręsti konkrečias žmogų kamuojančias problemas – nerimą, depresiją, baimę. JAV ir Didžiosios Britanijos specialistai, esant silpnai ar vidutinei depresijos formai, vietoj vaistų pagal receptą skiria skaityti knygas. Šie leidiniai – aiškūs, suprantami, nereikalaujantys specialaus psichologinio išsilavinimo, lengvai pritaikomi, iliustruoti gausiais pavyzdžiais iš specialistų klinikinės praktikos. Kognityvinės terapijos specialistų parašytose knygose paaiškinamos liūdesio, nerimo, neveiklumo, perfekcionizmo priežastys bei aprašomi būdai, kaip pastebėti savo neigiamas automatines mintis, keisti jas labiau atitinkančiomis realybę.

Trys ketvirtadaliai mūsų minčių yra perdėtai negatyvios.

Tam įtakos gali turėti auklėjimas, neigiama patirtis, prigimtinės savybės. Anot dr. D. Burnso, depresijos pagrindas – nelogiškas pesimistinis mąstymas, kuris sukelia neigiamus jausmus. Kiekvienas iš mūsų bent sekundę mintimis kasdien šimtus kartų nepastebimai geriname arba bloginame savo nuotaiką. Jei išmoktume pastebėti šias greitas automatines mintis ir jas pakeisti, taptume savo nuotaikos ir jausmų šeimininkais.

2014 m. pabaigoje Lietuvos medicinos biblioteka išleido kognityvinės biblioterapijos leidinių rekomendacinę rodyklę „Knygos, keičiančios mąstymą“**. Rodyklė skirta tiek psichikos sveikatos specialistams, tiek plačiajai skaitytojų auditorijai. Į lietuvių kalbą išversta tik kelios dešimtys kog­nityvinės terapijos specialistų parašytų knygų, padedančių keisti mąstymą ir elgesį susidūrus su depresija, ** Knygos, keičiančios mąstymą: kognityvinės biblioterapijos rodyklė / [sudarytoja D. Širkaitė]. Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 2014.

59, [1] p. : faks.

nerimu, stresu, nemiga, baime, pykčiu, priklausomybėmis. Į šią rodyklę neįtraukti šviečiamojo pobūdžio leidiniai, kuriuose tik pateikiama informacija apie nagrinėjamą reiškinį, pavyzdžiui, depresiją. Biblioterapijai priskiriami leidiniai, supažindinantys su gydymo procesu ir ugdantys naujus įgūdžius bei keičiantys mąstymą. Rodyklėje nenurodoma savipagalbos literatūra (nors joje gausu paguodžiančių ir džiuginančių minčių, vis dėlto reikėtų atsargiau vertinti prielaidas ir ieškoti mokslinio jų pagrindimo), pateikiamos tik knygos, pagrįstos kognityvinės elgesio terapijos moksliniais įrodymais. „Rengiant leidinį norėjosi surinkti kuo daugiau knygų, panašių į „Geros nuotaikos vadovą“, naudojamą psichikos sveikatai gerinti. Perskaičiusi šias knygas, bandžiau išsamiau paanalizuoti jose aprašomų metodų esmę ir naudą. Rašydama apie jas, perteikiau tas idėjas, kurios man pasirodė svarbiausios. Tačiau suvokimas yra asmeniškas, todėl siūlau patiems perskaityti šias puikias knygas ir atrasti jose tai, kas aktualu“, – sako leidinio sudarytoja Daiva Širkaitė. O štai rašytoja, poetinės terapijos pradininkė, gydytoja psichiatrė Jūratė Sučylaitė knygos pratarmėje rašo: „Pastaruoju metu daug žmonių skundžiasi kankinančiu nerimu ir depresiškumu, kuris kartais pasiekia lengvos, vidutinės ar net sunkios depresijos lygį, susvetimėjimu ir net gyvenimo prasmės nematymu. Viena iš galimybių padėti pačiam sau – mokytis gyventi skaitant knygą“.

Leidinys buvo pri­ statytas konferencijoje „Biblioterapija.

Knyga gali prakalbinti ir gydyti 2“, vykusioje 2015 m. rudenį. Ta pačia proga buvo papildyta ir atnaujinta knyga „Biblioterapija: literatūros sąrašas“ (2015). Lietuvos medicinos bibliotekos leidinius galima rasti ISSUU e. talpykloje: http://issuu.com/lmbtau/docs/knygos_keiciancios_mastyma_wwww/1; http://issuu.com/lmbtau/docs/ biblioterapija_papildymas2015iii.

žmonės ir laikas

EMILIO BERLINERIO GRAMOFONAS IR GARSO ĮRAŠŲ PRAMONĖS PRADŽIA Laura Strabulienė LNB Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyresn. bibliotekininkė Garso įrašymas ir jo atkūrimas – vienas didžiausių XIX a. išradimų. Prietaisą, kuris garsą ne tik užfiksuotų, bet ir atkurtų, beveik vienu metu (nepriklausomai vienas nuo kito) sugalvojo du žmonės: Šarlis Kro (Charles Cros, 1842–1888) ir Tomas Edisonas (Thomas Alva Edison, 1847–1931).

Prancūzas Š. Kro, neturėdamas lėšų savo sukurtam prietaisui pagaminti, 1877 m. balandžio mėn. nusiuntė jo aprašymą Prancūzijos nacionalinei mokslų akademijai, kur tik po aštuonių mėnesių, autoriui primygtinai reikalaujant, jis buvo perskaitytas. Tuo metu amerikietis T. Edisonas jau buvo užpatentavęs savo išrastą fonografą. Š. Kro mirė skurde, sulaukęs vos 46 metų.

Pirmasis garso įrašas nuskambėjo 1877 m. gruodžio 6 d. ir truko tik 7 sekundes, tačiau nuo jo prasidėjo ištisa garso įrašų epocha. Pradžioje T. Edisonas garsą fiksavo voleliuose, padengtuose aliuminio folija. Toks garso įrašymo būdas turėjo nemažai trūkumų: garso kokybė buvo prasta, skambėjimo trukmė – ribota (nuo 1 iki 4 min.), be to, volelį buvo galima panaudoti daugiausia 25 kartus, o įrašų negalima padauginti.

Po keleto nesėkmių T. Edisonas nusivylė savo išradimu ir ėmėsi elektros srovės tyrinėjimų.

Toliau fonografą tobulino škotų mokslininkas, telefono išradėjas Aleksandras Belas (Alexander Graham Bell, 1847– 1922) ir amerikiečių inžinierius Čarlis Teinteris (Charles Sumner Tainter, 1854–1940), 1886 m. sukūrę grafofoną – aparatą, išoriškai panašų į fonografą, tačiau su deimantiniu rėžtuvu, vašku padengtais voleliais ir sukamą ne ranka, o minant pedalą. Grafofono garsas buvo aiškesnis, mažiau girdėjosi šnypštimo. Pajutęs konkurenciją, T. Edisonas nupirko šio išradimo patentą ir patobulino savo fonografą (volelius ėmė dengti vašku ir naudoti deimantinę adatą).

T. Edisono, Š. Kro, A. Belo ir Č. Teinterio idėjos paskatino garso įrašymu susidomėti vokiečių inžinierių Emilį Berlinerį (Emile Berliner, 1851–1929).

Jis 1887 m. sukūrė dabartinio patefono pirmtaką – gramofoną. Skirtingai nei fonografo volelyje, kur garsas fiksuojamas įrėžiant kintamo gylio tiesų griovelį (toks įrašymo būdas vadinamas giluminiu, vertikaliu arba Edisono šriftu), gramofono plokštelėje padaromas vienodo gylio vingiuotas griovelis (skersinis, horizontalus T. Edisono fonografas

arba Berlinerio šriftas). Didžiausias E. Berlinerio išradimo privalumas – galimybė plokšteles dauginti presuojant: garsas įrašomas į vašku padengtą cinko diską (tampantį matrica), kuris toliau naudojamas plokštelių kopijoms spausdinti. Iš vienos matricos buvo galima pagaminti apie 600 plokštelių.

Tai gerokai sumažino plokštelių gamybos išlaidas ir produkcijos kainą.

Nors pirmųjų E. Berlinerio plokštelių skersmuo buvo vos 6 cm, o įrašo trukmė – 1 min., jos skambėjo garsiau ir kokybiškiau nei fonografo voleliai, todėl netrukus prasidėjo atkakli konkurencinė kova tarp fonografo ir gramofono, pasibaigusi pastarojo pergale. Plokštelės buvo pradėtos gaminti iš trinčiai itin atsparios šelako medžiagos1, o joms sukti pritaikytas automatiškai reguliuojamas spyruoklinis mechanizmas. Šis mechanizmas, kurį 1896 m. E. Berline­rio užsakymu sukonstravo mechanikas iš Kamdeno (JAV) Eldridžas Džonsonas (Eldridge Johnson, 1867–1945), išsprendė didžiausią gramofono trūkumą – „plaukio­jantį“ garsą, atsirandantį aparatą sukant ranka. Netrukus E. Džon­sonas tapo E. Berlinerio verslo partneriu ir įmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose – „Victor Talking Machine Co.“ – savininku.

Pirmasis pasaulyje plokštelių fabrikas pradėjo veikti 1897 m. Kamdene (JAV). Po metų Londone E. Berlineris įsteigė akcinę bendrovę „Gramophone Company“ ir garso įrašų studiją, o Hanoveryje – firmą „Deutsche Grammophon“ ir pirmąjį plokštelių fabriką Europoje. Europos rinkai skirti gramofonai buvo gaminami Jungtinėse Amerikos Valstijose, plokštelės įrašomos Didžiojoje Britanijoje (Londone), o gaminamos – Vokietijoje (Hanoveryje). 1899 m. E. Berlinerio įmonės įsikūrė Rusijoje, Austrijoje, Prancūzijoje.

25

25 Tomas Edisonas

Emilis Berlineris

26

26

E. Berlinerio gramofonas

Ankstyvosios E. Berlinerio plokštelės įrašytos tik vienoje pusėje2 (kitoje įspaustas užrašas „Reproduced in Hannover“), neturi popierinės etiketės (informacija išgraviruota plokštelės centre), o greitis svyruoja nuo 75 iki 82 aps./ min. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose saugomų firmos „Gramophone“ plokštelių repertuare – arijos iš operų, kurias atlieka garsūs to meto solistai: tenoras Frančeskas Tamanjo (Francesco Tamagno, 1850–1905), sopranai Adelina Pati (Adelina Patti, 1843–1919), Luiza Tetracini (Luisa Tetrazzini, 1871–1940), baritonai Matija Batistinis (Mattia Battistini, 1856–1928), Tita Rufas (Titta Ruffo, 1877–1953), koloratūrinis sopranas Sigrida Arnoldson (Sigrid Arnoldson, 1861–1943), bosas Fiodoras Šaliapinas (Фёдор Иванович Шаляпин, 1873–1938) ir kt. Vyrauja italų operos žvaigždžių įrašai.

E. Berlineris buvo pirmasis garso įrašų pramonės atstovas, pasiūlęs atlikėjams mokėti honorarus. Siekdamas dar labiau išpopuliarinti plokštelę, jis pradėjo ne tik kviestis žymiausius to meto dainininkus bei instrumentalistus, bet ir ieškoti talentų visame pasaulyje. 1902 m. E. Berlinerio firmos atstovai Italijoje įrašė tuo metu dar mažai žinomo Enriko Karuzo (Enrico Caruso, 1873–1921) dainavimą. Išgirdę jo atliekamas arijas, „Metropolitan Opera“ teatro Niujorke vadovai pakvietė italų tenorą dainuoti savo scenoje, kur ir prasidėjo jo pasaulinė šlovė. Vis dėlto atlikėjai dar ilgai nepasitikėjo naujomis technologijomis, todėl neretai atsisakydavo įsirašyti arba prisidengdavo pseudonimais.

Pirmosios plokštelės buvo leidžiamos 7 colių (17,5 cm), 10 colių (25 cm) ir 12 colių (30 cm) skersmens. Populiariausios, 10 colių skersmens, plokštelės vienoje pusėje telpa 3 min. įrašo. Plokštelės buvo įrašomos akustiniu (mechaniniu) būdu: atlikėjas dainuodavo ar grodavo tiesiai į ruporą, kurio siaurajame gale buvo pritaisyta membrana ir rėžtuvas.

Garso veikiama, membrana imdavo virpėti, ir rėžtuvas įbrėždavo griovelį besisukančiame diske. Galimybės montuoti įrašus tuomet nebuvo, todėl įrašydavo keletą variantų, iš kurių išrinkdavo geriausią. Yra išlikusių F. Šaliapino įdainuotų bandomųjų plokštelių, ant kurių dainininko ranka užrašyta: „blogai“.

Eldridžas Džonsonas

Įrašus darant akustiniu būdu, nepavykdavo įrašyti didelio atlikėjų skaičiaus, o plokštelės, jas grojant, gerokai šnypštė.

Tik trečiojo dešimtmečio pradžioje, išmokus garso virpesius paversti elektros srove, akustinį įrašymo būdą pakeitė tobulesnis – elektroakustinis (elektromechaninis)3.

Pasipelnyti iš sparčiai populiarėjančių garso įrašų panoro daugelis. 1899 m. E. Berlinerio firmoje reklamos skyriaus vadovu dirbęs Frenkas Simanas (Frank Seaman) pasiūlė investuoti į ją 25 tūkstančius dolerių, iškėlęs sąlygą, kad kompanija pradės prekiauti F. Simano gramofonais, jei jų kaina bus mažesnė. Kadangi firmai stigo apyvartinio kapitalo, valdybos nariai sutiko. Netrukus, pareiškęs, kad E. Džonsono gaminami gramofonai yra pernelyg brangūs, F. Simanas pradėjo gaminti pigesnę gramofono versiją – zonofoną – ir leisti jam skirtas plokšteles iš E. Berlinerio matricų. Tiek zonofonų, tiek jiems skirtų plokštelių gamybos technologija ir dizainas buvo nukopijuoti iš E. Berlinerio. F. Simanui dirbo puikiai šią sritį išmanę keli buvę E. Berlinerio darbuotojai.

Ant plokštelių buvo klijuojamos etiketės „Zonophone“ (pirmaisiais metais – „Zon-O-Phone“, vėliau – „Zonophone Record“, Europoje – „International Zonophone Company“).

Pirmosios plokštelės su „Zonophone“ etiketėmis prekyboje pasirodė 1900 m. pavasarį. Jos buvo 7 colių skersmens, įrašas – vienoje pusėje. Praėjus metams pristatyta 9 colių skersmens plokštelė „Superba“ (vėliau tapusi „Concert Record“ prekės ženklu).

E. Berlineris ir jo verslo partneris E. Džonsonas padavė F. Simaną į teismą. Po kelerius metus trukusio teismo proceso, įrodžiusio patento pažeidimą, F. Simano kompanija „National Gramophone Corp.“ buvo likviduota. 1903 m. jos turtas Jungtinėse Valstijose atiteko „Victor Talking Machine Co.“, o Europoje – „Gra­mophone Company“. Tačiau „Zonophone“ prekės ženklas išnyko ne iš karto: kurį laiką jis buvo naudojamas gaminant pigias firmos „Gramophone“ plokšteles. 1903 m. atsisakyta 7 ir 9 colių skersmens plokštelių, kurias pakeitė 10, 11 ir 12 colių egzemplioriai su naujo tipo etiketėmis (auksinės raidės žaliame arba juodame fone).

1907 m. Rygoje firma „Gramophone“ įrašė pirmąsias lietuviškas plokšteles ir išleido jas su žaliomis „Zonophone Record“ etiketėmis4. Šiose plokštelėse skamba Petro Pun-

LNB Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje saugomos plokštelės: 1. E. Berlinerio plokštelė. 1904 m.; 2. Pirmoji lietuviška plokštelė. 1907 m.; 3. E. Berlinerio plokštelė su įrašu vienoje pusėje; 4. T. Edisono deimantinė plokštelė. 1914 m.

dzevičiaus (1880–1955), Jurgio Linarto (1881–1946), Juzefos Vysockaitės, Joanos Jančaitės-Linartienės (1884–1966), Aleksandro Kačanausko (1882–1959), Rygos „Kanklių“ draugijos choro, Rygos lietuvių choro, Rygos lietuvių vyrų kvarteto atliekamos lietuvių liaudies ir originalios dainos bei humoristiniai literatūriniai vaizdeliai. Remiantis Nacio­ nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose saugomų pirmųjų lietuviškų plokštelių matricų numeriais, nustatyta, kad pirmojoje tuomet įrašytoje plokštelėje skambėjo dvi Rygos lietuvių vyrų kvarteto atliekamos liaudies dainos: „Siuntė mane motinėlė“ (Zonophone Record X-64355, matr. 8169l) ir „Ant kalno karklai“ (Zonophone Record X-64356, matr. 8170l). Tačiau 2000 m. Didžiojoje Britanijoje suradus 1909 m. „Zonophone Record“ lietuviškų plokštelių katalogą paaiškėjo, jog tuo metu buvo išleistos dar dvi plokštelės: pirmojoje įrašytos J. Linarto ir P. Pundzevičiaus dueto atliekamos dainos „Šią naktį per naktį“ (Zonophone Record X-64343) ir „Daina medinčiaus“ (Zonophone Record X-64344), antrojoje – Rygos lietuvių vyrų kvarteto įdainuotos dainos „Bernytis į karą jojo“ (Zonophone Record X-64353) ir „Kur bėga Šešupė“ (Zonophone Record X-64354). Kadangi plokštelių matricų numeriai kataloge nepažymėti, tikėtina, kad viena jų gali būti išleista anksčiau nei šiandien mums žinoma pirmoji lietuviška plokštelė. Deja, šių plokštelių kol kas nepavyko rasti.

1912 m. gramofono pergalę pripažino ir T. Edisonas, pradėjęs leisti plokšteles „Edison Diamond Disc“. Pavadinimą lėmė jo grotuvuose naudota nesidėvinti deimantinė adata.

Kitiems plokštelių grotuvams T. Edisono plokštelės netiko (įprasta plieninė adata jas braižė). Plokštelių sukimosi greitis – 80 aps./min., skersmuo – 10 colių, storis – net 6 mm, maksimali įrašo trukmė – iki 5 minučių. Kaip ir fonografo voleliuose buvo naudojamas giluminis garso įrašymo būdas.

Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose saugomos T. Edisono deimantinės plokštelės, išleistos 1913–1920 m. laikotarpiu. Didžiąją jų repertuaro dalį sudaro maršai, dainos, šokiai (tango, valsai) bei tuo metu itin išpopuliarėjusi havajiečių muzika: amerikiečių saksofonininko Rudi Vidofto (Rudy Wiedoeft, 1893–1940), Havajų gitaristo Franko Fereros (Frank Ferera, 1885–1951) ir jo žmonos Helenos Luizos (Helen Louise, 1887–1919) įrašai su Waikiki orkestru. Klasikinės muzikos opusai – vos keli: amerikiečių sop­rano Elžbietos Spenser (Elizabeth

Spencer, 1870–1935) įdainuotos arijos iš K. Sen-Sanso operos „Samsonas ir Dalila“ ir Dž. Verdžio operos „Kaukių balius“ bei amerikiečių soprano Agnesės Kimbal (Agnes Kimball, 1881–1918) ir amerikiečių tenoro Čarlio Harisono (Charles Harrison, 1878–1965) duetas iš Dž. Verdžio operos „Trubadūras“.

Nors garso kokybe deimantinės T. Edisono plokštelės gerokai lenkė gramofono plokšteles, tačiau tiek jų, tiek T. Edisono grotuvo kaina buvo pernelyg didelė. Verslo išsaugoti nepadėjo net 1926 m. pristatyta absoliuti naujovė – ilgai grojančios deimantinės plokštelės: 10 colių skersmens plokštelėje tilpo 24 min., 12 colių – 40 min. trukmės įrašų5.

Nepaprasto plokštelių pasisekimo paskatintos, tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose viena po kitos steigėsi vis naujos, tarpusavyje konkuruojančios garso įrašų firmos. Patentų klausimas tapo beprasmis, o gramofonas, pavirtęs neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi, gyvavo dar ilgus metus – jo gamyba nutrūko tik 1950-ųjų pabaigoje.

Literatūra:

1. Bičiūnas, V. Muzikos įrašai. Kaunas: Šviesa, 1988. 167, [1] p.

2. Marčėnienė, E. Pirmieji muzikos įrašai plokštelėse // Lietuvos muzikos istorija.

Kn. 1, Tautinio atgimimo metai, 1883–1918. Vilnius, 2002, p. 198-203.

3. Große, G. Von der Edisonwalze zur Stereoplatte. Berlin: VEB Lied der Zeit, 1981. 168 p.

4. Copeland, P. Sound recordings. London: The British Library, 1991. 80 p.

5. Day, T. A century of recorded music: listening to musical history. New Haven: Yale University Press, 2000. 306, [12] p.

6. Encyclopedia of recorded sound / ed. by Frank Hoffmann. – 2nd ed. New York: Routledge, 2005. – 2 t.

7. Железный, А. Наш друг – грампластинка. Киев: Музычна Украина, 1989.

280 с. Šelakas – natūrali derva, kurią išskiria lakinių kirminų (lot. Kerria lacca) patelės, parazituojančios ant tropinių augalų Rytų Indijoje ir Tailande. Ši medžiaga net 20 kartų atsparesnė trinčiai už plieną, tačiau brangi, todėl buvo maišoma su suodžiais ir kitomis medžiagomis. Garso įrašų firmos savo plokštelių masės sudėtį slėpė. Šelako plokštelės yra storos (iki 3 mm), sunkios (iki 220 g) ir dužios kaip stiklas. Tik 1948 m., išradus polivinilchloridą, buvo pradėtos gaminti vinilinės plokštelės.

2 Pirmąsias abiejose pusėse įgrotas plokšteles 1904 m. išleido garso įrašų firma „Odeon“.

3 Pirmąsias šiuo būdu įrašytas plokšteles 1925 m. išleido garso įrašų firma „Columbia“.

4 Iki šiol buvo teigiama, kad pirmąsias lietuviškas plokšteles išleido firma „Zonophone Record“. Šis teiginys yra klaidingas, nes „Zonophone“ – ne firmos pavadinimas, o prekės ženklas, priklausęs kompanijai „Gramophone“.

5 Pirmąsias ilgai grojančias (angl. Long Play) plokšteles 1948 m. išleido firma „Columbia“.

27

1

27

gerosios patirtys

BIBLIOTEKŲ IDĖJOS, KURIOMIS VERTA DALYTIS Neringa Tamašauskaitė LNB Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyr. bibliotekininkė

28

Naujas bibliotekų paslaugas įkvepiančių idėjų galima pasisemti čia pat, darbo vietoje. Jų nesunku aptikti saityne, socialiniuose tinkluose – perteiktų tiek tekstais, tiek garso ar vaizdo įrašais. Pavyzdžiui, „Youtube“ svetainėje atrastume ne tik laisvalaikio idėjų, bet ir profesiniam tobulėjimui naudingos informacijos, o ieškant įkvėpimo geriausia peržiūrėti internete paskelbtus TED konferencijų pranešimus.

TED (angl. Technology, Entertainment, Design – technologijos, pramogos ir dizainas) – viena žinomiausių pasaulyje inovacijų ir technologijų konferencijų. Jos nekintanti struktūra ir tradicijos žinomos nuo pat pirmosios konferencijos, vykusios 1984 m. Dabartinis formatas ir misija susiformavo per paskutinįjį dešimtmetį kaip įkvepiančių globalių idėjų sklaidos priemonė, prieinama internete. Konferencijos šūkis – „Idėjos, kuriomis verta dalytis“. Kad ir kur vyktų, TED pokalbių (angl. talks) vizija ir misija išlieka tokia pati – nuo pakylos dizaino iki pranešimų tvarkos ir aktualumo. Kalbėtojas turi labai patraukliai papasakoti savo istoriją per 18 ar mažiau minučių. Į oficialią TED konferenciją, vykstančią JAV du kartus per metus, gana sunku patekti dėl bilietų kainos ir riboto vietų skaičiaus, tačiau jos dalyviai (ne vien pranešėjai) gali rengti savo vietines TEDx konferencijas.

TEDx – tai vietos bendruomenės, institucijų ar kitų organizacijų rengiama konferencija. Ji trunka mažiausiai dieną, o išlaidos padengiamos pardavus žiūrovų bilietus, negaunant jokios papildomos finansinės paramos. Ne visi TEDx pokalbiai yra prieinami internete, tačiau daugiau nei 1000 jų galima laisvai dalytis nekomerciniuose kanaluose. Taip pat yra ir kitų TED formato konferencijų, kurios aktualios atskiroms grupėms: TED-Ed – edukologams, pedagogams, TEDMED – medikų ir sveikatos priežiūros specialistams. Kultūros ir bibliotekų atstovams aktualiausia

Skaitmeninės atskirties mažinimas „TEDxCharlston“ konferencijoje apie skaitmeninės atskirties mažinimą Čarlstono ir kitose bibliotekose kalbėjo technologijų verslo atstovas Andriu Roskillas. Pranešėjas atskleidė savo susidomėjimą bibliotekomis, pabrėžė skait­ meninio raštingumo aktualumą ir būtinybę bibliotekoje sukurti skaitmeninės informacijos išteklių prieigos galimybę.

Kalbėtojas įtraukė žiūrovus įtikinamai pasinaudodamas iškalbinga bibliotekų statistika.

Pranešėjas pasakojo apie tris didžiausius skaitmeninės informacijos paslaugų ir produktų atstovus – „Apple“, „Google“ ir „Amazon“, sulaukiančius ypač didelio vartotojų dėmesio. Daugelis juos taip mėgsta, kad perka iš jų turinį, kurį galėtų nemokamai gauti bibliotekoje, pavyzdžiui „Apple“ muzikos ar „Amazon“ knygų. Kompanijos laikosi trijų esminių principų: paprastumas, elegancija ir patrauklumas.

O bibliotekos, anot pranešėjo, kurdamos savo paslaugas daro visiškai atvirkščiai. Kaip vieną iš prastesnių pavyzdžių Andriu pateikė Čarlstono viešosios bibliotekos tinklalapį ir elektroni-

Andriu Roskillas pabrėžė skaitmeninio raštingumo aktualumą

Idėjų parduotuvė Londone

TEDx konferencija, kurioje gali dalyvauti visi, gebantys patraukliai perteikti idėjas ir gerąsias patirtis. TEDx rengiama ir Lietuvoje – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta „TEDxVilnius“. Jau šeštą kartą organizuojamos konferencijos šiųmetė tema – „Slėpynės“ (angl. hide and seek), ir joje bus mėginama iš naujo atrasti „giliai paslėptas“ idėjas.

Bibliotekų darbuotojai taip pat gali papasakoti įvairių neįtikėtinų istorijų. Bibliotekininkystės ir bibliotekų dabartis ir ateitis aptariama Jungtinių Amerikos Valstijų TEDx konferencijose. Čia bibliotekininkai ir naujųjų technologijų atstovai įtikinamai perteikia bibliotekų gerąsias patirtis, dabarties ir ateities galimybes.

Orhuso viešosios bibliotekos interjeras

nių knygų užsakymo paslaugą, kuria labai sudėtinga naudotis norint užsisakyti elektroninę knygą. Kyla klausimas, gal taip norima dirbtinai sumažinti lankytojų, norinčių užsisakyti populiarių knygų, kurių licencijos bibliotekoms daug kainuoja.

Tačiau tai sudaro sunkumų užsakant likusius leidinius, dėl to išduodama tik 6 proc. visų elektroninių knygų.

Andriu pateikė keletą pasiūlymų bibliotekų skaitmeninėms paslaugoms gerinti ir paragino bibliotekas labiau išnaudoti turimas technologijas, nuomoti įrangą, organizuoti techninius mokymus pagal gyventojų poreikius, plėsti veiklą į mobiliųjų įrenginių ir jiems skirtų produktų sritį. Pranešėjas patarė labiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę.

Technologijos akademinėje bibliotekoje „TEDxReno“ konferencijoje Nevados universiteto bibliotekos darbuotojas Todas Colegrove’as pristatė atstovaujamos institucijos įgyvendintas idėjas ir papasakojo apie švietimo renesansą. Jis atvirai kalbėjo apie akademinei bibliotekai kilusius iššūkius, kai sumažinus finansavimą neliko lėšų ištekliams pirkti. Panaudodamas universitetui nebereikalingus stalus kartu su studentais Todas bibliotekoje sukūrė daugiau darbo vietų. Čia sudaryta galimybė rašyti ant sienų (tai ypač aktualu inžinerijos studentams), rengti mokslo muges, kuriose dalyvavo ir žymus mokslo informacijos viešintojas Billas Nye. Studentai ir mokslininkai bibliotekoje naudojasi naujausiomis technologinėmis priemonėmis: 3D spausdintuvu, leidžiančiu kurti ir patentuoti naujus modelius, padaryti atradimų, taip pat bepilote skraidykle su programavimo įranga, kurią pasitelkęs vienas mokslininkas sukūrė specialią programą žemdirbiams. Taigi bibliotekoje prieinamos techninės priemonės suteikia daugiau galimybių vystyti mokslą ir gilinti pažinimą.

Praktiškos bibliotekų paslaugos „TEDxMileHigh“ konferencijoje „Anythink“ bibliotekų įkūrėja ir direktorė Pam Sandlian-Smith papasakojo apie Londone, šalia Watney prekyvietės, veikiančią idėjų parduo-

tuvę (angl. Idea Store), į kurią užsukęs žmogus gali nusipirkti idėją. Tiksliau tai yra mokymosi centras, biblioteka. Šiuo metu Londone jau įkurtos kelios tokios bibliotekos patogiausiose miesto vietose – šalia turgaus aikščių.

Pranešėja toliau supažindino su bibliotekų iniciatyvomis ir projektais, suvienijusiais jas su bendruomenės nariais, kaip antai prieglobsčiu tapusi biblioteka po 2012 m. JAV praūžusio „Sandy“ uragano. Kitas pavyzdys – mokymas ūkininkauti didesniuose miestuose. Vienas Denverio viešosios bibliotekos filialas savo kieme įkūrė sodą, kuriame žmonės galėjo užsiauginti daržovių ir išmokti sodininkystės pradmenų.

Ten pat buvo apgyvendintos ir ožkos, kurių pasižiūrėti užsukdavo daugybė lankytojų. Vaikai klausinėdavo apie ožkų mitybą ir virškinimo sistemą, norėdavo jas paglostyti ar pamaitinti. Visa tai leido daugiau sužinoti apie šiuos gyvūnus ir gyvulininkystę.

Biblioteka ir bendruomenė „TEDxRainer“ įkvepiančiais viešųjų bibliotekų veiklos pavyzdžiais pasidalijo bibliotekininkė Chrystie Hill, dirbanti globalioje kooperatyvinėje organizacijoje OCLC (trump. Online Computer Library Center) ir einanti Billo ir Melindos Gatesų fondo strateginės patarėjos pareigas.

Pranešėja emocingai papasakojo apie įspūdingas bibliotekų patirtis. Pavyzdžiui, Čikagos viešojoje bibliotekoje paaug­liams sudarytos sąlygos žaisti įvairius kompiuterinius žaidimus, naudotis garso ir vaizdo įrašų studija, skolintis į namus skaitmeninę įrangą. O štai Vestfildo viešoji biblio­ teka (Viskonsino valstija) konsultuoja gyventojus darbo paieškos klausimais ir rengia kursus. Šios paslaugos naudą pranešėja iliustravo pasakojimu apie žmogų, kuriam dar tą patį rytą bibliotekos darbuotojams padedant pavyko susirasti darbą. Dar vienas sėkmingos veiklos pavyzdys – Verakruso viešosios bibliotekos technobusai, aplankę atokiai gyvenančius Meksikos gyventojus. Modernią technine įranga aprūpintuose autobusuose specialistai mokė lankytojus informacinių technologijų įgūdžių ir suteikė ypač reikalingą prieigą prie interneto. Viena mokymų dalyvė prisipažino, kad ši paslauga leido „Skype“ programa susiekti su išvykusiu artimu žmogumi.

Kita istorija buvo apie Orhuso viešąją biblioteką Danijoje, kurią kūrė miesto gyventojai. Suaugusieji, vaikai ir jaunimas mąstė, kokios paslaugos būtų aktualiausios bibliotekoje.

Jie sugalvojo miesto medijų erdvę, taip pat lengvai perplanuojamas erdves darbui ir poilsiui pasitelkiant stumdomas pertvaras. Vaikai išreiškė norą, kad priėjus prie knygų apie medžius pasigirstų miško ošimas. Visos šios idėjos nebūtų sugalvotos ir įgyvendintos, jei ne bendruomenės narių norai ir iniciatyva.

Visi šie pristatyti pavyzdžiai atsakė į pranešėjos klausimą „Kodėl turėtume eiti į bibliotekas, kai viską galima surasti internete?“ Juk bibliotekos suteikia prieigą prie informacijos,

29

reikiamą turinį ir paslaugas, o mes priimame sprendimus ir galime įgyvendinti savo sumanymus. Tai gera proga kartu kurti naujas idėjas ir įgyvendinti projektus.

Lietuvos bibliotekos taip pat turi ką parodyti, tik svarbu kalbėti ir būti išgirstiems. TEDx yra puiki proga atskleisti bibliotekų potencialą bendruomenei, mokslininkams, pradedantiesiems verslininkams ir inovacijų kūrėjams. O galite būti ir pirmieji, rengiantys šias konferencijas savo bibliotekoje, nes būtent tokios vyksta ir užsienyje, netgi mūsų kaimyninės Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje („TedxBibliotekaNarodowa“). Taigi galimybių yra, svarbu jas išnaudoti.

Visus pristatytus pranešimus galima peržiūrėti „Youtube“ arba TEDx vaizdo įrašų svetainėse (nuorodos bibliografiniame sąraše).

Literatūra:

1. Get a read on this - libraries bridging the digital divide: Andrew Roskill at TEDxCharleston [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=J198u5HK0pY 2. Libraries of the Future: Tod Colegrove at TEDxReno [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: http://tedxtalks.ted.com/ video/Libraries-of-the-Future-Tod-Co 3. Pam Sandlian Smith. What to Expect From Libraries in the 21st Century.

TEDxMileHigh. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.tedxmilehigh.com/speakers/pam-sandlian-smith/ 4. TEDxRainier - Chrystie Hill - Libraries Present and Future [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.youtube. com/watch?v=ohKEWTXk0F8 5. IDEA store [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ideastore.co.uk/home 6. TEDxVilnius [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.tedxvilnius.com/ 7. TEDxBibliotekaNarodowa [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.].

Prieiga per internetą: https://www.ted.com/tedx/events/16515

Žinios iš Lietuvos bibliotekų Valstybinės reikšmės bibliotekos Tapybos tušu paroda VGTU bibliotekoje. Praėjusių metų pabaigoje VGTU bibliotekos „Galerijoje A“ buvo atidaryta dailininkės Kristinos Karvelytės tapybos tušu paroda „Metų laikai: haiku ir žvirbliai“.

Dailininkė yra baigusi Tekstilės meno studijas Vilniaus dailės akademijoje, surengusi kelias personalines parodas, taip pat dalyvavusi grupinėse tekstilės meno parodose.

Nuo 2011 m. ji lanko dailininkės Dalios Dokšaitės studiją „Tušo kelias“, kur mokosi kaligrafijos meno ir sumi-e tapybos.

Tradicinė japonų tapybos technika sumi-e reikalauja iš kūrėjo įsiklausyti į savo vidinį

30

Prie dailininkės K. Karvelytės darbų ekspozicijos

balsą, giliai pajusti gamtos esmę ir „kurti savąjį judėjimo bei ramybės pasaulį“ (Takumasa Ono). Tai yra tapyba ant labai plono rankų darbo popieriaus, kurti reikia itin susikaupus, nes vos prisilietus teptuku, nieko pataisyti jau neįmanoma.

Iki šios parodos dailininkė kūrė sumi-e technika tik savo malonumui. Jos tušu nu-

lietus atvirukus pamačiusi VGTU parodų organizatorė Sigutė Urbonavičienė pasiūlė surengti parodą bibliotekos parodų salėje.

Dailininkei teko intensyviai dirbti beveik visus metus. Kaip pasakojo K. Karvelytė, rengdamasi šiai parodai, ji gyveno įdėmiai stebėdama gamtą, jos pokyčius ir nuotaikas, net ir žvirbliuką, įsitaisiusį po stogo čerpėmis virš virtuvės lango. Įkvėpimo teikė ir haiku skaitymas iš japonų poezijos rinkinio „Septintasis mėnulis“.

Parodoje buvo eksponuojama apie 20 autorės darbų. Juose – keturių metų laikų motyvai: pirmosios snieguolės, sakurų šakos, kaštonų žibintai, rudeninių chrizantemų žiedai, žvirbliai ant žiemos apnuogintų medžių ir kt. Kūrinių prasmės lauką gerokai praplėtė meniškai išrašyti ir įrėminti kelių haiku tekstai. Paroda sulaukė nemažai lankytojų, o atsiliepimų knygoje – vien teigiami žodžiai. Beje, dailininkė Kristina Karvelytė nuo 2007 m. labai kūrybingai dirba Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Rima Girėnaitė Apskričių viešosios bibliotekos Klaipėda Rašytojai pristato savo būsimas knygas. I. Simonaitytės biblioteka 2016 m. įgyvendina naują iniciatyvą – pradėjo rengti vakarus „Trečiadienį „Pauzėje“ skaitoma be pauzių“. Du kartus per mėnesį, trečiadie-

niais, bibliotekos kavinėje „Pauzė“ rašytojai skaito fragmentus iš būsimų savo knygų. Šios idėjos autorius bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Savo eilėraščius skaito Darius Rekis

Jaukioje aplinkoje skaitovai įsikuria prie apskrito stalo, o vakaro akcentu pasirinkta lempa simbolizuoja šviesą bei išmintį.

Pirmieji skaitymai pradėti sausio 6 d., vakaro viešnia buvo rašytoja Dalia Tamošauskaitė. Ji yra išleidusi tik vieną knygą, bet dėl to nė kiek nesijaudina – esą tai tik pati pradžia. Vakarą rašytoja pradėjo trumpais eilėraščiais iš spaudai rengiamos antrosios savo knygos „Mormo“.

Sausio 20 d. eilėraščius iš būsimos antros savo poezijos knygos „Pražydusios klumpės“ skaitė Darius Rekis.

Skaitymai pritraukia nemažai klausytojų, rašytojai sulaukia klausimų, tad vakarai įgauna gyvumo ir dažnai perauga į diskusijas.

Kituose skaitymuose „Trečiadienį „Pauzėje“ skaitoma be pauzių“ svečiuosis rašytojai Dainius Sobeckis ir Arvydas Daškus.

Ieva Mažeikaitė

Laureatui M. Saukai premiją įteikė Petkevičaitės-Bitės VB dir. R. Maselytė

Šventėje dalyvavusi literatūros kritikė Emilija Visockaitė sakė, kad laureatas išsiskiria iš jaunųjų rašytojų įvairiais aspektais. „Jis įdeda labai daug darbo į savo tekstus, labai gerai jaučia kalbą, jos stiliaus pokyčius, žargoną, moka tai imituoti ir parodijuoti. Pasižymi ypatingu humoro jausmu, nesistengia būti rimtas, nesureikšmina teksto“, – teigė kritikė. Pasak jos, lygiai taip pat paprastai autorius bendrauja realiame gyvenime – nemėgsta pompastikos, dažnai pasitelkia lengvą ironiją.

Su M. Saukos proza supažindino biblio­tekos darbuotojos Greta Ratkutė, Malvina Zimblienė, Toma Apynytė-Kirslienė, apsakymo „Kalbos valandėlė“ skaitymus pavertusios mini spektak­ liu. Visus sudomino ir kita laureato kūrybos sritis – skulptūros, kurias pasitelkusi skaidres pristatė Elvyra Pažemeckaitė. Seimo nario Povilo Urbšio vardu M. Sauką sveikinusi Nomeda Simėnienė palinkėjo sėkmės ir kokybės. „Visiems laureatams, kurie buvo apdovanoti mūsų kraštiečio K. Barėno literatūrine premija, po to labai sekasi. Tai patikrintas faktas ir prognozė.

Tikiuosi, kad šie metai bus sėkmingi mūsų laureatui, mūsų skaitytojams, mūsų bibliotekai, nes jie paskelbti Bibliotekų metais“, – kalbėjo literatūrinės premijos komiteto pirmininkė, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės VB direktorė Rima Maselytė. Ji vakaro svečius supažindino su visų laikų žymiausiu išeivijos lietuviu Didžiojoje Britanijoje vadinto rašytojo K. Barėno kūrybine biografija ir premijos įsteigimo istorija.

K. Barėno literatūrinė premija G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įsteigta 2007 m. lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje vei­ kėjų, kraštiečių Marijos ir Kazimiero Barėnų su-

manymu paskatinti jaunus gabius prozininkus.

Dvidešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus kalendorinius metus išleistą geriausią jauno autoriaus prozos knygą.

Premijos teikimo proga bibliotekoje atidaryta kilnojamoji paroda apie užsienio lietuvių veiklą „Lietuviais esame mes gimę“, kurią pristatė parodos kuratorius, Lietuvių fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai Leonas Narbutis.

Virginija Januševičienė Šiauliai Amerikos skaityklai – 10 metų. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaitykla 2015 m. lapkričio 10 d. atšventė 10-ies metų jubiliejų. Ta proga apžvelgiame sėkmingą skaityklos veiklą per pastaruosius penkerius metus.

2012 m. vasario mėnesį buvo surengtas renovuotos Amerikos skaityklos atidarymas. Šventėje dalyvavo tuometė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse, JAV ambasados kultūros atašė Nicholas C. Hershas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas. Buvo pristatyta kilnojamoji paroda „Minime 20-ąsias JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo metines“. Ją parengė JAV ambasada kartu su LR užsienio reikalų ministerija.

Viena iš sėkmingiausių Amerikos skaityklos programų – Anglų kalbos klubas suaugusiesiems, savo veiklą pradėjęs 2008 m. Nuo 2011 m. pradžios jo veikla buvo praplėsta: užsiėmimai orientuoti ne tik į anglų kalbos klausymo (kino filmų peržiūras) bet ir kalbėjimo įgūdžių lavinimą, organizuojant įvairius teminius pokalbius. Visa tai vyksta neformalioje aplinkoje, skatinant dalyvius bendrauti anglų kalba pagal savo žinių bei įgūdžių lygį. Įvairovės klubo veik­ lai suteikė svečiai iš užsienio šalių, kurių didžiąją daugumą sudaro jaunimas, pagal įvairias mainų programas atvykęs į Šiaulių kraštą savanoriauti ar studijuoti. Jų dėka susipažinome su Austrija, Čekija, Gruzija, Armėnija, Indija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kolumbija, Vokietija ir kt. šalimis. Klubo moderatorė – anglų kalbos mokytoja metodininkė Jolanta Vaitekūnienė.

Per šį laikotarpį buvo išleistos dvi knygos. 2011 m. publikuota knyga anglų kalba „A Christ­mas Tale“ („Kalėdinė pasaka“) 100 egz. tiražu. Tai to paties pavadinimo tarptautinio projekto rezultatas. Projekte dalyvavo Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos ir Daugpilio (Latvija) Centro gimnazijos aštuntokai. Jie kūrė kalėdines pasakas anglų kalba, o Kuršėnų meno mokyklos moksleiviai jas iliustravo. Knygos pristatyme dalyvavo visi projekto dalyviai bei rėmėjų atstovai iš JAV ambasados Vilniuje.

2014 m., minint Lietuvos įstojimo į NATO dešimtmetį, bendradarbiaujant su dienraščio „Šiaulių kraštas“ žurnaliste Živile Kavaliauskaite, buvo išleista knyga „NATO oro policijos misijos dešimtmetis“ (500 egz. tiražu). Surengti du knygos pristatymai – bibliotekoje ir Istorinėje LR prezidentūroje Kaune. Juose dalyvavo gausus būrys garbių svečių – Lietuvos kariuo-

menės Karinių oro pajėgų pareigūnai, NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse, sukarintų institucijų atstovai, LR Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kt.

Tradicija jau tapo anglų kalbos ir integruotos pamokos Amerikos skaitykloje, kurias renkasi miesto mokyklų mokytojai kaip alternatyvią pamoką neformalioje aplinkoje.

Be šių pamokų, bendradarbiaujant su anglų kalbos mokytojais, nuo 2012 m. kasmet įvairaus amžiaus moksleiviams organizuojamas JAV didelio populiarumo sulaukęs konkursas „Spelling Bee“ („Pasakyk paraidžiui“). Mokytojams, parengusiems ugdytinius konkursui, išduodami miesto savivaldybės Švietimo centro pažymėjimai.

Anglų kalbos mokytojai buvo pakviesti dalyvauti internetinių seminarų cikluose „Shaping the Way We Teach English Webinar Course“, kuriuos organizuoja JAV Valstybės departamento Švietimo ir kultūros biuras. Juos išklausę mokytojai gavo sertifikatus.

Amerikos skaityklos globėjos JAV ambasados Vilniuje iniciatyva bibliotekoje per šį laikotarpį lankėsi ir su bendruomene susitiko ne vienas garbus svečias iš JAV: žurnalistė Ellen Cassedy, pristačiusi savo knygos „We Are Here“ („Mes esame čia“) parašymo aplinkybes; istorikas, Kalifornijos Berklio universiteto slavų kalbų ir literatūros prof. Davidas Frickas, skaitęs paskaitą, kaip XVII a. Vilniuje sugyveno skirtingų tautybių bei tikėjimų žmonės; amerikiečių fotografijos istorijos žinovė Deborah Bell iš Niujorko.

Taip pat stengiamasi populiarinti šiuolaikinę amerikiečių dramaturgiją, bendradarbiaujama su Šiaulių jaunimo teatro studija „Helijas“ (rež. Virgilija Staševičiūtė). 2015 m. režisierė V. Staševičiūtė Kelmės mažajame teatre pagal amerikiečių dramaturgo Jameso L. Rosenbergo pjesę pastatė spektaklį „Niekšo Fičo mirtis ir gyvenimas“. Spektaklio premjera įvyko biblio­ tekoje minint Amerikos skaityklos 10-metį. Šiam jubiliejui paminėti buvo skirta visa renginių savaitė. Jos metu veikė dvi parodos.

Kelis pastaruosius metus Niujorke praleidusio fotomenininko Mindaugo Gabrėno parodoje „Back to the City“ buvo eksponuota 30 darbų Nuotr. iš P. Višinskio VB archyvo

Virginijaus Benašo nuotr.

Panevėžys Originali laureato proza. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje septintą kartą surengtos Kazimiero Barėno literatūrinės premijos teikimo iškilmės. 2015-ųjų literatūrinė premija skirta jaunajam rašytojui Mykolui Saukai už apsakymų knygą „Grubiai“ (2015), kuri yra ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtoja. Prozininkas, skulptorius, menininkų dinastijos atstovas M. Sauka literatūrinės Kazimiero Barėno premijos komiteto narius sužavėjo stipriu kūrybiniu potencialu, o per ceremoniją visus nustebino pačia trumpiausia padėkos kalba: „Visiems labai ačiū“.

Jubiliejaus proga Amerikos skaityklai buvo įteikta dovana – 1 JAV cento medalis

31

arba 15 nespalvota juosta sukurtų fotodiptikų.

Kitoje parodoje – amerikiečių fotografės Riley Arthur kartu su asistentu Patricku Felsenthaliu įamžintas Lietuvos gamtovaizdis, sutikti žmonės ir kultūrinis paveldas.

Sporto mėgėjai buvo pakviesti į paskaitą „Amerikietiškas futbolas ir jo legenda Dick Butkus“. JAV ambasados Vilniuje atstovai moksleiviams pristatė JAV mainų programas „Svajonė gali tapti realybe“. Mokymų klasėje veikusiose 3D spausdinimo dirbtuvėse JAV ambasados atstovai supažindino jaunimą su inovatyviausiomis kūrybinėmis technologijomis. Už bibliotekos ribų (PC „Saulės Miestas“) vyko iškilmingas pirmojo Šiaurės Lietuvoje informacinio terminalo „Pažink Ameriką!“ atidarymas. Amerikos skaityklos 10-mečio baigiamajame renginyje dalyvavo JAV ambasadorė Deborah A. McCarthy, ambasados atstovai, miesto meras Artūras Visockas, kiti savivaldybės, Šiaulių universiteto atsakingi darbuotojai, NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys NATO šalių kariai, NVO atstovai, Amerikos skaityklos part­neriai ir bičiuliai.

Roma Baristaitė

32

Išleista bibliografijos rodyklė. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų grupė parengė ir 2015 m. išleido žymios lietuvių etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Irenos Aušrelės Čepienės (Višinskaitės) bibliografijos rodyklę. Sudarytoja – Domiceta Kazlauskienė, redagavo ir maketavo Kristina Kazlaitė, viršelio dailininkė – Ieva Slonksnytė. Knyga išleista trimis formatais – popierinė, kompaktinis diskas ir e. knyga. Rodyklė skirta studentams, moksleiviams, pedagogams, kultūros darbuotojams, tačiau gali būti naudinga visiems, besidomintiems etnine kultūra.

Etnologė I. A. Čepienė (Višinskaitė) yra garsaus lietuvių švietėjo Povilo Višinskio brolio Domininko vaikaitė. „Aš – trečiosios kartos atstovė... Povilo brolio Domininko sūnaus Stanislovo duktė Irena“ („Šiaulių naujienos“, 2006, liep. 8, p. 7). Povilo Višinskio vienintelis brolis, etnologės senelis, kaip tais laikais buvo įprasta, buvo paliktas ūkininkauti. Gana išsilavinęs žmogus – baigęs carinę mokyklą. Buvo pirmasis viršaitis Užventyje.

I. A. Čepienė – žymi Lietuvos etninės kultūros tyrinėtoja, mokslinių etnokultūrinių ekspedicijų dalyvė, mokyklinio etnokultūrinio ugdymo programų ekspertė. Gimė 1934 m. gegužės 28 d. Šiauliuose.1947 m. jos mama buvo ištremta į Sibirą dešimčiai metų. 1952 m. baigusi vidurinę mokyklą, studijavo Maskvos M. Lo­monosovo universiteto Filologijos fakultete. „Aš studijavau Maskvos universitete filologiją, bet vėliau, kai grįžau į Lietuvą, iš karto kažkaip susidomėjau etnine kultūra.

Kai kas sakė – čia truputėlį genai veikia, kad susidomėjau humanitarine kryptimi ir kad būtent Lietuvos kultūra“ („Šiaulių naujienos“, 2006, liep. 8, p. 7). Po studijų dirbo Raseinių vidurinėje mokykloje. Nuo 1960 m. – Kultūros

ministerijoje Mokslinio metodinio kabineto vyr. metodininke, Liaudies tradicijų tarybos atsakingąja sekretore. 1975 m. apgynė istorijos mokslų etnografijos krypties daktaro disertaciją. 1977–1989 m. dirbo dėstytoja Dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), 1998–2007 m. – Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). 1999 m. suteiktas docentės vardas, o 2010 m. už etninės kultūros tyrinėjimą, puoselėjimą ir švietėjišką veiklą apdovanota garbinga Jono Basanavičiaus premija.

Sunku įsivaizduoti Lietuvos etnologijos mokslą be I. A. Čepienės darbų. Jų yra daug ir svarių. 1977 m. išleista knyga „Lietuvių liaudies vestuvių veikėjai“ į Lietuvos etnologijos istoriją įeina kaip puikus taikomasis darbas. Ja naudojasi ištisos kartos piršlių, svočių, jaunųjų ir jaunikių. Reikšmingas darbas yra „Lietuvių et­ ni­nės kultūros istorija“, išleista 1992 m. (papildy­tas pakartotas leidimas – 1995 m.). 2008 m. pasiro­dė kapitalinis jos darbas „Lietuvių etninė kultūra: raidos įžvalgos“. Daugeliu I. A. Čepienės leidinių galima naudotis dėstant etninę kultūrą vidurinėse mokyklose. Nemažai I. A. Čepienės straipsnių apie etnokultūrinio ugdymo problemas bendrojo lavinimo mokykloje skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, rubrikoje Švietimas ir mokslas.

I. A. Čepienė dalyvavo penkiose iš dešimties mokslinių konferencijų „Povilo Višinskio skaitymai“. Jos skaityti pranešimai „Povilo Višinskio šeimos pėdsakais“ (II skaitymai), „Povilo Višinskio etnografinė veikla“ (IV skaitymai), „Iš netolimos praeities“ (V skaitymai ), „Povilo Višinskio ir Žemaitės aprašytų papročių pėdsakais“ (VI skaitymai) ir „Slaptoji mokykla Ušnėnuose“ (VII skaitymai) sulaukė ypač didelio konferencijos dalyvių dėmesio.

Bibliografijos rodyklė „Irena Aušrelė Čepienė (Višinskaitė)“ apima jos kūrybinės veiklos laikotarpį nuo 1961 m. iki 2014 m. imtinai. Rodyklė suskirstyta į keturis pagrindinius skyrius.

Juose medžiaga išdėstyta chronologine seka, rodyklės įrašų numeracija ištisinė. Pateikiama pavardžių rodyklė. Įvadinį straipsnį apie Ireną Aušrelę Čepienę parašė jos kolega ir bičiulis Žilvytis Šaknys.

Domiceta Kazlauskienė

savivaldybių viešosios bibliotekos Kaunas Vaikų užimtumas bibliotekoje. Miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 2015 m. daug dėmesio skyrė miesto vaikų užimtumui. Norėdama paskatinti 8–14 m. moksleivių skaitymą ir popamokinę veiklą, biblioteka dalyvavo Švietimo ministerijos organizuotame Neformaliojo vaikų švietimo (toliau NVŠ) programų konkurse. Miesto vaikams buvo pasiūlytos dvi NVŠ programos – „Knygos improvizacijos teatras“ – vaikams, mėgstantiems vaidinti ir kurti, ir „Knygos pasaulis mano piešiniuose“ – vaikams, mėgstantiems skaityti ir piešti. Lankyti būrelius panoro per 50 vaikų, kurie nelankė mieste kitų būrelių.

NVŠ programos buvo įgyvendinamos Vaikų literatūros skyriuje, taip pat Šilainių, Aleksoto ir Panemunės padaliniuose.

Aleksoto bibliotekoje pagal neformaliojo ugdymo programą „Knygos pasaulis mano piešiniuose“ veiklą pradėjo būrelis „Smalsučiai“, kuriam vadovavo bibliotekininkė Eglė Kupliauskienė. Lapkričio mėnesį teminiuose užsiėmimuose „Kai aš būsiu senučiukė (-as)“, „Mano draugai gyvūnai“, „Iškylaujam su šeima“ vaikai skaitė, piešė ir lipdė. Gruodžio mėnesį jie išmoko pasigaminti kalėdinių papuošimų namams, atvirukų tėveliams ir savo draugams.

Panemunės padalinyje bibliotekininkė Alma Lenickienė subūrė mėgstančių vaidinti vaikų būrelį „Gilės televizorius“. Jie savo inscenizacijomis ir pasirodymais džiugino tėvelius ir Panemunės bibliotekos bendruomenės narius.

Akcijos „Knygų Kalėdos“ metu jaunieji aktoriai su spektakliu „Pepė Ilgakojinė“ svečiavosi Panemunės vaikų globos namuose. Grįžę į biblioteką džiaugėsi, kad galėjo padovanoti dalelę šilumos vaikų namų gyventojams. Šilainių padalinyje bibliotekininkės Gražinos Dubosaitienės vadovaujami būrelio „Liūtukas“ vaikai daug skaitė ir piešė. Buvo pristatytos įvairios temos, praturtinančios vaiko pasaulėžiūrą ir žinias apie Lietuvos gamtą, istoriją, šventes ir tradicijas. Dalyviai domėjosi senovės lietuvių ženklais ir simboliais, daugelis pirmą kartą išbandė įvairias dailės technikas: monotipiją, piešimą ant akmenukų, dažų taškymą, lipdymą iš modelino, klijavimą karštais

Kūrybiniuose užsiėmimuose

Prie P. Dovalgos paminklinio akmens. Iš kairės: P. A. Mikša su J. A. Martynaičiu

Lazdijai Biogramų dvitomio ,,Kūrėjų pėdsakais Lazdijų krašte“ sutiktuvės. 2015 m. rugsėjo 16–18 d. rajone viešėjo tęstinio veikalo ,,Kūrėjų pėdsakais“ (1-oji knyga išleista leidyklos ,,Mintis“ 1981 m. ) autorius Benjaminas Kondratas – filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros iniciavimą 2015 m. skirtos Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatas. Kapčiamiestyje, Seirijuose, Krikštonyse, Šventežeryje buvo pristatytos serijos ,,Kūrėjų pėdsakais Lazdijų krašte“ 12-oji ir 13-oji knygos (Vilnius, UAB ,,Karminas“, 2015).

Vytauto Davalgos nuotr.

Nijolės Lepeškienės nuotr.

Jonava Paminėtas vertėjas, žurnalistas Pranas Dovalga. 2015 m. rugsėjo 29 d. Pabartonių kaime giminaičių rūpesčiu ir lėšomis buvo atidengtas paminklinis akmuo su jame iškaltais žodžiais, jog čia užaugo vertėjas, žurnalistas Pranas Dovalga (1911–1941). Gimė jis taip pat netoliese, už 4 km nuo šios Neries pakrantės esančiame Laikiškių kaime.

Dėdės P. Dovalgos atminimo įamžinimu aktyviai rūpinasi sūnėnai: inž. Vytautas Davalga, dr. Jonas Martynaitis, inž. Juozas Algimantas Martynaitis. Prieš keletą metų (2012 m. spalio 5 d.) šių žmonių pastangomis Jonavos krašto muziejuje buvo surengta pirmoji paroda, skirta P. Dovalgos gyvenimui ir kūrybai (dokumentai, nuotraukos, laiškai, užrašai, knygos: K. Čapeko, J. Olbrachto, J. Koptos romanų vertimai į lietuvių kalbą, 16-os čekoslovakų rašytojų prozos kūrinių antologija, kiti leidiniai). 2014 m. gegužės 21 d. kraštiečio atminimas buvo pagerbtas ir Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, dalyvaujant ČR ambasadoriui Radekui Pechui, Lietuvos ir Čekijos draugijos nariams, minėtiems giminaičiams, atvežusiems nedidelę savo dėdės knygų ir dokumentų parodą, šiai temai neabejingiems kultūros tyrinėtojams ir istorikams. Kalbėjusieji (ambasadorius R. Pechas, prof. Albertas Gurskas, dr. Jonas Mačiulis, dr. J. Martynaitis, Egidija Kaulakytė, Vytautas Rimša, Gediminas Zem-

lickas, Sigita Švedienė, P. A. Mikša) akcentavo P. Dovalgos darbų ir veiklos svarbą mūsų šalies kultūros, literatūros, žurnalistikos, Lietuvos ir Čekijos ryšių istorijai. Renginį fotografavo nenuilstantis kultūros ir mokslo metraštininkas, buvęs „Mokslo Lietuvos“ laikraščio vyr. redaktorius G. Zemlickas.

Anksčiau apie P. Dovalgos veiklą jau buvo rašyta leidiniuose „Naujienos“ (Jonava), „Draugas“ (JAV), „Mokslo Lietuva“, „Tarp knygų“, „Lietuva ir Čekija“.

Pabartonių kaime paminklinio akmens atidengimo iškilmėse dalyvavo Davalgų ir Martynaičių šeimų nariai ir svečiai: Artūras Narkevičius, Jonavos krašto muziejaus darbuotojas, Vytautas Venckūnas, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ vyr. redaktorius, taip pat žurnalistas G. Zemlickas ir šių eilučių autorius. Paminklui tinkamą meniškos formos akmenį šiose apylinkėse surado inž. V. Davalga. Apie 2 tonas sveriantis akmuo buvo atgabentas buvusios sodybos vieton, jame iškaltas užrašas: „Šioje tremtinių sodyboje užaugo vertėjas, žurnalistas Pranas Dovalga – Ramutis – Gratus, savo akimis matęs ir dienraštyje „XX amžius“ (1938/39) metais aprašęs fašizmo nusikaltimus, nacių sušaudytas 1941-11-17“.

P. Dovalga – talentingas vertėjas ir žurnalistas, XX a. pirmoje pusėje vertęs iš čekų kalbos žymių rašytojų kūrinius, savo vardą įrašęs ir į lietuvių teatro istoriją (išvertė keletą dramų, vieną iš jų – F. Langerio „Kupranugaris pro adatos skylelę“ – 1936 m. pastatė Valstybės teatras).

P. Dovalga gyveno ir kūrė sudėtingu laikotarpiu, kai du didžiausi XX a. diktatoriai – Stalinas ir Hitleris – slaptu susitarimu (Molotovo ir Ribentropo paktas) pasidalijo Europą ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Tyrinėtojų dar laukia ilgas ir kruopštus darbas Čekijos ir Slovakijos archyvuose. Ar žuvo per karą P. Dovalgos archyvas, ar išliko jo išverstų ir parengtų spaudai knygų (K. Čapeko romano „Krakatitas“ ir slovakų prozos antologijos) rankraščiai, kur jie šiandien? Paslaptį saugo Prahos, Bratislavos archyvų saugyklos, o gal ir Vienos, kur veiklus ir darbštus žurnalistas, gerai mokėjęs vokiečių kalbą, dažnai lankydavosi.

Petras Algis Mikša

klijais ir kt. Visi kartu džiaugėmės naujomis patirtimis, kūrybiniu darbo procesu ir pasiektais rezultatais.

Vaikų literatūros skyriuje užsiėmimus lankančių vaikų būrelis, pasivadinęs „Kietais riešutėliais“, dalyvavo viktorinose, skaitė knygas ir jas iliustravo. Skyriaus vedėja Asta Lastauskienė sudomino kūrybiniais rankdarbiais. Šio būrelio užsiėmimuose gruodžio mėnesį tvyrojo šventinės nuotaikos – buvo skaitomos kalėdinės knygelės, žiemiški eilėraštukai, klausomasi kalėdinių giesmių, kuriamos girliandos.

2016 m. planuojame tęsti ir plėsti neformaliojo vaikų švietimo veiklas ir kituose bibliotekos padaliniuose.

Gitana Nevulienė

Benjaminas Kondratas (centre) Seirijų bibliotekoje

Rugsėjo 16 d. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje surengtoje literatūros pamokoje muziejaus vadovė Odeta Barkauskienė pristatė knygų autorių: ,,Nuo 1956 m.

B. Kondratas spaudoje paskelbė apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais, iš jų apie rašytojus – 270.

Yra parengęs atsiminimų knygų, monografijų, kūrybos rinkinių, parengė ir išleido ,,Lietuvių kalbos taisykles“. Jis yra unikalios 13 knygų serijos ,,Kūrėjų pėdsakais“ autorius, redaktorius ir leidėjas (savo lėšomis). ,,Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regio­nų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui. B. Kondrato parengta serija prikelia iš užmaršties originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus“.

Bibliotekos vedėja Rimutė Glavinskienė skaitė ištraukas iš knygos herojų – Nijolės Nalivaikienės, Juozo Česlovo Subačiaus, Da­lios Balčienės, Juozo Pilecko – kūrinių.

N. Nalivaikienė dar paskaitė savo eilių. Autorius, turintis ilgametę darbo su mokiniais patirtį, džiaugėsi salėje matydamas nemažai jaunų veidų.

Rugsėjo 17 d. susitikimą su B. Kondratu organizavo viešosios bibliotekos Seirijų filialas. Renginio vedėjos Seirijų bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Miglės Butkevičienės pristatytas autorius pasakojo apie serijos atsiradimo paskatas, kūrybinio darbo procesą. Seirijiečiams pagrindiniu akcentu pasirinko citatą iš Romo Sadausko autobio­ grafinio pasakojimo apie pokario laikus netolimuose Demeniškių, Petroškų kaimuose, kuriame stengiamasi liudyti istorinę tiesą: skleisti archyvinių dokumentų faktus, paneigti dar iki šių dienų gyvą nepatiklų požiūrį į partizanų veiklą pokario metais. Dalyvavo ,,Kūrėjų pėdsakais Lazdijų krašte“ herojai: Nijolė Lepeškienė, Bronius Kašelionis, Juozas Butkevičius, Antanas Rimša ir kt.

Pavakary literatūrinis sambrūzdis persikėlė į Krikštonis. Poetas, literatas, kraštotyrininkas Bronius Kašelionis aprodė svečiams miestelio sakralias vietas, supažindino su parapijos, bažnyčios, mokyklos istorija.

Nors Krikštonių laisvalaikio salės renginių organizatorė Lena Švedkauskienė guodėsi, kad

33

34

Klaipėda Bibliotekos be sienų. Rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka kartu su partneriu, Klaipėdos rajono švietimo centru, inicijavo išskirtinį projektą „Biblioteka be sienų“. Jį įgyvendinus, rajono gyventojai turės galimybę bibliotekos filialuose tiesiogiai stebėti rajono centre vyksiančius renginius.

Taip bus sumažinta kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių socialinė atskirtis, taupomi gyventojų pinigai kelionei į rajono centrą.

Bendras projekto biudžetas viršija 25 tūkst. eurų, už kuriuos buvo įsigyta kilnojamosios studijos įranga bei technika, reikalinga renginių transliavimui filialuose. Ši iniciatyva finansuojama Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ lėšomis. Idėją palaiko Klaipėdos rajono savivaldybė ir vietos bendruomenė. Įsitraukti į veiklas bus siūloma tiek jaunimui, tiek senjorams. Iš studijos numatoma transliuoti edukacines pamokas jauniems žmonėms, kuriose dalyvaus kariškiai, sveikos gyvensenos, grožio ir net kulinarijos specialistai. Kartą per mėnesį bus rodomi ir filmai – Lietuvos ir užsienio autorių darbai, dokumentika. Senjorams paskaitas skaitys žinomi lektoriai, žurnalistai, psichologai. Jie galės pasisemti žinių apie dvasinį tobulėjimą, fizinio aktyvumo naudą, mokytis viešojo kalbėjimo meno bei dalyvauti diskusijose teisiniais klausimais. Svarstoma galimybė transliuoti ir rajono savivaldybės vadovų metinės veiklos ataskaitų pristatymus, rajono seniūnų diskusijas įvairiais rajonui svarbiais klausimais, pokalbius su žymiais žmonėmis.

Projekto pradžia iš tiesų daug žadanti – juo domisi ne tik rajono gyventojai, kolegos iš kitų miestų bibliotekų, bet ir Baltijos jūros kūrybiškų miestų komisija (angl. UBC Cultural Cities Commission).

Daugiau informacijos apie projektą, transliacijas galite rasti bibliotekos svetainėje www.gargzdaivb.lt arba bibliotekos „Face­ book“ paskyroje J. LankučioVB. Donata Liutikaitė Šiauliai Komiksų centras „Saulės“ filiale. 2015 m. spalio 21 d. miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale atidarytas Komiksų centras. Laisvalaikio užimtumo erdvė

Rugsėjo 18 d. renginių turas tęsėsi Šventežerio vidurinėje mokykloje. Dar numatomi susitikimai su Veisiejų, Druskininkų, Šeštokų, Krosnos, Rudaminos, Lazdijų žmonėmis, pristatant B. Kondrato kūrybą, kurios tikrąją

vertę galės įvertinti tik ateinančios kartos, nes serijoje ,,Kūrėjų pėdsakais“ pateikiami autentiški liudijimai, prašnekintųjų tiesa, kurios nerasime enciklopedijose.

Irena Petrauskaitė

pietinėje miesto dalyje įkurta įgyvendinant projektą „Komiksų erdvė bibliotekoje“, kuris iš dalies finansuojamas Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir LR kultūros ministerijos lėšomis. Projekto partneriai – Šiaulių universitetas, MB „Studio Mitkus“, individuali Alfo Steinsviko įmonė, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybė. Idėjos autorė, iniciatorė ir sumanytoja bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

Projekto tikslas buvo sukurti patrauklią erdvę – Komiksų centrą – miesto vaikams ir jaunimui, pritraukiant visus bendruomenės narius įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį, realizuoti savo idėjas, ugdyti kūrybiškumą, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, panaudojant informacines technologijas. Projektu taip pat siekiama populiarinti komikso žanrą, kaip priemonę, padėsiančią nagrinėti opias visuomenės problemas, sudarysiančią sąlygas kūrybingos bendruomenės formavimuisi, informacinio raštingumo lygio augimui ir kokybiško laisvalaikio plėtrai. Čia lankytojai mokysis pasakoti įvairias istorijas piešdami komiksus. Taip pat buvo siekiama spręsti jaunimo ir vaikų užimtumo, erdvių trūkumo problemą, suteikti daugiau galimybių turiningai praleisti laisvalaikį.

Atidarymo renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius išsakė kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė, miesto mero pavaduotojas Stasys Tumėnas, projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas. Taip pat dalyvavo Prancūzų instituto Lietuvoje atstovė Agnė JudžentytėŽalguvienė, komiksų iliustruotojas Tomas Mitkus, kurio atstovaujama studija sukūrė iliustraciją „Šaulys“. Ji panaudota gaminant renginio kvietimų skrajutes ir simbolines dovanėles – magnetukus. Individualiai Alfo

Steinsviko įmonei atstovavo komiksų iliustruotoja Lina Januškevičienė, nuo Šiaulių universiteto Menų fakulteto sveikinimo žodį tarė doc. dr. Vytautas Žalys. Perkirpus juostelę, renginio svečiai buvo pakviesti į Komiksų centrą išbandyti IT technologijų ir nupiešti savo komiksą.

Viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale įrengta atskira 63,72 m2 kūrybinė Komiksų centro erdvė, taip pat įkurtos mobilios komiksų skaityklos su reikalinga kompiuterine įranga „Šaltinėlio“, Rėkyvos, Lieporių filialuose, įsikūrusiuose skirtingose miesto dalyse.

Kristina Mikliuvienė

Simonos Žalytės-Linkuvienės nuotr.

bulviakasis pasiglemžė klausytojus, tačiau salė nebuvo tuščia. Biogramų autorius pasakojo apie savo knygų herojus – rašančiuosius ir rašiusius. Pagarba kuriančiam žmogui – esminė nuostata B. Kondrato etikos kodekse.

Naujoji laisvalaikio erdvė – komiksų centras

Šilalė Atidaryta interaktyvi jaunimo erdvė.

Vasario 4 d. rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta interaktyvi jaunimo erdvė. Į iškilmingą renginį susirinko valdžios atstovai, rajono ugdymo įstaigų vadovai, mokyklų mokinių prezidentai, nevyriausybinių jaunimo organizacijų nariai, jaunimo lyderiai ir kiti svečiai. Simbolinę juostelę perkirpo rajono mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginių projektų plėtros skyriaus projektų vadovė ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ projektų bendruomenėms koordinatorė Giedrė Čistovienė, Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė. „Dabar bibliotekos skleidžia ne tik knygų išmintį, bet ir sudaro galimybes susipažinti su pačiomis naujausiomis technologijomis.

Dar prieš metus mes sukome galvas, ką naujo ir įdomaus galėtumėme pasiūlyti šilališkiams. Idėją padiktavo jaunimas, kurį kartkartėmis rasdavome besėdinčius ant bibliotekos palangių ir laiptų. Todėl nusprendėme įkurti erdvę, kur jie galėtų įdomiau leisti laisvą laiką. Parašėme projektą ir gavome finansavimą“, – sakė projekto „Interaktyvi edukacinė-terapinė erdvė jaunimui“ vadovė, bibliotekos vyr. metodininkė Stefa Minutaitė.

Rajono savivaldybės viešoji biblioteka gavo dalinį projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansavimą savo idėjai įgyvendinti. Bendra projekto vertė – šiek tiek daugiau nei 35 tūkst. eurų. Tai yra vienas didžiausių bibliotekos projektų, kuris padės organizuoti kokybiškesnį jaunų žmonių laisvalaikį, kelti jų motyvaciją ir prisidės prie neformaliojo ugdymo.

Už gautas lėšas bibliotekoje įkurta jauki

Rimos Norvilienės nuotr.

vyksta robotikos kursai jaunimui, kurie tęsis iki balandžio mėnesio pradžios. Juose dalyvauja 20 jaunuolių iš penkių rajono mokyklų, jie mokosi naudotis 3D spausdintuvu bei elektronikos programavimo pagrindų.

Minėto Tauragės ir Šilalės bibliotekų vykdomo projekto partneris – VšĮ „Robotikos mokyka“. Šios mokyklos steigėjas yra šilališkis Paulius Briedis, kuris sutiko būti Šilalės bibliotekos globėju. Dėmesį savo vaikystės bibliotekai P. Briedis parodė jau per jaunimo erdvės atidarymo renginį. Jis įstaigai padovanojo virtualios realybės akinius „Google cardboard“, taip pat konsultavo robotikos kursus lankančius jaunuolius ir mokytojus.

Rima Norvilienė

Prie interaktyvaus stalo

Panevėžys Atradimų mėnuo. 2015 m. lapkričio 12 d. sukako lygiai mėnuo, kai pradėtos pirmosios projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk.

Dalinkis“ veiklos. Kiekvienas galėjo rasti ką nors įdomaus – nuo 3D modeliavimo užsiėmimų, fotografijos bei sustabdyto kadro filmukų dirbtuvių iki kompiuterinio raštingumo kursų. „Rožyno“ progimnazijos mokiniai pir­ mieji savo pamokose pritaikė 3D tech­no­ logijas. Smėlynės bibliotekoje vykusio­s e matematikos, biologijos, dailės ir technologijų pamokose buvo skatinama eksperimentuoti, mokytis, pritaikant 3D daiktų modelius. Pavyzdžiui, per matematiką mokiniai skaičiavo įvairių figūrų plotus, naudojosi 3D spausdintuvu pagamintomis mokomosiomis priemonėmis – kvadratais, trikampiais ir stačiakampiais. Jie ne tik susipažino su 3D galimybėmis, bet ir praktiškai pritaikė šią technologiją savo pa­mokose. „Židinio“ bibliotekoje organizuotos skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai susipažino su meninės fotografijos bei kompiuterinės grafikos pagrindais, sužinojo, kaip kuriami skaitmeniniai vaizdai, mokėsi efektyviai naudotis skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo programomis.

Kita vaikams ir jaunimui siūlyta veik­ la – sustabdyto kadro animacinių filmukų dirbtuvės „Žiburėlio“ bibliotekoje. Čia da„Židinio“ bibliotekos archyvo nuotr.

interaktyvi terapinė erdvė su naujausia informacinių technologijų įranga. Čia galima rasti piešimo smėliu įrenginį, interaktyvų stalą, 3D kino sistemą, edukacinių žaidimų.

Bus rengiami inovatyvūs terapiniai piešimo smėliu, kino, žaidimo ir judesio terapijos užsiėmimai, skatinantys motyvaciją, saviraišką, bendravimą, lavinantys vaizduotę ir kūrybiškumą.

Beveik visi minėti įrenginiai yra mobilūs, todėl užsiėmimai vyks ne tik viešojoje bibliotekoje, bet ir jos penkiuose filialuose, juose bus kviečiami dalyvauti 14–18 metų amžiaus miesto bibliotekos, Pajūrio, Kaltinėnų, Laukuvos, Kvėdarnos ir Upynos filialų lankytojai.

Praėjusių metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais vyko viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojų mokymai. Dvidešimt bibliotekininkų išmoko dirbti su IT įranga, išklausė psichologo paskaitų, kaip bendrauti su paaugliais, kaip kūrybiškai vesti užsiėmimus ir pan. Taigi bibliotekos darbuotojai galėjo pakelti savo kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių.

Erdvė jaunimui bus atvira kiekvieną die­ną bibliotekos darbo metu, o joje dirbs bib­liotekos darbuotojas-konsultantas.

Projektą biblioteka vykdo kartu su partneriais – Šilalės Simono Gaudėšiaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Laukuvos Norberto Vėliaus, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijomis, Upynos Stasio Girėno mo­ kyk­la bei AB „TEO LT“. Prie projekto pri­ si­dėjo ir Šilalės rajono savivaldybė, skyrusi fi­nansavimą remonto darbams ir baldams įsigyti.

Panašų projektą laimėjo ir Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. Mūsų biblioteka tapo tauragiškių projekto partneriais. Įgyvendinant projektą Tauragės ir Šilalės bibliotekose sukurtos techninės jaunųjų inžinierių laboratorijos su 3D spausdintuvais, CAD programine įranga, elektronikos bei programavimo rinkiniais. Šiuo metu bibliotekoje

Sustabdyto kadro dirbtuvėse

lyviai susipažino su tokio filmuko kūrimo principais. Vėliau patys perėjo tuos pačius etapus, susidūrė su tais pačiais iššūkiais kaip ir tikrame kine: galvojo temą, siužetą, pavadinimą, kūrė dialogus, gamino dekoracijas, fotografavo įvadinius titrus. Fotografavimas (t.y. kiekvieno judesio fiksavimas fotoaparatu, tarp kadrų sukuriant judesio iliuziją) yra sustabdyto kadro animacijos kūrimo esmė.

Viešojoje bibliotekoje vyko „Ąžuolo“ progimnazijos „Jaunojo informatiko mokyklėlės“ užsiėmimai. Čia pirmokai įgijo ir tobulino savo kompiuterines žinias. Vėliau savo kūrybingumą, pelės bei klaviatūros valdymo įgūdžius lavino mokydamiesi dirbti su teksto, grafinėmis, pateikčių kūrimo programomis, taip pat susipažino su įvairiais loginiais žaidimais.

Vyresnio amžiaus žmonių laukė e. raš­ tingumo ir interneto pradžiamokslio mokymai viešojoje, „Židinio“ ir Parko bib­ liotekose. Šiuos užsiėmimus per mėnesį jau baigė per keliasdešimt panevėžiečių.

Kursų dalyviai išmoksta dirbti su teksto tvarkymo programa, naudotis „Google“ paieškos sistema, elektroniniu paštu, „Skype“ programa, užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius, apsipirkti internetu ir kt. Mokymai, pasak juos lankiusiųjų, ne tik padeda pagerinti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ir internetu įgūdžius, bet ir įrodo, jog net esant garbaus amžiaus galima įvaldyti technologijas.

Indrė Lašinytė Raseiniai Projekto pusiaukelė. 2015 m. birželio mėn. buvo pradėtas vykdyti Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje parengtas 18 mėnesių trukmės (2015 m. birželis – 2016 m. lapkritis) projektas „Pažangėjanti biblioteka kiekvienam“. Pagrindinis šio projekto tikslas – ugdyti rajono bibliotekininkų bei gyventojų skaitmenines kompetencijas, įtraukiant vietos bendruomenių narius į skaitmeninio turinio kūrimą.

Nuo 2015 m. spalio 19 d. prasidėjo mokymai, kuriuose dalyvavo Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojai, rajono kaimų bendruomenių nariai. Mokymus „Kompiuterinė vektorinė grafika CorelDRAW“ vedė Informacijos technologijų mokymo centro (ITMC) specialistė Renata Danielienė.

Lapkričio pradžioje taškinės grafikos „Adobe Photoshop“ kursus projekto dalyviams surengė ITMC dėstytojas Rytis Umbrasas, kuris supažindino su nuotraukų įkėlimo taisyklėmis, programos įrankių panaudojimo galimybėmis, kūrybišku spalvų derinimu.

Teorines žinias keitė praktiniai darbai. Kursų dalyviai mokėsi nuotraukas retušuoti, montuoti, naudoti įvairius efektų derinius, spalvinti rankomis, taip žymiai pagerinti nuotraukų kokybę, o vėliau jas panaudoti

35

Projekto rezultatų pristatymo dalyviai ir svečiai

36

rengiant vaizdines priemones – lankstinukus, skelbimus, kvietimus ar viešinant savo veiklą spaudoje ir internete.

Lapkričio 30 d. paskutiniuose IT vartotojo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Filmavimas ir videomontažas Adoble Premiere Pro“ ITMC lektorius Vidas Vainoras supažindino su vaizdo kameros techniniais parametrais, filmų formatais. Buvo mokomasi filmuoti, įkelti medžiagą į kompiuterį, į „Adobe Premiere Pro“ programą, įrašyti garsą, dirbti su tit­rais ir įvairiais efektais. Baigiantis kursams jų dalyviai jau buvo sukūrę po trumpą filmuką.

Visiems dalyviams buvo įteikta parengta metodinė mokymų medžiaga. Ateityje biblio­ tekininkų ir jų partnerių laukia rimtas iššūkis – savarankiškai kelti savo kompetencijas šioje srityje ir vėliau jas pritaikyti mokant vietos bendruomenės narius.

2015 m. gruodžio 16 d., projektui įpusėjus, jo rezultatai buvo pristatyti visuomenei.

Mokymų dalyvių sukurti sveikinimai puošė bibliotekos konferencijų salę, kurioje vyko renginys. Jame dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektų vadovė, šio projekto koordinatorė Giedrė Čistovienė, rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvydienė, informaciniai rėmėjai – internetinės Raseinių televizijos „Raseiniai TV“ atstovai Vilius Stankevičius ir Mindaugas Tučas. Renginio organizatoriai ir svečiai pasidžiaugė, kad šis projektas padės išplėsti informacinių paslaugų spektrą rajone, skatins bendruomenių veiklos viešinimą masinėse informavimo priemonėse, o bibliotekas įtvirtins kaip itin svarbias bendruomenines institucijas, svariai prisidedančias prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.

Jolanta Gudeikytė Vilnius Pirmasis projekto „Bibliotekos pažangai 2“ patirties dalijimosi seminaras. 2015 m. lapkričio 4–5 dienomis Vilniuje vyko Nacio­ nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ pirmasis patirties dalijimosi seminaras, skirtas viešųjų bibliotekų direktoriams,

bibliotekose įgyvendinamų projektų vadovams ir kitiems asmenims, įsitraukusiems į bibliotekose vykdomas projektines veiklas.

Dviejų dienų seminare dalyviai gilino savo žinias klausydamiesi įvairių sričių specialistų pranešimų ir dirbdami grupėmis.

Seminarą pradėjo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kuris savo pranešime akcentavo, kaip svarbu apsibrėžti savo identitetą, suvokti ir parodyti savo vertę, nebijoti neįprastų, inovatyvių sprendimų, didinti konkurencinį pranašumą. Nacionalinės bibliotekos vadovas ragino bibliotekas apsibrėžti savo veiklas ir netapti socialinės rūpybos centrais. Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius – ne tik gerai suprantantis bibliotekų svarbą, bet ir aktyviai prisidedantis prie naujų bibliotekos filialų atidarymo: nuo 2016 metų pradės veikti Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Ąžuolaičių ir Keleriškių filialai. S. Grinkevičius paragino bibliotekų vadovus nebijoti atstovauti bibliotekoms savo savivaldybėje ir ryžtingiau siekti užsibrėžtų tikslų.

Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ 2014–2015 metų dalyvė Monika Merkytė seminaro dalyviams išsamiai pristatė šią programą ir pasidalijo darbo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje patirtimi – ji kartu su kolege prisidėjo rengiant Nacionalinės bibliotekos darbuotojų motyvacinės sistemos projektą. Su dar viena jaunimo iniciatyva supažindino „TEDxVilnius“ kuratorė Justė Stašaitytė. Pranešėja pristatė drauge su kitais savanoriais įgyvendinamą programą ir papasakojo, kaip sekasi pritraukti jaunus žmones savanoriškai dalyvauti jų iniciatyvos veiklose.

Pasidalijusi patirtimi, kaip „TEDxVilnius“ dirba su partneriais, J. Stašaitytė susirinkusiesiems davė nemažai patarimų, kaip sėkmingai išnaudoti partnerystes: ragino bibliotekas nebijoti kreiptis dėl paramos, aktyviai konsultuotis su potencialiu rėmėju ir tiksliai išsiaiškinti, kaip geriausiai pateikti savo pasiūlymą, taip pat skatino nepamiršti su savo partneriais aptarti rezultatų, susidraugauti ir palaikyti ryšį.

Iš kitų pranešėjų savo energingumu išsiskyrė dainininkas Jurgis Didžiulis, įkvepiančiu pasisakymu apie bibliotekų svarbą maloniai nuteikęs visus dalyvius. J. Didžiulis taip pat pristatė drauge su Nacionalinės biblio­tekos įgyvendinamo projekto „Bib­ liotekos pažangai 2“ komanda vykdomą iniciatyvą „Meno #reanimacija bibliotekose“.

Akcijos metu net keturios Lietuvos bibliotekos ir jų bendruomenės buvo „reanimuotos“ pasitelkiant meną. Pranešimų ciklą užbaigė projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas strateginei plėtrai Eugenijus Stratilatovas. Jis analizavo viešųjų bibliotekų veiklos lauką ir apibendrindamas

iškėlė problemą, kad bibliotekos vykdo per daug įvairių veiklų, ragino nepamiršti savo krypties bei veikti atsižvelgiant į kontekstą.

E. Stratilatovas taip pat pasidalijo patirtimi, įgyta lankantis pagrindinėje Orhuso miesto (Danija) bibliotekoje – paslaugų centre „Dokk1“.

Ne viena pranešimuose akcentuota prob­ lema buvo aptarta diskusijų metu. Patirties dalijimosi seminare daug diskutuota nedidelėse darbo grupėse. Pokalbius moderavo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ komandos nariai ir kviestiniai konsultantai. Pirmąją seminaro dieną aptartos įvairios bibliotekoms aktualios temos: projektų valdymas, poveikio vertinimas, rėmėjų paieška ir partnerystė, darbas su jaunimu, savanorių pritraukimas, darbuotojų mainai, renginių organizavimas, ir kt.

Antrąją dieną dalyviai diskutavo jų pačių pirmąją seminaro dieną siūlytomis temomis.

Atskirose darbo grupėse jie svarstė vieną iš keturių temų – analizuota vieningo (kryptingo) Lietuvos bibliotekų tikslų (strategijų) plėtojimo, projektų tvarumo ir tęstinumo problematika, diskutuota apie projektų ir iniciatyvų vaidmenį, stiprinant santykius su savivaldybe, taip pat bandyta atsakyti į klausimus, ar nesėkmės grūdina ir ar visada pastebime savo sėkmes.

Dalyviai džiaugėsi diskusijų praktine nauda ir pasiūlytais aktualių problemų sprendimo būdais, kuriuos galės pritaikyti savo veikloje. Grupių nariai, kiekvieną temą aptarę grupėse, bendruose susitikimuose dalijosi savo įžvalgomis su kitais seminaro dalyviais.

Antrąją seminaro dieną renginio dalyviai taip pat pristatė savo įgyvendinamus „Biblio­ tekos pažangai 2“ bendruomenėms skirtus bibliotekų projektus ir išklausė aktualų projekto „Bibliotekos pažangai 2“ finansų vadovo Stanislovo Zablockio pranešimą „Finansiniai projektų valdymo klausimai, ataskaitų rengimas“.

Emocingu pasisakymu maloniai visus nuteikė dainininkas J. Didžiulis

Viso patirties dalijimosi seminaro metu buvo kuriamas komiksas, kuriame žaismingai užfiksuotos pranešimų, diskusijų ir laisvalaikio akimirkos.

LNB informacija

Tarptautinis bendradarbiavimas

Šiais metais konferencijos partneris buvo Anatolijos universitetas (Turkija), suteikęs galimybę įvairių pasaulio žemynų ir šalių atstovams susiburti tiesiogine to žodžio prasme kryžkelėje – Stambule – mieste, įsikūrusiame tarp Europos ir Azijos. Trijų dienų renginys vyko prieš keletą metų atnaujintame Osmanų imperijos archyve, kuriame susiliejo praeitis, dabartis ir ateitis.

Susirinkę bibliotekų specialistai iš Europos, Azijos, Amerikos, Australijos galėjo pasidalyti idėjomis, pasisemti patirties, pasikonsultuoti rūpimais klausimais su kolegomis ir profesio­ nalais. Šių metų konferencijos tikslas buvo pateikti įvairių pasaulio bibliotekų patirtį, pristatyti dabartinę situaciją, kylančias prob­ lemas ir aptarti ateities perspektyvas. Pranešėjai iš Danijos, Turkijos, Zimbabvės, Alžyro, Beiruto, Kazachstano, Uzbekistano, Kroatijos, Irano, Didžiosios Britanijos, Švedijos dalijosi tarpbibliotekinio skolinimosi, dokumentų pristatymo sistemos tobulinimo ir plėtros patirtimi. Dauguma jų akcentavo skaitmeninių bibliotekų, duomenų bazių, katalogų ir kitokių e. produktų, juos apimančių sistemų ir paslaugų kūrimo svarbą besikeičiančios visuomenės kontekste. Buvo aptarta autorių teisių ir licencijavimo tema, su kuria susiduriama norint legaliai dalytis duomenimis elektroninėje erd­ vėje. Kiekvienos šalies įstatymų galią turinčių

teisės aktų skirtumai apsunkina tarptautinio dalijimosi ištekliais procesą, todėl natūraliai iškilo teisės aktų atnaujinimo klausimas.

Apibendrinant galima teigti, kad visų besidalijančiųjų ištekliais siekis – greita, finansiškai efektyvi, legali ir patogi dokumentų pristatymo /skolinimo paslauga, kuria galėtų naudotis kiekvienas pasaulio gyventojas.

Dr. Kristina Bartkienė BOBCATSSS 2016: Informacija • Bibliotekos • Demokratija. Tarptautinė BOBCATSSS 24-oji konfe­ ren­cija 2016 m. sausio 27– 29 d. informacijos specialistus sukvietė į Prancūziją, Liono miestą. Lionas (pranc. Lyon) – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, įsikūręs dviejų upių – Ronos ir Sonos – santakoje. Kasmet vis kitame Europos mieste vykstanti populiari, tarptautinį pripažinimą pelniusi konferencija unikali dar ir tuo, kad ją organizuoja bibliotekininkystės ir informacijos studentai. Šiemet tai patikėta Liono (Prancūzija) ir Knoksvilio (USA) universitetų studentų ir dėstytojų komandai. Konferencijos iniciatorius – asociacija EUCLID (angl. European Association for Library and Information Education and Research).

Konferencijos turinys nuolat kinta – atsižvelgiama į to meto tendencijas, aktualijas ir bibliotekininkystės bei informacijos mokslų pasaulio naujienas. „Informacija • Bibliotekos • Demokratija“ (ang. Information • Libraries • Democracy) – tokia buvo pagrindinė 2016 m. simpoziumo tema. Dauguma pranešimų buvo skirti intelektinės laisvės ir žmogaus privatumo išsaugojimo problematikai, taip pat bibliotekos vaidmens demokratinėse kultūrose pristatymui ir analizei.

Konferencijos dalyviai savo pranešimus pristatė pagal keturias šiandien itin aktualias potemes: bibliotekų vaidmuo demokratinėse kultūrose; intelektinė laisvė ir cenzūra; bibliotekos, atviroji prieiga ir duomenys; privatumo apsauga.

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš daugiau nei 25 pasaulio šalių, buvo perskaityta per 40 žodinių pranešimų, įvyko 9 seminarai, parengta per 10 stendinių pranešimų.

Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Paryžiuje ir vyraujančią politinę situaciją, pagrindinis dėmesys buvo skirtas bibliotekos vaidmeniui ugdant demokratinę visuomenę ir formuojant šiandienos politiką. Apie tai kalbėjo pagrindiniai simpoziumo pranešėjai ir dauguma konferencijos dalyvių. Vienas ryškiausių buvo profesoriaus emerito Paulo Sturgeso iš Lofboro universiteto (Didžioji Britanija) pranešimas „Intelektinė laisvė, bibliotekos ir demokratija“ (ang. Intellectual Freedom, Libraries and Democracy). Kiti du pagrindiniai konferencijos

pranešėjai taip pat praplėtė dalyvių žinias šia tematika. Tamperės universiteto profesorė Päivikki Karhula skaitė pranešimą „Cenzūra ir privatumo apsauga“ (ang. Censorship and Protecting Privacy). Kviestinis svečias Denisas Merklenas, prancūzų sociologas ir profesorius, pristatė pranešimą „Bibliotekų vaidmuo demokratinėse kultūrose“ (ang. The role of Libraries in Democratic Cultures).

Vieną įdomiausių pranešimų apie saviraiškos laisvę Prancūzijos bibliotekose skaitė Raphaëlle Bats iš ENSSB universiteto (Prancūzija). Ji sulaukė didelio konferencijos dalyvių dėmesio, nes nagrinėjo aktualius klausimus, susijusius su bibliotekos, kaip kultūros institucijos, saviraiškos laisve Prancūzijos ir viso pasaulio politinių įvykių kontekste. Taip pat įdomus buvo Berlyno universiteto profesorės Petra Hauke pranešimas, pristatantis „žaliąsias bibliotekas“ kaip priemonę plėtoti bibliotekų veiklą ir formuoti pilietiškumą.

Buvo pateikta daugybė pavyzdžių, kaip „žaliųjų bibliotekų“ prototipas puikiai veikia daugybėje šalių (daugiau informacijos http://www.ifla.org/ publications/ifla-publications-series-161). Ši tema konferencijose aptariama vis dažniau, nes visuomenei vis aktualesni tampa aplinkosaugos klausimai. Svarbiausia, kad bibliotekos taip pat gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

Julijos Ingelevič nuotr.

IFLA konferencijoje apsilankius. 2015 m. spalio 1–3 dienomis Turkijos didmiestyje Stambule vyko 14-oji IFLA Dokumentų pristatymo ir išteklių dalijimosi (angl. Interlending & Document Supply – ILDS) grupės organizuota tarptautinė konferencija „Išteklių dalijimasis kryžkelėje“ (angl. Resource Sharing at the Crossroads). Lietuvos kultūros tarybos skirta edukacinė stipendija suteikė galimybę konferencijoje apsilankyti ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovei dr. Kristinai Bartkienei.

IFLA Dokumentų pristatymo ir išteklių dalijimosi (ILDS) grupės tikslas – gerinti žmonių gyvenimo kokybę, suteikiant kuo didesnę prieigą prie įvairių informacijos išteklių. Grupė siekia palengvinti prieigą prie bibliotekose saugomų dokumentų, organizuoja renginius, kurių metu ieško būdų, kaip sukurti našią ir naudingą dalijimosi ištekliais sistemą.

Tiltas per Sonos upę

Šioje konferencijoje dalyvavo ir Vilniaus universiteto atstovės: Komunikacijos fakulteto Informacijos ir bibliotekų paslaugų studijų programos bakalaurė, šiuo metu Tarptautinės komunikacijos magistro studijų programos pirmo kurso studentė, Julija Ingelevič ir Biblio­ tekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytoja dr. Jurgita Rudžionienė.

Bendrą pranešimą tema „Ar „Erasmus“ studentai, studijuojantys užsienyje, turi tokias pačias teises naudotis bibliotekos teikiamomis paslaugomis?“ (angl. Do Erasmus Students Have the Same Rights Using Library Resources Studying Abroad) auditorijai skaitė KF studentė J. Ingelevič. Ji pristatė 2015 m. VU Komunikacijos fakultete atliktą tyrimą, kurio tikslas – ištirti Komunikacijos fakultete pagal „Erasmus“ programą studijuojančių studentų galimybes naudotis Vilniaus universiteto bib­lio­tekos teikiamomis paslaugomis.

Julija Ingelevič

37

IN MEMORIAM

GERMA AVILTIENĖ (1942 04 29 – 2016 01 23) Sudilo Germutės žemiškasis laikas. Sausio 23 dieną, nebepajėgusi pažadinti širdies plakti gyvenimo ritmu, po sunkios ligos mirė buvusi ilgametė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotoja Germa Aviltienė.

Germutė – taip Ją vadino kolegos, draugai, pažįstami – pasiaukojanti mama, supratinga ir nuoširdi draugė, tolerantiška ir darbšti, švelni ir kantri moteris, kuriai gyvenimas skyrė ne vieną sunkų išbandymą. Ji nesiskundė, neaimanavo, pati kentėdama visada rasdavo paguodos ir paramos žodį šalia esančiam, visus pasitikdavo ir palydėdavo gera linkinčiu žodžiu, santūria šypsena.

Gimusi Rokiškio rajone, Žiobiškyje, 1961 m. darbo veiklą pradėjo Utenoje kaip Vartotojų kooperatyvo pardavėja. 1963–1964 m. grįžusi į gimtąjį Rokiškio rajoną, dirbo Lukštų kultūros namų direktore. Ryškų puslapį Ji įrašė į Anykščių viešosios bib­liotekos istoriją. 1968 metais, baigusi studijas Vilniaus universitete, įgijusi mokslinio bibliotekininko-bibliografo specialybę, pradėjo dirbti tuometėje Anykščių rajoninėje bibliotekoje Kilnojamojo fondo vedėja.

1973–1975 m. buvo Anykščių rajoninės biblio­tekos vedėja, o nuo 1975 iki 1977 metų – Anykščių centrinės bibliotekos direktorė. 1977–1984 m. dirbo Centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. 1984–1985 m. laikinai dirbo Anykščių tarprajoninio karinio komisariato 4-ojo poskyrio viršininko padėjėja. 1985 m. grįžo į biblioteką ir iki 1994 m. dirbo Anykščių viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja moksliniam darbui, nuo 1994 m. – direktorės pavaduotoja kraštotyrinei-leidybinei veiklai, nuo 1995 m. – Kraštotyros ir leidybos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė.

Visus žavėjo savo kūrybingumu, atsakingumu, taktiškumu. Daug prisidėjo rengiant Knygos šventes, literatūrinius, teminius vakarus, organizuojant kraštotyros veiklas. 1998 m. Germutė paliko darbą bibliotekoje ir išėjo į užtarnautą poilsį. Kolegos visada ją prisimins kaip nuostabų, jautrų žmogų, gebėjusį pastebėti aplinkinių gerąsias savybes, profesionalumą, mokėjusį skatinti. Tokią Ją ir išsaugosime atmintyje.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojai

MŪSŲ KALENDORIUS

2016 BALANDIS 38

1 Sukanka 80 metų, kai gimė poetas, kritikas, eseistas, visuomenės veikėjas MARCELIJUS MARTINAITIS ( 1936–2013). Žr.: Bibliotekų darbas. 1986, nr. 2, p. 37-38; Tarp knygų. 1996, nr. 2, p. 45-46; 2006, nr. 2, p. 44-45; 2011, nr. 2, p. 36-38. Žr. taip pat: Marcelijus Martinaitis: bibliogr. r-klė. Vilnius: Akad. leidyba, 2011. 326, [1] p.: portr.

PAPILDOMA LITERATŪRA M. MARTINAIČIO KŪRYBA Kaip katinai uodega peles gaudo: [eseistika, eilėraščiai] / [dail. D. Rybakovienė]. Vilnius: Alma littera, 2015. 111, [9] p.: iliustr.

Kukučio baladės: baladžių poema / iliustr. A. Švėgžda. – 3-ioji patais ir papild. laida. Vilnius: Vaga, 2012. 115, [5] p.: iliustr.

Nenoriu nieko neveikti: poezija ir rankraščiai / [sudarė ir parengė V. Sventickas]. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, [2014]. 215, [1] p.: iliustr., faks.

Pareisiu su paukščiais: rinkt. aukštesn. kl. moksleviams / [sudarė M. Mikalajūnas]. Vilnius: Tyto alba, 2013. 153, [2] p.: faks.

Sutartinė: [poezijos rinktinė; įv. str. „Kad būtų gražu Lietuvoj“, p. 6-22, A. Rėklaitytės] / sudaryt. A. Rėklaitytė. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2016. 359, [9] p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija). – Bibliogr. įvado išnašose.

The Ballads of Kukutis / transl. and introduced by L. Vincė.

Tomorden: Arc Publ., 2011. 155, [1] p. – Orig. antr.: Kukučio baladės. – Gretut. tekstas angl., liet. *** Daujotytė-Pakerienė V., Martinaitis M. Sugrįžęs iš gyvenimo: pokalbiai, lit. laiškai. Vilnius: Alma littera, 2013. 413, [2] p.

Marcelijaus margučiai: Velykos su M. Martinaičiu: [fotoalbumas su tekstais] / [fotogr. R. Šileika, V. Balčytis]. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2012. 88 p., [4] įd. karpomų atvirukų lap.: iliustr.

Marcelijaus Martinaičio margučiai: M. Martinaičio [skutinėtų velykinių] margučių kolekcijos katalogas / [parengė D. Beliūnienė]. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, [2014]. 159, [1] p.: iliustr. – Kn. taip pat: Lietuvai padovanota poeto Marcelijaus Martinaičio margučių kolekcija / R. Budrys, p. 5; Kas išrašyta margučių lukštuose / G. M. Martinaitienė, p. 6-10.

Mes gyvenome: biogr. užrašai. Vilnius: Lietuvių rašytojų s-gos l-kla, [2014]. 222, [1] p.

POKALBIAI Gandas apie Poeto mirtį : [ištr. iš pokalbių / užrašė] F. Kauzonas. – Iliustr. // Respublika. 2013, bal. 8, p. 5.

Gimtadieniui visada pasiruošęs / [kalbino] E. Čepelytė // Vakaro žinios. 2013, kovo 30, priedas „Geras“, p. 15.

Keičiantis kartoms, reikia atrasti kitus žodžius / [užrašė] L. Bit­vinskas. – Portr. // Anykšta. 2012, vas. 7, p. 4.

Kukutis buvo laisviausias lietuvis: [ištr. iš pokalbių, publikuotų „Šiaulių krašte“] / parengė Ž. Kavaliauskaitė. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2013, bal. 9, p. 1, 6.

Marcelijus atsisveikina su Kukučiu / [užrašė] R. Stankevičius.

– Iliustr. // Respublika. 2013, kovo 30, p. 12.

Marcelijus Martinaitis: „nebijau gyventi Lietuvoje“ / [kalbino] R. Stankevičius // Vakaro žinios. 2012, saus. 9, p. 6.

Margučių skutinėjimas man taip pat yra filosofija / [kalbino] A. Musteikis. –Iliustr. // Lietuvos žinios. 2011, bal. 23, p. 10-11.

M. Martinaitis:„parašyti garbės kodeksai neveikia“: į Ute­nos gimnazistų klausimus atsako poetas // Dialogas. 2012, rugpj. 16, p. 5.

Pas Marcelijų – Velykų parsivežti / [kalbino] R. Stankevičius. – Iliustr. // Respublika. 2012, kovo 31, priedas „Julius/Brigita“, p. 2-3; Vakaro žinios. 2012, bal. 7, p. 1, 8.

Poetai į pensiją neišeina / [užrašė] R. Klišytė. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. 2013, kovo 30, p. 11-12.

Poetas M. Martinaitis persekiojamas ir miręs: [su poeto našle G. Martinaitiene kalbėjosi] S. Venckus. – Nuotr. // Vakaro žinios.

2013, rugpj. 12, p. 6.

Politinis morčius ir kultūra paraštėse / [kalbino] Ž. Kavaliauskaitė. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2012, kovo 17, p. 1, 3, 5.

Tai atsitinka kuriant… / [kalbino] G. Kajėnas. – Portr. // Pasaulis yra gražus: pokalbiai apie kūrybą. Vilnius, 2013, p. 14-28.

Velykos – susitaikymo šventė / [parengė] L. Žemulienė. – Iliustr. // Vilniaus diena. 2012, bal. 7, p. 19-20.

APIE M. MARTINAITĮ Marcelijus Martinaitis: bibliogr. r-klė / VU, VU b-ka, Lietuvių lit. katedra; [ parengė S. Peciulkienė, R. Kivilšienė, J. Zvėgienė; sudaryt. S. Matulevičienė; įž. str. „Gyvo paradokso poetas: apie Marcelijų Martinaitį – iš esmės“, p. 9-12, R. Tamošaičio ; „Apie save“, p. 13-14, M. Martinaičio]. Vilnius: Akad. leidyba, 2011.

326, [1] p. : portr.

Daujotytė-Pakerienė V. Boružė, ropojanti plentu: prigimt. kultūros kasinėjimai M. Martinaičio kūryboje. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2013. 374, [2] p.: iliustr., faks., portr. – Bib­liogr. išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 371-374.

Laurinavičius J. Marcelijus Martinaitis Kaišiadoryse: 2010 m. gruod. 21 d. Kaišiadorys: Printėja: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2011. 23, [1] p.: iliustr.

Amžinam poilsiui atgulė poetas M. Martinaitis: [apie laidotuves; su LRS pirm. A. A. Jonyno atsisveik. žodžiais]. – Iliustr. // Vakaro žinios. 2013, bal. 9, p. 1, 4.

Baigėsi Tautos ir žmonių poetų epocha: [pokalbis apie M. Mar­ tinaitį su V. Braziūnu, K. Plateliu, V. Sventicku / užrašė] D. Nagelė.

– Iliustr. // Respublika. 2013, bal. 8, p. 4.

Bakas V. Ab ovo, arba Kita margučių pusė: [„Marcelijaus margučiai“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 14 (bal. 6), p. 14-15.

Baliukonienė L. Etnokultūros gijos M. K. Čiurlionio ir M. Martinaičio kūryboje. – Iliustr. // Mano Druskininkai. 2013, birž. 20(nr. 35), p. 4.

Balsai iš anapus: prieš pusmetį amžinybėn iškeliavusio didžio Lietuvos poeto, lietuvių lit. klasiko M. Martinaičio ištartys tautai iš Lietuvos patirtis svarstančios kn. „Tylintys tekstai“ (2006) / parengė R. Stankevičius. – Portr., iliustr. // Respublika. 2013, spal. 31, p. 11.

Baltrušaitytė R. Permatomi Marcelijaus Martinaičio siluetai: keli teisingi žodžiai Poetui Antakalnio menininkų kalnelyje atgulus. – Iliustr. // Veidas. 2013, nr. 16 (bal. 15), p. 46-47.

Bankauskaitė-Sereikienė G. Iš nekasdienio susitikimo su kūryba. – Iliustr. // Universitas Vilnensis. 2013, balandis (nr. 3), p. 6-7.

Bibliotekai suteiktas M. Martinaičio vardas: [Raseinių vieš. b-kai] // Mūsų Raseiniai. 2014, bal. 25, p. 2.

Braziūnas V. Gandrelis iš vakar ir visados. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2013, nr. 15 (bal. 12), p. 34-35.

Braziūnas V. Vakar ir visados: [prisiminimai]. – Iliustr. // Atgimimas. 2013, bal. 12, p. 8.

Būti atsakingam už žmogų ir žemę: M. Martinaičio gyvenimo ir kūrybos apžvalga / SK // Tėviškės žiburiai. 2013, bal. 30, p. 4.

Daujotytė-Pakerienė V. Negali būti, kad visa tai – mirtinga: [pokalbis su lit. tyrinėtoja / užrašė] R. Stankevičius. – Iliustr. // Respublika. 2013, spal. 19, p. 11.

Daujotytė-Pakerienė V. Su poetu atsisveikinant. Balandžio sniegas: [pokalbis su lit. tyrinėtoja / užrašė] R. Stankevičius. – Iliustr. // Respublika. 2013, bal. 9, p. 4-5.

Dirgėla D. Saulės grąža: in memoriam M. Martinaičiui // Šiaurės Atėnai. 2013, bal. 12, p. 2.

Eiliuoti pradėjo nusižiūrėjęs į Maironį. – Portr. // XXI amžius.

2013, bal. 12, p. 1, 5.

Garškaitė R. Kalbą paglostant : [apie M. Martinaičio ir R. Granausko lit. kalbą]. – Portr. // Lietuvos žinios. 2014, lapkr. 7, p. 2.

Gerbutavičius R. M. Martinaitis išėjo, o jo Kukutis pasiliko.

– Iliustr. // Lietuvos rytas. 2013, bal. 8, p. 1, 4-5.

Ignatavičius E. Pavasaris. Sugrįžo paukščiai, o Palendriuos Kukučio negirdėt… – Portr. // Draugas. 2014, geg. 10, priedas „Mokslas, menas, literatūra, p. 2-3; Literatūra ir menas. 2014, nr.

23(birž. 6), p. 25-26.

Indriūnaitė L. Marcelijus ir Viktorija [Daujotytė-Pakerienė]: literatūros pora. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2013, spal. 24, p. 12.

Ivanauskienė M. Literatų gatvė. [Vilnius, 2014], p. 86-87: iliustr.

Jačauskas I. M. Martinaičio palikimas – poetų kalvė. – Iliustr. // Vilniaus diena. 2013, bal. 11-17 (nr. 15), p. 1, 23.

Jonikaitė R. Mintys apie kelią skaitant Marcelijų Martinaitį.– Iliustr. // Sandrava. 2014, nr. 1(birželis), p. 4-5.

Kaniavienė D. Iš Kukučio tas katinas, iš Kukučio: [„Kaip katinai uodega peles gaudo“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2016, saus. 15(nr.2), p. 10-11.

Kas yra kas Lietuvoje 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 886.

Kasmauskytė G. Poeto Marcelijaus Martinaičio atminimui. – Iliustr. // Kalvotoji Žemaitija. 2014, bal. 12, p. 6; Sandrava. 2014, nr. 11(birželis), p. 3.

Kazlauskaitė G. Mes gyvename: [„Sugrįžęs iš gyvenimo“] // Šiaurės Atėnai. 2015, rugpj. 7, p. 11.

Kazlauskas A. Ar užklosime Marcelijų … keliu? – Portr. // Darbas. 2013, bal. 11, p. 6.

Kazlauskas A. Jis posmais nusimezgė kelią: [apie poeto ryšius su Pasvaliu]. – Iliustr. // Darbas. 2014, geg. 13, p. 5.

Klišytė R. Nesulaukęs žalio lapo priesaikos: [poeto atminimui] // Valstiečių laikraštis. 2013, bal. 10, p. 6.

Klusas M. Kukutis atsisveikina su Marcelijum: [poeto atminimui] // Lietuvos žinios. 2013, bal. 8, p. 3; Naujos tėviškės žinios.

2013, bal. 9, p. 3.

Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 697-698: portr.

Marcelijus Teodoras Martinaitis: in memoriam. – Portr. // Nemunas. 2013, bal. 11-17 (nr. 14), p. 23; Literatūra ir menas.

2013, nr. 15 (bal. 12), p. 34.

39

40

Mitaitė D. Marcelijaus Martinaičio ruduo: [„Nenoriu nieko neveikti“] // Literatūra ir menas. 2014, nr. 14( bal. 4), p. 14-16.

M. Martinaičio mirtis sujaudino visą Lietuvą // Kauno diena.

2013, bal. 8, p. 5; Klaipėda. 2013, bal. 8, p. 5.

Medelinskas A. Iki mirties ir po jos būsime Lietuvos pritraukti: [poeto,sąjūdininko atminimui]. – Portr. // Lietuvos žinios. 2013, bal. 9, p. 2.

Mitaitė D. Išėjęs su paukščiais: [nekrologas]. – Portr. // Dia­ logas. 2013, bal. 11, p. 15.

Musteikis A. Kvaištelėjęs dėl kačių – Marcelijus Martinaitis: [„Kaip katinai uodega peles gaudo“]. – Iliustr. // Lietuvos žinios.

2015, liep. 24, p. 13.

Nastopka K. Žygiai su Marcelijumi: [prisiminimai] // Atgimimas. 2013, bal. 12, p. 8.

Našlaičiai: atsisveikinimas su M. Martinaičiu: [in memoriam]. – Portr. // 7 meno dienos. 2013, bal. 12, p. 8.

Navakas K. Poetai, katinai ir kiti: [„Kaip katinai uodega peles gaudo“ ir kt.] // Kauno diena. 2015, spal. 23, priedas „Santaka“, p. 8.

Netekome M. Martinaičio: [nekrologas]. – Portr. // Respub­ lika. 2013, bal. 8, p. 5.

Nutilo poeto M. Martinaičio giesmė. – Portr. / parengė M. Bur­ vytė // Vakaro žinios. 2013, bal. 8, p. 1, 4.

Palikimas –margučiai: [apie par. „Martinaičio margučiai“ Vilniaus paveikslų galerijoje]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2014, bal. 18, p. 16.

Paskutinis „sudie“ Marcelijui Martinaičiui. – Iliustr. // Respublika. 2013, bal. 9, p. 5.

Stankus S. Marcelijus Martinaitis: „Poetas turi teisę išeiti, kad išėjęs visad liktų tėvynėj“: [pokalbis su buv. „Naujo ryto“ red. / užrašė] S. Tijūnaitienė. – Iliustr. // Naujas rytas. 2013, bal. 10, p. 1-2.

Stoškus K. Ar dar liko už ko nusitverti? Po paskutinio atsisveikinimo. – Iliustr., portr. // Draugas. 2013, bal. 27, p. 7-8; Lietuvos aidas. 2013, bal. 17, p. 4; bal. 20, p. 4.

Urbonas E. Apie Marcelijų Martinaitį: [prisiminimai]. – Iliustr. // Sandrava. 2014, spalis (nr. 2), p. 2.

Valatka R. In memoriam Marcelijui Martinaičiui. – Portr. // 15 minučių. 2013, bal. 12, p. 4.

Vinevičiūtė E. Poeto rankom paklūsta ir įmantrūs raštai: [apie pomėgį – margučių skutinėjimą]. – Portr., iliustr. // Lietuvos rytas. 2012, kovo 31, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 6-9.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 14, p. 350351: portr.

Zailskaitė D. Malonu būti Marcelijaus Martinaičio anūku: [apie animatorių A. Skučą]. – Iliustr. // Respublika. 2013, birž.

29, priedas „Julius /Brigita“, p. 5. *** Sukanka 100 metų, kai gimė poetė VALERIJA GRICIŪTĖLAPINSKIENĖ (1916–1995).

Gimė Petrapilyje. 1935 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1937 m.– ikimokyklinio auklėjimo kursus. Dirbo vaikų darželyje.

Išleido eilėraščių vaikams rink. „Mažieji darbininkai“ (1952), „Mums darželyje smagu“ (1954), „Lino dūdos“ (1957).

Greta ideologinės didaktikos, vyravusios pirmame rinkinyje, vėlesniuose jos eilėraščiuose atsiranda vaikų žaidimus, rūpesčius atspindinčių realijų, vaikams artimas, turtingesnis žodynas, dominuoja klasikinis ketureilis.

V. GRICIŪTĖS-LAPINSKIENĖS KŪRYBA Lino dūdos / iliustr. A. Skliutauskaitė. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1957. [28] p.: iliustr.

Mažieji darbininkai. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1952.

[18] p.: iliustr.

Motinos diena: V. Griciūtės vaidinimėlis vaikams / V. Kup­ rio-Kuprevičiaus muz. Kaunas: Lietuvos vaiko d-ja, [1938].

8 p.: nat.

Mums darželyje smagu / iliustr. R. Kalpokas. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1954. 25 p.: iliustr.

SUDARYTI DARBAI Eilėraščiai vaikams. Kaunas: Valst. ped. lit. l-kla, 1958. 205, [2] p.: iliustr.

Mūsų mažiesiems: skaitiniai ikimokykl. amž. vaikams / [su­ darė V. Griciūtė-Lapinskienė ir kt.; iliustr. L. Barisaitė ir L. Bi­ čiū­naitė]. – 2-asis leid. Kaunas: Valst. ped. lit. l-kla, 1969. 203, [1] p., [8] iliustr. lap., portr.

APIE V.GRICIŪTĘ-LAPINSKIENĘ Lietuvių enciklopedija. Boston, 1969, t. 36, p. 232.

Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 164.

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1966, t. 1, p. 599.

Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 320-321.

5 Sukanka 90 metų, kai gimė dramaturgas, literatūros istorikas KOSTAS OSTRAUSKAS (1926–2012). Žr.: Tarp knygų. 1991, nr. 12, p. 22-26; 2001, nr. 2, p. 44-45.

PAPILDOMA LITERATŪRA K. OSTRAUSKO KŪRYBA Čičinskas ir kiti: dramos ir mikrodramos. Vilnius: UAB „Baltos lankos“, [2002]. 257, [1] p.

Paskutinis kvartetas: du dramų ir dar kai ko rinkiniai ir drama / [parengė ir įvadą parašė L. Mačianskaitė]. Vilnius: Lietuvių lit. ir tautosakos inst., 2014. XIV, 330 [1] p.: iliustr., faks., nat. – Bibliogr. pastabos ir koment.: p. 317-330. – Bibliogr. įvado išnašose. – Turinys: Van Gogho ausis: dvi dramos ir dar šis tas; Paskutinis kvartetas: dramos ir dar kai kas; Lietuvių literatūros istorija: trumpas kursas su išnaša.

Spec(tac)ulum mundi. Chicago: A. Mackaus knygų leid. fondas, 2003. 160 p. – Turinys: Patarlės ir priežodžiai; Spec(tac) ulum mundi.

Užgavėnių kaukės: dramos ir teatras. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2006. 442, [1] p. – Turinys: Pypkė; Who?; Summa philosophica, arba Also sprach Zarathustra ; Shakesperiana: triptikas su epilogu; Stratfordo sodininkas; Kvartetas; Vyskupas Antanas: kitas diptikas; Užgavėnių kaukės: lietuv. divertismentas; Balys iš Baibokų: kronika-drama.

POKALBIAI Gyvenimas ir kaukės / [užrašė] E. Bukelienė, L. Mačianskaitė // Metai. 2006, nr. 5, p. 85-91.

Kostas Ostrauskas: „Esu turbūt homo ludens“ – Portr. // Tikėti ir rašyti. Vilnius, 2002, p. 220-228. „1975-aisiais, užbaigus „Čičinską…“: [pateikiamas archyv. pokalbis / [kalbino] J. Blekaitis. – Portr. // Literatūra ir menas.

2012, nr. 31(saus. 20), p. 6-7.

APIE K. OSTRAUSKĄ Ruchlevičienė I. Kūryba – kaip žaidimas: Kosto Ostrausko dramaturgija. Kaunas: Vytauto Didžiojo univ. l-kla., 2003. 86, [1] p. –Atsp. iš „Darbų ir dienų“. 2003, t. 33. – Bibliogr.: p. 8285 ( 88 pavad.).

Adamonienė A. Kostas Ostrauskas: [biogr.]. – Portr. // Žmonės ir darbai: Prienų kr. šviesuoliai. Vilnius, 2007, p. 283-284.

Bagdonas V. Bažnyčios jubiliejuje paminėjo žymų dramaturgą: [Londono liet. Šv. Kazimiero bžn.]. – Iliustr. // XXI amžius. 2013, saus. 25, p. 1, 9; Utenis. 2013, saus. 19, p. 10-11.

Baublys K., Melnikova I. Kosto Ostrausko „Antroji paskenduolė“: intertekst. autoriaus šypsena. – Bibliogr. išnašose. – Portr., lent. // Gimtasis žodis. 2007, nr. 6, p. 14-18; nr. 7, p. 16-22.

Birmantienė A. Ir studentui, ir mokytojui: improviz. dialogas apie K. Ostrausko pjesę „Belladonna“. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Gimtasis žodis. 2011, nr. 1, p. 20-23.

Bučys A. Kosto Ostrausko strategija: žaidimas relikviniais „centrų“ kodais // Bučys A. Barbarai vice versa klasikai. Vilnius, 2008, p. 487-505.

Castor@Pollux. Geriau chaosas negu nieko: [„Užgavėnių kaukės“] // Castor@Pollux. Rašytojų kūjis. Kaunas, [2007], p. 117-118.

Cidzikaitė D. Kostas Ostrauskas: [80-mečiui]. – Iliustr., ­portr. // Amerikos lietuvis. 2006, vas. 11, p. 14. Čingaitė G. Kosto Ostrausko ir Kazio Sajos politinio teatro ypatumai // Teksto slėpiniai. 2012, [nr. 15], p. 47-72.

Dirgėla T. Jonuko sapnas; Jūratė ir Kastytis; Ir Ostrauskas.

– Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 25(birž. 22), p. 58-59.

Gerbutavičius R. Netekome išties savito rašytojo: [nekrologas]. – Portr. // Lietuvos rytas. 2012, saus. 12, p. 13.

Gražytė-Maziliauskienė I. Dokumentinė drama su šelmišku mirktelėjimu: [„Eloiza ir Abelardas“] // Gražytė-Maziliauskienė I. Idėjų inventorius. Vilnius, 2004, p. 311-314.

Iš po šmaikščios Kosto Ostrausko plunksnos: [„Spec(tac) ulum mundi“ ir „Gyveno kartą senelis ir senelė“] / D. B. – Iliustr. // Draugas. 2004, birž. 5, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4.

Jonynas V. A. Reto autentiškumo biografijos rekonstrukcija: [„Balys iš Baibokų“] // Kultūros barai. 2004, nr. 12, p. 31-32.

Jonynas V. A. Vingrieji Kosto Ostrausko rašteliai: [„Kvartetas“] // Jonynas V. A. Rinktiniai raštai. Vilnius, 2006, p. 209-215.

Kelertienė V. Kostas Ostrauskas (1926 04 05–2012 01 09): in memoriam. – Portr. // Metai. 2012, nr. 2, p. 156-157.

Kelertienė V. Kostas Ostrauskas / vertė D. Cidzikaitė // Kelertienė V. Kita vertus: str. apie lietuvių literatūrą. Vilnius, 2006, p. 213-239.

Klišienė N. Sceninės Kosto Ostrausko nuorodos, arba teat­ rinių konvencijų laužymas. – Bibliogr. išnašose // Literatūra: mokslo darbai. Vilnius, 2014, [t.] 56, p. 81-96.

Knyzelytė O. S. Gedos, K. Ostrausko, S. Parulskio kūrybos autoreflekcija // Studentų darbai. Šiauliai, 2011, p. 84-85.

Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. Vilnius, 2006, kn. 3, p. 87-88.

Kondratas B. Veiveriai – rašytojo K. Ostrausko gimtinė. – Portr. // Lietuvos aidas. 2007, bal. 4, p. 5.

Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 958-959: portr.

Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 201.

Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, t. 1. – Žr.: Asmenvardžių r-klė.; 2005, t. 2, p. 317, 318.

Lyva A.: [„Spec(tac)ulum mundi“] // Naujoji Romuva. 2004, nr. 1, p. 87-88.

Mačianskaitė L. A homo ludens: [„Užgavėnių kaukės“]. – Angl. // The Vilnius review. [2006], nr. 20, p. 6-11.

Mačianskaitė L. Didysis mažasis puodžius. Kostas Ostrauskas (1926 04 05–2012 01 09): in memoriam. – Portr. // Nemunas.

2012, saus. 19-25 (nr.3), p. 11.

Martišiūtė A. Avangardiniai proveržiai lietuvių dramaturgijoje. – Bibliogr. išnašose // Antanas Škėma ir slinktys lietuvių literatūroje. Vilnius, 2012, p. 120-134, 207-208.

Martišiūtė A. Literatūros klasikos interpretacijos Kosto Ostrausko dramose. – Portr. // Gimtasis žodis. 2006, nr. 7, p. 7-14.

Martišiūtė A. Literatūros pamokos Kosto Ostrausko teatre. – Bibliogr. išnašose. – Portr. // Gimtasis žodis. 2006, nr. 6, p. 8-11.

Martišiūtė A. Pasaulio kultūros kalbinimai Kosto Ostrausko dramose. –Bibliogr. išnašose // Teksto slėpiniai. 2012, [nr. 15], p. 5-25.

Martišiūtė A. Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje: [„Užgavėnių kaukės“] // Literatūra ir menas. 2006, rugs.

22, p. 4-5.

Meiliūnaitė V. Čičinsko portretas lietuvių literatūroje: (Maironis, K. Ostrauskas ir kt.) // Dvarų kultūra –Lietuvos kultūros dalis. Panevėžys, 2010, p. 75-78.

Melnikova I. Intertekstinio tinklo struktūra ir reikšmė Kosto Ostrausko pjesėje „Belladonna“ // XX amžiaus literatūros teorijos: koncept. kritika. Vilnius, 2010, p. 421-441.

Pabarčienė R. Kosto Ostrausko architeatras: „Balys iš Baibokų“.

– Bibliogr.: 23 pavad. // Teksto slėpiniai. 2012, [nr.15], p. 30-46.

Pabarčienė R. Kosto Ostrausko „Shakespeariana“: „Hamleto“ perrašymas „Šančių kalba“. – Bibliogr.: 18 pavad. // Žmogus ir žodis. Vilnius, [2013], t. 15, nr.2, p. 45-51.

Pabarčienė R. „Šnekumas nebūna be nuodėmės“: dviprasmiški tiesos liudijimai Kosto Ostrausko dramoje „Eloiza ir Abelardas“. – Bibliogr. išnašose // Colloquia, [2014], nr. 33, p. 97-114.

Paplauskienė V. Intelektinių interesų aprėptis Kosto Ostrausko epistolikoje // Teksto slėpiniai. 2012, [nr.] 15, p. 73-91.

Paplauskienė V. „Laimingas, kad grįžo į Lietuvą“: [apie palaikų perlaidojimą Petrašiūnų kapinėse Kaune]. – Iliustr., portr. // Draugas. 2014, birž. 21; 28, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3; 2.

Paplauskienė V. …originaliomis dramomis ugdoma sava dramaturgija…[ pirmosioms mirties metinėms]. – Iliustr., faks., portr. // Draugas. 2013, saus. 12; 19; 26; vas. 2, priedas „Mokslas, menas, literatūra, p. 6; 3; 7; 7.

Peleckis-Kaktavičius L. Kūrybinis smalsumas paremtas kūrybine drąsa // Peleckis-Kaktavičius L. Žodžiai, kurie neišduos. [Šiauliai, 2011], p. 71-74.

Sruogaitė D. Laiškas Kostui iš Šančių – Kostui Ostrauskui atminti. – Iliustr., portr. // Draugas. 2012, saus. 28, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 7.

Uogintaitė U. Dramaturgo Kosto Ostrausko 80-metis. – Portr. // Draugas. 2006, kovo 21, p. 10.

Uogintaitė U. Istorijos ir fikcijos, romantizmo ir postmodernizmo dialogai Kosto Ostrausko dramoje „Jūratė ir Kastytis“ // Komparatyvistika ir kultūrosaviveika. Vilnius, 2004, p. 227-234.

Uogintaitė U. Metafikacija Kosto Ostrausko dramoje „Hamletas“ ir kt. – Bibliogr.: 10 pavad. // Teksto slėpiniai. 2012, [nr.15], p. 58-66.

Uogintaitė U. The postmodern theater: the mirror of the Kostas Ostrauskas 80th birth annivesary program. – Angl. // Lithuanian museum review. Chicago, (2006), iss. 214, p. 12-13.

Važgėlaitė R. Sąlyginės figūros Kosto Ostrausko dramose. – Bibliogr. išnašose // Metai. 2013, nr. 11(lapkritis), p. 87-93.

Vendrickaitė I. Dar kartą apie Kosto Ostrausko fenomeną. – Bibliogr. išnašose // Kultūros barai. 2002, nr. 2, p. 33-37.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2010, t. 17, p. 151: portr.

Visvydas P. Dvitaškis: [apie dramaturgo kūrybą] // Akiračiai.

2003, nr. 9, p. 10.

8 Sukanka 50 metų, kai gimė prozininkas, poetas TOMAS ­ARŪNAS RUDOKAS (1966–2012).

Gimė Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 22-ojoje vidurinėje ir 8-oje vakarinėje mokykloje, kurią baigė 1985 m. Po metų, 1986-aisiais,

41

debiutavo eilėraščių rinktine „Labanaktis, naktie“. 1988 m. išleido jaunimo tarpe kultiniu tapusį romaną „Autodafė“. Nuo 1989 m. – Lietuvių rašytojų sąjungos narys.

Išleido eilėraščių rinkinius „Žūt būt“ (1988), „Nežemiška žemė“ (1991), apysakų rinktinę „Saksofonistas“ (1992), romaną „Poetas ir prostitutė“ (1994), novelių rinkinį „Žvėris eina miegoti“ (1996), 19 eilėraščių su faksimilėmis kn. „Naktis be taisyklių“ (1997), lietuviškų haiku rink. „Lakštingalų liežuvėliai“ (2003), „beveik autobiografinį“ romaną „Pornomūza“ (2007). Ją, parašytą 2004–2005 m. , leidyklos ilgai atsisakinėjo išleisti. 2006 m. pasirodė jo rinktinė „Vėjo brolis“, o 2010-aisiais eilėraščių knyga „Gimnastika visiems“. Kūryboje rašytojas parodė miesto žmogų, besiblaškantį, besišaipantį, niekuo nebesistebintį. Tai pavargęs nuo įtampos, kovos už būvį jaunas žmogus, vienišas ir tuo besidžiaugiantis. Anot D. Pocevičiaus, T. A. Rudokas buvo „rašytojas, poetas chuliganas, kūrėjas, fantazuotojas, girtuoklis, mergišius, meilės dainius…“(„Pornomūza“, p. 139).

Mirė netikėtai, 46-erių, 2012 m. gegužės 14 d. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

T. A. RUDOKO KŪRYBA Autodafė: mažasis romanas. Vilnius: Periodika, 1988. 119 p. – („Nemuno“ žurn. b-ka; nr. 1).

Gimnastika visiems: 50 eil. pozos / [iliustr. A. Kisarauskaitė].

Kaunas: Kitos knygos, [2010]. 113, [1] p.: iliustr.

Labanaktis, naktie: eilėraščiai. Vilnius:Vaga, 1986. 78, [2] p. – (Pirmoji knyga: PK).

Lakštingalų liežuvėliai: lietuviški haikas / parengė V. Stačiokas; dail. S. Rybakovas]. Vilnius:[I. Bieliauskienės įm. „Knygos skrydis“], 2003. 152, [8] p.: iliustr.

Naktis be taisyklių: 19 eilėraščių su faks. / [A. Brazio pieš.].

Vilnius: BSPB, 1997. 47, [1] p.: faks.

Nežemiška žemė: eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1991. 126, [1] p.

Poetas ir prostitutė: romanas cirkas / vert. aut.; dail. V. Jucys.

Kaunas: Europa, 1994. 93, [1] p. – (Meilės romanas). – Orig. rus.

Pornomūza: [kišen. romanas]/ iliustr. aut. Kaunas: Kitos knygos, 2007. 143 p. – Kn. taip pat: (B)rudokas ir jo (porno)mūza, p. 139-143, D. Pocevičiaus.

Saksofonistas: apysakos. Vilnius: UAB „Rimas“, 1992. 158, [1] p.

Vėjo brolis: [eilėraščiai]. Vilnius: Neometa, 2006. 216 p. Žūt būt: eilėraščiai / [dail. J. Ivanauskaitė]. Vilnius: Vaga, 1988.

122, [5] p. : iliustr. Žvėris eina miegoti: novelės. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1996. 114, [3] p.

42

POKALBIAI Apokalipsė – dabar / [kalbėjosi] / J. Ivanauskaitė. – Portr. // Respublika. 1993, rugpj. 26, p. 15.

Baltas grožio spindulys ir ašarų druska / [kalbėjosi] A. E. Pui­ šytė. –Iliustr. // Puišytė A. E. Žodžio duona ir vynas. Vilnius, 2003, p. 56-62. „Haw do you do, Mr. Hrowu? – Portr. / [užrašė] B. Januševičius. – Portr. // Savaitės expromtu. 1993, bal. 23-30 (nr. 4/5), p. 5.

Ištrūkęs iš narvo poetas skraido po barus / [užrašė] J. Gird­ vainis. – Iliustr. // Respublika. 2003, saus. 18, priedas „Julius“, p. 3.

Kada batsiuvys yra batsiuvys / [užrašė] S. Daugirdaitė. – Portr. // Moksleivis. 1991, nr. 11, p. 6-7.

Kaltės smauglys / [užrašė] L. Žemulienė. – Iliustr. // Komjaunimo tiesa. 1988, gruod.16.

Kiekvieno rašančio žmogaus kalba turi būti natūrali / [užrašė] R. Jonutis. – Portr. // Diena. 1995, liep. 14, p. 9.

Poetas, kuris mylėjo cirką / [kalbėjosi] F. Goldanskis. – ­Iliustr. // Europa. 1995, gruod. 17-16 (nr. 42), p. 7.

Prastai aš rašau ir geriu / [užrašė] A. Kramberis. – Iliustr. // Tvanas. 1995, nr. 6, p. 1.

Suspėjęs į nuvažiuojantį traukinį / [užrašė] M. Meikerytė. – Portr. // Mes. 1992, vasaris (nr.7).

T. A. Rudoko visuomenės dizainas: herbai –sūnums, motinoms – kiaulės / [užrašė] M. Kniežaitė. –Iliustr. // Respublika.

2003, bal. 17, p. 23.

Vilniaus bohemos spindesys ir skurdas / [kalbėjosi] J. Marcinkevičiūtė. – Portr. // Taip ir ne. 1994, nr. 3, p. 7-8. „Visas pasaulis yra bala“/ [užrašė] J. Čekatauskaitė . – Portr. // RVL. 1992, kovo 16, p. 3.

APIE T. A. RUDOKĄ Baliutavičiūtė D. Ina Rudokienė likimo nekeikia: [pokalbis su dailininke, buv. poeto žmona]. –Iliustr. // Lietuvos žinios. 2004, kovo 6, p. 19.

Balsevičiūtė V. Lyrinio herojaus ieškant: [„Žūt būt“] // Literatūra ir menas. 1989, bal. 29, p. 7.

Balsevičiūtė V. Semantinės universalijos aštuntojo dešimt­mečio debiutantų kūryboje // Balsevičiūtė V. Naujosios lyrikos semantika.

Vilnius, 1994, p. 214-217.

Baltrušaitytė R. Velnio tuzinai ir horoskopas: [„Saksofonistas“] // Literatūra ir menas. 1992, geg. 2, p. 2-3.

Bučys A. Klounada blizgučių pasaulyje: [„Poetas ir prostitutė“].

– Portr. // Respublika. 1994, lapkr. 10, p. 16.

Bučys A. Meilė, erotika ar pornografija?: [„Poetas ir prostitutė“] // Respublika. 1994, lapkr. 5, p. 11.

Bučys A. Tomo Artūro Rudoko strategija: virtuali „periferijos“ pastogė: [„Poetas ir prostitutė“] // Bučys A. Barbarai vice versa klasikai. Vilnius, 2008, p. 401-403.

Castor@Pollux. Gitara, merga ir alkoholis: [„Vėjo brolis“] // Castor@Pollux. Rašytojų kūjis. Kaunas, [2007], p. 157-158.

Daujotytė-Pakerienė V. Skaitykime kartu: eil. interpretacijos.

Vilnius, 1987, p. 127-137.

Dragenytė R. Vienišo kiro poezija: [„Vėjo brolis“]. – Iliustr. // Metai. 2006, nr. 10, p. 143-145.

Erlickas J. „Širdies aš neturiu“ : (T. A. Rudokas): [apie jo kūrybą] // Erlickas J. Viršūnės ir kelnės arba Tūkstantis ir viena naktis su Ezopu. Vilnius, 1995, p. 237-242.

Fomina A. „Knyga akivaizdžiai skirta…“: [„Pornomūza“] // Literatūra ir menas. 2007, spal. 26, p. 15.

Geda S. Apleistuose dvasios tyruose // Geda S. Ežys ir Grigo ratai: žodžiai apie kitus. Vilnius, 1989, p. 276-278.

Gedgaudas V. Nežemiška grafomanija: [„Nežemiška žemė“] // Literatūra ir menas. 1992, saus. 11, p. 13.

Grybas R. Apie gyvenimo paviršių: [„Žvėris eina miegoti“]. – Portr. // Respublika. 1996, birž. 20, p. 25.

Ivanauskienė M. Literatų gatvė. [Vilnius, 2014], p. 132-133: iliustr.

Jacinevičius L. Dvidešimt metų lygu šimtui?: [„Autodafė“] // Literatūra ir menas. 1988, rugs. 24, p. 5.

Jakimavičius L. Nevalentiniška Tomo Arūno Rudoko naktis: [„Naktis be taisyklių“] // 7 meno dienos. 1998, vas. 13, p. 4.

Jakučiūnas A. …esu – arba HAPPYEND: [„Pornomūza“]. – Iliustr. // Nemunas. 2007, rugs. 20–26 (nr. 33), p. 7.

Januševičius B. Norėjęs, kad pasaulis būtų geresnis: T. A. Rudokas 1996 04 04–2012 05 14: in memoriam. – Portr. // Metai. 2012, nr. 7, p. 153-154.

Januševičius B. Žvėries laikas, moterys ir mirtys: [„Žvėris eina miegoti“] // Literatūra ir menas. 1996, liep. 13, p. 4.

Jastramskienė L. Mūzos įkvepia ir nuteistus rašytojus: [apie T. A. Ru­doką ir A. Puklevičių]. – Portr. // Valstiečių laikraštis. 2002, rugs. 7, p. 7-8.

Jonaitis M. Kas bijo elektrinių eilėraščių?: [„Žūt būt“] // Pergalė.

1988, nr. 11, p. 166-170.

Kas yra kas Lietuvoje 2002. Kaunas, 2002, p. 566: portr.

Keleras J. Tomas Artūras Rudokas: [in memoriam]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 20(geg. 18), p. 38.

Kodėl nenusižudo Tomas A. Rudokas? : [„Pornomūza“] // Šiaurės Atėnai. 2007, rugs. 15, p. 8.

Kukulas V. Eilėraščio namai: esė apie poezijos šiandieną. Vilnius, 1992, p. 20, 137, 146, 147, 149, 150, 255, 262.

Landsbergis V. V. Riksmas! Tokia poezija…: [„Žūt būt“] // Komjaunimo tiesa. 1988, rugs. 19.

Landsbergis V. V. Vieno poeto teatras: [„Labanaktis, naktie“] // Literatūra ir menas. 1987, bal. 18, p. 5.

Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 432.

Mirtis kainuoja dvikapeikį: [pasisak. apie T. A. Rudoko ir J. Iva­ nauskaitės romanus / užrašė] D. Kalinauskaitė. – Iliustr. // Moksleivis. 1989, nr. 1, p. 8-9. –Aut.: A. Sluckaitė ir kt.

Murauskaitė A. Kolega mano, kad T. A. Rudokas „buvo peržengęs ribas“. – Iliustr. // Respublika. 2002, saus. 25, p. 20.

Navakas K. : [„Autodafė“] // Nemunas. 1988, nr. 9, p. 2-3.

Navakas K. Knygos apie rašytojus (?) bei moteris (?): [„Poetas ir prostitutė“] // Kauno diena. 1994, gruod. 24, p. 20.

Pakalkienė R. T. A. Rudokas ieško darbo. – Portr. // Lietuvos žinios. 1999, kovo 22, p. 24.

Parulskis S. Kelias su taisyklėmis: [„Naktis be taisyklių“] // Šiaurės Atėnai, 1998, kovo 14, p. 9.

Peleckis M. Penkios panos – dešimt papų!: [„Gimnastika visiems“] // Literatūra ir menas. 2010, spal. 29, p. 16.

Plečkaitis M. Erotizmas mokykloje: [„Gimnastika visiems“] // Šiaurės Atėnai. 2010, lapkr. 19, p. 9.

Pocevičius D. Miręs ir po mirties: [pokalbis su poeto draugu / užrašė] L. Žemulienė. – Iliustr. // Vilniaus diena. 2012, rugpj. 11, p. 1, 6.

Pocevičius D. Savilaidos malonumai: [„Pornomūza“] // Šiaurės Atėnai. 2010, bal. 16, p. 8.

Pocius K. Išskridęs keruakiškais greitkeliais: [poeto atminimui].

–Portr. // Šiaurės Atėnai. 2012, geg. 18, p. 3.

Sargūnas M. Valentingumo dimensijos: [„Naktis be taisyklių“] // Literatūra ir menas. 1998, vas. 14, p. 5.

Stankevičius R. Netekome poeto Tomo Arūno Rudoko: [nekrologas] // Respublika. 2012, geg. 15, p. 5. Šerelytė R. Labanakt: [„Žvėris eina miegoti“] // Literatūra ir menas. 1996, liep. 13, p. 4; 7 meno dienos. 1996, birž. 21, p. 7.

Vabuolas J. Suicidinės tendencijos džinsuotoj prozoj: [apie T. A. Rudoko ir J. Ivanauskaitės kūrybą] // Pergalė. 1989, nr. 5, p. 129-134.

Valickaitė H. Sunkus ėjimas į šviesą // Komjaunimo tiesa. 1986, rugs. 12.

Valienė E. Sūnaus palaidūno paburnojimai: [„Pornomūza“] // Akiračiai. 2008, nr. 2(vasaris), p. 13.

Valonytė L. Poetą užgrūdino mūšiai dėl vietos prie stalo: T. A. Rudokas – apie alkoholį, kūrybą, rašytojų kavinės linksmybes ir demokratiją. – Iliustr. // Lietuvos rytas. 2001, vas. 10, priedas „Sostinė“, p. 1-2.

Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 526. Žemulienė L. Miręs ir po mirties. – Portr. // Kauno diena. 2012, rugpj. 18, p. 19. *** Jakučiūnas A. Epigramos: [T. A. Rudokui ir kt.]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2004, birž. 4, p. 24.

Kunčinas J. Tomas Arūnas Rudokas: kas negėda, tas kvailys!: (parodija) // Poezijos pavasaris,94. Vilnius, 1994, p. 229-230.

Mačiukevičius J. Kur ėjau ir kur buvau…: T. A. Rudokui: [parodija] // Mačiukevičius J. Neprašau gyvenimų dviejų: eilėraščiai.

Vilnius, 1989, p. 291.

Masilionis P. Atspindžiai: Tomas A. Rudokas: [eil. parodija] // Šluota. 1986, nr. 11, p. 13. Šimkus A. Vandenynas: in memoriam Tomui Arūnui: [eilėraštis] // Literatūra ir menas. 2012, nr. 20 (geg. 18), p. 38.

18 Sukanka 60 metų prozininkui, dramaturgui, publicistui ­ARVYDUI JUOZAIČIUI. (g. 1956). Žr.: Tarp knygų. 2006, nr. 2, p. 47- 48.

PAPILDOMA LITERATŪRA A. JUOZAIČIO KŪRYBA Gyvųjų teatras: ist. asmenybių dramos / [panaudoti A. Stasiulevičiaus tapybos darbai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2012. 482, [3] p.: iliustr. – Turinys: Vaišvilkas – Mindaugo sūnus: valstybės kūrimo drama; Luizė Pirmoji: ist. karalystės drama; Čiurlionis. Juodoji saulė: genijaus drama su prologu ir epilogu; Širdis Vilniuje: ist. tragifarsas; Prezidentienė: utop. valstybės drama; Tie, kuriems skirta išnykti : lemties drama.

Karalienė Luizė: teatre: [drama] / [iliustr. aut. B. Ukrinaitė].

Klaipėda: Druka, 2015. 127, [1] p.: iliustr.

Napoleonas. 101 diena: ist. drama. Vilnius: Alma littera, 2015. 127, [1] p.: iliustr. – Pilna antr.: Napoleonas. Šimtas viena diena.

PUBLICISTIKA Karalių miestas be karalių. – 4-oji papild. ir patais. laida. Vilnius: Alma littera, 2014. 383, [1] p.: iliustr. – Vardų r-klė: p. 380382. – Knyga apdovanota I. Simonaitytės literatūrine premija.

Kraštai ir žmonės: [grož. eseistika]. Vilnius: Alma littera, 2015. 511, [1] p.: iliustr., portr. – Vardų r-klė: p. 504-508.

Rīga – cita civilizācija: literārā publicistika / [no lietuviešu val. tulk. P. Balodis un I. Znotiņa]. Rīga: Zvaigzne ABC, 2014. 432 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 429-430 (147 pavad.). – Asmenvardžių r-klė: p. 430-432. – Latv.

Ryga – niekieno civilizacija: [grož. publicistika]. – 2-oji patais. ir papild. laida. Vilnius: Alma littera, 2014. 431, [1] p. – Bibliogr.: p. 430-431 (161 pavad.). – Svarbesnių vardų r-klė: p. 429. – Apdovanota 2011 m. Baltijos Asamblėjos lit. premija. Калининград: история в искусстве: арт.-факт.: 1946– 2006 / [О. Глушкин, …А. Юозайтис…et al.]. Калининград: Пикторика, 2008. 176 p.: iliustr., portr. – Aut. nurodyti p. 8. – Virš. antr.: Арт-факт: 1946– 2006. – Rus. POKALBIAI A. Juozaitis: „Latvija traukia kaip magnetas“ / [parengė] A. Musteikis // Lietuvos žinios. 2014, birž. 5, p. 13.

A. Juozaitis: rašymas yra miesto pažinimas / [kalbėjosi] K. Sa­dauskienė // Durys. 2015, nr. 2( vasaris), p. 34, 39 Apie drakoną, sportą ir Tėvynę / [kalbėjosi] D. Janauskaitė // Klaipėda. 2010, saus. 9, p. 5.

Arvydas Juozaitis: apie rašymą ir alsavimą / [kalbėjosi] K. Abromavičiūtė // Klaipėdos universitetas. 2013, lapkritis (nr. 8), p. 13.

Arvydas Juozaitis:„Europa išdavė savo tapatybę“/ [kalbėjosi] R. Kazlauskaitė // Vakarų ekspresas. 2014, rugs. 26, p. 7.

Arvydas Juozaitis: „Į Klaipėdą vedė ilgas kelias per kopas“ / [kalbėjosi] I. Žiemytė // Vakarų ekspresas. 2014, rugs. 26, p. 7.

Arvydas Juozaitis lopo istorijos spragas / [kalbėjosi] G. Milkevičiūtė // Respublika. 2011, rugs. 24, p. 11.

43

Arvydas Juozaitis: „Nebežinau, kas yra laimė“ / [užrašė] A. Urbonaitė. – Iliustr. // MM. 2007, nr. 11, p. 54-58.

Arvydas Juozaitis pasirinko kūrybos vandenis / [užrašė] G. Milkevičiūtė // Savaitė. 2015, nr. 6 (vas. 4), p. 24-26.

Arvydas Juozaitis rašo ir apie Klaipėdą / [kalbėjosi] Ž. Meškauskas // Vakarų ekspresas. 2014, spal. 23, p. 4.

Arvydo Juozaičio requiem M. K. Čiurlionio tema / [užrašė] G. Milkevičiūtė // Respublika. 2012, rugs. 22, priedas „Julius/ Brigita“, p. 5. „Aš labai myliu Latviją – ar mylit ją jūs?“ / [kalbino] A. Musteikis // Lietuvos žinios. 2011, rugpj. 10, p. 14-15.

Dideli žmonės neišeina: [mintys apie poetą Just. Marcinkevičių / kalbėjosi] Ž. Kavaliauskaitė // Šiaulių kraštas. 2011, vas.

18, p. 1, 6.

Kaip Juozaičiai tapo Arvydo tėvais: [pokalbis su tėvu Algimantu Juozaičiu / užrašė] F. Kauzonas // Respublika. 2013, gruod.

31, p. 7.

Karalienė Luizė sugrįš / [užrašė] I. Žiemytė. – Portr. // Respub­ lika. 2012, lapkr. 19, p. 10; Vakarų ekspresas. 2012, lapkr. 16, p. 10. „Klauskime Lietuvos savyje“ / [užrašė] R. Varnauskas. – ­Portr. // Lietuvos žinios. 2010, kovo 8, p. 1, 14.

Lietuviai ir latviai: kuo skiriamės ir kuo esame panašūs / [kal­bėjosi] A. Vaikutis // XXI amžius. 2011, bal. 20, priedas „XXI amžiaus“, p. 3. „Nėra amžinų nelaimėlių ir amžinų laimingųjų“ / [kalbėjosi] G. Juocytė. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2010, spal. 30, p. 7.

44

APIE A. JUOZAITĮ Aleksėjūnaitė A. A. Juozaitis – tarp dangaus ir žemės. – Iliustr. // Kauno diena. 2009, kovo 26, p. 8; Klaipėda. 2009, kovo 26, p. 7; Vilniaus diena. 2009, kovo 26, p. 5.

Apie Rygą intelektualo akimis: [„Ryga–niekieno civilizacija“] // Literatūra ir menas. 2011, geg. 20, p. 18.

Berlyno sienos virsmas šokio ritmu: A. Juozaičio pjesė Kaliningrade virto šokio spektakliu / parengė G. Dapšytė. – Nuotr., iliustr. // Literatūra ir menas. 2008, kovo 28, p. 19.

Cizikaitė D. Aukos meilė budeliui Arvydo Juozaičio novelėje „Plyšys“ // Cizikaitė D. Kitas lietuvių prozoje. Vilnius, 2007, p. 111-114.

Drunis V. „Mums nereikia Vilniaus iš kitų“, arba Kas atsitinka, filosofui įgriuvus į duobę // Kultūros barai. 2012, nr. 10, p. 14-15.

Ežerskė R. A. Juozaičio „Gyvųjų teatre“ prisikelia istorinės Lietuvos asmenybės // Šilutės naujienos. 2013, kovo 1, p. 8.

Gaižiūnas S. Latvija Arvydo Juozaičio akimis – realybė ar fikcija? : [„Ryga – niekieno civilizacija“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas.

2012, nr. 22 (birž.1), p. 14-15. Įteikta ketvirtoji L. Rėzos premija: [A. Juozaičiui]. –Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2013, saus. 15, p. 11.

Indreika G. Karaliaučius tarp audrų: [„Karalių miestas be karalių“]. – Iliustr. // Draugas. 2007, lapkr. 3, p. 10; Dirva. 2007, spal. 16, p. 11.

Jankutė N. Arvydo Juozaičio [str.] „Evangelija pagal Lietuvą“. – Iliustr. // Jankutė N. Pašnekesiai su kukabura. Vilnius, 2011, p. 179180; Mūsų pastogė. 2012, geg. 16, p. 6.

Jonušys L. Mūsų antroji pusė: knygos: [„Ryga – niekieno civilizacija“] // Šiaurės Atėnai. 2011, rugpj. 5, p. 8.

Karališkame mieste – premjera apie jo karalienę: [„Karalienė Luizė“ Klaipėdos dramos teatre] // Klaipėda. 2015, gruod. 4, p. 11.

Kas yra kas Lietuvoje 2009: auks. tūkstantm. leid. Kaunas, 2009, p. 689: portr.

Katkienė I. Ciuriche griaudėjo „Donelaitis“: [apie A. Juozaičio paskaitą Šveicarijos lietuviams]. – Portr. // Vakarų ekspresas. 2014, saus. 31, p. 9.

Kauzonas F. Pailsėkime nuo juoko ir melo!: [ apie toleranciją A. Juozaičio ir L. Donskio pasisakymuose]. – Portr., iliustr. // Respublika. 2010, bal. 1, p. 4.

Kavaliauskaitė Ž. Arvydo Juozaičio knygoje – įvairiapusė Latvija: [„Ryga–niekieno civilizacija“]. –Iliustr. // Šiaulių kraštas.

2011, geg. 27, p. 5.

Kavaliauskaitė Ž. Po Ryga – su Arvydu Juozaičiu. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2011, birž. 29, p. 2,10; liep. 1, p. 7, 9; liep. 7, p. 7-8; liep. 29, p. 6; rugpj. 6, p. 1, 9; rugpj. 13, p. 6.

Klusas M. Kai susitiksim po mirties Vilniaus širdyje: [spekt. „Širdis Vilniuje“ Jaunimo teatre Vilniuje]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2012, vas. 6, p. 8.

Kšanavičius A. Apie tekstą, kuris simbolizavo permainas // Kšanavičius A. Diletanto svarstymai. Kaunas, 2011, p. 43-46.

Kultūros diena su Arvydu Juozaičiu // Pamarys. 2015, bal.

24, p. 7.

Landsbergis V. Čiurlionio mirtis: [drama „Čiurlionis. Juodoji saulė“]. –Portr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 46(gruod. 14), p. 33-34.

Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 3: biogr., p. 135-136: portr.

Lukoševičius S. Knygai „Karalių miestas be karalių“ pasirodžius. – Portr. // Donelaičio žemė. 2006, geg.–birž.(nr. 5/6), p. 6.

Pačtauskaitė L. Kūrėjo mūza – istorija: [kn.„Gyvųjų teatras“ sutiktuvės Rašytojų klube Vilniuje]. – Portr. // Vakaro žinios.

2012, gruod. 4, p. 5.

Pačtauskaitė L. Neringos padėka –filosofui [A. Juozaičiui] // Vakaro žinios. 2013, saus. 3, p. 5.

Pasiklydusi [I. Simonaitytės literatūrinė] premija surado kitą laureatą [A. Juozaitį]. – Iliustr. // Respublika. 2007, saus. 24, p. 18.

Peleckis M. Atlantida šalia mūsų: [„Ryga–niekieno civilizacija“]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2011, birž. 3, p.16.

Petraitytė A. Istorinė meilė ir istorinis naivumas: [„Karalių miestas be karalių“]. – Iliustr. // Voruta. 2006, lapkr. 28, p. 2.

Petrošius D. Apie tolimiausius kaimynus: [„Karalių miestas be karalių“] // Panorama. 2007, saus. 20-26(nr. 3), p. 16.

Pociūtė R. Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys: [„Širdis Vilniuje“] // Literatūra ir menas. 2011, kovo 25, p. 17.

Premija A. Juozaičiui: [apie L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatą] // Vilniaus diena. 2012, gruod. 10, p. 13.

Sabaliauskas S. Arvydas Juozaitis – Kaliningrado simpatikas.

– Nuotr. // Šiaulių kraštas. 2006, gruod. 19, p. 1, 3.

Sakalavičiūtė K. Kaliningradas fon Kionigsbergas: terra incoqnita: [ „Karalių miestas be karalių“]. – Bibliogr. išnašose.

– Iliustr. // Knygų aidai. 2007, nr. 2, p. 1-7.

Vareikienė A. Istorinių asmenybių dramos Arvydo Juozaičio „Gyvųjų teatre“. – Iliustr. // Banga. 2013, vas. 23, p. 7.

Vasiliauskaitė L., Rožukas V. Knyga – veidrodis nykstantiems baltams: [„Ryga–niekieno civilizacija“]. – Iliustr. // Atgimimas.

2011, spal. 14-20 (nr. 36), p. 15.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2006, t. 9, p. 30: portr. Žeimantas V. A. Juozaičio „Salomėja“ – Nacionaliniame dramos teatre // Lietuvos aidas. 2008, kovo 1, p. 3. *** Paškevičius S. Draugų portretai: [nuotr. albumas]. Vilnius, 2007, p. 54, 55, 84.

Reimeris V. Geranoriškumas: [eil., skirtas A. Juozaičiui] // Reimeris V. Delčios metas. Vilnius, 1996, p. 161.

Parengė Loreta Pakalniškienė

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS IS­SUE

MŪSŲ METAI

Iškilmingas bibliotekų metų atidarymas. („Tarp knygų“ informacija)

1

ĮVYKIS

Vilniaus knygų mugėje bibliotekos vis aktyvesnės ir išradingesnės. (Parengė Viktorija Pukėnaitė)

3

Grand Opening of the Library Year

1

On 12 February, there was a grand spectacular opening of the beginning of the Library Year at Vilnius University. The celebration was honoured by the presence of the Patron of the Library Year, President of the Republic of Lithuania Dalia Grybauskaitė, executives of Lithuania’s libraries and other honourable guests. Various art forms were employed to express the importance of libraries and show their social role.

Viktorija Pukėnaitė. The Rising Activity and Ingenuity of Libraries at the Vilnius Book Fair

PROJEKTAS

3

Romualdas Vytautas Rimša. Lietuvos bibliotekininkų draugijos atkūrimo idėja, procesas ir pirmieji žingsniai 9

The 17th Vilnius Book Fair, which took place on 25–28 February this year and was themed “A Character in Search of an Author”, was marked by active participation of Lithuania’s libraries: they held several discussion sessions, presented new publications, introduced their activities at Library Space, etc. Library patrons, who were visiting the Book Fair, shared their thoughts about library services and the significance of the Library Year.

KONFERENCIJOS, SEMINARAI

Jolanta Budriūnienė. Discussing the Emigration

Jolanta Budriūnienė. Pokalbiai apie emigraciją 6 ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Vincas Grigas, Jurgita Rudžionienė. Informacinis raštingumas ir darnus vystymasis 14 TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Rasa Griškevičienė. Būsime atviri vieni kitiems dar daug daug metų...

17

6

The article deals with the project by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Discussing the Emigration”, which uses various teaching methods (interactive lectures, independent tasks for schoolchildren, teamwork and debates) for expanding and deepening the knowledge of students of the Antanas Smetona Gymnasium of Ukmergė about past and modern processes of Lithuanian citizens’ (e)migration.

Romualdas Vytautas Rimša. Re-Establishment of the Lithuanian Librarians Association: Idea, Process, First Steps

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

9

Birutė Railienė. Apie tai, kaip derėtų cituoti: dr. Nijolės Bliūdžiuvienės mokomąją knygą pavarčius 22

The first of the heads of the Lithuanian Librarians Association reviews the history and activities of this organization, which was active in 1931–1941, as well as the idea of its re-establishment and the realization of this idea in 1989. The author introduces the main tasks of the Association for 1989–1992, principles applied for organizing its activities, issues regarding librarianship and qualifications improvement of librarians that were on the agenda, international partnerships, financial resources, etc.

ĮDOMU ŽINOTI

Vincas Grigas, Jurgita Rudžionienė. Information Literacy and Sustainable Development

Luciana Sandroni. Buvo kartą... 20 NAUJI LEIDINIAI

Regina Vaišvilienė. Biblioterapija – atrasta iš naujo ar kiek primiršta sena? 23 ŽMONĖS IR LAIKAS

Laura Strabulienė. Emilio Berlinerio gramofonas ir garso įrašų pramonės pradžia 25 GEROSIOS PATIRTYS

Neringa Tamašauskaitė. Bibliotekų idėjos, kuriomis verta dalytis 28 ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

30

BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2

34

tarptautinis bendradarbiavimas

37

IN MEMORIAM

Germa Aviltienė (1942 04 29 – 2016 01 23)

38

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2016 balandis 38

Rengia

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­riaus. re­dak­to­rė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktorės pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

VirŠeliuose

Redakcijos kolegija

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

pirmame: Bibliotekų metų atidarymui sukurta bibliotekos istorijos kvapo instaliacija VUB Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Vito Jadzgevičiaus nuotr. iš VU archyvo Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos„Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegija (1563), saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

14

The article, drawing on examples, surveys issues of the 3rd European Conference on Information Literacy (ECIL) “Information Literacy in the Green Society”, which was held in Estonia at the end of 2015. Representatives from more than 50 countries were having discussions at 10 seminars; they presented 89 spoken, 22 Pecha Kucha and 20 poster reports, among which, there were reports by the Lithuanian participants Jurgita Rudžionienė and Vincas Grigas.

Rasa Griškevičienė. We Will Remain Open to Each Another for Many Years to Come…

17

In October 2015, 46 representatives from Lithuanian libraries and municipalities participated at the circuit forum on the promotion of public library experience “Open Library” in Slovenia. They presented reports at the seminar organized at the municipal library of Grosuplje and visited the largest and the most innovative library of Slovenia’s capital Ljubljana as well as public libraries in Kranj, Radovljica, Koper and Izola.

Once Upon a Time…

20

The sponsor of this year’s International Children’s Book Day is the Brazilian Section of IBBY. The message to the children of the world has been designed by the Brazilian writer Luciana Sandroni, and the poster, by the painter and writer Ziraldo.

Birutė Railienė. About the Correct Citation: A Glance at a Study Book by Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė

22

The article presents the new study book Pagrindinės bibliografinių nuorodų standarto taisyklės ir pavyzdžiai (“The Main Rules and Examples of the Standard on Bibliographic References”) by Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė. The first part of the book deals with the main rules for constructing bibliographic references based on the Lithuanian standard LST ISO 690, and the second part, on citation means and variants of presenting bibliographic citations and literature lists.

Regina Vaišvilienė. Bibliotherapy: Rediscovered or Old but Slightly Forgotten?

23

The article introduces publications attributed to the category of bibliotherapy and the books published by the Lithuanian Medical Library devoted to this unconventional healing method: Biblioterapija: literatūros sąrašas (“Bibliotherapy: Publications”) (compiled by R. Vaišvilienė and I. Bučionytė) and the index of recommended publications on cognitive bibliotherapy Knygos, keičiančios mąstymą (“Books That Reshape Thinking”) (compiled by D. Širkaitė).

Laura Strabulienė. Emil Berliner’s Gramophone and the Beginning of Sound Recording Industry

25

The article tells about the development of sound recording and reproducing tools since 1877, when the first sound recording reproduced by the phonograph invented by the American Thomas Edison was heard up to 1950, when gramophones invented by the German engineer Emil Berliner in 1877 were ceased to be produced. The author also focuses on the peculiarity of producing the first records, describes the beginnings of the sound recording industry and presents the contemporary records preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

Neringa Tamašauskaitė. Library Ideas Worth to Be Shared

28

The article introduces the experience by representatives of new technologies and professionals from libraries of the United States of America which they partook at TEDx conferences by expressively sharing best practices of libraries and presenting the current situation and future perspectives.

Translated by Tomas Auškalnis

„Tarp knygų“ archyvas

In the world of bo­oks No 2 (685) 2016 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 Ad­dress: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vil­nius, Lit­hu­a­nia fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

vasar is • 2 0 1 6 – b ibliotek ų m e t a i

2016 Nr. 2 (685) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826

2016 Nr. 2 (685) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 03 07 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 28630 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius