Tarp knygu 2016 01

„Tarp knygų“ archyvas

In the world of bo­oks No 1 (684) 2016 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 Ad­dress: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vil­nius, Lit­hu­a­nia fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

sausis • 2016 – bibliotekų metai

2016 Nr. 1 (684) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826

2016 Nr. 1 (684) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 02 04 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 500 egz. Užs. nr. 28349 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS IS­SUE

MŪSŲ METAI

Arūnas Gelūnas. Lietuvos bibliotekos – atveriančios praeitį, palydinčios į ateitį 1 TEMA

Ko tikimės iš Bibliotekų metų 2 POKALBIS

Prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Bibliotekų metai – puiki proga atskleisti visuomenei savo potencialą“. (Kalbino Viktorija Pukėnaitė)

5

ĮVYKIS

Zarasų viešoji biblioteka – naujasis miesto traukos centras 8 ŠIANDIEN AKTUALU

Laima Lapinienė. EPALE – mokymosi ir dalijimosi galimybė suaugusiųjų švietėjams 11 Violeta Stasėnaitė, Jurgita Briedytė. Ką rašys į savo CV informacijos paslaugų specialistai: A1–A2, B1–B2 ar C1–C2? 12 NAUJI LEIDINIAI

Virginija Savickienė. Nauji nacionalinės bibliografijos leidiniai 15 APŽVALGA

Eglė Baliutavičiūtė. Kaip pažintinėse knygose vaikams reprezentuojama Lietuva? 16 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Jadvyga Misiūnienė. Mykolas Kleopas Oginskis ir jo palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. (Pabaiga. Pradžia 2015 m. 12 nr.)

20

žmonės ir laikas

Daiva Kiniulienė. Birutės Baltrušaitytės kelias iš Tauragės 26 GEROSIOS PATIRTYS

Alina Jaskūnienė, Sandra Jablonskienė. Jubiliejinės „Knygų Kalėdos“ 30 Iniciatyva „Knyga su sriuba“ 33 žinios iš lietuvos bibliotekų

34

Bibliotekų sukaktys

37

IN MEMORIAM

Vilija Užmiškienė (1962 07 26–2015 11 24) Edita Sprauniūtė (1968 12 11–2016 01 01)

39 39

MŪSŲ KALENDORIUS

Gražina Rinkevičienė. 2016 kovas

Rengia

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­riaus. re­dak­to­rė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktorės pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

VirŠeliuose

40

Redakcijos kolegija

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

pirmame: Nacionalinė biblioteka 2016 m. sausio 13-ąją. Vygaudo Juozaičio nuotr. Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Martyno Mažvydo„Katekizmas“ (1547 m.), saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis į nacionalinį registrą įrašytas dokumentas (2006 m.)

Arūnas Gelūnas. Lithuanian Libraries: Unlocking the Past, Leading to the Future 1 The new section “Our years” presents reflections of the UNESCO ambassador and the former Lithuania’s Minister of Culture Dr. Arūnas Gelūnas about the changing role of libraries in society and the importance of the Library Year in highlighting this role. What We Expect from the Library Year 2 The thematic article presents the agenda of the commemoration of the Library Year. It includes comments of the agenda by the Minister of Culture Šarūnas Birutis, the Chairman of the Committee on Education, Science and Culture of the Seimas of the Republic of Lihuania Raimundas Paliukas, the Head of the Lithuanian Librarians Association Alina Jaskūnienė, Director-General of the National Library Prof. Dr. Renaldas Gudauskas and the Director-General of the Vilnius University Library Irena Krivienė as well as their views on other important issues regarding the commemoration. Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. The Library Year as a Perfect Occasion for Revealing Our Potential to Society 5 An interview with the Director-General of the National Library Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. He shares his thoughts and insights about the most important issues regarding the Library Year, highlights the importance of the national library network and the role of the National Library, discusses the goals that have been set and emphasizes the necessity for international cooperation. The Zarasai Public Library as the Town’s Top Attraction 8 The citizens of Zarasai have the pleasure to visit the new renovated library: its old building has been reconstructed and a new three-storey annex opened. Leisure space for children, a gallery (B galerija) and a movable media studio have been designed as well as Bibliotekos kinas (“Library Cinema”) has been moved there. The article also briefly introduces the Library’s history and structure as well as presents a panorama of the Library’s events and other activities. Laima Lapinienė. EPALE: A New Possibility to Learn and Share for Adults’ Educators 11 The article introduces the electronic platform for adult learning EPALE – a meeting place for practitioners and organizations from all over Europe containing multiple content which could be useful for the community of adults’ educators: recent news, information about resources, and events and discussions. Violeta Stasėnaitė, Jurgita Briedytė. What will There Be in CVs of Information Service Professionals: A1–A2, B1–B2 or C1–C2? 12 The article, by drawing on EU documents on the policies of education and language, substantiates the importance of developing foreign language competences and presents the policy of foreign language learning of the Šiauliai State College adopted in qualifying information service professionals. The principal goal is not only to learn a common contemporary foreign language but also develop competences of an academic and professional foreign language. Virginija Savickienė. New National Bibliography Publications 15 The article presents two new publications by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania: the national bibliography index Lietuvos bibliografija. Serija C, Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos: 1908–1909, d. 3. Išeivijos periodikos publikacijos (“The Bibliography of Lithuania. Series C, Publications from Lithuanian Periodicals. 1908–1909: P. 3. Publications from the Lithuanian Expatriate Periodicals”) and the checklist XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba (“Books in Polish Published in Lithuania in the 18th Century”). Eglė Baliutavičiūtė. Representation of Lithuania in Informative Books for Children 16 An overview of informative books for children published over the recent five years. By drawing on examples, it analyzes how such books represent Lithuania and what strategies are employed for engaging young readers to get interested in Lithuania. It presents notable informative publications which could be used for cultivating respect for one’s native country and civic mindedness. Jadvyga Misiūnienė. Mykolas Kleopas Oginskis and His Legacy at the National Library 20 The second part of the article is about Mykolas Kleopas Oginskis’s creative work and his creative legacy preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. It discusses his musical works with a focus on polonaises, which made him famous all over the world, as well as his reminiscences about Poland, and Poles and his musical contemplations published as letters. It also introduces the personal libraries of Oginskis and his wife Marija de Neri. (End. Beginning in Issue No. 12 of 2015). Daiva Kiniulienė. Birutės Baltrušaitytė’s Passage from Tauragė 26 Last year we were celebrating the 75th anniversary of the writer Birutė Baltrušaitytė. On this occasion, the author reminds us of the years of her childhood and youth and some significant facts from her life as well as overviews her creative biography and academic activities. There is much focus on Baltrušaitytė’s personality and world outlook. The article also presents initiatives for commemorating and preserving her memory. Alina Jaskūnienė, Sandra Jablonskienė. The Anniversary “Book Christmas” 30 The article presents the outcome of the fifth, anniversary, “Book Christmas” and the panorama of events organized by libraries (there were about 1700 such events): nearly 50 thousand new books were collected and 1208 volunteers were assisting the organization of the events by participating in readings at care homes for elderly people and children, day centres and with families. The Initiative “Book with a Soup” 33 The article presents the campaign organized by the National Library together with the help service of the Order of Malta “Book with a Soup”, during which volunteers – women staff members from the National Library – visited elderly people, socialized with them and read books to them.

Translated by Tomas Auškalnis

mūsų metai

LIETUVOS BIBLIOTEKOS – ATVERIANČIOS PRAEITĮ, PALYDINČIOS Į ATEITĮ Blogos bibliotekos kaupia fondus, geros bibliotekos plečia paslaugas, puikios bibliotekos kuria bendruomenes.

R. Davidas Lankesas, naujosios bibliotekininkystės profesorius

Jei pusiau juokais, pusiau rimtai būčiau paprašytas sus­ kirstyti žmoniją į dvi atskiras, esminius jos narių skirtumus išryškinančias dalis, sugrupuočiau ją į „skaitančiuosius“ ir „neskaitančiuosius“. Iš atminties niekaip negaliu išmesti prieš daugybę metų aptiktos A. Čechovo frazės: „Jos akys žvilgėjo taip, kaip žvilga tik išsilavinusių žmonių akys“. Ma­ nau, jog čia klasikas paliečia kažką nepaprastai svarbaus... Tad nors skaitymas mūsų laikais ir neapsiriboja biblio­ tekomis, neabejoju, kad skaitančioji Lietuvos visuomenės dalis pasijuto labai pakiliai, kai šie metai buvo paskelbti Bibliotekų metais. Vieniems – tyrėjams, studentams – bib­ liotekos yra ir liks nepamainoma darbo aplinka, kitiems – tiesiog kokybiško bendravimo, socialinio sambūvio erdvė, tretiems – galimybė sužinoti naujienas, internetu paben­ drauti su artimaisiais, ištrūkti iš namų. Sparčiai keičiantis gyvenimui, sudėtingėjant techno­ logijoms, kinta ir bibliotekų atliekamų funkcijų turinys, jų vaidmuo visuomenėje. Bibliotekų metai galėtų tapti puikia galimybe atkreipti visuomenės dėmesį į šį pakitusį jų vaidmenį. Nesutikčiau su skeptikais, kurie tokius minė­ jimus vadina valdžios žaidimais ir grynu formalumu, nes ankstesnės panašios iniciatyvos, pavyzdžiui, Muziejų metai, labai padėjo suaktyvinti muziejų lankomumą, pritraukti naujų lankytojų, kurie apie Lietuvos muziejus žinojo nepa­ kankamai. Neabejoju, jog Bibliotekų metai padės Lietuvos žmonėms geriau suvokti šiuolaikinės bibliotekos veiklos pobūdį, plačiau atvers jos turtus, labiau priartins prie skaitytojo. Pritariu garsiojo amerikiečių rašytojo fantasto Rėjaus Bredberio minčiai, kad „be bibliotekų neturėtume nei praeities, nei ateities“. Tad kai Vincas Kudirka „Tautiš­ koje giesmėje“ mus skatina iš praeities semtis stiprybės, biblioteka yra vienas iš neabejotinų tokios stiprybės šaltinių. Sykiu šiuolaikinė Lietuvos biblioteka turi padėti įveikti vis labiau beįsigalinčią nuostatą, kad visas žinias, kurių reikia sėkmės siekiančiam žmogui, galima aptikti išmaniojo telefono ekranėlyje. Tiesa, greitasis maistas taip pat turi pri­ valumų, tačiau nereikia jo painioti su visaverte mityba – daž­ niausiai greitai prieinamos yra tik žinių nuotrupos, su tikru nuosekliu išsilavinimu nieko bendra neturintys žinojimo fragmentai ir vienadienės naujienos. Jei taip nebūtų, niekas neberašytų mokslinių monografijų ir jos nebekainuotų taip

brangiai, kiek šiandien vis dar kainuoja. Nieko nepadarysi – bib­lioteka yra vieta žmogui, rimtai žiūrinčiam į gyvenimą ir savo profesiją, tačiau tik tokių žmonių veikla galiausiai iš tikro yra sėkminga. Būtų puiku, jei šią nelengvai priimamą tie­są bib­lio­tekininkai padėtų suvokti mūsų visuomenei, ypač jaunimui. Apmaudu, tačiau nemaža dalis Lietuvos visuomenės vis dar įsivaizduoja biblioteką kaip apdulkėjusias lentynas su ak­ tualumą praradusiais leidiniais ir jas pavydžiai saugančiomis rūškanomis, bendrauti nelinkusiomis darbuotojomis. Bib­ lio­tekų metai yra geriausias laikas tokio įvaizdžio atsikratyti. Vertingiausia bibliotekų dalis yra ne jose sukaupti fondai, ne naujai atkeliavusi įranga, o profesionalūs ir komunikabilūs bibliotekininkai, dažnai virstantys ir mokytojais, ir infor­ matikos specialistais, ir užsiėmimų su vaikais vadovais, bet visuomet – gidais į platų ir nuostabų žinių pasaulį. Bibliotekų metų proga Lietuvos bibliotekininkų ben­ druomenei linkiu suspindėti kaip brangakmeniui, nes ji ir yra mūsų visuomenės brangakmenis. Sykiu linkiu ir didesnio valdžios dėmesio, kuris pasireikštų gan kuklių bibliotekų darbuotojų pajamų augimu. Tačiau labiausiai linkiu tapti – ne tik 2016-aisiais, bet ir po jų – svarbiausia Lietuvos visuomenės būrimosi vieta, kurią iš naujo atrastų ir brangintų ne tik aktyvūs visuomenės nariai, bet ir patys mažiausieji bei patys vyriausieji. Juk kas gali būti brangesnio bibliotekininkui, nei išgirsti pasakymą, jog vertingiausias dalykas žmogaus piniginėje yra bibliotekos lankytojo bilietas? Dr. Arūnas Gelūnas Ambasadorius prie UNESCO

1

tema

KO TIKIMĖS IŠ BIBLIOTEKŲ METŲ Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais ir pasiūlė Vyriausybei sudaryti komisiją, kuri parengtų ir patvirtintų Bibliotekų metų minėjimo programą. LR kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu sudaryta tarpinstitucinė komisija, į kurią įtraukti Kultūros, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijų, Prezidentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos leidėjų asociacijos, Apskričių ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijų, Bibliotekininkų draugijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekų atstovai. Darbo grupė parengė Bibliotekų metų minėjimo planą*, kurį Vyriausybė patvirtino šių metų sausio 20 d. Įgyvendinant jį didžiausias dėmesys bus skiriamas Bibliotekų metams viešinti, bibliotekų paslaugoms pristatyti ir populiarinti, bendradarbiavimui ir tarptautiniams ryšiams stiprinti, taip pat propaguoti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį.

Kultūros ministro dėmesys

2

Kultūros ministro Šarūno Biručio manymu, ­2016-ųjų paskelbimas Bibliotekų metais turės teigiamos įtakos ateičiai, paskatins bendruomenes imtis pozityvios veiklos ir siekti aukštų tikslų. „Šių metų planuose matau labai konkrečius darbus, kurie bus susiję su šalies ateitimi. Kar­ tu su Švietimo ir mokslo ministerija sukursime bendrą bibliotekų sistemą, kuri atitiks XXI amžiaus bendruo­ menių poreikius, bus efektyviai naudojami dokumentų ir knygų fondai, tobulinamos informacijos prieigos, o bibliotekų infrastruktūra taps dar patrauklesnė skaity­ tojams ir bendruomenės veikloms“, – ateities planus at­ skleidė kultūros ministras. Šiemet taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimui, dalijimuisi patirtimi su šioje srityje pažengusiomis ir žiniomis dalytis norinčiomis šalimis. Ministras tikisi, kad ir šiais metais didėjantys kul­tūros ir meno darbuotojų atlyginimai, knygų ir do­ku­mentų fondams atnaujinti skiriamos lėšos, nauja kva­lifikacijos kėlimo sistema padės bibliotekoms įsitvirtinti bendruome­ nių gyvenime ir tapti patraukliais centrais, kuriuose vietos ras kiekvienas bendruomenės narys. „Bibliotekoms linkiu būti bendruomenių centrais ir nuostabiais draugais, nes man bibliotekininkas asocijuojasi su geru bičiuliu, su ku­ riuo yra tiek daug ką aptarti. Biblioteka be jokių abejonių daro įtaką visiems, kurie joje lankosi ir šiemet dar dažniau lankysis. O Lietuva yra knygų ir skaitančių žmonių šalis, tad neabejoju, kad šie metai bibliotekoms bus sėkmingi ir įdomūs“, – įsitikinęs Š. Birutis. * Bibliotekų metų minėjimo planas skelbiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos svetainėje https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/ files/Bibliotek%C5%B3%20met%C5%B3%20planas2%282%29.pdf.

Nuo idėjos iki finansinių galimybių

2016 metus paskirti bibliotekoms ir taip atkreipti į jas dėmesį pasiūlė parlamentarė Dalia Teišerskytė. Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirminin­ ko Raimundo Paliuko, Seimo nutarimo projektui dėl 2016-ųjų paskelbimo Bibliotekų metais komitetas pri­ tarė bendru sutarimu. „Buvo atsižvelgta į tai, kad knygų perkamumas ir skaitymas Lietuvoje mažėja, ir įvertinta, kad bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susi­ tikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui“, – priimtą sprendimą paaiškino komiteto pirmininkas. 2016 metų valstybės biudžete Bibliotekų metų programai įgyvendinti buvo numatyta 300 tūkst. eurų (bibliotekų fon­ dams papildyti), tačiau, R. Paliuko teigimu, Seime svarstant 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu finansavimas Bibliotekų metams buvo papildomai padidintas 150 tūkst. eurų projektinei bibliotekų veiklai. Šiam siūlymui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bei Vyriausybė. Džiaugdamasis Bibliotekų metų paskelbimu, jų minė­ jimui skirtą finansavimą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gu­ dauskas vertino atsargiau. „Nepaisant visų gražių intencijų, planui įgyvendinti iš viso skirta 450 000 eurų valstybės biudžeto lėšų. Bibliotekos gaus 300 000 eurų papildomų lėšų, lyginant su 2015 metais, naujoms knygoms ir kitiems leidiniams įsigyti. Vadinasi, vienam šalies gyventojui ten­ kanti šių lėšų dalis padidės nuo 58 iki 69 centų. Skaičiai įspūdžio nedaro. Bet tai nėra kritika. Aš suprantu valstybės

padėtį po buvusios krizės ir visa kita. Tai yra gera tendencija ir norėtųsi, kad taptų nuolatiniu dėmesiu biblio­tekoms, kad komplektavimas nevirstų gražiomis akcijomis, o būtų valstybės politikos dalis. Beje, teigiamai vertinu sprendimą dalį pinigų, šiais metais numatytų fondams komplektuoti, skirti elektroniniams leidiniams. Jis yra perspektyvus ir teisingas, visa tai tik pagerins mūsų padėtį“, – tikisi Nacio­ nalinės bibliotekos vadovas. Tikslai ir lūkesčiai

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkė Alina Jaskūnienė, pristatydama Bibliotekų metų progra­ mą, pabrėžė, kad ja siekiama atkreipti didesnį dėmesį į knygą, skaitymą, atskleisti bibliotekų, jų teikiamų pas­ laugų svarbą ir naudą visuomenei, pristatyti bibliotekų potencialą. Pirmininkė džiaugiasi, kad Bibliotekų metų minėjimo planą rengusios darbo grupės nariai buvo aktyvūs ir principingi, kad pavyko gauti lėšų ne tik nau­

joms knygoms pirkti, bet ir Bibliotekų metų veikloms įgyvendinti ir viešinti. Vis dėlto A. Jaskūnienė apgailestauja, kad dėl ribotų finansinių galimybių teko atsisakyti daugelio įdomių iniciatyvų. „Siūlėme sukurti kelio ženklą, žymintį arti­ miausią biblioteką, pašto ženklų seriją ir kt. Į planą dėl lėšų trūkumo neįtraukti ir XVI nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Stiprios bibliotekos, stipri visuome­ nė“ renginiai“, – LBD siūlymus komentuoja pirmininkė. Bibliotekų metams pasirinktas šūkis „Stiprios bib­ liotekos, stipri visuomenė“, kuriuo vadovavosi buvusi IFLA prezidentė Sinikka Sipilä. Jos teigimu, stiprios bibliotekos – tai saugios ir jaukios erdvės, kur dirba kompetentingi žmonės, teikiantys šiuolaikiškas paslau­ gas. „Tokias bibliotekas mes turime Lietuvoje, tokias ir norime plačiau pristatyti visuomenei“, – pažymi A. Jas­ kūnienė. Ji tikisi, kad programoje numatytos veiklos pakvies Lietuvos gyventojus ateiti į bibliotekas, – ir ne

3

Akimirkos iš Lietuvos viešųjų bibliotekų gyvenimo

tik pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinių leidinių, bet ir įdomiai praleisti laisvalaikio, įgyti žinių, mokytis ir bendrauti. Pirmininkės manymu, šiais metais pavyks sulaukti didesnio visuomenės ir valdžios dėmesio knygai, skaitymui, bibliotekoms. Ji viliasi, kad „Bibliotekų metų programa padės plačiau atverti vartus į Lietuvos biblio­ tekų sukauptą knygų, žinių, išminties lobyną“. Programos įgyvendinimas

Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė mano, kad į minėjimo programą įtraukti renginiai neabejotinai prisidės prie Lietuvos bibliotekų pozicijų, jų įvaizdžio stiprinimo, jais bus siekiama paro­ dyti, kokią naudą kiekvienam šalies gyventojui duoda arba galėtų duoti biblioteka, kokias galimybes atveria jos administruojami informacijos ir fizinės infrastruktūros ištekliai, kokį žinių potencialą turi ir kaip gali padėti joje dirbantys informacijos specialistai. „Lietuvos bibliotekos šiandien – stiprios, atviros, aktyvios, bendradarbiau­ jančios, įsitraukiančios į įvairius pilietiškumo ugdymo, demokratijos idėjų sklaidos bei kultūrinius projektus arba pačios juos inicijuojančios. Kita vertus, ištarus žodį „biblioteka“, pirma mintis, ateinanti į galvą, dažniausiai būna susijusi su skaitymu. Skaitymo skatinimas praside­ da nuo klausimo, ar turime ką skaityti, tad neatsitiktinai du trečdalius Bibliotekų metų plano įgyvendinimo lėšų numatyta skirti bibliotekų knygų fondams pildyti ar pri­ eigai prie jų sukurti“, – komentuoja bibliotekos vadovė.

Pasak I. Krivienės, Bibliotekų metų minėjimo plane yra numatytos komunikacijos priemonės, kuriomis nau­ dojantis bus skleidžiama informacija apie pačius metus ir jų renginius. Planuojama sukurti metų ženklą, repre­ zentacinį klipą, prisistatyti knygų mugėse, rengti įvairius konkursus, konferencijas. Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras yra numatę nemažai Bibliotekų metų viešinimo priemonių mokyklose. Ketinama bendradarbiauti su Nacionaliniu radiju ir televizija, informaciją skleisti žiniasklaidos, socialinių tinklų priemonėmis. Bibliotekų metų minėjimo planas sudarytas atsi­ žvelgiant į bibliotekų, bibliotekininkų ir bibliotekų asociacijų siūlymus. Direktorė neabejoja, kad prieš siūlydamos vieną ar kitą priemonę, bibliotekos įvertino savo pajėgumus ir siūlė tik tai, ką iš tiesų galės padaryti. Pagrindinė programos koordinatorė ir kai kurių veiklų įgyvendintoja – Kultūros ministerija, kurios specialistai yra atviri diskusijoms ir pasirengę konsultuoti, padėti. Kita vertus, anot I. Krivienės, Bibliotekų metai yra kur kas daugiau nei priimti nutarimai, išleisti įsakymai ar patvirtinti planai. Bibliotekų metai – tai kiekvienos bibliotekos ir kiekvieno informacijos specialisto gali­ mybė organizuojant renginius parodyti savo institucijos potencialą, bibliotekų siūlomas galimybes, pasakyti kiekvienam šalies gyventojui, kad mes jo laukiame ir kad turime ką jam pasiūlyti. „Tarp knygų“ informacija

Sveikiname! 4

2015 m. gruodžio 16 d. Birštono savivaldybės vie­ šosios bibliotekos direk­ torei, Lietuvos bibliote­ kininkų draugijos pirmi­ ninkei Alinai Jaskūnienei įteikta 2015 metų Kultū­ ros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bib­liotekose.

2015 m. gruodžio 22 d. Plungės viešosios biblio­ tekos direktorė Violeta Skierienė apdovanota Kul­t ūros ministerijos gar­b ės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už nuopelnus Lietuvos kul­ tūrai ir menui, bendruo­ meniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomy­ bę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

pokalbis

PROF. DR. RENALDAS GUDAUSKAS: „BIBLIOTEKŲ METAI – PUIKI PROGA ATSKLEISTI VISUOMENEI SAVO POTENCIALĄ“ Liudo Masio nuotr.

Prasidėjus Bibliotekų metams su žurnalu „Tarp knygų“ pasidalyti savo įžvalgomis sutiko Nacionalinės Martyno mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. renaldas Gudauskas.

Kaip vertinate LR Seimo sprendimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais? Pats faktas, kad Seimas priėmė nutarimą ir Vyriau­ sybė bei kitos institucijos atkreipė dėmesį į bibliotekų svarbą visuomenei, yra labai reikšmingas ir teigiamai vertintinas. Galbūt šitie metai ir neduos ypatingų rezul­ tatų, tačiau bet kuriuo atveju bus atkreiptas visuomenės dėmesys į bibliotekas, vyks daug svarių renginių, galų gale bus atidaryta mūsų Nacionalinė biblioteka – tai vėlgi sutampa su Bibliotekų metų paskelbimu. Manau, kad tai turės didelės įtakos. Koks Nacionalinės bibliotekos vaidmuo įgyvendinant Bibliotekų metų programą? Nacionalinės bibliotekos vaidmuo valstybės gyvenime, mano galva, yra esminis. Mūsų prioritetai arba verty­ bės, kurias deklaruojame, yra KULTŪRA, MOKSLAS, ­VALSTYBĖ – visa, kas kuria ateitį ir į ką mes orientuoja­ mės, – tai yra išskirtiniai dalykai. Žinoma, daugiausia įtakos turime Kultūros ministerijai pavaldžiam bibliotekų tinklui, bet darome poveikį ir visoms kitoms valstybės bibliotekoms. Tuo esame ypatingi, ir taip yra visose valstybėse. Tik norėtųsi, kad ši mūsų misija ir toliau stiprėtų. Juk dėl dabartinių mo­ dernių technologijų tendencijų, skaitmeninimo, kitų procesų nacionalinės bibliotekos tampa ne tik integralia atminties institucijų, bet kartu ir valstybės technologinio ir ypač socia­ linio progreso dalimi. Manyčiau, kad mūsų vaidmuo siekiant socialinio progreso šiandien yra neįvertintas, jis turėtų didėti. Mes patys turėtume ne tik rengti parodomąsias akcijas, bet ir tobulinti savo veiklą, kad ji prisidėtų prie valstybės stiprinimo.

kuriant šiuos objektus, dalyvaujant šiuose procesuose?.. Prisiminiau mūsų projektą „Bibliotekos pažangai“. Pirmasis projektas jau įgyvendintas, jo poveikis teigiamas. Dabartinis projekto etapas taip pat duoda gerų rezultatų. Taip didėja bibliotekų matomumas visuomenėje, išryškėja lyderiai, o kai kur pa­stebima tam tikrų netolygumų. Vis dėlto visi šie ambicingi tikslai, kaip viešosios politikos dalis, yra labai svar­ būs. Tada mums lengviau pozicionuoti save kaip institucijas, be kurių visuomenė, bendruomenės regionuose nebūtų visavertės. Norėčiau atkreipti dėmesį būtent į regionų plėtrą ir bibliotekų vietą bei vaidmenį šiame procese. Jeigu mes manome, kad bibliotekos gali būti bendruomenės centrai, turėtume būti ne tik aktyvesni, bet ir iniciatyvūs. Negalime būti antraeiliais regiono vadovybės rūpesčiais, turėtume būti prioritetas.

Kokios reikšmės turės Bibliotekų metų paskelbimas siekiant ambicingų tikslų – skatinant inovacijas ir darnios visuomenės kūrimąsi? Tai labai svarbi tema. Teko dalyvauti kuriant Lietuvos sumaniosios specializacijos strategiją. Šia daugybę finansinių resursų generuojančia programa siekiama įgyvendinti daug tikslų, ir ji suburia visas valstybės institucijas. Aišku, biblio­ tekos taip pat bandys tapti jos dalimi. Ši programa kartu yra susijusi su tokiais konkrečiais siekiniais kaip sumanusis miestas, sumanioji valstybė. Vėlgi, koks bibliotekos vaidmuo

Tačiau iš esmės šie ambicingi tikslai bibliotekoms visuomet yra aktualūs, jų nuolat siekiama. Kaip manote, ar šiais metais bibliotekos išnaudos progas, kurių atsiras dėl Bibliotekų metų minėjimo, juk jų balsas bus garsesnis? Labai gražiai pasakėte, iš tikrųjų tai tiesa. Turime palankų informacinį foną – tokį terminą vartoja informacinių ir ryšių technologijų specialistai. Kaip mes sugebėsime „suskambėti“ šitame kontekste, kaip sugebėsime parodyti savo galimybes? Minėjimo programoje, įvardijant tikslą dažnai vartojamas terminas „įvaizdis“: „padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauk­

5

lumą visuomenei ir socialiniams partneriams, išryškinti bib­ liotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypių bibliotekų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą“. Tai tinkamai suformuluotas tikslas, tik pats „įvaizdis“ yra nuvalkiotas terminas. Apskritai tai yra identitetas arba tapatybė, kuri komunikuojama įvaizdžio metodais, prie­ monėmis, vadovaujantis tam tikra įvaizdžio politika, ir iš to susiformuoja reputacija, šiuo atveju – bibliotekų reputacija visuomenėje. Taigi reputacijos vertė yra žymiai didesnė nei laikini įvaizdžio efektai. Tai, ką mes galime sukurti per šiuos metus, – tam tikras stipresnis įvaizdžio efektas, kuris gali prisidėti prie mūsų reputacijos gerinimo. Bet nereikia turėti iliuzijų, kad šis efektas bus ilgalaikis vien dėl to, kad visuomenė atkreips dėmesį į mūsų sritį. Tai labai gera proga strateginiams ėjimams. Kiekvieni metai turėtų būti Bibliote­ kų, nebūtinai juos skelbiant. Šie metai – puiki proga atskleisti visuomenei savo potencialą. Visais atvejais tokios akcijos, iniciatyvos yra pozityvios. Klausimas, kaip mes sugebėsime visa tai išnaudoti. Rengiant programą iš pradžių manyta, kad bus skiriami žymiai didesni resursai Bibliotekų metų programai realizuoti, bet taip neatsitiko. Kita vertus, turime galimybę, kurią galime išnaudoti.

6

Kokios įtakos turės Bibliotekų metų paskelbimas Na­cio­ nalinės bibliotekos rekonstrukcijos užbaigimui? Galbūt jau numatyta atidarymo data? Mūsų planai ir Bibliotekų metų paskelbimo faktas tiesiog sutampa. Tai nebuvo dirbtinai apgalvota. Vasaros pradžioje baigiasi mūsų sutartis su generaliniu rangovu. Šiuo metu esame gavę visą finansavimą ir galime atlikti visos apimties statybos darbus. Po to dar turėsime laiko užbaigti kitus procesus, susijusius su bibliotekos erdvių „apgyven­ dinimu“, – įrengti interjerą ir kompiuterių tinklus, įsigyti baldus ir kompiuterinę techniką, persikraustyti ir parengti tokį didžiulį, išskirtinės svarbos objektą skaitytojams, in­ formacijos vartotojams. Mes įgyvendiname daug svarbių, modernių projektų, susijusių ne tik su skaitymu, bet ir su elektroninėmis knygomis, kitais informacijos ištekliais. Taigi šie mūsų metai bus labai intensyvūs Nacionalinės bibliotekos darbuotojams ir tai džiugina. Kokie bus pirmieji svarbūs Nacionalinės bibliotekos žingsniai visuomenei atvėrus rekonstruotą pastatą? Pirmiausia – atkurti funkcionalumą. Biblioteka ir dabar veikia. Negaliu pasakyti, kokiu pajėgumu, bet veikia. Mes tiesiog perkėlėme savo prioritetus į kitas sritis. Turėdami mažiau galimybių priimti skaitytojų srautus ir daugybę laiko bei pastangų skirdami su rekonstrukcija susijusiems procesams, niekada nenutraukėme savo veiklos. Mūsų re­ zultatai yra geri, o veikla, kad ir kokios institucijos vertintų, sulaukia aukštų arba labai aukštų įvertinimų. Žinoma, mūsų galimybės buvo ribotos. Praeinant pro pastatą gali susidaryti

įspūdis, kad jis neveikia. Bet taip nėra. Atsidarius bibliotekos tinklalapį matyti, kad mes labai gyvi įvairiomis veiklomis. Mūsų darbuotojai įgyvendina ar prisideda prie gausybės įvairių projektų. Šiuo metu esame lyderiai kuriant Virtualią elektroninę paveldo sistemą, vadovaujame maždaug 25 ins­ titucijų darbams, juos koordinuojame. Taip pat jau minėtasis projektas „Bibliotekos pažangai 2“. Esame matomi šalyje, visuose regionuose, esame laukiami. Džiugu, kad mūsų žmonės turi gerą reputaciją ir jų kompetencija yra vertinama. Kas bus atsidarius? Šiuo metu dar reikia atlikti labai daug darbų iki atidarymo. Dalis jų susijusi su viešaisiais pirkimais, kurie bet kada gali būti pristabdyti, todėl visiškais optimistais negalime būti. Mūsų reali svajonė (atsargiai apie ją kalbu), bent taip esu sakęs Ministrui Pirmininkui, – kad rugsėjo 1-ąją galėtume atidaryti biblioteką. 2008-aisiais pradėta bib­liotekos pastato rekonstrukcija turėjo būti už­ baigta 2011 m., tačiau dėl lėšų trūkumo užtruko, ir dabar, 2016-aisiais, atsirado papildomų darbų. Pavyzdžiui, pagal atskirą projektą reikės rekonstruoti visą bibliotekos fasadą. Taigi net atidarę biblioteką keletą mėnesių dar gražinsime jos išorę. Mes turime tokią galimybę, turime tam skirtus pinigus. Ir šia proga visai neformaliai norėčiau padėkoti vadovybei, Vyriausybei, kuri Nacionalinę biblioteką laiko nacionaliniu prioritetu ir, nepaisant nelengvų finansinių aplinkybių, mums skyrė visą reikalingą finansavimą. Kaip atrodo mūsų šalies bibliotekos ir Nacionalinė biblioteka tarptautiniame kontekste? Prieš keletą metų Lietuvoje vykusioje konferencijoje dalyvavo Claudia Lux, buvusi IFLA prezidentė, šiuo metu – puikios Kataro bibliotekos vadovė ir statytoja. Konferencijoje ji prisipažino, kad mūsų bibliotekas vertina labai gerai – daug geriau, negu mes patys kartais apie jas galvojame. Žinoma, viskas priklauso nuo to, su kuo lyginame. Aš kalbu apie visą bibliotekų tinklą, ne tik apie Nacionalinę biblioteką... Na, o mūsų biblioteka vertinama dėl puikių konferencijų – kiekvie­ nais metais surengiame po išskirtinę konferenciją, ir ne vieną. Ypač didelio visuomenės dėmesio sulaukė praėjusių metų konferencija, kurioje buvo akcentuota vaikų skaitymo svarba ir kurioje dalyvavo Švedijos karalienė Silvija. Šiais metais esame numatę surengti kai ką panašaus. Bet konferencijos tėra priemonė parodyti realų mūsų potencialą. Man yra tekę metus būti Europos bibliotekos valdybos nariu. Tai yra visų nacionalinių bibliotekų valdyba. Todėl žinau ir turiu tam tikrą teisę kalbėti apie tai, kas vyksta nacio­ nalinėse bibliotekose. Praeitais metais Keiptaune man teko garbė apibendrinti nacionalinių bibliotekų vadovų konferen­ ciją, jos darbą ir pasiūlyti kitų metų dienotvarkę. Pasiūlymas buvo susijęs su didžiaisiais duomenimis. Tai tema, prie ku­ rios mes šiuo metu aktyviai dirbame su Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetais, planuojame darbus su Mykolo Romerio, galbūt ir su Vilniaus universitetu,

turime ilgametį įdirbį. Taigi šiame kontekste mes atrodome labai perspektyvūs, nes mažose valstybėse kartais galima imtis didelių darbų, kurie svarbūs visam pasauliui. Galima sumodeliuoti tokias veiklas, kurios didesnėse valstybėse dėl jų valdymo specifikos negali būti taip lengvai įgyvendintos. Neseniai teko lankytis Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kur aptarėme mūsų būsimos strateginės partnerystės sutartį. Buvo pasiūlyta keistis ekspertais. Tai reiškia, kad ne tik mes važiuotume žiūrėti, kaip ten dirbama, bet ir patys siųstume žmones, kurie gali sukurti vertę tokiai iškiliai institucijai kaip Prancūzijos nacionalinė biblioteka. Labai glaudžiai bendra­ darbiaujame su Britų nacionaline biblioteka, kuri šiuo metu turbūt yra geriausia pasaulio biblioteka vadybos požiūriu, jau nekalbant apie tai, kad fonduose jie turi sukaupę apie 160 mln. saugojimo vienetų. Jų misija ir tikslas – sutelkti visa, kas yra geriausia pasaulyje. Šiais metais jie pradeda proveržio projektą, tai – Didžiųjų duomenų institutas. Britų biblioteka rengiasi būti šio proceso lydere ir aprėpti universitetų bei viešųjų bibliotekų veiklą. Didieji duomenys – ateities perspek­ tyva. Jų labai daug, jie be galo įvairūs ir greitai kintantys. Jeigu mes turėtume tokius kompetentingus ekspertus, specialistus, kurie galėtų valdyti visą šį mūsų turtą, kurį saugome, kad jis būtų aktyvus, o ne pasyvus, kad jis būtų integruotas į vals­ tybės, verslo ar mokslo sprendimus, tokiu atveju bibliotekos vaidmuo taptų išskirtinis. Šiandien mes tokie dar nesame, bet darome viską, kad taptume. Noriu pasakyti, kad jokiu būdu nesame prastesni pagal savo darbuotojų kompetencijas, daugybėje sričių turime tai, ko kitose bibliotekose vis dar trūksta. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Aš kalbu apie geriausias bibliotekas. Mūsų tikslas – prilygti geriausioms pasaulio nacionalinėms bibliotekoms. Kokios pasaulinės tendencijos, Jūsų manymu, labiausiai veikia mūsų bibliotekose vykstančius procesus? Visų pirma – vienijimasis. Jau kalbėjau apie Europos bib­ lio­teką, jos valdybą (dėl rotacijos šiuo metu nedalyvauju, esu IFLA Vadybos ir rinkodaros sekcijos narys). Ten konsoliduo­ jami bibliotekų tinklai. Pavyzdžiui, valdybos nariai bus ne tik nacionalinių, bet tam tikromis proporcijomis ir mokslinių bibliotekų vadovai. Taip susiklostė, kad mūsų valstybėje iki šiol tarsi egzistuoja paralelinė sistema – aukštųjų mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos bibliotekų tinklai, ir jų sąveika šiandien nėra pakankama. Man labai patiko skaityti šiųmetį ministro Šarūno Biručio pokalbį, kuriame jis pasakė: „Šių metų planuose matau labai konkrečius darbus, kurie bus susiję su šalies ateitimi. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija sukursime bendrą bibliotekų sistemą, kuri atitiks XXI amžiaus bendruomenių poreikius, bus efektyviai naudojami dokumentų ir knygų fondai, tobulinamos informacijos prieigos, o bibliotekų in­ frastruktūra taps patrauklia burtis bendruomenėms.“ Mes su

juo ne kartą esame apie tai kalbėję. Ši intencija labai tikslinga ir kartu nelengva, nes atskiros ministerijos naudoja skirtingas technologines informacines sistemas, jos turi sąveikauti. Skirtinga organizacinė priklausomybė irgi neprisideda prie glaudesnio bendradarbiavimo. Manau, kad realu tai įveikti. Visos Europos, viso pasaulio mastu konsoliduojami bibliotekų tinklai, Lietuvoje taip pat suprantama ši būtinybė. Manau, kad tai yra teigiama tendencija. Galbūt su bibliotekininkų bendruomene norėtumėte pasidalyti mintimis, aptarti klausimus, kurių neuždavėme? Labai svarbu, kad šie metai netaptų momentine akcija, o būtų sisteminis judesys ateities link. Bet norint to pasiekti, bibliotekose turi dirbti motyvuoti, gerai apmokami ir labai kompetentingi darbuotojai. Galbūt jų reikėtų kiek mažiau, tačiau veiklos turėtų atitikti šiandienos poreikius. Perėjimas prie jų nėra lengvas, bet jeigu jo nebus, visuomenei tapsime nelabai reikalingi. Taip neturi būti, nes nukentėtų ne tik bib­ lio­tekų realybė, bet ir pati visuomenė – neatskleistas biblio­ tekų potencialas nebūtų iki galo išnaudojamas. Tai susiję su dabartine bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo situa­ cija, taip pat su nelemtais mūsų finansiniais įvertinimais, apie kuriuos net nesinori šnekėti. Jie yra nerealūs, nes su tokiais atlyginimais neįmanoma sukurti stebuklų. Pavyzdžiui, tokio specialisto, kokio šiuo metu reikėtų Nacionalinei bibliotekai, tai yra vyriausiojo informacijos specialisto, į rankas gaunama alga rinkoje yra 3000 eurų. Tai du kartus daugiau nei Nacio­ nalinės bibliotekos direktoriaus atlyginimas. Žinoma, be tokio lygio specialistų reikia aibės kitų, jie irgi nėra mažiau verti. Gal per daug „įkritau“ į šitą klausimą, ši žarijų duobė niekaip neišblėsta. Kaip IFLA Atminties komiteto narys esu paprašytas atsto­ vauti Rytų ir Centrinei Europai. Tenka lankytis ne tik didžiuo­ siuose miestuose, susipažinti ne tik su pirmaujančių valstybių bibliotekomis, bet ir su regionų situacija. Esu sakęs ir dar kartą norėčiau akcentuoti, kaip svarbu, kad regionų, savivaldybių ir miestų vadovai dalyvautų įgyvendinant valstybės bibliotekų politiką. Pavyzdžiui, į projekto „Bibliotekos pažangai 2“ val­ dymo kontekstą, į stebėsenos komiteto darbus esame įtraukę aukštų pareigūnų iš Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos. Žinoma, galiu tik palinkėti, kad kiekvieno miesto valdžia ne tik reaguotų į bibliotekų poreikius, jų vadovų prašymus, bet ir patys būtų iniciatyvūs, eitų į bibliotekas, klaustų, ko joms reikia, kad galėtų prisidėti prie bendruomenės plėtros. Juk ne pačioms bibliotekoms reikia visų šių dalykų, o būtent tiems miestams, bendruomenėms ir, galų gale, patiems politikams, kurie galbūt ne iki galo suvokia arba kartais iš viso nesupranta bibliotekos vietos jų valdomoje erdvėje. Dėkojame už pokalbį. Kalbino Viktorija Pukėnaitė

7

įvykis

ZARASŲ VIEŠOJI BIBLIOTEKA – NAUJASIS MIESTO TRAUKOS CENTRAS

Praėjusių metų spalio 30 dieną į Zarasus drauge su vietos gyventojais pasidžiaugti naujojo modernaus priestato atidarymu plūdo svečiai iš visos Lietuvos: Lietuvos Res­pub­likos Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos atstovai, Nacionalinės Martyno Mažvydo ir kitų bibliotekų vadovai, kiti garbūs svečiai. Didžiausia naujovė – moderni medijų studija

8

2002 m. patvirtinus 2003–2013 metų Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą, buvo pradė­ tas rengti Zarasų viešosios bibliotekos senojo pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos projektas, kuriam įgyvendinti prireikė maždaug 2,5 mln. eurų. Perkirpus simbolinę naujojo priestato atidarymo juostą, bibliotekos lankytojams atvertas trijų aukštų pastatas, kuriame, be įprastų, bus teikiamos ir naujos bibliotekos paslaugos. Visos priestato erdvės yra pritai­ kytos neįgaliems lankytojams, o su senuoju pastatu jis sujungtas perėjimu antrame aukšte. Gerokai išsiplėtus bibliotekos erdvėms lankytojai galės džiaugtis pirmame aukšte įrengtos „B galerijos“ pa­rodomis. Tikimasi, kad eksperimentinės ekspozicinės parodų erdvės paskatins socialinę ir kultūrinę menininkų veiklą, padės jiems tapti atviresniems ir labiau matomiems visuomenėje. „B galerija“ pristatoma kaip jaunatviška, inovatyvi ir visiems atvira parodų erdvė, kurioje planuojama rengti ne tik profesionalių menininkų, bet ir studentų dailės, dizaino, architektūros, fotografijos ir medijų meno dar­ bų parodas. Galerijoje taip pat numatomos kūrybinės dirbtuvės, paskaitos bei kiti meno ir kultūros renginiai. Antrame priestato aukšte sukurta laisvalaikio erdvė vaikams. Joje bus organizuojami edukaciniai užsiėmi­ mai, lėlių teatro pasirodymai, kiti renginiai. Patiems mažiausiems įkurta žaisloteka. Į priestatą perkeltas ir išplėstas „Bibliotekos kinas“, kuriame žiūrėti filmus 3D formatu galės ir jaunieji bibliotekos skaitytojai, ir suaugusieji. Antrasis aukštas laikomas moderniausiu ir dėl jame įrengtos kilnojamos medijų studijos, įkurtos vykdant projektą „Kūrybinių idėjų įgyvendinimas

judriojoje medijų studijoje“. Jos paskirtis – skatinti jaunimo kūrybiškumą ir kūrybinių idėjų, susietų su kul­ tūriniu turizmu, įgyvendinimą. medijų studijai įrengti Zarasų viešoji biblioteka gavo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansavimą. Medijų studijoje sutelkta visa reikalinga įranga – sudarytos galimybės dirbti su vaizdų kūrimo progra­ momis, kurti leidybos produktus ir juos spausdinti norimu formatu, įrašyti literatūros ir muzikos kūrinius, montuoti įrašus. Pasak bibliotekos direktorės Danutės Karlienės, bendradarbiaudami su Zarasų turizmo ir verslo informacijos centrais, smulkiojo verslo atstovais, jaunuoliai šioje studijoje galės kurti verslui ir turizmui skirtus informacinius produktus. Studijoje kurian­ čiuosius prireikus konsultuos bibliotekos darbuotojas ar savanoris. Trečio aukšto erdvės pritaikytos individualiam ar grupiniam darbui. Lankytojai čia ras periodikos lei­ dinių, mokslo populiarinamosios literatūros, kavinę, pro kurios langus atsiveria įspūdinga Zarasaičio ežero panorama. Apžvelgti apylinkes galima ir iš poilsiui bei renginiams skirtos atviros terasos ant stogo. Zarasų viešoji biblioteka įkurta unikaliame gamtos prieglobstyje tarp Zaraso ir Zarasaičio ežerų, todėl architektas Kęstutis Akelaitis, projektuodamas naująjį priestatą, įkvėpimo sėmėsi iš apylinkių vaizdų ir sten­ gėsi, kad pro pastato langus atsivertų gamtos panorama. Tai pirmoji biblioteka Lietuvoje, susieta su kultūriniu turizmu ir gamta. Zarasų viešoji biblioteka šiandien

Biblioteka Zarasuose pradėta kurti 1923 m. gegužės 15 d., įsteigus Valstybinio centrinio knygyno Zarasų skyrių. 1936 m. priėmus Viešųjų bibliotekų įstatymą, nuo rugsėjo 1 d. šis knygyno skyrius pavadintas Zarasų valstybine viešąja biblioteka. Skaičiuojama, kad 1939 m. bibliotekoje buvo 330 skaitytojų ir 7628 tomai knygų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gaisruose žuvo

Bibliotekos eksterjeras ir interjeras. Architektas – K. Akelaitis, interjero autorė – D. Karlienė

9 beveik viskas, kas iki tol bibliotekoje buvo sukaupta. Pokario metais atkurta Zarasų valstybinė viešoji bib­ lioteka 1950 m. tapo rajonine biblioteka. Tais pačiais metais bibliotekoje kilo gaisras, kuriame sudegė beveik visas knygų fondas. Vėliau biblioteka ne kartą keitė savo darbo vietą, kol 1973 m. įsikūrė buvusios gimnazijos patalpose D. Bukonto gatvėje, kuriose veikia iki šiol. Nuo 1995-ųjų biblioteka vadinama Zarasų rajono sa­ vivaldybės viešąja biblioteka*. Šiandien Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblio­ * Zarasų viešosios bibliotekos istorija. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Mar­ tyno Mažvydo biblioteka, 2013, p. 15–54.

teka – centralizuotas tinklas, kurį sudaro viešoji biblio­ teka ir 17 struktūrinių padalinių: Dusetų miestelio Kazimiero Būgos, Turmanto miestelio, VšĮ Zarasų ligoninės, Antalieptės, Antazavės, Avilių, Baibių, De­ gučių, Dimitriškių, Imbrado, Sadūnų, Salako, Samanių, Smalvų, Suvieko, Šniukštų, Štadvilių. 2015 m. duome­ nimis, Zarasų rajono centralizuotame bibliotekų tinkle buvo registruoti 5996 vartotojai. Viešosios bibliotekos ir struktūrinių padalinių fonduose yra 183 440 vnt. knygų, periodinių leidinių, kompaktinių plokštelių su muzikos įrašais, vaizdo filmų, elektroninių doku­ mentų ir kt.

1

2

3 4

6

7

5

8

1. Bibliotekos kolektyvas. Penkta iš kairės sėdi direktorė D. Karlienė. 2-3. Priestato atidarymo šventėje biblioteką sveikina: kultūros ministras Š. Birutis ir Nacionalinės biblio­ tekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas. 4. Kerpama simbolinė atidarymo juosta. Priekyje – Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai F. Latėnas. 5. Bibliotekos personažas Zuikis Nulėpausis su lankytoju Arnu. 6. Priestato atidarymo renginio auditorija. Centre – parlamentarė D. Teišerskytė. 7. 3D kino seansas vaikams. 8. Įkurtuvių šventėje atidaryta tapytojos N. Saukienės (dešinėje) darbų paroda. Kairėje – direktorė D. Karlienė

Rasos Juršienės nuotr.

10

Siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius ir pritraukti daugiau lankytojų, biblioteka organizuoja įvairius renginius ir užsiėmimus. Dauguma jų siejami su skaitymo skatinimu ir literatūros sklaida naudojant naująsias technologijas, ieškant kūrybiškų sprendimų, kaip priartinti gyventojus prie knygų. Renginiuose jungiama literatūra, muzika, vaidyba. Didelio dėmesio sulaukia tradiciniai literatūriniai renginiai: „Poezijos pavasaris“, „Prozos ruduo“, „Nakties skaitymai“, „Eu­ ropos diena“. Viešojoje bibliotekoje organizuojami literatūriniai susitikimai su knygų autoriais, poetais, rašytojais, rengiamos edukacinės programos vaikams, kūrybiniai užsiėmimai grupėmis, garsinio skaity­ mo valandėlės, literatūrinės viktorinos, teatralizuoti knygų pristatymai su bibliotekos personažu Zuikiu Nulėpausiu. Viešojoje bibliotekoje ir struktūriniuose padaliniuose vaikams ir jaunimui rengiama tęstinė skaitymo skatinimo programa „Vasarą skaitome kitaip“.

Biblioteka taip pat aktyviai dalyvauja miesto šventėse ir renginiuose. Bendradarbiaudama su partneriais, biblioteka lan­ ky­tojams gali pasiūlyti netradicinių užsiėmimų. Pavyz­ džiui, talkininkaujant jaunimo savanoriškos veik­los centrui „Deineta“, 2015 m. viešojoje bibliotekoje veikė užsienio kalbų klubai – anglų, ispanų, italų (šiais metais veiklą tęsia anglų, įkurtas prancūzų kalbos klubas), ku­ riuose darbavosi savanoriai iš Europos šalių. Jie taip pat padėjo darbuotojams tvarkyti knygų fondą, aptarnauti skaitytojus, fotografuoti ir filmuoti renginius, adminis­ truoti viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyrą, rengti parodas, įgyvendinti projektus ir kt. Atidarius naująjį priestatą, bibliotekai atsivėrė naujos galimybės – neabejotina, kad tai prisidės prie sėkmingo bibliotekos tikslų įgyvendinimo. Kasdien Zarasų biblio­ tekoje apsilanko apie 200 lankytojų. Atvėrus naująjį pastatą jų sulaukiama vis daugiau.

šiandien aktualu

EPALE – MOKYMOSI IR DALIJIMOSI GALIMYBĖ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJAMS Laima Lapinienė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja

Demografiniai pokyčiai ir ekonominiai iššūkiai lemia suaugusiųjų mokymosi svarbą, jis tampa ypatingu Eu­ ropos Sąjungos prioritetu. Tam, kad šis procesas vyktų sklandžiai, suaugusiųjų švietimo specialistams reikia tobulinti savo kompetenciją, keistis idėjomis, dalytis patirtimi. Prie to svariai prisideda Europos suaugu­ siųjų mokymosi elektroninė platforma ­EPALE (http:// ec.europa.eu/epale/lt). Beveik prieš metus sukurta daugiakalbė virtuali bendruomenė jungia pažangiausius Europos suaugusiųjų švietėjus, siekia gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. EPALE jau tapo Europos lygmens virtualia susitikimų vieta suaugusiųjų švietimo ir mo­ kymosi srities praktikams bei organizacijoms, padeda jiems plėtoti profesinę veiklą mokantis vieniems iš kitų. Portale pateikiama daugybė informacijos apie su­ augusiųjų mokymąsi visoje Europoje. Čia galima rasti įvairaus suaugusiųjų švietėjų bendruomenei naudingo turinio. Trumpai tariant EPALE – tai Europos suau­ gusiųjų švietimo ir mokymosi srities bendruomenės naujienos, ištekliai, renginiai ir diskusijos. Svarbiausios veiklos

• EPALE galima sužinoti visas suaugusiųjų moky­ mosi Europoje naujienas, o publikuojamus įrašus ne tik perskaityti, bet ir pasidalyti jais per socialinius tinklus, išreikšti savo nuomonę, rasti kitus su aptariama tema susijusius straipsnius. • EPALE siūlo galimybę internetiniame renginių kalendoriuje ieškoti kursų, seminarų ir kitų suaugusiųjų švietėjams skirtų renginių bei skelbti informaciją apie savuosius. Čia operatyviai informuojama apie įvairiau­ sius renginius, taip pat ir aukšto lygio konferencijas, kuriose gali būti naudinga apsilankyti. Naudojantis įvykių / renginių paieška galima gauti informacijos tiek apie būsimus, tiek apie įvykusius renginius, taip pat leidžiama ieškoti pagal renginio vietą, tipą, kalbą, tikslines grupes ir kt. • EPALE turi suaugusiųjų mokymosi srities išteklių centrą – informacijos saugyklą, apimančią mokslinių tyrimų rezultatus, statistikos duomenis, straipsnius, lei­ dinius, taip pat konkrečių sektorių ataskaitas, išvadas ir

kitus dokumentus. Išteklių centre informacijos paiešką galima vykdyti pagal raktinius žodžius arba pasinaudoti išplėstine paieška ir rinktis reikalingus išteklius pagal jų tipą, temas, šalis, autorius, kalbą. • Prisiregistravusieji EPALE portale turi galimybę skaityti tinklaraščiuose pateiktas įžvalgas ir mintis, patys prisidėti prie diskusijų, kurios padeda keistis idėjomis, gerąja patirtimi, nuomonėmis su kitais Eu­ ropos suaugusiųjų švietimo specialistais. Kiekvienas registruotas vartotojas gali pats inicijuoti, kurti naujas tinklaraščio temas. • Registruotiems vartotojams EPALE taip pat siūlo partnerių paieškos priemonę. Tai puikus būdas rasti partnerių (asmenų ir organizacijų), su kuriais galima bendrauti tinkle, keistis gerąja patirtimi ar rengti ben­ drus projektus. EPALE svetainėje integruoti partnerių paieškos įrankiai leidžia pridėti savo organizaciją, pasiūlyti veiklą, pateikti konkrečią partnerio užklausą. Temos ir galimybės

Visa svetainės informacija skirstoma į penkias svarbias suaugusiųjų mokymosi srities temas: pagalba mokiniams, mokymosi aplinka, gyvenimo įgūdžiai, kokybė, politikos kryptys, strategijos ir finansavimas. Be minėtosios pagrindinės suaugusiųjų švietėjams skirtos informacijos portale pateikiama ir kitų vartotojams reikalingų žinių. EPALE iš kitų panašaus pobūdžio portalų išsiskiria atvira naryste ir visos Europos vartotojų profilių kūrimo galimybe, leidžiančia sukurti sąsajas tarp įvairių suin­ teresuotųjų šalių, suaugusiųjų švietimo bendruomenės narių ir kolegų įvairiose šalyse. EPALE platforma yra daugiakalbė – dalis pagrin­ dinio turinio pateikiama 24 kalbomis, o kai kurios funkcijos prieinamos 6 pagrindinėmis kalbomis (anglų, prancūzų, ispanų, italų, vokiečių ir lenkų). Suaugusiųjų švietėjų portalo EPALE kūrimą inicijavo Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas, siekdamas paversti šią elektroninę plat­ formą neatsiejama Europos suaugusiųjų mokymosi ir švietimo dalimi.

11

Kontaktinė informacija

EPALE finansuoja Europos Komisija, portalo prie­ žiūrą vykdo Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA), kasdieniais platformos reikalais rūpinasi Centrinė paramos tarnyba (CPT), kuri dirba kartu su EPALE Nacionalinės paramos tarnybomis, suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities ekspertais. Lietuvoje EPALE nacionalinės paramos tarnybos funkcijas vykdo Švietimo mainų paramos fondas (www.smpf.lt). Su EPALE priežiūrą vykdančiais nacionalinės paramos fondo darbuotojais galima susi­ siekti elektroniniu paštu epale@smpf.lt arba telefonu +370 5 261 0592. Jei ieškote su suaugusiųjų mokymusi susijusios in­ formacijos, bet jos EPALE portale nėra, galima kreiptis

į pagalbos tarnybą adresu helpdesk@epale-support.eu. Pagalbos tarnybos darbuotojams į klausimus atsakyti padeda suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities eks­ pertai, galintys suteikti pagalbą šešiomis kalbomis (an­ glų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų ir lenkų). Į visus klausimus stengiamasi atsakyti per dvi darbo dienas. EPALE veiklą taip pat galima sekti socialiniuose tinkluose: „Twitter“ (EPALE_EU), „Facebook“ (EPA­ LE.EU) ir „LinkedIn“ (eplatform for adult learning in Europe). Visi, galintys pateikti įdomios medžiagos kuria nors iš penkių EPALE temų, kviečiami siųsti ją el. pašto adresu epale@smpf.lt arba pateikti tiesiogiai naudojan­ tis platformoje integruotomis informacijos pateikimo formomis.

KĄ RAŠYS Į SAVO CV INFORMACIJOS PASLAUGŲ SPECIALISTAI: A1–A2, B1–B2 AR C1–C2? Violeta Stasėnaitė Jurgita Briedytė Šiaulių valstybinės kolegijos Humanitarinių mokslų katedra

12

Informacijos paslaugų specialisto kompetenciją sudaro ne tik specialieji, tiesiogiai su konkrečia profesine veikla susiję, bet ir bendrieji gebėjimai, kuriuos šiuolaikinis specialistas gali pritaikyti skirtingose situacijose, greičiau perimti naują patirtį, keisti specializaciją ar atliekamo darbo pobūdį ir sklandžiau integruotis į darbo rinką. Profesinėje atminties institucijų aplinkoje dažniau akcentuojamas dar­ buotojų informacinis ir technologinis raštingumas, tačiau negalima pamiršti, kad informacijos paslaugų specialisto komunikacinės kompetencijos pagrindas tarpkultūrinio dialogo kontekste yra užsienio kalba. Ji reikalinga XXI a. globalios žinių ir tinklaveikos visuomenės piliečiui, kuris intensyviai bendrauja ir bendradarbiauja tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje sociokultūrinėje, profesinėje ir akademi­ nėje erdvėje įgyvendindamas mokymosi visą gyvenimą paradigmą. XX a. viduryje susiformavo nauji pagrindiniai reikala­ vimai bibliotekininkui, informacinėje visuomenėje įgyven­ dinančiam informacijos specialisto misiją: aukšta bendroji kultūra, erudicija, puiki orientacija žinių ir informacijos sistemoje, padedanti profesionaliai tenkinti informacijos vartotojų poreikius ir skatinti jų tobulėjimą. Ne veltui in­

formacinės veiklos istorijoje bibliotekininkas kildinamas iš žynių kastos, pavyzdžiui, Ramzio III laikais du rūmų bib­ liotekininkai buvo apkaltinti nepakankamai budriu vieno papiruso saugojimu, nes priėjimas prie to žinių šaltinio buvo leistas tiktai patikimiausiems žyniams. Bibliotekininkais iš­ skirtinai tapdavo filosofai, mokslininkai, poetai, pasižymin­ tys enciklopedinėmis žiniomis ir užsienio kalbų mokėjimu. Štai XIX a. gyvenęs Italijos kardinolas, vyriausiasis Vatikano bibliotekos sergėtojas Giuseppe Mezzofanti laisvai kalbėjo 39 kalbomis ir dar beveik tiek kalbų sugebėjo suprasti, nors niekada nebuvo išvykęs iš Italijos. Tikrinti jo žinių atvykda­ vo žmonės iš viso pasaulio. Daugelį iš jų susitikimas su šiuo hiperpoliglotu tiesiog priblokšdavo. Teigiama, kad vieną kartą kardinolas išmoko naują kalbą per naktį vien tam, kad ryte galėtų išklausyti svetimšalių nusikaltėlių, nuteistų mirties bausme, išpažintis. Lietuvos bib­liotekininkas, po­ liglotas Edvardas Urniežius (1908–1989) laisvai kalbėjo 16 kalbų, kitoms suprasti reikėjo žodyno. Norėdamas išmokti kalbą, važiuodavo į tą šalį, pagyvendavo nuo 3 mėnesių iki 1,5 metų ir vykdavo toliau. Europos Komisija kalbų mokėjimą apibūdino kaip tam tikrą Europos pagrindą ir jos raidos atspirties tašką:

Nuotraukų koliažo aut. V. Stasėnaitė

Naujausiuose ES švieti­ mo politikos dokumentuose ,,Europa 2020“, ,,Švietimas ir mokymas 2020“ pabrėžiama, kad ES jaunimo strategijos prioritetu tampa judus jauni­ mas, turintis studijų ir prakti­ kos užsienio universitetuose / įmonėse patirties, geriau pa­ sirengęs akademinei ir pro­ fesinei karjerai, visapusiškai išsilavinęs ir atviras komuni­ kacijai. Bendravimas užsie­ nio kalbomis yra laikomas vienu iš aštuonių svarbiausių gebėjimų, reikalingų norint gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą. Kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti Europos Komisijos iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, nes jie suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Taip pat jie yra būtina judumo, taigi ir sėkmingo naujosios pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“, įgyvendinimo sąlyga. 2014 m. sausio mėn. Lietuvoje pradėta įgyvendinti naujoji 2014–2020 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“. Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra vienas iš konkrečių šios programos tikslų. Šiaulių valstybinės kolegijos Infor­ macijos paslaugų studijų programos studentai įsitraukė į šios programos įgyvendinimą ir sėkmingai atlieka profesinę praktiką užsienio šalyse – Vokietijoje, Latvi­ joje, Portugalijoje. Studentai pritaria, kad ši programa skatina plačiau žvelgti į pasirinktos profesijos erdves, renkantis praktikos vietą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, padeda tobulinti tiek asmenines, tiek profesines kompetencijas, leidžia tapti globalios visuomenės nariu. Užsienio kalbos mokėjimas didina kūrybingumą, laužo kultūrinius stereotipus, skatina laisvą mąstymą, stiprina abipusį supratimą, padeda užmegzti asmeninius ryšius įvairialypėje Europoje, taip pat gali padėti kurti naujo­ viškus produktus ir paslaugas. Aukštosiose mokyklose tęsiamas vidurinėje mokykloje pradėtas kalbų mokymas(-is), ne tik toliau plėtojant ben­ drinę, bet ir formuojant profesinę užsienio kalbą bei ieškant būdų, kaip suteikti studentams akademinės ir profesinės užsienio kalbos žinių. Šias žinias būtina nuolat atnaujinti ir papildyti, nes kalbų mokymasis trunka visą gyvenimą, o geras dviejų trijų užsienio kalbų mokėjimas turėtų tapti natūralia aukštojo išsilavinimo dalimi. Aukštojo mokslo institucijoms rekomenduojama turėti nuoseklią kalbų mo­ kymo strategiją ir siekti, kad visi studentai būtų skatinami

„Daugiakalbystė – ne tik Europos paveldo dalis, bet ir galimybė kurti visuomenę, kuri atvira, gerbia kultūrinę įvairovę ir pasirengusi bendradarbiauti“. 2012 m. Europos komisijos ataskaitoje „Europiečiai ir jų kalbos“ nurodoma, jog lietuviai yra viena geriausiai užsienio kalbas mokančių Europos Sąjungos tautų – 92 proc. lietuvių gali susikalbėti kuria nors užsienio kalba, o daugiau nei 50 proc. kalba dviem. 80 proc. lietuvių moka kalbėti rusiškai, 38 proc. – angliškai ir 14 proc. – vokiškai. Užsienio kalbų kompetencijos ugdymas yra neatsieja­ ma aukštojo mokslo dalis. Aukštųjų mokyklų absolventai integ­ruojasi į globalią darbo rinką, kurioje dviejų trijų ar daugiau užsienio kalbų mokėjimas yra neišvengiama būtinybė. ES švietimo ir kalbų politikos dokumentuose skel­ biamos su Europos užsienio kalbų politikos kūrimu ir formavimu susijusios išvados, nuostatos, rekomendacijos, tendencijos ir kryptys. Todėl užsienio kalbų kompeten­ cijų ugdymo modernizavimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą paradigmą, yra neabejotinai svarbi sąlyga įgyvendinant Bolonijos proceso pagrindines gaires ir kryptis įvairiose veiklos srityse. Visuose Bolonijos proceso dokumentuose minimos tokios dimensijos ir veiklos sritys kaip mokymasis visą gyvenimą, studentų ir veiklos pasaulio poreikiais bei mo­ kymosi siekiniais grįstos studijos, studijų, mokslo tyrimų ir inovacijų įvairovė ir konkurencingumas, tarptautinis atvirumas, studentų, dėstytojų, tyrėjų ir darbuotojų mo­ bilumas ir studijų kokybė. Užsienio kalbų kompetencija tampa labai svarbiu asmenybės brandos kriterijumi, už­ tikrinančiu savitarpio supratimą, demokratijos stabilumą ir bendravimą su pasauliu.

13

14

mokytis kalbų ir turėtų palankias sąlygas nuolat tobulinti užsienio kalbų kompetencijas. Šiaulių valstybinės kolegijos įgyvendinama užsienio kalbų mokymo politika suteikia galimybę studentams (Informa­ cijos paslaugų studijų programos) mokytis užsienio kalbų: • privalomas pirmosios (specialybės) anglų / vokiečių / prancūzų / rusų užsienio kalbos mokymasis; • privalomas antrosios pasirinktinai anglų / vokiečių / prancūzų / rusų užsienio kalbos mokymasis; • laisvai pasirenkamas dalykas: anglų / vokiečių / pran­ cūzų / rusų / švedų užsienio kalbos mokymasis. Tokiu būdu, baigęs Informacijos paslaugų programą, ab­ solventas turi galimybę bendrauti dviem kalbomis, o gabūs ir profesinę motyvaciją turintys studentai gali mokėti net tris kalbas. Šių kalbų įgūdžiai yra įtvirtinami ne tik tarptautinių praktikų metu, bet ir klausant iš užsienio atvykusių dėsty­ tojų paskaitų bei užsienio studentų pranešimų mokslinėse konferencijose. Svarbiausias aukštosios mokyklos šiuolaikinio profesi­ nio rengimo tikslas – ugdyti kvalifikuotą, kompetentingą specialistą, gebantį savarankiškai veikti ir priimti sprendi­ mus. Gerai parengto specialisto vertinamasis bruožas – jo konkurencingumas ES darbo rinkoje. O jo gebėjimas konkuruoti profesinėje veikloje ir būti mobiliam tiesiogiai siejasi su užsienio kalbų mokėjimu. Rengdamas gyvenimo aprašymą (CV) absolventas įvertina savo užsienio kalbos mokėjimą pagal Europos Tarybos patvirtintą dokumentą „Bendrieji Europos kalbų metmenys“, kurie apibrėžia klasikinius pradinį (A1–A2), vidutinį (B1–B2) ir aukštą (C1–C2) lygius. Aukštosios mokyklos studentai turi ne tik išmokti bendrosios užsienio kalbos, bet ir įgyti akademinės (gebėti klausytis paskaitų užsienio kalba, rašyti dalykinius laiškus, rengti pranešimus ir įsidarbinimo dokumentus, dalyvauti konferencijose, diskutuoti, rašyti mokslinius darbus) bei profesinės (suformuoti profesinį žodyną, skaityti profesinę literatūrą, diskutuoti specialybės temomis) užsienio kalbos kompetenciją, kuri būtina sėkmingai profesinei veiklai daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje. Apibendrinant užsienio kalbos mokymo specifiką kolegijoje, galima suformuoti užsienio kalbos suteikiamas profesinės kompetencijos galimybes būsimam informacijos paslaugų specialistui: bibliotekininkui, archyvarui, muzieji­ ninkui, informacijos ar kultūros centro darbuotojui: • interpersonalinis (tarpusavio, tarpasmeninis) bendra­ vimas socialinėse / dalykinėse ir profesinėse situacijose su vartotojais, lankytojais, klientais, partneriais, praktikantais ir t. t., įvaldžius buitinę šnekamąją ir profesinę kalbą; • profesinės leksikos (terminų, naujų sąvokų, apibrėžimų ir t. t.) formavimas; • grožinės, profesinės literatūros (dokumentų, ran­ kraščių ir t. t.) skaitymas originalo kalba; tai ypač svarbu

archyvarams – suprasti kalbas, kuriomis dokumentuose užfiksuota informacija; • informacijos paieškos vykdymas − domėjimasis profesi­ nėmis naujovėmis užsienio kalba, užklausų vykdymas ir t. t.; • rašytinės užsienio kalbos valdymas − elektroninis daly­ kinis susirašinėjimas, knygų anotacijų vertimas, el. paslaugų vykdymas, informacinių ir kataloginių leidinių, žemėlapių leidimas, dokumentų, publikacijų rengimas ir t. t.; • reklaminė-informacinė veikla − darbas su žiniasklaida: reklamavimasis užsienio spaudoje formuojant teigiamą savo institucijos bei šalies įvaizdį ir t.t.; • mokslinė veikla – mokslinės literatūros skaitymas, mokslinių straipsnių rašymas, pranešimai mokslinėse ir tarptautinėse konferencijose; • edukacinių programų rengimas (impresarijaus funk­ cijos atlikimas) − ekskursijų, pažintinių-informacinių turų, seminarų, kursų, mokymų, ekspozicijų, parodų, koncertų ir kitų renginių organizavimas; • antrepreneriškumo funkcijos atlikimas – inovatyvi kūrybinė veikla, naujų galimybių / paslaugų ir t. t. kūrimas: interneto svetainių, informacinių terminalų, mobiliųjų aplikacijų, informacijos sistemų, saitynų priemonių nau­ dojimas ir t. t.; • profesinės kvalifikacijos tobulinimas užsienyje (stažuo­ tės, kursai, seminarai); • viešųjų ryšių palaikymas: tarptautinė projektinė veikla, tarptautinės parodos, mugės ir t. t. Bendraujant užsienio kalbomis reikia ir tokių įgūdžių kaip tarpininkavimas ir tarpkultūrinis supratimas. Todėl aukštosios mokyklos formuojamas teigiamas požiūris į užsienio kalbų mokymą (-si) reiškia kultūrinės įvairovės pripažinimą, susidomėjimą kalbomis ir kultūriniu ben­ dravimu, taip pat norą visą gyvenimą neformaliai mokytis kalbų. Tokiu būdu formuojama tarpkultūrinė kompetencija tampa vis svarbesnė asmens profesinėje veikloje, asmeni­ niame gyvenime ir apskritai pasaulio visuomenėje. Tai yra dinamiškas ir visą gyvenimą trunkantis procesas, kuris gali būti apibūdinamas kaip gebėjimas įžvelgti savo ir kitos šalies (ar šalių) kultūrų sąsajas, mokėjimas tarpininkauti, atpažinti ir taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis, įveikti santykių stereotipus. Tarpkul­ tūrinę kompetenciją įgijusiu laikomas kalbos vartotojas, kuris bendravimą su kitos kultūros atstovais grindžia tos kultūros, jausenos, mentaliteto suvokimu. Tokiu būdu Šiaulių valstybinėje kolegijoje įgyta tarpkul­ tūrinė ir užsienio kalbų kompetencija padės būsimam infor­ macijos paslaugų specialistui integruotis į sparčiai kintančią šalies ir tarptautinę darbo rinką, papildys jo bendrąsias kompetencijas, suteiks tarptautinio bendradarbiavimo ir verslumo galimybių. Tikime, kad mūsų absolventai į „Euro­ pass CV“ tikrai įrašys ne vieną užsienio kalbą, atitinkančią B arba C mokėjimo lygį.

nauji leidiniai

NAUJI NACIONALINĖS BIBLIOGRAFIJOS LEIDINIAI Pasirodė du nauji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Na­ cionalinės retrospektyviosios bibliografijos skyriaus parengti leidiniai: nacionalinės bibliografijos rodyklė „Lietuvos bibliografija. Serija C: Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos: 1908–1909, d. 3“1 ir kontrolinis sąrašas „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba“2. Skaitytojus turėtų sudominti kontrolinis sąrašas „XVIII a. Lie­ tuvos knygos lenkų kalba“. Tai dar vienas leidinys, atspindintis didelio projekto – suregistruoti Lietuvos teritorijoje leistus spaudinius kito­ mis kalbomis – dalį (1998 m. buvo išleistas kontrolinis sąrašas „XVII a. Lietuvos lenkiškos knygos“). Nuo XVII a. valstybės dokumentų kalba tapo lenkų kalba, tad nenuostabu, kad, be įvairių administravimo, teismo dokumentų, buvo leidžiama daug religinės tematikos, grožinės literatūros ir daug kitokio pobūdžio spaudinių. Sąra­ še užregistruoti 5355 spaudiniai, 1701–1800 metais lenkų kalba išėję Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusiose spaustuvėse: knygos, kalendoriai, kitomis kalbomis parašytos lenkų kalbos gramatikos, lenkųkitų kalbų žodynai, smulkūs spaudiniai, taip pat ir tie spaudiniai, kuriuose lenkiškas tekstas gretutinis arba jo yra daugiau negu teksto kita kalba. Sąrašo pa­ baigoje – 17 naujų įrašų, papildančių sąrašą „XVII a. Lietuvos lenkiškos knygos“. Rengiant kontrolinį sąrašą, buvo stengtasi nurodyti ir spaudinių saugojimo vietą. Vilniaus universiteto bibliotekoje rasta 2513 tokių spaudinių, Lietuvos mokslų akademijos Vrub­levskių bibliotekoje – 1505, Nacionaliniame pub­likuotų doku­ mentų archyve – 831, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – 741, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje – 1085, Krokuvos Jogailos universitete – 931 ir kt. 282 spaudiniai registruoti remiantis Karolio Estreicherio veikalu „Bibliografia polska XIX. stólecia“. Lietuvos bibliografija. Ser. C: Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos: 1908–1909, d. 3: Išeivijos periodikos publikacijos / [parengė R. Adomavi­ čienė, I. Jezukevičienė]; [red.-sudaryt. I. Jezukevičienė]. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo biblioteka, 2015. 463 p. 2 XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba: kontrolinis sąrašas / [sudaryt. M. Ivanovič, K. Basiul]. Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo biblioteka, 2015. 679, [1] p. – Dalis teksto gretut. liet., angl., lenk. 1

Atskirų bibliografinių rodyklių, skirtų XVII– XVIII a. knygoms lenkų kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje registruoti, nėra išleista ir Lenkijoje, tad šis leidinys taps Lietuvos raštijos tyrinėtojo, biblio­ tekininko, bibliofilo ir kiekvieno, besidominčio mūsų valstybės spaudos paveldu, parankine knyga. „Lietuvos bibliografija. Serija C: Lietuviškų periodinių leidinių pu­ blikacijos: 1908–1909, d. 3“ – 31-oji šiai serijai priklausanti rodyklė. Joje suregistruoti straipsniai, recenzijos, iliustracijos, grožinės literatūros kūri­ niai iš išeivijos lietuvių laikraščių bei žurnalų, ėjusių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje: „Dalgis“, „Darbininkų viltis“, „Dilgė­ lės“, „Kova“, „Lietuva“, „Rankpelnis“, „Tėvynė“ „Vienybė lietuvninkų“, „Žvaigždė“ ir kt. (iš viso 22 pavadini­ mai). Atrinktos publikacijos atspindi išeivijos organizacijų, draugijų, politinių organizacijų, partijų veiklą, Lietuvos aktualijas ir jų atgarsius. Į rodyklę įtraukti ir nelietuviš­ kos tematikos autoriniai straipsniai. Grožinės literatūros skyrius ypač įdomus tuo, kad jame atsispindi nelietuvių autorių grožiniai kūriniai, išversti į lietuvių kalbą. Iš jų galima spręsti, kokį skaitytoją ugdė periodinė spauda, kokia literatūra buvo paklausi, o neretai ir sužinoti, kada autoriaus kūriniai pirmą sykį išversti į lietuvių kalbą. Publikacijos, atrinktos šiai rodyklei, yra svarbus šaltinis visų sričių specialistams, mokslininkams, ty­ rėjams ir prisidės prie lietuvių išeivių spaudos paveldo integravimo į lietuviško spaudos paveldo visumą. Rodyklių bibliografiniai įrašai parengti pagal „ISBD: tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo“ jungti­ nės laidos (Vilnius, 2013) rekomendacijas. Kaip dera tokios rūšies leidiniams, parengtos išsamios pagalbinės rodyklės: antraščių, asmenvar­ džių, chronologinė, leidimo vietų bei asmenvardžių, kolektyvų, vietovardžių, grožinės literatūros kūrinių ir eilėraščių pirmųjų žodžių. Dėl jų patogu naudotis leidiniais ieškant reikalingos informacijos Virginija Savickienė LNB Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausioji bibliografė

15

15

apžvalga

KAIP PAŽINTINĖSE KNYGOSE VAIKAMS REPREZENTUOJAMA LIETUVA?* Eglė Baliutavičiūtė LNB Vaikų literatūros centro Vaikų literatūros tyrimų ir sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė Pernai minėjome 25-uosius Lietuvos valstybės atkūrimo metus, šiemet – Lietuvos laisvės gynimo 25-metį, o po poros metų, 2018 m., minėsime valstybės 100-metį. Šių valstybei reikšmingų jubiliejų fone yra ir dar bus kalbama apie pra­ eitį, dabartį ir ateitį, taip pat bendrystę, pilietiškumą, laisvę, gimtosios šalies ir jos kultūros pažinimą. Yra ir bus kalbama apie istorijos, valstybingumo tęstinumą ir vaikus, kuriems teks auginti, puoselėti, gal net ir ginti Lietuvą. Visa tai paskatino panagrinėti, kaip įvairiose pažintinėse knygose kalbama apie Lietuvą ir kokių strategijų imamasi, norint sudominti jaunąjį skaitytoją, skatinti pažinti ir do­ mėtis mūsų šalimi (jos žmonėmis, teritorija, gamta, istorija), taip pat ar yra vertingų pažintinių leidinių, kuriais galima remtis ugdant pagarbą savo šaliai ir pilietiškumą. Į šią apžvalgą pakliuvo lietuvių autorių pažintinės kny­ gos, išleistos per pastaruosius penkerius metus – iš viso apie 30. Didelės turinio įvairovės tarp šių leidinių nėra, domi­ nuoja gamtos ir istorijos temos, todėl apžvalgoje paminėti tik ryškesni atvejai, o dauguma knygų liko kaip kontekstas. Lietuva pradedantiems skaityti – paprastai ir per žaidimą?

16

16

Maži vaikai paprastai nesugeba ilgesnį laiką sutelkti dėmesio į vieną dalyką, tad siekiant juos sudominti neretai pasitelkiami įvairūs žaidimai. Tokia tendencija matoma ir pradinukams skirtose pažintinėse knygose: gausu iliustra­ cijų, užduočių, siūloma pasidaryti rankdarbių ir kt. Iš pirmo žvilgsnio įdomus ir prasmingas atrodo leidyklos „Aukso žuvys“ sumanymas leisti edukacinių spalvinimo knygelių seriją „Mažųjų Lietuvos istorija“, skirtą vaikams nuo septynerių metų. Kiekvienas nedidelis, sąsiuvinį pri­ menantis leidinys atskleidžia vieną reikšmingą Lietuvos istorijos temą: karalius Mindaugas, viduramžių Kernavė, Žalgirio mūšis, Barbora Radvilaitė, partizanai (kol kas iš­ leistos 5 knygelės). Šie leidiniai ne tik spalvinami, bet ir skai­ tomi – nesudėtinga kalba nusakoma istorinių įvykių esmė. Pasakojimo tonas knygelėse rimtas ir solidus – akcentuo­ jamas tautinis sąmoningumas, paaiškinama, kodėl vienas ar kitas įsimintinas įvykis svarbus Lietuvai: „Taip išnyko Lietuvos karaliaus Mindaugo giminė... Bet liko valstybė. Lietuva. [...] Svarbiausią darbą jis padarė: suvienijo įvairių * Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą per kasmetį mokslinį-praktinį seminarą „Prano Mašioto skaitymai XXVII“.

kunigaikščių žemes į vieną valstybę – Lietuvą, kuri jau ga­ lėjo apsiginti nuo bet kokio priešo.“1 Tačiau daug dėmesio tokiems apibendrinimams neskiriama. Dėstymo dalyje iš­ ryškinamas veikėjas, įvykis ar vieta – atkreipiamas dėmesys į laikotarpį nusakančią kasdienybę (pvz., partizanų buitis, B. Radvilaitės pomėgiai ir jos šeima). Deja, neišvengiama perdėto detalumo: be reikalo minimi Žalgirio mūšio daly­ vių vėliavų pavadinimai ar visos Mindaugo kryžiuočiams perleistos vakarinės žemės. Užtat dėmesio kontekstui, kuris būtų suprantamas vaikui, skiriama labai mažai, ne­ mėginama suaktualinti temos, kaip tai, pavyzdžiui, daro G. Sviderskytė knygoje apie Darių ir Girėną, nesiūloma į istoriją pažvelgti iš įdomesnės perspektyvos. Toks glotnus, nuo pagrindinės temos nenukrypstantis pasakojimas atrodo tvarkingai, rimtai, bet kartu ir nuobo­ dokai. Iliustracijos irgi nežavi, nemažai jų apskritai atrodo nelabai tinkamos spalvinti. Taigi prasmingas leidyklos sumanymas mokyti pradinukus Lietuvos istorijos taip ir liko tik sumanymas. Pradinukams skirta ir Editos Minkuvienės bei Aušros Didžgalvienės enciklopedija „Kelionė po Lietuvą“. Šiame kokybiškame leidinyje, neperkautame nereikalinga infor­ macija, vaikai į pažintį su Lietuva įtraukiami pasitelkiant interaktyvumą. Vienur vaikas raginamas mąstyti – pagal pateiktą informaciją atsakyti į klausimus (pavyzdžiui, nurodyti, kurios šalys yra didesnės ir mažesnės už Lietu­ vą), kitur – pagalvoti, koks jo mėgstamiausias lietuviškas patiekalas, pasidomėti giminės istorija, atpažinti nupieštus gyvūnus ir pan. Taigi su šalimi vaikas supažindinamas per jo paties patirtį, žinias, įtraukiant į žaidimą. Lygiai kaip ir Selemono Paltanavičiaus knygoje „Pažinkime Lietuvos gy­ vūnus“, kurioje pateikiama ne tik informacija apie konkre­ čius gyvūnus, bet ir patarimai, kaip jų figūrėles pasidaryti iš įvairiausių namuose randamų medžiagų. Taigi pažintinėse knygose mažiesiems skaitytojams atsižvelgiama į amžiaus psichologiją ir pasinaudojama žai­ dimu, interaktyvumu. Tokios strategijos, be abejo, priartina Lietuvą prie vaiko – šalis atrodo labiau apčiuopiama, tampa jo paties naujų ar ankstesnių patirčių dalimi. Lietuvą pažįstame keliaudami

Kelionių po Lietuvą tema nėra itin populiari. Žinoma, ekskursijoms praversiančios informacijos apie Lietuvos

miestus, gamtą, lankytinas vietas galima rasti ne viename leidinyje („Enciklopedija apie Lietuvą“, „Vytuko Lietuva“), tačiau pačiam kelionių fenomenui skirtas tik Danguolės Kandrotienės „Mano kelionių dienoraštis“. Knygoje vienu šūviu nušaunami du zuikiai. Pirmiausia supažindinama su pačiu pažintinio keliavimo fenomenu, mokoma planuoti keliones ir fiksuoti savo įspūdžius, pateikiama informaci­ jos apie žymiausias pasaulio keliones, keliavimo būdus ir kelionių užrašų žanrą. Kartu iš akiračio nepaleidžiama ir Lietuva – skatinama po ją dairytis ir atrasti grožį bei įdo­ mybes. Be to, rašant apie garsiausius pasaulio keliautojus nepamirštama paminėti ir lietuvių, pavyzdžiui, Radvilos Našlaitėlio. Viskas apie Lietuvą, arba platus žvilgsnis į Lietuvą nuo seniausių laikų iki šiandienos

Netrūksta ir tradicinių, visą šalies istoriją apimančių išsamių pažintinių knygų vaikams – per pastaruosius pen­ kerius metus jų išleista keturios. Tai jau minėta „Kelionė po Lietuvą“, Liudviko Jakimavičiaus „Vytuko Lietuva“, autorių kolektyvo „Enciklopedija apie Lietuvą“ ir Zigmo Vitkaus „Lietuvos kasdiena“. Pirmosios trys – tipiškos enciklopedijos apie šalį (skyriai skirti kalbai ir raštui, isto­ rijai, geografijai, kultūrai ir t. t.). Kadangi žanras tradicinis, didelių atradimų tikėtis neverta. Pastebėtina, kad tekstuose

vengiama pliuralumo ar tiesiog sąžiningo pasakymo „nežinoma“ – tarsi nepasi­ tikima vaikų gebėjimu suvokti, kad ne viskas yra paprasta ir moksle netrūksta neaiškumų, pagrįstų spėlionių. Pavyzdžiui, 2015 m. išleista „Enciklopedija apie Lietu­ vą“ yra tikrai solidi ir išsami, tačiau ir joje pasitaiko į akis krintančio probleminių klausimų supaprastinimo. Kaip antai ilgi ir neišspręsti debatai dėl Lietuvos vardo kilmės sutraukiami iki fakto, kad vardas kilo nuo Neries intako Lietauka2 pavadini­ mo (štai D. Dilytė „Pasakose apie Lietuvos istoriją“ kategoriško teiginio išvengia išsisukdama, esą Lietuvos vardas giminingas žodžiams „lietis“ ir „lietus“)3, o Mindaugo karūnavimo diena nurodoma liepos 6-oji (tai gal ir atleistina pradinukui skirtoje spalvinimo knygelėje, o vyresniems skirtame leidinyje norėtųsi bent menkutės nuorodos, kad tai hipotezė, ne faktas). Įdomesnį ir naujoviškesnį žvilgsnio kampą į Lietuvą siūlo Zigmo Vitkaus „Lietuvos kasdiena“. Tai žvilgsnis į Lietuvą iš vadinamosios kasdienybės tyrimų – čia nesikoncentruojama į karines pergales ir nesėkmes, politinius procesus, technikos naujoves, gamtą ar geografiją, tik nuo jų atsispyrus neriama į nedidelius fragmentiškus pasakojimus apie vieno ar kito periodo (nuo priešistorės iki pat XXI a.) kasdienybę: ką žmonės valgė, kaip rengėsi, gyveno, kokį namų ūkį puoselėjo ir t. t. Itin įdomūs ir vertingi atrodo skyriai apie XX a., ypač sovietmetį, – tai, kas tuo metu gyvenusiems atrodo supran­ tama, šių dienų vaikams ir jaunimui – ne (blatai, melioracija, gaiviųjų gėrimų aparatai ir t. t.), tad jiems tai puiki proga susipažinti su tėvų ar senelių kasdienybe, buitimi.

17

Lietuva pasaulio kontekste

Platus žvilgsnis į Lietuvą gana populiarus pažintinėse knygose, tačiau yra ir tokių leidinių, kuriuose Lietuva pristatoma per kontekstą, kaip verta pažinti pasaulio ir jo procesų dalis. Smagu buvo aptikti leidyklos „Debesų ganyklos“ soli­ džias enciklopedijas „1000 dalykų, kuriuos turėtum žinoti“

17

18

bei „Aš ir pasaulis“. Tai vieni iš daugelio leidinių, kuriuos lengviausia apibūdinti kaip enciklopedijas apie viską (pasau­ lio gamtą, gyvūnus, istoriją, kultūrą, mokslą ir kt.), tačiau jas nuo kitų panašių knygų, verčiamų iš užsienio kalbų, skiria informaciniai intarpai apie Lietuvą. Šalia įvairiausių faktų iš viso pasaulio, kaip lygiavertė pateikiama informacija apie mūsų šalį. Pavyzdžiui, knygoje „Aš ir pasaulis“ pristatomi žymiausi vaikų rašytojai pasaulyje, šalia jų – ir Pranas Ma­ šiotas. O štai kalbant apie kosmosą minimas ir vienintelis lietuvių kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius. Kaip teigia knygos sudarytojai, „šalia bendros informacijos pateikiami lietuviški faktai, išplečiantys konkrečios temos pažinimo ribas ir leidžiantys skaitytojui ugdyti platesnį savo identiteto suvokimą“4. Tiesa, ne visada pasirinkti faktai yra tiesiogiai susiję su tema (juk ne dėl pasaulinės šlovės paminėtas lietuvių vaikų literatūros tėvu vadinamas P. Ma­ šiotas), tačiau jie yra svarbūs ir žinotini Lietuvos vaikams. Toks knygos leidėjų žingsnis yra svarbus ir prasmingas, neįkyriai ugdantis nuostatą, kad sava šalis ir jos istorija yra pasaulio dalis, kad čia yra įdomių ir netikėtų dalykų, kurie gali praplėsti akiratį, padėti pažinti savo šalies kultūrą ar net pakelti savivertę – juk labai dažnai kalbant apie pasaulį žavimasi tolimais egzotiškais dalykais, o to, kas dedasi mūsų panosėje, neretai nė nepastebime vien dėl to, kad apie tai nekalbama arba kalbama mažai ir neįdomiai. Paminėjus neįdomius pasakojimus, verta atsigręžti ir į jų antitezę – G. Sviderskytės pažintinę knygą „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“. Siekdama papasakoti apie gar­ siausius Lietuvos lakūnus, žurnalistė pasitelkia kontekstą. Pirmiausia aptaria pasaulio pažangos istoriją, dėl naujų išradimų sparčiai besikeičiantį pasaulį, XX a. tvyrojusią naujovių dvasią, norą atrasti ir išbandyti naujus mokslo išradimus ir galiausiai akcentuoja, kad Darius ir Girėnas buvo šių procesų dalis. Tik tuomet jau einama prie konkre­ čių lakūnų gyvenimo ir skrydžio detalių. Svarbi ir knygos pabaigoje perduodama žinutė – cituojamas vadinamasis Dariaus ir Girėno testamentas, kuriame su patosu kalbama apie norą prisidėti prie lėktuvų pritaikymo „kasdieniams reikalams“, įkvėpti kitus lietuvius ryžtis žygiams, bet, svarbiausia, – garsinti Lietuvos vardą. Tiesa, knygoje kiek pritrūksta detalesnio gana stipriai išreikšto patriotizmo pa­ aiškinimo, kuris tam laikotarpiui būdingas ne ką mažiau nei išsamiai aptartoji „Atlanto karštinė“. Nepaisant to, ši knyga yra vienas įdomiausių pastarųjų penkerių metų lietuvių pažintinių leidinių, nes autorė į temą pažvelgė kūrybiškai, o publicistės talentas pasakojimą padarė patrauklų, lengvą skaityti ir informatyvų. Apie Lietuvą – didaktiškai ir patetiškai

18

Kaip ir grožinėje literatūroje, taip ir pažintinėje atsi­ randa balsų, siekiančių ne tik suteikti informacijos, bet ir pamokyti, tiesmukai diegti tam tikras vertybes, tad rašoma

neargumentuotai, griebiamasi banalybių, vyrauja perdėtas pakilumas. Laimei, tokių pavyzdžių vos keletas. Vienas iš jų – interaktyvi Selemono Paltanavičiaus (tekstų autorius) ir Vytauto Kandroto (sudarytojas) knyga „Lietuvos gamta“. Nors joje kalbama apie mūsų šalies gam­ tą, įvadinis skyrius vadinasi „Lietuva pasaulyje“, o pirmoji pastraipa skamba šitaip: „Mums Lietuva – pati svarbiausia, pati brangiausia žemėje. Pasaulyje ją žino ne visi, tačiau tai ne tolimų kraštų žmonių, o mūsų bėda: mes per mažai apie ją pasakojame, rašome, rodome Lietuvą. Iš tikro, pasakyti ir parašyti yra ką, nes tik mes galime didžiuotis ypatingu gamtos ir žmonių lygiaverčio bendravimo pavyzdžiu.“5 Atrodo, kad didelis noras įtikinti jaunąjį skaitytoją domėtis savo šalimi ir vertinti ją galiausiai virsta perdėtu patriotizmu ir nepamatuotais teiginiais, tačiau taip ir nepatikslinama, kaip pasireiškia tas ypatingas lygiavertis gamtos ir žmogaus bendravimas, o guvesnis vaikas tuoj sugalvotų šimtus prieš­ tarų – medžiojami gyvūnai, užteršti vandenys, šiukšlėmis užversti miškai ir t. t. Panašių liapsusų, kuriuos lengvai ga­ lima atremti faktais, yra ir kituose skyriuose, tiesa, nedaug. Ironiškai tariant, už širdies griebiančios patetikos ypač gausu Liudviko Jakimavičiaus knygoje „Vytuko Lietuva“. Siekiant vadovėlinę informaciją (parengtą Laimutės Rupšytės) padaryti įdomesnę, sukurta naratyvinė linija, pasakojanti emigrantų šeimos istoriją. Moksleiviui Vytu­ kui pradėjus klausinėti apie šalį, iš kurios jie atvykę, tėvas staiga susivokia pats nieko apie ją nežinantis ir tuoj ima su konvertitams būdingu įkarščiu save plakti: „Esu pras­ tas lietuvis, jei nežinau Lietuvos istorijos, nepažįstu savo krašto, nežinau savo šaknų, jei iki šiol neįskiepijau sūnui tautinio supratimo ir pasididžiavimo savo šalimi. Kas jis bus užaugęs. Pasaulio žmogus be kilmės dokumentų?!“6 Deja, kilnus sumanymas ir gerai parengti istorijos intarpai neatperka, kaip kritikė Neringa Mikalauskienė įvardijo, išvargto7 L. Jakimavičiaus teksto, galinčio apkartinti skai­ tymą net labiausiai apie Lietuvą norinčiam sužinoti vaikui. Tai, kad knyga suregzta atmestinai, rodo ne tik mediniai dialogai, netalentingai suregztas siužetas, stereotipiški veikėjai, bet ir tokie liapsusai kaip „Čia, Keive, yra tokių dalykų, kurie neturi lietuviškų pavadinimų. Kad ir sumuš­ tinis hotdogas.“8 O juk jau senų seniausiai šis sumuštinis Lietuvoje vadinamas dešrainiu. Gaila, kad bandant apie Lietuvą su emigrantų vaikais (būtent jiems skirtas šis leidinys) pakalbėti kaip nors įdomiau, užmegzti intrigą, nueita pačiu lengviausiu keliu – seniokiškas grūmojimas pirštu, perdėtas šeimos idealizavimas (mechanikas tėvas staiga tampa intelekto galiūnu, mama liaudies dainoms Keive akomponuoja vargonėliais ir t. t.), siekiant ją pateikti kaip moralinį pavyzdį. Netrūksta ir stereotipiškų, nieko nesakančių frazių: „O labiausiai gali didžiuotis lietuvis didinga savo šalies praeitimi ir istorija“9 arba „[Lietuva – E. B. pastaba] išsiskiria beveik viskuo.“10

Veltui grožinio kūrinio forma atrodo pasitelkta ir Da­ lios Dilytės knygoje „Pasakos apie Lietuvos istoriją“. Nors patys pasakojimai pateikti gana patraukliai – svarbiausi Lietuvos istorijos naratyvai glaustai perpasakojami savais žodžiais, it pasakos prieš miegą, nevengiama pasitelkti savitų įvaizdžių, tačiau pasakojimus apgaubiantys perdėm idiliški vienos šeimos kasdienybės vaizdeliai atrodo nerei­ kalingi ir neįtikinantys, kaip ir XIX–XX a. pradžios lite­ ratūra arba šiandienine grafomanija dvelkianti didaktika: „Prastokai kalbate, primėtote į lietuvių kalbą kaip šiukšlių kitų kalbų žodžių, o savuosius pamirštate. [...] Tas „vau“ yra iš kitos šalies atėjęs ir mums nereikalingas“11 ir pan. Ypač nuvilia „Pasakoje apie Gediminą“ profesorės pada­ ryta faktinė klaida – čia kunigaikštis „pastatė pilį ir iškėlė Lietuvos vėliavą, nuaustą iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos juostų“12. Tai, beje, neužkliuvo nei leidėjams, nei iliustruotojai Agnei Nananai, kuri pasakojimui iliustruoti vietoj Gedimino viduramžių pilies nupiešė tik medinį Gedimino bokštą su milžiniška plevėsuojančia trispalve... Apibendrinant autorių strategiją vaiką paveikti didak­ tika ir jausmingumu, telieka pasakyti, kad taip dažniausiai pasiekiamas ne norimas, o priešingas, t. y. atmetimo, efek­ tas. Be to, tai liudija autorių nutolimą nuo vaikų literatūros, šiuolaikinės pedagogikos ar paprasčiausią talento stoką. Kritiškas žvilgsnis į savą šalį

Visose aptartose knygose vienaip ar kitaip bandoma jaunąjį skaitytoją supažindinti su Lietuva, jos istorija, gamta, gyventojais. Tačiau kyla klausimas, ar neatsiranda bent vieno kritiško žvilgsnio? O gal Lietuva išimtinai pristatoma tik teigiamai ar bent neutraliai? Maloniai nustebina 2011 m. Patriotų premija įvertinta Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos kasdiena“, kuri išsiskiria ne tik naujovišku žiūros tašku – vadinamaisiais kasdie­ nybės istorijos tyrinėjimais, bet ir tuo, kad į dabarties reiškinius autorius leidžia sau žvelgti su lengva pašaipa ir skatina skaitytoją apie juos susidaryti savo nuomonę. „Pastaraisiais metais daug gyventojų pasikeitė senus langus į sandarius ir pigius plastikinius. Kai tik atsirado plastiki­ niai langai, įsigyti juos buvo netgi garbės reikalas. Tik ar jie tinka mediniams kaimo namams?“13 – klausia autorius. Tiesa, taip sau elgtis Z. Vitkus leidžia tik kalbėdamas apie palyginti neseną, visuomenėje dar gyvą ir permąstomą istoriją – sovietmetį ir šiuos laikus, taip lyg skatindamas knygą skaitančius ar sklaidančius vaikus būti atidžius savo kasdienybei, patiems susidaryti nuomonę apie tam tikrus reiškinius. Tik lieka klausimas, ar tokią menkutę ironiją jaunimas užčiuops, juk knyga skirta pradinukams. Lietuvos vaikai – gabūs ir kūrybingi

Tiek daug vaikams rašoma apie Lietuvos istoriją, gamtą, kultūrą, tačiau, kaip dažnai nutinka, patys vaikai lieka viso

to pakraštyje, tik kaip pasyvūs informacijos priėmėjai, o ne istorijos dalyviai. Laimei, yra vienas leidinys vaikams apie Lietuvos vaikus. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo 2015 m. išleido „Vaikų rekordų knygą“, kurioje didžiąją dalį sudaro rekordai, užfiksuoti po Lietuvos nepriklausomybės atkū­ rimo, ir vos vienas kitas senesnis rekordo vertas faktas (pavyzdžiui, jauniausias ir ilgiausiai valdęs kunigaikštis – trylikos metų į sostą pasodintas Kazimieras). Knygos tikslas, kaip teigia sudarytojas Vytautas Navaitis, – „sukurti terpę, kurioje vaikai būtų įvertinti ir pripažinti, skatinamas jų kū­ rybiškumas ir aktyvumas“. Pateikiami labai įvairūs kūrybiški vaikų ir jaunimo rekordai (didžiausias karpinių paveikslas, ilgiausias laiškas ar greičiausiai parašyta SMS žinutė) skaity­ tojus ne tik žavi, bet ir skatina siekti juos pagerinti. Vietoj išvadų

Pažintinės literatūros apie Lietuvą tikrai netrūksta, tačiau stinga kokybės ir įvairovės, įdomesnio žvilgsnio, balso, pastangų atrasti naujų faktų ir įdomiau juos pateikti. Neabejotinai svarbu, kad vaikai turėtų gražių ir patrauklių knygų, enciklopedijų apie Lietuvą, jos istoriją, įdomybes, bet ne mažiau svarbu, kad jose rastų ką nors kitokio nei mokyk­ liniame vadovėlyje, kad tokie leidiniai praplėstų jų žinias. Kartais tereikia tiek nedaug, kad knyga įgytų išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, S. Paltanavičiaus knygoje „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ ne tik su gausybe iliustracijų ir faktų pristatomi populiariausi, labiausiai matomi ir dažniausiai sutinkami Lietuvos gyvūnai, bet, kalbant apie naminius gyvūnus, išryškinama tai, kas yra sava – pristatomos Lietuvoje išvestos rūšys ir paaiškinama, kad „jos – mūsų istorijos dalis“14. O štai enciklopedijoje „Aš iš pasaulis“ įdomūs faktai ne tik pateikiami, bet kai kurie iš jų tarsi „sukuriami“ – iš pastebėjimų ar netikėtų palyginimų, verčiančių vaikus kitaip pažvelgti į Lietuvą, išmokti pastebėti panašumus, skirtumus, palyginti. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad Vilniuje gyvena 1666 kartų daugiau gyventojų nei mažiausiame mieste Panemunėje15. Vitkūnas, Manvydas. Viduramžių Kernavė: viduramžių Kernavės kasdienybės istorija 7< metų vaikams. Vilnius, [2014], p. 29. 2 Enciklopedija apie Lietuvą. Kaunas, [2015], p. 6. 3 Dilytė, Dalia. Pasakos apie Lietuvos istoriją. Vilnius, 2012, p. 6. 4 Aš ir pasaulis. Kaunas, [2015], p. 2. 5 Paltanavičius, Selemonas; Kandrotas, Vytautas. Lietuvos gamta. Kaunas, [2011], p. 2. 6 Jakimavičius, Liudvikas. Vytuko Lietuva. Vilnius, 2014, p. 21. 7 Mikalauskienė, Neringa. Šiapus pasakos slenksčio. Rubinaitis. 2015, nr. 1 (73), p. 7. 8 Jakimavičius, Liudvikas. Vytuko Lietuva. Vilnius, 2014, p. 9. 9 Ten pat, p. 29. 10 Ten pat, p. 90. 11 Dilytė, Dalia. Pasakos apie Lietuvos istoriją. Vilnius, 2012, p. 43. 12 Ten pat, p. 17. 13 Vitkus, Zigmas. Lietuvos kasdiena. Vilnius, 2010, p. 147. 14 Paltanavičius, Selemonas. Pažinkime Lietuvos gyvūnus. Vilnius, 2011, p. 149. 15 Aš ir pasaulis. Kaunas, [2015], p. 163. 1

19

19

bibliotekų turtai

MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS IR JO PALIKIMAS LIETUVOS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE Jadvyga Misiūnienė LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliografė

(Pabaiga. Pradžia 2015 m. 12 nr.) Kūryba ir kūrybinis palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

20

20

Nors svarbiausiu savo gyvenimo rūpesčiu Mykolas Kleopas Oginskis laikė valstybinę veiklą ir politiką, ta­ čiau europinį pripažinimą ir šlovę, dar būdamas gyvas, pelnė kaip kompozitorius. Pats savo muzikinį talentą vertino labai kukliai. Vis dėlto privalau būti sąžiningas ir išsklaidyti jūsų iliuzijas dėl mano muzikinio talento. Iš tikrųjų turiu tik gerą klausą, giliai jaučiu harmoniją ir turiu skonį, kurį susiformavau klausydamasis ir dažnai grodamas gerą muziką. Jei man keletą kartų pavyko sukurti nedidelės apimties menkniekių, kuriuos mėgėjai ir net labiausiai nusipelnę muzikos specialistai kuo palankiausiai įvertino, jei kartais suspurdėdavo kieno nors jautri širdis, kurios virpesiai sutapdavo su manosios širdies virpesiais, jei grodamas kurį nors mano polonezą arba dainuodamas romansą brutalių aistrų draskomas žmogus atgaudavo rimtį ir ramybę, negalėčiau teigti, kad tai nutiko dėl mano ypatingo talento, kurio niekada neturėjau, ar dėl gilaus muzikos išmanymo, – rašė Laiškuose apie muziką1. Groti klavesinu ir smuiku, taip pat muzikos teorijos ir kompozicijos pagrindų išmoko dar vaikystėje Guzovo dvare. Pirmasis muzikos moky­ tojas buvo anksčiau minėtasis Józefas Kozłowskis. Jau būdamas septynerių metų Mykolas Kleopas kartu su tėvu lankydavo operos koncertus Vienoje, vėliau susi­ pažino su Varšuvos muzikiniu gyvenimu, pirmiausia – su italų ir prancūzų opera. Smuiko meno mokėsi pas garsiausius ano meto Europos smuikininkus: 1782 m. Varšuvoje pas kroatų kilmės italų smuiko virtuozą ir kompozitorių Giovanni Mane Giornovichi (Ivan Mane Jarnović, 1747–1804), 1798 m. Hamburge – pas Giovan­ ni Battistą Viotti, (1755–1824), ir 1810 m. viešėdamas Paryžiuje – pas Pierre’ą Marie François de Sales Bail­ lot’ą (1771–1842). Baillot’ą vertino labiausiai iš visų ir jam skyrė daug šiltų žodžių savo Laiškuose2. Visur, kur tik būdavo, Oginskis klausydavosi operų ir koncertų, užmegzdavo kontaktus su garsiausiais artistais. Dažnai

Mykolo Kleopo Oginskio portretas. Dailininkas Juozapas Oleškevičius. M. K. Čiurlionio dailės muziejus

muzikuodavo vienas, taip susipažindamas su naujau­ siais kameriniais repertuarais. Labiausiai mėgo Haydno ir Mozarto kvartetus, taip pat ankstyvąsias Beethoveno kompozicijas. 1790 m. būdamas Londone, Oginskis susidomėjo instrumentų gaminimo amatu ir užsisakė smuiką (tikėtina, kad turėjo Stradivarijų3). Pirmasis pianistas, nustebinęs ir sužavėjęs Oginskį, buvo Muzio Clementi (1752–1832). 1791 m. pradžioje, pasinaudo­ jęs proga, Oginskis jo paprašė kelių pamokų. Dar tais pačiais metais, grįžęs iš Hagos, į savo rūmus Varšuvoje pakvietė Vienos pianistą Josephą Wölflį (1773–1812), kuris 15 mėnesių dirbo pas Oginskį muzikos mokytoju. Kartu su juo muzikuodavo ir tobulino grojimo pianinu meistriškumą. Polonezus pradėjo kurti nuo 1791 m. Jau pirmasis Oginskio polonezas, parašytas si bemol tonacija, pelnė jam pripažinimą visoje Varšuvoje. Iki mūsų laikų šis polonezas neišliko. 1792 m. rudenį Varšuvoje Oginskis sukūrė polonezą F-dur. Savo Laiškuose apie jį rašė: Tuo

Dvylikos polonezų rinkinys, parengtas buvusio M. K. Oginskio muzikos mokytojo Józefo Kozłowskio. Berlynas, be datos

Polonezas F-dur, vadinamas Mėgstamiausiu polonezu, Mirties polonezu arba tiesiog Oginskio polonezu. Iš rinkinio XII Polonaisen...

metu regėjau nerealios meilės vizijas. Tai truko neilgai, bet šis periodas dvelkė rimtimi, ramybe ir laime. Tai buvo mano antrasis polonezas4. Šis polonezas, parašytas fa mažor tonacija su trio fa minore5, savo populiarumu pranoko pirmąjį polonezą ir išgarsino kompozitorių visoje Europoje. Prisipažinsiu, polonezas sukėlė visuotinį susižavėjimą ir dėl jo iš dalies svetingai buvau sutiktas Sankt Peterburge 1793 metais, kai atvykau reikalaudamas grąžinti sekvestruotas žemes. Tuo metu mano širdį slėgė skausmas ir liūdesys dėl tėvynės nelaimių, buvau beveik nuskurdęs, tad mąsčiau tikrai ne apie muziką, tačiau kur tik bepasirodyčiau, visi žavėjosi mano polonezu, ir visuose salonuose, kuriuose stovėdavo pianinas, buvau prašomas groti jį dar ir dar, kol visiškai išsekdavau,6 – rašė jis. Šis polonezas buvo pavadintas Mėgstamiausiu polonezu (Favorit-polonaise) arba Mirties polonezu (Todespolonäze) dėl pasklidusio gando apie kompozitoriaus savižudybę. Visame pasaulyje išgarsėjusi lenkų pianistė Maria Szymanowska (1789–1831) viename iš savo laiš­ kų Oginskiui, datuotame 1826 m. kovo 26 d. Londone, rašė: Jumis čia visi žavisi. Kur tik benuvykčiau, visur manęs prašo pagroti jūsų kūrinius. Mėgstami visi jūsų kūriniai, bet ypatingai kraustomasi iš galvos dėl mėgstamiausio, kuris gyvuos tiek, kiek gyvuoja žmonija...7 Šį polonezą, perrašytą Florencijoje, 1824 m. lapkričio 7 d. Oginskis užrašė Szymanowskai į štambuchą8. Daugiausia diskusijų ir skandalų sukėlė pasaulinį pripažinimą Oginskiui pelnęs polonezas a-moll Nr. 13, vadinamas Polonaise très favorite, vėliau išgarsėjęs pa­ vadinimu Atsisveikinimas su Tėvyne. Būta abejonių net dėl Oginskio autorystės9. Dėl polonezo datavimo taip pat yra rimtų abejonių. Visuose autoritetinguose šaltiniuose kaip polonezo sukūrimo data yra nurodyti 1794 metai10. Tačiau taip nemano M. K. Oginskio palikuoniai. Žymus lenkų pianistas, kompozitorius ir rašytojas Iwo Załuskis (g. 1939), Mykolo Kleopo trečios kartos proanūkis11, savo

knygoje Oginskių genas12 (Klaipėda, 2007, p. 131) rašė, kad šį polonezą Oginskis sukūrė prieš palikdamas Zale­ sę. Jo brolis Andrzejus Załuskis (g. 1929) monografijoje Mykolas Kleopas Oginskis: gyvenimas, veikla ir kūryba13 (Vilnius, 2015, p. 44) taip pat datuoja šį polonezą 1822 metais. Puikus M. K. Oginskio kūrybos žinovas, rusų muzikologas ir kompozitorius Igoris Belza (1904–1994) polonezą Atsisveikinimas su Tėvyne priskiria prie vėles­ nių Mykolo Kleopo polonezų14, o tai reiškia, kad tikrai ne 1794-iesiems. Svarbu ir tai, kad pats Oginskis savo Laiškuose apie muziką (1828) niekur nėra paminėjęs šio polonezo15, vadinasi, tuomet jis dar nebuvo žinomas. Polonezas Atsisveikinimas su Tėvyne pirmą kartą buvo išspausdintas tik 1831 m.16 Sergejaus Verameičiko nuro­ dyti 1817 metai ne­atlaiko jokios kritikos17. Apibendrinus anksčiau pateiktą informaciją ir atsižvelgus į istorinį kontekstą, galima daryti išvadą, kad savo garsųjį polonezą Atsisveikinimas su Tėvyne M. K. Oginskis parašė 1822 m., prieš palikdamas Lie­ tuvą visiems laikams. Šio polenezo rankraštis lig šiol nežinomas ir jo atsiradimo mįslė iki galo neišspręsta. Iš viso Oginskis yra parašęs 28 polonezus (26 for­ tepijonui ir 2 vokalui), tarp jų F-dur Nr. 1 (Mirties polonezas), c-moll Nr. 6 (Atsisveikinimas) ir a-moll Nr. 13 (Atsisveikinimas su Tėvyne). Visi Oginskio polonezai pasižymi subtilumu, liūdesiu ir elegancija. Žymus lenkų kompozitorius ir dirigentas Karolis Kurpińskis (1785–1857) trumpai ir taikliai juos apibūdino: Oginskio melancholiški ir kerintys polonezai. Šių polonezų iš­ skirtinumas tas, kad jie buvo sukurti labiau klausymuisi, o ne šokiams. Tai buvo nauja koncepcija muzikoje, kurią vėliau perėmė Fryderykas Chopinas (1810–1849). Be polonezų, Oginskis taip pat išgarsėjo savo roman­ sais (yra žinoma 17 jo sukomponuotų romansų). Taip pat jis yra sukūręs 3 mazurkas, 4 valsus, 2 kadrilius, menuetą ir galopą. 1794–1797 m. Oginskis parašė ir kelis karinius

21

21

22

22

jam išsiustas į Vieną. Tų pačių metų kovo 16 d. laiške Zawadzkiui kompozitorius atsakė nuoširdžiausiai dėkojąs priimdamas grafo Oginskio polonezus, buvęs giliai sujaudintas tokio paperkamo dėmesio ir prašė pareikšti didžiausią ir giliausią pagarbą St. Moniuszko22. Toje pačioje Zawadzkio spaustuvėje (litografija Carlo Gottliebo Rőderio, Leipcige) ir be datos (tikėtina, tais pa­ čiais metais) išėjo labiausiai išgarsėjęs Oginskio polone­ zas Atsisveikinimas su Tėvyne (Adieux à la Patrie), taip pat vadinamas Polonaise très Polonezas Atsisveikinimas su Tėvyne. Aranžuotė Stanisławo MoAtsiminimai apie Lenkiją ir lenkus. Pirmoji laida, t. 2. favorite. Aranžuotės autorius niuszkos. Vilnius, Zavadzkis, be datos Paryžius, 1826 tas pats S. Moniuszko. Šis maršus, iš kurių garsiausias Lenkų legionų Italijoje mar- leidinys nėra bibliografinė retenybė (LNB išliko keli šas18. 1799–1801 m., gyvendamas pas savo uošvį Antonį šios laidos egzemplioriai), tačiau mums jis brangus Lasockį Bžezinuose, parašė vieno veiksmo operą Zelida tuo, kad tai yra seniausia polonezo Atsisveikinimas su ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire (Zélis et Valcour ou Tėvyne laida mūsų bibliotekoje. Bonaparte au Caïre), kuri scenos taip ir nesulaukė19. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje yra išlikusi dar Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje (toliau LNB) viena šio polonezo laida (Les adieux a la patrie), išėjusi išliko keturi M. K. Oginskio leidiniai, išspausdinti XIX Varšuvoje Gebethnerio ir Wolffo spaustuvėje (litografija amžiuje Berlyno, Varšuvos ir Vilniaus spaustuvėse. Mękarskio), taip pat be datos (apie 1887 m.), kaip ir Pirmasis pagal chronologiją, išspausdintas dar autoriui kiti muzikiniai Oginskio kūriniai. Šis polonezas išėjo gyvam esant, yra XII Polonaisen fűr piano-forte vom atskiru sąsiuviniu serijoje Pianisto albumas (Album du Grafen Oginsky. Šis dvylikos polonezų rinkinys, pareng­ pianiste), nr. 20. Tai seniausia netranskribuota polonezo tas buvusio M. K. Oginskio muzikos mokytojo Józefo Atsisveikinimas su Tėvyne laida mūsų bibliotekoje ir jos Kozłowskio, išėjo Berlyne Concha et Comp. spaustuvėje yra išlikęs tik vienas egzempliorius. be datos (manytina, pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais). LNB Muzikos skyriuje taip pat yra saugomi du Pastebėtina, kad pirmuoju numeriu šiame rinkinyje yra muzikiniai leidiniai, parašyti kitų autorių, bet skirti pažymėtas garsusis Favorit-polonaise (F-dur), pirmasis M. K. Oginskiui ir išleisti dar jam gyvam esant. Pir­ iki mūsų laikų išlikęs Oginskio polonezas, dešimtuo­ masis iš jų – Du charakteringi polonezai fortepijonui ju – Atsisveikinimo polonezas (c-moll) 20. Dvylikos (Deux polonaises caractéristiques pour le piano forOginskio polonezų rinkinys yra rečiausias iš visų čia te) – lenkų pianisto ir kompozitoriaus Ignaco Platono paminėtų leidinių. Jis turi didelę vertę – ne tik biblio­ Kozłowskio (1786–1861)23, išleisti autoriaus lėšomis pas grafinę, bet ir bibliofilinę. Į LNB rinkinius šis leidinys J. Zawadzkį Vilniuje (graviravo I. Fussas) ir dedikuoti pateko iš Karaliaučiaus Friedricho Augusto Gottholdo M. K. Oginskiui. (1778–1857) asmeninės bibliotekos, pagarsėjusios savo Kitas kūrinys – čekų kilmės austrų kompozitoriaus muzikalijomis. Carlo Czerny (1791–1857) Rondo mėgstamiausiam graKitas polonezų rinkinys, Šeši kunigaikščio Mykolo fo Oginskio polonezui (Rondeau sur la polonaise favorite Oginskio polonezai (Six polonaises du prince Michel du comte d’Oginsky), išleistas rinkinyje Trečiasis muziOgiński), aranžuoti Stanisławo Moniuszkos (1819– kinis dekameronas (Troisième décaméron musical). Šis 1872), išėjo Vilniuje, Józefo Zawadzkio spaustuvėje, kūrinys išėjo Leipcige, muzikinėje Friedricho Kistnerio be datos (greičiausiai 1858 m.). Šis rinkinys buvo leidykloje, be datos (greičiausiai 1831 m.) Vienintelis dedikuotas garsiajam vengrų pianistui ir kompozi­ šios laidos egzempliorius į LNB pateko iš Karaliaučiaus toriui Ferencui Lisztui (1811–1886)21 ir Zawadzkio su Gottholdo bibliotekos rinkiniais.

M. K. Oginskis taip pat yra Oginski à un de ses amis de Atsiminimų apie Lenkiją ir Florence). Kaip „vienas iš lenkus nuo 1788 iki 1815 metų Florencijos draugų“, taip ir pabaigos (Mémoires de Michel patys laiškai yra fikcija. Au­ Oginski sur la Pologne et les torius pasinaudojo tuo metu Polonais depuis 1788 jusq’a madinga literatūrine prie­ la fin 1815), išleistų jo asme­ mone, kad gyvai ir tiesiogiai ninio sekretoriaus Leonardo perteiktų skaitytojui savo mu­ Chodźkos (1800–1871) Pary­ zikinius apmąstymus. Laisva žiuje 1826–1827 m. keturiais ir subjektyvi Laiškų naracijos tomais in octavo, autorius. Šis forma labiau primena muziki­ leidinys yra svarbus šaltinis nius atsiminimus – priešingai tyrinėjant ne tik jo paties nei Atsiminimai apie Lenkiją biografiją, bet ir Lietuvos, ir lenkus. Iš viso yra penki Lenkijos ir Rusijos Ketverių laiškai: du pirmieji (datuoti metų seimo, Kosciuškos su­ 1828 m. balandžio 18 ir ge­ kilimo ir emigracijos po pas­ gužės 15 d.) yra labiau auto­ kutiniojo Abiejų Tautų Respu­ biografinio pobūdžio ir labai blikos padalijimo laikotarpio įdomūs, trečiajame (1828 m. istoriją. Vis dėlto Oginskio birželio 1 d.) Oginskis aptaria Atsiminimai labiau primena muzikos kilmę ir jos tautiš­ istorijos knygą nei asmeni­ kumą, ketvirtajame (1828 m. nius prisiminimus, galbūt liepos 15 d.) rašo apie tų todėl gan skeptiškai buvo laikų vokalinę muziką, penk­ įvertinti prancūzų: Skaitant tajame (1828 m. rugpjūčio šią knygą, – 1827 m. sausio 30 d.) – apie instrumentinę, Knyga iš asmeninės M. K. Oginskio bibliotekos su autoriaus dedikaciniu 21 d. rašė La France Chre- įrašu Oginskiui antraštiniame lape ne tiek daug dėmesio skir­ tienne, – susidaro toks įspūdis, damas kompozitoriams, kiek kad kiekvienam prancūzui asmeniškai labai rūpi lenkų atlikėjams. Nesensta tik iš tikrųjų gera muzika, – rašo tautos likimas24. LNB išliko du Oginskio Atsiminimų Oginskis25. Jis pabrėžia neblėstantį Bacho genialumą, komplektai prancūzų kalba. palyginti su Moschelesu ar Hummeliu, kurių kūrybą 1870–1873 m. M. K. Oginskio Atsiminimai buvo priskiria prie praeinančių vertybių. Žavisi Haydno išversti į lenkų kalbą (Pamiętniki o Polsce i Polakach od kvartetais26, vertina Mozarto kvartetus ir kvintetus, taip roku 1788 aż do końca roku 1815) ir išleisti Poznanėje se­ pat Beethoveno ankstyvesnes kompozicijas. Nereiškia rijoje Aštuonioliktojo amžiaus atsiminimai (Pamiętniki jokio susižavėjimo nei garsiosios Angelicos Catalani z ośmnastego wieku). Įdomu pažymėti, kad šios knygos (1780–1849), nei Niccolo Paganini (1782–1840) talentu. į mūsų biblioteką pateko iš grafo Mykolo Stanislovo Abu stebina, bet nesukrečia ir nesužadina klausytojų Kosakovskio (1883–1962) asmeninės bibliotekos Ly­ jausmų, – rašo Laiškuose27. Pirmą kartą visi Oginskio laiškai buvo išspausdinti duokiuose ir kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902), Atsiminimų autoriaus anūko, asmeninės tik 1956 m. Krokuvoje. Vertimas į lenkų kalbą anonimi­ nis28, spaudai parengė ir komentarus parašė Tadeuszas bibliotekos Plungėje. Gal kiek paradoksalu, bet Oginskio Atsiminimų Strumiłło. Šis leidinys yra saugomas LNB Muzikos vertimas į vokiečių kalbą pasirodė žymiai anksčiau skyriaus fonde. Likimas iškrėtė Oginskiui pokštą. Savo antrajame nei vertimas į lenkų kalbą. Pirmoji Atsiminimų laida vokiečių kalba išėjo 1827 m. Leipcige 2 tomais, antroji laiške jis rašė: […] labai nuoširdžiai prisipažinsiu, kad laida (Denkwűrdigkeiten űber Polen, das Land und seine niekada nepretendavau būti kompozitoriumi, kad visišBewohner) – 1845 m. Belle-Vue (t. y. Kroiclingene) 3 kai nevertinu savo menko talento, nes nesijaučiau galįs kurti rimtą muziką ir, beje, niekada neturėjau nei laiko, tomais. LNB išliko tik trečias šios laidos tomas. 1828 m. Florencijoje Oginskis baigė rašyti savo mu­ nei noro bandyti išgarsinti savo vardą, rašydamas muzikinius apmąstymus Laiškai apie muziką, rašyti grafo zikinius kūrinius29. Tačiau būtent muzikinės Oginskio Mykolo Oginskio vienam iš savo draugų Florencijoje kompozicijos pelnė jam pripažinimą visame pasaulyje, ir (Lettres sur la musique adressées par Mr le comte Michel kaip kompozitorius jis išliko mūsų istorinėje atmintyje.

23

23

Knyga iš asmeninės Marijos de Neri Oginskienės bibliotekos su jos autografu

Knyga iš asmeninės Marijos de Neri Oginskienės bibliotekos, su jai skirtu donaciniu įrašu priešantraštiniame lape

Asmeninė biblioteka

24

24

Į kultūrinį Mykolo Kleopo Oginskio paveldą taip pat įeina jo asmeninė biblioteka Zalesėje. Apie ją randama tik trumpa žinutė lenkų knygotyros žodyne Słownik pracowników książki polskiej – nemažas knygų rinkinys, daugiausia prancūzų kalba30. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje šiuo metu yra užregistruota 11 leidinių iš asmeninės jo bibliotekos. Tai viena knyga – didelis 38 cm foliantas – ir du periodiniai leidiniai, išleisti XIX a. trečiajame dešimtmetyje Varšuvoje: Lenkų Izidė (Izys Polska; 6 sąsiuviniai) ir Pavyslio Sibilė (Sybilla Nadwiślańska; 4 sąsiuviniai). Ant kai kurių šių žurnalų numerių pažymėtas adresato vardas: Графу Огинскому arba Сенатору Огинскому. Prieš tai paminėtas folian­ tas yra Visuotinė ekonomika lenkų kalba (Ekonomika powszechna kraiowa narodów), parengta žymaus lenkų ekonomisto, Ketverių metų seimo dalyvio, Gegužės 3-iosios Konstitucijos sig­nataro, Rusijos imperijos sena­ toriaus, caro Aleksandro I slaptojo patarėjo Waleriano Stroynowskio (1759–1834) ir išspausdinta 1816 m. Vy­ riausybės spaustuvėje Varšuvoje. Knygos antraštiniame lape išliko autoriaus ranka parašyta dedikacija Mykolui Kleopui: JWu Senatorowi Ogińskiemu autor ofiaruje (Didžiai Gerbiamam Senatoriui Oginskiui dovanoja autorius). Beje, Mykolas Kleopas domėjosi ekonomika ir neblogai ją išmanė, neatsitiktinai pasirinko Lietuvos didžiojo iždininko pareigas. Iš Mykolo Kleopo Oginskio antrosios žmonos Ma­ rijos de Neri Oginskienės asmeninės bibliotekos LNB užregistruoti aštuoni leidiniai – visi prancūzų kalba ir išleisti Paryžiuje. Tai du poezijos rinkiniai – Delphinos

Gay (1804–1855) pirmasis poezijos rinkinys Essais poétiques ir Victoro Hugo (1802–1885) Naujosios odės (Nouvelles odes), pirmoji laida, abu išėjo 1824 m., ir trys proziniai romanai: Honoré de Balzaco (1799–1850) Filosofiniai romanai ir apysakos (Romans et contes philosophiques; 3 tomai) ir Lauros Junot d’Abrantès (1784–1838) Memuarai (Mémoires de madame la duchesse d’Abrantès; 2 tomai), išleisti 1831 m., taip pat vienas garsiausių Adélaidos Marie Emilie Filleul de Sou­ za (1761–1836) romanų Eugenija ir Matilda (Eugénie et Mathilde), pirmoji laida. Šio romano LNB egzemplio­ riuje išliko autorės ranka parašyta dedikacija Marijai Oginskienei. Kiti Oginskienės asmeninės bibliotekos egzemplioriai pažymėti arba jai skirtais dedikaciniais įrašais, arba jos autografais. Pažymėtina, kad LNB taip pat yra dvi knygos iš pirmosios M. K. Oginskio žmonos Izabelės Lasockos asmeninės knygų kolekcijos. Tai 2 tomai Étienne’o Cal­ velio (apie 1749–apie 1830) parengtos Literatūros enciklopedijos (Encyclopédie littéraire), išėjusios Varšuvoje ir Paryžiuje 1772 m. in octavo. Abu pažymėti Lasockos autografu ir Plungės dvaro biblio­tekos antspaudu Biblio­ teka Płungiańska. Greičiausiai į Plungę per Rietavą šie leidiniai pateko iš M. K. Oginskio bibliotekos Zalesėje. Tikriausiai to paties likimo sulaukė ir du labai vertingi muzikiniai leidiniai, šiuo metu saugomi LNB Muzikos skyriuje. Tai mėgstamiausių Oginskio kompo­ zitorių – Franzo Josepho Haydno (1732–1809), kurio kvartetų jam niekada nepabosdavo groti, ir Wolfgango Amadeuso Mozarto (1756–1791) kūriniai. Pirmasis pil­ nas Haydno kvartetų rinkinys (Collection complette des

quatuors d’Haydn), dedikuotas Napoleonui Bonapartui (1769–1821), išėjo keturiais dideliais foliantais (LNB iš­ liko tik vienas) prancūzų kalba pas Pleyelį Paryžiuje, be datos (greičiausiai 1802 m.). Mozarto Kvintetas dviem smuikams, dviem altams ir violončelei italų kalba (Grand quintetto per due violini, due viole e violoncello del sig. Mozart) išėjo Vienoje Artaria et Comp. spaustuvėje, taip pat be datos (greičiausiai 1790 m.). Neabejotina, šiuos kūrinius savo dvare Zalesėje turėjo M. K. Oginskis ir ne kartą iš jų grojo sau ir savo svečiams. Bet tai tik prielaida. Oginskio dvaro bibliotekos knygos neturėjo jokių jų priklausomybę identifikuojančių ženklų, todėl šiuo metu Zalesės dvaro bibliotekai priskiriama tik de­ vyniolika knygų, pažymėtų Mykolui Kleopui ir Marijai de Neri Oginskiams skirtais dedikaciniais įrašais arba jų pačių autografais. Be abejo, tokių knygų yra daugiau. Kunigaikščių Oginskių asmeninių bibliotekų tyrinėji­ mai dar nebaigti. Reikia tikėtis, kad ateitis atneš naujų atradimų šioje srityje. Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškai apie muziką / [vert. Virginijus Baranauskas]. [Vilnius, 2014], p. 15. 2 Ibidem, p. 102: Niekas negroja Haidno kvartetų su didesne ugnele, ener­ gija ir tobuliau nei Bajo. Aš taip pat keletą kartų klausiausi, kaip jis groja Bokerinio, kurį labai vertino, kvartetus. Ir negaliu nutylėti, kad esu labai dėkingas Bajo už pamokas, kurias gavau viešėdamas Paryžiuje 1810 metais, ir kad tos pamokos atstojo kelerių metų mokslą, nes jis iš pagrindų pakeitė mano įprotį laikyti smuiką ir naudotis stryku. Už didelę pažangą, kurią padariau, esu skolingas tik jam. 3 Vėliau jį įsigijo prancūzų virtuozas Charles’is Philippe’as Lafontas (1781–1836). Prieiga per internetą: https://mpowazna.wordpress.com/ stradivari/. Šis smuikas, pavadintas Lady Tennant-Lafont, 2005 m. balandžio 23 d. Kristi aukcione Niujorke buvo parduotas už 2 032 milijonus dolerių. Prieiga per internetą: https://en.wikipedia.org/wiki/ List_of_Stradivarius_instruments. 4 Laiškai apie muzika..., p. 19. 5 Laiškuose apie muziką (žr. p. 19) įsivėlė klaidinga informacija apie šį polonezą. Polonezas fa mažor su trio fa minore yra traktuojamas kaip du atskiri kūriniai: fa mažor ir trio fa minor; prie kiekvieno iš jų nurodyta išnaša: nėra žinoma, ar šis polonezas yra išlikęs iki mūsų dienų. Jis yra išlikęs, tai gerai žinomas polonezas F-dur Nr. 1. Ir tai yra vienas kūrinys, bet ne du. 6 Laiškai apie muziką..., p. 20. 7 Ibidem, p. 33. 8 Atminimo albumas. 9 Yra žinoma, kad 1773 m., po Baro konfederacijos pralaimėjimo Pary­ žiaus emigracijoje buvo labai populiarus kažkoks polonezas Atsisveikinimas su Tėvyne, net mada visame Paryžiuje paplito à la polonaise. Šis polonezas buvo šokamas visuose pokyliuose. Tačiau M. K. Oginskiui tuomet buvo tik septyneri metai – autorius daro išvadą, kad Mykolui Kleopui priskiriamo polonezo autoriumi gali būti tik jo dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis (1730–1800). Žr.: Lenkiewicz, Antoni. Kazimierz Pułaski (1745–1779). Wrocław, 2004, p. 147. 10 Žr.: Małgorzata Kosińska, Polskie Centrum Informacji Muzycznej, Związek Kompozytorów Polskich, październik 2006. Prieiga per inter­ netą: http://culture.pl/pl/tworca/michal-kleofas-oginski; Encyklopedia muzyczna PWM. Kraków, 2006, t. 7, p. 151; Muzikos enciklopedija. Vilnius, 2007, t. 3, p. 14. 11 Amelijos Oginskytės-Zaluskos, Mykolo Kleopo dukros iš santuokos su Marija de Neri, proproanūkis. 12 Vert. iš angl. k.: The Oginski gene. The history of a musical dinasty. 13 Vert. iš lenk. k.: Michał Kleofas Oginski. Życie, działalność i twórczość. 1

Cituojant I. Belzą: Так в полонезе „Прощание с родиной“, написанном и получившем признание значительно позже фа мажора [...]. 15 Lietuviškame Laiškų apie muziką vertime polonezas la minor minimas du kartus, p. 24 ir 28 (la minor tonacija yra parašytas polonezas Atsisveikinimas su Tėvyne), tačiau tai akivaizdi vertimo klaida. Greičiausiai vertėjas supainiojo šį polonezą su do minor polonezu, paties autoriaus pavadintu Atsisveikinimas. 16 Polski słownik biograficzny, Warszawa; Kraków, 1978, t. 23, p. 635. 17 Savo knygoje Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), Vilnius, 2008, p. 88–89, S. Verameičikas nurodo, kad pirmą kartą šis polonezas buvo išspausdintas Vilniuje 1817 m. To negali būti. Greičiausiai autorius su­ painiojo Atsisveikinimo polonezą (c-moll, vienas ankstyvesniųjų Oginskio polonezų) su polonezu Atsisveikinimas su Tėvyne (a-moll). 18 Apie šį maršą Oginskis rašė savo Laiškuose apie muziką (p. 21), taip pat 1797 m. balandžio 28 d. datuotame laiške generolui Janui Dąbrowskiui (žr. Przegląd Historyczny, 1910, XI, p. 221). Remiantis minėtais dokumentais Oginskis ilgą laiką buvo laikomas lenkų tautinio himno Lenkų legionų Italijoje giesmė (Pieśń Legionów Polskich we Włoszech) arba Dombrovskio mazurka (Mazurek Dąbrowskiego) autoriumi. Tačiau 1938 m. lenkų mu­ zikologas Włodzimierzas Poźniakas, vienoje Vienos bibliotekoje radęs Oginskio Maršo legionams rankraštį, įrodė, kad šis maršas nėra Dombrovskio mazurka. Vis dėlto Igoris Belza, puikus Oginskio kūrybos žinovas, ne su visais Poźniako argumentais sutinka ir neatmeta galimybės jį pripa­ žinti lenkų tautinio himno Jeszcze Polska nie zginęła muzikos autoriumi. Andrzejus Załuskis anksčiau minėtoje monografijoje apie M. K. Oginskį (žr. skyrius Kelias į himną (deja, ne visas tekstas yra išverstas į lietuvių kalbą) ir Oginskis ir „Dombrovskio mazurka“) pateikia muzikologinius ir istorinius argumentus, įrodančius Oginskio autorystę. Enciklopediniame tautinių himnų žinyne (Encyclopedia of national anthems. Lanham, Md.; Oxford, 2003, p. 514) Dombrovskio mazurkos kompozitoriumi nurodytas Kleofas Oginskis. Sugretinus visus dokumentus ir istorinius faktus, lenkų tautinio himno muzikos autoriumi tikslinga pripažinti M. K. Oginskį. 19 Pirmą kartą visa opera buvo transliuojama per Lenkijos televiziją 1958 m. gruodžio 18 d. 20 Identifikuojant šiuos kūrinius labai padėjo LNB Muzikos skyriaus dar­ buotojos. Norėtųsi nuoširdžiai padėkoti Astai Bielinskienei ir Kristinai Šernaitei už suteiktas konsultacijas ir pagalbą. 21 F. Lisztas nepažinojo M. K. Oginskio ir jie niekada nebuvo susitikę, tačiau Oginskio polonezus Lisztas labai vertino ir jie turėjo tam tikrą įtaką jo kū­ rybai. Štai ką jis rašė knygoje apie F. Chopiną: Didžiulį populiarumą pelnė [...] kunigaikščio Oginskio, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko, polonezai. Jų bendrą niūrų charakterį suminkština kažkokio ilgesio, švelnumo, naivaus ir melancholiško žavesio jausmas. Ritmas silpnėja, moduliacijos minkštėja – tarytum kortežas, pirma iškilmingas ir triukšmingas, nurimtų ir prisipildytų susikaupimo nuotaikos, pravažiuodamas kapus, kurių kaimynystėje tyla išdidumas ir juokas… Cituojama pagal: Šviesė Čepliauskaitė. M. K. Oginskis ir jo polonezai: tarp klasicizmo ir romantizmo (pirmoji detektyvinė istorija). Prieiga per internetą: http:// www.muzikosantena.lt/2015/01/sviese-cepliauskaite-M-K-Oginskis-ir-jopolonezai-tarp-klasicizmo-ir-romantizmo-pirmoji-detektyvine-istorija/. 22 Cituojama pagal: Kiauleikytė, Laima. XVIII a. II pusės – XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose. Vilnius, 2008, p. 140. 23 Johno Fieldo (1782–1837), garsaus airių pianisto ir kompozitoriaus, mokinys, Sankt Peterburgo fortepijono mokyklos įkūrėjas. 24 Cituojama pagal: Zaluskis, Ivo. Oginskių genas / [vert. iš anglų k.]. Klai­ pėda, 2007, p. 151. 25 Laiškai apie muziką..., p. 48. 26 Šimtus kartų grojau Haidno kvartetus ir net keletą kartų turėjau malonumą sugroti juos vieną po kito, nė vieno nepraleisdamas. Nors keletą pirmųjų, Haidno rašytų jaunystėje, išskirčiau, man niekada neatsibosdavo juos groti ir visada jaučiau kilnų autoriaus genialumą, tobulą muzikos išmanymą, naujas ir originalias idėjas (Laiškai apie muziką..., p. 112). 27 Laiškai apie muziką..., p. 68. 28 Lietuviško vertimo baigiamajame straipsnyje p. 117 vertėju klaidingai nurodytas T. Strumiłło. Žr.: Encyklopedia muzyczna PWM. Kraków, 2002, t. 7, p. 152. 29 Laiškai apie muziką..., p. 24. 30 Słownik pracowników książki polskiej. Warszawa; Łódź, 1972, p. 638. 14

25

25

žmonės ir laikas

BIRUTĖS BALTRUŠAITYTĖS KELIAS IŠ TAURAGĖS

26

26

Ant Tauragės arimų snaudžiant spaliui, viešojoje bibliotekoje minėjome savo kraštietės rašytojos Birutės Baltrušaitytės 75-ųjų gimimo metinių jubiliejų. Pilnutėlėje skaitykloje susirinkę bendramoksliai, bendradarbiai, stu­ dentai, giminės ir draugai klausėsi „Versmės“ gimnazistų parengtos kompozicijos ir subtilių Virginijos Bartušytės dainų. Prisiminimais dalijosi profesoriai V. Bagdonavičius ir P. Bražėnas, buvusi studentė skaitovė I. Plaušinaitytė. Apie kartu prabėgusius metus ir išvaikščiotus Mažosios Lietuvos kelius kalbėjo Birutės vyras, ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, Smalininkų senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys, tauragiškius sveikino rašytojos dukra Aistė. Birutė Baltrušaitytė gimė 1940 m. spalio 24 d. Taura­ gės rajone, netoli Lomių buvusiame Treinosios kaime. Buvo jauniausia šeimoje, kurioje jau augo seserys Ona ir Bronė. Mama – Juzefa Baltrušaitienė (Ūksaitė), žemaitė iš Varsėdžių, tėvelis – lomiškis Stasys Baltrušaitis. Birutė buvo mylimiausia tėvo dukrelė, gyvendama Vilniuje susirašinėjo su juo laiškais. Dukters paragintas, Stasys Baltrušaitis paliko prisiminimus, iš kurių sužinome, kad Birutės senelis Jonas Baltrušis buvo stalius ir „dirbo naujai Pagramančio bažnyčios visą vidų – altorius, abelnai viską iš naujo“1. Tėvas dirbo staliumi, kūriku, šaltkalviu. Prisi­ minimuose rašo, kaip įsikūrė Tauragėje: „Ir užėjau Poškos gatvėj ūkinį pastatą: keturių metrų plotis, ilgis šešių metrų. Įsitaisiau. Buvau užmokėjęs du tūkstančius rublių. Langus pasidirbau, grindis, lubas, viryklą ir sienpečių, ir pradėjau gyventi. Nuo 1950 metų birželio pirmos persikrausčiau į Poškos gatvę.“ Nors vargino nepriteklius, šeima gražiai sutarė. Geltonas mažas namukas D. Poškos g. 51, kuria­ me B. Baltrušaitytė kartu su tėveliais apsigyveno būdama dešimties metų, tebestovi iki šiol. Vėliau savo dienoraštyje ji įrašys: „kambariukas Tauragėj su tais flioksais anapus gatvės. Čia galiu būti savimi, eiti atgal per visą savo (aną) gyvenimą iki Vilniaus. Tikros meilės siūlas jungia mane su mano nameliais Tauragėje.“ Birutė pradžios mokyklą pradėjo lankyti Lomiuose. Jos pirmoji mokytoja – Ona Midvikienė – buvo šviesus žmogus, mokiusi visur pastebėti gėrį ir grožį. Čia prabėgo vieneri mokslo metai. „Atvykus į Tauragę buvo nuspręsta, kad netinka jos mokslo pažymėjimas, parašytas ant daily­ raščio lapo, tad pirmąją klasę teko lankyti antrus metus.“2 1953 m. Birutė pradėjo mokytis Tauragės 1-osios vidurinės

A. Žižiūno nuotr.

Daiva Kiniulienė Tauragės Birutės Baltrušaitytės VB komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja

Birutė Baltrušaitytė. („Tarp knygų“, 1997, nr. 7, p. 24)

mokyklos 5b klasėje, kurią lankė 51 mokinys. Iš tų metų turėjo būti įsimintina viena balandžio mėnesio diena, kai trylikametė būsimoji rašytoja, jaunųjų literatų būrelio prie tuomečio Tauragės rajono laikraščio redakcijos narė kultūros namuose rašytojų T. Tilvyčio ir V. Mozūriūno akivaizdoje jaudindamasi pasirodė su savo kūrybos bandymais3. Tais pačiais metais Tauragės rajoniniame laikraštyje pirmąkart buvo išspausdintas jos kūrinėlis „Laimingi vaikai“. Apie B. Baltrušaitytės literatūrinius gabumus ir mo­ komųjų dalykų įvertinimus informacijos yra pateikusi buvusi Tauragės M. Mažvydo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Jankauskienė, kuri domėjosi archyve išlikusiais tų laikų klasės žurnalais. „Įdomiausia, kad lietuvių kalbą mokiniams dėstė Al­ bertas Miliūnas, tauragiškiams labiausiai žinomas kaip chemikas, matematikos mokytojas. [...] Pirmuosius pažymius iš abiejų dalykų mokytojas Birutei parašęs vienodus – penketus, tačiau vėliau pažymiai ėmė skir­ tis. Ryškėjo, kad mergaitei geriau sekasi lietuvių kalba. Žinodama mokytojo reiklumą, griežtumą, ypatingą kruopštumą, galėčiau teigti, kad mokytojas gerai supra­

Nuotr. iš asm. D. Biknerienės archyvo

Su tėvais ir vyru A. Masioniu. 1964 m. Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

Tauragė. 1960 m.

Su tėveliu

to savo mokinę. Apie tai kalba įrašai pastabų skiltyje: „Paskaityti B. Baltrušaitytės atpasakojimą“, „lentoje klaidas taisys Birutė Baltrušaitytė“. O įdomiausias įrašas yra prie aritmetikos dalyko. Birutės pažymiai nekokie, gresia trejetas. Mokytojas parašo: „L. ger. moka liet. k.“, taip lyg pateisindamas savo poelgį. Vadinasi, net toks griežtas mokytojas pripažino mokinės gabumus.“ 4 Birutė, norėdama padėti šeimai, nuo septintos klasės vasaromis dirbo Tauragės keramikos gamyk­loje. Tau­ ragės 1-ąją vidurinę mokyklą baigė 1960 m. kartu su kitais 33 laidos abiturientais. Birutė Baltrušaitytė norėjo studijuoti Vilniaus uni­ versitete lietuvių kalbą ir literatūrą, bet pritrūkus balo per stojamuosius egzaminus, priėmimo komisija pasiūlė rinktis rusų kalbą ir literatūrą. Prasidėjo šviesios studen­ tiškos dienos, meilė studentui lituanistui Antanui Ma­ sioniui (1941–1974), su kuriuo buvo pažįstama dar nuo „Moksleivio“ laikų, kai abu siųsdavo savo kurtus eilėraščius ir Birutės iniciatyva susirašinėdavo laiškais. 1964 m. va­ sarą atšoktos kuklios studentiškos vestuvės tėvų namuose Tauragėje. Tiesa, dar tų pačių metų pavasarį, atliekant

pedagoginę praktiką Šilalės rajono Laukuvos vidurinėje mokykloje, kirbėjo mintis, kurią susirūpinusi įrašė savo dienoraštyje: „šiai profesijai netinku nei pagal charakterį, nei pagal išvaizdą“. Fortūna jai šypsojosi. Baigusi studijas su pagyrimu nuo 1965 m. dirbo Vilniaus universiteto Rusų literatū­ ros kated­roje laborante, nuo 1970 m. – dėstytoja, nuo 1975 m. – docente, o nuo 1992 m. – profesore. 1971 m. parašė ir apgynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją „Levas Tolstojus ir Lietuva“. Viena po kitos gimė dukre­ lės, karjera klostėsi puikiai, bet slėgė buitis, nepritekliai. 1974 m. pasitraukus iš gyvenimo vyrui poetui Antanui Masioniui, gyvenimas dar labiau pasunkėjo. Tapo našle su dviem mažutėmis dukrelėmis – Aiste ir Audrone. Jau vėliau savo posmuose prasitarė: „Kaip ir visos rūpesčių moterys: rūpestis priekyje ir už nugaros, iš abiejų šonų – rūpestis...“ Maždaug po dešimtmečio su antruoju vyru Justinu Stoniu susilaukė trečios atžalos – dukros Žydrūnės, dabar gyvenančios Vokietijoje. Iš tų dienų docentę Birutę Masionienę prisimena kraš­ tietės lituanistės, buvusios VU studentės. Lituanistams

27

27 Mylimas geltonasis namukas Tauragėje

B. Aleknavičiaus nuotr. iš Klaipėdos a. I. Simonaitytės VB archyvo

Su dukromis Žydrūne, Aiste ir Audrone

Nuotr. iš šeimos albumo

1983 m.

Su dukra Žydrūne Sąjūdžio mitinge Katedros aikštėje

28

28

ji skaitė paskaitas apie rusų literatūrą. Dėstytoja buvusi visada rimta, susikaupusi, reikli, pamokoma intonacija balse versdavo suklusti, ir studentai stengdavosi gerai paruošti savo darbus. Vienišumas, liūdesys pažadino joje kūrėją. Ligi tol buvusi tik mokslininkė, Birutė pradėjo rašyti poeziją į literatūrinius leidinius – „Nemuną“ ir kt. 1980 m. debiu­ tavo su eilėraščių knyga „Žolynų prieglaudoj“. Tų pačių metų pabaigoje, rekomendavus net trims rašytojams: E. Matuzevičiui, M. Martinaičiui ir J. Vaičiūnaitei, priim­ ta į Rašytojų sąjungą. Po metų pasirodė pirmieji prozos bandymai – apsakymų knygą „Po pietvakarių dangum“ (1981). Buvo įvertinta laikraščių, žurnalų premijomis. 1986 m. už novelių rinkinį „Lieptai“ paskirta Žemaitės premija, 1989 m. už apysakų knygą „Sugrįžimai“ – G. Pet­ kevičaitės-Bitės premija. Jau nepriklau­so­mo­je Lietuvoje, 1992 m., B. Baltru­ šaitytei suteiktas habilituoto mokslų daktaro vardas už tiriamąjį darbą „Rytinių slavų (rusų) ir Pabaltijo finų (estų) literatūra Lietuvoje“. Ji mokėjo rusų, anglų, lenkų, ukrainiečių, estų, čekų kalbas. Vertė literatūros kritikos, pub­licistikos straipsnius ir grožinės literatūros kūrinius iš estų, ukrainiečių, baltarusių ir rusų kalbų. Rašė straips­ nius, literatūros, kultūros apžvalgas periodikoje. Parašė 9

Su vyru J. Stoniu ir dukra Žydrūne

grožines ir 6 mokslines knygas. Jos kūrinių bibliografija paskelbta Olgos Zimarevos dar 1997 m.5 Ypatingi literatūriniai ryšiai B. Baltrušaitytę siejo su ukrainiečiais. Gražiai bendradarbiavo su ukrainiečių poe­ tu ir vertėju Dmitro Čeredničenko, gimusiu 1935 m. Nau­ jausiame B. Baltrušaitytės kūrybos rinkinyje „Atmintie karti būk saldi“ yra judviejų nuotrauka (p. 376). Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos moldavų ir ukrainiečių poetų knygos su autorių autogra­ fais Birutei Baltrušaitytei: moldavų poetės Ion Dmitrievič Gadyrkė vaikų poezijos knyga „Бачул меилор кирилич“ ir ukrainiečių poetų – Marijos Oleksandrivnos Kučerenko

Nuotr. iš www.tauragiskis.lt

pirmoji knyga „Чарiвный клубок“, Ivano Malkovičiaus „Бiлий камiн“ ir net trys Dmitro Čeredničenko poezijos knygos, iš kurių viena – „Сад“ – pažymėta I. Labutytės ekslibrisu ir spaudu: „Birutės Baltrušaitytės-Masionienės biblioteka“. Šios ukrainiečių poezijos knygos išleistos Ki­ jeve 1981–1991 m. laikotarpiu. Intensyvūs tarptautiniai literatūriniai ryšiai buvo palaikomi visą dešimtmetį. LNB dar saugoma badą ir priverstinę kolektyvizaciją Ukrainoje menanti knyga „The great famine in Ukraine, 1932–1933“ (1988) su Birutės Baltrušaitytės-Masionienės ekslibrisu. Dabartinių skaudžių įvykių Ukrainoje fone reikšmingi rašytojos žodžiai, užfiksuoti jos dienoraštyje: „Tiktai kas paims, kas paveldės mano meilę Ukrainai?“6 Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje labiausiai „suskaityta“ ketvirtoji jos poezijos knyga „Lietuv­ ninkų ir prūsų žemėj“ (1991). Joje jaučiamas susirūpinimas dėl išlikimo, ryški mirties nuojauta. Minimos baltų gentys, mitologinės būtybės – vandeniai, žiniuonės, raganyčios, pasitelkiami simboliai – kryžius, juoda skara. Eilėse kreipia­ masi į H. Mantą ir M. Jankų, patys gražiausi eilėraščiai skirti K. Donelaičiui ir Vydūnui. B. Baltrušaitytė buvo Vydūno draugijos garbės narė, su vadovu Vaciu Bagdonavičiumi pažįstama dar nuo studijų VU laikų. Ši knyga ir kūryba su­ vedė rašytoją su grafike Ieva (Eva) Labutyte. Jos abi domėjosi prūsų kalba, lankėsi Vydūno draugijos renginiuose, abiejų darbams būdingi šviesos ir tamsos motyvai. Paskutinė B. Baltrušaitytės parašyta ir E. Labutytės iliustruota knyga – „Mažosios Lietuvos moterys“ (1998), staiga nutrūkstantis nespėtas iki galo pasakyti „Pabaigos žodis“... Visą laiką, ypač poezijoje, ilgėjosi gimtosios žemės, tėvų, vis sugrįždama prie savo ištakų. B. Baltrušaitytės poezija persunkta keliautojos įžvalgų apie gamtą, senosios kultūros likučius. Kelias driekiasi per Karšuvos žemę, gilyn į senąją Prūsiją. Įsiminė vienos bibliotekininkės pasakoji­ mas, kaip B. Baltrušaitytė kartu su grupele Tauragės entu­ ziastų 1990 m. rugpjūčio mėnesį išvažiavo ieškoti Herkaus Manto kapo. Kelionėje rašytoja, taupiai rinkdama žodžius, pasakojo apie šį kraštą, trumpai apibūdino vietoves. Til­ žėje pirko drabužėlių jauniausiai dukrai. Buvo santūri, užsisklendusi. „Nuliūdimas ir nusivylimas – iš XIII a. visų naikintoj žemėj ar gali ką rasti“, – rašė Birutė dienoraštyje. Po kelionės gimė ne vienas posmas, o dienoraštyje liko aprašytas sapnas apie susitikimą su Herkumi Mantu. Kaip taikliai apibūdino prof. V. Daujotytė, „išėjusių jautimas jos poezijoje vienijo istorinę ir esamą būtį“. Pirmieji B. Baltrušaitytės posmai 1978-ųjų „Poezijos pavasaryje“ buvo skirti gimtajam kraštui – „Kelias iš Tauragės“. Gimtojo Lomių kaimo vaizdai perteikti jos geriausioje apysakoje „Kas ten Rygoj dunda...“ Paskutinė rašytojos viešnagė gimtinėje – 1994 m. rugpjūtį. Apsilankė Lomiuose, vartė bažnyčios knygas, ieškodama savo krikšto įrašo, ir nuliūdusi dienoraštyje rašė: „Nieko nėra, lyg ne­

B. Baltrušaitytei skirta paroda Lomiuose. 2014 m.

buvo manęs, tėvų, seserų, jų gyvenimų“. B. Baltrušaitytę liga pakirto 1996 m. rugpjūčio 2 d. Rašytojos atminimą saugo Tauragės bendruomenė ir Lomių mokyklos mokytoja kraštotyrininkė Elena Bazinie­ nė. Jos rūpesčiu 2005 m., minint rašytojos 65-ąjį jubiliejų, buvusios sodybos vietoje Treinojoje pasodinta liepaitė, prie kurios ne kartą vyko literatūros pamokos. 2010 m. 70-osioms kraštietės gimimo metinėms Lomiuose pasta­ tytas Stanislovo Juškos išdrožtas koplytstulpis. 2011 m. Tauragės viešoji biblioteka, švęsdama savo 80-ąjį jubiliejų, pasivadino rašytojos Birutės Baltrušaitytės vardu. Vilniaus universitetas, kuriame ji dirbo trisdešimt metų, išleido prof. V. Daujotytės monografiją „Eiti savo keliu: Birutė Bal­ trušaitytė-Masionienė“. 2014 m. pavasarį Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka kartu su projekto partnere – Lomių bendruomene, parengė kil­ nojamąją parodą, pasakojančią apie šios iškilios kraštietės kūrybinę ir mokslinę veiklą, ryšį su Taurage, Lomiais. Atvertus rašytojos kūrybos rinktinę „Atmintie karti būk saldi“ (2007) į mus žvelgia Birutė Baltrušaitytė – kukli, bet principinga, riestanosė, mažutė, languotu sijonėliu, pri­ gludusi prie lietuviško beržo. Liūdnokai žvelgia į mus, nau­ jos kartos žmones, ir primena, kad ir kur būsim, niekada nepamiršti savo šaknų. Jos plunksnai priklausanti kūryba šiandien tampa vis aktualesnė. Galbūt jau laikas surinkti giminių, bendramokslių, buvusių studentų prisiminimus apie profesorę, įsteigti memorialinį Birutės Baltrušaitytės muziejų Tauragės D. Poškos gatvėje – namelyje, kuriame rašytoja užaugo? Kol dar ne vėlu, kol yra ko paklausti... Daujotytė V. Eiti savo keliu: Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: mažoji mono­ grafija. Vilnius, 2011, p. 80. 2 Valuckienė V. Prisimenant Birutę Baltrušaitytę-Masionienę. – Iliustr. // Tauragės kurjeris. 2012, vas. 24, p. 16. 3 Jagminas B. Penktokė jau eiliavo posmus. – Iliustr. // Tauragiškių balsas. 2004, rugpj. 3, p. 3. 4 Ten pat. 5 Zimareva O. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: [biobibliogr.]. – Portr. // Tarp knygų. 1997, nr. 7, p. 24–32. 6 Daujotytė V. Eiti savo keliu: Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: mažoji mono­ grafija. Vilnius, 2011, p. 34.

29

1

29

gerosios patirtys

JUBILIEJINĖS „KNYGŲ KALĖDOS“

30

2016-uosius, Bibliotekų metus, pradėjome džiaugdamiesi rekordiniais penktųjų, jubilie­ jinių, ,,Knygų Kalėdų“ rezultatais – prasminga dovana bibliotekų skaitytojams ir visiems knygų mylėtojams. „Knygų Kalėdų“ akcija, inicijuota Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, truko nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Jos metu buvo kviečiama dovanoti naujų vaikų ir jaunimo knygų šalies biblio­ tekoms, pristatyta naujoji iniciatyva „Knygų Kalėdų savanoriai“. Lapkričio 27 d. Baltojoje salėje Prezidentė kartu su vaikais įžiebė Kalėdų eglę ir paskelbė akcijos pradžią. Sveikindama susirinkusiuo­ sius ir skelbdama „Knygų Kalėdų“ pradžią Bibliotekų atstovės su Prezidente Dalia Grybauskaite „Knygų Kalėdų“ pradžios renginyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Skaitanti Lietuva – stipri Lietuva. Knyga moko mus pažinti pasaulį, Šiemet pradėta ir nauja iniciatyva – „Knygų Kalėdų suprasti ir atjausti. Ji įkvepia mylėti savo šalį. Todėl skaityki­ savanoriai“. Ja siekta priminti, kad dovanoti galima ne tik me, dovanokime ir dalinkimės knygomis su tais, kuriems jų knygą, bet ir dėmesį, bendravimo džiaugsmą. 1208 sava­ labiausiai trūksta.“ Šventėje tradiciškai dalyvavo ir biblioteki­ noriai padėjo bibliotekoms organizuoti renginius, dalyvavo ninkai, aktyvūs „Knygų Kalėdų“ organizatoriai. Jų pastangos, skaitymuose vaikų ir senelių globos namuose, dienos cen­ pasibaigus akcijai, įvertintos Prezidentės padėka Lietuvos truose, šeimynose. bibliotekininkų draugijos nariams. Į šią veiklą kūrybiškai įsitraukė Lietuvos aklųjų biblio­ Į Prezidentės kvietimą atsiliepė ir knygas dovanojo šalies teka. Joje vyko kalėdiniai skaitymai, kuriuos suorganizuoti gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organi­ įkvėpė garsinė knyga „Šokoladas“. Vėliau skaitymai persikėlė zacijos, leidėjai, rašytojai, savivaldybių vadovai, politikai, į Vilniaus Antavilių pensionatą, Panevėžio Šventojo Juozapo ambasados. Akcijos metu surinkta beveik 50 tūkstančių senelių globos namus ir Panevėžio „Šviesos“ specialiojo naujų knygų, kurios pasiekė atokiausias Lietuvos bibliote­ ugdymo centrą. kas, vaikų globos ir senelių namus, šeimynas, lietuviškas Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešosios bib­ mokyklas Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado liotekos darbuotojai aplankė Žagarės socialinių paslaugų srityje, lietuvių bendruomenes Škotijoje ir Australijoje. centro Vaikų globos skyrių, Žagarės vaikų lopšelio-darželio Nemažai knygų padovanota Anykščių rajono Staškūniškio „Vyšniukas“ globos grupėje gyvenančius vaikus, Žagarės kaimo bibliotekai, atkuriamai po gaisro. Lietuvos bibliotekas socialinių paslaugų namų gyventojus. Bibliotekininkai vai­ knygomis parėmė 3560 geradarių. kams parodė lėlių spektaklį „Kiauliaganys“, pastatytą pagal Į akciją aktyviai įsitraukė Lietuvos nacionalinė Martyno H. K. Anderseno pasaką. Aplankyti ir „Santaros“ senelių Mažvydo, Lietuvos aklųjų, Lietuvos technikos bibliotekos, globos namai, kuriuose į kalėdinius skaitymus pakviesta Vilniaus, Lietuvos edukologijos ir Vilniaus Gedimino Šiaulių dramos teatro aktorė kraštietė Silvija Povilaitytė. technikos universitetų, viešosios ir mokyklų bibliotekos. Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka Alantos se­ Jos kūrybiškai ir išradingai suorganizavo net 1700 „Knygų nelių globos namuose surengė garsinius skaitymus iš Vytauto Kalėdas“ paįvairinusių renginių. Dalis jų peržengė bibliotekų Bubnio knygos ,,Tolimi artimi atsivėrimai“. sienas – surengti vaikų ir senelių globos namuose, socializa­ Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės cijos centruose bei šeimynose. viešoji biblioteka kvietė savanorius skaityti vaikų globos

R. Dačkaus nuotr. iš LR Prezidento kanceliarijos archyvo

Alina Jaskūnienė Sandra Jablonskienė Lietuvos bibliotekininkų draugija

Joniškio J. Avyžiaus VB lėlių spektaklis „Kiauliaganys“

namų „Šaltinėlis“ vaikams. Buvo sudarytos dvi savanorių grupės. Pirmąjį skaitymų vakarą vaikai klausėsi Tarailių pro­ gimnazijos moksleivių inscenizuotos pasakos „Grigo ratai“, buvo skaitomos Vytauto V. Landsbergio „Angelų pasakų“ istorijos, vaikai supažindinti su lėlių teatru ir knygomis. An­ trasis vakaras buvo ne tik skaitymų, bet ir trumpos pažinties su disciplina ir drausme pamokėlė – LDK Kęstučio mechani­ zuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Gajauskas ir du jaunesnieji eiliniai papasakojo apie karo tarnybą. Drąsos ir ištvermės temą pratęsė H. K. Ander­ seno „Alavinis kareivėlis“. Savanoriai skaitė lietuvių liaudies pasakas, Kosto Kubilinsko „Ledinuką“, V. V. Landsbergio pasaką apie angelus Mykolą ir Gabrielių. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, bendra­ darbiaudama su Šiaulių turizmo ir informacijos centru, su­ rengė mugę „Kelionių ir saldumynų Kalėdos“. Joje savanoriai skaitė ištraukas iš žymių literatūros kūrinių apie keliones, atradimus, nuotykius ir skanėstus, o pakviestiems Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų auklėtiniams buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kuriame bibliotekininkė ir tinklaraščio „Magic Origami“ įkūrėjas mokė origamio technikos. Vaikams taip pat įteikti bibliotekos senjorų rank­ darbių būrelio narių pagaminti nykštukai. Susirinkusieji buvo vaišinami arbata ir gardėsiais, galėjo pasigaminti šventinį angelą, o mažieji dalyviai – piešinukais pasipuošti veidus. Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai per „Knygų Kalėdų“ akciją suorganizavo 8 renginius, iš kurių 4 vyko vaikų globos namuose ir šeimynose. Kartu juose dalyvavo ir bibliotekos globėjas, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Vienas renginys vyko Kauno zoologijos sode. Čia buvo surengtos literatūrinės-orientacinės varžybos, kuriose jėgas išbandė Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“, Kauno savivaldybės vaikų globos namų ir fondo „Parama vaikui“ vaikų globos namų „Namų židinys“ auklėtiniai. „Džiaugiamės, galėdami bendradarbiauti su biblioteka, nes tokia partnerystė labai naudinga vaikams. Gaudami daugiau dėmesio jie jaučiasi reikalingi ir laimingesni. Toks bendradarbiavimas skatina vaikus domėtis, būti smalsius, todėl knyga jiems – pats didžiausias lobis ir turtas“, – teigia

Kalėdinių meduolių kepyklėlė Šilalės VB

Cheminiai bandymai Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje

Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė. Vykstant akcijai, bibliotekininkams kilo mintis išleisti vaikų sukurtas ir iliustruotas pasakas. Knygutės buvo perduotos vaikų globos namų direktorėms ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikė kalėdinių meduolių kepyklėlė. Bibliotekininkės su vaikais kepė ir margino skanėstus, o vėliau, Astridos Lindgren knygos herojės Pepės Ilgakojinės padedami, juos kartu su naujomis knygelėmis padovanojo nepasiturinčioms savi­ valdybės šeimoms. Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje vyko pyragais ir moksliniais eksperimentais kvepiantis „Kny­ gų Kalėdų“ renginys. Universiteto bendruomenės nariai ir jų vaikai turėjo unikalią galimybę susipažinti su paslaptingu chemijos pasauliu, kurį pristatė „Mėgintuvėlis LT“ komanda, ir patys aktyviai dalyvauti įvairiuose bandymuose. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kartu su Kauno vaikų globos namais šiais metais parengė socialinės veiklos programą vaikams, į kurią buvo įtrauktos ir verslo įmonės. Trimis skirtingais traukinių rei­ sais – Kaišiadorys, Kazlų Rūda, Kybartai – surengtos išvykos „Svajonių traukiniu“. „Lietuvos geležinkelių“ paremti nemo­ kama kelione džiaugėsi Kauno savivaldybės vaikų globos namų, „Atžalyno“ vaikų globos namų ir Sigitos Džiaugienės šeimynos vaikai.

31

Šilutės F. Bajoraičio VB karavanu „Prakalbink Kalėdas“ keliavę pasakų personažai su aplankytais vaikais

Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės VB organizuota išvyka į Kučgalį

32

Į akciją įsitraukė ir Kazlų Rūdos, Kaišiadorių rajono bei Vilkaviškio rajono savivaldybių viešosios bibliotekos. Jų darbuotojai padėjo organizuoti renginius, priėmė ir vaišino atvykusius svečius. Kybartų geležinkelio stotyje prie atvyku­ siųjų prisidėjo ir Kybartų vaikų globos namų auklėtiniai. Čia jie kartu su pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijos „Baltai juoda“ savanoriais buvo pakviesti apžiūrėti geležinkelinin­ kų „virtuvės“: pasėdėti garvežyje, susipažinti su traukinio vairavimo technika, peržiūrėti trumpo metražo filmą apie geležinkelio kūrimosi istoriją. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė keturis keliaujančio „Knygų Kalėdų“ karavano „Prakalbink Kalėdas“ maršrutus. Bibliotekos autobusiuku atvykę pasakų personažai – Sniego karalienė, gerosios fėjos, nykštukai ir Raudonkepuraitė – kvietė Saugų vaikų globos namų, „Die­ medžio“ ugdymo centro ir Onos Jogienės šeimynos „Vai­ kiškos svajonės“ vaikus dalyvauti linksmose žinių žaidynėse „Knygų gidas“. Komandos varžėsi tarpusavyje, kas daugiau žino apie vaikų knygas, pasakų personažus, knygų autorius, animacinių filmų herojus ir kt. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos savanorių komanda kartu su J. Miltinio dramos teatro aktoriumi Vytautu Kupšiu bibliotekos „Knygų Kalėdų“ autobusiuku važiavo į Kučgalio vaikų socializacijos centrą „Širvėna“ ir Kučgalio biblioteką. Ten vyko skaitymo kon­ kurso apdovanojimai, knygų ištraukų skaitymai, teatrinės raiškos būrelis atliko kompoziciją.

Rašytojų klubas ir „Knygų šalies“ kūrėjai surengė knygų skaitymus ir kūrybines dirbtuves Varėnoje, Biržuose, Kelmė­ je, Šalčininkuose, Švenčionyse, Kaune, Palangoje ir Vilniuje. Jų kelionę po Lietuvą „Knygų Kalėdų“ autobusiuku parėmė AB „Kauno dujotiekio statyba“. Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu judėjimu, sutel­ kiančiu knygų mylėtojus visoje šalyje, mažinančiu socialinę atskirtį, skatinančiu bendrauti ir dalytis knygomis su tais, kuriems jų trūksta. Akcija įgyvendinta kartu su bičiuliais: Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „Iki“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma littera“ ir „Nieko rimto“, Sigutės Chlebinskaitės studija „Tu gali sukurti knygą“, nacionaliniu transliuotoju LRT, televizijos kanalu „Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“ ir radiju „Laisvoji banga“. Džiaugiamės, kad į akciją kasmet įsitraukia vis daugiau šalies gyventojų, vietos bendruomenių, verslo ir visuome­ ninių organizacijų, politikų, savanorių, kūrėjų, leidėjų ir kt. Bibliotekos tampa ne vien pačių jautriausių visuomenės grupių socialinės atskirties mažinimo institucijomis, bet ir tarpininkėmis tarp šių grupių ir socialiai atsakingų verslo atstovų. Prezidentės inicijuota akcija skatina visuomenę ir aktyvias organizacijas, verslininkus stiprinti socialinės atsa­ komybės jausmą ir rodyti pavyzdį jaunajai kartai. ,,Knygų Kalėdų“ sėkmė patvirtina – akcija džiugina ne tik bibliotekas, bet ir dovanotojus. Didėjantis akcijos dalyvių skai­ čius rodo, kad visuomenė neabejoja skaitymo nauda: lankosi bibliotekose, skaito ir nori dalytis šiuo džiaugsmu su kitais. Daugiau informacijos apie „Knygų Kalėdų“ akciją, įvy­ kusius renginius skelbiama: • Lietuvos bibliotekininkų draugijos svetainėje http:// www.lbd.lt/; • Lietuvos bibliotekininkų draugijos „Facebook“ paskyroje https://lt-lt.facebook.com/Lietuvosbibliotekininkudraugija; • svetainėje „Knygų Kalėdos“ http://www.knygukaledos. lt/#!renginiai-bibliotekose/c13f9.

gerosios patirtys

INICIATYVA „KNYGA SU SRIUBA“ Šventiniu laikotarpiu jau penktąjį kartą vyko „Knygų Kalėdų“ akcija, kurios viena iš partnerių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tuo pat metu pradėjo įgyvendinti dar vieną ilgalaikę socialinę inicia­ tyvą „Knyga su sriuba“. Bibliotekos darbuotojos Ieva Gumuliauskaitė, Jolanta Kanapickaitė, Laura Lazurina, Angelina Pruckutė, Jūratė Remeikienė ir Evalda Sukackie­ nė savarankiškai ar drauge su partneriais, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriais, lankė vienišus senolius, su jais bendravo ir skaitė knygas. Iniciatyva „Knyga su sriuba“ artima maltiečių vykdomai akcijai „Maltiečių sriuba“, kurios pagrindinis tikslas – atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į senyvo amžiaus, sunkiai sergančius, vienišus žmones ir būtinybę jiems pa­ dėti. Kaip pasakojo Vilniaus maltiečių vadovas Vytas Kim, iniciatyva gimė Nacionalinėje bibliotekoje. „Susitikę su biblio­tekos darbuotojais pakalbėjome, kaip galėtų atrodyti šis projektukas, ir, sakyčiau, sėkmingai pradėjome“, – sakė V. Kim. Anot maltiečių atstovo, didelė dalis senyvo amžiaus žmonių nebeskaito knygų dėl nusilpusio regėjimo, prastos sveikatos arba vien dėl to, kad neišeidami iš namų neturi galimybės gauti knygų. Knyga, pasak maltiečio, galėtų būti viena iš priemonių jiems jaustis mažiau vienišiems, tobu­ lėti. „Skaitymas ar klausymas – savotiška terapija. Be to, su aplankiusiu bibliotekos darbuotoju galima pasikalbėti, gali užsimegzti žmogiškas ryšys, ko dažniausiai ir trūksta seneliams“, – įsitikinęs Vilniaus maltiečių vadovas. Pirmieji susitikimai – pažinčiai

Prieš lankant senelius teirautasi, kokios temos jiems įdomios, kokių knygų norėtų klausytis ar patys skaityti. Senolius lankiusios savanorės bibliotekos darbuotojos pastebėjo, kad juos labiausiai džiugina bendravimas ir rodomas dėmesys. Pirmuosiuose susitikimuose dau­ giausia laiko skirta ne knygų skaitymui, o pažinčiai ir šiltiems pokalbiams. Akcijos metu aplankyti senyvo amžiaus žmonės, daugelis jų – turintys negalią, kuriais nuolat rūpinasi socialiniai darbuotojai. Savanorės po pirmųjų apsilanky­ mų pasidalijo įspūdžiais apie susitikimus: viena klausėsi senolės sukurtų eilėraščių, kita – mėgstamų dainų, trečia skubėjo į parduotuvę atnešti trūkstamo maisto ir kt. Su savanoriais seneliai dalijosi svajonėmis, pasakojo savo gyvenimo istorijas. Susipažinus susitarta dėl kitų susitikimų, aptartos knygos, kurias senoliai norėtų paskaityti ar pasiklausyti. Savanorės bibliotekos darbuotojos akcentavo, kaip vieni­ šiems senoliams svarbu sulaukti dėmesio: „Aš galiu tiesiog

padovanoti 2 valandas savo gyvenimo laiko. O pasirodo, tai labai didelė dovana Izidoriui“, – sakė senolį lankiusi Jolanta. Nevienadienė akcija

Nors senolių lankymas simboliškai pradėtas šventiniu laikotarpiu, tačiau akcija tęsiama – planuojami kiti susitiki­ mai. Tikimasi, kad prie šios iniciatyvos prisidės ir daugiau Nacionalinės bibliotekos darbuotojų. Idėjos autorė, Nacionalinės bibliotekos Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Renata Surovec, pabrėžė siekį, kad ši akcija nebūtų vienkartinis bibliote­ kininkų apsilankymas, o išaugtų į nacionalinį projektą ir atsidurtų greta visų kasdienių bibliotekininkų darbų kaip bibliotekos socialinės atsakomybės ugdymo dalis. Todėl labai svarbu, kad bibliotekininkai geriau pažintų savo bendruomenę, kad knygos iš lentynų keliautų pas tuos, kuriems labiausiai reikia bibliotekos pagalbos. „Tikiuosi, kad mūsų parodytas pavyzdys paskatins ir kitas bibliotekas aktyviau imtis panašių iniciatyvų“, – sakė R. Surovec. Neįgaliuosius ir senyvo amžiaus gyventojus šiuo metu aptarnauja ne viena viešoji biblioteka. Spaudiniai į namus pristatomi pagal individualius poreikius. Tokią paslaugą jau teikia Šilutės Fridricho Bajoraičio, Pasvalio Mariaus Katiliškio, Alytaus Jurgio Kunčino, Ignalinos rajono savi­ valdybės ir kitos viešosios bibliotekos. Sėkmingas bendradarbiavimo pavyzdys

Įgyvendinat socialinį projektą „Knyga su sriuba“ už­ megztas Nacionalinės bibliotekos ir Maltos ordino sava­ norių bendradarbiavimas. Naujieji bibliotekos partneriai yra sukaupę ilgametę darbo su senoliais patirtį. Šiais metais jų vykdoma akcija „Maltiečių sriuba“ buvo jubiliejinė – ­10-oji. Organizatorių teigimu, įvairūs renginiai vyko visoje Lietuvoje, o iniciatyvą parėmė daugiau įmonių nei praėju­ siais metais. „Kaip tik baigiame skaičiuoti visas surinktas lėšas, todėl dar tiksliai negalime pasakyti, ar žmonės buvo dosnesni negu pernai, tačiau aišku, kad dėl neabejingų žmonių ir 2016-aisiais galėsime nenutrūkstamai aprūpinti maistu kelis šimtus senelių, kuriems labiausiai trūksta maisto“, – sakė Vilniaus maltiečių vadovas V. Kim. Maltiečiai ir Nacionalinės bibliotekos darbuotojai savo pavyzdžiu skatina nelikti abejingiems ir pastebėti žmones, ragina matyti visus savo bendruomenės narius, o ypač tuos, kuriems aplinkinių pagalba ir dėmesys ypač reikalingi. Nacionalinė biblioteka tikisi ir toliau bendra­ darbiauti su šia organizacija ir senoliams prie maltiečių sriubos pasiūlyti knygų. „Tarp knygų“ informacija

33

34

Susitikimai su specialistėmis. 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su VšĮ Para­ mos vaikams centru organizavo susitikimus su įvairių sričių specialistėmis mokyklinio amžiaus vaikų psichologinės raidos, vaikų globos, smur­ to, pasitaikančių krizių klausimais. Lapkričio 18 d renginyje Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė papasako­ jo apie mokyklinio amžiaus vaikų psichologinės raidos aspektus ir gyvenime pasitaikančias kri­ zes: kaip krizės veikia vaikus ir paauglius, kokie požymiai išduoda, kad jiems reikalinga pagalba. Taip pat buvo pristatyta „Big Brothers Big Sisters“ programa. Tai savanoriška individuali pagalba vaikams, kai išėjęs specialius mokymus savanoris asmeniškai bendrauja su jam paskir­ tu 7–17 m. vaiku ar paaugliu ir padeda jam įveikti įvairius gyvenimiškus ir psichologinius sunkumus, o jų bendravimą prižiūri ir konsul­ tuoja specialistai. Savanoriai suteikia palaikymą sprendžiant įvairias problemas, rodo teigiamą suaugusio žmogaus pavyzdį. Lapkričio 23 d. vykusiame renginyje psi­ chologė Veronika Lakis papasakojo apie smurtą prieš vaikus: koks jis būna, kaip jį atpažinti, kaip apsaugoti savo vaiką, kokie požymiai išduoda, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Europoje ir pasaulyje atliktų tyrimų duome­ nimis, maždaug vienas iš penkių vaikų tampa vienokio ar kitokio seksualinio smurto auka. Taip pat įvertinta, kad apie 80 proc. atvejų smur­ tautojas / priekabiautojas yra vaikui pažįstamas, žmogus, kuriuo jis pasitiki. Paramos vaikams centras nuo 2015 m. spalio 13 d. visoje Lietuvoje vykdo tarptautinę socialinę kampaniją „Vienas iš penkių“, kurios pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į prievartos prieš vaikus problemą. Gruodžio 2 d. renginyje Paramos vaikams centro specialistė Laima Nausėdaitė kalbėjo apie globą ir įvaikinimą, aiškino, kodėl vaikams reikia augti šeimoje, atskleidė, kokią naudą gauna globėjų šeimos ir visuomenė rūpinda­ masi vaikais, kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi su savo tėvais. L. Nausėdaitė papasakojo, kokių baimių kyla žmonėms, pasiryžusiems tapti globėjais, su kokiais iššūkiais jie susiduria augindami svetimus vaikus, patarė nepavėluoti kreiptis pagalbos į specialistus, kai susiduriama su itin rimtomis problemomis ir situacijomis, kai, rodos, nėra išeities. Praktika rodo, kad ištvėrus pirmuosius sunkius metus, galiausiai tarp globėjų ir vaiko užsimezga toks pat ryšys, kaip tarp tėvų ir vaikų. Globoti paimtas vaikas ne tik keičiasi pats, bet ir

priverčia keistis globėjus. Didžiausias džiaugs­ mas – kai „spygliuotas ežiukas“ pagaliau tampa tiesiog vaiku, kuris ateityje gebės savarankiškai gyventi, dirbti, sukurti savo šeimą. Nijolė Jonaitienė Seminare-dirbtuvėse rinktos geriausios bibliotekų sėkmės istorijos. Sausio 14 d. Vilniuje surengtas projekto „Papasakok apie save – būk svarbus“ renginys – sėk­mės istorijų rinkimai „Kuo šiandien labiausiai didžiuojasi bibliotekos?“. Seminare-dirbtuvėse dalyvavo viešųjų bibliotekų direktoriai ir kiti bibliotekų specialistai, atsakingi už atstovavimą savo bibliotekai savivaldybėje. Seminarą moderavo asmeninio efektyvumo, atstovavimo ir komu­ nikacijos konsultantas Rytis Juozapavičius. Renginio tikslas – surasti, išgirsti ir aptarti vartotojų sėkmės istorijas, kurios geriausiai at­ spindėtų bibliotekų naudą skatinant mokymąsi visą gyvenimą, sprendžiant gyventojų užim­ tumo problemas, mažinant socialinę atskirtį, mezgant ir plėtojant partnerystes. Padedant R. Juozapavičiui istorijos buvo paverstos efektingais pasakojimais, kuriuos bibliotekų atstovai galės naudoti atstovaudami savo bibliotekoms tiek regioniniu, tiek nacio­ naliniu, tiek ES lygiu. Pirmąją vietą rinkimuose pelnė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblio­ teka, kurios sėkmės istorija „Pasvalio jaunųjų teroristų sutramdymas“ parodė, kad bibliotekos darbuotojai, palaikomi rajono vadovų, sutelkę daug partnerių ir kalbėdamiesi su lankytojais, geba spręsti ir sudėtingas problemas – 2015 metų pabaigoje bibliotekoje atidaryta moderni jaunimo erdvė „Mono arba Stereo“, kurioje kartu su kitais bendraamžiais savo vietą rado, ją tausoja ir probleminis Pasvalio miesto jauni­ mas. Antroji vieta atiteko Vilniaus a. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorijai apie jos darbuotojų sukurtus knygų pristatymus, skirtus klausos negalią turintiems žmonėms. Trečiąja vieta dalijosi dvi istorijos: Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos atstovų pasakojimas apie Naujosios Vilnios bibliotekoje veikiantį vaikų ir jaunimo dienos centrą ir Radviliškio rajono savivaldybės viešo­ sios bibliotekos istorija, kaip Tyrulių biblioteka pastebėjo savo skaitytojo talentą ir suteikė jam progą pristatyti save – surengė jaunojo meni­ ninko piešinių parodą. Projekto „Papasakok apie save – būk svar­ bus“ tikslas – įtvirtinti viešąsias bibliotekas Lietuvos savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose kaip socialinės, skaitmeninės atskirties ir mokymosi visą gyvenimą problemų sprendėjas, siekiant prisidėti prie viešųjų biblio­ tekų įvaizdžio ir veiklų finansavimo gerinimo. Projektas finansuojamas Skaitymo ir rašymo fondo (angl. Reading & Writing Foundation) iniciatyvos „Public Libraries 2020” lėšomis. Projekto koordinatorius – Lietuvos nacio­

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Žinios iš Lietuvos bibliotekų

Moderatorius R. Juozapavičius ir projekto vadovė G. Čistovienė pristatė įgyvendintas veiklas

nalinė Martyno Mažvydo biblioteka, projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Viktorija Pukėnaitė Valstybinės reikšmės bibliotekos Parengtas naujas bibliografijos leidinys. LMA Vrublevskių bibliotekos Informacijos skyrius parengė naujos literatūros rodyklės „Jonas Basanavičius“ pirmąją dalį „Jono Basa­ navičiaus darbai“. Rodyklė turėtų būti išleista iki kasmet rengiamos Lietuvos knygų mugės vasario mėnesį. Leidinys skirtas ne tik Jono Basanavičiaus palikimo ir veiklos tyrėjams, bet ir platesniems visuomenės sluoksniams, norintiems susipa­ žinti su žymaus mūsų tautos visuomeninio ir politinio veikėjo, istoriko, tautosakininko darbais, gyvenimu, pažiūromis. Šioje rodyklės dalyje pateikiami J. Basana­ vičiaus gyvenamuoju laikotarpiu ir vėlesniais metais publikuotų darbų įrašai. Surinktas J. Basanavičiaus kūrybinis palikimas padės jo darbų ir veiklos tyrėjams susipažinti su įvairiais skirtingos tematikos darbais, jų sklaida, atkreips dėmesį, kokius J. Basanavičiaus darbus dar reikėtų tyrinėti. Tikėtina, kad ši rodyklė bus naudinga tiems tyrėjams, kurie imsis rašyti išsamią monografiją ar gilinsis į tas temas, kurias nagrinėjo pats J. Basanavičius. Gal išsamiau bus tyrinėjami ir J. Basanavičiaus darbai, skirti lietuvių kilmės teorijai. Pavyzdžiui, „Lietuviškai-trakiškos stu­ dijos“ (Shenandoah, 1898) ar „Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon“ (Vilnius, 1921). J. Basanavičius nurodo daug literatūrinių kitų šalių autorių publikacijų, kuriomis naudo­ josi rašydamas šiuos darbus. Bibliografijos rodyklės I dalyje įrašus sudaro J. Basanavičiaus autobiografijos ir jos ištraukų publikacijos, jo raštų leidimai, atskirai išleisti darbai, straipsniai periodikoje, jo surasti ar­ chyviniai dokumentai, visuomeniniai-politiniai dokumentai su J. Basanavičiaus parašu, folklo­ ristikos įrašai; pateikiamos jo rašytos recenzijos, atsiliepimai, redaguoti leidiniai; aprašyti gana

Apskričių viešosios bibliotekos Klaipėda Įteikta 30-ji I. Simonaitytės literatūrinė premija. Minint 119-ąjį rašytojos Ievos Si­ monaitytės gimtadienį, literatūrine premija tradiciškai pagerbti uostamiesčio kūrėjai. Šie­ met ji įteikta dviems poetams – Alfonsui Jonui Navickui ir Jonui Kantautui.

Premijos laureatai poetai (iš kairės) J. Kantautas ir A. J. Navickas

Sausio 22 d. vakarą I. Simonaitytės VB Gerlacho palėpėje vykusi ceremonija sukvietė miesto kultūrinę bendruomenę, literatūrai neabejingus gyventojus, verslo atstovus. 2016 m. Ievos Simonaitytės premijos komi­ sijai buvo pateikti 7 leidiniai: dvi Alfonso Jono Navicko knygos: „Pagautas buvau kelionėj“ ir vertimų knygelė „Poezija“, du Jolitos Herlyn romanai: „Mano vyrai ir jų žmonos“ bei „Svai­ gulys“, Mindaugo Milinio istorinis romanas „Partizanas“, Jono Kantauto eilėraščių knyga „Jūrą ir dangų“ ir Anastazijos KanoverskytėsSučylienės rinktinė „Pilnas ilgesio gyvenimas“. Daugiausia simpatijų ir komisijos balsų sulaukė uostamiesčio poetų J. A. Navicko bei J. Kantauto kūryba. Literatūrinė premija rašytojams skirta už raiškų poetinį žodį ir viso gyvenimo nuopelnus. Jau penktą kartą nuo 2011 m. rašytojos pre­ miją remia bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Kornelija Jankauskienė

Eugenijaus Maciaus nuotr.

gausiai publikuoti jo laiškai, taip pat smulkios publikacijos, atspindinčios Basanavičiaus dar­ binę ir visuomeninę veiklą. Rodykle naudotis padės santrumpų sąrašas, Jono Basanavičiaus parašų įvairiuose dokumen­ tuose variantai, jo darbuose paminėtų asmenų bei susirašinėjimo adresatų sąrašas su trumpu jų apibūdinimu, taip pat asmenvardžių ir vie­ tovardžių rodyklės. Rengiant rodyklę daugiausia naudotasi LMA Vrublevskių bibliotekos fondais, Nacio­ nalinės bibliotekos elektroniniu periodikos paveldu, Bulgarijos mokslų akademijos, Bulgarijos nacionalinės Kirilo ir Metodijaus biblio­tekų fondais. Į rodyklę įtraukti doku­ mentai iš žurnalisto, istoriko Petko Manga­ čevo knygos apie J. Basanavičiaus gyvenimą Bul­garijoje. Jadvyga Kulikauskienė

Šiauliai Metai, skirti Povilui Višinskiui. P. Višins­ kis – žymus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tautinio atgimimo veikėjas, Vinco Kudirkos darbų tęsėjas, reto darbštumo ir veiklumo visuomenininkas, kultūrininkas ir politikas. Biblioteka jau daugiau kaip tris dešimtmečius puoselėja P. Višinskio atminimą. 1989 m. ge­ gužės 27 d. Šiaulių viešajai (dabar apskrities) bibliotekai suteiktas Povilo Višinskio vardas. Joje 1990 m. atidengta šiauliečio dailininko Vitolio Trušio mozaika „Povilas Višinskis“. Čia tais pačiais metais pradėtos rengti res­ publikinės mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“. Iki 2008-ųjų surengta 10 mokslinių konferencijų, paskutinioji iš jų buvo tarptautinė – pranešimus skaitė ir mokslininkės iš Lenkijos. Nuo 1991 m. ga­ biausiam Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto studentui skiriama Povilo Višinskio stipendija. 1991 m., per Povilines, mieste atidengtas paminklas P. Višinskiui (skulpt. Stasys Žirgulis). Jis pastatytas už gyventojų paaukotus pinigus. Šiaulietė garbės kraštoty­ rininkė Irena Rudzinskienė sudarė Višinskių giminės genealoginį medį, kuris saugomas viešojoje bibliotekoje. Viešoji biblioteka, minėdama 140-ąsias P. Višinskio (1875–1906) gimimo metines, 2015 m. organizavo renginių ciklą, į kurį įtrauktas minėjimas, konferencija, ekskursija, parodos, išleistas kompaktinis diskas ir kt. Projekto „Tautinio atgimimo šauklys: Povilui Višinskiui 140“ tikslas – paminėti jo atminimą, siekiant išryškinti ir pristatyti bendruomenei jo visuomeninio ir kultūrinio indėlio išliekamąją vertę. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Renginiai mieste prasidėjo jau ankstyvą pavasarį – balandžio 9 d. Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas surengė bakalaurantų ir magistrantų mokslo darbų XIX konferenciją „Studentų darbai – 2015“, skirtą 140-osioms P. Višinskio gimimo metinėms. Joje parodą „Povilas Višinskis: gyvas darbe ir žodyje“ pristatė Audronė Baškienė, pranešimą „Povilo Višinskio atminimo įamžinimas“ skaitė Nijolia Kasparavičienė. Gegužės 29 d. bibliotekos kolektyvas or­ ganizavo išvyką į rašytojo gimtinę – Ušnėnus (Kelmės r.). Prie memorialinio muziejaus, kuris įkurtas 1960 metais, mūsų laukė jo prižiūrėtoja, Žemaitės proanūkė Aldona Janavičienė. Susi­ pažinome su nauja ekspozicija, apžiūrėjome 2013 m. atnaujintą P. Višinskio gimtąjį namąmuziejų. Birželio 26-ąją vyko renginys miesto ben­ druomenei prie P. Višinskio paminklo. Aktorius Edmundas Leonavičius (atlikęs P. Višinskio vaidmenį spektakliuose „Povilas ir Marija“ bei „Žemaitė“) skaitė ištraukas iš rašytojo laiškų, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos mokytoja kanklininkė Elena Ralienė ir jos mokinė Ga­ brielė atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją. Antroji minėjimo dalis vyko bibliotekoje, kur jos darbuotoja N. Kasparavičienė pristatė

Prie parodos „Kilk ir kelk“ ekspozicijos

savo sudarytą knygą „Povilas Višinskis laiko tėk­mėje“ (2014). Tradiciškai buvo įteikta jau 25-oji Povilo Višinskio stipendija. Literatūrologijos magistro studijų absolventę Justę Povilaitienę pristatė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas. Stipendiją jai įteikė lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Strio­ gaitė. Renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti P. Višinskiui skirtas parodas – „Gyvas darbe ir žodyje“, kuri buvo parengta minint 130-ąsias gimimo metines ir „Povilo Višinskio paminklo statybos istorija“. Rugsėjo pabaigoje Kurtuvėnuose (Šiaulių r.) organizavome konferenciją „Povilas Višins­ kis – valstybinio mąstymo, kultūros ir lietuvių klasikos grynuolis“. Ši vieta pasirinkta todėl, kad 1901 m. P. Višinskis apsigyveno netoli Šiaulių esančiuose Kurtuvėnuose, kur mokė grafo Sta­ nislovo Pliaterio šešis vaikus. Kaip pedagogas P. Višinskis grafų buvo vertinamas gerai, nors jų politinės pažiūros nesutapo. Čia gyvendamas, jis iš karto kibo į darbą – rengė spaudai Mari­ jos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Lazdynų Pelėdos, Žemai­ tės, Jono Biliūno kūrinius, stengėsi užmegzti ryšius su draudžiamos lietuviškos spaudos platintojais. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lek­ torė dr. Ramunė Bleizgienė („Povilo Višinskio vaidmuo kuriant reališką XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių literatūros gyvenimą“), Lietuvos edu­ kologijos universiteto lektorė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė („Povilo Višinskio laiškai Mortai Zauniūtei“), apie P. Višinskio ir G. PetkevičaitėsBitės bičiulystę pasakojo panevėžietė bib­lio­ tekininkė Albina Saladūnaitė. Konferencijos dalyvius džiugino folkloro grupės „Kurtuovė“ pasirodymas, Naisių vasaros teatro vaidinimo „Locna laimė. Žemaitė“ ištrauka. Renginių ciklą baigė parodos „Kilk ir kelk“ atidarymas vienoje iš bibliotekos erdvių. Ją su­ daro 10 reklaminių stendų, kuriuose atsispindi žymaus kultūrininko gyvenimo ir kūrybos faktai, jo atminimo įamžinimas. Aktoriaus ir režisieriaus E. Leonavičiaus iniciatyva buvo įgarsintas P. Višinskio rašyti­ nis palikimas – išleistas kompaktinis diskas „Žodžiai saviesiems“. Diske įrašytos ištraukos iš grožinių kūrinių, „Antropologinės žemaičių

35

charakteristikos“, įgarsinti 26 laiškai Marijai Pečkauskaitei, Julijai Žymantienei, artimiesiems. P. Višinskio gyvenimas truko 31-erius metus, tačiau jo gyvenimo credo „Kilk ir kelk“ aktualus ir šiandien – įkvepia mus ir kviečia naujiems darbams. Audronė Baškienė Savivaldybių viešosios bibliotekos Kaunas Rajono dvarai kilnojamojoje parodoje. 2015 m. rajono savivaldybės viešoji biblioteka, gavusi Kultūros paveldo departamento paramą projektui „Ateitis paveldint praeitį“, parengė kilnojamąją parodą „Kauno rajono dvarų portretas: praeitis ir šiandiena“. Tai paroda apie išlikusius, atgimusius, nykstančius ir sunykusius rajono dvarus. Parodos rengėjai profesionaliai nufotogra­ favo apie keturiasdešimt apleistų, sunykusių dvarų sodybų ar jų išlikusių fragmentų. Buvo kalbinti vietos gyventojai, kraštotyrininkai, užrašyti jų atsiminimai apie dvaruose kadaise vykusį aktyvų politinį, ūkinį, kultūrinį gyveni­ mą, čia gyvenusius ir įvairią veiklą vykdžiusius savininkus. Žmonės ne tik mielai pasakojo savo prisiminimus, bet ir nešė į biblioteką se­ nas nuotraukas, dvaro žemių žemėlapius – jie panaudoti rengiant parodą.

Paroda atskleidė Kauno r. dvarų praeitį ir šiandieną

36

Kilnojamoji paroda sulaukė didžiulio visos bendruomenės susidomėjimo – vieni aktyviai diskutavo, kiti susimąstė ir stebėjosi, kad kas­ dien eina pro pastatą ir nežino, jog čia kadaise buvo dvaras. Ekspozicijoje galėjome pamatyti atgimu­ sius Raudondvario, Babtyno-Žemaitkiemio dvarus, kurių kultūrinę aurą gaivina šiandien čia vykstantys muzikos festivaliai, koncertai, parodos, plenerai, įvairūs kiti kultūriniai rengi­ niai. Istorijos virsmai, karai ir laikas daug dvarų sunaikino, nukentėjo ir dvarai, esantys Kauno rajone. Parodoje pateikti ir nykstančių, prastos būklės, po kelerių metų pasmerktų visiškai išnykti Frandzeliavos, Kilovos, Patamulšėlio ir kt. dvarų vaizdai. Sukurta mobili, išliekamąją vertę turinti paroda lankytojams atskleidė dvarų statinių architektūrinę, istorinę vertę, pagilino kultūros žinias. Ji ugdo supratimą, jog dvarų praeitis yra

įdomi ir spalvinga, dabartis – slogi, o ateitis priklauso nuo mūsų pagarbos kultūros paveldui ir pastangų jį išsaugoti. Virginija Tamašauskienė Trakai Baigiamieji „Atsisveikinimo su Tėvyne“ akordai. 2015 m. buvo minimos Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Ta proga viešoji biblioteka parengė projektą „Sugrįžimas į tėvynę“, skirtą kunigaikščiui, įžymiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos veikėjui, diploma­ tui, politikui, vienam iš 1794 metų sukilimo vadų, Rusijos caro Aleksandro I slaptajam patarėjui, savo sukurtu polonezu ,,Atsisveiki­ nimas su Tėvyne“ pelniusiam pasaulinę šlovę. Pirmoji projekto dalis buvo istorinismuzikinis renginys „Tėvynei skiriu turtus ir gyvenimą“. Dalyvavo instrumentinis an­ samblis „Trio de Vilna“, kuris birželio mėnesį pristatė programą „Mykolo Kleopo Oginskio polonezų kelias“, apie rašytinį M. K. Oginskio palikimą pasakojo jo knygų vertėjas į lietuvių kalbą, mūsų kraštietis Virginijus Baranauskas. Spalio mėnesį projekto renginiai vyko Paluknio vidurinėje mokykloje, Rykantų daugiafunkciame centre, Rūdiškių gimnazi­ joje ir Aukštadvario bendruomenės namuose. Prog­ramą šioms išvykoms parengė Trakų meno mokyklos moksleiviai, ansamblis „Trio de Vilna“ ir M. K. Oginskio knygų vertėjas V. Baranauskas. Buvo parengta ir kilnojamoji paroda „Mykolas Kleopas Oginskis“, kurią galėjo apžiūrėti rajono gyventojai. Projekto dalyviai spalio 26 d. apsilankė Plungėje bei Rietavo muziejuje, kur susipažino su M. K. Oginskio gyvenimu ir veikla. Spalio 29 d. viešojoje bibliotekoje su­ rengtas projekto baigiamasis renginys ,,M. K. Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“. Šios programos autorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, dalyvavo dainininkė Giedrė Zeicaitė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė. Žiūrovai tarsi nusikėlė į XIX amžių, klausėsi ištraukų iš M. K. Oginskio „Atsiminimų“, legendų apie jo gyvenimą ir mirtį, nežinomų šios neeilinės asmenybės gyvenimo faktų. Me­ nininkių įtaigiai kuriama romantiška dvaro meno salono atmosfera įtraukė į muzikos ir literatūros dialogą, tam tikrą improvizaciją. Į „Muzikinio salono“ erdvę buvo pakviesti ir salėje esantys dalyviai. Muzikinius kū­ rinius skambino pianistė Š. Čepliauskaitė, M. K. Oginskio vokalinius kūrinius atliko dainininkė G. Zeicaitė. Pabaigoje skambėjo Š. Čepliauskaitės muzikinė improvizacija M. K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ tema. Publika atlikėjoms dėkojo atsistojusi ilgais plojimais. Padėkos žodį tarė ir atminimo dovanas viešnioms įteikė rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus spe­ cialistė Ana Gornova. Viešosios bibliotekos padėkos ir dovanos buvo įteiktos ir projekto dalyviams.

„Muzikiniame salone“ skambėjo M. K. Oginskio vokaliniai kūriniai

Įgyvendindama šį projektą Trakų viešoji biblioteka papildė savo fondą gražiomis do­ vanomis: ansamblio „Trio de Vilna“ dalyvis, Oginskių giminės muzikinio paveldo puose­ lėtojas, kultūros istorikas, pianistas Andžejus Pileckis padovanojo M. K. Oginskio polonezų natų rinkinį (12 polonezų), Rietavo muziejaus direktorius įteikė naujai išleistus „Priesakus sū­ nui“, V. Kochanskytė – 2010 m. išleistą šios pro­ gramos kompaktinę plokštelę ,,M. K. Oginskis. Atsisveikinimas su Tėvyne“ (tai unikali garsinė knyga, kurioje pirmą kartą įrašyti šeši kompo­ zitoriaus romansai ir pasakojama apie jo gyve­ nimą ir kūrybą), kūrinių rinkinį „M. K. Ogins­ kis. Kameriniai, vokaliniai kūriniai balsui ir fortepijonui“ padovanojo leidinio sudarytoja, KU Menų fakulteto dėstytoja G. Zeicaitė. Dėkojame mūsų projekto partneriams: Tra­ kų meno mokyklai, Trakų kultūros rūmams, informaciniams rėmėjams – laikraščiams „Galvė“ ir „Trakų žemė“, portalui www.trakie­ tis.lt, taip pat visiems dalyviams ir žiūrovams. Šį projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Trakų rajono savivaldybė. Irena Jocienė Zarasai Įteikta Pauliaus Širvio literatūrinė pre­ mija. 2015 m. rugsėjo 9-osios vakarą viešo­ joje bibliotekoje vyko literatūros ir muzikos vakaras „Nutolę toliai“, skirtas Pauliaus Širvio 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame dalyvavo aktorius Sigitas Jakubauskas ir Nacio­ nalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Antanas A. Jonynas. Pauliaus Širvio progimnazijos mokytojai atliko literatūrinę kompoziciją „Ateik, dova­ nosiu ir Tau“ pagal poeto eiles (rež. Gražina Karlaitė). Jaunystės, meilės, vienatvės, ilgesio temos ir gitaros skambesys virpino zarasiškių širdis. Kiekvienas savaip pajuto poeto P. Širvio prisilietimą. Vakaro vedėja G. Karlaitė priminė, kad P. Širvio premija teikiama nuo 1995 m., jos steigimą inicijavo viešoji biblioteka, o nuo 2005 m. šia premija rūpinasi rajono savi­ valdybės taryba. Nuo 2008 m. literatūrinė P. Širvio premija teikiama kas penkeri metai. Ją skiriant atsižvelgiama į kandidatų pastarųjų penkerių metų poetinę kūrybą, meistriškumą, Zarasų krašto populiarinimą. Literatūrinę

P. Širvio premiją jau yra gavę poetai: 1995 m. Mar­ celijus Martinaitis už meilės lyrikos knygą „Atmintys“; 1997 m. Vytautas Skripka už eilėraščių knygą „Vigilijos“; 2000 m. Stasys Jonauskas už poezijos rinkinį „Širdis pla­ ka delčią“; 2003 m. Onė Ba­ liukonė už poezijos rinktinę „Akmuva“; 2005 m. Feliksas Jakubauskas už poezijos rinktinę „Tarp klūpančių medžių“; 2007 m.; Rim­ gaudas Valentinas Graibus už poezijos rinkinį „Meilės temperatūra“; 2010 m. Juo­

Poetas A. A. Jonynas – P. Širvio literatūrinės premijos laureatas

zas Erlickas už knygą „Mano meilė stikliniais kaliošais“. 2015 m. P. Širvio litera­ tūrinės premijos laureatu tapo poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Premiją įteikė Zarasų rajo­ no meras Nikolajus Gusevas. Poetą A. A. Jonyną sveikino LR Seimo narys Algimantas Dumbrava, P. Širvio progim­ nazijos direktorė Aldona Na­ vickienė, viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė. Laureatas, padėkojęs už šį įvertinimą, pasidalijo prisi­ minimais apie P. Širvio ir savo

tėvo poeto Antano Jonyno artimą bendravimą. Pasak A. A. Jonyno, Paulius buvo lyg kartu, lyg atskirai, su Pauliumi buvusi ir jo vienatvė, o nuolatinis ilgesys jį lydėjęs tarsi ženklas. Laureato eilių skaityti pakviestas aktorius Sigitas Jakubauskas prisipažino, kad didelė garbė atsidurti tarp dviejų poetų, kurių kūryba jam artima ir brangi. Jis skaitė kompoziciją iš įvairių A. A. Jonyno rinkinių. Ilgai netilo plojimai – aktoriui už eilių skaitymą ir poetui už lyrinio žodžio galią. Dėkojame šio renginio partneriams Lietuvos rašytojų sąjungai, viešajai įstaigai „Rašytojų klubas“ ir Pauliaus Širvio pro­ gimnazijai, taip pat renginį rėmusiai Zarasų rajono savivaldybei. Saulutė Pelekienė

Kretinga Istoriją kurkime kartu. 2015-ieji metai rajo­ no savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai buvo jubiliejiniai. Biblioteka minėjo 80-ies metų veiklos sukaktį, būtent tiek laiko prabėgo nuo Kretingos Centrinio knygyno įkūrimo, kuriam tuomet patikėta atlikti ir bibliotekos funkcijas. Per visus gyvavimo metus biblioteka ne kartą kėlėsi į vis kitas patalpas, savo kompetenciją, patirtį, idėjas perteikė ir skleidė daugybė bibliotekininkų. Bėgant metams biblioteka kito, atsirado naujų funkcijų ir veiklų. Minint bibliotekos veiklos jubiliejų, 2015 m. gruodžio 4 d. surengta šventė „Biblioteka – in­ formacijai, savišvietai, savirealizacijai“. Jubilie­ jinėje šventėje dalyvavo gausybė svečių: rajono valdžios atstovai, LR Ministro Pirmininko patarėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis An­ tanas Vinkus, LR Seimo narė Jolita Vaickienė, Žemaitijos regiono bibliotekų direktoriai, kolegos, bendruomenės nariai, kurie nestokojo pagyrimo žodžių bibliotekos kolektyvui. Susi­ rinkusiuosius pasveikino VB direktorė Birutė Karčauskienė. Šių dienų biblioteka pasižymi imlumu naujovėms, idėjų generavimu. Bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Erika Kazlauskienė pristatė pranešimą „Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos 2010–2015 m. veikla“, kuriame išsa­ miai apžvelgė pastarųjų metų veiklą: projektus, renginius, leidybą, naujas idėjas, bibliotekos struktūros pokyčius. Veiklos rezultatai rodo, kad kretingiškiai gali didžiuotis biblioteka kaip Kretingos rajono bendruomenės informacijos, žinių, mokymosi ir savišvietos centru, siekiančiu teikti kokybiš­ kas, naujas tendencijas ir vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas. Bibliotekoje nuolat tobulinama techninė bazė, kompiuterių tinklas, šalia tradicinių paslaugų vykdomos įvairios novatoriškos veiklos, rengiami mokymai, edukaciniai užsiėmimai.

Dalyvavimas projektinėje veikloje suteikia galimybių kokybiškai tenkinti bendruomenės informacinius, kultūrinius, savirealizacijos poreikius. 2015 metai išsiskyrė itin intensyvia projektine veikla bibliotekoje. Nacionaliniam projektui „Bibliotekos pa­ žangai 2“ paskelbus konkursą viešųjų bibliotekų novatoriškoms veikloms finansuoti, biblioteka parengė projektą „Edukacinis kūrybinių me­ dijų centras bibliotekoje“ ir pateko tarp 35-ių šalies bibliotekų, gavusių kofinansavimą savo veiklai įgyvendinti. Projekto tikslas – užtikrinti turiningą 14–29 m. rajono ir miesto jaunimo laisvalaikį, savirealizaciją kūrybinių medijų srityje, kokybišką žinių sklaidą, pasitelkiant naujausias technologijas, profesionalų žinias, jaunimo kūrybiškumą ir iniciatyvą. Projekto trukmė – 18 mėn., jis bus įgyvendinamas ir 2016 m. Idėjos populiarumu ir nauda neabejojo ne tik bibliotekos kolektyvas – pasitikėjimą projektu išreiškė ir rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė, sutikusi tapti jo globėja. Iki šiol įgyvendinta didžioji dalis suplanuotų veiklų: įrengtas Edukacijos centras, nupirkta kompiuterinė technika, įdiegta programinė įranga, surengti grafinio dizaino ir filmavimo tematikos mokymai, keturiuose filialuose skaitytos paskaitos „Dizainas. Technologijos. Kūryba“. Praėjusiais metais biblioteka vykdė projektą „Skaityk, rašyk, kurk – moderniai!“, kuriuo siekta skatinti vaikus ir jaunuolius skaityti pa­ sitelkiant modernias technologijas, parodant, kad skaitymas gali būti šiuolaikiškas, madingas ir naudingas. Vaikai buvo supažindinti su elek­ troninėmis knygomis, skaityklėmis, planšetinių kompiuterių galimybėmis. Taip pat jie pakviesti į kūrybos konkursą – kurti legendas, pasakas, istorijas apie savo gyvenamąją vietovę, gamtos ir kitus objektus bei iliustruoti draugų sukurtus tekstus. Nugalėtojų darbai pateko į projekto elektroninę knygą „Skaityk, rašyk, kurk –

Jolantos Klietkutės nuotr.

Bibliotekų sukaktys

M. Valančiaus viešosios bibliotekos dir. Birutė Karčauskienė (antra iš kairės) su šventės svečiais

moderniai!“, kurią maketavo iliustruotoja Ula Šimulynaitė. Nuo 2008 m. biblioteka kuria elektroninį leidinį „Kretingos krašto enciklopedija“, ku­ riame pateikiama susisteminta informacija apie Kretingą ir Kretingos rajoną. Siekiant elektroninį leidinį pritaikyti išmaniesiems įren­ giniams, užtikrinant didesnį jo prieinamumą ir naudojimą, 2015 m. vykdytas projektas „Mo­ bilios galimybės atnaujinant Kretingos krašto enciklopediją“. Šalia technologinių galimybių tobulinimo vykdytos ir kultūrinės veiklos: skelbtas fotografijų konkursas jaunimui „Mano gatvė“, vyresni žmonės pakviesti pasidalyti istorinę krašto atmintį liudijančiomis nuo­ traukomis – jos publikuojamos internete www. kretingosenciklopedija.lt. Projekto dalyviai naujas „Kretingos enciklopedijos“ technolo­ gines galimybes išbandė pažintinėje išvykoje į Salantų regioninį parką. Kai kurios novatoriškos bibliotekos inicia­ tyvos tapo tradicinėmis ir tęstinėmis. Viena iš jų – nemokama fotosesija rajono vaikams Mokslo ir žinių dienos proga. Šia idėja siekiama ne tik suteikti galimybę įsiamžinti mokslo metų pradžią iliustruojančioje aplinkoje, bet kartu ir pakviesti lankytis bibliotekoje. Originali bibliotekos skaitymo skatini­ mo idėja buvo įgyvendinta 2015 m. vasario 14-ąją. Renginyje „Aklas pasimatymas su

37

Šiauliai Vytauto Vitkausko bibliotekos jubiliejus. 2015 m. lapkričio 20 d. rajono savivaldy­ bės kultūros centre surengta konferencija ,,Žmogaus šviesa ir istorinės atminties tiesa“, skirta didžiausio rajono savivaldybės vie­ šosios bib­liotekos filialo – Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos 90-ties metų jubiliejui ir šio lietuvių kalbininko, vieno iš akademinio ,,Lietuvių kalbos žodyno“ autoriaus, profe­ soriaus kuršėniškio, kurio vardas 2012 m. suteiktas bibliotekai, 80-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Konferencija, ekslibrisų konkursas ir paroda, išleista knyga – tai vie­ šosios bibliotekos vykdyto projekto ,,Kuršėnų biblioteka – lituanistikos atminties ir sklaidos vieta“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultū­ ros taryba, veiklos.

38 Konferencijos dalyviai prie V. Vitkausko bibliotekos

Į konferenciją atvyko Seimo narė, V. Vit­ kausko bibliotekos globėja Rima Baškienė, LR kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Danguolė Martinkienė, kultūros mecenatas, rajono savivaldybės tarybos narys Ramūnas Karbauskis, rajono mero pavaduotojas Algis Mačiulis, savivaldybės tarybos nariai, kultūros darbuotojai, literatai, kalbininko profesoriaus V. Vitkausko artimieji ir kt. Šiaulių a. P. Višinskio VB Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja Ekaterina Prakapene pranešime „Bibliotekų raida, dabartis ir perspektyvos“ pateikė dau­ gybę gražių Lietuvos ir užsienio inovatyvių bibliotekų pavyzdžių. V. Vitkausko bibliotekos

istoriją, veiklos sritis ir perspektyvas apžvelgė bibliotekos vedėja Joneta Filinskė. Istoriškai reikšmingą parodą „Kuršėnų biblioteka – lituanistikos atminties ir sklaidos vieta“ pristatė rajono savivaldybės VB vyriau­ siasis bibliotekininkas projektinei ir edukacinei veiklai Almantas Šlivinskas. Dvylikos stendų parodoje – Kuršėnų bibliotekos raida nuo pat įkūrimo 1925 m. iki šių dienų, taip pat svar­ biausi kuršėniškio kalbininko V. Vitkausko gyvenimo ir veiklos momentai. Ekslibrisų konkurso-parodos, skirtos biblio­ tekos 90-ties metų jubiliejui, darbų vertinimo komisijos narė, Šiaulių a. P. Višinskio VB Meno ir muzikos skyriaus vedėja Laima Naujokienė apžvelgė 18 autorių parodai pateiktus 53 darbus ir paskelbė konkurso nugalėtojus. Pirma vieta ir 50 eurų premija paskirta šiaulietei grafikei Lolitai Putramentienei (Brazai), antra – Rasai Prišmontienei, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokytojai, trečia – Kuršėnų meno mokyklos moksleivei Ugnei Zaveckaitei. Konkurso laurea­ tams įteiktos rajono savivaldybės VB direktorės Ingridos Klupšaitės padėkos. Paskatinamaisiais prizais apdovanoti: dailininkas iš Utenos Kle­ mensas Kupriūnas, šiaulietė dailininkė Vaiva Kovieraitė ir Rimvydas Gedvilas. Išleistą istoriko Jono Kiriliausko knygą ,,Kuršėnų bibliotekos istorija“ pristatė jos auto­ rius ir leidyklos ,,Šiaurės Lietuva“ vadovas Stasys Tumėnas. J. Kiriliauskas sakė, kad knygoje didžiausią dėmesį skyrė istoriniams faktams, kultūros ir švietimo sklaidai, apžvelgė visų su knyga susijusių įstaigų veiklą Kuršėnų krašte, paminėdamas knygą mylinčius žmones. V. Vitkausko bibliotekos kolektyvą sveikino svečiai ir valdžios atstovai, buvo teikiamos pa­ dėkos bibliotekai ir jos darbuotojams. Antroji konferencijos dalis buvo skirta kalbininko V. Vitkausko atminimui. Knygą ,,Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“ pristatė jos sudarytojos – Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Aurelija Genelytė-Gritėnienė ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro dar­ buotoja, žurnalo ,,Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Lauryno Ivinskio gimnazijos lietuvių kal­ bos mokytoja, Vytauto Vitkausko kabineto vadovė Raimonda Rumbinaitė apžvelgė rašy­ tojo Vytauto Kirkučio knygą ,,Gimtųjų žodžių apžavėtas: eskizai, atminai, mažmožiai apie kalbininką Vytautą Vitkauską ir gimtąją kalbą“. Prisiminimais apie kalbininką dalijosi Lietuvių kalbos draugijos nariai Eugenijus Urbonas ir Birutė Goberienė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Janina Švambarytė-Valužienė, dr. Aldonas Pupkis, dr. Vidmantas Kuprevičius, kalbininkai Albina Šiupienienė, Vytautas Visockas, Rita Aleksandravičiūtė. Renginio šventinę nuotaiką kūrė Kuršėnų kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ (vad. Leontina ir Petras Valskiai) jaunieji atli­ kėjai ir Kuršėnų meno mokyklos moksleiviai. Rita Nesavaitė, Otilija Stanelytė

Šventinė popietė. Minint rajono savival­ dybės viešosios bibliotekos Raudėnų filialo 65-ąsias įkūrimo metines 2015 m. lapkričio 23 d. Raudėnų seniūnijos salėje surengta šven­ tinė popietė ,,Metai – kaip krintantys lapai“. Jau­ nųjų bibliotekos skaitytojų atlikta kompozicija ,,Pašnekesiai bibliotekoje“ kvietė įeiti į knygų šalį – biblioteką. Danutės Slavinskienės nuotr.

knyga“ skaitytojams buvo pasiūlyta galimybė knygą rinktis kitaip: populiariosios ir klasikos knygos buvo šventiškai supakuotos, todėl skaitytojai jas rinkosi tik vadovaudamiesi savo intuicija, nežinodami nei pavadinimo, nei autoriaus. Nuo 2015 m. bibliotekoje organizuojami renginiai moterims, suteikiant joms galimybę atrasti biblioteką kaip erdvę, skirtą laisvalaikio užsiėmimams, tobulėjimui ir savišvietai. Vyko įvairaus pobūdžio renginiai: psichologinės sa­ vęs pažinimo paskaitos, maisto ir konditerijos gaminių puošybos kursai, tapybos ant šilko pamokos, aromaterapijos paskaitos ir kt. Biblioteka ir ateityje sieks išlikti bendruome­ nės traukos centru, tenkinančiu informacinius, švietėjiškus ir kultūrinius poreikius. Biblioteka dirba tam, kad taptų vartais kiekvienam – į pasaulio, į regiono, į savęs pažinimo erdvę. Birutė Naujokaitienė

Šventinės popietės Raudėnuose dalyviai

Vyresnioji bibliotekininkė Danutė Sla­ vinskienė priminė bibliotekos istoriją nuo pat įkūrimo iki šių dienų. Būta sėkmingų ir nepalankių metų, tačiau misija išliko ta pati – teikti bibliotekines ir informacines paslaugas, gaivinti ir puoselėti krašto tradicijas, šviesti žmones ir kviesti juos naudotis sukauptais kultūros turtais. Pasitelkus skaidres pristatyta projektinė veikla, leidusi bibliotekai teikti informatyvesnes ir modernesnes paslaugas. Bibliotekoje yra nemokamas internetas, žaisloteka su įvairiais žaidimais mažiesiems lankytojams ir kt. Prisiminimais apie darbą Girkautuose pasidalijo Danutė Šaučiūnienė. Stasė Ba­ nienė pasakojo apie Čibirikuose veikusį klubą-skaityklą, Janina Spulginienė – apie darbą Raudėnų bibliotekoje. Popietės dalyviai susidomėję klausėsi įrašyto pokalbio su Bro­ nislava Sutkiene apie Pažižmėlių biblioteką. Žymių pasaulio žmonių eiles ir aforiz­ mus apie knygą skaitė Jovita Lubienė, Laima Teresienė, Lina Garnienė, Roma Kybartienė, Danutė Slavinskienė. Prasmingais bibliotekos renginiais pasi­ džiaugė bibliotekos globėja Jovita Lubienė. Kaleidoskopu sukosi nuotraukos, bylojančios apie bibliotekoje vykusias šventes, susitiki­ mus, mokymus. Popietės dalyviams savo eiles skyrė Raudė­ nų krašto eiliuotojai Zigrida Danikauskienė, Marytė Lesutienė, Benediktas Garbinčius. Jubiliejaus proga biblioteką sveikino rajono meras Antanas Bezaras, Seimo narė Rima Baškienė, Raudėnų seniūnas Antanas Venckus, Šiaulių rajono savivaldybės admi­ nistracijos Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus, rajono savivaldybės VB direktorė Ingrida Klupšaitė, Raudėnų mokyklos ko­ lektyvas, vadovaujamas direktorės Zitos Bezarienės, kolegės, skaitytojai. Šventė baigėsi daina „Mūsų kraštas“. Birutė Litevkienė, Otilija Stanelytė

In memoriam

Vilija Užmiškienė (1962 07 26–2015 11 24) Tauragės kultūros bendruomenę ištiko skaudi netektis. Vėlyvą 2015 m. lapkričio 24-osios vakarą mirė Vilija Užmiškienė. Netekome geros draugės, bičiulės, kolegės, asmenybės, tiek daug davusios mūsų krašto kultūrai. Vyras Vigantas ir dukra Eglė neteko nuostabios žmonos ir mamos. Gimusi Akmenės rajone, Dabikinės kaime, gyvenimo kelią pradėjo Tauragėje. 1980 metais baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Vilniaus kultūros mokyklą. Baigusi mokslus, pradėjo dirbti Tauragės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Aktyvi ir kūrybinga Vilija neapsiribojo vien tiesioginiu darbu – vaidino Liaudies teatre, buvo puiki skaitovė, įvairių renginių vedėja ir organizatorė. Poezijos mėgėjų klubas „Žingsniai“ prisimins Ją kaip puikią prezidentę, poezijos rinktinių sudarytoją ir redaktorę. 1994–1996 metais vadovavo Moksleivių kūrybos centro skaitovų būreliui. 1999–2000 metais Jovarų vidurinės mokyklos moksleivius mokė raiškaus skaitymo, 1996–1999 m. rengė reportažus privačioje televizijoje, o 1999–2001 metais buvo Tauragės kabelinės televizijos laidų režisierė. Daugelis prisimena infošou „Be tabu“, kuriame Ji dirbo reportere ir buvo apdovanota už geriausią penkmečio siužetą. Laikraščiai „Tauragės kurjeris“, „Tauragės žinios“, „Pliusas“ spausdino Jos straipsnius kultūros temomis, o pastaraisiais metais „Tauragės radijo“ klausytojai galėjo girdėti Ją sekant pasakas mažiesiems klausytojams. Tačiau tiesioginis darbas Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Vilijai buvo svarbiausias. Čia prasidėjo Jos profesinis kelias, čia ir baigėsi. Vyr. bibliotekininkė, renginių vedėja, projektų sumanytoja ir įgyvendintoja, tiesiog puiki kolegė, kuriai galėjai patikėti paslaptis ar pasiguosti. Visada geros nuotaikos, trykštanti optimizmu, niekuomet nesiskundžianti ir nedejuojanti. Mylinti ir mylima. Jautri gyvenimo smulkmenoms, paslaugi ir draugiška. Tokia Ji ir liks mūsų atmintyje... Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenė

Edita Sprauniūtė (1968 12 11–2016 01 01) Mirtis visada negailestinga, tačiau jos žiaurumą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai ji atima jaunus, gražius, talentingus, dar daug galėjusius pasiekti žmones. Šaltą sausio 1-osios vakarą mirtis nelauktai užpūtė Editos Sprauniūtės gyvenimo žvakės ugnelę, tėvų, brolio, visų Ją pažinusių žmonių širdyse pasėjo gilią širdgėlą. Edita gimė 1968 m. gruodžio 11 d. Kalnujuose. 1991 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Raseinių viešosios bibliotekos Kaulakių filiale. Nuo 2003 m. dirbo viešosios bibliotekos Kal­ nujų filiale, o nuo 2005 m. dar ir puse etato viešosios bibliotekos metodikos skyriuje. Nuo 2007 m. Edita perėjo į viešosios bibliotekos metodikos skyrių dirbti vyresniąja metodininke. Nuo 2010 m. kovo 1 d. vadovavo Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriui. Visur buvo aktyvi, kūrybinga, atsidavusi darbui, neabejinga skaitytojams, jų lūkesčiams. Edita ypač aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, ne vienai dešimčiai raseiniškių padėjo atverti duris į kompiuterių pasaulį, prisidėjo įgyvendinant įvairius bibliotekos planus, visada buvo kupina idėjų, sumanymų, gyveno turiningą dvasinį gyvenimą, ieškojo savo kelio į Dievą, mylėjo gamtą. Visada į rytdieną žvelgė optimistiškai, nesureikšmindavo problemų. Ramus žvilgsnis, tylus žodis, gili mintis, dalykiškumas – tai Editos bruožai, kurie imponavo. Kai atsiveria durys į amžinybę, kai ateina metas tarti atsisveikinimo žodžius, vis prisimename žmogų, kuris daug metų buvo mums artimas, brangus, mintyse kartojame žodžius, kurių jam neištarėme, nepasakėme kažko svarbaus, likome kažką skolingi. Deja, gyvenimas taip pat liko skolingas Editai. Liko neišgyventi dešimtmečiai, kuriuos Ji galėjo praleisti kartu su šeima, bendra­ minčiais, neįmintos gimtųjų Kalnujų istorijos mįslės. Liko neperskaitytos knygos, neišsipildžiusios svajonės, neįgyvendinti planai. Mums, Jos bendradarbiams, trūks Editos išmintingo patarimo, organizacinių gebėjimų, neišsenkančio optimizmo. Bibliotekos skaitytojai pasiges Jos gilių profesinių žinių, atidaus dėmesio. Tačiau labiausiai visiems trūks Žmogaus, kuriuo gali paskliauti ir pasitikėti. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos kolektyvas

39

MŪSŲ KALENDORIUS

2016 kovaS 1 Sukanka 100 metų, kai gimė literatūros tyrinėtojas, prozininkas, vertėjas KAZYS UMBRASAS (1916–1970). Žr.: Bibliotekų darbas, 1986, nr. 1, p. 36; 1991, nr. 1, p. 37. PAPILDOMA LITERATŪRA Jono Biliūno kūryba // Jonas Biliūnas: kūrybos studijos ir inter­ pretacijos. Vilnius, [2002], p. 56-64.

40

mo, eilėraščiai. 1951 m. pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute. Tuo metu daug rašė, aktyviai dalyvavo instituto literatūriniame gyvenime. Besimokydamas pradėjo dirbti Valstybiniame radijo ir televizijos komitete radijo laidų vaikams redaktoriumi. Baigęs institutą, įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkdamas žurnalistikos specialybę. Ir toliau dirbo radijuje, rašė vaikams, spalvingais, nugludintais posmais atskleisdamas skaidrų, kupiną nuotykių mažųjų pasaulį. Eilėraščių knygelė vaikams „Saulės zuikučiai“pasirodė 1969 m., 1973 m. – „Linksmi rūpestėliai“. Poezijoje vyrauja žaismingi tonai, gamtos reiškinių personifikacijomis, folklorui būdingais garsažodžiais ir pamėgdžiojimais perteikiama vaiko pasaulėjauta. Parašė epigramų, jas išspausdino antologijoje „Devyni vilkai“(1970). Derindamas radijo žurnalisto darbą su kūryba, respublikiniuose leidiniuose spausdino savo kūrybą, knygų anotacijas, recenzijas. Poezijos rinktinė „Saulės trupiniai“pasirodė 2008 m., jau po mirties. Jo eilių tekstais kompozi­ toriai yra sukūrę dainų, kurių dauguma publikuotos „Vagos“ leidyk­ los leistame periodiniame leidinyje „Mūsų mažiesiems“. Pelnyta ne viena premija (Liaudies meno rūmų, Kultūros ministerijos, įvairių redakcijų). V. Laužikas buvo nenurimstantis, ieškantis kūrėjas; net sušlubavus sveikatai, 1991 m. atėjo dirbti apžvalgininku į Lietuvos invalidų drau­ gijos leidžiamą savaitraštį „Bičiulystė“, čia kuravo savo paties sumanytą skyrių „Prie kūrybos šaltinio“. Kūrybą skelbė literatūros almanachuose „Vienatvės šventė“, „Prakalbintos akimirkos“. Didelis pluoštas V. Laužiko kūrybos (lyrikos rinkinys „Brendimas“, satyros ir humoro rinktinė „Ašaka gomuryje“, keletas knygelių vaikams) taip ir liko rankraščiuose. Mirė 2007 balandžio 26 d. Palaidotas senose Anykščių kapinėse, šalia tėvų.

APIE K. UMBRASĄ Kazys Umbrasas: atsiminimai, bibliogr. / Molėtų vieš. b-ka; [sudarė N. Pereckienė]. [Utena]: Kintava, 2002. 42, [1] p.: iliustr. Kaziui Umbrasui – 75: Molėtai, 1991 m. vasario 28 d.: [jubil. rengi­ nių programa ir kt. medžiaga] / sudarė V. Ratkevičiūtė. Molėtai: Molėtų r. kultūros centras, 1991. [7] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 7. Antanavičienė N. Kazio Umbraso ir jo knygos bendrapavardžiai: [Kairionyse, Molėtų r.]. – Iliustr. // Vilnis. 2002, lapkr. 29, p. 3. Dvidešimtoji Kovo vienuoliktoji Molėtuose: [apie Molėtų kr. muz. vykusį Kazio Umbraso lit. premijos-konkurso aptarimą]. – Iliustr. // Molėtų žinios. 2010, kovo 16, p. 1-2. Gražys R. Neblėstanti Kairionių šviesa: [80-ųjų gimimo metinių minėjimas Molėtų kr. muz.]. – Iliustr. // Vilnis. 1996, kovo 12, p. 3. Yla S. M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus.Vilnius, 1992, p. 308, 310, 323, 327, 330, 343. Jauno skulptoriaus dovana Molėtams – biustas: [apie Vilniaus dailės akad. stud. V. Steponavičius sukurtą bronz. K. Umbraso biustą]. – Iliustr. // Vilnis. 2007, saus. 16, p. 4. Kaziui Umbrasui – 95-eri metai: [jubil. paroda Molėtų vieš. b-koje] // Vilnis. 2011, kovo 10, p. 7. Kazlienė V. Rašytojui K.Umbrasui – 80 // Vilnis. 1996, kovo 5, p. 1. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, [t.] 4: biogr., p. 641. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 294. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 516. Literatai kviečiami į konkursą: [Kazio Umbraso lit. premijos nuos­ tatai] // Molėtų žinios. 2004, saus. 20, p. 3. Mačianskas J. Mokslininkas iš Bajorų kaimo: [minint 85-ąsias gimimo metines]. – Portr. // Molėtų žinios. 2001, kovo 2, p. 2. Meilus A. Išdalintos Kazio Umbraso literatūrinės premijos // Utenis. 2015, kovo 25, p. 5. Meilus A. Nepamirštami vardai ir datos: [minėjimas Molėtų vieš. b-koje] /aut. nuotr. – Iliustr. // Utenis. 2006, kovo 14, p. 4. Suchodumcevas V. K. Umbraso literatūrinės premijos konkursas // Vilnis. 2004, saus. 16, p. 5. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 320. Vertelka B. Įvertinimai ir padėkos: [apie Molėtuose 21-ąjį kartą surengtą K. Umbraso lit. premijos konkursą]. – Iliustr. // XXI amžius. 2014, kovo 21, p. 7, 16. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2013, t. 14, p. 355. Zaborskaitė V. Kazys Umbrasas, 1916–1970 // Zaborskaitė V. Tarp istorijos ir dabarties. Vilnius, 2002, p. 395-398.

V. LAUŽIKO KŪRYBA KNYGOS Linksmi rūpestėliai / iliustr. E. Kučaitė. Vilnius: Vaga, 1973. 47 p.: iliustr. Saulės trupiniai: [poezijos] rinktinė / [dail. S. Gritkuvienė; „Apie autorių“, p. 193-194]. Vilnius: [Rotas], 2008. 199, [1] p.: iliustr., portr. Saulės zuikučiai: [eilėraščiai] / iliustr. L. Bičiūnaitė. Vilnius: Vaga, 1969. 28 p.: iliustr. *** Beieškant ateities: (iron. vaizdelis) // Bičiulystė. 1997, rugpj. 21–27 (nr. 34), p. 8. [Epigramos] // Akiratis. 2002, sausis, p. 3; Bičiulystė. 1995, kovo 8-14 (nr. 10), p. 4; Vakarinės naujienos. 1997, bal. 16, p. 8; Valstiečių laikraštis. 1996, gruod. 28, p. 16; 1997, birž. 21, p. 16. [Humoras ir satyra; trumpai apie aut., p. 12 ] // Devyni vilkai: humoras ir satyra. Vilnius, 1970, p. 129-134. Kopęs-neužkopęs; Invalidas; Iš pagyvenusios panelės laiško: [satyros; su G. Astrausko prier. apie aut.]. – Portr. // Vakarinės naujienos. 1995, kovo 17, p. 17. Pušis; Lietaus kalba: [proza] // Bičiulystė. 2005, kovo 17–23 (nr. 11), p. 8. *** Litauen Heute/ Litauische Ges. fur Freundschaft und Kulturelle Verbindung mit dem Ausland / zsgest. von Vilius Laužikas. Vilnius: Mintis, 1982, [H.] 20, 38, [2] p.: iliustr. – Vok.

14 Sukanka 80 metų, kai gimė poetas, žurnalistas VILIUS LAUŽIKAS (1936–2007). Gimė Papilių kaime, Kupiškio r. 1947–1948 m. mokėsi Gaigalų pradžios mokykloje, kurioje išryškėjo jo polinkis į literatūrą, meną. Mokėsi Kupiškio gimnazijoje ( vėliau –vidurinė mokykla). 1950 m. rajono laikraštyje pasirodė pirmosios jo žinutės iš moksleivių gyveni­

APIE V. LAUŽIKĄ Bičiuliui atminti: [nekrologas] / „Bičiulystės“ red. – Portr. // Bičiulystė. 2007, geg. 3-9 (nr. 18), p. 7. Domantas V. Kūrėjo atminimo popietėje – šypsenos, ašaros ir padėkos: [kn.„Saulės trupiniai“ pristatymas Kupiškio vieš. b-koje]. – ­Iliustr. // Bičiulystė. 2008, rugpj. 28 - rugs. 3 (nr. 34), p. 8. Kazimieras Vilius Laužikas: (1935-2007): [biogr.]. – Portr. //

Senjorai: [leid. apie Lietuvos žurnalistų senjorų klubo narius]. Vilnius, 2009, p. 72. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 270. Matiukaitė L. Knygos sutiktuvės: [rinkt. „Saulės trupiniai“ pristaty­ mas Kupiškio vieš. b-koje] // Tarp knygų. 2008, nr. 11, p. 37. Mečionienė V. Artimų sielų šviesa: rašinių konkursas „Šviesioji sielos atmintis“: [apie V. Laužiką ir kt.; su eil. „Įamžinti verta: šviesiam a.a. Viliaus Laužiko atminimui“)] // Bičiulystė. 2007, geg. 31–birž. 6 (nr. 22), p. 8. Nekrošius J. Lyrikas su ašaka gomury: [apie jo kūrybą]. – Portr. // Bičiulystė. 2009, lapkr. 5-11 (nr. 43), p. 8. Šinkūnas R. Pasiaukojęs be išlygų kūrybai. – Portr. // Kupiškėnų mintys. 1995, kovo 18, p. 3. Užtupas V. Kupiškėnui Viliui Laužikui – 70. – Nuotr. // Kupiškėnų mintys. 2005, kovo 26, p. 4. Užtupas V. Vilius Laužikas: 1935 03 13–2007 04 26: [biogr.]. – Portr. // Kupiškis. 2007, nr. 5, p. 101-102. Valterienė A. Ačiū Tau, žmogau!: poetą, žurn. V. Laužiką prisime­ nant. – Iliustr. // Bičiulystė. 2008, bal. 24 - geg. 7 (nr. 17), p. 8. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 442.

Michalkovas S. Prietaringas kiškis: [pasaka] / iliustr. A. Baženo­ vas. – 2-oji laida. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. 31, [7] p.: iliustr. Paryžiaus katedros kuprius: [pasaka / iš anglų k.] vertė S. Budrytė ir A. Dantaitė. [Vilnius]: Egmont Lietuva, 1996. [24] p.: iliustr. Polevojus B. Žmogus žmogui – draugas: [apsakymai]. Vilnius: Valst. grož. lit. l -kla, 1960. 117 [3] p.: iliustr. Prioisenas A. Linksmi Naujieji metai / pieš. V. Sutejevo. Vilnius: Victoria, 1992. 12 p.: iliustr. Protingas jaunikaitis: turkmėnų liaud. pasakos. Vilnius: Vaga, 1968. 290 p., [8] iliustr. Surūdijęs kardas: azerb. pasakos. Vilnius: Vaga, 1972. 302 p. Šivašankaras P. T. Krevetės: romanas. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1964. 255 p. Tagorė R. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). Vilnius: Vaga, 1969. 279, [2] p. Vaivorykštė: rusų liaud. dainelės / iliustr. J. Vasnecovas. Vilnius: Vaga, 1974. 79 p.: iliustr. Virė pelytė košelę: slovakų liaud. dainelės / piešė L. Fula. Vilnius: Vaga, 1969. [21] p.: iliustr. Zaijat, Latifa az-. Atverk duris: romanas. Vilnius: Vaga, 1966. 283 p.

18 Sukanka 80 metų, kai gimė tekstologė, vertėja STASĖ BUDRYTĖ (g. 1936). Gimė Paąžuoliuose (Molėtų r.). 1959 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, dirbo „Vagos“ leidykloje. Redagavo E. Mieželaičio poezijos rinkinius, kūrinių seriją ir „Raštus“, A. Balta­ kio, P. Širvio, J. Degutytės, A. Vienuolio-Žukausko ir kt. poetų knygas, „Poezijos pavasario“ leidimus, V. Kubiliaus „XX amžiaus literatūrą“ (1995), sudarė poezijos antologijų, išvertė S. Maršako, R. Tagorės ir kt. rašytojų kūrinių, įvairių tautų pasakų.

STRAIPSNIAI „Man liūdesys natūralus kaip džiaugsmas…“: [apie poetą E. Mie­ želaitį] // Eduardas Mieželaitis: post scriptum . Vilnius, [2008], p. 65-69. [Redaktorės akimis]: [prisiminimai apie rašyt. Vienuolį – A. Žu­ kauską] // Metlaikių atabradai. Vilnius, 2013, p. 272.

S. BUDRYTĖS SUDARYTI DARBAI Cvirka P. Rinktiniai raštai / red. komis.: J. Baltušis … [et al.]. Vilnius: Vaga, 1979. – 3 t.: portr., iliustr. Mano Lietuva: eilėraščiai / [ fotonuotr. A. Sutkaus ir A. Zavads­ kio]. – 2-asis papild. leid. Vilnius: Vaga, 1985. 95 p.: iliustr. Saulėtos vizijos: eil apie M.K. Čiurlionį / [ iliustr. M.K. Čiurlionio paveikslų reprod.]. Vilnius: Vaga, 1975. 117, [2] p.: iliustr. Sruoga B. Į mėlynus tolius: poezijos rinktinė / [dail. R. Gibavičius]. Vilnius: Vaga, 1981. 333, [1] p.: iliustr. Vilniaus mūrai: [liet. poetų eil.ir liaud. dainų rinkinys] / [sudarė S. Budrytė ir L. Sauka]. Vilnius: Vaga, 1973. 262, [2] p.: iliustr. Žvaigždynų sonatos: eil. M.K. Čiurlioniui: antologija / [dail. L. Spurga]. Vilnius: Vaga, 1997. 283 p. : iliustr. Янонис Ю. Стихи. Вильнюс: Вага, 1986.110, [1] p. – Rus. VERTIMAI Auksinis žibintas: kinų rašytojų apsakymai ir pasakos. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1961. 122 p., [4] iliustr. lap.: iliustr. Bežadė karalaitė: Nepalo tautų pasakos: [vidut. mokykl. amž.]. Vilnius: Vaga,1976. 200 p.: iliustr. – (Pasaulio pasakos). Čabano sūnus: turkm. pasakos / iliustr. E. Saladžius. – 2-as papild. leid. Vilnius: Vaga, 1983. 328 p.: iliustr. – (Pasaulio pasakos). Fula L. Piešiniai vaikams: ikimokykl. amž. Vilnius: Vaga, 1979. 27 p. : iliustr. Iš kur atsirado naktis: braz. pasakos ir legendos / [vertė S. Budrytė ir V. Bukauskas; iliustr. N. Antokolskajos]. Vilnius: Vaga, 1964. 228 p.: iliustr. Maršakas S. Gyvenimo pradžia: atsiminimų puslapiai / [pieš. G. Fili­povs­kio]. Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1962. 327 p.: iliustr. Michalkovas S. Nuo karietos lig raketos / iliustr. M. Romadinas. Vilnius: Vaga, 1971. [18] p.: iliustr.

APIE S. BUDRYTĘ Daujotytė-Pakerienė V. Parašyta moterų. Vilnius, 2001, p. 447. Kairys A. Azerbaidžaniečių pasakos prabilo lietuviškai: [apie visuom. org. „Azeri“ internet. svetainėje įgarsintas azerb. pasakas, kurias dar 1972 m. iš rusų k. vertė S. Budrytė] // Lietuvos aidas. 2012, birž. 20, p. 2. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 442. 19 Sukanka 80 metų, kai gimė poetas, vertėjas ALFONSAS NAVICKAS (g. 1936). Gimė Sablauskiuose, Akmenės r., Šiaulių apskr. 1936–1953 m. gy­ veno Šemetaičių kaime, baigė Žilių septynmetę mokyklą. Nuo 1953 m. gyvena Klaipėdoje. 1962–1967 m. mokėsi Klaipėdos politechnikume, dirbo įvairiose įstaigose techniko - inžinieriaus pareigose. Aktyviai įsi­ jungė į kultūrinį-literatūrinį ir visuomeninį miesto gyvenimą, reiškiasi vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Išleido eilėraščių kn. „Vieversio namai“ (1990), „Dūzgia vėjo akmuo (1997), „Pasirinkimas“ (2010), „Vieninteliam laikui“ (2011), „Donelaičio kelyje“ (2013), kuriuose apmąsto tėvynės, jos gamtos ir istorijos sąsajas su šiandiena, meilės ir mirties prasmę. Eilėraščiai parašyti tradiciniais ketureiliais, su retom verlibro išimtimis. Meninę mintį juose neretai trikdo pseudofilosofiškumas. 2015 m. pasirodė vienuolikta J. Navicko knyga „Pagautas buvau kelionėj“. Šioje knygoje poetas grįžta prie ištakų, pirmųjų versmių: susitaikymo ir neišbandytos atminties. Autorius ir toliau lieka ištikimas klasikinei poezijos krypčiai, eilėraščiuose vyrauja gimtinės vaizdai, meilė ir viltis, žmogaus ateities vizija ir kt. Dalis eilė­ raščių skirta Klaipėdai, pajūrio gamtai, jūrai. Parašė eilėraščių knygų vaikams: „Vieversio namai“, „Skruzdės metai“ (abi 1990), „Gudrusis šamas“ (1992), „Grybų lietus“ (1993), „Vaikų knygelė“ (2003). Eilėraščiai versti į lenkų, vokiečių, latvių, rusų kalbas, spausdinti užsienio periodikoje, almanachuose. Parengė P. Drevinio kūrybos ir atsiminimų apie jį knygą „Nekrisk, žvaigždele“ (1995). Nuo 1998 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo (rašytojo) statusas.

41

A. NAVICKO KŪRYBA KNYGOS Donelaičio kelyje: [eilėraščiai / kn. taip pat: „Alfonsas Jonas Na­ vickas“, p. 81]. Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 2013. 83, [1] p.: iliustr., portr. – Dalis gretut. teksto liet., lenk., rus. – Vert.: A. Kuzborska, G. Ef­removas. Dūzgia vėjo akmuo: eilėraščiai / [dail. A. Kliševičius]. Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1997. 94, [3] p.: iliustr. Grybų lietus: eilėraščiai / dail. V. Kalninis. Klaipėda: Eldija, 1993. 42 p.: iliustr. Gudrusis šamas: eil. vaikams / iliustr. A. Kliševičiūtė. Klaipėda: Eldija, 1992. 15, [1] p.: iliustr. Pagautas buvau kelionėj: [eilėraščiai]. Klaipėda: Druka, 2015. 129, [6] p. Pasirinkimas: eil. rinkinys. Klaipėda: Druka, 2010. 94, [2] p. Skruzdės metai: eilėraščiai / iliustr. S. Kišonaitė. Klaipėda: Eldija, 1990. 12, [4] p. : iliustr. Vaikų knygelė: eil. vaikams. [Klaipėda]: Druka, 2003. 31, [1] p.: iliustr. Vieninteliam laikui: [eilėraščiai]. Klaipėda: Druka, 2011. 145, [6] p. Vieversio namai: eilėraščiai / iliustr. A. Kliševičius. Klaipėda: Eldija, 1990. 101, [1] p.: iliustr. *** Drevinis P. Nekrisk, žvaigždele: eilėraščiai, sibirietiška autobiogr.: atsiminimai apie P. Drevinį / [sudarė ir sp. parengė A. J. Navickas; dail. A. Kliševičius]. Klaipėda: Rytas, 1995. 221, [1] p.: iliustr., portr.

42

LITERATŪRINIAI STRAIPSNIAI Anuo metu Šemetaičiuose: (mintys prie Papilės monografijos) / V. Trinkos nuotr. – Iliustr. // Vienybė. 2008, rugs. 17, p. 4. Ar daug ir ką reiškia aštuoniolika metų?: [apie poetą P. Drevinį]. – Portr. – Gretut. tekstas liet., rus. // Paralelės. 2008, nr. 3, p. 49, 52. Mūsų Paulius: [apie poetą P. Drevinį]. – Iliustr. // Klaipėda. 2005, lapkr. 16, priedas „Durys“, p. 5. Pas poetą Biržų krašte: [P. Drevinio gimimo 75-mečiui]. – Iliustr. // Klaipėda. 1995, geg. 12, p. 21. Pauliui Dreviniui – 80.– Iliustr. // Klaipėda. 1999, liep. 16, p. 23; liep. 19, p. 38. „Paulių drąsiai galima vadinti…“: [apie poetą P. Drevinį]. – Iliustr. // Biržiečių žodis. 2014, spal. 14, p. 4. Poetės atminimui: [apie O. Dovidavičiūtę-Pučėnią; su jos eil. „Ji valdė visą kraštą žalią“]. – Portr. // Durys. 2015, nr. 6 (birželis), p. 42. Poeto sugrįžimas: [P. Drevinio atminimui, 1919 10 13–1990 11 22] // Klaipėda. 1994, spal. 12, p. 18. Praradus atrasti, arba Jūreiviški prisiminimai: [apie tolimojo plaukiojimo šturmaną, marinistą, žurn. J. Kantautą]. – Portr. // Jūra. 2000, spal. 6-13 (nr. 40), p. 3. Prisimenant poetą Paulių Drevinį, [1919–1990]. – Portr. // Klaipėda. 1995, spal. 13, p. 15; Vakarų ekspresas. 1995, spal. 13, p. 12. Šviesią asmenybę prisiminus: [apie rašyt. J. Marcinkų] // Klaipėda. 2005, spal. 21, p. 14. Viešas pareiškimas: [nuomonė apie lit. Ievos Simonaitytės premijos skyrimo tvarką]. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 2014, vas. 15, p. 8. Vladas Nausėdas Klaipėdoje: [apie poeto V. Nausėdo rankrašt. autobiogr., parašytą 1968 m.]. – Portr. // Baltija, 2007: lit.-visuom. alm. Klaipėda, 2007, p. 125-126; Klaipėda. 2006, kovo 1, priedas „Lieptas“, p. 13. PASISAKYMAI Knyga skiriama poetui Pauliui Dreviniui / [ užrašė] B. Aleknavi­ čius. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. 1995, birž. 3, p. 18. Poeto mylimosios / kalbėjosi A. Simonavičiūtė. – Portr. // Klaipėda. 1996, rugs. 11, p. 10.

APIE A. NAVICKĄ Aleknavičius B. Kelionė. Juos sutikau gyvenime. Klaipėda, 2011, p. 177. Guščius A. Laikas formuoja Poetą: [„Dūzgia vėjo akmuo“] // Klaipėda. 1999, vas. 26, p. 22. Kantautas J. Nuo vaizdingų pakrančių Ventos…: [70-osioms gimimo metinėms] // Baltija. 2007, p. 127-129. Kirkutis V. Bėgantis laikas – nuo tėviškės iki jūros :[ „Pagautas buvau kelionėj“]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2015, lapkr. 27, priedas „Atolankos“, p. 2. Kirkutis V. „Ilgiuosi to krašto, man mielo ir gero“: [su jo eil. tekstais]. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. 2014, gruod. 19, priedas „Atolankos“, p. 7. Knygos sutiktuvės – tėviškėje: [ kn.„Pasirinkimas“ pristatymas Papilėje, Simono Daukanto muz. kiemelyje]. – Iliustr. // Vienybė. 2010, geg. 22, p. 4. Kondratienė S. Apie taikomąją klaipėdiškių literatūrą: [„Vaikų knygelė“] // Klaipėda. 2005, birž. 1, priedas „Durys“, p. 13. Matuzevičius E. Pajūrio motyvai: į kūrybos kelią // Komjauni­ mo tiesa. 1976, rugs. 17, p. 4. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 352. Martinkus P. Laikas ir žodis: [„Dūzgia vėjo akmuo“] // Klaipėda. 1998, saus. 19, p. 38. Nauja knyga - su dedikacijomis: [„Donelaičio kelyje“]. – Iliustr. // Klaipėda. 2013, lapkr. 28, priedas „Durys“, p. 12. Pilki eiliavimo vieškeliai: [„Vieversio namai“] // Literatūra ir menas. 1991, birž. 15, p. 3. Poškus S. Pavėluotas redagavimas: Ežio darbas: [„Skruzdės metai“, „Gudrusis šamas“] // Klaipėda. 1993, vas. 10, p. 73-76. Rozga L. Posmuose – vaikystės žemė. – Portr. // Vienybė. 2006, kovo 10, p. 4. Rozga L. Saulėti posmai: [„Skruzdės metai“]. – Iliustr. // Vie­ nybė. 1991, rugpj. 7, p. 3. Rozga L. Širdy ir kūryboje – gimtinės vaizdai. – Portr. // Vie­ nybė. 2008, geg. 3, p. 4. Vagdarytė V. Bibliotekoje pristatytos A. J. Navicko knygos: [Kretingos M. Valančiaus VB] / R. Nagienės nuotr. – Iliustr. // Pajūrio naujienos. 2011, spal. 11, p. 20. Вяцкус Э. Мир Альфонсаса-Йонаса [Навицкаса] глазами Владимира [Трофимова]. –Rus. // Клайпеда. 2000, 31 окт., p. 15. 22 Sukanka 100 metų, kai gimė prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja STASĖ VANAGAITĖ-PETERSONIENĖ (g. 1916). Žr.: Tarp knygų, 2001, nr. 1, p. 46-47. PAPILDOMA LITERATŪRA S. VANAGAITĖS-PETERSONIENĖS KŪRYBA [Eilėraščiai]; Nulaužta šaka: [proza; su trumpa aut. biogr.]. – ­Portr. //Auryla V. Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990. Kaunas, 2002, t. 1, p. 382-401. [Eilėraščiai; apie aut., p. 20]. – Portr. // Švėkšnos lyra. Kaunas, 2009, p. 20-25. Laumė Daumė: [lit. sakmė]; Skomantų piliakalnis // Auryla V. Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990. Kaunas, 2003, t. 2, p. 158-167. STRAIPSNIAI A. a. kpt. Andrių Juškevičių prisimenant: [biogr.]. – Portr. // Draugas. 2003, bal. 4, p. 7. A. A. Ramutę Plioplytę išlydėjus: [filologė, 1953 05 23 – 2007 01 29: nekrologas]. – Portr. // Draugas. 2007, kovo 8, p. 11.

Antanas Ruškys apie Endriejavo žemę: [A. Ruškaus „Endrie­ javo žemė“]. – Iliustr. // Draugas. 2002, lapkr. 30, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Apmąstymai po E. Misiūno straipsnio: [atsiliepimas į str. „Apie lietuvių pasitikėjimą Bažnyčia“, išsp. 2010, geg. 8] // Amerikos lietuvis. 2010, geg. 22, p. 3. Dr. Kazį Ėringį amžinybėn išlydėjus: [1921 03 21– 2006 11 21: nekrologas]. – Portr. // Draugas. 2007, geg. 12, p. 14. 2004-ieji Lietuvių rašytojų draugijoje. – Iliustr. // Draugas. 2005, kovo 5, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4. Ir fizikas, ir matematikas, ir rašytojas: [A. Pakalniškio gimimo 100-osioms metinėms]. – Iliustr. // Draugas. 2010, kovo 20, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5. Iš Lietuvių rašytojų draugijos veiklos: [Čikaga, JAV ]. – I­ liustr., ­portr. // Draugas. 2004, liep. 10, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3-4. Jaunimo centrui Čikagoje – 50 metų: Ped. lituanistikos inst. – ­Iliustr. // Draugas. 2007, lapkr. 28, p. 5, 8. Knygos „Dvylika metų“ sutiktuvės: [apie „Tėviškės žiburių“ red. Č. Senkevičiaus str. rinkinį] // Amerikos lietuvis. 2015, kovo 26, p. 2. Lietuviai rašytojai išeivijoje // Tėviškės žiburiai. 2004, geg. 18, p. 5, 7. Lietuvių rašytojų draugijos 2005 m. aplinkraštis. – Iliustr., portr. // Amerikos lietuvis. 2006, saus. 14, p. 16; Draugas. 2006, saus. 28, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 5, 8. Lietuvių rašytojų draugijos 2006 m. aplinkraštis // Amerikos lietuvis. 2007, vas. 17, p. 13; Draugas. 2007, saus. 6, priedas „Menas, literatūra, mokslas“, p. 7-8. Lietuvių rašytojų draugijos 2004 metų žinios // Lietuvių balsas. 2005, saus. 4, p. 8-9. Lietuvių rašytojų draugijos 2002 m. veiklos apžvalga: [Čikaga, JAV]. – Iliustr. // Draugas. 2003, vas. 22, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1, 4. Lietuvių rašytojų draugijos veikla 2012 m. – Iliustr. // Draugas. 2013, saus. 8, p. 4. Lietuvių rašytojų draugijos žodis: org. ir kūryb. veikla. – Iliustr. // Tėviškės žiburiai. 2007, saus. 9, p. 8-9. Nuostabioji kūrėja: [atsiminimai apie rašyt., rež. B. Pūkelevičiūtę] // Dirva. 2007, gruod. 24, p. 9. Onutei Lukienei Amžinybėn iškeliavus. – Iliustr. // Draugas. 2009, lapkr. 12, p. 11. „Pušis“ bus išleista Lietuvoje: [apie Lietuvių rašytojų d-jos pastangas išleisti J. Jankaus romaną]. – Iliustr., portr. // Darbininkas. 2004, nr. 3, p. 14; Draugas. 2004, vas. 21, p. 3; Lietuvių balsas. 2004, kovo 2, p. 8. Rašytojo Česlovo Grincevičiaus gyvenimo kelias, darbai ir prisiminimai apie jį // „Draugui“ – 100: už tikėjimą ir lietuvybę . Vilnius, 2009, p. 310-313. Savo paliktu žodžiu…: poetui Adomui Jasui 100 metų. – Portr. // Draugas. 2008, saus. 26, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 8. Vieneri metai be a.a. Zuzanos Juškevičienės: [visuomenininkė]. – Portr. // Draugas. 2008, rugs. 6, p. 13. Vieneri metai be pedagogo Igno Serapino// Draugas. 2003, spal. 10, p. 7. Vietoj žibuoklių iš Ašvos pakrančių: [rašyt. S. Tomarienė, 1913 09 01 – 2002 09 08: nekrologas]. – Portr. // Draugas. 2002, gruod. 14, priedas „ Mokslas, menas, literatūra“, p. 3. Žvilgsnis į Lietuvių rašytojų draugijos 2007 metų veiklą. – Iliustr. // Draugas. 2008, vas. 20, p. 10. Žvilgsnis į Lietuvių rašytojų draugijos veiklą 2007-aisiais // Amerikos lietuvis. 2008, kovo 22, p. 8-9. Žvilgsnis į Lietuvių rašytojų draugijos veiklą 2008 m. // Drau­ gas. 2009, saus. 10, p. 14.

KITI DARBAI Auryla V. Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990 / [talkino S. Džiugas ir S. Vanagaitė-Petersonienė]. Kaunas: Šviesa, 2002–2003. – 2 t.: iliustr. Jaunimo centrui –50: 1957–2007 / [medžiagą rinko S. VanagaitėPetersonienė ir kt. ; leid. panaudotos V. Jautoko ir kt. nuotr.]. Chicago: [Jaunimo centras], 2007. 135 p.: iliustr., portr. PASISAKYMAI. POKALBIAI. Neužmirštamasis: [JAV Lietuvių rašytojų d-jos pirmininkės kal­ ba, pasakyta vasario 4 d. poeto B. Brazdžionio 100-mečio minėjime (Čikagoje)]. – Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2007, nr. 1, p. 31-33. Nuo žilvičių krūmelio iki ąžuolų: [pokalbis / užrašė] P. Palilionis. – Portr. // Literatūra ir menas. 2010, liep. 16, p. 17. APIE S. VANAGAITĘ-PETERSONIENĘ Knights of Lithuania Mid-America Distric: pres. of the award of distinction to Stasė Vanagaitė-Petersonienė, Febr. 4, 2001. Chicago (Ill.): [s. n.], 2001. [12] p.: iliustr. – Virš. antr.: Memories of Lithuania. – Tekstas liet., angl. Vanagaitė-Petersonienė S.: [autobiogr.] // Auryla V. Lietuvių egzo­ do vaikų ir jaunimo literatūra, 1940-1990. Kaunas, 2003, t. 2, p. 155-156. Akelaitytė R. Lietuvių DP (perkeltųjų asmenų) istorijos: Stasė Vanagaitė. – Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2014, rugpj. 7, p. 6. Apanavičienė L. Pajūralio vieškelio keleiviai: [ „Trys iš Pajūralio“]. – Iliustr. // Draugas. 2008, liep. 26, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 7. Bindokienė D. S. Petersonienė – keliais žodžiais: [apie „Lietuvių bal­ so“ lit. konkurso laureatę, pedagogę / parengė] J. Kavaliūnas. – I­ liustr. // Draugas. 2004, kovo 20, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 1. Dautaras J. Sofija Jonynienė: pedagogė, lietuvybės puoselėtoja Jungtinėse Amerikos Valstijose: [ir apie S. Vanagaitę-Petersonienę]. Vilnius. 2013, p. 9, 40, 51, 158, 189, 219, 230. JAV lietuviai: biogr. žinynas. Vilnius, 2002, t. 2, p. 99-100: portr. Kučys A. „Lietuvybės versmių šaltiniai“: [ „Lietuviškasis švietimas Šiaurės Amerikoje“] // Varpas. 2003/2004, nr. 37, p. 174. Kvėdarna. Vilnius, 2004, p. 1093. Lapas R. Meilės kalba: Stasės Vanagaitės-Petersonienės kn. „Trys iš Pajūralio“ sutiktuvės Jaunimo centre: [Čikaga, JAV]. – Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2008, lapkr. 29, p. 10. Lapas R. M. Užburtos anų metų birbynės: „Trys iš Pajūralio“ – su­ tinkant ir susipažįstant: [knygos pristatymas Jaunimo centre, Čikaga, JAV] // Draugas. 2008, gruod. 6, p. 5, 11. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, t. 1, p. 105, 858, 2195, 2207, 2828, 3509, 3758-59, 5591-92, 5838, 6240. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 532. Petrauskaitė B. Heroizmui prilygstantis entuziazmas: [kn. „Lie­tu­ viš­kasis švietimas Šiaurės Amerikoje“ pristatymas Vilniuje] // Dialogas. 2001, rugpj. 3, p. 10. Šulaitis E. Istorinio pobūdžio knyga – „Jaunimo centrui –50. – ­Iliustr. // Amerikos lietuvis. 2007, gruod. 22, p. 9. 27 Sukanka 125 metai, kai gimė dramaturgas, visuomenės veikėjas JUOZAS CICĖNAS (1891–?). Gimė Augustiškio k. (Ignalinos r.). Mokėsi rusų pradinėje moky­ kloje, Kauno pavasarininkų gimnazijoje, vėliau – Lietuvos universitete studijavo literatūrą. Nuo 1904 m. gyveno Petrapilyje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1911 m. dirbo gimtinėje mokytoju, ūkininkavo. 1915–1916 m. dirbo fotografu Ignalinoje, lietuvių kalbos kursų vedėju. 1917 m. surengė pirmąjį lietuvišką vakarą Ignalinoje, kur vaidinta jo komedija. 1918 m. organizavo 3 valsčių gynimo komitetus ir miliciją, buvo Švenčionių apskrities komiteto narys. Nuo 1919 m. gyveno Raguvoje, aktyviai

43

dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1920 m. sukūrė Raguvos šaulių organizaciją, dalyvavo kovose su lenkais. Rašė ir režisavo pjeses jaunimui. 1928 m. žurnale „Pavasaris“ iš­ spausdino trijų veiksmų komediją „Aitvaras“ (1923) bei vieno veiksmo dramą „Našlaičiai“ (1929). Valstybės teatre suvaidinta jo 5 veiksmų drama apie knygnešių laikus „Pamurys“ (išsp. 1931 m. pavadinimu „Erškėčių takais į šviesą“). 1936 m. Lietuvių kalbos žodynui užrašė apie 2000 lapelių iš gimtosios Daugėliškių apylinkės. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Po karo J. Cicėno kūryba skelbta Vokietijoje leistame žurnale „Gintaras“, almanache „Baltija“. J. CICĖNO KŪRYBA Pamurys: (erškėčių takais į šviesą): 5 v. drama. Kaunas: Šv. Kazimie­ ro d-ja, 1931. 77, [1] p. – (Šv. Kazimiero d-jos leid.; nr. 490). Aitvaras: trijų v. komedija // Pavasaris.1928, nr. 4, p. 103-110; nr. 5, p. 134-138; nr. 6, p. 171-175; nr. 7, p. 198-199. Našlaičiai: 1 v. drama // Pavasaris. 1929, nr.19, p. 518-52; nr. 20, p. 549-555; nr. 21, p. 580-585; 1930, nr. 1, p. 8-13. APIE J. CICĖNĄ Ceikiniai: gamta, istorija, žmonės. – Iliustr. // Mūsų Ignalina. 2010, liep. 13, p. 4. Gyvenę arba gyvenantys Raguvos krašte: biogr. sąvadas / parengė E. Bielskienė // Raguva. Vilnius, 2001, p. 1082-1083. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1954, t. 4, p. 19. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 93. Mykolaitis-Putinas V. Valstybės Drama: [apie 1928 m. premjerą – J. Cicėno dramą „Pamurys“] // Mykolaitis-Putinas V. Raštai. Vilnius, 1989, t. 9, p. 434-435. Naujokaitis P. Lietuvių literatūros istorija. Čikaga, 1976, t. 3, p. 491. Pupkis A. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. vidu­ ryje: [apie J. Cicėną ir kt., prisidėjusius prie žodyno sudarymo]. – Portr. // Mokslo Lietuva. 2012, spal. 4, p. 2. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 190. 30 Sukanka 125 metai, kai gimė prozininkas JUOZAS ŠVAISTAS (1891–1978). Žr.: Tarp knygų, 1991, nr. 1, p. 39.

44

PAPILDOMA LITERATŪRA J. ŠVAISTO KŪRYBA Eglė ir žaltys // Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ / sudarė ir parengė E. Žmuida; [tekstus vertė: iš lenkų k. I. Aleksaitė, iš latvių S. Gaižiūnas, iš baltar. A. Lapinskienė]. Vilnius, 2013, t. 6, [kn.] 2: Variantai grožinėje literatūroje, p. 639-643. Laukinis komendantas: [ ištr. iš kn. „Dangus debesyse“] // Gimtoji kalba. 2015, nr. 9, p. 29. Raudonosios kregždės; Gegužės pirmoji: [apsakymai] // Prie Nemunėlio. 1991, nr. 5, p. 1-2. Velykos vaikystėj: [fragm. iš kn. „Eldorado“] // Šiaurės Atėnai. 2001, bal. 14, p. 2. STRAIPSNIAI, PASISAKYMAI, LAIŠKAI Įspūdžiai iš ekskursijos į Alpes // Balys Sruoga mūsų atsimini­ muose. Vilnius, 1996, p. 193-195. J. Švaisto laiškas LRTD pirmininkui S. Santvarui // Kuizienė D. Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945–1950 m. Vil­ nius, 2003, p. 261-262. Kentėti, atleisti, mylėti: [J. Švaisto kalba per Prano Lemberto lai­ dotuves] // Gėrio šviesa: Lembertų šeimos istorijos pėdsakai. Kaunas, 2003, p. 131-132.

Truputis iš mano knygų. – Iliustr. // XXVII knygos mėgėjų met­ raštis. Kaunas, 2004, [t.] 2, p. 129-134. Vaižgantas apeliuoja į auditoriją // Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai. Vilnius, 2009, p. 219-222. APIE J. ŠVAISTĄ Švaistas J.: [autobiografija] // Egzodo rašytojai: biogr. Vilnius, 1994, p. 741-744. Aleksa V. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Vilnius, 1995, kn. 1, p. 196, 369, 378, 379, 380, 383 ir kt. Bartkienė K. Vyrų ir moterų patirtys XX amžiaus antrosios pusės išeivijos rašytojų memuaruose. – Bibliogr.: 75 pavad. // Oikos: liet. mig­ racijos ir diasporos studijos. 2011, nr. 2 (12), p. 59, 61-63. Blaževičius P. Juozas Balčiūnas ( Švaistas) // Blaževičius P. Kai kurie Rokiškio krašto kultūros istorijos bruožai: (iki 1940). Rokiškis, 1994, p.32. Būtėnas J. Lietuvos žurnalistai: atsiminimai ir paieškos. Vilnius, 1991, p. 96, 177. Dumšienė P. XXVII knygos mėgėjai: [apie J. Švaistą ir kt.]. – I­ liustr. // Draugas. 2009, saus. 31, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 8. Encyclopedia Lituanica. Boston. 1970, vol. 1, p. 247-248: portr. –Angl. Grigonis M. Juozas Balčiūnas: [atsiminimai] // Grigonis M. Raštai. Vilnius, 2008, p. 277-278. Januta K. J. ir Aleksandra Balčiūnai jau tik atsiminimuose: [apie rašyt. J. Švaistą-Balčiūną ir jo žmoną ] // Literatūra ir menas. 2001, bal. 6, p. 6-7. JAV lietuviai: biogr. žinynas. Vilnius, 2002, p. 366. Keblys K. Smulki kritikos rasa. Vilnius, [2011], p. 25, 28, 31, 34, 45, 56. 67, 84. Keliuotis A. Neužmirškime Juozo Švaisto, 1881 03 20 –1978 09 21. – Portr. // Prie Nemunėlio. 1991, nr. 5, p. 1. Kubilius V. XX amžiaus literatūra. Vilnius, 1995, p. 540-541. Lietuviškieji slapyvardžiai. Vilnius, 2004, t. 1, p. 281. Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990.– 2-as leid., fotogr. Vilnius, 1997, p. 302-303. – Bibliogr.: p. 317-318. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1954, t. 2, p. 81: portr. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, t. 1, p. 15, 4441,4444, 4456-57, 4459, 4461, 4471, 4518 ir kt. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 497. Mackus A. Širvoko nuotykiai pakeliui į dangų: [„Petras Širvokas“] // Mackus A. Ir mirtis nebus nugalėta. Vilnius, 1994, p. 247-249. Minkevičienė A. Skemų dvaras ir kaimai: istorijos, kraštiečių rūpes­ čiu „suguldytos“ į rankraščius: [apie J. Švaistą ir jo darbą Skemų admi­ nistratoriumi]. – Iliustr. // Gimtasis Rokiškis. 2015, liep. 18, p. 10-11. Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai, 2003, p. 466-467. Saladžius P. Būtų ne taip skaudu: [paskutinio ikikar. Lietuvos šaulių s-gos centro v-bos pirmininko prisiminimų laiškas, rašytas J. Švaistui 1964 m.: su red. prier.]. –Portr. // Trimitas. 1992, nr. 4, p. 5-7. Sprindytė J. Lietuvių apysaka. Vilnius, 1996, p. 168-169 ir kt. Striogaitė D. Prisimename Juozą Švaistą: [rašytojo 110-osioms gimimo metinėms] // Literatūra ir menas. 2001, bal. 6, p. 6-7. Šemerys S. Švaistas-Juozas Balčiūnas // Šemerys S. Žmonės mano gyvenime. Klaipėda, 1997, p. 11-12. Vaičiulaitis A. Knygos ir žmonės. Vilnius, 1992, p. 456-459. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 190. Viskaitienė R. Išeivijos kultūrinio palikimo sklaida Rokiškio krašte: [apie J. Švaistą ir kt.]. – Iliustr.–Bibliogr. išnašose // Panevėžio krašto išeivijos kultūrinis palikimas Lietuvos kultūros paveldo saugyklose. Panevėžys [i.e. Vilnius], 2008, p. 137. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2013, t. 23, p. 301-302. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 50.

Parengė Gražina Rinkevičienė

ŠIAME NUMERYJE

IN THIS IS­SUE

MŪSŲ METAI

Arūnas Gelūnas. Lietuvos bibliotekos – atveriančios praeitį, palydinčios į ateitį 1 TEMA

Ko tikimės iš Bibliotekų metų 2 POKALBIS

Prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Bibliotekų metai – puiki proga atskleisti visuomenei savo potencialą“. (Kalbino Viktorija Pukėnaitė)

5

ĮVYKIS

Zarasų viešoji biblioteka – naujasis miesto traukos centras 8 ŠIANDIEN AKTUALU

Laima Lapinienė. EPALE – mokymosi ir dalijimosi galimybė suaugusiųjų švietėjams 11 Violeta Stasėnaitė, Jurgita Briedytė. Ką rašys į savo CV informacijos paslaugų specialistai: A1–A2, B1–B2 ar C1–C2? 12 NAUJI LEIDINIAI

Virginija Savickienė. Nauji nacionalinės bibliografijos leidiniai 15 APŽVALGA

Eglė Baliutavičiūtė. Kaip pažintinėse knygose vaikams reprezentuojama Lietuva? 16 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Jadvyga Misiūnienė. Mykolas Kleopas Oginskis ir jo palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. (Pabaiga. Pradžia 2015 m. 12 nr.)

20

žmonės ir laikas

Daiva Kiniulienė. Birutės Baltrušaitytės kelias iš Tauragės 26 GEROSIOS PATIRTYS

Alina Jaskūnienė, Sandra Jablonskienė. Jubiliejinės „Knygų Kalėdos“ 30 Iniciatyva „Knyga su sriuba“ 33 žinios iš lietuvos bibliotekų

34

Bibliotekų sukaktys

37

IN MEMORIAM

Vilija Užmiškienė (1962 07 26–2015 11 24) Edita Sprauniūtė (1968 12 11–2016 01 01)

39 39

MŪSŲ KALENDORIUS

Gražina Rinkevičienė. 2016 kovas

Rengia

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­riaus. re­dak­to­rė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyriaus. redaktorės pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Viktorija PUKĖNAITĖ (korespondentė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

VirŠeliuose

40

Redakcijos kolegija

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė Ineta Krauls Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

pirmame: Nacionalinė biblioteka 2016 m. sausio 13-ąją. Vygaudo Juozaičio nuotr. Ketvirtame: Bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Martyno Mažvydo„Katekizmas“ (1547 m.), saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis į nacionalinį registrą įrašytas dokumentas (2006 m.)

Arūnas Gelūnas. Lithuanian Libraries: Unlocking the Past, Leading to the Future 1 The new section “Our years” presents reflections of the UNESCO ambassador and the former Lithuania’s Minister of Culture Dr. Arūnas Gelūnas about the changing role of libraries in society and the importance of the Library Year in highlighting this role. What We Expect from the Library Year 2 The thematic article presents the agenda of the commemoration of the Library Year. It includes comments of the agenda by the Minister of Culture Šarūnas Birutis, the Chairman of the Committee on Education, Science and Culture of the Seimas of the Republic of Lihuania Raimundas Paliukas, the Head of the Lithuanian Librarians Association Alina Jaskūnienė, Director-General of the National Library Prof. Dr. Renaldas Gudauskas and the Director-General of the Vilnius University Library Irena Krivienė as well as their views on other important issues regarding the commemoration. Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. The Library Year as a Perfect Occasion for Revealing Our Potential to Society 5 An interview with the Director-General of the National Library Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. He shares his thoughts and insights about the most important issues regarding the Library Year, highlights the importance of the national library network and the role of the National Library, discusses the goals that have been set and emphasizes the necessity for international cooperation. The Zarasai Public Library as the Town’s Top Attraction 8 The citizens of Zarasai have the pleasure to visit the new renovated library: its old building has been reconstructed and a new three-storey annex opened. Leisure space for children, a gallery (B galerija) and a movable media studio have been designed as well as Bibliotekos kinas (“Library Cinema”) has been moved there. The article also briefly introduces the Library’s history and structure as well as presents a panorama of the Library’s events and other activities. Laima Lapinienė. EPALE: A New Possibility to Learn and Share for Adults’ Educators 11 The article introduces the electronic platform for adult learning EPALE – a meeting place for practitioners and organizations from all over Europe containing multiple content which could be useful for the community of adults’ educators: recent news, information about resources, and events and discussions. Violeta Stasėnaitė, Jurgita Briedytė. What will There Be in CVs of Information Service Professionals: A1–A2, B1–B2 or C1–C2? 12 The article, by drawing on EU documents on the policies of education and language, substantiates the importance of developing foreign language competences and presents the policy of foreign language learning of the Šiauliai State College adopted in qualifying information service professionals. The principal goal is not only to learn a common contemporary foreign language but also develop competences of an academic and professional foreign language. Virginija Savickienė. New National Bibliography Publications 15 The article presents two new publications by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania: the national bibliography index Lietuvos bibliografija. Serija C, Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos: 1908–1909, d. 3. Išeivijos periodikos publikacijos (“The Bibliography of Lithuania. Series C, Publications from Lithuanian Periodicals. 1908–1909: P. 3. Publications from the Lithuanian Expatriate Periodicals”) and the checklist XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba (“Books in Polish Published in Lithuania in the 18th Century”). Eglė Baliutavičiūtė. Representation of Lithuania in Informative Books for Children 16 An overview of informative books for children published over the recent five years. By drawing on examples, it analyzes how such books represent Lithuania and what strategies are employed for engaging young readers to get interested in Lithuania. It presents notable informative publications which could be used for cultivating respect for one’s native country and civic mindedness. Jadvyga Misiūnienė. Mykolas Kleopas Oginskis and His Legacy at the National Library 20 The second part of the article is about Mykolas Kleopas Oginskis’s creative work and his creative legacy preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. It discusses his musical works with a focus on polonaises, which made him famous all over the world, as well as his reminiscences about Poland, and Poles and his musical contemplations published as letters. It also introduces the personal libraries of Oginskis and his wife Marija de Neri. (End. Beginning in Issue No. 12 of 2015). Daiva Kiniulienė. Birutės Baltrušaitytė’s Passage from Tauragė 26 Last year we were celebrating the 75th anniversary of the writer Birutė Baltrušaitytė. On this occasion, the author reminds us of the years of her childhood and youth and some significant facts from her life as well as overviews her creative biography and academic activities. There is much focus on Baltrušaitytė’s personality and world outlook. The article also presents initiatives for commemorating and preserving her memory. Alina Jaskūnienė, Sandra Jablonskienė. The Anniversary “Book Christmas” 30 The article presents the outcome of the fifth, anniversary, “Book Christmas” and the panorama of events organized by libraries (there were about 1700 such events): nearly 50 thousand new books were collected and 1208 volunteers were assisting the organization of the events by participating in readings at care homes for elderly people and children, day centres and with families. The Initiative “Book with a Soup” 33 The article presents the campaign organized by the National Library together with the help service of the Order of Malta “Book with a Soup”, during which volunteers – women staff members from the National Library – visited elderly people, socialized with them and read books to them.

Translated by Tomas Auškalnis

„Tarp knygų“ archyvas

In the world of bo­oks No 1 (684) 2016 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 Ad­dress: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vil­nius, Lit­hu­a­nia fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

sausis • 2016 – bibliotekų metai

2016 Nr. 1 (684) ISSN 0868-8826

ISSN 0868-8826

2016 Nr. 1 (684) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 02 04 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 500 egz. Užs. nr. 28349 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius