Aušra Navickienė. Skorinistikos atradimai ir sukakčių minėjimai Lietuvos akademinėje aplinkoje

SKORINISTIKOS ATRADIMAI IR SUKAKČIŲ MINĖJIMAI

LIETUVOS AKADEMINĖJE APLINKOJE

Prof. dr. Aušra Navickienė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros vedėja

Iš Polocko kilęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilietis, laisvųjų menų ir medicinos mokslų daktaras Pranciškus Skorina (1470–1551 (1552)) yra Renesanso epochos Europos humanistas. Jis vertė ir leido LDK rusėnams skirtą Šventąjį Raštą, kūrė liturginę poeziją, įsteigė pirmąją LDK spaustuvę ir išleido pirmąsias spausdintas LDK knygas, buvo gydytojas, botanikas ir sodininkas. Skorina Prahoje 1517–1519 m. Vilniaus miestiečių lėšomis atskiromis knygomis išspausdino „Rusėniškąją Bibliją“ (Biblija ruska), vėliau Vilniuje jo spaudos įmonėje 1522 m. pasirodė „Mažoji kelionių knygelė“ (Malaja podorožnaja knižica), o dar po trejų metų – „Apaštalų laiškai ir darbai“ (Apostol). Minėta „Mažoji kelionių knygelė“ yra pirmoji LDK išspausdinta knyga, šiemet jai sukanka 500 metų. Siekiant paminėti šį jubiliejų ir prisiminti Skorinos indėlį į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais.

Skorinos leidybinė veikla mokslinių tyrimų objektu tapo XIX a., tačiau ir šiandien dar ne viską žinome apie jo gyvenimą ir darbus. Iki XX a. šeštojo dešimtmečio pirmuoju Vilniaus leidiniu buvo laikomas Skorinos „Apaštalų laiškai ir darbai“, t. y. apaštalų laiškų iš Naujojo Testamento bažnytine slavų kalba leidinys. Tyrėjai rėmėsi leidinio kolofone (inkunabulams ir iš dalies paleotipams būdingas leidinių vidaus elementas) paties Skorinos pateikta informacija, kad „knyga yra parengta ir išspausdinta 1525 m. kovo mėnesį, viešpataujant maloningam valdovui Žygimantui, Kazimiero sūnui, Lenkijos karaliui, Lietuvos, Rusų, Žemaičių ir kt. didžiajam kunigaikščiui, Šlovingame Vilniaus mieste daktaro Pranciškaus Skorinos iš Polocko triūsu ir didžiu rūpesčiu su tikslu dievą <...> pagerbti ir paprastus žmones gerai pamokyti“1 .

1 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. Vilnius: Lietuvos

TSR politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugija, 1956, p. 23; Vladimirovas, Levas.

Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI–XVII a. Vilnius: Mokslas, 1978, p. 320.

Mažoji kelionių knygelė. © Belgazprombank (nuotrauka publikuota „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“)

VILNIAUS SPAUDOS PIRMAGIMIS

Svarbiausi šio Vilniaus paleotipo leidybos istorijos faktai Vilniaus universiteto tyrėjų aplinkoje įsitvirtino jau XIX a. Nors leidinio 300 metų sukaktis ir nebuvo minima, jos išvakarėse 1823 m. paskelbtame „Dvejeto bibliografinių knygų“ (Bibliograficznych ksiąg dwoje)2 pirmame tome garsusis istorikas Joachimas Lelewelis apibendrino lenkų ir rusų bibliografų ir istorikų įžvalgas. Jis rėmėsi apie knygos išspausdinimą Vilniuje 1525 m. „Krokuvos spaustuvių istorijoje“ (Historia drukarń krakowskich)3 rašiusio istoriko ir lingvisto Jerzy’io Bandtkie’ės pastebėjimais (kolega dirbo Krokuvos universitete ir tyrė Lenkijos ir LDK spaudą), Skorinos „Apaštalų laiškų ir darbų“ egzempliorius registravusio rusų bibliografijos pradininko Vasilijaus Sopikovo darbu „Rusijos bibliografijos bandymas“ (Опыт российской библиографии)4, pastarojo veikalo recenziją paskelbusio naujojo Varšuvos universiteto bibliotekos vadovo ir žinomo to meto bibliografo Samuelio Linde’ės įžvalgomis (recenzija buvo paskelbta periodiniame leidinyje „Pamiętnik Warszawski“)5. Lelewelis atkreipė dėmesį į Linde’ės rašinyje įsibrovusią klaidą (neteisingai paminėtus 1522uosius vietoj 1525 m., taip apdrausdamas ateities bibliografus nuo dviejų „Apaštalų laiškų ir darbų“ laidų paieškų) ir suformavo nuomonę, kad „XVI amžiaus pradžioje kiriliškos spaustuvės įsisteigė Prahos mieste Čekijoje ir Vilniuje. Jose buvo spausdinami Pranciškaus Skorinos vertimai. <...> apie 1525 metus

2 Lelewel, Joachim. Bibljografichnych ksiąg dwoje. Wilno, 1823–1826;

Lelewelis, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų. 3 tomai. Vilnius: Versus aureus, 2011–2016. 3 Bandtkie, Jerzy Samuel. Historia drukarń krakowskich. Kraków, 1816, p. 124, 125. 4 Опыт российской библиографии. Ч. 1–5. 1813–1821. 5 Linde, Samuel. O literaturze słowiańskorosyjskiej podług dzieła bibliograficznego Sopikova. Pamiętnik Warszawski, 1815, t. 3, p. 277–298. Vilniuje, Jokūbo Babičiaus namuose įrengtoje spaustuvėje buvo išleistas „Apaštalas, arba apaštalų darbai“6. Toks nežymiai patikslintas požiūris į „Apaštalų laiškus ir darbus“ išliko vėlesnių XIX–XX a. tyrėjų darbuose.

Sudėtingiau klostėsi „Mažosios kelionių knygelės“ tyrimai. XX a. mokslininkų akiratyje buvę jos egzemplioriai neturėjo baigiamosios rinkinio dalies – paschalijos. Todėl apie knygos išspausdinimo metus būta įvairių spėlionių, dažniausiai juos siejant su „Apaštalų laiškų ir darbų“ pasirodymu 1525aisiais ar vėlesniu laikotarpiu7. Proveržis tikslinant leidinio išspausdinimo datą įvyko aptikus jos egzempliorių Kopenhagos karališkojoje bibliotekoje8 . 1957 m. rastas „Mažosios kelionių knygelės“ leidinys turėjo ne tik psalmyną, horologioną, kuriame išdėstyta bažnytinių apeigų tvarka, akatistyną su kanonais, bažnytinių himnų ir maldų rinkinį, heksameroną, kiekvienos savaitės dienos bažnytinių apeigų turinį, atgailos kanoną ir bažnytinių susirinkimų seką su trumpu kalendoriumi, bet ir dar vieną dalį – paschaliją, arba Velykų datų sąrašą. Šio išskirtinio egzemplioriaus kolofone buvo aptikta informacija, kad leidinys yra sudarytas „daktaro Pranciškaus Skorinos šlovingame Vilniaus mieste“9. Tad nors pačiame leidinyje išspausdinimo data nebuvo nurodyta, prieita prie nuomonės, kad knygelė išleista 1522 m., nes joje pateiktas Velykų sąrašas apima laikotarpį nuo 1523 iki 1543 metų. Remiantis tokia išvada, „Mažoji kelionių knygelė“ užėmė Vilniaus pirmagimio vietą, o spaudos Vilniuje ir visoje LDK atsiradimo data pajudėjo į 1522 m.

6 Lelewelis, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų. 3 tomai. Vilnius: Versus aureus, 2011–2016. Dvejetas bibliografinių knygų. 1 tomas. Pirmosios bibliografinės knygos / iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė. Vilnius: Versus aureus, 2011, p. 58–59. 7 Коршунау, А. Ф. К вопросу о начале книгопечатания в Великом княжестве

Литовском. Knygotyra, 1979, t. 7 (14), p. 26–27. 8 Crone, H. Gamle slaviske Tryk i det Konigelige Bibliotek. Fund og Forskning, (Copenhagen), 1957, t. 4, p. 61; Nadson, A. Skoryna’s Prayer Book. The Journal of Belorussian Studies, (London), 1972, t. 2, Nr. 4, p. 339–342. 9 Vladimirovas, L. Vilniaus spaudos pirmagimis. Bibliotekų darbas, 1973, Nr. 9, p. 25.

Pranciškui Skorinai skirtų sukakčių minėjimai Lietuvoje prasidėjo XX a. Mokslininkai siekė jas įprasminti mokslo renginiais ir leidiniais. 1925 m. minint Vilniaus spaudos 400uosius metus, lenkų okupuotame Vilniuje pasirodė dvi knygos: reikšmingas spaudos istorijos sintezės veikalas lenkų kalba Ludwiko Abramowicziaus „Keturi spaudos amžiai Vilniuje“ (Cztery wieki drukarstwa w Wilnie (1525–1925)10 ir Adamo Stankiewičiaus „Daktaras Pranciškus Skorina – pirmas baltarusių spaustuvininkas“ (Doktar Francišak Skaryna – pieršy drukar Bielarusi)11 baltarusių kalba. Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikinojoje sostinėje Kaune spaudos atsiradimo Lietuvoje proga 1926 m. baltarusių kalba buvo išleista Vaclavo Lastauskio „Gudų knygos istorija“ (Гiстория Беларускай (Крыускай) кнiгi)12 .

Jubiliejiniai metai tapo reikšmingi ir lietuvių knygos mokslui. 1925 m. Vaclovas Biržiška Lietuvos universitete Kaune pradėjo dėstyti knygos istorijos dalyką, kuris įtvirtino literatūros istorijos ir knygos istorijos, kaip mokslinių disciplinų, skyrybų pabaigą Lietuvoje. Biržiškos paskaitos apie lietuviškąją knygą ilgainiui, pasemestriui susiklostė į nuoseklų knygos istorijos kursą, kuris apėmė Lietuvos ir visuotinę knygos istoriją13 , o aplink Biržišką buriantis tyrėjų ratui ir plečiantis jų tyrimų problematikai, knygos istorija pradėta suvokti kaip savarankiškas, savo tyrimo objektą, problematiką, šaltinius ir metodus, mokslinių ieškojimų ir apibendrinimų patikimumo rodiklius turintis mokslas. Susitelkęs į lietuviškosios knygos tyrimus, Biržiška Skorinai skirtų darbų nepaliko, tačiau jo požiūrį į Lietuvos spaudos pradininką rodo viename iš pirmųjų tarpukario vadovėlių lietuvių kalba trumpoje rašto ir spaudos raidos apžvalgoje aptartų trijų vienodos svarbos asmenybių – spausdinimo renkamais spaudmenimis išradėjo Johanneso Gutenbergo, Lietuvos spaudos pradininko Pranciškaus Skorinos ir pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo14 – gretinimas.

Sovietmečio pradžioje, pasak Vladimirovo, Lietuvoje skorinistika domėjosi keli moksliniai kolektyvai: Vilniaus universiteto Rusų kalbos katedra ir 1952 m. įkurta Bibliotekininkystės katedra. Pirmoji katedra tyrinėjo senosios slavų kalbos leksiką, gramatiką, istoriografiją, antroji domėjosi Skorinos leidinių paveldu, leidėjo indėliu į Lietuvos knygos istoriją15 . Joje pirmaisiais sovietinės okupacijos dešimtmečiais pradėjo telktis būsimi knygotyros docentai ir docentės, profesoriai ir profesorės, vėliau išplėtoję

10 Abramowicz, Ludwik. Cztery wieki drukarstwa w Wilnie (1525–1925). Wilno: nakładem i drukiem Ludwika Chomińskiego, 1925. 150 p. 11 Stankiewič, Adam. Doktar Francišak Skaryna – pieršy drukar Biełarusi. 1525–1925. Wilnia: Krynica, 1925. 59, [1] p. 12 Лaстoускi, Вaцлaв. Гiстория Беларускай (Крыускай) кнiгi. Коуна, 1926. 13 Raguotienė, Genovaitė. Knygotyros dėstymas Lietuvos valstybės universitetuose ir Vaclovo Biržiškos vaidmuo. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 26. 14 Ruzgas, Vincas. Bibliotekoms vadovėlis. Kaunas: Sakalas, 1937, p. 17–19. 15 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992, p. 6. Lietuvos knygos istorijos tyrimus ir iš esmės prisidėję prie komunikacijos ir informacijos mokslų, kaip tarpkryptinės mokslo šakų grupės, įtvirtinimo 1990 m. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tuometis katedros vedėjas Vladimirovas pats domėjosi XVI–XVIII a. knygos istorija ir 1956 m. paskelbė savo pirmąjį Skorinos gyvenimui ir veiklai skirtą leidinį16, ir prie Skorinos temos grįžo mokslinės brandos metais monumentaliame veikale „Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI–XVII amžius“17 (vertimas į rusų kalbą reprezentatyviu leidiniu pasirodė Maskvoje 1988 m.18) ir vėlesniuose darbuose.

SKORINOS SKAITYMAI

Minint 450ąsias spaudos metines, įvyko pirmoji Lietuvoje Skorinai skirta mokslinė konferencija. 1975 m. lapkričio 21 d. vykusio renginio tema – „Pranciškus Skorina ir kai kurie knygos raidos Tarybų Sąjungoje klausimai“. Pagrindinis konferencijos organizatorius buvo Vilniaus universitetas, kaip partneris dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas. Be Lietuvos istorikų – Ingės Lukšaitės, Irenos Petrauskienės, Broniaus Vaitkevičiaus, Levo Vladimirovo, Romo Šarmaičio, konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos: Aleksejs Apinis, Georgijus Golenčenko, Jevgenijus Nemirovskis, E. Ravnopolec, Jevgenija Umeckaja19 . Gruodžio mėnesio biuletenyje „Bibliotekų darbas“ (dabar – žurnalas „Tarp knygų“) pasirodžiusiame straipsnelyje buvo pažymėta20, kad konferencijos dalyviai turėjo progos pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekoje veikusią senųjų Vilniaus spaudinių parodą, kurioje puikavosi iš Rusijos į universiteto biblioteką dar 1956 m. Vladimirovo pastangomis sugrįžęs „Apaštalų laiškų ir darbų“ egzempliorius. Anot Vladimirovo21, renginio dalyviai pageidavo, kad tokios konferencijos Vilniuje būtų organizuojamos reguliariai ir būtų pavadintos Skorinos skaitymais.

Tą pačią lapkričio 21ąją buvo atidengta Skorinos spaustuvės atminimą įamžinanti paminklinė lenta Vilniaus senamiestyje (dabartinėje Rotušės aikštėje), mokslinės konferencijos dalyviai apdovanoti specialiai šiai progai parengta bibliografija22 .

16 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. Vilnius:

Lietuvos TSR politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugija, 1956. 29, [3] p. 17 Vladimirovas, Levas. Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesansas.

XVI–XVII amžius. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 309–327; Vladimirovas,

Levas. Skorina Pranciškus. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4, SIMNO–

ŽVORŪNĖ. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 30. 18 Владимиров, Л. И. Всеобщая история книги. Москва: Книга, 1988. 312 с. 19 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992, p. 6; V. N. 450osioms spaudos Lietuvoje ir Baltarusijoje metinėms. Bibliotekų darbas, 1975, Nr. 12, p. 23. 20 V. N. 450osioms spaudos Lietuvoje ir Baltarusijoje metinėms. Bibliotekų darbas, 1975, Nr. 12, p. 23. 21 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992, p. 6. 22 Gineitienė, D. Pranciškus Skorina ir Lietuva: bibliografinė rodyklė. Vilnius, 1975. 35 p.

Konferencijos pranešimus buvo numatyta skelbti specialiame, jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvuojančių „Knygotyros“ tęstinių mokslo darbų tome. Tai padaryti pavyko23, deja, tik po ketverių metų, nes atsakingos sovietinės struktūros leidinyje įžvelgė nacionalizmo budinimo grėsmių24. Prireikė nemažų vyriausiojo redaktoriaus Vladimirovo pastangų, kad parengtas tomas pasirodytų 1979 m.

Antrieji Skorinos skaitymai buvo nejubiliejiniai, bet įvyko taip pat Vilniaus universitete 1984 m. balandžio 26–27 d. Filologijos fakulteto iniciatyva ir todėl buvo ne tiek knygotyrinio, kiek kalbotyrinio pobūdžio. Skaitymuose dalyvavo pranešėjai iš Gomelio, Maskvos, Minsko, Vilniaus. 1975 m. minint spaudos pradžios sukaktį, vis dar buvo laikomasi tradicijos ir šventės data siejama su 1525aisiais, nors pats Vladimirovas dar 1973 m. straipsnyje „Vilniaus spaudos pirmagimis“, pristatė atrastąjį Kopenhagos egzempliorių ir pasidalino nuomone, „kad Karališkojoje bibliotekoje aptiktas egzempliorius neginčytinai įrodo, jog <...> Vilniaus spaudos užgimimo data reikia laikyti 1522 metus“25. Tiek ši, tiek vėlesnės jo publikacijos apie Skoriną26 reikšmingai prisidėjo visuomenės atmintyje įtvirtinant šią naująją datą.

SUKAKČIŲ MINĖJIMO TRADICIJA

Lietuvoje buvo švenčiamos ne tik leidinių sukaktys, bet ir Skorinos gimimo metinės. 500 metų jubiliejus buvo paminėtas 1990 m. Pirmaisiais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metais lapkričio 2–3 d. Vilniaus universiteto Rusų kalbos katedros vedėjos Lilijos Sudavičienės iniciatyva buvo organizuota mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo tyrėjai iš Gardino, Gomelio, Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), Liublino, Maskvos, Minsko, Šiaulių, Varšuvos ir Vilniaus. Renginio medžiaga išleista atskiru rinkiniu rusų kalba „Pranciškus Skorina ir Vilnius“ (Францыск Скoрина и Вильнюс)27. 1991 m. Vilniaus universitete įkurto Komunikacijos fakulteto mokslininkų pastangomis 1992 m. pasirodė šiai sukakčiai skirta Vladimirovo studija lietuvių kalba „Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas“28, kuri vainikavo tuomet jau garbaus amžiaus profesoriaus spaudos pradininkui skirtas veiklas ir tyrinėjimus.

23 Knygotyra, 1978, t. 7 (14). 132, [4] p. 24 Navickienė, Aušra. Pokalbis su ilgamečiu „Knygotyros“ redaktoriumi akademiku Domu Kaunu. Knygotyra, 2019, t. 73, p. 14. 25 Vladimirovas, L. Vilniaus spaudos pirmagimis. Bibliotekų darbas, 1973,

Nr. 9, p. 27. 26 Vladimirovas, Levas. Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI–

XVII amžius. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 309–327; Vladimirovas, L. Skorina

Pranciškus. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4, SIMNO–ŽVORŪNĖ.

Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 30; Vladimirovas,

Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992. 80 p. 27 Францыск Скoрина и Вильнюс. Сборник материалов Республиканской научной конференции, посвещенной 500летию со дня рождения

Францыска Скорины / сост. Л. В. Судавичене. Вильнюс, 1991. 146 с. 28 Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992. 80 p.

Pastaruoju dešimtmečiu progų švęsti turėjome dar daugiau. 2017 m. LDK skaitytojams skirtos „Rusėniškosios Biblijos“ 500asis jubiliejus buvo pagerbtas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos inicijuota tarptautinio mokslininkų kolektyvo parengta knyga „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“29 (sudarė Sigitas Narbutas) ir keliomis parodomis. Šiai progai skirta stacionari paroda buvo atidaryta minėtoje bibliotekoje, o kilnojamasis jos variantas eksponuotas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Čekijoje. Dėl patikslintos Skorinos gimimo datos gavome progą 2020 m. kartu su čekais paminėti 550ąsias Pranciškaus Skorinos gimimo metines. Karolio universitete Prahoje ir Lietuvių kalbos institute dirbantis slavistas ir baltistas Ilja Lemeškinas savo darbuose įrodė, kad Skorinos gimimo data turi būti nukelta iš 1490ųjų į 1470 metus. Ta proga Vilniuje Lietuvių kalbos instituto ir Prahos lingvistų būrelio pastangomis pasirodė Lemeškino monografija rusų kalba „Pranciškaus Skorinos portretas“ (2021 m. išėjo pataisytas ir papildytas jos leidimas rusų kalba, o 2022 m. – ir lietuvių kalba30). 2022uosius Seimui paskelbus Pranciškaus Skorinos metais, aktyviai švenčiame pirmosios LDK spausdintos knygos sukaktį. Pirmą kartą šventės svarbiausia kaltininkė – ne Skorinos „Apaštalų laiškai ir darbai“, o „Mažoji kelionių knygelė“. Jubiliejiniams metams ritantis link pabaigos, dauguma renginių jau įvyko. Jų pikas buvo rugsėjo mėnesį, kai vyko svarbiausias metų mokslinis renginys – tarptautinėmis mokslininkų pajėgomis organizuota konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra. Skorinos „Mažajai kelionių knygelei – 500“, pratęsianti Vilniaus universiteto knygotyrininkų rengiamų mokslinių konferencijų tradicijas, ir ją lydintys renginiai31 .

Geros žinios apie šiuos renginius jau sklinda Lietuvoje ir anglakalbiame pasaulyje. Europos mokslininkų Bibliografinės draugijos (The Bibliographical Society)32 svetainėje spalio pradžioje buvo paskelbtas jos prezidento Jameso Raveno straipsnis33. Kaip kviestinis pranešėjas konferencijoje dalyvavęs autorius palankiai atsiliepė apie Skorinai skirtus rugsėjo renginius ir atkreipė dėmesį į naujausius LDK knygos kultūros tyrimus (į Lemeškino monografiją „Pranciškaus Skorinos portretas“ (su rusiškomis ir

29 Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500 / sudarė Sigitas Narbutas.

Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2017. 140 p. 30 Lemeškin, Ilja. Pranciškaus Skorinos portretas. VilniusPraha: Lietuvių kalbos institutas, Prahos lingvistų būrelis, 2022. 310, [2] p. 31 Rugsėjo 12–18 d. įvyko tarptautinė vasaros mokykla Prahoje, rugsėjo 20 ir 21 d. buvo atidarytos parodos Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose. Plačiau apie konferenciją ir tarptautinę mokyklą Prahoje skaitykite žurnalo „Tarp knygų“ p. 30–31. 32 Draugija veikia Jungtinėje Karalystėje, jos tikslas – skatinti knygos istorijos tyrimus. Mokslinė organizacija vienija apie 7000 narių. 33 Raven, James. Francysk Skaryna (c. 1470–1552) Belarusian Humanist,

Physician, and Translator. The Bibliographical Society. Prieiga per internetą: www.bibsoc.org.uk/sites/bibsoc.org.uk/files/Francysk_Skaryna.pdf.

Tarp naujausių LDK knygos kultūros tyrimų – slavisto ir baltisto Iljos Lemeškino monografija, 2021 m. pasirodžiusi rusų kalba, o šiemet – lietuviškai.

prancūziškomis santraukomis), į Vilniaus universiteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros mokslininkų parengtą ir Oksforde paskelbtą studiją The History of Publishing in Lithuania34 ir skorinistikai skirtoje keliakalbėje interneto svetainėje The Laboratory of Francysk Skaryna Studies35 skelbiamą medžiagą).

Plėtojant mokslinę komunikaciją, jau rengiamas specialus tarptautinio atvirosios prieigos mokslinio žurnalo „Knygotyra“ tomas, kuriame bus skelbiami konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai. Leidinys pratęs tarptautines ir tarpdalykines konferencijos dienomis užsimezgusias diskusijas36 ir kaip atvirosios prieigos, nuo 2018 m. „Scopus“ duomenų bazėje referuojamas žurnalas supažindins tarptautinę auditoriją su skirtingoms mokykloms atstovaujančių skorinistų ir Renesanso knygos kultūros tyrėjų įžvalgomis. Šių metų pabaigoje dar pasirodys sukakčiai paminėti skirti, skorinistiką bei knygotyros žiniją pagausinsiantys leidiniai: S. Narbuto studija „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos leidiniai“ ir Sergejaus Temčino monografija „Pranciškaus Skorinos leidiniai: šaltiniai, interpretacijos, funkcionavimas“37 .

34 Navickienė, Aušra; Braziūnienė, Alma; Cicėnienė, Rima; Kaunas, Domas;

Misiūnas, Remigijus; Petreikis, Tomas. History of Publishing in Lithuania.

In Oxford Research Encyclopedia of Literature. Oxford: Oxford University

Press, 2021. ISBN 9780190201098. p. [1–65]. 35 https://skaryna.com/en. 36 Didelių diskusijų sulaukė „Mažosios kelionių knygelės“ spausdinimo laiko ir vietos klausimas. Plačiau žr. Lemeškin, Ilja. Dėl P. Skorinos Mažosios kelionių knygelės spausdinimo laiko ir vietos. Knygotyra, 2019, t. 72, p. 17–33. Taip pat prieiga per internetą: www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/ article/view/13001/11827. 37 Pranciškaus Skorinos metų minėjimo planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1012. [žiūrėta 2022 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/ patvirtintaspranciskausskorinosmetuminejimo2022metaisplanas.

Taigi, Lietuvoje šimtmečius skaičiuojantys skorinistikos tyrimai tęsiasi, kaip ir Skorinos gyvenimo ir leidybinės veiklos sukakčių minėjimo tradicija. Pastaruoju dešimtmečiu sukakčių paminėjimai įgauna vis veiksmingesnes formas ir reikšmingai prisideda tiek komunikuojant LDK kultūros paveldą, knygos kultūros tyrimų rezultatus, tiek aktualizuojant LDK svarbos šiandienos Lietuvos visuomenei suvokimą.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

Abramowicz, Ludwik. Cztery wieki drukarstwa w Wilnie (1525–1925). Wilno: nakładem i drukiem Ludwika Chomińskiego, 1925.

Bandtkie, Jerzy Samuel. Historia drukarń krakowskich. Kraków, 1816.

Crone, H. Gamle slaviske Tryk i det Konigelige Bibliotek. Fund og Forskning, (Copenhagen), t. 4, 1957, p. 61.

Gineitienė, D. Pranciškus Skorina ir Lietuva: bibliografinė rodyklė. Vilnius, 1975.

Knygotyra, 1978, t. 7 (14). 132, [4] p.

Lelewel, Joachim. Bibljografichnych ksiąg dwoje. Wilno, 1823–1826. Lelewelis, Joachimas. Dvejetas bibliografinių knygų. 3 tomai. Vilnius: Versus aureus, 2011–2016.

Lemeškin, Ilja. Dėl P. Skorinos Mažosios kelionių knygelės spausdinimo laiko ir vietos. Knygotyra, 2019, t. 72, p. 17–33. Prieiga per internetą: www. zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13001/11827.

Lemeškin, Ilja. Pranciškaus Skorinos portretas. VilniusPraha: Lietuvių kalbos institutas, Prahos lingvistų būrelis, 2022.

Linde, Samuel. O literaturze słowiańskorosyjskiej podług dzieła bibliograficznego Sopikova. Pamiętnik Warszawski, 1815, t. 2–3, 1816, t. 4.

The Laboratory of Francysk Skaryna Studies. https://skaryna.com/en.

Лaстoускi, Вaцлaв. Гiстория Беларускай (Крыускай) кнiгi. Коуна, 1926.

Nadson, A. Skoryna’s Prayer Book. The Journal of Belorussian Studies, (London), 1972, t. 2, Nr. 4, p. 339–342.

Navickienė, Aušra; Braziūnienė, Alma; Cicėnienė, Rima; Kaunas, Domas; Misiūnas, Remigijus; Petreikis, Tomas. History of Publishing in Lithuania. In Oxford Research Encyclopedia of Literature. Oxford: Oxford University Press, 2021. ISBN 9780190201098. p. [1–65].

Navickienė, Aušra. Pokalbis su ilgamečiu „Knygotyros“ redaktoriumi akademiku Domu Kaunu. Knygotyra, 2019, t. 73, p. 14.

Pranciškaus Skorinos metų minėjimo planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1012. Prieiga per internetą: https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/ patvirtintaspranciskausskorinosmetuminejimo2022metaisplanas.

Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500 / sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius, 2017.

Raguotienė, Genovaitė. Knygotyros dėstymas Lietuvos valstybės universitetuose ir Vaclovo Biržiškos vaidmuo. Knygotyra, 2000, t. 36, p. 25–33.

Ruzgas, Vincas. Bibliotekoms vadovėlis. Kaunas: Sakalas, 1937.

Stankiewič, Adam. Doktar Francišak Skaryna – pieršy drukar Biełarusi. 1525–1925. Wilnia: Krynica, 1925.

Vladimirovas, Levas. Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI–XVII a. Vilnius: Mokslas, 1978.

Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. Vilnius: Vilnius: Lietuvos TSR politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugija, 1956. 29, [3] p.

Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina. Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų draugijos leidykla, 1992.

Vladimirovas, L. Skorina Pranciškus. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4, SIMNO–ŽVORŪNĖ. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 30.

Vladimirovas, L. Vilniaus spaudos pirmagimis. Bibliotekų darbas, 1973, Nr. 9, p. 25–27.

Владимиров, Л. И. Всеобщая история книги. Москва: Книга, 1988.

Коршунау, А. Ф. К вопросу о начале книгопечатания в Великом княжестве Литовском. Knygotyra, 1979, t. 7 (14), p. 24–36.

Опыт российской библиографии. Ч. 1–5. 1813–1821.

Францыск Скoрина и Вильнюс. Сборник материалов Республиканской научной конференции, посвещенной 500летию со дня рождения Францыска Скорины / cост. Л. В. Судавичене. Вильнюс, 1991. 146 с.