2020 09 - A

Rugsėjis | 2020

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Ingrida Veliutė. Bendruomeniškos vizionierių bibliotekos 1 TEMA / SENJORŲ VEIKLA BIBLIOTEKOSE

Vaiva Markevičiūtė. Savi tarp savų 3 Aušra Vaškevičienė. Individualus dėmesys kiekvienam 7 ŠIANDIEN AKTUALU

Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė. Informacijos ir dokumentavimo sričių aiškinamojo žodyno nauja redakcija 8 BIBLIOTEKŲ TURTAI

7

Nijolė Raudytė. Unikali XIX a. lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne 11 UŽSIENYJE

Kokias knygas skaito latviai. Parengė Nijolė Sisaitė

16

ŽMONĖS IR LAIKAS

Vaiva Markevičiūtė. Paradoksalus Jolitos Skablauskaitės pasaulis 18 SUKAKTYS

Vytautas Smilgevičius. Smaragdai ir auksas: Mato Šalčiaus kelionių pėdsakais 22 Regina Varnienė-Janssen, Daiva Janavičienė. „Planavome ir kūrėme bibliotekų ateitį“ 25 GEROJI PATIRTIS

Turininga vasara. Parengė Rūta Lazauskaitė ir Ieva Šakelaitė

29

KRONIKA

Žydrė Vėtienė. Specialistų akiratyje – pakartotinio skaitmeninto turinio naudojimo galimybės 32 Sonata Nognienė. Nauji Vydūno atminimo ženklai 33 Stanislovo Moravskio skaitymai. Birštono viešosios bibliotekos informacija 34 Įkurtuvės, kurių laukta 50 metų. „Tarp knygų“ informacija 35 Indrė Rapkevičienė. Panevėžio bendruomenė pasirinko poetę 36 KRONIKA / POEZIJOS PAVASARIS KRONIKA / VAIKŲ VASARA KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

18

37 38 40

IN MEMORIAM

Vanda Mikalauskienė [1937 10 23–2020 07 22] Atsisveikiname su Gailute Meškevičiene [1961 04 11–2020 07 28]

43 43

IR AŠ TEN BUVAU

Dainius Vaitiekūnas. Šv. Genovaitės biblioteka

32

44

Irmanto Gelūno (7), Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos archyvo (18), Sevilės Charsikos (32) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyne saugoma didžioji Neformalios lituanistinės mokyklos, įtrauktos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, kolekcijos dokumentų dalis. Plačiau apie tai skaitykite p. 11–15. Jolantos Klietkutės nuotr.

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

BENDRUOMENIŠKOS VIZIONIERIŲ BIBLIOTEKOS Nuo dienos, kai per tris Pabaltijo šalis Baltijos kelyje nusidriekė taiki lietuvių, latvių ir estų grandinė, jau skaičiuojame trisdešimtmetį. Šiemet rugpjūčio 23 d. rankomis susikibusių žmonių energija ir taikios mintys buvo siunčiamos Minsko, kuriame dabar tramdomi protestuotojai, link.

Laisvės troškimui sienos neegzistuoja... O juk beveik prieš penkiolika metų kaip tik Baltarusijos nacionalinė bib­lio­teka tapo traukos simboliu: ji pradėjo vilioti ne tik kontrastinga deimanto formos architektūrine išraiška, bet ir atvertomis čia saugomomis, tarp jų ir lituanistikos paveldo, kolekcijomis. Lieka tikėtis, jog kontroversiški politiniai sprendimai neužgniauš mokslo ir kultūros galimybių...

O kaip per tris pastaruosius Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius pasikeitė šalies bib­lio­tekų įvaizdis ir jų veidas?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 m. patvirtinus Bib­lio­tekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą1, Kultūros ministerija per dešimtmetį įsipareigojo ne tik pagerinti bib­lio­tekų veiklą, bet ir atnaujinti senuosius pastatus ar pastatyti naujų. Tuo metu šalyje veikė daugiau kaip 3000 valstybės, savivaldybių ir kitų žinybų įsteigtų bib­lio­tekų, iš kurių daugiau nei 1300 buvo viešosios bib­ lio­tekos, įsikūrusios miestuose, miesteliuose ir 1

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1454 „Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos patvirtinimo”, 2002 m. rugsėjo 17 d. Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/ legalAct/TAR.C20862E3D9CD/asr.

Dr. Ingrida Veliutė. Liudo Masio nuotr.

kaimuose2. Ir jau tuomet tiek Kultūros ministerijos planuose, tiek UNESCO ir IFLA viešųjų bib­lio­tekų manifeste buvo išreikšta siekiamybė, kad bib­lio­ tekose „paslaugos teikiamos remiantis visiems lygia naudojimosi teise, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar padėties visuomenėje“.

Taip pradėta formuoti nauja viešųjų bib­ lio­tekų misija iš tradicinės bib­lio­tekos, saugančios rašytinį ir spaudos paveldą, pasitelkiant kūrybiškumą bei modernias elektronines priemones, tapti bendruomeninėmis erdvėmis, kuriose visi be išimties nariai turėtų galimybę pažinti, mokytis, tobulėti ir jaustis skaitančios bendruomenės dalimi.

Iš ambicingos modernizavimo programos, kurioje buvo suplanuota per 150 statybų ir rekonstrukcijos projektų, finansavimas numatytas 44-iems, jiems skirta 50,8 mln.

Eur (175,4 mln. Lt), iš jų panaudota 44,9 mln.

Eur (155,2 mln. Lt). Galima vertinti dvejopai ir pesimistiškai numykti, jog tai – vos 29,3 proc. visų suplanuotų projektų, tačiau galima ir pasidžiaugti, jog bib­lio­tekos papildomai iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų ir kitų šaltinių gavo 5,7 mln. Eur (19,7 mln.

Lt), rekonstrukcijai ir statyboms 3,6 mln. Eur (12,3 mln. Lt) skyrė savivaldybės.

2

Petuchovaitė, Ramunė. Lietuvos bibliotekų kaitos kelias: sustoti negalima.

In: Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka. Prieiga per internetą: www.bibliotekospazangai.lt/media/public/Atsisiuntimui/Moderniai%20 visuomenei-small.pdf.

* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bib­lio­tekos.

1

Šioje Lietuvos bib­lio­tekų atsinaujinimo trisdešimtmečio apžvalgoje privalu paminėti ir nacionalinį projektą „Bib­lio­ tekos pažangai“ (2008–2012 m.)3, vykdytą pagal tarptautinį trišalį susitarimą tarp Kultūros ministerijos, Billo ir Melindos Gatesų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­ lio­tekos. Projekto biudžetas viršijo 32 mln. Eur (apie 112 mln. Lt). Projekto pabaigoje buvo išplėtota visą šalį apimanti bib­lio­tekų infrastruktūra, automatizuota sistema sujungė bib­lio­tekas į tinklą ir buvo sukurta nauja viešosios interneto prieigos infrastruktūra, o tai šiandien jau laikoma labiau nei privalomu aspektu bib­lio­tekose. Itin svarbus programos indėlis į darbuotojų ir lankytojų kompetencijų ugdymą (technologinio raštingumo mokymuose dalyvavo 61 tūkst. gyventojų, daugiau kaip 420 tūkst. konsultuota) – taip bib­lio­tekose suaktyvintas tiek skaitmeninių paslaugų vartojimas, tiek naujų paslaugų kūrimas, tiek tradicinių leidinių iš fondų išdavimas. Šių programų tikslus pavadinčiau pavykusiu vizionierišku ateities planavimu, nes jei rašytume naują programą ryt, jau žinotume, jog turime nemažą būrį kvalifikuotų specialistų, veikiančią LIBIS sistemą, ne tik daugybę kompiuterizuotų darbo vietų, bet ir tokių inovatyvių priemonių, apie kurias anuomet geriausiu atveju buvo tik svajojama. Nekalbant jau apie tai, jog ne tik Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka po centrinių rūmų kapitalinio remonto į kultūros lauką įsiveržė su aiškiu tarpdiscipliniškumo pareiškimu, bet ir mažesnių miestų bei miestelių, pavyzdžiui, Kretingos, Plungės ar Ukmergės bib­lio­tekos kaskart verčia pasitikrinti, ar iš tiesų užsukai į bib­lio­teką.

Dar šiek tiek pozityviosios statistikos. 2016-ieji buvo paskelbti Bib­lio­tekų metais, o 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, gyventojų vertinimu, viešosios bib­lio­tekos teikė kokybiškiausias kultūros paslaugas4.

2019 m. kiekvienas šalies gyventojas bib­lio­tekose apsilankė vidutiniškai po 8 kartus (21 236 123 fiziniai lankytojai), virtualiai – vidutiniškai po 6 kartus per metus (18 193 120).

Bib­lio­tekose įdiegus automatizuotas aptarnavimo sistemas ir savitarnos įrenginius, pakito darbuotojų darbo turinys: svarbiausia veikla tapo bendravimas su lankytojais, jų mokymas ir konsultavimas, edukaciniai ir kultūros renginiai. Bib­lio­teka tapo viešąja bendruomenės erdve – susibūrimams, aktyvioms kūrybinėms ir kultūrinėms veikloms, kurioje keičiamasi nuomonėmis, ugdoma tolerancija, randama bendrų interesų ir formuojama daugiakultūrė tapatybė. Džiugu priminti, jog rekonstruota Utenos A. ir M. Miškinių viešoji bib­lio­teka šiais metais už inovatyvią veiklą gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo srityje įvertinta tarptautinio EIFL fondo apdovanojimu, Trakų rajono viešosios bib­lio­tekos Lentvario filialą perkėlus į bendrą pastatą su kultūros rūmais, ne tik pagerėjo bib­lio­tekos darbo sąlygos, bet ir išsiplėtė renginių organizavimo galimybės. Stebina

atnaujintos Druskininkų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos pastato architektūra, kritikų teigimu, lyg būtų įkurdinta priešistorinio gyvūno griaučiuose5. Kauno apskrities viešojoje bib­lio­tekoje modernizavimo darbai dar tik startuoja, bet jau aišku, kad miestiečiai po kelerių metų turės beveik nepakitusios architektūros, tačiau inovatyvią ir modernią bendruomeninę erdvę. Apibendrinant galima paminėti, jog 2014–2020 m. bib­lio­tekų infrastruktūros lėšas nukreipus į Kultūros objektų aktualizavimo programą6, už 23,9 mln. Eur (iš jų 17 mln. – Europos Sąjungos lėšos) buvo renovuota 13 viešųjų bib­lio­tekų. Čia racionalu būtų paklausti, tai kokie gi tolesni šalies bib­lio­tekų tikslai, kuriuos suponuoja jau šiandienos poreikis. Šiemet 65 apskričių ir savivaldybių viešosioms bib­lio­tekoms fondams komplektuoti papildomai paskirstyta 1,7 mln. eurų7; tai leido pasivyti ir net šiek tiek viršyti ES valstybių vidurkį: vienam Lietuvos gyventojui viešojoje bib­lio­tekoje iš šiam tikslui skiriamų lėšų tenka 1,45 Eur (ES šalių bib­lio­tekoje – 1,22 Eur).

Kas toliau? Planuojama nuosekliai tęsti 2020 m. pradėtas veiklas, susijusias su viso šalies viešųjų bib­lio­tekų tinklo infrastruktūros pritaikymu autizmo spektro sutrikimą turintiems lankytojams. Rengiama gyventojų medijų ir informacinio raštingumo ugdymo programa, kuri bus vykdoma per bib­lio­tekų tinklą. Ateinančiais metais numatomi reikminiai tyrimai apie dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes organizuojant 3D skenavimo procesus.

Itin svarbu neapleisti Nacionalinės bib­lio­tekos puoselėjamo „žmonių bib­lio­tekos“ modelio ir toliau rūpintis darbuotojų kompetencijų tobulinimu, atliepti sparčiai kintančius lankytojų poreikius ir laukti bib­lio­tekoje visų – ar užsukančių tik pasiimti knygos, ar pasinaudoti bendradarbystės, kūrybos erdvėmis, ar tiesiog pabendrauti su draugais.

Mintimis vis grįžtu į pavasarį, kai, užklupus koronaviruso pandemijai, viso pasaulio bib­lio­tekos nemokamai atvėrė fondus, kad žmonės, būdami namie, galėtų naudotis bib­ lio­tekose saugoma žmonijos išmintimi; kai, bib­lio­tekoms vienoms pirmųjų Lietuvos kultūros sektoriuje per karantiną atvėrus duris lankytojams, per naktis kūrėme taisykles, kaip dirbti su išduodamais leidiniais, kad darbuotojai liktų saugūs; kai rankose atsidūrė bib­lio­tekų 3D spausdintuvu pagamintas veido skydelis, skirtas apsisaugoti nuo klastingo viruso, ir žinojau, jog kažkas kantriai ir ilgai dirbo, kad jį turėčiau... Čia nėra vietos nuoboduliui ir beveik neribotos galimybės įgyvendinti įvairiausias idėjas. Tik svarbu atrasti savo bib­lio­teką ir bib­lio­tekininką.

Dr. Ingrida Veliutė Kultūros viceministrė Projektas „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos”, 2017. Prieiga per internetą: http://archmap.lt/lt.

Kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-711„Dėl kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, 2014 m. spalio 6 d. Prieiga per internetą: www.e-tar. lt/portal/lt/legalAct/b425eff064b911e4b6b89037654e22b1/asr.

7 2010 m. finansavimas šiam tikslui buvo sumažintas beveik 4 kartus.

5

Prieiga per internetą: www.bibliotekospazangai.lt/lt/.

4 Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis: galutinė tyrimo ataskaita, 2017-06-22. Prieiga per internetą: www.kulturostyrimai.lt/wpcontent/uploads/2017/08/2017-Gyventoju-dalyvavimo-kulturoje-tyrimo-ataskaita. pdf.

3

2

6

TEMA / SENJORŲ VEIKLA BIBLIOTEKOSE

Nuotrauka iš Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo

SAVI TA R P S AV Ų

Vaiva Markevičiūtė

Šiandienos biblioteka jau seniai nėra tik knygų saugykla, tai – ir bendruomenės telkimosi centras. Šią bibliotekos funkciją atradę ir sėkmingai ja naudojasi vyresnio amžiaus žmonės – rajono bibliotekose įsikūrę ir ne vienus metus veikia senjorų klubai, suburiantys ir bendroms veikloms, ir išvykoms, ir tiesiog suvedantys žmones, kurie nori bendrauti, dalintis ir atrasti. Pasidomėjome kelių bibliotekose veikiančių senjorų klubų veikla, kuo vyresnio amžiaus žmonės domisi, kuo tokie klubai yra naudingi ir kokios įtakos jiems turi koronavirusas.

Bib­lio­tekų darbuotojai jau seniai pastebėjo, jog garbaus amžiaus žmonės yra aktyvūs bib­lio­tekos ir jos renginių lankytojai, tad susimąstyta, kad būtų naudin­ ga ir smagu juos suburti draugėn. Dažnoje bib­lio­tekoje imti organizuoti įvairūs mokymai, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, muzikos valandėlės, diskusijos, protmūšiai, poezijos skaitymai ir kiti renginiai, skatinantys senjorų aktyvumą, stiprinantys bendruomenės ir bib­lio­tekos bendradarbiavimą. O kad būtų patogiau dalintis infor­ macija ir burti bendruomenę, imti kurti senjorų klubai.

Svarbiausias tokių klubų tikslas – susitikti ir dalintis.

Neretai patys senjorai yra ir veiklų kuratoriai – jie su­ galvoja, ką norėtų veikti, inicijuoja ir veda užsiėmimus, pristato savo talentus bei pomėgius.

ĮVAIRŪS BENDRAUTI SKATINANTYS AKSTINAI Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bib­lio­tekoje senjorų klubas „Džiugesio valandos“ veikia jau vie­ nuolika metų. „2009 m. lapkričio 10 d. daugelyje Lie­ tuvos bib­lio­tekų vyko senjorams skirtos akcijos. Mūsų

bib­lio­tekos tikslas tuo metu buvo paskatinti vyresnio amžiaus žmones aktyviai naudotis internetu visoms gyvenimo reikmėms, – pasakoja „Džiugesio valandų“ vadovė Auksuolė Nazarovienė. – Susibūrę apsilankė­ me interneto tinklalapyje „Esenjoras“. Sužinojome, kad čia senjorai gali mokytis naudotis internetu, rasti daug naudingos informacijos, bendrauti. Vyresnio amžiaus lankytojai taip pat dalyvavo žaidime „Tūks­ tantmečio senjoras“. Bebendraujant kilo idėja įkurti senjorų klubą.“ Kiek kitokie tikslai suvedė šiauliečius – Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bib­lio­tekoje 2012 m. įkurtas senjorų rankdarbių būrelis, kuriam keletą metų savanoriškai vadovavo tautodailininkė Irena Gaidamavičienė. Ilgainiui rankdarbių būrelio veikla išsiplėtė – šiandien senjorai buriasi į knygų aptari­ mus, susitikimus su įdomiais žmonėmis, dalyvauja pilietinėse ir gerumo akcijose, parodose, paskaitose, ekskursijose ar tiesiog susitinka pabendrauti prie arbatos puodelio.

3

AUGANTIS SENJORŲ SUSIDOMĖJIMAS

Jonaviškės į rankdarbių būrelį renkasi kelis kartus per mėnesį. Nuotrauka iš Jonavos viešosios bibliotekos archyvo

Pasvalio senjorai, apsilankę moderniame bibliotekos Atvirame jaunimo centre, dalyvavo stalo ir interaktyvių žaidimų turnyre, nebuvo pamirštos ir tradicinės šaškės. Nuotrauka iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos archyvo

Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bib­lio­tekoje klubas susibūrė 2016 m., kai, bib­lio­tekoje susitikus keletui Žirmūnų mikrorajono senjorų, kilo mintis čia rengti bendraminčių su­ sitikimus. Gavus pritarimą, 2016 m. spalio 26 d. įvyko pirmasis renginys – žirmūnietė gidė Aldona Mikulionienė papasakojo apie šio mikrorajono istoriją, susirinkusiesiems koncertavo ,,Bočių“ Žirmūnų skyriaus ansamblis ,,Neris“, kurio dainininkės vėliau tapo aktyviausiomis klubo narėmis.

Mintis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bib­lio­tekoje įsteigti senjorų klubą kilo jos darbuotojai, apsilankiusiai Vokietijos bib­lio­tekose ir įgijusiai tarptautinės patirties, – ten garbaus amžiaus žmonės reguliariai renkasi bib­lio­tekoje ir dalyvauja nemokamose edukacinėse veiklose, kituose užsiėmimuose. 2018-ųjų lapkritį nuspręsta bib­lio­tekoje suburti klubą – sukurti erdvę garbaus amžiaus žmonėms, ku­ rioje jie galėtų susitikti, bendrauti, dalyvauti įvairiose veiklose.

Vieno jauniausių šalyje – Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos senjorų klubo vadovė Irena Povilionienė pasakoja, kad mintis suburti senjorus bib­lio­tekoje kilo 2019 m. rudenį, po spalio 1 d. minimos Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos: „Nusprendžiau spalio 23 d. pakviesti senjorus į bib­lio­ teką. Išplatinome kvietimą mieste ir internete. Norėjosi, kad susitikimai paįvairintų žmonių kasdienybę, kad išdrįstų ateiti ir tie, kurie jaučiasi vieniši, kuriems gal nedrąsu išeiti į kitas erdves.

Pirmasis susitikimas pasisekė: susirinko apie 15 bendraminčių, pabendravome prie arbatos puodelio, pasidalijome mintimis, ką norėtume veikti.“ 4

Į pirmuosius klubų susitikimus bib­lio­tekose ateidavo 10–15 senjorų. Ilgainiui narių skaičius didėjo. Pavyzdžiui, šian­ dien Molėtų klubas vienija per 30 narių, kai kurie į susibūrimus atvyksta iš aplinkinių miestelių bei kaimų. „Pirmaisiais metais nutarėme, kad kiekvieno mėnesio pirmas antradienis bus mūsų susitikimo diena. Tradiciją išlaikėme iki šiol. Dažniausiai susitinkame bib­lio­tekos Informacijos skaitykloje, – pasakoja klubo vadovė A. Nazarovienė. – Šiandien galime pasigirti – turime net klubo himną, kurį sukūrė mūsų senjorės: žodžius – Janina Leišienė, o muziką – Marytė Matuliauskienė!“ Panevėžiečių aktyvumas panašus. Klube yra apie 30 narių, jie susitinka kartą per mėnesį bib­lio­tekoje, jos padaliniuose ar kitose vietose, pavyzdžiui, leidžiasi į išvykas gamtoje. „Papras­ tai senjorai į klubą renkasi gan gausiai, tik vasarą pastebimas staigus narių sumažėjimas – ateina 5–7 žmonės, – pasakoja vyriausioji bib­lio­tekininkė Silvija Vidugirienė. – Smagu, kad nuo šių metų klubu labiau susidomėjo ir vyrai – anksčiau jis buvo vien moteriškas.“ Į veiklas dukart per mėnesį renkasi šiauliečiai ir pasva­ liečiai. „Į pirmuosius susitikimus senjorai rinkosi įvairiai: į vieną ateidavo mažiau, kitame jau sutikdavai naujų narių.

Ilgainiui susibūrė nuolatinė kompanija, šiandien klubo branduolį sudaro apie 30 narių. Viename pirmųjų susitikimų pasiūliau imtis kokios nors veiklos, burtis į pomėgių grupes, bet senjorai atsakė, kad mezga, siuva ar kitokiais darbeliais užsiima namuose. Jie žinojo, ko tiksliai nori, – paprasčiausiai susitikti, pasidalinti naujienomis, prisiminimais, padainuoti, – pasakoja pasvaliečių klubo vadovė I. Povilionienė. – Tada nusprendėme susidėti po kelis eurus, kad turėtume pini­ gėlių kavai, arbatai ar gėlėms. Sutarėm švęsti gimtadienius.

Klube atsirado senjoras, grojantis akordeonu, susitikimai iškart tapo nuotaikingesni.“ I. Povilionienė tikina, kad buvo žmonių, kuriems bib­lio­teka dar nebuvo pažįstama, todėl pirmieji susitikimai prasidėdavo ekskursija po bib­lio­teką: Atvirą jaunimo centrą, Mariaus Katiliškio atminimo kambarį, skaityklas ir kitas erdves.

Jonavos viešosios bib­lio­tekos senjorų klubo „Polėkis“ vadovė Regina Lukoševičienė pasakoja, kad kai 2018-aisiais klubo narių skaičius perkopė 60, nuspręsta skirstytis į grupes pagal pomėgius. „Senjorai groja, šoka, kuria ir skaito eiles, fo­ tografuoja, diskutuoja, keliauja... – vardija R. Lukoševičienė. –

Molėtų bibliotekos senjorų klubo narės mielai imasi įvairių rankdarbių, tarp jų – ir kruopštumo reikalaujančio papuošalų kūrimo iš karoliukų. Nuotrauka iš Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo

Kūrybingos Šiaulių senjorės džiaugiasi mielais lėlių dirbtuvių rezultatais. Nuotrauka iš Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo

Susibūrę senjorai imasi ir praktiškos veiklos – štai panevėžietės pasigamino velykinių atvirukų.

Nuotrauka iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos archyvo

2019 m. senjorai rinkosi net 53 kartus. Šiuo metu klubas vienija per 80 narių, bet renginiuose lankosi ir nepriklausantys klubui jonaviečiai ir net miesto sve­ čiai. Susitikimai vyksta kartą per mėnesį, bet grupės susiburia ir dažniau.“ Pritraukti naujų narių klubai siekia įvairiai. Vis dėlto geriausia reklama – iš lūpų į lūpas sklindantys geri atsi­ liepimai. Dažniausiai žmones sudomina kokia konkreti veikla ar iniciatyva, tačiau tam neretai reikia lėšų. Taigi bib­lio­tekos nevengia dalyvauti konkursuose ir teikia paraiškas sumanytų projektų finansavimui gauti. .

VEIKLŲ ĮVAIROVĖ: NUO VĄŠELIO IR KOMPIUTERIO

Senjorų klubų veiklos tikslai, galima sakyti, ne­ siskiria nuo kitų panašių darinių. Vienareikšmiškai jie skatina vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, aktyvų laisvalaikį, turiningą bendravimą, mažina vienišumą, uždarumą, atskirtį nuo visuomenės, skatina sveiką gyvenseną. „Mūsų klubo senjorai yra linksmi, draugiški, šiltai bendrauja. Jie yra aktyvūs, smalsūs ir be galo kūrybingi. Atėję į klubą, ne tik smagiai ir naudingai leidžia laiką bib­lio­tekoje, bet ir išsikalba visais ak­ tualiais klausimais, gauna vertingų patarimų iš kitų senjorų, – pasakoja Panevėžio apskrities viešosios bib­lio­tekos darbuotoja S. Vidugirienė. – Kūrybinėse edukacijose gaminome atvirukus artimiesiems,

kūrėme karpinius, demonstravome gebėjimą kurti eiles. Įvyko ir pačių senjorų inicijuotos paskaitėlės, viktorinos apie gėles, liną, atvirlaiškių gamybą.“ Jonavos senjorų klubo vadovė R. Lukoševičienė tikina, kad iš visų jų klubo grupių aktyviausios yra rankdarbių ir fotografų grupės. „Senjorai mėgsta fotografuoti, bet daugelis neturi įgūdžių tvarkyti nuotraukas, kurti vaizdų albumus, dalintis nuotrau­ komis. Taigi jie stiprina skaitmeninio raštingumo įgūdžius, mokosi naudotis įvairiais išmaniaisiais įrenginiais. O klubo rankdarbiautojų kūriniai – Ve­ lykų margučiai, Kalėdų angeliukai, paveikslai ir kiti darbai – papuošia bib­lio­teką įvairių švenčių metu.“ Molėtiškius pirmiausia suvienijo noras pažinti ir įvaldyti informacines technologijas. „Visi senjorai dar ir šiandien, po 10 metų, gerai prisimena pirmąją akciją „Ateik ir išmok naudotis kompiuteriu“. Dabar kompiuteris mums – jau vieni niekai. O tadbuvo ki­ taip! – pamena klubo „Džiugesio valandos“ vadovė A. Nazarovienė. – Laikui bėgant ir labiau vieniems kitus pažįstant, atsiskleidė turiningas senjorų pa­ saulis. Paaiškėjo, kad ne vienas turi įdomių kolekci­ jų, tuomet kilo mintis rengti kolekcijų pristatymus.

Pirmoji savąją – daugiau nei 300 drambliukų – pri­ statė senjorė Genovaitė. Kiek vėliau senjorė Julija rodė savo kolekciją, kurioje – viskas apie katinus katinėlius! Ir taip beveik kiekvieną mėnesį savo pomėgį pristato vis kitas narys.“ Vėliau Molėtų bib­lio­tekos senjorų klubo nariai išdrįso demonstruoti savo kūrybą. „Molėtų kraštas unikalus savo gamta, bet kiek čia kūrybingų as­ menybių. Pradėjome organizuoti kūrybos darbų pristatymus. Pirmoji prisistatė senjorė Stasė. Gėrė­ jomės jos dekupažo kūriniais: vazomis, dovanoms

PASVALIO BIB­LIO­TEKOS SENJORŲ KLUBO NARIŲ ĮSPŪDŽIAI Vida Bedalienė: Kol netapau Senjorų klubo nare, dažnai kildavo klausimas – ką veikti? Sėdėti tarp keturių sienų labai nuobodu, o dirbti nebegaliu. Šis klubas man suteikia galimybę bendrauti, plėsti akiratį ir įdomiai leisti kiekvieną dieną. Bib­lio­tekoje dirba labai geri specialistai – mandagūs, paslaugūs, kultūringi. Labai gera aura. Todėl gera nuotaika čia visada garantuota. Labai laukiame visų norinčių papildyti mūsų gretas!

Bronė Turauskienė: Iš pradžių klubo veikloje dalyvavo tik keli senjorai, dabar jau susirenka daugiau kaip 30 žmonių. Renkamės pirmą ir paskutinį mėnesio trečiadienį. Būnant būryje, laikas bėga daug greičiau ir linksmiau. Smagu, kad Irutė sugalvojo tokį pagyvenusių žmonių suėjimą. Ypač smagu vienišiems. Skaičiuojame dienas, kada vėl galėsime susitikti. Ačiū Irutei ir linkime visoms bib­lio­tekoms turėti tokių organizatorių.

5

skirtomis dėžutėmis ir kitomis grožybėmis. Kūry­ bos pristatymai pažadino norą mokytis, – dėstė A. Nazarovienė. – Mokėmės lėlių kūrybos, verti papuošalus iš karoliukų, atgaivinti molį ir lipdyti iš jo. Tebesimokome anglų kalbos.“ Šiaulių senjorų klubo nariai kūrybiškai sugalvoja, kaip tradiciniais rankdarbiais atliepti šalies aktu­ alijas. Pavyzdžiui, minint Lietuvių kalbos dienas, senjorių apnertos nosinės buvo demonstruojamos parodoje intriguojančiu ir žaismingu pavadinimu „Ar be nosinės būsi tikras lietuvis?“. Jos buvo su­ komponuotos su įsidėmėtinos rašybos lietuviš­ kais žodžiais, kurių šaknyje rašoma nosinė balsė.

Lietuvos etnografinių regionų metais (2015 m.) vąšeliu nunertas „Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis“: senjorių nunertos detalės, kiekvienam regionui – Aukštaitijai, Žemaitijai, Dzūkijai, Suval­ kijai ir Mažajai Lietuvai – parinkus skirtingą spalvą, sujungtos į vientisą Lietuvos žemėlapį. Šiauliečiai išbandė ne tik įvairius rankdarbių kūrimo būdus, bet ir terapijas: biblioterapiją, pieši­ mo, muzikos, dramos, fraktalų edukacijas. Per šias veiklas daug laiko skiriama individualiam pokalbiui su kiekvienu dalyviu ir jo kūrybinio darbo interpre­ tavimui. Pokalbiuose gvildenamos psichologinės, etiketo, grožio, higienos, sveikatingumo temos.

IŠŠŪKIAMS ĮVEIKTI – TINKAMOS PRIEMONĖS

Koronavirusas ir dėl jo keliamos grėsmės pa­ vasarį Lietuvoje paskelbtas griežtas karantinas pristabdė, tačiau tikrai nesustabdė senjorų klubų bib­lio­tekose veiklos. Priešingai, šis laikotarpis tapo puikia proga senjorams pasitikrinti įvairių mokymų metu įgytas naudojimosi informacinėmis techno­ logijomis žinias ir gebėjimus. Štai molėtiškiai, turintys klubo interneto svetai­ nę ir paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriose fiksuojama klubo veikla, dalinamasi skelbimais, įvairia informacija, bendraujama, sveikinama su šventėmis ir gimtadieniais, galėjo dar stipriau įsitikinti informacinių technologijų nauda. „Per karantiną aktyviau ėmėme bendrauti virtualiai – internete ir telefonu. Kviečiau senjorus „Facebook“ paskyroje pasakoti, kas ką veikia, kaip leidžia laiką, rašyti ir dalintis nuotraukomis. Vieni informaciją kėlė patys, kitiems reikėjo pagalbos, – pasakoja A. Nazarovienė. – Nepamiršome savo tradicijų – su gimtadieniais sveikinome virtualiai, o kai karantinas buvo sušvelnintas, jubiliates aplankydavome. Pasi­ ilgome vieni kitų, bet esame supratingi, atsakingi ir saugome vieni kitus.“ Veiklą vykdyti virtualiai ėmė ir šiauliečiai. Ge­ gužės 19 d. senjorės susibūrė į virtualų, nuotai­ kingą rankdarbių būrelio susitikimą. „Šio iššūkio būrelio moterys nepabūgo, nors į tokį neįprastą pokalbį namų aplinkoje nuotoliniu būdu susibūrė pirmą kartą. Labai pravertė ankstesnių susitikimų 6

Per karantiną visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ypač trūko bendravimo. Šiaulietės senjorės rado puikią išeitį – susibūrė į virtualų susitikimą. Nuotrauka iš Šiaulių miesto viešosios bibliotekos archyvo

ir kompiuterinių mokymų metu įgytos žinios bei įgūdžiai“, – džiaugėsi Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė. Jos teigimu, karantino metu dauguma vyresnio amžiaus žmo­ nių patyrė socialinę atskirtį, tad bendravimo su bendraminčiais ypač pasigedo. Taigi senjorės, atsižvelgdamos į saugumo rekomendacijas, kitą susitikimą pirmosiomis vasaros dienomis mieliau surengė atviroje erdvėje – bib­lio­tekos kiemelyje.

Vasarą būrelio narės ateidavo grąžinti perskaitytų knygų, pasiimti naujų, trumpai šnektelėti su bib­lio­ tekininku, jau tapusiu draugu.

Jonavos viešosios bib­lio­tekos senjorų klubo „Po­ lėkis“ nariai dar prieš karantiną, saugodami save ir kitus, į bib­lio­teką rinkdavosi mažomis grupėmis, o karantino metu veikla tapo tik nuotolinė. Privačioje grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ klubo narius kiekvieną rytą pasitikdavo ryto citata, kuria vadovė sveikindavosi ir dalinosi mintimis, kurios priverčia stabtelti, susimąstyti, prieštarauti, suprasti, įsiklau­ syti. „Virtualiai bendraudama su klubo senjorais, parinkdama tam tinkamą informaciją, dalindamasi transliacijų ir kitų nuotolinių renginių nuorodomis, elektroninėmis knygomis, kartu teikiau ir psicholo­ ginę paramą, palaikymą, – pasakojo klubo vadovė R. Lukoševičienė. – Daug kalbėdavomės telefonu, nes žmonėms labai trūko gyvo bendravimo.“ Po karantino senjorai bib­lio­tekoje renkasi mažesnėmis grupėmis pagal pomėgius. Aktyvesni grupelėmis keliauja po Lietuvą. Birželį vyko į Šiluvą, liepą – į Šiaulius, Kryžių kalną, Palangą, o rugpjūtį – į Biržų kraštą. „Džiugu, kad senjorai neužsidaro savo kerte­ lėse, o kuria, dalinasi, bendrauja, aktyviai lankosi bib­lio­tekoje. Lankytojai čia gali jaustis kaip na­ mie – šviesu, šilta, daug erdvių ir jaukių kampelių, daug įvairių veiklų, tad čia galima praleisti visą dieną, gauti ne tik įvairių paslaugų, bet ir dėmesio, pabendrauti“, – džiaugiasi Jonavos senjorų klubo „Polėkis“ vadovė.

TEMA / SENJORŲ VEIKLA BIBLIOTEKOSE

INDIVIDUALUS DĖMESYS KIEKVIENAM Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugos teikiamos visoms amžiaus grupėms, tačiau turime dvi išskirtines – tai vaikai ir senjorai. Paslaugų departamento darbuotojai, planuodami savo veiklas, visada sugalvoja naujų iniciatyvų, apie kurias norėčiau papasakoti.

2016 m. atsidariusi rekonstruota Nacionalinė bib­lio­teka sulau­ kia daug skaitytojų, kurie nori susipažinti su bib­lio­tekos veiklomis ir paslaugomis – tam jiems organizuojamos ekskursijos. Pastarai­ siais metais glaudžiai bendradarbiaujame su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto studentais senjorais, jie ekskursijų pageidauja nuolatos. Šiemet per sausio ir vasario mėnesius Nacio­ nalinės bib­lio­tekos ekskursijose apsilankė 195 šio universiteto stu­ dentai, sulaukėme 50 senjorų iš Kauno. Ekskursijoje susipažinę su bib­lio­tekos paslaugomis, senjorai grįžta į bib­lio­teką jų išbandyti.

Kasdienybėje pritaikomos žinios. Didelio susidomėjimo sulaukia senjorams teikiamos konsultacijos. Iki karantino kvietėme garbaus amžiaus žmones gilinti kompiuterinio raš­ tingumo žinias, susipažinti su interneto galimybėmis, mobilio­ siomis technologijomis arba tiesiog klausti ir gauti atsakymus: kaip rasti valdžios institucijų informaciją ir pateikti prašymus, šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su artimaisiais, neišeinant iš namų užsisakyti norimą bib­lio­tekos knygą ar nusi­ pirkti bilietų į teatrą, internetu užsiregistruoti pas gydytoją ir kt.

Vienas senjoras sakė: „Geriau ateiti pas jus, nes jūs paaiškinate, pamokote ir pakartojate, jei reikia. Anūkai neturi kantrybės – nuperka išmanųjį įrenginį, vieną kartą parodo ir viskas. Jei pamirštu – neturi nei laiko, nei kantrybės dar kartą paaiškinti.

Ateinu į bib­lio­teką kiekvieną kartą, kai iškyla problemų.“ Po karantino, įrengus mokymų klasę, pradėjome vesti mokymus pagal „Prisijungusi Lietuva“ programą.

Trijų mėnesių mokymų programoje „Muzikavimo valanda: žingsnis po žingsnio“ senjorai, neturintys muzikinio išsilavini­ mo, tačiau besidomintys muzika, mokėsi muzikos pažinimo bei skambinti pianinu.

Skaitymo džiaugsmas į globos namus. Gaila, bet ne visi senjorai gali apsilankyti Nacionalinėje ar kitoje bib­lio­tekoje.

Todėl nusprendėme: jei senjoras negali ateiti į bib­lio­teką, bib­lio­tekininkas nueis pas jį. Ne tik nueis, bet ir paskaitys, nuoširdžiai pabendraus. Grupė darbuotojų ir savanorių nuo 2019 m. rugsėjo kartą per savaitę, nešini knygomis, lankydavosi sostinės senjorų socialinės globos namuose Kalvarijų gatvėje.

Gebantys vaikščioti senjorai susirinkdavo prie apskrito stalo ir klausydavosi, išgirstus kūrinius aptardavo, kalbėdavosi apie knygas ir gyvenimą. Pas nevaikštančius, sunkią fizinę negalią ar regos negalavimų turinčius senjorus atvykusius savanorius palydėdavo globos namų darbuotojai. Sujaudino vienas atve­ jis: nevaikštanti ir menkai matanti močiutė, buvusi mokytoja, paprašė nupirkti jai skaitomą knygą „Pasaka „Eglė žalčių kara­ lienė“. 6 tomas. Variantai grožinėje literatūroje“. Knygą radome ir padovanojome.

Džiaugiamės, kad į garsinio skaitymo savanorystę mielai įsitraukė keletas buvusių ilgamečių bib­lio­tekos darbuotojų, dabar jau senjorų, daug skaitančių ir skaitymo džiaugsmu bei atradimais galinčių dalytis su kitais.

Bendraudami su globos namų darbuotojais išsiaiškinome, kad senjorams reikia ne tik knygų. Todėl pradėjome teikti dar vieną paslaugą – skolinome lietuviškų filmų vaizdo kompaktines plokšteles. Jas senjorai peržiūrėdavo globos namuose esančioje aktų salėje sau tinkamu laiku, kartais net po kelis kartus. Šiuo metu dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir koronaviruso plitimo prevencijos šios veiklos yra šiek tiek ribojamos. Tikimės, kad ilgainiui galėsime tęsti savo darbus nesibaimindami bendrauti susitikę.

Didelio susidomėjimo sulaukia Nacionalinėje bibliotekoje teikiamos konsultacijos senjorams.

Nuotraukoje stovi mokymų senjorams koordinatorė Alvida Diržauskienė. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Savanorė Vitalija Gylikienė, buvusi Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, skaito socialinės globos namų gyventojoms. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Aušra Vaškevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė

7

BIB­L IO­T EKŲ TURTAI „Tarp knygų“ redakcija, siekdama aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą, parengė UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro naujienų pristatymo ciklą. Pasitelkdami dokumentinio paveldo tyrinėtojus, žurnalo puslapiuose pristatome po vieną į programos Nacionalinį registrą 2019 m. įtrauktą dokumentą. Šį kartą siūlome išsamiau susipažinti su didele XIX a. rankraštinių dokumentų kolekcija.

UNIKALI XIX a XIX a.

LITUANISTINĖ MOKYKLA KRETINGOS BERNARDINŲ VIENUOLYNE Kretingos Apreiškimo vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Priekyje – 1993 m. iškilęs paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai (skulpt. Algirdas Bosas, archit. Saulius Manomaitis).

Nijolė Raudytė Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekos darbuotoja

Po 1830–1831 m. vykusio Abiejų Tautų Respublikos piliečių vadavimosi iš Rusijos imperijos sukilimo 1832 m. buvo uždarytas Vilniaus universitetas bei daugelis mokyklų, krašte vietoj lenkų įvesta rusų kalba. 1843 m. sukurta Kauno gubernija, apimanti ir istorinę Žemaitiją. Pagal bažnytinę administraciją 1848 m. visa šios gubernijos teritorija buvo priskirta Telšių (Žemaitijos) vyskupijai, kurioje pastoraciniais tikslais greta lenkų kalbos buvo vartojama ir žemaičių (lietuvių) kalba. Šiuo laikotarpiu Kretingos bernardinų vienuolynas (dabar – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolynas) tapo lietuvių (žemaičių) kultūros centru, kuriame susibūrė išsilavinusių asmenų grupė, neformaliai vadovaujama kunigo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos.

Siekiant apsaugoti konkrečius išlikusius J. A. Pabrėžos ir jo mokinių rankraštinius tekstus, dokumentai surinkti į Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne kolekciją, kurią sudaro 134 popieriuje surašyti dokumentai lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Kai kurie vienetai yra pasirašyti, datuoti. Ši kolekcija 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (registracijos Nr. 74).

11

Kretingos vienuolynas XIX a. pirmojoje pusėje aktyviai vykdė kultūrinę veiklą. J. A. Pabrėžos ir jo mokinių (sekėjų) pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) ben­ drinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas. Tačiau jis nebuvo įgyvendintas, išlikę tik rankraštiniai tekstai, daugelis jų taip ir nebuvo paskelbta. Derėtų pabrėžti, kad paties J. A. Pabrėžos rankraščiai į Neformalios lituanistinės mokyklos kolekciją neįtraukti, tik jo mokinių ir sekėjų.

SPIRITUS MOVENS – IDĖJINIS VADOVAS IR IDEOLOGAS

Dėmesio kunigui, Kretingos bernardinų vienuolyno vienuoliui Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių fonde saugoma 130 Neformalios lituanistinės mokyklos kolekcijos vienetų dokumentų. Jolantos Klietkutės nuotraukos A. J. Pabrėžai kultūros istorikai visada skyrė nemažai. Pirmasis jo ortografi­ jos tyrimą paskelbė kalbininkas Antanas Salys straipsnyje „Apie tinga, 1938 m., rankraštis); Juozo Tarvydo „Jurgis Ambraziejus Kretingos vienuolyno lietuviškus rankraščius“ (Švietimo darbas, Pabrėža: medžiaga biografijai“ (Kretinga, 1971 m., rankraštis) 1927). J. A. Pabrėža yra sulaukęs trijų monografinių studijų: Petro ir Viktoro Gidžiūno „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“, Ruškio „Kunigas Jurgis (Tėvas Ambrozijus) Pabrėža (1771.I.15– kurią 1993 m. paskelbė Lietuvių katalikų mokslo akademija.

1849.X.30): jo gyvenimas, darbuotė ir pomirtinė garbė“ (Kre­ 1996 m. pasirodė Giedriaus Subačiaus kalbos istorijos studija „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba“. 1972 m. Nijolė Kišūnienė parengė J. A. Pabrėžos bibliografiją.

J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime (prie Lenkimų) Skuodo rajone. 1786–1791 m. mokėsi Kretingos gim­ nazijoje, 1791–1794 m. studijavo mediciną, botaniką ir teologiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje (Vil­ niaus universitete). 1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime.

1794 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, po dvejų metų įšventintas kunigu. 1796–1798 m. buvo vikaras Šiluvoje, 1798–1800 m. – Raudėnuose, 1800–1802 m. – Tveruose, 1802– 1807 m. – Plungėje, Kartenoje 1807–1817 m. buvo altaristas.

1816 m. J. A. Pabrėža įstojo į Kretingos bernardinų vienuolyną.

Po metų davęs įžadus, tapo pranciškonu (trečiojo ordino), gavo Ambraziejaus (Ambrosius) vardą. Nuo 1817 m. Kretingos ber­ nardinų mokykloje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, tikybą.

1821 m. paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku ir garsėjo savo pamokslais. Vienuolyne atsidėjo mokslinei veiklai, homileti­ kai, praktinei medicinai ir farmacijai, buvo žinomas kaip liaudies medicinos žinovas. J. A. Pabrėža palaikė ryšius su XIX a. žemaičių kultūros sąjūdžio dalyviais ir mokslininkais Simonu Daukantu, Jonu Krizostomu Gintila, Silvestru Rucevičiumi, Motiejumi Valan­ čiumi, Juozapu Jundzilu, Johanu Frydrichu Volfgangu ir kt.

J. A. Pabrėža laikomas lietuvių botanikos tėvu – jis yra kapita­ linio, sisteminio, didžiausio per visą XIX a. Lietuvos mokslo istoriją botanikos veikalo Taislius augyminis (1843), parašyto lietuviškai (žemaitiškai), autorius. Jis sukūrė ir pagrindė lietuvišką botanikos mokslo terminiją. Knyga pirmą kartą išleista 1900 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2008 m. rankraštis, kuris saugomas Lietu­ vos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ Kretingos Apreiškimo vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis OFM su kolekcijos rankraščiais. nacionalinį registrą. Išlikęs J. A. Pabrėžos sudarytas stambus 12

Lietuvos augalų (800 pavadinimų) herba­riumas, saugomas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.

J. A. Pabrėža yra pirmojo lietuviško (parašyto žemaitiškai) geografi­ jos vadovėlio Geograpyje (Źemiuraszts) autorius. Ko gero, tai – pirmasis lietuviškas gamtos mokslų vadovėlis. Šis vienuolis ir kunigas yra reikšmingos dvasinės literatūros ir pa­ mokslų rinkinių autorius. Didžioji jų dalis išlikusi, saugoma Lietuvos muziejuose (Žemaičių vyskupystės, Kretingos, Telšių ir kt.), bib­lio­ tekose: Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevs­ kių, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo. J. A. Pabrėžos eilėraš­ čiai lenkų ir lietuvių kalbomis, tokie kaip „Esu sau žmogelis šarpus kožname darbe“ ir „Apie pypkininką“, yra tapę liaudies dainomis.

Lietuvos kultūros istorijai J. A. Pabrėža svarbus kaip XIX a. bib­ liofilas. Savo daugiau kaip 400 tomų bib­lio­teką, kurioje vyravo botanikos, praktinės medicinos, teologijos veikalai, populiarūs žurnalai, pradėjo komplektuoti vikaraudamas. Knygas siųsdavosi iš Vilniaus, Rygos, Sankt Peterburgo. Išlikusios bib­lio­tekos dalis saugo­ ma Vilniaus universiteto ir Kauno apskrities viešojoje bib­lio­tekose ir asmeninėse kolekcijose.

PIRMASIS BENDRINĖS KALBOS PROJEKTAS

Kaip minėta, J. A. Pabrėža kartu su savo sekėjais sukūrė lietu­ vių (žemaičių) bendrinės kalbos projektą, darantį įspūdį užmojų dydžiu. Yra žinomi trys pagrindiniai jo kalbos ir sukurtos origina­ lios rašybos idėjas perėmę sekėjai ir pagalbininkai, kurių tekstų išliko: tai – Simonas Grosas, Juozapas Butavičius ir Simfronijus Žabakevičius. Į saugotiną kolekciją įtraukti pagal specifinę J. A. Pabrėžos rašybą jo mokinių parengti (ar perrašyti) šie pagrindiniai veikalai: S. Groso Kałbrieda Leżuwe Żemaytyszka, t. y. gramatika ir 3000 žodžių lenkų– žemaičių kalbų žodynėlis (1835); J. Butavičiaus parengtas S. Daukan­ to „Istorijos žemaitiškos“ nuorašas, per 1000 puslapių (1833–1835); S. Žabakevičiaus lietuviški pamokslai (121 vnt.), atliepiantys kasdie­ nius to meto vietos dvasininkų ir gyventojų rūpesčius, jų kalba aki­ vaizdžiai paveikta J. A. Pabrėžos; taip pat smulkesni rankraštiniai šių autorių tekstai kitomis kalbomis su lietuviškais įrašais (10 smulkesnių S. Groso, 1 – S. Žabakevičiaus). Šio unikalaus ortografijos tobulinimo projekto mokslinis tyrimas pristatytas minėtoje G. Subačiaus studijoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba“ bei metais anksčiau – 1995 m. – pa­ sirodžiusiame Romos Bončkutės ir G. Subačiaus darbe „Simono Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ rankraščio ir publikavimo istorija“.

Habil. dr. G. Subačiaus teigimu, minėtų veikalų svarba lituanistikai ir lituanikai akivaizdi – tai yra J. A. Pabrėžos vadovaujamos nefor­ malios lituanistinės rašomosios kalbos mokyklos, pirmosios tokios Lietuvoje ir vienintelės žinomos bent iki XIX a. vidurio, palikimas.

Jie atspindi J. A. Pabrėžos idėjas apie žemaičiams (Žemaitijai) skirtą bendrinę kalbą ir parodo jo bendrinės žemaičių kalbos gramatikos modelį. Svarbu ir tai, kad S. Grosas, rengdamas gramatiką, anksty­ viausiai laikėsi kalbos grynumo kriterijaus ir jo ieškojo apsibrėžto ploto centrinėje dalyje. Jo pasirinkimu, gryniausiu žemaičių kalbos plotu tapo Telšių apskritis, didesnė dalis Šiaulių ir Raseinių apskri­ čių, nesiribojančių su kraštais, kuriuose kalbama kitomis tarmėmis.

Apie J. A. Pabrėžos bendrinės žemaičių kalbos mokyklą Mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­teka 2015 m. yra parengusi vaizdo medžiagą „Artimiausias kelias iki atradimo“, kuri prieinama adresu: www.youtube.com/watch?v=qg7vPc9jnBU.

Lietuvių– lenkų–lotynų k. žodynėlio fragmentai. Simono Groso Kompendium Księgi pod Tytulem Dobry Pasterz […]. Dotnuva, 1812. 11 × 17 cm, p. 21–22.

KAVBRF-176. Su autografu „Ex Inio Simonis Groſs“.

MOKINIAI IR SEKĖJAI – IŠSKIRTINĖS ASMENYBĖS

Simonas Grosas gimė apie 1771 m. Varmijos vys­ kupijoje (Mažoji Lietuva), mirė 1835 m. lapkričio 22 d.

Kretingoje. Mokslus jis pradėjo vyskupijos centre – Roselyje (dabar – Rešlius; Lenkija). 1787 m. rugpjūčio 28 d. įstojęs į bernardinų broliją, Benicos (Baltarusija), Vilniaus ir Minsko vienuolynuose tęsė retorikos, filosofijos ir teologijos studijas. Apie 1794 m. buvo įšventintas kunigu. 1798–1801 m. dėstė vokiečių kalbą Troškūnų (Anykščių r.) bernardinų vienuolynų mokyklose. Nuo 1803 iki 1810 m. Dotnuvos (Kėdai­ nių r.) bernardinų vienuolių gramatikos mokyk­loje buvo vokiečių kalbos mokytojas. Manoma, kad šiuo laikotarpiu išmoko kalbėti aukštaitiškai. 1814 m. buvo paskirtas Kretingos vienuolyno vikaru, 1816 m. – ber­ nardinų mokyklos mokytoju, o 1827 m. – vienuolyno definitoriumi. Kretingoje išmoko žemaičių kalbos, 1835 m. parašė gramatiką Kałbrieda Leżuwe Żemay­ tyszka. Joje bandė fiksuoti J. A. Pabrėžos kuriamos bendrinės žemaičių kalbos, grindžiamos šiaurės žemaičių (dounininkų) patarme, rašybos, fonetikos ir morfologijos normas. Tyrėjai rankraščio tekste pastebėjo tarmių (aukštaičių ir žemaičių) derinimo tendencijų. Lenkų–žemaičių kalbų žodynėlyje S. Gro­ sas prie linksniuojamų ar asmenuojamų žodžių duoda nuorodas, kuria linksniuote ar asmenuote (pagal jo gramatiką) šie žodžiai kaitomi.

Juozapas Butavičius gimė 1806 m. gruodžio 4 d.

Geidžių k. (Tirkšlių parapija, Mažeikių r.), mirė 1840 m. gruodžio 8 d. Šiluvoje (Raseinių r.). 1827–1830 m. mokėsi Žemaičių vyskupijos seminarijoje Varniuose.

1830 m. gruodžio 20 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Janapolę Telšių rajone. 1831 m. spalio 18 d.

J. Butavičius tapo Tirkšlių bažnyčios vikaru. 1831 m. Žemaitijos sukilimo tyrimo komisija sudarė Janapolės ir Pavandenės parapijų dvasininkų bylą. J. Butavičius buvo apkaltintas prisidėjęs prie sukilimo, tardomas prisipažino rinkęs pinigus sukilėliams, skaitęs bažny­ čioje ištikimybės sukilimo vadovybei priesaiką, laikęs 13

Simfronijaus Žabakevičiaus pamokslo fragmentas. Pamoksłos. / ónt 15.

Nedielos po Sekmyniu. / Apey saugoiymos grieku Metusy 1851. Kretinga, 1851. 6 lap. (12 p.), 18,5 × 22 cm. KAVBRF-32. Su autografu „Ks. Symfroni Žabakiewicz Kretynga“.

iškabintus sukilėlių vadovybės dokumentus. Galų gale jis buvo nuteistas dvejiems metams atgailos į Kretingos bernardinų vienuolyną, kur gyveno nuo 1833 m. gegužės 17 d. iki 1835 m. gegužės 16 d.

Ten sutiko J. A. Pabrėžą, rašantį botanikos dar­ bus, S. Grosą, analizuojantį žemaičių gramatiką, ten

tapo J. A. Pabrėžos mokiniu bei sekėju. Parengė S. Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ nuorašą (apie 1834–1835). J. Butavičius kartu su J. A. Pa­ brėža parašė rankraštinį veikalą Srija balseninė (rankraštyje – abiejų rašysenos, remiamasi J. A. Pabrėžos rašybos principais). Jis perrašė pagrindinio J. A. Pabrėžos veikalo Tayslós augumyynis kelis pirmuosius puslapius, parašė įvadą S. Groso gramatikai. 1835 m. gegužę grįžo vikaru į Tirkšlius, 1838 m. perkeltas į Viekšnius, 1840 m. sausį perkeltas į Šiluvą klebono padėjėju, kur ir mirė nuo karštligės.

Simfronijus Žabakevičius gimė apie 1800 m. Salantų parapijoje, Tel­ šių apskrityje, mirė 1877 m. lapkričio 19 d. Kretingoje. 1819 m. Tytuvėnų vienuolyne tapo bernardinų ordino vienuoliu. 1826–1827 m. gramatikos mokėsi Drujoje, 1827–1829 m. retorikos – Budslave, 1829–1832 m. filo­ sofijos – Minske (visi miestai – Baltarusijoje), 1832–1835 m. teologijos – Vilniuje. Pastarajame mieste 1824 m. buvo įšventintas kunigu. 1838 m. buvo Telšių, 1840 m. – Kretingos bernardinų mokyklos kapelionas.

1848 m. įregistruotas Kretingos bernardinų vienuolyne: nuo 1857 m. buvo vienuolyno gvardijono Felikso Rimkevičiaus pavaduotojas. 1868 m. tapo parapijos vikaru. Mirė Kretingos bernardinų vienuolyne.

Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuo­ lyne kolekcijoje pateikiami 122 S. Žabakevičiaus rankraščiai – 121 lietuviškas pamokslas ir išlikusi didelės apimties religinio turinio knygelė-užrašai lenkų, lietuvių, lotynų kalbomis. Lietuviškų pamokslų kalba akivaizdžiai paveikta J. A. Pabrėžos, tad S. Žabakevičius taip pat gali būti laikomas jo sekėju.

G. Subačiaus tvirtinimu, būta ir daug daugiau neformalios litua­ nistinės mokyklos mokinių (J. A. Pabrėžos sekėjų), tik dažniausiai nėra išlikusių jų tekstų. Jokios kitos tokio masto ir apimties, tiek sekėjų turėjusios neformalios raštijos mokyklos, jokio kito bendrinės kalbos kūrimo sumanymo ir pastangų jį platinti Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje nefiksuota. To meto Lietuvos intelektualai dažnai dirbdavo raš­ tijos srityje tik kaip pavieniai kūrėjai, nesubūrę savo mokyklų. Iki šiol ši J. A. Pabrėžos mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne mažai žinoma ir dėl to, kad pranciškonai neturėjo lėšų išleisti parengtus veikalus. Iš daugelio tos potencialios bendrinės rašomosios kalbos rankraščių nė vienas tuo laiku nepateko į spaustuvę, taigi mokykla ilgam buvo nugrimzdusi užmarštin.

RANKRAŠČIAI – TRIJOSE ATMINTIES INSTITUCIJOSE

Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomos S. Groso gramatikos bendras vaizdas ir antraštinis puslapis: [GROSSAS, Simonas]. Kałbrieda Leźuwe Zemaytyszka..., 1835, 101 lap. LMAVB RS F29-822. Pratarmė parašyta Juozapo Butavičiaus ranka.

14

Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų kolekcija yra sudaryta remiantis moksliniais tyrimais. Jos pava­ dinimas apibūdina patį reiškinį ir jo kilmės vietą.

Kolekcijos dokumentai rašyti XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos vienuolyne. Šiuo metu identifikuoti šio uni­ kalaus bendrinės kalbos projekto rankraščiai saugomi trijose šalies atminties institucijose: Kretingos Apreiškimo vienuolyno bib­lio­tekos retų spaudinių ir rankraščių fonde – 130 vnt.; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekos Rankraščių skyriu­ je – 2 vnt. ir Vilniaus universiteto bib­lio­tekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Rankraščių skyriuje – 2 vnt. Tai nulėmė jų saugojimo istorija.

Kretingos bernardinų vienuolyno bib­lio­tekos dokumentai sovietų okupacijos metais (1940–1941 m.) buvo išsklaidyti. Di­ desnioji fondo dalis sovietų valdžios nacionalizuota, dalis dingo be žinios ar sunaikinta. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse besi­ traukiantiems į užsienį mažesniesiems broliams vis dėlto pavyko slapta išsivežti nemažą dalį vertingų XVII–XX a. pradžios archyvi­

Juozapo Butavičiaus apie 1833–1835 m. perrašytos Simono Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ pirmas puslapis.

Rankraštinė knyga be antraštinio lapo, rašyta rusvos spalvos popieriuje, 1004 [+4 nenumeruoti] p. LMAVB RS F29-1056.

nių dokumentų ir rankraščių: vienuolyno veiklos ir parapijos metrikų knygų, korespondencijos, pamokslų, teologijos, kalbotyros ir kitų darbų. Archyvas pradžioje buvo išvežtas į tarpinę stotelę – Freiburgo miestą Vokietijoje.

1941 m. vasarą Pitsberge (JAV, Pensilvanijos valstija) buvo įkurta laikinoji pranciškonų rezidencija. Po metų jiems leista įsikurti Grine (Meino valstija). Čia įrengtas ir 1944 m. rugpjūčio 6 d. pašventintas vienuolynas su koplyčia.

Manytina, kad pranciškonų archyvas tuo metu iš Vokietijos buvo pervežtas į šią vietovę. 1947 m. rugsėjo 8 d. jis perkeltas į įsigytą erdvų pastatą Kenebankporte, į Šv. Antano vienuolyną, kur dar ir dabar yra likusi dokumentų dalis. 1992-aisiais provincijolo Placido Bariaus iniciatyva prasidėjo pranciškonų archyvo sugrąži­ nimas į Lietuvą. Taip Kretingą pasiekė apie 16 dėžių su vertingais rankraščiais.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekos Rankraščių skyriuje ir Vilniaus universiteto bib­lio­tekos Rankraščių skyriuje išlikusių dokumentų saugojimo istorija nėra tiksliai nustatyta. Žinoma, kad S. Groso dokumentai į Vilniaus universiteto bib­lio­teką ir Vrublevskių bib­lio­teką pateko 1950 m. iš tuo metu panaikinto Vytauto Didžiojo universiteto Kaune bib­lio­tekos. Iki jos dokumentų kelias šiuo metu nežinomas. Manytina, kad jie buvo saugomi Kretingos vienuolyno bib­lio­tekoje, nes 1925 m. kalbininkas A. Salys čia dar rado S. Groso gramatiką, o 1940 m. jie išvežti į Vytauto Didžiojo universitetą.

J. Butavičiaus apie 1834–1835 m. perrašyta S. Daukanto „Istorija žemaitiš­ ka“ Kretingos vienuolyne buvo saugoma keletą metų. 1838 m. J. A. Pabrėža savo testamente rašė: jeigu S. Daukantas nesuspėtų atsiimti istorijos kopijos, ją palikti vienuolyno bib­lio­tekoje (V. Gidžiūno „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“). Vrublevskių bib­lio­tekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kulie­ šienė nurodo vėlesnius faktus: J. Butavičiaus perrašyta S. Daukanto istorija po autoriaus mirties kurį laiką priklausė Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui, vėliau pateko į Seinų vyskupo Antano Baranausko rankas. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais rankraštis saugotas Seinų kunigų seminarijos bib­lio­tekoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis atsidūrė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, vėliau, apie 1930–1931 m. – Sovietų Sąjungos mokslų akademijos bib­lio­tekos rankraštyne, kur jį aptiko menotyrininkas Leonidas Žilevičius. 1983 m. gruo­ džio 5 d. šis dokumentas perduotas Lietuvos mokslų akademijos bib­lio­tekai.

Mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bib­lio­ tekose saugomų dokumentų būklė gera, jų nereikia restauruoti. Dokumentų originalai išimties tvarka yra prieinami visiems skaityklų skaitytojams.

Kolekcijos dokumentų, saugomų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekoje (J. Bu­ tavičiaus perrašyta S. Daukanto „Istorija žemaitiška“ ir S. Groso Kałbrieda Leżuwe Żemaytyszka), skai­ tmeninės kopijos prieinamos bib­lio­tekos elektro­ niniame archyve.

Kretingos Apreiškimo vienuolyno bib­lio­tekos retų spaudinių ir rankraščių fonde saugomų dokumentų būklė patenkinama, jiems būtini konservavimo dar­ bai. Dokumentai, po ilgų kelionių sugrįžę į nuolatinę saugojimo vietą vienuolyne, yra pradėti tvarkyti: at­ liktas pirminis jų registravimas; sukurti identifikuotų dokumentų bibliografiniai aprašai. Skaitytojams jie šiuo metu neprieinami.

REIKŠMĖ LIETUVOS IR PASAULIO KULTŪRAI

J. A. Pabrėžos neformalios lituanistinės rašomosios kalbos mokyklos – pirmosios tokios Lietuvoje – paliki­ mas ypač svarbus. Pasak G. Subačiaus, mokykla liudija ankstyvą – XIX a. 4–6 dešimtmečių – organizuotą litu­ anistinę veiklą: susibūrusi grupė žmonių kolektyviai dirbo prie bendru tapusio lietuvių (žemaičių) bendrinės (rašomosios) kalbos formavimo projekto.

Esama duomenų apie daug didesnį mokinių ir sekėjų ratą: be jau minėtų S. Groso, J. Butavičiaus ir S. Žabakevičiaus, žinomas ir Izidorius Každailevičius, kuris vartojo J. A. Pabrėžos rašybą, bet jo tekstų nėra išlikę. Kretingos vienuolyno bib­lio­tekoje yra išlikusių anoniminių rankraštinių pamokslų, kuriuose taip pat pastebimi J. A. Pabrėžos rašybos ženklai. S. Daukan­ tas tam tikru laikotarpiu irgi buvo ėmęs vadovautis šios rašybos ypatybėmis. Jie ryškūs ir S. Daukanto surinktose pasakose, rašytose įvairiomis rašysenomis, tarp jų – ir anoniminių J. A. Pabrėžos sekėjų. G. Suba­ čius ją yra pavadinęs „pajūrio žemaičių rašyba“.

Tai unikali mokykla, pagal mastą neturėjusi alternatyvų, – kiti bendrinės kalbos projektuo­ tojai daugiausia dirbo individualiai. Šio reiškinio identifikavimas leidžia bent dviem dešimtmečiais ankstinti lituanistinio sąjūdžio laiką. Lituanistinės mokyklos kolekcijos chronologinė aprėptis – XIX a.

4–7 dešimtmečiai. Dokumentai turi išskirtinę istorinę lingvistinę reikšmę kaip neformalios J. A. Pabrėžos lituanistinės rašomosios kalbos mokyklos liudytojai.

Siekiant išsaugoti Kretingos vienuolyne saugomus kolekcijos rankraščius ir sudaryti didesnę galimybę vartotojams susipažinti su šiais UNESCO nacionalinio registro dokumentais, jie bus skaitmeninami.

Projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

15

SUKAKTYS

SMARAGDAI IR AUKSAS

Mato Šalčiaus kelionių pėdsakais

Kelionėse Mato Šalčiaus naudota vizitinė kortelė. B. d. LNB RKRS F189-330, lap. 8

Vytautas Smilgevičius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnysis redaktorius

Sakoma: žmogų kelionėse pažinsi – įgysi tikrą draugą arba rimtai susipyksi. Siūlome nors paviršutiniškai pažinti lietuvių keliautoją Matą Šalčių. Tebūna tai žymųjį mūsų keliauninką, kurio gimimo 130 metų sukaktį minėjome šį mėnesį, lydintis vėjo skrydis: vėjas – ne mokslininkas, jis tiesiog skrieja ir stebi. Stebėkime ir mes. Leiskimės į paslaptingus, viliojančius, kupinus nuotykių ir pažinimo Rytus.

M. Šalčius (dešinėje) su Maneklalu Gandhi. B. d.

Matas Šalčius (1890 m. rugsėjo 20 d.–1940 m. gegužės 26 d.) – žymiausias lietuvių keliautojas. Ir ne tik. Jis – ge­ ras, mylintis vaikus pedagogas, kartografas, poliglotas, aktyvus visuomenės veikėjas, politikas, diplomatinėje tar­ nyboje dirbęs asmuo, šaulys, Klaipėdos sukilimo dalyvis, netgi (jo paties teigimu) – žvalgas.

Skaitydami M. Šalčiaus kelionių 1929–1930 m. po Rytus užrašus, be buitinių pastabų (kiek kilometrų nuo Lietuvos nuvažiuota, kiek pinigų išleista), sužinome apie matytų daug ryškių vaizdų. Port Saidas „sužimba tūkstančiais ryškių elektros šviesų. Horizonte juodais šešėliais atsimuša karpytlapės, plačiašakės palmės. Stebuklingai gražu!“1 Pakeliui į Tel Avivą laukai atrodo įspūdingai: „Žydėjo kaip baltos nuotakos vyšnių, trešnių ir migdolų žiedai. Laukuo­ se žaliavo arti plaukimo javai akmenynuose. Pievutėse ir kiekvienam minkštam žemės sklypely raudonavo tūks­ tančių raudonų aguonėlių žiedai.“2 Ties Beirutu irgi ste­ buklingai ryškūs vaizdai: „Avietinės spalvos stogai žaliose pakalnėse kaip rubinai smaragdo laukuose. Paskui lygus kaip delnas slėnis. Kalnas apaugęs karklais, sodai, tiršti laukai, viskas žydi, kvepia, jauni lapeliai, kaip Lietuvoj per Sekmines. Nepajutau, kaip nuriedėjo dvi didelės ašaros.“3 Kartais gamta ir nagus parodo, bet nugali gražūs vaizdai ir keliautojų pastangos: „Kovojom su milžinišku driežu, jis sieksnio ilgio. Jis šnypštė, purškė, kyščiojo ilgą liežuvį, kando aštriais dantimis ir draskė aštriais nagais. Buvo

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus (toliau – LNB RKRS) Mato Šalčiaus fondas F189-274, lap. 58.

Ten pat, lap. 88.

3 Ten pat, lap. 123.

1 2

22

įlindęs į motociklo užpakalinį ratą sia – laivo bendrakeleiviai: „Susipaži­ pasislėpti. Vos ištraukėm ir įdėjom į nom su čigonais Amerikos20 piliečiais iš Alabamos, kurie plaukė į Atėnus. šoninę dėžę. Labai dailūs žali, melsvi, Kilme jie serbai. Labai išgyrė Pietų rusvi kaip rojaus paukšteliai. Šilovar­ Afriką ir pasirodė labai inteligentiš­ nės. Kaip deimantas blizgą vabalai. ki žmonės.“ 21 Nakvynė Jeruzalėje: Vieną paėmiau į pirštinę. Tai tikras 4 „Nakvojame „Lebanono“ viešbuty, Izidos vabalėlis.“ Įdomūs vaizdai iš kurį laiko ponas Eisenstadtas nuo Jeruzalės: „Buvau Universitete. Alyvų Vilkmergės, esąs jau per 30 metų kalne. Nuo čia gražiausias pasaulyje Palestinoje. Jis dar kalba lietuviškai.“22 reginys. Judėjos kalnai. Negyvoji Dalyvauta ir susirinkime, M. Šalčiaus jūra. Jordanas. Moabitų kalnas. Trans­ žodžiais tariant, „pas žydelį iš De­ jordanija. Užgesęs vulkanas. Greta beikių. Į ten buvo atėję ir visi kiti iš sutrukę5 kaizerio namai.“6 Užjorda­ Lietuvos, apie 20 žmonių. Šeiminin­ nės kalnai iš Jeruzalės pusės atrodo kas pagrojo suktinį, „Lietuva tėvynė taip: „Nepaprastai gražūs – raudoni, mūsų“. Tai aš girdėjau keletą kartų išraižyti grioviais statūs uolų krantai, Tel-Avive.“23 Būta ir tokių susitikimų: skęstantieji mėlyname rūke.“7 Bet vien įstabiais vaizdais, kad ir „Vakare aplankiau p. Goldbergą iš kokie spalvingi bei tobuli jie būtų, Kibartų24, kuris neatsisakė Lietuvos M. Šalčius su žmona Bronislava ir dukra Danute. Apie 1913 m. LNB sotus nebūsi, reikia ir pavalgyti. Skai­ pilietybės.“25 Kartais M. Šalčius tie­ RKRS F189-833, lap. 28 tome, kaip keliautojai pietavo pas siog sušunka: „Graikai visur graikai! stačiatikių archimandritą: „Pavaišino Žmoniškiausi žmonės.“26 gerais pietumis: skumbrija – jie patys jos nevalgo, nes žuvies Susipažinus su gamta, miestais, gyventojais, sočiai paval­ jiems negalima, žolinių koldūnų – į batvinių8 lapus įvyniota gius, laikas ir apie materialius dalykus pagalvoti. Pinigų reikia ryžių, alyvų, svogūninių saločių9 ir oranžų10.“11 Kavinėje pietūs (vizos, benzinas, mokesčiai, nakvynė, transporto priemonės jau kiti: „<...> davė ryžių pilavo ir paplotainį duonos, paėmė remontai... – viskas kainuoja), o lėšos sparčiai tirpsta. Juolab 6 kranus12 – 7 lit. 20 centų. Vadinasi, Persija labai brangi.“13 Ge­ kad ir maistas kartais brangus. Ką daryti? M. Šalčius ima rašyti rokai vėliau vienas armėnas vaišino pietumis: „Prie pietų davė straipsnius į vietinę šalių, per kurias keliauja, spaudą ir skaityti persų degtinės, šviežių agurkų ir, žinoma, pilavo su kimštais ka­ paskaitas apie savo keliones. Paskaitos – mokamos, dalis gautų bačkais14. Po pietų davė arbatos su citrinų žiedų konfitiūrais.“15 lėšų atitekdavo skaitovui. Po tas mokamas ir pasidairysime.

Vieni pusryčiai buvo netikėti: miegojo Matas Šalčius ir Antanas Štai Lietuvos keliautojas, žurnalistas Matas Šalčius skaito Poška16 stotyje, atsikėlė ryte, o tuomet vietinis gyventojas „pa­ paskaitą „rusų kalba apie savo kelionę ir Lietuvą“ Tel Avivo darbi­ ėmė mane už rankos, privedė prie krepšio ir išėmęs padavė ninkų klube, klausytojų „tik“ 150, kuo M. Šalčius nepatenkintas27. arabiškos duonos paplotėlių. Aš paklausiau kiek – jis atsakė, Tame pačiame Tel Avive jis skaito paskaitą „Makabi“ organizaci­ kad tai man „bakšišas“17, ir pinigų neėmė. Kitas arabas – sto­ jai – vėl apie keliones; honoraras – 1,5 svaro, kuriuos M. Šalčius ties sargas taip pat atnešė mums saldžios arbatos ir pinigų iškart investuoja: „Atsispaudžiau 400 savo vizitinių kortelių su neėmė.“18 Vakarienių irgi būta savotiškų: „Vakare mus pakvietė paveikslu.“28 Kita paskaita (klausytojų skaičius nenurodomas) svečių Varšuvos žydai. Jie pagrojo gramofonu ir pavaišino 96° davė 1 svarą ir 11 piastrų29 pajamų30. Rišon Lecijone, kad ir kiek degtine.“19 Ar visą vakarą keliautojai klausėsi gramofono, deg­ M. Šalčius stengėsi, „paskaitos man nesurengė niekas“31, t. y. rei­ tine užgerdami, istorija nutyli... kėjo grįžti tuščiomis. Paskaita Haifoje keliautojo aprašyta plačiau: Pasisotinus fotogeniškais vaizdais ir maistu, laikas leistis į ir afišos, skelbiančios, kad Žurnalistų sąjungos vicepirmininkas pažintis su kitų tautų atstovais. Tų susitikimų tiek daug (juk Matas Šalčius skaitys pranešimą, ir bilietų platinimo subtilybės skrendame su vėju), kad pacituosime tik ryškiausius. Pirmiau­ („<...> nupirkau 4 bilietų knygeles į savo paskaitą. Dvi knygeles paėmiau pats išplatinti“32), įėjimas – 3,5 piastro paprastiems 4 Ten pat, lap. 136v. „Izidos vabalėlis“ – nuoroda į Richardo Bernhardo Heldmanno romaną klausytojams, 2 piastrai studentams ir darbininkams. „Žmonių „The Beetle“, lietuviškai pavadintą „Izidės vabalėliu“.

5 Turbūt turima omeny – apgriuvę. buvo apie 300“33, pajamų gauta 3 svarai ir 40 piastrų.

6 LNB RKRS F189-274, lap. 98v. Neaiškus pastatas. Kitur M. Šalčius mini „buv. Vokietijos kaizerio rūmus“.

7 Ten pat, lap. 96.

8 Batvinis – tarmiškai burokas.

9 Svogūnų salotų.

10 Apelsinų. M. Šalčius vartoja anglizuotą šio žodžio formą (angl. orange).

11 LNB RKRS F189-274, lap. 114.

12 Kranas – Irano piniginis vienetas 1825–1932 m. Nuo 1932 m. pakeistas rialu santykiu 1:1.

Palyginimui: sotus patiekalas gerame Kauno restorane tuo metu kainavo 2,5–4,5 lito.

13 LNB RKRS F189-274, lap. 197.

14 Turbūt – aguročiais.

15 LNB RKRS F189-274, lap. 157.

16 Su juo M. Šalčius keliavo po Europą, Afriką ir Rytų šalis.

17 Bakšišas (nuo turk. Bahšiš): Rytuose – išmalda, duoklė, dovana, arbatpinigiai. Šiame tekste – greičiausiai dovana.

18 LNB RKRS F189-274, lap. 72v.

19 Ten pat, lap. 83.

JAV. LNB RKRS F189-274, lap. 63.

Ten pat, lap. 86v.

23 Ten pat, lap. 90v.

24 Turi būti – Kybartų.

25 LNB RKRS F189-274, lap. 74v.

26 Ten pat, lap. 128v.

27 Ten pat, lap. 81v.

28 Ten pat, lap. 85.

29 Greičiausiai turimas omenyje Anglijos valdomo Egipto svaras. 1 svaras – 100 piastrų.

1929 m. vienas Anglijos svaras Kauno biržoje buvo vertinamas maždaug 49 litais.

30 LNB RKRS F189-274, lap. 95.

31 Ten pat, lap. 95v.

32 Ten pat, lap. 116v.

33 Ten pat, lap. 117v.

20 21 22

23

Galim žvilgtelėti ir į išlaidas (na taip, mes – ne Mokesčių inspekcija, betgi įdo­ mu). Į kelionės vidurį, ties Iranu, išlaidos jau viršijo epizodines pajamas. Keliau­ tojams prasidėjo finansinė krizė. Teko skolintis iš automobilių mėgėjų klubų („Paskolino dešimt svarų pinigų. Tai vis nuopelnas sekretoriaus klūbo <...>“34), prašyti atsitiktinių žmonių paramos („Stoka pinigų. Kely teko prašyti tepalo ir benzino iš automobilistų“35). Teherane M. Šalčius prašė pagalbos Belgijos kon­ sulo: „Pasisakius, kad pinigų neturime, pradėjo suprasti mūsų būklę ir pažadėjo rekomenduoti tramvajų Teherane direkto­ riui <...>, kad duotų darbo.“36 Deja, protek­ M. Šalčius apie 1929-uosius (LNB RKRS F189-809, lap. 2), kai keliavo su Antanu Poška (nuotr. dešinėje, apie 1929 m. cija nepadėjo: darbo Teherano tramvajų įmonėje M. Šalčius negavo37. Nepasisekė darbo LNB RKRS F189-850, lap. 1) paieškos ir bendroje persų su sovietais įmonėje: žadėta buhalterio vieta, „bet paskui pareiškė, kad nieko neišeisią, ir toliau atsisakė teikti bet kokią pagalbą“38. Būta ir tokių kuriozų: „Mums pataisė padangas ir pareikalavo 6 rupijų. Mes neturėjome, tai paėmė vieną padangą kaip laidą39. Po pietų auto sąjungos sekret[orius] paskolino40 20 rupijų, tai atsiėmėm padangą.“41 Matyt, visiška neviltis paskatino įrašą: „Stoka smulkių. Reikės užstatyti mašiną.“42 Paskutinis įrašas apie finansus ir apie A. Pošką: šis įsidarbinęs „prie kelių valkavimo43 mašinos su 45 tomanais algos ant kelio Kum44–Teheran“45.

Matyt, pinigų trūkumas ėmė trukdyti A. Poškos ir M. Šalčiaus santykiams. Prasidėjo neobjektyvus bendrakeleivio vertinimas („Paškevičius46 žiūri mašiną kur pamesti ir užmiršta visus defektus <...>“)47, kartais ir įžeidimai, po kurių A. Poška „labai įsižeidė ir pa­ reiškė toliau nenorįs su manim važiuoti ir nusirišo nuo mašinos M. Šalčiaus kelionės užrašų fragmentas. 1930-03-07–08. LNB RKRS F189-274, lap. savo daiktus. Kai pamatė, kad aš jo neišsigandau, pastoviniavo ir 95v–096 vėl pririšo daiktus“48. Paprastas motociklo sumėtymas kelyje tampa beveik sąmokslu: „Poškus vos nenukirto man trijų pirštų mėtydamas mašiną.“49 Vieną paskutiniųjų dienoraščio įrašų M. Šalčius pradėjo taip: „Keliauju vienas. 26.X.30 (sekmadienis). Sudiev, Teheranai!“50 Tolesnė keliautojų gyvenimo istorija tokia: Mato Šalčiaus žemiš­ koji kelionė baigėsi 1940 m. Bolivijoje, Antanas Poška pergyveno kalinimą Turkijoje 1937 m., tremtį okupuotoje Lietuvoje, reabilita­ ciją ir savo kelionę baigė 1992 m. Vilniuje.

Norintieji plačiau susipažinti su įvairiapuse M. Šalčiaus veikla gali apsilankyti iki š. m. spalio 4 d. veikiančioje jam skirtoje parodoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykloje.

34

Kvietimas į M. Šalčiaus paskaitą Pehlevi mieste (Iranas). LNB RKRS F189-193, lap. 13

35 36 37 38

Ten pat, lap. 69v.

Ten pat, lap. 151.

Ten pat, lap. 161.

Ten pat, lap. 161v.

Ten pat, lap. 160v.

Užstatą.

40 Greičiau paaukojo, tolesni įrašai nemini šios skolos grąžinimo.

41 LNB RKRS F189-274, lap. 141.

42 Ten pat, lap. 161v.

43 Galimai – kelių lyginimo.

44 Komas (Qom) – miestas dab. Irane, 140 km į pietus nuo Teherano.

45 LNB RKRS F189-274, lap. 162.

46 Antanas Poška iki 1929 m. vadinosi Paškevičiumi. M. Šalčiaus užrašuose ši forma dažniausiai liudija neigiamą požiūrį į A. Pošką.

47 LNB RKRS F189-274, lap. 70v.

48 Ten pat, lap. 71.

49 Ten pat, lap. 152.

50 Ten pat, lap. 164. 1930 m. spalio 26 d. įrašas.

39

24

GEROJI PATIRTIS

Sevilės Charsikos nuotraukos

TURININGA VASARA

Likti Vilniuje ir smagiai leisti laiką su draugais – šią vasarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kvietė mieste vasarojančius vaikus dalyvauti kasdien rengiamose, visiems atvirose edukacijose. Po karantino ribojimų bibliotekininkai buvo pasiilgę jaunųjų lankytojų, o šie, panašu, – bibliotekininkų: per mėnesį nuo birželio pabaigos bibliotekos vasaros programos veiklos sudomino daugiau kaip 300 įvairaus amžiaus vaikų.

Vykdyto projekto „Susitikime vasarą bib­lio­tekoje“ sumanymas buvo paprastas – kasdien surengti po 2–3 susitikimus su įvairaus amžiaus vaikais, siūlant jiems įsitraukti į edukacines veiklas. O pasiūlos spektras – nuo tradicinių rytmečio skaitymų iki asmeninių kny­ gelių kūrimo dirbtuvių bei atliekų rūšiavimo pamokų.

Vis dėlto daugiausia dėmesio skirta su skaitymu susijusioms veikloms, nes vienas iš pagrindinių Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tikslų yra skai­ tymo skatinimas, tai yra vaikų ir jaunimo skaitymo gebėjimų ugdymas ir jų noro skaityti didinimas.

Tyrimų duomenimis, vasaros atostogų metu vaikai yra linkę prarasti dalį per mokslo metus įgytų įgūdžių, dėl to silpnėja ir skaitymo gebėjimai – po vasaros atostogų mokinių rezultatai būna prastesni nei prieš jas1. Ši tendencija ypač ryški tarp vaikų iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, todėl visiems prieinamas neformalusis ugdymas vasarą tampa labai svarbus2.

Nacionalinėje bib­lio­tekoje buvo išbandytos kelios skirtingos tiek mažesnėms, tiek didesnėms mokslei­ Andersson, Jonas. Promoting Reading. Research and Best Practice. Stock­ holm: Swedish Arts Council, 2015, p. 79.

2 Ten pat, p. 79.

1

vių grupėms skirtos edukacijos, kuriose daug dė­ mesio skirta literatūrai ir pasakojimams, – kai kurias pristatome šiame straipsnyje.

KNYGŲ KLUBAS „VASARA SU KNYGA“

Tarp vasarą organizuotų edukacijų yra 7–12 metų vaikams skirti susitikimai – knygų klubas „Vasara su knyga“. Puikiai žinoma, kad socialus skaitymas bei dalinimasis skaitymo patirtimis padeda vaikams kurti savo, kaip skaitytojo, tapatybę ir didina motyvaciją skaityti3. Taip pat knygų klubas gerina skaitymo įgūdžius, moko reikšti mintis, kalbėti argumentuotai ir įsiklausyti4.

Vasarą Nacionalinėje bib­lio­tekoje organizuoti du susitikimai, knygų klubu pavadinti plačiąja pras­ me – renginiai buvo atviri visiems atvykstantiems vaikams, todėl tradicinis scenarijus, kai aptariama viena perskaityta knyga, buvo adaptuotas: dalyviai vieni kitiems pristatė šiuo metu skaitomas knygas, at­ sakydami į atsitiktinai iš maišelio ištrauktus klausimus 3 4

Ten pat, p. 68.

Mitunevičiūtė, Inga; Baliutavičiūtė, Eglė. Vaikų ir jaunimo klubai. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2016, p. 24.

29

Nacionalinės bibliotekos partneriai aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ rengė kūrybines ekodirbtuves.

apie knygos turinį. Nenuostabu, kad populiariausios tapo britų rašytojo Davido Walliamso knygos – pas­ taruoju metu šio autoriaus kūriniai beveik kasmet atsiduria vaikų mėgstamiausių knygų penketukuose5.

Svarbu paminėti, kad bib­lio­tekininkas taip pat buvo aktyvus susitikimų dalyvis: pristatė savo knygą, o vėliau rekomendavo keletą skaitinių, kuriuos vaikai galėtų pasirinkti ateityje.

Knygų klubas turėtų būti smagi veikla, todėl labai svarbu jauki ir saugi susitikimo aplinka. Susirinkus dalyviams, kurie vieni kitų nepažįsta, būtinas susi­ pažinimo žaidimas – pavadinkime jį ledlaužiu. Taip pat galima žaisti su literatūra susijusius žaidimus: šią vasarą knygų klube išbandytas literatūrinis bingo bei literatūrinė viktorina. Vieno susitikimo pabaigoje, sie­ kiant sukurti išskirtinę ir paslaptingą atmosferą, klubo vedėjo lydimi susitikimo dalyviai apsilankė Vaikų ir jaunimo literatūros departamento saugykloje.

KNYGŲ KLUBO „LEDLAUŽIS“ – SUSIPAŽINIMAS

Veiklai reikia žurnalų, laikraščių ar įvairių lanksti­ nukų. Dalyvio užduotis yra vartant leidinius rasti jį, jo pomėgius, svajones, vasaros planus atspindinčių paveikslėlių, nuotraukų. Suradęs tinkamą iškarpą, dalyvis ją klijuoja į bendrą koliažą-atviruką. Vėliau, žiūrėdami į atviruką, visi dalyviai prisistato. Koliaže suklijuoti simboliai tampa orientyru, padedančiu dalyviams lengviau kalbėti apie save, nepamiršti svarbių faktų ar įdomių detalių.

NAUJOVĖ – BEŽODŽIŲ KNYGŲ SKAITYMAI

Bežodžių knygų skaitymai Nacionalinėje bib­lio­ tekoje – bandymas šalies moksleivius supažindinti su šių knygų ypatybėmis, jų skaitymo būdais ir panaudojimo kontekstais. Tokioje edukacijoje, atsi­ žvelgiant į dalyvių amžių, siekiama akcentuoti ne tik knygos turinį, bet ir formą, vaizdo ir teksto santykio literatūroje problemas.

Bežodės knygos – paveikslėlių knygos, kuriose istorija pasakojama tam tikra vaizdų seka nenaudo­

jant teksto. Kaip paveikslėlių knygų atmaina, šios knygos atsirado praėjusio amžiaus Italijoje, o pas­ taruoju metu pastebimas jų potencialas perteikiant istorijas daugiakalbėms bendruomenėms, vaikams, turintiems skaitymo sutrikimų ar tam tikrą negalią6.

2019 m. Nacionalinė bib­lio­teka įsigijo 56 bežodžių knygų kolekciją, atkeliavusią iš Lampedūzos salos Italijoje. Kolekcijoje – bežodės knygos iš Italijos, Prancūzijos, Argentinos, Puerto Riko, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Lampedūzoje šie kū­ riniai buvo naudojami vietos bib­lio­tekoje dirbant su į Europą atvykstančiais imigrantais iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos.

Nacionalinėje bib­lio­tekoje liepos penktadie­ niais vykusių edukacijų metu vedėjas, pasirinkęs vaikų amžių atitinkančią bežodę knygą, kartu su dalyviais ją bandė „prakalbinti“, žodinį nara­ tyvą konstruodamas atsispirdamas nuo leidinio vaizdinės medžiagos ir užduodamas klausimus apie ją edukacijos dalyviams. Tiesa, tokia edu­ kacijos eiga tinkama tik tam tikrai bežodžių knygų grupei, „pasiduodančiai“ žodinio naratyvo kūrimui. Kitos Nacionalinės bib­lio­t ekos kolek­ cijoje esančios knygos yra labai konceptualios: jose perteikiamos sunkiai įvardijamos idėjos, geriausiai suprantamos tuomet, kai lieka savo pirminiu – paveikslėlių – pavidalu.

ISTORIJŲ PASAKOJIMO DIRBTUVĖS

Viena iš vasarą išbandytų edukacijų, kurias pla­ nuojama ir toliau reguliariai rengti bib­lio­tekoje, – istorijų pasakojimo dirbtuvės. Jau kelerius metus Nacionalinė bib­lio­teka vykdo vieną iš Skaitymo ska­ tinimo programos priemonių – istorijų pasakojimo mokymus Lietuvos bib­lio­tekininkams. Šie mokymai ir įkvėpė istorijų pasakojimo dirbtuves 7–12 metų vaikams.

Pasakojimas garsiai ugdo kalbinius įgūdžius, tur­ tina žodyną, moko įsiklausyti. Be to, tokios edukaci­ jos – galimybė lavinti moksleivių socialinius įgūdžius, 6

5

30

Mėgstamiausių knygų penketukai [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 28 d.]. Prieiga per internetą: www.ibbylietuva.lt/megstamiausiu-knygu-penketukai/.

Bežodės knygos: kas tai? [edukacinis vaizdo įrašas] [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: www.youtube.com/ watch?v=bKQQEPpJE8k&t=538s/.

Knygų klubo „Vasara su knyga“, skirto 7–12 m. vaikams, dalyviai skaitomą kūrinį pristatė atsakydami į atsitiktinai iš maišelio ištrauktus klausimus apie knygos turinį.

skatinti bendravimą ir įsiklausymą, stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi.

Edukacijos metu vedėjas, pasitelkdamas meto­ dines priemones, surengia keletą istorijų kūrimo žaidimų, kurių metu kiekvienas dalyvaujantis vaikas gauna progą išbandyti savo kūrybiškumą ir iškalbą.

Vienas tokių žaidimų pavyzdžių – istorijos apie daiktą kūrimas. Edukacijai reikia paruošti maišelį, kuriame – įvairiausi buityje naudojami smulkūs daik­ tai. Visiems dalyviams duodama ta pati užduotis: iš maišo išsitraukus vieną daiktą, papasakoti, iš kur šis objektas atkeliavo, kuo jis ypatingas ir jiems brangus.

Užsiėmimo vedėjui siūloma pradėti pirmam, kad vai­ kai suprastų, kiek daug galima fantazuoti atsakant į užduoties klausimus. Pavyzdžiui, dalyviui iš maišelio išsitraukus gėrimų šiaudelį, jis sukuria istoriją apie tai, kad šis šiaudelis yra prosenelio dovanota stebuklin­ ga dūdelė, sugebanti iškviesti drakoną. Užsiėmimo pabaigoje galima diskutuoti, kuris daiktas dalyviams atrodo įdomiausias, kuri sugalvota istorija yra pati netikėčiausia.

Vėlgi – svarbu kurti jaukią ir saugią aplinką, kurio­ je kiekvienas pasakojimas išgirstamas ir priimamas, jei reikia, dalyvius paskatinti papildomais klausimais.

Susirinkus didesnei grupei, dalyviai gali būti skirstomi į mažesnes grupeles, kuriose sukurtas istorijas prista­ to vieni kitiems.

ISTORIJA IŠ TRIJŲ OBJEKTŲ

Šiam užsiėmimui reikia pririnkti įvairių smulkių daiktų. Visi daiktai pagal rūšį išskirstomi į 3 maišelius: 1 veikėjų maišelį ir 2 objektų maišelius.

Iš kiekvieno maišelio dalyvis išsitraukia po daiktą.

Edukacijos tikslas – į vieną pasakojimą įtraukti visus 3 objektus. Pvz., dalyviui išsitraukus drambliuko figūrėlę, akmenuką ir skalbinių segtuką, jis turi sugalvoti istoriją, kurioje būtų šie trys objektai.

SUSIBŪRIMŲ IR NAUDINGŲ PATIRČIŲ VIETA

Jauniesiems lankytojams labai svarbu pasiūlyti veiklų įvairovę, kad bib­lio­teka taptų susibūrimų ir įdomių patirčių vieta, todėl projekto „Susitikime

vasarą bib­lio­tekoje“ metu daug dėmesio skirta ir edukacinėms veikloms, tiesiogiai nesusijusioms su skaitymu, bet lavinančiomis motorinius ir estetinius įgūdžius, moksleivių kūrybinį mąstymą.

Mažiausi lankytojai (3–7 metų) buvo kviečiami kartu su bib­lio­tekos „Žaislotekos“ darbuotoja kurti popierinius lankstinius. Bene daugiausia vaikų subūrė asmeninių knygelių kūrimo dirbtuvės bei mandalų ir fraktalų piešimo pamokos, vedamos meno pedagogės. Įvairaus amžiaus vaikai rinkosi ir į stalo žaidimo popie­ tes, kur kartu su bib­lio­tekininku ir bendraamžiais žaidė strateginius ir lavinančius stalo žaidimus. Prie vaikus lavinančių veiklų rengimo prisidėjo ir Nacionalinės bib­lio­tekos partneriai „Kita forma“, organizavę atliekų rūšiavimo pamokas ir kūrybines ekodirbtuves.

IŠŠŪKIAI IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

Gana didelis iššūkis yra vasarą pasiekti tokių edukacijų tikslinę grupę – vaikus ir jaunimą. Šįkart išskirtinai veiksmingas metodas viešinant projekto veiklas buvo renginių tvarkaraštis plakato formatu, iškabintas įvairiose Nacionalinės bib­lio­tekos erdvėse.

Ne vienas savarankiškai bib­lio­tekoje besilankantis vaikas apie veiklas sužinojo būtent šiuo būdu.

Kadangi dalyvių registracija nebuvo vykdoma (išskyrus grupių), edukacijų vedėjai turėjo būti pa­ sirengę nenumatytam dalyvių skaičiui: priimti tiek dalyvių antplūdį, tiek vieną vaiką. Kai į planuotą edukaciją atvykdavo vos keli vaikai, ne kartą padėjo aktyvi dalyvių paieška, pasiūlant prie edukacijos prisijungti bib­lio­tekos lankytojams.

Apžvelgiant bendras lankomumo tendencijas, galima teigti, kad daugiau dalyvių sulaukė neliteratū­ rinės edukacijos. Antra vertus, tai neleidžia suabejoti skaitymą skatinančių edukacijų organizavimo verte ir prasme – jų metu įgyta naujų bib­lio­tekos lankytojų, geriau suprasti vaikų ir jaunimo skaitymo pomėgiai.

Be to, mažesnės edukacijų grupės padėjo atsiskleisti individualiems dalyvaujančių vaikų poreikiams, kurti asmeninį ryšį su bib­lio­tekininku.

Parengė Rūta Lazauskaitė ir Ieva Šakelaitė 31

KRONIKA

PANEVĖŽIO BENDRUOMENĖ PASIRINKO POETĘ Nuo šio rudens Panevėžyje dar dažniau skamba poetės Elenos Mezginaitės (1941–2005) vardas. Ji pagerbiama ne tik respub­ likinio literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ nugalėtojams teikiant Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsteigtą Elenos Mezginaitės premiją ar kone dešimtmetį kiekvieną rudenį rengiant Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą„Mano senas drauge“. Savo veikla puoselėti kraštietės poetės atminimą įsipareigojo Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kuriai suteiktas Elenos Mezginaitės vardas.

Mintis suteikti bib­lio­tekai Panevėžio krašte gimusio kul­ tūrai ir visuomenei nusipelniusio žmogaus vardą sklandė jau keletą metų. Ilgai svarstyta, kurio kraštiečio vardu pasivadinti.

Tam nuspręsta pasitelkti ir miesto bendruomenę. Apklausoje panevėžiečių buvo prašoma rinktis iš šių asmenybių: rašytojo, pedagogo Motiejaus Lukšio, poetės Elenos Mezginaitės, kunigo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo, vaikų rašytojo Mato Grigonio, buvusio „Panevėžio balso“ redaktoriaus, rašytojo Konstantino Jasiukaičio. Taip pat buvo galima siūlyti kitus iškilius pane­ vėžiečius. Atsižvelgus į daugumos dalyvavusiųjų apklausoje nuomonę, išrinktas poetės E. Mezginaitės vardas. Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisijos vienabalsiu pritarimu 2020 m. gegužės 28 d. posėdyje Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė savi­ valdybės viešajai bib­lio­tekai suteikti poetės Elenos Mezginaitės vardą. Nuo rugsėjo 1 d. bib­lio­teka oficialiai vadinama Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąja bib­lio­teka. Naują jos logotipą sukūrė bib­lio­tekos dailininkė Nijolė Labanauskienė. „Pasivadindama poetės vardu bib­lio­teka ne tik įamžina šios žymios kraštietės indėlį į Panevėžio kultūrinį gyvenimą, bet kar­ tu įsipareigoja skleisti ir puoselėti jos literatūrinį palikimą“, – taip šį pasikeitimą įvertino bib­lio­tekos direktorė Loreta Breskienė.

Bib­lio­teka sieks priminti, o kai kam gal ir naujai pristatyti savitą poetės kūrybą, kurią vertino poetai Valdemaras Kukulas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas, literatūros kritikai Vytautas Kubilius, Viktorija Daujotytė, mėgo kompozitoriai, pagal jos tekstus kūrę muziką. Daugeliui puikiai žinomos pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurtos populiarios dainos: „Baltas lino gyvenimas“, „Melodija“, „Dešimt žingsnių“, „Ne mano vestuvės“, „Mano senas drauge“ ir kt.

Panevėžyje prabėgo didžioji dalis E. Mezginaitės profesinio ir kūrybinio gyvenimo. Nuo 1965 m. ji dirbo Panevėžio laikraščių redakcijose, daugelį metų vadovavo Panevėžio literatų būreliui, organizavo literatūrinius renginius, Aukštaitijos rajonų literatū­ ros konkursą „Lino žiedas“, buvo aktyvi ir matoma Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalyvė. Poetė išleido keturias poezijos knygas: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Sudarė penkis eilėraščių rinkinius, parašė 10 pjesių, parengė kelis informacinius leidinius apie Panevėžio kraštą ir rajoną.

Indrė Rapkevičienė 36

Panevėžio miesto viešoji biblioteka nuo šiol bus žinoma Elenos Mezginaitės vardu.

Viešosios bibliotekos nuotr.

Poetė Elena Mezginaitė. Gintaro Lukoševičiaus archyvo nuotr.

ELENOS MEZGINAITĖS GYVENIMO DATOS

• Gimė 1941 m. spalio 31 d. Panevėžio rajone, Petriškių kaime. Mokėsi Rokiškio vidurinėje mokykloje.

• 1960–1966 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybiniame universitete.

• 1961–1965 m. dirbo Rokiškio ir Kupiškio laikraščiuose; nuo 1965 m. – Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose.

• Pirmuosius dar paauglės eilėraščius išspausdino Rokiškio rajono laikraštis.

1966 m. pluoštą eilių publikavo žurnalas „Jaunimo gretos“. Nuo 1971 m. eilėraščiai būdavo įtraukiami į „Poezijos pavasario“ almanachus.

• Nuo 1983 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureate.

• 1990 m. apdovanota Salomėjos Nėries literatūros premija, 1999 m. – Julijono Lindės-Dobilo literatūros premija, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2001 m. tapo labiausiai nusipelniusia panevėžiete kultūros srityje.

• Poetės gyvenimas nutrūko 2005 m. vasario 9 d. po tragiškos nelaimės Vilniuje.

Palaidota Šilaičių kapinėse (Panevėžio r.).

IN THIS ISSUE Ingrida Veliutė. Community-Led Visionary Libraries

1

This year, Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, the authors of the heading #Gyvasžodis, professionals in their respective domains, share their thoughts about changes that Lithuania’s libraries underwent during these three decades. What is the role of public libraries within the cultural sector and what is their image today? The heading’s guest is Lithuania’ Vice-Minister of Culture Dr. Ingrida Veliutė. She reviews the course of change in the scope of libraries’ performance and reasons for such change as well as presents some statistics on how many older libraries were renovated and how many new ones were built after the approval of the 2003/13 Programme for the Renovation and Modern­ ization of Libraries.

Vaiva Markevičiūtė. Fellows Among Fellows

3

Today’s libraries have long ceased to be exclusively book storages, now being also community hubs. This functionality of libraries has been discovered and effectively embraced by seniors. In order to facilitate the organization of leisure time, they associate into clubs for seniors.

In this issue, we elaborate on senior clubs at the Molėtai District Mu­ nicipal Public Library, the Jonava District Municipal Public Library, the Pasvalys District Marius Katiliškis Municipal Public Library, the Vilnius City Municipal Central Library, the Šiauliai City Municipal Library and the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library: what their activities are and how they are organized, how they contribute to bridging social divide and what is their share in such miner matters as managing everyday affairs.

Aušra Vaškevičienė. Individual Approach to Everyone

7

At the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, services are provided for visitors of all age categories. In this publication, the Direc­ tor of the Library’s Services Department Aušra Vaškevičienė speaks about new initiatives for the exclusive category, senior visitors, among which there are further development of computer literacy and librar­ ians’ visits to social care homes.

Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė. The New Edition of the Explanatory Vocabulary of Information and Documentation

8

The publication’s authors, Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė and Dr. Violeta Černiauskaitė from the Librarianship and Bibliography Research Unit of the Information and Communication Sciences Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, who are members of Technical Committee 47 „Information and documentation“ at the Lithuanian Standards Board, introduce the 2nd revised edition of the explanatory vocabulary comprising terms and definitions of selected concepts of the information and documentation field. It is the Lithu­ anian version of the standard “ISO 5127:2017: Information and docu­ mentation – Foundation and vocabulary“ covering 2 012 entries for terms and their definitions approved by specialists.

Nijolė Raudytė. A Unique Lituanistic School at the Kretinga Bernadine Monastery in the 19th Century 11 Tarp knygų publishes a series of articles related to the implementation of the project “Promotion of the Documents of the Lithuanian National Register of UNESCO’s Memory of the World Programme Included in 2019”. In September’s issue, we introduce the manuscript document collection preserved at the Kretinga Revelation Monastery of the Saint Casimir Province of the Minor Brethren Order, the Manuscripts Depart­ ment of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Manuscripts Division of the Vilnius University Library. Specialists consider these documents a representation of the unique non-formal Lituanistic school that existed from the 30ies through 50ies of the 19th century, or in modern terms, the first project devoted to the standard Lithuanian (Samogitian) language, which is impressive by its scope.

Books that Are Read by Latvians

16

What is the reading matter preferred by our neighbours Latvians and what are the books that they spend their money on? The publication’s author compared statistics about books sold in 2019 by the two leading books sale chains Jānis Roze and Valters un Rapa, which showed that the preference was for authors from Latvia and the majority of the obtained books were not fiction ones. Let us say, at the top of the lists of both the chains is the recipe book by the culinary blogger and influencer Zane Ozoliņia “Relishing Meals” (Našķoties). (Prepared by Nijolė Sisaitė)

Vaiva Markevičiūtė. The Paradoxical World of Jolita Skablauskaitė

18

This issue’s heading “People and time” looks into the creative world of the writer Jolita Skablauskaitė (1950–2018). Why have not works by one of the most distinctive authors of the Lithuanian literature been fully discovered, loved and appreciated by readers? In her discussing of the reasons for the writer’s unpopularity and the essence of her uniqueness, the author builds on the opinion of book reviewers.

Vytautas Smilgevičius. Emerald and Gold: Following the Routes of Matas Šalčius

22

The senior editor at the Rare Books and Manuscripts Unit of the Docu­ mentary Heritage Research Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, by listing through the Library’s abundant collection of the works by the famous Lithuanian traveller Matas Šalčius (1890–1940), introduces sketches from his 1929–1930 travels in coun­ tries of the East: impressions made by exotic sights and encountered people and how he managed to obtain money for continuing his travels.

Regina Varnienė-Janssen, Daiva Janavičienė. “We Were Involved in Projecting and Building the Libraries’ Future”

25

“Some of the people encountered on the road of the profession could be compared to pillars within certain fields of librarianship”, these are the words about the two long-standing staff members of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Liubovė Buckienė (50 years at the Library) and Genovaitė Ivaškevičienė (25-year term of employ­ ment). The publication’s authors (Dr. Regina Varnienė-Janssen and Dr. Daiva Janavičienė), as well as former and present colleagues, estimate their professional path and wish success in the upcoming stages of their lives.

The Summer Rich in Events

29

During this summer, the Children’s and Youth Literature Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania invited children who were spending their summers in the city to take part in free educa­ tion sessions, the undertaking implemented as a project. Starting with the end of June, every day the Library organized two or three meetings with children of various ages by offering them to get involved into educational activities from traditional morning readings to workshops for making personal booklets and lessons of waste sorting. (Prepared

by Rūta Lazauskaitė and Ieva Šakelaitė)

Žydrė Vėtienė. The Potential for Reusing the Digital Content Within the Focus of Professionals

32

There is a long-standing tradition that has not been disrupted by the coronavirus threat. This summer (17–20 August) marked the traditional meeting of professionals from the national libraries of Lithuania, Latvia and Estonia at the seminar where they discussed possibilities for open­ ing up and reusing the digital content as well as plans and difficulties.

This year’s meeting featured more than one virtual report. Another in­ novation was that reports were presented (reporters from abroad had sent video recordings) by representatives of other institutions: Europe­ ana, the British Library and the Baltic Board for Audiovisual Archives.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a., tel. (8 5) 249 7028) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu violeta.kuzmaite@lnb.lt).

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur

2020 Nr. 9 (740) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-09-23 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 510 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 9 (740) 2020 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt