Tarp knygu 2020 07 A

Liepa–rugpjūtis | 2020

ŠIAME NUMERYJE GYVAS ŽODIS

Vida Garunkštytė. Stiprybė – naujos idėjos ir jas įgyvendinantys žmonės 1 SVEIKINAME

Renaldas Gudauskas: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius – 10 metų 3 TEMA / KRAŠTOTYRA IR BENDRUOMENĖS

Greta Bacevičiūtė. Suburti, kad atrastume ir pasidalintume 4 POKALBIS

Danutė Karlienė: „Norėčiau, kad taptume dar ir džiaugsmo biblioteka.“ Kalbėjosi Asta Stirbytė

8

8

ŠIANDIEN AKTUALU

Daiva Janavičienė. Skaitytojų informavimo paslaugos evoliucija 12 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Aušra Marčiulaitytė. Graviūros – nelyginant dingusio miesto nuotraukos 16 ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Arida Riaubienė. „Kiekvieno inteligento yra pareiga įsigyti šį leidinį“: keletas faktų apie Vytauto Didžiojo albumą 19 BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Kėdainiuose – gyvas paminklas lietuvių raštijos kūrėjui M. Daukšai. Parengė Zita Civilkaitė ir Vaiva Markevičiūtė 23 ŽMONĖS IR LAIKAS

Vaiva Markevičiūtė. Kelionė po Europą prieš 100 metų 26

16

NŪDIENOS MINTYS

Remigijus Misiūnas. Apie paramą knygų leidybai: pamąstymai remiantis 2019 m. konkursų rezultatais 30 GEROJI PATIRTIS

Ernesta Dambrauskaitė. Hiphopo edukacija: kryptys ir galimybės 33 KRONIKA

Andželika Rimkuvienė. Dar viena galimybė skaityti viešojoje erdvėje 36 Įvertinta socialiai atsakinga bibliotekų veikla. „Tarp knygų“ informacija 37 IN MEMORIAM

Vytautas A. Gocentas. Netekome lietuvybės ąžuolo JAV: Stanley Balzeko veiklą atmenant [1924 10 08–2020 06 18] 38 KRONIKA / VASAROS PARODOS KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

40 41

IR A Š TEN BUVAU

Miglė Anušauskaitė. Izraelio nacionalinė biblioteka 44

36 Inesos Dumbravienės nuotrauka (8), „Paryžiaus vaizdų“ graviūra iš Jonės Deveikės kolekcijos, saugomos Nacionalinėje bibliotekoje (16), Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos nuotrauka (36)

REDAKCIJA PIRMAME VIRŠELYJE

Šią vasarą naują skaitymo erdvę Klaipėdos poilsio parke uostamiesčio gyventojams ir svečiams pasiūlė Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos nuotr.

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

STIPRYBĖ – NAUJOS IDĖJOS IR JAS ĮGYVENDINANTYS ŽMONĖS Vida Garunkštytė. Laimos Lapinienės nuotr.

Viešosios bibliotekos visada buvo neformaliojo švietimo centrai, vieta, į kurią malonu užeiti, kurioje yra ką veikti. Taigi kokie mes šiandien, nuo atkurtos Nepriklausomybės praėjus jau 30 metų, ir kokia yra mūsų – Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka?

Virsmas prasidėjo maždaug 1997-aisiais ir dar labiau suintensyvėjo Billo ir Melindos Gatesų fondui atėjus į Lietuvą. Tai buvo didžiuliai pokyčiai, kai, atsiradus skaitmeninėms paslaugoms, bibliotekininkai tapo neformaliojo švietimo specialistais, netgi mokytojais, vaikų ugdytojais ir suaugusiųjų švietėjais. Jeigu lygintume šiandieninę biblioteką su XX a. pabaigos biblioteka, ji yra neatpažįstamai pasikeitusi. Ir tie pokyčiai įvyko ne tik Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Dabartinės Lietuvos bibliotekos yra puikus pavyzdys to, kaip jos kito visame pasaulyje. Viena karta užaugo su vienokiomis bibliotekomis, o kita – jau su visai kitokiomis.

Aš pati bibliotekoje dirbu nepadoriai ilgai – daugiau kaip 30 metų, 30 iš jų esu tos pačios viešosios bibliotekos vadovė. Labai gerai atsimenu Nepriklausomybės pradžią, kai rašydavome visokius prašymus, norėdami rekonstruoti

biblioteką ir padaryti ją modernesnę. Pagal ano meto skaičiavimus tam reikėjo net 4 mln. litų. Aukšti viršininkai tik pasukiodavo pirštą prie smilkinio ir sakydavo, kad aš visiškai nemoku skaičiuoti. Reikėjo stengtis beveik dešimtmetį – 2008 m. rekonstravome biblioteką už 9 mln. litų.

Dabar ji moderni ir užima 3800 kv. metrų ploto.

Manyčiau, kad naujos, šiuolaikiškos bibliotekos sukūrimas buvo pats svarbiausias darbas, ir tikrai ne mano vienos, bet didelės grupės bendraminčių.

Nuo svajonės iki jos įgyvendinimo

praėjo nemažai laiko. Tada Lietuvos prezidentu buvo Valdas Adamkus, kuris atnešė į Lietuvą ne tik amerikietišką tradiciją rengti pobūvius ir taip daryti visuomenę atviresnę, bet ir amerikietišką supratimą, kas yra viešoji biblioteka. Ta idėja buvo populiarinama ir Vyriausybėje, ir tarp žmonių, todėl 2003 m. buvo sukurta Lietuvos viešųjų bibliotekų modernizavimo programa, pagal kurią savivaldybės galėjo teikti prašymus ir gauti didžiulę paramą bibliotekoms statyti. Mūsų biblioteka gavo 70 proc. Vyriausybės investicijų fondo paramą, todėl labai simboliška, kad tuometinis šalies Prezidentas V. Adamkus ir atidarė naująją Utenos A. ir M. Miškinių biblioteką. Nors šiandien mūsų pastatas nebėra toks modernus, koks buvo 2008 m., bet

* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bib­lio­tekos.

1

žmonių biblioteka labai mėgstama ir vis dar yra lankomiausia pelno nesiekianti institucija regione. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas labai greitai keičiasi. Taigi pastoviausias dalykas viešosiose bibliotekose ir yra nepastovumas, bet pagrindinė bibliotekos misija – šviesti žmogų – išlieka.

Lietuvos viešosios bibliotekos dar niekada negyveno taip gerai. Mes galime komplektuoti tokias knygas, kokių norime, galime pirkti įvairias priemones. Deja, gyvename pagal savotišką ekonominę cenzūrą: turime ribotą kiekį pinigų, todėl ką nors įsigydami viską privalome kruopščiai atrinkti, gerai įvertinti, pirkdami knygas, tik iš anotacijų nustatyti, ką tikslinga įsigyti.

Fondams atnaujinti pinigų kiekis labai ribotas (šiuo aspektu vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio), todėl džiugu, kad Utenos rajono savivaldybė jau 15 metų skiria nemažą sumą lėšų naujoms knygoms įsigyti. Ir vis dėlto niekada negalėsime sukomplektuoti kiekvienos kaimo bibliotekos fondo pagal jos poreikius. Todėl sukūrėme kilnojamąjį fondą, kuriame yra pačios skaitomiausios knygos. Užsisakiusi jas gali gauti kiekviena kaimo biblioteka, tik tenka šiek tiek palaukti. Gerai, kad bibliotekos gali prenumeruoti norimus periodinius leidinius, bet tam lėšos irgi ribojamos.

Vykdome projektus, jų lėšomis esame sukūrę įvairių paslaugų. Turime 3D spausdintuvus, kurie labai pravertė karantino laikotarpiu – medikams ir socialiniams darbuotojams spausdinome apsauginius veido skydelius. Deja, technologijos labai greitai sensta, o jų atnaujinimas – brangus. Per dvejus pastaruosius metus mūsų įgyvendinti projektai leido šiuolaikiškai atnaujinti veiklą – ne veltui biblioteka šių metų pradžioje gavo pasaulinio lygmens įvertinimą – EIFL fondo apdovanojimą „Public Library Innovation Award“ už bibliotekoje sukurtą skaitmeninių veiklų centrą ir jo edukacinių veiklų programą.

Pasiekimai – gerai, bet visada lieka ir nerimas: kas bus toliau? O toliau vėl tas pat – vėl ieškai pinigų įvairiuose fonduose, vėl atnaujini pasenusias arba senstančias paslaugas. Sakyčiau, šiuo klausimu netgi atsiranda šiokia tokia rutina. Stebime, kas vyksta pasaulyje, ir tai, kas geriausia, mėginame pritaikyti pas save. Šiandienos bibliotekininkas irgi yra pasikeitęs.

Nesikeičia tik tai, kad jis visada empatiškas ir pasiryžęs padėti, nerūšiuojantis žmonių pagal jų statusą visuomenėje. Tai labai svarbu, nes bibliotekininko misija – dalytis informacija, pasiūlyti žmogui jam reikalingą paslaugą, o tai bus galima padaryti tik tada, jei lankytojas pasitikės, nebijos prieiti prie darbuotojo ir klausti.

Kad galėtų patarti, šiandien dauguma bibliotekininkų ne tik gerai išmano literatūrą 2

(kas vis dar yra svarbu), bet ir technologijas. O jos reikalingos visiems, norintiems neiškristi iš šiuolaikinio gyvenimo ritmo. Jei nori užsirašyti pas gydytoją, sumokėti mokesčius, pasižiūrėti, kada iš tavo kaimo išvažiuoja autobusas, turi mokėti naudotis internetu ir išmaniuoju telefonu. Technologijų reikia norint gauti daugelį paslaugų. Nors pensijos vis dar nešamos į namus, esu įsitikinusi, kad netolimoje ateityje ir šios prabangos nebeliks. Valstybei tai brangiai kainuoja, todėl atėjo metas visiems naudotis elektroninėmis paslaugomis. Vyresnius žmones išmokyti naudotis technologijomis – iššūkis, tačiau tai nėra neįmanoma. Tai būtina, kad gyventume kokybiškiau. Be svarbiausios šių dienų kompetencijos – informacinių technologijų išmanymo, bibliotekininko darbe svarbu ir kalbų mokėjimas, apskritai noras nuolat mokytis naujų dalykų.

Gaila, kad Vilniaus universitete neliko klasikinės bibliotekininkystės studijų. Be šių studijų bibliotekos darbuotojai susiduria su sunkumais klasifikuodami knygas, komplektuodami fondus.

Klasikinis bibliotekininkas labai reikalingas šių dienų bibliotekose, tikiuosi, kad ši specialybė vėl atsiras. Norint pasiūlyti kokybišką bibliotekos veiklą, reikia turėti profesionalių bibliotekininkų. Idealiu atveju bibliotekininkas turi tapti tarpininku tarp bibliotekos ir jos vartotojo, tarp technologijų ir jų vartotojų.

Svarbi viešosios bibliotekos misija – sudaryti galimybes žmogui pažinti kultūrą: literatūrą, kiną, meną. Susikimai su knygų autoriais, literatūros, poezijos vakarai, monospektakliai, dokumentinio kino vakarai labai mėgstami lankytojų. Vis tikiuosi, kad dar savo karjeros laikotarpiu sulauksiu dienų, kai šioms veikloms nereikės ieškoti pinigų per projektus, o pakaks savivaldybei pateikti metinį veiklos planą ir jis bus finansuotas. Viešoji biblioteka šiandien tapo vieta, kur kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamų veiklų arba tiesiog pabūti nieko neveikdamas. Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką pamėgęs ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės – čia įsikūręs Utenos trečiojo amžiaus universitetas, kuris savo veikla praturtina bibliotekos gyvenimą.

Biblioteka pajėgi keistis tiek, kiek turi idėjų, kiek yra žmonių, kurie tas idėjas generuoja, suburia bendraminčių komandą joms įgyvendinti. O tada jau reikia sukti mano minėtą finansavimo šaltinių paieškos ratą. Vis dėlto vienas, be bibliotekos darbuotojų, palaikančių idėjas, dirbančių, kad jos būtų įgyvendintos, nieko nesukursi. Tuomet ir tavo darbas ar svajonės neteks prasmės.

Vida Garunkštytė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė

SVEIKINAME

10 metų. Prieš tiek laiko rugpjūčio 5 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenei buvo pristatytas naujasis generalinis direktorius. Juo tapo prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Laimėjęs Kultūros ministerijos skelbtą konkursą ir tapdamas šios nacionalinės institucijos vadovu, profesorius prisiėmė ir didžiulę atsakomybę už jos ateitį. Kada ir kokia biblioteka atsivers lankytojams po pagrindinio pastato rekonstrukcijos? Ar sugebės savo teikiamomis paslaugomis lenktyniauti su moderniausiomis Europos bibliotekomis?

Ar taps žmonių pripažintu traukos centru ir neatsiejama Lietuvos valstybės dalimi?

Laikas atsakė į šiuos klausimus ir, be abejo, iškėlė naujų.

Sveikindami prof. dr. Renaldą Gudauską veiklos Nacionalinėje bibliotekoje dešimtmečio proga, paprašėme jo atsakyti į redakcijos „Tarp knygų“ klausimą.

Per 10 vadovavimo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai metų pavyko nuveikti daug reikšmingų darbų, bibliotekos pertvarkos ir veiklos modelis žinomas net tarptautinėje arenoje. Kokią projektuotumėte Nacionalinės bibliotekos veiklos krypčių, taip pat vadybos perspektyvą?

Jeigu kalbėtume apie perspektyvą, galime sakyti, kad tai – duomenų analitika tam pasitelkiant dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų galimybes. Šiuo metu valstybė rengia Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 m. programą.

Nacionalinės bibliotekos ekspertai dalyvauja skaitmeninio raštingumo, skaitmeninto paveldo darbo grupėse. Esame pateikę konceptualius siūlymus, kaip suskaitmenintas ar jau skaitmenoje sukurtas kultūros paveldas galėtų būti plačiau naudojamas švietimo ir mokslo, turizmo vystymo tikslais, valstybės, mokslo ir verslo institucijoms priimant sprendimus ar kuriant naujas paslaugas. Žinoma, reikia galvoti apie vertybinio turinio išsaugojimą moderniomis formomis, tačiau jokiu būdu negalima pamiršti to, kas yra žmogiškoji mūsų institucijos dalis. Tai toks veiklos modelis, kurį pasirinkome 2016 metais, kai po rekonstrukcijos atvėrėme savo erdves.

Mes kuriame biblioteką žmonėms – ne tik vietą, kurioje saugomos knygos ir kultūros paveldas, bet ir biblioteką, kurioje žmonės skaito knygas, dalyvauja įvairiose renginiuose ir parodose. Čia žmonės bendrauja, kuria, mokosi, tyrinėja ir tobulėja. Tai tam tikros auros pažymėta vieta, erdvė, kurioje gyvuoja ir šimtmečių išmintis, kartu egzistuoja dabartis ir kuriama ateitis.

Mano vadybinė patirtis sako, kad labai tolimi strateginiai planai nebūtinai turi būti tikslūs – matėme,

Andriaus Repšio nuotr.

kas liko iš strateginių planų šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir karantiną dėl COVID-19...

Tai buvo savotiškas testas, kai reikėjo išsigryninti, atsiriboti nuo dalykų, kurie nėra esmė. Tai privertė iš naujo įvertinti bibliotekos procesus ir veiklas, ruoštis struktūros pokyčiui.

Naujoje trejų metų strategijoje turėtume verifikuoti tas kryptis, kurias pasirinkome kaip savo prioritetus. Čia kalbu apie konkurencingą biblioteką, kuri visiškai integruotųsi į mokslą, švietimą, ekonomiką bei kultūrą. Šioje srityje mes dabar dominuojame. Artimiausiu metu turėtume tapti visų bibliotekų kompetencijos centru, atsakingu už bibliotekų sektoriaus ekspertų profesionalų veiklą.

Bibliotekos misija – palaikyti tvarų visuomenės vystymąsi, būti žinių erdve, kuriančia vertę. Manau, savo strategijoje teisingai nusibrėžėme kryptis ir principus, jų ir turime laikytis. O tai – valstybingumo kelias. Esame nacionalinė atminties institucija, kuri kaupia unikalų kultūros paveldą, daugelio kartų išmintį. Kokia forma ji išliks ateityje – priklausys nuo gyvenamojo meto technologijų išsivystymo ir sprendimų.

Mano, kaip vadovo, misija yra institucijos strateginis pozicionavimas, jos atstovavimas šalies ir pasaulio mastu. Beje, ir koronaviruso grėsmės laikotarpiu mūsų bibliotekos veikla buvo pavyzdys tarptautinei bibliotekų bendruomenei. Nacionalinės institucijos vadovo misija yra bibliotekos įtvirtinimas visuomenėje, jos reputacijos, kultūrinės komunikacijos ir diplomatijos stiprinimas, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, verslo organizacijomis, didelio masto kultūros ir informacinės visuomenės projektai (šiuo metu bibliotekos vykdomų projektų vertė – 24 mln. eurų).

3

TEMA / KRAŠTOTYRA IR BENDRUOMENĖS

SUBURTI, KAD ATRASTUME IR PASIDALINTUME Greta Bacevičiūtė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė-analitikė

Kraštotyrinė veikla plėtojama švietimo, mokslo ir kultūros įstaigose, tarp kurių reikšmingą vaidmenį atlieka bibliotekos. Šioje bibliotekų veikloje svarbu įvairių su krašto istorija susijusių išteklių kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida. Dalindamosi darbo su kultūros paveldu praktikomis bei patirtimis, bibliotekos siekia aktualizuoti kiekvieno krašto kultūros paveldą, paskatinti veikti su juo istoriniais ar geografiniais ryšiais susijusias bendruomenes ir besimokančius suaugusius asmenis.

Viešosios bib­lio­tekos turi unikalią darbo kraštotyros srityje patirtį ir gali ją pristatyti, pasitelkdamos tiek tradicines, tiek modernesnes viešinimo formas: rengdamos virtualias parodas, kurdamos duomenų bazes ir interneto svetaines, kuriose kiekvienas norintis gali dalintis gimtojo krašto istorijų fragmentais, organizuodamos pažintines ekskursijas. Kaip šiais laikais pristatyti kultūros paveldą ir drauge burti bendruomenes? Viešosios įstaigos „Heritas LT“ vadovės dr. Erikos Kielės teigimu, „vis dar trūksta inovatyvių sprendimų, kurie burtų bendruomenes ir skatintų rūpintis paveldu, nors jis glaudžiai siejamas su kiekvienu iš mūsų – paveldėtoju“.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­ lio­teka kartu su partnerėmis: Herningo (Herning) viešąja bib­lio­teka (Danija), Kranio (Kranj) viešąja bib­lio­teka (Slovėnija), Kerdlos (Kärdla) miesto bib­lio­teka (Estija), Vagerido (Vaggeryd) viešąja bib­lio­teka (Švedija) – įgyvendina Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis finansuojamą tarptautinį projektą „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, mokykis, dalinkis“ (Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn).

Nuo 2018 m. rudens vykdant projektą, sukurti trys intelektiniai produktai: svetainė„Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“; parengta darbo su kultūros paveldu viešosiose bib­lio­tekose studija „Bib­lio­tekos bendruomenėms“ ir rekomendacijos„8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyros veiklas“. Visi jie skirti supažindinti bendruomenes su nacionaliniu ir užsienio šalių kultūros paveldu, pasakoti ir dalintis istorijomis, apimančiomis įvairias kultūros ir mokymosi visą gyvenimą sritis.

4

Į „KORĮ“ SAVO DALĮ GALI ATNEŠTI KIEKVIENAS Svetainėje „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ pristatoma iš Vilniaus ir Alytaus apskričių bendruomenių surinkta kraštotyros informacija (pasakojimai, prisiminimai, nuotraukos). Bičių korio analogija pritaikyta, nes bet kuris bendruomenės narys gali prisidėti savo dalimi – į „korį“ (duomenų rinkinį) atnešti turimos informacijos apie savo kraštą, regioną ar žinomą asmenį. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­ tekos specialistai tikisi, kad į kraštotyros informacijos sklaidą pavyks įtraukti ir į užsienį išvykusius kraštiečius, turinčius vertingos istorinės medžiagos, dar nepublikuotų nuotraukų, laiškų.

Svetainė suteikia galimybę ne tik susipažinti su informacija apie tam tikras vietoves bei asmenybes, bet ir patiems įkelti krašto, giminės istoriją (skyrius „Įkelk istoriją“). Norintiems tai padaryti reikia užpildyti nedidelės apimties anketą:

3-iasis projekto partnerių susitikimas vyko nuotoliniu būdu. Vaizdo konferencijos metu su kolegomis iš Danijos, Slovėnijos diskutuota projekto administravimo ir komunikacijos klausimais. 2020 m. birželis, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Projekto partneriai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu vertino, kokį poveikį projekto rezultatai turi besimokančių suaugusiųjų ir kitoms auditorijoms. 2020 m. birželis, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Pauliaus Olšausko nuotraukos

nurodyti minimų vietovių pavadinimus, aprašomų asmenų vardus, pavardes, gyvenimo datas, nuotraukose įamžintus žmones; pateikti informaciją apie istoriją papasakojusį asmenį (istorijos liudininką); pateikti duomenis apie tekstus užrašiusius ar vaizdus įamžinusius asmenis; pridėti bent vieną nuotrauką ar iliustraciją. Gautas istorijas įvertina Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos kraštotyros specialistai-svetainės administratoriai. O tuomet patikrinta informacija ir kraštiečių istorijos atsiduria svetainės naujienų sraute (skyriai „Vietovės“ / „Asmenybės“). „Bendruomenių kraštotyros“ svetainė pritaikyta naudoti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių – regos sutrikimų. Interneto svetainė papildyta teksto šrifto ir kontrasto didinimo funkcijomis.

Dominančios istorijos turinys valdomas atliekant paiešką pagal vietovę arba raktinę frazę, pasirinkus norimą kalbą (lietuvių arba anglų), o sužinoti daugiau apie Vilniaus ir Alytaus apskričių kraštotyrą galima pasirinkus puslapyje esančias nuorodas į kitas kraštotyros duomenų bazes („Vilnijos vartai“ ir „Dainavos kraštas“).

PRAVERTĖ UŽSIENIO VIETOS KULTŪROS PAVELDO PATIRTIS Svetainėje galima susipažinti ir su Slovėnijos, Danijos, Švedijos ir Estijos kraštotyros darbu bib­lio­tekose, rasti informacijos apie šiose šalyse kultūros paveldo politiką įgyvendinančių įstaigų veiklą.

Sektinu bendruomenių kraštotyros pavyzdžiu bib­lio­tekose galima laikyti Slovėnijos Kranio viešosios bib­lio­tekos sukurtą regioninį portalą „Kamra“. Tai nemokama internetinė platforma, kurioje kaupiama suskaitmeninta vietinio kultūros paveldo informacija iš bib­lio­tekų ir kitų kultūros institucijų. Taip kultūros paveldo informacija yra atrenkama kompetentingiausių šios srities organizacijų ir saugoma vienoje vietoje. Informacija portale pateikiama pasakojimo forma ir papildoma nuotraukomis bei kitais metaduomenimis: čia saugomi vietos autorių ir kitų dėmesio vertų žmonių prisistatymai; reikšmingų vietos asociacijų dokumentai ir nuotraukos; įvairaus laikotarpio atvirukai; vietos kūrėjų biografijos ir parodos. Svetainėje „Kamra“ vartotojai gali pasiekti turinį, kuris anksčiau buvo paslėptas bib­lio­ tekų saugyklose, muziejuose, archyvuose ar net mokyklų darbuotojų stalčiuose. Interneto portalą valdo Celės viešoji bib­lio­teka, kuri palaiko glaudžius ryšius su regioninėmis bib­lio­tekomis ir Slovėnijos viešųjų bib­lio­tekų asociacija.

Slovėnijos ir Danijos bib­lio­tekų bei jas lankančių bendruomenių požiūris į kraštotyrą atviras, demokratiškas ir itin praktiškas. Bendruomenių nariai raginami ne tik būti vietos tyrimų informacijos vartotojais, bet ir tapti aktyviais jų dalyviais-kūrėjais. Duomenų bazės yra prieinamos kiekvienam bendruomenės nariui, o visi, kuriems įdomu pasida-

lyti prisiminimais ar nuotraukomis, turi galimybę tai padaryti tiek virtualiojoje erdvėje, tiek bib­lio­tekose tam skirtų kūrybinių užsiėmimų metu.

Beje, svetainė „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“ buvo sukurta remiantis projekto partnerių patirtimi: Herningo viešosios bib­lio­tekos lokalios istorijos enciklopedija (HerningHistorie, 2020; herninghistorie. dk) ir Kranio viešosios bib­lio­tekos virtualiu nuotraukų albumu (Kamra, 2020; kamra.si).

KRAŠTOTYRA IR TARPINSTITUCINIŲ RYŠIŲ SVARBA

Bendras projekto partnerių tyrimas „Bib­lio­tekos bendruomenėms“ (Libraries for Communities) siejamas su kraštotyros aktualizavimu bib­lio­tekose.

Studijoje siekiama atskleisti, kodėl kultūros paveldo tema yra reikšminga suaugusiųjų švietimui ir kaip ji gali pasitarnauti telkiant vietos bendruomenę.

Projekto dalyviai diskutuoja apie tai, ką kultūros paveldas reiškia bib­lio­tekų bendruomenei ir kaip ši tema susijusi su kasdieniu bib­lio­tekininko darbu su lankytojais, visuomenės informavimu. Studijoje teigiama, kad kiekviena tauta stengiasi puoselėti savo kultūrinę, etninę tapatybę, kurią formuoja iš kartos į kartą perduodami prisiminimai, savo krašto kultūros paveldo pažinimas. Taip pat studijoje nagrinėjamas kraštotyros vaidmuo bendruomenių gyvenime. Pabrėžiama, kad kultūros paveldas suteikia galimybę pažinti bendruomenių gyvenimo kontekstą, t. y. kaip tam tikros bendruomenės istorija paveikė šių dienų bendruomeniškumo sampratą. Kraštotyros žinios padeda suvokti regionų unikalumą, skatina toleranciją ir pagarbą regione gyvenantiems žmonėms, jų gyvenimo būdui ir kultūrų įvairovei. Todėl didžioji darbo su kultūros paveldu bib­lio­tekose dalis yra susijusi su vietos istorijomis (angl. local history), jų kaupimu, pristatymu ir sklaida. Į šį tyrimą perkeltos Herningo viešosios bib­lio­ tekos, Kranio viešosios bib­lio­tekos, Kerdlos miesto bib­lio­tekos ir Vagerido viešosios bib­lio­tekos patirtys dirbant su kultūros paveldu. Pristatomos veiklos skiriasi tiek įgyvendinimo laikotarpiu (ilgalaikiai arba trumpalaikiai projektai), tiek taikomais metodais ar skiriamomis lėšomis.

5

Studijoje atskleidžiama, jog daugelis bib­lio­ tekų palaiko tarpinstitucinius ryšius su vietos kultūros paveldo organizacijomis, ypač su muziejais ir archyvais. Rengiami bendri kraštotyros tyrimai, edukacinės programos, taip pat ekskursijos, susitikimai su bendruomenės nariais. Taikant informacines technologijas, kuriami ir virtualiosios realybės produktai.

Pavyzdžiui, Švedijos Vagerido viešoji bib­lio­ teka, bendradarbiaudama su karo muziejumi, jaunimo centrais ir savivaldybe, kuria trumpus filmus, kuriuose naudojama 360 laipsnių virtualiosios realybės technologija ir taip žmonės skatinami atrasti vietos istoriją. Kuriant tokius produktus, vyresnių gyventojų pasakojimai prikeliami naujam gyvenimui ir patraukliai pristatomi jaunimui. Viešai prieinami filmai padeda pažinti ir „gyvai pamatyti“ regiono istorines vietas, suteikia galimybę savarankiškai pasirinkti pristatomos istorijos kryptį.

Be to, į kūrybą įtraukiamas jaunimas, kuris ne tik dalyvauja montuojant filmus, bet ir įkūnija istorinius personažus.

REKOMENDACIJOS, KAIP ĮTRAUKTI ŽMONES

Dar vienas tarptautinio projekto produktas – rekomendacijos-gairės „8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyros veiklas“. Gaires parašė ir redagavo Mikkelis Hartvigas Haaningas, Herningo viešosios bib­lio­tekos Plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovas, o bendruomenėms skirtų veiklų pavyzdžius rengė visi projekto partneriai. Ši metodinė medžiaga skirta profesionaliems bib­lio­tekininkams ir kraštotyrininkams. Pateikiami 8 žingsniai, kaip orientuoti bendruomenės narius, skatinti jų įsitraukimą į kraštotyros veiklas ir motyvaciją. Kiekvienas nurodytas žingsnis yra paremtas realiu pavyzdžiu, įgyvendintu vienoje iš projekto partnerių bib­lio­tekų.

8 rekomendacijų žingsniai atspindi popierinio laivelio lankstymo instrukciją ir taip leidžia gairių skaitytojui pasijusti laivo kapitonu. Štai punktai, kuriais patartina vadovautis bendruomenės įtraukimo veikloje: 1. Vadovavimas (žinokite, kaip tinkamai vadovauti).

2. Kompetencijos (pagalvokite apie reikiamus resursus).

3. Įsipareigojimas (motyvuokite žmones).

4. Aiškumas (siekite aiškumo).

5. Komunikacija (parodykite supratingumą, padėkite suprasti).

6. Atmosfera-vidinis klimatas (sukurkite gerą atmosferą).

7. Bendradarbiavimas (dirbkite kartu).

8. Įvykdymas (tinkamai įgyvendinkite).

6

2019 m. pavasarį Slovėnijoje vykusių mokymų dalyviai iš visų projekto šalių turėjo galimybę susipažinti su Škofja Lokos istorinio centro kultūros paveldu. Antroje eilėje iš kairės – Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovės Jurgita Lazauskaitė ir Akvilė Rubikienė. 2019 m. gegužė. Mokymų organizatorių nuotr.

ŽINGSNIUS ILIUSTRUOJANTYS PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

Vadovavimas. Kiekviena bib­lio­teka yra geriausias savo veiklos ambasadorius, gebantis parodyti bib­lio­tekos svarbą bendruomenei visose jos gyvenimo srityse, ieškantis įvairių bendruomenės telkimo galimybių. Tai iliustruoja gairėse pateikiamas pavyzdys apie Herningo viešosios bib­lio­ tekos koordinuoto projekto „Kelionė per istoriją“ (angl. On tour in history) mokymus, skirtus aktyviems senjorams (per 60 metų). Šie mokymai buvo projekto „Palaikyk smegenų sveikatą“ (angl. Keep your brain healthy) dalis, jo metu praktiškai buvo pritaikomi įvairūs tyrimų apie sveiką senėjimą rezultatai. Mokymai apėmė istorijos, kultūros ir gamtos temas. 30 jų dalyvių lankydavosi istorinėse Herningo miesto ir apylinkės vietose – pradėdami nuo turo po Renesanso paveldą ir užbaigdami ateities Herningu. Projekto organizatorė buvo miesto viešoji bib­lio­teka kartu su partneriais iš muziejų, Herningo savivaldybės ir savanoriškai įsitraukusių organizacijų.

Kadangi projekte dalyvavo daug partnerių, tam reikėjo gerų komandos valdymo įgūdžių.

Kompetencijos. Su bendruomenėmis dirbanti komanda turi būti kompetentinga, nestokojanti reikiamų priemonių ir kitų išteklių, būtinų suplanuotoms veikloms atlikti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Kranio miesto bib­lio­teka pademonstravo, kaip, taikant senjorų mokymosi visą gyvenimą metodą, galima tobulinti profesinius įgūdžius. Dalyvaudama tarptautiniame projekte „Gruntdvigo parnerystės viso gyvenimo mokymasis senjorams“, bib­lio­teka Kranio miesto senelių namuose rengė susitikimus literatūros ir kultūros paveldo temomis, įkūrė skaitymo grupę.

Bib­lio­teka dalijosi projekto metu įgyta gerąja patirtimi su kitomis Slovėnijos institucijomis, vedė seminarus profesionaliems bib­lio­tekininkams. Šios veiklos išplito į kaimyninius miestelius ir bendruomenes, savanoriai buvo mokomi organizuoti skaitymo užsiėmimus. Savanorių mokymus sėkmingai baigė 23 įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai: bib­lio­tekininkystės, lyginamosios literatūrologijos ir meno istorijos studentai, bedarbiai, įvairų išsilavinimą turintys senjorai. Įsipareigojimas ir aiškumas. Svarbu konkrečiai apsibrėžti sėkmę ir nesėkmę lemiančius faktorius. Kruopščiai suplanuoto veiklos plano pavyzdys – Estijos Hyjumos savivaldybėje vykdytas projektas „Vietovės atminties erdvė“ (angl. The Space for Local Memory), kurio tikslas yra rinkti su Hyjuma susijusią literatūrą ir sukurti kelis visuomenei prieinamus vietos laikraščius.

Vykdant projektą, renkamos vietos autorių išleistos knygos, turistams skirti leidiniai ir kita medžiaga. Miesto bib­lio­tekoje sukurta vietos istorijos duomenų bazė yra naudinga studentams, ieškantiems medžiagos tyrimams ar ruošiantiems publikacijas Hyjumos istorijos tema. Ateityje planuojama suskaitmeninti visus šios duomenų bazės leidinius.

Komunikacija. Tai – žmonių kvietimas veikti, drąsinant juos dalintis savo istorijomis, nuotraukomis, patirtimis. Sėk­ mingos komunikacijos su bendruomenės nariais pavyzdys – Kranio bib­lio­tekos projektas „Gorenskos rajonas per Pirmąjį pasaulinį karą“. Bib­lio­teka pakvietė žmones dalintis prisiminimais (istorijomis, daiktais, nuotraukomis ir kt.), susijusiais su Pirmuoju pasauliniu karu. Tema ir formatas pasirodė esą įkvepiantys bendruomenės narius – privatūs kolekcininkai ir paprasti piliečiai noriai atvėrė ilgai saugotus asmeninius archyvus. Atsiminimai buvo perkelti į viešai prieinamus tvarius formatus: informacija paskelbta tinklalapiuose, nuotraukų, dienoraščių, daiktų parodose, rodomi per ekskursijas.

Projekto partneriai iš Danijos, Estijos, Švedijos ir Lietuvos Vagerido viešosios bibliotekos (Švedija) Taip projekto komunikacija prisidėjo prie vietos identiteto ir kraštotyros erdvėje. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovės sėdi prie stalo: antra iš kairės – pilietinės visuomenės stiprinimo.

Edita Sėdaitytė, pirma iš dešinės – Greta Bacevičiūtė. Antrasis tarptautinis partnerių susitikimas, 2019 m. spalis. Susitikimo organizatorių nuotr.

Draugiška atmosfera ir bendradarbiavimas. Stiprinti šiuos dalykus galima žaidžiant stalo žaidimus. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos sukurtas stalo žaidimas „Pasižvalgymai po Vilnių“ yra puikus įrankis ir tekoms, 2020). Projekto partnerių sutarimu, reikia mokomoji priemonė, kurią mokytojai gali pasitelkti skatindami mo- užtikrinti sukurtų intelektinių produktų naudojimą kinius įsitraukti į mokymosi procesą, bendrauti tarpusavyje, lankytis ir pasibaigus projektui. Vienbalsiai nutarta, jog apie istorinėse vietose ir diskutuoti apie Vilniaus kultūros paveldą su šeimos sukurtus produktus svarbu kalbėti ne vien bib­lio­ nariais, dalintis asmeninėmis patirtimis apie miesto istoriją ir praeitį. tekų bendruomenėms. Todėl rugsėjo mėnesį Vilniaus Įvykdymas ir vertinimas. Gairėse pabrėžiama, kad grįžtamojo apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bib­lio­tekoje ryšio palaikymas siekiant pagerinti darbų kokybę yra puikus būdas vyks tarptautinė konferencija, kurios metu pranešėjai pasitikrinti, ar užsiimama reikalinga ir naudinga bendruomenei veikla. iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos dalinsis patirHerningo vietos istorijos archyvas ir Herningo viešoji bib­lio­teka sukūrė timis apie kultūros paveldo ir skaitmeninės kultūros tinklalapį „Mano gyvenimas“, kuriame žmonės yra skatinami užrašyti santykį, netradicines veiklas bib­lio­tekose, regiono bib­ savo arba surinktus prisiminimus. Tinklalapis pradėjo veikti 2019-ųjų lio­tekų vaidmenį užtikrinant kultūros paveldo sklaidą rudenį, vis dėlto istorijomis tinklalapyje buvo menkai dalijamasi. Sie- bei skatinant informacinį raštingumą. kiant paskatinti šią veiklą, 2020 m. pradžioje buvo suorganizuotos kelios istorijų rašymo dirbtuvės, kuriose bendruomenės nariai buvo mokomi naudotis tinklalapiu ir užrašyti savo pasakojimus. Grįžtamasis ryšys su bendruomene paskatino burtis archyvo savanorių tinklą, kuris iki šiol prižiūri tinklalapio gyvybingumą.

ĮVYKĘ TARPTAUTINIAI RENGINIAI

Vykdant projektą, nuolat vyksta andragogų, kraštotyrininkų, bib­lio­ tekininkų ir bibliografų susitikimai. Projekto partnerės aktyviai bendradarbiauja su švietimo ir kultūros įstaigomis, besimokančių suaugusiųjų auditorijomis.

2019 m. Estijoje, Švedijoje, Slovėnijoje, Danijoje įvyko partnerių susitikimai ir mokymai, kurių metu bib­lio­tekų specialistai mokėsi vieni iš kitų. Mokymų dalyvių iš Lietuvos teigimu, per pristatymus, diskusijas, vizitus į kraštotyros veiklą vykdančias miesto ir aplinkinių miestelių kultūros įstaigas atsiskleidė aktyvi savanorių ne tik jaunimo, bet ir senjorų veikla. Pastaroji veikla prisidėjo prie vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo ir jų socialinės įtraukties klausimų sprendimo. Senjorų savanorių pastangomis buvo renkama, kaupiama, platinama bendruomenių kraštotyrinė informacija ir kuriamos didžiulę pridėtinę vertę turinčios kolekcijos. Projekto dalyviams lankantis miestelių vietos muziejuose, archyvuose bei bib­lio­tekose, buvo dalijamasi informacija apie darbo su kraštotyrine medžiaga metodus, pristatoma vietos istorija, pasakojama apie savanorystės svarbą šių įstaigų, iš kurių yra ko pasimokyti ir mums, veiklose (Regiono bib­lio­tekoms, 2020). Šių metų birželio 16–17 d. Adomo Mickevičiaus viešojoje bib­lio­ tekoje vyko tarptautinis partnerių susitikimas, kuriame aptarti projekto valdymo ir administravimo, komunikacijos klausimai (Regiono bib­lio­

Projekto „Kultūros paveldas ateičiai: atrask, mokykis ir dalinkis“ įgyvendinimo laikotarpis: 2018-09-01–2021-08-31.

NUORODOS IR ŠALTINIAI

1. 8 žingsniai, kaip pakviesti ir įtraukti bendruomenes į kraštotyros vei­ klas. Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://drive.google.com/file/d/ 1acrV_2s8Ek5II0cX_y76cNLnDc4D6Soz/view 2. HerningHistorie, Denmark [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: www.herninghistorie.dk/ 3. Įkelk istoriją. Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://bendruomeniukrastotyra.lt/ ikelk-istorija/ 4. Kamra, Slovenia [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: www. kamra.si/o-kamri.html 5. Kraštotyra. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­lio­teka [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://amb.lt/lt/atraskime/ bib­lio­tekoje-rasite/krastotyra/176 6. Regiono bib­lio­tekoms. Ilgai laukti bib­lio­tekos svečiai – kraštotyros projekto partneriai iš Estijos [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://amb.lt/regionas/lt/naujienos/ilgai-laukti-bib­lio­tekos-sveciaikrastotyros-projekto-partneriai-is-estijos/513 7. Regiono bib­lio­tekoms. Tarptautiniai mokymai Danijoje bib­lio­tekos darbuotojų akimis [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://amb.lt/regionas/lt/naujienos/taptautiniai-mokymai-danijoje-bib­ lio­tekos- darbuotoju- akimis/439 8. Bernardinai.lt. Paveldas siejamas su kiekvienu iš mūsų – paveldėtoju [žiūrėta 2020 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: www.bernardinai. lt/2020-05-06-paveldas-siejamas-su-kiekvienu-is-musu-paveldetoju/

7

POKALBIS

DANUTĖ KARLIENĖ: „Norėčiau, kad taptume dar ir džiaugsmo biblioteka“

Danutė Karlienė. Donato Merkio nuotr.

„Man geriau darbus dirbti nei kalbėti apie juos“, – tarstelėjo pašnekovė, kai paskambinau susitarti dėl pokalbio su ja – pripažinta geriausia 2019 m. bibliotekos vadove. O papasakoti Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai nuo 1984 m. vadovaujanti Danutė Karlienė tikrai turėtų ką. Daugelis bibliotekos veiklų įgyvendinta direktorės iniciatyva: pradedant bibliotekos modernizavimu ir baigiant tvirtas tradicijas turinčiais kultūriniais renginiais, į miestą ir biblioteką pritraukiančiais ne tik vietos gyventojų. Įžvalgi organizatorė D. Karlienė buvo tarp Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos steigėjų 1999-aisiais, o kaip nenuilstanti kultūrininkė – tarp jau ketvirtosios rajono literatų ir fotografų kūrybos rinktinės sudarytojų. „Norisi, kad vartotojai, atėję į biblioteką, rastų ne tik, ko jie tikėjosi, bet ir pamatytų kažką naujo, netikėto“, – gal šis D. Karlienės teiginys būtų geriausias atsakymas, kas Zarasų bibliotekos kolektyvą skatina nesustabarėti.

Kai kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas per šiuometės Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymą paskelbė geriausių 2019 m. bibliotekininkų vardus, tame pačiame vaizdo įraše sakėte, kad Metų bibliotekos vadovo vardo suteikimas – vienas svarbiausių įvykių Jūsų darbinėje veikloje ir gyvenime. O su kokiu įvykiu pagal emociją, svarbą sugretintumėte šį įvertinimą – juk Zarasų bibliotekai vadovaujate ne vieną dešimtmetį...

Tai išskirtinis įvykis ir man labai svarbus. Kai organizuoju bibliotekos veiklą, apie premijas ar pripažinimus tikrai negalvoju. Pirmiausia mąstau apie lankytojus ir darbuotojus. Ar jiems bus įdomu ir naudinga, ar patiks, ar kolektyvas pajėgs atlikti numatytus darbus. Bibliotekai vadovauju jau 36 metus. Tai labai daug, bet atrodo, kad pradėjau dirbti tik prieš metus… Dažnai įsivaizduojama, kad bibliotekos direktorius turi būti atsakingas už jos 8

darbo organizavimą, biudžeto, struktūros formavimą, materialinių priemonių tvirtinimą ir įsigijimą, naujų technologijų diegimą, atstovavimą bibliotekai įvairiose įstaigose ir organizacijose, susitikimuose ir t. t. Taip, tai privalu, bet mane visą laiką traukė kūrybiniai projektai.

Emociškai šis įvertinimas man priminė kitados gautą Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) ir Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos tarybų kolegų pritarimą vykti į IFLA generalinę konferenciją Amsterdame (Nyderlandai) 1998 metais. Dėkoju likimui ir kolegoms, kad teko dalyvauti septyniose IFLA generalinėse konferencijose, apsilankyti skirtingų šalių, skirtingų žemynų bibliotekose. Šia proga norisi prisiminti dar vieną džiugų įvykį – kai, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniaus knygų mugėje LBD teikimu už anglų kalbos mokymosi skatinimą, neformaliojo švietimo projektų vykdymą „Encyclopaedia Britannica“ atstovų iniciatyva bibliotekai buvo įteiktas „Encyclopaedia Britannica“ rinkinys.

Bibliotekos direktorė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui pristatė bibliotekos veiklą. Premjeras, pakeliavęs interaktyviu dviračiu po Zarasų kraštą, apžiūrėjęs bibliotekoje eksponuojamas parodas, pabendravęs su mažaisiais lankytojais, pasigrožėjęs vaizdais pro langą, bibliotekos renginių salėje susitiko su kultūros ir švietimo darbuotojais. 2019 m. balandžio 1 d.

Metų vadovo vardas ir premija Jums suteikti „už indėlį kuriant modernią, daugiafunkcinę ir naujų bendrysčių biblioteką, naujų technologinių paslaugų šeimoms kūrimo ir tobulinimo iniciatyvas, Zarasų krašto bendruomenės telkimą bendroms literatūrinėms ir kultūrinėms veikloms ir aktyvų dalyvavimą Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos veikloje“. Kuria veikla ir pastaraisiais metais nuveiktais darbais labiausiai didžiuojatės Jūs pati?

Vienas iš pagrindinių viešosios bibliotekos uždavinių yra sudaryti patrauklias sąlygas kiekvienam vartotojui, kad jis ar ji, atėję į biblioteką, rastų ne tik ko tikėjosi, bet ir pamatytų kažką naujo, netikėto. Jau daug

Kasdien, ypač vasarą, į Zarasų viešąją biblioteką užsuka turistai, svečiai iš įvairių miestų ir šalių. 2019 m. rugpjūčio 14 d. bibliotekoje svečiavosi bibliotekininkai iš Latvijos Valmieros apskrities bibliotekų.

metų bendradarbiaudami su Rašytojų klubu organizuojame „Poezijos pavasarį“, kuris yra vienas iš įžanginių Zarasų kurortinio sezono atidarymo renginių, taip pat „Prozos rudenį“, literatūros ir muzikos renginius ant bibliotekos stogo.

2019 m. baigėme ES projektą „Gerovės ir pažinimo skaitmeninių inovacijų centrų tinklo šeimoms sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje“ (Creation of Network of Family Digital Activity Hubs for Wellbeing and Education Support in Eastern Aukstaitia and Southern Latgalia), finansuojamą „Interreg V-A“ Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2014–2020 m. Europos fondų lėšomis. Kartu su projekto partneriais Utenos A. ir M. Miškinių viešąja biblioteka, Latvijos Daugpilio ir Preilių viešosiomis bibliotekomis atidarėme šeimos skaitmeninių veiklų centrus. Mūsų bibliotekos Šeimos skaitmeninių veiklų centre veikia interaktyvus dviratis, kuriuo galima virtualiai keliauti sėlių kraštu maršrutu po Pietų Latgalą ir Rytų Lietuvą, užsidėjus virtualiosios realybės akinius keliauti po Zarasų, Daugpilio, Utenos ir Preilių miestus. Centre įdiegta valdymo judesiais technologija „Kinect“, spausdinimas 3D pieštukais.

Baigę mokymus bibliotekos darbuotojai veda 3D projektavimo ir „Lego Mindstorms“ robotikos programavimo užsiėmimus vaikams ir jaunimui.

2019–2020 m. įgyvendintas projektas „Šiuolaikinė biblioterapija – socialinei atskirčiai mažinti“, iš dalies finansuotas ES fondų lėšomis.

Organizuodami kultūrines ir interaktyvias veiklas, skatindami savanorystę, siekėme mažinti socialinę atskirtį tarp Zarasų mieste gyvenančių vaikų. Visus metus kiekvieną savaitę vykdėme kelių temų edukacinę veiklą: „Pramogų bibliotekoje“ vaikai buvo supažindinami su interaktyviais, stalo, judriaisiais žaidimais, „Kūrybinėse dirbtuvėse“ išmoko dirbti su kompiuterinėmis technologijomis, „Dėmesio ir koncentracijos ugdymo laboratorijoje“ buvo sukurta dėmesio sutelkimo ir emocijų ugdymo aplinka su kompiuterizuotomis vietomis.

Su literatų klubo „Virš tylos“ nariais parengėme ir išleidome Zarasų krašto literatų rinktinę „Ežerų šneka“, puoštą Zarasų krašto žymių fotografų darytomis nuotraukomis. Įžanginį žodį parašė kraštietė poetė Jurgita Jasponytė. Tokias rinktines išleidžiame apytikriai kas dešimtmetį. Prieš ketverius metus susibūrė Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai balta“, kuriam vadovauja profesionali režisierė Gražina Karlaitė. Spektaklius teatras rodo ne tik Zarasų bibliotekoje – lankėsi Ignalinos, Utenos viešosiose bibliotekose, Zarasų, Dusetų, Salako kultūros centruose, Trakų Vokėje, o 2019 m. lapkritį – Vokietijoje, Hiutenfelde veikiančioje Vasario 16-osios gimnazijoje.

9

Nepriklausomos Lietuvos bibliotekos jau tapo neginčijamais bendruomenę telkiančiais kultūros, švietimo ar socialinės įtraukties židiniais. Gal pamėgintumėte apžvelgti didžiausius iššūkius, su kuriais per 30 laisvos Lietuvos metų susidūrė Jūsų vadovaujama įstaiga ar susidūrėte Jūs, kaip vadovė, kol Zarasų biblioteka tapo, kaip sakote, „moderni, šiuolaikiška, patraukli“.

Svarbiausias laimėjimas buvo Vyriausybės patvirtinta Lietuvos bibliotekų 2003–2013 m. renovacijos ir modernizavimo programa. Šalyje prasidėjo bibliotekų pastatų renovavimo darbai. Mūsų bibliotekos senasis pastatas buvo renovuotas 2005–2006 m., bet priestato darbai užsitęsė. Pagaliau 2015 m. įrengėme modernią ir skaitytojams draugišką biblioteką su naujomis technologijomis, patraukliomis informacijos ir rekreacijos paslaugomis bendruomenei bei turistams. Gavus Lietuvos kultūros ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės finansavimą, viešojoje bibliotekoje, esančioje tarp dviejų ežerų, pavyko sukurti patrauklias erdves. Zarasai turi turistinės vietovės statusą, todėl vienas iš bibliotekos uždavinių yra pasiūlyti tam tikrų veiklų vasarą čia atvykstantiems poilsiautojams.

Be tradicinių teikiamų paslaugų, laisvalaikiui turime ką pasiūlyti Zarasų gyventojams ir turistams, jaunimui ir vaikams. Vaikams – žaisloteką, o kad jaunuoliams būtų įdomu, veikia „Bibliotekos kinas ir fonoteka“. Visų lankytojų laukia „Kavos klubas“ (kur nėra darbuotojų), o didžiausiu traukos tašku tapo vasaros skaitykla „Dvylika kėdžių“ ant bibliotekos stogo atviroje erdvėje. Manau, mūsų bibliotekoje sukurta demokratiškų ir patrauklių vietų kiekvienam.

Mėgstantiems bendravimą ir susitikimus organizuojami literatūros ir muzikos vakarai, susitikimai su žymiais žmonėmis. Priestato pirmame aukšte veikia bibliotekos galerija, kurioje savo darbus eksponuoja dailininkai, fotografai, periodiškai rengiamos istorinės ir teminės parodos iš Lietuvos muziejų.

Viešosios bibliotekos direktoriaus pareiga – ne tik rūpintis centrine biblioteka. Per 30 nepriklausomybės metų rekonstravome, suremontavome arba į geresnes patalpas perkėlėme beveik visus filialus. Tai padaryti padėjo Zarasų rajono savivaldybės vadovai, aktyvus bendradarbiavimas su seniūnijomis ir jų seniūnais, bendruomenėmis, ypač rajono Vietos veiklos grupe. Su daugeliu kaimų bendruomenių esame įsikūrę tuose pačiuose pastatuose. Tai leido panaudoti projektų lėšas renovuojant patalpas, įsigyjant naujų baldų ar įrangos. Už pagalbą kompiuterizuojant bibliotekas esame dėkingi 10

2019 m. balandžio 15 d. bibliotekoje atidarytas Šeimos skaitmeninių veiklų centras. Nuotraukoje (iš kairės): Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Liudmila Vaitavičienė, Seimo narys Algimantas Dumbrava ir bibliotekos direktorė Danutė Karlienė.

Lietuvos nacionalinei bibliotekai. Tai sudarė sąlygas kaimo žmones mokyti kompiuterinio raštingumo.

Pasiūlyti naujovių, organizuoti patrauklius renginius padeda aktyvus bibliotekos dalyvavimas projektinėje veikloje. Vien praėjusiais metais vykdėme devynis projektus. Šioje veikloje labai svarbus darbuotojų vaidmuo, jų susiklausymas, vienas kito palaikymas. Sėkmė – tai komandinio darbo rezultatas.

Zarasų viešoji biblioteka turi tarptautinę „Erasmus+“ programos akreditaciją. Kasmet sulaukiame savanorių iš užsienio šalių: pas mus dirbo savanoriai iš Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Armėnijos, Ukrainos. Jų dėka zarasiečiai galėjo nemokamai mokytis anglų, ispanų, italų kalbų.

Zarasų rajono biblioteka Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos 2019 m. buvo pripažinta Partnerysčių biblioteka, o tai įrodo bibliotekos bendruomenės gebėjimą megzti ryšius, bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir asmenimis. Negaliu žurnalo skaitytojams nepriminti kartu su rajono savivaldybe bibliotekoje pernai įkurtos Bendrystės erdvės, kurioje darbavosi startuolių kūrėjai ir programuotojai iš Londono, Berlyno ar nuotolinio darbo mėgėjai iš įvairių Lietuvos miestų. Arba nuo 2008 m. kasmet organizuojamos Mažosios knygų mugės, tarp kurios dalyvių – keliolika šalies leidyklų ir lankytojams siūloma

Bibliotekoje mielai lankosi literatai, dailininkai, kiti žinomi žmonės. Zarasų bibliotekoje viešėję dailininkai Nomeda ir Šarūnas Saukos padovanojo albumą „Šarūnas Sauka“.

gausi kultūrinė programa. Žinant, kad ši knygų šventė rengiama vasarą, per didįjį atostogų metą, belieka tik stebėtis, kaip jums tai pavyksta?

Praėjusiais metais Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl įmonių ir organizacijų nuotolinio darbo organizavimo. Džiaugiuosi, kad šis susitarimas pasirašytas mūsų bibliotekoje. Tai buvo tam tikras iššūkis ir mums. Mes sudarėme sąlygas žinomų įstaigų darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu gražioje aplinkoje, su vaizdais į ežerus. Tai buvo nauja. Šiais metais dėl šalyje paskelbto karantino daugelis patyrė, ką reiškia dirbti iš namų, tik, ko gero, be vaizdo į ežerą. Mes ir toliau laukiame norinčiųjų atvykti į mūsų Bendrystės erdvę.

Su Žemaitijos regiono viešųjų bibliotekų vadovais prie Stelmužės ąžuolo. D. Karlienė antra iš kairės. 2010 m. Inesos Dumbravienės nuotraukos

2008 m. Zarasai buvo pripažinti pirmąja Lietuvos kultūros sostine. Pamenu, tie metai buvo paskelbti Skaitymo metais. Į Zarasų miesto šventę atėjome su savo projektu „Knygos šventė Zarasuose“ (beje, jis gyvuoja iki šių dienų). Zarasų miesto šventė sutampa su Žoline. Mes pradedame 21 val. renginiu „Nakties skaitymai“, kuris vyksta mūsų renovuotoje, žavioje, zarasiečių Baltąja vadinamoje salėje su vaizdu į Zaraso ežerą. Renginyje, kurį pastaraisiais metais remia Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė, dalyvauja žymūs Lietuvos rašytojai, poetai, aktoriai, bardai. Partneriai yra Rašytojų klubas, „Bardai LT“, Zarasų švietimo įstaigos, žymūs kraštiečiai, menininkai, glaudžiai susiję su Zarasais. O Mažoji knygų mugė vyksta Sėlių aikštėje miesto šventės renginių metu. Kiekvienais metais joje dalyvauja leidyklos: „Algarvė“, „Andrena“, „Asveja“, „Baltos lankos“, „Gelmės“, „Homo liber“, „Kauko laiptai“, „Nieko rimto“, „Nijanga“, „Raidynėlis“, Rašytojų sąjungos leidykla, „Rotas“, „Stiklo tiltai“, „Žara“, kitos. Miesto šventės renginiai sutraukia daug žmonių, jie turi galimybę patraukliomis kainomis įsigyti Lietuvos leidyklų naujų

knygų. Partnerystė ir draugystė su kitomis kultūros įstaigomis atneša pozityvių rezultatų.

Naujausi šalies bibliotekų statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet uždaroma įvairių tipų bibliotekų: mažėja kaimo bibliotekų arba jos sujungiamos su mokyklos biblioteka... Peržvelgus Zarasų bibliotekos kelerių metų struktūrą, deja, reikia konstatuoti, kad ši tendencija neaplenkė ir jūsų, sumažėjo ir darbuotojų. Kaip kompensuojate šiuos praradimus?

Pokyčius diktuoja pats gyvenimas. Rajone sumažėjo gyventojų. 2019 m. jų, palyginti su 2018 m., buvo 11,9 proc. mažiau. Nemaža dalis jaunimo išvyko studijuoti arba dirbti į didžiuosius šalies miestus ar užsienį. Bet ši tendencija būdinga visai Lietuvai. Per pastaruosius 5 metus daugiausia sumažėjo bibliotekos techninio personalo, ir tai nežymiai (Zarasų rajono viešojoje bibliotekoje šiuo metu dirba 51 darbuotojas – A. S.). Taupydami darbo užmokesčio fondą, perėjome prie tam tikrų paslaugų pirkimo. Kai kuriuose filialuose sumažėjo darbo krūviai. Pavyzdžiui, nedideliuose filialuose dirbama 4 valandas, kai kuriuose – 6. Iš viso veikia 16 bibliotekos filialų. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, rajono bibliotekų tinklas turėjo 5258 registruotus vartotojus.

Skaičiuojant pagal mūsų rajono gyventojų skaičių (Zarasų rajono savivaldybėje 2020 m. gyveno apie 15 tūkst. asmenų – A. S.), manau, tai nėra blogai.

Po trejų metų sukaks 100 metų, kai 1923 m. gegužės 15 d. buvo įsteigtas Centrinio valstybės knygyno Zarasų skyrius – bibliotekos pradžių pradžia. Kokią biblioteką ir kokius jos lankytojus norėtumėte matyti per tą garbingą gimtadienį? Kokius žodžius, perfrazuodama ankstesnę savo mintį apie biblioteką, norėtumėte pasakyti: „ne tik moderni, šiuolaikiška, patraukli, bet ir...“ Pridėčiau: „džiaugsmo ir gyvenimo biblioteka“.

Manyčiau, ir toliau reikėtų modernizuoti ir gerinti bibliotekos paslaugas bendruomenei, siekti jų efektyvumo, plėsti elektronines paslaugas Zarasų miesto ir kaimo gyventojams, gerinti informacijos prieigą, sudaryti sąlygas vartotojams mokytis visą gyvenimą, didinti naujų spaudinių ir medijų pasiūlą, užtikrinti kompiuterinės įrangos funkcionalumą, organizuoti bendruomenės skaitymo skatinimo programas, bendrakultūrines kūrybines programas su profesionaliais menininkais, plėtoti bibliotekos veiklų daugiafunkciškumą, aktyvinti bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, organizacijomis ir savanoriais.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Asta Stirbytė 11

BIBLIOTEKŲ TURTAI

GRAVIŪROS – NELYGINANT DINGUSIO MIESTO NUOTRAUKOS Aušra Marčiulaitytė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausioji bibliografė

Visi, norintys pamatyti, kaip XVIII a. antrojoje pusėje–XIX a. viduryje atrodė žymiosios Paryžiaus vietos, tai gali padaryti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje užsisakę jo fonduose saugomą graviūrų rinkinį „Paryžiaus vaizdai“. Šis 35 graviūrų ciklas – teisės istorikės, visuomenės veikėjos Jonės Deveikės (1907–1965) kolekcijos, kurią ji 1965 m. padovanojo tuometei LTSR valstybinei bibliotekai, dalis.

„Paryžiaus vaizdai“ nėra originalus, greičiau – sąlyginis graviūrų ciklo pavadinimas. Jis parinktas norint viena fraze tiksliai apibūdinti graviūrų rinkinio vaizdinį naratyvą. Rinkinyje yra 35 A6 (105 × 148 mm) formato graviūros, tačiau jos nepriklauso vientisai serijai. Nebūtų prasilenkta su tiesa teigiant, jog darbai surinkti padrikai – ant kai kurių aiškiai matomi skirtingų serijų numeriai. J. Deveikės rinkinyje – darbai iš kelių grafikos dirbtuvių: „Martinet“ (skirtingo leidimo), „Couché fils“ (skirtingo leidimo), „Delaunois“, „Hedouin“; daugiausia graviūrų – „Martinet“ dirbtuvių.

Graviūrų sukūrimo laikas taip pat įvairuoja. Nemaža dalis jų sukurta XVIII a. („Martinet“ ir „Couché fils“), kitos graviūros – vėlesnės, sukurtos XIX a. pirmojoje pusėje–XIX a. viduryje.

Kadangi J. Deveikės rinkinį sudaro skirtingu laikotarpiu skirtingų autorių sukurtos graviūros, norint rinkinį identifikuoti, reikėjo pavadinimo, kuris atspindėtų kolekcijos turinį. Parinktas pavadinimas „Paryžiaus vaizdai“ tiksliai, aiškiai ir universaliai apibūdina graviūrų ikonografiją, be to, padeda sistemiškai į visumą sujungti iš skirtingų grafikos serijų surinktus kūrinius.

16

Šv. Deni (šv. Dionizo) vienuolyno bazilika, XIX a. Iš „Paryžiaus vaizdų“ ciklo, saugomo Nacionalinėje bibliotekoje

tika1. Jo graviūroms būdingi šviesotamsos efektai, kontūravimas. Kūrėjas išskirtinį dėmesį skyrė satyriniam požiūriui.

Pierre’as Edmond’as Heduinas (1820–1889) buvo tapytojas ir litografas. Jo pagrindinis užsiėmimas – tapyba. Menininko darbai ne kartą buvo eksponuojami Paryžiaus salone, už tapybos kūrinius keletą kartų buvo apdovanotas. P. E. Heduino kūrybai būdingos ryškios spalvos, polinkis į egzotiką. (Tai – būdingas XIX a. prancūzų meno bruožas. Minėtu laikotarpiu nemažai prancūzų menininkų keliavo po Pietų Europą ir Šiaurės Afriką, ieškodami įkvėpimo.) Kaip grafikas, P. E. Heduinas reiškėsi mažiau, jo kūrinių J. Deveikės kolekcijoje nėra daug.

RINKINIO VAIZDINIS NARATYVAS

Venseno pilis, XIX a. Iš „Paryžiaus vaizdų“ ciklo, saugomo Nacionalinėje bibliotekoje

KOLEKCIJOS RAIŽINIŲ AUTORIAI Vienos seniausių dirbtuvių, kurių graviūras kolekcionavo J. Deveikė, – „Martinet“. Jas XVIII a. viduryje įkūrė inžinierius ir grafikas François Nicolas Martinet (1731–1800). Jis išgarsėjo sukūręs graviūras gamtininko Jacques’o Brissono Mathurino leidiniui „Ornitologija“ (1760). F. N. Martinet ilgą laiką dirbo gamtai tyrinėti skirtų veikalų iliustruotoju. Po raižytojo mirties jo veik­lą tęsė sūnus Alexandre’as. Dvi F. N. Martinet seserys taip pat buvo grafikės. J. Deveikės kolekcijoje esančios F. N. Martinet graviūros priklauso 1779–1781 m. išleistai serijai „Paryžiaus ir jo gražiausių monumentų istorinis aprašymas“ (Description historique de Paris et de ses plus beaux monuments).

François Louis Couché, geriau žinomas kaip Couché sūnus (Couché fils; 1782–1849), buvo jaunesnės kartos prancūzų raižytojas. Jis labiausiai žinomas kaip graviūrų, skirtų Napoleonui išaukštinti, autorius.

Profesinėje srityje F. L. Couché buvo aktyvus N. Bonaparte’o valdymo metais, todėl gaudavo užsakymų graviūroms, skirtoms imperatoriaus veiklai populiarinti (pvz., serija, vaizduojanti Napoleono mūšių scenas). Jis taip pat sukūrė graviūrų ciklą, vaizduojantį žymiausias Paryžiaus vietas, kurias ir matome J. Deveikės rinkinyje. Nors šio meistro darbų kolekcijoje nemažai, ciklas nėra išsamus. Be to, rinkinyje esančios graviūros yra skirtingų leidimų.

Louis Nicolas Delaunois (1805–?) kūrė XIX a., labiausiai išgarsėjo kaip karikatūrininkas. Tarp litografų minimas nuo 1830 m., kai persikėlė į Paryžių. Grafikas daugiausia kūrė politinio ir satyrinio pobūdžio graviūras, kuriomis išpopuliarėjo visuomenėje, taip pat įžymybių portretus ir litografijas teatro tema-

Rinkinio graviūrose vaizduojamos žymiausios Paryžiaus vietos: Šv. Deni (šv. Dionizo) vienuolyno bazilika (Basilique St. Denis), Trianonas, Triumfo arka, Luvras, Invalidų rūmai. Įamžintos ir šių laikų žiūrovui mažiau pažįstamos, bet tuo metu populiarios vietos: Senos krantinės, kolonada Liudviko XV aikštėje ir jo statula (po revoliucijos nuversta, pati aikštė pertvarkyta; dabar vadinama Santarvės aikšte (Place de la Con­ corde), Finansų ministerija, tiltas per Bjevro upę (pont du Bievre)… Kai kuriose graviūrose buvo vaizduojami buitiniai epizodai prie Paryžiaus gatvių ar vartų.

Vartant graviūras, į akis krenta skirtumai, nulemti laikotarpių, kada jos sukurtos: XVIII a. darytos graviūros pasižymi aiškumu, linijų tikslumu, monochromija, ryškiai kontūruotu piešiniu ir siekiu kuo tiksliau perteikti vaizduojamą vietą; XIX a. graviūrose linija tampa laisvesnė, piešinys – gyvybingesnis, pats vaizdas smulkėja. XVIII a. graviūrose gatvės atkarpos vaizduojamos stambiu planu, o jose esantys pastatai – iš toli, su daugybe dekoro detalių; svarbią vietą graviūrose užima perspektyvos perteikimas. XIX a. graviūrose vaizdas „pritraukiamas“, o pastatas tarsi iškerpamas iš aplinkos, vaizduojant tik jį patį, be šalia esančių ir jį supančių pastatų. XIX a. graviūrose jau naudojamos ir spalvos: išradus litografijos techniką, atsiranda galimybė daryti polichrominius atspaudus, todėl dalis rinkinio graviūrų yra spalvotos.

Kitas nemažiau svarbus graviūrų elementas – žmonės. Tiek XVIII a., tiek XIX a. darytose graviūrose šalia pastatų ar krantinėje matome ir žmonių figūras. Žmonių įtraukimas į kraštovaizdžio vaizdavimą siekia dar XVI a., kai, vaizduojant peizažą, jame būdavo įterpiamos žmonių figūros. Taip buvo daroma norint sutaurinti paveikslą: menų hierarchijoje peizažas buvo laikomas žemesniu, mažiau pastangų reikalaujančiu žanru nei figūrinė kompozicija, todėl žmogaus įtraukimas į siužetą suteikdavo daugiau svorio. „Paryžiaus vaizdų“ cikle taip pat „sutinkame“ žmones. Vaikštinėjančius gatve, apžiūrinčius išskir1

Dictionnaire des imprimeurs-lithographes du XIX siecle. Prieiga per internetą: http://elec.enc.sorbonne.fr/imprimeurs/node/22179.

17

tinės architektūros pastatą. Dirbančius žmones, šokančius žmones, besivažinėjančius žmones… Toks sprendimas paįvairindavo statišką urbanistinį kraštovaizdį, suteikdavo piešiniui gyvybės, o svarbiausia – sukurdavo įspūdį, kad vaizduojama scena iš kasdienio gyvenimo.

Skirtingais amžiais vaizduoti žmonės skiriasi: XIX a. žmonės – lyg momentinėje nuotraukoje: ponas išėjo pasivaikščioti ir buvo įamžintas šalia pastato; XVIII a. graviūrose žmonės abstraktesni, labiau susikaupę ir statiški, mažiau dėmesio skiriama ekspresijai ir akimirkos įspūdžiui. Šios graviūros ypač vertingos dar vienu aspektu: kadangi jas kuriant buvo svarbu dokumentuoti esamą urbanistinį kraštovaizdį, dabar jos gali pasitarnauti kaip vaizdinė priemonė, padedanti rekonstruoti buvusį Paryžiaus vaizdą.

Nevertėtų pamiršti, jog XIX a. antrojoje pusėje miestas buvo pertvarkytas: nemaža dalis istorinių pastatų nugriauta, jų vietoje pagal barono G. E. Haussmanno projektą suprojektuoti ir pastatyti nauji pastatai2. Pertvarkytos ir Senos krantinės, gatvės bei aikštės. J. Deveikės kolekcijos graviūros gali padėti sužinoti, kaip žymios Paryžiaus vietos atrodė XVIII a. antrojoje pusėje–XIX a. viduryje.

2

Paryžiaus vaizdas su Henriko IV statula ir Karališkuoju tiltu, XVIII a. „Martinet“ dirbtuvės. Iš „Paryžiaus vaizdų“ ciklo, saugomo Nacionalinėje bibliotekoje

Rodriguez Llera, R. Trumpa architektūros istorija. Vilnius: Naujoji Rosma, 2006, p. 196–200.

JONĖ DEVEIKĖ IR PARYŽIUS

Jonė Deveikytė-Navakienė, geriau žinoma kaip Jonė Deveikė, buvo teisės istorikė, visuomenės veikėja ir pedagogė. Ši nepaprastai veikli moteris buvo originali ir kontroversiška asmenybė. Didžiąją gyvenimo dalį ji paskyrė Lietuvos istorijos studijoms, ypač domėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir Lietuvos teisės istorija.

J. Deveikė gyveno neramiu ir permainingu laikotarpiu: A. Smetonos diktatūra, 1938 m. konfliktas su Lenkija, vėliau viena po kitos užgriuvusios sovietų ir nacių okupacijos ne tik turėjo įtakos tolesniam jos gyvenimui, bet ir formavo istorikės profesines pažiūras. Amžininkų teigimu, J. Deveikė buvo nacionalistinių pažiūrų moteris, viešai vartojo posakius, nukreiptus prieš lenkus ir žydus (kartais net skaitydama pranešimus konferencijose3). Pažiūrų aštrumas nepadėjo jai sulaukti tarptautinio pripažinimo mokslo sferoje, nemaža dalis jos rankraščių taip ir nebuvo publikuoti. J. Deveikės rankraščiai buvo itin chaotiški, sunkiai įskaitomi, dalies lapų trūko. Pati ji yra teigusi, jog dalis jos rankraščių buvo pavogta4. Ši Jonės Deveikės nuotrauka į biblioteką pateko kartu su J. Deveikės gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Paryžiumi. Į Prancūzijos graviūrų ciklu. sostinę 1932 m. ji išvyko studijuoti. Nuo tol Paryžiuje lankėsi reguliariai, archyvuose rinko medžiagą (ypač susijusią su Lietuva), kurią vėliau panaudojo savo straipsniuose. 1944 m. emigravo į Vakarus ir Paryžiuje apsigyveno visam likusiam gyvenimui. J. Deveikė ir toliau vykdė mokslinę veiklą, skaitė pranešimus konferencijose, bendradarbiavo su išeivijos spauda.

Gyvendama Prancūzijoje, pradėjo kaupti kolekciją, kurios dalį padovanojo Nacionalinei bibliotekai (tuo metu vadinta LTSR valstybine biblioteka). Nacionalinė biblioteka – ne vienintelė, gavusi J. Deveikės palikimą: lietuviškų knygų istorikė paliko ir Paryžiaus bibliotekoms5. Viena iš Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atitekusių mokslininkės kolekcijos dalių – 35 graviūrų rinkinys „Paryžiaus vaizdai“.

Ivinskis, Zenonas. Dr. Jonė Deveikė ir jos veikla Lietuvos istorijos srityje. Aidai, 1971, Nr. 8, p. 364. Prieiga per internetą: www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task= view&id=647&Itemid=113.

4 Ten pat, p. 362.

5 Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: www.vle.lt/Straipsnis/Jone-Deveike-64562.

3

18

KRONIKA

DAR VIENA GALIMYBĖ SKAITYTI VIEŠOJOJE ERDVĖJE Akivaizdu, kad vasarą niekas nenori kiurksoti bibliotekoje, todėl Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka sumanė pakviesti lankytojus į Vasaros lauko skaityklą, kuri žada ne tik gerą nuotaiką, bet ir smagiai praleistą laiką. Šiemet skaityklą nuspręsta įkurti miestiečių pamėgtoje aktyvaus laisvalaikio zonoje – Klaipėdos poilsio parke. Ši vieta (H. Manto g. 81) pasirinkta neatsitiktinai – tai aktyvaus poilsio vieta, itin pamėgta jaunimo, taip pat šeimų su mažais vaikais. Dvejus metus iš eilės bibliotekos lauko skaitykla buvo organizuojama Klaipėdos paplūdimyje, II Melnragėje, o šiemet sumanyta pakeisti vietą ir nuo liepos 7 d. įsikurti arčiau miestiečių, pasiūlant veiklų klaipėdiečiams ir miesto svečiams. „Įkurdami Vasaros lauko skaityklą netradicinėje miesto erdvėje, puoselėsime miesto gyventojų bendruomeniškumą, užmegsime ryšius su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, suteiksime vartotojams saviraiškos priemonių ir galimybių, tenkinsime gyventojų kultūrinius ir socialinius poreikius. Kartu populiarinsime skaitymą, skatinsime susidraugauti su spausdinta knyga, o su naujais skaitytojais rudenį tikimės susitikti ir bibliotekoje“, – teigė projekto koordinatorė Daiva Stasaitienė.

Jau pirmoji savaitė bibliotekos lūkesčius pateisino su kaupu. Nors nebuvo organizuotas skaityklos atidarymo renginys, bibliotekos „Facebook“ paskyroje paskelbta žinia spėjo išplisti ir dabar per dieną parke įrengtoje skaitykloje apsilanko 30–40 lankytojų. Daugiausia laiką leidžia šeimos su vaikais ir paaugliai, tačiau užsuka ir senjorai, kurie pamėgo imti į namus knygas ir dovanojamą Klaipėdos regiono periodinę spaudą. Lankytojų vasaros sezono metu šioje lauko skaitykloje sulaukiama gerokai daugiau nei pačios bibliotekos skaityklų erdvėse. Įsitaisius jaukioje parko aplinkoje įkurtose vietose, galima skaityti žurnalus ir knygas, taip pat skolintis leidinius į namus (vieno mėnesio laikotarpiui). Lankytojai gali rinktis stalo žaidimus ar bibliotekos sukurtus elektroninius produktus: populiarūs jaunimo ypač pamėgtas „Žaliapėdis“ – interaktyvus edukacinis žaidimas apie Klaipėdos miestą, literatūrinis „Knygosūkis“ ar kiti. Bibliotekos edukatoriai ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai parengė įvairių veiklų programą, skirtą jaunimui ir šeimoms su mažais vaikais. Pagal ją siūloma pasivažinėti „Trikke“ paspirtukais, dalyvauti knygelių įrišimo dirbtuvėse, žaisti loginius ir kitokius žaidimus. „Skaityklos lankytojai džiaugiasi iniciatyva įsikurti Klaipėdos poilsio parke, jų pamėgtoje laisvalaikio erdvėje. Sulaukiame ne tik padėkų, bet ir sveikinimų su artėjančiu bibliotekos 70-uoju jubiliejumi“, – džiaugėsi projekto koordinatorė D. Stasaitienė.

Andželika Rimkuvienė 36

Šiemet I. Simonaitytės biblioteka vasaros skaityklą atidarė miesto parke.

Viena iš skaityklos siūlomų aktyvių veiklų – muzikinis žaidimas su parašiutu.

Jei geri orai, skaitykla darbo dienomis veikia nuo 11 iki 17 valandos. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos nuotraukos

KRONIKA

ĮVERTINTA SOCIALIAI ATSAKINGA BIBLIOTEKŲ VEIKLA Lietuvos bibliotekos buvo vienos pirmųjų įstaigų, kurių veiklą iš karto paveikė karantino metu įvesti draudimai, tačiau jos greitai ir kūrybiškai prisitaikė prie sudėtingų darbo sąlygų, ėmėsi naujų užduočių: persiorientavo teikti paslaugas nuotoliniu būdu, kūrė ir skleidė skaitmeninį turtinį, dalijosi patikima ir operatyvia informacija apie COVID-19, sutelktomis jėgomis prisidėjo prie valstybei svarbių socialinių iniciatyvų.

Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. R. Gudauskas priima padėką iš V. V. Vilkelio (dešinėje). Vygaudo Juozaičio nuotr.

Ši veikla neliko nepastebėta, bibliotekų bendruomenė sulaukė svarbių Lietuvos valdžios institucijų įvertinimo. Liepos 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankęs Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui įteikė padėką už pilietines Nacionalinės bibliotekos iniciatyvas ir paramą valstybei COVID-19 krizės aplinkybėmis. „Mūsų departamentas – krašto apsaugos sistemos institucija, kuri, be kitų svarbių funkcijų, organizuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje, užtikrina civilinės saugos organizavimą, pasirengimą ir reagavimą ekstremaliųjų situacijų metu. Per karantiną ėmėmės koordinuoti savanorių pilietines iniciatyvas, o dabar norime jiems visiems valstybės vardu padėkoti“, – sakė V. V. Vilkelis.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Lietuvoje trūko apsauginių priemonių. Nacionalinė biblioteka, būdama socialiai atsakinga institucija, prisidėjo prie pilietinių iniciatyvų, tarp kurių buvo apsauginių veido skydelių kūrimas ir gamyba. Robotikos mokykla drauge su mokslininkais, inžinieriais, kompanijos „3D Creative“ specialistais sukūrė apsauginio veido skydelio 3D modelį, o Nacionalinės bibliotekos kūrybinės dirbtuvės PATS SAU ėmėsi šios iniciatyvos koordinavimo.

Savo pagalbą – turimus 3D spausdintuvus ir darbuotojus savanorius – pasiūlė ir kitos Lietuvos bibliotekos. Net 54 viešosios bibliotekos 3D spausdintuvais ėmė spausdinti komplektuojamąsias veido skydelių detales. Jų pagaminta ir įvairių Lietuvos gydymo ir kitų įstaigų darbuotojams, per karantiną dirbusiems didelės rizikos vietose, išdalyta per 8,5 tūkst. skydelių. „Tokios iniciatyvos gali gyvuoti tik tuomet, kai organizacijose yra kūrybingų, drąsių ir veržlių darbuotojų. Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas tik įrodė, kaip puikiai bibliotekos ir bibliotekininkai geba prisitaikyti prie šio greitai besikeičiančio pasaulio“, – per susitikimą sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius.

Nacionalinės bibliotekos darbuotojai savanoriai atsiliepė ir į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prašymą pagelbėti dirbant su saviizoliacijoje esančiais ir sąlytį su sergančiaisiais COVID-19 turėjusiais žmonėmis. Išklausę specialius mokymus, jie, susisiekę su tokiais asmenimis, specialios apklausos duomenis suvesdavo į stebėsenos sistemą.

Birželio mėnesį Lietuvos bibliotekų ir bibliotekininkų organizacijos – Lietuvos bibliotekininkų draugija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija – sulaukė rašto iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, kuriame visiems bibliotekų darbuotojams reiškiama padėka „už nuoseklų darbą, pasiaukojimą ir atsidavimą savo misijai šiuo visai šaliai sudėtingu laiku. <...> Jūs ne tik mėginote, kiek tai įmanoma, toliau teikti įprastas paslaugas savo bendruomenėms, tačiau taip pat ėmėtės naujų užduočių.“ Prezidentūros rašte neabejojama, kad bibliotekos kartu su visuomene sėkmingai įveiks sunkumus, su kuriais susidūrė. „Leiskite Jus užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas išlieka nuoširdžiu Jūsų veiklos rėmėju ir pagalbininku“, – rašė Prezidento patarėjas Šarūnas Radvilavičius. (Su visu laiško tekstu galima susipažinti LBD svetainėje.)

„Tarp knygų“ informacija 37

IN THIS ISSUE Vida Garunkštytė. New Ideas and Their Implementers Make Libraries Powerful

1

This year Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, authors of the heading #Gyvasžodis, professionals in their respective domains, share their thoughts about changes that libraries underwent during these three decades. This issue’s guest is Vida Garunkštytė, the Director of the Utena A. and M. Miškiniai Public Library. She speaks about how Lithuania’s libraries developed until they reached the level when a librarian is competent to advise on issues related to using technologies and searching for information or to the newest fiction.

Greta Bacevičiūtė. To Engage in Order to Discover and Share

4

Public libraries have long been involved in regional history.

How to inspire local communities with this activity by employing modern modes of publicity? The Vilnius County Adomas Mickevičius Public Library jointly with partners – the Herning Public Library in the Denmark, the Kranj Public Library in Slovenia, the Kärdla City Library in Estonia and the Vaggeryd Public Library in Sweden – are implementing the international project financed from the European Union’s Erasmus+ Programme “Cultural Heritage for the Future: Discover, Share and Learn”.

In this publication Greta Bacevičiūtė from the Vilnius Library introduces the results and experience from this project.

Danutė Karlienė: “I Would Like Us to Become a Library of Joy”

8

We present an interview with the Best Library Executive of 2019, the Director of the Zarasai District Municipal Public Library, Danutė Karlienė: what activity is to her liking, what achievements of the Library she is most proud of and how Lithuania’s demographic problems now affecting the existence of not-so-major libraries are managed. And more importantly, what standpoint prevents the Library’s executive and her colleagues from stagnation. (Interviewed by Asta Stirbytė)

Daiva Janavičienė. Evolution of Information Services for Readers 12 Because of the evolution of technologies in the 21st century, the traditional consulting of readers at libraries is losing popularity. This fact made a great many of libraries to reconsider the concept of information services and seek to make it adequate to the reader’s demands. Information services are updated by integrating innovative technologies. The senior methodologist from the Library Science Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Daiva Janavičienė speaks about what additional competencies a librarian providing such services should acquire and identifies categories of information services.

Aušra Marčiulaitytė. Prints Reminding of a Vanished City

16

Could you ever imagine that in the 21st Paris, you may not find some river, square with a monarch’s statue or church that was present there in the 19th century? The Music & Visual Arts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania preserves the collection of 35 prints with views of Paris of Jonė Deveikė (1907–1965) that remind of photographs of a vanished city. The publication’s author, from an art critic’s viewpoint, not only introduces this collection of prints donated to the Library more than half a century ago but also intrigues us by presenting some facts from the biography of the Lithuanian historian of law, a rather controversial personality, who lived in Paris.

Arida Riaubienė. “Every Intellectual should Obtain this Publication“: Some Facts About the Vytautas the Great Album

19

A prominent place in the history of the Lithuanian State and hierarchy of its sovereigns is taken by Vytautas the Great (ca. 1350–1430).

There are numerous works of art and literature, as well as historical monographs, created in his memory. The 610th anniversary of the Žalgiris Battle, which was celebrated in Lithuania and Poland on the 15th of July of this year and in which this Grand Duke of Lithuania led its army, inspired the editorial board of “Tarp knygų” to draw its focus toward the solid album Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930 (“The Album in the Commemoration of the 500th Anniversary of the Death of Vytautas the Great, 1490–1930”) published in 1933. The publication’s author, by drawing on material from the State Archives and the contemporary periodicals, presents facts about this album that are interesting in the context of book science, its compilers and the circumstances of the album’s publication.

A Living Monument to the Patriarch of the Lithuanian Literary Texts Mikalojus Daukša in Kėdainiai

23

In this issue, the traditional heading “Library and its name” is about how the Kėdainiai District Municipal Public Library cherishes the name and memory of the Lithuanian humanist and one of the patriarchs of the Lithuanian literary texts Mikalojus Daukša (between 1527 and 1538–1613), after whom it has been named. Among the Library’s pursuits are competitions of poetry and prose, the international election of the best exlibris, exhibitions, afternoons and a conference featuring reports devoted to Mikalojus Daukša. (Prepared by Zita Civilkaitė and Vaiva Markevičiūtė)

Vaiva Markevičiūtė. A Trip Around the Europe of 100 Years Ago

26

We offer an exceptional trip around Europe. It happens within a book around the Europe of the first half of the 20th century with the Lithuanian diplomat and prose writer Jurgis Savickis (1890–1952). Vaiva Markevičiūtė, while listing the pages of the book of essays Kelionės (“Trips”) published in Kaunas in 1938 under the pseudonym Rimošius, presents impressions of the Lithuanian traveller from France, Italy, Montenegro and Greece. It is interesting to compare what was different 100 year ago and what remained the same…

Remigijus Misiūnas. About Support for Book Publishing: Considerations by Drawing on the 2019 Tenders

30

In Lithuania, the publishing of books can be eligible for public support. The publication’s author Remigijus Misiūnas, by drawing on statistics on the funds allocated for publishers by the Lithuanian Council for Culture, analyses the effectiveness of this support. Publishers of books may apply for funding under three programmes: “Literature”, “The Culture of Children and Young People” and “Publishing of Humanitarian Literature”. However, to quote the author, “publishers often find hard to understand the criteria for granting the support.”

The author also considers the changing of the framework for the performance of the council allocating the support.

Ernesta Dambrauskaitė. Hip Hop Education Events: Trends and Possibilities 33 The publication’s author introduces hip hop education events for pupils in upper years organized by the Kaunas County Public Library since 2019. To prepare an engaging and exciting game for teenagers is a complicated task and, therefore, the librarians are inventing new forms for stimulating creativity and self-expression of young people by offering attractive activities. Ernesta Dambrauskaitė speaks about the principles which were applied by the educators at the Kaunas County Public Library when organizing the hip hop education events as well as about which solutions proved to be true and which were not so successful.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a., tel. (8 5) 249 7028) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu violeta.kuzmaite@lnb.lt).

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur

7–8 (738–739) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-07-23 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 510 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 7–8 (738–739) 2020 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt