Issuu

BirĹželis | 2020

ŠIAME NUMERYJE GYVAS ŽODIS

Irena Krivienė. Vieta, kurioje auga pasaulį keičiančios asmenybės

TEMA / VUB – 450

Marija Prokopčik, Žibutė Petrauskienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Seniausioje Lietuvos bibliotekoje – paveldo ir naujovių dermė 3 STATISTIKA 2019

Eglė Dikavičienė. Valstybinei bibliotekininkystei Lietuvoje – 100 metų!

ŠIANDIEN AKTUALU

Daiva Janavičienė. Paslaugų bibliotekos lankytojams planavimas ir kokybė 16

POKALBIS

Laima Andrikienė: „Su asmenine biblioteka skirtis sunku, bet knygos turi būti prieinamos kitiems.“ Kalbėjosi Silvija Stankevičiūtė 19 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Virginija Galvanauskaitė. Sau ir saviškiams

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Eva Praškevič. Šimtmečius veikusios spaustuvės leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Tomas Petreikis. Laikraštėliai mokyklų muziejuose: situacija ir atradimai

NŪDIENOS MINTYS

Ineta Krauls-Ward. Pasakojimų biblioteka ir atmintis gyvuos visada

KRONIKA

Vasaros skaitymo šventė. TK informacija 33 Roma Kišūnaitė. Vaikų literatūra neturi amžiaus ribų: geriausių 2019 m. vaikų ir paauglių knygų apdovanojimai 34 Deimantė Žukauskienė. Nacionalinėje bibliotekoje – sutvarkytas rašytojo Algimanto Zurbos archyvas 37 IN MEMORIAM

Genovaitė Mačiūtė. Drąsinantis Bronislovo Burgio gyvenimas Stasė Dubčianskienė [1934 05 02–2020 05 27] Kazimiera Šiaudinienė [1933 04 17–2020 05 14]

39 40

KRONIKA / SKAITOME LAUKE

41 42

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

IR A Š TEN BUVAU

Eglė Kazlauskienė. Bergeno viešoji biblioteka

PIRMAME VIRŠELYJE

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Tautodailės metais. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Elektrėnų meno mokyklos pedagogais pristato respublikinę vaikų piešinių parodą „Tautodailės lobynai“ (paroda bibliotekoje veikia birželio 1d.– rugpjūčio 10 d.). Viršelyje – Marko Lukšio (10 m.) „Karalius“. Elektrėnų meno mokykla.

Vilniaus universiteto bibliotekos nuotrauka (3), faksimilė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondo (25), Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotrauka (41)

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

VIETA, KURIOJE AUGA PASAULĮ KEIČIANČIOS ASMENYBĖS Vilniaus universiteto biblioteka (toliau – VU biblioteka) šiais metais švenčia 450 metų jubiliejų. Šimtmečiais istoriją skaičiuojanti VU biblioteka sukaupė nepaprastai daug: milijonus knygų ir rankraščių, begales dokumentuose užfiksuotų minčių, vardų tų, kurie kūrė Lietuvos mokslą ir kultūrą. VU bibliotekos istorijoje – mūsų krašto klestėjimo atspindžiai, mokslo pasiekimų liudininkės senosios knygos, neeilinės savo vertybinėmis nuostatomis asmenybės ir jų neeiliniai poelgiai. Istoriniai įvykiai – jėzuitų atvykimas į Vilnių XVI a. antrojoje pusėje ir Vilniaus jėzuitų kolegijos įsteigimas – lėmė VU bibliotekos atsiradimą. Kaip liudija 1570 m. gegužės 12 d. įrašas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomame istoriniame šaltinyje, Vilniaus katedros kapitulos posėdyje didžiulę mokslinę vertę turinčią Vilniaus vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus biblioteką nuspręsta perduoti tuo metu steigiamai Vilniaus jėzuitų kolegijai. Taip J. Albinijaus biblioteka kartu su šiek tiek vėliau jai testamentu palikta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto renesansine knygų kolekcija tapo dabartinės VU bibliotekos pirmtakės – Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekos – pagrindu. Nuo pat VU bibliotekos įkūrimo vertingas knygų kolekcijas bibliotekai dovanojo valstybės hierarchai ir didikai, VU profesoriai ir visuomenės atstovai. Be jau paminėtų donatorių,

Irena Krivienė. Nuotr. iš VU bibliotekos archyvo

VU bibliotekos fonduose – didikų Sapiegų, Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, kardinolo Jurgio Radvilos, Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus, Vilniaus kanauninko Kazimiero Vaišnaravičiaus, VU profesoriaus Joachimo Lelevelio ir daugelio kitų dovanotos knygų kolekcijos. VU bibliotekos istorines sales puošė žymiausi architektai ir tapybos meistrai: Tomas Žebrauskas, Pranciškus Smuglevičius, Jurgis Hopenas, Ferdinandas Ruščicas, o jos skaityklose lankėsi ir skaitė garsios istorinės asmenybės: Jozefas Frankas, Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, Jonas Basanavičius ir daugelis kitų. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams iš studijų laikų puikiai žinomi teorinės ir praktinės Lietuvos bibliotekininkystės pradininkų ir kūrėjų vardai, tačiau galbūt mažiau žinoma, kad jie vienaip ar kitaip buvo susiję su VU biblioteka. Jos direktorius Gotfrydas E. Grodekas prieš daugiau nei 200 metų pirmą kartą bibliotekos duris atvėrė miesto skaitytojams. Jam vadovaujant, bibliotekos veiklos principai buvo pasiekę pažangiausių to meto Europos bibliotekų lygį, buvo vykdomos bibliotekininkystės ir bibliografijos studijos, šios srities tyrinėjimai. G. E. Grodeko sekėjai tęsė pradėtas veiklas: Aleksandras V. Bohatkevičius buvo pirmasis 1829 m. Vilniaus universitete įvesto bibliotekininkystės kurso dėstytojas, o J. Lelevelis Vilniuje išleido pirmąjį bibliotekininkystės ir bibliografijos vadovėlį „Dvejetas bibliografinių knygų“ (1823–1826).

* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos.

VU bibliotekos istorijoje – ir negandų, kurias teko išgyventi mūsų šaliai, atspindžiai. Savo pėdsaką joje paliko gaisrai, karai, geopolitiniai lūžiai, žymę paliks ir 2020 m. pasaulį ištikusi pandemija. Bibliotekos istorija liudija, kad ji visada rasdavo jėgų atgyti ir vėl suklestėti. Bibliotekos idėja buvo tokia stipri, kad, netgi 1832 m. uždarius universitetą, ji greitai atgimė. Tiesa, kitokiu statusu – kaip Vilniaus viešoji biblioteka. Bet svarbiausia – atgimė ir suklestėjo. XX a. istorinės aplinkybės iškėlė savo herojus. Antrojo pasaulinio karo metais VU bibliotekoje dirbo bibliotekininkė Ona Šimaitė, tapusi didvyriškumo ir nesavanaudiškumo pavyzdžiu vienu juodžiausių istorijos laikotarpių. Jai už žydų gelbėjimą suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. VU bibliotekai vadovaujant Levui Vladimirovui (direktoriaus pareigas ėjo 1948–1964 m. – Red.), XX a. šeštajame dešimtmetyje atsirado unikali galimybė susigrąžinti apie 18 tūkst. įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų bibliotekos leidinių. L. Vladimirovo dėka pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra Lietuvoje. Jurgis Tornau, septintajame dešimtmetyje tapęs VU bibliotekos direktoriumi (vadovavo 1968–1985 m. – Red.), užmezgė ar sustiprino ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Šie visomis išgalėmis rėmė biblioteką dovanodami jai daug vertingų, Vakarų šalyse leistų knygų, kurios dažniausiai būdavo vieninteliai iš už „geležinės uždangos“ Lietuvą pasiekę egzemplioriai. Turint galvoje tų laikų politinę situaciją, palaikyti ryšius su emigracijoje gyvenančiais lietuviais buvo rizikinga, tam reikėjo neeilinės drąsos. VU bibliotekai vadovaujant Birutei Butkevičienei (direktorė 1985–2006 m. – Red.), ryžtingai imtasi iki tol menkai žinomos veiklos – bibliotekinių procesų automatizavimo ir kompiuterizavimo. Tai – bibliotekos istorijos puslapis, tikrąjį pagreitį įgavęs atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu ir davęs didžiulį postūmį informacinių sistemų, skaitmeninimo veiklų radimuisi Lietuvos bibliotekų pasaulyje. Ryškų pėdsaką VU bibliotekos istorijoje paliko Audronė Glosienė, kuriai likimas lėmė trumpą, bet įsimintiną, stiprų poveikį turėjusį vadovavimo bibliotekai laikotarpį. A. Glosienės sukurta bibliotekos, kaip mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, koncepcija (vadovavo 2006–2009 m. – Red.), įgyvendinta VU bibliotekoje, šiandien nepraradusi aktualumo ir didesnėmis ar mažesnėmis apimtimis vertinama bei pritaikoma ir kitose Lietuvos bibliotekose. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imta planuoti plėsti VU biblioteką, įrengti šiuolaikiškas skaityklas, įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę – pastatyti naują biblioteką. Ir štai 2013 m. duris 2

atvėrė Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Jo atvirumas, lankstumas, estetiškumas pasiteisino su kaupu – be MKIC dabartiniai studentai net neįsivaizduoja universiteto. Kiekvienam – studentui, mokslininkui, tyrėjui, bet kuriam į biblioteką atėjusiajam – pirmiausia svarbu pajusti, kad jo čia laukia, žinoti, kad jis čia ras kokybiškus informacijos išteklius, galės dirbti komfortiškoje fizinėje ir informacinėje aplinkose. Sukurti patogią, liberalią vietą dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti pavyko dėl to, kad, modeliuojant MKIC erdves ir veiklas, daug diskutuota: pirmiausia su studentais, suvokiant, kad MKIC bus būtent jų mokymosi vieta. Siekis išsiaiškinti poreikius bei lūkesčius ir juos atliepti leido sukurti jauniesiems lankytojams patrauklią biblioteką. Biblioteką, skatinančią kurti, ieškoti ir atrasti. Didžiausias pasiekto rezultato įvertinimas – pilnos žmonių skaityklos. Vis dėlto svarbus ir dar vienas įvertinimas: VU studentų atstovybė bibliotekai ne kartą suteikė metų draugo nominaciją, liudijančią tikrąją partnerystę ir glaudžius ryšius. Sekdama pasaulio bibliotekų plėtros tendencijomis ir stebėdama gerosios patirties pavyzdžius, VU biblioteka vis labiau atsiveria, paslaugas perkeldama į elektroninę erdvę, plėtodama informacinę mokslo ir studijų infrastruktūrą, skaitmenindama mokslo ir kultūros paveldą, kurdama prieigą prie skaitmeninių kolekcijų, rengdama unikalias parodas bei Lietuvos bendruomenę telkiančius renginius. Atvirasis mokslas, mokslinė ir mokslo komunikacija, skaitmeninė humanitarika – terminai, įsitvirtinantys kiekvienos akademinės bibliotekos darbotvarkėje ir brėžiantys jų veiklos kryptis. Šiame žurnalo numeryje šių sričių veiklas VU bibliotekoje skaitytojams išsamiai pristato bibliotekos departamentų direktorės. Pasaulinė COVID-19 pandemija pakeitė 450 metų jubiliejų švenčiančios VU bibliotekos planus, bet tuo pat metu suteikė galimybę pamatyti naujų veiklų horizontus. Atminties institucijos – bibliotekos išgyveno istorinių laikotarpių sėkmes ir nesėkmes, tad ir šį nelengvą metą pergyvensime, tapsime stipresni, įgiję naujos vertingos patirties, įsitvirtinę ir virtualiojoje, ne tik fizinėje erdvėje. Gyvenamojo meto įvykiai, sukrėtimai ir pakilimai, kuriuos išgyvena biblioteka, universitetas ir visa Lietuva, ne tik įrašomi į mūsų istoriją, jie formavo ir tebeformuoja mūsų kultūrą ir vertybines nuostatas, jų atspindžiai jaučiami kiekviename mūsų žingsnyje, jie yra mūsų stiprybė kuriant ateitį.

Irena Krivienė Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė

TEMA / VUB – 450

SENIAUSIOJE LIETUVOS BIBLIOTEKOJE – PAVELDO IR NAUJOVIŲ DERMĖ

Martyno Mažvydo „Katekizmo“, kurio originalą vienintelė Lietuvoje saugo VU biblioteka, eksponavimas jos Baltojoje salėje. Marijos Šaboršinaitės nuotr.

Doc. dr. Marija Prokopčik Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų departamento direktorė

Dr. Žibutė Petrauskienė Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamento direktorė

Nijolė Klingaitė-Dasevičienė Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė

Nepaisant metų tėkmės, pokyčių, istorinio virsmo, netekčių ir pakilimų, Vilniaus universiteto biblioteka yra neatskiriama šios aukštosios mokyklos dalis. Visų pirma tai – universiteto biblioteka, kurios misija yra aptarnauti savo akademinę bendruomenę ir taip prisidėti prie seniausios Rytų Europoje aukštosios mokyklos strateginių tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, nesame užsidarę universiteto mūruose – esame atviri ir miestui, ir pasauliui. Ne veltui bibliotekos šūkis – In corpore. Dirbame drauge su universiteto bendruomene, su visais, kurie nori ateiti ir čia būti. Nuo 1570 m. savo istoriją skaičiuojanti Vilniaus universiteto biblioteka šiemet mini 450-ąjį veiklos jubiliejų. Apibūdindami ją XXI amžiuje, renkamės tokius žodžius: atvira, moderni, palaikanti ir gerbianti tradicijas, draugiška, įdomi ir patraukli.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos išskirtinumas pirmiausia susijęs su jos istorija – 450 metų sukaktis savaime traukia dėmesį. Tai – biblioteka, kuri visada liks seniausia ir didžiausia biblioteka Lietuvoje. Vienintele biblioteka, kuri saugo pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – originalą. Ryškus bibliotekos bruožas – seno ir naujo dermė, šiuolaikinio mokslo bei studijų išteklių ir amžių istoriją reprezentuojančio paveldo derinys. Daugelyje sričių buvome pirmieji, tad išskirtinis bibliotekos bruožas – atvirumas naujovėms. Vieni pirmųjų – XX a. 9-ajame dešimtmetyje – pradėjo-

me dirbti kompiuteriais. 1993 m. sukūrėme pirmąjį elektroninį katalogą Baltijos šalyse, prieinamą per internetą. 1998 m. išleidome VU istorinių rinkinių kompaktinį diską (CD) – vieną pirmųjų tokio formato leidinių Lietuvoje. Statant Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC) Saulėtekyje, įsigijome modernią knygų transportavimo sistemą, o, 2013 m. jį atidarius, pradėjome teikti paslaugas visą parą. 2012 m. pradėjome ir nuosekliai vykdome informacijos išteklių atitikties vartotojų poreikiams tyrimus. Parengėme ir 2016 m. įdiegėme Klientų aptarnavimo standartą. 3

Vieni pirmųjų prisijungėme prie atvirosios prieigos judėjimo, organizuodami Atvirosios prieigos savaites. Vieni pirmųjų pradėjome bibliometrinius tyrimus. Buvome iš tų pirmaujančių bibliotekų, kuriose atsirado duomenų vadybininko ir dalyko bibliotekininko bei kitos naujosios pareigybės. Mokslininkams sukūrėme duomenų valdymo plano rengimo priemonę, pasaulinėje „Google Arts & Culture“ platformoje paskelbėme įspūdingą skaitmeninę parodą „Gijų žemėlapis“.

IKI ŠIOL ĮKVEPIANTI „MKIC IDĖJA“

Geriau vartotojų poreikius ir lūkesčius atliepiančių paslaugų paiešką paskatino naujojo bibliotekos pastato statyba. Pažangių sprendimų pareikalavo ir centre esančių VU fakultetų skaityklų pertvarka. Senamiestyje įsikūrusios centrinės bibliotekos patalpų plėtros koncepcijos esmė – vienoje vietoje sutelkti kokybiškus, laisvai prieinamus informacijos šaltinius, sukurti vartotojams patrauklią, atvirą, taisyklių nevaržomą mokslo, studijų, bendravimo vietą. Senosios bibliotekos istorinių erdvių atvėrimas vertė ieškoti nestandartinių sprendinių: kaip užtikrinti išteklių tarpdiscipliniškumą, istorinėse patalpose įkurdinti atvirus fondus, leisti laisvą knygų judėjimą visose centrinės bibliotekos skaityklose, sudaryti galimybę išgerti kavos puodelį neišeinant iš bibliotekos; kitaip tariant, sukurti infrastruktūrą, kurioje derėtų kultūros paveldas ir vartotojus traukiantis modernumas. Centriniuose universiteto rūmuose esančių skaityklų – Filosofijos, Filologijos, Orientalistikos – perkėlimas į centrinės bibliotekos patalpas ir naujų – Istorijos šaltinių, Žurnalistikos ir medijų studijų – skaityklų atidarymas pareikalavo bendrų su akademine bendruomene veiksmų, derybų ir kompromisų. Atpildas – pilnos skaityklos, o per sesijas užimtos ir poilsio erdvėse esančios vietos... Senosios bibliotekos integruotos skaityklos, grupinio ir individualaus darbo vietos, jaukios poilsio ir komunikavimo zonos ir net palyginti ne taip seniai – nuo 2013 m. veikiantis MKIC jau tapo kasdienybe. Šis bibliotekos padalinys, kuris po atidarymo pirmuosius kelerius metus sutraukdavo daugybę svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir smalsuolių iš artimojo ar tolimojo užsienio, norinčių pamatyti pastatą, čia įdiegtas modernias bibliotekines technologijas, dabar yra tapęs neatsiejamu Saulėtekio alėjos peizažo elementu. Kad tai nėra duotybė, vartotojai susimąsto tik tuomet, kai atėję „staiga“ pamato, jog pastatas uždarytas. Taip nutiko dėl koronaviruso grėsmės paskelbus šalyje karantiną arba būna valstybinių švenčių dienomis. „MKIC idėja“ iki šiol įkvepia: pertvarkomos arba naujai įrengiamos padalinių skaityklos, bendruomenės įvardijamos kaip mažasis MKIC – norima atvirumo, demokratiškos ir estetiškos aplinkos, galimybės dirbti visą parą. Naujausias tokio mažojo MKIC pavyzdys – 2020-ųjų pradžioje atidaryta Medicinos ir geomokslų skaitykla M. K. Čiurlionio gatvėje. 4

2013 m. atidarytas VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (architektas Rolandas Palekas). Manto Pelakausko nuotr.

VIS ATNAUJINAMOS IR INDIVIDUALIZUOJAMOS PASLAUGOS Pastarojo laikotarpio VU bibliotekos strateginės kryptys yra dvi: klientų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis siekis ir paslaugų integralumas. Įgyvendinant šiuos tikslus, siekiama suteikti mokslininkų poreikius maksimaliai atitinkančių informacinių išteklių pasiūlą, užtik rinti informacinį studijų aprūpinimą ir stiprinti studentų informacines kompetencijas. VU bibliotekos Informacijos paslaugų departamento svarbi veiklos sritis – įvairios apimties informacijos išteklių atitikties vartotojų poreikiams tyrimai. Pasitelkiant „Conspectus“ metodą, 2015 m. buvo ištirti informacijos išteklių fondo vadybai svarbūs aspektai: esamas rinkinių lygis, plėtros ir finansavimo poreikiai, tolesni rinkinių formavimo tikslai. Šie duomenys vėliau buvo panaudoti rengiant VU bibliotekos informacijos išteklių formavimo politiką. 2018–2019 m. vyko plačios apimties Studijų aprūpinimo informacijos ištekliais tyrimas, kurio metu buvo analizuojama studijų dalykų literatūros sąrašų atitiktis bibliotekos ištekliams. Tyrimų rezultatai yra pristatomi akademiniuose padaliniuose. Situacijos aptarimas leidžia koreguoti informacinių išteklių pasiūlą, stiprina bibliotekos ir akademinės bendruomenės ryšius. Didėjant skaitmeninių informacijos išteklių pasiekiamumui, mažėja tradicinių informacijos išteklių išduotis (vidutiniškai po 10 proc. per metus) ir atitinkamai auga elektroninių išteklių panauda. Į tai reikėtų atsižvelgti persvarstant fondo formavimo politiką, paskirstant išteklius, projektuojant skaityklų interjerą. Naudojimosi elektroniniais ištekliais tendencijos leidžia daryti tam tikras prielaidas ir planuoti tolesnius veiksmus. Anksčiau augęs paieškų duomenų bazių platformose skaičius nuo 2016 m. nuosekliai mažėja, o visateksčių dokumentų atsisiuntimų skaičius didėja. Akivaizdu, kad dėl nuolat bibliotekos organizuojamų informacinio raštingumo mokymų ir 2019 m. baigtos Medijų ir informacinio raštingumo edukacinės platformos populiarumo vartotojai greičiau geba rasti reikiamą dokumentą. Svarbus veiksnys, turėję įtakos visateksčių el. dokumentų panaudos augimui, – el. knygų skaičiaus ir asortimento plėtra taikant „Evidence based acquisition“ (EBA) modelį, kai vartotojai naudojasi pasirinktos el. knygų kolekcijos prieiga 12 mėnesių, o, pasibaigus šiam terminui, remiantis panaudos statistika, sudaromas galutinis sąrašas leidinių, kuriems suteikiama nuolatinė prieiga.

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) netrūksta modernių ir atvirų lankytojams skirtų vietų. Manto Pelakausko nuotr.

Šis modelis turi dar vieną privalumą – leidžia studentus ir tyrėjus įtraukti į informacijos išteklių fondo formavimo procesą, įsigyjant tik aktualiausius bei svarbiausius leidinius ar prieigą prie jų. Siekdama atsižvelgti į individualius poreikius ir kuo greičiau vartotojui „atverti“ reikiamą dokumentą, 2019 m. biblioteka pirmą kartą Lietuvoje savo bendruomenei pristatė naują pavienių el. knygų trumpalaikio (nuo 1 dienos iki 4 savaičių) skolinimo (angl. short term loan) arba nuolatinės prieigos įsigijimo paslaugą tiekėjo „ProQuest“ platformoje „Ebook Central“. Šioje platformoje yra galimybė rinktis iš maždaug 1 mln. pavadinimų įvairių leidėjų el. knygų. Individualių poreikių tenkinimas leidžia išvengti perteklinio kaupimo, kai leidinio reikia trumpam laikotarpiui, o prieigą galima gauti vienu mygtuko spustelėjimu.

REZULTATYVI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

2017 m. patvirtinus naują bibliotekos organizacinę struktūrą, įsteigtas Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamentas. Tačiau bibliotekos istorijos laikotarpį, kurį galima apibūdinti kaip biblio tekos kompiuterizavimo, procesų automatizavimo idėjos gimimo ir jos įgyvendinimo pradžia, skaičiuojame dar nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio. Pasaulinė informacinių technologijų plėtra sudaro prielaidas VU bibliotekai teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinant efektyvias studijas, mokslinius tyrimus, savišvietos ir edukacijos poreikius. Inovatyvūs ir šiuolaikiški technologiniai sprendimai leidžia atitikti vartotojų lūkesčius, užtikrina kokybišką ir patogią informacijos bei žinių sklaidą. Išplėtotas kompiuterių ir organizacinės technikos tinklas, informacinė sistema ir duomenų archyvas (eLABa, MIDAS), prisidedantys prie informacijos ir mokslinių tyrimų duomenų valdymo, saugojimo, sklaidos ir atvėrimo, bibliotekinė informacinė sistema bei virtualios bibliotekos galimybės, leidžiančios rasti

informaciją, saugomą tiek pačioje bibliotekoje, tiek prenumeruojamose duomenų bazėse, tiek pasauliniuose tinkluose, skaitmeninių kolekcijų atvėrimas, virtualios parodos, mobiliosios programos – tai tik nedidelė dalis virtualių paslaugų, kurias šiuo metu VU biblioteka siūlo vartotojams. Skaitmeninio turinio įveiklinimui taikome pažangius ir šiuolaikiškus technologinius sprendimus (tekstų atpažinimo technologijos, tarptautinis vaizdų sąveikumo karkasas (angl. International Image Interoperability Framework, IIIF) ir daug kitų inovatyvių veiklų, priemonių ar sprendimų. Kita vertus, informacinių technologijų plėtra, socialinių medijų atsiradimas, elektroninė leidyba, atvirosios prieigos judėjimas, atvirojo mokslo idėjos turėjo įtakos ir mokslinės komunikacijos sistemos kaitai, kartu iš esmės pakeitė ir VU bibliotekos vaid menį mokslinės komunikacijos procese. Pastaroji veikla suaktyvėjo 2008 m., įsteigus naują bibliotekos padalinį – Mokslinės informacijos duomenų centrą. Tuo metu pradėta rengti institucinės ir elektroninės talpyklos koncepcija vėliau davė impulsą kurti eLABa – Lietuvos akademinę elektroninę biblioteką. 2010 m. atlikti pirmieji bibliometriniai tyrimai. Tais pačiais metais įkurtas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumas, vėliau – eLABa konsorciumas, kurio lyderiu tapo VU ir jo biblioteka.

ATVIROSIOS PRIEIGOS UŽTIKRINIMAS IR ATVIRASIS MOKSLAS

Šiandien VU biblioteka yra viena iš lyderių skatinant ir įgyvendinant atvirosios prieigos bei atvirojo mokslo idėjas tiek pačiame universitete, tiek Lietuvos mastu. 2009 m. VU vienas pirmųjų Lietuvoje patvirtino Vilniaus universiteto atvirosios prieigos nuostatus. Pirmą kartą Lietuvoje akademinė institucija išreiškė savo požiūrį į mokslinės produkcijos atvėrimą. 2017 m. šie nuostatai buvo atnaujinti, atsižvelgiant į nūdienos realijas, esamą situaciją bei pasikeitusius mokslinės produkcijos atvirumo reikalavimus. Užtik rinant atvirąją prieigą, labai svarbus ir mokslininkų, tyrėjų požiūris bei palaikymas, todėl biblioteka daug dėmesio skiria mokslininkų įtraukimui į atvirosios prieigos idėjų sklaidą ir skatinimą, organizuoja mokymus doktorantams, konsultuoja ir teikia informaciją visiems, besidomintiems atvirojo mokslo idėja. Viena būtinų atvirosios prieigos idėjų įgyvendinimo sąlygų – turėti priemonę, kuri užtikrintų viso teksto duomenų atvėrimą ir panaudą. Todėl 2014 m., bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija bei eLABa konsorciumu, VU biblioteka įgyvendino nacionalinės atvirosios prieigos talpyklos idėją – eLABa. Prieigos prie mokslinių publikacijų ir studijų baigiamųjų darbų (disertacijų ir jų santraukų) užtik rinimas bei sklaida per eLABa sistemą, mokslininkų, tyrėjų ir atsakingų padalinio darbuotojų konsulta5

vimas, mokymai, publikacijų įrašų (metaduomenų) redagavimas ir įvedimas į sistemą; pagalba rengiant ataskaitas (sąrašus) – viena iš svarbiausių bibliotekos veiklų mokslinės komunikacijos srityje. Ne mažiau svarbi mokslinės komunikacijos veikla – mokslometrinė analizė ir informacijos apie ją sklaida: atliekamos bibliometrinės VU, jo padalinių, individualios mokslininkų analizės, mokymai, informacijos sklaida, konsultavimas mokslometrijos klausimais. Be to, bibliotekoje teikiamos ekspertinės paslaugos – konsultacijos mokslinių tyrimų duomenų valdymo, atvirojo mokslo, atvirosios prieigos, mokslometrijos klausimais. Biblioteka didelį dėmesį skiria mokslinių tyrimų duomenų valdymui (MTDV), MTDV paslaugų koordinavimui, viešinimui, mokymams, pagalbai ir tyrėjų konsultacijoms. Mokslinių tyrimų duomenų valdymas, atvėrimas sudaro galimybę užtikrinti atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimą. Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) skirtas šiems duomenims tvarkyti ir atverti. Kuriant archyvą ir koordinuojant šį projektą, aktyviai dalyvavo ir VU bibliotekos atstovai. Nuo 2019 m. pavasario bibliotekos pastangomis MIDAS yra integruotas į Europos atvirojo mokslo debesies (angl. European Open Science Cloud) portalą, pristatomas Europos atvirojo mokslo debesies pasiūlos erdvėje (angl. European Open Science Cloud Marketplace) kaip visavertis paslaugų tiekėjas ir oficialus dalyvis. Be to, MIDAS registruotas tarptautiniame mokslinių tyrimų duomenų talpyklų registre „re3data“. Bibliotekos pastangomis ir iniciatyva universitetas 2016 m. patvirtino Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų duomenų valdymo gaires. Siekiant paskatinti mokslininkus naudotis MIDAS archyvu, tinkamai saugoti bei atverti mokslinių tyrimų duomenis, organizuota įvairių renginių. 2017 m. akcija „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“ davė puikių rezultatų – akcijos metu gerokai išaugo naujų MIDAS registruotų tyrimų ir MIDAS naudotojų skaičius. Universiteto padaliniuose organizuojamos „DuoDi“: duomenų dienos, per kurias siekiama supažindinti VU mokslo bendruomenę su mokslinių tyrimų duomenų valdymu ir MIDAS galimybėmis, skatinti juos kelti duomenis į šį archyvą, viešinti, publikuoti, t. y. duoti. „DuoDi“: duomenų dienos, kaip vienas geriausių bendradarbiavimo su akademine bendruomene pavyzdžių, buvo įtrauktos į Europos Komisijos Mokslo duomenų aljanso (angl. The Research Data Alliance) knygą „Engaging Researchers with Research Data Management: The Cookbook“.

AKTYVI VEIKLA TARPTAUTINIAME LAUKE

VU biblioteka yra Atvirosios prieigos saugyklų koalicijos (Coalition of Open Access Repositories, COAR) narė. Tai – tarptautinė asociacija, jungianti 157 narius ir partnerius iš viso pasaulio: bibliotekas, 6

Studentai jau nebeįsivaizduoja VU bibliotekos be MKIC. VU bibliotekos nuotr.

universitetus, mokslinių tyrimų įstaigas, vyriausybės finansuotojus ir kt. COAR vienija atskiras talpyklas ir talpyklų tinklus, kad padidintų pajėgumus, suderintų strategijas bei praktiką ir veiktų kaip pasaulinis talpyklų bendruomenės balsas. Dalyvavimas šios asociacijos veikloje yra ypač reikšmingas, kadangi VU yra pagrindinis valstybės informacinės sistemos eLABa tvarkytojas, eLABa plėtrą organizuojantis, atsižvelgiant į pasaulinius standartus bei reikalavimus. VU biblioteka aktyviai dalyvauja Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (Ligue des Bibliothèques Européennes de Recherche, LIBER) veikloje. Dalyvavimas šios per 450 mokslinių bibliotekų bendruomenę jungiančios asociacijos Mokslinių tyrimų duomenų valdymo darbo grupėje padeda VU bibliotekai ne tik užsitikrinti išskirtinį vaidmenį XXI a. mokslinės informacijos infrastruktūroje, bet ir skirti tinkamą dėmesį tyrimų duomenims, kaip vertingiems akademiniams ištekliams, kuriuos reikia valdyti, dalytis ir išsaugoti siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir mokslo plėtrą. Jau dešimt metų VU biblioteka yra Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo (Consortium of European Research Libraries, CERL), šiuo metu jungiančio 291 Europos biblioteką, narė. Dalyvaujant konsorciumo veiklose, lengviau sekti naujausias mokslinių tyrimų kryptis, ieškoti bendrų projektų galimybių ar jungtis prie jau vykdomų iniciatyvų. Pavyzdžiui, 2017 m. biblioteka prisijungė prie projekto „Material Evidence in Incunabula“ (MEI), kurio pagrindinis tikslas – atlikti išplėstinį inkunabulų tyrimą juos aprašant ir registruojant atitinkamoje duomenų bazėje, ypatingą dėmesį kreipiant į fizines žymas (įrašus, iliustracijas, puošybos elementus ir kt.). Nors visi Lietuvos inkunabulai suregistruoti ir aprašyti Nojaus Feigelmano 1975 m. parengtame kataloge „Lietuvos inkunabulai“, dalyvavimas kuriant MEI duomenų bazę leido pažvelgti į šiuos unikalius dokumentus kitomis akimis. Verčiant puslapį po puslapio, atsiskleidė unikali informacija apie žmo-

VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras lankytojams atviras visą parą. Miglės SlėnytėsPliadės nuotr.

nes, prisidėjusius prie knygos gimimo (graverius, rubrikuotojus), buvusius savininkus, taip pat knygos keliavimas iš vienų rankų į kitas, detalės, padėjusios datuoti kai kuriuos dokumentus ar nustatyti jų tik ruosius autorius. Būtent taip seniausia VU bibliotekos knyga laikytas Rabano Mauro veikalas De sermonum proprietate, sive Opus de universo (manyta, kad jis išleistas prieš 1467 m., tačiau, ištyrus nuodugniau, paaiškėjo, kad tai – vėlesnis leidimas) užleido savo poziciją Roberto Valturijaus knygai De re militari (Verona, 1472). Kitas bibliotekos nuo 2020 m. vykdomas svarbus tarptautinis projektas – „Elektroninių knygų pagal poreikį tinklas, atveriantis publikacijas Europos internautams“ (eBooks-On-Demand Network Opening Publications for European Netizens, EODOPEN). Juo siekiama per ketverius metus suskaitmeninti ir plačiajai visuomenei atverti 15 tūkst. XX–XXI a. dokumentų ir literatūros kūrinių. Pagal Europos Sąjungos prog ramą „Kūrybiška Europa“ finansuojamame projekte dalyvaujančios 15 bibliotekų iš 11 šalių suskaitmenins sunkiai visuomenei prieinamus dokumentus, kurių įsigyti jau nebėra galimybės dėl pasibaigusio ar seno tiražo. Vadovaudamasi galiojančiais autorių teisių įstatymais, VU biblioteka per ketverius projekto metus ketina suskaitmeninti iš viso 1000 dokumentų ir literatūros kūrinių, aktualių universiteto bendruomenei ir plačiajai Lietuvos visuomenei.

PAVELDAS – IŠSAMIAI APRAŠYTAS, LENGVAI PASIEKIAMAS

VU bibliotekoje saugoma apytikriai 1 mln. paveldui priskiriamų objektų, tarp jų apie 170 tūkst. retų spaudinių, beveik 340 tūkst. rankraštinių dokumentų, daugiau nei 94 tūkst. grafikos darbų. Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamentą sudarantys Retų spaudinių, Rankraščių ir Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriai rūpinasi paveldo saugojimu, išsaugojimu, tyrimais ir sklaida. Departamento

veiklos pagrindas – dokumento kelias iš saugyklos pas vartotoją: tiek fizinis – pristatant dokumentus į skaityklas, tiek virtualus – skaitmeninant paveldo objektus ir pateikiant juos VU bibliotekos Skaitmeninių kolekcijų portale. Gali kilti klausimas, o kurgi tie moksliniai tyrimai? Atsakymas paprastas: kiekviename žingsnyje. Esame išsikėlę tikslą, kad kiekvienas VU bibliotekoje saugomas paveldo dokumentas turėtų išsamius metaduomenis. Be metaduomenų neįmanoma efektyvi paieška, tai – neatsiejama skaitmeninimo proceso dalis. Paveldo objektų aprašai itin išsamūs; juose pateikiami ne tik pagrindiniai duomenys, bet ir žinios apie buvusius savininkus, fizinę objekto būklę (pavyzdžiui, įrišimą ir jo dekorą), marginalijas. Aprašant objektus tokiu būdu, sukuriamas pagrindas tolesniems objektų ar jų grupių tyrimams, kuriamas duomenų masyvas, kuriuo remiantis galimi įvairūs apibendrinimai. Kaip pavyzdį galima pateikti kolekcijų rekonstrukcijas: turint išsamius metaduomenis, galima atkurti vienam savininkui priklausiusios bibliotekos sudėtį ir toliau tirti rinkinio savybes. Pažymėtina, kad kasmet bibliotekos darbuotojai konferencijose Lietuvoje ir užsienyje skaito pranešimus bei publikuoja 10–12 mokslinių straipsnių. Kitas išsikeltas tikslas – efektyvus saugomų paveldo kolekcijų viešinimas. Kasmet surengiame dvi dideles parodas, skirtas tų metų aktualijoms (sukaktims, jubiliejams ir kt.) arba pristatančias bibliotekoje saugomų kolekcijų tyrimų rezultatus. Vienai iš parodų parengiamas katalogas, dažnai pristatantis ne tik parodoje eksponuojamus dokumentus, bet ir tai, kas į stendus nepateko. Tokių parodų parengimas – tyrėjų komandos darbo rezultatas, o katalogas – itin efektyvi tyrimų rezultatų sklaidos priemonė. Dar viena paveldo tyrimų rūšis – kolekcijų tyrimai ir dokumentinių šaltinių rengimas publikuoti. Tai laikui itin imli veikla, reikalaujanti išskirtinių kompetencijų: senųjų kalbų išmanymo, gebėjimo skaityti senuosius rankraščius. Šiuo metu rengiamas publikuoti Vilniaus universiteto turto surašymo, 1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną, dokumentas, kitaip vadinamas Liustracijos knyga. Svarbu pažymėti, kad, atsirenkant publikuotinus šaltinius, prioritetas visada teikiamas su Vilniaus universitetu ir jo istorija susijusiems dokumentams. Per pastarąjį dešimtmetį VU biblioteka spaudai parengė daugiau nei 10 knygų, kurių dauguma pateko į universiteto leidžiamų leidinių seriją „Studia et fontes historiae Universitatis Vilnensis“. Leidybos projektai – puiki tyrimų sklaidos priemonė.

TYRIMAIS IR PROJEKTAIS ATVERIAMI LOBIAI

Aiškiai suprasdami, kokį reikšmingą ir turtingą paveldo masyvą saugome, nuolat galvojame apie įvairias tyrimų ir sklaidos galimybes. Didelė dalis projektų, kuriuose dalyvaujame, susiję su skaitmeninimu ir kolekcijų atvėrimu. Šiuo metu kaip partneriai 7

Darbo vietos VU bibliotekos Baltojoje salėje. VU bibliotekos nuotr

dalyvaujame projekte „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“, kurio metu E.paveldas.lt saugyklas praturtinsime 6000 unikalių rankraštinių bei spausdintų objektų. Ypatingą dėmesį skiriame mokslo tiriamiesiems projektams. Pirmąjį tokį pobūdžio projektą „LDK teismų knygų, saugomų Vilniaus universiteto biblio tekoje, skaitmeninimas ir rašto duomenų bazės sukūrimas“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, VU biblioteka vykdė 2012–2014 m. Jo metu buvo skaitmenintos 186 teismų knygos ir detaliai aprašyta daugiau nei 2500 jose esančių dokumentų. Projekto rezultatas pranoko lūkesčius – pateikus išsamius duomenis apie iki tol beveik netyrinėtus dokumentus, kilo didžiulis tyrėjų susidomėjimas. Remiantis šia medžiaga, buvo parengta 17 straipsnių ir 13 įvairių publikacijų. Kitas VU bibliotekai itin svarbus projektas – „Seniausios Lietuvos akademinės bibliotekos virtuali rekonstrukcija (VIRTUS)“. Šis 2014–2015 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas leido giliau pažvelgti į VU bibliotekos ištakas. Projekto pagrindu tapusio seniausio išlikusio rankraštinio bibliotekos katalogo (XVIII a. vid.) skaitmeninimas ir transkribavimas, katalogo duomenų struktūruotas pateikimas duomenų bazėje sudarė galimybę tyrinėti seniausią bibliotekos fondo dalį. Jau minėtas MEI projektas atvėrė inkunabulų pasaulį, o štai bendradarbiavimas su užsienio kolegomis vykdant Europos šalių bendradarbiavimo programos mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology, COST) veik las suteikė galimybę išsamiau patyrinėti biblio tekoje saugomus universiteto profesorių laiškus, į juos pažvelgiant kaip į mokslinės komunikacijos šaltinį. COST tikslas – koordinuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus; remti Europos tyrėjų bendradarbiavimą generuojant ir įgyvendinant naujas idėjas bei iniciatyvas visose 8

mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus. 2014–2019 m. VU biblioteka dalyvavo COST veikloje „Laiškų respublikos rekonstrukcija, 1580–1800. Daugiašalio bendradarbiavimo Europos intelektinės istorijos srityje skait meninė struktūra“ (Reassembling the Republic of letters, 1580-1800. A Digital framework for multilateral collaboration on Europe‘s intellectual history). Dalyvaujant šioje bibliotekininkų ir mokslininkų bendradarbiavimo programoje, buvo numatyta suregistruoti ir įvertinti vieną reikšmingiausių Naujųjų laikų laiškų rinkinių Lietuvoje – VU bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomą XVI– XVIII a. mokslininkų laiškų kolekciją. Šie laiškai nėra sukaupti vienoje vietoje, jie išskirstyti po įvairius fondus ir tik nedidelė dalis buvo įtraukta į bibliotekos e. katalogą. Įsitraukus į COST veiklą, buvo atrinkti, moksliškai aprašyti, į e. katalogą įtraukti ir suskaitmeninti iki 1800 m. VU mokslininkų rašyti arba jiems adresuoti laiškai. Ypatingą dėmesį biblioteka skiria Vilniaus universiteto istoriją pristatantiems dokumentams. Būtent tai paskatino imtis universiteto mokslo darbų nuo pirmųjų disertacijų, apgintų XVI a. pabaigoje, iki dabartinių laikų tyrimo, siekiant pateikti visų prieinamų dokumentų retrospektyvą.

UŽSIENIO SPECIALISTUS INTRIGUOJANČIOS KOLEKCIJOS

VU bibliotekoje saugomas kultūros ir mokslo paveldas domina ir užsienio kolegas. Bibliotekos išskirtinumas – turtingos paveldo kolekcijos, išsiskiriančios ne objektų skaičiumi, o kultūrine verte. Pirmiausia tai – svarbūs sudėtingos mūsų regiono istorijos pėdsakai: įrašai, minintys įvairius įvykius, asmenis, marginalijos ar net grafičiai, suteikiantys žinių apie asmeninį savininko santykį su dokumentu. Būtent šių, atrodytų, nereikšmingų laiko žymių dažnai pasigendama kitose užsienio bibliotekose, kurių knygos dešimtmečius saugiau gulėjo lentynose, taip ir nepatirdamos jokių „nuotykių“. Antras VU bibliotekos išskirtinumas – itin turtingas rankraštinių dokumentų fondas, atspindintis viso regio no istoriją. Šiais dokumentais itin domisi kaimyninių valstybių, su kuriomis VU biblioteką sieja bendra istorinė praeitis, tyrėjai. Vienas iš tokių atvejų – Lenkijos tyrėjų inicijuota Filomatų archyvo, išsibarsčiusio po visą Europą, virtuali rekonstrukcija. Didelė dalis šių dokumentų saugoma VU bibliotekoje, tačiau jau greitai taps prieinama visai tyrėjų bendruomenei. Kiekvienas naujas įrašas elektroniniame kataloge ar dar viena skaitmeninė kopija skaitmeninėse kolekcijose atveria kelius į vertingą bendradarbiavimą.

STATISTIKA 2019

VALSTYBINEI BIBLIOTEKININKYSTEI LIETUVOJE – 100 METŲ! Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

2019 m. šalies bibliotekų istorijoje buvo išties ypatingi. Šimtametę sukaktį paminėjo pagrindinė šalies bib liotekų sistemos įstaiga – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, atliekanti nacionalinės kultūros įstaigos funkciją. Visus metus vykusių iškilmingų renginių metu ne kartą skambėjo teiginys, kad biblioteka – ne tik knygų saugykla, bet ir pati didžiausia žinių kaupėja bei skleidėja. Tačiau statistika negailestinga – Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį bibliotekų tinklas sumažėjo 351 biblioteka, arba vidutiniškai per metus buvo likviduotos 35 įvairių tipų bibliotekos. 2019 m. netekome kelių dešimčių įstaigų: uždaryta keletas aukštųjų, profesinių mokyklų bibliotekų; ir toliau mažėjo specializuotų bibliotekų; savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemoje šiek tiek sumažėjo kaimo filialų arba filialai buvo sujungti su mokyklų bibliotekomis.

2019 m. šalies bibliotekų tinklą sudarė 2365 bibliotekos (2018 m. – 2402): Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – Nacionalinė bibl ioteka), Lietuvos aklųjų bibl ioteka (toliau – LAB) su 5 filialais (Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje ir Klaipėdoje), Lietuvos medicinos ir 7 sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliot eka ir 3 mokslo institutų bibliotekos, Vilniaus universiteto ir 35 valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos (2018 m. – 39), 60 profesinių mokyklų bibliotekų (2018 m. – 63) bei 991 švietimo įstaigų biblioteka (2018 m. – 1008), iš kurių: 60 neformaliojo vaikų švietimo, 2 vaikų globos ir 7 pedagogų švietimo centrų bibliotekos. 2019 metų ataskaitas taip pat teikė Lietuvos banko, 15 muziejų, 3 techninės (2018 m. – 8), 6 krašto apsaugos įstaigų bibliotekos bei kitų kultūros įstaigų tipui priskirta Kelmės rajono Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro biblioteka1. 2019 m. šalyje taip pat veikė 5 Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus (kartu su Vilniaus žydų viešąja) apskričių bibliotekos (toliau – AVB). Lietuvos savivaldybių teritorijose 2019 m. dirbo 60 pagrindinių savivaldybių viešųjų bibliotekų (toliau – SVB), 1

turinčių 123 miesto, 1039 kaimo (2018 m. – 1043) filialus ir 10 vaikų filialų; 55 SVB filialai buvo sujungti su mokyklų bibliotekomis (2018 m. – 60). 2019 m. veiklos ataskaitas pateikė 1255 (2018 m. – 1260) Kultūros ministerijai (toliau – KM) pavaldžios bibliotekos, 19 (2018 m. – 25) kitų valdžios institucijų įstaigų bibliotekų ir 1091 (2018 m. – 1117) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ŠMSM) pavaldi mokslo įstaigų biblioteka. 2650 2600 2550

2500

44 52

2450 2400

2563

2549

2350

51 2505

2453

2300 2250

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

37 2402

2018 m.

2365 2019 m.

1 diagrama. Šalies bibliotekų tinklo pokyčiai 2014–2019 m.

2019 m. likviduota Lietuvos nacionalinio kultūros centro biblioteka.

DARBUOTOJAI

2019 m. Lietuvos bibliotekose dirbo 6441 darbuotojas (2018 m. – 6627), jiems buvo skirta 5929,59 VEE2 (2018 m. – 6134,99 VEE). 4626,26 VEE, arba 78 proc. (2018 m. – 78,5 proc.), bibliotekų darbuotojams skirtų etatų priklausė profesionaliems bibliotekininkams, likusi dalis – kvalifikuotiems specialistams ir techniniams darbuotojams. 2019 m. vienam dirbančiam bibliotekininkui vidutiniškai teko 0,9 VEE (2018 m. – 0,91 VEE). Iš 5144 šalies bibliotekose 2019 m. dirbusių profesionalių bibliotekininkų 49,14 proc. sudarė asmenys, turintys biblio tekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą (2018 m. – 49,96 proc.); ši darbuotojų grupė sudarė 39,25 proc. (2018 m. – 40,05 proc.) visų šalies bibliotekose dirbančių asmenų. Nuo 2014 m. profesionalių bibliotekininkų sumažėjo 17,3 proc., o bibliotekininkų, bibliotekininkystės įgūdžių įgijusių dirbant bibliotekoje, sumažėjo 9,23 proc. (žr. 2 diagr.). Iš 5144 ataskaitiniais metais bibliotekinį darbą dirbančių darbuotojų 67,96 proc. (2018 m. – 67,64 proc.) buvo įgiję aukštąjį, 27,08 proc. (2018 m. – 27,11 proc.) – aukštesnįjį ir 4,96 proc. (2018 m. – 5,25 proc.) – kitą išsilavinimą.

2616

748

757

540

567

575

2528

2654

2658

2775 2712

639

2798 2846

673

621

500

600

1000

696

1500

598

2000

3057

2500

3000

2882

3000

2866

3500

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

3327 bibliotekininkai, arba 10,17 proc. daugiau nei prieš metus (2018 m. – 3020), ir 394 bibliotekose dirbantys kvalifikuoti specialistai (2018 m. – 335). Darbuotojų, bibliotekininkystės ir informacijos išsilavinimą įgijusių per ataskaitinį laikotarpį, buvo 12 (2018 m. – 16) asmenų.

REGISTRUOTI VARTOTOJAI

2019 m. šalies bibliotekose lankėsi 1 132 901 (2018 m. – 1 162 957) registruotas vartotojas, per metus registruotų vartotojų sumažėjo 2,58 proc. Bibliotekų tinklui per metus praradus 37 bibliotekas, vienai šalies bibliotekai vidutiniškai teko po 479 registruotus vartotojus (2018 m. – 484). Remiantis biblio tekų 2019 m. pateiktais duomenimis, 47,69 proc. (2018 m. – 46,56 proc.) visų šalies bibliotekose registruotų vartotojų teko savivaldybių viešosioms, 5,58 proc. (2018 m. – 5,63 proc.) – apskričių viešosioms; 13,27 proc. (2018 m. – 15,2 proc.) – aukštųjų mokyklų; 26,2 proc. (2018 m. – 25,58 proc.) – bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekoms. Didžiausi registruotų vartotojų rodiklių skirtumai fiksuojami aukštųjų mokyklų bibliotekose (–14,94 proc.), o bendras per metus ŠMSM pavaldžių įstaigų bib liotekose registruotų vartotojų mažėjimas sudarė 5,48 proc. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. 16,2 proc. (2018 m. – 15,78 proc.) visų šalies bibliotekose registruotų vartotojų sudarė vaikai iki 14 metų, taigi galima būtų tikėtis, kad šio rodiklio mažėjimo švietimo įstaigų bibliotekose tendencijos, laikui bėgant, gali keistis. Naujų užsiregistravusių vartotojų šalies biblio tekose 2019 m. buvo 1,1 proc. daugiau nei 2018 m., jie sudarė 20,52 proc. (2018 m. – 19,77 proc.) visų registruotų vartotojų. 309 704

308 581

30 548

28 649

176 751

150 344

320

223

7377

2 diagrama. Šalies bibliotekose dirbančių darbuotojų pokytis 2014–2019 m. 2019 m. vienai šalies bibliotekai teko vidutiniškai po 2,18 profesionalaus bibliotekininko; Kultūros ministerijai pavaldžiose bibliotekose – vidutiniškai 2,49 bibliotekininko, švietimo įstaigų bibliotekose – 1,81 bibliotekininko. Skaičiuojant pagal 2019 m. pabaigoje fiksuotą gyventojų skaičių3, šalyje vienam tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko po 1,84 (2018 m. – 1,89) bibliotekininko. Skaičiuojant pagal 2019 m. bibliotekose registruotų vartotojų skaičių, vienam šalies bibliotekininkui vidutiniškai teko po 220,24 (2018 m. – 218,93) registruotų vartotojų. Atitinkamai Kultūros ministerijai pavaldžiose biblio tekose dirbantiems bibliotekininkams 2019 m. teko po 200,76 (2018 m. – 198,41) registruotų vartotojų, švietimo sektoriaus įstaigų bibliotekose – 251,8 (2018 m. – 250,28) vartotojo. Šiuolaikiniame pasaulyje bazinės žinios sparčiai sensta, jas reikia nuolat atnaujinti. Kvalifikacijos kėlimas leidžia suvienodinti tiek dabar, tiek anksčiau parengtų specialistų žinias. Ataskaitiniais metais profesinės kvalifikacijos mokymuose dalyvavo Viso ekvivalento etatas. Žr. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai/lietuvos-gyventojai-2019/salies-gyventojai/ gyventoju-skaicius-ir-sudetis

2 3

7356

817

597

2240

1913

7824

8474

541 508

540 285

65 493

63 226

4787

4974

14 597

17 170

20 % 2018 m.

40 %

60 %

80 %

100 %

2019 m.

3 diagrama. Registruoti vartotojai šalies bibliot ekose 2018–2019 m.

APSILANKYMAI / LANKYTOJAI

2019 m. Lietuvos bibliotekose apsilankymų skaičius buvo 1,31 proc. mažesnis nei 2018 m. – jose apsilankyta 21 236 123 kartus. Pažymėtina, kad vienai šalies bibliotekai 2019 m. vidutiniškai teko 8979 apsilankymai (2018 m. – 8958), o vienas šalies gyventojas hipotetiškai per metus galėjo apsilankyti vidutiniškai 7,6 karto (2018 m. – 7,7). Skaičiuojant registruotų vartotojų lankomumą šalies bib liotekose, rezultatai keičiasi: 2019 m. vienam registruotam vartotojui vidutiniškai teko po 18,74 apsilankymo (2018 m. –

18,5). Didžiausias registruotų vartotojų apsilankymų skaičius 2019 m. fiksuotas Nacionalinėje bibliotekoje – vienas šioje bibliotekoje registruotas vartotojas vidutiniškai apsilankė 29,19 karto (2018 m. – 32,23); aukštųjų mokyklų biblio tekose – 22,74 (2018 m. – 21,1); bendrojo lavinimo mokyklų – 19,84 (2018 m. – 21,04); savivaldybių viešosiose – 17,85 (2018 m. – 17,1); apskričių viešosiose – 17,07 (2018 m. – 16,67); specialiosiose bibliotekose – 4,6 (2018 m. – 4,01) kartų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apsilankymų skaičiai bib liotekose per metus kito nevienodai. Nors bendras apsilankymų skaičius per metus šiek tiek mažėjo, šalies tinklui praradus 37 bibliotekas, likusios sulaukė daugiau lankytojų. Netolygiai pasiskirstė lankytojų srautai įvairaus tipo bibliotekose: SVB ataskaitiniais metais sulaukė 45,4 proc. (2018 m. – 43,04 proc.); bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos – 27,73 proc. (2018 m. – 29,09 proc.); AVB – 5,08 proc. (2018 m. – 5,07 proc.); aukštųjų mokyklų bibliotekos – 16,1 proc. (2018 m. – 17,33 proc.); Nacio nalinė biblioteka – 2,36 proc. (2018 m. – 2,19 proc.); specialiosios bibliotekos – 0,22 proc. (2018 m. – 0,20 proc.) visų šalies bibliotekose fiksuotų apsilankymų. Fizinių apsilankymų 2019 m. Lietuvos bibliotekose buvo mažiau, o virtualių apsilankymų rodikliai, palyginti su 2018 m. duomenimis, išaugo 27,86 proc. Didžiausią įtaką tokiam rezultatui darė ŠMSM įstaigų bibliotekininkų pateikti duomenys. Šio tipo bibliotekose virtualių kreipčių skaičius per metus išaugo 56,26 proc. Viešosiose ir kitose KM pavaldumo bibliotekose šis rodiklis per metus krito 14,04 proc. Nagrinėjant, kokios sąlygos ŠMSM įstaigų bibliotekose lėmė stipriai išaugusį virtualių kreipčių skaičių, pastebima, kad toks rezultatas gautas ne dėl aukštųjų mokyklų bibliotekų lankytojų aktyvumo – šiose bibliotekose minėtas rodiklis per metus krito 16,37 proc. Rezultatą lėmė bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų pateikti duomenys. Pastarosios bibliotekos atskiro tinklalapio neturi, todėl manytina, kad kreiptys skaičiuojamos nuo bendro apsilankymų mokyklų tinklalapiuose skaičiaus.

DOKUMENTŲ FONDAS

2019 m. šalies bibliot ekų dokumentų fondą sudarė 49 539 445 fiz. vnt. įvairaus tipo dokumentų, per metus šis rodiklis sumažėjo 3,75 proc. (2018 m. – 51 467 718 fiz. vnt.). Ataskaitiniais metais vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko po 17,73 fiz. vnt. (2018 m. – 18,32 fiz. vnt.), o įvairiose bib liotekose registruotam vartotojui – 43,73 fiz. vnt. (2018 m. – 44,26 fiz. vnt.) dokumentų. 2019 m. bendrą šalies bibliotekų dokumentų fondą sudarė 89,13 proc. knygų ir serialinių leidinių, 8,04 proc. elektroninių dokumentų (2018 m. – 8,83 proc.), 1,97 proc. spausdintinių natų, 1,83 proc. rankraščių, 1,39 proc. garsinių-regimųjų dokumentų, 0,76 proc. vaizdo dokumentų, 0,56 proc. mikrokopijų, 0,13 proc. kartografijos. 1,02 proc. viso šalies bibliotekų fondo sudaro dokumentai skaitmeninėse laikmenose. Kultūros ministerijai pavaldžių bibliotekų fondas 2019 m. sudarė 47,08 proc. viso šalies bibliotekų fondo. Vienam šių bibliotekų registruotam vartotojui teko po 37,21 fiz. vnt., o kuruojamų bibliotekų vidutinis fondo dydis buvo 18 585 fiz. vnt. dokumentų (2018 m. – 18 618 fiz. vnt.); palyginti su 2018 m. duomenimis, jis sumažėjo 0,18 proc. Švietimo,

mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų bibliotekose saugoma 50,5 proc. šalies bibliotekose deklaruojamo dokumentų fondo, o vienam švietimo bibliotekų tinklo vartotojui vidutiniškai teko po 50,43 fiz. vnt. dokumentų. Vienos ŠMSM pavaldumo įstaigos bibliotekos fondas 2019 m. vidutiniškai sudarė 22 930 fiz. vnt. dokumentų (2018 m. – 23 933 fiz. vnt.) ir per metus sumažėjo 4,19 proc. 9 734 480

9 361 474

1 275 310 1 199 226 12 058 642

11 875 711

4 331 562

4 342 734

6 420 534

6 469 307

277 265 282 112

11 441 015

4 291 575

10 113 626

4 192 700 2018 m.

2019 m.

4 000 000

8 000 000

12 000 000

4 diagrama. Šalies bibliotekų dokumentų fondo pokytis 2018–2019 m. 2019 m. dokumentų skaičius skirtingo tipo bibliotekose, tenkantis vienam registruotam vartotojui, skyrėsi. Pavyzdžiui, Nacionalinėje bibliotekoje tokiam vartotojui vidutiniškai teko 376,78 fiz. vnt. dokumentų, specialiųjų bibliotekų registruotiems vartotojams – 118,86 fiz. vnt., aukštųjų mokyklų – 67,27 fiz. vnt., AVB – 66,31 fiz. vnt., bendrojo ugdymo mokyklų – 30 fiz. vnt., SVB – 21,98 fiz. vnt. Šie akivaizdūs skirtumai susidaro dėl įvairaus tipo bibliotekoms priskiriamų veiklos funkcijų: švietimo sektoriaus įstaigų bibliotekose dokumentų kaita spartesnė dėl vykstančių ugdymo procesų, specialiosiose bibliotekose kaupiamas tam tikras profesinis fondas, kuris greičiausiai ne taip dažnai kinta, Nacionalinė biblioteka atlieka ir nacionalinio archyvo saugotojo funkciją. Minėtą skirtumą lemia ir tam tikri ribojimai norintiems tapti registruotu vartotoju (pavyzdžiui, bendrojo lavinimo mokyklose didžiausią dalį registruotų vartotojų sudaro moksleiviai, aukštosiose mokyk lose – studentai ir t. t.). Nors pagal pateiktus duomenis SVB vienam registruotam vartotojui tenka mažiausias dokumentų fizinių vienetų skaičius, 2019 m. didžiausia šalies bibliotekų fondo dalis buvo saugoma būtent šio tinklo bibliotekose – 23,97 proc., aukštųjų mokyklų – 20,42 proc.; bendrojo lavinimų mokyklų – 17,98 proc.; Nacionalinėje – 13,06 proc.; mokslo institutų – 8,77 proc. ; apskričių viešosiose – 8,46 proc.; specia liosiose bibliotekose – 2,42 proc. (žr. 4 diagr.). 2019 m. šalies bibliotekų fondas pasipildė 1 116 304 fiz. vnt. dokumentų, arba 14,88 proc. mažiau nei 2018 m. (1 311 393 fiz. vnt.). Naujų į apskaitą įtrauktų dokumentų vidutinis skaičius, per metus tenkantis vienam registruotam vartotojui, buvo 0,99 fiz. vnt. (2018 m. – 1,13 fiz. vnt.), o tūkstančiui šalies gyventojų teko beveik 340 fiz. vnt. dokumentų (2018 m. – 466,87 fiz. vnt.). 11

160 932 184 014 25 619 13 508 229 433 90 255 2421 15 759 5874 5535 629 58 3897 3510 466 84 21 266 18 400 432 817 61 094 21 941 59 837 53 475 9743 15 879 64 571 45 276 0

665 121 647 793

100 000 200 000 300 000 400 000 500 000 600 000 700 000

Minėta priežastis nulėmė ir skirtingus bibliotekų dokumentų fondo nurašymo rodiklius. 2019 m. šalies bibliotekose buvo nurašyta 3 317 591 fiz. vnt. dokumentų, arba 38,44 proc. daugiau nei 2018 m. (2 396 489 fiz. vnt.). KM bibliotekose 2019 m. nurašyta beveik 30 proc. bendro šalies bibliotekose vykdytų nurašymų kiekio, 67,43 proc. nurašyto dokumentų fondo tenka ŠMSM įstaigų bibliotekoms (žr. 6 diagr.). 2019 m. nurašyti dokumentai sudarė 6,45 proc. (2018 m. – 4,57 proc.) šalies dokumentų fondo: nurašyta 89,66 proc. knygų ir serialinių leidinių, 1,35 proc. – spausdintinių natų, 0,83 proc. – mikr okopijų, 0,7 proc. – garsinių-regimųjų dokumentų, 0,62 proc. – rankraščių, 0,39 proc. – elektroninių dokumentų, 0,18 proc. – vaizdo dokumentų, 0,04 proc. – kartografijos. Iš nurašytų dokumentų 13 935 fiz. vnt., arba 0,42 proc. (2018 m. – 1,24 proc.), buvo skaitmeninėse laikmenose.

400 000 200 000

1 494 802

659 735 506 262

600 000

5 387 455 17 585 796 12 707 16 402 28 766 10 456 36 404 22 174 9713 0 60 9111 10 949 4472

800 000

69 824 114 066

1 000 000

544 425

1 200 000

830 323 1 006 210

1 400 000

6 diagrama. Nurašytų dokumentų įvairių tinklų bibliotekose pokytis 2018–2019 m. 2019 m. šalies bibliotekose deklaruotos 43 769 (2018 m. – 43 246) vartotojams skirtos darbo vietos, iš jų 14 609 – kompiuterizuotos (2018 m. – 14 621). Nors vartotojams skirtų darbo vietų skaičius per metus išaugo 1,21 proc., kompiuterizuotų vietų per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,08 proc. Tūkstančiui šalies gyventojų 2019 m. vidutiniškai teko 15,66 (2018 m. – 15,4) vartotojams skirtų darbo vietų ir 5,23 (2018 m. – 5,21) kompiuterizuotų darbo vietų, skaičiuojant visos šalies bibliotekų mastu. Nežymus rodiklių didėjimo rezultatas aiškintinas per metus sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi.

DOKUMENTŲ IŠDUOTIS

5 diagrama. Naujų gautų dokumentų įvairių tinklų bibliotekose pokytis 2018–2019 m.

1 600 000

19 509 35 109 11 032 25 121 110 795 101 394

Tarp 2019 m. fondus papildžiusių dokumentų didžiausią dalį sudarė knygos ir serialiniai leidiniai – 91,76 proc. (2018 m. – 92,6 proc.), elektroniniai dokumentai4 – 1,64 proc. (2018 m. – 1,57 proc., o 2017 m. šio tipo dokumentai sudarė 3,57 proc.), spausdintinės natos – 0,43 proc. (2018 m. – 1,23 proc.), garsiniairegimieji dokumentai – 1,9 proc. (2018 m. – 1,2 proc.), rankraščiai – 2 proc. (2018 m. – 1 proc.), vaizdo – 0,65 proc. ir kiti dokumentai – 1,18 proc. (2018 m. – 0,73 proc.), mikrokopijos ir kartografija – atitinkamai po 0,33 ir 0,11 procento. Naujai gauti dokumentai šalies bibliotekų fondą papildė 2,25 proc. (2018 m. – 2,55 proc.). Kiekvienai Kultūros ministerijai pavaldžiai bibliot ekai 2019 m. naujų dokumentų vidutiniškai teko po 625,64 fiz. vnt., arba 8,42 proc. mažiau nei prieš metus (2018 m. – 683,17 fiz. vnt.). ŠMSM pavaldžių įstaigų bibliotekų dokumentų fondas per ataskaitinius metus pasipildė 311 712 fiz. vnt., kiekvienai šiai ministerijai pavaldžios įstaigos bibliotekai vidutiniškai teko po 285,71 fiz. vnt., arba beveik 28 proc. mažiau nei 2018 m. (396,76 fiz. vnt.) dokumentų. Šie ryškūs procentiniai naujų gautų dokumentų dvejų metų skirtumai tarp skirtingo pavaldumo įstaigų bibliotekų gali būti aiškinami tuo, kad ataskaitiniais metais buvo likviduotos 5 KM pavaldumo bibliotekos, o ŠMSM sistemoje panaikintos 29 įstaigų bibliotekos (žr. 5 diagr.).

Elektroniniai periodiniai leidiniai, duomenų bazės, garsiniai-regimieji, kiti skaitmeniniai dokumentai kompiuterių tinkle arba įdiegti kompiuterizuotose darbo vietose.

2019 m. Lietuvos bibliotekose buvo išduota 24 635 658 fiz. vnt. dokumentų, arba 4,58 proc. mažiau nei 2018 m. (25 817 899 fiz. vnt.). Mažėjo tais pačiais metais ir vienam šalies gyventojui bibliotekose išduotų dokumentų kiekis, kiekvienam vidutiniškai teko po 8,82 fiz. vnt. (2018 m. – 9,19 fiz. vnt.) dokumentų. Išduotų dokumentų skaičius vienam registruotam vartotojui irgi kito: 2018 m. vienam bibliotekų vartotojui buvo išduota 22,2 fiz. vnt. dokumentų, o 2019 m. – vidutiniškai po 21,75 fiz. vnt., arba 2 proc. mažiau. Kultūros ministerijai pavaldžiose bibliotekose vienam registruotam vartotojui 2019 m. iš bibliotekų saugyklų išduota vidutiniškai po 27,65 fiz. vnt. (2018 m. – 28,44 fiz. vnt.) dokumentų, rodiklis sumažėjo 2,8 procento. Nagrinėjant skirtingų bibliotekų tinklų duomenis, dokumentų išduočių per metus rodikliai skiriasi nuo mažėjančių iki šiek tiek išaugusių: savivaldybių viešosiose bibliotekose 2019 m. vienam šio tinklo registruotam vartotojui vidutiniškai išduota 26,55 fiz. vnt. (2018 m. – 27,2 fiz. vnt.) dokumentų, apskričių – 31,73 fiz. vnt. (2018 m. – 32,59 fiz. vnt.), muziejų bibliotekose – 13,61 fiz. vnt. (2018 m. – 13,41 fiz. vnt.), kitų kultūros įstaigų bibliot ekose – 22,95 fiz. vnt. (2018 m. – 23,31 fiz. vnt.) dokumentų. Tik dviejose biblio tekose šio rodiklio mažėjimo ir augimo tendencijos ryškesnės: Nacionalinėje bibliotekoje ataskaitiniais metais vienam registruotam vartotojui vidutiniškai išduota 46 fiz. vnt. (2018 m. – 56,74 fiz. vnt.) dokumentų – sumažėjo 19 proc., Lietuvos aklųjų bibliotekoje – 35 fiz. vnt. (2018 m. – 29,14 fiz. vnt.) – per metus išaugo 20 proc.

1 lentelė. Dokumentų, tenkančių 1 registruotam vartotojui, išduočių pokytis įvairių tipų bibliotekose 2018–2019 m. Bibliotekos Apskričių viešosios

2019 m.

2018 m.

31,73

32,59

Aukštųjų mokyklų

16,93

17,05

Kitų kultūros įstaigų

22,95

23,31

Lietuvos aklųjų

29,14

Lietuvos nacionalinė

56,74

LMA Vrublevskių

13,28

16,75

Medicinos

15,07

14,53

Mokslo institutų

86,96

91,58

Muziejų

13,61

13,41

Profesinių mokyklų

10,97

12,09

Savivaldybių viešosios

26,55

27,2

Bendrojo ugdymo įstaigų

13,66

14,08

Techninės

1,48

0,6

Valdžios institucijų

7,96

5,71

Žemės ūkio

2,79

3,4

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų bibliotekų dokumentų išduočių rodikliai atitinka bendrą šių duomenų šalies bibliotekose mažėjimo tendenciją. Aukštųjų mokyklų bibliotekos vienam vartotojui 2019 m. išdavė vidutiniškai po 16,93 fiz. vnt. (2018 m. – 17,05 fiz. vnt.) dokumentų, arba 0,7 proc. mažiau nei prieš metus, bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos – 13,66 fiz. vnt. (2018 m. – 14,08 fiz. vnt.), arba 2,98 proc. mažiau, profesinių mokyklų bibliotekos – 10,97 fiz. vnt. (2018 m. – 12,09 fiz. vnt.), arba 9,26 proc. mažiau (žr. 1 lent.), dokumentų. 2019 m. mažėjo atsisiųstų dokumentų ir įrašų turinio vienetų5 skaičius. 2018 m. ši bibliotekų teikiama paslauga sudarė 36 841 659 vartotojų atsisiųstus turinio vienetus, o po metų minėtas rodiklis nukrito iki 31 843 063 turinio vienetų ir sumažėjo 13,57 procento. Tačiau reikia pasakyti, kad ne visur šie rodikliai mažėjo. Minėti bibliotekų teikiamos paslaugos rodikliai geriausiai atsispindėjo Nacionalinės bibliotekos ataskaitoje. Nacionalinės bibliotekos vartotojai ataskaitiniais metais atliko 19,36 proc. visų iš šalies bibliotekų tinklalapių įvykdytų atsisiuntimų ir vienam šios bibliotekos registruotam vartotojui 2019 m. vidutiniškai teko po 359 atsisiųstus turinio vienetus (2018 m. – 337); ypač išaugo atsisiunčiamų įrašų skaičius, jis per metus padidėjo 29,42 procento. Apskričių viešosiose bibliotekose vienam registruotam vartotojui teko 22 (2018 m. – 18,71) atsisiųsti turinio vienetai, o bendras atsisiuntimų skaičius sudarė tik 4,37 proc. viso šalies bibliotekų tinklo atsisiuntimų. Nors mokslo institucijų bibliotekose atlikta 6,41 proc. visų bibliotekose įvykdytų atsisiuntimų, šių bibliotekų vienam vartotojui 2019 m. vidutiniškai teko po 240,83 atsisiųsto turinio 5

Kompiuterio apdorojama, vienareikšmiškai identifikuojama tekstinė arba audiovizualinė publikuoto darbo dalis, kuri gali būti tiek originali, tiek kito darbo santrauka. Įtraukiami dokumentai ar jų dalys (pvz., straipsniai, santraukos, lentelės, vaizdai) ir aprašiniai įrašai.

vienetų (2018 m. – 281). Didžiausia dalis – 59,69 proc. visų turinio vienetų atsisiuntimų – buvo įvykdyta universitetų bibliotekose. Vienam registruotam šių bibliotekų tinklo vartotojui per ataskaitinius metus vidutiniškai teko po 126,43 (2018 m. – 130,95) atsisiųsto turinio vienetų. Savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklo vartotojų dokumentų ir įrašų atsisiuntimų dalis sudarė 8,47 proc. visų šalies bibliotekų atsisiuntimų, vienam SVB registruotam vartotojui 2019 m. vidutiniškai teko po 5 (2018 m. – 8,89) atsisiųsto turinio vienetus. Bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekose vienam vartotojui teko po 0,31 turinio vieneto (2018 m. – 0,43). Vartotojų mokymams naudotis bibliotekų teikiamomis paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. 2019 m. buvo skirta 157 721 valanda (2018 m. – 110 525 val.), arba 42,25 proc. daugiau nei prieš metus. SVB šiai veiklai laiko buvo skirta 57,12 proc. daugiau nei 2018 m., vienam šio tinklo vartotojui mokymams vidutiniškai teko po 11 minučių. Kaip ir apskričių viešosiose bibliotekose, nors per metus šis rodiklis jose krito 11,14 proc., kadangi 2018 m. AVB vartotojui mokymams teko 12,38 minutės. Nacionalinėje bibliotekoje vienam vartotojui buvo skirta 0,43 min. (2018 m. – 0,5 min.), bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekose – 8,44 min. (2018 m. – 5,45 min.), aukštųjų mokyklų – 1,56 min. (2018 m. – 1,51 min.), profesinių mokyklų – 4,35 min. (2018 m. – 6 min.). Akivaizdu, kad į vartotojų mokymams skirtą veiklą šalies bibliotekų požiūris nėra vienodas. 2019 m. Lietuvos bibliotekose organizuota 89 800 įvairaus pobūdžio renginių, iš kurių 37 415, arba 41,66 proc., sudarė įvairios parodos. Bendras renginių bibliotekose skaičius buvo 4,65 proc. didesnis nei 2018 m., nors parodų buvo 2,34 proc. mažiau. Net 67,21 proc. visų renginių ir parodų vyko SVB, o vienai tinklo bibliotekai vidutiniškai teko beveik po 49 renginius; 23,21 proc. vyko bendrojo ugdymo bibliotekose, vienai bibliotekai teko po 22,61 renginio, 3,84 proc. visų šalies renginių organizuota apskričių viešosiose bibliotekose, Nacionalinėje biblio tekoje – 1,45 proc. (2019 m. 100 metų jubiliejų šventusioje bibliotekoje organizuoti 1303 renginiai).

LĖŠOS IR IŠLAIDOS

2019 m. šalies bibliotekų gautos lėšos siekė beveik 90 066 708 Eur, tai – 15 proc. daugiau, nei buvo gauta 2018 m. (78 327 665 Eur). Steigėjo, valstybės biudžeto lėšos sudarė 85,74 proc. visų bibliotekoms skirtų lėšų (2018 m. – 91,07 proc.), fizinių, juridinių asmenų parama siekė 0,54 proc. (per metus sumažėjo 1,15 proc.). Šalies bibliotekų projektinė veikla, palyginti su 2018 m., sulaukė daugiau nei 100 proc. didesnių įplaukų (5 664 941 Eur) ir sudarė 12,67 proc. visų metinių pajamų (2018 m. – 7,23 proc.). Iš visų valstybės biudžeto lėšų dokumentams įsigyti ir periodikos prenumeratai buvo skirta beveik 5,03 proc. (2018 m. – 5,92 proc.): 7 proc. sumažėjo lėšos periodikos prenumeratai ir 1 proc. mažiau skirta lėšų dokumentams įsigyti. Už mokamas paslaugas bibliotekų įplaukos į bendrą pajamų sumą sudarė 1,05 proc. ir, palyginti su 2018 m., išaugo 12,28 procento. 13

7 diagrama. Šalies bibliotekų gautos lėšos 2018–2019 m. 71,13 proc. (arba 64 061 551 Eur) šalies bibliotekų ataskaitiniais metais deklaruotų gautų lėšų priklausė Kultūros ministerijai pavaldžioms bibliotekoms. 62,82 proc. visų 2019 m. gautų lėšų atiteko savivaldybių viešosioms (2018 m. – 66,59 proc.); 23 proc. – Nacionalinei (2018 m. – 15,66 proc.); 12,48 proc. – apskričių viešosioms (2018 m. – 15,45 proc.); 2,11 proc. – Lietuvos aklųjų (2018 m. – 1,79 proc.); 0,15 proc. – šalies muziejų (2018 m. – 0,48 proc.), kitų kultūros įstaigų bibliotekoms, kaip ir 2018 m., – 0,02 procento. Labiausiai per metus skiriamos lėšos sumažėjo muziejų bibliotekoms – 60,61 proc., o išaugo – 83 proc. – Nacionalinei bibliotekai, 46 proc. – Lietuvos aklųjų ir 16 proc. savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Iš visų Kultūros ministerijos pavaldumo bibliotekoms skiriamų lėšų 1,75 proc. sudarė lėšos dokumentams ir periodikos prenumeratai (2018 m. – 2,35 proc.), todėl, palyginti su 2018 m., 2019 m. lėšų dokumentams įsigyti sumažėjo 11,15 proc. ir 4,4 proc. – periodikos prenumeratai. Vidutiniškai viena šios ministerijos pavaldumo biblioteka ataskaitiniais metais dokumentams įsigyti ir periodikos prenumeratai galėjo skirti po 891,86 Eur (2018 m. – 960,81 Eur). Tokia pati, kaip ir 2018 m., suma (60 000 Eur) kultūros ministro įsakymu „Dėl duomenų bazių centralizuotos prenumeratos bibliotekose finansavimo 2019 metais“6 skirta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Teisės aktų nustatyta tvarka ji turėjo įsigyti ir viešosioms bibliotekoms paskirstyti lietuviškų duomenų bazių prieigos prenumeratą. Taip pat 60 000 Eur ministerija skyrė Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai – ji turėjo įgyti ir viešosioms bibliotekoms paskirstyti užsienio duomenų bazių prieigos prenumeratą. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų bibliotekų 2019 m. pateiktų ataskaitų matyti, kad gautų lėšų suma sudarė 25 226 026 Eur, ji 3,15 proc. buvo mažesnė nei 2018 m. (26 046 406 Eur). Šis skirtumas nestebina, nes, kaip jau minėta, 2019 m. buvo panaikintos 29 ŠMSM kuruojamų įstaigų bibliotekos, o tai šio pavaldumo bibliotekų sumažino 2,33 proc. Iš šios ministerijos įstaigų bibliotekoms skiriamų lėšų 41,23 proc. teko aukštųjų ir profesinių mokyklų bibliotekoms (2018 m. – 40,24 proc.), likusi dalis – 59 proc. – švietimo įstaigų bibliotekoms. Dokumentams įsigyti ir periodikos prenumeratai skirtos lėšos sudarė 13,32 proc. (2018 m. – 12,93 proc.) visų 2019 m. gautų įplaukų. Viena ŠMSM pavaldumo įstaigos biblio 6

https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/%C4%AEsakymas%20d%C4%97l%20 duomen%C5%B3%20bazi%C5%B3%20centralizuotos%20prenumeratos.pdf

482 733 €

488 357 €

11 413 198 €

5 664 941 €

944 624 €

10 000 000

841 301 €

20 000 000

908 753 €

30 000 000

980 749 €

40 000 000

3 621 967 €

50 000 000

teka šioms reikmėms 2019 m. vidutiniškai skyrė po 3087 Eur (2018 m. – 3009 Eur). Nagrinėjant pagal švietimo institucijų lygmenis, šios sumos pastebimai skiriasi: aukštųjų ir profesinių mokyklų viena biblioteka šiam įsigijimui vidutiniškai skyrė apie 22 202 Eur; vienai bendrojo, neformaliojo ugdymo, pedagogų švietimo centrų ir vaikų globos namų bibliotekai vidutiniškai tenkanti suma 2019 m. buvo 1041 Eur. 2019 m. augo šalies bibliotekų gautos lėšos, augo ir išlaidos. Palyginti su 2018 m. duomenimis, išlaidos ataskaitiniais metais 15,18 proc. buvo didesnės ir sudarė 90 833 118 Eur. 34,16 proc. daugiau nei 2018 m. bibliotekos išleido darbo užmokesčiui, 1,24 proc. – dokumentams įsigyti; iš šios sumos 4,82 proc. daugiau nei 2018 m. buvo skirta elektroniniams dokumentams įsigyti, tačiau 7,26 proc. sumažėjo išlaidos periodikos prenumeratai. Beveik 180 proc., palyginti su 2018 m. pateiktais duomenimis, išaugo automatizacijos išlaidos: kompiuterių, programinės įrangos, programų licencijų įsigijimas. 7,51 proc. sumažėjo pastatų, sklypų priežiūrai skirtos išlaidos. 2019 m.

3 658 669 €

60 000 000

2018 m.

77 226 153 €

70 000 000

71 333 066 €

80 000 000

13 868 717 € 21 160 645 € 4376905

1 564 891 € 1486354

1 607 008 € 6338803

6 261 066 € 64 762 340 € 2019 m. 2018 m.

48 270 871 € 0

20 000 000

40 000 000

60 000 000

8 diagrama. Šalies bibliotekų išlaidos 2018–2019 m.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

2019 m. šalies bibliotekų tinklas per metus sumažėjo 37 bib liotekomis, arba 1,54 procento. Bibliotekininkystės ir informacijos išsilavinimą turinčių darbuotojų šalies bibliotekose per metus sumažėjo 4,75 proc., o nuo 2014 m. – 17,3 proc.; bibliotekininkų, bibliotekininkystės įgūdžių įgijusių dirbant bibliotekose, per minėtą laikotarpį sumažėjo 9,23 proc., kitų sričių kvalifikuotų specialistų skaičius nuo 2014 m. bibliotekose išaugo 26,6 procento. Bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų teikiami virtualių apsilankymų rodikliai verčia abejoti šių duomenų patikimumu, nes didesnė dalis kreipinių, kaip manoma, turėtų būti priskirta apsilankymams pačių mokyklų tinklalapiuose. Įvairių šalies bibliotekų tinklų steigėjų 2019 m. skiriamų lėšų dokumentams įsigyti ir periodikos prenumeratai bendra suma buvo 2,34 proc. mažesnė nei 2018 metais. Išsamūs 2019 m. bibliotekų statistiniai duomenys pateikiami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje www.lnb.lt (Paslaugos > Bibliotekininkui > Bibliotekų statistika).

PAGRINDINIAI LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 2019 M. STATISTINIAI RODIKLIAI Duomenys ataskaitinių metų pabaigoje

Jose: Eil. Nr.

KULTŪROS MINISTERIJA (eil. 2+3+4+5+7+8) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvos aklųjų biblioteka Apskričių viešosios bibliotekos Savivaldybių viešosios bibliotekos (eil. 5a+5b+5c+5d) Viešosios (centrinės) bibliotekos (VB) VB miesto filialai VB vaikų filialai VB kaimo filialai iš jų VB filialai, sujungti su mokyklų bibliotekomis Muziejų bibliotekos Kitų kultūros įstaigų bibliotekos Mokslo įstaigų bibliotekos (eil. 9a+9b) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Mokslo institutų bibliotekos Specialiosios bibliotekos (eil. 11+12+13+14) Valdžios institucijų bibliotekos. Iš jų: valdymo institucijų bibliotekos Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios bibliotekos Techninių bibliotekų tinklas (iš viso) Medicinos bibliotekų tinklas (iš viso). Iš jų: Lietuvos medicinos biblioteka sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos Žemės ūkio bibliotekų tinklas (iš viso) Iš viso 2019 m. (eil. 1+10) ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA (eil. 9+ 17+20+21) Aukštųjų mokyklų bibliotekos (eil. 18+19) universitetų bibliotekos (eil.18a+19a) kolegijų bibliotekos (eil.18b+19b) Valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: universitetų bibliotekos kolegijų bibliotekos Nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: aukštųjų mokyklų bibliotekos kolegijų bibliotekos Profesinių mokyklų bibliotekos Švietimo įstaigų bibliotekos (eil. 22+26+27+28) Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 22a+22b+22c+22d) Progimnazijų bibliotekos (eil. 23a+24a) Gimnazijų bibliotekos (eil. 23b+24a+25a) Pagrindinių mokyklų bibliotekos (eil. 23c+24b) Pradinių mokyklų bibliotekos (eil. 23d) Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 23a+23b+23c+23d) Progimnazijų bibliotekos Gimnazijų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Pradinių mokyklų bibliotekos Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 24a+24b+24c) Gimnazijų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 25a) Gimnazijų bibliotekos Neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, meno) mokyklų bibliotekos Pedagogų švietimo centrų bibliotekos Vaikų globos namų bibliotekos Iš viso šalyje 2019 m. (eil. 15+16)

Biblio tekų dokumentų vartotojų fondas skaičius skaičius (fiz. vnt.)

dokumentų išduotis (fiz. vnt.)

profesionalankytojų lūs darbuoskaičius tojai 6 3122 245 37 385 2436 1014 333 31 1058 66 18 1 105 96 9 52 7 1 6 3 37 29 8 5 3174

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius iš jų su Iš viso interneto prieiga 7 8 1248 1248 1 1 1 1 5 5 1228 1228 60 60 123 123 10 10 1035 1035 55 55 12 12 1 1 4 4 1 1 3 3 9 9 6 6 0 0 6 6 0 0 2 2 1 1 1 1 1 1 1257 1257

0 1 2 3 4 5 5a 5b 5c 5d 6 7 8 9 9a 9b 10 11 11a 11b 12 13 13a 13b 14 15

2 1 1255 23 323 611 6 469 307 1 282 112 1 4 192 700 5 1232 11 875 711 3 681 029 60 2 092 277 123 146 380 10 5 956 025 1039 455 153 55 494 809 15 8972 1 4 4 342 734 3 722 483 1 620 251 3 19 1 199 226 118 939 7 6087 1 112 852 6 64 732 3 704 250 8 628 672 1 75 578 7 311 305 1 1274 24 522 837

3 626 764 17 170 4974 63 226 540 285 180 863 155 797 14 581 189 044 13 212 836 273 8474 8267 207 10 089 1913 156 1757 597 7356 3972 3384 223 636 853

4 5 17 328 908 11 313 235 789 706 501 136 173 614 58 442 2 005 973 1 079 248 14 341 973 9 642 132 4 776 605 3 260 170 3 857 969 2 710 537 342 901 204 498 5 364 498 3 466 927 367 217 330 459 11 378 28 312 6264 3965 127 783 46 729 109 782 41 725 18 001 5004 128 231 46 382 15 218 7686 1017 0 14201 7686 1519 2043 110 872 35 950 34 148 13 711 76 724 22 239 622 703 17 457 139 11 359 617

1091 25 016 608

496 048

7 178 519 9 876 506

1970 1019

17 17a 17b 18 18a 18b 19 19a 19b 20 21

36 10 113 626 9 222 610 17 891 016 19 24 9 858 830 9 056 608 12 802 222 12 254 796 12 166 002 5 88 794 7 60 1 198 774 991 9 361 474

150 344 113 008 37 336 140 755 109 881 30 874 9589 3127 6462 28 649 308 581

2 545 685 3 418 074 2 005 197 2 809 824 540 488 608 250 2 468 376 3 201 019 1 952 509 2 630 674 515 867 570 345 77 309 217 055 52 688 179 150 24 621 37 905 314 155 393 923 4 190 896 6 017 780

506 424 82 484 411 73 22 13 9 99 1260

35 17 18 24 12 12 11 5 6 60 920

1019

922

8 907 320

296 837

4 053 694 5 889 518

1213

868

22a 22b 22c 22d

145 387 302 88

1 580 866 4 596 974 2 423 508 305 972

81 008 139 770 58 508 17 551

1 036 461 1 994 633 776 769 245 831

1 421 200 3 088 246 1 122 897 257 175

211 561 351 90

140 381 274 73

886

8 417 038

283 993

3 834 037 5 669 780

1158

836

23a 23b 23c 23d

145 358 295 88

1 580 866 4 134 172 2 396 028 305 972

81 008 127 396 58 038 17 551

1 036 461 1 784 028 767 717 245 831

1 421 200 2 878 373 1 113 032 257 175

211 513 344 90

140 353 270 73

446 228

8314

175 940

142 744

24a 24b

22 7

418 748 27 480

7844 470

166 888 9052

132 879 9865

37 7

21 4

44 054

4530

43 717

76 994

25a

44 054

4530

43 717

76 994

415 716

11 185

124 981

125 005

3 6 1 2 5144 2276

6 2 2276

27 28 29

24 967 478 7 13 471 81 2 2365 49 539 445 1 132 901

8055 1549 4166 1708 24 635 658 21 236 123

ŠIANDIEN AKTUALU

PASLAUGŲ BIBLIOTEKOS LANKYTOJAMS PLANAVIMAS IR KOKYBĖ Dr. Daiva Janavičienė

Straipsnio tema atskleidžiama remiantis amerikiečių bibliotekininko ir mokslininko Edwardo G. Evanso suburtų kolegų dėka sukurtu profesiniu leidiniu „Library programs and services: the fundamentals“, taip pat keleto lietuvių bei užsienio mokslininkų, besigilinančių į bibliotekų paslaugas, straipsniais. Knygoje „Library programs and services: the fundamentals“ (2) pateikiamas Jungtinių Amerikos Valstijų Simmonso koledžo informacijos mokslų ir bibliotekininkystės profesoriaus Peterio Hernono ir Amerikos universiteto Kogodo verslo mokyklos dėstytojo dr. Johno Whitmano sukurtas veiksmų planas norintiems atnaujinti ir pagerinti bibliotekų paslaugas. Mokslininkai siūlo 6 punktų planą: 1. Apsibrėžkite veiksnius, darančius įtaką paslaugų kokybei ir pasitenkinimui jomis; vykdykite jų kontrolę. 2. Turėdami omenyje svarbiausius veiksnius, nustatykite skaitytojų lūkesčiais grįstą aptarnavimo sistemą; apsibrėžkite, kas realiai gali būti pasiekta per konkretų laikotarpį. 3. Sukurkite komunikavimo tarp skaitytojų (klientų) ir bibliotekos personalo modelį. 4. Reikalaukite, kad darbuotojai stengtųsi patenkinti vartotojų lūkesčius. 5. Paprašykite vartotojų išreikšti savo nuomonę dėl paslaugų (palaikykite atgalinį ryšį). 6. Į skaitytojų pastabas atsakykite individuliai ir kolektyviai jas aptarkite. Minėtą planą papildo Suzan Wehmeyer, Wrightų valstybinio universiteto Informacijos pristatymo tarnybos vadovės, Doroty Aucher, bibliotekų ir informacijos mokslų specialistės, ir Arnoldo Hirshono, Case’o vakarų rezervinio rajono universiteto (Case Western Reserve University) prorektoriaus, įžvalgos. Šie mokslininkai pabrėžia, kad tiesiogiai skaitytojus aptarnaujantys darbuotojai (angl. frontline staff) yra esminiai, gyvybiškai svarbūs šio plano sėkmei užtikrinti, o geros paslaugos ne tik kuria institucijos reputaciją, bet ir sudaro galimybes vartotojams efektyviai panaudoti bibliotekoje sukauptus informacijos išteklius. Bibliotekos paslaugų atnaujinimo planą jie papildo šiais punktais: 16

1. Stenkitės suprasti savo skaitytojus (klientus), tuo tikslu atlikite kryptingus tyrimus. 2. Nedarykite greitų sprendimų dėl pertvarkų. Ilgalaikis, poreikius atitinkantis paslaugų organizavimas turi būti siejamas su reguliariai atnaujinamomis procedūromis, atsakingu planavimu ir darbuotojų mokymais. Inovatyvių paslaugų viešojoje bibliotekoje plėtrą tyrinėjusios spe cialistės Violeta Stasėnaitė ir Gabija Orlakaitė teigia, kad inovacijos bibliotekose taikytinos tuomet, kai teikiamos paslaugos nebeatitinka esamo laiko reikalavimų ir teikiamų galimybių. Tyrėjos pabrėžia, kad kūrybiškai pritaikant bibliotekos fizinius ir nematerialiuosius išteklius – žinias, laikantis naujos paslaugų koncepcijos, įgyvendinant naujus administracinius ir technologinius procesus, galima sukurti tokias paslaugas, kurios teiktų pridedamąją vertę (4). Knygoje „Library programs and services: the fundamentals“ cituojama leidinio „Public Library Quarterly“ redaktorė Glen Holt pateikia keletą papildomų pastabų dėl mažas pajamas turinčių skaitytojų aptarnavimo: • paprašykite šių šeimų nusakyti, kokių paslaugų jie nori ir kokios paslaugos jiems yra būtinos; • išanalizavę surinktą informaciją, organizuokite kokybiškas paslaugas; • nuspręskite, kiek paslaugų galėsite suteikti (apibrėžkite kiekybinius rodiklius); • nustatykite patogų skaitytojams paslaugų teikimo laiką; • teikite paslaugas bendruomenei patogioje vietoje; • užmegzkite ryšius su atitinkamomis vietos socialinėmis tarnybomis, kurios žino šiuos klientus ir jų situaciją; • informaciją apie paslaugas paskleiskite artimoje klientams aplinkoje: skelbimo lentose, viešojo transporto stotelėse, etiškose radijo stotyse; • išsiaiškinkite aktyvius, autoritetą turinčius vaikus – bendruomenės neformalius lyderius; • organizuokite patirtinius šeimų susitikimus, kuriuose jie įvertintų teikiamas paslaugas, atskleistų kliūtis jomis pasinaudoti, nurodytų trūkstamas paslaugas ar informaciją; • organizuokite renginius vaikams, įtraukite juos. Kai vaikai bus renginio dalyviai, daugelis suaugusiųjų ateis pasižiūrėti.

PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKŠMĖ Jan Ferri-Reed nurodo priežastis, kodėl bibliotekos turi galvoti apie paslaugų kokybę: kiekvienas paslauga nepatenkintas bibliotekos lankytojas (skaitytojas) apie savo blogą patirtį papasakos kitiems; nepatenkintas klientas retai grįžta atgal. Nepatenkintas skaitytojas išliks klientu, jeigu iš karto pajaus pastangas pataisyti situaciją. Reikėtų neužmiršti, kad išlaikyti nepatenkintą klientą kainuoja 5 kartus mažiau nei pritraukti naują. Taigi bibliotekų pastangos, kad iki šiol nesinaudojantis bibliotekos paslaugomis asmuo taptų registruotu vartotoju, kainuotų daugiau nei 5 kartus brangiau. 1 pav. Išlaidų, reikalingų išlaikyti nepatenkintą klientą ir pritraukti naują, palyginimas Reikia turėti omeny ir kitą faktorių – pasIšlaidos pritrauk� laugų naudotojai kinta: naują klientą migruoja šalyje ar į užsienį, keičia profesiją, darbo vietą, pomėgius ir pan. Todėl būtina nuolat atlikti tyrimus ir stebėti, kaip keičiasi esamų ir potencialių klientų lūkesčiai, ir planuoti, ką geriausio paIšlaidos sikeitusioje situacijoje išlaiky� nepatenkintą gali padaryti biblioteka. klientą Pa s l a u g ų k o k y bę galima apibūdinti mažiausiai keturiais aspektais: • meistriškumas, savo srities išmanymas ir profesionalumas teikiant paslaugas; • vertybės, kurių laikomasi, ir jų puoselėjimas; • instrukcijų laikymasis, reikalavimų atitiktis; • naudotojų lūkesčių pildymas, galbūt pastangos viršyti juos. Paslaugų kokybe siekiama sumažinti vartotojų lūkesčių ir esamos situacijos neatitikimą. Kuo didesnis tarp jų skirtumas, tuo kokybė prastesnė. Priimant su paslaugų gerinimu susijusius sprendimus, pirmiausia reikia atsižvelgti į šią priklausomybę, o ne imtis įprasto skaitytojų pasitenkinimo paslaugomis tyrimo. Pasak bibliotekų veiklos ir bendruomenės narių gyvenimo kokybės sąsajas tyrusios Angelės Pečeliūnaitės, vartotojų pasitenkinimą viešojo sektoriaus paslaugomis gali lemti ne tik paslaugos kokybė, bet ir vartotojų kognityviniai ir asmenybiniai veiksniai. Pasitenkinimas paslaugomis yra susijęs ne tik su paslaugos naudotoju, bet ir su paslaugos teikėju, paslaugos teikimo aplinka, patiriamomis teigiamomis emocijomis, laimės pojūčiu. Pasitenkinimas yra vertinimo procesas, kurio metu realiai gaunama paslauga (suvokta kokybė) lyginama su savo įsitikinimais ar lūkesčiais – kai kokybė atitiks vartotojo lūkesčius, vartotojas bus patenkintas paslauga (3). Knygoje „Library programs and services: the fundamentals“ cituojami Valarie Zeithaml, A. Parasuramanas ir Leoanardas Berry pateikia 10 aspektų, kuriais apibūdinama paslaugos kokybė: • apčiuopiamumas (angl. tangibles). Tai – fizinės priemonės, baldai, personalas ir informacija;

• patikimumas (angl. reliability) – galimybė suteikti skelbiamas paslaugas patikimai ir tiksliai; • atsakingumas (angl. responsiveness) – pasirengimas padėti klientui ir paskatinti jį naudotis paslaugomis; • pagarbumas (angl. courtesy) – personalo mandagumas, atsakingumas ir draugiškas nusiteikimas klientų atžvilgiu; • empatija – globėjiškumas ir individualizuotas dėmesys klientams; • kompetencija – įgūdžiai ir žinios, reikalingos vykdyti ir pertvarkyti paslaugas, tikėjimas tuo, ką darai, sąžiningumas veikloje; • saugumo užtikrinimas – galimybių likti apsaugotiems nuo pavojų, rizikų sudarymas; • prieiga (angl. access) – paslaugų pasiekiamumas ir (arba) gerai veikianti ir lengvai pasiekiama komunikavimo sistema ir konsultavimas; • komunikacija – nuolatinis klientų informavimas jiems suprantama kalba ir atgalinio ryšio palaikymas; • vartotojų tyrimai – pastangos geriau pažinti vartotojus ir kintančius jų poreikius. 2 pav. Paslaugų kokybės aspektai

Apčiuopiamumas Pa�kimumas

Atsakingumas Pagarbumas Empa�ja Kompetencija Saugumo už�krinimas Prieiga Komunikacija Vartotojų tyrimai

TECHNOLOGIJOS SUTEIKIA GLOBALUMO

Minėtos knygos autoriai teigia, kad vienas iš būdų, kurį verslas pasitelkia paslaugoms gerinti, – prekių ir paslaugų teikimo technologijų tobulinimas. Bibliotekos gerina paslaugų prieinamumą panaudodamos interneto galimybes. Naudojantis Web 2.0 technologijomis, internete teikiamos paslaugos 17

evoliucionavo ir tapo įtraukios. Dabar skaitytojas pats gali kurti, keisti turinį, reaguoti į jį – būti interaktyvus. Web 2.0 technologijos suteikia paslaugoms globalių tendencijų, panaikina geografinius, demografinius apribojimus, daro įtaką vartotojų lūkesčių kaitai. Šiuo atveju bibliotekos turi veikti kaip tarpininkai, kuriantys pokalbių, naujų bendruomenių kūrimosi galimybes. WEB 2.0 grįstos paslaugos turi pasižymėti atvirumu, visuomenine bendryste, remtis tarpusavio pasitikėjimu, būti patogios vartoti. Išvardintomis savybėmis pasižymintys informacijos naudojimo įrankiai vis labiau įsigali. Tyrėjo iš Australijos Sohailio Inayatullah teigimu, globaliame informacijos mainų pasaulyje plintant žaidybiniam švietimui (angl. Edutainment), bibliotekoms tenka informacijos sandėliavimo veiklas keisti kūrybiškomis žinių laboratorijos kūrimo strategijomis (1). Antra vertus, taikydamos naujas technologijas, bibliotekos turi vengti „technologijų geismo“ – diegti tik dėl to, kad jos naujos. Technologijas reikia atsirinkti pirmiausia reaguojant į vartotojų poreikius ir lūkesčius.

3 pav. Kokybiška paslauga apima ir profesines priemones, ir komunikacijos įgūdžius

SKAITYTOJŲ APTARNAVIMO MOKYMAI – BŪTINI

„Bibliotekos nerimas“ gali ištikti ir pagyvenusį, ir jauną žmogų, nepaisant jo socialinio statuso ar išsilavinimo. Gebėjimas kantriai, su pagarba aptarnauti tokius klientus yra aptarnavimo meistriškumas. Pasitaiko nekantrių ar tiesiog piktų vartotojų – jų aptarnavimo specifika visai kita. Į bibliotekas užklysta benamių, pasitaiko ligonių, tarp jų ir sergančiųjų psichikos ligomis. Atskiras atvejis – vaikai, laiką po pamokų leidžiantys bibliotekose. Visas potencialiai problemines situacijas reikia aptarti paslaugų teikimo mokymuose. Kiekviena biblioteka turi sudaryti konkrečią situaciją atitinkantį paslaugų kokybės siekių planą. Technologijos suteikia papildomų galimybių, bet ir kelia iššūkių. Neužtenka panaudoti technologijas įdiegiant naujoves, būtina periodiškai organizuoti personalo mokymus. Naujoves reiktų planuoti pagal vartotojų lūkesčius, o ne vien todėl, kad tai nauja ir madinga. Biblioteka – informacijos paslaugas teikianti institucija. Kiekviena biblioteka pati turi nuspręsti, kurias paslaugas iš plataus jų spektro teiks ir kokius jau esamų paslaugų tobulinimo būdus pasirinks.

Visiems priimamiems naujiems darbuotojams turi būti surengti skaitytojų aptarnavimo mokymai, netgi jeigu jie turi darbo patirties šioje srityje. Kiekviena biblioteka turi vadovautis sava vertybių sistema bei skaitytojų aptarnavimo filosofija, ją perteikti kiekvienam naujai samdomam darbuotojui. Mažai tikėtina, kad visos bibliotekos tai įgyvendina. JAV inovatyvių sprendimų bibliotekoms tarnybos vykdančiosios direktorės Kate Laughlin žodžiais, keista, bet, buriant personalą, skaitytojų aptarnavimo meistriškumo reikalavimai dažnai nėra keliami, tarsi šie gebėjimai būtų įgimti ir kiekvienam būdingi. Juk taip toli gražu nėra. Esama bibliotekų, parengiančių nuotolinį skaitytojų aptarnavimo mokymų kursą, kurį kartą per metus turi išklausyti kiekvienas skaitytojus aptarnaujantis asmuo. Kurso programoje pateikiamos šioje darbo srityje iškylančios problemos, konfliktų sprendimo uždaviniai, filmukai, sukurti įtraukiant savanorius. Išlaikęs testą, darbuotojas gauna tam tikrą ant kompiuterio ekrano klijuojamą lipduką, nurodantį jo pasiekimus ir keltą kvalifikaciją. Viena svarbiausių mokymo dalių – „sunkių“ klientų aptarnavimas. Tai – situacijos, kai žmonės savarankiškai ieško informacijos, atmesdami darbuotojų pagalbą. Kai kurie iš jų randa, ko pageidauja, tačiau bevaisės ilgalaikės paieškos suformuoja „bibliotekos nerimo“ sindromą, kuris trukdo čia maloniai jaustis ir vėl sugrįžti. Anksčiau tokioms problemoms spręsti buvo siūloma nemažai profesinių priemonių: kaip tvarkyti fondus, pagerinti paieškos sistemą, organizuoti mokymus apie informacijos paiešką ir t. t. Dabar dėmesys telkiamas į tai, kodėl skaitytojai vengia kreiptis pagalbos į personalą, kurio funkcija – pagelbėti surandant norimą informaciją. Daugeliu atvejų tai susiję su skaitytojų baime pasirodyti neišmanėliu. 18

Profesinės priemonės prieigai gerin�

Tarpasmeninės komunikacijos tobulinimas

Laisva prieiga prie informacijos išteklių

Empa�ja skaitytojams

Informacijos paieškos sistemos tobulinimas

Tikrųjų poreikių išsiaiškinimas

Mokymų naudo�s organizavimas

Suvokimas, kad skaitytojams nemalonu jaus�s neišmanėliu

LITERATŪRA

1. INAYATULLAH, Sohail (2015). From Knowledge Keepers to Knowledge Creators [žiūrėta 2020 m. gegužės 28 d.]. Public Library Quarterly, 34:4, p. 310– 317, DOI:10.1080/01616846.2015.1106888 2. EVANS, G. Edward; ZARNOSKY SAPONARO, Margaret; SINWELL, Carola; CHRISTIE, Holland. Library programs and services: the fundamentals. Santa Barbara, Denver: Libraries Unlimited TM, 8th edition, 2015. 496 p. 3. PEČELIŪNAITĖ, Angelė. Bibliotekų veiklos ir bendruomenės narių gyvenimo kokybės sąsajos: nepriklausomas Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyrimas [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. Kultūra ir visuomenė. 2018. 9 (2). Prieiga per internetą: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36835 4. STASĖNAITĖ, Violeta; ORLAKAITĖ, Gabija (2018). Viešųjų bibliotekų inovatyvių paslaugų taikant projektinę veiklą vertinimas [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. gegužės 28 d.]. Informacijos mokslai, 2018, t. 81. p. 27–46. Prieiga per internetą: www.journals.vu.lt/informacijos-mokslai/ article/view/11920/10526

POKALBIS

LAIMA ANDRIKIENĖ: „Su asmenine biblioteka skirtis sunku, bet knygos turi būti prieinamos kitiems“

Laima Andrikienė. Nuotr. iš L. Andrikienės archyvo

Lietuva šiemet švenčia atkurtos Nepriklausomybės 30-metį. Šiai sukakčiai nemažai renginių skiria ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Gegužės 18 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, politikė ir valstybės veikėja dr. Laima Liucija Andrikienė padovanojo bibliotekai savo knygų kolekciją. Rinkinį sudaro daugiau nei 2700 įvairių žanrų (grožinė, politinė, mokslinė, filosofinė, istorinė pažintinė literatūra, fotografijų albumai) leidinių, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo stenogramos, dokumentų rinkiniai, Seimo kronika. Be lietuviškų knygų, dovanotoje kolekcijoje – knygos ir anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų kalbomis. Paprašėme L. L. Andrikienės papasakoti apie asmeninės bibliotekos formavimą, širdžiai brangiausius ir rečiausius kolekcijos leidinius, dovanojamų knygų kolekcijos naudą skaitytojui.

Kodėl nusprendėte knygas perduoti Nacionalinei bibliotekai? Ar nėra sunku išsiskirti su ne vienus metus puoselėta asmenine biblioteka? Manau, turiu pasakyti: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra mano biblioteka. Nėra kitos bibliotekos Vilniuje, kurioje studijų metais, o ir vėliau, dirbdama mokslinį darbą, būčiau praleidusi tiek daug laiko. Vilniaus universiteto studente tapau būdama septyniolikametė, labai greitai susiradau ir tuomet Respublikine, o dabar – Mažvydo vardu vadinamą ir nacionalinės bibliotekos statusą turinčią biblioteką, tapau jos lankytoja ir skaitytoja. Vėliau atradau ir Mokslų akademijos biblioteką, joje praleidau nemažai valandų, tačiau Respublikinė biblioteka daugelį

metų išliko mano svarbiausioji. Man visada patiko šios bibliotekos atmosfera, čia galėdavau produktyviai dirbti: rašyti mokslinius darbus, rengtis konferencijoms. Todėl man visiškai natūralu yra tai, kad būtent Nacionalinei bibliotekai pasiūliau savo knygų kolekciją. Manau, kad atiduodu ją į geras rankas. Su asmenine biblioteka skirtis sunku, neabejotinai. Ilgokai šį veiksmą atidėliojau, tačiau dabar, kai 2019 m. baigiau Europos Parlamente trečiąją kadenciją, pasiryžau šį darbą padaryti. Mano sukauptos knygos turi būti prieinamos tiems, kuriems jos šiandien reikalingesnės nei man. Vienas knygas skolinamės iš bibliotekų, bičiulių, kitas įsigyjame kaip nuosavybę ir jos 19

nugula namų lentynose. Kaip formavosi Jūsų asmeninė biblioteka? Kokiais kriterijais remiantis ji sudaryta, kurios srities knygų, kokių žanrų ir autorių leidinių sukaupėte daugiausia? Manau, nenustebsite, jei pasakysiu, kad mano bibliotekoje daug knygų politikos, ekonomikos, saugumo ir gynybos, Europos integracijos, Europos Sąjungos politikos, žmogaus teisių temomis. Nemažą dalį sudaro Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, vėliau – Seimo stenogramų sąsiuviniai, priimtų dokumentų rinkiniai, apimantys 1990– 2000 metus. Tas dešimtmetis – ypatingas laikas, kai klojome atkurtos Lietuvos valstybės pamatus, be to, tai ir mano darbo Lietuvos parlamente dešimtmetis. Beje, ar žinote, kuo svarbūs yra Seimo posėdžių stenogramų sąsiuviniai, tie, pirmieji, leisti 1992-aisiais ar kiek vėlesniais metais, kodėl juos saugojau tiek daug metų? Atsakymas paprastas – dėl jų autentiškumo. Esu pastebėjusi, kad kuo daugiau laiko praeina nuo konkretaus Seimo posėdžio ar pasitarimo, tuo mažiau autentiška yra skelbiama medžiaga, su kiekvienu nauju leidimu ji tampa, švelniai sakant, vis labiau padailinta. Joje nebelikę kartais ir labai reikšmingos autentikos; tai galioja visų pirma Seimo posėdžių stenogramoms. Taigi, jei būčiau Lietuvos istorijos, politikos ar ekonomikos studentė ar minėto laikotarpio tyrinėtoja, remčiausi tik tais kuo ankstesniais metais išleistais stenogramų sąsiuviniais bei dokumentų rinkiniais. Nors jie išspausdinti ant prasto popieriaus ir nepasižymi patrauklia išvaizda, užtai tekstai juose minimaliai „sušukuoti“. Mano kolekcija – įvairi. Kuria linkme ji formavosi, lėmė mano interesai, pomėgiai, profesija ir pareigos. Nemažai knygų esu parsivežusi iš stažuočių užsienio universitetuose, pirmiausia – Džordžtauno universitete JAV, kur 1996 m. stažavausi Užsienio tarnybos mokykloje, Ateities lyderių programoje. Kita jauna moteris būtų parsivežusi kelis lagaminus gražių drabužių, o aš parskraidinau į Lietuvą didelę biblioteką. Nemažai tų knygų iš karto buvo išsinešiotos draugų – pamiršo jas grąžinti. Tarp jų buvo Francio Fukuyamos, kitų žinomų visuomenės procesus tyrinėjančių autorių knygos. Asmeninėje bibliotekoje turiu ir šimtamečių knygų. Jos kol kas lieka mano namuose, tačiau ilgai netruksiu ir jas padovanoti Nacionalinei bibliotekai. Kurios asmeninės bibliotekos knygos Jums yra brangiausios ir kodėl? Gal dėl jų įsigijimo istorijos, dėl žmonių, kurie jas dovanojo ir dedikavo Jums... Neabejotinai tarp dovanotų knygų yra tokių, kurios yra ypač brangios. Pirmiausia tai – tos senosios knygos. Brangios ir tos, kurios man dedikuotos jų autorių – tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Sklaidant kiekvieną tokią knygą, skaitant dedikacijas, nori nenori sugrįžta prisiminimai apie knygą dovanojusį žmogų, rašytoją, politiką ar mokslininką, kartais – konkreti diena ir šalis, kokiomis aplinkybėmis, kur ir kada dovana man buvo įteikta. Kartais tai labai asmeniški, todėl itin brangūs prisiminimai. Vis dėlto, nepaisydama to emocinio ryšio, pasiryžau skirtis su dalimi jų. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tomis knygomis turėjau pasidalinti gerokai anksčiau, tai turėjau 20

Nepriklausomybės Akto signatarei L. Andrikienei ir Nacionalinės bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui pasirašius politikės asmeninės bibliotekos perdavimo bibliotekai dovanojimo sutartį. Vilnius, gegužės 18 d. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Tarp bibliotekai dovanotų knygų yra autografuotų leidinių. Nuotraukoje – knyga su amerikiečių politikos mokslų profesoriaus Clive‘o S. Thomaso autografu, skirtu Laimai Andrikienei. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

padaryti jau prieš dešimtmetį. Būtent dėl to, kad tų knygų autoriai man yra svarbūs, turėjau anksčiau pasirūpinti, kad jų knygos taptų labiau prieinamos didesniam skaitančiosios visuomenės ratui. Juk knygos yra tam, kad žmonės jas skaitytų, kad jose rastų atsakymus į klausimus, naujų žinių, patirties, pasisemtų idėjų kūrybai, nesvarbu – mokslinei ar meninei. Jūsų knygų kolekcijoje gausu lietuvių literatūros klasikų darbų. Regime Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, kitų rašytojų knygas. Ar turite mėgstamiausią lietuvių literatūros klasiką? Ši mano asmeninės bibliotekos dalis atspindi tai, kokiomis nuotaikomis gyvenau būdama Vilniaus universiteto studentė, kas buvo svarbu mūsų jaunai šeimai. Abu su vyru, šviesaus atminimo Rimvydu Andrikiu, buvome „moksliukai“, literatūra buvo mudviejų hobis. Todėl, laisvėjant gyvenimui, su didele aistra kaupėme visą lietuvišką literatūrą: lietuvių klasikų raštus, to meto lietuvių autorių kūrybą, ypač tą, kurioje tarp eilučių rasdavome tai, ko troško širdis. Sovietmečiu, Sąjūdžio metais toji literatūra turėjo ypatingą vertę. Iš savo nedidelių atlyginimų pirkdavome ne prabangius daiktus, o knygas. Mums knygos gal ir buvo toji

prabanga, kurios siekėme. Todėl manau, kad mano biblioteka iki 1990-ųjų – tai to meto jaunų mokslininkų šeimos, ne tik besidominčios, bet ir aktyviai dalyvaujančios visuomenėje vykstančiuose procesuose bei įvykiuose, biblioteka. Mano mėgstamiausi lietuvių rašytojai – Vincas MykolaitisPutinas, Justinas Marcinkevičius, Juozas Grušas, Balys Sruoga, iš vėlesniųjų – Jonas Avyžius ir Kazys Saja (beje, abu kurį laiką buvo ir mano kolegomis Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime). O iš poetų – Maironis ir Salomėja Nėris. Prisimenu, būdama ketverių, visą „Eglę žalčių karalienę“ mokėjau atmintinai – tokia nuostabiai graži toji poema man atrodė... O į Druskininkų vaikų darželį buvo atvykęs Lietuvos radijas padaryti neva ten esančio nepaprasto vaiko, dar nemokančio skaityti, bet deklamuojančio ilgiausias poemas, įrašo. Širdis drebėjo: ar tik neatims manęs iš tėvų ir neišveš į kokią specialią mokyklą... Kurios užsienio autorių knygos Jums paliko giliausią įspūdį? Užsienio autorių grožinės literatūros kūriniai, išversti į lietuvių kalbą, – turtas visiems, kurie neskaito tų kūrinių originalo kalba, taip skaitytojai įgyja galimybę susipažinti su jais. Neprisimenu kokio nors vieno ypatingo užsienio autoriaus kūrinio palikto įspūdžio, nors jų neabejotinai buvo. Kiekvienu gyvenimo laikotarpiu – vis kitos aktualijos. Nors ir turiu knygų, prie kurių norisi grįžti vėl ir vėl.

Pirmoji diplomatinė misija po Nepriklausomybės atkūrimo. Prie Norvegijos parlamento su kolega signataru Emanueliu Zingeriu (pirmas iš dešinės) ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininko patarėju Ramūnu Bogdanu (pirmas iš kairės), vertėja Alma Ločeryte-Dale (trečia iš dešinės) ir kitais. Oslas, 1990 m. kovas.

Susitikime su klasės draugais ir klasės auklėtoja mokytoja Vlada Nikštaite-Šauliene. Valkininkai, 2010 m. Nuotraukos iš L.Andrikienės archyvo

Šių metų kovą minėjome reikšmingą įvykį – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Jūsų perduotoje kolekcijoje gausu leidinių apie Lietuvos istoriją, šalies kelią į laisvę, skaudžias tautos patirtis okupacijos metais. Ką Jums reiškia knygos apie laisvės kovas, tremtį, rezistenciją, nepriklausomybės aušrą? Greičiausiai šios knygos į Jūsų namus atkeliavo labai organiškai? Tikrai taip. Užaugau tremtinės ir buvusio politinio kalinio šeimoje. Mano vaikystės, jaunystės metais tik namuose ar giminės suėjimuose būdavo atvirai kalbama apie gyvenimą laisvoje Lietuvoje, sovietų okupaciją, tremtį, patirtus persekiojimus sugrįžus. Informacijos šaltiniai šiomis temomis – artimųjų prisiminimai ir pasakojimai, Vakarų radijo stotys, pogrindinė literatūra – pasiekdavo tėvų namus. Visa tai vaiko galvelėje ir širdelėje, matyt, įsirėžė visam laikui. Nenuostabu, kad, užaugusi tokioje šeimoje, su didele aistra kaupiau knygas apie okupaciją, tremtį, rezistenciją ir Lietuvos kančias. Dalis šių knygų rinkinių jau iškeliavo į Nacionalinę biblioteką, kita dalis tebegyvena mano namuose, laukia eilės būti perduota bibliotekai. Visam gyvenimui atmintyje apsigyveno ir Mamos pasakojimai, kaip jai, mokinukei, į namus parsinešdavus grožinės literatūros knygų iš Merkinės gimnazijos bibliotekos, jos mama (mano Močiutė) su didžiausiu malonumu „pradingdavo“ su tomis knygomis ant pečiaus... Visi didelių namų rūpesčiai šalin – Mama skaito!.. Močiutė, kuri nemokėjo rašyti, bet mokėjo skaityti ir labai mėgo knygas, tokia liko visą gyvenimą ir tada, kai mus, anūkus, padėjo auginti. Ji skaitė kasdien, knygos jai visada buvo įdomu. Mama – taip pat: pogrindinė literatūra, kurią parsinešdavo, būdavo perskaitoma naktimis. Žodžiu, mes, šeimos moterys, visos buvome skaitytojos... Iš čia tikriausiai ir tas pomėgis bei jo rezultatas – didelė asmeninė biblioteka, kuria, sulaukusi šešiasdešimties, galiu pasidalinti su kitais. Kuo Jūsų dovanojamos knygos galėtų būti naudingos Nacionalinės bibliotekos skaitytojams? Gal kolekcijoje yra retų, šiomis dienomis sunkiau pasiekiamų leidinių? 1920–1939 metais Lietuvoje išleistos knygos, kaip minėjau, kol kas lieka mano namuose. Tikiuosi, saugumo ir gynybos, žvalgybos ekspertai, taip pat politikos, tarptautinių santykių studijų studentai ras nemažai vertingų tekstų JAV nacionalinio gynybos universiteto leidyklos (National Defense University Press) išleistose knygose, kurių rinkinį perdaviau bibliotekai, o ekonomikos ir finansų specialybių studentai – žymių ekonomikos teoretikų ir praktikų, tokių kaip Jeffrey Sachso, Theodore’o Morano ir kitų, įžvalgų knygose anglų kalba. Kaip ir Vilniuje gimusio, o vėliau Mančesterio bei Kembridžo universitetų profesoriumi tapusio, žymaus sociologo Teodoro Shanino, politiko ir mąstytojo Vaclavo Havelo, politologo ir sociologo Zbigniewo Brzezinskio, kitų įžymybių knygose.

Kalbėjosi Silvija Stankevičiūtė 21

BIBL IOT EKŲ TURTAI „Tarp knygų“ redakcija, siekdama aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą, parengė UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro naujienų pristatymo ciklą. Pasitelkdami dokumentinio paveldo tyrinėtojus, žurnalo puslapiuose kaskart pristatome po vieną į programos Nacionalinį registrą 2019 m. įtrauktą dokumentą. Atėjo eilė plačiau pakalbėti apie Martyno Mažvydo įrašą.

SAU IR SAVIŠKIAMS Virginija Galvanauskaitė Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vadovė

Pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas (apie 1510–20–1563) „padovanojo“ Vilniaus universiteto bibliotekai dvi UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio komiteto nominacijas: pirmąjį 2006 m. atliktą įrašą Nacionaliniame registre – už savo nedidelės apimties knygelę Catechismusa prasty szadei, išleistą Karaliaučiuje 1547 m., ir vieną naujausių – 2019 m. į registrą įtrauktą tik penkių (išskyrus inicialą) žodžių proveniencinį įrašą lotynų kalba trijų paleotipų konvoliute. Vienintelis Lietuvoje žinomas M. Mažvydo rankraštinis įrašas M. Moſsuid ſ ibi & ſuis comparauit (M. Mažvydas sau ir saviškiams įsigijo), liudijantis knygos nuosavybę, yra nedatuotas ir kaligrafiškai užrašytas juodu rašalu trijų knygų pirmojo veikalo – Juozapo Flavijaus Opera (Raštai, Köln, 1524) – antraštiniame lape tarp dešimtos ir vienuoliktos eilutės. Vienintelis Lietuvoje žinomas Martyno Mažvydo rankraštinis įrašas lotynų kalba paliktas Juozapo Flavijaus „Raštų“ antraštiniame lape tarp dešimtos ir vienuoliktos eilutės. Originalas saugomas VU bibliotekoje To paties antraštinio lapo apačioje yra dar vienas įrašas – eilutė iš Evangelijos graikų kalba: ἐυσέβεια πρὸς πάντα ὠφέλιμ[ος] ἐσ[τ]ὶ (O maldingumas viskam naudingas, 1 Tim 4,8). Ji užrašyta panašios spalvos rašalu ir rašysena, kaip ir ankstesnis. Būtų galima pajuokauti, kad M. Mažvydas galėjo palikti ir ilgesnį įrašą, jeigu antraštinio lapo dekoratyviniame rėmelyje, faktotume, būtų buvę daugiau vietos. Manoma, kad žydų istoriko J. Flavijaus knygą M. Mažvydas įsigijo studijuodamas Karaliaučiaus universitete apie 1546–1548 metus. Tikėtina, įrašas galėjo rastis tuo metu.

KONVOLIUTAS – DOMĖJIMOSI JUDĖJOS ISTORIJA ĮRODYMAS

J. Flavijaus veikalo itin puošnų frontispisą sudaro 13 atskirų vaizdų-scenų, susijusių su graikų mitologija. Pirmame vaizde (nuo viršaus iš kairės į dešinę) – mitinis didvyris ir pusdievis Heraklis, kituose – 12 jo žygdarbių, išdėstytų neįprastine tvarka: vienų yra po du epizodus, kitų trūksta arba jie pakeisti Heraklio darbu, nelaikomu žygdarbiu. Įdomu tai, kad šis kartušas, t. y. jame pavaizduotas siužetas, visiškai nesusijęs su veikalo turiniu, pavyzdžiui, tokį pat kartušą vokiečių spaustuvininkas Eucharijus Hirtzhornas naudojo ir kitame tais pačiais metais išspausdintame veikale apie gamtos istoriją. Minimas J. Flavijaus veikalas įrištas su dar kitais dviem: Hegesippus. De rebus Iudaeorum... (Apie judėjų reikalus, Köln, 1525); Philo Alexandrinus. Libri antiquitatum... (Senybių knygos, Basel, 1527). Kokio turinio knygas M. Mažvydas galėjo turėti savo asmeninėje

bibliotekoje ir kokie autoriai jį domino, sprendžiame ir iš minėto konvoliuto, kurio apimtis, palyginti su jo paties vos 79 puslapių „Katekizmu“, yra gan įspūdinga – 1080 puslapių. Pirmosios knygos autorius Juozapas Flavijus (lot. Titus Flavius Josephus, 37–apie 100) – žydų kilmės romėnų istorikas, karvedys, gyvenęs Romoje ir graikų kalba parašęs reikšmingą apologetinį veikalą De bello Iudaico (Apie Judėjos karą, apie 75 m.). Jame J. Flavijus aprašo ir teisina 66–71 metų žydų sukilimą, kuriame pats dalyvavo ir buvo vienas iš jo vadų. M. Mažvydui priklausiusio konvoliuto antrosios knygos autorius Hegesipas (lot. Hegesippus), dažnai dar vadinamas Pseudo-Hegesipu, gyveno IV a. antrojoje pusėje. Spėjama, kad jis yra J. Flavijaus veikalo „Apie Judėjos karą“ vertėjas į lotynų kalbą, vertęs iš graikų kalbos laisvai, ne pažodžiui. Manoma, Hegesipas yra iškraipytas Josephus vardas. Jo veikale panaudoti tekstų fragmentai ir iš kitų J. Flavijaus darbų, kaip antai Antiquitates Iudaicae (Judėjos senybės) ir netgi romėnų valstybės veikėjo, retoriko, filosofo Marko Tulijaus Cicerono (lot. Marcus Tullius Cicero, 105–5 pr. Kr.) raštų. Trečiojo konvoliute įrišto veikalo autorius – Filonas Aleksandrietis (lot. Philo Alexandrinus arba Philo Iudaeus, 20 pr. Kr.–apie 50). Tai – žydų helenistinis filosofas ir teologas, gyvenęs ir kūręs Aleksandrijoje, kurio darbai padarė didelę įtaką vėlyvesnei filosofijai ir teologijai savo egzegetiniu metodu (senovinių tekstų, ypač Šventojo Rašto, aiškinimo ir komentavimo metodas). Visos šios knygos liudija, kad M. Mažvydas studijavo Judėjos istoriją, domėjosi filosofija bei religiniais mąstytojais. M. Mažvydas buvo išsilavinęs: mokėjo lotynų kalbą, nes studijos universitete tuo metu be šios kalbos būtų neįmanomos, buvo susipažinęs ir su graikų kalba. Įrašas knygos antraštiniame lape rodo, kad M. Mažvydas turėjo biblioteką ir ja greičiausiai leido naudotis savo artimiems žmonėms ar parapijiečiams, o lotyniška formuluotė sibi et suis (sau ir saviškiams) buvo pakankamai populiari to meto nuosavybės įrašuose.

iš trijų susiliečiančių ir susikertančių tiesių „nuaustas tinklas“, kurio centre pailgas stačiakampis veidrodis su trimis eilėmis pavienių spaudų – dagių įspaudais. Viršelio veidrodį supa trys rėmų eilės: pirmojoje įspausti šeši žvangučiai (vok. Schelle), antroje puikuojasi ruletės su augaliniais motyvais įspaudas, trečios išorinės eilės kampuose – spaudo su barzdoto vyro galva įspaudai. Išorinėje augalinės juostos pusėje, viršuje ir apačioje nuo dagių žemyn arba aukštyn driekiasi festonai, šventinė pusapskritimė girliandos arba drapiruotės pynė. Patogumo dėlei, kad būtų galima lengviau rasti norimas vietas, knygos bloko šoniniame krašte prie lapų pritvirtinti puikiai matomi dvigubi odiniai skirtukai. Čia pat, žalsvame, mažumėlę pablukusiame knygos bloko krašte skersai juodu rašalu užrašyta – Josephus. Paminėtas vieno iš konvoliute esančių autoriaus vardų leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad M. Mažvydui tikrai priklausė visas konvoliutas, o ne vien tik pirmasis aligatas su jo nuosavybės įrašu, kaip kartais buvo manoma anksčiau. Lietuvių raštijos pradininko M. Mažvydo ranka rašytas įrašas M. Mažvydas sau ir saviškiams įsigijo svarbus ne tik todėl, kad yra vienintelis Lietuvoje žinomas pirmosios knygos lietuvių kalba autoriaus autografas ir lietuvių kultūros istorijai ypač reikšmingas dokumentinio paveldo objektas, jis svarbus ir tuo, kad suteikia daugiau informacijos apie patį M. Mažvydą – jo asmenybę, interesus ir pan.

ĮPRASTO XVI A. VOKIETIJOJE DEKORO KNYGA

Paleotipų konvoliutą, kurio pirmojo aligato antraštiniame lape puikuojasi M. Mažvydo autografas, anot Nojaus Feigelmano (tuometis Vilniaus universiteto bibliotekos Senų spaudinių skyriaus vedėjas pirmasis apie tai parašė savaitraštyje „Literatūra ir menas“; 1981 birželio 13, p. 16), M. Mažvydas įsigijo studijuodamas Karaliaučiaus universitete. Jis įrištas į originalius medžio kietviršius, aptrauktus ruda oda. Abu kietviršius puošia XVI a. pirmojoje pusėje ir viduryje Vokietijoje įprastas dekoras, toks pat buvo būdingas ir tuo metu Karaliaučiuje vyraujančiai knygų įrišimo technikai. Nugarėlėje akis užkliūva už keturių storų ryšių, kurie abiejose kietviršių pusėse baigiasi puošnia detale – dagiais (vok. Distel). Beje, šis augalinis puošybos elementas viršelyje dominuoja. Konvoliutas buvo susegtas dviem metalo ir odos segtuvais – tai rodo išlikusios jų liekanos: vėlyvajai gotikai būdingos dvišakės kilpelės su geometriniu ornamentu ir paprastos stačiakampės apatinės tvirtinimo plokštelės, dirželis ir kabliukas neišlikę. Viršutinis ir apatinis kietviršiai dekoruoti tokiais pačiais aklaisiais įspaudais. Abiejose viršelio pusėse rėžtuku

Paleotipų konvoliutas įrištas į originalius medžio kietviršius, aptrauktus ruda oda. Abu kietviršius puošia XVI a. pirmojoje pusėje ir viduryje Vokietijoje įprastas dekoras. Raimondo Malaiškos nuotr.

ATPAŽINTAS TIK PO KELIŲ ŠIMTŲ METŲ

M. Mažvydo ranka rašyto įrašo autentiškumą liudija 1981 m. mašinraščio dokumentas – tuometinio Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus Jurgio Tornau iniciatyva Lietuvos teismo ekspertizės institute atliktų grafologinės abiejų J. Flavijaus knygos antraštiniame lape esančių proveniencinių įrašų ekspertizės išvados. Iš jų aišku, kad lotyniškas rankraštinis įrašas, palyginus jį su žinomu M. Mažvydo braižo pavyzdžiu, buvo užrašytas tikrai paties M. Mažvydo. Veikiausiai graikiškas įrašas taip pat yra pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, bet tai rašysenos ekspertų nėra patvirtinta, kaip ir nepaneigta, nes tekstas per trumpas, o lotyniško ir graikiško įrašų abėcėlės pakankamai skirtingos. Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto VU bibliotekai siųsta pažyma su rankraštinių įrašų ekspertizės išvadomis. 1981 m. balandžio 28 d.

Projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 24

BIBLIOTEKŲ TURTAI

ŠIMTMEČIUS VEIKUSIOS SPAUSTUVĖS LEIDINIAI NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE Plantenų spaustuvės vizitinė kortelė – signetas. Bėgant metams, piešinio dizainas ne kartą keitėsi, bet pagrindinės detalės: spaustuvės įkūrėjo Ch. Plantino moto ir ranka, laikanti skriestuvą, – išliko.

Eva Praškevič Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji metodininkė-tyrėja

2020-aisiais minimos garsiojo Antverpeno miesto spaustuvininko ir leidėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-osios gimimo metinės. Ta proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius parengė parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius!“ Nacionalinės bibliotekos turimame Plantenų1 rinkinyje – 225 pavadinimų leidiniai (270 vnt.). Tai įvairios tematikos veikalai: mišiolai, knygos apie Katalikų bažnyčios šventuosius, Biblijos, katekizmai, embleminės meditacijų knygos, botanikos, astronomijos ir medicinos veikalai.

Ch. Plantino 1555 m. įkurta spaustuvė Officina Plantiniana stebino ilgaamže veikla – spaustuvę valdė net devynios Plantinų ir Moretų šeimos kartos. Po Ch. Plantino mirties 1589 m. vadovavimą perėmė jo žentas Joannesas Moretus (1543–1610), ir vėliau spaustuvei vadovavo Moretų šeimos vyrai. Garsioji spaustuvė savo veiklą užbaigė XIX a. antrojoje pusėje: 1866 m. buvo išspausdinta paskutinė knyga, o 1876-aisiais spaustuvės patalpos parduotos Antverpeno miesto valdžiai ir jose įkurtas Plantinų-Moretų spausdinimo muziejus2. Spaustuvės veikla stebino darbo našumu. Rankinėmis spausdinimo staklėmis darbuotojai kas minutę išspausdindavo nuo trijų iki keturių lapų3. Pavyzdžiui, Ch. Plantinas per savo karjerą išspausdino 1887 knygas – po 55 knygas per metus4. Ch. Plantino įkurtoje spaustuvėje spausdinti spaudiniai pagal jo įkūrėjo pavardę imti vadinti plantenais. www.museumplantinmoretus.be/en/page/who-earth-was-plantin 3 Račius, Vidas. Labore et Constantia. In: Vilniaus universiteto bibliotekos plantenai: katalogas. Vilnius, 2015. 4 www.museumplantinmoretus.be/en/page/who-earth-was-plantin 1

Plantenų spaustuvės knygos būdavo gražiai apipavidalintos, leidiniams būdingi puošnūs antraštiniai puslapiai, ornamentinės raidės, vinjetės, jie gausiai iliustruoti. Spaustuvės vizitine kortele tapo 1557 m. sukurtas Officina Plantiniana signetas (lot. signetum < signo – pažymiu, antspauduoju). Signetas dažniausiai būdavo atspaustas leidinio antraštiniame puslapyje arba jo pabaigoje. Šio piešinio dizainas bėgant metams ne kartą keitėsi, bet išlaikė savo pagrindines detales: spaustuvės įkūrėjo Ch. Plantino moto Labore et constantia (darbu ir atkaklumu!) ir ranką, laikančią skriestuvą. Puošniausius signeto variantus, puoštus graikų herojaus – darbo simbolio Heraklio ir deivės Konstancijos personažais, sukūrė flamandų dailininkas Peteris Paulius Rubensas (1577–1640). Vartant Plantenų spaustuvėje leistas knygas, galima pamatyti įvairiausiomis detalėmis: alegorinėmis figūromis, rėmeliais, architektūriniais ir augalijos elementais – puoštų signetų. 25

TITULĄ IR PALANKUMĄ PELNIUSI BIBLIJA

Garsiausias Ch. Plantino 1568– 1573 m. spausdintas veikalas – Karališkoji Biblija (Biblia Regia), pelniusi jam karališkojo spaustuvininko titulą. Šios Biblijos spausdinimo darbai buvo remiami Ispanijos karaliaus Pilypo II. Karališkoji Biblija išspausdinta 8 tomais, iš viso 1200 egzempliorių; 13 specialiai ant pergamento išspausdintų egzempliorių buvo skirti karaliaus bibliotekai. Ispanų kilmės teologas ir orientalistas Benito Arias Montano (1527–1598) Karališkosios Biblijos prakalboje rašo, jog yra sužavėtas Ch. Plantino spausdinimo meno, darbštumo, reiklumo, Italų jėzuitų kunigo ir heraldikos specialisto S. Pietrasantos knygos Spaustuvėje išleista puošnių veikalų apie šventuosius. Bazilijaus antraštinį puslapį, kuriame vaizduojamas romėnų mitologijos iš Seleukijos knygos apie šv. Teklę iliustracijoje vaizduojami visi žinių. Dirbdamas Biblijos redaktoriudievas Merkurijus, sukūrė garsusis P. P. Rubensas. šventosios gyvenimo epizodai ir susiję stebuklai. mi, B. A. Montano į Ispaniją siuntė ataskaitas karaliui Pilypui II. Jam darė įspūdį tai, kad šrifto pamaldų knyga. Šį spePlantenų spaustuvėje per vieną mėnesį yra išspaus- cialų leidimą puošė išskirtinės dinama daugiau nei Romoje per vienus metus. iliustracijos. Iš 500 egzempliorių Ch. Plantinas įrodė savo profesionalumą ir atkak 35 erchercogas pasiėmė savo lumą. Nors šis projektas pelnė jam šlovę ir garbę, bibliotekai, o likusias 465 knyfinansiškai buvo nuostolingas. Karalius Pilypas II, gas leido parduoti 7. Didesnio norėdamas kompensuoti patirtus nuostolius, suteikė formato pamaldų knyga sulaukė Ch. Plantinui privilegiją spausdinti liturginius veikalus populiarumo, todėl buvo perIspanijos rinkai5. spausdinta ir vėlesniais metais. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas KarališkoNacionalinėje bibliotekosios Biblijos 7-as tomas. Jame – Senasis Testamentas je saugomas šios knygos eghebrajų ir lotynų, o Naujasis Testamentas – graikų ir zempliorius puoštas flamandų lotynų kalbomis. dailininko Karelio van Mallery Plantenų spaustuvės knygos būdavo gražiai apipavidalintos, (1571–1635?) graviūromis. tekstai pateikiami su puošniomis ornamentinėmis raidėmis. IŠSKIRTINIAI SPAUSTUVĖS DARBAI Plantenų spaustuvėje išleista Puošnumu ir iliustracijų gausa pasižymi Plantenų puošnių veikalų apie šventuosius. Tarp tokių – V a. rašiusio šv. Bazilijaus spaustuvėje leisti mišiolai (lot. missale < missa – iš Seleukijos (435–468) veikalas apie vieną pirmųjų moterų kankinių, I a. mišios) – katalikų liturginės knygos, kunigų naudojamos gyvenusią šv. Teklę8. Po antraštinio puslapio įrištoje knygos iliustracijoje per svarbiausias pamaldas – šv. Mišias. Mišiolus sudaro vaizduojami visi šventosios gyvenimo epizodai ir susiję stebuklai. šv. Mišių tekstai kiekvienai bažnytinių metų dienai ir šv. Kaip teigiama apokrifuose, šv. Teklė gyveno Frigijoje. Paveikta apašMišių laikymo taisyklės6. 1661 m. Plantenų spaustuvėje talo Pauliaus mokymų, ji nutraukė sužadėtuves ir priėmė krikščionybę. išleistas Missiale Romanum ex decreto Sacrosancti Concilii Už tai buvo bandyta sudeginti, bet stebuklingai išsigelbėjo. Vėliau Tridentini... (Antverpenas, 1661) akį traukia įspūdingomis buvo atiduota sudraskyti cirko liūtams, bet šie jos nepuolė. Po dar flamandų dailininko Cornelio Galle (1576–1650) graviūkelių nesėkmingų bandymų nužudyti buvo paleista ir apsigyveno prie romis, iliustruojančiomis svarbiausias liturgines šventes. Seleukijos kalno. Apokrifuose aiškinama, kad gyvenimo pabaigoje praMišiolo puslapius puošia ornamentinės raidės, naudodingo prasivėrusiame olos plyšyje. Šv. Teklė dažniausiai vaizduojama jama dvispalvė spauda ir vinjetės. apjuosta ugnies stulpo, su palmės šakele, liūtų arba gyvačių apsuptyje9. Plantenų spaustuvė įgyvendino ne vieną išskirtinį knygų spausdinimo projektą. XVII a. populiarios Švč. Mergelės Marijos valandų knygos dažniausiai DRAUGYSTĖ SU LIPSIJUMI IR RUBENSU Plantenų spaustuvė glaudžiai bendradarbiavo su flamandų filologu būdavo mažaformatės, tačiau Nyderlandų vietiir filosofu Justu Lipsijumi (Joest Lips) (1547–1606). Officina Plantiniana ninku 1598–1621 m. buvusio Austrijos erchercogo Albrechto VII (1559–1621) prašymu (jis turėjo regos išleisti beveik visi šio autoriaus veikalai. Spaustuvės patalpose J. Lipsijus 7 Bowen, L. Karen. Royal Books of Hours with Local and International Appeal: an Examination of Jan sutrikimų) buvo išspausdinta didesnio formato ir Moretus‘s 1600/1601 and 1609 Editions of the Officium Beatae Mariae Virginis. The Library, vol. 15(2), Bowen, L. Karen; Imhof, Dirk. Christopher Plantin and Engraved Book Illustrations in Sixteenth-Century Europe. Cambridge University Press, 2008. 6 Vaitkevičiūtė Verbickienė, Viktorija. Mišiolai. Tarp knygų. 2005, Nr. 4 p. 17–20. 5

2014, p. 158–184. Seleucensis, Basilius. De vita ac miraculis D. Theclae virginis martyris Iconiensis libri duo. Antwerpen, 1608. 9 www.vle.lt/Straipsnis/Tekle-94759 8

turėjo atskirą kambarį, kuriame praleisdavo laiką taisydamas spaudos klaidas, jo skrupulingas darbas užtikrindavo spausdinamų darbų kokybę. J. Lipsijus žavėjosi antikos kultūra ir istorija. Veikale De militia Romana libri quinque (Antverpenas, 1598) jis idealizuoja senovės Romos kariuomenę, aprašo jos istoriją, jos kareivių gebėjimus. Knygoje pateikiami ir senovės graikų politikos veikėjo, istoriko ir rašytojo Polibijaus (203 pr. Kr.–120 pr. Kr.) komentarai. J. Lipsijus domėjosi gladiatorių kovomis ir jas aprašė savo veikale Saturnalium sermonum libri duo, qui de gladiatoribus (Antverpenas, 1604). Ilgainiui humanistą sudomino ir gladiatorių kovų vieta – amfiteatras. Jo knyga De amphitheatro liber (Antverpenas, 1604) yra vienas iš pagrindinių veikalų, kuriame pateikiama tokia išsami amfiteatrų statymo istorija ir aprašomos architektūros ypatybės. Knygoje gausu įspūdingų amfiteatrų iliustracijų. Derėtų pažymėti, kad J. Lipsijus domėjosi ne tik Italijos, bet ir Prancūzijos bei Ispanijos amfiteatrais. Prie Plantenų spaustuvės klestėjimo prisidėjo bendradarbiavimas su garsiausiais dailininkais – P. P. Rubensu ir raižytojais Theodooru Galle (apie 1571–1633) ir C. Galle. 1610–1641 m. spaustuvei vadovaujant Ch. Plantino anūkui Balthasarui I Moretui (1574–1641), jo vaikystės draugas P. P. Rubensas kurdavo antraštinių puslapių ir Officina Plantiniana signetų braižinius. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas italų jėzuitų kunigo ir heraldikos specialisto Silvestro Pietrasantos (1590–1647) vienas ankstyvųjų veikalų De symbolis heroicis, libri IX (Antverpenas, 1634). Įspūdingą alegorinį knygos antraštinį lapą, kuriame vaizduojamas romėnų mitologijos dievas, menų bei amatų globėjas Merkurijus, sukūrė P. P. Rubensas. Nacionalinės bibliotekos fonduose yra dar vienas veikalas su P. P. Rubenso kurtu antraštiniu puslapiu – tai benediktinų vienuolio Benedicto van Haefteno (1588–1648) meditacijos knyga Regia Via Crucis (Antverpenas, 1635) šventojo kryžiaus tematika. Ją puošia net 38 embleminės graviūros, papildančios tekstą ir palengvinančios jo interpretaciją. Knyga skirta krikščionims padėti suprasti Kryžiaus kelio svarbą. Šis kūrinys yra svarbiausias autoriaus darbas, jis išverstas į prancūzų, ispanų, olandų kalbas ir sulaukė net 40 leidimų. Pagal P. P. Rubenso antraštinio puslapio dizainą graviūras sukūrė C. Galle.

ANTVERPENO SPAUSTUVE NAUDOJOSI IR LDK DIDIKAI

Plantenų spaustuvės palikimas pasaulio knygos kultūrai neabejotinas – kokybės ir komercijos dermėje gimė įspūdingos knygos. Spaustuvės valdytojai aktyviai bendravo su autoriais, kvietė knygas leisti pas juos. Šios spaustuvės klientais norėjo tapti įvairūs autoriai. Vienas iš jų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). 1614 m. Plantenų spaustuvėje buvo išleistas jo 1582–1584 m. piligriminės kelionės į Šventąją Žemę aprašymas Ierosolymitana peregrinatio („Kelionė į Jeruzalę“). Manoma, jog knygos antraštinio lapo iliustraciją kūrė žymusis Peteris Paulius Rubensas (1577–1640).

PLANTENŲ RINKINIO KELIAS Į VILNIŲ Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos Plantenų rinkinio knygos į biblioteką atkeliavo skirtingais keliais. Knygų puslapiuose palikti nuosavybės ženklų pėdsakai leidžia nustatyti buvusius savininkus. Daugiausia Plantenų spaustuvėje leistų veikalų yra iš Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos (veikė 1582–1945 m., atkurta 1993 m.). Dažniausiai tai – religinio turinio knygos: katekizmai, psalmių knygos, pamokslų rinkiniai, Biblijos, veikalai apie šventųjų gyvenimą, brevijoriai. Daug knygų atkeliavo iš vienuolynų: Vilniaus basųjų karmelitų, Tytuvėnų bernardinų, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos Marijampolės vienuolyno, taip pat iš Vilniaus senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų vienuolyno, Vilniaus trinitorių ir Vilniaus misionierių vienuolyno. Vienas įrašas 1622 m. laidos Švč. Mergelės Marijos valandų knygoje rodo, jog plantenas priklausė Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje įsikūrusioms seserims bernardinėms. Knygose randami buvusių knygų savininkų įrašai atskleidžia svarbią kultūrinę ir istorinę leidinių vertę. Keletas XVII a. plantenų priklausė jėzuitui, teologui, filosofijos ir teisės daktarui, Vilniaus universiteto rektoriui (1752–1755 m.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Giedraičių giminės atstovui Jonui Juragai-Giedraičiui (1697–1757). Tarp Plantenų rinkinio savininkų – vokiečių pedagogas, muzikos teoretikas, Karaliaučiaus Friedricho kolegijos direktorius Friedrichas Augustas Gottholdas (1778–1858), kuriam priklausė Nacionalinės bibliotekos turimi kelių laidų katekizmai, Horacijaus, Eunapijaus, Aristotelio veikalai, J. Lipsijaus, Tacito darbai, knyga apie šv. Teklės gyvenimą. Jėzuitų filosofo ir teologo Charles’io Scribani (1561–1629) veikale Orthodoxae fidei controversa (Antverpenas, 1609) išlikęs 1586–1773 m. Nesvyžiuje veikusios jėzuitų kolegijos rankraštinis 1624 m. įrašas. Nacionalinės bibliotekos Plantenų rinkinio knygose gausu meniškų knygos savininkų ženklų. Tilžės gydytojo Johanno Gottfriedo Galeskio bibliotekos ekslibrisas rastas Remberto Dodoenso knygoje Stirpium historiae (Antverpenas, 1616). Vilniaus katedros klebono Juozapo Stanislavo Sapiegos (1708–1754) Vilniaus pavyskupio bibliotekos ekslibrisas išliko Franso Verhaerio veikale apie šventųjų gyvenimą Vitae Sanctorum... (Antverpenas, 1594). Graikų sofisto ir istoriko Eunapijaus (IV a.) knygoje De vitis philosophorum et sophistarum (Antverpenas, 1568) įklijuotas Theodoro Christopho Lilienthalio, Karaliaučiaus klebono ir profesoriaus, bibliotekos ekslibrisas. Knygų keliavimą iš rankų į rankas liudija donaciniai įrašai. Pavyzdžiui, žymaus ispanų teologo Luiso de Granados (1504–1588) pamokslų knygoje išlikęs filosofijos mokslų daktaro Adamo Gineyko (1751–po 1781) rankraštinis įrašas, skelbiantis, jog knyga atitenka Kauno basųjų karmelitų vienuolynui. *** Paroda „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius!“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia birželio 11 d.–liepos 19 d. 27

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

LAIKRAŠTĖLIAI MOKYKLŲ MUZIEJUOSE: SITUACIJA IR ATRADIMAI Dr. Tomas Petreikis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje saugoma keletas keturių leistų laikraštėlių numerių. 2019 m. lapkričio 19 d. Ritos Margevičienės nuotr.

Rengiant nacionalinę retrospektyviąją bibliografiją, rūpinamasi išsamia tautos ir šalies dokumentinio paveldo apskaita. O tai prisideda prie kultūrinio ir intelektinio paveldo išsaugojimo, sudaro sąlygas dokumentinio paveldo objektų sklaidai tarptautinėje informacinėje erdvėje, dalyvavimui kultūrinėje sąveikoje. Šiuos darbus atlieka nacionalinės bibliografijos rengėjų kolektyvas: Kauno apskrities viešoji, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos. Leidžiamos„Lietuvos bibliografijos“ serijos: serija A (Knygos lietuvių kalba), serija B (Periodiniai leidiniai lietuvių kalba), serija C (Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos) ir kitakalbės spaudos kontroliniai sąrašai, rengiamas Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas. Nacionalinė biblioteka 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje vykdė Lietuvos mokyklų muziejų apklausą. Ja siekta išsiaiškinti iki 1944 m. leistos mokyklinės periodinės spaudos išteklius. Lietuvoje yra įvairaus pobūdžio atminties saugyklų. Daugelis iš jų suskaitmenintos, su veikiančiais elektroniniais katalogais, pasiekiamais fondais ar bent jau sutvarkytomis saugyklomis. Tačiau ši veiklos kryptis yra aplenkusi mokyklų muziejus, kuriems keliami kiti tikslai nei viešosioms atminties institucijoms. Mokyklų muziejų eksponatai, sukaupta archyvinė ir dokumentinė medžiaga yra skirta edukacinėms veikloms. Įprastai šiuos muziejus prižiūri vietos pedagogas, kuris dažnai yra ir vietos kraštotyros būrelio vadovas. „Lietuvos mokyklų muziejų“ kataloge (2016) užfiksuoti 372 muziejai. Dauguma jų atsiradę sovietmečiu ir pirmaisiais atgautos nepriklausomybės metais. Mokytojai, aktyviai dalyvavę kraštotyros sąjūdžio veik loje, įprastai kaupė platesnės aprėpties eksponatus, kuriuos nesant artimesnių atminties institucijų dažnai patikėdavo vietos mokyklų muziejams. Geriau tvarkomi mokyklų muziejai buvo globojami Kraštotyros draugijos, jiems suteikiant ir visuomeninio muziejaus statusą. Mokyklų muziejams savo dėmesį rodė ir buvę absolventai. Entuziastingi mokyklų muziejų vedėjai būdavo linkę priglausti daugelį vietos mokyklai ir miesto švietimo istorijai svarbių eksponatų. Natūraliai mokyklų muziejuose susikaupė eksponatų, peržengiančių mokyklos gyvenimo slenkstį1. 1

Ščiukaitis, Arvydas. Mokyklų muziejai – raida ir edukacija. Švietimo naujienos: informacinis leidinys. 2013, Nr. 2 (vasaris), priedas „Edukacija muziejuose“, p. 2–3.

NEPAKANKAMAI TYRINĖTAS PAVELDAS

Lietuvoje iki 1940 metų buvo leidžiama daugiau nei 1000 įvairių mokyklinių periodinių leidinių, dažnai vadintų tiesiog laikraštėliais2. Juos leido masinės moksleivių organizacijos (ateitininkai, pavasarininkai, skautai ir kt.) ir vietos būreliai. Leidiniai dauginti operatyviaisiais dauginimo prietaisais (šapirografais, hektografais ir rotatoriais). Laikraštėlius pedagogikos specialistai vertino palankiai – manyta, jog vietinė moksleivių spauda padeda išsiskleisti jų kūrybiniams ir organizaciniams gebėjimams. Savo kelią juose pradėjo daugelis visuomenės veikėjų. Šie laikraštėliai dažnai buvo ir pirmieji periodiniai leidiniai miesteliuose, reikšmingi ne vien švietimo istorijai, bet ir vietos bendruomenės gyvenimo pažinimui. Dėmesį į šią dokumentinio paveldo rūšį bibliografai atkreipė vėliau nei į masinius periodinius leidinius. Laikraštėliai dėl mėgėjiškumo, tariamo „nacionalistinio“ ar „tikybinio“ pobūdžio vėlai sulaukė deramo dėmesio ir apsaugos. Nemaža dalis jų dingo be pėdsakų, dažnai turima tik literatūrinių ar archyvinių duomenų apie šių retenybių egzistavimą. Sovietmečiu dar buvo galima daug jų surinkti ir išsaugoti, bet šia kryptimi kraštotyra nepasuko. Spaudos kolekcininkų Jono Kirlio (1891–1985) ir Povilo Gasiūno (1897–1966) pastangomis laikraštėlių nemažai išsaugojo Nacionalinė ir Lietuvos mokslų akademijos Vrub levskių bibliotekos, kai kas pateko ir į mokyklų muziejus. Prieš keletą dešimtmečių nacionalinės bibliografijos rengėjai, ieškodami mokyklinių laikraštėlių, buvo išnagrinėję pavyzdinius Švėkšnos „Saulės“, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijų muziejų fondus. Kiti mokyklų muziejai nebuvo nuosekliai ištyrinėti, sistemingų žinių apie dokumentinį paveldą nerinkta. 2

Remiantis Nacionalinio bibliografijos duomenų banko duomenimis.

Mažeikių gimnazijos Maironio literatų būrelio laikraštėlio „Atošvaistė“ (1937, gegužė) 5-asis numeris, daugintas rotatoriumi. Vienintelis žinomas egzempliorius saugomas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos muziejuje. 2019 m. Algirdo Vilko nuotr.

Nacionalinė biblioteka 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje kreipėsi į Lietuvos mokyklų muziejus. Prašyta nurodyti muziejuose saugomus iki 1944 m. leistus lietuviškus periodinius leidinius, juos apibūdinti. Siekta sutelkti daugiau žinių apie mokyklinius laikraštėlius ir surinktą medžiagą panaudoti rengiant antrąją „Lietuvos bibliografijos“ serijos B (Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940 m.) dalį, apimsiančią operatyviosiomis dauginimo priemonėmis ir rankraštiniu būdu spausdintus leidinius. Vykdant apklausą, pasitelktas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, mokyklų muziejams pakartotinai išplatinęs Nacionalinės bibliotekos kvietimą.

APKLAUSA: AKTYVUMAS NEDIDELIS, BET NAUJIENŲ YRA

Vykdant mokyklų muziejų apklausą, susidurta su keletu problemų. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro parengtame „Lietuvos mokyklų muziejų“ kataloge iš 372 muziejų skelbiamų kontaktinių elektroninių adresų apie ketvirtadalį buvo klaidingi. Tai – nuolatinės kaitos ir švietimo sistemos pertvarkos liudijimai, apsunkinę apklausos vykdymą. Vykdant apklausą, nustatyta uždarytų ar sujungtų mokyklų, jų muziejų priklausomybė bei situacija yra pasikeitusi. Pavyzdžiui, Švėkšnos „Saulės“ ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų muziejai tapo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus padaliniais. Mokyklų bendruomenių aktyvumas buvo nedidelis: į užklausą atsakė tik

4 proc. mokyklų muziejų. Atsakymų sulaukta iš Akmenės, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Pasvalio, Šiaulių, Trakų, Utenos ir Vilkaviškio mokyklų. Viena vertus, mokyklų muziejuose laikraštėlių dažniausiai nesama: jie nepaprastai reti, daugelis šių leidinių jau yra perimti visuomeninių ar valstybinių muziejų ir bibliotekų. Kita vertus, pasikeitusi ir mokyklų muziejų reikšmė: senieji mokyklų muziejų kūrėjai jau nebevadovauja kraštotyrinei veiklai, nebegloboja šių muziejų, o tinkama pamaina dar ne visur surasta. Nepaisant vangaus mokyklų bendruomenių įsitraukimo, gauta ir reikšmingesnių rezultatų. Naujų ir iki šiol bibliografams nežinomų duomenų pateikė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos kraštotyros būrelio vadovas, biologijos mokytojas ekspertas Algirdas Vilkas. Šiame mokyklos muziejuje yra saugomas penktasis Mažeikių gimnazijos Maironio vardu vadinto literatų būrelio laikraštėlio „Atošvaistė“ (1937, gegužė) numeris. Laikraštėlis leistas nuo 1935 iki 1940 m., buvo didesnio formato (33 × 20 cm), daugintas rotatoriumi ir hektografu. Iš viso išleisti 7 numeriai. Leidinį redagavo gimnazistas, vėliau tapęs dizaino specialybės pradininku Lietuvoje, Feliksas Daukantas (1915–1995). Gimnazijos muziejuje turimas penktasis „Atošvaistės“ numeris šiuo metu yra vienintelis žinomas išlikęs egzempliorius. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje saugomi keturių Šiaulių berniukų gimna-

zijos leistų laikraštėlių „Gaidžio gerklė“ (1924), „Gyvenimo spindulėliai“ (1924), „Skautas“ (1922) ir „Žvirblis“ (1922) numeriai (iš viso 7 egz.). Reikiamus duomenis bibliografams pateikė gimnazijos muziejaus ir kraštotyros būrelio vadovė, etikos mokytoja Rita Margevičienė. Šie duomenys reikšmingai papildo turimas žinias apie egzempliorių išlikimą. Mažatiražiai, dažnai tik keliasdešimt egzempliorių tiražu leisti mokyklų laikraštėliai varganai pasiekė mūsų dienas, bibliografams dažnai tenka juos rekonstruoti iš pavienių egzempliorių, reikalingas žinias apie leidinį surenkant iš daugelio saugyklų. Kiekvienas naujai nustatytas egzempliorius yra svarbus atskleidžiant laikraštėlių sklaidos kelius, taip pat sukuriant išsamesnę prieigą tyrėjams. Nacionalinės bibliotekos Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyresnioji bibliografė Zita Karklelytė lankėsi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejuje, vadovaujamame istorijos mokytojo Algimanto Kolinio. Muziejuje rasti ir aprašyti penki laikraštėliai: „Perkūno vilyčios“ (1925–1926), „Poilsio valandos“ (1926), „Dobilo žiedas“ (1935 ir 1937), „Puspadis gimnazistiško bato“ (1935), „Yla“ (1939). Iš literatūrinių šaltinių žinoma, kad Panevėžio gimnazistai leido ir daugiau laikraštėlių: „Gaidžio sapnas“ (1921), „Mūsų vainikas“ (1922), „Pirmasis žingsnis“ (1924?–1925), „Laisvės aidai“ (1925), „Radijūšas“ (1934). Šie leidiniai iki šiol nėra rasti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant praradimų ir tolesnių ieškojimų, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejus turi pilniausią vietos laikraštėlių rinkinį. Išlikę laikraštėliai pamažu blunka: dažnai naudotas šapirografinis rašalas neilgaamžis, jis su kiekvienais metais vis sunkiau įskaitomas. Mokyklų muziejuose saugomus laikraštėlius reikia neatidėliotinai skaitmeninti. Kiekviena, kad ir menkiausia mokyklų muziejuose ar kraštotyrininkų būrelių užfiksuota žinia apie jų egzistavimą ar fizinį išlikimą yra vertinga. Todėl raginame muziejų ir bibliotekų bendruomenes dalyvauti rengiant nacionalinės bibliografijos išteklius, taip pat skaitmeninimo veik lose. Pasiūlymus ir užklausas siųskite el. pašto adresu nba@lnb.lt. 29

NŪDIENOS MINTYS

PASAKOJIMŲ BIBLIOTEKA IR ATMINTIS GYVUOS VISADA Dr. Ineta Krauls-Ward Clay Bankso („Unsplash“) nuotr.

Šių dienų ekonomikos ir vertės kūrimo kontekste Londono universiteto koledžo profesorės Marianos Mazzucato1 prisimintas Platono teiginys „pasakojantys istorijas valdo pasaulį“ privertė mane naujai pažvelgti tiek į ekonominių mainų, tiek į informacinės veiklos prigimtį. Ar tai, jog bibliotekininkai saugo visas žmonijos sukurtas istorijas, iš tiesų reiškia, jog jie valdo šio pasaulio stipriausiuosius? Ar informacijos ir komunikacijos veiklos sritys išliks ir ateityje? Ar, atsitraukus koronaviruso pandemijai, nebijosime eiti į bibliotekas, liesti ten saugomų knygų, būti šalia vienas kito?

Pasauliniu mastu išgyvenama sveikatos katastrofa privertė į daugelį savaime suprantamų dalykų pažvelgti naujai, atlikti vertybių reviziją. Ką Jūs gelbėsite, bėgdami iš degančių namų? Nė kiek nenustebino „Twitter“ anglakalbėje bibliotekininkų bendruomenėje perskaitytas kolegės iš JAV prisipažinimas: „Laikau save sėkminga, nes turiu gerai apmokamą darbą. Taip atsitiko, kad dirbu bibliotekininke. Bet tai – tik darbas. Mano gyvenimas – vakarienės gaminimas senyvam tėvui, kavos gėrimas su draugėmis ir mėgstamos televizijos žiūrėjimas.“ Dvigubą, paviršutiniškai patrauklų ir spalvingą gyvenimą socialiniuose tinkluose gyvenančios masės netikėtai suvokė savo egzistencijos trapumą. Dėl COVID-19 grėsmės paskelbtas karantinas sukėlė slogių minčių. Baimė dėl savo ir artimųjų 30

sveikatos, finansinio saugumo, negalėjimas kurti planų, nepasitikėjimas ateitimi – tai visas spektras į paviršių iškilusių psichikos sveikatos problemų. Ne vienam dar, ko gero, teks pakelti milžinišką potrauminio sindromo krūvį. Ar pamenate 1997 m. Roberto Benigni apdovanojimų laurus nuskynusią draminę komediją „Gyvenimas yra gražus“? Kaip žydų šeimos galva, pasitelkdamas lakią išmonę, įtikina savo mažametį sūnų, jog jų įkalinimas mirties stovykloje tėra komplikuotas žaidimas, kurio pabaigoje laukia didžiulis apdovanojimas – tankas? 1

Mariana Mazzucato: Economics - Innovation - Inclusive Growth - Public Purpose [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. gegužės 19 d.]. Prieiga per internetą: https://marianamazzucato.com/

„Nesvarbu, kaip pragyvensi, svarbu, kaip papasakosi“ – visam laikui įstrigo kolegės Jolitos Steponaitienės kažkada man mesta ironiška frazė. Atrodytų, visą amžinybę gyvenome įtikėję, jog naujas telefonas, automobilis, suknelė, botokso injekcija nukels mus į idealią realybę. Ar tik nebūsime ir mes meistriškai apgaudinėti rinkodaros genijų, kad mūsų dėmesys būtų nukreiptas nuo minties, jog šio žaidimo prizas tebus senatvė, o paskiau – ir mirtis... Nemanau, kad antikos teatro tėvai koronavirusui ar kitiems virusams patikėtų deus ex machina vaidmenį, bet gal šis patogeninis baltymas iš tiesų pažadins žmoniją ir prikels naujam gyvenimui? Neatsitiktinai JAV Silicio slėnio gigantai – „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir kitos socialinio turinio platformos – kitais metais planuoja sumažintus biudžetus, tikėdamiesi pajamų nuosmukio. Virš jų galvų kabo itin sumažėjęs reklamos užsakovų debesis, nes vartojimo galias praradę gyventojai bus mažiau imlūs rinkodaros hipnozei. Istorijos, mitai, pasakos, anekdotai – bet kuris pasakojimo žanras bibliotekininkų laikomas informacija. Ji džiugina, guodžia ar veda naujais keliais. Dabar profesinėje spaudoje padažnėjo kalbėjimas apie Žmonių biblioteką (Human Library)2. Projektas, 2000 m. užgimęs Danijoje, Roskildės muzikos festivalyje, šiuo metu apima beveik 80 pasaulio valstybių vykdomus bibliotekų renginius. Mintis, kad kiekvienas asmuo gali tapti atvira knyga bet kuriam panorusiam jį „skaityti“, kaip niekad aktuali po izoliacijos iš naujo socialinio bendravimo vertę ir malonumą atrandantiems žmonėms. „Emigrantas“, „Neįgalusis“, „Alkoholikas“, „Homoseksualas“, „Buvęs kalinys“, „Ateistas“, „Bedarbis“, „Veganas“ – tai tik keletas žmonių-knygų antraščių. Keistis gyvenimiškąja patirtimi be jokių suvaržymų, išankstinių nusistatymų ir smerkimo skamba kaip utopija, tačiau bibliotekininkai įrodo, jog tai įmanoma. Tolerantiškos ir saugios aplinkos užtikrinimas bet kuriam intelektinės ir emocinės paramos ieškančiam asmeniui tampa vienu iš esminių bibliotekų vartotojų poreikių. Ir kai šiomis dienomis stebime apgaulingai toli nuo mūsų vykstančius taikius ir ne itin taikius masinius protestus, negalime trumparegiškai numoti ranka. „Dekolonizacija“, etninės, kultūrinės ir socialinės įvairovės atspindėjimas bibliotekų fonduose nėra vien tik Vakarų Europos ir JAV politinė realybė. Kaip Nobelio literatūros premijos atsiėmimo ceremonijoje 1993 m. kalbėjo JAV rašytoja Toni Morrison3, „seksistinė kalba, rasistinė kalba, teistinė kalba – visa tai yra kontroliuojančios valdančiosios kalbos pavyzdžiai, kurie neleidžia rastis naujoms žinioms 2

Human Library: Unjudge someone [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. birželio 16 d.]. Prieiga per internetą: https://humanlibrary.org/ Toni Morrison. Nobel Lecture [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. birželio 14 d.]. Prieiga per internetą: www.nobelprize.org/prizes/literature/1993/ morrison/lecture/

ir neskatina keitimosi idėjomis.“4 Bibliotekos, kurios nespėja atspindėti kintančių kultūrinių bei socialinių diskursų ir vartoja pasenusią kalbą, praranda vartotojus, atstumia gyvuosius žmones-knygas, šie nesijaučia laukiami, saugūs, suprasti. Užgriuvus pandemijai, motyvuoti informacijos kūrėjai ir vartotojai dar turėjo susidoroti su infodemija (kaip informacijos apie koronavirusą cunamį pavadino Pasaulinė sveikatos organizacija5). Specialistai puikiai supranta, jog informacijos valdymas – balansavimas ties aukso viduriu. Per daug ar per mažai informacijos – poliarinės blogybės. 1918–1920 m. pasaulinės gripo pandemijos, nusinešusios iki 100 mln. gyvybių, atvejis puikiai iliustruoja visuomenės informavimo disproporcijos katastrofiškumą. Keista, kad apie šią tragediją, kuri tikrai buvo paveikusi mūsų senelius ir prosenelius, XXI a. gyventojas beveik nieko nežinojo, ir dėl to reikėtų kaltinti viešojo informavimo ir propagandos teorijos bei praktikos virtuozus, XX a. pradžioje paklojusius šios disciplinos pagrindą. Pirmojo pasaulinio karo nualintos šalys dalyvės taikė griežtus visuomenės informavimo priemonių cenzūros įstatymus. Likusieji už fronto linijos neturėjo būti morališkai gniuždomi pranešimais apie bet kokius negatyvius įvykius. Ispanijos, kuri kare nedalyvavo, žiniasklaidos turinys nebuvo ribojamas, ir reporteriai nevaržomai skelbė informaciją apie mirtiną virusą, siautėjusį jų šalyje. Visos kitos valstybės, blokuodamos pranešimus apie ką tik pasibaigusio karinio konflikto pasekmes ir grįžtančių karių atvežamą nežinomą mirtiną virusą, tespausdino naujienas apie keistą ligą, plintančią tik Ispanijos teritorijoje. (Ši epidemija buvo išplitusi visame pasaulyje ir prasidėjo anaiptol ne Ispanijoje.) Taip gimsta mitinės istorijos ir itin lipnūs stereotipai. Iberijos pusiasalio gyventojai dar tuomet išmoko šią viešosios komunikacijos (tiksliau manipuliacijos) pamoką, juk daugiausia gyvybių nusinešusi katastrofa iki šių dienų tebevadinama ispaniškuoju gripu... Šiais metais pasaulyje išplitus COVID-19 infekcijai, klasikinės grožinės literatūros mėgėjai ima iš naujo atrasti ir kitaip „perskaityti“ kūrinius, persmelktus subtilių užuominų apie gripo pandemijos pasekmes, jaustas visu tarpukario laikotarpiu. „Twitter“ tinkle išpopuliarėjo Virginios Woolf romano „Ponia Delovėj“ pirmojo sakinio6 parafrazės: ponia Delovėj pasakė, jog pati dezinfekuos lauko durų rankeną ir siuntinius / ...pasiūs veido kaukes visai šeimai Sexist language, racist language, theistic language – all are typical of the policing languages of mastery, and cannot, do not permit new knowledge or encourage the mutual exchange of ideas. 5 Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbta kovos su koronaviruso dezinformacija kampanija: 5 ways the UN is fighting ‘infodemic’ of misinformation [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. gegužės 19 d.]. Prieiga per internetą: www. un.org/en/un-coronavirus-communications-team/five-ways-unitednations-fighting-%E2%80%98infodemic%E2%80%99-misinformation 6 Mrs. Dalloway said she would buy the flowers herself. 4

Romano Denisenko („Unsplash“) nuotr.

/ ...užsakys savaitės maisto produktus internetu ir pan. Turtingos aukštuomenės moters Klarisos Delovėj dvasinio išsekimo ir minčių apie savižudybę banalioje šeiminio gyvenimo rutinoje pasakojimas jau niekad mūsų nebebus interpretuojamas kaip miesčionybės kritika. V. Woolf, pati išgyvenusi sveikatos problemas dėl persirgto gripo, šiuo romanu porą dešimtmečių į priekį numatė tragišką savo gyvenimo baigtį. Skiriami trys globalių krizių ir ekstremalių situacijų valdymo etapai: pats katastrofinis įvykis, einamosios įvykio pasekmės, ilgasis pokrizinio atsigavimo periodas. Dažniausiai trečiąjį etapą žmonės yra linkę ignoruoti ir dirbtinai greitina grįžimą į ikikrizinį, „normalų“ gyvenimą. „Ponia Delovėj“ elegantiškiausiai ir išsamiausiai pristato normalumo iliuzijos tragizmą patiriančiųjų potrauminį sindromą gyvenime7. Tikiu, jog netrukus įvairių meno ir kūrybos sričių atstovai ims skelbti naujas šios pandemijos patirčių traktuotes. Ir, be informacijos gausos problemos, mes susidursime su kita svarbia profesine problema – informacijos kokybės ir patikimumo vertinimu. Naujai karantino metu atrasta kultūrinė pramoga – muziejų ir galerijų lankymas virtualiu būdu – kaip niekad aiškiai pademonstravo muziejininkų ir galerininkų profesijos esmę – kuratorystę. Kad atrastum ir atrinktum žmonijos atmintyje ver7

Susidomėjusieji šiuo klausimu gali skaityti studiją, skirtą gripo pandemijos vaizdavimui XX a. tarpukario periodo literatūroje. OUTKA, Elizabeth. Viral Modernism: The Influenza Pandemic and Interwar Literature. Columbia University Press, 2019. 328 p. ISBN-10: 0231185758

tus artefaktus, būtinas ne tik specialus išsilavinimas, reikia išsiugdyti ir stiprią atsakomybę. Manau, kad kuratorystė dabar ir pasitraukus virusui taps viena iš centrinių bibliotekininkystės misijų. Mūsų atminties vertų istorijų atranka ir išsaugojimas turi būti prilyginamas žmonijos sielos gelbėjimui. Šios misijos praktikos – biblioterapija, skaitymo malonumo ir skaitymo, kaip psichikos sveikatos problemų prevencijos, skatinimas, kūrybinis rašymas, savilaida, skaitymo klubai, festivaliai – gelbės viltį praradusius ir tamson tebežvelgiančius „ponias ir ponus Delovėjus“, kels gyvenimo kokybę, didins kūrybiškumą, produktyvumą. Dar 2007 m., po SARS viruso išplitimo, JAV nacionalinė medicinos biblioteka ėmėsi etnografinio respondentų asmeninių istorijų – patirčių rinkimo projekto, kurio tikslas buvo sukurti istorijų bazę, iliustruojančią bibliotekininkystės ir informacijos specialistų vaidmenų įvairovę ekstremaliose ir pokrizinėse situacijose8. Studija nustatė platų bibliotekininkų atliekamų funkcijų spektrą: informacijos sklaida, bendruomenių rėmimas, bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, šviečiamasis darbas, mokymai ir instruktažas. Bibliotekininkų operatyvus reagavimas į COVID-19 katastrofą darsyk patvirtino mūsų profesijos svarbą ir įvairiapusiškumą. Bibliotekos Lietuvoje, kitose Europos šalyse, JAV atsiliepė į bendruomenių pagalbos šauksmus: laikinai perdavė patalpas ir teikė būtiniausias paslaugas socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams, senjorams, benamiams, praradusiems darbą, gedintiems, alkaniems. Bibliotekų kūrybinės dirbtuvės ir jų specialistų žinios panaudotos asmeninėms apsaugos priemonėms gaminti ir platinti. Preciziškos informacijos ieškos ir analizės kompetencijos padėjo tiek pasaulio laboratorijose bandantiems atrasti priešvirusinę vakciną, tiek be pirminės sveikatos priežiūros galimybės likusiems gyventojams. Ne pirmą dešimtmetį bibliotekų kurti nuotolinės prieigos informaciniai masyvai ir paslaugos tapo išsigelbėjimu likusiems be fizinės duomenų prieigos. Jau dabar galime teigti, jog pasaulis pasikeitė. Daug kas prarasta: gyvybės, sveikata, ramybė, pajamos, darbai. Daug kas taip ir nebeįvyks: pažintys, gimimai, istorijos, kurių nebeperskaitysim... Tačiau kol egzistuoja bent vienas žmogus, egzistuos jo pasakojimų biblioteka ir atmintis apie tai, kas buvo ar galėjo būti. Nuoširdi padėka mūsų šalies ir viso pasaulio bibliotekininkams – tikriesiems humanitarams, nenustojantiems mums sekti pamokančių ir paguodžiančių istorijų. 8

FEATHERSTONE, Robin M.; LYON, Becky J.; and RUFFIN, Angela B. Library roles in disaster response: an oral history project by the National Library of Medicine [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. gegužės 19 d.]. Journal of the Medical Library Association, 2008, October, 96(4), p. 343–350. Prieiga per internetą: www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2568836/. DOI: 10.3163/1536-5050.96.4.009

KRONIKA

VASAROS SKAITYMO ŠVENTĖ Vasara – pats tinkamiausias metas skaityti, šiuo metų laiku daugelis į rankas knygą ar elektroninę skaityklę paima vis dažniau. O šiemet, kai dėl koronaviruso grėsmės masiniai renginiai vis dar ribojami, tai ypač aktualu: pasinėrus į knygų pasaulį, galima patirti tikrą malonumą. Iniciatyva „Skaitymo iššūkis“ visus, kurie nusiteikę perskaityti penkias ar daugiau knygų, birželio 1d.–rugpjūčio 31 d. kviečia dalyvauti smagiose varžytuvėse, kasmet suburiančiose vis daugiau skaitymo entuziastų. Tereikia registruotis, atlikti užduotis ir laimėti vertingų prizų. Bus įvertintos ir aktyviausiai iššūkyje dalyvavusios bibliotekos.

Skaitymo skatinimo projektą „Vasara su knyga“ organizuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija kartu su Lietuvos savivaldybių viešųjų biblioteka asociacija. O vienos iš projekto iniciatyvų – „Skaitymo iššūkio“ veiklas koordinuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Kaip teigia šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė, iššūkyje aktyviai dalyvauja įvairaus amžiaus skaitytojai: ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai, net augintiniai, kuriems vasarą skaitomos knygos. Kad į varžytuves gali įsitraukti visi, patvirtina ir Lietuvos aklųjų bibliotekos, kurios skaitytojai noriai dalyvauja „Skaitymo iššūkyje“, direktorė Inga Davidonienė: „Galima pagalvoti, kad jei turi disleksiją, prastai matai, dėl fizinės negalios nenulaikai rankose knygos – skaitymas, o juolab skaitymo iššūkis – tikrai ne tau... Tačiau administruodami didžiausią Lietuvoje garsinių knygų platformą ELVIS ir nuolat didindami savo skaitytojų ratą esame tikri: skaityti gali visi.“ Šiemet „Skaitymo iššūkis“ švenčia penkerių metų gimtadienį, tad organizatoriai skaitytojams parengė penkias užduotis: 1) perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės valstybės (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ar Švedijos); 2) perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius; 3) perskaityti knygą apie gamtą; 4) knygą apie draugystę; 5) eiliuotą knygą. Varžytuvių dalyviai gali rinktis knygą iš savo namų lentynų, leidinius skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausytis audioknygų – svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O registruotis galima svetainėje www.vasarasuknyga.lt ar tiesiog užsukus į savo biblioteką. Viena iš šių metų naujovių – atnaujinta projekto svetainė, pritaikyta ir regos negalią turintiems žmonėms. Be to, joje galima rasti rekomenduojamų Šiaurės Europos autorių knygų sąrašą, pritaikytą trims skaitytojų amžiaus grupėms. Skaitytojai, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir el. paštu gavę patvirtinimą, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti tris pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį ir momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems dalyviams atiteks ir dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygų. O visi užsiregistravusieji ir įveikusieji iššūkį šiemet gaus dovanų ypatingą knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Jį pasodinus į žemę, po kurio laiko bus galima mėgautis savo vaistažolėmis. Šie prizai, koronaviruso grėsmei dar nepasitraukus, pasak projekto vadovės, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėjos G. Kėvelaitienės, padės stiprinti imuninę sistemą.

„Vasaros su knyga“ iššūkio populiarumas kasmet auga. Tuo galime įsitikinti palyginę ankstesnių akcijų rezultatus – štai 2019 m. rezultatai pranoko visus lūkesčius: iššūkį priėmė beveik du kartus daugiau dalyvių (net 16 390) nei 2018 m., o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Per 2019 m. vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų! Už tai, kad ši graži skaitymo šventė vyksta, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriui.

„Tarp knygų“ informacija 33

KRONIKA

VAIKŲ LITERATŪRA NETURI AMŽIAUS RIBŲ Geriausių 2019 m. vaikų ir paauglių knygų apdovanojimai Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, gegužės 31-ąją, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblio tekoje vyko Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos, trumpiau tariant – IBBY, geriausių 2019 metų vaikų knygų apdovanojimai. Įprastai jie vykdavo balandžio pradžioje, švenčiant Tarptautinę vaikų knygos dieną, tačiau šiemet dėl COVID-19 pandemijos renginys buvo nukeltas. Laikas tarsi pasislinko į priekį: pavasaris labiau priminė rudenį, užsivėrė daugybė durų, bet atsivėrė kur kas daugiau langų kompiuterių ekranuose...

28-asis vaikų knygų apdovanojimų teikimas – IBBY Lietuvos skyriaus Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto dalis. Tai buvo pirmasis nevirtualus renginys bibliotekoje po daugiau kaip dviejų mėnesių priverstinės pertraukos. Laureatų apdovanojimo renginys, organizuotas švelnėjančiomis karantino sąlygomis, vyko neįprastai: tik su 30 kaukėtų svečių, laikantis saugaus dviejų metrų atstumo ir kitų atsargumo priemonių. Visiems kitiems buvo pasiūlyta stebėti tiesioginę apdovanojimų transliaciją. „Vaikų literatūra neturi amžiaus ribų“ – kaip netikėtai aktualiai šiame negandų kontekste suskambo šiųmetės šventės šūkis, paskelbtas renginio vedėjos aktorės Kristinos Savickytės. Ir tai tiesa. Iš vaikų knygų neišaugama – prie jų reikia priaugti, skaityti vėl ir vėl, kaskart nusistebint, kiek jose išminties. Knygos vaikams ir paaugliams yra svarbi ir išskirtinė, sudėtinga knygų rūšis, pasižyminti didžiule įvairove. Jas nelengva klasifikuoti, analizuoti ir vertinti. 2019 m. Lietuvoje vaikams ir paaugliams išleista apie 500 knygų. Didžioji dalis – apie 85 proc. – grožinė literatūra. Kitos priskirtinos prie pažintinio pobūdžio knygų, nors riba tarp šių kategorijų sunkiai apčiuopiama. Apie 40 proc. viso knygų srauto sudaro ankstyvajam skaitymui skirti leidiniai: lytėjimo knygelės kūdikiams, betekstės, įvairių formų žaislinės, paveikslėlių knygos – toks literatūros bei vizualiųjų menų derinys. Didžioji dalis (apie 80 proc.) pernai 34

pasirodžiusių knygų – tai nauji leidimai, t. y. išleistos pirmąkart. Trečdalis vaikų ir paauglių knygų – lietuvių autorių kūryba. Iš aktyviau vaikų ir paauglių literatūros lauke kuriančių ir pernai knygas išleidusių autorių minėtini Selemonas Paltanavičius, Vytautas V. Landsbergis, Tomas Dirgėla, Kotryna Zylė, Ignė Zarambaitė, Benas Bėrantas, Virgis Šidlauskas, Kazys Saja, Vytautas Račickas, Virgina Šukytė, Raimondas J. Nabus, Zita Gaižauskaitė, Vilius Baltrėnas. Sulaukėme keliolikos vaikų poezijos, prozos ir paveikslėlių knygų debiutų, iš kurių ryškiausi – Vytauto Varaniaus, Dovilės Zavedskaitės, Ginos Viliūnės, Daivos Molytės-Lukauskienės, Vaivos Rutkauskaitės, Dainiaus Gintalo, Vainiaus Bako, Pauliaus Norvilos, Modestos Jurgaitytės kūriniai. Lietuvos dailininkų iliustruotojų ir paveikslėlių knygų kūrėjų darbai vis daugiau dėmesio sulaukia ir tarptautinėse knygų mugėse, dėl jų talento vis daugiau lietuvių autorių knygų prabyla užsienio kalbomis. Pasakų knygų apžvalgoje vaikų literatūros tyrėja Eglė Baliutavičiūtė džiaugiasi: „Kokie kūrybingi, įdomūs, žaismingi mūsų iliustruotojų darbai.“ Ieva Babilaitė, Inga Dagilė, Tania Rex, Lina Žutautė, Martynas Pavilonis, Vilija Kvieskaitė, Jurga Šulskytė, Jurga Šarmavičiūtė – ryškiausi 2019-ųjų paveikslėlių knygų kūrėjai ir tekstinių knygų iliustruotojai. Verstinės literatūros aruode – paveikslėlių knygos, senoji ir šiuolaikinė klasika, nuotaikingai iliustruoti

Šie keli trumpi leidybos analizės rodiklių fragmentai rodo, kokia įvairiapusė yra vaikų literatūra. Todėl į vaikų ir paauglių knygų vertinimo komisijas, analizuojančias originaliosios literatūros knygas, vertimus ir iliustracijas, kviečiami įvairių sričių specialistai: literatūrologai, kalbininkai, psichologai, edukologai, dailininkai, menotyrininkai, pedagogai, skaitybos specialistai. Kiekvienas jų objektą vertina iš savo pozicijų.

Geriausių 2019 metų vaikų knygų apdovanojimų laureatai (iš kairės): Sigutė Chlebinskaitė, Selemonas Paltanavičius, Ieva Babilaitė, Monika Vaicenavičienė, Dovilė Zavedskaitė, Alvyda Gaivenienė.

Prano Mašioto premijos laureatas Selemonas Paltanavičius su premijos rėmėjo dailininko Vytauto Žirgulio dovanotu paveikslu.

Šiemet laureatų apdovanojimų renginys vyko neįprastai: laikantis saugaus atstumo, ribojant kaukėtų svečių skaičių. Justino Kygos nuotraukos

nuotykiai ir literatūrinės pasakos... Problemų proza ir magiškasis realizmas jau keliolika metų dominuoja Lietuvos vaikų knygų leidyboje; vertimų išleidžiama du kartus daugiau nei originaliosios literatūros. Daugiausia verčiama iš anglų kalbos (58 proc.). Bet užsienio šalių literatūros spektras pakankamai platus – 2019 m. pasirodė vertimai iš 17 pasaulio kalbų. Ypač džiugina, kad kasmet išleidžiama po vieną kitą vertimą iš mažų kalbų, pasipildoma reikšmingomis Šiaurės šalių knygomis.

*** Aštuonių IBBY Lietuvos skyriaus įsteigtų premijų, kurias finansiškai remia privatūs asmenys ir įmonės, nominantai buvo paskelbti šių metų Vilniaus knygų mugėje metų pradžioje. Po trijų mėnesių jaudulio ir nežinios 24 nominantai, o ir visa vaikų literatūros bendruomenė pagaliau sulaukė rezultatų, buvo paskelbti 2019 metų premijų laureatai. Svarbiausia metų premija, pavadinta vaikų literatūros tėvo Prano Mašioto vardu, simbolizuoja išskirtinės kokybės ženklą. P. Mašiotas gyvenimu ir darbais nepaliaujamai liudijo pagarbą vaikystei, kalbai, savo šalies kultūrai ir švietimui. Ji teikiama už bet kurio žanro knygą, vertinant turiningumą, meniškumą, originalumą, reikšmingumą lietuvių vaikų literatūrai. Šios premijos rėmėjai – taip pat išskirtinės asmenybės. Tai – legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, skiriantis piniginę premiją nuo pat jos įsteigimo 1993 m., ir dailininkas, P. Mašioto giminaitis Vytautas Žirgulis, dovanojantis savo kūrybos paveikslą. Premiją taip pat remia leidykla „Alma littera“ ir UAB „Vilsentras“. Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams įteikta Selemonui Paltanavičiui. Apdovanojimą autorius pelnė už skaidrų ir skambantį žodį, atidų žvilgsnį į pasaulį, kuris bežiūrint tampa stebuklingas, ir tikros žiemos jausmą. „Sniego žmogelių žiema“ (leidykla „Alma littera“). Premija už geriausią paveikslėlių knygą vaikams atiteko Ievai Babilaitei. Ji įvertinta už drąsią meninę raišką ir unikalią autorinę techniką vaizdo pasakojime. Betekstė knyga „(Ne)vienas“ (leidykla „Tikra knyga“, premijos rėmėjai UAB „Sabelija“ ir IBBY Lietuvos skyrius). Domicėlės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą skirta Monikai Vaicenavičienei. Knygos „Kas yra upė?“ (leidykla „Tikra knyga“) iliustracijos (premijos rėmėjas UAB „Kauno šilas“) įvertintos už meniškai harmoningą knygos vaizdo ir teksto dermę, tradicijos ir modernumo simbiozę. Eugenijos Stravinskienės premiją už reikšmingiausią ir meniškiausią vertimą vaikams pelnė Alvyda Gaivenienė. Ekspertai jos darbą įvertino už kūrybišką ir išraiškingą paslapčių ir liūdesio kupinos istorijos vertimą, atskleidžiantį jautrią kūrinio dvasią ir perteikiantį jo daugiasluoksniškumą. Majos Lunde knygos „Sniego sesė“ vertimas iš norvegų kalbos (leidykla „Tyto alba“) (premijos rėmėjas vertimų biuras „Alumnus“). 35

Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams atiteko Urtei Liepuoniūtei. Apdovanojimas skirtas už vaizdingą ir grakštų maginės fantastikos romano, kuriame keliamos aktualios ekologijos, lyčių ir galių pusiausvyros temos, vertimą, kūrybiškai, poetiškai sukurtus naujadarus. Siiri Enorantos knygos „Graudaragio užkalbėjimas“ (leidykla „Tyto alba“) vertimas iš suomių kalbos (premijos rėmėjas UAB „Tyto alba“). Premija už geriausią pažintinę metų knygą skirta Monikai Vaicenavičienei. Knyga vaikams „Kas yra upė?“ (leidykla „Tikra knyga“, premijos rėmėjas leidykla „Debesų ganyklos“) įvertinta už informacinio teksto dermę su romantišku, filosofiniu pasakojimu ir už meninį knygos patrauklumą, iliustracijų bei teksto vienovę. Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą įteikta Dovilei Zavedskaitei. Apdovanojimą ji pelnė už žodžio žaismę ir švelnią ironiją,

neformalias savęs ir pasaulio pažinimo pamokas, plastišką filosofinę mintį ir už atradimų kupiną kelionę. „Lietus ir skafandras“ (išleido paramos ir labdaros fondas „Švieskime vaikus“, premijos rėmėjai leidykla „Žara“ ir UAB „IMG Numeri“). Aštuntoji premija buvo įteikta ne už knygą, bet už metų pasiekimus vaikų literatūros, knygos meno, bibliotekininkystės, literatūros sklaidos ir skaitymo skatinimo srityse. Vinco Aurylos premija už aukštos kokybės tęstinę ir plačių užmojų iniciatyvą – kūrybinę studiją „Knygų šalis“, aktualinančią knygos meną ir jos kūrėjus, knygos kultūrinę bei estetinę vertę tarp jaunųjų skaitytojų skirta dailininkei Sigutei Chlebinskaitei (premijos rėmėjas programuotojas Antanas Marcelionis).

Roma Kišūnaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus specialistė

SELEMONAS PALTANAVIČIUS. SNIEGO ŽMOGELIŲ ŽIEMA

Tai – knyga, kurios pasaulis skaidrus kaip tirpstančiuose varvek liuose atsispindintis saulės spindulys. Joje apgaulingai paprastai pasakojama apie pamatinius dalykus – Gyvenimą ir Mirtį, gamtos ir gyvybės ciklą ir vienintelį pastovų dalyką – kaitą. Tai – knyga, mokanti džiaugtis tuo, kas esi ir kur esi. Net jei esi tik mažytis sniego žmogelis.

IEVA BABILAITĖ. (NE)VIENAS

Šiai knygai perskaityti reikia vaizduotės, fantazijos, noro žaisti ir kurti. „Kurti“ – raktinis žodis, nes knygoje – vien vaizdai, nė vieno žodžio. Juos reikės susirasti patiems.

MONIKA VAICENAVIČIENĖ. KAS YRA UPĖ?

Tokia nepaprastai paprasta, tokia poetiškai žemiška ši knyga. Atsiversk ją ir kaipmat daug ką galėsi užuosti, išgirsti, patirti, nė nepajusi, kaip užsimanysi įmerkti kojas į vėsius upės vandenis. Geriausias knygas sunku uždaryti į narvelį, vadinamą žanru ar literatūros tipu. Dažnai tokios knygos nepaklūsta, jos kalba sava kalba. Tokia yra ir šioji – kviečia ne tik pažinti pasaulio dalykus bei reiškinius, bet ir mąstyti, gėrėtis, įkvėpti.

MAJA LUNDE. SNIEGO SESĖ (VERT. ALVYDA GAIVENIENĖ)

Tai išskirtinai jautri ir paslaptinga istorija, kurioje netekties skausmas susipina su gyvenimo džiaugsmu ir viltingu šventės laukimu.

SIIRI ENORANTA. GRAUDARAGIO UŽKALBĖJIMAS (VERT. URTĖ LIEPUONIŪTĖ) Šios knygos pasaulis naujas, keistas, neregėtas, bet kartu mums labai artimas. Jį valdo tokios pačios aistros, norai, skauduliai. Knyga klausia: ar norėtum žinoti, kiek tau liūdesio šioje žemėje skirta? Ar išdrįstum priimti suskaičiuotą likimą?

DOVILĖ ZAVEDSKAITĖ. LIETUS IR SKAFANDRAS

Vaikystėje nėra nieko maloniau nei leistis į nuotykį, o ypač be suaugusiųjų ir turint didelį bei svarbų tikslą. Argi šios knygos pagrindinės veikėjos noras „nusivilkti skafandrą ir lakstyti su suknele be vargo“ nėra pakankamai rimtas argumentas patirti nuotykį? 36

KRONIKA

NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE – SUTVARKYTAS RAŠYTOJO ALGIMANTO ZURBOS ARCHYVAS Literatūros tyrinėtojai jau gali susipažinti su lietuvių rašytojo, publicisto, redaktoriaus Algimanto Zurbos (1942–2018) archyviniais dokumentais, kuriuos 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius gavo iš rašytojo našlės Laimos Zurbienės. Sutvarkytame A. Zurbos fonde saugomi dokumentai atspindi įvairiapusę kūrėjo asmenybę, jį sudaro 164 vienetai rankraščių, mašinraščių, spaudinių, fotografijų, korespondencijos.

Literatūros tyrinėtojams, ko gero, įdomiausios būtų rašytojo užrašų knygelės, užrašų sąsiuviniai, kuriuose – mokyklinių metų poezijos bandymai, visa romanų, apsakymų parengiamoji medžiaga. Užrašuose yra daug A. Zurbos minčių apie kūrybą, romanų, tekstų schemos bei konstrukcijos, veikėjų charakteristikos, prototipai. Tarp žymesnių literatūros kūrinių – jo 1994–2002 m. pasirodžiusių romanų trilogijos „Savūnė“, „…eina“, „…jai tešviečia“ (2003 m. pelnė Žemaitės premiją) rankraščiai. Pats autorius apie trilogiją yra sakęs: „Subrendo įsitikinimas, kad mano kartos rašytojai turi paporinti kuo įtaigesnę sakmę apie Lietuvos pokarį, be galo sudėtingą, Nacionalinės bibliotekos Algimanto Zurbos fonde saugoma 164 vienetai dokumentų: rankraščiai, mašinraščiai, fotografijos, korespondencija. Vygaudo Juozaičio nuotr. rūsčiai dramatišką, apie itin reikšmingą istorijos virsmą, laisvės kovotojus, paties kaimiečio dvasios kaitą, nes tai epochiniai A. Zurba parašė per 30 įvairaus žanro knygų: apsakymų, apysakų, romanų, pasakų, daug rašė jaunimo dalykai, lėmę tautos likimą ne vienam dešimtmetematika, skelbė knygų recenzijas, diskusinius straips- čiui – ištisai pusei amžiaus. Tam reikėjo ypatingo susikaupimo, pagaliau vidinio pasiruošimo – kad ganius, sudarė tris moksleivių kūrybos rinktines. Biografinė medžiaga apima 1956–2018 m. laiko- lėtum sėsti prie naujų knygų – trilogijos, aprėpiančios tarpį. Fonde sukaupta didelė dalis A. Zurbos grožinės skaudžią mūsų istorijos atkarpą.“1 Nacionalinės bibliotekos A. Zurbos fonde – visas kūrybos, straipsnių ir recenzijų, proginių kalbų, linksmų ir graudžių atsiminimų apie lietuvių rašytojus. pluoštas apsakymų, apysakų, novelių (su autoriaus Greta asmens dokumentų fonde saugomi kūrybos taisymais, įvairiais variantais) rankraščių ir mašinįvertinimo diplomai (1995 m. – Juozo Paukštelio, raščių, niekur nepublikuotų romanų, pvz., „Neleisk 2003 m. – Žemaitės literatūrinės premijos), Biržų sa- Pauliaus į Londoną“ (2015), „Pavargusios“ (2017), vivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo 2003 m. 1 Zurba, Algimantas. Gal taip reikėjo: nuo siautulingosios Apaščios iki Vilniaus liudijimas, autorinių vakarų programos, kvietimai į pušynų…: gyvenimo, kūrybos bruožai, pikantiški nutikimai. Vilnius: literatūros šventes ir kita. Gimtasis žodis, 2012, p. 284. 37

...ir rašytojo autobiografijos rankraštis. Originalai saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, Algimanto Zurbos fonde

Tarp Algimanto Zurbos dokumentų ir rašytojo jaunystės laikų sąsiuviniai, kuriuose – mokyklinių metų kūrybos bandymai...

„Sodo romanas“ (2015–2016), vaikams skirtas kūrinys „Greičiau į Afriką (2016) ir nebaigtas paskutinis prozos darbas (2018). Čia galima susipažinti ir su jau publikuotų romanų „Krisius“ (2008–2009), „Aušrų migla“ (2013–2014), „Aritmija“ (2004–2006) rankraščiais. Lietuvoje A. Zurba gerai žinomas kaip knygų vaikams ir jaunimui kūrėjas, tad tarp sutvarkytų dokumentų yra ir „Daktaro Mauricijaus“, „Raganaitės Džildos“, apysakos „Voveriukai, voveriukai“ darbiniai variantai. Įdomi nepublikuota ir mažai visuomenei žinoma A. Zurbos sukaupta korespondencija (66 laiškai), parodanti jo ryšius su lietuvių rašytojais, visuomenės veikėjais, knygų bei spaudos leidėjais, vertėjais. Pastarųjų laiškų yra daugiausia, su jais susirašinėta intensyviausiai. Paminėtina korespondencija su Mieczysławu Jackiewicziumi, kuris yra parengęs „Lietuvių literatūros istorijos“ 1-ąjį tomą, „Vadovą po Vilnių“, Alfonsu Sukovskiu, kuris į latvių kalbą yra išvertęs Vinco Mykolaičio-Putino, Vytautės Žilinskaitės ir kt. žymių XX a. lietuvių prozininkų kūrinių, taip pat Saparmuradu Ovezberdyjevu (jis į turkmėnų kalbą išvertė nemažai poetų Eduardo Mieželaičio, Salomėjos Nėries kūrinių). Fonde yra prozininko parengta paraiška kino „Bėk, maži, bėk!“ scenarijui (apie 1986 m.). Nedaug kas žino, jog A. Zurba rašytojo plunksną svarstė išmainyti į fotoaparato objektyvą. „Tik dabar mano lagamine visada turi atsirasti vietos ir fotoaparatui – itin reikšmingam palydovui, sakyčiau, padėjusiam savaip pakreipti tolesnį gyvenimą. Tai buvo ne tik iš paauglystės pamėgtas daiktas (fotografija tais laikais dar buvo savotiška paslaptis). Kai iš namų beveik negaudavau paspirties, jis virto mano maitintoju, išvedė į spaudos puslapius; jau studijų metais ėmiau

reikštis kaip fotografuojantis žurnalistas, nors ir toliau studijavau gimtąją kalbą ir literatūrą...2“ A. Zurbos fonde yra jo autorinių nuotraukų, kuriose užfiksuoti gimtieji Žvaguičiai (Biržų r.), pasak rašytojo, „graži vieta – ant aukštesniojo Apaščios kranto“3, Vilniaus, Biržų miestų vaizdai, taip pat studijų draugų, rašytojų Albino Žukausko, Emos Mikulėnaitės, Bernardo Brazdžionio, kultūros darbuotojų grupinės ir portretinės nuotraukos. A. Zurbos fonde saugomos ir kitų autorių fotografijos iš rašytojų jubiliejų, renginių, literatūros vakarų, jaunimo konkursų. Šis gausus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomų dokumentų fondas laukia susidomėjusių skaitytojų, literatūrologų bei tyrėjų.

Deimantė Žukauskienė

ALGIMANTAS ZURBA (1942–2018)

• Daugiau kaip 30 knygų autorius. 1965 m. debiutavo apsakymų rinkiniu „Svetimas pabučiavimas“. • Gimė Biržų rajone, baigė Kupreliškio vidurinę mokyklą. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, vėliau dirbo mokytoju, žurnaluose „Švyturys“ ir „Moksleivis“, buvo pastarojo vyriausiasis redaktorius. • Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 1981–1986 m. ėjo sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas. Buvo Jaunųjų filologų konkurso komisijos narys, ilgametis jos pirmininkas. • Įvertintas Žemaitės premija (1974, 2003 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1985 m.), Juozo Paukštelio (1995 m.), Vlado Šlaito (2012 m.), Antano Baranausko (2012 m.) premijomis, 2009 m. nominuotas Astridos Lindgren premijai. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1982 m.), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2007 m.). 2 3

Ten pat, p. 138. Ten pat, p. 42.

IN MEMORIAM

DRĄSINANTIS BRONISLOVO BURGIO GYVENIMAS Burgis, nebūčiau pasiryžęs siekti savo svajonės, nebūčiau tuo, kuo dabar esu. Bronislovo Burgio gyvenimas drąsino ne vien jo mokinius ar greta esančius, bet ir tuos, kurie pažinojo jį netiesiogiai, tik iš interneto erdvės. Jo išmintimi ir patarimais kompiuterijos tema naudojosi daugybė Lietuvos bibliotekininkų – ne vieną dešimtmetį savo bendruomenėms padedančių nepasiklysti skaitmeniniame pasaulyje. Drąsinančių žmonių nepamirštame, juos prisimename, apie juos norisi kalbėti.

Genovaitė Mačiūtė Birštono viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

SVARBIOS GYVENIMO DATOS Modesto Patašiaus nuotr.

Per patį pavasario žydėjimą, kai viskas aplinkui žada gyvenimo viltį, mirė turbūt visoje Lietuvoje žinomas mokytojas, matematikas Bronislovas Burgis (1949 12 12–2020 04 30). Vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos direktorius savo gyvenimu sukūrė atskirą pasaulį. Tą teigia daugybė jo buvusių mokinių – baigę gimnaziją, pas pedagogą jie sugrįždavo pasidžiaugti laimėjimais, parodyti augančių vaikų. Gražūs ir drąsūs tie „Burgio kodo“ žmonės. Matematikas B. Burgis rašė vadovėlius, organizavo moksleivių konkursus, įkūrė Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondą gabiems nepasiturinčių šeimų vaikams. Bibliotekininkai ir bibliotekų skaitytojai su dėkingumu prisimena, kad, Lietuvoje populiarėjant naujosioms informacinėms technologijoms, daugiau kaip dešimtmetį – 1997–2008 m. – B. Burgis ėjo „Kompiuterijos“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Leidinys išaugo iš dienraščio „Lietuvos rytas“ savaitinės skilties. Tai buvo pirmasis informacinių technologijų žurnalas Lietuvoje. Jis subūrė žiniomis besidalinančius specialistus, kurie rašė ne vien IT inžinieriams, bet ir kompiuterinio raštingumo pradmenų besimokantiems žmonėms suprantama kalba. Dabar šypsnį kelia mėnraštyje publikuoti patarimai apie naudojimąsi elektroniniu paštu, šiandieną įprastų terminų aiškinimai ar belaidžio interneto ryšio gairės. O prieš porą

dešimtmečių visa tai buvo nauja. Žinių trūko, todėl mėnraščio laukdavo dažnas bibliotekos skaitytojas, kompiuterio naudotojas. Šiuo laiku įdomu prisiminti ir tai, kad „Kompiuterijoje“ jau prieš du dešimtmečius buvo rašoma apie 3D spausdintuvus, kurių naudą bibliotekos akivaizdžiai parodė karantino metu spausdindamos apsauginius veido skydelius ir taip prisidėdamos prie COVID-19 pandemijos suvaldymo. Ne mažesnį skaitytojų ratą buvo sutelkęs ir matematiko tinklaraštis, kuriame jis dalijosi įkvepiančia gyvenimiška išmintimi ar tiesiog pasiūlymu išspręsti naują uždavinį. Be to, negalima pamiršti, kad B. Burgis buvo ne vien aistringas matematikas, informatikas, jis – ir kūrybingas žodžio meistras. Ne tik gerai išmanė literatūrą, bet ir pats puikiai rašė, eiliavo, pažinojusieji džiaugėsi jo oratoriniais gebėjimais. „Kompiuterijos“ redaktoriaus skiltyje galėjai rasti patarimą, kokią grožinę knygą paskaityti ar su kokio tau dar negirdėto poeto kūryba susipažinti. KTU gimnazijos absolventai sako, kad dabar jie bus „burgiais“, ir „Burgio kodo“ iš jų niekas neatims. Jie džiaugiasi, jog matematikas mokė ne vien savo dėstomo dalyko, ne tik uždavinius spręsti – mokė gyvenimo ir, kas ne mažiau svarbu, – siekti savo svajonės, ginti garbę bei tiesą, nors už tai kartais tenka sumokėti sveikata. Daugelis jo mokytų jaunų žmonių, mėgstančių savo profesiją ir neabejojančių pasirinkimu, šiandieną ištartų: jei ne

• Gimė 1949 m. gruodžio 12 d. Paminijuose (Plungės r.). • 1978 m. Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijos universitetas, KTU) apgynė mokslų kandidato disertaciją, įgijo technologijų daktaro laipsnį. • 1997–2008 m. leido žurnalą „Kompiuterija“, iki 2013 m. buvo KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentas, nuo 2013 m. – dėstytojas valandininkas. • Vienas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjų, jai vadovavo nuo 1990 iki 2014 m. • Savaitraščio „Ekonomika.lt“ „Verslo švyturių“ apdovanojimuose 2011 m. pelnė nominaciją „Metų švietėjas“ (nominacija įsteigta siekiant skatinti jaunuolių profesionalumą ir inovatyvumą, įkvėpti ir ugdyti ateities vadovus). • Iš KTU gimnazijos vadovo pareigų pasitraukė 2014 m. dėl gimnazistės tėvų iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo (2016 m. Aukščiausiasis Teismas jį išteisino). • Direktoriui paliekant gimnaziją, absolventai pateikė staigmeną – sukūrė vaizdo klipą, kuriame – 154 buvusių gimnazistų, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, padėkos ir linkėjimai. • 2014 m. įkūrė Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondą mokslo siekiantiems daugiavaikių ar sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams remti.

IN MEMORIAM

STASĖ DUBČIANSKIENĖ [1934 05 02–2020 05 27] 2020 m. gegužės 27 d. mirė Stasė Dubčianskienė, buvusi ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja. Stasė Dubčianskienė (Inčiūtė) gimė 1934 m. gegužės 2 d. Ukmergės rajone, Praniukų kaime. 1941 m. pradėjo lankyti pradžios mokyklą Pavytinės kaime, 1945 m. – Ukmergės mergaičių gimnaziją. 1950 m. šeimai persikėlus į Vilnių, mokėsi Vilniaus 7-ojoje ir Vilniaus darbo jaunimo vidurinėse mokyklose. 1953–1957 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, Gamtos-geografijos fakultete. 1962 m. gruodžio 20 d. pradėjo dirbti LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyresniąja bibliografe, o 1963 m. spalio 1 d. paskirta Vaikų literatūros skyriaus vedėja. S. Dubčianskienei vadovaujant, prie skyriaus buvo įkurtas pasakų kambarys, 1965 m. pradėjo veikti „Berniuko Žirniuko“ lėlių teatras. 1973 m. Vaikų literatūros skyrius patvirtintas Sąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos dalyviu, o jo vadovė apdovanota parodos sidabro medaliu. 1975 m. gegužės 12 d. S. Dubčianskienė paskirta direktoriaus pavaduotoja metodiniam darbui, nuo 1981 m. rugsėjo 21 d. – direktoriaus pavaduotoja skaitytojų aptarnavimo reikalams. 1989 m. rugsėjį išėjo į pensiją. S. Dubčianskienė buvo aktyvi įvairių profesinių seminarų, konferencijų dalyvė ir organizatorė. Ne kartą apdovanota garbės raštais, tarp jų ir 1963 m. lapkričio 30 d. raštu už aktyvų dalyvavimą perkeliant fondus iš Kauno į Vilnių ir ruošiantis bibliotekos atidarymui. Reiškiame nuoširdžius užuojautos žodžius velionės artimiesiems, visiems ją pažinojusiems. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenė

KAZIMIERA ŠIAUDINIENĖ [1933 04 17–2020 05 14] Gegužės 14 dieną amžinybėn išėjo ilgametė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotoja Kazimiera Šiaudinienė. 1965–1992 m. ji dirbo Bibliografijos ir informacijos skyriuje, 1974 m. buvo paskirta šio skyriaus vedėja. Kazimiera Šiaudinienė (Daščioraitė) gimė Rokiškio rajono Ragelių kaime. Mokėsi Ragelių pradinėje mokykloje. Pokario metais Daščiorų šeima rėmė miško brolius, slėpė partizaną Bronių Balaišį-Perkūną. Paaiškėjus, kad yra susekti, vengdami įkalinimo ar tremties, namiškiai turėjo palikti savo namus ir slapstytis. Tėvas ir brolis buvo suimti. Dar paauglė Kaziūtė, kaip ją vadindavo rageliečiai, buvo tardoma Rokiškio saugumo, tačiau jai pasisekė pabėgti. 1947–1950 m. gyveno ir dirbo pas svetimus, negalėjo lankyti mokyklos. Gerų žmonių dėka pavyko legalizuotis, baigti Rokiškio vidurinę. 1954–1959 m. Kazimiera studijavo lituanistiką Vilniaus valstybiniame universitete, jos bendrakursiai buvo poetai Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, dramaturgė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė ir kt. Baigusi studijas, kurį laiką mokytojavo Trakų rajono Kariotiškių septynmetėje, Onuškio vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo buvusiuose Knygų rūmuose. Nuo 1965 m. pavasario iki pat išėjimo į pensiją Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje dirbusi K. Šiaudinienė kartu su kolegėmis parengė rekomenduojamos literatūros rodyklę, skirtą Vilniaus miestui (1966). Išleistas ir bibliografų vadovės parašytas metodinis leidinys „Kai kurie viešųjų bibliotekų bibliografinio darbo klausimai“ (1979). Iki šiol kaip vertinga dovana bibliotekos svečiams įteikiama K. Šiaudinienės kartu su literatūrologu prof. Jonu Riškumi parengta bibliografijos rodyklė „Adomas Mickevičius“ (1981), kurioje suregistruota su poeto vardu siejama literatūra lietuvių kalba. K. Šiaudinienė buvo ramus, labai santūrus žmogus. Kalbėjo nedaug, bet prabilusi mokėjo rasti originalų, vaizdingą žodį. Jau išėjusi į užtarnautą poilsį, parašė prisiminimus „Mano Rageliai“ (2002) ir „Pokaris Ragelių apylinkėse“ (2003), skirtus gimtajam kaimui, tėvams ir broliams, dramatiškam pokario laikui. Labai gražia rašysena parašytą atsiminimų rankraštį padovanojo sūnaus Sigito šeimai, keliems giminaičiams, taip pat gimtųjų Ragelių bibliotekai. Kazimiera nuolat palaikė ryšį su kolegomis, viskuo domėjosi. Pasibaigus žemiškajai kelionei, žmogus pasilieka savo darbuose ir žmonių atmintyje. Prisiminsime mūsų Kazytę kaip labai šviesų žmogų. Amžino poilsio K. Šiaudinienė atgulė Vilniaus Karveliškių kapinėse šalia savo vyro Vytauto. Bendradarbiai

TRUMPAI

KRONIKA / SKAITOME LAUKE

SKAITYKLOS IR BIBLIOTEKĖLĖS JONAVA

Vasara terasoje. Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, viešojoje bibliotekoje ir filialuose nuo birželio 1 d. atnaujintas paslaugų teikimas. Vis daugėja renginių ir Knygų terasoje, kviečiančioje atviroje bibliotekos erdvėje paskaityti knygą, žurnalą ar laikraštį. Išsiilgę vieni kitų ir bendrų veiklų birželio 5 d. čia susitiko klubo „Polėkis“ senjorai, juos pasveikino biblio tekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė. Birželio 3 d. Knygų terasoje surengta akcijos „Vasara su knyga“ atidarymo šventė, dalyvių susitikimai ir kitos veiklos čia vyks kiekvieną trečiadienį.

Knygų terasoje liepsnomis virto poetų karantininės kaukės. Viešosios bibliotekos nuotr.

Birželio 11 d. Knygų terasoje vykusio poezijos sambario „Pavasario blūdas“ „kaltininkai“ ir iniciatoriai gerai pažįstami jonaviečiams – tai Ramūnas Čičelis, Mindaugas Švėgžda, Marius Glinskas ir Feliksas Paulauskas, prieš trejus metus susibūrę į kūrybinę draugiją. Siejami draugystės ir pasiryžimo palengvinti kasdienybės rutiną, įkvėpti poezijos tiems, kurie alksta gerų eilėraščių ir intelektualių dalykų, jie pristatė naujausius eilėraščius ir kvietė atsiversti naujas knygas: M. Švėgždos eilėraščių rinkinį „Geltona ornamentika“, R. Čičelio monografiją „Jono Meko „Aukso vidurys“. Geras kūrybos gurkšnis – ir pirmajame draugijos laikraščio numeryje „Skiautinys“, išleistame Jonavos viešojoje bibliotekoje. Tiražas ribotas, tačiau keletą egzempliorių dar galima rasti bibliotekos skaitykloje. „Pavasario blūdas“ įkaitino ne vieno vaizduotę. Subtilus bendravimas, naujausių knygų ir eilėraščių pristatymas, lakštingalų garsuose skendinti Knygų terasa susiliejo į neįprastą unikalų kultūrinį vyksmą. O poetai pažadėjo dar sugrįžti, nes kūryba gyva, o poezijos mūsų gyvenime vis mažiau...

Kristina Jaskūnienė

KAUNAS

Pradėjome sezoną. Į Kauno miesto paplūdimius vėl grįžo bibliotekos po atviru dangumi. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkurtose lauko skaityklose Lampėdžiuose ir Panemunėje kauniečiai ir miesto svečiai gali skolintis knygas ir vartyti spaudą, skaitydami leisti laiką gryname ore. Šių lauko bibliotekų lentynose galima rasti kelis šimtus lietuvių ir užsienio autorių knygų tiek suaugusiesiems,

tiek vaikams ar paaugliams, gausu įvairių žurnalų. Knygų tematika įvairi, daugiausia čia laisvalaikio, pramoginės literatūros, tačiau galima rasti ir filosofinių kūrinių, programinės literatūros moksleiviams. Abi bibliotekos įrengtos bendradarbiaujant su privačiu verslu – paplūdimiuose veikiančiomis kavinėmis – ir yra puikus pavyzdys, kaip verslas gali prisidėti prie kultūros iniciatyvų įgyvendinimo. Prie Lampėdžių karjero esančioje „Sunny Beach Kaunas“ baro terasoje paplūdimio biblioteka veikia jau ketvirtus metus iš eilės. Esant geram orui, ji skaitytojų laukia kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val., o vasaros sezonui įsibėgėjus – ir iki 22 val. Pasak baro vadovės Eglės Gaudinskaitės, paplūdimio bibliotekos lentyna poilsiautojų mėgstama ir nuolat lankoma, jie perskaitę knygas ne tik grąžina, bet ir papildo lentyną naujais skaitiniais. Kai kurie nuolatiniai bibliotekos lankytojai užsuka net ir prastesniu oru, sugrįžta ieškodami dar neskaitytų knygų. Jau trečius metus Panemunės paplūdimyje veikianti biblioteka įrengta bendradarbiaujant su Panemunės šašlykine. Ji lankytojams atvira visomis dienomis bet kuriuo metu. Šiame paplūdimyje knygų lentyna dažnai lankoma tiek poilsiautojų, tiek ir šašlykinės klientų ar vaizdingose apylinkėse pasivaikščioti ir dviračiais pasivažinėti išsiruošusių kauniečių.

Klaipėda. Imanuelio Kanto viešoji biblioteka penktą kartą pakvietė klaipėdiečius vasaros metu užsukti į Karlskronos aikštę, kur birželio 16 d. atidaryta interaktyvi vasaros skaitykla. Kupolinėje palapinėje įkurtoje skaitykloje bus eksponuojamos parodos, palapinėje ir šalia jos galima naudotis „Wi-Fi“ ryšiu, skaityti knygas ir spaudą. Siūloma ir daugiau veiklų: šeimos kviečiamos į rytinę mankštą, organizuojami kūrybiniai-edukaciniai užsiėmimai, vakarėjant skambės muzika, vyks knygų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Neringa. Birželio 6 d. 18 val. šalia Preilos biblio tekos visuomenei pristatytas unikalus knygų namelis, sukurtas juodkrantiškio skulptoriaus Alberto Danilevičiaus ir primenantis užpustytų Kuršių nerijos kaimų istoriją. Lauko bibliotekėlė, iš kurios bet kuriuo paros metu galima pasiimti knygą, pagaminta iš ąžuolo ir metalo – tai namelis ant ratų, žadinantis kultūrinę atmintį, simboliškai bylojantis apie priverstinį krašto žmonių kraustymąsi. Taip 1843 m. Kuršių nerijoje atsirado kaimas, pavadintas Preila – ją bėgdami nuo pustomo smėlio įkūrė Naujųjų Naglių gyventojai.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos nuotr.

Lauko skaitykloje Panemunėje – knygos įvairaus amžiaus lankytojams. Viešosios bibliotekos nuotr.

Paplūdimio bibliotekose perskaitytas knygas ir žurnalus žmonės kviečiami grąžinti atgal į lentynas, tačiau galima ir mainyti – patikusią knygą galima pasiimti namo, vietoj jos palikus kitą. Šis Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaitymo skatinimo projektas sulaukė ir teigiamų miestiečių įvertinimų – Kauno menininkų namų organizuotuose Įsimintiniausios 2019 m. Kauno kultūros iniciatyvos rinkimuose Paplūdimio biblioteka pateko į finalinį šešetą. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tikisi, kad ši iniciatyva dar labiau priartins biblioteką prie skaitytojų, suteiks jiems kokybiško laisvalaikio galimybę ne tik pačioje bibliotekoje, bet ir viešosiose erdvėse.

Monika Straupytė

Tauragė. Rajono Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka dalyvauja Tauragės miesto šventėje (513-ajame gimtadienyje) ir nuo birželio 5 d. kviečia į Roko muzikos skaityklą, kurioje galima rasti ne tik knygų apie roko muziką, atlikėjus ir grupes, bet ir pasiklausyti vinilo plokštelių. Taip pat eksponuojama Ramūno Danisevičiaus fotografijų paroda „Susipažinkime: roko muzikantai ir jų mintys“. Lankytojai panorėję gaus skrajutę su labai savo kraštą mylėjusios poetės B. Baltrušaitytės eilėraščiu apie Tauragę. Skaitykla veikia iki liepos 4 d. Vilnius. Bernardinų sode nuo birželio 16 d. ir iki pat rugsėjo 13 d. veiksianti Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos organizuojama vasaros skaitykla lankytojams gali pasiūlyti rinktis iš 500 knygų suaugusiesiems ir vaikams, taip pat – leidinių anglų bei rusų kalbomis. Profesionalūs bibliotekos darbuotojai patars ir padės išsirinkti skaitinius, miesto svečiai ras literatūros apie sostinę. Čia galima naudotis nemokamu internetu, dalyvauti knygų sutiktuvėse, susitikti su autoriais. Skaitytojai laukiami antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 20 val. „Tarp knygų“ informacija

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ JONIŠKIS

Pėsčiųjų žygis. Birželio 8 d. pavakare kaip tikri knygnešiai, nepabūgę nei lietaus, nei žaibų, nei griaustinio, žygio dalyviai ėjo Joniškio krašto knygnešio Viktoro Pečiulio keliu. Žygis organizuotas pagal Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos įgyvendinamą iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Knygnešių takais“, skirtą knygnešio V. Pečiulio 165-osioms gimimo metinėms paminėti.

įdomių kūrybinių produktų: „Mano 3D kaukė – kompiuterinis modeliavimas su „TinkerCad“, „Interaktyvių viktorinų internetinis įrankis „Kahoot“, „Animacijos kūrimo subtilybės su „Pencil2D“ ir kt. Viešoji biblioteka sukūrė visą edukacijų ciklą „Programavimas „Anaconda-Python“ kalba“ (11 pamokų). Pristatomas ir virtualių parodų ciklas „Mūsų krašto talentai“, skirtas Kauno rajono 65-mečiui. Jau paskelbta paroda „Robertas Keturakis – didelio talento ir reto darbštumo poetas“ (gimimo 85 metų sukakčiai), o parodoje „Kalnai mums simfoniją groja“ pristatomi keliautojo, fotomenininko Raimondo Puišio darbai. Kai nelyja ir vėtros nurimę, biblioteka kviečia į Kiemo galeriją pažiūrėti Kauno apskrities VB parengtos kilnojamosios parodos „Iš Laikinosios sostinės valdininko gyvenimo“, kūrybingumą galima ugdyti bibliotekoje veikiančioje Meninės fotografijos studijoje.

Žygio dalyviai nepabūgo blogų orų. Viešosios bibliotekos nuotr.

Renginio organizatorė Kriukų padalinio bibliotekininkė Violeta Navickienė dalyviams įteikė po knygą, kurią jie savo kuprinėse nešė iki pat Valakų kaime gyvenančio Alvydo Užkuraičio, V. Pečiulio tolimo giminaičio, sodybos. Apie 30 puikiai nusiteikusių žygeivių įveikė visą žygio maršrutą (Kriukai–Valakai–Kriukai). Pirmiausia buvo aplankyta knygnešio kapavietė ir pagerbtas jo atminimas. Šiuo metu ji tvarkoma, numatyti ir V. Pečiulio kapavietės renovavimo darbai. Vėliau kaimo keliukais ir pievomis eita iki knygnešio buvusios gimtosios sodybos vietos (Valakų k.), kurią šiuo metu mena tik paminklinis akmuo. Žygeivius prie paminklinio akmens pasitikęs A. Užkuraitis papasakojo knygnešio gyvenimo istoriją, rodė senas nuotraukas. Savo sodybos kieme A. Užkuraitis kvietė žygeivius pasivaišinti arbata ir Kriukų bendruomenės „Šešėvė“ pirmininko G. Jokšto žmonos Aušros išvirta koše.

Gita Vilčiauskienė

KAUNAS

Biblioteka kuria naujas veiklas. Karantino laikotarpiu iš esmės pasikeitė Kauno rajono viešosios bibliotekos veikla, didžioji dalis paslaugų persikėlė į virtualiąją erdvę ir tapo pasiekiamos ne tik bibliotekos vartotojams, bet ir visiems rajono gyventojams. Ypač pasiteisino virtualios informacinių technologijų, programavimo, meninės ir kūrybinės edukacinės veiklos, kuriomis gali naudotis mokytojai, moksleiviai ir jų šeimų nariai. Tiek biblioteka, tiek padaliniai socialiniuose tinkluose aktyviai skelbė informaciją, pristatė edukacijas, reklamavo parodas. Bibliotekos specialistų pastangomis sukurta ir į virtualiąją erdvę perkelta per 30 edukacinių programų. Buvo skirtų ir ekologijos temai – „Plastikinė tara naujam gyvenimui“, ir saugaus eismo taisyklėms – „Pasigaminkime atšvaitą“. Pasiūlėme

Edukacija Meninės fotografijos studijoje. Viešosios bibliotekos nuotr.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ konkurso vertinimo komisija atrinko kiekvienoje apskrityje šauniausių rezultatų vykdant projekto veiklas pasiekusią biblioteką – džiaugiamės, kad ja tapo Kauno rajono savivaldybės VB Pagynės padalinys, vadovaujamas vyr. bibliotekininkės Gabijos Ščiukauskaitės.

Nemokamus mokymus vedė Asta Andrulienė. Viešosios bibliotekos nuotr.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Asta Andrulienė PANEVĖŽYS

Mezgimo diena. Senvagės saloje birželio 12 d. vyko renginys, skirtas Pasaulinei mezgimo viešumoje dienai. Antrą kartą Panevėžyje vykusį renginį organizavo miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir Panevėžio bendruomenių rūmai. Sumanyta parodyti, kad mezgimas nėra vien užsiėmimas vienumoje, jis puikiai tinka ir bendravimui. Prie smagios akcijos nedvejodamos prisidėjo Šiaurinės bibliotekos rankdarbių klubo „Laumė“ narės, mezgimui neabejingi miestelėnai, kolegės iš įvairių miesto bibliotekų, Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto lankytojai. Į akciją atvyko net Biržų rankdarbių asociacijos „Fantazijų skrynia“ narės. Patogiai įsitaisę su virbalais, vąšeliais ir siūlų kamuoliukais, mezgimo entuziastai mezgė kojines, riešines, kokį aprangos aksesuarą ar žaisliuką. Praeiviai galėjo pasigėrėti ne tik eksponuojama mezginių paroda „Siūlo suktybės“, bet ir susipažinti su mezgimui ir įvairiems raštams skirtais leidiniais. Kad mezgimas malšina stresą, didina kūrybingumą, gerina atmintį, lavina smulkiąją motoriką, patvirtina ir mokslas.

Vilgemina Puskunigienė

PAGĖGIAI

Virtualūs mokymai. Vydūno viešosios bib liotekos bendruomenė karantino laikotarpiu kėlė kvalifikaciją – dalyvavo nuotoliniuose mokymuose: mokytasi naudotis programa „Microsoft Teams“. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė, naudodamasi minėta programa, organizavo nemokamus nuotolinius skaitm eninio raštingumo mokymus gyventojams. Nuo balandžio 15 d. iki gegužės 27 d. mokymuose dalyvavo 30 gyventojų, jie mokėsi naudotis įvairiomis valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis: teikti prašymus, deklaracijas, per savitarnos portalus užsisakyti įvairias pažymas. Mokymų trukmė – 6 valandos, išdėstytos per 3 dienas, dalyviams buvo išduoti pažymėjimai. Nuotoliniai mokymai – iššūkis ne tik gyventojams bet ir juos vedantiems bibliotekos darbuotojams, tai visiems nauja patirtis ir naujos galimybės saviraiškai ugdyti.

Prie akcijos prisidėjo ir mezgimui neabejingi miestelėnai. Linos Dubauskienės nuotr.

Mažuosius panevėžiečius bibliotekos darbuotojos kvietė dalyvauti smagiose edukacinėse programose: Geroji Ragana iš „Žaliosios pelėdos“ skyriaus sekė pasaką „Kodėl medūzos neturi kaulų“, „Židinio“ biblioteka kvietė į kūrybines dirbtuves „Norų lėlytės“, kur buvo galima susirišti lėlę, saugančią nuo blogos akies ir pildančią norus.

Indrė Rapkevičienė

ŠIAULIAI

Naujas bibliotekos globėjas. Lietuvių muzikantas, legendinės grupės „Bix“ narys Saulius Urbonavičius-Samas sutiko tapti dar vienu Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos globėju. Saulius prisipažino, kad tai jam labai svarbu: „Man didžiulė garbė ir nostalgija, kadangi

Bibliotekos globėjas Saulius Urbonavičius-Samas. Viešosios bibliotekos nuotr.

šioje bibliotekoje pirmą kartą buvo eksponuoti mano tapybos darbai dar tais studentavimo laikais, tai buvo didžiulis įvykis mano gyvenime.“ S. Urbonavičius sukūrė bibliotekos 70-mečiui skirtą ekslibrisą. Kalbinamas menininkas akcentavo knygos svarbą šiuolaikiniame gyvenime. Pasak Samo, informaciją dabar galime gauti rinkdamiesi įvairių formatų šaltinius, tačiau knyga ir skaitymas yra tarsi gurkšnis vandens, kurį sunku kuo pakeisti. Be to, svarbu ir knygos dizainas, apipavidalinimas, popieriaus kvapas.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos informacija

ŠILUTĖ

Paroda emigracijos tema. Birželio 11 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymas. Dalyvavo parodos autorė – žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, gyvenusi Šilutėje (1980–1985), dirbusi laikraštyje „Pamarys“, ir jos gyvenimo draugas, daugelio projektinių sumanymų bendraautoris Vytautas Jonas Juška. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatytą parodą drąsiai galima vadinti unikalia, nes idėjos atskleisti emigracijos problemą įgyvendinimas stulbina originalumu ir išradingumu. Pagrindinėje parodos dalyje pristatoma iš daugybės sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro net keletas meninių objektų. Eksponuojami septyni drabužiai, prie kurių rankomis prisiūtos sagos simbolizuoja žmones, palikusius mūsų šalį. Įdomiai menininkė apibūdino medaus korių principu sukurtą migracijos žemėlapį, vaizduojantį prie šio projekto prisijungusias šalis, kuriose gyvena Lietuvą palikę emigrantai, atsiuntę sagų ir papasakoję įdomių istorijų. Parodų salę papuošė ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, siuvinėti sagomis, sagų kaklaraištis tėčiui, sagomis dekoruoti aukštakulniai, upė, supilta iš sagų, simbolizuojanti emigracijos mastą. Visi objektai sukurti iš Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųstų sagų.

L. Valatkienė pasakojo, kad kelias istorines sagas projektui „Saga apie Lietuvą“ padovanojo JAV gyvenanti Maironio dukterėčia, rašytoja ir visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Prieš karą ji gyveno Maironio name Kaune, dėdei padedant įgijo išsilavinimą. Danutės atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo dar kelios, kurias drąsiai galima vadinti muziejinėmis vertybėmis: Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Pūtvio) dukros, moterų šaulių vadės Onos PutvinskaitėsTercijonienės uniformos sagos ir kunigo, poeto (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga) prof. Stasio Ylos odinė palto saga. Šias istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė padovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui. Iš viso prie projekto prisidėjo 500 dalyvių – ir asmenų, ir įvairių institucijų, sulaukta apie 1,5 mln. sagų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados. Renginyje dalyvavo ir šilutiškės, taip pat rinkusios ir siuntusios sagas.

Liuda Nausėdienė

TRAKAI

Paminėta Vaikų gynimo diena. Sušvelnėjus karantino sąlygoms, birželio 2 d. Trakų VB Rykantų biblioteka atidarė duris savo lankytojams. Laikantis visų saugumo reikalavimų vėl teikiamos paslaugos: išduodamos knygos (galima rinktis patiems atviruose fonduose), leidžiama skaityti periodiką, naudotis internetu. Rykantų universalaus daugiafunkcio centro patalpose surengta popietė mažiesiems „Mūsų gimtinė“ buvo skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai (minimai birželio 2 d.), taip pat norėta priminti, kad šiemet Trakai – Lietuvos kultūros sos-

Rykantų mažiesiems surengtoje popietėje. Viešosios bibliotekos nuotr.

tinė. Vaikams pristatyta M. Baranauskienės (Trakietės) apysaka „Senosios Trakų pilies paslaptys“, kalbėtasi apie istorinius Trakus, išklausytos vaikų papasakotos istorijos apie jų mėgstamą veiklą. Rykantų bibliotekoje yra nemažai knygų apie miestelio istoriją, tradicijas, gamtą, kai kurios jų, taip pat literatų kūryba apie Trakus sugulė į teminę parodą „Mes mylime Trakus“, bibliotekoje veiksiančią iki birželio 30 d. Paluknio filialo bibliotekininkė Danutė Nekulsian birželio 2 d. pasveikino Paluknio vaikų lopšelio-darželio vaikus su mažųjų mūsų šalies piliečių švente ir surengė skaitymo popietę. Palinkėjusi, kad kiekviena diena būtų nepakartojama ir kupina nerūpestingos vaikystės juoko, bibliotekininkė pristatė naujausius vaikams skirtus spaudinius, skaitė Debės Gliori, Thierry Robberechto knygeles. Vaikai aktyviai komentavo iliustracijas ir knygų turinį. Kai jau buvo aptartos perskaitytos knygelės, jų veikėjai ir įvykiai, bibliotekininkė palinkėjo vaikams daug spalvotų svajonių ir kvietė vasarą dažniau užsukti į biblioteką – ar su tėveliais, ar vyresniais broliukais ir sesutėmis.

Barbara Jocienė, Danutė Nekulsian

GALERIJA. Konkurso laimėtojai

Viešosios bibliotekos nuotr.

Autorė Lilija Valatkienė (kairėje) prie parodos eksponato. Ovidijaus Normanto nuotr.

Panevėžys. Miesto VB Smėlynės biblioteka dar pavasarį apsisprendė dalyvauti respublikiniame konkurse „Mano žalioji palangė“, skirtame šiemet minimiems Eugenijos Šimkūnaitės metams. Bibliotekoje palangių daug, tad prisidėti pakvietė ir savo bičiulius, tarp jų Vytauto Žemkalnio gimnazijos pirmokus. Komandos darbas „Gurkšnis gamtos“ (vad. bibliotekos darbuotojos Lolita Pranienė ir Vika Šešetienė) pateko į kūrybiškiausiųjų 30-uką, vėliau buvo išrinktas Metų palange. (Lolita Pranienė, Indrė Rapkevičienė)

IR AŠ TEN BUVAU

BERGENO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Nuo XIX a. veikianti Bergeno viešoji biblioteka yra antra pagal dydį Norvegijoje. Dabartinį bibliotekos pagrindinį neoromaninio stiliaus pastatą 1906 m. suprojektavo architektas Olafas Nordhagenas, o iškilo jis 1917 m. Nuotraukoje priekyje – Eglė Kazlauskienė (kairėje) ir Vitalija Jančauskienė.

Vaikų literatūros skyriaus erdvės pritaikytos skirtingo amžiaus skaitytojams. Įsitaisyti su knyga galima ir ant palangių. Poilsio kampeliai skirti mamoms su kūdikiais. Mažųjų skaitytojų žaidimų zonoje siekiama integruoti kompiuterines technologijas.

Vyresnių skaitytojų erdvėje pagalvota apie privatumo suteikiančias vietas. Leisti čia laiką vilioja užrašas: „8–12 metų zona. Suaugusiesiems įėjimo nėra. Žaidimų kampelis.“

Norvegijos bibliotekos gerai žinomos į imigrantų integravimą nukreipta veikla. Tokia yra ir Bergeno viešoji biblioteka (Bergen Offentlige Bibliotek), itin daug dėmesio skirianti tarptautiškumui. Tuo savo akimis galėjo įsitikinti LietuBuvome maloniai nustebintos, kai tarp komplektuojamų iliustruotų knygų vaikams vos mokyklų bibliotekų darradome ir išleistų lietuvių kalba. Jos skirtos lietuvių imigrantų vaikams, kad nepamirštų savo gimtosios kalbos. Eglės Kazlauskienės nuotraukos buotojų asociacijos narės Eglė Kazlauskienė ir Vitalija Jančauskienė, 2019 m. birželį apsilankiusios Norvegijos pietvakariuose įsikūrusio miesto viešojoje bibliotekoje ir susitikusios su vaikų skyriaus specialistėmis. Bergeno biblioteka įgyvendina projektus, kuriais į įvairias veiklas įtraukiami bendruomenių vaikai. Didžioji dalis vaikų literatūros komplektuojamo fondo – iliustruotos vaikų knygos, kurių tekstai pateikiami dviem kalbomis: pvz., turkų ir norvegų, olandų ir norvegų, lietuvių ir norvegų ir t. t. Bibliotekoje suteikiama galimybė vaikams skaityti ir gimtąja kalba, kad jie nepamirštų gimtinės ir savo šaknų. O skaitydami knygas šalies, kurioje gyvena, kalba, vaikai sparčiau integruojasi į visuomenę, greičiau tampa visaverčiais bendruomenės nariais.

„Dvikalbis medis“, ant kurio pakabintos dviem kalbomis išleistos garsinės knygos.

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), Jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ir į Jūsų biblioteką? Apsilankymas Bergeno viešojoje bibliotekoje leido iš arti pažvelgti į Norvegijos bibliotekų kasdienybę aptarnaujant įvairiataučius skaitytojus. Mano manymu, Lietuvos biblio tekose, tiek viešosiose, tiek mokyklų, reikėtų labiau atsižvelgti į skaitytojus, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Pavyzdžiui, mūsų – Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje – biblioteka pradėjo minėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną (vasario 21 d.). Tądien vyresniųjų klasių moksleiviai savo gimtąja kalba skaito jaunesniųjų klasių mokiniams. Stengiamės komplektuoti vaikų knygas, kurių tekstai pateikiami dviem kalbomis: lietuvių ir anglų, lietuvių ir kinų, anglų ir vokiečių. Svarstome projektinio bendradarbiavimo galimybes su kitomis Europoje veikiančiomis tarptautinėmis mokyklų bibliotekomis. Eglė Kazlauskienė

Kviečiame šalies bibliotekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bibliotekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.

IN THIS ISSUE Irena Krivienė. A Place Cultivating Personalities Who Change the World 1

Virginija Galvanauskaitė. For Oneself and for One’s Own People

This year Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, authors of the heading „#Gyvasžodis, professionals in their respective domains, share their thoughts about changes that libraries underwent during these three decades. This issue’s guest is the Director-General of Lithuania’s oldest library having reached the 450th year of its existence Irena Krivienė. To quote the publication’s author, “The Vilnius University Library with its centuries-long history has accumulated a remarkably abundant wealth: millions of books and manuscripts and myriads of thoughts and names, captured in documents, of those who created Lithuania’s science and culture”. The history of the Vilnius University Library reflects Lithuania’s prosperity and achievements of science and its present day, the realization of the long-time dream to build a new library, which would become a convenient and liberal place for working, socializing and acting together.

In 2020, Tarp knygų publishes a series of articles introducing documentary heritage objects included into the Lithuanian National Register of UNESCO’s Memory of the World Programme in 2019. In this issue, we present a provenancial inscription in Latin by the author of the first Lithuanian book Martynas Mažvydas (c. 1510–20–1563). The Head of the Rare Books Division at the Vilnius University Library Virginija Galvanauskaitė speaks about when and in what book this valuable inscription was done and under what circumstances the inscription’s authorship was identified and verified after more than four hundred years.

Marija Prokopčik, Žibutė Petrauskienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Blend of Heritage and Innovation at Lithuania‘s Oldest Library 3 This year, the Vilnius University Library celebrates its 450th anniversary. Its principal mission is to service the academic community, but the Library is not confined within its boundaries and is open to the city and the world. How this Library, which the largest in Lithuania, unites in its activities scholarly and study resources as well as the heritage representing ages-long history, how this oldest Lithuania’s library develops up-todate technologies and how it finds itself among similar libraries within international arena. These are the topics that the Director of the Vilnius University Library’s Information Services Department Associated Professor Dr. Marija Prokopčik, the Director of the Vilnius University Library’s Scholarly Communication and Technologies Department Dr. Žibutė Petrauskienė and the Director of the Vilnius University Library’s Heritage Collections and Research Department Nijolė Klingaitė-Dasevičienė address in this publication.

Eglė Dikavičienė. 100 Years for Public Librarianship in Lithuania!

We present a review article by the senior methodologist at the Library Science Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Eglė Dikavičienė with 2019 statistical data about Lithuanian libraries. The previous year was exceptional for Lithuania’s libraries: the National Library celebrated its centenary. But then over the previous decade, the library network contracted by 351 libraries, or 35 average libraries of various categories were liquidated annually. In 2019, the Lithuanian library network consisted of 2,365 libraries; over the year, the number of libraries decreased by 37.

Daiva Janavičienė. Planning User Services at Libraries and Their Quality 16 By drawing on works by American, Australian and Lithuanian scholars, the senior methodologist at the Library Science Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Daiva Janavičienė speaks about the criteria for the quality of library services and what essential actions should be undertaken by libraries in order to update their services as well as brings to notice that cutting-edge technologies are not always a panacea: they should be selected, first and foremost, by considering the needs and expectations of the users.

Laima Andrikienė: ”It is Hard to Part with the Personal Library, but Books Must Be Available to All”

Against the background of Lithuania’s celebration of the 30th anniversary of the re-establishment of its independence, this year, there was an act of donating a personal collection of books to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania: on 18 May, the Signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania, politician and public figure Dr. Laima Liucija Andrikienė donated her collection of more than 2,700 books of various genres (fiction as well political, scholarly, philosophical and informative literature and photography albums). In her interview, Ms Andrikienė speaks about building up a personal library, the most cherished books of the collection as well as about rare publications that are not readily available at present and why they still remain at her home. (Interviewed by Silvija Stankevičiūtė)

Eva Praškevič. Printings from a Press with Ages-Long History at the National Library

This year, Europe and Lithuania commemorates the 500th anniversary of the famous printer and publisher from Antwerp Christophe Plantin (1520–1589). The researcher at the Rare Books and Manuscripts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Eva Praškevič introduces a selection consisting of 225 titles (270 items) preserved at the National Library. The selection includes works of diverse subject matter: missals, books about saints of the Roman Catholic Church, Bibles, catechisms as well as works on botany, astronomy and medicine. The author of the publication emphasizes that Plantin Press not only operated for several centuries (from the 16th until the 19th) but also was one of amazing productivity. Its fundamental characteristics was that its printings were highly decorated and illuminated by famous contemporary artists.

Tomas Petreikis. Small Newspapers at School Museums: the Context and Discoveries

While preparing the national retrospective bibliography, care is taken of the bibliographic control of Lithuania’s documentary heritage. Series of Lietuvos bibliografija (“The Lithuanian National Bibliography”) covering books and serials are being published. However, archival and documentary material preserved at school museums has been somewhat overlooked to date. Dr. Tomas Petreikis, a senior bibliographer and researcher at the National Bibliographic Control Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, points out that over 1,000 various school serials were being published in Lithuania before 1940. He speaks about the effort of the preparers of the national bibliography to collect more knowledge about school newspapers and use this material for the preparation of the second part of Series B (Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940, “Lithuanian Serials 1823–1940”) of “The Lithuanian National Bibliography”.

Ineta Krauls-Ward. The Storytelling Library and Memory Will Never End 30 The publication’s author Dr. Ineta Krauls-Ward emphasizes that the health catastrophe caused by the coronavirus that overwhelmed the whole world forced to look differently at many things that seemed natural earlier and revise values. Will information and communication activity areas survive? Shall we shun libraries and be afraid to touch books there and be close to one another? The crowds living a superficially attractive and colourful life within social networks suddenly realized the fragility of their existence. The author states that the prompt reaction by librarians to the COVID-19 catastrophe once again proved the significance and versatility of the profession.

Roma Kišūnaitė. The Children’s Literature Has No Age Limits

At the end of May this year, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania hosted the event of presenting the 28th IBBY (the International Board on Books for Young People) awards for the best books for children of 2019 to the winners. Because of the quarantine, though with some of its restrictions lifted, the number of participants was limited and 2 meter social distancing as well as other safety measures were maintained. Eight prizes of the Lithuanian Section of IBBY financially supported by private individuals and enterprises were awarded.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a., tel. (8 5) 249 7028) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu violeta.kuzmaite@lnb.lt). Vieno numerio kaina – 2,25 Eur

2020 Nr. 6 (737) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-06-25 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 510 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 6 (737) 2020 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt