2020 01 - A

Sausis | 2020

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Aldona Augustaitienė. Atsvara technologijoms turi išlikti knyga 1 ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Parodoje – iš Renesanso atėjusios vertybės ir kūrėjai 3 ĮVYKIS

Biblioteką kuriančių žmonių šventė. „Tarp knygų“ informacija

5

TYRIMAI

3

Knygų ir žinių namai vertinami labai gerai 6 ŠIANDIEN AKTUALU

Rasa Januševičienė. Renginiai savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovams ir specialistams 10 POKALBIS

Sigitas Narbutas: „Reikėjo institucijos atsivėrimo ir tarnystės“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

13

NAUJI LEIDINIAI

Garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“. Parengė Živilė Časaitė

17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Kolekcija iš portfelio, arba religiniai paveikslėliai bibliotekoje 18 PROJEKTAI

22

Birutė Skaisgirienė. Į virtualiąją erdvę perkelta uostamiesčio monumentalioji tapyba 22 BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Tomas Pauliuščenka, Dalia Jakaitė. Povilo Višinskio įkvėpti ir įpareigoti šiauliečiai 24 „TARP KNYGŲ“ – 70

Gruodį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

27

KRONIKA

Aistė Talijūnienė. Žemaičių bibliofilai puoselėja knygos tradicijas 29 Kristina Mečkovska. Lentvario biblioteka turi naujus namus 30 KRONIKA / VIETOVARDŽIŲ METAI KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KRONIKA / ŽEMAITIJOS METAI

32 33 35

IN MEMORIAM

30

Buvusiai bibliotekos direktorei Vandai Paškauskienei [1932 08 19–2019 11 09] 36 2019 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

37

IR AŠ TEN BUVAU

Daina Sutkevičienė. Katalonijos nacionalinė biblioteka 44 PIRMAME VIRŠELYJE

Šios lengvos it snaigės figūrėlės (aut. Julija Charsika) gimė Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose mokytasi pasigaminti lėlių teatro personažus. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Vygaudo Juozaičio (3) nuotr., Angelinos Banytės freska „Medicina“ (22), Trakų viešosios bibliotekos nuotr. (30)

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

Vygaudo Juozaičio nuotr.

#GYVASŽODIS

ATSVARA TECHNOLOGIJOMS TURI IŠLIKTI KNYGA Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos„#Gyvasžodis“ autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. „1964 metai. Respublikinė biblioteka, eidama 45-uosius, svetingai priėmė mažuosius savo skaitytojus“, – taip bibliotekos mėnraštyje „Bibliotekų darbas“ (1968, Nr. 11, p. 17) rašė pirmoji Vaikų literatūros skyriaus vedėja Stasė Dubčianskienė.

Derėtų pažymėti, kad nacionalinėse bibliotekose ne taip dažnai veikia vaikus aptarnaujantys skyriai...

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vaikų literatūros skyrius įsikūrė, pritapo ir gyvuoja jau 56-us metus. Keitėsi skyriaus struktūra, pavadinimas, bet visada išliko du tikslai: skaitytojai vaikai ir rūpinimasis kryptinga viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyrių veikla.

Dabartinis bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, apibrėždamas tokių skyrių reikalingumą, yra pasakęs, kad biblioteka turi užsiauginti savo skaitytoją.

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento (dabartiniu pavadinimu žinomas nuo 2016 m.; toliau – VJLD) veiklos rūšys esmingai keitėsi po 1991 metų. Tuomet atsivėrė galimybės, bendradarbiaujant su užsienio šalių ambasadomis, Lietuvoje rengti tarptautines parodas, konferencijas, kviestis įvairių šalių literatūros tyrinėtojus, autorius, vertėjus.

Nacionalinėje bibliotekoje buvo galima susitikti su knygų autoriais, literatūros specialistais, bibliotekininkais iš Austrijos, Čekijos, Estijos, Danijos,

Ispanijos, Kanados, Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos.

Po parodų dalis knygų būdavo padovanojama Nacionalinei bibliotekai. Taip galėjome gausinti bibliotekos knygų fondą įvairiomis užsienio kalbomis. Bibliotekinei, pedagoginei bendruomenei norėjome atverti kitų šalių geriausius knygų pavyzdžius, parodyti vadovėlius, darbo formas, veiklas. Tuomet tos dovanotos knygos vertė mus žvelgti kaip į pasaką: kokios iliustracijos, knygų temos, autorių įvairovė!

Kokią jautėme atsakomybę 1993 m. Nidoje rengdami antrąjį Baltijos šalių vaikų literatūros penkių dienų forumą. Žinoma, dirbome padedami Lietuvos rašytojų sąjungos ir su Atviros Lietuvos fondo parama. Jautėsi pakilimas ir mokyklose, ir viešosiose bibliotekose. Ar buvo rengiami seminarai Vilniuje, ar rajonuose – visuomet auditorijos buvo pilnos klausytojų. Išgirstas naujienas pagal galimybes jie atkartodavo savo bendruomenėse. Kaip kardinaliai pasikeitė mokyklų bibliotekos, kurių vadovai drauge su bibliotekininkais dalyvavo Atviros Lietuvos fondo programos „Švietimas Lietuvos ateičiai“ mokymuose ir projektuose: pedagogai ir bibliotekininkai tapo lygiaverčiais partneriais, iš klasių į bibliotekų skaityklas persikėlė pamokos, mokinių projektinė veikla skleidėsi taip pat bibliotekose.

1

1992 m. įkūrus Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrių, vėrėsi dar platesni knygos sklaidos ir mainų keliai: lietuvių vaikų knygų autorių, vertėjų, iliustruotojų teikimas į IBBY Garbės sąrašą, kandidatūrų gauti Astridos Lindgren premiją siūlymas, kas antri metai vykstantys IBBY kongresai ir t. t. Tomis žiniomis skubėjome dalintis su skaitytojais. Visų įvykių srautą, taip pat literatūrines naujienas perkėlėme į žurnalo „Rubinaitis“ puslapius, interneto tinklalapį www.ibbylietuva.lt. (iki 2019 m. www.rubinaitis.lnb.lt).

Kokie pokyčiai tuo laikotarpiu vyko viešosiose bibliotekose? Pastebimai keitėsi jų erdvės, nauji ar renovuoti bibliotekų pastatai traukė vietos bendruomenių dėmesį. Bibliotekos tapo gyventojų traukos centru ne tik dėl knygų, bet ir renginių, naujų technologijų, didesnių asmens tobulėjimo galimybių. Imta kurti vaikų skaitymo zonas, įkvepiančią draugišką aplinką.

Bibliotekų sąlygas labai pakeitė Nacionalinės bibliotekos vykdyti projektai „Bibliotekų pažangai 1“ (2008–2012 m.) ir „Bibliotekų pažangai 2“ (2013– 2017 m.). Prie šios bibliotekų pažangos jaunieji skaitytojai greitai priprato ir didelę laisvalaikio dalį pamėgo atiduoti kompiuteriniams žaidimams. Šiuo metu Nacionalinės bibliotekos vykdomas projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ vėlgi kuria naujas ir stiprina jau turimas bibliotekų paslaugas, jaunimo edukacijų erdves papildo naujomis technologijomis: robotikos rinkiniais „Lego WeDo2“ ir „Lego Mindstorms“, inžineriniais „Fishertechnik“ konstruktoriais, mikrokompiuteriais „Micro:Bit“, „Arduino“, „Raspberry“, 3D spausdintuvais, programuojamais dronais. Šis virusas kaipmat išplito po bibliotekas, knygų skaitymas, atrodo, nutolo amžiams...

Vis dėlto atsvara technologijoms turi išlikti knyga. Bibliotekose kuriant ne tik skaitymo, bet ir žaidimų aplinką, svarbu neprarasti nuovokos, kad pagrindinis bibliotekos tikslas – artinti vaiką prie knygos. Bibliotekininkų rengiami literatūriniai protmūšiai, žaidimų popietės, garsiniai skaitymai, pirštininių lėlių teatrai, jaunųjų skaitytojų klubai, vaikų knygos dienos šventės, akcija „Tėčiai skaito vaikams“ tik įtvirtina Emili Teixidoro žodžius: „Skaityk dabar kiek galima daugiau, nes niekada daugiau nebeturėsi tokios progos.“ Turiu baimę: ar ilgai dėl finansavimo sumenkę vaikų, paauglių literatūros knygų fondai išlaikys bibliotekininkų entuziazmą kalbėti apie skaitymo ritualus, skaitymo tradicijas, kloti skaitymo pamatus? Vaikų knyga traukiasi ir iš mokyklų bibliotekų fondų, o apie bibliotekėles vaikų darželiuose-lopšeliuose imta kalbėti tik pastaraisiais metais.

2

Kai kartais matau nemažai beviltiškumo, ima ir pasirodo gera žinia. Apskričių viešųjų bibliotekų vykdoma Skaitymo skatinimo programos priemone „Vasara su knyga“ 2019 m. pasiekta puikių rezultatų: į skaitymo nuotykį leidosi daugiau kaip 16 tūkst. moksleivių – net tris kartus daugiau nei 2018-aisiais.

Akcijos metu perskaityta per 74 tūkstančiai knygų.

Apskričių viešosios bibliotekos tikrai nusipelno pagyrimo už gerą vasaros skaitymo iššūkio veiklos koordinavimą ir viešinimą.

Vaikai yra aktyviausia skaitytojų grupė viešosiose bibliotekose. Nemaži vaikams bei paaugliams išleidžiamų knygų tiražai (apie 500 grožinių kūrinių pavadinimų kasmet) bibliotekų specialistams užduoda svarbiausią atrankos ir prioritetų pasirinkimo klausimą: ką skaitytojas turi rasti bibliotekoje. Knygų atrankai, kuri skatintų vaikų kalbinį, meninį tobulėjimą, pasitarnauja VJLD literatūros specialistų rengiama medžiaga šiose IBBY Lietuvos skyriaus tinklalapio rubrikose: mėnesio knygos; siūlome paskaityti; teminiai literatūros sąrašai nuo 0 iki 6 m. ir iki 12 klasės; mokiniams rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašas 1–10 klasėms; vaikų literatūros kalendorius.

Kodėl svarbu gera knyga tinkamu laiku?

VJLD atliktos 9–11 metų vaikų apklausos išvada – 80 proc. apklaustųjų knygas skolinasi bibliotekose.

Pagrindinis skaitymo motyvas yra specifinis skaitymo poreikis, suformuotas vaikystėje, dažniausiai artimų žmonių, šeimos. Vaikų pomėgis skaityti prieš miegą prilygsta įpročiui, kuris buvo įgytas ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai ar vienas iš suaugusiųjų vaikui skaitydavo balsu prieš miegą. Skaitymo svarbą šeimoje, pagaliau gavę tinkamą finansavimą, stengsimės diegti pagal Skaitymo skatinimo programos akciją „Knygų startas“, pirmagimio tėvams dovanodami knygą ir aiškindami, kaip balsu skaitoma knyga gali padėti tėvams užmegzti kontaktą su vaiku.

Neabejotinai reikšminga, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija patvirtino tolesnę – 2019–2024 m. Skaitymo skatinimo programą, kuria siekiama formuoti ir įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką, skatinti motyvaciją skaityti, stiprinti institucinį bendradarbiavimą, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą, palaikymą, ugdyti kultūros ir švietimo darbuotojų, kaip skaitymo skatinimo specialistų, įgūdžius, kompetencijas.

Trijų dešimtmečių Lietuvos bibliotekų veiklos laikotarpis jau vertas gilių įžvalgų, džiugių rezultatų ir apmaudžių praradimų aptarimo. Linkėčiau, kad bibliotekose sutiktume skaitytojus, o ne vartotojus. Įgriso vartojimas. Tebūnie skaitymas!

Aldona Augustaitienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė

ĮVYKIS

PARODOJE – IŠ RENESANSO ATĖJUSIOS VERTYBĖS IR KŪRĖJAI Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos siekis plėtoti kultūrinę diplomatiją, plėsti tarptautinius ryšius ir stiprinti bendradarbiavimą duoda rezultatų. Puikus to pavyzdys – sausio 14 dieną bibliotekoje iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“. Parodą parengė Zagrebo nacionalinė ir universitetinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos nacionaline biblioteka. Šiuo kultūros renginiu paminėtas ir svarbus Kroatijos Respublikai įvykis – šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pirmąjį 2020 m. pusmetį pradžia.

Parodos atidarymo ceremonijoje garbius svečius sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, parodos reikšmę pabrėžė Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas, Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos direktorė dr. Tatijana Petrić. Šia proga derėtų priminti dar 2001 m. Nacionalinės bibliotekos ir šios Zagrebo bibliotekos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigota

Tarptautiniame renginyje susitiko (iš kairės): Nacionalinės bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas, Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

populiarinti abiejų tautų kultūrą, keistis informacija, mokslo leidiniais, parodomis. „Mums, kaip valstybinei institucijai, aktualu megzti ir plėtoti tarptautinių partnerysčių tinklą, keistis idėjomis ir informacija. Aktyviai bendradarbiaudami su Lietuvoje įsikūrusiomis užsienio šalių ambasadomis, kultūros centrais, padedame mūsų valstybės žmonėms geriau pažinti kitas šalis, jų istoriją, patirti kultūrų įvairovę, per kurią veriasi globalaus pasaulio vizija. Vienas iš šio bendro Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos projekto tikslų – aktualizuoti Lietuvos ir Kroatijos ankstyvuosius raštijos paminklus“, – teigė R. Gudauskas.

Paroda atskleidžia pirmojo grožinio kūrinio kroatų kalba – epo „Judita“ (parašytas 1501 m., išleistas 1521 m.) autoriaus, kroatų literatūros tėvu vadinamo M. Marulićiaus (1450–1524) gyvenimo ir kūrybos kelią. Dešimtyje stendų lietuvių ir anglų kalbomis eksponuojama medžiaga iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondų.

Parodą pristačiusi bibliotekos direktorė T. Petrić teigė, kad ekspozicija norėta supažindinti su žinomiausiais M. Marulićiaus, rašiusio kroatų, lotynų, šiek tiek – italų kalbomis, veikalais, parodyti kūrėjo tarptautinę reikšmę. Juk dar XVI–XVII a. jo darbai buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į ne vieną pasau-

3

Parodos atidaryme dalyvavo Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos direktorė T. Petrić.

Vienintelis Nacionalinėje bibliotekoje turimas Marko Marulićiaus kūrinys – De institutione bene lio kalbą. Tai liudija stenduose pateikta medžiaga iš beateque vivendi libri sex... („Gero gyvenimo šventųjų pavyzdžiu vadovas“), Köln, 1530 (I laida 1507). daugybės pasaulio enciklopedijų, leksikonų, katalogų ir bibliografijų, literatūrinių ir istorinių žinynų. ir lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „M. Marulićius buvo tikras humanistas ir eruditas. Jis „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. yra ne tik garsiausias XV–XVI a. kroatų rašytojas, bet „Mano manymu, ši paroda liudija, kad tarp mūsų ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai kraštų gyva viena labai svarbi idėja, ateinanti iš Reneir moralinio pobūdžio tekstai lotynų ir italų kalbomis sanso laikų. Tai – „literatūros Respublikos“ (Respublica pelnė šlovę ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – pa- literaria) idėja, kuri kilo tarp Renesanso humanistų brėžė T. Petrić.

Italijoje XV–XVI a., ir tai galime suvokti kaip Europos M. Marulićiaus epinė poema „Judita“ yra išversta Sąjungos prototipą, pirminę jos idėją, pabrėžiančią į anglų, vengrų, italų, prancūzų kalbas. Dalį epo savo bendras vertybes, vienijančias humanistus, intelekgimtąja kalba gali skaityti slovėnai, ispanai, vokiečiai. tualus, knygos žmones. Taigi manau, kad ši paroda, Lietuviškai šis kūrinys pasirodė 2007 metais. sujungianti M. Marulićiaus asmenybę, Lietuvos Ambasadorius K. Kedmenecas džiaugėsi Kroatijos Renesanso palikimą, jos figūras, raštijos pradininir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimu, kus – Martyną Mažvydą ir vėliau kūrusį Kristijoną galimybe šalies pirmininkavimo ES Tarybai proga Donelaitį, – kaip tik ir pratęsia šitą bendro Europos pristatyti reikšmingiausias kroatų istorijos ir kultūros kultūrinio paveldo ir Respublica literaria jausmą“, – asmenybes. Ambasadorius prisiminė Lietuvos para- taip kultūros ministras M. Kvietkauskas apibūdino mą jo šaliai 2013 m. stojant į Europos Sąjungą. „Prieš parodos reikšmę. dvi savaites Kroatija pradėjo pirmininkauti ES Tarybai.

Kroatija į ES įstojo prieš septynerius metus, kaip tik Vaidenė Grybauskaitė pirmojo Lietuvos pirmininkavimo ES pradžioje, ir šis sutapimas didina mūsų santykių kokybę. Ši paroda yra pagrindinis mūsų kultūrinis projektas Lietuvoje“, – teigė K. Kedmenecas. Per 2020-uosius šią ekspoziciją planuojama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.

Parodoje „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ Nacionalinės bibliotekos svečiams ir lankytojams siūloma paieškoti sąsajų tarp Kroatijos ir Lietuvos istorijos bei rašytinio paveldo: du stendai yra skirti lietuvių raštijos pradininkams: pirmosios spausdintinės lietuviškos knygos – „Katekizmo“ auParoda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ – puiki galimybė paieškoti sąsajų tarp Kroatijos ir Lietuvos istorijos bei rašytinio paveldo. Vygaudo Juozaičio nuotraukos toriui Martynui Mažvydui

4

TYRIMAI

KNYGŲ IR ŽINIŲ NAMAI VERTINAMI LABAI GERAI Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams. Taip pat domėtasi, ar žmonės linkę tikrinti faktus kituose šaltiniuose, kur jie randa informacijos apie bibliotekos veiklą. 2019 m. gegužės 28 d.– spalio 3 d. buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Surinkti duomenys lyginti su 2011 m. projekto„Bibliotekos pažangai 1“ metu atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis – pastebima ryškių bibliotekų lankytojų elgsenos pokyčių.

Apklausos dalyvių paprašius spontaniškai pateikti Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent asociacijas, kurios jiems kyla išgirdus žodį „biblioteka“, kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankydažniausi atsakymai buvo susiję su dideliu skaičiumi tojai, į bibliotekas užsukantys dažniau nei kartą per savaitę, sudaro knygų ir jų pasirinkimu. Kitoje asociacijų grupėje – sąketvirtadalį visų apklaustųjų. sajos su informacija: biblioteka suvokiama kaip inforKAS GERAI IR KO DAR TRŪKSTA macijos saugykla, informacijos ir žinių šaltinis. Trečias Pasak tyrėjų, Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas lankyasociatyvus aspektas – biblioteka yra vieta naudotis alis (85%) bibliotekų lankytojų jose apsilanko tojaikartą vertinaper labaimėnesį, gerai – bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 nemokamu internetu ir gera vieta praleisti laisvalaikį. bent Nuo 2011 m. naudojimosi internetu bibliotekoje sumažėjo, internetu ai ateina 1 – 2 kartus.

Aktyviausi (ateinantys nei Vienodai kartądažnumas sav.) sudaro iš 10 balų. gerai vertinamos tiek miesto, tiek kaimo Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą,dažniau Internetas ateityje išliks svarbus, ypač kaimo vietovėse 98% bibliotekų intern lankytojai naudojasi rečiau Lojaliausi ketina) bibliotekų lankytojai bibliotekos.

Palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą kurioje bibliotekose malonu leisti laiką ir kurioje(tikrai dirba kvalifikuoti alį prieigos naudotojų ketina ja irm.ateityje ateityje bus:pagalbą. rodo irvisųnaudotis NPS (angl.2011 Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis specialistai, profesionalią % nuo miesto gyvenvietės apklaustųjų, n=1769  Šiuosuteikiantys metu bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi 38% bibliotekų interneto naudotojų, % nuo visų miesto gyvenvi otekoje lankosi kaimo vietovių kurių 70%. beveik pusė (46%) į biblioteką ateina bent kartą tokiųgyventojai, naudotojų buvo %38% nuo visų bibliotekų miesto gyvenvietės interneto apklaustųjų, n=1769  Šiuo metu bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi naudotojų, lankytojų pasitenkinimo ir 2011 m.  Dažniau bibliotekoje lankosi kaimo vietovių gyventojai, kurių beveik pusė (46%) į biblioteką ateina bent kartą Mieste bent kartą per savaitę bibliotekoje lankosi38%. vyresni 45 m.+  Sumažėjo ir aktyviausių lankytojų (kasdiennei arba keletą kartų per savaitę) dalis atitikamai nuo 55% iki 27%.

Lojaliausi (tikrai ketina) bibliotekų lankytojai tokių naudotojų buvo 70%. m.rečiau nkytojai yra 15 –per 24 m. (tarp jų moksleiviai) ir 55 – kartą 64  Bibliotekų internetu lankytojai naudojasi tiek bibliotekoje mieste, tiek kaime. savaitę.

Mieste bent per savaitę lankosi 38%. lojalumo lygį.

Bibliotekų NPS  ateityje su aukštesniuoju irkartų aukštuoju % nuo visų miesto gyvenvietės apklaustųjų, n=1769 bus:  Daugiausiai (20%)internetu keletą per mėnesį. ti lankosi 25– 44-mečiai. ir naudojamasi aktyviausių lankytojų kartų per savaitę) dalis95 proc. atitikamai 55% iki 27%.

9 Kaip dažnai ketinate bibliotekoje Kaip dažnai naudojatės m. keletą Aktyviausi lankytojai yraSumažėjo 15 bibliotekoje – 24 m. (tarp jų naudojatės moksleiviai) ir(kasdien 55 – Ar 64arba siekia Tai nuo reiškia, kad 22 12 11 gal lytį neišryškėjo.

10  vidutinių pajamų  vyresni nei 45 m.+  Bibliotekų internetu lankytojai rečiau naudojasi tiek mieste, tiek kaime.  bibliotekos Rečiau nei kiti lankosi 25 – 44-mečiai. internetu bibliotekoje? lankytis ateityje? paslaugomis? su aukštesniuoju 9 93 proc. bibliotekų lankytojų ir aukštuoju 16 % nuo visų apklaustųjų, n=4668 14  Daugiausiai (20%) internetu bibliotekoje naudojamasi keletą kartų per mėnesį.

2  Skirtumai pagal lytį neišryškėjo.  vidutinių %pajamų 16 nuo visų apklaustųjų, n=4668 tikrai rekomenduotų 14 čia apsi- 10

Internetas ateityje išliks svarbus, ypač kaimo vietovės Didžioji dalis (85%) bibliotekų lankytojų apsilankoir bent kartą per prieigos naudotojų ketinajose ja naudotis ateityje dažniausiai ateina 1 – 2 m. kartus.

Aktyviausiinternetu (ateinantys dažniau nei kar Nuo 2011 naudojimosi bibliotekoje dažn ketvirtadalį bibliotekose lankytojai naudojasi rečiau

% nuo visų apklaustųjų, n=4668

29% nuo visų apklaustųjų, n=4668 Bibliotekose lankysis rečiau (tikrai neketina):

artą per savaitę

aitę per mėnesį

r mėnesį

virtį

ę metų ir rečiau

Kartą per ketvirtį

Kartą per pusę metų ir rečiau

6

13

9

lankyti šeimos nariams 9 savo 17   aukštų pajamų ar draugams; tik 2 proc. būtų aukštų pajamų % nuo visų apklaustųjų, n=4668 29 84 miestų gyventojai   miestų gyventojai linkę to nerekomenduoti. % nuo visų apklaustųjų, n=4668 9 10 6 1 % nuo visų kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 12 % nuo visų kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 9 1 24 12 NPS rodiklis Bibliotekų yra 11 17 % nuo visųkaime kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 aukštesnis nei mieste, Kasdien 13 7 8 3 taip9pat 9aukštesnis tarp vyKeletą kartų per savaitę 28 26 11 17 Kartą 18per savaitę 6 13 resnių lankytojų. % 10 1 11 Keletą kartų per mėnesį nuo visų kaimo gyvenvie 9 27 86 24 20 15 Kartą per mėnesį 11 9 10 Bibliotekomis vienodai 11 Keletą kartų per pusę metų Tikrai ketinu 20 22 Rečiau Greičiausiai ketinu patenkinti ir vyrai, ir moterys.

11 16 Tai – pirmas kartas Greičiausiai neketinu 17 86 toks skirtumas matyti Šioks Tikrai neketinu 88 8 3 28 Nežinau lyginant amžiaus grupes: laKasdien Tikrai ketinu Dažniau nei kartą per savaitę 13 18 Keletą kartų per savaitę Greičiausiai ketinu biausiai patenkinti vyriausi 20 KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės internetu bibliotekoje?

Kartą per savaitę KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės bibliotekos paslaugomis?

11 11 27 Kartą per savaitę Greičiausiai neketinu lankytojai (jų duotų balų vi15 Bent 3 kartus per mėnesį 10 Keletą kartų per mėnesį Tikrai neketinu KLAUSIMAS:durkis Ar ketinate lankytis ateityje?

–bibliotekoje 9,7), 35–44 m. am1–2 kartus per mėnesį 20 Kartą per mėnesį Nežinau 16 žiaus grupės apklaustieji buvo Bibliotekose lankysis rečiau (tikrai neketina):

Keletą kartų per pusę metų Rečiau Tai – pirmas kartas

14

kritiškesni, čia pasitaikė ir neigiamų – 4–6 – balų.

KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės bibliotekosAr paslau KLAUSIMAS: keti

Daugumos bibliotekų veiklos aspektų vertinimo vidurkis siekia 9 balus. Geriausiai vertinama bendra aptarnavimo kokybė ir bibliotekininkų konsultacijos, taip pat palankiai atsiliepiama apie čia organizuojamus renginius ir mokymus. Lankytojams priimtinas bibliotekų darbo laikas, informacijos apie bibliotekų veiklą sklaida, edukacinė laisvalaikio veikla (mėgėjų klubai, dirbtuvės ir pan.), į kurią įsitraukia du trečdaliai apklaustųjų.

Naudojimasis biblioteka didžiausią įtaką turėjo bendram lankytojų gebėjimų ir asmenybės ugdymui. Šiek tiek mažiau, tačiau nemaža dalimi padėjo prireikus spręsti praktines problemas ir kritiškai vertinti visuomenės pokyčius. Ugdant kritinį mąstymą ir sprendžiant praktines problemas, biblioteka paveikesnė kaime.

Nagrinėjant amžiaus nulemtus skirtumus, matyti, kad bibliotekų poveikį mažiausiai linkusi pripažinti 25–34 m. amžiaus grupė.

Lankytojų nuomone, dar reikėtų patobulinti techninę įrangą ir patalpas. Techninės įrangos kokybę prasčiau vertina kaimo bibliotekų lankytojai, kaimo vietovėse žemiau vertinama ir interneto ryšio kokybė.

gaunantys vidutines pajamas. Dalis miestiečių ir žmonių, gaunančių dideles pajamas, teigia, kad jų lankymasis bibliotekoje ateityje nedažnės.

Galimybės naudotis internetu tik bibliotekoje iš esmės susijusios su vartotojų amžiumi ir gyvenamąja vieta: kuo jaunesnis vartotojas, tuo jo vietų jungtis prie interneto pasirinkimas yra įvairesnis. Pavyzdžiui, tik bibliotekoje internetu naudojasi 8 proc. jauniausių ir 36 proc. vyriausių lankytojų. Mažiausias galimybes naudotis internetu kitose vietose turi kaime gyvenantys vyriausio amžiaus lankytojai – 42 proc., mieste tokių senjorų (65 m. ir vyresnių) yra 26 proc. Taip pat mažiau galimybių naudotis internetu ne bibliotekoje turi neįgalieji, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų žmonės.

Nuo 2011 m. internetu bibliotekose lankytojai naudojasi rečiau tiek mieste, tiek kaime. 2019 m. apklausos duomenimis, bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi 38 proc. apklaustųjų (2011 m. tokių naudotojų buvo 70 proc.). Sumažėjo ir aktyviausių lankytojų, kurie bibliotekoje internetu naudojasi kasdien arba keletą kartų per savaitę. Šis skaičius kito nuo INTERNETAS IŠLIKS SVARBIA PASLAUGA 55 proc. iki 27 proc. Daugiausia žmonių (20 proc.) internetu 2019 m. apklausos rezultatus lyginant su 2011 m., matomi bibliotekoje naudojasi keletą kartų per mėnesį. tam tikri bibliotekų interneto naudojimo įpročių pokyčiai: Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bi2011 m. viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojo- bliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina si 15–24 m. žmonės, o po aštuonerių metų didžiausią vartotojų vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padedalį sudarė 45–64 m. auditorija. da įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veiNuosekliai auga bibliotekų lankytojų galimybės internetu kloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis namuose, darbe ar kitoje vietoje ir mažėja dalis tų, ku- naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. riems biblioteka yra vienintelė prieinamo interneto vieta. Šiuo Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į metu vien tik bibliotekų internetu naudojasi 15 proc. bibliotekų darbo rinką ar joje išsilaikyti. Daugiausia lankytojų bibliotekų lankytojų, 2011 m. šis rodiklis siekė 22 proc. internetu naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais. Nemažai Nors nuosekliai didėja interneto prieinamumas, o biblio- daliai jis reikalingas dėl mokslo, švietimo reikalų arba norint tekų interneto naudojimo intensyvumas yra sumažėjęs, pas- pasinaudoti el. valdžios paslaugomis. Rečiausiai tvarkomi tarosios interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, ypač finansiniai ar komerciniai reikalai. kaimo vietovėse, nes net 98 proc. bibliotekų interneto prieigos Svarbiausiu motyvu, skatinančiu naudotis bibliotekų internaudotojų ketina ja naudotis ir ateityje. Prognozuojama, kad netu, nebėra vien tik nemokamas internetas. ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir Palyginti su 2011 m., reikšmingai pasikeitė bibliotekininko Lankytojai bibliotekų paslaugų kokybę vertina labai gerai (daugumos aspektų vidurkis yra vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, vaidmens suvokimas: iš bibliotekininko tikimasi profesionalios

virš 9). Erdvė tobulinimui būtų bibliotekų techninė įranga ir bibliotekos patalpos  

Geriausiai vertinami aptarnavimo bibliotekų aspektai: bendra aptarnavimo kokybė ir vertina bibliotekininkų konsultacijos; taip pat palankiai vertinami bibliotekose organizuojami Lankytojai paslaugų kokybę labai gerai (daugumos aspektų vidurkis yra per 9). renginiai ir mokymai.

Priimtinas bibliotekų darbo laikas, informacijos apie bibliotekų veiklą sklaida, edukacinė laisvalaikio veikla (mėgėjų klubai, dirbtuvės ir pan., kurioje teko sudalyvauti dviems Tobulinti reikėtų bibliotekų techninę įrangą ir bibliotekų patalpas trečdaliams lankytojų). % nuo tikslinės grupės apklaustųjų

1 - Labai blogai

2

3

4

5

Visi, n=4668 1 4 16 Bibliotekininkų konsultacijos, pagalba ieškant ir naudojantis informacijos Miestas, n=1769 1 1 5 15 šaltiniais Kaimas, n=2899 1 3 17 Visi, n=4668 1 5 15 Bibliotekos aptarnavimo kokybė Miestas, n=1769 111 6 15 Kaimas, n=2899 1 4 15 Visi, n=4668 12 7 19 Bibliotekos renginiai Miestas, n=1769 112 7 17 Kaimas, n=2899 2 6 21 Visi, n=4668 112 5 16 Bibliotekoje organizuojami mokymai Miestas, n=1769 11 2 5 12 Kaimas, n=2899 12 5 18 Visi, n=4668 11 3 7 19 Bibliotekos darbo laikas Miestas, n=1769 11 3 8 19 Kaimas, n=2899 11 2 6 18 Visi, n=4668 11 3 9 21 Informacijos apie bibliotekos Miestas, n=1769 11 3 9 19 veiklą ir paslaugas sklaida Kaimas, n=2899 11 3 9 22 Visi, n=4668 11 3 7 15 Mėgėjų klubai, būreliai, kūrybinės Miestas, n=1769 11 2 8 13 dirbtuvės Kaimas, n=2899 11 3 7 16

6

7

8

9

10 - Labai gerai

51

36

51

38 39

Žinau, bet nesinaudoju

Nežinau tokios paslaugos

74 72 76 76 72 78 61 58 63

50

49 50 48

67 63 69

24 28 21

31 4 1 31 11 21 11 9 1 13 2 6 23 2 3 24 22 2 11 11 1 12 3 12 4 12 3 11 9 11

Vidurkis 9,7 9,6 9,7 9,6 9,6 9,7

9,5 9,5 9,5 9,5 9,4 9,5 9,4 9,3 9,5 9,3

9,3 9,3 9,2 9,2 9,2

KLAUSIMAS: Kaip vertinate bibliotekos teikiamas paslaugas, priemones, aptarnavimą?

713

lat imasi vienokių ar kitokių veiksmų, o 60 proc. į juos sureaguoja tik retkarčiais. Pastebėję besiskiriančius faktus, lankytojai dažniausiai bando juos tikrinti kituose informacijos šaltiniuose arba teiraujasi kitų nuomonės. Žmonės nelinkę dalintis savo nuogąstavimais su pilietinėmis ar kitomis organizacijomis – nuolat tai daro tik 5 proc. (dažniau – 35–44 m. asmenys). O kas ketvirtas lankytojas skirtingus faktus FAKTAIS AKLAI NEPASITIKIMA ignoruoja visada ir išvis nekreipia į tai dėmesio.

Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar jie lygina Kalbant apie informacijos šaltinius, dažniausiai skirtinguose šaltiniuose pateikiamus tos pačios infor- lyginama skirtinguose interneto puslapiuose pateimacijos faktus. Beveik kas antras lankytojas atsakė, kad kiama informacija; ja abejojama šiek tiek labiau nei faktus tikrina įvairiuose šaltiniuose. 54 proc. apklaustų- rasta kituose šaltiniuose (abejoja 4 iš 10 bibliotekų jų teigė pastebėję, kad skirtinguose šaltiniuose tie pa- interneto naudotojų). Kas trečias palygina skirtingų tys faktai pateikiami skirtingai, tačiau tik 48 proc. atsakė televizijos kanalų ir skirtingų laikraščių informaciją, lyginantys informaciją bent viename kitame šaltinyje. radijo informacija tikrinama rečiau. Mažiau pasitikėti 74 proc. bibliotekų lankytojų nėra abejingi faktų ir dažniau juos lyginti Išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo pateikiamais vaidmuo –faktais bibliotekininkas tapo labiau konsultantu skirtumams, tačiau tik nedidelė dalis (14 proc.) nuolinkę miestų bibliotekų lankytojai. pačiu vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose pagalbos ir patarimų. Konsultacijos yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekoje. Taip pat lankytojams svarbi galimybė bibliotekoje pasinaudoti išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, kopijuokliu, skeneriu). Profesionali bibliotekos darbuotojų pagalba ir nemokamas internetas itin svarbūs išlieka kaimo vietovėse.

ir tuo

 Nemokamas internetas nebėra pagrindiniu traukos veiksniu. Lyginant su 2011 m., reikšmingai išaugo poreikis bibliotekoje pasinaudoti išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, kopijuolkiu, skeneriu).

Išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo vaidmuo, bibliotekininkas tapo konsultantu. Tai yra  Bibliotekos darbuotojų konsultacijos ir nemokamas internetas svarbesni kaimo bibliotekų lankytojams.

vienas svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose

% nuo tikslinės grupės apklaustųjų, kurie naudojasi internetu ne tik bibliotekoje

50

Galimybė naudotis spausdintuvu, kopijavimo aparatu, skenavimo aparatu

46

37

Bibliotekos darbuotojų pagalba ir patarimai

39

Nemokamas internetas

37

Naudojuosi kitomis bibliotekos paslaugomis

20 23 18

Patogi vieta Čia geresni kompiuteriai

7

9

9 9 9 8 7 9

Bibliotekoje geresnė aplinka Bibliotekoje interneto ryšys greitesnis

4 3 4 3 3 2 4 6 2 3 4 2

Kitų bibliotekos lankytojų pagalba ir patarimai Neturiu interneto prieigos namie Kita priežastis Bibliotekoje internetu nesinaudoju

40 42

45

54

(2011 m. 22)

57

(2011 m. 23)

52

(2011 m. 67)

48

(2011 m. 27)

12 (2011 m. 12)

(2011 m. 20)

Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais Statistiškai reikšmingai mažiau palyginus su visais Statistiškai reikšmingai daugiau nei 2011 m.

Statistiškai reikšmingai mažiau nei 2011 m.

- Visi, n=3976 Daugiausiai lankytojų internetu bibliotekose naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais.

KLAUSIMAS: Minėjote, kad galite naudotis internetu KITUR. - Miestas, n=1545 Daugiausiai lankytojųreikalingas internetu bibliotekose naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais.

Nemažai tris pagrindines priežastis kodėl Jūs naudojatės juo ČIA Nemažai daliai internetas mokslo, švietimo tikslais arba jis Nurodykite naudojamas e-valdžios paslaugoms.

- Kaimas, n=2431 (bibliotekoje)? daliai internetas reikalingas mokslo, švietimo tikslais arba jis naudojamas el. valdžios paslaugoms.

Rečiausiai bibliotekoje sprendiami finansiniai ar komerciniai klausimai.

Rečiausiai bibliotekoje sprendžiami finansiniai ar komerciniai klausimai

% nuo tikslinės grupės apklaustųjų

57 54 58

Komunikuoju

53 51 55

Skaitau naujienas Naudojuosi interneto enciklopedijomis Ieškau informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra

44

Naudojuosi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis

42 39 44 40

Ieškau informacijos, susijusios su kultūros paveldu

36 40

Naudojuosi mokymosi tikslais Tvarkau finansinius reikalus

8

53

46

32

36 36 39

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Klausausi muzikos ir žiūriu vaizdo medžiagą

45

Naudojuosi bibliotekų elektroniniais katalogais Žaidžiu

13

51

Perku, parduodu prekes

Kita priežastis

36

11 8

22

16 14

6

18

14

11

Naudojuosi elektroninėmis duomenų bazėmis Skaitau elektronines knygas

32

19

56

Bendravimo tikslai Laisvalaikio tikslai Mokslo, švietimo tikslai Su sveikata susiję tikslai El. valdžios paslaugos Darbo ir komerciniai tikslai

28

28 28 27 25

Keliu paties sukurtą turinį į interneto svetaines, socialinius tinklus ir pan.

48

46

22

17

11 10 11 10

KLAUSIMAS: Kokiais tikslais naudojatės internetu bibliotekoje?

24

23

Naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia lankytojų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda žinias ir įgūdžius, pritaikomus ar Naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia lankytojųįgyti socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio darbinėje amžiaus žmonių mokslo srityje bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių ir įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo srityje Interneto prieiga ypač svarbi kaimo vietovių bibliotekose. % nuo tikslinės grupės apklaustųjų

Pagerino bendravimą su artimaisiais ir draugais

39

32 33

Padėjo geriau atlikti darbą Padėjo rūpintis sveikata

31 31

25

29 30

Padėjo atlikti darbą, susijusį su studijomis, mokymusi

Padėjo nusipirkti daiktų

14

Padėjo susisiekti elektroniniu būdu su nacionaline ar vietos valdžia

14 8 9 8

Padėjo susirasti darbą 4 4 4

Padėjo užsidirbti pinigų Kita priežastis

6

5 5

Bibliotekoje internetu nesinaudoju

4

Dažniau: 25 – 34 m.; 45 – 54 m.; specialistai, tarnautojai

36

Dažniau: 45 m.+; pensininkai; neįgalieji; mažos pajamos

34

Dažniau: iki 34 m.

28

20 19 21 20

Sutaupė pinigų

Dažniau: 55 – 64 m.; mažos pajamos

43

24

16

8% apklausoje dalyvavusių lankytojų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą.

Tai reiškia, kad bent 373 žmonėms biblioteka padėjo įsijungti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.

17

7 Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais

6

Statistiškai reikšmingai mažiau palyginus su visais

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

KLAUSIMAS: Ar naudojimasis internetu BIBLIOTEKOJE Jums:

25 Taigi mažiausiai pagerėjo, palyginti su 2011 m., interneto svetainių kūrimo ir duomenų bazių naudojimo įgūdžiai, o labiausiai vartotojai pramoko naudotis internetine telefonija.

INFORMACINIS RAŠTINGUMAS GERĖJA

Bendrieji naudojimosi informacinėmis technologijomis (IT) įgūdžiai gerėja sparčiai, tačiau specifiniai – lėčiau. Dauguma bibliotekų interneto naudotojų mano turintys pakankamai BIBLIOTEKOS NAUJIENŲ SKLAIDA gerus IT įgūdžius ir, palyginti su 2011 m., jų vertinimas reikšAtlikus apklausą paaiškėjo, kad informacija apie bibliotekos mingai pagerėjo. naujienas, paslaugas, renginius dažniausiai gaunama pačioje Geriausiai vertinami bendrieji naudojimosi kompiuteriu bibliotekoje.

Norint pritraukti naujų lankytojų ir paskatinti įgūdžiai. Dauguma bibliotekų lankytojų gana gerai vertina tuos, kurie čia lankosi retai, verta informaciją apie bibliotekos ir naudojimosi internetu įgūdžius: dauguma moka naudotis veiklą skelbti ir išoriniais kanalais. internetu bendraisiais tikslais, siųsti laiškus su pridėtu dokuBibliotekoje gauti informacijos ypač svarbu kaimo vietovėmentu ar naudotis socialiniais tinklais, tinklaraščiais, tačiau se, taip pat vyriausios amžiaus grupės žmonėms, kurie dažniau gerokai mažiau vartotojų sugebėtų sukurti interneto svetainę nei kiti seka žinutes vietos spaudoje. Nemaža apklaustųjų dalis ar naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis. Kas trečiam Informacija apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius bibliotekos naujienas pastebi internete:dažniausiai kas antras – sociali-gaunam trūksta vaizdo ir garso įrašų redagavimo įgūdžių, kas ketvirtam macija sunkiai apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius dažniausiai gaunama pačioje bibliotekoje.

Norint pritraukti naujus lankytojus ir paskatinti tuos, niuose tinkluose, kas trečias – bibliotekos tinklalapyje. Čia ak- kurie r sektųsi kurti elektroninius dokumentus papildant juos tyviausi miesto gyventojai: jie dažniau naršo po bibliotekos inje bibliotekoje.

Norint pritraukti naujus lankytojus ir paskatinti tuos, kurie retai įvairiais grafiniais verta elementais ir kelti sukurtus dokumentus į lankosi, komunikuoti išoriniuose kanaluose, ne tik bibliotekoje terneto svetainę, užsisako el. paštu siunčiamus naujienlaiškius. specifinę •komunikuoti Gautiprogramą. informaciją bibliotekoje ypač svarbu kaimokanaluose, vietovėse, taip pat vyriausiai amžiaus grupei, kuri dažniau nei kiti pastebi ir žinutes vietinėje spaudoje. si, verta išoriniuose ne tik bibliotekoje

• Nemaža dalis informaciją apie bibliotekos naujienas pastebi internete: kas antras socialiniuose tinkluose, kas trečias bibliotekos interneto svetainėje. ormaciją bibliotekoje ypač svarbu kaimo vietovėse, taip pat vyriausiai amžiaus grupei, kuri dažniau nei kiti pastebi ir žinutes vietinėje spaudoje.

• Bibliotekos interneto svetainę, taip pat naujienlaiškį el. pašte dažniau pastebi miesto bibliotekų lankytojai. dalis informaciją apie informacijos bibliotekos naujienas pastebi internete: kas antras socialiniuose tinkluose, trečias bibliotekos internetopaslaugas, svetainėje. renginius ir kt.?

Iš kurių kanalų dažniausiai gaunate informacijos apiekas bibliotekos naujienas, os interneto svetainę, taip pat naujienlaiškį el. pašte dažniau pastebi miesto bibliotekų lankytojai.

Dažniau: 65 m.+ Informacijos šaltiniai 60 Rečiau: 24 – 34 m. % nuo tikslinės grupės apklaustųjų Informacija bibliotekoje Dažniau: 65 m.+ 43 ijos šaltiniai 60

ės grupės apklaustųjų

Informacija bibliotekoje

Rečiau: 24 – 34 m.

43

70 Socialiniai tinklai

49

Socialiniai tinklai

51

30

Bibliotekos interneto svetainė 30

24

24

18

Vietinė 18 spauda

18 17

18 17

Naujienlaiškis, siunčiamas 6 elektroniniu paštu Naujienlaiškis, siunčiamas elektroniniu paštu

10

6 10 4

Rečiau: vyrai

Dažniau: 65 m. + Rečiau: 15–44 m.

Dažniau: 65 m. + Rečiau: 15–44 m.

Dažniau: turintys aukštąjį išsilav Rečiau: vyrai Dažniau: turintys aukštąjį išsilavinimą; vilniečiai Rečiau: vyrai

Statistiškai reikšmingai daugiau palygi

4 - Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Dažniau: turintys aukštąjį išsilavi Rečiau: vyrai

41 Dažniau: turintys aukštąjį išsilavinimą 41

Vietinė spauda

Dažniau: 15–44 m., moksleiviai, s 49 Rečiau: 55 m.+ 46 15–44 m., moksleiviai, studentai; vilniečiai Dažniau: Rečiau: 55 m.+

51

46

Bibliotekos interneto svetainė

70

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais

KLAUSIMAS: Iš kurių informacijos kanalų Jūs dažniausiai informaciją apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginiu KLAUSIMAS: Iš kurių informacijos kanalų Jūs dažniausiai gaunate 34 9 informaciją apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius ir kt.?

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1922 m., t. 5 („Rimai ir nerimai“, „Antimilitarininkas“); 1929m., t. 10 („Ar jau medžiai sprogsta“).

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

VAIŽGANTO VAIZDAI: grožinė kūryba

GARSINĖS KNYGOS „KLAUSOMĖS VAIŽGANTO“

iš knygos „Aplink Baltiją“, išleistos 1919 m. Vilniuje (iš ciklo „Aplink Baltiją“).

Klausomės Vaižganto

Klausomės Vaižganto

KELIAUJANTIS VAIŽGANTAS: ištraukos iš kelionių aprašymų

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1922 m., t. 1 („Aš, tarnaitė ir kanarėlė“), t. 5 („Rašėjas“, „Šmugelninkė“, „Ponas komitetas“), 1923 m., t. 6 („Žiemkenčio pasaka“, „Pamoka apie asilus“), 1929 m., t. 15 („Turmos ir tarbos neatsižadėk!“,„Sociologijos paskaita“, „Psichologijos paskaita“, „Odontologijos paskaita“, „Literatūros paskaita“, „Aš, tarnaitė, kačiokas“, „Kauno elektra ir Lietuvos milicija“, „Nemitęs laikraštininkas ir liguista elektra“), 1938 m., t. 18 („Nei šis, nei tas“).

Garsinė knyga

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Garsinė knyga

JUOKAUJANTIS VAIŽGANTAS: humoristiniai, juokingi Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, tekstai iš grožinės išleistų „Švyturio“ bendrovės 1931 m., t. 8 („Išeivių tėvynei atsilyginimai“), t. 17 („Piniginga Šiaurės Amerika, kūrybos ir publicistikos tik jos maišai nekiauri“, iš ciklo „Prancūzijoje“, iš ciklo „Italijoje“),

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Klausomės Vaižganto

Garsinė knyga

Klausomės Vaižganto

Garsinė knyga

Garsinė knyga

NAUJI LEIDINIAI

Klausomės Vaižganto

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis. Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1923 m., t. 6 („Kunigėlio gimtuvės“, „Kelionė į Vyskupą Valančių“, „Koks aš didvyris“, „Visvaldis“, „Peter Bullė“), 1929 m., t.

10 („Aš – nebepriklausomas!“, „Matematikas susijuokė“), iš laikraščių „Viltis“, 1913 m. bei „Rygos garsas“, 1913 m. („Aukštaičių vaizdeliai“)

TUMĄ ATSIMENANTIS VAIŽGANTAS: atsiminimai, Įgarsinti kūrinių tekstai paimti iš „Laiškų Klimams“ – beletrizuoti atsiminimai susirašinėjimo su giminėmis ir iš susirašinėjimo su kitais asmenimis Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis. Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

(rankraščių originalai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje).

SUSIRAŠINĖJANTIS VAIŽGANTAS: laiškai

Lietuvos Respublikos Seimui 2019-uosius paskelbus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto metais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuotą J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsino per 70 Vaižganto tekstų, kurie sudaro daugiau kaip 10 valandų įrašų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“, 2019 m. įskaitytos aktoriaus Gedimino Storpirščio, jau yra įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą (www.epaveldas.lt), todėl prieinamos kiekvienam klausytojui. Tai – dar viena galimybė susipažinti su mažiau žinomu rašytojo kūrybiniu palikimu ar atrasti naujų jo asmenybės bruožų.

Kaip teigia projekto ekspertė dr. Aistė Kučinskienė, rašytojo tekstinis palikimas apima daugelį žanrų ir yra itin įvairiapusis, o šioms knygoms tekstai atrinkti pagal du pagrindinius kriterijus.

Pirmiausia, jie reprezentatyvūs autoriaus kūrybos visumos požiūriu, būdingi Vaižganto stiliui. Antra, norėta atskleisti ne tik kanoniškąjį rašytojo portretą, todėl didžioji dalis įskaitytų tekstų nėra patys žinomiausi, daugeliui dar ne tiek pažįstami.

Galima klausytis įvairiais laikotarpiais rašytų J. TumoVaižganto tekstų. Garsinėse knygose „Klausomės Vaižganto“ skamba įvairių žanrų tekstai: grožinė kūryba, humoristiniai tekstai grožinėje literatūroje ir publicistikoje, kelionių įspūdžiai, atsiminimai ir laiškai.

Vaižgantas apskritai buvo unikalus, jis rašė labai gausiai ir praktikavo kone visus tekstinius žanrus: straipsnius, apybraižas, apžvalgas, eseistiką, memuarus, laiškus, prozą, dramą, net poeziją (!). Taigi Vaižganto tekstai žanriškai eklektiški, juose susipina publicistinis, literatūrinis, autobiografinis ir kt. kalbėjimo būdai. Literatūros tyrėjai tokią specifinę autoriaus tekstų raišką vadina „vaižgantiškumu“. Tad į šį Nacionalinės bibliotekos leidinį atrinkti kuo labiau „vaižgantiški“ tekstai. Į kurią leidinio dalį pateko Vaižganto tekstas, daugiausia lėmė jo žanriškumas (ne kokiam žanrui tiksliai priklauso tekstas, bet prie kokio žanro artėja) ir turinio aspektai – stengtasi, kad vienos dalies tekstai būtų temiškai susiję.

Taigi į pirmąją dalį – „Vaižganto vaizdai“ – atrinkti trumpesni už populiariausiuosius, tarp kurių žinome „Pragiedrulius“, „Dėdes ir dėdienes“, „Nebylį“, ir šiek tiek menkiau žinomi rašytojo grožiniai tekstai, kuriuos jis pats vadino vaizdais: „Rimai ir Nerimai“ (1915), „Antimilitarininkas“ (1915), „Ar jau medžiai sprogsta?“ (1925). Šie tekstai, nors priskirtini grožinei kūrybai, yra labai autobiografiški, ypač „Antimilitarininkas“, susijęs su karo metų išgyvenimais, taip pat „Ar jau medžiai sprogsta?“, kuriame aprašoma sūnėno Kazimiero Mėginio mirtis.

Antrojoje dalyje – „Juokaujantis Vaižgantas“ – pasirinkta sutelkti autoriaus humoristinius bei kitus šmaikščius, ironiškus tekstus, kurie tradiciškai nebūtinai priskiriami prie humoristinių. Pavyzdžiui, tekstai iš „Scenos vaizdų“ ar „Vebronių buities“.

Vaižganto kūryboje ironija ir juokas apskritai yra labai svarbūs, literatūros istorijose gal menkiau akcentuojami. Šiuo atveju norėta pabrėžti šį bruožą, į vieną diską sutelkiant šmaikščiausius Vaižganto tekstus.

Trečioji dalis – „Keliaujantis Vaižgantas“. J. Tumas yra rašęs apie viešnagę Jungtinėse Amerikos Valstijose, keliones aplink Baltiją, į Prancūziją ir Italiją, važinėjimą po Lietuvą. Pastarųjų tekstų į šį leidinį neįtraukta, o kitoms minėtoms kelionėms skirta po keletą ištraukų. Parinkta ištraukų iš publicistikos: „Ten gera, kur mūsų nėra“ (1912), pateikiančios kelionės į Ameriką įspūdžių; keli fragmentai iš ciklo „Aplink Baltiją“ (1919), kuriame aprašytos aplink Baltijos jūrą gyvenančios tautos; po du tekstus iš kelionių po Prancūziją ir Italiją.

Ketvirtojoje dalyje – „Tumą atsimenantis Vaižgantas“ – įgarsinti įdomiausi Vaižganto memuaristikos pavyzdžiai. Šioje dalyje pateikta fragmentų iš „Aukštaičių vaizdelių“ (1913), kurie priskiriami prie autoriaus grožinės kūrybos palikimo (nors yra beletrizuoti atsiminimai). Čia esama ir tekstų, kurie paties rašytojo ir jo kūrybos tyrinėtojų priskiriami atsiminimų kategorijai („Kunigėlio gimtuvės“, „Kelionė į vyskupą Valančių“, „Aš – nebepriklausomas!“ ir kt.).

Penktojoje leidinio dalyje – „Susirašinėjantis Vaižgantas“ – pateikiami Tumo laiškai. Rašytojas jų yra parašęs ne vieną tūkstantį, išlikusių J. Tumo laiškų esama apie 700. Įgarsinti atrinkti tik keli reprezentatyvūs, taip pat šmaikščiausi Vaižganto laiškai. 19 jų yra iš susirašinėjimo su giminėmis (Brone Klimiene, Petru Klimu, Barbora Mėginyte-Lesauskiene ir Pranu Lesauskiu bei jų vaikais); 4 laiškai – susirašinėjimas su kitais asmenimis (laiškas Vincui Mykolaičiui-Putinui, Julijonui LindeiDobilui, laiškai Onai Pleirytei). Jie parinkti kaip parodantys J. Tumo įvairiapusiškumą.

Visose garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ dalyse tekstai dažniausiai pateikiami chronologiniu (pagal pirmąją publikavimo datą) principu, išskyrus kelis atvejus, kai šio principo nesilaikoma dėl teminio nuoseklumo.

Parengė Živilė Časaitė 17

PROJEKTAI

Į VIRTUALIĄJĄ ERDVĘ PERKELTA UOSTAMIESČIO MONUMENTALIOJI TAPYBA Birutė Skaisgirienė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja

Tadas Vincaitis-Plūgas. Seserys, sieninė tapyba, 2017 m.

Darbas sunaikintas. Algimanto Jarukaičio nuotr.

Besibaigiant 2019-iesiems, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pristatė projekto „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis, dabartis“ rezultatą – sukurtą dokumentinį filmą ir interaktyvų Klaipėdos freskų ir gatvės meno bei šiuolaikinės sieninės tapybos kūrinių žemėlapį. Pastarasis kiekvienam klaipėdiečiui ir miesto svečiui prieinamas specialiame bibliotekos puslapyje www.biblioteka.lt/freskos.

XX a. antrojoje pusėje architektūroje įsivyravus moderniam stiliui, architektai pradėjo gausiai naudoti gelžbetonį, stiklą, o tai „padėjo“ iš visuomeninių pastatų interjerų eliminuoti monumentaliąją tapybą ir kitas taikomosios dailės šakas, tiesiogiai priklausomas nuo architektūros. Menui naujuose pastatuose tiesiog neliko vietos.

Po atkurtos nepriklausomybės įsibėgėjus privatizacijos vajui, Klaipėdoje buvo sunaikintas ne vienas puikus vitražas: šviesaus atminimo Algimanto Stoškaus (1925–1998) ir Broniaus Bružo 1974 m. sukurtas vitražas „Baltija“ bendrovės „Klaipėdos mediena“ administracinio pastato salėje, didžiulis (1040×190 cm) Algirdo Dovydėno (1944–2015) vitražas sovietmečiu veikusiame restorane „Žardė“, šiuo metu negailestingai naikinamas Henriko Kulšio (1944–1991) vitražas buities rūmuose, H. Manto g. 36. Bandėme šį kūrinį gelbėti – paaiškėjo, kad šio vitražo apsaugos LATGA negali užtikrinti, nes kūrinys tiesiog neįtrauktas į saugomų objektų sąrašą.

Nepastebimai dingo uostamiesčio vaistines puošusios freskos: pati pirmoji freska mieste – Vydo Pinkevičiaus (1949–2012) sieninės tapybos darbas Sportininkų vaistinėje (neliko net nuotraukų), tapytojo Juozo Vosyliaus 1974 m. sukurta freska „Farmacija“ Pempininkų vaistinėje. Sunaikinta ir kitados populiarios Mažvydo alėjoje veikusios vaikų kavinės „Du gaideliai“ to paties pavadinimo V. Pinkevičiaus ir J. Vosyliaus 1973 m. sukurta freska.

Su laiku ir architektūros madomis, matyt, nepakovosi, juolab kad nebuvo ir iki šiol nėra teisės aktų,

22

garantuojančių iki nepriklausomybės sukurtų monumentaliosios tapybos ir taikomosios dailės kūrinių apsaugą. Beveik neišliko archyvinės medžiagos – kas galėjo pagalvoti, kad į saugotinų vertybių sąrašus neįtraukti profesionalių menininkų kūriniai gali būti sunaikinti... Belieka tik apgailestauti, kad laiku nepasirūpinta sovietmečiu sukurtų dailės kūrinių apsauga.

Pavyzdžiui, iš visų Klaipėdoje esančių vitražų į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas tik vienas kūrinys – A. Stoškaus ir B. Bružo vitražas „Baltija“.

Monumentaliosios tapybos kūriniai tuose sąrašuose taip pat nefigūruoja. Pasikeitus pastato savininkui, naujasis įgyja visas teises su sienas puošiančiomis freskomis elgtis pagal savo nuožiūrą ir sąžinę. Taip Klaipėdos apskrityje (Vėžaičiuose, Rietave, Šventojoje) praradome ne vieną puikią J. Vosyliaus freską. Laimei, išsaugotas bent jau nuotraukų archyvas.

Dėl minėtų priežasčių I. Kanto viešoji biblioteka suskubo suarchyvuoti tai, ką dar galima pamatyti, užfiksuoti. Kultūros ir meno vertybių skaitmeninimas nėra nauja bibliotekos veikla. 2000-aisiais sukurta „Virtuali Klaipėdos krašto dailės galerija“ (www.biblioteka/galerija), reprezentuojanti uostamiesčio menininkus ir jų kūrybą, 2002 m. – „Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės“, kur sukaupta visa informacija apie vertingiausius miesto statinius, pastatų kompleksus, archeologines vietoves, gatves. Informacija yra nuolat pildoma ir atnaujinama.

2019 m. ėmėmės projekto „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis, dabartis“:

Angelina Banytė prie savo tapomos freskos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje, 2012 m. Vytauto Petriko nuotr.

Edvardas Šeputis-Shepa, Egidijus Gužauskas. Džiazas, grafitis, 60 kv. m, 2014 m. Algimanto Jarukaičio nuotr.

Vydas Pinkevičius, Juozas Vosylius. Du gaideliai, freska, 1973 m. Darbas sunaikintas. Nuotr. iš Juozo Vosyliaus asmeninio archyvo

fotografavome ir filmavome išlikusias klasikines freskas visuomeninių pastatų interjeruose ir šiuolaikinę sieninę tapybą miesto erdvėse, sunaikintas freskas atkūrėme pasitelkę menininkų ir fotografų Vytauto Petriko, Vytauto Karaciejaus, Gintauto Beržinsko išsaugotą archyvinę fotomedžiagą. Remdamiesi nuotraukomis, pasitelkę inovatyvias technologijas, sukūrėme virtualų žemėlapį-vedlį „Klaipėdos freskos: virtuali interaktyvi kelionė“ (aut. Virginijus Bakas), o filmuota medžiaga, papildyta susitikimų su freskų kūrėjais ir ekskursijų freskomis pažymėtais architektūros labirintais vaizdais, sugulė į režisieriaus Algimanto Jarukaičio ir Meno skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės dviejų dalių dokumentinį-edukacinį filmą.

Iš viso suskaitmeninti 29 objektai: 15 klasikinių freskų, 1 smaltos mozaika ir 13 šiuolaikinės sieninės tapybos kūrinių. Į šį sąrašą įtraukėme ir fundamentalius Angelinos Banytės ir J. Vosyliaus kūrinius Klaipėdos apskrityje, tarp jų ir tuos, kurie jau pasmerkti sunaikinimui. Beje, projekto vykdymo laikotarpiu buvo sunaikinti ir du šiuolaikiniai gatvės meno kūriniai: Tado Vincaičio-Plūgo sieninė tapyba „Seserys“ (2017 m.) Gulbių gatvėje ir italų menininko Ramos Tellaso sieninis piešinys „Jū-

ros gelmės“ (2017 m.) piliavietėje. Abu informaciniai šaltiniai papildys „Virtualią Klaipėdos krašto dailės galeriją“.

Interaktyvus monumentaliosios tapybos žemėlapis turi dar vieną funkciją – jis puikiai papildo uostamiesčio kultūrinio turizmo maršrutų sąrašą ir gali tapti įdomia pramoga kiekvienam klaipėdiečiui ir daile besidomintiems miesto svečiams. Tikimės, kad žemėlapis-vedlys suintriguos leistis į freskų, sgrafitų, grafičių ir kitų gatvės meno objektų paieškas. Žemėlapyje siūlomi trys maršrutai: 1. Klasikinės freskos ir šiuolaikinės sieninės tapybos inkliuzai Klaipėdos senamiestyje; 2. Klasikinės freskos ir šiuolaikinė sieninė tapyba šiaurinėje miesto dalyje; 3. Angelinos Banytės freskų pažinimo takais. Šiuos maršrutus išbandėme kartu su projekto ekskursijų gidu – architektu Vladu Balsiu. Tiesa, kiekvienas gali keliauti ir pagal savo susidarytą maršrutą. Žemėlapyje pateikiama informacija apie objektų kūrėjus, tikslus objekto adresas ir kontaktinė informacija, jeigu jį galima aplankyti tik iš anksto susitarus. Dalis lankytinų objektų paženklinta QR kodais.

6500 eurų vertės projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

23

KRONIKA

LENTVARIO BIBLIOTEKA TURI NAUJUS NAMUS

Pagaliau ir Lentvario knygų mėgėjai turės erdvias, modernias patalpas. 2019 m. gruodžio 13 d. rekonstruotą bib­ liotekos pastatą atidarė kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė ir Lentvario kultūros rūmų l. e. p. direktorius Dariušas Nedveckis. Daugybę metų nuomojamose patalpose besiglaudusi Lentvario biblioteka šiandien kviečia užsukti į šviesias patalpas ir yra pasiruošusi savo skaitytojus džiuginti naujomis kokybiškomis paslaugomis ir įdomia kultūrine veikla.

Lentvario miesto filialas įsikūrė iš esmės modernizuotame buvusio kino teatro pastate (Klevų al. 20) drauge su miesto kultūros rūmais. Daugiau kaip dešimt tūkstančių gyventojų turinčiam Lentvariui stigo tinkamų patalpų kultūriniam gyvenimui puoselėti.

Iki šiol biblioteka glaudėsi nuomojamose buvusios gamyklos ,,Kaitra“ patalpose, kurios nepritaikytos bib­ liotekos funkcijoms atlikti. Nebuvo galimybių išplėsti spaudinių fondo, įrengti patogios vaikų erdvės (vasarą nemažai jų bibliotekoje praleidžia visą dieną), taip pat stigo kompiuterizuotų darbo vietų, nors jų poreikis yra labai didelis. Trūko patalpų videotekai ir kino filmų peržiūroms, paskaitoms, mokymams, renginiams.

2018 m. su bendrove ,,Akvesta“ pasirašius statybos rangos sutartį, įgyvendintas Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimo rekonstruotame pastate projektas (vertė – 1,8 mln. eurų). Pasinaudota 2014–2020 m.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis: 635 450 eurų – ES lėšos, 716 000 eurų – VIP lėšos, 492 574 eurai – savivaldybės biudžeto lėšos.

Naujosios bibliotekos patalpos pritaikytos įvairiausio amžiaus skaitytojams: nuo darželinukų iki

30

senjorų. Įkurta puiki erdvė vaikams ir mamoms, yra galimybė ne tik vartyti ir skaityti mažas paveikslėlių knygas, bet ir žaisti įvairius lavinamuosius stalo žaidimus. Patogiai įsitaisę ant didelių sėdmaišių vaikai ir jaunimas galės žiūrėti pažintines laidas ir animacinius filmukus, naudotis „Xbox“ žaidimų kompiuteriais, turės galimybę panirti į virtualiąją realybę su 3D akiniais. Vaikai galės lavintis Kūrybiškumo saviraiškos studijoje, bus tęsiama edukacinė meninės fotografijos programa ,,Blykstė 2020“, kurioje dalyvaus žymiausi Lietuvos fotografai.

Skaitytojų laukia ir puiki periodikos skaitykla. Įsitaisę patogiuose foteliuose, jie galės rinktis iš daugybės pavadinimų žurnalų ir laikraščių lietuvių, rusų ir lenkų kalba. Džiaugiamės, kad naujose patalpose visos knygos atrado savo vietą lentynose ir skaitytojams bus daug patogiau jas surasti.

Interneto skaitykla suteiks galimybę pakviesti dar daugiau gyventojų į nemokamus kompiuterinio raštingumo mokymus. Lentvario biblioteka vienintelė mieste teikia nemokamas interneto paslaugas. Čia taip pat galima kopijuoti, spausdinti, skenuoti įvairius dokumentus, susipažinti su naujosiomis technologijomis, stebėti tiesiogines interneto transliacijas.

Jaukūs bibliotekos interjero akcentai – patogūs foteliai, viliojantys prisėsti ir pavartyti sudominusią knygą.

Šiuolaikiškoje periodikos skaitykloje lentvariškiams siūlomi žurnalai ir laikraščiai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Trakų viešosios bibliotekos nuotraukos

Lentvariškių reikmėms – moderni konferencijų salė.

Naujose Suaugusiųjų literatūros skyriaus erdvėse patogu išdėstyti knygas. Viršuje (balkonėlyje) įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.

Puikiai įrengtoje konferencijų salėje rinksis miesto bendruomenė. Nuo šiol bibliotekoje bus galima žaisti stalo tenisą ir netgi pasinaudoti siuvimo mašina. Šiuolaikiškos patalpos, patogios knygų lentynos ir kiti baldai, modernūs technologiniai sprendiniai tikrai bus patrauklūs įvairaus amžiaus gyventojams ir paskatins domėtis knygomis, įsitraukti į kultūrinę veiklą.

Bibliotekos kolektyvo ir visų skaitytojų vardu dėkojame Trakų rajono savivaldybės merei E. Rudelienei ir savivaldybės administracijai, Trakų viešosios biblio­ tekos direktorei D. Banevičienei ir direktoriaus pavaduotojai Jolantai Abucevičienei už pastangas kuriant šiuolaikišką ir įdomų interjerą. Taip pat dėkojame Lentvario bendruomenei ir Lietuvos kariuomenės KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoriams, jų vadui plk. ltn. Denisui Starikovičiui ir bibliotekos bičiuliui vyr. srž. Artūrui Virganavičiui, Lentvario seniūnui Vytui Rukšėnui, Trakų viešosios bibliotekos darbuotojams, padėjusiems kraustymosi metu. Dėkojame ir pirmiesiems Lentvario miesto bibliotekos mecenatams – Trakų Rotary klubui.

Kristina Mečkovska Spalvinga vaikų erdvė skirta edukacinei veiklai.

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja

31

IN THIS ISSUE Aldona Augustaitienė. The Book Should Remain a Counterbalance to Technologies

The Audio Books “Listening to Vaižgantas” 1

This year Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, the authors of the heading #GyvasŽodis, professionals in their respective fields, share their thoughts about changes that libraries were experiencing during the recent three decades. The first who is sharing her insights is the Director of the Children’s and Youth Literature Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Aldona Augustaitienė. She speaks about why libraries need structural divisions for servicing children and what opportunities for activity have opened up after Lithuania regained its independence.

Vaidenė Grybauskaitė. An Exhibition Featuring Renaissance Assets and Creators

3

The publication is about the endeavour of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania to develop cultural diplomacy and about a perfect example of international partnership. On the occasion of Croatia’s assuming the Presidency of the Council of the European Union in the first half of 2020, there was the exhibition “Marko Marulić, a European Humanist” organized at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania prepared together with the National and University Library in Zagreb. The exhibition devoted to the author who is often called the father of the Croatian literature invites to search for correlations between the historical and written heritage of Croatia and Lithuania.

An Excellent Evaluation of the Home of Books and Knowledge

6

The international company of market and media research “The Kantar Group” carried out research of Lithuanian libraries with the purpose to investigate how library visitors assess the quality of services delivered by libraries, their opinion regarding library internet access services and the habits of using the internet access. 4668 library visitors of 15 years of age and older were questioned in 2019 and the received data were compared with those from 2011. This publication presents the main conclusions from the research. To quote the researchers, services of Lithuanian libraries are estimated as excellent: the overall mean assessment is 9.5 out of 10 points.

Rasa Januševičienė. Events for Executives and Professionals of Municipal Public Libraries

10

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which celebrated the centenary of its establishment in 2019, continued to keep as its area of focus its target audience, the library community. There were several events devoted to this community at the end of 2019. The Head of this Library’s Librarianship Department Dr. Rasa Januševičienė surveys issues that were the discussed at seminars for information technology experts and library executives and methodologists. The main encounters that are awaiting library professionals are related to the upgrading and modernization of the infrastructure of public internet access in order to enhance the possibilities for systematic and centralized aggregation and maintenance of information resources at Lithuania’s libraries.

Sigitas Narbutas: “The Imperative was the Institution’s Opening Up and Devotion”

13

An interview with the Director of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr. Sigitas Narbutas. The interviewee, an expert in the older Lithuanian literary texts, recalls the outset of his research and the first discoveries and speaks about the particularity of a research library and changes in its relationship with society. He is candid about why he wishes a monument to originators of Reformation in Lithuania be set up and how his awards gained in Lithuania and abroad are related to significant benchmarks in his activities and life events.

(Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

17

In 2019, Lithuania commemorated the 150th anniversary of the writer Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933). On this occasion, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has produced over 70 Vaižgantas’s texts constituting recordings of a duration of more than ten hours. The publication’s author introduces the five-part audio book “Listening to Vaižgantas”, which includes Vaižgantas’s texts of various genres, lesser known fiction, humouristic texts, travelogues, reminiscences and letters.

The expert for the project Dr. Aistė Kučinskienė explains the main criteria for selecting texts for the audio book. (Prepared by Živilė Časaitė)

Jurgita Kristina Pačkauskienė. A Collection from a Briefcase, or Religious Pictures at a Library

18

Among the cultural assets preserved at the Rare Books and Manuscripts Union of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, there is the heritage of the bibliophile, bibliographer, officer of the Lithuanian Army and passionate collector Vytautas Steponavičius (1893–1957): a large collection of Lituanica books and periodicals; a collection of maps, ex-libris, advertisements, envelopes, post card letters and postage stamps; a set of little sacred wooden sculptures; and a collection of religious pictures. In this publication, Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė from the Rare Books and Manuscripts Unit introduces the collection of religious pictures as well as explains these printings with religious content and how they were spreading across Lithuania.

Birutė Skaisgirienė. Monumental Painting from Lithuania’s Seaport City Delivered to the Virtual Space

22

A noble mission has been undertaken by the Klaipėda City Municipality Immanuel Kant Public Library: to archive the city’s monumental painting. In 2019, within the project “Monumental painting within architectural labyrinths: the past and the present”, the project’s team photographed and shot the remaining classical murals within interiors of public buildings and modern wall painting in Klaipėda’s spaces and, by drawing upon archival material, recreated the destroyed murals.

The publication’s author presents the outcome of this project: a documentary film and an interactive map of Klaipėda’s murals and street art as well as works of modern wall painting, which offers the residents of Klaipėda and its guests to take a walk by following three routes.

Tomas Pauliuščenka, Dalia Jakaitė. Residents of Šiauliai Inspired and Obligated by Povilas Višinskis

24

30 years ago, in 1989, the present Šiauliai County Public Library was named after the social and cultural activist, literary reviewer and publicist Povilas Višinskis (1875–1905). In this publication, the Library’s staff members introduce traditions related to this cultural figure that are fostered at the Library and significant events and publications devoted to him. The Library is intended to continue publicizing the name of Povilas Višinskis and his merits in Šiauliai and all over Lithuania as well as present him in relation with relevant issues of today.

“Tarp knygų in the December of the Year…”

27

In 2019, the monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrated its 70th anniversary. This issue includes the last publication of the series in which we, by addressing past issues of Tarp knygų, present the past-time reality of the library community. This time we were looking through the pages of the December issues from 1963–2006. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Kristina Mečkovska. The Lentvaris Library’s New Home

30

Visitors are invited to new spacious and modern premises of the Lentvaris Branch of the Trakai District Municipality Public Library. The Library, which celebrated its house-warming in the end of 2019, intends to deliver qualitative services and exciting cultural activities to its visitors.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

29m., t. 10 („Ar jau medžiai sprogsta“).

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 1 (732) 2020 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

• Dokumentinis paveldas – XVI –XX a. knygos lietuvių kalba ir lituaniniai leidiniai, senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda.

• Muziejinės vertybės – tradicinė liaudies skulptūra, liaudies meistrų sukurti baldai,

keramikos, medžio dirbiniai, gausi senosios liaudies tekstilės kolekcija, numizmatikos, laikrodžių kolekcijos, meninės fotografijos.

• Muzikos kūriniai – išsami lietuviškų garso įrašų kolekcija, kurios reikšmingą dalį sudaro senosios šelako plokštelės ir ritinėliai pianolai.

• Lietuvių literatūros klasikos kūriniai – senoji ir naujųjų laikų lietuvių literatūros

Garsinė knyga

klasika nuo XIII a. iki šių dienų, atrinkta dėl savo istorinės reikšmės lietuvių literatūrai, jos raidai, reikšminga siekiant atspindėti literatūros raidą, kaip nuoseklų tobulėjimo procesą.

Klausomės Vaižganto

o Gediminas Storpirštis.

do bibliotekos

„Tarp knygų“ archyvas

2020 Nr. 1 (732) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-01-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 510 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

VAIŽGANTO VAIZDAI: grožinė kūryba

Norintiems pažinti įvairiapusišką J. Tumo-Vaižganto kūrybinį palikimą – daugiau kaip 70 garsinių tekstų.

Skaitymas – didelis malonumas kultūringam žmogui.

Juozas Tumas-Vaižgantas