2020 01

Sausis | 2020

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Aldona Augustaitienė. Atsvara technologijoms turi išlikti knyga 1 ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Parodoje – iš Renesanso atėjusios vertybės ir kūrėjai 3 ĮVYKIS

Biblioteką kuriančių žmonių šventė. „Tarp knygų“ informacija

5

TYRIMAI

3

Knygų ir žinių namai vertinami labai gerai 6 ŠIANDIEN AKTUALU

Rasa Januševičienė. Renginiai savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovams ir specialistams 10 POKALBIS

Sigitas Narbutas: „Reikėjo institucijos atsivėrimo ir tarnystės“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

13

NAUJI LEIDINIAI

Garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“. Parengė Živilė Časaitė

17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Kolekcija iš portfelio, arba religiniai paveikslėliai bibliotekoje 18 PROJEKTAI

22

Birutė Skaisgirienė. Į virtualiąją erdvę perkelta uostamiesčio monumentalioji tapyba 22 BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Tomas Pauliuščenka, Dalia Jakaitė. Povilo Višinskio įkvėpti ir įpareigoti šiauliečiai 24 „TARP KNYGŲ“ – 70

Gruodį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

27

KRONIKA

Aistė Talijūnienė. Žemaičių bibliofilai puoselėja knygos tradicijas 29 Kristina Mečkovska. Lentvario biblioteka turi naujus namus 30 KRONIKA / VIETOVARDŽIŲ METAI KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KRONIKA / ŽEMAITIJOS METAI

32 33 35

IN MEMORIAM

30

Buvusiai bibliotekos direktorei Vandai Paškauskienei [1932 08 19–2019 11 09] 36 2019 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

37

IR AŠ TEN BUVAU

Daina Sutkevičienė. Katalonijos nacionalinė biblioteka 44 PIRMAME VIRŠELYJE

Šios lengvos it snaigės figūrėlės (aut. Julija Charsika) gimė Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose mokytasi pasigaminti lėlių teatro personažus. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Vygaudo Juozaičio (3) nuotr., Angelinos Banytės freska „Medicina“ (22), Trakų viešosios bibliotekos nuotr. (30)

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

Vygaudo Juozaičio nuotr.

#GYVASŽODIS

ATSVARA TECHNOLOGIJOMS TURI IŠLIKTI KNYGA Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos„#Gyvasžodis“ autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. „1964 metai. Respublikinė biblioteka, eidama 45-uosius, svetingai priėmė mažuosius savo skaitytojus“, – taip bibliotekos mėnraštyje „Bibliotekų darbas“ (1968, Nr. 11, p. 17) rašė pirmoji Vaikų literatūros skyriaus vedėja Stasė Dubčianskienė.

Derėtų pažymėti, kad nacionalinėse bibliotekose ne taip dažnai veikia vaikus aptarnaujantys skyriai...

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vaikų literatūros skyrius įsikūrė, pritapo ir gyvuoja jau 56-us metus. Keitėsi skyriaus struktūra, pavadinimas, bet visada išliko du tikslai: skaitytojai vaikai ir rūpinimasis kryptinga viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyrių veikla.

Dabartinis bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, apibrėždamas tokių skyrių reikalingumą, yra pasakęs, kad biblioteka turi užsiauginti savo skaitytoją.

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento (dabartiniu pavadinimu žinomas nuo 2016 m.; toliau – VJLD) veiklos rūšys esmingai keitėsi po 1991 metų. Tuomet atsivėrė galimybės, bendradarbiaujant su užsienio šalių ambasadomis, Lietuvoje rengti tarptautines parodas, konferencijas, kviestis įvairių šalių literatūros tyrinėtojus, autorius, vertėjus.

Nacionalinėje bibliotekoje buvo galima susitikti su knygų autoriais, literatūros specialistais, bibliotekininkais iš Austrijos, Čekijos, Estijos, Danijos,

Ispanijos, Kanados, Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos.

Po parodų dalis knygų būdavo padovanojama Nacionalinei bibliotekai. Taip galėjome gausinti bibliotekos knygų fondą įvairiomis užsienio kalbomis. Bibliotekinei, pedagoginei bendruomenei norėjome atverti kitų šalių geriausius knygų pavyzdžius, parodyti vadovėlius, darbo formas, veiklas. Tuomet tos dovanotos knygos vertė mus žvelgti kaip į pasaką: kokios iliustracijos, knygų temos, autorių įvairovė!

Kokią jautėme atsakomybę 1993 m. Nidoje rengdami antrąjį Baltijos šalių vaikų literatūros penkių dienų forumą. Žinoma, dirbome padedami Lietuvos rašytojų sąjungos ir su Atviros Lietuvos fondo parama. Jautėsi pakilimas ir mokyklose, ir viešosiose bibliotekose. Ar buvo rengiami seminarai Vilniuje, ar rajonuose – visuomet auditorijos buvo pilnos klausytojų. Išgirstas naujienas pagal galimybes jie atkartodavo savo bendruomenėse. Kaip kardinaliai pasikeitė mokyklų bibliotekos, kurių vadovai drauge su bibliotekininkais dalyvavo Atviros Lietuvos fondo programos „Švietimas Lietuvos ateičiai“ mokymuose ir projektuose: pedagogai ir bibliotekininkai tapo lygiaverčiais partneriais, iš klasių į bibliotekų skaityklas persikėlė pamokos, mokinių projektinė veikla skleidėsi taip pat bibliotekose.

1

1992 m. įkūrus Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrių, vėrėsi dar platesni knygos sklaidos ir mainų keliai: lietuvių vaikų knygų autorių, vertėjų, iliustruotojų teikimas į IBBY Garbės sąrašą, kandidatūrų gauti Astridos Lindgren premiją siūlymas, kas antri metai vykstantys IBBY kongresai ir t. t. Tomis žiniomis skubėjome dalintis su skaitytojais. Visų įvykių srautą, taip pat literatūrines naujienas perkėlėme į žurnalo „Rubinaitis“ puslapius, interneto tinklalapį www.ibbylietuva.lt. (iki 2019 m. www.rubinaitis.lnb.lt).

Kokie pokyčiai tuo laikotarpiu vyko viešosiose bibliotekose? Pastebimai keitėsi jų erdvės, nauji ar renovuoti bibliotekų pastatai traukė vietos bendruomenių dėmesį. Bibliotekos tapo gyventojų traukos centru ne tik dėl knygų, bet ir renginių, naujų technologijų, didesnių asmens tobulėjimo galimybių. Imta kurti vaikų skaitymo zonas, įkvepiančią draugišką aplinką.

Bibliotekų sąlygas labai pakeitė Nacionalinės bibliotekos vykdyti projektai „Bibliotekų pažangai 1“ (2008–2012 m.) ir „Bibliotekų pažangai 2“ (2013– 2017 m.). Prie šios bibliotekų pažangos jaunieji skaitytojai greitai priprato ir didelę laisvalaikio dalį pamėgo atiduoti kompiuteriniams žaidimams. Šiuo metu Nacionalinės bibliotekos vykdomas projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ vėlgi kuria naujas ir stiprina jau turimas bibliotekų paslaugas, jaunimo edukacijų erdves papildo naujomis technologijomis: robotikos rinkiniais „Lego WeDo2“ ir „Lego Mindstorms“, inžineriniais „Fishertechnik“ konstruktoriais, mikrokompiuteriais „Micro:Bit“, „Arduino“, „Raspberry“, 3D spausdintuvais, programuojamais dronais. Šis virusas kaipmat išplito po bibliotekas, knygų skaitymas, atrodo, nutolo amžiams...

Vis dėlto atsvara technologijoms turi išlikti knyga. Bibliotekose kuriant ne tik skaitymo, bet ir žaidimų aplinką, svarbu neprarasti nuovokos, kad pagrindinis bibliotekos tikslas – artinti vaiką prie knygos. Bibliotekininkų rengiami literatūriniai protmūšiai, žaidimų popietės, garsiniai skaitymai, pirštininių lėlių teatrai, jaunųjų skaitytojų klubai, vaikų knygos dienos šventės, akcija „Tėčiai skaito vaikams“ tik įtvirtina Emili Teixidoro žodžius: „Skaityk dabar kiek galima daugiau, nes niekada daugiau nebeturėsi tokios progos.“ Turiu baimę: ar ilgai dėl finansavimo sumenkę vaikų, paauglių literatūros knygų fondai išlaikys bibliotekininkų entuziazmą kalbėti apie skaitymo ritualus, skaitymo tradicijas, kloti skaitymo pamatus? Vaikų knyga traukiasi ir iš mokyklų bibliotekų fondų, o apie bibliotekėles vaikų darželiuose-lopšeliuose imta kalbėti tik pastaraisiais metais.

2

Kai kartais matau nemažai beviltiškumo, ima ir pasirodo gera žinia. Apskričių viešųjų bibliotekų vykdoma Skaitymo skatinimo programos priemone „Vasara su knyga“ 2019 m. pasiekta puikių rezultatų: į skaitymo nuotykį leidosi daugiau kaip 16 tūkst. moksleivių – net tris kartus daugiau nei 2018-aisiais.

Akcijos metu perskaityta per 74 tūkstančiai knygų.

Apskričių viešosios bibliotekos tikrai nusipelno pagyrimo už gerą vasaros skaitymo iššūkio veiklos koordinavimą ir viešinimą.

Vaikai yra aktyviausia skaitytojų grupė viešosiose bibliotekose. Nemaži vaikams bei paaugliams išleidžiamų knygų tiražai (apie 500 grožinių kūrinių pavadinimų kasmet) bibliotekų specialistams užduoda svarbiausią atrankos ir prioritetų pasirinkimo klausimą: ką skaitytojas turi rasti bibliotekoje. Knygų atrankai, kuri skatintų vaikų kalbinį, meninį tobulėjimą, pasitarnauja VJLD literatūros specialistų rengiama medžiaga šiose IBBY Lietuvos skyriaus tinklalapio rubrikose: mėnesio knygos; siūlome paskaityti; teminiai literatūros sąrašai nuo 0 iki 6 m. ir iki 12 klasės; mokiniams rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašas 1–10 klasėms; vaikų literatūros kalendorius.

Kodėl svarbu gera knyga tinkamu laiku?

VJLD atliktos 9–11 metų vaikų apklausos išvada – 80 proc. apklaustųjų knygas skolinasi bibliotekose.

Pagrindinis skaitymo motyvas yra specifinis skaitymo poreikis, suformuotas vaikystėje, dažniausiai artimų žmonių, šeimos. Vaikų pomėgis skaityti prieš miegą prilygsta įpročiui, kuris buvo įgytas ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai ar vienas iš suaugusiųjų vaikui skaitydavo balsu prieš miegą. Skaitymo svarbą šeimoje, pagaliau gavę tinkamą finansavimą, stengsimės diegti pagal Skaitymo skatinimo programos akciją „Knygų startas“, pirmagimio tėvams dovanodami knygą ir aiškindami, kaip balsu skaitoma knyga gali padėti tėvams užmegzti kontaktą su vaiku.

Neabejotinai reikšminga, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija patvirtino tolesnę – 2019–2024 m. Skaitymo skatinimo programą, kuria siekiama formuoti ir įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką, skatinti motyvaciją skaityti, stiprinti institucinį bendradarbiavimą, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą, palaikymą, ugdyti kultūros ir švietimo darbuotojų, kaip skaitymo skatinimo specialistų, įgūdžius, kompetencijas.

Trijų dešimtmečių Lietuvos bibliotekų veiklos laikotarpis jau vertas gilių įžvalgų, džiugių rezultatų ir apmaudžių praradimų aptarimo. Linkėčiau, kad bibliotekose sutiktume skaitytojus, o ne vartotojus. Įgriso vartojimas. Tebūnie skaitymas!

Aldona Augustaitienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė

ĮVYKIS

PARODOJE – IŠ RENESANSO ATĖJUSIOS VERTYBĖS IR KŪRĖJAI Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos siekis plėtoti kultūrinę diplomatiją, plėsti tarptautinius ryšius ir stiprinti bendradarbiavimą duoda rezultatų. Puikus to pavyzdys – sausio 14 dieną bibliotekoje iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“. Parodą parengė Zagrebo nacionalinė ir universitetinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos nacionaline biblioteka. Šiuo kultūros renginiu paminėtas ir svarbus Kroatijos Respublikai įvykis – šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pirmąjį 2020 m. pusmetį pradžia.

Parodos atidarymo ceremonijoje garbius svečius sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, parodos reikšmę pabrėžė Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas, Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos direktorė dr. Tatijana Petrić. Šia proga derėtų priminti dar 2001 m. Nacionalinės bibliotekos ir šios Zagrebo bibliotekos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigota

Tarptautiniame renginyje susitiko (iš kairės): Nacionalinės bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas, Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

populiarinti abiejų tautų kultūrą, keistis informacija, mokslo leidiniais, parodomis. „Mums, kaip valstybinei institucijai, aktualu megzti ir plėtoti tarptautinių partnerysčių tinklą, keistis idėjomis ir informacija. Aktyviai bendradarbiaudami su Lietuvoje įsikūrusiomis užsienio šalių ambasadomis, kultūros centrais, padedame mūsų valstybės žmonėms geriau pažinti kitas šalis, jų istoriją, patirti kultūrų įvairovę, per kurią veriasi globalaus pasaulio vizija. Vienas iš šio bendro Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos projekto tikslų – aktualizuoti Lietuvos ir Kroatijos ankstyvuosius raštijos paminklus“, – teigė R. Gudauskas.

Paroda atskleidžia pirmojo grožinio kūrinio kroatų kalba – epo „Judita“ (parašytas 1501 m., išleistas 1521 m.) autoriaus, kroatų literatūros tėvu vadinamo M. Marulićiaus (1450–1524) gyvenimo ir kūrybos kelią. Dešimtyje stendų lietuvių ir anglų kalbomis eksponuojama medžiaga iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondų.

Parodą pristačiusi bibliotekos direktorė T. Petrić teigė, kad ekspozicija norėta supažindinti su žinomiausiais M. Marulićiaus, rašiusio kroatų, lotynų, šiek tiek – italų kalbomis, veikalais, parodyti kūrėjo tarptautinę reikšmę. Juk dar XVI–XVII a. jo darbai buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į ne vieną pasau-

3

Parodos atidaryme dalyvavo Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos direktorė T. Petrić.

Vienintelis Nacionalinėje bibliotekoje turimas Marko Marulićiaus kūrinys – De institutione bene lio kalbą. Tai liudija stenduose pateikta medžiaga iš beateque vivendi libri sex... („Gero gyvenimo šventųjų pavyzdžiu vadovas“), Köln, 1530 (I laida 1507). daugybės pasaulio enciklopedijų, leksikonų, katalogų ir bibliografijų, literatūrinių ir istorinių žinynų. ir lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „M. Marulićius buvo tikras humanistas ir eruditas. Jis „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. yra ne tik garsiausias XV–XVI a. kroatų rašytojas, bet „Mano manymu, ši paroda liudija, kad tarp mūsų ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai kraštų gyva viena labai svarbi idėja, ateinanti iš Reneir moralinio pobūdžio tekstai lotynų ir italų kalbomis sanso laikų. Tai – „literatūros Respublikos“ (Respublica pelnė šlovę ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – pa- literaria) idėja, kuri kilo tarp Renesanso humanistų brėžė T. Petrić.

Italijoje XV–XVI a., ir tai galime suvokti kaip Europos M. Marulićiaus epinė poema „Judita“ yra išversta Sąjungos prototipą, pirminę jos idėją, pabrėžiančią į anglų, vengrų, italų, prancūzų kalbas. Dalį epo savo bendras vertybes, vienijančias humanistus, intelekgimtąja kalba gali skaityti slovėnai, ispanai, vokiečiai. tualus, knygos žmones. Taigi manau, kad ši paroda, Lietuviškai šis kūrinys pasirodė 2007 metais. sujungianti M. Marulićiaus asmenybę, Lietuvos Ambasadorius K. Kedmenecas džiaugėsi Kroatijos Renesanso palikimą, jos figūras, raštijos pradininir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimu, kus – Martyną Mažvydą ir vėliau kūrusį Kristijoną galimybe šalies pirmininkavimo ES Tarybai proga Donelaitį, – kaip tik ir pratęsia šitą bendro Europos pristatyti reikšmingiausias kroatų istorijos ir kultūros kultūrinio paveldo ir Respublica literaria jausmą“, – asmenybes. Ambasadorius prisiminė Lietuvos para- taip kultūros ministras M. Kvietkauskas apibūdino mą jo šaliai 2013 m. stojant į Europos Sąjungą. „Prieš parodos reikšmę. dvi savaites Kroatija pradėjo pirmininkauti ES Tarybai.

Kroatija į ES įstojo prieš septynerius metus, kaip tik Vaidenė Grybauskaitė pirmojo Lietuvos pirmininkavimo ES pradžioje, ir šis sutapimas didina mūsų santykių kokybę. Ši paroda yra pagrindinis mūsų kultūrinis projektas Lietuvoje“, – teigė K. Kedmenecas. Per 2020-uosius šią ekspoziciją planuojama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.

Parodoje „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ Nacionalinės bibliotekos svečiams ir lankytojams siūloma paieškoti sąsajų tarp Kroatijos ir Lietuvos istorijos bei rašytinio paveldo: du stendai yra skirti lietuvių raštijos pradininkams: pirmosios spausdintinės lietuviškos knygos – „Katekizmo“ auParoda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ – puiki galimybė paieškoti sąsajų tarp Kroatijos ir Lietuvos istorijos bei rašytinio paveldo. Vygaudo Juozaičio nuotraukos toriui Martynui Mažvydui

4

ĮVYKIS

BIBLIOTEKĄ KURIANČIŲ ŽMONIŲ ŠVENTĖ

Richardo Galliano kūrinį „Opale concerto“ akordeonui ir styginiams atlieka Tadas Motiečius ir Čiurlionio kvartetas.

2019 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­ lioteka minėjo savo 100 metų jubiliejų ir kvietė visuomenę, šalies ir tarptautinę bibliotekininkų bendruomenę, partnerius, bičiulius į šimtmečio programos renginius. O jie buvo patys įvairiausi: pradedant tais, kurie priminė bibliotekos istoriją, per šimtmetį sukauptus jos turtus, ir baigiant novatoriško atviros bibliotekos modelio pristatymu ar bibliotekos ateities misijos apmąstymu. Gruodžio 20-ąją, kai tądien prieš 100 metų Lietuvos Laikinoji vyriausybė savo įsakymu dėl Centrinio valstybės knygyno paskelbė bibliotekos veiklos pradžią, buvo surengta jubiliejinio bibliotekos gimtadienio šventė, skirta joje besidarbuojantiems ir ją kuriantiems žmonėms.

Tą penktadienio vakarą Nacionalinė biblioteka skaitytojams duris užvėrė trimis valandomis anksčiau, o į daugelio svarbių ne tik bibliotekai, bet ir šalies mastu minimų įvykių ir iškilmių vietą „prie vitražo“ rinkosi šventiškai pasipuošę buvę ir esami darbuotojai, vadovai bei svečiai. Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro mentorius Kęstutis Kaminskas.

Dėkodamas gausiai susirinkusiems šventės dalyviams, Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad „esame stiprūs, nes, atsigręžę į praeitį, turime

Šventėje dalyvavusi viceministrė Ingrida Veliutė įteikė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko padėkos raštus. Nuotraukoje – generalinio direktoriaus patarėja Janina Marcinkevičienė (kairėje), generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.

100 metų patirties ir nuveiktų darbų istorijas. Patys kuriame dabartį. Per trejetą metų po rekonstrukcijos transformavomės į modernią, inovatyvią, dinamišką ir gyvybės kupiną Žmonių biblioteką. Esame stiprūs ir reikalingi, žinantys, kad einame teisingu keliu.“ Už ilgametį darbą, puikius darbo rezultatus, išskirtines kompetencijas ar kitus nuopelnus kuriant, puoselėjant ir garsinant Nacionalinę biblioteką jos darbuotojams buvo įteiktos kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos ir bibliotekos vadovo R. Gudausko padėkos. Šventinio vakaro partneris Lietuvos nacionalinė filharmonija pasirūpino menine programa – koncertą surengė akordeonistas Tadas Motiečius ir taip pat neseniai jubiliejų, tik perpus mažesnį, atšventęs kolektyvas – M. K. Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Gleb Pyšniak).

Padėkos vakaras tęsėsi bičiuliškai bendraujant, prisimenant svarbius praeities įvykius, linksmai aptariant šiandienos aktualijas, su kolegomis fotografuojantis prie improvizuotos bibliotekos šimtmečio sienelės.

„Tarp knygų“ informacija

Į jubiliejinį vakarą bibliotekoje susirinko ir buvę, ir esami darbuotojai. Agnės Jankauskaitės nuotraukos

5

TYRIMAI

KNYGŲ IR ŽINIŲ NAMAI VERTINAMI LABAI GERAI Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams. Taip pat domėtasi, ar žmonės linkę tikrinti faktus kituose šaltiniuose, kur jie randa informacijos apie bibliotekos veiklą. 2019 m. gegužės 28 d.– spalio 3 d. buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Surinkti duomenys lyginti su 2011 m. projekto„Bibliotekos pažangai 1“ metu atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis – pastebima ryškių bibliotekų lankytojų elgsenos pokyčių.

Apklausos dalyvių paprašius spontaniškai pateikti Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent asociacijas, kurios jiems kyla išgirdus žodį „biblioteka“, kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankydažniausi atsakymai buvo susiję su dideliu skaičiumi tojai, į bibliotekas užsukantys dažniau nei kartą per savaitę, sudaro knygų ir jų pasirinkimu. Kitoje asociacijų grupėje – sąketvirtadalį visų apklaustųjų. sajos su informacija: biblioteka suvokiama kaip inforKAS GERAI IR KO DAR TRŪKSTA macijos saugykla, informacijos ir žinių šaltinis. Trečias Pasak tyrėjų, Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas lankyasociatyvus aspektas – biblioteka yra vieta naudotis alis (85%) bibliotekų lankytojų jose apsilanko tojaikartą vertinaper labaimėnesį, gerai – bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 nemokamu internetu ir gera vieta praleisti laisvalaikį. bent Nuo 2011 m. naudojimosi internetu bibliotekoje sumažėjo, internetu ai ateina 1 – 2 kartus.

Aktyviausi (ateinantys nei Vienodai kartądažnumas sav.) sudaro iš 10 balų. gerai vertinamos tiek miesto, tiek kaimo Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą,dažniau Internetas ateityje išliks svarbus, ypač kaimo vietovėse 98% bibliotekų intern lankytojai naudojasi rečiau Lojaliausi ketina) bibliotekų lankytojai bibliotekos.

Palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą kurioje bibliotekose malonu leisti laiką ir kurioje(tikrai dirba kvalifikuoti alį prieigos naudotojų ketina ja irm.ateityje ateityje bus:pagalbą. rodo irvisųnaudotis NPS (angl.2011 Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis specialistai, profesionalią % nuo miesto gyvenvietės apklaustųjų, n=1769  Šiuosuteikiantys metu bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi 38% bibliotekų interneto naudotojų, % nuo visų miesto gyvenvi otekoje lankosi kaimo vietovių kurių 70%. beveik pusė (46%) į biblioteką ateina bent kartą tokiųgyventojai, naudotojų buvo %38% nuo visų bibliotekų miesto gyvenvietės interneto apklaustųjų, n=1769  Šiuo metu bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi naudotojų, lankytojų pasitenkinimo ir 2011 m.  Dažniau bibliotekoje lankosi kaimo vietovių gyventojai, kurių beveik pusė (46%) į biblioteką ateina bent kartą Mieste bent kartą per savaitę bibliotekoje lankosi38%. vyresni 45 m.+  Sumažėjo ir aktyviausių lankytojų (kasdiennei arba keletą kartų per savaitę) dalis atitikamai nuo 55% iki 27%.

Lojaliausi (tikrai ketina) bibliotekų lankytojai tokių naudotojų buvo 70%. m.rečiau nkytojai yra 15 –per 24 m. (tarp jų moksleiviai) ir 55 – kartą 64  Bibliotekų internetu lankytojai naudojasi tiek bibliotekoje mieste, tiek kaime. savaitę.

Mieste bent per savaitę lankosi 38%. lojalumo lygį.

Bibliotekų NPS  ateityje su aukštesniuoju irkartų aukštuoju % nuo visų miesto gyvenvietės apklaustųjų, n=1769 bus:  Daugiausiai (20%)internetu keletą per mėnesį. ti lankosi 25– 44-mečiai. ir naudojamasi aktyviausių lankytojų kartų per savaitę) dalis95 proc. atitikamai 55% iki 27%.

9 Kaip dažnai ketinate bibliotekoje Kaip dažnai naudojatės m. keletą Aktyviausi lankytojai yraSumažėjo 15 bibliotekoje – 24 m. (tarp jų naudojatės moksleiviai) ir(kasdien 55 – Ar 64arba siekia Tai nuo reiškia, kad 22 12 11 gal lytį neišryškėjo.

10  vidutinių pajamų  vyresni nei 45 m.+  Bibliotekų internetu lankytojai rečiau naudojasi tiek mieste, tiek kaime.  bibliotekos Rečiau nei kiti lankosi 25 – 44-mečiai. internetu bibliotekoje? lankytis ateityje? paslaugomis? su aukštesniuoju 9 93 proc. bibliotekų lankytojų ir aukštuoju 16 % nuo visų apklaustųjų, n=4668 14  Daugiausiai (20%) internetu bibliotekoje naudojamasi keletą kartų per mėnesį.

2  Skirtumai pagal lytį neišryškėjo.  vidutinių %pajamų 16 nuo visų apklaustųjų, n=4668 tikrai rekomenduotų 14 čia apsi- 10

Internetas ateityje išliks svarbus, ypač kaimo vietovės Didžioji dalis (85%) bibliotekų lankytojų apsilankoir bent kartą per prieigos naudotojų ketinajose ja naudotis ateityje dažniausiai ateina 1 – 2 m. kartus.

Aktyviausiinternetu (ateinantys dažniau nei kar Nuo 2011 naudojimosi bibliotekoje dažn ketvirtadalį bibliotekose lankytojai naudojasi rečiau

% nuo visų apklaustųjų, n=4668

29% nuo visų apklaustųjų, n=4668 Bibliotekose lankysis rečiau (tikrai neketina):

artą per savaitę

aitę per mėnesį

r mėnesį

virtį

ę metų ir rečiau

Kartą per ketvirtį

Kartą per pusę metų ir rečiau

6

13

9

lankyti šeimos nariams 9 savo 17   aukštų pajamų ar draugams; tik 2 proc. būtų aukštų pajamų % nuo visų apklaustųjų, n=4668 29 84 miestų gyventojai   miestų gyventojai linkę to nerekomenduoti. % nuo visų apklaustųjų, n=4668 9 10 6 1 % nuo visų kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 12 % nuo visų kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 9 1 24 12 NPS rodiklis Bibliotekų yra 11 17 % nuo visųkaime kaimo gyvenvietės apklaustųjų, n=2899 aukštesnis nei mieste, Kasdien 13 7 8 3 taip9pat 9aukštesnis tarp vyKeletą kartų per savaitę 28 26 11 17 Kartą 18per savaitę 6 13 resnių lankytojų. % 10 1 11 Keletą kartų per mėnesį nuo visų kaimo gyvenvie 9 27 86 24 20 15 Kartą per mėnesį 11 9 10 Bibliotekomis vienodai 11 Keletą kartų per pusę metų Tikrai ketinu 20 22 Rečiau Greičiausiai ketinu patenkinti ir vyrai, ir moterys.

11 16 Tai – pirmas kartas Greičiausiai neketinu 17 86 toks skirtumas matyti Šioks Tikrai neketinu 88 8 3 28 Nežinau lyginant amžiaus grupes: laKasdien Tikrai ketinu Dažniau nei kartą per savaitę 13 18 Keletą kartų per savaitę Greičiausiai ketinu biausiai patenkinti vyriausi 20 KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės internetu bibliotekoje?

Kartą per savaitę KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės bibliotekos paslaugomis?

11 11 27 Kartą per savaitę Greičiausiai neketinu lankytojai (jų duotų balų vi15 Bent 3 kartus per mėnesį 10 Keletą kartų per mėnesį Tikrai neketinu KLAUSIMAS:durkis Ar ketinate lankytis ateityje?

–bibliotekoje 9,7), 35–44 m. am1–2 kartus per mėnesį 20 Kartą per mėnesį Nežinau 16 žiaus grupės apklaustieji buvo Bibliotekose lankysis rečiau (tikrai neketina):

Keletą kartų per pusę metų Rečiau Tai – pirmas kartas

14

kritiškesni, čia pasitaikė ir neigiamų – 4–6 – balų.

KLAUSIMAS: Kaip dažnai naudojatės bibliotekosAr paslau KLAUSIMAS: keti

Daugumos bibliotekų veiklos aspektų vertinimo vidurkis siekia 9 balus. Geriausiai vertinama bendra aptarnavimo kokybė ir bibliotekininkų konsultacijos, taip pat palankiai atsiliepiama apie čia organizuojamus renginius ir mokymus. Lankytojams priimtinas bibliotekų darbo laikas, informacijos apie bibliotekų veiklą sklaida, edukacinė laisvalaikio veikla (mėgėjų klubai, dirbtuvės ir pan.), į kurią įsitraukia du trečdaliai apklaustųjų.

Naudojimasis biblioteka didžiausią įtaką turėjo bendram lankytojų gebėjimų ir asmenybės ugdymui. Šiek tiek mažiau, tačiau nemaža dalimi padėjo prireikus spręsti praktines problemas ir kritiškai vertinti visuomenės pokyčius. Ugdant kritinį mąstymą ir sprendžiant praktines problemas, biblioteka paveikesnė kaime.

Nagrinėjant amžiaus nulemtus skirtumus, matyti, kad bibliotekų poveikį mažiausiai linkusi pripažinti 25–34 m. amžiaus grupė.

Lankytojų nuomone, dar reikėtų patobulinti techninę įrangą ir patalpas. Techninės įrangos kokybę prasčiau vertina kaimo bibliotekų lankytojai, kaimo vietovėse žemiau vertinama ir interneto ryšio kokybė.

gaunantys vidutines pajamas. Dalis miestiečių ir žmonių, gaunančių dideles pajamas, teigia, kad jų lankymasis bibliotekoje ateityje nedažnės.

Galimybės naudotis internetu tik bibliotekoje iš esmės susijusios su vartotojų amžiumi ir gyvenamąja vieta: kuo jaunesnis vartotojas, tuo jo vietų jungtis prie interneto pasirinkimas yra įvairesnis. Pavyzdžiui, tik bibliotekoje internetu naudojasi 8 proc. jauniausių ir 36 proc. vyriausių lankytojų. Mažiausias galimybes naudotis internetu kitose vietose turi kaime gyvenantys vyriausio amžiaus lankytojai – 42 proc., mieste tokių senjorų (65 m. ir vyresnių) yra 26 proc. Taip pat mažiau galimybių naudotis internetu ne bibliotekoje turi neįgalieji, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų žmonės.

Nuo 2011 m. internetu bibliotekose lankytojai naudojasi rečiau tiek mieste, tiek kaime. 2019 m. apklausos duomenimis, bent kartą per savaitę bibliotekos internetu naudojasi 38 proc. apklaustųjų (2011 m. tokių naudotojų buvo 70 proc.). Sumažėjo ir aktyviausių lankytojų, kurie bibliotekoje internetu naudojasi kasdien arba keletą kartų per savaitę. Šis skaičius kito nuo INTERNETAS IŠLIKS SVARBIA PASLAUGA 55 proc. iki 27 proc. Daugiausia žmonių (20 proc.) internetu 2019 m. apklausos rezultatus lyginant su 2011 m., matomi bibliotekoje naudojasi keletą kartų per mėnesį. tam tikri bibliotekų interneto naudojimo įpročių pokyčiai: Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bi2011 m. viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojo- bliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina si 15–24 m. žmonės, o po aštuonerių metų didžiausią vartotojų vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padedalį sudarė 45–64 m. auditorija. da įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veiNuosekliai auga bibliotekų lankytojų galimybės internetu kloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis namuose, darbe ar kitoje vietoje ir mažėja dalis tų, ku- naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. riems biblioteka yra vienintelė prieinamo interneto vieta. Šiuo Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į metu vien tik bibliotekų internetu naudojasi 15 proc. bibliotekų darbo rinką ar joje išsilaikyti. Daugiausia lankytojų bibliotekų lankytojų, 2011 m. šis rodiklis siekė 22 proc. internetu naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais. Nemažai Nors nuosekliai didėja interneto prieinamumas, o biblio- daliai jis reikalingas dėl mokslo, švietimo reikalų arba norint tekų interneto naudojimo intensyvumas yra sumažėjęs, pas- pasinaudoti el. valdžios paslaugomis. Rečiausiai tvarkomi tarosios interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, ypač finansiniai ar komerciniai reikalai. kaimo vietovėse, nes net 98 proc. bibliotekų interneto prieigos Svarbiausiu motyvu, skatinančiu naudotis bibliotekų internaudotojų ketina ja naudotis ir ateityje. Prognozuojama, kad netu, nebėra vien tik nemokamas internetas. ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir Palyginti su 2011 m., reikšmingai pasikeitė bibliotekininko Lankytojai bibliotekų paslaugų kokybę vertina labai gerai (daugumos aspektų vidurkis yra vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, vaidmens suvokimas: iš bibliotekininko tikimasi profesionalios

virš 9). Erdvė tobulinimui būtų bibliotekų techninė įranga ir bibliotekos patalpos  

Geriausiai vertinami aptarnavimo bibliotekų aspektai: bendra aptarnavimo kokybė ir vertina bibliotekininkų konsultacijos; taip pat palankiai vertinami bibliotekose organizuojami Lankytojai paslaugų kokybę labai gerai (daugumos aspektų vidurkis yra per 9). renginiai ir mokymai.

Priimtinas bibliotekų darbo laikas, informacijos apie bibliotekų veiklą sklaida, edukacinė laisvalaikio veikla (mėgėjų klubai, dirbtuvės ir pan., kurioje teko sudalyvauti dviems Tobulinti reikėtų bibliotekų techninę įrangą ir bibliotekų patalpas trečdaliams lankytojų). % nuo tikslinės grupės apklaustųjų

1 - Labai blogai

2

3

4

5

Visi, n=4668 1 4 16 Bibliotekininkų konsultacijos, pagalba ieškant ir naudojantis informacijos Miestas, n=1769 1 1 5 15 šaltiniais Kaimas, n=2899 1 3 17 Visi, n=4668 1 5 15 Bibliotekos aptarnavimo kokybė Miestas, n=1769 111 6 15 Kaimas, n=2899 1 4 15 Visi, n=4668 12 7 19 Bibliotekos renginiai Miestas, n=1769 112 7 17 Kaimas, n=2899 2 6 21 Visi, n=4668 112 5 16 Bibliotekoje organizuojami mokymai Miestas, n=1769 11 2 5 12 Kaimas, n=2899 12 5 18 Visi, n=4668 11 3 7 19 Bibliotekos darbo laikas Miestas, n=1769 11 3 8 19 Kaimas, n=2899 11 2 6 18 Visi, n=4668 11 3 9 21 Informacijos apie bibliotekos Miestas, n=1769 11 3 9 19 veiklą ir paslaugas sklaida Kaimas, n=2899 11 3 9 22 Visi, n=4668 11 3 7 15 Mėgėjų klubai, būreliai, kūrybinės Miestas, n=1769 11 2 8 13 dirbtuvės Kaimas, n=2899 11 3 7 16

6

7

8

9

10 - Labai gerai

51

36

51

38 39

Žinau, bet nesinaudoju

Nežinau tokios paslaugos

74 72 76 76 72 78 61 58 63

50

49 50 48

67 63 69

24 28 21

31 4 1 31 11 21 11 9 1 13 2 6 23 2 3 24 22 2 11 11 1 12 3 12 4 12 3 11 9 11

Vidurkis 9,7 9,6 9,7 9,6 9,6 9,7

9,5 9,5 9,5 9,5 9,4 9,5 9,4 9,3 9,5 9,3

9,3 9,3 9,2 9,2 9,2

KLAUSIMAS: Kaip vertinate bibliotekos teikiamas paslaugas, priemones, aptarnavimą?

713

lat imasi vienokių ar kitokių veiksmų, o 60 proc. į juos sureaguoja tik retkarčiais. Pastebėję besiskiriančius faktus, lankytojai dažniausiai bando juos tikrinti kituose informacijos šaltiniuose arba teiraujasi kitų nuomonės. Žmonės nelinkę dalintis savo nuogąstavimais su pilietinėmis ar kitomis organizacijomis – nuolat tai daro tik 5 proc. (dažniau – 35–44 m. asmenys). O kas ketvirtas lankytojas skirtingus faktus FAKTAIS AKLAI NEPASITIKIMA ignoruoja visada ir išvis nekreipia į tai dėmesio.

Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar jie lygina Kalbant apie informacijos šaltinius, dažniausiai skirtinguose šaltiniuose pateikiamus tos pačios infor- lyginama skirtinguose interneto puslapiuose pateimacijos faktus. Beveik kas antras lankytojas atsakė, kad kiama informacija; ja abejojama šiek tiek labiau nei faktus tikrina įvairiuose šaltiniuose. 54 proc. apklaustų- rasta kituose šaltiniuose (abejoja 4 iš 10 bibliotekų jų teigė pastebėję, kad skirtinguose šaltiniuose tie pa- interneto naudotojų). Kas trečias palygina skirtingų tys faktai pateikiami skirtingai, tačiau tik 48 proc. atsakė televizijos kanalų ir skirtingų laikraščių informaciją, lyginantys informaciją bent viename kitame šaltinyje. radijo informacija tikrinama rečiau. Mažiau pasitikėti 74 proc. bibliotekų lankytojų nėra abejingi faktų ir dažniau juos lyginti Išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo pateikiamais vaidmuo –faktais bibliotekininkas tapo labiau konsultantu skirtumams, tačiau tik nedidelė dalis (14 proc.) nuolinkę miestų bibliotekų lankytojai. pačiu vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose pagalbos ir patarimų. Konsultacijos yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekoje. Taip pat lankytojams svarbi galimybė bibliotekoje pasinaudoti išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, kopijuokliu, skeneriu). Profesionali bibliotekos darbuotojų pagalba ir nemokamas internetas itin svarbūs išlieka kaimo vietovėse.

ir tuo

 Nemokamas internetas nebėra pagrindiniu traukos veiksniu. Lyginant su 2011 m., reikšmingai išaugo poreikis bibliotekoje pasinaudoti išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, kopijuolkiu, skeneriu).

Išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo vaidmuo, bibliotekininkas tapo konsultantu. Tai yra  Bibliotekos darbuotojų konsultacijos ir nemokamas internetas svarbesni kaimo bibliotekų lankytojams.

vienas svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose

% nuo tikslinės grupės apklaustųjų, kurie naudojasi internetu ne tik bibliotekoje

50

Galimybė naudotis spausdintuvu, kopijavimo aparatu, skenavimo aparatu

46

37

Bibliotekos darbuotojų pagalba ir patarimai

39

Nemokamas internetas

37

Naudojuosi kitomis bibliotekos paslaugomis

20 23 18

Patogi vieta Čia geresni kompiuteriai

7

9

9 9 9 8 7 9

Bibliotekoje geresnė aplinka Bibliotekoje interneto ryšys greitesnis

4 3 4 3 3 2 4 6 2 3 4 2

Kitų bibliotekos lankytojų pagalba ir patarimai Neturiu interneto prieigos namie Kita priežastis Bibliotekoje internetu nesinaudoju

40 42

45

54

(2011 m. 22)

57

(2011 m. 23)

52

(2011 m. 67)

48

(2011 m. 27)

12 (2011 m. 12)

(2011 m. 20)

Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais Statistiškai reikšmingai mažiau palyginus su visais Statistiškai reikšmingai daugiau nei 2011 m.

Statistiškai reikšmingai mažiau nei 2011 m.

- Visi, n=3976 Daugiausiai lankytojų internetu bibliotekose naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais.

KLAUSIMAS: Minėjote, kad galite naudotis internetu KITUR. - Miestas, n=1545 Daugiausiai lankytojųreikalingas internetu bibliotekose naudojasi bendravimo ir laisvalaikio tikslais.

Nemažai tris pagrindines priežastis kodėl Jūs naudojatės juo ČIA Nemažai daliai internetas mokslo, švietimo tikslais arba jis Nurodykite naudojamas e-valdžios paslaugoms.

- Kaimas, n=2431 (bibliotekoje)? daliai internetas reikalingas mokslo, švietimo tikslais arba jis naudojamas el. valdžios paslaugoms.

Rečiausiai bibliotekoje sprendiami finansiniai ar komerciniai klausimai.

Rečiausiai bibliotekoje sprendžiami finansiniai ar komerciniai klausimai

% nuo tikslinės grupės apklaustųjų

57 54 58

Komunikuoju

53 51 55

Skaitau naujienas Naudojuosi interneto enciklopedijomis Ieškau informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra

44

Naudojuosi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis

42 39 44 40

Ieškau informacijos, susijusios su kultūros paveldu

36 40

Naudojuosi mokymosi tikslais Tvarkau finansinius reikalus

8

53

46

32

36 36 39

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Klausausi muzikos ir žiūriu vaizdo medžiagą

45

Naudojuosi bibliotekų elektroniniais katalogais Žaidžiu

13

51

Perku, parduodu prekes

Kita priežastis

36

11 8

22

16 14

6

18

14

11

Naudojuosi elektroninėmis duomenų bazėmis Skaitau elektronines knygas

32

19

56

Bendravimo tikslai Laisvalaikio tikslai Mokslo, švietimo tikslai Su sveikata susiję tikslai El. valdžios paslaugos Darbo ir komerciniai tikslai

28

28 28 27 25

Keliu paties sukurtą turinį į interneto svetaines, socialinius tinklus ir pan.

48

46

22

17

11 10 11 10

KLAUSIMAS: Kokiais tikslais naudojatės internetu bibliotekoje?

24

23

Naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia lankytojų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda žinias ir įgūdžius, pritaikomus ar Naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia lankytojųįgyti socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio darbinėje amžiaus žmonių mokslo srityje bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių ir įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo srityje Interneto prieiga ypač svarbi kaimo vietovių bibliotekose. % nuo tikslinės grupės apklaustųjų

Pagerino bendravimą su artimaisiais ir draugais

39

32 33

Padėjo geriau atlikti darbą Padėjo rūpintis sveikata

31 31

25

29 30

Padėjo atlikti darbą, susijusį su studijomis, mokymusi

Padėjo nusipirkti daiktų

14

Padėjo susisiekti elektroniniu būdu su nacionaline ar vietos valdžia

14 8 9 8

Padėjo susirasti darbą 4 4 4

Padėjo užsidirbti pinigų Kita priežastis

6

5 5

Bibliotekoje internetu nesinaudoju

4

Dažniau: 25 – 34 m.; 45 – 54 m.; specialistai, tarnautojai

36

Dažniau: 45 m.+; pensininkai; neįgalieji; mažos pajamos

34

Dažniau: iki 34 m.

28

20 19 21 20

Sutaupė pinigų

Dažniau: 55 – 64 m.; mažos pajamos

43

24

16

8% apklausoje dalyvavusių lankytojų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą.

Tai reiškia, kad bent 373 žmonėms biblioteka padėjo įsijungti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.

17

7 Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais

6

Statistiškai reikšmingai mažiau palyginus su visais

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

KLAUSIMAS: Ar naudojimasis internetu BIBLIOTEKOJE Jums:

25 Taigi mažiausiai pagerėjo, palyginti su 2011 m., interneto svetainių kūrimo ir duomenų bazių naudojimo įgūdžiai, o labiausiai vartotojai pramoko naudotis internetine telefonija.

INFORMACINIS RAŠTINGUMAS GERĖJA

Bendrieji naudojimosi informacinėmis technologijomis (IT) įgūdžiai gerėja sparčiai, tačiau specifiniai – lėčiau. Dauguma bibliotekų interneto naudotojų mano turintys pakankamai BIBLIOTEKOS NAUJIENŲ SKLAIDA gerus IT įgūdžius ir, palyginti su 2011 m., jų vertinimas reikšAtlikus apklausą paaiškėjo, kad informacija apie bibliotekos mingai pagerėjo. naujienas, paslaugas, renginius dažniausiai gaunama pačioje Geriausiai vertinami bendrieji naudojimosi kompiuteriu bibliotekoje.

Norint pritraukti naujų lankytojų ir paskatinti įgūdžiai. Dauguma bibliotekų lankytojų gana gerai vertina tuos, kurie čia lankosi retai, verta informaciją apie bibliotekos ir naudojimosi internetu įgūdžius: dauguma moka naudotis veiklą skelbti ir išoriniais kanalais. internetu bendraisiais tikslais, siųsti laiškus su pridėtu dokuBibliotekoje gauti informacijos ypač svarbu kaimo vietovėmentu ar naudotis socialiniais tinklais, tinklaraščiais, tačiau se, taip pat vyriausios amžiaus grupės žmonėms, kurie dažniau gerokai mažiau vartotojų sugebėtų sukurti interneto svetainę nei kiti seka žinutes vietos spaudoje. Nemaža apklaustųjų dalis ar naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis. Kas trečiam Informacija apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius bibliotekos naujienas pastebi internete:dažniausiai kas antras – sociali-gaunam trūksta vaizdo ir garso įrašų redagavimo įgūdžių, kas ketvirtam macija sunkiai apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius dažniausiai gaunama pačioje bibliotekoje.

Norint pritraukti naujus lankytojus ir paskatinti tuos, niuose tinkluose, kas trečias – bibliotekos tinklalapyje. Čia ak- kurie r sektųsi kurti elektroninius dokumentus papildant juos tyviausi miesto gyventojai: jie dažniau naršo po bibliotekos inje bibliotekoje.

Norint pritraukti naujus lankytojus ir paskatinti tuos, kurie retai įvairiais grafiniais verta elementais ir kelti sukurtus dokumentus į lankosi, komunikuoti išoriniuose kanaluose, ne tik bibliotekoje terneto svetainę, užsisako el. paštu siunčiamus naujienlaiškius. specifinę •komunikuoti Gautiprogramą. informaciją bibliotekoje ypač svarbu kaimokanaluose, vietovėse, taip pat vyriausiai amžiaus grupei, kuri dažniau nei kiti pastebi ir žinutes vietinėje spaudoje. si, verta išoriniuose ne tik bibliotekoje

• Nemaža dalis informaciją apie bibliotekos naujienas pastebi internete: kas antras socialiniuose tinkluose, kas trečias bibliotekos interneto svetainėje. ormaciją bibliotekoje ypač svarbu kaimo vietovėse, taip pat vyriausiai amžiaus grupei, kuri dažniau nei kiti pastebi ir žinutes vietinėje spaudoje.

• Bibliotekos interneto svetainę, taip pat naujienlaiškį el. pašte dažniau pastebi miesto bibliotekų lankytojai. dalis informaciją apie informacijos bibliotekos naujienas pastebi internete: kas antras socialiniuose tinkluose, trečias bibliotekos internetopaslaugas, svetainėje. renginius ir kt.?

Iš kurių kanalų dažniausiai gaunate informacijos apiekas bibliotekos naujienas, os interneto svetainę, taip pat naujienlaiškį el. pašte dažniau pastebi miesto bibliotekų lankytojai.

Dažniau: 65 m.+ Informacijos šaltiniai 60 Rečiau: 24 – 34 m. % nuo tikslinės grupės apklaustųjų Informacija bibliotekoje Dažniau: 65 m.+ 43 ijos šaltiniai 60

ės grupės apklaustųjų

Informacija bibliotekoje

Rečiau: 24 – 34 m.

43

70 Socialiniai tinklai

49

Socialiniai tinklai

51

30

Bibliotekos interneto svetainė 30

24

24

18

Vietinė 18 spauda

18 17

18 17

Naujienlaiškis, siunčiamas 6 elektroniniu paštu Naujienlaiškis, siunčiamas elektroniniu paštu

10

6 10 4

Rečiau: vyrai

Dažniau: 65 m. + Rečiau: 15–44 m.

Dažniau: 65 m. + Rečiau: 15–44 m.

Dažniau: turintys aukštąjį išsilav Rečiau: vyrai Dažniau: turintys aukštąjį išsilavinimą; vilniečiai Rečiau: vyrai

Statistiškai reikšmingai daugiau palygi

4 - Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Dažniau: turintys aukštąjį išsilavi Rečiau: vyrai

41 Dažniau: turintys aukštąjį išsilavinimą 41

Vietinė spauda

Dažniau: 15–44 m., moksleiviai, s 49 Rečiau: 55 m.+ 46 15–44 m., moksleiviai, studentai; vilniečiai Dažniau: Rečiau: 55 m.+

51

46

Bibliotekos interneto svetainė

70

- Visi, n=4668 - Miestas, n=1769 - Kaimas, n=2899

Statistiškai reikšmingai daugiau palyginus su visais

KLAUSIMAS: Iš kurių informacijos kanalų Jūs dažniausiai informaciją apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginiu KLAUSIMAS: Iš kurių informacijos kanalų Jūs dažniausiai gaunate 34 9 informaciją apie bibliotekos naujienas, paslaugas, renginius ir kt.?

ŠIANDIEN AKTUALU

RENGINIAI SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ VADOVAMS IR SPECIALISTAMS Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vadovė

2019 m. veiklos 100-metį minėjusi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka visus metus dovanojo renginius įvairioms auditorijoms. Viena svarbiausių Nacionalinės bibliotekos tikslinių grupių – bibliotekų bendruomenė. Didelę šalies bibliotekų tinklo dalį sudarančioms Lietuvos savivaldybių viešosioms bibliotekoms buvo parengtas specialus ciklas: seminarai informacinių technologijų specialistams ir bibliotekų vadovams, diskusija su metodininkais.

2019 m. gruodžio 3–4 d. vyko viešųjų bibliotekų informacinių technologijų (IT) specialistų seminaras „Viešųjų interneto prieigos taškų administravimo ir atnaujinimo sprendimai“. Informacinių technologijų valdymo skyriaus darbuotojai ir projekto komanda pristatė Nacionalinės bibliotekos 2018–2021 m. vykdomo projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“, pagal kurį viešosiose bibliotekose planuojama atnaujinti kompiuterinę ir programinę įrangą 1200 viešosios interneto prieigos taškų, naujienas. Buvo aptarti bibliotekų IT specialistams aktualūs klausimai, pristatytas LIBIS modernizavimo projektas. Seminaro dalyviai itin palankiai įvertino jo rengėjų kūrybingumą ir išradingumą.

AR REIKIA LABIAU UNIFIKUOTŲ ATASKAITŲ FORMŲ?

Gruodžio 4 d. Bibliotekininkystės skyrius organizavo dialogo-diskusijos formato renginį su viešųjų bibliotekų direktorių pavaduotojais ir metodininkais bibliotekų tekstinių ataskaitų rengimo klausimais.

Diskusijoje išsiaiškintos svarbiausios tekstinių ataskaitų rengimo problemos, kalbėta apie bibliotekų veiklos analizės svarbą. Dalyvių nuomonės išsiskyrė: vienų bibliotekų atstovai pasisakė už lakoniškesnę ataskaitos formą, kiti – už ataskaitas, kaip priemonę tikslingai, nuosekliai užfiksuoti ir analizuoti bibliote-

10

kos veiklos metinius rezultatus ir problemas, formuluoti tolesnės veiklos sprendimus.

Didelės apimties tekstines ataskaitas bibliotekoms sudėtinga rengti dėl darbuotojų stygiaus, itin didelio darbo krūvio metų pradžioje, kartais ir įgūdžių stokos. Bibliotekų tekstinių ataskaitų struktūra būna labai skirtinga. Kai kurių stilius artimesnis metraščiui, didelė ataskaitos dalis būna skirta renginių aprašymui. Tokių aprašomųjų ataskaitų nauda abejotina.

Bibliotekų bendruomenei skirtos ataskaitos turėtų būti analitinės. Susitikime diskutuota dėl labiau unifikuotos tekstinės ataskaitos formos. Siūlyta rengti temines ataskaitas, kiekvienais metais prioritetu pasirenkant vis kitą bibliotekos veiklos sritį. Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyrius įsipareigojo parengti tekstinės ataskaitos struktūros metodines rekomendacijas.

BIBLIOTEKOS AKTYVIAI ĮGYVENDINA PROJEKTUS ES LĖŠOMIS

Gruodžio 6-ąją į seminarą rinkosi Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų (SVB) direktoriai. Sveikindamas susirinkusiuosius, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasidžiaugė sėkmingomis bibliotekos partnerystėmis ir dėkojo viešosioms bibliotekoms už bendrai vykdomas veiklas. „Mes turime strategiją ir ją nuolat

SKAITYMO SKATINIMO PROGRAMOS REZULTATAI IR NAUJOVĖS

Susitikime su savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovais perskaityti penki pranešimai. Vygaudo Juozaičio nuotr.

tobuliname, prioritetus derindami su turimais ištekliais.

Kaip ir visos organizacijos, Nacionalinė biblioteka turi sunkumų, bet turi ir atitinkamus sprendimus“, – sakė pagrindinės šalies bibliotekos vadovas.

Seminaro pranešimų sesijoje perskaityti penki pranešimai. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) prezidentė Danguolė Abazoriuvienė pranešime „Savivaldybių viešųjų bibliotekų erdvių įveiklinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus“ džiaugėsi šalies SVB darbuotojų gebėjimais parengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus1.

2016–2019 m. 21 SVB įgyvendino 36 projektus pagal „Erasmus+“, „Interreg“ ir kt. programas; bendras projektų biudžetas – 9 mln. 96 tūkst. eurų. Ypač daug galimybių patobulinti savo veiklą turėjo pasienio su Latvija ir Lenkija teritorijose veikiančios bibliotekos.

Projektus kartu su užsienio (Lenkijos, Latvijos, Italijos ir kt.) partneriais ir kitomis bibliotekomis, jaunimo organizacijomis, muziejais ar viešosiomis įstaigomis įgyvendino Kauno miesto ir Kauno rajono, Klaipėdos miesto, Ignalinos, Panevėžio rajono, Šiaulių, Lazdijų, Utenos, Zarasų, Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Birštono savivaldybių viešosios bibliotekos. Pasiekta reikšmingų rezultatų: skaitytojų poreikiams pritaikytos ir modernizuotos bibliotekų erdvės (Akmenės, Lazdijų, Kalvarijos ir kitose bibliotekose), įsigyta RFID, 3D spausdinimo, virtualiosios realybės ir kitos įrangos. Itin daug dėmesio skirta socialinės integracijos stiprinimui. SVB savo veikla aktyviai skatina vaikų ir jaunimo kūrybingumą (Kauno rajono, Plungės, Pasvalio bibliotekos), vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į socialinį gyvenimą (Ignalinos SVB), į darbo rinką (Birštono biblioteka). „Bibliotekos geba viską – net nustebinti kitas bibliotekas. Stebindami vieni kitus, dalinkimės gerąja patirtimi. Praverkime naujų galimybių duris“, – ragino D. Abazoriuvienė.

1

LSVBA sukūrė filmuką (scenarijaus aut. D. Abazoriuvienė) „Savivaldybių viešųjų bibliotekų projektai, finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų fondų lėšomis“, kurį galima peržiūrėti ir asociacijos tinklalapyje [žiūrėta 2020 m. sausio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lsvba.lt/ savivaldybiu-viesuju-biblioteku-projektai-finansuojami-europos-sajungosstrukturiniu-fondu-ir-kitu-fondu-lesomis/.

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė Aldona Augustaitienė pranešime „Skaitymo skatinimo programos naujovės“ supažindino su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikamečių 2018 m. tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatais. Jie džiuginantys: Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir artėja prie EBPO šalių vidurkio. Palyginti su 2009 m., kai pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai (gebėjimas suprasti, vertinti, apmąstyti tekstus ir į juos įsitraukti, siekiant savo tikslų, plėtoti žinias ir potencialą, dalyvauti visuomenės gyvenime) pagerėjo išties statistiškai reikšmingai – net 8 balais (nuo 468 iki 476; EBPO šalių vidurkis – 487 balai).

Pagal daugelį rodiklių Lietuva patenka į tą pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Pranešėja pateikė rekomendacijų, kaip šioje srityje toliau judėti į priekį: plėsti įvairią su skaitymu susijusią praktiką, bibliotekų debatų, diskusijų, knygų klubų veiklą, taip įtvirtinant skaitymo būdų įvairovę. A. Augustaitienė pasidžiaugė Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų iniciatyvos „Vasara su knyga“ akcijos „Skaitymo iššūkis“ rezultatais: akcijoje 2019 m. dalyvavo 16 392 (2018 m. – 8909) mokiniai, iššūkį įveikė 10 339 dalyviai; akcijos metu perskaitytos 74 105 knygos (2018 m. – 26 530), tarp kurių dominuoja lietuvių autorių ir gero turinio knygos.

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė akcentavo skaitymo vaikams jau nuo kūdikystės reikšmę ir bibliotekų vaidmenį ankstyvojo skaitymo įpročių ugdymui ir formavimui. Pranešime pristatyta viena Skaitymo skatinimo programos eksperimentinio projekto „Knygų startas“ (pirmiausia bus vykdomas Vilniaus apskrityje) veiklų – knygų krepšelio (knygelė skaityti 0–3 metų vaikui, atvirukų komplektas su patarimais apie skaitymo svarbą nuo kūdikystės) dovanojimas naujagimio tėveliams. Šiai 2020 m. pradedamai vykdyti veiklai bus pasitelkiamas Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo su viešosiomis bibliotekomis modelis.

TYRIMŲ TEMOS ATLIEPIA ŠIUOLAIKINIUS POREIKIUS

Bibliotekininkystės skyriaus vadovė dr. Rasa Januševičienė pristatė Nacionalinės bibliotekos 2020 m. metodinės veiklos kryptis. Bibliotekininkystės skyrius, besirūpinantis šalies bibliotekininkystės tapatumo išsaugojimu, veiklą vykdo analitine, konsultacine, inovacine, kompetencijų tobulinimo bei ekspertine kryptimis ir 2020 m. planuoja atlikti 7 tyrimus; parengti 6 leidinius; išversti į lietuvių kalbą dviejų IFLA UNIMARC standartų (IFLA UNIMARC Manual: Authorities Format ir IFLA UNIMARC Manu-

11

al: Bibliographic Format) naujinimus ir tarptautinį standartą ISO 21248:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Nacionalinių bibliotekų veiklos kokybės vertinimas“; dalyvauti šalies Oficialiosios statistikos programoje: koordinuoti šalies bibliotekų statistikos duomenų surinkimą ir parengti elektroninį leidinį „Lietuvos bibliotekų 2019 m. statistikos ataskaita“.

Numatomų tyrimų temos atliepia šiuolaikinius poreikius: jos susijusios su modernizuojama LIBIS sistema; naujomis bibliotekų veiklos priemonėmis – socialiniais tinklais; metodinės pagalbos viešosioms bibliotekoms poreikių tyrimu.

Bibliotekininkystės skyrius siekia tapti aktyviu, matomu ir naudingu šalies bibliotekininkystei, nuolat tobulinančiu savo metodininkų ir tyrėjų kompetencijas. Neabejotinai jam būtinas ir atsinaujinimas – naujų kompetentingų specialistų įsiliejimas. Skyrius taip pat ketina aktyviai prisidėti prie neturinčių bibliotekinio išsilavinimo bibliotekų darbuotojų profesinio ugdymo: 2020 m. bus pradėti „Bibliotekininkystės ABC“ seminarai.

Svečiams buvo surengtos ekskursijos po Nacionalinę biblioteką: jie galėjo susipažinti su dirbtuvių PATS SAU kūrybos ir įgūdžių lavinimo erdve...

INFRASTRUKTŪRĄ IR PASLAUGAS GERINANTYS PROJEKTAI

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojai Sandra Leknickienė ir Aidas Sinkevičius išsamiai pristatė bibliotekos įgyvendinamus projektus, kurių siekiami rezultatai reikšmingi visam šalies viešųjų bibliotekų tinklui.

Direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai S. Leknickienė pranešimą „Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS): funkciniai ir technologiniai sprendimai“ pradėjo LIBIS kūrimo etapų nuo 1996 m. apžvalga ir pasidalijo informacija apie iki šiol vykdytą ir numatomą LIBIS plėtrą. Nuolat tobulinant ir plėtojant sistemą sukurta nemažai inovatyvių paslaugų ir galimybių vartotojams. Dabartinio LIBIS modernizavimo, kuris turėtų būti baigtas 2020 m. pabaigoje, tikslas – IT priemonėmis sistemingai ir centralizuotai kaupti, tvarkyti, saugoti ir kataloguoti informacinius išteklius. Modernizavimo nauda viešosioms bibliotekoms – mažesnės IT infrastruktūros išlaidos, patogesnis valdymas, centralizuota prieiga prie LIBIS bibliotekos katalogo ir Jungtinio katalogo.

LIBIS projekto metu bus sukurtos galimybės pasirinkti, kuriame bibliotekos padalinyje skaitytojas norės atsiimti turinį; pasirinkti leidinio pristatymo būdą; suformuoti leidinių išdavimo ataskaitą grupuojant duomenis pagal leidinių išdavimo vietas. Bus tiriamas poreikis užsakytus dokumentus pristatyti per siuntų pristatymo tarnybas. Numatomi mokymai komplektavimo, katalogavimo, autoritetinių įrašų rengimo, administravimo funkcijų vykdytojams.

Mokymų medžiaga bus skelbiama LIBIS aplinkoje ir (arba) kitose bibliotekų naudojamose mokymų erdvėse.

12

...ir vertingiausių Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų XIV–XXI a. dokumentų parodos „Verba volant, scripta manent: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ eksponatais. Agnės Jankauskaitės nuotraukos

Generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai A. Sinkevičius kalbėjo apie viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) infrastruktūros atnaujinimo kryptis. Nacionalinės bibliotekos projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“2 tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo iniciatyvose. Įgyvendinus projektą, bibliotekos turės galimybę vartotojams pasiūlyti technologijų, kurių namų ūkiuose jie dar neturi.

Pastarasis pranešimas, ypač jo aspektai dėl projekto metu įsigyjamos įrangos paketų, sulaukė itin gyvo auditorijos susidomėjimo ir daugybės klausimų.

Nuo 2018 m. įgyvendinamas projektas vykdomas trimis etapais: I etapas baigtas 2019 m. gegužę – jo metu atnaujinta 281 VIPT; per II etapą (2020 m. sausis–balandis) planuojama atnaujinti 457 VIPT; per III etapą (2020 m. gegužė–spalis) – 462 VIPT. 2

Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje [interaktyvus]. Vilnius: Nacionalinė biblioteka [žiūrėta 2020 m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą: https:// lnb.lt/apie-biblioteka/programos-ir-projektai/infrastrukturiniai-projektai/ gyventoju-skatinimas-ismaniai-naudotis-internetu-atnaujintoje-viesosios-interneto-prieigos-infrastrukturoje.

POKALBIS

SIGITAS NARBUTAS: „Reikėjo institucijos atsivėrimo ir tarnystės“

Dr. Sigitas Narbutas. 2014 m. Audriaus Zavadskio nuotr.

Lietuvių literatūros istorikas, senosios raštijos tyrėjas, bibliografas, vertėjas, plataus akiračio patriotas ir pilietiška asmenybė – taip galima apibūdinti dešimtmetį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai vadovaujantį humanitarinių mokslų daktarą Sigitą Narbutą. O literatūrologas dr. Darius Kuolys jį pavadino „kukliu ir ištikimu Lietuvos kultūros riteriu“1.

Mokslininko karjerą pradėjęs nuo mažų, bet reikšmingų atradimų, S. Narbutas netruko pereiti prie fundamentalių Lietuvos raštijos paveldo tyrinėjimų. Savo tyrimų rezultatus paskelbė ne viename mokslo leidinyje, tarp kurių paminėtini monografija „Tradicija ir originalumas Jono Radvano Radviliadoje“ (1998 m.), XIII–XVIII a. LDK raštijos apžvalga „Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų“ (2000 m.), apybraiža „Senosios Lietuvos raštija“ (2006 m.). Mokslininkas randa laiko ir visuomeninei veiklai, rūpinasi svarbių Lietuvos istorijai, kultūrai įvykių ir sukakčių minėjimu. Pradėjęs vadovauti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai sudėtingu jai laikotarpiu, pavertė ją stipriu mokslo ir kultūros židiniu.

Savo 60-mečio šventėje prašėte nedovanoti gėlių, o geriau aukomis prisidėti prie Vilniaus Reformatų skvere planuojamo paminklo reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Kodėl Jums tai svarbu?

Reformacijos idėjos turėjo išskirtinės reikšmės valstybės, religijos ir kultūros modernizacijai. Karš­ čiausias jos židinys XVI a. degė valstybės sostinėje Vilniuje. Įdomu, kad lietuvių tautinio atgimimo cent­ ras – kalbame jau apie XX a. pirmuosius de­šimt­mečius – irgi buvo Vilniuje. Šiandien tautinio atgimimo veikėjai pagerbti dviem paminklais, ne taip seniai pastatytais Vilniuje: broliams Vileišiams ir Jonui Basanavičiui.

Reformacijos veikėjų atminimas ne ką mažiau svarbus.

Priklausau Paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams komitetui, todėl man rūpi, kad paminklas šių metų pabaigoje iškiltų jam labai tinkamoje vietoje. Paminklo pavyzdys (autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė ir architektas prof. Juras Balkevičius) yra sukurtas, šiuo metu pradėti jo gamybos 1

Sigitas Narbutas: bibliografijos rodyklė, 1982–2019 / [sudarė Bronislava Kisielienė, Giedrė Miknienė]. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2019, p. 14.

darbai. Su paminklu, jo darbų eiga galima susipažinti Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje. Šiam sumanymui reikia nemažų lėšų, kurių dar labai trūksta, nes paminklas bus statomas daugiausia už visuomenės suaukotus pinigus. Šia intencija ir kreipiausi į savo bendruomenę, bičiulius, pažįstamus, kad sveikintų ne gėles nešdami, o paaukodami to paminklo statybai, kiek kas gali.

Po studijų Vilniaus universitete, kuriame baigėte lietuvių kalbą ir literatūrą su klasikinės filologijos specializacija, dešimt metų dėstėte universitete, keliolika – dirbote Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, tačiau pati pirmoji Jūsų darbovietė buvo Knygų rūmai (1982–1986 m.), kuriuose tuo metu dirbo nemažai ryškų pėdsaką knygos istorijos moksle palikusių asmenybių. Kaip prisimenate tuos metus ir kokią patirtį ten įgijote, gal padarėte kokių atradimų?

Baigę studijas Vilniaus universitete (VU), pagal tuometę tvarką turėjome atvykti į skirstymo komisiją, kuriai vadovavo daugeliui to meto absolventų žinomas,

13

ir ne visada gerais darbais, prorektorius Bronius Sudavičius. Didesnė kurso draugų dalis gavo paskyrimus į provincijos mokyklas. Tas pat laukė ir manęs, tačiau į tą posėdį atėjo šviesaus atminimo Knygų rūmų darbuotoja, Retrospektyviosios bibliografijos skyriaus vedėja Dalia Gargasaitė ir įtikinamai paprašė prorektoriaus, kad mane paskirtų į Knygų rūmus.

9-ajame dešimtmetyje Knygų rūmuose dirbo daug labai gerų specialistų: direktorius Algimantas Lukošiūnas, jo pavaduotoja Genovaitė Juodpalytė, žinomas bibliografas ir spaudos istorikas Albertas Ruzgas; be minėtos D. Gargasaitės, šviesiai prisimenu Aureliją Rabačiauskaitę, Nijolę Kišūnienę, Virginiją Savickienę ir daugelį kitų. Tuo metu Retrospektyviosios bibliografijos skyrius rengė spaudai antrą bibliografijos tomą ir norėjo pradėti darbus prie kitų retrospektyviosios bibliografijos serijos tomų, pirmiausia tomo, kuris aprėptų kitakalbę Lietuvos spaudą: knygas lotynų, lenkų, prancūzų ir kitomis kalbomis. D. Gargasaitė tuo tikslu mane ir pasikvietė. Čia radau atliktus parengiamuosius darbus.

Juos buvo padaręs šviesaus atminimo klasikinės filologijos specialistas, ilgus metus Knygų rūmuose dirbęs doc. dr. Marcelinas Ročka. Jis buvo parengęs įspūdingos apimties Lietuvos lotyniškos spaudos, pradedant XV a. ir baigiant XX a., kartoteką.

Man, kaip pradedančiam mokslininkui, ši unikali kartoteka leido susidaryti vaizdą apie Lietuvos lotyniškosios raštijos paveldą, kaip visumą.

M. Ročka, VU Filologijos fakultete pats dėstęs įvairias klasikinės filologijos disciplinas, vėliau dirbęs, bet dėl įvairių politinių peripetijų priverstas palikti Vilniaus pedagoginį institutą, – puikus lotynų, graikų kalbų specialistas, puikiai išmanęs antikinę kultūrą ir literatūrą. Jam vadovaujant, buvo parengtas ir 1969 m. šviesą išvydo retrospektyviosios bibliografijos „Knygos lietuvių kalba“ pirmas tomas.

Tęsdamas M. Ročkos darbus2 Knygų rūmuose, aš ir pats pradėjau pirmuosius tiriamuosius darbus. Šiuose rūmuose man teko džiaugsmo ir laimės padaryti pirmąjį iš reikšmingų savo atradimų: įvertinęs turtingus senosios raštijos paminklus, kurių gausiai buvo saugoma Knygų rūmuose, pasiūliau parodoje visuomenei pristatyti reikšmingesnius raštijos paminklus ir papasakoti spaudos istoriją, pradedant seniausiais laikais XV a. ir baigiant XVIII a., Abiejų Tautų Respublikos trečiuoju padalijimu.

Atrinkdamas parodai leidinius, vienoje Vilniaus bernardinų vienuolynui priklausiusioje 2

14

Po M. Ročkos (1912–1983) mirties šeimos nariai Knygų rūmams perdavė jo vertingą asmeninį archyvą, kurį sudarė tyrimų, šaltinių publikacijų rankraščiai ir gausus nepublikuotų darbų archyvas: straipsniai, studijos, monografijos iš senosios Lietuvos raštijos. M. Ročkos tyrimai yra naudingi mokslininkams, atliekantiems senosios raštijos, knygos kultūros istorijos tyrimus, todėl Knygų rūmų darbuotojai archyvą perdavė VU bibliotekai.

Dabar jis ten saugomas ir yra visiems prieinamas.

Mažvydo skaitymai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pranešimą skaito Sigitas Narbutas, sėdi prof. Zigmas Zinkevičius (kairėje) ir prof. Vytautas Landsbergis. 1986 m. sausio 8 d. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

knygoje suradau lietuviškų žodžių ir posakių, įrašytų XVI a. pirmojoje pusėje senąja lietuvių kalba, dar iki Martyno Mažvydo „Katekizmo“. Į 1986 m. Knygų rūmuose veikusią parodą atėjo ir istorikė doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, kuri, pamačiusi knygelę su lietuviškais įrašais, patarė kreiptis į kalbos istorikus. Taip ir padariau – apie atradimą papasakojau prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui. Jis šituos įrašus įvertino jau lietuvių kalbos istorijos požiūriu ir kartu su manimi parengė studiją, kurioje išsamiai aptarė šį atradimą. Tuo metu profesorius rengė spaudai savo kapitalinį veikalą – „Lietuvių kalbos istoriją“ (6 tomai ėjo vienas po kito) ir spėjo apie atradimą parašyti trečiojoje knygoje.

Taigi darbą Knygų rūmuose prisimenu labai šviesiai ir dėl ten dirbusių žmonių, ir dėl atradimo, kurį manau esant svarbiu lietuvių kalbos ir kultūros istorijai.

Ilgą laiką darbavęsis senosios literatūros srityje, 2010 m. tapote Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos direktoriumi. Kodėl apsisprendėte dalyvauti direktoriaus konkurse? Kokią mokslinės bibliotekos viziją buvote susikūręs ir kokių siekių turėjote? Kaip apibūdintumėte Vrublevskių bibliotekos išskirtinumą, jos vykdomus darbus raštijos paveldo saugojimo ir sklaidos baruose?

2009-ieji LMA Vrublevskių bibliotekai buvo itin sunkūs. Tų metų pradžioje sumanyta ją optimizuoti: dokumentų fondą perduoti VU bibliotekai, o pastatą perimti valstybės reikmėms.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, sulaukus paramos iš Lietuvos bei užsienio, o palaikymo – iš Prezidentūros, biblioteką pavyko apginti. Ypač daug čia nuveikė mano pirmtakas dr. Juozas Marcinkevičius. Jis ir pasiūlė man jį pakeisti.

Man ši biblioteka buvo andai ir šiandien tebėra labai svarbi kaip išskirtinės reikšmės ir didžiulės svarbos Lietuvos atminties institucija. Galvodamas apie jos vietą Lietuvos bibliotekų sistemoje, tada stengiausi įvertinti sunkumus, su kuriais ji susidūrė, susiduria ir gali netrukus susidurti. Mat tuo metu permainos vyko ir Lietuvos mokslo institucijų sistemoje. LMA biblioteka buvo jos dalis, aptarnavusi institutų mokslininkus ir kone kiekviename turėjusi savo padalinių. Vykdant reformą, vieni institutai buvo prijungti prie VU, kiti patys jungėsi į stambesnius

Po Vrublevskių vardo grąžinimo bibliotekai iškilmių: Juozas Marcinkevičius ir Sigitas Narbutas. 2010 m. kovo 9 d. Valentinos Kulikauskienės nuotr.

darinius – savarankiškus mokslų centrus, tad buvo aišku, kad bibliotekos veiklos nori nenori turi keistis.

Tokia padėtis šios atminties institucijos darbuotojus turbūt gąsdino, tačiau kartu vėrė ir naujas perspektyvas. Tuo metu ir man, ir mano naujiesiems bendradarbiams bei bendraminčiams labai norėjosi kelių dalykų: atnaujinti šią biblioteką ir atverti ją visuomenei.

Atnaujinimas turėjo būti visapusiškas: pastatams reikėjo remonto bei rekonstrukcijos, kolektyvui ir jo vykdomoms veikloms – struktūrinių pokyčių, bendruomenei – institucijos atsivėrimo ir tarnystės, išnaudojant unikalų dokumentų fondą ir specialistų žinias bei patirtį.

Du pastarieji dalykai – dokumentų fondas ir puikūs specialistai – LMA Vrublevskių bibliotekai suteikia savitumo, išskiria ją iš kitų panašių atminties institucijų. Mat joje saugomi gausūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldo paminklai. Tai – ir rankraštinė Turovo evangelija (XI a.) bei Vilniaus chronografas (XVI a. nuorašas), ir Jono Bretkūno, Danieliaus

JUBILIEJAUS ŠVENTĖ

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2019 m. lapkričio 5 d. iškilmingai paminėtas dr. Sigito Narbuto 60 metų jubiliejus. Šventę sudarė kelios dalys: buvo galima klausytis studijos „Žodžio judesys“ narių lotyniškai ir lietuviškai skaitomų ištraukų iš jubiliato verstos Jono Radvano „Radviliados“; sukaktuvininkas svečiams skaitė paskaitą „XVI a. Lietuvos lotyniškoji poema kaip įsisavinta originaliosios kūrybinės raiškos erdvė“; kaip staigmena direktoriui buvo pristatyta bibliotekos darbuotojų parengta knyga „Sigitas Narbutas: bibliografijos rodyklė, 1982–2019“.

S. Narbutą sveikino gausiai susirinkusi mokslo bendruomenė, kolegos ir bičiuliai. Į jubiliejinę šventę atvyko Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir leidybos tyrimų katedros profesorius habil dr. Domas Kaunas.

Kleino, Kristijono Donelaičio, Liudviko Martyno Rėzos, taip pat ypač iškilių Lietuvos mokslo, kultūros ir meno veikėjų (Tado Vrublevskio, Jono ir Konstantino Jablonskių, Mykolo ir Vaclovo Biržiškų, Tado Ivanausko, Augustino Janulaičio, Meilės Lukšienės ir daugelio kitų) rankraščiai bei knygos.

Unikalumo bibliotekai suteikia profesionalių darbuotojų vykdomi ir šiuolaikinėmis technologijomis grindžiami saviti darbai. Iš tokių dera paminėti tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“, duomenų bazių „Kristijonas Donelaitis“, „Jonas Basanavičius“ ir kt. kūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Bibliotekoje nuo 2014 m. intensyviai kuriamas fonduose saugomų dokumentų skaitmeninis archyvas. 2019 m. jame jau buvo 23 752 dokumentai, jis turėjo 1608 registruotus vartotojus. Bibliotekoje veikia stiprus dokumentų konservavimo ir restauravimo padalinys, į kurį stažuotis atvyksta specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Pripažinimą pelnė pas mus dirbančių raštijos istorikų tyrimai, parengtos ir išleistos vertingos visuomenės dėmesį patraukusios Lietuvos raštijos paveldo publikacijos.

Nemažai iššūkių sukėlė ir spręstinų uždavinių pateikė 2016 m. pradėta bibliotekos pastato rekonstrukcija. Ar ji bus baigta 2021 metais?

Norėtųsi, kad bibliotekos pastato rekonstrukcija būtų užbaigta iki 2022 m., kai minėsime pirmosios Lietuvoje išspausdintos knygos – Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ – 500-ąsias metines. Šį jubiliejų derėtų paminėti valstybės lygiu, o rekonstrukcijos darbų pabaiga ir pastato atvėrimas visuomenei galėtų tapti tinkamu tai progai įvykiu. Vis dėlto matydami, kaip kasmet mąžta rekonstrukcijos finansavimas, tuo šiandien labai abejojame.

Rekonstrukcijos darbai atliekami iš Valstybės investicijų programos lėšų, o jos kasmet nebūna labai didelės: praėjusiais metais biblioteka buvo gavusi 1 mln. 313 tūkstančių eurų, šiais metais suma žymiai sumažinta – gavome 1 mln. 156 tūkstančius.

Už juos bus galima atlikti tam tikrus darbus, bet saugyklų įrengimo, kai kurių skyrių perkėlimo ir įrengimo rekonstruojamame pastate darbams dar reikia maždaug 4 mln. eurų. Kasmet skiriant po du milijonus, būtų įmanu iki 2022 m. gražiai paminėti pirmosios spausdintinės knygos 500 metų jubiliejų, tačiau realiai galvojant, ko gero, įkurtuvių džiaugsmą reikės dar atidėti.

Pasibaigus rekonstrukcijos darbams, statybos bibliotekoje nesibaigs, nes dar laukia senųjų rūmų kapitalinis remontas. O po visko turėsime modernų kultūros židinį. Tačiau jau ir dabar atveriame biblioteką visuomenei: rengiame įvairius susitikimus, knygų pristatymus, kviečiame į paskaitas, parodas, filmų peržiūras.

15

Kokios, Jūsų nuomone, savybės būtinos geram vadovui? Kuo vadovaujatės skatindami skaitytojų ir darbuotojų bendradarbiavimą, kaip buriate bibliotekos bičiulių bendruomenę?

Mokslinės bibliotekos veikla turi būti grindžiama keliais pagrindiniais principais: atvirumu visuomenei, pirmiausia mokslininkams, kitiems mokslo darbuotojams bei studentijai, taip pat įvairioms kultūrinėms bei kūrybinėms bendrijoms; profesionalumu, inovatyvumu, spartumu, atsakingumu; aukšta teikiamų paslaugų kokybe.

Taip žvelgiant į atminties instituciją, savaime susidaro savybių „sąrašas“, reikalingas jos vadovui.

Pageidautina, kad jis būtų išsilavinęs, teisingas, darbštus, tolerantiškas, empatiškas, įžvalgus, išmintingas, kad veiktų, vadovautų ir dirbtų, paisydamas vertybinių nuostatų ir patriotinių aspiracijų, kad jo žodžiai, darbai ir mintys nesiskirtų, būtų aiškūs, suprantami ir priimtini bendradarbiams ir visuomenei. Tada nebus sunku suburti ir tvarią bibliotekos bičiulių bendruomenę.

Esate pelnęs nemažai apdovanojimų: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją, Lenkijos Respublikos garbės ženklą „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“, Martyno Mažvydo premiją... Kuris įvertinimas Jums brangiausias?

Visi vienodai brangūs, nes primena darbus ir gyvenimo įvykius, kuriuos ir pats branginu, kurie buvo ar tebėra svarbūs artimiesiems ir, tikiuosi, turi bent kokios reikšmės visuomenei. Pirmasis mano apdovanojimas buvo Kultūros ministerijos premija už darbus bibliografijos ir knygos istorijos srityje.

Jis brangus dėl to, kad primena pirmąją kartu su žmona dr. Daiva Narbutiene parengtą ir išleistą XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų bibliografinę rodyklę. Vyriausybės kultūros ir meno premija man brangi, nes primena darbą prie vieno iš pačių svarbiausių mūsų Renesanso rašytojų kūrybos –

Vilniaus rotušėje su kolegomis po Martyno Mažvydo premijos įteikimo. 2017 m. gruodžio 14 d.

Vikos Petrikaitės nuotr.

Jono Radvano darbų tyrimus, jo „Radviliados“ vertimą ir apskritai Lietuvos Renesanso literatūros tyrimus. Garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“ man svarbus ir kaip kaimyninės valstybės dėmesio ženklas, ir kaip įvertinimas, atitekęs ginant biblioteką tais lemtingais 2009-aisiais. Tokį pat apdovanojimą yra pelnęs mano pirmtakas J. Marcinkevičius.

Martyno Mažvydo premija žymi dar vieną mano darbą, prie kurio sugaišta keleri metai, – Alberto Kojelavičiaus-Vijūko svarbiausio genealogijos ir heraldikos veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ vertimą ir tyrinėjimus. Tai yra vienas iš pamatinių mūsų senosios raštijos tekstų, džiaugiuosi, kad jis buvo įvertintas tokia aukšta Martyno Mažvydo premija.

O naujausi apdovanojimai, kuriuos man suteikė Tautinių mažumų departamentas, – aukso garbės ženklas „Už nuopelnus“ ir atminimo ženklas minint Tautinių mažumų departamento veiklos 30 metų sukaktį, yra brangūs, nes gražiai įprasmino ir mano, ir mano bendradarbių bibliotekoje pastangas išsaugant Lietuvos tautinių bendrijų, pirmiausia – Lietuvos totorių, karaimų, žydų, rusų ir baltarusių raštijos paveldą, įvairiu metu patekusį į biblioteką ir šiandien čia saugomą.

Kokių turite pomėgių, kam dažniausiai skiriate savo laisvalaikį?

Kuo toliau, tuo mažiau besurandu laisvo laiko. Kelerius pastaruosius metus daugiau jo skiriu lotynų poezijos vertimams, kas lieka – etnomuzikinei veiklai, savišvietai ir kelionėms.

Pačios įspūdingiausios kelionės būna su bičiuliais po Lietuvą ir, jei pasiseka, po kaimynines užsienio valstybes.

Keliaujame ir ratuoti, autobusu, ir baidarėmis, plaukiodami įvairiomis Lietuvos upėmis, taip įsitikindami ir savo akimis pamatydami, kokia graži ta mūsų Lietuva. Kaimynines šalis aplankome dažniausiai su folkloro ansambliu „Ūla“. Jose stengiamės pamatyti su Lietuvos istorija susijusias vietas, domimės kultūros paveldo objektais.

Dėkojame ir linkime dar daug reikšmingų darbų ir atradimų.

Etnomuzikos ansamblio „Ūla“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus. 2018 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

16

Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1922 m., t. 5 („Rimai ir nerimai“, „Antimilitarininkas“); 1929m., t. 10 („Ar jau medžiai sprogsta“).

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

VAIŽGANTO VAIZDAI: grožinė kūryba

GARSINĖS KNYGOS „KLAUSOMĖS VAIŽGANTO“

iš knygos „Aplink Baltiją“, išleistos 1919 m. Vilniuje (iš ciklo „Aplink Baltiją“).

Klausomės Vaižganto

Klausomės Vaižganto

KELIAUJANTIS VAIŽGANTAS: ištraukos iš kelionių aprašymų

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1922 m., t. 1 („Aš, tarnaitė ir kanarėlė“), t. 5 („Rašėjas“, „Šmugelninkė“, „Ponas komitetas“), 1923 m., t. 6 („Žiemkenčio pasaka“, „Pamoka apie asilus“), 1929 m., t. 15 („Turmos ir tarbos neatsižadėk!“,„Sociologijos paskaita“, „Psichologijos paskaita“, „Odontologijos paskaita“, „Literatūros paskaita“, „Aš, tarnaitė, kačiokas“, „Kauno elektra ir Lietuvos milicija“, „Nemitęs laikraštininkas ir liguista elektra“), 1938 m., t. 18 („Nei šis, nei tas“).

Garsinė knyga

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Garsinė knyga

JUOKAUJANTIS VAIŽGANTAS: humoristiniai, juokingi Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, tekstai iš grožinės išleistų „Švyturio“ bendrovės 1931 m., t. 8 („Išeivių tėvynei atsilyginimai“), t. 17 („Piniginga Šiaurės Amerika, kūrybos ir publicistikos tik jos maišai nekiauri“, iš ciklo „Prancūzijoje“, iš ciklo „Italijoje“),

Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis.

Klausomės Vaižganto

Garsinė knyga

Klausomės Vaižganto

Garsinė knyga

Garsinė knyga

NAUJI LEIDINIAI

Klausomės Vaižganto

Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis. Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

Įgarsinti tekstai paimti iš „Vaižganto raštų“, išleistų „Švyturio“ bendrovės 1923 m., t. 6 („Kunigėlio gimtuvės“, „Kelionė į Vyskupą Valančių“, „Koks aš didvyris“, „Visvaldis“, „Peter Bullė“), 1929 m., t.

10 („Aš – nebepriklausomas!“, „Matematikas susijuokė“), iš laikraščių „Viltis“, 1913 m. bei „Rygos garsas“, 1913 m. („Aukštaičių vaizdeliai“)

TUMĄ ATSIMENANTIS VAIŽGANTAS: atsiminimai, Įgarsinti kūrinių tekstai paimti iš „Laiškų Klimams“ – beletrizuoti atsiminimai susirašinėjimo su giminėmis ir iš susirašinėjimo su kitais asmenimis Tekstus atrinko dr. Aistė Kučinskienė; įgarsino Gediminas Storpirštis. Įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Garso įrašų studijoje. Vilnius, 2019 m.

(rankraščių originalai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje).

SUSIRAŠINĖJANTIS VAIŽGANTAS: laiškai

Lietuvos Respublikos Seimui 2019-uosius paskelbus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto metais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuotą J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsino per 70 Vaižganto tekstų, kurie sudaro daugiau kaip 10 valandų įrašų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“, 2019 m. įskaitytos aktoriaus Gedimino Storpirščio, jau yra įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą (www.epaveldas.lt), todėl prieinamos kiekvienam klausytojui. Tai – dar viena galimybė susipažinti su mažiau žinomu rašytojo kūrybiniu palikimu ar atrasti naujų jo asmenybės bruožų.

Kaip teigia projekto ekspertė dr. Aistė Kučinskienė, rašytojo tekstinis palikimas apima daugelį žanrų ir yra itin įvairiapusis, o šioms knygoms tekstai atrinkti pagal du pagrindinius kriterijus.

Pirmiausia, jie reprezentatyvūs autoriaus kūrybos visumos požiūriu, būdingi Vaižganto stiliui. Antra, norėta atskleisti ne tik kanoniškąjį rašytojo portretą, todėl didžioji dalis įskaitytų tekstų nėra patys žinomiausi, daugeliui dar ne tiek pažįstami.

Galima klausytis įvairiais laikotarpiais rašytų J. TumoVaižganto tekstų. Garsinėse knygose „Klausomės Vaižganto“ skamba įvairių žanrų tekstai: grožinė kūryba, humoristiniai tekstai grožinėje literatūroje ir publicistikoje, kelionių įspūdžiai, atsiminimai ir laiškai.

Vaižgantas apskritai buvo unikalus, jis rašė labai gausiai ir praktikavo kone visus tekstinius žanrus: straipsnius, apybraižas, apžvalgas, eseistiką, memuarus, laiškus, prozą, dramą, net poeziją (!). Taigi Vaižganto tekstai žanriškai eklektiški, juose susipina publicistinis, literatūrinis, autobiografinis ir kt. kalbėjimo būdai. Literatūros tyrėjai tokią specifinę autoriaus tekstų raišką vadina „vaižgantiškumu“. Tad į šį Nacionalinės bibliotekos leidinį atrinkti kuo labiau „vaižgantiški“ tekstai. Į kurią leidinio dalį pateko Vaižganto tekstas, daugiausia lėmė jo žanriškumas (ne kokiam žanrui tiksliai priklauso tekstas, bet prie kokio žanro artėja) ir turinio aspektai – stengtasi, kad vienos dalies tekstai būtų temiškai susiję.

Taigi į pirmąją dalį – „Vaižganto vaizdai“ – atrinkti trumpesni už populiariausiuosius, tarp kurių žinome „Pragiedrulius“, „Dėdes ir dėdienes“, „Nebylį“, ir šiek tiek menkiau žinomi rašytojo grožiniai tekstai, kuriuos jis pats vadino vaizdais: „Rimai ir Nerimai“ (1915), „Antimilitarininkas“ (1915), „Ar jau medžiai sprogsta?“ (1925). Šie tekstai, nors priskirtini grožinei kūrybai, yra labai autobiografiški, ypač „Antimilitarininkas“, susijęs su karo metų išgyvenimais, taip pat „Ar jau medžiai sprogsta?“, kuriame aprašoma sūnėno Kazimiero Mėginio mirtis.

Antrojoje dalyje – „Juokaujantis Vaižgantas“ – pasirinkta sutelkti autoriaus humoristinius bei kitus šmaikščius, ironiškus tekstus, kurie tradiciškai nebūtinai priskiriami prie humoristinių. Pavyzdžiui, tekstai iš „Scenos vaizdų“ ar „Vebronių buities“.

Vaižganto kūryboje ironija ir juokas apskritai yra labai svarbūs, literatūros istorijose gal menkiau akcentuojami. Šiuo atveju norėta pabrėžti šį bruožą, į vieną diską sutelkiant šmaikščiausius Vaižganto tekstus.

Trečioji dalis – „Keliaujantis Vaižgantas“. J. Tumas yra rašęs apie viešnagę Jungtinėse Amerikos Valstijose, keliones aplink Baltiją, į Prancūziją ir Italiją, važinėjimą po Lietuvą. Pastarųjų tekstų į šį leidinį neįtraukta, o kitoms minėtoms kelionėms skirta po keletą ištraukų. Parinkta ištraukų iš publicistikos: „Ten gera, kur mūsų nėra“ (1912), pateikiančios kelionės į Ameriką įspūdžių; keli fragmentai iš ciklo „Aplink Baltiją“ (1919), kuriame aprašytos aplink Baltijos jūrą gyvenančios tautos; po du tekstus iš kelionių po Prancūziją ir Italiją.

Ketvirtojoje dalyje – „Tumą atsimenantis Vaižgantas“ – įgarsinti įdomiausi Vaižganto memuaristikos pavyzdžiai. Šioje dalyje pateikta fragmentų iš „Aukštaičių vaizdelių“ (1913), kurie priskiriami prie autoriaus grožinės kūrybos palikimo (nors yra beletrizuoti atsiminimai). Čia esama ir tekstų, kurie paties rašytojo ir jo kūrybos tyrinėtojų priskiriami atsiminimų kategorijai („Kunigėlio gimtuvės“, „Kelionė į vyskupą Valančių“, „Aš – nebepriklausomas!“ ir kt.).

Penktojoje leidinio dalyje – „Susirašinėjantis Vaižgantas“ – pateikiami Tumo laiškai. Rašytojas jų yra parašęs ne vieną tūkstantį, išlikusių J. Tumo laiškų esama apie 700. Įgarsinti atrinkti tik keli reprezentatyvūs, taip pat šmaikščiausi Vaižganto laiškai. 19 jų yra iš susirašinėjimo su giminėmis (Brone Klimiene, Petru Klimu, Barbora Mėginyte-Lesauskiene ir Pranu Lesauskiu bei jų vaikais); 4 laiškai – susirašinėjimas su kitais asmenimis (laiškas Vincui Mykolaičiui-Putinui, Julijonui LindeiDobilui, laiškai Onai Pleirytei). Jie parinkti kaip parodantys J. Tumo įvairiapusiškumą.

Visose garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ dalyse tekstai dažniausiai pateikiami chronologiniu (pagal pirmąją publikavimo datą) principu, išskyrus kelis atvejus, kai šio principo nesilaikoma dėl teminio nuoseklumo.

Parengė Živilė Časaitė 17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

KOLEKCIJA IŠ PORTFELIO, ARBA RELIGINIAI PAVEIKSLĖLIAI BIBLIOTEKOJE Bibliografo portfelis, 1960 m. Jo nuotrauką išsaugojo Juozas Rimantas.

Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų

Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

„Daugelis kauniečių, kurie rytais Donelaičio gatve eidavo į darbą, o pavakariais grįždavo namo, sutikdavo kresną vidutinio ūgio pagyvenusį žmogų rankoje ar po pažastimi nešantį portfelį, ne kartą pripumpusį, suapskritėjusį, jau panešiotą <...>. Per aną portfelį daug brangenybių suplaukė į Steponaičio kolekciją, gal dėl to jis jį taip brangino <...> savo rankomis jį suraizgo, susiuvinėja. Ir jis jam toliau tarnavo iki paskutinės darbo dienos.“1 Žmogus su portfeliu – tai Vytautas Steponaitis (1893–1957) – bibliofilas, bibliografas, Lietuvos Respublikos karininkas, vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų, publicistas, tuometės Lietuvos TSR centrinės valstybinės, vėliau – Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos2 darbuotojas, o privačiame gyvenime – ir aistringas kolekcininkas.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma didžiulė V. Steponaičio lituanistinių knygų ir periodinių leidinių biblioteka3, žemėlapių, ekslibrisų, reklamų, etikečių, vokų, atvirlaiškių, pašto ženklų kolekcijos, medinių šventųjų skulptūrėlių rinkinys ir religinių paveikslėlių kolekcija. Šiame tekste pristatysime vieną didžiausių Lietuvoje ir lituanistiniu požiūriu vertingiausių V. Steponaičio religinių paveikslėlių kolekciją.

18

Nepriklausomos Lietuvos spaudoje apie ją yra rašęs Stasys Tomonis, Vytautas Rimkus, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė4. Šiuo metu paveikslėlių kolekcija tvarkoma, tačiau susipažinti su ja buvo galima pa­ rodoje „Abrozdėliai“ Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose 2014 m. ir 2018 bei 2019 m. Nacionalinėje bibliotekoje surengtose parodose: „Marijai ir Motinai“ (paroda, skirta Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metams paminėti (2018 m.); „Žemaitija Vytauto Steponaičio religinių paveikslėlių kolekcijoje“ (minint 800 metų Žemaitijos vardo sukaktį), „Verba volant, scripta manent: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ (minint Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 100-mečio jubiliejų (abi – 2019 m.).

Juozas Rimantas. Bibliografo portfelis, [1960], Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius (toliau – LNMMB RKRS), F47-1322, lap. 1, 2.

2 Siekiant išvengti istoriškai kitusių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pavadinimų painiavos, toliau bus vartojamas apibendrintas terminas – Nacionalinė biblioteka.

3 Knygotyrininkai pažymi, jog Vytauto Steponaičio biblioteka – tai pilniausias (apie 7000 knygų, 586 saugojimo vienetų rankraštiniai dokumentai), mažiausiai nukentėjęs ir kaip atskira kolekcija geriausiai sutvarkytas asmeninis spaudos ir rankraščių rinkinys Nacionalinėje bibliotekoje. Žr.

Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais. Iš bibliografo atsiminimų. Tarp knygų, 1993, balandis, p. 42. Apie tai rašė ir Vytautas Jurgutis. Vytautas Steponaitis.

Bibliotekų darbas, 1968, kovas, p. 18–20.

4 Stasys Tomonis. Ten pat, p. 42; Vytautas Rimkus. Šventi paveikslai – kultūros reiškinys. Devintieji Povilo Višinskio skaitymai. Šiauliai, 2006.

Prieiga per internetą: http://savb.lt/lt/krastieciai/povilas-visinskis/ desimt-povilo-visinskio-skaitymu/devintieji-povilo-visinskio-skaitymai/ v-rimkus-sventi-paveikslai-kulturos-reiskinys/; Skirmantė SmilingytėŽeimienė. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuviški religiniai paveikslėliai ir jų leidėjas Juozapas Angrabaitis (1859–1935). Menotyra, 2016, Nr. 1, p. 53–54.

1

KAS?

Religiniai paveikslėliai – tai smulkūs religinio turinio spaudiniai, skirti maldai, atminimui, sveikinimui ar kokiai žiniai paskleisti. Tai – vieno, dviejų, o retais atvejais ir daugiau lapų leidinėlis, kurio averse (ant­raštiniame lape) yra religinis atvaizdas-paveikslėlis, o reverse ar vidiniuose puslapiuose – tekstas (malda, informacija, bažnytinės valdžios patvirtinimai (aprobatos), rečiau – leidybinė informacija. Šie nedideli (maždaug 12×7 cm) spaudiniai pradėjo plisti XIX a. antrojoje pusėje, tačiau kaip knygų iliustracijos ar ant sienų kabinami paveikslai jie buvo leidžiami ir anksčiau.

Paveikslėlius dažniausiai platino dvasininkai: dovanodavo juos kunigystės šventimų, pirmųjų šventų mišių ar kunigystės jubiliejaus proga, lankydami parapijiečius, teikdami sakramentus, švęsdami šventes ar supažindindami su Bažnyčios „aktualijomis“: atlaidais, jubiliejais, kongresais, naujai kanonizuotais šventaisiais, įkurtomis brolijomis.

Tarpukario Lietuvoje paplito dar viena paveikslėlių rūšis – prašymas pinigais ir (arba) malda paremti misionierių ir katalikų organizacijų veiklą, bažnyčių statybą, katalikišką spaudą, įvairias labdaros ir net politinio atspalvio veiklas, pavyzdžiui, siekį susigrąžinti sostinę Vilnių. Tokie spaudiniai savo turiniu artimi agitacinio ir reklaminio pobūdžio leidiniams, kuriuos taip pat su didžiuliu užsidegimu kolekcionavo V. Steponaitis.

IŠ KUR?

Nacionalinėje bibliotekoje religinių paveikslėlių rinkiniai saugomi trijose vietose: Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde (NPDAF).

Kyla klausimas, kaip šie religinei bendruomenei ar privačiam pamaldumui skirti spaudiniai, o sovietmečiu ir nelegaliais laikyti paveikslėliai galėjo atsirasti bib­lio­tekoje? Atsakymas paprastas – jie buvo surasti tarp knygų puslapių. Aptiktų religinių paveikslėlių bib­ liotekininkai neišmesdavo, todėl per laiką susikaupė nemaži šimtus ar net tūkstančius vienetų siekiantys rinkiniai. Paveikslėliai buvo kaupiami be jokios sistemos ir tik atgavus Nepriklausomybę radosi pavienių iniciatyvų juos rūšiuoti, sisteminti. Antai 30 paveikslėlių, esančių NPDAF ir Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje, anksčiau priklausė lietuviškos spaudos kolekcininkui Povilui Gasiūnui5. Šimtai kitų paveikslėlių turi buvusių savininkų ženklus – proveniencijas: įrašus, antspaudus, dedikacijas. Ir tik vienintelį rinkinį bibliotekoje galime vadinti kolekcija. Tai – minėti V. Steponaičio surinkti religiniai paveikslėliai – XIX a. I pusės–XX a. 6-ojo deš. pabaigos (seniausiojo antroje pusėje ranka užrašyta „Przez 1828“) dokumentai.

5

Kaip šie paveikslėliai atsidūrė bibliotekoje, nežinoma, nes P. Gasiūnas savo lietuviškos spaudos kolekcijas dovanojo Šiaulių „Aušros“, Rokiškio ir kitiems muziejams. Vytautas Gasiūnas. Lietuviškos spaudos kolekcininkas Povilas Gasiūnas. In: Panemunėlis, d. 2 / [sudarytojai Venantas Mačiekus, Povilas Krikščiūnas], Vilnius: Versmė, 2011, p. 1508.

Vytautas Steponaitis, XX a. 4-asis dešimt. Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų

Paveikslėliai į V. Steponaičio rinkinį suplaukė ir iš privačių asmenų bei įstaigų: jis pats su savo žymiuoju portfeliu lankydavosi leidyklose ir spaustuvėse6, susirašinėdavo su leidėjais (išliko vokas su paveiksliukų serija, atsiųstas Naumiestyje (dabar – Kudirkos Naumiestis) knygyną turėjusio Antano Baltrušaičio), rinko paveikslėlius išvykų metu. „Kur tik išvykdavo – į kaimą, į bažnytkaimį, visur paieškodavo senų knygų, senų raštų, šventųjų paveikslėlių ir grįždavo su didesniu ar mažesniu lobiu“, – prisimena Vytauto žmona Agnė Ambraziejūtė-Steponaitienė7. Į V. Steponaičio kolekciją įeina keli ankstesnių savininkų proveniencijomis pažymėti paveikslėlių rinkiniai: Žmuidzinavičių kolekcija (kai kurių paveikslėlių reverse yra išlikę antspaudai, o kolekcijos faktą liudija vokas su Žmuidzinavičių ant­spaudu bei užrašu „Šv. Paveiksliūkų rinkinys / Nuo 1905 m.“) ir Elžbietos Rastauskaitės asmeninių paveikslėlių komplektas8. Į Nacionalinę biblioteką V. Steponaičio religinių paveikslėlių kolekcija ar didesnioji jos dalis9 kartu su knygomis, rankraščiais, smulkiaisiais spaudiniais, medinėmis skulptūrėlėmis ir net baldais (rankraščių spinta, kartotekų spintele, rašomuoju stalu su reik­ menimis iš Karelijos beržo, kėde, kurta žymiausio tarpukario baldų dizainerio Jono Prapuolenio) pateko 1959–1960 metais10, t. y. praėjus keleriems metams po V. Steponaičio mirties.

Visą šį palikimą, paprastai apibrėžiamą kaip Vytautas Jurgutis. Vytautas Steponaitis. Bibliotekų darbas, 1968, kovas, p. 18–20.

7 Agnė Ambraziejūtė-Steponaitienė (Žvirgždė). Mano atsiminimai apie Vytautą Steponaitį, 1967, LNMMB RKRS, F25-28, sąs. II, p. 58.

8 Kol kas pagal įrašus ranka identifikuoti tik 3 Elžbietai Rastauskaitei priklausę paveikslėliai. Vienas jų vertingas dėl 1898 m. lietuviško įrašo: „nuo Kn. Julijušo Macijevskio. 1898. Duotas Elžbietai Rastauskaitej“.

9 V. Steponaičio rinktų religinių paveikslėlių turi ir Kauno apskrities viešoji biblioteka.

10 Agnė Ambraziejūtė-Steponaitienė (Žvirgždė). Mano atsiminimai apie Vytautą Steponaitį, 1967, F25-28, sąs. IV, nuo p. 157.

6

19

įvairius smulkius bibliotekinius vienetus ir kt., pirktus iš pil. Steponaitienės A. K.“, perduoti Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos Kraštotyros skyriui (bibliotekos „Kauno laikotarpiu“ buvo ir toks skyrius). Tarp šių „smulkių bibliotekinių vienetų“ nurodomi ir „religinio turinio paveikslai 2709“13. Tikėtina, kad tai ir yra pradinis arba bent apytikslis religinių paveikslėlių skaičius Steponaičio kolekcijoje14.

KADA?

Iki šiol nėra aišku, kada V. Steponaitis pradėjo rinkti religinius paveikslėlius, bet galima išskirMarijos Ligonių sveikatos paveikslui ir apsireiškimui Šiluvoje skirtas dvilinkas paveikslėlis. XX a. pr., Krokuva, ti kelis momentus, galėjusius Juozapo Angrabaičio spaustuvė. Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų pakurstyti aistrą kolekcionuoti smulkiuosius spaudinius.

1906 m. persikėlęs studijuoti į Kauną, jis iškart susidomi lietuviška spausdintine produkcija, nes nuo 1905 m. Saliamono Banaičio spaustuvėje raidžių surinkėjais dirbo jo brolis Edmundas ir sesuo Apolonija15. Vytautas Jurgutis mano, kad smulkiuosius spaudinius V. Steponaitis pradėjo rinkti prieš 1928 metus16.

Intensyvų bibliografinį darbą ir smulkiųjų spaudinių rinkimo pradžią XX a. 3–4 dešimtmečiais patvirtintų ir „Steponaičio portfelio“, į kurį jis dėdavo visą „susimedžiotą“ smulkiąją spaudą, savo paties ranka rašytus bibliografinius aprašus, istorija. Portfelis Švč. Jėzaus Širdis. XIX a., 8–9 dešimt., Paryžius, L. Turgis leidykla. Reverse – Seinų seminarijos dėstytojo kun. dr. Aleksandro Grigaičio 1902 m. įrašas. pirktas apie 1920-uosius Šakiuose. „Vytauto Steponaičio biblioteka“, tuometinė LTSR V. Steponaitis sakydavo: „Šis portfelis – tai mano laborarespublikinė biblioteka įsigijo iš našlės A. Ambrazie- torija. Pro jį praėjo visi mano darbai nuo 1930 metų.“17 jūtės-Steponaitienės. Jau 1960 m. tuometinio biblio- Kad ir kaip ten būtų, 1937 m. V. Steponaitis jau pasirodo tekos direktoriaus Vaclovo Jurgaičio iniciatyva buvo kaip kompetentingas smulkiųjų spaudinių bibliografas, paskirta komisija Steponaičio bibliotekai tvarkyti11. savo žiniomis galintis papildyti ar net pakritikuoti patį Tačiau kai kurių V. Steponaičio „bibliotekos daiktų“, Vaclovą Biržišką – „Lietuvių bibliografijos“ sudarytoją. tarp jų ir religinių paveikslėlių, saugojimo, tvarkymo, Tais metais „XXVII knygų mėgėjų metraštyje“ jis publikomplektavimo procesai strigo dėl objektų netipiš- kavo straipsnį, kuriame aptarė ir religinių paveikslėlių kumo12 ir neištirtumo. Išliko direktoriaus V. Jurgaičio 13 1961 m. birželio 1 d. aktas, Kaunas, LNMMB RKRS, lap. 1.

14 Paveikslėlius Respublikinei bibliotekai perdavusi V. Steponaičio žmona 1961 m. rašyti dokumentai, pavadinti „V. Steponaičio Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė savo atsiminimuose nurodo kitą bibliotekai perduotų paveikslėlių skaičių – 2663. A. Ambraziejūtėbibliotekos tvarkymo instrukcija“, kuriuose nurodoma: Steponaitienė. Mano atsiminimai apie Vytautą Steponaitį, 1967, LNMMB „...likusius iš V. Steponaičio fondo neinventorintus RKRS, F25-28, sąs. IV, lap. 63. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje esantis 11

12

20

LTSR Valst. Respublikinės bibliotekos direktoriaus įsakymas Nr. 145, Kaunas, 1960 m. lapkričio 30 d. LNMMB RKRS. Bendro religinių paveikslėlių bibliografinio aprašo, lituanistinių paveikslėlių sąrašo ar katalogo nėra iki šiol. Šį aspektą mini ir S. Smilingytė-Žeimienė. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuviški religiniai paveikslėliai ir jų leidėjas Juozapas Angrabaitis (1859–1935). Menotyra, 2016, Nr. 1, p. 53.

rinkinys tvarkomas, skaičius tikslinamas.

Vytautas Steponaitis (1893–1957) / sud. Nijolė Mureikienė. Šakiai: [Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka], 2008, p. 5, 8.

16 Vytautas Jurgutis. Vytautas Steponaitis. Bibliotekų darbas, 1968, kovas, p. 18.

17 Kodėl nesutampa datos, kol kas neišsiaiškinta. Juozas Rimantas.

Bibliografo portfelis, LNMMB RKRS, F47-1322, lap. 2, 5.

15

(juos vadino tiesiog paveikslėliais) metrikos problemas, nurodė neteisingai datuotus kontrafakcinius leidimus, pateikė į bibliografiją neįėjusių paveikslėlių aprašus18.

KAIP?

Religiniai paveikslėliai paprastai būdavo šventinami, todėl žmonės net ir senų, apskurusių paveikslėlių neišmesdavo, laikydavo juos kaip šventą daiktą – sakramentaliją. Dažniausiai jie būdavo laikomi be aiškesnės tvarkos, tiesiog kauBažnyčia V. J. Kristaus visuresanti. 1891 m., piami. Pradžioje taip atrodė [J. Angrabaitis, Tilžė]. Pašiepiama caro valdžios politika dėl Katalikų bažnyčios ir lietuviškų knygų ir į vieną didelę bei keturias persekiojimo. Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų mažesnes dėželes sudėtas ir rankraščių skyriaus fondų V. Steponaičio paveikslėlių palikimas19. Tačiau pradėjus jį tvarkyti, rūšiuoti, paaiškėjo, kad rinkinys buvo ne įprasta „kaupykla“, o konceptuali kolekcija, galbūt net planuoto tyrimo medžiaga. Štai ką jis pats rašė 1937 m. apie religinių paveikslėlių tyrinėjimus: „[paveikslėliai] iki šiol mūsų bibliografijoje nedaugiausia buvo paliečiami. Tiesa, dėl jų turėtų būti parašytas atskirs tyrinėjimas, tačiau šiuo laiku manajam rinkiniui dar daug ko trūksta (ypač draudimo metų paveikslėlių), be to, nemaža žinių dar nesurinkus, negalima net surašyti paveikslėlių metrikos; daugumai jų Šventoji šeima. Raižė Antanas Hurčyn-Perlis, iki 1828 m. Seniausias religinis paveikslėlis su ir surašyti nepavyks.“20 lietuvišku užrašu V. Steponaičio kolekcijoje. Šiuose sakiniuose užčiuopta problematika, su kuria susiduria visi smulkiųjų spaudinių, o ypač religinių paveikslėlių kolekcininkai ir tyrinėtojai: kaip nustatyti paveikslėlių leidimo datą, kai ji nenurodyta (ji nurodoma itin retais atvejais)? Koks galėtų būti spaudinio pavadinimas: sakinys po paveikslėliu averse ar pirmoji Gaila, bet į V. Steponaičio nurodytas religinių paveikslėlių datavimo klaidas iki šiol ne visada atsižvelgiama... Vytautas Steponaitis. Leidimai ir variantai. In: XXVII knygos mėgėjų metraštis, t. 2. Kaunas, 1937, p. 145–176.

19 „Netvarkingos kolekcijos“ įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad rinkinys ilgą laiką nerado sau vietos, buvo kilnojamas, į jį įsiterpė vėliau spausdinti paveikslėliai. Originalios dėželės ir sąsiuvinėliai, į kuriuos V. Steponaitis dėjo savo paveikslėlius, buvo suplyšę, paveikslėliai praradę pirminę vietą.

20 Vytautas Steponaitis. Leidimai ir variantai. In: XXVII knygos mėgėjų metraštis, t. 2. Kaunas, 1937, p. 145.

teksto eilutė paveikslėlio reverse21? Pagaliau, kokia tvarka juos grupuoti: chronologine, abėcėline ar temine? V. Steponaitį labiausiai domino bibliografiniai paveikslėlių duomenys: leidimo metai, leidykla ir, žinoma, lietuviškas turinys, todėl sąsiuvinių, į kuriuos įdėdavo paveikslėlius, pavadinimams dažniausiai jis parinkdavo „vidinės“ arba tekstinės paveikslėlio dalies antraštę.

Paprastai tai būdavo maldos pradžia (pirmasis sakinys).

Visai kitaip V. Steponaitis grupavo bene gausiausią paveikslėlių grupę – primicijų paveikslėlius22. Juos kolekcininkas dėjo atskirai. Primicijų paveikslėliuose bibliografui svarbiausia buvo ne išspausdinta malda, o įvykis, t. y. kunigo vardas, mišių data ir vieta. Atskirai dėdavo ir tos pačios leidyklos spaudinius. Antraštinio lapo turinys V. Steponaičiui buvo svarbesnis ir Lietuvos kulto objektus iliustruojančiuose paveikslėliuose.

Tiriant ir rūšiuojant tokį daugiabriaunį objektą kaip religinis paveikslėlis, atsiranda tam tikras nenuoseklumas, pastebėtas ir V. Steponaičio kolekcijoje: kaip bib­liografui, jam svarbesni buvo leidybiniai duomenys (data, leidykla, spaustuvė), o kaip Lietuvos patriotui, rūpėjo iliustracijos ir tema: Lietuvos Bažnyčios įvykiai, kunigų primicijos, reikšmingi asmenys, Lietuvos šventovės.

TEKSTAS AR PAVEIKSLĖLIS?

Religinių paveikslėlių tvarkymo problematika verčia sugrįžti prie esminio klausimo: kas yra religinis paveikslėlis? Šis klausimas kol kas yra retorinis, nors norėtųsi, kad jis būtų ir diskusinis.

Terminas „religinis paveikslėlis“ (būtent jis vartojamas nacionalinėje bibliografijoje) nurodo tik du dalykus: religinę tematiką ir vaizdą (paveikslėlis).

Kiti pavadinimai – abrozdai ir abrozdėliai, šventųjų (arba šventi) paveikslėliai, devociniai atvaizdai, maldyno paveikslėliai – nurodo tą patį esminį leidinio elementą – vaizdą.

Tad klausimas lieka atviras: religinis paveikslėlis – tai atvaizdas (dalis paveikslėlių yra be spausdinto teksto), tekstu papildytas vaizdas, vaizdo ir teksto vienovė ar iliustruotas tekstas? Atsakius į jį, bus galima ieškoti atsakymų ir į kitus klausimus. Koks turėtų būti šio spaudinio (o kai kuriais atvejais – vienetinio kūrinio-rankraščio) pavadinimas, kaip tvarkyti, saugoti, aprašyti, kokiu pavidalu pateikti informaciją elektroninėje erdvėje: tik aprašu, o galbūt ir vaizdu?

V. Steponaitis atsakymo į šiuos klausimus neturėjo, bandė įvairius prieigos prie šio smulkaus, bet daugiaprasmio objekto būdus. Paliko užduotį ateičiai: „<...> bandau, tikėdamas, kad mano apsirikimus ir paklaidas kiti padės ištaisyti, gal būt ir manąjį rinkinį papildydami.“23

18

Šis variantas pasirinktas Nacionalinės bibliografijos duomenų banko apraše. Paties V. Steponaičio aprašytuose paveikslėliuose galima rasti abu variantus.

22 Primicijos – naujai įšventinto kunigo pirmos iškilmingai laikomos šv.

Mišios ir teikiamas palaiminimas.

23 Vytautas Steponaitis. Leidimai ir variantai. Ten pat, p. 145.

21

21

PROJEKTAI

Į VIRTUALIĄJĄ ERDVĘ PERKELTA UOSTAMIESČIO MONUMENTALIOJI TAPYBA Birutė Skaisgirienė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja

Tadas Vincaitis-Plūgas. Seserys, sieninė tapyba, 2017 m.

Darbas sunaikintas. Algimanto Jarukaičio nuotr.

Besibaigiant 2019-iesiems, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pristatė projekto „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis, dabartis“ rezultatą – sukurtą dokumentinį filmą ir interaktyvų Klaipėdos freskų ir gatvės meno bei šiuolaikinės sieninės tapybos kūrinių žemėlapį. Pastarasis kiekvienam klaipėdiečiui ir miesto svečiui prieinamas specialiame bibliotekos puslapyje www.biblioteka.lt/freskos.

XX a. antrojoje pusėje architektūroje įsivyravus moderniam stiliui, architektai pradėjo gausiai naudoti gelžbetonį, stiklą, o tai „padėjo“ iš visuomeninių pastatų interjerų eliminuoti monumentaliąją tapybą ir kitas taikomosios dailės šakas, tiesiogiai priklausomas nuo architektūros. Menui naujuose pastatuose tiesiog neliko vietos.

Po atkurtos nepriklausomybės įsibėgėjus privatizacijos vajui, Klaipėdoje buvo sunaikintas ne vienas puikus vitražas: šviesaus atminimo Algimanto Stoškaus (1925–1998) ir Broniaus Bružo 1974 m. sukurtas vitražas „Baltija“ bendrovės „Klaipėdos mediena“ administracinio pastato salėje, didžiulis (1040×190 cm) Algirdo Dovydėno (1944–2015) vitražas sovietmečiu veikusiame restorane „Žardė“, šiuo metu negailestingai naikinamas Henriko Kulšio (1944–1991) vitražas buities rūmuose, H. Manto g. 36. Bandėme šį kūrinį gelbėti – paaiškėjo, kad šio vitražo apsaugos LATGA negali užtikrinti, nes kūrinys tiesiog neįtrauktas į saugomų objektų sąrašą.

Nepastebimai dingo uostamiesčio vaistines puošusios freskos: pati pirmoji freska mieste – Vydo Pinkevičiaus (1949–2012) sieninės tapybos darbas Sportininkų vaistinėje (neliko net nuotraukų), tapytojo Juozo Vosyliaus 1974 m. sukurta freska „Farmacija“ Pempininkų vaistinėje. Sunaikinta ir kitados populiarios Mažvydo alėjoje veikusios vaikų kavinės „Du gaideliai“ to paties pavadinimo V. Pinkevičiaus ir J. Vosyliaus 1973 m. sukurta freska.

Su laiku ir architektūros madomis, matyt, nepakovosi, juolab kad nebuvo ir iki šiol nėra teisės aktų,

22

garantuojančių iki nepriklausomybės sukurtų monumentaliosios tapybos ir taikomosios dailės kūrinių apsaugą. Beveik neišliko archyvinės medžiagos – kas galėjo pagalvoti, kad į saugotinų vertybių sąrašus neįtraukti profesionalių menininkų kūriniai gali būti sunaikinti... Belieka tik apgailestauti, kad laiku nepasirūpinta sovietmečiu sukurtų dailės kūrinių apsauga.

Pavyzdžiui, iš visų Klaipėdoje esančių vitražų į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas tik vienas kūrinys – A. Stoškaus ir B. Bružo vitražas „Baltija“.

Monumentaliosios tapybos kūriniai tuose sąrašuose taip pat nefigūruoja. Pasikeitus pastato savininkui, naujasis įgyja visas teises su sienas puošiančiomis freskomis elgtis pagal savo nuožiūrą ir sąžinę. Taip Klaipėdos apskrityje (Vėžaičiuose, Rietave, Šventojoje) praradome ne vieną puikią J. Vosyliaus freską. Laimei, išsaugotas bent jau nuotraukų archyvas.

Dėl minėtų priežasčių I. Kanto viešoji biblioteka suskubo suarchyvuoti tai, ką dar galima pamatyti, užfiksuoti. Kultūros ir meno vertybių skaitmeninimas nėra nauja bibliotekos veikla. 2000-aisiais sukurta „Virtuali Klaipėdos krašto dailės galerija“ (www.biblioteka/galerija), reprezentuojanti uostamiesčio menininkus ir jų kūrybą, 2002 m. – „Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės“, kur sukaupta visa informacija apie vertingiausius miesto statinius, pastatų kompleksus, archeologines vietoves, gatves. Informacija yra nuolat pildoma ir atnaujinama.

2019 m. ėmėmės projekto „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis, dabartis“:

Angelina Banytė prie savo tapomos freskos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje, 2012 m. Vytauto Petriko nuotr.

Edvardas Šeputis-Shepa, Egidijus Gužauskas. Džiazas, grafitis, 60 kv. m, 2014 m. Algimanto Jarukaičio nuotr.

Vydas Pinkevičius, Juozas Vosylius. Du gaideliai, freska, 1973 m. Darbas sunaikintas. Nuotr. iš Juozo Vosyliaus asmeninio archyvo

fotografavome ir filmavome išlikusias klasikines freskas visuomeninių pastatų interjeruose ir šiuolaikinę sieninę tapybą miesto erdvėse, sunaikintas freskas atkūrėme pasitelkę menininkų ir fotografų Vytauto Petriko, Vytauto Karaciejaus, Gintauto Beržinsko išsaugotą archyvinę fotomedžiagą. Remdamiesi nuotraukomis, pasitelkę inovatyvias technologijas, sukūrėme virtualų žemėlapį-vedlį „Klaipėdos freskos: virtuali interaktyvi kelionė“ (aut. Virginijus Bakas), o filmuota medžiaga, papildyta susitikimų su freskų kūrėjais ir ekskursijų freskomis pažymėtais architektūros labirintais vaizdais, sugulė į režisieriaus Algimanto Jarukaičio ir Meno skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės dviejų dalių dokumentinį-edukacinį filmą.

Iš viso suskaitmeninti 29 objektai: 15 klasikinių freskų, 1 smaltos mozaika ir 13 šiuolaikinės sieninės tapybos kūrinių. Į šį sąrašą įtraukėme ir fundamentalius Angelinos Banytės ir J. Vosyliaus kūrinius Klaipėdos apskrityje, tarp jų ir tuos, kurie jau pasmerkti sunaikinimui. Beje, projekto vykdymo laikotarpiu buvo sunaikinti ir du šiuolaikiniai gatvės meno kūriniai: Tado Vincaičio-Plūgo sieninė tapyba „Seserys“ (2017 m.) Gulbių gatvėje ir italų menininko Ramos Tellaso sieninis piešinys „Jū-

ros gelmės“ (2017 m.) piliavietėje. Abu informaciniai šaltiniai papildys „Virtualią Klaipėdos krašto dailės galeriją“.

Interaktyvus monumentaliosios tapybos žemėlapis turi dar vieną funkciją – jis puikiai papildo uostamiesčio kultūrinio turizmo maršrutų sąrašą ir gali tapti įdomia pramoga kiekvienam klaipėdiečiui ir daile besidomintiems miesto svečiams. Tikimės, kad žemėlapis-vedlys suintriguos leistis į freskų, sgrafitų, grafičių ir kitų gatvės meno objektų paieškas. Žemėlapyje siūlomi trys maršrutai: 1. Klasikinės freskos ir šiuolaikinės sieninės tapybos inkliuzai Klaipėdos senamiestyje; 2. Klasikinės freskos ir šiuolaikinė sieninė tapyba šiaurinėje miesto dalyje; 3. Angelinos Banytės freskų pažinimo takais. Šiuos maršrutus išbandėme kartu su projekto ekskursijų gidu – architektu Vladu Balsiu. Tiesa, kiekvienas gali keliauti ir pagal savo susidarytą maršrutą. Žemėlapyje pateikiama informacija apie objektų kūrėjus, tikslus objekto adresas ir kontaktinė informacija, jeigu jį galima aplankyti tik iš anksto susitarus. Dalis lankytinų objektų paženklinta QR kodais.

6500 eurų vertės projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

23

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

POVILO VIŠINSKIO ĮKVĖPTI IR ĮPAREIGOTI ŠIAULIEČIAI Tomas Pauliuščenka Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacijos specialistas

Dr. Dalia Jakaitė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tyrėja

2019-aisiais suėjo 30 metų, kai Šiaulių viešajai bibliotekai, kaip tuomet ji vadinosi, suteiktas visuomenės ir kultūros veikėjo, literatūros kritiko, publicisto Povilo Višinskio (1875–1905) vardas. Prisistatydama šiuo vardu, biblioteka vis iš naujo suvokia P. Višinskio ir su juo susijusių asmenybių reikšmę skirtingoms epochoms, mato ir girdi šios kultūros, politikos ir visuomenės gyvenime reikšmingos figūros teikiamus impulsus kalbėtis įvairiomis temomis, nagrinėti jas, keliant XIX a. ar šiomis dienomis aktualius klausimus. Šiaulių apskrities viešoji biblioteka – šiuo metu didžiausia tokia įstaiga Šiaurės Lietuvoje – įsteigta 1950 m. spalio 1 d. Pagal tuometį administracinį šalies suskirstymą biblioteka įsteigta kaip srities pavaldumo įstaiga, o 1953 m. reorganizuota į Šiaulių viešąją biblioteką. Bibliotekos gyvavimo pradžioje čia dirbo 12 bibliotekininkų, iš kurių tik vienas turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Iki 1977-ųjų bibliotekos skyriai buvo išsibarstę net devyniose Šiaulių miesto vietose, kol tų metų pabaigoje adresu Aušros alėja 62 baigti statyti modernūs trijų aukštų bibliotekos rūmai, kurių plotas beveik penkis kartus didesnis už buvusių patalpų plotą. Iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas įvyko 1978 m. sausio 6 d.

1989-aisiais bibliotekai suteiktas tautos šviesuo-

24

lio Povilo Višinskio vardas. Kita įsimintina diena – 2014 m. gruodžio 18 d., kai buvo baigta bibliotekos rekonstrukcija bei modernizacija ir ant jos fasado sienos buvo pritvirtintas apskritas bibliotekos logotipas. Žaliame ir baltame jo fone vaizduojamas trilapis dobilo lapelis ir knyga (autorius – dailininkas Vytautas Vincentas Timinskas) su užrašu Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka, kuris naktį apšviečiamas ir gerai matomas iš toli.

GLAUDUS RYŠYS SU MIESTU

Iš nepilnų trisdešimt vienų savo gyvenimo metų beveik šešiolika P. Višinskis atidavė Šiauliams ir šiam kraštui. „Pasiilgau Šiaulių ir šiauliečių – ten man atmosfera geresnė...“ – 1905 m. rašė jis laiške šiauliečiui Antanui Povyliui (Višinskis, Povilas. Raštai. Vilnius, 1964).

Ievos Slonksnytės nuotraukos

Šiauliuose P. Višinskis baigė berniukų gimnaziją, čia subrendo. Ir vėlesniais gyvenimo metais dažnai lankydavosi mieste kaip aktyvus kultūros puoselėtojas, liaudies švietėjas, talentų ieškotojas ir ugdytojas. Glaudų jo ryšį su Šiauliais rodo įvairiuose raštuose vartojami slapyvardžiai Šiaulietis, Šiauliškis, Ušnėniškis ir kt. Todėl nenuostabu, kad būtent Šiaulių miesto bibliotekai, kaip vienai svarbiausių kultūros įstaigų, buvo suteikta garbė turėti švietėjo ir rašto nešėjo P. Višinskio vardą.

Dar mokydamasis Šiaulių berniukų gimnazijoje, P. Višinskis pagarsėjo pilietiškumu ir šviečiamąja veikla. Nepaisydamas griežto Rusijos valdžios režimo, jaunuolis įsitraukė į nelegalų lietuvių moksleivių būrelį, turėjusį slaptą bibliotekėlę. Čia jis skaitė gimnazijoje draudžiamų rusų klasikų Levo Tolstojaus, Fiodoro Dostojevskio, Nikolajaus Černyševskio ir kitų autorių kūrinius. Vėliau aktyviai stengėsi užmegzti ryšius su draudžiamos lietuviškos spaudos platintojais, koordinavo knygnešių darbą. 1897 m. vasarą Šiauliuose P. Višinskio ir Petro Avižonio iniciatyva įvyko pirmoji studentų konferencija, kurioje buvo aptarti lietuvių spaudos ir literatūros klausimai.

Šiauliečio dailininko Algimanto Vitolio Trušio mozaika „Povilas Višinskis“ pasitinka kiekvieną, įžengusį pro bibliotekos duris.

Kraštotyros skaitykloje nuolat veikia paroda „Kilk ir kelk“, kurioje pristatoma P. Višinskio asmenybė, darbai, įamžinimas Šiaulių mieste ir bibliotekoje, I. Rudzinskienės sudarytas Višinskių giminės genealoginis medis.

P. Višinskis neįsivaizduojamas be Šiaulių gegužinių, kurios organizuotos nuo 1899 metų. Jos buvo vadinamos Didžiosiomis gegužinėmis, Lietuvos inteligentų suvažiavimais ir kitais skambiais vardais.

Carizmo priespaudos ir intensyvaus rusinimo metais gegužinės, kuriose dalyvaudavo šviesiausioji visuomenės dalis, buvo viena iš legalių tautinio judėjimo formų, sumaniai pasitelkiama tautos gyvybei palaikyti, kultūrinei ir politinei rezistencijai brandinti.

P. Višinskiui vadovaujant, 1904 m. buvo surengta ir didžioji Šiaulių gegužinė, pirmoji po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Šviesuolis mirė 1906 m. balandžio 23 d. Berlyne.

P. Višinskio laidotuvėse (palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) dalyvavo ir delegacija iš Šiaulių, atvežusi vainiką su užrašu „Žengusiam keliu mokslo ir šviesos, prie išliuosavimo pavergtos tautos...“ (Vilniaus žinios, 1906, Nr. 81).

ATMINIMO ŽENKLAI IR DARBAI BIBLIOTEKOJE

Šiaulių viešajai (nuo 1995 m. – apskrities) biblio­ tekai suteikus Povilo Višinskio vardą, po metų, 1990-aisiais, per pirmąją „Povilo Višinskio skaitymų“ mokslinę konferenciją bibliotekoje atidengta šiauliečio dailininko Algimanto Vitolio Trušio mozaika „Povilas Višinskis“. Ji ir šiandien pasitinka kiekvieną skaitytoją, įžengusį pro duris. Konferencija bibliotekoje kas antrus metus rengta 1990–2008 m. per Povilines. Per šį laikotarpį įvyko 10 respublikinių mokslinių konferencijų, išleista tiek pat konferencijų medžiagos leidinių. Jų sudarytoja ir konferencijų rengėja – literatūrologė Dalia Striogaitė.

Minėdama savo veiklos jubiliejų, 1999 m. biblioteka skelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekai – 50“. Jo metu sukurta net 10 knygos ženklų su P. Višinskio atvaizdu.

Per 130-ąsias P. Višinskio gimimo metines išleistas simbolinis 2005 metų kalendorius su šio šviesuolio ir bibliotekos pastato atvaizdu.

2006 m. šiaulietė garbės kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė sudarė Višinskių giminės genealoginį medį, kuris saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. 2011 m. pasirodė D. Striogaitės sudarytas leidinys „Povilas Višinskis: idėjos ir darbai: nauja žiūra, nauji akcentai“, kuriame, autorės žodžiais, „skaitytojui siūlome gerokai atnaujintą Višinskio idėjų, veiklos ir kovos lauko sampratą, permąstytą jo intelektualių sprendimų ir pastangų formuojant modernią visuomenę ir valstybingumo principus esmę, o kartu – ir daug svarbesnio Višinskio vaidmens Lietuvos istorijoje suvokimą“.

2014 m. išleistas bibliotekos darbuotojos Nijolios Kasparavičienės parengtas leidinys „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“. Knygoje apžvelgiami kultūros ir visuomenės veikėjo ryšiai su Šiaulių miestu, jo vardo įamžinimas Šiaulių krašte, dailininkų 25

atsitiktinai gavo pavadinimą „Poviliuko slemas“1. Projekto idėjos autorės, 2016 m.

P. Višinskio stipendijos laureatės, Šiaulių apskrities bibliotekos kultūrinių renginių organizatorės Robertos Stonkutės teigimu, „Poviliuko slemą“ galima suvokti kaip atgimusias garsiąsias P. Višinskio gegužines, kuriose kūrybingi žmonės gali pasijusti laisvi, kuriose jaunimui leidžiama nevaržomai išsakyti dažnai nutylimas, visuotinai nepriimtinas tiesas. Net jei poetų varžytuvių dalyviai iki tol nesidomėjo P. Višinskio asmenybe ir darbais, šis vardas buvo išgirstas ir patraukė dėmesį.

1999 m. bibliotekos skelbtam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekai – 50“ pateikta 10 knygos ženklų su šio šviesuolio atvaizdu.

Viename iš šių renginių vyko kūrybinė darbuose, literatūroje, mokslinėse konferencijose, improvizacija P. Višinskio gyvenimo motyvais. „Poviliuko slemo“ varžytuvės bus tęsiamos ir šiemet. svarbiausi archyviniai dokumentai ir kt.

2015 m. Šiauliuose minėtos P. Višinskio 140-osios Tokio žanro poezijos skaitymai ne tik garsina P. Višinskio gimimo metinės. Tais metais netrūko šviesuoliui at- vardą, jie padeda bibliotekai rasti ir pritraukti naujų, paminti skirtų renginių, tradiciškai buvo įteikta 25-oji drąsinimo laukiančių talentų, kaip ieškodavo ir remdavo P. Višinskio stipendija. Rugsėjo 25 d. Šiaulių rajone, P. Višinskis.

2020 m. biblioteka minės 145-ąsias P. Višinskio gimimo Kurtuvėnuose, vyko konferencija „Povilas Višinskis – valstybinio mąstymo, kultūros ir lietuvių klasikos metines ir planuoja išleisti knygą apie jo publicistiką. Knygrynuolis“. Lapkričio 19 d. bibliotekos III aukšto galeri- gos sudarytoja literatūrologė dr. Dalia Jakaitė, P. Višinskio joje vyko projekto „Tautinio atgimimo šauklys: Povilui darbų, tekstų ir istorijos žinovė, kūrybinį šio veikėjo paVišinskiui 140“ renginys, garsinių skaitymų „Žodžiai likimą renka ir analizuoja nuo 2018 metų. Numatoma, saviesiems“ pristatymas, o Kraštotyros skaitykloje kad P. Višinskio publicistikos rinktinę sudarys po įvairius atidaryta nuolatinė paroda „Kilk ir kelk“, kurioje pri- šaltinius išblaškyti autoriaus tekstai, moksliniu požiūriu reikšmingi kaip lietuvių kultūros, politikos, literatūros, vistatoma P. Višinskio asmenybė ir darbai. suomenės ir socialinio gyvenimo istorijos šaltinis. Knyga, tikėtina, suteiks naujos informacijos apie Šiaulių krašto SENOS IR NAUJOS TRADICIJOS 2019 m., minint 30 metų P. Višinskio vardo sutei- gyvenimą, jo ir kitų regionų sąsajas, leis geriau suvokti iskimo bibliotekai jubiliejų, nuspręsta atgaivinti nuo torinę P. Višinskio reikšmę Šiauliams ir visai Lietuvai, kvies 2008-ųjų neberengtą „Povilo Višinskio skaitymų“ jaunus žmones diskutuoti emigracijos, politinio švietimo, konferenciją, atnaujinant jos koncepciją. P. Višinskį socialinės atsakomybės, tautinio identiteto klausimais. suvokiant kaip simbolinį atskaitos tašką, tiksliau, dėmesį koncentruojant į jam rūpėjusias temas bei 1 Plačiau apie jį: Tomas Pauliuščenka. Bibliotekos įgyvendinamos iniciatyvos problemas, į jas siekiama pažvelgti plačiau, ieškoma keičia miestą. Tarp knygų, 2019, rugsėjis (Nr. 9), p. 32–34. skirtingoms epochoms ir šiandienai aktualių klausimų. 2019 m. balandžio 25 d. vyko pirmoji Povilo Višinskio mokslinė-praktinė konferencija „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“. Joje aptarta Šiaulių spaudos ir leidybos situacija P. Višinskio epochoje, nagrinėta istorinė knygnešių atmintis, kiti klausimai. Vyko aktyvios konferencijos dalyvių diskusijos šiuolaikinės spaudos ir leidybos temomis. Šiaulių apskrities biblioteka ir toliau planuoja garsinti kultūros veikėjo P. Višinskio vardą ir nuopelnus ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Planuojant tęsti P. Višinskio konferencijas ir pasižvalgius po jo publicistikos tekstų pavadinimus, galima išsikelti bent keletą teminių šio renginio krypčių.

2019 m. pradėtas vykdyti bibliotekos inicijuotas projektas „Šiauliai open slam fest ’19: renginių ciklas“, kurio metu organizuojamos poetų varžytuvės ne2019-aisiais biblioteka pradėjo rengti naująsias gegužines – poetų varžytuves „Poviliuko slemas“. Jų logotipu tapo stilizuotas P. Višinskio portretas.

26

„TARP KNYGŲ“ – 70 *

GRUODĮ ŽURNALE PRIEŠ... ...39 metus (1981 m.) dalijomės žinute apie Pablo Picasso (1881–1973) šimtmečio proga surengtą parodą Lietuvos valstybinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Eksponuota literatūra, išleista Lietuvoje ir užsienyje: monografijos, menininko šeimos, artimųjų ir draugų nuotraukos, žymiausių kūrinių reprodukcijos.

...57 metus (1963 m.) pristatėme pirmąsias – molines – knygas, kurias ėmė kurti raštą išradę Mesopotamijos gyventojai šumerai. Straipsnio autorius K. Papečkys pasakojo, kad dantiraščiu vadinamą raštą perėmė babiloniečiai, vėliau – asirai, galiausiai jis persikėlė per Tigro ir Eufrato upes ir pasiekė Siriją, Persiją, kitas šalis. Iš šumerų dantiraštį perėmę asirai įkūrė ir pirmąją pasaulyje biblioteką – VII a. pr. Kr. ji radosi Asirijos valdovo Ašurbanipalo rūmuose sostinėje Ninevijoje, rytinėje Tigro upės pakrantėje. Molinės knygos čia buvo laikomos medinėse dėžėse. Per susirėmimą su babiloniečiais sugriovus rūmus, biblioteka buvo sunaikinta, tačiau kai kurios knygos per XIX a. kasinėjimus buvo atrastos ir imtos šifruoti.

...45 metus (1975 m.) minėjome įkurtuves Mažeikiuose – atidarytas naujas centrinės bibliotekos pastatas. Tuo metu jis buvo didžiausias visoje Lietuvoje – plotas didesnis nei 1000 kvadratinių metrų. Straipsnio autorius Aleksandras Kubilas, vesdamas skaitytojus per erdvias patalpas, pasakoja apie vaikų literatūros skyrių, skaityklas, suaugusiųjų abonementą. Pasak autoriaus, vietos jame tiek, kad pakaks ne tik knygoms, bet ir „minkštasuoliams, gėlynukams“. Suaugusiųjų skaityklą „puošia Z. Jockutės-Martinaitienės pano (nuotr.), vaizduojantis tris figūras – dailę, muziką ir poeziją“. 2016 m. šis Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas buvo rekonstruotas.

...29 metus (1991 m.) rašėme apie nepriklausomos Lietuvos operos solistus, kuriuos M. Mažvydo bibliotekos lankytojams priminė čia veikusi paroda „Lietuvos valstybės teatro operos solistai: 1920–1940 m.“. Lietuvių operos teatro gimimo diena – 1920 m. gruodžio 31 d.

Tądien Kaune įvyko Giuseppe’ės Verdi operos „Traviata“ premjera. Straipsnyje Kristina Šernaitė supažindina su tomis to meto operos žvaigždėmis, „kurių vardai buvo apnešti užmiršimo dulkėmis <...>, apie kuriuos A. Galaunienė – Margarita Ch. Gounod nėra išleistų monografijų, la- „Fauste“ bai mažai arba visai nebuvo rašoma tarybinėje spaudoje“. Tai – pirmoji lietuviškosios „Traviatos“ solistė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (1899–1962), Veronika Podėnaitė (1902–1933) – pirmoji lietuvė, dainavusi žymiojoje Milano „La Scalos“ scenoje, Jadvyga Vencevičaitė-Kutkuvienė (1898–1984), laikoma viena geriausių Lietuvos operos solisčių, Vincė Jonuškaitė-Zaunienė (1902–1997) – koncertinio dainavimo Lietuvoje pradininkė, Petras Oleka (1895–1975), Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė (1890–1961), Marijona Rakauskaitė-Truikienė (1892–1975), Julija Dvarionaitė-Montvidienė (1893–1947), Juozas Babravičius (1882–1957), Aleksandras Kutkus-Kutkauskas (1889–1969), Antanina Dambrauskaitė (1905–1994).

* Baigiame spausdinti pasižvalgymus po 2019 m. septyniasdešimtmetį minėjusio žurnalo puslapius.

27

...27 metus (1993 m.) Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkė Irena Seliukaitė kvietė į talką – rinkti Lietuvos kaimų kraštotyrinę medžiagą. Straipsnio autorė teigia: „Laikomės nuostatos, kad esame objektyvūs metraštininkai; mūsų pareiga užrašyti, nufotografuoti, surinkti viską, ko anksčiau negalėjome ar nespėjome, aprėpti visą putojantį, spalvingą šiandienos gyvenimą.“ Vienas svarbesnių darbų atkūrus šalies nepriklausomybę buvo surinkti per XX amžių daug išbandymų (kolektyvizaciją, melioraciją, gyvenviečių stambinimą) patyrusių Lietuvos kaimų gyventojų pasakojimus, kurie apimtų viską: istoriją, etnografiją, kraštovaizdį, kalbą, atspindėtų žmonių likimus. „Dažnas žmogus, amžiaus pradžioje gimęs tradiciniame kaime, savo dienas baigia miesto mūruose. Su senosiomis sodybomis išnyko tradicijos ir papročiai, įprasti buities ir žemės ūkio padargai tapo muziejų eksponatais“, – rašė I. Seliukaitė. O tūkstančių kaimų išvis nebeliko. Todėl Lietuvos kraštotyros draugija ėmėsi užduoties surinkti medžiagą apie Lietuvos kaimą ir parengti enciklopedinį leidinį. Prie šio gražaus tikslo buvo kviečiami prisidėti ir bibliotekininkai.

...24 metus (1996 m.) pasakojome, kaip spalio 22–25 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų centre vykusioje tarptautinėje informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos parodoje „InfoBalt“ drauge su 12 mokslo ir mokymo įstaigų dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Jos stende lankytojai galėjo susipažinti su automatizuota bibliotekos informacijos sistema nuo dokumentų užsakymo iki pateikimo skaitytojui. Ypač domėtasi internetu, galimybe rasti informaciją pasaulio kompiuterių tinkluose ir kompaktiniuose diskuose. Parodoje demonstruotas ir bibliotekos interneto puslapis – tai buvo pirmasis žingsnis supažindinant pasaulį su Lietuvos nacionaline biblioteka.

...14 metų (2006 m.) džiaugėmės Birštono viešosios bibliotekos įkurtuvėmis naujai iškilusiame pastate.

1948 m. sename mediniame name savo veiklą pradėjusi Birštono apylinkės biblioteka tuo metu fonduose saugojo 3022 knygas, joje lankėsi apie 200 skaitytojų.

Auganti biblioteka paskutiniais XX a. dešimtmečiais veikė dviejuose atskiruose ir veiklai nepritaikytuose pastatuose, darbuotojams bei skaitytojams reikėjo erdvesnių, patogesnių patalpų. Naujojo pastato atidarymas įvyko 2006 m. lapkričio 8 d. Pirmame aukšte įsikūrė Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyrius, fonoteka, videoteka ir užsienio kalbų kabinetas, vaikų skaitykla, antrame – Suaugusių skaitytojų aptarnavimo skyrius: abonementas, periodikos skaitykla, bibliografijos, informacijos ir kraštotyros kabinetas. Trečiame aukšte darbuojasi administracija, įrengta renginių salė, posėdžių kambarys. Per pirmąjį bibliotekos veiklos naujame pastate mėnesį užsiregistravo 160 naujų skaitytojų.

Parodoje dirbo Nacionalinės bibliotekos specialistės Nijolė Kolesinskienė ir Aušra Vaškevičienė (stovi).

Kęstučio Vaišvilos nuotr.

...23 metus (1997 m.) Daiva Domarkaitė mėgino atsakyti į klausimą, kas yra šalyje atsirandanti nauja erdvė vaikams ir tėvams – žaisloteka. Pirmosios žaislotekos Europoje įkurtos XX a.

7-ajame dešimtmetyje neįgaliems vaikams, ilgainiui jos pritaikytos naudotis plačiajai visuomenei. Lietuvoje pirmoji žaisloteka įkurta Vilniuje, vaikų ugdymo centre „Viltis“ 1994-aisiais.

Pasak straipsnio autorės, gerai parinktas žaislas vaikui suteikia teigiamų emocinių išgyvenimų ir yra puiki metodinė didaktinė priemonė formuojant įgūdžius.

Kazio Lazausko nuotr.

Palmiros Kvedarienės nuotr.

Parengė Vaiva Markevičiūtė 28

KRONIKA

ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAI PUOSELĖJA KNYGOS TRADICIJAS Plungėje veikiantis Simono Daukanto bibliofilų klubas yra vienintelė regione tokio pobūdžio organizacija, kurianti ir tęsianti knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje, užsiimanti bibliofilinės kultūros sklaida. Klubas organizuoja konferencijas, leidžia laikraštį „Žemaičių bibliofilas“, jo nariai skaito pranešimus knygos istorijos temomis, pristato vertingas asmenines bibliotekas. 2019-ųjų pabaigoje klubas minėjo veiklos 35-metį. Ta proga Žemaičių dailės muziejaus mokslinėje bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Žmogus su knyga“, kurią lankytojai galėjo apžiūrėti ir šį mėnesį.

G. Černeckio skulptūrėlių, ekslibrisų, atvirukų ir autorinių knygų kolekcija sudomino nemažai dalyvių.

Bibliofilo, kolekcininko, Plungės Senamiesčio mokyklos istorijos mokytojo Gintauto Černeckio sumanytos skulptūrėlių, atvirukų, ekslibrisų, autorinių knygų (su dailininkės Gražinos Didelytės graviūromis) ir kitų leidinių parodos idėja suformuluota lakoniškai: skaitantysis yra gražus.

Lapkričio 23 d. pradėdamas šventinį renginį, daugiau kaip tris dešimtmečius bibliofilų klubui vadovaujantis G. Černeckis uždegė žvakę, moksleivės iš Klaipėdos pagarbiai ant lininio rankšluosčio įnešė duonos kepalą. Lakonikų ciklą „Lietuviško žodžio kalvėj“ skaitė „Saulės“ gimnazijos mokiniai ir bibliofilų klubo narė Agnė Staupelytė. Šią literatūrinę-meninę kompoziciją parengė „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Ramutė Damulienė. Mintimis apie žemaičių bibliofilų sąjūdį ir Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklą dalijosi šio klubo ir Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narys dr. Tomas Petreikis ir Simono Daukanto bibliofilų klubo narė Giedrė Petreikienė. Kalbėjo pirmieji klubo nariai: pirmasis klubo vadovas Česlovas Vaupšas, Plungės viešosios bibliotekos direktorė, klubo globėja Violeta Skierienė, knygos „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“ autorius Gintaras Morkis.

Su 35-uoju gimtadieniu Simono Daukanto bibliofilų klubo narius ir pirmininką sveikino jo klasės draugai Zita Jundulaitė iš JAV (ji finansiškai parėmė „Žemaičių bibliofilo“ 9-ojo, sukakties proginio, numerio leidybą, prisidėjo prie skulptūrėlių kolekcijos formavimo) ir Vladas Kemtys iš Rygos. Bibliofilams kūrybinės ugnies linkėjo klubo rėmėja, gydytoja Gražina Talijūnienė iš Klaipėdos, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas ir pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. Savo kūrybos paskaitė literatas Vygantas Pronskus.

Parodos „Žmogus su knyga“ skulptūrėlių ir dekoratyvinių lėkščių rinkinyje atspindėti keturi motyvai: knyga, žmogus su knyga, gyvūnai su knyga, funkcinė knyga. Jūratės Motužienės nuotraukos

Bibliofilų klubo narys Mindaugas Talijūnas pristatė keturių dalių parodą „Žmogus su knyga“, kurios eksponatai vienaip ar kitaip susiję su knyga ar ji eksponate yra vaizduojama. Parodoje G. Černeckis rodo savo atvirukų, skulptūrėlių, dekoratyvinių lėkščių rinkinius; ekslibrisus, autorines knygas su dailininkės G. Didelytės graviūromis. Ekspozicijoje lankytojai galėjo susipažinti su „Bibliofilo lentynėlės“ publikacijomis laikraštyje „Žemaičių saulutė“, visais 122 „Bibliofilo puslapiais“, išspausdintais laikraštyje „Plungė“, taip pat laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeriais. Pastarasis leidžiamas nuo 2000 m.

Parodos autorius dėkojo visiems, padėjusiems sukaupti kolekciją. Vienas tokių – klubo bičiulis Romas Andriulaitis, kurio dėka atsirado didelė dalis G. Černeckio kolekcijos eksponatų. Kai kurie įsigyti mainų būdu ar nupirkti iš bukinistų.

Aistė Talijūnienė Simono Daukanto bibliofilų klubo narė

29

KRONIKA

LENTVARIO BIBLIOTEKA TURI NAUJUS NAMUS

Pagaliau ir Lentvario knygų mėgėjai turės erdvias, modernias patalpas. 2019 m. gruodžio 13 d. rekonstruotą bib­ liotekos pastatą atidarė kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė ir Lentvario kultūros rūmų l. e. p. direktorius Dariušas Nedveckis. Daugybę metų nuomojamose patalpose besiglaudusi Lentvario biblioteka šiandien kviečia užsukti į šviesias patalpas ir yra pasiruošusi savo skaitytojus džiuginti naujomis kokybiškomis paslaugomis ir įdomia kultūrine veikla.

Lentvario miesto filialas įsikūrė iš esmės modernizuotame buvusio kino teatro pastate (Klevų al. 20) drauge su miesto kultūros rūmais. Daugiau kaip dešimt tūkstančių gyventojų turinčiam Lentvariui stigo tinkamų patalpų kultūriniam gyvenimui puoselėti.

Iki šiol biblioteka glaudėsi nuomojamose buvusios gamyklos ,,Kaitra“ patalpose, kurios nepritaikytos bib­ liotekos funkcijoms atlikti. Nebuvo galimybių išplėsti spaudinių fondo, įrengti patogios vaikų erdvės (vasarą nemažai jų bibliotekoje praleidžia visą dieną), taip pat stigo kompiuterizuotų darbo vietų, nors jų poreikis yra labai didelis. Trūko patalpų videotekai ir kino filmų peržiūroms, paskaitoms, mokymams, renginiams.

2018 m. su bendrove ,,Akvesta“ pasirašius statybos rangos sutartį, įgyvendintas Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimo rekonstruotame pastate projektas (vertė – 1,8 mln. eurų). Pasinaudota 2014–2020 m.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis: 635 450 eurų – ES lėšos, 716 000 eurų – VIP lėšos, 492 574 eurai – savivaldybės biudžeto lėšos.

Naujosios bibliotekos patalpos pritaikytos įvairiausio amžiaus skaitytojams: nuo darželinukų iki

30

senjorų. Įkurta puiki erdvė vaikams ir mamoms, yra galimybė ne tik vartyti ir skaityti mažas paveikslėlių knygas, bet ir žaisti įvairius lavinamuosius stalo žaidimus. Patogiai įsitaisę ant didelių sėdmaišių vaikai ir jaunimas galės žiūrėti pažintines laidas ir animacinius filmukus, naudotis „Xbox“ žaidimų kompiuteriais, turės galimybę panirti į virtualiąją realybę su 3D akiniais. Vaikai galės lavintis Kūrybiškumo saviraiškos studijoje, bus tęsiama edukacinė meninės fotografijos programa ,,Blykstė 2020“, kurioje dalyvaus žymiausi Lietuvos fotografai.

Skaitytojų laukia ir puiki periodikos skaitykla. Įsitaisę patogiuose foteliuose, jie galės rinktis iš daugybės pavadinimų žurnalų ir laikraščių lietuvių, rusų ir lenkų kalba. Džiaugiamės, kad naujose patalpose visos knygos atrado savo vietą lentynose ir skaitytojams bus daug patogiau jas surasti.

Interneto skaitykla suteiks galimybę pakviesti dar daugiau gyventojų į nemokamus kompiuterinio raštingumo mokymus. Lentvario biblioteka vienintelė mieste teikia nemokamas interneto paslaugas. Čia taip pat galima kopijuoti, spausdinti, skenuoti įvairius dokumentus, susipažinti su naujosiomis technologijomis, stebėti tiesiogines interneto transliacijas.

Jaukūs bibliotekos interjero akcentai – patogūs foteliai, viliojantys prisėsti ir pavartyti sudominusią knygą.

Šiuolaikiškoje periodikos skaitykloje lentvariškiams siūlomi žurnalai ir laikraščiai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Trakų viešosios bibliotekos nuotraukos

Lentvariškių reikmėms – moderni konferencijų salė.

Naujose Suaugusiųjų literatūros skyriaus erdvėse patogu išdėstyti knygas. Viršuje (balkonėlyje) įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.

Puikiai įrengtoje konferencijų salėje rinksis miesto bendruomenė. Nuo šiol bibliotekoje bus galima žaisti stalo tenisą ir netgi pasinaudoti siuvimo mašina. Šiuolaikiškos patalpos, patogios knygų lentynos ir kiti baldai, modernūs technologiniai sprendiniai tikrai bus patrauklūs įvairaus amžiaus gyventojams ir paskatins domėtis knygomis, įsitraukti į kultūrinę veiklą.

Bibliotekos kolektyvo ir visų skaitytojų vardu dėkojame Trakų rajono savivaldybės merei E. Rudelienei ir savivaldybės administracijai, Trakų viešosios biblio­ tekos direktorei D. Banevičienei ir direktoriaus pavaduotojai Jolantai Abucevičienei už pastangas kuriant šiuolaikišką ir įdomų interjerą. Taip pat dėkojame Lentvario bendruomenei ir Lietuvos kariuomenės KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoriams, jų vadui plk. ltn. Denisui Starikovičiui ir bibliotekos bičiuliui vyr. srž. Artūrui Virganavičiui, Lentvario seniūnui Vytui Rukšėnui, Trakų viešosios bibliotekos darbuotojams, padėjusiems kraustymosi metu. Dėkojame ir pirmiesiems Lentvario miesto bibliotekos mecenatams – Trakų Rotary klubui.

Kristina Mečkovska Spalvinga vaikų erdvė skirta edukacinei veiklai.

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja

31

KRONIKA / VIETOVARDŽIŲ METAI KELMĖ Vietovardžių metus įprasminę darbai.

2019 m. lapkričio 21 d. Žemaitės viešojoje biblio­­ tekoje pristatyti net du darbai, į kuriuos surašyti išnykusių kaimų ir viensodžių pavadinimai.

Biblio­tekos darbuotoja Nijolė Kančauskienė pristatė iliustruotą elektroninį išteklių „Dingstantys vietovardžiai: Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadas“, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Koja kojon su vaikais ir anūkais. IRT mokymai vėlyviesiems naujųjų technologijų vartotojams“ (rėmėja Lietuvos kultūros taryba, iš dalies projektą rėmė Kelmės r. savivaldybė). Šį Vietovardžių metams paminėti skirtą elektroninį išteklių biblioteka kūrė kartu su 9 rajono bendruomenėmis (Grinių, Junkilų, Karklėnų, Kolainių, Liolių, Pašilėnų, Šaltenių, Vaiguvos, Žalpių) ir kūrybinių industrijų atstovais. Iš viso sąraše yra 320 išnykusių kaimų ir viensodžių pavadinimų, suskirstytų pagal seniūnijas, kai kurie iš jų papildyti informacija iš įvairių spausdintinių šaltinių. Sąvadas iliustruotas nuotaikingomis animacijomis, specialiai sukurtomis skaitmeninėmis nuotraukomis ir piešiniais. Šį sąvadą galima pildyti, taisyti, nes išnykusių kaimų sąrašai kinta – juose, deja, atsiranda naujų pavadinimų, o kartais į išnykusį viensodį ar kaimą atsikelia naujakuriai.

ŠIAULIAI Išrinkta metų kraštotyrininkė.

2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių rajono kultūros centre Kuršėnuose vyko konferencija „Nykstančių ir išnykusių vietovardžių išsaugojimo sprendimai“ ir Metų kraštotyrininko pagerbimo šventė.

Rajono savivaldybės viešoji biblioteka aktyviai įsitraukė į Vietovardžių metų Konkurso dalyviai su VB direktoriumi Algirdu Venckumi (centre). minėjimą – įgyvendino projektą „Šiaulių Reginos Vilčinskienės nuotr. rajono nykstančių ir išnykusių kaimų fiksavimas ir sklaida, į šias veiklas įtraukiant vieistorijos“ (iš dalies finansavo Lietuvos kultūros tos bendruomenes, mokyklas. Bibliotekininkai taryba, partneris – Šiaulių rajono savivaldybė). rengė kraštotyros darbus, kalbino senuosius Bibliotekos struktūrinių teritorinių padalinių kaimų gyventojus, ieškojo informacijos įvairiuodarbuotojai rinko medžiagą ir rengė kraštotyros se šaltiniuose. darbus apie jų vietovėse išnykusius kaimus, suApžiūros vertinimo komisijai pristatyta 15 rinkta dokumentine ir vaizdo medžiaga dalijosi su įvairaus turinio ir apimties kraštotyros darbų, Šiaulių televizija, šiai temai skyrusia visą laidų ciklą. kuriuos galima suskirstyti į keletą teminių gruKonferencijos vedėja ir projekto vadovė, Varpių: darbai, skirti vieno kaimo vietovardžiams putėnų bibliotekininkė Vida Bernotienė pristatė aptarti (pvz., R. Liogienės pasakojimas „Juodpėprojekto tikslus, apžvelgė nuveiktus darbus. Veikė nų kaimo vietovardžiai“), kita grupė – darbai, 10 kilnojamųjų stendų apie išnykusius ir nykstanskirti platesnės geografinės apimties vietovarčius kaimus paroda (ją pristatė direktoriaus pavadžiams (pvz., V. Ribokaitės darbas „Atkočiškių duotojas Almantas Šlivinskas), taip pat kraštotyros kraštas“, kuriame pateikiami gyvenamųjų vietų, darbų paroda „Protėviai prabyla vietų vardais“ miškelių, balų, pelkių, pievų, ganyklų vietovar(ją apžvelgė Šiaulių rajono kraštotyros draugijos džiai); vienas darbas skirtas konkrečiai vietovarpirmininkė Laimutė Varkalienė). Pranešimus skaitė džių rūšiai – vandenvardžiams. Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža, Vertinant kraštotyros darbus, žiūrėta mekuršėniškis istorikas Jonas Kiriliauskas, Vilniaus džiagos naujumo, informacijos apie vietovaruniversiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros džius originalumo ir jos fiksavimo įvairovės. docentė dr. Filomena Kavoliutė ir kt.

Apžiūros-konkurso dalyviai apdovanoti ir paskatinti lapkričio 29 d. vykusio pasitarimo metu: laureatams (I. Gasparonienei, M. Levickienei, R. Liogienei, V. Ribokaitei, S. Škinderytei) įteikti diplomai, kitiems skirtos įvairios nominacijos („Platus užmojis“, „Sėkmingas bendradarbiavimas“, „Istorijos ir dabarties jungtys“ ir kt.) ir padėkos.

Jolita Pipynienė

Vienas iš leidinio rėmėjų M. Čekavičius. Rolando Kančiausko nuotr.

Renginyje pristatyta ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentės dr. Filomenos Kavoliutės sudaryta knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“. Leidinys išleistas privačių aukotojų ir rėmėjų lėšomis. Jį pristatė vienas iš rėmėjų – Skruzdėlynės viensėdyje gyvenantis Marijus Čekavičius.

Knygoje pateikiama ir vienkiemių naikinimą išgyvenusių žmonių atsiminimų, iliustruotų fotomenininkų Stasio Padalevičiaus ir Algimanto Maskoliūno nuotraukomis.

Virginija Navikienė, Nijolė Kančauskienė

KUPIŠKIS Krašto istorijos atgarsiai. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka (VB) ir Lietuvos biblio­ tekininkų draugijos Kupiškio skyrius 2019 m. organizavo kraštotyros darbų apžiūrą „Kupiškio krašto vietovardžiai“, skirtą Vietovardžių metams paminėti. Joje buvo kviečiami dalyvauti VB padalinių ir skaitytojų aptarnavimo punktų darbuotojai. Iniciatyvos tikslas – rajono senųjų vietovardžių (jau išnykusių ir nykstančių) išsaugojimas, informacijos apie juos kaupimas,

32

RADVILIŠKIS Pakiršinyje atidengta atminimo lenta. Įprasmindama Vietovardžių metus, Radviliškio viešoji biblioteka 2019 m. įgyvendino projektą „Nepareisim kaimų takeliu...“ Ankstesniais jo vykdymo etapais išleista knyga „Paslaptingi senovės bylojimai. Radviliškio krašto legendos ir padavimai“, surengta konferencija „Ką paliksime ateities kartoms?“ Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Paskutinis projekto renginys – lapkričio 29-osios popietę Baisogalos seniūnijos Pakiršinio dvaro parke atidengta atminimo lenta išnykusiems kaimams atminti. Į jį susirinko rajono savivaldybės, Baisogalos seniūnijos, Etninės kultūros ir amatų centro, Radviliškio viešosios bibliotekos, moksleivijos atstovai. Buvo pasidžiaugta bibliotekos įgyvendintu projektu, siekiu išsaugoti krašto paveldą, įamžinti senuosius vietovardžius. Išnykusiems seniūnijos kaimams skirtą lentą atidengė rajono savivaldybės Etninės kultūros ir amatų centro direktorė Elžbieta Karaliūtė ir viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Vida Marcinkienė. Padėkota seniūnijai, rėmėjams, šventės dalyviams.

Viešosios bibliotekos informacija

Jaunasis kraštotyrininkas A. Jasiūnas (trečias iš kairės), Metų kraštotyrininkė J. Formanskė (ketvirta ir kairės). Robertos Rasikienės nuotr.

18-ą kartą buvo teikiamos Metų kraštotyrininko premijos. Geriausiu jaunuoju kraštotyrininku paskelbtas Augustas Jasiūnas, Kužių gimnazijos moksleivis, parengęs kraštotyros darbą „Išnykę Kužių seniūnijos kaimai. Vaišnoriai ir Šoblinskiai“. Jame užrašyti buvusių šių kaimų gyventojų prisiminimai apie ten gyvenusius žmones, tradicijas, buitį, pateikta nuotraukų.

Metų kraštotyrininke paskelbta Jūratė Formanskė, Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja metodininkė, kraštotyrininkė.

Jos kraštotyrinis darbas „Bazilionų krašto kriaučiai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje respublikinėje kraštotyros konferencijoje (2018) buvo pripažintas kaip vienas geriausių ir išskirtiniausių, užėmė pirmąją vietą. Kiti Metų kraštotyrininkės parengti darbai: „Įvairiaspalvės Felicijos Petrylienės gyvenimo mandalos“, „Žvelgiant pro Augusto Špenglerio fotoobjektyvą“, „Ką įamžino Vytauto ir Genovaitės Labinų fotografijos“, nuotraukų albumas „Kas į ,,Padubysio kronikas“ nesudėta...“.

Vida Bernotienė, Rita Nesavaitė

SVEIKINAME

Praėjusių metų gruodžio 17 d. iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė 2019 m. Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose apdovanota Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė (pirmojoje eilėje ketvirta iš dešinės).

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ ANYKŠČIAI

džio 12 d. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) vykusiame renginyje, skirtame avangardinio kino pradininkui, poetui ir publicistui, Biržų garbės piliečiui, VDA garbės daktarui Jonui Mekui atminti. Biržiečiai pristatė neseniai išleistą J. Meko „Semeniškių idilių“ audioknygą. Jos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Biržų savivaldybė.

Leidyklos „Odilė“ vadovė Nijolė Kuolienė ir Valdas Papievis.

Ligitos Matulienės nuotr.

Įteikta Antano Baranausko premija.

2019 m. gruodžio 28 d. Anykščių kultūros centre vyko iškilmingas renginys – rašytojui Valdui Papieviui buvo įteikta Antano Baranausko premija (2010 m. įsteigta rajono savivaldybės).

Premijos ceremoniją vedė Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka ir Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė.

Literatūrinės premijos skyrimo komisijos narė Audronė Pajarskienė pasidžiaugė, kad premija paskirta iš Anykščių kilusiam kūrėjui, ir persakė paties V. Papievio žodžius, ištartus sužinojus apie būsimą apdovanojimą: „Buvau nutolęs nuo Anykščių, o dabar grįžtu.“ Rajono meras Sigutis Obelevičius įteikė laureatui Antano Baranausko premijos diplomą, o galvą papuošė laurų vainiku. Koncertą publikai ir laureatui dovanojo vokalinis ansamblis a cappella „Non Vibrato“.

Birutė Venteraitienė

BIRŽAI

Pristatyta „Semeniškių idilių“ audioknyga. Rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, vyriausioji bibliotekininkė Indra Drevinskaitė, Biržų turizmo informacijos centro direktorė Raminta Indriulėnienė dalyvavo 2019 m. gruo-

Girsteitiškio dvarą 1914 m. nusipirko Vasario 16-osios Akto signataras, advokatas Jonas Vileišis ir bajoraitė Ona Kazakauskaitė-Vileišienė. Čia pirmuosius vaikystės metus ir paauglystės vasaras leido jauniausia dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė.

Lietuvos nacionalinis muziejus 2008 m. išleido R. Vileišytės-Bagdonienės knygą „Tolimi vaizdai: Signataro dukters atsiminimai“. Audiogido autorė kraštietė žurnalistė Vita Ličytė susitiko ir bendravo su Rita Vileišyte-Bagdoniene jos namuose JAV. Taigi parengtas audiogidas – tai pasivaikščiojimas po buvusio Girsteitiškio dvaro vietas pagal Ritos Vileišytės-Bagdonienės prisiminimus.

Biržų atstovai su Mekų giminaičiais. Viešosios bibliotekos nuotr.

Ši audioknyga atsirado J. Meko pageidavimu, išreikštu elektroniniame laiške likus 20 dienų iki mirties. Pasaulyje garsus menininkas išsakė norą, kad visas jo idiles įskaitytų biržietis Leonidas Čiudaras (audioknygos garso takelį sukūrė Giedrius Žilinskas). Šio projekto pagrindinė koordinatorė I. Drevinskaitė sakė, kad smagu šiandien sostinėje kalbėti apie Biržus, Semeniškius, Joną Meką.

O norint iki galo pajusti, kas yra J. Mekas, reikia aplankyti Biržus ir Semeniškius.

Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

MOLĖTAI

Pasivaikščiojimas po Girsteitiškio dvarą.

2019 m. lapkričio 29 d. Girsteitiškyje (Molėtų r.) pristatytas keliauti laiku kviečiantis audiogidas po Girsteitiškio dvarą. Tai dar viena projekto „Molėtų rajono literatūriniai tiltai“, remiamo Lietuvos kultūros tarybos, kūrybinių jungčių.

Kelionės su audiogidu pradžia. Nijolės Stančikienės nuotr.

Apsilankę Girsteitiškio bibliotekoje, pirmiausia susipažinsite su nuolatine ekspozicija apie signataro Jono Vileišio šeimą ir jo dvarą, pamatysite Ritos Vileišytės brolio Petro Vileišio prieš 95 metus siųstus atvirlaiškius iš Paryžiaus Girsteitiškio dvaro draugams. Jais pasidalijo Vita Ličytė, atvirlaiškius radusi savo tėvų sodyboje Girsteitiškyje. Vėliau pasiėmę žemėlapį ir užsidėję ausines išeisite į kelionę, klausysitės pasakojimo, dairysitės po Girsteitiškio apylinkes. Daugumos tų, apie kuriuos išgirsite, jau nėra, kaip ir paties dvaro. Bet išgirsta istorija turi galios nors trumpam sugrąžinti išnykusius gyvenimus.

Audra Girijotė

33

PALANGA

Generolui Jonui Žemaičiui atminti.

2019-aisiais minėdama LR Seimo paskelbtus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono ŽemaičioVytauto metus, Palangos viešoji biblioteka į renginį pasikvietė Lietuvos karininko, partizanų vado, Palangos miesto garbės piliečio J. Žemaičio-Vytauto dukterėčią, sesers Kotrynos dukrą – Aušrą Mariją Vilkienę, kuri atvyko su savo anūke Kotryna Buono.

vaikų nuo 7 iki 14 metų, sukonstruota 16 robotų.

Moksleiviai mokėsi programuoti, modeliuoti, sėmėsi IT žinių. Vaikai dirbo su naujausiais lego konstruktorių rinkiniais, konstravo lego robotus, kuriuos galėjo patikrinti robotų sumo varžybose.

Projekto finalinis renginys vyko viešojoje bibliotekoje. 4 mokinių komandos pademonstravo per mokymus įgytas žinias. Stipriausią robotą pagamino Obelyno komanda. Antrąją vietą užėmė kvėdarniškiai, o treti liko upyniškiai.

Nugalėtojams atiteko pagrindinis prizas – kelionė į Energetikos ir technikos muziejų Vilniuje.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

Rima Norvilienė

ŠILUTĖ

Apie Joną Žemaitį pasakoja dukterėčia A. M. Vilkienė.

Viešosios bibliotekos nuotr.

Lapkričio 21 d. J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtame vakare A. M. Vilkienė su gausiai susirinkusiais palangiškiais ir miesto svečiais dalijosi prisiminimais apie dėdę ir savo krikštatėvį, jo tėvus, šeimą. Nors ir neilgai teko bendrauti, buvo su juo susitikusi, dėdė dažnai aplankydavo jų šeimą Šiluvoje. Pasak viešnios, išlikusios J. Žemaičio nuotraukos, kurios dabar yra Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centre, – tai nuopelnas jos mamytės, kuri parsivežė nuotraukas iš tremties ir taip jas išsaugojo.

Papasakojo A. M. Vilkienė ir apie savo pusbrolį, Jono Žemaičio sūnų Laimutį, jo dramatiškai susiklosčiusį gyvenimą: buvo slapstomas, gyveno svetima pavarde, daug metų nežinojo tikrosios šeimos istorijos. Tik po 1990 metų jis susigrąžino savo tikrąją pavardę – tapo Žemaičiu.

Vėliau viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys pakvietė pažiūrėti dokumentinį filmą „Žemaitis pas Beriją“ iš filmų ciklo „XX amžiaus slaptieji archyvai“.

Literatūrinis žaidimas. 2019 m. lapkričio 20 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas literatūrinis žaidimas „Dar vieni metai, prabėgę kartu su knyga“. Iš anksto užregistravę savo komandą, dalyviai turėjo galimybę ne tik pasitikrinti žinias apie knygas, jų autorius, personažus, atpažinti pagal knygas ekranizuotus

Nugalėtojų komanda „Mėlynieji“. Ainoro Plotnikovo nuotr.

filmus, bet ir pasisemti naujų žinių, praleisti laiką kartu su draugais ir laimėti prizų.

Varžėsi šešios komandos, sudarytos iš 6–7 narių. Keturiuose žaidimo turuose buvo pateikta po 10 klausimų su galimais šešiais atsakymų variantais. Įvertinus visų turų rezultatus, literatūrinio žaidimo nugalėtojais tapo Vydūno gimnazijos komanda „Mėlynieji“, antrąja ir trečiąja vietomis, surinkę po lygiai taškų, pasidalino komandos „Geltonieji“ ir „Oranžiniai. Visi dalyvavę literatūriniame žaidime buvo apdovanoti prizais.

Po varžybų žaidėjai buvo pakviesti išbandyti atidumą dėliojant nelengvas žymių Lietuvos dailininkų paveikslų reprodukcijų dėliones. Ši edukacinė projekto dalis parengta kraštietės žurnalistės ir fotomenininkės Lilijos Valatkienės.

Literatūrinis žaidimas organizuotas įgyvendinant projektą „Su knyga į – pažinimą“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Dalia Pupšytė

TAURAGĖ

Prisiminėme Marcelę Kubiliūtę. B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė lankytojus prisiminti Marcelę Kubiliūtę (1898–1963) – legendinę Lietuvos žvalgę, spaudos ir visuomenės veikėją, 1950–1956 m. dirbusią Tauragėje. Lietuviškąja Orleano mergele vadinama M. Kubiliūtė – viena aktyviausių Vilniaus vadavimo sąjungos narių, Vyčio kryžiaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinų, Šaulių žvaigždės kavalierė. Per nacių okupaciją ji gelbėjo žydus. Per sovietinę okupaciją po įkalinimų ir tremties rėmė politinius kalinius.

Renginys, pradėtas Švč. Trejybės bažnyčioje, vėliau persikėlė į biblioteką, kur visuomenei

GALERIJA. Laisvės gynėjų diena

Dainora Kaniavienė

ŠILALĖ

Mokiniai įgijo robotikos žinių. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2019 m. įgyvendino projektą „Inžinerijos stebuklas – robotika Tavo rankose“. Užsiėmimai vyko Obelyno, Upynos, Pajūralio ir Kvėdarnos bibliotekose. Iš viso surengta 20 užsiėmimų, kuriuose dalyvavo apie 60

Robotų varžybų akimirka. Rimos Norvilienės nuotr.

34

Vilnius. Minėdama Laisvės gynėjų dieną ir prisimindama tuos, kurie žuvo už atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pastato kolonas nušvietė valstybinės vėliavos spalvomis ir, prisidėdama prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, sausio 13-osios rytą languose ir ant laiptų uždegė žvakutes. Nacionalinėje bibliotekoje veikė Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų paroda „Lemtingas 1991 metų sausis“, kurioje eksponuota 30 iš gausaus fotografo palikimo atrinktų reportažinių nuotraukų. (Nacionalinės bibliotekos informacija)

KRONIKA / ŽEMAITIJOS METAI PANEVĖŽYS

Violončele griežė E. Arnašius. Viešosios bibliotekos nuotr.

pristatytas ir M. Kubiliūtės portretas. Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas, kunigas Egidijus Arnašius papasakojo, kad iš Airijos atgabentas M. Kubiliūtės portretas buvo kurtas iš nespalvotos nuotraukos, jo dailininkas – Tomas Byrne (Airija).

Pranešimą apie M. Kubiliūtę skaitė Signatarų namų istorikė dr. Vilma Bukaitė, mintimis apie šią iškilią asmenybę dalijosi sesuo Regina Edita Teresiutė, M. Kubiliūtės artimieji – Regina Rasikienė, Vytautas Pupšys. Vakaro metu skambėjo lietuvių liaudies dainos ir užsienio klasikų kūriniai, kuriuos atliko kun. E. Arnašius (violončelė), Zita Astrauskienė (smuikas) ir Virginija Rožukienė (kanklės).

Apie žemaičių knygas ir žmones. Smėlynės bibliotekoje 2019 m. lapkričio paskutinį ketvirtadienį Liekupio bendruomenė organizavo paskaitą „Žemaitija: knygos, žmonės, jausmai“. Joje savo įžvalgomis dalijosi Varnių Žemaičių vyskupystės muziejaus archyvo ir bibliotekos vyr. muziejininkė Jurgita Gustytė-Ivinskienė.

Viešnia pristatė svarbiausias knygas, kurios sukurtos žemaičių ar Žemaitijoje, asmenybes, garsinusias šį regioną, svarstė, kokią įtaką kultūrai ir menui daro jausmai. Pranešimą lydėjo gausi vaizdinė medžiaga: knygų faksimilės, Žemaitijos kraštovaizdžio nuotraukos, nusipelniusioms asmenybėms skirtų paminklų ir atminimų lentų vaizdai.

Vaiva Keserauskaitė

ZARASAI

Teatro gastrolės Vokietijoje. 2019 m. lapkričio 15–18 d. rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai balta“ su režisiere Gražina Karlaite, įgyvendindami projektą „Lietuva be sienų“, viešėjo Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje. Ši Rennhofo pilyje įsikūrusi gimnazija – prestižinė švietimo įstaiga, lietuviško žodžio, kultūros, tautinės savimonės lopšys. Čia yra ir gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia, fotogalerija, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Lietuvių kultūros institutas, Europos lietuvių kultūros centras.

Teatro „Juodai balta“ nariai Vokietijoje. Teatro archyvo nuotr.

Svečius iš Lietuvos priėmė Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas ir Romuvos apylinkės pirmininkas Martynas Lipšys.

Teatras „Juodai balta“ vaidino Ivano Vyrypajevo pjesę „Girti“. Salė buvo pilna žiūrovų, publika gyvai reagavo. O spektaklio metu atsiradęs ryšys buvo sutvirtintas bendroje vakaronėje, kurios metu aktoriai su Vokietijos lietuviais dalinosi juodos duonos rieke, naminiais lašiniais ir varškės sūriu.

Projektas įgyvendintas pagal NVO ir religinių bendruomenių finansavimo programą iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto.

Aleksandra Pulokienė

Žemaitiško susibūrimo dalyviai. Vikos Šešetienės nuotr.

Renginio metu visus džiugino tautiškai apsirengusi Pasakų bobutė iš Biržuvėnų (Aldona Simonavičiūtė). Iš viešnios lūpų žemaitiška šnekta liejosi pasakojimai apie Luokės miestelio, Šatrijos kalno, Virvyčios upės pavadinimų kilmę, Biržuvėnų dvarą, seną Pypkenės pušį ir kt.

„Saulės“ gimnazijos mokinių kompozicija. Viešosios bibliotekos nuotr.

progimnazijos 5 klasės mokiniai, pristatę kompoziciją „Plungės parks“. Žemaitijos metai baigėsi, plungiškiai kaip kalbėjo, taip ir kalbės žemaitiškai.

Genovaitė Matevičiūtė MAŽEIKIAI Skatinome skaityti apie Žemaitiją. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka Žemaitijos metus kvietė minėti skaitant knygas – organizavo skaitymo skatinimo akciją „Būk Žemaitijos istorijos, kultūros ir literatūros žinovu!” Taip pavadintą projektą rėmė Mažeikių rajono savivaldybė.

Nuo kovo iki lapkričio mėnesių akcijos dalyviai turėjo perskaityti 10 knygų pagal užduotis, susijusias su šio etnografinio regiono rašytojų kūryba, tautosaka, žymiais žmonėmis, istorija, geografija, kultūros paveldo objektais. Populiariausia knyga apie Žemaitijos istoriją buvo Rimanto Kontvainio studija „Žemaičių žemė“, populiariausias iš Žemaitijos kilęs rašytojas – Romualdas Granauskas.

Indrė Rapkevičienė PLUNGĖ Žemaitiško žodžio šventė. 2019 m. lapkričio 12 ir 13 d. Plungės viešojoje bibliotekoje vyko konkursas „Skaitīmā žemaitėškā“, o lapkričio 16-ąją surengtas nugalėtojų, kuriuos išrinko Žemaitijos nacionalinio parko etnologės Aldonos Kuprelytės vadovaujama komisija, pasirodymas Plungės visuomenei. „Skaitymai žemaitiškai“ – jau aštuntus metus bibliotekoje vykstanti žemaitiško žodžio šventė, kuri šiemet dar buvo skirta ir minimiems Žemaitijos metams. Tai vienas masiškiausių renginių: per tris dienas bibliotekoje apsilankė beveik 300 žmonių, pasirodė 93 dalyviai, kuriuos rengė 38 mokytojai.

Bibliotekoje šauniausiai pasirodę skaitovai buvo deleguoti į lapkričio 27 d. Skuode vykusį regioninį žemaitiškų skaitymų konkursą, skirtą Simono Daukanto 226-osioms gimimo metinėms paminėti. Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje vykusiuose regioniniuose skaitymuose plungiškiai laimėjo daug prizinių vietų: Mykolas Ulba ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje buvo antras, 5–9 klasių mokinių grupėje Antanas Karalius laimėjo pirmąją vietą.

Kompozicijų grupėje ir šiemet geriausiais pripažinti „Saulės“ gimnazijos 3 ir 4 klasių gimnazistai ir jų kompozicija „Žemaitėjuo īr dvė jūras“. Antri liko Plungės akademiko A. Jucio

Bibliotekoje vykusi knygų mugė. Janinos Dambrauskaitės nuotr.

Nelengvas užduotis įveikė 40 viešosios bib­ liotekos ir Reivyčių, Leckavos, Pikelių, Tirkšlių, Viekšnių, Buknaičių, Židikų, Ukrinų filialų skaitytojų. 2019 m. lapkričio 28 d. rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo apdovanoti skaitymo skatinimo akcijos nugalėtojai, direktorė Alina Bernotienė jiems įteikė Žemaitijos kulinarinio paveldo dovanėlių.

Lapkričio 30 d. rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko antrą kartą organizuota knygų mugė „Žemaičiai myli knygą“, kurioje įsigyti knygų siūlė 16 leidyklų ir knygynų.

Svarbiausioje Žemaitijos metų knygos šventėje apsilankė apie 800 mažeikiškių ir svečių. Mugėje pristatytas Mažeikių krašto kultūros paveldo 2020 metų kalendorius. Taip pat buvo galima dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, vyko įdomūs susitikimai, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko VB darbuotojai organizavo žemaitiškų skaitinių vaikams ir jaunimui pristatymą.

Dangira Undžienė

35

IN MEMORIAM

BUVUSIAI BIBLIOTEKOS DIREKTOREI VANDAI PAŠKAUSKIENEI 2019 m. lapkričio 9 d. mirė ilgametė Panevėžio viešosios bibliotekos direktorė. Bibliotekai Ji vadovavo 1977–1990 m.

Vanda Paškauskienė gimė 1932 m. rugpjūčio 19 d. Anykščių rajone, Surdegio kaime. Dar vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į Panevėžį. Kaip ir dauguma pokario jaunuolių, dirbti pradėjo labai anksti, dar mokydamasi vakarinėje vidurinėje mokykloje: iš pradžių – miesto kultūros namuose, nuo 1950 m. – miesto Vaikų bibliotekoje. Tapo šios bibliotekos skaityklos, o 1963 m. – ir pačios Vaikų bibliotekos vedėja. Specialybės mokėsi po darbo. 1970 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus valstybinį universitetą, įgijo bibliotekininko-bibliografo kvalifikaciją. Kai 1970 m. buvusi savarankiška Vaikų biblioteka tapo Panevėžio centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi, jo vadove paskirta V. Paškauskienė. 1971 m. šis skyrius persikėlė į modernias, erdvias patalpas Aukštaičių g. 4, o 1975 m. jo vadovė V. Paškauskienė už gerai organizuotą darbą su vaikais ir jaunimu apdovanota ordinu, Jai suteiktas nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo garbės vardas.

V. Paškauskienė, įvertinus Jos aktyvią veiklą ir iniciatyvas, 1977 m. paskirta Panevėžio viešosios bibliotekos direktore.

Ilgą laiką Ji vykdė ir visuomenines pareigas – buvo kultūros darbuotojų profsąjungos Panevėžio miesto komiteto pirmininkė. Likimas lėmė būti eksperimentų sūkury, atlaikyti ir miesto bibliotekų centralizacijos, ir decentralizacijos bangas. Pirmiausia naująją vadovę užklupo tarpžinybinės miesto bibliotekų centralizacijos rūpesčiai. Pradėjus organizuoti Panevėžio miesto tarpžinybinę valstybinių ir profsąjungų masinių bibliotekų centralizuotą sistemą, prie viešojoje bibliotekoje jau veikiančių keturių filialų prijungtos devynios įmonių profsąjungų bibliotekos.

Pasiekta, kad būtų vykdomos tiek viešosios, tiek miesto centrinės bibliotekos funkcijos. 1981 m. už šį sėkmingai įgyvendintą eksperimentą V. Paškauskienės vadovaujama biblioteka Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje apdovanota pirmojo laipsnio diplomu, o direktorė – aukso medaliu. Kilus susidomėjimui Panevėžio bibliotekos patirtimi, direktorė skaitė pranešimus įvairiose konferencijose ir seminaruose.

1989 m. V. Paškauskienės rūpesčiu ir iniciatyva Panevėžio viešajai bibliotekai buvo suteiktas rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas. 1990 m. bibliotekai priskirtas respublikos pavaldumo įstaigos statusas ir jos steigėjo funkcija perduota Kultūros ministerijai. Bibliotekos veiklos laukas tapo daug platesnis – ji ėmė koordinuoti Panevėžio krašto viešųjų bibliotekų metodinį, bibliografinį, informacinį ir kraštotyros darbą, atliko krašto tarpbibliotekinio abonemento funkcijas.

1990 m. spalio 30 d. V. Paškauskienė iš direktoriaus pareigų pasitraukė, liko dirbti Periodikos sektoriaus vedėja, nuo 1992 m. dirbo Komplektavimo skyriaus vyr. bibliotekininke. Tais pačiais metais perėjo į 1989 m. įsteigtą Panevėžio miesto centrinę biblioteką, kurioje dirbo iki 2002 metų.

Su vyru Pranu Paškausku užaugino du vaikus – Salvijų ir Jolantą.

V. Paškauskienė pasižymėjo kaip išradinga, organizuota ir veikli vadovė, sugebėjusi įdiegti daug naujovių.

Būdama energinga, atsidavusi bibliotekai, reikli sau, to paties reikalavo ir iš darbuotojų.

Liūdime dėl buvusios bibliotekos vadovės Vandos Paškauskienės netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

Panevėžio bibliotekininkų bendruomenė 36

2019 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS #GYVASŽODIS [Visose rubrikos esė autoriai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka] Abaris D. Svarbiausia ir reikšmingiausia – turinys: [renginių režisierius]. 7–8. 1.

Ambrazaitė G. Naršant pasakojimų seife: [poetė, „Metų knygos rinkimuose 2018“ geriausios poezijos knygos autorė]. 3. 1.

Burokas M. Įaugusi kaip gyvenimo dalis: [poetas ir vertėjas, 2019 m. „Poezijos pavasario“ laureatas]. 6. 1.

Gudaitis V. Kad bibliotekoje šiugždėtų knygų lapai: [buvęs Nacionalinės bibliotekos direktorius]. 10. 1.

Gudauskas R. Nacionalinėje institucijoje matai valstybę: [Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius]. 11. 1.

Kaunaitė U. Kiekvienas skubantis gyventi čia stabteli: [rašytoja]. 9. 1.

Kaunas D. Mano pirmoji akademija: [knygotyrininkas, bibliofilas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras]. 1. 1.

Laurinkus M. Kai darbo vieta tampa biblio­ teka: [Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ambasadorius]. 2. 1.

Lukošiūnas M. Vieta, kurioje formuojasi požiūris į save: [UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriaus programų specialistas, žurnalistas, mokslų daktaras]. 5. 1. Šimtmečio proga užgimusi dėlionė: [žurnale „Tarp knygų“ 2019 m. spausdinto ciklo, kurio autoriai, žinomi Lietuvos humanitarai, pasakoja apie savo santykį su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka, apžvalga] / apžvelgė A. Stirbytė. 12. 2.

Varanavičienė L. Eiti į Mažvydą buvo lygis, o dabar tiesiog būtina: [leidyklos „Tyto alba“ direktorė]. 4. 1. ĮVYKIS 100 dienų iki šimtmečio: [likus tiek dienų iki Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos veiklos pradžios datos darbuotojams įteikti proginiai ženkleliai]. 9. 2.

Grybauskaitė V. Ir moderni, ir menanti praeitį: [apie per 12 metų įvykdytą Vilniaus apskr.

A. Mickevičiaus VB rekonstrukciją ir jos naujas paslaugas]. 1. 3.

Grybauskaitė V. Kretingos centre – naujas kultūros židinys: [apie atidarytą naują Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus VB pastatą]. 2. 12.

Grybauskaitė V. Pasaulinę knygos dieną atidaryta Nacionalinė bibliotekų savaitė: [su Kultūros ministerijos diplomais ir premijomis apdovanotų geriausių 2018 m. bibliotekininkų sąrašu]. 4. 3.

Grybauskaitė V. „Pasaulio atmintyje“ – nauji paveldo dokumentai: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įteiktus liudijimus atminties institucijoms, kuriose saugomi 2019 m. į Nacionalinį registrą įtraukti dokumentai]. 9. 3.

Grybauskaitė V. Paveldas, kuriuo galime didžiuotis: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 100-mečio proga surengtos vertingiausių XIV–XXI a. bibliotekos dokumentų

parodos atidarymą ir įdomiausius eksponatus].

10. 3.

Grybauskaitė V. Žmonių biblioteka: solidi ir mokanti švęsti: [apie 100 metų jubiliejų švenčiančios Nacionalinės bibliotekos iškilmingą vakarą „Žmonių biblioteka“ ir šventinį savaitgalį „100!“]. 11. 3.

Mandrijauskaitė J., Vėtienė Ž., Olšauskas P., Ruškuvienė I., Markutė-Armalienė Ž., Bredelienė D., Ambraškienė J., Gapšienė D. Lietuva skaitė ir siekė rekordo: [apie 2019 m. akcijoje „Lietuva skaito!“ dalyvavusias bibliotekas]. 5. 3.

Norkūnienė D. Vadovai, kūrę ir kuriantys istoriją: [apie visiems Nacionalinės bibliotekos vadovams (nuo 1919 m.) skirtą parodą „Jie kūrė mūsų biblioteką“]. 11. 6.

Pasižadėjimai Lietuvai, sugulę į knygą: [apie atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga surašytus šalies piliečių linkėjimus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną perduotus saugoti Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje] / „Tarp knygų“ inform. 3. 3.

Renginys, kurio pristatyti nebereikia: [apie prasidėjusią 20-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę, jos naujienas; su akcijos „Metų knygos rinkimai 2018“ ir Knygos meno konkurso nugalėtojų sąrašu] / „Tarp knygų“ inform. 2. 10.

Stirbytė A. Kūrėjoms – JAV bibliotekininkų įvertinimas: [apie E. Daciūtės ir A. Kiudulaitės knygai „Laimė yra lapė“ 2019 m. skirtą ALA M. L. Batchelder apdovanojimą, teikiamą užsienio valstybėje išleistai vaikų knygai; su M. L. Batchelder pristatymu]. 7–8. 3.

Visų pasaulio latvių bibliotekai – šimtas: [apie Latvijos nacionalinės bibliotekos įsteigimo jubiliejų]. 9. 5.

TEMA ATSTOVAVIMAS BIBLIOTEKOMS Vėtienė Ž. Bibliotekų organizacijos siekia keisti mąstyseną: [apie poreikį viešinti bibliotekų socialinio poveikio svarbą ir pasaulinių bibliotekų organizacijų (tarp jų ir IFLA) parengtas visuomenės informavimo kampanijas, strategijas, programas]. 5. 5.

BIBLIOTEKA XXI AMŽIUJE Žinių tiltas tarp senovės ir dabarties: [apie Nacionalinės bibliotekos šimtmečiui skirtą tarptautinę konferenciją „XXI a. bibliotekos: tradicijos ir inovacijos“ ir jos metu surengtą diskusiją apie nacionalinių bibliotekų bendradarbiavimą, skaitmeninės eros keliamus iššūkius] / „Tarp knygų“ inform. 11. 9.

BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMAS Narbutė A. M., Markevičiūtė V. Ne tik atverti duris, bet ir nusišypsoti: [remiantis Kauno apskr., Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės, Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės, Šiaulių apskr. P. Višinskio VB ir Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios bibliotekų patirtimi teikiant paslaugas socialiai pažeidžiamų grupių vartotojams].

1. 11.

IFLA METINĖ KONFERENCIJA Stirbytė A. Pokyčių dialogas tęsiasi: [apie pasaulinę bibliotekininkų organizacijų 85-ąją generalinę konferenciją Atėnuose (Graikija) su Lietuvos delegacijos atstovų įspūdžiais; su IFLA 2019–2024 m. strategijos lietuvišku vertimu]. 9. 8.

KULTŪROS APDOVANOJIMAI Cidzikaitė D. Lietuvos literatūrinės premijos: polifonija ar kakofonija?: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje surengtą diskusiją]. 4. 4.

LIETUVA IR IBBY Urba K. Lietuva tarptautinėje šeimoje – drąsi ir girdima: [apie Lietuvos veiklą Tarptautinėje vaikų ir literatūros asociacijoje nuo pirmų žingsnių iki tapimo 2019 m. Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju]. 3. 4.

NACIONALINĖ BIBLIOGRAFIJA Neįkainojamas informacijos šaltinis: [akademinės bendruomenės ir nacionalinės biblio­ grafijos rengėjų diskusija apie bibliografinės informacijos vartotojo ir rengėjo, lūkesčių ir galimybių santykį, rezultatų pateikimą ir sklaidą] / parengė V. Markevičiūtė. 6. 3.

STANDARTIZAVIMAS Bliūdžiuvienė N. Informacijos ir dokumentavimo nacionalinės standartizacijos kelias: [apie prieš 20 metų pradėtą šios srities veiklą ir pasiektus reikšmingus rezultatus]. 10. 6.

Vaičiulis T. Tarptautinis visraktis į informacijos lobyną: [apie bibliografinius koncepcinius modelius, jų paskirtį ir IFLA Bibliografinių koncepcinių modelių peržiūros grupės veiklą]. 10. 9.

TAUTINIS ATGIMIMAS Koženiauskienė R. Apie vieną V. Kudirkos gyvenimo knygos lapą: [Vilniaus universiteto profesorė apžvelgia dar vieną rašytojo, muziko, tautinio atgimimo veikėjo veiklos sritį – vertimus]. 2. 6.

Subrandinęs tautą siekti nepriklausomybės: [apie literatūros, politikos ir mokslo laikraščio „Varpas“, kuris pradėtas leisti prieš 130 metų, pirmą numerį ir šio intelektualams skirto leidinio reikšmę] / parengė J. S. Berniūnienė. 2. 3.

VASAROS SKAITYKLOS Stirbytė A. Patrauklios papildomos erdvės: [apie vasaros skaityklas ir lauko bibliotekėles – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Palangoje, Alytaus Jurgio Kunčino, Anykščių r. savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių, Kauno m. Vinco Kudirkos, Tauragės Birutės Baltrušaitytės VB ir Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos]. 7–8. 4. ŠIANDIEN AKTUALU Apskričių bibliotekos – naujose rankose: [nueinantys (P. Zurlys, A. Naudžiūnienė, J. Šikšnelis, R. Maselytė) ir ateinantys (E. Banionytė, E. Urbonavičienė, L. Pačebutienė, J. Bugailiškienė) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskr.

VB direktoriai atsako į „Tarp knygų“ redakcijos klausimus] / parengė V. Markevičiūtė. 1. 6.

Balčytytė D. Kuo Marakešo sutartis svarbi bibliotekininkams: [ir apie Lietuvos aklųjų bib­ liotekoje surengtą praktinį sutarties taikymą].

10 .11. Černiauskaitė V. Baigtas svarstyti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų terminų žodynas“. 4. 9. Černiauskaitė V. Nauji Nacionalinės bibliotekos terminijos tyrimai tarptautinės mokslinės komunikacijos kontekste. 11. 13.

Elijošaitytė-Kaikarė R. Kompromisinis, bet visiems svarbus aktas: [daugiausia diskusijų keliančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje

37

rinkoje (priimta 2019 m. kovo 26 d.) nuostatų apžvalga]. 4. 7.

Kutiščeva L. Lietuvos viešųjų bibliotekų personalo kaitos tendencijos: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atliktą kiekybinį anketinį tyrimą (2018 m. duomenys)].

9. 14.

Manžuch Z. Daugiau nei vien kompiuteris ir internetas: apie skaitmeninę atskirtį ir bibliotekos vaidmenį mažinant ją. 6. 7.

Railienė B. Bibliografų talka mokslo istorijoje: [bibliografės ir mokslininkės mintys apie bibliografų vaidmenį mokslo istorijoje].

11. 16.

Vaškevičienė A. Atvirosios prieigos iniciatyvos atveria mokslinę informaciją: [Lietuvos bibliotekose prenumeruojamų duomenų bazių leidėjų atstovų, dalyvavusių 2019 m. balandžio 16 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skaitytų pranešimų apžvalga]. 5. 10.

Vėtienė Ž. Viešųjų bibliotekų socialinis poveikis: kaip apie jį kalbėti? 3. 16.

PROJEKTAI Baliutavičiūtė E. Kokybiškas pokalbių turinys ir forma: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projekto „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ ir vieną šio renginių ciklo diskusiją „Skaitymo duobės: kaip paauglius sudominti knygomis?“]. 3. 12.

Budriūnienė J. Baltijos šalių leidybos istorija – ir parodoje, ir knygoje: [apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinių bibliotekų 2018–2019 m. projekto, skirto šių Baltijos šalių valstybingumo šimtmečiams, rezultatus]. 4. 14.

Kviečia ir mokytis, ir pramogauti: naujos paslaugos įvairaus amžiaus lankytojams: [apie Šiaulių m. VB 2017–2019 m. įgyvendintą tarptautinį projektą] / Šiaulių m. savivaldybės VB inform. 9. 18.

Narbutienė A. Migruojančio kino vakarai: [apie Trakų r. savivaldybės VB projektą „Migruojantis kinas 2: kino vakarai tęsiasi“ ir jo ištakas 2015 m.]. 7–8. 22. Šapoka K. Konstruojantys pasaulį. Fotografijose: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje surengtą fotografijų parodą „Konstruoti Niujorką“, kurioje pristatyti pasaulinio garso menininkų darbai]. 10. 30.

TYRIMAI Janavičienė D. Sukurta Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondo valdymo koncepcija: [šiuo Kultūros ministerijos užsakytu tyrimu, kurį koordinavo Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, siekta parengti vienodus kriterijus, kuriais remiantis būtų efektyviai valdomas Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondas]. 2. 15.

STATISTIKA Dikavičienė E. Tendencija nesikeičia: bibliotekų tinklas toliau traukiasi: [2018 m. statistinė informacija apie šalies bibliotekas; su 16 diagramų ir bendrąja metine ataskaita]. 7–8. 8.

POKALBIS Edita Sėdaitytė: „Jokia priežastis ateiti į biblioteką nėra bloga“: [su geriausia 2018 m. jaunąja bibliotekininke, Vilniaus apskr. A. Mic-

38

kevičiaus VB vyr. bibliotekininke kalbėjosi] V. Markevičiūtė. 7–8. 15.

Jūratė Bičkauskienė: „Redakcijoje rutinos nėra ir negali būti“: [su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mėnraščio „Tarp knygų“ vyr. redaktore kalbėjosi] V. Markevičiūtė; su redakcijos darbuotojų pristatymu. 4. 19.

Kęstutis Kasparavičius: „Pirmiausia savo istorijas matau vaizdais“: [su vaikų knygų kūrėju, dailininku kalbėjosi] V. Markevičiūtė. 3. 9.

Nomeda Domeikienė: „Įsiklausydamos bibliotekos nuolat atsinaujina“: [su geriausia 2018 m. bibliotekos vadove, Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktore kalbėjosi] A. Stirbytė. 6. 11.

Rima Noreikienė: „Biblioteka mokykloje yra ašis, apie kurią sukasi daug dalykų“: [su geriausia 2018 m. bibliotekininke Jonavos R. Samulevičiaus progimnazijos bibliotekos vadove kalbėjosi] A. Stirbytė. 5. 14.

POKALBIS / JAUNIMAS IR PAVELDAS Istoriją reikia pačiupinėti savo rankomis: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Kultūros ministerijos organizuotą diskusiją „Tarp eilučių: jaunimas ir kultūros paveldas“] / parengė V. Markevičiūtė. 10. 15.

NAUJI LEIDINIAI Buckienė L. Metodinis leidinys bibliografinių įrašų rengėjams ir tvarkytojams: [„Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) 0 (nulinės) srities „Turinio forma ir priemonės tipas“ taikymas bibliografiniam įrašui UNIMARC formatu“]. 11. 17.

Daugėlaitė Z. Elektroninė A. Smetonos bibliografijos rodyklė. 5. 18.

Jezukevičienė I. Įdėmus žvilgsnis į lietuvių išeivijos gyvenimą: [apie Nacionalinės bibliotekos išleistą bibliografijos rodyklę „Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos, 1910–1911. Dalis 3. Išeivijos periodikos publikacijos“]. 3. 20.

Markevičiūtė V. Apie piktuką, nelabošių, gaudadūšį ir kitus velnio vardus: [B. Jasiūnaitės monografija „Lietuvių velniavardžiai“]. 4. 12.

Stankevičiūtė S. „Egzodika“ – pasaulio lietuvių rašytojų žemėlapis: [pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo proga išleistos antologijos pristatymas]. 6. 14.

Staškevičius A. Vėl prabilo knygnešiai: [leidinio „Knygnešiai“ penkto tomo pristatymas].

10. 25.

Tinterytė A. Lietuvių tarmės svarbios visam pasauliui: [apie D. Mikulėnienės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ pristatymo renginį]. 2. 18.

Vėtienė Ž. Atnaujintos bibliotekos veiklai įprasminti – reprezentacinis leidinys: [„Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: 100“]. 12. 20.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA Kasparavičius K. Knygos padeda neskubėti: [kreipimasis į pasaulio skaitytojus; su dail.

K. Kasparavičiaus plakatu]. 3. 8.

BIBLIOTEKŲ TURTAI Budreckaitė V. Cherchez la femme: moterys rašytojos ir lituanistinis pėdsakas A. Dumas romane: [autorės svarstymai, kam prancūzų rašytojas A. Dumas paliko autografą Lietuvos

nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomame romane „Le maitre d‘armes“ („Fechtavimo mokytojas“)]. 1. 16.

Drevinskaitė-Žilinskienė I. Grįžtantis Jonas Mekas: [apie Biržų r. savivaldybės J. Bielinio VB saugojamą J. Meko archyvą]. 7–8. 18.

Kasparavičienė N. Keturių knygų istorijos: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB saugomus XVII a. ir XX a. I pusės leidinius, tiesiogiai ar kitais aspektais susijusius su Prancūzija]. 4. 16.

Kvizikevičiūtė M. De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai XV–XVIII a. knygose: [Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomų knygų šia tema apžvalga; su 4 iliustracijomis iš XVI a. leidinio, kurias skaitytojai gali patys nuspalvinti]. 2. 18.

Marčiulaitytė A. Litografijų ciklas „Šventieji vienuoliai“: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose saugomas Paryžiuje spausdintas 32 graviūras]. 10. 19.

Nepriklausomybės laikų kovų kario laiškai: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB saugomus K. Mikeliūno 1919–1923 m. laiškus].

9. 23.

Tarailienė D. À la français: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje: [Frankofonijos dienos proga pateikiama Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose saugomų XVIII–XIX a. leidinių prancūzų kalba apžvalga].

3. 22.

JUOZO TUMO-VAIŽGANTO METAI Petreikis T. ištikimas Tėvynės sargas: [apie J. Tumo-Vaižganto leidybinę veiklą Žemaitijoje].

10. 22. ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ Žvirgždas S. Lietuvos fotografija periodinėje 1860–1940 m. spaudoje: [fotografijos istorikas apžvelgia lietuvių fotožurnalistikos istoriją: jos ištakas, pradžią, svarbius etapus]. 11. 19.

NACIONALINEI BIBLIOTEKAI – 100 Anušauskaitė M. Ką žmonės dirba bibliotekoje: [komiksas]. 12. 22.

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skyrių veiklos ir juose dirbančių žmonių pristatymas. 12. 5–17; 24–37.

SUKAKTYS Adomavičienė L. Algirdas Landsbergis: mažiau žinomi faktai: [JAV lietuvių dramaturgas ir prozininkas, kuriam būtų sukakę 95 metai, buvo ir vertėjas, poetas, literatūros ir teatro kritikas]. 6. 16.

Kavaliauskas M. Ignas Šeinius – (ir) aistringas fotografas: [apie diplomato ir prozininko, kurio130-ąsias gimimo metines 2019 m. minėjo Lietuva, aistrą fotografijai; su publikuojamomis 8 I. Šeiniaus fotografijomis iš šeimos archyvo].

5. 24.

Stanislovo Moniuškos pėdsakais: [apie lenkų kompozitoriaus 200-ųjų gimimo metinių proga vykdytą Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektą „Klausomės Stanislovo Moniuškos“ ir jo kūrybos gyvenant Vilniuje palikimą] / parengė K. Šapoka. 11. 27.

Stirbytė A. Netolimos istorijos pamokos: [apie įdomias „Baltijos kelio“ 30-mečiui skirtų parodų Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos mokslų akademijos

Vrublevskių bibliotekoje rengimo aplinkybes].

9. 30.

Trisdešimt!: [atsikūrusios Lietuvos bibliotekininkų draugijos 30-mečio proga – dabartinės pirmininkės sveikinimas ir analogiškų draugijų vadovių linkėjimai iš Estijos, Latvijos, Ukrainos, taip pat IFLA prezidentės sveikinimas; su trumpa LBD veiklos istorija] / parengė A. Stirbytė.

10. 28. „TARP KNYGŲ“ – 70 Balandį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai, kokios bibliotekininkų bendruomenės aktualijos ir sukaktys, įskaitant 1-ojo numerio pasirodymą, buvo atspindimos 1949–2012 m. žurnalo balandžio mėn. numeriuose] / parengė V. Markevičiūtė. 4. 25.

Birželį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1957–2017 m. birželio numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 6. 23.

Gegužę žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1957–2015 m. gegužės numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 5. 31.

Gruodį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1963–2006 m. gruo­ džio numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 2020.

1. 31.

Kovą žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai, kokios bibliotekininkų bendruomenės aktualijos buvo atspindimos 1958–2014 m. žurnalo kovo mėn. numeriuose] / parengė V. Markevičiūtė. 3. 31.

Lapkritį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1968–2014 m. lapkričio numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 11. 30.

Liepą ir rugpjūtį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1963– 2013 m. minėtų mėnesių numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 7–8. 28.

Rugsėjį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po žurnalo 1949–2016 m. rugsėjo numerius] / parengė V. Markevičiūtė. 9. 27.

Sausį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai, kokios bibliotekininkų bendruomenės aktualijos buvo atspindimos 1964–1999 m. žurnalo sausio numeriuose] / parengė V. Markevičiūtė. 1. 26.

Spalį žurnale prieš...: [retrospektyviniai pasižvalgymai po bibliotekininkų bendruomenės aktualijas, atspindėtas 1966–2012 m. spalio numeriuose] / parengė V. Markevičiūtė. 10. 26.

Vasarį žurnale prieš...: [redakcija primena įdomias 1951–2016 m. žurnalo vasario numeriuose spausdintas naujienas, reikšmingas sukaktis, naujas rubrikas] / parengė V. Markevičiūtė. 2. 30.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS Ievos Simonaitytės kūryba Klaipėdos jaunimui: [kaip rašytojos vardu pavadinta biblioteka tarp jaunų žmonių populiarina I. Simonaitytės vardą] / Klaipėdos apsk. I. Simonaitytės VB inform. 9. 21.

Markevičiūtė V. V. Kudirkos pėdsakai Kaune: [kaip Kauno m. savivaldybės VB įprasminamas šio rašytojo, vertėjo, muziko ir visuomenės veikėjo vardas]. 5. 29.

Nacionalinėje bibliotekoje gyvuojantis Martynas Mažvydas: [kaip bibliotekoje įprasminamas lietuvių raštijos pradininkas, kurio vardu ji pavadinta] / parengė V. Markevičiūtė. 12. 38.

Putnaitė G., Kazakevičiūtė-Bankauskienė A., Sisaitė N., Sėdaitytė E. A. Mickevičiaus dvasia Vilniaus senamiestyje: [apie Vilniaus apskr.

A. Mickevičiaus VB kuriamą rašytojui skirtą Mickevičianos kolekciją, su juo susijusius meno kūrinius, renginius, projektus]. 7–8. 25.

Skinkienė L., Markevičiūtė V. P. Kriaučiūno sugrįžimas į Marijampolę: [apie šio tautinio atgimimo veikėjo, knygnešio, kalbininko vardo puoselėjimą Marijampolės VB]. 6. 20. ŽMONĖS IR LAIKAS Ivanauskas T. A. Vienuolio vizualinė biografija: [apie rašytojo A. Žukausko-Vienuolio fotografijose kuriamą įvaizdį ir garsinamą gimtąjį Anykščių kraštą]. 3. 27.

Kiniulienė D. Primirštas muzikas J. DryjaVisockis: [chorų dirigentas ir kompozitorius, aktyvus Rygos lietuvių draugijų veikėjas]. 2. 26.

Pikčiūnienė L. Matematikė, fizikė ir bibliotekininkė Larisa Kopaitė: [apie pirmąją Tauragės r. savivaldybės B. Baltrušaitytės VB vadovę].

11. 24.

Smilgevičius V. Kita stotelė – nuotykis: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­ liotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose saugomus popierinius XIX–XX a. bilietus]. 7–8. 30. Šapoka K. Basų kojų nostalgija: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomus A. Sutkaus darbus iš to paties pavadinimo fotografijų ciklo ir fotomenininkų veiklą sovietmečiu]. 1. 24. Šimkevičius Š. Kolekcininko pasakojimai apie Juozą ir Šarūną Toliušius: [daug dėmesio skyrusius Mažosios Lietuvos periodinei spaudai]. 5. 21.

Vaitiekūnas D., Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Šeima – kaip uostas, į kurį visada norėjo sugrįžti: [Laimos Zurbienės prisiminimai apie rašytojo A. Zurbos asmenybę ir jo kūrybos virtuvę]. 4. 28.

TAPATYBĖS ŽENKLAI Pačkauskienė J. K. Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje: [apie bibliotekoje saugomas Adomo Varno (1879–1979), Vytauto Steponaičio (1893–1957), Mstislavo Dobužinskio (1875–1957), Juozo Petrulio (1904–1975) su kryždirbyste susijusias kolekcijas]. 1. 20.

UŽSIENYJE Baranauskaitė-Dangovienė G. Tyla, apie kurią reikia kalbėti: įspūdžiai iš 24-ojo Tarptautinės vaikų literatūros tyrėjų asociacijos (IRSCL) kongreso. 10. 33.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Švedienė V. Pažintinis bibliotekininkų vizitas Norvegijoje: [18 žemyno valstybių bibliotekininkų viešnagė Norvegijos regioninėse biblio­ tekose; Lietuvai atstovavo Panevėžio apskr.

G. Petkevičaitės-Bitės VB specialistė]. 6. 29.

GEROJI PATIRTIS Lementauskienė J. Būdas informaciją apie kraštą pateikti patraukliau: [apie Zarasų r. savivaldybės VB 2018 m. įgyvendintą projektą „Virtualus turas. Pasaulis pagal žymias krašto moteris“]. 3. 33.

Liutikaitė V. Plungės išmanusis parkas. Po Oginskių ženklu: [apie Plungės r. savivaldybės VB projektą „Plungės išmanusis parkas“]. 6. 25.

Pauliuščenka T. Bibliotekos įgyvendinamos iniciatyvos keičia miestą: [apie Šiaulių apskr.

P. Višinskio VB projektą „Šiauliai open slam fest ‘19“, supažindinantį miestą su nauja poezijos rūšimi]. 9. 32.

Viešosios bibliotekos paslaugos verslui: [apie Rokiškio r. savivaldybės J. Keliuočio VB dalyvavimą tarptautiniame projekte „Verslo paramos sistemos sukūrimas ir prieinamumas Žiemgaloje, Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“ ir nuveiktus darbus] / parengė D. Vilkickienė.

1. 29.

IR AŠ TEN BUVAU [Fotografijomis perteikiami įspūdžiai; su atsakymu į Redakcijos klausimą] Abazoriuvienė D. Orhuso viešoji biblioteka.

4. 44.

Balčytytė D. Rumunijos nacionalinė biblioteka. 10. 44.

Gražienė R. Lesios Ukrainkos biblioteka.

7–8. 44.

Kaip biblioteka šventė: [nuotraukose užfiksuotos Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 50, 60, 70, 80 metų jubiliejaus akimirkos]. 12. 44.

Kišūnaitė R. Ekologiška Devonporto biblioteka. 5. 44.

Lazauskaitė R. Reikjaviko miesto biblioteka.

9. 44.

Railienė B. Britų biblioteka. 2. 44.

Steponaitienė J. Helsinkio centrinė biblioteka. 3. 44.

Vaitiekūnas D. Prancūzijos nacionalinė biblioteka. 6. 44.

Vaitiekūnas D. Kambodžos nacionalinė biblioteka. 11. 44.

Vaškevičienė A. Kataro nacionalinė biblioteka. 1. 44.

KRONIKA BIBLIOTEKININKŲ DRAUGIJOS, ASOCIACIJOS Grybauskaitė V. Iššūkius priimti kaip galimybes: [apie 19-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės pagrindinį renginį – Lietuvos bibliotekininkų draugijos Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB organizuotą tarptautinę konferenciją]. 5. 36.

Sutkevičienė D. Atgarsiai iš tarptautinės konferencijos Nidoje: [apie Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) konferenciją „Pokyčių evoliucija bibliotekose: (DI) ir (EI)“]. 6. 33.

Sutkevičienė D. Dalijimasis patirtimi generuoja naujas idėjas: [apie LSVBA narių ir partnerių iš apskričių VB lankymąsi Ispanijos bibliotekose]. 11. 38.

Sutkevičienė D. Jubiliejinės statulėlės jau turi savo šeimininkus: [apie LSVBA veiklos 20-metį ir įteiktus Metų nominacijų konkurso apdovanojimus]. 4. 32.

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA Grybauskaitė V. Erdvė augti ir tyrinėti pasaulį: [apie atnaujintos Vaikų erdvės atidarymą Nacionalinėje bibliotekoje; dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje M. Ch. Lundqvist]. 9. 35.

39

Grybauskaitė V. Jubiliejinės „Vilniaus (re) kolekcijos“: [apie fotografo A. Sutkaus darbų parodos atidarymą Nacionalinėje bibliotekoje menininko 80-mečio proga]. 7–8. 33.

Grybauskaitė V. Knygų likimas – restauratorių rankose: [apie Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus 40-mečiui paminėti skirtą restauruotų dokumentų parodą „Pro captu lectoris“]. 6. 32.

Grybauskaitė V. Piešiniuose atspindėtas 100-mečio jubiliejus: [apie konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai –100“ laureatų apdovanojimo šventę]. 11. 33.

Grybauskaitė V. Pokalbis apie šimtametę biblioteką: [apie 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje Nacionalinės bibliotekos surengtą diskusiją „Biblioteka besikeičiančioje visuomenėje“]. 3. 35.

Grybauskaitė V. Su amžino aktualumo ženklu: [apie Nacionalinėje bibliotekoje surengtą K. Donelaičio „Metų“ vertimo į prancūzų kalbą pristatymą, skirtą Tarptautinei frankofonijos dienai]. 4. 36.

Januševičienė R. Aptarti bibliotekų veiklai svarbūs klausimai: [apie Nacionalinėje bibliotekoje surengtą bibliotekos ir apskričių VB vadovų bei specialistų susitikimą, skirtą bendradarbiavimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimams]. 7–8. 35.

Kad išsirinkti metų knygą būtų lengviau: [apie Nacionalinės bibliotekos ir partnerių akcijos „Metų knygos rinkimai“ renginius] / „Tarp knygų“ inform. 1. 34.

Kelią rodė „#Mažvydo kodas“: [apie motociklų ralį „BMW Mototourism Sprint Vilnius– Kaunas 2019“, kurio tema, minint Nacionalinės bibliotekos 100-metį, buvo „#Mažvydo kodas“] / „Tarp knygų“ inform. 6. 37.

Pagerbti vaikų literatūros kūrėjai: [apie Nacionalinėje bibliotekoje Tarptautinės vaikų knygos dienos proga IBBY Lietuvos skyriaus surengtus geriausių 2018 m. vaikų ir paauglių knygų autorių apdovanojimus] / „Tarp knygų“ inform. 4. 34.

Stankevičiūtė S. Rašytojų suvažiavimas – pareiškimas pasauliui apie svetur kuriančius lietuvius: [apie pirmąjį Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą ir jo dalyvių apsilankymą Nacionalinėje bibliotekoje]. 5. 34.

Tinterytė A. Antikos mąstytojų kalbos šventė: [apie Nacionalinėje bibliotekoje paminėtą Pasaulinę graikų kalbos dieną]. 2. 33.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Dokumentinio paveldo tyrimai Europos bibliotekose: [apie tarptautinį seminarą „Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos patirtys Europos bibliotekose: Mažvydo skaitymai“, surengtą Nacionalinės bibliotekos 100-mečio proga].

10. 36.

Vėtienė Ž. Per Lietuvą nuvilnijusi skaitymo akcija: [apie, įgyvendinant Skaitymo skatinimo programą, Nacionalinės bibliotekos inicijuotą akciją „Tėčiai skaito vaikams“]. 6. 34.

Vėtienė Ž. Vaikų edukacijai pasitelkiamas ir lėlių teatras: [apie Nacionalinės bibliotekos projektą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“ ir parengtas edukacines lėlių teatro programas]. 7–8. 36. Žaidimų kūrimo maratonas Nacionalinėje bibliotekoje: [apie dvi paras vykusį žaidimų

40

kūrimo renginį „LT Game Jam“] / „Tarp knygų“ inform. 2. 34.

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS BIBLIOTEKOS Junevičius D. Istoriją liudijanti ikonografija: [apie Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidarytą Domo Kauno ikonografijos rinkinio parodą „Mažosios Lietuvos ikonografija“ akademiko 70-mečio proga]. 7–8. 34.

Paškevičiūtė-Kundrotienė E. Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija: [renginys skirtas Vilniaus universiteto 440-osioms įkūrimo metinėms]. 10. 38.

Railienė B., Miknienė G., PaškevičiūtėKundrotienė E. Bibliografijos vaidmuo mokslo istorijoje: [apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstovių dalyvavimą Europos ir Britų mokslo istorikų draugijų surengtoje 8-ojoje konferencijoje „Scientia et historia“]. 1. 35.

APSKRIČIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Diliūnaitė G. Apdovanojimai kūrybingiems Panevėžio regiono bibliotekininkams: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB ,,Ad astra“ ženklu apdovanotus kūrybiškai ir inovatyviai dirbančius bibliotekininkus; A. Berezauskienė, V. Laurinavičienė, L. Šinkūnienė]. 6. 38.

Grigaitytė I. Pirmasis Lietuvoje knygomatas: [apie knygomato atidarymą Klaipėdoje; įgyvendinant Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB projektą „Kultūros baterija“]. 7–8. 38.

SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Čičelis R. Namų jaukumas ir interjero estetika: [apie Jonavos r. SVB renovaciją ir atnaujintos bibliotekos atidarymo iškilmes]. 1. 32.

Genytė J. Renovuotos erdvės jaunimui ir vaikams: [apie Pasvalio M. Katiliškio VB surengtą tarptautinę konferenciją, kurioje pristatyti projekto „Modernaus tarpvalstybinio vaikų ir jaunimo verslumo kompetencijų ugdymo tinklo bibliotekose kūrimas“ rezultatai]. 7–8. 37.

Ilginienė G. Skaitmeninio amžiaus bibliotekų iššūkiai: [apie Klaipėdos r. sav. J. Lankučio VB surengtą tarptautinę konferenciją „Besikeičianti skaitmeninio amžiaus biblioteka. Iššūkiai darbuotojams, naujos paslaugos vartotojams“, skirtą bibliotekos 80-mečiui]. 11. 35.

Juozapaitienė O. Plungės rajone – Vaižganto atminimo ženklai: [apie renginius Plungės r. SVB minint J. Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines; atminimo suoliukas parke prie bibliotekos ir bibliotekoje surengta konferencija]. 9. 36.

Lauciuvienė B. Naujas Klaipėdos miesto bibliotekos vardas: [apie miesto VB suteikto Imanuelio Kanto vardo parinkimo aplinkybes ir šio įvykio svarbą]. 2. 35.

Naujas bendruomenės traukos centras: [apie Šiaulių m. SVB „Saulės“ filiale įrengtas erdves – Užsienio kalbų mokymosi centrą ir Šeimų erdvę] / Šiaulių m. SVB inform. 3. 37.

Pajaujienė J. Atnaujinta Marijampolės biblioteka: [apie po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos atnaujintą P. Kriaučiūno bib­ lioteką]. 2. 36.

Rapkevičienė I. Svarbiausias žemaičių tapatumo dėmuo: [apie Panevėžio m. SVB „Židinio“ filiale vykusį Žemaitijos metams skirtą renginį; dalyvavo dr. J. Pabrėža]. 4. 38.

Sinkevičienė Z. Ona Šimaitė kvietė kalbėtis: [apie Akmenės r. VB Akmenės miesto filialui

suteiktą šios bibliotekininkės vardą ir ta proga surengtą konferenciją]. 9. 37.

Veiverienė V. Pašnekesiai apie prieškario karininką ir bibliofilą: [apie Šilutės F. Bajoraičio VB surengtą Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjo, Lietuvos kariuomenės karininko Petro Jakšto 120-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą konferenciją]. 11. 36. Žukienė S. Mobilioji biblioteka pasieks atokiausius kaimus: [apie Varėnos r. SVB įgyvendintą mobiliosios bibliotekos idėją ir jos pristatymo renginį]. 9. 38.

BIBLIOTEKŲ ERDVĖ Erdvė be sienų: [apie 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje veikusią Bibliotekų erdvę ir joje pristatytas Nacionalinės bibliotekos, Lietuvos aklųjų, Kauno apskr. VB, Biržų r. sav. J. Bielinio, Jurbarko r. SVB, Šiaulių r. SVB veiklas] / „Tarp knygų“ inform. 3. 38.

19-OJI NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Kelmė Kančauskienė N. Bibliotekų savaitės renginiai: [Kelmės r. Žemaitės VB]. 5. 38.

Klaipėda Ilginienė G. Rajono almanacho sutiktuvės: [apie Klaipėdos r. kūrėjų almanacho pristatymą J. Lankučio bibliotekoje ir Nacionalinės bibliotekų savaitės (NBS) uždarymą]. 5. 38.

Pagėgiai Jogienė N. 70 Piktupėnų bibliotekos veiklos metų: [apie Pagėgių SVB filiale vykusį renginį, kuriame paminėtas jo veiklos jubiliejus ir NBS].

5. 38.

Panevėžys Rapkevičienė I. Edukacija „Židinio“ bibliotekoje: [apie NBS renginį vaikams Panevėžio m.

SVB padalinyje – keliaujančio knygų portfelio edukaciją]. 5 39.

Rapkevičienė I. Renginių mozaika: [apie NBS renginius Panevėžio m. SVB ir jos filialuose]. 5. 38.

Pasvalys Mikalajūnaitė T. Paminėtas „Pasvalios“ 10-metis: [apie NBS metu minėtą krašto kultūros paveldo elektroninės bibliotekos sukaktį].

5. 39.

Prienai Kvietėme ir išmokti, ir sužinoti: [apie NBS renginius Prienų J. Marcinkevičiaus VB ir jos filialuose] / VB inform. 5. 39.

Radviliškis Kvietė pavasarinis knygų kermošius: [apie NBS renginius Radviliškio r. SVB ir jos filialuose].

5. 40.

Raseiniai Miežinienė V. Bibliotekų savaitės šurmuly: [apie NBS renginius M. Martinaičio VB]. 5. 40.

Tauragė Keserauskaitė V. Rinkome gražiausias ir geriausias knygas: [apie NBS renginį – konkurso „Tauragės metų knyga 2018“ laimėtojų apdovanojimus B. Baltrušaitytės VB]. 5. 40.

POEZIJOS PAVASARIS 2019 Mažeikiai Undžienė D. „Poezijos pavasario“ balsai: [apie poetų V. Braziūno, V. Kazielos, fleitininko A. Radziukyno apsilankymą Viekšniuose ir Mažeikių r. SVB]. 6. 39.

Pagėgiai Nognienė S. Literatūrinio pavasario šventė:

[apie Vydūno VB surengtą literatūrinę kraštiečių ir literatų sambūrio narių šventę „Atidengsiu tau žodį it širdį...“]. 6. 39.

Rokiškis Vilkickienė D. Poetų rankose pražydo bijūnai: [apie festivalio dalyvių E. Karnauskaitės, D. Angelio (Graikija), E. Banytės, R. V. Graibaus apsilankymą J. Keliuočio VB]. 6. 39.

Varėna Armonienė D. 20-asis „Poezijos pavasarėlis“: [apie moksleivių poetinės kūrybos šventę Pauostės kaime prie poeto A. Matučio Drevės].

6. 39.

Zarasai Dumbravienė I. Dalijosi poezija, daina ir kūrybos aistra: [poezijos šventėje Zarasų r.

SVB dalyvavo poetai N. Daujotytė, R. Vanagas, V. Asovskis, aktoriai D. Jankauskaitė ir G. Arbačiauskas]. 6. 39.

SAUGESNIO INTERNETO SAVAITĖ Kelmė Garnienė D. Kūrėme geresnį internetą: [apie Saugesnio interneto dienos renginius Žemaitės VB]. 2. 41.

Pagėgiai Andrulienė A. Akcija subūrė ir jaunimą: [apie Vydūno VB ir jos padaliniuose vykusius Saugesnio interneto savaitės renginius]. 2. 41.

Panevėžys Podrigailė N. Saugių slaptažodžių dirbtuvės: [apie Saugesnio interneto dienos renginius miesto VB vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“]. 2. 41.

Zarasai Černovienė Z. Vaikai internete bus saugesni: [apie VB vykusius Saugesnio interneto savaitės renginius]. 2. 41.

SPAUDOS ATGAVIMO, KNYGOS IR KALBOS DIENA Akmenė Sinkevičienė Z. Konferencija, skirta lietuviškam žodžiui: [apie konferenciją „Lietuviško spausdinto žodžio švytėjimas“ Akmenės r.

SVB]. 5. 41.

Sinkevičienė Z. Skaitymai netradicinėje erdvėje: [apie Akmenės r. SVB dalyvavimą akcijoje „Lietuva skaito!“]. 5. 41.

Biržai Šventės proga sodinome ąžuoliuką: [apie J. Bielinio VB paminėtą atmintiną dieną] / J. Bielinio VB inform. 5. 41.

Panevėžys Rapkevičienė I. Dainuojamosios poezijos vakaras: [Panevėžio m. SVB]. 5. 41.

Plungė Jundulienė R. Įsimintina diena plungiškiams: [apie Plungės m. SVB dalyvavimą skaitymo akcijoje „Lietuva skaito!“ ir knygų namelio atidarymą]. 5. 42.

Radviliškis Šiaudvytienė V., Sokienė L. Skaitėme ir klausėmės muzikos: [apie dienos minėjimą Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos edukaciniame centre]. 5. 42.

Raseiniai Sutkevičienė D. Atidaryta lauko terasa: [apie akcijos „Lietuva skaito!“ proga atidarytą M. Martinaičio VB lauko terasą ir knygų namelį].

5. 42.

Sutkevičienė D. Plačiai skambėjo lietuviškas žodis: [apie M. Martinaičio VB bendruome-

nės ir jos filialų dalyvavimą akcijoje „Lietuva skaito!“]. 5. 42.

Rokiškis Žukauskienė A. Skaitėme „Kiškių sukilimą“: [apie J. Keliuočio VB dalyvavimą akcijoje „Lietuva skaito!“]. 5. 43.

Skuodas Akcija Mosėdyje: [apie R. Granausko VB kartu su Mosėdžio filialu organizuotą žaibišką sambūrį ir skaitymo akciją] / VB Skaitytojų aptarnavimo sk. inform. 5. 43.

Tauragė Keserauskaitė V. Dalijomės skaitymo virusu: [apie B. Baltrušaitytės VB dalyvavimą akcijoje „Lietuva skaito!“]. 5. 43.

Trakai Paliulienė D. Prisiminėme knygnešių laikus: [apie Trakų r. SVB Rūdiškių filialo dalyvavimą akcijoje „Lietuva skaito!“]. 5. 43.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA Panevėžys Vasiliauskienė A. Knygos sutiktuvės „Žaliojoje pelėdoje“: [šiai dienai skirtas renginys Panevėžio m. VB]. 4. 42.

Rokiškis Ivanova N. Šventinių renginių savaitė: [apie vaikų knygai ir skaitymui skirtus renginius J. Keliuočio VB]. 4. 42. Šiauliai Grudžinskienė V. Vaikų knygos šventė: [Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekoje (Šiaulių r.

SVB)]. 4. 42.

Pristatyta gimnazistės pirmoji knyga: [A. Raš­čiūtės knyga „Katė plėšikė“ Šiaulių m.

SVB „Šaltinėlio“ filiale] / „Šaltinėlio“ fil. inform.

4. 42.

Tauragė Bartušienė V. Skaitėme ir kūrėme su Inge Zarambaite: [apie mažųjų skaitytojų susitikimą su rašytoja B. Baltrušaitytės VB]. 4. 43.

Vilkaviškis Radžvilienė A. Knyga daro stebuklus: [apie Tarptautinės vaikų knygos dienos šventę Vilkaviškio VB]. 4. 43.

Zarasai Černovienė Z. Kurkim pasaką kartu: [apie šventinius renginius SVB]. 4. 43.

VASAROS STOVYKLOS Rokiškis Ivanova N. Atostogavo vaikai iš Lietuvos ir Latvijos: [apie tarptautinę vaikų vasaros stovyklą „Zoro“; organizuotą J. Keliuočio VB įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projektą]. 7–8. 39. Šiauliai Januševičiūtė-Taralė J. Turiningas vaikų laisvalaikis: [apie stovyklą Šiaulių m. SVB „Saulės“ filiale 6–12 metų vaikams]. 7–8. 39.

Tauragė Keserauskaitė V. Anglų kalbos stovykla: [apie B. Baltrušaitytės VB rengiamą anglų kalbos stovyklą „Smiley 2019“]. 7–8. 39. ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ Akmenė Sinkevičienė Z. Autobusų stotyje – knygų namelis: [Naujosios Akmenės autobusų stotyje (Akmenės r. SVB bendradarbiaujant su Radviliškio r. SVB)]. 6. 40.

Sinkevičienė Z. Bibliotekininkų mokymai: [apie SVB skaitmeninės kompetencijos mokymus bibliotekininkams]. 4. 39.

Sinkevičienė Z. Įspūdžiai iš Vilniaus knygų mugės. 3. 40.

Sinkevičienė Z. Įteikta S. Niūniavaitės premija: [apie „Poezijos rudens“ renginį rajono VB; laureatas K. Krencius]. 10. 39.

Alytus Vaitkevičienė R. Knygos „Makniūnai“ pristatymas: [autorius – dzūkų krašto šviesuolis V. Ulčinskas (1909–1999); renginys Makniūnuose, Alytaus r.]. 11. 40.

Birštonas Pempienė S. Bibliotekos 70-mečio šventė: [apie Birštono VB jubiliejaus minėjimą]. 1. 37.

Biržai Apsilankė Jono Meko sūnus: [apie Biržų garbės piliečio J. Meko sūnaus Sebastiano apsilankymą J. Bielinio VB]. 2. 37.

Drevinskaitė-Žilinskienė I. Jono Meko poezijos skaitymai: [apie edukacijos centro „Rupert“ parodos „Leiskite man svajoti utopijas“, kurioje supažindinama su nepublikuotais J. Meko eilėraščiais, pristatymą J. Bielinio VB].

7–8. 40.

Drevinskaitė-Žilinskienė I. Projektas so­ cialinei atskirčiai mažinti: [Apie J. Bielinio VB projektą „Tavo – mano pasaulis“, skirtą specialiųjų poreikių vaikams]. 2. 37.

Paminėta Knygnešio diena: [J. Bielinio VB] / VB inform. 3. 40.

Elektrėnai Volungevičienė J. Mažoji knygų mugė: [Elektrėnų savivaldybės VB]. 6. 40.

Jonava Čičelis R. Literatūrinė Jonava: [apie rajono SVB projektą „Ekskursijų ciklas „Literatūrinė Jonava“]. 10. 39. Čičelis R. Skaitymai Knygų terasoje: [apie jau ketvirtą vasarą SVB rengiamą akciją „Vasara su knyga“]. 9. 39.

Joniškis Kuprevičienė V. Pažintinis žygis: [apie J. Avy­žiaus VB renginį „Mink nuotykių ir pažinimo keliu“]. 10. 40.

Kuprevičienė V. Renginiai, skirti kraštiečiams: [apie operos solistui V. Daunorui ir rašytojai J. Skablauskaitei bei jų kūrybai skirtus renginius J. Avyžiaus VB]. 4. 39.

Kuprevičienė V. Tradiciniai Jono Avyžiaus skaitymai: [apie 16-tą kartą rašytojo gimimo dieną surengtus skaitymus J. Avyžiaus VB]. 6.

40.

Vilčiauskienė J. Jaunimas atrado senąjį Joniškį: [apie J. Avyžiaus VB organizuotas jaunimo orientacines varžybas Europos paveldo dienų proga]. 10. 43.

Kaunas Baltrušaitienė Š. Geriausių knygų rinkimų renginiai: [2018 m. (knygų vaikams ir paaugliams kategorijose) rinkimuose dalyvaujančių leidinių pristatymas Kauno r. SVB]. 2. 38.

Stančiauskienė I. V. Sėkmę lemia bendradarbiavimas: [apie Kauno r. SVB projektus ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, organizuojant bendruomenės kultūrinę ir informacinę veiklą]. 6. 41.

Straupytė M. Daugiau poreikius atitinkančių paslaugų: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB Z. Kuzmickio padalinyje veikiančio Pabėgimo kambario pritaikymą kurtiesiems]. 11. 40.

Straupytė M. Į biblioteką – lavinti aktorystės įgūdžių: [apie V. Kudirkos VB rengiamas

41

aktoriaus meistriškumo pamokas miesto jaunuoliams; tęstinis projektas „Jaunimo teatro akademija“]. 6. 41.

Straupytė M. Kvietėme atsigręžti į žydų kultūrą: [apie V. Kudirkos VB rengtas kūrybines dirbtuves; projektas „Žydų paveldas Kaune“].

10. 40.

Straupytė M. Nauja paslauga – knygos į namus: [apie V. Kudirkos VB knygų pristatymo paslaugą neįgaliesiems ar turintiems judėjimo problemų kauniečiams]. 2. 37.

Straupytė M. Pabėgimo kambarys kauniečiams: [apie V. Kudirkos VB Z. Kuzmickio padalinyje atidarytą nemokamą pramogų kambarį; bendradarbiaujant su MB „Break Free“]. 1. 40.

Straupytė M. Paslauga filmų ir muzikos mėgėjams: [apie V. Kudirkos VB teikiamą filmų ir plokštelių skolinimo į namus paslaugą]. 9. 39.

Vasauskaitė R. Pirmieji naujo projekto renginiai: [apie Kauno r. SVB projektą „Kai idėjos virsta realybe: Garliavos miesto bendruomenės aktyvinimas ir stiprinimas, mažinant socialinę atskirtį“]. 1. 37.

Kelmė Garnienė D. Gimtoji kalba – tarsi švyturys: [apie Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtus renginius Žemaitės VB]. 3. 40.

Garnienė D. Žemaitijos tradicijos ir papročiai: [apie Žemaitės VB renginių ciklą „Žemaitijos metai“]. 6. 41.

Kančiauskienė N. Septintieji Žemaitės skaitymai: [apie Žemaitės VB vykusią konferenciją]. 10. 40.

Karpienė R. Vaikai kūrė knygų viršelius: [apie Kelmės r. SVB Užvenčio filiale bibliotekininkės V. Jocienės surengtą edukaciją vaikams].

9. 36.

Klaipėda Grigaitytė I. Apdovanoti geriausi skaitovai: [apie I. Simonaitytės meninio skaitymo konkursą Klaipėdos apskr. VB]. 4. 40.

Grigaitytė I. Įteikta Ievos Simonaitytės premija: [apie 33-iosios premijos įteikimą Klaipėdos apskr. VB; laureatas knygotyrininkas prof. habil. dr. D. Kaunas]. 2. 38.

Ilginienė G. Bibliotekos išleistos knygos pristatymas: [Klaipėdos r. SVB; kn. „Vytautas Majoras“, 2018]. 1. 37.

Ilginienė G. Vasaros skaitymai – po angelo sparnu: [apie Klaipėdos r. J. Lankučio VB ir literatų klubo „Potekstė“ organizuotus skaitymus].

7–8. 41.

Liutkutė L. Biblioteka atvira neįgaliesiems: [apie I. Kanto bibliotekos vykdomas neįgaliesiems skirtas veiklas]. 11. 40.

Liutkutė L. Jaunimas pristatė sukurtus filmus: [Klaipėdos gimnazistų filmai pristatyti I. Kanto VB] 7–8. 40.

Liutkutė L. „Klaipėdos knyga 2018“: [apie I. Kanto bibliotekoje apdovanotus konkurso „Klaipėdos knyga 2018“ laureatus]. 2. 38.

Liutkutė L. Mokslinė konferencija: [renginys I. Kanto VB, skirtas filosofo 295-osioms gimimo metinėms]. 6. 41.

Markutė-Armalienė Ž. Bibliotekoje – „skaitymo skiepai“: [apie rajono J. Lankučio VB projektą „Skaitymo skiepas“]. 11. 41.

Mažeikiai Undžienė D. Šimtmetį minėjo skaitydami: [apie rajono SVB organizuotą visus metus vyku-

42

sią skaitymo skatinimo akciją ir jos nugalėtojų apdovanojimus]. 1. 38.

Molėtai Stančikienė N. Literatūrinių tiltų legendos: [apie Molėtų VB tęstinį projektą „Molėtų rajono literatūriniai tiltai“]. 10. 41.

Neringa Greičiutė D. V. Miliūno bibliotekai – „Išminties marės“: [apie VB skirtą apdovanojimą už gilinimąsi į Mažosios Lietuvos temas ir almanacho „Dorė“ leidybą (prizo steigėja – Klaipėdos apskr.

I. Simonaitytės VB]. 9. 39.

Pagėgiai Nognienė S. Šimtaknygės „Knygų Kalėdos“: [apie tradicinę knygų akciją Vydūno VB]. 1. 39.

Nognienė S. Tarptautinė konferencija: [apie Vydūno VB vykusią konferenciją „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės-kūrybinės veiklos paralelės“]. 9. 40.

Nognienė S. Teatralizuota programa Žąsų turgaus lankytojams: [apie Vydūno VB parengtą šviečiamąją-kultūrinę programą kalėdiniame Pagėgių turguje]. 1. 39.

Palanga Kaniavienė D. Knygų skaitytojų klubo susitikimai: [apie Palangos VB veikiantį skaitytojų klubą]. 6. 42.

Spevakovienė B. Metraštis „Palangos langai“: [apie kurorto etnokultūros metraščio 1-ojo numerio pristatymą SVB]. 4. 40.

Panevėžys Diliūnaitė G. Kvalifikacinė kelionė: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB organizuotą Panevėžio ir Utenos apskr. bibliotekų specialistų vizitą į Latvijos bibliotekas]. 10. 41.

Januševičienė V. Kazimiero Barėno premija: [apie K. Barėno literatūros premijos įteikimą Panevėžio apskr. VB]. 3. 40.

Rapkevičienė I. Akcijai „Spalvotas pavasaris“: [apie Panevėžio m. SVB bendruomenės dalyvavimą akcijoje, skirtoje onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims]. 6. 43.

Rapkevičienė I. Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydis: [apie Biržų r. vykusį Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydį, kuriame dalyvavo ir Panevėžio m. SVB komanda]. 7–8. 43.

Rapkevičienė I. Bibliotekoje pakvipo pyragais: [apie miesto VB ir jos Šiaurinėje bib­ liotekoje surengtą „Išsipildymo akcijos“ Pyragų dieną]. 11. 41.

Rapkevičienė I. Gyventojus subūrė akcija: [apie miesto VB prieigose ir jos Smėlynės bibliotekoje vykusias kūrybines dirbtuves (keramikos meno akcijos „Lipdo visas miestas“ dalis)]. 7–8. 41.

Rapkevičienė I. Spalvoto smėlio raštai: [apie „Žiburėlio“ bibliotekos (Panevėžio m. SVB filialas) edukacinį renginį]. 11. 43.

Rapkevičienė I. Tremties kasdienybės liudijimas: [apie D. Urbonienės knygos „Sibiras vaiko akimis“ pristatymą Panevėžio m. VB]. 7–8. 41.

Rapkevičienė I., Voveriūnienė S. Kovo 11-ajai skirti renginiai: [Panevėžio m. Šiaurinėje bibliotekoje ir VB vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“]. 3. 41.

Pasvalys Genytė J. B. Brazdžionio edukaciniame centre: [apie M. Katiliškio VB renginį krašto vaikams]. 7–8. 40.

Plungė Matevičiūtė G. Knygnešio dienos šventė:

[apie Plungės VB paminėtą Knygnešio dieną ir apdovanotus daugiausia knygų perskaičiusius plungiškius]. 4. 40.

Prienai Bredelienė D. Intensyvūs mokymai: [apie Just. Marcinkevičiaus VB surengtus mokymus jau turintiems pagrindinių skaitmeninių įgūdžių asmenims]. 7–8. 42.

Bredelienė D. Tegul skaitymo nuotykis tęsiasi: [apie Just. Marcinkevičiaus VB rengtą skaitymo akciją, kurios metu Prienų krašto gyventojai perskaitė daugiau nei 100 knygų].

2. 39.

Rudenėlio šventė: [apie ikimokyklinukų šventę Strielčių bibliotekoje] / Just. Marcinkevičiaus VB Strielčių padalinio inform. 10. 41.

Radviliškis Jubiliejinė bibliotekos šventė: [apie Sidabravo bibliotekos (Radviliškio SVB filialas) 70-mečio šventę] / VB inform. 7–8. 42. Šiaudvytienė V. Seminaras mokyklų bib­ liotekininkams: [apie V. Kudirkos progimnazijos bibliotekoje vykusį seminarą]. 1. 39. Šiaudvytienė V. Šventinė istorijos pamoka: [apie rajono SVB V. Kudirkos progimnazijos moksleiviams surengtą istorijos pamoką Vasario 16-osios proga]. 2. 39.

Tarptautinis pasakų sekimo čempionatas: [apie rajono SVB surengtą čempionatą] / VB inform. 7–8. 42.

Raseiniai Miežinienė V. Pažintinė-kvalifikacinė išvyka: [apie M. Martinaičio VB darbuotojų išvyką į Vilnių ir apsilankymą Nacionalinėje bibliotekoje].

9. 40.

Sutkevičienė D. Kultūros ir istorijos žurnalo sutiktuvės: [apie žurnalo „Rasupis“ sutiktuves rajono M. Martinaičio VB]. 1. 39.

Rokiškis Ivanova N. Lietuvos kultūros sostinėje – lėlių teatrų šventė: [apie J. Keliuočio VB organizuotą tarptautinę šventę „Kai atgyja lėlės“].

7–8. 42.

Vilkickienė D. „Po dvidešimties metų“: [apie J. Keliuočio VB dalyvavimą Vilniaus knygų mugėje]. 3. 41.

Skuodas Paminėtos R. Granausko 80-osios gimimo metinės: [apie R. Granausko VB ir Skuodo kultūros centro organizuotą rašytojo atminimo vakarą] / R. Granausko VB inform. 6. 42.

Sruogienė B. Paminėjome poetą Stasį Jonauską: [apie R. Granausko VB minėtas pirmąsias S. Jonausko mirties metines]. 10. 42.

Strakšytė B. Prisiminėme rašytoją Bronę Buivydaitę: [apie rašytojai skirtą popietę R. Granausko VB]. 4. 41.

Velykinių darbelių dirbtuvės: [R. Granausko VB Vaikų literatūros skyriuje]. 4. 41. Šakiai Nicolaev E. „Knygų Kalėdų“ renginiai: [akcijos renginiai rajono SVB]. 1. 40. Šiauliai Įteiktas tradicinis Mikelio prizas: [Šiaulių m.

SVB kraštotyrininkei A. Kiršinaitei] / Šiaulių r.

SVB inform. 6. 43.

Januševičienė-Taralė J. Kvalifikacinė kelionė: [apie Šiaulių m. SVB darbuotojų ir partnerių apsilankymus Danijos ir Švedijos bibliotekose, domėtasi asmens duomenų apsauga]. 7–8. 43.

Kaktytė A. Jubiliejinius metus primins leidiniai: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB išleistus leidinius Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir seniausio Lietuvos ekslibriso 500 metų sukaktims paminėti]. 1. 40.

Kamishibai teatras ir kūrybinės interpretacijos: [apie Šiaulių m. SVB „Šaltinėlio“ filialo skaitymo skatinimo projektą „Kamishibai teatras bibliotekoje“]. / „Šaltinėlio“ fil. inform. 1. 41. Šilalė Norvilienė R. „Auksinių protų“ varžybos: [apie rajono SVB rengiamos žinių viktorinos rudens sezono pirmąjį turnyrą]. 11. 42.

Norvilienė R. Įdomi savanorės patirtis: [apie rajono SVB surengtą susitikimą su Ugandoje savanoriavusia R. Grigaliene]. 7–8. 43.

Norvilienė R. Netradicinė pamoka apie krašto paveldą: [apie SVB vykusį renginį „Kai prabyla medis“, skirtą Žemaitijos metams]. 10. 42.

Norvilienė R. Paminėti Juozo Naujalio metai: [apie Kvėdarnos K. Jauniaus gimnazijoje vykusį muzikinį protmūšį, kurį vedė ir klausimus rengė rajono SVB darbuotoja ]. 10. 42. Šilutė Gerulienė V. Seminaras apie lėlių teatro galimybes: [apie F. Bajoraičio VB vykusį Nacio­ nalinės bibliotekos surengtą seminarą „Lėlių teatras kultūrinei vaikų edukacijai“] 1. 41.

Normantas O. Intelektualios žaidynės: [apie F. Bajoraičio VB vykusias policijos pareigūnų varžytuves; minint Policijos dieną]. 10. 42.

Paminėta Vietos savivaldos diena: [apie F. Bajoraičio VB kartu su rajono savivaldybe surengtas žaidynes „Bendruomenių susirėmimai“] / F. Bajoraičio VB inform. 11. 42.

Tarozienė I. Susitikimas su Vydūno gerbėjais: [apie F. Bajoraičio VB surengtą susitikimą su Vydūno draugijos nariais]. 9. 41. Švenčionys Bruvinskienė V. Pažinimo stovykla: [apie Švenčionių r. SVB projekto „Pažinimo stovykla 2019“ baigiamąjį renginį]. 9. 41.

Tauragė Keserauskaitė V. Leidinyje – tremtyje patirti išgyvenimai: [apie B. Baltrušaitytės VB pristatytą knygą „Iš tremties archyvo: prisiminimų fragmentai“]. 2. 40.

Keserauskaitė V. „Prie garažų“ skambėjo muzika ir poezija: [apie tradicinį B. Baltrušaitytės VB festivalį]. 9. 40.

Keserauskaitė V. Velykinės edukacinės dirbtuvės: [B. Baltrušaitytės VB; įgyvendinant projektą „Misija – Velykis“]. 4. 41.

Trakai Adomavičienė L. Paskaita apie komiksų kultūrą: [Gerdos Jord paskaita Trakų r. VB] 1. 42.

Jocienė I. Išvyka į festivalį: [apie Trakų VB Kūrybiškumo saviraiškos studijos narių dalyvavimą Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB Skaitymo festivalyje]. 10. 43.

Klimienė D. Stebėjome internetines transliacijas: [apie renginį, kuriame supažindinta su Trakų r. SVB testuojamomis užsienio duomenų bazėmis]. 9. 42.

Minkevičienė R. Susitikimas su signataru Romualdu Rudžiu: [rajono SVB Lentvario biblio­ tekoje]. 3. 42.

Narbutienė A. Apdovanota direktorė Danguolė Banevičienė: [apie Trakų r. savivaldybės apdovanojimus labiausiai rajonui nusipelniusiems gyventojams; tarp jų VB direktorei]. 3. 42.

Narbutienė A. Išradingai šventėme Vasario 16-ąją: [apie Trakų r. SVB ir jos filialų šventinius renginius]. 2. 40.

Nekulsian D. Juozą Tumą-Vaižgantą prisimenant: [apie Vaižganto metams skirtus renginius rajono SVB Paluknio padalinyje]. 11. 42.

Vėlyvienė N. Skaitytojų klubas Rūdiškėse: [apie rajono SVB Rūdiškių bibliotekoje įkurtą Skaitytojų klubą]. 11. 42.

Varėna Česnulevičienė R. Ir vėl ruduo eilėraštį pašaukė: [apie rajono SVB surengtą Alytaus ir Varėnos literatų šventę „Poezijos rudenėlis“].

11. 43. Česnulevičienė R. Vietovardžiai – praeities kartų laiškas: [apie tradicinį Lietuvių kalbos dienų renginį rajono SVB]. 3. 42. Žukienė S. Konferencija, skirta krašto istorijai: [apie konferenciją SVB, skirtą svarbiausiems krašto įvykiams Lietuvos valstybės 100-mečio kontekste]. 1. 43.

Vilkaviškis Radžvilienė A. Pristatėme vaikų knygas: [apie rajono SVB dalyvavimą akcijoje „Metų knygos rinkimai“]. 2. 40.

Vilnius Prezidentei – bibliotekininkų apdovanojimas: [apie Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) įteiktą apdovanojimą (statulėlė „Pažinimo vaisius“) LR Prezidentei D. Grybauskaitei] / LBD inform. 6. 40.

Zarasai Atidarytas Šeimos skaitmeninių veiklų centras: [apie naujas paslaugas Zarasų r. SVB, įgyvendinant 2014–2020 m. „Interreg V-A“ Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą] / Zarasų r. savivaldybės VB inform. 6. 43.

Dumbravienė I. R. Vasilevičiūtės tapybos darbų paroda: [apie parodos „Potėpiai“ atidarymą Zarasų r. SVB]. 1. 42.

Dumbravienė I. Vakaras, skirtas Romualdui Granauskui: [apie renginį „Prozos ruduo“ rajono SVB]. 10. 43.

Dumbravienė I. Viešoji biblioteka atšventė 95-metį: [apie rajono SVB jubiliejaus iškilmes].

1. 43. Černovienė Z. Vaižganto skaitymai ir edukacija: [apie Zarasų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus parengtą vasaros skaitymo skatinimo edukacinę programą]. 9. 42.

Pelekienė S. Puošnių riešinių paroda: [J. Kazulėnienės paroda rajono SVB]. 2. 38.

Trusovas V. Kūryba ir jos jungtys: [apie rajono SVB projekto „Knygos šventė (literatūriniai tiltai Utenos regione)“ renginį]. 11. 43.

IN MEMORIAM Birutė Lukoševičienė [1959 05 12–2019 09 04]. 9. 43.

Ilona Griškonytė [1966 06 01–2019 06 26]. 9. 43.

Rita Reda Dovydaitytė-Dagienė [1936 05 16–2018 12 26]. 2. 43.

Romualdas Vytautas Rimša [1937 04 26–2019 01 28]. 2. 42.

Zita Zakrevskaitė [1956 08 27–2019 09 11]. 9. 42. Žodis Laimai Pačebutienei [1968 08 31–2019 02 22] / Šikšnelis J. Nepasakyta, neišsakyta. 3. 43.

SVEIKINAME Rasa Griškevičienė (Ukmergės r. savivaldybės V. Šlaito VB direktorė), Alicija Teresė Matiukienė (Rokiškio r. savivaldybės J. Keliuočio VB direktorė), Meilutė Parnarauskienė (Tauragės r. savivaldybės B. Baltrušaitytės VB): [2019 m. gegužės 14 d. apdovanotos Lenkijos Respublikos medaliu „Nusipelnęs lenkų kultūrai“]. 5. 43.

BIČIULIŲ SVEIKINIMAI Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­ lioteką 100-mečio proga sveikino ir kūrybinius darbus skyrė: Akmenės r. savivaldybės VB (parengta leidinių apie Nacionalinės bibliotekos istoriją paroda; sveikinimas). 12. 40; Alytaus r. savivaldybės VB (vaikų kūrybinės dirbtuvės, kuriose sukurtas sveikinimas užrašytas žąsies plunksna). 12. 40; Simno filialas (Nacionalinės bibliotekos gimtadieniui skirtas kryželiu siuvinėtas knygų skirtukas). 12. 40; Druskininkų savivaldybės VB (sveikinimas; A. Grėbliūnienės eilėraštis su akrostichu). 12. 40; Jonavos r. savivaldybės VB (sveikinimas).

12. 40; Joniškio r. J. Avyžiaus VB (iš senų žurnalų išlankstytas užrašas „LNB 100“). 12. 40; Jurbarko r. savivaldybės VB (sveikinimas; sukurtas meduolinis LNB pastatas). 12. 40; Kauno m. V. Kudirkos VB (bibliotekininkų rankomis sukurta Kalėdų eglutė iš knygų). 12.

41.

Kauno r. savivaldybės VB (sveikinimas, sukurtas naudojant senovinę fotografijų gamybos technologiją). 12. 41; Klaipėdos r. J. Lankučio VB (sveikinimas; fotomontažas). 12. 41; Vėžaičių filialas (bibliotekos darbuotojų kūrybos darbų paroda). 12. 41; Marijampolės P. Kriaučiūno VB (sveikinimas; fotomontažas). 12. 41; Palangos m. savivaldybės VB (sveikinimas smėlyje). 12. 41; Plungės r. savivaldybės VB (pasodinta rožė Lybe Rose; holograma su Martynu Mažvydu).

12. 43; Raseinių r. M. Martinaičio VB Sujainių filialas (sveikinimas) 12. 42; Šalčininkų r. savivaldybės VB (moksleivių dirbtuvėse sukurti atvirukai ir sveikinimai).

12. 42; Šiaulių apskr. P. Višinskio VB (darbuotojų sukurti Nacionalinės bibliotekos jubiliejui skirti ekslibrisai). 12. 42; Šiaulių m. savivaldybės VB Rėkyvos filialas (viktorina apie Nacionalinės bibliotekos istoriją); „Saulės“ filialas (paroda apie Nacionalinės bibliotekos spaudinius; Žiemgalos Bitės eilėraštis-sveikinimas). 12. 42; Švenčionių r. savivaldybės VB (sveikinimasfotomontažas). 12. 42; Tauragės r. savivaldybės B. Baltrušaitytės VB (sveikinimas-fotomontažas). 12. 43; Trakų r. savivaldybės VB (eilėraštis-sveikinimas). 12. 43; Rūdiškių filialas (sveikinimas; bibliotekos skaitytojo Č. Snitkaus piešinys su Nacionalinės bibliotekos pastatu). 12. 43; Varėnos r. SVB Matuizų filialas (mažųjų bibliotekos lankytojų sveikinimas). 12. 41; Zarasų r. savivaldybės VB (G. Mičiūnienės eilėraštis; G. Laurikėnienės piešinys). 12. 43; Dusetų K. Būgos biblioteka (fotokoliažas). 12. 43.

43

IR AŠ TEN BUVAU

KATALONIJOS NACIONALINĖ BIBLIOTEKA

Senosios Šv. Kryžiaus ligoninės XV–XVII a. pastatuose, kurie yra vienas žinomiausių gotikos ansamblių Katalonijoje, biblioteka veikia nuo 1939-ųjų. Tiesa, tuomet ji vadinta Centrine biblioteka. CC BY-SA (Josep Renalias)

Knygos muziejuje eksponuojamas senovinis spausdinimo įrenginys.

Tik įžengus pro pagrindinį bibliotekos įėjimą, atsiveria skaityklų erdvė.

Bibliotekoje yra daugiau kaip 200 lankytojams skirtų darbo vietų, tad čia mielai lankosi akademinis jaunimas ir mokslo žmonės, rašytinių šaltinių tyrinėtojai. Bibliotekoje aptarnaujami vyresni nei 18 metų asmenys. 16– 17 m. moksleiviai paslaugas gauna tik tuomet, jeigu rašo baigiamąjį darbą.

Įėjimas į bibliotekoje įkurtą Knygos muziejų. Beje, šioje patalpoje, tuometinėje benamiais ir elgetomis besirūpinančioje Šv. Kryžiaus ligoninėje, mirė vienas garsiausių pasaulio architektų Antonio Gaudí.

44

Bibliotekos pastatas – buvusi didžiausia viduramžių Katalonijos ligoninė – skęsta egzotiškame akacijų ir apelsinmedžių sode. Vidiniame bibliotekos kiemelyje įrengtos vietos, kur lankytojai gali keistis knygomis, skaityti laikraščius, žaisti lauko šachmatais. Šalia veikia ir lauko kavinukė-skaitykla. Erdvę nuolat prižiūri bibliotekos darbuotojas. Dainos Sutkevičienės nuotraukos

Kiekvienas keliautojas, atvykęs į Barseloną, stengiasi pamatyti Šventosios Šeimos bažnyčią (Sagrada Família), bet tikrai ne visi nueina iki dar vieno architektūros šedevro – Šv. Kryžiaus ir šv. Pauliaus ligoninės pastatų komplekso. Būtent šios buvusios ligoninės senuosiuose XV a. pastatuose yra įsikūrusi Katalonijos nacionalinė biblioteka (Biblioteca de Catalunya). Galimybę joje apsilankyti turėjau praėjusių metų rudenį su Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos nariais viešėdama Ispanijos bibliotekose. Šioje 1907 m. įkurtoje bibliotekoje saugoma apie 4 mln. dokumentų. Svarbiausia iš turimų kolekcijų darbuotojai laiko Miguelio de Cervanteso kolekciją, kurioje yra daugiau kaip 10 tūkst. dokumentų, išleistų ne vien katalonų kalba.

1981 m. biblioteką paskelbus nacionaline, ji gauna ir privalomuosius šio krašto leidinių egzempliorius. Daug dėmesio čia skiriama saugomų dokumentų tyrinėjimams, mokslinių darbų rengimui ir pan.

Bibliotekoje nuolat vykdomi įvairūs skaitmeninimo projektai – reti ir labai vertingi dokumentai tampa prieinami plačiajai visuomenei. Buvo įdomu pamatyti suskait­ menintą anksčiau čia veikusios Šv. Kryžiaus ligoninės 600 metų kauptą archyvą.

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ar į jūsų biblioteką?

Katalonijos nacionalinės bibliotekos darbuotojai daug dėmesio skiria žymių žmonių susirašinėjimų kolekcijoms, į šį darbą įtraukdami per 30 įvairių institucijų. Tad buvo naudinga susipažinti, kaip galima užtikrinti skaitmeninto kultūros paveldo sklaidą, nes mums tai artima tema – raseiniškiai turi net kelias kraštiečių asmenines bibliotekas (literatūros istoriko prof. Juozo Girdzijausko, rašytojo Stasio Džiugo, dalį – poeto Marcelijaus Martinaičio).

Taip pat iš katalonų galima pasimokyti, kaip išnaudoti vidinį bibliotekos kiemelį, kad jis tarnautų tiek skaitytojams, tiek ramios poilsio vietos ieškantiems gyventojams.

Daina Sutkevičienė

Kviečiame šalies bibliotekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bibliotekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.

IN THIS ISSUE Aldona Augustaitienė. The Book Should Remain a Counterbalance to Technologies

The Audio Books “Listening to Vaižgantas” 1

This year Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, the authors of the heading #GyvasŽodis, professionals in their respective fields, share their thoughts about changes that libraries were experiencing during the recent three decades. The first who is sharing her insights is the Director of the Children’s and Youth Literature Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Aldona Augustaitienė. She speaks about why libraries need structural divisions for servicing children and what opportunities for activity have opened up after Lithuania regained its independence.

Vaidenė Grybauskaitė. An Exhibition Featuring Renaissance Assets and Creators

3

The publication is about the endeavour of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania to develop cultural diplomacy and about a perfect example of international partnership. On the occasion of Croatia’s assuming the Presidency of the Council of the European Union in the first half of 2020, there was the exhibition “Marko Marulić, a European Humanist” organized at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania prepared together with the National and University Library in Zagreb. The exhibition devoted to the author who is often called the father of the Croatian literature invites to search for correlations between the historical and written heritage of Croatia and Lithuania.

An Excellent Evaluation of the Home of Books and Knowledge

6

The international company of market and media research “The Kantar Group” carried out research of Lithuanian libraries with the purpose to investigate how library visitors assess the quality of services delivered by libraries, their opinion regarding library internet access services and the habits of using the internet access. 4668 library visitors of 15 years of age and older were questioned in 2019 and the received data were compared with those from 2011. This publication presents the main conclusions from the research. To quote the researchers, services of Lithuanian libraries are estimated as excellent: the overall mean assessment is 9.5 out of 10 points.

Rasa Januševičienė. Events for Executives and Professionals of Municipal Public Libraries

10

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which celebrated the centenary of its establishment in 2019, continued to keep as its area of focus its target audience, the library community. There were several events devoted to this community at the end of 2019. The Head of this Library’s Librarianship Department Dr. Rasa Januševičienė surveys issues that were the discussed at seminars for information technology experts and library executives and methodologists. The main encounters that are awaiting library professionals are related to the upgrading and modernization of the infrastructure of public internet access in order to enhance the possibilities for systematic and centralized aggregation and maintenance of information resources at Lithuania’s libraries.

Sigitas Narbutas: “The Imperative was the Institution’s Opening Up and Devotion”

13

An interview with the Director of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr. Sigitas Narbutas. The interviewee, an expert in the older Lithuanian literary texts, recalls the outset of his research and the first discoveries and speaks about the particularity of a research library and changes in its relationship with society. He is candid about why he wishes a monument to originators of Reformation in Lithuania be set up and how his awards gained in Lithuania and abroad are related to significant benchmarks in his activities and life events.

(Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

17

In 2019, Lithuania commemorated the 150th anniversary of the writer Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933). On this occasion, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has produced over 70 Vaižgantas’s texts constituting recordings of a duration of more than ten hours. The publication’s author introduces the five-part audio book “Listening to Vaižgantas”, which includes Vaižgantas’s texts of various genres, lesser known fiction, humouristic texts, travelogues, reminiscences and letters.

The expert for the project Dr. Aistė Kučinskienė explains the main criteria for selecting texts for the audio book. (Prepared by Živilė Časaitė)

Jurgita Kristina Pačkauskienė. A Collection from a Briefcase, or Religious Pictures at a Library

18

Among the cultural assets preserved at the Rare Books and Manuscripts Union of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, there is the heritage of the bibliophile, bibliographer, officer of the Lithuanian Army and passionate collector Vytautas Steponavičius (1893–1957): a large collection of Lituanica books and periodicals; a collection of maps, ex-libris, advertisements, envelopes, post card letters and postage stamps; a set of little sacred wooden sculptures; and a collection of religious pictures. In this publication, Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė from the Rare Books and Manuscripts Unit introduces the collection of religious pictures as well as explains these printings with religious content and how they were spreading across Lithuania.

Birutė Skaisgirienė. Monumental Painting from Lithuania’s Seaport City Delivered to the Virtual Space

22

A noble mission has been undertaken by the Klaipėda City Municipality Immanuel Kant Public Library: to archive the city’s monumental painting. In 2019, within the project “Monumental painting within architectural labyrinths: the past and the present”, the project’s team photographed and shot the remaining classical murals within interiors of public buildings and modern wall painting in Klaipėda’s spaces and, by drawing upon archival material, recreated the destroyed murals.

The publication’s author presents the outcome of this project: a documentary film and an interactive map of Klaipėda’s murals and street art as well as works of modern wall painting, which offers the residents of Klaipėda and its guests to take a walk by following three routes.

Tomas Pauliuščenka, Dalia Jakaitė. Residents of Šiauliai Inspired and Obligated by Povilas Višinskis

24

30 years ago, in 1989, the present Šiauliai County Public Library was named after the social and cultural activist, literary reviewer and publicist Povilas Višinskis (1875–1905). In this publication, the Library’s staff members introduce traditions related to this cultural figure that are fostered at the Library and significant events and publications devoted to him. The Library is intended to continue publicizing the name of Povilas Višinskis and his merits in Šiauliai and all over Lithuania as well as present him in relation with relevant issues of today.

“Tarp knygų in the December of the Year…”

27

In 2019, the monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrated its 70th anniversary. This issue includes the last publication of the series in which we, by addressing past issues of Tarp knygų, present the past-time reality of the library community. This time we were looking through the pages of the December issues from 1963–2006. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Kristina Mečkovska. The Lentvaris Library’s New Home

30

Visitors are invited to new spacious and modern premises of the Lentvaris Branch of the Trakai District Municipality Public Library. The Library, which celebrated its house-warming in the end of 2019, intends to deliver qualitative services and exciting cultural activities to its visitors.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

29m., t. 10 („Ar jau medžiai sprogsta“).

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 1 (732) 2020 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

• Dokumentinis paveldas – XVI –XX a. knygos lietuvių kalba ir lituaniniai leidiniai, senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda.

• Muziejinės vertybės – tradicinė liaudies skulptūra, liaudies meistrų sukurti baldai,

keramikos, medžio dirbiniai, gausi senosios liaudies tekstilės kolekcija, numizmatikos, laikrodžių kolekcijos, meninės fotografijos.

• Muzikos kūriniai – išsami lietuviškų garso įrašų kolekcija, kurios reikšmingą dalį sudaro senosios šelako plokštelės ir ritinėliai pianolai.

• Lietuvių literatūros klasikos kūriniai – senoji ir naujųjų laikų lietuvių literatūros

Garsinė knyga

klasika nuo XIII a. iki šių dienų, atrinkta dėl savo istorinės reikšmės lietuvių literatūrai, jos raidai, reikšminga siekiant atspindėti literatūros raidą, kaip nuoseklų tobulėjimo procesą.

Klausomės Vaižganto

o Gediminas Storpirštis.

do bibliotekos

„Tarp knygų“ archyvas

2020 Nr. 1 (732) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-01-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 510 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

VAIŽGANTO VAIZDAI: grožinė kūryba

Norintiems pažinti įvairiapusišką J. Tumo-Vaižganto kūrybinį palikimą – daugiau kaip 70 garsinių tekstų.

Skaitymas – didelis malonumas kultūringam žmogui.

Juozas Tumas-Vaižgantas