Tarp knygu 2019 12

Gruodis | 2019 | Specialus numeris

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Šimtmečio proga užgimusi dėlionė. Apžvelgė Asta Stirbytė

2

NACIONALINEI BIBLIOTEKAI –100

Administracija Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas Informacijos išteklių departamentas Informacijos mokslų departamentas Komunikacijos ir rinkodaros departamentas

5 6 9 15 17

NAUJI LEIDINIAI

Žydrė Vėtienė. Atnaujintos bib­lio­tekos veiklai įprasminti – reprezentacinis leidinys

20

NACIONALINEI BIBLIOTEKAI –100

Ką žmonės dirba bib­lio­tekoje. Miglės Anušauskaitės piešinys

22

NACIONALINEI BIBLIOTEKAI –100

Paslaugų departamentas Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas Bib­lio­tekininkystės skyrius Projektų valdymo skyrius Vadovybės informacijos skyrius Informacijos analitikos skyrius Informacinių technologijų valdymo skyrius Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius Buhalterijos skyrius Bendrasis skyrius

24 27 30 31 32 33 34 35 36 37

20

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Nacionalinėje bib­lio­tekoje gyvuojantis Martynas Mažvydas Parengė Vaiva Markevičiūtė

38

BIČIULIŲ SVEIKINIMAI

40

IR AŠ TEN BUVAU

Kaip bib­lio­teka šventė. Ilgametis bib­lio­tekos darbuotojas

44

2019 m. žurnalo Metų turinį spausdinsime 2020 m. sausio numeryje

44 Irmanto Gelūno (20), redakcijos „Tarp knygų“ archyvo (44) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka – Žinių kvartalo ašis, 2018 m. Irmanto Gelūno nuotrauka Šio specialaus numerio, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 100-mečio proga pristatančio joje dirbančius žmones, nuotraukų autorius – Vygaudas Juozaitis.

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

Gerbiamieji, šie besibaigiantys metai mūsų bib­lio­tekos bendruomenei buvo išskirtiniai. Mus dar labiau sutelkė, suvienijo ir įkvėpė naujiems darbams Nacionalinės bib­lio­ tekos 100-mečio jubiliejus. Mes visi kartu sukūrėme metų ilgumo šventinį įvykį, kurį pastebėjo ir įvertino kolegos Lietuvoje ir pasaulyje. Mumis džiaugėsi ir didžiavosi partneriai, mums reiškė pagarbą aukščiausi šalies pareigūnai, solidžios institucijos ir mūsų bib­lio­tekos lankytojai. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju visiems, darbais, energija ir idėjomis sukūrusiems įspūdingą Nacionalinės bib­lio­tekos 100-mečio įvykį.

Artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga kiekvienam linkiu ypatingo požiūrio į gyvenimą, nes jis suteikia svarbos paprastiems dalykams.

Linkiu būti stipriais, motyvuotais ir kūrybiškais žmonėmis, gebančiais drąsiai svajoti, nes tai - tiesiausias kelias į sėkmę. Ir dar - paprasčiausiai būkime geri, atjaučiantys ir dėkingi, nes šito visiems labai reikia.

Jaukių švenčių. Linksmų šv. Kalėdų!

Nuoširdžiai Nacionalinės bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas 1

#GYVASŽODIS

ŠIMTMEČIO PROGA UŽGIMUSI DĖLIONĖ Prasidėjus 2019-iesiems – jubiliejiniams – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos veiklos metams, „Tarp knygų“ redakcija svarstė, kokį turinį suteikti atidaromajai žurnalo rubrikai „#Gyvasžodis“. Kai apsisprendėme jos svečiams siūlyti papasakoti, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė bib­lio­teka, kreipėmės į keletą žinomų humanitarų. Taip rubrikos šeimininkais tapo knygotyrininkas, bib­lio­tekininkai (mokslininkas ir praktikas), kūrėjai – poetai, prozininkė, knygų leidėja, žurnalistas ir komunikacijos specialistas, renginių režisierius, net Nepriklausomybės Akto signataras.

„

Pažinau įvairių bib­lio­tekų, tačiau padariusių išliekamą poveikį nebuvo daug.

Viena tokių laikau Nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­teką.

Domas Kaunas

“

Baigiant spausdinti straipsnių ciklą šia tema, įdomu pažvelgti, kokį Nacionalinės bib­lio­tekos vaizdą sudėliojo jo autoriai, koks jų santykis su šia nacionaline institucija, kokios šios bib­lio­tekos funkcijos ir teikiamos paslaugos jiems svarbiausios.

Suprantama, beveik visi autoriai stengėsi prisiminti, kada gi užsimezgė jų pažintis su Nacionaline bib­lio­teka, tiksliau su Respublikine, kaip ji vadinta daugiau nei prieš 30 metų. Dauguma į ją įžengė būdami studentai, ieškodami čia reikalingos literatūros, ramios darbo aplinkos ar bendraminčių, su kuriais galėtų tiesiog padiskutuoti rūpimomis temomis pertraukėlių tarp darbo metu. „Bib­lio­tekos laiptus myniau ir alkūnes į skaityklos stalus tryniau vos tapęs bib­lio­tekininkystės pirmakursiu.“ „Kai studijuodamas pradėjau tyrinėti Mažosios Lietuvos spaudos paveldą, Nacionalinės bib­lio­tekos Lituanistikos skyriaus skaitykla tapo kone namais. <...> Į bib­lio­teką ateidavau vos atrakinus duris ir išeidavau uždarant nakčiai.“

2

„

Bib­lio­tekai, žengiančiai į antrą šimtmetį, linkėčiau ryžto, darnos, sėkmingo idėjų vystymo ir įgyvendinimo, kantrybės, polėkio, entuziazmo.

Greta Ambrazaitė

“

(Knygotyrininkas Domas Kaunas); „Visas studijas čia ir praleidau, skaičiau ir domėjausi plačiau, negu reikalavo mokslai. Labai patiko pati bib­lio­tekos aplinka <...>. Nebuvo jokių problemų, visada viską gaudavai. Prisimenu to meto bib­lio­tekos baldus, senąsias kartotekų spinteles.“ (Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus); „Kadangi studijavau pagal individualų planą ir paskaitų nelankiau, mano universitetas buvo Respublikinė bib­ lio­teka. Joje mane žavėjo ir skaitytojų gausa bei rimtis, ir darbuotojai. Dažniausiai dirbdavau Bendrojoje skaitykloje, kurioje visada būdavo pilna žmonių. Pagarba tylai man patiko.“ (Renaldas Gudauskas) Tiesa, žurnalistas Marius Lukošiūnas ir poetas bei vertėjas Marius Burokas į gausius bib­lio­tekos fondus turėjo galimybę pažvelgti dar vaiko ir paauglio akimis – jie lankydavosi pas čia dirbančius tėvus. „Turbūt galiu drąsiai sakyti, kad šioje (Mažvydo) bib­lio­tekoje prabėgo mano vaikystė – skaitant knygas, piešiant, klaidžiojant koridoriais ir po fondus. Juose patirdavau be galo daug paslaptingų įspūdžių. Jau tada, būdamas šešerių ar septynerių metų, pradėjau suprasti, koks vizualus yra žmonijos žinių neaprėpiamumas. Kai esi vaikas ir stovi tokios bib­lio­tekos, kaip dabartinė Nacionalinė, fonduose, matai begalines į viršų kylančias ir į šonus nusidriekian-

„

Norėčiau palinkėti tęsti savo gerus darbus, aktyviai atsiverti pasauliui, tapti jei ne pasauliniu, tai regioniniu diskusijų centru.

Marius Lukošiūnas

“

„

Dabartinė bib­lio­tekos veikla yra XXI a. įstaigos, kurios funkcija – lavinti žmones ir suteikti įvairiapusę prieigą prie informacijos, pavyzdys.

Dalius Abaris

“

čias lentynas, supranti, kad esi tikrame labirinte“, – prisiminė M. Lukošiūnas. „Jei gerai pamenu, buvau dar paauglys. Vėliau ateidavau studijų universitete reikalais, paskaityti straipsnių ar žurnalų, o knygas dažniausiai imdavau per mamą“, – apie savo lankymosi Nacionalinėje pradžią kalbėjo M. Burokas, dabar jau ateinantis čia su savo vaikais, kuriuos, poeto teigimu, „sunku būna ištraukti iš vaikų ir jaunimo skyriaus“.

Kad ir kokie skirtingi su tuomete Respublikine bib­lio­teka ar jos veikla susiję faktai išlikę rubrikos „#Gyvasžodis“ publikacijų autorių prisiminimuose (D. Kaunas: „Su bib­lio­tekos, kaip mokslo eksperimento galimybę teikiančios institucijos, galimybėmis man pirmiausia asocijuojasi simpoziumai – metai po metų vykę Mažvydo skaitymai ir jų organizatorius Juozas Tumelis. <...>. Mažvydo skaitymai buvo mokykla.“ Medžiagą savo disertacijai rinkusiam M. Laurinkui „bib­lio­ teka tapo tikrąja darbo vieta“ arba intelektualų traukos vieta: „Kažkada Nacionalinėje bib­lio­tekoje vyko labai įdomios Tomo Venclovos paskaitos, į jas eidavau.“ 2004–2010 m. Nacionalinei bib­lio­tekai vadovavęs Vytautas Gudaitis prisimena brendusią rekonstrukcijos būtinybę: „Kai pagrindinio bib­lio­tekos pastato būklė tapo tokia, kad jame dirbti ir lankytis tapo pavojinga, buvo priimtas sprendimas senąjį pastatą uždaryti ir remontuoti. Pačios bib­lio­tekos visiškai uždaryti negalėjome, jos veiklą teko perkelti į priestatą ir pastatus kitose miesto vietose. <...> Svarbiausia man buvo tai, kad bib­lio­teka rekonstrukcijos metais būtų neužmiršta skaitytojų ir pati jų nepamirštų.“ Užgimus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, į politiką pasukęs M. Laurinkus štai taip vertina bib­lio­tekos vaidmenį: „Taigi tuomet į bib­lio­teką jau retai ateidavau, tačiau kartais tekdavo pabūti ant jos laiptų, prie kurių vykdavo tautos susibūrimai svarbiais klausimais.“ Arba būsimas renginių režisierius Dalius Abaris, Lietuvai paskelbus apie atkurtą nepriklausomybę: „Tai buvo 1991 metų sausio 13-osios išvakarės. Gerai pamenu, kaip vykome budėti prie Seimo rūmų, kokį įspūdį paliko Nacionalinės bib­lio­tekos kolonos ir laiptai, ant kurių mes, studenčiokai, gerdavome arbatą ar klausydavomės nepažįstamų „dėdžių“ nejaukių instrukcijų apie tai, kaip veikti agresoriaus atakų atveju.“), visi kaip vienas teigiamai vertina po 2016 m. baigtos rekonstrukcijos su didžiule energija atgijusią modernizuotą Nacionalinę bib­lio­teką.

Negali nedaryti įspūdžio rekonstruotos erdvės. „Kiekvieną kartą nustembu, kaip viskas tilpo į tokį, atrodytų, nedidelį pastatą. Visos jo erdvės dabar labai puikiai atvertos. Nacionalinė bib­lio­teka šiandien man yra išties sava, įaugusi kaip gyvenimo dalis“, – konstatuoja M. Burokas. „Kadangi esu renginių režisierius, idėjoms įgyvendinti pasitelkiantis technologinius sprendimus, – prisipažįsta D. Abaris, – mane sužavėjo rekonstrukcijos mastas ir techniniai sprendimai: kaip atlikta pastato rekonstrukcija, pritaikytos modernios technologijos, kokią ateities viziją matė bib­lio­tekos kūrėjai ir vadovai.“ Įvertinti ne tik ne viename 2016 ir 2017 m. architektūros ir dizaino konkurse laimėjimus pelnę Nacionalinės bib­lio­tekos pastatas ir erdvės – susidomėjimą net pasauliniu mastu kelia bib­lio­tekos veiklos modelis. „Mūsų bib­lio­teka šiandien yra įdomi viso pasaulio nacionalinių bib­lio­tekų vadovams. <...> Mūsų modelį vadinu naujuoju deriniu (angl. new mix), gyvąja ar žmonių bib­lio­teka (angl. life library). Mes

„

Nacionalinei bib­lio­tekai linkiu dar 100 kūrybiškų metų. Ateityje visi turėsime keistis <...>. Norėtųsi šiame procese dalyvauti sykiu su patikimais partneriais.

Lolita Varanavičienė

“

išsaugome tai, kas yra geroji klasika, ir kartu žengiame į naujas sritis, susijusias su šiuolaikinėmis technologijomis“, – aiškina Nacionalinės bib­lio­tekos generalinis direktorius R. Gudauskas.

Daugelis ciklo autorių pažymi kokybiškus bib­lio­ tekoje vykstančius renginius. „Nacionalinėje bib­lio­tekoje gausu dėmesio vertų renginių: edukacijų, susitikimų, diskusijų, paskaitų, knygų pristatymų.“ (Poetė Greta Ambrazaitė); „Čia rengiamos labai neblogos parodos.“ (M. Burokas); „Moderni, įgijusi reikšmingų renginių vietos statusą. Tokios vietos Vilniuje labai trūko, ir mūsų leidykla nuo pat pirmųjų dienų po rekonstrukcijos tapo nuolatine bib­lio­tekos salių viešnia. Čia rengiame svarbių knygų pristatymus, diskusijas.“ („Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė); „Esu dalyvavęs keliose [konferencijose] ir buvau maloniai nustebęs, matydamas, kad veikla šia kryptimi duoda didelių vaisių. Įvairios ekspertų

„

Jubiliejų švenčiančiai Nacionalinei Martyno Mažvydo bib­lio­tekai, jos darbuotojams palinkėčiau kelti aikštėn prestižo klausimą.

Mečys Laurinkus

“

bendruomenės, nagrinėdamos žodžio laisvės, kultūros politikos ar kitus klausimus, su didžiuliu malonumu eina į bib­lio­teką, diskutuoja, kartu formuoja ateities vizijas.“ (M. Lukošiūnas); prozininkei Unei Kaunaitei įspūdį daro vaikų edukacijos renginiai: „Kadangi man ypač artima vaikų ir paauglių literatūra, Nacionalinė bib­lio­teka visų pirma siejasi su šios srities specialistais. O jie – ne tik savo srities žinovai, jie tikrai nuoširdžiai myli vaikus. Šie žmonės visada šypsosi ir yra atviri naujoms idėjoms, entuziastingai dalijasi savo pačių sugalvotomis iniciatyvomis.“ Tai patvirtina R. Gudausko teiginys: „Dar viena mūsų stiprybė – nuoseklus ugdymas. Dėmesio skiriame visiems – nuo jaunučių iki senjorų.“ Kad ir kokių patrauklių naujų funkcijų imtųsi Nacionalinė bib­lio­teka, M. Laurinkaus nuomone, pagrindinė jų turėtų išlikti paveldo kaupimas. U. Kaunaitė tikisi, kad bib­lio­teka „bus kultūros pažinimo vieta, kurioje kiekvienas skubantis gyventi yra priverčiamas stabtelėti ir susimąstyti“. M. Burokui svarbu, kad Nacionalinė bib­lio­teka ir po šimto metų nenusisuktų nuo knygų – „tiek popierinių, tiek elektroninių“. O V. Gudaitis formuluoja dar griežčiau: „Kad jų [knygų] nepakeistų bedvasės kompiuterių dėžės. <...> Žmogui reikia ir malonaus lapų šiugždėjimo.“ Vis dėlto sunku būtų paneigti M. Lukošiūno teiginį, kad bib­lio­tekos „privalo neatsilikti nuo laiko dvasios – kiekvienas amžius atneša savų naujovių“. „Žiūrėdamas į atsinaujinusią Nacionalinę bib­lio­teką, pirmiausia matau, kad ji visiškai atsivėrė skaitmeninėms inovacijoms“, – pabrėžia žurnalistas. G. Ambrazaitė, džiaugdamasi pagrindinėje šalies bib­lio­tekoje saugomu Nacionaliniu publikuotų dokumentų archyvu, kuriame galima rasti tai, ko nėra kitur, priduria, kad „gausūs leidinių fondai – dar ne visas turinys, veikiau vieno didžiulio komplekto sudedamoji dalis“. „Naudojuosi įvairiomis Lietuvos ir užsienio duomenų bazėmis, kurias prenumeruoja M. Mažvydo bib­lio­teka. <...> Apskritai virtualūs archyvai yra nuostabus interneto laikų išradimas. Galimybė po juos naršyti

3

„

Šiandien, užėjus į Martyno Mažvydo bib­ lio­teką, vien erdvė verčia trumpam nustoti bėgti. Viliuosi, kad lygiai taip pat bus ir po ne vieno dešimtmečio.

Unė Kaunaitė

“

gerokai praplečia bib­lio­tekoje įmanomo rasti, įmanomo perskaityti, įmanomo sužinoti ir įmanomo patirti ribas.

Be šio puikaus išradimo neįsivaizduoju savo gyvenimo!“ – prisipažįsta poetė.

Pirmiau pasakytas mintis tarsi apibendrina Nacionalinės bib­lio­tekos generalinio direktoriaus R. Gudausko teiginys: „Klasikine prasme bib­lio­teka yra institucija, sauganti tai, ką reikia saugoti, tačiau atėjo laikai, kai nebepakanka tik saugoti, būtina eiti modernėjimo kryptimi, savo tikslams pasitelkiant pažangiąsias technologijas.“ „Bib­lio­tekos veikla neapsiriboja vien fondais ir moksline veikla (o tai ypač svarbu) – modernios technologijos taip pat randa vietos po šiuo stogu. Unikalios skaityklos, technologiškai aprūpintos studijos, konferencijų salės – visa tai skirta, mano manymu, svarbiausiam dalykui – kūrybiškumui ugdyti“, – svarsto D. Abaris, režisavęs ne vieną svarbų ne tik Nacionalinės bib­lio­tekos, bet ir visos valstybės renginį.

Mokslininkas D. Kaunas siūlo neužmiršti „tiriamojo darbo variklio“ – bib­lio­tekos rengiamos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos: „Be jos neįmanomas joks mokslinis darbas, net itin retomis istorijos temomis. <...> Jau parengti ir išleisti bibliografijų tomai lygintini su tautos ir valstybės išminties bei pasididžiavimo aruodu: daugiasluoksniu, daugiakalbiu, daugiatemiu, saugančiu milžinišką kiekį klasifikuotos, kruopščiai surinktos, išsamios, patikimos, tyrimais patikrintos informacijos.“ O M. Lukošiūnas primena, kad kone prieš tris dešimtmečius Nacionalinė bib­lio­teka tapo parlamentinė. „Amerikiečiai labai anksti suprato, kad šalies parlamentas negali funkcionuoti be žinių, o pagrindinė žinių vieta yra bib­lio­teka“, – priduria jis ir pamini dar vieną Nacionalinės bib­lio­tekos veiklos funkciją – partnerystes su įvairiomis visuomenės grupėmis ir įstaigomis. „Aktyviai ji dalyvauja ir mano dabartinės darbovietės – UNSECO veikloje. Ir saugodama pasaulio atmintį, ir bandydama suburti aplink save skirtingas bendruomenes“, – teigia pastaruoju metu dažniau Paryžiuje, o ne Vilniuje gyvenantis komunikacijos specialistas. Pastarąjį teiginį patvirtina R. Gudausko žodžiai: „Vykdydami projektus, bendradarbiaujame su daugybe įvairių institucijų. Šiuo metu bib­lio­tekos vykdomų projektų vertė siekia 24 mln. eurų. <...> Nacionalinė bib­lio­teka sėkmingai eina kultūrinės diplomatijos kryptimi. Per pastaruosius trejus metus užmezgėme glaudžią partnerystę su Užsienio reikalų ministerija, ambasadomis.“

„

Bib­lio­teka turėtų išlikti neutrali, besirūpinanti Lietuvos kultūra. Dar po šimto metų įsivaizduoju Nacionalinę bib­lio­teką pirmiausia nepamiršusią knygų.

Marius Burokas

“

4

Ko gero, daugelis skaitytojų pritartų D. Kauno minčiai, kad Nacionalinė bib­lio­teka yra savotiškas universitetas – „mano pirma neformali akademija – mokslo, kultūros, pasaulio ir savęs pažinimo, dvasinio bendravimo. Jos spaudos leidinių fonduose, rankraščių bylose, ikonografinės medžiagos rinkiniuose, o dabar – ir internetiniais greitkeliais pasiekiamose skaitmeninėse laikmenose bei talpyklose sutelkta daug istorijos ir nūdienos liudijimų“. „Jau pačiame jos pavadinime – Nacionalinė bib­lio­teka – užkoduota reikšmė mūsų valstybei. <...> žinoma, tai ir liktų tik pavadinimas, jei nebūtų turinio“, – daro išvadą D. Abaris. O M. Lukošiūnas įsitikinęs, kad „tai – vieta, kurioje formuojasi mūsų pačių požiūris į mus pačius“.

Rašytoja U. Kaunaitė primena, kad „ši erdvė nėra duotybė“. O kokį pėdsaką ji paliks kiekvieno širdyje, priklauso nuo bib­lio­t ekoje dirbančių žmonių. „Su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo bib­lio­teka pažindinausi ilgai – ją visų pirma atradau ne kaip vietą, iš kurios pasiimi knygą, o kaip žmonių ir informacijos sankaupą“, – pabrėžia jaunoji kūrėja. Su bib­lio­tekos darbuotojais Nacionalinės bib­lio­tekos įvaizdį sieja ir V. Gudaitis („Bib­lio­tekoje visada dirbo ir dirba šviesių žmonių“), M. Lukošiūnas („Pagalvojus apie senąją bib­lio­teką prieš rekonstrukciją, sukyla sentimentai, užburiantys prisiminimai apie jos dydį, čia dirbusius žmones“). Bendradarbiavimu su Nacionaline bib­lio­teka džiaugiasi L. Varanavičienė: „Įspūdį daro ir personalo paslaugumas, geranoriškumas, kai jautiesi partneris, o ne vargšas nuomininkas. Neretai bib­lio­tekos darbuotojai pasiūlo idėją ar „pakviečia“ knygą po savo stogu – tai yra paragina surengti vakarą.“

„

Bib­lio­tekų kaitos procese linkiu neužmiršti pagrindinių bib­lio­tekos funkcijų: rinkti spaudą ir kaupti informaciją apie ją, pagelbėti skaitytojams.

Vytautas Gudaitis

“

Gerai susipažinęs su ne vienos pasaulio bib­lio­tekos veikla R. Gudauskas gali palyginti: „Gal kitų šalių nacio­ nalinės bib­lio­tekos turi galingesnę infrastruktūrą, yra turtingesnės, bet mes esame turtingesni žmonių – su atsidavimu, kompetentingai ir, svarbiausia, kūrybiškai dirbančių savo darbą. Jie nebūtinai yra įgiję bib­lio­tekininko išsilavinimą, bet kartu su bib­lio­tekininkais šie specialistai sukuria sinergiją, iš kurios randasi nauja vertė.“ „Nuoširdžiai manau, kad mes visi kartu atkūrėme Nacionalinę bib­lio­teką – atkūrėme tai, ką buvo prasminga atkurti, ir sukūrėme naujų paslaugų bei veiklų“, – vertindamas po rekonstrukcijos atidarytos bib­lio­tekos veiklą, prisipažįsta bib­lio­tekos vadovas.

Neatsitiktinai, apžvelgdami rubrikos „#Gyvasžodis“ tekstų autorių per 2019-uosius metus nupieštą Nacionalinės bib­lio­tekos paveikslą, baigiame mintimis apie joje dirbančius žmones. Tolesniuose šio numerio puslapiuose suteikiame žodį veiklos šimtmetį švenčiančios bib­lio­ tekos darbuotojams.

Apžvelgė Asta Stirbytė

NACIONALINEI BIB­L IO­T EKAI

Jubiliejaus proga žurnalas „Tarp knygų“ pakalbino ir administracijos narius. Koks kelias juos atvedė į Nacionalinę bib­lio­teką, kodėl vertina savo darbą, su kokiais iššūkiais susiduria?

IŠŠŪKIUS PRIIMAME KAS DIENĄ Bib­lio­tekoje atsidūriau, kai buvau pakviestas atlikti bib­lio­tekos rekonstrukcijos darbų projektinės dokumentacijos auditą ir pateikti savo įžvalgas. Ilgainiui darbų apimtys bei sritys keitėsi, keitėsi ir pareigos. Prasiplėtė mano žinios ne tik apie Lietuvos, gal net labiau – apie Europos bib­lio­tekų veiklą. Vertingos patirties įgijau ir dirbdamas tarptautiniame projekte „Bib­lio­tekos pažangai 2“.

Manau, kad reikšmingiausias mano darbas, prie kurio prisidėjau, – Nacionalinės bib­lio­tekos rekonstrukcijos pabaiga nustatytu laiku. Džiaugiuosi, kad pavyko padaryti darbų, kurių nebuvo numatyta pradiniame etape, o tai reiškia ir biudžete nebuvo numatyta lėšų. Pvz., įrengėme TV studiją, konferencijų, kino sales, muzikavimo erdvę, garso įrašų studiją, dirbtuves PASIDARYK PATS, „Žaisloteką“. Esu dėkingas žmonėms, dirbusiems ir dirbantiems kartu, už jų palaikymą ir pagalbą.“

Iš kairės: Aidas Sinkevičius, Janina Marcinkevičienė, Genovaitė Šablauskienė, generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Sandra Leknickienė, Vilma Vaitkevičiūtė, Alma Masevičienė. 2019 m. gruodis

Sandra LEKNICKIENĖ, generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai: „Mano kelias Nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo 1994 m. Per tiek metų supratau, kad sprendžiant skirtingas situacijas būtinas skirtingas požiūris ir elgsena, kad vertingiausias dalykas yra žmonės, kurie padeda įgyvendinti institucijos siekius. Turime institucinę atsakomybę kaupti ir išsaugoti Lietuvos informacijos išteklių fondą, o kiekvienas šioje srityje dirbantis specialistas turi prisiimti asmeninę atsakomybę užtikrinant efektyvų ir integruotą jo organizavimą ir valdymą.

Nacionalinės bibliotekos prestižas priklauso nuo visų jos veiklų sėkmės ir dermės. Šioje institucijoje kuriami ir vystomi duomenų, informacijos išteklių, skaitmeninto kultūros paveldo valdymo procesai ir sprendimai sudaro sąlygas visuomenei atverti turtingus kultūros paveldo rinkinius, vykdyti mokslo tiriamuosius darbus, diegti inovacijas ir dalintis žiniomis. Svarbiausia visose veiklose turėti ne išsilaikymo, bet plėtros nuostatas ir siekius.“ Genovaitė ŠABLAUSKIENĖ, generalinio direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir finansams: „Taip susiklostė, kad iš viešojo sektoriaus įstaigos pabėgusi į privatų, vėl sugrįžau į viešąjį. Visuomet norėjau dirbti kultūros įstaigoje. Šiemet sukako jau 20 metų, kaip dirbu bib­lio­tekoje. Neslėpsiu, pradėjusi čia dirbti (vyriausiąja buhaltere – Red.), sulaukdavau darbo pasiūlymų. Reikėjo rinktis, likti bib­lio­tekoje ar grįžti į privatų sektorių dėl didesnio atlyginimo. Bet po dvejų metų gavau pasiūlymą eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas. Darbas tapo įdomesnis. Vieną dieną supratau, kad nenoriu dairytis į šonus. Šiandien man labiausiai imponuoja tai, kad esame šiuolaikiška moderni įstaiga, pateisinanti Nacionalinės bib­lio­tekos vardą. Kad žengiame pirmyn ir siekiame būti geriausi. Kad nuolat ieškome finansinių galimybių, kurios leistų išlaikyti įstaigos finansinį stabilumą.“ Aidas SINKEVIČIUS, generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai: „Pagal kvalifikaciją esu miškų ūkio inžinierius. Tačiau mano darbinė patirtis labai plati ir įvairi.

Teko dirbti ir mokyklos bendrabučio auklėtoju, ir moksliniu bendradarbiu, ir apsaugos policijos darbuotoju. Dirbau ir valdiškose institucijose, ir versle. Tiesa, didesnę dalį – versle.

Iš gyvenimo pamokų stengiuosi padaryti išvadas, nekartoti klaidų.

Alma MASEVIČIENĖ, mokslinė sekretorė: „Visuomet stengiuosi drąsiai priimti iššūkius, manau, kad kasdienis tobulėjimas, naujos kompetencijos ir patirtys yra itin svarbu šiandienos pasaulyje. Visos mano anksčiau Nacionalinėje bib­lio­tekoje eitos pareigos (Retų knygų ir rankraščių skyriuje, vėliau – Informacijos išteklių departamente) vienaip ar kitaip praturtino, suteikė naujų žinių bei patirčių. Šiuo metu svarbiausias iššūkis – sklandaus Nacio­ nalinės bib­lio­tekos 2021–2024 m. strateginių gairių kūrimo proceso užtikrinimas, bendras darbas kartu su kolegomis siekiant, įvertinus tendencijas, apibrėžti Nacionalinės bib­lio­tekos prioritetines veiklos kryptis ir tikslus.“ Janina MARCINKEVIČIENĖ, generalinio direktoriaus patarėja: „Bib­lio­tekoje tiek daug struktūrinių padalinių, veiklų, procesų, specializacijų, kompetencijų...

Reikalingas ir teisininkas. Kadangi Mykolo Romerio universitete studijavau Intelektinės nuosavybės teisės programą, bib­lio­tekoje galėjau puikiai realizuoti įgytas žinias. Iššūkių bib­lio­tekoje būna, galima sakyti, kiekvieną dieną. Bet tai mane žavi, įkvepia darbui, motyvuoja.

Pradėjusi dirbti generalinio direktoriaus patarėja, turėjau pereiti prie kito darbo organizavimo modelio, naudotis kitomis, ne tik teisinėmis, bet ir vadybos, organizacinėmis, strateginėmis kompetencijomis. Apskritai mane labai motyvuoja galėjimas tobulėti, išmokti kažką naujo, atrasti ir būti naudingai. Bib­lio­tekoje tą ir randu.“ Vilma VAITKEVIČIŪTĖ, administratorė: „Bib­lio­teka – mano pirmoji ir vienintelė darbovietė, čia dirbu nuo 1987-ųjų. Per tuos metus teko sutikti daug puikių žmonių, iš kurių daug mokiausi, įgijau įvairių patirčių. Džiaugiuosi, kad, bib­lio­tekai švenčiant 100-metį, esu čia, kad galėjau būti liudininkė daugelio svarbių mūsų bib­lio­tekos praeities gyvenimo įvykių ir kartu su visais pasidžiaugti sėkminga bib­lio­tekos šiandiena.“

5

DOKUMENTINIO PAVELDO TYRIMŲ DEPARTAMENTAS

Jolanta Budriūnienė, departamento direktorė: „Bib­lio­tekai švenčiant šimtmetį, kaip ir dera pagrindinei šalies bib­lio­tekai, palinkėčiau būti lydere. Išmintingai, išmaniai ir toliaregiškai turime kurti tokią bib­lio­teką, kurioje derėtų tradicijos ir naujovės, į kurią būtų gera ateiti ir joje būti, kurios vardas būtų minimas kaip draugiškos ir atviros bičiuliams bei partneriams. To ir linkiu – bib­lio­tekos bendruomenei ir sau.“

PRAEITIES PASLAPČIŲ SERGĖTOJAI RETŲ KNYGŲ IR RANKRAŠČIŲ SKYRIUS Šiemet švenčiame Nacionalinės bib­lio­ tekos įkūrimo 100-ąjį gimtadienį, o jau po poros metų, 2021-aisiais, tokį pat jubiliejų minės Retų knygų ir rankraščių skyrius. Per tą laiką jis ne vieną kartą keitė pavadinimą, veikė ir kaip du atskiri skyriai. Buvo etapų, kai jo ir nebuvo... 2001 m. į vieną padalinį sujungti Retų knygų ir Rankraščių skyriai Nacionalinės bib­lio­tekos skaitytojams ir lankytojams po truputį veria savo saugomus lobius, kurie apima apie 85 tūkst. XV–XIX a. spaudinių ir apie 95 tūkst. XIV–XXI a. rankraštinių dokumentų.

O juos pažinti padeda patyrę darbuotojai. Tikros rankraščių asės: ne vienus metus tvirtai skyriaus vairą laikiusi Rima Dirsytė; ne tik įvairaus pobūdžio rankraščius aprašanti, bet ir puikiai skaityklą valdanti Diana Norkūnienė; senąją lenkų kalbą kremtanti ir istorinius fondus tirianti (pvz., Kosakovskių šeimos archyvą, Vilniaus kapitulos fondą) TeStovi (iš kairės): Jadvyga Misiūnienė, Eva Praškevič, Diana Norkūnienė, Rasa Sartanavičienė, Jurgita Kristina Pačkauskienė, Teresa resa Mackevič; prancūzų kalbos specialistė, Mackevič, Vytautas Smilgevičius, Dalia Tarailienė; sėdi (iš kairės): skyriaus vadovė Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė, Rima Dirsytė, Milda Kvizikevičiūtė, Giedrė Žukauskaitė. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta Viktorijos Bargailienės ir Gintarės Petuchovaitėsištyrusi ne vieną asmeninį archyvą, tarp jų ir Majauskės. Vygaudo Juozaičio nuotraukos garsaus keliautojo, žurnalisto Mato Šalčiaus fondą, Dalia Tarailienė; sėkmingai ne vieno lietuvių rašytojo fondą aprašiusi Giedrė mas – įvairios parodos, skyriaus rengiamos Retų knygų ir Žukauskaitė. Daugeliui tikrai sunku suprasti, kiek laiko, kanrankraščių skaitykloje. 2017 m. Nacionalinėje bib­lio­tekoje trybės ir patirties reikia norint „prakalbinti“ dažnai įmantriai pradėjusios dirbti dr. Milda Kvizikevičiūtė ir doktorantė ir įvairiomis užsienio kalbomis užrašytą tekstą. Šiuo keliu Gintarė Petuchovaitė-Majauskė puikiai susidorojo su joms dar tik pradėjo žengti nuo 2018 m. pradžios prie skyriaus tekusiu iššūkiu – parengė didelio atgarsio sulaukusią parodarbuotojų prisidėjusi dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė, dą „Maištaujančios knygos“, skirtą Reformacijos 500 metų tačiau jos menotyrinės žinios yra nepamainomos tiriant jubiliejui. Be kitų darbų, Milda mūsų skyriaus „Facebook“ įvairių rūšių ir žanrų dokumentinį paveldą. paskyroje „Retos knygos ir rankraščiai, Nacionalinė bib­lio­ Jei norite kuo daugiau sužinoti apie senąsias knygas, teka“ dalijasi įdomybėmis ir curiositas apie senąsias knygas kreipkitės į Jadvygą Misiūnienę, geriausiai išmanančią bei rankraščius. Kitos naujokės – Eva Praškevič ir Rasa Sarsenosios knygos ypatumus. Jos skvarbus žvilgsnis ir ilgų tanavičienė – entuziastingai įsitraukė į skyriaus darbą: Eva darbo metų patirtis leido atskleisti ne vieną fonduose bepo truputį veria garsiųjų Plantinų spaustuvės palikimą, o sislėpusią įdomybę ar vertybę. Džiaugiamės, kad skyriuje Rasa gilinasi į Prūsijos raštų, daugiausia parašytų vokiečių turime klasikinių kalbų (lotynų ir graikų) specialistę Viktoriją kalba ir dar gotišku šriftu, tematiką.

Bargailienę. Jos žinios ypač padeda kolegoms skaitant buTikimės, kad Retų knygų ir rankraščių skyrius ir toliau vusių savininkų knygose paliktus įrašus. Senų dokumentų sėkmingai gyvuos: tirs rankraščius bei senąsias knygas, o katalogavimo ypatumų Viktorija mokė skyrių pastaraisiais tyrimų rezultatus įvairiomis parodomis, renginiais ar leidimetais papildžiusius naujus specialistus. Vieno jų, Vytauto niais pristatys visuomenei.

Smilgevičiaus, kaip numizmatikos specialisto, žinios puikiai praverčia tiriant senąsias knygas. Jo įdomių idėjų įkūnijiDr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė

6

NE TIK VERTINGAS PAVELDAS, BET IR NEĮTIKĖTINAI GYVYBINGA KŪRYBA LITUANISTIKOS SKYRIUS

Iš kairės: Silvija Stankevičiūtė, dr. Ina Ėmužienė, dokt. Valda Budreckaitė, dr. Dalia Cidzikaitė, Asta Miltenytė, Vaclava Filipovič, Rima Mažeikienė, skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas, Eglė Karalienė, dr. Arida Riaubienė, Irmina Abramovienė, Jolanta Matuzaitė, Dovydas Matrosovas, Deimantė Žukauskienė. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta šių skyriaus darbuotojų: Mato Baltrukevičiaus, dr. Tomaszo Błaszczako, dr. Kęstučio Raškausko, dr. Andriaus Šumino.

Pasakojimą tiktų pradėti nuo neseniai publikuoto profesorės Viktorijos Daujotytės prisiminimo apie Lituanistikos skyrių: „Noriu paliudyti žmones, jų likimus. Bib­lio­tekininkus, kurie stiprino mano lituanistiką, pasitikėjimą tuo, ką darau.

Tarsi sakė tyliai, pašnibždom, kad tai yra svarbu mums visiems. Supratau, kad man stengiamasi padėti ne dėl manęs, o dėl darbo, kurį dirbu. Kad išliktų atmintis, kad išliktų respublika, juk jei yra respublikinė bib­lio­teka, yra ir respublika.“* Ir iš tiesų – nors oficiali Lituanistikos skyriaus įkūrimo data – 1961 metai, dar 1944-aisiais imtasi iniciatyvos iš viso knygų masyvo išskirti lituanistinį foną. Ne vienas nuo sovietmečio represijų nukentėjęs nepriklausomos Lietuvos intelektualas rado savo darbo vietą ir prasmę tyrinėdamas bei plėsdamas žinias apie tautos identitetą liudijančius ženklus. Tokių išskirtinių asmenybių dėka bib­lio­tekos fonduose buvo atrasti, ištirti ir tolesnei mokslinei analizei perduoti gausūs rankraštiniai ir publikuoti senosios raštijos paminklai.

Visą skyriaus gyvavimo laikotarpį jo darbuotojams buvo taikomi aukšti kultūros istorijos, krašto kultūros pažinimo, nuolatinio gilinimosi ir domėjimosi lituanistikos lauku standartai. Taip pat ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją, maksimalios pagalbos ir dėmesio jam teikimas. Matyt, ir dėl to, taip pat dėl turtingo Lituanistikos skyriaus fondo net trys tuomet buvusios skyriaus skaityklos buvo itin populiarios.

O Atgimimo laiku – kai buvo atvertos „specskyrių“ durys, į Lietuvą grįžo išeivijos spauda – net negebėjo talpinti visų norinčiųjų.

Tiesa, 2000 metais įvykusi struktūrinė bib­lio­tekos reforma Lituanistikos skyriaus funkcijas modifikavo, dėmesys buvo sutelktas į vienos iš svarbiausių jos dalių – lituanikos aspektą, o 2016 m., kai iš daugelio mokslo ir studijų ins* Viktorija Daujotytė. Knygos civilizacija dar turi galių. In: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka: 100. Vilnius, 2019, p. 41.

titucijų ėmė nykti lituanistikos padaliniai, Nacionalinėje bib­lio­tekoje toks skyrius vėl atkurtas, ir humanitarų dažnai vadinamas vienu paskutiniųjų lituanistikos bastionų.

Lituanistikos skyrius rūpinasi Nacionalinėje bib­lio­tekoje saugomo lituanistinio paveldo gausinimu, jo tyrimais, aktualizavimu, sklaida, vykdo lituanistikai svarbių įvykių stebėseną ir jų viešinimą. Jis rengia šiems įvykiams skirtus ir lituanistinį paveldą aktualizuojančius renginius, parodas, literatūros ir istorijos knygų pristatymus, lituanistikai svarbių datų paminėjimus Nacionalinėje bib­lio­tekoje, šalyje ir užsienyje. Skyriaus socialinių ir humanitarinių mokslų sričių mokslininkai ir tyrėjai vykdo taikomuosius mokslinius istorijos, filologijos, politikos mokslų, komunikacijos ir informacijos mokslo krypčių tyrimus.

Visai šiai skyriaus veiklai labai padeda sistemingas ir savitarpio pasitikėjimu pagrįstas bendravimas su šalies bei užsienio mokslo ir kultūros institucijomis, su kitomis atminties, mokslo ir kultūros institucijomis, pasaulio lietuvių organizacijomis, baltistikos centrais. Lituanistika suvokiama ir visuomenei pristatoma ne tik kaip vertingas aktualus paveldas, bet ir kaip šiuolaikinėmis formomis besiplėtojanti neįtikėtinai gyvybinga kūryba – iki pat naujausių medijų ir intermedialumo, kūrybinių instaliacijų.

Lituanistinė ir kultūrinė edukacija skyriuje neatsiejama nuo politinės kultūros klausimų, nuo jaunuolių pilietinės edukacijos, pilietinės visuomenės ugdymui skirtų renginių. Vienas iš pagrindinių iššūkių – sparti skaitmeninių technologijų plėtra ir jos paveiktas jaunasis skaitytojas – verčia pasitempti ir pačius edukatorius, rasti, kaip jaunimui patraukliomis formomis pateikti lituanistinę medžiagą.

Skyriaus vykdomos lituanistinės veiklos kuria atvirą skirtingų kartų ir šalių lituanistikai neabejingų, pilietiškų žmonių susitikimo erdvę.

Jolanta Budriūnienė, dr. Dainius Vaitiekūnas

7

NEIŠSEMIAMAS KOLEKCIJOS POTENCIALAS JUDAIKOS SKYRIUS Iki 2017 m. bib­lio­t ekoje nebuvo oficialaus judaikos padalinio, nors žydų knygos ir periodika buvo aprašomos daugelį metų. Daugiau kaip 20 metų vadinamoji Judaikos darbo grupė priklausė Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriui. Tiktai kai bib­lio­teka persikėlė į rekonstruotas patalpas, direkcijai kilo mintis, kad ir bib­lio­tekos struktūroje, ir erdvėje reikia skirti vietos judaikos kolekcijai ir įsteigti oficialų Judaikos skyrių. Tuomet niekas nežinojo, kokie didžiuliai atradimai dar mūsų laukia. Tas sprendimas buvo tarsi žvilgsnis į priekį, vizija, kad, praėjus pusmečiui, kai buvo įsteigtas Judaikos tyrimų centras, bus atrasta didžiulė šios srities dokumentų kolekcija.

Dar dirbdama eiline bib­lio­t ekos darbuotoja, dažnai pagalvodavau: jeigu bib­lio­teka turi nemažą rankraščių fondą, Stovi (iš kairės): Miglė Anušauskaitė, Ruta Bloštein, Julijana Andriejauskienė, Mangirdas Bumblauskas; sėdi Goda Volbikaitė tai, ko gero, turi ir žydų dokumentų. (kairėje) ir skyriaus vadovė Lara Lempertienė. 2019 m. gruodis Bet visi mano paklausimai (labai reti ir atsitiktiniai) nedavė jokio rezultato. Visi, dokumentais bandydami juos pristatyti visuomenei. Ta žikuriems būdavo užduodamas šis klausimas, labai nuoširnia jau plačiai pasklido. Mūsų centre nuolat būna lankytojų džiai atsakydavo: ne, mes turime tik Toros ritinius. (Vėliau iš įvairių pasaulio kraštų. Ateina žmonės, kurie ne tik nori jie buvo išdalyti pasaulio žydų bendruomenėms, liko tiktai patyrinėti, bet tiesiog įsitikinti, kad po Holokausto išliko keli.) Bet buvo pamiršta, kad rankraštyno užkaboriuose daugiau, negu manyta. yra labai daug žydų dokumentų. Tik nuo tada, kada buvo Pagal dydį ir svarbą mūsų Judaikos kolekciją būtų įkurtas Judaikos tyrimų centras ir atsirado struktūra, kuri galima prilyginti Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) galėtų prisiimti atsakomybę už dokumentus, pradėjome Niujorke rinkiniui, nes kažkada iš Vilniaus nacių išvežti gauti kitus atsakymus. dokumentai, kurie paskui pagal sąjungininkų sprendimą Rankraštyne mums buvo parodytos dėžės dokumenatiteko YIVO institutui, yra tos pačios kolekcijos dalis. Savo tų – ten aptikome tikrą lobį, kuris ramiai gulėjo dešimtmeakimis esu mačiusi, kad vienas to paties dokumento lapas čiais. Nemažai jų buvo atkeliavę ir iš K. Sirvydo gatvės (šie saugomas YIVO, o kitas – pas mus. dokumentai XX a. 5-ajame dešimtmetyje buvo paveldėti Pirmieji mūsų centro bendradarbiai buvo žmonės, jau iš Knygų rūmų), tačiau didžioji dalis priklausė rankraščių anksčiau dirbę bib­lio­tekoje su žydų medžiaga. Jie turėjo fondui. Šiuos dokumentus dabar rūšiuojame, rezultatus ne tik tam būtinų įgūdžių, bet ir motyvaciją. Reikalavimas fiksuojame. Stengiamės, kad jie būtų įtraukti į tarptautinį dabar priimant žmogų dirbti centre yra nors vienos iš žydų projektą ir būtų restauruojami, skaitmeninami, viešinami. kalbų – hebrajų ir jidiš – bazinis mokėjimas. Pageidautinas Nelaukdami finansavimo, mes jau seniai dirbame su šitais ir anglų, ir bent vienos iš Vakarų bei Rytų Europos kalbų mokėjimas, nes mūsų kolekcijos dokumentuose ir spaudiniuose, be jidiš ir hebrajų, galima užfiksuoti kone 10 kitų kalbų.

Dar vienas svarbus dalykas – motyvacija. Galima būtų paklausti, o kas nebūtina, norint dirbti Judaikos skyriuje? Tikrai nebūtina būti žydu. Nes mūsų domėjimasis yra kultūrinis. Mes esame ne žydų organizacija, o žydų kultūros padalinys Nacionalinės bib­lio­tekos struktūroje. Šiuo metu Judaikos skyriuje dirba 6 žmonės.

Kadangi 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, artimiausi mūsų, kaip ir daugelio kultūros įstaigų, planai ir darbai bus susiję su šia tema.

Isacharas Beras Karmoli. Yode itim („Laiko išmanytojai“), 1751. Rankraštinis astronomijos traktatas. Iš Mato Strašuno kolekcijos. Visame pasaulyje yra išlikę vos keli šio Vilniaus bibliofilo asmeninės kolekcijos rankraščiai.

8

Dr. Lara Lempertienė

INFORMACIJOS IŠTEKLIŲ DEPARTAMENTAS

Jolita Steponaitienė, departamento direktorė: „Bib­lio­tekai, švenčiančiai šimto metų jubiliejų, linkiu prisiimti iššūkius, kurie svarbūs valstybei ir jos ateičiai, bib­lio­tekos bendruo­ menei – priimti iššūkius, keičiančius mūsų bib­lio­teką, kaip svarbią valstybės instituciją, sau – sveikatos ir kad vis dar mane džiugintų iššūkiai ir atradimai.“

KUR PRASIDEDA KNYGOS KELIAS BIB­L IO­T EKOS FONDO PLĖTROS SKYRIUS Knyga, vos įžengusi į žinių šventovę, ne iš karto keliauja į lentyną. Prieš tai ji nueina ilgą kelią, kuris ir prasideda Bib­lio­tekos fondo plėtros skyriuje. Taigi, kas vyksta už mūsų skyriaus durų?

Privalomojo egzemplioriaus keliai ir klystkeliai. Privalomasis egzempliorius – vienas iš bib­lio­tekos fondų formavimo šaltinių. Per metus Nacionalinė bib­lio­teka priima apie 6000 pavadinimų dokumentų, o vienetais tai sudaro apie 15 tūkstančių. Privalomojo egzemplioriaus grupė dirba dviem kryptimis: atlieka pirminį Lietuvos leidėjų išleistų dokumentų tvarkymą (inventorina, paskirsto fondams) ir vykdo privalomojo egzemplioriaus gavimo kontrolę.

Kaip teigia patys darbuotojai, patrauklioji šio darbo baro pusė – bendravimas su labai įvairiais ir įdomiais žmonėmis: leidėjais, rašytojais, mokslininkais, menininkais, muzikais, kitais tautos šviesuoliais. Palyginimui: 1990 m. bendravome su 70 oficialiai registruotų leidėjų, o 2018-aisiais jų buvo per 500.

Fondo pildymas. Kiekvienais metais bib­lio­tekos fondai pasipildo apie 40 tūkst. naujų dokumentų – tai sveria apie 28 tonas.

Tarpbib­lio­tekiniai mainai Lietuvoje. Mainai tarp bib­lio­tekų prasidėjo nuo Nacionalinės bib­lio­tekos įkūrimo laikų. Pirmiausia jie padėjo papildyti Lietuvos bib­lio­tekų, muziejų ir kitų žinybų fondus. Vartotojų patogumui pildomas elektroninis „Leidinių mainams katalogas“. Čia galima rasti vertingų leidinių, išleistų Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, taip pat JAV. Užsienio dokumentų komplektavimas. Teisė keistis leidiniais su užsienio bib­lio­tekomis suteikta dar 1954 m. Šiuo metu Nacionalinė bib­lio­teka turi 65

užsienio mainų partnerius 28 valstybėse, tolimiausia šalis – Japonija. Užsienio mainų partnerius ypač domina Lietuvos istorijos instituto leidiniai. Iš serialinių leidinių jiems įdomiausi yra „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Lituanistika“, o žurnalas „Tarp knygų“ siunčiamas net 17 užsienio mainų partnerių. Lietuvių rašytojų grožinės literatūros naujienas lietuvių kalba pageidauja gauti Britų bib­lio­teka (The British Library).

Akiratyje – ir elektroniniai ištekliai. Nuo 2002 m. Nacionalinė bib­lio­teka vykdo elektroninių išteklių skirtingose laikmenose kaupimą, saugojimą ir teikia prieigą prie bib­ lio­tekos įsigytų leidinių. Gautas leidinys ar informacija apie leidinį gali būti pasiekiama portale ibib­lio­teka.lt ir (arba) Nacionalinės bibliografijos duomenų banke. Bib­lio­tekoje esančiuose stacionariuosiuose kompiuteriuose galima susipažinti ir skaityti daugiau kaip 70 elektroninių regioninių laikraščių – šiame bare taip pat pluša mūsų skyrius.

Kasmet įgyjame 2050 pavadinimų elektroninių leidinių, per 7000 licencijų (kiek skaitytojų vienu metu gali skaityti, pvz., penkios licencijos – penki skaitytojai). Šiuo metu skyriuje dirba 20 žmonių.

Jolita Steponaitienė, Dovilė Ivanovienė Ar žinote, kad Lietuvoje leidžiama per 500 pavadinimų žurnalų, iš jų vien kryžiažodžių daugiau kaip 100 pavadinimų.

Jeigu per metus bib­lio­tekos gaunamus privalomuosius egzempliorius (15 tūkst. vnt.) sudėtume į knygų bokštą – jo aukštis beveik prilygtų Vilnius televizijos bokštui.

Per metus skyrius vidutiniškai išsiunčia apie 800 siuntų, o gauna apie 350.

Sėdi (iš kairės): Roma Vaitkunskienė, Milda Petrauskienė, Laima Stankūnaitė, Giedrė Strikulienė, Daiva Griškevičienė, Regina Karvelytė. Stovi (iš kairės): Laura Apolskienė, Liudvika Kilius, Violeta Petrulevičiūtė, Daiva Martinkutė, Giedrė Konstantinavičienė, Danutė Tokarenko, Lucija Sadovskaja, departamento direktoriaus pavaduotoja Dovilė Ivanovienė, Vera Terienė, Irena Dainelytė, Marija Bulbuk, Loreta Čepulienė. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta Ligitos Maslauskės ir Eglės Kisielienės.

Nacionalinės bib­lio­tekos partnerės, šalys, iš kurių gauname ir siunčiame leidinius: Azerbaidžanas, Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Estija, Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Latvija, Lenkija, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Serbija, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vengrija, Vietnamas, Vokietija.

9

METADUOMENYS – TIK VIENAS ŽINGSNIS IKI DIDŽIŲJŲ DUOMENŲ METADUOMENŲ KŪRIMO SKYRIUS

tas knygas. Taip buvo įvykdytas Nacionalinės bib­l io­t ekos kortelinių katalogų retrokonversijos projektas.

Daugiau kaip per ketvirtį amžiaus programinės įrangos techninės galimybės gerokai patobulėjo. 1991 m. Nacio­ nalinėje bib­l io­t ekoje pradėtas kompiuterinis katalogavimas iš esmės pakeitė darbo pobūdį.

Augo katalogavimo apimtys, atsirado galimybė vartotojams virtualiojoje aplinkoje informaciją pasiekti „čia ir dabar“.

Elektroninis katalogas, kuriame kaupiama informacija apie lietuviškas knygas, knygas užsienio kalbomis, natas, žemėlapius, periodinius ir tęstinius Sėdi pirmoje eilėje (iš kairės): Albina Mačionienė, Lina Bajoriūnienė, Dovilė Dirmienė, Dileta Balčiūnienė, Vita Čeglienė; antroje eilėje leidinius, vaizdo ir gar(iš kairės): Olga Kasjanova, Vaiva Rutkauskaitė, Silvija Stankuvienė, Regina Jusaitienė, Margarita Šidlauskienė, Vida Mickevičienė, so įrašus, elektroninius Roma Skačkauskienė; trečioje eilėje (iš kairės): Rasa Ginaitienė, Aurelija Tamošaitienė, Audronė Dudlauskaitė, Jūratė Jautakienė, išteklius – lyg didelis Dalia Pečiulienė, Renata Bagočienė, Rasa Bubėnaitė, paskutinėje eilėje (iš kairės): Ina Kvietkuvienė, Milda Baranauskienė, Regina Švabauskaitė, Regina Tamolytė, Zita Baublytė, Birutė Tomašaitytė, Birutė Liniauskienė, Valentina Grušienė. 2019 m. gruodis. gyvas organizmas, suNuotraukoje trūksta Angelinos Pruckutės, Veros Vladimirovos, Genutės Lenkauskaitės. jungiantis įvairių bib­ lio­tekos padalinių darbą. Siekiant dalykinės leidinių analizės, 1991 m. pradėtas kurti Nacionalinės XX a. pradžioje įsibėgėjant nepriklausomos Lietuvos bib­lio­tekos rubrikynas, kuris suteikė galimybę dokugyvenimui, 1919 m. pabaigoje įkurtas Lietuvos cenmento turinį atskleisti dalykinėmis rubrikomis. 1995 m. trinis knygynas taip pat įgavo naujas apsukas: plėtėsi, pradėjus Lietuvoje kurti autoritetinius įrašus, atsirado gaudavo vis daugiau knygų, spaudos. Visa tai reikėjo galimybė vartotojams rasti visus kataloge esančius dotvarkyti, registruoti, todėl gana greitai atsirado spaudinių kumentus pagal antraštę, rengėjo ar autoriaus asmens tvarkymo skyriaus užuomazgos. Skyrius būtent tokiu vardą, kolektyvo pavadinimą, nepaisant kalbų, vardų ir pavadinimu gyvavo daug metų. Kiek vėliau buvo įkurti pavadinimų formų. atskiri Knygų tvarkymo ir Sisteminimo skyriai. 1992 m. jie Šiuo metu kataloguojama UNIMARC formatu, kuris buvo sujungti į Katalogavimo skyrių. Tai buvo dabartinio leidžia kurti daugialygius, daugiarūšius, daugiakalbius Metaduomenų kūrimo skyriaus pirmtakas. bibliografinius įrašus. Nacionalinės bib­lio­tekos elektroniPagrindinis skyriaus tikslas – Nacionalinės bib­lio­tekos nis katalogas kasmet papildomas maždaug 30 000 naujų elektroninio katalogo kūrimas vartotojams. Kad skaitytojai bibliografinių įrašų. 2019 m. gruodžio 10 d. jame buvo nenuskęstų informacijos jūroje, dirba 30 skyriaus darbuoto1 152 942 bibliografiniai įrašai. Milijonasis Nacionalinės jų, kurios pildo katalogą, profesionaliai sutvarko dokumentą bib­lio­tekos elektroninio katalogo įrašas buvo sukurtas iki patekimo į saugyklas ar skaityklas. Bib­lio­tekos vartotojai 2015 m. liepą. gali naudotis mūsų darbu ir greitai rasti reikiamą informaMes, pagrindinės katalogo sudarytojos, jaučiamės ciją. Elektroninis katalogas yra ir ateityje išliks pagrindiniu labai reikalingos. Mūsų darbo rezultatas – Nacionalinės bib­lio­tekos fonduose sukauptų informacijos išteklių šaltiniu. bib­lio­tekos elektroninis katalogas, kuris matomas ne Kelias nuo tradicinio kortelių katalogo iki elektroninio tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – puikus profesionalaus buvo ilgas ir sudėtingas. Pradžioje gauti dokumentai būir darnaus kolektyvo darbo atspindys. Džiaugiamės, gadavo aprašomi ranka, vėliau – rašomąja mašinėle, dabar lėdamos būti naudingos visiems katalogo vartotojams. kataloguojami kompiuteriu. Ta „popierinė“ informacija Tikimės, kad vykdomas Lietuvos integralios bib­lio­tekų kortelėse buvo saugoma kataloginės spintos dėžutėseinformacijos sistemos (LIBIS) modernizavimas atvers stalčiukuose. 1998–2000 m. nuskenavus kortelių katalonaujas metaduomenų sklaidos į debesiją galimybes. gą, informacija apie dokumentus iš dėžučių persikėlė į internetinę erdvę – sukurtas Vaizdų katalogas, kuriame pateikiama informacija apie bib­lio­tekoje iki 1998 m. gauRoma Skačkauskienė

10

ŠIEK TIEK APIE GYVENIMĄ TARP KNYGŲ...

BENDRŲJŲ FONDŲ SKYRIUS

se fonduose saugoma daugiau nei pusė bib­lio­tekos dokumentų – apie 3,334 mln. fizinių vienetų spaudinių.

Svarbiausi skyriaus uždaviniai – kaupti, tvarkyti ir saugoti Nacionalinės bib­lio­tekos dokumentus, atsižvelgiant ne tik į jų aktualumą, bet ir išliekamąją vertę, organizuoti skyriaus fonduose saugomų dokumentų išdavimą vartotojams. Vienos iš svarbiausių funkcijų – atrinkti saugoti nacionalinius ir užsienio šalių įvairių sričių dokumentus, priimti gaunamus, organizuoti jų išdėstymą, atrinkti ne(be)aktualius dokumentus ir siūlyti įsigyti trūkstamus, galiausiai – kuo greičiau užsakytus leidinius pristatyti skaitytojams. Didelė darbų dalis atliekama saugyklose, vienam darbuotojui priskiriami du, trys aukštai. Vakarais ir savaitgaliais, kai lieka tik skaitytojams leidinius surenkantys darbuotojai, jiems tenka apeiti iki 5 aukštų.

Fondai vis atnaujinami, jie nuolat juda – ir vietos, ir laiko prasme: išimami pertek­ liniai, neaktualūs ar neprofiliniai egzemPirmoje eilėje (iš kairės): Kazymira Koncevičiūtė, Jadvyga Glinskaitė, Mirgailė Venckutė, Sofja Kraujalienė, Indrė Kaulėnaitė, Daiva plioriai, knygos lentynose periodiškai Augustaitytė, Gintė Konstantinavičiūtė, Laimutė Čeponytė, Svetlana Ivanova, Daiva Orlovienė, skyriaus vadovė Rima Čelnaitė, perdėstomos, kad atsirastų vietos naujiems Giedrė Klimašauskienė, Vytautas Gocentas; antroje eilėje: Vytenis Sližys, Loreta Bajorinaitė; trečioje eilėje: Olga Dindienė, Andrius Griškevičius; ketvirtoje eilėje (iš kairės): Ilma Putrimaitė Rutkauskienė, Liudmila Liustina, Tatjana Rochlina, Daiva Danilevičienė, leidiniams.

Viktorija Peslekienė, Lolita Poškevičiūtė. 2019 m. gruodis Per visą gyvavimo laiką Nacionalinei bib­lio­tekai ir jos fondams ne kartą teko keisti vietą. Dėl pagrindinio pastato renovaKur jį galima rasti, pamatyti jo saugyklas, pakalcijos per pastaruosius 15 metų fondai buvo perkelti net 3 binti darbuotojus? Klausimų kyla ir daugiau, nes šis kartus: 2004–2008 m. – iš pagrindinio pastato saugyklų Nacionalinės bib­lio­t ekos skyrius – greta skaityklų, į priestato saugyklas ir į patalpas K. Sirvydo g. 4, taip skaitytojų, tačiau jo saugyklų ir darbo kabinetų lanpat į Raseinių skyriaus saugyklas; pabaigus pagrindinio kytojai nemato. pastato renovaciją 2016-aisiais, į atnaujintas saugyklas Bendrųjų fondų saugyklos – tai tarsi pastatas pastate. dokumentai buvo sugrąžinti. 2019 m. visi dokumentai, Saugyklos išdėstytos per 15 aukštų, dokumentai saugomi saugoti buvusio bib­lio­tekos Raseinių skyriaus saugyklone tik pagrindiniame bib­lio­tekos pastate ir priestate, bet se, perkelti į Gerosios Vilties gatvėje esančias saugyklas. ir nuo šių metų veikiančiose saugyklose sostinės Gerosios Iš viso per 15 metų perkelta apie 57 000 lentynų metrų Vilties g. 10. Skyriaus fonde – Lietuvoje leisti dokumentai dokumentų. Didžioji perkėlimo darbų dalis ir su tuo nuo 1905 m., o užsienio – nuo 1831-ųjų. Bendruosiuosusiję iššūkiai teko skyriaus darbuotojams, jiems talkino kiti bib­lio­tekos padaliniai ir kraustymo įmonės. Po visų minėtų „neramumų“ galime konstatuoti – bib­lio­tekos šimtmečio metais visi skyriaus fondai sutelkti Vilniuje.

Skyriuje – 23 darbuotojai, tarp jų yra dar nuo 1975 m. dirbančių žmonių. Tradiciškai čia susitelkia labai įvairių pomėgių asmenys: istorijos, taikomųjų menų ir tapybos, fotografijos ir floristikos, kelionių bei maisto gamybos mėgėjai, knygų bendraautoriai, tiesiogiai prisidedantys prie bendrųjų fondų išteklių didinimo.

Ilgiausiai skyriuje dirbanti darbuotoja Liudmila Liustina, niekada nekeitusi darbo vietos, pasakoja, jog, vos pamačiusi saugyklas, suprato, kad kaip tik čia norėtų darbuotis. Ne vienas ilgesnį laiką čia išdirbęs skyriaus darbuotojas galėtų jai pritarti. Beje, kitiems daro įspūdį saugyklų vaizdas – prieš rekonstrukciją pro grotuotas grindis buvo galima pamatyti begalines knygų eiles, besitęsiančias ir virš galvos, ir po kojomis. Nuo šių metų lapkričio skyriuje pradėjusios dirbti ir vakarines pamainas saugyklose išbandžiusios Mirgailės žodžiais, „vienuma Bendrųjų fondų skyriaus saugyklos, išsidėsčiusios per 11 aukštų pagrindiniame bib­lio­tekos pastate, trečio knygų draugijoje – nuostabu!“. aukšto fragmentas.

11

SPAUDOS ARCHYVAS – ISTORIJAI, KULTŪRAI, MOKSLUI NACIONALINIO PUBLIKUOTŲ DOKUMENTŲ ARCHYVINIO FONDO SKYRIUS

Iš kairės: Natalija Sadovskaja, Lina Maciūnaitė, Taisija Pijavčik, Elena Stachovskienė, skyriaus vadovė Rūta Eglinskienė, Rimas Pranskevičius, Jolanta Digimienė. 2019 m. gruodis

Vertingų dokumentų Knygų rūmams buvo perdavęs tuometis Kultūros-švietimo įstaigų komitetas, kuriam priklausė pokariu be globos likusios nuo 1797 m. pertvarkytame karmelitų vienuolyne veikusios Vilniaus kunigų seminarijos bib­lio­teka. Tarp jų buvo 1300 unikalių XVI a. knygų lotynų kalba. Įvairiais keliais į Knygų rūmus buvo patekę ir 12 inkunabulų, du gauti iš Kretingos muziejaus, vienas iš jų priklausė Žygimanto Augusto bib­lio­tekai. Buvo rastos 364 Toros.

Iš įspūdingiausių darbuotojų, tvarkiusių rezervinį fondą, atsiminimų – už didžiojo altoriaus rastas paslėptas rudos spalvos aplankas su XIX a. prancūzų litografijų rinkiniu. Jame buvo daugiau kaip 200 vienspalvių ir spalvotų apaštalų, šventųjų*, kankinių atvaizdų.

2016 m. pabaigoje visi Šv. Jurgio bažnyčioje ir vienuolyno patalpose laikyti dokumentų fondai

Skyriaus veiklos ištakos sietinos su 1946 m. Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno patalpose pradėjusiais veikti Knygų rūmais, kuriuose dirbo 15 darbuotojų. 1947-aisiais buvo patvirtinti Knygų rūmų nuostatai. Juose, be kitų, buvo numatyti šie uždaviniai: gauti nemokamą respublikos leidinių privalomąjį egzempliorių, vykdyti valstybinę bibliografinę spaudinių registraciją ir užtikrinti jų statistinę apskaitą, rinkti, tvarkyti ir saugoti lietuviškus, Lietuvoje leistus kitakalbius ir lituaninius (užsienyje leistus, turiniu, kalba ar autoriumi su Lietuva susijusius) spaudinius. Taigi Knygų rūmai kūrė Respublikinę spaudinių saugyklą – nacionalinės spaudos archyvą.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais Lietuvos bib­lio­tekų fondai patyrė didelių nuostolių, buvo išsklaidyti.

Knygų rūmų darbuotojai, vadovaujami direktoriaus Antano Ulpio, nuo 1946 m.

Taip atrodė Šv. Jurgio bažnyčioje įrengtos saugyklos. Kairėje – per tris aukštus išdėstytas Lituanikos fondas; tolumoje – važinėjo po Lietuvą ir rinko beglobes vienas iš bažnyčios altorių su šv. Kazimieru. Ramūno Danisevičiaus nuotr. knygas iš kultūros ir švietimo įstaigų, religinių bendruomenių, pavienių asmenų, dvarų, vienuolynų, muziejų, taip pat kitus spaudinius, laikinai saugotus kitose įstaigose ar organizabuvo iškraustyti, nes šis XVIII a. pastatų kompleksas grącijose. Jie buvo priglausti Šv. Jurgio bažnyčioje įrengtose žintas Vilniaus arkivyskupijai. saugyklose.

Pagrindinis mūsų skyriaus rūpestis – išsaugoti Lietuvos 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kultūros rašytinį kultūros paveldą, sudaryti sąlygas juo naudotis tyriir švietimo ministro 1992 m. kovo 27 d. įsakymu Knygų mų ir sklaidos tikslais. Šiandien Nacionaliniame publikuotų rūmai reorganizuoti ir prijungti prie Lietuvos nacionalinės dokumentų archyviniame fonde yra per 2,5 mln. fizinių Martyno Mažvydo bib­lio­tekos. Imta tvarkyti ir Šv. Jurgio vienetų spausdintų dokumentų. Jais naudojasi bibliografai, bažnyčioje laikytą rezervinį fondą, kuriame buvo sukaupta mokslininkai, prieinami jie ir smalsiausiems skaitytojams. spaudinių nuo XVI a. iki šių laikų: daug religinės, grožinės Šiuo metu daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia išeivijos literatūros, enciklopedijų, žodynų ir žinynų, įvairių mokslo spauda, nes nuo 2017 m. prie archyvinio fondo buvo prišakų knygų. Fondo dokumentai buvo anglų, rusų, lenkų, jungtas buvusio Lituanikos skyriaus archyvas. prancūzų, lotynų, jidiš ir hebrajų, vokiečių, latvių, estų Beveik per tris dešimtis metų, kai kaupiamas Nacionakalbomis. linis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, skyriaus darbuotojų skaičius ne kartą keitėsi. Šiuo metu jame dirba 7 darbuotojai. * Apie „Šventųjų vienuolių“ ciklą plačiau rašyta: Aušra Marčiulaitytė. LitoRūta Eglinskienė grafijų ciklas „Šventieji vienuoliai“. Tarp knygų, 2019, spal. (Nr. 10), p. 19.

12

DIRBAME KETURIS DEŠIMTMEČIUS DOKUMENTŲ KONSERVAVIMO IR RESTAURAVIMO SKYRIUS Popieriaus (dokumentų) restauravimo veikla Nacionalinėje bib­lio­tekoje prasidėjo 1979 m., kai tuometinės Respublikinės bib­lio­tekos knygrišyklos pusrūsyje (Pylimo g. 60) įsikūrė dvi restauratorės, kurių viena – Laimutė Zadvornaja – ir šiandien darbuojasi Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje.

Kaip ir bib­lio­teka, šis padalinys patyrė kraustymosi lemtį (ar prakeiksmą?) – 1991-aisiais persikėlė į buvusio sovietų karinio komisariato patalpas Didžiojoje g. 10, o 2002 m. dėl restitucijos persikraustė į specialiai suprojektuotas erdves Nacionalinės bib­lio­tekos priestate.

Pradėta nuo tabula rasa nebuvo, ėjome mokytis iš Vilniaus universiteto restauratorių, Mokslų akademijos bib­ lio­tekos kolegų. Mokėmės Tartu, Maskvoje, o vėliau, kai atsivėrė galimybės, Restauratorės. Pirmoje eilėje (iš kairės): Elona Marija Ložytė, Dalia Udrienė, Ramunė Minderienė, Kristina Lukoševičienė, skyriaus lankėmės pas Danijos karališkosios vadovas Algirdas Plioplys, Laimutė Pitrėnaitė; antroje eilėje (iš kairės): Laimutė Zadvornaja, Jūratė Dulinskienė, Aldona Nedevaitienė, bib­lio­tekos, Londono Kambervelo menų Aušra Vaitiekūnaitė, Aldona Nikienė, Daiva Juškienė, Raimunda Vasiliauskienė, Dalia Veselauskienė, Rima Saulienė, Solveiga Sprindienė, Birutė Sivakova, Gabija Gužaitė. 2019 m. gruodis koledžo, Andoverio (JAV, Masačusetsas) dokumentų konservavimo centro (Northeast Document Conservation Center) specialistus. Atradome Danijos inžinierių ir restauratorių Perą Laurseną, kurio popieriaus liejimo mašiną pirmieji įsigijome 1995 m. (Dieve, už tuo metu fantastinę 18 000 JAV dolerių sumą; ačiū George’ui Sorosui!). Ši mašina padarė perversmą Lietuvos dokumentų restauravimo technologijoje, nes sudarė galimybę rankinį, beveik mikrochirurginį trūkstamų dokumento dalių atkūrimą daryti popieriaus liejimo mašinoje. Šiandien turime naują, lietuvių inžinierių (UAB „Labostera“) sukonstruotą dokumentų restauravimo mašiną ir puikiai ją valdančią specialistę – restauratorę Aldoną Nikienę, kuri konsultuoja inžinierius, moko restauratorius ir veda edukacinius renginius.

Per 40 metų mūsų restauratorių kompetencijos tapo plačiai žinomos Lietuvoje, Fondų saugotojos (iš kairės): Kristina Kazinec, Diana Staradomskienė, kitose Europos valstybėse, – nebūkim kuklūs – ir pasaulyje. (Prieš 10 metų, lanIveta Kotryna Mikelionienė, Nijolė Dereškevičiūtė. 2019 m. gruodis kydamasis JAV Kongreso bib­lio­tekoje, buvau paklaustas: „Ar jūs – iš tos Lietuvos bib­lio­tekos, kurios restauratorių fantastišką darbą parsivežė viena JAV ambasados darbuotoja? Tos restauratorės sugebėjo lietuvišką piniginę kupiūrą su dviem lakūnais perskelti sluoksniais ir po jų kepurėmis įmontuoti ambasados darbuotojų moterų veidus!“ Man teko tai kukliai pripažinti.) Todėl mūsų nestebina, kad pas mus į stažuotes veržiasi ne tik Lietuvos bib­lio­tekų, archyvų ir muziejų dokumentų restauratoriai, bet ir Paryžiaus grafikos ir knygos meno licėjaus (Lycée des arts graphiques et du livre de Paris (Corvisart-Tolbiac) studentai, kad restauratorė ekspertė dr. Birutė Sivakova kviečiama skaityti paskaitų Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentams popieriaus senėjimo, restauravimo procedūrų poveikio dokumentams, dokumentų irimo lėtinimo klausimais, kad mūsų restauratoriai beveik kasmet Knygrišės. Sėdi (iš kairės) Erika Paketurienė ir Rozalija Černiavskaja; Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos skelbiamuose konkursuose laimi stovi (iš kairės): Elena Tautkus, Daiva Stunžėnienė, Dovilė Jakubauskienė, diplomus (Dalia Veselauskienė, Kristina Lukoševičienė, Jūratė Dulinskienė, Elona Zita Karluškina, Daiva Milišauskienė. 2019 m. gruodis Marija Ložytė, Aušra Vaitiekūnaitė, A. Nikienė). Į rekonstruotą bib­lio­teką kai kurie lankytojai ateina specialiai susipažinti su dokumentų restauravimu. 2018 m., kaip nė vienas kitas bib­lio­tekos padalinys, turėjome 18 ekskursijų ir su skyriaus veikla supažindinome 208 asmenis!

2010–2014 m. restauratoriai tikrino ir aprašė Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo būklę. Iš 1501–1952 m. išleistų 55 033 popierinių dokumentų gera būklė nustatyta 28 755 dokumentų, pažeistų rasta 26 278. Taigi beveik pusės minėto laikotarpio dokumentų būklei pagerinti ar stabilizuoti dar būtinos restauratorių rankos.

Jubiliejiniais metais skyriuje dirbo: 17 restauratorių, 7 knygrišiai, 4 fondų saugotojai, 2 dokumentų mikrofilmavimo operatoriai.

Mikrofilmavimo operatorės Laima Baranauskienė (kairėje) ir Eglė Šklenikienė. 2019 m. gruodis

Algirdas Plioplys

13

KULTŪROS PAVELDO IŠTEKLIUS PERKELIAME Į VIRTUALIĄJĄ ERDVĘ SKAITMENINIMO SKYRIUS

Norėdami plačiau susipažinti su mūsų skyriaus kasdienybe, turėsite lengvai pasukti galvą.

KRYŽIAŽODŽIO KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU SKYRIAUS VEIKLA:

Nuo viršaus, iš kairės: Lina Mačiulienė, Audronė Gaižutienė, Aldona Niaurienė, Živilė Navickienė, Audronė Gečiauskienė, Erika Razminaitė, Aušra O. Trabšienė, Daiva Dainelienė, Svajūnė Pankratovienė, Jurga Valdemarienė, Sigita Bagdonienė.

2019 m. gruodis

 Pagrindiniai skyriaus skaitmeninamų dokumentų atrankos kriterijai yra fizinė būklė, reikšmė pasaulio ir krašto kultūrai, kitaip tariant   Procesas, apimantis dokumentų atranką, vertinimą, prioritetų nustatymą, originalių objektų paruošimą skaitmeninti, metaduomenų rinkimą ir rengimą, skaitmeninės bylos sukūrimą, kokybės valdymą, sukurto skaitmeninio turinio ir informacijos apie jį pateikimą.  Europos atminties institucijų portalas, kuriame sutelkti įvairių Europos šalių ir institucijų kultūros paveldo ištekliai.  Skyriaus skaitmeninami leidiniai, einantys tam tikrais laiko tarpais tuo pačiu pavadinimu.  Laikina veikla, kuriai numatytas konkretus tikslas, pvz., produkto ar paslaugos sukūrimas, turinti pradžią ir pabaigą bei baigtinius išteklius.  Duomenys apie kitus duomenis.  Virtualus dokumentinio kultūros paveldo portalas, kurį kartu su šalies muziejais, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba skaitmenina apskrities bib­lio­tekos ir Nacionalinė bib­lio­teka.  Elektroniniu formatu saugomas kūrinys, kuris, kaip ir lapai su spausdintu tekstu, vadinamas   OCR (Optical character recognition) – spausdinto ar rankraštinio teksto konvertavimas į kompiuterinėms sistemoms suprantamą formatą, nepaisant, ar teksto šaltinis yra skenuotas dokumentas ar jo fotografija, kitaip tariant, optinis simbolių   Skyriaus skaitmeninami ranka ant popieriaus, papiruso ar vaškinio popieriaus naudojant įvairių rūšių rašalą užrašyti tekstai. Pavyzdžiui, suskaitmenintos ir į portalą „ePaveldas“ įkeltos XVI–XX a. pirmosios pusės įvairių Lietuvos parapijų Romos katalikų bažnyčios metrikų aktų knygos; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų aktų knygos

14

(1540–1845); personalijų (M. Šalčiaus, A. Račkaus, U. Babickaitės, J. Šliūpo ir kt.) kolekcijos.  Elektroninis dokumentas, kuriame pateikiamas visas dokumento turinys: tekstas, vaizdas (lentelės, grafikai, nuotraukos) ir t. t.  Atminties institucijose ir kultūros organizacijose vykdomas kultūros paveldo objektų skaitmeninimas aktualus dėl įvairių priežasčių, iš jų svarbiausios: prieigos prie objektų gerinimas, objektų  ir pakartotinis naudojimas pa­ro­ dose ar internete, geresnės mokslinių ir taikomųjų tyrimų atlikimo galimybės.

Skaitmeninimas padeda išvengti su natūraliu dokumentų senėjimu bei nykimu, netinkama priežiūra, vagystėmis ar stichinėmis nelaimėmis susijusių informacijos praradimo rizikų.  Kokių nors vertybių sankaupa, sukaupimo vieta. Mūsų skyrius dalyvauja pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją kuriant virtualią kultūros paveldo sistemą. Per 13 metų nuo skyriaus įkūrimo į portalą „ePaveldas“ įkelta 35 880 skaitmenintų dokumentų – 3 653 176 puslapiai.  Nacionalinėje bib­lio­tekoje tik Skaitmeninimo skyrius ( vienas kitaip) popierinius dokumentus išsaugo elektroniniu formatu.  Viena iš portale „ePaveldas“ skelbiamų kolekcijų.  Skaitmeninimo procesui bei metaduomenų aprašui keliami reikalavimai: skait­ meninamo objekto tipas, laikmenos tipas,  ir būklė, turinio (informacijos) savybės, išsaugojimo rizikos lygis ir pan.  Prieš skaitmeninimą vykdomos šios veiklos: , vertinimas, skaitmeninimo prioritetų nustatymas, metaduomenų rinkimas.  Visos 11 skyriuje dirbančių darbuotojų puikios, šaunios, nuostabios, originalios, įdomios, o jei sakytume madingu žargonu – tai tiesiog   Kai kurių ar visų rūšių leidinių visuma.  Visų portale „ePaveldas“ suskaitmenintų objektų grupės: vaizdas, , tekstas.

Parengė Lina Mačiulienė Atsakymai. 1-as žodis: unikalumas; skaitmeninimas; Europeana; periodika; projektas; metaduomenys; ePaveldas; knyga; atpažinimas; rankraščiai; visatekstis; išsaugojimas; lobynas; 2-as žodis: vienintelis; eKlasika; kokybė; atranka; fainos, spauda, garsas.

S K A I T M E N I N I M O

S K Y R I U S

INFORMACIJOS MOKSLŲ DEPARTAMENTAS

Dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, departamento direktorė:„Mano profesinis kelias Nacionalinė­ je bib­lio­tekoje apima beveik trečdalį jos gyvavimo amžiaus. Palinkėčiau būti reikalingiems, nebijoti keistis, drąsiai imtis iniciatyvos, nuolat siekti naujų žinių ir jas pritaikyti kuriant bendrąjį gėrį. Ir augti išmintimi bei dvasia.“

ŽINIŲ IR DUOMENŲ GALIA NACIONALINĖS BIBLIOGRAFINĖS APSKAITOS SKYRIUS Lietuvoje publikuotų ir su Lietuva susijusių dokumentų nacionalinę bibliografinę apskaitą profesionaliai, kantriai ir kruopščiai vykdo Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus darbuotojai, prisidėdami prie Nacionalinės bib­lio­tekos išskirtinės misijos įgyvendinimo.

Einamosios bibliografijos baruose triūsia Gražina, Rita, Inga, Eglė, Jovita, Praurima, Genutė, Dalia, Aušrelė ir Tomas V. Jų darbo rezultatai sugula į Nacionalinės bibliografijos duomenų banką (NBDB), kuriame yra daugiau nei 3,5 mln. įrašų.

Naujausi bibliografiniai duomenys apie Lietuvoje išleistus leidinius kas savaitę pasiekia elektroniniu leidiniu, o kasmet parengiami trys „Bibliografijos žinių“ metininkai. Tomas V. yra IFLA Katalogavimo sekcijos Bibliografinių koncepcinių modelių peržiūros grupės narys.

Dokumentų sudedamųjų dalių bibliografės Danutės S. ir K., Vilma, Aldona, Nijolė, Rūta, Sofija, Odilija, Evelina, Marija ir Kristina iš laikraščių, žurnalų, mokslo tęstinių leidinių bei straipsnių rinkinių „išlukštena“ jų turinį, straipsnius, grožinės literatūros kūrinius, recenzijas paverčia bibliografiniais įrašais NBDB. Genutė palaiko ryšius su daugiau nei 50 Lietuvos bib­lio­tekų kolegomis ir papildo banką jų parengtais analiziniais įrašais, taip pat ji yra IFLA Nuolatinio UNIMARC komiteto narė.

Retrospektyviosios bibliografijos rengėjai tarsi detektyvai stengiasi nustatyti dokumentų saugojimo vietas ne tik bib­lio­tekose, archyvuose, muziejuose, internetinėje erdvėje, bet ir bendraudami su privačiais kolekcininkais, taip pat atlieka tiriamąjį darbą. Nacionalinės bibliografijos tyrimus ir sklaidą vykdo mokslininkų tandemas dr. Tomas P. ir prof. Remigijus.

Retrospektyviosios bibliografijos rezultatai pateikiami fundamentinėse bibliografijos rodyklėse bendru pavadinimu „Lietuvos bibliografija“ bei kontroliniuose sąrašuose. „Lietuvos bibliografijos“ Seriją A, apimsiančią 1905–1917 m. smulkiuosius spaudinius, vaizduojamosios dailės leidinius, natas bei kartografinius leidinius, rengia Virginija, Violeta ir Vaida. Prie Serijos B antrosios dalies, apimsiančios rankraštinius ir dauginimo priemonėmis spausdintus periodinius leidinius, dirba Danguolė, Zita ir Milda. Serijos C lietuviškų periodinių leidinių publikacijų metininkų lentyną pildo Irena, Danutė, Rimantė ir Renata G. Kontroliniai sąrašai fiksuoja tarpinius bibliografinio tyrimo rezultatus ir yra fundamentinės bibliografijos rodyklės rengimo pagrindas. 1918–1940 m. natų ir vaizduojamosios dailės leidinius bibliografuoja Renata B., Ernesta ir Vilda.

Jolanta rengia XVI a. Lietuvos knygų lenkų kalba kontrolinį sąrašą. Ji pirmoji rado iki šiol neregistruotą jokiuose bibliografijos ištekliuose Jono Jaknavičiaus parengtą leidinį „Ewanielie polskie y litewskie tak niedzielne iako y wszytkich swiąt“ (Vilnae, 1697).

Roma prisiliečia prie kiekvieno nacionalinės bibliografijos leidinio formavimo ir NBDB papildo iš kitų trijų bib­lio­tekų gautais analiziniais retrospektyviosios bibliografijos įrašais.

Kartais nacionalinės bibliografijos rengimas tampa Sizifo į kalną ritinamu akmeniu, tačiau, nupūtus rutinos dulkes ar aplankius atradimo džiaugsmui, ateina suvoktis, kad tai turi prasmę ir išliekamąją vertę.

Nijolė Bliūdžiuvienė, Ringailė Bagušytė

Pirmoje eilėje (iš kairės): Jovita Petkelienė, Tomas Petreikis, Sofija Matiukaitė, Gražina Kubilienė, Violeta Mateikienė; antroje eilėje (iš kairės): Renata Baukienė, Tomas Vaičiulis, Danutė Sipavičiūtė, Kristina Bumblauskienė; trečioje eilėje (iš kairės): Genovaitė Rutkauskienė, Zita Karklelytė, Marija Gobytė, Vilma Račkauskaitė, Jolanta Dapkievicz, Vaida Pakalniškienė; ketvirtoje eilėje (iš kairės): Danutė Miliukaitė, Ernesta Keinienė, Virginija Savickienė, Irena Jezukevičienė; penktoje eilėje (iš kairės): Renata Grušnienė, Vilda Baltinė, Milda Myštautaitė, Ringailė Bagušytė, Odilija Milevičiūtė; šeštoje eilėje (iš kairės): Nijolė Abukevičienė, Dalia Gedminienė, Inga Larionova, Nijolė Bliūdžiuvienė, Aldona Isodienė, Aušrelė Minikevičienė, Danutė Kovaliūnienė, Rimantė Bočenkienė.

2019 m. gruodis. Nuotraukoje nėra šių darbuotojų: Rūtos Lekevičienės, Eglės Misevičiūtės, Remigijaus Misiūno, Danguolės Narkevičienės, Evelinos Samuolytės, Praurimos Sipaitytės, Romos Stabrauskienės, Ritos Urbonaitės.

SVEIKINAME

2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis ketverių metų laikotarpiui išrinktas Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariu. T. Petreikis yra paskelbęs fundamentinių ir taikomųjų nacionalinės bibliografijos, knygotyros darbų, dalyvauja tarptautinėse ir mokslinėse konferencijose, yra Nacionalinės bibliografijos redaktorių kolegijos narys.

15

DAUGUMĄ DARBŲ ATLIEKAME VIENINTELIAI LEIDYBOS PRODUKCIJOS IDENTIFIKAVIMO SKYRIUS

Autoritetinių įrašų sudarytojai (iš kairės): Aušra Ušpalienė, Jūratė Remeikienė, Loreta Kairienė, Rita Pikūnaitė, Vitalija Miliukienė, Ieva Miliauskienė, Jolanta Burokienė, Danutė Marozienė, Laura Singh, Irma Grakalskienė, Ringailė Bakienė, Gintautas Stunžėnas. 2019 m. gruodis

Skyriaus veiklas ir jo darbuotojų kompetencijas drąsiai galima vadinti unikaliomis ir vienintelėmis Lietuvoje.

Pasaulyje šios veiklos būdingos išskirtinai nacionalinėms bib­lio­tekoms.

Lietuvos nacionalinėje bib­lio­tekoje veikia nacionalinės tarptautinių standartinių numerių suteikimo knygoms ar kitiems leidiniams agentūros: ISBN, ISSN ir ISMN. Tarptautinio standartinio serialinio leidinio numerio (ISSN) Lietuvos agentūros vadovę Alvydą ir tarptautinio standartinio numerio knygoms (ISBN) ir muzikos leidiniams (ISMN) suteikimo Lietuvos agentūros vadovę Aldoną pažįsta visi šalies leidėjai. Šiose agentūrose iš esmės užgimsta ir Lietuvos integralios bib­lio­tekų informacinės sistemos (LIBIS) bibliografinis įrašas apie būsimus leidinius. Juos rengia agentūros darbuotoja Vaida.

Jeigu norite sužinoti, kas įvyko leidybos pasaulyje per metus, skaitykite metinius leidybos statistikos leidinius.

Viešumoje plačiai naudojamus spaudos statistikos duomenis apie tiražą, išleistų knygų ar periodikos leidinių skaičių, leidinių kalbą ir tematiką, kitas leidybos ypatybes kruopščiai surenka Laima ir Rita.

Lietuvoje plačiai naudojama Universalioji dešimtainė klasifikacija (UDK), skirta visų žinijos sričių dokumentams klasifikuoti. Jos lietuviškąja versija rūpinasi Dalia, jai talkina Laura. Šia universalia, daugiakalbe klasifikavimo sistema, turinčia dešimtainę indeksaciją, hierarchinę skyrių struktūrą, didelė dalis pasaulio bib­lio­tekų naudojasi sisteminiam fondų išdėstymui ir paieškai. Kompiuteriniuose kataloguose UDK naudojama kaip dalykinio naršymo ir paieškos priemonė.

Autoritetinių įrašų rengimo bare dirba daugiausia mūsų skyriaus darbuotojų – 11. Jie rūpinasi šios duomenų bazės sudarymo principais, naujų laukų įvedimu, duomenų perdavimu internetinei bib­lio­tekinių įrašų sistemai OCLC (angl. Online Computer Library Center) bei suinteresuotosioms organizacijoms. Visos šios veiklos priskirtos Autoritetinių įrašų duomenų bazės administratorei Aušrai, jai talkina Ieva.

Autoritetiniai įrašai užtikrina semantinius ryšius visuose Lietuvos bib­lio­tekų kompiuteriniuose kataloguose.

16

Pavyzdžiui, ieškant kataloge Williamo Shakespeare’o kūrinių, paieškos langelyje tereikia įrašyti Šekspyras. Gautuose paieškos rezultatuose bus nurodyti rašytojo kūriniai tiek lietuvių, tiek bet kokia kita kalba ir rašto sistema, jei tokius leidinius bib­lio­teka turi. Šį ieškos stebuklą Nacionalinėje bib­lio­tekoje kuria Ieva, Ringailė, Jolanta, Gintautas, Jūratė, Vitalija, Rita, Loreta ir Danutė. Šie darbuotojai kasdien dirba ir seklių darbą, mėgindami atskirti vieną leidinio autorių nuo kito (jei vardai ir pavardės vienodi). Jie stengiasi pateikti kuo daugiau informacijos, padedančios identifikuoti kolektyvus ir asmenis, prisidėjusius prie leidinių išleidimo.

Dar viena Autoritetinių įrašų duomenų bazės dalis – dalykai arba temos. Čia nepamainomos yra Laura, Vitalija ir Irma. Dalykų autoritetinius įrašus jos rengia pagal JAV Kongresų bib­lio­tekos metodiką (Subject Heading). Dalykų autoritetiniai įrašai padeda vartotojui rasti visą aibę dokumentų tam tikra tema.

UDK specialistė Dalia Noreikienė. 2019 m. gruodis

ISBN ir ISMN bei ISSN Lietuvos agentūrų darbuotojos (iš kairės): Aldona Barodicaitė, Vaida Margevičiūtė, Alvida Kasiulytė. 2019 m. gruodis

Už leidybos statistiką atsakingos Rita Markevičienė ir Laima Tamulynienė. 2019 m. gruodis

Departamento ir skyriaus vadovės Nijolė Bliūdžiuvienė ir Diana Šlapšinskienė. 2019 m. gruodis

Nauja Nacionalinės bib­lio­tekos veikla – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių identifikavimas ir registravimas. 2015 m. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas įpareigojo Nacionalinę bib­lio­teką užtikrinti visų Lietuvos atminties institucijų (muziejų, bib­lio­tekų, archyvų ir t. t.) nenustatytų teisių turėtojų kūrinių paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nenustatytų teisių turėtojų duomenų bazėje. Šią duomenų bazę nacionaliniu lygmeniu administruoja skyriaus darbuotoja Rita.

Daugelis mūsų skyriaus darbuotojų atsakingi už keletą skyriaus veiklų, tad darbuotojo vardas čia pakartotas tiek kartų, kiek veiklų jis įvaldęs.

Nijolė Bliūdžiuvienė, Diana Šlapšinskienė

KOMUNIKACIJOS IR RINKODAROS DEPARTAMENTAS

Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė, departamento direktorė: „Pasinaudodama žurnalo „Tarp knygų“ puslapiais kaip platforma, norėčiau pasidalyti vienu palinkėjimu, mano ma­ nymu, tinkančiu visai šimtmetį mininčios Nacionalinės bib­lio­tekos bendruomenei: darnaus judėjimo į priekį, kuris būtų nuolat skatinamas smalsumo, veržlumo, drąsos ir, žinoma, tikėjimo bei meilės.“

ŠVENTOVĖ BE VARGONŲ – NEBYLI RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS Nacionalinė bib­lio­teka – skaitytojų šventovė jau 100 metų! O kokia šventovė be vargonų? Simbolinės šventovės vargonų misiją atlieka 8 Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai. Vargonai – sudėtingas įrenginys. Juos suvaldyti ir išgauti harmoniją nėra paprasta. Tai atlieka skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė. Žydrė Nacionalinėje bib­lio­tekoje dirba šešetą metų, o mūsų skyriuje – dar tik pusmetį.

Ji – vis dar idealistė, romantikė, karjeros ir šeimos moteris, kantri, turinti daug empatijos, ambicinga. Išskirtinis bruožas – gebėjimas išgirsti kitą.

Kad imtumeisi vargonais groti J. S. Bachą, turi daugelį valandų šlifuoti meistriškumą kasdien grodamas nuobodžias gamas. Tai daro Monika BučiūtėPetrauskienė – ant jos stalo dažniausiai sukraunami rutininiai skyriaus rūpesčiai: bib­lio­tekos interneto svetainės reikalai, naujienlaiškių rengimas, filmavimų, fotografavimų bib­lio­tekoje koordinavimas (šis darbas – jos mėgstamiausias).

Vargonai kažkiek panašūs į kompiuterius. Ir čia, ir ten – klaviatūros, kurias įvaldžius galima sukurti nuostabų dalyką, mūsų atveju – žinią. Nuolatiniu atradimo džiaugsmu ruošdamos būsimų renginių aprašymus ar bib­lio­tekos naujienas dalijasi Žymantė Lelešiūtė ir Jarda Paukštienė. „Nuskambės keistai, bet po intensyvaus darbo televizijoje, radijuje, politikų biuruose taip pasiilgau knygų, kad susiradau apdulkėjusį bib­lio­tekininkystės ir bibliografijos studijų diplomą ir prieš šešerius metus pasiprašiau darbo Nacionalinėje bib­lio­tekoje.

Nė vienos akimirkos nesigailėjau“, – sako Jarda. Žymantė skyriuje dirba antrus metus, vos atėjusi atnešė gaivaus vėjo.

Dabar vargonais galima groti net ir kompiuterinių žaidimų melodijas. Žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia interneto platybėse, su jais – ir Dagnė Bakšė. Ji nardo socialiniuose tinkluose ir skelbia žinias apie bib­lio­teką.

Kai spaudai vargonų pedalus ir klavišus, girdisi mechanikos brazdėjimas ir net, sako, grojančiojo sąžinės priekaištai. Išgirsti švarų skambesį ir tiesiogine, ir perkeltine prasme padeda Gintautas Sederevičius ir Mantvydas Levulis. Jie rūpinasi renginių ir transliacijų techninės priežiūros kokybe, yra geriausi visų kabelių, mikrofonų, pultelių ir įvairių techninių gudrybių žinovai. Gintautas – skyriaus senbuvis, dirba bib­lio­tekoje nuo 2007 m. Jo darbų sferoje – ir interneto svetainės administravimas, priežiūra, naujienų skelbimas. Išskirtinis Ginto būdo bruožas – ramybė ir minimalus kalbėjimas. Mantvydo darbo stažas bib­lio­ tekoje – trys mėnesiai. Čia jį džiugina jauki aplinka ir lankstus darbo grafikas.

Vargonų bet kur nepastatysi. Jiems reikia erdvės, estetikos. Skyriuje vaizdų grožį perteikia, istorinius bib­lio­tekos veiklos momentus ir akimirkų nuotaikas fiksuoja Vygaudas Juozaitis. Jis ne tik fotografuoja – kuria ir trumpus vaizdo siužetus. Jo darbais iliustruojama bib­lio­tekos interneto svetainė, socialinių tinklų paskyrų pranešimai, o nuotraukas noriai publikuoja nacionalinė žiniasklaida.

Kiekvienas vargonų tonas yra skirtingas, kaip ir kiekvienas šio skyriaus darbuotojas. Tačiau tik vargonų vamzdžiams skambant kartu, galima pajusti jų skleidžiamos muzikos grožį. Tas pat pasakytina ir apie skyriaus darbą – kokybės pasiekiama tik darniai dirbant. Šventovė be vargonų – nebyli ir negyva. O bib­lio­teka be šio skyriaus – niekaip!

Jarda Paukštienė

Nuo viršaus: praktikantė Agnė Jankauskaitė, Monika BučiūtėPetrauskienė, Dagnė Bakšė, Gintautas Sederevičius, Žymantė Lelešiūtė, Mantvydas Levulis, skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė, Vygaudas Juozaitis ir Jarda Paukštienė. 2019 m. gruodis

KELI ĮDOMŪS FAKTAI

• Skyriaus darbuotojų amžiaus vidurkis – 36 metai.

• Lyčių sudėtis: 5 moterys, 3 vyrai.

• Bendras skyriaus darbuotojų naminių gyvūnų skaičius: 2 katinai ir 3 šunys.

DĖMESIO! KONKURSAS

Kaunas, Marijampolė, Palanga, Panevėžys, Prienai, Rokiškis, Vilnius, Vilnius.

Dagnė, Gintautas, Jarda, Mantvydas, Monika, Vygaudas, Žydrė, Žymantė. Šiose eilutėse – skyriaus darbuotojų gimimo vietos ir darbuotojų vardų seka abėcėlės tvarka. Atspėkite, kuris darbuotojas kuriame mieste gimė. Teisingų atsakymų autorius apdovanosime skyriaus prizais. Atsakymų laukiame adresu media@lnb.lt.

17

RENGINIŲ KALVĖ RINKODAROS IR INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ SKYRIUS Paskaičiuokime: per mėnesį Nacionalinėje bib­lio­ tekoje įvyksta daugiau kaip 100 renginių, vadinasi, per metus – 1200 su viršum! Ir visos šios gausybės variklis – Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyrius, kuriame dirba vos 20 darbuotojų. Kultūros projektų vadovai, kultūrinės veiklos vadybininkai, tyrėjai, garso režisieriai, dizaineriai, netgi dailininkas. Visi jie – labai skirtingi, bet kiekvienas – savo srities profesionalas ir entuziastas. Jie rengia ne tik parodas, edukacinius ar kitus renginius, laisvalaikiu jie kuria ir poeziją, muziką, paveikslus. O svarbiausias darbo Nacionalinėje bib­lio­tekoje aspektas, tvirtai sako jie, yra galimybė savo pomėgius realizuoti ir darbe.

Nauda ir bib­lio­tekai (nes žmonės dirba tai, ką be galo mėgsta ir puikiai išmano), ir patiems žmonėms, kuriems kiekviena darbo diena teikia malonumą.

Pagrindinis skyriaus veiklos baras – renginiai.

Tiek organizuojami pačių, tiek dirbant su partneriais.

Jie – patys įvairiausi: tai ir knygų pristatymai, diskusijos, parodos, ir koncertai, konferencijos. Kai kuPirmoje eilėje (iš kairės): Kotryna Abromaitytė, Eglė Jovaišaitė, Laura Strabulė, Nijolė Jonaitienė, Sandra Kuliešienė; antroje rios – ypač didelio masto, kuriose dalyvauja svečiai eilėje (iš kairės): laikinai einanti skyriaus vadovo pareigas Asta Mukienė, Jokūbas Zovė, Jolanta Kanapickaitė, trečioje eilėje (iš kairės): Aina Kirdulienė, Audrius Šapkinas, Ginta Milerienė, Rūta Chlomauskaitė, Kęstutis Šapoka. 2019 m. gruodis. iš Lietuvos ir užsienio. Šis darbas – labai atsakingas, Nuotraukoje trūksta Vaidos Gasiūnaitės, Katažinos Bitovt, Aistės Baltraitytės, Sevilės Charsikos, Kotrynos Abromaitytės reprezentuojantis bib­lio­teką.

Edukacijos – kita skyriaus veiklos kryptis. Muzikos, kino, dailės... Jų programas kuria ir įgyvendina patys darbuotojai. Nemokamos ir tokios kokybiškos edukacijos vykdomos ne kiekvienoje bib­lio­tekoje. Skleidžiama meno žinia yra didelis džiaugsmas žmonėms. Šie edukaciniai renginiai gausiai lankomi, kartais dalyvių skaičius gerokai lenkia organizatorių lūkesčius.

Nors parodos ir įvairūs susitikimai bib­lio­tekoje vyksta jau daugybę metų, dabartinis skyrius veiklos metus skaičiuoja nuo 2016-ųjų – kai bib­lio­teka plačiai atsivėrė po rekonstrukcijos. Naujos patalpos suteikė naujų galimybių – kartais visai netikėtų. Muzikavimo erdvėje galima repetuoti, Gediminas Akstinas Aida Vėželienė dvi valandas per dieną groti nemokamai. Laisvas erdvės laikas rezervuojamas akimirksniu. Garso įrašų studija – nedidelė, bet puikiai įrengta. Joje dirba profesionalai, kūrinių įrašymo paslauga naudojasi ir mėgėjai, ir žinomi atlikėjai.

Kino salė – pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos bib­lio­ tekose. Joje vyksta ir archyvinių filmų, ir populiariausių šalies kino festivalių peržiūros. Meno erdvėje rengiamos vaizduojamojo meno edukacijos, audiovizualinės komunikacijos užsiėmimai, bib­lio­tekos kolekcijų parodos. Bendradarbystės erdvė kviečia įsikurti įvairių patirčių ekspertus: nuo ką tik užgimusio startuolio iki daug metų veikiančios Gerda Paliušytė Vytautas Vilimas įmonės. Ši erdvė pritaikyta ne tik asmeniniam darbui. Čia kiekvienas gali įgyvendinti drąsiausias idėjas. Jokia kita tenka daug renginių organizavimo veiklos. Dažnai jie turi būti ir yra pasiryžę šalies bib­lio­teka neturi ir TV studijos, atitinkančios aukšįveikti įvairiausius iššūkius. čiausius profesionalumo reikalavimus. Mūsų TV studijoje Skyrius gali didžiuotis ne tik puikiais specialistais, savo srities žinovais, bet vyksta tiesioginės transliacijos, įrašomos Nacionalinės bib­ ir tuo, kad turi visą būrį ilgamečių darbuotojų. Sandra Kuliešienė Nacionalinėje lio­tekos darbuotojų vedamos autorinės laidos. bib­lio­tekoje dirba nuo 1977 metų. Vesdama ekskursijas po bib­lio­teką, ji be Po rekonstrukcijos į bib­lio­teką žmonės tiesiog plūsta. vargo beria skaičius, faktus ar įvykius bei įvairias istorijas. Rūta Chlomauskaitė Skyriaus darbuotojai siekia, kad žmonės čia ir liktų. Jokiais bib­lio­tekoje dirba nuo 1989-ųjų (jau 30 metų), Jokūbas Zovė – nuo 1992 m. kitais laikais Nacionalinėje bib­lio­tekoje nebuvo siūloma (27 metus), Kęstutis Šapoka – nuo 1995 m. (24 metus), Laura Strabulė – nuo tiek daug atvirų, nemokamų, kokybiškų renginių, skirtų 1997 m. (22 metai), Nijolė Jonaitienė – nuo 2003 m. (16 metų)... Metams bėplačiajai visuomenei – nuo vaikų iki senjorų, nuo moksleigant, ne vienas skyriaus darbuotojas išbandė save keliose bib­lio­tekos veiklos vių iki politikų. Nacionalinės bib­lio­tekos įgyvendinamas srityse. modelis pasiteisino: išlaikomas balansas tarp vadinamosios klasikinės ir modernios – gyvos – bib­lio­tekos.

Parengė Vytautas Vilimas ir Vaiva Markevičiūtė Kartu su veiklų spektru turi keistis ir darbuotojai – jiems

18

SUSITIKIMAS LEIDYBOS SKYRIUS lio­tekininkų žurnale. Būtinai prisikviesčiau iš Čikagos atsakingąja sekretore dirbusią Iloną Žaltauskaitę, iš Palangos – šias pareigas perėmusią Loretą Pakalniškienę (bib­lio­tekos Lituanistikos skyriuje ji pradėjo dirbti dar būdama studentė). Prie jųdviejų prisėsčiau pati, nes pasiilgau mūsų nuoširdaus bendravimo dirbant Didžiojoje, vėliau – K. Sirvydo gatvėje, kur veikė Leidybos skyrius. Šalia jau antrą dešimtmetį su „Tarp knygų“ tekstais triūsiančios Vaidenės greičiausiai įsitaisytų jos mama, mokytoja ir pagalbininkė, garsioji bib­lio­tekos bibliografė Petronėlė Grybauskienė (Leidybos skyriuje ji dirbo 2000–2015 m). Žurnalo dizaineris Kostas pakviestų prie mūsų prisijungti grafikę Liną Šiškutę. Ji prieš 15 metų padėjo savo jaunam kolegai žengti pirmuosius žingsnius maketuojant „Tarp knygų“.

Prie mūsų stalo šnekučiuotųsi ir knygų redaktorės – autorių iki šiol neužmirštama Au25 metus Leidybos skyrius dirbo už bib­lio­tekos sienų, todėl ir nusifotografavome „lauke, už durų“. Pirmoje eilėje sėdi (iš relija Tebelškienė ir santūrumu, kantrumu ją kairės) Vaiva Markevičiūtė ir Vaidenė Grybauskaitė; antroje eilėje stovi (iš kairės): Tomas Rastenis, skyriaus vadovė Jūratė primenanti Daina, Leidybos skyriuje dirbanti Bičkauskienė, Daina Dailidonienė, Kostas Stankevičius (jo rankose lentelė su užrašu „Redakcija“, kuri buvo pritvirtinta prie trečius metus. Redaktorės žino, kad, Dainos skyriaus durų prieš pusę amžiaus), Violeta Kuzmaitė; trečioje eilėje stovi Vytautas Kondrackas ir Asta Stirbytė. Nuotraukoje trūksta Kristinos Mickevičienės. 2019 m. gruodis žodžiais, „redaguoti neišmokstama per trumpą laiką. Tam reikia ne tik kalbinių žinių, bet ir patirties, išmanyti terminiją, suvokti nūdienos Apie pradžią. Leidybos skyrius bib­lio­tekoje įkurtas ar tam tikro laikotarpio aktualijas“. Į bendravimą noriai įsi1960 m. rugpjūčio 8 d. (Tai yra užfiksavęs bib­lio­tekos istrauktų ir skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Violeta. toriją tyrinėjantis Vytautas Gudaitis.) Bet leidybinė veikla Jai, 1991 m. baigusiai bib­lio­tekininkystę ir bib­lio­tekoje joje prasidėjo kiek anksčiau: 1946 m. Centrinė valstybinė pradėjusiai dirbti bibliografe, Leidybos skyrius per dvylika bib­lio­teka išleido Salomėjai Nėriai skirtos parodos katalometų tapo naujos veiklos ir patirties vieta. gą, o 1949 m. kovo 11 d. (!) pasirašytas spaudai pirmasis O Vytautas bib­lio­tekoje – jau 37 metai. Jo pareigos biuletenio „Bib­lio­tekų darbas“ numeris. Metrikoje įrašyta, skamba gana pompastiškai – spausdintinių dokumenkad jo 190 egz. tiražą „spaudė LTSR Valstybinės Centrinės tų operatorius. Iš tiesų jis bib­lio­tekos technine įranga Bib­lio­tekos rotatorinė. Užsakymo Nr. 1“. Pirmajame numespausdina paprastesnius mūsų leidinius, skaitytojams ar ryje buvo užfiksuoti ir pirmieji – 1946–1949 m. bib­lio­tekos bib­lio­tekos reikmėms kopijuoja ir skenuoja dokumentus. išleisti leidiniai (iš viso 9 pavadinimai). Daugiausia tai – bib­ „Malonu matyti savo darbo, kuris reikalingas žmonėms, liografinės rodyklės, kurių sudarytojai Vytautas Steponaitis rezultatus“, – išdidžiai sako Vytautas. Savo profesine pair Stasys Tomonis. Dešimtuoju bib­lio­tekos leidiniu tapo pats tirtimi džiaugiasi ir leidinių maketavimo virtuozas Tomas, „Bib­lio­tekų darbas“. apskritai leidinius maketuojantis jau 25 metus! „Darbas Nuo tada bib­lio­tekos leidybinė veikla nenutrūko. Keitėsi bib­lio­tekoje (čia dirba nuo 2016 m. vasaros) man patinka, – tik jos turinys, leidinių pavidalai, spaudos būdas. Taip pat tvirtina jis ir priduria, kad žmogus, pasirinkęs maketuotojo padalinio pavadinimai, vieta bib­lio­tekos struktūroje, net darbą, – „turėtų nebijoti klysti, mokytis iš savo klaidų, o dar geografinė vieta Vilniaus mieste. Žinoma, keitėsi ir padageriau – iš svetimų“. Prisėsti į būrį kviestume ir Kristiną, jei linio darbuotojai. ji atrastų minutę atsitraukti nuo vienos iš „Bibliografijos Žmonės. Iš anksto atsiprašau, kad tai bus gana subjekžinių“ serijų maketavimo. „Maketuodama bibliografinius tyvus tekstas – Leidybos skyriaus žmonės man visų pirma leidinius, aktyviai naudoju leidybinių programų įrankius yra tie, kuriuos sutikau čia nuo 1988 m., savo darbo skyriuje (bei jų derinius)“, – džiaugiasi poreikiu darbe naudoti naupradžios. Šių žmonių nėra daug, todėl bib­lio­tekos jubiliejas priemones ir plėsti savo profesinius gebėjimus Kristina. jaus proga, kad ir vaizduotėje, norėčiau prie šventinio stalo Kuo toliau, tuo labiau mūsų kalbos krypsta į prisiminisukviesti jau nebedirbančius senbuvius ir dabartinius savo mus. O prisiminimuose – taip pat žmonės... kolegas. Neabejoju, kad dauguma iš jų turėtų, apie ką pasiTarsi susitarę pakeliame galvas ir žvelgiame aukštyn. kalbėti, nes visi jie – profesionalai, kūrybininkai, pašaukimą, Ten galbūt taip pat susitinka buvę Leidybos skyriaus benatsakomybę ir pagarbą savo darbui jaučiantys žmonės. dradarbiai: Laimutė Judelevičienė, Leopoldas Venckauskas, Susodinčiau šalia Eleną Stasiukaitienę, buvusią ilgaJurgita Pilipčikaitė, Vygantas Šiukščius, Danutė Šlapšinsmetę „Bib­lio­tekų darbo“, vėliau „Tarp knygų“, redaktoriaus kienė, Tamara Jablonskaja. Jie siunčia mums linkėjimus iš pavaduotoją, ir jos vertą įpėdinę Astą, kuri, ateidama į Angelų šalies... bib­lio­teką 2016 m., atsinešė neįkainojamos darbo didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose patirties; mūsų legendinę P. S. Žmonės kalba, kartais net susikalba (A. J. Greimas). stilistę Virginiją Aputienę ir daugelio dabartinių žurnalo Stenkimės išgirsti vieni kitus. tekstų talentingą autorę Vaivą. Ji, būdama filologė, prie Jūratė Bičkauskienė mūsų prisijungė 2018 m. ir prisipažįsta norėjusi dirbti bib­

19

NAUJI LEIDINIAI

ATNAUJINTOS BIBLIOTEKOS VEIKLAI ĮPRASMINTI – REPREZENTACINIS LEIDINYS Žydrė Vėtienė

Tikriausiai sunku būtų surasti kitą tokį leidinį, kurį vartant imtų virpėti kone kiekvieno Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos darbuotojo širdis. Iš pasididžiavimo. Iš jaudulio. Iš supratimo, kokioje svarbioje institucijoje dirbame ir kokią pridėtinę vertę kuriame.

Nacionalinės bib­lio­tekos šimtmečiui skirto reprezentacinio leidinio „Lietuvos nacionalinė Martyno Maž­ vydo bib­lio­teka. 100“* sudarytojos – Jūratė Bičkauskienė ir Vaiva Markevičiūtė – sugebėjo gausiai iliustruota 144 puslapių knyga atskleisti visą šios bib­lio­tekos esmę ir parodyti, kas buvo sukurta per 100 metų, kas mes esame šiandien ir kuria linkme judame sparčiai kintančiame pasaulyje.

Leidinyje glaustai pristatomas bib­lio­tekoje saugomas dokumentinio paveldo lobynas: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos fondai, Muzikos ir vizualiųjų menų, Vaikų ir jaunimo literatūros fondai, bendrieji fondai (Nacionalinės bib­lio­tekos fonduose sukaupta 6,4 mln. fizinių vienetų dokumentų). Knygoje apžvelgiama kultūros ir meno renginių panorama („Per metus vidutiniškai organizuojame daugiau nei tūkstantį renginių. Į juos renkasi įvairaus amžiaus, išsilavinimo, interesų lankytojai. 2018 m. bib­lio­tekos erdvėse apsilankė per 470 tūkst. žmonių, t. y. net 20 proc. daugiau nei 2017 metais.“), pristatomos kūrybinės saviraiškos galimybės.

Knygos sudarytojos primena, kad Nacionalinė bib­lio­teka yra ir mokslinė bib­lio­teka. Jos darbuotojai atlieka dokumentinio paveldo, bib­lio­tekininkystės, * Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka. 100 / sud. Jūratė Bičkauskienė, Vaiva Markevičiūtė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka, 2019. 143, [1] p.: iliustr., portr.

20

bibliografijos, knygotyros, muzikos paveldo, vaikų literatūros mokslinius tyrimus, rengia savo srities norminius dokumentus ir standartus. Leidinyje atskleidžiama mažiau kam žinoma Nacionalinės, kaip parlamentinės, bib­lio­tekos veikla užtikrinant Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės informacijos poreikius, ugdant bendruomeniškumą, pilietiškumą ir demokratiją.

Skyriuje „Vizija“ skaitytojai gali sužinoti, kokia regima Nacionalinės bib­lio­tekos ateitis: „tapti integralia valstybės informacijos, politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi“. Įgyvendindama šią viziją, bib­lio­teka aktyviai dalyvauja sumanios visuomenės kūrimo procesuose, užtikrina skaitmeninio kultūros paveldo plėtrą, atlieka skaitmeninimo ir informacinių kompetencijų centro funkciją, svariai prisideda prie Lietuvos gyventojų skaitmeninės įtraukties didinimo, plėtoja teisėtą intelektinės nuosavybės rinką. Ir visa tai pateikiama glaustai bei

Knygos dizaineris Donatas Gvildys

Skyriaus „Šiandien“ užsklanda. Irmanto Gelūno nuotr.

Skyriaus „Valstybingumas ir ekonomika“ užsklanda. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Skyriaus „Kultūra ir menas“ užsklanda. Irmanto Gelūno nuotr.

koncentruotai, suteikiant skaitytojui galimybę greitai gauti esminę informaciją.

Norintiems labiau įsigilinti į dabartinį, gyvybe pulsuojantį bib­lio­tekos gyvenimą turiningas istorijas pasakoja įspūdingos nuotraukos, kurių išsamūs aprašai pateikiami leidinio pabaigoje. Knyga iliustruota Irmanto Gelūno ir Vygaudo Juozaičio fotografijomis, panaudotos ir Manto Bartaševičiaus, Daumanto Kviklio, Astos Mukienės, Vygailės Sukurytės, Dominyko Zurlio nuotraukos. Leidinyje iš viso – 105 iliustracijos.

Didelę vertę leidiniui suteikia žinomų žmonių, visuomenės veikėjų mintys, įžvalgos apie Nacionalinės bib­lio­tekos kuriamą vertę, vietą visuomenėje, asmeninės patirties ir artimo santykio su šia kultūros įstaiga refleksijos. Kintančią instituciją kintančiame pasaulyje pristatęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas akcentuoja, kad „bib­lio­teka tęsia savo pagrindinę misiją – skaitmeninimo eroje išsaugoti ir valdyti tai, kas valstybėje sukurta per šimtmečius“.

Kaip šiuolaikišką, demokratišką kultūrinę agorą bib­lio­teką mato Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, kaip tautos lobyną ateinančioms kartoms ją įvardija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad „čia saugoma mūsų gyvastis“. Itin šiltais prisiminimais apie Nacionalinėje bib­lio­tekoje praleistus mokslinio darbo rašymo metus dalijasi literatūrologė prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, apie teigiamą asmeninę lankytojo patirtį pasakoja Lietuvos dailės muziejaus direktorius, dailininkas, filosofas dr. Arūnas Gelūnas.

Ne mažiau įdomių ir įkvepiančių minčių apie Nacionalinės bib­lio­tekos reikšmę tautos gerovei išsako akademinės bendruomenės nariai: Vilniaus universiteto profesorius, knygotyrininkas habil. dr.

Domas Kaunas, vaikų literatūros tyrinėtojas, vertėjas dr. Kęstutis Urba, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas dr. Lauras Bielinis, Vilniaus universiteto profesorius dr. Andrius Vaišnys. Savo santykį su bib­lio­teka įvardija kūrėjai: poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė, knygų vaikams ir paaugliams rašytoja Ilona Ežerinytė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, rašytojas dr. Tomas Vaiseta, žurnalistas, rašytojas Dovydas Pancerovas.

Apie elektroninės informacijos ištakas Nacionalinėje bib­lio­tekoje pasakoja Lietuvos mokslinių bib­lio­tekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė. Rekonstrukcijos metu kilusius iššūkius prisimena Nacionalinės bib­lio­tekos interjero kūrėjas, studijos „2XJ“ architektas Jokūbas Jurgelis.

Užvertęs paskutinį specialiai Nacionalinės bib­lio­ tekos jubiliejui parengto ir išleisto albumo puslapį supranti, kad šimtametė skaitytojų šventovė iš tiesų yra žmonių bib­lio­teka – ją kūrusių ir kuriančių, čia dirbančių ir besilankančių.

21

KĄ ŽMONĖS DIRBA BIBLIOTEKOJE

22

Komiksų autorės Miglės A nušauskaitės linksmas žvilgsnis į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­t eką, švenčiančią 100 metų sukaktį.

23

PASLAUGŲ DEPARTAMENTAS

Aušra Vaškevičienė, departamento direktorė: „Šiame nuolat skubančiame pasaulyje Nacionalinė bib­lio­teka įsikūrusi šalia informacijos greitkelio ir yra saugi stotelė kiekvienam, užsukusiam pailsėti, susitikti, kurti, pasisemti informacijos ir toliau saugiai keliauti žinių ir informacijos platybėmis. Nacionalinei bib­lio­tekai linkiu visada švytėti ir būti patikima skaitytojų šventove. Esu dėkinga likimui už galimybę būti maža šios žinių stotelės dalimi.“

ARČIAUSIAI SKAITYTOJŲ VARTOTOJŲ APTARNAVIMO SKYRIUS Neįtikėtina, bet taip yra – kiekvieną dieną vos 11 skyriaus darbuotojų su šypsena pasitinka, akimis ir žodžiu pamalonina, informacija pasotina per 1000 lankytojų. Būtent tiek jų kasdien peržengia bib­lio­tekos slenkstį. Galime pelnytai didžiuotis – bib­lio­tekoje esame arčiausiai skaitytojų.

Be mūsų nebūtų... Vartotojų aptarnavimo skyrius, kad ir kaip kadaise vadintas, gyvuoja nuo bib­lio­tekos įkūrimo dienos. Šiandien skyriuje iš viso dirba 22 darbuotojai – tikri žmonių pažinimo ir elektroninių aptarnavimo sistemų valdymo specialistai. Be meistrystės tiesioginiame darbe, jie dar yra roko muzikos, chorinio dainavimo, sodininkystės, tortų kepimo, kojinių mezgimo, kelionių dviračiais po Europą, genealoginių medžių sudarymo, žvaigždžių stebėjimo, ispanų, vokiečių kalbų ekspertai. Bet čia dar ne visi jų gebėjimai...

Akylumui lavinti. Mūsų darbe labai svarbu akylumas – pamatyti ir iš anksto nuspėti skaitytojo nuotaiką, norus, apsilankymo bib­lio­tekoje tikslą, išpildyti jo pageidavimus.

Tai suvokdami darbuotojai lavinasi visais įmanomais būdais. Pavyzdžiui, šiuo metu žaidžia veidų žaidimą „Atspėk, kas čia?“ Kiekvieną antradienį visas skyrius gauna vieno iš kolegų vaikystės nuotrauką su raginimu atspėti, kieno tai atvaizdas. Teisingai atspėjusieji gauna dovanėlę, o apsirikusieji įpareigojami „nenuleisti akių“. Pastebime, kad žaidimas padėjo kolegoms pagerinti žvilgsnio skvarbumą... Žinių detektyvai ir terapeutai. Informacijos paieška kartais tampa tikru iššūkiu ir verčia pasitelkti detektyvo nuovoką. Naršyti virtualiojoje erdvėje ir jaustis joje lyg savo virtuvėje – mūsų kasdienybė. O skaitytojas – jis ir keičiasi, ir tuo pat metu išlieka toks pat. Kad ir kokiame informacijos

Sėdi Roma Kondratavičienė (kairėje), Giedrė Gavėnaitė; pirmoje eilėje stovi (iš kairės): Justina Mikelionienė, Rasa Derenčienė, Aušra Puipaitė, Rita Karlonienė, Vanda Kliučininkienė, Dijana Pranskūnienė, Mindaugas Berželionis; antroje eilėje (iš kairės): Reda Senovaitienė, Greta Leleivaitė, Danuta Revuckaja. 2019 m. gruodis

pertekliaus amžiuje gyventume, žmogiškos šilumos, būti pamatytam, suprastam, maloniai aptarnautam norisi kiekvienam. Taigi kartais pasitelkiame net psichoterapeuto intuiciją.

Tai – dar ne viskas. Apsiriksite manydami, kad mūsų darbas – tik pasitikti, informuoti ir reikiama linkme nukreipti lankytojus. Skyriaus darbuotojai prisideda prie informacinės sistemos LIBIS kūrimo, apdoroja lankytojų aptarnavimo veiklos statistinius duomenis, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio bib­lio­tekomis ieškodami reikiamų dokumentų, veda mokymus, ekskursijas, bib­lio­tekinio darbo subtilybių moko skyriaus savanorius, lankosi su jais senjorų globos namuose, ten skaito, bendrauja su senoliais, taip pat organizuoja renginius ir parodas bib­lio­tekos rezidencijoje Palangoje, yra subūrę Skaitytojų klubą...

Rasa Derenčienė

DARBUOTOJAI APIE SAVO DARBĄ

Nomeda: „Mane veža bendravimas. Tada įsikraunu, mokausi, tobulėju, darau išvadas.“ Giedrė: „Žmonės tikrai žavisi mūsų bib­lio­teka – jos erdvėmis, laisvės pojūčiu, komfortu. Gera tai girdėti, gera atstovauti bib­lio­tekai, ją pristatyti.“ Reda: „Čia tiesiog gera aura.“ Dalia: „Įkvepia geri skaitytojų atsiliepimai, kai jų labui padarai daugiau nei tau priklauso.“ Danuta: „Man patinka draugiški skyriaus žmonių santykiai, visad išlieka bendrumo jausmas, visad sulauksi palaikymo.“ Ramutė: „Kasdien gaunami nauji žurnalai, laikraščiai, naujos knygos – smagu būti naujienų sraute.“

LANKYTOJAI APIE MUS

Sėdi (iš kairės): Ramunė Majevskienė, skyriaus vadovė Daiva Kundelienė, Heida Bražinskaitė; stovi (iš kairės): Ramutė Gečienė, Aurelija Pociutė, Dalia Baronaitė. 2019 m. gruodis

24

Lankytojo įrašas bib­lio­tekos feisbuko puslapyje: „<...>[Šiandien] mažų mažiausiai vienas žmogus iš bib­lio­tekos grįžo lyg ant sparnų. Tokio aptarnavimo, kai mano poreikiai nuspėjami žingsniu į priekį, o pagalbos nereikia prašyti, nes ji draugiškai būna pasiūlyta, – tikrai niekur neteko patirti. Keliauju daug, bet niekur aptarnavimo personalas tokių stebuklų nedarė, todėl didžiuojuosi, kad Lietuvoje, Nacionalinėje bib­lio­tekoje, turim nuostabius specialistus, kurie dirba ne tik pasitelkdami kompetenciją, bet ir širdimi.“

KOKYBIŠKA IR PATIKIMA INFORMACIJA KIEKVIENAM INFORMACINIO APRŪPINIMO SKYRIUS

Pirmoje eilėje (iš kairės): Regina Kneižytė, skyriaus vadovė Laimutė Jankevičienė, Zina Daugėlaitė, Nijolė Šumskienė, Stasė Kazlauskienė; antroje eilėje (iš kairės): Živilė Radytė, Birutė Dženkaitienė, Gražina Rinkevičienė, Rasa Dračanovienė, Ilona Žilienė, Rima Zenevskienė, Olga Zimareva, Alvida Diržauskienė. 2019 m. gruodis

Mūsų skyriuje dirba 13 darbuotojų – glaudi ir vieninga komanda. Ją būtų galima prilyginti vienam žmogui: jo galva, rankos, kojos, širdis bei kiti svarbūs organizmo „sraigteliai“ – tai kiekvienas skyriaus darbuotojas. Pavadinkime šį žmogų Žiniuke, suteikdami jam moterišką lytį – juk komandą sudaro moterys.

Kodėl Žiniukė? Todėl, kad svarbiausia jos pareiga – padėti bib­lio­tekos skaitytojams rasti informaciją rūpimais klausimais. Ji išsiaiškina, kokia informacija iš tiesų reikalinga (dažnai net pats skaitytojas iki galo negali suformuluoti, o kuo tiksliau apibrėžiamas klausimas, tuo didesnė gerų rezultatų tikimybė), suranda, patikrina informacijos šaltinius ir padeda atsirinkti tinkamiausius. Žiniukei tai visai paprasta – juk bib­lio­tekoje ji dirba jau 363-ejus metus (tai – bendras visų skyriaus darbuotojų stažas Nacionalinėje bib­lio­tekoje)! Tik įsivaizduokite, kiek vertingos patirties, praktinės informacijos ir įgūdžių ji yra sukaupusi. Jos darbe niekada nebūna monotonijos: ji bendrauja su bib­lio­tekos lankytojais skaityklose, administruoja ir atsako į „Klausk bib­lio­tekininko“ užklausas, veda ekskursijas po bib­lio­teką lietuvių, anglų bei rusų kalbomis, sužadindama intelektualinį ir emocinį smalsumą, bib­lio­tekos mastu administruoja mokymus, moko lankytojus naudotis informacijos ištekliais ir paslaugomis, konsultuoja senjorus apie išmaniąsias technologijas, rūpinasi, kad bib­lio­tekoje nestigtų reikiamų knygų. Žiniukė ne tik padeda kitiems, bet ir pati iš jų mokosi – būdama smalsi, aktyvi ir kūrybinga, ji myli savo darbą ir džiaugiasi esanti svarbiausios Lietuvos bib­lio­tekos dalimi. Žiniukei patinka turiningai leisti laisvalaikį: mėgsta keliauti, dainuoti, šokti, žaisti papildytosios realybės bei kitus žaidimus, ūkininkauti, sportuoti. Smagus poilsis Žiniukei padeda išlikti energingai ir išlaikyti puikią nuotaiką.

O dabar... ...papasakosime apie skyriaus veiklą tradiciškiau. Skyriaus ištakos siekia 1919 m., kai buvo įkurtas Informacinis skyrius. Taigi kartu su visa bib­lio­teka švenčiame ir gražų skyriaus šimto metų jubiliejų.

Rašytiniuose šaltiniuose pirmoji atsakyta iš užsienio gauta užklausa užfiksuota 1936 m., tačiau manoma, kad jų būta ir anksčiau. Dabartinis Informacinio aprūpinimo skyrius tiesiogiai išaugo iš Bibliografijos skyriaus, įkurto 1948-aisiais.

Sparčiai keičiantis su bib­lio­tekininko profesija siejamos veiklos turiniui, Informacinio aprūpinimo skyrių galime pavadinti tradicinių paslaugų puoselėtoju naujomis sąlygomis, šiam tikslui siekti turint naujų galimybių. Mes siekiame užtikrinti efektyvų informacinių paslaugų funkcionavimą, jų integralumą ir paslaugų kokybę. Informacijos poreikis ir aktualumas niekada nepraras vertės, todėl mūsų teikiamos paslaugos išliks paklausios.

Smagu išgirsti, kad esame vertinamos: į mus kreipiasi lankytojai, visur ieškoję, bet neradę reikiamos informacijos. Pripažįstame, jog kartais sudėtingos užklausos gali tapti tikru profesiniu nuotykiu – po intensyvių, galiausiai tikslą pasiekusių paieškų aplanko smagus jausmas. Juk ne tik kažkam padėjome, bet ir pačios daug ką sužinojome, išmokome.

Kompiuterinio raštingumo konsultacijose senjorai džiaugiasi maloniu bendravimu ir kantrybe. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Ypač artimą ryšį su skaitytojais pajuntame per mokymus ir individualiai konsultuodamos vartotojus. Bendraudamos su ekskursijų grupėmis, išgirstame daug malonių žodžių apie bib­lio­teką. „Netgi atvykę iš didelių, naujai pastatytų nacionalinių bib­lio­tekų užsienio svečiai gėrisi mūsų bib­lio­teka, pabrėždami, kad ji tikrai savita ir įspūdinga“, – dalijasi išgirstomis liaupsėmis Olga.

Gražūs žodžiai iš lankytojų lūpų mūsų darbą daro dar malonesnį, todėl gera dirbti čia – žmonių bib­lio­tekoje!

Parengė Živilė Radytė

25

MENŲ MAGIJA MUZIKOS IR VIZUALIŲJŲ MENŲ SKYRIUS

Stovi (iš kairės): Darius Kučinskas, Aušra Marčiulaitytė, Rasa Sidaraitė, Asta Bielinskienė, skyriaus vadovė Živilė Časaitė; sėdi Lina Aselskytė, o šalia jos – skyriaus bičiulis Juozas Liesis. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta Kristinos Šernaitės.

Atskiri Muzikos ir Meno skyriai bib­lio­tekoje veikė nuo 1961 m., o nuo 2015 m., sujungti į vieną, jie gyvuoja dabartiniu pavadinimu. Skyriaus veikla aprėpia du didžiulius meno informacijos ir kultūros paveldo laukus.

Tad ir čia dirbantys 8 darbuotojai yra iš skirtingų sričių: muzikologai, bib­lio­tekininkai, meno istorikai. Be šios specialybių įvairovės nesuvaldytume informacijos gausos ir atsakomybės.

Muzikos gabumų turintys darbuotojai geba skaityti muzikinį tekstą, nustatyti natų leidinio partitūros rūšis ir tonaciją, instrumentų ir balso tesitūrą, identifikuoti muzikos kūrinio žanrą ir pan. Be muzikinių ir bib­lio­tekinių žinių, bendradarbiavimo su muzikos istorikais skyriaus saugyklose nebūtų atsiradusi seniausia pirmoji lietuviška plokštelė (1908 m.) ir didžiausia pasaulyje (daugiau kaip 2500) lietuviškų šelako ir vinilo plokštelių kolekcija, 70 ritinėlių pianolai kolekcija, tyrinėjamos vokiečių muzikos teoretiko Friedricho Augusto Gottholdo (1778–1858) kolekcijoje esančios spausdintos natos ir natų rankraščiai; būtų neįmanomas dalyvavimas Tarptautinės muzikos bib­lio­tekų, archyvų ir dokumentavimo centrų asociacijos projektuose.

Mūsų skyriuje informacijos ieškantis lankytojas – muzikos mokytojas, choro dirigentas, atlikėjas, audiofilas ar muzikos kritikas – gauna aukščiausios kokybės atsakymus. Kita vertus, noriai dalijamės asmeninėmis muzikos žiniomis ir patirtimi mokydami: vyksta muzikos kūrimo ir redagavimo programų „Ableton Live“, „GarageBand“, natografijos programos „Sibelius“ mokymai, grojimo pianinu pamokos muzikinio išsilavinimo neturintiems senjorams. Savo žinias skyriaus „muzikai“ savitai perteikia „Facebook“ puslapyje „Senoji plokštelė“. Skyriaus darbuotojų straipsniai apie Nacionalinėje bib­lio­tekoje saugomą muzikos paveldą publikuojami šalies ir užsienio žiniasklaidoje.

Mūsų vizualiojo meno ekspertai žino, kuriame šimtmetyje klestėjo konkretus ornamentas arba kuriame žinyne atrasti Vilniaus architektų pavardes. Dažnai jie

26

prisideda prie dailininkų, mados kūrėjų, scenografų, dizainerių, miesto gidų ir kitų menininkų kūrybinių inspiracijų. Palaikydami ryšius su meno atstovais, darbuotojai atlieka ir aktualiausių leidinių atranką bib­lio­tekos fondui, tvarko meno fondų lobyną: ekslibrisus, senuosius atvirukus, žurnalistines ir menines fotografijas, plakatus (tikriausiai tik šio skyriaus darbuotojai gali greitai orientuotis jų gausybėje). „Tvarkymas“ nėra tik dėliojimas į lentynas: dokumentus darbuotojai grupuoja, tiria, atrenka restauruoti, susipažįsta su visuma, tiria kolekcijas ir aprašo jas publikacijose.

Jauki Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklos 16 darbo vietų erdvė gali pasigirti susiformavusia savo lankytojų bendruomene, kurios nariai vieni kitus pažįsta, bendrauja, dalijasi patirtimi. Skaitykloje lankosi kūrėjai – su „Adobe“ programų paketu dirba grafikos dizaineriai, režisieriai, animatoriai. Mūsų skaitykloje televizijos muzikinių konkursų dalyviai bei laimėtojai, poRožė Koriznienė. 2019 m. gruodis puliarių muzikos grupių ir akademinės muzikos atlikėjai gali rezervuoti Muzikavimo erdvę.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje per metus apsilanko daugiau nei 11 tūkstančių lankytojų. O jų informaciniai poreikiai patys įvairiausi. Šį margumą puikiai atspindi 2019 m. užklausų temos: XVII–XIX a. pasaulio kompozitorių psichikos sutrikimai; kaligrafijos istorija ir sąsajos su rašančiojo psichologija; ranka rašytos istorinės taikos sutartys; laisvoji improvizacinė muzika; natų iki XVI a. kompiliacijų autoriai; pilvo šokis Senovės Egipte; bjaurumo estetika šiuolaikiniame šokyje; perlai Lietuvos juvelyrikoje; velnio vaizdavimas Latvijos mene; šviesos bangos ryšys su garsu, garso ir šviesos sinestezija mene; tatuiruočių istorija; etikos ribos egzistencinėje fotografijoje; teatras, kaip politikos komunikacijos priemonė, ir kt.

Užsukite – rasime atsakymus į visus klausimus! Živilė Časaitė

VAIKŲ IR JAUNIMO LITERATŪROS DEPARTAMENTAS

Aldona Augustaitienė, departamento direktorė: „Norėčiau mums visiems, bib­ lio­tekos bendruomenės nariams, palinkėti susitelkimo, kūrybiškų sprendimų siekiant susidoroti su XXI a. iššūkiais ir kad visos šios pastangos mūsų valstybės kultūros labui būtų palaikomos ir vertinamos visuomenėje. Kaip Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė, labai norėčiau, kad mūsų veikla, puoselėjamos idėjos ir siekiai būtų žinomi ir vienaip ar kitaip atsispindėtų visose Lietuvos vaikų bib­lio­tekose. Departamento kolektyvui linkiu toliau dirbti išvien siekiant šių tikslų.“

„BŪTINAI TURITE ČIA ATEITI!“ APTARNAVIMO SKYRIUS

Pirmoje eilėje (iš kairės): skyriaus vadovė Onutė Kaladienė, Aurelija Rauckienė, Jūratė Pocienė, Anžela Pavlova; antroje eilėje (iš kairės): Janina Šiukštienė, Eglė Gudonytė, Jolanta Savukynaitė. 2019 m. gruodis

„Tu dar nebuvai čia su vaikais? – mosteli jauna moteris į bib­lio­tekos langus, eidama taku pro Seimą. – Būtinai turite ateiti!“ – pataria ji draugei. Tai – pokalbis, kurį dažnai nugirstame keliaudamos į darbą – Nacionalinės bib­lio­tekos pirmame aukšte įsikūrusį Vaikų ir jaunimo literatūros departamentą.

Tiesą sakant, papildoma reklama mūsų skyriui net nebereikalinga – lankytojai, ypač savaitgaliais, užpildo visas skyriaus erdves: mažieji skaito su tėveliais, varto knygeles, žaidžia stalo žaidimus. Popietėmis ir vakarais tiršta skaitykloje: mokiniai ruošia pamokas, ruošiasi egzaminams, diskutuoja. Skyriuje atsirado vietelė, kur galima užkąsti, – po pamokų atėjusiems vaikams tai svarbu.

Nemažai vaikų yra nuolatiniai lankytojai, žinome jų vardus. O kaip gera padėti jiems išsirinkti knygą, formuoti literatūrinį skonį, išrinkti mažyliui pirmąją savarankiškai skaitysimą knygelę, padiskutuoti su abiturientu apie absurdo literatūrą arba patarti jam, kaip geriau pasiruošti kalbėjimo testui. Neretą vidurinę mokyklą baigusį jaunuolį tenka nuliūdinti pasakius, kad dabar jis jau nebėra mūsų skyriaus skaitytojas.

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyrius įkurtas 1964 m., tuo pat metu, kai tuometė Respublikinė bib­lio­teka perkelta į Vilnių.

Didžiuojamės esantys pagrindiniu departamento skyriumi, kurio funkcijos – aptarnauti knyga vaikus ir paauglius – nesikeitė nuo pat įsikūrimo. Puikus mūsų vaikų literatūros fondas, sukauptas ir išsaugotas per bib­lio­tekos gyvavimo dešimtmečius, suteikia galimybę plėtoti savo veiklą ir kitiems departamento skyriams. Jis pagelbėja atliekant vaikų literatūros ir skaitybos tyrimus, organizuojant įvairius renginius, parodas. Fondo leidiniais naudojasi mokslininkai,

dieninio skyriaus studentai filologai, pedagogai, leidėjai, dailininkai, kiti specialistai, kurių veikla susijusi su vaikų literatūra. Fonduose galima gauti net labai senų (daugiau kaip šimto metų senumo) vaikiškų knygų, senųjų žurnalų („Žiburėlis“, „Žvaigždutė“, „Genys“) komplektų.

Skyriaus skaitykloje galima rasti visus Lietuvoje leidžiamus periodinius leidinius vaikams, komplektuojama daugiau leidinių ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Švedijos instituto ir Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje darbuotojams padėjus įrengti Vaikų erdvę patiems mažiausiems, ji tapo mėgstama laisvalaikio praleidimo, pirmosios vaiko pažinties su knyga vieta.

Tačiau didžiausias skyriaus turtas – darbuotojai. Mes nuoširdžiai stengiamės, kad skaitytojas neišeitų neradęs reikalingos knygos, negavęs norimos informacijos. Mes, dirbantieji su skaitytojais, žinome, kad darbas su žmonėmis suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir įpareigoja nuolat domėtis vaikų literatūros naujienomis, prisitaikyti prie lankytojų poreikių.

Dalis skyriaus darbuotojų keitėsi gana dažnai, tačiau turime ir ilgamečių. Štai Janina, Eglė, Anžela mūsų gretas papildė palyginti neseniai, o Onutės, Aurelijos, Jolantos, Jūratės stažas bib­lio­tekoje jau skaičiuojamas dešimtmečiais.

Tiek ilgai, tiek trumpai dirbantieji prisideda prie skyriaus veiklos idėjomis, pasiūlymais. Visi 7 mūsų darbuotojai prisidėjo, kad ne tik skyrius – visas Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas atsidurtų tarp geriausiai dirbančių bib­lio­tekos padalinių.

Ketvirtadienis, 16-ta valanda. Tuoj prasidės lėlių teatro studijos „Berniukas Žirniukas“ užsiėmimas. Tiesą sakant, jaunieji aktoriai bib­lio­tekoje būriuojasi prieš valandą: paskaitinėja, pasiima naujų knygų, padeda paruošti rekvizitą repeticijai. „Žirniukams“ vadovauja skyriaus darbuotoja Eglė, kuri yra ir mokyklinio teatro režisierė. Studijos lankytojai dažniausiai rengia lėlių spektaklį pagal kokį nors vaikų literatūros kūrinį. Tai gali būti eilėraštis, nauja ar primiršta knyga vaikams, kurią būtų galima pritaikyti scenai, drauge lavinant vaizduotę, skaitymo ir kūrinio analizavimo, jo interpretavimo įgūdžius.

Na, mums jau metas. Tylos – ruošiamės premjerai!

Onutė Kaladienė, Eglė Gudonytė

27

SKATINAME KURTI IR UGDOME SMALSUMĄ KULTŪRINĖS EDUKACIJOS SKYRIUS

Mūsų skyrius – vienas jauniausių bib­lio­tekoje, savo veiklą pradėjęs atnaujintose Nacionalinės bib­lio­tekos patalpose 2016 metais. Šiuo metu jame dirba 7 darbuotojai, kūrybingais būdais siekiantys didinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą literatūra ir kultūrine veikla.

Ar žinojote, kad:  Nuo šių metų pradžios rytus su knyga jau trečius metus rengiamuose Rytmečio skaitymuose pradėjo daugiau nei 1000 darželinukų bei pradinių klasių moksleivių, kuriems perskaityta beveik 60 paveikslėlių knygų. Kad garsiniais skaitymais galėtų džiaugtis dar daugiau vaikų, šiemet skyrius vykdė akciją „Tėčiai skaito vaikams“, įvairiose Lietuvos ugdymo įstaigose ir bib­lio­tekose vienai dienai subūrusią daugiau nei 50 vaikams skaičiusių tėčių.  Skyriaus kartu su partneriais rengiamuose knygų pristatymuose skaitytojai gali susipažinti su naujomis išleistomis knygomis ir sutikti jų autorius. Kasmet organizuojame susitikimus su „Metų knygos rinkimams“ nominuotų vaikų ir paauglių knygų autoriais.  Mūsų knygų klubas jau antrą sezoną kviečia vaikus skaityti ir diskutuoti apie perskaitytas knygas. Be to, savo žinias mokinių grupės gali pasitikrinti dalyvaudamos literatūriniuose protų mūšiuose, rengiamuose įvairaus amžiaus mokiniams.  Kiekvieną ketvirtadienį kartu su departamento Aptarnavimo skyriumi laukiame į lėlių teatro studiją „Berniukas Žirniukas“ atskubančių jaunųjų aktorių. Berniukas Žirniukas – bene seniausias departamento „darbuotojas“, veiklą pradėjęs dar 1965 m. ir po atostogų į darbą sugrįžęs 2018-aisiais. Skyrius prisidėjo prie dėmesio lėlių teatrui sklaidos, kai 2018–2019 m. organizavo 9 seminarų ir 55 kūrybinių dirbtuvių vaikams ciklą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“.  Ištisus metus departamento erdvėse vyksta skyriaus koordinuojamos parodos. Viena įsimintiniausių – „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, 2018 m. parengta valstybės šimtmečio proga. Joje eksponuoti reikšmingiausi lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūriniai ir su jais susiję meno darbai.  Per metus skyrius surengia daugiau nei 100 ekskursijų, kurių metu su bib­lio­tekos erdvėmis susipažįsta daugiau nei 2000 mokinių.  Mūsų organizuojamuose edukaciniuose renginiuose pluša tūkstančiai vaikų rankų. 2019 m. ištapyta daugiau kaip 500 akmenukų, sukurta apie 150 ekslibrisų, surišta apie 50 asmeninių knygelių, sukurta beveik 500 inicialinių raidžių. O knygų skirtukų su jų personažais pagaminta tiek, kad juos galima būtų įdėti į kone kiekvieną departamento skaityklos knygą. Prisidedame organizuojant ir mūsų partnerių edukacinius renginius: šeimos ir vaikai kviečiami dalyvauti ekologinėse bei virtualiosios realybės dirbtuvėse.  Vieną iš skyriaus darbuotojų visada galima sutikti vaikų užimtumo centre „Žaisloteka“. Tai – erdvė, kurioje tėveliai, norintys pasinaudoti bib­lio­tekos paslaugomis, gali palikti savo mažuosius skaitytojus ir tyrinėtojus.

Vidutiniškai kasdien čia apsilanko 7 vaikai, kurie kartu su centro darbuotoja bendrauja, žaidžia, skaito ar užsiima kūrybiniais darbeliais.

28

Viršutinėje eilėje (iš kairės): Rita Norvaišienė, Julija Charsika, Ieva Šakelaitė, skyriaus vadovė Rūta Lazauskaitė, Viktorija Bulyginaitė. Apatinėje eilėje: Adriana Daškevič ir Donatas Kubilius. 2019 m. gruodis

Šimtmetį švenčiančiai Nacionalinei bib­lio­tekai lapkričio 16–17 d. surengus šventinį savaitgalį, dirbtuvėse PATS SAU, kaip ir kitomis dienomis, netrūko veiklos. Agnės Jankauskaitės nuotr.

 Dirbtuvėse PATS SAU per 3 veiklos metus apsilankė daugiau nei 10 000 vaikų. Dirbtuvėse per metus panaudoti 5 kilogramai karštų klijų, kuriuos skyrius įsigijo už bib­lio­tekos lankytojų padovanotus 4500 depozito butelių. Šioje erdvėje gimė tokie šedevrai kaip kiaušinių laikikliai putpelių fermai ar pagalbos iškvietimo sistema naujoms bib­lio­tekos patalpoms. Ilgiausiai tobulinamas vaikų projektas – jau dvejus metus gaminama ukulelė.  Skaitymo sunkumų patiriantys vaikai dalyvauja skaitymuose su šunimi. Nuo 2017 m. skyriaus rengiamuose kaniterapijos seansuose dalyvavo daugiau nei 40 mažųjų skaitytojų, o jiems padėjo 2 šuniukai.  Skyrius rūpinasi, kad bib­lio­teka dalyvautų su vaikų edukacija susijusiose nacionalinėse akcijose. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ant Nacionalinės bib­ lio­tekos laiptų pakviesti 369 vaikai choru skaitė Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalbą, taip paminėdami Nacionalinės bib­lio­tekos šimtmečio jubiliejų.

Kultūrinės edukacijos skyrius

VILIOJANTYS VAIKŲ KNYGŲ KELIAI TYRIMŲ IR SKLAIDOS SKYRIUS

Iš kairės: skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė, Ilma Mankevičienė, Goda Baranauskaitė-Dangovienė, Reda Tamulienė, Jūratė Petronienė, Roma Kišūnaitė, Eglė Baliutavičiūtė. 2019 m. gruodis

Kaip ir dera tyrėjams, skyrių pristatysime atlikdami „tyrimą“.

Tyrimo tikslas, objektas, uždaviniai. Šiek tiek moksliškai, šiek tiek šmaikščiai papasakoti, kas yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento (VJLD) Tyrimų ir sklaidos skyrius ir ką jis veikia.

Hipotezė: Tyrimų ir sklaidos skyriaus darbuotojai užsiima nenusakomo pobūdžio veiklomis.

Mokslinis naujumas. Tai – beprecedentė analizė, nes mokslo metodais dar nėra bandyta apibrėžti šio skyriaus veiklų.

Teorinė prieiga / metodas: nuoseklioji apklausa ir dokumentinės medžiagos analizė.

Tyrimas. VJLD Tyrimų ir sklaidos skyriaus veiklų pradžia siekia 1964-uosius, kai bib­lio­tekoje buvo įkurtas Vaikų literatūros skyrius ir patvirtinti metodinio-bibliografinio darbo specialistų etatai, kurių pareigybėse svarbiausiomis funkcijomis įvardyta: metodinės pagalbos teikimas vaikus aptarnaujančioms Lietuvos bib­lio­tekoms; jų veiklos kontrolė; leidinių rengimas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais kartu su kultūrinio gyvenimo pokyčiais keitėsi ir šių specialistų funkcijos bei veiklos kryptys. Dabartinį organizacinį pavidalą skyrius įgavo 2014 m., kai ligtolinis Vaikų literatūros centras tapo Vaikų ir jaunimo literatūros departamentu.

Daugelį darbų skyrius atliko kartu su 1992 m. įkurtu Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Suvienijus IBBY Lietuvos skyriaus ir tuomečio Vaikų ir jaunimo literatūros centro jėgas, 1994 m. pradėtas leisti literatūrologinis žurnalas „Rubinaitis“ (išleista daugiau kaip 90 numerių). Skyriaus darbuotojų pastangomis parengta dešimtys informacinių leidinių apie lietuvių vaikų literatūrą.

Šis skyrius organizuoja seminarus vaikų literatūros ir skaitybos tematika bib­lio­tekininkams, mokytojams, rengia tarptautines vaikų literatūros konferencijas, dalyvauja įvairiose vaikų literatūros vertinimo komisijose, rengia susitikimus su knygų autoriais, knygų pristatymus, atlieka skaitybos tyrimus.

Nuo 1993 m. kartu su IBBY Lietuvos skyriumi organizuojami Tarptautinės vaikų knygos dienos (balandžio 2 d.) minėjimai tapo viena didžiausių vaikų literatūros švenčių Lietuvoje, o jos metu teikiami geriausių metų knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimai – aukščiausiu kūrėjų ir literatūros puoselėtojų įvertinimu.

Skyrius konsultuoja visus, turinčius klausimų apie vaikų literatūrą, ieškančius skaitymo patarimų. Skyriaus darbuotojai administruoja www.skaitymometai.lt , www.ibbylietuva.lt interneto svetaines, rengia temines bibliografijas ir rekomenduojamų knygų sąrašus.

Viena iš skyriaus funkcijų, susijusių su sklaida, – populiarinti lietuvių vaikų literatūrą ir knygos meną, vykdyti sklaidą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, visomis įmanomomis formomis skleisti žinias apie vertingą vaikų ir paauglių literatūrą. Dabartiniuose planuose – lietuvių vaikų literatūros enciklopedijos rengimas, Skaitymo skatinimo programos įgyvendinimas – pirmiausia projekto „Knygų startas“, skirto ankstyvajam skaitymui skatinti, įgyvendinimas. Šiuo metu skyriuje dirba 7 darbuotojos, kurioms tenka būti: literatūros ir skaitybos tyrėjomis, bib­lio­tekininkėmis, bibliografėmis, ekspertėmis, žurnalistėmis, redaktorėmis, renginių organizatorėmis, vedėjomis ir moderatorėmis, fotografėmis, svetainių administratorėmis, projektų vadovėmis ir vykdytojomis.

Išvados. Skyriaus atliekamos veiklos yra labai plataus diapazono, aktyviai įgyvendinamos. Lietuvos bib­lio­tekų kontekste jos – unikalios.

Tyrimą atliko Jūratė Petronienė

29

SAVARANKIŠKI PADALINIAI

KELIONĖ LAIKU IR ERDVE BIBLIOTEKININKYSTĖS SKYRIUS Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­ lio­teka svariai prisideda prie tautinio identiteto išsaugojimo ir puoselėjimo, o jos Bib­lio­tekininkystės skyrius saugo nacionalinės bib­lio­tekininkystės tapatumą.

Pagrindinės skyriaus veiklos kryptys: bib­lio­ tekininkystės nacionaliniu mastu plėtra, taikomieji tyrimai, metodinė, konsultavimo ir ekspertinė veikla.

Be kitų darbų, skyrius atlieka bib­lio­tekų statistikos darbus Lietuvos oficialiosios statistikos programai, vykdo šalies bib­lio­tekų statistikos duomenų bazės tvarkytojo funkcijas ir koordinuoja statistinių duomenų rinkimą.

Skyriaus darbuotojai atlieka labai įvairius darbus: analizuoja šalies ir tarptautinius bib­lio­tekininkystės dokumentus; bib­lio­tekų darbuotojams teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą; rengia metodines rekomendacijas standartų ir norminių dokumentų diegimo klausimais; rengia metodinę medžiagą šalies bib­lio­tekų darbuotojų kompetencijoms ugdyti; vykdo taikomuosius tyrimus; kaupia, analizuoja ir skelbia bib­lio­tekų statistinius duomenis, rengia apžvalgas ir kt.

Skyriaus darbuotojai specializuojasi teikdami įvairių sričių konsultacijas: standartų ir norminių dokumentų taikymo, bib­lio­tekų fondų, bib­lio­tekų funkcijų, bib­lio­tekų paslaugų, bib­lio­tekų statistikos, bib­lio­tekininkystės ir knygotyros terminologijos klausimais.

Bib­lio­tekininkystės skyrius būtinas ne tik Lietuvos nacionalinei, bet ir apskritai visoms šalies bib­lio­tekoms. Savo veikla jis svariai prisideda prie Nacionalinės bib­lio­tekos, kaip nacionalinio bib­ lio­tekininkystės kompetencijų centro, vaidmens, atlikdamas ekspertinę, analitinę, konsultacinę, inovacinę ir kompetencijų tobulinimo funkcijas. Jis kaupia, analizuoja ir pateikia informaciją, tampančią argumentais, kai formuojama šalies bib­lio­tekų politika. Skyriaus funkcijos ir įvairiapusė veikla tapo itin svarbios šiandien, kai šalyje neberengiami bib­ lio­tekininkystės specialistai.

Dažnai interesantai, ieškantys bet kokios informacijos, surenka Bib­lio­tekininkystės skyriaus telefono numerį. Atsiliepęs darbuotojas išgirsta: „Jūs – Bib­lio­tekininkystės skyrius, jūs viską žinote.“ Skyriuje darbuojasi 14 specialistų, iš jų – 5 mokslo daktarai. Paklausti, kas dirbant bib­lio­tekoje juos džiugina, ne vienas atsako: „Atradimų džiaugsmas.

Galimybė padėti kolegoms tiek bib­lio­tekoje, tiek už jos ribų, rasti atsakymus ir geriausius sprendimus.

Taip pat kolegiškas bendravimas skyriuje.“ O už bib­ lio­tekos sienų mūsų darbuotojai domisi įvairiausiais dalykais: sodininkyste, kambarinių augalų priežiūra, mezga, kuria originalius aksesuarus, yra aistringi skaitytojai ir keliautojai.

Dr. Rasa Januševičienė

30

Pirmoje eilėje (iš kairės): Tomas Auškalnis, Dalia Jaskonienė, Rimalda Kvietkauskienė, Violeta Černiauskaitė, Palmira Juknienė; antroje eilėje: Daiva Janavičienė, Liubovė Buckienė, skyriaus vadovė Rasa Januševičienė, Genovaitė Ivaškevičienė, Jurgita Rudžionienė, Petras Biveinis, Vytautas Gudaitis. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta Eglės Dikavičienės ir Elvydos Skuodytės.

BIB­LIO­TEKININKYSTĖS SKYRIAUS IŠTAKOS

• 1945 m. spalio 15 d. Kultūros-švietimo komiteto parengtoje Mokslinių bib­lio­tekų anketoje buvo nurodyta bib­lio­tekos (tuometės Centrinės valstybinės) struktūra, kurioje kaip jau veikiantis minimas Bib­lio­tekininkystės kabinetas.

• 1946 m. kovo 22 d. patvirtintame etatų sąraše Bib­l io­ tekininkystės skyriui skiriami du etatai. Vedėjas Izidorius Kisinas (1904–1958) pirmą kartą minimas 1946 m. spalio 1 d. (dirbo iki 1947 m. rugsėjo 15 d.).

• 1949 m. sausio 19 d. pirmą kartą patvirtinti Bib­lio­tekos nuostatai, kuriuose akcentuojamos Bib­lio­tekos rekomendacinės bibliografijos ir metodinės pagalbos funkcijos.

• 1956 m. Bib­lio­tekininkystės kabinetas reorganizuotas į Metodinį skyrių.

PAVADINIMO KAITA

Per beveik 75 gyvavimo metus skyriaus pavadinimas kito daugybę kartų: Bib­lio­tekininkystės kabinetas – Metodinis skyrius – Mokslinis metodikos skyrius ir Mokslinis tyrimų skyrius – Bib­lio­tekininkystės centras (Mokslinis metodikos skyrius, Mokslinis tyrimų skyrius, Mokslinis informacijos skyrius) – Bib­ lio­tekininkystės centras (Bib­lio­tekų vadybos skyrius, Leidybos skyrius) – Bib­lio­tekininkystės centras (Bib­lio­tekų vadybos skyrius, Informacijos skyrius, Leidybos skyrius) – Informacijos mokslų departamento Bib­lio­tekininkystės skyrius. Nuo 2019 m. – savarankiškas Bib­lio­tekininkystės skyrius.

Keitėsi ir skyriaus buveinė: veikė Didžiojoje gatvėje, vėliau kraustėsi į K. Sirvydo gatvę, o pasitinkant Nacio­nalinės bib­lio­tekos 100-metį apsistojo Gedimino pr. 51.

Parengė Vytautas Antanas Gudaitis, Rimalda Kvietkauskienė

MŪSŲ SĖKMĖ TIESIOGIAI PRIKLAUSO NUO KITŲ SĖKMĖS PROJEKTŲ VALDYMO SKYRIUS

prie svarbių valstybei ir Europai strateginių tikslų įgyvendinimo: skaitmeninės įtraukties didinimo, mokymosi visą gyvenimą skatinimo, socialinės atskirties mažinimo.

Aktyviausias skyriaus organizmas lotyniškai vadinamas Giedris Cistovus.

Jos energingumo koeficientas siekia 100 procentų. Ji veikia ne tik savo grandyje, bet noriai sąveikauja su visais kitais bib­ lio­tekos skyriais, dalijasi savo ištekliais ir nemąžtančia energija. Jos pilna visur, ji nuolat apsupta kitų organizmų, nes bendravimas jai – kaip deguonis. Ji nuolat viskuo domisi ir gaudo naujausias mados tendencijas, užtat visuomet atrodo stilingai.

Nuotraukoje iš kairės: Ieva Gumuliauskaitė (sėdi), Giedrė Čistovienė (sėdi), Povilas Sapkauskas, Skyriuje gyvuoja dar du organizmai – Gražina Pumput. 2019 m. gruodis Mildus Strodomus ir Ievus Gumulis, kurie čia pateko beveik vienu metu ir bendroje bib­lio­tekos grandinėje sąveikauja jau daugiau nei puspenktų metų. Tiesa, Mildus Strodomus susilaukė palikuonio ir šiuo metu su skyriumi sąveikauja nuotoliniu būdu. Privalu paminėti, kad šis organizmas yra kovotoja už autorių teises, laisvalaikiu neabejinga kelionėms, kalnų ir lygumų slidinėjimui bei geroms knygoms.

Organizmo Ievus Gumulis galva pramušta pačiomis įvairiausiomis idėjomis, tačiau įgyvendinti jas sekasi sunkiau.

Tai pats ištvermingiausias, labai atviras ir nuoširdus organizmas, norintis, kad visi būtų laimingi, padedantis generuoti maistines medžiagas ir noriai jas vartojantis pats. Be to, suprasdama judėjimo naudą, ji mielai naudojasi oranžiniais dviračiais vasarą, o žiemą mėgsta ilgus pasivaikščiojimus.

Milda Strodomskienė Yra net įveikusi 5 kilometrų maratoną!

Turime ir dar vieną organizmą, kurio lotyniškas pavadiProjektų valdymo skyrius – tai viena iš Lietuvos nacio­ nimas Povilus Sapkauskus. Tai pats įdomiausias ir fantastišnalinės bib­lio­tekos „mitybos“ grandinės dalių, nuo savo kiausias organizmas šioje grandinėje. Jis nepralenkiamas gyvavimo pradžios, t. y. 2012 metų, prisidėjusi, kad į bib­lio­ diskusijose apie politiką arba kai reikia prisiminti kokį teką būtų pritraukta daugiau nei 35 mln. eurų ir parengta sutarties ar taisyklių punktą. Šis organizmas neabejingas net 250 projektų. Funkciškai skyriaus veiklą galima priskirti egzotinėms šalims ir saloms. Atostogas jis leidžia Ruandoje, tiek pirmajam, tiek antrajam bib­lio­tekos „mitybos“ grandisvajoja apie Tuvalu salą netoli Australijos, kuriai yra skyręs nės lygmeniui – parūpiname „maisto“ ir darbo ne tik sau, net puslapį socialiniame tinkle „Facebook“. bet ir kitiems. Nacionalinėje bib­lio­tekoje, kaip ir gamtoje, Jauniausias narys mūsų skyriaus grandinėje – Grazinus dažnesnės sudėtingesnės, nelinijinės, įvairiai persipynusių Pumputus. Šis organizmas labai plačių pažiūrų. Jos atsiragrandžių sistemos. Todėl mes siekiame kuo efektyviau dimo skyriuje istorija itin spalvinga: prieš patekdama pas veikti kintančiomis sąlygomis ir prisidėti ne tik prie visos mus, spėjo padirbėti Nacionalinės bib­lio­tekos lituanistikos bib­lio­tekos plėtros, bet ir prie atskirų skyrių augimo. grandinėje, kuri įtraukė ją į „Protų kovas“. Ji tapo aktyviu Projektai būna įvairūs, kaip įvairūs ir mūsų skyriaus žaidėju, prie komandos laimėjimų prisidedančiu žiniomis „organizmai“. Visus juos į priekį varo smalsumas ir nuolatiapie sportą, kiną, visuomenės atradimus ir pasiekimus. nis domėjimasis valstybės, Europos Sąjungos strateginiais Grazinus Pumputus pasižymi kruopštumu ir griežtai laikosi tikslais, naujausių tendencijų sekimas ne tik bib­lio­tekų, bet ir sveikos mitybos ir sporto principų. Be to, yra neapsakomai kitose srityse, neaplenkiant verslo, pramonės, ūkio ir kt. Šiuo dosni kitiems organizmams – gamina saldžios konsistenmetu Nacionalinė bib­lio­teka įgyvendina investicijų projektų, cijos medžiagas, priverčiančias kitus organizmus tirpti iš kurių vertė daugiau nei 24 mln. eurų. Projektai skirti ne tik malonumo. mūsų bib­lio­tekos lankytojams, bet ir kitoms institucijoms: Mūsų skyriaus veiklos efektyvumas daro įtaką visos modernizuojama kultūros paveldo informacinė sistema bib­lio­tekos „mitybos grandinės“ efektyvumui, paslaugų (dalyvauja 24 kultūros ir švietimo sričių partneriai), Lietuvos kokybei, inovacijų atsiradimui. Jausdami atsakomybę, integrali bib­lio­tekų informacinė sistema (LIBIS), atnaujinama siekiame būti profesionali, kūrybiška, greitai besimokanti, viešosios interneto prieigos infrastruktūra 1200 Lietuvos draugiška, linksma ir visiems atvira komanda. bib­lio­tekų, o gyventojai skatinami kuo išmaniau naudotis internetu. Taip Nacionalinė bib­lio­teka tiesiogiai prisideda Projektų valdymo skyriaus komanda

31

TEIKIAME BIBLIOGRAFINĘ IR ANALITINĘ INFORMACIJĄ VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS

Spaudos monitoringas reikalingas, kad žinotume, kas ir kaip atspindima iš viso to, kas vyksta mūsų šalyje ir pasaulyje, kas šiuo metu aktualu visuomenei, suprastume, kodėl tai vyksta, kas yra svarbiausia. Iš esmės Vadovybės informacijos skyriaus, šiandien vykdančio spaudos monitoringą, veiklos pradžia bib­lio­tekoje galima laikyti 1991 m., kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bib­lio­tekai buvo pavesta vykdyti ir parlamentinės bib­lio­tekos funkcijas, nors informacijos paslaugos Aukščiausiajai Tarybai, Ministrų Tarybai ir Kultūros ministerijai buvo teikiamos ir gerokai anksčiau – nuo 1971-ųjų.

Skyriaus darbuotojai peržiūri spaudą, kuria anotuotus bibliografinius įrašus.

Informaciją jie renka daugiau kaip 50 rubrikų ir pildo atskirą tarnybinę duomenų bazę, kuria remiantis rengiamos apžvalgos viena ar kita tema, atliekamos operatyvios užklausos. Susisteminta informacinė medžiaga teikiama valdžios institucijoms: Seimui, Prezidento institucijai, Vyriausybei, Pirmoje eilėje (iš kairės): Jadvyga Paulauskienė, Laima Savickienė, Saulė Čužienė, Renata Lukauskaitė, Maria Novoselska; antroje eilėje kitiems valstybiniams subjektams. (iš kairės): Salomėja Jurgaitytė, Rūta Avižienė, Regina Januškevičienė, Audronė Gurauskaitė, Virgilija Beganskaitė, Jovita Milašienė, 18 skyriaus darbuotojų rengia savaitiVioleta Nedzveckienė, Ainė Markevičiūtė, Virginija Tamošaitienė; trečioje eilėje (iš kairės): Živilė Juzukonienė, Laima Kytrienė, Aušra Brazinskaitė, Rokas Tracevskis, Ignas Stankovičius. 2019 m. gruodis. Nuotraukoje nėra šių darbuotojų: Natalijos Nekrasovos, Irenos nes miestų, regionų spaudos apžvalgas, Petravičienės, Reginos Caturian, Vidmanto Adomonio, Leono Minkevičiaus.

Lenkijos spaudos apžvalgą (3 kartus per mėnesį) taip pat apžvalgas švietimo, kultūros, socialinės apsaugos klausimais; vykdo tam tikrą fenomeną pasižiūrėti iš įvairių pozicijų, kitaip sakant, pateikti atskirų temų užklausas, skirtas svarbioms Lietuvos datoms, įvairių projekcijų sintezę. pvz., Valstybės atkūrimo 100-mečio, Sąjūdžio 25-mečio, Skyriaus analitikos padalinys, kuriame šiandien dirba 4 žmonės, Steigiamojo Seimo 100-mečio; rengia signatarų bibliografijas pradėjo nagrinėti tam tikras temas ir daryti jų analizę, pvz., pasirenkami Nepriklausomybės Akto signatarų klubui, taip pat kitų žymių tokie trikampiai: Lenkija, ES, Lietuva – analizuojam, kaip formuojasi žmonių bibliografijas ir kt. Būna ir labai skubių užklausų, kai Lenkijos santykiai su Europos Sąjunga, kokią įtaką Europos Sąjunga valdžios institucijoms surinkti ir pateikti informaciją pačiomis daro Lenkijos ir Lietuvos santykiams. Kitas trikampis: Maskva, Minskas, įvairiausiomis temomis reikia per labai trumpą laiką – tokia Vilnius – analizuojama, kaip nuo Maskvos ir Minsko santykių priklauso yra skyriaus kasdienybė. Visus šiuos darbus organizuoja Vilniaus ir Minsko santykiai. Taip pat analizuojame kitų šalių – Ukrainos, vadovo pavaduotoja Virgilija Beganskaitė.

Gruzijos, Rusijos – santykių dinamiką.

Jeigu kalbėtume apie skyriaus vykdomas ir numatomas Kalbant apie skyriaus ateitį ir turint galvoje vis tobulėjančias techveiklas, reikia pabrėžti, kad šiandien vien tik spaudos monologijas, tolesnė veiklos perspektyva būtų automatizuoti kasdienį nitoringas praranda savo reikšmę, nes pagrindinis informarutininį darbą ir svorio centrą perkelti į analitiką, ją gerokai sustiprinti cijos krūvis tenka internetinei žiniasklaidai ir socialiniams ir praplėsti. Demokratinių visuomenių didžiausia problema yra įvaitinklams, jų analizė žymiai daugiau pasako negu spauda. rios manipuliacijos. Manipuliuojama visuomene, rinkėjais, todėl labai Šiandien bib­lio­teka dar neturi tokių techninių galimybių, svarbu ugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą atpažinti manipuliacijas ir bet jau yra automatizuotų platformų, kai informacijos taip stiprinti demokratiją. srautas, kuris yra internete, peržiūrimas ir parengiama tam Bendradarbiaudami su Informacijos analitikos skyriumi kartu sutikra santrauka – visa tai daro kompiuterio programa. Taigi rengėme išskirtinį renginį – originalaus formato konferenciją „2020-ieji. skyriaus tikslas yra stengtis apimti visą informacinį lauką ir Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scejo monitoringą – tokia būtų kryptis, tai ir bandome daryti. narijai“, kurios analitinę bazę sudaro daugiau negu trys dešimtys vaizdo Kai generalinis direktorius pakvietė mane ateiti į šį įrašų su įvairių sričių ekspertais, filmuotų Nacionalinės bib­lio­tekos TV skyrių, atėjau turėdamas tikslą transformuoti jo darbą studijoje. Ši konferencija yra viena iš tų inovatyvių veiklų, kuri iškelia truputį kita kryptimi – neatsisakant monitoringo, pereiti Lietuvos nacionalinę bib­lio­teką kaip vieną pažangiausių nacionalinių prie analizės reiškinių. Jeigu tu užsiimi informacijos analibib­lio­tekų Europoje. tika, pirmiausia turi išryškinti turinį ar žinią pristatančiojo poziciją, turi ją suprasti. Svarbu ne atmesti, o priimti ir konstruoti visus požiūrius, susidėlioti visas projekcijas, į Ignas Stankovičius

32

ANALITIKA – ANALIZĖ SU LAIKO PRIESKONIU INFORMACIJOS ANALITIKOS SKYRIUS

Iš kairės: Vidmantas Valiušaitis, Arūnas Brazauskas, Biruta Mikalonienė, Ginas Dabašinskas, Arūnas Sartanavičius. 2019 m. gruodis.

Nuotraukoje nėra Agnės Marcinkevičiūtės. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos veikla, įgyvendinant parlamentinės bib­lio­tekos funkcijas ir teikiant informaciją valdžios institucijoms, vykdoma jau seniai ir turi tradiciją. Iš esmės tuo užsiima Vadovybės informacijos skyrius. Teikiant šias paslaugas, paaiškėjo vienas svarbus dalykas – turint galvoje šiandienos bib­lio­tekos modelį, iššūkius, kuriuos apskritai bib­lio­teka patiria šiuolaikiniame pasaulyje, tapo aišku, kad ji jau nebegali būti tradicinė, privalo vykdyti ir naujas funkcijas, kad galėtų išlikti ir būti reikalinga. Pabrėžtinas dar vienas labai svarbus dalykas, kad bib­lio­teka šiandien pati tampa subjektu – ji ne tik aptarnauja, teikia informaciją, bet ir stengiasi su ja dirbti, ją analizuoti. O šią funkciją ir atlieka mūsų skyrius.

Analitika šiuo atveju yra darbas su informacija, pirmiausia turint galvoje laiko dimensiją, todėl keliamas klausimas ne tik kas vyksta, bet ir kas galėtų vykti, kokie galimi scenarijai. Antras dalykas – įvertinamos informacijos pateikimo formos: anksčiau informacinėje erdvėje dominavo tekstinė informacija, dabar dominuoja vaizdas, bent jau vizualika tikrai tampa labai svarbi. Parodyti dabar žymiai svarbiau negu parašyti.

Mėginimas įvertinti tiek artimiausią, tiek tolesnę perspektyvą yra mūsų skyriaus specifika. Tekstas šiandien užima tik dalį informacinės erdvės, dabar yra daugiau vaizdo, daug daugiau greito informacijos pateikimo. Įvairios vizualios formos verčia modifikuoti ir analitinę dalį. Mūsų pasirinktą būdą, aišku, lėmė ir tai, kad bib­lio­ tekoje yra TV studija, sudaranti galimybę teikti vizualinę informaciją. Skyriaus rengiamos tiesioginės diskusijos su įvairių sričių žinovais leidžia pačiam žmogui palyginti ir susidaryti nuomonę.

Dalis žmonių aptariamos informacijos, – ar tai būtų radijas, ar televizija, apskritai pradingsta, jos niekas nefiksuoja. Be to, labai sunku susivokti, kur ko ieškoti (pvz., valandos trukmės laidoje, kur ieškoti vieno ar kito svarbaus posakio ar frazės), tai – specifinis informacijos pateikimo ir suvokimo būdas. Siekiant, kad ta vizualika nepradingtų, greta reikalingas ir tekstas. Jį mes taip pat pateikiame.

Galima paminėti, kad šiandien žmonėms lengviau yra šnekėti negu rašyti, nors visi rašo feisbukuose ir socialiniuose tinkluose, bet jie rašo šnekamąja kalba. Tų tekstų kūrimo taisyklės kitokios, jie nekonstruojami pagal klasikines taisykles. Tiesiog vizualika diktuoja teksto kokybę.

Mūsų skyrius ir dirba su vizualiniais tekstais, pasitelkdamas žmones, kurie tuos vizualinius tekstus produkuoja.

Informatikos analitikos skyriuje dirba 6 žmonės – visi labai draugiški. Operatoriaus darbą skyriuje dalijasi Agnė ir Arūnas, bibliografė Biruta daro vizualinių tekstų išrašus, tyrėjas Vidmantas, metodininkas Arūnas kartu su vadovu organizuoja šį procesą, mėgindami įvertinti, kas šiandien daugiau ar mažiau svarbu, analizuoja, kur link viskas juda.

Greta skyriaus analitinės veiklos yra edukaciniai projektai, orientuoti į plačiąją visuomenę. Juose emociškai patraukliau pateikiami įvairūs siužetai ir temos. Pavyzdžiui, laidos „Pokalbiai viena tema“, „Knyginyčia“. Tai irgi savotiška analitika, jos „švelnusis“ variantas. Tokia mūsų rengiama vaizdo medžiaga ne tik greičiau pasklinda, bet pasiekia daug didesnę dalį auditorijos.

Ginas Dabašinskas

33

KAD LIBIS SISTEMA IR DARBUOTOJŲ KOMPIUTERIAI BŪTŲ SVEIKI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ VALDYMO SKYRIUS

Skyriaus užuomazga galima laikyti 1985 m. vasarį, kai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib­lio­tekoje buvo įkurtas Automatizuotos bib­lio­tekinės informacijos (ABIS) skyrius, kuris turėjo koordinuoti Respublikinės automatizuotos bib­lio­tekų informacinės sistemos kūrimo darbus visų žinybų bib­lio­t ekų tinkluose. Po trejų metų buvo gauti du pirmieji personaliniai kompiuteriai. Jau paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1993-iaisiais, įsigijus reikiamą programinę įrangą, bib­lio­tekoje pradėtas kurti kompiuterinis tinklas.

1998 m. vasario 2 d. Nacionalinėje bib­lio­tekoje įkurtas Lietuvos integralios bib­lio­tekų informacijos sistemos (LIBIS) centras, į kurį perkeltas ABIS skyrius. Skyrius, be Pirmoje eilėje (iš kairės): Irina Ivanova, Vilija Tolušienė, Renata Balandienė, Dalia Janulynaitė, skyriaus vadovas Mantas Janavičius, Zoja Burinskienė, antroje eilėje (iš kairės): Dainius Bružė, Gintaras Vedeikis, Ignas Rimša, Augustinas Bartasevičius, Artur Lastovskij, kitų jam keliamų uždavinių, vykdė Daumantas Dragūnas, Gintaras Krušinskas. 2019 m. gruodis automatizuotos informacinės sistemos kūrimo, plėtros darbus, bib­lio­ buvo gana sudėtingas – nuo Seimo rūmų stogo reikėjo jį tekos centrams, skyriams, Lietuvos nutiesti iki bib­lio­tekos stogo.“ bib­lio­tekoms, Vyriausybės įstaigoms teikė informaciją Irina Ivanova: „Vesdama kompiuterinio raštingumo bib­lio­tekų kompiuterizavimo klausimais. kursus esu patyrusi linksmų situacijų. Tekdavo mokyti 2015 m. reorganizavus LIBIS centrą, buvo įkurtas dair kaip taisyklingai naudotis kompiuterio pele. Kartą bartinis Informacinių technologijų (IT) priežiūros skyrius, pastebėjau, kad pele dirbama abiem rankomis: viena vėliau pervadintas į IT valdymo skyrių. Manto Janavičiaus ranka bandoma vedžioti kursoriaus rodyklę ekrane, o vadovaujamame skyriuje dirba 13 specialistų. Skyrius kita – spausti mygtukus.“ užtikrina efektyvų bib­lio­tekos informacinių technologijų Ignas Rimša: „Bib­lio­tekoje dirbu daugiau nei 10 metų. išteklių planavimą ir panaudojimą, vykdo nuolatinę IT Džiaugiuosi, kad Nacionalinė bib­lio­teka tapo moderni ir sistemų apsaugą, tiria IT saugumo incidentus. šiuolaikiška ne tik kultūros, bet ir IT srityje.“ Skyriaus specialistai šiuo metu dalyvauja visos Lietuvos bib­lio­tekoms aktualiuose projektuose: „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, „Lietuvos integrali bib­lio­tekų informacijos sistema“, „Visuomenės FAKTAI IR SKAIČIAI poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėt­ • 1988 m. balandį gauti du pirmieji personaliniai komra“, „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu piuteriai „Elektronika-85“. atnaujintos viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“.

• 1993 m. įsigyta „Novell NetWare“ V3.11 programinė įranga, kuri sudarė galimybes kurti kompiuterinį bib­ lio­tekos tinklą.

IŠ DARBUOTOJŲ PRISIMINIMŲ • 1995 m. instaliavus WWW serverį, pradėtas kurti bib­ Dainius Bružė: „Pačioje automatizacijos pradžioje lio­tekos tinklalapis. „Sintagma“ padovanojo bib­lio­tekai tuo metu retą „Po• 2019 m. bib­lio­tekos turima ir skyriaus prižiūrima werPC“ kompiuterį, kuriame įdiegėme pašto serverį. kompiuterinė technika: 190 virtualių serverių, 22 fiziNebuvo atskiros patalpos serveriams laikyti. Serveris buvo niai serveriai, 400 kompiuterių, 80 lankytojams skirtų ir darbo vieta. Būdavo, ryte rasdavau kompiuterį išjungtą: kompiuterinių darbo vietų, 200 telefonų, 80 WI-FI prieivalydama kabinetą, valytoja sugebėdavo ištraukti laidus...“ gos taškų, 100 spausdintuvų. Nacionalinės bib­lio­tekos Renata Balandienė: „Nacionalinėje bib­lio­tekoje pratinklo laidų ilgis siekia apie 50 km. dėjau dirbti, kai LIBIS žengė pirmuosius žingsnius, buvo • Kiekvieną dieną prie bib­lio­tekos belaidžio tinklo junkuriami pagrindinių bib­lio­tekinių procesų – katalogavimo, giasi apie 250 lankytojų įrenginių. komplektavimo, skaitytojų aptarnavimo – moduliai. Siste• Kasdien iš bib­lio­tekos iškeliauja apie 70 GB duomenų – mai, pradėjusiai veikti viename serveryje, šiandien reikia tiek užimtų apie 100 000 romanų tekstas. Gaunamas net 38 papildomų virtualių serverių.“ duomenų dydis – daugiau nei 200 GB, o tai sudarytų Gintaras Vedeikis: „1994 m. Norvegijos karalienė daugiau nei 280 000 romanų. padovanojo bib­lio­tekai serverį „AST Premium“, kurį man teko sukonfigūruoti. Tuo metu tai buvo vienas iš galinVilija Tolušienė giausių serverių. Pirmo internetinio kabelio prijungimas

34

MŪSŲ VIZIJA – RŪPINTIS DARBUOTOJŲ GEROVE, TOBULĖJIMU, VERTYBIŲ PUOSELĖJIMU TEISĖS IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKYRIUS klausytojai-žiūrovai. Labai gerai jaučiuosi dirbdama su žmonėmis – gal todėl, kad labai juos myliu ir man norisi skleisti šilumą ir gėrį.

Vyriausioji specialistė Indrė Daugialienė: Kai manęs paklausia apie bib­ lio­teką, pirmiausia noriu paminėti smagų, draugišką kolektyvą, vadovų pasitikėjimą ir pagalbą. Darbas čia mane žavi dar ir tuo, kad nuolat esu įvairių kultūros renginių apsupty, nes domiuosi vizualiuoju menu, dizainu, meno istorija. Esu aktyvi socialinių projektų vykdytoja – tai mano savaStovi (iš kairės): Vilija Butkevičienė, Liuda Kijanskienė, Rimantas Lukoševičius, Evalda Sukackienė, Gerda Kondrackienė, noriška veikla, suteikianti sėdi (iš kairės): Indrė Daugialienė, skyriaus vadovė Vainora Knopkuvienė, Monika Godlauskaitė. 2019 m. gruodis malonumą.

Teisininkė Monika Nacionalinės bib­lio­tekos istorijoje įvykusi transformaGodlauskaitė: Mane lacija iš Kadrų skyriaus į Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrių biausiai džiugina nuoširdžiai nustebina. Buvęs dviejų darbuotojų skyrius, kurio pagrinbesišypsantys ir tiesiog lėkte dinis tikslas buvo personalo administravimas, pasikeitė iš lekiantys, humoro nestokoesmės: dokumentai ir procesai tapo skaitmeninti, skyriaus jantys ir visada pasisveikikompetencijai priskirti teisės klausimai, viešieji pirkimai nantys kolegos iš įvairių skyleidžia darbuotojams sistemiškai dalyvauti visame bib­lio­ rių. Nors bib­lio­tekoje dirbu tekos aprūpinimo procese. Personalo administratoriai tapo dveji metai, atrodo, kad jau žmogiškųjų išteklių valdymo specialistais, besirūpinančiais taip seniai... darbuotojų gerove ir vertybių puoselėjimu, atsakingais už Vyriausiasis speciadarbuotojų ugdymą, motyvavimą, organizacijos kultūrą. Iš listas doc. dr. Rimantas viso skyriuje šiuo metu dirba 9 asmenys.

Lukoševičius: Manau, kad šioje bib­l io­t ekoje dirba Vadovė Vainora Knopkuvienė: Džiaugiuosi dirbatsidavę savo veiklai profedama šauniame, profesionaliame kolektyve, kuriame sionalai, aukštos kvalifikagaliu visapusiškai atskleisti savo teisines kompetencijas, cijos specialistai. Atsidavę Barbora Šadienė. 2019 m. spręsdama nestandartines situacijas, pasitelkti kūrybištodėl, kad dirba ne iš magruodis kumą ir augti. Skyriaus darbuotojams noriu padėkoti už terialinių paskatų. Profetobulėjimą, idėjas ir entuziazmą, bet labiausiai – už kantrų, sionalai – todėl, kad darreikalaujantį atsidavimo, kartais nematomą darbą, kurio buotojų kaita nedidelė, sukuriamas stebėtinai aukštos rezultatas – mūsų pasididžiavimas Lietuvos nacionaline pridėtinės vertės intelektinis produktas. Šis produktas bib­lio­teka. Bib­lio­tekos bendruomenei linkiu prasmingų sudarė sąlygas Nacionalinei bib­lio­tekai tapti vienu iš darbų ir reikšmingų pasiekimų, į kuriuos kiekvienas įdeintelektinių centrų, informacinės sklaidos ir aplinkos dame dalelę savo širdies. formavimo fenomenu.

Vyriausioji specialistė Barbora Šadienė: Dirbdama Specialistė Liuda Kijanskienė: Dirbdama bib­l io­ šioje bib­lio­tekoje, kasdien tobulėju. Didelis kolektyvas tekoje, susipažinau su maloniais žmonėmis. Vertinu tai, sukuria daug iššūkių, bet drauge ir galimybių mokytis iš kad priimame vieni kitus tokius, kokie esame, o tai skatina įvairių sričių specialistų. Manau, bib­lio­tekos sukuriama pasitikėjimą savimi ir kolegomis. Džiaugiuosi matydama vertė yra sunkiai išmatuojama, neįkainojama, nes kultūra pagarbą kolegai ir skaitytojui, bendražmogiškas vertybes. ir švietimas yra sėkmingos valstybės pagrindas.

Specialistė Gerda Kondrackienė: Linkiu šilumos ir Vyriausioji specialistė Evalda Sukackienė: Didžiajanuoširdumo, nes tai – tikri dalykai, kurie turi didžiausią me Nacionalinės bib­lio­tekos orkestre kaskart išgirstame vertę! Linkiu neblėstančio užsidegimo naujiems darbams ir Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus siuitą. Ji suskamba ir iššūkiams įveikti! stipriau ir galingiau, kai keičiama struktūra, vykdomi vieVyriausioji specialistė Vilija Butkevičienė: Šimtmečio šieji pirkimai ar organizuojami mokymai. Šiame orkestre proga bib­lio­tekai linkiu būti jaunimo traukos centru, jos esu jau penkti metai. Prisiliesta beveik prie visų personalo vartotojams – jaustis laukiamiems, bendradarbiams – mėinstrumentų. Jų skambesį geriausiai girdi bib­lio­tekos gautis darbu ir jausti, kad tai svarbu.

35

SKAIČIUOJANTYS KIEKVIENĄ MŪSŲ DIENĄ BUHALTERIJOS SKYRIUS

Iš kairės: Laima Batalionakienė, vyriausioji buhalterė Danutė Peslekienė (stovi), Asta Genišauskienė, Lina Parchomenko, Gražina Montvilienė.

2019 m. gruodis. Nuotraukoje trūksta Genės Gataveckienės.

Buhalterija yra pagrindinis finansines funkcijas atliekantis bib­lio­tekos padalinys. Buhalterinė apskaita yra Nacionalinės bib­lio­tekos veidrodis. Atliekant kontroliuojančių institucijų auditą ar vykdant kitą Kultūros ministerijos kontrolę, bib­lio­tekos finansinės, ūkinės apskaitos tvarkymas visada buvo vertinamas teigiamai.

Buhalterijos darbas per pastaruosius dvidešimt metų iš esmės pasikeitė. Viešojo ir privačiojo sektorių apskaita buvo suvienodinta. Pradėti taikyti nauji viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos standartai. Apskaita tapo labai sudėtinga, reikalaujanti papildomų žinių ir kvalifikacijos. Vykdant apskaitos kompiuterizaciją ir standartizaciją, 2004 metais bib­lio­tekoje įdiegėme buhalterinės apskaitos programą. Dėl sparčios materialinės ir inovacinės bib­lio­tekos plėtros, įgyvendinant investicinius projektus ir padaugėjus bib­lio­tekos teikiamų paslaugų, keitėsi ir Buhalterijos skyriaus darbo pobūdis bei darbų apimtis.

Kasdien nuoširdžiai dirbdami buhalterijos specia­ listai kartu su bib­lio­teka augo, tobulėjo. Buhalterio atliekamas darbas reikalauja kompetencijos, profesinių žinių, kruopštumo, sąžiningumo ir neatsilikti nuo naujovių. Mūsų grandis užtikrina bib­lio­tekos funkcijų įgyvendinimą – atlieka veiklos finansavimą ir buhalterinę apskaitą.

Skyriaus komandą sudaro 6 darbuotojai. Tarp jų nemažai bib­lio­tekos senbuvių. Darbą 1998-aisiais pradėjo

36

Genė, ji atlieka atsiskaitymų su tiekėjais ir darbuotojais apskaitą, Laima Veronika organizuoja bib­lio­tekos turto apskaitą, tais pačiais metais prie kolektyvo prisijungė ir darbuotojų darbo užmokestį iki šiol skaičiuojanti Gražina. Aš pati bib­lio­tekoje – nuo 2001 metų. Dirbau vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, vėliau – vyriausiąja buhaltere. Asta vyriausiojo buhalterio pavaduotoja dirba antrus metus. Lina prie Buhalterijos skyriaus prisijungė 2012-aisiais ir iki šiol vykdo piniginių lėšų apskaitos darbus. „Man patinka skaičiai. Esu iš prigimties matematikė“, – dažnai mums kartoja Lina.

Bib­lio­tekos kolektyvas didelis, tenka daug bendrauti su visų skyrių darbuotojais. Esame kantrūs ir tolerantiški. Juk žmonėms, dirbantiems bib­lio­tekoje, dažnai humanitarams, apskaitos dokumentų pildymas yra svetimas dalykas. Juos konsultuojame visais finansiniais, apskaitos ir aritmetiniais klausimais. Todėl pačios kasdien susipažįstame su naujais teisės aktais ir diegiamais naujais finansinės apskaitos modeliais.

Ateityje mūsų laukia labai dideli iššūkiai. Nuo 2021 m. Nacionalinės bib­lio­tekos funkcijos bus konsoliduotos, iki konsolidacijos turėsime įdiegti naują apskaitos sistemą. Taigi kiti metai bus nelengvi mūsų institucijai ir Buhalterijos skyriui, nes konsolidacija lies institucijos struktūrą ir apskaitą.

Danutė Peslekienė

LYG IR NEMATOMAS, BET VISUR ESANTIS BENDRASIS SKYRIUS

Mūsų skyrius yra daugiausia darbuotojų turintis Nacionalinės bib­lio­tekos skyrius, tačiau jo atliekami darbai dažnai nelabai matomi arba dažnas net nesusimąsto, kad daugybę bib­lio­tekai funkcionuoti, įvairių jos skyrių specia­ listams sklandžiai dirbti ar bib­lio­tekos lankytojų ir svečių reikmėms užtikrinti būtinų veiklų atlieka mūsų darbuotojai.

Tačiau jei tik kas nors bib­lio­tekos „organizme“ sutrinka, iš karto visų yra pastebima.

2019 m. pabaigoje Nacionalinės bib­lio­tekos Bendrajame skyriuje dirbo 57 asmenys. Keli darbuotojai darbuojasi net kituose miestuose: 4 kūrikai – Raseiniuose (čia nuo 1981 m. veikusios Nacionalinės bib­lio­tekos saugyklos buvusiame dominikonų vienuolyne uždarytos, bet pastatai dar neperimti iš bib­lio­tekos nuosavybės), 2 žmonės – mokymų ir poilsio bazėje „Pakretuonės malūnas“ Švenčionių rajone ir 1 darbuotoja – Palangos vasaros skaitykloje.

Likusieji 50 dirba pagrindiniame Nacionalinės bib­lio­tekos pastate Vilniuje, Gedimino pr. 51.

Nuo ankstaus ryto, iki Nacionalinės bib­lio­tekos darbo pradžios, ir po darbo valandų visas patalpas valo ir tvarko 26 valytojos, dar dvi valytojos švarą ir tvarką prižiūri bib­ lio­tekos darbo valandomis. Švarą aplink pastatą palaiko, sniegą nukasa, o kai pašąla, takelius pabarsto kiemsargis.

Visą parą pasikeisdami Nacionalinės bib­lio­tekos saugumu ir įstaigos taisyklių laikymusi rūpinasi apsaugos darbuotojai, kurių iš viso yra 7. Ypač jiems tenka nemaži iššūkiai, kai bib­lio­tekoje lankosi saugomi aukšti valstybės asmenys, užsienio svečiai. Mūsų skyriaus darbuotojai taip pat rūpinasi Nacionalinės bib­lio­tekos erdvių ir baldų paruošimu renginiams ir sutvarkymu jiems pasibaigus. Taigi kartais darbe užtrunkama iki vėlyvo vakaro.

3 inžinieriai valdo visas (apsaugos, priešgaisrinės, vėdinimo, oro kondicionavimo, šildymo, dulkių šalinimo,

dujinio gesinimo, vaizdo stebėjimo, įgarsinimo ir pan.) sistemas ir prižiūri jų darbą. Pavyzdžiui, jų dėka įvairiose bib­lio­tekos erdvėse žiemą ir vasarą palaikoma reikiama temperatūra, tiekiamas grynas oras, saugyklos ir kitos patalpos saugomos nuo gaisro. Į kai kurias bib­lio­tekos darbuotojams ir lankytojams saugias buvimo sąlygas užtikrinančias tarnybines patalpas gali patekti tik mūsų skyriaus darbuotojai.

Nacionalinė bib­lio­teka turi ir savo transportą – du vairuotojai prireikus veža krovinius, taip pat ir darbuotojus.

Sandėlininkė atsakinga, kad bib­lio­tekos darbuotojai nepritrūktų kanceliarinių ar kitų darbo priemonių. Kiti darbuotojai (šaltkalvis-santechnikas, energetikai, kiti specialistai, pagalbinis darbininkas) pagal savo kompetenciją sprendžia visus su Bendrojo skyriaus veiklos sritimis ir Nacionalinės bib­lio­tekos poreikiais susijusius klausimus.

Mūsų draugiškame skyriuje susibūrę skirtingų specialybių ir charakterių žmonės. O štai Mindaugas labai originaliai suderino savo turimą diplomą ir atsiradimą Bendrajame skyriuje. „Baigęs bib­lio­tekininkystės studijas, ilgai bandžiau įsidarbinti įvairiose bib­lio­tekose, deja, nė vieno CV siuntimas neatvedė net iki darbo pokalbio. Pagalvojau, gal padėtų pasisiūlymas savanoriauti. 2017 m. kreipiausi į Nacionalinę bib­lio­teką, bet tuomet neatsirado norinčiųjų priimti savanorį. Po metų nutariau pabandyti dar kartą. Praėjus savaitei, buvau pakviestas savanoriauti į Bendrąjį skyrių“, – prisimena Mindaugas, dabar dirbantis pagalbiniu darbininku. Vyras prisipažįsta, kad pradžioje patyrė šoką – jo laukė „ne knygos, ne katalogai, ne fondai, ne darbas su lankytojais, o stalai ir kėdės“. Ilgainiui suprato, kad „kėdės ir stalai nėra taip paprasta, kad būna dienų, kai per vieną dieną tu turi padaryti keturių dienų darbus“. Vis dėlto Mindaugas džiaugiasi, kad skyriaus veikla „apima visą bib­lio­teką, tu bet kada turi būti pasiruošęs eiti ir padėti tiems, kas prašo Bendrojo skyriaus pagalbos“. „Dirbu jau pusantrų metų.

Dabar Kalėdos ir artėja Naujieji.

Puikus metas ir tinkama proga padėkoti Bendrojo skyriaus darbuotojams, su kuriais kasdien kartu sprendžiame daug reikalų, nudirbame darbų, sąmoju praskaidrindami darbo kasdienybę. <...> Ačiū visiems, kuriuos matau [bib­lio­tekoje] kasdien, bet vardų, pareigų nežinau, už bendrystę“, – sako nuo savanorystės pradėjęs ir nuolatiniu darbuotoju tapęs Mindaugas.

Belieka paantrinti Mindaugui ir palinkėti visiems, kad rami Kalėdų nuotaika lydėtų visus ateinančius metus. Prasmingų darbų, protingų minčių, tvirtos sveikatos ir noro tobulėti!

Pirmoje eilėje (iš kairės): Danuta Matarevič, Kęstutis Šlepikas, Markas Ščiglo, Liudmila Šiškevičienė, Jūratė Almantienė, Vida Černiauskaitė, Alina Denisova; antroje eilėje (iš kairės): Audrius Mačys, Jurij Bogovec, Jolita Šilanskaitė, Renata Konopackaja, Teresa Masevič, Marija Lankina, Janina Česiulienė, Valentina Gašimova, Tatjana Lebedeva, Danuta Vaškevičienė, Raimondas Narbutas; trečioje eilėje (iš kairės): Jurij Mialdun, Mindaugas Jonaitis, Gintautas Jakubsevičius, Vilius Razinskas, Adas Rimkus, Artūras Genys. 2019 m. gruodis

Jūratė Almantienė

37

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

NACIONALINĖJE BIB­LIO­TEKOJE GYVUOJANTIS MARTYNAS MAŽVYDAS Šimtmetį švenčiančios Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos pavadinimas ne vieną kartą kito: iš pradžių ji buvo„centrali­ nis knygynas“, 1955–1988 m. vadinta Respublikine bib­lio­teka, o pastaruosius tris dešimtmečius ji – Martyno Mažvydo bib­lio­teka. Bet ar žinojote, kad istorija galėjo pasisukti ir taip, kad šią bib­lio­teką vadintume Kristijono Donelaičio ar Salomėjos Nėries bib­lio­teka? O kaip Martynas Mažvydas bėgant metams tapo neatsiejamu bib­lio­tekos ženklu?

Irmanto Gelūno nuotr.

Kaip žinoma, Nacionalinės bib­lio­tekos pirmtakė iki praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio veikė Kaune.

1952 m., aptariant Respublikinės bib­lio­tekos pastato Vilniuje statybos projektą (rūmai atidaryti 1963 m.), buvo siūloma priešais bib­lio­teką pastatyti Žemaitės skulptūrą1. Jei siūlymui būtų buvę pritarta, tikėtina, kad dabar bib­lio­teką vadintume šios rašytojos vardu.

Vėliau būta ne vieno kito varianto – 1955 ir 1959 m., minint bib­lio­tekos jubiliejus, siūlyta jai suteikti S. Nėries, K. Donelaičio, Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ar Zigmo Angariečio vardą2. Su kuria asmenybe susieti Nacionalinę bib­lio­teką, apsispręsta 1988-aisiais: birželio 1 d. LTSR Ministrų Taryba nutarė bib­lio­tekai suteikti lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo vardą3, birželio 7 d. šis nutarimas įgyvendintas – išleistas LTSR kultūros ministerijos įsakymas4.

Prie šio sprendimo eita nuosekliai – justi lietuvių raštijos pradininko „buvimą“ bib­lio­tekoje galima buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, nuo 1985-ųjų penkiolika metų čia rengti knygotyros seminarai „Mažvydo skaitymai“, kuriuose pranešimus skaitė žymiausi Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 342, ap. 1, b. 47, lap. 425. Rengiant straipsnį naudotasi Vytauto Gudaičio spaudai rengiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos 1940–1989 m. istorija.

2 Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 476, ap. 1, b. 290, lap. 31; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos einamasis archyvas, f. 1, ap. 1, b. 175, lap. 1.

3 LSSR MT 1988 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 153. Tiesa, 1988, birž. 7.

4 Dėl Martyno Mažvydo vardo suteikimo Lietuvos TSR valstybinei respublikinei bib­lio­tekai: LTSR kultūros ministerijos 1988 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 276. Iš: LTSR kultūros ministerijos nutarimų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys: 1988. Vilnius, 1989, p. 281.

to meto ir būsimi knygotyrininkai. Jų pasiklausyti susirinkdavo gausus būrys šios srities specialistų bei entuziastų. Seminarais rūpinosi tuomečio Senų ir retų spaudinių skyriaus vedėjas Juozas Tumelis.

Jo pastangomis išleista kelių seminarų medžiaga.

Beje, į Nacionalinės bib­lio­tekos šimtmečio renginių programą buvo įtrauktas šių metų spalį bib­lio­tekoje surengtas tarptautinis mokslinis seminaras dokumentinio paveldo tyrimų klausimais „Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos patirtys Europos bib­lio­ tekose: Mažvydo skaitymai“. Jo rengėjai tikisi, kad pavyks atgaivinti šią tradicinę bib­lio­tekos XX a. pabaigos veiklą.

1

38

Vieni paskutinių „Mažvydo skaitymų“ 2000 metais. Nuotraukoje – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, stovi prof. habil. dr. Guido Michelini. Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

skulptūra ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių yra ir bib­lio­tekos reprezentacinių nuotraukų, ir šventinių renginių akcentas.

2016 m. rugsėjį vykusioje Nacionalinės bib­lio­tekos atidarymo po rekonstrukcijos šventėje, kurią režisavo Dalius Abaris, skulptūrą atgaivino grupės „Kinky Knot New Media“ meistrų sukurtos projekcijos – iš praeities atsklidęs M. Mažvydo balsas skaitė pirmosios spausdintinės lietuviškos knygos eilutes. 2019-aisiais, šventiniame bib­l io­t ekos šimtmečio renginyje „Žmonių bib­l io­t eka“ Martyno Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ant Nacionalinės bib­lio­tekos laiptų keli šimtai vaikų choru skaitė Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalbą.

Astos Mukienės nuotr.

Mažvydo skulptūra prakalbo vėl – šįkart ji stebėjosi bib­lio­tekos pokyčiais bėgant laikui ir kvietė leistis į 1989 m. Nacionalinė bib­lio­teka rengėsi minėti 70spalvingą kelionę, prisiminti svarbiausias bib­lio­tekos metį. Bib­lio­tekos Leidybos skyrius buvo įpareigotas istorijos akimirkas. parengti šventės emblemą, ekslibrisą, plakatą ir kitus M. Mažvydo „Katekizmo“ originalo Nacionalinė proginius suvenyrus. Natūralu, kad jie turėjo sietis bib­lio­teka, deja, neturi – pasaulyje išlikę tik du orisu naujuoju bib­lio­tekos vardu. Šia sąsaja buvo pasiginalūs egzemplioriai: vienas saugomas Torunės rinktas žmogaus, skaitančio šalia stovinčiam vaikui, universiteto (Lenkija), antras – Vilniaus universiteto atvaizdas. Tai – ne atsitiktinumas. Aptariant naująjį bib­lio­tekose. 2017 m. Vilniaus universiteto bib­lio­teka, bib­lio­tekos ženklą, dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albendradarbiaudama su spaustuve „Petro ofsetas“, bertas Krajinskas pritarė minčiai, kad pirmiausia jame išleido labai kokybišką šios knygos faksimilę, kuri turėtų būti įprasmintas lietuvių raštijos pradininkas beveik nesiskiria nuo originalo6. Išleistas ribotas 100 M. Mažvydas. Tam pasirinktas jo parengto, bet tik po vienetų tiražas, vienas faksimilės egzempliorius saumirties Baltramiejaus Vilento rūpesčiu išleisto giesgomas Nacionalinėje bib­lio­tekoje. myno, tiksliau jo antros dalies, išspausdintos 1570 m., antraštinio lapo iliustracijos fragmentas. *** Proginis bib­lio­tekos 70-mečio ženklas vėliau imtas naudoti kaip bib­lio­tekos logotipas, metams bėgant, Nuo bronzinio sosto man labai patogu jis buvo nežymiai keičiamas, papildomas5. Šiuo lostebėti ne tik šios bib­lio­tekos lankytojus – gotipu puoštasi iki 2016-ųjų, kai po rekonstrukcijos labai įdomu stebėti patį gyvenimą, – Naciobib­lio­teka skaitytojus pasitiko ne tik atnaujintose nalinės bib­lio­tekos šimtmečio šventiniame patalpose, bet ir su nauju ženklu, kurį sukūrė dailirenginyje kalbėjo Martyno Mažvydo skulpninkas, grafikas, ilgametis bib­lio­tekos darbuotojas tūra. – Kaip pasikeitė pasaulis nuo tų laikų, Jokūbas Zovė. Beje, tarp naujo logotipo eskizų buvo kai į jį atkeliavo pirmoji lietuviška knyga, ant ir keli su M. Mažvydu siejami variantai. kurios buvo užrašyta: „Katechizmusa prasty Prabėgus beveik dešimtmečiui nuo vardo suteižadei, makslas skaityma rašta yr giesmes dėl kimo, 1997 m. sausio 9 d., minint M. Mažvydo „Kakrikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai tekizmo“ išleidimo 450-ąsias metines, bib­lio­tekoje suguldytos.“ Dabar visiškai kitokios knygos ir atidengta šiandien jos simboliu tapusi Martyno kitokie žodžiai juose. Pasikeitė viskas: aplinka, Mažvydo skulptūra. Jos autorius – skulptorius Gekalba, technologijos. Tačiau kai žvelgiu į šio diminas Jokūbonis (1927–2006). „Tebūnie šis profepastato sienas, menančias daugybę istorijų, soriaus Gedimino Jokūbonio paminklas dar vienas į jo langus, už kurių taip greitai lekia laikas, Jo (M. Mažvydo – V. M.) priminimo ženklas. Dabar užplūsta nostalgiški prisiminimai... ir būsimais amžiais“, – skulptūros atidengimo cereParengė Vaiva Markevičiūtė monijoje kalbėjo J. Tumelis. Jo žodžiai tapo kūnu – 5

Jūratė Bičkauskienė. Nacionalinės bib­lio­tekos atpažinimo ženklas. Tarp knygų, 2014, spal. (Nr. 10), p. 1–2.

6

Vaidenė Grybauskaitė, Asta Stirbytė. Kokybiškas bandymas prikelti. Tarp knygų, 2017, vasar. (Nr. 2), p. 3–5.

39

BIČIULIŲ SVEIKINIMAI

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos šimtojo gimtadienio nuotaikos nuvilnijo per visą šalį – nuo Klaipėdos iki Zarasų, nuo Joniškio iki Varėnos. Juk Nacionalinė bib­lio­teka – Lietuvos bib­lio­tekų centras! Sveikinimai bib­lio­tekai į žurnalo redakciją plūdo ir elektroniniu paštu, ir keliavo vokuose rašyti ranka. Jų įvairovė, bib­lio­tekininkų originalumas, nuoširdumas ir džiugino, ir stulbino.

Dėkojame jums, Nacionalinės bib­lio­tekos ir žurnalo „Tarp knygų“ bičiuliai!

Akmenės rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Akmenės rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka parengė spaudinių parodą „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka – atvira visuomenei žinių, kultūros ir informacijos skleidėja“, skirtą Nacionalinės bib­lio­tekos šimtmečiui paminėti. Spaudinių parodoje – knygos, periodiniai leidiniai apie bib­lio­tekos istoriją, Levo Vladimirovo knyga „Apie knygas ir bib­lio­tekas“, Vlado Bulavo „Idėjos virsta tikrove“, Silvijos Marijos Vėlavičienės „Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos 1948–1940 metų spaudos fondas“ ir t. t.

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos administracija, rajono bib­lio­tekininkai, Akmenės krašto skaitytojai sveikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską, bib­lio­tekos kolektyvą ir linki kūrybinių sėkmių, gražaus klestėjimo ir žydėjimo.

Bib­lio­tekos direktorė Zita Sinkevičienė

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Simno filialas Simno bib­lio­tekoje surengta Daivos Dvarijonės knygų skirtukų, siuvinėtų kryželiu, paroda.

Vieną menininkė skyrė Nacionalinės bib­lio­tekos gimtadieniui.

Proginis skirtukas, pasibaigus parodai, padovanotas Nacionalinei bib­lio­tekai.

Alytaus rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Spalio 30 d. Alytaus rajono savivaldybės kultūros centre vyko edukacija, kurioje kūrėme sveikinimą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bib­ lio­tekai 100-mečio proga. Kūrėme jį ne paprastai, o su žąsies plunksna rankoje. Kūrėjai – Alytaus miesto bendruomenės centro vaikai: Gintarė, Maida, Kristina, Miglė, Juta, Deimantė, Arnas, Nojus, Aronas, Fortūnatas, Žydrius. Išsikalbėjome, kad nė vienam iš jų dar nėra tekę lankytis didžiausioje ir reikšmingiausioje šalies bib­lio­tekoje. Kaip ir rašyti žąsies plunksna. Nors žąsies plunksną suvaldyti nebuvo lengva, sužadintas vaikų smalsumas, nubudęs susidomėjimo ir pažinimo jausmas netrukus davė vaisių – ant baltų popieriaus lapų liejosi jų mintys apie skaitymą, bib­lio­teką, mėgstamiausias knygas, lūkesčius ir svajones... Didžiausia iš svajonių – pamatyti bib­lio­teką gyvai, paskaityti ten retų, unikalių knygų, pasivaikščioti po jos erdves... Savo kūrybiniuose darbuose jie linkėjo bib­lio­tekai gyvuoti dar daug daug šimtų metų! Būti gyvai ir gyvybingai. Šviesti. Garsėti pasaulyje. O svarbiausia – būti mylimai visų, ir suaugusiųjų, ir vaikų.

Kūrybines dirbtuves miesto vaikams organizavo ir svajonės link lydėjo Alytaus rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka ir Alytaus rajono savivaldybės kultūros centras.

Rita Mikuckienė Druskininkų savivaldybės viešoji bib­lio­teka Tegul pildosi Jūsų planai ir svajos, tegul pakanka sveikatos ir ištvermės ilgiems metams.

Tegul ir toliau prasmingo Jūsų gyvenimo žingsnius lydi sėkmė ir laimė.

Siunčiame jums eilėraštį su akrostichu, kurį specialiai Nacionalinės bib­lio­tekos 100-mečiui sukūrė mūsų bib­lio­tekos bičiulė, poetė Alvyra Grėbliūnienė.

Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji bib­lio­teka

Jurbarko rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Jurbarko rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka, tradiciškai švęsdama „Knygų Kalėdas“, gruodžio 12 d. organizavo renginį, kurio vienas iš svarbių akcentų buvo bib­lio­tekininkų ir skaitytojų rankomis pastatytas meduolinių namelių miestelis. Šio miestelio centre stovėjo pagal specialų užsakymą pagaminta 100 metų jubiliejų švenčianti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka.

Druskininkų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos kolektyvo vardu direktorė Laima Žėkienė Bib­lio­teka Brangiausi čia klodai lyg perlai sudėta Iš protėvių žodžių, minčių ir širdies.

Brandinta, atverta per laiką grublėtą, Lemtingi šaltiniai tautų išminties.

Ir keičiasi žmonės, ir amžiai, ir eros, O knygų namuos visada jie gyvi.

Taip plaukia laivu Odisėjas Homero, Euklidą suranda studentė guvi...

Kaip Vaižgantas skuba į šimtmečio šventę...

Ateina Čiurlionis ir skamba Andante...

Alvyra Grėbliūnienė

40

Audriaus Danieliaus nuotr.

Joniškio Jono Avyžiaus viešajai bib­lio­tekai pasveikinti Lietuvos nacionalinę bib­lio­teką padėjo bičiuliai iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Joniškio rajono filialo. Auksarankės moterys, vadovaujamos pirmininkės Inos Sakalauskienės, iš bib­ lio­tekos duotų senų, nereikalingų žurnalų, naudodamos specialią lankstymo techniką, išlankstė užrašą „LNB 100“.

Su gimtadieniu, Bib­lio­teka! Prasmingų darbų, įdomių susitikimų linki kolegos iš Joniškio.

Eglė Šukienė

Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos kolektyvas nuoširdžiai linki ilgiausių metų sėkmingai nešant kultūros šviesą, knygą, nuolat atsinaujinančias inovacijas, turtinant Lietuvos žmonių kasdienybę. Be abejonės, visa tai įmanoma tik nuoširdaus ir atsidavusio kolektyvo dėka. Su 100 metų gimtadieniu, mieli kolegos!

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka Kauno Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­ teka siunčia nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bib­l io­t ekai šimtojo gimtadienio proga! Štai toks sveikinimas atsirado ant bib­ lio­tekininkų rankomis sukurtos kalėdinės eglutės iš knygų.

Kauno rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Kauno rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos darbuotojai susibūrė į kūrybines dirbtuves, norėdami pasveikinti Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­teką 100 metų jubiliejaus proga.

Kilo idėja pagaminti originalų rankų darbo kūrinį. Ant Nacionalinės bib­lio­tekos fasado nuotraukos Kauno bib­lio­tekos darbuotojai parašė daug gražių palinkėjimų, o viską įrėmino antspaudais, kurie buvo gaminami pagal senovinę fotografijų gamybos technologiją – cianotipiją. Kurdami sveikinimą, prisiminėme kunigo Algirdo Toliato žodžius: „Kad gyvenimas nuostabus. Tai pats aukščiausias sąmoningumo lygmuo, nes apima ir idėją, kad pasaulis, bent potencialiai, kupinas meilės ir galimybių. Žvelgiant šitaip pozityviai, galima pakeisti viską.“ Bib­lio­tekos darbuotojų vardu direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bib­lio­tekos Vėžaičių padalinys Pasitinkant Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos šimtmetį Vėžaičių bib­lio­tekoje veikė paroda „Knygos rūbas“. Tai Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešosios bib­lio­tekos darbuotojų kūryba. Tegul ši paroda kolegoms iš sostinės suteikia naujų idėjų, sparnuotų svajonių ir džiugių kasdienių atradimų!

Linkime visiems draugystės, bendrystės ir gražių ateinančių metų.

Irena Baltaragienė

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji bib­lio­teka 80-metė Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji bib­lio­teka sveikina 100-metę Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­teką!

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji bib­lio­teka

Varėnos rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Matuizų bib­lio­teka Mūsų skaitytojai sveikina Nacionalinės bib­lio­tekos kolektyvą.

Savo mažais pirštukais pirmokai išrašė 100, pasklaidė ir padedami mokytojų bei bib­lio­tekininkų paskaitė knygelių, sudainavo „Ilgiausių metų“ ir pažadėjo būti kito šimtmečio Nacionalinės bib­lio­ tekos skaitytojais.

41

Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Lapkričio 19 d. bib­lio­teka suorganizavo kūrybines dirbtuves su jaunais skaitytojais. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai kartu su bib­lio­tekininkėmis užsidegę ir su puikia nuotaika kūrė atvirukus, rašė sveikinimus. Kiekvienas stengėsi Nacionalinei bib­lio­tekai padaryti išskirtinį atviruką, kuriuo galėtų ją nudžiuginti.

Gražiausi žodžiai sugulė į vaikų sukurtus darbelius. Šalčininkų bib­l io­ teka prisideda prie šiltų, nuostabių linkėjimų 100 metų jubiliejaus proga ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bib­lio­tekai linki ir toliau visada būti atvira naujoms idėjoms, nepristigti kūrybingumo, drąsių sumanymų bei energijos jiems įgyvendinti. Tegul Nacionalinė bib­lio­teka būna dvasios stiprybės ir šviesių minčių skleidėja.

Bib­lio­tekos direktorė Olga Mažeiko

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bib­lio­tekos Sujainių filialas Jubiliejiniai metai visada priverčia mus žvilgtelėti atgal, įvertinti praėjusį laiką, įprasminti pasiekimus, su šypsena ar liūdesiu prisiminti įvykius, paženklintus laikmečio ar asmenybių.

Sveikinimai Nacionalinės bib­ lio­tekos bendruomenei 100-mečio proga!

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji bib­lio­teka Bib­lio­tekos kolektyvas sveikina Nacionalinę bib­l io­t eką 100 metų jubiliejaus proga. Bib­lio­tekos Knygos grafikos centras garsėja Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu ir ekslibrisų edukacijomis. Todėl kolektyvas nusprendė pasveikinti Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­teką originaliai – sukūrė šiai progai skirtus ekslibrisus ir į juos sudėjo pačius nuoširdžiausius savo sveikinimus. Ekslibrisų originalai bus padovanoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bib­lio­tekai.

Švenčionių rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji bib­lio­teka

Gruodžio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Rėkyvos filialas organizavo viktoriną už bib­lio­tekos sienų! Viktorina buvo organizuota siekiant paminėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos 100metį, joje dalyvavo 7–8 klasių mokiniai. Vaikams buvo užduodami klausimai apie Nacionalinės bib­lio­tekos istoriją. Galima pasidžiaugti, kad mokiniai puikiai atsakinėjo į klausimus ir net papildė savo žinių bagažą. „Saulės“ filiale veikia spaudinių paroda, skirta supažindinti lankytojus su Nacionalinės bib­lio­tekos spaudiniais. Parodoje taip pat eksponuojamas Žiemgalos Bitės sukurtas eilėraštis-sveikinimas.

Martyno Mažvydo bib­lio­tekai

Dieną čia – tylu, nesigirdi gatvės triukšmo – už durų šių sunkių, visai kitoks gyvenimas „sukasi“: stalai, lentynos ir stelažai – visur tik – knygos, knygos... Šiais metais – šimtas metų jau, kaip ši šventovė atidaryta.

Giliam vidurnakty, kada pati Tyla prabyla, nematoma aš įeinu, stebiu, kas gi čia vyksta: iš knygų žengia armija herojų, tarp jų ir tie, kurie juos kūrė: gracingai lenkiasi man D’Artanjanas, nukeldamas kepurę.

Iš laužo pakyla Džordanas Bruno, apkabina Orleano Mergelę – abu jie mirė UŽ SAVO TIESĄ, abu juos ant laužo sudegino.

Visų laikų ir luomų žmonės: studentai, pirkliai ir diplomatai su šventa pagarba – tyloj išminties puslapius varto...

Nors „visagalis“ internetas lavina informacijos užlieja – knygą mylime labiau, nes popieriaus ir raidžių kvapas mielas... Žiemgalos Bitė

42

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji bib­lio­teka

Trakų rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Rūdiškių filialas Te knygų šviesa sušildo kiekvieno sugrubusią sielą ir veda mokslo bei žinių labirintais. Šviesk ir klestėk dar 1000 metų.

100-mečio proga sveikina Trakų viešosios bib­ lio­t ekos Rūdiškių filialo darbuotojos ir negalią turintis skaitytojas Česlovas Snitkus, nupiešęs Martyno Mažvydo bib­lio­teką.

Plungės rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka

Plungės bib­l io­t ekos 80-mečio rožyne visada žydės ši Lybe Rose, primindama ir Jūsų 100-mečio jubiliejų. Vienintelė tokia visoje Mažojo Princo planetoje, „prijaukinta“, po stiklo gaubtu saugoma nuo vėjų (ir „ėriuko“). Kad jaustumėmės atsakingi („prisijaukinome“), kad nepasimirštų gražių susitikimų ritualai. Ir kad kasdien regėtumėte „44 saulėlydžius“.

Nes ir mes, ir Jūs žinome paslaptį – „aiškiausiai matome širdimi“.

Kitas sveikinimas – holograminis – apie Nacionalinės bib­lio­tekos šviesą...

Bib­lio­tekos direktorė Violeta Skierienė

Trakų rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Nors Mažvydas Martynas raides dėlioti mokė jau seniai, Dabar jo darbus tęsia Mažvydinė Vilniaus nuosekliai Ir tiems, kas sugeba juodas avis baltoj lankoj ganyti Dar ir beganant jas suprasti, permanyt, tikėt, mąstyti, Tuos šimtą metų pasitinka jau baltų lankų, juodų avių pilna – Galbūt ir ne visai jauna, bet tviskanti nauju rūbu – Martyno Mažvydo tik Vilniuj esanti bib­lio­teka.

Ir tie, beganantys juodas avis baltoj lankoj lig šiolei Ją sveikina linksmai ir... uoliai – darbuotis linki jai ilgai – Tarp foliantų, lobių fonduos savo nepasiklysti visiškai Atrast juose kažką vis naujo ir svarbaus, pasidalinti tuo, Ką gebat rast juose mums superįdomaus, Dalint žinias, natas, knygas ir viską, kuo esate pilna, Jau 100 metų pasitinkanti mus Martyno Mažvydo bib­lio­teka.

Dar linkime tausoti tai, kas širdžiai, protui, dvasiai miela, Ir mėgautis diena miela kas dieną... ir taip kas kart kiekvieną dieną...

Skaičiuot dienas, metus ir amžius... nesustoti... – Ir patikėtus dar Martyno Mažvydo lobius mums propaguoti!

Jums viso šito linki Jūsų sesė – Trakų bib­lio­teka, Nuo Jūsų atsiliekanti tik dviem dešimtmečiais, deja...

Zarasų rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka Nacionalinę bib­lio­ teką šimtmečio proga sveikina Zarasų viešoji bib­lio­teka. Piešinį siunčia bib­lio­tekos bičiulė Gintarė Laurikėnienė, eiles – Zarasų krašto literatė Giedrė Mičiūnienė.

Sunki šviesos kelionė... O, KNYGA...

Iš rankų į rankas – giliai per pačią širdį... Į šimtmetį sutilpo istorija visa...

LNB... Tave pasaulis skaito, girdi...

LNB – informacijos gija.

LNB – šviesos viešpatija.

LNB – naujienų žinija.

LNB – knygų karalija. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit“ – Prabilo Mažvydas žodžiais.

Jo rankose švietė žibintas, Kelią į Meilę mums rodęs... „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit“...

Atverskim, širdim skiemenuokim: „LNB mums dovanojo šimtmetį šviesos – Niekada nepamirškim, Dievui dėkokim...“ Giedrė Mičiūnienė Zarasų rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Dusetų Kazimiero Būgos bib­lio­teka

43

IR AŠ TEN BUVAU

KAIP BIB­LIO­TEKA ŠVENTĖ

1979 m. Kai šventėme 60 metų jubiliejų, sveikinimų ceremonialas užtruko net dvi valandas! Jam vadovavo aktorius Česlovas Stonys.

Dabar pasvarstau, kad ne tik bib­lio­tekos direktorius Jonas Baltušis, bet ir visi renginio svečiai turėjo labai pavargti...

Nuotraukos iš redakcijos archyvo

1969 m. Kai bib­lio­teka minėjo savo 50-metį, surengėme jubiliejinę parodą. Apie ją Lietuvos žmonės sužinojo iš televizijos reportažo. Seniai tai buvo, daug vandens nutekėjo, nelabai ką ir atsimenu. Atrodo, sulaukėme daugybės sveikinimų, gražių linkėjimų, o Kultūros ministerijos kolegija tuomet parašė: „Žmogui 50 metų – rimtas amžius, bib­lio­tekai – jaunystė. Norėtųsi, kad ši jaunystė, kurią gyvena bib­lio­teka, tęstųsi ir antroje šimtmečio pusėje.“ Galiu paliudyti – bib­lio­tekos jaunystė tęsiasi.

1989 m. Ilgai rengėmės ir 70-mečio šventei. Tuomet direktoriumi jau buvo Vladas Bulavas, o bib­lio­teka – vadinosi Martyno Mažvydo vardu. Atrodo, viskas nutiko kaip vakar... Pamenu, šventinį vakarą Jaunimo teatre žiūrėjome specialiai mums rodomą garsųjį Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Ilga kaip šimtmečiai diena“. O kitą dieną įvyko mokslinė konferencija, kurioje buvo perskaityta net 11 pranešimų!

2009 m. 90-mečio iškilmių nebuvo, nes bib­lio­teka ėmė ir užsidarė net 8 metų rekonstrukcijai. Tada, deja, dar niekas nežinojo, kiek ilgai ji tęsis. Prisidėjo ir ekonomikos krizė. Ne jubiliejai rūpėjo... Tik visi skyrių vadovai parašė po straipsnį apie savo veiklą per dešimtmetį, o Leidybos skyrius išleido proginį straipsnių rinkinį „Bib­lio­tekininkystė 2009“.

95-mečio sukaktį, 2014 m. lapkritį, pasitikome su viltimi, kad bib­ lio­teka tuoj tuoj vėl plačiai atvers duris...

Deja, teko dar porą metų palaukti. Na, bet šitai jūs ir patys gerai atsimenate...

Ilgametis bib­lio­tekos darbuotojas

44

1999 m. Dar po 10 metų bib­lio­tekos jubiliejų pirmą kartą pasitikome kaip nepriklausomos valstybės Nacionalinė bib­lio­teka. Šventės išvakarėse bib­lio­tekoje apsilankė Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo daug garbių svečių, vyko mokslinė konferencija. Į jos programą įtraukėme garsiuosius „Mažvydo skaitymus“. O vakarop bib­lio­tekoje vyko priėmimas. Buvo labai linksma, dainavo solistai Judita Leitaitė ir Eduardas Kaniava, bendravo poetai, mokslininkai, diplomatai, bib­ lio­tekininkai… Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau!

IN THIS ISSUE This volume of the magazine is unconventional: all of its content is devoted to the anniversary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania – on 20 December 1919, by an order of the Government, the forerunner of the Library, the State Central Bookshop was established.

Asta Stirbytė. A Mosaic on the Occasion of the Anniversary

2

This year, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its centenary. Over the entire year, the authors of the heading “„#GyvasŽodis” have been speaking about the impact that the National Library made in their lives. These authors were Lithuania’s famous humanitarians: a book researcher, professionals in the fields of book science and communication, poets, a prose writer, a book publisher, an organizer of events and even a signatory of the Act of Independence of Lithuania. The article surveys what the National Library looked like in the eyes of the heading’s authors.

The 100th Anniversary of the National Library

5-19, 24-37

This special volume of Tarp knygų is devoted to activities of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. Staff members of its 29 structural units themselves present undertakings of their units.

Žydrė Vėtienė. A Representative Publication for Monumentalizing Activities of a Renovated Library

20

An illustrated album (over 100 photos) devoted to the anniversary of the National Library has been published. The compilers Jūratė Bičkauskienė and Vaiva Markevičiūtė present activities of the National Library in various aspects: not only as a custodian of the treasury of the documentary heritage providing innovative services to users but also as a research and parliamentary library with a clear vision and strategy, which sets the goal for the Library “to become an integral part of Lithuania’s progress in the fields of information, national policy, culture, education, science and economy”.

What are the People Doing at the Library

22

In her playful drawings, the author of the comics Miglė Anušauskaitė depicts a day at the library and pictures what people are doing there. This work has been created on the occasion of the centenary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

Martynas Mažvydas Living at the Library

38

The magazine’s heading “Library and its name” is devoted to how libraries cherish the name of the famous personality after whom they are named. In this article, we recollect the circumstances under which the National Library was named after the author of the first Lithuanian book Martynas Mažvydas and survey the Library’s traditions associated with the name of this personality. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Congratulations of Friends

40

The anniversary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has reverberated all over Lithuania: from Klaipėda in the West through to Zarasai in the East and from Joniškis in the North through to Varėna in the South. Congratulations to the National Library were coming both by e-mail and traditional mail. On the occasion of the anniversary, poems with acrostics, postcards, exhibitions as well as holograms and exlibris were being created. And in the autumn of this year, the rosary of a library in Samogitia saw the coming into flower of a rose devoted to the 100th anniversary of the Library.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bib­lio­tekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

2019 Nr. 12 (731) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-12-18 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 44702 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 12 (731) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt