Lapkritis | 2019
ŠIAME NUMERYJE
#GYVASŽODIS
Renaldas Gudauskas. Nacionalinėje institucijoje matai valstybę
1
ĮVYKIS
Vaidenė Grybauskaitė. Žmonių biblioteka: solidi ir mokanti švęsti
3
ĮVYKIS
Diana Norkūnienė. Vadovai, kūrę ir kuriantys istoriją
6
TEMA / BIBLIOTEKA XXI AMŽIUJE
Žinių tiltas tarp senovės ir dabarties. „Tarp knygų“ informacija
9
ŠIANDIEN AKTUALU
Violeta Černiauskaitė. Nauji Nacionalinės bibliotekos terminijos tyrimai tarptautinės mokslinės komunikacijos kontekste
13
ŠIANDIEN AKTUALU
Birutė Railienė. Bibliografų talka mokslo istorijoje
16
NAUJI LEIDINIAI
Liubovė Buckienė. Metodinis leidinys bibliografinių įrašų rengėjams ir tvarkytojams
17
ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ
Stanislovas Žvirgždas. Lietuvos fotografija periodinėje 1860–1940 m. spaudoje
19
ŽMONĖS IR LAIKAS
Laima Pikčiūnienė. Matematikė, fizikė ir bibliotekininkė Larisa Kopaitė
3
24
SUKAKTYS
Stanislovo Moniuškos pėdsakais. Parengė Kęstutis Šapoka
27
„TARP KNYGŲ“ – 70
Lapkritį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė
30
KRONIKA
Vaidenė Grybauskaitė. Piešiniuose atspindėtas 100-mečio jubiliejus Giedrė Ilginienė. Skaitmeninio amžiaus bibliotekų iššūkiai Virginija Veiverienė. Pašnekesiai apie prieškario karininką ir bibliofilą Daina Sutkevičienė. Dalijimasis patirtimi generuoja naujas idėjas
33 35 36 38
KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ
40
IR AŠ TEN BUVAU
Dainius Vaitiekūnas. Kambodžos nacionalinė biblioteka
44
33 Vygaudo Juozaičio (3) nuotr., Godos Daraškevičiūtės piešinys „Knygų namų šviesa“ (33)
PIRMAME VIRŠELYJE
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šimtmečio grafika. Dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
REDAKCIJA
Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)
REDAKCIJOS KOLEGIJA
ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“
Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ
Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ
#GYVASŽODIS *
NACIONALINĖJE INSTITUCIJOJE MATAI VALSTYBĘ Mano pažintis su tuomet Lietuvos respublikine biblioteka prasidėjo, kai atvykau į Vilnių studijuoti. Pamenu, kaip su mumis, Vilniaus universiteto pirmakursiais, bibliotekoje susitiko tuometis bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Lukošiūnas – jis mums paliko didelį įspūdį, buvo tikras bibliotekininko autoritetas. Kadangi studijavau pagal individualų planą ir paskaitų nelankiau, mano universitetas buvo Respublikinė biblioteka. Joje mane žavėjo ir skaitytojų gausa bei rimtis, ir darbuotojai. Dažniausiai dirbdavau Bendrojoje skaitykloje, kurioje visada būdavo pilna žmonių. Pagarba tylai man patiko, skaityklos – tai šventa erdvė. Kadangi bibliotekoje kone gyvenau – dirbau nuo ryto iki vakaro, iš skaityklų išeidavau apžiūrėti parodų, apsilankydavau renginiuose. Vertindamas dabartinį Nacionalinės bibliotekos gyvenimą, galiu pasakyti, kad šiandien tęsiame ir parodų, ir renginių tradicijas. Tiesa, nauji laikai atnešė ir naujų veiklų. Džiaugiuosi, kad biblioteka yra gyva. Ji – socialinė institucija, reikalinga žmogui. Studijų metais mokiausi iš garbių ir profesionalių Lietuvos bibliotekininkų: Levo Vladimirovo, Klemenso Sinkevičiaus, Genovaitės Raguotienės. Mano mokslo darbų, tarp jų ir diplominio, vadovas buvo profesorius L. Vladimirovas. Studijuodamas Vilniaus universitete ir bendraudamas su profesoriumi, aš išmokau mokytis – tai yra svarbiausia. Kodėl pasirinkau studijuoti bibliotekininkystę? Mokiausi Prienų rajono Veiverių vidurinėje mokykloje (dabar tai – Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, beje, šiemet taip pat švenčianti šimtmetį – Red.). Mokyklos pirmtakė buvo iki
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Andriaus Repšio nuotr.
Pirmojo pasaulinio karo Veiveriuose veikusi mokytojų seminarija, kurią įkūrė ir ilgus metus joje mokytojavo Tomas Žilinskas. Man būnant moksleiviu, mokyklos bibliotekoje dirbo jo giminaitis – tikras eruditas! Dažnai lankiausi ir miestelio bibliotekoje – buvau perskaitęs visas jos knygas. Taigi nuo mažumės jaučiau pagarbą ir bibliotekininko profesijai, ir jos atstovams. Paskutiniais mokyklos metais svarsčiau stoti studijuoti istorijos, literatūros, ypač domėjausi žurnalistika. Kai atvežiau stojamuosius dokumentus į universitetą, paaiškėjo, kad norint studijuoti žurnalistiką reikėjo dalyvauti konkurse, o aš jį pražiūrėjau. Taip įstojau į bibliotekininkystę. Kaip dabar atsimenu – stojamųjų komisija pasiūlė pereiti į lietuvių kalbos studijas. Atsakiau paprastai: „Mokytoju būti nenoriu. Rašytoju – norėčiau, bet vargu ar galėčiau.“ Skaitymas man buvo įdomus, bet jį norėjau pažinti kaip reiškinį: kaip jis daro įtaką žmogaus gyvenimui, kaip ir kuo tampa žmogus skaitydamas. Todėl tvirtai likau bibliotekininkystėje. Ir studijos manęs tikrai nenuvylė. Kitąmet – dešimt metų, kai vadovauju Lietuvos nacionalinei bibliotekai. Iki tol daugiausia dirbau edukologo, pedagogo, aukštosios mokyklos administracinį, patarėjo, verslo ir politikos konsultanto darbą. Atėjęs dirbti generaliniu direktoriumi, atėjau į nacionalinę instituciją. Čia visų pirma matai valstybę. Plačiąja prasme nacionalinė biblioteka saugo, puoselėja ir skleidžia mūsų tautos identitetą. Apibūdindami savo bibliotekos misiją, mes akcentuojame, kad veikiame ne tik kultūrą, bet darome įtaką ir švietimui, mokslui, ekonomikai – visai valstybei.
* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.
1
Ko išmokau dirbdamas Nacionalinėje bibliotekoje? Nepasiduoti inercijai. Perėmęs vadovo pareigas, pastebėjau gana didelį bibliotekos kolektyvo inertiškumą. Nesakau, kad tai yra blogis. Klasikine prasme biblioteka yra institucija, sauganti tai, ką reikia saugoti, tačiau atėjo laikai, kai nebepakanka tik saugoti, būtina eiti modernėjimo kryptimi, savo tikslams pasitelkiant pažangiąsias technologijas. Bet kuri organizacija – ir Nacionalinė biblioteka – pirmiausia yra žmonės ir jų turimos kompetencijos. Inertiškumą šiuo atveju suprantu kaip tikėjimąsi, kad žinių, kurias įgijai universitete, tau pakaks visam gyvenimui. Bet tai – tik pagrindas. Jei žmogus neturi intencijos kaskart išmokti ką nors naujo, organizacijai nebus lengva. Tokią mąstyseną aš bandau keisti. Naujoji mūsų po rekonstrukcijos atidarytos bibliotekos istorija trunka dar tik trejus metus. Nuoširdžiai manau, kad mes visi kartu atkūrėme Nacionalinę biblioteką – atkūrėme tai, ką buvo prasminga atkurti, ir sukūrėme naujų paslaugų bei veiklų. Pasaulyje nėra nė vienos identiškos nacionalinės bibliotekos. Mūsų biblioteka šiandien yra įdomi viso pasaulio nacionalinių bibliotekų vadovams. Tai liudija faktas, kad po vienų veiklos metų jau buvome pastebėti – 2017 m. buvau pakviestas Lietuvos nacionalinės bibliotekos modelį pristatyti analogiško statuso Europos bibliotekų vadovams (CENL 31-ajame susitikime skaitė pranešimą „Kintančios bibliotekų erdvės“ – Red.). Dar po metų tapome įdomūs ir platesnei auditorijai – biblioteką pristačiau viso pasaulio nacionalinių bibliotekų vadovams (2018 m. IFLA generalinėje konferencijoje – Red.). Mūsų modelį vadinu naujuoju deriniu (angl. new mix), gyvąja ar žmonių biblioteka (angl. life library). Mes išsaugome tai, kas yra geroji klasika, ir kartu žengiame į naujas sritis, susijusias su šiuolaikinėmis technologijomis. Gal kitų šalių nacionalinės bibliotekos turi galingesnę infrastruktūrą, yra turtingesnės, bet mes esame turtingesni žmonių – su atsidavimu, kompetentingai ir, svarbiausia, kūrybiškai dirbančių savo darbą. Jie nebūtinai yra įgiję bibliotekininko išsilavinimą, bet kartu su bibliotekininkais šie specialistai sukuria sinergiją, iš kurios randasi nauja vertė. Per Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojamos parodos „Jie kūrė mūsų biblioteką“ (apie bibliotekos vadovus, svarbiausius jų darbus – Red.) atidarymą bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Andrius Vaišnys pabrėžė, kad „šita institucija tvirtai atlaikė visas reorganizacijas“. Taip, mes sugebame diskutuoti ir parodyti savo kompetencijas, šis mūsų institucijos savigynos pozityviąja prasme mechanizmas mums leidžia 2
išsaugoti tai, ką turime brangiausio, – žmones. Jeigu žmogus siekia tobulėti, jeigu supranta, kas šiuo metu institucijai yra svarbiausia, yra lankstus, jis bibliotekoje yra vertinamas ir randa savo vietą. Tiesiog reikia suteikti jam kvalifikacines galimybes, kad galėtų dirbti darbus, kurių vakar nedirbo, nes tokių darbų anksčiau tiesiog nebuvo. Taip pat noriu pabrėžti, kad mūsų biblioteka yra ne tik pagrindinė kultūrinė, bet ir pagrindinė Lietuvos mokslinė biblioteka. Ši funkcija man, kaip vadovui, yra labai svarbi. Šiandien bibliotekoje dirba 28 mokslų daktarai – tai didžiulė jėga. Sutelkę ir prasmingai įveiklinę jų kompetencijas, galime nuveikti ir nuveikiame daug prasmingų darbų. Dar viena mūsų stiprybė – nuoseklus ugdymas. Dėmesio skiriame visiems – nuo jaunučių iki senjorų. Mūsų institucija yra atvira. Esame orientuoti į žmogų ir atvirumą. Atvirumo siekiame visur, net kalbant apie technologijas – ar tai būtų atvirieji duomenys, ar atviroji prieiga. Dažnai kalbu apie didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto erą. Ši ir kitos su technologijomis susijusios sritys plėtojasi labai greitai. Prieš kelerius metus garsėjome kaip maža valstybė, turinti greičiausią pasaulyje internetą. Šiandien šiame sąraše esame 21-mi. Negalima stovėti vietoje. Nebūtina judėti beprotišku greičiu, bet reikia išlaikyti turimą pranašumą. Pastebėjau, kad jau yra valstybių, kurios kopijuoja mūsų bibliotekos modelį. Pavyzdžiui, žavimasi dirbtuvių PATS SAU idėja. Tai normalu, dalinamės patirtimi su kolegomis. Kartu tai rodo, kad, vadybos terminais kalbant, esame 15 sekundžių priekyje. Mūsų intencija – ne sekti, o būti sektinu pavyzdžiu. Vykdydami projektus, bendradarbiaujame su daugybe įvairių institucijų. Šiuo metu bibliotekos vykdomų projektų vertė siekia 24 mln. eurų. Griauname visus mitus apie biblioteką, kaip nekonkurencingą, nestiprią įstaigą. Bendradarbiaujame su technologijų parkais, universitetais. Neseniai sulaukėme Vilniaus mero pasveikinimo, kuriame pabrėžiama, kad esame sėkmingi šios sostinės dalies atgaivinimo iniciatoriai. Nacionalinė biblioteka sėkmingai eina kultūrinės diplomatijos kryptimi. Per pastaruosius trejus metus užmezgėme glaudžią partnerystę su Užsienio reikalų ministerija, ambasadomis – anksčiau biblioteka šioje srityje nebuvo tokia aktyvi. Kad tai – teisingas kelias, įsitikinau nuvykęs į Jungtinių Tautų biblioteką Ženevoje skaityti pranešimo. Šios bibliotekos direktorius yra parengęs kultūrinės diplomatijos gaires bibliotekoms. Taigi visame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad tai – labai reikalinga veiklos sritis. Pasitelkę knygas, įvairius rašytinius dokumentus, parodas, filmus, vykdydami projektus mes suteikiame galimybę susikalbėti tiek žmonėms, tiek valstybėms. Manau, kad mes tikrai esame pelnę pagarbą. Lietuvos nacionalinė biblioteka yra vertinama ir gerbiama.
Renaldas Gudauskas
ĮVYKIS
ŽMONIŲ BIBLIOTEKA: SOLIDI IR MOKANTI ŠVĘSTI Lapkričio viduryje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jubiliejaus minėjimas pasiekė kulmi naciją – skaitytojų šventovė iškilmingai pareiškė esanti Žmonių biblioteka, o gal dar to nežinantiems džiugiai ir lakoniškai pranešė, kad jai – 100! Iš tiesų šie teiginiai – tai dviejų svarbių Nacionalinės bibliotekos šimtmečio minėjimo programos renginių pavadinimai: 14 dieną iškilmingame šventiniame vakare „Žmonių biblioteka“ ją sveikino aukščiausi valdžios atstovai, o 16–17 dienomis kartu švęsti pakviesta visuomenė – vyko atviras šventinis savaitgalis „100!“, pasiūlęs lankytojams daugybę šia proga organizuotų renginių. Šventiniame vakare dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, visuomenės, mokslo, kultūros veikėjai, knygų leidėjai, Nacionalinės bibliotekos partneriai ir bičiuliai. Buvo perskaitytas Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimas. Įspūdingą ausims ir akims reginį perteikė muzikinis performansas, kurį kūrė mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter Percussion“, violončelininkas Justas Kulikauskas, džiazo pianistas Andrejus Polevikovas, Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technolo-
gijų fakulteto studentai. Projekcinės vaizdo grafikos kompozicijos, rodomos ant specialaus nuleidžiamo ekrano, šviesų ir garso sinchronizacija įtraukė į efektingą reginį. Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio balsu bibliotekos 100-mečio proga prabilęs bibliotekos simbolis bronzinis Martynas Mažvydas kvietė leistis į spalvingą kelionę po biblioteką, prisiminti svarbiausias Nacionalinės bibliotekos istorijos akimirkas. „Šiandien aš noriu padėkoti visiems, kurie triūsia šiuose rūmuose, pradedant knygos tyrėjais, einant link bibliografų, mūsų nuostabiųjų restauratorių, kurių darbo vaisiais turėjau progos įsitikinti“, – jubiliejaus proga sveikindamas Nacionalinę biblioteką sakė Prezidentas G. Nausėda. Jis prisiminė, kaip prieš 30 metų, būdamas doktorantas, pats čia leisdavo dienų dienas, su bendraminčiais ginčydavosi ir diskutuodavo. 3
Kad iš bibliotekos kartais gali būti sunku išeiti, priminė ir V. Landsbergis: „Jeigu tu esi pagautas bent jau skaitymo viruso, o paskui gal dar ir rašymo viruso, tai tu gali neišeiti iš tokių vietų, kur yra tiek daug ko skaityti.“ Pasak profesoriaus, gera žinoti, kad yra knygų pasaulis, kur visada gali rasti sielos atramą, pasistiprinimą ir gyvenimo prasmę. „Ačiū tiems, kurie prisideda, kad visa tai egzistuotų“, – dėkojo V. Landsbergis. Nacionalinė biblioteka yra viena iš pamatinių institucijų, ja rėmėsi ir atkurtoji valstybė, kurios 100metį minėjome praėjusiais metais. O jų abiejų istorijos, M. Kvietkausko teigimu, yra be galo susijusios. Ministras priminė sunkius laikus, kai bibliotekose knygų kolekcijos buvo naikinamos, dalis jų buvo uždraustos. Kalbėtojas pabrėžė, kad Nacionalinė bib lioteka svarbi ne tik kaip atminties institucija, bet ir kaip kultūros židinys, kaip kompetencijų, mokymosi centras. Ji įkūnija mintį, kad „esame knygos tauta, tauta, kurią išugdė kova už lietuvišką knygą. Manau, kad, minėdami jos 100-metį, galime sakyti, jog esame bibliotekos nacija“, – sakė M. Kvietkauskas. Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad šiandien Nacionalinė biblioteka – tai ne tik po rekonstrukcijos transformuotos erdvės, daug svarbesnės joje vykdomos veiklos. Viskas daroma dėl žmonių, kad jiems būtų patogu ir jauku, kad bibliotekos infrastruktūra ir paslaugos padėtų jiems tobulėti įvairiose srityse. R. Gudauskas dėkojo visiems vakaro svečiams už draugystę, partnerystę, patarimus ir palaikymą. „Esu tikras, kad šis renginys svarbus ne vien dėl to, kad minime 100 metų jubiliejų, bet ir todėl, kad susirinkome, kad skyrėte savo laiko nacionalinei institucijai. Mes esame vietoje, kurioje žmonės, pasitelkdami daugelio kartų kauptą atmintį ir išmintį, kuria naujas vertes ateičiai“, – teigė generalinis direktorius.
Kartu su vakaro šeimininku Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi R. Gudausku meninės programos klausėsi garbingi svečiai (iš kairės): kultūros ministras M. Kvietkauskas, Prezidentas G. Nausėda, prof. V. Landsbergis. Arūno Sartanavičiaus nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Nacionalinė biblioteka surado savo naująjį kelią“, – sveikindamas Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų vardu sakė E. Jovaiša. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Sociologo habil. dr. Arvydo Matulionio (dešinėje) paprašytas, Nacionalinės bibliotekos vadovas pasirašo bibliotekos 100-mečio proga išleistame leidinyje „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: 100“. Vygaudo Juozaičio nuotr.
4
Ansamblio „Giunter Percussion“ mušami ritmai ir šviesų efektai kūrė įspūdingą reginį. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Bibliotekos gyvenimo nuotraukų kaleidoskopą lydėjo violončelės garsai. Vygaudo Juozaičio nuotr. Ant ažūrinio ekrano – simboliniai bibliotekos šimtmečio ženklai. Vygaudo Juozaičio nuotr.
V. Landsbergis džiaugėsi, kad bibliotekoje visada galima rasti sielos atramą, pasistiprinimą ir gyvenimo prasmę. Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Prezidento prašymu prieš šventinį renginį jam buvo pristatyta paroda „Verba volant, scripta manent: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Iš kairės: Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Sonata Šulcė, Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Renaldas Gudauskas. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Bibliotekos iškilmės tęsėsi ir savaitgalį – į nuotaikingą šventę rinkosi vilniečiai ir miesto svečiai. Kiekvienas galėjo rasti sau įdomios veiklos: vyko ekskursijos ir po pačią Nacionalinę biblioteką, ir po 100-mečio proga parengtą vertingiausių bibliotekoje saugomų dokumentų parodą „Verba volant, scripta manent: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“; klausytojams siūlytos įdomios viešos paskaitos: Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė patraukliai pasakojo apie skaitymą XV a., knygos struktūros atsiradimo (antraštinio lapo, iliustracijų) istoriją; fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas, pasitelkęs senuosius piešinius ir fotografijas, pasakojo apie „Legendines Vilniaus vietas“. Muzikos mėgėjai galėjo klausytis netradicinės garso skulptorių „Avidja/Devita“ muzikos, inspiruotos bibliotekoje girdimų vartomų knygų puslapių ar kompiuterio klaviatūros garsų. Lankytojų laukta Kino salėje, kurioje vyko Nacionalinės bibliotekos TV laidų ciklo „Pokalbiai viena tema“ su žymiais Lietuvos žmonėmis, laidų ciklo „Knyginyčia“ apie lietuvių literatūrą ir reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ peržiūros. Visą atvirąjį savaitgalį bibliotekoje turiningai laiką leido ir šeimos su mažais vaikais. Štai Donatas ir Monika su dviem vaikais atvyko net iš Kauno, nes norėjo patys pamatyti ir mažiesiems parodyti 100-metį švenčiančią Nacionalinę biblioteką. Taip pat jiems magėjo kartu su vaikais pasijusti detektyvais ir išbandyti interaktyvų žaidimą „100 metų detektyvas“, kurio tikslas, kaip nurodė žaidimo rengėjai – „rasti bibliotekoje Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Mįslių narpliojimas suteikė nemažai teigiamų emocijų ir atradimų džiaugsmo. „Žaidimas tikrai labai įdomus ir įtraukiantis. Sekdami užuominomis, apvaikščiojome daug bibliotekos erdvių, visas užduotis įvykdėme, bet „Katekizmo“ neradome. Teks ieškoti kitur“, – juokėsi Donatas, nes šios knygos originalo Martyno Mažvydo bibliotekoje paprasčiausiai nėra. Daugelis šeimų dalyvavo ekologinėse ar asmeninių ženkliukų dirbtuvėse – mėgino pasidaryti knygų skirtuką ar įsegamą ženkliuką. Biblioteka buvo pilna šurmulio, džiugūs vaikų balsai skardėjo ir V jos aukšte, mažiesiems lankytojams apžiūrint jų mylimo autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus parodą „Dirigentas su teptuku“.
Vaidenė Grybauskaitė 5
ĮVYKIS
VADOVAI, KŪRĘ IR KURIANTYS ISTORIJĄ Lapkričio 7 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“, skirta bibliotekos direktoriams, vadovavusiems įstaigai nuo pat jos įsteigimo 1919 m. iki šių dienų. Tai – dar vienas Nacionalinės bibliotekos 100 metų jubiliejui skirtas renginys, kuriuo siekiama nors šiek tiek prisiliesti prie šios kultūros įstaigos istorijos prisimenant žmones, kūrusius biblioteką. Per šimtmetį bibliotekos darbą organizavo 11 vadovų: Eduardas Volteris, Andrius Škėma, Juozas Avižonis, Juozas Rimantas, Danielius Čepas, Jonas Urbanavičius, Vaclovas Jurgaitis, Jonas Baltušis, Vladas Bulavas, Vytautas Gudaitis ir nuo 2010 m. bibliotekai vadovaujantis prof. dr. Renaldas Gudauskas. Rengiant parodą, teko susidurti su tam tikrais iššūkiais, būta ir atradimų. Visų pirma gerokai skyrėsi turimos medžiagos apie konkrečius vadovus kiekis. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dideli Eduardo Volterio, Juozo Avižonio ir Juozo Rimanto rankraščių archyvai. O Andriaus Škėmos, Danieliaus Čepo, Jono Urbanavičiaus dokumentinis palikimas labai skurdus. Parodos rengėjoms (Rimai Dirsytei ir Dianai Norkūnienei) medžiagos ekspozicijai teko ieškoti ne tik Retų knygų ir rankraščių fonde, bet ir bendruosiuose, periodikos fonduose, Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyve, bibliotekos archyve, tarp buvusio parodų skyriaus dokumentų ir kitur. Noras išsiaiškinti trūkstamus šeštojo bibliotekos vadovo J. Urbanavičiaus biografinius duomenis parodos rengėjas paskatino paieškas išplėsti Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos ypatingajame archyvuose, valstybės įmonėje Registrų centre, bendrauti su šeimos nariais. Planuojant ekspoziciją, buvo nuspręsta kiekvienam vadovui skirti po stendą. Tiesa, negausūs D. Čepo ir J. Urbanavičiaus dokumentai tilpo viename stende. Dabartinis vadovas R. Gudauskas ir bibliotekoje tebedirbantis V. Gudaitis pristatomi filmuotoje medžiagoje, kurią parodos lankytojai gali matyti ekrane. Be parodos stenduose ir rėmuose devynis buvusius Nacionalinės bibliotekos vadovus reprezentuojančių dokumentų, ekspozicijoje pateiktos trumpos biografinės žinios ir koncentruota informacija apie tai, kas vyko bibliotekoje vadovaujant kiekvienam iš vadovų. Pirmajam bibliotekos, tuometinio Valstybės centralinio knygyno, vedėjui Eduardui Volteriui skirtame stende eksponuojamas ne vienas įdomus ir vertingas dokumentas. Norisi paminėti paties direktoriaus ranka rašytą 1919–1920 m. Centralinio valstybės knygyno apyskaitą, dailininko Petro Rimšos sukurtą prof. E. Volterio ekslibrisą, ko gero, vieną pirmųjų 6
Nacionalinės bibliotekos vadovai: Renaldas Gudauskas, vadovaujantis nuo 2010 m., ir Vytautas Gudaitis (dešinėje), direktoriumi buvęs 2004–2010 metais. Vygaudo Juozaičio nuotr.
XX a. pradžioje sukurtų lietuviškų ekslibrisų, Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto išduotą ir pirmininko Juozo Tumo-Vaižganto pasirašytą 1919 m. liepos 29 d. liudijimą, kuriame konstatuojama, kad „prof. Eduardas Volteris b. Centralinio knygyno Vilniuje vedėjas ir jo žmona Aleksandra Volterienė yra Lietuvos piliečiai ir važiuoja mokslo reikalais Lietuvos valdžios šaukiami Kaunan“. Svarbus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas, 1928 m. vasario 16 d. skirtas profesoriui už ypatingus nuopelnus Lietuvai. Parodos atidarymo proga buvo eksponuojamos 35 knygos iš kažkada buvusios gausios asmeninės E. Volterio bibliotekos. Daugelis knygų ta proga buvo naujai įrištos, nugarėlėje pažymėtos paauksuotais savininko inicialais, kai kuriose įklijuoti jau minėti P. Rimšos kurti ekslibrisai. Bibliotekos vedėją Andrių Škėmą reprezentuoja rankraštis „Lietuvos bibliotekų projektas“, jo parengtas 1931 m. lapkričio 9 d. ir įteiktas Švietimo ministerijai, taip pat knyga iš bibliotekos Autografuotų knygų
Eduardas Volteris, dir. 1919–1922 m.
Andrius Škėma, dir. 1922–1935 m.
Juozas Avižonis, dir. 1935–1939 m.
Juozas Rimantas, dir. 1939–1950 m.
Danielius Čepas, dir. 1950–1952 m.
Jonas Urbanavičius, dir. 1952–1958 m.
Vaclovas Jurgaitis, dir. 1959–1976 m.
Jonas Baltušis, dir. 1976–1982 m.
Vladas Bulavas, dir. 1982–2004 m.
kolekcijos – 1920 m. Gomelyje leista mokomoji priemonė, skirta dešimtainės bibliotekų sistemos taikymo metodams, su A. Škėmos įrašu J. Avižoniui, kai šis perėmė vadovavimą Valstybiniam centriniam knygynui 1935 metais. Nacionalinės bibliotekos šimtmetis tapo puikia proga plačiajai visuomenei parodyti Retų knygų ir rankraščių skyriaus saugyklose saugomą neįprastą, bet labai iškalbingą „dokumentą“ – Kauno laikus menančią bibliotekos padalinio metalinę, dar brolių Tilmansų metalo fabrike gamintą iškabą „Centralinės valstybės bibliotekos raštinė“. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas gausus Juozo Avižonio dokumentų fondas, tačiau dėl ribotų eksponavimo galimybių pateikta tik keletas svarbesnių su bibliotekos darbo organizavimu susijusių dokumentų: knygos „Decimalinė bibliotekų sistema ir jos pritaikymas įvairaus pobūdžio bibliotekoms“ 1937 m. rankraštis, Centrinės valstybinės bibliotekos darbo ir pareigų paskirstymo 1938 m. vasario 3 d. įsakymas, 1939 m. naudojimosi Centrinės valstybinės bibliotekos skaitykla taisyklės. Įdomus yra 1939 m. rugpjūčio 31 d. J. Avižonio ir Juozo Slapšinsko (vėlesnė pavardė Juozas Rimantas) pasirašytas Centrinės valstybinės bibliotekos perdavimo–priėmimo aktas. Kai bibliotekai ėmė vadovau-
ti J. Rimantas, prasidėjo visiškai naujas jos veiklos etapas. Tačiau jis vyko labai sudėtingu ir nepalankiu įprastam darbui laikotarpiu. Beje, šio direktoriaus iniciatyva 1949 m. buvo pradėtas leisti profesinis biuletenis „Bibliotekų darbas“. Iškilaus Lietuvos bibliotekininko, bibliografo Juozo Rimanto rankraštinis fondas Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra vienas didžiausių, tad parodos rengėjoms teko sunki užduotis atrenkant eksponatus. Be Lietuvos švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento 1939 m. rugpjūčio 2 d. pranešimo J. Slapšinskui (Rimantui) apie jo paskyrimą Centralinės valstybinės bibliotekos vedėju ir tos pačios institucijos J. Rimanto, kaip bibliotekos vadovo, 1940 m. rugpjūčio 16 d. įgaliojimo, svarbios pasirodė 1941 m. sausio 12 d. parengta ir J. Rimanto parašu patvirtinta Lietuvos TSR centrinės valstybinės bibliotekos organizacijos schema, Valstybinės centrinės bibliotekos 1950 m. darbo ataskaita, J. Rimanto kaupta lietuvių nacionalinės bibliotekos idėjos raidos tyrinėjimų medžiaga. Lieka tik apgailestauti, kad nepavyko parodoje eksponuoti buvusio bibliotekos vadovo straipsnių apie Centrinę valstybinę biblioteką ir knygos istoriją, pirmųjų po karo vykusių bibliotekininkų kursų, kurių pagrindinis organizatorius ir lektorius buvo J. Rimantas, nuotraukų, pirmosios Lietuvos mokslinių bibliotekų konferencijos, vykusios 1949 m. balandžio 21–23 dienomis Kaune, medžiagos, jo valstybinių apdovanojimų. Vis dėlto vieną svarbų J. Rimanto apdovanojimą – 1971 m. Lietuvos TSR respublikinės premijos laureato diplomą ir medalį už monografiją „Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba“ (1969) – parodos lankytojai turi galimybę pamatyti. Mažiausiai norimas prisiminti laikotarpis – antroji Lietuvos okupacija, bibliotekos įtraukimas į sovietų bibliotekų sistemą, darbo pertvarkymas ideologizuotos ir politizuotos bibliotekininkystės pagrindais, fondų „valymai“, gyvenimo sovietinėje santvarkoje šlovinimas. Būtent šiuo laikotarpiu dėl politinių motyvų iš pareigų buvo atleistas J. Rimantas. Vadovavimą bibliotekai perėmė žmonės, iš esmės neturintys nieko bendro su bibliotekininkyste. Svarbesni bibliotekos 1950–1958 m. vadovus Danielių Čepą ir Joną Urbanavičių pristatantys eksponatai: rūmų Kaune, Donelaičio g., kuriuose buvo įsikūrusi Lietuvos TSR valstybinė centrinė biblioteka, vaizdas, bibliotekininkystės kursų 1948 m. dalyvių su D. Čepu (tuomet dar Bibliotekų valdybos viršininku) nuotrauka, D. Čepo straipsnis Lietuvos TSR centrinės valstybinės bibliotekos sienlaikraščiui. Įdomus iš Nacionalinės bibliotekos archyvo pasiskolintas dokumentas. Tai – Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos direktoriaus 1952 m. gruodžio 27 d. įsakymas, kuris skelbia: „Kultūros-švietimo įstaigų komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pirmininko 1952 m. gruodžio 25 d. įsakymu <...> aš, 7
Urbanavičius Jonas s. Jono, esu skiriamas Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos Direktoriumi ir pradedu eiti Direktoriaus pareigas nuo 1952 m. gruodžio mėn. 27 d.“ 1954 m. gruodžio 15 d. žurnale „Švyturys“ (Nr. 23) gausiai iliustruotame straipsnyje „Kultūros lobyne“ direktorius J. Urbanavičius pasakoja apie bibliotekos veiklą ir joje saugomus dokumentus. Jam vadovaujant, buvo pradėta bibliotekos pastato Vilniuje statyba. Iš bibliotekos archyve saugomų bylų sužinome apie dažnas šio vadovo komandiruotes į Vilnių naujųjų bibliotekos rūmų statybos reikalais. Šias statybas iliustruoja parodoje eksponuojama nuotrauka iš fotografo Juozo Grikienio leidinėlio „Vilnius“ (1960). 1959 m. LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos direktoriumi paskiriamas žurnalistas, bibliotekininkas, kultūros ir švietimo darbuotojas Vaclovas Jurgaitis. Bibliotekai jis vadovavo 16 metų. Šis didelės energijos, neeilinių organizacinių gabumų žmogus gražiausius metus atidavė rūpindamasis bibliotekos pastato statyba, įrengimu, milijonų knygų fondo perkėlimu iš Kauno į Vilnių, įsikūrimu. V. Jurgaitis daug nuveikė: jo iniciatyva pastatyta ir įkurta Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, taip pat darbuotojų poilsiui skirta vasarvietė Švenčionių rajone, tapusi ir seminarų, konferencijų, mokymų baze, jo pastangomis biuletenis „Bibliotekų darbas“ 1960 m. tapo mėnesiniu periodiniu leidiniu. V. Jurgaičiui vadovaujant, bibliotekoje susikūrė mėgėjų lėlių teatras „Berniukas Žirniukas“, plėtoti ryšiai su užsienio bibliotekomis, rengtos parodos ir kiti renginiai. Neatsitiktinai V. Jurgaičio stende eksponuojamos minėtų svarbių bibliotekai įvykių nuotraukos, „Biblio tekų darbo“ 1964 m. 1-ojo numerio straipsnis apie moderniausios tuo metu knygų saugyklos iškilmingą atidarymą Vilniuje 1963-iųjų pabaigoje. V. Jurgaičio vadovavimo metais biblioteka šventė įkūrimo 50-ąjį jubiliejų. Parodoje eksponuojamas jubiliejinis leidinys „Respublikinė biblioteka 1919–1969“ (ats. redaktorius V. Jurgaitis) ir bibliotekai bei atskiriems jos padaliniams sukurti ekslibrisai. Direktoriaus Jono Baltušio stende – svarbus 1976 m. balandžio 6 d. įsakymas dėl lietuviškų ir lituanistinių spaudinių archyvinio saugojimo, J. Baltušio laiškai pavaduotojui Algimantui Lukošiūnui, rašyti 1976 m. gruodį iš Maskvos, kuriuose – nurodymai bibliotekos veiklos organizavimo ir kitais darbiniais klausimais, taip pat J. Baltušio ir Lietuvos bibliotekininkų delegacijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikinių bibliotekų atstovų sąskrydyje „LiLaEst“ 1976 m. nuotrauka. Bibliotekos įkūrimo 60-ąsias metines primena J. Baltušio pranešimas „LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos 60-metis“, išspausdintas leidinyje „Kultūros-švietimo įstaigų darbuotojų rajoninio seminaro pavyzdinis planas ir metodinė medžiaga 1979 m. I ketvirčiui“, bibliotekos ekslibrisai, skirti šiam jubiliejui. 8
Parodos rengėjų sumanymu kiekvienam vadovui skirta po stendą. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Vlado Bulavo atėjimas buvo paženklintas naujais tiek bibliotekos, tiek Lietuvos istorijos posūkiais. Vadovauti V. Bulavui teko sudėtingu metu – padidėję spaudos ir informacijos srautai, jaučiamas didelis informacijos poreikis. O techninių priemonių, leidžiančių geriau tą poreikį patenkinti, stigo. V. Bulavas ėmėsi bibliotekinių ir bibliografinių procesų automatizavimo, gilinosi į bibliotekų valdymo, modernizavimo, jų darbo organizavimo problemas. Vadovaujant V. Bulavui, bibliotekai suteiktas nacionalinės bibliotekos statusas, Martyno Mažvydo vardas, ji pradeda vykdyti parlamentinės bibliotekos funkcijas, tampa depozitine kelių tarptautinių organizacijų biblioteka, daugelio tarptautinių bibliotekų asociacijų nare. 1992 m. V. Bulavas pasiekė, kad biblioteka gautų valstybinės bibliografijos tarnybos statusą, imtų vykdyti valstybinio šalies spaudos archyvo funkcijas. Svarbi V. Bulavo darbo sritis – Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimas. 1993 m. jo iniciatyva įkurtas šalies mokslinių bibliotekų susivienijimas, kurio pagrindinis tikslas buvo sukurti Lietuvos integruotą bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS). Tai – tik dalis pokyčių Nacionalinės bibliotekos veikloje V. Bulavo vadovavimo metais. Pristatyti šį vadovą ir atrinkti eksponatus parodos rengėjoms buvo itin atsakinga, nes daugelis esame aktyvūs tų pokyčių dalyviai ir liudininkai. Parodoje eksponuojamas svarbus V. Bulavo inicijuotas ir 1987 m. lapkričio 4 d. pasirašytas įsakymas dėl lietuviškų 1917–1945 m. spaudinių, esančių Specialaus spaudinių saugojimo skyriuje, perdavimo į bendruosius fondus, 1991 m. sausio įvykius prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos ir Nacionalinės bibliotekos rūmų fiksuojanti nuotrauka – biblioteka tuo metu buvo tapusi greitosios pagalbos punktu. Daugelis mūsų buvome ir iškilmingo Nacionalinės bibliotekos priestato atidarymo 2003 m. liepos 6 d. renginio dalyviai. O parodoje eksponuojama 1995 m. daryta nuotrauka primena šio priestato statybas. Atsinaujinusi biblioteka nestokojo gausių renginių, sulaukdavo vis daugiau garbingų svečių. Tarp parodos eksponatų – tuometės Latvijos Prezidentės Vairos Vykės-Freibergos ir Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus viešnagę Nacionalinėje bibliotekoje 1999 m. rugsėjo 9 d. įamžinusi fotografo Viliaus Jasinevičius nuotrauka. Vėlgi lieka apgailestauti, kad V. Bulavo straipsniai, pranešimai, publikacijų rankraščiai šį kartą liko gulėti saugomi bibliotekos archyve.
Diana Norkūnienė
NAUJI LEIDINIAI
METODINIS LEIDINYS BIBLIOGRAFINIŲ ĮRAŠŲ RENGĖJAMS IR TVARKYTOJAMS Liubovė Buckienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento ir Bibliotekininkys tės skyriaus specialistai parengė naują metodinį leidinį „Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) 0 (nulinės) srities „Turinio forma ir priemonės tipas“ taikymas bibliografiniam įrašui UNIMARC formatu“. Leidinys skirtas bibliografinių įrašų rengėjams ir tvarkytojams, taip pat bibliografinių įrašų sklaidos ir apdorojimo sistemų kūrėjams ir naudotojams.
Šaltinis: IFLA, ISBD Survey
Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas (ISBD) – tai Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) parengtas standartas. Šis dokumentas yra pagrindinis tarptautiniu mastu priimtas visuotinę bibliografinę apskaitą skatinantis standartas, kurį taikant teikiama tiksli, išsami ir patikima pagrindinių bibliografinių duomenų apie visus bet kurioje pasaulio šalyje publikuotus išteklius informacija.
ISBD standarto rengėjai siekia veiksmingos jo atitikties su metaduomenų standartais, taikomais giminingose srityse: archyvuose, muziejuose ir leidyboje, taip pat su naujomis atvirų susietų duomenų technologijomis. Šiais laikais funkcinių reikalavimų koncepciniai modeliai [1] daro didelę įtaką visoms nusistovėjusioms bibliotekininkystės praktikoms, todėl šiandien negalime kalbėti apie tam tikrą naują sritį ir jos elementus, kurie atsirado jungtinėje ISBD laidoje 2011 metais (pvz., 0 sritis), neklausdami, dėl kokių priežasčių šis aukščiausio lygmens komponentas įvestas bibliografinio aprašo pradžioje. Kur šis komponentas yra RDA [2] taisyklėse? Ar funkcinių reikalavimų bibliografiniams įrašams (FRBR) išraiškos formos sąvoka yra artima ISBD turinio formos sąvokai? Ar ONIX [3] leidėjams skirtas standartas gali papildyti kataloguotojo „priemonių rinkinį“? Koks sąryšis tarp ISBD, IFLA LRM [1], RDA, RDA/ONIX [4], CIDOC CRM [5] ir daugybės kitų standartų? Kaip minėta, 0 (nulinė) sritis „Turinio forma ir priemonės tipas“ pirmą kartą buvo paskelbta jungtinėje ISBD laidoje. Šios ISBD laidos įžanginėje pastaboje apie 0 (nulinę) sritį teigiama: „Srities paskirtis yra pačioje aprašo pradžioje nurodyti pagrindinę formą ar formas, kuriomis išreikštas ištekliaus turinys, ir šį turinį perteikiančios priemonės tipą ar tipus, siekiant 17
padėti katalogo vartotojams atpažinti ir pasirinkti jų reikmes atitinkančius išteklius.“ Čia taip pat teigiama, kad šios srities duomenys palengvins keitimąsi katalogų įrašais ir prisidės prie sąveikos su kitais metaduomenų standartais atvirosios prieigos aplinkoje. Vienas tokių standartų buvo ONIX standartas, sukurtas ir palaikomas tarptautinės standartizavimo organizacijos EDItEUR (Tarptautinė knygų ir serialinių leidinių elektroninės prekybos grupė), taikomas platinant skaitmeninius jų produktų metaduomenis. „ONIX knygų kodų sąrašas“ (angl. ONIX Books Code List) – tai standartinis metaduomenyse naudojamų kodų rinkinys, apimantis elementus, kuriais aprašomas produkto turinys ir laikmena, bibliografiniai duomenys, tekstas, atvaizdai, garso ir vaizdo medžiaga, kaina ir įsigijimo galimybės, reklaminė informacija. Kodų rinkinys, siekiant, kad jis atitiktų naujus leidėjų poreikius, nuolat peržiūrimas ir tobulinamas. Net tuo atveju, kai vidinis sistemos formatas yra kitoks negu ONIX, pastarasis formatas labai patogus leidėjų (platintojų) ir (arba) bibliotekų informaciniams mainams. Pavyzdžiui, bibliotekinė organizacija OCLC (angl. Online Computer Library Center) naudojasi ONIX pradiniams bibliografiniams įrašams kurti. RDA ir leidybos bendruomenės atstovai sukūrė originalią RDA/ONIX sistemą, kurią sudaro atributų, susijusių su bibliografinių išteklių turiniu bei laikmena, ontologija ir ontologijos naudojimo metodika. RDA ištekliaus turinio ir laikmenos terminų žodynai yra pagrįsti šia RDA/ ONIX sistema. RDA/ONIX sistema sėkmingai įgyvendinami šie tikslai: remti bibliotekų ir leidybos sektoriaus poreikį suskirstyti išteklius pagal jų turinį ir laikmeną; palengvinti minėtų bendruomenių sukurtų metaduomenų sąveiką. Sistema taip pat padeda vartotojams, kurie domisi tam tikros rūšies turiniu (pavyzdžiui, muzikos kompozicija (muzikos kūrinio sandara), užrašyta PDF formatu, ir jos atlikimu DVD diske), rasti išteklius, aiškiai atskirdama su ištekliaus turiniu ir su turinio perteikimo būdu susijusius aspektus. IFLA ISBD peržiūros grupė, derindama ISBD ir RDA struktūras ir siekdama užtikrinti jų sąveiką, priėmė sprendimą iš ISBD 1 srities pašalinti elementą ,,bendras medžiagos apibūdinimas“ ir į bibliografinio aprašo standartą įtraukti naują 0 (nulinę) sritį „Turinio forma ir priemonės tipas“. Koduotos informacijos pateikimas kompiuterinio įrašo pradžioje nėra naujas dalykas. Įrašo pradžioje yra įrašo etiketė, toliau – valdymo ir kontrolės laukai bei koduotos informacijos blokas, kuriame įrašomos fizinės ištekliaus savybės. Tačiau ši informacija vartotojui ekrane nerodoma, nes ji yra už bibliografinio aprašo standarto nuostatų ribų. Įvedus 0 (nulinę) sritį ir atsižvelgiant į srities informacijos poziciją bibliografinio įrašo pradžioje, vartotojas iš pat pradžių informuojamas apie ištekliaus turinio tipą ir jam pateikiama konkreti informacija, kokia įranga galės peržiūrėti reikiamą medžiagą. 18
Siekdamas UNIMARC bibliografinių įrašų formatą suderinti su nauja ISBD sritimi, t. y. 0 (nuline) sritimi, IFLA Nuolatinis UNIMARC komitetas (PUC) [6] parengė tris naujus laukus. Du iš jų skirti koduotiems duomenims įvesti: 181 Koduotų duomenų laukas: turinio forma ir 182 Koduotų duomenų laukas: priemonės tipas. Trečiasis laukas – 203 Turinio forma ir priemonės tipas – skirtas galimam duomenų įvedimui teksto forma, jei sistema negali ekrane rodyti informacijos iš 181 ir 182 koduotų duomenų laukų. Šie laukai apima koncepcijas, kurios būtinos laikantis ISBD nuostatų. Dėl UNIMARC suderinimo su RDA ir bibliografinių duomenų MARC 21 formatu PUC parengė dar du naujus laukus, skirtus duomenims konvertuoti iš MARC 21 formato 338 lauko (Laikmenos tipas, Carrier type); UNIMARC formate tokio lauko nėra, nes ISBD neturi elemento „laikmenos tipas“. UNIMARC laukas 183 Koduotų duomenų laukas: laikmenos tipas sudaromas iš koduotų duomenų, o laukas 238 Laikmenos tipas apima atitinkamą tekstinę informaciją. Abiejų laukų polaukis ,,a“ yra skirtas galimam elemento „laikmenos tipas“ integravimui į ISBD struktūrą. Tinkamai naudojantis indikatoriais, visus šiuos laukus (181, 182, 203, 183 ir 238) vienu metu galima laikyti bibliografiniame įraše. Galima taip pat naudotis RDA standarto laikmenos tipų kodų reikšmių sąrašu [7]. RDA laikmenos tipas koduojamas $2 polaukyje įrašant žymenį ,,rdacarrier“. Teikiant 0 (nulinės) srities „Turinio forma ir priemonės tipas“ elementus, naudojamasi šios srities reikšmių žodynais, kurių yra šeši: viename – turinio formos terminai; keturi skirti turinio apibūdinimui, t. y. tipo, judesio, matmenų ir sensorinei specifikacijoms; vienas žodynas skirtas priemonės tipo terminams. Reikšmių žodynai leidžia sistemai automatiškai rodyti ekrane 181 ir 182 koduotų duomenų laukų informaciją žmogui suprantama forma. Pavyzdžiui, išteklius yra Brailio raštu užrašyti šokio judesiai, tuomet pateiktis ISBD forma atrodys taip: Judesys (ženklinis ; liečiamasis) : tiesiogiai suvokiamas; jei ištekliaus partitūra turima PDF formatu, tuomet pateiktis ISBD forma atrodys: Muzika (ženklinis ; regimasis) : elektroninis. Su leidiniu galima susipažinti adresu https://drive.google. com/file/d/1_kuk8GYjXPiioACi_ffjFrWkjd96YD1j/view.
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS [1] FRBR (angl. Functional requirements for bibliographic records) – funkciniai reikalavimai bibliografiniams įrašams FRAD (angl. Functional requirements for authority data) – funkciniai reikalavimai autoritetiniams duomenims FRSAD (angl. Functional requirements for subject authority data) – funkciniai reikalavimai dalykų autoritetiniams duomenims IFLA LRM (angl. IFLA Library Reference Model) – IFLA pamatinis bibliotekų modelis IFLA koncepciniai modeliai FRBR, FRAD bei FRSAD sudaro koncepcinių modelių šeimą. 2017 m. rugpjūtį patvirtintas IFLA LRM tris funkcinių reikalavimų koncepcinių modelių šeimos modelius sujungia į vieną modelį, apimantį visus bibliografinės ir autoritetinės informacijos aspektus. [2] RDA (angl. Resource Description and Access) – Išteklių aprašymas ir prieiga. Tai – šiuo metu rengiamas naujas išteklių aprašymo ir prieigos prie jų standartas, skirtas skaitmeninei aplinkai. Jis grindžiamas Anglų ir amerikiečių katalogavimo taisyklėmis (AACR). [3] ONIX (angl. Online Information eXchange) – internetiniai informacijos mainai [4] RDA/ONIX – RDA/ONIX išteklių klasifikavimo sistema, pateikianti apibrėžtų išteklių turinio ir laikmenos atributų rinkinius [5] CIDOC CRM – CIDOC koncepcinis pamatinis modelis, muziejų bendruomenės parengta ir prižiūrima ontologija [6] PUC (angl. Permanent UNIMARC Committee) – IFLA Nuolatinis UNIMARC komitetas [7] Term and Code List for RDA Carrier Types
SUKAKTYS
STANISLOVO MONIUŠKOS PĖDSAKAIS
Stanislovas Moniuška, 1865 m. Fotografas Jan Mieczkowski. Iš lenkiškos „Vikipedijos“
Kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) 200-ąsias gimimo metines UNESCO generalinė konferencija įtraukė į 2019-aisiais minimų datų sąrašą. Lietuvoje, kurioje keliolika metų gyveno šis lenkų kompo zitorius, buvo įgyvendinta nemažai įvairių mažesnių ir didesnių projektų: kūrybinių dirbtuvių, koncertų, parodų, edukacinių renginių, ekskursijų – vienaip ar kitaip primenančių, interpretuojančių, įprasminančių Lietuvai, o ypač Vilniui, svarbaus kompozitoriaus kūrybinį palikimą. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat įgyvendino daugiau nei 3 mėnesius trukusį projektą, kuriuo mėginta prikelti S. Moniuškos (1819–1872) kū rybą ir priminti jo kūrybinį kelią. S. Moniuška, dažnai gretinamas su Fryderyku Chopinu, buvo vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje. Kompozitorius gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko, galima sakyti, buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Jaunuolį muzikos namuose trumpai mokė motina Elžbieta. O nuo 1827 iki 1830 m. S. Moniuška mokėsi muzikos Varšuvoje pas lenkų kompozitorių Karlą Augustą Freyerį. 1837–1840 m. S. Moniuška tęsė mokslus Berlyne pas kompozitorių ir mokytoją Carlą Friedrichą Rungenhageną, kuris mokė jaunąjį muzikantą kontrapunkto, harmonijos, instrumentuotės ir dirigavimo subtilybių. Mokydamasis Berlyne, S. Moniuška dalyvaudavo C. F. Rungenhageno ir žymaus to meto italų operų kūrėjo ir dirigento, tuo metu gyvenusio Berlyne, Gaspare Spontini rengiamų pastatymų repeticijose. Vilniaus tarpsnis prasidėjo 1836 m., kai po studijų Varšuvoje ir Berlyne S. Moniuška apsigyveno Miulerio name (dabar – Vokiečių g. 26.) ir vedė vilnietę Aleksandrą (Aliną) Müller. 1840–1858 m. S. Moniuška nuolat gyveno Vilniuje. 1840–1842 m. buvo Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, kelerius metus dirbo
Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentu, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – būsimasis kompozitorius prancūzų ir lietuvių kilmės Cezaris Kiuji ir Janas Karłowiczius). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties 1854 m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba. Talentingo kompozitoriaus kūryba greitai tapo populiari ir paplito Vilniaus aukštuomenės salonuose, kuriuose nuolat skambėjo jo dainos ir romansai. Per gegužės mėnesio Marijos atlaidus Aušros vartų koplyčioje būdavo atliekamos S. Moniuškos Mišios e-moll – formavosi tarsi miesto tradicija. 1848 m. Vilniuje, kompozitoriaus uošvių salone, buvo pristatyti keli jo operos „Halka“ fragmentai, o vėliau miesto Rotušėje įvyko visos operos koncertinė premjera. Dirigavo pats autorius S. Moniuška, opera turėjo didžiulį pasisekimą. Po šio įvykio kompozitorius buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Vilniaus laikotarpis kompozitoriaus gyvenime ir 27
Ksawery Pilatti piešinys „Stanisław Moniuszko“, XIX a. Iš „Europeanos“
Litanja Ostrobramska: na chór mieszany z towarzyszeniem fortepianu / muzykę napisał Stanisław Moniuszko. Warszawa: Gebethner i Wolff, [18--]. 31 p. Iš Nacionalinės bibliotekos Natų fondo
kūryboje svarbus todėl, kad čia pradėjo rengti dainų rinkinį „Namų dainynas“, kurį sudaro keli šimtai jo kūrinių pagal Adamo Mickiewicziaus, Jano Czeczoto, Aleksandro Borejko Chodźko, Antonio Odynieco, Tomaszo Zano eiles. Spaudoje1 pristatydamas „Namų dainyną“, S. Moniuška 1842 m. rašė: „Aš stengiausi rinktis geriausių mūsų poetų eiles <…> būdamas įsitikinęs, kad tie poetiniai kūriniai labiausiai atspindi vietos charakterį ir koloritą <…> Štai kodėl mano dainynas gali sulaukti tam tikro susidomėjimo. 1
28
Sankt Peterburge leistas savaitraštis „Tygodnik Peterburgski“.
Juk jei nuostabios eilės, sujungtos su nuostabia muzika, gali atverti nelabai muzikalaus žmogaus ausis ir širdį, tai net silpnesnė ir mažiau pavykusi muzika kartu su puikia poezija sulauks atlaidumo; o tai, kas joje tautiško, kraštietiško, vietinio, kas nelyg mūsų vaikystės prisiminimų aidas niekada žemės, kurioje jie gimė ir augo, gyventojams nesiliaus patikti.“2 Daug kas S. Moniušką vadina tiesioginiu filomatų3 įpėdiniu ir jų darbų tęsėju. Daugiausia dainų jis parašė pagal filomato J. Czeczoto tekstus – baltarusių žodinės poezijos kūrinius, kuriuos į lenkų kalbą išvertė pats poetas. S. Moniuška, veikiamas tuo metu stiprėjančių nacionalinių sąjūdžių, troško sukurti liaudiškos dvasios dainų, vildamasis, kad tekstų, kitaip sakant, dainuojamų eilių, gimtojoje Baltarusijoje ras pakankamai. J. Czeczoto „Kaimiečių dainos“ pasirodė kaip tik tuo laiku. Kompozitorius jose ir rado tai, ko ieškojo – vietinės liaudies dvasią, kurią užsimojo išreikšti dainomis. Kita vertus, norint pamatyti šaltinių ir inspiracijų, iš kurių kilo dainos, visumą, „dera paminėti ir rusiškus siužetus, be kita ko, susijusius su dalykinėmis kelionėmis į Sankt Peterburgą, taip pat vokišką įtaką dėl studijų Berlyne, kur [kompozitorius – K. Š.] susipažino su vokiška dainavimo tradicija, kuri, kaip pats Moniuška prisimena, žavėjo ir buvo vienas iš stiprių impulsų dainynams rastis“.4 Buvo išleisti šeši paties kompozitoriaus sudaryti rinkiniai (1844– 1859 m.), kitus šešis po S. Moniuškos mirties sudarė jo mokinys ir draugas J. Karłowiczius. Lietuviška tematika kompozitorius sukūrė kantatas „Milda“, „Nijolė“, keturias „Aušros vartų litanijas“. Dirbdamas Vilniuje, S. Moniuška kartu su baltarusių dramaturgu Vincentu Duninu-Marcinkevičiumi 1846 m. sukūrė operą „Idilija“ („Kaimiečiai“). S. Moniuška parašė apie 90 bažnytinių kūrinių. Kaip suskaičiavo muzikologė dr. Laima Budzinauskienė: „Iš jų apie 60 (!) – Vilniuje. Tai giesmės (daugiau kaip pusė jų lenkų kalba), mišios (3?), Aušros vartų litanijos (4), įvairios kompozicijos vargonams ir pan. Šių kūrinių atlikėjų sudėtys labai įvairios: nuo solo (su vargonų, rečiau – fortepijono akompanimentu) iki vokalinių-instrumentinių kompozicijų. Sunku nustatyti Moniuškos Vilniaus laikotarpio bažnytinių kūrinių chronologiją, nes kompozitorius, deja, nefiksavo jų atsiradimo. Taip pat Vilniaus laikotarpiu sukurtuose bažnytiniuose kūriniuose negalime įžvelgti nuoseklios kūrybinės raidos ar teminio cikliškumo.“5 Apskritai, sukūręs daugybę dainų, S. Moniuška jomis kokybiškai pakeitė buitinį ir koncertinį muzikos foną buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje, iki tol sudarytą iš Vakarų Europos – italų, prancūzų, vokiečių – muzikos kūrinių, ir atkreipė muzikos mėgėjų dėmesį į turtingą vietinį liaudies muzikinį pradą. Taigi, Vilnius – taip pat savitai, su patosu suvokiama ir interpretuojama tautinės liaudiškosios dvasios ir kultūros idėja – buvo kompozitoriaus varomoji jėga. S. Moniuška paliko gilų ir įvairialypį įspaudą Vilniaus, apskritai lietuvių, baltarusių, o galima sakyti, ir europinėje, XIX a. muzikos kultūroje. Viktoras Skorobogatovas, Vladimiras Marchelis, Ana Korženevskaja. Filomatų poezija Stanislavo Moniuškos kūryboje [elektroninis išteklius]. Lietuvos muzikų sąjunga. Prieiga per internetą: https:// www.muzikusajunga.lt/naujiena/filomatu-poezija-stanislavo-moniuskos-kuryboje. 3 1817 m. įkurta kaip savišvietos ir moralinio tobulėjimo organizacija, ilgainiui ėmė orientuotis į išsivadavimo iš carinės Rusijos valdžios kūrimą. 1823 m. organizacija sužlugdyta. 4 Lilianna Zalesińska. Skirtingų tautų tradicijų ir kultūrų elementai Stanislavo Moniuškos dainose. Problematikos apmatai muziko požiūriu [elektroninis išteklius]. Lietuvos muzikų sąjunga. Prieiga per internetą: https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/skirtingu-tautu-tradiciju-ir-kulturu-elementaistanislavo-moniuskos-dainose-problematikos-apmatai-muziko-poziuriu. 5 Laima Budzinauskienė. Stanislavo Moniuškos bažnytinė kūryba Vilniuje: giesmės, kūriniai vargonams ir mišios. Lietuvos muzikų sąjunga. Prieiga per internetą: https://www.muzikusajunga.lt/ naujiena/stanislavo-moniuskos-baznytine-kuryba-vilniuje-giesmes-kuriniai-vargonams-ir-misios. 2
KLAUSOMĖS STANISLOVO MONIUŠKOS
Vieną iš didesnių projektų, kuriuo buvo bandoma aktualizuoti istorinę-kultūrinę atmintį, originaliai prikelti S. Moniuškos kūrybą ir priminti jo kūrybinį kelią, įgyvendino Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Edukacinis ciklas „Klausomės Stanislovo Moniuškos“ truko daugiau nei 3 mėnesius. Vilniuje ir Palangoje vykusiuose renginiuose apsilankė per tūkstantį žmonių. Įgyvendinant projektą, surengti net septyni įvairių formų renginiai: parodos, paskaitos, koncertai, kino filmo peržiūra. • Gegužės 6 d. Nacionalinėje bibliotekoje įvyko lenkų televizijos ir kino režisieriaus Kazimierzo Oraczo 1984 m. sukurto dokumentinio filmo „Stanisław Moniuszko“ peržiūra. • Gegužės 24 d. bibliotekoje surengtas koncertas „Gražiausi Stanislovo Moniuškos vokaliniai kūriniai“. Kūrinius atliko trio „RAMmuzika“: solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, pianistė Rūta Blaškytė ir smuikininkė Miglė Dikšaitienė. • Birželio 13–14 d. vyko tarptautinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislavas Moniuška“, kurios rengėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Lenkijos institutas Vilniuje, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Nacionalinė biblioteka. • Tuo pat metu – birželio 14 d. – fotografas ir fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas skaitė paskaitą „Stanislavas Moniuška ir Vilnius 1840–1858 m.“ (ji buvo įtraukta į festivalio „Kultūros naktis“ programą). • Gegužės 23 –spalio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvėje veikė paroda „Atrask ir išgirsk Stanislavą Moniušką“, kurioje buvo eksponuojama XIX a. daugiausia Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje, išleistų kompozitoriaus natų kolekcija. Parodoje taip pat buvo pristatyti S. Moniuškos „Namų dainyno“ sąsiuviniai, Varšuvoje ir Paryžiuje išleisti operų libretai, fortepijono partitūros, kantatos. Įdomus parodos eksponatas – kompozitoriaus sudarytas vadovėlis „Harmonijos mokslo dienoraštis“ (Pamiętnik do nauki harmonii, Warszawa, 1871). • Parodoje garso laikmenose pateikti senųjų gramofono plokštelių su žinomų XX a. pradžios lenkų vokalistų M. Sembrich, G. Górskio (1903– 1910), lietuvių vokalo žvaigždžių K. Petrausko, M. Rakauskaitės, J. Būtėno 1921–1925 m. atliekamų S. Moniuškos kūrinių įrašai ir Nacionalinės bibliotekos garso įrašų studijoje padaryti profesionalūs kompozitoriaus muzikos įrašai – kūrinius iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomų natų leidinių atlieka nūdienos atlikėjai. Išleista kompaktinė plokštelė.
Vilniuje ir Palangoje surengtoje parodoje „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“ buvo pristatyti S. Moniuškos „Namų dainyno“ sąsiuviniai, Varšuvoje ir Paryžiuje išleisti operų libretai, fortepijono partitūros, kantatos. Palangos vasaros skaitykla, 2019 m. liepa. Rūtos Chlomauskaitės nuotr.
Koncerto „Gražiausi Stanislovo Moniuškos vokaliniai kūriniai“ akimirkos Nacionalinėje bibliotekoje, 2019 m. gegužė. Nuotr. apačioje – M. Dikšaitienė ir R. Blaškytė.
• Vasaros viduryje paroda surengta Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje. Čia liepos 9 d. muzikologė Beata Baublinskienė skaitė paskaitą „Saloninė Stanislovo Moniuškos muzika“, kurioje plačiau pasakojo apie kompozitoriaus „Namų dainyną“ – 12 dainų sąsiuvinių balsui ir fortepijonui rinkinį. Muzikologė plačiau ir nuodugniau aptarė kompozitoriaus kamerinės muzikos sąsajas su to meto kilmingos visuomenės įpročiais ir populiarius vadinamuosius muzikinius salonus – bendravimo ir kartu muzikos populiarinimo formą. • Liepos 20 d. Palangos gintaro muziejuje įvyko koncertas „Gražiausi Stanislavo Moniuškos kūriniai: sapnas prie Vilijos“. Solistė A. Širvinskaitė-Ruškienė, pianistė R. Blaškytė ir smuikininkė M. Dikšaitienė atliko vokalinius S. Moniuškos kūrinius ir keletą jo amžininkų kompozitorių kūrinių. Nacionalinės bibliotekos vykdytu projektu buvo siekiama kuo plačiau aprėpti žymiojo lenkų kompozitoriaus, Vilniaus kultūriniame gyvenime palikusio ryškų pėdsaką, kūrybą, ją ne tik primenant, tačiau ir interpretuojant, prikeliant naujam gyvenimui. Buvo siekiama S. Moniuškos kūrybinį ir pedagoginį palikimą pristatyti kuo platesnei ir įvairesnei publikai, pasitelkiant tiek populiariuosius, interaktyvius, tiek labiau specializuotus, netgi akademinius kompozitoriaus palikimo atgaivinimo, interpretacijos ir sklaidos būdus. Svarbu, kad kompozitorius S. Moniuška, ypač nusipelnęs XIX a. baltarusių ir lenkų tautinei kultūrai, jas žadinęs, nebūtų pamirštas ir kaip svarbi lietuvių kultūros, netgi tarpkultūrinių vertybių kūrimo ir puoselėjimo figūra.
Parengė dr. Kęstutis Šapoka 29
KRONIKA
PIEŠINIUOSE ATSPINDĖTAS 100-MEČIO JUBILIEJUS
Dalyvė Viktorija Vaitilavičiūtė (18 m.). „Žinių pasaulis“. Skuodo Prano Žadeikio gimnazija, mokytoja Laima Vaitulevičienė
Lapkričio 8 dieną į piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ laureatų apdovanojimo ceremoniją susirinko mokiniai ir jų mokytojai iš Lietuvos bendrojo lavinimo ir dailės mokyklų. Diplomai ir padėkos raštai buvo skirti 15-ai jaunųjų kūrėjų iš Joniškio, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų rajono, Panevėžio, Raseinių ir Rokiškio rajonų, Skuodo, Šilalės, Telšių ir Vilniaus. Trijose amžiaus grupėse konkurse varžęsi moksleiviai pasitelkė fantaziją ir originaliai įprasmino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jubiliejų.
Laureatė Ugnė Buzaitė (7 m.). „Knygų namų šviesa“. Lazdijų rajono Šeštokų mokykla, mokytoja Irena Bernatonienė
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka ir Dailės mokytojų asociacija nuo 2016 metų organizuojamų nacionalinių mokinių piešinių konkursų „Knygų namų šviesa“ tikslas – paskatinti moksleivius dailės kalba išreikšti savo santykį su knyga, biblio teka, domėtis Lietuvos kultūros istorija. Pirmasis konkursas buvo skirtas tuomet minėtiems Bibliotekų metams. Šiemet piešinių konkurso organizatoriai jaunuosius kūrėjus iš įvairių Lietuvos mokyklų pakvietė savo darbus skirti Nacionalinei bibliotekai, švenčiančiai įkūrimo 100-metį, kūrybiškai pažvelgti į jos istoriją ir ateitį. Kaip teigė konkurso koordinatorė, LMNŠC Meninio ir kultūrinio ugdymo skyriaus metodininkė Audronė Urbelionienė, šiemečiam konkursui nuo kovo iki birželio buvo atsiųsta net 500 darbų. Iš 33
pastatą, kitų darbuose dominuoja emocijos ir įspūdžiai, kūrybiškai žaidžiama su spalvomis. Buvo pasitelktos ir įvairios dailės technikos: jauniausieji daugiausia rinkosi spalvotus pieštukus, aliejines kreideles, flomasterius ir paprastesnes mišrias priemones, vyresnieji ieškojo knygų pasaulį atliepiančių sudėtingesnių kompozicijų, vaizdavo bibliotekos erdves ir čia dirbančius žmones, improvizavo ir perteikė įsivaizduojamas fantastines bibliotekos ateities vizijas, naudodami pasirinktas tapybos ar grafikos technikas, pavyzdžiui, gratažą, bei priemones: guašą, tušą, grafitą. Laureatė Gabija Trumpaitė (11 m.). „Praeitis ir šiandiena“. Rokiškio rajono Obelių gimnazija, mokytoja Sigita Klemkaitė
jų Dailės mokytojų asociacijos atstovų vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros doc. Gedimino Žuklio, atrinko 60 darbų. Šie nuo lapkričio 5 d. iki gruodžio pabaigos eksponuojami bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse. Darbuose vyrauja mokinių savitai interpretuojamos idėjos: „aš bibliotekoje“, „knygos mano gyvenime“, „mes ir bibliotekų ateitis“. Dar didesnis iššūkis vertinimo komisijai buvo išrinkti 15 laureatų (po penkis trijose amžiaus grupėse: I – 7–10 metų; II – 11–14 metų; III – 15–18 metų), nes meniškų darbų, originalių sprendimų ir temos interpretacijų tikrai buvo daug. „Vien tai, kad tavo darbas perėjo atranką, bus įrėmintas, jau yra labai daug. Vertinome ne vien kompoziciją, ne vien spalvų gamą, bet pirmiausia kūrybiškumą, netradicinį sprendimą, – džiaugėsi G. Žuklys, pridurdamas, kad svarbu buvo dalyvauti, ne tik laimėti. – Gerų darbų daug, o prizų – tik 15.“ Nuostabu matyti, kaip įvairių amžiaus grupių vaikai skirtingai interpretavo Nacionalinės bibliotekos jubiliejui skirtą temą: vieni labiau koncentravosi į architektūrą, vaizdavo neoklasicistinį bibliotekos
Laureatė Aušrinė Janušaitytė (17 m.). „Šviesuoliai“. Skuodo Prano Žadeikio gimnazija, mokytoja Laima Vaitulevičienė
Apdovanojimo iškilmes vedę „Teatriuko“ aktoriai niekam neleido ramiai sėdėti: reikėjo atspėti mįsles, galvoti klausimus, netgi pajudėti ir „pamojuoti“ pirštukais. Centre – Nacionalinės bibliotekos direktorius R. Gudauskas, pirmas iš dešinės – LMNŠC vadovas Algirdas Sakevičius. Vygaudo Juozaičio nuotr.
34
„100-mečio proga bibliotekoje organizuojama daug įvairių renginių, bet vienas gražiausių vyksta šiandien, – per apdovanojimų iškilmę sveikindamas laureatus teigė bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. – Jūsų darbai, ši vizualinė išraiška padeda mums pasijausti svarbiems, skatina galvoti jau apie kitą 100-metį.“ Surengti parodos dalyvių apdovanojimai, kuriuos nuotaikingai vedė viešosios įstaigos „Teatriukas“ aktoriai Dalia Mykoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas, – tai ne tik šventė mokiniams, jų mokytojams, bet ir džiaugsmingas įvykis jų atstovaujamai mokyklai. Jauniesiems kūrėjams dar buvo suteikta proga susipažinti su Nacionalinės bibliotekos erdvėmis (kai kurie čia lankėsi pirmą kartą), dalyvauti edukacinių dirbtuvių PATS SAU pasiūlytoje kūrybinėje veikloje.
Vaidenė Grybauskaitė
IN THIS ISSUE Renaldas Gudauskas. A National Institution that Reflects the Nation
1
This year the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its centenary. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This volume’s guest is Prof. Dr. Renaldas Gudauskas, the Library’s Director-General since 2010. He recalls his acquaintance with the National Library, which started as far back as his study years, and speaks about the responsibility that he feels after having become this Library’s executive and his priorities within the implementation of the Library’s mission.
Vaidenė Grybauskaitė. The Life Library: Solid and Knowing How to Celebrate
3
As the date of the centenary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is drawing near, there is an increasing number of events devoted to this anniversary. The article’s author introduces a celebratory evening at the National Library, among the participants of which there were the President of the Republic of Lithuania Gitanas Nausėda, members of the Seimas and the Government, Ambassadors to Lithuania, science and cultural figures, partners and fellows of the National Library, as well as moments from the celebratory weekend for the general public “100!”
Diana Norkūnienė. The Leaders, Creators of the Present and Past History 6 “The Creators of Our Library’s History”. This is the title of an exhibition devoted to the centenary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and devoted to all the leaders of this institution. From 1919 up to the present day, the Library saw 11 executives. In this publication, Diana Norkūnienė, an organizer of the exhibition from the National Library’s Rare Books and Manuscripts Unit, speaks about the challenges that had to be overcome when preparing stands devoted to each of the leaders. She also introduces significant documents related to each of the leaders and surveys their deeds that had much impact on the Library’s development.
The Knowledge Bridging the Past and the Present
9
The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has been hosting the international research conference “21st Century Libraries: Traditions and Innovations” devoted to the Library’s centenary. Its participants included the leaders of the national libraries of Estonia and Poland, reporters from the United Kingdom, Sweden and Portugal, representatives from and Lithuanian libraries and guests. The key message of the Conference reflected the principal imperative for libraries to continue their main mission in the permanently changing world – during the era of digitization, big data and artificial intellect, to preserve and manage all that was created through centuries.
Violeta Černiauskaitė. New Studies of Terminology at the National Library in the Context of the International Scholarly Communication 13 Dr. Violeta Černiauskaitė, a terminology researcher from the Librarianship Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania compares activities carried out by terminologists after Lithuania regained its State independence, when their task was to restore Lithuanian terminology (including that of librarianship and information sciences), and their present efforts to create Lithuanian terms of various fields. Active contributors to the building of information and documentation terms are professionals of the National Library and the interinstitutional Terminology Commission that operates under this institution.
Birutė Railienė. The Role of Bibliographers Throughout the History of Science
16
Dr. Birutė Railienė, the Head of the Bibliography Unit of the Scholarly Information Department at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, with experience in bibliography and scholarly research of three decades, presents her insights about the role of bibliographers in the research field and about the astonishment expressed at international conferences: there are not very many who know of what importance and necessity are activities ‘silently” done by bibliographers.
Liubovė Buckienė. A Methodological Publication for Creators and Maintainers of Bibliographic Records
17
Liubovė Buckienė, a senior methodologist and researcher from the Librarianship Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania introduces the publication Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) 0 (nulinės) Turinio formos ir priemonės tipo srities taikymas bibliografiniam įrašui UNIMARC format (“Application of the ISBD 0 Area: Content Form and Media Type Area for Bibliographic Records in the UNIMARC Format” prepared by specialists from the National Library’s Department of Information Sciences and the Librarianship Unit. ISBD (the International Standard Bibliographic Description) is intended to serve as a principal standard to promote universal bibliographic control, that is, to make universally and promptly available, in a form that is internationally acceptable, basic bibliographic data for all published resources in all countries.
Stanislovas Žvirgždas. The Lithuanian Photography in the Periodical Press of 1860–1940
19
Stanislovas Žvirgždas, a photography historian and the winner of the Lithuanian National Prize for Culture and Arts, by surveying the development of the Lithuanian photography in the periodical press, attempts to answer the question: what date represents the origin of the Lithuanian photojournalism? Taking into account the historical twists and turns of the Lithuanian State of that time, he looks through the Polish, German and Lithuanian press as all these three segments had important impact on the development of photojournalism.
Laima Pikčiūnienė. The Mathematician, Physician and Librarian Larisa Kopaitė
24
On the occasion of the 120th anniversary of the first executive of the Birutė Baltrušaitytė Tauragė District Municipality Library, we present an article by Laima Pikčiūnienė from this Library about Larisa Kopaitė (1899–1952). The interesting fact is that she was the first female executive with two higher education degrees (in mathematics and physics) in the interwar Lithuania. She became a librarian after she failed to enrol into the teacher’s profession…
In the Steps of Stanisław Moniuszko
27
The UNESCO General Conference has included the 200th anniversary of the Polish composer Stanisław Moniuszko (1819–1872) into the Calendar of Memorable Dates of 2019. On this occasion, there have been projects of various scope implemented in Lithuania. One of such projects of the duration of more than three months has been realized at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania – “Listening to Stanisław Moniuszko”. The project’s purpose was to recollect creative work of Moniuszko, who lived in Vilnius for several years, and his creative heritage significant for Lithuania. Among the project’s activities, which were carried out in Vilnius and Palanga, there were exhibitions, concerts and a film screening. (Prepared by Dr. Kęstutis Šapoka)
“Tarp knygų in the November of the Year…”
30
The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the November issues from 1968–2014, recalls publications about librarians’ hobbies. Such publications present creative work of librarians or even sports that they were involved in. The magazine also addressed issues significant for Latvia and Lithuania: the first survived Latvian book, the first Lithuanian music records. Since the National Library celebrates its centenary this year, we recall its 95th anniversary. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)
Virginija Veiverienė. A Talk About an Officer and Bibliophile from the Prewar Period
36
One of the traditions of the Šilutė Fridrichas Bajoraitis Public Library is cherishing the memory of the bibliophile, investigator of the history of Lithuania Minor and officer of the Lithuanian Army Petras Jakštas (1899– 1988). On the occasion of his 120th anniversary, there was a conference of dialogues organized at the Library focusing on Jakštas’s regional studies and his dramatic life.
Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų). Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).
2019 Nr. 11 (730) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-11-21 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 44215 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 11 (730) 2019 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt