Rugsėjis | 2019
ŠIAME NUMERYJE
#GYVASŽODIS
Unė Kaunaitė. Kiekvienas skubantis gyventi čia stabteli
1
ĮVYKIS
100 dienų iki šimtmečio
2
ĮVYKIS
Vaidenė Grybauskaitė. „Pasaulio atmintyje“ – nauji paveldo dokumentai
3
ĮVYKIS
Visų pasaulio latvių bibliotekai – šimtas
5
TEMA / IFLA METINĖ KONFERENCIJA
Asta Stirbytė. Pokyčių dialogas tęsiasi IFLA 2019–2024 m. strategija
8 9
ŠIANDIEN AKTUALU
Laima Kutiščeva. Lietuvos viešųjų bibliotekų personalo kaitos tendencijos
14
PROJEKTAI
Kviečia ir mokytis, ir pramogauti: naujos paslaugos įvairaus amžiaus lankytojams 18 BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS
Ievos Simonaitytės kūryba Klaipėdos jaunimui
21
BIBLIOTEKŲ TURTAI
Nepriklausomybės kovų kario laiškai. Parengė Raimundas Klimavičius
23
32
„TARP KNYGŲ“ – 70
Rugsėjį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė
27
SUKAKTYS
Asta Stirbytė. Netolimos istorijos pamokos
30
GEROJI PATIRTIS
Tomas Pauliuščenka. Bibliotekos įgyvendinamos iniciatyvos keičia miestą
32
KRONIKA
Vaidenė Grybauskaitė. Erdvė augti ir tyrinėti pasaulį Otilija Juozapaitienė. Plungės rajone – Vaižganto atminimo ženklai Zita Sinkevičienė. Ona Šimaitė kvietė kalbėtis Solveiga Žukienė. Mobilioji biblioteka pasieks atokiausius kaimus
35 36 37 38
KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ
39
IN MEMORIAM
Zita Zakrevskaitė [1956 08 27–2019 09 11] Birutė Lukoševičienė [1959 05 12– 2019 09 04] Ilona Griškonytė [1966 06 01–2019 06 26]
42 43 43
IR AŠ TEN BUVAU
Rūta Lazauskaitė. Reikjaviko miesto biblioteka PIRMAME VIRŠELYJE
Latvijos nacionalinei bibliotekai švenčiant įsteigimo 100-metį, šventės „šaukliu“ pasirinktas kukutis. Jo pirmtakas „gyvena“ bibliotekoje saugomoje Letonikos ir Baltijos centro kolekcijoje, 1809 m. Rygoje išleistoje vokiečių kilmės gydytojo ir gamtininko Ernsto Wilhelmo Drümpelmanno (1760−1830) knygoje Getreue Abbildungen und naturhistorische Beschreibung des Thierreichs aus den nördichen Provinzen Russlands, vorzuglich Liefland, Ehstland und Kurland betreffend, kn. 8. Anetės Krūmiņios kompozicija
ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“
44
35 Ievos Slonksnytės (32), Vygaudo Juozaičio (35) nuotraukos
REDAKCIJA
Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)
REDAKCIJOS KOLEGIJA Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ
Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ
#GYVASŽODIS *
KIEKVIENAS SKUBANTIS GYVENTI ČIA STABTELI Kai išgirstu žodį „biblioteka“, visada pirmiausia prisimenu Marijampolę, kurioje pas senelius praleidau ne vieną vasarą. Šio miesto viešosios bibliotekos Vaikų skyrius mano galvoje yra viena jaukiausių vietų, be kurios neapsieidavo jokia kelionė į miesto centrą. O dažniausiai būtent jis ir būdavo tos kelionės tikslas. Prisimenu vieną vasarą, man buvo gal dvylika metų. Kiekvieną dieną bibliotekininkei atnešdavau perskaitytą knygą ir pasiimdavau naują. Kaip dabar pamenu – vieną dieną ji neištvėrė: „Bet tu juk turbūt neskaitai? Turbūt pavartai paveikslėlius ir tiek?..“ O aš buvau pasiėmusi knygą be paveikslėlių – koks pasididžiavimas! Kasdien tą vasarą skaičiau po du, tris šimtus ar net daugiau puslapių. Net šiandien prisimenu, kurioje lentynoje buvo Astridos Lindgren knygos, kurioje – detektyvinės istorijos, kur – nuotykių... O gimtajame Vilniuje man užtekdavo namų ir mokyklos bibliotekų, nes ten visko visada buvo daugiau, nei spėjai perskaityti. Begalinių knygų lentynų naršymas knygyne ar bibliotekoje man yra vienas maloniausių užsiėmimų. Sunkus, nes norisi pasiimti daugiau, nei turiu laiko perskaityti. Tačiau kartu šie ieškojimai įkvepia – leidžia pajusti, koks didelis yra pasaulis, kiek daug dalykų dar jame nežinai (ir greičiausiai niekada nespėsi sužinoti) ir kartu – kiek dar daug prasmingų dalykų gali perskaityti, koks džiaugsmas apima atradus naujų minčių.
Rašytoja Unė Kaunaitė. Nuotraukos iš asmeninio U. Kaunaitės archyvo
Su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pažindinausi ilgai – ją visų pirma atradau ne kaip vietą, iš kurios pasiimi knygą, o kaip žmonių ir informacijos sankaupą. Ypač arti ir visai kitaip pažinau ją dalyvaudama programoje „Kurk Lietuvai“. Būtent bibliotekoje teko darbuotis keturis mėnesius ir, net praėjus tiek laiko, ji man vis dar siejasi su žodžiu „laukimas“. Laukti, laukia, laukiam... Užsitęsus renovacijai, tik šį žodį žmonių lūpose ir girdėjau. „Viskas bus kitaip, kai pagaliau duris atvers naujoji biblioteka“, – tokią mintį kartojo ne vienas darbuotojas. Todėl šiandien, kai įžengiu į renovuotą Nacionalinę biblioteką, man iš tiesų atrodo, kad viskas yra kitaip. Kaskart, kai apsilankau renginyje, prisimenu, kad ši erdvė nėra duotybė, ir iš naujo ja džiaugiuosi. Taip pat prisimenu, kaip ja džiaugiasi tie bibliotekos darbuotojai, kurie paprastai lieka nematomi apsilankantiems, – jų begalės ir jie – labai nuostabūs žmonės. Apskritai Martyno Mažvydo biblioteką man pirmiausia apibrėžia žmonės. Pamenu, kaip vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje kaip mokinių atstovė buvau atsidūrusi „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams ir paaugliams kategorijos komisijoje. Mane – jauną žmogų, kuris be galo mėgo skaityti ir rašyti, – sužavėjo galimybė diskutuoti kartu su bibliotekininkais ir literatūros kritikais, žinančiais kiekvieną rašytoją, kiekvieną knygą ir su didžiausiu malonumu jas aptarinėjančiais...
* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.
1
Vėliau tuos žmones mačiau diskusijose, knygų mugėse, festivaliuose... Kadangi man ypač artima vaikų ir paauglių literatūra, Nacionalinė biblioteka man visų pirma siejasi su šios srities specialistais. O jie – ne tik savo srities žinovai, jie tikrai nuoširdžiai myli vaikus. Šie žmonės visada šypsosi ir yra atviri naujoms idėjoms, entuziastingai dalijasi savo pačių sugalvotomis iniciatyvomis. Teko Nacionalinės bibliotekos vaikų skyriuje stebėti ir vaikus. Ir žinote ką? Jie, patogiai įsitaisę ant žemės, U. Kaunaitė (centre) susitikime su skaitytojais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, 2016 m. plačiomis akimis gėrė bibliotekininkės žodžius. Tas pažinimo neprataria nė žodžio... Ir to užteko, kad mums abiem ta diena įgautų džiaugsmas niekuo nesiskiria nuo jausmo, kurį milžinišką prasmę. Taip pat neretai pastebėdavau koreliaciją tarp patirdavau užėjusi į bibliotekėlę Marijampolėje, ar energingų bibliotekininkų ir susidomėjusių, diskutuojančių ir – bet kurio kito vaiko džiaugsmo, kai jam atsiveria svarbiausia – skaitančių vaikų. Kurie, net neabejoju, vieną dieną tas knygų pasaulis. bibliotekininkes prisimins su didžiausia padėka. Ne mažiau entuziastingus žmones mačiau ir Sunku nuspėti, kokias bibliotekas ir kokią ateitį apskritai sukurs matau mažesnių Lietuvos miestelių bibliotekose, technologijos po šimtmečio ar pusės. Tikiuosi, kad žodis „biblioteka“ kurių ne vieną teko aplankyti su savo knygomis. vis dar bus mūsų žodyne. Bibliotekos tikrai prisitaikys (ir jau prisitaiko) Tiesą pasakius, bibliotekininkai dažnai ten dar prie besikeičiančio pasaulio ir taps įvairiausių formų žinių energingesni – jie verčiasi per galvą, kad net ir į sankaupa, kuriančia ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius mažiausius ir atokiausius Lietuvos kampelius savo tinklus. Tai bus vieta, kurioje rasime nuodugnesnę ir kokybiškesnę vaikams (ir paaugliams, kurie, pripažinkime, tikrai ne informaciją nei naršydami asmenines paieškų sistemas. visada iškart nori parodyti susidomėjimą) atvežtų Dar labiau tikiuosi, kad biblioteka – kad ir kokia forma – vis dar įkvepiančių žmonių ar patys, neturėdami didelių bus kultūros pažinimo vieta, kurioje kiekvienas skubantis gyventi resursų, sukurtų jiems įdomių renginių. yra priverčiamas stabtelėti ir susimąstyti. Nes sustoti reikės vis Teko sutikti paauglių, kurie – nors užsisklendę labiau ir labiau. Šiandien, užėjus į Martyno Mažvydo biblioteką, vien erdvė verčia trumpam nustoti bėgti. Viliuosi, kad lygiai taip pat bus mokykloje – būtent bibliotekoje atrasdavo savo vietą. Kartą po renginio prie manęs priėjusi ir po ne vieno dešimtmečio. bibliotekininkė pasakė, kad berniukas, kuris Unė Kaunaitė renginio metu bendravo daugiausia, mokykloje
ĮVYKIS
100 DIENŲ IKI ŠIMTMEČIO Rugsėjo 12-osios ryte į darbą atėjusių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų laukė maloni staigmena – juos prie įėjimo pasitiko bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Vadovas, įteikdamas specialiai jubiliejaus proga pagamintus ženkliukus, priminė, kad iki 1919 m. gruodžio 20 d. įkurtos bibliotekos 100-mečio sukakties liko 100 dienų. 2
Bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas su šimtadieniu sveikina Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus darbuotoją Jolantą Kanapickaitę. Vygaudo Juozaičio nuotr.
ĮVYKIS
„PASAULIO ATMINTYJE“ – NAUJI PAVELDO DOKUMENTAI Dokumentinis, rašytinis paveldas visuomenei yra mažiausiai matomas ar net visai nežinomas. Prie jo prisiliesti gali labai nedaug asmenų, mokslininkų ir tyrėjų, dirbančių atminties institucijose, kuriose tie objektai saugomi. Todėl papildytas UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis registras ir liudijimų teikimo įtraukiamo dokumentinio paveldo saugotojams iškilmės, rugsėjo 20 d. įvykusios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu tapo galimybe plačiau jį pristatyti visuomenei.
Elijo ben Saliamono Zalmano publikuoti darbai Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Simono Daukanto originaliosios kūrybos ir vertimų autografai Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje
Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir lėlių-marionečių brėžiniai Nacionalinės reikšmės, saugomi Rasos Ušinskaitės ir Lietuvos centriniame valstybės archyve
„Amžinosios šlovės kapitolijus“ Regioninės reikšmės, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Martyno Mažvydo autografas Nacionalinės reikšmės, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje
Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų kolekcija Nacionalinės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje
Lietuvos naconalinės UNESCO komisijos skaidrės
3
Simono Daukanto originaliosios kūrybos ir vertimų autografai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Nacionalinėje bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. S. Daukanto darbų tyrinėtoja dr. Roma Bončkutė pasidalijo mintimis apie istoriko ir rašytojo įtaką Antanui Baranauskui, Motiejui Valančiui, Maironiui, Jonui Basanavičiui, neabejotiną jo kūrybos svarbą mūsų kultūrai. „Ekspertams pateikėme ne viską, kas Daukanto buvo rašyta, tik originalus ir vertimus. Mūsų pateiktą sąrašą sudaro 11 pozicijų, iš viso – trys tūkstančiai puslapių“, – teigė mokslininkė ir Po liudijimų įteikimo dokumentų saugotojų atstovai nusifotografavo ant Nacionalinės bibliotekos laiptų. Šalia ta proga eksponuota visų į Nacionalinį registrą įrašytų paveldo dokumentų nuotraukų paroda. Vygaudo Juozaičio nuotr. kartu džiaugėsi sėkmingu kelių institucijų bendradarbiavimu pateikiant registrui išsklaidytas „Kas dveji metai nacionaliniu lygmeniu mes susirenkame į S. Daukanto kolekcijas. tokią ar panašią šventę, kurios metu pasakome, kad dalis iš to Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir lėlių-madidžiulio paveldo masyvo, esančio Lietuvos bibliotekose, muzierionečių brėžiniai, saugomi jo dukters Rasos Ušinskaitės ir juose, archyvuose, yra įdomesnė ar labiau ištirta. Paveldo objektų Lietuvos centriniame valstybės archyve; suteiktas nacionalinės įvertinimas suteikia galimybę vienai ar kitai kolekcijai, pavieniam reikšmės statusas. dokumentui tapti žinomesniam ir labiau matomam“, – prieš įteikGana trumpas (mažiau kaip 15 min.) 1938 m. sukurtas iki damas liudijimus sakė Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio šių dienų išlikęs „Storulio sapnas“ – lėlių marionečių filmų atmintis“ pirmininkas prof. dr. Rimvydas Laužikas. pradininkas. Filmas svarbus ir kino, ir lėlių animacijos istorijai. Taigi į nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą, be jau Šiandien jis suskaitmenintas ir prieinamas visuomenei svetaiesamų 68 dokumentų, šiemet įrašyti dar šeši dokumentinio nėje „e-Kinas.lt“. „S. Ušinsko lėlių konstrukcijų brėžiniai, ko gera, paveldo objektai. daryti patentui gauti, nes 1939-aisiais buvo rengta paraiška, o XVIII a. gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano, vadi1940 m. JAV registruotas patentas“, – pasakojo „Lėlės“ teatro namo Vilniaus Gaonu, reprezentatyvi IX–XX a. publikuotų režisierius Rimas Driežis. darbų kolekcija, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernarMažvydo bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. dinų vienuolyne dokumentų kolekcija, saugoma Lietuvos Visi kolekcijos tekstai publikuoti po Vilniaus Gaono mirties, mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus unijis pats nepaskelbė nė vieno savo teksto. Tuo pasirūpino jo versiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos mokiniai, sekėjai, žentai ir sūnūs. Šis mokslininkas formavo šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno Lietuvos žydų analitinį požiūrį į religinius tekstus, paliko gilių bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. įžvalgų įvairiomis temomis. Vienintelę Lietuvoje ir pasaulyje XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos vienuolynas buvo lietuvių gerai žinomą kolekciją pristačiusi Nacionalinės bibliotekos (žemaičių) kultūros centras, kurio idėjinis vadovas ir ideologas Dokumentinio paveldo tyrimo departamento Judaikos tyrimų buvo kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža (1771–1849). Jo ir centro vadovė dr. Lara Lempertienė pabrėžė, kad kolekcija Simono Groso, Juozapo Butavičiaus ir Simfronijaus Žabakereprezentuoja Vilniuje ir Lietuvoje klestėjusį žydų intelektualuvičiaus pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) benmą, ji svarbi Lietuvos, pasaulio žydų ir kitų visuomenių kultūrai. drinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų Bibliografinė retenybė „Amžinosios šlovės kapitolijus“, dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje. Projektas įgyvendintas nebusaugomas Vrublevskių bibliotekoje; regioninės reikšmės pavo, greičiausiai todėl, kad iš daugelio parengtų rankraščių nė veldo objektas. vienas tuo laiku nebuvo paskelbtas. J. A. Pabrėžos bendrinės Šio leidinio unikalumą ir reikšmingumą nustatė bibliotekalbos projekto palikimas saugotinas ir kaip labai ankstyvas kos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė. (XIX a. 4–5 dešimtmečiai), ir kaip kolektyvinio darbo rezultatas. Šis proginis XVII a. 18 puslapių leidinys lotynų kalba skirtas Martyno Mažvydo autografas, saugomas Vilniaus univerKairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės vadui siteto bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. Ivanui Mazepai (1639–1709) pagerbti. Kaip teigė paveldo doPats trumpiausias į registrą įrašytas objektas. Autografas yra kumentą pristačiusi Retų spaudinių skyriaus vadovė dr. Daiva antraštiniame lape knygoje, 1924 m. išleistoje Kelne, VokietiNarbutienė, dėl priešiškumo Rusijos carų politikai I. Mazepos joje, dar dviejų knygų konvoliute. M. Mažvydo įrašas lotynų atminimas iki pat nepriklausomos Ukrainos atkūrimo XX a. kalba reiškia „Mažvydas sau ir saviškiams įsigijo“. Manoma, pabaigoje buvo trinamas iš visuomenės atminties, todėl išlikę kad šias knygas M. Mažvydas galėjo turėti studijuodamas nedaug jį mininčių dokumentų. „Amžinosios šlovės kapitolijus“ Karaliaučiaus universitete 1546–1548 metais. Įrašo autorystė yra vienintelis pasaulyje išlikęs sveikas egzempliorius, kadaise patvirtina dar 1981 m. ekspertų grafologų. priklausęs Vilniaus universiteto profesoriui Mykolui Pelkai-Polinskiui (1784–1848). Vaidenė Grybauskaitė 4
ĮVYKIS
VISŲ PASAULIO LATVIŲ BIBLIOTEKAI – ŠIMTAS Kristiano Luhaero nuotraukos
Vos prieš metus Baltijos šalyse praūžus valstybių šimtmečio renginiams, šventinė nuotaika šių šalių bibliotekose nesisklaido ir 2019-aisiais – Lietuvos ir Latvijos nacionalinės bibliotekos mini 100 veiklos metų sukaktis. Latvijos nacionalinei bibliotekai reikšminga data– rugpjūčio 29-oji, jos įsteigimo diena. Šviesos pilimi vadinamoje bibliotekoje vyko ir dar vyks įvairūs renginiai, parodos, projektai, tačiau didžiausia šventė lankytojus traukė paskutinę rugpjūčio savaitę. Pirmoji šventinės savaitės diena – rugpjūčio 29-oji – buvo skirta gausiai bibliotekos bendruomenei – Latvijos nacionalinėje bibliotekoje dirba 370 darbuotojų. Iškilmingame renginyje Latvijos nacionalinės bibliotekos ir Latvijos Respublikos kultūros ministerijos diplomais apdovanoti nusipelnę bibliotekininkai. Biblioteką sveikino Latvijos Respub likos Prezidentas Egils Levits, Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas Arturs Krišjānis Kariņš, Latvijos Respublikos Seimo Pirmininkė Inara Murniece, kultūros ministras Nauris Puntulis, kitų šalių nacionalinių bibliotekų direktoriai, tarp jų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Renginyje dalyvavo nusipelnę Latvijos rašytojai, istorikai ir kiti kultūros veikėjai. „Yra keturi žodžiai, kurie geriausiai apibrėžia Latvijos nacionalinę biblioteką šiandien: Latvija, latvių kalba, žinios ir draugystė. Tai svarbu ir mūsų visuomenei, ir bibliotekai, – renginyje sakė Latvijos nacionalinės
bibliotekos direktorius Andris Vilks. – Esame ne tik Rygos, bet visos Latvijos biblioteka. Netgi daugiau – esame visų pasaulio latvių biblioteka.“ Pasak A. Vilko, bibliotekai yra garbė dalyvauti daugybėje kultūros procesų ir programų (įskaitant kultūros paveldo skaitmenizavimą), praturtinant literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno, žinijos ir informacijos apie kultūrą sritis. Prisimindamas ilgą bibliotekos kelią, kol ji 2014 m. įsikūrė dabartiniame pastate, direktorius atviravo: „Džiaugiamės, kad turime galimybę būti visuomenės akiratyje, kad prisiimame socialinę atsakomybę, kurią mums suteikia šis naujas pastatas – nauja aplinka, kolekcijos ir technologijos. Bet, mano galva, kertinis akmuo yra žmogus. Būtume niekas be savo darbuotojų. Nepaisant to, ar šie žmonės bibliotekoje dirba kelerius metus, ar visą gyvenimą, dalį savo gyvenimo jie skyrė bibliotekai ir visuomenei. Daugelis bibliotekoje nebedirba, daug jau iškeliavo anapilin, bet visi jie – tie, kurie čia dirba
5
Į bibliotekos šimtmečio šventę atvykęs Latvijos Respublikos Prezidentas Egils Levits prieš oficialų renginį užsuko į daugelį bibliotekos erdvių – nuo knygų restauravimo dirbtuvių iki skaityklų.
šiandien, ir tie, kurie dirbo per visą šimtmetį, – nusipelno pripažinimo ir padėkos.“ A. Vilks pabrėžė, kad Latvijos nacionalinė biblioteka yra ir mokslinė institucija, kurios tikslas – vykdyti turimų kolekcijų tyrimus, skleisti informaciją apie jas, ir švietimo institucija, kurios lankytojai – vaikai ir paaugliai, moksleiviai ir studentai. Kitaip nei kaimyninės šalys, garsėjančios istorinėmis universitetų bibliotekomis, Latvija senosiomis kolekcijomis pasigirti negali: 98 proc. seniausios viešosios bibliotekos – 1524 m. Rygoje įkurtos Rotušės bibliotekos – kolekcijos sudegė 1941 m. per gaisrą, sukeltą vieno Antrojo pasaulinio karo antskrydžių. Laimei, vertingiausia kolekcijos dalis buvo išgelbėta. Taigi Latvijos nacionalinei bibliotekai buvo lemta imtis platesnės veiklos nei tradicinei tų laikų nacionalinei bibliotekai – daugiau dėmesio skirti viešosios ir akademinės bibliotekų funkcijoms vykdyti. Šiandien Latvijos nacionalinė biblioteka atlieka visas nacionalinei bibliotekai priskirtinas funkcijas, įskaitant nacionalinės bibliografijos rengimą, taip pat ji yra viešųjų bibliotekų sistemos plėtros centras. Biblioteka plačiai naudojasi naujojo pastato infrastruktūra – be pagrindinių teikiamų paslaugų, ji veikia kaip švietimo, mokslo ir kultūros centras. Rugpjūčio 29 d. garbūs Latvijos ir užsienio šalių svečiai rinkosi į šimtmečio parodos „Nematoma biblioteka“ (lat. Neredzamā bibliotēka) atidarymą. Šioje iki 2020 m. kovo 1 d. veiksiančioje parodoje pristatoma 14 istorinių (tarp jų – 8 privačios kilmingų giminių ir dvarininkų kolekcijos, taip pat Latvijos istorijai svarbių draugijų, švietimo įstaigų kolekcijos) Latvijos nacionalinėje bibliotekoje saugomų rinkinių. Minint šimtmetį, norėta dėmesį sutelkti į pirmuosius bibliotekos rikinius. Jie mena daugybę istorijų, įvykių, žmonių, tai – dokumentai, apimantys visą Latvijos teritoriją ir galintys nuvesti daug giliau į praeitį nei
6
1919-ieji, kada skaičiuojama Nacionalinės bibliotekos pradžia. Parodos lankytojai žengia tarsi į laiko mašiną – skirtinguose ekspozicijos kambariuose siekta atkurti konkrečias viešąsias ir privačias bibliotekas. Šia šimtmečio ekspozicija atskleidžiamas ne tik bibliotekoje saugomų rinkinių unikalumas ir jų kelias į Nacionalinę biblioteką – pasakojama ir apie rinkinius kūrusius asmenis, asmenis, kurie jais naudojosi ar saugojo specialiose saugyklose ar net pastatuose. Taigi drauge kviečiama, žvalgantis po praeitį, pamąstyti apie žmonių sąsajas su bibliotekomis ir knygomis.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas (dešinėje), sveikindamas Latvijos nacionalinės bibliotekos vadovą A. Vilką, dovanojo lietuvių autorių knygų anglų kalba.
Šimtmečio paroda „Nematoma biblioteka“ – Latvijos nacionalinės bibliotekos kolekcijų tyrimų rezultatas. Šie tyrimai tapo įmanomi, kai prieš penkerius metus visi bib liotekos padaliniai buvo įkurdinti po vienu stogu – iki tol knygos ir kiti dokumentai beveik šimtą metų buvo laikomi skirtingose saugyklose bei pastatuose, taigi suvokti ir tyrinėti bibliotekos istorinių fondų visumą buvo sudėtinga. Fondų tyrimai dar tik prasidėjo, tad, laikui bėgant, bus atskleidžiama vis daugiau čia saugomų turtų. Rugpjūčio 31-ąją visos Latvijos nacionalinės bibliotekos durys tiesiogine prasme plačiai atvertos skaitytojams – jie pakviesti švęsti ne tik bibliotekos prieigose ar viduje, bet ir užsukti į tas erdves, kurios lankytojams paprastai neprieinamos. Biblioteka pasiūlė daugiau nei 120 renginių ir veiklų: paskaitų, diskusijų, parodų, koncertų, filmų peržiūrų, dirbtuvių, ekskursijų, sporto renginių, užkąsti maisto vagonėliuose ar pasigrožėti riedlentininkų atliekamais triukais. Visa tai suorganizuoti pagelbėjo beveik 100 arti-
Parodoje „Nematoma biblioteka“ pristatoma 14 istorinių Latvijos nacionalinės bibliotekos rinkinių. Nuotraukoje – eksponatai iš Kuršo barono von Behro bibliotekos Puopėje.
miausių bibliotekos draugų ir partnerių: tarptautinis Rygos filmų festivalis, profesionalus riedlentininkas Madars Apse, Latvijos Raudonasis Kryžius, Latvijos samurajų draugija, Latvijos radijas, Latvijos universitetas, improvizacijos teatras „Tea Tree Impro“, asmenų, turinčių negalią, ir jų draugų organizacija „Apeirons“, Latvijos akademinės ir džiazo muzikos atlikėjai, rašytojai, istorikai. Visi renginiai sulaukė lankytojų, tačiau ypač populiarios buvo teminės (daugiau kaip 10 temų) ekskursijos su gidu po bibliotekos erdves. Iš viso tądien bibliotekoje apsilankė apie 6000 žmonių. Renginių dienomis Latvijos nacionalinės bibliotekos lankytojai toliau dovanojo knygas „Žmonių knygų lentynai“1. Akciją, kurios metu žmonės kviečiami dovanoti bibliotekai jiems svarbią knygą, palikus joje įrašą, kodėl būtent ši knyga jiems yra brangi, planuota baigti bibliotekos jubiliejaus dieną – rugpjūčio 29-ąją, tačiau lentynos dar neužpildytos, todėl akcija pratęsta. Šiuo metu „Žmonių knygų lentynoje“ yra beveik 700 dovanotų knygų.
Šventinę dieną bibliotekoje lankytojai galėjo dalyvauti 120 renginių ir veiklų. Pavyzdžiui, pasiklausyti liaudies dainų ir kartu su atlikėjais įsitraukti į liaudies šokių pynę.
1
Plačiau apie lentyną žr. „Žmonės – bibliotekai, biblioteka – žmonėms“, Tarp knygų, 2018, Nr. 10, p. 3–5.
Rugpjūčio 31-ąją į biblioteką užsuko per 6000 lankytojų, jie mėgavosi koncertais, filmų peržiūromis, dalyvavo diskusijose, dirbtuvėse, pažino biblioteką ekskursijose.
FAKTAI APIE BIBLIOTEKĄ SKAIČIAIS
4,2 mln. fizinių vienetų dokumentų fonduose 500 000 lankytojų per metus 1500 lankytojų per dieną 144 000 registruotų skaitytojų 500 renginių per metus, iš jų 60 – parodos
SVARBIAUSIOS BIBLIOTEKOS ISTORIJOS DATOS 1919 m. rugpjūčio 29 d. Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas priėmė sprendimą steigti Latvijos valstybinę biblioteką. Pirmasis bibliotekos vadovas – latvių mokslinės bibliografijos tėvu vadinamas bibliografas, knygotyrininkas ir bibliofilas Jānis Misiņš (1862–1945). 1988 m. Latvijos Ministrų Taryba priėmė sprendimą statyti naują tuometinės Respublikinės bibliotekos pastatą. 1989 m. latvių kilmės amerikiečių architektas Gunnaras Birkerts (1925–2017) sukūrė pirmuosius naujo bibliotekos pastato – „Šviesos pilies“ (Gaismas pils) – eskizus. 1999 m. UNESCO generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria valstybės narės ir tarptautinė bendruomenė raginamos sutelkti visą įmanomą paramą, kad Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato statybos projektas būtų įgyvendintas. 2008 m. pradėtas statyti bibliotekos pastatas. Statyba baigta 2013 m. 2014 m. sausį surengta „Knygų mylėtojų grandinės“ akcija, kurios metu knygos iš senojo bibliotekos pastato, perduodant iš rankų į rankas, perneštos į naująjį. 2014 m. birželį „Šviesos pilyje“ apsilankė pirmieji skaitytojai. 2014 m. rugpjūčio 29 d. įvyko naujo bibliotekos pastato atidarymo iškilmės. 2015 m. sausį–birželį bibliotekoje vyko pagrindiniai Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai. 2017 m. balandžio 28 d. „Šviesos pilyje“ sutiktas milijonasis lankytojas. 2018 m. balandžio 10 d. Londono knygų mugėje Latvijos nacionalinė biblioteka laimėjo tarptautinį kompetencijos apdovanojimą (International Excellence Awards) metų bibliotekos kategorijoje. 2019 m. biblioteka mini savo šimtmetį.
Parengta pagal Latvijos nacionalinės bibliotekos viešųjų ryšių vadovo Augusto Zilberto pateiktą medžiagą 7
ŠIANDIEN AKTUALU
LIETUVOS VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ PERSONALO KAITOS TENDENCIJOS Laima Kutiščeva Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
Iki 2015 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas siūlė įvairias bibliotekininkystės ir informacijos paslaugų studijų programas; galimybė rinktis lietuvių filologijos ir bibliotekininkystės specializaciją 1997–2005 m. buvo siūloma ir Klaipėdos universitete, 2005 m. ji pakeista ir tapo komunikacijos ir informacijos specializacija. Nuo 2017 m. šalies universitetuose neliko galimybės studijuoti bibliotekininkystės specialybės1. Šiemet Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – Nacionalinė biblioteka) Bibliotekininkystės skyrius ėmėsi kiekybinio anketinio tyrimo„Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai“. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti savivaldybių viešųjų bibliotekų (toliau – SVB) ir apskričių viešųjų bibliotekų (toliau – AVB) darbuotojų profesinę situaciją, profesionalių bibliotekininkų sudėtį (pagal amžių, išsilavinimą, darbo bibliotekoje stažą) ir palyginti, kaip per pastarąjį dešimtmetį ji pakito.
IFLA ir UNESCO dokumentuose [1] akcentuojamas bibliotekų darbuotojų profesionalumas: „Reikalingas profesinis ir nuolatinis bibliotekininkų švietimas siekiant užtikrinti tinkamas paslaugas.“ Šis Viešųjų bibliotekų manifeste prieš ketvirtį amžiaus suformuluotas teiginys ne mažiau aktualus ir dabar. Naujojo Nacionalinės bibliotekos 2019 m. anketinio tyrimo rezultatai palyginti su daugiau nei prieš dešimtmetį – 2006-aisiais – tuometinio Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės centro inicijuotu tyrimu „Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai“ [5], taip pat pamėginta nustatyti prognozuojamą darbuotojų poreikį iki 2025 metų. Anketose pateikti respondentų duomenys atskleidė įvairias pareigas (vadovo, vadovo pavaduo1
14
Remiantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studijų skyriaus informacija, 2017 m. laidoje buvo vienas absolventas (Informacijos ir bibliotekų paslaugų programa; ištęstinė studijų forma); 2016 m. 13 absolventų baigė Bibliotekininkystės ir informacijos programą (ištęstinė f.); 2015 m. 9 absolventai baigė Informacijos ir bibliotekų paslaugų programą (nuolatinė f.), 9 – Bibliotekininkystės ir informacijos programą (ištęstinė f.); 2014 m. 14 absolventų baigė Bibliotekininkystės ir informacijos programą (nuolatinė f.).
tojo, struktūrinių padalinių vadovo, specialisto ir kt.) bibliotekose einančių darbuotojų amžių, darbo stažą, darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą ir įgijusių įgūdžių darbo vietoje, skaičių, išryškino kitos srities (įgijusių įgūdžių darbo vietoje) darbuotojų profesijas. Tyrime dalyvavo 60 SVB ir 5 AVB darbuotojai, pateikti ir analizuoti 2018 m. duomenys.
DARBUOTOJŲ IŠSILAVINIMAS
Anketinio tyrimo duomenimis, SVB su sujungtomis kaimo bibliotekomis 2018 m. dirbo 2460, AVB – 402 profesionalūs bibliotekininkai2. Nuo 2005 m. jų skaičius sumažėjo, tačiau nežymiai: SVB – per 7 proc., AVB – apie 6 procentus [6]. Savivaldybių bibliotekose dirbo 1238 darbuotojai, turintys bibliotekininkystės išsilavinimą, 1082 kitos srities darbuotojai (t. y. profesijos įgūdžių įgiję dirbdami bibliotekoje), 140 darbuotojų, turinčių bendrąjį vidurinį išsilavinimą (žr. 1 pav.). 2
Profesionalus bibliotekininkas – asmuo, turintis bibliotekininkystės ir (arba) informacijos mokslų išsilavinimą arba profesijos įgūdžių įgijęs ilgą laiką dirbdamas bibliotekoje.
%
1 pav. SVB darbuotojų išsilavinimas 2018 ir 2005 m. 140 5,69 %
1082 43,99 %
2018
1238 50,32 %
Bibliotekinis (aukštasis, aukštesnysis) Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis 284 vidurinis
140 5,69 %
10,71 %
2018
632 23,82 %
1238 50,32 %
ekinis (aukštasis, aukštesnysis) ri�es (aukštasis, aukštesnysis) asis vidurinis
2005
1737 65,47 %
Bibliotekinis (aukštasis, aukštesnysis) Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis vidurinis
SVB specialisto pareigybę turėjo 1100 kitos srities darbuotojų ir 958 bibliotekinio išsilavinimo darbuotojai. Struktūrinio padalinio vadovo pareigas SVB ėjo 89 kitos srities profesionalai ir 210 bibliotekinį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Viešosios bibliotekos vadovu, vadovo pavaduotoju dirbo 33 kitos srities darbuotojai ir 70 bibliotekinio išsilavinimo darbuotojų. 2006 m. tyrimo duomenimis, SVB 2005 m. dirbo 1737 darbuotojai, turintys bibliotekininkystės išsilavinimą, 632 kitos srities išsilavinimą turintys darbuotojai bei 284 darbuotojai, įgiję tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą (žr. 1 pav.). Taigi per trylikos metų laikotarpį SVB apie 20 procentų padidėjo kitos srities specialistų, o darbuotojų, turinčių tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą, sumažėjo. Didesnė pusė SVB darbuotojų (50,32 proc.) 2018 m. turėjo bibliotekinį išsilavinimą: aukštąjį – 23,86 proc., aukštesnįjį3 – 26,46 proc. 3
Aukštesnysis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus aukštesniųjų studijų programą arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas. Išsilavinimo klasifikatorius: patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. ISAK – 522. Aukštesniojo mokslo diplomai buvo išduodami iki 2006 metų. https://www.smm.lt/web/ lt/trumpa_informacija_apie_specialuji_vidurini_aukstesniji_aukstaji_ neuniversitetini_isilavinima
Bibliotekinio išsilavinimo darbuotojų (sumuojant įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą skaičius) SVB sumažėjo apie 500, t. y. apie 29 procentus. SVB sistemoje bibliotekinį išsilavinimą daugiausia turėjo viešosiose 284bibliotekose ir kaimo bei miesto filialuo10,71 % se (toliau – KF / MF) specialistų pareigas einantys darbuotojai, bibliotekoje dirbantys daugiau kaip 20 metų. Analizuojant profesionalių bibliotekininkų 632 išsilavinimą, pastebima, kad darbuotojų, turinčių 23,82 % bibliotekinį išsilavinimą, 1737į bibliotekas atėjo dirbti vis mažiau. Pavyzdžiui, į SVB 65,47 % 18–30 metų asmenų, įgijusių aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą, 2018 m. atėjo dirbti 13, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą – tik 1 darbuotojas. Turinčių aukštąjį išsilavinimą kitos srities specialistų atėjo 102 asmenys (7 kartus dauBibliotekinis (aukštasis,4aukštesnysis) giau), aukštesnįjį – darbuotojai (4 kartus daugiau).
2005
Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis vidurinisAMŽIUS DARBUOTOJŲ
2006 m. tyrimas „Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai“ parodė, kad 2005 m. dauguma (63,55 proc.) SVB dirbančių darbuotojų buvo 31–50 metų amžiaus, iš jų per 42 proc. darbuotojų turėjo bibliotekinį išsilavinimą, 30 darbuotojų studijavo bibliotekininkystę. Jaunimas (nuo 18 iki 30 metų) sudarė 4,2 proc.; tyrimo duomenimis, bibliotekininkystę iš jų studijavo tik 4 darbuotojai. 2019 m. tyrimas atskleidė, kad 2018 m. 31–50 metų SVB darbuotojai sudarė 31,75 procento. Didesnė jų dalis, t. y. 481 darbuotojas, buvo kitos srities išsilavinimą turintys darbuotojai (darbuotojai, įgūdžių įgiję darbo vietoje). Tačiau, analizuojant 56–60 metų darbuotojų išsilavinimą, nors jų grupė yra mažesnė (per 26 proc.), daugiausia joje buvo bibliotekinį išsilavinimą turinčių specialistų: aukštąjį –180, aukštesnįjį – 246 darbuotojai. Nors minėtų tyrimų duomenys parodė, kad 31–50 metų darbuotojų per trylikos metų laikotarpį mažėjo, 2005 ir 2018 m. SVB jų dirbo daugiausia. Pavyzdžiui, šio amžiaus SVB darbuotojų 2005 m. dirbo 1686, 2018 m. – 781 (žr. 2 pav.). 2 pav. Profesionalių bibliotekininkų skaičius SVB (2005 ir 2018 m.) 18-30 112 130 31-50
1686
51-55
396
539
56-60 258 per 201 60 m.
781
644 366
Profesionalių bibliotekininkų skaičius (2005 m.) Profesionalių bibliotekininkų skaičius (2018 m.) 0
500
1000
1500
2000
2500
15
KITOS SRITIES DARBUOTOJŲ PROFESIJOS
Per anketinį tyrimą gauti duomenys rodo, kad 2018 m. SVB dirbo 1082 kitos srities darbuotojai (įgiję profesijos įgūdžių dirbdami bibliotekoje), AVB – 133. Suskirsčius anketose pateiktas profesijas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, matyti, kad SVB daugiausia dirbo pedagogų (žr. 1 lentelę). Pastarųjų buvo 434, iš jų pagrindinėje bibliotekoje – 175, o didesnė dalis – 259 pedagogai – dirbo filialuose. Daugiau kaip 15 proc. SVB dirbančių kitos srities specialistų sudarė humanitarinių mokslų pedagogai, dauguma – lietuvių kalbos ir literatūros filologai, tiksliųjų mokslų pedagogai nesiekė dviejų procentų, per du procentus darbuotojų buvo socialinių mokslų pedagogai. 16
Kvalifikuoti darbininkai
Kvalifikuoti žemės, miškų specialistai
Ikimokyklinių įstaigų auklėtojai
Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai
Technikai
Kūrybiniai darbuotojai
Teisės specialistai
Socialiniai darbuotojai
Meno, kultūros specialistai
IT ir ryšių sistemų specialistai
Administravimo specialistai ir sekretoriai
Ekonomistai
Buhalteriai
Finansininkai
Verslo administravimo specialistai
Mokymo specialistai (pedagogai)
Sveikatos specialistai
1 lentelė. Kitų profesijų specialistų skaičius SVB, 2018 m.
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai
Apskričių viešosiose bibliotekose per trylikos metų laikotarpį pastebimas darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą, sumažėjimas daugiau kaip 10 procentų. Minėtų tyrimų duomenimis, AVB 2005 m. dirbo 427 profesionalūs bibliotekininkai, iš jų 318 darbuotojų, t. y. 74,47 proc., turėjo bibliotekinį išsilavinimą. 2018 m. bibliotekinį ar informacijos ir komunikacijos išsilavinimą turėjo 258 darbuotojai (64,18 proc.) iš 402 darbuotojų. Apskričių viešosiose bibliotekose darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą, skaičius buvo apie 60 proc. (Panevėžio AVB) ir daugiau kaip 78 proc. (Klaipėdos AVB). Lyginant 2005 ir 2018 m. duomenis, matyti, kad AVB kitos srities išsilavinimą turintys specialistai 2005 m. nesudarė net ketvirtadalio darbuotojų skaičiaus, tačiau 2018 m. jų dirbo per 30 procentų. Panašiai profesionalių bibliotekininkų buvo ir vyresnių nei 60 metų darbuotojų grupėse. 51–60 metų ir vyresnio amžiaus grupėse dirbo po kelis tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgijusius darbuotojus. 2005 m. duomenimis, profesionalių 31–50 metų darbuotojų (būtent tokio amžiaus darbuotojai papildydavo bibliotekose dirbančių darbuotojų bendruomenę) AVB dirbo per 61 proc., 2018 m. – daugiau kaip 27 procentai. Jaunimo (18–30 metų) per penkerių metų laikotarpį į AVB 2018 m. atėjo 45 (du kartus daugiau), o 2005 m. – 21; iš jų 7 darbuotojai studijavo bibliotekininkystę. Tyrimo metu palyginus AVB ir SVB darbuotojų darbo stažą, galima konstatuoti, kad 2018 m. daugiau kaip 50 proc. (AVB – 212, SVB – 1248) dirbusių darbuotojų darbo stažas sudarė nuo 21 iki daugiau kaip 40 metų; šis rodiklis nedaug skyrėsi ir 2005 m. (AVB – 187, SVB – 1265).
SVB kitos srities 25 25 434 117 10 68 22 4 12 31 20 22 53 10 42 32 102 17 specialistai
Pastaba. Nepaskirstytos 36 profesijos. Be pedagogų, SVB filialuose dirbo žemės, miškų ūkio (89), verslo administravimo (64), buhalterio (60) profesiją turintys darbuotojai. Nedidelį darbuotojų skaičių filialuose sudarė bibliotekininko darbą dirbantys sveikatos (22), socialinės srities (17), teisės (12) profesijų darbuotojai. Šalia pedagogų viešosiose biblio tekose daugiau dirbo verslo administravimo profesijas turinčių darbuotojų – jų buvo 53. Po 20 darbuotojų turėjo su meno, kūrybos, kultūros sritimis susijusias profesijas, po 3 darbuotojus buvo asmenys, turintys sveikatos, ikimokyklinių įstaigų auklėtojo, techniko profesiją, po 4 darbuotojus buvo kvalifikuoti darbininkai, finansininkai. SVB kitų profesijų darbuotojai daugiausia ėjo specialistų pareigas: pagrindinėse bibliotekose dirbantys 248 asmenys turėjo aukštąjį išsilavinimą, 39 – aukštesnįjį, 16 – bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Filialuose kitos srities specialistai turėjo tokį išsilavinimą: 369 – aukštąjį, 270 – aukštesnįjį, 106 – bendrąjį vidurinį. Analizuojant konkrečių SVB padėtį, specialisto pareigas pagrindinėje bibliotekoje ėjo iki dešimties kitos profesijos darbuotojų (išskyrus Šilutės r., Tauragės r., Utenos r. SVB), o Kėdainių r., Pagėgių sav. bibliotekose tokių specialistų nebuvo. Dešimties SVB filialuose specialisto pareigas ėjo iki dvidešimties kitos srities darbuotojų (pavyzdžiui, Alytaus m.) ar daug daugiau (pavyzdžiui, Vilniaus r. – 44 darbuotojai). Tyrimo metu pastebėta, kad ir į vadovo, vadovo pavaduotojo poziciją ateina dirbti kitų
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai
Sveikatos specialistai
Mokymo specialistai (pedagogai)
Verslo administravimo specialistai
Buhalteriai / ekonomistai
IT ir ryšių sistemų specialistai
Meno, kultūros specialistai
Teisės specialistai
Socialiniai darbuotojai
Kūrybiniai darbuotojai
Technikai
Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai
Kvalifikuoti žemės, miškų specialistai
Kvalifikuoti darbininkai
2 lentelė. Kitų profesijų specialistų skaičius AVB, 2018 m.
AVB kitos srities specialistai
9
2
82
10
3
10
4
1
2
3
1
2
2
2
profesijų specialistų. 2018 m. duomenimis, per penkerius metus į SVB pagrindines bibliotekas iš 33 kitos srities profesionalų dirbti vadovais, vadovų pavaduotojais atėjo 13 kitos srities darbuotojų, tik trijose bibliotekose – 3, turintys bibliotekinį išsilavinimą. Struktūrinio padalinio vadovais pagrindinėse bibliotekose dirbo 45 kitos srities darbuotojai, KF / MF – 36 darbuotojai, KF, aptarnaujančiuose mokyklų bendruomenę, – 6, vaikų filialuose (toliau – VF) – 2 kitos profesijos darbuotojai. Per penkerių metų laikotarpį (2013–2018 m.) pagrindinės bibliotekos struktūrinio padalinio vadovo poziciją užėmė 13 kitos srities išsilavinimą įgijusių darbuotojų bei 7 darbuotojai, turintys bibliotekinį išsilavinimą. SVB filialuose į struktūrinio padalinio vadovo poziciją per tą patį laikotarpį atėjo 9 kitos srities darbuotojai ir tik vienas, įgijęs bibliotekinį išsilavinimą. Analizuojant padėtį AVB, pastebėta panašumo su darbuotojų pasiskirstymu SVB – daugiausia kitos srities darbuotojų ėjo specialisto pareigas. Tokių darbuotojų, turinčių kitos srities išsilavinimą, buvo 123: iš jų 114 turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9 – aukštesnįjį, o 11 – turi bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Per 2013–2018 m. AVB į specialisto poziciją atėjo dirbti 55 darbuotojai, turintys kitos srities išsilavinimą, ir 22 darbuotojai, įgiję bibliotekinį išsilavinimą. Tyrimo duomenimis, AVB tarp kitos srities darbuotojų daugiausia buvo pedagogų (žr. 2 lentelę). Daugiausia – humanitarinių mokslų pedagogų (58); iš jų 40 buvo filologai, po kelis – so-
cialinių (3) ir tiksliųjų mokslų (4) pedagogus. Matyti, kad, be pedagogų, kitos srities darbuotojai sudarė nedidelį skaičių – tik iki dešimties darbuotojų. Pastebėta, kad specialisto pareigas einančių kitų profesijų darbuotojų daugiau dirbo Šiaulių AVB (12 18–30 metų darbuotojų) ir Kauno AVB (21 31–50 metų darbuotojas ir 11 vyresnių nei 60 metų darbuotojų).
DARBUOTOJŲ POREIKIS Iš tyrimo „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai“ anketose pateiktos darbuotojų poreikio 2020–2025 m. bibliotekose prognozės matyti, kad sulaukti naujų darbuotojų planuoja 52 SVB ir 3 AVB. Numatyta, kad per penkerius metus SVB reikės 1079 darbuotojų, iš jų: pagrindinėse bibliotekose – 518, kaimo filialuose – 418, miesto filialuose – 109, vaikų filialuose – 34. VB ir KF daugiausia darbuotojų reikės 2023–2025 m., MF ir VF po kelis naujus darbuotojus prognozuoja nuo 2020 metų. AVB per 2020–2025 m. prognozuojamas 83 darbuotojų poreikis. Didesnį darbuotojų poreikį numačiusi Vilniaus AVB – per penkerius metus bibliotekai reikės 55 darbuotojų. Šio anketinio tyrimo medžiaga atskleidė SVB ir AVB bibliotekinį darbą dirbančių darbuotojų struktūrą pagal amžių, darbo stažą, išsilavinimą, personalo sudėtį. Straipsnyje pateikta analizė turėtų padėti bibliotekoms matyti darbuotojų visumą įvairiuose struktūriniuose padaliniuose. Tikėtina, kad priimti nauji Lietuvos Respublikos teisės aktai (Bibliotekų įstatymo 4 str. pakeitimas, Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatų įgyvendinimas) sudarys sąlygas bibliotekoms žengti nauja kryptimi ir stiprinti turimas kompetencijas.
ŠALTINIAI
1. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra: IFLA ir UNESCO gairės. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2002. 120 p. 2. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. 2019 m. liepos 11 d. Nr. XIII-2320. TAR, 2019, Nr. 12115. Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2020-01-01). 3. Lietuvos kultūros politikos strategija: patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665. TAR, 2019, Nr. 10879. 4. Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai: anketa [rankraštis]. 4 lap. 5. SABALIAUSKIENĖ, Asta. Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai. Tarp knygų, 2006, Nr. 5, p. 1–5. 6. Lietuvos bibliotekų statistika [interaktyvus] [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/biblioteku-statistiniu-ataskaitu-teikimo-tvarka/ statistines-ataskaitos-forma 7. Vilniaus universiteto tarybos protokolas, pažymintis Komunikacijos fakulteto įsteigimą [interaktyvus] [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: www.kf.vu.lt/apie/istorija/tarybos-sprendimas
17
SUKAKTYS
NETOLIMOS ISTORIJOS PAMOKOS Asta Stirbytė
Minint „Baltijos kelio“ akcijos, kurios metu apie du milijonus Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių susikibo rankomis į gyvą grandinę, 30-metį, šį įvykį priminė ir ne viena paroda. Tarp jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos šiam trijų Baltijos šalių laisvės troškimo simboliniam aktui skirtos fotografijų parodos. Mokslinėje bibliotekoje eksponuojamos Raimondo Malaiškos, o Nacionalinėje bibliotekoje rodytos Leonardo Skirpsto 1989 m. rugpjūčio 23 d. darytos nuotraukos. Tačiau įdomu, kad galimybę surengti šias parodas sieja... sėkmingi atsitiktinumai.
Kai Vrublevskių biblioteka sumanė rengti „Baltijos kelio“ jubiliejinei sukakčiai paminėti skirtą parodą, iškilo netikėtų sunkumų. Pasak bibliotekos Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Berulienės, pirminė mintis buvo ją surengti pasinaudojant įvykyje prieš 30 metų dalyvavusių darbuotojų atsiminimais ir turimomis fotografijomis, tačiau paaiškėjo, kad tinkamų nuotraukų nėra. Tuomet parodos rengėja kultūrinės veiklos specialistė Lina Anušauskienė kartu su bendradarbėmis tinkamos medžiagos ėmė ieškoti bibliotekos fonduose. „Viename ne iki galo sutvarkytame fonde, regis, Algirdo Gustaičio (JAV lietuvių išeivijos kultūros vei kėjo – A. S.) archyve, kolegė netikėtai aptiko kelias
30
nuotraukas iš „Baltijos kelio“. Jų aprašo nebuvo, tik kitoje pusėje užrašas „Foto: Raimondas Malaiška. „Baltijos kelias“. 1989 08 23. Vilnius“, – žurnalui „Tarp knygų“ pasakojo parodos rengėja. R. Malaiška labai apsidžiaugė, kai Vrublevskių biblioteka kreipėsi į jį dėl šių atrastų nuotraukų, kurių autorystę buvo galima atsekti dėl jo palikto autografo. „Tuomet išdalinau visus padarytus nuotraukų atspaudus. O pats likau be nuotraukų, nes dėl gyvenimo peripetijų praradau visą savo XX a. archyvą – tiesiog kraustydamasis į naują būstą ne iškart pasiėmiau rūsyje laikytą archyvą. Kai jo grįžau, deja, viskas jau buvo išvalyta...“ – prisimena apmaudų praradimą R. Malaiška.
Karolina Buivydaitė „Baltijos kelyje“... Raimondo Malaiškos nuotr.
„Baltijos kelio“ grandinės dalis ant Vilniaus Šeškinės kalvos. Leonardo Skirpsto nuotr.
...ir po 30 metų su nuotraukos autoriumi toje pačioje Vilniaus Katedros aikštėje. Gintaro Janavičiaus nuotr.
Savo archyvuose ieškodamas „Baltijos kelio“ nuotraukų, su sunkumais susidūrė ir parodos Nacio nalinėje bibliotekoje autorius L. Skirpstas. Baimindamasis, kad nuotraukų negatyvai sovietų saugumo agentų nebūtų konfiskuoti, fotojuostelę jis įvardijo kitu pavadinimu. „Užmiršau, kaip pavadinau kadrus, ir, pradėjęs ieškoti, vis neradau vokų. Nutariau žiūrėti, tikrinti po vieną. Vienas buvo pavadintas „Išvyka į kolūkį“, ten ir radau „Baltijos kelio“ nuotraukas“, – džiaugėsi fotografas. Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamame R. Malaiškos triptike „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“ įamžinta akcijos viena pradinių vietų – Katedros aikštė, o L. Skirpsto 11-oje nespalvotų fotografijų – gyvoji grandinė, besidriekianti per sostinės Šeškinės kalvas. Bet visas jas vienija tikros emocijos: džiugus laukimas, tikėjimas, kad trokštama nepriklausoma Lietuva – ne už kalnų. Smulkiai pasakodami apie nenumatytus sunkumus rengiant minėtas parodas, nesakome, kad „Baltijos kelias“ nepakankamai įamžintas: išleista
Gyvojoje grandinėje stovėjo ir jauna bibliotekininkė Eglė Jovaišaitė (trečia iš dešinės). Leonardo Skirpsto nuotr
leidinių, sukurta dokumentinių filmų, daugybė fotografijų yra nusėdusių privačiuose archyvuose, tačiau R. Malaiška ir L. Skirpstas išmoko savo pamoką. „Aš pats stovėjau kelyje, todėl suprantu, kad galėjau padaryti gerokai daugiau kadrų. Tuo metu visko nesureikšminome. Viską fiksavau kaip įvykį ir negalvojau apie šių kadrų svarbą ateičiai“, – prie eksponuojamų nuotraukų rašė Leonardas, pripažindamas, kad ano meto įvykių reikšmę geriausiai suvokiame tik dabar. Fotografas Raimondas cecho kolegoms turi tokį patarimą: „Savo jauniesiems kolegoms „skaitmenininkams“ visuomet sakau – netingėkite padaryti ir popierinio atspaudo, nes svarbūs kadrai laikmenose gali pasimesti tarp milijardo variantų. Be to, ne paslaptis, kad popierinės nuotraukos pergyvena autorių.“ „Baltijos kelio“ 30-metis drauge primena, kad Lietuvoje jau užaugo nauja, laisvoje šalyje gimusi karta. Vis dėlto įdomu atsekti vaikų, kurie drauge su tėvais ar seneliais stovėjo susikabinę kartu su suaugusiaisiais, ar kitų jaunų žmonių likimą. Juoba kad tai nesunku padaryti pasitelkiant šiuolaikines susižinojimo priemones. Tokia mintis kilo ir R. Malaiškai – koks iš vieno atrastų „Baltijos kelio“ kadrų žvelgiančios mergaitės likimas? Ir feisbukas atliko savo misiją: mergaitė iš nuotraukos, pažinusi save ir savo specialiai akcijos proga mamos pasiūdintą suknelę, atsiliepė į fotografo paraginimą susitikti. Taip nepažįstami žmonės po 30 metų susitiko lyg seni pažįstami... Sudomino ir viena L. Skirpsto daryta nuotrauka. Joje užfiksuota tautine juosta persirišusi jauna moteris. Kodėl apie ją rašome? Nes tai – bibliotekininkė Eglė, tebedirbanti Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje. Gal ir ši praeities nuotrauka galėtų turėti savo tęsinį dabartyje?
31
GEROJI PATIRTIS
BIBLIOTEKOS ĮGYVENDINAMOS INICIATYVOS KEIČIA MIESTĄ Ievos Slonksnytės nuotraukos
Tomas Pauliuščenka Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacijos specialistas
Pasaulyje slemo1 poezijos skaitymai gyvuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius, o Lietuvoje pirmasis toks renginys buvo suorganizuotas vos prieš dešimtmetį – 2008-aisiais sostinės Mokytojų namų kiemelyje. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje poezijos varžytuvės reguliariai vyksta jau kurį laiką, tik Šiauliai buvo išimtis. Tradicinio festivalio „Šiaulių naktys“ organizatorių pernai surengtų pirmųjų Šiaulių slemo varžytuvių sėkmė paskatino jaunuosius miesto literatus vystyti ir populiarinti šį žanrą savame krašte. Šiaulių universiteto literatų sambūrio „Mūzynas“ nariai kreipėsi į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką (ŠAVB), kuri yra įgyvendinusi ne vieną jauniems žmonėms skirtą projektą, su pasiūlymu įsitraukti į šią veiklą. Ir štai 2019 m. ŠAVB inicijavo projektą „Šiauliai open slam fest ’19“. Renginių ciklas šiauliečius ir miesto svečius kviečia ne tik dalyvauti poezijos varžytuvėse, bet ir susipažinti su šio reiškinio kultūra iš arčiau. Slemas – tai reiškinys, leidžiantis pažvelgti į literatūrą kiek kitaip. Tai – poezijos ir improvizacijos sintezė, varžytuvės, kuriose neformalioje aplinkoje publikai skelbiami tekstai įgauna ne tik asmeninį, bet ir socialinį kontekstą, aktualizuojamos kasdienės ir pasaulinės problemos. Pasak literatūros kritiko Lauryno Katkaus, slemo skaitovams svarbiausia – gyvas teksto atlikimas, tiesioginė skaitovo ir publikos komunikacija, improvizacija, o tekstams būdinga socialinė ir politinė kritika, humoras ir žodžių žaismė, šnekamoji kalba2. Kalbininkai anglišką terminą slam siūlo keisti lietuviškais „gyvoji poezija“ arba „gatvės poezija“, tačiau, siekdami išlaikyti šios poezijos šakos autentiškumą, vartosime žargoninius slemas ir slemeris. 2 Laurynas Katkus. Eksperimentinė poezija. http://www.xn--altiniai-4wb. info/index/details/1549. 1
32
Šiaulių apskrities biblioteka yra inicijavusi ne vieną jaunimui skirtą projektą, skatinantį jaunų žmonių saviraišką. Pavyzdžiui, 2018 m. didelio pasisekimo sulaukė ŠAVB projektas „Kūno įvaizdžio formavimas socialinėse medijose“, kurio metu plakatų konkursu, įvairiais edukaciniais renginiais ir tikslinga socialine kampanija buvo skatinamas kritiškas jaunimo mąstymas, suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę ir vertinti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją. Panašių tikslų siekiama ir slemo varžytuvėmis, kurios kviečia kūrybiškai aktyvius jaunuolius kurti ir skaityti tekstus sau, draugams ir miestui aktualia tematika. Publika čia – ne tik žiūrovas, bet ir vertinimo komisija, o drąsiausi netgi gali užlipti ant scenos ir išbandyti savo jėgas. Pagal slemo taisykles, kas tampa
nugalėtoju, pareiškia varžytuvių žiūrovai, pasirodymo metu susižavėjimą išreiškiantys garsiomis ovacijomis, aplodismentais, triukšmaudami, o nepatikusį – net ir nušvilpdami, todėl dalyvio sėkmė tiesiogiai priklauso nuo publikos įtraukties. Kartu tokio pobūdžio renginiai paskatina profesionalius rašytojus išbandyti naujas kultūros formas, dalyvauti, užmegzti naujų pažinčių, rasti naują skaitytoją. Naujų kultūros formų paieška, siekis koja kojon žengti su šios dienos aktualijomis, gebėjimas prisitaikyti prie dabarties vartotojo, ypač jaunimo, poreikių ir pagalba įgyvendinant bendruomenių iniciatyvas turėtų būti kiekvienos šiuolaikinės bibliotekos tikslas. Šio tikslo siekia ir ŠAVB.
PIRMASIS LIETUVOS SLEMERIS
Inicijuodama projektą „Šiauliai open slam fest ’19: renginių ciklas“, biblioteka siekia ir šviečiamųjų tikslų. „Svarbu miesto gyventojams pristatyti slemo kultūrą ne tik praktiškai (organizuojant slemerių varžytuves), bet ir rengiant paskaitas, diskusijas, kuriose apie šį literatūrinį reiškinį sužinotume daugiau: kokia jo istorija, tikslai, kodėl jis taip sparčiai populiarėja?“ – pasakoja ŠAVB renginių organizatorė Roberta Stonkutė. Bibliotekos projekto siekis – duoti akstiną mieste burtis slemo gerbėjų bendruomenei. Tiesa, ŠAVB – ne pirmoji biblioteka, sumaniusi rengti slemo varžytuves. 2017 m. Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotame XXI a. tarptautiniame neskubėjimo festivalyje „Upė“ taip pat vyko slemo skaitymai. Tačiau projektas „Šiauliai open slam fest ’19“ tapo pirmuoju vien į šią eksperimentinės poezijos rūšį orientuotu projektu, kuriuo susidomėjo ir kurį sutiko finansuoti Lietuvos kultūros taryba. Šių metų liepos 5-osios vakarą Šiauliuose pirmą kartą nuskambėjo poetų varžytuvės – „Poviliuko slemas“. Poviliuko vardas renginiui pasirinktas neatsitiktinai: savo gyvenimo metais lietuvybės propaguotojas Povilas Višinskis pelnytai galėjo būti pavadintas slemeriu, nes nepailstamai gilinosi į visuomenei aktualius klausimus, savo tekstais kėlė visuomenės sąmoningumą ir tvirtino susipratusio lietuvių jaunimo įvaizdį. P. Višinskis tikėjo, kad literatūra lyg veidrodis turi tiesiogiai vaizduoti ir tyrinėti gyvenamąjį pasaulį, socialinės aplinkos įtaką žmonėms, jų tarpusavio santykiams. To paties siekia ir šiuolaikiniai slemeriai.
Antrųjų varžytuvių nugalėtojas Kasparas Gruslys pasipuošė austa tautine juosta. Su poetu – renginio vedėja ŠAVB renginių organizatorė Roberta Stonkutė.
Pirmojo „Poviliuko slemo“ nugalėtojai Martynas Bertašius (kairėje) ir Jovaras Kelpšas apdovanoti dekoratyvinėmis beisbolo lazdomis.
Pirmosiose varžytuvėse, kurios dėl lietaus neplanuotai turėjo persikelti iš erdvės prie Povilo Višinskio paminklo miesto centre į netoliese esančias Šiaulių dailės galerijos patalpas, dalyvavo aštuoni slemeriai ne tik iš Šiaulių, bet ir iš kitų Lietuvos miestų: Mindaugas Laurinaitis-Aguonėlė, Justas Osipovas, Vilija Armonienė-Kemsynų Varna, Birutė Kriščiūnaitė-Žiemgalos Bitė, Renata Karvelis, Jovaras Kelpšas, Martynas Bertašius, Lukas Varanauskas. Tąkart pirmųjų poezijos varžytuvių nugalėtojais publika išrinko M. Bertašių ir J. Kelpšą.
NAUJŲJŲ LAIKŲ GEGUŽINĖS
Antrąkart „Poviliuko slemas“ savo gerbėjus sukvietė rugpjūčio 22 dieną. Pačiame Šiaulių centre stūksančio apgriuvusio pastato fone varžytis dėl geriausiojo vardo į prožektorių nušviestą sceną lipo net 16 slemerių: Darius Rekis, Aistė Šivytė, Domantas Undzėnas, J. Kelpšas, Milginta Palubinskaitė, J. Osipovas, Kasparas Gruslys, Tomas Berginas, M. Laurinaitis-Aguonėlė, B. Kriščiūnaitė-Žiemgalos Bitė, Tomas Gramavičius, Jonas Andriuška, R. Karvelis, M. Bertašius, Alfredas Stancelaitis, Michailas Denisenko. Daugiau nei pusė jų – šiauliečiai! Vakaro nugalėtojo laukė išskirtinis prizas – austa tautinė „Poviliuko slemo“ juosta, garbingai papuošusi šiauliečio K. Gruslio pečius ir maloniai nustebinusi tiek laimėtoją, tiek publiką. Kodėl būtent tautinė juosta? Renginio vedėja R. Stonkutė aiškina labai paprastai: „Slemą mes suvokiame kaip naująją gegužinę, kurioje galime pasijusti laisvi, kurioje jaunimui leidžiama nevaržomai išsakyti dažnai nutylimas, visuotinai nepriimtinas tiesas. O pati juosta simbolizuoja ne tik gegužinės laikus, bet ir ryšį tarp šiuolaikinio slemo ir P. Višinskio tekstų, teiginių.“ Rugpjūčio varžytuvių laimėtojas K. Gruslys pabrėžė: „Šiauliams panašaus pobūdžio renginiai būtini, nes jie pritraukia jaunąją kartą, kuri galėtų čia rašyti, kurti, lipti į sceną ir dalytis savo kūryba su bendraminčiais.“ Tiesa, norintiems dalyvauti šiose varžytuvėse amžius – ne riba. Kartu su jaunimu puikiai pasirodė ir jau garbaus amžiaus dalyviai, skaitę kiek santūresnę, tačiau ne mažiau iškalbingą poeziją ir sulaukę garsių ovacijų. „Biblioteka jau ne pirmą kartą išeina į miestą – jo erdvėse rengia nestandartinius renginius ir akcijas. Todėl didžiuojamės galintys prisidėti ir prie slemo kultūros Šiauliuose populiarinimo. O kad tokių renginių reikia, matyti iš susirenkančios gausios publikos“, – renginius komentavo ŠAVB direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas. 33
SLEMO POEZIJOS IŠTRAUKOS Kasparas Gruslys. „Kita tikrovė“
Slemo varžytuvių dalyviams ypač svarbu pavergti klausytojus, nes nugalėtoją renka publika – plojimais, ovacijomis, šūksniais.
SCENA EKSPERIMENTINEI POEZIJAI – BŪTINA
Pirmosios „Poviliuko slemo“ varžytuvės sulaukė apie 150 žiūrovų. Po renginio kalbos apie slemą greitai pasklido tarp Šiaulių jaunimo ir į antrąsias varžytuves susirinko daugiau nei dvigubai – apie 350 žiūrovų, panorusių pasiklausyti ir palaikyti mėgstamus slemerius. Į to paties pobūdžio renginius Kaune, Vilniuje, Panevėžyje susirenka labai panašus žiūrovų skaičius. Antrųjų „Poviliuko slemo“ varžytuvių publikos ir dalyvių skaičius netgi viršijo įprastą žiūrovų ir slemerių (dažniausiai dalyvauja iki 10) vidurkį. Be to, Šiauliai išsiskyrė profesionalia scenos konstrukcija, parinkta tinkamą atmosferą kuriančia vieta ir apšvietimu. Įprastai slemo varžytuvės vyksta kavinėse, baruose ar kitose neįpareigojančiose vietose, kur žiūrovų sulaukiama mažiau ir apie renginį visuomenė ne visada sužino. Tiek slemo renginių dalyviai, tiek žiūrovai vienbalsiai pritarė, kad tokių varžytuvių ir panašių laisvos poezijos vakarų tradicijos užgimimas Šiauliuose yra sveikintina idėja, nes mieste netrūksta aktyvių literatų ir jaunuolių, norinčių išsisakyti jiems rūpimais klausimais šiuolaikinės poezijos kalba. Varžytuvėse dalyvavęs vaikų knygų autorius, slemo renginių Klaipėdoje organizatorius D. Rekis pabrėžė šio žanro naudą: „Slemo tekstai ir bet koks elgesys scenoje yra priimtini, neturi rėmų. Tai pirmas žingsnis į kūrybą jaunimui, išlaisvinantis, leidžiantis būti savimi.“ Reikia pažymėti ir tai, kad prie poetų varžytuvių sėkmės Šiauliuose ypač prisideda Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė, iš dalies finansuojančios projekto veiklas. Lietuvos slemerių bendruomenė yra gana maža, o regione gyvenantiems slemo entuziastams tenka dažnai keliauti po visą Lietuvą, kad galėtų dalyvauti ir populiarinti šį žanrą. „Beveik visada į keliones tenka investuoti savo lėšas. Kai kada labai nori dalyvauti, bet neturi iš ko, tad tenka pasuoti. Smagu, kai atsiranda galimybė nesirūpinti išlaidomis ir gali susitelkti į kūrybą“, – kalbėjo po slemo varžytuves regione važinėjantis M. Laurinaitis. Spalio mėnesį ŠAVB planuoja surengti slemo kūrybines dirbtuves bei paskaitas-diskusijas, kuriose visuomenei bus pristatomas šis kūrybos fenomenas, diskutuojama apie šios kultūros Šiaulių mieste populiarinimą ir sklaidą, o lapkričio 16 d. Šiaulių knygų mugėje įvyks ir trečiasis – paskutinis – šių metų „Poviliuko slemo“ renginys, kuriame, tikimasi, dalyvaus dar daugiau šį kūrybinės ir socialinės saviraiškos būdą atradusių dalyvių. 34
Pagaliau tu sujaukei savo protą. Aptemdei mintis savimi. Įtikėjai, kad esi svarbus Ir gali keisti iš po pamatų išpuvusį savo gyvenimą. Manai, kad tu kažką reiški? Tu tikrai patikėjai tuo, ką tau sakė draugai, Ką sakė šeima ir artimieji, Ką paslapčia prieš užmiegant kuždėjo visi šventieji ir pasmerktieji. Šaunu, Tu apakintas melo ir apgaulės, TV ekranuose demonstruojamo tobulo pasaulio. Tu tiki, kad žinai, ką darai, ką mąstai Ir kam meldiesi. Gerai, kad tave išmokė klūpėti Prieš didingą pasaulį, jo paliktas atmatas ir ryškią saulę. Dievai tau išpranašavo sėkmę, turtus ir didelę pelkę laimės – taip sakė būrėja, Pas kurią atbėgai rankose laikydamas savo dužusią sielą, Kai tave paliko meilė ir magiškos fėjos, tavo šunį partrenkė mašina. <...> Jovaras Kelpšas. „Petras Kurmelis“ <...> Antra dalis
Išaušta nauja diena. Petras atsibunda su šypsena. Vėl užsideda savo kepurę ir nueina į parką. Tik šįkart. Kai Petras pasiekia savo suoliuką. Jis pamato, jog Šiandien nėra nei vienos anties. Visos antys pasitraukė iš parko upelio, nes vietiniai chuliganai antims mėtė ne batoną, bet greitai paruošiamus makaronus. Makaronai vandenyje greitai nepasiruošė. Petras sukrėstas prasėdėjo ant suoliuko ir pats valgė batoną. Tuomet nusiėmė savo kepurę ir suprato vieną dalyką. Jog šiame moderniame pasaulyje nebeliko jokios vietos pagyvenusio amžiaus senukui. Ir jo mylimoms antims. Norėdami padėti Petrui atsiminkite, jog kiekviena antis, nesvarbu, kiek jai metų ir kaip ji atrodo, yra be galo svarbi mūsų ekosistemoje.
KRONIKA
ERDVĖ AUGTI IR TYRINĖTI PASAULĮ
Prieš trejus metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje įkurta Vaikų erdvė antrą kartą šventė savo gimtadienį – į atnaujintos erdvės, kurioje laukiami ir patys mažiausieji, atidarymą rugsėjo 17 d. susirinko bibliotekos vadovai, partneriai ir svečiai. Kai buvo perkirpta simbolinė atidarymo juostelė, čia šeimininkauti pasirengę darželinukai kaip tikrame gimtadienyje nekantraudami skubėjo išpakuoti dovanas, pirmieji viską pamatyti ir išbandyti. Nacionalinėje bibliotekoje kartu su Švedijos institutu ir Švedijos ambasada Lietuvoje 2016 metais įrengta Vaikų erdvė buvo kuriama pagal švedų vaikų bibliotekos modelį, kuriame atsižvelgiama į vaikų psichologinės ir fizinės raidos ypatumus. Buvo tikimasi, kad ji taps mėgstama skaitymo, žaidimų ir atradimų vieta. Ir tikrai – per trejus metus Vaikų erdvė tapo tokia populiari (čia mėgsta ateiti darželinukų ir ikimokyklinukų grupės, susibūrimus rengia mamos su mažais vaikais), kad teko viską atnaujinti. „Dabar matote naujus baldus, naujas spalvas, naują dizainą, bet koncepcija, idėja liko tokia pat. Tai – erdvė, kurioje vaikai gali augti, tyrinėti pasaulį ir knygas“, – sakė Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų Atnaujintoje Vaikų erdvėje įrengtas ir skaitymo kampelis – mažas ir didelis foteliai kviečia pačius tėvelius skaityti savo mažiesiems. ir sklaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė. Tai – netradicinė biblioteka, čia veikia visai kiti „Nacionalinei bibliotekai švenčiant savo veiklos principai: lentynose knygos išdėliotos ne abėcėlės seka, o pagal temas (leidiniai apie gyvūnus, nuotykių knygos, 100-metį, Vaikų ir jaunimo literatūros departamentą linksmos ir „baisios" knygos ir t. t.). Čia atėjus nereikia laikytis ir galima laikyti mūsų vizitine kortele, nes čia ugdomi griežtos tvarkos – galima judėti, kalbėti, žaisti. Apatinėse lentynose būsimieji valstybės piliečiai. Šeštadieniais ir sekma(ropinėjantiems mažiesiems) sudėti lavinamieji žaidimai, spalvotos dieniais bibliotekos erdvės būna pilnos žmonių – ne dėlionės, kylant aukštyn, vilioja knygos, skirtos vyresnio amžiaus tik vaikučiai, bet ir tėčiai su mamomis čia mielai leivaikams. Ypatingas dėmesys Vaikų erdvėje skiriamas ankstyvajam džia laiką“, – teigė Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Pasidžiaugęs Vaikų skaitymui, buvimui kartu ir bendravimui. „Vaikai kuria stebuklus, kai skaito, būtent todėl vaikams reikalingos erdvės trejų metų veiklos rezultatais ir populiarumu, knygos“, – tokią garsios šve- bibliotekos vadovas dėkojo atidaryme dalyvavusiai dų rašytojos Astridos Lind- ambasadorei M. Ch. Lundqvist, IKEA atstovei Indrei gren mintį pacitavo Švedijos Česūnienei, Vaikų ir jaunimo literatūros departamenambasadorė Lietuvoje Maria to darbuotojams ir jo vadovei Aldonai AugustaitieChristina Lundqvist. Viešnia nei, visiems partneriams bei draugams. Patogiai įsitaisę, mažieji dar klausėsi Švedijos pabrėžė, jog svarbu užtikrinti vaikų teisę į kultūrą (per ambasados praktikanto Jonathano ir bibliotekos knygas, teatrą, kiną), kad jie darbuotojos Eglės Gudonytės skaitomų ištraukų, galėtų tapti įtraukios visuo- kaip Pepė Ilgakojinė šventė savo gimtadienį ir menės dalimi. Ambasadorė draugams siūlė neužaugimo piliulių, kad jie visada džiaugėsi atnaujintomis er- liktų vaikais, juk būti suaugusiuoju taip nuobodu! dvėmis, kur viskas pritaikyta Mažųjų skaitytojų laukė ir staigmena – jie buvo pavaikų patogumui, ir sėkmin- kviesti paragauti tų „neužaugimo piliulių“, Švedijos gu bendradarbiavimu su ambasados parūpintų sveikuoliškų skanėstų. Nacionaline biblioteka ir jos Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist darbuotojais. Vaidenė Grybauskaitė panoro pati „pasimatuoti“ skaitymo fotelį. Vygaudo Juozaičio nuotraukos
35
IN THIS ISSUE Unė Kaunaitė. Everyone Rushing to Live Pauses Here
1
The Creative Heritage of Ieva Simonaitytė for Klaipėda’s Young People 21
This year the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates the 100th anniversary of its establishment. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This time its guest is the writer Unė Kaunaitė. She says that “I discovered the National Library primarily not as a place where one could lend a book but as a an agglomeration of people and information”. This young author has strong recollection of how, when a schoolgirl, she had the opportunity to participate in the „The Book of the Year“ election organized by the National Library and take part in discussions with librarians and book reviewers.
The article under the heading “The library and its name” (about how libraries cherish memories of famous personalities after whom they have been named) introduces youth-oriented activities by the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library devoted to the writer Ieva Simonaitytė. The personality and creative work of this classical author of the Lithuanian literature is popularized at cultural and educational events, creative contests and within reading promotion projects.
Vaidenė Grybauskaitė. New Heritage Documents in the Memory of the World Register 3 This year, UNESCO’S National Memory of the World Register was supplemented by six documents of regional and national interest preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, the Vilnius University Library and other Lithuania’s memory institutions. We publish a report about the presentation of certifications for the custodians of these precious documents and a short presentation of the documents themselves held at the National Library.
The 100th Anniversary of the Library of the World‘s Latvians
5
The 29th of August is the day of the establishment of the National Library of Latvia. One hundred years have passed since this date. On this occasion, during the last days of August, celebration was going on at Latvia‘s national library, which attracted thousands of citizens. The National Library was honoured by Latvia‘s literary authors, historians and sovereign State figures. Among the congratulators, was the Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. The Director of the National Library of Latvia Andris Vilks, when speaking about the significance of the Library, said that “We are the library of the world‘s Latvians.” (According the information by Augusts Zilberts)
Asta Stirbytė. Dialogue About Change Continues
8
The article is about important documents (including the IFLA Strategy 2019–2024) adopted at the 85th general conference and assembly of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), which was held in Athens this year. Much focus is on poster sessions, among the participants of which were even three Lithuanian libraries (the Panevėžys County Petkevičaitė-Bitė Public Library, the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania). The National Library‘s poster (authors Donatas Kubilius, Adriana Daškevič, designer Vaida Gasiūnaitė) was elected the Best IFLA Poster 2019.
Laima Kutiščeva. Trends in the Change of the Personnel of Lithuanian Public Libraries 14 The senior methodologist at the Librarianship Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Laima Kutiščeva presents the results of the 2019 quantitative questionnaire study on the professional situation of Lithuanian libraries in 2018 and the composition of professional librarians (according to age, educational background and term of employment) and compares them with those of 2005.
The Library for Education and Recreation
18
The publication is about new services offered by the Šiauliai City Municipal Public Library. These services are the outcome of the joint project implemented in 2017–2019 together with the Jelgava City Library and the Liepaja Central Scientific Library within the Interreg V-A Programme, the purpose of which was to improve the staff’s ability to service patrons of various age groups by taking into account their individual needs and employing interactive means and educational games. The project’s value is over half a million euros.
Letters by a Warrior of Independence Wars
23
The researcher at the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library Raimundas Klimavičius presents letters by Kazys Mikeliūnas, a Lithuanian army soldier, from the period of 1919–1921 addressed to his wife. The Library preserves about a hundred of these letters in its collection. The publication features letters which are most reflective of the contemporary affairs. They convey to the reader the young man’s deliberate choice to devote his life for serving his motherland and become a fighter fot its independence. (Prepared by Raimundas Klimavičius)
Tarp knygų in the September of the Year…
27
The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the September issues from 1949–2016, recalls news that were important for the National Library, advice given for librarians and readers and publications about art genres (e. g. ex libris and postcards), which now, in the digital era, are gradually falling into oblivion. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)
Asta Stirbytė. Lessons from Near Past
30
The heading “Anniversaries” presents a publication devoted to the 30th anniversary of the Baltic Way, which united the people of Estonia, Latvia and Lithuania in their striving for State independence. It is about two exhibitions of photographs (by Leonardas Skirpstas held at the Martynas Martynas National Library of Lithuania and by Raimondas Malaiška held at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences) devoted to this anniversary, the origination of which had been largely determined by lucky happenstances.
Tomas Pauliuščenka. Library Initiatives that Change the City
32
Lithuania’s first slam poetry competition was organized a decade ago, in Vilnius in 2008, and in Šiauliai, such a competition was held only this year. The information expert from the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library Tomas Pauliuščenka speaks about how this Library, by organizing slam competitions, attracts young (and not only young) audience interested in personal self-expression and, along the way, introduces new poetry genres.
Vaidenė Grybauskaitė. A Space for Personal Growth and Exploring the World 35 The Children’s and Youth Reading Room at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has renovated its Children’s Space by following a model of Swedish libraries. It is a result from the Library’s cooperation with the Swedish Institute, Swedish Embassy in Lithuania and the company “IKEA Lietuva”.
Zita Sinkevičienė. Ona Šimaitė Invites for a Discussion
37
The Akmenė Branch of the Akmenė District Municipality Public Library has been given the name of the librarian and the Righteous Among the Nations Ona Šimaitė (1894–1970). She was born in Akmenė and saved Jews during World War II. The Library’s Director Zita Sinkevičienė speaks about the opening of the memorable board devoted to Ona Šimaitė and the accompanying events.
Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų). Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).
2019 Nr. 9 (728) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-09-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 43437 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 9 (728) 2019 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt