2019 09

Rugsėjis | 2019

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Unė Kaunaitė. Kiekvienas skubantis gyventi čia stabteli

1

ĮVYKIS

100 dienų iki šimtmečio

2

ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. „Pasaulio atmintyje“ – nauji paveldo dokumentai

3

ĮVYKIS

Visų pasaulio latvių bibliotekai – šimtas

5

TEMA / IFLA METINĖ KONFERENCIJA

Asta Stirbytė. Pokyčių dialogas tęsiasi IFLA 2019–2024 m. strategija

8 9

ŠIANDIEN AKTUALU

Laima Kutiščeva. Lietuvos viešųjų bibliotekų personalo kaitos tendencijos

14

PROJEKTAI

Kviečia ir mokytis, ir pramogauti: naujos paslaugos įvairaus amžiaus lankytojams 18 BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Ievos Simonaitytės kūryba Klaipėdos jaunimui

21

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Nepriklausomybės kovų kario laiškai. Parengė Raimundas Klimavičius

23

32

„TARP KNYGŲ“ – 70

Rugsėjį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

27

SUKAKTYS

Asta Stirbytė. Netolimos istorijos pamokos

30

GEROJI PATIRTIS

Tomas Pauliuščenka. Bibliotekos įgyvendinamos iniciatyvos keičia miestą

32

KRONIKA

Vaidenė Grybauskaitė. Erdvė augti ir tyrinėti pasaulį Otilija Juozapaitienė. Plungės rajone – Vaižganto atminimo ženklai Zita Sinkevičienė. Ona Šimaitė kvietė kalbėtis Solveiga Žukienė. Mobilioji biblioteka pasieks atokiausius kaimus

35 36 37 38

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

39

IN MEMORIAM

Zita Zakrevskaitė [1956 08 27–2019 09 11] Birutė Lukoševičienė [1959 05 12– 2019 09 04] Ilona Griškonytė [1966 06 01–2019 06 26]

42 43 43

IR AŠ TEN BUVAU

Rūta Lazauskaitė. Reikjaviko miesto biblioteka PIRMAME VIRŠELYJE

Latvijos nacionalinei bibliotekai švenčiant įsteigimo 100-metį, šventės „šaukliu“ pasirinktas kukutis. Jo pirmtakas „gyvena“ bibliotekoje saugomoje Letonikos ir Baltijos centro kolekcijoje, 1809 m. Rygoje išleistoje vokiečių kilmės gydytojo ir gamtininko Ernsto Wilhelmo Drümpelmanno (1760−1830) knygoje Getreue Abbildungen und naturhistorische Beschreibung des Thierreichs aus den nördichen Provinzen Russlands, vorzuglich Liefland, Ehstland und Kurland betreffend, kn. 8.

Anetės Krūmiņios kompozicija

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

44

35 Ievos Slonksnytės (32), Vygaudo Juozaičio (35) nuotraukos

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

KIEKVIENAS SKUBANTIS GYVENTI ČIA STABTELI Kai išgirstu žodį „biblioteka“, visada pirmiausia prisimenu Marijampolę, kurioje pas senelius praleidau ne vieną vasarą. Šio miesto viešosios bibliotekos Vaikų skyrius mano galvoje yra viena jaukiausių vietų, be kurios neapsieidavo jokia kelionė į miesto centrą. O dažniausiai būtent jis ir būdavo tos kelionės tikslas.

Prisimenu vieną vasarą, man buvo gal dvylika metų. Kiekvieną dieną bibliotekininkei atnešdavau perskaitytą knygą ir pasiimdavau naują. Kaip dabar pamenu – vieną dieną ji neištvėrė: „Bet tu juk turbūt neskaitai? Turbūt pavartai paveikslėlius ir tiek?..“ O aš buvau pasiėmusi knygą be paveikslėlių – koks pasididžiavimas! Kasdien tą vasarą skaičiau po du, tris šimtus ar net daugiau puslapių. Net šiandien prisimenu, kurioje lentynoje buvo Astridos Lindgren knygos, kurioje – detektyvinės istorijos, kur – nuotykių... O gimtajame Vilniuje man užtekdavo namų ir mokyklos bibliotekų, nes ten visko visada buvo daugiau, nei spėjai perskaityti.

Begalinių knygų lentynų naršymas knygyne ar bibliotekoje man yra vienas maloniausių užsiėmimų.

Sunkus, nes norisi pasiimti daugiau, nei turiu laiko perskaityti. Tačiau kartu šie ieškojimai įkvepia – leidžia pajusti, koks didelis yra pasaulis, kiek daug dalykų dar jame nežinai (ir greičiausiai niekada nespėsi sužinoti) ir kartu – kiek dar daug prasmingų dalykų gali perskaityti, koks džiaugsmas apima atradus naujų minčių.

Rašytoja Unė Kaunaitė. Nuotraukos iš asmeninio U. Kaunaitės archyvo

Su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pažindinausi ilgai – ją visų pirma atradau ne kaip vietą, iš kurios pasiimi knygą, o kaip žmonių ir informacijos sankaupą. Ypač arti ir visai kitaip pažinau ją dalyvaudama programoje „Kurk Lietuvai“.

Būtent bibliotekoje teko darbuotis keturis mėnesius ir, net praėjus tiek laiko, ji man vis dar siejasi su žodžiu „laukimas“. Laukti, laukia, laukiam... Užsitęsus renovacijai, tik šį žodį žmonių lūpose ir girdėjau. „Viskas bus kitaip, kai pagaliau duris atvers naujoji biblioteka“, – tokią mintį kartojo ne vienas darbuotojas.

Todėl šiandien, kai įžengiu į renovuotą Nacionalinę biblioteką, man iš tiesų atrodo, kad viskas yra kitaip. Kaskart, kai apsilankau renginyje, prisimenu, kad ši erdvė nėra duotybė, ir iš naujo ja džiaugiuosi. Taip pat prisimenu, kaip ja džiaugiasi tie bibliotekos darbuotojai, kurie paprastai lieka nematomi apsilankantiems, – jų begalės ir jie – labai nuostabūs žmonės.

Apskritai Martyno Mažvydo biblioteką man pirmiausia apibrėžia žmonės. Pamenu, kaip vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje kaip mokinių atstovė buvau atsidūrusi „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams ir paaugliams kategorijos komisijoje.

Mane – jauną žmogų, kuris be galo mėgo skaityti ir rašyti, – sužavėjo galimybė diskutuoti kartu su bibliotekininkais ir literatūros kritikais, žinančiais kiekvieną rašytoją, kiekvieną knygą ir su didžiausiu malonumu jas aptarinėjančiais...

* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.

1

Vėliau tuos žmones mačiau diskusijose, knygų mugėse, festivaliuose... Kadangi man ypač artima vaikų ir paauglių literatūra, Nacionalinė biblioteka man visų pirma siejasi su šios srities specialistais. O jie – ne tik savo srities žinovai, jie tikrai nuoširdžiai myli vaikus. Šie žmonės visada šypsosi ir yra atviri naujoms idėjoms, entuziastingai dalijasi savo pačių sugalvotomis iniciatyvomis.

Teko Nacionalinės bibliotekos vaikų skyriuje stebėti ir vaikus. Ir žinote ką? Jie, patogiai įsitaisę ant žemės, U. Kaunaitė (centre) susitikime su skaitytojais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, 2016 m. plačiomis akimis gėrė bibliotekininkės žodžius. Tas pažinimo neprataria nė žodžio... Ir to užteko, kad mums abiem ta diena įgautų džiaugsmas niekuo nesiskiria nuo jausmo, kurį milžinišką prasmę. Taip pat neretai pastebėdavau koreliaciją tarp patirdavau užėjusi į bibliotekėlę Marijampolėje, ar energingų bibliotekininkų ir susidomėjusių, diskutuojančių ir – bet kurio kito vaiko džiaugsmo, kai jam atsiveria svarbiausia – skaitančių vaikų. Kurie, net neabejoju, vieną dieną tas knygų pasaulis. bibliotekininkes prisimins su didžiausia padėka.

Ne mažiau entuziastingus žmones mačiau ir Sunku nuspėti, kokias bibliotekas ir kokią ateitį apskritai sukurs matau mažesnių Lietuvos miestelių bibliotekose, technologijos po šimtmečio ar pusės. Tikiuosi, kad žodis „biblioteka“ kurių ne vieną teko aplankyti su savo knygomis. vis dar bus mūsų žodyne. Bibliotekos tikrai prisitaikys (ir jau prisitaiko) Tiesą pasakius, bibliotekininkai dažnai ten dar prie besikeičiančio pasaulio ir taps įvairiausių formų žinių energingesni – jie verčiasi per galvą, kad net ir į sankaupa, kuriančia ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius mažiausius ir atokiausius Lietuvos kampelius savo tinklus. Tai bus vieta, kurioje rasime nuodugnesnę ir kokybiškesnę vaikams (ir paaugliams, kurie, pripažinkime, tikrai ne informaciją nei naršydami asmenines paieškų sistemas. visada iškart nori parodyti susidomėjimą) atvežtų Dar labiau tikiuosi, kad biblioteka – kad ir kokia forma – vis dar įkvepiančių žmonių ar patys, neturėdami didelių bus kultūros pažinimo vieta, kurioje kiekvienas skubantis gyventi resursų, sukurtų jiems įdomių renginių. yra priverčiamas stabtelėti ir susimąstyti. Nes sustoti reikės vis Teko sutikti paauglių, kurie – nors užsisklendę labiau ir labiau. Šiandien, užėjus į Martyno Mažvydo biblioteką, vien erdvė verčia trumpam nustoti bėgti. Viliuosi, kad lygiai taip pat bus mokykloje – būtent bibliotekoje atrasdavo savo vietą. Kartą po renginio prie manęs priėjusi ir po ne vieno dešimtmečio. bibliotekininkė pasakė, kad berniukas, kuris Unė Kaunaitė renginio metu bendravo daugiausia, mokykloje

ĮVYKIS

100 DIENŲ IKI ŠIMTMEČIO Rugsėjo 12-osios ryte į darbą atėjusių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų laukė maloni staig­mena – juos prie įėjimo pasitiko bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Vadovas, įteikdamas specialiai jubiliejaus proga pagamintus ženkliukus, priminė, kad iki 1919 m. gruodžio 20 d. įkurtos bibliotekos 100-mečio sukakties liko 100 dienų.

2

Bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas su šimtadieniu sveikina Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus darbuotoją Jolantą Kanapickaitę. Vygaudo Juozaičio nuotr.

ĮVYKIS

„PASAULIO ATMINTYJE“ – NAUJI PAVELDO DOKUMENTAI Dokumentinis, rašytinis paveldas visuomenei yra mažiausiai matomas ar net visai nežinomas. Prie jo prisiliesti gali labai nedaug asmenų, mokslininkų ir tyrėjų, dirbančių atminties institucijose, kuriose tie objektai saugomi. Todėl papildytas UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis registras ir liudijimų teikimo įtraukiamo dokumentinio paveldo saugotojams iškilmės, rugsėjo 20 d. įvykusios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu tapo galimybe plačiau jį pristatyti visuomenei.

Elijo ben Saliamono Zalmano publikuoti darbai Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Simono Daukanto originaliosios kūrybos ir vertimų autografai Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje

Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir lėlių-marionečių brėžiniai Nacionalinės reikšmės, saugomi Rasos Ušinskaitės ir Lietuvos centriniame valstybės archyve

„Amžinosios šlovės kapitolijus“ Regioninės reikšmės, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje

Martyno Mažvydo autografas Nacionalinės reikšmės, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje

Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų kolekcija Nacionalinės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje

Lietuvos naconalinės UNESCO komisijos skaidrės

3

Simono Daukanto originaliosios kūrybos ir vertimų autografai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Nacionalinėje bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.

S. Daukanto darbų tyrinėtoja dr. Roma Bončkutė pasidalijo mintimis apie istoriko ir rašytojo įtaką Antanui Baranauskui, Motiejui Valančiui, Maironiui, Jonui Basanavičiui, neabejotiną jo kūrybos svarbą mūsų kultūrai. „Ekspertams pateikėme ne viską, kas Daukanto buvo rašyta, tik originalus ir vertimus. Mūsų pateiktą sąrašą sudaro 11 pozicijų, iš viso – trys tūkstančiai puslapių“, – teigė mokslininkė ir Po liudijimų įteikimo dokumentų saugotojų atstovai nusifotografavo ant Nacionalinės bibliotekos laiptų. Šalia ta proga eksponuota visų į Nacionalinį registrą įrašytų paveldo dokumentų nuotraukų paroda. Vygaudo Juozaičio nuotr. kartu džiaugėsi sėkmingu kelių institucijų bendradarbiavimu pateikiant registrui išsklaidytas „Kas dveji metai nacionaliniu lygmeniu mes susirenkame į S. Daukanto kolekcijas. tokią ar panašią šventę, kurios metu pasakome, kad dalis iš to Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir lėlių-madidžiulio paveldo masyvo, esančio Lietuvos bibliotekose, muzierionečių brėžiniai, saugomi jo dukters Rasos Ušinskaitės ir juose, archyvuose, yra įdomesnė ar labiau ištirta. Paveldo objektų Lietuvos centriniame valstybės archyve; suteiktas nacionalinės įvertinimas suteikia galimybę vienai ar kitai kolekcijai, pavieniam reikšmės statusas. dokumentui tapti žinomesniam ir labiau matomam“, – prieš įteikGana trumpas (mažiau kaip 15 min.) 1938 m. sukurtas iki damas liudijimus sakė Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio šių dienų išlikęs „Storulio sapnas“ – lėlių marionečių filmų atmintis“ pirmininkas prof. dr. Rimvydas Laužikas. pradininkas. Filmas svarbus ir kino, ir lėlių animacijos istorijai.

Taigi į nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą, be jau Šiandien jis suskaitmenintas ir prieinamas visuomenei svetaiesamų 68 dokumentų, šiemet įrašyti dar šeši dokumentinio nėje „e-Kinas.lt“. „S. Ušinsko lėlių konstrukcijų brėžiniai, ko gera, paveldo objektai. daryti patentui gauti, nes 1939-aisiais buvo rengta paraiška, o XVIII a. gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano, vadi1940 m. JAV registruotas patentas“, – pasakojo „Lėlės“ teatro namo Vilniaus Gaonu, reprezentatyvi IX–XX a. publikuotų režisierius Rimas Driežis. darbų kolekcija, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernarMažvydo bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. dinų vienuolyne dokumentų kolekcija, saugoma Lietuvos Visi kolekcijos tekstai publikuoti po Vilniaus Gaono mirties, mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus unijis pats nepaskelbė nė vieno savo teksto. Tuo pasirūpino jo versiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos mokiniai, sekėjai, žentai ir sūnūs. Šis mokslininkas formavo šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno Lietuvos žydų analitinį požiūrį į religinius tekstus, paliko gilių bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. įžvalgų įvairiomis temomis. Vienintelę Lietuvoje ir pasaulyje XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos vienuolynas buvo lietuvių gerai žinomą kolekciją pristačiusi Nacionalinės bibliotekos (žemaičių) kultūros centras, kurio idėjinis vadovas ir ideologas Dokumentinio paveldo tyrimo departamento Judaikos tyrimų buvo kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža (1771–1849). Jo ir centro vadovė dr. Lara Lempertienė pabrėžė, kad kolekcija Simono Groso, Juozapo Butavičiaus ir Simfronijaus Žabakereprezentuoja Vilniuje ir Lietuvoje klestėjusį žydų intelektualuvičiaus pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) benmą, ji svarbi Lietuvos, pasaulio žydų ir kitų visuomenių kultūrai. drinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų Bibliografinė retenybė „Amžinosios šlovės kapitolijus“, dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje. Projektas įgyvendintas nebusaugomas Vrublevskių bibliotekoje; regioninės reikšmės pavo, greičiausiai todėl, kad iš daugelio parengtų rankraščių nė veldo objektas. vienas tuo laiku nebuvo paskelbtas. J. A. Pabrėžos bendrinės Šio leidinio unikalumą ir reikšmingumą nustatė bibliotekalbos projekto palikimas saugotinas ir kaip labai ankstyvas kos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė.

(XIX a. 4–5 dešimtmečiai), ir kaip kolektyvinio darbo rezultatas. Šis proginis XVII a. 18 puslapių leidinys lotynų kalba skirtas Martyno Mažvydo autografas, saugomas Vilniaus univerKairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės vadui siteto bibliotekoje; suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.

Ivanui Mazepai (1639–1709) pagerbti. Kaip teigė paveldo doPats trumpiausias į registrą įrašytas objektas. Autografas yra kumentą pristačiusi Retų spaudinių skyriaus vadovė dr. Daiva antraštiniame lape knygoje, 1924 m. išleistoje Kelne, VokietiNarbutienė, dėl priešiškumo Rusijos carų politikai I. Mazepos joje, dar dviejų knygų konvoliute. M. Mažvydo įrašas lotynų atminimas iki pat nepriklausomos Ukrainos atkūrimo XX a. kalba reiškia „Mažvydas sau ir saviškiams įsigijo“. Manoma, pabaigoje buvo trinamas iš visuomenės atminties, todėl išlikę kad šias knygas M. Mažvydas galėjo turėti studijuodamas nedaug jį mininčių dokumentų. „Amžinosios šlovės kapitolijus“ Karaliaučiaus universitete 1546–1548 metais. Įrašo autorystė yra vienintelis pasaulyje išlikęs sveikas egzempliorius, kadaise patvirtina dar 1981 m. ekspertų grafologų. priklausęs Vilniaus universiteto profesoriui Mykolui Pelkai-Polinskiui (1784–1848).

Vaidenė Grybauskaitė 4

ĮVYKIS

VISŲ PASAULIO LATVIŲ BIBLIOTEKAI – ŠIMTAS Kristiano Luhaero nuotraukos

Vos prieš metus Baltijos šalyse praūžus valstybių šimtmečio renginiams, šventinė nuotaika šių šalių bibliotekose nesisklaido ir 2019-aisiais – Lietuvos ir Latvijos nacionalinės bibliotekos mini 100 veiklos metų sukaktis.

Latvijos nacionalinei bibliotekai reikšminga data– rugpjūčio 29-oji, jos įsteigimo diena. Šviesos pilimi vadinamoje bibliotekoje vyko ir dar vyks įvairūs renginiai, parodos, projektai, tačiau didžiausia šventė lankytojus traukė paskutinę rugpjūčio savaitę.

Pirmoji šventinės savaitės diena – rugpjūčio 29-oji – buvo skirta gausiai bibliotekos bendruomenei – Latvijos nacionalinėje bibliotekoje dirba 370 darbuotojų. Iškilmingame renginyje Latvijos nacionalinės bibliotekos ir Latvijos Respublikos kultūros ministerijos diplomais apdovanoti nusipelnę bibliotekininkai. Biblioteką sveikino Latvijos Respub­ likos Prezidentas Egils Levits, Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas Arturs Krišjānis Kariņš, Latvijos Respublikos Seimo Pirmininkė Inara Murniece, kultūros ministras Nauris Puntulis, kitų šalių nacionalinių bibliotekų direktoriai, tarp jų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr.

Renaldas Gudauskas. Renginyje dalyvavo nusipelnę Latvijos rašytojai, istorikai ir kiti kultūros veikėjai. „Yra keturi žodžiai, kurie geriausiai apibrėžia Latvijos nacionalinę biblioteką šiandien: Latvija, latvių kalba, žinios ir draugystė. Tai svarbu ir mūsų visuomenei, ir bibliotekai, – renginyje sakė Latvijos nacionalinės

bibliotekos direktorius Andris Vilks. – Esame ne tik Rygos, bet visos Latvijos biblioteka. Netgi daugiau – esame visų pasaulio latvių biblioteka.“ Pasak A. Vilko, bibliotekai yra garbė dalyvauti daugybėje kultūros procesų ir programų (įskaitant kultūros paveldo skaitmenizavimą), praturtinant literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno, žinijos ir informacijos apie kultūrą sritis. Prisimindamas ilgą bibliotekos kelią, kol ji 2014 m. įsikūrė dabartiniame pastate, direktorius atviravo: „Džiaugiamės, kad turime galimybę būti visuomenės akiratyje, kad prisiimame socialinę atsakomybę, kurią mums suteikia šis naujas pastatas – nauja aplinka, kolekcijos ir technologijos. Bet, mano galva, kertinis akmuo yra žmogus.

Būtume niekas be savo darbuotojų. Nepaisant to, ar šie žmonės bibliotekoje dirba kelerius metus, ar visą gyvenimą, dalį savo gyvenimo jie skyrė bibliotekai ir visuomenei. Daugelis bibliotekoje nebedirba, daug jau iškeliavo anapilin, bet visi jie – tie, kurie čia dirba

5

Į bibliotekos šimtmečio šventę atvykęs Latvijos Respublikos Prezidentas Egils Levits prieš oficialų renginį užsuko į daugelį bibliotekos erdvių – nuo knygų restauravimo dirbtuvių iki skaityklų.

šiandien, ir tie, kurie dirbo per visą šimtmetį, – nusipelno pripažinimo ir padėkos.“ A. Vilks pabrėžė, kad Latvijos nacionalinė biblioteka yra ir mokslinė institucija, kurios tikslas – vykdyti turimų kolekcijų tyrimus, skleisti informaciją apie jas, ir švietimo institucija, kurios lankytojai – vaikai ir paaugliai, moksleiviai ir studentai.

Kitaip nei kaimyninės šalys, garsėjančios istorinėmis universitetų bibliotekomis, Latvija senosiomis kolekcijomis pasigirti negali: 98 proc. seniausios viešosios bibliotekos – 1524 m. Rygoje įkurtos Rotušės bibliotekos – kolekcijos sudegė 1941 m. per gaisrą, sukeltą vieno Antrojo pasaulinio karo antskrydžių.

Laimei, vertingiausia kolekcijos dalis buvo išgelbėta.

Taigi Latvijos nacionalinei bibliotekai buvo lemta imtis platesnės veiklos nei tradicinei tų laikų nacionalinei bibliotekai – daugiau dėmesio skirti viešosios ir akademinės bibliotekų funkcijoms vykdyti. Šiandien Latvijos nacionalinė biblioteka atlieka visas nacionalinei bibliotekai priskirtinas funkcijas, įskaitant nacionalinės bibliografijos rengimą, taip pat ji yra viešųjų bibliotekų sistemos plėtros centras.

Biblioteka plačiai naudojasi naujojo pastato infrastruktūra – be pagrindinių teikiamų paslaugų, ji veikia kaip švietimo, mokslo ir kultūros centras.

Rugpjūčio 29 d. garbūs Latvijos ir užsienio šalių svečiai rinkosi į šimtmečio parodos „Nematoma biblioteka“ (lat. Neredzamā bibliotēka) atidarymą. Šioje iki 2020 m. kovo 1 d. veiksiančioje parodoje pristatoma 14 istorinių (tarp jų – 8 privačios kilmingų giminių ir dvarininkų kolekcijos, taip pat Latvijos istorijai svarbių draugijų, švietimo įstaigų kolekcijos) Latvijos nacionalinėje bibliotekoje saugomų rinkinių.

Minint šimtmetį, norėta dėmesį sutelkti į pirmuosius bibliotekos rikinius. Jie mena daugybę istorijų, įvykių, žmonių, tai – dokumentai, apimantys visą Latvijos teritoriją ir galintys nuvesti daug giliau į praeitį nei

6

1919-ieji, kada skaičiuojama Nacionalinės bibliotekos pradžia. Parodos lankytojai žengia tarsi į laiko mašiną – skirtinguose ekspozicijos kambariuose siekta atkurti konkrečias viešąsias ir privačias bibliotekas. Šia šimtmečio ekspozicija atskleidžiamas ne tik bibliotekoje saugomų rinkinių unikalumas ir jų kelias į Nacionalinę biblioteką – pasakojama ir apie rinkinius kūrusius asmenis, asmenis, kurie jais naudojosi ar saugojo specialiose saugyklose ar net pastatuose.

Taigi drauge kviečiama, žvalgantis po praeitį, pamąstyti apie žmonių sąsajas su bibliotekomis ir knygomis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas (dešinėje), sveikindamas Latvijos nacionalinės bibliotekos vadovą A. Vilką, dovanojo lietuvių autorių knygų anglų kalba.

Šimtmečio paroda „Nematoma biblioteka“ – Latvijos nacionalinės bibliotekos kolekcijų tyrimų rezultatas. Šie tyrimai tapo įmanomi, kai prieš penkerius metus visi bib­ liotekos padaliniai buvo įkurdinti po vienu stogu – iki tol knygos ir kiti dokumentai beveik šimtą metų buvo laikomi skirtingose saugyklose bei pastatuose, taigi suvokti ir tyrinėti bibliotekos istorinių fondų visumą buvo sudėtinga.

Fondų tyrimai dar tik prasidėjo, tad, laikui bėgant, bus atskleidžiama vis daugiau čia saugomų turtų.

Rugpjūčio 31-ąją visos Latvijos nacionalinės bibliotekos durys tiesiogine prasme plačiai atvertos skaitytojams – jie pakviesti švęsti ne tik bibliotekos prieigose ar viduje, bet ir užsukti į tas erdves, kurios lankytojams paprastai neprieinamos. Biblioteka pasiūlė daugiau nei 120 renginių ir veiklų: paskaitų, diskusijų, parodų, koncertų, filmų peržiūrų, dirbtuvių, ekskursijų, sporto renginių, užkąsti maisto vagonėliuose ar pasigrožėti riedlentininkų atliekamais triukais. Visa tai suorganizuoti pagelbėjo beveik 100 arti-

Parodoje „Nematoma biblioteka“ pristatoma 14 istorinių Latvijos nacionalinės bibliotekos rinkinių. Nuotraukoje – eksponatai iš Kuršo barono von Behro bibliotekos Puopėje.

miausių bibliotekos draugų ir partnerių: tarptautinis Rygos filmų festivalis, profesionalus riedlentininkas Madars Apse, Latvijos Raudonasis Kryžius, Latvijos samurajų draugija, Latvijos radijas, Latvijos universitetas, improvizacijos teatras „Tea Tree Impro“, asmenų, turinčių negalią, ir jų draugų organizacija „Apeirons“, Latvijos akademinės ir džiazo muzikos atlikėjai, rašytojai, istorikai. Visi renginiai sulaukė lankytojų, tačiau ypač populiarios buvo teminės (daugiau kaip 10 temų) ekskursijos su gidu po bibliotekos erdves. Iš viso tądien bibliotekoje apsilankė apie 6000 žmonių.

Renginių dienomis Latvijos nacionalinės bibliotekos lankytojai toliau dovanojo knygas „Žmonių knygų lentynai“1. Akciją, kurios metu žmonės kviečiami dovanoti bibliotekai jiems svarbią knygą, palikus joje įrašą, kodėl būtent ši knyga jiems yra brangi, planuota baigti bibliotekos jubiliejaus dieną – rugpjūčio 29-ąją, tačiau lentynos dar neužpildytos, todėl akcija pratęsta. Šiuo metu „Žmonių knygų lentynoje“ yra beveik 700 dovanotų knygų.

Šventinę dieną bibliotekoje lankytojai galėjo dalyvauti 120 renginių ir veiklų. Pavyzdžiui, pasiklausyti liaudies dainų ir kartu su atlikėjais įsitraukti į liaudies šokių pynę.

1

Plačiau apie lentyną žr. „Žmonės – bibliotekai, biblioteka – žmonėms“, Tarp knygų, 2018, Nr. 10, p. 3–5.

Rugpjūčio 31-ąją į biblioteką užsuko per 6000 lankytojų, jie mėgavosi koncertais, filmų peržiūromis, dalyvavo diskusijose, dirbtuvėse, pažino biblioteką ekskursijose.

FAKTAI APIE BIBLIOTEKĄ SKAIČIAIS

4,2 mln. fizinių vienetų dokumentų fonduose 500 000 lankytojų per metus 1500 lankytojų per dieną 144 000 registruotų skaitytojų 500 renginių per metus, iš jų 60 – parodos

SVARBIAUSIOS BIBLIOTEKOS ISTORIJOS DATOS 1919 m. rugpjūčio 29 d. Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas priėmė sprendimą steigti Latvijos valstybinę biblioteką. Pirmasis bibliotekos vadovas – latvių mokslinės bibliografijos tėvu vadinamas bibliografas, knygotyrininkas ir bibliofilas Jānis Misiņš (1862–1945).

1988 m. Latvijos Ministrų Taryba priėmė sprendimą statyti naują tuometinės Respublikinės bibliotekos pastatą.

1989 m. latvių kilmės amerikiečių architektas Gunnaras Birkerts (1925–2017) sukūrė pirmuosius naujo bibliotekos pastato – „Šviesos pilies“ (Gaismas pils) – eskizus.

1999 m. UNESCO generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria valstybės narės ir tarptautinė bendruomenė raginamos sutelkti visą įmanomą paramą, kad Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato statybos projektas būtų įgyvendintas.

2008 m. pradėtas statyti bibliotekos pastatas. Statyba baigta 2013 m.

2014 m. sausį surengta „Knygų mylėtojų grandinės“ akcija, kurios metu knygos iš senojo bibliotekos pastato, perduodant iš rankų į rankas, perneštos į naująjį.

2014 m. birželį „Šviesos pilyje“ apsilankė pirmieji skaitytojai.

2014 m. rugpjūčio 29 d. įvyko naujo bibliotekos pastato atidarymo iškilmės.

2015 m. sausį–birželį bibliotekoje vyko pagrindiniai Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai.

2017 m. balandžio 28 d. „Šviesos pilyje“ sutiktas milijonasis lankytojas.

2018 m. balandžio 10 d. Londono knygų mugėje Latvijos nacionalinė biblioteka laimėjo tarptautinį kompetencijos apdovanojimą (International Excellence Awards) metų bibliotekos kategorijoje.

2019 m. biblioteka mini savo šimtmetį.

Parengta pagal Latvijos nacionalinės bibliotekos viešųjų ryšių vadovo Augusto Zilberto pateiktą medžiagą 7

TEMA / IFLA METINĖ KONFERENCIJA

POKYČIŲ DIALOGAS TĘSIASI Kasmetinė, jau 85-oji, Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja šių metų rugpjūčio 24–30 dienomis vyko Atėnuose, Graikijoje. Šio pasaulinio bibliotekų ir jų atstovų forumo tema šiemet buvo „Bibliotekos: pokyčių dialogas“. Lietuvos, 1990 m. atkūrusios narystę IFLA, vardas būna pastebimas šios daugiau kaip 140 pasaulio valstybių vienijančios organizacijos veikloje. Ir šiemet Lietuvos atstovų delegacija, kurią, dalyvaudami skirtingomis dienomis, sudarė 13 asmenų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Joniškio bibliotekų, buvo matoma: lietuvių darbai ir specialistų kompetencija buvo įvertinta.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų parengtas informacinis plakatas„Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“, demonstruotas labai populiariame stendinių pranešimų konkurse (angl.

Poster sessions), buvo išrinktas geriausiu IFLA 2019 m. plakatu.

Dar iki metinio renginio keli lietuviai tapo IFLA komitetų ar darbo grupių nariais. Dalia Balčytytė, kaip Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) atstovė, pakviesta dalyvauti IFLA LPD (Bibliotekų, aptarnaujančių įprasto teksto negalinčius skaityti asmenis) sekcijos veikloje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji bibliografė Genovaitė Rutkauskienė išrinkta IFLA Nuolatinio UNIMARC komiteto nuolatine nare, nare korespondente – vyriausioji metodininkė-tyrėja Liubovė Buckienė, o vyresnysis bibliografas Tomas Vaičiulis išrinktas į IFLA Katalogavimo sekcijos Bibliografinių konceptualių modelių peržiūros grupę.

8

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis IFLA asamblėjai Atėnuose buvo atiduotas modernus tarptautinis konferencijų centras „Megaronas“ (143 tūkst. kv. metrų ploto, vienu metu galintis priimti 6000 asmenų auditoriją). Nuo oficialaus atidarymo rugpjūčio 25-ąją per šešias dienas įvyko 275 sesijos, organizatoriai konferencijos dalyviams buvo parengę ir gausią kultūrinę programą, taip pat buvo sudaryta galimybė apsilankyti Atėnų ar jų apylinkių bibliotekose. Taigi nepatyrusiam tokio grandiozinio renginio dalyviui nelengva buvo atsirinkti, kurioje diskusijoje dalyvauti ar kurio pranešimo klausytis. „Galėčiau daug rašyti apie emocijas, patirtas kongrese, kuriame dalyvauja tūkstančiai bibliotekininkų iš viso pasaulio. Taip pat apie blaškymąsi ir pasimetimą, kai vienu metu vyksta dvi ar trys sesijos ir visose jose tiesiog mirtinai norisi dalyvauti.

Tad reikėjo rinktis“, – prisimena D. Balčytytė.

Kam skirti daugiau dėmesio rašant apie 2019 m. IFLA generalinę konferenciją, turėjo rinktis ir „Tarp knygų“ redakcija. Žurnalo skaitytojams nusprendėme pristatyti konferencijoje priimtą IFLA 2019–2024 m. strategiją, kuri yra 2017 m. kovą paskelbto dokumento „Globali vizija“ (Global Vision)1 įgyvendinimo rezultatas. Tai – bibliotekoms skirtas dokumentas, savo ruožtu sukurtas remiantis bibliotekų patirtimi. IFLA tikisi, kad „jis taps naujos bibliotekų veiklos ir naujo jų vienijimosi etapo katalizatoriumi“.

Taip pat nusprendėme suteikti galimybę keliems pirmą kartą tokiame renginyje dalyvavusiems Lietuvos bibliotekų atstovams pasidalyti savo įspūdžiais.

KELIO GAIRĖ, BET NE KELIONĖS TIKSLAS

2019–2024 m. strategiją IFLA valdyba patvirtino šių metų balandžio 12 dieną. Ji sumanyta kaip veiklos atspirties taškas ne tik IFLA profesinėms grupėms, IFLA regioniniams skyriams, bet ir visiems IFLA nariams bei visoms bibliotekoms. (Dokumento tekstą skaitykite p. 9–10, straipsnio tęsinys – p. 11–13.)

1

Plačiau apie šį IFLA projektą, jo pirmuosius rezultatus ir bibliotekose arba su jomis dirbančių šalies specialistų komentarus žr. Tarp knygų. 2018, balandis (Nr. 4), p. 4–10.

IFLA 2019–2024 M. STRATEGIJA ĮKVĖPTI

VIENYTI

ĮTRAUKTI SUTEIKTI GALIMYBES

MŪSŲ VIZIJA – STIPRIOS IR VIENINGOS BIBLIOTEKOS, UGDANČIOS RAŠTINGĄ, INFORMUOTĄ IR AKTYVIĄ VISUOMENĘ

Mes esame IFLA 1 strateginė kryptis. Stip­ rinti bibliotekų balsą pasauliniu mastu Mes gilinamės į visos bendruomenės prioritetus, suSUTEIKTI GALIMYBES vokiame juos ir stengiamės atstovauti bibliotekoms bei jų vertybėms pasauliniu ir regioniniu lygmenimis.

Rūpimais klausimais stengiamės kalbėti įžvalgiai, pasitikėdami savimi ir autoritetingai, siekdami užtikrinti, kad bibliotekos būtų pripažintos kaip labai svarbios vystomųjų programų dalyvės. Stipriname savo, kaip svaraus partnerio, pozicijas tarptautinėse organizacijose ir renginiuose.

Pagrindinės iniciatyvos 1.1 Atskleisti bibliotekų galimybes siekiant JT Darnaus vystymosi tikslų Siekdami veiksmingo bibliotekų interesų atstovavimo, parengsime kokybiškas, itin paveikias priemones, kurios išorės auditorijai parodytų bibliotekų indėlį į tarptautinę plėtrą visais jos aspektais.

1.2 Stiprinti savo, kaip svaraus partnerio, pozicijas tarptautinėse organizacijose ir renginiuose Stiprinsime ryšius su pagrindinėmis tarptautinėmis institucijomis siekdami inicijuoti įstatymus, rekomendacijas ir programas, kurios būtų naudingos bibliotekoms. Laikysimės strateginių, ilgalaikių nuostatų, kursime savo, kaip svarbaus ir būtino partnerio, reputaciją.

1.3 Bendradarbiauti su bibliotekų asociacijomis ir atskiromis bibliotekomis siekiant nustatyti jų teisines bei finansines problemas ir skatinti imtis veiklos joms įveikti.

Glaudžiai bendradarbiaudami, stiprinsime savo gebėjimus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis atstovauti savo interesams prioritetinėse srityse, įskaitant

raštingumo plėtrą, mokymąsi, skaitymą, inovacijas bei žinių ir paveldo prieigą. Tai įgyvendinti sieksime dalyvaudami tiesiogiai, teikdami rekomendacijas ir rengdami kokybiškas atstovavimo priemones.

1.4 Formuoti viešąją nuomonę ir diskutuoti apie atvirąją prieigą ir bibliotekų vertybes, įskaitant intelektinę laisvę ir žmogaus teises Imsimės praktinės ir intelektinės lyderystės siekdami propaguoti atvirąją prieigą ir mūsų bendruomenės vertybes. Sieksime, kad bibliotekos būtų intelektinės laisvės lyderės, skatinsime įžvalgas, koordinuosime veiksmus ir ginsime savo interesus.

2 strateginė kryptis. Skatinti ir plėtoti profesinę patirtį Mes siekiame profesijos plėtros propaguodami į ateitį nukreiptą mąstymą ir inovatyvų bei perspektyvų požiūrį.

Bib­liotekų tobulėjimą skatiĮKVĖPTI name rengdami norminius reikalavimus, rekomendacijas ir propaguodami gerąją patirtį. Teikiame bendruomenei puoselėti būtinas priemones ir išteklius, skatiname bendrus veiksmus, remiame inovatyvias programas ir veiklas. Siekiame apsaugoti ir sustiprinti visų formų – tradicinį, istorinį, tenykščių gyventojų, šiuolaikinį – pasaulio kultūros paveldą ir propaguoti jo vertę.

Pagrindinės iniciatyvos 2.1 Rengti, propaguoti ir platinti profesijos plėtrą skatinančius išteklius ir medžiagą Stiprinsime savo, kaip autoritetingo ir autentiško bibliotekų ir informacijos srities mokslinių tyrimų centro, pozicijas. Teiksime naujausius duomenis, įžvalgas ir inovatyvias idėjas, kurios padėtų suvokti bibliotekų vaidmenį, taip pat naujoves inicijuojančią informaciją.

9

2.2 Reguliariai rengti naudingas akcijas, informacines ir kitas komunikavimo priemones, kurios įtrauktų ir aktyvintų bibliotekas Mūsų reguliari informacinė veikla skatina profesinę bendruomenę aktyviai mąstyti, persvarstyti esamas struktūras bei elgseną ir padeda pasaulio bibliotekoms suvokti veiklos būtinybę, suteikia entuziazmo ir tokios veiklos įgyvendinimo priemonių.

2.3 Rengti norminius reikalavimus, rekomendacijas ir kitokią medžiagą, padedančią plėtoti gerąją patirtį Būdami labiausiai atstovaujama pasaulinė bibliotekų organizacija, rengsime norminius reikalavimus, rekomendacijas ir kitokius dokumentus, padėsiančius visų tipų bibliotekoms visame pasaulyje tobulinti savo veiklą ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio, neatsilikti nuo technologijų pažangos ir tenkinti vartotojų lūkesčius.

2.4 Teikti bibliotekų veiklai būtinas priemones ir infrastruktūrą Remsime viso pasaulio bibliotekų veiklą pasiūlydami kokybiškas praktines priemones ir platformas, padėsiančias bibliotekoms veiksmingai teikti paslaugas ir įgyvendinti savo misiją.

3 strateginė kryptis. Vienyti bibliotekas ir suteikti joms galių Mes esame dialogo ir veiksmų centras. Esame asocijuotų bibliotekų varomoji jėga, VIENYTI kuriai būdinga bendradarbiavimo dvasia, nuošalėje nepaliekanti nė vieno bibliotekininko. Mes vienijame iniciatyvas, suteikiame veiklos platformas, inovacijų, mokymosi ir profesinio tobulėjimo galimybes visais lygmenimis. Tai mums leidžia tinkamai reaguoti į šiandienos iššūkius ir pasinaudoti dabarties teikiamomis galimybėmis, padėti bibliotekoms teikti kokybiškas bendruomenės poreikius tenkinančias paslaugas, ugdyti raštingumą, puoselėti naujoves, rūpintis paveldo išsaugojimu ir visiems atvira informacijos prieiga.

Pagrindinės iniciatyvos 3.1 Teikti puikias galimybes užmegzti tiesioginius kontaktus ir mokytis Plėtosime fizinių susitikimų galimybes ir taip vienysime bibliotekas, šalinsime bendradarbiavimo kliūtis suteikdami galimybę susipažinti su naujomis įžvalgomis bei informacija, propaguodami idėjų sklaidą.

3.2 Plėtoti virtualų bendravimą ir ryšius Plėtosime nuolatinį bibliotekų bendradarbiavimą naudojantis darbo virtualiajame tinkle priemonėmis,

suteikiančiomis galimybę kiekvienam bibliotekininkui įsitraukti į pasaulinį dialogą.

3.3 Didinti bibliotekų galimybes nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis Stiprindami visų lygių bibliotekų asociacijas, institucijas ir kitus subjektus, didinsime bibliotekų galimybes pritaikyti savo veiklą prie šalies ir regionų ypatybių bei poreikių.

3.4 Plėtoti tikslinį mokymąsi ir profesinį tobulėjimą Teiksime įvairių formų mokymosi galimybę remiantis naujausia praktine patirtimi. Skatinsime bendruomenių įtrauktį, jų poreikių vertinimą, sieksime, kad kiekvienas bibliotekininkas būtų profesinių interesų atstovas, rengsime ir vienysime būsimus lyderius.

ĮTRAUKTI

4 strateginė kryptis. Tobulinti mūsų organizaciją Mes plečiame dabartines ir būsimas savo misijos įgyvendinimo galimybes. Į perspektyvą žvelgiame rengdami didelių užmojų, tačiau realistiškus, tvarumu ir stabilumu besiremiančius ilgalaikius planus. Tam būtina didinti mūsų narių skaičių ir plėsti narystės įvairovę, plėtoti veiklą regionuose, narius į veiklą įtraukti pasitelkiant tinkamas profesines struktūras ir didelę savanoriavimo galimybių įvairovę. Didinsime savo matomumą, teiksime naudingas, efektyvias naujoviškas paslaugas ir paramą.

Pagrindinės iniciatyvos 4.1 Išlaikyti ilgalaikį organizacijos finansinį tęstinumą ir stabilumą Ateitį planuosime rengdami finansų strategijas ir ieškodami ilgalaikio tvarumo galimybių, gerai suvokdami potencialios partnerystės ir gebėjimo operatyviai pasinaudoti naujomis galimybėmis svarbą.

4.2 Veiksmingai mobilizuoti savo žmogiškuosius ištek­ lius ir jų sąveiką Maksimaliai stiprinsime savo žmogiškųjų išteklių potencialą, pasitelkdami dinamišką organizacinę struktūrą, veiksmingai dirbančią IFLA būstinės komandą, aktyvius regionų biurus, kalbų centrus ir patrauklias įvairiapuses savanoriavimo galimybes, skatinsime pokyčius ir naujoves.

4.3 Didinti narių skaičių, juos įtraukti, įvairinti narystės galimybes Stiprinsime savo, kaip reprezentatyviausios pasaulinės bibliotekų organizacijos, statusą remdamiesi įvairovę, įtrauktį ir veiklą skatinančia narystės strategija. Mes esame pripažinti kaip organizacija, kuri išklauso savo narius ir reaguoja į jų lūkesčius.

4.4 Didinti savo matomumą naudojantis naujoviškomis aukštos kokybės komunikacijos priemonėmis Stiprinsime savo, kaip kokybiškų, paveikių ir patrauklių pasaulio bibliotekų ir informacijos bendruomenės reikmėms pritaikytų komunikacijos priemonių teikėjo, reputaciją.

BE JŪSŲ VISŲ ŠIOS STRATEGIJOS NEBŪTŲ, JŪS – JOS SĖKMĖS GARANTAS! VEIKITE! Iš anglų k. vertė Tomas Auškalnis 10

Šio dokumento atsiradimo priešistorę ir svarbą pakomentavo Atėnų konferencijoje dalyvavusi Lietuvos biblio­ tekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė: Strategijos pagrindu tapo porą metų IFLA vykdyta diskusija. Tai buvo didžiausias ir įtraukiausias pokalbis per visą bibliotekų veiklos istoriją. Rengiant regioninius, vietos seminarus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, dešimtims tūkstančių viso pasaulio bibliotekininkų buvo sudaryta galimybė teikti savo pasiūlymus, atskleisti lūkes­ čius ir išdėstyti savo vizijas.

Pristatydamas dokumentą, IFLA generalinis sekreto­ rius Geraldas Leitneris juokavo, jog visi suprantame, kad pokyčių reikia, jie neišvengiami. Tačiau vien pasakymas „reikia greitų pokyčių“ nieko nereiškia. Reikia plano, kad žinotume, kaip veikti. Taigi IFLA dabar turi naują penkerių metų strategiją. Ši strategija nustato aiškią viziją ir kryptį mūsų orga­ nizacijos darbui. Negana to, strategija yra kaip atskaitos taškas, palengvinantis bendradarbiavimą, suderinamu­ mą, nepaisant valstybinių sienų, bibliotekų tipų, procesų technologinių ir organizacinių lygmenų. Tokį dokumentą buvo galima sukurti tik pasitelkus visą bibliotekų bendruo­ menę, o įgyvendinti strategiją bus galima tik bendradar­ biaujant mūsų asociacijoms, institucijoms ir kiekvienam asmeniškai.

Beje, IFLA nuolatiniai komitetai jau pradėjo savo veiklą modeliuoti pagal naująją strategiją. Komplektavimo ir kolekcijų vystymo sekcijos (Acquisition and Collection Development Section) nuolatinis komitetas, kuriame dir­ bu jau antra kadencija, išsikėlė tikslus ateinančiais metais pagrindinį dėmesį skirti „Kolekcijų vertinimo“ ir „Atvirosios prieigos“ temoms.

LAB VEIKLOS PRIPAŽINIMAS

Apie dalyvavimą IFLA generalinėje konferencijoje ir savo interesų lauką papasakojo Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacijos išteklių centro l. e. p. vadovė Dalia Balčytytė: Bent kartą sudalyvauti IFLA kongrese yra kiek­ vieno bibliotekininko svajonė ir siekiamybė. Man nepaprastai pasisekė, kadangi šią galimybę suteikė Lietuvos kultūros tarybos skirta edukacinė stipendija.

Pasirinkti, kuriame renginyje dalyvauti iš siūlomos gausos tiesiog geriausių, – misija beveik neįmanoma.

Tačiau buvo svarbių renginių, dėl kurių pasirinkimo nekilo jokių klausimų. Dar iki kongreso pradžios buvau pakviesta tapti IFLA LPD (Bibliotekų, aptar­ naujančių įprasto teksto negalinčius skaityti asmenis; Libraries Serving Persons with Print Disabilities Section) sekcijos nare – Lietuvos aklųjų bibliotekos atstove. Konferencijos dienomis dalyvavau šios sekcijos susitikime. Jame buvo patvirtinta mano na­ rystė. Kitų narių (iš įvairių pasaulio šalių jų yra 13 ir 5 be balsavimo teisės) su džiaugsmu buvau įtraukta į renginio metu vykdytas bendras veiklas: aplankėme Atėnų aklųjų biblioteką ir šalia jos įsikūrusį muziejų „Lighthouse“, kuriame visus objektus galima liesti.

IFLA LPD sekcijos misija yra propaguoti asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, prieinamas bibliotekų paslaugas. Savo veikloje LPD sekcija vadovaujasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostata, kad įprasto teksto negalintys skaityti žmonės turi teisę į lygias galimybes naudotis knygomis, žiniomis ir informacija, kaip ir visi kiti.

Taigi mano narystė komi­ tete leis ne tik sekti pasaulines tendencijas bei naujausių tech­ nologijų panaudojimą tokių bibliotekų veiklose, bet ir teikti savo pastabas, įžvalgas, dalytis gerąją patirtimi ir siūlyti disku­ sijoms Baltijos šalims aktualius klausimus.

Noriu pasidžiaugti, kad LAB savo narystę pradeda aktyviai: rugsėjo 26–27 d. rengiame tarptautinį seminarą „Marake­ šo sutartis: pradėkime“, skirtą specialiųjų bibliotekų darbuo­ tojams. Seminarą LAB organi­ zuoja kartu su tarptautiniais partneriais: organizacija EIFL, IFLA LPD sekcija bei Toronto universitetu. Po seminaro LAB žiniomis pasidalins su šalies 2019 m. IFLA generalinės konferencijos ir asamblėjos dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekų. Lietuvai šiemet atstovavo (iš kairės stovi): Greta Ratkutė, Jolita Steponaitienė, Justina Vinikaitė, Monika Straupytė, Rita Božienė, Jurgita Bugailiškienė, Diana Šlapšinskienė, Nijolė viešosiomis ir akademinėmis Bliūdžiuvienė, Renaldas Gudauskas, Donatas Kubilius ir Urtė Vaserienė (abu tupi). Nuotraukoje trūksta Dalios Balčytytės ir Gitos Vilčiauskienės. bibliotekomis.

Atėnai, rugpjūčio 25 d. Ritos Božienės nuotr.

11

PRISTATYTOS SĖKMINGIAUSIOS VEIKLOS IR PROGRAMOS

Generalinės konferencijos metu kasmet rengiama informacinių plakatų sesija – patrauklus būdas pristatyti bibliotekos veiklą. Drauge su Jungtinės Karalystės, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, Graikijos, Ispanijos, Rumunijos, Serbijos, Kazachstano, JAV, Kanados, Brazilijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Malaizijos, Nigerijos, Kenijos, Kataro, Irano, Pakistano ir kitų valstybių bibliotekomis šiame konkurse šiemet dalyvavo trys Lietuvos bibliotekos: Nacionalinė biblioteka ir Šiaulių bei Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos.

Kaip sekėsi dalyvauti informacinių plakatų konkurse, kokio susidomėjimo sulaukė Lietuvos bibliotekų darbai, papasakojo pastarųjų bibliotekų atstovės.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vadovė Greta Ratkutė: Patekti į plakatų sesijos konkursą mėginome antrą kartą, tačiau laimė nusišypsojo tik šiais metais. IFLA renginyje sudaromos įvairaus formato galimybės pristatyti savo veiklą. Daug bibliotekų drąsiai pristato savo projektus stendiniais pranešimais, trum­ pais iki 5 minučių pranešimais (Lightning Talks) ir ilgesniais 15–20 minučių pranešimais teminėse pranešimų sesijose.

D. Kubilius (dešinėje) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos stendui apie kūrybinę erdvę PATS SAU pristatyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet pasirinko pasitelkė ne tik informacinį plakatą, jame per planšetes rodomus atstovauti visoms Lietuvos bibliotekoms. Patvirtinus naują 2019–2024 m. skaitymo filmukus, bet ir savo aprangą. Ramunės Petuchovaitės nuotr. skatinimo programą, mums kilo idėja pristatyti sėkmingiausius ligšiolinės programos bibliotekų projektus. Informaciniame plakate „Skaitymo skatinimo programos Lietuvos viešosiose bibliotekose“ (sudarytoja G. Ratkutė) pristatyta 18 sėkmės istorijų.

Daugiausia konferencijos dalyvių klausimų sulaukė Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektas „Kvepiančių knygų salonas“. Netikėtas formatas intrigavo, skatino domėtis, diskutuoti. Pasitelkiant kvapus, skaitinį pažinti kviečianti knygų ir jų kvapų ekspozicija kėlė šypsenas ir sulaukė pagyrų už originalumą. Stendu ir jame pateikta informacija labiausiai domėjosi tie, kurie matė panašumo su savo vykdomomis vei­ klomis. Prie stendo daugiausia diskutavo tie, kurie taip pat rengia skaitymo festivalius, vasaros skaitymo konkursus, „išrašo“ knygų receptus ir pan.

Domėdamasi kolegų pristatytais darbais, pastebėjau, kad daugėja naujų na­ vigacijos bibliotekose programėlių, kurioms galima pritaikyti šūkį „Biblioteka tavo kišenėje“. Oulu (Suomija) miesto bibliotekoje veikia knygų metro, kur pagal sukurtus žemėlapius ir stoteles galima patiems susirasti knygas bibliotekoje pagal temas. Tai­ vano bibliotekininkai pristatė išmaniąją programėlę, kurioje suklasifikuotos temos ir raktiniai žodžiai padeda atrasti norimą knygą. Vaikams pritaikyta versija, kurioje išsirinktas monstriukas, atsiradęs mobiliajame įrenginyje, rodo kryptį, kuria einant galima rasti norimą knygą ir, panaudojant šią progra­ mėlę nuskenavus leidinį, jį pasiimti. Šveicarai, pritai­ kę RFID knygų žymėjimo sistemą, sukūrė knygas skenuojančią anteną, kuri kas valandą skenuoja kny­ gų lentyną ir gali parodyti, kur tiksliai yra skaitytojo ieškoma knyga.

Konkurse dalyvavusi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji Šiaulių apskrities Po- biblioteka pristatė plakatą „Skaitymo skatinimo programos Lietuvos vilo Višinskio viešosios viešosiose bibliotekose“. bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Urtė Vaserienė: Mūsų stendo turinį nulėmė tai, kad 2018 metais Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka pasiskelbė esanti pirmoji autizmui draugiška biblioteka Lietuvoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja autizmo spektro U. Vaserienė (trečia iš kairės) informacinių plakatų sesijoje pristatė Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos stendą „Autizmui draugiška sutrikimą turinčių vaikų, tad labai svarbu kurti aplinką, biblioteka“. Nuotr. iš U. Vaserienės asmeninio albumo

12

kuri būtų patraukli ir atvira visiems bibliotekos lankytojams.

Mūsų bibliotekoje veikia specialiai įrengta erdvė, kurioje vykdo­ ma sensorinių skaitymų vaikams programa. Konkursui plakatą parengė bibliotekos komanda, o plakato dizaino autorė – Ieva Slonksnytė.

Mūsų stendu ypač domėjosi su vaikais ir jaunimu dirbantys bibliotekininkai iš įvairių šalių. Kaip vyksta sensoriniai skaity­ mai, kiek vaikų vienu metu juose gali dalyvauti, kaip atrodo sensorinis kambarys, kiek lankytojų sulaukiame – tai dažniausi klausimai, kuriuos išgirdome. Mūsų pristatoma tema sudomino Brazilijos, Singapūro, Naujosios Zelandijos, Latvijos, Švedi­ jos, Prancūzijos, Graikijos atstovus. Su daugeliu pasikeitėme kontaktais. Tikimės, gal tai bus turiningo bendradarbiavimo pradžia.

O mane pačią sudomino Vokietijos atstovų plakatas itin originalia tema apie kalėjimuose veikiančias bibliotekas ir jų galimybes („Books beyond bars: The transformative potential of prison libraries“).

GERIAUSIAS – NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS KŪRINYS

Džiugu, kad šiemetiniame IFLA informacinių plakatų konkurse vertinimo komisija, kurią sudarė IFLA Profesinio komiteto nariai, iš 198 demonstruotų darbų geriausiu pripažino Nacionalinės bibliotekos informacinį plakatą „Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“ (autoriai: Donatas Kubilius, Adriana Daškevič, dizainerė Vaida Gasiūnaitė). Atėnų konferencijoje pristatyta Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių PATS SAU veikla – puikus ir itin patrauklus bibliotekų veiklos pokyčių, naujo tipo paslaugų pavyzdys, skaitmeninio amžiaus vartotojų (šiuo atveju – moksleivių) poreikius atliepianti mokymosi forma. Antrąją ir trečiąją vietas užėmę darbai taip pat atspindėjo pokyčius, ir ne tik bibliotekų bendruomenės, bet ir pasaulio aktualijas: „Library makeover: The sanctuary of the mind“ (Malaizija); „Libraries and climate consciousness“ (Švedija).

Trumpame stendo pristatyme lietuviai autoriai rašė tikintys, kad „mūsų sėkminga paslauga (kūrybinės dirbtuvės moks­ leiviams – A. S.) yra puikus būdas paskatinti kitas bibliotekas imtis drąsių iniciatyvų, nestandartinių sprendimų ir atverti bibliotekų duris technologiniams pokyčiams, kurie parodytų naujas mokymosi, bendravimo ir kūrybos galimybes“.

Viena iš plakato autorių – Nacionalinės bibliotekos jaunimo veiklų vadybininkė A. Daškevič juokavo, kad jiedu su Donatu žino, jog dirbtuvės PATS SAU yra tikrai geras kūrinys, bet labai malonu, kai tai buvo pripažinta ir tarptautiniu mastu. Savo darbu neabejojo ir šios kūrybinės erdvės administratorius Donatas Kubilius: Tikrai nuoširdžiai džiaugiamės, kad buvome pastebėti tokioje solidžioje konferencijoje, bet drįsčiau teigti, kad mūsų stendinis pranešimas buvo pastebėtas išties ne veltui: kai dauguma pranešėjų orientavosi į iniciatyvų ir projektų turinio nupasakojimą, mes parodėme mūsų veikos naudą; sukūrėme

Geriausiu IFLA 2019 m. plakatu išrinktas Nacionalinės bibliotekos stendas „Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“.

įdomų paties stendo dizainą, kurį ne vienas vadino ino­ vatyviu, ir, užuot pasitenkinę vien spauda, išnaudojome planšetes papildomam turiniui perteikti ir dėmesiui patraukti – rodėme filmukus apie dirbtuves. Svarbiau­ sias pergalę lėmęs aspektas, manau, tas, kad savo pranešimu kalbėjome apie tai, kas tampa vis labiau aktualu visoms pasaulio bibliotekoms, ir pagavome tą gerųjų pokyčių bangą. Mes pristatėme realiai įgy­ vendintą ir sėkmingai veikiančią iniciatyvą, kaip vieną iš būdų ieškoti gyvenamąjį metą ir vartotojų poreikius atitinkančių paslaugų.

Be abejonės, Atėnuose buvo pristatyta ir daugiau gerų stendinių pranešimų. Kaip didžiausią įspūdį man palikusį išskirčiau UNESCO Mokymosi visą gyvenimą instituto stendą, skirtą kalinimo įstaigų bibliotekoms. Greičiausiai dėl to, kad juo norima perduoti žinutė buvo aiški, pats plakatas neperkrautas pertekline informacija, meniškai sukurtas, o stendo erdvė sumaniai išnaudota.

Asta Stirbytė

Per Atėnų konferencijos uždarymo sesiją profesinė bendruomenė šiltai atsisveikino su 2017–2019 m. IFLA prezidento pareigas ėjusia ispane Glòria Pérez-Salmerón. Bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijai pradėjo vadovauti australė Christine Mackenzie. 86-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja 2020 m. rugpjūčio 15–21 d. įvyks Airijos sostinėje Dubline.

13

ŠIANDIEN AKTUALU

LIETUVOS VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ PERSONALO KAITOS TENDENCIJOS Laima Kutiščeva Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

Iki 2015 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas siūlė įvairias bibliotekininkystės ir informacijos paslaugų studijų programas; galimybė rinktis lietuvių filologijos ir bibliotekininkystės specializaciją 1997–2005 m. buvo siūloma ir Klaipėdos universitete, 2005 m. ji pakeista ir tapo komunikacijos ir informacijos specializacija.

Nuo 2017 m. šalies universitetuose neliko galimybės studijuoti bibliotekininkystės specialybės1. Šiemet Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – Nacionalinė biblioteka) Bibliotekininkystės skyrius ėmėsi kiekybinio anketinio tyrimo„Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai“. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti savivaldybių viešųjų bibliotekų (toliau – SVB) ir apskričių viešųjų bibliotekų (toliau – AVB) darbuotojų profesinę situaciją, profesionalių bibliotekininkų sudėtį (pagal amžių, išsilavinimą, darbo bibliotekoje stažą) ir palyginti, kaip per pastarąjį dešimtmetį ji pakito.

IFLA ir UNESCO dokumentuose [1] akcentuojamas bibliotekų darbuotojų profesionalumas: „Reikalingas profesinis ir nuolatinis bibliotekininkų švietimas siekiant užtikrinti tinkamas paslaugas.“ Šis Viešųjų bibliotekų manifeste prieš ketvirtį amžiaus suformuluotas teiginys ne mažiau aktualus ir dabar. Naujojo Nacionalinės bibliotekos 2019 m. anketinio tyrimo rezultatai palyginti su daugiau nei prieš dešimtmetį – 2006-aisiais – tuometinio Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės centro inicijuotu tyrimu „Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai“ [5], taip pat pamėginta nustatyti prognozuojamą darbuotojų poreikį iki 2025 metų.

Anketose pateikti respondentų duomenys atskleidė įvairias pareigas (vadovo, vadovo pavaduo1

14

Remiantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studijų skyriaus informacija, 2017 m. laidoje buvo vienas absolventas (Informacijos ir bibliotekų paslaugų programa; ištęstinė studijų forma); 2016 m.

13 absolventų baigė Bibliotekininkystės ir informacijos programą (ištęstinė f.); 2015 m. 9 absolventai baigė Informacijos ir bibliotekų paslaugų programą (nuolatinė f.), 9 – Bibliotekininkystės ir informacijos programą (ištęstinė f.); 2014 m. 14 absolventų baigė Bibliotekininkystės ir informacijos programą (nuolatinė f.).

tojo, struktūrinių padalinių vadovo, specialisto ir kt.) bibliotekose einančių darbuotojų amžių, darbo stažą, darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą ir įgijusių įgūdžių darbo vietoje, skaičių, išryškino kitos srities (įgijusių įgūdžių darbo vietoje) darbuotojų profesijas. Tyrime dalyvavo 60 SVB ir 5 AVB darbuotojai, pateikti ir analizuoti 2018 m. duomenys.

DARBUOTOJŲ IŠSILAVINIMAS

Anketinio tyrimo duomenimis, SVB su sujungtomis kaimo bibliotekomis 2018 m. dirbo 2460, AVB – 402 profesionalūs bibliotekininkai2. Nuo 2005 m. jų skaičius sumažėjo, tačiau nežymiai: SVB – per 7 proc., AVB – apie 6 procentus [6]. Savivaldybių bibliotekose dirbo 1238 darbuotojai, turintys bibliotekininkystės išsilavinimą, 1082 kitos srities darbuotojai (t. y. profesijos įgūdžių įgiję dirbdami bibliotekoje), 140 darbuotojų, turinčių bendrąjį vidurinį išsilavinimą (žr. 1 pav.).

2

Profesionalus bibliotekininkas – asmuo, turintis bibliotekininkystės ir (arba) informacijos mokslų išsilavinimą arba profesijos įgūdžių įgijęs ilgą laiką dirbdamas bibliotekoje.

%

1 pav. SVB darbuotojų išsilavinimas 2018 ir 2005 m.

140 5,69 %

1082 43,99 %

2018

1238 50,32 %

Bibliotekinis (aukštasis, aukštesnysis) Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis 284 vidurinis

140 5,69 %

10,71 %

2018

632 23,82 %

1238 50,32 %

ekinis (aukštasis, aukštesnysis) ri�es (aukštasis, aukštesnysis) asis vidurinis

2005

1737 65,47 %

Bibliotekinis (aukštasis, aukštesnysis) Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis vidurinis

SVB specialisto pareigybę turėjo 1100 kitos srities darbuotojų ir 958 bibliotekinio išsilavinimo darbuotojai. Struktūrinio padalinio vadovo pareigas SVB ėjo 89 kitos srities profesionalai ir 210 bibliotekinį išsilavinimą turinčių darbuotojų.

Viešosios bibliotekos vadovu, vadovo pavaduotoju dirbo 33 kitos srities darbuotojai ir 70 bibliotekinio išsilavinimo darbuotojų.

2006 m. tyrimo duomenimis, SVB 2005 m. dirbo 1737 darbuotojai, turintys bibliotekininkystės išsilavinimą, 632 kitos srities išsilavinimą turintys darbuotojai bei 284 darbuotojai, įgiję tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą (žr. 1 pav.).

Taigi per trylikos metų laikotarpį SVB apie 20 procentų padidėjo kitos srities specialistų, o darbuotojų, turinčių tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą, sumažėjo. Didesnė pusė SVB darbuotojų (50,32 proc.) 2018 m. turėjo bibliotekinį išsilavinimą: aukštąjį – 23,86 proc., aukštesnįjį3 – 26,46 proc.

3

Aukštesnysis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus aukštesniųjų studijų programą arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas. Išsilavinimo klasifikatorius: patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. ISAK – 522. Aukštesniojo mokslo diplomai buvo išduodami iki 2006 metų. https://www.smm.lt/web/ lt/trumpa_informacija_apie_specialuji_vidurini_aukstesniji_aukstaji_ neuniversitetini_isilavinima

Bibliotekinio išsilavinimo darbuotojų (sumuojant įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą skaičius) SVB sumažėjo apie 500, t. y. apie 29 procentus. SVB sistemoje bibliotekinį išsilavinimą daugiausia turėjo viešosiose 284bibliotekose ir kaimo bei miesto filialuo10,71 % se (toliau – KF / MF) specialistų pareigas einantys darbuotojai, bibliotekoje dirbantys daugiau kaip 20 metų. Analizuojant profesionalių bibliotekininkų 632 išsilavinimą, pastebima, kad darbuotojų, turinčių 23,82 % bibliotekinį išsilavinimą, 1737į bibliotekas atėjo dirbti vis mažiau. Pavyzdžiui, į SVB 65,47 % 18–30 metų asmenų, įgijusių aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą, 2018 m. atėjo dirbti 13, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą – tik 1 darbuotojas. Turinčių aukštąjį išsilavinimą kitos srities specialistų atėjo 102 asmenys (7 kartus dauBibliotekinis (aukštasis,4aukštesnysis) giau), aukštesnįjį – darbuotojai (4 kartus daugiau).

2005

Kitos sri�es (aukštasis, aukštesnysis) Bendrasis vidurinisAMŽIUS DARBUOTOJŲ

2006 m. tyrimas „Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai“ parodė, kad 2005 m. dauguma (63,55 proc.) SVB dirbančių darbuotojų buvo 31–50 metų amžiaus, iš jų per 42 proc. darbuotojų turėjo bibliotekinį išsilavinimą, 30 darbuotojų studijavo bibliotekininkystę. Jaunimas (nuo 18 iki 30 metų) sudarė 4,2 proc.; tyrimo duomenimis, bibliotekininkystę iš jų studijavo tik 4 darbuotojai.

2019 m. tyrimas atskleidė, kad 2018 m. 31–50 metų SVB darbuotojai sudarė 31,75 procento.

Didesnė jų dalis, t. y. 481 darbuotojas, buvo kitos srities išsilavinimą turintys darbuotojai (darbuotojai, įgūdžių įgiję darbo vietoje). Tačiau, analizuojant 56–60 metų darbuotojų išsilavinimą, nors jų grupė yra mažesnė (per 26 proc.), daugiausia joje buvo bib­liotekinį išsilavinimą turinčių specialistų: aukštąjį –180, aukštesnįjį – 246 darbuotojai.

Nors minėtų tyrimų duomenys parodė, kad 31–50 metų darbuotojų per trylikos metų laikotarpį mažėjo, 2005 ir 2018 m. SVB jų dirbo daugiausia.

Pavyzdžiui, šio amžiaus SVB darbuotojų 2005 m. dirbo 1686, 2018 m. – 781 (žr. 2 pav.).

2 pav. Profesionalių bibliotekininkų skaičius SVB (2005 ir 2018 m.)

18-30 112 130 31-50

1686

51-55

396

539

56-60 258 per 201 60 m.

781

644 366

Profesionalių bibliotekininkų skaičius (2005 m.)

Profesionalių bibliotekininkų skaičius (2018 m.)

0

500

1000

1500

2000

2500

15

KITOS SRITIES DARBUOTOJŲ PROFESIJOS

Per anketinį tyrimą gauti duomenys rodo, kad 2018 m. SVB dirbo 1082 kitos srities darbuotojai (įgiję profesijos įgūdžių dirbdami bibliotekoje), AVB – 133.

Suskirsčius anketose pateiktas profesijas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, matyti, kad SVB daugiausia dirbo pedagogų (žr. 1 lentelę). Pastarųjų buvo 434, iš jų pagrindinėje bibliotekoje – 175, o didesnė dalis – 259 pedagogai – dirbo filialuose. Daugiau kaip 15 proc.

SVB dirbančių kitos srities specialistų sudarė humanitarinių mokslų pedagogai, dauguma – lietuvių kalbos ir literatūros filologai, tiksliųjų mokslų pedagogai nesiekė dviejų procentų, per du procentus darbuotojų buvo socialinių mokslų pedagogai.

16

Kvalifikuoti darbininkai

Kvalifikuoti žemės, miškų specialistai

Ikimokyklinių įstaigų auklėtojai

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai

Technikai

Kūrybiniai darbuotojai

Teisės specialistai

Socialiniai darbuotojai

Meno, kultūros specialistai

IT ir ryšių sistemų specialistai

Administravimo specialistai ir sekretoriai

Ekonomistai

Buhalteriai

Finansininkai

Verslo administravimo specialistai

Mokymo specialistai (pedagogai)

Sveikatos specialistai

1 lentelė. Kitų profesijų specialistų skaičius SVB, 2018 m.

Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai

Apskričių viešosiose bibliotekose per trylikos metų laikotarpį pastebimas darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą, sumažėjimas daugiau kaip 10 procentų. Minėtų tyrimų duomenimis, AVB 2005 m. dirbo 427 profesionalūs bibliotekininkai, iš jų 318 darbuotojų, t. y. 74,47 proc., turėjo bibliotekinį išsilavinimą. 2018 m. bibliotekinį ar informacijos ir komunikacijos išsilavinimą turėjo 258 darbuotojai (64,18 proc.) iš 402 darbuotojų. Apskričių viešosiose bibliotekose darbuotojų, turinčių bibliotekinį išsilavinimą, skaičius buvo apie 60 proc. (Panevėžio AVB) ir daugiau kaip 78 proc. (Klaipėdos AVB).

Lyginant 2005 ir 2018 m. duomenis, matyti, kad AVB kitos srities išsilavinimą turintys specialistai 2005 m. nesudarė net ketvirtadalio darbuotojų skaičiaus, tačiau 2018 m. jų dirbo per 30 procentų. Panašiai profesionalių bibliotekininkų buvo ir vyresnių nei 60 metų darbuotojų grupėse. 51–60 metų ir vyresnio amžiaus grupėse dirbo po kelis tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgijusius darbuotojus.

2005 m. duomenimis, profesionalių 31–50 metų darbuotojų (būtent tokio amžiaus darbuotojai papildydavo bibliotekose dirbančių darbuotojų bendruomenę) AVB dirbo per 61 proc., 2018 m. – daugiau kaip 27 procentai. Jaunimo (18–30 metų) per penkerių metų laikotarpį į AVB 2018 m. atėjo 45 (du kartus daugiau), o 2005 m. – 21; iš jų 7 darbuotojai studijavo bibliotekininkystę.

Tyrimo metu palyginus AVB ir SVB darbuotojų darbo stažą, galima konstatuoti, kad 2018 m. daugiau kaip 50 proc. (AVB – 212, SVB – 1248) dirbusių darbuotojų darbo stažas sudarė nuo 21 iki daugiau kaip 40 metų; šis rodiklis nedaug skyrėsi ir 2005 m. (AVB – 187, SVB – 1265).

SVB kitos srities 25 25 434 117 10 68 22 4 12 31 20 22 53 10 42 32 102 17 specialistai

Pastaba. Nepaskirstytos 36 profesijos.

Be pedagogų, SVB filialuose dirbo žemės, miškų ūkio (89), verslo administravimo (64), buhalterio (60) profesiją turintys darbuotojai.

Nedidelį darbuotojų skaičių filialuose sudarė bibliotekininko darbą dirbantys sveikatos (22), socialinės srities (17), teisės (12) profesijų darbuotojai. Šalia pedagogų viešosiose biblio­ tekose daugiau dirbo verslo administravimo profesijas turinčių darbuotojų – jų buvo 53. Po 20 darbuotojų turėjo su meno, kūrybos, kultūros sritimis susijusias profesijas, po 3 darbuotojus buvo asmenys, turintys sveikatos, ikimokyklinių įstaigų auklėtojo, techniko profesiją, po 4 darbuotojus buvo kvalifikuoti darbininkai, finansininkai.

SVB kitų profesijų darbuotojai daugiausia ėjo specialistų pareigas: pagrindinėse bibliotekose dirbantys 248 asmenys turėjo aukštąjį išsilavinimą, 39 – aukštesnįjį, 16 – bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Filialuose kitos srities specialistai turėjo tokį išsilavinimą: 369 – aukštąjį, 270 – aukštesnįjį, 106 – bendrąjį vidurinį. Analizuojant konkrečių SVB padėtį, specialisto pareigas pagrindinėje bibliotekoje ėjo iki dešimties kitos profesijos darbuotojų (išskyrus Šilutės r., Tauragės r., Utenos r. SVB), o Kėdainių r., Pagėgių sav. bibliotekose tokių specialistų nebuvo.

Dešimties SVB filialuose specialisto pareigas ėjo iki dvidešimties kitos srities darbuotojų (pavyzdžiui, Alytaus m.) ar daug daugiau (pavyzdžiui, Vilniaus r. – 44 darbuotojai).

Tyrimo metu pastebėta, kad ir į vadovo, vadovo pavaduotojo poziciją ateina dirbti kitų

Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai

Sveikatos specialistai

Mokymo specialistai (pedagogai)

Verslo administravimo specialistai

Buhalteriai / ekonomistai

IT ir ryšių sistemų specialistai

Meno, kultūros specialistai

Teisės specialistai

Socialiniai darbuotojai

Kūrybiniai darbuotojai

Technikai

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai

Kvalifikuoti žemės, miškų specialistai

Kvalifikuoti darbininkai

2 lentelė. Kitų profesijų specialistų skaičius AVB, 2018 m.

AVB kitos srities specialistai

9

2

82

10

3

10

4

1

2

3

1

2

2

2

profesijų specialistų. 2018 m. duomenimis, per penkerius metus į SVB pagrindines bibliotekas iš 33 kitos srities profesionalų dirbti vadovais, vadovų pavaduotojais atėjo 13 kitos srities darbuotojų, tik trijose bibliotekose – 3, turintys bibliotekinį išsilavinimą. Struktūrinio padalinio vadovais pagrindinėse bibliotekose dirbo 45 kitos srities darbuotojai, KF / MF – 36 darbuotojai, KF, aptarnaujančiuose mokyklų bendruomenę, – 6, vaikų filialuose (toliau – VF) – 2 kitos profesijos darbuotojai. Per penkerių metų laikotarpį (2013–2018 m.) pagrindinės bibliotekos struktūrinio padalinio vadovo poziciją užėmė 13 kitos srities išsilavinimą įgijusių darbuotojų bei 7 darbuotojai, turintys bibliotekinį išsilavinimą. SVB filialuose į struktūrinio padalinio vadovo poziciją per tą patį laikotarpį atėjo 9 kitos srities darbuotojai ir tik vienas, įgijęs bibliotekinį išsilavinimą.

Analizuojant padėtį AVB, pastebėta panašumo su darbuotojų pasiskirstymu SVB – daugiausia kitos srities darbuotojų ėjo specialisto pareigas. Tokių darbuotojų, turinčių kitos srities išsilavinimą, buvo 123: iš jų 114 turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9 – aukštesnįjį, o 11 – turi bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Per 2013–2018 m. AVB į specialisto poziciją atėjo dirbti 55 darbuotojai, turintys kitos srities išsilavinimą, ir 22 darbuotojai, įgiję bibliotekinį išsilavinimą. Tyrimo duomenimis, AVB tarp kitos srities darbuotojų daugiausia buvo pedagogų (žr. 2 lentelę).

Daugiausia – humanitarinių mokslų pedagogų (58); iš jų 40 buvo filologai, po kelis – so-

cialinių (3) ir tiksliųjų mokslų (4) pedagogus. Matyti, kad, be pedagogų, kitos srities darbuotojai sudarė nedidelį skaičių – tik iki dešimties darbuotojų.

Pastebėta, kad specialisto pareigas einančių kitų profesijų darbuotojų daugiau dirbo Šiaulių AVB (12 18–30 metų darbuotojų) ir Kauno AVB (21 31–50 metų darbuotojas ir 11 vyresnių nei 60 metų darbuotojų).

DARBUOTOJŲ POREIKIS Iš tyrimo „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai“ anketose pateiktos darbuotojų poreikio 2020–2025 m. bibliotekose prognozės matyti, kad sulaukti naujų darbuotojų planuoja 52 SVB ir 3 AVB. Numatyta, kad per penkerius metus SVB reikės 1079 darbuotojų, iš jų: pagrindinėse bibliotekose – 518, kaimo filialuose – 418, miesto filialuose – 109, vaikų filialuose – 34. VB ir KF daugiausia darbuotojų reikės 2023–2025 m., MF ir VF po kelis naujus darbuotojus prognozuoja nuo 2020 metų.

AVB per 2020–2025 m. prognozuojamas 83 darbuotojų poreikis. Didesnį darbuotojų poreikį numačiusi Vilniaus AVB – per penkerius metus bibliotekai reikės 55 darbuotojų. Šio anketinio tyrimo medžiaga atskleidė SVB ir AVB bibliotekinį darbą dirbančių darbuotojų struktūrą pagal amžių, darbo stažą, išsilavinimą, personalo sudėtį. Straipsnyje pateikta analizė turėtų padėti bibliotekoms matyti darbuotojų visumą įvairiuose struktūriniuose padaliniuose.

Tikėtina, kad priimti nauji Lietuvos Respublikos teisės aktai (Bibliotekų įstatymo 4 str. pakeitimas, Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatų įgyvendinimas) sudarys sąlygas bibliotekoms žengti nauja kryptimi ir stiprinti turimas kompetencijas.

ŠALTINIAI

1. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra: IFLA ir UNESCO gairės. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2002. 120 p.

2. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. 2019 m. liepos 11 d. Nr. XIII-2320. TAR, 2019, Nr. 12115.

Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2020-01-01).

3. Lietuvos kultūros politikos strategija: patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665. TAR, 2019, Nr. 10879.

4. Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai: anketa [rankraštis]. 4 lap.

5. SABALIAUSKIENĖ, Asta. Savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų darbuotojai. Tarp knygų, 2006, Nr. 5, p. 1–5.

6. Lietuvos bibliotekų statistika [interaktyvus] [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/biblioteku-statistiniu-ataskaitu-teikimo-tvarka/ statistines-ataskaitos-forma 7. Vilniaus universiteto tarybos protokolas, pažymintis Komunikacijos fakulteto įsteigimą [interaktyvus] [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: www.kf.vu.lt/apie/istorija/tarybos-sprendimas

17

PROJEKTAI

KVIEČIA IR MOKYTIS, IR PRAMOGAUTI

Naujos paslaugos įvairaus amžiaus lankytojams Bibliotekoms aktualu gerinti savo viešąsias paslaugas. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų, stengiamasi diegti į klientus orientuotą požiūrį, atsižvelgti į įvairaus amžiaus lankytojų skirtingus poreikius, pasiūlyti įtraukių veiklų. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su latvių partneriais – kolegomis iš Jelgavos miesto bibliotekos ir Liepojos centrinės mokslinės bibliotekos 2017–2019 m. įgyvendino bendrą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos„Interreg V-A“ projektą. Juo buvo siekiama gerinti bibliotekų efektyvumą ir darbuotojų gebėjimus kokybiškai aptarnauti skirtingų kartų klientus atsižvelgiant į individualius jų poreikius, taip pat užtikrinti tikslingą bei produktyvų vaikų ir jaunimo domėjimąsi asmeniniu tobulėjimu tam pasitelkiant interaktyvias priemones bei edukacinius žaidimus.

Įgyvendinant projektą „Inovatyvių bibliotekos sprendimų skirtingoms kartoms plėtra pasienio regione Nr. LLI-110. Savitarnos paslaugos biblio­ tekoje skirtingoms kartoms“ (2017 m. gegužės 1 d.–2019 m. rugpjūčio 31 d.) sukurtos ir pristatytos šios naujos paslaugos: Jelgavos ir Liepojos bibliotekose įdiegtos lankytojų savitarnos sistemos, Šiaulių bibliotekoje įkurtas Užsienio kalbų mokymosi centras ir interaktyvi Šeimų erdvė. Bibliotekose vykdytos įvairaus amžiaus žmonėms suartinti skirtos programos, padedančios stiprinti skirtingų kartų bibliotekų lankytojų tarpusavio ryšius. Įdiegus savitarnos paslaugas, pagerintas bibliotekų teikiamų paslaugų efektyvumas, įgyvendinti inovatyvūs sprendimai ir užmegztas glaudesnis tarpvalstybinis bibliotekų bendradarbiavimas. Baigiamojoje projekto konferencijoje, rugpjūčio 29 d. surengtoje Jelgavos miesto bibliotekoje, pristatyti projekto partnerių įvykdyti darbai, pasidžiaugta sėkmingais rezultatais.

18

UŽSIENIO KOLEGŲ GEROJI PATIRTIS

Prieš diegiant inovatyvius sprendimus, tarptautinė projekto komanda analizavo kitų bibliotekų patirtis, vyko į pažintines patyrimines keliones.

Pirmiausia buvo apsilankyta Telšiuose. Projekto partneriai apžiūrėjo Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje įkurtą sėkmingai gyvuojančią Užsienio kalbų mokymosi erdvę, išbandė joje naudojamas programas. Apžiūrėtos bibliotekoje veikiančios savitarnos sistemos ir įdiegtos technologijos, pasidalyta patirtimi rengiant kompiuterinio raštingumo mokymus, aptarnaujant lankytojus.

Neįkainojama buvo Helsinkio (Suomija) ir Paryžiaus (Prancūzija) bibliotekose įgyta patirtis – šių šalių įstaigos siūlo įvairias inovatyvias į skirtingo amžiaus grupių lankytojus orientuotas paslaugas, puikią bib­ lio­tekos aplinką asmeniniam tobulėjimui. Nustebino aplankyti Helsinkio miesto bibliotekos filialai. Kiekvienas (aplankėme net penkis) jų savitas, turintis savo

programą bibliotekoje savanoriaujanti Ana Kidalova iš Ukrainos papasakojo, kad iliustracijos bei komiksai gali pagelbėti ir mokantis užsienio kalbų (nesvarbu, koks asmens amžius), ir tobulinant kitas asmenines kompetencijas.

Vykdant projektą, Šiaulių bibliotekoje organizuotas patirties dalijimosi seminaras mokytojams, bibliotekininkams, surengtas diskusijų forumas. Šių specialybių atstovai buvo kviečiami susipažinti su 2018 m. pavasarį oficialiai atidaryto Užsienio kalbų mokymosi centro, kuriame galima savarankiškai mokytis 7 kalbų, galimybėmis – iš viso mokymuose dalyvavo 155 mokytojai ir 30 bibliotekininkų.

Helsinkio bibliotekoje. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai (iš kairės): vyresn. bibliotekininkė Rimantė Filipavičienė, vyr. bibliotekininkė projektinei veiklai Kristina Mikliuvienė, vyresn. bibliotekininkas Tomas Januškevičius, direktorė Irena Žilinskienė, buhalterė Giedra Janušauskienė, vyresn. bibliotekininkė Danutė Meškaitė.

lankytoją. Pavyzdžiui, vienoje iš mažesnių Helsinkio priemiesčio Tapanilos bibliotekoje įkurta muzikos įrašų studija, yra scena su visa įranga, galima naudotis 3D ir kitomis spausdinimo, siuvimo paslaugomis. Čia įrengta net sėklų ir augalų biblioteka – lankytojai gali keistis įvairiomis augalų sėklomis.

Prancūzijoje svečiavomės Nacionalinėje bibliotekoje ir netoli Paryžiaus veikiančioje Riuel-Malmezono (Rueil-Malmeson) mediatekoje. Pastaroji pastatyta 2002 m. ir yra modernios architektūros. Joje gausu technologijų: kompiuterių ir kitokių kompiuterinių įrenginių, siūloma daugybė visuomenei prieinamų skaitmeninių išteklių. Ši biblioteka vadinama mediateka, nes turi didelę kompaktinių plokštelių, DVD, garso takelių kolekciją. Įdomu tai, kad mediatekoje, kur tiek daug inovatyvių paslaugų, taip pat (kaip ir Suomijoje) galima rasti sėklų kolekciją – į specialius stalčiukus sudėtomis sėklomis galima dalintis (atnešti savo ir pasiimti kitų atneštų).

Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje didelį įspūdį paliko prancūzų dailininkų istorinių kūrinių kolekcija – nuo originalių Henri de Toulouse-Lautreco darbų iki XVI a. Paryžiaus žemėlapių.

NETRADICINIAI UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAI

Kiekvienoje partnerių bibliotekoje buvo organizuojami keitimosi patirtimi seminarai, pristatoma partnerius galinti sudominti veikla. Mokymuose Jelgavos ir Liepojos bibliotekose Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai pristatė neįprastą veiklą – užsienio kalbų mokymąsi kuriant komiksus. Pratybose, kurias vedė vyresnysis bibliotekininkas Tomas Januškevičius, kolegos iš Latvijos buvo praktiškai supažindinti su komiksų, kaip medijos, panaudojimo būdais, buvo galima išmėginti tiek tradicinį, tiek inovatyvų komiksų kūrimo būdą. Susitikime dalyvavusi pagal „Erasmus+“

Jelgavos miesto bibliotekos darbuotojai mokosi kurti komiksus.

Moderniame Užsienio kalbų mokymosi centre įrengta 15 darbo vietų su stacionariais kompiuteriais, kur galima savarankiškai mokytis 7 kalbų.

Norint paskatinti aktyvesnį visuomenės naudojimąsi bibliotekos paslaugomis, į Užsienio kalbų mokymosi centrą išbandyti savarankiško kalbų mokymosi programų buvo kviečiamos šeimos ir senjorai. Mokymuose iš viso apsilankė beveik 100 šeimų ir per 50 senjorų, buvo skatinamas skirtingų kartų bendravimas. Programoje „Mokomės vieni iš kitų“ dalyvavo ir mums talkino „žinių ambasadorės“ iš Šiaulių valstybinės kolegijos, jos supažindino senjorus su komunikavimo internetinėje erdvėje galimybėmis. Savanorė A. Kidalova pristatė užsienio kalbų mokymosi programą „EuroTalk Interactive“ ir pateikė naudingų patarimų, kaip lengviau mokytis kalbų, kokia turėtų būti mokymuisi skirta aplinka ir kaip teisingai pasirinkti mokymosi lygį.

19

TURININGAM ŠEIMOS LAISVALAIKIUI

Šeimos su vaikais bibliotekas dažnai renkasi kaip vietą, atitinkančią jų poreikius, vietą, kur galima kartu praleisti prasmingą laisvalaikį. Šiaulių miesto bibliotekoje beveik pusantrų metų veikianti Šeimų erdvė, viliojanti naujausiomis technologijomis (inter­ aktyvūs stalai ir grindys, šviečiantys stiklo molbertai ir smėlio staliukai, 3D filmų sistema, „Xbox“ konsolė, 3D spausdintuvas, interaktyvaus žaidimo stendas), suteikia šeimos nariams galimybę kartu leisti laiką ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių.

Išbandyti naujas bibliotekos paslaugas kvietė bibliotekoje rengtos Šeimos dienos. Per jas vyko aktyvaus laisvalaikio programos „Šeimos sąveikauja ir mokosi“ renginiai, kvietėme dalyvauti dviem etapais – vietiniu ir tarptautiniu – organizuotose Šeimų žaidynėse. Finalinėse žaidynėse dalyvavo ir šeimos iš Jelgavos bei Liepojos miestų. Taigi plėtojome tarp­ valstybinį bendra(darbia)vimą.

AKIVAIZDŽIAI SĖKMINGI REZULTATAI

Įgyvendinant projektą Šiaulių bibliotekoje įkurtos naujos erdvės suteikė galimybę lankytojams biblio­ teką atrasti iš naujo. Viešinant projektą, siūlomos

Projekto partnerių – bibliotekų vadovės (iš kairės): Jelgavos miesto bibliotekos direktorė Lāsma Zariņa, Liepojos centrinės mokslinės bibliotekos direktorė Ilga Erba, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

veiklos pristatytos ir už bibliotekos ribų – miesto viešosiose erdvėse organizuoti renginiai „Biblioteka išeina į miestą“.

30 vietų (15 – prie stacionarių kompiuterių ir 15 – su nešiojamaisiais kompiuteriais) Užsienio kalbų mokymosi centre pradėjo nuolat lankytis ne tik Šiaulių, bet ir aplinkinių rajonų mokinių grupės, norinčios išbandyti netradicines inovatyvias užsienio kalbos pamokas. Centrą ypač pamėgo senjorai, daugelis jų atsiveda ir bendraminčių.

Labai populiarios tapo Šeimų erdvėje vykdomos veiklos: čia smagiai pramogauja ir kūrybiškumą lavina darželinio ar mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos. Šiandien teigiami rezultatai akivaizdūs – įdiegus novatoriškas, į lankytoją orientuotas paslaugas, bibliotekoje pastebimai padaugėjo lankytojų. Veiklos čia randa visa bendruomenė: ir po pamokų apsilankę vaikai, ir suaugusieji po darbų. Įgyvendintas projektas prisidėjo prie bibliotekos įvaizdžio ir bibliotekų paslaugų gerinimo. Tarptautinis bendradarbiavimas, keitimasis gerąja patirtimi leido pasisemti naujų idėjų. Visas projekto biudžetas – 585 262,94 euro, 497 473,48 euro gauta iš Europos regioninio plėtros fondo.

Skirtingas kartas vienyti skirtos programos „Mokomės vieni iš kitų“ veiklų akimirkos. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos nuotraukos

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Są­ jungos nuomonę.

20

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

IEVOS SIMONAITYTĖS KŪRYBA KLAIPĖDOS JAUNIMUI

Stiklo pano (aut. Zenonas Vaičekonis) bibliotekos pirmo aukšto fojė.

Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka rašytojos Ievos Simonaitytės vardu pavadinta prieš keturias dešimtis metų, 1979-aisiais. Uostamiesčio bibliotekai tai nėra formalus pavadinimas. Ji žinoma kaip aktyvi šios su Mažąja Lietuva siejamos rašytojos atminimo sergėtoja ir skleidėja. Ypač garsiai apie I. Simonaitytę tiek bibliotekoje, tiek visoje šalyje kalbėta 2017-aisiais, minint 120-ąsias rašytojos gimimo metines, kai metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Ta proga apie I. Simonaitytės vardo įamžinimą bibliotekoje žurnalo „Tarp knygų“ puslapiuose1 pasakojo tuometis jos direktorius Juozas Šikšnelis: apie bibliotekai perduotus kraštotyrininkų ir žurnalistų Bernardo Aleknavičiaus ir Vytauto Kaltenio sukauptus su rašytoja susijusius archyvus, apie tai, kas bibliotekos nuveikta įamžinant I. Simonaitytės atminimą, kokių rašytojai skirtų meno kūrinių galima rasti po bibliotekos stogu. Šiandien viso to nekartosime – kviečiame skaityti, kaip Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka rašytojos kūryba siekia sudominti jaunimą.

Biblioteka nuolatos įgyvendina su lietuvių literatūros klasike susijusius projektus ir programas įvairioms auditorijoms, taip pat ir mokyklų bendruomenėms, skirtus jos vardui pristatyti. Veiklos, kuriomis siekiama supažindinti moksleivius su Klaipėdos krašto literatūriniu ir istoriniu palikimu, tapo ypač aktualios, kai nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje I. Simonaitytės kūryba 2016 m. vėl buvo įtraukta į mokyklų programas.1 Jaunimui rašytojos asmenybė ir jos kūryba pristatoma kultūros ir edukaciniuose renginiuose, organizuojant kūrybinius konkursus, skaitymo skatinimo projektus. Informaciją stengiamasi perteikti interaktyviais būdais, pavyzdžiui, kviečiant naudotis elektroninėmis paslaugomis, vartant el. parodos puslapius, vaikštinėjant kraštotyriniu I. Simonaitytės maršrutu.

1

Pajūrio Ėvikės ženklai. Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka – rašytojos atminimo sergėtoja / parengė Asta Stirbytė. Tarp knygų, 2017, sausis (Nr. 1), p. 6–10.

Į TEATRO SCENĄ

Dar 2009 metais biblioteka inicijavo „Mažosios Lietuvos tūkstantmečio“ projektą, kuriuo jauniems žmonėms buvo siūloma sukurti vaidinimą ir taip įamžinti I. Simonaitytės kūrybą. Pagal pasirinktą rašytojos romaną „Vilius Karalius“ Klaipėdos jaunimo

Scena iš Klaipėdos jaunimo centro vaidybos studijos „Trepsė“ literatūrinės ekspozicijos „Kas tu?“ (rež. R. Svytytė) pagal I. Simonaitytės romaną „Vilius Karalius“, 2009 m. Eugenijaus Maciaus nuotraukos

21

Keliaujantieji šiuo maršrutu per pusantros valandos susipažįsta su Klaipėdos senamiesčio Kūlių Vartų, Tilžės, Žvejų, Turgaus ir Herkaus Manto gatvėmis. Ekskursijos metu galima pamatyti pastatus ar jų vietą (daugelis jų jau išnykę), kur I. Simonaitytė gyveno, dirbo ir mokėsi, sužinoti pikantiškų jos gyvenimo detalių. Šiuo bibliotekos parengtu maršrutu mėgsta keliauti tiek mokytojai ir mokiniai, tiek šeimos, tiek įdomiai laisvalaikį norintys praleisti turistai.

KŪRYBOS VERTIMAI IR SKAITYMO KONKURSAI

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro teatras „Ardua“ žiūrovams pristatė literatūrinį spektaklį „Ir išaugo Obelis, apglėbusi visą Lietuvą“ (rež. A. Lenkauskienė) pagal I. Simonaitytės kūrybos motyvus, 2017 m.

centro vaidybos studija „Trepsė“ kartu su režisiere Rimute Svytyte sukūrė literatūrinę ekspoziciją „Kas tu?“.

Mokiniai noriai analizavo kūrinį, daug diskutavo apie personažus ir jų emocijas, kalbėjo apie vyrų ir moterų santykių problematiką.

Po aštuonerių metų, Ievos Simonaitytės metais, bibliotekos bendruomenė rengė net du panašius jaunimui skirtus projektus. 2017 m. vykdytas projektas „Literatūrinė uoga“ – juo siekta skatinti jaunus žmones skaityti klasikos kūrinius ir paminėti rašytojos 120 metų jubiliejų. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro teatras „Ardua“ kartu su režisiere Audra Lenkauskiene surengė keturis literatūrinio spektaklio „Ir išaugo Obelis, apglėbusi visą Lietuvą“ parodymus Klaipėdos regione: Skuode, Gargžduose, Šilutėje, Klaipėdoje. Šiuo vaidinimu buvo siekiama atskleisti kūrybines asociacijas: susieti rašytojos gyvenimą, romano „Vilius Karalius“ moterų kančią, aistrą, klystkelius, taip pat viltį, kad rašytojos kūryba niekada nebus pamiršta.

Tais pačiais metais įgyvendintas I. Simonaitytės gyvenimo faktams ir literatūriniam palikimui skirtas projektas „O buvo taip...“, kurį inicijavo režisierius ir aktorius Sigutis Jačėnas. Ėvikės skaitytojų teatrėlis pastatė dėmesio vertą literatūrinę kompoziciją apie rašytojos gyvenimą.

INTRIGUOJANTYS PASIVAIKŠČIOJIMAI

Bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius yra pasiūlęs ne vieną tradicinės formos ar virtualiąją ekskursiją po Klaipėdą, jos kraštą. Vienas įdomesnių maršrutų, kviečiančių Klaipėdoje pavaikščioti I. Simonaitytės takais, buvo sukurtas 2017 m. jau minėto rašytojos jubiliejaus proga. Dviejų kilometrų ilgio maršrutas nukelia į 1921–1938 metus, kai uostamiesčio gatvėmis vaikščiojo I. Simonaitytė. „Pasivaikščiosime Klaipėdos gatvėmis, kurios dar mena rašytojos pėdsakus. Lydima jauna 23-ejų Ieva Simonaitytė į prancūzų valdomą Mėmelį atvyko 1921 m. sausio 2-ąją. Miestas viliojo ją savo naujomis galimybėmis“, – tokiu intriguojančiu sakiniu pradedamas virtualiosios ekskursijos pasakojimas. Savo klaipėdietiškąjį etapą rašytoja gyvai aprašė autobiografinėje apysakoje „Nebaigta knyga“, kuri, kuriant šį maršrutą, buvo pagrindinis šaltinis.

22

Biblioteka rašytojos vardą stengiasi populiarinti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 2018 m. įgyvendintas projektas „Simonaitytė prabyla lenkiškai“, kurio tikslas buvo skatinti jaunus vertėjus, rašytojus populiarinti ir versti I. Simonaitytės kūrinius, suteikti žinių apie rašytojos darbus, taip pat supažindinti ir su šiuolaikine lietuvių literatūra. Lietuvoje surengus vertimo kūrybines dirbtuves, bendradarbiauta su Klaipėdos ir Varšuvos universiteto baltistikos studentais bei dėstytojais-vertėjais. Projekto dalyviai buvo apgyvendinti Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje, čia ir buvo rašytojos kūryba verčiama į lenkų kalbą. Dirbtuvėlėse vyko vertėjų darbų aptarimai su I. Simonaitytės kūrybos vertintojais.

2019 m. pirmojo Klaipėdos regiono moksleiviams skirto Ievos Simonaitytės meninio skaitymo konkurso vertinimo komisija (iš kairės): Klaipėdos dramos teatro aktoriai Toma Gailiūtė ir Vaidas Jočys, Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centro kultūros vadybininkė Inga Norkūnienė, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojas Juozas Šikšnelis, konkurso iniciatorė ir organizatorė Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė.

2019 m. kovo 20 ir 28 d. bibliotekoje surengtas pirmasis Klaipėdos regiono moksleiviams skirtas Ievos Simonaitytės meninio skaitymo konkursas. Juo siekta ugdyti domėjimąsi Klaipėdos krašto literatūra ir ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą. Skaitovus vertino kompetentinga komisija: Klaipėdos dramos teatro aktoriai Vaidas Jočys ir Toma Gailiūtė, rašytojai Juozas Šikšnelis ir Nijolė Kepenienė, Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centro kultūros vadybininkė Inga Norkūnienė ir šio konkurso meno vadovė, aktorė, UNICEF geros valios ambasadorė, lietuviškojo žodžio skleidėja Virginija Kochanskytė. Skaitovų konkurse moksleiviai turėjo galimybę pasikonsultuoti su profesionaliais aktoriais, kultūros srities darbuotojais, atskleisti savo individualybę, susipažinti su bendraamžiais iš kitų miestų.

Sulaukus didelio mokinių ir mokytojų susidomėjimo, Ievos Simonaitytės meninio skaitymo konkursą planuojama organizuoti ir toliau.

Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia didžiuotis savo kraštu. Bibliotekininkai, matydami prasmę, ir ateityje sieks jaunimą supažindinti su garsios Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės biografija ir kūryba.

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos informacija

BIBLIOTEKŲ TURTAI

NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ KARIO LAIŠKAI Šiais Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais prisimindami visus, gynusius ką tik atkurtą Lietuvos valstybę, ir įvertindami jų indėlį iškovojant teisę gyventi laisvoje šalyje, norime supažindinti su autentiškais vieno šių kovų dalyvio laiškais, saugomais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių rinkiniuose. Laiškus savo būsimai žmonai, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, 1919–1921 m. rašė Kazys Mikeliūnas. Tikimės, jog ši publikacija ne tik patrauks besidominčiųjų Lietuvos Nepriklausomybės kovų laikotarpiu dėmesį, bet ir paskatins egodokumentų tyrinėtojus imtis išsamesnių Panevėžio apskrities viešojoje bibliotekoje saugomų K. Mikeliūno laiškų studijų.

Publikaciją parengė G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus tyrėjas Raimundas Klimavičius.

K. Mikeliūno laiškus, rašytus būsimai žmonai, išsaugojo jo artimieji, o Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai perdavė ilgametė jos darbuotoja Stasė Mikeliūnienė. Iš viso bibliotekos rankraštyne yra saugomi 89 K. Mikeliūno ir jam rašyti laiškai, datuoti 1919–1923 metais.

Skaitytojų dėmesiui norime pateikti keturis iš jų, atspindinčius jauno žmogaus sąmoningai pasirinktą poziciją vardan tėvynės laisvės ir nepriklausomybės paklusti pareigos jausmui ir susitaikyti su karo meto gyvenimo sunkumais bei rutina. Laiškuose jausmingai, kartais su saviironija atskleidžiami visai neromantiški kariuomenės šiokiadieniai, jauno kario požiūris į žmones, knygas, to meto gyvenimo aktualijas.

Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-ojo pėstininkų pulko karininkų vinjetė. Fotografas Icikas Fridas. Panevėžys, 1924 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų

1919 m. gruodžio 31 d. Kazio Mikeliūno laiškas. PAVB F50-305.

23

Kazys Mikeliūnas gimė 1897 m. gegužės 25 d. Panevėžio rajono Velžio kaime ūkininkų Konstancijos ir Kazimiero Mikeliūnų šeimoje. Lankė Velžio pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiams užėmus Lietuvą, mokytojavo lietuviškose Miliūnų (Kupiškio r.) ir Įstricos (Panevėžio r.)

Kazys Mikeliūnas. Panemunė, 1920 m. Nuotrauka iš S. Mikeliūnienės asmeninio archyvo pradinėse mokyklose.

Kartu su kitais aktyviais jaunuoliais priklausė antikaizeriniam pasipriešinimui, dalyvavo leidžiant nelegalų laikraštėlį „Liuosas kelias“ (1915–1916 m. redagavo rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė). Už tokią veiklą 1916 m. gruodį dar su keliais vaikinais buvo suimtas, nuteistas ir išvežtas kalėti į Vokietiją.

Namo sugrįžo tik 1918 m. ir jau kitų metų gegužės 16 d. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Kadangi buvo baigęs Panevėžio realinės mokyklos 5 klases, vadovybė K. Mikeliūną paskyrė Panevėžio bataliono, 1919 m. lapkričio 1 d. performuoto į 4-ąjį pėstininkų pulką, ūkio dalies raštininku (1919 m. gruodžio 29 d. Valstybės Prezidento įsakymu 4-asis pėstininkų pulkas buvo pavadintas 4-uoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku). 1920 m. kovo 16 d.

K. Mikeliūnui suteiktas karo valdininko laipsnis. Eidamas pareigas, tiesioginiuose karo veiksmuose K. Mikeliūnas nedalyvavo, buvo atsakingas už pulko karių maitinimą, amunicijos ir turto apskaitą bei dokumentacijos tvarkymą.

Patikėtas užduotis visada atlikdavo kruopščiai ir sąžiningai, suprato, kad laisvei ir nepriklausomybei apginti svarbios ne tik pergalės fronte, bet ir rutininis darbas užnugaryje.

Ištaikęs laisvesnę valandėlę, dažnai aukodamas miegą, rašydavo laiškus savo išrinktajai Ievai Dubauskaitei. Juose pasakodavo apie įvykius tarnyboje, kartais išliedavo susikaupusį kartėlį dėl nesibaigiančių monotoniškų kasdienių darbų, dalindavosi apmąstymais apie gyvenimą ir kuriamais ateities planais. 1922 m. vasarą išleistas atostogų, su Ieva susituokė.

1925 m. baigęs tarnybą kariuomenėje, K. Mikeliūnas apsigyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio apskrities žemės tvarkymo įstaigoje, ėjo šios įstaigos sekretoriaus pareigas.

Buvo gabus, išsilavinęs, inteligentiškas žmogus. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbas. Dar tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, iš rusų kalbos išvertė didelės apimties kulinarijos knygą. Labai mėgo skaityti, tarpukariu buvo sukaupęs nemažą lituanistinę biblioteką.

Po Antrojo pasaulinio karo, siekdamas išvengti persekiojimo, K. Mikeliūnas apsigyveno Vilniuje. Ten jam pavyko įsidarbinti Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo valdyboje. Išėjęs į pensiją, 1959 m. sugrįžo į Panevėžį. Mirė 1965 m. rugpjūčio 25 d., palaidotas šalia žmonos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

K. Mikeliūno biografiniai duomenys pateikti remiantis Stasės Mikeliūnienės straipsniu „Išėję laisvės parnešti. Kazys Mikeliūnas (1897–1965)“. Lietuvos aidas, 2018, vasario 20, p. 3.

Skelbiamų laiškų kalba nekeista. Kai kurios praleistos asmeninio pobūdžio vietos tekste pažymėtos kampi­ niuose skliaustuose su daugtaškiu, o rengėjo įrašyti paaiškinamieji žodžiai pateikiami laužtiniuose skliaustuose.

Po kiekvieno laiško tekstu pateikiama jo identifikacinė nuoroda. Komentarai ir paaiškinimai išdėstyti išnašose.

31 – XII – [19]19 m.1 Brangioji Ievute.

Nors labai man norėtųsi, nors tu sakais pyksi, nors man nusibodo suktis kaip užburtame rate tarp mūsų neužbaigiamo darbo ir traukia nors dienelę kitą be rūpesčių liuosai2 pagyventi prie Jūsų brangiųjų, bet visgi nežiūrint į tai, ant Naujų Metų Panevėžin atvykti negalėsiu. Nes pas mus dabar, kad žinotum, tokia betvarkė, toks darbo apleidimas iš visų pusių, kad kol kas labai pavojinga pasitraukti į šalį nuo jo pakol nenusivalys šiek tiek mūsų šiukšlynas, nes jeigu apleistas darbas dar nors truputį bus užleistas, tai kitus metus ir man, ir daugeliui raštininkų tiek darbo ant kaklo užkraus, kad visus metus prisieitų stenėti ir vis tiek galo nebus.

O čia vėl Čerkesas3 jau dvi savaiti kaip išvažiavo Pa Nors šio laiško parašymo vieta nenurodyta, tikėtina, kad jis rašytas Šiauliuose, kur tuo metu buvo dislokuotas 4-asis pėstininkų pulkas.

Laisvai.

3 Juozas Čerkesas-Besparnis (1884–1949) – poetas, publicistas, Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. 1919–1920 m. tarnavo raštvedžiu 4-ajame pėstininkų pulke.

1

nevėžin pas savo bobą, taip ir nesirodo pas mus. Man priseina nors šiaip taip atlikti jo pareigas ir pasišalinti nuo jų negaliu. Tai mat, brangioji, kokiais išrokavimais4 aš negaliu atvažiuoti pas tave. Todėl gal atleisi man už nenoromis padaromą nemandagumą. Gal jeigu kada atvažiuos komisija5 (kurios aš laukiu kaip išganymo ir kuri tikrai netrukus užgrius ant mūsų) ir prakapstys mūsų šiukšlyną ir gal šiek tiek sutvarkys darbą patraukus teisman vienus ponus ar pavarius kitus, tada tik aš tikiuosi gauti liuosesnės valandos, galėsiu ramia širdžia ir pas jus nuvažiuoti, ir tikėtis, kad paliktas darbas neužsivilks ir neprivers paskui dieną naktį dirbti, kol pasivysiu. Tai ir prisieina laukti, laukti ir laukti ir tikėtis, kad greitai galas bus.

O ant Naujųjų Metų aš nebežinau nei kaip tave bepasveikinti, nei ko tau bepalinkėti, nes trūksta žodžių, trūksta jausmo viską tą tinkamai išreikšti ant popierio ką tau aš norėčiau išreikšti. Mano visus linkėjimus, mano visus pasveikinimus gal geriau atstos Kudirkos veikalai,

2

24

4 5

Išskaičiavimais.

Turima galvoje komisija pulko lėšų ir materialinių vertybių apskaitai patikrinti.

kuriuos kartu su kitomis knygutėmis siunčiu tavo žinion ir naudojimui6. To pirmo atgimstančio Lietuvos didvyrio raštai geriau tau pasakys daug iš to, ką aš gal supintai ir neaiškiai tau pasakyčiau. Jo raštai tikrai patarnaus tau kaip ir įvedimu į platųjį Lietuvos visuomenės gyvenimą, supažindins su jos reikalais, su jos sielvartais ir džiaugsmais. Tai bus pradžia, ir toji pradžia manau naudingai atsilieps į visą tolimesnį tavo gyvenimą ir veikimą.

Kudirkos veikalai buvo pradžia susipratimo, pradžia gilesnio nujautimo lietuvių gyvenimą judinančių akstinų daugeliui įžymių Lietuvos veikėjų, taip pat ir man buvo pirmas šaltinis, iš kurio aš daug, labai daug pasisėmiau.

Taigi, manau, kad ir tau jie nei kiek neužkenks, jeigu juos pasiskaitysi. Taigi su atvira širdžia pavedu tau Kudirkos raštus vietoj visokių linkėjimų ir pasveikinimų, kurie greit gali nusibosti, jeigu per tankiai juos kartoji. [be parašo] PAVB F50-305, lap. 2. Originalas, rankraštis.

Brangioji mano!

PAVB F50-305, lap. 5. Originalas, rankraštis.

Žasliai, 11 / VIII – [19]20 m.

Vakar iš paskubų išleidau laišką, atsakymą ant tavojo.

Jau nebepamenu gerai kaip aš ten teisinaus, tik rodos labai menkai tegalėjau pasiteisinti, kadangi rašiau skubėdamas, tarp darbų užbėgdamas minutei kitai porą žodžių sumegzti. Ir visas pasiteisinimas galbūt kad bus neaiškus, suveltas, nesuprantamas. Tik visgi manau, kad jis gal nors šiek tiek įstengs išblaškyti tas susikrovusias ant mano galvos abejones, kurios taip vargina ir rūpina tave. <...>.

Bet jeigu mes dabar nuvažiuosime Vilniun7 ir jūs su Bikm.8 atvažiuosite pas mus apsilankyti, visi nesusipratimai, neaiškumai, abejonės, man rodos, išnyks savaime <...>. Kad tik greičiau į Vilnių. Bet jeigu tu negalėsi atvažiuoti, tai jau verčiau ir to Vilniaus nematyti, nes taip pat bus, kaip Kaune. Kol dar tikėjomės, laukėm, nekantravom vis dar gyvenimas išrodė pakenčiamu. Bet kai jau visai nustojome vilties, tai gyvenimas pasirodė kaip kalėjime. Dideliame mieste gyventi, nesinaudojant juo dėl savo pramogos, daug sunkiau yra ne kaip kalėjime tupėti. Tai jau kaip nors pasistenkite, kad kaip nuvažiuosime Vilniun, už kokios savaitės atvažiuotumėt. Ot tiktai nežinau, kada mes patys važiuosime. Kalbos eina, kad netrukus, bet sulyg sutarties su bolševikais, Vilnių bolševikai paliuosuos tik ant 1 rugsėjo9. Taigi, greičiausiai, kad ir mums teks 1-os rugsėjo palaukti. Vaje, kaip tai dar toli, nusibos ir laukti. Bet gal bolševikams duos Dievas dvasią Šventą ir jie greičiau mums užleis Vilnių nelaukus 1-os rugsėjo10. Vis tik Vilniuje įdomu būtų pagyventi, tuo labiau, jeigu jūs su Viliaus Onute atvažiuotumėt.

Vilniaus nesulyginsi su Kaunu. Vilniuje daug yra labai įdomių daiktų pasižiūrėti, daug vietų aplankyti. Jau vienos bažnyčios ką reiškia. Na ogi kitos vietos – Gedimino Greičiausiai kalbama apie Vinco Kudirkos „Raštus“ (surinko ir spaudai parengė Juozas Gabrys). Tilžė, 1909, 6 tomai.

7 Kalbama apie numatomą 4-ojo pėstininkų pulko perkėlimą į Vilnių.

8 Neišsiaiškintos pavardės santrumpa.

9 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. Prie jos rugpjūčio 6 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį Vilnius iki rugsėjo 1 d. turėjo būti perduotas Lietuvai.

10 Raudonosios armijos daliniams 1920 m. rugpjūčio viduryje patyrus pralaimėjimą prie Vyslos, Vilnius Lietuvai buvo perduotas anksčiau. 4-asis pėstininkų pulkas, vykdydamas Lietuvos kariuomenės vado įsakymą, į miestą įžygiavo 1920 m. rugpjūčio 26 d.

6

kalnas, sodnai11, Verkių kalvarija, Panerių kalnai – vis tai įdomios ir vertos pasižiūrėti vietos. Paskui man asmeniškai Vilnius traukia tuomi, kad jame daugiau yra visokių knygynų, skaityklų, muziejų ir taip toliau. Kaune gi nieko panašaus nėra. Tik Kaune apylinkėse gamta daug gražesnė. Bet dabar jau nebe pavasaris, taip kad ir tie gražumai nebeturi jau tokios pritraukiančios jėgos. Tai matai, Ievut, nei kiek nepraloši, kad atvažiuosi Vilniun.

O aš lauksiu atvažiuojant ir jeigu kaip, tai imsiu ir parvažiuosiu nesulaukęs. Bet greičiau prisieis laukti, nes paliuosuoti12 manęs vis dar nepaliuosuoja. Tiesa, jau išsiderėjau tiek, kad išsiuntė Generalinian štaban popierį, kad atsiųstų vieną karo valdininką. Ir jeigu atsiųs, tai aš nieko nelaukęs savo jungą jam ant kaklo ir švilpiu sau pas Ievutę nieko nebodamas. <...>. Bet kol kas bus, o dabar vis tik prisieina riogsoti Žasliuose ir žiūrėti pro langą kaip žvirbliai pešasi. Indomus užsiėmimas.

Lik sveikutė. Bučiuok visus nuo manęs.

Kazys

Jonava, 2 / XII – [19]20 m.

Ievut brangute!

Ir vis aš neišpildau savo prižado13 rašyt tau tankiai, nors pats labai norėčiau, kad man tankiau rašytum.

Aš gi pradedu po truputi vėl tinginiauti. Vakarais nors ir turiu laiko, bet tankiai visai negaliu parašyti laiško, teisingiau pasakius, negaliu rasti vietos, kur galėčiau vienas būdamas ką noriu galvoti, ką noriu daryti. Raštinėje niekados negalima rasti vietos, nes visados pilna žmonių. Ant buto taip pat gyvenu su raštininku ir tik jeigu jis raštinėje dežuruoja14, aš galiu sau liuosai daryti ką noriu ir niekas man nekliudo. Ir paskui dažniausiai ūpas esti labai prastas, kad nieko negaliu daryti. Nieko neveikiu, pats ant savęs pykstu, kad tinginiauju, bet kaip tik ką nors paimsiu į rankas, viskas krinta atgal ir nieko negaliu pradėti. Ta Jonava taip man nusibodo, kad aš nežinau nei kur pasidėti. Viskas, rodos, būtų gerai, jeigu persikeltumėm kur nors kitur, smagesnion vieton. Su lenkais sutarus karo paliaubas15, mūsų pulką galbūt nusiųs kur nors pasilsėti, bet į Panevėžį kažin ar siųs. Mat Panevėžin kiek galėdamas veržiasi antras pulkas, nes jo vadas Laurinaitis16 [yra] iš Panevėžio. Mūsų Variakojis17 irgi norėtų Panevėžin, bet jis kaip tik dabar susirgo, o jo pavaduotojas [yra] aršus kaunietis18, taip kad tik neprisieitų mum vėl dangintis Kaunan, nors Kaunan nei karininkai, nei kareiviai visai nenori, nes bestovint Panemunėje Kaunas visiems įkyrėjo iki gyvo kaulo19.

Sodai.

Leisti išeiti.

13 Pažado.

14 Budi.

15 Karo veiksmai prieš Lenkijos kariuomenę baigėsi paliaubomis, sudarytomis 1920 m. lapkričio 29 d. tarpininkaujant Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai.

16 Jonas Laurinaitis (1892–1947) – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas. 1920–1922 m. buvo 2-ojo pėstininkų pulko vadas.

17 Jonas Variakojis (1892–1963) – Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, pulkininkas leitenantas. 1919–1921 m. buvo 4-ojo pėstininkų pulko vadas.

18 1920 m. lapkričio 22 d. pulko vadui J. Variakojui susirgus ir išvykus į karo ligoninę, pulkui laikinai vadovauti buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Bronius Bilminas (1888–1933).

19 4-asis pėstininkų pulkas Panemunėje buvo dislokuotas nuo 1920 m. balandžio 24 iki liepos 25 dienos.

11 12

25

Bet, galų gale, kaip bus tik šunys žino, betgi Panevėžin norėtųsi, vai kaip norėtųsi nuvažiuoti.

Ant Kalėdų tai vis tiek neišlaikysiu, kaip nors ištrūksiu ir nors sykį savo Ievutę pabučiuoti teks.

Bjauru toj Jonavoj. Per visą laiką nei perskaityti žmoniškos knygos neteko. Ir knygų niekur negalima gauti.

Per dieną galvą išūžia raštinėje, o vakare sėdėk ir nagus kramtyk iš piktumo ir nuobodumo. Kad nors susipažinti su kuom nors, paflirtuoti ar kokį biesą20, gal tada ūpas tankiau būt geresnis ir nors tau laiškų daugiau tektų parašyt apie savo įspūdžius. Bet vėl bėda, flirto mokslas man visai svetimas ir nežinomas, o su visiškais bemoksliais toje srityje merginos paprastai nenori pažinties turėti. Gerai dar, kad Jonavoj nėra visai merginų, o tai pradėjęs flirtuoti, dar sarmatą21 gaučiau.

Blogai, žinai, tokiam kaip man. Nuobodžiauk tu žmogus nemokėdamas flirtuoti, kuomet kiti, aukštai išsilavinę savo srityje, labai linksmai praleidžia laiką.

Abelnai22, ne tik flirtuoti mokančiam, bet ir šiaip jau gyvesniam žmogui visur labai gerai. Yra pas mus toks komendantas, varliamušys23 grynas, bet gyvas, visą laiką plepa nesustodamas ar pataiko, ar ne. Ir visiems tai patinka, pagarsėjo labai maloniu žmogumi.

Man tai derėtų bent kiek gyvumo įgauti. <...>. Tiktai rask tu dabar žmogus tokias sąlygas, kad ir užsiimtą24 tikslą pasiektum ir visgi nenustotum to, ką gero jau dabar savyje turi. Per didelis klapatas25. Tegu verčiau jau pasiliksiu tokiu, kaip buvęs ir bus gerai. O toliau gyvenimas pats permainys visą ką, jeigu bus reikalo.

Verčiau pasistengsiu gauti kur nors žmoniškų knygų, pasiskaitysiu liuosu laiku, tai bus bent ir tau ko papasakoti, ir pačiam bus naudos.

Kažin ar tu dabar ką skaitai ar ne. Turbūt namie nieko ir skaityti gero nėra ir laiko tikriausiai neturi. Jeigu teks parvažiuoti Kalėdoms, tai būtinai teks ir paskaityti ką nors. Išėjo dabar Vienuolio raštai, yra [ten] labai gražių dalykų26. Taip pat žada greitu laiku pasirodyti ir daugiau gerų veikalų. Vaje, kad būtumėm mes kartu, tai bent pasiskaitytumėm. Na vis tiek kada nors ateis gi toks laikas ir mes dar žmoniškai pagyvensim, kad tik karas pasibaigtų.

Bet eik tu jau gulti. Tikrai, kad jau dvyliktoje valandoje pasiėmei dar skaityti. Mesk, viskam bus dar laiko atlikti ir dar liks laiko. Man dar reikia truputį laiko prisirengti, mat ant nedėlios vietos šauliai užkvietė mus su Masiliūnu27 pasakyti kokias nors prakalbas per šaulių susirinkimą, tai reikia nors kiek prisirengti, kad nepadaryti gėdos visiems kariškiams.

Labanaktis Ievut, saldžiai miegok ir apie nieką nesirūpink. Bučiuoju tau rankutes.

Tavo Kazelis PAVB F50-305, lap. 18–19. Originalas, rankraštis.

Jonava, 20 / I – [19]21 m.

Mano mieliausia!

Tai kad įkliuvau, tai įkliuvau, kaip musė į medų. Jau ketvirta diena kaip atvažiavo komisija ir per tą laiką negalėjau tau nei žodelio parašyti28. Pirmiau irgi neturėdavau laiko, nes visada turėdavau darbo, bet dabar tai ir sulyginti nėra ko. Nuo devintos valandos kaip atsisėdam, tai tik pusei valandos pietums gaudami, išsėdžiam iki 10–11 valandos nei galvos nepakeldami.

Vakarienė visados 12 val. nakties, o po to jau nebesinori nei dirbti ką nors, tik skubame kad kaip nors greičiau atsilsėti, kad rytoj nepramiegojus valandos, kada reikia būti prie darbo. Šiandiena tik po pietų sugavau keletą minučių laiko parašyti tau nors truputį, nes atvažiavo pulko vadas, dar kitų kokių tai velnių, tai mūsų komisijos pirmininkas suuliavojo29 ir be abejo pasivėlins bent valandą ateiti. O taip tai iš tiesų ne per daug gerai. Ir svarbiausia tai, kad ta komisija dirbs ne trumpą laiką, bet jau mažų mažiausiai du mėnesiu, o jei ne, tai ir visą pusmetį. Tai mat kokios štukos30. Visą pulko gyvenimą perkratome iš panagės nuo pat atsiradimo dienos. Nors taip jau paėmus, darbas toje komisijoje man kur kas labiau patinka, ne kaip raštinėje. Raštinėje visados galva užimta visokiais rūpesčiais ar taip darai, ar nepraleidai ko nors, ar neužmiršai. O čia visgi sėdime šeši žmonės ir nepaprasti žmonės, o vis karininkai, valdininkai ir vienas pulkininkas, vis žmonės persiėdę visokių popierių ir visą tą darbą, kur aš vienas dirbau lakstydamas nuo vieno prie kito ir laužydamas galvą kaip čia teisingiau išrišus, tai dabar mes šešiese viską bendrai aptariam, apsvarstom ir ką jau nutariam padaryti, tai ir padarom.

Ir viskas jau eina labai greitai ir jau galutinai. Jau man vienam grįžti prie to pačio darbo nebereiks, nes dabar jau viską užbaigsime. Taip kad iš vienos pusės ta mūsų komisija labai geras daiktas, kad man darbą visą padirba. Bet užtatai tas negerumas, kad mes visi, norėdami kuo greičiausiai viską užbaigti, dirbame pašėlusiai ir kai užbaigsim viską, tai paliksim perpus liesesni. Kad galima būtų tikėtis, jog viskas greitai bus užbaigta, tai dar nieko būtų ir prisispaudus padirbėti, bet dabar gi tokį pulko gyvenimą perkratyti iki pat dugno laike su viršum dviejų metų, tai visgi marūdnas31 daiktas. Ir kol viską užbaigsim, tai mums ir akys pažaliuos. Tai mat, Ievut, kokios štukos. Jeigu dar pasigausiu kiek liuosesnio laiko, tai dar daugiau parašysiu apie savo gyvenimą ir atsakysiu ant tavo laiškų. Tik tu, Ievut, parašyk man irgi apie save naujienų, nes dabartinis mano gyvenimas dar vienodesnis ne kaip kad pirma būdavo.

O dabar tai lik sveikute, nes jau pulkininkas atėjo ir reikia pradėti darbą. Gal subatos32 vakarą turėsiu daugiau laiko, tai parašysiu. Atiduok labų dienų nuo manęs visiems.

Bučiuoju tave.

Tavo Kazys PAVB F50-305, lap. 8. Originalas, rankraštis.

Velnią.

21 Gėdą.

22 Apskritai.

23 Nesubrendėlis.

24 Užsibrėžtą.

25 Rūpestis, vargas.

26 A. Vienuolio raštai. Tilžė, [1920], kn. 1.

27 Greičiausiai Jonas Masiliūnas (1899–1942) – Lietuvos ekonomistas, politikos bei visuomenės veikėjas. Nuo 1919 iki 1922 m. buvo 4-ojo pėstininkų pulko karininkas.

20

26

K. Mikeliūnas Revizijos komisijos, tikrinančios 4-ąjį pėstininkų pulką, nariu paskirtas 1921 m. sausio 4 d. Joje dirbo iki tų pačių metų balandžio 8 d.

Užšventė.

30 Nepaprasti reikalai, darbai.

31 Lėtas, užimantis daug laiko.

32 Šeštadienio.

28

29

„TARP KNYGŲ“ – 70 *

RUGSĖJĮ ŽURNALE PRIEŠ... ...70 metų (1949 m.) rubrikoje „Klausimai ir atsakymai“ patarėme bibliotekininkams, kaip mokyti skaitytojus elgtis su bibliotekos knyga: 1) neimti jos nešvariomis rankomis; 2) nelankstyti ir nedraskyti lapų; 3) naudoti popierinius skirtukus; 4) nebraukyti ir nerašinėti knygoje; 5) nelaužyti ir neišversti knygos viršelio; 6) paėmus knygą skaityti, aplenkti ją popieriumi; 7) grąžinti knygą laiku; 8) nešioti knygą portfelyje arba įvyniotą į popierių; 9) išsikraustant gyventi kitur, būtinai grąžinti knygą bibliotekai. Beveik visus šiuos patarimus galėtume duoti ir šiandien, tiesa?

1949 m. rugsėjį pasirodęs mūsų žurnalo pirmtakas „Bibliotekų darbas“ – antrasis biuletenio numeris, jame aprašoma, kokie turėtų būti bibliotekų darbuotojų uždaviniai, kaip komplektuoti ir aprašyti bibliotekų knygas, apipavidalinti sisteminį katalogą, aptarnauti skaitytojus, nagrinėjami kiti aktualūs klausimai.

...52 metus (1967 m.) dailininkas Vincas Kisarauskas pristatė senuosius Lietuvos ekslibrisus. Jie, pasak autoriaus, Lietuvoje pradėti naudoti XV a., kai vietoj ranka knygoje padarytų įrašų į jas imta klijuoti specialius atskirus lapelius. 1547 m., pradėjęs supirkinėti knygas iš Vakarų Europos savo garsiajai bibliotekai, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Krokuvoje užsakė du antspaudus-superekslibrisus savo knygoms žymėti. Pirmasis Lietuvos ekslibrisas datuojamas 1671 m., jis buvo skirtas kunigaikščio Boguslavo Radvilos bibliotekai Nesvyžiuje (dab. Baltarusija). Tai – nesudėtingas nežinomo autoriaus varyje raižytas knygos ženklas. XVIII a. ekslibrisų vis daugėjo, jų autoriai dažniausiai jau žinomi. XIX a. atsiranda naujų ekslibrisų kūrimo technikų – cinkografija ir litografija.

...47 metus (1972 m.) pateikėme bibliotekoms pasiūlymą su tiksliais brėžiniais, kaip pagaminti spalvingą ir patogų staliuką mažiesiems skaitytojams (plotis – 1,6 m, aukštis – 60 cm). Straipsnio autorius Aleksandras Kubilas tikino, kad staliuko gamybos technologija nesudėtinga ir jį pagaminti galima kiekvienoje stalių dirbtuvėje. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad staliukas gražiai atrodys tik ten, kur pakanka erdvės, šviesos. Jo nerekomenduojama statyti ankštose ir tamsokose patalpose.

* Šioje rubrikoje verčiame šiemet septyniasdešimtmetį mininčio žurnalo puslapius ir primename, kuo mūsų profesinė bendruomenė gyveno septynis pastaruosius dešimtmečius.

27

Lietuviai lėlininkai Martino mieste, 1967 m.

Nuotraukos iš redakcijos archyvo

...32 metus (1987 m.) pasakojome apie popieriaus kenkėjus – mikroskopinius grybus.

Popierių ardantys grybai – atskira ekologinė organizmų grupė, prisitaikiusi gyventi bibliotekose, archyvuose, popieriaus sandėliuose. Pasak straipsnio autorių, šie grybai bibliotekose gali suklestėti per trumpalaikes avarijas ar nesilaikant knygų saugojimo režimo: švaros, palaikomosios žemos temperatūros ir sauso oro. Tačiau pažymėtina, kad jie ypač atsparūs nepalankioms sąlygoms. Yra žinoma atvejų, kai pelėsių sporos ėmė daugintis, nepalankiomis sąlygomis išbuvusios net 30 metų!

Straipsnio autoriai teigia, kad vienintelis būdas išgelbėti grybais apaugusias knygas – jas dezinfekuoti ir pagerinti saugojimo sąlygas.

...46 metus (1973 m.) dalijomės žinia apie Slovakijos lėlininkų viešnagę Vilniuje miesto 650-ojo gimtadienio proga. Martino miesto kultūros namų lėlių teatro „Strojarik“ trupė į Vilnių atvyko po to, kai 1967 m. tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje tuometėje Čekoslovakijoje susipažino ir užmezgė draugystę su Lietuvos respublikinės bibliotekos (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) „Berniuko Žirniuko“ lėlių teatru. Svečiai Vilniuje parodė spektak­lį pagal slovakų pasaką „Margita ir pasiutėlė“ (rež. Stanislavas Chrienas). Lietuvių ir slovakų lėlininkų pažintis išaugo į ilgametę draugystę – žurnale dar ne kartą rašėme apie „Berniuko Žirniuko“ gastroles Slovakijoje, o „Strojarik“ – Lietuvoje.

...30 metų (1989 m.) spausdinome 1989 m. birželio 16 d. „LiLaEst“ susitikime priimtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų pareiškimą. Teigdamos, kad kiekviena nacionalinė biblioteka ne tik turi teisę, bet ir privalo savarankiškai dirbti savo tautos interesų labui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės bibliotekos pareiškė, kad šiuo metu pagrindiniai jų uždaviniai yra kaupti ir saugoti visą nacionalinę spaudą, nepaisant jos išleidimo vietos, laiko ir ideologinių nuostatų, komplektuoti užsienio spaudos fondus, atitinkančius tautos poreikius, susigrąžinti iš saugyklų neteisėtai pasisavintas knygas ir kitas laikmenas, kurias bibliotekoms siuntė užsienio partneriai, peržiūrėti rusiškų knygų „repertuarą“, užtikrinti galimybę laisvai naudotis visais spaudiniais ir kitais informacijos šaltiniais, saugomais bibliotekose, savarankiškai rinktis darbo metodiką, reguliuoti darbo procesus ir kt. Pareiškimu skelbiama, kad nacionalinių spaudinių naikinimą, prasidėjusį 1940 m. ir tebesitęsiantį iki šių dienų, t. y.

1989-ųjų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekos laiko nusikaltimu ne tik šioms tautoms, bet ir visai pasaulio kultūrai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekos laiko save visiškai nepriklausomomis, o ryšius su kitų šalių bibliotekomis ir organizacijomis palaikys pasirašydamos bendradarLietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų susitikimas. Bukos (Latvija), 1989 m. birželio 16 d. biavimo sutartis.

...25 metus (1994 m.) vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba pristatė keistą Tove Jansson kūrybos pasaulį – pirmosios knygos apie trolius Mumius lietuvių kalba pasirodė tik 1992 m. ir po truputį darėsi vis aktualesnės Lietuvos vaikų skaitybai ir kultūrai.

Originalus, labai savitas, mažai kieno nors kito kūrybą primenantis trolių Mumių pasaulio vaizdavimas nusidriekia per aštuonias apysakų-pasakų knygas, vieną trumpųjų pasakų rinkinį, taip pat sukurtas animacinis televizijos serialas. Straipsnio autorius pristato švedų kalba rašančią suomių autorę ir jos gyvenimą, iš kurio ir gimė keistieji troliai Mumiai.

28

Rež. S. Chrienas Vilniuje, 1973 m.

...21 metus (1998 m.) spausdinome Marijos Chmielewskos straipsnį apie knygą dailės kūriniuose. Kaip knyga atrodė prieš tūkstantį metų, kada knygos menas įsitvirtino kaip dailės šaka, koks knygos motyvas aptinkamas dailės kūriniuose?

M. Chmielewska teigia, kad knygos vaizdavimas dailėje tampa svarbus nuo 800 m., kai popiežius Leonas III paskelbė Karolį Didįjį Romos imperatoriumi. Naujasis imperatorius vertino kultūrą, meną ir mokslą, jo dėka knyga ima plisti ir įsigali. Renesanso laikais knyga tampa intelektualų, poetų ir filosofų atributu, Apšvietos amžiuje ji tampa mokslo simboliu ir meno kūriniuose dažnai vaizduojama vaikų rankose.

XIX a. paveiksluose knyga simbolizuoja melancholiją, ilgesį, o kartais yra tiesiog gražus priedas.

...9 metus (2010 m.) Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) tuometės tarybos narė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos metodininkė Asta Valaitytė džiaugėsi pirmuoju LBD skyrių konkursu. Sumanymas paskatinti LBD skyrių veiklą skelbiant konkursą kilo 2009 m., supratus, kad, nors draugija organizuoja daug veiklų, kuriose dalyvauja visų skyrių nariai, mažai žinoma apie pačių skyrių veiklą ir jų iniciatyvas. Iki šiol organizuojamas konkursas leidžia pasidalyti gerąja LBD skyrių patirtimi su kolegomis, pasidžiaugti narių aktyvumu ir išmone.

...16 metų (2003 m.) pasakojome apie atviruko sampratą ir tipologizaciją. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Atvirukų sektoriaus vyr. muziejininkas Almantas Šlivinskas teigė, kad atvirukui, kaip spaudiniui ir kartu ikonografinei medžiagai, galima priskirti tiek dokumentinį, tiek meninį, tiek komunikacinį – emocinio poveikio pobūdį. Atvirukas, kaip ir fotografija, atspindi to meto gyvenimą, architektūrą, žmonių tarpusavio santykius. Kad atvirukas išliktų patrauklus, leidėjai stengiasi išvengti monotonijos: keičia dydį, formą, medžiagą, turinį.

Kol dar nebuvo paplitęs telefonas ir telegrafas, atviruko pirmtakas atvirlaiškis (nuo oficialaus įteisinimo 1869 m.) buvo pati populiariausia ir pigiausia komunikacijos forma. Ilgainiui nuo tuščio atvirlaiškio pereita prie iliustruotų atvirukų su tam tikru miesto vaizdu, pasitelktos proginės šventės ar kitokia reklama, papildanti gavėjo emocijas. Šiandien žmonės naudojasi greitesnėmis ir pigesnėmis komunikavimo formomis, tačiau atvirukai vis dar neišnykę. Žurnalo „Kronikos“ puslapiuose ne kartą džiaugėmės bibliotekose rengiamomis atvirukų parodomis – atvirukai į gavėjo rankas būna atkeliavę iš viso pasaulio, naudojantis internetine atvirukų siuntimo platforma postcrossing.com.

Ar jums patinka siųsti atvirukus? Jų mielai lauktume ir mes! Redakcijos adresas: žurnalui „Tarp knygų“, Gedimino pr. 51, 01109 Vilnius.

...3 metus (2016 m.) visą numerį skyrėme atnaujintai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos duris skaitytojams ji plačiai atvėrė 2016 m. rugsėjį. Atidarymo šventė truko visą pirmąjį rudens mėnesio savaitgalį, skaitytojai galėjo susipažinti su atnaujintomis erdvėmis, siūlomomis ir planuojamomis veiklomis, paslaugomis. Naująjį Nacionalinės bibliotekos ženklą sukūręs dailininkas Jokūbas Zovė pristatė jo kūrimo procesą, bibliotekos darbuotojai, kolegos bibliotekininkai, kultūros ir knygos žmonės dalijosi viltimis bei lūkesčiais, ko tikisi iš atsinaujinusios bibliotekos. Numeryje prisiminėme pirmąjį Nacionalinės bibliotekos vadovą Eduardą Volterį. Šiemet Nacionalinė biblioteka mini savo šimtmetį. Ar jums patiktų šia proga išleistas specialus „Tarp Vygaudo Juozaičio nuotr. knygų“ numeris?..

Parengė Vaiva Markevičiūtė 29

SUKAKTYS

NETOLIMOS ISTORIJOS PAMOKOS Asta Stirbytė

Minint „Baltijos kelio“ akcijos, kurios metu apie du milijonus Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių susikibo rankomis į gyvą grandinę, 30-metį, šį įvykį priminė ir ne viena paroda. Tarp jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos šiam trijų Baltijos šalių laisvės troškimo simboliniam aktui skirtos fotografijų parodos. Mokslinėje bibliotekoje eksponuojamos Raimondo Malaiškos, o Nacionalinėje bibliotekoje rodytos Leonardo Skirpsto 1989 m. rugpjūčio 23 d. darytos nuotraukos.

Tačiau įdomu, kad galimybę surengti šias parodas sieja... sėkmingi atsitiktinumai.

Kai Vrublevskių biblioteka sumanė rengti „Baltijos kelio“ jubiliejinei sukakčiai paminėti skirtą parodą, iškilo netikėtų sunkumų. Pasak bibliotekos Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Berulienės, pirminė mintis buvo ją surengti pasinaudojant įvykyje prieš 30 metų dalyvavusių darbuotojų atsiminimais ir turimomis fotografijomis, tačiau paaiškėjo, kad tinkamų nuotraukų nėra. Tuomet parodos rengėja kultūrinės veiklos specialistė Lina Anušauskienė kartu su bendradarbėmis tinkamos medžiagos ėmė ieškoti bibliotekos fonduose. „Viename ne iki galo sutvarkytame fonde, regis, Algirdo Gustaičio (JAV lietuvių išeivijos kultūros vei­ kėjo – A. S.) archyve, kolegė netikėtai aptiko kelias

30

nuotraukas iš „Baltijos kelio“. Jų aprašo nebuvo, tik kitoje pusėje užrašas „Foto: Raimondas Malaiška. „Baltijos kelias“. 1989 08 23. Vilnius“, – žurnalui „Tarp knygų“ pasakojo parodos rengėja.

R. Malaiška labai apsidžiaugė, kai Vrublevskių biblioteka kreipėsi į jį dėl šių atrastų nuotraukų, kurių autorystę buvo galima atsekti dėl jo palikto autografo. „Tuomet išdalinau visus padarytus nuotraukų atspaudus. O pats likau be nuotraukų, nes dėl gyvenimo peripetijų praradau visą savo XX a. archyvą – tiesiog kraustydamasis į naują būstą ne iškart pasiėmiau rūsyje laikytą archyvą. Kai jo grįžau, deja, viskas jau buvo išvalyta...“ – prisimena apmaudų praradimą R. Malaiška.

Karolina Buivydaitė „Baltijos kelyje“... Raimondo Malaiškos nuotr.

„Baltijos kelio“ grandinės dalis ant Vilniaus Šeškinės kalvos.

Leonardo Skirpsto nuotr.

...ir po 30 metų su nuotraukos autoriumi toje pačioje Vilniaus Katedros aikštėje. Gintaro Janavičiaus nuotr.

Savo archyvuose ieškodamas „Baltijos kelio“ nuotraukų, su sunkumais susidūrė ir parodos Nacio­ nalinėje bibliotekoje autorius L. Skirpstas. Baimindamasis, kad nuotraukų negatyvai sovietų saugumo agentų nebūtų konfiskuoti, fotojuostelę jis įvardijo kitu pavadinimu. „Užmiršau, kaip pavadinau kadrus, ir, pradėjęs ieškoti, vis neradau vokų. Nutariau žiūrėti, tikrinti po vieną. Vienas buvo pavadintas „Išvyka į kolūkį“, ten ir radau „Baltijos kelio“ nuotraukas“, – džiaugėsi fotografas.

Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamame R. Malaiškos triptike „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“ įamžinta akcijos viena pradinių vietų – Katedros aikštė, o L. Skirpsto 11-oje nespalvotų fotografijų – gyvoji grandinė, besidriekianti per sostinės Šeškinės kalvas. Bet visas jas vienija tikros emocijos: džiugus laukimas, tikėjimas, kad trokštama nepriklausoma Lietuva – ne už kalnų.

Smulkiai pasakodami apie nenumatytus sunkumus rengiant minėtas parodas, nesakome, kad „Baltijos kelias“ nepakankamai įamžintas: išleista

Gyvojoje grandinėje stovėjo ir jauna bibliotekininkė Eglė Jovaišaitė (trečia iš dešinės). Leonardo Skirpsto nuotr

leidinių, sukurta dokumentinių filmų, daugybė fotografijų yra nusėdusių privačiuose archyvuose, tačiau R. Malaiška ir L. Skirpstas išmoko savo pamoką. „Aš pats stovėjau kelyje, todėl suprantu, kad galėjau padaryti gerokai daugiau kadrų. Tuo metu visko nesureikšminome. Viską fiksavau kaip įvykį ir negalvojau apie šių kadrų svarbą ateičiai“, – prie eksponuojamų nuotraukų rašė Leonardas, pripažindamas, kad ano meto įvykių reikšmę geriausiai suvokiame tik dabar. Fotografas Raimondas cecho kolegoms turi tokį patarimą: „Savo jauniesiems kolegoms „skaitmenininkams“ visuomet sakau – netingėkite padaryti ir popierinio atspaudo, nes svarbūs kadrai laikmenose gali pasimesti tarp milijardo variantų.

Be to, ne paslaptis, kad popierinės nuotraukos pergyvena autorių.“ „Baltijos kelio“ 30-metis drauge primena, kad Lietuvoje jau užaugo nauja, laisvoje šalyje gimusi karta. Vis dėlto įdomu atsekti vaikų, kurie drauge su tėvais ar seneliais stovėjo susikabinę kartu su suaugusiaisiais, ar kitų jaunų žmonių likimą. Juoba kad tai nesunku padaryti pasitelkiant šiuolaikines susižinojimo priemones.

Tokia mintis kilo ir R. Malaiškai – koks iš vieno atrastų „Baltijos kelio“ kadrų žvelgiančios mergaitės likimas? Ir feisbukas atliko savo misiją: mergaitė iš nuotraukos, pažinusi save ir savo specialiai akcijos proga mamos pasiūdintą suknelę, atsiliepė į fotografo paraginimą susitikti.

Taip nepažįstami žmonės po 30 metų susitiko lyg seni pažįstami...

Sudomino ir viena L. Skirpsto daryta nuotrauka. Joje užfiksuota tautine juosta persirišusi jauna moteris. Kodėl apie ją rašome? Nes tai – bibliotekininkė Eglė, tebedirbanti Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje. Gal ir ši praeities nuotrauka galėtų turėti savo tęsinį dabartyje?

31

GEROJI PATIRTIS

BIBLIOTEKOS ĮGYVENDINAMOS INICIATYVOS KEIČIA MIESTĄ Ievos Slonksnytės nuotraukos

Tomas Pauliuščenka Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacijos specialistas

Pasaulyje slemo1 poezijos skaitymai gyvuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius, o Lietuvoje pirmasis toks renginys buvo suorganizuotas vos prieš dešimtmetį – 2008-aisiais sostinės Mokytojų namų kiemelyje. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje poezijos varžytuvės reguliariai vyksta jau kurį laiką, tik Šiauliai buvo išimtis. Tradicinio festivalio „Šiaulių naktys“ organizatorių pernai surengtų pirmųjų Šiaulių slemo varžytuvių sėkmė paskatino jaunuosius miesto literatus vystyti ir populiarinti šį žanrą savame krašte. Šiaulių universiteto literatų sambūrio „Mūzynas“ nariai kreipėsi į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką (ŠAVB), kuri yra įgyvendinusi ne vieną jauniems žmonėms skirtą projektą, su pasiūlymu įsitraukti į šią veiklą.

Ir štai 2019 m. ŠAVB inicijavo projektą „Šiauliai open slam fest ’19“. Renginių ciklas šiauliečius ir miesto svečius kviečia ne tik dalyvauti poezijos varžytuvėse, bet ir susipažinti su šio reiškinio kultūra iš arčiau.

Slemas – tai reiškinys, leidžiantis pažvelgti į literatūrą kiek kitaip. Tai – poezijos ir improvizacijos sintezė, varžytuvės, kuriose neformalioje aplinkoje publikai skelbiami tekstai įgauna ne tik asmeninį, bet ir socialinį kontekstą, aktualizuojamos kasdienės ir pasaulinės problemos. Pasak literatūros kritiko Lauryno Katkaus, slemo skaitovams svarbiausia – gyvas teksto atlikimas, tiesioginė skaitovo ir publikos komunikacija, improvizacija, o tekstams būdinga socialinė ir politinė kritika, humoras ir žodžių žaismė, šnekamoji kalba2.

Kalbininkai anglišką terminą slam siūlo keisti lietuviškais „gyvoji poezija“ arba „gatvės poezija“, tačiau, siekdami išlaikyti šios poezijos šakos autentiškumą, vartosime žargoninius slemas ir slemeris.

2 Laurynas Katkus. Eksperimentinė poezija. http://www.xn--altiniai-4wb. info/index/details/1549.

1

32

Šiaulių apskrities biblioteka yra inicijavusi ne vieną jaunimui skirtą projektą, skatinantį jaunų žmonių saviraišką. Pavyzdžiui, 2018 m. didelio pasisekimo sulaukė ŠAVB projektas „Kūno įvaizdžio formavimas socialinėse medijose“, kurio metu plakatų konkursu, įvairiais edukaciniais renginiais ir tikslinga socialine kampanija buvo skatinamas kritiškas jaunimo mąstymas, suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę ir vertinti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.

Panašių tikslų siekiama ir slemo varžytuvėmis, kurios kviečia kūrybiškai aktyvius jaunuolius kurti ir skaityti tekstus sau, draugams ir miestui aktualia tematika. Publika čia – ne tik žiūrovas, bet ir vertinimo komisija, o drąsiausi netgi gali užlipti ant scenos ir išbandyti savo jėgas. Pagal slemo taisykles, kas tampa

nugalėtoju, pareiškia varžytuvių žiūrovai, pasirodymo metu susižavėjimą išreiškiantys garsiomis ovacijomis, aplodismentais, triukšmaudami, o nepatikusį – net ir nušvilpdami, todėl dalyvio sėkmė tiesiogiai priklauso nuo publikos įtraukties.

Kartu tokio pobūdžio renginiai paskatina profesionalius rašytojus išbandyti naujas kultūros formas, dalyvauti, užmegzti naujų pažinčių, rasti naują skaitytoją. Naujų kultūros formų paieška, siekis koja kojon žengti su šios dienos aktualijomis, gebėjimas prisitaikyti prie dabarties vartotojo, ypač jaunimo, poreikių ir pagalba įgyvendinant bendruomenių iniciatyvas turėtų būti kiekvienos šiuolaikinės bibliotekos tikslas. Šio tikslo siekia ir ŠAVB.

PIRMASIS LIETUVOS SLEMERIS

Inicijuodama projektą „Šiauliai open slam fest ’19: renginių ciklas“, biblioteka siekia ir šviečiamųjų tikslų. „Svarbu miesto gyventojams pristatyti slemo kultūrą ne tik praktiškai (organizuojant slemerių varžytuves), bet ir rengiant paskaitas, diskusijas, kuriose apie šį literatūrinį reiškinį sužinotume daugiau: kokia jo istorija, tikslai, kodėl jis taip sparčiai populiarėja?“ – pasakoja ŠAVB renginių organizatorė Roberta Stonkutė. Bibliotekos projekto siekis – duoti akstiną mieste burtis slemo gerbėjų bendruomenei.

Tiesa, ŠAVB – ne pirmoji biblioteka, sumaniusi rengti slemo varžytuves. 2017 m. Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotame XXI a. tarptautiniame neskubėjimo festivalyje „Upė“ taip pat vyko slemo skaitymai. Tačiau projektas „Šiauliai open slam fest ’19“ tapo pirmuoju vien į šią eksperimentinės poezijos rūšį orientuotu projektu, kuriuo susidomėjo ir kurį sutiko finansuoti Lietuvos kultūros taryba. Šių metų liepos 5-osios vakarą Šiauliuose pirmą kartą nuskambėjo poetų varžytuvės – „Poviliuko slemas“. Poviliuko vardas renginiui pasirinktas neatsitiktinai: savo gyvenimo metais lietuvybės propaguotojas Povilas Višinskis pelnytai galėjo būti pavadintas slemeriu, nes nepailstamai gilinosi į visuomenei aktualius klausimus, savo tekstais kėlė visuomenės sąmoningumą ir tvirtino susipratusio lietuvių jaunimo įvaizdį.

P. Višinskis tikėjo, kad literatūra lyg veidrodis turi tiesiogiai vaizduoti ir tyrinėti gyvenamąjį pasaulį, socialinės aplinkos įtaką žmonėms, jų tarpusavio santykiams. To paties siekia ir šiuolaikiniai slemeriai.

Antrųjų varžytuvių nugalėtojas Kasparas Gruslys pasipuošė austa tautine juosta. Su poetu – renginio vedėja ŠAVB renginių organizatorė Roberta Stonkutė.

Pirmojo „Poviliuko slemo“ nugalėtojai Martynas Bertašius (kairėje) ir Jovaras Kelpšas apdovanoti dekoratyvinėmis beisbolo lazdomis.

Pirmosiose varžytuvėse, kurios dėl lietaus neplanuotai turėjo persikelti iš erdvės prie Povilo Višinskio paminklo miesto centre į netoliese esančias Šiaulių dailės galerijos patalpas, dalyvavo aštuoni slemeriai ne tik iš Šiaulių, bet ir iš kitų Lietuvos miestų: Mindaugas Laurinaitis-Aguonėlė, Justas Osipovas, Vilija Armonienė-Kemsynų Varna, Birutė Kriščiūnaitė-Žiemgalos Bitė, Renata Karvelis, Jovaras Kelpšas, Martynas Bertašius, Lukas Varanauskas. Tąkart pirmųjų poezijos varžytuvių nugalėtojais publika išrinko M. Bertašių ir J. Kelpšą.

NAUJŲJŲ LAIKŲ GEGUŽINĖS

Antrąkart „Poviliuko slemas“ savo gerbėjus sukvietė rugpjūčio 22 dieną. Pačiame Šiaulių centre stūksančio apgriuvusio pastato fone varžytis dėl geriausiojo vardo į prožektorių nušviestą sceną lipo net 16 slemerių: Darius Rekis, Aistė Šivytė, Domantas Undzėnas, J. Kelpšas, Milginta Palubinskaitė, J. Osipovas, Kasparas Gruslys, Tomas Berginas, M. Laurinaitis-Aguonėlė, B. Kriščiūnaitė-Žiemgalos Bitė, Tomas Gramavičius, Jonas Andriuška, R. Karvelis, M. Bertašius, Alfredas Stancelaitis, Michailas Denisenko. Daugiau nei pusė jų – šiauliečiai!

Vakaro nugalėtojo laukė išskirtinis prizas – austa tautinė „Poviliuko slemo“ juosta, garbingai papuošusi šiauliečio K. Gruslio pečius ir maloniai nustebinusi tiek laimėtoją, tiek publiką. Kodėl būtent tautinė juosta? Renginio vedėja R. Stonkutė aiškina labai paprastai: „Slemą mes suvokiame kaip naująją gegužinę, kurioje galime pasijusti laisvi, kurioje jaunimui leidžiama nevaržomai išsakyti dažnai nutylimas, visuotinai nepriimtinas tiesas. O pati juosta simbolizuoja ne tik gegužinės laikus, bet ir ryšį tarp šiuolaikinio slemo ir P. Višinskio tekstų, teiginių.“ Rugpjūčio varžytuvių laimėtojas K. Gruslys pabrėžė: „Šiauliams panašaus pobūdžio renginiai būtini, nes jie pritraukia jaunąją kartą, kuri galėtų čia rašyti, kurti, lipti į sceną ir dalytis savo kūryba su bendraminčiais.“ Tiesa, norintiems dalyvauti šiose varžytuvėse amžius – ne riba. Kartu su jaunimu puikiai pasirodė ir jau garbaus amžiaus dalyviai, skaitę kiek santūresnę, tačiau ne mažiau iškalbingą poeziją ir sulaukę garsių ovacijų. „Biblioteka jau ne pirmą kartą išeina į miestą – jo erdvėse rengia nestandartinius renginius ir akcijas. Todėl didžiuojamės galintys prisidėti ir prie slemo kultūros Šiauliuose populiarinimo. O kad tokių renginių reikia, matyti iš susirenkančios gausios publikos“, – renginius komentavo ŠAVB direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas.

33

SLEMO POEZIJOS IŠTRAUKOS Kasparas Gruslys. „Kita tikrovė“

Slemo varžytuvių dalyviams ypač svarbu pavergti klausytojus, nes nugalėtoją renka publika – plojimais, ovacijomis, šūksniais.

SCENA EKSPERIMENTINEI POEZIJAI – BŪTINA

Pirmosios „Poviliuko slemo“ varžytuvės sulaukė apie 150 žiūrovų.

Po renginio kalbos apie slemą greitai pasklido tarp Šiaulių jaunimo ir į antrąsias varžytuves susirinko daugiau nei dvigubai – apie 350 žiūrovų, panorusių pasiklausyti ir palaikyti mėgstamus slemerius. Į to paties pobūdžio renginius Kaune, Vilniuje, Panevėžyje susirenka labai panašus žiūrovų skaičius. Antrųjų „Poviliuko slemo“ varžytuvių publikos ir dalyvių skaičius netgi viršijo įprastą žiūrovų ir slemerių (dažniausiai dalyvauja iki 10) vidurkį. Be to, Šiauliai išsiskyrė profesionalia scenos konstrukcija, parinkta tinkamą atmosferą kuriančia vieta ir apšvietimu. Įprastai slemo varžytuvės vyksta kavinėse, baruose ar kitose neįpareigojančiose vietose, kur žiūrovų sulaukiama mažiau ir apie renginį visuomenė ne visada sužino.

Tiek slemo renginių dalyviai, tiek žiūrovai vienbalsiai pritarė, kad tokių varžytuvių ir panašių laisvos poezijos vakarų tradicijos užgimimas Šiauliuose yra sveikintina idėja, nes mieste netrūksta aktyvių literatų ir jaunuolių, norinčių išsisakyti jiems rūpimais klausimais šiuolaikinės poezijos kalba. Varžytuvėse dalyvavęs vaikų knygų autorius, slemo renginių Klaipėdoje organizatorius D. Rekis pabrėžė šio žanro naudą: „Slemo tekstai ir bet koks elgesys scenoje yra priimtini, neturi rėmų. Tai pirmas žingsnis į kūrybą jaunimui, išlaisvinantis, leidžiantis būti savimi.“ Reikia pažymėti ir tai, kad prie poetų varžytuvių sėkmės Šiauliuose ypač prisideda Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė, iš dalies finansuojančios projekto veiklas. Lietuvos slemerių bendruomenė yra gana maža, o regione gyvenantiems slemo entuziastams tenka dažnai keliauti po visą Lietuvą, kad galėtų dalyvauti ir populiarinti šį žanrą. „Beveik visada į keliones tenka investuoti savo lėšas. Kai kada labai nori dalyvauti, bet neturi iš ko, tad tenka pasuoti. Smagu, kai atsiranda galimybė nesirūpinti išlaidomis ir gali susitelkti į kūrybą“, – kalbėjo po slemo varžytuves regione važinėjantis M. Laurinaitis.

Spalio mėnesį ŠAVB planuoja surengti slemo kūrybines dirbtuves bei paskaitas-diskusijas, kuriose visuomenei bus pristatomas šis kūrybos fenomenas, diskutuojama apie šios kultūros Šiaulių mieste populiarinimą ir sklaidą, o lapkričio 16 d. Šiaulių knygų mugėje įvyks ir trečiasis – paskutinis – šių metų „Poviliuko slemo“ renginys, kuriame, tikimasi, dalyvaus dar daugiau šį kūrybinės ir socialinės saviraiškos būdą atradusių dalyvių.

34

Pagaliau tu sujaukei savo protą.

Aptemdei mintis savimi. Įtikėjai, kad esi svarbus Ir gali keisti iš po pamatų išpuvusį savo gyvenimą.

Manai, kad tu kažką reiški?

Tu tikrai patikėjai tuo, ką tau sakė draugai, Ką sakė šeima ir artimieji, Ką paslapčia prieš užmiegant kuždėjo visi šventieji ir pasmerktieji. Šaunu, Tu apakintas melo ir apgaulės, TV ekranuose demonstruojamo tobulo pasaulio.

Tu tiki, kad žinai, ką darai, ką mąstai Ir kam meldiesi.

Gerai, kad tave išmokė klūpėti Prieš didingą pasaulį, jo paliktas atmatas ir ryškią saulę.

Dievai tau išpranašavo sėkmę, turtus ir didelę pelkę laimės – taip sakė būrėja, Pas kurią atbėgai rankose laikydamas savo dužusią sielą, Kai tave paliko meilė ir magiškos fėjos, tavo šunį partrenkė mašina. <...> Jovaras Kelpšas. „Petras Kurmelis“ <...> Antra dalis

Išaušta nauja diena. Petras atsibunda su šypsena.

Vėl užsideda savo kepurę ir nueina į parką.

Tik šįkart. Kai Petras pasiekia savo suoliuką. Jis pamato, jog Šiandien nėra nei vienos anties.

Visos antys pasitraukė iš parko upelio, nes vietiniai chuliganai antims mėtė ne batoną, bet greitai paruošiamus makaronus.

Makaronai vandenyje greitai nepasiruošė.

Petras sukrėstas prasėdėjo ant suoliuko ir pats valgė batoną.

Tuomet nusiėmė savo kepurę ir suprato vieną dalyką.

Jog šiame moderniame pasaulyje nebeliko jokios vietos pagyvenusio amžiaus senukui.

Ir jo mylimoms antims.

Norėdami padėti Petrui atsiminkite, jog kiekviena antis, nesvarbu, kiek jai metų ir kaip ji atrodo, yra be galo svarbi mūsų ekosistemoje.

KRONIKA

ERDVĖ AUGTI IR TYRINĖTI PASAULĮ

Prieš trejus metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje įkurta Vaikų erdvė antrą kartą šventė savo gimtadienį – į atnaujintos erdvės, kurioje laukiami ir patys mažiausieji, atidarymą rugsėjo 17 d. susirinko bibliotekos vadovai, partneriai ir svečiai. Kai buvo perkirpta simbolinė atidarymo juostelė, čia šeimininkauti pasirengę darželinukai kaip tikrame gimtadienyje nekantraudami skubėjo išpakuoti dovanas, pirmieji viską pamatyti ir išbandyti.

Nacionalinėje bibliotekoje kartu su Švedijos institutu ir Švedijos ambasada Lietuvoje 2016 metais įrengta Vaikų erdvė buvo kuriama pagal švedų vaikų bibliotekos modelį, kuriame atsižvelgiama į vaikų psichologinės ir fizinės raidos ypatumus.

Buvo tikimasi, kad ji taps mėgstama skaitymo, žaidimų ir atradimų vieta. Ir tikrai – per trejus metus Vaikų erdvė tapo tokia populiari (čia mėgsta ateiti darželinukų ir ikimokyklinukų grupės, susibūrimus rengia mamos su mažais vaikais), kad teko viską atnaujinti. „Dabar matote naujus baldus, naujas spalvas, naują dizainą, bet koncepcija, idėja liko tokia pat. Tai – erdvė, kurioje vaikai gali augti, tyrinėti pasaulį ir knygas“, – sakė Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų Atnaujintoje Vaikų erdvėje įrengtas ir skaitymo kampelis – mažas ir didelis foteliai kviečia pačius tėvelius skaityti savo mažiesiems. ir sklaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė.

Tai – netradicinė biblioteka, čia veikia visai kiti „Nacionalinei bibliotekai švenčiant savo veiklos principai: lentynose knygos išdėliotos ne abėcėlės seka, o pagal temas (leidiniai apie gyvūnus, nuotykių knygos, 100-metį, Vaikų ir jaunimo literatūros departamentą linksmos ir „baisios" knygos ir t. t.). Čia atėjus nereikia laikytis ir galima laikyti mūsų vizitine kortele, nes čia ugdomi griežtos tvarkos – galima judėti, kalbėti, žaisti. Apatinėse lentynose būsimieji valstybės piliečiai. Šeštadieniais ir sekma(ropinėjantiems mažiesiems) sudėti lavinamieji žaidimai, spalvotos dieniais bibliotekos erdvės būna pilnos žmonių – ne dėlionės, kylant aukštyn, vilioja knygos, skirtos vyresnio amžiaus tik vaikučiai, bet ir tėčiai su mamomis čia mielai leivaikams. Ypatingas dėmesys Vaikų erdvėje skiriamas ankstyvajam džia laiką“, – teigė Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Pasidžiaugęs Vaikų skaitymui, buvimui kartu ir bendravimui. „Vaikai kuria stebuklus, kai skaito, būtent todėl vaikams reikalingos erdvės trejų metų veiklos rezultatais ir populiarumu, knygos“, – tokią garsios šve- bibliotekos vadovas dėkojo atidaryme dalyvavusiai dų rašytojos Astridos Lind- ambasadorei M. Ch. Lundqvist, IKEA atstovei Indrei gren mintį pacitavo Švedijos Česūnienei, Vaikų ir jaunimo literatūros departamenambasadorė Lietuvoje Maria to darbuotojams ir jo vadovei Aldonai AugustaitieChristina Lundqvist. Viešnia nei, visiems partneriams bei draugams.

Patogiai įsitaisę, mažieji dar klausėsi Švedijos pabrėžė, jog svarbu užtikrinti vaikų teisę į kultūrą (per ambasados praktikanto Jonathano ir bibliotekos knygas, teatrą, kiną), kad jie darbuotojos Eglės Gudonytės skaitomų ištraukų, galėtų tapti įtraukios visuo- kaip Pepė Ilgakojinė šventė savo gimtadienį ir menės dalimi. Ambasadorė draugams siūlė neužaugimo piliulių, kad jie visada džiaugėsi atnaujintomis er- liktų vaikais, juk būti suaugusiuoju taip nuobodu! dvėmis, kur viskas pritaikyta Mažųjų skaitytojų laukė ir staigmena – jie buvo pavaikų patogumui, ir sėkmin- kviesti paragauti tų „neužaugimo piliulių“, Švedijos gu bendradarbiavimu su ambasados parūpintų sveikuoliškų skanėstų.

Nacionaline biblioteka ir jos Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist darbuotojais.

Vaidenė Grybauskaitė panoro pati „pasimatuoti“ skaitymo fotelį. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

35

KRONIKA

PLUNGĖS RAJONE – VAIŽGANTO ATMINIMO ŽENKLAI 2019-aisiais minint rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, parke šalia Plungės viešosios bibliotekos pastatytas suolelis su užrašu „Juozui Tumui-Vaižgantui 150“. Suolelis primins laikus, kai kunigas lankydavosi parke esančiuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, o bibliotekininkai, rodydami Vaižganto suolelį, galės lankytojams bei svečiams pasakoti apie žymaus rašytojo ir visuomenės veikėjo ryšius su Plungės rajonu. Viešosios bibliotekos darbuotojoms teko patirti, kad plungiškiai, ypač moksleiviai, nedaug žino apie kunigo ir spaudos darbuotojo J. Tumo veiklą Plungės rajone. Tad jubiliejiniai Vaižganto metai tapo gera proga visa tai priminti. Šios veiklos Plungės biblioteka ėmėsi įgyvendindama projektą „Mylėk Tėvynę už save daugiau... Juozui Tumui-Vaižgantui – 150“.

Vaižgantui 1898–1901 m. kunigaujant Plungės rajono tojas gimė rugsėjo 20 d.) jų būtų 150. Ąžuolyne konferencijos Kulių bažnyčioje, miestelis buvo tapęs knygų gabenimo iš dalyvių laukė Kulių seniūnijos ir bendruomenės atstovai, Prūsijos į Lietuvą punktu. Rašytojas čia užsiėmė šviečiamąja gimnazistai su medeliams jau paruoštomis duobėmis, kastuveikla, dalyvaudamas tautiniame judėjime, į jį įtraukė ir vietos vais, laistytuvais ir kuoliukais sodinukams parišti. Kiekvienas gyventojus. Kuliškiai gali didžiuotis, kad jų miestelyje, nors ir norėjo pasodinti savo medelį, tačiau žmonių buvo daugiau neilgai, gyveno šis dvasininkas ir ryškus visuomenės veikėjas. nei ąžuoliukų, todėl vieni nešė vandenį, laistė, kiti kalė kuoKuliuose J. Tumas-Vaižgantas redagavo katalikiškąjį „Tėliukus, aprišo medelius. Medeliais vėliau rūpinosi ir laistė Kulių vynės sargą“, dažnai vykdavo į Tilžę, kur buvo spausdinamas gimnazijos jaunieji šauliai ir gimnazistai – gegužę pasodinti šis leidinys. Grįždamas slapta parveždavo draudžiamos ąžuoliukai prigijo. lietuviškos spaudos, o vėliau organizuodavo jos platinimą.

Renginio dalyviai apsilankė ir Kulių miestelio bažnyčioje.

Gyvendamas Kuliuose, J. Tumas atvykdavo ir į Plungę pas Čia Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleiviai atliko muzikinękunigaikštį M. Oginskį, kuris finansiškai rėmė knygnešius. Beje, literatūrinę kompoziciją „Taip reikia mylėti, dirbti ir aukotis“.

Vaižganto „Pragiedruliuose“ galima atpažinti Plungės rajone Kraštotyrininkė Z. Jankevičienė konferencijos dalyvius ir esantį Gondingos (Gandingos) kaimą. moksleivius supažindino su atmintinomis J. Tumo-VaižJ. Tumo-Vaižganto visuomeninė ir leidybinė veikla Žeganto gyvenimo vietomis, papasakojo apie jo atminimo maitijoje buvo atskleista viešojoje bibliotekoje surengtoje įamžinimą Kuliuose. konferencijoje. Buvo perskaityti šie pranešimai: „Juozo TumoVaižganto leidybinė veikla Žemaitijoje“ (pranešėjas Vilniaus Otilija Juozapaitienė universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. Tomas Petreikis); „Pažvelgimai baramo Vaižganto širdin“ (pranešėjas Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas); „Pragiedruliai“: Vaižganto įsipareigojimas ir gyvenimui, ir menui“ (pranešėja Plungės „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Ramutė Damulienė); „Vaižganto kūrybinė veikla Kuliuose ir jo atminimo įamžinimas“ (pranešėja istorikė Zuzana Jankevičienė). Konferencijoje gausiai dalyvavo Plungės rajono mokyklų istorikai ir lituanistai, išgirsta informacija apie rašytoją jie galės pasidalyti su savo moksleiviais.

Po konferencijos buvo vykstama į Kulių seniūnijos Kumžaičių kaimą sodinti ąžuoliukų. Dar 1994-aisiais, minint 125-ąsias rašytojo gimimo metines, čia buvo Vaižganto suoliuko Plungės parke atidengimo ceremonija, 2019 m. gegužės 3 d. Suoliuko autorius – Algimantas Verkys. Nuotraukoje iš kairės: finansinis rėmėjas Rolandas Mačiuitis, projekto vadovė Otilija Juozapaitienė, Plungės pasodinti 125 medeliai. Šiemet ąžuolynas papildytas miesto seniūnijos atstovė Rūta Laurinaitienė, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Seimo narys Jurgis Razma, dar 25, kad šiais jubiliejiniais Vaižganto metais (rašybibliotekos direktorė Violeta Skierienė, Plungės bažnyčios klebonas Vytautas Gedvainis. Kristinos Paulauskaitės nuotr.

36

KRONIKA

ONA ŠIMAITĖ KVIETĖ KALBĖTIS

Praėjus beveik 50 metų po mirties, žymioji bibliotekininkė Ona Šimaitė (1894–1970) pagerbta ir gimtinėje – Akmenės rajono viešosios bibliotekos Akmenės miesto filialui suteiktas jos vardas, liepos mėnesį iškilmingai atidengta tai skelbianti memorialinė lenta. Akmenėje gimusi ir iki mokyklinio amžiaus gyvenusi, vėliau Vilniaus universitete bibliotekininke dirbusi Vilniaus geto žydų gelbėtoja – viena pirmųjų lietuvių, kuriai 1966 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.

Iškilmių proga Akmenės krašto muziejuje buvo surengta konferencija, skirta vietos žydų bendruomenės ir bibliotekininkės Onos Šimaitės istorijai. Konferencijos dalyvius pasveikinęs rajono mero pavaduotojas Tomas Martinaitis pasidalijo mintimis apie projekto „Šimaitė kviečia kalbėtis“ prasmingumą ir aktualumą rajono bendruomenei.

Konferencijos metu perskaityti informatyvūs pranePrie įėjimo į biblioteką pakabintą Onos Šimaitės atminimo lentą šimai: „Žydų bendruomenės atidengė rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tomas Martinaitis, Akmenės krašte“ (pranešėjas viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė ir Kazio Šimo (O. Šimaitės brolio) vaikaitė Rytė Šimaitė. Daumanto Todeso nuotr.

Marijus Lopaitis, gydytojas, rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkas, projekto sumanytojas), „Vegerių sinagogos paieškų vietų sutvarkymas ir įamžinimas“ (pranešėjas Arūnas Ostrauskis, Akmenės istorijos muziejaus įkūrėjas), „Ona Šimaitė: Pasaulio tautų teisuolės istorija“ (Rita Ringienė, Akmenės gimnazijos mokytoja metodininkė), „Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo pristatymas“

VEIKLOS ĮVERTINIMAS

Ona Šimaitė. Data nežinoma. Nuotrauka atsiųsta Vytautui Kauneckui (?) iš Paryžiaus 1967 m.

Saugoma Nacionalinės bibliotekos RKRS, F15-561.

(pranešėjas žurnalistas Eugenijaus Bunka), pristatyta fotografijų paroda „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“ ir Jakovo Bunkos drožiniai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę pažiūrėti filmą „Holokaustas.

Blėstanti praeitis“, jį pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aleksandras Vitkus.

Akmenės viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė supažindino su bibliotekos parengtomis spaudinių parodomis: „Akmeniškė bib­liotekininkė Ona Šimaitė – Pasaulio tautų teisuolė“ ir „Litvakų literatūrinis palikimas“. Pirmajai parodai bibliotekos administracijos prašymu iš Lietuvos nacio­nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus buvo gautos kelios rankraščių kopijos: Onos Šimaitės laiškai Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, politikos veikėjui ir vertėjui Vytautui Kauneckui, žurnalistei ir mecenatei Jurgitai Smolskytei, O. Šimaitės seseriai Liudai Šakalinienei.

Parodoje „Litvakų literatūrinis palikimas“ eksponuoti rašytojų Josadės Jokūbo, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, Marko Zingerio kūriniai, kiti su žydų istorija ir kultūra susiję leidiniai, tarp jų – žydų istorijos ir kultūros almanachas „Brasta“ ir 2018 m. išleistas Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“.

• 1966 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas už žydų gelbėjimą iš Vilniaus geto Antrojo pasaulinio karo metu; • 1986 m. „Yad Vashem" teisuolių alėjoje O. Šimaitės garbei pasodintas medelis; • 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanota (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi; • 2 004 m. Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje, minint O. Šimaitės 110 metų sukaktį, atidengta atminimo lenta; • 2015 m. Vilniaus senamiesčio gatvė pavadinta O. Šimaitės vardu.

Zita Sinkevičienė

KNYGOS APIE O. ŠIMAITĘ

Stankevičius, Rimantas. Gyvenusi tautos himno dvasia. – Vilnius, 2004. – 111, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Asmenvardžių r-klė: p. 103–111. Šimas, Kazys Kęstutis. Ona Šimaitė – Pasaulio tautų teisuolė. – Vilnius, 2006. – 160 p.: iliustr., faks. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 154–159. Šukys, Julija. Epistolofilija: užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas: [iš anglų kalbos vertė Marius Burokas]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2016]. – 255, [1] p.: iliustr.

37

KRONIKA

MOBILIOJI BIBLIOTEKA PASIEKS ATOKIAUSIUS KAIMUS Pagal plotą Varėnos rajonas – vienas didžiausių šalyje, jame yra kaimų ir gyvenviečių, kuriose gyvena nedaug nuolatinių gyventojų, nėra viešųjų įstaigų. Didesnė dalis žmonių yra vyresnio amžiaus, jiems sunkiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, o nuvykti į rajono centrą kartais prireikia ir dienos. Siekiant priartinti paslaugas prie rajono gyventojų ir užtikrinti jų kokybę, rugpjūčio pradžioje į pirmą savo kelionę išlydėta moderniai įrengta Varėnos mobilioji biblioteka. Jos paskirtis – stiprinti rajono kaimo bibliotekas, o gyvenvietėse, kuriose nėra bibliotekų, teikti rajono viešosios bibliotekos ir savivaldybės administracijos paslaugas.

Mikroautobusas, kuriame įrengta mobilioji biblio­ teka, įsigytas ir įrengtas įgyvendinant savivaldybės administracijos projektą „Paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Varėnos rajono savivaldybėje“, finansuojamą Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Mobilųjį „Renault Master“, kuris pagal nustatytą tvarkaraštį kursuos po rajono kaimus, užsuks ir į tenykštes bibliotekas, įrengė ir apipavidalino bendrovė „ProAuto LT“.

Pasak viešosios bibliotekos direktoriaus Eitaro Kazimiero Krupovičiaus, mobilioji biblioteka rajono gyventojams teiks šias nemokamas paslaugas: atsakys į skaitytojų užklausas, konsultuos ieškant informacijos internete, pristatys spaudinius į namus neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms (jų pageidavimu), suteiks galimybę naudotis „Microsoft Office“ ir kitomis programomis. Bus teikiamos ir mokamos bibliotekos paslaugos: dokumentų spausdinimas, įrišimas, kopijavimas, nuskaitymas, dokumentų parsiuntimas iš kitų bibliotekų per tarpbibliotekinį abonementą.

Mikroautobuse šiuo metu sukaupta per 300 knygų. Didžiausia dalis – nauji romanai ir laisvalaikio skaitiniai. Norint patenkinti gyventojų skaitymo poreikius, knygos bus skolinamos iš Varėnos viešosios ir kitų Lietuvos bibliotekų. Kiekvienas mobiliosios bibliotekos vartotojas gaus elektroninį skaitytojo pažymėjimą.

Naujiena, kad „mobilusis“ bibliotekininkas priims gyventojų prašymus dėl savivaldybės teikiamų administracinių paslaugų. Per dokumentų valdymo sistemą jie nedelsiant bus paskiriami vykdyti atsakingiems specialistams. Tarp numatytų teikti paslaugų: prašymų suteikti mokesčių lengvatų priėmimas; įrašymas į socialinio būsto nuomos sąrašus; asmenų skundų priėmimas; prašymų išduoti archyvinių dokumentų išrašus, nuorašus ir kopijas priėmimas; prašymų dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (būdo) keitimo priėmimas ir kt. Paslaugų

38

Iš kairės į dešinę: Varėnos rajono meras Algis Kašėta, tuometis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir Seimo narys Juozas Baublys. Viešosios bibliotekos nuotr.

teikimo tvarkos aprašas parengtas atsižvelgiant į žmonių poreikius ir lūkesčius.

Iškilmingame mobiliosios bibliotekos pristatymo renginyje dalyvavo tuometis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Elida Drapienė, rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, bibliotekininkai, miesto gyventojai ir svečiai. „Teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos turi būti prieinamos visiems šalies gyventojams. Ir nesvarbu, kur gyveni – didmiestyje ar kaimo vietovėje. Todėl džiaugiuosi, kad reikiamos paslaugos, pradedant Varėnos rajono gyventojais, nuo šiol atvažiuos pačios. Tikiu, kad tai bus geras pavyzdys ir kitoms savivaldybėms“, – teigė E. Misiūnas.

Viešosios bibliotekos direktorius E. K. Krupovičius prisipažino, kad, pradėjęs dirbti bibliotekoje, svajojo apie mobiliąją biblioteką. Ir tik po 15 metų ši svajonė išsipildė.

Solveiga Žukienė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistė

TRUMPAI

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

RENGINIŲ MOZAIKA JONAVA

Skaitymai Knygų terasoje. Jau ketvirtą vasarą iš eilės viešosios bibliotekos Knygų terasoje kiekvieną trečiadienį rinkosi mažieji skaitytojai, su kuriais bendravo bibliotekos darbuotojai, įsikūniję į įvairių pasakų personažus – Pepę Ilgakojinę, Tigriuką, Drambliuką, Emociuką. Akcijos „Vasara su knyga“ renginiuose vaikai ne tik skaitė, bet ir užsiėmė kūrybine veikla: piešė, lipdė, siuvinėjo, kūrė įvairius rankdarbius, nes biblioteka šiandien – tai vaikams pritaikyta džiaugsmo, laisvalaikio, žaidimų ir skaitymo erdvė, traukianti čia apsilankyti.

puliariausių filmų. Tai Holivudo ir Europos kūrėjų filmai, animacija, biografiniai, dokumentiniai filmai, rusų ir lietuvių kino klasika. Į namus galima pasiskolinti iki 5 kino filmų, jie išduodami vieno mėnesio laikotarpiui.

Rankdarbių klubo „Laumė“ narės. Viešosios bibliotekos nuotr.

Bibliotekoje įkurta jauki erdvė muzikos įrašams klausyti.

Viešosios bibliotekos nuotr.

Kūrybinė veikla Knygų terasoje. Ievos Stučinskaitės nuotr.

Pasak Jonavos viešosios bibliotekos direktorės Skirmutės Gajauskaitės, akcija „Vasara su knyga“ yra svarbi daugeliu aspektų, tačiau pagrindinis jos tikslas – ugdyti mažuosius skaitytojus nuo pat ankstyvosios vaikystės, kad vėliau jie nepamirštų Knygų terasoje užsimezgusios draugystės su knyga, lankytųsi bibliotekoje ir augtų skaitydami. Šiais metais vasaros skaitymo akcija mažuosius bičiulius pakvietė į 13 susitikimų, kuriuose buvo perskaityta daugiau nei 20 knygų. Prasidėjus skaitymų vasarai Knygų terasoje, nuotaikingą šeimos teatro „Teatriukas“ vaidinimą stebėjo 170 vaikų. Iš viso akcijoje dalyvavo 700 tėvelių, senelių, auklių ir vasaros stovyklų „Drąsios morkos“, „Ridikiukas“, Vaikų visapusiško lavinimo centro vadovų, miesto vaikų darželių auklėtojų atvestų vaikų iš Jonavos, kitų Lietuvos miestų ir net užsienio šalių. Pasibaigus šiltajam metų sezonui, viešoji biblioteka nenutraukia draugystės su mažaisiais skaitytojais ir kviečia juos į Vaikų ir jaunimo erdvę, kurioje yra daug galimybių prasmingai leisti laiką.

Ramūnas Čičelis

KAUNAS

Paslauga filmų bei muzikos mėgėjams. Iš bibliotekos galima grįžti ne tik nešinam knygų krūvele, bet ir filmu vakarui ar viniline plokštele.

Tokia galimybe pasinaudoti kviečia Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Ši paslauga teikiama Senamiestyje įsikūrusiame Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje. Kaip ir skolinantis knygas, reikia būti registruotu bibliotekos skaitytoju, o filmų ir plokštelių sąrašą galima rasti elektroniniame kataloge.

Bibliotekos kino fondas, kurį sudaro per 700 DVD, kasmet papildomas dar beveik šimtu po-

Vinilinių plokštelių fondą sudaro apie 1800 vienetų. Daugiausia tai klasikinės muzikos, džiazo, senosios lietuviškos estrados, rusiškos ir kitų šalių populiariosios muzikos įrašai. Vinilinių plokštelių fondas taip pat kasmet pildomas. Muzikos įrašų galima klausytis ir bibliotekoje – tam įkurta jauki erdvė, yra patefonas, kokybiška garso kolonėlė ir ausinės. Į namus galima pasiskolinti iki 3 vinilinių plokštelių, jos skolinamos 2 savaičių laikotarpiui.

Monika Straupytė

Panevėžys. Net keturis vasaros penktadienius Panevėžio viešosios bibliotekos kolektyvas miesto centre kvietė į renginių ciklą „Susitikime penktadienį – 2019“. Šiaurinės bibliotekos rankdarbių klubo „Laumė“ narės ir miestelėnai drauge minėjo Pasaulinę mezgimo viešumoje dieną. Smėlynės bibliotekos darbuotojos siūlė dalyvauti „Rašymo (r)evoliucijos“ dirbtuvėse. Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ organizavo edukaciją „Skaitymas kitaip“ ir kt.

Rokiškis. Visą vasarą Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyrius dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotoje iniciatyvoje „Atverk duris vasarai“. Jos metu bibliotekoje lankėsi rajono vaikų vasaros stovyklų mokiniai, jie dalyvavo edukacinėse programose „Ką ošia Dviragis?“, „Miriorama – judanti knygos panorama“, „Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis“, „Lėlė – raktas į vaiko širdį“.

KELMĖ

Vaikai kūrė knygų viršelius. Šių metų liepos pabaigoje Užvenčio bibliotekoje svečiavosi Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo biblio­ tekininkė Vilija Jocienė. Viešnia pristatė savo darbų parodą „Knygos šventinė suknelė“, vėliau pakvietė vaikus dalyvauti knygos viršelio kūrimo edukacijoje.

V. Jocienė – ne tik bibliotekininkė, bet ir įvairių papuošalų autorė, ji lanko keramikos studiją, mėgsta lipdyti, kuria papuošalus ir su džiovintomis gėlėmis. Augalus pasitelkia įvairiems kūrybos darbams – atspaudams (kontaktiniam dažymui), paveikslams ir šalikams.

V. Jocienė pasakojo, kad anksčiau knygos buvo labai saugomos ir vertinamos, dažnas paėmęs skaityti knygą ją aplenkdavo, aplankalą nusipirkdavo ar pats pasigamindavo. Neretai jis būdavo tikras meno kūrinys, pagamintas iš medžiagos, popieriaus ar net odos. Jos surengtoje edukacijoje vaikai iš popieriaus, lauko gėlių, iškarpų kūrė išskirtinius knygos viršelius. Juos bibliotekininkė laminavo ir kiekvienam padovanojo. Vaikų sukurti viršeliai išsiskyrė meniniu kūrybiškumu ir idėjų originalumu.

Regina Karpienė

NERINGA

V. Miliūno bibliotekai – „Išminties marės“. Septintus metus iš eilės Klaipėdos krašto bibliotekoms ir bibliotekininkams skiriami Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos apdovanojimai – „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“. „Išminties marės“ skiriamos regiono

Vasaros edukacija Juozo Keliuočio bibliotekoje. Viešosios bibliotekos nuotr.

Trakai. Lentvario miesto biblioteka (Trakų VB padalinys) organizavo „Garsinio skaitymo popietę su Mere Popins“. Jos dalyviai iš knygos skaitė po pastraipą, o Merė Popins komentavo ir džiaugėsi, kad šiais laikais vaikai mėgsta skaityti. Vėliau ji parodė, kaip galima lengvai ir paprastai iš spalvoto popieriaus pagaminti skėčius. Vaikams taip patiko ši veikla, kad kai kurie pasigamino daugiau nei vieną. Renginys buvo skirtas vaikų rašytojos Pamelos Lyndon Travers 120 metų jubiliejui paminėti. *** Tiltų ir Rūdiškių bibliotekose (Trakų VB filialuose) rugpjūčio pabaigoje vyko baigiamieji akcijos „Vasara su knyga“ skaitymai. Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai įdėmiai klausėsi Almos Karosaitės eiliuotos pasakos „Lapės paso paieška“.

Tiltų bibliotekoje buvo skaitoma švedų rašytojo Martino Widmarko knyga „Ilga kelionė“. Vaikai klausėsi pasakojimo apie mergaitės ir katės kelionę, berniuko liūdesį, netekus mylimo šuns, ir džiaugsmą, suradus naujų draugų.

Informaciją pateikė Indrė Rapkevičienė, Aušra Žukauskienė, Inesa Daunaravičienė, Elena Žilinskienė, Danguolė Paliulienė

39

Viešosios bibliotekos nuotr.

savivaldybės viešajai bibliotekai ar jos filialui už kultūros puoselėjimą, sklaidą ir tradicinės, inovatyvios veiklos derinimą.

Džiugu, kad šiais metais nominaciją „Išminties marės“ laimėjo Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Apdovanojimas skirtas už kompetenciją gilinantis į Mažosios Lietuvos istorijos, kultūrinės atminties temas ir ilgametę kultūros almanacho „Dorė“ leidybą. Leidinys atverčia bendruomenei nežinomus Kuršių nerijos praeities puslapius, yra skirtas ne tik neringiškiams, bet ir visiems, besidomintiems Kuršių nerija. „Dorė“ reprezentuoja Neringos savivaldybės skiriamą L. Rėzos premiją, čia kalbinami šios premijos laureatai, daug dėmesio skiriama reikšmingiausioms vietos kultūros ir istorijos datoms, fiksuojamas Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmas (rengiama kiekvienų metų kultūros įvykių apžvalga). Įteiktas apdovanojimas „Išminties marės“ – tai nuoseklaus daugelio metų darbo įvertinimas.

Sutelktas „Dorės“ autorių kolektyvas leidžia aktualiomis Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temomis kalbėti nepaviršutiniškai ir kompetentingai.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka kultūros almanachą „Dorė“ leidžia nuo 2010 m. (kartą per metus). Pirmosios „Dorės“ sudarytojas ir redaktorius buvo mokytojas lituanistas Kęstutis Subačius, nuo antrojo numerio leidinį redaguoja, sudaro žurnalistė Raimonda Meyer-Ravaitytė.

Almanacho pavadinimas „Dorė“ simbolizuoja naująją Neringos istoriją: po karo kurėnus mariose išstūmė dorės (kolektyvinei žvejybai skirti mediniai laivai su varikliais), o į Vakarus pasitraukus seniesiems nerijos gyventojams, jų vietą užėmė iš Rusijos ir Lietuvos atsikėlę naujakuriai – jų palikuonys yra šiandieniniai neringiškiai.

Apdovanojimą įteikė jo sumanytojas Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės biblio­tekos buvęs ilgametis direktorius Juozas Šikšnelis ir Kristina Kundrotienė. Šventėje taip pat dalyvavo Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė.

Lietuvos ir užsienio pristatė konferencijos vedėja – Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė. Konferencijoje pranešimus skaitė Vydūno draugijos tarybos narė Jurgita Gedminienė („Meilės Lietuvai skleidėjai. Vydūnas ir Vaižgantas“), draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius („Kaip Vaižgantas įvertino Vydūną?“), iš Berlyno (Vokietija) atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost („Vilhelmo StorostoVydūno palikimas mūsų šeimoje“; pranešimą iš vokiečių kalbos į lietuvių vertė Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė), vokiečių kalbininko prof. Viktoro Falkenhahno sūnus, sociologas, teisininkas prof. habil. dr. Viktoras Justickis („Vydūno idėjos Viktoro Falkenhahno novelėse apie aisčius“). 2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatęs Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas, gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis pasidžiaugė ir 2018 m. pasirodžiusia doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus bei prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės monografija „Vydūnas“.

Iš dešinės: viešnia Brita Storost ir Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Astos Andrulienės nuotr.

Konferencijos baigiamuoju akordu tapo iš Detmoldo (Vokietija) atvykusio Vydūno draugijos garbės nario, kunigo Miroslavo Danio sveikinimo žodis. Šio dvasininko ilgametis indėlis įamžinant Vydūno atminimą ir populiarinant jo kūrybą Vokietijoje, veikla plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius 2016 m. įvertinti Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Svečias padovanojo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai savo žmonos pieštą Vydūno portretą.

Sonata Nognienė

RASEINIAI

Pažintinė-kvalifikacinė išvyka. Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, siekdama teikti kuo kokybiškesnes paslaugas vartotojams, rūpinasi savo darbuotojų kompetencijų tobulinimu, sudaro sąlygas darbuotojams dalyvauti profesinių žinių, praktinių įgūdžių atnaujinimo renginiuose.

Viena iš savišvietos formų – jau kelinti metai rengiamos pažintinės-kvalifikacinės išvykos. Liepos 31 d. tokios išvykos metu apsilankėme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, naujausiame Lietuvoje moderniojo meno MO muziejuje ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriuje.

Nacionalinėje bibliotekoje mus pasitiko Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė. G. Čistovienė pristatė 2013–2016 m. vykdyto projekto „Bibliotekos pažangai 2“ rezultatus, pasakojo apie šiuo metu vykdomus projektus, kalbėjo apie medijų raštingumą, robotus ir dirbtinį intelektą bibliotekose, kitas

GALERIJA. „Prie garažų“ skambėjo muzika ir poezija

Dalia Greičiutė

PAGĖGIAI

Tarptautinė konferencija. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė literatūrinio žodžio mylėtojus į rašytojui Vydūnui (tikr. Vilhelmas Storostas) ir Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą tarptautinę konferenciją „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinėskūrybinės veiklos paralelės“. Garbius svečius iš

40

Viešosios bibliotekos nuotr.

Tauragė. Tauragiškiai gerai žino, kad paskutinį liepos penktadienį geriausia muzika sklinda iš Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos vidinio kiemelio – šiemet čia jau 9-ąjį kartą vyko bene daugiausia žiūrovų sutraukęs muzikos ir poezijos renginys „Prie garažų“. Žiūrovus džiugino Domanto Razausko ir grupės „Vos Vos“ pasirodymas, skambėjo Rimantės Naujanytės-Bjelle atliekami kūriniai, savo kūrybą skaitė poetas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas. (Vaiva Keserauskaitė)

Renginys sulaukė ir garbingų svečių – iš Berlyno (Vokietija) buvo atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost su vyru, dalyvavo Lietuvos keliautojas, orientacininkas Algimantas Jucevičius. Jis su ekspedicijos „Pamyras 2018“ dalyviais įkopė į Pamyre (Tadžikija) esančią bevardę viršūnę ir suteikė jai Vydūno vardą.

Inga Tarozienė

ŠVENČIONYS

Prie MO muziejaus. Reginos Musteikienės nuotr.

naujoves. E. Baliutavičiūtė pristatė ankstyvojo skaitymo naudą, pateikė patarimų, kur ir kokiais būdais galima informuoti tėvus apie ankstyvojo skaitymo priemones. Papasakojo apie Skaitymo skatinimo programos bandomąjį projektą „Knygų startas“, kurio tikslas aprūpinti naujagimių sulaukusias šeimas metodine medžiaga apie ankstyvojo skaitymo naudą. Padėkoję kolegėms už naudingą informaciją, skubėjome į pažintinę ekskursiją po atnaujintą Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

Vėliau lankėmės MO muziejuje, kuris yra įtrauktas į 10 labiausiai vertų aplankyti muziejų pasaulyje sąrašą, į pagalbą pasitelkę profesionalius MO gidus, dalyvavome įdomioje ekskursijoje.

Paskutinis objektas, kurį aplankėme, – Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyrius. Tokios bendros kelionės vienija kolegas, bendros patirtys ir emocijos stiprina tarpusavio ryšius, padeda siekiant bendrų rezultatų.

Virginija Miežinienė

ŠILUTĖ

Susitikimas su Vydūno gerbėjais. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rugpjūčio 8 d. vyko pašnekesių vakaras „Gyvename ir kuriame su Vydūnu“. Tai tradicinis susitikimas su Vydūno draugijos nariais, jau keliolika metų rengiamas rugpjūčio mėnesį. Smagu sulaukti ne tik minėtos draugijos narių, bet ir visų, besidominčių Vydūno asmenybe, gyvenimu ir kūryba. Šiemet susitikime buvo pristatyti du 2018 m. pasirodę leidiniai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus parengta monografija „Vydūnas“ bei rašytojo fenomeno tyrinėtojos Rimos Palijanskaitės knyga „Vydūnas.

Regėjimai, darbai, atradimai“.

Mintimis apie leidinius dalijosi draugijos garbės pirmininkas V. Bagdonavičius, draugijos pirmininko pavaduotojas dr. Juozas Šidiškis, lituanistė Irena Arlauskienė, Šilutės trečiojo amžiaus universiteto rektorius Pranas Avižinis, į monografiją pažvelgęs istoriko akimis, kiti dalyviai.

Susitikimo akimirka. Akvilės Tamošiūnės nuotr.

Pažinimo stovykla. Rugsėjo pradžioje rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vyko Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Pažinimo stovykl@2019“ baigiamasis renginys „Pažinkime savo kraštą“. Prisiminti stovyklos akimirkų susirinko Švenčionių pradinės mokyklos mokiniai, daugelis jų – vasarą Vaikų literatūros skyriuje organizuotos dienos stovyklos dalyviai.

Baigiamajame renginyje „Pažinkime savo kraštą“. Viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikų užimtumo veikla vasaros metu Vaikų literatūros skyriuje buvo organizuota vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Pažinimo stovyk@2019“, jo partneriai buvo Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji bib­lioteka. Dienos stovyklos renginiai 7–12 metų vaikams buvo susiję su Švenčionių krašto pažinimo ir kūrybinėmis veiklomis, kiekviena diena stovykloje turėjo temą ir pavadinimą. Į svečius atvykę vaikai iš Ukmergės r. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos (saviraiškos grupė „Keberiokšt“; vad. K. Darulienė) smagiai suvaidino pagal nupieštas iliustracijas sukurtos pasakos versiją, o vaikų kūrybinė grupė – teatriukas „Motiejukas“ iš Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pristatė spektakliuką „Mikė Pūkuotukas“ (vad. A. Juchnevič).

Stovyklautojai susipažino su kulinariniu paveldu ir amatais, dalyvavo pažintiniuose žygiuose, apsilankė Cirkliškio dvare ir Perkūno kalne, Sirvetos ir Labanoro regioniniuose parkuose. Įsimintina ir įdomiai praleista diena buvo keliaujant su rašytoju ir aplinkosaugininku, kraštiečiu Šarūnu Laužadžiu po lankytinas vietoves.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos specialistė Milda Bieliauskaitė stovyklautojams pristatė kūrybinės ir meninės saviraiškos edukaciją „Šešėlių teatras“. Kelios vaikų komandos piešė ir kūrė pasakų personažus, juos pristatė „šešėlių ekrane“.

Stovyklautojai įdomiai leido laiką ir bibliotekoje: žaidė stalo žaidimus, žiūrėjo animacinius filmukus, skaitė, piešė tema „Vasaros įspūdžiai –

TRUMPAI ŠVENTĖS IR JUBILIEJAI Akmenė. Rajono viešoji biblioteka pakvietė bendruomenę ir svečius į renginį, skirtą Naujosios Akmenės 70-mečio jubiliejui paminėti. Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė pristatė kraštotyrinę spaudinių parodą „Mano miestas – Naujoji Akmenė“. Renginio dalyviai dalijosi prisiminimais apie šio miesto istoriją, žiūrėjo dokumentinius filmus apie to meto įstaigas, žmonių kultūrinį gyvenimą.

Elektrėnai. Minėdamos Vievio miesto jubiliejų, rugsėjo 12 d. Vievio bibliotekos (Elektrėnų VB filialo) vedėja Inga Sūnelaitienė kartu su vietos gimnazijos mokytoja Antanina Dragva organizavo ekskursiją „Literatūrinis Vievis“, kurioje mokiniai skaitė bibliotekininkės Rasos Rapkevičienės iš įvairių leidinių parinktus tekstus. Bibliotekoje veikė paroda „Vieviui – 80“.

Jurbarkas. Rugpjūčio 25 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečių šventė „Ar žinai jurbarkiškio kodą?“ Į šį klausimą bandė atsakyti garbūs šventės svečiai. Bibliotekos kiemelis buvo pilnas šurmulio – kraštiečius ir miesto svečius bib­liotekininkai pasitiko su šeimų pikniko vaišėmis ir plačiomis šypsenomis, kvietė susipažinti su duonos kelio vingrybėmis, o mažiesiems siūlė išbandyti lauko žaidimų erdves.

Panevėžys. Rugsėjo 8 d. prie Panevėžio 516-ojo gimtadienio šventės „Panevėžys juda“ renginių prisidėjusi miesto viešoji biblioteka panevėžiečiams ir miesto svečiams pasiūlė įvairių veiklų: nuo „mąstymo“ kepurės išbandymo, pažinties su pasakų herojais ir dėlionių iki vainikų pynimo edukacijos ir orientacinio žaidimo „Pažink literatūrinį Panevėžį“.

Radviliškis. Rugpjūčio 29 d. rajono viešoji biblio­ teka surengė tradicinę šventę „Iš bibliotekos į mokyklą“ būsimiems pirmokėliams. Po bibliotekos direktorės Violetos Šukaitienės sveikinimų ir linkėjimų vaikų laukė linksma kūrybinė valandėlė, per kurią jie gaudė laimės burbulus, mokėsi skaičiuoti, vaidinti, šokti, atsakinėjo į viktorinos klausimus, gavo saldžių dovanų.

Zarasai. Rugpjūčio 15–17 d. surengtoje Zarasų miesto 513-ojo gimtadienio šventėje dalyvavo literatūrinę ir muzikinę programą parengusi Zarasų viešoji biblioteka. „Nakties skaitymų“ dalyviai klausėsi poetų Jurgitos Jasponytės, Mariaus Buroko ir poetės, dramaturgės Daivos Čepauskaitės skaitomų eilių, ant bibliotekos stogo surengta poezijos ir muzikos popietė, vyko mažoji knygų mugė, buvo daug pramogų ir edukacijų vaikams.

Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Vievio biblioteka, Jurbarko rajono viešoji biblioteka, Indrė Rapkevičienė, Radviliškio viešoji biblioteka, Inesa Dumbravienė

41

Švenčionių kraštas“, Vaikų literatūros skyriaus vedėjos Laimos Strakšienės ir bibliotekininkės Živilės Strakšienės padedami kūrė maketą „Perkūno kalnas“. Darbeliai buvo eksponuojami bibliotekoje.

Violeta Bruvinskienė

TRAKAI

Stebėjome internetines transliacijas.

Trakų viešoji biblioteka liepos mėnesį pakvietė bibliotekos skaitytojus ir lankytojus susipažinti su testuojamomis užsienio duomenų bazėmis „Academic video online“ ir „Music and dance online“.

Duomenų bazės „Academic video online“ pristatyme žiūrėjome dokumentinius „BBC Studios“ filmus, virtualiai domėjomės Himalajų kalnuose gyvenančiais gyvūnais ir paukščiais, aukščiausia pasaulyje kalnų viršūne Džomolungma. Susipažinome su Šei Poksundo nacionalinio parko, garsėjančio kerinčia gamta,

Kartu stebime tiesioginę transliaciją. Trakų viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

floros ir faunos įvairove. Šis nacionalinis parkas sužavėjo žmogaus rankų nepaliesta laukine gamta.

Antroje pristatymo dalyje klausėmės duomenų bazėje „Music and dance online“ įrašytų lietuvių kompozitorių Gintauto Abariaus, Miko Petrausko, Balio Dvariono, taip pat užsienio kompozitorių Ludwigo van Beethoveno, Johanno Strausso, Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių.

Kaip ir visa Lietuva, liepos 12 d. tiesiogiai stebėjome naujai išrinktojo LR Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmes, po ceremonijos pasakytą kalbą, šventinį koncertą.

Dėkojame visiems susirinkusiems ir stebėjusiems transliacijas kartu.

Daiva Klimienė

ZARASAI Vaižganto skaitymai ir edukacija. Prieš 150 metų (1869 m.) Malaišiuose, Svėdasų valsčiuje (Anykščių r.), gimė rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, visuomenės veikėjas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Minėdamas šią sukaktį, viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius parengė vasaros skaitymo skatinimo edukacinę programą „Vaikai, Mikutis ir Vaižgantas“ ir kvietė į renginius, kuriuose buvo skaitomi rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūros kūrinėliai iš knygos „Mikutis gamtininkas“, vaikai klausėsi, tyrinėjo, sužinojo ir susidraugavo.

Dalyviai ne tik skaitė ir klausėsi skaitomų kūrinėlių, bet ir susipažino su rašytojo asmenybe,

Susitikime su veterinarijos gydytoja A. Kryžiokiene. Zinos Černovienės nuotr.

išbandė naują piešimo pirštukais būdą, savanorių iš Zarasų P. Širvio progimnazijos Austėjos Deinytės ir Gabrielės Černiauskaitės padedami įsitraukė į kūrybą ir bibliotekos lankytojams parengė darbelių parodėlę „Mano drugelis“.

Kaip tinkamai rūpintis augintiniais, jauniesiems popietės dalyviams papasakojo Zarasų valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos veterinarijos gydytoja-inspektorė Auksė Kryžiokienė, atvykusi su kalyte Perla.

Paskutinis programos renginys prasidėjo prie Zaraso ežero. Vaikai skaitė J. Tumo-Vaižganto kūrinėlį apie skruzdėlių gyvenimą. „Apsiginklavę“ mobiliąja fotografavimo įranga stebėjo skubančias skruzdėles, kitus vabzdžius, besislepiančius tarp žolių ir lapų, ir juos fotografavo. Taigi renginių dalyviai susipažino su Juozo Tumo-Vaižganto kūrinėliais ir jų personažų gyvenimu kitaip – stebėdami, klausydami, kurdami.

Zina Černovienė

IN MEMORIAM

ZITA ZAKREVSKAITĖ [1956 08 27–2019 09 11]

Rugsėjo 14 dieną į amžinąjį poilsį artimųjų ir kolegų buvo palydėta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyresnioji bibliografė Zita Zakrevskaitė.

Zita gimė 1956 m. rugpjūčio 27 d. Ignalinos r. Paukojos k. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Įgijusi istoriko specialybę, 1979–1989 m. dirbo Vilniaus kelionių ir ekskursijų biure ekskursijų vadove, 1989 m. sausio–gegužės mėn. – Paminklų restauravimo projektavimo institute istorike, 1989–1991 m. – Vilniaus miesto kultūros paveldo inspekcijoje archyvare, 1991–1993 m. – Lietuvos hidrometeorologijos valdyboje fotooperatore, 1996–2005 m. – Lietuvos centriniame valstybės archyve archyvare. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradėjo dirbti 2006 m. kovo 27 d. ir dirbo iki 2019 m. birželio 19 d.

Zita įsiliejo į nacionalinės bibliografijos rengimo darbus. Ji greitai pritapo prie kolektyvo ir perprato bibliografinio darbo subtilumus. Stropiai pildė Nacionalinės bibliografijos duomenų banką periodikos publikacijų bibliografiniais įrašais. Šį darbą mėgo, buvo pareiginga, darbšti, kukli, atidi kolegėms ir reikli sau, jautri gyvenimo negatyviems reiškiniams.

Išeidama į užtarnautą poilsį, buvo nusiteikusi džiaugtis gyvenimu, auginti mylimas gėles sode, gėrėtis gamta, skaityti knygas, padėti artimiesiems. Deja... Išėjo netikėtai, nelauktai. Amžinojo poilsio atgulė Karveliškių kapinėse.

Prisiminsime Tave, Zita, kaip nuoširdžią kolegę, niekuo nesiskundusią, mokėjusią ir būti kartu, ir niekam netrukdyti savo tyliu buvimu. Pasiilgsime...

Bendradarbės

42

IN MEMORIAM

BIRUTĖ LUKOŠEVIČIENĖ [1959 05 12–2019 09 04] Šių metų rugsėjo 4 d. anapilin iškeliavo buvusi kolegė, bibliotekininkė Birutė Lukoševičienė.

Ji gimė 1959 m. gegužės 12 d. Prienuose. Būdama vos kelerių metukų, su šeima apsigyveno Tauragėje. 1977 m. baigusi Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Martyno Mažvydo progimnazija), studijavo Vilniaus universitete.

1982 m. įgijo bibliotekininko-bibliografo specialybę. Tais pačiais metais rugpjūčio 2 d. pradėjo dirbti Tauragės rajono centrinėje bibliotekoje. Visą laiką iki pat 2018 m. dirbo Informacijos skyriaus vedėja.

B. Lukoševičienė buvo aukštos kvalifikacijos specialistė, profesionaliai atliko savo pareigas – organizavo informacinę veiklą rajono bibliotekose, rūpinosi savo krašto paveldo išsaugojimu, spaudoje publikavo daug straipsnių, rengė Viešosios bibliotekos nuotr. informacinius leidinius, įgyvendino keletą projektų.

Bibliotekų fonduose liks jos parengti ir spaudoje bei skaitmeninėje erdvėje publikuoti straipsniai įvairiomis bibliotekų informacinės veiklos temomis, redaguoti ir išleisti kraštotyros leidiniai.

Bendradarbių atminty išliks jos profesionalūs patarimai, kolegiška kritika, kūrybinės idėjos.

Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenė

IN MEMORIAM

ILONA GRIŠKONYTĖ [1966 06 01–2019 06 26] Vidurvasario pilnatvės sulaukusi anapilin išėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresnioji bibliografė Ilona Griškonytė.

Ilona gimė 1966 metų birželio 1 d. Šilutėje, augo Pagėgiuose, vėliau Garliavoje, šviesioje, ją mylėjusioje, visapusiškai lavintis ir atsiskleisti padėjusioje šeimoje. 1991 m. baigė Vilniaus universiteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybę ir įgijo bibliotekininko-bibliografo kvalifikaciją. Specialybės žinios, stropumas, pareigos supratimas, darbštumas padėjo Ilonai įgyvendinti giliai įsisąmonintą kultūros žmogaus misiją. Pirmiausia Jai teko prisidėti prie Lietuvos pogrindžio spaudos (1940–1990 m.) tyrinėjimų. Ilona sudarė rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ archyvo ir leidinių katalogus, prisidėjo prie kunigo Viešosios bibliotekos nuotr.

Deimanto Brogio pogrindžio spaudos rinkinio katalogo ir kitų leidinių rengimo.

Nuo 1998 metų rugsėjo 21 d. dirbo Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje vyresniąja redaktore, vėliau – vyresniąja bibliografe. Čia Jos patirtis pravertė tvarkant ir kataloguojant savilaidos ir pogrindžio spaudos rinkinius. Pamažu įsitraukė ir prisidėjo prie kultūros ir visuomenės žmonių (poeto, dramaturgo, dainininko Stasio Santvaro, aktorės Rūtos Staliliūnaitės, kultūros paveldo saugotojo ir platintojo Dominiko Petro Akstino ir kitų) veiklos tyrimo, bibliografinių rodyklių sudarymo. Dalis Jos parengtų darbų liko rankraščiuose. 2012 metais Ilona su dideliu užsidegimu pradėjo dar vieną reikšmingą veiklos etapą – įsijungė į retrospektyviosios nacionalinės bibliografijos kūrėjų grupę.

Kultūrinis Kauno gyvenimas tikrai pasiges nuoširdžios ir ištikimos spektaklių, koncertų, filmų, literatūros renginių lankytojos, tikrosios Knygės, vertinusios spausdintą žodį ir sukaupusios didelę autografuotų knygų kolekciją.

Mums, jos draugams ir kolegoms, Ilona visada išliks kaip nuoširdus, šiltas, mokantis džiaugtis kitų laimėjimais ir vertinti gyvenimą žmogus, niekada darbe nereikalavęs nei nuolaidų, nei išimčių dėl trapios savo sveikatos. Paskutiniame laiškelyje kolegoms iš ligoninės Ilona parašė: „Ačiū visiems už tokius nuostabius, šiltus ir ypatingai nuoširdžius linkėjimus... Būkit ir jūs pilni džiugesio, vasaros, atostogų įdomybių!“ Ačiū, Ilona. Prisiminsime ir mokysimės to iš Tavęs...

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyrius ir buvę kolegos 43

IR AŠ TEN BUVAU

REIKJAVIKO MIESTO BIBLIOTEKA

Pietryčių Reikjavike įsikūręs bibliotekos padalinys veikia nuo 1983 metų. Jaukiose ir šviesiose patalpose paslaugos siūlomos visų amžiaus grupių lankytojams. Reikjaviko bibliotekos nuotr.

Šių metų birželį kartu su kolegėmis, dalyvaujančiomis pagal Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programą vykdomame projekte „Į žmogų orientuota kūryba Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose“, lankėmės vieno iš projekto partnerių Islandijos sostinės Reik­ javiko miesto bibliotekoje (Borgarbókasafn Reykjavíkur). Ši biblioteka turi 6 padalinius; mes turėjome progą susipažinti su Gerdubergo kultūros centru (Menningarhús Gerðubergi).

Miesto biblioteka teikia ne tik įprastas leidinių skolinimo paslaugas – skirtinguose jos padaliniuose galima imtis įvairios veik­ los, kuri siūloma garso įrašų studijoje, kūrybinėse dirbtuvėse, kitose asmens saviraišką išlaisvinančiose erdvėse. Įdomu, kad biblioteka vis dar turi knygų autobuso paslaugą. Ši transporto priemonė yra labai populiari ir, vykdama savo maršrutu, aplanko daugiau kaip 30 vietų. Kita įdomi detalė: informacija bibliotekos tinklalapyje pateikiama ne tik islandų, anglų, bet ir lenkų kalbomis.

Iki 2021 m. sausio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Į žmogų orientuota kūryba Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose“ komanda. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus vyriausioji kultūros projektų vadovė Rūta Lazauskaitė (pirma iš dešinės) kartu su bibliotekų darbuotojais iš Švedijos, Danijos ir Islandijos. Nuotr. iš projekto „Facebook“ paskyros Kiekvienas bibliotekos filialas turi jam priskirtą spalvą. Mūsų aplankytojo spalva – žalia. Ji dominuoja tiek interjere, tiek informacinėje medžiagoje apie biblioteką ir jos paslaugas. Informacijos punkto stalo apačioje galima perskaityti ir lietuvišką užrašą „Sveiki atvykę“. Vaidos Gasiūnaitės nuotr.

Knygų autobusą galima užsisakyti į vaikų darželius, kitas šios paslaugos pageidaujančias įstaigas. Žaismingai išmargintą autobusą galima pamatyti ir miesto festivaliuose ar kituose renginiuose. Jis „ilsisi“ tik porą vasaros mėnesių – ratus po miestą suka nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d. Biblioteka turi ir istorijų automobilį, kurį vairuojantis darbuotojas ikimokyklinėse įstaigose ar popamokiniuose dienos priežiūros centruose, įsikūnijęs į įvairius personažus, vaikams pasakoja istorijas ar seka pasakas. Reikjaviko bibliotekos nuotr.

44

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), Jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ir į Jūsų biblioteką?

Nuo 2003 m. Reikjaviko biblioteka nedidelėms iki 30 asmenų grupėms maždaug už 30 euro centų mieste veda literatūrines ekskursijas, kurių tikslas – ne tik originaliai supažindinti su islandų literatūra, bet ir padėti pažvelgti į miesto istoriją kitomis akimis.

Dar man labai patiko, kad bibliotekoje galima įsigyti suvenyrų su bibliotekos atributika, tarp jų ir tokių, kuriuos puošia atpažįstami literatūriniai personažai. Manau, kad kiekviena biblioteka savo fonduose turi eksponatų, galinčių virsti puikiais reprezentaciniais atvirlaiškiais ar pan.

Rūta Lazauskaitė

Kviečiame šalies bibliotekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bibliotekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.

IN THIS ISSUE Unė Kaunaitė. Everyone Rushing to Live Pauses Here

1

The Creative Heritage of Ieva Simonaitytė for Klaipėda’s Young People 21

This year the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates the 100th anniversary of its establishment. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This time its guest is the writer Unė Kaunaitė. She says that “I discovered the National Library primarily not as a place where one could lend a book but as a an agglomeration of people and information”. This young author has strong recollection of how, when a schoolgirl, she had the opportunity to participate in the „The Book of the Year“ election organized by the National Library and take part in discussions with librarians and book reviewers.

The article under the heading “The library and its name” (about how libraries cherish memories of famous personalities after whom they have been named) introduces youth-oriented activities by the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library devoted to the writer Ieva Simonaitytė. The personality and creative work of this classical author of the Lithuanian literature is popularized at cultural and educational events, creative contests and within reading promotion projects.

Vaidenė Grybauskaitė. New Heritage Documents in the Memory of the World Register 3 This year, UNESCO’S National Memory of the World Register was supplemented by six documents of regional and national interest preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, the Vilnius University Library and other Lithuania’s memory institutions. We publish a report about the presentation of certifications for the custodians of these precious documents and a short presentation of the documents themselves held at the National Library.

The 100th Anniversary of the Library of the World‘s Latvians

5

The 29th of August is the day of the establishment of the National Library of Latvia. One hundred years have passed since this date. On this occasion, during the last days of August, celebration was going on at Latvia‘s national library, which attracted thousands of citizens. The National Library was honoured by Latvia‘s literary authors, historians and sovereign State figures. Among the congratulators, was the Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. The Director of the National Library of Latvia Andris Vilks, when speaking about the significance of the Library, said that “We are the library of the world‘s Latvians.” (According the information by Augusts Zilberts)

Asta Stirbytė. Dialogue About Change Continues

8

The article is about important documents (including the IFLA Strategy 2019–2024) adopted at the 85th general conference and assembly of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), which was held in Athens this year. Much focus is on poster sessions, among the participants of which were even three Lithuanian libraries (the Panevėžys County Petkevičaitė-Bitė Public Library, the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania).

The National Library‘s poster (authors Donatas Kubilius, Adriana Daškevič, designer Vaida Gasiūnaitė) was elected the Best IFLA Poster 2019.

Laima Kutiščeva. Trends in the Change of the Personnel of Lithuanian Public Libraries 14 The senior methodologist at the Librarianship Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Laima Kutiščeva presents the results of the 2019 quantitative questionnaire study on the professional situation of Lithuanian libraries in 2018 and the composition of professional librarians (according to age, educational background and term of employment) and compares them with those of 2005.

The Library for Education and Recreation

18

The publication is about new services offered by the Šiauliai City Municipal Public Library. These services are the outcome of the joint project implemented in 2017–2019 together with the Jelgava City Library and the Liepaja Central Scientific Library within the Interreg V-A Programme, the purpose of which was to improve the staff’s ability to service patrons of various age groups by taking into account their individual needs and employing interactive means and educational games. The project’s value is over half a million euros.

Letters by a Warrior of Independence Wars

23

The researcher at the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library Raimundas Klimavičius presents letters by Kazys Mikeliūnas, a Lithuanian army soldier, from the period of 1919–1921 addressed to his wife. The Library preserves about a hundred of these letters in its collection. The publication features letters which are most reflective of the contemporary affairs. They convey to the reader the young man’s deliberate choice to devote his life for serving his motherland and become a fighter fot its independence. (Prepared by Raimundas Klimavičius)

Tarp knygų in the September of the Year…

27

The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the September issues from 1949–2016, recalls news that were important for the National Library, advice given for librarians and readers and publications about art genres (e. g. ex libris and postcards), which now, in the digital era, are gradually falling into oblivion. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Asta Stirbytė. Lessons from Near Past

30

The heading “Anniversaries” presents a publication devoted to the 30th anniversary of the Baltic Way, which united the people of Estonia, Latvia and Lithuania in their striving for State independence. It is about two exhibitions of photographs (by Leonardas Skirpstas held at the Martynas Martynas National Library of Lithuania and by Raimondas Malaiška held at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences) devoted to this anniversary, the origination of which had been largely determined by lucky happenstances.

Tomas Pauliuščenka. Library Initiatives that Change the City

32

Lithuania’s first slam poetry competition was organized a decade ago, in Vilnius in 2008, and in Šiauliai, such a competition was held only this year. The information expert from the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library Tomas Pauliuščenka speaks about how this Library, by organizing slam competitions, attracts young (and not only young) audience interested in personal self-expression and, along the way, introduces new poetry genres.

Vaidenė Grybauskaitė. A Space for Personal Growth and Exploring the World 35 The Children’s and Youth Reading Room at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has renovated its Children’s Space by following a model of Swedish libraries. It is a result from the Library’s cooperation with the Swedish Institute, Swedish Embassy in Lithuania and the company “IKEA Lietuva”.

Zita Sinkevičienė. Ona Šimaitė Invites for a Discussion

37

The Akmenė Branch of the Akmenė District Municipality Public Library has been given the name of the librarian and the Righteous Among the Nations Ona Šimaitė (1894–1970). She was born in Akmenė and saved Jews during World War II. The Library’s Director Zita Sinkevičienė speaks about the opening of the memorable board devoted to Ona Šimaitė and the accompanying events.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

2019 Nr. 9 (728) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-09-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 43437 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 9 (728) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt