2019 07 08 - A

Liepa–rugpjūtis | 2019

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Dalius Abaris. Svarbiausia ir reikšmingiausia – turinys 1 ĮVYKIS

Asta Stirbytė. Kūrėjoms – JAV bibliotekininkų įvertinimas

3

TEMA / VASAROS SKAITYKLOS

Asta Stirbytė. Patrauklios papildomos erdvės

4

STATISTIKA

Eglė Dikavičienė. Tendencija nesikeičia: bibliotekų tinklas toliau traukiasi

8

POKALBIS

Edita Sėdaitytė: „Jokia priežastis ateiti į biblioteką nėra bloga“ Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė

15

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Grįžtantis Jonas Mekas

18

PROJEKTAI

Akvilė Narbutienė. Migruojančio kino vakarai

22

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Gerda Putnaitė, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Nijolė Sisaitė, Edita Sėdaitytė.

A. Mickevičiaus dvasia Vilniaus senamiestyje 25 „TARP KNYGŲ“ – 70

Liepą ir rugpjūtį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

28

4

ŽMONĖS IR LAIKAS

Vytautas Smilgevičius. Kita stotelė – nuotykis

30

KRONIKA

Vaidenė Grybauskaitė. Jubiliejinės „Vilniaus (re)kolekcijos“ Dainius Junevičius. Istoriją liudijanti ikonografija Rasa Januševičienė. Aptarti bibliotekų veiklai svarbūs klausimai Žydrė Vėtienė. Vaikų edukacijai pasitelkiamas ir lėlių teatras Jūratė Genytė. Renovuotos erdvės jaunimui ir vaikams Ieva Grigaitytė. Pirmasis Lietuvoje knygomatas

33 34 35 36 37 38

KRONIKA / VASAROS STOVYKLOS

39 40

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

22

IR AŠ TEN BUVAU

Rima Gražienė. Lesios Ukrainkos biblioteka

44 Vygaudo Juozaičio (4), Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (22) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Lapiukas, „gimęs“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse. Daugiau apie Nacionalinės bibliotekos vykdytą projektą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“ skaitykite p. 36.

Vygaudo Juozaičio nuotr.

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

SVARBIAUSIA IR REIKŠMINGIAUSIA – TURINYS

Renginių režisierius Dalius Abaris. Nuotr. iš D. Abario albumo

Pirmoji mano pažintis su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka įvyko, man atvykus studijuoti į Vilnių iš mažo Dusetų miestelio. Tai buvo 1991 metų sausio 13-osios išvakarės. Gerai pamenu, kaip vykome budėti prie Seimo rūmų, kokį įspūdį paliko Nacionalinės bibliotekos kolonos ir laiptai, ant kurių mes, studenčiokai, gerdavome arbatą ar klausydavomės nepažįstamų „dėdžių“ nejaukių instrukcijų apie tai, kaip veikti agresoriaus atakų atveju.

O tikroji ir didžioji pažintis įvyko bibliotekos rekonstrukcijos metu, kai buvau pakviestas režisuoti atsinaujinusios Nacionalinės bibliotekos atidarymo.

Kadangi esu renginių režisierius, idėjoms įgyvendinti pasitelkiantis technologinius sprendimus, mane sužavėjo rekonstrukcijos mastas ir techniniai sprendimai: kaip atlikta pastato rekonstrukcija, pritaikytos modernios technologijos, kokią ateities viziją matė bibliotekos kūrėjai ir vadovai. Žinoma, taip pat turėjau galimybę išanalizuoti Martyno Mažvydo bibliotekos istoriją, išvysti unikalių dokumentų – tai leido suprasti, kokia didelė yra šios institucijos reikšmė Lietuvos istorijoje.

Pamenu, kuriant atnaujintos Nacionalinės bibliotekos atidarymo scenarijų, nutiko kurioziška istorija. Turėjau viziją, kaip šiuolaikiškai atidaryti rekonstruotą biblioteką su videografiniais 3D elementais ir istoriniais pasakojimais. Visos vizualizacijos buvo kuriamos įsivaizduojant tuščias erdvių sienas. Man pamiršo paminėti, kad po rekonstrukcijos – kaip savaime suprantamas dalykas – į savo vietą sugrįš ir Martyno Mažvydo skulptūra, kurios į savo scenarijų nebuvau įtraukęs.

Tad, likus labai nedaug laiko iki atidarymo, teko keisti scenarijų ir jį pritaikyti prie istorinės Gedimino Jokūbonio skulptūros. Tiesą sakant, skulptūra tapo labai reikšminga scenarijaus dalimi ir viso atidarymo leitmotyvu. Atgijęs Martyno Mažvydo skulptūros siluetas tapo labai įtaigiu visos atidarymo istorijos pasakotoju, o aš išsprendžiau labai daug klausimų: dėl vedėjų pozicijos, kalbos stiliaus ir net pačios istorijos pasakojimo aprėpties.

Nors lietuvių raštijos pradininko vaidmuo buvo numatytas ir pirminiame scenarijuje, galutinio scenarijaus įkvėpėju galėčiau vadinti Martyną Mažvydą, įamžintą G. Jokūbonio skulptūroje.

* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.

1

priverčia plačiau matyti ir suvokti mūsų valstybę, dar kiti kasdien suteikia laisvės apskritai kurti vien todėl, kad esu jų gyvenime.

Mąstant apie Martyno Mažvydo biblioteką, pirmiausia į galvą šauna, kad jau pačiame jos pavadinime – Nacionalinė biblioteka – užkoduota reikšmė mūsų valstybei.

Juk viskas, kas pavadinime Režisieriaus sumanymu atgijęs Martyno Mažvydo skulptūros siluetas tapo įsimintinu rekonstruotos bibliotekos atidarymo šventės turi žodį „nacionalinis“, yra dalyviu. Olgos Posaškovos nuotraukos iš LR Seimo kanceliarijos archyvo svarbiausia ir reikšmingiausia.

Bet, žinoma, tai ir liktų tik pavadinimas, jei nebūtų turinio. Manau, kad Renginių režisūros specifika pasižymi tuo, kad dabartinė bibliotekos veikla yra XXI a. įstaigos, visada esi daugelio aplinkybių įkaitas. Niekada kurios funkcija – lavinti žmones ir suteikti įvairiapusę negali būti kūrybiškai visiškai laisvas, nes tave prieigą prie informacijos, pavyzdys. Bibliotekos visada ribos tai erdvės specifika, tai orų sąlygos, veikla neapsiriboja vien fondais ir moksline veikla tai dienos šviesa, tai žmonių skaičius, laiko stoka... (o tai ypač svarbu) – modernios technologijos taip Galiausiai – valstybinis ar nerašytas protokolas, pat randa vietos po šiuo stogu. Unikalios skaityklos, kurio kūrėjai ar interpretatoriai dažniausiai mes ir technologiškai aprūpintos studijos, konferencijų esame. salės – visa tai skirta, mano manymu, svarbiausiam Idėjų semiuosi keliaudamas po pasaulį. dalykui – kūrybiškumui ugdyti.

Parodos, renginiai, festivaliai, spektakliai, koncertai, pastatymai nestandartinėse erdvėse – visa tai stebiu ne kaip paprastas žiūrovas, o kaip mokinys, įdėmiai analizuojantis ne tai, kas matoma, o tai, kas slepiasi po kiekvienu režisūriniu sumanymu, kiekvienu pastatomuoju niuansu, kiekvienu scenografiniu ar technologiniu sprendimu, kiekvienu techninio personalo veiksmu. Visa tai yra praktinė mokykla.

Prie knygų ar rašytinės informacijos prisėsti tenka tada, kai pradedu ruoštis naujam renginiui. Mano darbas turbūt tuo ir įdomus, kad negali nuspėti, kokia sritimi reikės domėtis rytoj. Gal analizuosiu Oršos mūšį ir to meto nugalėtojų pagerbimo ceremonijų aprašymus, gal Lietuvos varpų istorijas, Europos Sąjungos geografines Į bibliotekos iškilmę, kurią režisavo D. Abaris, buvo pakviestas gausus atlikėjų būrys. platumas ar inauguracijų protokolą, o gal moderniausių automobilių dizainą Aš esu kūrybininkas, tad čia visada randu sau vietą. ir jų technologinius privalumus (nors pats ir Kad ir prie skanios kavos puodelio jaukioje bibliotekos nevairuoju!). Kiekvienas renginys – vis nauja kavinukėje mąstydamas apie Nacionalinės bibliotekos istorija.

100-mečiui skirtą renginį.

Negaliu nepaminėti ir žmonių, su kuriais tenka P. S. Ir negali žinoti, kas prie tavęs čia prisės – senas dalintis savo autoryste ir iš kurių mokausi kaskart, bičiulis, o gal pats Martynas M. kai reikia profesionalaus patarimo ar tiesiog patikrinti savo sumanymus. Vieni sugrąžina mane į vėžes, kai pametu turinį užsižaidęs forma, kiti Dalius Abaris 2

ĮVYKIS

KŪRĖJOMS – JAV BIBLIOTEKININKŲ ĮVERTINIMAS Du draugai – Lapė ir Povilas – toliau keliauja po pasaulį. Šį kartą jie pastebėti už Atlanto. Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga „Laimė yra lapė“, kuri anglakalbiame pasaulyje žinoma pavadinimu “The Fox on the Swing” („Lapė ant sūpuoklių“), 2019 m.

Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) įtraukta į išskirtinių vaikų knygų sąrašą (Notable Children’s Books list). O birželio 24 d. Vašingtone šios paveikslėlių knygos teksto autorė E. Daciūtė priėmė ALA Mildred L. Batchelder apdovanojimą, skiriamą užsienio valstybėje išleistai vaikų knygai, išverstai į anglų kalbą.

Nuo šiol šio daugiau kaip pusę amžiaus (nuo 1968 m.) teikiamo apdovanojimo laureatų sąraše bus ir lietuvių kalba, kaip pirmoji kalba, kuria buvo parašyta knyga laureatė. Kai 2018 m. „Laimė yra lapė“ angliškai išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Thames & Hudson“, atsivėrė galimybė knygą savo mažyliams skaityti ir anglakalbiams tėvams. Knygos leidybos teisės, kaip skelbia jos Lietuvos leidėjas – leidykla „Tikra knyga“, dar parduotos Slovakijos, Rumunijos, Kroatijos, Latvijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Ukrainos leidėjams.

Birželio 20–25 d. vyko ALA, turinčios daugiau kaip 60 tūkst. narių, metinė konferencija. Priešpaskutinę jos dieną drauge su kitais rašytojams ir iliustruotojams skirtais prizais buvo įteiktas ir asociacijos padalinio ALSC (Association for Library Service to Children) įsteigtas jo buvusios direktorės Mildred L. Batchelder vardu pavadintas apdovanojimas. „Beje, įteikiant jį retai dalyvauja autoriai, mat visi jie gyvena toli. Tad ne vienas žmogus džiaugėsi, kad šiemet kitaip“, – savo feisbuko paskyroje rašė renginyje dalyvavusi E. Daciūtė. „Laimė yra lapė“ nugalėjo tarp geriausiųjų patekusias konkurentes, savo kelionę į ALA konkursą pradėjusias Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Kinijoje. E. Daciūtė neslėpė, kad per renginio vakarienę buvo malonu klausytis pagyrų knygai: „Iš bibliotekininkių išgirdau daug gražių žodžių apie knygą, kokia ji išskirtinė ir kaip turėčiau didžiuotis ją parašiusi, kokios ypatingos Aušros Kiudulaitės iliustracijos.“ Trečius metus gyvuojanti oranžinė lapė ir berniukas Povilas (Paul, Pāvils, Jakub) įgyja pasaulyje vis daugiau draugų. Įdomu, kaip į laimės ieškantį berniuką kreipsis sūpynėse Kinijoje ar Pietų Korėjoje besisupanti lapė?

Asta Stirbytė

KNYGOS „LAIMĖ YRA LAPĖ“ LAIMĖJIMAI

Evelina Daciūtė (trečia iš kairės) su britų leidyklos „Thames & Hudson“ atstovu Harry Burtonu ir M. L. Batchelder apdovanojimo komiteto narėmis. Nuotr. iš E. Daciūtės asmeninio albumo

Mildred Leona Batchelder (1901–1998) – amerikiečių bibliotekininkė, ALA žurnalo „American Libraries“ įtraukta tarp 100 svarbiausių XX a. asmenybių. Po bibliotekininkystės studijų keliolika metų dirbusi bibliotekose, 1936 m. ji tapo etatine ALA darbuotoja ir daugiausia dėmesio skyrė mokyklų bibliotekoms.

Po metų ėmėsi tarptautinių projektų. M. E. Batchelder tikėjo, kad verstinės knygos pagelbės žmonėms visame pasaulyje geriau suprasti vieniems kitus. Bibliotekininkė siekė panaikinti užtvarus tarp skirtingų kultūrų, rasių ir tautų žmonių. Ji siekė užtikrinti, kad įvairiose pasaulio šalyse parašytas knygas vaikai galėtų skaityti savo gimtąja kalba. Kai 1966 m. M. E. Batchelder pasitraukė iš pareigų, pagerbiant šios aktyvios ALA veikėjos nuopelnus, jos vardu buvo pavadintas apdovanojimas, skiriamas į anglų kalbą išverstų vaikų knygų autoriams. Pirmą kartą apdovanojimas įteiktas 1968 m. ir teikiamas kasmet.

2018 – 2017-ųjų metų knyga vaikams;

už iliustracijas įtraukta į IBBY garbės sąrašą 2017 – diplomas už iliustracijas (Talino trienalė; Bolonijos knygų mugė; Šardžos (JAE); Nami (Pietų Korėja) iliustruotojų parodos);

įtraukta į reikšmingiausių pasaulio knygų vaikams katalogą „The White Ravens“ („Baltieji varnai“) 2016 – gražiausios knygos diplomas (Vilniaus knygų mugės Knygos meno konkursas;

Domicelės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą (IBBY Lietuvos skyrius)

3

TEMA / VASAROS SKAITYKLOS

PATRAUKLIOS PAPILDOMOS ERDVĖS Asta Stirbytė

Dažnas Lietuvoje džiaugiasi, kad turime metų laikus – pavyzdžiui, tam tikrų veiklų galime imtis tik vasarą arba tik žiemą. Tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų taip pat plinta viena tradicija – šiltuoju metų laiku knygų skolinimo paslaugą teikti miesto parkuose, aikštėse, paplūdimiuose. Šalia tokių bibliotekėlių įkuriamos ir improvizuotos skaityklos, vyksta kultūriniai, edukaciniai renginiai. Taip bibliotekos, įžengusios į miesto erdves, tampa neatsiejamu miestelėnų savaitgaliais, šviesiais darbo dienų vakarais ar per progines šventes leidžiamo laisvalaikio draugu. „Tarp knygų“ redakcija nusprendė pasidairyti, kaip sekasi tokioms vasaros skaitykloms ir bibliotekoms.

Vasaros skaityklos skaičiuoja skirtingą amžių: štai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kiekvieną birželį duris Palangoje atverianti skaitykla šiemet tai padarė 53-ią kartą, o Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dar tik pratina skaitytojus prie savo vasaros skaityklos Miesto sode. Skatinti miestiečius skaityti netradicinėse vietose šiemet nusprendė ir Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka.

Po pernykštės sėkmės, kai buvo projekto sostinės Lukiškių aikštėje partnerė, pamačiusi, kad vilniečiams ir miesto svečiams patinka, įkritus į sėdmaišį, praleisti valandėlę su knyga, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka šiemet Bernardinų sode pati atidarė vasaros skaityklą. Savas tradicijas lauko skaitykloje antrą vasarą kuria Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka, o Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jau trečius metus rūpinasi, kad poilsiautojams į Lampėdžių paplūdimį nereikėtų neštis savo knygų.

4

KĄ KETVIRTADIENIAIS VEIKIA ALYTIŠKIAI

Kad ne viską lemia pinigai, puikiai įrodo Alytaus bibliotekininkai. Svarbu nuoširdžiai tikėti sumanymu ir būti išradingiems. Nors bibliotekos projektui „Interaktyvi Miesto sodo skaitykla“ Kultūros taryba skyrė 2610 eurų, savivaldybė prisidėjo 290 eurų, sumanymui įgyvendinti panaudota įranga ir iš ankstesnių projektų – palapinė, planšetės. Paklausta, kodėl ši skaitykla lankytojų laukia tik ketvirtadienių popietę – nuo 12 iki 17 val., bibliotekos Informacijos ir kraštotyros centro vyresnioji metodininkė Jūratė Čėsnaitė paaiškino, kad taip sumanyta iš pat pradžių. „Kiekvieną kartą reikia viską atsivežti, pasistatyti palapinę, o vakare viską išardyti, susipakuoti ir išsinešti“, – detales, kaip Miesto sode, prie Šaulių namų, atsiranda bibliotekos skaitykla, atskleidė J. Čėsnaitė.

Darbuotojai pasistengė, kad laiko praleidimas su knygomis, laikraščiais, žaidimais ir elektroniniais prietaisais lankytojams būtų prasmingas ir patogus.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vasaros skaityklą Miesto sode atidarė pirmą kartą. Loretos Gaižiuvienės nuotr.

Jau 53-ią vasarą skaitytojams paslaugas siūlo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos skaitykla.

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Pasak J. Čėsnaitės, skaityklai prenumeruojama 10 pavadinimų laikraščių ir žurnalų, kiekvieną kartą iš bibliotekos dovanų fondo nusinešama apie 20 knygų. Lankytojai nemokamai gali naudotis ir elektroninėmis knygų skaityklėmis, belaidžiu internetu, pramogauti su virtualiosios realybės akiniais. Iš projekto lėšų įsigyti žaidimai intelektinei veiklai, kilimėliai bei sėdmaišiai vilioja leisti laiką ant pievelės šalia bibliotekos palapinės arba, pasiskolinus šiaurietiškas lazdas, apsukti ratą po miesto sodą ir greta esantį pušyną su poeto Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parku. Tingintys patys skaityti ar žaisti gali palaukti garsinių skaitymų valandos (14 val.) – Alytaus miesto teatro aktorė Onutė Gudaitytė vaikams ir suaugusiesiems skaito istorijas.

Nėra abejonės, Alytaus bibliotekininkų pastangos nenuėjo perniek. Vien per pirmą vasaros mėnesį nuo birželio 6 d. Miesto sode veikianti bibliotekos interaktyvi skaitykla, J. Čėsnaitės teigimu, sulaukė apie 450 lankytojų (čia dar įskaičiuota birželio 1 d. parke vykusi šventė „Skambantis spalvų miestas“, kurios metu taip pat veikė bibliotekos skaitykla).

V. Keserauskaitės teigimu, kol kas šia paslauga galima naudotis tik vietoje.

Skaitykla naudojama ir įvairiems renginiams: susitikimams su rašytojais, literatūros, poezijos skaitymams, knygų pristatymams ir pan. „Štai gegužės 30-ąją Tauragės pilies kiemelyje vyko neįtikėtinai linksmos pasakų kūrimo dirbtuvės su dailininku, knygų vaikams autoriumi Pauliumi Juodišiumi ir rašytoju Virgiu Šidlausku“, – V. Keserauskaitė nurodė dar vieną vietą, į kurią buvo persikėlusi bibliotekos skaitykla.

Kita numatyta mobiliosios skaityklos vieta – miesto pliažas prie Jūros upės.

Vaiva pridūrė, jog biblioteka džiaugiasi, kad lauko skaitykloje mielai dirba savanoriai. Šį sumanymą Tauragės biblioteka galėjo įgy­ ven­d inti iš Kultūros tarybos gavusi 2900 eurų (sa­vival­dybė pridėjo 870 eurų). Pagal šį „Skaitymo viruso“ projektą biblioteka kultūrinį virusą dar išplatino ir kitu būdu: penkiose miesto vietose – Pilies aikštėje, Jono Viktoro Kalvano parke, Bažnyčios skvere, Kartų parke ir prie Atviros jaunimo erdvės – įrengdama knygų mainų dėžutes. Jose siūloma palikti perskaitytas knygas ar žurnalus, o radus patinkamą – drąsiai pasiimti. „Knygų dėžutės pirmiausia užsipildė skaitytojų dovanotomis knygomis. Mums pildyt nebereikia, nes užpildo patys žmonės. Geresnės, naujesnės iškart paimamos iš dėžutės“, – džiaugėsi Vaiva. Tokie knygų mainai Tauragėje jau įgavo pagreitį.

KNYGŲ „DAUGIABUČIAI“ TAURAGĖJE

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Tokia patarlė tiktų apibūdinti Tauragės bibliotekos darbuotojų sumanymą šiltuoju metų laiku įvairiose miesto vietose įkurdinti kilnojamąją skaityklą. „Mobili skaitykla pradėjo veikti balandžio pabaigoje – startavo per Nacionalinę Lietuvos bib­ liotekų savaitę. Ji veikia visą vasarą, kiekvieną darbo dieną nuo 13 valandos“, – pasakojo bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Vaiva Keserauskaitė.

Tauragiškiai bei miesto svečiai turi galimybę nemokamai skaityti ne tik periodiškai leidžiamus leidinius – 10–12 pavadinimų žurnalus, vietos laikraščius „Tauragės žinios“ ir „Tauragės kurjeris“, bet ir pusšimtį įvairios tematikos knygų, mažuosius lankytojus džiugina didelis vaikiškų knygų ir žurnalų pasirinkimas.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka knygų mainų dėžutes įrengė penkiose miesto vietose. Nuotraukose – bibliotekėlė ir mainų dėžutės Pilies aikštėje. Žanetos Maziliauskienės nuotraukos

5

ANYKŠTĖNŲ IR JŲ SVEČIŲ LAUKIANTI TERASA

Antrus metus vasaromis savo lauko terasa viliojanti Anykščių viešoji biblioteka šiemet taip pat skaitytojams siūlo knygų dėžutes. Maždaug pusė knygų jose – iš bibliotekos fojė esančios mainų lentynos. „Skaityk­ loje kiekvieną rytą padedamos trys medinės knygų dėžutės, kuriose esančias knygas galima skaityti vietoje arba mainytis. Nuo pernykštės terasoje buvusios knygų mainų lentynos jos skiriasi tuo, kad yra kompaktiškesnės ir jas lengviau nešioti į lauką ir iš lauko, nes prieš 18 valandą, užsidarant bibliotekai, dėžės surenkamos. Lentyna buvo daug sunkesnė, vienas žmogus sunkiai susitvarkydavo. Žiūrėsime, kaip seksis, kuris „baldas“ labiau pasiteisins“, – apie galimybę prasmingai praleisti laiką jaukioje medžių paūksmėje esančioje terasoje, kurioje telpa 30–40 žmonių, pasakojo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos terasoje galima ne tik skaityti įsitaisius ant sėdmaišių ar suoliukų, bet ir tiesiog prisėsti pailsėti medžių paūksmėje. Indrės Rukšaitės nuotr.

Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad terasoje dažniausiai laiką leidžia atostogaujantys vaikai ir jaunimas, tačiau užsuka ir smalsūs miesto svečiai. „Be abejo, daug lemia ir orų sąlygos. Tikimės, kad vasara dar padovanos daug šiltų dienų, leidžiančių su knyga patogiai įsitaisyti ant specialiai parūpintų sėdmaišių, suoliukų ar prie stalo, o gal skaityti sūpynėse ar spalvingame... hamake. Štai tokia mūsų vasaros skaitykla!“ – bibliotekos vasaros erdvę, kurioje galima žaisti ir stalo žaidimus ar tiesiog prisėsti pailsėti, praleisti pietų pertrauką gryname ore, pristatė Indrė.

KUPOLE – PRASMINGA PRAMOGA VILNIEČIAMS

Sukaupta patirtis padrąsina žengti kitus žingsnius. Štai Vilniaus centrinė biblioteka, pernai buvusi vasaros bibliotekėlės ir skaityklos Lukiškių aikštėje pagrindinė partnerė, skolinusi knygų ir darbuotojų sklandžiam skaityklos darbui prižiūrėti, populiariame sostinės Bernardinų sode šiemet atidarė savo vasaros skaityklą. Visą vasarą antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 20 val. veikianti skaitykla siūlo rinktis iš 500 knygų suaugusiesiems bei vaikams, taip pat – leidinių anglų ir rusų kalbomis. „Savo steigėjams – Vilniaus miesto savivaldybei pateikę projektą, savivaldybės lėšomis (3500 eurų) įgyvendinome vasaros skaityklos idėją. Taigi ir nuo lietaus saugantis kupolinis namelis, ir baldai, kitas inventorius įsigyti iš šio projekto lėšų“, – sakė bibliotekos rinkodaros

6

Populiariame sostinės Bernardinų sode visą vasarą veikianti Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos skaitykla per dieną sulaukia ne vieno šimto lankytojų. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė bibliotekos nuotr.

vadybininkė Julija Glosaitė. Suformuoti skaityklos knygų fondą, pasak vadybininkės, padėjo bibliotekos draugai: dovanojo skaitytojai; ilgametė partnerė bendrovė „Alma littera sprendimai“; leidyklos „Tikra knyga“ ir „700 eilučių“, Švedijos ambasada Vilniuje. Specialiųjų leidinių paskolino Lietuvos aklųjų biblioteka.

Skaitykloje siūloma ir kitokių pramogų visai šeimai – nemokamas internetas, garsiniai literatūros skaitymai, susitikimai su rašytojais. „Daug dėmesio skiriame šeimoms su mažaisiais, kurie ne tik gali rinktis knygeles iš plačios pasiūlos, bet ir žaisti stalo žaidimus, spalvoti ir piešti. Vos spėjame pildytis naujais piešimo sąsiuviniais – matyt, auga iliustratorių karta“, – juokėsi J. Glosaitė.

Bibliotekininkai skaičiuoja, kad per dieną skaityk­ loje vidutiniškai apsilanko apie 200 žmonių.

KAUNIEČIAI SKAITO IR PAPLŪDIMIUOSE

Vasarą Kauno paplūdimiuose poilsiaujantys lankytojai jau priprato prie vėjo it burės išskleistų Kauno miesto viešosios bibliotekos vėliavų ir šalia įkurdintos knygų lentynos. Pirmąją paplūdimio biblioteką Lampėdžiuose Vinco Kudirkos biblioteka įrengė dar 2017 m. vasarą. „Ji labai skyrėsi nuo dabartinės – veikdavo tik šeštadieniais, o kadangi ta vasara stebino išskirtinai šaltais orais, net ir ne visus savaitgalius norėdavosi keliauti į paplūdimį. Tačiau pati idėja buvo sutikta labai palankiai, vasaros skaitykloje lankytojų niekada netrūkdavo“, – pirmuosius žingsnius prisiminė bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė. O šiemet, esant geriems orams, ji veikia ne tik kiekvieną dieną, bet ir ilgiau – nuo 8 iki 22 valandos. Antrus metus skaičiuoja ir jos jaunesnioji „sesuo“ Panemunės paplūdimyje.

Kultūrinės veiklos vadybininkė džiaugėsi, kad paplūdimio skaityklos – sėkmingo bendradarbiavimo su verslu pavyzdys: „Lampėdžiuose vasaros biblioteka įrengta „Sunny Beach Lounge Bar“ terasoje, o Panemunės paplūdimyje – šalia Panemunės šašlykinės. Šaltuoju metų laiku bibliotekos lentyna netgi buvo

likusi jos viduje!“ Dėl šią iniciatyvą remiančių bibliotekos draugų Lampėdžių terasoje šią vasarą atsirado patobulinimas – knygų lentyna tapo stacionari: apsaugines žaliuzes, kurios nuleidžiamos ne darbo metu, pagaminusi įmonė „Dextera“ pagelbėjo, kad mėgautis knygomis būtų galima ilgiau, o lentynos nebereikia nakčiai ar esant blogiems orams įstumti į kavinės vidų.

Paplūdimio bibliotekose pasiimtą knygą, kurių lentynoje paprastai būna apie 100, ar populiarų žurnalą žmonės kviečiami grąžinti, tačiau knygas galima ir mainyti – patikusią pasiimti namo vietoj jos palikus kitą. Todėl, M. Straupytės teigimu, knygos šiose paplūdimio bibliotekose migruoja. „Žinoma, tai, kad vasaros bibliotekose nėra nuolatinio darbuotojo, yra šioks toks iššūkis, dalis leidinių nebegrįžta, tačiau labai džiaugiamės skaitytojų sąmoningumu – jie knygas dažniausiai grąžina, o kartais lentynas papildo ir patys“, – kalbėdama apie dalijimosi idėją, nenutylėjo ir galimų rizikų Monika.

Panemunės bibliotekėlė – tai antroji Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kauno paplūdimiuose įrengta lauko knygų lentyna. Tado Žalionio nuotr.

atgyvenęs, tačiau kasmet skaityklos atidarymo laukiantys nuolatiniai lankytojai turi priešingą nuomonę.

Pirmojoje skaityklos pamainoje dirbusi Nacionalinės bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Rasa Derenčienė pasakojo, kad atidarymo birželio 9 d. nekantriai laukė įpratę čia lankytis senjorai ir mažieji skaitytojai.

Pastarieji net saujoje gniaužė pasiruošę po 30 centų – iš kur jie galėjo žinoti, kad šiemet neturintiems LIBIS skaitytojo pažymėjimo nebereikia pirkti tiek kainavusio vienos dienos bilieto ir kad nuo šiol knygos 10 dienų skolinamos be užstato...

Nacionalinės bibliotekos skaitykla kasmet lankytojų laukia parengusi įvairią kultūrinę, edukacinę programą įvairiems skoniams. Štai viena šiųmečių aktualijų – minint lenkų kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos 200-ąsias gimimo metines, skaitykloje galima apžiūrėti jo natų rinkinius iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos kompozitoriaus natų kolekcijos, „Namų dainyno“ sąsiuvinius, pasiklausyti S. Moniuszkos kūrinių iš senųjų plokštelių. O proto ir kūno mankštai sugalvotas orientacinis žaidimas „Literatūriniai Palangos spąstai“: prasidėjusi prie skaityklos, ši Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui skirta pramoga privertė pasukti galvas gudruolius, pasiryžusius išnarplioti su šio seno Lietuvos kurorto literatūriniu ir istoriniu gyvenimu susijusias minkles.

Norintieji tiesiog ramioje skaityklos aplinkoje praleisti valandėlę su knyga gali ją pasirinkti iš daugiau kaip 6000 vienetų fondo, kuris šiam sezonui papildytas daugiau kaip 100 vienetų leidinių.

Kai būsite Palangoje, nepraleiskite progos ir šiemet aplankyti Nacionalinės bibliotekos skaityklos Vytauto gatvėje sustingusią jūros bangą primenančiu stogu ir nebylaus jos dienų liudininko – senolio ąžuolo, augančio tiesiog... pagrindinėje salėje.

TAPUSI NEATSIEJAMA KURORTO SAVASTIMI

Daugiausia apie vasaros skaityklų specifiką gali papasakoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai. Kasmet birželį (išskyrus ekonomiškai sunkius 1992–1994 m. pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais) Palangoje duris atveria jos padalinys – Vasaros skaitykla. Gal dabar prie stiklo ir metalo blizgesio pastatų architektūroje pripratusiems miestiečiams Albino Čepio (1917–1989) suprojektuotas ir 1966 m. kurorte iškilęs medinukas jau gali pasirodyti kiek

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos skaitykla įdomi ne tik architektūra (2014 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą), bet ir atnaujinamu knygų fondu, kultūrine ir edukacine veikla.

Ne vienas lankytojas turbūt užsuka sužinoti ir kaip peržiemojo jau antrą šimtmetį įpusėjęs skaityklos ąžuolas.

Sevilės Charsikos nuotr.

7

STATISTIKA

TENDENCIJA NESIKEIČIA: bibliotekų tinklas toliau traukiasi Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

Suprasti bibliotekų, kaip kultūros fenomeno, vertę šiuolaikinėje visuomenėje padeda su jų veikla susiję statistiniai duomenys. Jie padeda stebėti, kaip keičiasi lankytojų poreikiai, savišvietos priemonės, analizuoti bibliotekų paslaugų spektrą. Kasmet pateikiami statistiniai duomenys apie bibliotekų veiklą, lankytojų srautus sudaro galimybę jų steigėjams analizuoti lėšų paskirstymą, pagelbėja dėliojant būsimus darbus, veiksmų prioritetus ir pagrįsti gautus rezultatus.

Štai šiemet šimtmetį švenčiančioje po 2016 m. pasibaigusios rekonstrukcijos atgimusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomet pilna lankytojų – pasikeitusios erdvės, įdiegtos inovacijos, demokratiška aplinka traukia įvairiausių poreikių ir interesų lankytojus. Tačiau tuo pačiu metu jau kelinti metai iš eilės fiksuojamas šalies bibliotekų tinklo mažėjimas. Nutraukia arba veiklą sustabdo valstybinių, bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekos, savivaldybių viešųjų bibliotekų filialai.

TINKLE – PENKIASDEŠIMČIA MAŽIAU

2018 m. Lietuvos bibliotekų tinklą sudarė 2402 bibliotekos (2017 m. – 2453): Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (toliau – Nacionalinė), Lietuvos aklųjų, 5 apskričių, 15 muziejų (2017 m. – 14)1, 2 kultūros įstaigų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 8 techninės (2017 m. – 12), 7 sveikatos priežiūros įstaigų (2017 m. – 13), 1 žemės ūkio, 3 (2017 m. – 4) mokslo institutų bibliotekos, Lietuvos banko biblioteka, 19 universitetų, 21 kolegijos (2017 m. – 22), 65 profesinių mokyklų (2017 m. – 68), 1008 švietimo įstaigų bibliotekos (2017 m. – 1037).

2018 m. šalyje veikė 60 savivaldybėms priklausančių viešųjų bibliotekų (toliau – SVB), turinčių 1176 (2017 m. –1187) filialus ir 54 paslaugų punktus miestuose bei kaimuose (žr. 1 diagramą).

1

8

Nuo 2018 m. statistinius duomenis pradėjo teikti Vilniuje atidarytas moderniojo meno muziejus MO.

1 diagrama. Lietuvos bibliotekų tinklo pokyčiai 2008–2018 m.

2900 2800 2700 2600 2500 2400 2300 2200 2100 2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2018 m. šalyje buvo 62 SVB filialai, aptarnaujantys mokyklų bibliotekas (2 miesto filialai ir 60 kaimo); tai – vienu filialu mažiau nei prieš metus (Skuodo rajone likviduotas tokio tipo R. Granausko viešosios bibliotekos Notėnų filialas). Mažėjant nuolatinių gyventojų šalyje, traukiasi ir mokyklų tinklas, o tai turi įtakos ir viešųjų bibliotekų veiklai.

Per vienerius metus bibliotekų tinklas sumažėjo 51 biblioteka. Tenka pažymėti, kad jau kelinti metai ši tendencija nesikeičia. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje bibliotekų sumažėjo 16 proc.; vidutiniškai

2017

2018

per metus likviduojamos 43 įvairaus tipo bibliotekos.

Gana sparčiai nuolat mažėja SVB kaimo filialų (per pastaruosius 10 metų –83), mažiau veikia miesto filialų (–24), vaikų filialų (–4). Kasmet vidutiniškai naikinama po 11 įvairaus tipo filialų. 2008 m. SVB filialų, aptarnaujančių mokyklų bendruomenes, buvo 131, 2018 m. jų beliko 62. Periferijoje gyvenantiems žmonėms nedaug lieka susibūrimo vietų, o biblioteka visais laikais buvo atviriausia ir tolerantiškiausia vieta įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių ir pomėgių lankytojams.

2 diagrama. Dokumentų fondo pasiskirstymas (proc.) šalies bibliotekose 2018 m.

Specialiosiose (techninėse, medicinos, žemės ūkio, valdžios ins�tucijų) Savivaldybių 2,6% viešosiose 24,2%

Švie�mo įstaigų 19,5%

Apskričių viešosiose 8,6%

DOKUMENTŲ FONDŲ APŽVALGA

0 2

Skaičiavimams naudoti Statistikos departamento pateikti duomenys: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=103cad319227-4990-90b0-8991b58af8e7#/

6059691

6211263 3811347

3881079

6373117

6517860

6647614

3953775

3984042

4045797

6831955

7076273

7230942

4092051

3726016 2124777

1000000

148158

22,3

2000000

148495

22,4

3000000

2190928

22,6

4000000

170788

23,1

5000000

2268613

23,4

6000000

2407079

23,5

7000000

170270

23,8

8000000

171910

23,6

9000000

2520351

23,7

Ki� dokumentai 4,17%

4 diagrama. SVB dokumentų fondai 2008–2018 m.

2571958

24,3

Mikrokopijos 0,59%

169951

25,9

Knygos ir serialiniai leidiniai 89,26%

174926

Dokumentų (fiz. vnt.) 1 registruotam vartotojui

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Kartografija 0,12%

Rankraščiai 1,74%

2631121

Metai

Vaizdiniai dok.

0,73%

2683347

Sostinės regiono (Vilniaus apskrityje) dokumentų fondas sudaro 47 proc. viso šalies bibliotekų fondo; vienam regiono gyventojui tenka 30 fiz. vnt. dokumentų. Toks pat šalies vidurio ir vakarų regiono gyventojui tenkantis rodiklis – 13,6 fiz. vnt., nors 543 Vilniaus apskrities bibliotekos su 41 paslaugų punktu sudaro tik 23 proc. šalies bibliotekų (žr. 2 diagramą).

Didžiausią šalies dokumentų fondo dalį sudaro knygos ir serialiniai leidiniai (žr. 3 diagramą).

Gausiausias dokumentų fondas sukauptas savivaldybių viešosiose bibliotekose – 12 058 642 fiz. vnt.; tiesa, per metus jis sumažėjo 2,7 procento.

60 pagrindinių viešųjų bibliotekų įvairių rūšių dokumentai sudaro 30,9 proc. viso SVB fondo; 123 miesto filialuose – 17,6 proc., 1043 kaimo filialuose – 50,3 proc. ir 10-yje vaikų filialų – 1,2 proc. SVB fondo (žr. 4 diagramą). Į apskaitą įtrauktų dokumentų skaičius, per metus tenkantis vienam registruotam vartotojui šio tipo bibliotekose, kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2008 m. vienam skaitytojui vidutiniškai tekdavo 25,9 fiz. vnt. dokumentų, vėliau kasmet jų mažėjo, 2018 m. rodik­ lis siekė 22,3 fiz. vnt.

Spausdin�nės natos 1,83%

214180

18,3

7419253

18,4

4054004

36,8

223591

36,7

7804806

36,5

4117253

36,1

2762208

35,6

8210590

34,7

4173294

33,5

2855603

32,9

4243166

32,5

Garsiniai-regimieji 1,34%

Elektroniniai 0,22%

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

2992418

Dokumentų (fiz. vnt.) 1 nuolatiniam šalies gyventojui

Aukštųjų mokyklų 23,0%

Lietuvos aklųjų 0,6%

Lietuvos nacionalinėje 12,9%

3 diagrama. Šalies bibliotekų fondo sudėtis pagal dokumentų rūšis 2018 m. (proc.)

244487

Metai

Mokslo įstaigų 8,7%

228677

2018 m. šalies bibliotekų fonduose buvo sukaupta 51 467 718 fiz. vnt., t. y. 936 050 (arba 1,8 proc.) dokumentų mažiau negu 2017 metais. Dokumentų fondas kinta įsigyjant ar pašalinant atrinktus egzempliorius.

Vidutiniškai vienam šalies gyventojui 2018 m. bib­ liotekose teko po 18,3 fiz. vnt. dokumentų (2017 m. – 18,4), vienam registruotam vartotojui – 44,3 fiz. vnt.

(2017 m. – 43,5 fiz. vnt.)2. Derėtų pažymėti, kad didesnis dokumentų skaičius teko per metus sumažėjus registruotų vartotojų skaičiui (–3,5 proc.).

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

VB (centrinės)

VB miesto filialai

VB kaimo filialai

VB vaikų filialai

9

Mažiausias tokių duomenų pokytis per pastaruosius 10 metų fiksuotas SVB kaimo filialuose: 2008 m. vienam registruotam šių filialų vartotojui vidutiniškai teko 31,67 fiz. vnt. dokumentų, 2018 m. šis skaičius buvo pakitęs tik 1,4 proc. – iki 31,24 fiz. vnt. Labiausiai rodiklis mažėjo miesto ir vaikų filialuose (žr. 1 lentelę).

Per 2018 m. šalies bibliotekų fondai buvo papildyti 1 311 335 fiz. vnt. dokumentų; palyginti su 2017 m., šis skaičius 3,70 proc. didesnis. Tarp naujų dokumentų tradiciškai didžiausią dalį sudarė knygos ir serialiniai leidiniai – 92,6 proc., elektroniniai dokumentai3 – 1,57 proc. (2017 m. šio tipo dokumentai sudarė 3,57 proc. ), spausdintinės natos – 1,23 proc., garsiniai-regimieji dokumentai – 1,20 proc., rankraščiai – 1 proc., vaizdiniai ir kiti dokumentai – po 0,73 proc., mikrokopijos ir kartografija – atitinkamai po 0,45 ir 0,15 procento.

Naujai gauti dokumentai šalies bibliotekų fondą padidino 2,5 proc. (2017 m. – 1,19 proc.).

50,72 proc. pernai gautų dokumentų atiteko savivaldybių viešosioms, 17,5 proc. – aukštųjų mokyklų, 12,27 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų biblio­t ekoms. Nacionalinei bibliotekai teko 4,92 proc., muziejų – 4,66 proc., apskričių viešosioms – 4,56 proc., profesinių mokyklų bib­ liotekoms – 1,95 proc., Vrublevskių bibliotekai – 1,62 proc., Lietuvos aklųjų bibliotekai – 0,74 proc. gautų naujų dokumentų.

Kad dokumentų fondas išliktų „gyvas“, t. y. aktualus ir paklausus, būtina užtikrinti nuolatinį jo atnaujinimą. Neprofiliniai, nereikalingi dubletai, prarasti, stipriai defektuoti ar mažai naudojami dokumentai kasmet atrenkami ir nurašomi. Taigi 2018 m. bibliotekos nurašė 2 396 453 fiz. vnt. dokumentų, o tai – perpus mažiau nei 2017-aisiais4.

Nurašyti dokumentai sudarė 4,57 proc. dokumentų fondo; iš jų spausdintinių natų nurašyta 8,15 proc., garsinių-regimųjų – 5,69 proc., knygų ir serialinių leidinių – 4,81 proc., elektroninių – 2,17 proc., kartografijos – 2,03 proc., vaizdinių – 1,2 proc., kitų dokumentų – 0,73 proc., rankraščių – 0,15 proc., mik­rokopijų – 0,14 procento. Iš nurašytų dokumentų 29 724 fiz. vnt., arba 1,24 proc., buvo skaitmeninėse laikmenose (žr. 5 diagramą).

Viso nurašytų dokumentų fondo procentinė dalis pagal bibliotekų tipus pasiskirstė taip: 41,99 proc. sudarė savivaldybių viešųjų, 22,72 proc. – aukštųjų mokyklų, 21,13 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų, 4,76 proc. – profesinių mokyklų, 4,23 proc. – apskričių viešųjų, 1,47 proc. – Nacionalinės, 1,05 proc. – Lietuvos aklųjų bibliotekos nurašymai (žr. 6 diagramą).

Elektroniniai periodiniai leidiniai, duomenų bazės, skaitmeniniai dokumentai fizinėse laikmenose.

4 2017 m. buvo likviduota Lietuvos technikos biblioteka, dėl to stipriai buvo šoktelėjęs nurašomų dokumentų skaičius.

3

10

1 lentelė. Dokumentai (fiz. vnt.), vidutiniškai tenkantys 1 registruotam vartotojui įvairaus SVB tipo filialuose 2008–2018 m.

Bibliotekos VB centrinės VB miesto filialai VB kaimo filialai VB vaikų filialai

2008 24,46 19,08 31,67 15,58

2009 22,5 17,45 30,79 13,12

2010 22,18 16,74 30,33 12,15

2011 22,31 16,52 30,42 11,24

2012 22,42 16,45 31,06 9,93

2013 22,39 16,06 30,82 9,79

2014 22,25 15,93 30,74 10,3

2015 22,05 15,07 31,2 10,29

2016 21,16 14,55 31,18 10,1

2017 20,78 14,27 31,14 9,88

2018 20,62 13,96 31,24 10,15

5 diagrama. Šalies bibliotekose 2018 m. gauti ir nurašyti dokumentai pagal tipus Elektroniniai Garsiniai-regimieji Kartografija Ki� dokumentai Nurašy�

Knygos ir serialiniai leidiniai

Gau�

Mikrokopijos Rankraščiai Spausdin�nės natos Vaizdiniai dok.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

6 diagrama. 2018 m. gautų ir nurašytų dokumentų santykis pagal bibliotekų tipus 506262 114066 544425 4472 9111 0 22174 10456 16402 796 455 1006210 101394 25121 35109

Švie�mo įstaigų Profesinių mokyklų Universitetų Valdžios ins�tucijų Mokslo ins�tutų Žemės ūkio Medicinos Techninės LMA Vrublevskių Kitų kultūros įstaigų Muziejų Savivaldybių viešosios Apskričių viešosios Lietuvos aklųjų Lietuvos nacionalinė 0%

20%

160932 25619 229433 2421 5874 629 3897 466 21266 432 61094 665121 59837 9743 64571 40%

60%

80%

Nurašyta per metus Gauta per metus

100%

7 diagrama. Šalies bibliotekų tinklo registruoti vartotojai 2018 m. (proc.)

Lietuvos aklųjų Lietuvos 0,41% nacionalinėje 1,26%

Apskričių viešosiose 5,64%

Savivaldybių viešosiose 46,60%

Švie�mo įstaigų 26,65%

Aukštųjų mokyklų 15,21% Profesinių mokyklų 2,63%

Specialiosiose (techninėse, medicinos, žemės ūkio, valdžios ins�tucijų) 0,93%

Mokslo įstaigų 0,67%

REGISTRUOTI VARTOTOJAI IR LANKYTOJŲ SKAIČIUS

2018 m. šalies bibliotekos deklaravo 1 162 957 registruotus vartotojus (2017 m. – 1 205 716); iš jų 48,63 proc. sudarė vaikai ir besimokantis jaunimas (2017 m. – 48,91 proc.). Beveik 47 proc. visų registruotų vartotojų buvo SVB skaitytojai (žr. 7 diagramą).

Nors pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo visų šalies bibliotekų, fondo, vartotojų, darbuotojų mažėjimą, daugiamečių duomenų analizė atskleidžia visai kitą vaizdą. Išnalizavus pastarųjų 10 metų (2008–2018 m.) statistiką, galima konstatuoti, kad, apskaičiavus kasmetinę šalies nuolatinių gyventojų kaitą ir santykį su bibliotekose registruojamais vartotojais, pastarųjų procentas beveik nekinta. 2008 m. savivaldybių viešųjų bibliotekų skaitytojai sudarė 18,84 proc., o 2018 m. – 19,28 proc. šalies nuolatinių gyventojų.

Vienai veikiančiai SVB 2008 m. teko vidutiniškai po 449 registruotus vartotojus, 2018 m. – 438, ir ši vartotojų dalis sudarė 19,28 proc. šalies nuolatinių gyventojų (žr. 8 diagramą).

Mažai keitėsi lankytojų srautai įvairių tipų bibliotekose. 2008 m. vieno Lietuvos gyventojo lankomumas šalies bibliotekose vidutiniškai siekė 8,2 karto, o 2018 m. vienam gyventojui bibliotekose vidutiniškai teko apsilankyti 7,7 karto (per 10 metų sumažėjo 6 proc.) (žr. 9 diagramą).

Apsilankymų skaičius 1 registruotam vartotojui

3000000 2500000 2000000 1500000

18,84%

1000000

19,53%

19,47%

19,57%

19,68%

19,37% 19,51%

19,41%

19,28%

19,32%

19,36%

500000 0

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Nuola�niai Lietuvos gyventojai

2014

2015

2016

2017

2018

SVB registruo� vartotojai

9 diagrama. Vidutinio lankomumo dinamika SVB 2008–2018 m.

3300000

10400000 10200000

3200000

10000000

3100000

9800000

3000000

9600000

2900000

9400000 9200000

2800000

9000000

2700000

8800000

2600000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Nuola�niai Lietuvos gyventojai

8600000

Apsilankymai SVB

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

17,3

17,6

18,1

18,9

18,7

18,7

19,3

18,6

18,8

18,4

18,5

Šiam skaičiui didelę įtaką turėjo Nacionalinės bibliotekos duomenys, kai per 10 metų apsilankymų skaičius joje padidėjo beveik 6 kartus. 2008 m. šios bibliotekos vienas registruotas vartotojas lankėsi vidutiniškai 5,93 karto, o 2018 m. šis skaičius išaugo iki 32,23 karto! Per aptariamą laikotarpį 57 proc. paaugo registruotų vartotojų apsilankymų skaičius apskričių viešosiose, 12 proc. – savivaldybių viešosiose, 3 proc. – medicinos įstaigų ir 0,3 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekose. Antra vertus, šių duomenų mažėjimas fiksuotas mokslo įstaigų – 44 proc., technikos – 45 proc., profesinio mokymo įstaigų – 21 proc., aukštųjų mokyklų – 10 proc. bibliotekose.

Didėjantį apsilankymų / lankytojų skaičių skatina bibliotekose organizuojami vis kokybiškesni renginiai ir įvairių rūšių veikla. Šalies bibliotekos suorganizavo 85 831 renginį (4,8 proc. daugiau nei 2017 m.); iš jų

25000000

10000000 5000000

127990

15000000

23145623

20000000

10556

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

10 diagrama. Elektroninės paslaugos, 2018 m. atsisiųsta turinio vienetų

0

7,7

230

7,8

0

7,9

317295

7,9

2198849

8,4

0

8,3

0

8,5

4813178

8,6

35095

8,3

1225170

8,3

4918214

8,2

Registruotų vartotojų lankymasis šalies bibliotekose per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai nuo 17,3 karto 2008 m. iki 18,5 karto 2018-aisiais išaugo 6,9 procento. Kaip ir 2017 m., daugiau kaip 50 proc. apsilankiusiųjų sudarė vaikai ir besimokantis jaunimas.

Metai

3500000

49459

Metai Apsilankymų skaičius šalies bibliotekose 1 nuolatiniam gyventojui

8 diagrama. SVB registruoti vartotojai 2008–2018 m.

0

11 diagrama. Išduotų dokumentų skaičius, 2017–2018 m. tenkantis 1 vartotojui 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

2017

2018

11

38 307 buvo įvairios parodos (dailės, knygų, sukakčių minėjimų ir t. t.). Net 64,59 proc. visų renginių ir parodų vyko savivaldybių viešosiose, 25,4 proc. – švietimo bendrojo ugdymo, 3,63 proc. – apskričių viešosiose bibliotekose.

Apsilankymai bibliotekų svetainėse naršant po elektroninius katalogus, ieškant informacijos apie renginius, apsilankymai virtualiose parodose ar kitais tikslais 2018 m. sudarė 14 229 146 kreiptis (2017 m. – 16 744 355).

2018 m. atsisiųstų dokumentų ir įrašų skaičius pasiekė 36 841 659 turinio vienetus5 ir buvo 6,44 proc. didesnis nei prieš metus (2017 m. – 34 609 531) (žr. 10 diagramą).

62,82 proc. visų turinio vienetų atsisiuntimų buvo įvykdyta universitetų bibliotekose. Dažniau nei 2017 m. šia paslauga buvo naudojamasi Nacionalinėje – atsisiųsta 33,39 proc. daugiau turinio vienetų, savivaldybių viešosiose – 67,83 proc., Vrublevskių – 23,67 proc. daugiau vienetų.

IŠDUOTYS, DARBUOTOJAI, BIUDŽETAS

2018 m. iš šalies bibliotekų fondo vartotojams buvo išduota 25 817 929 fiz. vnt. dokumentų, arba 11,56 proc. mažiau nei 2017 m. (29 191 328 fiz. vnt.).

Ataskaitiniais metais 58,28 proc. visų dokumentų išduočių sudarė išduotys į namus (14,36 proc. mažiau negu 2017 m.), naudotis vietoje išduota 10 770 326 fiz. vnt. (7,9 proc. mažiau negu 2017 m.) (žr. 11 diagramą).

Vienam registruotam vartotojui per metus buvo išduota 22,2 fiz. vnt. dokumentų (2017 m. – 24,21 fiz. vnt.); vienam nuolatiniam šalies gyventojui 2018 m. teko 9,2 fiz. vnt. išduotų dokumentų.

Metai

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Fiz. dok. išduotis, tenkanti 1 šalies gyventojui

12,9 12,7 12,2 12,1 11,6 11,1 10,8 10,4 9,8 10,3 9,2

2018 m. likvidavus bibliotekų, palyginti su 2017 m., 4,85 proc. mažėjo ir darbo vietų skaityklose; kompiuterizuotų darbo vietų sumažėjo 445 vienetais, arba 4,85 proc., iš jų vartotojams – 363 vienetais.

Vartotojų mokymams naudotis paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. 2018 m. buvo skirtos 110 525 valandos, ir, kaip ir 2017 m., vienam registruotam vartotojui mokymams vidutiniškai teko beveik 6 minutės (žr. 12 diagramą).

56 proc. šio laiko buvo skirta SVB, 24,6 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų, 12,2 proc. – apskričių viešųjų bibliotekų vartotojams.

2018 m. 6627 šalies bibliotekų darbuotojai dirbo 6134,99 viso etato ekvivalentu (toliau – VEE).

Visą darbo dienos laiką dirbo 4993, arba 75,3 proc., 5

12

Kompiuterio apdorojama, vienareikšmiškai identifikuojama tekstinė arba audiovizualinė publikuoto darbo dalis, kuri gali būti tiek originali, tiek kito darbo santrauka. Įtraukiami dokumentai ar jų dalys (pvz., straipsniai, santraukos, lentelės, vaizdai) ir aprašiniai įrašai.

12 diagrama. Vartotojų mokymas naudotis paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. (valandų skaičius)

Mokslo ins�tutų ir LMA 31

Specialiosiose 541

Universitetų 4440

Profesinių mokyklų 2736 Švie�mo įstaigų 27204

Muziejų ir kitų kultūros įstaigų 20

Lietuvos aklųjų 56

Apskričių viešosiose 13510 Savivaldybių viešosiose 61976

13 diagrama. Šalies bibliotekų darbuotojų sudėtis 2018 m.

8,6%

Bibliotekininkai, turintys bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą

11,3%

40,0%

Bibliotekininkai, įgiję profesijos įgūdžius ilgą laiką dirbdami bibliotekoje Kvalifikuo� specialistai Techniniai darbuotojai

40,1%

14 diagrama. VEE dirbančių profesionalių bibliotekininkų, tenkančių 1000 šalies gyventojų, mažėjimo dinamika 2008–2018 m.

3300000

1,9

3200000

1,85

3100000

1,8

3000000

1,75

2900000

1,7

2800000

1,65

2700000 2600000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Nuola�niai Lietuvos gyventojai VEE bibliotekininkų, tenkančių 1000 nuolat. šalies gyv.

1,6

ne visą – 1663 darbuotojai. 4174, arba 62,98 proc., šalies bibliotekose dirbantys darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, 1724, arba 26 proc., – aukštesnįjį ir 729, arba 11 proc., – kitokį. Šalies mastu bibliotekininkų etatų per metus (nuo 2017 m.) sumažėjo 163,4 VEE. Profesionalūs bibliotekininkai sudarė 80,15 proc. visų darbuotojų6 (5312 asm.); iš jų 67,64 proc. (3593 asm.) profesionalūs bib­lio­tekininkai turi aukštąjį išsilavinimą (2017 m. – 66,87 proc.), 2654, arba beveik 50 proc. visų profesionalių bibliotekininkų, turi bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą (64,81 proc. – aukštąjį, 35,19 proc. – spec. vidurinį7), 16 darbuotojų profesinį išsilavinimą įgijo ataskaitiniais (2018-aisiais) metais (žr. 13 diagramą).

2018 m. vienam šalies VEE dirbančiam bibliotekininkui teko 241,5 registruoto vartotojo (2017 m. – 242,2). 2008 m. tūkstančiui nuolatinių šalies gyventojų vidutiniškai teko 1,87 VEE bibliotekininko, o 2018 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,71 VEE profesionalaus bibliotekininko (žr. 14 diagramą).

Ataskaitiniais metais 3020 profesionalių bibliotekininkų, arba 56,85 proc. (2017 m. – 61,53 proc.), ir 335 kitų sričių specialistai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo programose. 2018 m. šalies bibliotekos sulaukė 128 savanorių (2017 m. – 181).

2018 m. šalies bibliotekų biudžetą sudarė beveik 78 327 665 eurai, tai – 0,45 proc. daugiau, nei buvo skirta 2017 m. (77 975 800 eurų). Steigėjo, valstybės biudžeto lėšos sudarė 91,07 proc., 7,86 proc. – fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos8.

Iš valstybės lėšų dokumentams įsigyti buvo skirta beveik 5,92 proc. (arba 4 639 418 eurų) 2018 m. gautų lėšų (žr. 15 diagramą).

2018 m. šalies bibliotekų išlaidos – 78 864 481 euras; iš jų darbo užmokesčiui skirta 48 270 871 euras, arba 61,21 proc. visų išlaidų9, programinei įrangai įsigyti ir jos palaikymui išleista beveik 1 564 891 euras, arba 1,98 proc. visų išlaidų. Dokumentams įsigyti buvo skirta 9,47 proc. mažiau nei 2017 m., tuo pačiu metu 8,92 proc. sumažėjo ir išlaidos automatizacijai: kompiuterinei, programinei įrangai ir jos palaikymui (žr. 16 diagramą).

Galima būtų teigti, kad kasmetinis bibliotekų skaičiaus mažėjimas (likvidavimas ar reorganizavimas) glaudžiai susijęs su vietos valdžios biudžeto trūkumu, būtinybe rasti papildomų lėšų darbo užmokesčiams didinti, įvairiarūšiams informacijos ištekliams įsigyti, techninės įrangos palaikymui bei pastatų priežiūrai.

2017 m. profesionalūs bibliotekininkai sudarė 81,47 proc. visų bibliotekos darbuotojų.

7 2017 m. – 27,46 proc.

8 2017 m. fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos sudarė 1,28 proc. visų lėšų.

9 Pažymėtina, kad, pvz., SVB darbuotojų atlyginimai vidutiniškai augo 6,21 proc. ir nuo 2017 m. vidutiniškai gautų 580 eurų mėnesio pajamų pakilo iki 616 eurų 2018 m. (bruto darbo užmokestis); turint omenyje, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 proc. (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5834566), realiai atlyginimai vidutiniškai augo 3,11 proc.

6

15 diagrama. Šalies bibliotekų 2017–2018 m. gautos lėšos 80000000 70000000 60000000 50000000 40000000 30000000 20000000 10000000 0

Dokumentams įsigy�

Už mokamas paslaugas

Programų, projektų lėšos

Fizinių, juridinių asmenų parama

2017 m.

Iš biudžeto (steigėjo, valstybės lėšos) 71533875

5091405

853520

5031034

557368

2018 m.

71333066

4639418

841301

5664941

488357

16 diagrama. Šalies bibliotekų išlaidos 2017–2018 m.

Kitos išlaidos Automa�zacijai: kompiuterinei, programinei įrangai Sklypams, pastatams, priestatams

Dokumentams įsigy�

Darbo užmokesčiui 0

20000000

40000000

Darbo užmokesčiui

Dokumentams įsigy�

Sklypams, pastatams, priestatams

2018m.

48270871

6261066

1607008

Automa�zacijai: kompiuterinei, programinei įrangai 1564891

2017 m.

45623790

6915892

4540958

1718155

60000000 Kitos išlaidos 21160645 17769398

Tačiau, stebint pastarųjų 10 metų duomenis, galima konstatuoti, kad ir šiomis sudėtingomis sąlygomis bibliotekos sugeba neprarasti vartotojų. Šio dešimtmečio statistinių duomenų analizė pateikia tokį bibliotekų būties vaizdą: bibliotekų (nuo 2845 iki 2402) ir profesionalių bibliotekininkų (nuo 6020,4 iki 4815,83 VEE) mažėja; registruotų vartotojų savivaldybių viešosiose bibliotekose skaičius, palyginti su gyventojų mažėjimo dinamika, augo nuo 18,8 iki 19,28 proc.; 6,9 proc. (nuo 17,3 iki 18,5 proc.) išaugo registruotų vartotojų lankomumas šalies bibliotekose; dokumentų skaičius, tenkantis vienam šalies gyventojui, per dešimtmetį sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 32,5 iki 18,3 fiz. vnt.).

Išsamesnės informacijos apie 2018 ir ankstesnių metų Lietuvos bibliotekų statistikos duomenis galima rasti Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje www.lnb.lt – skiltyje Paslaugos – Bibliotekų statistika – Bibliotekų statistiniai duomenys.

13

BENDROJI 2018 METŲ BIBLIOTEKŲ ATASKAITA

Eil. Nr.

14

Bibliotekų skaičius Dokumentų fondas (fiz. vnt.)

Vartotojų skaičius

Dokumentų išduotis (fiz. vnt.)

Lankytojų skaičius

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius Iš jų su Profesiointernalūs Iš viso neto darbuotojai prieiga

KULTŪROS MINISTERIJA (eil. 2+3+4+5+7+8) Lietuvos nacionalinė biblioteka Lietuvos aklųjų biblioteka Apskričių viešosios bibliotekos Savivaldybių viešosios bibliotekos (eil. 5a+5b+5c+5d) Viešosios (centrinės) bibliotekos (VB) VB miesto filialai VB vaikų filialai VB kaimo filialai iš jų VB filialai, sujungti su m-lų b-komis Muziejų bibliotekos Kitų kultūros įstaigų bibliotekos Mokslo įstaigų bibliotekos (eil. 9a+9b) Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Mokslo institutų bibliotekos Specialiosios bibliotekos (eil. 11+12+13+14) Valdžios institucijų bibliotekos iš jų: valdymo institucijų bibliotekos Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios bibliotekos Techninių bibliotekų tinklas (iš viso) Medicinos bibliotekų tinklas (iš viso) iš jų: Lietuvos medicinos biblioteka sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos Žemės ūkio bibliotekų tinklas (iš viso) Iš viso (eil. 1+10)

1 2 3 4 5 5a 5b 5c 5d 6 7 8 9 9a 9b 10 11 11a 11b 12 13 13a 13b 14 15

1260 1 1 5 1236 60 123 10 1043 60 15 2 4 1 3 25 8 1 7 8 8 1 7 1 1285

23459052 6420534 277265 4250018 12058642 3726016 2124777 148158 6059691 484069 426853 25740 4331562 3716790 614772 1275310 129213 16135 113078 149543 737144 663178 73966 259410 24734362

627376 14597 4787 65493 541508 180694 152240 14594 193980 14130 690 301 7824 7615 209 10754 2240 187 2053 817 7377 3942 3435 320 638130

17845530 828219 139474 2134646 14726925 4933391 3868299 351990 5573245 402349 9251 7015 146658 127517 19141 121552 12798 419 12379 491 107177 31696 75481 1086 17967082

10915794 470530 60806 1091597 9260638 3113951 2403374 194529 3548784 352510 27867 4356 48270 43068 5202 43158 5976 468 5508 1860 33528 11834 21694 1794 10958952

3162 274 28 394 2450 1004 338 32 1076 73 15 1 105 97 8 53 7 1 6 4 39 29 10 3 3215

1250 1 1 5 1228 60 123 10 1035 60 14 1 4 1 3 20 7 1 6 4 8 1 7 1 1270

1250 1 1 5 1228 60 123 10 1035 60 14 1 4 1 3 20 7 1 6 4 8 1 7 1 1270

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA (eil. 9+17+20+21) Aukštųjų mokyklų bibliotekos (eil. 18+19) universitetų bibliotekos (eil. 18a+19a) kolegijų bibliotekos (eil. 18b+19b) Valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: universitetų bibliotekos kolegijų bibliotekos Nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: aukštųjų mokyklų bibliotekos kolegijų bibliotekos Profesinių mokyklų bibliotekos Švietimo įstaigų bibliotekos (eil. 22+26+27+28) Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 22a+22b+22c+22d+22e) Progimnazijų bibliotekos (eil. 23a+24a) Gimnazijų bibliotekos (eil. 23b+24b+25a) Vidurinių mokyklų bibliotekos (eil. 23c+24c+25b) Pagrindinių mokyklų bibliotekos (eil. 23d+24d) Pradinių mokyklų bibliotekos (eil. 23e+24e) Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 23a+23b+23c+23d) Progimnazijų bibliotekos Gimnazijų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Pradinių mokyklų bibliotekos Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 24a+24b+24c) Gimnazijų bibliotekos Vidurinių mokyklų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 25a) Gimnazijų bibliotekos Neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, menos) mokyklų bibliotekos Pedagogų švietimo centrų bibliotekos Vaikų globos namų bibliotekos Iš viso šalyje (eil. 15+16)

16 17 17a 17b 18 18a 18b 19 19a 19b 20 21 22

1117 40 19 21 26 14 12 14 5 9 65 1008 939

26733356 11441015 10448940 992075 11159158 10280277 878881 281857 168663 113194 1226299 9734480 9272777

524827 176751 138177 38574 166008 133961 32047 10743 4216 6527 30548 309704 297461

7850847 3012970 2448221 564749 2923477 2383619 539858 89493 64602 24891 369210 4322009 4189360

10559090 3729049 3063126 665923 3464944 2833659 631285 264105 229467 34638 398716 6383055 6258991

2097 577 486 91 554 474 80 23 12 11 101 1314 1265

1051 40 19 21 26 14 12 14 5 9 65 942 894

1051 40 19 21 26 14 12 14 5 9 65 942 894

22a 22b 22c 22d 22e 23

135 375 3 329 97 904

1581466 4589865 73198 2711082 317166 8775609

76601 137866 808 63705 18481 284611

948053 2012614 61413 919183 248097 3966320

1384768 3316996 20771 1263484 272972 6022827

207 579 6 373 100 1217

133 375 3 304 79 862

133 375 3 304 79 862

23a 23b 23c 23d 24

135 350 322 97 28

1581466 4206594 2670383 317166 456393

76601 126285 63244 18481 8159

948053 1860128 910042 248097 179767

1384768 3112247 1252840 272972 156400

207 543 367 100 38

133 350 300 79 25

133 350 300 79 25

24a 24b 24c 25

18 3 7 7

342496 73198 40699 40775

6890 808 461 4691

109213 61413 9141 43273

124985 20771 10644 79764

26 6 6 10

18 3 4 7

18 3 4 7

25a 26

7 60

40775 422201

4691 11636

43273 121265

79764 119934

10 45

7 39

7 39

27 28 29

7 2 2402

25437 14065 51467718

479 128 1162957

7322 4062 25817929

1527 2603 21518042

3 1 5312

7 2 2321

7 2 2321

ŽMONĖS IR LAIKAS

KITA STOTELĖ – NUOTYKIS Vytautas Smilgevičius Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius

Žinomame romane įėjimas į magišką Narnijos šalį buvo paprastoje drabužių spintoje. Atidarius jos duris, herojų laukė daug nuotykių, įdomių, linksmų ir liūdnų patirčių. Kiekvienas, atėjęs į biblioteką, taip pat gali atverti duris, pavyzdžiui, vedančias į praeities pasaulius, patirti įvairių nuotykių. Kalbame apie bilietus. Paprastus skirtingų dydžių ir spalvų popieriaus gabalėlius, kurių vieni – viešojo transporto, kiti – įėjimo į įvairius renginius, treti – įvairių automatų. Kiekvienas jų slepia savitą istoriją, dažnai susijusią su konkrečiu žmogumi, jo išgyvenimais. Tad pamėginkime prakalbinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus bilietus tardami: „Atsargiai, durys užsidaro. Kita stotelė – nuotykis.“

Pradėkime nuo privilegijų. Visais laikais norėta gerai sugyventi su žiniasklaida. Tą liudija vieno prabangiausių tarpukario Kaune kino teatro „Forum“ nemokamas bilietas visiems 1940 metams, išduotas dienraščio „XX amžius“ redakcijai1.

Sausio 14 d. korespondentas greičiausiai žiūrėjo filmą „Didvyris per prievartą“, o balandžio 15 d. – „Tarasas Bulba“ su Danielle Darrieux ir Harry Bouru. Po keleto mėnesių šio nuo 1936 m. leisto katalikiškojo Dienraščio „XX amžius“ redakcijai išduotas bilietas laikraščio nebeliks, nebeprireiks ir nemokamai lankytis Kauno kino teatre „Forum“ nemokamo bilieto. visus 1940 metus. Bilietų originalai saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų Kitas privilegijų ir rankraščių skyriuje įrodymas – „Lietuvos geležinkelių“ bilietas Nr. 10202. Jis išduotas 1939 m., galioja iki gruodžio 31 d., leidžia visur važiuoti pirmąja klase. Savininkas – ministro pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje Kazys Bizauskas. Taip, tas pats, kuris po metų bus suMinistro pirmininko pavaduotojui Kaziui Bizauskui 1939 m. „Lietuvos imtas ir 1941 m. liepą geležinkelių“ išduotas nuolatinis bilietas. sušaudytas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius (LNB RKRS).

F29-1727. Lap. 4.

2 LNB RKRS. F61-13. Lap. 1.

Bibliografė A. Sirijos Girienė ir rašytojas V. Sirijos Gira. 1987 m. Nuotraukos iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus

1

30

V. Sirijos Giros įspūdžiai, užrašyti ant kitos pusės kino ir filharmonijos bilietų. 1989 m.

Bet užtenka privilegijų: paskaitykime Vytauto Sirijos Giros (1911– 1997) mintis apie jo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje aplankytus kultūros renginius. Rašytojas mėgo įspūdžius užrašyti kitoje bilieto pusėje. 1989 m. liepos 6 d. Palangoje rašytojas užfiksavo: Buvau su Alma3 ir su M. ir J. Krikštopaičiais. „Nuoga meilė“ – be jokių nuogumų dramatiškas prancūzų filmas, patiko4. Liepos 7 d. – naujas įrašas: Buvau su Alma ir M. ir J. Krikštopaičiais. „Prancūzų leitenanto moteris“ (anglų) – stiprus filmas (klaidžios moteriškos psichikos studija)5. Liepos 12 d. rašytojas ant Valstybinės filharmonijos Klaipėdos filialo bilieto parašė: Buvau su Alma. Dirig. – J. Domarkas, programoje – Dvarionas, Naujalis, Jonušas.

Skaitovas – L. Noreika, programoje – Maironis, ypač aktualus šiandien6.

Liepos 16 d. rašytojas ir vėl lankėsi filharmonijoje: Buvau su Alma. Užbaigiamasis sezono (simfon. orkestro) koncertas. Nuotaikinga populiarių operų ir operečių nuotaika7. Rašytojas žiūrėjo ir lengvesnio turinio filmus.

1989 m. birželio 30 d. jis parašė: „Buvau su Alma „King Kongas gyvas“ (JAV) – vidutiniškas siaubo filmas (techniškai gerai sukurptas)8. Kitą kartą: „Buvau su Alma ir M. ir J. Krikštopaičiais. Italų komedija „Benamis ieško būsto“ – pirma dalis nuobodi ir nejuokinga, antroji – įdomi!“9 O kiek kainavo galimybė prieškario Kaune pasinaudoti viešuoju transportu? Šį barą, bankrutavus bent dviem bendrovėms, iki tol organizavusioms transporto darbą, apie 1936 m. perėmė Kauno miesto savivaldybė. Jos apytiksliai 1938 m. naudotus bilietus ir matome: bilietą 20 kartų keltis funikulieriumi10 ir autobuso bilietą 10 kartų važiuoti maršrutu Rotušė–Įgulos bažnyčia 11. Kiekvienas kainavo po 1 litą, o gera, nupenėta žąsis tuo metu kainavo visus 5 litus.

Taigi nepigu buvo važinėtis Laikinojoje sostinėje.

Kur keliavo dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957), su pertraukomis Lietuvoje gyvenęs Daugkartinio važiavimo bilietai. Kaunas, apie 1938 m.

XX a. 3–4-ajame dešimtmečiais? Iš turimo bilieto galime spręsti, kad jis galėjo vykti Odesos tramvajumi – iškilmingai tuomet Rusijos imperijai priklausiusiame mieste 1910 m. paleista transporto priemone, kurios, pasak odesiečių, buvo neįmanoma pavyti, toks jau greitas tas tramvajus. Ir gana brangus: bilieto kaina – 10 kapeikų12 (1 kilogramas mėsos – 50 kapeikų). Žvelgdami į ispanišką bilietą, klausiame savęs: ar patiko žurnalistui ir keliautojui Matui Šalčiui (1890–1940) Madride 1928 m. stebėta korida13?

O juk po keleto metų Ispanijoje prasidės kai kas baisesnio nei korida – negailestingas šalies pilietinis karas.

Alma – rašytojo žmona Almonė Sirijos Girienė (1932–2005), bibliografė, dirbusi Knygų rūmuose, vėliau Nacionalinės bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centre.

4 LNB RKRS. F167-237. Lap. 11.

5 LNB RKRS. F167-237. Lap. 12.

6 LNB RKRS. F167-237. Lap. 17.

7 LNB RKRS. F167-237. Lap. 19.

8 LNB RKRS. F167-237. Lap. 8.

9 LNB RKRS. F167-237. Lap. 23.

10 LNB RKRS. F29-1727. Lap. 1.

11 LNB RKRS. F29-1727. Lap. 2.

12 LNB RKRS. F167-237. Lap. 3.

13 LNB RKRS. F189-806. Lap. 16.

3

Keliautojas ir žurnalistas M. Šalčius. 1929 m.

M. Šalčiaus įsigytas hipodromo bilietas. Mandžiūrija, Charbinas, 1932 m.

Kartu su M. Šalčiumi praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Azijoje galime patirti daugybę neužmirštamų nuotykių. Štai, plaukiant laivu į Indoneziją14, neatsargus nešikas numetė sunkią dėžę. Tiesiai M. Šalčiui ant kojos. Koja ištino – teko perpjauti batą. Pamėlynavusiai galūnei nepadėjo nė šalto vandens vonios, prireikė gultis į ligoninę. Kaip ir kuo ten keliautoją gydė – nežinia, tačiau koja daugiau nebeskaudėjo.

Delio traukinio bilietas15 primena, kaip žurnalistas siekė interviu su Mahatma Gandhi, kiek pastangų įdėjo, kol galiausiai tą interviu gavo. Kai kurie Indijos transporto bilietai primena ir moralės normas: viename įrašytas sikhų dievo vienas vardų – Satnam16, kitame – užrašas anglų kalba Honesty (sąžiningumas)17.

Honkongo bilietai18 liudija, kaip M. Šalčiui ten buvo striuka su pinigais: už straipsnius vietos spauda nemoka, o už viešbutį reikia mokėti. Teko M. Šalčiui užstatyti savo daiktus, su 80 Honkongo centų kišenėje bandyti išgyventi, o pinigams pasibaigus – ir badauti. Vėliau jau ir mintys apie savižudybę, stovint ant uolos krašto, aplankė. Viską išgelbėjo lietuvių keliautoją pakalbinęs indas. Išgirdęs apie interviu su M. Gandhi, apmokėjo lietuvio skolą, apgyvendino savo namuose ir dar kursus organizavo, kad M. Šalčius pajamų turėtų. Šanchajaus bilietai 19 pasakoja kitas istorijas.

Pavyzdžiui, kaip M. Šalčius ieškojo reikiamo adreso.

Gerokai paklaidžiojęs, galiausiai rado tą numerį visai kitame gatvės gale. Pasirodo, miesto valdžia jau kelintą kartą pakeitė namų numerius. Milžiniškas

17

18

19

14 15 16

LNB RKRS. F189-806. Lap. 206.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 158.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 156.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 154.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 138, 156.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 171, 185.

31

M. Šalčiaus lėktuvų bilietai: Lenkijos bendrovės LOT skrydžio Varšuva–Vilnius bilietas.

1935 m.; Bolivijos bendrovės „Lloyd Aereo Boliviano“ bilietas. 193(8?) m.

kosmopolitinis Šanchajus pakerėjo M. Šalčių. Būtent čia žurnalistą užklupo Japonijos–Kinijos karas – japonų kariuomenė puolė miestą. M. Šalčiaus (jau karo korespondento) labai prokiniški rašiniai, aukštinantys vietos gynėjų narsą, deja, nepakeičia karo eigos.

Iš Šanchajaus M. Šalčiaus kelias veda į Charbiną. Ten 1932 m. keliautojas bandė laimę vietos hipodrome, statydamas už žirgą Nr. 4 20. Nežinia, ar laimėjo (greičiausiai – ne), užtat pamatė, kaip Automatinių svarstyklių bilietas, Mandžiūrijoje ant Japoniišduotas M. Šalčiui. Varšuva, 1935 m. jos kariuomenės durtuvų kuriama nauja „suvereni“ valstybė, kurioje viskam vadovauja japonai. Po keleto metų M. Šalčius būtų pakliuvęs į kitokį Charbiną. Miestą, kuriame žygiuoja būriai juodmarškinių Rusijos fašistų partijos smogikų, virš „Rusų klubo“ spindi neoninė svastika, o sąskaitos suvedamos tamsiose gatvėse: tai rusų smogikai, dirbantys Japonijos žvalgybai, nužudo 20

32

LNB RKRS. F189-806. Lap. 26.

neįtikusį žmogų, tai Sovietų Sąjungos žvalgybininkai nušauna pernelyg aktyvų fašistų smogiką.

Lenkiškas XX a. 4-ojo dešimtmečio automatinių svarstyklių bilietas su įspaustais skaičiais: 92,5 kg21. Būtent tiek 1935 m. svėrė Matas Šalčius.

Pasiėmęs 10 kilogramų bagažo, Lenkijos oro linijų LOT lėktuvu jis skrido iš Varšuvos į Vilnių22. Skrydis truko ilgiau nei valandą (išskrisdavo anksti – apie 6 valandą ryto), kainavo – apie 30 zlotų. Palyginimui: madinga suknelė kainavo 190 zlotų, mažiausia policininko alga – 150 zlotų. Vėl galime skristi su M. Šalčiumi – šįsyk vienomis seniausių oro linijų – Bolivijos „Lloyd Aereo Boliviano“23 (kompanija gyvavo 1925–2010 m.).

Nagrinėdami kitus XX a. pirmojoje pusėje išleistus bilietus, galime pasijusti, tarsi dalyvautume viktorinoje apie Lietuvos vietovardžius. Štai vokiškuose traukinių 1929–1933 m. bilietuose matome ir Eydtkuhnen (Eitkūnus)24, ir Pogegen (Pagėgius), Uszlenkisz (Užlenkį), Endruszen (Endriušius).

O ar atpažinsime iš užrašo Schmalleningken Smalininkus25?

Galime pasidžiaugti, kad patekti į mūsų bibliotekas nieko nekainuoja: anava prieškario Vokietijoje įėjimas į Štutgarto biblioteką buvo mokamas, kainavo visus 10 pfenigų26.

Tai tik keletas istorijų, kurias gali papasakoti įvairiaspalviai įvairių dydžių bilietai.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose bilietų ir su jais susijusių istorijų yra kur kas daugiau: telieka ateiti ir įsiklausyti į jų tyliai bylojamas istorijas. Juk kita stotelė – nuotykis.

Traukinio Berlynas–Eitkūnai–Karaliaučius bilietas. 1933 m. (viršuje); traukinio Tilžė–Smalininkai bilietas. 1929 m.

Įėjimo į Štutgarto (Vokietija) biblioteką bilietas.

24

25

26

21 22 23

LNB RKRS. F189-806. Lap. 31.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 32–38.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 39.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 11.

LNB RKRS. F189-806. Lap. 18.

LNB RKRS. F30, ap. 1. b. 3516. Lap. 17.

KRONIKA

PIRMASIS LIETUVOJE KNYGOMATAS Birželio 26 dieną viename didžiųjų Klaipėdos prekybos centrų vyko oficiali knygomato atidarymo šventė. Tai pirmas toks specializuotas įrenginys Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Per jo atidarymą netrūko gerų emocijų, o teisingai atsakiusieji į renginio vedėjo Remigijaus Žiogo klausimus apie knygomatą gavo Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos dovanėlių.

Knygomatą atidaro (iš kairės): Toma Gergelienė, Kristina Kundrotienė, įmonių grupės „Hansab“ atstovai T. Toločka ir M. Budraitis.

Skaitytoja išbando knygomatą – ima vaikišką knygą savo dukrai. Eugenijaus Maciaus nuotraukos

Akimirkos, kai prekybos centro „Akropolis“ lankytojai galės pasiimti knygų į namus, Ievos Simonaitytės bibliotekos bendruomenė laukė net trejus metus. Knygomato idėja kilo dar 2016 metais bibliotekininkams svečiuojantis užsienio šalyse. Stažuočių užsienyje metu klaipėdiečiai bibliotekininkai atkreipė dėmesį į autobusų stotyse, ligoninėse, socialiniuose centruose veikiančius knygomatus. Jie pasirodė itin naudingi, tad bibliotekos bendruomenė nusprendė, kad tokio įrenginio reikia ir Lietuvoje, Klaipėdoje. Vieningai sutarta, kad jis turėtų stovėti prekybos centre, kuriame kasdien apsilanko itin daug įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonių.

38

Tuo tikslu Ievos Simonaitytės bibliotekos bendruomenė parengė projektą „Kultūros baterija“. „Projekto tikslas – sukurti naują ir inovatyvią bibliotekos paslaugą „skaityk pramogaudamas“, kuri didintų kultūros prieinamumą ir leistų „įsikrauti“ kultūros kiekvienam prekybos centre besilankančiam ir pramogaujančiam studentui, moksleiviui, senjorui ar šeimai“, – teigė projekto vadovė Toma Gergelienė.

Laimėjus konkursą ir iš Lietuvos kultūros tarybos gavus finansavimą, prasidėjo ilgas parengiamasis darbas.

Juk toks įrenginys – pirmas Lietuvoje. Kad ir kaip sunku buvo sprendžiant įvairius techninius klausimus, guodė mintis, kad tokie knygomatai kone dešimtmetį puikiai funkcionuoja JAV, Švedijoje, Kanadoje ir Nyderlanduose.

Nors projekte buvo numatyta knygomato idėją įgyvendinti jau 2018 metais, įrenginys atsirado tik šių metų birželį. Prie knygomato atsiradimo prisidėjo prekybos centras „Akropolis“, tarptautinės įmonių grupės „Telia Company“ atstovė „Telia Lietuva“. Tai – puikus verslo įmonių ir biudžetinių įstaigų bendradarbiavimo pavyzdys.

Knygomatu naudotis labai paprasta. Pirmiausia reikia turėti Ievos Simonaitytės bibliotekoje registruotą skaitytojo pažymėjimą, jį nuskenuoti specialiu skeneriu ir knygomato ekrane iš siūlomo asortimento išsirinkti norimą leidinį. Knygai iškritus, skaitytojas gauna ir čekį su informacija apie pasiimtą leidinį. Jį skaityti gali 30 dienų, vėliau knygą turi grąžinti į biblioteką.

Knygomate telpa apie 200 leidinių. Visos knygos įrenginyje yra naujos, populiarios, tinkamos tiek įvairaus amžiaus vaikams, tiek suaugusiesiems. Čia galima rasti knygų ir užsienio kalbomis. Ateityje planuojama plėsti knygomato paslaugų spektrą.

Džiugu, kad knygomato atsiradimas sulaukė didelio žiniasklaidos ir bibliotekų bendruomenių dėmesio.

Skaitytojai taip pat negaili gražių žodžių komentuodami socialiniuose tinkluose, rašydami asmenines žinutes ar atvykę į biblioteką grąžinti knygomate pasiimtos knygos. Ievos Simonaitytės biblioteka dar kartą įrodė, kad bibliotekos mūsų šalyje gali būti modernios ir pažangios, atliepiančios besikeičiančius šiuolaikinio skaitytojo poreikius.

Ieva Grigaitytė

IN THIS ISSUE Dalius Abaris. What the Most Important and Significant is the Content 1

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Jonas Mekas Returning

This year the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates the 100th anniversary of its establishment. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This issue’s guest is the director of events Dalius Abaris. His first acquaintance with the National Library took place on the eve of the events of January 1991, which had dramatic impact on Lithuania. And there was another event related to this Library that left deep imprint in his professional career: the ceremony of the opening of the reconstructed Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in 2016, which was under his direction.

The filmmaker of the American avant-garde cinema, a native of the Biržai Region in Lithuania (1922–2019), Jonas Mekas never broke his ties with his homeland though he lived in the USA for 70 years. 2016 was the starting year of his friendship with the Jurgis Bielinis Public Library of Biržai District Municipality, when this article’s author wrote an e-mail to him, in which she shared the library’s plans to commemorate his 95th anniversary. In 2017, Mekas donated to the Library the first shipment of his archive. The article is about what constitutes Mekas’s heritage preserved at the Library and how the Library cherishes his memory.

Asta Stirbytė. Lithuanian Authors Awarded by USA Librarians

3

The authors of the picture book Laimė yra lapė (the title of the English original published by “Themes and Hudson” in 2018 is “The Fox on the Swing”; the original was published in 2016) – the composer of the text Evelina Daciūtė and the illustrator Aušra Kiudulaitė – were bestowed the Mildred L. Batchelder Award of the American Library Association (ALA), which annually recognizes a children’s book published abroad. One of the authors, Evelina Daciūtė, was presented this award at the annual ALA conference in Washington. The article also presents in more detail this Award established by ALA’s division ALSC (Association for Library Service to Children).

Asta Stirbytė. Attractive Extra Spaces

4

This issue of the magazine is chiefly devoted to summer reading rooms and libraries which are opened in Lithuania’s recreational localities, squares of towns and cities, gardens and near beaches during the warm season of the year. The author writes about the summer reading room of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which has been operating in Palanga for more than five decades in June–August as well as outdoor reading rooms of the Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, the Liudvika and Stanislovas Didžiulises Public Library of Anykščiai District Municipality, the Vincas Kudirka Public Library of Kaunas City Municipality, the Birutė Baltrušaitytė Public Library of Tauragė District Municipality and the Central Library of Vilnius City Municipality.

Eglė Dikavičienė. The Trend Remains the Same: the Number of Library Keeps Decreasing

8

It is for several successive years that Lithuania’s library network has been observed decreasing. Among those which stop operating or suspend their activities are libraries of public bodies and general education establishments and branches of municipal public libraries. Eglė Dikavičienė, a senior methodologist at the Librarianship Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, surveys statistical library data from 2018 and their changes during the recent decade.

Much of the data is presented in diagrams and tables. The network of the Lithuania library network consisted of 2402 libraries: by 51 libraries fewer than in 2017.

Edita Sėdaitytė: “A Great Many of Reasons to Visit a Library, and all of Them are Worthwile”

15

We present an interview with the winner of the Best Young Librarian 2018 Award Edita Sagaitytė from the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County. Though she had never intended to work at a library, five years ago, she decided to embark on this path. Now she is constantly involved in mastering this profession. Now she is responsible for the organization of various cultural events at the Library and seeks to introduce the library to visitors as not only as a repository of books.

(Interviewed by Vaiva Markevičiūtė)

Akvilė Narbutienė. Evening of Migrating Cinema

18

22

Cinema and the Public Library of Trakai Municipality. For a great many of people from this region it is an integral whole. Since in Trakai and the Trakai Region, there is no cinema venue, cinema screenings are organized by the Library both for children and adults. The article is about the project “Migrating Cinema” which has been implemented by the Library for a number of years. The project provides citizens of the District the excellent leisure pursuit: to watch the newest films highly awarded at European film festivals.

Gerda Putnaitė, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Nijolė Sisaitė, Edita Sėdaitytė. Adomas Mickevičius’s Spirit in Vilnius’s Historical Centre 25 Under the heading ‘The Library and its Name’, we present a survey by representatives of the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County about how the Library cherishes the memory of the poet Adomas Mickevičius (1798–1855). There is the Mickevičiana Collection comprising publications about Mickevičius’s life and creative heritage in various languages as well as works of art preserved at the Library.

The Library has the Adomas Mickevičius Reading Room, which, after the reconstruction of the Library’s premises, was decorated with the style, which was popular in the 19th century during the Romantic era, the epoch of Mickevičius’s life.

Tarp knygų in the July and August of the Year...

28

The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the July and August issues from 1963–2013, recalls news that were important for the National Library, traditional events organized by librarians community and memorable interesting news published in the magazine. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Vytautas Smilgevičius. The Next Stop is Adventure

30

Among other items preserved at the Rare Books and Manuscripts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, there are paper tickets from the 19th–20th centuries. Some of these tickets – those used for trains and buses in the pre-war Lithuania and by aircraft carriers as well as those which gave permission to visit a library – are introduced by Vytautas Smilgevičius from this Unit in this article. These multi-coloured paper slips of various sizes are able to tell us interesting stories.

Ieva Grigaitytė. The First Book Self-Service Device

38

The Ieva Simonaitytė Public Library of Klaipėda County has at last realized its longstanding intention: to open an automatic apparatus for lending books at a popular public place. Such device started operating at one of the largest supermarkets in Klaipėda in June this year. In the words of the article’s author, it is the first device of its kind in Lithuania and the Baltic countries.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

2019 Nr. 7–8 (726–727) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-07-23 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 42772 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 7-8 (726-727) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt