Issuu

Liepa–rugpjūtis | 2019

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Dalius Abaris. Svarbiausia ir reikšmingiausia – turinys 1 ĮVYKIS

Asta Stirbytė. Kūrėjoms – JAV bibliotekininkų įvertinimas

TEMA / VASAROS SKAITYKLOS

Asta Stirbytė. Patrauklios papildomos erdvės

STATISTIKA

Eglė Dikavičienė. Tendencija nesikeičia: bibliotekų tinklas toliau traukiasi

POKALBIS

Edita Sėdaitytė: „Jokia priežastis ateiti į biblioteką nėra bloga“ Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Grįžtantis Jonas Mekas

PROJEKTAI

Akvilė Narbutienė. Migruojančio kino vakarai

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Gerda Putnaitė, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Nijolė Sisaitė, Edita Sėdaitytė. A. Mickevičiaus dvasia Vilniaus senamiestyje 25 „TARP KNYGŲ“ – 70

Liepą ir rugpjūtį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

ŽMONĖS IR LAIKAS

Vytautas Smilgevičius. Kita stotelė – nuotykis

KRONIKA

Vaidenė Grybauskaitė. Jubiliejinės „Vilniaus (re)kolekcijos“ Dainius Junevičius. Istoriją liudijanti ikonografija Rasa Januševičienė. Aptarti bibliotekų veiklai svarbūs klausimai Žydrė Vėtienė. Vaikų edukacijai pasitelkiamas ir lėlių teatras Jūratė Genytė. Renovuotos erdvės jaunimui ir vaikams Ieva Grigaitytė. Pirmasis Lietuvoje knygomatas

33 34 35 36 37 38

KRONIKA / VASAROS STOVYKLOS

39 40

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

IR AŠ TEN BUVAU

Rima Gražienė. Lesios Ukrainkos biblioteka

44 Vygaudo Juozaičio (4), Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (22) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Lapiukas, „gimęs“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse. Daugiau apie Nacionalinės bibliotekos vykdytą projektą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“ skaitykite p. 36. Vygaudo Juozaičio nuotr.

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

SVARBIAUSIA IR REIKŠMINGIAUSIA – TURINYS

Renginių režisierius Dalius Abaris. Nuotr. iš D. Abario albumo

Pirmoji mano pažintis su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka įvyko, man atvykus studijuoti į Vilnių iš mažo Dusetų miestelio. Tai buvo 1991 metų sausio 13-osios išvakarės. Gerai pamenu, kaip vykome budėti prie Seimo rūmų, kokį įspūdį paliko Nacionalinės bibliotekos kolonos ir laiptai, ant kurių mes, studenčiokai, gerdavome arbatą ar klausydavomės nepažįstamų „dėdžių“ nejaukių instrukcijų apie tai, kaip veikti agresoriaus atakų atveju. O tikroji ir didžioji pažintis įvyko bibliotekos rekonstrukcijos metu, kai buvau pakviestas režisuoti atsinaujinusios Nacionalinės bibliotekos atidarymo. Kadangi esu renginių režisierius, idėjoms įgyvendinti pasitelkiantis technologinius sprendimus, mane sužavėjo rekonstrukcijos mastas ir techniniai sprendimai: kaip atlikta pastato rekonstrukcija, pritaikytos modernios technologijos, kokią ateities viziją matė bibliotekos kūrėjai ir vadovai. Žinoma, taip pat turėjau galimybę išanalizuoti Martyno Mažvydo bibliotekos istoriją, išvysti unikalių dokumentų – tai leido suprasti, kokia didelė yra šios institucijos reikšmė Lietuvos istorijoje.

Pamenu, kuriant atnaujintos Nacionalinės bibliotekos atidarymo scenarijų, nutiko kurioziška istorija. Turėjau viziją, kaip šiuolaikiškai atidaryti rekonstruotą biblioteką su videografiniais 3D elementais ir istoriniais pasakojimais. Visos vizualizacijos buvo kuriamos įsivaizduojant tuščias erdvių sienas. Man pamiršo paminėti, kad po rekonstrukcijos – kaip savaime suprantamas dalykas – į savo vietą sugrįš ir Martyno Mažvydo skulptūra, kurios į savo scenarijų nebuvau įtraukęs. Tad, likus labai nedaug laiko iki atidarymo, teko keisti scenarijų ir jį pritaikyti prie istorinės Gedimino Jokūbonio skulptūros. Tiesą sakant, skulptūra tapo labai reikšminga scenarijaus dalimi ir viso atidarymo leitmotyvu. Atgijęs Martyno Mažvydo skulptūros siluetas tapo labai įtaigiu visos atidarymo istorijos pasakotoju, o aš išsprendžiau labai daug klausimų: dėl vedėjų pozicijos, kalbos stiliaus ir net pačios istorijos pasakojimo aprėpties. Nors lietuvių raštijos pradininko vaidmuo buvo numatytas ir pirminiame scenarijuje, galutinio scenarijaus įkvėpėju galėčiau vadinti Martyną Mažvydą, įamžintą G. Jokūbonio skulptūroje.

* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.

priverčia plačiau matyti ir suvokti mūsų valstybę, dar kiti kasdien suteikia laisvės apskritai kurti vien todėl, kad esu jų gyvenime. Mąstant apie Martyno Mažvydo biblioteką, pirmiausia į galvą šauna, kad jau pačiame jos pavadinime – Nacionalinė biblioteka – užkoduota reikšmė mūsų valstybei. Juk viskas, kas pavadinime Režisieriaus sumanymu atgijęs Martyno Mažvydo skulptūros siluetas tapo įsimintinu rekonstruotos bibliotekos atidarymo šventės turi žodį „nacionalinis“, yra dalyviu. Olgos Posaškovos nuotraukos iš LR Seimo kanceliarijos archyvo svarbiausia ir reikšmingiausia. Bet, žinoma, tai ir liktų tik pavadinimas, jei nebūtų turinio. Manau, kad Renginių režisūros specifika pasižymi tuo, kad dabartinė bibliotekos veikla yra XXI a. įstaigos, visada esi daugelio aplinkybių įkaitas. Niekada kurios funkcija – lavinti žmones ir suteikti įvairiapusę negali būti kūrybiškai visiškai laisvas, nes tave prieigą prie informacijos, pavyzdys. Bibliotekos visada ribos tai erdvės specifika, tai orų sąlygos, veikla neapsiriboja vien fondais ir moksline veikla tai dienos šviesa, tai žmonių skaičius, laiko stoka... (o tai ypač svarbu) – modernios technologijos taip Galiausiai – valstybinis ar nerašytas protokolas, pat randa vietos po šiuo stogu. Unikalios skaityklos, kurio kūrėjai ar interpretatoriai dažniausiai mes ir technologiškai aprūpintos studijos, konferencijų esame. salės – visa tai skirta, mano manymu, svarbiausiam Idėjų semiuosi keliaudamas po pasaulį. dalykui – kūrybiškumui ugdyti. Parodos, renginiai, festivaliai, spektakliai, koncertai, pastatymai nestandartinėse erdvėse – visa tai stebiu ne kaip paprastas žiūrovas, o kaip mokinys, įdėmiai analizuojantis ne tai, kas matoma, o tai, kas slepiasi po kiekvienu režisūriniu sumanymu, kiekvienu pastatomuoju niuansu, kiekvienu scenografiniu ar technologiniu sprendimu, kiekvienu techninio personalo veiksmu. Visa tai yra praktinė mokykla. Prie knygų ar rašytinės informacijos prisėsti tenka tada, kai pradedu ruoštis naujam renginiui. Mano darbas turbūt tuo ir įdomus, kad negali nuspėti, kokia sritimi reikės domėtis rytoj. Gal analizuosiu Oršos mūšį ir to meto nugalėtojų pagerbimo ceremonijų aprašymus, gal Lietuvos varpų istorijas, Europos Sąjungos geografines Į bibliotekos iškilmę, kurią režisavo D. Abaris, buvo pakviestas gausus atlikėjų būrys. platumas ar inauguracijų protokolą, o gal moderniausių automobilių dizainą Aš esu kūrybininkas, tad čia visada randu sau vietą. ir jų technologinius privalumus (nors pats ir Kad ir prie skanios kavos puodelio jaukioje bibliotekos nevairuoju!). Kiekvienas renginys – vis nauja kavinukėje mąstydamas apie Nacionalinės bibliotekos istorija. 100-mečiui skirtą renginį. Negaliu nepaminėti ir žmonių, su kuriais tenka P. S. Ir negali žinoti, kas prie tavęs čia prisės – senas dalintis savo autoryste ir iš kurių mokausi kaskart, bičiulis, o gal pats Martynas M. kai reikia profesionalaus patarimo ar tiesiog patikrinti savo sumanymus. Vieni sugrąžina mane į vėžes, kai pametu turinį užsižaidęs forma, kiti Dalius Abaris 2

ĮVYKIS

KŪRĖJOMS – JAV BIBLIOTEKININKŲ ĮVERTINIMAS Du draugai – Lapė ir Povilas – toliau keliauja po pasaulį. Šį kartą jie pastebėti už Atlanto. Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga „Laimė yra lapė“, kuri anglakalbiame pasaulyje žinoma pavadinimu “The Fox on the Swing” („Lapė ant sūpuoklių“), 2019 m. Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) įtraukta į išskirtinių vaikų knygų sąrašą (Notable Children’s Books list). O birželio 24 d. Vašingtone šios paveikslėlių knygos teksto autorė E. Daciūtė priėmė ALA Mildred L. Batchelder apdovanojimą, skiriamą užsienio valstybėje išleistai vaikų knygai, išverstai į anglų kalbą. Nuo šiol šio daugiau kaip pusę amžiaus (nuo 1968 m.) teikiamo apdovanojimo laureatų sąraše bus ir lietuvių kalba, kaip pirmoji kalba, kuria buvo parašyta knyga laureatė. Kai 2018 m. „Laimė yra lapė“ angliškai išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Thames & Hudson“, atsivėrė galimybė knygą savo mažyliams skaityti ir anglakalbiams tėvams. Knygos leidybos teisės, kaip skelbia jos Lietuvos leidėjas – leidykla „Tikra knyga“, dar parduotos Slovakijos, Rumunijos, Kroatijos, Latvijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Ukrainos leidėjams. Birželio 20–25 d. vyko ALA, turinčios daugiau kaip 60 tūkst. narių, metinė konferencija. Priešpaskutinę jos dieną drauge su kitais rašytojams ir iliustruotojams skirtais prizais buvo įteiktas ir asociacijos padalinio ALSC (Association for Library Service to Children) įsteigtas jo buvusios direktorės Mildred L. Batchelder vardu pavadintas apdovanojimas. „Beje, įteikiant jį retai dalyvauja autoriai, mat visi jie gyvena toli. Tad ne vienas žmogus džiaugėsi, kad šiemet kitaip“, – savo feisbuko paskyroje rašė renginyje dalyvavusi E. Daciūtė. „Laimė yra lapė“ nugalėjo tarp geriausiųjų patekusias konkurentes, savo kelionę į ALA konkursą pradėjusias Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Kinijoje. E. Daciūtė neslėpė, kad per renginio vakarienę buvo malonu klausytis pagyrų knygai: „Iš bibliotekininkių išgirdau daug gražių žodžių apie knygą, kokia ji išskirtinė ir kaip turėčiau didžiuotis ją parašiusi, kokios ypatingos Aušros Kiudulaitės iliustracijos.“ Trečius metus gyvuojanti oranžinė lapė ir berniukas Povilas (Paul, Pāvils, Jakub) įgyja pasaulyje vis daugiau draugų. Įdomu, kaip į laimės ieškantį berniuką kreipsis sūpynėse Kinijoje ar Pietų Korėjoje besisupanti lapė?

Asta Stirbytė

KNYGOS „LAIMĖ YRA LAPĖ“ LAIMĖJIMAI

Evelina Daciūtė (trečia iš kairės) su britų leidyklos „Thames & Hudson“ atstovu Harry Burtonu ir M. L. Batchelder apdovanojimo komiteto narėmis. Nuotr. iš E. Daciūtės asmeninio albumo

Mildred Leona Batchelder (1901–1998) – amerikiečių bibliotekininkė, ALA žurnalo „American Libraries“ įtraukta tarp 100 svarbiausių XX a. asmenybių. Po bibliotekininkystės studijų keliolika metų dirbusi bibliotekose, 1936 m. ji tapo etatine ALA darbuotoja ir daugiausia dėmesio skyrė mokyklų bibliotekoms. Po metų ėmėsi tarptautinių projektų. M. E. Batchelder tikėjo, kad verstinės knygos pagelbės žmonėms visame pasaulyje geriau suprasti vieniems kitus. Bibliotekininkė siekė panaikinti užtvarus tarp skirtingų kultūrų, rasių ir tautų žmonių. Ji siekė užtikrinti, kad įvairiose pasaulio šalyse parašytas knygas vaikai galėtų skaityti savo gimtąja kalba. Kai 1966 m. M. E. Batchelder pasitraukė iš pareigų, pagerbiant šios aktyvios ALA veikėjos nuopelnus, jos vardu buvo pavadintas apdovanojimas, skiriamas į anglų kalbą išverstų vaikų knygų autoriams. Pirmą kartą apdovanojimas įteiktas 1968 m. ir teikiamas kasmet.

2018 – 2017-ųjų metų knyga vaikams; už iliustracijas įtraukta į IBBY garbės sąrašą 2017 – diplomas už iliustracijas (Talino trienalė; Bolonijos knygų mugė; Šardžos (JAE); Nami (Pietų Korėja) iliustruotojų parodos); įtraukta į reikšmingiausių pasaulio knygų vaikams katalogą „The White Ravens“ („Baltieji varnai“) 2016 – gražiausios knygos diplomas (Vilniaus knygų mugės Knygos meno konkursas; Domicelės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą (IBBY Lietuvos skyrius)

TEMA / VASAROS SKAITYKLOS

PATRAUKLIOS PAPILDOMOS ERDVĖS Asta Stirbytė

Dažnas Lietuvoje džiaugiasi, kad turime metų laikus – pavyzdžiui, tam tikrų veiklų galime imtis tik vasarą arba tik žiemą. Tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų taip pat plinta viena tradicija – šiltuoju metų laiku knygų skolinimo paslaugą teikti miesto parkuose, aikštėse, paplūdimiuose. Šalia tokių bibliotekėlių įkuriamos ir improvizuotos skaityklos, vyksta kultūriniai, edukaciniai renginiai. Taip bibliotekos, įžengusios į miesto erdves, tampa neatsiejamu miestelėnų savaitgaliais, šviesiais darbo dienų vakarais ar per progines šventes leidžiamo laisvalaikio draugu. „Tarp knygų“ redakcija nusprendė pasidairyti, kaip sekasi tokioms vasaros skaitykloms ir bibliotekoms.

Vasaros skaityklos skaičiuoja skirtingą amžių: štai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kiekvieną birželį duris Palangoje atverianti skaitykla šiemet tai padarė 53-ią kartą, o Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dar tik pratina skaitytojus prie savo vasaros skaityklos Miesto sode. Skatinti miestiečius skaityti netradicinėse vietose šiemet nusprendė ir Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. Po pernykštės sėkmės, kai buvo projekto sostinės Lukiškių aikštėje partnerė, pamačiusi, kad vilniečiams ir miesto svečiams patinka, įkritus į sėdmaišį, praleisti valandėlę su knyga, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka šiemet Bernardinų sode pati atidarė vasaros skaityklą. Savas tradicijas lauko skaitykloje antrą vasarą kuria Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka, o Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka jau trečius metus rūpinasi, kad poilsiautojams į Lampėdžių paplūdimį nereikėtų neštis savo knygų. 4

KĄ KETVIRTADIENIAIS VEIKIA ALYTIŠKIAI

Kad ne viską lemia pinigai, puikiai įrodo Alytaus bibliotekininkai. Svarbu nuoširdžiai tikėti sumanymu ir būti išradingiems. Nors bibliotekos projektui „Interaktyvi Miesto sodo skaitykla“ Kultūros taryba skyrė 2610 eurų, savivaldybė prisidėjo 290 eurų, sumanymui įgyvendinti panaudota įranga ir iš ankstesnių projektų – palapinė, planšetės. Paklausta, kodėl ši skaitykla lankytojų laukia tik ketvirtadienių popietę – nuo 12 iki 17 val., bibliotekos Informacijos ir kraštotyros centro vyresnioji metodininkė Jūratė Čėsnaitė paaiškino, kad taip sumanyta iš pat pradžių. „Kiekvieną kartą reikia viską atsivežti, pasistatyti palapinę, o vakare viską išardyti, susipakuoti ir išsinešti“, – detales, kaip Miesto sode, prie Šaulių namų, atsiranda bibliotekos skaitykla, atskleidė J. Čėsnaitė. Darbuotojai pasistengė, kad laiko praleidimas su knygomis, laikraščiais, žaidimais ir elektroniniais prietaisais lankytojams būtų prasmingas ir patogus.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vasaros skaityklą Miesto sode atidarė pirmą kartą. Loretos Gaižiuvienės nuotr.

Jau 53-ią vasarą skaitytojams paslaugas siūlo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos skaitykla. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Pasak J. Čėsnaitės, skaityklai prenumeruojama 10 pavadinimų laikraščių ir žurnalų, kiekvieną kartą iš bibliotekos dovanų fondo nusinešama apie 20 knygų. Lankytojai nemokamai gali naudotis ir elektroninėmis knygų skaityklėmis, belaidžiu internetu, pramogauti su virtualiosios realybės akiniais. Iš projekto lėšų įsigyti žaidimai intelektinei veiklai, kilimėliai bei sėdmaišiai vilioja leisti laiką ant pievelės šalia bibliotekos palapinės arba, pasiskolinus šiaurietiškas lazdas, apsukti ratą po miesto sodą ir greta esantį pušyną su poeto Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parku. Tingintys patys skaityti ar žaisti gali palaukti garsinių skaitymų valandos (14 val.) – Alytaus miesto teatro aktorė Onutė Gudaitytė vaikams ir suaugusiesiems skaito istorijas. Nėra abejonės, Alytaus bibliotekininkų pastangos nenuėjo perniek. Vien per pirmą vasaros mėnesį nuo birželio 6 d. Miesto sode veikianti bibliotekos interaktyvi skaitykla, J. Čėsnaitės teigimu, sulaukė apie 450 lankytojų (čia dar įskaičiuota birželio 1 d. parke vykusi šventė „Skambantis spalvų miestas“, kurios metu taip pat veikė bibliotekos skaitykla).

V. Keserauskaitės teigimu, kol kas šia paslauga galima naudotis tik vietoje. Skaitykla naudojama ir įvairiems renginiams: susitikimams su rašytojais, literatūros, poezijos skaitymams, knygų pristatymams ir pan. „Štai gegužės 30-ąją Tauragės pilies kiemelyje vyko neįtikėtinai linksmos pasakų kūrimo dirbtuvės su dailininku, knygų vaikams autoriumi Pauliumi Juodišiumi ir rašytoju Virgiu Šidlausku“, – V. Keserauskaitė nurodė dar vieną vietą, į kurią buvo persikėlusi bibliotekos skaitykla. Kita numatyta mobiliosios skaityklos vieta – miesto pliažas prie Jūros upės. Vaiva pridūrė, jog biblioteka džiaugiasi, kad lauko skaitykloje mielai dirba savanoriai. Šį sumanymą Tauragės biblioteka galėjo įgy vend inti iš Kultūros tarybos gavusi 2900 eurų (savivaldybė pridėjo 870 eurų). Pagal šį „Skaitymo viruso“ projektą biblioteka kultūrinį virusą dar išplatino ir kitu būdu: penkiose miesto vietose – Pilies aikštėje, Jono Viktoro Kalvano parke, Bažnyčios skvere, Kartų parke ir prie Atviros jaunimo erdvės – įrengdama knygų mainų dėžutes. Jose siūloma palikti perskaitytas knygas ar žurnalus, o radus patinkamą – drąsiai pasiimti. „Knygų dėžutės pirmiausia užsipildė skaitytojų dovanotomis knygomis. Mums pildyt nebereikia, nes užpildo patys žmonės. Geresnės, naujesnės iškart paimamos iš dėžutės“, – džiaugėsi Vaiva. Tokie knygų mainai Tauragėje jau įgavo pagreitį.

KNYGŲ „DAUGIABUČIAI“ TAURAGĖJE

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Tokia patarlė tiktų apibūdinti Tauragės bibliotekos darbuotojų sumanymą šiltuoju metų laiku įvairiose miesto vietose įkurdinti kilnojamąją skaityklą. „Mobili skaitykla pradėjo veikti balandžio pabaigoje – startavo per Nacionalinę Lietuvos bib liotekų savaitę. Ji veikia visą vasarą, kiekvieną darbo dieną nuo 13 valandos“, – pasakojo bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Vaiva Keserauskaitė. Tauragiškiai bei miesto svečiai turi galimybę nemokamai skaityti ne tik periodiškai leidžiamus leidinius – 10–12 pavadinimų žurnalus, vietos laikraščius „Tauragės žinios“ ir „Tauragės kurjeris“, bet ir pusšimtį įvairios tematikos knygų, mažuosius lankytojus džiugina didelis vaikiškų knygų ir žurnalų pasirinkimas.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka knygų mainų dėžutes įrengė penkiose miesto vietose. Nuotraukose – bibliotekėlė ir mainų dėžutės Pilies aikštėje. Žanetos Maziliauskienės nuotraukos

ANYKŠTĖNŲ IR JŲ SVEČIŲ LAUKIANTI TERASA

Antrus metus vasaromis savo lauko terasa viliojanti Anykščių viešoji biblioteka šiemet taip pat skaitytojams siūlo knygų dėžutes. Maždaug pusė knygų jose – iš bibliotekos fojė esančios mainų lentynos. „Skaityk loje kiekvieną rytą padedamos trys medinės knygų dėžutės, kuriose esančias knygas galima skaityti vietoje arba mainytis. Nuo pernykštės terasoje buvusios knygų mainų lentynos jos skiriasi tuo, kad yra kompaktiškesnės ir jas lengviau nešioti į lauką ir iš lauko, nes prieš 18 valandą, užsidarant bibliotekai, dėžės surenkamos. Lentyna buvo daug sunkesnė, vienas žmogus sunkiai susitvarkydavo. Žiūrėsime, kaip seksis, kuris „baldas“ labiau pasiteisins“, – apie galimybę prasmingai praleisti laiką jaukioje medžių paūksmėje esančioje terasoje, kurioje telpa 30–40 žmonių, pasakojo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos terasoje galima ne tik skaityti įsitaisius ant sėdmaišių ar suoliukų, bet ir tiesiog prisėsti pailsėti medžių paūksmėje. Indrės Rukšaitės nuotr.

Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad terasoje dažniausiai laiką leidžia atostogaujantys vaikai ir jaunimas, tačiau užsuka ir smalsūs miesto svečiai. „Be abejo, daug lemia ir orų sąlygos. Tikimės, kad vasara dar padovanos daug šiltų dienų, leidžiančių su knyga patogiai įsitaisyti ant specialiai parūpintų sėdmaišių, suoliukų ar prie stalo, o gal skaityti sūpynėse ar spalvingame... hamake. Štai tokia mūsų vasaros skaitykla!“ – bibliotekos vasaros erdvę, kurioje galima žaisti ir stalo žaidimus ar tiesiog prisėsti pailsėti, praleisti pietų pertrauką gryname ore, pristatė Indrė.

KUPOLE – PRASMINGA PRAMOGA VILNIEČIAMS

Sukaupta patirtis padrąsina žengti kitus žingsnius. Štai Vilniaus centrinė biblioteka, pernai buvusi vasaros bibliotekėlės ir skaityklos Lukiškių aikštėje pagrindinė partnerė, skolinusi knygų ir darbuotojų sklandžiam skaityklos darbui prižiūrėti, populiariame sostinės Bernardinų sode šiemet atidarė savo vasaros skaityklą. Visą vasarą antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 20 val. veikianti skaitykla siūlo rinktis iš 500 knygų suaugusiesiems bei vaikams, taip pat – leidinių anglų ir rusų kalbomis. „Savo steigėjams – Vilniaus miesto savivaldybei pateikę projektą, savivaldybės lėšomis (3500 eurų) įgyvendinome vasaros skaityklos idėją. Taigi ir nuo lietaus saugantis kupolinis namelis, ir baldai, kitas inventorius įsigyti iš šio projekto lėšų“, – sakė bibliotekos rinkodaros

Populiariame sostinės Bernardinų sode visą vasarą veikianti Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos skaitykla per dieną sulaukia ne vieno šimto lankytojų. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė bibliotekos nuotr.

vadybininkė Julija Glosaitė. Suformuoti skaityklos knygų fondą, pasak vadybininkės, padėjo bibliotekos draugai: dovanojo skaitytojai; ilgametė partnerė bendrovė „Alma littera sprendimai“; leidyklos „Tikra knyga“ ir „700 eilučių“, Švedijos ambasada Vilniuje. Specialiųjų leidinių paskolino Lietuvos aklųjų biblioteka. Skaitykloje siūloma ir kitokių pramogų visai šeimai – nemokamas internetas, garsiniai literatūros skaitymai, susitikimai su rašytojais. „Daug dėmesio skiriame šeimoms su mažaisiais, kurie ne tik gali rinktis knygeles iš plačios pasiūlos, bet ir žaisti stalo žaidimus, spalvoti ir piešti. Vos spėjame pildytis naujais piešimo sąsiuviniais – matyt, auga iliustratorių karta“, – juokėsi J. Glosaitė. Bibliotekininkai skaičiuoja, kad per dieną skaityk loje vidutiniškai apsilanko apie 200 žmonių.

KAUNIEČIAI SKAITO IR PAPLŪDIMIUOSE

Vasarą Kauno paplūdimiuose poilsiaujantys lankytojai jau priprato prie vėjo it burės išskleistų Kauno miesto viešosios bibliotekos vėliavų ir šalia įkurdintos knygų lentynos. Pirmąją paplūdimio biblioteką Lampėdžiuose Vinco Kudirkos biblioteka įrengė dar 2017 m. vasarą. „Ji labai skyrėsi nuo dabartinės – veikdavo tik šeštadieniais, o kadangi ta vasara stebino išskirtinai šaltais orais, net ir ne visus savaitgalius norėdavosi keliauti į paplūdimį. Tačiau pati idėja buvo sutikta labai palankiai, vasaros skaitykloje lankytojų niekada netrūkdavo“, – pirmuosius žingsnius prisiminė bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė. O šiemet, esant geriems orams, ji veikia ne tik kiekvieną dieną, bet ir ilgiau – nuo 8 iki 22 valandos. Antrus metus skaičiuoja ir jos jaunesnioji „sesuo“ Panemunės paplūdimyje. Kultūrinės veiklos vadybininkė džiaugėsi, kad paplūdimio skaityklos – sėkmingo bendradarbiavimo su verslu pavyzdys: „Lampėdžiuose vasaros biblioteka įrengta „Sunny Beach Lounge Bar“ terasoje, o Panemunės paplūdimyje – šalia Panemunės šašlykinės. Šaltuoju metų laiku bibliotekos lentyna netgi buvo

likusi jos viduje!“ Dėl šią iniciatyvą remiančių bibliotekos draugų Lampėdžių terasoje šią vasarą atsirado patobulinimas – knygų lentyna tapo stacionari: apsaugines žaliuzes, kurios nuleidžiamos ne darbo metu, pagaminusi įmonė „Dextera“ pagelbėjo, kad mėgautis knygomis būtų galima ilgiau, o lentynos nebereikia nakčiai ar esant blogiems orams įstumti į kavinės vidų. Paplūdimio bibliotekose pasiimtą knygą, kurių lentynoje paprastai būna apie 100, ar populiarų žurnalą žmonės kviečiami grąžinti, tačiau knygas galima ir mainyti – patikusią pasiimti namo vietoj jos palikus kitą. Todėl, M. Straupytės teigimu, knygos šiose paplūdimio bibliotekose migruoja. „Žinoma, tai, kad vasaros bibliotekose nėra nuolatinio darbuotojo, yra šioks toks iššūkis, dalis leidinių nebegrįžta, tačiau labai džiaugiamės skaitytojų sąmoningumu – jie knygas dažniausiai grąžina, o kartais lentynas papildo ir patys“, – kalbėdama apie dalijimosi idėją, nenutylėjo ir galimų rizikų Monika.

Panemunės bibliotekėlė – tai antroji Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kauno paplūdimiuose įrengta lauko knygų lentyna. Tado Žalionio nuotr.

atgyvenęs, tačiau kasmet skaityklos atidarymo laukiantys nuolatiniai lankytojai turi priešingą nuomonę. Pirmojoje skaityklos pamainoje dirbusi Nacionalinės bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Rasa Derenčienė pasakojo, kad atidarymo birželio 9 d. nekantriai laukė įpratę čia lankytis senjorai ir mažieji skaitytojai. Pastarieji net saujoje gniaužė pasiruošę po 30 centų – iš kur jie galėjo žinoti, kad šiemet neturintiems LIBIS skaitytojo pažymėjimo nebereikia pirkti tiek kainavusio vienos dienos bilieto ir kad nuo šiol knygos 10 dienų skolinamos be užstato... Nacionalinės bibliotekos skaitykla kasmet lankytojų laukia parengusi įvairią kultūrinę, edukacinę programą įvairiems skoniams. Štai viena šiųmečių aktualijų – minint lenkų kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos 200-ąsias gimimo metines, skaitykloje galima apžiūrėti jo natų rinkinius iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos kompozitoriaus natų kolekcijos, „Namų dainyno“ sąsiuvinius, pasiklausyti S. Moniuszkos kūrinių iš senųjų plokštelių. O proto ir kūno mankštai sugalvotas orientacinis žaidimas „Literatūriniai Palangos spąstai“: prasidėjusi prie skaityklos, ši Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui skirta pramoga privertė pasukti galvas gudruolius, pasiryžusius išnarplioti su šio seno Lietuvos kurorto literatūriniu ir istoriniu gyvenimu susijusias minkles. Norintieji tiesiog ramioje skaityklos aplinkoje praleisti valandėlę su knyga gali ją pasirinkti iš daugiau kaip 6000 vienetų fondo, kuris šiam sezonui papildytas daugiau kaip 100 vienetų leidinių. Kai būsite Palangoje, nepraleiskite progos ir šiemet aplankyti Nacionalinės bibliotekos skaityklos Vytauto gatvėje sustingusią jūros bangą primenančiu stogu ir nebylaus jos dienų liudininko – senolio ąžuolo, augančio tiesiog... pagrindinėje salėje.

TAPUSI NEATSIEJAMA KURORTO SAVASTIMI

Daugiausia apie vasaros skaityklų specifiką gali papasakoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai. Kasmet birželį (išskyrus ekonomiškai sunkius 1992–1994 m. pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais) Palangoje duris atveria jos padalinys – Vasaros skaitykla. Gal dabar prie stiklo ir metalo blizgesio pastatų architektūroje pripratusiems miestiečiams Albino Čepio (1917–1989) suprojektuotas ir 1966 m. kurorte iškilęs medinukas jau gali pasirodyti kiek

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos skaitykla įdomi ne tik architektūra (2014 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą), bet ir atnaujinamu knygų fondu, kultūrine ir edukacine veikla. Ne vienas lankytojas turbūt užsuka sužinoti ir kaip peržiemojo jau antrą šimtmetį įpusėjęs skaityklos ąžuolas. Sevilės Charsikos nuotr.

STATISTIKA

TENDENCIJA NESIKEIČIA: bibliotekų tinklas toliau traukiasi Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė

Suprasti bibliotekų, kaip kultūros fenomeno, vertę šiuolaikinėje visuomenėje padeda su jų veikla susiję statistiniai duomenys. Jie padeda stebėti, kaip keičiasi lankytojų poreikiai, savišvietos priemonės, analizuoti bibliotekų paslaugų spektrą. Kasmet pateikiami statistiniai duomenys apie bibliotekų veiklą, lankytojų srautus sudaro galimybę jų steigėjams analizuoti lėšų paskirstymą, pagelbėja dėliojant būsimus darbus, veiksmų prioritetus ir pagrįsti gautus rezultatus.

Štai šiemet šimtmetį švenčiančioje po 2016 m. pasibaigusios rekonstrukcijos atgimusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomet pilna lankytojų – pasikeitusios erdvės, įdiegtos inovacijos, demokratiška aplinka traukia įvairiausių poreikių ir interesų lankytojus. Tačiau tuo pačiu metu jau kelinti metai iš eilės fiksuojamas šalies bibliotekų tinklo mažėjimas. Nutraukia arba veiklą sustabdo valstybinių, bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekos, savivaldybių viešųjų bibliotekų filialai.

TINKLE – PENKIASDEŠIMČIA MAŽIAU

2018 m. Lietuvos bibliotekų tinklą sudarė 2402 bibliotekos (2017 m. – 2453): Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo (toliau – Nacionalinė), Lietuvos aklųjų, 5 apskričių, 15 muziejų (2017 m. – 14)1, 2 kultūros įstaigų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 8 techninės (2017 m. – 12), 7 sveikatos priežiūros įstaigų (2017 m. – 13), 1 žemės ūkio, 3 (2017 m. – 4) mokslo institutų bibliotekos, Lietuvos banko biblioteka, 19 universitetų, 21 kolegijos (2017 m. – 22), 65 profesinių mokyklų (2017 m. – 68), 1008 švietimo įstaigų bibliotekos (2017 m. – 1037). 2018 m. šalyje veikė 60 savivaldybėms priklausančių viešųjų bibliotekų (toliau – SVB), turinčių 1176 (2017 m. –1187) filialus ir 54 paslaugų punktus miestuose bei kaimuose (žr. 1 diagramą). 1

Nuo 2018 m. statistinius duomenis pradėjo teikti Vilniuje atidarytas moderniojo meno muziejus MO.

1 diagrama. Lietuvos bibliotekų tinklo pokyčiai 2008–2018 m. 2900 2800 2700 2600 2500 2400 2300 2200 2100 2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2018 m. šalyje buvo 62 SVB filialai, aptarnaujantys mokyklų bibliotekas (2 miesto filialai ir 60 kaimo); tai – vienu filialu mažiau nei prieš metus (Skuodo rajone likviduotas tokio tipo R. Granausko viešosios bibliotekos Notėnų filialas). Mažėjant nuolatinių gyventojų šalyje, traukiasi ir mokyklų tinklas, o tai turi įtakos ir viešųjų bibliotekų veiklai. Per vienerius metus bibliotekų tinklas sumažėjo 51 biblioteka. Tenka pažymėti, kad jau kelinti metai ši tendencija nesikeičia. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje bibliotekų sumažėjo 16 proc.; vidutiniškai

2017

2018

per metus likviduojamos 43 įvairaus tipo bibliotekos. Gana sparčiai nuolat mažėja SVB kaimo filialų (per pastaruosius 10 metų –83), mažiau veikia miesto filialų (–24), vaikų filialų (–4). Kasmet vidutiniškai naikinama po 11 įvairaus tipo filialų. 2008 m. SVB filialų, aptarnaujančių mokyklų bendruomenes, buvo 131, 2018 m. jų beliko 62. Periferijoje gyvenantiems žmonėms nedaug lieka susibūrimo vietų, o biblioteka visais laikais buvo atviriausia ir tolerantiškiausia vieta įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių ir pomėgių lankytojams.

2 diagrama. Dokumentų fondo pasiskirstymas (proc.) šalies bibliotekose 2018 m. Specialiosiose (techninėse, medicinos, žemės ūkio, valdžios ins�tucijų) Savivaldybių 2,6% viešosiose 24,2%

Švie�mo įstaigų 19,5%

Apskričių viešosiose 8,6%

DOKUMENTŲ FONDŲ APŽVALGA

0 2

Skaičiavimams naudoti Statistikos departamento pateikti duomenys: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=103cad319227-4990-90b0-8991b58af8e7#/

6059691

6211263 3811347

3881079

6373117

6517860

6647614

3953775

3984042

4045797

6831955

7076273

7230942

4092051

3726016 2124777

1000000

148158

22,3

2000000

148495

22,4

3000000

2190928

22,6

4000000

170788

23,1

5000000

2268613

23,4

6000000

2407079

23,5

7000000

170270

23,8

8000000

171910

23,6

9000000

2520351

23,7

Ki� dokumentai 4,17%

4 diagrama. SVB dokumentų fondai 2008–2018 m.

2571958

24,3

Mikrokopijos 0,59%

169951

25,9

Knygos ir serialiniai leidiniai 89,26%

174926

Dokumentų (fiz. vnt.) 1 registruotam vartotojui

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Kartograﬁja 0,12%

Rankraščiai 1,74%

2631121

Metai

Vaizdiniai dok. 0,73%

2683347

Sostinės regiono (Vilniaus apskrityje) dokumentų fondas sudaro 47 proc. viso šalies bibliotekų fondo; vienam regiono gyventojui tenka 30 fiz. vnt. dokumentų. Toks pat šalies vidurio ir vakarų regiono gyventojui tenkantis rodiklis – 13,6 fiz. vnt., nors 543 Vilniaus apskrities bibliotekos su 41 paslaugų punktu sudaro tik 23 proc. šalies bibliotekų (žr. 2 diagramą). Didžiausią šalies dokumentų fondo dalį sudaro knygos ir serialiniai leidiniai (žr. 3 diagramą). Gausiausias dokumentų fondas sukauptas savivaldybių viešosiose bibliotekose – 12 058 642 fiz. vnt.; tiesa, per metus jis sumažėjo 2,7 procento. 60 pagrindinių viešųjų bibliotekų įvairių rūšių dokumentai sudaro 30,9 proc. viso SVB fondo; 123 miesto filialuose – 17,6 proc., 1043 kaimo filialuose – 50,3 proc. ir 10-yje vaikų filialų – 1,2 proc. SVB fondo (žr. 4 diagramą). Į apskaitą įtrauktų dokumentų skaičius, per metus tenkantis vienam registruotam vartotojui šio tipo bibliotekose, kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2008 m. vienam skaitytojui vidutiniškai tekdavo 25,9 fiz. vnt. dokumentų, vėliau kasmet jų mažėjo, 2018 m. rodik lis siekė 22,3 fiz. vnt.

Spausdin�nės natos 1,83%

214180

18,3

7419253

18,4

4054004

36,8

223591

36,7

7804806

36,5

4117253

36,1

2762208

35,6

8210590

34,7

4173294

33,5

2855603

32,9

4243166

32,5

Garsiniai-regimieji 1,34%

Elektroniniai 0,22%

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

2992418

Dokumentų (fiz. vnt.) 1 nuolatiniam šalies gyventojui

Aukštųjų mokyklų 23,0%

Lietuvos aklųjų 0,6%

Lietuvos nacionalinėje 12,9%

3 diagrama. Šalies bibliotekų fondo sudėtis pagal dokumentų rūšis 2018 m. (proc.)

244487

Metai

Mokslo įstaigų 8,7%

228677

2018 m. šalies bibliotekų fonduose buvo sukaupta 51 467 718 fiz. vnt., t. y. 936 050 (arba 1,8 proc.) dokumentų mažiau negu 2017 metais. Dokumentų fondas kinta įsigyjant ar pašalinant atrinktus egzempliorius. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui 2018 m. bib liotekose teko po 18,3 fiz. vnt. dokumentų (2017 m. – 18,4), vienam registruotam vartotojui – 44,3 fiz. vnt. (2017 m. – 43,5 fiz. vnt.)2. Derėtų pažymėti, kad didesnis dokumentų skaičius teko per metus sumažėjus registruotų vartotojų skaičiui (–3,5 proc.).

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

VB (centrinės)

VB miesto ﬁlialai

VB kaimo ﬁlialai

VB vaikų ﬁlialai

Mažiausias tokių duomenų pokytis per pastaruosius 10 metų fiksuotas SVB kaimo filialuose: 2008 m. vienam registruotam šių filialų vartotojui vidutiniškai teko 31,67 fiz. vnt. dokumentų, 2018 m. šis skaičius buvo pakitęs tik 1,4 proc. – iki 31,24 fiz. vnt. Labiausiai rodiklis mažėjo miesto ir vaikų filialuose (žr. 1 lentelę). Per 2018 m. šalies bibliotekų fondai buvo papildyti 1 311 335 fiz. vnt. dokumentų; palyginti su 2017 m., šis skaičius 3,70 proc. didesnis. Tarp naujų dokumentų tradiciškai didžiausią dalį sudarė knygos ir serialiniai leidiniai – 92,6 proc., elektroniniai dokumentai3 – 1,57 proc. (2017 m. šio tipo dokumentai sudarė 3,57 proc. ), spausdintinės natos – 1,23 proc., garsiniai-regimieji dokumentai – 1,20 proc., rankraščiai – 1 proc., vaizdiniai ir kiti dokumentai – po 0,73 proc., mikrokopijos ir kartografija – atitinkamai po 0,45 ir 0,15 procento. Naujai gauti dokumentai šalies bibliotekų fondą padidino 2,5 proc. (2017 m. – 1,19 proc.). 50,72 proc. pernai gautų dokumentų atiteko savivaldybių viešosioms, 17,5 proc. – aukštųjų mokyklų, 12,27 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų bibliot ekoms. Nacionalinei bibliotekai teko 4,92 proc., muziejų – 4,66 proc., apskričių viešosioms – 4,56 proc., profesinių mokyklų bib liotekoms – 1,95 proc., Vrublevskių bibliotekai – 1,62 proc., Lietuvos aklųjų bibliotekai – 0,74 proc. gautų naujų dokumentų. Kad dokumentų fondas išliktų „gyvas“, t. y. aktualus ir paklausus, būtina užtikrinti nuolatinį jo atnaujinimą. Neprofiliniai, nereikalingi dubletai, prarasti, stipriai defektuoti ar mažai naudojami dokumentai kasmet atrenkami ir nurašomi. Taigi 2018 m. bibliotekos nurašė 2 396 453 fiz. vnt. dokumentų, o tai – perpus mažiau nei 2017-aisiais4. Nurašyti dokumentai sudarė 4,57 proc. dokumentų fondo; iš jų spausdintinių natų nurašyta 8,15 proc., garsinių-regimųjų – 5,69 proc., knygų ir serialinių leidinių – 4,81 proc., elektroninių – 2,17 proc., kartografijos – 2,03 proc., vaizdinių – 1,2 proc., kitų dokumentų – 0,73 proc., rankraščių – 0,15 proc., mikrokopijų – 0,14 procento. Iš nurašytų dokumentų 29 724 fiz. vnt., arba 1,24 proc., buvo skaitmeninėse laikmenose (žr. 5 diagramą). Viso nurašytų dokumentų fondo procentinė dalis pagal bibliotekų tipus pasiskirstė taip: 41,99 proc. sudarė savivaldybių viešųjų, 22,72 proc. – aukštųjų mokyklų, 21,13 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų, 4,76 proc. – profesinių mokyklų, 4,23 proc. – apskričių viešųjų, 1,47 proc. – Nacionalinės, 1,05 proc. – Lietuvos aklųjų bibliotekos nurašymai (žr. 6 diagramą). Elektroniniai periodiniai leidiniai, duomenų bazės, skaitmeniniai dokumentai fizinėse laikmenose. 4 2017 m. buvo likviduota Lietuvos technikos biblioteka, dėl to stipriai buvo šoktelėjęs nurašomų dokumentų skaičius. 3

1 lentelė. Dokumentai (fiz. vnt.), vidutiniškai tenkantys 1 registruotam vartotojui įvairaus SVB tipo filialuose 2008–2018 m. Bibliotekos VB centrinės VB miesto filialai VB kaimo filialai VB vaikų filialai

2008 24,46 19,08 31,67 15,58

2009 22,5 17,45 30,79 13,12

2010 22,18 16,74 30,33 12,15

2011 22,31 16,52 30,42 11,24

2012 22,42 16,45 31,06 9,93

2013 22,39 16,06 30,82 9,79

2014 22,25 15,93 30,74 10,3

2015 22,05 15,07 31,2 10,29

2016 21,16 14,55 31,18 10,1

2017 20,78 14,27 31,14 9,88

2018 20,62 13,96 31,24 10,15

5 diagrama. Šalies bibliotekose 2018 m. gauti ir nurašyti dokumentai pagal tipus Elektroniniai Garsiniai-regimieji Kartograﬁja Ki� dokumentai Nurašy�

Knygos ir serialiniai leidiniai

Gau�

Mikrokopijos Rankraščiai Spausdin�nės natos Vaizdiniai dok. 0%

20%

40%

60%

80%

100%

6 diagrama. 2018 m. gautų ir nurašytų dokumentų santykis pagal bibliotekų tipus 506262 114066 544425 4472 9111 0 22174 10456 16402 796 455 1006210 101394 25121 35109

Švie�mo įstaigų Profesinių mokyklų Universitetų Valdžios ins�tucijų Mokslo ins�tutų Žemės ūkio Medicinos Techninės LMA Vrublevskių Kitų kultūros įstaigų Muziejų Savivaldybių viešosios Apskričių viešosios Lietuvos aklųjų Lietuvos nacionalinė 0%

20%

160932 25619 229433 2421 5874 629 3897 466 21266 432 61094 665121 59837 9743 64571 40%

60%

80%

Nurašyta per metus Gauta per metus

100%

7 diagrama. Šalies bibliotekų tinklo registruoti vartotojai 2018 m. (proc.) Lietuvos aklųjų Lietuvos 0,41% nacionalinėje 1,26%

Apskričių viešosiose 5,64%

Savivaldybių viešosiose 46,60%

Švie�mo įstaigų 26,65%

Aukštųjų mokyklų 15,21% Profesinių mokyklų 2,63%

Specialiosiose (techninėse, medicinos, žemės ūkio, valdžios ins�tucijų) 0,93%

Mokslo įstaigų 0,67%

REGISTRUOTI VARTOTOJAI IR LANKYTOJŲ SKAIČIUS

2018 m. šalies bibliotekos deklaravo 1 162 957 registruotus vartotojus (2017 m. – 1 205 716); iš jų 48,63 proc. sudarė vaikai ir besimokantis jaunimas (2017 m. – 48,91 proc.). Beveik 47 proc. visų registruotų vartotojų buvo SVB skaitytojai (žr. 7 diagramą). Nors pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo visų šalies bibliotekų, fondo, vartotojų, darbuotojų mažėjimą, daugiamečių duomenų analizė atskleidžia visai kitą vaizdą. Išnalizavus pastarųjų 10 metų (2008–2018 m.) statistiką, galima konstatuoti, kad, apskaičiavus kasmetinę šalies nuolatinių gyventojų kaitą ir santykį su bibliotekose registruojamais vartotojais, pastarųjų procentas beveik nekinta. 2008 m. savivaldybių viešųjų bibliotekų skaitytojai sudarė 18,84 proc., o 2018 m. – 19,28 proc. šalies nuolatinių gyventojų. Vienai veikiančiai SVB 2008 m. teko vidutiniškai po 449 registruotus vartotojus, 2018 m. – 438, ir ši vartotojų dalis sudarė 19,28 proc. šalies nuolatinių gyventojų (žr. 8 diagramą). Mažai keitėsi lankytojų srautai įvairių tipų bibliotekose. 2008 m. vieno Lietuvos gyventojo lankomumas šalies bibliotekose vidutiniškai siekė 8,2 karto, o 2018 m. vienam gyventojui bibliotekose vidutiniškai teko apsilankyti 7,7 karto (per 10 metų sumažėjo 6 proc.) (žr. 9 diagramą).

Apsilankymų skaičius 1 registruotam vartotojui

3000000 2500000 2000000 1500000

18,84%

1000000

19,53%

19,47%

19,57%

19,68%

19,37% 19,51%

19,41%

19,28%

19,32%

19,36%

500000 0

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Nuola�niai Lietuvos gyventojai

2014

2015

2016

2017

2018

SVB registruo� vartotojai

9 diagrama. Vidutinio lankomumo dinamika SVB 2008–2018 m. 3300000

10400000 10200000

3200000

10000000

3100000

9800000

3000000

9600000

2900000

9400000 9200000

2800000

9000000

2700000

8800000

2600000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Nuola�niai Lietuvos gyventojai

8600000

Apsilankymai SVB

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

17,3

17,6

18,1

18,9

18,7

19,3

18,6

18,8

18,4

18,5

Šiam skaičiui didelę įtaką turėjo Nacionalinės bibliotekos duomenys, kai per 10 metų apsilankymų skaičius joje padidėjo beveik 6 kartus. 2008 m. šios bibliotekos vienas registruotas vartotojas lankėsi vidutiniškai 5,93 karto, o 2018 m. šis skaičius išaugo iki 32,23 karto! Per aptariamą laikotarpį 57 proc. paaugo registruotų vartotojų apsilankymų skaičius apskričių viešosiose, 12 proc. – savivaldybių viešosiose, 3 proc. – medicinos įstaigų ir 0,3 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekose. Antra vertus, šių duomenų mažėjimas fiksuotas mokslo įstaigų – 44 proc., technikos – 45 proc., profesinio mokymo įstaigų – 21 proc., aukštųjų mokyklų – 10 proc. bibliotekose. Didėjantį apsilankymų / lankytojų skaičių skatina bibliotekose organizuojami vis kokybiškesni renginiai ir įvairių rūšių veikla. Šalies bibliotekos suorganizavo 85 831 renginį (4,8 proc. daugiau nei 2017 m.); iš jų

25000000

10000000 5000000

127990

15000000

23145623

20000000

10556

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

10 diagrama. Elektroninės paslaugos, 2018 m. atsisiųsta turinio vienetų

7,7

230

7,8

7,9

317295

7,9

2198849

8,4

8,3

8,5

4813178

8,6

35095

8,3

1225170

8,3

4918214

8,2

Registruotų vartotojų lankymasis šalies bibliotekose per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai nuo 17,3 karto 2008 m. iki 18,5 karto 2018-aisiais išaugo 6,9 procento. Kaip ir 2017 m., daugiau kaip 50 proc. apsilankiusiųjų sudarė vaikai ir besimokantis jaunimas. Metai

3500000

49459

Metai Apsilankymų skaičius šalies bibliotekose 1 nuolatiniam gyventojui

8 diagrama. SVB registruoti vartotojai 2008–2018 m.

11 diagrama. Išduotų dokumentų skaičius, 2017–2018 m. tenkantis 1 vartotojui 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

2017

2018

38 307 buvo įvairios parodos (dailės, knygų, sukakčių minėjimų ir t. t.). Net 64,59 proc. visų renginių ir parodų vyko savivaldybių viešosiose, 25,4 proc. – švietimo bendrojo ugdymo, 3,63 proc. – apskričių viešosiose bibliotekose. Apsilankymai bibliotekų svetainėse naršant po elektroninius katalogus, ieškant informacijos apie renginius, apsilankymai virtualiose parodose ar kitais tikslais 2018 m. sudarė 14 229 146 kreiptis (2017 m. – 16 744 355). 2018 m. atsisiųstų dokumentų ir įrašų skaičius pasiekė 36 841 659 turinio vienetus5 ir buvo 6,44 proc. didesnis nei prieš metus (2017 m. – 34 609 531) (žr. 10 diagramą). 62,82 proc. visų turinio vienetų atsisiuntimų buvo įvykdyta universitetų bibliotekose. Dažniau nei 2017 m. šia paslauga buvo naudojamasi Nacionalinėje – atsisiųsta 33,39 proc. daugiau turinio vienetų, savivaldybių viešosiose – 67,83 proc., Vrublevskių – 23,67 proc. daugiau vienetų.

IŠDUOTYS, DARBUOTOJAI, BIUDŽETAS

2018 m. iš šalies bibliotekų fondo vartotojams buvo išduota 25 817 929 fiz. vnt. dokumentų, arba 11,56 proc. mažiau nei 2017 m. (29 191 328 fiz. vnt.). Ataskaitiniais metais 58,28 proc. visų dokumentų išduočių sudarė išduotys į namus (14,36 proc. mažiau negu 2017 m.), naudotis vietoje išduota 10 770 326 fiz. vnt. (7,9 proc. mažiau negu 2017 m.) (žr. 11 diagramą). Vienam registruotam vartotojui per metus buvo išduota 22,2 fiz. vnt. dokumentų (2017 m. – 24,21 fiz. vnt.); vienam nuolatiniam šalies gyventojui 2018 m. teko 9,2 fiz. vnt. išduotų dokumentų. Metai

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Fiz. dok. išduotis, tenkanti 1 šalies gyventojui

12,9 12,7 12,2 12,1 11,6 11,1 10,8 10,4 9,8 10,3 9,2

2018 m. likvidavus bibliotekų, palyginti su 2017 m., 4,85 proc. mažėjo ir darbo vietų skaityklose; kompiuterizuotų darbo vietų sumažėjo 445 vienetais, arba 4,85 proc., iš jų vartotojams – 363 vienetais. Vartotojų mokymams naudotis paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. 2018 m. buvo skirtos 110 525 valandos, ir, kaip ir 2017 m., vienam registruotam vartotojui mokymams vidutiniškai teko beveik 6 minutės (žr. 12 diagramą). 56 proc. šio laiko buvo skirta SVB, 24,6 proc. – bendrojo ugdymo įstaigų, 12,2 proc. – apskričių viešųjų bibliotekų vartotojams. 2018 m. 6627 šalies bibliotekų darbuotojai dirbo 6134,99 viso etato ekvivalentu (toliau – VEE). Visą darbo dienos laiką dirbo 4993, arba 75,3 proc., 5

Kompiuterio apdorojama, vienareikšmiškai identifikuojama tekstinė arba audiovizualinė publikuoto darbo dalis, kuri gali būti tiek originali, tiek kito darbo santrauka. Įtraukiami dokumentai ar jų dalys (pvz., straipsniai, santraukos, lentelės, vaizdai) ir aprašiniai įrašai.

12 diagrama. Vartotojų mokymas naudotis paslaugomis, kompiuterine įranga ir kt. (valandų skaičius)

Mokslo ins�tutų ir LMA 31

Specialiosiose 541

Universitetų 4440

Profesinių mokyklų 2736 Švie�mo įstaigų 27204

Muziejų ir kitų kultūros įstaigų 20

Lietuvos aklųjų 56

Apskričių viešosiose 13510 Savivaldybių viešosiose 61976

13 diagrama. Šalies bibliotekų darbuotojų sudėtis 2018 m. 8,6%

Bibliotekininkai, turintys bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą

11,3%

40,0%

Bibliotekininkai, įgiję profesijos įgūdžius ilgą laiką dirbdami bibliotekoje Kvaliﬁkuo� specialistai Techniniai darbuotojai

40,1%

14 diagrama. VEE dirbančių profesionalių bibliotekininkų, tenkančių 1000 šalies gyventojų, mažėjimo dinamika 2008–2018 m. 3300000

1,9

3200000

1,85

3100000

1,8

3000000

1,75

2900000

1,7

2800000

1,65

2700000 2600000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Nuola�niai Lietuvos gyventojai VEE bibliotekininkų, tenkančių 1000 nuolat. šalies gyv.

1,6

ne visą – 1663 darbuotojai. 4174, arba 62,98 proc., šalies bibliotekose dirbantys darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, 1724, arba 26 proc., – aukštesnįjį ir 729, arba 11 proc., – kitokį. Šalies mastu bibliotekininkų etatų per metus (nuo 2017 m.) sumažėjo 163,4 VEE. Profesionalūs bibliotekininkai sudarė 80,15 proc. visų darbuotojų6 (5312 asm.); iš jų 67,64 proc. (3593 asm.) profesionalūs bibliotekininkai turi aukštąjį išsilavinimą (2017 m. – 66,87 proc.), 2654, arba beveik 50 proc. visų profesionalių bibliotekininkų, turi bibliotekininkystės, informacijos mokslų išsilavinimą (64,81 proc. – aukštąjį, 35,19 proc. – spec. vidurinį7), 16 darbuotojų profesinį išsilavinimą įgijo ataskaitiniais (2018-aisiais) metais (žr. 13 diagramą). 2018 m. vienam šalies VEE dirbančiam bibliotekininkui teko 241,5 registruoto vartotojo (2017 m. – 242,2). 2008 m. tūkstančiui nuolatinių šalies gyventojų vidutiniškai teko 1,87 VEE bibliotekininko, o 2018 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,71 VEE profesionalaus bibliotekininko (žr. 14 diagramą). Ataskaitiniais metais 3020 profesionalių bibliotekininkų, arba 56,85 proc. (2017 m. – 61,53 proc.), ir 335 kitų sričių specialistai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo programose. 2018 m. šalies bibliotekos sulaukė 128 savanorių (2017 m. – 181). 2018 m. šalies bibliotekų biudžetą sudarė beveik 78 327 665 eurai, tai – 0,45 proc. daugiau, nei buvo skirta 2017 m. (77 975 800 eurų). Steigėjo, valstybės biudžeto lėšos sudarė 91,07 proc., 7,86 proc. – fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos8. Iš valstybės lėšų dokumentams įsigyti buvo skirta beveik 5,92 proc. (arba 4 639 418 eurų) 2018 m. gautų lėšų (žr. 15 diagramą). 2018 m. šalies bibliotekų išlaidos – 78 864 481 euras; iš jų darbo užmokesčiui skirta 48 270 871 euras, arba 61,21 proc. visų išlaidų9, programinei įrangai įsigyti ir jos palaikymui išleista beveik 1 564 891 euras, arba 1,98 proc. visų išlaidų. Dokumentams įsigyti buvo skirta 9,47 proc. mažiau nei 2017 m., tuo pačiu metu 8,92 proc. sumažėjo ir išlaidos automatizacijai: kompiuterinei, programinei įrangai ir jos palaikymui (žr. 16 diagramą). Galima būtų teigti, kad kasmetinis bibliotekų skaičiaus mažėjimas (likvidavimas ar reorganizavimas) glaudžiai susijęs su vietos valdžios biudžeto trūkumu, būtinybe rasti papildomų lėšų darbo užmokesčiams didinti, įvairiarūšiams informacijos ištekliams įsigyti, techninės įrangos palaikymui bei pastatų priežiūrai. 2017 m. profesionalūs bibliotekininkai sudarė 81,47 proc. visų bibliotekos darbuotojų. 7 2017 m. – 27,46 proc. 8 2017 m. fizinių, juridinių asmenų parama ir gautos projektinės lėšos sudarė 1,28 proc. visų lėšų. 9 Pažymėtina, kad, pvz., SVB darbuotojų atlyginimai vidutiniškai augo 6,21 proc. ir nuo 2017 m. vidutiniškai gautų 580 eurų mėnesio pajamų pakilo iki 616 eurų 2018 m. (bruto darbo užmokestis); turint omenyje, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 proc. (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5834566), realiai atlyginimai vidutiniškai augo 3,11 proc. 6

15 diagrama. Šalies bibliotekų 2017–2018 m. gautos lėšos 80000000 70000000 60000000 50000000 40000000 30000000 20000000 10000000 0

Dokumentams įsigy�

Už mokamas paslaugas

Programų, projektų lėšos

Fizinių, juridinių asmenų parama

2017 m.

Iš biudžeto (steigėjo, valstybės lėšos) 71533875

5091405

853520

5031034

557368

2018 m.

71333066

4639418

841301

5664941

488357

16 diagrama. Šalies bibliotekų išlaidos 2017–2018 m. Kitos išlaidos Automa�zacijai: kompiuterinei, programinei įrangai Sklypams, pastatams, priestatams

Dokumentams įsigy�

Darbo užmokesčiui 0

20000000

40000000

Darbo užmokesčiui

Dokumentams įsigy�

Sklypams, pastatams, priestatams

2018m.

48270871

6261066

1607008

Automa�zacijai: kompiuterinei, programinei įrangai 1564891

2017 m.

45623790

6915892

4540958

1718155

60000000 Kitos išlaidos 21160645 17769398

Tačiau, stebint pastarųjų 10 metų duomenis, galima konstatuoti, kad ir šiomis sudėtingomis sąlygomis bibliotekos sugeba neprarasti vartotojų. Šio dešimtmečio statistinių duomenų analizė pateikia tokį bibliotekų būties vaizdą: bibliotekų (nuo 2845 iki 2402) ir profesionalių bibliotekininkų (nuo 6020,4 iki 4815,83 VEE) mažėja; registruotų vartotojų savivaldybių viešosiose bibliotekose skaičius, palyginti su gyventojų mažėjimo dinamika, augo nuo 18,8 iki 19,28 proc.; 6,9 proc. (nuo 17,3 iki 18,5 proc.) išaugo registruotų vartotojų lankomumas šalies bibliotekose; dokumentų skaičius, tenkantis vienam šalies gyventojui, per dešimtmetį sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 32,5 iki 18,3 fiz. vnt.). Išsamesnės informacijos apie 2018 ir ankstesnių metų Lietuvos bibliotekų statistikos duomenis galima rasti Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje www.lnb.lt – skiltyje Paslaugos – Bibliotekų statistika – Bibliotekų statistiniai duomenys. 13

BENDROJI 2018 METŲ BIBLIOTEKŲ ATASKAITA

Eil. Nr.

Bibliotekų skaičius Dokumentų fondas (fiz. vnt.)

Vartotojų skaičius

Dokumentų išduotis (fiz. vnt.)

Lankytojų skaičius

Bibliotekų, turinčių kompiuterius, skaičius Iš jų su Profesiointernalūs Iš viso neto darbuotojai prieiga

KULTŪROS MINISTERIJA (eil. 2+3+4+5+7+8) Lietuvos nacionalinė biblioteka Lietuvos aklųjų biblioteka Apskričių viešosios bibliotekos Savivaldybių viešosios bibliotekos (eil. 5a+5b+5c+5d) Viešosios (centrinės) bibliotekos (VB) VB miesto filialai VB vaikų filialai VB kaimo filialai iš jų VB filialai, sujungti su m-lų b-komis Muziejų bibliotekos Kitų kultūros įstaigų bibliotekos Mokslo įstaigų bibliotekos (eil. 9a+9b) Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Mokslo institutų bibliotekos Specialiosios bibliotekos (eil. 11+12+13+14) Valdžios institucijų bibliotekos iš jų: valdymo institucijų bibliotekos Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios bibliotekos Techninių bibliotekų tinklas (iš viso) Medicinos bibliotekų tinklas (iš viso) iš jų: Lietuvos medicinos biblioteka sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos Žemės ūkio bibliotekų tinklas (iš viso) Iš viso (eil. 1+10)

1 2 3 4 5 5a 5b 5c 5d 6 7 8 9 9a 9b 10 11 11a 11b 12 13 13a 13b 14 15

1260 1 1 5 1236 60 123 10 1043 60 15 2 4 1 3 25 8 1 7 8 8 1 7 1 1285

23459052 6420534 277265 4250018 12058642 3726016 2124777 148158 6059691 484069 426853 25740 4331562 3716790 614772 1275310 129213 16135 113078 149543 737144 663178 73966 259410 24734362

627376 14597 4787 65493 541508 180694 152240 14594 193980 14130 690 301 7824 7615 209 10754 2240 187 2053 817 7377 3942 3435 320 638130

17845530 828219 139474 2134646 14726925 4933391 3868299 351990 5573245 402349 9251 7015 146658 127517 19141 121552 12798 419 12379 491 107177 31696 75481 1086 17967082

10915794 470530 60806 1091597 9260638 3113951 2403374 194529 3548784 352510 27867 4356 48270 43068 5202 43158 5976 468 5508 1860 33528 11834 21694 1794 10958952

3162 274 28 394 2450 1004 338 32 1076 73 15 1 105 97 8 53 7 1 6 4 39 29 10 3 3215

1250 1 1 5 1228 60 123 10 1035 60 14 1 4 1 3 20 7 1 6 4 8 1 7 1 1270

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA (eil. 9+17+20+21) Aukštųjų mokyklų bibliotekos (eil. 18+19) universitetų bibliotekos (eil. 18a+19a) kolegijų bibliotekos (eil. 18b+19b) Valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: universitetų bibliotekos kolegijų bibliotekos Nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekos. Iš jų: aukštųjų mokyklų bibliotekos kolegijų bibliotekos Profesinių mokyklų bibliotekos Švietimo įstaigų bibliotekos (eil. 22+26+27+28) Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 22a+22b+22c+22d+22e) Progimnazijų bibliotekos (eil. 23a+24a) Gimnazijų bibliotekos (eil. 23b+24b+25a) Vidurinių mokyklų bibliotekos (eil. 23c+24c+25b) Pagrindinių mokyklų bibliotekos (eil. 23d+24d) Pradinių mokyklų bibliotekos (eil. 23e+24e) Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 23a+23b+23c+23d) Progimnazijų bibliotekos Gimnazijų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Pradinių mokyklų bibliotekos Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 24a+24b+24c) Gimnazijų bibliotekos Vidurinių mokyklų bibliotekos Pagrindinių mokyklų bibliotekos Nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos (iš viso) (eil. 25a) Gimnazijų bibliotekos Neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, menos) mokyklų bibliotekos Pedagogų švietimo centrų bibliotekos Vaikų globos namų bibliotekos Iš viso šalyje (eil. 15+16)

16 17 17a 17b 18 18a 18b 19 19a 19b 20 21 22

1117 40 19 21 26 14 12 14 5 9 65 1008 939

26733356 11441015 10448940 992075 11159158 10280277 878881 281857 168663 113194 1226299 9734480 9272777

524827 176751 138177 38574 166008 133961 32047 10743 4216 6527 30548 309704 297461

7850847 3012970 2448221 564749 2923477 2383619 539858 89493 64602 24891 369210 4322009 4189360

10559090 3729049 3063126 665923 3464944 2833659 631285 264105 229467 34638 398716 6383055 6258991

2097 577 486 91 554 474 80 23 12 11 101 1314 1265

1051 40 19 21 26 14 12 14 5 9 65 942 894

22a 22b 22c 22d 22e 23

135 375 3 329 97 904

1581466 4589865 73198 2711082 317166 8775609

76601 137866 808 63705 18481 284611

948053 2012614 61413 919183 248097 3966320

1384768 3316996 20771 1263484 272972 6022827

207 579 6 373 100 1217

133 375 3 304 79 862

23a 23b 23c 23d 24

135 350 322 97 28

1581466 4206594 2670383 317166 456393

76601 126285 63244 18481 8159

948053 1860128 910042 248097 179767

1384768 3112247 1252840 272972 156400

207 543 367 100 38

133 350 300 79 25

24a 24b 24c 25

18 3 7 7

342496 73198 40699 40775

6890 808 461 4691

109213 61413 9141 43273

124985 20771 10644 79764

26 6 6 10

18 3 4 7

25a 26

7 60

40775 422201

4691 11636

43273 121265

79764 119934

10 45

7 39

27 28 29

7 2 2402

25437 14065 51467718

479 128 1162957

7322 4062 25817929

1527 2603 21518042

3 1 5312

7 2 2321

POKALBIS

EDITA SĖDAITYTĖ: „Jokia priežastis ateiti į biblioteką nėra bloga“

Edita Sėdaitytė. Gerdos Putnaitės nuotr.

Nepastebėti šios ugniaplaukės Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos renginiuose ir koridoriuose – neįmanoma. Vyriausiosios bibliotekininkės Editos Sėdaitytės, koordinuojančios šios bibliotekos renginių vadybos ir komunikacijos grupės veiklą, idėjos ir iniciatyvos buvo pastebėtos bei įvertintos ir visos šalies mastu – ji išrinkta 2018 m. geriausia jaunąja bibliotekininke. Su šia veiklia mergina kalbamės apie studijas, darbą bibliotekoje, Skaitymo festivalį ir išdrįstame paklausti – kam jaunam žmogui reikalinga biblioteka?

Kokias studijų programas baigėte? Iš pradžių Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijavau istoriją, o magistro studijas baigiau Komunikacijos fakultete. Ten studijavau paveldo informaciją ir komunikaciją. Po magistro studijų įstojau į doktorantūrą, bet jos nebaigiau. Labai ilgai užtruko suprasti, kad čia nėra mano sritis. Prieš septynerius metus viename naujienų portale publikavote straipsnį apie studijas Lietuvoje, siekėte papasakoti abiturientams, kas jų laukia universitetuose. Rašėte: „ar verta buvo studijuoti humanitarinius ar socialinius mokslus, dauguma juos baigusiųjų atsakyti negali“. Ar dabar galėtumėte atsakyti į pačios anuomet iškeltą klausimą?

2012 m. buvau daug jaunesnė, todėl apie daugelį dalykų turėjau daug kategoriškesnę ir „visažiniškesnę“ nuomonę nei dabar. Tą tekstą parašiau piktindamasi studijų rinkodara, kai studijų programos reklamuojamos visiškai su realybe nieko bendro neturinčiais šūkiais. Taip, studijos yra tokia pati prekė, kaip ir kitos, bet anuomet dar tikėjau mokslo „šventumu“. Su laiku išsigydžiau šitą ydą (šypsosi). O klausimas, ar verta studijuoti humanitarinius ir socialinius mokslus, ar apskritai verta studijuoti, yra labai asmeniškas. Kad ir kaip banaliai skamba, tik nuo mūsų priklauso, kokios naudos, vertės ir prasmės išpešime iš bet kokių studijų. Ar man buvo verta studijuoti? Taip. Ar kiekvienam praeiviui rekomenduoju studijuoti būtent tai, ką studijavau pati? Tikriausiai, kad ne. 15

Rengėtės rašyti doktoratą sovietinės cenzūros Lietuvos atminties institucijose tema. Augote jau nepriklausomoje Lietuvoje – ar šis laiko atstumas turėjo įtakos vertinant to meto režimą ir jo įtaką bibliotekoms? Visgi nelabai domėjausi ta cenzūra... Jei būčiau... Gal mano doktorantūros studijos būtų susiklosčiusios kitaip (šypsosi). O jei rimtai, labai sudėtinga lyginti bibliotekas šiandien ir sovietmečiu. Pirmiausia pati toje santvarkoje gyvenau tik vienus metus, taigi bibliotekose dar neturėjau galimybės lankytis. Viena vertus, kai nuo tiriamų objektų mus skiria nemaža laiko atkarpa, galime būti objektyvesni, kita vertus, ar galime būti tikri, kad gerai suvokiame tokį sudėtingą laikotarpį, pilną nutylėjimų, paviršinių žaidimų, „pritempinėjimų ir prirašinėjimų“?.. Vadovėlinis sovietmečio vaizdas yra viena, o tuo metu bibliotekose dirbę žmonės turi pačių įvairiausių ir ne tik blogų prisiminimų. Buvote tyrimo grupės, 2017-ųjų pabaigoje vykdžiusios Lietuvos bibliotekų specialistų tyrimą apie svajonių darbą ir svajonių darbuotoją1, narė. Ar dirbti bibliotekoje buvo jūsų svajonė? Kokie keliai jus atvedė į Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteką? Ne, dirbti bibliotekoje nebuvo mano svajonė, nors ir vaikystėje, ir paauglystėje lankydavausi bibliotekose ir visada labai jas mėgau. 2013 m. tapau tuomečio Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorante. Ten susipažinau su Laura Juchnevič, kuri buvo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovė. Ji paskatino pabandyti dirbti bibliotekoje, taip 2014 m. atsidūriau tame pačiame bibliotekos centre. Pirmus dvejus metus daugiausia rengiau įvairias metodikas, prisidėjau prie projektų rengimo ir įgyvendinimo, naujų darbuotojų adaptacijos. Taip susipažinau su skaitytojui mažiau matoma bibliotekos darbo dalimi. 2017-aisiais perėjau dirbti į Skaitytojų aptarnavimo centrą ir dabar daugiausia mano laiko užima įvairių kultūros renginių organizavimas. Geriausio jaunojo 2018 m. bibliotekininko vardas jums suteiktas „už iniciatyvumą didinant bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, populiarinant skaitymą, vykdant projektinę veiklą, skleidžiant gerąją bibliotekos veiklos patirtį Lietuvoje ir užsienyje“. Kuriuos projektus, konkrečius darbus pati išskirtumėte kaip svarbiausius? 1

Edita Sėdaitytė, Alma Masevičienė, Zinaida Manžuch. Svajonių darbas ir svajonių darbuotojas. Tarp knygų, 2018, Nr. 2, p. 11–14.

Ši apdovanojimo formuluotė skamba taip išdidžiai, kad man net nejauku. Žinoma, per ketverius darbo metus tikrai dalyvavau nemažai įvairių projektų, teko skaityti pranešimų, vesti mokymus ir kolegoms bibliotekininkams, ir skaitytojams. Visus savo darbus stengiuosi atlikti tvarkingai, bet tikrai nesijaučiu dirbanti kažkaip ypatingai, išskirtinai. Visgi 2018 metai tikrai buvo labai intensyvūs. O kaip svarbiausią įvykį turėčiau paminėti Skaitymo festivalį. Bet šis darbas tikrai nėra tik mano vienos nuopelnas. Visada aplink yra kolegos, kurie viską daro kartu, padeda, pataria. Vienas niekada nebūsi geriausias. Skaitymo festivalis – dar naujas, bet jau, atrodo, įsitvirtinęs renginys. Ar nesuklysčiau sakydama, kad tai – tarpinis variantas tarp mokslinės literatūrinės konferencijos (kai skaitomos paskaitos) ir populiariosios knygų mugės (susitinkama su rašytojais, rengiami koncertai)? Dabar madinga nurodyti veiklos misiją ir viziją. Kaip apibūdintumėte skaitymo festivalio misiją ir viziją? Suklystumėte ir gal net labai (juokiasi). Mokslinių ambicijų šis renginys tikrai neturi, o ir su knygų muge nenorime ir negalime lygintis. Tai – bibliotekos, o ne leidyklų renginys. Skaitymo festivalis gimė kaip idėja kitaip, kita forma pristatyti biblioteką ir jos veiklas jaunimui, parodyti, kad bibliotekoje šalia knygų, informacijos, erdvės mokslams egzistuoja ir poilsio, laisvalaikio leidimo galimybės. Kad biblioteka gali būti vieta, į kurią einame susitikti su draugais, paklausyti muzikos, pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Tad šio festivalio misija, mano nuomone, yra jauniems žmonėms parodyti kitokią, dar neatrastą bibliotekos pusę. O vizija? Galima sakyti ir labai ambicingai – norime, kad, pavyzdžiui, po penkerių metų kiekvienas vilnietis būtų lankęsis Skaitymo festivalyje. Bet mano vizija šiek tiek realesnė. Norėčiau, kad festivalis tęstųsi, augintų savo auditoriją ir taptų Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi.

2017 m. rugpjūčio 16–17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusios IFLA lydinčiosios konferencijos „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“ antrąją dieną Edita Sėdaitytė su kolege Neringa Androšiūnaite pristatė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos vartai – vartai į vietos istoriją“. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Viena jūsų, kaip specialistės, interesų sričių – bibliotekų pritaikymas žmonėms iš socialiai pažeidžiamų grupių. Vis dar girdime, kad bibliotekininkai nepasiruošę priimti neįgaliųjų ar migrantų, patalpos neįgaliesiems pritaikomos tik formaliai ar nepatogiai. Kaip šią situaciją matote „iš vidaus“, dirbdama bibliotekoje? Ar ji Lietuvoje keičiasi? Apie visą Lietuvą kalbėti tikrai negaliu. Žinau tik tai, kas keičiasi mano bibliotekoje. Iki remonto Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka tikrai buvo labai sunkiai pasiekiama neįgaliesiems. 2018 m. Skaitymo festivalio organizatorių komanda. E. Sėdaitytė sėdi trečia iš dešinės. Festivalio tema „Būčiau romantiku, bet...“ Dabar situacija pasikeitė – atsirado skaitytojus kvietė prisiminti romantizmo epochą ir to meto kūrėjus bei jų kūrinius. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos archyvo nuotr. liftas, plačios durys ir panašiai. Ir čia kalbame tik apie pačių erdvių pritaikymą judėjimo negalią turintiems Leisiu sau paklausti akiplėšiškai: kam asmenis. Mūsų biblioteka jau kelerius metus jaunam žmogui biblioteka, kai visuomet po siekia bendradarbiauti su kurčiųjų bendruomene: ranka – internetas? darbuotojai mokosi gestų kalbos, vaikų Šis klausimas labai panašus į antrąjį – kam bibliotekoje veikia videogidas kurtiesiems, studijuoti universitete, kai viską galima išmokti Skaitymo festivalyje į gestų kalbą verčiami „Youtube“? Kiekvienas asmeniškai sprendžiame, kurčiųjų pasirinkti renginiai. ko tikimės iš bibliotekos. Daliai jaunų žmonių Kalbant apie migrantus, kaip tik prieš keletą biblioteka yra priverstinė įstaiga, neišvengiamas mėnesių baigėsi tarptautinis „Erasmus+“ blogis, į kurį tenka ateiti likus trims dienoms iki referato apie Žygimanto Augusto šunidę atidavimo. programos projektas „Migrate to Library“. Kartu su Kitiems biblioteka – vieta, kurioje galima susikaupti, bibliotekininkais iš Lenkijos, Kroatijos ir Ispanijos mokėmės, kaip bibliotekos gali prisidėti prie pabėgti nuo gatvių, kavinių, kaimynų triukšmo ir migrantų integracijos. Vykdant projektą, mūsų ramiai dirbti. Dar kitiems čia tiesiog gražu. Jokia bibliotekoje atsirado erdvė, kurioje galima rasti priežastis ateiti į biblioteką nėra bloga. lietuvių kalbos vadovėlių, lietuvių rašytojų kūrinių vertimų į užsienio kalbas. Žinoma, tai dar tikrai A. Mickevičiaus bibliotekoje išties gražu – maži žingsniai, bet juk nuo jų viskas ir prasideda. neseniai ji atvėrė duris po rekonstrukcijos. Kai imame pastebėti šalia savęs esančius kitokius Atnaujinama vis daugiau šalies bibliotekų. žmones, juos pažinti, galime pradėti mąstyti, Kam šio atsinaujinimo reikia labiau – pačioms kokias bibliotekų paslaugas jiems galėtume teikti. bibliotekoms ar jų lankytojams? Manau, kad atsinaujinimo reikia visiems – ir Ar daug skaitote? Kaip pasirenkate, ką bibliotekoms, ir lankytojams. Gal tarp mūsų ir yra skaityti? istorijos gerbėjų, kurie mėgsta, pravėrę bibliotekos Skaitau daug, bet ne tiek daug, kiek norėčiau. duris, grįžti 50 metų į praeitį, bet manau, kad tokių Šiuo metu daugiau klausausi garsinių knygų nei tikrai – ne dauguma. Atnaujintos, bibliotekos skaitau popierinių. O atsirenku labai įvairiai. Vieną funkcijoms pritaikytos erdvės nėra skirtos tik kartą knygą rinkausi pagal labai gražų viršelį ir estetiniam pasitenkinimui ar yra dar vienas nesuklydau – Otos Pavelo knyga „Puikiųjų stirninų objektas Europos Sąjungos paramai panaudoti. mirtis. Kaip aš sutikau žuvis“ man labai patiko. Dalį Tai – būdas pritraukti žmones, parodyti kitas knygų rekomenduoja draugai, pažiūriu internete, bibliotekos galimybes. Kartu tai – paskata patiems ką skaito man įdomūs žmonės. Ir, žinoma, visada bibliotekų darbuotojams atsiverti bendruomenei klausiu, ką pasiūlytų paskaityti kolegos. ir atsinaujinti. Žinoma, gražios sienos tikrai nepakeis gero aptarnavimo, bet naivu tikėtis, kad Dėkoju už pokalbį! skaitytojai gaus geriausias įmanomas paslaugas, jei bibliotekininkai bus užsiėmę byrančio tinko ar „kuo Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė čia paklijavus langą“ klausimais.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

GRĮŽTANTIS JONAS MEKAS

Jonas Mekas. Chucko Close’o nuotr.

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė viešiesiems ryšiams

1944-aisiais pasitraukęs iš Lietuvos, visame pasaulyje žinomas kaip amerikietiškojo avangardinio kino krikštatėvis, kūrėjas, mums, lietuviams, – dar ir poetas, šių metų sausį Niujorke miręs Jonas Mekas (1922–2019) birželį grįžo į gimtuosius Semeniškius amžinojo poilsio. J. Mekas – prestižinių akademinių įstaigų garbės daktaras ir profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas, pelnęs reikšmingų apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. gruodžio 4 d. Vokietijoje jam įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Menininkas – Biržų garbės pilietis, o pastaruosius kelerius metus jis buvo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bičiulis. Tuomet ir prasidėjo J. Meko grįžtuvės į Biržų žemę iš Amerikos, kurioje jis gyveno 70 metų.

Semeniškių kaime 1922 m. gruodžio 24 d. Povilo ir Elzbietos Mekų šeimoje gimė penktas vaikas Jonas. Mekai jau augino Elžbietą (šeimoje vadinta Alzbūne), Povilą, Petrą (Pėtriu vadino, toks kreipinys ir Jono laiškuose, poezijoje likęs), Kostantą (šeimoje Kastonta vadintas). Po Jono susilaukė jaunylio sūnaus Adolfo. Šiuo metu nebėra gyvo nė vieno gausios šeimos nario, tačiau jų atminimą, ypač Jono ir Adolfo, brangina ir saugo giminės Biržuose, Rokiškyje, Vilniuje, Jurbarke, Jungtinėse Valstijose.

1943 m. Jonas Mekas baigė Biržų gimnaziją. Abu jaunieji broliai buvo įsivėlę į antisovietinę ir antinacinę veiklą. Jonas slapčia mašinėle spausdino jam perduodamus tekstus. 1944 m., slėptuvėje Biržų reformatų bažnyčios klebonijoje neradęs mašinėlės, suprato, kad gresia dideli nemalonumai. Apie tai pasipasakojo motinos broliui reformatų kunigui Povilui Jašinskiui. Jonui ir Adolfui dėdė parūpino kelionės popierius į Austriją, Vienos universitetą – broliai neva išvyko mokytis.

Taip Mekai tapo karo belaisviais priverstinių darbų stovykloje Vokietijoje. 1949 m. broliai atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Jonas Niujorke paprastute kamera pradėjo filmuoti kasdienį savo ir brolio gyvenimą. Tai – jo didžiojo kino meno pradžia. Savo kūrybos procesą J. Mekas yra apibūdinęs taip: „Aš dirbu kaip ūkininkas savo lauke. Arba kaip kalvis savo kalvėje.“ Kaimiškoji, iš vaikystės, kaip Jonas sakė – iš basų kojų kultūros, iš arklio prunkštimo kultūros, – atėjusi gyvenimo ir kūrybos paralelė yra labai stipri. Fotoaparatą į rankas J. Mekas paėmė būdamas septyniolikos, kai sovietų tankai įriedėjo į gimtąjį Semeniškių kaimą. Į Niujorką persikėlė būdamas beveik 27-erių, tada pradėjo filmuoti, o pirmąjį autobiografinį filmą sukūrė būdamas 46-erių. 1970 m. Niujorke įkūrė kino filmų archyvą (Anthology Film Archives) – vieną didžiausių pasaulyje avangardinio kino archyvų. Pasaulio kinematografininkų akyse J. Mekas – kultinė avangardinio kino figūra. Mums, lietuviams, jis artimesnis kaip poetas, rašytojas, išleidęs daugiau kaip 20 knygų. Biržiečiams jis ypač brangus dėl „Semeniškių idilių“ – pasak literatūros kritikų, šis J. Meko kūrinys prilygsta Kristijono Donelaičio „Metams“. Beje, praėjus keturioms dienoms, kai gimtinėje buvo palaidota urna su kūrėjo palaikais, birželio 20 dieną Vilniuje, „Rupert“ meno edukacijos centre, buvo atidaryta anksčiau nepublikuotų J. Meko eilėraščių ir jo paties atrinktų garso kūrinių paroda „Leiskite man svajoti utopijas“, o liepos 3 dieną Biržų bibliotekoje įvyko menininko poezijos skaitymai ir jo 1976 m. sukurto filmo „Prarastas, prarastas, prarastas“ peržiūra dalyvaujant kino kritikui, J. Meko bičiuliui Lukui Brašiškiui.

PIRMIEJI LAIŠKAI IR AKMUO SODYBOS VIETOJE

Bibliotekos draugystė su J. Meku užsimezgė 2016-aisiais, kai čia pradėta rengtis paminėti J. Meko 95-ąjį jubiliejų. Tada pirmą kartą J. Mekui parašiau elektroninį laišką, kuriame papasakojau apie planuojamo dviejų dienų renginio idėją ir uždaviau pagrindinį klausimą: ar jis neprieštarauja, kad šia proga Semeniškiuose būtų pastatytas lauko akmuo? Jeigu sutinka, kurioje vietoje akmuo turėtų atsirasti? (Semeniškių kaime Mekai gyveno dviejose vietose; iš vienos į kitą persikėlė, kaip pats Jonas teigia, kai jam buvo 7–8 metai.) Jonas atrašė norįs, jog akmuo stovėtų lauke, kuriame būta pirmosios sodybos, tai yra toje vietoje, kurioje prabėgo jo ankstyvoji vaikystė. Tame lauke akmuo ir pastatytas, jis atidengtas 2017 m. gruodžio 1-ąją. O rytojaus dieną ta proga pristatytas bibliotekos iniciatyva sukurtas Virginijaus Benašo fotofilmas „Sniego ilgesys“. Nuo to pirmojo laiško susirašėme dar kelis kartus – Jonas nedaugžodžiavo, atsakymo kartais tek-

2018 m. vasarą paštu I. Drevinskaitei-Žilinskienei atsiųstas Jono Meko apipavidalintas palinkėjimas ir laiškas „bičiuliams biržiečiams ir papiliečiams“. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

davo ilgokai palaukti. Stebino tai, kad rašė beveik tobula lietuvių kalba, kartais vartojo senoviškus žodžius ir posakius. Menininkas tik atsiprašė, kad rašo nelietuviškomis raidėmis – klaviatūroje jų nėra. Bendraujant su J. Meku, užsimezgė pažintis ir su jo giminaitėmis Biržuose: Petro Meko, Jono brolio, 19

2017 m. gimtosios J. Meko sodybos vietoje Semeniškiuose biržiečių iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo, įamžinantis ir beveik išnykusį kaimą, ir menininką. Ant akmens iškaltas vieno žymiausių J. Meko kūrinių pavadinimas „Semeniškių idilės“, poeto autografas, o ant akmens uždėtas mėgstamas J. Meko atributas – skrybėlė. Paminklinio akmens autoriai – Rolandas Simėnas ir Vytas Jareckas.

dukromis Ina Mekaite-Guogiene ir Edita MekaiteRubiniene, kurios vaikystėje daug laiko praleisdavo Semeniškių kaime. Tik šių moterų dėka iš Semeniškių yra likę neįkainojamų vertybių, pavyzdžiui, Jono ir Adolfo laiškai mamai iš Amerikos1. Iš gimtinėje likusių artimųjų Jonas labiausiai ilgėjosi mamos, o iš brolių labiausiai laiškais bendravo su Petru, kuris lankėsi pas jį ir Adolfą Amerikoje, save vadindamas Jono sekretoriumi Lietuvoje. Tą jubiliejinį 2017 m. gruodį parengiau interviu su J. Meku, jis spausdintas Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“2, o 2018 m. pabaigoje, Jono papildytas, buvo įtrauktas į Biržų krašto muziejaus leidinio „Biržų istorijos apybraižos“ antrą tomą3. Gali būti, kad tai – vienas paskutinių Jono interviu lietuvių kalba, duotas lietuviškam leidiniui.

ATGAL Į LIETUVĄ

Dar prieš visus šiuos įvykius, 2017-ųjų liepą, J. Mekas Biržų bibliotekos direktorei Vilmantei Vorienei atsiuntė laišką, kuriame klausė: „Ar būtų Biržų bibliotekoje vietos, jeigu atsiųsčiau keletą dėžių savo archyvinio „šlamšto“?“ Tada, kai skaitėme šį laišką ir rašėme atsakymą, iki galo dar nesuvokėme, į kokią „intrigą“ veliamės. Tikrai negalėjome numanyti, kad tai yra tik labai ilgo kelio pradžia... Tų pačių metų rudens pradžioje laivu į Klaipėdą atkeliavo pirmoji siunta – apie 35 kg sverianti itin skrupulingai į dėžes sudėta archyvo dalis: J. Mekui iš Lietuvos ir viso pasaulio siųsti laiškai, J. Meko knygos įvairiomis kalbomis, laikraščiai, asmeniniai daiktai, scenarijų rankraščiai. Šiek tiek vėliau iš Paryžiaus, iš Jono draugo eksperimentinio kino režisieriaus Pipo Chodorovo, atkeliavo J. Meko filmų Vaiva Markevičiūtė. Pasirašo – tavo vaikas Jonas: Jono Meko laiškai motinai. Tarp knygų, 2018,. Nr. 4, p. 27–32. Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Mažo kaimo berniuko gyvenimo kelionė. Prieiga per internetą: www.siaure.lt/article/view/17323/. 3 Biržų istorijos apybraižos / sud. Snieguolė Kubiliūtė, Biržai: BMK leidykla, 2018, kn. 2.

J. Mekas Neciūnuose, kuriuose gyveno jo brolis Kostantas. 1995 m.

kopijos. 2018-ųjų vasarą mane pasiekė šiek tiek paklydę Jono sveikinimai, apipavidalinti jo ranka. Rudenį per Užsienio reikalų ministeriją gavome dar kelias dėžes knygų. 2019 m. vasario 15 d. bibliotekoje apsilankęs Jono sūnus Sebastianas Mekas patvirtino, kad viską, kas vertingiausia, tėvas siuntęs į Biržus. J. Mekas buvo paruošęs dar kelias dėžes, deja, išsiųsti nebespėjo. Sūnus, visą laiką dirbęs kartu su tėvu, apie Biržams paruoštą siuntą žino. Taigi mūsų laukia dar vienas stebuklas.

ŽVILGSNIS Į PATIKĖTĄ TURTĄ

Šiuo metu gautas J. Meko archyvas yra tvarkomas. Archyvą tvarkantis bibliotekininkas Evaldas Timukas sako: „Jonas Mekas – pasaulio žmogus ir tik tada – lietuvis. Tuo tvirtai įsitikinau susipažinęs su menininko atsiųstu archyvu.“ J. Mekui adresuotuose laiškuose dominuoja kūrybinės ir visuomeninės veiklos procesas. E. Timuko teigimu, juntamas stiprus ryšys su Lietuva. J. Meko archyve gausu sveikinimų: Naujųjų metų,

2018 m. gruodį Biržų viešojoje bibliotekoje veikė mini paroda, kurioje eksponuota pirmoji medžiaga iš J. Meko atsiųsto archyvo – jam rašyti ir į Niujorką atsiųsti kalėdiniai sveikinimai.

šv. Velykų, gimimo, vardo dienos progomis, gavus valstybinę premiją; įvairių kvietimų: į kino kūrėjų stovyklas, konferencijas, apdovanojimų ceremonijas, kito pobūdžio renginius, bendradarbiauti leidiniuose; taip pat prašymų, pavyzdžiui, suteikti informacijos apie Antrojo pasaulinio karo negandų Lietuvoje išvargintus tautiečius pabėgėlius, kilusius iš to paties Biržų krašto, kaip ir J. Mekas. Menininko dažnai prašoma atvykti į Lietuvą, aplankyti sostinę Vilnių, Biržus, skirti finansinę paramą labdaros organizacijoms, švietimo įstaigoms, prašoma interviu, apžvelgti kūrybinės veiklos procesą (laiškų autorių), dalyvauti meno parodų atidarymuose, surengti poezijos skaitymo ir kitų menų programas Lietuvoje bei pasaulio lietuvių bendruomenėse. „Beveik kiekvienas laiško autorius reiškė norą susitikti akis į akį su menininku, apsilankyti jo avangardinio kino muziejuje Niujorke“, – pasakojo E. Timukas. Taip pat diskutuojama meno problemų temomis, gausu asmeninio turinio žinučių. E. Timukas vardijo, kad J. Mekui adresuota korespondencija plūdo iš įvairių pasaulio vietų: Pietų Afrikos Respublikos, Australijos, Azijos, Europos, Pietų Amerikos žemynų, įvairių JAV miestų. Adresantai: menininkai, aktoriai, poetai, rašytojai, filmų kūrėjai, televizijos laidų vedėjai, žurnalistai, režisieriai, politikai, valstybės tarnautojai, įvairių draugijų ir organizacijų, įstaigų, leidyklų vadovai, religinių konfesijų atstovai, buvę Biržų gimnazistai, klasės draugai, kūrybos gerbėjai, studentai, bičiuliai, giminaičiai. J. Meko archyvo tvarkytojas neabejoja, kad visa tai verta atskirų studijų. Bibliotekai priklauso laiškai, J. Mekui rašyti 1944–2007 metais. Juose galime išskaityti tragiškus XX a. vidurio įvykius Lietuvoje: masinis lietuvių tautos genocidas – trėmimai į Sibirą, persekiojimai, apie kuriuos pasauliui praneša Vatikano radijas, spauda. Iš laiškų galime sužinoti, kad atsidūręs Vokietijoje J. Mekas buvo raginamas išleisti

2019 m. vasarį Biržuose lankęsis J. Meko sūnus Sebastianas Mekas panoro apsilankyti bibliotekoje, į kurią tėvas siuntė savo archyvus. Nuotraukoje jis su Indra Drevinskaite-Žilinskiene bibliotekos Jurgio Bielinio kampelyje. 2019 m. vasario 15 d.

Biržų bibliotekos draugystė su J. Meku prasidėjo nuo pokalbio su menininko dukterėčiomis Ina Guogiene (kairėje) ir Edita Rubiniene 2016 m. gruodį. Seserys, išsaugojusios J. Meko iš Niujorko į Semeniškius motinai siųstus laiškus ir nuotraukas, mielai dalijosi prisiminimais ir pasakojimais apie šeimą.

knygelę apie Lietuvos reformatus – jis išpažino evangelikų reformatų tikėjimą. Laiškuose išsamiai aprašoma pabėgėlių (ir žydų tautybės asmenų, Biržų krašto sūnų ir dukterų) iš viso pasaulio gyvenimo sąlygos, ilgas ir sunkus kelias į išsvajotą šalį – Ameriką. Stebina tai, kad beveik kiekvienas J. Mekui adresuotas laiškas yra paties Jono ištaisytas – tiek rašyba, tiek skyryba. Taigi išėjęs iš Lietuvos, jis niekad neužmiršo lietuvių kalbos, buvo gyvas ja. Beje, 1990 m. kovo 11-osios proga J. Mekas yra gavęs sveikinimų už indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

JAU SUTVARKYTA IR SUSKAITMENINTA

Biblioteka yra suskaitmeninusi Jono bei Adolfo laiškus mamai. Prie jų dažnai pridėta nuotraukų. Visa tai bibliotekai padovanojo J. Meko dukterėčios Ina Mekaitė-Guogienė ir Edita Mekaitė-Rubinienė. Nuo 2017 m. gruodžio daugiau kaip 50 suskaitmenintų laiškų E. Mekienei yra skelbiama bibliotekos interneto svetainėje (www.birzai.rvb.lt/lt/krastotyra/ skaitmenines-kolekcijos/776-jonas-mekas). Suprasdama, koks nacionalinis turtas patikėtas jai saugoti, Biržų biblioteka norėtų įkurti J. Meko menų centrą, kuris galėtų veikti tinkamose patalpose, kad šis Lietuvos nacionalinės premijos laureato palikimas taptų prieinamas plačiajai visuomenei. Pabaigoje noriu pacituoti J. Meko mintį iš galimai vieno paskutinių jo interviu lietuvių kalba, laiškais man duoto 2018-ųjų liepą: „O jūs man tada sakote: o, tas Jonas Mekas jau ne lietuvis, jis nebepalaiko jau jokių ryšių su Lietuva... O aš šypsaus: tegu, tegu... Jie nežino, kad aš visados degu Lietuva. Bet jiems nereikia to žinoti. Mano likimas, mano darbai, mano gyvenimas yra planuojami Visažinančio absoliučiai taip, kaip reikia, kaip buvo suplanuota Pačioje Pradžioje ten, Iš Kur Atėjau. Tai aš šypsaus ir dirbu toliau. Tegu, tegu. Aš vis degu.“

PROJEKTAI

MIGRUOJANČIO KINO VAKARAI Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotraukos

Akvilė Narbutienė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė

Eiti į kino teatrą didmiesčių gyventojams – įprastas dalykas. O štai į mažesnius miestus ar miestelius atkeliaujantis kinas gali tapti tikra švente. Tai puikiai žino Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, šių metų kovo–gruodžio mėnesiais vykdanti tęstinį projektą „Migruojantis kinas 2: kino vakarai tęsiasi“, kurio metu suplanuotos aštuonių filmų peržiūros. Kadangi kino teatro Trakuose ir visame rajone nėra, bibliotekos rengiami kino – kultūros srities, darančios įvairiapusį poveikį, – seansai tampa puikia alternatyva turiningai leisti laisvalaikį, telkti jaunimą, užimti socialiai atskirtus žmones, didinti bendruomenės pasitikėjimą ir ją burti.

Trakų rajone gyventojų užimtumo problema yra keliama nuolatos. Todėl čia rengiamais kino vakarais siekiama skleisti profesionalųjį kiną, didinti aktyvių ir smalsių, tačiau ribotas galimybes turinčių krašto gyventojų užimtumą, mažinti jų kultūrinę bei socia linę atskirtį, skatinti kultūrinę jaunimo edukaciją ir ugdyti kūrybiškumą. Suprasdama, koks patrauklus ir naudingas krašto gyventojams būtų šis projektas, Trakų viešoji biblio teka teikė paraišką Lietuvos kino centrui profesionaliojo kino sklaidos projekto finansavimui gauti. Ekspertų komisijai įvertinus paraiškas, 2019 m. 37 pareiškėjams buvo padalyta beveik 300 tūkst. eurų. Tarp tokių žinomų viešųjų įstaigų kaip „Kino pavasaris“, kino teatras „Pasaka“ ir kt. finansuotas vienas kultūros centras ir vos dvi bibliotekos – Trakų viešoji ir Utenos A. ir M. Miškinių.

REPERTUARO TURINIO FORMAVIMAS

Pagrindinis kriterijus sudarant repertuarą buvo naujausių filmų sklaida. Pasirinkti demonstruoti Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ filmai: du vertingiausi pernykščio festivalio – „Sūnaus globa“ (rež. Xavier Legrand) ir „Tyli naktis“ (rež. Piotr Domalewski) ir šeši filmai, rodyti šį pavasarį: „Angelas“ (rež. Luis Ortega), „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė), „Netikėta meilė“ (rež. Juan Vera), „Kafarnaumas“ (rež. Nadine Labaki), „Vagiliautojai“ (rež. Hirokazu Kore-eda), „Vasara“ (rež. Kiril Serebrenikov). Repertuarą bibliotekos darbuotojai sudarė pasitarę su „Kino pavasario“ filmų platinimo Lietuvoje koordinatoriumi Rimantu Oičenka. Pasirinkta rodyti kino kritikų pripažintus, prestižinių apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose pelniusius, išlieka-

mąją meninę vertę turinčius, vertybes, pasaulėžiūrą formuojančius, kviečiančius diskutuoti filmus. Kino seansai pavasarį kartą per mėnesį rengti bibliotekos patalpose, o atšilus orams filmų demonstravimas persikėlė į lauką, į erdvę prie bibliotekos. Du kino vakarus numatyta surengti ir filialų bibliotekose. Rugpjūčio pabaigoje Aukštadvario bibliotekoje, kurios bendruomenė ypač vertina kokybišką lietuvišką kiną, rodysime režisierės M. Kavtaradzės dramą „Išgyventi vasarą“, o rugsėjį Šventininkų bibliotekoje – labiau rusakalbiame krašte – K. Serebrenikovo filmą „Vasara“.

PROJEKTO PRIEŠISTORĖ

Beveik prieš devynerius metus Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka dalyvavo projekte „Bibliotekos pažangai“. Vykdant šį projektą, kaimo bibliotekų filialai buvo ne tik aprūpinti nauja kompiuterine ir programine įranga – žmonėms buvo suteikta galimybė gauti informacijos, mokytis, bendrauti, pramogauti nuotoliniu būdu naudojantis naujausiomis technologijomis. Puikūs rezultatai paskatino dalyvauti kitame – „Bibliotekos pažangai 2“ – projekte. Tad Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2015 m. birželio 9 d. paskelbė projekto „Migruojantis kinas“, kurio tikslas – bibliotekos inovatyvių paslaugų jaunimui ir senjorams, bendruomenėms teikimas, pradžią. Projektą rėmė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Billo ir Melindos Gatesų fondas, Trakų rajono savivaldybė. Gavusi finansavimą, Trakų viešoji biblioteka įsigijo įrangą, reikalingą filmams kokybiškai rodyti tiek patalpose, tiek lauko erdvėse, taigi įgijo galimybę rengti išvažiuojamuosius kino vakarus bibliotekos filialuose, netradicinėse lauko erdvėse. Šia galimybe biblioteka aktyviai naudojosi – kino seansus surengė Aukštadvaryje, Bijūnuose, Čižiūnuose, Dusmenyse, Grendavėje, Rykantuose, Rūdiškėse, Onuškyje, Paluknyje, Šklėriuose, Šventininkuose, Tiltuose, Lentvaryje, Senuosiuose Trakuose, Bražuolėje. Taip kino projektas tapo plačiai žinomas visame rajone.

Filmų peržiūros organizuotos darželiuose, užimtumo centruose, senelių namuose, mokyklose, bibliotekose, Trakų Salos pilyje. Didžiausio mažųjų žiūrovų susidomėjimo sulaukė filmas „Mažasis princas“, kuris buvo parodytas net dešimtyje rajono kaimų. Trakų viešojoje bibliotekoje lankytojus džiugino ketvirtadienio kino ciklas, jo metu buvo parodyta daugiau kaip 15 lietuvių ir užsienio kūrėjų filmų. Pristatyti savo filmų buvo atvykę režisieriai Aud rius Juzėnas ir Justinas Krisiūnas, po peržiūrų jie dalyvavo diskusijose su žiūrovais. Rodyti ir jaunųjų kūrėjų režisūriniai bandymai, pavyzdžiui, kraštietė režisierė Anastasija Piroženko pristatė savo trumpametražę kino juostą „Laikinai“. 2015-aisiais minint Etnografinių regionų metus, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo rodomi filmai „Lietuvių tautinis kostiumas“, „Lietuvių kalendorinės šventės“ ir kt. „Migruojantis kinas“ suteikė galimybę Trakų krašto gyventojams stebėti tų metų Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių tiesiogines transliacijas; tuo pasirūpino Trakų viešoji biblioteka kartu su Trakų rajono kultūros ir sporto centru. Tiesiogines transliacijas itin entuziastingai stebėjo jaunimas. Ypač džiugu, kad bibliotekos vykdomą „Migruojančio kino“ projektą pastebėjo festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriai. Vykdydami savo „Kino karavano“ projektą, kai labiausiai gyventojų pamėgti filmai nemokamai vežami rodyti į šalies miestus bei miestelius, trakiškiams bei miesto svečiams jie padovanojo kelias naujausių filmų peržiūras. Ši pažintis išaugo į bendradarbiavimą – 2019 m. „Kino pavasaris“ tapo Trakų viešosios bibliotekos projekto „Migruojantis kinas 2“ partneriu. Prie projekto prisidėjo ir Izraelio ambasada Lietuvoje, antrus metus iš eilės Trakų krašto gyventojams dovanojusi penkių Izraelio kino filmų peržiūras: „Buvau kadaise“ (rež. Avi Nesher), „Obuoliai iš dykumos“ (rež. Arik Lubetzki, Matti Harari), „Testamentas“ (rež. Amichai Greenberg), „Kalnas“ (rež. Yaelle Kayam), „Raudoni lapai“ (rež. Bazi Gete). Šiuos filmus hebrajų kalba rodant su lietuviškais subtitrais, gyventojams suteikta galimybė susipažinti su Izraelio kultūra, tradicijomis, papročiais ir istorija.

TRAUKA – KOKYBIŠKAS TURINYS

Filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ peržiūra Trakų Salos pilies menėje. 2016 m.

Šiemet nuo kovo mėnesio jau parodyti penki kino filmai. Atidarymo filmu pasirinkta 2017 m. juosta „Sūnaus globa“ – prancūzo režisieriaus Xavier Legrand’o ilgametražio filmo debiutas. Iki širdies gelmių sukrečiančioje dramoje pasakojama iš pažiūros paprasta istorija – tėvų kova dėl nepilnamečio sūnaus globos. Venecijos kino festivalyje filmas apdovanotas už geriausią režisūrą. Pilnoje žiūrovų bibliotekos renginių salėje nuo pat pirmųjų filmo kadrų įsiviešpatavo tyla. Visi užgniaužę kvapą stebėjo pagrindinių herojų dramą. Filmas abejingų tikrai nepaliko. 23

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Trakų viešojoje bibliotekoje rodyta lenkų režisieriaus Piotro Domalewskio 2017 m. sukurta drama „Tyli naktis“, pasakojanti, kaip šeimos šventė gali virsti pragaru. Filmas 2017 m. Gdynės kino festivalyje apdovanotas kaip geriausias filmas, 2018 m. pelnė net šešis Lenkijos kino apdovanojimus. Gegužės 9-ąją Europos dienos šventėje rodyta argentiniečių režisieriaus Luiso Ortegos 2018 m. veiksmo drama „Angelas“, atskleidžianti kvapą gniaužiančią jaunuolio, tapusio vienu garsiausių šių dienų nusikaltėlių, istoriją. Tarp šio filmo prodiuserių – kino industrijoje puikiai žinomi Agustínas Almodóvaras ir Pedro Almodóvaras. Atšilus orams, Trakų viešoji biblioteka kino filmų demonstravimą perkėlė į lauko erdvę nuo 22 valandos, kai dangų aptraukia vakaro sutemos. Štai birželio 14 d. kinomanai, įsitaisę priešais pripučiamą lauko ekraną, dviem valandoms galėjo panirti į japonų kino meistro Hirokazu Kore-edos pasakojamą istoriją. 2018 m. drama „Vagiliautojai“, vaizduojanti skurdžiai gyvenančią japonų šeimą, tų pačių metų Kanų kino festivalyje pelnė Auksinę palmės šakelę. Liepos 11 d. Trakų viešoji biblioteka, demonstruodama filmą „Vasara“, kvietė kinomanus prisiminti rusų roko grupę „Kino“ ir jos lyderį Viktorą Cojų. Šis režisieriaus K. Serebrenikovo 2018 m. namų arešto sąlygomis baigtas darbas pernykščiame Kanų kino festivalyje buvo apdovanotas už geriausią garso takelį. Filmą demonstravome originalo – rusų – kalba su lietuviškais subtitrais. Emociškai stipri ir įtraukianti juosta, praturtinta gero humoro doze. Auditorija juokėsi kartu su filmo veikėjais, širdyse dainavo kartu su V. Cojumi ir Michailu (Maiku) Naumenko, grupės „Zoopark“ lyderiu. Smagus vakaras, puikus filmas, kupinas pozityvumo ir muzikos!

Filmo „Angelas“ (rež. Luisas Ortega, 2018) peržiūra Trakų bibliotekoje, 2019 m. gegužės 9 d.

Projekto „Migruojantis kinas“ atidarymas bibliotekos kiemelyje, 2015 m. birželio 9 d.

NAUDA IR PERSPEKTYVOS

Į bibliotekos organizuotus kino seansus susirinkdavo apie 50 įvairaus amžiaus kinomanų. „Sūnaus globa“ sulaukė vyresnio amžiaus žmonių dėmesio, „Angelas“ buvo populiarus tarp jaunimo, o „Vasara“ pavergė įvairaus amžiaus publiką. Po kino seansų iš daugelio lūpų pasigirsdavo frazė: „Labai sunkaus turinio, tačiau tikrai geras filmas.“ Ne vienas žiūrovas prisipažino, kad po „Kino pavasario“ filmų nebegali žiūrėti komercinio kino. Tokie atsiliepimai rodo, kad žmonės išsiilgę geros kino industrijos produkcijos. Bibliotekoje rodomi filmai reprezentuoja kokybišką turinį – minutės, praleistos priešais ekraną, supurto sielą iki širdies gelmių, leidžia išgyventi stiprias emocijas, skatina reflektuoti. Kadangi tęstinis projektas „Migruojantis kinas“ vykdomas kelerius metus, neabejotinai matoma jo teikiama užimtumo ir turiningo laisvalaikio nauda. Gyventojams sudaroma galimybė pamatyti puikių režisierių – tiek užsienio, tiek lietuvių kūrėjų – filmų, susipažinti su garsiais mūsų šalies kūrėjais, pradedančiaisiais jaunaisiais režisieriais, filmus žiūrėti nestandartinėse erdvėse, taip praplečiant akiratį ir pasaulėžiūrą, tobulėjant dvasiškai, mažinant socialinę atskirtį. Drauge skatinama telktis į bendruomenę ir tapti jos dalimi. Projektas įkvėpė Trakų krašte susiburti smalsių kinomanų bendruomenę. Šiais metais Trakų viešoji biblioteka prisijungė ir prie „Lietuviško kino nakties“ iniciatyvos – rugpjūčio 5-ąją 25 Lietuvos ir užsienio miestuose bus rodomas režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Riešutų duona“ (1978). Šiuo kino klasika tapusiu darbu galės gėrėtis ir Trakų gyventojai bei svečiai. Projekto „Migruojantis kinas 2: kino vakarai tęsiasi“ rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Trakų rajono savivaldybė, partneriai: VšĮ „Kino pavasaris“, Trakų kultūros rūmai, Trakų seniūnijos bendruomenė „Santalka“, informacinis partneris – Trakų ir Elektrėnų krašto laikraštis „Galvė“.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

A. MICKEVIČIAUS DVASIA VILNIAUS SENAMIESTYJE Bibliotekoje saugomas Adomo Mickevičiaus bareljefas. Dailininkas nežinomas. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

Gerda Putnaitė, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Nijolė Sisaitė, Edita Sėdaitytė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Jei vilniečių paprašytume nurodyti populiariausią sostinės biblioteką, viena iš dažniausiai minimų tikrai būtų Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Ji, kaip ir poetas Adomas Mickevičius (1798–1855), – neatskiriama Vilniaus senamiesčio dalis. Dažnas tiesiog sako: „Einu į Mickevičių pasiimti knygų.“ Ir ne veltui šis vardas taip suaugęs su sostinės senamiestyje įsikūrusia biblioteka – ji deda didžiules pastangas kaupdama ir skleisdama poeto kūrybą, gali didžiuotis Mickevičianos kolekcija, šiemet atvėrė renovuotas, poeto gyventą laikotarpį primenančias patalpas. ISTORIJA

1950 m. Lietuvoje buvo įsteigtos keturios sritinės bibliotekos. Tų metų rudenį pradėjo veikti ir Vilniaus sritinė biblioteka. Ji laikinai prisiglaudė tuometinio Vilniaus srities kultūros-švietimo įstaigų komiteto tarybos 20 kvadratinių metrų patalpose (dabar – Rašytojų g. 40). 1951 m. gegužę biblioteka persikėlė į tuometinės Vilniaus miesto 2-osios bibliotekos patalpas (Trakų g. 10), į vieną senamiesčio pastatų – buvusius Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmus. 1953 m. biblioteka reorganizuota į Vilniaus viešąją biblioteką, o 1955-aisiais, minint poeto Adomo Mickevičiaus mirties 100-ąsias metines, jai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. 1995 m. rugsėjo 1 d., įgyvendinant Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, biblioteka reorganizuota į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką.

IŠSKIRTINIS RINKINYS

Nuo poeto vardo suteikimo bibliotekai metų pradėti kaupti A. Mickevičiaus kūriniai ir leidiniai apie jo gyvenimą ir kūrybą lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių, kitomis kalbomis. Mickevičianos kolekcija iš visų bibliotekos fondų buvo išskirta 1997-aisiais, rengiantis minėti A. Mickevičiaus gimimo jubiliejų 1998 metais. Šiuo metu Mickevičianos fonde yra per 1220 knygų, pavadinimų – daugiau kaip 900. Didžioji dalis ne Lietuvoje leistų leidinių yra gauti dovanų. Pavyzdžiui, 1978 m. Lenkijos leidykla ,,Czytelnik“ padovanojo bibliotekai 100 knygų lenkų kalba. Mickevičianos fonde saugoma ir keletas poeto kūrinių pirmųjų leidimų, vienas jų – „Ponas Tadas“ (Pan Tadeusz, czyli Ostatni zajazd na Litwie: historja szlachecka z r. 1811 i 1812: we dwunastu księgach wierszem), 1834 m. išleistas Paryžiuje, kuriame tuo metu kūrėjas gyveno. Jį bibliotekai padovanojo buvęs Lietuvos technikos bibliotekos direktorius Kazys Mackevičius. Seniausias fondo leidinys – iš 25

KOLEKCIJOS SKLAIDA

Virtualioje Adomo Mickevičiaus galerijoje galima užeiti net į 18 virtualių „salių“ – puslapių, kuriuose pristatomos skirtingos su poeto gyvenimu ir kūryba susijusios temos.

poeto gyvenimo Rusijos imperijoje tarpsnio, 1828 m. Peterburge išspausdintas A. Mickevičiaus istorinės poemos „Konradas Valenrodas“ (Konrad Wallenrod: powieść historyczna z dziejów litewskich i pruskich) pirmasis leidimas. Fonde saugomi ir jo kūrinių vertimai į lietuvių, taip pat kitas kalbas. Tarp jų yra „Krymo sonetų“ Motiejaus Gustaičio 1909 m. atliktas pirmasis lietuviškas vertimas, 1924-aisiais pirmąkart lietuviškai pasirodę Konstantino Šakenio ir Antano Valaičio „Pono Tado“ vertimai. Mickevičiana apima elektroninius dokumentus: 14 valandų (12 diskų) spektaklio „Maraton z Panem Tadeuszem“ (pagal „Poną Tadą“) įrašą, publicistinį kino filmą „Adomas Mickevičius: 1798–1855 m. realybės versijos“. Kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai apie poetą, jo biografijos, kritinė literatūra apie kūrybą. Daug dėmesio skiriama pripažintiems autoriams, medžiagos naujumui, pateikimui, mokslinei vertei. Kolekcijoje taip pat galima rasti kritikų veikalų apie A. Mickevičiaus aplinką: Vilniaus universitetą, filomatus (buvo vienas draugijos įkūrėjų), žinomas asmenybes (pavyzdžiui, Julijų Slovackį ir kt.), informacinių ir bibliografinių leidinių. Mickevičianos fonde taip pat yra Onos Pajedaitės fotografijų parodos ,,Adomo Mickevičiaus takais“ lakštai (32 nuotraukos)1. Daugelis šio fondo leidinių vertingi dėl juose esančių proviniencijų, marginalijų, dedikacijų bib liotekai. Tarp kolekcijos leidinių nemažai ir restauruotinų ar jau restauruotų leidinių – šiam veiklos barui biblioteka taip pat skiria deramą dėmesį2. Ši Mickevičianos kolekcija, be abejo, nėra baigtinė. Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė. Adomo Mickevičiaus asmenybės atspindžiai Vilniaus apskrities viešosios bibliotekos veikloje. XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kaunas: V. Staniulio knygynas, 2004. [T.] 6, p. 153–159. 2 Plačiau apie restauruotus ir konservuotus Mickevičianos leidinius – Laura Juchnevič, Ramunė Kleinovaitė-Gubanova. Mickevičianos kolekcijos restauravimas ir konservavimas. Tarp knygų, 2018, Nr. 11, p. 6–9.

2008 m., minint A. Mickevičiaus 210-ąsias gimimo metines, biblioteka išleido kompaktinę plokštelę „Dedikacija A. Mickevičiui. Piligrimo keliu“. Joje aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas ir kompozitorius Vidmantas Bartulis naujai įprasmino poeto kūrybą. 2015 m. parengta A. Mickevičiui skirta virtuali galerija (mickevicius.amb.lt), kurioje tarp daugelio poetui skirtų parodų yra ir „Paslaptinga kolekcija: Mickevičiana“ (parengė Tatjana Grigorčenkienė). Čia pristatomi bibliotekoje saugomi leidiniai, aptariami juose esantys spaudai, dedikacijos, pastabos. 2016–2018 m. vykdytas projektas „Mickevičianos kolekcijos dokumentų restauravimas, konservavimas ir aktualizavimas“. Pagal šį projektą, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademijos Vrub levskių biblioteka, restauruoti 16 ir konservuoti 46 vertingi, unikalūs labai blogos būklės buvę leidiniai. Dėl šios priežasties dabar kolekcija galima aktyviau naudotis pristatant ją visuomenei. Leidiniai buvo ne tik restauruoti ir konservuoti, bet ir pradėti skaitmeninti (jie ir toliau skaitmeninami), pristatomi virtualioje Adomo Mickevičiaus galerijoje.

VERTINGI ARCHITEKTŪROS RADINIAI

Dalis Mickevičianos fondo šiuo metu saugoma atnaujintoje Adomo Mickevičiaus skaitykloje. Rekonstruojant patalpas, čia netikėtai atrastos nišos su ant sienos ištapytais angelais. 2011 m., naikinant seną dažų sluoksnį, pastebėta, kad ant sienos yra taisyklingi keturi arkų formos įtrūkiai. Juos atidengus, atsivėrė simetriškai išdėstytos kažkada užtinkuotos arkos bei nišos, o po dažų sluoksniu rasta XIX a. vidurio tapyba. Adomo Mickevičiaus skaityklos sienos yra išpuoštos XIX a. pirmojoje pusėje populiariu buvusiu bydermejerio stiliumi. Sienų tapyba suderinta su nišose vaizduojamais gėles barstančiais angeliukais, kuriama kambario-sodo atmosfera. Minėto amžiaus 3-iajame dešimtmetyje sodo, gėlių, vijoklinių augalų elementai interjere buvo labai populiarūs. Šis stilius paplito kartu su Tolimųjų Rytų bei oranžerijų mada. Taip dekoruotos patalpos būdavo įrengiamos arba pirmame aukšte, iš kurių galima išeiti į lauką, – prieangiuose, laiptinėse, arba antrame, trečiame aukštuose, šalia svetainių, kaip arbatos, kavos gėrimo ir pokalbių vieta, taip pat buduaruose ir moterims skirtose erdvėse. Restauruotame bibliotekos pastate Adomo Mickevičiaus skaitykla yra trečiame aukšte.

Per rekonstrukciją atnaujintoje Adomo Mickevičiaus skaitykloje saugoma dalis Mickevičianos. Skaitykloje, kurios sienas puošia XIX a. vidurio tapyba, išties galima pasijusti kaip prieš kelis šimtmečius...

ŽYMIŲ MENININKŲ KŪRINIAI

Bibliotekoje taip pat kaupiama meno kolekcija, kurios nemažą dalį sudaro įvairių žanrų (grafikos, tapybos, keramikos ir metalo (medaliai), skulptūros) Mickevičianos kūriniai. Jų yra apie keturiasdešimt. Vienas pirmųjų XX a. 7-ajame dešimtmetyje įsigytas skulptoriaus Eriko Varno 1961 m. sukurtas šamotinis A. Mickevičiaus biustas, kuris ilgą laiką puošė bibliotekos Bendrąją skaityklą (dabar tai – Didžioji salė). Žymūs menininkai – Algimantas Švažas 1966 m. ir Raimondas Antanas Miknevičius 1978-aisiais – sukūrė mūsų bibliotekos ekslibrisus su poeto atvaizdu. Taip pat yra sukurti du bibliotekos medaliai: Bronislovo Baliulevičiaus (1980 m.), Giedriaus Paulauskio ir Valdo Jurevičiaus (1998 m.). Dalis Mickevičianos meno kūrinių dovanoti autorių, kai kurie buvo įsigyti parodose ar dailės salonuose. Kūrinių autoriai – žymūs lietuvių dailininkai: Domicelė Tarabildienė, Bronius Uogintas, Gražina Didelytė, Algimantas Švažas, Kazys Rimtas Tarabilda, Romas Kvintas ir kt. Tarp meno kolekcijos autorių – Nacionalinės premijos laureatai Valentinas Antanavičius ir Dalia Kasčiūnaitė.

2010 m., bibliotekai švenčiant 60-metį, dailininkas Albinas Petras Purys jai padovanojo savo paveikslą ,,Važis“.

Buvęs Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, žinomas architektas, dailininkas Albinas Petras Purys 2010 m. bibliotekai padovanojo paveikslą ,,Važis“. Šį sumanymą šmaikštaudamas jis paaiškino taip: „Galėčiau parduoti savo paveikslą Luvrui, dailės ar kitam kuriam nors muziejui, tačiau rizikuočiau. Paveikslas dulkėtų užmirštas saugyklose. Dovanodamas viliuosi, kad jis patiks lankytojams ir primins jiems tuos laikus, kai Trakų gatvele važinėjo bričkos, karietos, kad tai buvo pagrindinės susisiekimo priemonės Vilniuje. Tapydamas jį įsivaizdavau, kad svečiai ir į šį pastatą, kuriame šiandien įsikūrusi biblioteka, tokiomis transporto priemonėmis atvažiuodavo.“

Biblioteka kviečia dalyvauti įvairiose edukacijose. Pavyzdžiui, siuvinėjimo dirbtuvėse galima pasigaminti knygų krepšį su A. Mickevičiaus atvaizdu.

RENGINIAI IR PROJEKTAI

Adomo Mickevičiaus atminimą, jo kūrybą stengiamasi viešinti įvairiuose bibliotekos renginiuose. Ypač populiarus ciklas „Adomas Mickevičius ir jo amžininkai“. Šie renginiai būna skirti ne tik poeto asmenybei, kartu atskleidžiamas ir dramatiškas jo gyvenimo laikotarpis, pasakojama apie kitus garsius XIX a. kultūros veikėjus. 2018 m., minint 220-ąsias romantiko A. Mickevičiaus gimimo metines, didžiausias bibliotekos metų renginys – Skaitymo festivalis taip pat buvo susietas su romantizmo tematika. Į tos epochos vertybes mėginta pažvelgti iš šiuolaikinio, jauno žmogaus perspektyvos. Valdovų rūmuose vykusiai parodai „Lietuva, Tėvyne mano...“ Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“3 buvo paskolintas bibliotekos fonde saugomas 1953 m. Varšuvoje išleistas „Ponas Tadas“. 2018-aisiais pradėtas įgyvendinti projektas „Adomo Mickevičiaus paveldas pasaulyje“, kuriuo siekiama plėtoti tarptautinį tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Užmegzti ryšiai su Paryžiuje įsikūrusia Lenkų istorijos ir literatūros draugija (La Société Historique et Litteraire Polonaise), kuruojančia Adomo Mickevičiaus muziejų (Musee Adam Mickiewicz). Dėl šių ryšių virtuali Adomo Mickevičiaus galerija bus papildyta naujomis parodomis. Šiuo metu po Alytaus ir Vilniaus apskričių viešąsias bibliotekas keliauja 2018 m. parengta kilnojamoji paroda „Žvelk širdimi tik į širdį!“, kurios lankytojai gali susipažinti su Adomo Mickevičiaus gyvenimu ir kūryba. Paroda su dideliu pasisekimu buvo eksponuojama Alytaus miesto Jurgio Kunčino, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės viešosiose bibliotekose. Paroda taip pat apkeliaus visas Vilniaus apskrities viešąsias bibliotekas. Bibliotekoje rengiamos įvairios edukacijos vaikams ir suaugusiesiems. Vaikai su A. Mickevičiumi gali susipažinti kartu su bibliotekos dailininke Kristina Karvelyte kurdami XIX a. popieriaus karpinių kostiumą, o suaugusieji – siuvinėdami rašytojo atvaizdą ant medžiaginio krepšio. 3

Vaiva Markevičiūtė. „Ponas Tadas“ svečiuojasi Lietuvoje. Tarp knygų, 2018, Nr. 12, p. 7–8.

„TARP KNYGŲ“ – 70 *

LIEPĄ IR RUGPJŪTĮ ŽURNALE PRIEŠ... ...56 metus (1963 m.) kvietėme pasižvalgyti po ką tik pastatyto (architektas V. Anikinas) ir baigiamo įrengti Lietuvos respublikinės bibliotekos (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) pastato erdves. Reportažo autoriaus Peisacho Freidheimo teigimu, čia pirmą kartą Lietuvoje buvo naudojami suprojektuoti specialūs bibliotekiniai baldai. Tais metais bibliotekoje atsirado ir šiandien ją puošiantis dailininko Antano Garbausko sukurtas vitražas. Pirmieji pasižvalgyti po naują bib lioteką galėjo ne tik mūsų žurnalo skaitytojai, bet ir televizijos žiūrovai – tuometis direktorius Vaclovas Jurgaitis papasakojo apie Respublikinės bibliotekos veiklą, aprodė naujas erdves.

...53 metus (1966 m.) dalijomės ypač džiugia žinia – atidaryta Palangos vasaros skaitykla (architektas A. Čepys)! Šis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys kasmet lyg medus bites traukia poilsiautojus. Tuo įsitikinti galite tiesiog užsukę į skaityklą arba atsivertę šio numerio rubrikos „Tema“ straipsnį, kuriame pasakojame ir apie ją.

...50 metų (1969 m.) pateikėme skaitytojams keliasdešimt knygotyros terminų. Kai kurių apibrėžtys puikiai tinka ir šiandien, pavyzdžiui: „Korektūra (lot. correctio – pataisymas) – 1. spaudos klaidų taisymas. 2. spaustuvinio rinkinio nuotrauka klaidoms taisyti.“ arba „Runos (sen. skand. rūn – paslaptis) – senoviniai skandinavų rašmenys.“ Tačiau yra ir tokių paaiškinimų, kuriuos šiais laikais nedvejodami perrašytume. Pavyzdžiui, aprašant termino „komiksas“ reikšmę, laikytasi tuomečio režimo taisyklių: „nuotykinio pobūdžio iliustruotas leidinys apie nusikaltimus, nužudymus ir pan., pritaikytas miesčioniškam skoniui (komiksai leidžiami kapitalistiniuose kraštuose).“

...48 metus (1971 m.) raginome su knygomis nesiskirti ir vasarą – tam puikiai tinka lauko skaityklos. Pateikėme į lietuvių kalbą išverstą architekto V. Strašnovo ir inžinieriaus konstruktoriaus G. Strašnovo straipsnį, spausdintą žurnale „Bibliotekar“. Jame – aštuoni eskizai, kaip būtų galima įrengti skaityklą po atviru dangumi. Šiandien tokių skaityklų galime pamatyti įvairiose Lietuvos vietose – miestų parkuose, aikštėse, paplūdimiuose. Kaip jas įrengti ir įkvėpti gyvybingumo – ne tiek finansų, kiek išmonės reikalas. O mūsų bibliotekininkams jos netrūksta.

* Šioje rubrikoje verčiame šiemet septyniasdešimtmetį mininčio žurnalo puslapius ir primename, kuo mūsų profesinė bendruomenė gyveno septynis pastaruosius dešimtmečius.

...44 metus (1975 m.) pasakojome apie aštuntąjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų seminarą „LiLaEst“, tuokart vykusį prie Žeimenų ežero Švenčionių rajone. Tradiciškai iškėlus „LiLaEst“ vėliavą, trijų Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų kolegos dalijosi darbo patirtimi, sprendė bendras bibliotekų darbo problemas ir, žinoma, rungėsi sporto varžybose, smagiai ir turiningai leido laiką. „LiLaEst“ seminarus, kaskart vykstančius vis kitoje šalyje – Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, žurnale aprašydavome gana dažnai, o visą ligtolinę istoriją apžvelgėme 2014 m. liepos–rugpjūčio numeryje.

...33 metus (1986 m.) rašėme apie dabartinio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko pirmąjį žingsnį mokslininko kelyje – Vilniaus universitete jis apgynė disertaciją apie bibliotekininkų ir bibliografų rengimą universitetuose. R. Gudauskas tyrė tuo metu opią bibliotekininkų rengimo mokslo ir technikos pažangos sąlygomis problemą, įrodė, kad universitetinės studijos būsimiems bibliotekininkams turi daug privalumų. Tai buvo ypač aktualu prasidėjus aukštojo mokslo sistemos pertvarkai.

...16 metų (2003 m.) šventėme įkurtuves – liepos 5-ąją atidarytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestatas. 1963-iaisiais atvertame naujame Na-

cionalinės bibliotekos pastate labai greitai pradėjo trūkti vietos ir knygoms, ir darbuotojams, todėl po 40 metų pastatytas priestatas suteikė džiaugsmo ne vienai bibliotekininkų ir skaitytojų kartai. Priestato architektai – Gediminas Baravykas ir Leonilė Majerienė.

Tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir kultūros ministrė Roma Žakaitienė perkerpa simbolinę juostą. Rolando Ginaičio nuotr.

...29 metus (1990 m.) išleidome blokadinį liepos–rugpjūčio numerį. 1990 m. sovietų vykdyta ekonominė blokada ir mūsų redakciją privertė susiveržti diržus... Nepriklausomybės pradžia šalies bibliotekoms buvo sunki – apie tai byloja šiame numeryje išspausdintas Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos kreipimasis į šalies vadovus, kuriame atkreipiamas dėmesys į bibliotekų padėtį: daugelyje savivaldybių bibliotekos uždaromos, jų finansavimas menkas, bibliotekininkų algos – vos pusė vidutinio šalies atlyginimo. „Esame labai sunerimę, kad bibliotekos neatsidurtų ne savivaldos, o savivalės rankose, – rašoma kreipimesi. – Valstybės kultūros lygį geriausiai parodo jos požiūris į biblioteką – neabejotiną kultūros perėmimo instituciją, pasaulinės kultūros dokumentų saugyklą.“ Primenama, kad 1936 m. Lietuvos Respublikoje jau buvo priimtas bibliotekų įstatymas ir sparčiai kuriamas bibliotekų tinklas. Tęsti šiuos darbus reikėtų ir atgavus nepriklausomybę. Bibliotekininkų balsas buvo išgirstas – Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas priimtas 1995 m. birželio 6 d.

...6 metus (2013 m.) dalijomės akimirkomis iš trečiojo tarptautinio bibliotekininkų dviračių žygio „Cycling for Libraries 2013“, kuriame tarp daugiau kaip šimto bib liotekininkų, įveikusių per 400 km ir aplankiusių 17 biblio tekų, buvo ir lietuvė – Nacionalinėje bibliotekoje dirbanti Alma Masevičienė. Iš Nyderlandų sostinės Amsterdamo dviračiais keliaudami į Briuselį Belgijoje, bibliotekininkai siekė atkreipti dėmesį į viešąsias bibliotekas, jų teikiamas visuomenei naudingas ir reikalingas paslaugas, akcentuoti, kad vieni svarbiausių tikslų yra mažinti informacinę ir technologinę atskirtį visuomenėje, remti mokymąsi visą gyvenimą ir užtikrinti visiems vienodą informacijos laisvąją prieigą.

Parengė Vaiva Markevičiūtė 29

ŽMONĖS IR LAIKAS

KITA STOTELĖ – NUOTYKIS Vytautas Smilgevičius Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius

Žinomame romane įėjimas į magišką Narnijos šalį buvo paprastoje drabužių spintoje. Atidarius jos duris, herojų laukė daug nuotykių, įdomių, linksmų ir liūdnų patirčių. Kiekvienas, atėjęs į biblioteką, taip pat gali atverti duris, pavyzdžiui, vedančias į praeities pasaulius, patirti įvairių nuotykių. Kalbame apie bilietus. Paprastus skirtingų dydžių ir spalvų popieriaus gabalėlius, kurių vieni – viešojo transporto, kiti – įėjimo į įvairius renginius, treti – įvairių automatų. Kiekvienas jų slepia savitą istoriją, dažnai susijusią su konkrečiu žmogumi, jo išgyvenimais. Tad pamėginkime prakalbinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus bilietus tardami: „Atsargiai, durys užsidaro. Kita stotelė – nuotykis.“

Pradėkime nuo privilegijų. Visais laikais norėta gerai sugyventi su žiniasklaida. Tą liudija vieno prabangiausių tarpukario Kaune kino teatro „Forum“ nemokamas bilietas visiems 1940 metams, išduotas dienraščio „XX amžius“ redakcijai1. Sausio 14 d. korespondentas greičiausiai žiūrėjo filmą „Didvyris per prievartą“, o balandžio 15 d. – „Tarasas Bulba“ su Danielle Darrieux ir Harry Bouru. Po keleto mėnesių šio nuo 1936 m. leisto katalikiškojo Dienraščio „XX amžius“ redakcijai išduotas bilietas laikraščio nebeliks, nebeprireiks ir nemokamai lankytis Kauno kino teatre „Forum“ nemokamo bilieto. visus 1940 metus. Bilietų originalai saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų Kitas privilegijų ir rankraščių skyriuje įrodymas – „Lietuvos geležinkelių“ bilietas Nr. 10202. Jis išduotas 1939 m., galioja iki gruodžio 31 d., leidžia visur važiuoti pirmąja klase. Savininkas – ministro pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje Kazys Bizauskas. Taip, tas pats, kuris po metų bus suMinistro pirmininko pavaduotojui Kaziui Bizauskui 1939 m. „Lietuvos imtas ir 1941 m. liepą geležinkelių“ išduotas nuolatinis bilietas. sušaudytas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius (LNB RKRS). F29-1727. Lap. 4. 2 LNB RKRS. F61-13. Lap. 1.

Bibliografė A. Sirijos Girienė ir rašytojas V. Sirijos Gira. 1987 m. Nuotraukos iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus

V. Sirijos Giros įspūdžiai, užrašyti ant kitos pusės kino ir filharmonijos bilietų. 1989 m.

Bet užtenka privilegijų: paskaitykime Vytauto Sirijos Giros (1911– 1997) mintis apie jo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje aplankytus kultūros renginius. Rašytojas mėgo įspūdžius užrašyti kitoje bilieto pusėje. 1989 m. liepos 6 d. Palangoje rašytojas užfiksavo: Buvau su Alma3 ir su M. ir J. Krikštopaičiais. „Nuoga meilė“ – be jokių nuogumų dramatiškas prancūzų filmas, patiko4. Liepos 7 d. – naujas įrašas: Buvau su Alma ir M. ir J. Krikštopaičiais. „Prancūzų leitenanto moteris“ (anglų) – stiprus filmas (klaidžios moteriškos psichikos studija)5. Liepos 12 d. rašytojas ant Valstybinės filharmonijos Klaipėdos filialo bilieto parašė: Buvau su Alma. Dirig. – J. Domarkas, programoje – Dvarionas, Naujalis, Jonušas. Skaitovas – L. Noreika, programoje – Maironis, ypač aktualus šiandien6. Liepos 16 d. rašytojas ir vėl lankėsi filharmonijoje: Buvau su Alma. Užbaigiamasis sezono (simfon. orkestro) koncertas. Nuotaikinga populiarių operų ir operečių nuotaika7. Rašytojas žiūrėjo ir lengvesnio turinio filmus. 1989 m. birželio 30 d. jis parašė: „Buvau su Alma „King Kongas gyvas“ (JAV) – vidutiniškas siaubo filmas (techniškai gerai sukurptas)8. Kitą kartą: „Buvau su Alma ir M. ir J. Krikštopaičiais. Italų komedija „Benamis ieško būsto“ – pirma dalis nuobodi ir nejuokinga, antroji – įdomi!“9 O kiek kainavo galimybė prieškario Kaune pasinaudoti viešuoju transportu? Šį barą, bankrutavus bent dviem bendrovėms, iki tol organizavusioms transporto darbą, apie 1936 m. perėmė Kauno miesto savivaldybė. Jos apytiksliai 1938 m. naudotus bilietus ir matome: bilietą 20 kartų keltis funikulieriumi10 ir autobuso bilietą 10 kartų važiuoti maršrutu Rotušė–Įgulos bažnyčia 11. Kiekvienas kainavo po 1 litą, o gera, nupenėta žąsis tuo metu kainavo visus 5 litus. Taigi nepigu buvo važinėtis Laikinojoje sostinėje. Kur keliavo dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957), su pertraukomis Lietuvoje gyvenęs Daugkartinio važiavimo bilietai. Kaunas, apie 1938 m. XX a. 3–4-ajame dešimtmečiais? Iš turimo bilieto galime spręsti, kad jis galėjo vykti Odesos tramvajumi – iškilmingai tuomet Rusijos imperijai priklausiusiame mieste 1910 m. paleista transporto priemone, kurios, pasak odesiečių, buvo neįmanoma pavyti, toks jau greitas tas tramvajus. Ir gana brangus: bilieto kaina – 10 kapeikų12 (1 kilogramas mėsos – 50 kapeikų). Žvelgdami į ispanišką bilietą, klausiame savęs: ar patiko žurnalistui ir keliautojui Matui Šalčiui (1890–1940) Madride 1928 m. stebėta korida13? O juk po keleto metų Ispanijoje prasidės kai kas baisesnio nei korida – negailestingas šalies pilietinis karas. Alma – rašytojo žmona Almonė Sirijos Girienė (1932–2005), bibliografė, dirbusi Knygų rūmuose, vėliau Nacionalinės bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centre. 4 LNB RKRS. F167-237. Lap. 11. 5 LNB RKRS. F167-237. Lap. 12. 6 LNB RKRS. F167-237. Lap. 17. 7 LNB RKRS. F167-237. Lap. 19. 8 LNB RKRS. F167-237. Lap. 8. 9 LNB RKRS. F167-237. Lap. 23. 10 LNB RKRS. F29-1727. Lap. 1. 11 LNB RKRS. F29-1727. Lap. 2. 12 LNB RKRS. F167-237. Lap. 3. 13 LNB RKRS. F189-806. Lap. 16. 3

Keliautojas ir žurnalistas M. Šalčius. 1929 m.

M. Šalčiaus įsigytas hipodromo bilietas. Mandžiūrija, Charbinas, 1932 m.

Kartu su M. Šalčiumi praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Azijoje galime patirti daugybę neužmirštamų nuotykių. Štai, plaukiant laivu į Indoneziją14, neatsargus nešikas numetė sunkią dėžę. Tiesiai M. Šalčiui ant kojos. Koja ištino – teko perpjauti batą. Pamėlynavusiai galūnei nepadėjo nė šalto vandens vonios, prireikė gultis į ligoninę. Kaip ir kuo ten keliautoją gydė – nežinia, tačiau koja daugiau nebeskaudėjo. Delio traukinio bilietas15 primena, kaip žurnalistas siekė interviu su Mahatma Gandhi, kiek pastangų įdėjo, kol galiausiai tą interviu gavo. Kai kurie Indijos transporto bilietai primena ir moralės normas: viename įrašytas sikhų dievo vienas vardų – Satnam16, kitame – užrašas anglų kalba Honesty (sąžiningumas)17. Honkongo bilietai18 liudija, kaip M. Šalčiui ten buvo striuka su pinigais: už straipsnius vietos spauda nemoka, o už viešbutį reikia mokėti. Teko M. Šalčiui užstatyti savo daiktus, su 80 Honkongo centų kišenėje bandyti išgyventi, o pinigams pasibaigus – ir badauti. Vėliau jau ir mintys apie savižudybę, stovint ant uolos krašto, aplankė. Viską išgelbėjo lietuvių keliautoją pakalbinęs indas. Išgirdęs apie interviu su M. Gandhi, apmokėjo lietuvio skolą, apgyvendino savo namuose ir dar kursus organizavo, kad M. Šalčius pajamų turėtų. Šanchajaus bilietai 19 pasakoja kitas istorijas. Pavyzdžiui, kaip M. Šalčius ieškojo reikiamo adreso. Gerokai paklaidžiojęs, galiausiai rado tą numerį visai kitame gatvės gale. Pasirodo, miesto valdžia jau kelintą kartą pakeitė namų numerius. Milžiniškas 17 18 19 14 15 16

LNB RKRS. F189-806. Lap. 206. LNB RKRS. F189-806. Lap. 158. LNB RKRS. F189-806. Lap. 156. LNB RKRS. F189-806. Lap. 154. LNB RKRS. F189-806. Lap. 138, 156. LNB RKRS. F189-806. Lap. 171, 185.

M. Šalčiaus lėktuvų bilietai: Lenkijos bendrovės LOT skrydžio Varšuva–Vilnius bilietas. 1935 m.; Bolivijos bendrovės „Lloyd Aereo Boliviano“ bilietas. 193(8?) m.

kosmopolitinis Šanchajus pakerėjo M. Šalčių. Būtent čia žurnalistą užklupo Japonijos–Kinijos karas – japonų kariuomenė puolė miestą. M. Šalčiaus (jau karo korespondento) labai prokiniški rašiniai, aukštinantys vietos gynėjų narsą, deja, nepakeičia karo eigos. Iš Šanchajaus M. Šalčiaus kelias veda į Charbiną. Ten 1932 m. keliautojas bandė laimę vietos hipodrome, statydamas už žirgą Nr. 4 20. Nežinia, ar laimėjo (greičiausiai – ne), užtat pamatė, kaip Automatinių svarstyklių bilietas, Mandžiūrijoje ant Japoniišduotas M. Šalčiui. Varšuva, 1935 m. jos kariuomenės durtuvų kuriama nauja „suvereni“ valstybė, kurioje viskam vadovauja japonai. Po keleto metų M. Šalčius būtų pakliuvęs į kitokį Charbiną. Miestą, kuriame žygiuoja būriai juodmarškinių Rusijos fašistų partijos smogikų, virš „Rusų klubo“ spindi neoninė svastika, o sąskaitos suvedamos tamsiose gatvėse: tai rusų smogikai, dirbantys Japonijos žvalgybai, nužudo 20

LNB RKRS. F189-806. Lap. 26.

neįtikusį žmogų, tai Sovietų Sąjungos žvalgybininkai nušauna pernelyg aktyvų fašistų smogiką. Lenkiškas XX a. 4-ojo dešimtmečio automatinių svarstyklių bilietas su įspaustais skaičiais: 92,5 kg21. Būtent tiek 1935 m. svėrė Matas Šalčius. Pasiėmęs 10 kilogramų bagažo, Lenkijos oro linijų LOT lėktuvu jis skrido iš Varšuvos į Vilnių22. Skrydis truko ilgiau nei valandą (išskrisdavo anksti – apie 6 valandą ryto), kainavo – apie 30 zlotų. Palyginimui: madinga suknelė kainavo 190 zlotų, mažiausia policininko alga – 150 zlotų. Vėl galime skristi su M. Šalčiumi – šįsyk vienomis seniausių oro linijų – Bolivijos „Lloyd Aereo Boliviano“23 (kompanija gyvavo 1925–2010 m.). Nagrinėdami kitus XX a. pirmojoje pusėje išleistus bilietus, galime pasijusti, tarsi dalyvautume viktorinoje apie Lietuvos vietovardžius. Štai vokiškuose traukinių 1929–1933 m. bilietuose matome ir Eydtkuhnen (Eitkūnus)24, ir Pogegen (Pagėgius), Uszlenkisz (Užlenkį), Endruszen (Endriušius). O ar atpažinsime iš užrašo Schmalleningken Smalininkus25? Galime pasidžiaugti, kad patekti į mūsų bibliotekas nieko nekainuoja: anava prieškario Vokietijoje įėjimas į Štutgarto biblioteką buvo mokamas, kainavo visus 10 pfenigų26. Tai tik keletas istorijų, kurias gali papasakoti įvairiaspalviai įvairių dydžių bilietai. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose bilietų ir su jais susijusių istorijų yra kur kas daugiau: telieka ateiti ir įsiklausyti į jų tyliai bylojamas istorijas. Juk kita stotelė – nuotykis.

Traukinio Berlynas–Eitkūnai–Karaliaučius bilietas. 1933 m. (viršuje); traukinio Tilžė–Smalininkai bilietas. 1929 m.

Įėjimo į Štutgarto (Vokietija) biblioteką bilietas.

24 25 26 21 22 23

LNB RKRS. F189-806. Lap. 31. LNB RKRS. F189-806. Lap. 32–38. LNB RKRS. F189-806. Lap. 39. LNB RKRS. F189-806. Lap. 11. LNB RKRS. F189-806. Lap. 18. LNB RKRS. F30, ap. 1. b. 3516. Lap. 17.

KRONIKA

JUBILIEJINĖS„VILNIAUS (RE)KOLEKCIJOS“ Birželio 27 diena Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo neeilinė – tądien kartu su Lietuvos fotografijos meistru Antanu Sutkumi ne tik šventėme jo 80-ąjį gimtadienį, bet ir galėjome dar kartą pasinerti į menininko sukurtą pasaulį, bandyti įminti fotografijose užkoduotas metaforas. Bibliotekoje surengta iki šiol niekur nerodytų A. Sutkaus fotografijų paroda „Vilniaus (re)kolekcijos“, eksponuojanti XX a. 7-ojo dešimtmečio fotografijas, kurių archyvą šeimos sodyboje atsitiktinai aptiko duktė Giedrė. Per parodos atidarymo iškilmes gausiai susirinkusi kultūros bendruomenė pagerbė jubiliatą: skambėjo sveikinimai ir linkėjimai, menininko kūrybos, jo indėlio į Lietuvos fotografiją vertinimai, netrūko gausių ovacijų.

Pasveikinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato į Nacionalinę biblioteką atskubėjo kultūros lauko ir politikos atstovai: kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, bičiuliai ir gerbėjai. Pats jubiliatas buvo nustebintas tokios susirinkusiųjų gausos. „Jaučiuosi geriau negu Berlyne“, – teigė A. Sutkus, prisiminęs, kaip 2017 m. Vokietijoje jam buvo įteikta prestižinė fotožurnalisto dr. Ericho Salomono premija. Nacionalinė biblioteka nuo XX a. pabaigos savo fonduose saugo fotografijos menininko dovanotų ciklo „Basų kojų nostalgija“ (1959–1979 m.) autorinių atspaudų kolekciją. Tai – 20 metų laikotarpį apimantis ciklas, liudijantis A. Sutkaus kūrybinę raidą. „Būtent šis fotografijų ciklas ir tapo postūmiu susisiekti su Maestro vėl. Taip gimė ši grandiozinė, unikali jubiliejinė Antano Sutkaus paroda“, – per parodos atidarymą sakė bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Šablauskienė. Į fotografijų parodą „Vilniaus (re)kolekcijos“ įtraukti atspaudai ir darbai, nepakliuvę į retrospektyvinę A. Sutkaus parodą „Kosmos“, praėjusiais metais surengtą Nacionalinėje dailės galerijoje. „Vilniaus (re)kolekcija“ sudaryta iš 1968–1984 m. sukurtų nuotraukų. Tai – tarsi miesto ir jo žmonių pasakojimai, nukeliantys mus į kitokį, pažįstamą-nepažįstamą Vilnių, skatinantys pajusti menininko užfiksuotą to laiko dvasią. Nuo 17 metų su fotoaparatu nesiskiriantis menininkas jau nefiksuoja naujų kadrų, šiandien jis yra atsidėjęs savo archyvo tvarkymui. Tačiau jam rūpi ir Lietuvos fotografijos, ir meno kūrėjų situacijos klausimai. A. Sutkus džiaugėsi jubiliejaus proga sulaukęs žinios apie teigiamą valdžios sprendimą dėl Gedimino prospekte įsikūrusios Lietuvos fotomenininkų sąjungos patalpų – nuspręsta jas išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Kaip didžiausią Dievo dovaną įvardijo

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotografas Antanas Sutkus džiaugėsi gausiai į parodos atidarymą susirinkusiais žiūrovais. Vygaudo Juozaičio nuotr.

galimybę bendrauti su žymiais savo kartos fotografais, vadinamosios lietuvių mokyklos atstovais (Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Vitu Luckumi, Algimantu Kunčiumi ir kt.). „Tos prasmės, kurias sukuria Jūsų fotografija, fiksuojamai realybei tikrai suteikia kažką daugiau. Metafora – tai tikrovės perkėlimas į kitą lygmenį, kažkas daugiau negu toje tikrovėje yra. Tą tikrovę jau galime pamatyti ir iš amžinybės perspektyvos“, – kalbėdamas apie menininko sukurtų fotografijų perkeltines prasmes, teigė M. Kvietkauskas. Pabrėždamas humanišką fotomenininko santykį su vaizduojamu pasauliu, A. Gelūnas sakė, kad A. Sutkus „žvelgia į sutiktus žmones su gilia simpatija ir kaip atlygį gauna atvaizdus, kurie gerokai peržengia formalius portreto parametrus“. Kalbėtojas prisiminė filosofo Arvydo Šliogerio taiklią mintį, kad „A. Sutkui labiausiai rūpi egzistencijos raukšlės“, jos neišvengė atidaus menininko žvilgsnio. Ar įmanoma suprasti, kaip A. Sutkus kuria savąjį meną, retoriškai svarstė renginio vedėjas V. Sventickas. Pats fotomenininkas yra sakęs, kad kuria spontaniškai, intuityviai, tačiau to nebūtų be turimos Dievo dovanos. „Jo kamera ima tik tuos vaizdus, kurie pasakoja apie pasaulį, jie tampa kūrinio medžiaga, patys susikadruoja ir palieka už ribų visa, kas nebūtina“, – teigė V. Sventickas. „Su rusišku fotoaparatu ir felinišku pasaulio visumos pojūčiu“, – prisimindamas 1956 m. fotografiją „Zapyškio dvare“, vakaro vedėjas taip apibūdino A. Sutkaus kūrybos filosofiją.

Vaidenė Grybauskaitė 33

KRONIKA

ISTORIJĄ LIUDIJANTI IKONOGRAFIJA Knygotyrininkas prof. habil. dr. Domas Kaunas savo darbuose plačiai naudoja ikonografinę medžiagą. Mokslininkas pabrėžia, kad jam svarbu senųjų spaudos leidinių tyrimo tekstinį naratyvą grįsti (ne tik papildyti!) ir vaizdais. Daugelyje jo parašytų ir sudarytų knygų prie iliustracijų rasime prierašą„Iš Domo Kauno rinkinio“. Akademiko gimimo 70-mečio proga kultūros istorijos, senųjų spaudinių tyrinėtojai, bibliofilai su dideliu malonumu galėjo apžiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje surengtą D. Kauno ikonografijos rinkinio parodą „Mažosios Lietuvos ikonografija“. Parodai (vyko balandžio 26 d.– gegužės 20 d.) pasibaigus, 200 egzempliorių tiražu buvo išleistas jos informacinis leidinukas1.

Akademikas Domas Kaunas pristato savo kolekciją. Virginijos Valuckienės nuotr.

Parodoje galima buvo pamatyti, koks gausus profesoriaus turimas ikonografinių šaltinių, visų pirma atvirukų bei fotografijų, rinkinys. Geriausias pavyzdys – eksponuotas albumas „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai: 1889–1940 metų ikonografija“2. Dėl ribotos vietos akademikas galėjo pateikti gal vos penktąją dalį savo rinkinio, bet ir tai, kas eksponuota, yra įspūdinga. Visuomenei svarbu, kad ši kolekcija yra atvira ir prieinama tyrinėtojams, naudojama atliekant mokslinius tyrimus. Kolekciją D. Kaunas pradėjo kaupti 1970 metais, rinkdamas medžiagą apie Mažosios Lietuvos lietuvių rašto paveldą, atlikdamas įvairius tyrimus, vykdamas į ekspedicijas. Ji natūraliai atspindi mokslininko interesus, sutampa su jo tyrimų kryptimis, yra vertinga medžiaga šiems tyrimams argumentuoti. Formuodamas rinkinį, D. Kaunas pirmenybę teikė krašto lietu Mažosios Lietuvos ikonografija: parodos iš Domo Kauno rinkinio pateiktis / sudarytojas Domas Kaunas, dailininkas Alfonsas Žvilius. Vilnius: UAB Petro ofsetas, 2019. 24 p.: iliustr. 2 Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai: 1889–1940 metų ikonografija / Domas Kaunas. Vilnius: Valstybės žinios, 2000. 438 [1] p.: iliustr, faks. 1

viškajai etnografijai, lietuvių kultūros ir politikos veikėjams, lietuvių raštijai, literatūrai ir kultūrai reikšmingiems Mažosios Lietuvos miestams. Parodoje buvo pristatomi atvirukai bei nuotraukos. Atvirukai sugrupuoti pagal temas: 1) lietuviškojo krašto etnografija, 2) kultūros ir politikos veikėjai, 3) Kristijono Donelaičio gyvenimo ir kūrybos geografija, 4) Kuršių nerija, 5) Tilžė – Lietuvos sostinė (Tilsit – Hauptstadt Litauens), 6) Klaipėda (gatvės, aikštės, krantinės, paminklai), 7) Klaipėda (architektūros paminklai), 8) senasis ir naujasis Karaliaučius, 9) Vokiečių ordino pilys. Ši atvirukų kolekcija aprėpia kelių dešimtmečių laikotarpį nuo 1897 metų. Patekę į kolekcininko rankas, atvirukai išliko, buvo išgelbėti nuo sunykimo ar sunaikinimo. Kas žino, kiek jų būtų buvę prarasta. Be to, sumedžioti užsienyje ar įvairiuose aukcionuose, buvę išblaškyti, išsiuntinėti po pasaulį, jie sugrįžo ten, kur gali būti įdomūs ir įvertinti. Nuotraukoms teko trys stendai, juose – sienų „bilderukai“ (ant sienų kabinti spausdinti paveikslėliai – D. J.) ir mažojo formato albumų nuotraukos. Parodoje taip pat buvo pristatyti naujausi Mažosios Lietuvos vietovių atvirukų ir nuotraukų albumai iš profesoriaus kolekcijos, leisti Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Paroda „Mažosios Lietuvos ikonografija“ ir galimybė susipažinti su vertinga D. Kauno surinktos ikonografinės kolekcijos dalimi – tai tikra dovana senosios ikonografijos mėgėjams. Rengiant ekspoziciją, talkino Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja, klaipėdietė Laura Molytė.

Dainius Junevičius

KRONIKA

APTARTI BIBLIOTEKŲ VEIKLAI SVARBŪS KLAUSIMAI 2019 m. liepos 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Nacionalinės bibliotekos ir apskričių viešųjų bibliotekų (AVB) vadovų ir specialistų susitikimas, kurį inicijavo Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyrius. Renginio darbotvarkėje buvo numatyta aptarti šiuos bibliotekų tarpusavio bendradarbiavimo klausimus: Lietuvos bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo prielaidas; esamą situaciją; AVB lūkesčius dėl Nacionalinės bibliotekos metodinės veiklos; bendros veiklos galimybes.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius susitikimo dalyviams pristatė darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelį. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Susitikime dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė, Vilniaus apskrities viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė ir Regionų metodikos ir vadybos centro vadovas, buvęs ilgametis bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Kauno apskrities biblio tekos direktorė Edita Urbonavičienė, Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos paskirtoji direktorė dr. Laura Juchnevič ir laikinai direktoriaus pareigas einanti Kristina Kundrotienė, Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir direktoriaus pavaduotoja Ekaterina Prakapenė, Panevėžio apskrities viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Greiciūnienė, kiti specialistai. Bibliotekininkystės skyriaus vadovė dr. Rasa Januševičienė atkreipė dėmesį į bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų atnaujinimo svarbą ir reikšmę šių organizacijų darbo kokybei: tai pažymima tiek tarptautinių organizacijų gairėse (IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices, 2016), tiek mūsų šalies kultūros politikos dokumentuose (Lietuvos kultūros politikos strategija, 2019). R. Januševičienė taip pat apžvelgė sudėtingą Lietuvos bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo situaciją, apibūdino Europos šalių nacionalinių bibliotekų struktūrose veikiančių kompetencijų centrų gerąją patirtį.

Nacionalinė biblioteka dar 2017 m. kartu su partnerėmis – viešųjų bibliotekų asociacijomis (Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija) ir aukštosiomis mokyklomis (Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technologijos universitetu) yra parengusi Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelį. Jo esmę ir turinį susirinkusiesiems pristatė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas. Direktorius pabrėžė šio modelio įgyvendinimo svarbą, akcentavo Nacio nalinės bibliotekos, apskričių viešųjų bibliotekų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo ir bendrų veiklų koordinavimo reikšmę. Tačiau parengtas modelis, kaip teigė Nacionalinės bibliotekos vadovas, negali pradėti veikti dėl jo diegimui neskiriamų lėšų. Susitikimo dalyviai pasiūlė parengti bendrą raštą kultūros ministrui dėl Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio diegimo ir Kompetencijų centro Nacionalinėje bibliotekoje sukūrimo. Šiuo metu bibliotekų darbuotojų kvalifikacijų tobulinimas vykdomas tik pačių bibliotekų pastangomis, naudojant savus išteklius, kurių nepakanka, norint užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo procesų sistemingumą ir kokybę. Bibliotekos nuolat rengia ir vykdo kvalifikacijos tobulinimo projektus, tačiau tik tikslinės biudžeto lėšos, skirtos bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemai diegti, padėtų problemą išspręsti iš esmės. Susitikime vyko gyvos diskusijos, išsakyta įvairių minčių, kaip gerinti Nacionalinės bibliotekos ir apskričių viešųjų bibliotekų bendradarbiavimą. Dėkodami renginio auditorijai už aktyvų dalyvavimą, tikimės tolesnių abipusiškai naudingų susitikimų.

Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vadovė

KRONIKA

VAIKŲ EDUKACIJAI PASITELKIAMAS IR LĖLIŲ TEATRAS Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2018–2019 m. įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“, kurio tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, skatinti jų kūrybiškumą ir domėjimąsi lietuvių literatūra, supažindinant su skirtingomis lėlių teatro technikomis ir sudarant sąlygas jas išbandyti. Įgyvendinant projektą, parengtos ir Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje paskelbtos edukacinės lėlių teatro programos.

Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkas Rimas Driežis veda seminarą bibliotekų specialistams.

Pradinių klasių moksleiviams kūrybines lėlių teatro dirbtuves vedė scenografė Julija Charsika. Vygaudo Juozaičio nuotraukos.

Per daugiau kaip metus vykusį projektą buvo surengti devyni skirtingų lėlių teatro technikų pristatymo ir išbandymo seminarai su vaikais dirbantiems viešųjų bibliotekų specialistams. Juos vedė lėlių teatro profesionalai – Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkas, režisierius Rimas Driežis ir Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, scenografė Julija Charsika. Seminarai vyko Lietuvos

nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio, Birštono, Zarasų, Plungės, Šakių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių viešosiose bibliotekose, juose dalyvavo 158 specialistai. Per susitikimus demonstruoti lėlių pritaikymo pavyzdžiai – tiek profesionalų kurtų lėlių, tiek paprastesnių ir nesunkiai su vaikais pasigaminamų variantų, kartu pateikta ir išsamios informacijos apie lėlių teatro istoriją. Seminarų metu buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės pradinių klasių mokiniams. Kiekviena projekte dalyvavusi viešoji biblioteka buvo įsipareigojusi moksleivių grupėms surengti mažiausiai po 5 kūrybines dirbtuves (po vieną kiekvienos lėlių teatro technikos). Iš viso įvyko 55 užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 1126 vaikai. Seminaruose dalyvavę bibliotekininkai aktyviai domėjosi, kaip pasitelkti lėlių teatro galimybes kultūrinei vaikų edukacijai. Vėliau įgytas žinias pritaikė organizuodami renginius moksleiviams. Džiugina kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusių mokinių ir mokytojų entuziazmas. Vaikai sužinojo daug naujų dalykų apie lėlių teatrą, patys mėgino atlikti įvairias užduotis. Klausydamiesi iš katalogo „100 knygų vaikams ir Lietuvai“ parinktų kūrinių, pagal juos kūrė savo personažus ir vaidino istorijas. Taip žaismingai moksleiviai gilinosi į lietuvių vaikų literatūrą. Įgyvendinant projektą, buvo parengtos ir Nacionalinės bibliotekos svetainėje (www.lnb.lt/biblioteka-vaikams/leliu-teatro-edukacines-programos) paskelbtos penkios edukacinės lėlių teatro programos, kuriomis galima naudotis dirbant su moksleiviais. Kiekvieną programą sudaro teorinė įžanga (trumpa konkrečios teatro lėlės rūšies apžvalga ir galimybių pristatymas) bei praktinė dalis (išsamus lėlių gamybos aprašymas su vaizdine medžiaga). Programose daug dėmesio skiriama kokybiškos vaikų literatūros sklaidai, todėl, atrenkant vaidinimams tinkamus kūrinius, siūloma remtis minėtu 100 knygų katalogu (prie kiekvienos teatro lėlių rūšies yra nurodyta rekomenduojama knyga). Medžiaga parengta bendradarbiaujant su projekte dalyvavusiais lėlių teatro profesionalais.

Žydrė Vėtienė

KRONIKA

RENOVUOTOS ERDVĖS JAUNIMUI IR VAIKAMS Gavus europinių ir savivaldybių lėšų, 2017–2019 metais vykdant Lietuvos ir Latvijos tarpregioninį projektą buvo renovuota Pasvalio biblioteka, taip pat trys Bauskės savivaldybės bibliotekos, surengti jaunojo verslininko mokymai, idėjų konkursas, stovykla šių Lietuvos ir Latvijos kraštų moksleiviams, parengti jaunųjų verslininkų mentoriai – su vaikais dirbsiantys mokytojai bei bibliotekininkai. Projektui „Modernaus tarpvalstybinio vaikų ir jaunimo verslumo kompetencijų ugdymo tinklo bibliotekose kūrimas“ iš Europos regioninės plėtros fondo buvo skirta 628 335 eurai: 252 414 eurų – Pasvalio rajono savivaldybei, 375 921 EUR – Bauskės savivaldybei.

D. Abazoriuvienė (priekyje dešinėje) konferencijos dalyviams vedė ekskursiją po atnaujintas erdves: svečiai apsilankė naujai pastatytoje mansardoje...

... ir renovuotoje Vaikų erdvėje. Jūratės Genytės nuotr.

Birželio 20 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pristatyti Pasvalio bibliotekoje atlikti renovacijos darbai trečio aukšto Vaikų erdvėje ir nauja biblio tekos mansarda, kuriose įsikurs Atviras jaunimo centras. Paskaityti knygų ar naršyti internete čia rinksis vaikai ir jaunuoliai, turiningam laisvalaikiui bus skirta Mažųjų erdvė, Šeimos kambarys su žaisloteka, Kūrybos ir edukacijos erdvė, Individualių kūrybinių užsiėmimų erdvė, nestokojanti robotikos

priemonių ar skaitmeninių įrenginių, skirtų vaizdo ir garso įrašams kurti. Projekto rezultatus pristatė pagrindinė jo koordinatorė – rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Viktorija Gaspariūnaitė bei Latvijoje projektą koordinavusi savivaldybės darbuotoja Lainė Baha. Apie bibliotekose įvykdytus renovacijos darbus plačiau pasakojo Mariaus Katiliškio bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė ir Bauskės centrinės bibliotekos Verslo bibliotekos vedėja Ērika Pelcerė. Vaikams skirtus verslininkystės mokymus pristatė Audronė Petraitienė, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ir projekto mentorė. Konferencijoje dalyvavo ir renovuotas Pasvalio bibliotekos erdves apžiūrėjo Bauskės savivaldybės meras Arnoldas Jātniekas, svečiai iš Rygos: projekto įgyvendinimo strategijos planą parengusi verslo konsultantė Inga Uvarova ir projekto finansuotojų atstovas – Europos regioninės plėtros fondo Latvijos ir Lietuvos programos vyriausiasis ekspertas Nikolajus Fadejevas. Projekto partneriams, įgyvendintojams, mentoriams įteiktos skulptūrėlės – „Padėkos angelai“. Pasak Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Petkevičiaus, įgyvendintas projektas reikšmingas ne tik dėl finansinės naudos, jis taip pat sustiprino ryšius tarp Latvijos ir Lietuvos kaimyninių regionų – Pasvalio rajono ir Bauskės savivaldybių, suteikė progą geriau vieniems kitus pažinti. Ekskursiją po renovuotas patalpas vedusi D. Abazoriuvienė išreiškė viltį, kad ateityje miesto biblioteka bus galutinai renovuota ir atitiks pagrindinius šiuolaikinių bibliotekų standartus: veikianti moderniose patalpose, subūrusi profesionalius darbuotojus ir siūlanti kokybiškas paslaugas.

Jūratė Genytė 37

KRONIKA

PIRMASIS LIETUVOJE KNYGOMATAS Birželio 26 dieną viename didžiųjų Klaipėdos prekybos centrų vyko oficiali knygomato atidarymo šventė. Tai pirmas toks specializuotas įrenginys Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Per jo atidarymą netrūko gerų emocijų, o teisingai atsakiusieji į renginio vedėjo Remigijaus Žiogo klausimus apie knygomatą gavo Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos dovanėlių.

Knygomatą atidaro (iš kairės): Toma Gergelienė, Kristina Kundrotienė, įmonių grupės „Hansab“ atstovai T. Toločka ir M. Budraitis.

Skaitytoja išbando knygomatą – ima vaikišką knygą savo dukrai. Eugenijaus Maciaus nuotraukos

Akimirkos, kai prekybos centro „Akropolis“ lankytojai galės pasiimti knygų į namus, Ievos Simonaitytės bibliotekos bendruomenė laukė net trejus metus. Knygomato idėja kilo dar 2016 metais bibliotekininkams svečiuojantis užsienio šalyse. Stažuočių užsienyje metu klaipėdiečiai bibliotekininkai atkreipė dėmesį į autobusų stotyse, ligoninėse, socialiniuose centruose veikiančius knygomatus. Jie pasirodė itin naudingi, tad bibliotekos bendruomenė nusprendė, kad tokio įrenginio reikia ir Lietuvoje, Klaipėdoje. Vieningai sutarta, kad jis turėtų stovėti prekybos centre, kuriame kasdien apsilanko itin daug įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonių.

Tuo tikslu Ievos Simonaitytės bibliotekos bendruomenė parengė projektą „Kultūros baterija“. „Projekto tikslas – sukurti naują ir inovatyvią bibliotekos paslaugą „skaityk pramogaudamas“, kuri didintų kultūros prieinamumą ir leistų „įsikrauti“ kultūros kiekvienam prekybos centre besilankančiam ir pramogaujančiam studentui, moksleiviui, senjorui ar šeimai“, – teigė projekto vadovė Toma Gergelienė. Laimėjus konkursą ir iš Lietuvos kultūros tarybos gavus finansavimą, prasidėjo ilgas parengiamasis darbas. Juk toks įrenginys – pirmas Lietuvoje. Kad ir kaip sunku buvo sprendžiant įvairius techninius klausimus, guodė mintis, kad tokie knygomatai kone dešimtmetį puikiai funkcionuoja JAV, Švedijoje, Kanadoje ir Nyderlanduose. Nors projekte buvo numatyta knygomato idėją įgyvendinti jau 2018 metais, įrenginys atsirado tik šių metų birželį. Prie knygomato atsiradimo prisidėjo prekybos centras „Akropolis“, tarptautinės įmonių grupės „Telia Company“ atstovė „Telia Lietuva“. Tai – puikus verslo įmonių ir biudžetinių įstaigų bendradarbiavimo pavyzdys. Knygomatu naudotis labai paprasta. Pirmiausia reikia turėti Ievos Simonaitytės bibliotekoje registruotą skaitytojo pažymėjimą, jį nuskenuoti specialiu skeneriu ir knygomato ekrane iš siūlomo asortimento išsirinkti norimą leidinį. Knygai iškritus, skaitytojas gauna ir čekį su informacija apie pasiimtą leidinį. Jį skaityti gali 30 dienų, vėliau knygą turi grąžinti į biblioteką. Knygomate telpa apie 200 leidinių. Visos knygos įrenginyje yra naujos, populiarios, tinkamos tiek įvairaus amžiaus vaikams, tiek suaugusiesiems. Čia galima rasti knygų ir užsienio kalbomis. Ateityje planuojama plėsti knygomato paslaugų spektrą. Džiugu, kad knygomato atsiradimas sulaukė didelio žiniasklaidos ir bibliotekų bendruomenių dėmesio. Skaitytojai taip pat negaili gražių žodžių komentuodami socialiniuose tinkluose, rašydami asmenines žinutes ar atvykę į biblioteką grąžinti knygomate pasiimtos knygos. Ievos Simonaitytės biblioteka dar kartą įrodė, kad bibliotekos mūsų šalyje gali būti modernios ir pažangios, atliepiančios besikeičiančius šiuolaikinio skaitytojo poreikius.

Ieva Grigaitytė

KRONIKA / VASAROS STOVYKLOS

Stovyklautojų išvyka į Europos parką. Viešosios bibliotekos nuotr.

ROKIŠKIS

Atostogavo vaikai iš Lietuvos ir Latvijos. Juozo Keliuočio viešoji biblioteka kartu su Jekabpilio ir Ludzos (Latvija) bibliotekomis vykdo 2014–2020 m. „Interreg V-A“ Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Interaktyvi edukacinė erdvė – efektyvus socialinės integracijos būdas vaikams iš nepalankiomis sąlygomis gyvenančių šeimų, LLI263 (OPEN UP)“. Viena projekto veiklų – vaikų vasaros stovyklos. 2018 m. stovyklą organizavo partneriai iš Latvijos Jekabpilio bibliotekos, šiemet – Rokiškio biblioteka. Birželio 17–21 d. tarptautinėje vaikų vasaros stovykloje „Zoro“ dalyvavo 20 vaikų iš Latvijos ir 10 iš Lietuvos. Stovyklai, įsikūrusiai Rokiškio jaunimo centro Žiobiškio turistinėje bazėje, vadovavo Gitana Vošterytė, jai talkino savanoriai Tautvydas Teišerskis ir Airika Judakovaitė, ekskursijomis ir veiklų organizavimu rūpinosi projekto koordinatorė Rasa Vingelienė, bibliotekininkės Nadiežda Ivanova ir Vida Ruželienė. Penkių dienų stovyklos dalyviai susipažino su Rokiškio miestu ir jo įžymiomis vietomis, dalyvavo į stovyklą atvykusio tautodailininko Dano Stočkaus edukacinėje programoje „Medžio paslaptys“, bibliotekoje buvo supažindinti su 3D modeliavimu ir spausdinimo procesu, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse ir mokėsi kurti knygos personažą, edukacinėje programoje „Juodai balta mintis“ susipažino su grafikos menu ir įsitraukė į kūrybos procesą. Kartu su stovyklos vadove G. Vošteryte ir savanoriais vyko ilsėtis prie Rokiškio ežero. Stovyklautojams buvo organizuotos ekskursijos į Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir į Europos parką. Per visas stovyklos dienas netrūko įvairių pramogų, sportinių žaidimų, vyko „Madų šou“. Organizuotos veiklos suteikė vaikams naujų patirčių, leido patobulinti asmenines ir socia lines kompetencijas, bendravimo įgūdžius. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Nadiežda Ivanova

ŠIAULIAI

Turiningas vaikų laisvalaikis. Siekdamas didinti vaikų užimtumą atostogų metu, skatinti jų kūrybiškumą ir bendruomeniškumą, miesto viešosios bibliotekos „Saulės“ filialas jau antrąkart organizavo nemokamą vasaros stovyklėlę 6–12 metų vaikams „Vasaros linksmadieniai bibliotekoje“, kurią šiemet finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.

Vos paskelbus registraciją, visos vietos bemat buvo užpildytos. Birželio 10 d. – liepos 5 d. veikusioje stovykloje dalyvavo 57 vaikai. Veiklos buvo organizuojamos keturiomis pamainomis, kiekvienoje pamainoje lankėsi 12–17 stovyklautojų. Į stovyklėlę susirinkę vaikai pirmiausia buvo kviečiami susipažinti – žaisdami linksmąjį susipažinimo žaidimą, sužinojo ne tik dalyvių vardus, bet ir mėgstamus dalykus. Vėliau išbandė kitus bibliotekoje esančius žaidimus: dalyvavo draugiškame „Xbox“ boulingo turnyre, pramogavo prie interaktyvių grindų ir stalų, žaidė oro ritulį, stalo futbolą. Didelio susidomėjimo sulaukė piešimas ant šviečiančių stiklo molbertų, smėlio ir šviesos staliukų. Vaikai buvo supažindinti ir su komiksų menu, jo istorija, galėjo bandyti patys sukurti savo komiksą. Visus sužavėjo tapymo ant vandens ir emocinio intelekto lavinimo užsiėmimas, kuriame buvo galima išbandyti šią techniką ir išvysti, kaip vanduo reaguoja į kintančias emocijas.

Mokantis pasitelkiami ir lavinamieji žaidimai. Viešosios bibliotekos nuotr.

anglų kalbos žodynas ir išlaisvinamos kūrybinės kiekvieno vaiko galios. Stovyklos vadovės – bibliotekininkės Jūratė Senkuvienė ir Sandra Lėkytė, turinčios anglų filologijos išsilavinimą ir patirties bendraujant su vaikais. Joms jau antrus metus padeda savanorė Ema Atkočaitytė iš „Šaltinio“ progimnazijos. Vasaros anglų kalbos stovykla skirta 7–8 ir 9–10 metų vaikams, kurie skirstomi pagal jų amžiaus grupę atitinkantį anglų kalbos mokėjimo lygį. „Smiley“ vyksta dviem etapais – birželio 24–28 d. ir rugpjūčio 19–23 d.

Vaiva Keserauskaitė

TRUMPAI Panevėžys. Šiemet penkiose miesto bibliotekose – viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“, Šiaurinėje, Smėlynės, „Židinio“ ir „Žiburėlio“ – praleisti vasaros atostogas panoro apie 300 vaikų. Šiaurinėje bibliotekoje mažieji stovyklautojai su draugais iš Smėlynės bibliotekos, jaukiai įsitaisę liepų paunksmėje, susitiko su poete Daiva Čepauskaite ir klausėsi jos skaitomų posmų iš pirmos eilėraščių vaikams knygos „Baisiai gražūs eilėraščiai“ (2017). ***

Smagios kūrybinės dirbtuvės. Viešosios bibliotekos nuotr.

Naujos bibliotekos erdvės – Užsienio kalbų mokymosi centras ir Šeimų erdvė – suteikė vaikams galimybę ne tik pramogauti, bet ir išbandyti kalbų mokymosi centre įdiegtą žaismingą užsienio kalbų mokymosi programą „EuroTalk Interactive“, kalbinius įgūdžius įtvirtinti žiūrint 3D filmus. Pasak vaikų, stovyklėlė pasiūlė daug įdomių ir įtraukiančių veiklų, ne vienas prisipažino, kad ir vėl norėtų joje dalyvauti.

Jurgita Januševičiūtė-Taralė

TAURAGĖ

Anglų kalbos stovykla. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje jau antrus metus rengiama dieninė anglų kalbos stovykla „Smiley 2019“. Šiemet ji prasidėjo birželio 25-ąją ir iškart įtraukė vaikus į smagią ir kūrybišką veiklą. Mažieji mokėsi ne tik anglų kalbos, bet ir pasitikėjimo savimi, bendravimo ir bendradarbiavimo. Mokymo programa remiasi ciklišku, žaidimus įtraukiančiu metodu, kuriuo siekiama skatinti vaikų kūrybiškumą, komandinį darbą, loginį mąstymą, kritinį vertinimą. Tai ir darbas grupėse atliekant praktines užduotis, kitos aktyvios veiklos: kūrybinės dirbtuvės, lauko mankštiada, lavinamieji žaidimai, šokiai. Taip praplečiamas

Paskutinį birželio antradienį Šiaurinėje bibliotekoje laiką leidžiantys mažieji stovyklautojai susitiko su Pasvalyje gyvenančiu tautinio paveldo muzikos instrumentų meistru Albertu Bartašiumi, kuris supažindino su lietuvių liaudies muzikinės kultūros įvairove – net penkiolika instrumentų, jų gamybos technologija, galimybėmis ir senosiomis muzikavimo tradicijomis. Vaikai galėjo išgirsti jų skambesį, patys bandyti pagroti svečio pagamintais skudučiais. *** Birželio pabaigoje Šiaurinės bibliotekos stovyklautojus pradžiugino dar vienas susitikimas su knygų vaikams autoriumi, vertėju Benu Bėrantu ir knygelių iliustruotoja, grafikos dizainere Vilija Kvieskaite. Stovyklautojams buvo pristatyta šio kūrybinio dueto knyga „Baubaimė“, drąsiausieji vienas po kito skaitė knygos ištraukėles. Vaikai su džiaugsmu pasinėrė į kūrybines dirbtuves – iliustruotoja pakvietė juos įveikti tamsos baimę ir sukurti linksmą šviečiantį apuoką-žibintą. *** „Židinio“ bibliotekos stovyklautojai dalyvavo pažintinėje pramoginėje išvykoje į Kėdainius ir Kauną. Užsukę į Kėdainių fabriką „Vikeda“, kur jau 22 metus gaminami skanieji ledai, vaikai išgirdo ledų atsiradimo istoriją, susipažino su jų rūšimis, stebėjo gamybos procesą. Kaune stovyklautojai lankėsi naujos kartos edukaciniame pramogų centre „Curiocity“, kur išbandė kliūčių ruožą virš degančios ugnikalnio lavos, lipo į liepsnojantį namą gelbėti katino. Informaciją pateikė Indrė Rapkevičienė

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ BIRŽAI

Jono Meko poezijos skaitymai. Poetas Jonas Mekas (1922–2019) – Biržų garbės pilietis, Semeniškių kaimo vaikas, 70 metų gyvenęs Niujorko džiunglėse ir galiausiai atgulęs po tėviškės dangumi. Ką biržiečiams reiškia J. Mekas ir jo kūryba, patirti ir pasitikrinti galėjome liepos 3-iosios vakarą, kai bibliotekoje buvo pristatyta Vilniuje įsikūrusio meno edukacijos centro „Rupert“ surengtos parodos „Leiskite man svajoti utopijas“ dalis. Parodoje (iki liepos 21 d.) eksponuojami J. Meko niekur nepublikuoti eilėraščiai, kai kurie jų parašyti dar J. Mekui gyvenant Semeniškiuose ar Biržuose, tai yra iki pasitraukimo iš Lietuvos 1944 m.

Evgenios Levin nuotr.

Vilniuje atidarytos parodos kuratorės Justė Jonutytė (dirbusi J. Meko archyve Niujorke) ir Kotryna Markevičiūtė papasakojo apie joms kilusią idėją atvežti dalį parodos į Biržus, o eilėraščius, kurie „Rupert“ meno centre eksponuojami ant baltų lapų, bibliotekos salėje tiesiog skaityti. Beje, visa parodos koncepcija buvo derinta su pačiu J. Meku. Leonidas Čiudaras, Rita Venskūnienė, Evaldas Timukas, Dalia Kėželienė tą vakarą tapo J. Meko poezijos skaitovais, organiškai į skaitymus įsiliejo ir iš Vilniaus atvykę svečiai. Eilėraščiuose – ir Semeniškiai, Papilys, aplinkiniai poeto vaikystės kaimai, ir mekiškas sarkazmas bei požiūris į gyvenimą. Kino kritikas J. Meko bičiulis Lukas Brašiškis, gyvenantis JAV, trumpai pristatė pagrindinius J. Meko biografijos faktus, kurie, pasak svečio, paaiškina jo kurto avangardinio kino prasmę. To vakaro pagrindiniu motyvu jis pasirinko 5-ąją J. Meko filmo „Prarastas, prarastas, prarastas“ (1976 m.) dalį. Filmas pasakoja apie žmogaus be vietos, pokaryje vadinto dipuku, būseną, kai nebegyveni savo gimtinėje, bet dar nesi pripratęs ir radęs savęs kitoje šalyje, į kurią nuvedė likimas. „Aš nežinau, kur einu. Bet aš einu ir fiksuoju“, – pacitavęs šią J. Meko frazę, L. Brašiškis kūrėją pavadino bastūnu su kino kamera, kuriam darbas buvo labai svarbus, – jis dirbo, kūrė, montavo, rašė nuolat. Net paskutinę gyvenimo dieną, būdamas 96-ių. Pristatydamas J. Meko kūrybinę veiklą Niujorke, svečias atkreipė dėmesį į žymias asmenybes, įvairių meno sričių atstovus, su kuriais broliai Jonas ir Adolfas bendravo. Ar galime įsivaizduoti, kad, kurdamas, bendraudamas ir gyvendamas greta tokių

pasaulinio lygio menininkų (Salvadoras Dali, Johnas Lennonas, Yoko Ono, Allenas Ginsbergas, Andy Warholas, Barbara Rubin, Patti Smith, Jurgis Mačiūnas) J. Mekas nuolat (!) ilgėjosi Semeniškių? Tai tie realybės spygliukai, ilgesio dūriais besibadantys ir jo filmuose, ir poezijoje, ir gyvenimo filosofijoje. Po renginio svečiai dar apsilankė Semeniškiuose. Biblioteka džiaugiasi naujomis pažintimis ir draugyste su žmonėmis, kurie yra susiję su J. Meku.

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė

KLAIPĖDA

Jaunimas pristatė sukurtus filmus. Uostamiesčio I. Kanto viešojoje bibliotekoje pristatyti Klaipėdos „Aitvaro“ ir „Vėtrungės“ gimnazijų vykdomo projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ metu mokinių sukurti trumpametražiai filmai. Kaip be žodžių perteikti gyvenimo įvykius, būsenas, emocijas? Ką daryti, jei iki pasaulio pabaigos liko tik dešimt minučių? Į šiuos klausimus ir bandė atsakyti talentingi jaunieji kūrėjai, bibliotekoje pristatę savo filmus („Moment“, „Somnum“, „Prisiminimas“, „Touch“, „Be draugų“, „Su daina“, „Akimirka“, „Alfredo kerštas“, „Apokaliptika“ ir „Laikui bėgant“). Renginyje netrūko ir susimąstymo valandėlių, ir smagaus juoko akimirkų. Auditoriją pralinksmino filmo scena, kai kavą perkantis vaikinas, užuot už ją sumokėjęs, padavėjai uždainuoja gerai žinomą „Backstreet boys“ hitą.

Filmų kūrėjai po jų pristatymo bibliotekoje. Algimanto Jarukaičio nuotr.

„Istorijos siužetas – 10 minučių iki pasaulio pabaigos dainuojant, – pasakojo filmo „Su daina“ kūrėjai Dominykas ir Medeina. – Norėjome užfiksuoti skirtingas žmonių reakcijas į įvairiose miesto vietose dainuojančius jaunus žmones“. Filmo „Laikui bėgant“ kūrėjos sudėliojo istoriją apie dabarties ir praeities Klaipėdą. „Ieškodamos medžiagos filmui pamatėme, kaip pasikeitė miestas, – pasakojo Darija ir Valerija. – Stebint užfiksuotus senuosius vaizdus, protarpiais buvo sunku atpažinti, kad čia ta pati Klaipėda.“ Į gyvenimo akimirkų grožį atkreipti dėmesį kvietė filmas „Moment“. „Gyvenimas – tai sap nas“, – teigė filmo „Somnum“ kūrėjai. Būta ir aštresnio siužeto filmų – siaubo istorija „Alfredo kerštas“ ir mistiškoji „Apokaliptika“. Projekto koordinatoriai – dailės mokytoja Žaklina Peseckaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Rudienė („Aitvaro“ gimnazija) ir tikybos mokytojas Dainius Sobeckis („Vėtrungės“ gimnazija), vertindami mokinių sukurtus filmus, pasidžiaugė, kad jaunieji kūrėjai tobulėja, negailėdami laiko įgyvendina idėjas ir atskleidžia savo talentus.

Loreta Liutkutė

GALERIJA. B. Brazdžionio edukaciniame centre

Jūratės Genytės nuotr.

Pasvalys. Birželio 5 d. Mariaus Katiliškio VB Vaikų erdvės darbuotojai sukvietė krašto vaikus į rytmetį „Visur gerai, bet namuose geriausia“ Žadeikiuose, poeto Bernardo Brazdžionio edukaciniame centre. Visus pasitiko rytmečio šeimininkė – mama Rudnosienė („Klėties“ teatro aktorė Birutė Ladygienė). Netrukus buvusios mokyklėlės kieme atgijo ir kiti poeto sukurti personažai: vyko Pasvalio kultūros centro jaunimo teatro „Drãma“ (vad. Asta Simonaitė) spektaklio „Meškiukas Rudnosiukas“ premjera. (Jūratė Genytė)

Vasaros skaitymai – po angelo sparnu. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos ir literatų klubo „Potekstė“ organizuojamas tradicinis renginys Vasaros skaitymai šiemet vyko Jurgiuose, tautodailininko Vytauto Majoro sodyboje. Rinkdami medžiagą pernai pasirodžiusiai knygai „Vytautas Majoras“, sodybą atradome iš naujo – čia iki šiol jaučiama liaudies kūrėjo aura ir gerumo dvasia. Be to, renginys skirtas Žemaitijos metams, o Vytautas Majoras buvo užsispyręs žemaitis, neretai šnekėjęs tarmiškai.

Vasaros skaitymų dalyviai. Živilės Martinkutės-Armalienės nuotr.

Pasveikinti literatų ir pasisemti peno sielai atvyko rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Renginyje skambėjo Dovilų etninės kultūros centro etnologės Jolitos Vozgirdienės kanklėmis atliekami kūriniai. Šiemet į skaitymus sugužėjo arti šimto meninio žodžio mylėtojų iš Vakarų Lietuvos, skambėjo daug žemaitiškų ar Žemaitijai skirtų eilių. Renginio vedėja, Jono Lankučio VB direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė žemaitiškai padėkojo sodybos šeimininkėms – Vytauto Majoro žmonai Birutei ir dukrai Sonatai už priėmimą tautodailininko numylėtoje ir išpuoselėtoje žemėje. Skaitymus pradėjo mūsų rajono naujokai – pirmą kartą dalyvavę literatai Vincas Petraitis (Dovilai), Vida Želvienė (Vėžaičiai) ir Magdalena Razbadauskienė (Ketvergiai). Renginyje dalyvavo Gargždų literatų klubas „Potekstė“, Skuodo „Nojus“, Rietavo „Mūza“, Šilalės „Versmė“, Plungės „Vingiorykštė“. Taip pat literatai iš Kretingos, Kelmės, Klaipėdos, Telšių. Tądien akį labiausiai traukė literatės iš Šilalės – jos vienai dienai virto raganaitėmis, būrė laimę eilėmis, vaišino stebuklingu eliksyru. Tradiciškai visi dalyviai buvo apdovanoti knygomis, padėkos raštais, atminimo ženkliukais, vaišinosi šiupinine sriuba ir pačių atsivežtais skanėstais. Didžiausia V. Majoro svajonė buvo nukalti angelą iš metalo. Deja, Vytautas susirgo ir jo jėgos vis silpo. Kūrėjas dirbo, kol galėjo, ir savo svajonę išpildė. Pievelėje po šio angelo sparnais ir vyko Vasaros skaitymai, visus subūrę į prasmingą renginį.

Giedrė Ilginienė

PANEVĖŽYS

Tremties kasdienybės liudijimas. Birželio 10 d., artėjant Gedulo ir vilties dienai, panevėžietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dainora

Urbonienė, padedama J. Miltinio dramos teatro aktorių Eleonoros Matulaitės ir Eleonoros Koriznaitės, miesto viešojoje bibliotekoje pristatė savo prisiminimų knygą „Sibiras vaiko akimis“. Tai devynerių metų mergaitės patirtis, kai 1941 m. birželio 14 d. ji su visa šeima – vienerių metukų broliuku ir tėvais, kaimo mokytojais, ištremiama į Sibirą. Istorija atskleidžia tremtinių šeimos kasdienybę: gyvenimą „barakuose“ antisanitarinėmis sąlygomis, nuolatinį nuovargį, šaltį, badą, tėvynės ilgesį. „Rytą pabudau nuo mamos verksmo. Pamačiau prie jos stovintį žmogų su šautuvu. Susikrovę daiktus buvome išvaryti į kiemą, kur laukė sunkvežimis“, – šeimos gyvenimą pakeitusią dieną prisiminė D. Urbonienė. Viešnia pasakojo apie kūrinio „Sibiras vaiko akimis“ atsiradimo aplinkybes: „Šaltą žiemos vakarą, važiuodama autobusu namo į Raguvą, pasižiūrėjau į saulę ir prisiminiau tokį pat vaizdą, kai raudona saulė leidosi Sibire, važiuojant į nuolatinę tremties vietą. Tą epizodą užrašiau. Tik praėjus keleriems metams po mamos mirties, paskatinta artimųjų ir Kultūros ministerijos, pasiryžau parengti knygą. Peržiūrėjau, ką buvau užsirašiusi iš pokalbių su mama, rinkau duomenis iš centrinio archyvo ir pradėjau pasakoti savo išgyvenimus.“

TRUMPAI PARODA Panevėžys. Visą liepos mėnesį „Židinio“ bibliotekos (Panevėžio miesto SVB filialas) lankytojus džiugina unikali Ritos Pečiulienės kurtų rankų darbo rankinių paroda „Dovana sau“. Skambant saksofono melodijai į Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto dekanės R. Pečiulienės jubiliejinės parodos atidarymą rinkosi bičiuliai, mokiniai ir kolegos, kuriantys žmonės. Bibliotekoje eksponuojama 40 rankų darbo rankinių, traukiančių dėmesį savo išskirtinumu.

KNYGŲ PRISTATYMAI Biržai. Birželio 22 d. Biržų r. SVB Nausėdžių filialas ir kultūros namai organizavo kraštiečių šventę, kurioje buvo pristatyta Ritos Venskūnienės pirmoji knyga „Basas poetas“. Autorė nutarė savo knygos sutiktuves surengti kitaip – pati režisavo sceninį vaizdelį. Visus nustebino, kad ji ne tik gera skaitovė, bet ir aktorė. Skambėjo R. Venskūnienės eilės, Nausėdžių kaimo giedotojų giesmės, Laimos ir Artūro Aukštuolių atliekamos dainos. Kelmė. Birželio 20 d. Užvenčio bibliotekoje (Kelmės r. SVB filialas) mokinė Aleksandra Raščiūtė iš Šiaulių Juventos progimnazijos pristatė savo knygą „Katė Plėšikė“, papasakojo knygos atsiradimo istoriją, atskleidė, kad nori išleisti knygos antrą ir trečią dalį. Dalyvavusi autorės mama dalijosi mintimis apie būtinybę palaikyti vaikų kūrybiškumą. Bibliotekos skaitytojai po knygos pristatymo dar sprendė kryžiažodį, sudarytą pagal vieną knygos frazę.

SUSITIKIMAI SU KŪRĖJAIS

Dainora Urbonienė dalija autografus. Viešosios bibliotekos nuotr.

D. Urbonienės istorija sulaukė skaitytojų pripažinimo: išleistas jau ketvirtas papildytas leidimas, knyga išversta į anglų, norvegų kalbas, jos ištraukos publikuotos užsienio periodiniuose leidiniuose. Pernai pagal šį kūrinį Juozo Miltinio dramos teatre pastatytas monospektaklis „Kokio gražumo saulė“. Spektaklio režisierė, dramaturgijos autorė, scenografė Eleonora Matulaitė susirinkusiems trumpai papasakojo apie spektaklio kūrimo procesą: kaip išsirinko ištraukas, rašė scenarijų, ieškojo scenografinių ir muzikinių sprendimų. Aktorės Eleonoros Koriznaitės dovanotas bene stipriausias ir emociškai paveikiausias spektaklio „Kokio gražumo saulė“ epizodas apie tai, kaip Dainora su mama ir broliu Aručiu kėlėsi į naują tremties vietą, kaip mirė mažasis broliukas, paliko sukrečiantį įtaigaus tikrumo įspūdį. *** Gyventojus subūrė akcija. Liepos mėnesį miesto Dailės galerija organizuoja tradicinį Panevėžio keramikos simpoziumą, sukviečiantį menininkus iš viso pasaulio. Liepos 10 d. panevėžiečiai pakviesti prisidėti prie nuotaikingos keramikos

Prienai. Poetas Liutauras Degėsys neblogai pažįstamas Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos lankytojams. Šįkart jis buvo Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: šviežia knyga 17.00“ svečias. Kalbėtasi apie R. Degėsio knygą „Apatiniai gyvenimo drabužiai“, susitikimo dalyviai pirmieji išgirdo rašomo naujo romano ištraukas, klausėsi poezijos ir prozos tekstų.

Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė ir Liutauras Degėsys. Viešosios bibliotekos nuotr.

Vilkaviškis. Birželio 5 d. viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena ir surengtas susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite. Vilkaviškio pradinės mokyklos antrokams menininkė pristatė savo knygas, rodė piešinius, fotografijas, organizavo didžiausio muilo burbulo pūtimo varžybas, surengė kūrybines dirbtuves – iš autorės atsivežtų priemonių vaikai kūrė skudurines lėles. Informaciją pateikė Indrė Rapkevičienė, Regina Kavaliauskienė, Regina Karpienė, Marytė Žaromskienė, Alvina Radžvilienė

Akcija „Lipdo visas miestas“. Viešosios bibliotekos nuotr.

meno akcijos „Lipdo visas miestas”. Tądien viešosios bibliotekos prieigose ir Smėlynės bibliotekoje veikė improvizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose kartu su simpoziumo dalyviais buvo galima išbandyti keramikos galimybes. Ką reikia žinoti, kad molis paklustų kūrėjo rankoms, mokė ir savo skirtingas lipdymo technikas demonstravo profesionalūs menininkai iš Brazilijos, Pietų Korėjos, Indijos, Turkijos, Ukrainos ir Lietuvos. Bibliotekose įkurtose keramikų laboratorijose išbandyti savo jėgas ir pajusti kūrybos džiaugsmą panoro per šimtą panevėžiečių – nuo pačių mažiausių iki senjorų. Stebėtina, kad, įsitraukus į smagią meninę veiklą, išnyko kalbos barjeras. Susirinkusi spalvinga kompanija bendravo darniai ir draugiškai. Nors prie darbo stalų vienu metu netilpo visi dalyviai, vieniems dirbant, o kitiems stebint ir bendraujant, kūrybinis procesas vyko sklandžiai. Menininkai papasakojo ir parodė keramikos dirbinio kelią nuo paprasto baltojo Ukrainos molio gabaliuko iki užbaigto dirbinio. Dalyviai susipažino su molio savybėmis, lipdymo technikomis ir raiškos galimybėmis, patyrusių keramikų padedami, mokėsi originaliai dekoruoti. Dėkojame Dailės galerijos kolektyvui už gražią iniciatyvą, leidžiančią suburti miesto bendruomenę į pažinimo ir kūrybingumo šventę.

Indrė Rapkevičienė

PRIENAI Birželio 18–19 d. Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Interneto skaitykloje vyko programos „Karjeros galimybės TAU: inovatyvus savęs pristatymas“ mokymai turintiems pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Nė vienam dalyviui šešios intensyvaus mokymosi valandos neprailgo, nes tai – puiki bibliotekos ir lektorių Ingridos ir Jūratės suteikta galimybė „pasižaboti“ naujausias technologijas ir įrenginius, kad šie taptų pagalbininkais, atvertų plačius informacijos horizontus. Apie mokymų dalyvių įgytas kompetencijas byloja Justino Marcinkevičiaus

Vykusių mokymų akimirka. Viešosios bibliotekos nuotr.

viešosios bibliotekos direktorės Daivos Čepeliauskienės kiekvienam įteiktas pažymėjimas. Mokymai organizuojami įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, kurį kartu su partneriais (asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) vykdo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Dalia Bredelienė

RADVILIŠKIS

Tarptautinis pasakų sekimo čempionatas. Gegužės 31 d. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka antrą kartą visuomenei pristatė tarptautinį projektą – pasakų sekimo čempionatą „Vieną kartą gyveno...“, kuriame dalyvavo ir pasakas sekė Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasakoriai. Projektu siekiama atgaivinti senąsias tradicijas ir pagerbti geriausius pasakų sekėjus. Šiemet buvo renkami net du pasakų sekimo čempionai vaikų ir suaugusiųjų dalyvių grupėse. Renginį vedė Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

kimo čempiono vardas atiteko tautodailininkei, etnokultūrinių renginių organizatoriai Reginai Martyšienei, kuri atstovavo Radviliškio lopšeliuidarželiui „Žvaigždutė“. Komisijos nariams ir visiems dalyviams už sėkmingą dalyvavimą pasakų sekimo čempionate buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o nugalėtojams įteikti sertifikatai. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė. *** Jubiliejinė bibliotekos šventė. Liepos 3 dieną Sidabravo biblioteka (Radviliškio r. SVB filialas) minėjo 70 metų savo veiklos jubiliejų, buvo surengta šventė „Su knyga per gyvenimą...“ Sidabravo bibliotekininkė Jūratė Kurandienė sveikino visus susirinkusius, kurie į biblioteką atėjo kupini geriausių linkėjimų. Su jubiliejumi sveikino rajono vicemeras Mindaugas Pauliukas, rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė, buvusi ilgametė direktorė Aldona Januševičienė, Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas, bibliotekininkės Bangutė Likpetrienė ir Ramutė Paškauskienė, Sidabravo gimnazijos direktorius Zenonas Gedvilas kartu su mokyklos bibliotekininke Aušra Staškūniene. Visiems muzikinius kūrinius dovanojo smuikininkas Rolandas Sereika. Po sveikinimų buvo įteiktos padėkos biblio tekos talkininkams ir aktyviausiems skaitytojams. Sidabravo bibliotekos jubiliejaus proga dar buvo atidaryta dailininko Ričardo Ničajaus kūrybinių darbų paroda, kuri bibliotekos lankytojus džiugins visą liepos mėnesį.

Viešosios bibliotekos informacija

ROKIŠKIS Aktorius V. Baranauskas pradeda renginį. Viešosios bibliotekos nuotr.

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ernestas Mončauskas padėkojo idėjos sumanytojams, viešosios bibliotekos direktorei Violetai Šukaitienei įteikė mero padėką. Tarptautinio pasakų sekimo čempionato „Vieną kartą gyveno“ komisijos pirmininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Gražina Kadžytė susirinkusiems skaitė paskaitą „Pasakos – mūsų gyvenimo bendrakeleivės: išmintis, patirtis ir sekimo tradicijos“, priminė kitų šalių pasakų sekimo tradicijas. Iš viso čempionato metu pasekta 15 gerai žinomų ir savos kūrybos pasakų, dalyviai rungėsi vaikų ir suaugusiųjų pasakotojų grupėse. Šiais metais kompetentinga pasakų sekimo čempionato komisija (etnologė Gražina Kadžytė, radijo laidų vedėja Bernadeta Lukošiūtė (Teta Beta), Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laimutė Verbickienė) išrinko du nugalėtojus. Vaikų grupės pasakų sekimo čempione tapo Vaida Molytė (Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eglesių filialas, ją parengė bibliotekininkė Virginija Jankauskienė). Suaugusiųjų grupės pasakų se-

Lietuvos kultūros sostinėje – lėlių teatrų šventė. Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyrius puoselėja vaikų literatūros ir lėlių teatro meno pažinimą, kviesdamas į tradicinę lėlių teatrų šventę „Kai atgyja lėlės“. Šiemet Rokiškis yra Lietuvos kultūros sostinė. Prie šio projekto prisidėjo ir bibliotekininkai, kurie augina žodžio, knygos, vaiko ir lėlių teatro bendrystę. Ta proga 23-ioji lėlių teatrų šventė virto tarptautiniu lėlių teatrų festivaliu „Kai atgyja lėlės – 2019“. Festivalį atidarė bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė, renginio vedėjos kiškutės (bibliotekininkės Nadiežda Ivanova ir Valda Bugailiškienė) pristatė kolektyvus: Jūrmalos kultūros centro lėlių teatro studiją (Latvija),

Dalyvių nuotaiką kėlė bibliotekininkės-kiškutės. Viešosios bibliotekos nuotr.

Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatrą „Padaužiukai“, Ludzos rajono Istros bibliotekos lėlių teatrą „Teremok“ (Latvija,) Bajorų kultūros centro lėlių teatrą „ČIZ“, Kauno „Nykštuko“ lėlių teatrą. Žiūrovai galėjo išvysti net penkis lėlių teatrų spektaklius. Festivalio organizatoriai kolektyvus apdovanojo padėkomis, tautodailininko Vidmanto Zakarkos sukurtomis festivalio statulėlėmis ir Lietuvos kultūros sostinės suvenyrais. Tradiciškai buvo pasveikinti jauniausias ir vyriausias festivalio aktoriai. Direktorės A. Matiukienės įsteigtą Jauniausiojo aktoriuko nominaciją pelnė Saulė Einorytė iš lėlių teatro ,,Padaužiukai“, Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjos Aušros Žukauskienės įsteigtą Vyriausio festivalio aktoriaus nominaciją — lėlių teatro „Teremok“ aktorė Elena Kreminska. Renginys sutraukė daug bibliotekos skaitytojų, bendraminčių ir miesto svečių, suteikė gerų emocijų. Nuoširdžiai dėkojame festivalio draugams, partneriams, rėmėjams: Rokiškio kultūros centrui, Rokiškio švietimo centrui, „Gimtajam Rokiškiui“. Projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė.

Nadiežda Ivanova

ŠIAULIAI

ma pateikti statistiką apie teikiamų paslaugų populiarumą. Kartais biblioteka socialinėje žiniasklaidoje dalijasi nuotraukomis iš bibliotekoje vykusių renginių ar kitų veiklų, tačiau tai daro tik gavusi dalyvių sutikimą. Kopenhagos centrinės bibliotekos atstovas rekomendavo visada stengtis gauti oficialų (raštišką) sutikimą, užtikrinantį teisę turimą medžiagą naudoti. Kitą dieną apsilankyta Malmės miesto biblio tekoje. Švedijoje, kaip ir Danijoje, bibliotekų patirtis asmens duomenų apsaugos srityje labai panaši. Kaip teigė bibliotekos metodininkė Carola Beijer, jų bibliotekos įstatymas yra gana griežtas, todėl tiek darbuotojai, tiek lankytojai gali jaustis saugūs dėl to, kaip ir kur bus naudojami jų asmens duomenys. Pasibaigus forumams tiek Kopenhagos centrinėje, tiek Malmės miesto bibliotekoje, buvome supažindinti su bibliotekų erdvėmis ir veikla.

Jurgita Januševičiūtė-Taralė

ŠILALĖ

Įdomi savanorės patirtis. Iš kaimyninės Tauragės atvykusi Rita Grigalienė Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje dalijosi savanorystės patirtimi ir įspūdžiais iš tolimosios Ugandos. Teisininke dirbanti moteris šioje Afrikos šalyje praleido mėnesį, per tą laiką pažino šią pasaulio valstybę, pajuto žmonių, kultūrų, gamtos skirtumus, išmoko empatijos, parsivežė neįkainojamos patirties ir įspūdžių. Dalis jų sugulė į fotografijų parodą „Kontrastų Uganda“. Pasak R. Grigalienės, nedarbo lygis 39 milijonus turinčioje šalyje siekia 70 proc., o skurdo – net 80 proc. „Žmonės gyvena vargingai, nors žemė labai derlinga“, – tris kartus per metus

Savanorė Rita Grigalienė. Rimos Norvilienės nuotr.

derlių nuimančios tautos neišnaudotomis galimybėmis stebėjosi tarptautinė savanorė. Afrikoje R. Grigalienė skaitė pranešimus – daugiausia moterų smurto temomis, važinėjo po mokyklas, vaikų globos namus, propagavo skautišką veiklą, mat pati yra skautė. Ji sakė, kad Ugandoje tikrai labai reikalinga šviečiamoji veikla higienos, sveikatos, moterų teisių, smurto artimoje aplinkoje klausimais. Angliškai kalbanti moteris neturėjo problemų, mat anglų kalba Ugandoje – valstybinė. Tačiau šalies viduje gyventojai kalba net 40 kitų kalbų. Savanorę sužavėjo nepaprasto grožio Ugandos gamta, moteris daug keliavo. Čia vyrauja tropinis klimatas, vidutinė metinė temperatūra siekia apie 25 laipsnius šilumos. Liūčių sezonas prasideda rugpjūtį. „Šią kelionę prisimenu dažnai“, – susitikimo pabaigoje sakė viešnia ir patikino, kad norėtų vėl grįžti į kontrastingąją Ugandą. Susitikimą su R. Grigaliene organizavo Skaitytojų aptarnavimo skyrius, kuriame eksponuojama ir fotografijų paroda.

Rima Norvilienė

GALERIJA. Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydis Prie Malmės miesto bibliotekos. Šiaulių miesto SVB nuotr.

Kvalifikacinė kelionė. Gegužės mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai ir partneriai lankėsi Kopenhagos centrinėje (Danija) ir Malmės miesto (Švedija) bibliotekose, kuriose vyko patirties dalijimosi forumai asmens duomenų apsaugos tema. Kelionė organizuota įgyvendinant Kultūros tarybos finansuotą projektą „Bibliotekos ir partnerių kompetencijų stiprinimas: asmens duomenų apsauga“. Kelionės tikslas buvo susipažinti, kaip tvarkomi asmens duomenys Danijos ir Švedijos bibliotekose, 2018 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungoje įsigaliojus asmens duomenų apsaugos reglamentui. Kopenhagos centrinėje bibliotekoje administracijos darbuotojas Rune Skovgaardas pristatė asmens duomenų apsaugą Danijos viešosiose bibliotekose. Kaip teigė Rune, biblioteka daugiausia naudoja asmens duomenis, norėdama užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti paslaugą, kuria turi teisę naudotis, pvz., gauti knygas, naudotis kompiuteriu ir kt. Surinkti bibliotekos lankytojų duomenys niekur neskelbiami, tačiau šiuos duomenis biblioteka naudoja norėda-

Zenono Meškausko nuotr.

Panevėžys. Biržų rajone birželio 15–16 d. surengtas tradicinis XI Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis, subūręs 7 komandas iš Anykščių, Kupiškio, Panevėžio apskrities, miesto ir rajono, Pasvalio ir Zarasų viešųjų bibliotekų. Kirkilų kaimo turizmo sodyboje „Duderynė“ vykusio sąskrydžio tema „Ir aš mažas buvau“ buvo skirta Pranui Mašiotui. Šiemet nugalėjo ir kitąmet sąskrydį rengs Anykščių rajono L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka. Nuotraukoje – 4-tą vietą užėmusi Panevėžio miesto SVB komanda. (Indrė Rapkevičienė)

LESIOS UKRAINKOS BIBLIOTEKA

IR AŠ TEN BUVAU

Ukrainiečių literatūros klasikės poetės ir vertėjos (mokėjo 12 kalbų) Lesios Ukrainkos vardu pavadinta biblioteka kone pusę amžiaus veikia pastate Turgenevo gatvėje, kuris yra Kijevo Ševčenkos rajone. Kiek literatūrinių sąsajų!

1944 m. įkurta biblioteka savo veiklą plėtoja keliuose pastatuose skirtinguose miesto rajonuose. Šiame pagrindiniame bibliotekos pastate įsikūręs skaitytojų aptarnavimo skyrius, abonementas, skaitykla ir su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados finansine parama įkurtas interneto centras (nuotr. apačioje). O. Romaniuk nuotraukos

Nuo 2017 m. vykdomas projektas „Biblioteka + Teatras“ – puikus kultūros institucijų bendradarbiavimo pavyzdys: kai bibliotekoje spektaklius rodo profesionalaus teatro trupė, o viešoji biblioteka organizuoja teatro veiklą. Lesios Ukrainkos biblioteka 2018 m. buvo net apdovanota seniausia šalyje teatralų premija už teatro meno propagavimą.

Gegužės 20–24 dienomis drauge su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialiste Aušra Kiškūniene lankiausi Kijevo (Ukraina) miesto Lesios Ukrainkos viešojoje bibliotekoje (lucl.kiev.ua). Kvietė kolegos ukrainiečiai, nes nuo 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė viešoji biblioteka bendradarbiauja su šia viena didžiausių mieste suaugusiems skaitytojams skirtų bibliotekų. Praėjusiais metais mūsų bibliotekoje lankėsi Kijevo savivaldybės darbuotojai ir Lesios Ukrainkos bibliotekos direktorė Olha Romaniuk. Šiemet pasirašytas savivaldybių viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo memorandumas, kuriuo bus siekiama stiprinti Lietuvos ir Ukrainos sostinių savivaldybių viešųjų bibliotekų ryšius.

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), Jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ir į Jūsų biblioteką? Lietuva ir Ukraina – istoriškai susijusios valstybės, palaikome Ukrainos gyventojų laisvės siekius ir tikimės, kad ateityje bus galimybių rengti bendrus projektus, skirtus abiejų valstybių kultūros sklaidai. O kol kas mes dažniau dalijamės su kolegomis ukrainiečiais savo bibliotekos įvairiapusės veiklos patirtimi. Rima Gražienė

Vizito metu Vilniaus centrinės bibliotekos direktorė R. Gražienė (kairėje; su O. Romaniuk) dalyvavo Kijevo nacionalinės Jaroslavo Išmintingojo bibliotekos organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Biblioteka ir knyga šiandien“ ir pristatė Vilniaus savivaldybės viešųjų bibliotekų veiklą.

Kviečiame šalies bibliotekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bibliotekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.

IN THIS ISSUE Dalius Abaris. What the Most Important and Significant is the Content 1

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Jonas Mekas Returning

This year the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates the 100th anniversary of its establishment. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This issue’s guest is the director of events Dalius Abaris. His first acquaintance with the National Library took place on the eve of the events of January 1991, which had dramatic impact on Lithuania. And there was another event related to this Library that left deep imprint in his professional career: the ceremony of the opening of the reconstructed Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in 2016, which was under his direction.

The filmmaker of the American avant-garde cinema, a native of the Biržai Region in Lithuania (1922–2019), Jonas Mekas never broke his ties with his homeland though he lived in the USA for 70 years. 2016 was the starting year of his friendship with the Jurgis Bielinis Public Library of Biržai District Municipality, when this article’s author wrote an e-mail to him, in which she shared the library’s plans to commemorate his 95th anniversary. In 2017, Mekas donated to the Library the first shipment of his archive. The article is about what constitutes Mekas’s heritage preserved at the Library and how the Library cherishes his memory.

Asta Stirbytė. Lithuanian Authors Awarded by USA Librarians

The authors of the picture book Laimė yra lapė (the title of the English original published by “Themes and Hudson” in 2018 is “The Fox on the Swing”; the original was published in 2016) – the composer of the text Evelina Daciūtė and the illustrator Aušra Kiudulaitė – were bestowed the Mildred L. Batchelder Award of the American Library Association (ALA), which annually recognizes a children’s book published abroad. One of the authors, Evelina Daciūtė, was presented this award at the annual ALA conference in Washington. The article also presents in more detail this Award established by ALA’s division ALSC (Association for Library Service to Children).

Asta Stirbytė. Attractive Extra Spaces

This issue of the magazine is chiefly devoted to summer reading rooms and libraries which are opened in Lithuania’s recreational localities, squares of towns and cities, gardens and near beaches during the warm season of the year. The author writes about the summer reading room of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which has been operating in Palanga for more than five decades in June–August as well as outdoor reading rooms of the Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, the Liudvika and Stanislovas Didžiulises Public Library of Anykščiai District Municipality, the Vincas Kudirka Public Library of Kaunas City Municipality, the Birutė Baltrušaitytė Public Library of Tauragė District Municipality and the Central Library of Vilnius City Municipality.

Eglė Dikavičienė. The Trend Remains the Same: the Number of Library Keeps Decreasing

It is for several successive years that Lithuania’s library network has been observed decreasing. Among those which stop operating or suspend their activities are libraries of public bodies and general education establishments and branches of municipal public libraries. Eglė Dikavičienė, a senior methodologist at the Librarianship Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, surveys statistical library data from 2018 and their changes during the recent decade. Much of the data is presented in diagrams and tables. The network of the Lithuania library network consisted of 2402 libraries: by 51 libraries fewer than in 2017.

Edita Sėdaitytė: “A Great Many of Reasons to Visit a Library, and all of Them are Worthwile”

We present an interview with the winner of the Best Young Librarian 2018 Award Edita Sagaitytė from the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County. Though she had never intended to work at a library, five years ago, she decided to embark on this path. Now she is constantly involved in mastering this profession. Now she is responsible for the organization of various cultural events at the Library and seeks to introduce the library to visitors as not only as a repository of books. (Interviewed by Vaiva Markevičiūtė)

Akvilė Narbutienė. Evening of Migrating Cinema

Cinema and the Public Library of Trakai Municipality. For a great many of people from this region it is an integral whole. Since in Trakai and the Trakai Region, there is no cinema venue, cinema screenings are organized by the Library both for children and adults. The article is about the project “Migrating Cinema” which has been implemented by the Library for a number of years. The project provides citizens of the District the excellent leisure pursuit: to watch the newest films highly awarded at European film festivals.

Gerda Putnaitė, Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Nijolė Sisaitė, Edita Sėdaitytė. Adomas Mickevičius’s Spirit in Vilnius’s Historical Centre 25 Under the heading ‘The Library and its Name’, we present a survey by representatives of the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County about how the Library cherishes the memory of the poet Adomas Mickevičius (1798–1855). There is the Mickevičiana Collection comprising publications about Mickevičius’s life and creative heritage in various languages as well as works of art preserved at the Library. The Library has the Adomas Mickevičius Reading Room, which, after the reconstruction of the Library’s premises, was decorated with the style, which was popular in the 19th century during the Romantic era, the epoch of Mickevičius’s life.

Tarp knygų in the July and August of the Year...

The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the July and August issues from 1963–2013, recalls news that were important for the National Library, traditional events organized by librarians community and memorable interesting news published in the magazine. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Vytautas Smilgevičius. The Next Stop is Adventure

Among other items preserved at the Rare Books and Manuscripts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, there are paper tickets from the 19th–20th centuries. Some of these tickets – those used for trains and buses in the pre-war Lithuania and by aircraft carriers as well as those which gave permission to visit a library – are introduced by Vytautas Smilgevičius from this Unit in this article. These multi-coloured paper slips of various sizes are able to tell us interesting stories.

Ieva Grigaitytė. The First Book Self-Service Device

The Ieva Simonaitytė Public Library of Klaipėda County has at last realized its longstanding intention: to open an automatic apparatus for lending books at a popular public place. Such device started operating at one of the largest supermarkets in Klaipėda in June this year. In the words of the article’s author, it is the first device of its kind in Lithuania and the Baltic countries.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų). Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

2019 Nr. 7–8 (726–727) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-07-23 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 42772 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 7-8 (726-727) 2019 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt