Gegužė | 2019
ŠIAME NUMERYJE
#GYVASŽODIS
Marius Lukošiūnas. Vieta, kurioje formuojasi požiūris į save
1
ĮVYKIS
Lietuva skaitė ir siekė rekordo
3
TEMA / ATSTOVAVIMAS BIBLIOTEKOMS
Žydrė Vėtienė. Bibliotekų organizacijos siekia keisti mąstyseną
5
ŠIANDIEN AKTUALU
Aušra Vaškevičienė. Atvirosios prieigos iniciatyvos atveria mokslinę informaciją 10 POKALBIS
Rima Noreikienė: „Biblioteka mokykloje yra ašis, apie kurią sukasi daug dalykų“. Kalbėjosi Asta Stirbytė
14
NAUJI LEIDINIAI
Zina Daugėlaitė. Elektroninė A. Smetonos bibliografijos rodyklė
18
ŽMONĖS IR LAIKAS
Šarūnas Šimkevičius. Kolekcininko pasakojimai apie Juozą ir Šarūną Toliušius 21 SUKAKTYS
Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius – (ir) aistringas fotografas
24
BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS
Vaiva Markevičiūtė. V. Kudirkos pėdsakai Kaune
29
„TARP KNYGŲ“ – 70
Gegužę žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė
24
31
KRONIKA
Silvija Stankevičiūtė. Rašytojų suvažiavimas – pareiškimas pasauliui apie svetur kuriančius lietuvius Vaidenė Grybauskaitė. Iššūkius priimti kaip galimybes KRONIKA / 19-OJI NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ KRONIKA / SPAUDOS ATGAVIMO, KNYGOS IR KALBOS DIENA
34 36 38 41
IR AŠ TEN BUVAU
Roma Kišūnaitė. Ekologiška Devonporto biblioteka
44
29 Igno Šeiniaus nuotr. iš Šeinių šeimos archyvo (24), Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr. (29)
PIRMAME VIRŠELYJE
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną visoje šalyje vykusioje akcijoje „Lietuva skaito!“ dalyvavo ir Jiezno (Prienų r.) gimnazijos mokiniai bei mokytojai. (Plačiau apie skaitymo akciją – žurnalo p. 3–4.) Erikos Kelmelytės nuotrauka
REDAKCIJA
Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)
REDAKCIJOS KOLEGIJA
ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“
Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ
Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ
#GYVASŽODIS *
VIETA, KURIOJE FORMUOJASI POŽIŪRIS Į SAVE UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriaus programų specialistas, žurnalistas dr. Marius Lukošiūnas. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Galėčiau įvardyti dvi pirmąsias savo bibliotekas. Pirmoji – namų biblioteka. Mano tėvai visada rinko, pirko ir turėjo labai daug knygų – spėju, daugiau nei kelis tūkstančius. Kiek save atsimenu, namuose visada buvau apsuptas knygų lentynų. Kita pirmoji – tuometė Respublikinė (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo – Red.) biblioteka. Ir mano tėtis, ir mama dirbo joje, abu kartu su šia biblioteka iš Kauno persikraustė į Vilnių. Turbūt galiu drąsiai sakyti, kad šioje bibliotekoje prabėgo mano vaikystė – skaitant knygas, piešiant, klaidžiojant koridoriais ir po fondus. Juose patirdavau be galo daug paslaptingų įspūdžių. Jau tada, būdamas šešerių ar septynerių metų, pradėjau suprasti, koks vizualus yra žmonijos žinių neaprėpiamumas. Kai esi vaikas ir stovi tokios bibliotekos, kaip dabartinė Nacionalinė, fonduose, matai begalines į viršų kylančias ir į šonus nusidriekiančias lentynas, supranti, kad esi tikrame labirinte. Tik visiškai kitokiame nei tas, kurį atsimeni iš graikų mitų, kurio viduryje atvykėlių laukia pražūtingas minotauras. Didžiulis bibliotekos
fondų labirintas, priešingai, yra praturtinantis – kiekviename jo kampe tavęs laukia nauji potyriai ir naujos žinios. Biblioteka man – viena įspūdingiausių žmonijos sukurtų institucijų. Ji niekada nepraras vertės, nes ją šimtus metų kuria daugybė žmonių. Tarp septynių pasaulio stebuklų, iš kurių dabar, deja, belikęs vienas – Egipto piramidės, buvo ir Aleksandrijos biblioteka. Tai, kad ji įtraukta į stebuklų sąrašą, reiškia, jog bibliotekos yra labai svarbios, bet kartu – labai pažeidžiamos. Deja, pastaruoju metu esu retas Lietuvos nacionalinės bibliotekos lankytojas, nes gyvenu Paryžiuje. Tačiau, kai tik sugrįžtu į Vilnių, į ją dažnai užsuku. Pagalvojus apie senąją biblioteką prieš rekonstrukciją, sukyla sentimentai, užburiantys prisiminimai apie jos dydį, čia dirbusius žmones. Rekonstruota biblioteka, be jokios abejonės, stengiasi – ir jai puikiai sekasi – prisitaikyti prie dabarties iššūkių. Nors bibliotekos yra fundamentalios ir labai artimos amžinoms institucijoms, jos privalo neatsilikti nuo laiko
* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.
1
Mažasis M. Lukošiūnas daug laiko praleido tuometės Respublikinės bibliotekos koridoriuose. Apie 1967 m. Nuotraukos iš asmeninio archyvo
dvasios – kiekvienas amžius atneša savų naujovių. Žiūrėdamas į atsinaujinusią Nacionalinę biblioteką, pirmiausia matau, kad ji visiškai atsivėrė skaitmeninėms inovacijoms. XXI a. skaitmeninės technologijos padaro biblioteką atvirą net ir tiems žmonėms, kurie į ją neateina fiziškai. Žinoma, bet kuriai modernėjančiai ir prie nūdienos prisitaikančiai bibliotekai svarbiausias iššūkis lieka turėti kuo daugiau skaitytojų. Biblioteka be skaitytojų – ne biblioteka. Kitas svarbus žingsnis – kone prieš tris dešimtmečius Nacionalinė biblioteka tapo parlamentinė. Lankydamasis ir dirbdamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekoje (rašiau mokslinį darbą), atkreipiau dėmesį, kad bibliotekos pavadinime yra žodis „Kongresas“, – t. y. amerikiečiai labai anksti suprato, kad šalies parlamentas negali funkcionuoti be žinių, o pagrindinė žinių vieta yra biblioteka. Atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė biblioteka irgi žengia šia linkme. Ir ne tik palaikydama mūsų visuomenės, valdžios institucijų funkcionavimą žiniomis, analitine informacija, bet ir eidama dar toliau – organizuodama daugybę konferencijų. Esu dalyvavęs keliose jų ir buvau maloniai nustebęs, matydamas, kad veikla šia kryptimi duoda didelių vaisių. Įvairios ekspertų bendruomenės, nagrinėdamos žodžio laisvės, kultūros politikos ar kitus klausimus, su didžiuliu malonumu eina 2
į biblioteką, diskutuoja, kartu formuoja ateities vizijas. Labai puiku, kad intelektualų diskusijos vyksta ne kokioje nors politikos ar partijų aikštelėje. Jos vyksta intelektualioje aplinkoje. Nacionalinė biblioteka aktyviai mezga partnerystes su įvairiomis visuomenės grupėmis ir įstaigomis. Aktyviai ji dalyvauja ir mano dabartinės darbovietės – UNSECO veikloje. Ir saugodama pasaulio atmintį, ir bandydama suburti aplink save skirtingas bendruomenes. Visi šie darbai skirti tam, kad turėtume laisvą informacijos ir žinių judėjimą visuomenėje, kad didžiulėje informacijos jūroje galėtume atsirinkti tai, kas iš tikrųjų yra vertinga, progresyvu, veda mus į priekį. Man atrodo, kad Nacionalinė biblioteka, be visų kitų atliekamų vaidmenų, yra centras procesų, formuojančių Lietuvos gyventojų ir visos visuomenės identitetą. Nes be laisvo informacijos ir žinių srauto negalime sąmoningai suvokti ir suformuoti savo identiteto – kaip šalies, kaip piliečių, kaip visuomenės. Tai – vieta, kurioje formuojasi mūsų pačių požiūris į mus pačius. Lietuvos nacionalinei bibliotekai, šiemet mininčiai šimtmetį, norėčiau palinkėti tęsti gerus darbus, aktyviai atsiverti pasauliui, tapti jei ne pasauliniu, tai regioniniu diskusijų centru. Ketverius metus gyvenau Egipte ir mačiau, kokią didžiulę reikšmę šiai šaliai ir visam arabų pasauliui turi Aleksandrijos biblioteka. Žinoma, ta situacija yra kitokia – lingvistiniu, kultūriniu požiūriu arabų pasaulis yra labai platus, o Egiptas visada buvo jo centras. Visgi manyčiau, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka turėtų plėsti savo veiklą ir įtaką už regiono ribų. Tam pakloti puikūs pamatai. Bibliotekos, kaip kultūros įstaigos, turi puikią galimybę plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ten, kur politika kartais užstringa.
Marius Lukošiūnas
M. Lukošiūnas apie bibliotekas ir spaudos laisvę diskutuoja su tuomete Jungtinių Tautų Informacijos biuro vadove Khawla Mattar ir Egipto parlamento Kultūros komiteto pirmininku Mohamedu El Sawy. Egiptas, 2013 m.
ĮVYKIS
Vilniaus geležinkelio stoties prieigos. 15min.lt, Vidmanto Balkūno nuotr.
LIETUVA SKAITĖ IR SIEKĖ REKORDO
Gegužės 7-oji, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kaip ir kasmet, paminėta daugybe renginių. Vienas jų – per šalį nuvilnijusi akcija „Lietuva skaito!“, Lietuvos leidėjų ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijų kasmet inicijuojama nuo 2015-ųjų. Šiais metais, be visų kitų renginių, akcijos iniciatoriai kvietė siekti rekordo – suburti daugiausia vienoje vietoje skaitančių žmonių. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, tokio rekordo Lietuvoje siekta pirmą kartą. Oficialiai skaitantys žmonės skaičiuoti Vilniaus geležinkelio stoties prieigose, tačiau skaitytojus į būrį šia proga kvietė ir šalies bibliotekos, mokyklos, kitos įstaigos. Iš viso akcijos renginiuose visoje Lietuvoje dalyvavo apie 10 000 žmonių. Pakalbinome akcijos„Lietuva skaito!“ tinklalapyje užsiregistravusių keleto bibliotekų, jų filialų ir privačių iniciatyvų, taip pat siekusių rekordo (kad ir neoficialaus), atstovus ar organizatorius. Projektas „Vilnius skaito“. Oficialaus masiš kiausio skaitymo vienoje vietoje rekordo, susi rinkę prie Vilniaus geležinkelio stoties, siekė 284 žmonės. Jie 10 minučių skaitė savo mėgstamas knygas. Projekto organizatoriams rūpėjo suskai čiuoti ne tik oficialų skaitovų prie stoties skaičių, bet ir kiek apskritai žmonių, atsiliepusių į akcijos rengėjų kvietimą, Vilniuje tą dieną skaitė mokyklo se, bibliotekose ir kitose viešose vietose. Projekto koordinatorė Jurga Mandrijauskaitė teigė, kad iš viso skaitė apie 3400 vilniečių. Pagal oficialaus rekordo fiksavimo reikalavimus, kitų bendro skaitymo akcijų negalima pridėti prie oficialaus rekordo, nes skaitymai nevyko toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, jie nebuvo filmuojami, nebuvo oficialių liudininkų. Tačiau tai, J. Mandrijauskaitės manymu, visai nesvarbu. Svarbu, kad Vilnius skaitė su visa Lietuva, žmonės rinkosi draugėn ir dalijosi skaitymo džiaugsmu.
Lietuvos nacionalin ė Martyno Mažvydo biblio teka. Gegužės 7 d. vidudie nį ant Nacionalinės biblio tekos laiptų 369 vaikai – 1–7 klasių moksleiviai – visi kartu balsu skaitė eiliuotą Martyno Mažvydo „Kate kizmo“ prakalbą. Skaitymo akcija, drauge skirta pami Astos Mukienės nuotr. nėti Lietuvos nacionalinės bibliotekos šimtmečio jubiliejų, buvo organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus darželiu-mokykla „Dainorėliai“, Vilniaus „Genio“ progimnazija ir „Šaltinėlio“ privačia mokykla. Tai – netoli bibliotekos įsikūrusios mo kyklos, su kuriomis Nacionalinė biblioteka aktyviai bendradarbiauja. Skaitantiems vaikams „dirigavo“ motina su vaiku, nužengę iš Petro Rim šos skulptūros „Lietuvos mokykla 1864–1904“, sukurtos siekiant įamžinti kovą už spausdintą žodį spaudos draudimo laikotarpiu ir atiduodant pagarbą prie jos prisidėjusiai motinų mokyklai. 3
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblio teka. Į akciją susirinko apie 40 skaitytojų. Suaugusieji skaitė savo atsineštas arba bibliotekos parinktas knygas. Jie skaitė tylomis, tačiau kartais pasidalydavo įspūdžiais ir garsiai. O vai kų būryje vyko garsiniai skaitymai – mažieji klausėsi skaitovo ir uždavinėjo klausimus. Klaipėdos rajono savival dybės Jono Lankučio viešoji Pauliaus Olšausko nuotr. biblioteka. Kartu su Gargždų futbolo klubu „Banga“ būrys bibliotekos pakviestų gargždiš kių susirinko miesto „Minijos“ progimnazijos stadione. 200 žmonių garsiai vienu balsu skaitė tekstus apie Gargždus ir futbolą: Birutės Stasaitienės „Miesto gimtadieniui“ ir Juozo Erlicko „Kamuolys“. Skaitymas baigtas visiems puikiai žinoma futbolo klubo „Banga“ skanduote: „Kas laimės? Kas laimės? Gaaargždų „Banga“
Živilės Markutės-Armalienės nuotr.
Prienų rajono savivaldybės Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka ir filialai. Per susitikimą su Une Kaunaite J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojos knygų ištraukas vienu metu skaitė 81 žmogus. Siekti rekordo užsiregistravo ir keturi filialai. Jiezno gimnazijoje, pakviesti bibliotekininkių, su knyga linksmai leido laiką net 152 akcijos dalyviai. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje buvo skaitomos ištraukos iš Selemono Paltanavičiaus kūrybos, taip pat režisierės, rašytojos Bronės Buivydaitės poezija. Akcijoje Veiveriuose dalyvavo 65 mokiniai, mokytojai ir svečiai. Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Upnin kų filialas. Bibliotekoje į akciją susirinko 29 žmonės. Vaikai pakaitomis garsiai skaitė Vytauto V. Landsbergio knygą „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, suaugusieji rinkosi sau mielas knygas ir skaitė tylomis. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Baisogalos filialas. Radviliškio miesto Aušros aikštėje skaityti susirinko 237 žmo Jovitos Liužinienės nuotr. nės, jie tylomis skaitė mėgstamas knygas. Baisogalos biblioteka (nuotr.) skaitytojus subūrė miestelio aikštėje. Atsineštas knygas vienu metu skaitė net 190 žmonių. Visą dieną skaitymai vyko ir kituose bibliotekos filialuose, neužsiregistravusiuose siekti rekordo. Filialų paraginti, žmonės – iš viso net 523 – rinkosi prie seniūnijų, kultūros centrų, mokyklų, bibliotekų kiemeliuose, parkuose, pievose.
Arvydo Žaromskio nuotr.
Bendruomenės „Jonažolių kaimas“ bibliotekėlė. Ben druomenės sostinės Lazdynų seniūnijoje nariai rinkosi prie savo namų miškelio skaityti gamtoje. Vienas skaitovas, perso nažus įgarsindamas skirtingais balsais, skaitė lietuvių liaudies pasaką „Pupa“. Nors žmonių susirinko nedaug, visi sutiko, kad tokia skaitymo akcija yra puikus būdas reikšmingai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.
Ramunės Činčikienės nuotr.
4
Informaciją pateikė Jurga Mandrijauskaitė, Žydrė Vėtienė, Paulius Olšauskas, Inga Ruškuvienė (Vilnius), Živilė Markutė-Armalienė (Gargždai), Dalia Bredelienė (Prienai), Jūratė Ambraškienė (Upninkai, Jonavos r.), Dovilė Gapšienė (Radviliškis)
ŠIANDIEN AKTUALU
ATVIROSIOS PRIEIGOS INICIATYVOS ATVERIA MOKSLINĘ INFORMACIJĄ
CC-BY Danny Kingsley & Sarah Brown CC-BY LMBA mokomoji medžiaga, 2019
Aušra Vaškevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė
2018 metų rugsėjį grupė mokslą finansuojančių organizacijų, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos, pasiūlė atvirosios prieigos iniciatyvą cOAlition S1, kuriai prigijo pavadinimas „Planas S“. Šia atvirosios prieigos iniciatyva siekiama, kad nuo 2020 metų nacionalinių arba Europos organizacijų finansuojami tyrimų rezultatai būtų skelbiami tik atvirosios prieigos žurnaluose arba kitose atvirosios prieigos platformose. Ką tai reiškia bibliotekoms, kurios išleidžia milijonus elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai? Kaip keisis santykis tarp prenumeruojamos ir laisvai prieinamos informacijos? Kaip tam ruošiasi elektroninių mokslo informacijos išteklių leidėjai? Jau įprasta, kad pagrindinė mokslinė informacija tampa pasiekiama pasinaudojant elektroniniais ištekliais. Juos Lietuvos bibliotekos centralizuotai prenumeruoja nuo 1999 metų. Tam reikia nemažai lėšų, darbo sąnaudų. Todėl nuo 2002-ųjų pasaulyje vykdomos atvirosios prieigos iniciatyvos. Jos daro nemažą įtaką mokslo žinių komunikavimo procesams, kurie pastaraisiais metais patiria esminių pokyčių. Atvirasis mokslas, įvairūs atvirosios prieigos modeliai, tyrimų duomenys, pakartotinis mokslo duomenų panaudojimas, mokslo duomenų poveikis mokslo ir visuomenės raidai labai svarbūs tyrėjų, mokslo politikų ir administratorių, leidėjų ir duomenų bazių kūrėjų, bibliotekų, mokslo ir verslo organizacijų veikloje. Siekiant viešinti atvirosios prieigos pokyčius Lietuvoje, 2019 m. balandžio 16 dieną Lietuvos naciona linėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Elektroninė informacija mokslui ir pažangai“, skirta mokslininkams, mokslo politikos formuotojams, mokslo vertintojams, bibliotekininkams, dirbantiems su elektronine mokslo informacija. Jos pranešėjai – Lietuvos bibliotekose prenumeruojamų duomenų bazių atstovai, o renginio dalyvius pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. 1
10
www.coalition-s.org
Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė JAV kompanijos EBSCO, teikiančios įvairių elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratos ir kitas paslaugas mokslinėms, viešosioms, mokyklų bibliotekoms, viceprezidentė pardavimams Vidurio, Rytų, Pietryčių Europoje, Turkijoje ir NVS šalyse Marina Milovanovič. Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet minimas Nacionalinės bibliotekos šimtmetis yra ne vienintelis jubiliejus. Šiais metais sukanka 20 metų, kai Lietuvos bibliotekose pradėtos prenu meruoti EBSCO duomenų bazės. Per tą laikotarpį kompanija pasiūlė įvairių technologinių sprendimų. Pranešėja pabrėžė, kad integracija, komunikacija ir inovacijos yra neatsiejami ateities bibliotekų veiklos dėmenys. Siekdamos pasirengti skaitmeninei ateičiai, bibliotekos turi palaikyti atvirą bendravi mą su galutiniais vartotojais, taip pat su kitomis bibliotekomis, taikyti naujas technologijas ir modernų požiūrį siūlydamos įvairias mokymosi bei mokslo vystymo galimybes ir užtikrindamos tiek atvirosios prieigos, tiek licencijuojamo turinio prieigą. Beje, ponia Marina Lietuvoje lankėsi ir prieš 20 metų, pristatydama pirmuosius visoms šalies biblio tekoms prenumeruojamus elektroninius išteklius. Šiandien EBSCO kompanija siūlo ne tik elektroni nius žurnalus, bet ir kitus produktus, padedančius spręsti informacijos integracijos ir pasiekiamumo problemas. Elektroninių mokslo duomenų bazių kūrėjai aprūpina ne tik informa cija, bet ir mokslo vertinimo įrankiais. Marcinas Kapczyńskis, pasaulinės kompanijos „Clarivate Analytics“ sprendimų ir mokymo specialistas, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – teikti pagalbą mokslo vertinimo įrankių naudotojams, pristatė įrankių Web of Science ir InCites, skirtų mokslui vertinti bibliometriniu metodu, naujoves. Naudojant šiuos įrankius mokslas vertinamas ir Lietuvoje. Mokslo politikos formuotojai ir patys moks lininkai yra įpratę, kad būtent šios kompanijos duomenų bazėse galima rasti dažniausiai cituojamus žurnalų sąrašus, mokslininkų citavimo indeksus ir kitą svarbią mokslo vertinimo informaciją, stebėti mokslo produkcijos srautus. Atvirosios prieigos mokslo produkcija taip pat patenka į „Clarivate Analytics“. Viena brangiausių Lietuvoje prenumeruojamų duomenų bazių – Science Direct. Jos kūrėjo, vieno didžiausių pasaulyje mokslinės informacijos leidėjo „Elsevier“ atstovė Katarzyna Gaca-Zając, anksčiau dešimt metų pati dirbusi mokslinį darbą, pabrėžė, kad mokslo pasaulis juda atvirosios prieigos ir atvirojo mokslo link, o kartu su juo – ir visa virtinė šios grandinės grandžių: mokslą finansuojančios ir šią veiklą vykdančios institucijos, mokslininkai, leidėjai, skaitytojai ir, žinoma, vyriausybės institucijos, ku rios yra atsakingos už mokslo politikos formavimą. 2018 m. „Elsevier“ platformoje skelbiami atvirosios prieigos straipsniai, už kuriuos buvo imamas straipsnio publikavimo mokestis ir kurie visiems vartotojams prieinami be prenumeratos mokesčio, sudarė apie 20 proc. viso vartotojui pateikiamo turinio. Prie atvirosios prieigos iniciatyvos šis leidėjas prisidėjo nuo jos pradžios – 2002-ųjų – ir šiandien gali pasiūlyti apie 170 atvirosios prieigos2 ir 1850 mišriosios prieigos žurnalų3. Vieno straipsnio publikavimo kaina šiuose žurnaluose svyruoja nuo 150 iki 5000 JAV dolerių. „Elsevier“, siekdamas optimizuoti tiek atvirosios prieigos straipsnių publikavimą, tiek kitų atvirosios prieigos produktų prieinamumą, ben dradarbiauja su Pasaulio banku, Pasaulio sveikatos organizacija, teikia informaciją „Elsevier“ atvirosios prieigos programose dalyvaujančioms finansuojančioms organizacijoms ir mokslo institucijoms. Atvirosios prieigos programas vykdo ir kiti leidėjai. Konferencijoje dalyvavusi Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio ir veiklą visame pasaulyje plėtojančio „Emerald Publishing“ atstovė Graciana Madejek pristatė kompanijos programą Emerald Reach. Šią programą sudaro atvirojo mokslo platforma, kurioje skelbiama informacija apie recenzavimo procesą ir duomenų pateikimo tvarką, atvirosios prieigos knygas ir žurnalus, atvejų analizės ar net duomenų komplektai. Be to, autoriai gali kreiptis dėl anglų kalbos ar mokslinio redagavimo, rankraščio, ypač grafikų, paruošimo publikuoti. Šioje platformoje straipsnio publikavimo mokestis priklauso nuo jo apimties ir yra nuo 1200 iki 2500 JAV dolerių. 2 3
Atvirosios prieigos žurnaluose visi skelbiami straipsniai prieinami laisvai, tačiau už jų publikavimą reikia susimokėti. Mišriosios prieigos žurnaluose dalis straipsnių yra prieinami tik prenumeratoriams, dalis – visiems interneto vartotojams.
11
Daugiau kaip prieš pusę amžiaus JAV įkurtos leidybos kompani jos „SAGE Publishing“ atstovė Urszula Sasimowicz savo pranešime nagrinėjo jau mūsų minėto „Plano S“ nuostatų iššūkius leidėjams ir galimus jų įveikimo būdus. Trumpai pristačiusi pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi jų leidykla skelbdama atvirosios prieigos publikacijas, pranešėja išvardijo pagrindinius dešimt „Plano S“ principų4. Šie principai turi tiek rėmėjų, tiek oponentų. Leidėjai nagrinėja „Plano S“ įgyvendinimo gaires5 ir stebi šio proceso eigą. Visi pabrėžia, kad, norint įgyvendinti „Planą S“, reikia išsamesnės informacijos – tikimasi, artimiausiu metu jos bus daugiau. Pranešėja kalbėjo ir apie pereinamojo laikotarpio6 prenumeratos sutartis, į kurias įtraukiama straipsnio publikavimo kaina ir taip sušvelninamas perėjimas nuo tradicinės mokslo leidinių pre numeratos prie atvirosios prieigos. Šioje srityje Lietuvos bibliotekoms tarpininkauja tarptautinė organizacija EIFL (angl. Electronic Information for Libraries), kurios nariais mes esame. Pasaulinis akademinės literatūros leidėjas „Taylor & Fran cis“ turi darbuotoją, į kurio pareigas įeina ne tik atvirosios prieigos leidybos planų įgyvendinimas, bet ir darbas su autoriais bei bibliotekininkais, siekiant mokslinių tyrimų rezultatus padaryti geriau suprantamus visuomenei. Ni colo Perini, skaitydamas pranešimą „Nuo atvirų iki paveikių – „Taylor & Francis“ atvirojo mokslo iniciatyvos“, atkreipė dėmesį, kad kasdien virtualiojoje erdvėje paskelbiama milijonai naujienų, o socialiniuose tinkluose kas valandą – milijonai žinučių. Kaip reikiama informacija turi pasiekti adresatą – politikos formuotojus ir praktikus, kuriems reikalinga mokslinė informacija įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti? „Taylor & Francis“ atvirosios prieigos koncepcija sako, kad būtent mokslinio darbo autorius, atsižvelgdamas į šalies mokslo politiką ir savo institucijos reikalavimus, turėtų pasirinkti, kurios leidėjo siūlomos atvirosios prieigos iniciatyvos labiausiai atitinka jo poreikius. Atvirosios prieigos leidyboje labai svarbu būti lanksčiam ir siūlyti tokias iniciatyvas, kurios patenkintų tiek leidėją, tiek įvairių šalių autorius. Kaip pavyzdį N. Perini pateikė Olandijos siekį – absoliučiai visą šalies mokslinę produkciją padaryti prieinamą per atvirąją prieigą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju nebelieka mokslo žurnalų ar duomenų bazių prenu meratos bibliotekose, o lėšos skiriamos straipsnių publikavimo mokesčiams. Tokio pokyčio nega lima įgyvendinti „vieno mygtuko paspaudimu“. Perėjimui „Taylor & Francis“ siūlo įrankį, leidžiantį institucijoms stebėti ir valdyti atvirajai prieigai finansuoti turimas lėšas. Šis leidėjas taip pat siūlo duomenų mainų politiką, dalyvauja vadinamųjų „atvirų citatų“, „Metaduomenys 2020“ ir kitose iniciatyvose. Klausantis šio ir kitų konferencijos pranešėjų, tapo akivaizdu, kad kiekviena šalis, kiekviena mokslo institucija turi turėti tinkamas atvirosios prieigos gaires su rekomendacijomis, kaip jas įgyvendinti, skirti lėšų ir ieškoti fondų atvirosios prieigos iniciatyvoms įgyvendinti, o, mokant už atvirosios prieigos publikacijas, skaičiuoti, kiek joms išleidžia ne tik institucijos, bet ir kiek susidaro šalies mastu. Pasaulinės informacijos turinio ir technologijų kompanijos „ProQuest“, kuriančios ir daug produktų bibliotekoms, pardavimų vadovas Suomijoje ir Baltijos šalyse Juri Valla savo pranešime nagrinėjo, kaip geriau tenkinti dabarties tyrėjų turiniui keliamus reikalavimus. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad pastebimai didėja įvairių tipų turinio paklausa. Siekiant įvertinti poreikių pokyčius, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – suprasti, kokia infor macija dažniausiai naudojasi mokslininkai, ar skirtingų mokslo šakų atstovams reikia vienodo tipo informacijos, ar dėstytojams svarbu, kad jų studentai naudotų kuo įvairesnius informacijos išteklius, ir svarbiausia – ką vartotojų poreikiai reiškia informacijos tiekėjams ir bibliotekininkams. Tyrimo rezultatai rodo, kad jau nuo studijų metų turėtų būti išmokstama naudotis įvairių tipų informacija, o studentams labai svarbios dėstytojų rekomendacijos. Informacijos išteklius, kuriais dažniausiai www.coalition-s.org/10-principles www.coalition-s.org/feedback 6 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo „Plano S“ paskelbimo iki visiško jo įgyvendinimo. 4 5
12
naudojasi Europos vartotojai, galima išdėstyti tokia tvarka: spausdintos knygos, mokslo žurnalai, elektroninės knygos, tezės ir disertacijos, konferencijų medžiaga, statistika, istorinės knygos, vyriausybės dokumentai, darbo dokumentai (angl. Working Papers) ir archyvinė medžiaga. Šie atsakymai iš dalies atitinka pasaulinę tendenciją. Toliau pranešėjas atkreipė dėmesį, kaip šiuos poreikius gali tenkinti kompanija „ProQuest“, vie noje platformoje aprėpdama daugelį akademinio turinio tipų ir išsamias mokslinių disciplinų sritis. J. Valla atkreipė dėmesį, kad bibliotekos susiduria su vartotojų lūkesčiais, novatoriškų technologijų, kitais pokyčiais, o visam tam reikia prisitaikymo prie naujų galimybių ir reikalavimų. Pasaulyje matomos tendencijos, kad daug dėmesio skiriama mokymuisi internetu, kompeten cijoms, mokslinių tyrimų rezultatams. Tame kontekste atviroji prieiga yra neatsiejama judėjimo į priekį dalis. Ji jau daugelį metų funkcionuoja tam naudojant vadinamojo „žaliojo kelio“ ir „auksinio kelio“ modulius, skelbiant mišriosios prieigos žurnalus ir pasitelkiant kitas iniciatyvas. „Planu S“ siekiama paspartinti pokyčius numatant 2020 m. terminą. Nors beveik visi sutinka su iniciatyvos principais, kad moksliniai tyrimai turi būti atviri ir prieinami, leidybos ir mokslininkų bendruome nės vis labiau susirūpinusios dėl siūlomų pakeitimų spartos. Nors „Plane S“ labai aiškiai išdėstyti pagrindiniai principai, pačių detalių, o ypač iniciatyvoje dalyvaujančių šalių aktyvumo vis dar trūksta. Trumpo konsultacijų laikotarpio rezultatai dar nėra paskelbti, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų tiek mokslininkų, tiek leidėjų bendruomenėms. Pranešimus skaitė ir kitų leidėjų atstovai. Štai pasaulinio leidėjo „SpringerNature“ atstovas Cemas Üzümas siūlė įvairių leidybos galimybių pasirinkimą, mokymo ir mokslo tikslais atlikto rinkos tyrimo išvadas, esančias duomenų bazėje „Passport“, pri statė kompanijos „Euromonitor International“ atstovė Ecaterina Bondarenko, „Oxford University Press“ atstovė Julita Madzio ir Davide Fiore iš „IOP Publishing“ apžvelgė savo atstovaujamų leidyklų elektroninių išteklių ateitį. „Cambridge University Press“ regioninių pardavimų vadovas Leszekas Czerwińskis kalbėjo apie vartojimo statistika grindžiamą el. knygų komplektavimą. Visus rašinyje minimus konferencijos pranešimus galima paklausyti Nacionalinės bibliotekos vaizdo įrašų kanale adresu https://www.youtube.com/watch?v=WMuKvcqKhgE. Norintiems išsamiau susipažinti su informacijos šaltinių, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, naudojimu, mokslo rezultatų vertinimu, atvirosios prieigos pa grindais ir kita mokslui bei studijoms aktualia informacija rekomenduojame naudotis mokslinin kams ir kitiems tyrėjams skirtais nuotoliniais mokymais „Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimas“, parengtais įgyvendinant Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos vykdomą ES projektą „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“. Mokomąją medžiagą sudaro vaizdo klipai ir paskaitos, teorinė dalis, pateiktys, savikontrolės testai, nuorodos į informacijos šaltinius bei rekomenduojama literatūra. Adresas internete: http://www. lmba.lt/naujiena/mokymo-moduliai-mokslininku-ir-kitu-tyreju-savarankiskoms-studijoms
Lietuvos mokslo taryba 2016 m. vasario 26 d. patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires*. Jų tikslas – „pateikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir sklaidos projektus, bendruosius principus dėl atvirosios prieigos suteikimo prie mokslo publikacijų ir duomenų, gautų už viešąsias lėšas“, taip pat užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą. Tačiau vien šių gairių jau nepakanka – reikia turėti aiškų planą, kaip įgyvendinsime naujas atvirosios prieigos iniciatyvas. Prisijungsime prie „Plano S“? Kursime savo nuostatas? Bibliotekininkai laukia atsakymo, nes nuo to priklauso informacijos išteklių komplektavimas mokslinėse bibliotekose. * https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dceeeb10e05711e59cc8b27b54efaf6e
13
NAUJI LEIDINIAI
ELEKTRONINĖ A. SMETONOS BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ Zina Daugėlaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė
A. Smetona. Kaunas, 1936–1939 m. Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondo
Susidomėjimas pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos asmenybe nesumažėjo iki šių dienų – rengiami įvairaus pobūdžio metinių minėjimai, prisimenama jo veikla, nagrinėjami ir vertinami valstybės vadovo sprendimai. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas A. Smetonos indėlį atkuriant Lietuvos valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, 2019-uosius paskelbė Prezidento Antano Smetonos metais. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjo, Vasario 16-osios akto signataro, publicisto, teisininko Antano Smetonos (1874–1944) bibliografijos rodyklė, apimanti 1935–2016 m. publikacijas. Ji išleista elektroniniu leidiniu „Antanas Smetona: bibliografijos rodyklė (1935– 2016)“*. Darbas pradėtas 2014 m., siekiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga baigti rengti 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų bibliografijos rodyklę, skirtą duomenų bazei„Žymūs Lietuvos žmonės“.
Personalinė bibliografijos rodyklė – tai asmens biografijos dalis, jo kūrybos, paskelbtų darbų ir lite ratūros apie jį visuma, tai asmeniui (mokslininkui, me nininkui, politikui ir kt.) skirtas atminimas, jo veiklos įprasminimas, darbas, galintis apimti visas asmens veiklas į vieną visumą, parodyti jo indėlį į kultūros, visuomenės ar valstybės formavimąsi, vystymąsi. Bibliografinė informacija aktuali tiek pradedan čiajam tyrėjui, tiek patyrusiam mokslininkui. Ji svarbi ne tik tai asmenybei, kurios rodyklė parengta, bet ir kitiems, galintiems pasinaudoti šia informacija. Tai svarbu ir istorijai. Šiemet sukanka 100 metų, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Lietuvos bibliografas Izidorius Kisinas yra paren gęs ir 1935 m. išleidęs išsamią rodyklę „Antano Sme tonos bibliografija ir biobibliografija, 1874–1934“. Ją galima rasti ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir * Antanas Smetona: bibliografijos rodyklė (1935–2016) [Elektroninis išteklius] / sud. Zina Daugėlaitė, Irena Adomaitienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2019. 259 p.: iliustr.
18
kultūros paveldo „Epaveldas“ portale (http://wwww. epaveldas.lt). Naujasis elektroninis leidinys informa cijos nedubliuoja, pasirinkti vėlesni – nuo 1935-ųjų iki 2016 – metai. Šie leidiniai nėra tapatūs, tačiau naujasis chronologiškai pratęsia pirmąjį. Elektroninio leidinio apimtis – 259 puslapiai, struktūra tradicinė: turinys, pratarmė, biografija, dvi pagrindinės rodyklės dalys (I dalis. Antano Smetonos darbai; II dalis. Literatūra apie Antaną Smetoną). Naudotos nuotraukos – iš Nacionalinės bibliotekos fondų, pateikiamas panaudotų iliustracijų šaltinių sąrašas. Leidinio formatą padiktavo gyvenamasis laikotarpis – šiandien aktualu nuotolinis leidinio priei namumas, popieriaus nenaudojimas, „draugiškumas aplinkai, miškui“. Renkant medžiagą bibliografijos rodyklei, remtasi visais turimais spausdintais ir elektroniniais Naciona linės bibliotekos šaltiniais: katalogais, duomenų ba zėmis, „Epaveldo“ portalu, valstybinės bibliografijos leidiniais. Pavarčiusios I. Kisino parengtą bibliografiją, kuri apima 60 A. Smetonos gyvenimo ir veiklos metų
tarpsnį, ir ją nuodugniai išnagrinėjusios, leidinio sudarytojos pamatė, kiek daug A. Smetona yra pa daręs ir kiek dėmesio jo asmenybei buvo skiriama spaudoje. Tapo aišku: apsisprendus rinkti informaciją nuo 1935 m. iki 2016 m., t. y. apžvelgti 81 metų laiko tarpį, medžiagos bus labai daug, ir tai bus iššūkis ją suvaldyti. Nuspręsta į rodyklę neįtraukti A. Smetonos pasirašytų dokumentų, Lietuvos centriniame valsty bės archyve A. Smetonos asmens fonde saugomų rankraščių. Per pasirinktą laikotarpį susidaro ypač daug literatūros apie A. Smetoną, todėl nelengva buvo peržiūrėti de visu ir atrinkti į rodyklę įtraukti nus straipsnius. Medžiagos (tarpukario laikotarpį nagrinėjančios Lietuvos istorijos knygos ir straips niai), kurioje A. Smetona minimas, yra labai daug, todėl teko daryti nemažą atranką. Į rodyklę šiek tiek pakliūva medžiagos, kurioje paminėtas Prezidentas A. Smetona, tačiau neįtraukti straipsniai apie Antano Smetonos stipendijas studentams, apie šeimos na rius, jei straipsnyje nėra rašoma apie patį A. Smetoną. Kaip ir kitose tokio pobūdžio rodyklėse, leidinyje galima susipažinti su asmens biografija, slapyvar džiais ir kriptonimais, jo įamžinimu. Bibliografijos rodyklės pirmojoje dalyje suregis truotos A. Smetonos autorinės knygos, straipsniai, vertimai, kalbos, sveikinimai, užuojautos ir kt. Knygų recenzijos arba straipsniai apie suregistruotas knygas sudėti po knygų aprašais. Kiekvienas skyrius išdės tytas chronologine seka, o darbai konkrečių metų laikotarpyje – pagal abėcėlę. Kalbos išdėstytos pagal metus ir išskirstytos te momis: Lietuvių tautininkų suvažiavime (sausio 5 d.),
Generalinio štabo karininkų kursuose (kovo 1 d.), „Jaunosios Lietuvos“ suvažiavime (gegužės 11 d.), Pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą atidarant (rugpjū čio 15 d.), Tautos šventės proga (rugsėjo 8 d.), Karo mokyklos iškilmėse (rugsėjo 15 d.), diplomatinės kalbos, Vasario 16-osios proga ir kt. Iš jų matome, kad Prezidento tikslas buvo laisva Lietuva kartu su Vilniumi, jam rūpėjo visų visuomenės sluoksnių ar organizacijų: skautų, šaulių, karių, olimpiečių, me nininkų, ūkininkų, verslo – reikalai. Kalbos – ištisos, sutrumpintos, atpasakotos – būdavo perspausdina mos daug kartų. Leidinyje jos sujungtos pateikiant vieną įrašą, jei ta pati kalba buvo spausdinta daug kartų įvairiuose šaltiniuose, jos antraštė buvusi ta pati arba skyrėsi tik vienu žodžiu, linksniu ar santrumpa. Yra tokių įrašų, kai nurodoma, pvz., iki 19 šaltinių, kuriuose buvo spausdintas tas pats tekstas. Tokiame apraše nurodoma tiksli antraštė iš pirmojo šaltinio. Per 1935–2016 m. laikotarpį išleistos trys iš graikų kalbos A. Smetonos verstos filosofijos knygelės. Be graikų, A. Smetona mokėjo lotynų, prancūzų, vokie čių, lenkų, rusų kalbas, šiek tiek anglų. Antrojoje rodyklės dalyje suregistruota medžia ga apie A. Smetonos gyvenimą ir veiklą: knygos, smulkioji spauda, garso, vaizdo įrašai, straipsniai, Lietuvos nacionalinės bibliotekos fonde saugomi rankraščiai. Visi dokumentai išdėstyti pagal metus ir pagal abėcėlę: lotynų, po to – slavų. Knygų recenzi jos ar straipsniai apie įtrauktas į rodyklę knygas, kaip ir pirmojoje dalyje, pateikti po recenzuojamomis knygomis. Esant didesniam straipsnių tam tikra tema skaičiui, išskirtos rubrikos: Prezidento vardi
Antanas Smetona – labai įvairialypė asmenybė. Visų pirma jam rūpėjo lietuvių kalbos išsaugojimas, tautiškumas. Šios nuostatos prasiveržė dar studijuojant Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijoje, iš kurios buvo pašalintas kartu su kitais bendramoksliais, kai nepakluso direktoriaus įsakymui prieš pamokas melstis rusiškai. Vėliau, studijuodamas teisę Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete, įsitraukė į lietuvių inteligentijos nelegalią veiklą. Lietuvoje A. Smetona veikė ir politikos lauke, tačiau artimiausia jam buvo publicistika: bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, redagavo periodinius leidinius. Jis dėstė lietuvių kalbą keliose Vilniaus gimnazijose, rūpinosi aritmetikos ir algebros vadovėlių lietuvių mokykloms leidimu, Lietuvos universitete dėstė etiką ir senąją filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. Kurį laiką dirbo teisininko darbą. Vėliau A. Smetonos gyvenimą visiškai užpildė politinė veikla. Tapo Tautos pažangos partijos nariu, vėliau – Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininku. 1917 m. buvo vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, jos išrinktas Lietuvos Tarybos narys, 1917 m. ir 1919 m. prezidiumo pirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais signatarais pasirašė Lietuvos Tarybos nutarimą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. balandį–1920 m. birželį ir 1926 m. gruodį–1940 m. birželį ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Vienas ryškiausių žingsnių, keičiančių A. Smetonos valdymo kryptį – Seimo paleidimas 1927 m. ir nuosaikaus autoritarinio prezidentinio režimo įvedimas; tai buvo padaryta pažeidžiant Konstituciją. Autoritarinio valstybės valdymo pagrindai buvo įtvirtinti 1928 m. konstitucijoje, o 1938 m. konstitucijoje valstybės pavadinime neliko žodžio „demokratinė“. Pagal jas Prezidentui buvo suteikta absoliuti, nevaržoma laisvė.
19
Elektroninis leidinys gausiai pagyvintas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde saugomomis fotografijomis, iš kurių išsiskiria ši viena retesnių A. Smetonos nuotraukų. 1936–1939 m.
nių, sukakčių minėjimas, įamžinimas; Prezidento tėviškė; Antano Smetonos dvaras Užugiryje, Ukmergės rajone. Tais pačiais metais keliuose šaltiniuose išspausdinti tie patys straipsniai sujungti į vieną bendrą bibliografinį aprašą. Ši dalis atskleidžia ne tik tai, ką asmuo veikė, bet ir visuomenės, bendraminčių ir oponentų požiūrį, politines permainas, santvarkų kaitą. Ir vėlesnėje nei 1934 m. spaudoje vis dar ypač aktuali tema buvo 60-mečio proga Prezidentui padovanotas dva ras ir jo likimas šiomis dienomis. Buvo jaučiamas stiprus Tautos vado kultas, tautos dėmesys Prezidentui, išskirtinis vardinių minėjimas, kuriamos eilės tiek gyvam esant, tiek šiais laikais: „Didžiajam vardui“ (B. Raugas, 1937 m.), „Tu – amžiams prezidentas“ (L. Milčius, 2013 m.). 1940-ųjų birželis – takoskyros metas. Iki pat šio mė nesio vidurio A. Smetona lankosi renginiuose, susitinka su Lietuvos piliečiais, užsienio šalių diplomatais, yra svei kinamas, gerbiamas. 1940 m. birželio 15–16 d. spaudoje rašoma: „Jis vairavo mūsų likimą taikos, darbo ir kūrybos kryptimi“ („Verslas“), „Tauta gerbia savo vadą ir tiki juo“ („Policija“), „10-tūkstantinė šiauliečių minia pagerbė Res publikos Prezidentą“ – antraštė leidinyje „Įdomus mūsų momentas“. Tačiau, birželio 15 d. į Lietuvą įžengus Sovietų Sąjungos kariams, o Vyriausybei atmetus Prezidento siūly mą ginklu priešintis SSRS kariuomenei, spaudoje tuoj pat atsiranda straipsnių, kuriuose kritikuojama A. Smetonos, tą pačią dieną su šeima pasitraukusio į užsienį, veikla. „Šluotoje“ pradedami spausdinti pamfletai, išjuokiantys Prezidentą ir jo režimą. Įvykiai vystosi žaibiškai – dar tik 1940 m. liepa, o leidi nys „Naujoji Romuva“ 24/27 numeryje rašo: „<…> Iš visų valstybės ir valdžios išlaikomų biblijotekų [i. e. bibliotekų] išimti A. Smetonos raštai <…>“, „Lietuvos aidas“ straipsne lyje „Iš A. Smetonos bareljefų – ginklai krašto laisvei ginti“ praneša, kad apskritims ir savivaldybėms nurodyta priimti nutarimus dėl gatvių, kurioms buvo suteiktas A. Smeto nos vardas, pakeitimo kitais vardais, metalinių biustų, bareljefų perdavimo į metalo laužą ginkluotosioms krašto 20
pajėgoms remti, iš mokyklų ir kitų įstaigų pašalinti visus A. Smetonos portretus ir kitą buvusio valstybės vadovo įamžinimo atributiką. „Piktšašį likvidavus“ – straipsnis tokiu pavadinimu pasirodo birželio 22 d. „Lietuvos aide“, kurio steigėjas ir redaktorius buvo pats A. Smetona. Spaudoje pasirodžiusių su A. Smetona susijusių iliustracijų sudarytojos neregistravo – tam būtų galima skirti atskirą darbą. Bet pats elektroninis leidinys pagyvintas nuotraukomis, saugomomis Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde. Pagalbinių rodyklių leidinyje nėra. Personalinėje rodyklėje sukaupti bibliografiniai duomenys, pasinaudojant pateikiamomis interak tyviomis sąsajomis, leidžia greitai rasti reikiamą informaciją plačioje virtualiojoje erdvėje. Bibliografijos rodyklė nėra išsami dėl sunkiau prieinamų užsienio šalyse leistų leidinių, kuriuose buvo rašyta apie A. Smetoną. Ji taip pat nėra tolygi, nes Lietuvos spaudoje sovietmečiu apie A. Smetoną buvo rašyta nedaug; didžioji dalis informacijos tenka Prezidento gyvenamajam laikotarpiui ir metams jau po 1990-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai nėra baigtinė bibliografija – per 2017–2019 m. jau išleista naujų knygų. 2017 m. pasirodė 2-asis Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ leidimas, 6 tomų Algimanto Liekio sudarytas leidinys „Pre zidentas Antanas Smetona: raštai, kalbos, darbai“ (2018–2019), gausybė straipsnių. Tikimės, kad ši bibliografijos rodyklė atskleis An tano Smetonos asmenybės įvairiapusiškumą, suda rys galimybę tyrinėti ir įvertinti jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Ji skirta visiems: ir tiems, kurie yra susipažinę su šia asmenybe, ir tiems, kurie galbūt iki šiol nieko nežino apie šį Lietuvos valstybės veikėją. Tokio darbo rengimo procesas žavus tuo, kad, pradėdamas rinkti medžiagą, asmenybės gali visai nepažinti arba nemėgti, tačiau darbą baigi žmogų tarsi artimai pažindamas, susidraugavęs, o dažnai ir pamilęs, pamatęs jį įvairiomis aplinkybėmis, imi brandžiau vertinti situaciją ir laikotarpį, kuriame jis gyveno, kaskart, atsivertęs naują straipsnį, susimąs tai, o kaipgi aš tuomet būčiau gyvenusi, dirbusi, ką būčiau pasirinkusi vienoje ar kitoje situacijoje. Įvairių sričių tyrinėtojai turi savus autorius, kuriais pasitiki arba ne, o bibliografijos rodyklė – visa aprėpiantis darbas, kuriame į vieną eilę atsistoja ir draugai, ir priešai. Nesu istorikė, esu bibliografė, nedrįstu ver tinti pirmojo Lietuvos Prezidento pasirinkimų, bet darbų Lietuvai padaryta tikrai daug. Leidinį galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (www.lnb.lt) svetainėje: Atradimai / Leidiniai / Kiti leidiniai / Elektroniniai leidiniai. Interaktyviosiomis leidinio sąsajomis galima naudotis tik jį atsisiuntus.
BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS
V. KUDIRKOS PĖDSAKAI KAUNE Vaiva Markevičiūtė
Beveik pusė – 32 iš 65 – Lietuvos apskričių, rajonų ir miestų bibliotekų savo pavadinime turi išskirtinį požymį – joms suteikti žymių asmenybių vardai. Kai kurios tą vardą įgijo dar pirmosios nepriklausomybės metais, pavyzdžiui, Kauno miesto ir Marijampolės, kitos su konkrečia įžymybe ir jos vardu savo veiklą oficialiai susiejo vos nuo pernykščių metų – Klaipėdos miesto, Kazlų Rūdos ir Pagėgių. Vienos bibliotekos gautą vardą stengiasi garsinti nuolatos, apie kitas girdime retkarčiais ir tyliau. Redakcija nusprendė papasakoti, kaip šalies bibliotekos savo veikloje įprasmina joms suteiktus vardus. Pradėsime nuo pirmosios tokios bibliotekos – 1925 m. įsteigta Kauno miesto savivaldybės biblioteka iškart gavo rašytojo, vertėjo, publicisto, muziko ir visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos (1858–1899) vardą. ISTORIJA
1919 m. jaunoje Lietuvos Respubli koje priimtas įstatymas, įpareigojantis savivaldybes steigti viešąsias bibliote kas. Viena pirmųjų buvo Kauno miesto savivaldybės bibliotekos pirmtakė, 1922 m. lapkričio 18 d. pedagogo, muziejininko ir bibliotekininko Vinco Ruzgo įkurta kaip tais pačiais metais įsteigto Pedagoginio muziejaus dalis. Dail. Valerijonas Vytautas Jucys Mokytojams skirta biblioteka pavadin ta „dr. Vinco Kudirkos vardo biblioteka-skaitykla“. 1924 m. gruodžio 22 d. Kauno tarybos posėdžio protokole rašoma, kad „Tarybos narys Kairiūnaitis siūlo atidengti dar vieną skaityklą Kudirkos vardo“, kuri nebūtų skirta tik pedagogams, o joje „galėtų kiekvienas pasiskaityti įvairių laikraščių ir knygų“. Taryba priėmė siūlymą steigti „Kudirkos vardo liaudies skaityklą ir duoti tam tikslui 10 000 litų“. 1925 m., minint V. Kudirkos mir ties 25 metų sukaktį, miesto taryba nutarė: „Atidengti balandžio 24 d. 17 val. pakvietus atitinkamus asmenis, skaityklą vadinti „Kauno m. Savivaldybės V. Kudirkos vardo skaitykla“.
Sovietmečiu, 1950-aisiais, biblioteka pavadinama Kauno miesto 6-ąja biblioteka, 1976 m., centralizavus miesto savival dybės bibliotekas, ši biblioteka tampa Kauno miesto bibliotekų centru, o 1988-aisiais jai grąžinamas Vinco Kudirkos vardas.
LEIDINIAI
2005 m., paakinta XXVII kny gos mėgėjų draugijos garbės nario poeto Justino Marcinke vičiaus, Kauno V. Kudirkos bib lioteka ir XXVII knygos mėgėjų draugija ėmėsi iniciatyvos išleis ti V. Kudirkos eilėraščių rinkinio „Laisvos valandos“ faksimilinį leidinį. 1899 m. pasirodžiusios knygos tiražas buvo 3000 eg zempliorių, iki mūsų dienų išlikę apie 30–40. Todėl bibliofilams ir visiems kitiems skaitytojams faksimilinis (tiksliau fotografuo tinis) leidinys yra vertingas. 29
MENO KŪRINIAI
Bibliotekos lankytojai turbūt yra pastebėję ilgus metus jos patalpose kabėjusį V. Kudirkos biustinį portretą. Bibliotekos kultūrinės veiklos vady bininkės Monikos Straupytės teigimu, informacija, kas ir kada jį pagamino, deja, neišlikusi. Šiuo metu portretas nukabintas dėl paruošiamųjų darbų prieš rekonstrukciją. Ilgą laiką neremontuotas kultūros paveldo objektas – Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos centrinis pastatas, esantis Laisvės al. 57, bus pritaikytas bendruomenės poreikiams, žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Atsinaujinusioje bibliotekoje, be jokios abejonės, de rama vieta bus rasta ir V. Kudirkos biustiniam portretui. Kiek daugiau informacijos turima apie kitus meno artefaktus – du mo linius medalius su V. Kudirkos portretais. Vienas jų – apskritas, pagamintas 1989 m. Vilniaus „Dailės“ kombinate, ruošiantis minėti bibliotekos įkūrimo 65 metų jubiliejų, antras pagamintas 2000 m. 75 metų jubiliejaus proga, jo autorius nežinomas. 2005 m. biblioteka organizavo Tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrimo 80 metų sukakčiai. Konkursui darbus atsiuntė 17 autorių iš 7 pasaulio šalių. Kūriniai papildė Kauno apskrities, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekų rinkinius. Išleistas parodos katalogas.
EDUKACINĖ VEIKLA
Bibliotekoje rengiamos V. Kudirkai skirtos dokumentų ir leidinių parodos, edukacijos, įvairūs renginiai, paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vaikams. Biblioteka aktyviai bendradarbiauja su Kauno Vinco Kudirkos progimnazija. Vienas įdomesnių bendradarbiavimo pavyzdžių – 2017 m. vykdytas projektas „Jaunimo teatro akademija“, kuriame minėtos pro gimnazijos moksleiviai dalyvavo labai noriai. Jie ugdė teatrinės raiškos įgūdžius įsitraukdami į įvairias kūrybines užduotis, improvizacijas, vaid menų žaidimus, psichoterapines praktikas, judesio ir viešojo kalbėjimo technikas. „Jaunimo teatro akademijos“ programa pažadino mokinių kūrybiškumą ir paskatino inicijuoti spektaklių kūrimą progimnazijoje.
NETOLIMA ATEITIS
Buvęs ilgametis bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius su svečiais. Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotraukos
Faksimilinio leidinio sutiktuvės vyko 2005 m. bibliotekos surengtoje konferencijoje „Vincas Kudir ka ir šiandiena“ Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje Šakių rajone. Renginyje taip pat pri statytas kitas bibliotekos projektas – kompaktinis diskas „Daktaras Vincas Kudirka: gyvenimas ir kūryba“. Tai – 108 skaidrėse pateikta medžiaga: fotografijos, dokumentika, tekstai, pasakojantys apie V. Kudirkos gyvenimą ir palikimą. Apie biblioteką išleisti du leidiniai: „Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblio teka 1925–2005 metais“, „Su Vinco Kudirkos vardu. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai – 85“. 2015 m. bibliotekos 90-ųjų įkūri mo metinių proga parengtas virtualus bibliotekos metraštis http://www.kaunas.mvb.lt/metrastis/. 30
Šių metų pradžioje sukako 130 metų, kai pradėtas leisti laikraštis „Varpas“, nuo kurio neatskiriamas V. Kudirkos vardas. Svarbi ir kita pro ga – prieš 100 metų V. Kudirkos eilėraštis „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos himno tekstu. V. Kudirkos biblioteka šias abi progas ketina minėti birželio mėnesį. Minėjimo programa dar rengiama. Bibliotekos atstovai išlieka paslaptingi, tik užsimena, kad renginys bus išties įdomus.
Z. KUZMICKIO PADALINYS
Zigmas Kuzmickis (1898–1976) – žymus kaunietis, literatūros istorikas, kalbininkas, pedagogas. Rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, noveles, pasakėčias. 1995 m. išeivių Linartų padovanotame name Žaliakalnyje (Raseinių g. 26) atidaryta Zigmo Kuzmickio vardu pavadinta biblioteka-muziejus (vienas iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinių). Šioje bibliotekoje saugomi Z. Kuzmickio kūrybos rankraščiai, laiškai, nuotraukos, keletas asmeninių daiktų.
KRONIKA
RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS – pareiškimas pasauliui apie svetur kuriančius lietuvius Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, sutraukęs daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15 šalių. Šio Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuoto suvažiavimo programa pasižymėjo renginių įvairove – nuo dalyvių autorinės kūrybos skaitymų iki parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos „Egzodika“ pristatymo ar Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos parodos iš suvažiavimo dalyvių kūrinių. Suvažiavimo metu inspiruotos didelį atgarsį visuomenėje keliančios diskusijos apie lietuviškos tapatybės kaitą, kalbos elemento kūryboje svarbą.
Įvairiuose pasaulio kraštuose gyvuojanti lietuvių diaspora jau ne vieną dešimtmetį prisideda prie lietuvių kultūros puoselėjimo, savo kūryba praturtina nacionalinę kul tūrą naujais dėmenimis, formomis, praplečia jos geografines ribas. Surengti Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą paskatino kelios inten cijos. Viena jų, pasak Pasaulio lietu vių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Cas persen, siekis pažinti vienam kitą, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio Dalis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyvių apsilankė galingumo yra pasaulio lietuvių Nacionalinėje bibliotekoje. A. Mukienės nuotraukos rašytojų kūrybinės jėgos. Simboliška, jog pirmasis suva žiavimas surengtas 2019-aisiais, kurie oficialiai pa IR PAŽĮSTAMI VEIDAI, IR NETIKĖTAI ATRASTI RAŠYTOJAI Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavime dalyvavo: Ne skelbti Pasaulio lietuvių metais. Kelias dienas Vilniuje ringa Abrutytė (Danija), Vijolė Arbas (Lietuva), Akvilina vykusio renginio dalyvių sulaukusi Nacionalinė bib lioteka svetingai atvėrė duris, rašytojų suvažiavimo Cicėnaitė-Charles (Australija), Zita Čepaitė (Jungtinė dalyvius kviesdama susipažinti su atnaujintomis Karalystė), Ingrida Daukšytė (Ingrid Da, Ispanija), Kristina erdvėmis. Bibliotekos Dokumentinio paveldo tyri Dryža (Australija), Judita Grublienė (Jungtinė Karalystė), mų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė Evelina Gužauskytė (JAV), Jolita Herlyn (Vokietija), Kristina pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad jūsų tiek daug susirinko Janušaitė-Valleri (Italija), Vassilij Jaschkinas (Vokietija), Rūta kartu, į vieną būrį. Tai vienas pirmųjų, bet, neabejoju, Mataitytė (Norvegija), Aušra Matulevičiūtė (Prancūzija), Rasa Stefa Miliauskas (JAV), Milda Motekaitis (M. M. De ne paskutinis sambūris Nacionalinėje bibliotekoje.“
34
Lietuvos istoriją, ieško ryšio su protėvių kraštu ir bando rekonstruoti jų patirtis. Kai kurie kuria lietuvių kalba ar pasitelkia lietuviškas pavardes, vietovardžius, tautosaką. Siekdami, kad jų knygos būtų prieinamos kuo di desniam Lietuvos skaitytojų ratui, rašytojai Nacionali nei bibliotekai padovanojo savo kūrybos leidinių bei vertimų, taip pat užsienio šalių rašytojų antologijų, kuriose įamžinta jų kūryba.
INDIVIDUALI LIETUVIŠKOS TAPATYBĖS KAITA
Jau ne vieną savo knygą Nacionalinėje bibliotekoje pristatęs lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.
Voe, JAV), Marija Možeiko (Baltarusija), Jutta Noak (Vokietija), Sandra Petraškaitė-Pabst (Vokietija), Viktorija Nelė Prėskienytė Diawara (Malis / Lietuva), Dalia Staponkutė (Kipras), Arūnas Šatkus (JAV), Antanas Šileika (Kanada), Virginija Tarnauskaitė (Baltarusija), Irena Ülkekul (Vokietija), Cecilija Rasa Unt (Estija), Ona Vaičiulytė-Romančiuk (Baltarusija), Tomas Venclova (JAV / Lietuva), Laima Sruoginis (Laima Vincė, JAV), Jolanta Vitkutė (Meksika), Valentina Zeitler (Ispanija), Virginija Žlabienė Taylor (Jungtinė Karalystė). Šis suvažiavimas visų pirma tapo reikšmingu įvykiu patiems kūrė jams: jie užmezgė pažinčių, susipažino su dar neregėta kolegų kūryba. Vis dėlto renginys nebuvo orientuotas vien į dalyvių bendravimą tarpu savyje. Pasak lietuvių diasporą tyrinėjančios Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Dalios Cidzikaitės, specialiai suvažiavimui išleista lietu vių rašytojų antologija, į kurią atrinkta 35 už Lietuvos ribų gyvenančių rašytojų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva, kūryba, vertintina kaip stiprus pareiškimas apie norą būti žinomiems, skaitomiems. „Išleista antologija, nors į ją pateko ne visų suvažiavime dalyvavusių rašytojų kūriniai, yra konkretus pareiškimas, kad nesusiburta vien dėl savo vi dinių reikmių. Tai – pareiškimas, esą norime būti skaitomi, žinomi, mes kuriame ir mūsų darbai laukia būti atrasti čia, Lietuvoje gyvenančių skaitytojų“, – svarstė D. Cidzikaitė. Suvažiavimo dalyvių kūryba mirgėjo tiek stilių, tiek žanrų įvairove. Rašytojų klube vykusiuose skaitymuose skambėjo romanų, atsimi nimų ištraukos, taip pat poezija. Gimusiųjų Lietuvoje kūriniuose daug vietos užima prisiminimai apie Lie tuvą, nostalgiški pasa kojimai apie pastan gas įsikurti svečioje šalyje, analizuojamos dvigubos tapatybės apraiškos, įprasmina mos Lietuvos istorijos žaizdos: tremtis, par tizaninio karo sunku mai. Gimusieji svetur atskleidžia savitą san tykį su lietuvių kultūra, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Jūratė Caspersen (kairėje) ir rašytoja iš Vokietijos Jolita Herlyn. naujai interpretuoja
Prakalboje „Egzodikos“ leidėjai teigia: „Būti lietu viu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas.“ Įvairiuose pasaulio kraštuose kuriantys menininkai save laiko lietuviais, nors kai kurie rašo ne lietuvių kalba, o lie tuviškumo požymiu tampa tik autoriaus ar personažo pavardės galūnė ar daugeliui užsieniečių menkai žinoma veiksmo vieta. Taigi lietuvių kalba nebėra esminis veiksnys, leidžiantis tapatintis su Lietuva. Efemeriškas bei individualus tapatybės suvokimas regimas skirtingų kartų, patirčių kūrėjų pasaulė vokose. Nuo 2000-ųjų Danijoje gyvenanti rašytoja N. Abrutytė dalijosi mintimis, kad tauta, kalba yra abstrakčiausias tapatybės elementas. Anot jos: „La biausiai ir konkrečiai esu tapati pati sau, t. y. savo sielai, kuri turi įvairių išraiškos formų ir priklauso tapatybei ten ir čia, tada ir dabar, niekur ir visur.“ Šiuo metu Australijoje gyvenanti ir kurianti A. Cicėnaitė teigia, kad savo rašymu siekia priklausyti lietuvių bendruomenei, rašymas gimtąja kalba yra kertinė jos tapatybės dalis. Antrojo pasaulinio karo metais su šeima į Vakarus pasitraukusi Vitalija Bogutaitė „Egzodikoje“ prisipažįsta, jog jai niekada nebuvo kilusi mintis, kad ji yra nelietuvė. „Tapatybės negali keisti – kuo gimei, tuo esi. Tai – ne pilietybė, kai gali būti kelių valstybių pilietė. Lietuve gimiau – lietuve ir mirsiu“, – tapatybės suvokimą apibūdino rašytoja. Aptardama lietuviškos tapatybės atspindžius šių dienų kūrėjų darbuose, J. Budriūnienė svarstė, jog tapatybė visų pirma priklauso nuo žmogaus, nuo to, kaip jis save suvokia: „Net jei žmogus nekalba lietuviškai, bet save suvokia kaip tam tikros tautos dalį, tai ir yra lietuvybės raiška. Svarbu, kaip žmogus tapatybės modelį konstruoja pats.“ Diasporos lietuvių rašytojų kūryba – savitas, tur tingas ir įdomus reiškinys. Joje atsispindi asmeninės patirtys, kasdienybės svečiose šalyse realijos, origi naliai interpretuojama lietuviška tapatybė. Išeivijos kūrėjai suteikia galimybę išplėsti lietuvių kultūros geografinį lauką ir gylį, o šis įvykęs suvažiavimas rodo siekį dalintis kūryba, norą apie savo darbus pranešti pasauliui, užmegzti kontaktus su lietuviais, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie būtų. Tikėtina, kad rašytojų susitikimas Nacionalinėje bibliotekoje taps ir naujų bičiulysčių pradžia.
Silvija Stankevičiūtė 35
KRONIKA
IŠŠŪKIUS PRIIMTI KAIP GALIMYBES Pagrindinis 19-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės akcentas – balandžio 26 dieną Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) surengta konferencija „Bibliotekų galimybės ir potencialas įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus“. Joje dalyvavo apie 160 dalyvių, sulaukta pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Pirmą kartą buvo įgyvendinta idėja padėkoti spaudos atstovams, politikams ar verslininkams už bibliotekų palaikymą, teigiamos nuomonės apie jas formavimą. Taip pat aktyviems LBD nariams įteikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto padėkos raštai.
Juvelyro Vytauto Karčiausko sukurta statulėlė „Pažinimo vaisius“ šiemet atiteko visuomenės veikėjai dr. Jūratei Laučiūtei (už analitinį straipsnį „Kam trukdo kaimo bibliotekos?“), buvusiam Kretingos rajono savival dybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui (už metų frazę „Aš prisiimu atsakomybę“, kai viešojoje erdvėje pasklido kalbos, kad pradėtas eksploatuoti galutinai nepriimtas Kretingos bibliotekos pastatas), Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei (už akciją „Knygų kalėdos“). Konferenciją pradėjęs Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) atstovas Stephanas Wyberis (pranešimas „Įsipareigo jimai, galimybės, atsakomybės: bibliotekos ir darnaus vystymosi tikslai“) pabrėžė, kad informacija niekada nebuvo tokia svarbi kaip šiandien. Jos vis daugėja, ji vis dažniau siejama su skaitmenine visuomene. Labai greitai keičiasi ir rinka, ir žmonių poreikiai. Svarbus vaidmuo užtikrinant tinkamą informacijos ir žinių prieigą tenka bibliotekoms – jos gali suteikti vienodas galimybes visiems naudotis nemokama informacija ir taip prisidėti prie pažangos, kaip ir prie kitų Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvar kės tikslų įgyvendinimo. Pasak S. Wyberio, būtina siekti, kad tai suvoktų politikai, apie bibliotekų vaidmenį reikia kalbėtis su vyriausybėmis. „Svarbu susivienyti, nebijoti garsiai kalbėti. Tik dirbdami drauge galime pasiekti bendrų tikslų“, – teigė pranešėjas. S. Wyberis taip pat kalbėjo apie IFLA projekto „Globali vizija“ įgyvendinimo svarbą, Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengimą, kitus asociacijos dokumentus, kuriuos būtina išsiversti ir turėti kiekvienoje bibliotekoje. 36
Konferencijos pranešimų sesiją pradėjo IFLA atstovas Stephanas Wyberis (Jungtinė Karalystė). Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos nuotraukos
Bibliotekos salė vos sutalpino į konferenciją atvykusius svečius.
Apie tai, kaip tvariai integruoti darnaus vystymosi tikslus į įvairių organizacijų, tiek privačių, tiek valstybinio sektoriaus, veiklą, kaip šių tikslų siekis gali padėti bibliotekoms išlikti vertingu kultūros ištekliu, kalbėjo Dominykas Karpovičius iš įvairius kontekstus tiriančios agentūros „Xwhy / Agency of Understanding“ (pranešimas „Ateities kultūros ištekliai Lietuvos Respublikos bendrajame 2030 m. plane ir darnaus vystymosi tikslų integracija į bibliotekų veiklą“). Į kultūros lauką patenka tapatybės, pilietiškumo ugdymo, pasitikėjimo vienų kitais ir valstybinėmis institucijomis skatinimo aspektai, taigi kultūra, kaip įsitikinęs pranešėjas, gali svariai prisidėti prie valstybės vystymosi įvairiais lygmenimis. Įgyvendindamos darnaus vystymosi tikslus, bibliotekos turėtų tapti sociokultūrinėmis erdvėmis, veikti savo aplinkoje ir būti ne vien paslaugos vieta, o vieta, kurioje sprendžiama bendruomenės problema. „Svar bu identifikuoti savo kontekstą, pasirinkti kryptį, galvoti apie naudą institucijai, kurti kultūrą, o ne tik ją skleisti. Tada darnaus vystymosi tikslai taps ne misija, o įrankiu – bus galima dirbti ir daryti poveikį bendruomenei“, – sakė D. Karpovičius. Įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslų programą, svarbu nelygybės mažinimas. Viena jos formų – skaitmeninė atskirtis, galinti būti nulemta ekonominės nelygybės, taip pat socialinės ir kitų nelygybių. Kaip bibliotekos gali prisidėti, mažindamos šią atskirtį, analizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fa kulteto docentė dr. Zinaida Manžuch (pranešimas „Daugiau nei kompiuteriai ir internetas: skaitmeninė atskirtis šiuolai kinėje bibliotekų darbotvarkėje“). Pasak pranešėjos, žmonių gebėjimai naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis turi įtakos jų gyvenimo kokybei, dalyvavi mo visuomeniniame gyvenime intensyvumui. Sprendžiant skaitmeninės atskirties problemą, neužtenka vien tik rūpin tis infrastruktūra (nors ir ją būtina nuolat atnaujinti), reikia skatinti motyvaciją vis išmaniau naudotis technologijomis. Pelno nesiekiančios organizacijos, Vyriausybės remiamos pro gramos ir jose dalyvaujančios bibliotekos gali svariai prisidėti sprendžiant šią problemą. „Bibliotekos, sudarančios tankiausią tinklą Lietuvoje, turinčios kompetentingų žmonių ir teikiančios nemokamas paslaugas, yra galingas partneris, – teigė Z. Man žuch. – Jos turi didinti savo matomumą, prisidėti rengiant ir įgyvendinant skaitmeninės atskirties mažinimo programas.“
Markas Mongirdas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (pranešimas „Dirbtinis intelektas – ar robotai pakeis bibliotekininkus“) kalbėjo apie ateityje bibliotekoms galinčius kilti iššūkius, kai bus automatizuota daugelis darbų. Pranešėjas pri statė ministerijos parengtą strategiją, kaip Lietuva turi tam ruoštis. Bibliotekose, kaip ir kitose šalies institucijose, dėl automatizacijos, skaitmeninės medijos įsigalėjimo (vis daugiau bendraujama socialiniuose tinkluose, moksliniai darbai skelbiami skaitmeninėje erdvėje) gali sumažėti darbo vietų. Dar vienas pranešėjo paminėtas rimtas uždavinys: kadangi programavimo kalba yra anglų kalba ir viskas, kas susiję su technologine komunikacija ir dirbtiniu intelektu, vyksta anglų kalba, Lietuvai bū tina užsitikrinti vertimą. Svarbiausia, kaip pabrėžė M. Mongirdas, yra darbui su dirbtiniu intelektu su sijusių įgūdžių ir kompetencijų ugdymas nacionaliniu lygmeniu. „Didieji duomenys – iššūkis bibliotekoms“ – taip pavadintą pranešimą skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bi bliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Svarbu išmokti „pavergti“ technologijas, suvokti, ką didieji duomenys duoda, stengtis juos įprasminti savo darbuose, tada nereikės kalbėti apie bibliotekininko profesijos išnyki mą“, – teigė pranešėjas. Kalbant apie didžiuosius duomenis, elektronines infrastruktūras ir bibliotekų veiklą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas naujoms funkcijoms ir naujoms kompetencijoms (sistemų, turinio kūrėjų, komunikavimo tin klų kūrėjų). Skaitmeninė humanistika – tai kryptis, kuria turėtų eiti bibliotekos. R. Gudauskas prognozavo, kad reikės naujų specialybių (tokių kaip informacijos vadyba, taip pat susijusių su pažintinėmis, socialinėmis ar elgesio kompetencijomis), naujų įgūdžių, tarp kurių svarbiausi yra kompleksinis problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybingumas, – juk mokiniai, ateinantys į pirmą klasę, baigę mokyklą, dirbs darbus, kurių šiandien dar nėra. Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Jolita Dudaitė, pristačiusi Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) rezultatus, nustebino visus susirinkusiuosius. Šiame dar 2014–2015 m. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktame tyrime dalyvavo asmenys, kurių amžius 16–65 metai, iš 40 šalių; Lietuvoje apklausta 27 300 asmenų. Pagal gebėjimą naudotis informacinėmis ir komuni kacinėmis technologijomis, kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuva šioje grupėje liko ketvirta nuo galo (lenkdama tik Čilę, Graikiją ir Turkiją), nors didžiuojasi sparčiausiu pasaulyje internetu, o 79 proc. namų ūkių turi kompiuterius. Alma Masevičienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos savo pra nešime pristatė kartu su Nyderlandų Alkmaro miesto „Kenne merwaard“ biblioteka vykdomą projektą „Medijų ir raštingumo ugdymas atsakingam pilietiškumui“ ir parengtas Nacionalinės bibliotekos strategines kryptis. Viešnia iš Vokietijos, Kelno viešosios bibliotekos direktorė dr. Hannelore Vogt pristatė savo bibliotekos vykdomas veiklas. Ji ragino pradėti nuo mažų dalykų, mokytis iš savo lankytojų ir nebijoti daryti klaidų.
Vaidenė Grybauskaitė 37
IN THIS ISSUE Marius Lukošiūnas. A Place Shaping One’s Self-Perception
1
Zina Daugėlaitė. Electronic Bibliographic Index of Antanas Smetona 18
2019 is the year of the 100th anniversary of the establishment of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. The programme spe cialist at UNESCO’s Communication and Information Sector Dr. Marius Lukošiūnas recalls his childhood years spent reading books, drawing and walking around the corridors and repositories at the National Library, where both his parents were working. Whereas nowadays he sees this Library as having adapted to contemporary challenges and open to digital innovations.
The heading “New publications” presents the bibliographic index of the first President of Lithuania Antanas Smetona (1874–1944) covering publications from 1935–2016. This electronic publication was started to be prepared by the bibliographers at the Martynas Mažvydas Na tional Library of Lithuania Zina Daugėlaitė and Irena Adomaitienė. The appearance of this illustrated index of 200 pages of Smetona’s works and publications about him of interest for both a novice and experienced researcher coincides with the 100th anniversary (2019) of Lithuania’s institution of the president.
Lithuania Breaking the Reading Record
3
Among the diverse events devoted to the celebration of the Lithuanian Press Restoration, Language and Book Day, there was the campaign “Lithuania Reads!”, which attracted library visitors throughout Lithu ania, schoolchildren and other book lovers. The campaign’s initiators, the Lithuanian Publishers Association and the Lithuanian Printers As sociation, invited to pursue breaking the record: to concentrate the largest number of people engaged in reading at a particular location. Officially, people reading together at the same time and the same place were counted in the vicinity of the Vilnius Railway Station. Throughout Lithuania, the total number of people who contributed to the campaign in some way or another was about 10,000.
Žydrė Vėtienė. Library Organizations Seeking to Change Their Mindset 5 There is an increasing need for the world’s librarians community to advocate the importance of their social impact. Žydrė Vėtienė, a com munication specialist from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, by drawing on the experience of the largest library or ganizations – the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), the American Library Association and the Australian Library and Information Association – tells about how the value created by libraries should be advocated. She speaks about public information campaigns serving this aim, guidelines and strategies that have been developed, the IFLA International Advocacy Programme as well as gives advice on how to publicize one’s success stories.
Aušra Vaškevičienė. Open Access Initiatives Unlocking Research Information
10
There is a growing number of open access initiatives to publish the results of research financed by national and European organizations in open access journals or on other open access platforms. What does it mean for libraries, which spend millions for subscribing electronic research databases? In an attempt to publicize changes in open access taking place in Lithuania, there was the international conference held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Electronic Infor mation for Science and Progress” intended for researches and librarians working with electronic research information. Aušra Vaškevičienė, the Director of this Library’s Services Department, surveys the presenta tions delivered at the conference by representatives of publishers of databases subscribed by Lithuanian libraries.
Rima Noreikienė: “The School Library as an Axis Around Which Many Things Revolve”
14
Rima Noreikienė, the executive of the Library of the Jonava Raimundas Samulevičius Progymnasium and the winner of the Best Librarian 2018 Award, tells about daily concerns of school libraries and how they are changing while adapting to the evolving educational process and be coming centres for active teaching and learning as well as how school librarians are gaining competencies of information professionals ca pable of engaging students in reading. She also speaks about problems rising because of savings policies of municipalities and subordination of school libraries to two ministries. Ms Noreikienė also mentions the establishment of the Association for Employees of Lithuanian School Libraries – the fact that provided Lithuania’s school librarians with op portunities to cooperate with their colleagues abroad. (Interviewed by Asta Stirbytė)
Šarūnas Šimkevičius. A Collector’s Story About Juozas and Šarūnas Toliušises
21
We present a story by a collector about his colleagues, other collectors, the father and son Toliušises, who devoted much of their interest to the periodical press of Lithuania Minor. Juozas Toliušis (1922–1987) collected and described in a catalogue 1,223 Lithuanian language newspapers and magazines published in Lithuania and beyond before 1944. Šarūnas Toliušis (1949–2018) was collecting periodicals and vari ous things related to Lithuania Minor’s culture and history for more than five decades.
Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius (also) as a Passionate Photographer
24
Ignas Šeinius (true surname Jurkūnas) (1889–1959), the 130th anniver sary of whom Lithuania commemorated this year, is first of all known as a diplomat and prose writer, who brought the aesthetics of mod ernism to the Lithuanian literature. But this article’s author, the pho tographer and curator of exhibitions Mindaugas Kavaliauskas, shows another activity area of this significant personality of the interwar Lithuania, photography. The article analyses Šeinius’s photographic works, which are exhibited in Lithuania (as well as used as illustra tions for our publication) by courtesy of Šeinius’s great-grandchild Lina Scheynius.
Vaiva Markevičiūtė. Traces of Vincas Kudirka in Kaunas
29
We start a new series of articles under the heading “Library and its name” about Lithuania’s libraries named after famous personalities. How do these libraries monumentalize these names in their activi ties? Kaunas Municipal Public Library carries the name of the writer, publicist, musician and social figure Vincas Kudirka (1858–1899). The author tells about how the Library received this name and what works of art, publications and activities it employs to promote it.
Tarp knygų in the May of the Year...
31
The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the May issues from previous years, recalls interesting news published in the magazine and anni versaries important for the librarians’ community. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)
Silvija Stankevičiūtė. A Congress as a Statement to the World About Lithuanian Creators Abroad
34
On 5–7 May, there was the first congress of the world’s Lithuanian writ ers held in Vilnius, which gathered several dozen of writers, translators and literary reviewers from 15 countries. The congress presented the opportunity for literary people to socialize, present their creations and discuss about the Lithuanian identity and the importance of the language element within their creative work. The participants also donated their creations and translations to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.
Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
2019 Nr. 05 (724) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-05-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 41245 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 05 (724) 2019 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
NAUDOKITĖS NUOTOLINĖMIS PASLAUGOMIS! • INTERAKTYVI BIBLIOTEKA • LIBIS skaitytojo pažymėjimo užsakymas • Naujai gautų dokumentų peržiūra • Dokumentų el. kopijų užsakymas • Dokumentų užsakymas bibliotekų kataloguose • Visateksčių el. knygų skaitymas • Lietuvos leidėjų katalogas • Planuojamos išleisti knygos • Klausk bibliotekininko • KATALOGAI • LIBIS suvestinis katalogas • Nacionalinės bibliotekos elektroninis katalogas • Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas • Nacionalinės bibliotekos kortelių vaizdų katalogas • Bibliografinė Lietuvos periodinės spaudos straipsnių bazė (archyvas) • VIRTUALI ELEKTRONINIO PAVELDO SISTEMA • Knygos • Periodika • Smulkioji spauda • Dvimatė grafika • Kartografiniai leidiniai • Garso įrašų kolekcija • Lietuvių literatūros klasika • Rankraščiai • Lietuvos dailės muziejaus eksponatai • PRENUMERUOJAMI EL. IŠTEKLIAI • EBSCO Publishing • Emerald Management eJournals Collection • IMF eLIBRARY • JSTOR Collections • NAXOS Music Library • Project MUSE • Springer Link • Taylor&Francis SHH Library and S&T Library • Wiley Online Library • SKAITMENINIO TURINIO ŽENKLINIMO ŽINYNAS IR ĮRANKIAI • „Creative Commons“ licencijų ženklinimo pavyzdžiai ir aprašymas • Teisių ženklinimo metodika ir žinynas • Ženklinimo įrankis