Tarp knygu 2019 05

Gegužė | 2019

ŠIAME NUMERYJE

#GYVASŽODIS

Marius Lukošiūnas. Vieta, kurioje formuojasi požiūris į save

1

ĮVYKIS

Lietuva skaitė ir siekė rekordo

3

TEMA / ATSTOVAVIMAS BIBLIOTEKOMS

Žydrė Vėtienė. Bibliotekų organizacijos siekia keisti mąstyseną

5

ŠIANDIEN AKTUALU

Aušra Vaškevičienė. Atvirosios prieigos iniciatyvos atveria mokslinę informaciją 10 POKALBIS

Rima Noreikienė: „Biblioteka mokykloje yra ašis, apie kurią sukasi daug dalykų“. Kalbėjosi Asta Stirbytė

14

NAUJI LEIDINIAI

Zina Daugėlaitė. Elektroninė A. Smetonos bibliografijos rodyklė

18

ŽMONĖS IR LAIKAS

Šarūnas Šimkevičius. Kolekcininko pasakojimai apie Juozą ir Šarūną Toliušius 21 SUKAKTYS

Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius – (ir) aistringas fotografas

24

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Vaiva Markevičiūtė. V. Kudirkos pėdsakai Kaune

29

„TARP KNYGŲ“ – 70

Gegužę žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

24

31

KRONIKA

Silvija Stankevičiūtė. Rašytojų suvažiavimas – pareiškimas pasauliui apie svetur kuriančius lietuvius Vaidenė Grybauskaitė. Iššūkius priimti kaip galimybes KRONIKA / 19-OJI NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ KRONIKA / SPAUDOS ATGAVIMO, KNYGOS IR KALBOS DIENA

34 36 38 41

IR AŠ TEN BUVAU

Roma Kišūnaitė. Ekologiška Devonporto biblioteka

44

29 Igno Šeiniaus nuotr. iš Šeinių šeimos archyvo (24), Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr. (29)

PIRMAME VIRŠELYJE

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną visoje šalyje vykusioje akcijoje „Lietuva skaito!“ dalyvavo ir Jiezno (Prienų r.) gimnazijos mokiniai bei mokytojai. (Plačiau apie skaitymo akciją – žurnalo p. 3–4.)

Erikos Kelmelytės nuotrauka

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS *

VIETA, KURIOJE FORMUOJASI POŽIŪRIS Į SAVE UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriaus programų specialistas, žurnalistas dr. Marius Lukošiūnas. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Galėčiau įvardyti dvi pirmąsias savo bibliotekas.

Pirmoji – namų biblioteka. Mano tėvai visada rinko, pirko ir turėjo labai daug knygų – spėju, daugiau nei kelis tūkstančius. Kiek save atsimenu, namuose visada buvau apsuptas knygų lentynų.

Kita pirmoji – tuometė Respublikinė (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo – Red.) biblioteka. Ir mano tėtis, ir mama dirbo joje, abu kartu su šia biblioteka iš Kauno persikraustė į Vilnių.

Turbūt galiu drąsiai sakyti, kad šioje bibliotekoje prabėgo mano vaikystė – skaitant knygas, piešiant, klaidžiojant koridoriais ir po fondus. Juose patirdavau be galo daug paslaptingų įspūdžių.

Jau tada, būdamas šešerių ar septynerių metų, pradėjau suprasti, koks vizualus yra žmonijos žinių neaprėpiamumas. Kai esi vaikas ir stovi tokios bibliotekos, kaip dabartinė Nacionalinė, fonduose, matai begalines į viršų kylančias ir į šonus nusidriekiančias lentynas, supranti, kad esi tikrame labirinte. Tik visiškai kitokiame nei tas, kurį atsimeni iš graikų mitų, kurio viduryje atvykėlių laukia pražūtingas minotauras. Didžiulis bibliotekos

fondų labirintas, priešingai, yra praturtinantis – kiekviename jo kampe tavęs laukia nauji potyriai ir naujos žinios.

Biblioteka man – viena įspūdingiausių žmonijos sukurtų institucijų. Ji niekada nepraras vertės, nes ją šimtus metų kuria daugybė žmonių.

Tarp septynių pasaulio stebuklų, iš kurių dabar, deja, belikęs vienas – Egipto piramidės, buvo ir Aleksandrijos biblioteka. Tai, kad ji įtraukta į stebuklų sąrašą, reiškia, jog bibliotekos yra labai svarbios, bet kartu – labai pažeidžiamos.

Deja, pastaruoju metu esu retas Lietuvos nacionalinės bibliotekos lankytojas, nes gyvenu Paryžiuje. Tačiau, kai tik sugrįžtu į Vilnių, į ją dažnai užsuku. Pagalvojus apie senąją biblioteką prieš rekonstrukciją, sukyla sentimentai, užburiantys prisiminimai apie jos dydį, čia dirbusius žmones.

Rekonstruota biblioteka, be jokios abejonės, stengiasi – ir jai puikiai sekasi – prisitaikyti prie dabarties iššūkių. Nors bibliotekos yra fundamentalios ir labai artimos amžinoms institucijoms, jos privalo neatsilikti nuo laiko

* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.

1

Mažasis M. Lukošiūnas daug laiko praleido tuometės Respublikinės bibliotekos koridoriuose. Apie 1967 m. Nuotraukos iš asmeninio archyvo

dvasios – kiekvienas amžius atneša savų naujovių. Žiūrėdamas į atsinaujinusią Nacionalinę biblioteką, pirmiausia matau, kad ji visiškai atsivėrė skaitmeninėms inovacijoms. XXI a. skaitmeninės technologijos padaro biblioteką atvirą net ir tiems žmonėms, kurie į ją neateina fiziškai. Žinoma, bet kuriai modernėjančiai ir prie nūdienos prisitaikančiai bibliotekai svarbiausias iššūkis lieka turėti kuo daugiau skaitytojų.

Biblioteka be skaitytojų – ne biblioteka.

Kitas svarbus žingsnis – kone prieš tris dešimtmečius Nacionalinė biblioteka tapo parlamentinė. Lankydamasis ir dirbdamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekoje (rašiau mokslinį darbą), atkreipiau dėmesį, kad bibliotekos pavadinime yra žodis „Kongresas“, – t. y. amerikiečiai labai anksti suprato, kad šalies parlamentas negali funkcionuoti be žinių, o pagrindinė žinių vieta yra biblioteka. Atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė biblioteka irgi žengia šia linkme. Ir ne tik palaikydama mūsų visuomenės, valdžios institucijų funkcionavimą žiniomis, analitine informacija, bet ir eidama dar toliau – organizuodama daugybę konferencijų. Esu dalyvavęs keliose jų ir buvau maloniai nustebęs, matydamas, kad veikla šia kryptimi duoda didelių vaisių. Įvairios ekspertų bendruomenės, nagrinėdamos žodžio laisvės, kultūros politikos ar kitus klausimus, su didžiuliu malonumu eina 2

į biblioteką, diskutuoja, kartu formuoja ateities vizijas. Labai puiku, kad intelektualų diskusijos vyksta ne kokioje nors politikos ar partijų aikštelėje.

Jos vyksta intelektualioje aplinkoje. Nacionalinė biblioteka aktyviai mezga partnerystes su įvairiomis visuomenės grupėmis ir įstaigomis.

Aktyviai ji dalyvauja ir mano dabartinės darbovietės – UNSECO veikloje. Ir saugodama pasaulio atmintį, ir bandydama suburti aplink save skirtingas bendruomenes.

Visi šie darbai skirti tam, kad turėtume laisvą informacijos ir žinių judėjimą visuomenėje, kad didžiulėje informacijos jūroje galėtume atsirinkti tai, kas iš tikrųjų yra vertinga, progresyvu, veda mus į priekį. Man atrodo, kad Nacionalinė biblioteka, be visų kitų atliekamų vaidmenų, yra centras procesų, formuojančių Lietuvos gyventojų ir visos visuomenės identitetą. Nes be laisvo informacijos ir žinių srauto negalime sąmoningai suvokti ir suformuoti savo identiteto – kaip šalies, kaip piliečių, kaip visuomenės. Tai – vieta, kurioje formuojasi mūsų pačių požiūris į mus pačius.

Lietuvos nacionalinei bibliotekai, šiemet mininčiai šimtmetį, norėčiau palinkėti tęsti gerus darbus, aktyviai atsiverti pasauliui, tapti jei ne pasauliniu, tai regioniniu diskusijų centru.

Ketverius metus gyvenau Egipte ir mačiau, kokią didžiulę reikšmę šiai šaliai ir visam arabų pasauliui turi Aleksandrijos biblioteka. Žinoma, ta situacija yra kitokia – lingvistiniu, kultūriniu požiūriu arabų pasaulis yra labai platus, o Egiptas visada buvo jo centras. Visgi manyčiau, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka turėtų plėsti savo veiklą ir įtaką už regiono ribų. Tam pakloti puikūs pamatai.

Bibliotekos, kaip kultūros įstaigos, turi puikią galimybę plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ten, kur politika kartais užstringa.

Marius Lukošiūnas

M. Lukošiūnas apie bibliotekas ir spaudos laisvę diskutuoja su tuomete Jungtinių Tautų Informacijos biuro vadove Khawla Mattar ir Egipto parlamento Kultūros komiteto pirmininku Mohamedu El Sawy.

Egiptas, 2013 m.

ĮVYKIS

Vilniaus geležinkelio stoties prieigos.

15min.lt, Vidmanto Balkūno nuotr.

LIETUVA SKAITĖ IR SIEKĖ REKORDO

Gegužės 7-oji, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kaip ir kasmet, paminėta daugybe renginių. Vienas jų – per šalį nuvilnijusi akcija „Lietuva skaito!“, Lietuvos leidėjų ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijų kasmet inicijuojama nuo 2015-ųjų. Šiais metais, be visų kitų renginių, akcijos iniciatoriai kvietė siekti rekordo – suburti daugiausia vienoje vietoje skaitančių žmonių. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, tokio rekordo Lietuvoje siekta pirmą kartą. Oficialiai skaitantys žmonės skaičiuoti Vilniaus geležinkelio stoties prieigose, tačiau skaitytojus į būrį šia proga kvietė ir šalies bibliotekos, mokyklos, kitos įstaigos. Iš viso akcijos renginiuose visoje Lietuvoje dalyvavo apie 10 000 žmonių. Pakalbinome akcijos„Lietuva skaito!“ tinklalapyje užsiregistravusių keleto bibliotekų, jų filialų ir privačių iniciatyvų, taip pat siekusių rekordo (kad ir neoficialaus), atstovus ar organizatorius.

Projektas „Vilnius skaito“. Oficialaus masiš­ kiausio skaitymo vienoje vietoje rekordo, susi­ rinkę prie Vilniaus geležinkelio stoties, siekė 284 žmonės. Jie 10 minučių skaitė savo mėgstamas knygas. Projekto organizatoriams rūpėjo suskai­ čiuoti ne tik oficialų skaitovų prie stoties skaičių, bet ir kiek apskritai žmonių, atsiliepusių į akcijos rengėjų kvietimą, Vilniuje tą dieną skaitė mokyklo­ se, bibliotekose ir kitose viešose vietose. Projekto koordinatorė Jurga Mandrijauskaitė teigė, kad iš viso skaitė apie 3400 vilniečių. Pagal oficialaus rekordo fiksavimo reikalavimus, kitų bendro skaitymo akcijų negalima pridėti prie oficialaus rekordo, nes skaitymai nevyko toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, jie nebuvo filmuojami, nebuvo oficialių liudininkų. Tačiau tai, J. Mandrijauskaitės manymu, visai nesvarbu. Svarbu, kad Vilnius skaitė su visa Lietuva, žmonės rinkosi draugėn ir dalijosi skaitymo džiaugsmu.

Lietuvos nacionali­n ė Martyno Mažvydo bi­blio­ teka. Gegužės 7 d. vidudie­ nį ant Nacionalinės biblio­ tekos laiptų 369 vaikai – 1–7 klasių moksleiviai – visi kartu balsu skaitė eiliuotą Martyno Mažvydo „Kate­ kizmo“ prakalbą. Skaitymo akcija, drauge skirta pami­ Astos Mukienės nuotr. nėti Lietuvos nacionalinės bibliotekos šimtmečio jubiliejų, buvo organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus darželiu-mokykla „Dainorėliai“, Vilniaus „Genio“ progimnazija ir „Šaltinėlio“ privačia mokykla. Tai – netoli bibliotekos įsikūrusios mo­ kyk­los, su kuriomis Nacionalinė biblioteka aktyviai bendradarbiauja.

Skaitantiems vaikams „dirigavo“ motina su vaiku, nužengę iš Petro Rim­ šos skulptūros „Lietuvos mokykla 1864–1904“, sukurtos siekiant įamžinti kovą už spausdintą žodį spaudos draudimo laikotarpiu ir atiduodant pagarbą prie jos prisidėjusiai motinų mokyklai.

3

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblio­ teka. Į akciją susirinko apie 40 skaitytojų. Suaugusieji skaitė savo atsineštas arba bibliotekos parinktas knygas. Jie skaitė tylomis, tačiau kartais pasidalydavo įspūdžiais ir garsiai. O vai­ kų būryje vyko garsiniai skaitymai – mažieji klausėsi skaitovo ir uždavinėjo klausimus.

Klaipėdos rajono savival­ dybės Jono Lankučio viešoji Pauliaus Olšausko nuotr. biblioteka. Kartu su Gargždų futbolo klubu „Banga“ būrys bibliotekos pakviestų gargždiš­ kių susirinko miesto „Minijos“ progimnazijos stadione. 200 žmonių garsiai vienu balsu skaitė tekstus apie Gargždus ir futbolą: Birutės Stasaitienės „Miesto gimtadieniui“ ir Juozo Erlicko „Kamuolys“. Skaitymas baigtas visiems puikiai žinoma futbolo klubo „Banga“ skanduote: „Kas laimės? Kas laimės?

Gaaargždų „Banga“

Živilės Markutės-Armalienės nuotr.

Prienų rajono savivaldybės Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka ir filialai. Per susitikimą su Une Kaunaite J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojos knygų ištraukas vienu metu skaitė 81 žmogus.

Siekti rekordo užsiregistravo ir keturi filialai. Jiezno gimnazijoje, pakviesti bibliotekininkių, su knyga linksmai leido laiką net 152 akcijos dalyviai. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje buvo skaitomos ištraukos iš Selemono Paltanavičiaus kūrybos, taip pat režisierės, rašytojos Bronės Buivydaitės poezija. Akcijoje Veiveriuose dalyvavo 65 mokiniai, mokytojai ir svečiai.

Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Upnin­ kų filialas. Bibliotekoje į akciją susirinko 29 žmonės. Vaikai pakaitomis garsiai skaitė Vytauto V. Landsbergio knygą „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, suaugusieji rinkosi sau mielas knygas ir skaitė tylomis.

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Baisogalos filialas. Radviliškio miesto Aušros aikštėje skaityti susirinko 237 žmo­ Jovitos Liužinienės nuotr. nės, jie tylomis skaitė mėgstamas knygas. Baisogalos biblioteka (nuotr.) skaitytojus subūrė miestelio aikštėje.

Atsineštas knygas vienu metu skaitė net 190 žmonių. Visą dieną skaitymai vyko ir kituose bibliotekos filialuose, neužsiregistravusiuose siekti rekordo. Filialų paraginti, žmonės – iš viso net 523 – rinkosi prie seniūnijų, kultūros centrų, mokyklų, bibliotekų kiemeliuose, parkuose, pievose.

Arvydo Žaromskio nuotr.

Bendruomenės „Jonažolių kaimas“ bibliotekėlė. Ben­ druomenės sostinės Lazdynų seniūnijoje nariai rinkosi prie savo namų miškelio skaityti gamtoje. Vienas skaitovas, perso­ nažus įgarsindamas skirtingais balsais, skaitė lietuvių liaudies pasaką „Pupa“. Nors žmonių susirinko nedaug, visi sutiko, kad tokia skaitymo akcija yra puikus būdas reikšmingai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Ramunės Činčikienės nuotr.

4

Informaciją pateikė Jurga Mandrijauskaitė, Žydrė Vėtienė, Paulius Olšauskas, Inga Ruškuvienė (Vilnius), Živilė Markutė-Armalienė (Gargždai), Dalia Bredelienė (Prienai), Jūratė Ambraškienė (Upninkai, Jonavos r.), Dovilė Gapšienė (Radviliškis)

TEMA / ATSTOVAVIMAS BIBLIOTEKOMS

BIBLIOTEKŲ ORGANIZACIJOS SIEKIA KEISTI MĄSTYSENĄ Žydrė Vėtienė

Šaltinis: IFLA

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pasaulio bibliotekininkų bendruomenė vis aiškiau suvokia socialinio poveikio komunikavimo svarbą. Siekdamos informuoti visuomenę apie bibliotekų kuriamą vertę ir joms atstovauti, bibliotekas vienijančios organizacijos planuoja ir įgyvendina plačias komunikacines kampanijas. Didžiosios bibliotekų organizacijos – Tarptautinė biblio­ tekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA), Amerikos bibliotekų asociacija, Australijos bibliotekų ir informacijos asociacija – ragina savo specialistus aktyviai įsitraukti į bibliotekų kuriamos vertės viešinimo veiklą. Virtualiojoje erdvėje jos pateikia komunikacijos ir atstovavimo priemones, kuriomis naudodamiesi bibliotekų atstovai galėtų informuoti visuomenę ir sprendimų priėmėjus apie teikiamų paslaugų efektyvumą.

Pirmiausia akys krypsta į IFLA ir jos strateginį 2016– 2021 m. veiklos planą, kuriame numatomas siekis „pakeisti mąstyseną, kad būtų įgyvendinta bibliotekų, kaip pagrindinio bendruomenės turto, vizija“1. Siekiant šio tikslo, planuojama sukurti komunikavimo strategiją, galinčią įtikinti sprendimų priėmėjus, rėmėjus ir ben­ druomenę, kad bibliotekų ir jų teikiamų informacijos paslaugų vertė yra pagrindinis bendruomenės turtas. Šią strategiją numatoma paremti tikromis istorijomis ir pagrįstais įrodymais apie bendruomenių dėl bibliote­ kų teikiamų paslaugų gaunamą naudą. Be to, veiklos gairėse IFLA akcentuoja būtinybę bibliotekoms kurti stiprius saitus su vietos bendruomenėmis ir aktyviau imtis atstovavimo veiklos.

Amerikos bibliotekų asociacija (angl. American Library Association, ALA) savo strateginiuose doku­ mentuose taip pat pabrėžia tikslą bendradarbiauti su bibliotekomis, platesne bibliotekų bendruomene ir visuomenės atstovais, siekiant propaguoti biblio­ tekų vertę ir užsitikrinti visuomenės paramą visų tipų bibliotekoms ir visais lygmenimis: vietos, valstijų, nacionaliniu ir tarptautiniu. Vienas iš būdų siekti šio tikslo – aktyviau informuoti visuomenę apie biblio­ tekų kuriamą socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę.

Todėl asociacija yra numačiusi parengti ilgalaikę na­ cionalinę atstovavimo bibliotekoms kampaniją. Tam reikia kaupti tai įrodančius tyrimus, viešinti gerosios patirties pavyzdžius2.

5

Australijos bibliotekų ir informacijos asociacija (angl. Australian Library and Information Association, ALIA) 2016 m. parengė gaires ir standartą viešųjų bibliotekų veiklos rezultatams vertinti3. Šiame do­ kumente taip pat daug dėmesio skiriama bibliotekų atstovavimui. Pabrėžiama, kad informacija apie bibli­ otekos veiklą, pasiekimus ir išteklių poreikius turi būti reguliariai teikiama vietos valdžios atstovams (pvz., atskirai informuojant raštu arba įtraukiant į mėne­ sio, ketvirčio ar metines ataskaitas). Bibliotekos turi stengtis bendruomenei atskleisti realiais pavyzdžiais pagrįstus veiklos rezultatus. Taip pat labai svarbu, kad būtų dalyvaujama regioninių ir nacionalinių bibliote­ kų tinklų veikloje, stengiantis sutelkti ir apibendrinti bibliotekų veiklos informaciją, kuri būtų naudinga atstovaujant bibliotekoms.

GALIMYBĖ KALBĖTI VIENU BALSU

Amerikos bibliotekų asociacija inicijavo visuome­ nės informavimo kampaniją „Bibliotekos keičia“ (angl.

The Libraries Transform)4, kuria siekiama kuo plačiau skleisti žinią apie bibliotekų ir bibliotekininkų kuriamą vertę ir teigiamą poveikį bendruomenėms. Įgyvendi­ nant kampaniją, buvo sukurta vientisa komunikavimo koncepcija, kad vienodomis ir lengvai atpažįstamomis priemonėmis (plakatais, atvirukais, knygų skirtukais, vizualizacija skaitmeniniuose viešinimo kanaluose) būtų skleidžiama informacija apie bibliotekų vertę.

Kampanijai buvo pasirinktos dvi tikslinės audi­ torijos. Pirmoji – plačioji visuomenė. Siekiama, kad keistųsi jos supratimas apie bibliotekų funkcijas ir teikiamą naudą, o tai savo ruožtu padėtų gauti dides­ nį palaikymą tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Antroji tikslinė auditorija – bibliotekų bendruomenė.

Sukurtos specialios vaizdinės priemonės, padedan­ čios geriau atstovauti bibliotekoms ir skleisti kampa­ nijos žinią, kad bibliotekos šiandien labiau rūpinasi tuo, ką gali nuveikti žmonių labui.

Komunikuojant apie bibliotekų poveikį buvo skelbiama tokia žinia: • „Bibliotekos keičia gyvenimus“; • „Bibliotekos keičia bendruomenes“; • „Bibliotekininkai nenuilstamai propaguoja moky­ mąsi visą gyvenimą“; • „Bibliotekos yra protinga investicija“.

Komunikacinės kampanijos organizatoriai orientavosi į tris pagrindinius jos įgyvendinimo elementus: provokacinį pobūdį, skaitmeninę sklai­ dą ir rekomenduojamą taktiką. Kampanijai buvo pasirinktas šūkis „Todėl, kad...“. Remiantis šia dėmesį atkreipiančia sakinio pradžia, buvo suformuluota daugybė teiginių apie žmonių gyvenimus keičiančią bibliotekų veiklą, pavyzdžiui: „Todėl, kad geriausias paieškos variklis bibliotekoje yra bibliotekininkas“, „Todėl, kad prieiga prilygsta galimybėms“, „Todėl, kad bibliotekininkai žino, jog geriausias vaistas sveikatos klausimais – informacija“ ir t. t.

6

„

Geras pasakojimas atsako į šiuos klausimus: „kodėl?“, „kas, kaip ir ką padarė?“, „kas iš to?“

“

Svarbu tai, kad kiekvienas iš šių teiginių yra iš­ plėtotas ir paremtas tyrimų duomenimis, su kuriais gali susipažinti tiek bibliotekoms atstovaujantys darbuotojai, tiek plačioji visuomenė. Kampanijos ko­ munikacija daugiausia buvo pagrįsta skaitmeniniais sklaidos kanalais – naujienas, viešinimo priemones ir gerosios patirties pavyzdžius galima rasti puslapyje „Libraries Transform“ („Bibliotekos keičia“), užsipre­ numeruoti naujienlaiškį, taip pat apsilankyti ALA ir iniciatyvos „I Love Libraries“ („Aš myliu bibliotekas“) socialiniuose tinkluose.

Buvo parengtos rekomenduojamos kampanijos įgyvendinimo strategijos, tinkamos naudoti visais lygmenimis: vietos, valstijos ir nacionaliniu; pavyz­ džiui, suteikiant ALA nariams reikiamas spausdintas priemones vietinėms komunikavimo kampanijoms vykdyti, išnaudojant tradicines ALA iniciatyvas (Nacionalinę bibliotekų savaitę, Skaitytojo bilieto įsigijimo mėnesį ar apdovanojimus „Aš myliu savo bibliotekininką“), palaikant nacionalinę socialinių tinklų kampaniją #bibliotekoskeičia (angl. #librariestransform) ir pan.

Amerikos bibliotekų asociacijos visuomenės informavimo kampanijos „Bibliotekos keičia“, kurios šūkis „Todėl, kad...“, vaizdinės priemonės.

Jungtinėse Tautose priėmus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., IFLA, aktyviai dalyvavusi ją rengiant, pradėjo vykdyti plačią visuomenės informavimo ir atstovavimo kampaniją, kaip bibliotekos galėtų prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

„

Itin platus komunikacinės kampanijos mastas sudaro sąlygas pasaulio bibliotekoms kalbėti vienu balsu ir būti geriau išgirstoms.

“

Įgyvendinant kampaniją „Bibliotekos keičia“, daug dė­ mesio skiriama ne tik bibliotekininkų bendruomenei, bet ir bibliotekų rėmėjams – tiek teikiantiems finansinę paramą, tiek asmenims, kurie aktyviai naudojasi jų paslaugomis ir nori plačiau skleisti žinią apie gaunamą bibliotekų naudą.

Pastariesiems netgi numatytas konkretus veiksmų planas, ką reikėtų daryti viešinant bibliotekų kuriamą vertę. Be to, kampanijos metu pasidalyti savo sėkmės istorijomis buvo skatinami ne tik bibliotekų lankytojai, bet ir bibliotekinin­ kai. Jie teikė informaciją, kaip pavyko įgyvendinti siūlomas komunikacines priemones ir kokių kokybinių rezultatų pa­ siekė. Sėkmės istorijos atskleidžia, kad sumaniai pritaikytos priemonės padėjo gauti papildomą finansavimą naujam pastatui, sutelkė vietos bendruomenes, padėjo pakeisti visuomenės nuomonę apie bibliotekas ir pan.

Bibliotekininkų nurodyti pavyzdžiai sėkmingai panaudo­ ti ir antrųjų kampanijos metų ataskaitoje5. Joje pateikiami pasiekti šie kiekybiniai rezultatai: 1) apie įgyvendinamą kampaniją buvo paskelbtas 561 straipsnis; 2) pasiekiamumas socialiniuose tinkluose viršijo 209 mili­ jonus vartotojų; 3) vien tinkle „Facebook“ vykdant kampaniją fiksuota dau­ giau kaip 4 milijonai įsitraukusių vartotojų; 4) „Twitter“ saitažodis #bibliotekoskeičia panaudotas 30 970 kartų;

5) „Facebook“ ir „Twitter“ socialiniuose tinkluose užfiksuoti 143 787 įsitraukimo atvejai; 6) oficialus kampanijos puslapis librariestransform.org sulaukė 51 479 peržiūrų.

Apibendrinant komunikacinės kampanijos „Bibliotekos keičia“ rezultatus, pabrėžtina, kad itin platus kampanijos mastas sudaro sąlygas visoms bibliotekoms kalbėti vienu balsu ir būti geriau išgirs­ toms. Vieningas ir aiškus bibliotekų, kaip žmonių gy­ venimus keičiančių institucijų, propagavimas leidžia kur kas greičiau ir efektyviau visuomenės sąmonėje įtvirtinti transformuojantį bibliotekų pobūdį. O tai savo ruožtu leidžia pelnyti didesnį visuomenės ir valdžios palaikymą bei finansavimą, suteikiantį ga­ limybę bibliotekoms toliau kurti ir plėtoti į žmonių gerovę orientuotas paslaugas.

KAIP PRISIDĖTI SIEKIANT DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ

2015 m. Jungtinėse Tautose priėmus Darnaus vys­ tymosi darbotvarkę iki 2030 m., IFLA, aktyviai dalyva­ vusi ją rengiant, pradėjo vykdyti plačią visuomenės informavimo ir atstovavimo kampaniją. Ja siekiama atskleisti bibliotekų potencialą ir indėlį prisidedant prie 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

2016 m. IFLA inicijavo Tarptautinę atstovavimo programą6, kuria siekiama dviejų esminių tikslų: supažindinti bibliotekų atstovus su darnaus vys­ tymosi tikslais ir skatinti juos aktyviai įsitraukti į atstovavimo veiklą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Pirmiausia buvo parengtas visuomenės informavimo ir atstovavimo planas, jis pristatytas IFLA organizuojamuose regioniniuose seminaruose.

7

Vėliau programoje dalyvaujančios šalys pačios ėmėsi aktyvių atstovavimo veiksmų, o IFLA teikė pagalbą bibliotekoms komunikuojant su bendruomene apie vykdomą veiklą ir pasiektą pažangą. Bibliotekos taip pat turėjo galimybę teikti asociacijai siūlymus ir gauti finansavimą atstovavimo veikloms organizuoti. Įgyvendindama Tarptautinę atstovavimo prog­ ramą, IFLA ragina pasaulio bibliotekas aktyviai į ją įsitraukti. Tai galima padaryti dviem būdais: atsto­ vaujant bibliotekoms valdžios sluoksniuose, siekiant įtvirtinti bibliotekų, kaip vystymosi variklių, vaidmenį ir užsitikrinti išteklius, reikalingus bibliotekoms tęsti šį darbą; formuojant visuomenės supratimą apie tai, kaip bibliotekos padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (per renginius, socialines medijas, tinklalapius, tinklaraščius, naujienlaiškius ir pan.). Šiems tikslams pasiekti rekomenduojama nau­ dotis IFLA interneto svetainės ištekliais: priemonių (nurodymų) rinkiniu7, brošiūra8 ir galimo turinio skrajutės pavyzdžiu9.

Pirmiausia siūloma išsinagrinėti priemonių rinki­ nį, kad būtų aiškiau, kas tai yra Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., ir būtų galima planuoti atstovavimo veiklą. Tada reikia savo šalyje suburti atstovavimo delegaciją, į kurią būtina įtraukti nacio­ nalinės bibliotekininkų asociacijos ir nacionalinės bibliotekos atstovų. Susitikimuose su partneriais ar valdžios atstovais siūloma naudoti brošiūras ir skra­ jutes, kaip bibliotekų poveikio įrodymus (išverstus juos reikia pritaikyti pagal kiekvienos šalies specifiką).

Taip pat rekomenduojama išsiųsti elektronines šių dokumentų versijas kolegoms bibliotekininkams ir sprendimus priimantiems asmenims, o gyvai pristatant bibliotekų poveikį siūloma naudoti IFLA specialistų parengtas skaidres.

Asociacija pasirūpino ir vaizdine informacine me­ džiaga visuomenės nuomonei formuoti. Bibliotekos gali atsisiųsti ir, pritaikiusios savo šalies auditorijai, naudoti elektroninei erdvei skirtą reklaminę juostą ar išsamesnę informaciją perteikiantį plakatą.

VADOVAS, KAIP PASAKOTI SĖKMĖS ISTORIJAS

Kita darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ko­ munikacijos kryptis – Pasaulio bibliotekų žemėlapis (angl. Library Map of the World)10, kuriame, be bibli­ otekų veiklos statistikos, galima rasti šalių istorijų, kaip bibliotekos ir prieiga prie informacijos prisideda įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Šis žemėlapis yra labai veiksminga bibliotekų atstovavimo priemo­ nė, įrodanti jų kuriamą vertę. O kad jis būtų pildomas reikšmingais pavyzdžiais, IFLA specialistai parengė sėkmės istorijų pasakojimo praktinį vadovą. Jame pateikiama rekomendacijų, kaip patraukliai perteikti istorijas apie bibliotekų veiklą, projektus, programas bei jų poveikį bendruomenėms11. Laisvai prieinama­ me leidinyje pabrėžiama, kad, pasakojant įrodymais pagrįstas istorijas, galima paveikti ne tik protus, bet 8

Bibliotekoms rekomenduojama naudotis IFLA parengtomis priemonėmis, skelbiamomis jos interneto svetainėje. Tik jos, žinoma, turėtų būti išverstos ir pritaikytos pagal kiekvienos šalies specifiką.

ir širdis ir taip pelnyti žmonių supratimą bei palaikymą, ypač politikų, rėmėjų ir kitų finansavimą teikiančių asmenų. Tiesiog reikia kalbėti apie tai, kas žmonėms yra svarbu ir aktualu. O kad būtų lengviau atsirinkti temas, praktiniame vadove pateiktas aprašymas, kaip bibliotekos prisideda prie kiekvieno iš 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Leidinio autoriai aiškiai formuluoja ir iliustruoja, kaip turi atrodyti gera istorija: 1. Patraukli antraštė (ne ilgesnė nei 10 žodžių). Reikia vengti aprašy­ mų, geriau remtis šūkiu arba trumpai, bet aiškiai pateikti esminę informaciją. Taip pat svarbu vartoti su darnaus vystymosi tikslais susijusius raktažodžius.

2. Dėmesio verta istorija (rekomenduojama apimtis – 350 žodžių).

Pasakokite ją taip, kad žmonėms ji būtų patraukli, pelnykite skaity­ tojų simpatijas bibliotekai ir jos aptarnaujamiems žmonėms. Norint patraukliai papasakoti, reikia: • stiprios pradžios (25–30 žodžių įžanga). Tai turi būti „kabliukas“, pagaunantis skaitytoją ir padedantis pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį, kad jis norėtų toliau skaityti ar klausytis likusios istorijos dalies. Galima užduoti klausimą ar nustebinti netikėtu faktu; • gero dėstymo – kad žmonės suprastų, kodėl biblioteka ėmėsi šios veiklos; • rišlaus pasakojimo – aprašymo, ką biblioteka nuveikė; • prasmingos pabaigos, atskleidžiančios, kokį pokytį bibliotekos veikla nulėmė.

3. Puikios iliustracijos. Reikia pasinaudoti nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir suteikti pasakojimui gyvybės.

„

Savo vadove IFLA pateikia rekomendacijų, kaip perteikti bibliotekų sėkmės istorijas apie veiklą, projektus bei jų poveikį bendruomenėms.

“

Be to, geras pasakojimas turi atsakyti į šiuos pagrindi­ nius klausimus: „kodėl?“ (kokiai bendruomenės problemai spręsti biblioteka inicijavo veiklą), „kas, kaip ir ką pada­ rė?“ (trumpas veiklos aprašymas) ir „kas iš to?“ (poveikio bendruomenei aprašymas ir įrodymai, kaip tai prisideda siekiant vietos, regiono ir nacionalinių vystymosi tikslų).

Labai svarbu aiškiai atsakyti į klausimą „kodėl?“ – tai padės skaitytojui geriau įsijausti į aprašomą situaciją ir suprasti problemą ar iššūkį, su kuriuo susiduria vietos bendruome­ nė. Galima kalbėti apie demografinius rodiklius, socialines ir (arba) ekonomines sąlygas, problemas, su kuriomis vie­ tos bendruomenė susiduria, ir kaip biblioteka prisideda prie jų sprendimo. Jeigu tai yra aktualu ir šalies ar regioni­ niu mastu ir yra užfiksuota strateginiuose dokumentuose, reikia remtis platesniu kontekstu, siekiant parodyti, kaip bibliotekos veikla prisideda prie juose numatytų tikslų įgyvendinimo.

Kalbant apie tai, kas, kaip ir ką nuveikė, anot leidinio au­ torių, svarbiausia akcentuoti, kas išskirtinio įgyvendinta, ko niekas kitas iki tol nedarė. Taip pat reikia paminėti, kokios organizacijos ir partneriai dalyvavo iniciatyvoje, ar ji tik prasidėjusi, ar jau eina į pabaigą. Ne mažiau svarbu pateikti statistinių duomenų, kad skaitytojai susidarytų vaizdą, kiek žmonių dalyvavo ir gavo naudos iš projekto ar programos.

Didžiausias skirtumas tarp sėkmės istorijos ir tiesiog paprasto pasakojimo – perteikiama prasmė. Todėl reikš­ mingiausia jos dalis turi būti paaiškinimas, kas pasikeitė dėl bibliotekos inicijuotos veiklos. Tam itin tinkama pabaiga, kurioje reikia aiškiai parodyti, kokių akivaizdžių teigiamų pokyčių ši veikla turėjo bendruomenės žmonių gyvenimui.

Norint sukurti įtikinamą istoriją, privalu į ją įtraukti keletą kiekybinių ir (arba) kokybinių įrodymų, atskleidžiančių realų bibliotekos poveikį. Tai gali būti tiek atsiliepimai ar vertinimo apklausų rezultatai, tiek veikloje dalyvavusių lankytojų citatos – jie visi pasakojimui suteiks daugiau asmeniškumo: „Kuo istorija paprastesnė, tuo labiau ji gali paveikti žmones.“ Istorijų pasakojimo praktiniame vadove itin daug dė­ mesio skiriama vizualikai. Leidinio autoriai rekomenduoja tinkamai išnaudoti vaizdinę informaciją siekiant gyvai papasakoti istorijas. Galima naudoti iki penkių nuotraukų, tačiau viena iš jų, labiausiai atspindinti temą, turi būti pa­ grindinė ir būtinai geros kokybės. Nurodomi ir minimalūs nuotraukai keliami reikalavimai: JPG, JPEG ar PNG forma­ tas, 800–1200 pikselių pločio ir 80–120 kilobaitų dydžio.

Nuotraukos pavadinimas privalo būti trumpas ir aiškus.

Vaizdo įrašai – taip pat labai svarbi istorijų pasakojimo dalis, suteikianti prasminio svorio, atskleidžianti platesnį kon­ tekstą. Juos rekomenduojama filmuoti natūralioje vyksmo aplinkoje ir suteikti progą kalbėti teigiamą biblio­tekų poveikį pajutusiems žmonėms. Nurodoma ir tinkamiausia vaizdo įrašo trukmė: „Instagram“ jis gali trukti iki 30, „Twitter“ – 45

sekundžių, „Facebook“ – 1 minutę, o „Youtube“ – 2 minutes. Svarbiausia užkabinti žiūrovą jau pirmosio­ mis pasakojimo sekundėmis, kad jis peržiūrėtų įrašą iki galo. Taip pat reikia nepamiršti, kad, pavyzdžiui, „Facebook“ platformoje 95 proc. vaizdo įrašų peržiūri­ mi be garso, todėl svarbu juos parengti taip, kad būtų suprantami ir neįsijungus garso. Praktiniame vadove daug naudingų nuorodų, kur rasti ir kaip pateikti nuo­ traukas, kokiais būdais sukurti patrauklius vaizdo įrašus ir kokiomis programomis naudotis.

Praktinio vadovo rengėjai neužmiršo ne tik ko­ munikacinių, bet ir teisinių dalykų. Jame pasakojama apie autorių teises, „Creative Common“ licencijos sub­ tilybes, žmonių leidimą juos fotografuoti ar filmuoti ir pan. Koncentruotai pateikta pagrindinė teisinė informacija labai palengvina istorijų kūrimo procesą.

Tiek ALA inicijuota visuomenės informavimo kampanija „Bibliotekos keičia“, tiek IFLA Tarptautinė atstovavimo programa apima labai plačius socialinio poveikio komunikacijos tikslus. Ne tik nuodugniai apgalvota ir aprašyta jų įgyvendinimo strategija, bet ir parengtos visos reikalingos vaizdinės ir tekstinės priemonės kartu su detaliu aprašymu, kaip jas naudo­ ti siekiant efektyviai atstovauti pasaulio bibliotekoms.

LITERATŪRA

IFLA Strategic Plan 2016-2021 [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2015 [žiūrėta 2018 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/ hq/gb/strategic-plan/2016-2021.pdf 2 American Library Association Strategic Directions [interaktyvus]. American Library Association, 2017 [žiūrėta 2018 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per inter­ netą: http://www.ala.org/aboutala/sites/ala.org.aboutala/files/content/ governance/StrategicPlan/Strategic%20Directions%202017_Update.pdf 3 Guidelines, Standards and Outcome Measures for Australian Public Libraries [interaktyvus]. Australian Library and Information Association, 2016 [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą: https://read.alia. org.au/sites/default/files/ documents/guidelines_standards_and_outco­ me_measures_for_australian_public_libraries.pdf 4 Libraries Transform: because [interaktyvus]. American Library Association, 2017 [žiūrėta 2018 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: http:// ilovelibraries.org/librariestransform/ 5 Libraries Transform: year two report [interaktyvus]. American Library Association, 2017 [žiūrėta 2018 m. balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ilovelibraries.org/ librariestransform/sites/default/files/ libraries-transform-2-year-report-final-revised.pdf 6 The International Advocacy Programme [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2018 [žiūrėta 2018 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/ node/11149 7 Toolkit: libraries, development and the United Nations 2030 Agenda [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2017 [žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/publications/node/10156 8 Access and Opportunity for all: how libraries contribute to the United Nations 2030 Agenda [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) [žiūrėta 2018 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/hq/topics/libraries-deve­ lopment/documents/access-and-opportunity-for-all.pdf 9 Libraries Can Drive Progress across the Entire UN 2030 Agenda [interakty­ vus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2018 [žiūrėta 2018 m. gegužės 8 d.]. Prieiga per internetą: https:// www.ifla.org/files/assets/hq/topics/libraries-development/documents/ sdgs-insert.pdf 10 Library Map of the World [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2017 [žiūrėta 2018 m. gegužės 9 d.].

Prieiga per internetą: https://librarymap.ifla.org/stories/sdg/10 11 Libraries and the Sustainable Development Goals: a storytelling manual [interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), 2018 [žiūrėta 2018 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per inter­ netą: https://www.ifla.org/files/assets/hq/topics/libraries-development/ documents/sdg-storytelling-manual.pdf 1

9

ŠIANDIEN AKTUALU

ATVIROSIOS PRIEIGOS INICIATYVOS ATVERIA MOKSLINĘ INFORMACIJĄ

CC-BY Danny Kingsley & Sarah Brown CC-BY LMBA mokomoji medžiaga, 2019

Aušra Vaškevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė

2018 metų rugsėjį grupė mokslą finansuojančių organizacijų, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos, pasiūlė atvirosios prieigos iniciatyvą cOAlition S1, kuriai prigijo pavadinimas „Planas S“. Šia atvirosios prieigos iniciatyva siekiama, kad nuo 2020 metų nacionalinių arba Europos organizacijų finansuojami tyrimų rezultatai būtų skelbiami tik atvirosios prieigos žurnaluose arba kitose atvirosios prieigos platformose. Ką tai reiškia bibliotekoms, kurios išleidžia milijonus elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai? Kaip keisis santykis tarp prenumeruojamos ir laisvai prieinamos informacijos? Kaip tam ruošiasi elektroninių mokslo informacijos išteklių leidėjai?

Jau įprasta, kad pagrindinė mokslinė informacija tampa pasiekiama pasinaudojant elektroniniais ištekliais. Juos Lietuvos bibliotekos centralizuotai prenumeruoja nuo 1999 metų. Tam reikia nemažai lėšų, darbo sąnaudų. Todėl nuo 2002-ųjų pasaulyje vykdomos atvirosios prieigos iniciatyvos. Jos daro nemažą įtaką mokslo žinių komunikavimo procesams, kurie pastaraisiais metais patiria esminių pokyčių.

Atvirasis mokslas, įvairūs atvirosios prieigos modeliai, tyrimų duomenys, pakartotinis mokslo duomenų panaudojimas, mokslo duomenų poveikis mokslo ir visuomenės raidai labai svarbūs tyrėjų, mokslo politikų ir administratorių, leidėjų ir duomenų bazių kūrėjų, bibliotekų, mokslo ir verslo organizacijų veikloje.

Siekiant viešinti atvirosios prieigos pokyčius Lietuvoje, 2019 m. balandžio 16 dieną Lietuvos naciona­ linėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Elektroninė informacija mokslui ir pažangai“, skirta mokslininkams, mokslo politikos formuotojams, mokslo vertintojams, bibliotekininkams, dirbantiems su elektronine mokslo informacija. Jos pranešėjai – Lietuvos bibliotekose prenumeruojamų duomenų bazių atstovai, o renginio dalyvius pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

1

10

www.coalition-s.org

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė JAV kompanijos EBSCO, teikiančios įvairių elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratos ir kitas paslaugas mokslinėms, viešosioms, mokyklų bibliotekoms, viceprezidentė pardavimams Vidurio, Rytų, Pietryčių Europoje, Turkijoje ir NVS šalyse Marina Milovanovič.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet minimas Nacionalinės bibliotekos šimtmetis yra ne vienintelis jubiliejus. Šiais metais sukanka 20 metų, kai Lietuvos bibliotekose pradėtos prenu­ meruoti EBSCO duomenų bazės. Per tą laikotarpį kompanija pasiūlė įvairių technologinių sprendimų.

Pranešėja pabrėžė, kad integracija, komunikacija ir inovacijos yra neatsiejami ateities bibliotekų veiklos dėmenys. Siekdamos pasirengti skaitmeninei ateičiai, bibliotekos turi palaikyti atvirą bendravi­ mą su galutiniais vartotojais, taip pat su kitomis bibliotekomis, taikyti naujas technologijas ir modernų požiūrį siūlydamos įvairias mokymosi bei mokslo vystymo galimybes ir užtikrindamos tiek atvirosios prieigos, tiek licencijuojamo turinio prieigą.

Beje, ponia Marina Lietuvoje lankėsi ir prieš 20 metų, pristatydama pirmuosius visoms šalies biblio­ tekoms prenumeruojamus elektroninius išteklius. Šiandien EBSCO kompanija siūlo ne tik elektroni­ nius žurnalus, bet ir kitus produktus, padedančius spręsti informacijos integracijos ir pasiekiamumo problemas.

Elektroninių mokslo duomenų bazių kūrėjai aprūpina ne tik informa­ cija, bet ir mokslo vertinimo įrankiais. Marcinas Kapczyńskis, pasaulinės kompanijos „Clarivate Analytics“ sprendimų ir mokymo specialistas, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – teikti pagalbą mokslo vertinimo įrankių naudotojams, pristatė įrankių Web of Science ir InCites, skirtų mokslui vertinti bibliometriniu metodu, naujoves.

Naudojant šiuos įrankius mokslas vertinamas ir Lietuvoje. Mokslo politikos formuotojai ir patys moks­ lininkai yra įpratę, kad būtent šios kompanijos duomenų bazėse galima rasti dažniausiai cituojamus žurnalų sąrašus, mokslininkų citavimo indeksus ir kitą svarbią mokslo vertinimo informaciją, stebėti mokslo produkcijos srautus. Atvirosios prieigos mokslo produkcija taip pat patenka į „Clarivate Analytics“.

Viena brangiausių Lietuvoje prenumeruojamų duomenų bazių – Science Direct. Jos kūrėjo, vieno didžiausių pasaulyje mokslinės informacijos leidėjo „Elsevier“ atstovė Katarzyna Gaca-Zając, anksčiau dešimt metų pati dirbusi mokslinį darbą, pabrėžė, kad mokslo pasaulis juda atvirosios prieigos ir atvirojo mokslo link, o kartu su juo – ir visa virtinė šios grandinės grandžių: mokslą finansuojančios ir šią veiklą vykdančios institucijos, mokslininkai, leidėjai, skaitytojai ir, žinoma, vyriausybės institucijos, ku­ rios yra atsakingos už mokslo politikos formavimą. 2018 m. „Elsevier“ platformoje skelbiami atvirosios prieigos straipsniai, už kuriuos buvo imamas straipsnio publikavimo mokestis ir kurie visiems vartotojams prieinami be prenumeratos mokesčio, sudarė apie 20 proc. viso vartotojui pateikiamo turinio.

Prie atvirosios prieigos iniciatyvos šis leidėjas prisidėjo nuo jos pradžios – 2002-ųjų – ir šiandien gali pasiūlyti apie 170 atvirosios prieigos2 ir 1850 mišriosios prieigos žurnalų3. Vieno straipsnio publikavimo kaina šiuose žurnaluose svyruoja nuo 150 iki 5000 JAV dolerių. „Elsevier“, siekdamas optimizuoti tiek atvirosios prieigos straipsnių publikavimą, tiek kitų atvirosios prieigos produktų prieinamumą, ben­ dradarbiauja su Pasaulio banku, Pasaulio sveikatos organizacija, teikia informaciją „Elsevier“ atvirosios prieigos programose dalyvaujančioms finansuojančioms organizacijoms ir mokslo institucijoms.

Atvirosios prieigos programas vykdo ir kiti leidėjai. Konferencijoje dalyvavusi Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio ir veiklą visame pasaulyje plėtojančio „Emerald Publishing“ atstovė Graciana Madejek pristatė kompanijos programą Emerald Reach. Šią programą sudaro atvirojo mokslo platforma, kurioje skelbiama informacija apie recenzavimo procesą ir duomenų pateikimo tvarką, atvirosios prieigos knygas ir žurnalus, atvejų analizės ar net duomenų komplektai. Be to, autoriai gali kreiptis dėl anglų kalbos ar mokslinio redagavimo, rankraščio, ypač grafikų, paruošimo publikuoti. Šioje platformoje straipsnio publikavimo mokestis priklauso nuo jo apimties ir yra nuo 1200 iki 2500 JAV dolerių.

2 3

Atvirosios prieigos žurnaluose visi skelbiami straipsniai prieinami laisvai, tačiau už jų publikavimą reikia susimokėti.

Mišriosios prieigos žurnaluose dalis straipsnių yra prieinami tik prenumeratoriams, dalis – visiems interneto vartotojams.

11

Daugiau kaip prieš pusę amžiaus JAV įkurtos leidybos kompani­ jos „SAGE Publishing“ atstovė Urszula Sasimowicz savo pranešime nagrinėjo jau mūsų minėto „Plano S“ nuostatų iššūkius leidėjams ir galimus jų įveikimo būdus. Trumpai pristačiusi pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi jų leidykla skelbdama atvirosios prieigos publikacijas, pranešėja išvardijo pagrindinius dešimt „Plano S“ principų4. Šie principai turi tiek rėmėjų, tiek oponentų. Leidėjai nagrinėja „Plano S“ įgyvendinimo gaires5 ir stebi šio proceso eigą. Visi pabrėžia, kad, norint įgyvendinti „Planą S“, reikia išsamesnės informacijos – tikimasi, artimiausiu metu jos bus daugiau.

Pranešėja kalbėjo ir apie pereinamojo laikotarpio6 prenumeratos sutartis, į kurias įtraukiama straipsnio publikavimo kaina ir taip sušvelninamas perėjimas nuo tradicinės mokslo leidinių pre­ numeratos prie atvirosios prieigos. Šioje srityje Lietuvos bibliotekoms tarpininkauja tarptautinė organizacija EIFL (angl. Electronic Information for Libraries), kurios nariais mes esame.

Pasaulinis akademinės literatūros leidėjas „Taylor & Fran­ cis“ turi darbuotoją, į kurio pareigas įeina ne tik atvirosios prieigos leidybos planų įgyvendinimas, bet ir darbas su autoriais bei bibliotekininkais, siekiant mokslinių tyrimų rezultatus padaryti geriau suprantamus visuomenei. Ni­ colo Perini, skaitydamas pranešimą „Nuo atvirų iki paveikių – „Taylor & Francis“ atvirojo mokslo iniciatyvos“, atkreipė dėmesį, kad kasdien virtualiojoje erdvėje paskelbiama milijonai naujienų, o socialiniuose tinkluose kas valandą – milijonai žinučių. Kaip reikiama informacija turi pasiekti adresatą – politikos formuotojus ir praktikus, kuriems reikalinga mokslinė informacija įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti? „Taylor & Francis“ atvirosios prieigos koncepcija sako, kad būtent mokslinio darbo autorius, atsižvelgdamas į šalies mokslo politiką ir savo institucijos reikalavimus, turėtų pasirinkti, kurios leidėjo siūlomos atvirosios prieigos iniciatyvos labiausiai atitinka jo poreikius. Atvirosios prieigos leidyboje labai svarbu būti lanksčiam ir siūlyti tokias iniciatyvas, kurios patenkintų tiek leidėją, tiek įvairių šalių autorius. Kaip pavyzdį N. Perini pateikė Olandijos siekį – absoliučiai visą šalies mokslinę produkciją padaryti prieinamą per atvirąją prieigą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju nebelieka mokslo žurnalų ar duomenų bazių prenu­ meratos bibliotekose, o lėšos skiriamos straipsnių publikavimo mokesčiams. Tokio pokyčio nega­ lima įgyvendinti „vieno mygtuko paspaudimu“. Perėjimui „Taylor & Francis“ siūlo įrankį, leidžiantį institucijoms stebėti ir valdyti atvirajai prieigai finansuoti turimas lėšas. Šis leidėjas taip pat siūlo duomenų mainų politiką, dalyvauja vadinamųjų „atvirų citatų“, „Metaduomenys 2020“ ir kitose iniciatyvose.

Klausantis šio ir kitų konferencijos pranešėjų, tapo akivaizdu, kad kiekviena šalis, kiekviena mokslo institucija turi turėti tinkamas atvirosios prieigos gaires su rekomendacijomis, kaip jas įgyvendinti, skirti lėšų ir ieškoti fondų atvirosios prieigos iniciatyvoms įgyvendinti, o, mokant už atvirosios prieigos publikacijas, skaičiuoti, kiek joms išleidžia ne tik institucijos, bet ir kiek susidaro šalies mastu.

Pasaulinės informacijos turinio ir technologijų kompanijos „ProQuest“, kuriančios ir daug produktų bibliotekoms, pardavimų vadovas Suomijoje ir Baltijos šalyse Juri Valla savo pranešime nagrinėjo, kaip geriau tenkinti dabarties tyrėjų turiniui keliamus reikalavimus. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad pastebimai didėja įvairių tipų turinio paklausa.

Siekiant įvertinti poreikių pokyčius, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – suprasti, kokia infor­ macija dažniausiai naudojasi mokslininkai, ar skirtingų mokslo šakų atstovams reikia vienodo tipo informacijos, ar dėstytojams svarbu, kad jų studentai naudotų kuo įvairesnius informacijos išteklius, ir svarbiausia – ką vartotojų poreikiai reiškia informacijos tiekėjams ir bibliotekininkams. Tyrimo rezultatai rodo, kad jau nuo studijų metų turėtų būti išmokstama naudotis įvairių tipų informacija, o studentams labai svarbios dėstytojų rekomendacijos. Informacijos išteklius, kuriais dažniausiai www.coalition-s.org/10-principles www.coalition-s.org/feedback 6 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo „Plano S“ paskelbimo iki visiško jo įgyvendinimo.

4 5

12

naudojasi Europos vartotojai, galima išdėstyti tokia tvarka: spausdintos knygos, mokslo žurnalai, elektroninės knygos, tezės ir disertacijos, konferencijų medžiaga, statistika, istorinės knygos, vyriausybės dokumentai, darbo dokumentai (angl. Working Papers) ir archyvinė medžiaga. Šie atsakymai iš dalies atitinka pasaulinę tendenciją.

Toliau pranešėjas atkreipė dėmesį, kaip šiuos poreikius gali tenkinti kompanija „ProQuest“, vie­ noje platformoje aprėpdama daugelį akademinio turinio tipų ir išsamias mokslinių disciplinų sritis.

J. Valla atkreipė dėmesį, kad bibliotekos susiduria su vartotojų lūkesčiais, novatoriškų technologijų, kitais pokyčiais, o visam tam reikia prisitaikymo prie naujų galimybių ir reikalavimų.

Pasaulyje matomos tendencijos, kad daug dėmesio skiriama mokymuisi internetu, kompeten­ cijoms, mokslinių tyrimų rezultatams. Tame kontekste atviroji prieiga yra neatsiejama judėjimo į priekį dalis. Ji jau daugelį metų funkcionuoja tam naudojant vadinamojo „žaliojo kelio“ ir „auksinio kelio“ modulius, skelbiant mišriosios prieigos žurnalus ir pasitelkiant kitas iniciatyvas. „Planu S“ siekiama paspartinti pokyčius numatant 2020 m. terminą. Nors beveik visi sutinka su iniciatyvos principais, kad moksliniai tyrimai turi būti atviri ir prieinami, leidybos ir mokslininkų bendruome­ nės vis labiau susirūpinusios dėl siūlomų pakeitimų spartos. Nors „Plane S“ labai aiškiai išdėstyti pagrindiniai principai, pačių detalių, o ypač iniciatyvoje dalyvaujančių šalių aktyvumo vis dar trūksta. Trumpo konsultacijų laikotarpio rezultatai dar nėra paskelbti, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų tiek mokslininkų, tiek leidėjų bendruomenėms.

Pranešimus skaitė ir kitų leidėjų atstovai. Štai pasaulinio leidėjo „SpringerNature“ atstovas Cemas Üzümas siūlė įvairių leidybos galimybių pasirinkimą, mokymo ir mokslo tikslais atlikto rinkos tyrimo išvadas, esančias duomenų bazėje „Passport“, pri­ statė kompanijos „Euromonitor International“ atstovė Ecaterina Bondarenko, „Oxford University Press“ atstovė Julita Madzio ir Davide Fiore iš „IOP Publishing“ apžvelgė savo atstovaujamų leidyklų elektroninių išteklių ateitį. „Cambridge University Press“ regioninių pardavimų vadovas Leszekas Czerwińskis kalbėjo apie vartojimo statistika grindžiamą el. knygų komplektavimą.

Visus rašinyje minimus konferencijos pranešimus galima paklausyti Nacionalinės bibliotekos vaizdo įrašų kanale adresu https://www.youtube.com/watch?v=WMuKvcqKhgE. Norintiems išsamiau susipažinti su informacijos šaltinių, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, naudojimu, mokslo rezultatų vertinimu, atvirosios prieigos pa­ grindais ir kita mokslui bei studijoms aktualia informacija rekomenduojame naudotis mokslinin­ kams ir kitiems tyrėjams skirtais nuotoliniais mokymais „Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimas“, parengtais įgyvendinant Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos vykdomą ES projektą „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“.

Mokomąją medžiagą sudaro vaizdo klipai ir paskaitos, teorinė dalis, pateiktys, savikontrolės testai, nuorodos į informacijos šaltinius bei rekomenduojama literatūra. Adresas internete: http://www. lmba.lt/naujiena/mokymo-moduliai-mokslininku-ir-kitu-tyreju-savarankiskoms-studijoms

Lietuvos mokslo taryba 2016 m. vasario 26 d. patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires*. Jų tikslas – „pateikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir sklaidos projektus, bendruosius principus dėl atvirosios prieigos suteikimo prie mokslo publikacijų ir duomenų, gautų už viešąsias lėšas“, taip pat užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą. Tačiau vien šių gairių jau nepakanka – reikia turėti aiškų planą, kaip įgyvendinsime naujas atvirosios prieigos iniciatyvas. Prisijungsime prie „Plano S“? Kursime savo nuostatas? Bibliotekininkai laukia atsakymo, nes nuo to priklauso informacijos išteklių komplektavimas mokslinėse bibliotekose. * https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dceeeb10e05711e59cc8b27b54efaf6e

13

POKALBIS

RIMA NOREIKIENĖ:

Rima Noreikienė. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

„Biblioteka mokykloje yra ašis, apie kurią sukasi daug dalykų“

„Tik su viena sąlyga“, – išgirdau ragelyje, kai paskambinau geriausio 2018 m. bibliotekininko vardą pelniusiai Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos bibliotekos vadovei susitarti dėl tradicinio žurnalo „Tarp knygų“ pokalbio su laureate. Kaip ir per iškilmingą pagerbimą, į šį gautą vardą žvelgdama kaip į „komandinio darbo, atnešusio geriausius rezultatus“, įvertinimą, Rima Noreikienė panoro kalbėti ne apie savo asmenį, o griežtai apie mokyklų bibliotekų veiklą. Išties... Kaip šiai jonaviškei rūpi ugdymo įstaigų bibliotekas padaryti labiau matomas, rasti naujų priemonių atskleisti jų potencialą, įrodo jos pastangomis 2013 m. įkurta Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija (LMBDA), kurios pirmininke buvo iki pat 2018-ųjų pavasario. Kaip pati sako, pastačiusi asociacijos veiklą į reikiamas vėžes, dabar galinti šiek tiek atsitraukti nuo šio vadovaujamo darbo. Vis dėlto ne taip toli – R. Noreikienė darbuojasi LMBDA valdyboje, kur jos balsas ir toliau girdimas, kur, remdamasi savo sukaupta patirtimi, gali patarti kolegoms, padrąsinti imtis naujų šiai bendruomenei reikšmingų darbų.

Lietuvos bibliotekininkų bendruomenėje mokyklų bibliotekininkai nėra labai lepinami dėmesiu – ir štai jūs, progimnazijos bibliotekos vadovė, pelnėte geriausio šalies bibliotekininko vardą. Kokios mintys ir jausmai kilo, kai jus pasiekė ši žinia?

14

Labiausiai apsidžiaugiau, kai sužinojau Bibliotekų tarybos sprendimą nominuoti mokyklos bibliotekininką. Manau, kad šis apdovanojimas – tai dėmesys visoms mokyklų bibliotekininkėms. Juolab kad šalyje yra daug gerai ir kūrybiškai dirbančių bibliotekininkių. Ilgą laiką mokyklų bibliotekininkai buvo pamiršti.

Pastaruoju metu juntamas didesnis dėmesys mokyklų bibliotekoms. Manau, kad Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos veikla taip pat prisidėjo skleidžiant žinią apie šių bibliotekų potencialą.

Gal būti labiau pastebėtiems trukdo mokyklos bibliotekininko darbo specifika?

Juk jie dažniausiai dirba vieni...

Priešingai – mokyklos bibliotekininką stebi visa mokyklos bendruomenė. Biblioteka mokykloje yra ašis, apie kurią sukasi daugelis dalykų. Įvairių dalykų mokytojus, mokinius iš skirtingų klasių ji suburia į vieną erdvę. Ji yra aktyvaus mokymo ir mokymosi centras mokykloje, užtikrinantis sėkmingos informacijos paieškos sąlygas, prieigą prie informacijos išteklių. Mokyklos bibliotekininkas, siekdamas ugdymo tikslų, glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais, nuolat yra įvykių sūkuryje, padeda įgyvendinti mokymo programas, kuria mokymosi aplinką. Mokyklos biblioteka yra integrali mokymosi proceso ir mokyklos bendruomenės dalis.

„

Mokyklos bibliotekininkas <...> glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais, nuolat yra įvykių sūkuryje.

“

vartotojus ir bibliotekininkas turi būti kompetentingu informacijos specialistu, specialistu, gebančiu mokinius sudominti skaitymu. Kiekvienoje mokykloje ir bibliotekoje dirba skirtingos kvalifikacijos ir gebėjimų specialistai, tačiau daugelis mokyklų bibliotekininkų pirmiausia susiduria su skaitmeninių technologijų keliamais iššūkiais.

Mokyklos bibliotekininkas turėtų tapti informacinio raštingumo ir medijų raštingumo ugdymo specialistu, deja, daugeliui trūksta kompetencijų. Tam nėra numatytų lėšų, kartais pritrūksta pozityvaus mokyklų vadovų požiūrio.

Bibliotekoje dirbate 20 metų, todėl galite palyginti, kaip drauge su mokyklomis keitėsi ir jų bibliotekos. Dabar turbūt jau nereikia įrodinėti, kad mokyklos biblioteka gali daug O su kokiais didžiausiais sunkumais prisidėti prie ugdymo proceso, į jį įtraukdama susiduria mokyklų bibliotekininkai? ne tik moksleivius, bet ir dalykų mokytojus Viena vertus, dėl savivaldybių taupymo, dėl ar net vietos bendruomenių narius. Kuri iš šių pavaldumo dviem ministerijoms kyla problemų. paminėtų veiklos rūšių užima didesniąją jūsų Rajonuose mažinama bibliotekininkų etatų, darbo dalį? keliant atlyginimus kultūros darbuotojams, Keičiantis mokyklai, keičiasi mokyklos mokyklų bibliotekininkai dažnai būna pamiršti, biblioteka. Iš tradicinės bibliotekos – paslaugos nėra reikiamo mokyklos bibliotekininko teikėjos – šiuolaikinė mokyklos biblioteka tampa pareigybės apibrėžtumo. mokymosi skatintoja, svarbiausias jos vaidmuo – Kita vertus, visuomenėje vykstantys pagalba besimokančiajam. Iš informacijos skaitmeniniai pokyčiai keičia informacijos šaltinių saugyklos mokyklos biblioteka tampa mokymosi centru, suteikiančiu prieigą prie įvairių informacijos šaltinių. Bibliotekos erdvės formuojamos pagal besimokančiųjų poreikius. Mokyklos bibliotekininkui tenka ugdytojo bei edukatoriaus vaidmuo. Taigi informacinių paslaugų teikimas mokyklos bendruomenei – viena svarbiausių mano darbo funkcijų.

Dirbant didelėje mokykloje, yra daug mokinių, daug mokytojų, R. Noreikienės turimas pedagoginis išsilavinimas itin praverčia dirbant su moksleiviais: vedant pamokas, renginius ar skatinant skaityti. 2016 m. todėl dirbame dviese.

15

Su bibliotekininke Laura Krasauskiene pasiskirstome ir dalijamės darbus. Mums puikiai sekasi bendradarbiauti. Kadangi turiu pedagoginį išsilavinimą, daugiau laiko skiriu darbui su moksleiviais: vedu pamokas 1–5 klasių moksleiviams apie informacijos paiešką, skaitymo pamokas, organizuoju Skaitytojų klubo užsiėmimus 6–8 klasių moksleiviams.

Daug laiko skiriu bendradarbiavimui su dalykų mokytojais vykdant įvairius projektus. Inicijuoju skaitymo skatinimo projektus mokykloje. Visi įdedame daug darbo, kūrybos, organizuodami ir vykdydami netradicinio ugdymo skaitymo dienas mokykloje, tradicinę bibliotekos Knygos dieną, kitas skaitymo skatinimo veiklas. Bibliotekoje vyksta daug netradicinių pamokų, įvairiausių progimnazijos renginių, todėl pagal konkrečius poreikius reikia paruošti bibliotekos erdves.

Bibliotekoje rengiame moksleivių kūrybinių darbų parodas.

Daug dėmesio skiriame mokiniams, savarankiškai atliekantiems įvairių dalykų užduotis, savarankiškai ieškantiems informacijos ir t. t. Kiekvieną dieną tenka konsultuoti mokinius, atliekančius namų darbus ar gyvenančius toliau nuo mokyklos ir pasilikusius laukti atvyksiančio autobuso. Bibliotekoje kuriame saugią ir jaukią aplinką moksleiviams.

Nepaliekame be pagalbos specialiųjų poreikių vaikų. Pastebėjome, kad bibliotekoje lankosi vaikai, turintys psichologinių problemų, ieškantys saugumo.

Esate Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) įkūrėja (asociacija įregistruota 2013 m. spalį – A. S.).

Kaip subrendote tokiam sumanymui?

Idėją įkurti Lietuvos mokyklų bibliotekininkų asociaciją subrandino Ugdymo plėtotės centras, 2011–2013 m. įgyvendindamas projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“. Šis projektas buvo sudedamoji programos „Mokyklų tobulinimo programa plius (MTP +)“ dalis, įgyvendinta Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir Ugdymo plėtotės centro. Projekto tikslas – gerinti mokyklų bibliotekų teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą didinant jų darbuotojų, kaip ugdymo proceso dalyvių, veiklos mastą ir įvairovę.

2012 m. vasarą Vilniaus universitete vyko projekto konferencija „Naujos kartos mokyklos biblioteka“, kurioje dalyvavo nemažai svečių iš užsienio. Tarp šių dalyvių pranešimus skaitė ir Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) valdybos narė Barbara Ford, Tarptautinės mokyklų bibliotekininkų asociacijos 16

„

Iš paprastos informacijos šaltinių saugyklos mokyklos biblioteka tampa mokymosi centru.

“

(IASL) tuometis prezidentas dr. Diljitas Singhas, tuometė Rusijos mokyklų bibliotekų asociacijos prezidentė Tatjana Žukova.

Konferencijoje buvo iškelta idėja steigti mokyklų bibliotekininkų asociaciją, sudaryta 12 asmenų steigiamoji grupė iš šalies mokyklų bibliotekininkų. 2013 m. birželį steigiamajame susirinkime Vilniuje buvau išrinkta asociacijos pirmininke. Sutikdama vadovauti ir atstovauti asociacijai, prisiėmiau didelę atsakomybę.

Daug laiko pareikalavo asociacijos steigimo procedūros, veiklos struktūros kūrimas, narių telkimas, organizuojami respublikiniai renginiai ir t. t. 2013 m. vasaros atostogas teko paaukoti asociacijos steigiamiesiems dokumentams tvarkyti (šypsosi).

Ar LMBDA veikla padeda mokyklų bibliotekoms įgyti daugiau svorio, skleisti žinią apie savo potencialą?

Be jokios abejonės, padeda. Asociacija organizavo nemažai veiklų šalies mastu, taip atkreipdama Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ministerijų dėmesį į mokyklų bibliotekas, jų problemas. Prie šių iniciatyvų prisidėjo ir kitos institucijos, renginiuose dalyvavo bibliotekininkai iš visų Lietuvos regionų. Organizuoti 2015 m.

Jonavoje vykusią respublikinę mokyklų

Rima Noreikienė (dešinėje) ir Laura Krasauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje ir Švedijos instituto surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams“. 2015 m.

Nuotraukos iš R. Noreikienės albumo

bibliotekininkų konferenciją „Mokyklos biblioteka iššūkių švietimui kontekste“ padėjo Jonavos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

2016 m. Garliavos Jonučių progimnazijoje vykusią konferenciją mokyklų bibliotekininkams „Skaitymas – raktas į savarankišką bei kūrybinį mąstymą“ organizavo LMBDA Kauno skyriaus mokyklų bibliotekininkės, Kauno rajono švietimo centras, finansavo Švietimo ministerija. 2018 m. konferencijos „Mokyklos bibliotekos svarba įgyvendinant ugdymo turinį“ partneriai buvo Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universiteto biblioteka. Nuolat bendradarbiaujame su Ugdymo plėtotės centru.

Koks LMBDA santykis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) Mokyklų skyriumi?

Pati keletą metų buvau šio skyriaus nare.

Skyriuje pritrūko veiklų ir iniciatyvų, skirtų visos Lietuvos mokyklų bibliotekininkams. Mano manymu, LMBDA aktyviai dirba burdama šalies mokyklų bibliotekininkus.

Beje, Lietuvos mokyklų bibliotekos aktyviai dalyvauja LBD rengiamoje Nacionalinėje bibliotekų savaitėje.

„

Rajonuose mažinama bibliotekininkų etatų, keliant atlyginimus kultūros darbuotojams, mokyklų bibliotekininkai dažnai būna pamiršti.

“

Iš ministro Mindaugo Kvietkausko priėmusi Kultūros ministerijos Geriausio 2018 m. bibliotekininko diplomą, dėkojote Kultūros ministerijai už mokyklų bibliotekoms tokiu būdu parodytą dėmesį ir užsiminėte jo pasigendanti iš „Švietimo ministerijos“.

Ar dvigubas ugdymo įstaigų bibliotekų pavaldumas yra problema?

Pats dvigubas pavaldumas nėra problema, bet, kaip minėjau, dėl mokyklų bibliotekų pavaldumo dviem ministerijoms iškyla problemų. Kultūros ministerija negali spręsti mokyklų bibliotekininkų etatų klausimų, atlyginimo didinimo problema „pasimeta“ tarp dviejų ministerijų, mokyklų bibliotekininkams trūksta kvalifikacijos tobulinimo renginių ir t. t. Kai mokyklų bibliotekininkai dėl savo rajono problemų kreipiasi į ministerijas, viena pasiūlo kreiptis į kitą ministeriją.

Kultūros ministerija pagal savo kompetenciją atsako į bibliotekininkų klausimus, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymai dažniausiai būna akivaizdžiai atsainūs.

Mokyklų bibliotekos priklauso bendrai Lietuvos bibliotekų sistemai, tačiau joms tenka spręsti problemas, susijusias su švietimo sistema. Todėl bendradarbiavimas su Švietimo ministerija neišvengiamas. Šioje ministerijoje galėtų dirbti mokyklos bibliotekas kuruojantis specialistas.

Ką šalies mokyklų bibliotekininkams davė LMBDA įstojimas 2017 m. gegužę į Tarptautinę mokyklų bibliotekininkų asociaciją IASL (angl. International Association for School Librarianship)?

Tarptautinės mokyklų bibliotekininkų asociacijos Stambule organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Informacija, inovacijos ir mokyklų bibliotekų įtaka“ 2018 m. gegužę turėjo galimybę dalyvauti ir Lietuvos mokyklų bibliotekoms atstovauti LMBDA narė, Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė. Šiame forume gerąja patirtimi, problemomis ir laimėjimais dalijosi 150 dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Mokyklų bibliotekininkai seminaruose, darbo grupėse, regionų susitikimuose aptarė informacinio raštingumo, skaitymo skatinimo, informacijos paieškos ir atrankos problemas. Buvo apžvelgti naujausi moksliniai tyrimai, įvairių pasaulio šalių mokyklų bibliotekų praktika. Kolegos keitėsi idėjomis, mezgė bendravimo ir bendradarbiavimo kontaktus.

Prisijungdama prie IASL iniciatyvų, LMBDA 2017 m. paskelbė iniciatyvą „Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo“ ir kvietė Lietuvos mokyklų bendruomenes aktyviai ir kūrybingai savo bibliotekose rengti diskusijas ar kitus renginius tema „Mokau ir mokausi su biblioteka“, pernai skelbė temą „Kodėl aš myliu savo mokyklos biblioteką“. Tikiuosi, kad tai bus tradicinė mokyklų bibliotekų savaitė, padėsianti stiprinti Lietuvos mokyklų bibliotekas, paskatinti mokyklas, jų bibliotekas ir bendruomenes glaudžiau bendradarbiauti siekiant bendrų švietimo tikslų. Informacija apie spalio mėnesį vykdomas veiklas ir diskusijas mokyklų bibliotekininkai dalijasi mokyklų bibliotekų tinklaraštyje (www.inmedio.jimdo.com) bei „Facebook“ paskyroje „Mokyklos biblioteka“ pavadinimu „Spalis – Lietuvos mokyklų bibliotekų mėnuo“.

Dėkojame jums už skirtą laiką.

Kalbėjosi Asta Stirbytė

17

NAUJI LEIDINIAI

ELEKTRONINĖ A. SMETONOS BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ Zina Daugėlaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė

A. Smetona. Kaunas, 1936–1939 m. Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondo

Susidomėjimas pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos asmenybe nesumažėjo iki šių dienų – rengiami įvairaus pobūdžio metinių minėjimai, prisimenama jo veikla, nagrinėjami ir vertinami valstybės vadovo sprendimai.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas A. Smetonos indėlį atkuriant Lietuvos valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, 2019-uosius paskelbė Prezidento Antano Smetonos metais.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjo, Vasario 16-osios akto signataro, publicisto, teisininko Antano Smetonos (1874–1944) bibliografijos rodyklė, apimanti 1935–2016 m. publikacijas. Ji išleista elektroniniu leidiniu „Antanas Smetona: bibliografijos rodyklė (1935– 2016)“*. Darbas pradėtas 2014 m., siekiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga baigti rengti 1918 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų bibliografijos rodyklę, skirtą duomenų bazei„Žymūs Lietuvos žmonės“.

Personalinė bibliografijos rodyklė – tai asmens biografijos dalis, jo kūrybos, paskelbtų darbų ir lite­ ratūros apie jį visuma, tai asmeniui (mokslininkui, me­ nininkui, politikui ir kt.) skirtas atminimas, jo veiklos įprasminimas, darbas, galintis apimti visas asmens veiklas į vieną visumą, parodyti jo indėlį į kultūros, visuomenės ar valstybės formavimąsi, vystymąsi.

Bibliografinė informacija aktuali tiek pradedan­ čiajam tyrėjui, tiek patyrusiam mokslininkui. Ji svarbi ne tik tai asmenybei, kurios rodyklė parengta, bet ir kitiems, galintiems pasinaudoti šia informacija.

Tai svarbu ir istorijai. Šiemet sukanka 100 metų, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu.

Lietuvos bibliografas Izidorius Kisinas yra paren­ gęs ir 1935 m. išleidęs išsamią rodyklę „Antano Sme­ tonos bibliografija ir biobibliografija, 1874–1934“. Ją galima rasti ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir * Antanas Smetona: bibliografijos rodyklė (1935–2016) [Elektroninis išteklius] / sud. Zina Daugėlaitė, Irena Adomaitienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2019. 259 p.: iliustr.

18

kultūros paveldo „Epaveldas“ portale (http://wwww. epaveldas.lt). Naujasis elektroninis leidinys informa­ cijos nedubliuoja, pasirinkti vėlesni – nuo 1935-ųjų iki 2016 – metai. Šie leidiniai nėra tapatūs, tačiau naujasis chronologiškai pratęsia pirmąjį.

Elektroninio leidinio apimtis – 259 puslapiai, struktūra tradicinė: turinys, pratarmė, biografija, dvi pagrindinės rodyklės dalys (I dalis. Antano Smetonos darbai; II dalis. Literatūra apie Antaną Smetoną).

Naudotos nuotraukos – iš Nacionalinės bibliotekos fondų, pateikiamas panaudotų iliustracijų šaltinių sąrašas. Leidinio formatą padiktavo gyvenamasis laikotarpis – šiandien aktualu nuotolinis leidinio priei­ namumas, popieriaus nenaudojimas, „draugiškumas aplinkai, miškui“.

Renkant medžiagą bibliografijos rodyklei, remtasi visais turimais spausdintais ir elektroniniais Naciona­ linės bibliotekos šaltiniais: katalogais, duomenų ba­ zėmis, „Epaveldo“ portalu, valstybinės bibliografijos leidiniais. Pavarčiusios I. Kisino parengtą bibliografiją, kuri apima 60 A. Smetonos gyvenimo ir veiklos metų

tarpsnį, ir ją nuodugniai išnagrinėjusios, leidinio sudarytojos pamatė, kiek daug A. Smetona yra pa­ daręs ir kiek dėmesio jo asmenybei buvo skiriama spaudoje. Tapo aišku: apsisprendus rinkti informaciją nuo 1935 m. iki 2016 m., t. y. apžvelgti 81 metų laiko­ tarpį, medžiagos bus labai daug, ir tai bus iššūkis ją suvaldyti. Nuspręsta į rodyklę neįtraukti A. Smetonos pasirašytų dokumentų, Lietuvos centriniame valsty­ bės archyve A. Smetonos asmens fonde saugomų rankraščių. Per pasirinktą laikotarpį susidaro ypač daug literatūros apie A. Smetoną, todėl nelengva buvo peržiūrėti de visu ir atrinkti į rodyklę įtraukti­ nus straipsnius. Medžiagos (tarpukario laikotarpį nagrinėjančios Lietuvos istorijos knygos ir straips­ niai), kurioje A. Smetona minimas, yra labai daug, todėl teko daryti nemažą atranką. Į rodyklę šiek tiek pakliūva medžiagos, kurioje paminėtas Prezidentas A. Smetona, tačiau neįtraukti straipsniai apie Antano Smetonos stipendijas studentams, apie šeimos na­ rius, jei straipsnyje nėra rašoma apie patį A. Smetoną.

Kaip ir kitose tokio pobūdžio rodyklėse, leidinyje galima susipažinti su asmens biografija, slapyvar­ džiais ir kriptonimais, jo įamžinimu.

Bibliografijos rodyklės pirmojoje dalyje suregis­ truotos A. Smetonos autorinės knygos, straipsniai, vertimai, kalbos, sveikinimai, užuojautos ir kt. Knygų recenzijos arba straipsniai apie suregistruotas knygas sudėti po knygų aprašais. Kiekvienas skyrius išdės­ tytas chronologine seka, o darbai konkrečių metų laikotarpyje – pagal abėcėlę.

Kalbos išdėstytos pagal metus ir išskirstytos te­ momis: Lietuvių tautininkų suvažiavime (sausio 5 d.),

Generalinio štabo karininkų kursuose (kovo 1 d.), „Jaunosios Lietuvos“ suvažiavime (gegužės 11 d.), Pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą atidarant (rugpjū­ čio 15 d.), Tautos šventės proga (rugsėjo 8 d.), Karo mokyklos iškilmėse (rugsėjo 15 d.), diplomatinės kalbos, Vasario 16-osios proga ir kt. Iš jų matome, kad Prezidento tikslas buvo laisva Lietuva kartu su Vilniumi, jam rūpėjo visų visuomenės sluoksnių ar organizacijų: skautų, šaulių, karių, olimpiečių, me­ nininkų, ūkininkų, verslo – reikalai. Kalbos – ištisos, sutrumpintos, atpasakotos – būdavo perspausdina­ mos daug kartų. Leidinyje jos sujungtos pateikiant vieną įrašą, jei ta pati kalba buvo spausdinta daug kartų įvairiuose šaltiniuose, jos antraštė buvusi ta pati arba skyrėsi tik vienu žodžiu, linksniu ar santrumpa.

Yra tokių įrašų, kai nurodoma, pvz., iki 19 šaltinių, kuriuose buvo spausdintas tas pats tekstas. Tokiame apraše nurodoma tiksli antraštė iš pirmojo šaltinio.

Per 1935–2016 m. laikotarpį išleistos trys iš graikų kalbos A. Smetonos verstos filosofijos knygelės. Be graikų, A. Smetona mokėjo lotynų, prancūzų, vokie­ čių, lenkų, rusų kalbas, šiek tiek anglų.

Antrojoje rodyklės dalyje suregistruota medžia­ ga apie A. Smetonos gyvenimą ir veiklą: knygos, smulkioji spauda, garso, vaizdo įrašai, straipsniai, Lietuvos nacionalinės bibliotekos fonde saugomi rankraščiai. Visi dokumentai išdėstyti pagal metus ir pagal abėcėlę: lotynų, po to – slavų. Knygų recenzi­ jos ar straipsniai apie įtrauktas į rodyklę knygas, kaip ir pirmojoje dalyje, pateikti po recenzuojamomis knygomis. Esant didesniam straipsnių tam tikra tema skaičiui, išskirtos rubrikos: Prezidento vardi­

Antanas Smetona – labai įvairialypė asmenybė. Visų pirma jam rūpėjo lietuvių kalbos išsaugojimas, tautiškumas. Šios nuostatos prasiveržė dar studijuojant Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijoje, iš kurios buvo pašalintas kartu su kitais bendramoksliais, kai nepakluso direktoriaus įsakymui prieš pamokas melstis rusiškai.

Vėliau, studijuodamas teisę Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete, įsitraukė į lietuvių inteligentijos nelegalią veiklą. Lietuvoje A. Smetona veikė ir politikos lauke, tačiau artimiausia jam buvo publicistika: bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, redagavo periodinius leidinius. Jis dėstė lietuvių kalbą keliose Vilniaus gimnazijose, rūpinosi aritmetikos ir algebros vadovėlių lietuvių mokykloms leidimu, Lietuvos universitete dėstė etiką ir senąją filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. Kurį laiką dirbo teisininko darbą.

Vėliau A. Smetonos gyvenimą visiškai užpildė politinė veikla. Tapo Tautos pažangos partijos nariu, vėliau – Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininku. 1917 m. buvo vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, jos išrinktas Lietuvos Tarybos narys, 1917 m. ir 1919 m. prezidiumo pirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais signatarais pasirašė Lietuvos Tarybos nutarimą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. balandį–1920 m. birželį ir 1926 m. gruodį–1940 m. birželį ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Vienas ryškiausių žingsnių, keičiančių A. Smetonos valdymo kryptį – Seimo paleidimas 1927 m. ir nuosaikaus autoritarinio prezidentinio režimo įvedimas; tai buvo padaryta pažeidžiant Konstituciją.

Autoritarinio valstybės valdymo pagrindai buvo įtvirtinti 1928 m. konstitucijoje, o 1938 m. konstitucijoje valstybės pavadinime neliko žodžio „demokratinė“. Pagal jas Prezidentui buvo suteikta absoliuti, nevaržoma laisvė.

19

Elektroninis leidinys gausiai pagyvintas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde saugomomis fotografijomis, iš kurių išsiskiria ši viena retesnių A. Smetonos nuotraukų. 1936–1939 m.

nių, sukakčių minėjimas, įamžinimas; Prezidento tėviškė; Antano Smetonos dvaras Užugiryje, Ukmergės rajone.

Tais pačiais metais keliuose šaltiniuose išspausdinti tie patys straipsniai sujungti į vieną bendrą bibliografinį aprašą. Ši dalis atskleidžia ne tik tai, ką asmuo veikė, bet ir visuomenės, bendraminčių ir oponentų požiūrį, politines permainas, santvarkų kaitą.

Ir vėlesnėje nei 1934 m. spaudoje vis dar ypač aktuali tema buvo 60-mečio proga Prezidentui padovanotas dva­ ras ir jo likimas šiomis dienomis. Buvo jaučiamas stiprus Tautos vado kultas, tautos dėmesys Prezidentui, išskirtinis vardinių minėjimas, kuriamos eilės tiek gyvam esant, tiek šiais laikais: „Didžiajam vardui“ (B. Raugas, 1937 m.), „Tu – amžiams prezidentas“ (L. Milčius, 2013 m.).

1940-ųjų birželis – takoskyros metas. Iki pat šio mė­ nesio vidurio A. Smetona lankosi renginiuose, susitinka su Lietuvos piliečiais, užsienio šalių diplomatais, yra svei­ kinamas, gerbiamas. 1940 m. birželio 15–16 d. spaudoje rašoma: „Jis vairavo mūsų likimą taikos, darbo ir kūrybos kryptimi“ („Verslas“), „Tauta gerbia savo vadą ir tiki juo“ („Policija“), „10-tūkstantinė šiauliečių minia pagerbė Res­ publikos Prezidentą“ – antraštė leidinyje „Įdomus mūsų momentas“. Tačiau, birželio 15 d. į Lietuvą įžengus Sovietų Sąjungos kariams, o Vyriausybei atmetus Prezidento siūly­ mą ginklu priešintis SSRS kariuomenei, spaudoje tuoj pat atsiranda straipsnių, kuriuose kritikuojama A. Smetonos, tą pačią dieną su šeima pasitraukusio į užsienį, veikla. „Šluotoje“ pradedami spausdinti pamfletai, išjuokiantys Prezidentą ir jo režimą. Įvykiai vystosi žaibiškai – dar tik 1940 m. liepa, o leidi­ nys „Naujoji Romuva“ 24/27 numeryje rašo: „<…> Iš visų valstybės ir valdžios išlaikomų biblijotekų [i. e. bibliotekų] išimti A. Smetonos raštai <…>“, „Lietuvos aidas“ straipsne­ lyje „Iš A. Smetonos bareljefų – ginklai krašto laisvei ginti“ praneša, kad apskritims ir savivaldybėms nurodyta priimti nutarimus dėl gatvių, kurioms buvo suteiktas A. Smeto­ nos vardas, pakeitimo kitais vardais, metalinių biustų, bareljefų perdavimo į metalo laužą ginkluotosioms krašto 20

pajėgoms remti, iš mokyklų ir kitų įstaigų pašalinti visus A. Smetonos portretus ir kitą buvusio valstybės vadovo įamžinimo atributiką. „Piktšašį likvidavus“ – straipsnis tokiu pavadinimu pasirodo birželio 22 d. „Lietuvos aide“, kurio steigėjas ir redaktorius buvo pats A. Smetona.

Spaudoje pasirodžiusių su A. Smetona susijusių iliustracijų sudarytojos neregistravo – tam būtų galima skirti atskirą darbą. Bet pats elektroninis leidinys pagyvintas nuotraukomis, saugomomis Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde. Pagalbinių rodyklių leidinyje nėra.

Personalinėje rodyklėje sukaupti bibliografiniai duomenys, pasinaudojant pateikiamomis interak­ tyviomis sąsajomis, leidžia greitai rasti reikiamą informaciją plačioje virtualiojoje erdvėje.

Bibliografijos rodyklė nėra išsami dėl sunkiau prieinamų užsienio šalyse leistų leidinių, kuriuose buvo rašyta apie A. Smetoną. Ji taip pat nėra tolygi, nes Lietuvos spaudoje sovietmečiu apie A. Smetoną buvo rašyta nedaug; didžioji dalis informacijos tenka Prezidento gyvenamajam laikotarpiui ir metams jau po 1990-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tai nėra baigtinė bibliografija – per 2017–2019 m. jau išleista naujų knygų. 2017 m. pasirodė 2-asis Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ leidimas, 6 tomų Algimanto Liekio sudarytas leidinys „Pre­ zidentas Antanas Smetona: raštai, kalbos, darbai“ (2018–2019), gausybė straipsnių.

Tikimės, kad ši bibliografijos rodyklė atskleis An­ tano Smetonos asmenybės įvairiapusiškumą, suda­ rys galimybę tyrinėti ir įvertinti jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Ji skirta visiems: ir tiems, kurie yra susipažinę su šia asmenybe, ir tiems, kurie galbūt iki šiol nieko nežino apie šį Lietuvos valstybės veikėją.

Tokio darbo rengimo procesas žavus tuo, kad, pradėdamas rinkti medžiagą, asmenybės gali visai nepažinti arba nemėgti, tačiau darbą baigi žmogų tarsi artimai pažindamas, susidraugavęs, o dažnai ir pamilęs, pamatęs jį įvairiomis aplinkybėmis, imi brandžiau vertinti situaciją ir laikotarpį, kuriame jis gyveno, kaskart, atsivertęs naują straipsnį, susimąs­ tai, o kaipgi aš tuomet būčiau gyvenusi, dirbusi, ką būčiau pasirinkusi vienoje ar kitoje situacijoje. Įvairių sričių tyrinėtojai turi savus autorius, kuriais pasitiki arba ne, o bibliografijos rodyklė – visa aprėpiantis darbas, kuriame į vieną eilę atsistoja ir draugai, ir priešai. Nesu istorikė, esu bibliografė, nedrįstu ver­ tinti pirmojo Lietuvos Prezidento pasirinkimų, bet darbų Lietuvai padaryta tikrai daug.

Leidinį galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (www.lnb.lt) svetainėje: Atradimai / Leidiniai / Kiti leidiniai / Elektroniniai leidiniai.

Interaktyviosiomis leidinio sąsajomis galima naudotis tik jį atsisiuntus.

ŽMONĖS IR LAIKAS

KOLEKCININKO PASAKOJIMAI APIE JUOZĄ IR ŠARŪNĄ TOLIUŠIUS Šarūnas Šimkevičius

Straipsnį apie kolekcininkus Juozą ir Šarūną Toliušius rašau dėl dviejų priežasčių. Pirma ta, kad nusipirkęs perskaičiau knygą, kuri man patiko. Šis 2018 m. išėjęs leidinys – dr. Šarūno Toliušio „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811–1939“. Antra priežastis – knyga taip ir liks be autoriaus man duoto autografo ar dedikacijos. Nes Šarūnas Toliušis (1949–2018), kuriam šiemet būtų sukakę 70 metų, vos pristatęs visuomenei savo darbą, po mėnesio netikėtai mirė. Taigi rašau apie savo kolegas, nes periodikos kolekcininkų vis mažėja.

LEIDINYS, PARODANTIS, KAIP BUVO SKLEIDŽIAMOS ŽINIOS

Š. Toliušis per savo knygos pristatymą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. 2018 m. vasara. Eugenijaus Maciaus nuotr.

Prieš daugelį metų, vartydamas savo tėvo Juo­ zo Toliušio (1922–1987) rankraščius, Šarūnas rado jo pradėtą sudarinėti Klaipėdos krašto periodinių leidinių katalogą. Ėmė rinkti aprašus apie leidinius, konsultavosi su kolegomis. Bibliofilas Vidmantas Staniulis jį paskatino: „Julius Tamošiūnas sudarė „Lie­ tuviškų periodinių leidinių bibliografiją“, o tu sudaryk Mažosios Lietuvos periodinių leidinių bibliografiją.“ Ir Š. Toliušis ėmėsi darbo. Š. Toliušio parengta knyga – Mažojoje Lietuvoje lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis ėjusių periodinių ir vienkartinių leidinių bibliografija. Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811–1939“ įvade gal kiek mažokai rašoma apie asmeninę autoriaus periodinių leidinių kolekciją, todėl aš pabandysiu pristatyti ir ją.

Knygos rengėjas pagal Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose sukauptą informaciją susiste­ mino Bitėnuose, Įsrutyje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Priekulėje, Ragainėje, Šilutėje, Tilžėje ir kitur leistus leidinius. Knygoje yra du periodinių leidinių sąra­ šai. Pirmiausia pateikiamas abėcėlinis 404 leidinių sąrašas, paskui – pagrindinis sąrašas, kurį sudarant pasirinkta chronologinė sistema su aprašymais.

Periodinio leidinio aprašas autoriaus traktuoja­ mas kūrybiškai, bet tai, mano nuomone, kone pats geriausias variantas tokio pobūdžio leidiniui. Gal tik kiek aiškiau reikėjo apibrėžti periodinių leidinių vokiečių kalba atrankos kriterijus ir sąvoką vokiško leidinio „prolietuviškumas“. Skaitytojui gal net būtų buvę patogiau, jei šis darbas būtų išleistas dviem knygomis: viena – apie lietuviškus Mažosios Lietuvos periodinius leidinius, o antra – apie išėjusius vokiečių kalba.

Vertinga šios daugiau nei 200 puslapių apimties knygos dalis – iliustracijos. Nes tikrai ne visi yra matę joje pateikiamus leidinius. Net ir aš dalies jų tikrai nesu matęs. „Šitie leidiniai buvo išspausdinti Mažosios Lietuvos teritorijoje. Vieni įdomiausių egzempliorių yra 1811–1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra Lietuvai ir lietuviams skirtos skiltys.

Dar tuo metu lietuvių kalba buvo leidžiamos „Ka­ rališkosios vyriausybės lietuviškos žinios“. Į žinyną įtraukiau tokių laikraščių, kurių, deja, nė viena 21

biblioteka Lietuvoje neturi“, – per knygos pristaty­ mą pasakojo Š. Toliušis.

Leidinio sudarytojas naudojosi ir savo paties surinktų spaudinių privačia kolekcija, kurios net 100 egzempliorių įtraukta į naująjį žinyną. „Kam įdomus turėtų būti šis leidinys? Kad ir žiniasklaidos atstovams, juk tai – puikiausias šaltinis suvokti, kaip anais laikais buvo skleidžiamos žinios, kaip vystėsi kalba, kokio pobūdžio informacija buvo pateikiama. Žinoma, žinynas neskirtas dideliam skaitytojų ratui, bet manau, besidominčiųjų tikrai atsiras, bent jau iš akademinės aplinkos. Darbo įdėjau daug, tikiuosi, kad skaitytojai tai įvertins“, – vylėsi leidinio suda­ rytojas. Belieka pridurti, kad ši knyga pasirodė 544 egzempliorių tiražu.

MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS PUOSELĖTOJAS

Nuo mažų dienų, sekdamas tėvo, miškininkystės specialisto Juozo Toliušio, kuris buvo aistringas ko­ lekcininkas, pėdomis, Šarūnas rinko atvirukus, pašto ženklus. Š. Toliušis domėjosi Lietuvos istorijos ir kultū­ ros paveldo vertybėmis; rinko įvairiausius senovinius buities ir apyvokos daiktus, senuosius periodinius leidinius, knygas. Kai, įgijęs elektros inžinieriaus diplomą, kaunietis Š. Toliušis 1972 m. pradėjo dirbti elektrinės žūklės laboratorijoje Klaipėdoje, ypač ėmė domėtis Mažosios Lietuvos praeitimi. Unikaliame jo ir tėvo sukauptame periodikos rinkinyje yra keli šimtai lietuvių ir vokiečių kalbomis nuo XIX a. pabaigos ir iki Antrojo pasaulinio karo pradžios šiame krašte leistų senųjų laikraščių, žurnalų, kalendorių. Kai kurių išlikę tik keli egzemplioriai.

Kolekcionuodamas periodinius leidinius ir viso­ kius su Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija susijusius daiktus, jis kelerius metus brandino mintį parengti

knygą apie šio krašto spaudą, tačiau, dirbant mokslininko dar­ bą (daktaro laipsnį įgijo 2002 m.

Gdynės Jūrinės žvejybos insti­ tute) ir ilgainiui ėmus vadovauti minėtai žuvininkystės tyrimų įmonei, vis trūkdavo laiko.

Išėjęs į pensiją, Š. Toliušis pa­ sinėrė į kultūrą, toliau gausino savo rinkinius, stengėsi parodyti, ką sukaupė, viešosiose erdvėse organizuodavo temines parodas, eksponuodavo senuosius spau­ dinius, knygas, kitokias vertybes.

Paskutinė kolekcininko 2018 m. pradžioje surengta paroda, kuriai jis pateikė daugiau kaip 50 metų rinktus eksponatus, buvo skirta atkurtos Lietuvos valstybės šim­ tmečiui. Š. Toliušis optimistiškai žvelgė į ateitį, brėžė naujų planų gaires, prasitarė jau surinkęs medžiagą kitam veikalui – apie Mažojoje Lietuvoje išleistus pašto ženklus. „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811– 1939“ – tai jau antroji mano nupirkta Š. Toliušio knyga. Pirmoji – Jono Putriaus ir Š. Toliušio parengtas parodos katalogas „Mažosios Lietuvos periodinė spauda: iš Juozo ir Šarūno Toliušių rinkinių“, išleistas Klaipėdos kraštotyros (dabar – Mažosios Lietuvos istorijos) muziejaus 1989 metais. Ant mano eg­ zemplioriaus antraštinio puslapio yra antspaudas: R. V. Norvaišos asmeninė biblioteka; antspaudo viduryje – knyga.

Minėtos parodos tikslas buvo supažindinti klaipė­ diečius, ypač jaunimą ir miesto svečius, su šio krašto periodika, kalendoriais ir knygomis. Eksponuoti 92 pavadinimų periodiniai leidiniai, 17 kalendorių ir 108 pavadinimų knygos, tarp kurių – 39 Vydūno knygos. Šį katalogą paminėjau ne šiaip sau. Jame įdėti ir du straipsniai: „Pirmieji periodiniai leidiniai Mažojoje Lietuvoje“ ir „Lietuviški laikraščiai“. Galima įžvelgti ir sąsajų su Š. Toliušio 2018 m. knyga, o kartu ir pana­ šumų su J. Tamošiūno leidiniais.

MIŠKININKAS, SENŲ SPAUDINIŲ RINKĖJAS

Periodinės spaudos bibliografas Julius Tamo­ šiūnas (1926–1995) irgi yra išleidęs savo parodos katalogą („Lietuviškos periodinės spaudos kolekcijos parodos katalogas, 1883–1940“. Kaunas, 1988 m.). O jo parengta lietuviškos periodikos bibliografija pasi­ rodė vėliau – 1991-aisiais.

Tos pačios kartos spaudos kolekcininkai J. Tamo­ šiūnas ir Juozas Toliušis nesutarė dėl bibliografijos formos. Julius sakė, kad užtenka aprašyti leidinį, o Juozas aiškino, jog vien aprašymo neužtenka, reikia ir pirmo puslapio nuotraukos (panašiai sudaromi pašto ženklų katalogai). Beje, į J. Tamošiūno „Lietuviškų 22

periodinių leidinių bibliografiją“ įtraukti 27 leidiniai iš J. Toliušio kolekcijos.

1939 m. septyniolikametis J. Toliušis jau buvo surinkęs 850 įvairių senovinių periodinių leidinių ir knygų, tarp kurių buvo Lauryno Ivinskio kalendo­ rius, „Aušros“, „Keleivio“ laikraščiai. Rinkti periodinę spaudą ir knygas J. Toliušis pradėjo dar mokydama­ sis Eržvilko (Jurbarko r.) gimnazijoje 1936 metais.

Pirmoji jo paroda turėjo įvykti Tauragėje 1940 m., buvo ir stendai paruošti, tačiau tuometė politinė situacija nebuvo palanki. 1942 m. Juozas baigė Aukštesniąją miškų mokyklą Vilniuje ir buvo paskir­ tas į Trakų girininkiją. Darbas girininkijoje išgelbėjo nuo tremties į Sibirą, o tėvai, brolis ir seserys to neišvengė.

Po karo, iki 1980 m., J. Toliušis dirbo miškų inži­ nieriumi. Atrodytų, darbas visai nesusijęs su litera­ tūra, jos studijavimu, tačiau visą gyvenimą jis buvo aistringas senų spaudinių, ypač periodinių leidinių, rinkėjas. Deja, tai, ką surinko vaikystėje, buvo dingę.

Pradėjęs gyventi ir dirbti Kaune, gerą dešimtmetį su šeima gyveno nedideliame bute, kuriame laikyti senus laikraščius ir žurnalus nebuvo tinkamų sąlygų. Žmona priešindavosi sakydama „nenešk senų šiukš­ lių namo“, bet Juozas buvo atkaklus. Kažkur buvo išsinuomojęs sandėlį ir ten laikė savo turtus. Kai per­ sikėlė į nuosavą namą, J. Toliušis persivežė didžiulę krūvą senų spaudinių. Žmona stebėjosi: „Kur viską buvai suslėpęs?“ Bet daugiau niekada neprieštaravo šiam vyro pomėgiui.

Biblioteka buvo sutalpinta dviejuose nedideliuose kambariuose antrame namo aukšte ir dviejose rūsio patalpose. Daugiausia laiko J. Toliušis praleisdavo rūsyje tvarkydamas biblioteką ir darydamas sąrašus.

Kartais ten prabūdavo iki vėlyvos nakties. Džiaugda­ vosi, kai, sukaupęs visą metinį laikraščių ar žurnalų komplektą, galėdavo nešti knygrišiui, o paskui padėti antrame namo aukšte, kur laikė tik pilnus komplektus ir retus leidinius.

Š. Toliušis ne tik stengėsi parodyti savo kolekcijas viešosiose erdvėse, bet lankydavosi ir kitų surengtose parodose. Nuotraukoje (antras iš dešinės) – Tomo Raimundo Jovaišos akvarelių parodoje Klaipėdoje.

2015 m. Eugenijaus Maciaus nuotr.

J. Toliušis surinko ir savo kataloge aprašė 1223 laik­r aščius ir žurnalus, lietuvių kalba leistus iki 1944 m. Lietuvoje ir už jos ribų. Taip pat jo rinkinyje buvo 44 leidiniai lenkų, 33 – vokiečių, 22 – rusų, 12 – baltarusių, 6 – žydų ir 3 – esperanto kalbomis.

Seniausias kolekcijos leidinys – „Kurier Litewski“, leistas 1762 m. Vilniuje. J. Toliušis rinko ir kalendorius bei įvairių organizacijų įstatus. Knygų sukaupė irgi labai daug. Gaila, kad nespėjo sudaryti jų katalogo.

Didžiausią dalį sudarė Lietuvos istorijai ir kultūrai skirtos knygos.

GEBANTIS SUDOMINTI IR DAUG BENDRAUJANTIS

Labai didelę savo kolekcijos dalį J. Toliušis surinko Kaune, kuriame gyveno daug jo pažįstamų žymių prieškario žmonių, jų giminių, palikuonių. Be to, J. To­ liušiui daug laiko tekdavo praleisti komandiruotėse tvarkant Lietuvos miškus, taigi tekdavo pagyventi kaimuose ar miesteliuose pas vietos žmones. Kadan­ gi buvo linksmo būdo, greitai sugebėdavo rasti ben­ drą kalbą su įvairiausiais žmonėmis. Daug žmonių, pas kuriuos Juozas nakvodavo, mielai atiduodavo turimus palėpėse sukrautus senus laikraščius, žurna­ lus ir knygas. Jie džiaugdavosi, kad nereikės šio turto sudeginti, ir stebėdavosi „kam tie pasenę leidiniai?“.

Kai kurie tapdavo kolekcininko pagalbininkais, ra­ šydavo laiškus apie pažįstamų ir giminių namuose pastebėtus senus leidinius. Kartais J. Toliušis sutik­ davo ir paprastų kaimo žmonių, besidominčių senąja spauda. Pažinojo daug senų mokytojų, kunigų visoje Lietuvoje.

Labai laukdavo savaitgaliais iš Klaipėdos su šeima nuosavu automobiliu atvykstančio sūnaus Šarūno.

Kadangi J. Toliušis pats automobilio neturėjo ir nie­ kada nevairavo, iš anksto būdavo numatęs maršru­ tus, kur jiedu važiuos šeštadienį, kad papildytų savo kolekciją. Keliauta tikrai daug.

J. Toliušis bendravo ir su kitais kolekcininkais: Ričardu Mikutavičiumi, Viliumi Užtupu, tėvu Sta­ nislovu. Jis nebuvo vien tik kolekcininkas sau, ben­ dravo ir su muziejais, bibliotekomis, dovanodavo jiems savo kolekcijos eksponatų. Apie J. Toliušio kolekcijos dokumentus Vilniaus universiteto bi­ bliotekininkystės studentai rašydavo diplominius darbus. Daug leidinių skolinosi literatūros istorikas Leonas Gudaitis rašydamas mokslinius straipsnius ir disertaciją. Artimiau pabendravę su J. Toliušiu, į periodinės spaudos rinkėjų gretas įsitraukė tada dar jauni Gediminas Petraitis ir V. Staniulis.

Gaila, kad solidžios savo kolekcijos parodos J. To­ liušis nesulaukė, – sovietmečiu surengti rimtą tokio pobūdžio parodą buvo sunku. Jam buvo siūlyta or­ ganizuoti prieškario komunistinės pakraipos leidinių parodą, bet kolekcininkas atsisakė. Tik 1989-aisiais, jau po J. Toliušio mirties, Klaipėdoje įvyko mano jau pirmiau minėta paroda ir išleistas jos katalogas bei plakatas.

23

SUKAKTYS

IGNAS ŠEINIUS – (ir) aistringas fotografas

Mindaugas Kavaliauskas „Kaunas Photo“ festivalio vadovas, parodų kuratorius

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir pagerbdami asmenis, kurių pastangomis eita prie nepriklausomybės paskelbimo ir tarptautinio pripažinimo, vėl prisimename Igną Šeinių (tikr. Jurkūnas) (1889–1959 Stokholme). Šių metų balandžio 3 d. sukako 130 metų, kai Šeiniūnuose, Širvintų rajone, gimė šis lietuvių diplomatas, labiausiai žinomas kaip prozininkas, modernizmo estetiką perkėlęs į lietuvių literatūrą. Jo politinė, visuomeninė ir literatūrinė veikla Švedijoje plačiai aptariama prof. dr.

Sigutės Radzevičienės knygoje„Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ (2011). O štai fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ atvertė naują šios asmenybės pažinimo puslapį, 2018 m. Kaune ir 2019-ųjų balandį, per rašytojo gimtadienį, Širvintose atidarydamas jo paties ir proanūkės Linos Scheynius fotografijų parodą „Šeinius + Scheynius“ ir į dienos šviesą iškeldamas naują postulatą – Ignas Šeinius buvo aistringas fotografas.

24

Permaininga XX a. istorija yra užminusi begalę mįslių. Be žinios dingo nesuskaičiuo­ jamos meno vertybės, tarp jų ir fotografijų kolekcijos. Prarastiesiems objektams lyg „gintaro kambariams“ iš anksto suponuotos visuomeninės, meninės vertės. Vienas iš to­ kių pavyzdžių – „Meksikietiškas lagaminėlis“, atrastas 2007 m. ir vėl istorijos bei fotografi­ jos mėgėjams sugrąžinęs žymiųjų fotografų Roberto Capos, Chimo (Davido Seymouro) ir Gerdos Taro darbus iš 1936–1939 m. Is­ panijos pilietinio karo. Lagaminėlyje rasti negatyvų ritinėliai sugrąžino didžiulį susido­ mėjimą, lėmė seriją po pasaulį keliaujančių parodų, dokumentinio filmo sukūrimą ir kitus efektus.

Netikėta, kai atrandamos kūrybinės kolekcijos, archyvai, sietini su asmeny­ bėmis, kurių amplua mes dar nesame pažinę. Būtent tai pasakytina apie Igno Šeiniaus – fotografo – atradimą.

BATŲ DĖŽUTĖ HIUSKVARNOJE

Kuruodamas fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ programą, kasmet į ją įtraukiu pasaulio lietuvių fotografijos darbų. Tarp jų buvę įvairių – nuo mūsų dienomis kuriančių ir ne taip seniai iš Lietuvos išvykusių (Darius Kuzmickas, Edis Jurčys, abu gyvena Portlande, JAV; Ieva Baltaduonytė, gyvenanti Dubline) iki legendų (Olegas Truchanas, Australija).

2016 m. susisiekiau su kylančia šiuolaikinės fotografijos kūrėja Lina Scheynius – pasiteirauti, ar jos lietuviškai atrodanti pavardė paveldėta iš mūsų žinomo rašytojo ir diplomato... Būdamas tikras prie­ laidos tikrumu, paklausiau, ar sutiktų eksponuoti savo darbus Lietuvoje rengiamame fotografijos meno festivalyje ir taip atstovauti globaliajai Lietu­ vai. Laiške nemelavau teigdamas, kad dar mokyklos suole žavėjausi Igno Šeiniaus proza. Pirmasis Linos atsakymas nenuliūdino. Taip, Lina Scheynius – Igno Šeiniaus proanūkė. Išreikšdama pozityvią nuostatą dėl personalinės parodos Lietuvoje, ji užbėgo už akių, pasidalindama žinia, kad Ignas Šeinius taip pat fotografavo ir tą darė „gerai“. Taigi natūraliai kilo klausimų, ar galima pamatyti, ką ir kaip Ignas foto­ grafavo, ar galėtų Linos darbų paroda būti papildyta prosenelio fotografijomis, gal tai galėtų būti dviejų kartų dialogas?

Lina jau senokai nebegyvena Švedijoje, todėl tėvus, pradėjusius senjorišką gyvenimo etapą, aplanko tik du keturis kartus metuose. Mirus Igno Šeiniaus sūnui Irviui, pastarojo vyriausias sūnus Janas Irvis (Linos tėtis) tapo Igno Šeiniaus fotogra­ finio archyvo saugotoju. Jam su žmona persikėlus į Hiuskvarnos miestą, batų dėžutė, kurioje buvo lai­ komi istorinių šeimos fotografijų negatyvai, į naujus namus atkeliavo su likusiu turtu.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo pirmojo kontakto su Lina, 2018 m. pavasario pabaigoje pirmąkart pamačiau tos batų dėžutės turinį žiūrėti skirtos kokybės atvaizduose. Keliais mėnesiais vė­ liau trys dešimtys atrinktų Igno Šeiniaus fotogra­ fijų, kurių dauguma pirmąkart pakilo iš negatyvų tamsos, Lietuvos publiką sutiko 15-ojoje fotomeno festivalio laidoje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykusioje parodoje „Šei­ nius + Scheynius“.

AMŽININKAI, ŠEIMA IR FOTOGRAFIJA

Fotografas Ignas Šeinius. Visos nuotraukos iš Šeinių šeimos archyvo

Atsivėrusi batų dėžutė iš Hiuskvarnos pažėrė dau­ giau klausimų nei pateikė atsakymų. Pirmiausias ne­ tikėtumas – paneigimas tam tikros mano prielaidos, kad Ignas Šeinius galėtų būti lietuviškasis vokiečių fotožurnalistas Erichas Salomonas (1886–1944), kurio fotografijoje vyrauja neformalioji, užkulisinė, politinio gyvenimo pusė (su atskiromis išimtimis), nepasiteisino. Prie vienos išimčių dar sugrįšime.

Kodėl turėjau tokią viltį? Natūralu, jog, prisimin­ dami iškilias tarpukario Lietuvos asmenybes, drau­ gavusias su fotoaparatu, pastebime, kad jie vienaip ar kitaip savo susidomėjimą šia raiška, dokumentavimo, užrašymo ar kūrybos formą palenkė savo gyveni­ mo būdo labui. Pažvelkime į Šeiniaus amžininkus Lietuvoje.

25

Hidrologas, geode ­ zininkas Steponas Kolu­ paila (1892–1964) plačiai naudojo fotografiją savo darbui praturtinti, fotogra­ favo Lietuvos vandenvaiz­ džius ir kraštovaizdžius.

Pedagogas, poetas, Kauno radiofono balsas Petras Babickas (1903–1991) foto­ grafiją naudojo kūrybinės raiškos plėtrai. Lietuvos karo aviacijos kapitonas, topografas Mečys Brazaitis (1903–1952) siekė foto­ grafiją panaudoti Lietuvos kartografijai tobulinti.

1915 m. į Švediją, kur dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu, persikėlusio Šeiniaus negatyvų archyve vyrauja šeimos, atostogų fotografija.

1917 m. vedęs rusų kilmės švedų pramonininkų ir verslininkų duk­rą Gertrud Sydoff, 1922 m. su ja susilaukė sūnaus Irvio. Šiandien Šeinių šeimos nariai negali nurodyti tikslios datos, kada Ignas Šeinius įsigijo fotoaparatą, tačiau žinoma, kad jis tą padarė

Stokholme tarp 1920 ir 1922-ųjų. Sūnaus laukimas ar gimimas galėjo būti lemiamu momentu, paska­ tinusiu nuolat paveiksluoti augančią šeimą. Juolab dar savo romane „Kuprelis“ Šeinius išsakė mintį, kad „meilė – vienintelė gyvenimo prasmė“.

Nors pirmosios Igno Šeiniaus fotografijos atlik­ tos pačioje XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje ir jų siužetai varijuoja, nuo 1922 m. jų dėmesio centre – žmona Gertrud ir sūnus Irvis. Atostogos su šeima, žmonos tėvais, panašu, buvo laikas, kuriuo Šeiniaus fotoaparatas ilsėjosi mažiausiai. Trečiajame dešimtmetyje jis fotografavo Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, o ketvirtajame – nemažai fotografuota ir Lietuvoje, tačiau daugelis atvaizdų nėra iškalbingi vizualinėmis užuominomis, kurios galėtų išduoti apie fotografavimo laiką ar vietą.

BELLE ÉPOQUE IR MODERNYBĖ GAMTOS APSUPTYJE

Antrasis „Hiuskvarnos dėžutės“ netikėtumas – stilingos, kaip susirašinėjime teigė Lina Scheynius, to meto laikotarpio įkvėptos prosenelio fotografijos.

Ar galime šias fotografijas laikyti kūrybiškomis, me­ niškomis? Vargu ar rastume geresnį apibūdinimą nei žymiojo XX a. mados fotografo Helmuto Newtono pamėgta frazė, kad, kalbant apie fotografiją, yra du ją skirtingai apibūdinantys žodžiai: menas ir geras skonis1. Pastarojo tiesiog pilna Šeiniaus fotografija: įstrižinės, dinamiškos, įsivaizduojamą judėjimo kryptį formuojančios kompozicijos.

Dokumentine bei kultūrologine prasme šios fotografijos ypatingos dar vienu aspektu. Šeimos atostogų vaizdai tiesiog dvelkia karo nepaliestoje Švedijoje XX a. trečiajame dešimtmetyje dar gyva gražiąja epocha (belle époque), kuri Europoje baigėsi sulig Pirmuoju pasauliniu karu. Tačiau švedų gražioji 1

26

Frazė skamba režisieriaus Adriano Mabeno dokumentiniame filme „Frames from the Edge“ apie Helmutą Newtoną (1989).

epocha kitokia nei ta, kurią pažįstame iš prancū­ ziškosios belle époque hedonizmo dainiaus, taip pat turtingų pramonininkų palikuonio – Jacques’o Henri Lartigue’o (1894–1986) fotografijų. Pastarojo herojai – elegantiškos damos, jų blizgūs sijonai, greiti automobiliai, kruiziniai laineriai, veisliniai šunys, gražuoliai žirgai, paplūdimių lyrika... Nors Sydoffų šeima laikyta ypač turtinga (o jos dalimi buvo ir Ignas Šeinius), fotografijos nerodo jokios perteklinės prabangos.

Lartigue’o fenomeną palyginimui pasirinkau neatsitiktinai. Daugelis motyvų jo ir Šeiniaus fotogra­ fijose matomi ir rodomi kitaip. Kostiumai, suknelės... Šeiniaus atostogų svitos apdarai ne prabangūs, o tiesiog leidžiantys atpažinti nepriekaištingai madin­ gus miestiečius kaime, gamtoje. Šeiniaus keturkojai...

Tai – ne lenktynių žirgai, o arkliai, kaip gamtovaiz­ džio dalis ar sūnaus Irvio pasaulio atradimo proceso dalyviai. Šunys (veikiau – šuo) Šeiniaus fotografijose nėra stiliaus atributas, greičiau tai – neprognozuoja­ mas dinamiškos kompozicijos dalyvis marga vizua­ line tekstūra. Arti vandens ar jame Šeinius kuria ne erotines užuominas, o švenčia žmogaus vienybę su gamta ir natūralumą, pabrėžia gamtą esant sveika­ tos, dvasinės, psichologinės atgaivos šaltinį.

Lartigue’as fotografavo akimirkas, pralekian­ čias lyg tuoj pasibaigsiantį malonumą, o Šeiniaus fotografijos, viso tarpukario metu darytos ta pa­ čia vidutinio formato kamera, įkūnijo stabilumą, meditatyvią vasaros nuotaiką, tam tikrą romumą.

Joms būdingas aštriai nustatytas ryškumas, net derinamas su greitu užrakto greičiu ar dinamiška kompozicija. Vaizdiniai atspindi lietuvišką rašytojo pasaulėžiūrą, kai daug dėmesio skiriama gamtos grožiui, bendravimui su artimais žmonėmis per fotografiją. Švedijoje praplėstas kultūrinis akiratis ir pakitęs mentalitetas padarė savo. Atvykęs į parodą „Šeinius + Scheynius“ Kaune anūkas Janas Irvis kaip vieną senelio kūrybinių pomėgių paminėjo kiną, iš kurio šis sėmėsi vizijų, naratyvų. Turbūt neišvengiama, kad Švedijos pramoninė revoliucija ir jos santūri es­ tetika spaudoje, reklama negalėjo likti Igno Šeiniaus nepastebėta. Nors literatūroje Šeinius laikomas impresionistu, fotografijoje randame ir vėlyvųjų modernizmo apraiškų – konstruktyvizmo, Sachlichkeit estetikos – aštraus ryškumo, daiktiškumo, ritmo, formų žaismo. „Kūryba tai kova. Patvariai kovai reikia ritmo, laimėjimui – vilties. O ritmas ir viltis – gal du visos gyvybės komponentai“, – rašė Šeinius „Kuprelyje“.

Ar galima geriau apibūdinti sūnaus Irvio, sėdinčio ant suolo, fotografiją? Ritmas čia: suolo lentų lygia­ gretumas, kaip ir jūrinio stiliaus sūnaus marškinių apykaklė...

27

DIPLOMATAS SU FOTOAPARATU RANKOSE Šeiniaus fotografijose galime atrasti ir intriguojan­ čių mums atpažįstamos ar gal ir nežinomos Lietuvos atvaizdų. Bene daugiausia parodos lankytojų reakcijų sulaukė atvaizdas „Smetona ant žolės“. Fotografija vaizduoja du ant žolės prisėdusius vyrus, kurių vie­ nas – prezidentas Antanas Smetona. Antrasis vyras – į karininko uniformą panašia apranga, tvirto kūno sudėjimo, plataus veido, vešlių ūsų. Už jų – krūmynai ir galimai – vandens telkinys.

Parodos lankytojai versijas apie antrojo vyro tapatybę liejo lyg iš gausybės rago. Viena jų, kad tai – Antanas Sniečkus. Čia pat atsirado komentaras, kad ši politinė figūra Smetonos valdymo metu galėjo „sėdėti“ kažkur kitur, tik ne šalia prezidento.

Iššifruoti šį neformalų epizodą Igno Šeiniaus ne­ gatyvų registras nepadėjo. Jame apsiribojama įrašais „Lietuva“ ir „ketvirtas dešimtmetis“. Archyve yra dar viena fotografija, kurioje iš toli lengvai atpažįstamas einantis prezidentas Smetona ir jį lydinti svita, trau­ kianti nuo ką tik statybos vainiku padabinto pastato, dabar veikiančio kaip Užugirio mokykla-muziejus. Šį į rūmus panašų statinį savo krašto žmonėms pa­ dovanojo prezidentas. Fotografija galėjo būti atlikta 1935 m., kaip ir ta, kurioje prezidentas sėdi ant žemės. Į pagalbą išaiškinti, su kuo prezidentas fotografa­ vosi, pakviečiau Lietuvos tarpukario istorijos žinovą, Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį.

Remdamasis antrąja fotografija, profesorius pasiūlė versiją, kad prezidentą tautininką Šeinius fotogra­ favo su tautinės moderniosios architektūros kūrėju, Užulėnio dvaro architektu Feliksu Vizbaru. Fone grei­ čiausiai – šalimais esantis Lėno (Ukmergės r.) ežeras. Šis atvaizdas įdomus keliais požiūriais. Pirmiausia tai – ikonografinis raritetas. Prezidentas Antanas Smetona įprastai fotografijose užfiksuotas stačias, su 28

lazdele, kartais – su skrybėle. Sėdinčio, o ypač tiesiog ant žemės, prezidento fotografijos yra itin retos. An­ tra vertus, tai – savotiškas truputėlis to, ką Vokietijos didžiosios politikos užkulisiuose skrybėlėje paslėptu fotoaparatu fiksuodavo Šeiniaus amžininkas Salo­ monas. Lietuvis fotografavo gan dideliu fotoaparatu, kuriuo paskubėti, pavogti akimirką be pasiruošimo beveik neįmanoma. Taigi, surežisavęs tokią mizans­ ceną Šeinius – ne šiaip fotografas, o diplomatas su fotoaparatu rankose.

Beje, jei kalbėsime apie Igno Šeiniaus ir Antano Smetonos tarpusavio santykius, tai čia būta ir šilto, ir šalto. 1926 m., į valdžią sugrįžus Smetonai, Šeinius taip ir nebuvo perkeltas į aukštesnes diplomatines pareigas – priešingai, pasitraukė iš darbo Švedijoje Lietuvos valstybei. Praėjus maždaug dešimtmečiui, Šeiniaus autoritetas pasirodė esąs pakankamas, kad Smetonos Užugiryje statomos mokyklos aplankymo ceremonijai pasibaigus, jis galėtų pakviesti prezi­ dentą ir jo gerbiamą architektą prisėsti ant žemės.

Fotografija, atlikta iš gana žemo taško, sufleruoja, kad, siekdamas neverbalinio sutikimo, pats Šeinius galėjo fotografuoti sėdėdamas ant žolės.

Praėjus keleriems metams po šios fotosesijos, kino mėgėjas Šeinius galėjo pamatyti Charlie Chaplino (1889–1977) 1940 m. sukurtą filmą „Didysis diktato­ rius“, kuriame pagrindinio protagonisto asistentas moko savo vadą: „Sodink svečią ant fotelio, o pats pri­ sėsk ant stalo, kad priverstum jį pasijausti žemesniu.“ Kažin ar Šeiniaus intencija buvo parodyti prezidentą žemesniu ar mažiau reikšmingu. Veikiau – žmogišku, paprastu, artimu gamtai. „Didžiojo diktatoriaus“, pašiepiančio nacių ir jų vadeivos užmojus, išleidimo metais Šeinius padėjo fotoaparatą į šalį, nes jo plunksna linko nuo kito pasaulinio masto politinio kataklizmo – Raudonojo tvano aprašymo.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

V. KUDIRKOS PĖDSAKAI KAUNE Vaiva Markevičiūtė

Beveik pusė – 32 iš 65 – Lietuvos apskričių, rajonų ir miestų bibliotekų savo pavadinime turi išskirtinį požymį – joms suteikti žymių asmenybių vardai. Kai kurios tą vardą įgijo dar pirmosios nepriklausomybės metais, pavyzdžiui, Kauno miesto ir Marijampolės, kitos su konkrečia įžymybe ir jos vardu savo veiklą oficialiai susiejo vos nuo pernykščių metų – Klaipėdos miesto, Kazlų Rūdos ir Pagėgių.

Vienos bibliotekos gautą vardą stengiasi garsinti nuolatos, apie kitas girdime retkarčiais ir tyliau. Redakcija nusprendė papasakoti, kaip šalies bibliotekos savo veikloje įprasmina joms suteiktus vardus. Pradėsime nuo pirmosios tokios bibliotekos – 1925 m. įsteigta Kauno miesto savivaldybės biblioteka iškart gavo rašytojo, vertėjo, publicisto, muziko ir visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos (1858–1899) vardą.

ISTORIJA

1919 m. jaunoje Lietuvos Respubli­ koje priimtas įstatymas, įpareigojantis savivaldybes steigti viešąsias bibliote­ kas. Viena pirmųjų buvo Kauno miesto savivaldybės bibliotekos pirmtakė, 1922 m. lapkričio 18 d. pedagogo, muziejininko ir bibliotekininko Vinco Ruzgo įkurta kaip tais pačiais metais įsteigto Pedagoginio muziejaus dalis.

Dail. Valerijonas Vytautas Jucys Mokytojams skirta biblioteka pavadin­ ta „dr. Vinco Kudirkos vardo biblioteka-skaitykla“.

1924 m. gruodžio 22 d. Kauno tarybos posėdžio protokole rašoma, kad „Tarybos narys Kairiūnaitis siūlo atidengti dar vieną skaityklą Kudirkos vardo“, kuri nebūtų skirta tik pedagogams, o joje „galėtų kiekvienas pasiskaityti įvairių laikraščių ir knygų“.

Taryba priėmė siūlymą steigti „Kudirkos vardo liaudies skaityklą ir duoti tam tikslui 10 000 litų“. 1925 m., minint V. Kudirkos mir­ ties 25 metų sukaktį, miesto taryba nutarė: „Atidengti balandžio 24 d. 17 val. pakvietus atitinkamus asmenis, skaityklą vadinti „Kauno m. Savivaldybės V. Kudirkos vardo skaitykla“.

Sovietmečiu, 1950-aisiais, biblioteka pavadinama Kauno miesto 6-ąja biblioteka, 1976 m., centralizavus miesto savival­ dybės bibliotekas, ši biblioteka tampa Kauno miesto bibliotekų centru, o 1988-aisiais jai grąžinamas Vinco Kudirkos vardas.

LEIDINIAI

2005 m., paakinta XXVII kny­ gos mėgėjų draugijos garbės nario poeto Justino Marcinke­ vičiaus, Kauno V. Kudirkos bib­ lioteka ir XXVII knygos mėgėjų draugija ėmėsi iniciatyvos išleis­ ti V. Kudirkos eilėraščių rinkinio „Laisvos valandos“ faksimilinį leidinį. 1899 m. pasirodžiusios knygos tiražas buvo 3000 eg­ zempliorių, iki mūsų dienų išlikę apie 30–40. Todėl bibliofilams ir visiems kitiems skaitytojams faksimilinis (tiksliau fotografuo­ tinis) leidinys yra vertingas.

29

MENO KŪRINIAI

Bibliotekos lankytojai turbūt yra pastebėję ilgus metus jos patalpose kabėjusį V. Kudirkos biustinį portretą. Bibliotekos kultūrinės veiklos vady­ bininkės Monikos Straupytės teigimu, informacija, kas ir kada jį pagamino, deja, neišlikusi. Šiuo metu portretas nukabintas dėl paruošiamųjų darbų prieš rekonstrukciją. Ilgą laiką neremontuotas kultūros paveldo objektas – Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos centrinis pastatas, esantis Laisvės al. 57, bus pritaikytas bendruomenės poreikiams, žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Atsinaujinusioje bibliotekoje, be jokios abejonės, de­ rama vieta bus rasta ir V. Kudirkos biustiniam portretui.

Kiek daugiau informacijos turima apie kitus meno artefaktus – du mo­ linius medalius su V. Kudirkos portretais. Vienas jų – apskritas, pagamintas 1989 m. Vilniaus „Dailės“ kombinate, ruošiantis minėti bibliotekos įkūrimo 65 metų jubiliejų, antras pagamintas 2000 m. 75 metų jubiliejaus proga, jo autorius nežinomas.

2005 m. biblioteka organizavo Tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrimo 80 metų sukakčiai.

Konkursui darbus atsiuntė 17 autorių iš 7 pasaulio šalių. Kūriniai papildė Kauno apskrities, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekų rinkinius. Išleistas parodos katalogas.

EDUKACINĖ VEIKLA

Bibliotekoje rengiamos V. Kudirkai skirtos dokumentų ir leidinių parodos, edukacijos, įvairūs renginiai, paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vaikams. Biblioteka aktyviai bendradarbiauja su Kauno Vinco Kudirkos progimnazija. Vienas įdomesnių bendradarbiavimo pavyzdžių – 2017 m. vykdytas projektas „Jaunimo teatro akademija“, kuriame minėtos pro­ gimnazijos moksleiviai dalyvavo labai noriai. Jie ugdė teatrinės raiškos įgūdžius įsitraukdami į įvairias kūrybines užduotis, improvizacijas, vaid­ menų žaidimus, psichoterapines praktikas, judesio ir viešojo kalbėjimo technikas. „Jaunimo teatro akademijos“ programa pažadino mokinių kūrybiškumą ir paskatino inicijuoti spektaklių kūrimą progimnazijoje.

NETOLIMA ATEITIS

Buvęs ilgametis bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius su svečiais. Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotraukos

Faksimilinio leidinio sutiktuvės vyko 2005 m. bibliotekos surengtoje konferencijoje „Vincas Kudir­ ka ir šiandiena“ Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje Šakių rajone. Renginyje taip pat pri­ statytas kitas bibliotekos projektas – kompaktinis diskas „Daktaras Vincas Kudirka: gyvenimas ir kūryba“.

Tai – 108 skaidrėse pateikta medžiaga: fotografijos, dokumentika, tekstai, pasakojantys apie V. Kudirkos gyvenimą ir palikimą.

Apie biblioteką išleisti du leidiniai: „Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblio­ teka 1925–2005 metais“, „Su Vinco Kudirkos vardu.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai – 85“. 2015 m. bibliotekos 90-ųjų įkūri­ mo metinių proga parengtas virtualus bibliotekos metraštis http://www.kaunas.mvb.lt/metrastis/.

30

Šių metų pradžioje sukako 130 metų, kai pradėtas leisti laikraštis „Varpas“, nuo kurio neatskiriamas V. Kudirkos vardas. Svarbi ir kita pro­ ga – prieš 100 metų V. Kudirkos eilėraštis „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos himno tekstu. V. Kudirkos biblioteka šias abi progas ketina minėti birželio mėnesį. Minėjimo programa dar rengiama. Bibliotekos atstovai išlieka paslaptingi, tik užsimena, kad renginys bus išties įdomus.

Z. KUZMICKIO PADALINYS

Zigmas Kuzmickis (1898–1976) – žymus kaunietis, literatūros istorikas, kalbininkas, pedagogas. Rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, noveles, pasakėčias. 1995 m. išeivių Linartų padovanotame name Žaliakalnyje (Raseinių g. 26) atidaryta Zigmo Kuzmickio vardu pavadinta biblioteka-muziejus (vienas iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinių). Šioje bibliotekoje saugomi Z. Kuzmickio kūrybos rankraščiai, laiškai, nuotraukos, keletas asmeninių daiktų.

„TARP KNYGŲ“ – 70*

GEGUŽĘ ŽURNALE PRIEŠ...

...62 metus (1957 m.) spausdinome Vilniaus universiteto (VU) Bibliotekininkystės katedros vedėjo ir VU bibliotekos vadovo Levo Vladimirovo straipsnį apie pirmąsias bibliotekas Lietuvoje, atsiradusias dar viduramžiais – XVI amžiuje. Autorius apžvelgia to meto mokymo įstaigų bibliotekas ir Lietuvos valdovų, didikų bei bažnyčios hierarchų knygų rinkinius. Atsivertę šio numerio, kuris tų metų pavasarį buvo pirmasis, paskutinius puslapius, randame rubriką „Kronika“. Joje, kaip ir šiandien, galėjome sužinoti naujienų iš Lietuvos bibliotekų: kad Respublikinėje bibliotekoje pradėtas senųjų fondų tvarkymas, Vievio rajono bibliotekose įvyko ataskaitinės konferencijos, Prienų rajono kultūros skyrius ir rajoninė biblioteka suorganizavo trijų dienų seminarą kultūros ir švietimo darbuotojams ir pan.

...61 metus (1958 m.) rašėme apie Vilniaus miesto bibliotekininkų dienos šventę, vykusią sostinės karininkų namuose. Tądien garbės raštais apdovanoti net 76 Vilniaus bibliotekų darbuotojai; po oficialių kalbų ir sveikinimų į sceną žengė bibliotekininkai, parengę dainų, šokių ir liaudies žaidimų. Programai pasibaigus, salėje ėmė suktis šokėjų poros, šventės dalyviai rinkosi prie „laimės šulinio“, žaidė biliardą, žiūrėjo dokumentinius filmus. Kiek panašu į mūsų kartu su skaitytojais kasmet švenčiamą Nacionalinę bibliotekų savaitę? Tik gal valso nebešokame...

...56 metus (1963 m.) žurnalo puslapiuose dalydavomės ir visai trumpomis bibliotekininkų bendruomenės žinutėmis.

Gegužės numeryje rašėme, kad Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedra „į savarankišką gyvenimą išleidžia dvidešimt jaunųjų specialistų. Bibliotekininkai dirbs rajonų kultūros skyriuose, rajoninėse, miestų bibliotekose“.

...52 metus (1967 m.) išleidome 100-ąjį numerį!

Respublikinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Stasys Elsbergas šia proga trumpai peržvelgė biuletenio „Bibliotekų darbas“ raidos istoriją ir sveikino esamus, buvusius re d a k c i j o s , re dakcijos kolegijos narius, autorius ir bendradarbius. Jubiliejinio numerio viršelį sukūrė dailininkas A. Knyva.

* Šioje rubrikoje verčiame šiemet septyniasdešimtmetį mininčio žurnalo puslapius ir primename, kuo mūsų profesinė bendruomenė gyveno septynis pastaruosius dešimtmečius.

31

...40 metų (1979 m.) pranešėme, kad Vilniaus universiteto Mokslinės informacijos katedros asistentas Domas Kaunas sėkmingai apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar prilygsta mokslų daktaro) disertaciją „Klaipėdos krašto lietuvių spaudos būklė vokiečių valdymo metais (iki 1919 m.)“. Ją pristatęs šio darbo mokslinis vadovas Levas Vladimirovas teigė, kad D. Kaunas šiame darbe „atskleidė reikšmingą ir nepakankamai ištyrinėtą mūsų kultūros ir spaudos istorijos puslapį“. Ši disertacija – pirmas reikšmingas šiandien habilituoto humanitarinių mokslų daktaro ir profesoriaus D. Kauno žingsnis mokslininko kelyje.

...37 metus (1982 m.) antrajame viršelyje ilgus metus spausdintą šūkį „Be knygos nėra mokslo, be mokslo nėra komunizmo!“ pakeitėme numerį pradedančia vis kita citata. Tiesa, kai kurios jų vis dar ideologiškos, tačiau atsiranda ir dvelkiančių laisve, patriotizmu. Pavyzdžiui, 1983 m. balandžio numeryje cituojame kalbininką Juozą Balčikonį: „Tėvų kalba deda mums didelę priedermę ją gerai iš visų pusių pažinti. Kas nuo tos priedermės bėga arba iš apsileidimo jos neatlieka – menkas savo krašto sūnus.“ 1988 m. sausio numeryje cituojamos poeto Jono Graičiūno eilutės: „Epochos keičiasi kaip žmonės ir jų kartos, – / Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint!.. / Kiekvienas LIETUVAI mes tiek tebūsim vertas, / Kiek savo dvasios lobių jai paliksim!“

...29 metus (1990 m.)

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vardu paskelbėme kreipimąsi į pasaulio valstybių nacionalines bibliotekas: priminėme spaudos draudimą (1864–1904) ir spaudos suvaržymą nuo 1940-ųjų, 50 metų trukusią okupaciją ir ką tik prieš du mėnesius paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Prašėme: „Nuoširdžiai tikėdami, kad pasaulio bibliotekoms nesvetimi Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės siekiai, kreipiamės visokeriopos Jūsų paramos mūsų laisvėjimo kelyje.“ Kreipimąsi pasirašė 192 Nacionalinės bibliotekos darbuotojai.

32

...27 metus (1992 m.) sulaukėme spaustuvininkų iš valstybinės įmonės „Spauda“ sveikinimo 400-ojo numerio išleidimo proga. Jis buvo išspausdintas tiesiog ant viršelio, o štai 2017 m. apie jubiliejinį numerį pranešėme pateikdami žaismingą kodą. Kaip jums šis viršelis?

...26 metus (1993 m.) apžvelgėme, ką skaito vaikai. Populiariausių vaikų skaitomų knygų sąrašus Nacionalinė biblioteka sudaro ir šiandien. Įdomu palyginti, ar pakito (ir kaip) vaikų pomėgiai? Prieš 26 metus mėgstamiausių knygų penketukas atrodė taip: M. Twain „Tomo Sojerio nuotykiai. Heklberio Fino nuotykiai“, A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, F. Salten „Bembis. Bembio vaikai“, H. K. Andersen „Laukinės gulbės“, A. Dumas „Trys muškietininkai“. O štai tarp 2018-aisiais vaikų mėgstamiausių knygų net keturios A. Lindgren istorijos, tarp jų – ir prieš 26 metus mėgta „Pepė Ilgakojinė“. Lietuvių autorių knygų penketukuose sutapimų nėra. 1993-iaiJono Viliūšio piešinys siais su malonumu skaitytas V. Misevičiaus, Vytės Nemunėlio, P. Cvirkos ir K. Kubilinsko knygas 2018 m. pakeitė šių dienų rašytojų kūriniai: Gajos Unos Eklės, E. Daciūtės, V. Šidlausko.

...24 metus (1995 m.) dalijomės žinia, kad Vilniaus rotušėje 168 kultūros paveldo restauratoriams – tiek jų tuomet buvo Lietuvoje – iškilmingai įteikti pirmieji lietuviški atestacijos pažymėjimai – kvalifikacijos liudijimai. Tarp jų buvo ir devynios Nacionalinės bibliotekos restauratorės: Birutė Sivakova, Laima Zadvornaja, Dalia Udrienė, Dalia Veselauskienė, Bronislava Snitkienė, Salomėja Blažienė, Solveiga Sprindienė, Ramunė Minderienė, Jūratė Dulinskienė. Septynios iš jų Nacionalinės bibliotekos dokumentus restauruoja ir šiandien. Šiemet savo veiklos 40-metį minintis Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius kviečia pasigėrėti restauruotų kultūros vertybių paroda „Pro captu lectoris“ (nuotr.). Ji Nacionalinėje bibliotekoje veiks iki lieVygaudo Juozaičio nuotr. pos 21 d.

...4 metus (2015 m.) pristatėme tris naujas rubrikas, tebegyvuojančias iki šių dienų. Pradėdami rengti rubriką „Gerosios patirtys“ tikėjomės, kad „pažintis su Lietuvos ir užsienio šalių bibliotekų geriausia patirtimi ir iniciatyvomis įkvėps Jus ir paskatins organizuoti netradicinius renginius ir akcijas“. Ėmėmės žurnale pristatyti Metų knygos titulą pelniusius kūrinius ir jų autorius. O trečioji „2015-aisiais minime“, laikui bėgant, virto rubrika „Sukaktys“ – joje jubiliejaus proga prisimename iškilius Lietuvos kultūros veikėjus, jų gyvenimą bei darbus.

Parengė Vaiva Markevičiūtė 33

KRONIKA

RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS – pareiškimas pasauliui apie svetur kuriančius lietuvius Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, sutraukęs daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15 šalių. Šio Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuoto suvažiavimo programa pasižymėjo renginių įvairove – nuo dalyvių autorinės kūrybos skaitymų iki parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos „Egzodika“ pristatymo ar Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos parodos iš suvažiavimo dalyvių kūrinių. Suvažiavimo metu inspiruotos didelį atgarsį visuomenėje keliančios diskusijos apie lietuviškos tapatybės kaitą, kalbos elemento kūryboje svarbą.

Įvairiuose pasaulio kraštuose gyvuojanti lietuvių diaspora jau ne vieną dešimtmetį prisideda prie lietuvių kultūros puoselėjimo, savo kūryba praturtina nacionalinę kul­ tūrą naujais dėmenimis, formomis, praplečia jos geografines ribas.

Surengti Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą paskatino kelios inten­ cijos. Viena jų, pasak Pasaulio lietu­ vių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Cas­ persen, siekis pažinti vienam kitą, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio Dalis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyvių apsilankė galingumo yra pasaulio lietuvių Nacionalinėje bibliotekoje. A. Mukienės nuotraukos rašytojų kūrybinės jėgos.

Simboliška, jog pirmasis suva­ žiavimas surengtas 2019-aisiais, kurie oficialiai pa­ IR PAŽĮSTAMI VEIDAI, IR NETIKĖTAI ATRASTI RAŠYTOJAI Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavime dalyvavo: Ne­ skelbti Pasaulio lietuvių metais. Kelias dienas Vilniuje ringa Abrutytė (Danija), Vijolė Arbas (Lietuva), Akvilina vykusio renginio dalyvių sulaukusi Nacionalinė bib­ lioteka svetingai atvėrė duris, rašytojų suvažiavimo Cicėnaitė-Charles (Australija), Zita Čepaitė (Jungtinė dalyvius kviesdama susipažinti su atnaujintomis Karalystė), Ingrida Daukšytė (Ingrid Da, Ispanija), Kristina erdvėmis. Biblio­tekos Dokumentinio paveldo tyri­ Dryža (Australija), Judita Grublienė (Jungtinė Karalystė), mų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė Evelina Gužauskytė (JAV), Jolita Herlyn (Vokietija), Kristina pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad jūsų tiek daug susirinko Janušaitė-Valleri (Italija), Vassilij Jaschkinas (Vokietija), Rūta kartu, į vieną būrį. Tai vienas pirmųjų, bet, neabejoju, Mataitytė (Norvegija), Aušra Matulevičiūtė (Prancūzija), Rasa Stefa Miliauskas (JAV), Milda Motekaitis (M. M. De ne paskutinis sambūris Nacionalinėje bibliotekoje.“

34

Lietuvos istoriją, ieško ryšio su protėvių kraštu ir bando rekonstruoti jų patirtis. Kai kurie kuria lietuvių kalba ar pasitelkia lietuviškas pavardes, vietovardžius, tautosaką.

Siekdami, kad jų knygos būtų prieinamos kuo di­ desniam Lietuvos skaitytojų ratui, rašytojai Nacionali­ nei bibliotekai padovanojo savo kūrybos leidinių bei vertimų, taip pat užsienio šalių rašytojų antologijų, kuriose įamžinta jų kūryba.

INDIVIDUALI LIETUVIŠKOS TAPATYBĖS KAITA

Jau ne vieną savo knygą Nacionalinėje bibliotekoje pristatęs lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.

Voe, JAV), Marija Možeiko (Baltarusija), Jutta Noak (Vokietija), Sandra Petraškaitė-Pabst (Vokietija), Viktorija Nelė Prėskienytė Diawara (Malis / Lietuva), Dalia Staponkutė (Kipras), Arūnas Šatkus (JAV), Antanas Šileika (Kanada), Virginija Tarnauskaitė (Baltarusija), Irena Ülkekul (Vokietija), Cecilija Rasa Unt (Estija), Ona Vaičiulytė-Romančiuk (Baltarusija), Tomas Venclova (JAV / Lietuva), Laima Sruoginis (Laima Vincė, JAV), Jolanta Vitkutė (Meksika), Valentina Zeitler (Ispanija), Virginija Žlabienė Taylor (Jungtinė Karalystė). Šis suvažiavimas visų pirma tapo reikšmingu įvykiu patiems kūrė­ jams: jie užmezgė pažinčių, susipažino su dar neregėta kolegų kūryba.

Vis dėlto renginys nebuvo orientuotas vien į dalyvių bendravimą tarpu­ savyje. Pasak lietuvių diasporą tyrinėjančios Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Dalios Cidzikaitės, specialiai suvažiavimui išleista lietu­ vių rašytojų antologija, į kurią atrinkta 35 už Lietuvos ribų gyvenančių rašytojų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva, kūryba, vertintina kaip stiprus pareiškimas apie norą būti žinomiems, skaitomiems. „Išleista antologija, nors į ją pateko ne visų suvažiavime dalyvavusių rašytojų kūriniai, yra konkretus pareiškimas, kad nesusiburta vien dėl savo vi­ dinių reikmių. Tai – pareiškimas, esą norime būti skaitomi, žinomi, mes kuriame ir mūsų darbai laukia būti atrasti čia, Lietuvoje gyvenančių skaitytojų“, – svarstė D. Cidzikaitė.

Suvažiavimo dalyvių kūryba mirgėjo tiek stilių, tiek žanrų įvairove.

Rašytojų klube vykusiuose skaitymuose skambėjo romanų, atsimi­ nimų ištraukos, taip pat poezija. Gimusiųjų Lietuvoje kūriniuose daug vietos užima prisiminimai apie Lie­ tuvą, nostalgiški pasa­ kojimai apie pastan­ gas įsikurti svečioje šalyje, analizuojamos dvigubos tapatybės apraiškos, įprasmina­ mos Lietuvos istorijos žaizdos: tremtis, par­ tizaninio karo sunku­ mai. Gimusieji svetur atskleidžia savitą san­ tykį su lietuvių kultūra, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Jūratė Caspersen (kairėje) ir rašytoja iš Vokietijos Jolita Herlyn. naujai interpretuoja

Prakalboje „Egzodikos“ leidėjai teigia: „Būti lietu­ viu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas.“ Įvairiuose pasaulio kraštuose kuriantys menininkai save laiko lietuviais, nors kai kurie rašo ne lietuvių kalba, o lie­ tuviškumo požymiu tampa tik autoriaus ar personažo pavardės galūnė ar daugeliui užsieniečių menkai žinoma veiksmo vieta. Taigi lietuvių kalba nebėra esminis veiksnys, leidžiantis tapatintis su Lietuva.

Efemeriškas bei individualus tapatybės suvokimas regimas skirtingų kartų, patirčių kūrėjų pasaulė­ vokose. Nuo 2000-ųjų Danijoje gyvenanti rašytoja N. Abrutytė dalijosi mintimis, kad tauta, kalba yra abstrakčiausias tapatybės elementas. Anot jos: „La­ biausiai ir konkrečiai esu tapati pati sau, t. y. savo sielai, kuri turi įvairių išraiškos formų ir priklauso tapatybei ten ir čia, tada ir dabar, niekur ir visur.“ Šiuo metu Australijoje gyvenanti ir kurianti A. Cicėnaitė teigia, kad savo rašymu siekia priklausyti lietuvių bendruomenei, rašymas gimtąja kalba yra kertinė jos tapatybės dalis. Antrojo pasaulinio karo metais su šeima į Vakarus pasitraukusi Vitalija Bogutaitė „Egzodikoje“ prisipažįsta, jog jai niekada nebuvo kilusi mintis, kad ji yra nelietuvė. „Tapatybės negali keisti – kuo gimei, tuo esi. Tai – ne pilietybė, kai gali būti kelių valstybių pilietė. Lietuve gimiau – lietuve ir mirsiu“, – tapatybės suvokimą apibūdino rašytoja.

Aptardama lietuviškos tapatybės atspindžius šių dienų kūrėjų darbuose, J. Budriūnienė svarstė, jog tapatybė visų pirma priklauso nuo žmogaus, nuo to, kaip jis save suvokia: „Net jei žmogus nekalba lietuviškai, bet save suvokia kaip tam tikros tautos dalį, tai ir yra lietuvybės raiška. Svarbu, kaip žmogus tapatybės modelį konstruoja pats.“ Diasporos lietuvių rašytojų kūryba – savitas, tur­ tingas ir įdomus reiškinys. Joje atsispindi asmeninės patirtys, kasdienybės svečiose šalyse realijos, origi­ naliai interpretuojama lietuviška tapatybė. Išeivijos kūrėjai suteikia galimybę išplėsti lietuvių kultūros geografinį lauką ir gylį, o šis įvykęs suvažiavimas rodo siekį dalintis kūryba, norą apie savo darbus pranešti pasauliui, užmegzti kontaktus su lietuviais, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie būtų. Tikėtina, kad rašytojų susitikimas Nacionalinėje bibliotekoje taps ir naujų bičiulysčių pradžia.

Silvija Stankevičiūtė 35

KRONIKA

IŠŠŪKIUS PRIIMTI KAIP GALIMYBES Pagrindinis 19-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės akcentas – balandžio 26 dieną Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) surengta konferencija „Bibliotekų galimybės ir potencialas įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus“. Joje dalyvavo apie 160 dalyvių, sulaukta pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Pirmą kartą buvo įgyvendinta idėja padėkoti spaudos atstovams, politikams ar verslininkams už bibliotekų palaikymą, teigiamos nuomonės apie jas formavimą. Taip pat aktyviems LBD nariams įteikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto padėkos raštai.

Juvelyro Vytauto Karčiausko sukurta statulėlė „Pažinimo vaisius“ šiemet atiteko visuomenės veikėjai dr. Jūratei Laučiūtei (už analitinį straipsnį „Kam trukdo kaimo bibliotekos?“), buvusiam Kretingos rajono savival­ dybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui (už metų frazę „Aš prisiimu atsakomybę“, kai viešojoje erdvėje pasklido kalbos, kad pradėtas eksploatuoti galutinai nepriimtas Kretingos bibliotekos pastatas), Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei (už akciją „Knygų kalėdos“).

Konferenciją pradėjęs Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) atstovas Stephanas Wyberis (pranešimas „Įsipareigo­ jimai, galimybės, atsakomybės: bibliotekos ir darnaus vystymosi tikslai“) pabrėžė, kad informacija niekada nebuvo tokia svarbi kaip šiandien. Jos vis daugėja, ji vis dažniau siejama su skaitmenine visuomene. Labai greitai keičiasi ir rinka, ir žmonių poreikiai. Svarbus vaidmuo užtikrinant tinkamą informacijos ir žinių prieigą tenka bibliotekoms – jos gali suteikti vienodas galimybes visiems naudotis nemokama informacija ir taip prisidėti prie pažangos, kaip ir prie kitų Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvar­ kės tikslų įgyvendinimo. Pasak S. Wyberio, būtina siekti, kad tai suvoktų politikai, apie bibliotekų vaidmenį reikia kalbėtis su vyriausybėmis. „Svarbu susivienyti, nebijoti garsiai kalbėti. Tik dirbdami drauge galime pasiekti bendrų tikslų“, – teigė pranešėjas. S. Wyberis taip pat kalbėjo apie IFLA projekto „Globali vizija“ įgyvendinimo svarbą, Pasaulio bibliotekų žemėlapio rengimą, kitus asociacijos dokumentus, kuriuos būtina išsiversti ir turėti kiekvienoje bibliotekoje.

36

Konferencijos pranešimų sesiją pradėjo IFLA atstovas Stephanas Wyberis (Jungtinė Karalystė). Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos nuotraukos

Bibliotekos salė vos sutalpino į konferenciją atvykusius svečius.

Apie tai, kaip tvariai integruoti darnaus vystymosi tikslus į įvairių organizacijų, tiek privačių, tiek valstybinio sektoriaus, veiklą, kaip šių tikslų siekis gali padėti bibliotekoms išlikti vertingu kultūros ištekliu, kalbėjo Dominykas Karpovičius iš įvairius kontekstus tiriančios agentūros „Xwhy / Agency of Understanding“ (pranešimas „Ateities kultūros ištekliai Lietuvos Respublikos bendrajame 2030 m. plane ir darnaus vystymosi tikslų integracija į bibliotekų veiklą“). Į kultūros lauką patenka tapatybės, pilietiškumo ugdymo, pasitikėjimo vienų kitais ir valstybinėmis institucijomis skatinimo aspektai, taigi kultūra, kaip įsitikinęs pranešėjas, gali svariai prisidėti prie valstybės vystymosi įvairiais lygmenimis. Įgyvendindamos darnaus vystymosi tikslus, bibliotekos turėtų tapti sociokultūrinėmis erdvėmis, veikti savo aplinkoje ir būti ne vien paslaugos vieta, o vieta, kurioje sprendžiama bendruomenės problema. „Svar­ bu identifikuoti savo kontekstą, pasirinkti kryptį, galvoti apie naudą institucijai, kurti kultūrą, o ne tik ją skleisti. Tada darnaus vystymosi tikslai taps ne misija, o įrankiu – bus galima dirbti ir daryti poveikį bendruomenei“, – sakė D. Karpovičius. Įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslų programą, svarbu nelygybės mažinimas. Viena jos formų – skaitmeninė atskirtis, galinti būti nulemta ekonominės nelygybės, taip pat socialinės ir kitų nelygybių. Kaip bibliotekos gali prisidėti, mažindamos šią atskirtį, analizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fa­ kulteto docentė dr. Zinaida Manžuch (pranešimas „Daugiau nei kompiuteriai ir internetas: skaitmeninė atskirtis šiuolai­ kinėje bibliotekų darbotvarkėje“). Pasak pranešėjos, žmonių gebėjimai naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis turi įtakos jų gyvenimo kokybei, dalyvavi­ mo visuomeniniame gyvenime intensyvumui. Sprendžiant skaitmeninės atskirties problemą, neužtenka vien tik rūpin­ tis infrastruktūra (nors ir ją būtina nuolat atnaujinti), reikia skatinti motyvaciją vis išmaniau naudotis technologijomis.

Pelno nesiekiančios organizacijos, Vyriausybės remiamos pro­ gramos ir jose dalyvaujančios bibliotekos gali svariai prisidėti sprendžiant šią problemą. „Bibliotekos, sudarančios tankiausią tinklą Lietuvoje, turinčios kompetentingų žmonių ir teikiančios nemokamas paslaugas, yra galingas partneris, – teigė Z. Man­ žuch. – Jos turi didinti savo matomumą, prisidėti rengiant ir įgyvendinant skaitmeninės atskirties mažinimo programas.“

Markas Mongirdas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (pranešimas „Dirbtinis intelektas – ar robotai pakeis bibliotekininkus“) kalbėjo apie ateityje bibliotekoms galinčius kilti iššūkius, kai bus automatizuota daugelis darbų. Pranešėjas pri­ statė ministerijos parengtą strategiją, kaip Lietuva turi tam ruoštis. Bibliotekose, kaip ir kitose šalies institucijose, dėl automatizacijos, skaitmeninės medijos įsigalėjimo (vis daugiau bendraujama socialiniuose tinkluose, moksliniai darbai skelbiami skaitmeninėje erdvėje) gali sumažėti darbo vietų.

Dar vienas pranešėjo paminėtas rimtas uždavinys: kadangi programavimo kalba yra anglų kalba ir viskas, kas susiję su technologine komunikacija ir dirbtiniu intelektu, vyksta anglų kalba, Lietuvai bū­ tina užsitikrinti vertimą. Svarbiausia, kaip pabrėžė M. Mongirdas, yra darbui su dirbtiniu intelektu su­ sijusių įgūdžių ir kompetencijų ugdymas nacionaliniu lygmeniu. „Didieji duomenys – iššūkis bibliotekoms“ – taip pavadintą pranešimą skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bi­ bliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Svarbu išmokti „pavergti“ technologijas, suvokti, ką didieji duomenys duoda, stengtis juos įprasminti savo darbuose, tada nereikės kalbėti apie bibliotekininko profesijos išnyki­ mą“, – teigė pranešėjas. Kalbant apie didžiuosius duomenis, elektronines infrastruktūras ir bibliotekų veiklą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas naujoms funkcijoms ir naujoms kompetencijoms (sistemų, turinio kūrėjų, komunikavimo tin­ klų kūrėjų). Skait­meninė humanistika – tai kryptis, kuria turėtų eiti bibliotekos. R. Gudauskas prognozavo, kad reikės naujų specialybių (tokių kaip informacijos vadyba, taip pat susijusių su pažintinėmis, socialinėmis ar elgesio kompetencijomis), naujų įgūdžių, tarp kurių svarbiausi yra kompleksinis problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybingumas, – juk mokiniai, ateinantys į pirmą klasę, baigę mokyklą, dirbs darbus, kurių šiandien dar nėra.

Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Jolita Dudaitė, pristačiusi Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) rezultatus, nustebino visus susirinkusiuosius. Šiame dar 2014–2015 m. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktame tyrime dalyvavo asmenys, kurių amžius 16–65 metai, iš 40 šalių; Lietuvoje apklausta 27 300 asmenų. Pagal gebėjimą naudotis informacinėmis ir komuni­ kacinėmis technologijomis, kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuva šioje grupėje liko ketvirta nuo galo (lenkdama tik Čilę, Graikiją ir Turkiją), nors didžiuojasi sparčiausiu pasaulyje internetu, o 79 proc. namų ūkių turi kompiuterius. Alma Masevičienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos savo pra­ nešime pristatė kartu su Nyderlandų Alkmaro miesto „Kenne­ merwaard“ biblioteka vykdomą projektą „Medijų ir raštingumo ugdymas atsakingam pilietiškumui“ ir parengtas Nacionalinės bibliotekos strategines kryptis. Viešnia iš Vokietijos, Kelno viešosios bibliotekos direktorė dr. Hannelore Vogt pristatė savo bibliotekos vykdomas veiklas. Ji ragino pradėti nuo mažų dalykų, mokytis iš savo lankytojų ir nebijoti daryti klaidų.

Vaidenė Grybauskaitė 37

KRONIKA / 19-OJI NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ KELMĖ

Bibliotekų savaitės renginiai. Rajono savi­ valdybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę (balandžio 23–29 d.) netrūko renginių, parodų, skaitymų ir mokymų.

2019-ieji paskelbti Lietuvos literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto metais, todėl Žemaitės viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Didysis Lietuvos švietėjas“, supažindinanti su rašytojo kūriniais, amžininkų atsiminimais ir literatūra apie didįjį švietėją. Įvairios parodos veikė ir Tytuvėnų, Užvenčio, Pagryžuvio, Pašilėnų bibliotekose. Žemaitės viešosios bibliotekos vaikų erdvėje visą savaitę veikė kūrybinės dirbtuvės „Skirtukai knygai“, buvo siunčiamos piešinių ir nuotraukų žinutės draugams „Mano perskaityta knyga“, vyko „Vidudienio skaitymai“, o Lykšilio bibliotekoje surengtose kūrybinėse dirbtuvė­ lėse vaikai kūrė sveikinimus mamytėms.

Maironių bibliotekoje buvo surengta popie­ tė „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“, skirta lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 305-osioms gimimo metinėms, Šaukėnuose vaikai dalyvavo vikto­ rinoje „Kelionė po knygų pasaulį“, Vidsodžio bibliotekoje vyko garsiniai skaitymai „Kartu skaityti smagiau“.

Tytuvėnų ir Kelmės bibliotekose lankėsi ra­ šytoja, Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Birutė Jonuškaitė ir skaitytojams pristatė savo romaną „Maestro“.

Rašytoja Birutė Jonuškaitė. Nijolės Kančauskienės nuotr.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu vietos gyventojai buvo pakviesti daly­ vauti skaitmeninio raštingumo mokymuose – pradedantieji patirties sėmėsi Lioliuose, o pažengusieji – Žemaitės viešojoje bibliotekoje. Žalpiuose bibliotekos lankytojai dalyvavo popietėje „Poezija – tavo ir mano širdy“, klau­ sėsi Užvenčio kultūros centro dueto Onutės Stankienės ir Valerijos Adomaitienės savos kūrybos dainų. Žemaitės viešoji biblioteka prisidėjo prie Radviliškio viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Keliauju su knyga“ – Kelmės autobusų stotyje pakabino knygų namelį, pilną knygų, žurnalų, laikraščių. Projekto tikslas – sukurti ne­ mokamą knygų mainų tinklą Šiaurės Lietuvoje (autobusų stotyse) ir taip skatinti bendrumo jausmą, formuoti dalijimosi įgūdžius.

Nijolė Kančauskienė

38

KLAIPĖDA

nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Ateik – sužinok ir išmok“, Piktupėnų bibliotekoje organizuota literatūrinė-kraštotyrinė popietė „Kultūros ženklai Piktupėnų bibliotekoje“. Į renginį atvyko gausus būrys svečių: Pagėgių savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, kolegos ir skaitytojai, kaimo gyventojai. Svečius pristatė Piktupėnų filialo bibliotekininkė Nijolė Jogienė, šventinę popietę vedė Piktupėnų pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Ni­ jolė Mickeliūnienė. Muzikinius intarpus dovanojo lumpėniškės Ramutė Murauskienė ir Daina Masedunskienė.

Didelio susidomėjimo sulaukė dokumentinis filmas „Piktupėnų bibliotekos istorija“, kurį sukūrė Piktupėnų pagrindinės mokyklos būrelio „Pažink savo kraštą“ nariai ir jų vadovė N. Mickeliūnienė.

Jame prisiminimais dalijasi buvu­ Almanacho kūrėjai ir rengėjai. Živilės Markutės-Armalienės nuotr. sios bibliotekos darbuotojos, yra užfiksuota nemažai bibliotekos gyvenimo akimirkų.

Almanachas išleistas Lietuvos valstybės at­ Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pa­ kūrimo šimtmečio proga, tad dauguma autorių vaduotoja Ramutė Vaitkuvienė įteikė padėkos savo kūrinius skyrė Lietuvai, prisiminė jos isto­ raštus buvusioms bibliotekininkėms Aldonai rinę praeitį, didžiavosi dabartimi. Šimtmečio Mamkienei ir Kazimierai Bulinskienei, už krašto almanache pristatoma poezija ir proza, o kūrėjų kultūros sklaidą ir ilgametį nuoširdų darbą šįkart – net 42. Autorių skaičius didėja, matyt, padėkos raštas įteiktas ir Piktupėnų filialo meninis žodis vis labiau išlaisvina žmogų, bibliotekininkei N. Jogienei. Dailės darbų paroguodžia ir stiprina dvasią. Malonu skaityti tar­ dą „Pagėgių krašto vaizdai“ pristatė ir dainas miškus tekstus, kuriuos sukūrė Giedrė Bružienė dovanojo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gim­ ir Aldona Martinkienė, ypač turint omenyje, nazijos dailės ir kūno kultūros vyr. mokytojas, kad 2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais. Nors lumpėniškis Eligijus Kriaučiūnas. jaunųjų kūrėjų ne tiek daug, kiek norėtume, Nijolė Jogienė tačiau jų kūryba, požiūris ir individualumas turėtų intriguoti, gal net įkvėpti skaitytoją.

PANEVĖŽYS Almanache „Laikas eina žingsniais atsargiais“ Renginių mozaika. Paskutinė balandžio publikuojami ir Lietuvos rašytojų sąjungos savaitė nors ir trumpa, bet gausi renginių – narių Dalios Kudžmaitės, Elenos Skaudvilaitės, taip būtų galima apibūdinti kasmet rengiamą Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narių Dianos Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę miesto Jusčienės, Albino Klizo, Snieguolės Liucijos bibliotekose, kur kiekvieną dieną vyko įvairūs Petkevičiūtės-Žukauskienės kūriniai. renginiai, skirti tiek vaikams, jaunimui, tiek ir Pildosi Jono Lankučio bibliotekos troškimas, suaugusiesiems bei senjorams. kad mūsų krašte neišsektų kūrybos srovė ir Viešojoje bibliotekoje apsilankiusi viena ryš­ būtų užtikrintas jos tęstinumas. kiausių šalies žurnalisčių – Rita Miliūtė, „Laisvės Giedrė Ilginienė TV“ laidos „R.I.T.A“ vedėja, surengė diskusiją apie pilietinę visuomenę ir korupcijos daromą PAGĖGIAI žalą. Bibliotekoje svečiavosi profesionali Pa­ 70 Piktupėnų bibliotekos veiklos metų. nevėžio miesto ir rajono fotografijos paveldo Minint Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios tyrinėtoja Zita Pikelytė. Ji įdomiai pasakojo bibliotekos Piktupėnų filialo 70-metį ir 19-ąją apie šeimos fotografijas, jų istorijas ir slepiamas paslaptis.

Smėlynės biblioteka sulaukė rašytojos Juttos Noak, augusios dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – apsuptyje ir savo patirtis įamžinu­ sios tekstuose (3 novelių knygos, 3 romanai, 3 poezijos knygos, keletas eseistikos darbų). Čia į literatūrinį-muzikinį vakarą kvietė rašytojas, muzikantas ir atlikėjas Aleksandras Makejevas, dovanojęs skaitytojams įdomų pasakojimą apie kūrybinį kelią ir keturių savo knygų atsiradimo Dainuoja R. Murauskienė ir D. Masedunskienė. Astos Andrulienės nuotr. istorijas.

Rajono kūrėjų almanacho sutiktuvės. Ra­ jono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblio­ teka parengė ir išleido jau antrą rajono kūrėjų almanachą „Laikas eina žingsniais atsargiais“.

Rinktinės pristatymo renginiu bibliotekininkai iškilmingai uždarė Nacionalinę Lietuvos biblio­ tekų savaitę. Knygos pavadinimui pasirinkta Dianos Jusčienės eilėraščio „Piramidė“ pras­ minga eilutė.

„Žiburėlio“ ir „Židinio“ bibliotekose apsi­ lankiusi knygos „Linksmorijos“ autorė Inga Kanišauskė, ne tik pristatė savo knygelę, bet ir surengė kūrybines dirbtuves. „Šaltinėlio“ bibliotekoje vyko susitikimas su panevėžiete kineziterapeute, jogos mokytoja, tautodaili­ ninke Laimute Vološkevičiene. Viešnia pristatė savo knygą „Kelias: Iyengar joga“ ir bibliotekoje eksponuojamą parodą „Tarp žemės ir dangaus“.

Parko biblioteka pakvietė panevėžiečius į susitikimą su lietuvių rašytoja Laura Sintija Čer­ niauskaite ir jos romano „Šulinys“ pristatymą. „Židinio“ bibliotekoje vaikai, padedami fotome­ nininko Virginijaus Benašo, naudodamiesi pro­ grama bei planšetėmis, neakivaizdžiai keliavo po Lietuvą, išklausė daug legendų ir padavimų.

Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ kvietė skaitytojus atvykti su savo šunimis į su­ sitikimą su veterinare Jūrate Paltaroke-Vilime.

Bibliotekoje taip pat paminėtas J. Tumo-Vaiž­ ganto 150-asis jubiliejus, vyko ir Nacionalinės bibliotekų savaitės uždarymas – naktinėjimai, kurių metu jaunieji aktoriai sukūrė spektaklį „Vilkolakiukas Dolfas“.

Miesto bibliotekose netrūko ir smagių akcijų.

Smėlynės biblioteka lankytojus pakvietė į aklą pa­ simatymą su knyga: skaitytojai rinkosi knygą, apie kurią nieko nežinojo, nes ji buvo supakuota. Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ kiekvienas galėjo tapti bibliotekininku: pasėdėti biblioteki­ ninko kėdėje ir skaitytojui išduoti ar priimti grą­ žintą knygą. Šiaurinėje bibliotekoje vyko laimingų knygų loterija. Miesto bibliotekų lankytojus taip pat džiugino įvairios parodos, pažintinės ekskur­ sijos ir jau tradicija tapusios akcijos – savaitė be delspinigių, dovanotas skaitytojo bilietas.

Parodą pristato Toma Mikalajūnaitė. Viešosios bibliotekos nuotr.

10-ies metų „Pasvalios“ gyvavimo akcentus į 9 stendus Krašto galerijoje sudėliojo Vartotojų aptarnavimo centro Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyriaus darbuotojos: Alma Balčiūnienė, Vaiva Samulėnienė ir Toma Mikalajū­ naitė; apipavidalino bibliotekos dailininkė Agnė Naunikaitė. Bibliotekos „Facebook“ paskyroje galima pažiūrėti šiai ekspozicijai skirtą filmuką.

Toma Mikalajūnaitė

PRIENAI

Kvietėme ir išmokti, ir sužinoti. Prienuose Lietuvos bibliotekų savaitė prasidėjo labai rim­ tai – lankytojai į biblioteką rinkosi IŠMOKTI, nes balandžio 24 ir 25 d. Interneto skaitykloje vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ skaitmeniniai mokymai pažengusiesiems. Ren­ ginio dalyviai tobulino gebėjimus efektyviai naudotis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis tech­ nologijomis kasdienėje ir profesinėje veikloje.

Savaitės dienomis Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje surengtas priešmokyklinukų parodos „Mano pirmoji knygelė“ aptarimas, Balbieriškio biblio­

tekoje vyko Lietuvos bibliotekų savaitei skirta popietė „Biblioteka mano gyvenime“, kurioje mokinukai pasakojo apie perskaitytas knygas.

Klebiškio bibliotekoje surengti garsiniai skai­ tymai „Skaitau ir augu“, Jiestrakio bibliotekoje vaikai taip pat skaitė knygeles. Įvairios parodos veikė Klebiškio, Naujosios Ūtos ir Veiverių biblio­tekose (paroda „Mus jungia knyga“, Al­ donos Andriušienės keramikos darbų paroda).

Išlaužo biblioteka gal labiausiai nustebimo savo skaitytojus – vaišino kava ir saldainiais.

Pakuonio bibliotekininkė pakvietė į li­ teratūrinę valandėlę „Prozos didmeistris“, skirtą rašytojui Romualdui Granauskui, ku­ riam balandį būtų suėję 80 metų. Prisiminta kūrėjo biografija, kalbėta apie išsiskiriantį kūrinių stilių, buvo skaitomos rašytojo kūrinių ištraukos, klausomasi paties rašytojo kalbos. Šioje bibliotekoje taip pat vyko susitikimas su tautodailininke, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Gražina Pasilauskiene, pristatyta bibliotekoje eksponuojama viešnios tapybos darbų paroda, klausytasi poezijos.

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę vainikavo susitikimas Jiezne su buvusiu gim­ nazijos mokiniu Vytautu Kandrotu – keliautoju, daugelio leidinių apie turizmą sudarytoju, lei­ dyklos „Terra publica“ vadovu. Jis pristatė savo romaną paaugliams „Dovis prieš Dovį“, kurį pasirašė Vytauto Key slapyvardžiu. Gimnazijos bibliotekai jis padovanojo knygų, nes skaity­ mas, jo teigimu, atveria labai daug gyvenimo galimybių. Reikia tik ATEITI į biblioteką – čia galima viską SUŽINOTI ir IŠMOKTI!

Viešosios bibliotekos informacija

Indrė Rapkevičienė

PASVALYS

Paminėtas „Pasvalios“ 10-metis. Šiemet krašto kultūros paveldo elektroninė biblioteka „Pasvalia“ mini 10 metų jubiliejinę sukaktį. Šiai progai paminėti bibliotekos Krašto galerijoje pristatyta kraštotyrinė spaudinių, fotografijų ir dokumentų paroda „Dešimt metų su Pasvalia“.

Parodos pristatymas – tai antrasis Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Ateik – sužinok ir išmok!“ renginys bibliotekoje. Jį muzikiniais kūriniais papuošė Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriaus muzikantai, visus sveikino rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Renginyje prisiminta viena iš „Pasvalios“ sumanytojų, šviesaus atminimo bibliotekininkė, kraštotyrininkė Vitalija Kazilionytė (1963–2016), kalbėta apie e. bibliotekos „Pasvalia“ (http:// www.pasvalia.lt/) svarbą visam Pasvalio kraštui.

Viena iš „Pasvalios“ sumanytojų ir iniciatorių, bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė pristatė e. bibliotekos ištakas ir nūdieną, apžvel­ gė ryšius su Pasvalio krašto atminties instituci­ jomis. Šiandien vykdomi projektai, teikiamos naujos paslaugos vartotojams, dokumentai ženklinami „Creative Commons“ licencijomis ir „Europeana“ pareikščių žymomis, e. biblioteka nuolat pildoma Pasvalio krašto kultūros paveldo kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais objektais, užtikrinamas viešinimas ir sklaida.

GALERIJA. Edukacija „Židinio“ bibliotekoje

Viešosios bibliotekos nuotr.

Panevėžys. Bibliotekų savaitę keliaujantis knygų portfelis buvo nepamainomas „Židinio“ bibliotekos „darbuotojas“ – ne tik supažindino vaikus su biblioteka, bet ir linksmai pristatė knygeles. Vaikai visuomet kviečiami į Pelėdžiuko kūrybinę laboratoriją ir ten ką nors kuria. Šįkart vyko smagi keliaujančio knygų portfelio edukacija – mažieji lankytojai kūrė pasakojimą pasitelkdami knygos „Aš kuriu pasakojimą“ antspaudukus.

(Indrė Rapkevičienė)

39

RADVILIŠKIS

Kvietė „Pavasarinis knygų kermošius“. Na­ cionalinei bibliotekų savaitei skirtus renginius tradiciškai organizavo ir rajono savivaldybės viešoji biblioteka, ir jos filialai. Balandžio 23 d. viešojoje bibliotekoje vyko grupės „G&G sindi­ katas“ nario Kastyčio Sarnicko (Kasteto) pirmos knygos „Turnė“ pristatymas. Ketvirtadienį bibliotekoje surengtos poetės kraštietės Ritos Dambrauskaitės (1949–2017) naujos eilėraščių knygos „Vėją glaudžiu ir laukus“ sutiktuvės.

Dalyvavo knygos sudarytojas – poetės vyras žurnalistas, režisierius, renginių vedėjas Alvidas Jancevičius, poetės eilėraščius skaitė aktorė Gražina Urbonaitė, Valstybinio jaunimo teatro aktorė Jonė Dambrauskaitė atliko keletą dainų pagal poetės eiles.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavi­ mo skyriuje vyko edukacija „Kiekvienai knygai – po skirtuką“, kurią vedė skaitytoja, bibliotekos bičiulė Alfonsė Stripeikienė. Dalyvavę Radviliš­ kio vaikų globos namų ugdytiniai turėjo panau­ doti visą savo išmonę ir kūrybiškumą – piešė ant odos skiaučių, jas karpė, vėrė virvutes. Ba­ landžio 25-osios rytmetį žaislotekos lankytojai apsilankė Radviliškio Vinco Kudirkos progimna­ zijos bibliotekos edukaciniame „Indigo mieste“, kur juos svetingai pasitiko bibliotekininkė Vladislava Šiaudvytienė. Atsisėdę prie erdvinio stalo, lankytojai spalvino fantastinių gyvūnų iliustracijas iš XV–XVIII a. knygų. Šventinę savaitę viešojoje bibliotekoje vyko ir tradicinės akcijos – savaitė be delspinigių, buvo dalijami nemokami skaitytojų pažymė­ jimai. Taip pat bibliotekoje veikė parodos: Ar­ mando Čiapo „Gyvenimo atspindžiai“, respubli­ kinė vaikų knygų paroda „Galvelę turiu, knygelę kuriu“, Karolinos Povilanskaitės-Zaperackienės rankų darbo žaislų paroda „Gyvenimas – tarsi pasakoje“, knygotyrininko Domo Kauno knygų paroda ir kt. Renginiai vyko ir Šeduvos, Šiaulė­ nų, Pakalniškių, Kutiškių, Pavartyčių, Skėmių, Palonų, Šaukoto bibliotekose.

Savaitės renginių ciklą užbaigė „Pavasa­ rinis knygų kermošius“. Tai tęstinis projektas, turgus-mugė vyko jau ketvirtą kartą, tik šįkart ne miesto ar rajono erdvėse, o viešosios biblio­ tekos skyriuose.

Viešosios bibliotekos ir visų filialų darbuoto­ jos bendruomenei pristatė daug įdomių veiklų, buvo rodomi vaikų knygų kino seansai, veikė mažoji knygų mugė – skaitytojai galėjo įsigyti naujų ir senų knygų, svečiavosi rašytojai (Sele­

Spektaklio „Laimė yra lapė“ kūrėjai. Viešosios bibliotekos nuotr.

40

monas Paltanavičius, Daina Opolskaitė), vyko knygų pristatymai, apskritojo stalo diskusija „Li­ teratūriniai portretai“ su Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Laimute Verbickiene. Daugiausia dėmesio sulaukė bibliotekos darbuotojų ir bibliotekos bičiulių kartu parengtas spektaklis „Laimė yra lapė“ (pagal E. Daciūtės ir A. Kiudulaitės knygą).

Viešosios bibliotekos filialai pristatė savo veiklas, kvietė į kūrybines dirbtuves, kuriose buvo akcentuojamos šiemet minimų J. TumoVaižganto, Žemaičių, Vietovardžių metų temos.

Viešosios bibliotekos informacija

RASEINIAI

Bibliotekų savaitės šurmuly. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje (RMMVB) 19-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė prasidėjo 2018 metų geriausio rajono bibliotekininko apdovanojimu. Šį titulą pelnė Neringa Aleksandravičiūtė, RMMVB Šiluvos filialo vyresn. bibliotekininkė, – už naujų, pa­ trauklių darbo formų ieškojimą, netradicinių renginių organizavimą ir originalių kūrybinių idėjų įgyvendinimą bei aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir šiuolaikiškos bei patrauklios bibliotekos įvaizdžio kūrimą.

nę respublikinius apdovanojimus – Petro Abukevičiaus premijas (2013 ir 2018 m.). Dar vienas įsimintinas renginys, skirtas Bibliotekų savaitei, vyko Kaulakių bibliotekoje, kur su­ rengta Meno, kalbos ir muzikos šventė. Joje dalyvavusi aktorė, skaitovė Olita Dautartaitė atliko monospektaklį „Laimės ašara išdaigins rožę“, skirtą poetų – Jono Strielkūno, Bernardo Brazdžionio – poezijai prisiminti, taip pat skai­ tė rašytojo Vaižganto kūrybą. Įvairios literatūrinės popietės, edukacijos, garsiniai skaitymai, viktorinos, parodų pri­ statymai ir kitos veiklos vyko visose rajono bibliotekose.

Virginija Miežinienė

TAURAGĖ

Rinkome gražiausias ir geriausias kny­ gas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Nacionalinė bibliotekų savaitė prasidėjo kon­ kurso „Tauragės metų knyga 2018“ apdovano­ jimų renginiu. Iškilmės pradėtos muzikos gar­ sais – kankliavo Tauragės muzikos mokyklos mokinė Akvilina Petraitytė, jai akompanavo Saulius Bernotas.

Renginyje simbolinėmis dovanėlėmis apdo­ vanoti knygų kūrėjai: geriausia pažintine knyga išrinkta „Šimtmečio Tauragė, 1918–2018: 100 įdomiausių faktų“ (sud. Darius Kiniulis), popu­ liariausia metų knyga – Ritos Grinienės „Tylos ieškojimas“, gražiausia – „Žmogaus ir krašto horizontas“ (Žygaičių krašto poetų kūrybos ir tautodailininkų darbų almanachas; sud. Zita Jakienė). Už temos aktualumą įvertintas ir Re­ migijus Žukauskas, parašęs knygą „Labdarinė fėja: visa tiesa apie stebuklus ir burtus“.

Centre – apdovanota Neringa Aleksandravičiūtė. Rūtos Gudžiūnienės nuotr.

Puikiomis dainomis renginį papuošė mūsų kraštietė, nuo mažens garsinusi Raseinius savo puikiu balsu, televizijos projektų „Lietuvos balsas“, „Muzikinė kaukė“ dalyvė, „Chorų karų“ finalininkė, vokalo mokytoja Karolina JuškaitėJuškienė (sceninis vardas Carol).

Balandžio 24 d. bibliotekoje apsilankęs Literatūros redaktoriaus premijos laureatas Antanas Rybelis pristatė savo paties sudarytas ir parengtas Marcelijaus Martinaičio publicisti­ kos rinktines „Gyvenimas į praeitį: prisiminimų atšvaitai“ ir „Pats sau nepažįstamas: kūryba ir kultūra“. Šiose knygose skaitytojai galės rasti poeto įžvalgų, paradoksalių, netikėtų teiginių apie literatūrą ir kūrybos esmę. Svečias įteikė Gražinos Martinaitienės perduotas dovanas bi­ bliotekai – du religinio turinio metalinius me­ dalionus, kabojusius prie M. Martinaičio tėvų lovos, pačios G. Martinaitienės 1968–2017 m. publikacijų bibliografiją ir M. Martinaičio karstą dengusią Lietuvos valstybinę vėliavą. Visa tai papildys bibliotekos M. Martinaičio memoria­ linio kambario ekspoziciją.

Viešoji biblioteka kvietė lankytojus į kino popietę, kurioje buvo rodomi kraštiečio šiluviškio Valdo Mikolaičio dokumentiniai filmai „Vorų ratilinis“ ir „Pavienės bitės“, pel­

Pagerbti Tauragės knygų kūrėjai. Žanetos Maziliauskienės nuotr.

Knygų bičiulius sveikino LR Seimo narė Aušrinė Norkienė, meras Dovydas Kaminskas.

Skaitykloje buvo eksponuojama Nacionalinei bibliotekų savaitei ir Vietovardžių metams skirta paroda „Tauragės kraštas grožinėje literatūroje“, ją pristatė vyr. bibliografė kraš­ totyrai Laima Pikčiūnienė. Padėkota ir prie neseniai pradėto projekto „Skaitymo virusas“ prisidėjusiam Tauragės profesinio rengimo centrui ir jo darbuotojams: dailės mokytojai Vilmai Kybartienei, apdailininko statybininko specialybės mokytojui Robertui Liorančui, projektų vadovei Laurai Mėlinavičienei, pa­ dėjusiems suprojektuoti ir pagaminusiems knygų dėžutes.

Vaiva Keserauskaitė

KRONIKA / SPAUDOS ATGAVIMO, KNYGOS IR KALBOS DIENA

TRUMPAI EUROPOS DIENA Kaunas. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir Kauno „Europe Direct“ informacijos centras gegužės 9 d. pakvietė kauniečius į tradicinę Europos dienos šventę, šiemet pavadintą „15 metų kartu“. Nepri­ klausomybės aikštėje veikė mugė, buvo galima dalyvauti orientavimosi varžybose ant didžiulio Europos žemėlapio. Viešoji biblioteka kvietė inte­ raktyviai susipažinti su naujomis paslaugomis.

AKMENĖ

Konferencija, skirta lietuviškam žodžiui.

Viešojoje bibliotekoje surengta konferencija „Lietuviško spausdinto žodžio švytėjimas“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Že­ maitijos metams, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos metams, rašytojo Juozo TumoVaižganto 150-osioms gimimo metinėms Akmenės rajono mero pavaduotojas Tomas Martinaitis bibliotekos direktorei Zitai Sinkevičie­ nei įteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministeri­ jos padėkos raštą. Padėka skirta už profesionalų ir kūrybingą vadybinį darbą, aktyvią veiklą diegiant technologines ir socialines naujoves, formuojant šiuolaikišką bibliotekos identitetą, modernizuo­ jant ir įveiklinant biblioteką.

Skaitymai bibliotekos lauko terasoje.

Dalios Markulienės nuotr.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokiniai viešojoje bibliotekoje surengė skaitymų popietę ir taip prisijungė prie akcijos „Lietuva skaito!“ Buvo skaitoma Lietuvos poetų kūryba, ištraukos iš senovinių periodinių leidinių apie lie­ tuviškos spaudos draudimą, dainuojama lietuvių liaudies daina.

Zita Sinkevičienė

BIRŽAI

Konferencijos dalyviai ir svečiai. Dalios Markulienės nuotr.

Konferencijoje Akmenės krašto virtualų encik­ lopedinį žodyną pristatė direktorė Z. Sinkevičienė, žurnalistas, kraštotyrininkas L. Rozga dalijosi minti­ mis apie rašytoją Simoną Daukantą („Simono Dau­ kanto paveldas Lietuvai ir lietuvybei“). Pranešimą „Simono Daukanto padėkos plokštės“ parengė Akmenės gimnazijos mokytoja, metodininkė, kraštotyrininkė Rita Ringienė. Ji kalbėjo ir apie rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, jo kūrybą, skaitė ištrauką iš „Pragiedrulių“.

Konferencijoje dalyvavo ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė, kiti šios bibliotekos darbuotojai. Oficialiojoje konferencijos dalyje pasirašyta prasminga aukštaičių ir žemaičių kul­ tūrinio bendradarbiavimo sutartis. Parašus po ja padėjo Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios biblio­ tekos direktorė R. Griškevičienė.

Renginyje koncertavo ir savo debiutinį albumą „Kylam su saule“ pristatė Vlado Chockevičiaus muzikos grupė. *** Skaitymai netradicinėje erdvėje. Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos ir skaitytojai dalyvavo Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos inicijuo­ jamoje akcijoje „Lietuva skaito!“ Skaitymai vyko netradicinėje erdvėje – viešosios bibliotekos lauko terasoje. Buvo skaitomos ištraukos iš rašytojo, istoriko Simono Daukanto ir Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjo, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto raštų, taip pat poeto Justino Marcinkevičiaus mintys apie knygą.

Šventės proga sodinome ąžuoliuką. 115 – tiek metų laisvai kalbame lietuviškai, gimtąja kalba rašome ir skaitome knygas, kitus spaudi­ nius. Gegužės 7-oji, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, dažnai nepelnytai užmirštama, neprisimenami žmonės, dirbantys rašto, kalbos ir knygos baruose. Minėdama šią dieną Jurgio Bieli­ nio bibliotekos bendruomenė Šimtmečio giraitėje pasodino ąžuoliuką – tai bibliotekos Ūkio skyriaus vedėjo Remigijaus Zakrio idėja. Jo sumanymas buvo ir pavaišinti kolegas žirnių koše. Bibliote­ kininkas Evaldas Timukas parengė 129 iš Biržų krašto kilusių žmonių, prisidėjusių prie lietuviškos spaudos platinimo ir lietuvybės išsaugojimo, sąrašą. Visas pavardes bibliotekininkai vienas po kito garsiai perskaitė. Sąrašas, įdėtas į senovišką butelį, buvo užkastas šalia ąžuoliuko.

Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

PANEVĖŽYS

Dainuojamosios poezijos vakaras. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, taip pat norint paminėti Žemaitijos metus, miesto viešojoje bibliotekoje surengtas literatūrinis mu­ zikinis susitikimas su bardu, vienu iš nedaugelio žemaitiškai dainuojančių dainuojamosios poezijos atlikėjų Povilu Girdeniu, nuo 2005 m. įsitraukusiu į tarmiškai dainuojančių atlikėjų gretas. Svečias atliko programą „Žemaičiūse“.

Pagėgiai. Vydūno viešoji biblioteka kartu su Eu­ ropos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Pagėgių savivaldybės administracija Europos dienos išva­ karėse pakvietė vietos bendruomenę į informa­ cinį renginį „Europos Parlamentas – Lietuvai“. Jis organizuotas viešajai bibliotekai įgyvendinant Eu­ ropos dienai ir EP rinkimams skirtą projektą. Buvo skaitomi pranešimai, vyko interaktyvus žaidimas Europos tema.

Pasvalys. Gegužės 9-ąją Mariaus Katiliškio biblio­ tekoje atidaryta jungtinė darbų paroda „Europos diena – kūrybingai“, kuria norėta priminti, kad eko­ logija ir įvairių socialinių grupių vienijimasis yra vieni pagrindinių Europos Sąjungos veiklos prin­ cipų. Parodos ekspoziciją papuošė dekoratyviniai suvenyrai iš vienkartinių panaudotų indų, sukne­ lės iš šiukšlių maišų, paveikslai iš senų sagų ir kt.

Radviliškis. Rajono savivaldybės viešoji bibliote­ ka kvietė gyventojus į renginių ciklą „Sveika, Eu­ ropa!“ Lizdeikos gimnazijoje vyko diskusija apie ES politiką, buvo galima dalyvauti žinių apie ES konkurse, viešojoje bibliotekoje veikė kaligrafijos kūrybinės dirbtuvės. Baigiamajame renginyje da­ lyvavo rajono politikai, LR Seimo ir Europos Parla­ mento nariai. Šiauliai. Jau antrą kartą Rėkyvoje Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Šiaulių kultūros centru organizavo Europos dienos šven­ tę „Galimybių Europa: nuo svajonių iki tikslų“. Čia veikė kūrybinių dirbtuvių alėja, buvo pristatytas Rėkyvos progimnazijos mokinių plakatas „Aš ren­ kuosi Europą“, koncertavo muzikos ir šokių kolek­ tyvai, buvo vaišinama gardžia kareiviška koše.

Zarasai. Rajono viešoji biblioteka organizavo Eu­ ropos dienos šventę, į kurią įtraukė aktyviausias miesto švietimo įstaigas. Bibliotekos kiemelyje vyko piešinių kokursas „Viena Europa – viena šir­ dis“, buvo dėliojamas Europos žemėlapis, veikė Europos dienos minėjimų fotoparoda, diskutuota ES politikos ir kitais klausimais.

„ES DRAUGE SAUGIAU“ Akmenė. Rajono viešojoje bibliotekoje surengta diskusija „Pabėgėlių integracija Lietuvoje“ – tai vie­ na iš Europos Komisijos vykdomos komunikacijos kampanijos „ES drauge saugiau“ temų, pasirinkta vykdant projektą. Renginyje diskutuota apie soci­ alinę atskirtį, demografijos politiką, migracijos ir pabėgėlių problemas, pristatyta knyga „Žmonės, kurie saugo Europą“.

Klaipėda. Rajono Jono Lankučio viešojoje biblio­ tekoje vyko Europos Komisijos vykdomos komu­ nikacijos kampanijos „ES drauge saugiau“ rengi­ nys „Nes atsakingi mes visi“, skirtas aplinkosaugos temai. Buvo skaitomi pranešimai apie ES aplinkos politiką ir teisės aktus, besaikio vartojimo žalą, ža­ liosios strategijos svarbą.

Dainuoja Povilas Girdenis. Viešosios bibliotekos nuotr.

Informaciją parengė Monika Straupytė, Sonata Nognienė, Jūratė Genytė, Radviliškio rajono viešoji biblioteka, Jurgita Januševičiūtė, Saulutė Palakienė, Zita Sinkevičienė, Živilė Markutė-Armalienė

41

Kūriniai skambėjo Šiaurės žemaičių (douninin­ kų) tarme. Dainų autorius ir atlikėjas yra sukūręs daugybę dainų pagal savo tėčio – žinomo kalbi­ ninko profesoriaus Alekso Stanislovo Girdenio – parašytus žemaitiškus eilėraščius, kitų žinomų poetų eiles. Priimdami skaitymo iššūkį renginio dalyviai visi kartu skaitė A. S. Girdenio eilėraštį „Užjauskem žylele“.

Paminėti visą Lietuvą vienijančios skaitymo šventės „Lietuva skaito!“ kvietė vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“. Susirinkusio jaunimo laukė smagi pažintis su prieš kelerius metus pradėjusia kurti prozininke Ilona Ežerinyte, rašančia paau­ gliams ir apie paauglius, bei garsiniai jos kūrybos skaitymai.

Indrė Rapkevičienė

PLUNGĖ

Muzikos mokyklos moksleivių muzikinė pasaka.

Loretos Sokienės nuotr.

centras ją paminėjo įvairiomis veiklomis. Į „Indigo miestą“ sugužėję pirmokėliai su mokytojomis sužinojo, kodėl Lietuvai ši diena ypatinga. Vėliau klausėsi muzikos mokyklos moksleivių bei moky­ tojos Romos Apšegienės sekamos pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai kitaip“ – susipažino su emocijų įvairove, išsiaiškino, kodėl būtina klausyti tėvų, taip pat klausėsi įvairių muzikos instrumentų garsų.

Teko pasidžiaugti, kad visi groję mokiniai yra iš mūsų progimnazijos.

Vėliau su šeštos klasės mokiniais ir lietuvių kal­ bos mokytojomis vykome į miesto Aušros aikštę, kur dalyvavome skaitymo akcijoje „Lietuva skaito!“ Svarbu mokiniams diegti pagarbą savo gimtajai kalbai, išmokyti didžiuotis savo istorija ir šaknimis.

Vladislava Šiaudvytienė, Loreta Sokienė

Skaitome žemaitiškai. Viešosios bibliotekos nuotr.

Įsimintina diena plungiškiams. Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, miesto biblioteka pakvietė plungiškius rinktis į skverelį, esantį priešais biblioteką, ir prisijungti prie skaitymo akcijos. Dalyvauti ir palaikyti plun­ giškių atvyko net Žemaitijos rašytojų bendrijos nariai iš Klaipėdos ir Šilalės. Svečiai susirinkusiems paskaitė eilėraščių iš savo knygos „Praviri langai“.

Prie jų prisidėję miesto bibliotekos jaunųjų knygos bičiulių klubo „Išminties upeliukas“ nariai perskaitė keletą istorijų iš Juliaus Kelero knygos „66 istorijos nesibaigia“. Skaitytojų klubo „Purpurinė gija“ nariai ne tik patys skaitė žemaitiškai parašytą Sofijos Ky­ mantaitės-Čiurlionienės kūrinį „Keliuonė i Šiaulius“, bet ir kitus kvietė skaityti žemaitiškai. Žemaitiškas dainas atliko Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos dainavimo studijos moksleivės (mokyt. Romena Zabielienė). Fotografai ir viršuje skraidantis dronas fiksavo plungiškių skaitymo akciją. Preliminariais duomenimis joje dalyvavo per 200 žmonių. Ta pačia proga skverelyje buvo iškilmingai atidarytas knygų namelis ir skaitymo suolelis. Tai Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriejaus Stančiko ir jo padėjėjų komandos dovana. Įsimintina šven­ te kartu su visais plungiškiais džiaugėsi rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, LR Seimo nario A. Stančiko padėjėja Raimonda Bieliauskienė, rajono valdžios atstovai, knygų na­ melio ir skaitymo suolelio kūrėjas Antanas Jonaitis.

RASEINIAI

Plačiai skambėjo lietuviškas žodis. Gegužės 7-ąją nuo pat ryto Marcelijaus Martinaičio viešo­ sios bibliotekos filialų darbuotojai su savo skaity­ tojais įsitraukė į respublikinę akciją „Lietuva skai­ to!“ Norisi paminėti betygališkius, kurie jau kelinti metai išeina į miestelio erdves – seniūnas skaito patiems mažiausiems, skaito mamos, siūbuoda­ mos mažylius vežimėliuose, skaito močiutės, skai­ to draugas draugui. Milašaičių filialas pasinaudojo

savo įspūdinga gamta ir išvyko skaityti ant Kejėnų piliakalnio. Šiluviškiai, persirengę įvairiais pasakų personažais, skaitė ne tik miestelyje, bet atvyko ir į Raseinių Maironio parką, ten miestelėnus kvietė paimti knygą į rankas.

Mieste klausytis profesionaliai skaitomų tekstų buvo galima prisėdus ant suolelio Nepriklausomy­ bės gynėjų, Žemaičio aikštėse ar Maironio parke.

Pagrindinėje miesto gatvėje ant gražiai išrikiuotų kėdžių prisėdę rajono kultūros centro mėgėjų teatro „Braižas“ ir Raseinių meno mokyklos teatro „Svajoklis“ aktoriai skaitė pasirinktus žinomų lie­ tuvių rašytojų tekstus, visą dieną vienoje iš miesto aikščių vyko mažoji knygų mugė.

Muzikos mokyklos moksleivių muzikinė pasaka.

Loretos Sokienės nuotr.

Po pietų visi sugužėjo į Nepriklausomybės gynėjų aikštę dalyvauti knygos ir kalbos šventėje, kuri prasidėjo visiems skaitant Mikalojaus Dauk­ šos „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“. Bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė dėkojo šventės partneriams, žiniasklaidos atstovams, meno kolektyvams, skaitovams ir jų vadovams, biblio­ tekų lankytojams, knygų mugės organizatoriams.

Kiekvienas šventės „Skambėk, lietuviškas žodi...“ dalyvis dovanų gavo akcijos „Lietuva skaito!“ apyrankę-atšvaitą. Šventę „Skambėk, lietuviškas žodi...“ vainikavo rajono bardų atliekamos dainos

GALERIJA. Atidaryta lauko terasa

Rita Jundulienė

RADVILIŠKIS

Skaitėme ir klausėmės muzikos. „Spaudos atgavimo diena turėtų būti antroji šventė po nepriklausomybės atgavimo“, – apie šios dienos svarbą yra sakęs bibliofilas Domas Kaunas. Radvi­ liškio Vinco Kudirkos progimnazijos edukacinis

42

Rūtos Gudžiūnienės nuotr.

Raseiniai. Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje akcija „Lietuva skaito!“ prasidėjo naujos lauko terasos atidarymu. Bibliotekos darbuotojai savo rankomis pagamino ir šalia terasos pastatė mažąją lauko bibliotekėlę. Gegužės 7-osios vidurdienį ši bibliotekėlė, palydėta gražiausių linkėjimų ir mažųjų meno mokyklos teatro „Svajoklis“ aktorių skaitymų, buvo iškilmingai atidaryta. Nuotraukoje – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė. (Daina Sutkevičienė)

SVEIKINAME

Gegužės 14 d. Lenkijos Respublikos valstybiniai ap­ dovanojimai įteikti Lietuvos kultūros atstovams, tarp jų ir bibliotekininkams: medalis „Nusipelnęs lenkų kultū­ rai“ įteiktas (iš kairės) Ukmergės Vlado Šlaito viešosios biblio­tekos direktorei Rasai Griškevičienei, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorei Alici­ jai Teresei Matiukienei, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorei Meilutei Parnarauskienei.

Po apdovanojimo su laureatėmis Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis (kairėje) ir instituto projektų koordinatorius Andrzejus Kierulis. Albino Kuliešiaus nuotr.

ir aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitoma Marcelijaus Martinaičio kūryba. Puikiai pavykusi šventė dovanojo daug nepamirštamų akimirkų ir ben­ drumo jausmą.

Daina Sutkevičienė

ROKIŠKIS

Akcija Nepriklausomybės aikštėje. Viešosios bibliotekos nuotr.

Skaitėme „Kiškių sukilimą“. Gegužės 7-ąją Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos, persirengusios kiškutėmis, kvietė skaitytojus jungtis prie ak­ cijos „Lietuva skaito!“ miesto centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje. Rokiškio darželių auklėtiniai ir jų auklėtojos, Senamiesčio pro­ gimnazijos moksleiviai kartu su mokytojomis, sėdėdami ant suoliukų, stovėdami ar sutūpę, klausėsi skaitomų ištraukų iš Kazio Binkio knygos „Kiškių sukilimas“. Miesto gyventojams buvo skaitoma Rokiškio atsiradimo legenda.

Renginį vainikavo klaipėdiečių skulptorių Sergėjaus Plotnikovo ir Sauliaus Druskio skulptūros „Rokiškio kiškis“ atidengimas. Ji simbolizuoja legendą apie miesto pavadinimą.

Džiaugiamės, kad į akciją susirinko daugiau nei šimtas skaitytojų!

mob). Per 40 žmonių vienu metu skaitė ištrauką iš R. Granausko novelių knygos „Išvarytieji“.

Taip prisidėta prie jau ketvirtą kartą rengia­ mos akcijos „Lietuva skaito!“, skirtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Skaitymuose dalyvavo Mosėdžio gimnazijos VI ir IX klasių mokiniai kartu su mokytojomis Rasma Staškuviene, Laima Kaupiene, Lina Sė­ leniene bei gimnazijos bibliotekininke Daiva Stonkuviene, į akciją įsitraukė Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus, Mosėdžio miestelio bendruomenės, seniūnijos atstovai ir bibliotekininkai. Viską fiksavo ir filmavo dronu bibliotekos IT specialistas Giedrius Lekstutis ir bibliotekoje savanoriaujanti Hale Kaska, atvy­ kusi net iš tolimosios Turkijos.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresniojo bib­liotekininko E. Untulio teigimu, pasirinkta skaityti ištrauką iš R. Granausko kūrybos, nes visiems mosėdiškiams – tiek jauniems, tiek gar­ baus amžiaus sulaukusiems – yra garbės reikalas perskaityti šio autoriaus knygas. Juk jis šiame krašte augo, lankė mokyklą, dirbo joje mokytoju, o paskui daug rašė apie mylimą Mosėdį.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

TAURAGĖ

Dalijomės skaitymo virusu. Gegužės 7-ąją, švenčiant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pilies aikštėje vyko akcija „Lietuva skaito!“ Tai visuomeninis renginys, kviečiantis dalytis skaitymo virusu ir laužyti su skaitymu susijusius stereotipus.

Aušra Žukauskienė

SKUODAS

Akcija Mosėdyje. Rajono savivaldybės R. Gra­ nausko viešoji biblioteka kartu su Mosėdžio filialu gegužės 7 d. 11 val. parkelyje priešais Mosėdžio gimnaziją, šalia paminklo R. Granauskui „Skeltas riešutas“, organizavo žaibišką sambūrį (angl. flash-

Akcijos dalyviai Pilies gatvėje. Viešosios bibliotekos nuotr.

Rajono Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka džiaugiasi, kad į akciją susirinko gerokai per šimtą skaitytojų, dėkoja rajono merui Dovydui Kamins­ kui, patiems mažiausiems skaitovams ir vyresniųjų klasių moksleiviams, gimnazistams, rašytojai Renatai Karvelis, kitiems aktyviems tauragiškiams už dalyvavimą ir drąsą savo mieliausio kūrinio ištrauka ar eilėraščiu pasidalijant su visais.

Vaiva Keserauskaitė

TRAKAI

Skaitymai su mažaisiais draugais. Viešosios bibliotekos nuotr.

Prisiminėme knygnešių laikus. Švęsdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Trakų rajono savivaldybės VB Rūdiškių filialo biblio­ tekininkai, būdami lietuviško žodžio gerbėjai ir skleidėjai, prisijungė prie akcijos „Lietuva skaito!“, kurios šūkis „Pradžiugink nors vieną knygą!“, ir šią dieną minėjo su mažaisiais lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytiniais (auklėt. Laura Abaravičienė).

Papasakoję apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešius ir daraktorius, lietuvių kalbos grožį ir išskirtinumą, visi skaitėme nuotaikingą knygą.

Kurią gi knygą mes nudžiuginome šiemet? Ogi belgų rašytojo ir dainų kūrėjo Thierry Robberech­ to „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“. Ši trumpa istorija apie tai, kaip vilkas ieškojo išeities iš beviltiškos padėties, ir apie tai, kad kiekvienas šiame pasauly­ je, anksčiau ar vėliau, atranda savo vietą. Didžiuo­ jamės savo gražia, įdomia ir savita lietuvių kalba, džiaugiamės, kad turime galimybę ja kalbėti ir rašyti ir, anot rašytojo Marcelijaus Martinaičio, už tai dėkojame savo tėvams ir protėviams.

Danguolė Paliulienė

43

IR AŠ TEN BUVAU

EKOLOGIŠKA DEVONPORTO BIBLIOTEKA

Maorių kultūra yra viena iš nedaugelio, kuri išliko Naujojoje Zelandijoje po europiečių atėjimo. Išorinį bibliotekos fasadą puošia masyvus maorių menininkų drožybos darbas. Iššiepti veidai ir išsprogdintos akys tarsi primena ritualinio hakos šokio išraišką.

Šio ilgo vasarnamį primenančio statinio išorės apdailoje vyrauja didžiųjų tujų mediena, viduje – pušies ir tamsaus ąžuolo faneros plokštės.

Gausiai naudojama mediena suteikia akivaizdžią sąsają su gamta ir padeda užtikrinti garso izoliaciją. Didžiuliai fasadų stumdomieji langai ir reguliuojamos žaliuzės leidžia natūraliai apšviesti ir vėdinti patalpas. R. Kišūnaitės nuotraukos

2016 m. rugpjūtį, prieš 35-ąjį Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) kongresą, vykusį Naujojoje Zelandijoje, renginio dalyvius, tarp kurių buvo ir Lietuvos atstovai, organizatoriai pakvietė į turą po šalies bibliotekas. Oklando priemiestyje įsikūrusi Devonporto biblioteka (maorių kalba vadinama Te Pātaka Kōrero o Te Hau Kapua) – stilingas modernių architektūros sprendimų pastatas, kurio išorės ir vidaus interjerui panaudotos tik natūralios medžiagos. 2015 m. pradžioje duris atvėrusios dviejų aukštų 950 m2 ploto bibliotekos vie­ šoji erdvė racionaliai tarnauja visuomenei – ir kaip funkcionali šiuolaikinė biblioteka, ir kaip populiari miestiečių susitikimų vieta. Jos kūrėjai vadovavosi principu – žmogus čia ateina pabūti, atrasti kitus ir save.

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), Jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ir į Jūsų biblioteką?

Galima pasimokyti daug ko, kad ir daugiafunkciškumo. Įprastomis darbo valandomis (iki 17–17.30 val.) biblioteka aptarnauja lankytojus, o vakare pastatas atgyja kitokiems bendruo­ menės poreikiams. Kai slankiosios sistemos užveria knygų buveinės duris, atsiveria susitikimų kambarys su virtuvėle (!) ir iki 100 vietų renginių erdvė.

Roma Kišūnaitė

44

Viešuosiuose Naujosios Zelandijos pastatuose mėgstami apskritų formų baldai, architektūros detalės – kaip hobitų namų langeliai. Nuotr. apačioje – R. Kišūnaitė.

Kviečiame šalies bibliotekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bibliotekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.

IN THIS ISSUE Marius Lukošiūnas. A Place Shaping One’s Self-Perception

1

Zina Daugėlaitė. Electronic Bibliographic Index of Antanas Smetona 18

2019 is the year of the 100th anniversary of the establishment of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. The programme spe­ cialist at UNESCO’s Communication and Information Sector Dr. Marius Lukošiūnas recalls his childhood years spent reading books, drawing and walking around the corridors and repositories at the National Library, where both his parents were working. Whereas nowadays he sees this Library as having adapted to contemporary challenges and open to digital innovations.

The heading “New publications” presents the bibliographic index of the first President of Lithuania Antanas Smetona (1874–1944) covering publications from 1935–2016. This electronic publication was started to be prepared by the bibliographers at the Martynas Mažvydas Na­ tional Library of Lithuania Zina Daugėlaitė and Irena Adomaitienė.

The appearance of this illustrated index of 200 pages of Smetona’s works and publications about him of interest for both a novice and experienced researcher coincides with the 100th anniversary (2019) of Lithuania’s institution of the president.

Lithuania Breaking the Reading Record

3

Among the diverse events devoted to the celebration of the Lithuanian Press Restoration, Language and Book Day, there was the campaign “Lithuania Reads!”, which attracted library visitors throughout Lithu­ ania, schoolchildren and other book lovers. The campaign’s initiators, the Lithuanian Publishers Association and the Lithuanian Printers As­ sociation, invited to pursue breaking the record: to concentrate the largest number of people engaged in reading at a particular location.

Officially, people reading together at the same time and the same place were counted in the vicinity of the Vilnius Railway Station. Throughout Lithuania, the total number of people who contributed to the campaign in some way or another was about 10,000.

Žydrė Vėtienė. Library Organizations Seeking to Change Their Mindset 5 There is an increasing need for the world’s librarians community to advocate the importance of their social impact. Žydrė Vėtienė, a com­ munication specialist from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, by drawing on the experience of the largest library or­ ganizations – the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA), the American Library Association and the Australian Library and Information Association – tells about how the value created by libraries should be advocated. She speaks about public information campaigns serving this aim, guidelines and strategies that have been developed, the IFLA International Advocacy Programme as well as gives advice on how to publicize one’s success stories.

Aušra Vaškevičienė. Open Access Initiatives Unlocking Research Information

10

There is a growing number of open access initiatives to publish the results of research financed by national and European organizations in open access journals or on other open access platforms. What does it mean for libraries, which spend millions for subscribing electronic research databases? In an attempt to publicize changes in open access taking place in Lithuania, there was the international conference held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Electronic Infor­ mation for Science and Progress” intended for researches and librarians working with electronic research information. Aušra Vaškevičienė, the Director of this Library’s Services Department, surveys the presenta­ tions delivered at the conference by representatives of publishers of databases subscribed by Lithuanian libraries.

Rima Noreikienė: “The School Library as an Axis Around Which Many Things Revolve”

14

Rima Noreikienė, the executive of the Library of the Jonava Raimundas Samulevičius Progymnasium and the winner of the Best Librarian 2018 Award, tells about daily concerns of school libraries and how they are changing while adapting to the evolving educational process and be­ coming centres for active teaching and learning as well as how school librarians are gaining competencies of information professionals ca­ pable of engaging students in reading. She also speaks about problems rising because of savings policies of municipalities and subordination of school libraries to two ministries. Ms Noreikienė also mentions the establishment of the Association for Employees of Lithuanian School Libraries – the fact that provided Lithuania’s school librarians with op­ portunities to cooperate with their colleagues abroad. (Interviewed by Asta Stirbytė)

Šarūnas Šimkevičius. A Collector’s Story About Juozas and Šarūnas Toliušises

21

We present a story by a collector about his colleagues, other collectors, the father and son Toliušises, who devoted much of their interest to the periodical press of Lithuania Minor. Juozas Toliušis (1922–1987) collected and described in a catalogue 1,223 Lithuanian language newspapers and magazines published in Lithuania and beyond before 1944. Šarūnas Toliušis (1949–2018) was collecting periodicals and vari­ ous things related to Lithuania Minor’s culture and history for more than five decades.

Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius (also) as a Passionate Photographer

24

Ignas Šeinius (true surname Jurkūnas) (1889–1959), the 130th anniver­ sary of whom Lithuania commemorated this year, is first of all known as a diplomat and prose writer, who brought the aesthetics of mod­ ernism to the Lithuanian literature. But this article’s author, the pho­ tographer and curator of exhibitions Mindaugas Kavaliauskas, shows another activity area of this significant personality of the interwar Lithuania, photography. The article analyses Šeinius’s photographic works, which are exhibited in Lithuania (as well as used as illustra­ tions for our publication) by courtesy of Šeinius’s great-grandchild Lina Scheynius.

Vaiva Markevičiūtė. Traces of Vincas Kudirka in Kaunas

29

We start a new series of articles under the heading “Library and its name” about Lithuania’s libraries named after famous personalities.

How do these libraries monumentalize these names in their activi­ ties? Kaunas Municipal Public Library carries the name of the writer, publicist, musician and social figure Vincas Kudirka (1858–1899). The author tells about how the Library received this name and what works of art, publications and activities it employs to promote it.

Tarp knygų in the May of the Year...

31

The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the May issues from previous years, recalls interesting news published in the magazine and anni­ versaries important for the librarians’ community. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Silvija Stankevičiūtė. A Congress as a Statement to the World About Lithuanian Creators Abroad

34

On 5–7 May, there was the first congress of the world’s Lithuanian writ­ ers held in Vilnius, which gathered several dozen of writers, translators and literary reviewers from 15 countries. The congress presented the opportunity for literary people to socialize, present their creations and discuss about the Lithuanian identity and the importance of the language element within their creative work. The participants also donated their creations and translations to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2019 Nr. 05 (724) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-05-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 41245 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 05 (724) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

NAUDOKITĖS NUOTOLINĖMIS PASLAUGOMIS! • INTERAKTYVI BIBLIOTEKA • LIBIS skaitytojo pažymėjimo užsakymas • Naujai gautų dokumentų peržiūra • Dokumentų el. kopijų užsakymas • Dokumentų užsakymas bibliotekų kataloguose • Visateksčių el. knygų skaitymas • Lietuvos leidėjų katalogas • Planuojamos išleisti knygos • Klausk bibliotekininko • KATALOGAI • LIBIS suvestinis katalogas • Nacionalinės bibliotekos elektroninis katalogas • Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas • Nacionalinės bibliotekos kortelių vaizdų katalogas • Bibliografinė Lietuvos periodinės spaudos straipsnių bazė (archyvas) • VIRTUALI ELEKTRONINIO PAVELDO SISTEMA • Knygos • Periodika • Smulkioji spauda • Dvimatė grafika • Kartografiniai leidiniai • Garso įrašų kolekcija • Lietuvių literatūros klasika • Rankraščiai • Lietuvos dailės muziejaus eksponatai • PRENUMERUOJAMI EL. IŠTEKLIAI • EBSCO Publishing • Emerald Management eJournals Collection • IMF eLIBRARY • JSTOR Collections • NAXOS Music Library • Project MUSE • Springer Link • Taylor&Francis SHH Library and S&T Library • Wiley Online Library • SKAITMENINIO TURINIO ŽENKLINIMO ŽINYNAS IR ĮRANKIAI • „Creative Commons“ licencijų ženklinimo pavyzdžiai ir aprašymas • Teisių ženklinimo metodika ir žinynas • Ženklinimo įrankis