Balandis | 2019
ŠIAME NUMERYJE
#GYVASŽODIS
Lolita Varanavičienė. Eiti į Mažvydą buvo lygis, o dabar tiesiog būtina 1 ĮVYKIS
Vaidenė Grybauskaitė. Pasaulinę knygos dieną atidaryta Nacionalinė bibliotekų savaitė 3 TEMA / KULTŪROS APDOVANOJIMAI
Dalia Cidzikaitė. Lietuvos literatūrinės premijos: polifonija ar kakofonija? 4 ŠIANDIEN AKTUALU
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Kompromisinis, bet visiems svarbus aktas 7 ŠIANDIEN AKTUALU
Violeta Černiauskaitė. Baigtas svarstyti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“ 9 NAUJI LEIDINIAI
Vaiva Markevičiūtė. Apie piktuką, nelabošių, gaudadūšį ir kitus velnio vardus 12 PROJEKTAI
Jolanta Budriūnienė. Baltijos šalių leidybos istorija – ir parodoje, ir knygoje 14 BIBLIOTEKŲ TURTAI
Nijolia Kasparavičienė. Keturių knygų istorijos 16 POKALBIS / „TARP KNYGŲ“ – 70
Jūratė Bičkauskienė: „Redakcijoje rutinos nėra ir negali būti“. Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė
3
19
„TARP KNYGŲ“ – 70
Balandį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė
25
ŽMONĖS IR LAIKAS
Dainius Vaitiekūnas, Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. Šeima – kaip uostas, į kurį visada norėjo sugrįžti
28
KRONIKA
Daina Sutkevičienė. Jubiliejinės statulėlės jau turi šeimininkus 32 Pagerbti vaikų literatūros kūrėjai. „Tarp knygų“ informacija 34 Vaidenė Grybauskaitė. Su amžino aktualumo ženklu 36 Indrė Rapkevičienė. Svarbiausias žemaičių tapatumo dėmuo 38 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KRONIKA / TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA
39 42
IR AŠ TEN BUVAU
14 Arūno Sartanavičiaus (3), Kristiano Luhaero nuotraukos (14)
Danguolė Abazoriuvienė. Orhuso viešoji biblioteka 44 PIRMAME VIRŠELYJE
Menininko ir žurnalisto Zino Kazėno sukurta dekoratyvinių kiaušinių kolekcija, eksponuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. 2017 m. Kosto Stankevičiaus nuotrauka
REDAKCIJA
Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)
REDAKCIJOS KOLEGIJA
ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“
Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ
Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ Jolita STEPONAITIENĖ
#GYVASŽODIS *
Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. Nuotr. iš asmeninio albumo
Knygos visada buvo šalia nuo pat vaikystės. Buvau vienturtis mylimas laimingas vaikas, bet gyvenau ir savame knygų pasaulyje, kuriame jaučiausi daugybės gyvenimų ir nutikimų dalyvė, o kartu ir saugi. Pasakos, knygos vaikams, populiarių serijų „Horizontai“, „Drąsiųjų keliai“ leidiniai. Daugumą jų skaitė ir mano pačios vaikai po daugelio metų, kartu matydami ir mano tėvų, savo senelių, įrašus: tokios ir tokios klasės baigimo proga, gimtadienio proga, mokyklos baigimo proga, įstojimo į universitetą proga... Todėl man keista matyti šiuolaikinius IKEA tipo namų interjerus, kuriuose kaktusui vietos daug, o knygų nėra visai. Beje, kaktusai man patinka. Suprantu, jog man tuoj bus pasakyta, kad popierinė knyga yra atgyvena, kad išmaniuosiuose aparatuose jų – daugybė, prieinamų bet kurią akimirką. Suprantu, bet iš patirties žinau, jei namai knygų tušti, ir skaityklę atsidaryti laiko pritrūksta. Visada daug skaičiau, net sirgti man patikdavo, nes galėjai ramiai gulėti lovoje su kokia „Baltąja pirštine“ ar „Aukštujų Šimonių
EITI Į MAŽVYDĄ BUVO LYGIS, O DABAR TIESIOG BŪTINA likimu“. Gal todėl biblioteką atradau jau tik Vilniaus universitete, kai prireikė specialybės (autorė studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą – Red.) knygų. Jų, beje, net anuomet buvo ir užsienio kalbomis pakankamai naujų. Žinojome, jog daug kas dovanota, „palikta“, kad tik studentams ir profesoriams daugėtų knygų užsienio kalba... Kur kitur jų būtų reikėję tada ieškoti – nežinau. Interneto, primenu, dar nebuvo. Mano diplominio darbo tema buvo iš romano teorijos – nagrinėjau požiūrio taško techniką Mykolo Sluckio kūryboje, tai teorinių knygų anglų kalba radau be vargo. Tad universiteto biblioteka buvo svarbiausia, o Mažvydo (tuometė Respublikinė – Red.) biblioteka buvo labiau „fasono“ reikalas. Eiti „į Mažvydą“ buvo lygis. Tai rodė žmogaus statusą, ten visada tvyrojo labai specifinė, sakyčiau, įkvepianti atmosfera. Visad žinojome, kad Mažvydo biblioteka – lobynas, susikaupimo ir atsiribojimo nuo čia pat ūžiančio miesto vieta. Ir šiandien leidykloje („Tyto alba“ – Red.), prireikus bet kokio leidinio, kurio
* Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakoja, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.
1
Istorinėje nuotraukoje (iš kairės): Lolita Varanavičienė, Collen McCullough (1937–2015), vertėja Akvilė Melkūnaitė ir Galina Dauguvietytė (1926–2015). Australų literatūros klasikė, romano „Erškėčių paukščiai“ autorė į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę 2005 m. atvyko leidyklos „Tyto alba“ kvietimu. Nuotr. iš Vilniaus knygų mugės archyvo
neįmanoma rasti savo bibliotekose, esame ramūs: Mažvydas jį tikrai turės. Naudojamės bibliotekos paslaugomis nuolat, esame seni partneriai ir klientai. Šiandien Nacionalinė biblioteka neatpažįstamai pasikeitusi. Tvarkinga, moderni, įgijusi reikšmingų renginių vietos statusą. Tokios vietos Vilniuje labai trūko, ir mūsų leidykla nuo pat pirmųjų dienų po rekonstrukcijos tapo nuolatine bibliotekos salių viešnia. Čia rengiame svarbių knygų pristatymus, diskusijas. Kaskart daugėja susirenkančių žmonių, jie jau nelabai telpa net didžiausioje (Konferencijų – Red.) salėje. Paminėsiu Linos Vėželienės psichologinės knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ sutiktuves ar Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygos „Romanas su Roma“ pristatymą. Teko atsinešti suolų iš fojė, ir vis tiek buvo stovinčiųjų. Ką tai rodo? Mažvydo biblioteka tapo svarbiausia viešų, svarbių pokalbių vieta. Įspūdį daro ir personalo paslaugumas, geranoriškumas, kai jautiesi partneris, o ne vargšas nuomininkas. Neretai bibliotekos darbuotojai pasiūlo idėją ar „pakviečia“ knygą po savo stogu – tai yra paragina surengti vakarą. Tą mielai darome ir dėkojame kalbėtojams bei moderatoriams. Beje, nurodydami renginio vietą – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – tarsi pakylėjame ir paties turinio kartelę. Vardas įpareigoja. Bibliotekų svarba tik didėja. Ypač mažesniuose miestuose, kur vadinamųjų kultūros židinių tiek ir teliko. Štai čia tikrai nearti dirvonai. Su autoriais dažnai lankomės atokesniuose rajonuose ir girdime iš žmonių: ačiū, nepasididžiavote...Keista tai girdėti... Tai mes turime jiems dėkoti už dar 2
išsaugotą dėmesį ir nuoširdumą. O skaudžiausia sužinoti, kad vietos bibliotekų fonduose trūksta arba visai nėra naujų knygų. Žinoma, galima juokauti, kad laukiančiųjų eilė pasiskolinti konkrečią knygą rodo aukštą kultūros lygį, bet ar tikrai tai yra juokinga? Beje, Vilnius, kuris persisotinęs kultūros renginių, kartais pramiega tikrai neeilinius susitikimus, nes šie pasimeta pasiūloje. Kartais žinia apie renginius „užstringa“ – juk puikiai žinome, kokioje informacijos gausoje kasdien skęstame, o paskui tenka aiškintis: kodėl nežinojome... Tai, kad ir verslo renginiams renkamasi bibliotekų erdvė, man regis, yra didžiulis laimėjimas. Žinia ir nauda abipusė – verslas tarsi sako: mes suprantame amžinąsias vertybes ir esame joms neabejingi, o biblioteka gali didžiuotis, kad yra įdomi ir intensyviausiai gyvenančiai visuomenės daliai. Noriu priminti Vilniaus universiteto 440 metų jubiliejaus proga balandžio pradžioje vykusioje konferencijoje „Pasaulis po universiteto“ viešėjusios UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojos švietimo reikalams Stefanios Giannini mintį, kuri, man regis, esminė kiekvienam mąstančiam žmogui ir labai siejasi su išsilavinimu apskritai, knygomis, taigi ir bibliotekomis: „Svarbiausia šiuolaikiniam žmogui – gebėti atskirti tikras žinias nuo netikrų.“ Nacionalinei bibliotekai linkiu dar 100 kūrybiškų metų. Per ateinančius metus mes visi turėsime keistis ir tai turėsime daryti vis intensyviau. Norėtųsi šiame procese dalyvauti sykiu su patikimais partneriais.
Lolita Varanavičienė
Arūno Sartanavičiaus nuotraukos
ĮVYKIS
PASAULINĘ KNYGOS DIENĄ ATIDARYTA NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai pradėta 19-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet „Ateik – sužinok ir išmok“. Atidarymo šventėje Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas apdovanojo geriausius 2018 m. bibliotekininkus. Iš viso Kultūros ministerijai buvo pateikta 11 kandidatų į laureatus paraiškų, kurias nagrinėjo Lietuvos bibliotekų taryba.
2018 METŲ GERIAUSI BIBLIOTEKININKAI Geriausio bibliotekininko vardą pelnė Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos vyresnioji bibliotekininkė Rima Noreikienė;
geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorei Nomedai Domeikienei;
geriausio jaunojo biblio tekininko vardą pelnė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji kultūrinių veiklų koordinatorė Edita Sėdaitytė. Sveikiname!
Šiemet su Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės pradžia gražiai sutapo kelios reikšmingos progos. Birželio 23-ioji – Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Taip pat šiemet minime Nacionalinės bibliotekos šimtmetį, o Lietuvos bibliotekininkų draugijai šie metai irgi jubiliejiniai – sukanka 30 metų, kai ji buvo atkurta. „Susirinkome, kad dar kartą pagalvotume, ką reiškia knygos kultūra, ką šiandien reiškia visuomenės atmintis, pati biblioteka, – į šventės dalyvius kreipėsi kultūros ministras M. Kvietkauskas. – Lietuvos nacionalinės bibliotekos šimtmetį minime anksčiau negu kitų Lietuvos labai svarbių institucijų (Lietuvos universiteto, Valstybinio teatro) sukaktis. Tai rodo, kad knygos kultūra valstybei atsikuriant buvo labai svarbi.“ Kalbėdamas apie viešųjų bibliotekų reikšmę, ministras teigė, kad jos ir toliau kuria visuomenės ryšius, per knygą priešinasi žmogaus vienatvei ir „jungia visus į vieną stiprų audinį“. Jos veikia kaip pagrindiniai kultūros židiniai ir kartu kuria informacinės, žinių visuomenės pažangą, padeda visuomenę daryti atviresnę pasauliui. Už visa tai, prieš įteikdamas diplomus geriausiems, šauniausiems ir kūrybingiausiems bibliotekininkas, M. Kvietkauskas padėkojo visai Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, perfrazuodama šventinės savaitės šūkį, priminė, kad daugiau nei du tūkstančiai bibliotekų ir šeši tūkstančiai bibliotekininkų visoje Lietuvoje atviromis širdimis kviečia skaitytojus ateiti, sužinoti ir išmokti. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasidžiaugė, kad visos šalies bibliotekas įtraukianti Bibliotekų savaitė jau ketvirti metai pradedama būtent Nacionalinėje bibliotekoje. Bibliotekų savaitės programą R. Gudauskas pavadino įspūdinga: labai daug su kultūra, švietimu, mokslu ir valstybe susijusių renginių (vien Nacionalinėje bibliotekoje 16–17 renginių); Kretingoje organizuojama reikšminga konferencija, kurioje bus aptariami ir bibliotekų misijos moderniame pasaulyje klausimai.
Vaidenė Grybauskaitė 3
ŠIANDIEN AKTUALU
BAIGTAS SVARSTYTI „BIBLIOTEKININKYSTĖS, INFORMACIJOS IR KNYGOTYROS (BIK) LIETUVIŲ–ANGLŲ KALBŲ TERMINŲ ŽODYNAS“ Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
Lietuviškai informatikos ir kompiuterijos terminografijai (terminų žodynų rengimui) būdinga nuosekli raida ir darbų tęstinumas1. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Terminologijos komisijoje, baigtas svarstyti rengiamas elektroninis „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“, svariai prisidėsiantis prie terminijos tvarkybos kokybės. Praėjus 20 metų po„Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ leidybos2 turime iš naujo sutvarkytą daugiau kaip 8000 lietuviškų terminų sistemą su atitikmenimis anglų kalba. Po itin intensyvios bibliotekininkystės terminijos standartizacijos veiklos subrendo būtinybė pateikti vartotojams aktualius srities terminus jiems labiau įprasta ir patogia žodyno forma. Viena iš svarbiausių Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyriuje nuosekliai plėtojamų bibliotekininkystės terminijos norminimo krypčių yra susijusi su terminų žodynų rengimu. Juk terminologijos darbas gali būti savarankiška vienkartinė ar kartotinė veikla, kurios produktas – spausdintas ir (arba) skaitmeniniu formatu parengtas, tinklalapyje Gaivenytė-Butler, Jolanta. Informatikos ir kompiuterijos lietuviškos terminografijos ir terminijos norminimo bei tyrimų apžvalga. Iš: Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018, p. 36. 2 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. Sąs. 1–4. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999. 1
pateiktas ar kaip terminų straipsnių rinkinys terminų banke įdėtas terminų žodynas. Be to, terminologijos darbas gali būti organizuota, bendradarbiavimu paremta veikla, kurios imasi projekto grupė, organizacijos padalinys ar profesionalus terminologas, jis gali būti vertėjo ar specialiųjų tekstų rengėjo darbo dalis, atliekama nuolat ar pagal poreikį3. Išanalizavus ir apibendrinus informaciją, susijusią su užsienio bibliotekininkystės terminų žodynais bei enciklopedijomis, kurie sukaupti Nacionalinėje 3
Nuopponen, Anita. Dimensions of Terminology Work. Terminologija, 2018, t. 25, p. 6–22. ISSN 1392-267.
9
bibliotekoje, taip pat kitus atvirosios prieigos pasaulio bibliotekų šaltinius4, buvo pasirinktas dvikalbio (lietuvių–anglų) terminų žodyno modelis. Dvikalbiai terminijos žodynai vyrauja ir pasaulinės leksikografijos praktikoje. Todėl buvo nuspręsta pirmiausia parengti žodyną, kuris padėtų adekvačiai suvokti itin gausią anglakalbę profesinę literatūrą, toliau planuojant leksikografijos darbus ir kitomis kalbomis. Be to, Valstybinė lietuvių kalbos komisija skatina rengti terminų žodynus, kurių pirmoji kalba yra lietuvių.
„
Bibliotekininkystės leksikografijos praktikoje pirmą kartą panaudotas abėcėlinis-lizdinis terminų grupavimo principas.
“
Toliau plėtojant profesinės terminijos leksikografinių tyrimų kryptis5, tarp svarbiausių 2018 m. prioritetų buvo parengti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) terminų žodyną“. Tarpžinybinėje Terminologijos komisijoje buvo apsvarstyta ir pritarta žodyno autorių dr. Nijolės Bliūdžiuvienės ir dr. Jono Vytauto Valiukėno sukurtam žodyno modeliui. Baigta redaguoti per 8 tūkstančius lietuviškų BIK srities terminų su atitikmenimis anglų kalba. Taip pat teko nuolat konsultuotis su skirtingų profesinių sričių specialistais, siekiant žodyne pateikti aktualiausius terminus. Tikėtina, kad solidus žodyne sukauptų terminų skaičius leis geriau suprasti svarbiausius bibliotekinius, informacinius ir knygotyrinius procesus ir gerokai didesnei visuomenės daliai, nuolat dalyvaujančiai mokslinės informacijos, dokumentinės komunikacijos, paveldo ir atminties institucijų veikloje. Bibliotekininkystės leksikografijos praktikoje pirmą kartą panaudotas kitiems žodynams įprastas abėcėlinis-lizdinis terminų grupavimo principas leis len Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017 [žiūrėta 2019-03-28]. Prieiga per internetą: https://www. lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/ZODYNU_nuorodos. pdf 5 Černiauskaitė, Violeta. Profesinė terminija: plėtros, bendradarbiavimo ir kūrybos galimybės. Tarp knygų, 2018, Nr. 2, p. 16–19. 4
10
gviau identifikuoti profesinę bibliotekininkystės terminiją platesniame bendrinės lietuvių kalbos kontekste, matyti deramus ir nederamus bibliotekininkų profesinių terminų ryšius su gretimų mokslo sričių, ypač kompiuterijos, terminais. Svarbu, kad sukurtas toks terminų žodyno tipinis modelis, kuris gali būti pagal poreikius ir toliau bendrai plėtojamas: pildomas naujais rūšiniais terminais ar terminų lizdais; toliau gali būti svarstomos ar keičiamos tik atskiros jo dalys. Siekta, kad jau pirmoje žodyno laidoje turėtume tuos pagrindinius terminų lizdus, kurie galėtų būti ir nuolat pildomi atitinkamų sričių specialistų, kad kuo tiksliau atspindėtų esamą terminų poreikio padėtį. Pavyzdžiui, žodyne rasime terminų lizdą – modelis. Akivaizdu, kad pastarųjų metų technologinė plėtra paskatino bibliotekininkus kurti ar naudoti kur kas daugiau praktinės veiklos modelių, nei jų pateko į žodyną, todėl ši ir kitos rūšinius terminų lizdus žodyne sudarančios sritys galėtų būti pildomos, kad kuo tiksliau atspindėtų bibliotekinių procesų sudėtį ir įvairovę. Bibliotekose generuojami labai sudėtingi teoriniai ir technologiniai procesai nematomi vartotojų, todėl žodynas padėtų šviesti bibliotekų paslaugomis besinaudojančią visuomenę. Globalioje žinių kaitos visuomenėje terminų žodynai tampa nuolat pageidaujamais informacijos šaltiniais ir patikimais leksikografijos inkarais, išsaugodami ir savo kultūrinę istorinę misiją – perduoti ateities kartoms tam tikro laikotarpio unikalius leksikos faktus6.
„
Dvikalbiai terminijos žodynai vyrauja ir pasaulinės leksikografijos praktikoje.
“
Visi parengto „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) žodyno“ lietuviški terminai sukirčiuoti, ir tai svarbu profesinės kalbos kultūros ugdymui, kai lietuvių kalboje randasi naujų žodžių, kurių kirčiavimas dar nenusistovėjęs. Parengta abėcėlinė anglų–lietuvių kalbų terminų rodyklė itin svarbi tarptautinės profesinės komunikacijos plėtrai. Todėl į ją įtrauktos ne tik bibliotekininkystės ir informacijos srityse vartojamos sąvokos, bet ir tarptautinius 6
Jakaitienė, Evalda. Žodynų istorijos apybraiža. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 138 p.
procesus ar reiškinius įvardijančios angliškos santrumpos. Sinonimiški ir artimos reikšmės terminai skiriami kableliais, kitoms reikšmėms pažymėti naudojami kabliataškiai. Šio žodyno autoriai siekė suvaldyti painią anglų kalbos terminų sinonimijos situaciją ir reikšminę pirmenybę teikė tarptautiniuose standartuose fiksuotiems terminams. Turėdami ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties, kai 2005–2006 m. 1740 sunormintų terminų iš Nacionalinėje bibliotekoje parengto aiškinamojo „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ buvo įtraukta į didžiausią atvirosios prieigos terminų banką EuroTermBank, galėsime jį integruoti į didesnės apimties terminų duomenų bazes. Skaitmeninį „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“ numatoma išleisti 2019 m. pabaigoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib liotekoje plėtojami ir kiti svarbūs terminologijos projektai: administruojamos Lietuvos ir užsienio leksikografijos šaltinių bei terminų duomenų bazės, jų medžiaga skelbiama Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje7, nustatomi terminų ir šaltinių atrankos bei viešinimo prioritetai, kuriamas išsamus bibliotekininkystės terminijos duomenynas-archyvas, svarstomas aiškinamojo daugiakalbio bibliote kininkystės terminų žodyno projektas, nuosekliai didėja terminijos standartizavimo apimtys. Tad, pasitikdami Nacionalinės bibliotekos šimtmetį, turėsime bent kelis naujus leksikografinius įrankius, leisiančius suvaldyti beribę ir audringą profesinės terminijos stichiją. Patarlė „moki žodį – žinai kelią“ tapo aksioma globaliuose (pasauliniuose) informacijos ir žinijos tinkluose. 7
Terminologijos darbai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017 [žiūrėta 2019-0328]. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ terminologijos-darbai
11
PROJEKTAI
BALTIJOS ŠALIŲ LEIDYBOS ISTORIJA – IR PARODOJE, IR KNYGOJE Jolanta Budriūnienė Kristiano Luhaero nuotr.
2018 metais Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint valstybių šimtmečius, šių Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos, Latvijos nacionalinės bibliotekos direktoriaus Andrio Vilko iniciatyva suburtos į bendrą projektą, parengė ir eksponavo unikalią, atkurtų valstybių leidybos istoriją pristatančią parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“. Savo kelią pradėjusi 2018 m. kovo 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, nuo rugpjūčio 1d. paroda atkeliavo į Taliną, o nuo lapkričio 1-osios iki pat šių metų kovo pabaigos ekspozicija lankytojų laukė jos sumanytojų namuose – Rygoje. Baigiamajame projekto etape – 2019 m. kovo 14 d. Rygoje buvo surengta tarptautinė konferencija „Baltijos šalių knyga, 1918–1940“, kurioje aptarti šių trijų valstybių tarpukario leidybos ypatumai. O visus metus keliavusios parodos turiniui įamžinti šį pavasarį išleistas ir panašaus pavadinimo katalogas – solidus 160 puslapių leidinys. Paroda. „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ tiek Vilniuje, tiek Taline ar Rygoje sulaukė gausaus lankytojų bei edukacinių renginių dalyvių skaičiaus, o jos rengėjams sukūrė galimybę sutelkti kultūros istorijos, knygotyros tyrinėtojus. Laikotarpis nuo 1918 iki 1940 m. vadinamas Baltijos šalių spaudos leidybos aukso era. Tuomet daugelis dalykų įvyko pirmą kartą: valstybingumas trims Baltijos šalims suteikė galimybę netrukdomoms vystytis ir augti, mokslas galiausiai buvo prieinamas nacionalinėmis kalbomis, tyrėjai įgijo galimybę skelbti straipsnius aukštojo mokslo institucijose ir mokslinių tyrimų institutuose, skaitymas suteikė naujų žinių galimybę. Spaudos ir knygų dizainas pasiekė precedento neturinčias aukštumas.
14
Per parodos atidarymą Vilniuje. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Konferencijos pranešėjai: Artis Ērglis, Aile Möldre, Tomas Petreikis, Viesturas Zanderis. Kristiano Luhaero nuotr.
Per oficialų parodos Vilniuje atidarymą, kuriame dalyvavo ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos premjerai Jüri Ratas, Mãris Kučinskis ir Saulius Skvernelis, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas tąsyk pabrėžė: „Trys jaunos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, kupinos vilčių ir tikėjimo, su didžiule energija kilo naujam gyvenimui. Mes nežinojome, kad greitai visa tai BUS UŽDRAUSTA. Bet UŽDRAUSTA nepasitvirtino, nes laisvės neuždrausi...“ Nes paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“, pasak A. Vilko, „tai – ne knygų, kurios buvo uždraustos sovietmečiu, paroda. Pavadinimas metaforiškai nurodo draudimo laikotarpį, liudijimai atsispindi knygose, tyliosios rezistencijos sąlygomis tęsusiose savo misiją namų bibliotekose ir pasakojusiose skaitytojams tiesą apie buvusį praeities pasaulį.“ Konferencija. Baigiamojoje projekto tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Baltijos šalių knyga, 1918–1940“ pranešimus skaitė ir tarpukario leidybos panoramą į vientisą naratyvą tarsi sujungė Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslininkai. Šio laikotarpio knygų leidybos ypatumus Latvijoje pristatė Latvijos leidėjų asociacijos atstovas Artis Ērglis. Apie tą patį Estijos knygų leidybos ir platinimo tarpsnį savo pranešime kalbėjo Talino universiteto mokslininkė dr. Aile Möldre. Su populiariąja tarpukario latvių literatūra supažindino Latvijos nacionalinės bibliotekos mokslo darbuotoja dr. Lilija Limanė. Latvijos leidybos tradicijas ir novatoriškumą 1920–1930 metais apžvelgė kitas Latvijos nacionalinės bibliotekos tyrėjas prof. dr. Viesturas Zanderis. Malonu pažymėti, jog mūsų šaliai šiame renginyje atstovavo Vilniaus universiteto ir Nacionalinės bibliotekos tyrėjas dr. Tomas Petreikis, nepaprastai daug prisidėjęs ir prie parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ lietuviškosios dalies koncepcijos rengimo bei įgyvendinimo. Katalogas. Prasmingu parodos akordu tapo pagal jos eksponatus parengto katalogo „Baltijos šalių knygos 1918–1940“ pristatymas. Puikios poligrafijos, parodos stilistiką pratęsiančiame leidinyje išsamiai aptariamas kiekvienos iš parodoje pristatytų šalių leidybos turinys, jo raidą siejant su bendromis valstybių raidos tendencijomis. Estijos 1918–1940 metų periodo knygų leidybai apžvelgti skirtas dr. A. Möldre straipsnis, latvių knygos leidybos tendencijas apžvelgia prof. dr. V. Zanderis, Lietuvos knygų leidybos padėtį išsamiai pristato Lietuvos nacionalinės bibliotekos tyrėjai dr. Arida Riaubienė ir dr. Tomas Petreikis. Katalogo vertę ypač padidina jos sudarytojų mintis visus publikuojamus tekstus pateikti lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis, taip su Baltijos šalių knygų leidybos turiniu leidžiant susipažinti itin dideliam šia tema besidominčių skaitytojų ratui. Buvusią parodos struktūrą (eksponatų pateikimo koncepciją įgyvendino Rygos dizaino studija „Radadara“ – Red.) iliustruoja ne tik gausiai publikuojamos
nuotraukos, bet ir išsamios, taip pat keturiomis kalbomis pateikiamos jos eksponatų anotacijos. Kaip ir parodoje, ši katalogo dalis supažindina su teminėmis eksponuotų knygų grupėmis. Tai sudaro galimybę lengviau suvokti aktualių temų parinkties, autorių populiarumo ir kitas leidybos tendencijas, jas lyginti. Beveik trejus metus – nuo idėjos išplėtojimo iki parodos eksponavimo ir katalogo parengimo – trukęs projektas, suvienijęs visų trijų nacionalinių atminties institucijų tyrėjus, baigėsi. Matyt, nebus suklysta teigiant, kad po 1990-ųjų per visą šalių nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį tai buvo kone pirmas toks reikšmingas mūsų dokumentinio paveldo turiniui skirtas projektas, tiesiogiai susietas su trims Baltijos valstybėms reikšmingomis datomis. Kitiems, ne mažiau svarbiems bendriems istorijos tarpsniams, sankirtoms, kultūros reiškiniams reprezentuoti ateityje galėtų būti skiriamas ir, matyt, bus skiriamas dar ne vienas projektas. Tokiomis bendromis kultūrinėmis iniciatyvomis mūsų valstybės ir nacionalinės atminties institucijos dar ryškiau matomos pasaulyje, kultūros paveldo artefaktai padeda dar ryškiau atspindėti mūsų tautų identitetą, savitus ir vienijančius bruožus, kalbėti apie kultūros istorijos procesus.
15
POKALBIS / „TARP KNYGŲ“ – 70
JŪRATĖ BIČKAUSKIENĖ: „Redakcijoje rutinos nėra ir negali būti“
Jūratė Bičkauskienė, 2019 m. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Ar vartydami žurnalą„Tarp knygų“ susimąstote apie ilgametes jo tradicijas ir kaip jis keičiasi kartu su visuomene, technologijomis ir pasauliu? Kaip keičiasi temos, puslapių dizainas, maketo sprendimai? Kokį kelią nueina tekstai, kol tampa neatskiriama numerio dalimi? Kas kiekvieną dieną pluša, kad kas mėnesį pasirodytų vis naujas numeris? Prieš 70 metų – 1949-aisiais – pasirodė pirmasis šio žurnalo pirmtako – biuletenio „Bibliotekų darbas“ – numeris. Beveik prieš 30 metų, 1990-aisiais, prie žurnalo vairo stojo dabartinė jo vyriausioji redaktorė Jūratė Bičkauskienė. Tai buvo lūžio metai Lietuvai, jos žmonėms. Atkūrus nepriklausomybę, keitėsi visos šalies gyvenimo sritys. Keitėsi ir „Tarp knygų“. Apie šiuos pokyčius kalbamės su ilgamete Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja J. Bičkauskiene. Taip pat kviečiame susipažinti ir su kitais redakcijos nariais.
Kaip susikirto jūsų ir žurnalo keliai? 1988 m. pradėjau dirbti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Leidybos skyriuje. Tada jį daug kas vadino tiesiog redakcija. Todėl, atėjusi dirbti skyriaus vadove, iškart susidūriau su „Bibliotekų darbo“ leidybos reikalais. Kaip skyriaus vedėja, buvau įtraukta į biuletenio redakcinę kolegiją. Vyriausiojo redaktoriaus pareigas ėjo buvęs tuometės Valstybinės respublikinės bibliotekos direktorius (1976– 1982 m.) Jonas Baltušis, tačiau šios pareigos veikiau buvo formalios, realiai visa veikla: planų kūrimas, straipsnių derinimas su autoriais, rengimas – buvo sutelkta vyr. redaktoriaus pavaduotojos Elenos Stasiukaitienės rankose.
Vieną kartą Elena pasikvietė mane pasikalbėti ir paklausė, ar sutikčiau būti ne tik Leidybos skyriaus vedėja, bet ir leidinio vyriausiąja redaktore. Man buvo netikėta, dvejojau. Bet Elena mostelėjo į lentynoje sudėtus žurnalo numerius ir pasakė: „Jūrate, tas darbas turi prasmę. Metai prabėgs, bet liks ir mūsų žurnalas, ir patirtis kuriant kiekvieną numerį, bendravimas su autoriais, daug naujų pažinčių. Metai, praleisti redakcijoje, nebus beprasmiai.“ Manau, kad mane labiausiai paveikė šie žodžiai – prisidėti prie prasmingo darbo. Be to, man tai buvo nauja, intriguojanti patirtis, kaip iš rankraščių šūsnies atsiranda produktas – šis leidinys. Prisipažinsiu – nesiruošiau būti formali vyriausioji redaktorė, iškart žinojau, kad jei sutiksiu, nuošalyje būti tikrai negalėsiu. 19
Ėmėtės transformuoti žurnalą. Kaip išsirinkote kryptį? 1988-ieji Lietuvoje buvo didžiųjų permainų išvakarės, gimė Sąjūdis, bibliotekai buvo suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Žurnalas tuo metu rengėsi savo 40-mečiui. Šių permainų kontekste redakcijos žmonės svarstė (kartais labai karštai) ir apie savo leidinio likimą. Raginimas keistis buvo juntamas ir iš aplinkos – bibliotekininkų leidinys negali likti tautinio atgimimo bangos nuošaly. Kiekvienas redakcijos darbuotojas tai jautė. Apie pokyčius mąstėme ir jiems ruošėmės gana ilgai. Tai lėmė ir, neslėpsiu, įvykiai už bibliotekos sienų – jie kartais nustelbdavo kasdienį darbą. Juk šalyje vyko tokie pokyčiai! Su redakcija svarstėme ne kokią temą paliesime, o kad žurnalas turėtų būti iš esmės jau kitoks leidinys, pradedant pavadinimu, dizainu ir, žinoma, turiniu. Kad jis turi išsiveržti vien iš bibliotekinių temų ir kalbėti apie universalesnius, visai visuomenei svarbius dalykus. Tuo metu ir Nacionalinėje bibliotekoje vyko labai daug svarbių pokyčių. Pavyzdžiui, grįžo išeivijos literatūra. Bibliotekoje pradėjo lankytis rašytojai, kuriuos iki tol žinojome tik iš knygų ir pasakojimų. Susitikimai vykdavo konferencijų salėje – ji tiesiog lūždavo. Natūralu, jog daryti tai, ką iki tol darė „Bibliotekų darbas“, kad ir nuosekliai, tvarkingai, tapo neįmanoma. Pamenu, kiekvienas redakcijos darbuotojas paruošė teminius profilius, ką žurnalas galėtų nagrinėti, apie ką kalbėti būtų įdomu. Visi sutarėme, kad kertiniai stulpai turėtų būti biblioteka, knyga ir knygos kūrėjas – žmogus. Tuos pasiūlymus išsaugojau, dar ir dabar iš jų galima pasisemti minčių. Žurnalo redakcinė kolegija buvo papildyta nebibliotekininkais: pasitelkta žmonių iš švietimo sistemos, žurnalistikos. Buvo numatyta, kad dizainą, maketą kurs mums rekomenduotas Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija – V. M.) studentas Giedrius Arbačiauskas. 1990 m. lapkričio 16 d. naujai redakcinei kolegijai pristatėme būsimą žurnalą. Tai buvo iš esmės naujas leidinys, liko tik tęstinė numeracija. Nurodėme, kad tai bus Nacionalinės bibliotekos žurnalas. 1991 m. sausį išleidome pirmąjį „Tarp knygų“ numerį. Mums jis labai patiko. Manau, kad tada pasukome teisinga kryptimi. Prieš 30 metų nebuvo nei kompiuterių, nei kompiuterinių maketavimo programų – šiandien jaunam žmogui tai jau sunku įsivaizduoti. Kaip žurnalas rasdavosi? Kol numeris būdavo išspausdinamas, trukdavo ilgai. Nuo redakcijos priklausė tik tiek, kokie tekstai parengti, kokios parinktos nuotraukos, kaip numatoma visa tai spausdinti. Turėjome techninį
20
1988-ieji... J. Bičkauskienė, pradėjusi dirbti Leidybos skyriuje. Laimos Baranauskienės nuotr.
redaktorių, prie jo sėdėdavau ir aš, nes buvo labai įdomu, kaip žurnalas randasi. Aptardavome, kaip atrodys puslapis, tuomet Leopoldas Venckauskas (ilgametis Leidybos skyriaus techninis redaktorius), parinkęs iš spaustuvės katalogo, surašydavo būsimų žurnalo tekstų šriftų dydžius. Iš spaustuvės gaudavome metalinėmis raidėmis surinktus ir ant ilgų popieriaus juostų atspaustus tekstus. Techninis redaktorius tas juostas karpydavo ir iškarpytus gabalus dėliodavo maketo formose. Tada nešdavome į spaustuvę. Ši iš maketo atspausdavo būsimus puslapius, vadindavome tai žurnalo laužiniu. Tuomet korektorius skaitydavo korektūrą. Kai jau likdavo mažai klaidų, redakcijos darbuotojas eidavo į spaustuvę ir atlikdavo paskutinę patikrą. Taip gyvenome iki 1993-iųjų. Kartą mūsų dizaineris G. Arbačiauskas užsiminė, jog taip nebemaketuojama, kad reikia pereiti prie kitokio – kompiuterinio maketavimo. Bet redakcijoje nebuvo nė vieno maketuoti tinkamo kompiuterio! O labai norėjosi eiti kartu su technologijomis... Tada, kaip ir dabar, jauni žmonės kartais dirbdavo keliose darbovietėse. Ir mūsų dizaineris Giedrius darbavosi vienoje iš tuo metu viena po kitos besikuriančių leidybos bendrovių. Ten jis kurį laiką ir maketavo mūsų žurnalą. Tai buvo labai rizikinga – patikėti savo žurnalą svetimiems kompiuteriams. Tačiau leidomės į šią avantiūrą ir taip 1993 m. žurnalo maketas jau buvo kitoks, nors išlaikėme tą patį dizainą. Koks gyvenimas verda redakcijoje? Anksčiau redakcijoje dirbo aštuoni žmonės. Numerio dar neatidavus į spaustuvę, jį maketuojant, redaktorės jau pradėdavo rengti kito numerio tekstus. Dabar redakcijoje žmonių mažiau.
Atiduodame numerį ir tik tada imamės kito. Kas mėnesį pradedame nuo tuščio lapo, ir vėl nuo nulio. Jei kas nors įsivaizduoja, kad turime daug paruoštukų, kad turinį mums kažkas suneša, sudeda, tai apsirinka. Kiekvieną mėnesį jaudinamės ir nežinome, kaip pasiseks. Galų gale dažnai būna, kad suplanuoji vieną numerio turinį, bet gyvenimas viską sudėlioja kitaip. Turime reaguoti į įvykius. Šiame bare nėra ir negali būti rutinos, kad ir kiek metų dirbtum tą patį darbą. Leidžiant knygą viskas paprasčiau: gauni tekstą, suredaguoji ir išleidi. Žurnale teksto neturi – tik gabaliukus, kuriuos turi sulipdyti į vientisą leidinį. Čia svarbūs mūsų autoriai. Autoriai, kuriais pasitikime. Redakcija stengiasi turėti autorių branduolį: pirmiausia – iš savo bibliotekos, tada – iš kitų bibliotekų ir galiausiai – iš už bibliotekų ribų. Tai – žmonės, kuriems įdomu bendradarbiauti su žurnalu, kurie yra motyvuoti. Žurnalo turinys labai priklauso ir nuo redaktorių. Jų niekada neturėjome daug (ilgiausiai žurnalo kalbos redaktore ir stiliste dirbo Virginija Aputienė). Tačiau redaktorėmis galiu tik didžiuotis – žurnalas nuolat buvo giriamas už tekstų kokybę ir kalbą. Kalbėdama apie save, šiandien galiu pripažinti, kad mano sutikimas tapti vyriausiąja redaktore buvo gana lengvabūdiškas. Tada greta buvo patyrę redakcijos darbuotojai, norėjau su jais dirbti, atrodė įdomu. Bet apie užgulusią atsakomybę negalvojau. Žinoma, dabar nesigailiu. Ko turėčiau gailėtis? (juokiasi) Šiandien žurnalu galiu tik pasidžiaugti. Turiu stiprią bendraminčių komandą. Vienas žmogus, net gabiausias kalbos redaktorius, kūrybininkas ar vyr. redaktorius, nieko nenuveiks. Būtina komanda. Kas būtų, jeigu būtų, nesvarstau.
Anksčiau redakcija nemažai keliaudavo. Vienas iš žygių – pakeliui į Pažaislio vienuolyną, 1988 m. Priekyje: J. Bičkauskienė, A. Tebelškienė, J. Baltušis, V. Aputienė, L. Judelevičienė, R. Daugirdaitė (Kriaučiūnienė). Nuotr. iš žurnalo archyvo
Per tiek metų redakcijoje turbūt yra nutikę ir kuriozų. Kokie nesusipratimai, o gal net avantiūros įsiminė labiausiai? Vienas avantiūriškiausių dalykų man iki šiol atrodo jau minėtas sprendimas žurnalą maketuoti svetimuose kompiuteriuose. Su redakcijos kolegomis nemažai pakeliaudavome, o kur kelionės – ten ir nuotykiai. Vykome į Tolminkiemį Karaliaučiaus krašte. Kartą leidomės į linksmą „žygį“: važiavome traukiniu iki Amalių (Kauno priemiestis), o tada traukėme pėsčiomis į Pažaislio vienuolyną, tiksliai nežinodami kelio, klaidžiodami. Beje, vienu metu, kai redakcija 1992–2001 m. buvo įsikūrusi Didžiojoje gatvėje, joje gyveno katinas Rainis, kurį nufilmavo net Lietuvos televizijos informacinės laidos „Panorama“ žurnalistai. Būdavo ir redakcinių kuriozų. Kartą į spaustuvę pasiuntėme numerį, ant viršelio nepakeitę mėnesio pavadinimo, tai turėjome perspausdinti viso tiražo viršelius. Yra buvę, kad nuotraukos apraše vos nenurodėme visai kito žmogaus pavardės. Bet tai – sakyčiau, smulkmenos. Rengiant kiekvieną numerį, apstu „mažesnių ir didesnių sprogmenų“, kurie, nepastebėjus laiku, gali sprogtelėti. Ramu nebūna niekada. Bet didelių sprogimų kol kas išvengėme. Šiemet Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Koks žurnalo vaidmuo bibliotekos veiklos kontekste? Pradėjusi dirbti Nacionalinėje bibliotekoje, buvau ne bibliotekininkė, o lituanistė. Atradau visai kitokią biblioteką, ne tokią, kokią įsivaizdavau, kai buvau tik skaitytoja. Supratau, kad bibliotekoje dirbti labai įdomu. Apie tai, kas vyksta už jos sienų, mažai kas žino (bent jau taip buvo ankstesniais laikais). Skaitytojas ateina knygų, išsirinkęs mėgstamą biblioteką. Tiesa, atrasti biblioteką ne kaip knygų išdavimo punktą mane, Vilniaus 23-iosios vidurinės mokyklos (dabar Vilniaus Simono Daukanto gimnazija – V. M.) moksleivę, paskatino lietuvių kalbos mokytoja Laima Abraitytė: „Eikite į Respublikinę biblioteką, joje vyksta labai geri vakarai.“ Pradėjusi dirbti bibliotekoje, supratau, kad jos darbuotojas – tai žmogus, kuris turi išmanyti daugybę dalykų, mokėti priimti kūrėjus iš skirtingų kultūros sričių, surengti jų vakarus, parodas, knygų pristatymus. Man tai darė didelį įspūdį. 2016 m. rudenį Nacionalinė biblioteka atvėrė duris po rekonstrukcijos. Po atidarymo šventės susimąsčiau: biblioteka kviečia vilniečius ir svečius – ateikite, mes esame atviri, laukiame jūsų. O kaip žurnalas? Ėmiausi iniciatyvos – nuo 2016 m. rugsėjo numerio pakeitėme žurnalo formatą, atnaujinome
21
logotipą, dizainą. Dėl pokyčių reikėjo susitarti su spaustuve, su Lietuvos paštu – kad pasikeitusį žurnalą toliau platintų. Juk buvo pasirašytos sutartys metams, jose viskas suderinta – leidinio forma, dydis, svoris. Negali tiesiog imti ir staiga tai pakeisti. Tačiau pavyko. Atsinaujinome kartu su biblioteka: ieškojome ryšio su į atsinaujinusią biblioteką ateinančiais žmonėmis, bandėme nuspėti, ko jie tikisi. Žurnale norėjome parodyti ir atsivėrusią pagrindinę šalies biblioteką. Manyčiau, Nacionalinės bibliotekos leidžiamas žurnalas turi žengti ta pačia kryptimi, kaip ir biblioteka. Šiandien dauguma leidinių turi elektronines versijas arba išvis yra tik tokie. Ar neplanuojate žurnalo leisti skaitmeniniu formatu? Gal tai būtų dar vienas pokyčių etapas? Jei žmonės ir toliau manys, kad žurnalams reikia kraustytis į internetą, kultūrinė spauda turėtų turėti ir popierinį, ir skaitmeninį formatą. Kažkada žurnalą apibūdindavome taip: „tavo darbui, laisvalaikiui, poilsiui“. Jei ieškai informacijos darbui, naudingas skaitmeninis formatas – gali greitai perversti ir rasti reikiamus straipsnius. Jei skaitai laisvalaikiu – domina kai kurios temos, pasiimsi žurnalą į rankas ir skaitysi lėtai. Jeigu žurnalas reikalingas kaip poilsis, norėsis popierinio.
Aš pati mūsų žurnalą skaitau ir taip, ir taip, nelygu, ko ieškau. Tikiuosi, kad bent artimiausiu metu jis nebus vien skaitmeninis. Ar jis nebus ir toks, ir toks, nežinau. Džiaugiuosi, kad pagaliau pasirodėme feisbuke. Manau, turime dalyvauti socialiniuose tinkluose, su savo skaitytojais bendrauti ir tiesiogiai. Kokį žurnalą matote po dešimties, dvidešimties metų? Koks jis bus, priklausys nuo Nacionalinės bibliotekos. Žurnalui labai pasisekė, kad ši biblioteka visada buvo jo stogas – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Jei bibliotekos vadovai bus įsitikinę, kad jo reikia, jei palaikys profesinė bendruomenė, jis bus. Turint omenyje, kokia daugialypė šiandien yra biblioteka, savo vaidmenį, manau, atliekame gerai. Esame kultūrinis profesinis leidinys. Mums ši kryptis patinka, yra įdomi. Stengiamės, kad ji būtų įdomi ir reikalinga skaitytojams. Galiu pafantazuoti, kad ateityje Nacionalinė biblioteka galėtų leisti ne vieną žurnalą. „Tarp knygų“ formatas galėtų likti toks pat, o naujas skaitmeninis žurnalas rašytų visai kitomis temomis: apie technologijas, skaitmeninimą, apie tai, kas šiandien aktualu saugant dokumentinį paveldą. Juk technologijos keičiasi greitai, bet kultūra, mąstysena – daug lėčiau.
Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė
Asta Stirbytė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja
Dianos Vasiliauskienės nuotr.
Kiek laiko dirbate redakcijoje? Žurnalo redakcijoje dirbu trečius metus (prieš tai vienus metus redagavau Nacionalinės bibliotekos leidžiamas knygas), o šiaip po filologinių studijų Vilniaus universitete žiniasklaidoje dirbu daugiau kaip 30 metų. Iš jų 20 su viršum rūpinausi didžiųjų šalies dienraščių kalba. Taigi, lygindama darbą mėnesiniame leidinyje galėčiau pavadinti ramesniu sprendimų priėmimo, užduočių atlikimo tempo požiūriu, tačiau neabejoju, kad tiek operatyviai pateikiamai informacijai, tiek ilgiau rengiamam tekstui pirmiausia turėtų būti taikomas kokybės reikalavimas. O tai reiškia taisyklingą kalbą, atsakingai pateikiamus faktus, pagarbą autorių teisėms.
Kokį kelią nukeliauja tekstas, kol tampa žurnalo dalimi? Būsimas tekstas savo kelią pradeda, kai, pasitarę redakcijoje, kreipiamės į pasirinktą autorių, siūlydami jam konkrečią temą. Jau tada, rengdami žurnalo numerį, būname suplanavę, kokiais aspektais, pasitelkdami autorius, norėtume kalbėti ir kas galėtų sudominti skaitytojus. O teksto „metamorfozės“ būna įvairiopos: minimalios – kai autorius parašo redakcijos prašymu, didesnės – kai tekstą žmogus pasiūlo turėdamas intenciją „gal jums tiks“. Pastaruoju atveju, tekste apčiuopę tinkamą grūdą, iš kurio galima išauginti įdomią temą, bendradarbiaudami su autoriumi, sukuriame naują straipsnio variantą. Dažnai autorius, pamatęs galutinį rezultatą, lieka patenkintas, pavyzdžiui, aiškiau sudėliotais temos akcentais, dėkoja už profesionalų straipsnio suredagavimą ir minčių pateikimą.
22
Darbas su į žurnalą sugulsiančiais tekstais – daug kantrybės reikalaujanti veikla, pradedant įvertinimu, kuo galima papildyti tekstą, kad tema būtų išsamiau atskleista (žinoma, jei yra toks poreikis), ir baigiant faktų (pasitaiko ir taip) ar tiesiog kalbos klaidų taisymu. Pajuokaudama galiu pasakyti: kad „sušukuotum“ tekstą, reikia turėti įvairių priemonių ir žinių, nes juk nenorime vienodų „šukuosenų“ (skirtingiems žanrams ar rubrikoms taikytini skirtingi reikalavimai) ir nuobodžių „apdarų“ (sunku būtų paneigti, kad tinkamai parinkta ar vietoj pateikta iliustracija dažnai kalba be žodžių).
Vaiva Markevičiūtė, redaktorė
Vygaudo Juozaičio nuotraukos
Kiek laiko dirbate redakcijoje? Prie redakcijos prisijungiau praėjusių metų kovą. Tačiau ir iki tol parašydavau žurnalui naujų leidinių recenzijų. Darbas profesiniame bibliotekininkų žurnale ypač traukė – turbūt kaip dažnas filologas, didžiumą vaikystės, paauglystės ir studijų metų praleidau su knygomis ir tarp knygų – bibliotekose. Darbas šiame žurnale tarsi leidžia į bibliotekas užeiti pro kitas duris, įsmukti į tarnybines patalpas, kurios uždaros skaitytojams.
Bibliotekininkams turbūt svarbūs ne tik profesiniai straipsniai... Norėdamas būti specialistu, bibliotekininkas turi domėtis ne tik profesiniais reikalais, bet kultūra apskritai. Juk kas šiandien yra biblioteka? Kultūros erdvė. Knygos, literatūra sąveikauja su kitais menais. Didžioji dalis meno yra intermediali. Todėl dalį žurnalo skiriame kultūros temoms. Padedame atverti bibliotekų turtų aruodus, kuriuose – ir knygos, ir fotografijos, ir natos, ir paveikslai. Kartu pateikiame iki tol nežinotas ar primirštas iškilių Lietuvos žmonių istorijas. Tokių atradimų stengiamės dovanoti kiekviename numeryje.
Vaidenė Grybauskaitė, redaktorė Kiek laiko dirbate redakcijoje? Žurnalo „Tarp knygų“ redakcijoje dirbu jau beveik 10 metų. Per tą laiką keitėsi darbuotojai, ne vieną kartą buvo atnaujintas žurnalo formatas, dizainas. Kartu su žurnalu stengėmės tobulėti ir mes, darbuotojai. Kuruojate kronikos skiltį, kurioje aprašomas Lietuvos regionų bibliotekų gyvenimas. Koks jis yra? Ar žurnalas iš esmės jį atspindi? Kronikos skiltyse nuo seno pateikiamos žinios iš Lietuvos bibliotekų. Šiandien matome, kad šalies bibliotekos gyvena labai intensyvų ir įvairiapusį gyvenimą, organizuoja daugybę renginių, skirtų ir patiems mažiausiems, ir jaunimui, ir senjorams, stengiasi telkti bendruomenes, pritraukti kuo daugiau naujų lankytojų. Be to, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, mini valstybei svarbias datas ir kitas šventes, rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida, teikia premijas ir apdovanojimus, renka metų knygas. Siekdamos siūlyti visuomenei reikalingas paslaugas, įgyvendina projektus, organizuoja mokymus, dalijasi gerąja patirtimi. Tobulėjančios technologijos skatina bibliotekas diegti įvairias naujoves, stengtis savo paslaugas pristatyti moderniai, kviesti lankytojus į naujai įrengtas erdves. Smagu, kad atnaujinamos ar į naujas patalpas persikelia ne tik didžiosios bibliotekos, bet ir jų padaliniai, kaimo bibliotekos. Tuo džiaugiamės žurnalo puslapiuose.
23
Lietuvos bibliotekų tinklą sudaro apie 2400 skirtingų rūšių bibliotekų. Penkios apskričių, 1236 savivaldybių (miestų ir rajonų) viešosios bibliotekos per mėnesį surengia daugybę renginių – taigi visų jų apžvelgti neįmanoma. Tačiau visada stengiamės pristatyti reikšmingesnius, pateikti kuo platesnės geografijos naujienas. Yra labai aktyviai savo veiklą viešinančių ir mums rašančių bibliotekų, kitos apsiriboja informacijos skelbimu savoje svetainėje ar vietos spaudoje. Vis dėlto kviečiame visas bibliotekas bendradarbiauti, dalytis savo sumanymais, siūlyti įdomias temas. Ir, aišku, nepykti, jei dėl vietos stokos kokios žinutės neišspausdinome. Rašykite mums į redakcijos paštą tk@lnb.lt!
Kostas Stankevičius, dizaineris Kiek laiko dirbate redakcijoje? Nuo 2004 m., taigi – jau penkiolika metų. Žurnalo turinys ir forma – ar jie vienodai svarbūs? Kiek profesiniam, nekomerciniam žurnalui svarbi jo išvaizda? Manau, kad kiekvieno leidinio skaitytojui turinys yra svarbesnis už formą. Tačiau tai nereiškia, kad išvaizda visai nesvarbi. Man, kaip dizaineriui, forma yra svarbiausia. Kartais turinys nulemia dizaino pobūdį, bet ten, kur turinys nedaro didesnės įtakos, pritaikau visas grafinio dizaino žinias, įgytas dirbant su komerciniais projektais. Naujausios šriftų, Nuotr. iš asmeninio albumo kompozicijos, spalvų mados atsiduria ir „Tarp knygų“ makete. Tai gali būti visiška smulkmena ir daugelis skaitytojų jos nepastebės, bet kiekvieno numerio dizaine yra kas nors naujo. Gal ne visi kultūriniai leidiniai turi tinkamas aplinkybes tobulinti savo išvaizdą, bet jei tokios sąlygos yra, tai privalu jomis pasinaudoti ir gerinti dizaino kokybę.
Violeta Kuzmaitė, kultūrinės veiklos vadybininkė Kiek laiko dirbate redakcijoje? Leidybos skyriuje dirbu nuo 2007 m., o prie redakcijos prisijungiau 2018-aisiais. Mano darbas – platinti jau išleistą žurnalą, rūpintis sklaidos kanalais, pasiekti kuo didesnę auditoriją. Anksčiau žurnalą buvo galima tik prenumeruoti, dabar jis visada laisvai prieinamas Nacionalinės bibliotekos skaityklose, jį įsigyti kviečiame ir bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte, taip pat susisiekus su redakcija. Kaip manote, kas lemia žurnalo skaitomumą, auditorijos pokyčius? Žurnale atsiranda daugiau straipsnių, kurie įdomūs platesniam visuomenės sluoksniui, ne tik bibliotekininkams. Natūralu, kad žurnalas skaitomas kitaip nei knygos: skaitai ne viską, ne iš eilės, pirmiausia renkiesi tai, kas tuo metu tau įdomiausia. Manau, daugeliui ypač patinka skaityti apie kitų bibliotekų gerąsias patirtis, straipsnius kultūros temomis. Iš patirties galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Laisvalaikio skaitykloje ar kavinėje bibliotekos antrame aukšte žurnalas dažnai būna „suskaitytas“ arba išvis dingsta. Vadinasi, žmonėms jis įdomus. Kosto Stankevičiaus nuotr.
24
KRONIKA
JUBILIEJINĖS STATULĖLĖS JAU TURI SAVO ŠEIMININKUS Balandžio 4 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA), švenčiančios savo veiklos 20-metį, visuotinis narių susirinkimas. Gausiai susirinkusius bibliotekų atstovus pasveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, naujai išrinktas Marijampolės meras Povilas Isoda.
Kultūros ministras M. Kvietkauskas pokalbyje su bibliotekų vadovais diskutavo apie bibliotekų vaidmenį ir jų įvaizdžio didinimo galimybes, pristatė Kultūros ministerijos požiūrį į daugiafunkcių centrų steigimą, bibliotekos specialistų kvalifikacijos tobulinimą, aptarė Vyriausybės programoje akcentuojamo Kultūros ministerijos bendradarbiavimo su asociacijomis atnaujinimo ir plėtros būdų klausimus. Susirinkime skaityti ir kiti turiningi pranešimai įgyvendinamų projektų klausimais. 20 metų asociacijos veiklą apžvelgė ir pristatė LSVBA prezidentė Danguolė Abazoriuvienė. Buvo prisimintos ir asociacijos ištakos, ir buvusieji asociacijos įkūrėjai bei nariai. Padėkos – angelų skulptūrėlės – buvo įteiktos pirmajam asociacijos pirmininkui Zenonui Vaškevičiui ir jo pagalbininkėms – Danutei Karlienei ir Vidai Garunkštytei. Gėlių žiedais apdovanoti ir buvę bibliotekų vadovai, dalyvavę šventiniame susirinkime. 32
Iškilmingo LSVBA visuotinio susirinkimo svečiai (iš kairės): Marijampolės savivaldybės atstovė Jūratė Zakaravičienė, Marijampolės meras Povilas Izoda, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Dainos Sutkevičienės nuotr.
Už 2018 m. veiklą apdovanotų bibliotekų atstovai ir nominacijas įteikę Danguolė Abazoriuvienė (trečia iš dešinės) ir Albertas Šermokas (ketvirtas iš dešinės). Dainos Sutkevičienės nuotr.
Visi nekantriai laukė jau šeštąjį kartą organizuoto Metų nominacijų konkurso rezultatų. Vertinimo komisijos pirmininkė D. Karlienė supažindino, kad konkursui iš viso buvo pateiktos 44 paraiškos: 26 – savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje ir 18 – viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Komisijos nariai, svarstydami pateiktas paraiškas, vadovavosi patvirtintais konkurso nuostatais ir vertino bibliotekų per 2018 metus vykdytas išskirtines, kūrybiškas ir inovatyvias veiklas. Apdovanojimus ir padėkas konkurso nugalėtojams teikė asociacijos prezidentė D. Abazoriuvienė ir pagrindinio konkurso rėmėjo UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas. Už 2018 metų veiklą bibliotekos buvo įvertintos ir apdovanotos devyniose nominacijose.
SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS
Inovacijų biblioteka pripažinta Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka – už originalią veiklą panaudojant IT technologijas, diegiant kitas netradicines paslaugas, įvairias edukacines veiklas, neformalųjį švietimą. Lietuviškiausia biblioteka išrinkta Marijam polės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka – už įdomias iniciatyvas skaitymo skatinimo srityje ir gimtosios kalbos bei literatūros puoselėjimo tradicijas. Partnerysčių biblioteka paskelbta Zarasų rajo no savivaldybės viešoji biblioteka – už iniciatyvas telkiant bendruomenę, veiklas, mažinančias socialinę atskirtį, bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir asmenimis. Nominacija „Biblioteka – vaikų ir jaunimo drau gas“ atiteko Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai – už prasmingą veiklą su vaikais ir jaunimu.
VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ PADALINIAI (FILIALAI)
Bendruomeniškiausia biblioteka paskelbtas Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios biblio tekos Žiežmarių padalinys – už įvairiapusišką veiklą ir iniciatyvas telkiant miestelio / kaimo bendruomenę, bendradarbiavimą su kitomis joje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis. Kūrybiškiausia biblioteka tapo Klaipėdos mies to savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios biblio tekos padalinys – Vaikų ir jaunimo skyrius – už įdomias iniciatyvas skaitymo skatinimo srityje. Nominacija „Biblioteka – geriausias vaikų ir jaunimo draugas“ teko Vilkaviškio rajono savival dybės viešosios bibliotekos filialui – Karklinių bib liotekai – už įspūdingą veiklą su vaikais ir jaunimu. Draugiškiausia biblioteka pripažintas Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aukš tadvario filialas – už prasmingą veiklą, mažinančią socialinę atskirtį (neįgaliųjų integraciją ir darbą su socialinės rizikos šeimomis, senjorais ir pan.). Netradicine biblioteka paskelbta Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos struktūrinis terito rinis padalinys – Kužių biblioteka – už inovatyvią veiklą panaudojant IT technologijas, netradicinių paslaugų plėtrą ir jų dermę su tradicinėmis bibliotekos paslaugomis. Nutilus šventiniams šurmuliui, asociacijos nariai, pradėję skaičiuoti trečiąją savo organizacijos veiklos dešimtmetį, ir toliau sėkmingai plėtoja savo veiklas, ieško naujų partnerių, kartu sprendžia savivaldybių viešosioms bibliotekoms svarbias problemas. Dėkojame nenuilstančiai Asociacijos prezidentei Danguolei Abazoriuvienei už jos atsidavimą šiai veiklai.
Daina Sutkevičienė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė, LSVBA tarybos narė
33
IN THIS ISSUE Lolita Varanavičienė. Attending the Mažvydas Library Used to Be a Standard to Be Followed, and Now It is Simply Imperative 1
Jolanta Budriūnienė. The History of Publishing in the Baltics: Both at an Exhibition and in a Book
2019 is the year of the 100th anniversary of the establishment of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. On this occasion, we present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. This issue’s guest is Lolita Varanavičienė, the executive of the publishing company Tyto alba. She speaks about her own world of books, which has been accompanying her since her childhood and never lacked events, but in which she always felt safe. Her relationship with the library started as far back as her study years, when she needed literature for her studies, and now the publishing company under her management is the National Library’s long-term customer and partner.
The Director of the Documentary Heritage Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Jolanta Budriūnienė sums up the results from the publishing history related joint project by the National Libraries of Estonia, Latvia and Lithuania prompted by the centenaries of the Baltic States commemorated in 2018. The final focal points of the project were the following: a research conference in Riga presenting peculiarities of the publishing in the three countries during the interwar period and the publication of the catalogue “The Baltic Books 1918–1940”. But the most important event within this project was the exhibition “To Be Forbidden: The Baltic Books 1918–1940”, which was travelling along the route between Vilnius, Tallinn and Riga starting with the March of the previous year up to March this year.
Vaidenė Grybauskaitė. The National Library Week Opened on the World Book Day 3 This issue addresses the 19th National Library Week organized by the Lithuanian Librarians Association (23–29 April), which started at all Lithuania’s libraries with the theme “Come – Get to Know and Learn”. Traditionally, during the Week’s official opening at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, awards are presented to the best librarians of the previous year and they are presented prizes by the Ministry of Culture.
Dalia Cidzikaitė. Literature Awards in Lithuania: Polyphony or Cacophony? 4 Dr. Dalia Cidzikaitė, the senior methodologist for research at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, surveys the discussion held during the Vilnius Book Fair “What awards does the Lithuanian literature need?” At present, more than 30 more or less known awards are presented to literary authors in Lithuania. Which of them is the most significant and valid? The discussion involved the literature researchers Prof. Dr. Vytautas Bikulčius and Prof. Dr. Jūratė Sprindytė, the Chairperson of the Lithuanian Writers Association Birutė Jonuškaitė and the poet Donatas Petrošius.
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. A Significant Legal Document, But Not Without Compromise 7 While the European Union is preparing a reform of its copyright related law because of the increasing role of digital technologies, Vilnius University’s Faculty of Law together with partners held the seminar and discussion “Social Impact of EU’s Copyright Reform” at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The directive proposed by the European Parliament and by the Council on copyright in the digital single market was adopted on 26 March. In this publication, the Executive Director of the Lithuanian Publishers Association Rūta Elijošaitytė-Kaikarė introduces several contradictory provisions of the directive, which were addressed at the seminar by the executive of the Science Centre of European Private Law and Intellectual Property Law Prof. Dr. Vytautas Mizaras.
Violeta Černiauskaitė. End of Negotiations on “The Lithuanian–English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science Terms”
9
The Board on Terminology at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has ended negotiations on the electronic “Lithuanian–English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science Terms” under preparation, which will be a significant contribution to the quality of terminology control. A bilingual framework (Lithuanian–English) has been chosen for the Dictionary, which is the prevailing pattern within the world’s lexicographic practice. The new Dictionary presents more than eight thousand Lithuanian librarianship, information and book science terms.
Vaiva Markevičiūtė. Piktukas, nelabošius, gaudadūšis, etc.: The Diversity of Demon Names
12
Under the heading “New publications” we introduce the monograph by Vilnius University’s Dr. Habilitatus Birutė Jasiūnaitė Lietuvių velniavardžiai (“Lithuanian Names for the Demon”) (2018). The monograph presents synchronic investigation of names (lexical units) of the demon occurring in various Lithuanian dialects and folklore texts. The monograph‘s author counted 482 such names! Why so many? The author explains it as wishing to denominate something that is taboo by each time giving it a new name. Furthermore, the demon stands out among other mythical beings in terms of the abundance of its names, in the words of Jasiūnaitė, “because of its significant role in the Christian demonology.”
Nijolia Kasparavičienė. The History of Four Books
14
16
Nijolia Kasparavičienė from the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library presents old publications preserved at this Library. It is interesting that all of them are in some way related to France: the oldest book (from the 17th century) preserved within the Library’s collection is in French; the publication Letuviškas albumas (“The Lithuanian Album”) reminds us about Lithuania’s debut at the 1900 Paris Exposition; and a peculiar feature regarding the album of the Rouard Shop in Paris (1932) presenting works of decorative glass and porcelain is the fact that a document was discovered within it addressed to the Minister of Foreign Affairs of the Interwar Lithuania Juozas Urbšys.
Jūratė Bičkauskienė: “The Editorial Board Knows No Routine”
19
On the occasion of the 70th anniversary of the monthly magazine of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Tarp knygų, its editorin-chief Jūratė Bičkauskienė tells about long-standing traditions of the magazine and about how it evolved alongside social and technological changes that occurred after the restoration of Lithuania’s independence. She shares her insights about what a professional magazine for librarians should be and its role within the cultural arena. (Interviewed by Vaiva Markevičiūtė)
Tarp knygų in the April of the Year...
25
The monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrates its 70th anniversary this year. On this occasion, the editorial board, by looking through the pages of the April issues from previous years, recalls interesting news published in the magazine and anniversaries important for the librarians’ community and the entire Lithuania. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)
Dainius Vaitiekūnas, Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. The Family as a Harbour to Which He Always Wished to Return
28
At the start of 2019, the collection of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania was enriched by documents related to the Lithuanian writer Algimantas Zurba (1942–2018): manuscripts of his novels, novellas and short stories and their versions; outlines of various conceptions, sketches, drafts of articles and reviews, correspondence documents and photographs. The writer’s archives was donated to the Library by his wife Laima Zurbienė. This article’s authors spoke with her about Zurba’s personality and his creative “backstage”.
Daina Sutkevičienė. Commemorative Figurines for Municipal Public Libraries
32
This year marks the 20th anniversary of the Association of Lithuanian Municipal Public Libraries. There was the all-hands meeting held at the Marijampolė Petras Kriaučiūnas Public Library, which included reports about the Association’s activities and presentation of awards in nine nominations (the sixth in a row) to municipal public libraries and their branches.
Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
2019 Nr. 04 (723) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-04-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 520 egz. Užs. Nr. 41752 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius
TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 04 (723) 2019 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
Mokomoji medžiaga mokslininkams ir kitiems tyrėjams
EFEKTYVUS ELEKTRONINIŲ MOKSLO INFORMACIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS open.ktu.edu/course/view.php?id=37
Mokomoji medžiaga sukurta įgyvendinant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“