2017 12a

Gruodis | 2017

šiame numeryje #Gyvasžodis

Giedrius Kuprevičius. Esė apie laiką Tema / Bibliotekų Kalėdos

1 4, 14

Šiandien aktualu

Žinia kultūros įstaigoms: vartotojai tampa išrankūs.

Parengė Vaidenė Grybauskaitė

6

Gerosios patirtys

4

Ramunė Petuchovaitė. Kai esi pasaulio bibliotekų bendruomenės dalis 9 Nauji leidiniai

Zita Tiukšienė. Kraštotyrinė veikla bibliotekose

16

Pokalbis

Kuo kvepėjo Reformacijos džinas. Parengė Milda Kvizikevičiūtė, Gintarė Petuchovaitė, Asta Stirbytė

19

Tautinio kostiumo metai

Elvyda Lazauskaitė. Brangintina tautinės tapatybės išraiška 24 Žmonės ir laikas

Laura Strabulė. Itališkojo bel canto meistras: Jono Būtėno įrašai gramofono plokštelėse 27

9

Tarptautinis bendradarbiavimas

Rasa Griškevičienė. Viešnagė pas išradingai dirbančius kolegas 32 Kronika

35

2017 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

40

24 Kosto Stankevičiaus (4), EIFL (fotografas Darrenas Hoerneris) (9) ir Lietuvos nacionalinio muziejaus (fotografas Arūnas Baltėnas) (24) nuotraukos

Redakcija

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris)

Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič

Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

VirŠeliuose

Pirmame: Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos erdves kalėdiniu laikotarpiu papuošė dailininkės Birutės Povilauskienės sukurta kompozicija. Įdomu, kad dailininkė puošmenoms panaudojo ir senų nurašytų knygų lapus. Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Štai tokį lietuvių tautinių drabužių rinkinį, sklaidydami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų knygų puslapius, sukaupėme „Tarp knygų“ viršeliuose. O kur yra didžiausias Lietuvoje autentiškų tautinių kostiumų rinkinys, sužinosite skaitydami žurnalą.

#gyvasžodis

ESĖ APIE LAIKĄ

Prof. Giedrius Kuprevičius. Aliaus Koroliovo nuotr.

2017-aisiais atradau Martiną Lutherį, kuris tarsi ir perspėjimų. Kiekviena knyga gali būti biblinė, jei raktinė figūra naujoviškai paaiškino man daugybę joje įskaitysi daugiau, nei pats esi atradęs ar patyręs. dabar vykstančių reiškinių. Katalikui gal tokia ato- Tokių knygų yra kiekvienuose namuose, net ir jei danga galėtų būti ir trikdanti, tačiau jei esi dar ir ten tėra tik viena knyga. Gal ji tam ją turinčiajam kūrybos žmogus, tokie atradimai suteikia palaimos. pati svarbiausia?

Svarbiausia žinia, kuri atėjo su Praėję metai buvo kupini neReformacijos jubiliejumi, – ne intikėtumų, kurie, kai pažvelgi dulgencijų kritika ar diskusija apie giliau, visi turėjo priežastis. Mes Mes ir tik mes dievobaimingumo dydį, o pamoka, esame tų priežasčių kūrėjai. Mes projektuojame Lietuvos ir tik mes projektuojame Lietuvos ugdanti manyje gebėjimą gyventi be tarpininko. Žydai dažnai klausia dabartį ir kažkiek – ateitį. dabartį ir kažkiek – ateitį. Dauvienas kito: ar pasitiki manimi? Ir gybė išorės veiksnių tuos mūsų Daugybė išorės veiksnių atsako: ne. Kodėl turiu pasitikėti taprojektus koreguoja, papildo arba tuos mūsų projektus vimi, nežinodamas, ar tu pasitikėsi nuskurdina, tačiau ir juos, tuos manimi? Tad pasitikėk tik savimi. veiksnius, pasirenkame mes, o koreguoja <...>, Deja, tokia elgsena turi du galus: ji ne kažkas iš dangaus. Labai daug tačiau ir tuos veiksnius tave uždaro savyje ir paverčia viemūsuose nesantarvės, susipriešipasirenkame mes. ninteliu teisingai besielgiančiu, išnimo, pykčio ir pagiežos. Kultūra guja iš tavęs kitą, kritiškai mąstantį jaučiasi nepatogiai, kai pro ją tave. O iš kito galo – ugdo tavyje praeiname jos nepastebėdami. Ji totalinį nepasitikėjimą viskuo, kas vyksta aplinkui. nei sumažėja, nei padidėja nuo to, tik susigūžia, Tuomet – čia ir slypi manojo atradimo esmė – gelbsti prityla, nuščiūva. Ji šiaip – nebylė, nes mes esame Knyga. Sakysite, kodėl nesakau – Biblija? Ogi todėl, jos burnos, ji – neregė, nes mes esame jos akys, ji ir kad ji taip pat – tik knyga. Tiesa, išskirtinė, kitokia, be kojų, rankų, ausų ir raumenų – nes mes esame įvairi ir kartu vieninga. Tačiau ir jos tekstai sudėti jos viso gyvybingumo ir sveikatos turėtojai. Ir kai iš siužetų, įžvalgų, ketinimų, atradimų ir praradimų visas tas galias iš savęs išmetame, iššvaistome, ji patirčių, iš patarlių ir regėjimų, išminties rinkinių bejėgė ką nors pati padaryti. Jai belieka tik kantriai

„

1

„

laukti mūsų susipratimo, meilės ir žodis „projektas“ tapo lyg atsipraKiekviena knyga atsidavimo. šymu, pasiteisinimu, kad tasai kūKultūra nėra vien menas ar gali būti biblinė, jei joje rybinis darbelis tėra tik projektas, kūryba. Ji turėtų dalyvauti visose apmatai. Bet ne pamatai. O įskaitysi daugiau, nei pats eskizas, mūsų veiklose – nuo politikos iki jei ir pamatai, tai suvoki, kad matai esi atradęs ar patyręs. pedagogikos, nuo ekonomikos ne įvykį, o menką, vienadienį žaisiki šeimos. Nėra sričių, kurioms lą. Kultūra tokius apeina, aplenkia. sektųsi, jei kultūrą iš tos sėkmės Juk, įsitvirtinusi menkume, ji ir pati išgujame. Negali sektis politikui ar verslininkui be sumenkėtų. Kaip sako, menkė – taip pat žuvis, bet gebėjimo aprėpti kontekstą, be visumos pojūčio, be ne eršketas... analizės būdų. Lygiai taip pat bejėgis be kultūros Mane daug kas glumina šiame pasaulyje benir kūrėjas, įtikėjęs vienadienio kūrinio žavumu ir drai ir Lietuvoje skyrium. Visur rasime dvasinio, dviejų minučių šlove medijose. Kūryba yra kažkas moralinio nuosmukio žymių, tačiau kai tos žymės daugiau nei šlovė ar dėmesys. Ji gimsta tyloje ir gi- tampa nesulaikomai plintančiomis dėmėmis, kai liuose, dažnai kankinamai sunkiuose apmąstymuose. prastumas ir neišmanymas pradeda diktuoti savo Kūrėjas, prieš imdamasis vienos ar kitos temos, turi taisykles, dažniausiai pasižyminčias paikumu ir ne tik jausti rankoje tvirtai laikąs savo meno kūrybai arogancija, labai sunku ne tik tuos neišmanėlius reikalingą įnagį, bet būti taipgi tvirtas savo įsitiki- iš šalies paprotinti, bet ir pačiam vis sunkiau nimais, drąsa, kad toji tema tikrai svarbi, kad su ja motyvuoti savo veiklą, idėjas. Štai vienas įtakinjis praneš amžininkams svarbią žinią, sukrės juos, gas didelio miesto pareigūnas viešai prisipažįsta įtikins, pakels dvasią. Dažnai, elgdamiesi atvirkščiai, neskaitąs knygų, nes tam yra internetas. Tuomet ir tolstame nuo kultūros, nuo žmogiškumo esmės, nuo pagalvoju: jei ir viešai giriasi, kad knygų neskaitąs, humanizmo. tai gal tokių yra gerokai daugiau? O jeigu jie užima Humanizmo esmė pasireiškia komunikuojant. pareigas, postus? Kokie motyvai tuomet lemia jų Nėra bendruomeninių ryšių – nėra ir bendravimo. idėjas ir sprendimus? Mane baugina ateitis, kurioje Tiesa, tie ryšiai gali būti labai įvairūs. Ir jų kokybė raštingi beraščiai vadovaus gerokai už juos labiau gali labai skirtis, kaip ir jų turinys. Dabar pasaulį raštingiems ir išsilavinusiems. Kol kas visuomenė apraizgė socialiniai tinklai. Juose žmonės ieško at- tokiai ateičiai priešinasi neleistinai vangiai. sako į tą patį klausimą, koks kankina juos per visas Tačiau esu optimistas ir tikiu, kad ir šiais laicivilizacijas, – kas esu aš, vienišas žmogus šiame kais turime puikių knygų, spektaklių, simfonijų. neaprėpiamame pasaulyje? Tas klausimas sudėtas Ne visuomet mums pavyksta, kai kada gražios ir į milijonus knygų, kurios dabar taip karštligiškai idėjos projektais tik ir telieka. Tačiau tegu bus ir transportuojamos į skaitmeninę erdvę, į žinių debe- projektų, svajų, ketinimų. 2018-ieji paženklinti sis. Tie, kurie neskaitė spausdintų knygų, puolė jas svarbiu Lietuvos valstybingumo jubiliejumi. Markrimsti elektroninėse bibliotekose, laikydami ranko- tinas Lutheris tikriausiai apsidžiaugtų, sužinojęs, se vieną puslapį beturintį ekraną. Kitaip skaitydami, kad būtent reformacija tapo vienu iš lietuvybę jie vis tiek skaito, ir tai yra geriausia žinia kultūrai. labiausiai įtvirtinančių stulpų, be kurių ir mūsų Tiesa, skaito daug, tačiau ne visuomet pasirinkdami, kalba, ir mokslas, o su jais ir kultūros namas būtų o vadovaudamiesi reklama, įsakmiai leidyklų siūlo- silpnesnis, o ir gerokai sunkiau būtume taisę kelius mas knygas, kurios ne visuomet vertos joms skirto į moderniąją europinę kultūrą. Tad, kai priglusite laiko. Socialiniuose tinkluose gali užtikti žinių bei prie lietuvių kalba parašytų knygų, prie Biblijos, atgarsių apie tokius skaitinius. Dažnai dominuoja Katekizmo, kai sugiedosite lietuviškas giesmes skandalus sukėlusios knygos arba nepelnytai išgar- savo bažnyčiose ir per tautos šventes – argi nėra bintos. Čia kaip su popmuzika – skanu, kol madinga, tai stebuklas, kad Dievulis mums leido gyventi kol kasdien atpažįstamai aidi eteryje. Rečiau kuris tokioje įdomioje epochoje, leidžiančioje mums kūrinėlis ilgiau užsilaiko, o ir dažniausiai neatlaiko laisvai keliauti, nevaržomai reikšti savo mintis, moralinės senatvės, tampa tik tam tikro epochos skaityti dažnai vieną kitai prieštaraujančias knygas tarpsnio ženkliuku. Knygos irgi turi savo laiką. sava kalba? Argi ne stebuklas, kad Kultūra stovi Vienos gyvos šimtmečiais, kitos – kaip beletrizuoti visai šalia, čia pat, laukdama, kad mes dar drąsiau scenarijai – muvelės (nuo angliško movie – „kino žengsime žingsnį link jos. Ir tuomet paaiškės, kad filmas“), skaitalas be jokios meninės vertės. Tokios esame nepaprastai stiprūs. paikos literatūros buvo visais laikais: dar antikinės Romos poetas Ovidijus skundėsi laiške savo drau2017-12-08 gui, kad visai nebeliko geros poezijos, o teatras tapo pigaus pasilinksminimo vieta... Dabar taip pat galėProf. Giedrius Kuprevičius tume priekaištauti mūsų poetams ir teatralams, kad Kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas sulaukiame nykių projektų. O gal ir taip pamėgtas

2

Mielieji, prabėgo dar vieni – 2017-ieji – metai...

Lietuvos bibliotekų bendruomenei jie buvo svarbūs dideliais darbais ir esminiais bibliotekų veiklos pokyčiais.

Ypač džiugu, kad po rekonstrukcijos erdvėmis ir intensyviomis veiklomis atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė biblioteka vėl pilna lankytojų ir renginių. Šias permainas pastebėjo ir tarptautinė bibliotekų bendruomenė.

Linkiu, kad kiekvienas iš mūsų – taip pat ir žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojai – ir toliau nenustotų tobulėti, neprarastų ryžto, drąsos siekdami naujovių ir žinių.

Gražiausių metų švenčių proga visiems Jums ir Jūsų brangiausiems žmonėms linkiu giedriausios šventinės nuotaikos ir sėkmingų, prasmingų 2018 metų!

Prof. dr. RENALDAS GUDAUSKAS Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Mieli skaitytojai , džiaugiamės ir dėkojame , kad 2017-aisiais skaitėte žurnalą „Tarp knygų“.

Viliamės, kad redakcijos pastangos sudominti Jus neliko nepastebėtos ir paskatins draugauti su mumis ir ateinančiais metais.

Kviečiame vėl būti kartu!

Linkime turiningų ir įkvepiančių 2018-ųjų! „Tarp knygų“ redakcija Užsiprenumeruoti žurnalą galima kiekvieną mėnesį iki 20 d. visuose „Lietuvos pašto“ skyriuose arba galima kreiptis į žurnalo redakciją el. paštu tk@lnb.lt.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų), pristatymo kaina: mieste – 0,34 €, kaime – 0,51 €.

3

šiandien aktualu

Žinia kultūros įstaigoms: var­totojai tampa išrankūs

Viktorija Jonikova tyrimo rezultatus pristatė per Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtą konferenciją „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Veiklą planuojančioms ir apie ateitį mąstančioms kultūros įstaigoms, tarp kurių yra ir bibliotekos, svarbu matyti ir tinkamai įvertinti tiek esamą situaciją, tiek tam tikras kultūros lauke vykstančias slinktis, gyventojų nuostatų ir įpročių pokyčius, jų įsitraukimo į kultūrinį gyvenimą tendencijas. Tai suprasti padės Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Manome, kad atsižvelgti į tyrimo rezultatus būtų naudinga ir bibliotekininkų bendruomenei.

Minėtą tyrimą 2017 m. atliko UAB Socialinės in­ for­macijos centras. Šiuo darbu norėta sužinoti gyven­ tojų nuomonę apie kultūros produktų / paslaugų prieinamumą ir kokybę; apžvelgti gyventojų kultūros paslaugų vartojimo įpročius ir dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje. Tyrimo rezultatai padės įvertinti piliečių dalyvavimo šioje srityje ir pasitenkinimo paslaugomis pokytį per 2014–2016 metus.

Tyrėjai dirbo taikydami Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms rekomenduojamą duomenų rinkimo metodiką, kad atlikto tyrimo rezultatus būtų galima palyginti visose ES šalyse. Antrą kartą Lietuvoje vykdytą tyrimą (pirmas – 2014 m.) ir jo rezultatus gruodžio 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje konferencijoje „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“ pristatė Socialinės informacijos centro vyr. projektų vadovė Viktorija Jonikova.

6

Vartoja beveik visi, o kūrėjų perpus mažiau Buvo analizuojamos įvairios kultūros sritys: scenos meno, vaizduojamojo meno ir amatų, kultūros paveldo, knygų ir spaudos, viešųjų bibliotekų, kino ir videofilmų, radijo, televizijos ir interneto. Į šias sritis pažvelgta trimis aspektais: kaip gyventojai dalyvauja (kuria įvairiose srityse) kultūroje; koks savanoriavimo kultūrinėje veikloje mastas ir koks kultūros vartojimo lygis. Vertintas visų šių sričių prieinamumas gyventojams ir kultūros paslaugų kokybė. Tyrimas parodė, kad vienaip ar kitaip kultūrą vartoja beveik visi Lietuvos gyventojai (99,8 proc.), dalyLietuvos gyventojai vauja kultūroje – 41 proc., įvairiomis kaip kokybiškiausias formomis savanoriauja – 19 proc. vertina viešųjų Lyginant, kaip nuo 2014 m. pasikeitė padėtis, galima konstatuoti, kad bibliotekų paslaugas. iš esmės ji nelabai keičiasi, tik reikia

„

„

paminėti, kad kuriančiųjų kultūrą pasireiškia žiūrint televizijos laidas (40 Žmonės kraustosi šiek tiek padaugėjo. proc.); lankantis parodose (25 proc.).

Dalyvavimas kultūrinėje veikloje.

Beje, tiesioginis lankymasis muzieį socialinius tinklus: Remiantis tyrimo duomenimis, juose, parodose, galerijose menksta, naudojimasis tenka paneigti teiginį, esą kultūra viskas persikelia į patrauklios interakinternetu ir socialiniais tyviai pateiktos informacijos vartojimą yra tik did­miesčiuose, o kaimuose / regionuose jos nėra. Tyrimas rodo, internete, televizijoje. Su kultūros tinklais išaugo ir kad 2017 m. prie kultūros kūrimo paveldu siejamuose muziejuose ar didmiesčiuose, ir prisidėjo 45 proc. didmiesčių gygalerijose lankytojų per trejus metus kaimuose. ventojų ir 40 proc. kaimų / regionų sumažėjo 8 procentiniais punktais, jie gyventojų. Įdomu, kad regionų perėjo į internetą ir dabar „kultūros gyventojų dalyvavimas kultūroje paveldą vartoja“ internetu. per pastaruosius trejus metus pastebimai išaugo.

Tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus Jie aktyviau domisi menine fotografija (telefonais spausdintinę knygą bent kartą skaitė 66 proc. gyvendaro menines nuotraukas ir kelia į internetą), kuria tojų, o skaitmeninę knygą – 21 proc., t. y. penktadalis vaizduojamąjį meną, imasi amatų (piešimas, tapyba, gyventojų. Pirko knygą – 50 proc. gyventojų, t. y. kas tekstilės darbai), įsitraukia į kolekcionavimą, knygų antras. Gana žymus keitimosi knygomis reiškinys – dovanojimą bibliotekoms. tai daro 37 proc. gyventojų.

Jeigu žiūrėtume, kaip aktyviai Lietuvos gyventojai Remiantis tyrimu, galima teigti, kad žurnalai dalyvauja kultūrinėse veiklose, tai aktyviausiai kuria- dažniau skaitomi spausdintu formatu, o laikraščiai mas vaizduojamasis menas ir amatai, populiarios kul- vis labiau pereina į internetą. V. Jonikovos teigimu, tūros paveldo, scenos meno sritys. Tiek 2014 m., tiek jau galima konstatuoti popierinio laikraščio mirtį.

2017 m. viešosiose bibliotekose savanoriavo 2 proc. gyventojų, tačiau ši veikla daugiausia siejama su knygų Kiek dar galima pritraukti dalyvių Žinant, kiek gyventojų dalyvauja kultūroje (viedovanojimu bibliotekoms ar dalyvavimu jas renkant.

Kultūros paslaugų vartojimas. Domėdamiesi noje ar kitoje srityje), kultūros įstaigoms svarbu tyrimo rezultatais, vienoje srityje nuo 2014 m. iki numatyti, kiek potencialiai jų galima pritraukti, – 2017 m. matome įspūdingiausią šuolį – tai gyven- kalbama apie tuos, kurie nedalyvauja šiame gyvenitojų dalyvavimas socialiniuose tinkluose. Galima me, bet yra linkę tai daryti. Taip pat reikia įsivertinti, sakyti, žmonės kraustosi į socialinius tinklus. Nau- kurios kultūros sritys turi didžiausią potencialą pridojimasis internetu ir socialiniais tinklais išaugo ir traukti naujų kultūros kūrėjų ir šios veiklos dalyvių.

Tyrimas rodo, kad prie scenos meno prisideda didmiesčiuose, ir miesteliuose, ir kaimuose. Pavyzdžiui, 2014 m. tokiomis paslaugomis naudojosi tik 14 proc. gyventojų, o 15 proc. norėtų dalyvauti, kas trečias kaimo gyventojas, dabar – kas antras. jeigu rastų galimybę. Kultūrinio turinio internete Šį faktą ypač svarbu turėti omenyje galvojant apie kūrėjų (kai žmonės laisvalaikiu kuria žaidimus, tinklaraščius ar kokius kitus pasakojimus) yra makultūros paslaugų vartojimą.

Jeigu kalbėtume apie kultūros vartojimą vaizduoja- žiau negu norinčiųjų dalyvauti. Tokia pati situacija mojo meno ir amatų srityje, daugiausia tas vartojimas kalbant apie vaidybinių filmų ar videomeno (vaizdo įrašų) kūrimą – kuriančiųjų yra mažiau negu norinčiųjų tai daryti. Kai kuriose bibliotekose buvo vykdomi projektai, per kuriuos Kultūros paslaugų prieinamumo pokytis gyventojai buvo mokomi kurti PAGERĖJO filmus, ir tai buvo labai paklausu.

KULTŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS BENDRAI - 12 p.p.

Savanoriavimas bibliotekose – nePABLOGĖJO mažai potencialo turinti sritis, tik viešųjų bibliotekų 2 p.p. reikia tinkamai ją pateikti ir labiau ja sudominti. knygų, periodinių leidinių

-8 p.p.

kino filmų

-10 p.p.

muziejų, kultūros paminklų, archeologinių vietų

-12 p.p.

vaizduojamojo meno bei amatų parodų scenos meno renginių

Bibliotekų paslaugų poreikis ir kokybė Beveik visų kultūros sričių prieinamumas per pastaruosius trejus metus Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, ypač jei kalbėsime apie scenos meno renginius. 23 procentiniams punktams gyventojų yra sunkiau

-17 p.p.

-23 p.p.

SIC iliustr.

12

7

„

arba neįmanoma nueiti į dramos, tekoje naudojasi 7 proc. gyventojų; Žurnalai dažniau operos spektaklį ar koncertą, daukursuose ar mokymuose dalyvavo gelis rečiau lankosi vaizduojamojo skaitomi spausdinti, 3 proc. gyventojų. Per visą Lietuvą meno parodose, muziejuose. Tyriskaičius atrodo nedidelis, bet o laikraščiai pereina į šis mo atlikėjai daro prielaidą, kad dėl jei 3 proc. gyventojų bibliotekoje internetą. V. Jonikovos išmoko kokių nors sau aktualių ir euro įvedimo 2015 m. sumažėjo žmonių finansiniai pajėgumai. Tonaudingų dalykų, tai vertintina kaip teigimu, galima dėl šiame kontekste iškyla viešoji rodiklis. konstatuoti popierinio geras biblioteka, socialinės-ekonominės Bibliotekų renginiuose dalyvavo laikraščio mirtį. atskirties fone ji tampa centru, ku8 proc. gyventojų; 12 proc. – apriame socialinė atskirtis negalioja. žiūrėjo jose rengiamas parodas. Šie Galima pasidžiaugti, kad Lietuskaičiai rodo, kad biblioteka funkvos gyventojai kaip kokybiškiausias vertina viešųjų cionuoja kaip bendruomenės centras, tenkinantis bibliotekų paslaugas, t. y. 85 proc. jų bibliotekų ne vieną, o kompleksinius gyventojų poreikius. paslaugas laiko kokybiškomis (bibliotekos sugeĮdomu pasižiūrėti, kuriame gyventojų segmente bėjo šį rodiklį šiek tiek pagerinti). Kiek mažiau yra daugiausia bibliotekų lankytojų. Jų nėra tarp vertinama knygų ir periodinių leidinių kokybė, masinės kultūros vartotojų (0 proc.), taip pat tarp mažiausiai kokybiška gyventojams atrodo kultūros nusivylusių ir abejingų kultūrai (0 proc.). Aktyvūs paveldo apsauga. kultūros puoselėtojai tikrai dažnai ateina į biblioNors kartą per pastaruosius metus bibliotekoje teką, jie dalyvauja visur: parodose, paskaitose, molankėsi 27 proc. gyventojų, vyresnių nei 25 metai kymuose. Vartojantys kultūrą, bet ribotai galintys (atmetus vaikus ir jaunimą, su jaunimu būtų 31 joje dalyvauti (4 proc.) – tai iš esmės pensininkų proc.). 9 proc. gyventojų lankėsi bibliotekoje in- segmentas, jiems biblioteka yra artimiausias ir bene ternete – tai mažesnė, bet gana didelė bendrame vienintelis kultūros centras. Ribojami, bet besidokontekste dalis. mintieji (2 proc.) dažniausiai ateina pasiimti knygų.

Ką gi veikia žmonės bibliotekose? 21 proc.

Išanalizavus šiuos segmentus, galima daryti gyventojų bibliotekose naudojasi tradicine paslau- išvadą, kad į bibliotekas dar galima pritraukti ga – skolinasi knygas; skaityklose lankosi 11 proc. 3 proc. potencialių aktyvių kultūros puoselėtojų, gyventojų, bet reikia pažymėti, kad skaityklos, kaip 3 proc. pensininkų. Taip pat dar galima pritraukti paslaugos, poreikis mažėja (lankosi vis mažiau besinaudojančiųjų knygų skolinimo paslauga. žmonių, praleidžia mažiau laiko); internetu biblioAteitis – veikla virtualiojoje erdvėje Tyrėjai, išanalizavę surinktus duomenis ir gy­ Kultūros vartotojų tipologija ven­tojų atsakymus, daro išvadą, kad plečiasi virtualiosios erdvės galimybės. Iš esmės ryški kultūros produktų vartojimo migravimo į virtualiąją erdvę 5% tendencija. Kartu didėja ir vartotojų noras gauti kokybiškesnes ir įvairiau pateikiamas kultūros paslaugas. Vartotojai tampa išrankūs – to ignoruoti 21 % negalima.

39 % Mažėja kultūros įstaigų lankomumas. Taigi tai taikytina ir tradicinėms bibliotekoms. Jeigu biblioteka 7% nesikeičia, jos lankytojų skaičius pasmerktas mažėti.

Kultūros įstaigoms, įskaitant ir viešąsias biblio­ 28 % tekas, rekomenduotina iš naujo apsvarstyti savo veiklos koncepcijas, atsižvelgiant į šiuolaikinių vartotojų dinamiškus ir interaktyvius poreikius.

Taip pat svarbu kultūros įstaigų veiklos programas Atliekant tyrimą, gyventojai buvo suskirstyti priartinti prie formaliojo ir neformaliojo ugdymo pagal dalyvavimą kultūroje ir jos vartojimą į programų, taip auginant jauną žmogų ir iš anksto penkis tipus: ugdant jo kultūros poreikį.

Derėtų nepamiršti, kad dar 34 proc. gyventojų  masinės kultūros vartotojai; domisi ir yra linkę dalyvauti, juos galima pritraukti  aktyvūs kultūros puoselėtojai; į kultūrą.

Tai, sociologės V. Jonikovos teigimu, gera  vartojantys kultūrą, bet ribotai joje dalyvaujantys; žinia ir bibliotekoms.  nusivylę ir abejingi kultūrai;  ribojami, bet besidomintys.

8

Parengė Vaidenė Grybauskaitė

Tema / Bibliotekų Kalėdos Kurio miesto bibliote koje gražesnė Kalėd ų eglutė, kas sukūrė originaliausią šventinę kompoziciją , o kur biblioteka, nelyginant jau kūs namai, savo pa prastomis, bet nuoširdžiomis puoš menomis tik ir trau kia praeivius? Žurnalo „Tarp knyg ų“ redakcija paragin o šalies viešąsias, akademines, special iąsias bibliotekas atsių sti nuotraukų, kaip jos pasiruošė su tikti didžiąsias metų šventes. us VB ) v. J. Av yž ia on iš ki o r. sa as kitaip: šiemet (J je ko te io iam Ba riū nų bi bl kasmet puoš iš siūlų tės karkasas skiltelėmis, medinis eglu a tų apelsinų vin io dž su mis ir girliand as elė ot žd ru aig ko žv de is jis izgiom žaisliukais, bl ais int . m ė) ga pa šimien siliauskaitė-Ra (aut. Erika Va

Trakų vie š renginiai ojoje bibliotekoje vy Trakų VB ksta šalia iš knyg Kalėdų senelių s ų pastaty nuotr. tos Kalėd ostinės ų eglutės.

Vilniaus miesto bibliot ekoje skaitytojus pas itinka ne tik puošta eglutė, bet ir visame pastate skamb anti Kalėdų muzika. Vilniaus CB nuo tr.

langus papuošė Baltrušaitytės VB Tauragės r. sav. B. vo miesto pastatus vaizduojanis sa pačių pagaminta na Eičienė, karpiniais (aut. Ilo čiais kartoniniais .) otr nu ės ait Žanetos Tim

lutė iš papuošė eg teką šiemet knygų. Viršūnės io bl bi ą ąj eš ų Vilkaviškio vi šiol niekur nepanaudot ninkė Žydruolė iki s daili nurašytų ir ino biblioteko m ga pa os an4gelą iš knyg rto Šūmakario nuotr. be Tumosaitė. Ro

Kretingalės biblioteko s (Klaipėdos r. Jono Lankučio VB) langai Biržų viešosios bibliot papuošti „išminties medžiais“. ekos puošmenos. Vir ginijaus Benašo nu Panevėžio Smėlynės otr. bibliotekos eglutės (nuotr. dešinėje) idė Valdos Šergalienės ja brandinta dar nuo nuotr. vasaros.

Šventines dekoracija s bibliotekos žaliaskar Palangos miesto ei Linos Butkevičiūtės pagamino moksleiviai. nuotr.

čio VB) padabinta kiškio r. sav. J. Keliuo idėdami prie Skemų biblioteka (Ro pris , ias kur , mis su snaigė ekologiška eglute bibliotekininkai audojimo akcijos, pan io rin ant ekų atli . ėlių ritin aus ieri pop nio pagamino iš... tualeti

Bielinio VB) r. sav. Jurgio s išsirinkti tė ioteka (Biržų lu bl bi eg po nų lū iš ei tė M nkytojus kvie mažuosius la i Kalėdų dovaną. mėt knygutę ir lai

Molėtų r. SV B Asta Šanter Informacijos skyrių pa iovienė. puošė

) očio VB o Keliu t. v. Juoz vainikas (au a s r. okiškio rtas Kalėdų (R s o k u bibliote yje suk Lukštų iame rengin in edukac kštaraupytė). u Vilma L

Ignalino

s VB ska ity darbuoto klą puošia origin jų a Linos Ja sumanyta puo li bibliotekos kš kubsevič ienės nu tė. otr.

Pandėlio miesto bibliotekos racija (Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB) deko

Gaižaičių filiale (Jo iš tinklinio ka niškio r. Jono Avyžiaus VB) eg rkas lė padaryta tūtomis (šakelė o, apklijuoto iš laikraščio susuktomis m uogomis, kank is), pasidabruota, papuošta orėžiais, džiov intomis gėlėm gudobelės Sviderskienė). is (aut. Monika

Plungės VB knygų eglutė – tyliais „jonvabaliais“ šviečian ti išmintis ir ramybė. Virginijos Liutikaitės nuotr. ų SVB) sukūrė ka (Šalčinink riuos vaikai kės bibliote ukšteliai, ku Vo pa os go si ie lto sn o i Ba je skraid Pasipuošus o biblioteko džiugina iaus Katiliški tės nuotr. je) snaigės ny Ge tė Pasvalio Mar ra Jū uotr. dešinė . (n se ų vė ng tu la rb di r. SVB) kalėdinėse (Radviliškio bibliotekos o. uk la Baisogalos iš ir , ir iš vidaus skaitytojus

ji viešo uočio riaus. li e K ie p zo . Juo tėmis iš po ienės ir r. sav k iškio tomis eglu Jankaus s nuotr. k o R s s o nė tų ie ą me ošia apšv ienė, Elen os Malcie t le e Jau k ka pasipu ta Melvyd rbas). Alin te biblio aut. Viole s rankų da s ė (Idėjo Junokien s Raso

Joniškio r. sav. J. Avyžiaus VB Maldenių filialo vyresn. bibliotekininkės Lionės Adomaitienės sukurtos šventinės dekoracijos padeda lankytojams pajusti nuostabų Kalėdų laukimą. Lionės Adomaitienės nuotr.

Dovilų fi li bibliote alo (Klaipėdos kininkei r. sav. J E o lange k ligijai Žukauskie no Lankučio VB ompozic ija gimė nei kalėdinio la ) ngo spontan iškai.

Klaipėdo s eglutė „A apskr. I. Simona ity c Valotkie ta diurna“ („K tės VB Kraštoty asdienė nė) suku ros skyri sž rt au laikrašč a ių. M. Ap iš nereikalingų inios“, aut. Ing s ulskio n ri „Tarybin uotr. ės Klaip da ėdos“

5

Tema / Bibliotekų Kalėdos

inka simpatiška lankytojus pasit Plungės r. SVB ė. rel medinių elnių po

ikai liuočio VB) va iškio r. J. Ke lius: eglutes, Sėlynėje (Rok bo m si dų lė Ka ie iš molio lipdė ... Jais papuošė eglutę pr es otr. varpelius, snaig kacijos sumanytoja ir nu du bibliotekos. (E ūnienė) ltr aut. Renata Ba

s eg lu tė s B) se no vi ne (B ir žų r. SV , o pačią žaliaskarę – i ka te io bl bi a ojai Va ba ln in ko vanojo vietos gyvent o ir iš vytelių nupint do pild puošmenas entinę kompoziciją pa ry ta kn yg a (a ut . As ta Šv da girininkija. ik ra šč ių pa iš se nų la eg lu tė be i . ė) Brazdžiūnien

Stungių bibliotek os (Joniš sužėlė k kio arpiniais „100 eglu r. sav. Jono Avyži aus VB) čių Lietu palangė vai“. Dia s nos Kide Virbališkių bibliotekos (Kupiškio r. SVB) bibliotekininkė lienės nu otr.

Laima Čejauskienė sukūrė liaudiškais motyvais papildyta šventinę kompoziciją. Lidijos Mačiulienės nuotr.

Kalėdų n

uotaika

Bajorų bibliotekoje (Rokiškio r. J. Keliuo čio VB) veikia paroda 118 eksponatų, čia „Kambariniai seniai pat puikuojasi skaityt besmegeniai“, joje ojos Kristinos Sadaus Stasiulionienės iš kny kienės nerta eglutė gos pagamintas sen . Šalia – Deimantės is bes megenis. Virginijos Panemunėlio glžk.

Kra sauskienės nuotr. st. bibliotekoje (Ro kiškio r. sav. J. Keliuo nertais žaisliukais čio VB) prie eglutės (aut. Jūratė Morkū iš virvelių, papuoštos nienė), įsikūrė Kakė Rimos Maciūnaitės Makė ir mažieji del nuotr. niukų teatro heroja i.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos eglutė.

Radviliški o r. tikimasi pa SVB darbuotojų Kal versti trad icija. Greto ėdų kojinių paroda s Simonav ičienės nu , kurią otr.

14

dvelkia ir bibliotek Šilalės viešojo oje. je

Ka un o ap sk r.

Ramintos Ta VB šven tin ė de ko ra ci ja . rnauskaitės nuotr.

miestui, ų eglutė – dovana tekos Šakių r. VB Kalėd lio bib s iem vis ui, ventoj kiekvienam jo gy . ms oja lankyt

vos tą Lietu papuoš mylėtojas , tę lu g tekos e augo knygų . Sandros s biblio ką ,s viešosio juostelėmis ožti į bibliote s o v a ų iu Jon č lv a s p ti ss čian vėliavo senelis, kvie Kalėdų ienės nuotr. k Šklens

ų

Kalėdų lentyna Kretingos r. sav.

Motiejaus Valančiaus VB. Ingos Tirevičiut ės nuotr.

Verksnioni lutės kitaip" ,,Kalėdų eg očio VB).

Vaikų kūryba (Rokiškio r. sav. J. Keliu bibliotekoje os Matukienės nuotr.

Gražin

Šaukoto filialo (Radviliškio r. sav. VB) bibliotekininkė Vida Pužaitienė šiais metais eglutę sukūrė iš knygų .

Li et uvos ak lų skaitytoja Ve jų bi bl io te ko s Kl ai pė do s pa da lin ra Volkova su io diktoriams, garsinantie dukra LAB savanoria m ms knygas darbo dova , paruošė ra s nų „Skaityto nkų jų ačiū“.

Varėnos visas ko viešąją bibliote lektyvas k . Indrės ą Kalėdoms pu Kondrata vičiūtės ošė nuotr.

Šiaulių apskr. P. Višinskio VB žaliaskarę bibliotekos gėlininkė Silva Rakštikienė papuošė aukso ar sidabro spalvos žaisliukais. Ievos Slonksnytės nuotr.

ių meistrė ninkė, karpin iotekos daili bl bi ė oš pu ngus pa a ir nkučio VB la alienės nuotr. ojos Paulin m sav. Jono La osios lankyt Klaipėdos r. nė. Živilės Markutės-Ar i sukūrė jaun ie ka te rim io nt bl bi Ko Zita dos viešajai otr. enį Kazlų Rū gėlienės nu Senį besmeg iserytės nuotr. eglutė. D.Vi Sl liuočio VB) Ke J. v.

Viltė. Agnės sa okiškio r. bliotekos (R Duokiškio bi

Gruzdžių Augu stino Griciau s bibliotekos parodų salė je (Š buvo pradėtos įkurdintam Kalėdų miest iaulių r. sav. VB) el ruošti vasarą . Lionginos Šu iui dekoracijos finskienės nu otr.

Kalėdų dvasia aplankė ir Al ytaus J. Kunč biblioteką. Šis ino viešąją ir kit sukurti advento i bibliotekininkės Onutės Le ndzienės vainikai įkurdint kertelėse. Ilono i skaitytojų pa s Krupavičienės mėgtose nuotr.

kl ą te ko s sk ai ty ici no s bi bl io iva Širkaitė) Da Li et uvos m ed t. (au s ijo mpozic puošiančios ko os Valančiūtės nuotr. nin fragmentas. Ja

Kauno apskr. VB šventi Ramintos Tarna nė dekoracija. uskaitės nuotr.

ytojus iotekos lank onalinės bibl grindinio įėjimo. ci na os uv et Li sitinka prie pa žaliaskarė pa

15

in this issue Giedrius Kuprevičius. An Essay About Time

What was the Smell of the Book of the Reformation Period?

1

The end of a year is a time for pausing and meditating about what life brought us during the last twelve-month period. The composer and winner of the National Prize for Culture and Arts Professor Giedrius Kuprevičius talks about Lithuania’s present and future as well as human relationships, which, unfortunately, are not always accompanied by peace and satisfaction. In his opinion, the general public are not devoid of malice, whereas policy makers and officials, of ignorance.

He states that culture has been made an outcast; it “stands right here at our side looking forward to us taking a bolder step towards it.” People have always been seeking an answer to the question “who am I?”; nowadays they do it within social networks enwrapping the entire world.

Nevertheless the author considers himself an optimist – even in our days there are wonderful books, performances, symphonies… He is also pleased about 2018 being the anniversary year for the Lithuanian State.

Library Christmas

4, 14

Which library has the prettiest Christmas Tree, who is the author of the original festive composition and where is there a library with simple but unaffected decorations which attract passers-by? The editorial board of Tarp knygų asked Lithuania’s public, academic and special libraries to send photos about their preparations for the year’s most important season. In this issue we present a glimpse at this joyful anticipation.

A Message to Cultural Establishments: Users are Becoming Fastidious 6 In one way or another, almost all people of Lithuania (99.8 percent) are users of culture, 41 percent are involved in its creation and 19 percent participate in volunteer activities of various forms. These figures are taken from the 2017 study commissioned by the Ministry of Culture and done by the Centre for Social Information “Participation of population in culture and satisfaction about the provided services”. The survey was presented by the Centre’s central project manager Viktorija Jonikova at the conference “Libraries for Social Change: Culture and Marketing” held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This publication presents numerous statistical data regarding cultural services and insights by experts about trends which became explicit when comparing the survey data with the analogous survey of 2014. (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Ramunė Petuchovaitė. Being Part of the Global Library Community

9

The manager of the Programme for Public Library Innovations within the non-governmental organization EIFL (Electronic Information for Libraries) Ramunė Petuchovaitė shares the experience

by EIFL in implementing the training programme IYALI for young staff members of Africa’s public libraries in cooperation with the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) and the recently established African Library and Information Associations and Institutions (AfLIA). After accomplishing this year’s stage of the 2017–2019 initiative, IYALI’s participants, 13 young employees from libraries of seven African countries, share their expertise and comments.

Zita Tiukšienė. Local History Work in Libraries

16

In addition to their principal mandate, libraries perform the function of preserving regional memory. Local history work is one of these functions. In this article Zita Tiukšienė from the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County presents the book by the senior methodologist Genovaitė Ivaškevičienė from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania about local history work in municipal public libraries. The author of this methodological publication analyses materials of the 2014–2015 survey by the National Library on the local history collections and organization of local history activities as well as gives recommendations and advice how to improve such activities.

19

The world, Lithuania and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania celebrate the 500th anniversary of Reformation. On this occasion, during November and December, the Library organized exhibitions, lectures and educational workshops. Curators of the exhibition “Rebellious Books” suggested that the olfactory art group “Hortus apertus” attempt to reconstruct the smell of the Reformation Age’s books. In this way, an original olfactory installation was created.

We present an interview with explorers from “Hortus apertus” about this intriguing process, the smell of old and new books and olfactory culture in Lithuania. (Prepared by Milda Kvizikevičiūtė, Gintarė Petuchovaitė and Asta Stirbytė)

Elvyda Lazauskaitė. A Precious Value of National Identity

24

After 2017 was declared the National Costume Year, the National Museum of Lithuania organized several national costume related exhibitions. In this article the Head of this Museum’s Ethnic Culture Department Dr. Elvyda Lazauskaitė surveys the history of the Lithuanian national costume and tells about how this field’s professionals resort to historical photographs in their work. She also shares her insights about the importance of the national costume for Lithuania’s people and the State itself.

Laura Strabulė. A Master of the Italian bel canto

27

Phonograph recordings reflecting the development of the society and culture are no less significant historic documents than books.

In the article Laura Strabulė from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania tells about gramophone recordings of the baritone Julius Būtėnas (1892–1968), the man of unconventional fate, preserved at the National Library. Būtėnas was the most prominent representative of the Italian vocal school in the pre-war Lithuania and record-breaker in Lithuanian gramophone recordings – there are as many as 74 records with his voice. He lived in the USA at the beginning of the 20th century and there were his records in every Lithuanian expatriate’s home. Būtėnas studied vocal art in Italy and performed a great many opera roles there (and later, at Lithuania’s State Opera). Unfortunately, not many of them have been preserved on gramophone records.

Rasa Griškevičienė. Visiting Ingenious and Inventive Colleagues

32

The Lithuanian Association for Municipal Public Libraries in its pursuit of strengthening library cooperation on the international level and getting acquainted with services provided at libraries abroad responded to the invitation of their Portuguese colleagues: their delegation consisting of 29 executives of municipal public libraries visited several public libraries in Portugal, where they were welcomed with much hospitality. There were genuine discussions and mutual sharing of professional experience. The Director of the Vladas Šlaitas Public Library of the Ukmergė District Rasa Griškevičienė recollects this professional visit as well as presents the impressions from Portugal’s fascinating tourist attractions.

Jolita Steponaitienė. Libraries in Pursuit of Incrementing Their Potential 35 Do librarians need a codex of ethics? How to make work at a library a dream job? How to bridge the digital divide in case users do not wish to use computers and the Internet? Searching answers to these and other questions was on the agenda of the conference “Unrevealed Powers of Librarians: Where to Find Them?“ organized by the Lithuanian Librarians Association, Vilnius University’s Faculty of Communication and the Vilnius University Library. This international conference was one of this year’s most prominent events: it gathered together some 200 library professionals, researchers and representatives of professional associations and library founders.

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2017 Nr. 12 (707) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 12 21 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 550 egz. Užs. nr. 13709 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 12 (707) 2017 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt