2016 11

lapkritis • 2016 – bibliotekų metai

šiame numeryje MŪSŲ METAI

Eugenijus Stratilatovas. Biblioteka – prie bendruomenių poreikių prisitaikantis centras 1 Pagrindiniai projekto „Bibliotekos pažangai 2“ rezultatai 2 TEMA

Rasa Januševičienė, Fausta Brasaitė. Tarptautinė konferencija „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“ 3 Zinaida Manžuch. Marakešo sutartis – naujas stimulas kurti įtraukias bibliotekų paslaugas 6 Vida Garunkštytė. Dėmesys vyresnio amžiaus žmonėms 9 POKALBIS

Diana Palivonienė: „Laiko išbandymo neišlaikė tai, kas nesikeitė“. Kalbino Jūratė Bičkauskienė

11

UŽSIENYJE

Alina Jaskūnienė, Asta Naudžiūnienė. 82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys 15 NAUJI LEIDINIAI

Jurgita Rudžionienė. Tęsiami prasmingi darbai – išleistas 2-asis „Bibliotekų tyrimų Lietuvoje“ tomas 20 ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Indrė Saudargienė. Iliustruotas knygos gimimas 22 ŽMONĖS IR LAIKAS

Kęstutis Šapoka. Vytauto Kaušinio plakatų pasaulis

26

GEROSIOS PATIRTYS

Naujas įvaizdis – naujos paslaugos. Parengė Žydrė Vėtienė

29

KRONIKA

Rasa Skudikė. Informacinių technologijų diena bibliotekoje 32 Laima Juzulėnienė, Lijana Feimanienė. Susitikti su skaitytojais – į netradicines erdves 33 Žinios iš Lietuvos viešųjų bibliotekų

34

Bibliotekos pažangai 2

37

Tarptautinis bendradarbiavimas

39

IN MEMORIAM

Vitalija Kazilionytė (1963 03 27–2016 11 18) Magdalena Danutė Maskolaitytė (1935 08 06–2016 11 15)

41 41

MŪSŲ KALENDORIUS

Loreta Pakalniškienė. 2017 sausis

42

Rengia

Redakcijos kolegija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Žydrė VĖTIENĖ (straipsnių redaktorė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)

Danguolė Abazoriuvienė Erika Buivydienė Vytautas Gudaitis Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Alina Jaskūnienė

VirŠeliuose

Ineta Krauls-Ward Irena Krivienė Rimalda Kvietkauskienė Sandra Leknickienė Juozas Šikšnelis

Pirmame: jauki instaliacija Kolambuso miesto viešojoje bibliotekoje (Ohajo valstija, JAV). Alinos Jaskūnienės nuotr. Ketvirtame: bibliotekų dokumentai ir jų kolekcijos iš UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro: Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje. Saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Vygaudo Juozaičio nuotrauka

„

Šie metai buvo svarbūs formuojant ar keičiant pačių bibliotekų tapatumo suvokimą ir gerinant darbuotojų kompetencijas.

Mūsų metai

BIBLIOTEKA – PRIE BENDRUOMENIŲ POREIKIŲ PRISITAIKANTIS CENTRAS

Šie metai bibliotekoms ypatingi – Bibliotekų metai sustiprino bibliotekų įvaizdį, o besibaigiantis projek­ tas „Bibliotekos pažangai 2“ sudarė šalies viešosioms bibliotekoms galimybes kurti naujas paslaugas ir erdves, gerinti darbuotojų kompetencijas. Biblio­ tekos sustiprino savo pozicijas kaip savarankiškos bendruomenės organizacijos, gebančios kurti ir įgyvendinti įdomius projektus, naudingus vietos gy­ ventojams, įvairiapuse veikla prisidėti prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Galima pasidžiaugti, kad visi 45 „Bibliotekos pažangai 2“ finansuoti projektai buvo sėkmingai įgy­ vendinti, o kai kurių rezultatai net pranoko lūkesčius. Naujos bibliotekų paslaugos ne tik paskatino akty­ vesnį jau esamų vartotojų įsitraukimą, bet pritraukė ir naujų lankytojų. Bibliotekas atranda jaunimas. Jaunuoliai ateina mokytis robotikos, programavimo, fotografavimo, filmų ir komiksų kūrimo, prižiūrėti augalus išmaniajame parke, sužinoti kitų naudingų dalykų. Jiems taip pat patinka leisti laiką su draugais laisvalaikio ir kūrybos erdvėse, dalyvauti renginiuose. Šie metai buvo svarbūs ir formuojant ar keičiant pačių bibliotekų tapatumo suvokimą ir gerinant darbuotojų kompetencijas. Bibliotekos ėmė geriau suvokti save kaip daugiafunkcius neformaliojo ugdy­ mo ir kultūros centrus, gebančius įvaldyti modernias technologijas ir išmokyti visuomenę jas taikyti. Šią misiją bibliotekos, vykdydamos projektus, įtraukė į savo veiklą. Užmegzdamos naujas partnerystes, 1

jos įtvirtino savo vaidmenį kaip bendruomenių tarpininkai, įvairias organizacijas suvienijantys į bendrą vietos bendruomenėms naudingą veiklą. Manau, kad ateityje turėtų stiprėti bibliotekų, kaip neformaliojo ugdymo įstaigų, reputacija, ir tikiuosi, kad jos plėtos bendradarbiavimą su forma­ liojo ugdymo įstaigomis: mokyklomis, kolegijomis, universitetais. Ateinančiais metais planuojamas vie­ šųjų interneto prieigos taškų atnaujinimas taip pat prisidės prie bibliotekose teikiamų tvarių ir gyventojų poreikius atitinkančių paslaugų kokybės gerinimo. Projektą pradėjome šūkiu „Su biblioteka prasi­ deda atradimai“, o baigiame sakydami: „Čia kuria

bendruomenės.“ Tai atspindi per trejus projekto me­ tus įdėto viešųjų bibliotekų, projekto koordinatorių ir bibliotekų partnerių darbo rezultatus – biblioteką visi kartu atradome kaip modernų, įvairiapusį, prie bendruomenių poreikių prisitaikantį centrą. Siū­ lydami naujas paslaugas, įrengę modernias erdves, suteikiame galimybę žmonėms bibliotekoje kurti – ne tik meninį turinį, bet ir žinias, technologijas, verslo idėjas, naujus ryšius, šalies ateitį. Eugenijus Stratilatovas Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas

PAGRINDINIAI PROJEKTO REZULTATAI ☑

akito bibliotekų savivertė – biblioteka P įtvirtino save kaip kultūros, neformaliojo ugdymo ir modernių technologijų centrą

„Mūsų biblioteka tapo tikra pažangių technologi­ jų ir turiningo laisvalaikio leidimo vieta.“ (Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka)

☑

asikeitė bibliotekų įvaizdis P bei reikšmė bendruomenėms

„Išaugo bibliotekos ir bibliotekininkų prestižas, įvaizdis visuomenės, valdžios akyse. Dažnai girdime: „Na, ir duodat, bibliotekininkės!“.“ (Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka)

☑

rojektas pritraukė naujų jaunų lankytojų, P padidino esamų lankytojų įsitraukimą

„Pritraukėme nemažai naujų lankytojų, iki tol nesilankiusių bibliotekoje ir nesitikėjusių, kad biblioteka gali teikti tokias įvairiapusiškas ir naujoviškas paslaugas, orientuotas į jaunimą ir paauglius.“ (Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka)

☑

Nauja įranga leido bibliotekai išplėsti paslaugų spektrą

„Projektas suteikė galimybę išplėsti vartotojams teikiamų paslaugų spektrą tiek formos, tiek temati­ kos požiūriu. Projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga, pvz., skirta transliacijoms, jau sėkmingai panaudota ir kitai veiklai plėtoti.“ (Kauno apskrities viešoji biblioteka)

2

☑

ibliotekininkai įgijo naujų įgūdžių, B reikalingų tiriant bendruomenių poreikius, rengiant ir įgyvendinant projektus „Bibliotekininkai įgijo naujų kompetencijų, pakėlė kvalifikaciją informacinių technologijų srityje, dabar labiau pasitiki savimi ir jaučia pasitenkinimą savo dar­ bu.“ (Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka) ☑ Atnaujintos erdvės ir paslaugos motyvavo bibliotekų darbuotojus savarankiškai mokytis „Bibliotekoje pradėtos teikti naujos paslaugos vartotojams. Tai motyvavo bibliotekininkus ieškoti naujų darbo su jaunimu formų, papildomai moky­ tis.“ (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka) ☑ Sustiprėjo bibliotekų ir jų filialų bendradarbiavimas, pritraukta naujų partnerių „Bibliotekai tai – puiki patirtis, nes įtraukė ir vi­ sus bibliotekos filialus, matome prasmingą veiklos tęs­tinumą.“ (Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji bib­lioteka) „Vykdydami projektą įgijome naujų ir stiprių partnerių bei rėmėjų, su kuriais bendradarbiaujame ir kituose projektuose.“ (Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka) ☑ Sutelkė bibliotekininkų kolektyvus „Pagerėjo kolegų tarpusavio santykiai. Bendra pro­ jektinė veikla suartino, leido įsijausti į kolegų darbą ir suprasti jo subtilybes. Pradėjome artimiau bendrauti su bibliotekomis projekto partnerėmis.“ (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)

Interaktyvi ekskursija Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Rūtos Markevičės nuotraukos

Tema

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „BIBLIOTEKOS – ĮTRAUKIAI VISUOMENEI“ Dr. Rasa Januševičienė Fausta Brasaitė Lietuvos aklųjų biblioteka

Spalio 24–25 dienomis veiklos 50-metį mininti Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) organizavo tarptautinę konferenciją „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“, skirtą viešųjų, specialiųjų, akademinių ir kitų bibliotekų darbuotojams, politikams, tyrėjams ir neįgalius žmones aptarnaujančių organizacijų specialistams. Šia konferencija siekta paskatinti diskusiją, kaip, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu kuriant įtraukias bibliotekų paslaugas, sudaryti galimybes neįgaliems žmonėms dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime. LAB surengta tarptautinė konferencija yra Bibliotekų metų programos dalis. Jos rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, partneriai – tarptautinė organizacija EIFL (angl. Electronic information for Libraries) ir Latvijos bibliotekininkų draugija.

Skatinamas visuomenės įsitraukimas Konferencijoje daug dėmesio skirta 2013 m. birželio 26 d. pasirašytai ir 2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusiai Marakešo sutarčiai. Šis tarptautinis su­ sitarimas aktualus visoms bibliotekoms, siekiančioms užtikrinti teisę į informaciją asmenims, dėl negalios ar kitų sutrikimų negalintiems skaityti įprasto teksto. Ruošdamasi konferencijai LAB išleido du leidinius: „Biblioteka žmonėms. 50 Lietuvos aklųjų bibliotekos metų“ ir „Marakešo sutartis: EIFL vadovas bibliote­ koms“ (vertimas į lietuvių kalbą). Į konferenciją susirinko dalyviai iš dvylikos šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Suomijos,

„Prieš pat konferenciją, 2016 m. rugsėjo 30 d., įsigaliojo Marakešo sutartis – tarptautinis susitarimas, kuriame į pirmą poziciją iškelti žmonių, dėl negalios ar sutrikimų negalinčių skaityti įprasto teksto, poreikiai.“ (Rasa Januševičienė) 3

„Pati svarbiausia Bibliotekų metų veikla – skaitymas“. (Edita Urbonavičienė) „Įvairių sveikatos, mokymosi, elgesio sutrikimų turintys vaikai gali būti aktyvūs bibliotekų lankytojai ir gauti iš to naudos.“ (Laima Lapinienė) Norvegijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Atidarydamas konferenciją, sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respub­ likos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis pabrėžė elektroninių knygų svarbą skatinant visuomenės įsitraukimą: „Norėčiau, kad elektroninės knygos ir informacija taip pat pasiektų šalies senjorus, skaitymo sutrikimų turinčius žmones ir kitus asmenis, kuriems sudėtinga skaityti spausdintą tekstą.“ Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Lietuvos mokslinių bib­ liotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė ir Latvijos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Kris­ tīne Pabērza. Pirmąją dieną surengta plenarinė sesija ir dvi pranešimų sekcijos: „Pasiekiant skaitytoją: sėkminga įtraukiųjų paslaugų praktika bibliotekose“ ir „Bibliotekų galimybių teikti įtraukiąsias paslaugas stiprinimas“.

Ekskursijos dalyviai susipažįsta su LAB lankytojams skirtu bibliotekos apylinkių maketu.

liųjų bibliotekų atstovų skaityti pra­ „Tėvai, kurie augina proto negalią nešimai. Abiejose teminėse sekcijose turinčius vaikus, yra dar labiau perskaityta po šešis pranešimus. atskirti nuo visuomenės nei jų Geroji įtraukių paslaugų kūrimo globotiniai.“ (Regina Vertelienė) bibliotekose praktika atspindėta dviejuose Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos pranešimuose: biblio­ „Tarptautiniu lygmeniu veikia tekos direktorė Vida Garunkštytė Neįgaliųjų integracija Jungtinių tautų neįgalių žmonių Plenariniame pranešime LAB direktorė dr. Rasa pristatė Utenos trečiojo amžiaus uni­ teisių komitetas, kuris stebi, kaip Januševičienė pristatė pusės amžiaus veiklos kelią versiteto veik­lą, skatinančią vyresnio įgyvendinamos Jungtinių Tautų nuėjusios bibliotekos skatinamą dvikryptę komu­ amžiaus žmones bendrauti, lavintis, konvencijos dėl neįgalių žmonikaciją – galimybių gauti informaciją sudarymą įgyti naujų įgūdžių, o Informacijos nių teisių nuostatos valstybėse įprasto teksto negalintiems skaityti asmenims ir ištek­lių ir inovacijų diegimo skyriaus narėse.“ (Anne Sieberns) visuomenės informavimą apie neįgaliųjų problemas. vedėja Laima Lapinienė atskleidė Apžvelgti bibliotekos kuriami ir plėtojami inovaty­ patirtį, ugdant sutrikusios raidos „Celia biblioteka Suomijoje vūs produktai ir paslaugos, kurie atitinka Jungtinių vaikų komunikavimo gebėjimus ir socialinius įgūdžius, naudojant sukūrė skaitmeninę skaitymo Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos prioritetines sritis ir rekomendacijas. Tarp kitų naujausių veik­ tikslinius žaidimus ir kompiuterines sutrikimų turinčių asmenų aprūlos rezultatų pristatytas LAB paslaugų viešinimo technologijas. Viešnia iš Didžiosios pinimo garsinėmis knygomis per projektas sudomino konferencijos dalyvius iš Olan­ Britanijos Svonsio universiteto Sarah viešąsias bib­liotekas paslaugą“. dijos – jie planuoja panašią veiklą įgyvendinti savo Jones savo pranešimą skyrė įtraukių (Kirsi Ylänne) šalyje. Antrąjį pranešimą skaičiusi Neįgaliųjų reikalų paslaugų kūrimo akademinėse bib­ departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo mi­ liotekose temai. Universiteto biblio­ nisterijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė pristatė teka, reaguodama į lygių galimybių neįgaliųjų socialinės integracijos galimybes mūsų ir autorių teisių įstatymų pokyčius, plečia bendradar­ šalyje. Trečiasis plenarinis pranešimas buvo skirtas biavimą su įvairiomis institucijomis, rengia bendrus Bibliotekų metų rezultatams Lietuvoje apibendrinti. mokymus ir rūpinasi gerosios praktikos sklaida. Vis Pranešimą „Bibliotekų metai: skaitymas kaip veiklos dėlto susiduriama ir su kliūtimis, kurių didžiau­ vertikalė“, parengtą kartu su Kauno apskrities viešo­ sios – riboti ištekliai ir sustabarėjęs požiūris. Šiaulių sios bibliotekos direktore Asta Naudžiūniene, skaitė miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja šios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro Regina Vertelienė pristatė platų spektrą bibliotekos paslaugų, skirtų įvairią negalią turintiems žmonėms: vadovė Edita Urbanavičienė. šešėlių teatrą, edukacinę veiklą, kūrybines dirbtuves. Saskia Boets, Sėkminga bibliotekų praktika „Norint eiti į priekį, reikia žengti atstovaujanti Flandrijos bibliotekai Kultūros ministro išsakytą mintį, žingsnelį atgal ir pasižiūrėti, kad bibliotekos tampa vis svarbes­ (Belgija), aptarnaujančiai skaitymo ar kuriant paslaugas iš pat nėmis bendruomenių kultūrinio sutrikimų turinčius asmenis, kalbėjo pradžių buvo pagalvota apie ir socialinio gyvenimo erdvėmis, apie nuo 2012 m. vykdomą kampaniją įtraukumą“. (Sarah Jones) iliustravo tiek viešųjų, tiek specia­ disleksija sergantiems vaikams ir pa­ 4

LAB direktorė dr. Rasa Januševičienė diskutuoja su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

augliams „Baisiai nemėgstu skaityti. Dislektikas? Čiupk garsinę knygą!“, kurios tikslas – skaitymo sutrikimų turintiems mokiniams vadovėlius pateikti garsiniu formatu. Bendrau­ jama ne tik su dislektikais vaikais, bet ir su jų tėvais, pedagogais, logo­ pedais. Plačiai bendradarbiaujama su viešųjų bibliotekų tinklu. Paskuti­ nysis pirmosios sekcijos pranešimas atskleidė įtraukiąją LAB veiklą, „Latvijos aklųjų biblioteka yra padedančią regos negalią turintiems vieta, kur reguliariai susitinka žmonėms aktyviai dalyvauti kultū­ sutrikusios regos žmonės, noriniame gyvenime, pažinti kultūros rintys kartu kurti.“ (Ieva Velde) paveldą, o visuomenei – daugiau sužinoti apie informacinį šių žmo­ nių aprūpinimą. Pranešimą pristatė Informacijos išteklių centro vadovė Janina Vilei­ kienė. Šią sekciją moderavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai dr. Zinaida Manžuch ir dr. Tomas Petreikis.

„IFLA organizacijos parengtos „Disleksija sergančių asmenų bib­liotekinio aptarnavimo gairės“ skirtos viso pasaulio bibliotekoms suteikti žinių, kaip kurti ir teikti bibliotekines paslaugas disleksija sergantiems asmenims.“ (Saskia Boets)

Konferencijos pranešimai įtraukė auditoriją. Pirmoje eilėje iš kairės: dr. Zinaida Manžuch, Emilija Banionytė ir dr. Rasa Januševičienė.

Bibliotekų galimybių stiprinimas Antrojoje konferencijos sekcijoje pristatyti už­ sienio šalių dalyvių pranešimai. Anne Sieberns, atstovaujanti Vokietijos žmogaus teisių institutui, savo pranešimu siekė paskatinti bibliotekas kurti bendradarbiavimo tinklus su kitų profesijų atsto­ vais: žmogaus teisių apsaugos komitetais, vietinio ir nacionalinio lygmens pilietinėmis visuomeninėmis organizacijomis. Knutas Michaelis Nygaardas pristatė IFLA Bibliotekinių paslaugų žmonėms su specia­ liaisiais poreikiais skyrių (LSN), kuris rūpinasi, kad bibliotekų paslaugomis galėtų naudotis kiekvienas žmogus. Daug dėmesio skiriama visuomenei in­ formuoti apie įvairių tipų specialiuosius poreikius. Kirsi Ylanne, atstovaujanti Suomijos Celia aklųjų bibliotekai, pristatė savo šalies viešųjų bibliotekų pri­ einamumo gaires ir papasakojo apie bibliotekininkų bendradarbiavimą su neįgaliųjų organizacijomis, rengiant šį dokumentą. Celia biblioteka aktyviai bendradarbiauja su viešosiomis bibliotekomis, per jas teikia skaitmeninę skaitymo sutrikimų turinčių asmenų aprūpinimo garsinėmis knygomis paslaugą. Antrojoje sekcijoje dar vieną pranešimą pristatė Saskia Boets. Ji papasakojo apie IFLA parengtas „Disleksija sergančių asmenų bibliotekinio aptarnavimo gaires“. Sekciją pabaigė du Latvijos aklųjų bibliotekos atstovių pranešimai: Ieva Velde pateikė sėkmingų įtraukių paslaugų kūrimo praktikos pavyzdžių, o Gunta Bite kalbėjo apie Latvijos aklųjų bibliotekos vidinio ir išorinio bendradarbiavimo stiprybes ir silpnybes. Šią sekciją moderavo LAB atstovai – direktorė dr. R. Janu­ ševičienė ir Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis. Bibliotekos šiandien orientuojasi ne tik į įtrau­ kios visuomenės informacinį aprūpinimą. Jos taip pat nuosekliai ir metodiškai skatina bendruomenės įsitraukimą, dalyvavimą, aktyvumą, kultūrinį ir so­ cialinį smalsumą. Pirmoji konferencijos diena buvo puiki galimybė atstovams iš įvairių šalių pasidalyti žiniomis, gerąja praktika, įžvalgomis ir patirtimis. Vakare konferencijos dalyviams buvo surengta in­ teraktyvi ekskursija po Lietuvos aklųjų biblioteką. Literatūra

1. Marakešo sutartis. Prieiga per internetą: <www.lbd.lt/?p=7831> [žiūrėta 2016 m. lapkričio 17 d.]. 2. Marakešo stebuklas – šventinė diena. Prieiga per internetą: <http:// bukbibliotekininku.blogspot.lt/2016/09/marakeso-stebuklas-sven­ tine-diena.html> [žiūrėta 2016 m. lapkričio 17 d.]. 3. Biblioteka žmonėms: 50 Lietuvos aklųjų bibliotekos metų / sudarė Rasa Januševičienė, Zinaida Manžuch. Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2015. 56 p.: iliustr. 4. Marakešo sutartis: EIFL vadovas bibliotekoms / Vertimą į lietuvių kalbą rengė Lietuvos aklųjų biblioteka. Vilnius, 2016. 21 p. 5. Kultūros ministras: bibliotekos tampa vis svarbesnėmis bendruomenių kultūrinio ir socialinio gyvenimo erdvėmis. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https:// lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/kulturos-ministras-bibliotekos-tampa-vissvarbesnemis-bendruomeniu-kulturinio-ir-socialinio-gyvenimoerdvemis> [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. 6. Neįgaliųjų teisių konvencija. Prieiga per internetą: <www.ndt.lt/ wp-content/uploads/seni_failai/Neigaliuju_teisiu_konvencija.pdf> [žiūrėta 2016 m. lapkričio 17 d.].

5

Tema

MARAKEŠO SUTARTIS – NAUJAS STIMULAS KURTI ĮTRAUKIAS BIBLIOTEKŲ PASLAUGAS Dr. Zinaida Manžuch Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė

Antroji konferencijos „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“ diena buvo skirta tarptautinei diskusijai „Autorių teisių sprendimai įtraukioms bibliotekų paslaugoms“, kurioje pirmą kartą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje diskutuota apie Marakešo sutarties reikšmę bibliotekoms, ratifikavimą ir įgyvendinimo perspektyvas. Ši sutartis apima teisinius neįgaliesiems prieinamos informacijos kūrimo, platinimo ir mainų aspektus, todėl yra itin svarbi bibliotekoms. Lietuvos aklųjų bibliotekos išverstame leidinyje „Marakešo sutartis: EIFL vadovas bibliotekoms“ pateikta praktinė informacija apie sutarties turinį ir rekomendacijos bibliotekoms, kaip prisidėti prie sutarties nuostatų įgyvendinimo. Labai svarbu, kad tarptautinėje konferencijoje vykusi diskusija paskatino pagrindinių Lietuvos bibliotekininkystės bendruomenių atstovus pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai kolektyvinę nuomonę apie Europos Komisijos pasiūlymus dėl Marakešo sutarties nuostatų integravimo į Europos Sąjungos teisės aktus. Kam skirta Marakešo sutartis? „Marakešo sutartį dėl geresnės paskelbtų kūri­ nių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti asmenims“ 2013 m. birželį priėmė valstybės, priklausančios Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai. Ši sutartis skirta palengvinti informacijos specialiai­ siais formatais prieigą įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti žmonėms, t. y. akliesiems, silpnaregiams, turintiems fizinę negalią, moky­ mosi sutrikimų. Įvairių tarptautinių organizacijų duomenimis, tokiems vartotojams prieinama tik 7 procentai spaudos produkcijos, o kai kuriose šalyse ji tesudaro 1 procentą. Toks menkas informacijos prieinamumas – rimta kliūtis neįgaliesiems, norin­ tiems studijuoti, dirbti, turiningai leisti laisvalaikį. 6

Marakešo sutartis informacijos prieinamu­ mo neįgaliesiems problemas sprendžia ke­ liais būdais: šalina teisines kliūtis ir suteikia galimybę didesniam organizacijų skaičiui kurti, platinti specialiųjų formatų leidinius ir leidžia vykdyti tokių leidinių tarpvalsty­ binius mainus. Marakešo sutarties 2 straipsnyje vartoja­ ma „įgaliotosios institucijos“ (angl. authorised entity) sąvoka. Įgaliotosios institucijos, t. y. organizacijos, kurios, nesiekdamos pelno, įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti žmonėms teikia švietimo, mokymo, pritaikymo skaityti ar informacines paslau­ gas, gali kurti leidinių kopijas specialiaisiais formatais be intelektinės nuosavybės teisių

„

Ši sutartis skirta palengvinti informacijos specialiaisiais formatais prieigą įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti žmonėms.

turėtojų leidimo ir tokius leidinius naudoti aptarnaudamos neįgaliuosius vartotojus. Taigi pagal Marakešo sutartį kiek­ viena biblioteka galėtų būti įgaliotoji institucija. Lietuvoje išimtys, kai leidžiama pritaikyti leidinius neįgaliųjų porei­ kiams, pateikiamos 25-ame Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (AGTĮ) straipsnyje. Vis dėlto įgaliojimą kurti kopijas specialiuoju formatu paprastai gauna nedaug institucijų. Pavyzdžiui, pagal galiojantį AGTĮ ir LR kultūros ministro įsakymą „Dėl neįgalių žmonių inte­ resams atstovaujančių asmenų, kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais, sąrašo patvirtinimo“ vienintelė biblioteka, kuri gali kurti kūrinių kopijas prieinamais formatais, yra Lietuvos aklųjų biblioteka. Marakešo sutarties 5 ir 6 straipsniuose nurodoma, kad įgaliotosios institucijos gali teisėtai į kitas šalis siųsti ir iš jų gauti specialiųjų formatų leidinius. Tarptautinis keitimasis tokiais leidiniais leistų gerokai pagreitinti ir atpiginti doku­ mentų pateikimą vartotojams, vadinasi, pagerinti jų prieina­ mumą. Pasaulinės aklųjų sąjungos 2010 m. duomenimis, to­ kiose ispanų kalbą vartojančiose šalyse kaip Čilė, Kolumbija, Meksika, Nikaragva ir Urugvajus buvo pagaminta tik 8517 specialiųjų formatų leidinių, o Argentinoje tokių leidinių būta 63 000, Ispanijoje – net 102 000. Tarptautinis keitimasis prieinamų formatų leidiniais aktualus ir Lietuvai, kurioje yra lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis kalbomis skaitančių neįgaliųjų vartotojų. Ratifikavus Marakešo sutartį, Lietuvos bibliotekos galėtų keistis specialiųjų formatų leidiniais su užsienio šalių (irgi ratifikavusių Marakešo sutartį) įgalio­ tosiomis institucijomis.

Kodėl svarbi Marakešo sutartis? Tarptautinėje konferencijoje perskaityti pranešimai ir vykusios diskusijos parodė, kad Lietuvos bibliotekos aktyviai domisi neįgaliųjų vartotojų aptarnavimu, rengia nemažai inovatyvių projektų, vis dėlto daugelyje jų neįgalieji negali gauti reikalingos literatūros specialiaisiais formatais. Šiuo metu pagrindinė tokių leidinių gamintoja ir platintoja yra Lietuvos aklųjų biblioteka. Bendradarbiaudama su bibliotekomis ir kitomis neįgaliuosius aptarnaujančiomis organizacijomis ji steigia savo paslaugų punktus – 2015 m. duomenimis jų buvo 76. Marakešo sutarties ratifikavimas sudarytų Lietuvos bibliotekoms daugiau galimybių užtikrinti greitesnį ir patogesnį neįgaliųjų aptarnavimą. Pirmiausia dėl to, kad bibliotekos yra arčiausiai gyventojų esančios institucijos, galinčios aptarnauti įvairiose Lietuvos vietovėse gyve­ nančius asmenis, negalinčius skaityti įprasto teksto. Be to, bibliotekos tenkina įvairius skaitytojų informacinius poreikius – padeda gauti reikalingą informaciją darbui, mokslui, laisvalaikiui. Prisidėdamos prie specialiųjų formatų leidinių gamybos, bibliotekos galėtų padidinti neįgaliesiems prieinamos literatūros įvairovę ir kiekį, kuris tikrai nėra pakankamas. Pavyzdžiui, Lietuvos aklųjų bibli­ oteka specialiaisiais formatais išleidžia 9 proc. visos šalies spaudos produkcijos, Latvijos aklųjų biblioteka – 2 proc., Estijos aklųjų biblioteka – 4 proc. Kuriant specialiųjų for­ matų leidinius visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, aktyviai pasikliaunama savanorių pajėgomis. Vykdant savanorystės programas, įvairių Lietuvos regionų bibliotekose įprasto spausdinto teksto negalinčius skaityti žmones greičiau

Iš kairės: diskusijos moderatorė dr. Zinaida Manžuch, Estijos aklųjų bibliotekos atstovė Marja Kivihall, ekspertė iš Kanados Viktorija Oven, Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovas Uldis Zarinis ir LAB direktorė dr. Rasa Januševičienė.

7

ir paprasčiau pasiektų ir vietinė literatūra, pvz., laikraščiai ir žurnalai. Marakešo sutarties ratifikavimas Lietuvoje su­ teiktų bibliotekoms galimybę tapti tikruoju priei­ namos informacijos šaltiniu neįgaliesiems ir žengti antrą žingsnį plėtojant įtraukias paslaugas – siūlyti ne tik įvairias šviečiamąsias ir kultūrines progra­ mas, bet ir literatūrą.

Kas svarbu įgyvendinant Marakešo sutarties nuostatas? Marakešo sutartis leidžia ją ratifikavusioms ša­ lims pasirinkti įvairius būdus perkelti pagrindines nuostatas į nacionalinius teisės aktus. Tačiau, tai padarius, neįgaliuosius aptarnauti ketinančios bib­ liotekos turėtų atlikti nemažai parengiamųjų darbų: sukurti procedūrų ir priežiūros priemones, kad spe­ cialiųjų formatų leidiniai būtų platinami tik įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti žmonėms, užtikrinti aptarnaujamų asmenų duomenų apsaugą, identifikuoti įgaliotąsias institucijas kitose šalyse ir sukurti priemones tarpvalstybiniams mainams vykdyti ir kt. Spalio 25 d. tarptautiniame seminare daug diskutuota apie Marakešo sutarties 2 straipsnyje numatytus įgaliotųjų institucijų įsipareigojimus, ypač procedūras ir priežiūros veiklą, į neįgaliųjų aptarnavimą aktyviai įsitraukus bibliotekoms. Vienas iš sprendimų – profesinių bibliotekų aso­ ciacijų pagalba rengiant reikalingą dokumentaciją, sėkmingos praktikos gairių plėtra. Kol kas, kaip pripažino Kanados autorių teisių ir įtraukių biblio­ tekų paslaugų ekspertė Viktorija Oven, Marakešo sutarties įgyvendinimo mechanizmai tik kuriami netgi tose šalyse, kurios ratifikavo sutartį. Organizuojant tarpvalstybinius mainus ir infor­ macinį aptarnavimą prieinamų formatų leidiniais, svarbus kompetencijos centro vaidmuo tenka specialiosioms bibliotekoms. Jos yra sukaupusios didžiausią įprasto spausdinto teksto negalinčių skaityti žmonių aptarnavimo patirtį, sukūrusios skaitmenines specialiųjų formatų leidinių prieigos, tvarkymo ir saugojimo priemones. Pavyzdžiui, Lietuvos aklųjų bibliotekos sukurta virtuali biblio­ teka ELVIS galėtų būti naudojama visiems šalyje sukurtiems specialiųjų formatų leidiniams (jų lei­ dyba – skaitmeninė) saugoti ir platinti, o tai leistų užtikrinti, kad jais naudotųsi tik negalią turintys vartotojai. Tai savo ruožtu stiprintų neįgaliuosius aptarnaujančių specialiųjų bibliotekų, kaip kompe­ tencijos centro, vaidmenį. Ateities darbas atveriant informacijos prieigą neįgaliesiems Marakešo sutarties priėmimas 2013 m. birželį ir jos ratifikavimas įvairiose pasaulio šalyse – svarbus laimėjimas atveriant informacijos prieigą neįgalie­ 8

„

siems. Tačiau sutartis apima tik Įgaliotosios institucijos tam tikrus kūrinius – atitinkan­ čius Berno konvencijos apibrėži­ gali kurti leidinių kopijas mą, t. y. tuos, kurie pateikti teksto, specialiaisiais formatais be ženklų arba susijusių iliustracijų intelektinės nuosavybės forma. Tai gali būti popierinės knygos, periodiniai leidiniai, teisių turėtojų leidimo interneto svetainėse pateiktas ir tokius leidinius tekstas ir pan. Kiti kūriniai, pa­ naudoti aptarnaudamos vyzdžiui, audiovizualiniai (me­ niniai filmai ir pan.), į Marakešo neįgaliuosius vartotojus. sutartį neįtraukti. Jų pritaikymo ir platinimo neįgaliesiems gali­ mybės priklauso nuo kiekvienos šalies nacionaliniuose autorių ir gretutinių teisių įstatymuose suformuluotų išimčių. Antroji problema, kuri vis dar laukia sprendi­ mo, – prieigos prie informacijos atvėrimas įvairią negalią turintiems žmonėms. Marakešo sutartyje dėmesys sutelkiamas į įprasto spausdinto teksto negalinčius skaityti žmones, tačiau yra nemažai kitų neįgaliųjų asmenų, kuriems svarbu pritaikyti leidinius ir informaciją. Pavyzdžiui, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2015 m. pa­ saulyje buvo 360 milijonų kurčių ir neprigirdinčių gyventojų. Kol kas kūrinių pritaikymą tokią negalią turintiems žmonėms reglamentuoja kiekvienos šalies autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymuose nustatytos išimtys.

Kanados autorių teisių ir įtraukių bibliotekų paslaugų ekspertė Viktorija Oven (kairėje) ir EIFL autorių teisių ir bibliotekų programos koordinatorė Teresa Hackett.

„

Priėmus Marakešo sutartį ir ją ratifikuojant įvairiose pasaulio šalyse, bibliotekoms tenka labai reikšmingas globalus vaidmuo kovojant su knygų bado problema.

Apibendrinimas Priėmus Marakešo sutartį ir ją ratifi­ kuojant įvairiose pasaulio šalyse, biblio­ tekoms tenka labai reikšmingas globalus vaidmuo kovojant su knygų bado proble­ ma ir užtikrinant, kad neįgalieji žmonės lygiomis teisėmis galėtų naudotis infor­ macija. Bibliotekų metai Lietuvoje – puiki proga diskutuoti apie bibliotekų vaidmenį visuomenėje, kartu ieškoti naujų būdų joms prisidėti prie visuomenės socialinės, kultūrinės ir ekonominės pažangos. Tikimės, kad tarptautinė konferencija „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“ padidino Lietuvos bibliotekinės bendruo­ menės ryžtą aktyviai įsitraukti į neįgaliųjų asmenų aptarnavimą, leido sužinoti apie Marakešo sutarties atveriamas galimybes kurti įtraukias paslaugas bibliotekose.

Literatūra

1. Dėl bibliotekų plėtros strateginių krypčių 2016-2022 metams patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kul­ tūros ministro įsakymas [interaktyvus]. 2016 m. balandžio 29 d. Nr. ĮV-344 [žiūrėta 2016 m. lapkri­ čio 16 d.]. Prieiga per internetą: <https://lrkm.lrv. lt/uploads/lrkm/documents/files/Biblioteku%20 pletros%20kryptys.pdf>. 2. Deafness and hearing loss [interaktyvus]. World Health Organisation. 2015 [žiūrėta 2016 m. lap­ kričio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www. who.int/mediacentre/factsheets/fs300/en/>. 3. Dėl neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų, kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais, sąrašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas [interaktyvus]. 2012 m. vasario 29 d., Nr. ĮV-155 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/ portal/lt/legalActPrint?documentId=TAR.45D581 26722E>. 4. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga [interak­ tyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lass.lt/index. php?4039755059>.

5. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas: suvestinė redakcija (2016-06-01– 2016-12-31) [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.551F0CDE5B64/ DbCeQUsWjh>. 6. Manžuch, Z. Skaitmeninės bibliotekos regos ne­ galią turintiems vartotojams: plėtros tendencijos ir perspektyvos. XXI a. skaitmeninė garsinė knyga: leidyba, sklaida, skaitytojas: tarptautinės moksli­ nės-praktinės konferencijos 2012 m. balandžio 19-20 d. pranešimų medžiaga. Vilnius: 2012, p. 64-71. 7. Marakešo sutartis: EIFL vadovas bibliotekoms [in­ teraktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.labiblioteka.lt/ media/public/Marakeso_sutartis_gair%C4%97s_ newest.pdf>. 8. Owen, V.; Zarinis, U.; Kivihall, M.; Ja­nu­še­vi­čie­ nė, R. Įtraukiųjų paslaugų bibliotekose perspe­ ktyvos ir Marakešo sutarties nuostatai: ekspertų diskusija. Bibliotekos – įtraukiai visuomenei: tarptautinė konferencija. Vilnius, spalio 25 d., 2016 m.

Tema

DĖMESYS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS Vida Garunkštytė Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė

„Pripažįstama, kad senstant visuomenei vis daugiau dėmesio reikia skirti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei, nes būtent ši žmonių grupė lems bendrą šalies gyvenimo lygį, visuomenės stabilumą“, – teigiama 2007 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktame tyrime. Nuo to laiko demografinė situacija Lietuvoje nuolat keičiasi, tiksliau blogėja – ryškus visuomenės senėjimas dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos formuoja naujas užduotis ir iššūkius šalies ekonomikai. Utenos apskritis – demografiškai seniausia šalyje, čia prantame, kad viešoji biblioteka seniai peržengė vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės sudaro 23,8 proc. tradiciškai suvokiamo kultūros lauko ribas. Utenos visų gyventojų (šalies vidurkis – 20,5 proc.). Vaikams A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka turi puikią inf­ išvykus iš šalies, vyresnio amžiaus žmonės lieka vie­ rastruktūrą. 2008 m. rekonstruotas pastatas – tai 3,5 niši, jiems sunku įveikti amžiaus keliamas problemas: tūkst. m2 erdvė, kurioje per dieną apsilanko iki 400 smarkiai sumažėjus pajamoms, lieka mažai prasmingo lankytojų, galinčių naudotis daugiau kaip 160 tūkst. bendravimo galimybių, žeidžia ir neigiamas visuomenės vnt. dokumentų fondu (knygomis, periodiniais lei­ požiūris – senatvė laikoma nepatrauklia, vyresni žmonės diniais, vaizdo ir garso įrašais, duomenų bazėmis). Biblioteka įtraukta į moderniausių jaučiasi neįdomūs. Gyvenimą apsunkina Europos Sąjungos bibliotekų por­ naujų technologijų naudojimo įgūdžių Utenos apskritis – talą www.librariesbuildings.info. trūkumas, saviraiškos stoka ir pan. Jie demografiškai seniausia Daug metų ji yra lyderė šalyje jaučiasi nevisaverčiais visuomenės na­ diegiant naujas paslaugas varto­ riais – kenčia ne tik kūnas, bet ir dvasia. šalyje, čia vyresni tojams ir populiari neformaliojo Šiandien, kai kalbame apie kultūros nei 60 metų amžiaus mokymosi vieta. Utenos mieste politikos kaitą, strateginius šalies tiks­ žmonės sudaro 23,8 proc. gyvena 30 tūkst. gyventojų, o lus ir bendrus siekius gerinti gyvenimo viešoji bib­lio­teka šiandien yra kokybės, demokratijos ir kuriančios visų gyventojų. lankomiausia pelno nesiekianti visuomenės rodiklius, visiškai su­

„

9

institucija. Tai neformalus kultūros, švietimo ir in­ formacijos centras gyventojams ir miesto svečiams.

Utenos trečiojo amžiaus universitetas Visos šios aplinkybės lėmė, kad biblioteka, norėdama ir toliau išlikti bendruomenės centru, 2012 metais kartu su iniciatyvine grupe įkūrė Utenos trečiojo amžiaus uni­ versitetą (UTAU). Kiek vėliau buvo pasirašyta trišalio bendradarbiavimo sutartis tarp vienintelės aukštosios mokyklos Utenos apskrityje – Utenos kolegijos, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos ir UTAU. Šiandien UTAU turi 320 klausytojų, kurie gali lankyti šešis fakultetus: skaitmeninių kompetencijų, sveikos gyvensenos, buities kultūros, menų, politologijos ir istorijos, kultūros pažinimo ir turizmo. Dviem fakulte­ tams – skaitmeninių kompetencijų bei politologijos ir istorijos – vadovauja mūsų bibliotekos darbuotojai. Du darbuotojai įeina ir į UTAU tarybą. Toks glaudus ben­ dradarbiavimas leidžia inicijuoti ir derinti įvairią veiklą. UTAU tikslas – visokeriopai remti vyresnio am­ žiaus žmonių geresnę socialinę integraciją į visuomenę, skatinti juos išnaudoti galimybes ir aktyviai dalyvauti visuomenės nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose; padėti senjorams susitikti, bendrauti, pasijusti reikalingiems, naudingiems ir įdomiems ne tik sau, bet ir kitiems; sudaryti galimybes dalytis sukaupta patirtimi, įgyti žinių. Fakultetų veikla Skaitmeninių kompetencijų fakultete senjorai mokėsi naudotis kompiuteriu, elektroniniu bibliotekų katalogu LIBIS, lietuvių kalbos išteklių informacine sistema, elektronine bankininkyste, „Google“ paieškos sistema ir „Word“ programa, skaitmeninti asmeninį archyvą ir kt. Taip pat jie išklausė paskaitas „Ką paliksime anūkams“ ir „Laiškai – saugotinas lietuviškas paveldas“. Istorijos ir politologijos fakultete buvo surengti susitikimai su vienuoliu Bo Haengu Sunimu, diplo­ matu Žygimantu Pavilioniu (pokalbio tema – „Sausio 13-osios 25-metį pasitinkant – naujos grėsmės ir naujos galimybės“), signataru Rimvydu Valatka („Dar kartą apie kaimynus lenkus ir Lenkiją“), politologu, islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi („Islamo kultūra“) ir istoriku Algimantu Kasparavičiumi („XXI amžiaus pasaulio politinė istorija: futurologinis žvilgsnis“). Stu­ dentai taip pat dalyvavo Ritos Ramanauskienės knygos „Palūšė. Savita mažo kaimelio istorija“ pristatyme, paskaitoje „Utena: anksčiau ir dabar“ (lektorius Algirdas Daug metų Gildutis), diskusijoje „Kaip biblioteka yra lyderė išlikti žmogumi neapykan­ šalyje diegiant naujas tos ir cinizmo graužiamame pasaulyje“. paslaugas vartotojams Buities kultūros fakulte­ ir populiari neformaliojo tas organizavo ekskursiją į alaus daryklą, išvy­ mokymosi vieta. Utenos kas į Kaune vykusias parodas

„

10

„

„Moters pasaulis 2015“ ir „Ką pasėsi UTAU tikslas – 2016“, kuriose senjorai galėjo aplanky­ ti miesto senamiestį, Pažaislio vienuo­ visokeriopai remti lyną, Prisikėlimo bažnyčią, o vakarą vyresnio amžiaus praleisti Valstybiniame muzikiniame žmonių socialinę teatre. Studentai taip pat dalyvavo popietėje „Kalėdų belaukiant“ ir verbų integraciją į rišimo pamokoje, diskutavo pokalbyje visuomenę, skatinti „Balandis – švaros mėnuo“ ir klausėsi aktyviai dalyvauti farmacininko Manto Jakimavičiaus paskaitos „Sveika mityba ir jos įtaka visuomenės žarnyno veiklai: specialistų patirtis ir nuomonės formavimo nuomonės“. Menų fakultetas kvietė senjorus ir sprendimų į išvyką po kalvotąją Suvalkiją, or­ priėmimo procesuose. ganizavo apsilankymą Kraštotyros ir Laisvės kovų muziejuose, surengė pokalbį apie vasaros prisiminimus, ateities planus ir lūkesčius. Studentai taip pat dalyvavo papuošalų ir Užgavėnių kaukių gaminimo pamokose. Gausiausiai lankomas Kultūros pažinimo ir turizmo fakultetas studentams siūlė mokytis kalbėti vokiškai (2 kartus per mėn.) ir aktyviausiems surengė pažintinępoilsinę kelionę į Berlyną, organizavo ekskursijas į Vilniaus televizijos bokštą ir knygų mugę, kūrybinių industrijų centrą „Taurapilis“, vežė į pažintinę kelionę Krokuva–Velička–Čenstakava. Senjorai aktyviai da­ lyvavo pokalbių cikle „Utenai – 754“, o Kraštotyros muziejuje jiems buvo surengta edukacinė valanda „Utena vakar, šiandien, rytoj...“. Taip pat daug dėmesio skirta literatūrai, kinui ir muzikai: studentai žiūrėjo kino filmą „Mažasis princas“, dalyvavo muzikinėje popietėje „Lietuvių profesionaliosios muzikos raida“, susipažino su vertingiausiomis 2015 metų knygomis ir diskutavo apie metų knygos rinkimus. Vyresnio amžiaus žmonėms itin aktuali Sveikos gyvensenos fakulteto organizuojama veikla. Jie daly­ vavo tradiciniame pėsčiųjų žygyje, kartą per savaitę mankštinosi vandenyje, vyko į Anykščių „Sveikatos oazę“ ir klausėsi paskaitos „Galvos svaigimas“, kurią skaitė Utenos konsultacinės poliklinikos vedėja Rita Stasevičienė.

Projektinė veikla Visa UTAU veikla yra paremta savanoryste ir projek­ tais. Bendradarbiaujant įgyvendinti projektai „Pradėk nuo savo kiemo“, „Šoksi – nenutuksi“, „Koja kojon su gyvenimu 2015“ ir „NordPlus Adult“ programos pro­ jektas „Mokymasis vėlyvame amžiuje – atraskime kelius mokytis bendradarbiaujant“. Universiteto veiklą remia ir Utenos rajono savivaldybė, Utenos kolegija, Švietimo mainų paramos fondas, Švietimo ir mokslo ministerija. Trečiojo amžiaus universitetas prie mūsų biblio­ tekos – tai dar vienas būdas paskatinti gyventojus naudotis įvairiapusėmis viešosios bibliotekos paslau­ gomis, iš naujo ją atrasti ir atskleisti naujas galimybes čia mokytis.

Pokalbis

Diana Palivonienė: „laiko Išbandymo neišlaikė tai, kas nesikeitė“

„

20 metų darbo patirtį įvairiose tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus organizacijose turinti konsultantė ekspertė Diana Palivonienė jaučiasi privilegijuota dirbdama įdomų ir mėgstamą darbą. Jos specializacija – organizacijų plėtra: kaip sutvarkyti, kad organizacija veiktų sklandžiau, duotų geresnį rezultatą, optimaliau panaudotų savo išteklius. D. Palivonienė ir bendrovė „OVC Consulting“, kuriai ji atstovauja, didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su švietimo, kultūros ir socialinės srities organizacijomis. „Man patinka „sukonstruoti“ ir matyti, kaip tai veikia“ – juokauja D. Palivonienė. D. Palivonienė turi Vilniaus universitete įgytą organizacinės psichologijos magistro laipsnį ir tarptautinio verslo administravimo magistro (EMBA) laipsnį, įgytą Baltijos vadybos institute (angl. Baltic Management Institute), yra sertifikuota vadybos konsultantė (angl. certified managment consult, CMC). Su pašnekove susitikome antruosiuose Nacionalinės bibliotekos rūmuose Sirvydo gatvėje, kur kiekvieną „Tarp knygų“ redakcijos svečią pakeri vaizdas pro langą – Gedimino pilis, Arkikatedros frontono skulptūros, varpinės bokštas... Gyvendami persikraustymo nuotaikomis, kalbame apie permainas – kaip joms pasirengti, įveikti kylančius išbandymus ir pajusti pergalės džiaugsmą.

Kuo daugiau pokyčių mes patiriame, tuo lengviau juos priimame ir prisitaikome.

Gerbiama Diana, kaip manote, kodėl būtent šiandieną pokyčių tema tapo labai aktuali, ir apie tai reikia kalbėti? Tikrai reikia kalbėti, nes jeigu apie tai nekalbėsime, pokyčiai niekur nedings. Naivu būtų manyti, kad pokyčiai tik dabar atsirado ar suaktualėjo, – jie buvo visą laiką. Kai galvoji apie istoriją, matai, kad laiko išbandymų neišlaikė tie dalykai, kurie ne­

sikeitė. (Dinozaurai išmirė todėl, kad neprisitaikė prie pasikeitusios situacijos.) Pokyčiai yra ir buvo visada, tik galbūt dabar pokyčių tempas yra dides­ nis. Tikriausiai kiekvienas pastebi, kad gyvenimo tempas auga, aplinkos kaita didesnė, atsiranda naujų technologijų, keičiasi žmonių požiūris į įvai­ rius dalykus. Visa tai, nori nenori, priverčia mus keistis. Man labai patinka W. E. Demingo (Will­ iam Edwards Deming) frazė: „Keistis nebūtina. 11

Išgyvenimas nėra privalomas.“ Supranti, kad pokytis nėra kažkas laikino (truputėlį įvyks, ir tada mes galėsime gyventi kaip visada) – tai yra nuolatinė būsena. Ir tada pra­ dedi galvoti, kaip geriau padaryti, kad prie to prisitaikytum.

„

keistis, žmonės turi būti pasiruošę tai daryti. Tam reikia vadinamojo „atšildymo“ laikotarpio. Stebėda­ mi aplinkos pokyčius, matydami pasiektus rezultatus suprantame, kad dirbti kaip anksčiau nebegali­ me, tad pokytis tikrai reikalingas. Ir tik tada, kai esame tam pasiryžę, yra prasminga planuoti pokyčius, kurti vizijas, dėlioti detales. Kita pokyčio dalis – naujo darbo metodo išbandymas. Čia labai svarbus ryžtas ir plano įgyvendinimas iki galo, kad padarytume ir pamatytume rezultatus. Kai kurie dalykai pavyksta, kai kurie – ne, todėl dažnai šiuo atveju lengva grįžti prie įprasto seno darbo būdo. Kad taip neįvyktų, be galo svarbi trečioji pokyčio dalis – jo palaikymas, atšvenčiant pasiektas pergales, analizuojant rezultatus, mokant naujų įgūdžių. Svarbu, kad pradėję daryti ką nors naujai, nenumestume to į šalį, padėtume sau ir kitiems laikytis naujovių.

Sunkiausia įveikti žmonių pasipriešinimą, nenorą priimti pokyčius ir daryti kažką kitaip, kai jie nemato aiškaus pagrindimo, kodėl to reikia.

Kaip apskritai apibūdintumėte pokytį ir jo poveikį žmogui? Tai geras klausimas. Kai savo klientų paklausiu, kas jiems yra pokytis, girdžiu skirtingus atsakymus – tai, kas vieniems yra kardinalus pokytis, kitiems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Iš tiesų tikras pokytis yra tada, kai mes nebegalime elgtis kaip visada. Tai yra situacija, kuri mus išmuša iš įprastinio darbo ir komforto zonos, ir mes privalome elgtis kitaip. Tarkime, Lietuvoje tikrai yra nemažai organizacijų, kurios per paskutinius metus yra išgyvenusios ne vieną restruktūrizaciją, ne vieną pokytį. Kai visa tai būna sėkmingai įveikta, nauji pokyčiai jau nebekelia žmonėms didelio susirūpinimo ar streso – jie supranta, kad tai yra normalu: keičiasi darbo aplinka, turime keistis ir mes. O kitose organizacijose, kur pokyčių nėra buvę ilgą laiką, kiekvienas, net mažiausias, pajudinimas kelia žmonėms didžiulį stresą ir pasipriešinimą. Taigi kuo daugiau pokyčių mes patiriame, tuo lengviau juos priimame ir prisitaikome prie besikeičiančios situacijos.

Į pokyčių lauką šiandieną patenka ir bibliotekos bei kitos kultūros institucijos. Kas lemia pokyčių neišvengiamybę jose? Biblioteka, kaip institucija, yra be galo senas reiškinys, ateinantis netgi iš antikos laikų, vadinasi, yra vertingas, jeigu šitiek laiko išgyveno. Bet ar ji išliko tokia pati? Ne, ji keitėsi. Biblioteka gyvuoja ne pati sau, o tiems, kam dirba, – savo klientams. Ir kai keičiasi mūsų klientas, jo poreikiai, neišvengiamai turime keistis ir mes. Mano manymu, be galo svar­ bu tokioje kaitoje suderinti du tarsi visai skirtingus Kokie pagrindiniai veiksniai lemia nūdienos dalykus. Viena vertus, turi keistis ir prisitaikyti prie pokyčius? savo kliento, nes dabar jam rūpi šiek tiek kiti dalykai Pokyčius organizacijose, mūsų gyvenime lemia nei, pavyzdžiui, prieš 20 metų: kitaip suprantama, kas tai, kas ateina iš išorės, kas priverčia mus keistis: yra patogus skaitymas, kaip ieškoti informacijos. Ir kitokios aplinkos sąlygos, teisinis reglamentavimas, jeigu tikrai nori būti savo klientui reikalingas, privalai technologijos, darbo būdai, santykiai tarp žmonių, tai duoti. Manau, kad šiandieniame pasaulyje tikrai pagaliau dabartinė kartų kaita – ateinantieji į yra pakaitalų bibliotekai. Tarkime, savo studijų laikais darbo rinką kitaip supranta, kaip reikia dirbti, rasti profesinės literatūros galėdavau tik bibliotekoje, o nes paprasčiausiai jie išaugę kitomis sąlygomis. dabar visiškai lengva ją rasti internete. Tad kyla klau­ Neišvengiamai turime prie to simas, kam tada biblioteka man, kaip prisitaikyti. Dažniausia pokyčius lankytojai, reikalinga. Kita vertus, gal­ Vadovai, lemia išoriniai veiksniai. Daug vodami apie savo kaitą, mes neturime rečiau mes keičiamės iš vidaus, ir „pamesti“ bibliotekos, kaip reiškinio, pranešdami apie tai sunkiau padaryti – sąmoningai esmės. Vis dėlto kuo ji skiriasi nuo kitų pokyčius, dažnai daro nuspręsti, kad reikia kažką keisti. kultūros įstaigų, pavyzdžiui, kultūros centrų? Reikia labai aiškiai žinoti, kas klaidą akcentuodami, Egzistuoja tam tikras „pokyčių kokią naudą iš pokyčio yra bibliotekos esmė. modelis“, kas sudaro jo turinio Pavyzdžiui, man, kaip lankytojai, gaus organizacija, esmę? biblioteka yra neįkainojama prieiga prie Pati pokyčio logika, kaip jis visų ankstesnių kartų išminties. Ji nėra ir pamiršdami, vyksta, išnagrinėta jau gana seniai. tik knygos, skaityklos. Svarbiausia, kad kad darbuotojams Galima atrasti naujų pokyčių galiu rasti klodus informacijos vienoje pirmiausia rūpi, kas modelių, bet, kai pasižiūri į jų vietoje. Biblioteka neprivalo būti pasta­ esmę, matai, kad juose slypi ta tas, kur visa tai yra, tai gali būti ir priei­ bus su jais. pati pažįstama logika: kad pradėtų ga per internetą. Man asmeniškai daug

„

12

„

reiškia informacijos gavimo patogumas aiškūs pokyčių lyderiai – žmonės, Galvodami apie ir greitis, svarbios bibliotekos paieškos kurie ima vėliavą į rankas ir veda, sistemos. Bibliotekos aplinka irgi reikš­ įtraukia kitus žmones, dėlioja savo kaitą, mes minga – ji turi traukti, nes kitaip galbūt pokyčių planus ir juos įgyvendina neturime „pamesti“ pasirinksiu parodą ar netgi „Akropolį“, palaikydami, mokydami, neleis­ bibliotekos, kaip kuriame taip pat galima naudingai, tik dami sukti atgal. Lyderio reikšmė kitaip, leisti laiką. kiek­vieno pokyčio situacijoje yra reiškinio, esmės. Biblioteka, kaip bet kuri kita organi­ labai svarbi. Kitas dalykas – ne zacija, yra reikalinga tiek, kiek reikalin­ mažiau svarbi komunikacijos ga klientui. Neišvengiamai reikia keistis pagal jo porei­ kokybė: kaip tie, kurie veda į pokytį, praneša apie kius. Beje, žodis „klientas“ šiame kontekste labai tinka­ jį ir komunikuoja su darbuotojais. Juk pasipriešini­ mas, nes lotynų kalboje, iš kurios jis kilęs (lot. cliēns), mas pokyčiui stiprėja tada, kai jaučiamės neišgirsti, reiškė „asmuo, gaunantis pagalbą iš kito asmens“. Ir kai nuvertinti, kai į mūsų abejones reaguojama piktai. kalbame, kad mes esame reikalingi tiek, kiek reikalingi Gebėjimas tinkamai pranešti apie naujienas, išklau­ klientams, šis žodis pasidaro labai prasmingas. syti ir priimti visą nepasitenkinimą, yra privalomas žmonėms, kurie įgyvendina pokytį. Ir trečias daly­ Su kokiais didžiausiais sunkumais, Jūsų nuokas – reikia turėti pagrįstus sprendimus, tinkamai mone, šios institucijos susiduria įgyvendindamos sumodeliuotą naująją struktūrą. Taigi yra techninė pokyčius, kokias organizacines klaidas įžvelgiate pokyčio dalis – sugalvoti, ką ir kaip darysime nau­ pasiremdama savo turimais praktiniais pavyzdžiais? jai, ir žmonių suvaldymas įgyvendinant pokytį – be Keistis yra sunku, ir dažniausia bėdų kelia ne pasi­ jo galime turėti labai gerą sprendimą, bet niekas rinktas techninis sprendimas, pavyzdžiui, kaip keisti nenorės su juo sutikti. teikiamas paslaugas ar sutvarkyti skaityklas, kad būtų patogios, optimizuoti procesus, kad knygos iki skai­ Gal galėtumėte pasidalyti Jums žinomais tytojo atkeliautų greitai. Didysis sunkumas – susitvar­ sėkmės pavyzdžiais įgyvendinant pokyčius kultūkyti su žmonių mąstymu, nes labai natūrali reakcija į ros institucijose. pokytį yra: „Mes visą laiką taip darėme, ir buvo gerai. Gerų pavyzdžių matau muziejų sferoje. Pavyz­ Kodėl dabar turime daryti kitaip?“ Mes priešinamės džiui, viename gerai žinomame muziejuje pokyčiai pokyčiams, ir tai yra natūrali, visiškai normali reakcija. vyksta nuolatos, ir kaip vieną iš esminių sėkmės Esame linkę eiti lengviausiu keliu, o pokytis yra sun­ veiksnių įžvelgiu pirmiausia vadovo nuostatas kumas, tam tikras savęs laužymas. Kaip sakiau, tikras nuolat ieškoti ko nors naujo ir įdomaus klientams pokytis yra toks, kuris išmuša mus iš komforto zonos. (tikrąja to žodžio prasme – iš lotynų kalbos). Kitas Todėl sunkiausia įveikti žmonių pasipriešinimą, neno­ dalykas – gera komanda, atliekanti techninį darbą rą priimti pokyčius ir daryti kažką kitaip, ypač tada, kai ir palaikanti naujoves, sugalvojanti, ką pasiūlyti jie nemato aiškaus pagrindimo, kodėl to reikia. Nėra įdomaus ir patrauklaus. Ir jie tą daro be papildomų „atšildymo“, apie kurį kalbėjau, suvokimo, kad tai yra paskatų – ne todėl, kad „pareiginėse“ parašyta, o natūrali darbo dalis, ir turime taip daryti. todėl, kad jiems tai įdomu. Tai motyvuoti ir kom­ petentingi žmonės, matantys pokyčių prasmę. Ko reikia, kad organizacinės struktūros pokyčiai būtų sėkmingi, nuo ko jie turėtų prasidėti? Kaip, Jūsų nuomone, turėtų reaguoti, Stebėdama organizacijas, kurios sėkmingai valdo pavyzdžiui, bibliotekos darbuotojai, sužinoję, pokyčius, pastebiu, kad jos išsiskiria vienu aiškiu bruo­ kad jų organizacijoje planuojami struktūros žu – informacija apie tai, kas vyksta organizacijoje, pokyčiai? kaip sėkmingai ji veikia, kokie rezultatai pasiekiami ar Jeigu mes galėtume racionaliai reaguoti į poky­ nepasiekiami, žinoma ne tik aukščiausių vadovų kabi­ čius... Vis dėlto pirmiausia reikėtų palaukti detalių, netuose – ja pasidalijama su visais darbuotojais. Mes nepulti iš karto jų vertinti. Dažniausia iš pirmų esame protingi žmonės, ir kiekvienas iš mūsų supranta, pranešimų apie pokyčius mes nedaug tesužinome, kad jeigu kažkas keičiasi aplinkoje, detalės paaiškėja tik po kurio pavyzdžiui, mažėja klientų srautas, Reikia turėti tai omenyje Be galo svarbi pokyčio laiko. greičiausiai nebegalėsime dirbti kaip ir toliau daryti savo darbą. Bet... dalis – jo palaikymas, anksčiau, turėsime arba kažką daryti, Kaip psichologė puikiai žinau, kad grąžintume klientus, arba trauk­ kad mes nesame 100 procentų atšvenčiant pergales. tis, mažinti veiklos mastus. racionalūs, turime ir emocijų. Kai Svarbu, kad pradėję Kalbant apie pačią pradžią, kada pokytis būna didelis, ir nesame daryti ką nors naujai, jau suprantame, kad reikia kažką prie jų pripratę, pirma reakcija keisti ir dėlioti tam tikrą veiksmų pla­ dažniausia būna šokas ir pasime­ nenumestume to į šalį. ną, labai svarbūs keli dalykai. Pirma, timas. Atrodo, kad kažkas išmuša

„

13

„

Ar turėtume bijoti pokyčių? pagrindą iš po kojų, ir nežinome, Pokyčiai niekada Bijoti? Reikia bijoti gyvenimo! kas bus toliau. Kiekvienam kyla (Juokiasi.) Čia yra filosofinis klau­ klausimas: „Kas su manimi bus?“ Ir nebuvo lengvi, simas, nes, mano akimis žiūrint, tai yra esminis klausimas, nes mes ir ko gero nėra gyvenimas yra nuolatinis pokytis. turime išgyventi, išlaikyti šeimą tokio stebuklingo Nematau prasmės bijoti gyveni­ ir pan. Vadovai, pranešdami apie pokyčius, dažnai daro klaidą akcen­ mechanizmo, kuris juos mo, vadinasi – ir pokyčių. Tačiau, kad su jais nelengva susitvarky­ tuodami, kokią naudą iš pokyčio padarytų lengvus. ti, – dėl to visiškai sutinku. Mums gaus organizacija, ir pamiršdami, tenka keisti ir nusistovėjusią tvar­ kad darbuotojams pirmiausia rūpi, ką, ir įpročius, ir mūsų emocijos kas bus su jais. Pokyčio situacijoje „užkabinamos“... Pokyčiai niekada nebuvo lengvi, tokios emocijos kaip pasimetimas, pyktis, nusivy­ limas yra natūralios ir visada kyla. Tik jeigu tu val­ ir ko gero nėra tokio stebuklingo mechanizmo, kuris juos padarytų lengvus. Jie visada turės šiek dai situaciją, o ne situacija tave, neigiamų emocijų tiek neigiamą atspalvį, bet bijoti tikrai neverta. būna mažiau ir jos praeina greičiau. Reikia įjungti Kuo daugiau mes baimių prisikursime, tuo mums racionalųjį protą ir toliau planuoti savo gyvenimą, patiems bus sunkiau su savimi susitvarkyti. nepanikuoti, t. y. nepasiduoti emocijoms. Pabaigoje, laikydamiesi žurnalo „Tarp knygų“ tradicijos, prašytume su mūsų skaitytojais pasidalyti savo mėgstamiausių knygų penketuku ir trumpai apibūdinti, kodėl jas rekomenduojate. Lawrence’o Durrellio „Aleksandrijos kvartetas“. Tai keturios knygos, kurių kiekviena aprašo tą patį laikotarpį, tuos pačius įvykius keturių skirtingų žmonių akimis. Skaitydamas pamatai, kaip kiekvieno žmogaus asmenybė nuspalvina įvykių, kuriuose jis atsiduria, supratimą, ir imi suprasti, kad netgi tai, kas atrodo kaip objektyvi realybė, dažnai yra tik mūsų interpretacija. Knygų kalba (skaičiau jas angliškai) tokia sodri, kad, atrodo, gali pajusti ir užuosti tai, kas jose vyksta. Poezijos knygos. Mėgstu poeziją, kuri skamba kaip muzika, tai tiesiog teikia estetinį pasitenkinimą. Neįvardysiu vienos knygos. Labiausiai mėgstu rusų Sidabro amžiaus poetų, Leono de Greiffo, Vinco Mykolaičio-Putino eiles.

Visos Umberto Eco knygos. Jos man – intelektinio pasitenkinimo šaltinis. Šiomis knygomis eini kaip labirintu ir nuolat lauki – kas gi ten, kitame puslapyje? Michaelio Ende „Momo“. Tai vaikiška knyga, ir galbūt todėl ji apie esminius gyvenimo dalykus šneka taip paprastai, bet nesupaprastintai. Skaičiau ją su didžiausiu malonumu. Geri kelionių vadovai. Labai mėgstu keliauti ir kai ilgiau užsisėdžiu namie, kelionių vadovus skaitau tiesiog kaip įdomias knygas ir taip keliauju mintyse. Labiausiai mėgstu „Bradt Travel Guides“ ir „DK Eyewitness Travel“ leidyklų knygas. Dėkojame už pokalbį. Kalbino Jūratė Bičkauskienė

14

Alinos Jaskūnienės ir Astos Naudžiūnienės nuotraukos

Užsienyje

82-OJI IFLA GENERALINĖ KONFERENCIJA: ĮSPŪDŽIAI IR PATIRTYS Alina Jaskūnienė, Asta Naudžiūnienė Lietuvos bibliotekininkų draugija

Rugpjūčio 13–19 dienomis Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV), įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Ryšiai. Bendradarbiavimas. Bendruomenė“ (angl. Connections. Collaboration. Community). Lietuvos bibliotekininkų draugijai (LBD) konferencijoje atstovavo pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir vicepirmininkė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, kurios drauge su 19 bibliotekų atstovų sudarė gausią Lietuvos delegaciją. LBD atstovių dalyvavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija. Pagrindinis ir didžiausias Ohajo valstijos miestas Kolambusas, kuriame gyvena apie 900 tūkstančių gyventojų, buvo įkurtas 1812 m. ir pavadintas Kristupo Kolumbo garbei. Mieste yra Ohajo valstybinis universitetas, gausu švie-

timo, finansinių įstaigų, medicinos tyrimų institutų, pramonės ir logistikos įmonių, todėl nenuostabu, kad 2013 m. žurnalas „Forbes“ Kolambusą įvertino kaip vieną verslui palankiausių miestų JAV. Jo priemiestyje Dubline yra įsikūrusi ir pagrindinio IFLA kongreso rėmėjo OCLC (angl. Online Computer Library Center) valdyba. 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 3500 dalyvių iš 145 pasaulio šalių. Pagrindinės kongreso temos – bendruomenių įtrauktis, tinklaveika, partnerystė, informacijos sklaida ir prieinamumas – atsispindėjo visose 220 sesijų, kuriose buvo aptartos įvairios bibliotekoms ir bibliotekininkams, informacijos mokslų specialistams svarbios temos, apžvelgtos pasaulinės bibliotekų raidos tendencijos, dalijamasi skirtingų pasaulio šalių bibliotekų veiklos patirtimi įgyvendinant projektus, teikiant elektronines paslaugas, skatinant vartotojų užimtumą, diegiant inovacijas ir pan. Sveikinimą konferencijos dalyviams atsiuntė JAV prezidentas Barakas Obama. Jis pažymėjo, kad „šis kongresas primena

„

Pagrindinės kongreso temos – bendruomenių įtrauktis, tinklaveika, partnerystė, informacijos sklaida ir prieinamumas – atsispindėjo visose 220 sesijų.

15

LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė IFLA generalinėje asamblėjoje balsavo tvirtinant organizacijos veiklos ir finansines ataskaitas.

apie mūsų, kaip tarptautinės bendruomenės, pareigą kurti ateitį, kurioje žmonės galėtų laisvai ir nevaržomai naudotis didžiuliu gyvuoju sukauptos informacijos banku, kuriuo dalijamės mes, pasaulio piliečiai“.

Nauji dokumentai 82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei. IFLA prezidentės Donnos Scheeder sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas IFLA pranešimui apie tendencijas. 2013 m. IFLA paskelbė pranešimą apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report), kuriame buvo apibrėžtos penkios svarbiausios kryptys, formuojančios pasaulio informacinę aplinką. Po to šis dokumentas buvo apsvarstytas visuose žemynuose, išverstas į 14 pasaulio kalbų (taip pat ir lietuvių – skelbiama LBD svetainėje internete http://www.lbd. lt/wp-content/uploads/2015/04/IFLA_trend_report_ LT.pdf). 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje paskelbtas atnaujintas pranešimas apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report 2016 Update). Naujos redakcijos dokumente papildyta informacija apie penkias pagrindines tendencijas, kurios pakeis mūsų informacinę aplinką. IFLA apibendrino trejus metus vykusias diskusijas su tarptautine bibliotekų bendruomene visuose regionuose, išryškindama kiekvienam jų svarbius aspektus. Pavyzdžiui, 15 16

Europos šalių surengtose diskusijose aptarti nauji iššūkiai, kylantys dėl autorių teisių apsaugos ir prieigos prie skaitmeninio turinio suteikimo, poreikis ugdyti bibliotekininkų naujųjų technologijų kompetencijas, stiprinti strateginę partnerystę ir t. t. (daugiau apie dokumentą http://trends.ifla.org/ update-2016). Kitame IFLA konferencijoje pristatytame dokumente Tęstinio profesinio mokymo gairės: principai ir geroji praktika (angl. IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices) pažymima, kad „bibliotekų veiklos ir informacijos paslaugų kokybė ir veiksmingumas priklauso nuo personalo kompetencijos. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai, tobulėjančios technologijos ir profesinių žinių gausėjimas skatina biblio­t ekininkus ir kitus informacijos specialistus plėsti turimas žinias, nuolat atnaujinti įgūdžius“. Pagrindiniai gairių principai nurodo, kad atskiros bibliotekos ir informacijos profesionalai visų pirma patys yra atsakingi už nuolatinį mokymąsi, žinių siekimą ir įgūdžių tobulinamą, o darbdaviai yra atsakingi už ugdymo programas ir paramą tęstiniam mokymuisi. Siekdamos pažangos, asociacijos ir kitos organizacijos turi aktyviai propaguoti ir vertinti tęstinį profesinį tobulėjimą, rūpintis jo kokybe. Gairėse taip pat akcentuojamas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų pedagogų indėlis: jie turi motyvuoti absolventus toliau

„

mokytis ir patys tęsti mokymąsi visą gyvenimą, atlikti ir viešinti mokslinius tyrimus tęstinio mokymo ir personalo ugdymo srityse ir kt. (daugiau apie dokumentą http://www.ifla.org/publications/ node/10532). Bibliotekų asociacijų valdymo sekcijos (MLAS) organizuotoje se­ sijoje (angl. Library Associations: Call to Action. National Advocacy and the Implementation of SDGs), diskutuojant, kaip bibliotekos gali prisidėti ir prisideda prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo, buvo pabrėžtas išskirtinis bibliotekų ir informa­ cijos įstaigų indėlis. Asociacijos buvo pakviestos inicijuoti atstovavimą bibliotekoms, kad jos būtų įtrauktos į nacionalinius ir regioninius vystymosi planus ir prisidėtų įgyvendinant šios darbotvarkės tikslus. Kaip atstovavimo priemonę siūlyta naudoti konferencijoje pristatytą IFLA išleistą pavyzdžių ir rekomendacijų bukletą (angl. Access and Opportunity for All: How Libraries Contribute to the United Nations 2030 Agenda), kuris vaizdžiai parodo bibliotekų indėlį užtikrinant darnų visuomenės vystymąsi. Leidinyje pateikiamos skirtingų tipų pasaulio bibliotekų sėkmės istorijos ir politikams skirtos rekomendacijos. Bukletas, išleistas visomis septyniomis oficialiomis IFLA kalbomis, laisvai prieinamas internete, IFLA svetainėje (http://www. ifla.org/publications/node/10546).

82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei.

Lietuvos delegacija 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje.

Ateities planai Kongrese turėjome galimybę pabendrauti su naujuoju IFLA generaliniu sekretoriumi Geraldu Leitneriu (išrinktas vietoj šiais metais atsistatydinu­ sios Jennefer Nicholson) ir pasiklausyti įkvepiančių jo pranešimų. Akcentuodamas IFLA unikalumą ir plačią geografinę aprėptį (daugiau nei 1300 narių iš 140 pasaulio šalių, 120 nacionalinių asociacijų; iš viso 64-ose IFLA sekcijose dirba daugiau nei 1200 ekspertų, įvairių tipų bibliotekų specialistų), G. Leitneris įvardijo šią organizaciją kaip stiprų tinklą, turintį didžiulį potencialą ir galintį atsto­ vauti bibliotekų interesams tiek regioniniu, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Genera­ linis sekretorius pabrėžė, kad būtina stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuo­ ta, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl arti­ miausiu metu IFLA planuoja net šešis regioninius susitikimus su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bib­ liotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendin­ ti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Nacionalinių asociacijų atstovams skirtoje Bib­ liotekų asociacijų valdymo sekcijos (MLAS) sesijoje komiteto pirmininkė Barbara Schleihagen taip pat akcentavo, kad IFLA siekia gerinti ir stiprinti komu­ nikaciją su nacionalinėmis asociacijomis. Todėl planuo­ jama surinkti informaciją apie svarbiausius jų projektus ir atstovavimo kampanijas, konsultuoti specialistus, da­ lyvauti asociacijų organizuo­ jamuose renginiuose. Konferencijoje buvo svars­ tyta galimybė sukurti pa­ saulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informa­ cija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukato­ rių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų nau­ dojamas kaip efektyvi biblio­ tekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtrauki­ mo į svarbius ekonominius 17

procesus. Apskritojo stalo diskusijoje kartu su kolegomis iš JAV, Latvijos, Lenkijos ir Kroatijos pasiūlėme žemėlapyje kaip statisti­ nį rodiklį naudoti ir lankytojų kriterijų, kuris padėtų atskleisti bibliotekų svarbą. Malonu pažymėti ir kartu pasveikinti Latvijos bibliotekininkų asociacijos pir­ mininkę Kristinę Paberzą, kuri, laimėjusi konkursą, drauge su kitais aštuoniais bib­ liotekų asociacijų atstovais dalyvaus dvejus metus truksiančioje IFLA jaunųjų lyderių rengimo programoje, kaups žinias ir įgū­ džius, reikalingus atstovauti bibliotekoms tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

„

Aktualios temos Vaikų ir jaunimo bibliotekų sekcijos sesijoje buvo prista­ tytas naujas sekcijos inicijuojamas „Gerųjų patirčių“ (angl. Best Practices) projektas. Jo kūrėjai siūlo vaikus ir jaunimą aptarnaujančioms bibliotekoms dalytis gerąja patirtimi naudojant socialinės medijos priemones. Tai gali būti sėk­ mingas renginys, skaitymo skatinimo kampanija, partne­ rystės pavyzdys ir pan. Šiuo projektu siekiama, kad geroji patirtis taptų įkvėpimo šaltiniu, patrauklia forma patarti kolegoms ir pakviesti juos diskutuoti. Tai puiki galimybė savo veiklą viešinti ir Lietuvos bibliotekoms, kurios turi sėkmingos darbo su vaikais patirties (daugiau informacijos http://www.ifla.org/node/10425). Labai kviečiame kolegas tuo pasinaudoti – parodyti save pasauliui, pasidalyti savo patirtimi, o galbūt ir užmegzti naudingų kontaktų. Daug dėmesio konferencijoje buvo skirta viešosioms bibliotekoms. Mums teko galimybė stebėtojų teisėmis dalyvauti Viešųjų bibliotekų sekcijos posėdyje, kuriame

Kolambuso miesto viešoji biblioteka.

18

buvo aptariamos skaitymo skatinimo iniciatyvos, vaikams ir jaunimui skirti inovatyvūs skaitymo skatinimo projektai, įgyvendinami Švedijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, sprendžiami organizaciniai klausimai, vyko aktyvios diskusijos. Viešųjų bibliotekų sekcija kartu su Bibliotekų paslaugų daugiakultūrei bendruomenei sekcija Kolambuso viešojoje bibliotekoje organizavo sesiją, kurioje diskutuota aktualia pabėgėliams skirtų bibliotekų paslaugų tema (angl. Libraries welcome refugees). 2015 m. daugelis Europos šalių susidūrė su dėl karo Sirijoje vis didėjančiu pabėgėlių srautu. Dauguma bibliotekų, svetingai atverdamos duris pabėgėliams ir imigrantams, sudaro sąlygas jiems mokytis, bendrauti ir prisitaikyti pakitusioje aplinkoje: kuria kalbų mokymosi kavines, suteikia prieigą prie interneto, padeda rasti informacijos įvairiais teisiniais klausimais ir pan. Gerosios praktikos pavyzdžius apžvelgė Kataro nacionalinės bibliotekos direktorė Claudia Lux, kolegos iš Hamburgo (Vokietija), Malmės (Švedija), Paryžiaus (Prancūzija) dalijosi pabėgėlių aptarnavimo patirtimi, akcentuodami saugios ir palankios aplinkos kūrimą bibliotekose, būtinybę bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir įtraukti savanorius.

„Gerųjų patirčių“ projektu siekiama, kad geroji patirtis taptų įkvėpimo šaltiniu, patrauklia priemone patarti kolegoms ir pakviesti juos diskutuoti.

Svarbūs apdovanojimai Viešųjų bibliotekų sekcija, pasižyminti itin aktyvia veikla, antrus metus iš eilės pelnė IFLA apdovanojimą (angl. Professional Unit Communication Award). Malonu, kad šioje sekcijoje dirba ir kolegės iš Švedijos Annete Mojberg ir Lo Cleason, su kuriomis planavome bendrus projektus ir kurios šį pavasarį dalyvavo LBD organizuotoje konferencijoje Birštone.

Konferencijoje buvo įteiktas ir Metų geriausios viešo­ Atstovauti, sužinoti, dalytis sios bibliotekos apdovanojimas (angl. Systematic Public Dalyvavome ir balsavome (draugija turi net 10 balsų Library of the Year Award). Tarptautinė komisija šiam kvotą) IFLA generalinėje asamblėjoje tvirtinant IFLA apdovanojimui buvo nominavusi 4 bibliotekas: Orhuso veiklos ir finansines ataskaitas. Siekiant finansinio stabiviešoji biblioteka „Dokk1“ (Danija), Čikagos viešoji lumo, buvo priimtas sprendimas 2 proc. padidinti narystės biblioteka (JAV), Džilongo viešoji biblioteka ir paveldo mokestį. IFLA konferencijos, generalinės asamblėjos centras (Australija) ir Sakseso viešoji biblioteka (Aus­ sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę tralija). Konkurse galėjo dalyvauti naujos arba po re­ šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, užtikrina novacijos pritaikytuose pastatuose įsikūrusios viešosios dalyvavimo jos veikloje tęstinumą ir tvarumą. bibliotekos, atidarytos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 Kaip ir kasmet konferencijoje vyko tradiciniai rengi­ m. birželio 1 d. Laureate tapo Orhuso viešoji biblioteka niai – naujųjų technologijų ir paslaugų paroda ir stendinių „Dokk1“, veiklą pradėjusi 2015 m. birželį, ir jai atiteko pranešimų sesija, kurioje didžiulio susidomėjimo sulaukė ir 5000 JAV dolerių prizas. Didžiausia Skandinavijos net penki Lietuvos bibliotekas, jų paslaugas ir projektus pri­ šalyse biblioteka lankytojams siūlo moderniai įrengtas statantys plakatai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, atviras erdves kūrybinei saviraiškai ir savarankiškam Lietuvos aklųjų ir trijų viešųjų bibliotekų – Kauno apskrities, mokymuisi, skaitymui, kviečia dalyvauti įvairiuose Utenos A. ir M. Miškinių bei Vilniaus miesto centrinės. renginiuose, debatuose, kūrybinėse dirbtuvėse. Įdomi Konferencijos dalyviai apsilankė ir Kolambuso miesto pastato interjero detalė – didžiulis varpas, suskambantis viešojoje bibliotekoje, kuri neseniai atvėrė duris po re­ bibliotekoje kaskart, kai mieste gimsta kūdikis (įrenginys konstrukcijos, kainavusios per 40 milijonų JAV dolerių. sujungtas su miesto ligonine, todėl visi jaunieji tėveliai Biblioteka patraukia dėmesį erdvėmis, paslaugų įvairove, gali paskelbti apie naujagimius paspaus­ įdomiais architektūriniais sprendimais, dami specialų mygtuką). savitu interjero dizainu ir paslaugiais, dė­ Kauno miesto Konferencijoje paskelbti ir EIFL (angl. mesingais darbuotojais. Electronic Information for Libraries) įsteigto Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas savivaldybės Vinco Viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimo kasmet vykstančiose IFLA konferencijose Kudirkos viešoji laureatai. Tarp keturių bibliotekų iš Afrikos, ir asamblėjose sustiprina Lietuvos biblioEuropos ir Karibų regiono įvertinta Kauno biblioteka įvertinta už tekininkų pozicijas ir žinomumą tarptaumiesto savivaldybės Vinco Kudirkos vie­ bendruomenėje, sudaro palankias sėkmingai įgyvendintą tinėje šoji biblioteka už sėkmingai įgyvendintą sąlygas plėtoti ryšius šioje svarbiausioje jaunimui skirtą jaunimui skirtą projektą „Atrask save 3D tarptautinėje organizacijoje ir prisideda mieste“, ugdantį profesinę motyvaciją, prie sėkmingos draugijos veiklos. 83-ioji projektą „Atrask save kūrybiškumą, teikiantį profesinio orienta­ IFLA generalinė konferencija ir asamblėja 3D mieste“. vimo IRT specialybėms paslaugą. vyks Vroclavo mieste, Lenkijoje.

„

19

Nauji leidiniai

Tęsiami prasmingi darbai – išleistas 2-asis „Bibliotekų tyrimų Lietuvoje“ tomas Rodos, ką tik bibliotekų bendruo­ menė turėjo puikią galimybę susipa­ žinti su Lietuvos nacionalinės Mar­ tyno Mažvydo bibliotekos mokslinių straipsnių rinkinio „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ pirmuoju tomu. Šiandien mus pradžiugino jau ir antrasis leidi­ nys, kuris savo turiniu yra neatsiejama pirmojo tomo dalis. Antrajame tome* publikuojama Lietuvos viešųjų biblio­ tekų tyrimų medžiaga neabejotinai bus įdomi ir naudinga ne tik viešųjų, bet ir visų bibliotekų darbuotojams. Atliktų tyrimų ir publikuojamų straipsnių autorės – Elvyda Skuodytė ir Dalia Jaskonienė, puikiai pažįsta­ mos visai profesinei bendruomenei, turinčios ilgametę bibliotekinio darbo patirtį. E. Skuodytė daugelį metų darba­ vosi Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, eidama direkto­ riaus pavaduotojos ir kitas atsakingas pareigas. Pastaraisiais metais Elvyda intensyviai dirba bibliotekininkystės tiriamąjį darbą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Infor­ macijos mokslų departamento Biblio­ tekininkystės skyriuje. D. Jaskonienės profesinės veiklos kelias taip pat ne­ trumpas – Dalia Lietuvos nacionalinėje * Bibliotekų tyrimai Lietuvoje : mokslinių straipsnių rinkinys. T. 2. / [moksl. Red. I. Krauls-Ward]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2016. 248 p.: iliustr., diagr.

20

Martyno Mažvydo bibliotekoje daugelį E. Skuodytė) ir „Savivaldybių viešųjų metų dirba metodinį darbą, šiuo metu bibliotekų sistemos veiklos tyrimas tai­ ji yra Informacijos mokslų departa­ kant BIX (Bibliotheksindex) metodiką“ mento Bibliotekininkystės skyriaus (autorė D. Jaskonienė). Pirmajame straipsnyje „Savivaldy­ vyriausioji metodininkė, savo ilgamete profesine patirtimi ir žiniomis nuolat bių viešųjų bibliotekų organizacinių besidalijanti su kolegomis iš Lietuvos struktūrų analizė“ pateikiami savival­ viešųjų bibliotekų. Leidinio pratarmės dybių viešųjų bibliotekų (SVB) orga­ autorė ir tomo mokslinė redaktorė – nizacinės struktūros tyrimo analizės dr. Ineta Krauls-Ward, mokslininkė, rezultatai. Tyrimu siekta išsiaiškinti ir keletą metų vadovavusi šios bibliote­ įvertinti per pastaruosius dešimtme­ kos Bibliotekininkystės centrui (nuo čius susiformavusias SVB organizaci­ 2016 m. sausio – Informacijos mokslų nes struktūras. Ne mažiau svarbu buvo departamento Bibliotekininkystės sky­ „nustatyti pagrindines tendencijas, rius). Straipsnius recenzavo Klaipėdos vyraujančias šiose įstaigose kuriant ir Vilniaus universitetų mokslininkai – ir (arba) keičiant organizacijos struk­ doc. dr. Jaroslavas Dvorakas, Klaipėdos tūrinį modelį, ar įgyvendinti spren­ universiteto Socialinių mokslų fakul­ dimai sudaro galimybę viešosioms teto Viešojo administravimo ir socia­ bibliotekoms prisitaikyti prie nuolat linės geografijos katedros vedėjas, ir besikeičiančios socialinės aplinkos, doc. dr. Renata Matkevičienė, Vilniaus didėjančios konkurencijos bei au­ gančių vartotojų po­ universiteto Komuni­ reikių ir lūkesčių. Ši kacijos fakulteto stu­ Tyrimo rezultatai, analizė itin svarbi, dijų prodekanė. Antrajame leidinio išvados ir rekomendacijos nes tai yra pradinis tęstinių tyrimų, kurių „Bibliotekų tyrimai atskleidžia, kad galutinis tikslas yra Lietuvoje: mokslinių savivaldybių viešosios pasiūlyti savivaldy­ straipsnių rinkinys“ bių viešųjų bibliotekų tome publikuojama bibliotekos turėtų vadovams vadybos dviejų tyrimų me­ nemažai nuveikti, priemones ir padėti džiaga – „Savivaldy­ bių viešųjų bibliotekų siekdamos sustiprinti savo jas pasirinkti moder­ šių organi­ organizacinių struk­ organizacines struktūras. nizuojant zacijų struktūras ir tūrų analizė“ (autorė

„

„

Vertinimo priemonės BIX taikymo Lietuvos bibliotekose patirtis yra neįkainojama, nes viešosioms bibliotekoms suteikiama galimybė pagrįstai ir kvalifikuotai įrodyti, kad jos yra naudingos ir svarbios įvairioms visuomenės grupėms.

valdymo modelius, etapas“, – teigia tyrimo ir straipsnio autorė E. Skuody­ tė. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir iškeltus uždavinius, autorė įvairiais aspektais analizavo ir tyrė SVB funkcijas organizacinių struktūrų modeliuose, darbo vietų pasiskirstymą SVB ir jų teritoriniuose padaliniuose, SVB sistemos valdymo klausimus, organizacijos intelektinio aprūpinimo funkcijų modeliavimą SVB. Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos atskleidžia, kad savivaldybių viešosios bibliotekos turėtų nemažai nuveikti, siekdamos sustiprinti savo organi­ zacines struktūras, taip pat aiškiau identifikuoti informacinę veiklą tarp pagrindinių funkcijų, o specializuotos veiklos sąveikos sistema SVB turi de­ rėti organizaciniu lygmeniu. Antrasis tyrimas „Savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemos veiklos tyrimas taikant BIX (Bibliotheksindex) metodiką“ atliktas glaudžiai bendra­ darbiaujant su kolegomis iš Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų: Asta Valaityte, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir ino­ vacijų centro vyriausiąja metodininke veiklos stebėsenai, Irmina Girniene,

Panevėžio apskrities Gabrielės Pet­ kevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Informacijos centro Didžiosios skai­ tyklos vyresniąja bibliotekininke, Rasa Mileriene, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vyresniąja metodininke, Rita Paliukaite-Medveckiene, Vilniaus aps­ krities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų me­ todikos ir vadybos centro vyriausiąja metodininke, ir Ekaterina Prakapene, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Regio­ninio bib­ liotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja. Profesinė bendruomenė grei­ čiausiai dar nepamiršo pirmojo šio tyrimo etapo medžiagos, publikuotos pirmajame šio mokslinių straipsnių rinkinio tome1. Patrauklus ir antrojo etapo tyrimo tikslas – įvertinti ir rei­ tinguoti Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemų veiklą taikant BIX metodiką 2 . Tyrimu, kurio objektu tapo 60 SVB (1281 biblioteka) sistemų veikla, siekta įgyvendinti ne mažiau įdomius ir patrauklius uždavinius – vertinant apskrityse veikiančių SVB veiklą, nustatyti jų vietą pagal šiuos

keturis rodiklius: ištekliai ir infrastruk­ tūra, naudojimasis biblioteka, našumas bei plėtra. Be to, siekta pateikti rodiklių taikymo interpretacijas, apibūdinant bibliotekos išorės ir vidaus veiksnius, turinčius įtakos pagal BIX metodiką nustatomiems veiklos rezultatams, taip pat pagal šią metodiką įvertinti ir reitinguoti Lietuvos SVB sistemas ir palyginti per 2013 ir 2014 metų tyrimus gautus rezultatus. Tyrimo rezultatai įtikinamai atskleidė, kad būtina vertinti ne tik pagrindines tin­ klo bibliotekas, bet ir visą savivaldybės viešųjų bibliotekų sistemą. Ši vertini­ mo priemonės BIX taikymo Lietuvos bibliotekose patirtis yra neįkainojama, nes viešosioms bibliotekoms suteikia­ ma galimybė pagrįstai ir kvalifikuotai įrodyti, kad jos yra naudingos ir svar­ bios įvairioms visuomenės grupėms. Leidinyje gausu lentelių, kuriose pateikiami tyrimų duomenys, vaiz­ džiai papildantys analizuojamą tyrimų medžiagą. Skaitytojai, linkę išsamiau domėtis šių tyrimų tematika, ras ir naudotos literatūros bei šaltinių sąra­ šus. Specialistams pravers pateikiamos rekomendacijos, parengtos abiejų tyrimų pagrindu. Leidinys skiriamas ne tik bibliotekų specialistams, jis neabejotinai praturtintų ir kitų infor­ macijos, kultūros institucijų, taip pat ir švietimo, laisvalaikio, socialinės apsau­ gos paslaugų sferoje dirbančiųjų ir šių institucijų paslaugų vartotojų žinias. Lietuvos bibliotekų tyrimai įgauna reikiamą pagreitį, ir Lietuvos nacio­ nalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus tyrėjų pastangomis sėkmingai rengiamasi tolesnėms tyrimų medžiagos publi­ kacijoms būsimuosiuose mokslinių straipsnių rinkinio „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ tomuose. Dr. Jurgita Rudžionienė Vilniaus universitetas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka _ 1 Bibliotekų tyrimai Lietuvoje: mokslinių straipsnių rinkinys. T. 1. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2015. 268 p. 2 BIX. Der Bibliotheksindex. Berlin: Deutscher Bibliotheksverband. Prieiga per internetą: http:// www.bix-bibliotheksindex.de.

21

Žvilgsnis į istoriją

ILIUSTRUOTAS KNYGOS GIMIMAS

XV a. medžio graviūra su skriptoriumo – rankraštinių knygų perrašinėjimo dirbtuvės – vaizdu. Revelationes sancte Birgitte. [Nürnberg], 1500.

Indrė Saudargienė Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro Retų spaudinių skyriaus vyresnioji bibliotekininkė

Retai kuris iš mūsų skaitydami knygą pagalvojame, kam turime būti dėkingi už šį nuostabų žmonijos kūrinį. Knygą, kaip ir duoną, gaminti žmonės mokėsi ištisus tūkstantmečius. Prasidėjusi primityviais piešiniais olose, įrašais akmeninėse ir molio plokštėse, palmių lapuose, bambuko lentelėse, knyga vystėsi papiruso ir pergamento lakštuose, o vėliau – popieriuje, kol ranka rašytus lapus pakeitė pirmosios spausdintos knygos. Nei ankstesniais laikais, nei šių dienų knygos kūrėjų kelias nebuvo lengvas. Knyga – daugelio specialybių žmonių kruopštaus ir kūrybiško darbo vaisius. Organizuotos knygų leidybos ištakų reikia ieškoti ir ne tokius raštingus žmones, kurie, nepaisydami skriptoriumuose – rankraštinių knygų perrašinėjimo darbo kokybės, knygas nurašinėdavo paskubomis, dirbtuvėse. Skriptoriumai atsirado VI a. Italijoje, pridarydavo klaidų. Skriptoriumuose dirbo ne tik ypač paplito X–XII a. Europos vienuolynuose1 ir knygų nurašinėtojai, bet ir knygų apipavidalinimo tapo būtina kiekvieno viduramžių vienuolyno da­ meistrai – iliuminatoriai, miniatoriai, rubrikatoriai. limi. Šį knygų perrašinėjimo darbą galėjo atlikti tik Perrašinėjimo dirbtuvėse buvo dauginamos ne tik mokyti vienuoliai, išsilavinę broliai. XII a. pradėjus religinės tematikos knygos, bet ir antikinių autorių – Aristotelio, Cicerono, Vergilijaus, kurtis pirmiesiems universitetams Plinijaus ir kt. – kūriniai. Kelių amžių Europoje, dirbtuvėse darbo procesai būdavo paskirstomi (vienas žmogus Kaligrafą vienuolį, perrašinėtojų kartos sukūrė sudė­ tingą rašytinės knygos gaminimo diktuodavo tekstą, keli jį rašydavo, kuris perrašinėjo technologiją: pagrindinė rašomoji kiti piešdavo inicialų raides ir pan.). knygą dėl sielos medžiaga buvo pergamentas, rašy­ Kaligrafą vienuolį, kuris perrašinėjo mui naudota lazdelė iš nendrės (kala­ knygą dėl sielos išganymo, pakeitė išganymo, pakeitė mas) ir plunksna, lapus suliniuodavo skriptorius pasaulietis, nurašinėjęs skriptorius pasaulietis, aštriu grifeliu (metalo lazdele), be pa­ knygą rinkai. Knygų perrašinėjimas grindinės juodos spalvos rašalo buvo tapo pelningu darbu, kurio imdavosi nurašinėjęs knygą naudojamos ir kitos – raudona, žalia, net mokytojai ir universitetų profe­ rinkai. žydra – spalvos, o knygų puošybai soriai. Tačiau geras uždarbis masino

„

22

„

Johanno Gutenbergo portretas. Ernesti, J. H. Die Wol-eingerichtete Buchdruckerey mit hundert und ein und zwanzig Teutsch-Lateinisch-Griechisch- und Hebräischen Schrifften… Nürnberg, 1721.

Knygos, kurias rankomis perrašinėdavo išprusę vienuoliai, buvo tokios retos ir brangios, kad viduramžiais jas rakindavo grandinėmis ant specialių pultų bažnyčiose ar bibliotekose.

dažnai būdavo pasitelkiamas sidabras ir auksas2. Knygos, kurias rankomis perra­ šinėdavo išprusę vienuoliai, buvo tokios retos ir brangios, kad viduramžiais jas rakindavo grandinėmis ant specialių pultų bažnyčiose ar bibliotekose. Naują knygų leidybos plėtojimo etapą pradėjo Johanno Gutenbergo (apie 1399– 1468) išradimas – spauda renkamaisiais spaudmenimis. Apie 1440 m. J. Gutenber­ gas sukūrė metalinių spaudmenų gamybos ir jų liejimo specialiu prietaisu technolo­

giją, rankines spausdinimo stakles (presą), spaus­ tuvinius dažus. Visa tai sudarė išradimo esmę, o svarbiausias jo elementas buvo spaudmenų liejimo technologija. Iš metalo būdavo išliejamos atskiros raidės ir iš jų renkamas tekstas, o jį išspausdinus, tos pačios raidės būdavo naudojamos kitam teks­ tui3. Šie spausdinimo principai išsilaikė iki pat mašininės spaudos atsiradimo XIX amžiaus trečia­ jame dešimtmetyje4. Pirmąją spaustuvę apie 1444 m. J. Gutenbergas įrengė Maince (Vokietijoje), ir čia 1452–1456 m. renkamaisiais spaudmenimis išleido pirmąją spausdintinę knygą – „42 eilučių Bibliją“. Šią Bibliją parengti leidybai ir spausdi­ nimui prireikė didžiulio darbo. Kiekviename jos puslapyje yra po dvi skiltis, kuriose po 42 eilutes. Šriftas labai puošnus, inicialai įmantrūs, gražios rubrikos, puošta laukinių gėlių piešiniais. Siekiant tobulumo, darbas vyko labai kruopščiai ir lėtai: šeši rinkėjai per vieną dieną surinkdavo tik vieną puslapį. Biblija, kuriai būdingas rankraštinės kny­ gos puošnumas, buvo išleista 200 egzempliorių tiražu (35 egz. ant pergamento)5. Taip prasidėjo šiandieninės, naujosios, knygos gimimas. Svarbiausia medžiaga knygoms, išradus spaudą, tapo popierius. XI a. patekęs į Europą iš Kinijos, jis turėjo išsikovoti teisę čia gyvuoti, nes buvo įsisenėjęs įprotis naudoti pergamentą. Popierius, palyginti su pergamentu, buvo laiko­

Popieriaus gamybos vaizdai XV–XVIII a. fabrikuose. Desmarest, N. Die Papiermacher-Kunst in ihrem ganzen Umfang... Leipzig, [1803]. Зрелище природы и художеств. Санкт-Петербург, 1784.

23

mas nepatvariu. Tačiau, gerėjant kokybei, jis pamažu išstūmė pergamentą iš apyvartos. Popieriaus gamy­ bos procesas XV–XVIII a. buvo sudėtingas ir didelių pastangų reikalaujantis darbas. Popieriaus dirbtuvės (malūnai) buvo statomos prie vandeningų upių, nes srovės jėgos panaudojimas tapo vienu svarbiausių popieriaus gamybos europiečių nuopelnų. Daugelis popieriaus gamybos meistrų buvo raštingi atvykėliai, bajorai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kurie šį darbą laikė ne amatu, o menu6. Europoje iki XVIII a. pabaigos popierius buvo gaminamas iš lininių ir medvilninių draiskalų. Pirmiausia draiskalai būdavo rūšiuojami pagal spalvą, medžiagą ir kokybę, paskui plėšomi, pjaustomi ir virinami katiluose. Vėliau jie keliaudavo į pūdymo skyrių, kur po keleto savai­ Rinkykla su spaudmenų kasomis. Grohmann, J. G. Historisch-technologischer čių, iš plaušų pašalinus nereikalingas dalis, masė Schauplatz aller merkwürdigen Erfindungen... Leipzig, 1802. buvo gabenama į grūstuvių skyrių ir darbas prie staklių (preso) – pagrindinės čia – tiek žmonių, tiek besisukančio volo Svarbiausia spaustuvės gamybos priemonės. Pirmosios judinamomis grūstuvėmis – daužoma, spausdinimo staklės buvo medinės su pavie­ maišoma iki reikiamos konsistencijos, medžiaga nėmis metalo detalėmis. Tokios staklės buvo balinama (kuo skaidresnis vanduo knygoms, masyvios ir sunkios, joms valdyti reikėjo labai naudotas, tuo baltesnis popierius būda­ išradus spaudą, didelės fizinės jėgos. Pagrindinė jų dalis buvo vo). Popieriaus sėmimo skyriuje skystą plaušų masę specialia forma – semtuvu tapo popierius. medinis sraigtas su svirtimi ir ištraukiamas stalas – taleris. Sraigtas ėjo per staklių rėmų (ant rėmo ištemptu tinkleliu) – semdavo skersines. Viršuje jis buvo įsukamas į veržlę, o įgudęs meistras. Nutekėjus vandeniui, apačioje baigėsi keturkampe metaline plokšte ant tinklelio likdavo plonas susipynusių – pianu. Sraigtas su pianu, sukant veržlę, galėjo pakilti arba plaušų sluoksnis, kurį pameistrys perkeldavo ant nusileisti. Jų judėjimą reguliuoti padėdavo sraigto viduryje gelumbės ir, pridengęs kitu gelumbės gabalu, dėdavo kitą plaušų sluoksnį. Sudėjus reikiamą perkloto įtvirtinta svirtis. Darbininkas ant talerio, įstumiamo po popieriaus lapų kiekį, juos spausdavo sunkiu presu. pianu, dėdavo spausdinimui paruoštą formą, kurią, pri­ Vėliau popieriaus lakštai būdavo iškabinami ant klausomai nuo planuojamos knygos lapų dydžio, sudary­ virvių ir džiovinami, rašymui skirtas popierius davo du, o kartais ir daugiau knygos teksto puslapių. Taip pamerkiamas į klijus (kad rašant plunksna popierius paruoštą rinkinį suverždavo siūlais, kad spaudmenys ne­ nepraleistų rašalo)7. Dirbtuvėse popieriui blizginti judėtų. Sutvirtintą rinkinį padengdavo plonu dažų sluoks­ buvo naudojami šlifuoti akmenys, kiek vėliau – sun­ niu. Ant dekelio dėdavo kūs geležiniai kūjai, judinami vandens jėgos. Galiau­ popieriaus lapą, suvilgytą siai išrūšiuotas popierius būdavo supakuojamas ir vandeniu, kad geriau sugertų dažus. Tuomet paruošiamas parduoti. Kita svarbi spaustuvės dalis, be kurios neįsivaiz­ presuotojas pasukdavo duojamas knygos gimimas, – rinkykla su spaudmenų svirtį, prispausdamas pianą, kasomis. Teksto rinkimas buvo ypač kruopštus ir di­ o kartu ir popieriaus lapą delio susitelkimo reikalaujantis darbas. Norint pradėti prie spausdinimo formos. spausdinti, reikėjo pasiruošti rinkinį – planuojamo Atleidęs svirtį, ištraukdavo spausdinti teksto formą. Pirmiausia būdavo tvarkin­ talerį ir išimdavo atspaus­ gai parengiama kasa8. Tai buvo nuožulniai pastatytas dintą lapą. Išdžiovinus at­ atviras dėklas, padalytas į skyrius ar vienodo gylio spaustus lapus, būdavo dėžutes. Kasą sudarė dvi pagrindinės dalys: viršutinė, spausdinamas tekstas kitoje kurioje skyriai su didžiosiomis raidėmis buvo išdėstyti jų pusėje. Vienas paruoštas abėcėlės tvarka, ir apatinė su dažniausiai naudoja­ rinkinys leisdavo pagaminti momis raidėmis, sudėtomis arčiau rinkėjo rankos. kelis šimtus atspaudų. Toks Šis, turėdamas prieš akis ant lentelės pritvirtintą lapą darbas reikalavo labai tiks­ su renkamu tekstu, į vieną ranką paimdavo rinktuvą lių ir koordinuotų judesių, (specialų pagalbinį prietaisą), o kita jame surinkdavo didelės fizinės jėgos, o sta­ tekstą. Taip surinktas tekstas buvo perkeliamas į spau­ klės, kad nejudėtų, buvo tvirtinamos prie grindų ir dos formą, kurią dažais padengdavo darbininkas9. Paruošus popierių, rinkinį ir dažus, prasidėdavo lubų10.

„

Spausdinimo staklės. Πλούταρχος. Opuscula... [Paris], 1521.

24

„

Knygos iliustravimas, XV a. pabaigoje prasidėjęs nuo medžio raižinių, XVI–XVII a. perėjo prie vario graviūrų.

Atsiradus spaudai, knyga tapo ne vien tik in­ formacijos skleidėja – augant knygų paklausai ir kuriantis spaustuvėms, tobulėjo ir meninis kny­ gos dekoras, iliustracijos. Knygos iliustravimas, XV a. pabaigoje prasidėjęs nuo medžio raižinių, XVI–XVII a. perėjo prie vario graviūrų. Raižytojo (graverio) darbas buvo labai kruopštus: metalo, dažniausiai vario, plokštelė būdavo padedama ant pagalvėlės ir raižoma plieniniu įrankiu; pakraš­ čiuose likusios metalo atplaišos pašalinamos aštriu instrumentu, atspalviai išgaunami brūkšniuojant11. Su tokiomis graviūromis tapo įmanoma masiškai gaminti lygiaverčius vaizdų atspaudus, naudojant spaudos presą. Grafiniai atvaizdai padidino knygos meninę vertę – jos tapo puošnesnės, ėmė atlikti reprezentacinę ir intelektualinę funkcijas12.

Knygos meninio apipavidalinimo cechas su raižytojais (graveriais) ir dailininkais. Garzoni, T. Piazza Universale das ist: allgemeiner Schawplatz, Marckt und Zusammenkunfft aller Professionen, Künsten, Geschäfften, Händeln und Handt-Wercken... Frankfurt am Main, 1641.

„

Dažniausiai knygos būdavo parduodamos neįrištos ar su laikinais viršeliais iš atliekų.

kuo puošnesnė, jos kietviršiai galėjo būti aptraukiami šilku, aksomu, ataudžiami sidabro ar aukso siūlais. Knygų įrišimai buvo dekoruojami įspaudais su šven­ tųjų figūromis, augaliniais motyvais, herbais, inicialais, ornamentinėmis juostomis ir kt. Norint apsaugoti knygų kampus, jie buvo stiprinami metalo plokštėmis, pakraščiuose pritaisomi metaliniai segtuvai, storos knygos viršutinis ir apatinis kietviršis sukabinamas odiniais dirželiais, metaliniais segtuvais. Senieji ama­ tininkai naudojo visus įrankius, be kurių neapsieina ir šių dienų knygrišiai: stakles knygoms siūti, spaustuvą joms suspausti, peilį knygos kraštams apipjaustyti, ruletes, rėžtuką ornamentui odoje įspausti13. J. Gutenbergo išradimas – visų spausdinimo proceso dalių sujungimas į efektyvią gamybos sistemą – greitai paplito po visą Europą ir išvystė masinę knygos pro­ dukciją. Knyga pradėjo savo didžiąją istorinę misiją. (Straipsnis parengtas remiantis paroda Libri de libris („Knygos apie knygas“), 2016 m. birželio 8 d. – rugsėjo 30 d. eksponuota Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.) _ 1 Knygotyra: encikl. žodynas. Vilnius, 1997, p. 336. 2 Vladimirovas, Levas. Knygos istorija. Vilnius, 1979, p. 64. 3 Spitrys, Chuanas Viktoras. Pirmieji pasaulio tautų spausdinti leidiniai. Kaunas, 2002, p. 8. 4 Braziūnienė, Alma. Inkunabulų paveldas Lietuvoje ir pasaulyje. Mokomasis leidinys, elektroninis išteklius. Vilnius, 2014, p. 8. 5 Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2005, t. 7, p. 299. 6 Vladimirovas, p. 147. 7 Laucevičius, Edmundas. Popierius Lietuvoje XVI–XVIII a. Vilnius, 1967, p. 20-29. 8 http://www.virtualispaustuve.eu/printing.php?lang=lt [žiūrėta 2016 m. spalio 11 d.] 9 Vladimirovas, p. 158. 10 Vladimirovas, p. 158-160. 11 Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2011, t. 19, p. 491. 12 Liškevičienė, Jolita. Mundus emblematum: XVII a. Vilniaus spaudi­ nių iliustracijos. Vilnius, 2005, p. 25. 13 Laucevičius, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976, p. 23-30.

Po spaudos išradimo spar­ čiai augant knygų kiekiui, kny­ grišystė tapo savarankišku amatu. Dažniausiai knygos bū­ davo parduodamos neįrištos ar su laikinais viršeliais iš atliekų. Norėdamas apsaugoti knygos tekstą, prailginti jos naudojimo laiką, pirkėjas leidinį nešdavo knygrišiui, kuris jį įrišdavo pagal kiek­vieno skonį ir lėšas. Beveik visi knygrišių darbai buvo atliekami rankomis. Ga­ vęs knygą, knygrišys susiūdavo knygos bloką, jį apipjaudavo ir priešlapiais pritvirtindavo prie kietviršių. Kartais knygos blokas būdavo spalvinamas ar auksinamas. Kietviršiai ga­ minti iš medžio lentų, odos, pergamento. Kad knyga būtų Knygrišių darbo procesas. Зрелище природы и художеств. Санкт-Петербург, 1784.

25

Žmonės ir laikas

VYTAUTO KAUŠINIO PLAKATŲ PASAULIS Dr. Kęstutis Šapoka Rimanto Dichavičiaus nuotr.

Vytautas Kaušinis – vienas iškiliausių mūsų plakato meistrų. Jo kūryba pagrįstai vadintina plakato meno klasika. 2004 m. dailininkas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno skyriui padovanojo šūsnį autorinių plakatų. Tai neabejotinai vertinga kolekcija, aprėpianti visą iškilaus plakatisto kūrybinį kelią. Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi V. Kaušinio plakatai atspindi dailininko kūrybinę evoliuciją nuo ankstyviausių XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, pradedant 1957 m., sukurtų plakatų iki vėlyvųjų XX a. dešimtojo dešimtmečio (iki 1994 m.) plakato pavyzdžių. Prieš dovanodamas dailininkas pats suskirstė savo plakatus į atskirus aplankus, kurių vienas buvo pažymėtas kaip „aukštesnės meninės kokybės“ plakatų, o kitas – kiek „žemesnės“. Kolekciją sudaro 172 autoriniai plakatai, kurių dalis dovanota keliais egzemplioriais. Tų, kuriuos V. Kaušinis priskyrė prie „aukštesnės meninės kokybės“ plakato pavyzdžių, daugiausia dovanota po vieną egzempliorių. 26

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas

V. Kaušinis gimė 1930 m. Juozapavos kaime, Molėtų rajone. 1938−1942 m. mokėsi Gališkių pradinėje mokykloje, 1942−1944 m. – Molėtų progimnazijoje, 1944−1950 m. – Molėtų vidurinėje mokykloje. 1950 metais įstojo į tuomečio Valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) Grafikos katedrą. Čia tuo metu dėstė lietuviškos grafikos specialistai – profesoriai Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Jonas Kuzminskis, Petras Rauduvė ir kiti. Vis dėlto studijų laikotarpis, ypač stalininis, buvo gan niūrus ir ideologiškai suvaržytas. Tačiau studijų pabaiga 1956 m. kaip tik sutapo su chruščioviniu atšilimu, „socialiniu lūžiu“ ir atsiradusiomis šiokiomis tokiomis laisvesnės meninės minties prošvaistėmis. „Pasak kartu besimokiusio kolegos Juozo Galkaus, pirmaisiais metais plakato specialybė tikrai nebuvo populiari, tačiau daugelio nuostabai Kaušinis vienintelis iš kurso nedvejodamas savo noru pasirinko būtent ją. Galbūt jaunuolis intuityviai pajuto ryškėjančias naujas kūrybos perspektyvas, suformuluotas

„atšilimo“ periodo direktyvose, skatinančiose atsisakyti pokario iliustratyvumo ir sumoderninti plakato meninę kalbą.“1 Baigęs studijas, V. Kaušinis įsitraukė į meninę ir organizacinę veiklą, nes plakato, kaip vieno svarbesnių sociopolitinės propagandos medijų, svarba ir statusas tuometėje sistemoje tolydžiai augo. Sparčiai daugėjo valstybinių užsakovų – Valstybinė filharmonija, Kultūros, Pramonės ir kitos ministerijos. Pradedamos rengti sąjunginės ir tarptautinės apžvalginės plakatų parodos, atsiranda palankių galimybių plakatisto karjerai. Vienu svarbiausių tuomečių užsakovų plakatistams tapo LTSR Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla (nuo 1964 m. „Minties“ leidykla), kurios vyriausiojo dailininko Antano Gedmino iniciatyva, prisidengiant „socialistinio lenktyniavimo rezultatų aptarimu“, pradėti rengti dailininkų pasitarimai, ilgainiui virtę Gražiausios knygos, o 1971 m. – Gražiausio plakato konkursais. Kurdamas plakatus V. Kaušinis pasuko į kultūros sritį, nes ši buvo kiek mažiau politizuota ir kartu meniškai šiek tiek laisvesnė, joje buvo erdvės eksperimentams. 1956−1957 m. V. Kaušinis buvo žurnalo „Tarybinė moteris“ meninis redaktorius, vėliau trumpai dirbo žurnalo „Šluota“ meniniu redaktoriumi. 1961 m. pradėjo dėstyti Valstybiniame dailės institute, kuriame dirbo iki 2000 metų. Čia atsiskleidė dar vienas – pedagogo – talentas. V. Kaušinis buvo reiklus tiek sau, tiek kitiems, tačiau niekada nebuvo smulkmeniškas. Įsitraukęs į plakato meno sritį V. Kaušinis, atradęs save šioje taikomosios dailės srityje, veikiai stumtelėjo plakatą dailės žanrų hierarchijoje aukštyn – iš tiesmukai taikomosios, utilitarinės propagandos ir (ar) moralizavimo priemonės iki

1976 m.

1969 m.

plastiškai vertingo meno objekto. 1979 m. menininkas pirmasis iš taikomosios dailės atstovų surengė personalinę plakatų parodą, kuri buvo vertinama kaip dailės gyvenimo įvykis. V. Kaušinio, metodiško perfekcionisto, turėjusio įgimtą kompozicijos, proporcijų, tektonikos, simetrijos pojūtį, puikų skonį, plakatai greitai tapo išskirtiniais tuomečio plakato meno srityje. Ilgainiui išsirutuliojo du jo plakatų skiriamieji bruožai. Pirmasis – ornamentinis-dekoratyvus, kurio esminė savybė – opartui, konstruktyvizmui būdingas žaismas geometrinėmis abstrakčiomis formomis, sukuriant paradoksalius erdvės ir prasmės efektus. Šiuo požiūriu V. Kaušinio plakatų išgryninta, konstruktyvi ir konceptuali stilistika ryškiai išsiskyrė tuometės emocionalios dailės fone. Šios stilistikos V. Kaušinio plakatų klasika laikytini plakatai, esantys ir tarp dovanotųjų Nacionalinei bibliotekai: „Žmonės, būkite budrūs!“ (1969) – oparto stilistika derinama su pasikartojančiu ir beveik abstrakčiu ornamentu virstančiu šriftu; taip pat „Lietuvos TSR valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras“ (1970), „Sąjunginis styginių kvartetų festivalis“ (1976) ir kiti. Nuo septintojo dešimtmečio vidurio V. Kaušinis plakatuose pradėjo naudoti fotografijas. Čia taip pat rėmėsi minimalistine, išgryninta plastine kalba, fotografiniam vaizdui priešindamas minimalų tekstą ar simbolinius ženklus. Iš pradžių fotografiniai vaizdai jo plakatuose būdavo tik kaip dokumentiniai intarpai, tačiau ilgainiui ši funkcija kito. Dailininkas pradėjo fotografijų fragmentus naudoti kaip bendros koliažinės visumos intarpą, derinti su kitais piešimo, šrifto, faktūrų elementais. Čia dokumentinė fotografijos funkcija, nors iš neišnyksta, darniau 27

1977 m.

1983 m.

1977 m.

įsilieja į meninę visumą, tampa mastelio, faktūrų, šriftų santykius papildančia grafinio sumanymo dalimi. Tokio žanro plakato klasika laikytini V. Kaušinio „Nemuno žiburiai“ (1960), taip pat Nacionalinės bibliotekos kolekcijoje esantys „Respublikinė gyvulininkystės paroda“ (1982), „Skrydis per Atlantą“ ir kiti. Kartais fotografija sudaro visą plakatą, o jo prasmę V. Kaušinis sukuria įtraukdamas vos vieną simbolį. Toks, taip pat klasika tapęs, plakatas yra Nacionalinės bibliotekos rinkinyje – „?“ (pirmame plane užfiksuotas šiukšlynas miško fone, o kiek aukščiau kompozicinio vidurio įkomponuotas raudonas klaustukas). Derindamas vos du prasminius lygmenis, V. Kaušinis sukuria maksimaliai išgrynintą ir aiškią prasmę. Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje dokumentinis arba fotografinis plakatų pradas transformuojamas į grynai grafinį, suplokštinantis fotografiją ir paverčiantis ją „grafikos“ atspaudu, beveik piešiniu, tokiu būdu suteikiant dokumentikai daugiau emocinių atspalvių, subjektyvumo. Išskirtini plakatai, taip pat esantys Nacionalinei bibliotekai dovanotoje kolekcijoje, – „V. Mykolaičio-Putino poezijos vakarai“ (1977) ir „Vilniaus vargonų muzikos festivalis“ (1977). Skausminga dailininkui buvo XX ir XXI amžių sandūra, nes, plintant skaitmeninėms technologijoms, mažėjo užsakymų autoriniams „senosioms spaudos technologijoms“ atstovaujantiems plakatams. Paplito masinė produkcija. 2000 m. teko palikti ir Vilniaus dailės akademiją. Be plakatų, V. Kaušinis reiškėsi ir kitose taikomosios grafikos srityse – apipavidalino bukletus, kūrė katalogų ir knygų viršelius, vokus, ženklelius medalius. Ne kartą apdovanotas geriausios knygos, plakato konkursuose. Vienas iš V. Kaušinio kūrybinių pomėgių buvo ir fotografija. Dailininkas mėgo fotografuoti gamtą, įžiūrėdavo joje ritmą ir įvairiausias faktūras. V. Kaušinis mirė 2009 m. kovo 2 d. Vilniuje.

_ 1 Eglė Jaškūnienė. Keletas Vytauto kaušinio kūrybinės biografijos štrichų. //Vytautas Kaušinis: plakatas, fotografija. Vilnius: VDA leidykla, 2010, p. 8.

28

Gerosios patirtys

NAUJAS ĮVAIZDIS – NAUJOS PASLAUGOS Džiaugdamiesi renovuota Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir suteiktomis galimybėmis visuomenei pasiūlyti naujų, jos poreikiams pritaikytų paslaugų, smalsaujame, kaip kitose šalyse pasikeitė nacionalinės bibliotekos funkcijos persikėlus į naują pastatą, išsiplėtus į priestatą ar atnaujinus senąsias patalpas. Šiuolaikinės paslaugos istoriniame pastate Naujausias pagrindinės šalies bibliotekos moderni­ zavimo pavyzdys – Suomijos nacionalinė biblioteka, šių metų kovo pradžioje grįžusi į atnaujintą istorinį pastatą. Dvejus metus trukusi renovacija apėmė tiek istorinę, kultūrinę ir architekrtūrinę vertę turinčio pastato konservavimą ir atnaujinimą, tiek infras­ truktūros gerinimą ir technologijų modernizavimą, todėl naudotis bibliotekos paslaugomis tapo daug paprasčiau. Lankytojai leidinius gali skolintis ir grą­ žinti naudodamiesi savitarnos įrenginiais, o prisijungę nuotoliniu būdu – rezervuoti knygas, teikti užklausas ar registruotis individualiai teikiamoms paslaugoms. Suomijos nacionalinė biblioteka atnaujinta atsižvelgiant ir į mokslininkų poreikius – jiems pritaikyta Pietinė salė, užtikrintas platesnis išteklių pasirinkimas ir galimybė gauti naujausios literatūros, o atvirieji fondai sutvarkyti pagal mokslo disciplinas. „Lankytojai iš naujo atrado biblioteką. Pastebime, kad labai paklausios darbo vietos Pietinėje salėje, taip pat populiari Šiaurinėje salėje esanti mikrofilmų peržiūros įranga. Atrodo, kad pasiteisino ir naujos lite­ ratūros pasiūla. Žinoma, dar teks priprasti prie rytinių ir vakarinių savitarnos valandų“, – dalijasi įspūdžiais klientų aptarnavimo vadybininkas Mika Salokangas.

Suomijos nacionalinė biblioteka.

Geresnės saugojimo sąlygos 2012 m. lapkritį, po trejus metus trukusios rekonstrukcijos, duris atvėrė atnaujinta Naujosios Zelandijos nacionalinė biblioteka. Renovuojant pastatą svarbiausias tikslas buvo pagerinti išteklių saugojimo sąlygas – bibliotekos saugyklos per­ tvarkytos taip, kad fondus būtų galima plėsti dar 20 metų, o tinkamas mikroklimatas užtikrinamas kontroliuojant temperatūrą (sandėliavimo sąlygos pagerintos nuo 55 iki 100 proc.).

Naujosios Zelandijos nacionalinė biblioteka. Marko Beatty nuotr.

Pastato rekonstrukcija bibliotekai leido pasiūlyti ir naujų interaktyvių paslaugų. Pirmame aukšte įkurtoje „net.work“ erdvėje lankytojai, naudoda­ miesi informacinėmis technologijomis, spausdini­ mo ir kita įranga, gali atlikti socialinius tyrimus ir kurti bei viešinti norimą turinį, o didžiulėje interak­ tyvioje jutiklinėje lentoje „Lifelines“ (liet. gyvenimo linijos) pagal laiko, vietos ar vardų nuorodas ieškoti genealoginės informacijos bibliotekos ištekliuose. Atnaujintoje bibliotekoje taip pat buvo įrengtos individualios audiovizualinių peržiūrų darbo vietos (angl. AV pod – Audio Visual Podium), paieškos 29

stotelės, nauja galerija, programų pristatymo ir parodų erdvės, „Fortepijono kambarys“, nuomai skirtos patalpos, išskirtinių knygų ir meno kūrinių bei dirbinių krautuvėlė, kavinė ir kt.

Šviesos pilis 2014 metais Latvijos gyventojus nudžiugino naujo Nacionalinės bibliotekos pastato, tapusio dešimtmečio statiniu, atidarymas. Žymaus latvių architekto Gunaro Birkerto sukurtas architektū­ ros šedevras vadinamas „Šviesos pilimi“. Jo forma primena stiklo kalną, kuris latvių folklore simbo­ lizuoja laimėjimus – į viršūnę įkopti sunku, bet ją pasiekusieji sulaukia dosnaus atpildo. Naujajame bibliotekos pastate skaitytojams įrengta daugiau kaip 1000 darbo vietų, renginiams skirta 462 vietų koncertų salė, taip pat veikia kelios parodų salės ir 400 vietų konferencijų centras, stu­ dijuojančiųjų patogumui įrengta 10 grupinio darbo kambarių (6–16 žmonių) ir individualaus darbo kabinos. Bibliotekoje taip pat veikia restoranas, knygų muziejus, lankytojai gali pakilti į viršutiniuo­ se aukštuose esančias uždaras apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria plati Rygos panorama. Latvijos nacionalinė biblioteka. Indrikio Stūrmanio nuotr.

Latvijos nacionalinės bibliotekos infrastruktūra yra pritaikyta riboto judumo lankytojams, o regos negalią turintiems žmonėms įrengtos specialios darbo vietos. Artimiausiu metu planuojama suda­ ryti galimybes lankytojams visą parą savarankiškai naudotis bibliotekos paslaugomis septynias dienas per savaitę.

Įvairių poreikių biblioteka Moderniu, akį traukiančiu pastatu didžiuojasi ir kaimyninė Baltarusijos nacionalinė biblioteka. 22 aukštų stiklinis statinys, kuriam architektai suteikė rombikuboktahedrono formą, užbaigtas 2006 metais. Siekta, kad gražioje vietoje, šalia upės, įkurdinta naujoji biblioteka ne tik galėtų teikti 30

Baltarusijos nacionalinė biblioteka. Linos Mickuvienės nuotr.

tradicines paslaugas, bet ir taptų miesto traukos centru. Gyventojus ir svečius masina 360° kampu Minsko panoramą atveriančios apžvalgos aikštelės, minias žiūrovų sutraukia priešais biblioteką rengia­ mi koncertai ir pasirodymai. Bibliotekoje yra 18 skaityklų, talpinančių 2000 lankytojų, įrengta 490 vietų konferencijų salė, eks­ pozicijų erdvės, įkurtas daugiau kaip 300 rankraščių ir senųjų spaudinių eksponuojantis Knygų muzie­ jus, veikia restoranas, trys kavinės ir kt. Iš netradi­ cinių paslaugų vertėtų paminėti vaikų priežiūros kambarį, kuriame gali palikti atžalas dirbti atvykę lankytojai, bei sporto ir poilsio kompleksą, siūlantį treniruoklius, profesionalių trenerių paslaugas ir saunos malonumus. Bibliotekoje, kaip nacionalinės reikšmės objekte, yra įkurtas Tarptautinių aukščiausiojo lygio susiti­ kimų centras, kuriame įrengtos dvi susitikimų salės, konferencijų salė ir tarptautinis spaudos centras.

Dėmesio centre – virtualios paslaugos Kinijos nacionalinė biblioteka paslaugų spek­ trą išplėtė 2008 m. pastačiusi modernų 80 000 m2 priestatą, kurį įrengiant buvo diegiamos naujausios skaitmeninės technologijos. Kartu su naujojo pasta­ to atidarymu pradėtas įgyvendinti ir Nacionalinės skaitmeninės bibliotekos projektas, kurio tikslas – paversti biblioteką informacijos duomenų baze ir internetiniu žinių centru, teikiančiu virtualias paslaugas be vietos ir laiko apribojimų. Dabar biblioteka pagal dydį yra trečia pasaulyje ir per dieną priima apie 12 tūkstančių lankytojų. Atskirose naujojo priestato erdvėse įkurtos skaity­ klos, mokslinių tyrimų kabinetai, akademinių kon­ ferencijų salės, ir visa tai suderinta su laisvalaikiui ir poilsiui skirtais kampeliais. Skaitytojų patogumui bibliotekoje įdiegta knygų skolinimosi ir grąžinimo savitarnos sistema, naudojamos radijo dažnio iden­ tifikavimo (RFID) technologijos, kad būtų galima lengviau ir greičiau rasti norimus dokumentus.

Kinijos nacionalinė biblioteka. H. Ernesto Cheno nuotr.

Neįprasta naujovė – trimatis navigacijos žemėlapis, kuriuo naudodamiesi lankytojai gali surasti, kurioje lentynoje saugoma reikalinga knyga. Be kitų elektroninių paslaugų, Kinijos nacionali­ nė biblioteka suteikia galimybę pasinerti į virtualią realybę: iš asmeninių kompiuterių galite leistis į nuotolinį turą po naująjį priestatą arba, būdami bibliotekoje, specialiai įrengtuose ekranuose vir­ tuliai vartyti e. knygas net neprisiliesdami prie jų. Ypač daug paslaugų biblioteka yra perkėlusi į elek­ troninę erdvę – čia galima skaityti leidinius, klau­ sytis bibliotekos organizuojamų paskaitų, lankytis virtualiose parodose ir kt. Bendradarbiaudama su vietine televizija biblioteka rengia laidų ciklus Pekino gyventojams, taip pat nemažas dėmesys skiriamas išmaniųjų įrenginių vartotojams – jiems ne tik prieinamos visos elektroninės bibliotekos paslaugos, bet ir kuriamos specialios programėlės.

Juodasis deimantas Moderniu priestatu gali pasigirti ir Danijos karališkoji biblioteka, kuri kartu atlieka ir naci­ onalinės, ir Kopenhagos universiteto bibliotekos funkcijas. 1999 metais Kopenhagoje visuomenei atvertas juodo marmuro ir stiklo statinys, plačiai žinomas „Juodojo deimanto“ pavadinimu, suteikė Danijos karališkoji biblioteka.

bibliotekai galimybę ne tik užtikrinti įprastas kas­ dienes paslaugas, bet ir tapti visuomenės traukos centru. Čia įrengta 600 vietų koncertų salė, įkurti Nacionalinis fotografijos ir Danijos karikatūrų muziejai, veikia knygynas, restoranas, kavinė, or­ ganizuojama daugybė įvairių renginių ir parodų. Vieni įdomesnių renginių – Tarptautinėje autorių scenoje rengiami ir filmuojami literatūriniai pokal­ biai su įvairių šalių kūrėjais, tarp kurių, pavyzdžiui, ir Haruki Murakami, Jo Nesbo, Salmanas Rushdie, Isabel Allende, Johnas Irvingas, Orhanas Pamukas, Günteris Grassas ir kiti. „Juodajame deimante“ taip pat galima orga­ nizuoti susitikimus ir konferencijas. Šeimininkai tikina, kad konferencijoms skirta vieta tikrai netradicinė – „kvapą gniaužiančioje aplinkoje įsikūrusios modernios bibliotekos patalpos skirtos maloniam darbui ir susitelkimui“.

Kas toliau? Nors naujų šiuolaikinių bibliotekų pasaulyje galima suskaičiuoti ne vieną šimtą, nacionalinių bibliotekų tarp jų nėra daug. Vis dėlto pagreitis pastebimas – naujas nacionalines bibliotekas statosi ar artimiausioje ateityje planuoja pradėti Kataras, Graikija, Izraelis, Liuksemburgas ir kitos šalys. Modernūs, išskirtinių architektūrinių sprendimų pastatai vilios ne tik skaitytojus, bet ir šiuolaikinių technologijų vartotojus, renginių lankytojus bei miesto svečius. Taip informacijos ir žinių centrai tampa visapusiškos veiklos buveinėmis. Literatūra

1. About the library [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjū­ čio 19 d.]. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lv/en/library/ about-library. 2. Close to 18,000 visitors to the National Library during its opening month [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: https://www.kansalliskirjasto.fi/en/news/close-to18000-visitors-to-the-national-library-during-its-opening-month. 3. Macnaught B. A New Look, New Services, New Programmes – Re-opening of National Library of New Zealand in Wellington [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 19 d.]. Prieiga per internetą: http:// www.ifla.org/news/a-new-look-new-services-new-programmes-reopening-of-national-library-of-new-zealand-in. 4. National Library of Belarus [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://portal.nlb.by/portal/ page/portal/index?lang=en. 5. National Library of Belarus [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.belarus.by/en/ about-belarus/architecture/national-library. 6. NLC Introduction [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nlc.cn/newen/newVisitUs/ nlcIntroduction/. 7. Reopening Molesworth Street [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://natlib.govt.nz/about-us/ media/reopening-molesworth-street. 8. Vilks A. National Library of Latvia, Riga (Castle of Light) [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://libereurope.eu/wp-content/uploads/2013/10/3_Do_Vilks_Riga-LAG-140508.pdf. 9. Welcome to The Black Diamond [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kb.dk/en/dia/ index.html.

Parengė Žydrė Vėtienė 31

KRONIKA

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIENA BIBLIOTEKOJE tualioji realybė – tai 3D socialinis tinklas, sukurtas remiantis interneto ir „Open­ Simulator“ technologijomis. Lankytojus ypač sužavėjo ir nustebino virtualiojoje realybėje atsidūrusi Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Bibliotekoje visą dieną buvo galima išbandyti virtualiosios realybės akinius, kurie leidžia prisiliesti prie ateities. Buvo

Informacinių technologijų diena spalio 24 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje lankytojus viliojo ne tik tradiciniais gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymais, bet ir intriguojančiomis naujovėmis. Tai buvo puiki progra susipažinti su naujausiais laimėjimais, nes po vienu stogu atsidūrė viskas, kas susiję su informacija ir technologijomis. Kaip teigė viena iš renginio organizatorių Sigita Jurjonienė, „XXI a. mes esame neatskiriami nuo technologijų, vis daugiau žmonių domisi bepilotėmis skraidyklėmis, robotais, 3D spausdintuvais, virtualiąja realybe“. Atvirų durų diena, surengta Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, yra projekto „Gebėk. Naudokis. Bendrauk“ dalis. Projekto metu ugdomi visuomenės gebėjimai išmaniai ir kūrybiškai naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, socialiniais tinklais, išsaugoti privatumą viešojoje erdvėje ir atsirinkti tinkamą informaciją. Projekto partneriai – Tauragės rajono ir Klaipėdos miesto bibliotekos, Išmanioji mokykla, rėmėjas MB „Navigatorius“, veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Nuo 3D spausdintuvo iki virtualaus trimačio pasaulio Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka visuomenei pristatė 3D spausdintuvą, papasakojo, kaip juo naudotis, parodė, kaip reikia programuoti įvairius daiktus ir juos atspausdinti. Norintieji galėjo vietoje sumodeliuoti ir pasigaminti vardinius raktų pakabukus. Bibliotekos dar­ buotojos atsivežė ir padarytų pavyzdžių, nes pastatų ir kitų didesnių objektų spausdinimas užtrunka net iki kelių parų. Atvirų durų dienos lankytojai galėjo iš arti susipažinti su virtualiu pasauliu – projekto rėmėjo MB „Navigatorius“ vadovas Artūras Baltrukaitis pristatė virtualiąją realybę, kurioje galima sukurti trimatę aplinką, kraštovaizdį, pastatus, patalpas, įkelti skaitmenines knygas, sukurti parodas, pateikti skaidres, filmus ir kitą mokomąją ar informacinę medžiagą. Vir­

32

Skraidė dronai ir kovojo robotai Ypač daug visuomenės dėmesio sulaukė dronai, kuriuos pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Nepilotuojami skraidymo aparatai Lietuvoje nuolat populia­ rėja ir žmonės vis labiau domisi jų taikymo galimybėmis ne tik pramogaujant, bet ir kasdieniame gyvenime. Susirinkusieji galėjo apžiūrėti dronus ir išbandyti jų valdymo ga­

Atvirų durų dienos lankytojai susipažįsta su virtualiu pasauliu.

demonstruojamos kelios simuliacijos. Itin daug dėmesio sulaukė mokomoji simuliacija apie saulės sistemos planetas – lankytojai ne tik sužinojo apie planetas, jų dydžius, atstu­ mus, bet ir pamatė, kaip viskas atrodo gyvai. Taip pat buvo galima išmėginti papildytosios realybės piešinių spalvinimą ir išvysti, kaip nuspalvinti dvimačiai piešiniai atgyja. Gyventojai mokėsi skaitmeninio raštingumo Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka gyventojams pristatė naują skaitme­ ninio raštingumo mokymų programą – kom­ piuterinio raštingumo kursus pažengusiems vartotojams. Ji parengta remiantis 2015 m. mokymuose atlikta gyventojų apklausa ir atsižvelgiant į jų poreikius. Programoje pa­ grindinis dėmesys skiriamas bendravimui so­ cialiniais tinklais, ypač „Facebook“, interneto telefonijos tinklui ir kompiuterinei programai „Skype“. Mokymus veda bibliotekininkėsedukatorės, turinčios ilgametę skaitmeninio raštingumo mokymų patirtį. Už šią veiklą specialistės yra gavusios apdovanojimus iš Kultūros ministerijos, taip pat joms suteiktas bibliotekininko-e. mokytojo vardas už skai­ tmeninės atskirties mažinimą.

limybes. Miesto bibliotekos projekto „Kitokia realybė bibliotekoje“ vadovė Jolita Baltrimienė sakė: „Jaunimas labai domisi virtualiosios ir papildytosios realybės technologijomis, nori išmokti jas taikyti ir jomis naudotis. Biblio­ teka įgyvendina projektą, kurio metu norima jaunus žmones paraginti rinktis paklausias techninės informacijos ir ryšių technologijų specialybes, ugdyti skaitmeninę kompetenciją ir bendruomeniškumą.“ Klaipėdos Išmanioji mokykla supažindino lankytojus su robotais ir jų programavimo subtilybėmis. Šiandien robotai vis dažniau nau­ dojami kasdieniame gyvenime, ir jau nebėra srities, kurioje nebūtų išbandomos jų galimy­ bės. Būrelio vadovas Vaidas Bradauskas teigė, kad mokiniai, konstruodami robotus, mokomi dirbti komandoje, skatinami bendradarbiauti, komunikuoti ir suprasti vieni kitus. Taip pat lavinamas jų gebėjimas priimti sprendimus, loginis mąstymas, skatinamas kūrybingumas užsiimant praktine veikla. V. Bradauskas prista­ tyme papasakojo, kokiose varžybose dalyvauja robotikos būrelio mokiniai, o šie savo ruoštu pademonstravo dvi robotų rungtis: linijos sekimą ir robotų sumo varžybas. Rasa Skudikė

SUSITIKTI SU SKAITYTOJAIS – Į NETRADICINES ERDVES Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB), siekdama dar labiau priartėti prie savo lankytojų, šiais, Bibliotekų, metais ypač daug dėmesio skyrė netradicinėse erdvėse organizuojamai veiklai ir aktyviai dalyvavo daugelyje miesto, regiono ir šalies projektų bei festivalių. Tokia bendravimo forma, kai su bendruomene komunikuojama masiniuose kultūros renginiuose, sukuria sąlygas plačiajai visuomenei atrasti biblioteką ir jos veiklą. Be to, tiesiogiai bendraudami su potencialiais vartotojais jiems artimoje aplinkoje, bibliotekos darbuotojai turi daugiau galimybių skleisti savo misiją, viešinti bibliotekos veiklą ir teikiamas paslaugas, pritraukti naujų lankytojų. „Naisių vasaros“ festivalyje – skaitymai, žaidimai ir kūrybinės dirbtuvės Dalyvauti Naisiuose (Šiaulių r.) liepą vyks­ tančiame festivalyje „Naisių vasara“ paskatino du dalykai. Pirma, šis festivalis sukūrė tradici­ jas, kurias pamėgo šeimos – viena svarbiausių bibliotekos tikslinių grupių. Antra, „Naisių vasaros teatras“ yra bibliotekos globėjas, kuris nuolat palaiko įvairias bibliotekos iniciatyvas, dovanoja savo spektaklius. Todėl, tęsdama bendradarbiavimą, ŠAVB pirmą kartą dalyvavo festivalyje ir pristatė jo dalyviams patrauklią ir turiningą programą, kurioje buvo numatyta veiklos ir vaikams, ir suaugusiesiems. Festivalio svečiai galėjo užsukti į Vasaros skaityklą, išbandyti elektroninių knygų skai­ tykles, dainuoti karaokę, žaisti stalo žaidimus. Taip pat buvo sudarytos galimybės smagiai pabendrauti ir nusifotografuoti su pasakų veikė­ jais, dailininkės Lolitos Putramentienės-Brazos kūrybinėse dirbtuvėse susikurti ekslibrisą. Mėgstamos knygos ženklo kūrimas daugeliui buvo naujas ir labai įdomus užsiėmimas. Vaikų dėmesį patraukė retriverė Tesa, atvy­ kusi į festivalį iš auksaspalvių retriverių veislyno „Auksesija“. Jai patys mažiausieji garsiai skaitė pasakaites iš knygelių. Nebijantys rimtesnių iššūkių, ryžosi sužaisti šachmatų partiją su Lie­ tuvos didmeistre, bibliotekos globėja Viktorija Čmilyte-Nielsen. Naktis bibliotekoje – renginys šeimoms Kitas iššūkis bibliotekai – atverti savo erdves lankytojams neįprastu laiku – paskutinio vasa­ ros savaitgalio naktį, kai miestą užplūsta „Šiaulių naktų“ dalyviai. Iš tiesų ne vienam bibliotekos darbuotojui kilo abejonių, ar sulauktų biblioteka tą naktį lankytojų, kai mieste siūloma daugybė renginių? Todėl, priimdami kvietimą dalyvauti „Šiaulių naktyse“ ir pasiryžę būti atviri iki vi­ durnakčio, turėjome labai pasistengti. Tą naktį savo lankytojams aprodėme įprastu darbo laiku nematomas bibliotekos erdves, tokias kaip skai­

tmeninimo centras, saugykla ir kt., pristatėme tradicines ir naujas interaktyvias veiklas, kurias išbandyti norinčių netrūko. Labiausiai šiauliečius ir miesto svečius sudomino orientacinis žaidimas „Linksma biblioteka“. Maži ir dideli klaidžiojo bibliotekos labirintais su žemėlapiu rankose, ieškodami pažymėtų objektų. Tą naktį žmonės atrado biblioteką tiesiogine to žodžio prasme. „Pa­ stebėjome, kad biblioteka labai gražiai įrengta, atradome naujų nematytų erdvių, į kurias norėtume dar sugrįžti“, – sakė su vyru ir dviem vaikais panaktinėti į biblioteką užsukusi Aušra. „Atradome seniausią bibliotekos knygą, išleistą 1685 metais ir saugomą saugykloje, – įspūdžiais dalijosi jaunuolių pora iš Vilniaus. – Iš tiesų nustebome pamatę, kokia interaktyvi yra Šiaulių biblioteka. Norėtume dar kada nors čia apsilan­ kyti.“ Orientacinio žaidimo nugalėtojai, įveikę 16 stotelių maršrutą, buvo apdovanoti prizais – spalvingomis „Vasara su knyga“ kuprinėmis ir skaitymo pagalvėlėmis. Daug lankytojų sukvietė rašytojas, kultūris­ tas, asmeninis treneris Andrius Pauliukevičius ir sporto bei mitybos specialistė Ilka Adams, atvykę į biblioteką susitikti su sveiką gyvenimo būdą propaguojančiais žmonėmis. Kol tėveliai gilino sveikos gyvensenos žinias, vaikai ben­ dravo su rašytoja Urte Uliūne. Vaikų literatūros skyriuje rašytoja skaitė vaikams savo pasakėles apie tarakonus ir svirplius, kuriuos buvo galima čia pat ir apžiūrėti – didelius šnypščiančius Madagaskaro tarakonus ir naminius svirplius bibliotekininkams „paskolino“ Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras. Naktiniai bibliotekos svečiai kūrė ekslibri­ sus, dalyvavo Amerikos skaityklos surengtoje viktorinoje „The Great American State Quiz“, žiūrėjo 3D filmus bibliotekos kino salėje, išma­ niojoje erdvėje mokėsi valdyti robotus, išbandė jėgas interaktyvioje literatūrinėje viktorinoje. Užmaršūs skaitytojai tą naktį turėjo puikią galimybę grąžinti uždelstas knygas ir nemokėti delspinigių. Per penkias naktinio darbo valandas biblio­ tekoje apsilankė beveik 750 žmonių, daugiausia šeimos. Iki pat vidurnakčio bibliotekininkės vaišino lankytojus kava, arbata ir pačių keptais pyragais. Į biblioteką užsukę žmonės džiaugėsi suradę šeimoms skirtų renginių, kurių mieste tikrai trūko. Biblioteka parodoje „Ką veiki?“ Rugsėjo mėnesį ŠAVB dalyvavo jaunimo laisvalaikio užimtumo parodoje „Ką veiki?“, kurioje pristatoma neformaliojo ugdymo veikla. Bibliotekos atstovai kvietė parodos lankytojus į mobilią IRT naujovių išbandymų laboratoriją. Bibliotekos edukacinėje veikloje dalyvavo apie tris šimtus įvairaus amžiaus vaikų ir jau­

Naktinėdami bibliotekoje vaikai mokosi valdyti robotus. Ievos Slonskytės nuotr.

nuolių. Vyresnieji, naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais, aktyviai atsakinėjo į interaktyvios literatūrinės viktorinos klausimus. Mokyklos dar nelankančius vaikus ypač domino 3D grafi­ kos programėlė „Quiver“, padedanti piešiniams atgyti, ir nuotaikinga veidų keitimo programėlė MSQRD, visiems suteikianti daug gerų emocijų. Netrūko ir stebinčių, kaip 3D spausdintuvu gaminami įvairūs modeliai. Ši įvairi veikla paskatindavo stabtelėti ties bibliotekos stendu net suaugusiuosius. Tačiau labiausiai jaunuo­ sius lankytojus domino robotai ir galimybė juos valdyti. Vaikai uoliai mokėsi ir, įgiję naujų įgūdžių, čia pat imitavo robotų kovas. Didžioji dalis parodoje naudotos įrangos įsigyta vykdant projektą „Mobili inovatyvių technologijų labo­ ratorija jaunimui“. Pasiteisinusi veikla Apibendrinant ir atsakant į klausimą, ar bib­ liotekos išėjimas į netradicines erdves ir darbas neįprastu laiku pasiteisino, vienareikšmiškai atsakome: taip, pasiteisino šimteriopai. Pirma, šie renginiai išsiskyrė masiškumu – juose iš viso apsilankė beveik du tūkstančiai lankytojų. Antra, didelė dalis žmonių patyrė atradimo džiaugsmą: kažkas pirmą kartą apžiūrėjo bib­ liotekos patalpas, kažkas sužinojo apie vykdomą edukacinę veiklą, projektus, kažkas, tikimės, pakeitė požiūrį į bibliotekas, nes savo akimis pamatė vykstančius pokyčius. Įvertinusi tai, Šiaulių apskrities viešoji biblioteka ketina tęsti ir plėtoti panašią veiklą, o kai kurias jos kryptis – padaryti tradicines. Laima Juzulėnienė, Lijana Feimanienė

33

žinios iš lietuvos viešųjų bibliotekų Kelmė Susitikimai su dailininke Lina Eitmantyte-Valužiene. Spalio 5 d. į rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vaikų erdvę atskubėjo „Aukuro“ pagrindinės mokyklos pradinukai, lydimi mokytojos Mikalinos Puidokienės, susitikti su iš Kelmės kilusia knygų iliustruotoja ir vaikų literatūrinio žur­ nalo „Laimiukas“ vyriausiąja redaktore Lina Eitmantyte-Valužiene.

Dailininkė L. Eitmantytė-Valužienė pasirašo svečių knygoje.

Dailininkės L. Eitmantytės-Valužienės kūrybiniame bagaže – daugiau nei dvidešimt iliustruotų knygų: mūsų kraštietės Onos Jautakės „Gimtadienis su žvirbliu“, Neringos Vaitkutės „Vaivorykščių arkos“ ir „Titnago plunksna“, Selemono Paltanavičiaus „Laiškai iš girios“, Violetos Palčinskaitės „Muzika Troliui“ ir kitos; literatūrinis žurnalas vaikams „Laimiukas“, kalėdinių atvirukų komplektas, surengta ne viena kūrybos darbų paroda Lietuvoje, taip pat ir Kelmėje. Dailininkės kūrybos darbai eksponuoti Bolonijoje, Bra­ tislavoje, Seule ir kt. Viena iš naujesnių dailininkės iliustruotų knygų yra italų Claudijos Rainville ir Riccar­ do Geminiani knyga „Rafis, baltasis erelis“, kurią 2015 metais išleido leidykla „Nieko rimto“. Vaikai turėjo galimybę palyginti jau išleistą knygą ir dailininkės kurtas pirmąsias iliustracijas, netgi rasti skirtumus. Jaunieji dailininkės gerbėjai atidžiai klausėsi L. Eit­ mantytės-Valužienės pasakojimo apie baltąjį erelį Rafį, kuris gimė kitoks nei giminaičiai, apie jo draugystę su pelėda Čiūka ir kaip jam pavyko išmokti skraidyti ir tapti laimingam. Rafio istorija tapo legenda, kuri per amžius sklando tarp kalnų paukščių. Dailininkė pa­ ragino vaikus nebijoti būti savimi, nes kiek­ vienas iš jų yra ypatingas, o kitaip mąstantys žmonės yra įdomūs ir originalūs, taip pat pri­ minė vaikams H. K. Anderseno istoriją apie bjaurųjį ančiuką. Vaikai kartu su dailininke piešė erelį: pradėję nuo smulkiausių detalių, išmargino kiekvieną paukščio plunksnelę. Susitikimo dalyviai kūrė ir klausėsi kom­ paktinėje plokštelėje įrašyto baltojo erelio pasakojimo, atkartoto muzikiniais garsais, kuriuos sukūrė ir atliko žymus multiinstru­ mentalistas Saulius Petreikis.

34

Tą pačią dieną L. Eitmantytė-Valužienė aplankė ir Pagryžuvio bibliotekos jaunuosius skaitytojus. Kūrėja nuoširdžiai bendravo su vaikais, papasakojo apie mokslus M. K. Čiur­ lionio meno mokykloje, pristatė C. Rainville ir R. Geminiani knygą „Rafis, baltasis erelis“ bei literatūrinį žurnalą vaikams „Laimiukas“. Už teisingus atsakymus į užduotus klausimus vaikai buvo apdovanoti dailininkės iliustruo­ tais naujausiais atvirukais. Atsisveikindama L. Eitmantytė-Valužienė užrašė palinkėjimą garbingų svečių knygoje: „Nuostabi jauki bibliotekėlė, nuoširdūs vaikai, šiltos, entuziastingos bibliotekininkės – visa tai – netikėta, stebuklinga dovana, kuri šildys širdį ir gyvens gražiausių prisiminimų skry­ nelėje.“ Viešniai šį susitikimą dar ilgai primins dovanotas keramikos puodelis, kurį sukūrė Tytuvėnų „Keramikos dirbtuvėlių“ savininkė Irma Diminskienė. Susitikimai su dailininke L. EitmantyteValužiene surengti įgyvendinant edukacinį projektą „Lietuvių autoriai vaikams“, kurio pa­ grindinė rėmėja yra Lietuvos kultūros taryba. Danguolė Garnienė Radviliškis „60 metų draugystės su knyga“ – taip pava­ dinta spalio 20 d. vykusi Vėriškių bibliotekos 60 metų jubiliejaus šventė. Renginyje bibliotekos istoriją, jos veiklą apžvelgė filialo vyresnioji bib­ liotekininkė Edita Demereckienė, čia dirbanti nuo 1985 m. Mintimis nusikelta į pirmuosius įstaigos darbo metus, kai ji veikė pradinėje mokykloje. Tuomet ten dirbusi bibliotekininkė Nijolė Banienė pasidalijo prisiminimais, kaip, padedama centrinės bibliotekos darbuotojų, ėmėsi knygų katalogavimo. Buvęs Vėriškių ūkio direktorius Kęstutis Andrijauskas papasakojo, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais tuo laiku gy­ veno kaimas. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi ilgametė rajono viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė prisiminė E. Demereckienės darbo pradžią, pasakojo apie tai, kaip buvo gerinamos biblio­ tekos darbo sąlygos. Šventėje kalbėjo ir dabar­ tinė Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė, Šeduvos seniūnas Justinas Pranys, buvęs seniūnas Kostas Dočkus. Jie linkėjo bibliotekai sėkmingos veiklos ir žadėjo bendromis pastangomis padėti, kad Vėriškių filialas išliktų savo kaimo kultūros židiniu. J. Pranys filialo bibliotekininkei įteikė rajono mero dovaną – darbo kėdę. Abiejų viešosios bibliotekos direktorių dovanos džiugins skai­ tytojus ir papildys knygų fondus. Pasveikinti buvo atvykusios ir Pavartyčių, Šeduvos, Rau­ dondvario filialų vyresniosios bibliotekininkės. Renginyje padėkos raštais apdovanoti ak­ tyviausi bibliotekos skaitytojai – Jelena Janaus­ kienė, Liveta Mikutavičiūtė, Sonata Andriukai­ tienė ir kiti. Šventės dalyviams įteikti proginiai Vėriškių filialo lankstinukai, pasidžiaugta visų bendryste. Jaunųjų skaitytojų teatro grupė (vad. Daiva Valiušaitytė) parodė šešėlių spektakliuką „Kalviukas“ (lietuvių liaudies pasakų motyvais).

Vėriškių bibliotekos jubiliejaus šventės dalyviai. Edvino Kažukausko nuotr.

Vėriškiuose biblioteka įkurta 1956 m., joje dirbo N. Banienė. Buvo apie 100 skaity­ tojų, iš jų – 40 vaikų. Vėliau darbuotojų kaita buvo didelė, tačiau skaitytojų skaičius augo, bibliotekoje vyko įvairūs aktualūs renginiai. Pavyzdžiui, 1960 m. biblioteka turėjo 175 skai­ tytojus, joje organizuota konferencija A. Bie­ liausko knygai „Rožės žydi raudonai“ aptarti. 1961 m. biblioteka persikėlė į medinį pastatą, kuriame buvo kontora ir medicinos punktas. Tuomet veikė dvi kilnojamosios bibliotekėlės. Bibliotekoje buvo parengta gyventojų kartoteka, kurioje registruoti jų duomenys. 1987 m. biblioteka įsikūrė naujai suremontuotose patalpose, kuriose buvo atski­ ri suaugusiųjų ir vaikų fondai. Iš viso sutelkta 260 skaitytojų. 2006 m. Vėriškių bibliotekoje atliktas dalinis remontas, sudėti plastikiniai langai, įrengtas šildymas. 2009-aisiais biblio­ tekoje pradėjo veikti viešoji interneto prieiga, ta proga surengta šventė. Gauti trys nauji kompiuteriai, daugiafunkcis aparatas. Dabar kaimo biblioteka teikia įvairias paslaugas – interneto, kopijavimo, skenavimo, spausdinimo. Fonde yra 7896 egzemplioriai leidinių, prenumeruojami dviejų pavadinimų laikraščiai ir šešių pavadinimų žurnalai. Skaito 106 skaitytojai, iš jų – 35 vaikai. Alma Miknienė Pagėgiai Trimačių objektų kūrimo pamokos. Savivaldybės viešoji biblioteka yra Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešųjų bibliotekų partnerė vykdant projektą „Bendruomenės „HUB’as“ bibliotekoje „At­ rask savo saviraiškos kodą“. Įgyvendinant jį Pagėgių krašto bibliotekose organizuojama aptarnaujamos bendruomenės narių kompe­ tencijų ugdymo ir saviraiškos lavinimo veikla. Viename iš tokių renginių – Šilutės Fridricho

Projekto kuratorius D. Dobilinskas pristato edukacinę programą. Astos Andrulienės nuotr.

Bajoraičio viešosios bibliotekos rengiamuose „Modeliavimo kodo“ mokymuose – dalyvavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos III g klasių mokiniai, lydimi vyresniųjų tech­ nologijų mokytojų Valdo Gečo ir Jurijaus Vasiljevo. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Tyliojoje skaitykloje vykusio interaktyvaus edukacinio renginio pradžios akordu tapo 3D spausdintuvu „Ultimaker 2“ atspausdintų trimačių objektų mini paroda, kurią pristatė „Modeliavimo kodo“ veiklos kuratorius Šilu­ tės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Donatas Dobilins­ kas. Svečias suteikė galimybę gimnazistams praktiškai išbandyti spausdintuvo „Ultima­ ker 2“ galimybes ir išsiaiškinti šio įrenginio veikimo specifiką. Moksleiviai taip pat buvo supažindinti su naujos kartos 3D spausdin­ tuvo pranašumais, palyginti su tradiciniais spausdinimo aparatais. Kiekvienas interaktyvių mokymų dalyvis, naudodamasis specialia elektronine mode­ liavimo programa „Solidwork“, virtualiai projektavo savitus ir originalius suvenyrinius modelius. Visi kūriniai bus atspausdinti 3D spausdintuvu ir įteikti jų autoriams kaip at­ minimo dovanos. Vieną iš tokių atspausdintų trimačių objektų – Lietuvos valstybės herbo Vyčio figūrą – D. Dobilinskas padovanojo ir Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai. Asta Andrulienė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informa­ cijos skyriaus vedėja, dėkodama svečiui už įsimintiną ir kūrybišką edukacinę programą, įteikė pagal šilutiškio Liaudies medicinos eks­ perto, profesoriaus, farmacininko, žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptūrą pagamintų natūralių arbatinių žolelių iš Mažosios Lietu­ vos rinkinį „Senosios Prūsijos lobiai“. Sonata Vitkutė Pasvalys Paliesti pasaulį. Pasvalyje spalio 12–16 d. vykusios Lietuvos aklųjų ir silpnaregių są­ jungos (LASS) dienos „Susitikimai“ papuošė Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką LASS 90-mečiui skirta paroda „Palieski pasaulį“. Pirmą kartą šioje bibliotekoje eksponuotos taktilinės (liečiamosios) knygos, kurias bib­ liotekos lankytojai visą mėnesį galėjo apžiū­ rėti ir netgi paliesti. Parodą papildė Pasvalio „Svalios“ pagrindinės mokyklos mokinių dailės darbai – taktiliniai paveikslai, keramikos dirbiniai, teatro lėlės. Parodos organizatoriai – LASS Pasvalio filialas ir biblioteka. Parodos knygos atkeliavo iš Lietuvos ak­lųjų bibliotekos. Dauguma jų unikalios – vienetinius jų egzempliorius sukūrė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dailės ir technologijų specialybės studentai. Taip pat buvo eksponuojamos užsienyje leistos tak­ tilinės knygos ir kol kas vienintelė Pasvalio bibliotekos fonduose turima taktilinė knyga – reginčiųjų ir Brailio raštu išleistos Leonardo da Vinčio pasakos „Sparnuotosios raidės“. Parodą papildė taktiliniai paveikslai, kuriuos iš gamtinių medžiagų ir sagų kūrė Pasvalio

„Svalios“ pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojų Dianos Strakšienės ir Rasos Simonavičiūtės, tos pačios mokyklos teatro būrelio „KiTaip“ lėlės (vad. mokytoja R. Simonavičiūtė), mokinių keramikos darbai (vad. mokytoja Ona Šližienė).

Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė A. Gendvilienė pristato taktilines knygas.

Paroda „Palieski pasaulį“ atidaryta spalio 12 d., iškilmingai paskelbus LASS dienų „Susitikimai“ pradžią Pasvalyje. Ta proga bibliotekoje koncertavo Vilniaus mergaičių choro „Liepatės“ vokalo dėstytoja, choro „Feniksas“ narė silpnaregė Jūratė Vizba­ raitė, pasirodė „Dainų dainelės“ konkurso dalyvės – Pasvalio „Svalios“ pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblis. Renginį vedė LASS Pasvalio rajono filialo vadovė Rasa Rimkūnaitė. Atidaryme kalbėjo savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Lina Puodžiūnienė, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas. Petro Vileišio gimnazijos literatų būrelio narės Inesa Židonytė ir Kotryna Kraptavi­ čiūtė (vad. mokytoja Regina Grubinskienė) padovanojo LASS atstovams įrašytą garsinę knygą – būrelio narių kūrybos rinktinę. Šią gimnaziją lankė ir anglų kalbos studijas Šiaulių universitete sėkmingai baigė neregė pasvalietė Raminta Stankevičiūtė, dalyvavusi „Susitikimų“ atidaryme bibliotekoje. Nors bibliotekos fonduose kol kas yra tik viena Brailio rašto knyga, bibliotekoje įsikūrusiame Panevėžio aklųjų ir silpnaregių bibliotekos Pasvalio skyriuje yra kolekcija CD formato garsinių knygų – apie 250 vnt., taip pat kompiuteris su akliesiems ir silpnaregiams pri­ taikytomis programomis, prenumeruojamas jiems skirtas didesniu šriftu parašytas mėnesi­ nis žurnalas „Mūsų žodis“. Bibliotekoje skaito 27 regėjimo negalią turintys skaitytojai, per metus jiems išduodama apie 180 dokumentų, daugiausia – garsinių knygų. Mėgstamiausia literatūra – lietuvių autorių poezija ir proza, pasaulio rašytojų nuotykinės knygos. Aklieji ir silpnaregiai skaitytojai pageidauja daugiau naujų garsinių įrašų ir patogesnio priėjimo prie fondo. Šiuo metu jis įkurtas antrame aukšte, į kurį reikia lipti siaurais laiptais. Bibliotekininkai ateityje planuoja antrame ir trečiame aukšte veikiančius skaitytojų fondus perkelti į pirmą aukštą ir įrengti įėjimą, patogų tiek regėjimo, tiek judėjimo negalių turintiems lankytojams. Jūratė Genytė

Tauragė „Batuoto katino“ lėlių teatrui – 25. Biru­ tės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus „Batuoto katino“ lėlių teatras šiemet švenčia 25-erių metų jubiliejų. Per visą tą laiką keitėsi teatro nariai – pradžioje vaidino vaikai, vėliau – pačios bibliotekinin­ kės. Tačiau teatro tikslas išliko tas pats – pri­ traukti kuo daugiau mažųjų skaitytojų. Lėlių teatras įkurtas 1991 m. Profesionali dailininkė Dalia Mulevičienė pagamino piršti­ nines lėles ir dekoracijas. Jos sukurtas Batuotas katinas tapo mėgstamiausia vaikų lėle, todėl jo vardu pavadintas ir pats lėlių teatras. Šiuo metu teatre vaidiname visos trys skyriaus dar­ buotojos: Alina Bagdonienė, Laima Bajoraitė (Dirginčienė) ir Birutė Jogėlienė. Taip pat spektakliukuose vaidino buvusi skyriaus vyr. bibliotekininkė Kristina Turkelytė, metodikos skyriaus darbuotoja Izita Čepulienė, buvusi skyriaus bibliotekininkė Stefanija Grevienė. Pirmasis spektakliukas, kurį vaidinome, buvo Ch. Perrault „Raudonkepuraitė“. Vėliau kasmet pastatydavome po naują pasaką-spek­ taklį. Pasirodžius Linos Žutautės knygelei apie išdykusią mergaitę Kakę Makę, tais pačiais metais pastatėme gražų spektakliuką, kurį labai pamėgo ikimokyklinukai ir pradinukai. Dabar lėlių teatre netradiciškai skaitome Astridos Lindgren „Pepę Ilgakojinę“. Mūsų spektaklių pažiūrėti atvyksta moksleiviai iš viso rajono mokyklų ir net Kaliningrado srities. Be apsilankymų rajono kaimo bibliote­ kose ir bendruomenėse, „Batuoto katino“ lėlių teatras džiugina Šilalės, Laukuvos bendruo­ menių vaikus. Kartą vaikams vaidinome netgi bažnyčioje. Kuldygos centrinės bibliotekos skaitytojams (Latvija) spektaklį „Kakė Makė ir netvarkos nykštukas“ vaidinome latvių kalba. Vieni kitus puikiai supratome ir pasižadėjome draugauti ateityje.

Lėlių teatro lankytojų susitikimas su Batuotu katinu.

Per 25-erius lėlių teatro gyvavimo metus pastatyta daugiau nei trisdešimt spektakliukų, sukaupta per 40 įvairių teatrinių lėlių. Jas ga­ mino dailininkė D. Mulevičienė, buvusi kaimo bibliotekininkė Danutė Šimanauskaitė, Tauragės moksleivių kūrybos centro darbuotoja Rasa Didorienė ir Tauragės rajono Baltrušaičių ben­ druomenės pirmininkė menininkė Lina Baltru­ šaitytė. Ištikimas lėlių teatro draugas dailininkas Algirdas Remeikis džiugina spektakliukams pieštomis dekoracijomis. „Batuoto katino“ lėlių teatro iniciatyva orga­ nizuotas ne vienas festivalis, projektas. Tradicija

35

jau tampa kas antrus metus organizuojamas rajono bibliotekų lėlių teatro festivalis „Vaidina­ me pasaką“. Tarptautinės Vaikų knygos dienos proga kasmet rengiame gražią šventę su „Batuoto katino“ lėlių teatru. Ar praeis Metų knygos rin­ kimai be lėlių teatro? Žinoma, ne. Lėlių teatras glaudžiai bendradarbiauja su Tauragės „Europe Direct“ informacijos centru – kartu vykdome daugelį projektų, pastatėme spektakliukus ekologijos, gyvūnų globos, draugystės ir vaikų patyčių temomis. Prieš keletą metų Vaikų literatūros skyrius persikėlė į renovuotas, tačiau mažesnes patalpas, neliko lėlių teatro langelio – scenos sienoje. Rašė­ me projektus, gaminome širmutę, ir vėl skyriuje atgimė „Batuoto katino“ lėlių teatras. Pasisiuvo­ me Batuoto katino kostiumą, kad galėtume su vaikais kalbėtis gyvai, žaisti žaidimus, skaityti pasakas. Vaikų literatūros skyriaus projektą „Vai­ kai – biblioteka – lėlių teatras“ finansiškai parėmė ir JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdyba. Lėlių teatro jubiliejaus proga Vaikų literatūros skyrius išleido knygelę „Batuoto katino“ lėlių te­ atrui – 25“. Tauragės moksleivių kūrybos centro dailės studijų „Koloritas“ (vad. Jolita Ogintaitė) ir „Fantazija“ (vad. Jurgita Navickienė) auklėtiniai dalyvavo piešinių konkurse „Piešiu Batuotą katiną“, o keramikos studijos „Molinukas“ (vad. Margarita Paukštaitienė) moksleiviai – kūrybiniame konkurse „Batuotas katinas mano svajonėse“. Viešosios bibliotekos vyr. biblioteki­ ninkė Viktorija Globytė 3D spausdintuvu sukūrė knygos skirtuką – katiną su užrašu „Batuoto katino“ lėlių teatrui – 25“. Prabėgo 25 metai. Užaugo jau kelios žiūrovų kartos. Žinodami lėlių teatro poveikį vaikams, tęsiame šią netradicinę veiklą. Šiandien „Batuoto katino“ lėlių teatre mažuosius lankytojus pasitin­ ka bibliotekininkės „aktorės“ Alina Bagdonienė, Laima Bajoraitė ir Birutė Jogėlienė. Birutė Jogėlienė Trakai Pasakos pagal užsakymą. Rūdiškių biblio­ tekoje lankėsi šiuolaikiška pasakorė Neringa Sirtautienė iš Panevėžio. Ji kuria pasakas pagal užsakymą. Ne tik kuria, bet ir organizuoja kūrybines dirbtuves, kuriose gimsta pasakos. Į bibliotekoje surengtas dirbtuves atvyko pirmo­ kai, lydimi auklėtojų Filomenos Grambienės ir Dainoros Garbštienės. Vaikai ne tik klausėsi pasakų, bet ir patys jas kūrė, tapo pasakų herojais. Pasaka pradedama kurti išsirinkus kortelępaveiksliuką – štai ir prasideda procesas! Vaikai, net išsirinkę tą patį paveiksliuką, mato skirtingus dalykus. Vienam elniukas atrodo lyg išdykęs

Su N. Sirtautiene vaikai mokosi kurti pasaką.

36

padauža, sumanęs surengti gimtadienio šventę mėnulyje, kitam – jis yra drąsus lenktyninin­ kas, pasiryžęs aplenkti net motociklą, o trečias vaikas elniuką mato vienišą ir liūdną, klajojantį po pasaulį ir ieškantį draugų. Įdomu, kad pasa­ kos dažnai atspindi vaikų emocinę būseną, ir jiems reikia padėti atrasti tą stebuklingą būdą, leidžiantį įveikti baimes, liūdesį ar vienatvę. Kartais vaikams reikia pagalbos, kad pamatytų pasaulį daug spalvingesnį ir gražesnį, juos reikia pamokyti šypsotis, svajoti ir kurti. Todėl ir kū­ rybinėse dirbtuvėse Neringa stengėsi išmokyti vaikus matyti mažus stebuklus: juk už medžio gali slėptis linksmi, spalvoti sliekai, po stalu galima rasti skruzdėles, valgančias cepelinus, o pažvelgus į laikrodį – įsivaizduoti, kaip pešasi jo rodyklės ar skaičiai tampa spalvoti. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – parodyti vaikams, mokytojams ir tėvams, kad pasakos suteikia begalę džiaugsmo ir netgi turi terapinį poveikį. Autorė mano, kad kuo keistesnė pasaka, tuo įdomiau klausytis, ir sunku su ja nesutikti. Danguolė Paliulienė Utena Knygos apie Galiną Dauguvietytę sutiktuvės. Bibliotekoje pristatyta žurnalistės Ingos Liutkevičienės knyga „15 metų su Galina Dau­ guvietyte. Kas liko nutylėta?“, kurioje, kaip sako pati rašytoja: „Galina, kokią aš ją mačiau“.

Knygos apie G. Dauguvietytę autorė Inga Liutkevičienė.

I. Liutkevičienė pagal G. Dauguvietytės pasakojimus parašė tris populiarias knygas: „Perpetuum mobile“ (2002), „Post scriptum“ (2006) ir „Dialogai su savimi“ (2010). 15 metų dirbusi ir draugavusi su režisiere, žurnalistė pelnytai vadinama G. Dauguvietytės biogra­ fe. Ji užpildė Dauguviečių giminės istorijos spragas, atsakė į dažnai apie Galiną užduo­ damus klausimus, atskleidė ir kitas režisierės charakterio puses. Paklausta, kodėl reikėjo dar vienos knygos apie Dauguvietytę, žurnalistė pasakojo: „Pirmas tris knygas parašiau, bet pagal Galinos Dauguvietytės pasakojimą. Kai žmogus pasakoja apie save, jis pasakoja, ką nori, o ko nenori – nutyli, pagražina. Tai labai žmogiška. Galina buvo tokia pati kaip ir mes visi. Kadangi ji buvo labai iškalbinga, pasakojo juokingiausias istorijas – juokino mane ir visą Lietuvą, bet kalbėjo apie tai, ką norėjo. Daug buvo klausimų, kurių ir aš norėjau paklausti, ir kiti, kurie skaitydavo jos knygas, tačiau ji rasdavo būdų, kaip į juos neatsakyti.“

Knygos pristatyme I. Liutkevičienė papasako­ jo apie G. Dauguvietytės gyvenimą ir nutylėtas detales: kaip ir kodėl 1947 m. ji grįžo į sovietinę Lietuvą ir kokia tikroji to priežastis, arba kad Galinai šventas reikalas buvo pietų miegas. Nors visą gyvenimą džiaugėsi, kad neturi vaikų, anot biografės, iš tikrųjų viskas buvo kitaip – „Ji ieš­ kojo dukters ir manyje“. Paskutiniaisiais metais Galina mėgo sakyti, kad ji vieniša kaip pirštas, tačiau žurnalistė atskleidžia, kad režisierė turėjo penkias netikras seseris ir su viena iš jų bendravo. „Ji daug dalykų hiperbolizuodavo. Ir daug kas ant to kabliuko pakibdavo! Ne viską, ką Galina sakė, reikėjo priimti už gryną pinigą“, – apibendrino žurnalistė I. Liutkevičienė. Daugybe įdomių detalių režisierės G. Daugu­ vietytės asmenybę papildė biografės pasakojimas ir nauja knyga, kurią galėjo įsigyti uteniškiai. *** Chemijos laboratorija bibliotekoje. Chemi­ jos mokslų daktarė, MB „Mėgintuvėlis.LT“ įkū­ rėja Renata Česūnienė su knygos „Mėgintuvėlio kelionės“ herojais viešojoje bibliotekoje įrengė tikrą laboratoriją, kurioje jaunieji laborantai atliko įvairiausius bandymus ir net skrido į pasirinktą planetą. Kaip išmokti pasidaryti ugnikalnį, užsi­ auginti kristalą ir išbandyti kitas įdomybes, R. Česūnienė su vyru L. Česūnu moko vaikams išleistose knygose: „Mėgintuvėlio kelionės“, „Mėgintuvėlis kariuomenėje“, „Mėgintuvėlis kosmose“ ir „Mėgintuvėlis burbulų karalystėje“. „Šios knygos skiriasi nuo kitų savo forma – jos yra aktyvios. Tai nėra tik pasakos skaityti, nes prie jų yra dirbtuvėlės, eksperimentai ir mokslinis turinys – kiekvienoje pasakoje žinios pateiktos populiariai, įdomiai vaikui“, – knygų išskirtinumą pristatė autorė. Paklausta, kaip atsirado Mėgintuvėlio istori­ jos, R. Česūnienė papasakojo: „Kai mūsų vaikui sukako ketveri, atsirado poreikis papasakoti apie nuostabų mokslą – chemiją. Kadangi esu mokslų daktarė chemijos srityje, negalėjau pasakoti taip, kaip man aišku – reikėjo naujos formos. Taip pradėjom su vyru rašyti pasakas, kuriose gyvena eksperimentai, o po to viskas įsisuko ir į renginius, nes mūsų Lukui reikėjo gimtadienių, reikėjo jo draugams, ir taip atsirado mobili laboratorija“. MB „Mėgintuvėlis.LT“ įkūrėja už įmonės veiklą šiais metais yra pelniusi Švedijos verslo apdovanojimą. Laboratorija keliauja visur: į gimtadienius, verslo renginius, mokyklas, atvyko ir į Utenos viešąją biblioteką. Kelionė buvo iš tiesų smagi – vaikai išsižioję klausėsi pasakos, susipažino su jos veikėjais, atliko daug įvairiausių eksperimentų ir net tapo jų dalyviais. Dainora Narkūnienė

Įdomiosios chemijos eksperimentai.

KLAIPĖDA Interaktyvus žaidimas „Žaliapėdis“. Tai Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos projekto „Bendradarbiaujančios ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“ kūrinys, kurį techniškai padėjo įgyvendinti UAB „Dizi“. Šį edukacinį žaidimą gali žaisti ne tik ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir visi, besidomintys Klai­ pėdos krašto istorija ir norintys įdomiai bei linksmai praplėsti savo akiratį, gilinti žinias apie kraštą, jo paveldą, istoriją.

Vizualiai žaidimas atrodo kaip žemėlapis, kuriame vaizduojami Klaipėdos pastatai, paminklai, gatvės ir kiti objektai. Pagrindinis jo veikėjas Žaliapėdis – linksmas žalias žmo­ gutis, netikėtai savo erdvėlaiviu nusileidęs į Klaipėdos senamiestį. Skristi toliau jis negali, nes kažkur mieste pasimetė pagrindinė laivo baterija. Jam į pagalbą pasiryžęs atskubėti profesorius katinas. Kartu su juo Žaliapėdis turi įveikti nemažai užduočių – tik tuomet atgaus erdvėlaivio bateriją. Žaidimą galima žaisti parsisiuntus nemo­ kamą programėlę į išmanųjį telefoną ar plan­ šetinį kompiuterį (svarbu, kad būtų palaikoma „Android“ operacinė sistema). Žaidimas „Žaliapėdis“, Krašto paveldo gidas (www.krastogidas.lt) ir mobilioji progra­ mėlė „Klaipeda Heritage Guide“ yra Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos projekto „Bendradarbiaujančios ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“ kūriniai, kuriems buvo gautas finansavimas iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Nuoroda į žaidimą „Google Play“ parduo­ tuvėje https://play.google.com/store/apps/ details?id=com.klavb.zaliapedis. Toma Gergelienė Panevėžys Sustabdyto kadro animacija bibliotekoje. 9 mėnesiai darbo, 16 vaikų, 12 originalių filmukų, 685 sekundės arba 11 minučių veiks­

mo ir daugiau nei 1000 peržiūrų „Youtube“ paskyroje (neskaitant papildomai „Minties“ gimnazijos moksleivių sukurtų darbų) – visa tai dviejuose Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose veikusių su­ stabdyto kadro animacijos (angl. stop motion animation) filmukų dirbtuvių rezultatas. Sustabdyto kadro animacijoje dažniausiai naudojami įvairūs daiktai – jie judinami ir fotografuojami kadras po kadro. Vėliau, su­ dėjus kadrus į nuoseklią seką, fotografuotos istorijos sujungiamos į visumą ir sukuriama tikro judesio iliuzija – atrodo, kad nejudantys daiktai, gyvūnai, žmonės ima ir atgyja. Šie nauji bibliotekos mokymai subūrė 7–16 metų moksleivius: Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ buvo sudarytos dvi kūrybinės komandos: mergaičių ir berniukų, „Žiburėlio“ bibliotekoje filmukus kūrė mišri kūrybinė grupė. Paįvairinti informacinių technologijų pamokas ir išmokti kurti sustabdyto kadro filmukus panoro ir „Minties“ gimnazijos dešimtokai su mokytoja Rasa Žuliene. Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ jiems buvo surengti papildomi mokymai, kuriuose sukurti dar keli nuotaikingi filmukai. Filmukus bibliotekose kūrę vaikai išbandė keletą technikų. Dažnai naudota populiari plastilino animacija, nes iš šios lengvai for­ muojamos medžiagos nesudėtinga nulipdyti norimus personažus ir objektus. Buvo keletas filmukų, kuriuose „vaidino“ „Lego“ figūrėlės. Kūrybiniame procese panaudota ir pikselia­ cija – sustabdyto kadro animacija, kurioje pagrindiniai personažai yra žmonės. Šis būdas leidžia sukurti daugybę siurrealistinių situa­ cijų ir efektų, kurių nėra tikrame gyvenime. Vaikai mokėsi ne tik kurti siužetą, veikėjus ir dialogus, personažus su ryškiais charakterio bruožais, bet ir gaminti dekoracijas, užrašus, fotografuoti ekstremaliomis sąlygomis (stovą laikant aukštyn kojomis, esant prastam apšvieti­ mui ir pan.). Jie taip pat ieškojo muzikos ir sce­ nografijos panaudojimo galimybių, darė titrus, montavo medžiagą su „Windows Movie Maker“ programa. Taip vaikai praktiškai susipažino su visais bet kokio filmo kūrimo procesais. „Žiburėlio“ kūrybinė grupė.

Derindami realias situacijas su kūrybiškai įgyvendintais fantastikos elementais, vaikai sukūrė įvairiausių temų filmukų, kuriuose daug spalvingų herojų, įdomių ir intriguo­ jančių istorijų. Kokių tik įdomybių nėra bibliotekos „Youtube“ paskyroje (www.you­ tube.com/user/knbibl) paskelbtuose darbų įrašuose! Pavyzdžiui, istorija apie mergaites, krečiančias išdaigas mokytojai, dingusios draugės paieškos, pasakojimas apie netvarkos nykštuką, peštynės dėl patikusios knygos, vaizdelis su keturiais gyvais pūkuotais herojais „Kačių šou“ ir net magijos triukų pamokos. „Žiburėlio“ bibliotekos sustabdyto kadro filmukų kūrybinė grupė sumanė 3 dalių mini animacinį serialą „Pūkio nuotykiai“ apie pri­ glaustą katinėlį ir jo išdaigas. Taip pat vaikai parodė, kad norimą leidinį galima reklamuoti pasitelkiant ir sustabdytą kadrą. Mokymų dalyviai džiaugėsi ne tik gerai praleistu laiku bibliotekoje, bet ir užsimez­ gusia draugyste, atrastu nauju pomėgiu ir technologinių žinių tobulinimu. Ne vienas jų prisipažino ėmęs kurti filmukus namuose ar mokykloje. Sustabdyto kadro filmukų kūrybinės dirbtuvės – tai viena projekto „3D: domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ veiklos krypčių vaikams ir jaunimui, iš dalies finansuojamų projekto „Bibliotekos pažangai 2“ lėšomis. Skaitmeninės fotografijos pradžiamokslis. Dešimt mėnesių kvietėme pradedančiuo­ sius, mėgėjus ir dėl fotografijos pamišusius panevėžiečius du kartus per savaitę ateiti į miesto savivaldybės viešąją biblioteką ir sužinoti, kaip efektyviai pasinaudoti skaitme­ ninių vaizdų kūrimo ir redagavimo programų teikiamomis galimybėmis. Nors mokymai buvo orientuoti į vaikus ir jaunimą, artimiau susipažinti su skaitmenine fotografija panoro gana įvairi publika, todėl priėmėme visus susidomėjusius. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvių kaskart laukė naujos užduotys, vis kitokie praktiniai darbai, kurių rezultatas – kalėdiniai, velykiniai atvirukai ir sveikinimai, komiksai, fotomani­ puliacijos, koliažai, nuotraukų korekcijos ir kt. Mokymus „Židinio“ bibliotekoje vedusi savanorė Marta Rulytė dalyviams papasako­ jo apie fotografiją ir kompiuterinę grafiką, paaiškino pagrindines fotografijos kompozi­ cijos taisykles. Buvo apžvelgtos pagrindinės populiariausios nuotraukų redagavimo ir skaitmeninių vaizdų kūrimo programos – „Adobe Photoshop“, „Gimp“, „Picasa“ ir kt. Susipažinta su internete lengvai prieinamomis nuotraukų redagavimo priemonėmis („Pi­ Zap“ ir „PicMonkey“), kuriomis naudojantis galima tiesiogiai, nediegiant programų, tvar­ kyti ir tobulinti norimus vaizdus. Mokymų dalyviai, žaisdami kadrais, spalvomis, šviesa,

37

Pažintis su nuotraukų redagavimo programa.

retušuodami, montuodami ir kombinuodami pasirinktas nuotraukas, sukūrė keletą neti­ kėtų, įdomių ir originalių vaizdų, taip pat šventinių atvirukų. Šiaurinės bibliotekos skaitmeninių vaiz­ dų kūrybinių dirbtuvių dalyviai kartu su bibliotekininke Vika Dubauskaite ne tik spėjo susipažinti su nuotraukų formatais, praktiškai išbandyti fotografavimo patari­ mus, bet ir mokėsi tvarkyti nufotografuotus kadrus ar atsisiųstus paveikslėlius laisvai prieinama nuotraukų redagavimo programa „PhotoScape“. Pasitelkę šią programą, vaikai ir jaunimas kūrė nedidelį komiksą, koliažą, velykinius atvirukus. Atsiradus poreikiui, papildomi mokymai buvo organizuoti Panevėžio miesto savi­ valdybės visuomenės sveikatos biuro dar­ buotojams jų patalpose. Kursą „Fotografija ir skaitmeninių vaizdų redagavimas“ vedė bibliotekos darbuotojos Vika Dubauskaitė ir Miglė Šablinskaitė. Mokymai buvo skirti lavinti fotografavimo įgūdžius, perprasti fotoaparatų nustatymus ir fotografavimo taisykles, išmokti dirbti nuotraukų redaga­ vimo programa „Picasa“. Dalyviai daugiau sužinojo apie vizualinės komunikacijos ir atvaizdų svarbą, jų naudojimą, socialinę mediją, susipažino su fototechnika, foto­ aparatų nustatymais ir terminais, mokėsi kompozicijos pagrindų, fotografijos taisyklių ir kt. Nemažai laiko buvo skirta nuotraukų redagavimo programos „Picasa“ galimybėms aptarti. Vėliau laukė praktiniai skaitmeninių vaizdų redagavimo darbai. Mokymų dalyviai ne tik gavo naudingų žinių ir įgijo praktinės nuotraukų redagavi­ mo, atvirukų ir fotomanipuliacijų kūrimo patirties, bet ir savarankiškai ėmė labiau domėtis skait­menine fotografija, tobulinti įgytus įgūdžius. Skaitmeninės fotografijos mokymai – viena iš projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“, finansuoto „Bibliotekos pažangai 2“ lėšomis, veiklų. Iš viso projekto metu buvo surengta 710 mokymų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 458 gyventojai (apsilankymų skaičius bibliotekose – 3833). Įgyvendinusi projektą biblioteka tapo didesniu traukos centru, suteikiančiu saviraiškos galimybių, lei­ džiančiu atrasti naujų kokybiško laisvalaikio leidimo būdų ir užimančiu margą Panevėžio miesto bendruomenę. Indrė Lašinytė

38

Šakiai Šiuolaikinės technologijos – bendruomenės sveikatai. 2015 m. gegužės mėn. viešoji biblioteka pradėjo vykdyti projektą „Šiuolaikinės technologijos – bendruomenės sveikatai“, kurio pagrindinis tikslas – siekti ra­ jono bendruomenės psichologinės, psichinės ir dvasinės gerovės. Projektas finansuotas Nacionalinės Mar­ tyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekos pažangai 2“, Kultūros ministeri­ jos ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis. Visa projekto vertė 37 945 EUR. Projekto partne­ rė – Šakių rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). 2015 m. rugsėjo 30 d. bibliotekoje buvo atidaryta Saviugdos studija. Iš projektui skirtų lėšų įsigyta biologinio grįžtamojo ry­ šio (angl. Biofeedback, BFB) įranga (6 vnt.), kompiuteriai, skirti darbui su BFB įranga ir internetinėmis pažintinių funkcijų lavini­ mo programomis (6 vnt.), masažinės kėdės (6 vnt.). Naujoje studijoje lankytojai galėjo naudo­ tis masažiniais krėslais ir išbandyti biologinio grįžtamojo ryšio metodiką, sukurtą remiantis informacinių technologijų ir mokslo naujovė­ mis, padedančią stebėti ir mokytis kontroliuo­ ti savo emocinę būklę. Projekto veikloje dalyvavo 1430 lankyto­jų. Renginiai vyko Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų ir Šakių viešojoje bibliotekose. Buvo galima da­ lyvauti 18 psichologinių paskaitų, kurias vedė ir įžvalgomis dalijosi psichologės Z. Skais­ girienė, D. Kasperavičienė, A. Jakavičienė. Paskaitose dalyvavo per 360 rajono gyventojų. Projektas pritraukė nemažai naujų lanky­ tojų, išaugo ir pačios bibliotekos lankomumas. 2016 m. lapkričio 21 d. viešojoje bibliotekoje vykusiame projekto baigiamajame renginyje rezultatus aptarė projekto vadovė N. Murei­ kienė, veiklos koordinatorė R. Ūsienė. Sėkmės istorijomis dalijosi psichologės A. Jakavičienė, Z. Skaisgiriene, tikslinių grupių dalyvės E. Ra­ dzevičiūtė ir D. Batisienė. Bibliotekos veikla, projekto sėkme džiaugėsi Šakių PPT direktorė D. Kriaučiūnienė, rajono savivaldybės kultū­ ros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kaspare­ vičienė, tarybos narė V. Simonavičienė, pati išbandžiusi BFB programą. Projektas baigėsi, tačiau Saviugdos studija ir toliau džiugins lankytojus. Tikėtina, kad

Šakių VB direktorė R. Ūsienė (centre) su PPT atstovėmis.

ateityje dar labiau išsiplės bibliotekos paslaugų spektras (kaip ir projekto pradžioje pasodinta obelaitė prie bibliotekos), padedantis pasitel­ kus šiuolaikines technologijas kontroliuoti emocijas, valdyti stresą, ugdyti atsparumą priklausomybėms. Eglė Rudzevičiūtė Vilnius Projekto „Mes knygų s@loje“ baigiamasis renginys. Rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje įvyko biblioterapijos projekto „Mes knygų s@loje“ baigiamasis renginys, kuriame pristatyti veik­ los rezultatai. Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomą projektą „Bibliotekos pažangai 2“, kurį finansuoja Billo ir Melin­ dos Gatesų fondas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įgyvendinant projektą „Mes knygų s@loje“ jėgas suvienijo ne tik Vilniaus centrinės bibliotekos filialai, bet ir kitos Lietuvos viešosios bibliotekos – Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus, Utenos A. ir M. Miš­ kinių, Zarasų, Lazdijų ir Radviliškio rajonų savivaldybių, taip pat prisidėjo Vilniaus An­ takalnio vaikų socialinės globos namai, vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“. Projektas prasidėjo 2015 m. gruodžio 18 d. ir tęsėsi iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Jame dalyvavo 120 vaikų ir paauglių, suskirstytų į dvi amžiaus grupes: 10–13 ir 14–16 metų. Vadovaujantis biblioterapijos metodais, vaikai virtualioje erdvėje žaidimo principu bendravo su psichologais ir neatskleisdami savo tapatybės išsipasakojo savo problemas. Projekto mokslinio tyrėjo Mykolo Simo Poškaus duomenų analizė atskleidė, kad jau­ nuoliai dažniausiai pasakojo psichologams apie patyčias mokykloje, apkalbas, pavydą, smurtą artimoje aplinkoje, tėvų skyrybas, artimųjų ligas ir netektis. Projektui vadovavusi Naujosios Vilnios filialo vedėja Rita Venskūnienė papasakojo apie kilusius iššūkius. Pasak jos, sunkumų atsirado dėl techninių dalykų – žaidimas buvo nuolat atnaujinamas, internetas ne visuomet veikdavo sklandžiai, kilo bėdų dėl žaidimo garso sistemos. Be to, norėta įtraukti daugiau dalyvių, tačiau patiems vaikams neretai trūko motyvacijos, ypač vyresniųjų paauglių grupei. Tačiau, nepaisydami trikdžių, projekte dalyvavusios psichologės teigimu, palaips­ niui vaikai ėmė laisviau kalbėti apie savo jausmus kylant įvairioms gyvenimiškoms problemoms. Pavyzdžiui, jeigu pradžioje jie teigdavo, kad jaučiasi normaliai, prasidėjus maždaug tryliktai projekto savaitei įvykdavo lūžis, ir vaikai gebėdavo įvardyti slegiančius dalykus ir atvirai apie juos kalbėti, o pati vir­ tuali erdvė jiems tapdavo saugi ir sava. Reziumuodami įgyvendintą projektą „Mes knygų s@loje“, dalyviai ir partneriai pasidžiaugė nuveiktais darbais ir pasiektais rezultatais, o Vilniaus centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė projekto iniciato­ riams palinkėjo ateityje taip pat sėkmingai įgyvendinti bibliotekos projektus. Ieva Čičirkaitė

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Orhuso biblioteka skatina užsiimti įvairiausia veikla.

Naujas bibliotekos vaidmuo? Taip! Ar norėtumėte, kad biblioteka, kurioje lankotės, būtų įkvepianti, atvira, skatintų jūsų kultūrinį tobulėjimą, informacinį raštingumą, būtų ino­ vacijų centras? Tokia yra Danijos Orhuso miesto viešoji biblioteka DOKK1, iš kurios įkvepiančios patirties, naujų idėjų parsivežė Panevėžio aps­ krities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotojų komanda. Dalydamiesi vizito patirtimi, kviečiame pa­ mąstyti apie naują bibliotekų vaidmenį. Mūsų bibliotekose (kaip ir Orhuso DOKK1) skaitytojai galėtų lankytis nedarbo metu ir apsitarnauti patys. Taip pat užsiimti saviraiška, rengti su­ sitikimus, kūrybines dirbtuves, kurti bendrus produktus. Bibliotekose galėtų būti teikiamos kitų institucijų paslaugos, pavyzdžiui, savival­ dybės, taip pat teikiama visa būtina informacija atvykusiems iš kitų šalių. Atskiras dėmesys aplankytoje biblioteko­ je skiriamas bendruomenėms, jaunimui ir šeimoms: patys gyventojai skatinami kurti ir siūlyti į bendruomenę orientuotas paslaugas ar idėjas. Lankytojai kviečiami burtis, bendrauti ir kartu užsiimti netikėčiausia veikla (mezgimo, sodininkystės, kalbų mokymosi, maisto gami­ nimo). Sudarytos sąlygos leisti laiką šeimoms su įvairių amžiaus grupių vaikais, sudominant pritraukiami studentai. Šiuolaikinė biblioteka turėtų skatinti lan­ kytojų išmanumą, švietimąsi, teikti prioritetą skaitmeninei veiklai, medijoms. Svarbi būtų sti­ pri informacinių technologijų sritis (darbuotojų skaičius, jų kvalifikacija, aprūpinimas įranga), plėtojamos inovatyviomis informacinėmis technologijomis paremtos paslaugos. Pažangios Danijos bibliotekos pavyzdys įkvepia keisti mąs­ tymą ir kurti bibliotekas iš naujo. 2015–2016 m. Panevėžio apsk. G. Petkevi­ čaitės-Bitės viešoji biblioteka įgyvendina „Eras­ mus+“ programos finansuojamą pro­jektą „Tarp­ tautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms“. 2015 m. grupė darbuotojų vyko vizito į Suomijos Helsinkio miesto biblioteką. 2016 m. projekto partneris – Danijos Orhuso miesto vie­ šoji biblioteka DOKK1. Po abiejų vizitų surengti patirties sklaidos seminarai Panevėžio miesto ir regiono bib­liotekininkų bendruomenei, sukurta nauja paslauga, populiarėjantis aptarnavimo modelis – svetainė www.evedlys.lt. Projektą „Tarptautinė kvalifikacija novatoriš­ koms bibliotekų idėjoms“ remia Švietimo mainų paramos fondas. Vilija Stokienė

Tiesiame kultūrinius draugystės tiltus. Rugsėjo 30 d., vykdant Skuodo rajono sa­ vivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Tieskime kultūrinius draugystės tiltus“, rajono bibliotekininkams buvo organizuota kultūrinė-pažintinė, praktinės patirties dali­ jimosi išvyka į Latvijos Respublikos Prieku­ lės, Grobinios kraštų bibliotekas. Su šiomis bibliotekomis apsikeista meno parodomis, diskusijų metu aptarta daug įvairių biblio­ tekininkams aktualių klausimų, pasidalyta patirtimi ir įžvalgomis, aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės. Projektas pradėtas vykdyti birželio 10–12 dienomis, kai Skuodo rajone svečiavosi Ukrainos bibliotekų asociacijos delegacija, sudaryta iš 11 įvairių Ukrainos bibliotekų atstovų. Ukrainiečių bibliotekininkai atvyko į XV Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydį. Jiems buvo organizuota pažintinė metodinė ir edukacinė išvyka į Skuodo rajono savival­ dybės R. Granausko viešosios bibliotekos filialus, aprodytos rajono lankytinos vietos, Ilonos ir Arūno Tubinų sodyboje surengta vakaronė, kurioje koncertavo Skuodo ra­ jono kultūros centro folklorinis ansamblis „Vereta“. Užsimezgusi draugystė su Ukrainos Respublikos bibliotekininkais ir toliau bus plėtojama – dalysimės patirtimi ir idėjomis socialiniais tinklais, bendrausime elektroni­ niais laiškais ir lauksime naujų susitikimų. Rudeninėje išvykoje į Latvijos Respubliką pirmiausia aplankėme Priekulę ir apžiūrėjo­ me neseniai renovuotą biblioteką, įsikūrusią nuovados administracijos pastate. Šios bib­ liotekos vedėja Zenta Svara ir Priekulės kraš­ to kultūros vadybininkas Gundaras Venenis papasakojo apie biblioteką ir vartotojams teikiamas paslaugas. Iš Priekulės parsivežė­ me keramikos ir lino dirbinių parodą, kurią eksponuojame Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos skaity­ kloje, o Priekulės bibliotekai pasiūlysime tautodailininkės Nijolės Rindeikienės siu­ vinėtų paveikslų parodą. Į tolesnę kelionę Skuodo bibliotekininkai vyko kartu su šio krašto kolegomis. Aplankėme Grobinios biblioteką, kuri tik 2015 metais persikėlė į naujas, buvusios pradinės mokyklos, patalpas. Šalia įsikūrusi mokykla, todėl bibliotekoje visada gausu Ukrainos bibliotekininkai R. Granausko VB Barstyčių filiale.

jaunimo. Ši biblioteka yra Grobinios miesto kultūros centras, teikia aukštos kokybės informacines paslaugas, skatina mokymąsi visą gyvenimą, prasmingą laisvalaikio veiklą, prisideda prie miesto paveldo išsaugojimo. Svetingai pasitikusias ir apie biblioteką, orga­ nizuojamus renginius papasakojusias koleges pakvietėme apsilankyti Skuode. Toliau kartu su Priekulės krašto biblio­ tekininkais traukėme į Liepoją. Aplankėme tik pernai pastatytą koncertų salę „Didysis gintaras“ („Lielais dzintars“). Daugiau nei 14 000 kv. metrų ploto aštuonių aukštų pastate yra trys koncertų salės: didžioji salė, kurioje yra 1010 vietų žiūrovams, kamerinė salė su 200 vietų ir eksperimentinė scena su 150 vietų. Tai daugiafunkcis regioninis kultūros centras. Be to, kartu su šios šalies bibliotekinin­ kais dalyvavome akcijoje „Švarinam pajūrį“. Vėliau srėbėme gardžią sriubą, išvirtą čia pat pajūryje. Ši kelionė buvo puiki galimybė pažinti kolegas, įgyti naujos patirties, žinių, susipa­ žinti su naujais darbo metodais. Birutė Strakšytė Skuodiškių viešnagė Rezeknėje. Spa­ lio 14–15 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos darbuo­ tojų grupė, vadovaujama direktoriaus Jono Grušo, išvyko į Latvijos Latgalos krašto širdimi vadinamą Rezeknės miestą, kurio centrinės bibliotekos kolektyvas pakvietė į diskusinį renginį „Francio Trasuno veiklos svarba Latgalos kraštui.“ Skuodiškiai ko gero nebūtų buvę pakviesti, jei ne vienas įdomus nutikimas. Prieš pusantrų metų režisierius ir bibliotekininkas Edmundas Untulis ėmėsi versti latvių rašytojos Ingos Ābelės romaną „Klūgu mūks“ (liet. „Žilvičių smūtkelis“). Šios knygos pagrindinio veikėjo prototi­ pas – Francis Trasumas (1864–1926). Kilęs iš gausios ūkininkų šeimos, savo gyvenimą skyrė tam, kad Latgalos kraštas įsilietų į Latvijos valstybę. Būdamas katalikų kuni­ gas, daug nuveikė, kad Latgalos bažnyčiose pamaldos vyktų latgaliečių, o ne lenkų ar rusų kalbomis. Jo dėka buvo sukurta latgalių kalbos gramatika. Be to, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Latgaliečiai, sužinoję, kad E. Untulis iš­ vertė romaną į lietuvių kalbą, panoro susi­ tikti. Ta proga į renginį buvo pakviesti ir jo kolegos bibliotekininkai. Diskusijoje dalyva­ vo Rezeknės centrinės bibliotekos direktorė Marija Sproge ir jos pavaduotoja Ruta Suseja, Rezeknės technologijų akademijos profeso­ rė, filologijos m. dr. Ilga Šoplinska, poetė, žurnalistė, viena iš I. Abelės knygos „Klūgu mūks“ redaktorių Ana Rancanė, kultūros ir visuomenės veikėjas Peteris Keišis ir Latgalos kultūros centro leidyklos steigėjas ir vadovas Janis Elksnis. Renginyje iš viso dalyvavo apie dvidešimt žmonių.

39

Diskusijos dalyviai Rezeknės bibliotekoje.

Įsišnekėjome, jog mes, dviejų giminiškų tautų atstovai, beveik nieko nežinome apie vieni kitų istoriją, kultūrą ir kitus dvasinius dalykus, nors gyvename šalia. Todėl kilo sumanymas ateityje glaudžiau bendradar­ biauti ir surengti pažintinę vertę turinčių susitikimų. Po renginio skuodiškiai su rezekniškiais apsikeitė atminimo dovanomis. E. Untuliui buvo pažadėta, jog bus ieškoma galimybių padėti Lietuvoje išleisti jo išverstą romaną. Kitą viešnagės dieną, spalio 15 d., skuo­ diškiams įdomiausias Rezeknės vietas ir iškiliausius jos paminklus parodė bibliotekos direktorė M. Sproge, vėliau buvome palydėti į Francio Trasuno muziejų – jo gimtąją sodybą Kolnasātos kaime, kur užaugo šio krašto šviesuolis, pagrindinis Latgalos atgimimo žadintojas ir puoselėtojas. Už šią bibliotekininkų kelionę padėkos žodžių nusipelnė Skuodo rajono savivaldybė, palaikiusi ir parėmusi materialiai. Edmundas Untulis Bibliotekininkai sėmėsi patirties Suomijoje. Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­ liotekų asociacija, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą pro­ jektą, rugsėjo 18–25 d. organizavo tarptauti­ nius gerosios bibliotekų patirties susitikimus „Bib­lioteka šiuolaikinio verslo erdvėse“ Suomijos bibliotekose. Išvykoje pas kolegas dalyvavo 46 viešųjų bibliotekų vadovai, kiti darbuotojai, projekto partnerių – Lietuvos savivaldybių ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijų – atstovai. Išradingu dalyvių prisistatymu ir kitais organizatorių siurprizais paįvairinta kelionė neprailgo. Autobusu vykome iš Vilniaus į Taliną, paskui laivu – į Suomiją, Helsinkį. Iš anksto buvo suplanuoti šeši darbo susi­ tikimai Helsinkio, tenykščio universiteto, Espo, Tamperės, Turku miestų bibliotekose, taip pat pažintis su būsima naująja Suomijos sostinės centre iškilsiančia biblioteka. Apsilankę bibliotekose, pabendravę su jų darbuotojais (atsirado netgi mokančių lietuviškai) pasisėmėme patirties, susipaži­ nome su naujovėmis, vertingomis idėjomis. Nustebino šios šalies bibliotekų mastai. Kai neužtenka nė geros valandos apeiti visas kurios nors bibliotekos patalpas, komentarų apie jų dydį nė nereikia. Nėra ko lyginti su kai kurių Lietuvos vietovių bibliotekomis, netgi ne taip seniai renovuotomis. Taip pat įspūdį

40

paliko tų patalpų paskirtis, jų panaudojimas, išdėstymas. Visur aiškėjo ta pati suomių nuostata, kad bib­lioteka – daugiafunkcė. Lankytos bibliotekos atrodė kaip didelė, vientisa, gyva, aklinomis užtvaromis neap­ sunkinta erdvė, kurioje vietos užtenka įvai­ raus amžiaus, interesų, pomėgių ir poreikių žmonėms. Atėjęs į biblioteką lankytojas ran­ da ne tik šimtais tūkstančių ir net milijonais egzempliorių skaičiuojamus knygų, spaudos leidinių fondus, bet ir šiuolaikinę, pačią moderniausią, įrangą, priemones, reikalin­ gas įdomiai praleisti laisvalaikį, realizuoti norimą sumanymą. Išmanieji kompiuteriai, 3D spausdintuvai, kalbų kavinės, muzikos erd­vės su instrumentais, muzikavimui skir­ tos kabinos, nepraleidžiančios išorinio garso, siuvimo, mezgimo mašinos norintiems savų rankdarbių, vieta mokiniams ir mokytojui darbų ar kitoms pamokoms, atskiras kampas senjorams mokytis linijinių šokių, aptarti ar garsiai drauge skaityti knygas, diskutuoti, erdvės susiburti, skaityti, žaisti vaikams, mamoms su savo mažyliais, kur didžiulės patrauklaus dizaino lempos sugeria pašalinį garsą, sveikatos reikmėms įrengta vieta su kraujospūdžio matuokliais, svarstyklėmis, sąlygos išgerti kavos, arbatos, suvalgyti at­ sineštą sumuštinį, pailsėti. Žinoma, kiekviena biblioteka – savita, nevienodai įrengta, skirtingai tvarkoma. Pavyzdžiui, Espo miesto biblioteka yra apsupta prekybos centrų, Tamperės miesto bibliotekos padalinys yra netgi prekybos tinklo „Prisma“ pastate. Tačiau kiekvienoje jų yra akivaizdus siekis, kad įvairaus amžiaus lankytojai atėję rastų ne tik knygas, bet ir są­ lygas tenkinti ir kitus svarbius ir prasmingus savo poreikius. Visa tai iš dalies lemia, tenykščių kolegų nuomone, kad apie 70 proc. (kai kur dar dau­ giau) bibliotekose vykstančių renginių organi­ zuoja patys lankytojai. Neįprasta atrodė, kad beveik niekur nesimatė atskiros salės viešiems renginiams, būdingos mūsų bibliotekoms. Kaip sužinojome iš kolegų Turku mieste, tam reikalinga erdvė formuojama prieš pat renginį iš aplinkinių baldų, perstatytų knygų lentynų. Biblioteka nekonkuruoja šiuo požiūriu su vie­ tos kultūros centrais. „Mūsų renginių tikslas – priartinti aukštąjį meną prie paprasto žmo­ gaus, mūsų lankytojo, kuris neturi galimybių vaikščioti į daug kainuojančius, išskirtinės aprangos reikalaujančius koncertus“, – aiš­ kino bibliotekos darbuotojai. Beje, į suomių

Espo bibliotekos vaikų erdvėje – garsą sugeriančios lempos.

Pažintis su Stokholmo lankytinomis vietomis.

bibliotekas atvykstantys atlikėjai ar lektoriai, pasirodo, ima gerokai mažesnius honorarus, jie patys iš anksto pasirenka renginio formą, biblioteka – turinį. „Klausk bibliotekininko – toks mūsų nuolatinis bibliotekinio darbo devizas“, – tikino kolegos. Jie tobulinasi, mokosi, plečia akiratį, kad galėtų iš karto atsakyti į bet kurį atėjusio lankytojo klausimą, o jų būna pačių įvairiausių – nuo knygų pasaulio iki trans­ porto grafiko. Bibliotekininkams įvairiose srityse svariai talkina savanoriai. Savano­ rystė Suomijoje labai paplitusi. Tarkim, Espo bibliotekoje, per dieną sulaukiančioje iki 4000 lankytojų, per metus – daugiau kaip milijono, dirba 55 bibliotekininkai ir dar 17 savanorių (vienas iš jų pasirinkęs kaip alternatyvą karinei tarnybai). Tenykščiai ko­ legos aiškino, kad bibliotekininko profesija šalyje yra viena iš prestižiškiausių, tačiau nemažai bibliotekininkų yra bedarbiai – tai esą lemia nedideli atlyginimai ir ypač dideli reikalavimai. Įspūdį paliko bibliotekose išplėtota sa­ vitarna. Lankytojas lengvai gali išsiaiškinti, kur, kokioje erdvėje ir net lentynoje yra jo ieškoma knyga, pats ją pasiimti, o vėliau grąžinti, jis bibliotekoje renkasi norimą ren­ ginį, teikia pasiūlymus, ieško informacijos, sužino knygų pasaulio naujienas, svarbiau­ sius įvykius. O jei ko pats neranda, padeda bibliotekininkas. Ekskursijos dalyvius domino ir daugybė kitų dalykų: pradedant fondais, jų išradingu, aktualijas atitinkančiu išdėstymu ir baigiant bibliotekų aprūpinimu, vietos valdžios ins­ titucijų požiūriu, finansavimu. Peno pamąs­ tymams teikė netgi suomių bibliotekų darbo laikas – paprastai nuo 9 iki 20 valandos ir vos šiek tiek trumpiau šeštadieniais ir sekma­ dieniais. Tačiau Lietuvos bibliotekininkai nustebo išgirdę, kad ten dar nėra bendro bibliotekų katalogo kaip Lietuvoje, vadina­ si, ir patikimo tarpusavio susižinojimo. Iš aplankytų bibliotekų tik viena – Helsinkio universiteto – turi leidybos teisę. Po programos dalykinės dalies kasdien laukė pažintis su Helsinkio, Porvo, Espo, Tamperės, Turku miestų ir jų apylinkių įžy­ miausiais kultūros ir istorijos paminklais, muziejais, kitomis lankytinomis vietomis. Turėta galimybė pasigrožėti ir Švedijos sos­ tine Stokholmu. Gražina Dunauskienė

IN MEMORIAM

Vitalija Kazilionytė (1963 03 27–2016 11 18) Skausminga ir ankstyva netektis 2016 m. lapkričio 18 d. sukrėtė Pasvalio krašto biblio­ tekininkus ir visus krašto kultūros istorijos tyrinėtojus: eidama 54-uosius metus, anapilin iškeliavo talentinga kraštotyrininkė, spaudos bendradarbė ir visuomenės veikėja, ilgametė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios biblio­ tekos darbuotoja Vitalija Kazilionytė. 1986 m. Vilniaus universitete įgijusi bibliotekininkys­ tės ir bibliografijos specialistės diplomą ir grįžusi į savo tėviškę Pasvalį, Ji pradėjo dirbti tuometėje Pasvalio centrinėje, dabar – Ma­ riaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje. Jauna specialistė iš karto išsiskyrė kūrybiškumu ir entuziazmu, originaliu filosofiniu mąsty­ mu, atsidavimu darbui ir lietuvybei. Krašto istorijos tyrinėtojai Vitaliją vadino Pasvalio metraštininke. Iš pavienių asmenų, parapinių ir valstybinių archyvų Ji rinko dokumentus ir rankraščius ir taip išplėtė bibliotekos rankraš­ tyną bei užmezgė ryšius su kraštiečiais nuo Pasvalio iki JAV. Vitalija buvo bendro Pilieti­ nės visuomenės instituto ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos projekto CIVITAS klubo koordinatorė, Pasvalio krašto kultūros paveldo el. bibliotekos „Pasvalia“,

Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“, rašytojo Mariaus Katiliškio atminimo kambario ekspozicijos sumanytoja. Už veiklą apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės, bibliotekos padėkos raštais, 2000 m. Jai suteiktas rajono metų bibliotekininko vardas, 2005 m. paskirta Pasvalio krašto kultūros premija, 2006 m. – „Į laisvę“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Rezistencijos premija, 2010 m. apdovanota Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko įsteigtu pagerbimo ženklu už nuopelnus kraštotyros srityje, 2015 m. suteikta Pasvalio krašto kultūros darbuotojų nominacija – „Metų skruzdės“ vardas. Vitalijos talentas valdyti žodį ir mokslinė pajauta atsiskleidė jos tekstuose. Ji redagavo krašto istorijos ir bibliotekos leidinius, sudarė knygą „Sakalai parskrido“, parengė prane­ šimų konferencijoms Pasvalyje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose, parašė straipsnių spaudai, kurie publikuoti žurnaluose „Tarp knygų“, „Šiaurietiški atsi­ vėrimai“, „Žiemgala“, „Į laisvę“, laikraščiuose „XX amžius“, „Tėviškės žiburiai“ ir Pasvalio

rajono „Darbas“. Per 30 darbo metų Vitalija sugebėjo pažadinti ir prakalbinti ne vieną krašto istorijos versmę. Tardami Vitalijai priverstinį „sudie“, pasiliekame saugoti jos atvertų versmių, kaip atgaivos ir įkvėpimo šaltinių naujai ateinantiems. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos ir padalinių darbuotojai

Magdalena Danutė Maskolaitytė (1935 08 06–2016 11 15)

Šių metų lapkričio 15 d. anapilin išėjo bu­ vusi ilgametė Jurbarko viešosios bibliotekos darbuotoja Magdalena Danutė Maskolaitytė. Užjausdami artimuosius ir liūdėdami kartu su jais, prisimename, kokia Ji buvo ir ką po savęs paliko mums visiems. Gimė 1935 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarke. 1954 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą. Tuometė mokyklos bibliotekos vedėja pakvietė dirbti bibliotekoje. Pasimokiusi, išvyko dirbti

į Viešvilės kaimo biblioteką. 1957 m. perėjo dirbti į Šilinės kaimo biblioteką, kur darbavosi iki 1961 m. Tuo pat metu neakivaizdžiai mo­ kėsi Vilniaus valstybiniame universitete, kurį baigusi ir įgijusi aukštos kvalifikacijos biblio­ tekininkės specialybę, pradėjo dirbti Jurbarko rajoninėje bibliotekoje skaityklos vedėja, o nuo 1977 m., centralizavus rajono bibliotekas, paskirta Jurbarko rajono centrinės bibliotekos Bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja. Šias pareigas sąžiningai ėjo iki 2001 m. Po struktūrinių bibliotekos pertvarkymų Danutė tapo Skaitytojų skyriaus vyresniąja bibliografekraštotyrininke ir dirbo šį darbą iki 2006 m., kol išėjo į užtarnautą poilsį. Danutė buvo aktyvi visuomenininkė: vadovavo rajono kraštotyros draugijai, buvo neetatinė ekskursijų vadovė, komisijos prieš girtavimą sekretorė, Centrinės bibliotekos profsąjungos Kultūrinio-masinio darbo komisijos pirmininkė, kraštiečių klubo se­ kretorė, Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus narė. Dalyvavo literatūrinio klubo „Švieselė“ organizacinėje veikloje, dainavo Jurbarko kultūros centro moterų chore „Lelija“ ir Švč. Trejybės bažnyčios chore. Jos iniciatyva 1993 m. prie viešosios bibliotekos įkurtas literatūrinis klubas „Amžių varpas“.

Danutės pastangomis organizuota daug ren­ ginių, skaitymų, parašyta straipsnių į rajono laikraštį „Šviesa“, išleista informacinių leidi­ nių. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Ji aktyviai įsitraukė į nevyriausybinės organiza­ cijos „Caritas“ veiklą. Su kunigu K. Skrinsku 1992 m. įkūrė Parapijos biblioteką. Fiksavo Jurbarko kraštui svarbius įvykius, faktus, rinko, kaupė, sistemino medžiagą ir parengė apie 50 kraštotyros darbų, kuriuos galima rasti viešojoje bibliotekoje. Už gerą darbą Magdalena Danutė Mas­ kolaitytė 1982 m. apdovanota LTSR kul­ tūros žymūno ženklu, 1969, 1980, 1985 metais – Kultūros ministerijos garbės raštais, 1973 m. – Kultūros darbuotojų profsąjun­ gos Respublikinio komiteto garbės raštu, 1987 m. – darbo veterano medaliu, kitais apdovanojimais, jos nuotrauka 1989 m. ka­ bėjo rajono Garbės lentoje. Visada prisiminsime Magdaleną Danutę Maskolaitytę, vartydami jos parengtus kraš­ totyros darbus, skaitydami fonduose saugo­ mus straipsnius, kurie visada bus mūsų krašto nematerialiojo kultūros paveldo turtas. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė

41

MŪSŲ KALENDORIUS

2017 SAUSIS 2

Sukanka 70 metų, kai gimė rašytojas MARKAS ZINGE­ RIS (g. 1947). Žr.: Tarp knygų. 1996, nr. 11, p. 44.

PAPILDOMA LITERATŪRA M. ZINGERIO KŪRYBA Aplink fontaną, arba Mažasis Pa­r y­ žius: romanas. Vilnius: Tyto alba, 1998. 229, [2] p. Grojimas dviese: romanas. Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2002. 301, [3] p. Iliuzionas: apsakymai. Vilnius: Adrena, 2000. 189, [1] p. Rudens ir pavasario pasikalbėjimas: romanas. Vilnius: Alma littera, 2009. 326, [2] p. Sezonas su šokėja: romanas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2005]. 215, [1] p. POKALBIAI SU M. ZINGERIU Markas Zingeris: skaidriai ir paprastai: su M. Zingeriu, išleidusiu romaną „Grojimas dviese“, kalbasi D. Zelčiūtė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. 2003, geg. 30, p. 8. Markas Zingeris / [užrašė] J. Kuzmic­ kaitė. – Iliustr. // Kauno diena. 2003, rugs. 13, priedas „Aukštyn žemyn“, p. 1, 6. Menapolio versmės / [kalbino] V. Ma­ jorovienė. – Iliustr. // Moteris. 2014, nr. 11 (lapkritis), p. 106-112. Prozininko darbas – sunki dvasinė piligrimystė: rašydamas romaną „Grojimas dviese“ M. Zingeris įkvėpimo sėmėsi ir bėgiodamas parke / [užrašė] R. Gerbu­ tavičius // Lietuvos rytas. 2003, kovo 4, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1, 4. Rašytojas Markas Zingeris: „Rašant man svarbu, kad kūrinys neskambėtų kaip sumeluotas, o būtų gyvenimiškas ir įtaigus / [kalbėjosi] L. Karpavičiūtė. – I­liustr. // Šiaurės Atėnai. 2013, rugpj. 30, p. 3. Rašytojų akiratyje – gyvenimo paradoksai / [užrašė] R. Gerbutavičius. – Portr. // Lietuvos rytas. 2005, geg. 6, priedas „Savaitgalis“, p. 6. Как пис а лось книг а о книге: с М. Зин­герасом беседует Д. Зяльчюте. – Rus. – Iliustr. // Вильнюс. (2004), nr. 6/8, p. 28-31.

42

APIE M. ZINGERĮ Markas Zingeris: [apie aut, p. 6–8 / R. Šilbajoris]. [Vilnius: Vieš. įstaiga „Lietuviškos knygos“, 2002]. 20, [1] p., įsk. virš. – (Litauische Literatur. Prosa). – Vok. – Bibliogr.: p. 19-20 (19 pavad.). Zingeris M. Autobiografija. – Bibliogr.: 9 pavad. – Portr. // Kauno vainikai. Kau­ nas, 2000, p. 335-337. Armonaitė L. Gaono žydų muziejui vadovaus rašytojas [M. Zingeris]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2005, liep. 30, p. 9. Baltrušaitytė R. Romanų flirtas su tik­ rove: [„Grojimas dviese“] // Veidas. 2003, nr. 12, p. 42-44. Brazauskas N. Trilerių sezonas tęsiasi: [„Sezonas su šokėja“] // Metai. 2005, nr. 11, p. 140-143. Bukelienė E., Peluritytė A., Tamošai­ tis R. 1950-ųjų kartos prozininkai. – Bib­ liogr. išnašose // Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002). Vilnius, 2003, p. 141-143, 154, 449, 450. Cidzikaitė D. Tarp dabarties ir tra­ dicijos: [herojų moterų analizė romane „Grojimas dviese“] // Cidzikaitė D. Kitas lietuvių prozoje. Vilnius, 2001, p. 131-134. Černiauskaitė D. O. Stebuklai ir kas­ dienybė M. Zingerio romane „Sezonas su šokėja“ // Literatūra ir menas. 2005, liep. 8, p. 4-5. Gedgaudas V. Prisiminimų maratonas cementiniame troškimų kalėjime: [apie pjesės „Aplink fontaną, arba Mažasis Pa­ ryžius“ pastatymą Kauno dramos teatre, rež. G. Padegimas]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 1996, gruod. 20, p. 12. Girdzijauskas V. Nenorėčiau sugrįžti į Paryžių: [„Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“] // Metai. 1999, nr. 6, p. 141-145. Istorija, parašyta naujai: aptariame naują knygą [„Grojimas dviese“] / paren­ gė D. Zelčiūtė // Nemunas. 2003, nr. 5/6, p. 38-40. Jakulevičius D. Paryžius pagal Marką. – Iliustr. // Pirmadienis. 1996, lapkr. 18-24 (nr. 46), p. 6, 25. Jančys A. Pasaulio rašytojų stovykloje. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. 1999, rugpj. 24, p. 7. Jazukevičiūtė D. Rašytojas Markas Zin­ geris mano, kad iliuzijos – tai svaigalai, o žmogus – amžinas narkomanas: [apie kn. „Iliuzionas“ pristatymą Rašytojų klube Vilniuje]. – Portr. // Respublika. 2000, rugs. 22, p. 22. Jonušys L. Markas Zingeris: (born 1947): [biogr.] – Angl. – Portr. // The Earth remains. Vilnius, 2002, p. 99-101. Jonušys L. Žvilgsnis į žuvusį pasaulį: [„Grojimas dviese“] // Metai. 2003, nr. 8/9, p. 168-169.

Kanopkaitė R. Už „Iliuzioną“ LRS ypa­tingoji: [apie rašytojo kūrybos vakarą Menininkų namuose Kaune]. – Iliustr. // Kauno diena. 2001, kovo 17, p. 12. Karnackaitė R. Lydeka šabo stalui: [„Iliuzionas“]. – Iliustr. // Veidas. 2000, nr. 30, p. 38. Kas yra kas Lietuvoje 2009: auks. tūks­ tantm. leid. Kaunas, 2009, p. 1356: portr. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valsty­ bės metraštis, 1990–2010. Vilnius, [2013, p. 996: portr. Kauzonas F. Markas Zingeris tarp vilkų ėriukų kailiais: [atsiliepimas į M. Kaspero­ vičiaus str. „Auka dviguba, o atsiminimo – tik pusė“, išsp. Vokietijos laikr. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“]. – ­Portr. // Respubli­ ka. 2001, spal. 5, p. 6. Kubiliūtė V. Laikinosios sostinės iliu­ zijos ir tikrovė: [„Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 1998, spal. 20, p. 14. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 871: portr. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vil­ nius, 2001, p. 553. Litvinavičius V. Kauno mitologijos feno­ menai: [„Aplink fontaną, arba Mažasis Par­ yžius“] // Šiaurės Atėnai. 1999, saus. 30, p. 9. Markas Zingeris. – Angl. – Iliustr., ­portr. // Fifteen New Works of Prose from Lithuania: 2002–2003. Vilnius, [2004], p. [31-32]. Milkevičiūtė G. Prarasto laiko beieškant: [apie kn. „Iliuzionas“ pristatymą Vilniaus rašytojų klube]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. 2000, rugs. 25, p. 18. Pakrosnienė E. Lyg Kristaus žvaigždės pa­lytėtas. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. 1998, gruod. 24, p. 9. Parnell Ch. Images of Jewish identities in Lituanian literature of the twentieth cen­ tury: G. Kanovich and M. Zingeris. – Angl. // East European Jewish affairs. [2008], vol. 38, iss. 2, p. 169-183. Paulauskaitė J. „Iliuziono“ impresijos: [„Iliuzionas“] // Literatūra ir menas. 2001, geg. 4, p. 7. Raščiauskaitė L. Antras macas nepride­ gęs: [„Grojimas dviese“] // Akiračiai. 2004, nr. 6, p. 5 Sprindytė J. Up with the lark: [„Rudens ir pavasario pasikalbėjimai“]. – Angl. – Iliustr. // The Vilnius review. 2010, nr. 27, p. 106-108. Šerelytė R. Iliuzijos: žmonės ir vaiduo­ kliai: [„Iliuzionas“] // 7 meno dienos. 2000, spal. 20, p. 4. Šerelytė R. Mažasis Paryžius nedėkin­ goje situacijoje: [„Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“] // 7 meno dienos. 1998, gruod. 11, p. 4.

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė N. Paryžius Lietuvos laikinosios sostinės akiratyje: M. Zingerio „Aplink fontaną, arba Ma­ žasis Paryžius“. – Bibliogr.: 10 pavad. ir išnašose // Literatūra. [T.] 57 (4), (2015), p. 106-118. Valančiauskas D. Išbandymas romanu: [„Grojimas dviese“] // 7 meno dienos. 2003, geg. 9, p. 4. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 448. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vil­ nius, 2014, t. 25, p. 609. Vitkauskaitė V. Atminties simfonija. – Iliustr. // Intelligent life. 2015, nr. 4, p. 82-87. Volbikaitė G. Interkulturelle Facetten der Romane von Grigorijus Kanovičius und Markas Zingeris. – Bibliogr. išna­ šose. – Vok. // Von Kaunas bis Klaipėda. Fernwald, 2007, p. 205-215. Žmuida E. Rašytojo pasikalbėjimas su skaitytoju: [„Rudens ir pavasario pasikal­ bėjimai“]. – Iliustr. // Ūkas: knygų balsai, aidai ir atgarsiai. Vilnius, 2010, p. 156-159. 12

Sukanka 90 metų, k ai g i mė l ite r atė poetė DOMICELĖ J U OD Ž I Ū NA I T Ė (g.1927 ). Gimė Dir vonų kaime, Kurklių apyl., Anykščių raj. 1934– 1938 m. mokėsi Kurklelių pradžios mokykloje. Tėvui anksti mirus, liko gyventi gimtajame Dir­ vonų kaime, kartu su mama dirbo ūkyje. Nuo 1951 m. tris dešimtmečius dirbo lauko darbus „Nevėžio“ kolūkyje (Kur­ kliai II). 1975 m. melioracijai sunaikinus sodybą, apsigyveno gretimame Kališkų kaime, kur gyvena iki šiol. Nuo vaikystės pradėjo eiliuoti, užrašinėti savo eiles. Ankstyvoji jos kūryba buvo spausdinama Anykščių raj. laikraštyje „Kolektyvinis darbas“, paskui ir kituose Aukštaitijos laikraščiuose.Tautosakinei poetikai arti­ muose jos eilėraščiuose apdainuojamos gimtosios vietos, sielojamasi dėl tėvynės likimo, nemaža religinių motyvų, posmai artimi liaudies dainoms. Išleido eilėraščių rinkinius „Kas jūs, dainos?..“ (1996), „Il­ gesio paukštis“ (2001), „Takelis pievoje“ (2007), „Vakaro žaros“ (2009). Jos kūryba publikuota ir Anykščių krašto literatų bei Lietuvos kaimo rašytojų kūrybos rinkti­ nėse, almanache „Pasaulio anykštėnas“. Rašo atsiminimus apie gimtinės kaimus ir jų žmones.

D. Juodžiūnaitė viena vyriausių Anykš­ čių rajono literatų klubo „Marčiupys“ na­ rių, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Kasmet vasarai baigiantis jos sodyboje rengiami Anykščių literatų kūrybos skai­ tymai „Ant Domutės kalnelio“. Panevėžio zonos literatų konkurso laureatė, 1987 m. jai įteikta Pasvalio raj. „Draugystės“ kolūkio premija. D. JUODŽIŪNAITĖS KŪRYBA Ilgesio paukštis: eilėraščiai, atsimini­ mai / [V. Dikčiuvienės iliustr.]. [Utena: UAB „Utenos sp.], 2001. 191, [5] p.: iliustr. Kur jūs, dainos?..: eilėraščiai, prozos vaizdeliai / [iliustr. S. Račkaitytė]. [Anykš­ čiai]: Utenos sp., 1996. 43 p.: iliustr. Takelis pievoje: [eilėraščiai, prisimini­ mai]. Anykščiai: Anykščių raj. literatų klu­ bas „Marčiupys“, 2007. 125, [5] p.: iliustr. Vakaro žaros: [eilėraščiai, atsiminimai]. Anykščiai: Anykščių literatų klubas „Mar­ čiupys“, 2009. 137, [5] p.: iliustr. APIE D. JUODŽIŪNAITĘ Andrukaitytė M. Vakarus poetė leidžia apsikrovusi popieriais. – Iliustr. // Anykš­ ta. 2004, vas. 24, p. 6. Anykščių kraštotyrininkai: biobibliogr. žodynas. D.I , Biografijos. Anykščiai, 2016, p. 119: portr. Arlauskas K. Į garbingą jubiliejų – su nauja knyga: [apie poetės 80-ųjų gimimo metinių minėjimą Kurklių bibliotekoje] // Anykšta. 2007, vas. 3, p. 7. Dirvonai: [išnykęs kaimas; su D. Juo­ džiūnaitės biogr.]. – Iliustr., portr. // Kurk­ liai. Kaunas, 2011, p. 539-542. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vil­ nius, 2001, p. 208. Račkaitis V. Lyg vyturio giesmė // Juo­ džiūnaitė D. Kur jūs, dainos?… Anykščiai, 1996, p. 3-5. Račkaitis V. Lyg vyturio giesmelė: [apie 90-metį pasitinkančią poetę]. – Iliustr. // XXI amžius. 2014, bal. 18, priedas „Sidab­ rinė gija“, p. 3. Račkaitis V.: [„Vakaro žaros“] // Pasau­ lio anykštėnas. 2009, gegužė (nr. 5), p. 3. Telksnytė M., Račkaitis V. Iš tos pačios versmės. – Portr., iliustr. // Pasaulio anykš­ tėnas. 2013, nr. 1, p. 26. Tulušienė R. „Išdalint savo širdį norėjau / Visiems, visiems be išimties…“ (D. Juod­ žiūnaitė): [apie Anykščių VB paminėtą poetės 80-metį]. – Nuotr. // Tarp knygų. 2007, nr. 2, p. 39-40. Tulušienė R. Paminėtas 80-asis Kurklių pievų karalienės jubiliejus. – Iliustr. // Šilelis. 2007, saus. 27, p. 7. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 376.

19

Sukanka 100 metų, kai gimė rašytoja, bibliotekininkė, visuomenininkė VLADĖ BUTKIENĖ-ČEKONYTĖ (1917–1989). Gimė Gruzdžiuose, Šiaulių apskr. 1936 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, vėliau mokėsi Vilniaus univer­ sitete, jį baigė 1943 m. 1942–1943 m. dirbo Lietuvos mokslo akademijos bibliotekoje Vilniuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur 1946–1947 m. studijavo Bonos Fridricho Vilhelmo universitete. 1947 m. persikėlė į Naująją Zelandiją. Čia reiškėsi lietuvių išeivių veikloje, rašė į lietuvių periodinę spaudą, 1951–1953 m. redagavo „Naujosios Zelandijos lietuvį“, skaitė paskaitas. 1962 m. apsigyveno JAV. Studijavo bibliotekininkystę Case Western Reserve unuversitete Klivlan­ de. Jį baigė 1967 m. magistro laipsniu. 1964– 1971 m. dirbo šio universiteto bibliotekoje. Bendradarbiavo „Dirvoje“. Dalyvavo skautų veikloje, buvo korporacijos „Neo-Lithuania“, Lietuvių tautinės sąjungos Klivlando skyrių valdybų narė. Išleido eilėraščių rinkinį „Išmarginta drobulė“ (1975), prozos knygą „Molinis arkliukas ir kiti apsakymai“ (1984), kur vaizduojamas Amerikos lietuvių gyveni­ mas, žmonių santykiai. Su A. Rubeniu į latvių kalbą išvertė A. Rūko scenos veikalą „Keturi keliauninkai“, parengė Lietuvos tribunolo teisėjo Č. Butkio „Teisėjo atsimi­ nimus“ (1982), V. Kudlos kn. „Keliai, kuriais keliavau“. Mirė Klivlande 1989 m. gegužės 19 d., palaidota Karmėlavoje, Kauno raj. V. BUTKIENĖS-ČEKONYTĖS KŪRYBA Išmarginta drobulė: poezija / iliustr. aut. [Cleveland, Ohio]: Vilties d-jos l-kla, 1975. 94, [2] p.: iliustr. Molinis arkliukas ir kiti apsakymai / [iliustr. V. Butkienės-Čekonytės]. Cleveland, (Ohio): Viltis, 1984. 210, [1] p.: iliustr. – Tu­ rinys: Molinis arkliukas; Veronikos jaunes­ nioji sesuo; Dėdė Pranas; Močiutės tiltelis; Raganų medžioklė; Tetulė atvažiavo. APIE V. BUTKIENĘ-ČEKONYTĘ Antanaitis A. T. Eiliuoto žodžio mišrainė: vėliausioji išeivijos literatūra: [apie V. But­

43

kienės-Čekonytės rinkt. „Išmarginta drobu­ lė“ ir kt. poetų kūrybą] / Kęstas Reikalas // Akiračiai. 1976, nr. 9, p. 6-8. Antanaitis A. T. Trumpoji beletristika: [„Molinis arkliukas ir kiti apsakymai“] / kęs­ tas reikalas // Akiračiai. 1985, nr. 4, p. 10-12. Biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“ / parengė O. Janonis // Knygotyra. 2007, t. 49, p. 216. JAV lietuviai: biogr. žinynas. Vilnius, 1998, p. 186-187. Lietuvių egzodo literatūra. Vilnius, 1997, p. 460, 567. Lietuvių enciklopedija Boston, 1954, t. 3, p. 384. Lietuvių išeivių spaudos bibliografija, 1945–2000. Vilnius, 2002, įr. 4440, 4656, 5235, 5692. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vil­ nius, 2001, p. 87. Pirmą kartą Lietuvoje: [su biogr. ir aps. „Dėdė Pranas“]. –Portr. // Varpai. 1992, nr. 6, p. 123-141. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 322. 23

Sukanka 120 metų, kai gimė rašytoja IEVA SIMONAITY­ TĖ (1897–1978). Ž r. : Bi b l i ot e kų darbas. 1971, nr. 11, p. 38; 1976, nr. 11, p. 38-39; 1986, nr. 11, p. 38; Tarp knygų. 1996, nr.11, p. 47-48.

PAPILDOMA LITERATŪRA I. SIMONAITYTĖS KŪRYBA Raštai: 7 t.: [T. 5–7 / parengė ir paaišk. parašė R. Brogienė]. Vilnius: Vaga. T. 5, Nebaigta knyga; Gretimos istorijėlės. 1998. 452, [1] p., [1] portr. lap. T. 6, Paskutinė Kūnelio kelionė; Apsaky­ mai. 2000. 507, [2] p. T. 7, Publicistika. Laiškai. 2003. 631, [1] p. Aukštųjų Šimonių likimas: [romanas]. Vilnius: Alma littera, 2015. 476, [2] p. – (Literatūra: svarbiausi tekstai). Romanas ir legenda: Kazys Boruta, Ieva Simonaitytė: [skaitiniai / sudaryt. A. Ieš­ mantaitė]. Vilnius: Žaltvykslė, [2007]. 254, [2] p. – (Mokyklos biblioteka: MB). Vilius Karalius: romanas. Vilnius: Alma littera, 2011. 572, [2] p. APIE I. SIMONAITYTĘ Aleknavičius B. Vakarė žvaigždė. Klai­ pėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1998. 157, [2] p.: portr., iliustr. – B. Aleknavičiaus publikacijos apie I. Simonaitytę / sudarė J. Šikšnelis, p. 157. Barauskienė E. Vyžeikių karalienė: pasa­

44

kojimai apie Ievą Simonaitytę / [E. Labutytės piešiniai; B. Aleksandravičiaus nuotr.]. Vilnius: Lietuvių rašytojų s-gos l-kla, 1998. 338, [6] p.: iliustr. – Vertimai: Sand vom Memelland. [Priekulė: E. Baranauskienė], 2004. 170, [1] p.: iliustr. – Vok. Ieva Simonaitytė. Aukštųjų Šimonių likimas: romano leidinių lietuvių k. ly­ ginamoji lentelė, metmenys] / [sudarė R. Banys]. Klaipėda: Klaipėdos apskr. viešoji I. Simonaitytės biblioteka, 2007. 15, [8] p.: faks., iliustr. Ieva Simonaitytė ir mes / [parengė L. Le­ mežienė]. Priekulė: I. Simonaitytės memori­ al. muziejus, 1997. 38 p.: portr., iliustr., faks. [Ieva Simonaitytė / parengė A. Ruseckai­ tė, R. Norkus]. Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus, [1997]. 1 lap., sulankst. į [8] p.: faks., portr. – Inform. leidinys skir­ tas I. Simonaitytės 100-osioms gimimo metinėms. Kaunas D. Klaipėdiškė: susitikimų ir po­ kalbių su Ieva Simonaityte užrašai. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1997. 125 p., [12] iliustr. lap. Pajedaitė O. Ji buvo Simonaitytė. Vilnius: Regnum fondas,1997. 72, [2] p., [30] iliustr. ir portr. lap. Rimavičius V. Gyvenime, būk geras visiems: prisiminimai, laiškai, eilėraščiai. Klaipėda: [Klaipėdos rytas], 1996. 147 p.: iliustr. Rimavičius V. Ieva Simonaitytė – nesibai­ gianti knyga: prisiminimai, eilėraščiai. Klai­ pėda: Klaipėdos rytas]., 1996. 138 p.: portr. Rimavičius V. Ieva Simonaitytė – per skausmą į šlovę: prisiminimai, pasakojimai / [red. ir sudaryt. p. Martinkus]. Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1997. 137, [5] p. Rimavičius V. Ieva Simonaitytė – žinoma ir nežinoma: prisiminimai (su nuotrau­ komis), pasakojimai. Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1998. 176, [2] p.: iliustr., faks. Schiller Ch. Bilinguismus: zur Darstel­ lung eines soziolingui stishen Phanomens in der Literatur: dargstellt an Beispielen der regionalen Literatur Preussichn –Litaues: H. Suderman „Litauiche Geschichten“, I. Si­ monaitytė „Vilius Karalius“. Frankfurt am Main: Lang. 290 p. – (Hallesche Sprach-und Textforschung; Bd. 7). – Bibliogr.: p. 275-289 ir išnašose. – Vok. Aleknavičius B. Ėvei Simonaitytei skirtas dailininko Motiejaus Narbuto medalis; Ėvu­ tė Simonaitytė 1919 m. Fotografo Martyno Kavolio sodyboje Diegliuose; Rašytoja Ėvė Simonaitytė (1897–1978): [fotonuotraukos]; „Aš iš plėšikų giminės…“: [miniatiūra]. – Iliustr. // Aleknavičius B. Aisčių pasaka. Klaipėda, 2015, p. 129-131; 132-134. Aleksandravičius B. Ėvė Simonaitytė ir Kristijonas Donelaitis. – Portr. // Alekna­ vičius B. Kristijono Donelaičio portretas. Klaipėda, 2010, p. 47-48.

Bukelienė E. Ieva Simonaitytė ir žemai­ čiai. – Iliustr. // Endriejavas. Vilnius, 2010, p. 322-326. Čaplinskas A. R. Vilniaus atminimo knyga. Vilnius, 2011, p. 359. Černiauskienė J. Nutolusių dienų šviesoj. Vilnius, 2004, p. 52-54. Daujotytė-Pakerienė V. Vartai į abi puses. Vilnius, 2015, p. 150-166. Ivanauskienė M. Literatų gatvė. [Vilnius], 2014, p. 140-141: iliustr. Klimašauskienė I. Ievos Simonaitytės 5-ojo dešimtmečio proza normatyvinės literatūros kontekste // Kanonai lietuvių kultūroje. Šiauliai, 2001, p. 138-143 Kavaliauskienė A. Lietuvninkų tradicinės aprangos ir nešiosenos atspindžiai Ievos Si­ monaitytės kūryboje. – Bibliogr.: 26 pavad. – Iliustr. // Tautosakos darbai. Vilnius, 2013, [t.] 45, p. 30-51. Kokia geriausia. – Portr. // Linksmos isto­ rijos apie įžymius Lietuvos žmones. Vilnius, 2003, p. 203-204. Kondratienė S. …Bandymai skaityti… Klaipėda, 2002, p. 35-45. Krikštopaitis J. A. Ieva Simonaitytė: [atsiminimai]. – Portr. // Krikštopaitis J. A. Nepakartojamos akimirkos. Vilnius, 2011, p. 78-81. Lietuva: enciklopedija. Vilnius, 2015, t. 4: biogr., p. 254: portr. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vil­ nius, 2001, p. 450-451. Lipskis S. Asmenybių gyvenimo perlai. Vilnius, 2011, p. 155-163. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2007, t. 4, p. 249-255: portr. Pociūtė R. Autobiografija: lietuvės Ievos savianalizė: [ I. Simonaitytės autobiogr. trilo­ gija „O buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“] // Pociūtė R. Modernizmas lietaus šaly. Vilnius, [2006], p. 152-164. Priekulė. Mažas miestelis prie didelio kelio. [Kaunas], 2005, p. 360-363. Prūsija literatūros veidrodyje. Klaipėda, 2000, p. 229-231. Sadauskas R. Vėlyvosios meilės // Sadaus­ kas R. Gyventi. Vilnius, 2008, p. 75. Sluckis M. Iš Mažosios Lietuvos – į Didžiąją: apie I. Simonaitytę // Sluckis M. Laiko sūpuoklėse: esė, bruožai portretams, pokalbiai. Vilnius, 2009, p. 137-140. Vareikis V. I. Simonaitytės akimis; I. Si­ monaitytė ir Klaipėdos sukilimas. – Portr., iliustr. // Vareikis V. 99 Klaipėdos miesto istorijos. Klaipėda, 2009, p. 92-95. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2012, t. 21, p. 666-667: portr. Žukas V. Pas rašytoją Ievą Simonaitytę: [prisiminimai]. – Nuotr. // Žukas V. Pažinti kultūros žmonės. Vilnius, 2010, [kn.2], p. [87]-107.

Parengė Loreta Pakalniškienė

in this issue Eugenijus Stratilatovas. The Library as the Hub Attuned to Community Demands

Jurgita Rudžionienė. Significant Pursuits Continued: The Publication of the 2nd Volume of “Library Research in Lithuania”

The final momentum that the Library Year has just acquired coin­ cides with the final stage of the three-year-long project “Libraries for Innovation 2”. This issue opens with the Project’s overview by its manager Eugenijus Stratilatovas, who tells about the improvement of public image of libraries that occurred this year as well as the projectinduced possibilities for libraries to establish new services and spaces and advance their staff ’s competences. There is also the presentation of the project’s key results.

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has issued Volume 2 of the publication “Library Research in Lithuania”, which contains materials from two investigations: “The analysis of organiza­ tional structures of municipal public libraries” (by Elvyda Skuodytė) and “The study of the performance of the municipal public library system by applying the BIX methodology (Bibliotheksindex) (by Dalia Jaskonienė).

Rasa Januševičienė, Fausta Brasaitė. “Libraries for an Inclusive Society”

A story about book publishing: from scribing manuscripts to the elaborated hand press method. The article presents the complex technology of producing the written book, describes the processes of manufacturing paper and producing type, explains how a hand press works, etc. It also largely focuses on the artistic design of the book and illustrations and tells about peculiarities of bookbinding. The text is amply illustrated with 16th–19th century engravings from publications preserved at the Vilnius University Library.

On 24–25 October, the Lithuanian Library for the Blind organized the international conference “Libraries for an Inclusive Society”, where representatives from twelve countries shared their experience and discussed about inclusive library services allowing handicapped people to participate in the social, cultural and economic life. The reports of the first day of the conference focused on the integration of the handicapped, successful practice of inclusive services in libraries and possibilities for strengthening such services.

Zinaida Manžuch. The Marrakesh Treaty as a New Incentive to Establish Inclusive Library Services The second day of the conference “Libraries for an Inclusive Society” was devoted to the international discussion “Copyright Solutions for Inclusive Library Services”, which was the first discussion ever held by the international library community about the significance of the Marrakesh Treaty for libraries, its ratification and prospects for its implementation. The article introduces the main aspects of the Treaty and discusses practical issues of its implementation.

Vida Garunkštytė. The Regard for Seniors The A. and M. Miškinises Public Library of Utena, which has an advanced infrastructure and serves the community of Lithuania’s demographically oldest county, together with the steering group established the Utena University of the Third Age in 2012. The Uni­ versity gathered 320 members, who attend six faculties. The seniors are motivated to rediscover the Library, which provides new opportu­ nities for them to learn. (The article is based on the report presented at the conference “Libraries for an Inclusive Society”).

Diana Palivonienė. That Which Does Not Change Fails the Test of Time The consulting expert Diana Palivonienė with twenty years of ex­ perien­ce within various business and public sector organizations tells about change: shares her insights about its inevitability in today’s world and its impact on human life, identifies factors that determine change, explains how change is managed and introduces the biggest challenges that cultural institutions are facing when attempting to implement changes. (Interviewed by Jūratė Bičkauskienė).

Alina Jaskūnienė, Asta Naudžiūnienė. The 82nd General Conference of IFLA: Impressions and Experiences The 82nd IFLA General Conference and Assembly “Connections, Collaboration, Community” held in Columbus (Ohio, USA) on 13–19 August this year, during its 220 sessions discussed the key topics of the Congress: community inclusion, networking, partnership and information promotion and its accessibility. The article introduces the Conference’s important documents, future plans of this organiza­ tion and the presented awards and discusses other relevant activities.

Indrė Saudargienė. An Illustrated Presentation of the Origination of the Book

Kęstutis Šapoka. The World of Posters by Vytautas Kaušinis The article presents the creative career of one of the most prominent Lithuanian masters of poster art Vytautas Kaušinis, highlighting the main changes in the artistic expression of his posters. The works by Kaušinis, which are justly considered the classics of poster art, shifted the poster up within the hierarchy of art genres: from a straightfor­ wardly utilitarian tool of propaganda and/or moralization to a valu­ able art object. In 2004, Vytautas Kaušinis donated part of his works to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

A New Image Brings New Services The article presents examples of changes in functions and services of various foreign libraries after they moved to a new building, ex­ panded their spaces by an annex to their buildings or renovated their premises (the examples are about the national libraries of Finland, New Zealand, Latvia, Belarus, China and Denmark). (Prepared by Žydrė Vėtienė). Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2016 Nr. 11 (694) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2016 K. Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8687, faks. (8 5) 263 9111 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2016 12 01 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 31437 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

In the world of bo­oks No 11 (694) 2016 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­an­ ia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­an­ ian F. 1949 Ad­dress: K. Sirvydo g. 4, LT-01101 Vil­nius, Lit­hu­a­nia fax (370 5) 23 9111 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt