Page 1

SwO street

Nr. 12 2014 sausis - vasaris

Moters teorija / Mados prognozės 2014–iesiems / Su meile – iš Paryžiaus / Dar vienas žiemos etapas/ Ištverti žiemą stilingai / AleXsandro Palombo satyra / Pakrantės gaiva / Juozas Statkevičius iš arti / Kultūros ir komercijos flirtas / Plonytė riba tarp moteriškumo ir vyriškumo / „M.I.C. by SwO“ – nauji kokybiškos muzikos namai/ Avangardinė „Mados Injekcija 2013“ tavo malonumas greitame miesto ritme!


SwO

street

SwO street – dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

Akvilė Lesauskaitė vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Anžela Ter-Vardanian kūrybos direktorė / creative director Agnė Bolytė kalbos redaktorė / language editor autoriai / writers: Monika Bartoševičiūtė Šarūnė Kleivaitė Rasa Sadauskaitė Ieva Dainytė Edgaras Vladimirenko Gabija Duoblytė

fotografai / photographers: Torne Velk (viršelis / cover) Darius Gražys Greta Bernotaitė Peny Giannakou Benas Navanglauskas

Ačiū prisidėjusiems / our precious contributors: Rugilė Miliukaitė / Aivaras Ventis / Kiber Viber Aistė / Barbora Boguševičiūtė / Dionissia Konstantinou / Eleni Moungouli / Braden Wobbe @ Boss Models Cape Town / Sophie Droogendijk @ Ace models ir Union Models / Marianna Eremenko @ ACE models ir Star System / Louise Ebel / AleXsandro Palombo Dizainas / design: SwO © SwO street Nr. 12 (2014 sausis - vasaris)

Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt.

Kaip pasitikote 2014–uosius? Mes – rašydami, filmuodami, diskutuodami ir maketuodami. Žinoma, prieš tai spėję sugrįžti iš koncertų, vakarėlių, pirčių ir sodų. Ši žiema gana chaotiška, pilna tarpusavyje nesusijusių minčių, nes žiemą, atrodo, galvoje kažkas vis trūkinėja, kaip ir tas „užšalęs“ internetas namuose. Visgi didžiausia mūsų naujiena – visiškai šviežia muzikinė skiltis, „M.I.C. by SwO“, kuruojama SwO talento Rasos. Savo dar niekur nepublikuotus singlus mums jau pristatė NAPO, Downtonw Party Network, Girių Dvasios... Kas tas „M.I.C.“? Mikrofonas – technikams, Music In (My) Cup – romantikams. Apie skiltį šiame numeryje plačiau pasakoja pati Rasa. Dairomės ir į ateitį. Tiesa, horoskopų nespausdiname, tačiau prognozės madai 2014 metais išties įdomios. Ar gatvės stilius pagaliau atsisveikins su minimalizmu? Į ką išsivystys vėl grįžtanti logomanija? Savo įžvalgomis dalinasi Edgaras. Ar dėl metų pradžios visi nejučiomis pasitempia, surimtėja, ar bėgantis laikas iš tiesų daro savo, nežinia, bet jau kovą SwO street žurnalui bus dveji (tuo tarpu liepą mūsų pusmetiniam SwO magazine sukanka net trys metai!). Dar ir šiandien atrodo, kad viską pradėjome vos prieš keletą mėnesių... Todėl labai džiugu, kad žurnale daugėja ir rimtesnių svarstymų, pavyzdžiui, Gabijos straipsnis apie kultūros ir komercijos flirtą tikrai sudomins ir kilstelti antakius privers ne vieną skaitytoją. Gabija, tiesa, gyvena užsienyje, tačiau ją Vilniuje galėjote pastebėti, kai mergina rudenį atvykusi skaitė savo paskaitą Kazimiero Simonavičiaus universitete. Nors didžiulio minuso dar lyg ir nebuvo, kartais būna dar ir taip žvarbu ir drėgna, kad, kai atsibosta gerti arbatą, geri jau tiesiog virintą vandenį. Nes iš krano, filtro ar butelio – jau per šaltas. Ką gi, paskutinius žiemos mėnesius leidžiame įsisupę į skaras, megztinius, traukiame pirštines ir kitus šiltus aksesuarus, kuriuos rekomendavo Vilniaus butikai. Regis, kol kas tiek. Kovą bus šilčiau. Ir trankiau. Švęsime gimtadienį, pavasarį pristatysime jau šeštą SwO magazine numerį, ir, tikiuosi, tik dar daugiau gerų naujienų. Iki! Akvilė

SwO

street | 2

www.swo.lt


numeryje skaitykite: 4|

Moters teorija

Mados fotosesija, kurioje graikų fotografė

vandenyno ir nuteikia pakiliai laukti pavasario. Jis – jau visai čia pat.

Peny Giannakou pristato įkvepiančius įvaizdžius darbui, studijoms ir net mokyklai.

40|

Juozas Statkevičius iš arti

Mūsų džiaugsmui, dizaineris ne tik 12|

Mados prognozės 2014–iesiems

Kokie ryškiausi pokyčiai laukia mūsų šiemet? Atsisveikinkime su minimalizmu!

14|

Su meile – iš Paryžiaus

atsiskraidino Editą Vilkevičiūtę, bet ir pristatė dar vieną pavasarišką kolekciją, sukėlusią nuostabą ir leidusią pasinerti į – šįkart rytietišką – mados pasaką.

Ji – charizmatiškoji muziejų lankytoja,

46|

pati atrodanti lyg prerafaelitų mūza,

Gyvename įdomiame pasaulyje, kupiname

niekad nesiskirianti su plačiabrylėmis

marketingo, verslo, meno ir įkvėpimo. Kaip

skrybėlėmis ir kailinėmis liemenėmis.

atrodo visų šių sintezė? Giliai įkvėpkite

Susipažinkite: bohemiškoji panelė Pandora

ir susipažinkite – neriame į šiuos

prisistato SwO skaitytojams.

apmąstymus kartu!

16|

Dar vienas žiemos etapas

Praėjusio numerio viršelio fotografė Greta

49|

Kultūros ir komercijos flirtas

Plonytė riba tarp moteriškumo ir

Bernotaitė vėl džiugina mus naujausiu savo

vyriškumo

darbu!

Diskusijos tarp SwO narių niekad nesiliauja. Nusprendėme jas užrašyti.

26|

Ištverti žiemą stilingai

Nepabūgome spaudžiančio šaltuko ir lengvai

Šįkart – Monikos ir Edgaro pokalbis pro rakto skylutę.

pustant išsiruošėme į Vilniaus gatves aplankyti jaukiausių sostinės butikų. Ką mums rekomenduoja jų savininkai?

52|

„M.I.C. by SwO“ – nauji kokybiškos

muzikos namai

Džiaugiamės, didžiuojamės ir trypiame iš 30|

AleXsandro Palombo satyra

Sipmsonų šeimynėlė, dėvinti Chanel? Žinoma!

nekantrumo, pristatydami naujausią savo muzikinę skiltį!

„Vogue“ redaktorė vulgariai seksualiu apdaru ir dar įsitaisiusi ant kamino? Italų iliustratoriui fantazijos tikrai netrūksta!

54|

Avangardinė „Mados Injekcija 2013“

Ką dizainerių katilas išspjaus į mados pasaulį netolimoje ateityje? Talentai, 32|

Pakrantės gaiva

Mados fotografė Torne Velk, įsikūrusi

stebintojai, eksperimentuotojai – visi jie susirinko ant Injekcijos podiumo.

Keiptaune, siunčia gaivius linkėjimus nuo

www.swo.lt

3 | SwO street


Moters teorija Fotografė: Peny Giannakou

Vizažistė: Dionissia Konstantinou Plaukų stilius: Eleni Moungouli Modeliai: Sophie Droogendijk @ Ace models (Graikija) ir Union Models (Londonas), Marianna Eremenko @ ACE models ir Star System (Prancūzija) Fotografuota Kimolia restorane Atėnuose, Graikijoje drabužiai: Tenki, Twenty29, Vanity Shop, Dress2Impress, Ioannis Giamouridis, L.A Dolls, MiRO, Manolo, Smoky Eleven, Dolls Baby

SwO

street | 4

www.swo.lt


www.swo.lt

5 | SwO street


www.swo.lt


www.swo.lt

7 | SwO street


SwO

street | 8

www.swo.lt


www.swo.lt

9 | SwO street


Mados prognozės 2014-iesiems Kokie ryškiausi poslinkiai laukia kitąmet? Edgaras Vladimirenko

Taip, mada kasmet pradeda viską iš naujo, bet, nepaisant naujų tendencijų, naujų sezonų ir netgi naujų metų, vienas dalykas išlieka pastovus – žaibiškos šios industrijos metamorfozės. Ar 2013ųjų rudenį ir jūs pajutote mados versle tvyrančią įtampą? Chaosas kolekcijose, nesibaigiančios dramos dėl kūrybos direktorių postų... Reikia pripažinti, jog 2014-ieji greičiausiai taps kertiniais metais, kai mada dar vienąsyk ryškiai pasikeis kokiam penkmečiui, o jos pagrindiniais prioritetais taps individualumas, laisvė, saviraiška ir maksimalizmas. Tad 2014-ųjų nuotaikos pozityvios, ryškios, nostalgiškos ir galbūt pranašaujančios šviesulius mados pasaulio ateičiai.

ALDO SS14

Nuotraukos iš APB Apranga archyvų

„Pamaniau, jog išgryninsiu idėjas. Paversiu jas stipriu ir galingu braižu – lyg šiuolaikiniu minimalizmu“, – 2009 metais atviravo Phoebe Philo, gavusi Céline mados namų kūrybos direktorės postą. Greičiausiai tokiais žodžiais ir prasidėjo minimalizmo įsigalėjimas, nes ilgainiui „less is more“ (vert. daugiau yra mažiau) sąvoka buvo vadovaujamasi visose gyvenimo sferose. Švelnu, romantiška ir griežta – įvairiausios minimalizmo formos dominavo tendencijų sąrašuose sezonas po sezono. Buvo bandoma įteigti, jog minimalizmas – tai vos ne aukščiausias kūrybos taškas, kadangi kurti tokias kolekcijas kiekvieną sezoną ir išlikti patraukliam bei inovatyviam išties sunku. Bet, regis, minimalizmo žvaigždė pamažu prigęsta, o pati šio judėjimo pradininkė 2014-ųjų pavasarį traukiasi į kitą frontą, taip pranašaudama naują puslapį mados metraštyje. Pagrindinis revoliucionierių šūkis – „more is more“ (vert. daugiau yra daugiau). Visiška laisvė, individualumas, pompastika, netikėti deriniai ir siluetai apibūdina naujuosius mados maksimalistus. Chanel pristatyta sportiška menininkė, Céline abstrakcionizmo mūza, saldžiarūgštis Prada glamūras ar Dior aukštosios mados koliažai – pasirenkite atrasti savo veikėją šioje naujoje, turtinga detalių mados pasaulio kryptyje. Mada su kryptimi, bet be kelių ir takelių? Mados kryptis aiški – maksimalizmas, bet kaipgi jos keliai – tendencijos? Ne vienas apžvalgininkas pastebėjo, jog tendencijų lobynas beveik išseko, o tos pačios mados užgaidos kartojasi sezonas po sezono. Įžvelgti 2014-ųjų

SwO

street | 12

Mango SS14

Garsiai ir ryškiai braunasi maksimalizmas


Emporio Armani SS14

šiltojo sezono tendencijas galima. Tai – dailininkų kūrinių įkvėpti modeliai, kultūrų mišinys, sportas, bet... Ar tai naudinga? Juk visos šios mados užgaidos pavaldžios naujai krypčiai. Vis dėlto viena geidžiamiausių tendecijų šiais metais turėtų tapti lamé audinys (su įmegztais metališkais <metalo spalvos, primenančiais metalą ar kaip?> siūlais) ar kitos spindinčios medžiagos. Paletė žiba nuo sidabro iki visų vaivorykščių spalvų – žvilgesys taps nieko nestebinančiu reiškiniu ir dienos metu. Sporto tematika taip pat turėtų gana plačiai paplisti gatvės madoje, kaip ir vėl išpopuliarėjusi logomanija. Tiesa, tik šį kartą skoningiau nei praėjusiame dešimtmetyje. Devinto dešimtmečio pavidalas 2014-aisiais Nors artėjančiai vasarai ir prognozuojamas dešimto dešimtmečio renesansas, prieš tai buvusių metų atgimimas taip pat yra neišvengiamas. Metų pradžioje pasirodysiantis režisieriaus David O. Russell filmas „Amerikietiška afera“ turėtų įkvėpti dizainerius bei visą pasaulį ne tik savo siužetu, bet ir devinto dešimtmečio mada, priversdamas prisiminti šio laikotarpio mados legendą – Halstoną. Spalvingi modeliai, stebinančios vakarinių suknelių idėjos ir Studio 54. Mados industrija ir pasaulis, regis, prisimins savo legendas ir vėl mokysis gyventi bei švęsti lyg senais gerais laikais... Duoklė genijui Mados gerbėjų 2014-aisiais laukia dar dvi ypač svarbios premjeros. Režisieriai po dizainerio mirties jau daug metų nepaliauja domėtis garsiojo aukštosios mados meistro Yves Saint Laurent gyvenimu ir kūryba. Naujas filmas, režisuotas Jalil Lespert, kino teatruose pasirodys jau pavasario pabaigoje. Pagrindinį vaidmenį jame atliks aktorius Pierre Niney. Couturier vadinto Saint Laurent gyvenimo draugas Pierre Bergé aktorių pripažino ir pasitiko beveik pasisveikindamas: „Sveikas, Yves“. Antrojo filmo premjera įvyks rugsėjo mėnesį. Čia pagrindinį Yves Saint Laurent vaidmenį atliks Chanel mados namų veidas ir aktorius Gaspard Ulliel, filmo režisierius – Bertrand Bonello. Bonello komanda neprašė Bergé palaiminimo, nes norėjo visiškos kūrybinės laisvės, tad filmą remia Kering konglomerato savininkas François-Henri Pinault. Vis dėlto abu filmai sutelks dėmesį į dizainerio jaunystę ir pačius santykius su Bergé.

Emporio Armani SS14

Šalin pankus, kelią „kutiūrui“!

www.swo.lt

2013-ųjų pankų ir grunge stilių tendenciją įžiebė Niujorko Metropoliteno meno muziejaus kasmetinė mados paroda, kurios tema ir buvo šių subkultūrų analizė. Ateinančiais metais muziejus prisimins garsiausią Amerikos aukštosios mados kūrėją Charles James. Įkvėpti tokios duoklės, dizaineriai sieks vėl atkreipti dėmesį į couture ištakas. Tai turėtų pasirodyti prabangių siuvinėjimų, audinių, įspūdingų pristatymų mados savaitėse formomis. Dizaineris Ch. James buvo garsus savo neišsemiama spalvų palete, tad kolekcijų spalvų gama, galima tikėtis, bus labai plati. Kvepia maksimalistų revoliucija, tiesa?

13 | SwO street


Su meile – iš Paryžiaus Šarūnė Kleivaitė Nuotraukos iš asmeninio L. Ebel archyvo

„Miss Pandora” yra viena mano pirmųjų tinklaraštininkų, atsidūrusių skyriuje „bookmarks“. Dabar, kai mados tinklaraštininkų pilna internetinė erdvė, o mados savaitėse jie net užpildo pirmąsias eiles, rasti išskirtinę mados asmenybę yra gana sunku, tačiau prieš keletą metų, kai ši beprotybė buvo dar tik įpusėjusi, mano didžiausias simpatijas pelnė prancūzė Louise Ebel ir jos mados erdvė pavadinimu „Pandora“ – lyg stebuklingoji skrynia, kurią atidarius nežinai, ką išvysi. Būtent tokia yra ir panelė Pandora. Ji dievina meną taip pat kaip madą, todėl šiuos du savo didžiausius pomėgius sujungė į vieną. Visos jos fotosesijos yra įkvėptos paveikslų, istorinių asmenybių, architektūros ir kt. Jei dar nepažįstate šios nuostabios paryžietės, dabar atėjo laikas pasakyti „Bonjour“, nes panelė Pandora specialiai su SwO skaitytojais dalijasi savo paryžietiškais džiaugsmais! Jai 25 metai, o savo nuotraukas ji sieja su meno kūriniais visai ne be reikalo, nes Louise turi meno istorijos išsilavinimą. Mergina vis dar negali apsispręsti, kuris istorinis laikotarpis jai labiausiai patinka, mat XIX a. ją traukia savo rafinuotu grožiu, estetika, simbolizmu, architektūra ir nepaliaujamais vakarėliais, o 7 ir 8 dešimtmečiai žavi muzika, mada, laisve ir grandioziniais vakarėliais, kurių šūkis „joie de vivre“ (vert. gyvenimo džiaugsmas)! Savo blogą ji pradėjo rašyti prieš 6 metus. Dabar „Miss Pandora“ yra ne tik hobis, tačiau ir pagrindinis pajamų šaltinis.

Mes negalėjome atsispirti nepaklausę Louise apie meilės reikalus Paryžiuje. Juk ji – tikra šio miesto gyventoja, turinti nuostabų vaikiną, o Paryžius vis dėlto vadinamas meilės miestu. Tad, jei panelė Pandora pritars šiam faktui, apsvarstysime galimybę greitu metu apsilankyti Paryžiuje. Louise dar kartą patvirtina šį mitą, teigdama, kad Prancūzijos sostinė – tikras meilės miestas, kuriame visada jautiesi lyg filme! Čia nebūtina būti labai elegantiškai, jei nori susirasti vaikiną, tačiau teks paplušėti, jei ieškai tikro Paryžiaus dendžio. Šitaip gražiai panelė Pandora, linkėdama prancūziškos meilės, atsisveikina su mumis. Susitiksim Paryžiuje!

Panelė Pandora neseniai grįžo iš prancūziškų žiemos atostogų Normandijoje, kurias praleido ten kartu su savo vaikinu. Laisvą minutėlę prisėsti prie kompiuterio, skirti mums laiko ji rado tada, kai jos vaikinas, išsiblaškęs menininkas, klaidingai perskaitė traukinių tvarkaraštį ir abiems teko kiek ilgiau pasilikti traukinių stoty. Šiuo metu prancūziškoje kavinukėje girdimi neaiškūs kavos aparato, televizoriaus garsai bei rasistiški pokalbiai prie baro: „Sveiki atvykę į Prancūziją!“, – sako panelė Pandora. Tokioje šiek tiek prancūziškai išprotėjusioje aplinkoje mergina šiuo metu sėdi ir dalijasi savo žiemos džiaugsmais bei vargais. Pastarųjų, pasirodo, turi daugiau, nes žiemos ji visai nemėgsta. Šiuo metų laiku sudėtinga kasdien fotografuoti lauke, nes paprastai pučia žvarbus vėjas, o suknelės dažniausiai būna permatomos, todėl neretai tenka gulėti lovoje ir gydytis nuo peršalimo. Taigi ne tik mes savo miestuose nuobodžiaujam žiemą, paryžiečiai šiuo metų laiku taip pat nekiša nosies iš namų ir jau dabar laukia pavasario. „Miss Pandora“ yra unikali ne tik mados, bet ir meno erdvė. Mergina teigia nuo vaikystės domėjusis piešiniais, kostiumo istorija, mada, todėl, kai pradėjo skaityti blogus, šie visi dalykai savaime susijungė į vientisą erdvę, kurioje Louise nagrinėja ne tik pasaulį, bet ir pačią save. Žvelgiant iš šono atrodo, kad panelė Pandora – tikra Paryžiaus mados ikona, tačiau ji sako mėgstanti nuoširdžiai pasilinksminti, gerai pavalgyti skanaus azijietiško maisto, lankytis įspūdinguose kostiumų vakarėliuose ir pašėlusiuose roko baruose.

SwO

street | 14

www.swo.lt


REKLAMA


>

.

Dar vienas ziemos etapas fotografė: Greta Bernotaitė modeliai: Rugilė Miliukaitė, Aivaras Ventis Drabužiai ir stilius: Kiber Viber Aistė, Barbora Boguševičiūtė Vizažistė: Kiber Viber Aistė

SwO

street | 16

www.swo.lt


www.swo.lt

17 | SwO street


SwO

street | 18

www.swo.lt


www.swo.lt

19 | SwO street


SwO

street | 20

www.swo.lt


www.swo.lt

21 | SwO street


SwO

street | 22

www.swo.lt


www.swo.lt

23 | SwO street


SwO

street | 24

www.swo.lt


www.swo.lt

25 | SwO street


Ištverti žiemą stilingai Ką mums rekomenduoja Lietuvos butikai? Ieva Dainytė nuotraukos iš Asmeninių dizainerių archyvų

Nors šaltasis sezonas jau įpusėjo, nuo šaltuko apsisaugoti ir atsparesniems tapti padeda nauji pirkiniai. Lyg tyčia vieną dieną, sniegui padengus Vilniaus gatves, o temperatūrai nukritus vos žemiau nulio, nusprendėme pasisvečiuoti sostinės senamiesčio butikuose ir paklausti, ką jie siūlo užklupsiančioms šalnoms ir žiemos monotonijai praskaidrinti. Jau dabar pakuždėsiu, ko dairytis – be galo jaukių ir šiltų paltų, kokybiško šilko, žaismingų kumštinių pirštinių ir kitų šiltų aksesuarų. Regis, Vilniaus butikai surinko patį geriausią žiemos sezono asortimentą.

Ramūs, solidūs ir kokybiški „Decolte“ pasiūlymai „Decolte“ rekomendacijos išsiskiria savo tamsiomis spalvomis, į kurias įsilieja kiek prabangesnių brangakmenių tonų. Vienas iš svarbiausių šio butiko pasiūlymų – visa Kęsto Rimdžiaus kolekcija. Plaukų ir aprangos stilisto kurta drabužių linija žavi savo tendencijų adaptacijomis kasdieniams drabužiams, kurie taip pat vilioja ir savo solidžiais papuošimais. Butikas taip pat siūlo skirtingų audinių Kristinos Sviderskaitės sukneles. Dar vienas įdomus „Decolte“ variantas Jums – danų prekės ženklo „Rosa*Bryndis“ šilko modeliai. Savo ruožtu rekomenduojame šio prekės ženklo šilko kombinezoną – tai puiki investicija ne tik įsimintiniausioms žiemos progoms, bet ir artėjančio pavasario šventėms. Žvarbesnėmis dienomis sušildys Roberto Kalinkino paltai bei dvipusiai „Robi Agnes“ oversized stiliaus megztiniai su natūralios odos detalėmis. Itin šilti ir pūkuoti „Moustache“ sprendimai „Moustache“ butiko pasirinkimai žiemai traukia akį aksesuarų gausa, kurie yra patys įvairiausi – plaukuoti arba gaminami iš kokybiškos odos. Butikas, kaip teigia pati jo savininkė Erika, siūlo be galo stilingas, neperpučiamas vėjo, šiltas dirbtinio kailio kepures, puikiai tinkančias ir prie paltuko ar kailinių, ir prie striukės. Turbūt atspėjote, tai – Lauros Dailidėnienės ženklo „Daili“ kepurės. Taip pat „Moustache“ pataria atkreipti dėmesį ir į šios dizainerės odinę kuprinę. Natūralios odos aksesuaras žavi ne tik savo ryškiu medvilnės pamušalu, bet ir universalumu. Kiek rimtesnis pasiūlymas – „Wave Code“ vilnos paltas su įstabiai dekoruota nugara. Ir paskutinis, bet anaiptol neprasčiausias pirkinys – odiniai „Under My Roof “ kaklo vėriniai, kurie paįvairins vienspalvį ir monotonišką, kasdien dėvimą pilką derinį ar klasikinį neutralų vakaro ansamblį.

SwO

street | 26

www.swo.lt


www.swo.lt

27 | SwO street


„Boho Chic“ Kaip ir visada, taip ir šįkart „Boho Chic“ savo įžvalgomis nenuvylė. Saulius ir Nerija, „Boho Chic“ įkūrėjai ir sielos, šaltam sezonui siūlo Norvegijoje gyvenančios lietuvių dizainerės ženklo „Kristar design“ striukes, kurios yra ne tik gražios, bet ir šiltos (kelios iš jų net dekoruotos kaulų ostoporozės „printu“, o tai, mūsų nuomone, yra tikrai neįprasta!), taip pat originalias Kristinos Kruopienytės pirštines bei gobtuvus ir, žinoma, paltus. Kaip gi šaltasis sezonas be jų? Šiuo klausimu gelbėja Lilija Larionova ir jos paltukai, kurie savo funkcionalumu tenkina ir įnoringas moteris. Daugelis jų pasiūti iš natūralios vilnos, tad išties šaltą žiemos dieną nesušalsite. „Jupė“ Ne mažiau šaltąjį sezoną svarbūs ir audiniai. „Jupė“ akcentuoja natūralias medžiagas – vilną, šilką, medvilnę. Siūlo pasimatuoti vilnonius „Humanoid“ paltus bei megztinius, itin plonas pūkines „Gertrude“ striukes, kurios yra vienas iš šio sezono butiko topų. Kuo gi jos ypatingos? Pasirodo, jog striukės prigijo ne tik didžiosiose mados sostinėse, bet ir čia, Lietuvoje. Šio vardo striukes galima vilkėti ir po paltu, o vėsesnę vasaros dieną – ant palaidinės. Jos puikai tinka visur. O ką sako Kęstas Rimdžius? Džiaugiamės, turėję galimybę pasikalbėti su Kęstu apie jo rekomendacijas žiemai ir, žinoma, naujausią kolekciją arba, kaip jis pats pristato, projektą, skirtą specialiai „Decolte“. -

Kaip trumpai galėtumėte apibūdinti savo liniją, kurtą „Decolte“ butikui? Ji juk jau nebe pirmoji ir skirta būtent šaltajam sezonui.

-

Jau net trečioji. Aš pats niekada nesiekiau būti dizaineriu, nes manau, jog tai turi daryti kiti žmonės. Kadangi esu stilistas, tiesiog atrenku tai, ką, mano manymu, savo spintoje turėtų turėti kiekviena moteris, norinti atrodyti gerai, elegantiškai ir siekianti nesunkiai susikurti išbaigtą, vientisą įvaizdį. Visi šie trys mano projektai kažkuo susiję – turint tam tikrus daiktus iš skirtingų linijų juos gali puikiai suderinti tarpusavyje.

-

Atskleiskite, kokie yra būtini žiemos pirkiniai?

-

Tai yra kailinė liemenė, kurią galima vilkėti tiek ant palto, švarko ar odinės striukės, tiek ant storo megztinio, ilgi moteriški auliniai batai virš kelių, aksomo audinys bei oda. Jei turi ilgas, dailias kojas, puikiai tinka odinis mini sijonas.

SwO

street | 28

www.swo.lt


REKLAMA

www.swo.lt

29 | SwO street


AleXsandro Palombo satyra Iliustratorius, kurį būtina įsidėmėti Šarūnė Kleivaitė Nuotraukos iš asmeninio A. Palombo archyvo

Ar matei kruviną Bembio istoriją, kurioje tarp herojų yra ir Karlas Lagerfeldas bei Anna Wintour? O ar kada teko regėti Karlo Lagerfeldo laidotuvių ateities viziją? Arba tą patį garsųjį mados grandą, švenčiantį Kalėdas ir iš kamino traukiantį sudegusias žuvies ašakas? O galbūt animacijos pažibą Marge Simpson, tačiau ne savo, o manekenės Kate Moss kailyje, pozuojančią „Playboy“ žurnalui? Pastarosios iliustracijos, kuriose puikuojasi ponia Simpson, atkartojančios legendinius mados istorijos kadrus, ir išgarsino mados iliustratorių italą Alexsandro Palombo visoje internetinėje erdvėje. Sarkastiškasis iliustracijų genijus ir tinklaraščio „Humor Chic“ autorius pasakoja savo istoriją specialiai SwO skaitytojams iš Milano.

Kaip atsidūrei mados industrijos sūkuryje? Visada jaučiau potraukį kultūrai ir stiliui, o mados industrijoje dirbu jau dvidešimt metų, nors niekada nekūriau ir nekuriu mados tendencijų. Dirbdamas nuolatos stengiuosi sukurti kažką naujo, remiuosi inovatyviu stiliumi, kuris turi įtakos visuomenei. Bent jau tokia būdavo mano rolė, kai dirbdavau mados namuose. Kadaise priklausiau dešimto dešimtmečio avangardistų kūrėjų grupei, iš kurios iškilo ir pats Alexander McQueen. Skirtingai nei kiti mano kolegos, stengdavausi atsiriboti nuo primestos sistemos ir dirbdavau tam, kad galėčiau ją pakeisti. Tau taip pat priklauso ir tavo vardo „aleXsandroPalombo“ rūbų linija. Ar vis dar kuri drabužius? Anksčiau pristatinėdavau savo kolekcijas Milano mados savaitėse, bet po dešimtmečio nustojau, nes man pabodo sena ir nusistovėjusi mados savaičių sistema ir itališkas „mafijos“ požiūris joje. Kadangi man nepatinka prie ko nors prisirišti ir įsipareigoti, nusprendžiau, kad reikia imtis kažko kito, todėl pradėjau kurti satyriškas iliustracijas, paremtas mados pasaulio gyvenimu. Kada pradėjai kitaip žvelgti į mados verslą? Teko ilgai dirbti pagal senas mados pasaulio taisykles, tad varijuodamas jomis sužinojau visas tiesas ir melą apie didžiąją mados industriją. Kai dirbau dizaineriu, susipažinau su gausybe labai svarbių asmenybių ir supratau, kaip viskas madoje kartais yra kvaila ir netikra! Tikriausiai pameni savo pirmą iliustraciją? Kaip ji gimė? Mano pirmosios iliustracijos herojė buvo Anna Wintour. Sugalvojau nupiešti jos portretą, nes iki šiol niekaip nesuprantu, kodėl, regis, protinga moteris yra tokia užsispyrusi ir nenusimeta nuo pečių gyvūnų kailio. Nuo tada prasidėjo mano iliustracijų kovos!

SwO

street | 30


Ar yra buvę kokių nors nesusipratimų dėl tavo kurtų iliustracijų? Drįstu teigti, kad nemažai mano iliustracijų padėjo įvykdyti šiokių tokių pasikeitimų mados industrijoje. Iliustruotoji satyra yra galingesnė nei tūkstantis žodžių! Ar pamenate tuos debatus apie vaikų modelių pasirodymą „Vogue“ puslapiuose, kai šiam leidiniui dar vadovavo Carine Roitfeld? Jie įvyko „Humor Chic“ dėka. Tavo piešiniuose populiariausia asmenybė akivaizdi, tai – Anna Wintour. Ar ji žino apie šiuos darbus? Nejaugi šis žmogus, dirbantis mados sferoje, labiausiai tave erzina? Man asmeniškai Anna Wintour yra pati juokingiausia mados verslo asmenybė, kurią smagiausia iliustruoti, nors jai gal ir ne visada patinka mano piešiniai. Neseniai vienas įtakingas Vokietijos dienraštis rašė apie mano darbus ir teigė, kad mano satyrinės iliustracijos mados pasaulyje yra baisiausia kritika. Galbūt todėl gaunu nemažai elektroninių laiškų iš įvairių mados atstovų, kurių nuomonė apie mano darbus yra labai skirtinga. Ką iš tiesų galvoji apie dizainerius, kuriuos pats pašiepi? Ar tikrai manai, kad jie – tarsi juokingi klounai? Sutinku, kad mano kritika yra labai aštri ir konstruktyvi. Iš tiesų iš jų visai nesijuokiu, tiesiog atskleidžiu jų tikrąją profesinę pusę! Iliustracijos su Marge Simpson sulaukė labai daug dėmesio visame pasaulyje. Kodėl pasirinkai būtent šį personažą? „Simpsonus“ pradėjau žiūrėti nuo pat jų atsiradimo, kai man buvo 15 metų. Dievinu šį animacinį serialą! Mano manymu, jis nuostabus ir nepakartojamas, bet nuo pat filmuko pradžios nepakęsdavau kūrėjų požiūrio į moterį. Savo iliustracijomis norėjau ją išlaisvinti iš nusistovėjusių stereotipų, nes, manau, kad „Simpsonams“ metas keistis. Tai buvo žinutė kūrėjams, kad pats laikas išlaisvinti moterį iš virtuvės! Toks serialas kaip „Simpsonai“ turi daug įtakos visuomenei, todėl po 25 kūrybos metų negalima skleisti tokios pačios žinutės apie moterų suvaržymą, nes dabar yra kitaip. Reikėtų skelbti pasauliui, kad moteris yra ne tik mylinti būtybė, tačiau ir drąsi, stipri bei mokanti save apginti. Žinoma, nereikia pamiršti ir to, kad moteris reprezentuoja ir švelnumą bei grožį. Ar tau asmeniškai patinka animaciniai filmai? Mano darbai yra kultūros ir visuomenės veidrodis. Man patinka animaciniai filmai. Jų įkvėptas atradau savo meno išraišką, kuri, panašu, kad tampa labai populiaria tarp pradedančiųjų menininkų. Juokingiausia ir apgailėtiniausia situacija mados industrijoje, kuri privertė tave juoktis. Kai didžiausių žurnalų mados redaktoriai kiekvieną dieną save fotografuoja ir kelia nuotraukas į savo žurnalų blog‘us... Kokią žinutę siunti žmonėms savo iliustracijomis? Mokėkime juoktis ir mąstyti, ironiškai pažvelgti į save ir visada mąstykime laisvai, naudodamiesi savo pačių intelektu!


Pakrantes gaiva .

FotografÄ&#x2014; / stilistÄ&#x2014;: Torne Velk Modelis: Braden Wobbe @Boss Models Cape Town

SwO

street | 32

www.swo.lt


www.swo.lt

33 | SwO street


SwO

street | 34

www.swo.lt


www.swo.lt

35 | SwO street


SwO

street | 36

www.swo.lt


www.swo.lt

37 | SwO street


SwO

street | 38

www.swo.lt


www.swo.lt

39 | SwO street


Juozas Statkevičius iš arti Šarūnė Kleivaitė Fotografas: Darius Gražys

Kai likus mažiau nei savaitei iki Juozo Statkevičiaus 2014 m. pavasario / vasaros kolekcijos pristatymo pasibeldžiau į jo dirbtuvių duris, dizaineris mane sutiko bohemiškai pavargusia veido išraiška, su cigarete rankose ir maloniai pakvietė vidun. Šį kartą tai buvo ne interviu, ne šiaip susitikimas, o daugiau, nei galima tikėtis. Tai buvo tikros emocijos ir nuoširdus dizainerio darbas. Pasisiūlius jam savanoriškai padėti pasiruošti kolekcijos pristatymui, patekau į stebuklingą Juozo Statkevičiaus mados pasaulį.

J. S. užkulisiai Šiame pasaulyje dizaineris yra tikra žvaigždė, kuriai po kojomis metami balti gvazdikai, sausakimša Siemens arenos salė ploja atsistojusi, o savanorės merginos visą dieną negali atsigauti nuo Statkevičiaus pasakyto komplimento („gražūs auskarai“) arba padėkos („ačiū tau, gražuole“). Susirinkę savanoriai, pasiruošę pagelbėti dizaineriui, kartais net nedrįsta pažvelgti jam į akis. Visi darbuotojai dievina Juozą, kurio balsas repeticijos metu skamba lyg paties Dievo iš arenos aukštybių. Itin ryški dizainerio asmenybė vienus lietuvius erzina, kitus, neabejingus madai, – įkvepia. Sekmadienį, lapkričio 24d., buvo didžioji šou diena. Nuo nežinia kelintos valandos ryto visi aplink lakstė lyg išprotėję. Prie įėjimo buvo paruošti ir trimis aukštais gražiai išdėlioti 900 juodų dovanų maišelių solidžiu užrašu „Juozas Statkevičius“, kuriuose slėpėsi spalvingos dovanėlės svečiams. Arena visą dieną buvo pilnut pilnutėlė žmonių, o atėjus svečiams buvo net sunku prasibrauti koridoriumi. Pirmose eilėse ant kėdžių gražiai išdėlioti baltų gvazdikų žiedai, arenos viduryje – milžiniški sidabro spalvos akmenys, kurie laužė lazerio šviesas, o virš akmenų buvo sumontuotos vandens projekcijos. Repeticijos metu kraują kaitino ne tik šviesų projekcijos, garso takelis, bet ir ritmingai podiumu vaikštantys modeliai, kurie smalsumą sužadino anksčiau laiko. Nuostabioji Edita Vilkevičiūtė, nors ir repeticijos metu podiumu vaikščiojo vien kojinėmis, neavėdama batelių, vis dėlto išsiskyrė savo pasitikinčia eisena ir žavėjo profesionalumu.

SwO

street | 40


Kolekcija Visą dieną stebėdama dizainerio virtuvę, vis labiau laukiau kolekcijos pristatymo. Mintyse slapta galvojau, kad tik nenusivilčiau, tačiau širdyje buvau įsitikinusi, kad to tikrai nebus. Tik užgesus šviesoms ir prasivėrus didžiulėms sidabrinėms durims, pro kurias išėjo vyrai, apsirengę japoniškais kimono, supratau, kad mano nerimas buvo nepagrįstas. Skambantys japoniškos muzikos garsai susirinkusiuosius nukėlė į Aziją, o vos išvydus pirmuosius modelius, žengiančius klaidžiu podiumu, buvo matyti Japonijos kultūros įtaka. Modeliai dėvėjo juodus aštrių kampų kirpimo perukus, o akys buvo pasmailintos ryškiu juodu makiažu. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pati itin elegantiška kolekcija neturi nieko bendro su šiais motyvais, vis dėlto viskas tobulai susiliejo į bendrą rafinuotą visumą. Kolekcija buvo suskirstyta į keturias spalvines dalis. Pristatymas pradėtas baltais elegantiškais kostiumėliais bei suknelėmis. Šioje dalyje Edita Vilkevičiūtė žengė podiumu, pasipuošusi įspūdingu deriniu, kurį sudarė švarkelis ir žemę siekiantis sijonas, dekoruotas permatomomis dalimis nugaroje. Kito kostiumėlio švarką puošė iš rausvo audinio pagaminta dekoracija, primenanti japonų nindzių durklus. Tai buvo pirmoji užuomina į karingumo filosofiją kolekcijoje. Moteriškuose modeliuose, žinoma, šių motyvų nebuvo tiek daug kaip vyriškuose. Vyrai dėvėjo baltus kostiumus, tačiau jų rankos buvo aptvarstytos taip, lyg šie būtų ką tik grįžę iš dvikovos. Kitas modelis dar akivaizdžiau demonstravo savo jėgą, ryšėdamas juostą ant galvos, puoštas juodais odiniais dirželiais, apsivijusiais aplink rankas, su cigarete dantyse. Antroje kolekcijos dalyje spalvos pradėjo tamsėti tonais bei pustoniais. Nuo baltos po truputį pereinama prie kreminės, rusvos, sodriai raudonos, mėlynos, o užbaigiama juodais deriniais. Tai buvo nuostabios spalvinės gamos „tomboy“ stiliaus kostiumėliai moterims ir, žinoma, ne mažiau stilingi deriniai vyrams. Pastariesiems dizaineris siūlo ne tik kelnes iki kulkšnių, tačiau ir odines sportiško dizaino kelnes, iš to paties mėlyno audinio pasiūtus šortus bei itin plačias lengvo raštuoto melsvo audinio kelnes. Moterims daugiausia siūlomi siaurų kelnių bei švarkelių duetai, prie kurių priderinti seksualieji Manohlo Blahnik aukštakulniai bateliai. Be kostiumėlių, podiumą taip pat galima buvo pamatyti trumpų, lengvų varpelio formos bei žemę siekiančių tamsių suknelių kartu su paslaptingos skraistės deriniu. Podiumą puošė trumputės juodos varpelio formos suknelės, kurios, be abejonės, taptų tobulomis „little black dress“ gerbėjos spintos puošmenomis. Prie šio tipo suknelių priderinti stilizuoti antkeliai modeliams suteikė nuožmumo. Trečioji kolekcijos dalis netikėtai pražydo ryškiausiomis pavasario spalvomis. Po paskutinio juodos spalvos ansamblio, išvydus ryškiai oranžinį moterišką kostiumėlį, nušvito visa arena. Šioje dalyje ekscentriškos išvaizdos vyrų modelis sužavėjo ne savo oranžiniu kostiumu, akiniais bei krabu po kaklu vietoj aksesuaro, tačiau ir spinduliuojančia charizma. Ant podiumo taip pat puikavosi salotinis tiulis bei sportbačiai, kurie pakeitė aukštakulnius ir, žinoma, ryškiaspalvės, visų pamiltos kuprinės.

www.swo.lt

41 | SwO street


SwO

street | 42

www.swo.lt


Paskutinė, ketvirtoji dalis, buvo tikra Statkevičiaus vizitinė kortelė, kurioje tviskėjo pieno spalvos šiek tiek pūstos suknelės, tarsi nužengusios iš pasakų herojų spintų. Šioje dalyje dominavo korseto ir pūsto sijono derinys, kruopščiai išsiuvinėtas blizgiais siūlais bei puoštas žėrinčiais karoliukais. Ant podiumo matėme įvairaus ilgio panašaus stiliaus suknelių variantų, o visą šou vainikavo stulbinančio grožio sniego baltumo vestuvinė suknia, kurią iškilmingai dėvėjo Edita Vilkevičiūtė. Minimalistinė suknelė su baltu korsetu, siaura apatine dalimi bei stilizuotu kaspinu puoštas liemuo atrodė įspūdingai su geišos stiliaus apsiaustu, kurio vidus buvo sodriai raudonos spalvos. Šou baigtas, paskutinis modelis grįžta į užkulisius, tačiau durys visam dar neužsiveria. Į sceną žengia pats Juozas Statkevičius, apsirengęs pilkšvu kimono. Balti gvazdikai krenta jam po kojomis, o jis, sustojęs vidury podiumo, dramatiškai nusiplėšia savo barzdą – lyg nuovargį, kuris išnyko kartu su kolekcijos pristatymu. Pasibaigus renginiui vieni teigė, kad pats kolekcijos pristatymas ir garso takelis buvo „Chanel“ kopija, o tokie aksesuarai antkeliai – taip pat vienos jaunos lietuvių dizainerės sumanymas. Tačiau kodėl gi nepasidžiaugus faktu, kad Lietuvoje pirmą kartą galima jaustis lyg gyvai stebint kokybišką mados sostinės šou, o ir pati kolekcija savo kruopštumu ir preciziškumu nenusileidžia Paryžiaus aukštosios mados savaitės grandams. Labai džiaugiuosi, galėjusi stebėti kolekciją sėdėdama salėje, nes galiu savo akimis patvirtinti, kad tai buvo genijaus darbas. Juozas Statkevičius – ne tik išskirtinė Lietuvos asmenybė, šmėkščiojanti gyvenimo būdo žurnaluose, bet ir neginčytina mados pasaulio žvaigždė. Pasirodo, net mūsų mažoje šalyje mada gali užburti. Juozai, ačiū Jums už tai! www.swo.lt

43 | SwO street


SwO

street | 44

www.swo.lt


www.swo.lt

45 | SwO street


Kultūros ir komercijos flirtas Gyvename apsupti įdomiausių procesų Gabija Duoblytė

Kai tik Lietuvoje ėmė dygti pirmosios „vartojimo katedros“, išsirikiavę moksleivių autobusai prie Akropolio atrodė juokingai ir ne vienas „kultūringas“ vilnietis pašaipiai tarstelėdavo: „Ekskursija, matai, į Akropolį. Argi ne graudu? Apgailėtina vartotojų visuomenė“. Ir nors dabar, apsigyvenusi Londone, nestoju ginti šios kvailokos moksleivių „kultūrinimo“ programos, vis dėlto požiūris į mados vartojimo erdves gana radikaliai pakito. Akropolio palyginimas su prabangiausiomis pasaulio mados mekomis, žinoma, akivaizdžiai perdėtas, tačiau parduotuvė yra parduotuvė – tai prekyvietė, kur pagrindinis tikslas yra finansinis – parduoti. Bet, kai per šeštadieninį pasivaikščiojimą po prabangias Londono drabužių parduotuves girdi koncertus fortepijonu, apžvelgi fotografijos parodas, išvysti netikėčiausius interjero sprendimus ir galiausiai prisėdi bibliotekoje bei perverti naujausias meno knygas, kyla klausimas, ar tik nevirsta drabužių parduotuvės ne tik masinio vartojimo šventovėmis, bet ir įdomiomis kultūros erdvėmis?

Singapūro Marina įlankoje įsikūrę ir iš visų pusių skalaujami vandens Louis Vuitton Island Maison (liet. Louis Vuitton salos namai) – pats naujausias komercijos ir kultūros sintezės pavyzdys. Vienas iš įėjimų į šią mados imperiją yra po vandeniu esantis tunelis, kurio erdvė išnaudota kaip galerija, kurioje eksponuojama apie 15 tarptautinių ir vietinių menininkų paveikslų, sukurtų salos ir jūros kelionių temomis, taip pat ir istoriniai dvidešimtojo amžiaus pradžios Louis Vuitton kelioniniai krepšiai bei lagaminai. Įėjus į pačią parduotuvę, milžinišką sieną puošia žymaus šių dienų mados iliustratoriaus Ruben Toledo darbas, o šio menininko darbus pamatyti iš arti kiekvienam rimtai besidominčiam mada tikrai aktualu. Palubėje išeksponuotas vieno garsiausių Britanijos skulptorių Richard Deacon darbas, o be visų eksponatų parduotuvėje dar yra ir biblioteka-knygynas, kuriame galima prisėsti ir ramiai perversti naujausius meno, kelionių ir mados leidinius. Panaši parduotuvės koncepcija įgyvendinta ir Londone, New Bond Street gatvėje, kur galima rasti ne tik istorinius LV gaminius ir biblioteką, tačiau ir japonų šiuolaikinio meno atstovės Yayoi Kusama įkvėpto instaliacijų konkurso nugalėtojų darbus. O vos prieš keletą mėnesių toje pačioje erdvėje puikavosi britų menininko Grayson Perry instaliacija – didžiulis spalvotas, spintą primenantis lagaminas ir menininko dizaino studentų iš Central Saint Martins koledžo kurti dizaino darbai. Beje, to paties menininko paroda visai neseniai surengta ir viename didžiausių Londono muziejų – The British Museum.

Nuotraukos: H&M archyvas, APb Apranga

Maison Martin Margiela ir H&M vakarėlis

SwO

street | 46

www.swo.lt


Visai netoliese, tame pačiame Londono Mayfair rajone, tik prieš metus įsikūrė ir švedų parduotuvė ACNE. Jos vadovas pripažįsta, jog, kuriant šią prekybos vietą, tikslas buvo sukurti galerijos įspūdį, tačiau čia pat Wallpaper žurnalo reporteriui paklausus, ar tuo būdu jis nori pasakyti, kad ACNE drabužiai – meno darbai, vyras atsakė, jog ACNE ženklas geriausiai žinomas dėl džinsų, o šie tikrai per žemiški, kad galėtų būti svarstomi kaip meno objektai. Vis dėlto centrinis parduotuvės objektas – fortepijonas, kurio skambesiu savaitgaliais džiuginami klientai, o viršutiniame aukšte įkurta nedidelė galerija, kurioje eksponuojami mados fotografo Helmut Lang darbai. Kad ir kiek savo tiesas betvirtintų parduotuvės vadovas, apsilankius šioje „studijoje“, apima jausmas, jog nuostabūs geltoni platforminiai batai – neliečiamas eksponatas, tad neišvengiamai kyla klausimas – ar baltas galerijos kubas kuria prekybai draugišką erdvę, o gal parduotuvės svečiai kaip tik jaučiasi tik muziejaus lankytojais, bet toli gražu ne pirkėjais? Turint galvoje pasaulyje populiarėjančias mados parodas, nors ir keliančias įvairių diskusijų dėl pernelyg didelio prekių ženklų populiarinimo vietoj esminio parodų tikslo (kultūrinio ir edukacinio), galima teigti, jog mados entuziastams apžiūrėti istorinius žymių mados namų eksponatus, įdomiausių menininkų instaliacijas ir netgi perspektyvių studentų darbus tiesiog parduotuvėje – ne tik malonumo, tačiau ir bendro mados istorijos išprusimo reikalas. Žinoma, mada, kaip sociokultūrinis reiškinys, į mokslinę erdvę įsileistas dar visai neseniai, o didžioji dalis populiacijos kol kas į madą žiūri gana skeptiškai – tik kaip į tuštybės ir blizgesnio kupiną industriją. Bet pasauliui vis labiau kreipiant dėmesį į mados reiškinio svarbumą, kuris ne tik kad pasakoja ir padeda suprasti žmonijos istoriją, tačiau dar gi skatina skirtingų kultūrų komunikaciją, leidžia išreikšti asmenybę ir tam tikrais atvejais galbūt netgi mažina prarajas tarp socialinių klasių, su mada susijusios parodos tampa labai svarbia edukacine priemone. Žvelgiant iš kitos pusės, naivu būtų manyti, jog prabangiais drabužiais ir aksesuarais prekiaujančios kompanijos dvidešimt

www.swo.lt

pirmame amžiuje pakeitė savo visų laikų tikslą ir iškeitė pelną į pirkėjų kultūrinimą. Kultūra (knygos, menai, muzika), anot socialinių klasių ir skonio ryšius nagrinėjusio teoretiko Pierre Bourdieu, visada buvo siejama su geru ir tik aukštuomenei būdingu skoniu: „ryšys su paveikslu, atrastu gana vėlai muziejuje pusiau akademinėje atmosferoje, skiriasi nuo ryšio, kurį jaučia gimę menu pripildytame pasaulyje, su gerai pažįstamomis šeimos relikvijomis, sukauptomis sėkmingų kartų, liudijančiomis jų turtą ir gerą skonį…“ Dabar gi į prabangos prekių parduotuves gali užsukti ir aristokratiško kraujo turtuoliai, ir paprasti mirtingieji, o tokios

Zara

„sukultūrintos“ mados erdvės neabejotinai padeda plėsti akiratį ir lavinti skonį. Užpildydami prekybos erdvę kultūros objektais, mados namai tarsi skelbia klientams, jog tai – gero skonio ir aukštos klasės apsipirkimo vieta. Taip jie kuria ir prekės ženklo vertę bei komunikaciją. Prabangos ir mados prekių ženklų tyrėjas ir rašytojas Mark Tungate savo knygoje „Fashion brands: branding from Armani to Zara“ (vert. Mados ženklai. Nuo Armani iki Zara) teigia panašiai, jog tokie dalykai, kaip knygos, menas ir baldai, pardavinėjami ar tik eksponuojami drabužių parduotuvėse, yra raktas į madingą gyvenimo būdą. Tad visiškai akivaizdu, jog ne tik išskirtinai prabangūs drabužiai, tačiau ir šalia vartojami kultūros objektai lemia mados vartotojo madingumo lygį. Kadangi madą asocijuoti su kultūra tapo populiaru, o parduotuvėse kuriamos galerijos, atsirado ir specialus terminas eksponuojamoms prekėms apibūdinti – tai kuruojama prekybos erdvė (curated retail space). Viena novatoriškiausių ir įdomiausių kuruojamų erdvių Londone

– Comme des Garçons įkurta parduotuvė The Dover Street Market, kur kiekvienas prekės ženklas pristatomas skirtingai – baltoje galerinėje aplinkoje, erdvėje, panašioje į statybas, stiklinėse muziejaus vitrinose ar netgi egzotišką turgų primenančiose erdvėse. Tiesa, nors The Dover Street Market įkurta vienų mados namų, tačiau svečių teisėmis šiame šešių aukštų butike pardavinėjami ir kiti prekiniai ženklai, tokie kaip Lanvin, Alexander McQueen, Mary Katrantzou ir kiti. Pati dizainerė Rei Kawakubo apie savo parduotuvę Londono centre atsiliepia gana neįmantriai ir paprastai, sakydama, jog jai tai – tik geras turgus, kuriame smagu pabūti, o londoniečiams ir turistams tai – žavinti kūrybiškumu bei šiokia tokia netvarka alsuojanti mados buveinė. Tiesa, geriausias parduotuvės- muziejaus pavyzdys įkurtas Tokijuje ir netgi pavadintas Trading Museum Comme des Garçons vardu (vert. Comme des Garçons mados muziejus). Čia eksponuojami įvairių laikmečių dizainerių kūriniai, tarp jų ir pačios Rei Kawakubo modeliuoti drabužiai, o šiai parduotuvei muziejinės erdvės pojūtį suteikia senoviškos, iš Viktorijos ir Alberto mados muziejaus Londone pasiskolintos stiklinės vitrinos. Paradoksalu tik tai, kad muziejuje svarbiausia yra pažinimas ir gėrėjimasis eksponatais, o parduotuvėje-muziejuje, vairuojamoje Comme des Garçons, daugumą „eskponatų“ galima įsigyti, tad noras turėti ir pirkti užgožia intelektualiąją erdvės aurą. Prada mados namų ir jų meno mecenavimo fenomeną tyrinėjusi Nicky Ryan teigia, jog atskiriant prabangos prekes nuo akivaizdžių asociacijų su komercija ir perkeliant šias į abstrakčią galerijos teritoriją, drabužiams yra suteikiama simbolinė vertė, arba aura. Akivaizdu, jog ta vertė tik įsivaizduojama – dėvėdami įdomiai ir meniškai išeksponuotą kostiumą ar suknelę netapsime labiau išsilavinę, nei pasirinkdami dėvėti ant standartinių, jokių emocijų nekeliančių paprastų pakabų sukabintus drabužius. Tačiau išleidus solidžią sumą pinigų tiems patiems marškiniams parduotuvėjegalerijoje ir tiesiog brangius drabužius siūlančioje parduotuvėje, vertingesni

47 | SwO street


greičiausiai atrodys pirmieji. O ir kaltės jausmas dėl švaistūniškumo, labai tikėtina, bus mažesnis. Viena mano mėgstamiausių teorijų, kodėl prabangos prekes tapo madinga pardavinėti galerinėje erdvėje (knygų, meno ir muzikos apsuptyje) buvo išsakyta žymaus architekto Rem Koolhas, projektavusio muziejines Prada parduotuves Jungtinėse Amerikos Valstijose. Anot jo, prabanga istoriškai dažnai buvo asocijuojama su kalte ir nuodėme. Juk prabangūs dizainerių drabužiai, geriausių menininkų darbai ar įmantrios knygos nėra būtinybė. Greičiau švaistūniškos, dirbti neprivalančios klasės užgaidos. Tad vienintelis būdas prabangą atsieti nuo kaltės, pasak Harvardo universiteto dėstytojo ir Prada parduotuvių architekto Rem Koolhas, – pergalvoti prabangos koncepciją.

jog, užsukus apsipirkti, malonu stabtelėti ir, besiklausant fortepijono garsų, gėrėtis menininkų darbais ar, jaukiai vartant įmantriausias meno bei mados knygas, panirti į kitą – jausmų – pasaulį. Tebūnie tai – tik intelektualios mados iliuzija. Iliuzija, galbūt skirta ne tik lengvai pramogai, tačiau ir kultūriniam smalsumui patenkinti, netikėtoms įžvalgoms bei fenomenams atrasti. Iliuzija, kurioje tiesiog įdomiau gyventi.

Knygos, senoviniai mados eksponatai, meno kūriniai ir koncertai – tai objektai, kurie išlaisvina emocijas, sužadina vaizduotę bei įkvepia, gerai suvokdami, jog pagrindinis mados industrijos tikslas – pinigai. Vis dėlto negalime nepripažinti,

REKLAMA

Bandydamos pakeisti pirkėjų požiūrį į prabangą, mados kompanijos bando įteigti, jog jų vertybės – ne tik pinigai, tačiau ir bendra kultūrinė gerovė.

Dėl šios priežasties mados kompanijos kuria muziejus, kuriuose eksponuoja istorinius savo gaminius, pavyzdžiui, kaip Gucci Florencijoje ar Valentino internetinėje erdvėje, maišo tarpusavyje meną ir prekės ženklo palikimą, kaip Chanel mobilus ir nuolat keliaujantis šiuolaikinio meno konteineris, 2008 metais suprojektuotas pačios Zaha Hadid, arba visiškai atskiria savo įkurtus muziejus nuo mados ir kuruoja šiuolaikinių menininkų parodas, kaip Fondazione Prada Milane ar Espace Culturel Louis Vuitton Paryžiuje. Kartais dizaineriai dar ir asmeniškai imasi iniciatyvų bei steigia savo knygynus – Marc Jacobs Niujorke ar Karl Lagerfeld Paryžiuje.

SwO

street | 48

www.swo.lt


Plonytė riba tarp moteriškumo ir vyriškumo Diskusija redakcijoje Edgaras Vladimirenko ir Monika Bartoševičiūtė

Nuotraukos: asmeninis archyvas, APb Apranga

Sezonas po sezono, mados industrija vis dažniau pastebi, jog nebe tik moterys savinasi vyriškių garderobo motyvus, bet ir vyrų mada sparčiai įsileidžia moteriškos spintos detales. Tai byloja ir moteriškų drabužių bei aksesuarų dėsningumas kolekcijose ir gatvės madoje. Daugelį metų buvo sielojamasi dėl nuobodžios ir nusistovėjusios vyriškos mados, kuri buvo tikrų tikriausia konservatyvi priešprieša greitai besikeičiančiai ir įvairialypei moterų madai. Kodėl vyrų spinta įsileidžia moteriškąsias detales? Ar androgeniškumas ištrins liniją tarp vyro ir moters? Nejau moteriškesnis įvaizdis – vyrų mados ateitis? Du SwO žurnalistai – Monika ir Edgaras – nusprendėme padiskutuoti ir rasti atsakymus į šiuos klausimus. Ar mes patys pajutome, jog į vyrų madą atkeliauja vis daugiau moteriškumo? Žinoma! Kaip į tai reaguojame? M: Taip, pajutau, jog į vyrų mada atkeliauja moteriškos detalės ir tai vyksta itin sparčiai. Ir šis spartumas, reikia pasakyti, man ne prie širdies. Su šia nuomone, manau, sutiktų didžioji dauguma tiek moterų, tiek vyrų. Žinoma, moteriškos delninės, įliemenuoti švarkai, didesnės iškirptės marškinėliuose įneša naujo gūsio, nes, kol kas vyrų mada buvo gana ribota, – juk vyriškas garderobas susideda tik iš marškinių, marškinėlių, kelnių, švarkų, megztinių ir lauko drabužių. Tačiau, kaip pranašauja stilistai, kitas žingsnis bus vyriški batai su kulnu „a la high heels“. Tai – jau per didelis šuolis. Gal per mažai esu mačiusi tikro, grubaus vyriško stiliaus, jog priimčiau tokias naujoves. Ką tu apie tai manai kaip vaikinas? E: Gyvename tokiame laikmetyje, kai vartojame daug, tad atitinkamai ir vyrai nori daugiau, bet, kaip minėjai, mūsų spinta labai ribota, tad kūrėjai neriasi iš kailio ir ieško naujovių. Moterys skolinosi iš vyriško garderobo labai daug, tad, manau, atvirkštinis procesas irgi yra neišvengiamas, – ir vyrai kažką skolinsis iš moterų spintų. Aišku, kol kas tai vyksta pamažu, bet ateityje, mano nuomone, tai spartės. Šis reiškinys man taip pat nėra priimtinas. Manau, turi būti išlaikyta riba tarp moteriškumo ir vyriškumo. Moteris su kostiumu atrodo patraukliai, o vyras su aukštakulniais kelia ne pačius geriausius jausmus. Galbūt taip yra dėl to, jog mes neįpratę, o galbūt tai – tiesiog skonio reikalas.

www.swo.lt

M: Sutinku, viename straipsnyje skaičiau, jog neteisinga, kad moterys gali skolintis stilių iš vyro, o vyrai iš dailiosios lyties – ne. Žinoma, gal ne visiems vyrams prie širdies moterys su švarkais ar beformiais rūbais. Manau, jog galima skolintis aksesuarus, drabužius, tačiau jie turi būti pritaikyti prie lyties, prie asmenybės – ar kirpimas, ar spalvos kitokios. Tačiau, kaip išsiaiškinome, šiuolaikinėje visuomenėje tai lengvai neprigyja, kas, kad mados savaičių metu vaikinai ir kaukši kulnais. O jei kalbėtume apie senesnius laikus? Pati kažkada skaitinėjau, kad prieš prancūzų revoliuciją vyrai kaip tik buvo labai narciziški, naudojo begalę aksesuarų, XVIII amžiuje netgi nešiojo aukštakulnius, tačiau anaiptol nebuvo panašūs į moteris. E: Būtent, dar prieš Prancūzijos revoliuciją Liudvikas XVI dėvėjo aukštakulnius. Išties, keista ir įdomu. Galbūt laikui bėgant, ieškant patogumo, aukštakulniai ir kiti dabar moteriškais laikomi atributai iš vyrų spintų pradingo. Įsiskiepijome daug stereotipų, pavyzdžiui, kad rožinė spalva – tik mergaičių, aukštakulniai ir sijonai skirti tik moterims ir niekam kitam. Bet galbūt dabar ir ateina tokie laikai, kai ieškome naujovių, norime būti drąsūs, o patogumo dėl darbo specifikos mums nebereikia. Ką manai? Galbūt kaip tik dėl to stimulo leistis į naujienų paieškas, drąsumo į vyrų spintą įliejame tiek moteriškų elementų? M: Taip, kaip grožis reikalauja aukų, taip ir stiliuje patogumo atsisakome. Juk norėdamos nepriklausomybės, laisvės bei naujovių, moterys „įlindo“ į vyriškus drabužius, tačiau, atvirkščiai nei vyrai, jos ieškojo patogumo. XX amžiuje visuomenei buvo šokas, kai moteris užsivilko kostiumą, tas pats kartojasi ir šiais laikais, bet, kaip matome, žmonės priprato prie kostiumuotų damų, gal pripras ir prie moteriškų vyrų... Be to, tikrai ne visi ieško drąsios mados ir ekstravagantiškų sprendimų, dažnas prisilaiko klasikos. Kas šiais laikais drąsiausi? Dizaineriai. Ir Marc Jacobs, ir Liutauras Salasevičius užsisegė sijonus, tačiau po to buvo aptarinėjami dar ilgai. Ką tu pats norėtum pasisavinti iš moteriško garderobo? E: Tiesą pasakius, nieko. Nesuprantu, kodėl yra lendama į moterų spintą. Man asmeniškai užtenka tos pasiūlos, kuri yra dabar. Juk galima žaisti su spalvomis, raštais, sluoksniais, vyriškais aksesuarais – laikrodžiais, akiniais, apyrankėmis. Esu klasikos šalininkas, nesiryžtu naujiems, moderniems siluetams, avangardinėms ir moteriškoms detalėms. O kaip manai pati, kokie dalykai iš moterų spintos, be aukštakulnių, turi didžiausią potencialą prigyti vyriškame garderobe?

49 | SwO street


M: Kaip gerai, kad tu klasikos gerbėjas! Netgi moteriškame įvaizdyje aš renkuosi paprastumą, klasiką ir eksperimentuoju su aksesuarais. Manau, tie drąsuoliai, kurie lenda į moterišką spintą, nėra išbandę visų vyriškų aksesuarų. Juk visai neseniai „atradome“ peteliškes! O kur dar kaklaskarės, megzti kaklaraiščiai, petnešos... Man pačiai labai patinka apykaklės. Manau, jos visai žaviai atrodytų, jei būtų žaidžiama su siuvinėjimais, ornamentais ar metalo detalėmis. Iš medžiagų – akį traukia šilkas, šifonas. Šių detalių ir vyriško silueto duetas – puikus derinys. E: Šios detalės vis dažniau atsiranda praeivių stiliuje. Gatvės mados nuotraukose mačiau ne vieną papuoštą ar raštuotą apykaklę, pats praėjusiais metais norėjau nusigvelbti baltus marškinius su paisley rašto apykakle, nes jie atrodė klasiškai ir nenuobodžiai. Šifonas ir kiti permatomi audiniai taip pat yra pritaikomi gamyboje. Bet, manau, reikėtų laikytis vienos labai svarbios taisyklės – nepriimti visko, ką siūlo mada, tiesmukai. Dizainerių uždavinys – mus stebinti, pateikti naujoves kiekvieną sezoną. Mūsų – viską adaptuoti sau. M: Taip, sutinku, jog kiekvieną įvaizdį ir formą reikia pritaikyti sau. Nereikia suprasti podiumo spektaklio tiesiai šviesiai, išsirink atskirą patikusią detalę ir pritaikyk prie savo stiliaus! E: Žinai, aš visada prisimenu šio šaltojo sezono Versace kolekciją. Stebint tiesioginę transliaciją buvau lengvai šokiruotas. Donatella prisatė nėriniuotus apatinius. Gal matei? Man tai buvo grynų gryniausias absurdas. Neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų pritaikyti vyrui... M: Mačiau! Buvo įdomu... Kaip ir H&M 2010 metų vyriški sijonai... Dizaineriams eksperimentuoti reikia, tačiau kartu ir nenuklysti per daug į lankas... Blizgantys, ryškių spalvų Burberry lietpalčiai buvo racionali vizija, tačiau šie nėriniai – nelabai. Be to, grįžtant prie ankstesnės temos, gal mes, europiečiai, tiesiog nesame įpratę prie kai kurių drabužių, tokių kaip vyriški hidžabai, o juk Arabų šalyse tai – tradicinis drabužis nuo senų laikų. Ką manai? E: Galbūt tai ir yra vienas iš faktorių, kodėl tai mums atrodo keista. Europiečių tautiniai kostiumai rodo, jog to mes neturėjome (na, galbūt škotai). Tai galima interpretuoti kaip ir savotišką atsispyrimą nuo tradicijos, norą pajusti, kas tai yra dabar pat. M: Dėl kitų kultūrų tikrai pritariu. Neturime šaknų, kurios vestų prie kiltų ar hidžabų. Tiek lietuviai, tiek kitų Europos tautų vyrai nuo senovės nešiojo liemenes, kelnes ir švarkus, todėl mūsų pasąmonėje tai yra prigiję ir siejama su vyriškumu. Taip ir su moterimis – juk mergina su sijonu atrodo moteriškesnė.

SwO

street | 50

E: Matyt, mūsų istoriją ir palikimą galime vadinti vienu svarbiausių aspektų, kodėl to moteriškumo madoje, atėjus laikui, norime. Nors, tiesą pasakius, vieni norime, kiti negalime to įsivaizduoti! Pavyzdžiui, mūsų tėvai, gyvenę Sovietų Sąjungoje... Manau, jiems net nekilo tokių minčių, kaip atrodytų vyras su sijonu, aukštakulniais ar kažkokiais moters aksesuarais. M: Tai kartu ir stileivų nepriklausomybės, ir išsilaisvinimo nuo aprangos normų parodymas, tačiau, manau, jei tie patys aukštakulniai ir sijonai įsigalėtų visuotinai, jų banga ilgai netruktų. E: Tiesa, nes moderniam šių laikų vyrui sijonas ir aukštakulniai yra nepatogu ir nepraktiška. Tokias detales juk renkasi madai artimi žmonės. Ji tikrai nepasklistų plačiai. Galime netgi įžvelgti susiskaldymą ir mados pasaulyje. Vieni dizaineriai griežtai pristato klasiką, ją kiek atnaujindami, kiti kuria moderniems vaikinams skirtą garderobą su įdomiomis detalėmis, o tretieji, avangardistai, neria į moterišką spintą ir šoko efektą. M: Taip, svarbiausia, kad pasiūlos šiais laikais užtenka kiekvienam! E: Greičiausiai tai dar išliks kaip nestipri tendencija ar pavienis bruožas, bet tikrai abejoju, jog tai visiškai pritaps vyrų stiliuje kaip normalus, kasdienis reiškinys. Nors, ką gali žinoti... M: Dabar retai kas yra nuspėjama, bet nenorėčiau eiti su vaikinu, kurio stilius yra panašus į manąjį. Ar net įspūdingesnis! E: Ar vakarui toks vaikinas pasirinktų ištaigingą nėriniuotų apatinių ansamblį? Man įdomu, kurių mados namų kolekcijas laikai vyriškomis, nenuobodžiomis, moderniomis? M: Jaučiu amžiną meilę dizaineriui Alexander Wang. Nors jis dažniausiai naudoja juodą spalvą, tačiau kiekviena kolekcija išlieka originali ir įsimenanti. Givenchy, mano nuomone, yra tie mados namai, kurie eksperimentuoja „į tą pusę“. Tai originalu, nauja, drąsu, bet skoninga. Kol kas daugiau niekas nešauna į galvą. Ką tu manai? E: Pritarčiau dėl A. Wang, man patinka jo inovatyvumas, jaunatviškumas ir spalvų paletė, taip pat žaviuosi jo pirmuoju vyrišku darbu ir Balenciaga mados namams. Mano neginčytini favoritai – Hermès. Veronique Nichanian yra tikrų tikriausia profesionalė vyrų madoje. Stefano Pilati vyrų kolekcijos YSL ir dabar Ermenegildo Zegna mados namams taip pat tarp mano mėgstamiausių. Pastaruoju metu žaviuos Gucci ir Salvatore Ferragamo pasiūlymais. Tiesą sakant, dievinu modernią itališką klasiką.

M: Na, matai, pasirinkau pačius moderniausius, kurie pučia naujus vėjus į vyrišką spintą, nes tiek Hermès, tiek Ermenegildo Zegna vadinčiau klasika iš didžiosios raidės... E: Tiesa, bet Hermès tikrai yra vieni iš tų moderniai klasiškų mados namų. Ermenegildo Zegna buvo tikras klasikos etalonas, bet prisijungęs Pilati ją labai „minkštai“ modernizavo. Aišku, su Wang ir Givenchy modernumu nepalyginsi. Kodėl ta riba tarp moteriškumo ir vyriškumo nyksta, niveliuojasi? M: Kai kurie drąsuoliai, pritrūkę pasirinkimų, nori naujovių ir modernumo, todėl tam tikras idėjas jie skolinasi iš moterų. Kai kurios detalės, tokios kaip delninės, įliemenuoti švarkai, rožiniai atspalviai ar raštai, prigijo, tačiau sijonams, aukštakulniams visuomenė nepritaria. Nepritariame ir mes, juk ieškant naujovių nereikia jų ieškoti toli – savo stilių puikiai galima paįvairinti aksesuarais, kurių yra apstu ir dar net ne itin išpopuliarintų. Nepritarimas moteriškumui vyriškame įvaizdyje gali kilti ir iš mūsų šaknų bei tradicijų, – europiečių tautų tradicinėje aprangoje nuo seno pabrėžiamas valdingas ir grubus vyriškas stilius (marškiniai, švarkai, liemenės, kelnės, netgi šarvai!). Iš dizainerių kiekvieną sezoną tikimės naujovių ir išmanumo, tačiau kai kurie išbėga į lankas, kaip kad Versace imperija ir jų nėriniuoti apatiniai. Tuo tarpu Givenchy mados namai tobulai išlaiko pusiausvyrą tarp drastiško moderno ir klasikos. Galiausiai, šių dienų vyrai, kokie jie bebūtų – klasikai ar avangardistai – vis vien suras savo dizainerį ir savo norimą stilių. Būdama mergina, nenorėčiau, jog linija tarp vyriškumo ir moteriškumo madoje išnyktų ir tikiu, jog to nebus. Akivaizdžia tendencija tai gal ir taps, tačiau įsigalėti neįsigalės. E: Pritariu tau, riba tarp moteriškumo ir vyriškumo turi būti išlaikyta, juk tai natūralu – vyras turi skirtis nuo moters ne tik mąstysena, bet ir išvaizda. Mes, vyrai, turime begalę išeičių, kaip paįvairinti kasdieninę aprangą, tereikia jų paieškoti. Vyras su sijonu ar aukštakulniais yra subtilus dalykas, ar tai yra gražu, skoninga, kiekvienas vertina savaip. Kad ir kiek bekartotų moteriškų detalių šalininkai, kad „moterys juk gali dėvėti kostiumus?!“, mano, kaip vaikino, nuomone, jos su jais atrodo patraukliai, todėl juos ir dėvi. Tad, kaip ir Monika, tikiuosi, kad tai netaps daugiau, nei dar viena mados užgaida...

www.swo.lt


Ermenegildo Zegna SS14 www.swo.lt

51 | SwO street


„M.I.C. by SwO“ – nauji kokybiškos muzikos namai! Ypatinga skiltis portale www.swo.lt Rasa Sadauskaitė nuotraukos iš Asmeninių atlikėjų archyvų

Prisipažinkite, artėjant naujiems metams jūsų galvose kirbėdavo vis daugiau minčių apie tai, kuo gi pastarieji bus kitokie, kokių naujų iššūkių atneš ir ar materializuosis visos naujai užgimusios idėjos. Be to, kaip reikėtų juos pasitikti, kad ateinantieji metai savo produktyvumu ir gerumu pranoktų senuosius? Čia juk visuomet ieškome kažko naujo. SwO elgiasi lygiai taip pat! Džiaugiamės, galėdami pasidalinti su savo skaitytojais nauja portalo SwO.lt rubrika „Music In My Cup“ (M.I.C.), kuri skirta neatsiejamai ne tik mados, bet ir daugumos iš mūsų gyvenimų daliai – muzikai. M.I.C. – tai ne tik nauja SwO skiltis, kurioje pristatome išskirtinius muzikos kūrinius, bet ir unikali platforma perspektyviems atlikėjams bei kūrėjams. Būtent čia pirmą kartą dienos šviesą išvysta naujų ir jau žinomų atlikėjų dainos, jas lydintys vaizdo ar užrašyti pokalbiai. Ką tik iškilusi scena jau pažėrė niekur negirdėtus Downtown Party Network, Justicious, Aleno singlus, o mes pažadame – naujais metais tikrai yra ko laukti!

Visos šios patirtys ir pažintys ne tik įkvepia, padeda atlikėjus atrasti iš naujo, bet ir priverčia įsiklausyti į muziką, kuri vėliau galbūt taps įsimintinų gyvenimo akimirkų garso takeliais. Tokių, kai už lango grakščiai šoka snaigės ar kai sklaidai pakabas su vakarinėmis suknelėmis drabužių parduotuvėje, kai šoki įsimintiniausiame metų vakarėlyje ar nostalgišką sekmadienio dieną vartai žurnalus lovoje, kai vieną vakarą užklysti į Hugo Boss svetainę ar netikėtai atsiduri viename iš mados šou pristatymų... Apsilankėme jau ne vieno prodiuserio studijoje, aptarėme ne vieną praėjusį ar naują kūrybos etapą, pasišokome ir įamžinome smagiausias akimirkas bei, žinoma, įsisukome į tą užburiančią muzikos, stilingų vakarėlių ir mados užkulisių karuselę, kuri dar tik įgauna savo pagreitį. Tikimės dar parodyti ir supažindinti su tais, be kurių ji nesisuktų, o mūsų žiemiški rytai ar penktadienio vakarai nebūtų tokie pakilūs.

Žvalgyba po plačius muzikos vandenynus neužtruko ilgai. Be abejonės, ir Lietuva, ir kitos užsienio šalys turi mūsų ausims dar nežinomų atlikėjų, tokių, kurių muzikos mielai klausytumėmės savo grotuvuose. Kiti gi – jau gerai pažinti, aplodismentais apvainikuoti kūrėjai bei atlikėjai, su SwO skaitytojais noriai dalinasi ne tik šviežiomis savo natomis, bet ir būsimais vakarėliais, aktualiausiomis mintimis bei emocijomis, įkvepiančiomis ne tik gražiau gyventi, bet ir kurti patiems.

Su šypsena atmintyje man išlikusi muzikos prodiuserio IJO frazė „Be good, be nice“ (vert. Būk geras, būk gražus), teikianti lengvumo jausmą ir paliekanti užnugaryje vyraujantį chaosą. Taip pat neužmirštamas smagus pokalbis apie atlikėjų paprastumą, diskutuojant su nuotaikingaisiais Snow Ghosts, ar kiek gilesnis minčių srautas, gimęs besisvečiuojant pas kūrėją DRIB.

SwO

street | 52

www.swo.lt


www.swo.lt

53 | SwO street


Avangardinė „Mados Injekcija 2013“ Šarūnė Kleivaitė NUOTRAUKŲ ATORIUS: Benas Navanglauskas

Gruodžio 10 d. NDG erdvėse jauni dizaineriai pristatė savo darbus kasmetiniame mados renginyje „Mados Injekcija“. Iš viso 14 jaunų dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos gvildeno komisijos jiems iškeltą klausimą, ar mada yra lygi religijai, tačiau, regis, tik 4 laimingieji sugebėjo teisingai atsakyti į šį klausimą. Ant podiumo matėme daug avangardo – nuo palaidinės, pagamintos iš plaukų, permatomos dirbtinės gyvatės odos, pagamintos lazeriu, iki baltai apsirengusio Jėzaus su šviečiančia balta aureole, palydėto karštais publikos aplodismentais. Viena ekstravagantiškiausių ir įsimintiniausių, nors, tiesa, nepatekusi į finalininkų ketvertą, buvo Gintarės Salemonaitės kolekcija „Portretai“, kurioje vaikinai mūvėjo raudonas kojines iki kelių ir pristatė leopardo raštų rūbus, o vienas moteriškas modelis demonstravo palaidinę, pagamintą iš… šviesių plaukų. Laimingaisiais „infekuotaisiais“ tapo Anos Ramonavos ir Dovilės Cebulskaitės duetas, Tatsiana Grakova, Ugnė Martinaitytė ir Akvilė Jančiauskaitė. Visi šie jaunieji kūrėjai tikrai paliko įspūdį ne tik komisijai, bet ir publikai. Štai Ugnės Martinaitytės kolekcija „CosJ“ (CosmosJesus – aut. past.) vienintelė sulaukė tokių garsių ovacijų, mat ant podiumo dizainerė išleido patį „Jėzų“, šviečiančia aureole, tapusį tikra kolekcijos vinimi. Akvilė Jančiauskaitė išsiskyrė savo londonietiška drąsa. Jos kolekcijoje aiškiai matoma Londono gatvės kultūra. Sunkioji muzika, tamsūs ir sunkūs siluetai – tokiai religijai pasidavė pastaroji dizainerė. Priešingai nei Akvilė, Anos Ramonovos ir Dovilės Cebulskaitės duetas pasirinko kitokį kolekcijos konceptą. Jų linija „Pure“ yra odė sportui, laisvei, patogumui ir, svarbiausia, stiliui. Merginos pristatė visiškai baltą kolekciją, kurioje du modeliai skirti vyrams ir trys – moterims. Ši kolekcija lyg tyras vandens gurkšnis išsiskyrė iš visos avangardo eilės savo akinamai balta spalva ir minimalizmu. Ketvirtoji „infekuotoji“, rusaitė Tatsiana Grakova, pristatė kolekciją, pavadintą „Vivaldi for PDA“, kurioje dominuoja baroko epochos elementai, tokie kaip didžiulės megztos šukuosenos, o rūbų konstrukcijose aiškiai matyti architektūros įtaka. Jos sukurtame įvaizdyje taip pat nesunku rasti ir šiuolaikinių technologijų detalių – nuskanavus QR kodus, pritaisytus prie suknelių, galima išvysti korsetų, gilių iškirpčių ir kaspinų. Sėkmės laimėtojams ir laukiame „Infekcijos“ su naujųjų dizainerių darbais!

SwO

street | 54


55 | SwO street


www.swo.lt

SwO magazine Facebook

Profile for SwO magazine

SwO street #12  

Free bi-monthly urban fashion publication

SwO street #12  

Free bi-monthly urban fashion publication

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded