VGTU III komandos aiškinamasis raštas

TURINYS ĮVADAS................................................................................................................................................... 3 LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................................... 4 ANALOGŲ STUDIJA ............................................................................................................................... 7 URBANISTINIAI ANALOGAI ....................................................................................................... 7 INOVACIJOS............................................................................................................................... 9 TERITORIJOS URBANISTINĖ ANALIZĖ ................................................................................................... 9 VIETOS ANALIZĖ ...................................................................................................................... 11 GAMTINIŲ SĄLYGŲ ANALIZĖ .................................................................................................. 11 SUSISIEKIMO SISTEMOS ANALIZĖ .......................................................................................... 13 TERITORIJOS ESAMOS PADETIES VERTINIMAS...................................................................... 14 ANALIZĖS IŠVADOS ............................................................................................................................. 16 TERITORIJOS SUTVARKYMO SOCIALINĖ, EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ PROGRAMA ....................... 17 TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA ............................................................... 19 DARNIOS IR TVARIOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS ............................................................................ 22 PASIŪLYMO TECHNINIAI RODIKLIAI ................................................................................................... 23 TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS REGLAMENTŲ APRAŠYMAS ........................................... 24 APLINKOSAUGINIS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS ............................... 26 PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS ................... 27

IŠVADOS .............................................................................................................................................. 31 NAUDOTI ŠALTINIAI ................................................................................................................ 32 PRIEDAI ................................................................................................................................... 33

2

ĮVADAS Plungė - vidutinio dydžio Lietuvos miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje. Miestas nėra besiplečiantis, tačiau pasižymi savita istorija, miesto kultūra ir žemaitišku identitetu. Plungėje aiškiai persipina urbanistinis karkasas su gamtiniu, todėl teritorijoje gausu apžvalgos taškų bei traukos centrų. Tačiau, kai kurios teritorijos išnaudojamos menkai, netgi ir tos, kurios turi potencialą (pvz. istorinė miesto dalis) – laiku neapvaldyta situacija (žr. Istorinė urbanistinė raida) nulėmė dabartinę struktūrą, kuri nepasižymi nuosekliu teritorijos užstatymo organizuotumu.

Miesto vystymuisi įtaką daro politiniai, taip pat, ekonominiai, demografiniai ir socialiniai sprendimai. Urbanistas ir miesto teoretikas J. Vanagas teigia, kad „Miesto teritorijos naudojimo intensyvumas gali būti nusakytas investicijų dydžiu teritoriniame vienete ir jame pasiektu socialiniu efektu“ (Jurgis Vanagas 2008). Todėl svarbiausias uždavinys tiek besiplečiančiuose, tiek besitraukiančiuose miestuose, efektyviai organizuoti funkcijas ir erdves, kurios visapusiškai gerintų žmogaus gyvenimo kokybę. Miestų regeneracija ir planavimas yra tokie procesai, kurių metu atnaujinamos pažeistos teritorijų vietos, pritaikant sprendimus, kurie tiktų būtent pasirinktai teritorijai.

TIKSLAS Pagrindinis projekto tikslas – įvertinus esamos urbanistinės situacijos analizę, pasirinktai teritorijai pateikti tinkamiausius teritorijos sutvarkymo pasiūlymus. Remiantis surinkta, išanalizuota ir persvarstyta informacija sukurti naują inovatyvią ir išmanią analizuojamos teritorijos viziją su naujais ir būtent tai vietai pritaikytais sprendiniais.

UŽDAVINIAI Atlikus pasirinktos teritorijos esamos urbanistinės situacijos analizę, įvardinti teritorijos problemą, pateikti jai koncepciją, paanalizuoti panašaus mastelio ar panašios idėjos analogus ir pasiūlyti detalizuotus sprendimus, kurie pagerintų tos teritorijos kokybę tiek architektūriniu, tiek socioekonominiu požiūriais.

DARBO SUDĖTIS ◦ Teritorijos urbanistinė analizė; ◦ Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa; ◦ Darnios ir tvarios plėtros koncepcijos aprašymas; ◦ Teritorijų planavimo teisinės bazės reglamentų aprašymas; ◦ Aplinkosauginis planuojamos ūkinės veiklos pasekmių vertinimas; ◦ Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas; ◦ Grafinis planšetas.

3

LITERATŪROS APŽVALGA Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje yra išskiriamas punktas „Urbanistinė aplinka“, kurioje rašoma: „Tikslas urbanistinės aplinkos srityje – pasiekti gerą urbanistinės aplinkos kokybę, kartu užtikrinant tolygų šalies teritorijų vystymą, palankias urbanizuotų teritorijų socialinės ir ekonominės plėtros sąlygas“ (Nacionalinė aplinkos... 2016). Galima matyti, jog jau yra susirūpinta ir teritorijų planavimo kokybe bei jų realizavimo poveikiu. Kad teritorija taptų priimtina esamoje urbanistinėje struktūroje, kad atsakytų į darnios plėtros užduotis ir taptų socialiai ir ekonomiškai efektyvi, svarbu atsižvelgti į esamą „vietos dvasią“, bendruomenės pritarimą atitinkamiems sprendimams, paveldosaugą ir patogumus, kurie būtų funkcine prasme naudingi bei pagerintų vietos gyventojų kokybę po plėtros realizavimo. Šioje apžvalgoje bus išskiriami svarbiausi bendrieji principai, kurie būtini darniai plėtrai ir teisingai, vietos atžvilgiu, regeneracijai.

URBANISTINĖ EKOLOGIJA Urbanistinė ekologija nėra suprantama vien tiesiogiai, tačiau kalbama apie gilesnes problemas, priežastis. Miestas yra sudėtingas darinys – civilizacinis tęstinumas, turintis savas tradicijas, dinamišką ir kartu pastovią struktūrą. Todėl teigti, jog jį galima įvairiausiais būdais skaidyti, dalyti, pertvarkyti, arba prireikus sunaikinti ir vėl atkurti, nėra visiškai tikslinga. Miestas yra daugialypis darinys, turintis savo socialines, estetines ir technines sudedamąsias, kurios atspindi įvairius raidos etapus ir kurių lengvai pakeisti negalima. Keisti ir pertvarkyti galima išimtis, probleminius taškus, nesukuriančius pridėtinės vertės urbanistiniam ir esamam gamtiniam karkasui. Todėl šiuo atveju tikslinga atsižvelgti ir į miesto istoriją bei jos poveikį raidai ir suvokti tiesioginę įtaką miesto fizinei struktūrai bei vietos dvasiai (genius loci). Apie istorijos išsaugojimą miesto urbanistinėje struktūroje ir raidoje bei ekologijos taikymą kalba ir urbanistikos sociologas L. Mumfordas, teigiantis, kad „Skaičiaus ir tankumo ribojimas, socialinės bei ekonominės veiklos derinimas, vidinis balansas, sąveikos tarp naudingų atvirų ir gyvenamųjų erdvių, parkų, sodų ir žaliųjų pasivaikščiojimo zonų, kaip integralių urbanistinės aplinkos dalių, regeneravimas – štai raktai didelio miesto grūsčiai ir pakrikimui įveikti ir bendram svetingumui palaikyti“ (Mumford 1944). Tokį požiūrį įgyvendinti yra gana sudėtinga, ir tam gali pritarti tik išmintinga plėtros koncepcija bei stipri visuomenė.

GAMTOS IŠSAUGOJIMAS Gamtos elementų visuma kuria kraštovaizdį, kuris vietovėms suteikia išskirtinumo ir unikalumo dėl savo savybių ar intensyvumo. Gamtinių elementų išsaugojimas vietovei suteikia vizualią dinamiką ne vien dėl nuolatinės kaitos, priklausančios nuo metų ar paros laiko, bet ir dėl vizualinių ryšių, sukuriančių unikalią, neatkartojamą situaciją, būdingą tik tam tikrai vietovei.

4

Tinkamai įsiliejus urbanistinei struktūrai tarp gamtinių objektų, šiuos galima išnaudoti poilsio ar laisvalaikio zonoms, o tinkamai suformavus erdvinius koridorius ir vizualinius ryšius juose, galima smarkiai pakelti vietos kokybę ir patrauklumą.

Gamtiniai elementai visada nulemia naudojamos teritorijos tolesnį vystymąsi - jie diktuoja sąlygas urbanistinei struktūrai. Todėl urbanistinės struktūros privalo įsilieti ir taikytis prie esamos gamtinės situacijos, priešingu atveju, gamtos išteklių svarba lieka neįvertinta ir neišnaudota – tai ypač aktualu pastarosiomis dienomis, kai siekiama ekologiškų ir aplinkai nekenkiančių sprendimų.

PAVELDOSAUGA Paveldosauginiai aspektai yra itin svarbūs tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuosiuose. Besivystančiose pasaulio šalyse spartus gyventojų skaičiaus didėjimas bei spartėjantis žmonių antplūdis į miestus kenkia esamai nedidelių gyvenviečių struktūrai, todėl šių šalių nacionalinis ir kultūrinis tapatumas nepagrįstai skursta. Dėl to, vyriausybė turėtų didinti pastangas išsaugoti unikalią miesto ir kaimo aplinką, perteikiant veikiantiesiems organams atsakomybę už mažesnių istorinių miestų išsaugojimą. Daugumoje atvejų, mažesnių istorinių miestų vertybių išsaugojimas yra vietinių iniciatyvų pasekmė. Tokios iniciatyvos turi būti skatinamos ir remiamos. (Resolutions of the International... 1975). Tarptautinėje simpoziumo dėl mažesnių istorinių miestų išsaugojimo 4-osios Generalinės asamblėjos ICOMOS rezoliucijoje (1975) kalbama apie išorinių ir vidinių veiksnių įtaką mažiems istoriniams miestams ir apie tai, jog itin svarbu atsižvelgti ir į tos vietos problemas, kontekstą bei gyventojų nuomonę – nėra vieno universalaus sprendimo visiems tokio tipo pasaulio miesteliams. Rezoliucijoje pateikiami galimi sprendimai, kuriais patariama kryptingai spręsti kylančias istorinių miestų tapatumo problemas, pvz. – pirmiausia svarbu suvokti išskirtinius ir unikalius objektus, tada koordinuoti atsakingų institucijų veiklą, kurios padėtų išvengti elementų sunaikinimo ir atrastų tų elementų tinkamo panaudojimo būdų.

VIETOS DVASIA Paviršutinišku požiūriu vietovė gali būti suvokiama kaip konkrečių, materialinių dalykų, kuriems būdingas medžiagiškumas, formos, tekstūros ir spalvos. Tačiau teritorijoms yra būdingos neapčiuopiamos asociacijos – tai vietos kultūra, istorija, tradicijos. Todėl gyventojams reikia stabilių vietos sistemų, kuriose jie galėtų atrasti save, savo kultūrą bei įsilieti į socialinį gyvenimą. Šiems poreikiams išpildyti reikia ir emocinio turinio, kuris yra svarbesnis negu fizinis (Trancik 1986).

Planuojant, regeneruojant ar plečiant teritoriją, svarbu sukurti iš tikrųjų unikalią kontekstualią aplinką, pirmiausia išsianalizavus jos istoriją, jos gyventojų poreikius, amatininkų tradicijas, vietines medžiagas bei vietines politines ir ekonomines bendruomenes. Vienas garsiausių Europos 5

kontekstualiųjų architektų Hermanas Hertzbergeris sakė: „Projektavimas yra ne kas daugiau, nei surasti tai, kuo objektas ar žmogus norėtų būti: tada pavidalas atsiranda savaime. Čia tikrai nereikia išradimų – tiesiog reikia įsiklausyti (Hertzberger 1980).

Vietos dvasia apima ne vien statinius ir vizualinius dalykus, tačiau ir atmintį, vietos socialinius darinius ir pan. Kadangi kaita vyksta nuolat ir miesto struktūra keičiasi kartu net su mažiausiais pakitimais, svarbu išsaugoti minėtą genius loci: „Apsaugoti ir išsaugoti genius loci – reiškia konkretizuoti jo buvimą vis naujesniuose istoriniuose kontekstuose. Taip pat, galime tarti, kad vietos istorija turėtų būti jos savirealizacija.“ (Norberg-Schulz, 2000) Todėl svarbu planuojant atsižvelgti į konkrečios vietos situaciją, vertybes ir išvengti kategorinių projektavimo principų, kai buvo planuojama tik pagal taisyklingą planą (Kairo modernizavimas, ištisi Hausmanizacijos procesai) arba dėl „miesto grožio“ (XIX a. pab. judėjimas Amerikoje) (Benevolo 1998), nes kategoriniai sprendimai, iš esmės nepritaikyti tai vietovei, sumenkina tiek materialinę, tiek neapčiuopiamąją jos vertę.

APIBENDRINIMAS Atsižvelgiant į vertybinius aspektus, o ne laikinuosius, paprasčiau įveikti iššūkius, kuriuos palieka istorija, paprasčiau suprasti vietos dvasią, dabarties sprendimų įsiliejimo poveikį ir tolesnį tos vietos funkcionavimą. Priimant kontekstualius sprendimus, sprendiniai integruojasi.

Tai

savotiškas raktas į teritorijos veiksmingumą ir realią atnaujinimo naudą. Bet kokia intervencija į esamą struktūrą atneša pokyčių, todėl svarbu, kad jie pasitarnautų ir pritaptų bendroje visumoje – atnaujinimas ir vyksta tam, kad būtų pasiektas kuo didesnis naudingumo efektas prieš tai buvusioje jau nebeveiksnioje teritorijoje. Šioje teorinės problemos nagrinėjimo prielaidų apžvalgoje išskiriami tik bendrieji abstraktūs principai, kuriais galima pasiekti efektyvių rezultatų, siūlant projektinius pasiūlymus „apmirusiai“ teritorijai. Čia apžvelgtos tos kryptys, kurios esmingai padės sukurti efektyvų pasiūlymą pasirinktos teritorijos regeneracijai.

6

ANALOGŲ STUDIJA URBANISTINIAI ANALOGAI VIETA : ANDALSNES, NORVEGIJA ŽALIŲJŲ ERDVIŲ ŽIEDAS JAJA ARCHITECTS Projekto pasiūlymai įtraukia miesto esamą kontekstą ir apjungia miesto dalis vietinių gyventojų gyvenimo kokybei gerinti. Pagrindinė idėja sukurti žiedą iš “žalių” ir

“mėlynų”

urbanistinių erdvių, kuris apjuos visą miesto centrą žaliosiomis zonomis. Tai projektas, kuris parodo mažo miestelio kompaktinį vystymąsi. Šis pavyzdys aktualus tuo, kad gamtinius elementus įtraukia į urbanistinį kontekstą ir išnaudoja esamus gamtinius elementus.

1 pav. Žaliųjų erdvių žiedas.

2 pav. Miesto kompaktiškumas.

3 pav. Žaliųjų erdvių žiedo koncepcija.

7

4 pav. Užstatymo sprendimai.

PROJEKTAS: SLUSSEN KLIENTAS: STOCKHOLM STAD DYDIS: 85.000 m² VIETA: STOKHOLMAS, ŠVEDIJA ARCHITEKTAI: BIG Automobilių infrastruktūros mazgą architektai pakeičia pėsčiųjų ir viešųjų erdvių centru.

Kompleksas formuojamas pagal žmonių srautus, o ne pagal automobilių judėjimą. Projekte „pajungiamas“ vanduo, kuriami dinamiški priėjimai prie pakrantės. Šis pavyzdys tinka dėl pakrančių sutvarkymo ir priėjimo prie vandens sprendimų.

5 pav. Projektuojami sprendiniai.

6 pav. Projekto vizija.

8

INOVACIJOS HIGH LINE PARK, NEW YORK Niujorko Manhatano rajone jau kuris laikas galima pasivaikščioti po garsųjį visame pasaulyje Hai Laino parką (High Line Park), įrengtą ant seno virš gatvių nutiesto geležinkelio bėgių. Dabar šis parkas turės ir savo „veidrodinį atspindį“ – pirmąjį pasaulyje požeminį parką (LowLine Park), kuriame, jo kūrėjų teigimu, bus sujungta mokslas ir magija.

7 pav. High Line Park lokacija.

Parko projekto sumanymo ašis – saulės energijos technologijų panaudojimas istorinėje požeminėje nebenaudojamo tramvajų terminalo erdvėje. Tam tikslui 2015 m. rudenį atidaryta „Lowline Lab“ studija – inovatyvi laboratorija, kurioje vykdomas ilgalaikis eksperimentas ir eksponuojama parke planuojamų pritaikyti technologijų paroda. Saulės technologijos bei požeminės sodininkystės tyrimai – tai būsimo parko koncepcijos pagrindas. „Lowline Lab“ laboratoriją projektavo kraštovaizdžio architektė Signe Nielsen, o įgyvendino studija „John Mini Distinctive Landscapes“. Laboratorijoje įkurtame 93 kv. metrų ploto parke – daugiau nei 3000 dešimčių unikalių rūšių augalų. Pasitelkiant šį modelį tiriamas augalų gyvenimas neįprastomis sąlygomis, kad vėliau būtų nustatyta, kokios augalų rūšys yra tinkamiausios požeminiam parkui apželdinti.

Sėkmingu parko sukūrimu rūpinasi ištisa bendruomenė, prie kurios gali prisidėti kiekvienas susidomėjęs šiuo projektu.

Jauniesiems „Lowline Lab“ nariams rengiami edukaciniai mokslo, technologijų, inžinerijos ir menų užsiėmimai, savaitgaliais ši vieta tampa prieinama visiems. Šiuo metu veikiančią „Lowline Lab“ jau aplankė 45 000 lankytojų. „Lowline Lab“ įkūrėjai siekia, kad ši vieta taptų įvairių kartų žmonių traukos centru, kad čia jie galėtų susipažinti su naujovėmis. (Interaktyvus šalt. www.naujienos.alfa...)

HIDKOT DVARO SODAS, DIDŽIOJI BRITANIJA Prabangus sodas pastatytas praėjusį šimtmetį garsaus kraštovaizdžio dailininko Lawrence'o Johnsono. Pagrindinė sodo funkcija - "sodo kambariai", tai yra gražiai dekoruoti sektoriai, atskirti gyvatvorėmis ir medžiais. Šioje koncepcijoje gyvatvorė egzistuoja kaip dekoro elemantas, mes to tarpu gyvatvorė naudojame ne tik kraštovaizdžiui paįvairinti, bet taip pat užkirsti kelią triukšmo sklaidai plisti.

9

Mūsų projekte pasirinkta gluosninių vytelių siena gerai sulaiko triukšmą, dulkes ir išmetamąsias dujas. Ji padaryta iš sutvirtintų stulpų ir dvejų pinučių, sudėtų lygiagrečiai. Tarpas tarp jų užpildomas žeme ir iš viršaus užsidengiamas kokoso pluoštu.

MADRIDAS ISPANIJA Per pastaruosius 30 metų pasaulio gatvėse įsivyravo gelsvą šviesą skleidžiančios aukšto slėgio natrio garų išlydžio (HPS) lempos, pasižyminčios santykinai prasta spalvine kokybe, bet dideliu šviesiniu našumu (~120 lm/W) ir patenkinamu ilgaamžiškumu (20–24 tūkst. val.).

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad HPS lempos yra vienas iš ekonomiškiausių gatvių apšvietimui tinkamų šaltinių ir, kad kol kas neverta jų keisti modernesniais kietakūniais šaltiniais – puslaidininkiniais šviesos diodais (šviestukais; angliškai – LED).Norint išlaikyti tą patį grindinio skaistį, dabartiniai šviestukai leistų taupyti ne daugiau kaip 10–15 proc. elektros energijos. Tuo tarpu vienas didžiausių šviestukų privalumų – ilgaamžiškumas – šiuo atveju neteikia ekonominės naudos dėl jų didelės, palyginti su HPS lempomis, kainos. Tačiau ar daugelio pasaulio miestų gatvėse pasirodę šie kietakūniai šviesos šaltiniai teliks tik mados dalykas?

Vartojamos energijos taupymo metodai yra susiję su išmaniuoju gatvių apšvietimo sistemos valdymu. Paprastomis priemonėmis (keičiant vidutinę maitinimo srovę) akimirksniu temdomi šviestukai šiuo požiūriu yra daug parankesni nei išlydžio lempos, kurios ilgai šyla ir aušta.

Madridas vienas pirmųjų pasaulio miestu kuriame išbandomas išmanusis gatvės apšvietimo sprendimas – puslaidininkių šviesos diodų (LED) technologija, nuotoliniu būdu valdoma specialios programinės įrangos.

Ateityje toks apšvietimas galėtų būti diegiamas visame pasaulyje. Tinkamas apšvietimas – svarbi reprezentatyvaus miesto dalis. Jis turi ne tik išryškinti miesto išskirtinumą bei gerinti matomumą, bet ir pasižymėti energiją tausojančiais inžinerijos sprendimais.

Miesto gatvėse apšvietimo modernizavimo metu seno tipo šviestuvai pakeisti LED technologijos šviestuvais, kuri šiuo metu laikoma ekonomiškiausia apšvietimo forma ir vadinama ateities apšvietimo sistema.

Išmaniojo gatvių apšvietimo koncepcija susideda iš dinaminės apšvietimo lygio kontrolės, atsižvelgiant į klimatines sąlygas, paros laiką, eismo intensyvumą ir kt. Tokia centralizuota apšvietimo valdymo sistema, kartu apjungianti eismo srauto stebėjimo įrangą, šiuo metu yra pažangiausias sprendimas, leidžiantis pasiekti didžiausią energetinių resursų taupymo lygį, tačiau taip pat reikalauja esminio, brangiai kainuojančio, apšvietimo sistemos pertvarkymo.

10

TERITORIJOS URBANISTINĖ ANALIZĖ VIETOS ANALIZĖ Plungė – miestas, esantis šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje. Plungės rajono savivaldybė užima 30 km² plotą ir čia gyvena 18042 žmonės (2017 m.).

Miesto centrinėje teritorijoje teka upė Babrungas. Vietovė pasižymi gamtinių elementų gausa: vien centrinėje dalyje esantys susidarę ežerai rodo, jog čia gausu šaltinių. Taip pat, miesto teritorijoje būdingos žaliosios zonos – parkas, skverai, medžių masyvai. Miestui būdinga ir reljefo dinamika: aukštutinė miesto terasa yra 119 m. virš jūros lygio, o kai kur, reljefas krenta iki 104 metrų virš jūros lygio.

8 pav. Plungės vietos analizė.

GAMTINIŲ SĄLYGŲ ANALIZĖ Plungės miestas įsikūręs žemaičių aukštumos plynaukštės šlaituose. Reljefas nelygus – daug įdubų ir kalvų. Tai lemia vaizdingą panoramą ir daugybę vizualinių apžvalgos taškų. Per miestą teka upė – Babrungas ir keletas šaltinių, kurie atsirado po minėtos upės užtvenkimo.

Svarbu paminėti ir Oginskių dvaro parką, esantį centrinėje miesto dalyje. Šis veikia kaip viešoji erdvė, o ekologine ir vizualine prasme daro įtaką centrinei miesto daliai ištisus metus. Parkas pasitarnauja kaip vizualinis ir triukšmo barjeras tarp miesto istorinės dalies ir į šiaurinę dalį išsiplėtusios pramonės bei geležinkelio. Oginskių dvaro parkas laikomas kultūros vertybe.

11

Planuojamoje teritorijoje prie Palankės tvenkinio nėra suformuotos prieigos. Bendroje gamtinių objektų kompozicijos analizėje jaučiamas mieste esančių gamtinių objektų jungties trūkumas.

9 pav. Plungės gamtinių sąlygų analizė.

10 pav.Reljefo analizė.

12

SUSISIEKIMO SISTEMOS ANALIZĖ Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai – Klaipėda bei magistralinis kelias A11 Šiauliai - Palanga.

Miesto centrinę dalį kerta intensyvios B2 ir C1 kategorijų gatvės. Pagrindine gatve, einančia per miesto centrą šiaurės – pietvakarių kryptimi (B2 kategorija) galimas susisiekimas su Telšių, Rietavo ir Gargždų miestais. C1 kategorijos keliu patenkama į miestą nuo magistralinio A11 kelio.

Centrinėje miesto struktūroje vyrauja ne itin didelio intensyvumo D kategorijos gatvės. Yra dviračių takas palei Gondingos HE tvenkinį, kurį siūlome pratęsti iki pasirinktos teritorijos. Centrinėje dalyje būdingas intensyvus tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautas.

Miesto infrastruktūra turi vieną svarbų trūkumą – į daugumą miesto dalių yra patenkama tik per miesto centrą. Tokiu būdu automobiliais apkraunamos pačios vaizdingiausios miesto centrinės erdvės, kurios galėtų labiau tarnauti pėstiesiems.

11 pav. Plungės susisiekimo sistemos analizė.

13

TERITORIJOS ESAMOS PADĖTIES VERTINIMAS Teritorijos vertybės: miesto centrinė dalis, gamtinio objekto buvimas, susisiekimo sistema ir vizualiniai ryšiai su bendramiestinėmis dominantėmis.

Neigiami aspektai: teritorijoje gausu vizualinių taršos šaltinių: nesuformuoti ir neišgrįsti takai, menkai naudojama sanktykinai didelė parkavimo aikštelė, iškilusios į paviršių inžinerinės sistemos, taip pat, sandėliai ir kiti menkaverčiai pastatai.

Planuojama teritorija sudaryta iš dviejų dalių: 1. Teritorijos esančios kvartale į pietryčius nuo J. Tumo-Vaižganto gatvės tarp Palankės ir Sinagogų gatvių (1 pav.); 2. Teritorijos esančios tarp Rietavo ir Minijos gatvių (2 pav.).

Planuojama teritorija yra Plungės miesto centre, istorinėje miesto dalyje, kurioje išlikę urbanistinės struktūros raidos ženklų – užstatymas, gatvių tinklas, erdvių struktūra ir jų fiziniai parametrai.

Tai vizualinio identiteto požiūriu vertingiausia miesto teritorija. Šioje miesto dalyje prioritetas turi būti teikiamas susiklosčiusios urbanistinės struktūros – gatvių

tinklo,

kvartalų

struktūros,

užstatymo

parametrų – saugojimui, tobulinimui, išlaikomas istorinių dominančių – bažnyčios ir varpinės komplekso –

dominavimas

miestovaizdyje,

respektuojama

susiformavusi vizualinių ryšių sistema ir erdvinė struktūra. Planuojant istorinio miesto centro teritorijas būtina

saugoti

vertingus

istorinės

urbanistinės

struktūros elementus, stiprinti istorinio miesto centro 12 pav. Esama situacija. (branduolio) reikšmę viso miesto atžvilgiu.

Abi šios, aukščiau paminėtos, viešosios erdvės šiuo metu yra menkai naudojamos ir neatlieka savo funkcijos - Palankės tvenkinys savo prieigose neturi jokios rekreacinės ar laisvalaikiui tinkamai suformuotos erdvės miesto gyventojams ir svečiams. Kvartaluose nesusiformavęs miesto istoriniai daliai būdingas gatvių perimetrinis užstatymas.

14

13 pav. PalankÄ—s tvenkinio teritorijos Ĺželdynai.

15

ANALIZĖS IŠVADOS Dabartinė miesto centrinė dalis yra išlaikiusi istorinį miesto centro karkasą: centrinis gatvių tinklas pakitęs labai minimaliai, tebevyrauja perimetrinis užstatymas pagal pagrindines miesto gatves, o centrinė aikštė išlikusi toje pačioje vietoje.

Miestui būdinga reljefo dinamika, atskirianti miesto istorinę ir naujai suformuotą dalis skirtingose aukštutinėse terasose. Gamtinis karkasas miesto raidos istorijoje pasikeitė – buvo užtvenkta Babrungo upė, pakeista jos vaga, todėl atsirado nedidelių vandens telkinių.

Pastarosiomis dienomis atsiranda poreikis apjungti šiuos gamtinius objektus ir suformuoti prieigas prie jų.

Miesto urbanistinė struktūra po XX a. pr. gaisro keitėsi, todėl yra nemažai vietų, kurioms reikia urbanistinio perorganizavimo. Tai liudija esančios, daug potencialo turinčios, tačiau neveiksnios viešosios erdvės, nesuformuoti erdviniai kanalai, taip pat kvartalų užstatymai. Mieste jaučiamas ir pėsčiųjų bei dviračių takų poreikis – jį patenkinus atsivertų naujos galimybės populiarinti lankytinas vietas bei rekreacines zonas.

Taip pat, apžvelgus profesinę literatūrą ir atlikus analogų studiją, išsiskiria svarbiausi principai, į kuriuos bus atsižvelgiama planuojant pasirinktą teritoriją. Perorganizuojant teritoriją svarbu nepamesti „žmogiškojo mastelio“, aplinkos konteksto, istorinių faktų ir nusistovėjusių vietos tradicijų. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, teritorija turėtų laisvai integruotis į esamą situaciją ir pateisinti augantį regeneracijos poreikį – tausoti teritorijas ir siekti kuo grynesnės urbanistinės ekologijos.

16

TERITORIJOS SUTVARKYMO SOCIALINĖ, EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ PROGRAMA TERITORIJOS SUTVARKYMO SOCIALINĖ PROGRAMA Teritorijos sutvarkymo socialine programa siekiama užtikrinti teritorijos saugumą, visų amžiaus grupių integravimą edukaciją ir teritorijos patrauklumą. Šios programos tikslas - įtraukti sprendinius, pritaikytus net jautriausioms socialinėms grupėms, skirtus tiek aktyviam, tiek pasyviam laisvalaikio leidimui. Iš dalies tam pasitarnaus atitinkami naujos takų, žaidimų aikštelių ir kitų komponentų sistemos.

Taip pat, svarbu užtikrinti saugų visų įrenginių, tiltų ir takų eksploatavimą, takų, perėjų ir kitų viešų vietų apšvietimą. Tokia teritorija būtų patogi naudotis tamsiuoju paros laiku, pritaikyta visoms amžiaus grupėms bei puikiai tinkama įvairiems renginiams - koncertams, akcijoms ir kitoms miesto šventėms. Tokiam laiko praleidimui teritorijoje integruojama amfiteatrinė erdvė, kuri kuriama norint išvengti tuščių ir neveiksnių erdvių esančių vidinėse kvartalų pusėse už pastatų.

Formuojamos amfiteatro erdvės principas - sujungti žemės lygį su trečiu pastato aukštu ir stogą paversti eksploataciniu, tuo pačiu sukuriant viešosios erdvės traukos centrą, kuriame numatoma ir smulki komercija - kavinė, ledainė, parduotuvė. Naujos, teisingai suplanuotos erdvės pritrauktų daugiau lankytojų, padidintų vietos patrauklumą.

Siekiant pritraukti naujų miesto svečių būtų kuriamas naujas parko ir miesto centro įvaizdis, siekiama pagrįstai išplėtoti rekreaciją, sukurti jungtis tarp miesto ir gamtos objektų.

TERITORIJOS SUTVARKYMO EKONOMINĖ PROGRAMA Pagrindinis ekonominės programos tikslas yra sukurti naujos koncepcijos miesto infrastruktūrą, kuri gyvuotų ne vienerius metus, būtų ilgaamžė ir tvari.

Visų pirma projektuojami pėsčiųjų takai, jungtys ir keliai yra iš anksto išanalizuoti ir pritaikyti pagal žmonių įpročius kursuoti šia teritorija - dabar išminti takai ateityje taps sutvarkytais pėsčiųjų takais su apšvietimu, išgaunamu saulės baterijomis. Tai svarbu ekonomine prasme todėl, kad pradžioje investavus į kokybiškas saulės baterijas, laikui bėgant jis atsiperka.

Kuriamoje teritorijoje siūlome naują, perimetrą formuojantį užstatymą, kuriame būtų vietų laisvalaikio praleidimui: kavinių ir kitų parduotuvių, kurios turėtų padidinti esamą miesto biudžeto dalį skirtą rekreacijai ir turizmui.

Papildoma estrados tipo aikštė sukurs puikią vietą vasaros renginiams ir koncertams pritraukiančius žinomus atlikėjus ir pasirodymus.

TERITORIJOS SUTVARKYMO EKOLOGINĖ PROGRAMA Teritorijos koncepciniame sprendime yra naudojami išmanūs ir inovatyvūs produktai, saugantys ir tausojantys aplinką. Tvenkinio prieigų sutvarkymas paskatintų spręsti klausimą dėl 17

lietaus nuotekų nuvedimo į tvenkinį bei užtikrintų didesnę tos teritorijos priežiūrą. Šia programa siekiama sutvarkyti aplinką, renovuoti pėsčiųjų tiltelį, suformuoti prieigas prie vandens ir pan.

Projektuojant pastatus ir tvarkant aplinką stengiamės naudoti kuo natūralesnes ir gamtines medžiagas, kurios aplinkai nekenkia arba kenkia mažai.

Esame atsinaujinančios energetikos šalininkai dėl to planuojame įrengti mobiliąją stotelę, kuri bus pakraunama su saulės baterija. UAB MILITERA siūlo SUN ECO išmaniąją stotele kuri yra analogų pasaulyje neturintis įrenginys - daugiafunkcė, saulės baterija įkraunama paslaugų stotelė.

Inovatyvus įrenginys yra skirtas viešosioms erdvėms: parkams, aikštelėms, sporto aikštynams, dviračių takams, poilsio zonoms ir kt. Kompleksinis sprendimas, kuris naudoja saulės energiją, suteikia galimybes: 

USB laidu prisijungti prie paslaugų stotelės ir įkrauti telefonus, kitus mobiliuosius įrenginius;



Energijos 12 V 5A jungtis skirta pakrauti mobilius įrenginius, kurių negalima pakrauti per USB jungtį;



Naudotis belaidžiu internetu. Esant poreikiui galima įdiegti pirminį prisijungimo puslapį su informacija apie lankytiną objektą, renginį ar kt;



Mėgautis sau patinkančia muzika (įrenginyje yra „bluetooth“prieiga), prijungti išorinius garso šaltinius ir garsiakalbius;



Įkrauti elektros varikliais varomas priemones (paspirtukus, dviračius, riedžius ir kt.);



Pripūsti dviračių, vaikų, neįgaliųjų vežimėlių padangas, kamuolius, vandens žaislus ir kt;



Informuoti turistus, miesto svečius apie jos vietovę, rekomenduojamas lankytinas vietas ir kt;



Transliuoti audio knygas, suteikti svarbią informaciją regėjimo negalią turintiems žmonėms;



Stebėti vietovę vaizdo kamera;



Iškviesti pagalbą – sujungimas su 112 pagalbos centru, 118 informacijos centru, paplūdimio gelbėjimo tarnyba, parko, muziejaus administracija, girininkija ir pan.

Tokiu būdų pateiksime išmanų ir inovatyvų atsinaujinančios energetikos pavyzdį žmonėms,

suteiksime bevielio interneto, telefono pakrovimo sąlygas, muzikos bei interaktyvių žaidimų galimybė (http://www.militera.lt/).

Sprendinyje numatome užveisti gluosnio vytelių siena, kuri sulaikytų dulkes ir išmetamąsias dujas nuo kelio, ir triukšmą nuo parko koncertų ar renginių metu. Ji padaryta iš sutvirtintų stulpų ir dvejų pinučių, sudėtų lygiagrečiai. Tarpas tarp jų užpildomas žeme ir iš viršaus užsidengiamas 18

kokoso pluoštu. Vytelės auga greitai. Per kelerius metus lapija suveša. Kad šakelės per daug nesiplėstų, jas reikia reguliariai karpyti. Tokiu būdų yra išlaikoma ekologinė pusiausvyra ir mažinama naujos rekreacinės zonos triukšmo lygis.

19

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA FUNKCINIS IR SOCIALINIS MODELIAI SUTVARKYMO PASIŪLYMO SCHEMOJE Teritorijoje yra siūlomas naujas užstatymas ir naujos dominantės, kurios kryptingai formuoja prieigą prie Palankės tvenkinio teritorijos nuo pagrindinės miesto aikštės. Nagrinėjamoje teritorijoje išskiriamos zonos: aktyvioji, rekreacinė ir amfiteatro. Aktyvioje zonoje numatomos žaidimų aikštelės, prieiga prie tvenkinio ir didesnis žmonių srautas - ši zona labiau orientuojama jaunimui. Rekreacinė zona bus vystoma medžiais apaugusioje pietrytinėje tvenkinio pusėje. Čia numatoma ramesnė zona su poilsio salelėmis prisėdimui ir pavėsinėmis, kuriose laiką leisti galės bet kurio amžiaus žmonės. Visoms amžiaus grupėms bus pritaikyta jau anksčiau minėta amfiteatro erdvė skirta įvairiems lauko renginiams ir užsiėmimams ypač šiltuoju metų laiku. Taip pat, šiame sprendime numatome jungtį su šalia HE tvenkinio einančiu dviračių taku.

Tokios zonų jungtys ir suskirstymai įveiklintų teritoriją ir ši taptų ne tik išmani, pritaikyta visoms socialinėms grupėms, bet, svarbiausia - išnaudojama su visais savo resursais.

14 pav. Projektuojamos teritorijos analizė.

20

Šiame mieste yra susiklosčiusi unikali gamtinio ir urbanistinio audinio sistema, kurią siekiame išryškinti. Šiauriau einantis parkas (žr. gamtinio karkaso schemą) išsidėstęs aukštutinėje terasoje. Aukštutinėje terasoje taip pat, kiek piečiau nuo parko galime matyti aiškiai išreikštą kompozicinę ašį tarp bažnyčios ir miesto aikštės. Žemutinėje miesto terasoje esantys gamtiniai objektai taip pat turi potencialo būti apjungiami, todėl būtent šią jungtį formuojame skersinius

sukurdami ryšius

papildomus

pėstiesiems

ir

dviratininkams. Bendrame urbanistiniame kontekste siekiame suformuoti tarp šių objektų erdvinius koridorius ir atitinkamas prieigas tiek nuo žemutinės terasos vandens telkinio (Gondingos HE tvenkinys), tiek nuo centrinės miesto aikštės prie Palankės tvenkinio. Toks erdvinis sprendimas padėtų sudaryti vientisą kompozicinę ir erdvinę struktūrą tarp minėtų gamtinių objektų ir svarbiausių pastatų, esančių miesto centre.

Pirmoji koncepcinė schema parodo

15 pav.Gamtinio karkaso schema.

esamus svarbiausius centrinės miesto dalies kompozicinius akcentus: dominuojančius pastatus, viešųjų erdvių jungtis pagal jų svarbą ir dydį, bei gamtinius elementus su tarpusavio ryšiais. Apjungus gamtinius objektus, susidarytų uždara kompozicinė struktūra, turinti visas sudedamąsias dalis, svarbias efektyviam teritorijos naudojimui.

Antroji schema nagrinėja užstatymą, akcentuoja esantį perimetrą palei pagrindinę gatvę.

Schemoje išryškinami skersiniai ryšiai, kurie galėtų būti labiau išvystyti ir pritaikyti gyventojų ir pėsčiųjų patogumui.

21

DARNIOS IR TVARIOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS Tvarioji architektūra (angl. sustainable architecture) - tai tokia architektūra, kuri tausoja resursus, aplinką. Kompleksiniai urbanistiniai, architektūriniai, estetiniai, funkciniai, technologiniai, konstruktyviniai ir ekologiški sprendimai, sutelkti į vientisas ilgalaikio naudojimo struktūras ir sistemas, su padidintu dėmesiu žmogui ir jo poreikiams gali būti vadinami tvaria architektūra.

Tokios architektūros kūrimo pagrindiniu metodu gali būti projektavimo visiems principas.

XX a. septintajame dešimtmetyje kilę ekologiniai judėjimai ir pragmatiški ekonominės plėtros siekiai pasitinkant XXI a. išsirutuliojo į šiuo metu plačiausiai pripažįstamą aplinkos ir visuomenių vystymosi ideologiją – darnų vystymąsi. Darnaus vystymosi koncepcija buvo suformuluota 1972 metais Stokholme vykusioje Jungtinių tautų konferencijoje žmogaus aplinkos klausimais ir itin išpopuliarėjo 1987 metais paskelbus Pasaulinės aplinkos ir vystymosi komisijos ataskaitą, kurioje pateiktas, ko gero, plačiausiai vartojamas darnaus vystymosi apibrėžimas: plėtra, tenkinanti dabartinės kartos poreikius, neužkertant kelio savo poreikių tenkinti ateities kartoms.

Analizuojant literatūrą pastebimos nuolatinės darnaus vystymosi koncepcijos plėtojimo ir konkretinimo pastangos. Pradinė jos orientacija į ekologiją ir aplinkosaugos suderinamumą su ekonomine plėtra išsiplėtojo į tris tarpusavyje susijusias dimensijas – ekologinę, socialinę ir ekonominę arba ekologinę, socioekonominę ir sociokultūrinę. Apibendrinti darnaus vystymosi siekiai konkretinami, transformuojami pagal kontinentų, regionų specifiką. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos strateginiai dokumentai orientuoti į klimato pokyčių valdymą, darnią gamybą ir vartojimą bei socialinę sanglaudą.

Analizuojant darnų kraštovaizdžio formavimą svarbus specializuotas darnaus vystymosi koncepcijos taikymas – darnios architektūros, darnaus projektavimo, darnios statybos, darnios kraštovaizdžio architektūros ir pan. koncepcijos. Būtent jose matomas konkretus darnaus vystymosi idėjų ir kraštovaizdžio formavimo veiklų sąryšis.

Atliekamame projekte stengiamasi kuo labiau priartėti prie darnaus ir tvaraus miesto planavimo – čia siekiame suderinti gamtonaudą su išmaniu ir šiuolaikišku miesto planavimu.

Pagrindinės mūsų darnaus vystymosi koncepcijos sritys yra: ekologiška ir saugi, tvari ir ekonomiškai suderinta miesto plėtra, tenkinanti tiek gamtos ir jos išteklių išsaugojimą, tiek žmogaus ir jo lūkeščių realizavimą įgyvendinant inovatyvaus miesto viziją.

22

PASIŪLYMO TECHNINIAI RODIKLIAI TERITORIJA PRIE PALANKĖS TVENKINIO Paviršinis nagrinėjamos teritorijos plotas: 84968,1 m2 Paviršinis vandens telkinio plotas: 6981,7 m2 Kietoji danga: 13237,6 m2 Apželdinta danga: 9865,9 Medžių kiekis: ~ 70 vnt. Žaidimų aikštelės: 539,3 m2 Amfiteatro užstatomas plotas (su integruojamu pastatu): 1764,4 m2

Scena: 201,1 m2 Pavėsinių plotas: 41.9 m2 Siūlomas aukštingumas: iki 12 m.

Požeminės parkavimo aikštelės plotas: 3045,7 m2 Bendras vietų skaičius: 82 Iš kurių neįgaliesiems: 4

TERITORIJA PRIE PALANKĖS TVENKINIO Bendrasis plotas: 52866,1 m2 Paviršinis vandens telkinio plotas: 6981,7 m2 Kietoji danga: 8974,1 m2 Žaidimų aikštelės: 539,3 m2 Pavėsinių užimamas plotas: 41,9 m2 Apželdintas paviršius (veja): 9194,8 m2 Smulkūs augalai: 379,29 m2 Medžiai: ~40 vnt.

Naujo užstatymo antžeminis plotas: 5813,7 m2 Numatomas užstatymo aukštingumas: 2-3 aukštai (~10 m.)

SKVERO TERITORIJA Bendrasis plotas: 18205,3 m2 Kietoji danga: 2733,2 m2 Apželdintas paviršius (veja): 545,8 m2 Smulkūs augalai: 211,9 m2 Medžiai: ~18 vnt.

Naujo užstatymo antžeminis plotas: 1979,7 m2 Numatomas užstatymo aukštingumas: 3-4 aukštai (~12 m.)

SINAGOGŲ KVARTALO TERITORIJA Bendrasis plotas: 13896,7 m2 Kietoji danga: 1530,3 m2 Apželdintas paviršius (veja): 124,3 m2 Smulkūs augalai: 56,5 m2 Medžiai: ~10 vnt.

Naujo užstatymo antžeminis plotas: 4268,6 m2 Numatomas užstatymo aukštingumas: 1-2 (kylantys terasomis) (~ 7,5 m.)

23

TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Rengiami projektiniai pasiūlymai neprieštarauja darnios plėtros principams, nepakeičia ir nepablogina socialinės, gamtinės ir kraštovaizdžio aplinkos. Projektiniai pasiūlymai atlikti remiantis esamos būklės analize, užduotimi ir atsižvelgus į LR galiojančių teisinių dokumentų, reglamentuojančių statybą ir teritorijų planavimą, reikalavimus.

Kadangi teritorija patenka į Plungės miesto istorinę dalį, pirmiausia, projektavimą ir statybą joje reglamentuoja Plungės miesto centrinės dalies specialusis planas.

16 pav. Ištrauka iš Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiojo plano.

Kiti aktualūs dokumentai: 1. LR Teritorijų planavimo įstatymas https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/cb52bff0783311e38f91e655960bc309 2. LR Kelių įstatymas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BF41D2C35D24 3. LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0539E2FEB29E/TAIS_453920 Statybos techniniai reglamentai: 4. STR Statinių klasifikavimas https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/c14e6210afe511e6b844f0f29024f5ac 5. STR Statinio statybos rūšys https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B49EEDC9171B 6. STR Statinio projektavimas, projekto ekspertizė https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/ad75ac40a7dd11e69ad4c8713b612d0f 7. STR Statybą leidžiantys dokumentai. https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/585f9850c05211e688d0ed775a2e782a

24

8. STR Statybos darbai. Statinio priežiūra https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/3ecef840bae411e688d0ed775a2e782a 9. STR Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FCD9602FAB5D 10. STR Gaisrinė sauga https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.61BD22D4FB5B 11. STR Higiena, sveikata, aplinkos apsauga https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.19AD91BDE89C 12. STR Naudojimo apsauga https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f5109e80ce8811e69e09f35d37acd719 13. STR Apsauga nuo triukšmo https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216317?jfwid=q86m1vqam 14. STR Visuomenės paskirties statiniai https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7AFE0723734 15. STR Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3C24C4CAE7B1 16. STR Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/800a25c0f61d11e39cfacd978b6fd9bb Kitos LR normos, taisyklės, higienos normos ir dokumentai: 17. RSN Statybinė klimatologija 18. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisyklės https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.14D754BE447D 19. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5C63BB64A956 20. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6AF8895BD875 21. Triukšmo prevencijos Plungės rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c8e634b02be311e78397ae072f58c508 22. Tvenkinių eksploatavimo taisyklės https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BC5633F4C81D/YCMFPEcClh 23. ir kt.

25

APLINKOSAUGINIS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS Planuojant Palankės tvenkinio aplinkos sutvarkymą stengiamasi nepažeisti esamo gamtinio reljefo, nekenkti kraštovaizdžiui, akcentuoti žaliųjų zonų išsaugojimą ir įmanomais būdais sumažinti galimos taršos rizikas.

Planuojant Plungės miesto centro aplinka akcentuojame: ◦ Galimo ir esamo užterštumo mažinimą natūraliais ir dirbtiniais būdais. Numatome pakankamą šiukšliadėžių kiekį, formuojame natūralų triukšmo slopinimą. ◦ Aiškinamės ir analizuojame lietaus nuotekų kanalų prijungimų prie kanalizacijos galimybes, tvenkinio biotos priežiūrą, valymą, krantų ir tiltų tvarkymą, galimą kranto apželdinimą, žaliosios erdvės poveikį aplinkai, galimus žaliosios zonos išsaugojimo būdus bei kitokius gamtos apsaugojimo būdus.

26

PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS TERITORIJOS SUTVARKYMO SPRENDINIAMS Gamintojas: MILITERA Gaminys: SUN ECO išmanioji stotelė Kiekis: 1 Aprašymas: Planuojame įrengti mobiliąją stotelę, kuri bus įraunama su saulės energija. UAB MILITERA siūlo SUN ECO išmaniąją stotelę, kuri yra analogų pasaulyje neturintis įrenginys – daugiafunkcė, saulės energija įkraunama, paslaugų stotelė. Inovatyvus įrenginys yra skirtas viešosioms erdvėms: parkams, aikštelėms, sporto aikštynams, dviračių takams, poilsio zonoms ir kt. Kompleksinis sprendimas, kuris naudoja saulės energiją, suteikia įvairiausias galimybes.

Gamintojas: RENSON Gaminys: pavėsinė AZORE Kiekis: 3 Aprašymas: Dėmesys detalėms, kokybei ir išbaigtumui, paprastas surinkimas, gaminio vientisumas – štai kas apibūdina RENSON© terasas. Visos tvirtinimo ir valdymo detalės yra nematomos. Net ir tvirtinimas prie žemės gali būti paslėptas. Atlikti tes tai parodė, kad nors ir nematomos, konstrukcijos dalys yra itin tvirtos ir gali atlaikyti ne tik dideles apkrovas, bet ir uraganinį vėją.

Gamintojas: INDUSTEK Gaminys: Vandens gėrimo fontanėlis ELKAY (žalias) Kiekis: 1 Aprašymas: INDUSTEK siūlo sprendimą ir pristato ELKAY vandens gėrimo fontanėlius. Šie ELKAY vandens gėrimo fontanėliai turi aukščiausios kokybės apsaugą nuo korozijos, todėl reikalinga minimali priežiūra ir aptarnavimas. Fontanėliai yra tvirtos, antivandalinės konstrukcijos, o svarbiausia - pritaikyti neįgaliesiems.

Gamintojas: RYTERNA MODUL Gaminys: Sanitarinis modulis Kiekis: 1 Aprašymas: Moduliai su sanitariniais mazgais: WC, dušais, prausyklomis Juos galima eksploatuoti autonomiškai arba prijungus prie esamų tinklų. Labai patogu nes: galima skirti viešam arba

27

individualiam naudojimui, yra lengvai perkeliami, jungiami su kitais moduliais, prižiūrimi ir aptarnaujami, grindims dengti naudojama „vonios tipo“ PVC danga, plytelės ar kitos medžiagos.

Vamzdynai –moduliuose - pagal pasirinkimą (plastikiniai arba variniai), su slėgio reguliatoriais ir visi moduliai testuojami hidraulinės patikros įranga.

Minimi sanitariniai moduliai, konkrečiai mūsų atveju, montuotųsi į amfiteatro vidų, kad prireikus būtų lengvai pasiekiami tiek neįgaliųjų, tiek vaikų. Toks integravimo sprendimas nesudarytų ir netinkamų vizualinių ryšių.

Gaminys: Komercinis modulis Kiekis: 3 Kavinės, ledainės, smulkios parduotuvėlės Aprašymas: Moduliai skirti kavinei, ledainei, mažai parduotuvei, yra numatomi ant siūlomo pastato, ant kurio patenkama tiek iš pastato, tiek lauko erdvėmis. Prie viešosios erdvės esantys nedideli komerciniai centrai pritrauktų lankytojų, galbūt paskatintų smulkųjį verslą.

Gamintojas: FIXMANN Gaminys: Yalp Sutu interaktyvi futbolo siena Kiekis: 1 Aprašymas: Sutu siena – interaktyvi vaikų žaidimų aikštelės sistema su garso, šviesos diodų ir vibraciją fiksuojančiomis plokštėmis. Sutu pagrindas yra futbolas (arba visiems iš vaikystės gerai žinomi „minusai“ į sieną), kurį žaidžiant interaktyviosios plokštės su vibracijos jutikliais fiksuoja kamuolio judesius ir žaidimo rezultatus. Žaidžiant svarbu laikas, tikslumas ir greitis. Grįžtamasis ryšys palaikomas šviesų ir garsų pagalba. Sutu galima žaisti individualiai ir komandomis. Sutu medžiagos yra apsaugotos nuo nepalankių oro sąlygų ir vandalizmo. Programinės įrangos dėka Sutu sistemą galima papildyti ir valdyti nuotoliniu būdu. Sutu sistema yra sujungta su 3G internetu, todėl vartotojai savo rezultatus gali registruoti internete.

Planuojamoje situacijoje, prie futbolo sienos, siekiant maksimaliai išnaudoti erdvę, aikštelė galėtų būtų kombinuojama su krepšinio - joje įrengiant ir krepšinio lanką.

Gaminys: FINNO vaikų žaidimo aikštelė. (ACTIVITY TOWER 137124M, žalia) Kiekis: 1 Gaminys: sūpuoklė DOG (010502) Kiekis: 5 28

Aprašymas: Finno žaidimų aikštelės – tai iš šiaurinės pušies pagaminta klasikinė vertybė. Būdinga šilta mediena, elegantiškas dizainas ir skoninga spalvų paletė. Finno – tai plačiausia ir seniausia Lappset produktų grupė.

Gaminys: smėlio dėžė SANDBOX (137404M) Kiekis: 1 Gaminys: dvipusis suolelis STRӦGET (NF7154, spalvos: metalo – juoda, medienos - natūrali) Kiekis: 5 Gaminys: suolelis STRӦGET (NF7053, spalvos: metalo – juoda, medienos - natūrali) Kiekis: 18 Gaminys: šiukšlinė OSKAR (NF2460, spalva: metalo – juoda) Kiekis: 22 Gaminys: dviračių stovas VÅGEN (NF8500, spalva - juoda) Kiekis: 2 Gamintojas: STS Gaminys: architektūrinis apšvietimas amfiteatro zonoje, vandens pakrančių apšvietimas. Gaminių kiekis būtų nustatomas pagal apšvietimo galingumą TERITORIJOJE NUMATOMIEMS PASTATAMS Gamintojas: PEIKKO Gaminys: plieninės santvaros amfiteatro konstrukcijoms.

Gamintojas: FIMA Gaminys: įgarsinimo sistema amfiteatrui,

Gamintojas: WICONA Gaminys: aliuminio profiliai stiklinėms vitrinoms.

Gamintojas: RENSON Gaminys: apsauginės žaliuzės nuo saulės ICARUS

Gamintojas: CEMBRIT Gaminys: fibrocementinės PATINA plokštės 29

Gamintojas: TECHNONICOL Gaminys: apšiltinimo ir stogo dangos medžiagos.

30

IŠVADOS Išanalizavus pasirinktos teritorijos urbanistinė situaciją, pastebėjome, kad teritorija nefunkcionuoja taip, kaip galėtų – tai rodo ne itin gera takų sistemos būklė, rekreacinės zonos nebuvimas, teritorijos neformuojantis aplinkinis užstatymas. Taip pat, analizės išryškino teritorijos potencialą viešajai erdvei formuoti.

Atsižvelgdami į esamą situaciją, buvo priimti sprendimai: ◦ pateikti pasiūlymą naujam užstatymui, sutvarkyti pėsčiųjų takų sistemą, išryškinti centrinės miesto dalies privalumus (vizualinius ryšius, galimus erdvinius koridorius); ◦ sukurti naują amfiteatro tipo sceną, pritaikytą renginiams, akcijoms bei laisvalaikiui; ◦ sukurti unikalią viešąją erdvę, kurią siekiama išvystyti naujomis pramogomis, pritraukiant kuo daugiau jaunų žmonių ir populiarinant Plungės miestą turizmo aspektu; ◦ pateikti pasiūlymą, takų sistemą apšviesti žibintais, kuriuos maitintų saulės energija. Išmanusis takų apšvietimas suteiktų galimybę leisti ilgus vakarus saugioje aplinkoje. Toks sprendimas, taip pat, sutaupytų savivaldybei lėšų; ◦ įveiklinti teritoriją, skirtą jaunimui, numatant dvi žaidimų aikšteles, kurios turėtų paskatinti jaunimo potraukį į aktyvaus laisvalaikio leidimą. Pavėsinės turėtų pasitarnauti šeimos poilsiui gamtoje bei paskatinti svečius ilgiau pasilikti mieste; ◦ modernizuoti teritoriją, įtraukiant šiuolaikiškus sprendimus (pvz. SUN ECO išmanioji stotele turėtų sulaukti didelio jaunimo dėmesio ir pasitarnauti kaip „chill spot‘as“, kur būtų galima įkrauti mobiliuosius įrenginius, klausytis muzikos ar tiesiog susitikti su bendraamžiais ir komunikuoti interaktyviais būdais).

Teikiami pasiūlymai galimi vykdyti ir etapais – bet kuriuo atveju jie gerintų centro teritorijos kokybę. Šiais projektiniais pasiūlymais siekiame integruoti teritoriją į esamą situaciją, suaktyvinti teritorijos jos naudojimą ir svarbą. Idealiu atveju sprendinys puikiai veiktų kaip kompozicinis akcentas susiklosčiusioje urbanistinėje sistemoje ir apjungtų patrauklius miesto objektus – tvenkinius, parką. Toks sprendinys sukurtų viešųjų erdvių sistemą, kuri be abejonės pakeltų vietos gyventojų gyvenimo kokybę bei pritrauktų svečių į šį miestą.

31

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS LITERATŪRA Norberg-Schulz, Christian. „Genius loci: Toward a Phenomenology af Architecture“, New York, Rizzoli, 2000.

Hank Jarz, 2011 [žiūrėta 2017-12-19] Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/112918/strusshamn-eriksen-skajaa-architects (peržiūrėta: 2017-1126 Hertzberger, Herman. „Architecture for People“, 1980 Jurgis Vanagas, „Urbanistikos pagrindai“ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, 2008 Technika, 2008 Lewis Mumford, „The Condition of Man“, New York: Harcourt, Brace and the World, 1944 Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, V skyrius, 2 skirsnis, 69 str., 2016 m.

Resolutions of the International Symposium on the Conservation of Smaller Historic Towns, at the 4th ICOMOS General Assembly) http://www.baltic360.lt/lt/lt/miestas360/panorama/plunge_miesto_panorama http://laras.synology.me/plunge http://bustler.net/news/1928/jaja-wins-in-197-ndalsnes-norway https://www.cfmoller.com/p/-en/slussen-i2489.html

ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIAI 1 pav. Žaliųjų erdvių žiedas. http://bustler.net/news/1928/jaja-wins-in-197-ndalsnesnorway 2 pav. 2 pav. Miesto kompaktiškumas. http://bustler.net/news/1928/jaja-wins-in-197ndalsnes-norway 3 pav. Žaliųjų erdvių žiedo koncepcija. http://bustler.net/news/1928/jaja-wins-in-197ndalsnes-norway 4 pav. Užstatymo sprendimai. http://bustler.net/news/1928/jaja-wins-in-197-ndalsnesnorway 5 pav. Projektuojami sprendiniai. https://www.cfmoller.com/p/-en/slussen-i2489.html 6 pav. Projekto vizija. https://www.cfmoller.com/p/-en/slussen-i2489.html 7 pav. High Line Park lokacija.

8 pav. Plungės vietos analizė.

9 pav. Plungės gamtinių sąlygų analizė.

10 pav. Reljefo analizė.

11 pav. . Plungės susisiekimo sistemos analizė.

12 pav. Esama situacija.

13 pav. Palankės tvenkinio teritorijos želdynai.

14 pav. Projektuojamos teritorijos analizė.

15 pav. Gamtinio karkaso schema.

16 pav. Ištrauka iš Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiojo plano.

32

PRIEDAI

33