Issuu

TURINYS

1. ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3

3.3. Ekologinė programa .................................................................................................................16

1.1. Pasirinktos teritorijos analizė ..................................................................................................... 3

4. TERITORIJOS SUTVARKYMO IDĖJA ......................................................................................17

1.1.1. Pasirinktos teritorijos istorinė analizė ................................................................................ 5

4.1. Filosofinė idėja .........................................................................................................................17

1.2. Projekto tikslas ir uždaviniai ...................................................................................................... 7

4.2. Funkcinė idėja ..........................................................................................................................18

2. ANALOGŲ STUDIJA..................................................................................................................... 8

4.2.1. Komercinės zonos funkcinė schema .................................................................................19

2.1. Zarasų ežero rekreacinės zonos renovacija, A2SM ................................................................... 8

4.2.2. Rekreacinės zonos funkcinė schema .................................................................................20

2.2. Vandens sodai, Madeira, Portugalija, Global architecture ........................................................ 9

4.3. Architektūrinė - kompozicinė idėja ..........................................................................................23

2.3. Clementwijk rajono parkas, Sint-Niklaas mieste, Belgijoje, Sweco Belgium architektai ....... 10

5. TERITORIJOS TVARUMO IR DARNUMO KONCEPCIJA ......................................................27

2.4. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija, OMGEVING kraštovaizdžio architektai ...................... 11

6. TECHNINIAI TERITORIJOS RODIKLIAI .................................................................................28

2.5. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija, Domitianus Arquitectura ........................................... 12

7. PAGRINDINIAI NORMATYVINIAI DOKUMENTAI...............................................................29

2.6. Klimato apsaugos prekybos centras, Graz, Austrija, LOVE architecture and urbanism ......... 13 2.7. Middle Fork John Day upės atstatymas, JAV.......................................................................... 14

8. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKOS PASEKMIŲ VERTINIMAS ............................................30

3. TERITORIJOS SUTVARKYMO PROGRAMA .......................................................................... 15

9. NAUDOJAMŲ PRODUKTŲ APRAŠAS .....................................................................................31

3.1. Socialinė programa .................................................................................................................. 15

10. Bibliografinių nuorodų sąrašas .....................................................................................................34

3.2. Ekonominė programa ............................................................................................................... 15

11. Sumažintas planšetas ....................................................................................................................35

1. ĮVADAS 1.1. Pasirinktos teritorija Projektui pasirinkta Švenčionių miesto vakarinė teritorija, pietryčių pusėje nuo Vilniaus g., teritorijoje prie Kūnos upės. Ši teritorija neužstatyta, joje plyti pievos, aplinkinių gyventojų šiltnamiai bei daržai. Kartu su šia zona nagrinėjama ir sklypas, esantis Vilniaus g. šiaurinėje pusėje, kuriame šiuo metu įsikūręs prekybos centras „Maxima“.

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI:

1 pav. Situacijos schema

- miesto centras ir artimiausia jo aplinka;

Pagal 2009 m. Švenčionių miesto bendrojo plano schemą (2 pav.) tiriama teritorija patenka į parkų,

- mišrios vidutinio užstatymo teritorijos;

aikščių, skverų teritoriją. Į rytus nuo šios zonos – mišri vidutinio užstatymo ir miesto centro ir artimiausios

- intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos;

jo aplinkos teritorijos. Šiaurinėje tiriamosios zonos pusėje – intensyvaus užstatymo gyvenamosios

- vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos;

teritorijos, šiaurės vakaruose – mažo intensyvumo gyvenamosios teritorijos.

- mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos; - parkai, aikštės, skverai; 2 pav. Bendrojo plano ištrauka

Ypač

svarbūs

Žemaitiškės

2-osios

gyvenvietės tyrimai, kurie atskleidė, jog ši, 1.1.1. Pasirinktos teritorijos istorinė analizė

rytiniame

Kretuono

ežero

krante

rasta

gyvenvietė egzistavo ir virš vandens. Tai įrodo Tiksli Švenčionių miesto įkūrimo data nėra

visais

archeologinių

tyrimų

etapais

rasti

žinoma, tačiau manoma, jog Švenčionių kraštas nuo

mediniai kuolai, kurie, kaip manoma, laikė

seno buvo Nalšios žemės, vienos iš Aukštaitiją

medinę platformą, ant kurios galėjo būti ir

sudariusių

sena

gyvenama. Tirtame prote aptikta apie 170 kuolų,

gyvenvietė, įsikūrusi kelių iš Prūsijos į Rusiją

skaldytų, apdegusių akmenų, molio šukių bei

kryžkelėje. Į miestą vedė trys svarbūs prekybos keliai

kitų žmogaus veiklą įrodančių artefaktų. Pagal

iš Polocko, Vitebsko ir dar tolimesnių žemių jūros

radinius, manoma, jog gyvenvietė egzistavo

link.

ankstyvajame bronzos amžiuje ir yra datuojama

žemių,

širdis.

Švenčionys

laikais

II tūkst. per Kr. pr. Apie ankstyvojo bronzos

Švenčionyse buvo jo dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo

amžiaus gyvenvietes Lietuvoje kol kas žinoma

apylinkėse šiuo laikotarpiu buvo įkurdinti totoriai. Iš

itin nedaug, todėl šios vietos tyrimai itin svarbūs

1514 m. Teigiama, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią

visos šalies mastu. Taip pat itin reta, jog

Žinoma,

jog

Vytauto

Didžiojo

pastatė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas XIV a. pab.

3 pav. Švenčionių bažnyčia

– XV a. pr. 1636 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri kelis kartus buvo perstatyta. 1898 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

gyvenvietė ar bent dalis jos egzistavo virš vandens, ką įrodo atrasta polių sistema. 2

Jog

Švenčionių

apylinkėse jau nuo seno gyveno

žmonės,

įrodo

archeologiniai

tyrinėjimai.

Archeologinių

ekspedicijų

metu aplink Kretuono ežerą, esantį

Švenčionių

rajono

savivaldybėje,

Šiaurės

Vakarus

nuo

Švenčionių

miesto,

buvo

aptikta ne

vienos priešistorės amžiaus gyvenvietės pėdsakų. 6 pav. Polinės gyventvietės iliustracija

4 pav. Kretuono ežero situacijos schema

http://www.svencionys.lt/lit/Istorija/401

Girininkas A., Brazaitis D., Žemaitiškės 2-oji gyvenvietė. Internetinė nuoroda: http://www.atl.lt/2001/12-16.pdf

Iki XX a. vidurio per Švenčionius laisvai tekėjo Kūnos upė, kuri, apie 1980 m plečiantis miestui ir

Upės melioracija dažnu atveju daro neigiamą įtaką natūraliai aplinkai - sausinant arba drėkinant

planuojant daugiabučiu gyvenamųjų namų statybą dėl aukštų gruntinių vandenų, šių pastatų statybos zonos

žemes, sutrikdoma natūrali vandens apytaka ir tai daro poveikį biogeninįų medžiagų kiekiams vandenyje.

atkarpoje buvo numelioruota, panaudojant drenažinį vamzdį.

Biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) perteklius paviršiniame vandenyje ir geriamojo vandens šaltiniuose yra žalingas vandens faunai ir žmonių sveikatai.

7 pav. 1932 m. Švenčionių miesto teritorijos žemėlapio fragmentas

numelioruota upė (drenažo vamzdyje po žeme)

atvira upės vaga

8 pav. 1932 m. Švenčionių miesto teritorijos žemėlapio fragmentas

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija, Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija, Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai, Kėdainiai, 2000, 67 p. 3

Be to, dažnu atveju, tokia melioracija (upių nusausinimas) daro didelę įtaką ir natūraliam vietos kraštovaizdžiui – sausinant upes

keičiamas

vietos

reljefas,

ryškiai

mažinamas vandens veidrodis, dėl to keičiasi teritorijos augmenija ir vizualus ženkliškumas. Kūnos upės baseinas nėra didelis, melioracija net ir nedidelėje teritorijoje daro nemažą įtaką visai upei, kadangi sausinimo poveikis upelių nuotėkiui yra ryškesnis mažuose baseinuose. 4

12 pav. Paprastasis Vijūnas 9 pav. Melioracijos darbai Vokeitijoje

Egzistuoja nuomonė, jog didelis upių melioracijos (nusausinimo) mastas prisidėjo ir prie tam tikros faunos nykimo. Žuvų rūšis Vijūnai (paprastasis vijūnas, Misgurnus fossilis) taip pat sparčiai nyksta. Kaip teigia R. Žilinskas 5 , kažkada buvusi įprasta dumblingų upių, senvagių, seklių tvenkinių ir užpelkėjusių ežerėlių žuvis jaunesnės kartos žvejams jau beveik nežinoma. Manoma, jog galimai šios žuvys pradėjo nykti dėl intensyvios upių

10 pav. Melioracijos darbai Vokietijoje

melioracijos, dėl jos sumažėjo natūralių vijūnų biotope. Taip

pat,

teigiama,

jog

minėtoje

archeologinėje bronzos amžiaus Žemaitiškės 2-ojoje gyvenvietėje

melioracijos

grioviai,

įrengti

šioje

teritorijoje sunaikino nemažą archeologinį kultūrinį sluoksnį.

11 pav. Melioracijos griovys Švenčionyse

Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų, priemonių programų ir kitų reikiamų dokumentų vandensaugos tikslams nustatyti. Parengimas ir atnaujinimas. Žmogaus poveikis drenažinio vandens kokybei ir drenažinio vandens sąveika su paviršiniu ir požeminiu vandeniu. 2015, 6 p.

13 pav. Melioracijos griovys Švenčionyse 5

Žilinskas R., Europos Sąjungos buveinių direktyvos saugomos žuvų rūšys Lietuvos gėluosiuose vandenyse

1.2. Projekto tikslas ir uždaviniai

Projekto uždaviniai: Projekto tema - Švenčionių miesto bendro naudojimo teritorijos, prie Kūnos upės atgaivinimo ir sutvarkymo projektas 1. Atgaivinti mažai eksploatuojamą miesto pakraštyje esančią teritoriją; Projekto tikslas – Atgaivinti miesto zoną, sukuriant rekreacinį ir edukacinį centrą, perkeliant autobusų stotį ir regeneruojant prakybos centro teritoriją.

2. Sukurti rekreacinį ir edukacinį centrą – traukos objektą, skirta miesto gyventojams, sustabdantį pravažiuojančiuosius miestą; 3. Perkelti miesto autobusų stotį į strategiškai tinkamesnę vietą, ją pritaikant šiandieniniams poreikiams;

Objektas – neeksplotuojama pieva Vilniaus g. Pietryčių pusėje, prekybos centro “Maxima” teritorija;

4. Kartu su autobusų stoties perkėlimu atgaivint miesto prekybinę zoną, ją pritaikant šių dienų poreikiams, taip sukuriant “Miesto vartus”;

2. ANALOGŲ STUDIJA 2.1. Zarasų ežero rekreacinės zonos renovacija, A2SM, 2011 6 Zarasų ežero rekreacinės zonos renovacija, parengta 2011 metais – pirmas rekreacinės teritorijos prie Zarasaičio ežero sutvarkymo etapas. Rekonstruojant šia viešąją erdvę, liepto senoji betoninių plokščių danga buvo pakeista į medines terasines lentas. Krantinėje įrengtos naujos, skirtingų lygių terasos, pontoninė valčių prieplauka bei apšvietimas. Projektavimo grupės „A2SM“ architektai (A. Sasnauskas, V. Malenko, E. Rastauskas, G. Šegždavičius) panaudojo visas esamas galimybes kuriant šiuolaikišką viešąją erdvę. Lietuviško miško siluetas, smėlėta pakrantė ir prie jos tiesia, plonyte linija 14 pav. Zarasų ežero rekreacinė zona

prisišliejusi žmogaus sukurta erdvė švelniai priglunda prie Zarasaičio ežero paviršiaus. Linija šiame kontekste iškyla kaip dalis didesnio simbolio – stačiakampio, koduojančio savyje

stabilumą bei tvirtumą. Perimetre uždara, stačiakampė lieptų ir terasų kompozicija sukuria atviro baseino plaukimo takus. Tramplinas šioje viešojoje erdvėje iškyla kaip vertikalus akcentas, ypatingai išryškėdamas savo siluetu naktiniame apšvietime.

16 pav. Zarasų ežero rekreacinė zona. Vizualizacija

17 pav. Zarasų ežero rekreacinė zona. Vizualizacija

15 pav. Zarasų ežero rekreacinė zona. Situacijos schema

18 pav. Zarasų ežero rekreacinė zona. Sklypo planas

The renovation of Zarasai lake recreational zone, A2SM, internetinė nuoroda: http://www.a2sm.lt/en/architecture/zarasai/ Lieptas su tramplinu prie Zarasaičio ežero, nuoroda: http://archmap.lt/lt/objektai/liepto-su-tramplinu-prie-zarasaicio-ezero/ 6

2.2. Vandens sodai, Madeira, Portugalija, Global architecture, 2004 7

Vieta, kurioje yra „Grutas S. Vincente” parkas pasižymi ryškiu kontekstu – parkas įsikūręs zonoje, kurią sudaro skirtingų lygių terasos, esančios tarp krioklio ir uolos. Šiose terasose buvo užsiimama žemės ūkio veikla. Kuriant naują kraštovaizdį, buvo siekiama sukurti rekreacinę erdvę, kuri tarnauja kaip apžvalgos aikštelė, atverianti vaizdą į Atlanto vandenyną. Šis parkas - tai “vulkanizmo” muziejaus dalis, jo atvira erdvė. Šio muziejaus turinys interpretuoja

vulkano

fenomeną,

parkas

atskleidžia, kaip vulkanai susiję su hidrologiniais procesais ir augmenija. Būtent vanduo ir augmenija ir tampa parko svarbiausiais elementai. 19 pav. Vandens sodai, Madeira, Portugalija

20 pav. Vandens sodai, Madeira, Portugalija

Vandens elementai sukuria erdvine struktūrą: srovė, pakelti kanalai ir baseinai, vietai būdingi augalai užpildo kiekvieną terasą. Būtent

augmenija - tai sklypo ekologinės dinamikos paaiškinimas ir išraiška. Vietos pojūtis atskleidžiamas einant taku, pasivaikščiojimas juo - tai ir edukacija ir rekreacija. “Vulkanizmo” muziejus ir jo parkas atvaizduoja unikalią geomorfologinę situaciją. Parkas atskleidžia sklypo ypatybes, kaip atvira ir įtraukianti erdvė, kuri tarpininkauja tarp lankytojo kasdieninės gyvenimo patirties ir edukacinio projekto, kurį siūlo muziejaus programa.

21 pav. Vandens sodai, Madeira, Portugalija

22 pav. Vandens sodai, Madeira, Portugalija

23 pav. Vandens sodai, Madeira, Portugalija

7 Water Gardens, Global Arquitectura Paisagista, internetinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2011/02/volcano-pavillion-and-water-gardens-of-s-vicente-by-global-landscape-architecture/

2.3.Clementwijk rajono parkas, Sint-Niklaas mieste, Belgijoje, Sweco Belgium architektai, 2014

Šis parkas - Clementwijk rajone, Sint-Niklaas mieste plėtojamo ekologiškos gyvenamosios zonos dalis. Šioje zonoje įkurta apie 700 skirtingų tipų būstų, skirtų įvairiems gyventojams ir keturių hektarų natūralus bei drąsus parkas. Vizualūs vietos elementai – griežta kanalų struktūra, regionui būdingi „išgaubti laukai“

- tapo pagrindiniais projekto

elementais.

vystė

tvarumo

Projektuotojai

principais.

Pagrindinis

projektą, tikslas

remdamiesi

buvo

sukurti

gyvenamąją zoną su patrauklia vieša erdve, kuri užtikrina rajono gyvenimo kokybę, o tuo pačiu suteikia vietai identitetą ir atpažįstamumą. Šio rajono devizas: „žalias – be automobilių – energetiškai efektyvus – žaismingas“. Pirminis projekto žingsnis

–

vizualinių

ekologinių

vietos

savybių

išsaugojimas. Clementwijk rajono mikro reljefas, susidedantis iš „išgaubtų laukų“ ir kanalų struktūros, formuoja aiškų 24 pav. Clementwijk rajono parkas

tinklelį gyvenamosioms zonoms. Įvairūs vieši ir privatūs vystytojai

turėjo galimybę pasirinkti iš penkių skirtingų zonų. Dėka to, rajonas siūlo didelį ir įvairų skirtingų būstų pasirinkimą.

25 pav. Clementwijk rajono parkas

Vanduo – vienas esminių vaizdą formuojančių komponentų. Vanduo atskyrimui, vandens rezervuarai, jo cirkuliacija – ypač didelę svarbą teikiant žaismingumui, potyriams ir natūralumui. Rajonas ir jo parkas lengvai pasiekiami dviračiu ir viešuoju transportu. Rajono aikštės – tai gyvenamosios erdvės su suoliukais, dviračių stovėjimo vietomis, apšvietimu ir augmenija.

26 pav. Clementwijk rajono parkas 8

27 pav. Clementwijk rajono parkas

Clementwijk Sint-Niklaas, Sweco Belgium, interetinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2016/06/clementwijk-sint-niklaas-by-sweco-belgium/ 10

2.4. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija, OMGEVING kraštovaizdžio architektai, 2015 9

„The Bluff“ parkas, esantis žymioje „Ypres Salient“ teritorijoje – tai unikalus Pirmojo Pasaulinio karo laikų kraštovaizdis. Teritorijoje karo metu vyko plataus masto požeminių kanalų ir šachtų kasimas, minų sprogimai, sabotažai ir bandymas slapstytis. Kultūrinio turizmo projektu „Atminimo parkas 14-18“ buvo imtasi subtilių priemonių teritorijoje ir aplink ją, jog lankytojai teritoriją galėtų lengvai pasiekti ir pamatyti unikalią kraštovaizdžio sistemą, kurioje vyko kovos. Ši teritorija išliko nepakitus nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Čia vis dar galima pamatyti skirtingų lygių reljefą, susiformavusį sprogstant bomboms. Vis dar egzistuoja daugybė 28 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija

požeminių kanalų, dėl kurių žemė nuolat įgriūna, o po ja – bombos, amunicija ir kareiviai, 29 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija

kurie čia kaudamiesi baigė savo gyvenimus. Per 100 metų gamta lėtai atsikovojo šią vietą.

Darbai šioje unikalioje teritorijoje buvo atliekami itin subtiliai, stengiantis nepažeisti požemių. Iš automobilių stovėjimo aikštelės, lankytojai nukreipiami į karo zoną. Kelionė prasideda nuo dengto informacinio paviljono, kuriame rodomas informacinis filmas. Tarp minų ir bombų kraterių, kurie dabar dažniausiai po vandeniu, išsidėstęs ilgas takas, suteikiantis ypatingus potyrius. Šis takas ir veda lankytojus į „Bluff“ teritoriją, kur anglų kariuomenė buvo tik 10 metrų aukščiau ir 40 metrų toliau nuo vokiečių linijos. Aukščiausiame taške įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria vaizdas į „No man‘s Land“, neutralią zoną tarp fronto linijų. Projektas pasižymi neįprastu scenarijumi, kuris suteikia lankytojui daug galimybių pasivaikščiojimams. Kai kuriose zonose buvo pašalinti medžiai, norint atverti originalias ir šiurkščias karo zonas, tuo tarpu kitos zonos paliktos natūraliai apželdintos. Fronto linijos pažymėtos plieno juostomis žemėje ir skirtingais lygiais, perteikiamais laiptais. Medžiagos (medis ir plienas) inspiruotos būtent karo meto.

25 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija

30 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija 9

31 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija

32 pav. „The Bluff“, Ypres miestas, Belgija

The Bluff, OMGEVING Landscape Architecture, internerinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2015/12/the-bluff-by-omgeving/ 11

2.5. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija, Domitianus Arquitectura, 2005 10

Rio Maior autobusų stotis – viena iš strateginių miesto pasiūlytų infrastruktūros gerinimo priemonių. Šis pastatas pirmasis, kurį pamato įvažiuojantys į miestą, ir paskutinis, kurį mato paliekantys jį. Pastatas lyg ašmenys - itin plastiškas balto betono tūris, savyje talpinantis dviejuose aukštuose išsidėsčiusį, naudotojams pritaikytą autonomišką kūną, padengtą medžio plokštėmis. Pastato permatomumas suteikia galimybę iš vidaus stebėti žalias struktūras, kuriomis pasižymi miesto sporto zona, esanti priešais stotį. Iš išorės, visa aplinka atsispindi stikliniame tūryje, kuris ir talpina funkcinę stoties zoną. 34 pav. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija

33 pav. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija

35 pav. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija

36 pav. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija

37 pav. Rio Maior autobusų stotis, Portugalija

Bus Station of Rio Maior / Domitianus Arquitectura, internetinė nuoroda: https://www.archdaily.com/168457/bus-station-of-rio-maior-domitianus-arquitectura-2 12

2.6. Klimato apsaugos prekybos centras, Graz, Austrija, LOVE architecture and urbanism, 2012 11 Tai pirmoji energetiškai efektyvi parduotuvė Austrijoje, kuri sukuria daugiau energijos, nei jos sunaudoja. Trečios kartos klimato apsaugos prekybos centras apdovanotas auksiniu ÖGNI (Austrijos Žaliųjų Pastatų Tarybos) sertifikatu. Pastato struktūra sudaro sulankstytas kiautas, išsidėstęs trikampio formos sklype. Parduotuvė atsiveria į stovėjimo aikštelę ir priekiu, ir šonu, ir viršumi, tai sukuria platų ir kviečiantį įėjimą. Pietinėje pusėje, kur parduotuvė susiaurėja, stiklo vitrina kuria pagrindinio fasado įvaizdį „Floßlend“ aikštėje. Tai sustiprina atviros, šviesios ir draugiškos parduotuvės įvaizdį. Pastato kiautas formuotas „lankstymo“ būdu, todėl visuose fasaduose matomos lenkimo linijos. Tai sukuria skirtingus efektus iš skirtingų perspektyvų, taip pastatu kuriame ypatinga dinamika ir įtampa „lyg atletas prieš šuolį“. Pagrindinis tikslas kuriant fasadą buvo stipri, juntama kokybė, išgauta naudojant medžiagas, kurios būtų ekologiškos ir natūralios, bet tuo pačiu ir modernios bei inovatyvios. Taigi, fasadai formuojami iš cinkuotų plieno lakštų ir medžio. Kontrastuodamos medžiagos kuria skirtingas temas ir kuria papildomą susižavėjimą. Stogas – lyg penktas fasadas, su apskritomis, kalvos formos žaliosiomis zonomis. Norint pasiekti „klimato apsaugos“ užtikrinimą, buvo imtasi įvairių priemonių, kurias apibendrinti galima penkiais punktais: efektyviai izoliuotas pastato kiautas minimalizuoja energijos nuostolius ir jos sąnaudas. Pastato technologiją sudaro patalpų ventiliacija, rekuperacija, „šildantys-šaldantys“ pamatai. LED technologijos apšvietimas ir dienos šviesos valdymo sistemos. Tvarių, atskirai naudojamų ir daugkartinio 38 pav. Klimato apsaugos prekybos centras, Austrija

naudojimo, be tirpiklių ir nenuodingų medžiagų pasirinkimas. Mikro klimatas sklype. Tai reiškia, jog buvo

kuriama tiek žalių zonų, keik įmanoma, įtraukiant stogą, kuris buvo projektuotas pasiekti hidrologiniai pusiausvyrai, panaudojant visą sklypo paviršinį vandenį. Taip pat, 39 pav. Klimato apsaugos prekybos centras, Austrija pagalbiės prekių pristatymo zonos suprojektuotos uždaros, norint sumažinti triukšmo kiekį.

40 pav. Klimato apsaugos prekybos centras, Austrija 11

41 pav. Klimato apsaugos prekybos centras, Austrija

42 pav. Klimato apsaugos prekybos centras, Austrija

Climate Protection Supermarket / LOVE architecture and urbanism, 2012, internetinė nuoroda: https://www.archdaily.com/207836/climate-protection-supermarket-love-architecture 13

2.7.Middle Fork John Day upės atstatymas, JAV 12

43 pav. Middle Fork John Day upė prieš rekonstrukcija

44 pav. Middle Fork John Day upė po rekonstrukcijos

Po to kai 1890 metais Middle Fork John Day upėje buvo atrastas auksas, upės vagai ir ekosistemai, kurią upė palaikė teko išgyventi daugiau nei amžių žalojimo, degradacijos ir destrukcijos. Upei itin didelę neigiamą įtaką darė drenažai, dėl kuriu aplink ją išnyko beveik visa augmenija. Kadangi upė teka teritorijoje – draustinyje, dėl jos sausėjimo žalą ryškiausiai pajuto teritorijoje gyvenančios indėnų gentys. 2011 m. buvo pradėti upės ir jos ekosistemos atstatymo darbai, planuojama augmenijos atsodinimas, visos anksčiau egzistavusios ekosistemos atstatymas. Prieš upės atstatymą vaga buvo padalinta į du kanalus, kas smarkiai sumažino jos vandeningumą. Upės vaga ir vandeningumui atstatyti buvo naudojamos natūralios priemonės – į vagą metami kelmai, akmenys, sodinami medžiai, naikinamas dirbtinai suformuotas kanalas. Panaudotos priemonės pasiteisino – upės vandeningumas smarkiai išaugo, smarkiai išaugo tam tikros faunos populiacija upėje ir aplink ją.

45 pav. Middle Fork John Day upė po rekonstrukcijos

45 pav. Middle Fork John Day upės rekonstrukcija

Oxbow conservation area tailings restoration project http://www.critfc.org/fish-and-watersheds/fish-and-habitat-restoration/restoration-successes/oxbow-conservation-area-tailings-restoration-project/ 14

3. TERITORIJOS SUTVARKYMO PROGRAMA 3.1. Teritorijos sutvarkymo socialinė programa

Vienas pagrindinių teritorijos sutvarkymo tikslų – atgaivinti Švenčionių miesto teritoriją ir patį

patrauklesnis ne tik patiems gyventojams, bet ir lankytojams iš visos Lietuvos ar net Europos. Kartu

Švenčionių miestą, sukuriant patrauklią, patogią ir šiuolaikišką rekreacinę zoną, skirta tiek miesto

rekreacinė - edukacinė zona ir atnaujintas komercinis kompleksas su integruota autobusų stotimi formuotų

gyventojams, tiek jo svečiams. Kadangi Švenčionių miestas ir nagrinėjama teritorija yra prie kelio,

šiuolaikiškus ir patrauklius „Miesto vartus“, stabdančius pravažiuojančiuosius, o taip pat ir kuriančius

vedančio iš Vilniaus, pats miestas dažnu atveju tampa tik tranzitiniu, pravažiuojamu, bet ne kelionės

unikalų modernaus, bet puoselėjančio tradicijas, miesto įvaizdį.

tikslu. Projektuojamas rekreacinis kompleksas galėtų būti tai, dėl ko tik pravažiuojantys pro Švenčionių miestą žmonės, galėtų čia sustoti ir pasilikti, o taip pat nauja rekreacinė zona galėtų tapti miesto ženklu,

3.2. Teritorijos sutvarkymo ekonominė programa

pritraukiančiu turistus būtent į Švenčionių miestą. Teritorija sėkmingai tarnautų ne tik miesto, kaip turistinio traukos centro, plėtojimui, bet taip pat ir

Kadangi rekreacinės zonos sukūrimu

miestiečių gyvenimo kokybės, bendruomeniškumo gerinimui. Šioje teritorijoje galėtų būti rengiamos

bandoma atgaivinti ne tik nagrinėjamą

tradicinės miesto šventės, o galbūt, naujos rekreacinės zonos dėka, ir kuriamos naujos, gyventojams ir

Švenčionių miesto teritoriją, bet ir viso

pačiam miestui aktualios šventės bei įvairūs renginiai, ne tik

skaidrinantys miestiečių gyvenimą

miestą, didinant jo patrauklumą lankytojams

nedideliame mieste, keliantys laisvalaikio kokybę, bet ir skatinantys gyventojų bei miesto valdžios

bei atpažįstamumą, ši zona ekonomiškai

bendruomeniškumą.

būtų naudinga pačiam miestui. Siūlomi

Autobusų stoties perkėlimas ir

rekreacinės zonos sprendimai sąlyginai nėra

pritaikymas šiandieninėms reikmėms

reikalaujantys itin didelių investicijų. Tačiau

taip pat galėtų padaryti ženklią

sukuriant

teigiamą įtaką miesto infrastruktūrai,

kompleksą, jo įtaką miesto turizmui galėtų

pagerinant

gyventojų

būti itin teigiama, pritraukti ne tik pastovų

susisiekimą su kitais miestais, bet ir

lankytojų, generuojančių pajamas, srautą,

užtikrinti

tačiau ir investicijas į patį miestą, taigi šis

pasiekiamumą

tik

patogų jo

miesto lankytojams.

Komercinės zonos atnaujinimas bei komplekso

multifunkciškumas

kompleksas

itin

patrauklų

galėtų

būti

unikalų

ekonomiškai

naudingas visam Švenčionių miestui. Atnaujinama komercinė zona (buvusi „Maxima“ teritorija) ir toliau galėtų būti finansuojama ir

kaip

valdoma privačių investitorių, kurie, kartu su Švenčionių miestų, taip pat galėtų sulaukti ekonominės

modernaus miesto vystymosi kryptį,

naudos, sukuriant kur kas patrauklesnę ir atitinkančią šiandienos poreikius komercinę erdvę,

orientuotą į gyventojų bei miesto

generuojančią kur kas didesnes pajamas. Autobusų stoties sujungimas su komercine zona taip pat galėtų

lankytojų poreikius.

būti naudingas tiek privatiems investuotojams, tiek ir miesto savivaldybei, kadangi stoties įrengimą bei

užtikrintų

Švenčionių,

Kadangi atnaujinama teritorija orientuotina į žolelių prekybą, edukaciją apie jas bei kitą su žolelėmis ir kitais tradiciniais amatais susijusią veiklą, šis kompleksas galėtų padėti Švenčionių miestui stiprinti

patalpų išlaikymą galėtų finansuoti komercinės zonos investitoriai, taip perimdami savivaldybės finansinę naštą, tuo pačiu užsitikrindami pastovų atvykstančių – išvykstančių žmonių, galimų lankytojų srautą.

„Žolelių sostinės“ vardą bei padėti formuoti aišku ir kryptingą miesto identitetą, kurio dėka, miestas taptų 15

Be to, kuriant kompleksą užtikrinantį ne tik lankytojų srautą, bet ir kokybišką vietinių gyvenimą,

standartų atitiktis. Rekreacinėje zonoje pastatams taikomi tie patys tvarumo principai, taip pat naudojamos

galėtų išaugti pačio miesto, kaip galimos gyvenamosios vietos paklausa. Visapusiškai patogus ir

vietai, regionui būdingos natūralios medžiagos, užtikrinančios šių statinių visapusišką darną su teritorija

patrauklus gyvenimas, užtikrinantis įvairius gyventojų poreikius, galėtų smarkiai pakelti vietos

bei nagrinėjama „žolelių“ tematika.

nekilnojamojo turto vertę. Taip, kartu su pagausėjusiais lankytojų srautais ir privačiomis investicijomis

Kadangi pačiai rekreacinei zonai neprojektuojama automobilių stovėjimo aikštelė, taip skatinama į ją atvykti ekologiškomis transporto priemonėmis – pėsčiomis, dviračiais ar kitais, gamtos neteršiančiais

būtų kuriama reikiama terpė viso miesto ekonominiam augimui.

būdais. Dėl to aplink šį kompleksą, remiantis bendruoju miesto planu, siūloma įrengti patogius dviračių takus, kuriais galėtų naudotis ne tik miestiečiai, bet ir lankytojai.

3.3. Teritorijos sutvarkymo ekologinė programa Siūlomame

teritorijos

sutvarkymo

projekte ekologinis aspektas ypač svarbus. Kadangi,

sovietų

sąjungos

valdymo

laikotarpiu, statant daugiabučius buvo numelioruota didelė dalis Kūnos upės, upės vandenį patalpinant į drenažinius vamzdžius po žeme, šios teritorijos ekologinei sistemai buvo padaryti itin didelė ir greičiausiai nebepataisoma žala. Nors ekosistemos teritorijoje, kurioje stovi daugiabučiai,

atkurti

neįmanoma

jų

negriaunant, projektu bandoma gerinti ekologinę padėtį nagrinėjamoje zonoje. Šioje zonoje, kurioje, remiantis istoriniais žemėlapiais, anksčiau tekėjo vandeninga upės vaga, užliejanti aplinkiniais pievas, šiuo metu iš drenažo vamzdžių išteką sumelioruotas upės vanduo ir formuoja nesraunų, tiesų, nenatūralų upelį – kanalą. Kadangi projektu siūloma atkurti nagrinėjamos zonos vandeningumą, natūraliais būdais formuojant papildomas vagas, užpilamas pievas ir natūraliai pelkingą teritoriją, taip būtų sukuriama palanki terpė formuotis naujai ekosistemai, kuri galimai išnyko dėl melioracijos. Šioje teritorijoje nesiūloma statyti masyvių, smarkiai atkuriamą gamtą veikiančių pastatų, tik lengvus takus bei nesunkiai konvertuojamus ar išardomus, modulinius statinius, kurių įtaką vietai būtų minimali. Regeneruojama komercinė zona projektuojama remiantis tvarumo principais. Svarbus jos energinis evektyvumas, ekologiški technologiniai sprendimai, bendros ekosistemos kūrimas (apželdinti stogai, natūralaus lietaus vandens panaudojimas ir pan.), statybinių ir apdailos medžiagų kokybiškumas bei eko 16

4. TERITORIJOS SUTVARKYMO IDĖJA 4.1. Filosofinė idėja

Ilgus metus pro miestą tekėjusi Kūnos upė buvo laisva – nors miestas kūrėsi prie jos, žmogus naudojosi jos teikiamomis gerybėmis, tačiau nebandė jos suvaldyti ar stipriai pakeisti. Taip ilgus amžius vyravo

SUMELIORUOTA UPĖ – SUPINTA KASA

žmogaus ir gamtos, miestiečio ir vandens harmonija. Tačiau, žmogui vis labiau tobulėjant, tačiau prarandant ryšį su gamta, bandant ją nugalėti, buvo sugalvota upę suvaldyti, uždarant ją vamzdžiuose, po žeme. Taigi, žmogus pabandė upę, lyg palaidus plaukus, „supinti“.

ĮVYKIS – SPROGIMAS – KASOS IŠPYNIMAS – KOMERCINĖ ZONA SU STOTIMI

Šiuo projektu bandoma tą griežtai žmogaus supintą „kasą“ paleisti, natūraliai, gaivališkai išsilieti į pievą. Įvykio - išlaisvinimo vietoje numatomas aktyvus ir naudojamas taškas – komercinis pastatas su integruota autobusų stotimi. Šis taškas ir tampa ta mina, kuri išardo upės pančius ir išleidžia ją laisvai tekėti į pievą. Šis taškas – tai žmogaus ir gamtos sandūra, kur šiuolaikiškas ir modernus miestas susitinka

UPĖS IŠSILIEJIMAS – NATŪRALUMAS – REKREACINIS KOMPLEKSAS

su natūralumu bei tradicijomis.

4.2.Teritorijos sutvarkymo funkcinė idėja

Nagrinėjama teritorija funkciškai padalijama į dvi dalis: komercinę ir rekreacinę. Šiaurinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje, sklype, kuriame šiuo metu stovi prekybos centras „Maxima“ numatoma komercinė komplekso dalis. Joje projektuojamas prekybos centras su nedidelėmis parduotuvėmis, kavine. Šio centro patalpose planuojama integruoti ir autobusų stotį su laukimo sale. Būtent atraktyvi ir šiuolaikiška komplekso komercinė dalis, stovinti strategiškai patogioje ir matomoje įvažiuojant miesto dalyje, į kurią atvyktų ir miesto svečiai bei sugrįžtų miesto gyventojai tarnautų kaip pravažiuojančiųjų ar praeinančiųjų srautus stabdantis taškas, prie kurio sustojus atsivertų likusios – rekreacinės komplekso dalies perspektyva. Šis komercinis – tranzitinis taškas visus ir nukreiptų į jaukų, siūlantį įvairią veiklą bei pramogas, gerbiantį ir puoselėjantį tradicijas rekreacinį centrą – pažintinį – pramoginį „Vaistažolių sostinės“ taką. Pietinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje pažintinis – edukacinis - pramoginis takas su nedidelėmis krautuvėlėmis, kavinėmis, edukaciniais centrais ir kitomis pramogomis, orientuotomis į vaistažolių naudojimą, eksploatavimą bei pažinimą taptų ryškiausia ir unikaliausia miesto rekreacine zona. Šioje zonoje būtų galima ne tik susipažinti su žolininkystės amatu bei krašto istorija, bet ir tiesiog pasivaikščioti virš natūraliai besiformuojančios drėgnos pievos, kuri pasižymėtų įvairios, pelkėms ir pievoms būdingos augmenijos ir faunos gausa. Neplatūs mediniai takeliai, vedantys virš drėgnos pievos ir upės, tuo pačiu taraujantys kaip tilteliai, kreiptų lankytojus į nedidelius pastatus – krautuvėles, dirbtuves, pirtį ir kitus, skirtus edukacijai ir pramogoms. Virš pievos

4.2.1. Komercinės zonos funkcinė schema

Komercinę zoną sudaro pagrindinio prekybos centro patalpos, paslaugų ir specialių prekių parduotuvėlės, kavinė, autobusų stoties patalpos su laukiamąja sale, taip pat automobilių bei autobusų stovėjimo aikštelės. Komercinis – tranzitinis centras projektuojamas Vilniaus ir Kunos gatvių sankryžoje, strategiškai itin patogioje, aktyvaus transporto judėjimo zonoje. Projektuojamas pastatas numatomas itin lengvai pastebimoje vietoje, už jo numatomos stovėjimo aikštelės. Įvažiavimas į autobusų laukimo peronus bei jų stovėjimo aikštelė numatomas iš Kunos gatvės, įvažiavimai į bendrąją automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą prekybos centro bei rekreacinio komplekso lankytojų reikmėms, numatomi ir iš Vilniaus ir iš Kunos gatvių. Pagalbinio – prekių iškrovimo transporto įvažiavimas umatomas iš Vilniaus gatvės. Trijų skirtingų paskirčių transporto trajektorijos veikia autonomiškai, jų keliai nesikerta, todėl gali patogiai ir nesudėtingai funkcionuoti, netrukdydamos viena kitai. Pagrindiniai įėjimai į pastatą projektuojami du – vienas iš stovėjimo aikštelės, kitas nuo rekreacinio komplekso pusės. Šiuos įėjimus jungia arterija – galerija su aplink ją išsidėsčiusiomis komercinėmis patalpomis. Tokiu būdu kuriama patraukli prekybos alėja, vedanti nuo automobilių stovėjimo aikštelės, pro stotį, prekybos centrą, komercines patalpas, kavinę – į rekreacinį kompleksą. Šioje alėjoje išsidėstęs įėjimas į prekybos centrą bei jo kasos. Šią alėją užbaigia – kavinė, joje numatoma didelė stiklinė vitrina, kreipianti vaizdą į edukacinį taką. Pagalbinės patalpos kartu su aptarnaujančio transporto įvažiavimo ir prekių iškrovimo zona dėstomos palei Vilniaus gatvę.

4.2.2. Rekreacinės zonos funkcinė schema Pažintinio – edukacinio tako planinis sprendimas nors ir geometriškai griežtas, tačiau leidžia lankytojams gan laisvai juo judėti, pasirinkti norimą kelią, bei sugrįžti vis kita trasa. Nors takelių struktūra ir leidžia lankytojams juo judėti laisvai, siūlomas edukacinių – pažintinių – pramoginių punktų lankymo scenarijus: 1. Informacijos centras – jame pateikiama informacija apie pažintinį taką, jame siūlomas pramogas, parduodami bilietai į renginius. 2. Edukacinis susipažinimo su regionu kambarys – pateikiama informacija apie regioną, jo istoriją, svarbius įvykius bei asmenis. 3. Arbatinė – siūloma paragauti vietoje gamintos arbatos, užkandžių; 4.

Žaidimų kambarys – lengvai keičiama erdvė, skirta vaikams, pritaikyta įvairiems užsiėmimams, tinkama eksploatuoti ir žiemą;

5. Edukacinis arbatos kambarys – siūloma susipažinti su įvairiomis vaistažolių arbatomis, jų nauda žmogui, jų rinkimo bei apdirbimo tradicijomis; Rengiamos arbatos gamybos ir ruošimo dirbtuvės; 6. Arbatos krautuvėlė – šioje patalpoje galima įsigyti įvairių regione ir ne tik gaminamų 7. natūralių arbatų bei su jomis susijusių prekių; 8. Edukacinis kvapų kambarys – jame siūloma susipažinti su aromaterapija, naudojant natūralias vietines žoleles, rengiamos kvapų dirbtuvės; 9. Kvapų krautuvėlė – siūloma įsigyti įvairių eterinių aliejų bei kitokių prekių, susijusių su aromaterapiija; 10. Edukacinis trauktinių kambarys – supažindinama lankytojus su vietai būdingais stipriaisiais gėrimais, jų paruošimo bei ragavimo tradicijomis; 11. Pirtis – joje lankytojai gali susipažinti su tradicinės lietuviškos pirties paruošimo ypatybėmis, vantų iš natūralių žolelių kūrimo procesu ir kitais tradiciniais pirties atributais; 12. Ledo kambarys – kambarys, kuriame bet kuriuo metų laiku galima atsišaldyti ir susipažinti su grūdinimosi ypatumais; 13. Arbatinė – joje siūloma dar kartą pasimėgauti natūraliomis, regione ruošiamomis arbatomis; 14. Ekspozicinis šiltnamis – jame lankytojai gali susipažinti su žolelių, auginamų šiltnamiuose ypatumais, nusipirkti jų sėklų ar daigų;

INFORMACIJOS CENTRAS

EDUKACINIS CENTRAS

ARBATINĖ

PIRTIS

LEDO KAMBARYS

ŠILTNAMIS

PAGRINDINĖ PLATFORMA RENGINIŲ METU

4.3. Teritorijos sutvarkymo architektūrinė – kompozicinė idėja

Kompoziciškai, kaip ir funkciškai, nagrinėjama teritorija dalijama į dvi dalis. Komercinę – „miesto“ dalį sudaro vienas, trapecijos plano formos tūris. Pastatui ekspresijos suteikia tūrio aukščio kaita, augimas nuo automobilių stovėjimo aikštelės link sankryžos ir rekreacinio komplekso. Augantis tūris pasibaigia stikliniu ekranu – vitrina, žiūrinčia į projektuojamą gamtinį – edukacinį taką. Pastatą vizualiai į dvi dalis dalija stiklu dengta galerija, kuri ne tik funkciškai, bet ir vizualiai atskiria autobusų stoties erdvę nuo prekybos centro. Takas – dengtos galerijos tęsinys pro stiklinį ekraną veda link rekreacinio komplekso, vizualiai sujungdamas dvi skirtingas funkcines ir erdvines kompozicijas – miestą ir gamtą; Numelioruota upė atgaivinama, natūraliais būdais išskaidant upės vagą į kelias atskiras, išsiskiriančias ir vėl susijungiančias vagas. Taip tuščia, negyva pieva pripildoma gyvybės. Laikui bėgant upė natūraliai koreguotų savo vagas, jas sujungdama ar pakreipdama norima kryptimi, todėl siūloma vagos kompozicija būtų tik laikina, ji kistų natūraliai. Šioje zonoje miestas ir žmogus tik pirštų galiukai liečiasi prie gamtos – sukuriamas takelių tinklas, kuris lengvai, neužgožiant upės, pakabinamas virš jos, lyg polinė gyvenvietė ant Kretuono ežero. Pasirinktas griežtas geometrinis tinklelis norint aiškiai atskirti natūralumą, gamtą ir žmogaus kūrinį. Takų susikirtimo taškuose įrengiamos platformos su lauko erdvėmis arba pastatai – nedideli vieno aukščio mediniai tūriai, kvadrato plano formos, su išraiškingu vienšlaičiu stogu, suteikiančiu jiems dinamikos. Kartu, komercinė ir rekreacinė zonos sudaro vientisą kompoziciją, simbolizuojančią miesto, lyg iš piltuvo (prekybos centro – stoties) išsiliejimą į gamtą, sugrįžimą į ją.

5. TERITORIJOS TVARUMO IR DARNUMO KONCEPCIJA

Nagrinėjant pasirinktą teritorija bei atliekant jos sutvarkymo pasiūlymą, vienas iš svarbiausių kriterijų – žmogaus sukuriamos aplinkos darna su natūralia aplinka. Šią darną bandoma pasiekti atkuriant dalį melioracijos metu sunaikinto upės slėnio, tuo pačiu ir ekosistemą, kurią ta upė kūrė ir palaikė. Visi statiniai planuojami virš šios, atkuriamos zonos, numatomi iš natūralių, kokybiškų medžiagų (medžio ir kt.), esant reikalui, nesudėtingai nurenkami, formuojami iš nesudėtingai demontuojamų modulių. Komercinė nagrinėjamos teritorijos dalis taip pat kuriama iš natūralių, kokybiškų medžiagų, ekologiškų, bet tuo pačiu ir šiuolaikiškų, ilgaamžių medžiagų (plieno, medžio ir kt.). Pastato viduje integruotos modernios inžinerinės sistemos (geoterminis šildymas, rekuperacija, LED natūralios šviesos sisttema), užtikrinančios mažą energijos poreikį. Pastato išorinės atitvaros formuojamos itin aukštos šiluminės varžos savybių. Pastato išorės apdailai naudojamas kokybiška natūrali impregnuota mediena, kuri kuria pastato vizualinią darną su gamta. Pastato stogas apželdinamas, taip natūraliais būdais padidinant pastato stogo konstrukcijų terminę izoliaciją, taip pat panaudojant paviršinį vandenį. Aplink pastatą numatomos žalios zonos, kurios drėkinamos taip pat paviršiniu vandeniu. Lietaus vanduo visos komercinės zonos ribose surenkamas ir naudojamas žaliųjų zonų drėkinimui. Automobilių ir autobusų aikštelėje surenkamas vanduo išvalomas specialiais filtrais, todėl yra tinkamas augalams bei neteršia aplinkinių teritorijų ir grunto. Pagalbinės, prekių pristatymo zonos numatomos uždaros, todėl akustiškai neteršia aplinkos. Visa renovuojama teritorija (tiek komercinė, tiek rekreacinė zonos) pritaikoma žmonėms su negalia. Pastatas projektuojamas vieno aukšto, be didesnių žemės paviršiaus lygių pasikeitimų. Rekreacinėje zonoje projektuojami takai atitinka reglamentuose nurodomus reikalavimus – yra pakankamo pločio bei ne didesnio kaip 5% nuolydžio. Teritorijoje įrengiami įspėjamieji paviršiai, skirti silpnaregiams.

6. TECHNINIAI TERITORIJOS RODIKLIAI

Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Mato

Kiekis

vienetas

1. KOMERCINĖ ZONA

2. REKREACINĖ ZONA

1.1.Sklypas

2.1.Sklypas

1.1.1. Sklypo plotas

m²

5600

1.1.2. Sklypo užstatymo plotas

m²

1850

1.1.3. Sklypo užstatymo tankis

1.1.4. Sklypo užstatymo intensyvumas

1.1.5. Aut. stovėjimo vietos

vnt.

1.2.Pastatas

1.1.1. Sklypo plotas

m²

100 950

1.1.2. Sklypo užstatymo plotas

m²

2056

1.1.3. Sklypo užstatymo tankis

1.1.4. Sklypo užstatymo intensyvumas

0,5

1.1.5. Aut. stovėjimo vietos

vnt.

2.2.2.1.Prekybos

vnt.

2.2.2.2.Švietimo

vnt.

2.2.2.3. Paslaugų

vnt.

2.2.2.4.Kita

vnt.

2.2.3. Modulio plotas

m²

2.2.4. Modulio aukštų skaičius

vnt.

2.2.5. Modulio aukštis

5.20

2.2.Pastatas

1.2.1 Paskirtis 1.2.1.1.Prekybos

m²

170

1.2.1.2.Transporto

m²

170

1.2.2.

m²

1700

1.2.2.1.Autobusų stotis

m²

170

1.2.2.2.Komercinės patalpos

m²

171

1.2.2.3.Pagalbinės – techninės patalpos

m²

223

1.2.2.4.Prekybos centro salė

m²

811

1.2.2.5.Kavinė

m²

151

1.2.2.6.WC

m²

1.2.2.7.Pasažas

m²

160

1.2.3. Pastato aukštų skaičius

vnt.

1.2.4. Pastato aukštis

10.5

Pastato bendras plotas:

Pavadinimas

1.2.5. Energinio naudingumo klasė

A+

1.2.6. Pastato patalpų akustinio komforto klasė

2.2.1. Modulių (pastatų) kiekis 2.2.2.

Paskirtis:

2.2.6. Modulio energinio naudingumo klasė

A+

2.2.7. Modulio patalpų akustinio komforto klasė

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI

PAGRINDINIAI NORMATYVINIAI DOKUMENTAI

14.

STR 2.02.02:2004

Visuomeninės paskirties statiniai

Lietuvos respublikos statybos įstatymas

15.

STR 2.02.08:2012

Automobilių saugyklų projektavimas

Lietuvos respublikos aplinkos saugos įstatymas

16.

STR 2.03.01:2001

Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 3. HIGIENOS NORMOS

2. STATYBOS ORGANIZACINIAI TVARKOMIEJI IR TECHNINIAI REGLAMENTAI

4. KITOS TAISYKLĖS

STR 1.01.02:2016

Normatyviniai statybos techniniai dokumentai



Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai";

STR 1.01.03:2017

Statinių klasifikavimas



Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 07;

STR 1.04.04:2017

Statinio projektavimas, projekto ekspertizė



Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT ASFALTAS 08;

STR 1.12.06:2002

Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė



Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašas TRA ASFALTAS 08;

STR 2.01.01(1):2005

Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas



Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašas TRA MIN 07;

STR 2.01.01(2):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga



Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašas TRA SBR 07;

10.

STR 2.01.01(3):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga



Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės ĮT SBR 07;

11.

STR 2.01.01(4):2008

Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga



Lietuvos standartas LST 1331:2002 “Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija“;

12.

STR 2.01.01(5):2008

Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo

13.

STR 2.01.06:2009

Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo

5. ŠVENČIONIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS

8. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU

Projektas atliekamas stengiantis nepažeisti natūralios aplinkos, išsaugant jos ekosistemą bei vizualinį identitetą. Projekto metu naudojamos ilgaamžės, patvarios kokybiškos medžiagos, bei modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios pastato funkcionavimą, nedarant neigiamos įtakos aplinkai. Projektuojamas rekreacinis kompleksas nepažeis natūralaus gamtinio karkaso, jame vykdoma veikla nedarys neigiamos įtakos aplinkai, kurioje jis yra. Rekreaciniame komplekse

vykdoma veikla orientuota į ekologiją, natūralumą bei gamtos puoselėjimą, todėl, galima teikti, jog ši veikla darys teigiamą įtaką visuomenei bei pačiai aplinkai aplinkosauginiu aspektu. Komerciniame komplekse vykdoma prekybinė bei transporto veikla taip pat nedarys neigiamos įtakos aplinkai aplinkosauginiu aspektu. Ekologiškumui renkantis statybines medžiagas teikiamas prioritetas, pastate instaliuojamos moderniausios inžinerinės sistemos ir technologijos, pastato aukštas energinis koeficientas užtikrina, jog pastatas darys minimalią įtaką aplinkai.

9. NAUDOJAMŲ PRODUKTŲ APRAŠAS 9.1. Statybinės konstrukcijos

9.1.2. Rekreacinėje

zonoje

esantys

pastatai – moduliniai, medinės 9.1.1. Prekybos centro su integruota autobusų stotimi numatoma konstrukcija – karkasinė. Karkasas formuojamas iš PEIKO kompozitinio rėmo.

konstrukcijos.

Pastatai

formuojami

RYTERNA

MODUL Wood 1.0 modulių. Modulių viršutinė dalis, langų angos

koreguojama

pagal

siūlomus sprendimus.

9.1.3. Prekybos centro su integruota stotimi stogui naudojama prilydomoji bituminė stogo danga Kompozicinis Rėmas susideda iš Kompozitinių DELTABEAM® Sijų, Kompozitinių Kolonų ir kitų

žaliems stogams MIDA GREEN K-MS 170/4000. Stogo hidroizoliacinio sluoksnio

plieninių konstrukcijų, reikalingų karkaso įrengimui. Šis sprendimas sąlygoja lengvesnes ir plonesnes

įrengimui naudojami du sluoksniai prilydomosios ritininės bituminės dangos. MIDA

konstrukcijas, kas savo ruožtu sumažina statybų išlaidas.

GREEN K-MS 170/4000 yra aukščiausios kokybės prilydomoji

ritininė

bituminė

danga,

skirta

inversinio eksploatuojamo žaliojo stogo viršutinio hidroizoliacijos

sluoksnio

įrengimui.

Dangos

sudėtyje yra priedų, stabdančių šaknų praaugimą. Danga sertifikuota naudojimui DELTABEAM® sija yra skirta plonų perdangų konstrukcijoms ir naudojama tarpaukštinėse

sistemose.

Stoginės

žaliųjų

hidroizoliacinės

stogų dangos

perdangose. Jas lengva ir paprasta sumontuoti, nes naudojami standartizuoti sujungimai. DELTABEAM®

gaminamos pagal LST EN 13707:2005+A2:2010

elementų mažas aukštis įtakoja viso statinio aukštį ir supaprastina inžinerinių tinklų instaliaciją. Kadangi

reikalavimus.

šios sijos dėl konstrukcijos ypatumų pasižymi ugniaatsparumu iki R180, kas buvo patvirtinta įvairiais išsamiais bandymais, joks papildomas padengimas statybvietėje nuo ugnies poveikio nereikalingas.

9.1.4. Komercinio pastato vitrinos formuojamos iš SAPPA BUILDING SYSTEMS, WICONA vitrinų WICTEC 50 SG (su integruotais profilais iki 50 mm pločio)

9.2. Inžinerinės sistemos 9.2.1. Komerciniame

pastate

taip

pat

rekreacinio

komplekso

moduliuose

šildymas

kondicionavimas sprendžiamas SAMSUNG DVM S HP premium sistema.

9.3.2.

Prie prekybos centro su stotimi bei rekreaciniame

Rekreaciniame komplekse, platformose, kuriose neįrengiami pastatai numatoma poilsio zonos su suoliukais bei vaikų žaidimų aikštelės. Mažoji architektūra ir žaidimų aikštelės renkamos iš FIXMANN LT. Platformose numatoma karstyklės GIBBON SWING L, HADES, UNION,

naudojami

FIXMANN LT dviračių stovai VAGEN.

9.3. Infrastruktūra ir valdymas 9.3.1.

komplekse

9.3.3.

Rekreacinio komplekso poilsio zonose naudojami NONSTOP

FIXMANN READING,

suolai

NONSTOP

MEETING

VAULT RAILS L ir kt.

9.3.4. Saugumui nagrinėjamoje teritorijoje užtikrinti naudojamos FIMA eismo valdymo, miesto stebėjimo, gyventojų perspėjimo sistemos. Prekybos centre ir stotyje naudojamos FIMA pastatų valdymo, apsauginės signalizacijos, gaisro signalizacijos, gaisro gesinimo, vaizdo stebėjimo, parkavimo sistemos. 9.3.5. Komplekso energijos valdymui ir automatizavimui naudojamos SCHNEIDER ELECTRIC sistemos; 9.4. Renginių įranga 9.4.1. Rekreaciniame komplekse vykstant renginiams numatoma zona transformuojamai scenai. Numatoma SCENOS TECHNINIO SERVISO (StS) įranga.

10. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

1. http://www.svencionys.lt/lit/Istorija/401 2. Girininkas A., Brazaitis D., Žemaitiškės 2-oji gyvenvietė. Internetinė nuoroda: http://www.atl.lt/2001/12-16.pdf 3. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija, Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija, Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai, Kėdainiai, 2000, 67 p. 4. Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų, priemonių programų ir kitų reikiamų dokumentų vandensaugos tikslams nustatyti. Parengimas ir atnaujinimas. Žmogaus poveikis drenažinio vandens kokybei ir drenažinio vandens sąveika su paviršiniu ir požeminiu vandeniu. 2015, 6 p. 5. Žilinskas R., Europos Sąjungos buveinių direktyvos saugomos žuvų rūšys Lietuvos gėluosiuose vandenyse 6. The renovation of Zarasai lake recreational zone, A2SM, internetinė nuoroda: http://www.a2sm.lt/en/architecture/zarasai/ 7. Lieptas su tramplinu prie Zarasaičio ežero, nuoroda: http://archmap.lt/lt/objektai/liepto-sutramplinu-prie-zarasaicio-ezero/

8. Water Gardens, Global Arquitectura Paisagista, internetinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2011/02/volcano-pavillion-and-water-gardens-of-s-vicenteby-global-landscape-architecture/ 9. Clementwijk Sint-Niklaas, Sweco Belgium, interetinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2016/06/clementwijk-sint-niklaas-by-sweco-belgium/ 10. The Bluff, OMGEVING Landscape Architecture, internerinė nuoroda: http://www.landezine.com/index.php/2015/12/the-bluff-by-omgeving/ 11. Bus Station of Rio Maior / Domitianus Arquitectura, internetinė nuoroda: https://www.archdaily.com/168457/bus-station-of-rio-maior-domitianus-arquitectura-2 12. Climate Protection Supermarket / LOVE architecture and urbanism, 2012, internetinė nuoroda: https://www.archdaily.com/207836/climate-protection-supermarket-love-architecture 13. Oxbow conservation area tailings restoration project http://www.critfc.org/fish-andwatersheds/fish-and-habitat-restoration/restoration-successes/oxbow-conservation-area-tailingsrestoration-project/

11. SUMAŽINTAS PLANŠETAS