Miestas mieste (VGTU)

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS VI“ BIRŽŲ MIESTO CENTRINĖJE DALYJE ESANČIO APLEISTO PRAMONINIO RAJONO (BUVUSIOS PIENO PERDIRBIMO ĮMONĖS TERITORIJOS) SUTVARKYMO PASIŪLYMAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS

PARENGĖ: Gintarė Puplinskaitė, Justina Klezytė, Greta Laiškonytė VADOVAI: Dalia Dijokienė, Arnoldas Gabrėnas

2020 m, Vilnius

0

TURINYS 1.

2.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

4.8.

4.9.

4.10.

4.11.

4.12.

4.13.

5.

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

5.5.

6.

ĮVADAS LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA ANALOGŲ STUDIJA ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Teritorijų planavimo teisinės bazės reglamentų aprašymas Padėtis regione Teritorijos istorinės-urbanistinės raidos vertinimas Gamtinių sąlygų vertinimas Susisiekimo sistemos vertinimas Eismo intensyvumo vertinimas Esamos sklypų struktūros vertinimas Teritorijoje esančių pastatų aukštingumo ir užstatymo vertinimas Socialinė ir ekonominė infrastruktūra Dabartinė situacija nagrinėjamoje teritorijoje Esamų pastatų vertinimas Urbanistinių erdvių sistemos vertinimas Analizės išvados ir įžvalgos TERITORIJOS SUTVARKYMO PASIŪLYMAI Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja Pasiūlymo techniniai ir ekonominiai rodikliai Planavimo pasekmių vertinimas aplinkosauginiu aspektu Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

2 4 8 16 18 18 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 35 38 40 41 45 46

1

1. ĮVADAS 1.1. ĮVADAS Nagrinėjamas Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusi pieno perdirbimo įmonės teritorija). Plečiantis Biržų miestui ir didėjant užstatymo intensyvumui, pramoninis rajonas, anksčiau buvęs miesto pakraštyje, darė vis didesnę įtaką priartėjusioms urbanizuotų teritorijų centrų dalims ir laikui bėgant tapo neintegruotu vienetu miesto plano struktūroje. Šiuo metu apleista ir funkciškai nusidėvėjusi pieno perdirbimo įmonės teritorija kelia socialines ir ekonomines problemas. Dabartinė nesutvarkyta, industrinė teritorija stipriai kontrastuoja su aplinka bendrame miesto kontekste ir formuoja neigiamą, atgrasų bei niūrų miesto dalies įvaizdį. Remiantis aktualia teritorijos problematika pasirinkome industrinę teritoriją prikelti „naujam gyvenimui“ ir atsižvelgiant į darnios plėtros principus, pritaikyti teritorijas žmonių poreikiams. Sėkmingas šios teritorijos panaudojimas sudarytų ne tik tinkamas sąlygas miesto ekonominio lygio bei kultūrinės saviraiškos augimui, bet kartu ir pagerintų nepatrauklios miesto dalies įvaizdį.

1.2. TIKSLAS Pagrindinis tikslas – atgaivinti apleistą pramonės teritoriją ir darniai ją įveiksminti miesto struktūroje, suteikiant teritorijai naują gyvenimą ir sukuriant funkciškai patrauklią aplinką miesto gyventojams ir miesto lankytojams.

1.3. UŽDAVINIAI 

Atlikti panašios problematikos teritorijų analogų analizę;



Susipažinti su literatūros šaltiniais, nagrinėjančiais industrinių teritorijų įsisavinimo ir atgaivinimo galimybes;



Atlikti pramoninio rajono urbanistinę bei architektūrinę analizę;



Suformuoti pramoninio rajono urbanistinę koncepciją ir pasiūlyti detalizuotus teritorinių etapų fragmentų sprendinius.

2

1.4. DARBO SUDĖTIS: ● Literatūros šaltinių apžvalga; ● Analogų analizė; ● Esamos būklės analizė; ● Teritorijų planavimo teisinės bazės reglamentų aprašymas; ● Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa; ● Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja; ● Aplinkosaugos planuojamos ūkinės veiklos pasekmių vertinimas; ● Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas; ● Grafinis planšetas.

3

2. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA

2.1. PRAMONĖS TERITORIJŲ ATSIRADIMO REIKŠMĖ XIX a. MIESTO TRADICINEI STRUKTŪRAI Miestų raidą tyrinėjančio Kazio Šešelgio teigimu <...> „pasikeitusios politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės tautų ir valstybių gyvenimo sąlygos XVIII a. antroje pusėje XIX a. greitino miestų augimą ir iš esmės keitė jų turinį ir formą.” Šalia pagrindinių miesto centrų, tuometiniuose priemiesčiuose kūrėsi fabrikai, sandėliai, gamyklos ir kitos paskirties industriniai objektai, kurie savo nauja struktūra, poreikiais, bei infrastruktūra izoliavo ir niokojo per šimtmečius susikūrusi vietovės gamtinį karkasą ir miesto struktūrą. Pramonės perversmo veikiami didžiausi Europos miestai buvo apkrauti intensyviais transporto srautais, buvo priversti vykdyti miesto plano struktūros pakeitimus, neretai iš esmės pakeitusius miesto įvaizdį. Formavosi naujas gatvių tinklas, buvo pakeistos iki tol nusistovėjusios gatvių perspektyvos, bei miestų siluetai. Be to XIX a. miestas jau buvo suvokiamas daugiau kaip socialinis organizmas, kuriame vyrauja techninis, o ne meninis pradas. Pirmųjų pramonės pastatų plano ir erdvės projektavimą diktavo funkcija, mašinų dydis. Dėl konstrukcinės struktūros pastatai buvo gana tipiški ir standartiški, o tai buvo priešprieša iki tol vykusiai subtiliai statybai. Profesoriaus J. Vanago teigimu, dėl sparčių industrializacijos procesų , dauguma to meto miestų prarado kompleksinį meninio miesto visumos supratimą. Industriniai objektai šalia senamiesčių arba jų centrų tapo neintegraliais masyviais vienetais darkančiais miesto tradicinį įvaizdį.

2.2. APLEISTŲ INDUSTRINIŲ TERITORIJŲ ĮSISAVINIMAS XX a.

Neretai dėl istoriškai ar ekonomiškai susiklosčiusių aplinkybių pramonės teritorijos gali persikelti ir palikti tuščią ir nenaudojamą erdvę. Ši erdvė neretai vadinama prarastąja erdve. Prarastosios erdvės sąvoka apima daugybę įvairių urbanistinių elementų: nuo antžeminių stovėjimo aikštelių, pablogėjusios būklės parkų iki nerentabilių pastatų grupių, pramonės kompleksų, krantinių, geležinkelio infrastruktūros teritorijų ir kt. Tai „nepageidaujamos miesto teritorijos, kurias reikia perprojektuoti“ (Trancik, 2017: 13). Tokios erdvės atveria galimybes architektų ir urbanistų kūrybingumui, skatina ieškoti naujų urbanistinių sprendimų, kurie ne tik suformuotų apleistą teritoriją,

4

kaip atskirą vienetą, bet ir įlietų ją į bendrą miesto struktūrą ir pagerintų miesto įvaizdį. Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui ir darbui kilo XX a. pradžioje. Tuomet žemės kaina miesto centre staiga pakilo, ir daugumą pramoninių objektų teko iškeldinti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko tuščios erdvios gamybinių – jomis netrukus pradėjo domėtis loftų erdvumo, aukštų lubų ir puikios natūralios šviesos sužavėti menininkai. Tad imta kovoti už pramonės objektų išsaugojimą.

Senojo žemyno pramonės objektų panaudojimas pasireiškė po antrojo pasaulinio karo. Dauguma žmonių neteko būsto ir sugriuvusiuose miestuose buvo priversti gyventi rūsiuose, palėpėse bei sveikuose išlikusiose pramoninių objektų patalpose. Atsirado poreikis apleistų pastatų renovacijai.

Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas miestų centrų gamtinio karkaso formavimo bei pramonės Dauguma industrinių statinių buvo stengiamasi prikelti naujam gyvenimui, performuoti jų struktūrą, funkciją.

2.3. INDUSTRINIŲ TERITORIJŲ ATGAIVINIMO GALIMYBĖS Galimus teritorijos įsisavinimo būdus, pertvarkymo kryptis nusako konversijos sąvoka. Konversija suteikia teritorijai naują kokybę ir vykdo esminius teritorijos struktūros ir užstatymo morfologijos pokyčius. Pasak Pramoninių pastatų konversija gali vykti tokiomis kryptimis: 1) kai paskirtis yra atnaujinama. Tinkamas mažoms industrinėms įmonėms. Taip pat tai gali priklausyti ir nuo įmonės veiklos, jos lokacijos. Mažai tikėtina, kad pramoninė, gamybinė veikla bus tęsiama centrinėje miesto dalyje; 2) kai paskirtis keičiama išsaugant nepakitusią architektūrinę – urbanistinę išraišką. Centrinėje miesto dalyje likusi pagal paskirtį nebepelninga arba apleista pramonės teritorija gali pasakoti miesto kūrimosi, klestėjimo, jame vykusios veiklos istoriją, atspindėti tam tikrus inžinerinius, statybos bruožus. Tokiu atveju pramoninius objektus stengiamasi išsaugoti bei renovuoti. Didelė dalis pramonės teritorijų yra atnaujinamos, pertvarkomos remiantis būtent šiuo pertvarkymo būdu. Dažnai tokiose teritorijose yra įkūriami muziejai, kultūros, meno centrai, viešbučiai.

5

3) kai konversija vykdoma iš esmės keičiant situaciją, kai objektas pripažintas visiškai neatitinkančiu naujų poreikių. Tokiais atvejais senieji pastatai neretai yra griaunami, vietoje jų statomi nauji. Šiuo pertvarkymo beveik visuomet yra atsižvelgiam į aplinką ir reikalingos funkcijos teritorijoje poreikį. Yra kuriami komerciniai, visuomeniniai, gyvenamieji kompleksai (Matulevičius, Šliogerienė; 2011).

Pasak architektūrologės Aidos Štelbienės pasaulis mato kur kas daugiau teritorijos konversijos galimybių nei gyvenamoji, komercijos ar biurų funkcijos, kaip tai įprasta Lietuvoje. Buvusiose gamybinėse erdvėse kuriamos galerijos, restoranai , architektūros ar kraštovaizdžio parkai, čia rūpinamasi pabrėžti pramonės tapatybės išraišką. Didžiausią grėsmę ryšiams tarp praeities, dabarties ir ateities išsaugoti, architektūrologės nuomone kelia maksimalioji, kitaip tariant – buldozerinė konversija. A.Štelbienė įsitikinusi, kad urbanistinę miesto raidos istoriją, bent simbolinius jos ženklus, būtina išsaugoti, net jei šiandien ji mums ir neįdomi - tikėtina, kad bus įdomi ateities kartoms. (A. Štelbienė, 2004).

2.4. INDUSTRINIŲ TERITORIJŲ ĮTAKA MIESTO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI Konversijos rezultatas yra susijęs su vietovės įvaizdžio patrauklumo formavimu arba koregavimu (gerinimu).

Kai kurių elementų, turinčių įtaką įvaizdžiui, pakeisti neįmanoma (geografinės padėties, klimato, gamtinių ar kultūrinių išteklių), tačiau konversijos pritaikymo būdus apleistoje arba praradusioje reikšmę teritorijoje ir jos patrauklumo lygį galima sėkmingai pritaikyti miesto įvaizdžio patrauklumui gerinti. Viena iš priemonių, padedančių pritraukti investicijas, turistus ir užtikrinančių vietos gyventojų gyvenimo kokybę – yra būtent konvertuojamos teritorijos. Konvertuojamoje teritorijoje dažnai įkuriamos įvairesnės turizmo bei laisvalaikio paslaugos, apstu visuomeninių ir komercinių traukos objektų, diegiamos modernios pramonės šakos. Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, gausėjant įmonių mieste didėja ir darbo vietų skaičius mieste. Mažėja nedarbo problema. Gerėjant miesto įvaizdžiui yra pritraukiama ne tik daugiau gyventojų, bet ir daugiau investicijų, skatinama miesto plėtra.

Vietovės įvaizdžiui labai svarbus saugumo kriterijus, todėl neigiamą įtaką gyventojų, investuotojų ir turistų saugumui daro vietovės nusikalstamos veiklų skaičius. Nebenaudojamuose pastatuose dažnai apsigyvena

6

asocialus asmenys, todėl tokios vietos tampa pavojingos ir mažina aplinkinių teritorijų patrauklumą (Marcinkeviciūtė , Ambrasas; 2010). Todėl išsprendus apleistos teritorijos klausimą ,pagerėja ir miesto įvaizdis saugumo prasme.

Konvertuojamos teritorijos tampa naujais traukos centrais, kuriose kuriamos viešosios erdvės. Dažnai konvertuojamose teritorijoje vyksta susibūrimai, renginiai , instaliacijos ar dirbtuvės tai skatina miesto kultūros bei kūrybos plėtrą šalyje ir žmonių bendruomeniškumo jausmą.

7

3. ANALOGAI IR INOVACIJOS Analogų studijai pasirinkti analogai, kuriems taikomas industrinių teritorijų naujos pritaikymo galimybės.

Teritorijos pritaikomos naujiems poreikiams jas minimaliai keičiant ir išsaugant miesto dalies identitetą ir dvasią.

3.1. ROTERMANO KVARTALAS (Rotermann Quarter) Autorius: Alver Architects Vieta: Talinas (Estija) Metai: 2006 1.1. pav. Rotermano kvartalas

Rotermano kvartalas yra istoriškai susiklosčiusi pramoninė zona, esanti netoli miesto centro. Šis kvartalas atsirado XIX amžiuje ir pasižymėjo gamybos įmonių įvairove. XX amžiaus pabaigoje pramonė išsikėlė iš centrinių teritorijų, o Rotermano kvartalas liko apleistas ir praradęs savo funkcijas.

2003 metais prasidėjo Rotermano kvartalo atnaujinimas. Pradinio etapo tikslas buvo – išsaugoti esamą erdvinę struktūrą bei pramoninio paveldo pastatus. Rotermano kvartalas pasižymėjo keliomis unikaliomis savybėmis: ● Dideliu užstatyto tankumu - esami pastatai yra labai arti vienas kito, paliekama ne daug erdvės tarp statinių; ● Kontrastu – daugelio pastatų aukštis skiriasi, skiriasi pastatų statybos metodai, medžiagos ir estetiniai aspektai; ● Įvairove – dėl skirtingų esamų pastatų formų, dydžių ir medžiagų susidaro įvairios erdvės; ●

Paveldu - teritorijos šiaurinėje ir pietinėje dalyje didelė dalis objektų yra saugomi.

8

„Alver architects“ komanda 2006 metais pateikė tvarkymo siūlymus Rotermano kvartalo konversijai. Ši teritorija konvertuota remiantis antruoju konversijos būdu – išsaugant architektūrinę ir urbanistinę išraišką. Architektai stengėsi viešųjų erdvių sistemą ir susisiekimo tinklą kurti remiantis pastatų išsidėstytu ir esama istorine sistema.

Teritorijoje buvo vykdoma nauja statyba, daugelis pastatų buvo renovuojami, o esamos struktūros papildomos naujais objektais.

1.2 pav. 1.2.1. Erdvių sistema . 1.2.2.Saugotini pastatai + viešųjų erdvių sistema+ naujai statomi pastatai

Teritorijoje atsirado nauji pastatų kompleksai ir buvo konvertuoti seni teritorijos pastatai. Sklypo užstatymas vyko panaudojant perimetrinį įrėminimą. Ilgi pastato tūriai buvo suskaidyti į mažesnius vienetus su gatvelėmis tarp jų. Tai suteikė teritorijai jaukumo. Kiemo vidinė zona buvo skirta gyventojams ir atskirta nuo prekybinių taškų. „Alver architects“ įvedė bendrą darną kvartale: suvienodintas pastatų mastelis, proporcijos, formos, parinktos panašaus kolorito medžiagos, naujuose pastatuose naudota ta pati langų ritmika kaip ir seniau.

1.3 pav. Statomi pastatai derinami prie esamos architektūros

1.4 pav. Senų ir naujų pastatų kontrastas

9

3.2. AALST TRAGELSITE TERITORIJA Autorius: Palmbout Vieta: Alstas (Belgija) Metai: 2012-2013

1.5 pav. Aalst Tragelsite teritorijos planas

Ši buvusi pramoninė zona yra įsikūrusi šalia Dendrės upės netoli miesto centro. Teritorija yra išsidėsčiusi šaliai labai svarbių susisiekimo taškų – stoties ir automobilių žiedo, todėl sritis yra strategiškai palankioje vietoje ir lengvai pasiekiama.2012-2013 Palmbout architektų komandos tikslas savo projektu išsaugoti

esamus

monumentalius gamyklinius pastatus, tačiau pritaikyti juos naujai funkcijai. Siekta Tragel teritoriją paversti nauju traukos centru.

Projekto metu teritorija buvo padalinta į smulkesnį infrastruktūrinį tinklą, suskaidant teritoriją kvartalais. Dideli teritorijos plotai tokiu būdu buvo susmulkinti į smulkesnes dalis. Kelių ir takų sistema suteikė galimybę padalinti teritoriją zonomis. Todėl buvo išskirtos trys pagrindinės buvusios pramoninės teritorijos zonos (6 pav.): 1) šiaurinėje dalyje pastatomas pramogų ir sporto centras. Jis yra teritorijos dominantė, nes išsiskiria savo tūriu ir forma; 2) senasis pramoninių pastatų kompleksas naudojamas kultūrinei veiklai; 3) pietinėje dalyje kuriamas gyvenamasis kvartalas.

10

1.6 pav. Konvertuojamos pramoninės teritorijos zonos

Taip pat buvo numatytos teritoriją kertančio pagrindinio kelio projektavimo variacijos. Pirmas A variantas siūlė tiesti kelią arčiau pagrindinio erdvinio kanalo - mieste pagrindinės gatvės, kitas B variantas -kiek labiau atitolinti jas viena nuo kitos. Kiek vėliau buvo nuspręsta plėtoti būtent pirmojo varianto idėją.

Visi pastatai turi stačiakampio plano formą, pastatų aukštingumas ir mastelis panašus (išskyrus teritorijos dominantę). Sklypų užstatymas pagal gatve – perimetrinis. Tuščiuose teritorijos plotuose sukuriami nauji kvartalai bei panašaus dydžio ir mastelio objektai, kurie jungia senąją ir naująją architektūrą.

1.7 pav. Pagrindinio kelio tiesimo variantas : A variantas ir B variantas

11

3.3. ANDREJSALOS TERITORIJA Autorius: SIA Grupa 93, SIA Arhitektūras birojs Forma Vieta: Ryga (Latvija) Metai: 2009

1.8 pav. Andrejsalos lokacija

Vienas žinomiausių Baltijos šalių konversijos projektų tai - Andrejsalos projektas. Andrejsala yra pramoninis rajonas, kuris buvo konvertuotas į komercinį, kultūrinį ir gyvenamąjį rajoną. Ši teritorija atsirado dar XIX a. pabaigoje. Andrejsala yra išsidėsčiusi strategiškai palankioje vietoje - šalia svarbių vandens prekybos kelių, todėl XIX a įkurto uosto atsiradimas būtent šitoje vietoje nekelia didelės nuostabos. 2009 metais buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas ir pradėti plėtros darbai teritorijoje. Siekiama sukurti unikalų daugiafunkcinį verslo, paslaugų, apgyvendinimo, laisvalaikio ir pagrindinių viešųjų įstaigų (muziejų kompleksas, koncertų salė ir kt.), erdves, sukurti patrauklią susisiekimo infrastruktūrą.

Numatomas pagrindinis pusiasalio ryšys su miesto centru ir Rygos centro vidinės struktūros pildymas. Tikimasi padidinti

Andrejsala

pusiasalio

kaip

istorinio

ir

senamiesčio centro patrauklumą turistams ir verslui.

1.9 pav. Teritorijos dominantės

Teritorija turi ir saugomų objektų – jėgainė, geležinkelio stotis ir buvęs grūdų siloso kiemas. Šie pastatai kuria individualų charakterį analizuojamai teritorijai ir pabrėžia buvusį istorinį ryšį su buvusia uosto teritorija.

Pramoniniai pastatai teritorijoje veikia kaip dominantės. Visuomeninės erdvės veiks

kaip kūrybiškos ir

dinamiškos veiklos centrai bendruomenėms. Pastatuose numatomos parodų salės, vaikų pramogos, švietimo centrai, bibliotekos. Kadangi analizuojamas projektas skatina kultūros plėtrą teritorijoje, Ryga kuria visiškai

12

naują kultūrinę aplinką mieste, skatina kūrybines industrijas, todėl traukia užsienio turistus bei kapitalą.

Numatomas salos plėtimasis etapais. Teritorija turi 6 skirtingas zonas su įvairiomis charakteristikomis.

Skiriamasis zonų bruožas – dominuojantis pastatas su specifine funkcija kiekvienoje zonoje. Kalbant apie gatvių tinklo infrastruktūrą reikia paminėti, kad Andrejsaloje yra puikiai vystomi pėsčiųjų ir dviračių takais. Dėl savo daugiafunkciškumo teritorija yra labai populiari ir vertinama , nes išsaugoja pramonės ir istorijos paveldą.

3.4. BUVUSI MASKVOS PLIENO GAMYKLA Autorius: MVRDV( Nyderlandai) Vieta: Maskva (Rusija) Metai: 2014

1.10 pav. konvertuota Maskvos fabrikų teritorija

1884 metais Maskvos plieno gamyklų kompleksas buvo vienas garsiausių Rusijos revoliucijos metu.

Paskutiniais dešimtmečiais teritorija sunyko, tapo apleista ir pamiršta. Projektuotojai MVRDV nusprendė atgaivinti pamirštą teritoriją ir sukurti naują, patrauklią ir modernią kaimynystę miesto centre.

Projektuotojai remiasi dabartine stambiosios pramonės teritorijos tapatybe, todėl išsaugo teritorijoje esančius gamyklinius pastatus funkciškai pakeičiant jų paskirtį. Yra išsaugotos senos tam tikros gamyklinės detalės, teritorijos skiriamieji ir istoriniai ženklai, tokie kaip gamyklų dūmtraukiai, atviros konstrukcijos , taip pat tam tikros istorinės struktūros yra integruotos ir kituose naujuose pastatuose. Didelės gamyklos salės skaidomos į mažesnius, skirtingų dydžių blokinius segmentus. Vidinėse pastatų kiemuose ir aplink gatves atsiranda žaliosios

13

erdvės. Teritorijoje siekiama teritorijos tankinimo, darnos, kuri bus pasiekiama pastatus statant palei gatves, perimetru.

1.11 pav. Buvusios gamyklinės teritorijos istoriniai ženklai konvertuotos teritorijos kontekste

Egzistuojantis fabriko transporto žiedas bus suremontuotas ir sudarys žaliuosius koridorius su aplinkinėmis sritimis. Transporto žiedas yra atskirtis tarp reikšmingų konvertuotų fabriko teritorijos dalių, todėl šių dalių stiprinimas kuriamas gausinant žaliąsias jungtis einančias būtent per pagrindinį infrastruktūrinį kanalą. Parko dalyje bus pilna žaidimų aikštelių, sportui skirtų objektų, paviljonų. Mokyklos ir dienos centrai taip pat jungsis su parku.

3.5. KARALIAUS MINDAUGO APARTAMENTAI Autorius: UAB “Kančo studija” Vieta: Kaunas (Lietuva) Metai: 2013

1.12 pav. Rekonstruotas gyvenamųjų namų kompleksas Kaune

„Karaliaus Mindaugo apartamentai” - tai naujam gyvenimui prikeltas Lietuvos architektų suprojektuotas Kauno Pieno centro kompleksas reprezentuojantis tarpukario architektūros ir modernių sprendimų sintezę. 2005 metais gamyklai išsikėlus iš Kauno centro pastatų kompleksas tapo dar labiau apleistas ir nenaudojamas. Tad kvartalas

14

buvo rekonstruotas į gyvenamųjų namų kvartalą išsaugant seną teritorijos dvasią organiškai įliejant pastatus į esamą istorinio kvartalo kompoziciją. Vidinės komplekso erdvės suformuotos taip, kad sudarytų uždarą ir saugų kiemą. Taip pat suprojektuota ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra, kuri leidžia žmonėms ne tik grįžti į namus , bet ir leisti laisvalaikį netoli namų. Taip pat kaip žinoma Kauno Pieno centro kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tad fasadai keitėsi nežymiai, buvo išsaugomi vietos dvasią atspindintys akcentai, tačiau šiuolaikinius architektų sprendinius buvo nuspręsta pritaikyti įrengiant bendrąsias erdves, rekonstruojant stogą.

1.13-1.14 pav. išlikę Kauno Pieno centro komplekso pastatai ir jų dalys

3.6. ANALOGŲ STUDIJOS IŠVADOS Išanalizavus pasirinktus analogus galima daryti išvadą, kad apleistas buvusias pramonines teritorijas ir juose esamus pastatus galima atkurti neprarandant teritorijos istorinės praeities, apjungiant buvusios ir esamos architektūros struktūras. Industrinius pastatus prikeliant naujam gyvenimui, nepatariama remtis prieš tai pastate naudotais erdvių formavimo ar medžiagų pasirinkimo sprendimais, o atsižvelgti į šiuolaikines inovacijas bei naujausias architektūrines tendencijas.

15

4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 4.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJIMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ 4.1.1.REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Projektinis pasiūlymas rengiamas vadovaujantis urbanistinės ir architektūrinės analizės rezultatais, pateikta konkurso užduotimi, galiojančiais teisiniais ir normatyviniais dokumentais bei Biržų miesto bendruoju planu. Nagrinėjama teritorija patenka į Pv teritoriją - pramonės ir sandėliavimo zoną ( vidutinio

užstatymo

intensyvumo

paslaugų).

Teritorija skirta viso miesto ar jo rajono gyventojų aptarnavimui reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia 3.5.pav. Biržų bendrojo plano sprendinių pagrindinis brėžinys Nr. T-127

gamyba. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai - visuomeninės paskirties

teritorijos,

komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atskirųjų želdynų teritorijos. Maksimalus užstatymo intensyvumas sklypuose - 1,6 . Maksimalus užstatymo tankumas sklypuose - 70 % . Maksimalus pastatų aukštingumas - 4a/16 m.

16

4.1.2. NORMATYVINIAI IR KITI DOKUMENTAI, KURIAIS REMIANTIS PARENGTI PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI DOKUMENTO NUMERIS, ŽYMUO

DOKUMENTO PAVADINIMAS

Nr. I-1240

LR Statybos įstatymas

Nr. I-1120

LR Teritorijų planavimo įstatymas

Nr. I-301

LR Saugomų teritorijų įstatymas

Nr. I-891

LR Kelių įstatymas

Nr. I-1495

LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas

STR 1.02.09:2005

Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas

STR 1.12.06:2002

Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė

STR 1.01.02:2016

Normatyviniai statybos techniniai dokumentai

STR 1.01.08:2002

Statinio statybos rūšys

STR 1.01.03:2017

Statinių klasifikavimas

STR 1.04.04:2017

Statinio projektavimas, projekto ekspertizė

STR 2.04.01:2018

Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys

STR 2.01.01 (1):2005

Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas

STR 2.01.01 (2):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga

STR 2.01.01 (3):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga

STR 2.01.01 (4):2008

Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga

STR 2.01.01 (5):2008

Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo

STR 2.06.04:2014

Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai

STR 2.01.01(6):2008

Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas”

STR 2.01.02:2016

Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas

STR 2.01.07:2003

Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo

STR 2.09.02:2005

Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

STR 2.02.02:2004

Visuomeninės paskirties statiniai

STR 2.02.07:2012

Sandėliavimo, gamybos pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai.

STR 2.03.02:2005

Gamybos, pramonės sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas

STR 2.05.03:2003

Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai

HN 42:2009

Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“

17

4.2. PADĖTIS REGIONE Biržai – Šiaurės Lietuvos miestelis, įsikūręs tarp Širvėnos ir Kilučių ežerų. Pasižymintis ne tik turtinga istorine praeitimi, bet ir unikaliai susiformavusia

miesto

struktūra.

Biržai,

Lietuvos kontekste, yra nutolę nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Biržus galima pasiekti keturiomis pagrindinėmis kryptimis – pietuose iš Vabalninko, pietryčiuose iš Rokiškio, šiaurėje iš Skaistkalnės ir iš vakaruose esančio tarptautinio greitkelio Via Baltica, kuris jungia Lietuvą, Latviją ir Estija.

4.3.TERITORIJOS ISTORINĖS – URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS 4.3.1. MIESTO ISTORINĖ IR URBANISTINĖ RAIDA

18

XIV -XV a. Biržuose buvo žinomos dvi gyvenvietės – viena (mažesnioji) prie Agluonos upės, kita (didesnioji) - prie Apasčios, tačiau 1500 (1510-1515 m.) ir 1529-1567

m.

kilę

gaisrai

sunaikino gyvenvietes. XVI a. pab. pradėti tvenkti Agluonos ir Apasčios

upeliai.

1589

m.

miestas imtas planuoti pagal stačiakampę schemą. Į rytus nuo

pilies

išsidėstė

8

nevienodo dydžio kvartalai su kvadratine aikšte. XVII a. vid. atsiranda priemiesčiai į rytus nuo Apasčios. 1661-1662 m. suplanuota naujoji miesto dalis į pietus nuo senosios panašiais stačiakampiais kvartalais. Miestas išsiplėtė. Tačiau statybos vyko vangiai. XVIII a. pr. – XVIII a. vid.

1701 m. – miestą užėmė švedai. Miesto kvartalai atitraukti nuo tvirtovės gerokai daugiau, palikus tuščią apšaudymo lauką. Pavaizduotas gatvių tinklo ir kvartalų vaizdas akivaizdžiai pasikeitė nuo XVII a. pradžios būklės, buvo sudarkytas: po miesto sunaikinimo 1704 m. kai kurios gatvelės išnyko, o didesnių gatvių atkarpose atsirado nemažai tuščių sklypų. Pasikeitė užstatymas ir miesto vaizdas. XIX a. pr. pus. Biržai plėtėsi už Apasčios. Pasikeitė aikštės forma.

19

Galimas daiktas, kad tuo metu susijungė šalia buvusios dvi aikštes ir susidarė arba plačios, arba laužyto pavidalo gatvės pavidalas. XX a. pr. – XX a. vid.

Miestelis užėmė teritoriją iki Agluonos, upelio vakarų krante buvo matyti vos keli pastatai.

Miestelis buvo gana tvarkingai ir tankiai užstatytas. I pasaulinio karo metais miestelis beveik nenukentėjo. 1921 m. nutiestas siaurasis geležinkelis nuo Šiaulių iki Panevėžio, kurį naudojo vokiečiai

žaliavų

gabenimui,

panašiu metu ėmė vystytis ir gretimai

esanti

pramoninė

teritorija ( nagrinėjama teritorijos zona).

Biržai buvo išplėsti į

vakarus ir pietus bei turėjo gana vientisą

gatvių tinklą. Miesto

teritorija labai išsiplėtė, bet palyginus su senąja dalimi atrodė nykiai. 1925-1935 m.

Miesto vaizdo įvairovei nemažą

20

poveikį kaip ir anksčiau turėjo bažnyčių bokštai ir gana laisvas užstatymas ir gausūs želdynai. XX a. vid. per karą miestas buvo beveik sunaikintas (sugriauta apie 70% pastatų),

ypač

nukentėjo

senamiestis. XX a. pab. 1965 m. užstatyta teritorija ne tik gerokai padidėjo,

bet

ir

sutankėjo.

Neužstatytas liko tik senosios miesto dalies branduolys, kuriame buvo numatyta formuoti miesto centrą. Miestas buvo plečiamas į rytus,

statomi

daugiaaukščiai

Apasčios upės rytų pusėje. Miesto centre

statomi

pramoniniai

objektai. Neužpildomos kvartalų struktūros.

Miesto

kraštuose

plečiami sodybinio užstatymo kvartalai.

21

4.3.2. NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS ISTORINĖ - URBANISTINĖ RAIDA 1921

m.

nutiestas

siaurasis

turėjo

reikšmės

geležinkelis

pramoninės teritorijos atsiradimui.

Greta jo ėmė vystytis pramoninė teritorija. Ši teritorija - viena seniausiu

miesto

kontekste

(išskyrus pirmąjį Biržų alaus cechą, kitoje Agluonos upės pusėje, veikusį jau 1686 m.).

Nagrinėjamoje teritorijoje 1925 m. įsikūrė

„Lietūkio

“

fabrikas

(neišlikęs), o po metų ir pieno perdirbimo įmonė. Plečiantis Biržų miestui ir didėjant užstatymo intensyvumui,

pramoninis

rajonas, anksčiau buvęs miesto pakraštyje, darė vis didesnę įtaką priartėjusioms urbanizuotų teritorijų centrų dalims ir laikui bėgant tapo neintegruotu vienetu miesto plano struktūroje.

22

4.4.GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS 4.4.1.MIESTO GAMTINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMAS

Biržų miestas yra įsikūręs tarp Širvėnos ir Kilučių ežerų. Nuo Širvėnos ežero teka dvi pagrindinės miesto upės – Apaščia ir Agluona, pagal kurias telkiasi pagrindinės miesto žaliosios erdvės. Miškingų teritorijų ir intensyviai/ekstensyviai naudojamų želdynų daugiausia pastebima prie Širvėnos ir Kilučių ežero pakrančių miesto pakraščiuose. Upių ir ežerų pakrančių želdynai formuoja vidinio miesto žaliojo rato struktūrą, tačiau jo potencialui atsiskleisti trukdo nesutvarkytos upių pakrančių teritorijos.

4.4.2. NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS GAMTINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMAS

23

Aplink pramonės teritoriją želdynai išsidėstę palei upes tarpusavyje jungdamiesi ir sudarydami bendrą sistemą.

Krantinės, kur yra daugiausiai želdynų nesutvarkytos, didžioji dalis žaliųjų erdvių nėra įprasmintos, nėra dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros. Neišnaudoti žalieji pakrantės plotai nesijungia prie esamų intensyviai naudojamų želdynų.

4.5.SUSISIEKIMO SISTEMOS VERTINIMAS

Nagrinėjamą teritoriją iš visų pusių supa stambiausios miesto arterijos. Reprezentatyviausi įvažiavimai į miestą yra keliai nuo Pasvalio ir nuo Germaniškio. Miesto centre yra autobusų stotis. Šalia analizuojamos pramoninės

24

teritorijos esantis siaurukas šiuo metu neveikia. Galima teigti, kad Biržų miesto pasiekiamumas gana skurdus, vietinė infrastruktūra irgi išvystyta gan menkai, vietiniai miesto autobusai važinėja retai.

4.6.EISMO INTENSYVUMO VERTINIMAS MIESTE

Horizontaliai teritorijai išsidėsčiusios gatvės yra gan aktyvios bet kamščiai jose nesusidaro. Projektuojama teritorija yra gan aktyviame susisiekimo mazge. Visos pagrindinės miesto arterijos supa nagrinėjamą pramoninę teritoriją , todėl ši zona turi didelį potencialą tapti Biržų miesto pocentriu aptarnaujančiu miesto dalį už Apaščios upės.

25

4.7. ESAMO SKLYPŲ STRUKTŪROS VERTINIMAS

2.1. pav. 1922 m. projekte numatytų kvartalų ir sklypų ribos

2.2. pav. 1946 m. kvartalai ir sklypų ribos.

1922 m. projekto metu teritorijoje buvo nutarta vystyti tvarkingą kvartalų struktūrą su horizontaliais ryšiais per upę ir taip stiprinti teritorijos potencialą miesto atžvelgiu. Tačiau po II pasaulinio karo matoma, kad horizontalieji ryšiai teritorijoje nebuvo vystomi.

2.3. pav. Šiandieninės kvartalų ir sklypų ribos

26

4.8.TERITORIJOJE ESANČIŲ PASTATŲ AUKŠTINGUMO IR UŽSTATYMO VERTINIMAS 4.8.1.PASTATŲ AUKŠTINGUMO VERTINIMAS

Biržų centrinė miesto dalis yra gana stambaus mastelio, vyrauja 3-4 aukštų pastatai. Miesto centro pietinėje dalyje vyrauja tipiniai daugiabučiai gyvenamieji namai. Aukščiu, masyvumu ir tūrine išraiška jie turi sąryšį su greta esančiomis pramoninėmis zonomis ir už upės esančia buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija, kurioje daugiausiai vyrauja 3-4 aukštų pastatai. Miesto centro ir šalia esančių industrinių teritorijų aukštingumas kontrastuoja ir išsiskiria iš visame mieste daugiausiai vyraujančių sodybinių 1-2 aukštų gyvenamųjų namų.

4.8.2.PASTATŲ UŽSTATYMO VERTINIMAS

27

Senamiesčio dalyje vyrauja perimetrinis užstatymas. Tolstant nuo centro perimetrinį užstatymą keičia laisvas užstatymo tipas. Pieno perdirbimo teritorijai būdingas laisvas užstatymo tipas, kuris buvo vystomas kompleksiškai, tačiau šiandien dauguma pastatų čia apleisti, lokacinis teritorijos potencialas miesto atžvilgių nėra tinkamai išnaudotas, tad viduryje miesto atsiveria urbanistinė dykra, kuri trukdo komunikuoti miesto centrui su už geležinkelio esančiu gyvenamuoju rajonu. Nagrinėjama teritorija išsidėsčiusi tarp sodybinio užstatymo ir apleistos stoties teritorijos.

4.9. SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

Didžiausia ekonominės ir socialinės infrastruktūros sankaupa pastebima centrinėje miesto dalyje. Abipus nagrinėjamos teritorijos gausu švietimo įstaigų (mokyklų, darželių ir kt.), kurios pažymi jos galimą perspektyvų pramonės teritorijos išnaudojimą.

28

4.10.DABARTINĖ SITUACIJA NAGRINĖJAMOJE TERITORIJOJE

29

Analizuojama teritorija izoliuota tvorų ir atitvarų. Dėl to teritorijoje nutrūksta arba nesusidaro vertikalūs ir horizontalūs ryšiai ,kurie stiprintų teritoriją su jau esamu miesto centru. Taip pat aptvertos teritorijos prieigose yra susiformavę pėsčiųjų takai ir automobilių stovėjimo aikštelės.

4.11.ESAMŲ PASTATŲ VERTINIMAS 4.11.1.ESAMŲ PASTATŲ BŪKLĖ IR VERTĖ

Nagrinėjamoje teritorijoje dauguma pastatų yra prastos arba labai prastos būklės. Teritorijoje yra ir vidutinės bei geros būklės pastatų, kuriuose veikia tam tikros paslaugos, yra sandėliuojami gaminiai ar prekės.

Nagrinėjamoje teritorijoje ir jos prieigose yra į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų. Tai siaurojo geležinkelio atkarpoje esantys pastatai. Pastatai raudonų plytų, XX a. vid. statybos. Buvusiame pramonės

30

rajone taip pat pastebima raudonų plytų pastatų, tačiau daugelis jų tinkuoti, yra tūriškai teritorijos identitetui svarbių pastatų, tokių kaip pieninės ar grūdų sandėliavimo pastatai. Vertingus pastatus ar jų dalis patartina išsaugoti įtraukiant juos į naujai projektuojamų pastatų struktūrą ir stengiantis išsaugoti industrinės teritorijos vietinę dvasią.

4.12.URNAISTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS

.

Aplink miesto dominantes yra suformuotos viešosios erdvės, kurių daugiausia yra susitelkę miesto centre pagal pagrindinę Vytauto gatvę. Ten yra suformuota gana tvarkinga kvartalų struktūra su užstatymo suformuotomis gatvių išklotinėmis. Nesuformuotos urbanistinės erdvės vyrauja greta Apaščios ir Agluonos upės bei aplink

31

neišnaudotą geležinkelio teritoriją. Nagrinėjama pieninės teritorija yra iš abiejų pusių apsupta nesuformuotų teritorijų, kurios apriboja jos galimybes ir potencialą. Taip pat aplink vyrauja chaotiška kvartalų struktūra su nesuformuotomis gatvių išklotinėmis.

4.13. ANALIZĖS IŠVADOS IR ĮŽVALGOS

2.4 pav. Išvadinės schemos. 1.Vidinis miesto žaliasis ratas. 2. Vertikalių ryšių stiprinimas. 3.Erdvių įvairovė.

Biržų miesto planinės funkcinės struktūros pagrindą sudaro branduolys – miesto centras su aplink koncentruota gyvenamąja teritorija. Siekiant sklandaus ir funkcionalaus naudojimo, esamą struktūrą tikslinga papildyti miesto lokaliais centrais. Istoriškai susiformavusios miesto struktūros sklandumui grėsmę kelia pramonės teritorijos, esančios prie miesto centrinės dalies. Būtina įvertinti jų poreikį, galimybes pertvarkyti.

32

Nagrinėjama teritorija turi visas perspektyvas egzistuoti kaip miesto pocentris, nes yra apsupta reikšmingų miesto gatvių arterijų , aplink yra pakankamai socialinės ir ekonominės infrastruktūros objektų. Teritoriją būtina skaidyti kvartalais ir padalinti teritoriją į smulkesnį infrastruktūrinį tinklą. Nagrinėjamoje pramoninėje teritorijoje būtina formuoti susisiekimo sistemą, ypač stiprinti horizontaliuosius ryšius per upę, taip skatinant teritorijos jungtis su centro teritorijomis.

Siekiant atgaivinti šią pramonės teritorijos dalį būtina įveiksminti pramonės rajono prieigas - pakrantės ir buvusio siaurojo geležinkelio zonas. Neišnaudoti žalieji pakrantės plotai galėtų būti prijungti prie esamų intensyviai naudojamų želdynų ir sudaryti stiprų nenutrūkstamą miesto gyventojus bei svečius traukiančia struktūra – miesto žaliąjį ratą.

Teritorijoje yra vertingų ir teritorijos identitetą išreiškiančių pastatų, kurie sėkmingai galėtų būti panaudoti kaip kultūriškos ir dinamiškos veiklos centrai bendruomenėms su suformuotomis viešosiomis erdvėmis.

5. TERITORIJOS SUTVARKYMO PASIŪLYMAI 5.1. TERITORIJOS SUTVARKYMO SOCIAINĖ, EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ PROGRAMA 5.1.1. SOCIALINĖ PROGRAMA Pagrindinis socialinės programos tikslas - rekonstruojamą apleistą buvusios pieno perdirbimo įmonės teritoriją su šalia esančia grūdų sandėliavimo teritorija paversti traukos centru ir tarsi sukurti “miesto mieste įvaizdį”, kuris būtų pritaikytas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių poreikiams. Teritoriją rekonstruoti numatoma trimis etapais.

Pirmuoju etapu numatomas rekonstruoti pieninės pastatas kuris yra labai prastos būklės. Didžiąją pastato dalį numatyta nugriauti ir pritaikyti pastatą daugiafunkcinio centro paskirčiai. Viešojoje erdvėje prie daugiafunkcinio centro būtų formuojamos ir poilsio zonos, žaidimų aikštelės, patogus nusileidimas neįgaliesiems.

Taip pat pirmuoju etapu tvarkoma ir krantinės teritorija, esanti priešais daugiafunkcį centrą. Per šią teritoriją eina pagrindinis ryšys, jungiantis planuojamą teritoriją kitame krante esančia centrine miesto dalimi.

33

Krantinę galima suskirstyti į dvi zonas. Viena iš jų numatoma daugiau visuomeninio pobūdžio, kita labiau lokalesnio, miesto gyventojų poreikius tenkinančio pobūdžio. Visuomeninio pobūdžio zonoje numatomas daugiafunkcis centras, greta kurio formuojamas parkas su vietinėmis augalų rūšimis. Antrojoje, lokalaus pobūdžio, zonoje numatomi smulkesnio mastelio pastatai su centrine viešąja erdve. Čia numatoma labiau mažmeninė prekyba Antruoju etapu numatoma rekonstruoti grūdų sandėliavimo teritoriją. Sklypas - komercinės paskirties.

Jame numatoma vieną iš grūdų rezervuarų rekonstruoti į viešbučio paskirtį, kitą - į amfiteatrą. Taip pat formuoti pagrindinį ryšį komerciniais/ gyvenamais pastatais. Krantinėje numatoma įrengti greitai išrenkamus ir surenkamus sezoninius pastatus, kuriuose vasaros metu būtų galima gyventi. Taip pat krantinėje įrengiama prieplauka, kur galės priplaukti nedideli laiveliai, bus galima vykdyti vandens pramogas.

Trečiuoju etapu siekiama sutvarkyti geležinkelio teritoriją paverčiant ją žaliąją zona, kuri bus padalinta į aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio zonas, su galimybe suformuoti alėją laikinais paviljonais, kuriuose numatoma galimybė užsiimti smulkia prekyba. Taip pat šiuo etapu baigiami formuoti gyvenamieji kvartalai, sudarant sąlygas įsikurti jaunoms šeimoms su vaikais. Kiemų vidinės zonos atskiriamos nuo greta esančių aktyvių susibūrimo taškų.

5.1.2. EKONOMINĖ PROGRAMA Vienas iš pagrindinių projekto aspektų – „miesto mieste” suformavimo idėja. Pagrindinis šios idėjos tikslas sukurti sąlygas įsikurti jaunoms šeimos su galimybe dirbti netoli namų. Teritorijoje numatomi visuomeninės, komercinės, paslaugų ir kt. paskirties pastatai . Norint suteikti mūsų teritorijai satelito įvaizdį, numatoma išsaugoti pramoninės teritorijos charakterį, kiek įmanoma mažiau kardinaliai keičiant teritorijos įvaizdį, o stengiantis pritaikyti funkcijas prie esamo susiformavusio silueto. Taip pat vystyti tiek pėsčiųjų tiek dviračių takus, plėtoti paslaugų sektorių, kad funkcijos nebūtų orientuotos tik į gyventojus, bet ir į miesto svečius (viešbučiai, poilsio zonos ir pan.) Naujų darbo vietų kūrimas galėtų pritraukti jaunas šeimas. Naujai atkuriama teritorija ne tik būtų patraukli žmonėms, bet ir neštų ekonominę naudą. Numatomas aktyvus atsinaujinančių energijos šaltinių

34

naudojimas, siekiama, kad buvusi pieno perdirbimo įmonės zona būtų ergonomiška bei draugiška aplinkai. Kaip pavyzdžiui ant viešbučio, amfiteatro, daugiafunkcinio meno centro stogų numatyti saulės kolektoriai, o viešbučio fasaduose, terasose įrengiamos šviesai jautrios žaliuzės, kurios reaguoja į pastato aplinkos šviesumą ir reguliuoja šviesos patekimą į patalpas.

5.1.3. EKOLOGINĖ PROGRAMA Vienas iš svarbiausių ekologinės programos tikslų - gerinti pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo infrastruktūrą keičiamoje teritorijoje, nes miesto mastu teritorija neturi geros infrastruktūros. Papildžius miestą nauja infrastruktūra sumažėtų oro bei akustinė tarša, mažėtų automobilių naudojimas. Ekologinės programos įgyvendinimui naudojama atsinaujinanti saulės energija – ant pastatų montuojami saulės kolektoriai. Taip pat saulės kolektoriais numatoma apšviesti ir rekonstruojamos teritorijos alėjas. Taip pat teritorijoje numatoma išsaugoti kiek įmanoma daugiau esamų želdynų ir esamus želdynus papildant naujais.

5.2. TERITORIJOS FUNKCINĖ IR ERDVINĖ SUTVARKYMO IDĖJA

3.1.pav. Idėjinės schemos. „Miesto mieste“ vizija

Apleistas pramoninis rajonas miesto teritorijoje šiuo metu nefunkcionuoja. Teritorijos atsiribojimą nuo veiksnių miesto dalių dar labiau veikia gretimos sritys. Vakaruose teritorija ribojasi su neveikiančiu siaurojo geležinkelio kompleksu, o rytuose - su nesutvarkyta ir apleista krantinės teritorija. Norint sumažinti atskirtį ir paversti pramoninį rajoną funkcionalų, nutarta įgyvendinti tvarkymo koncepcijas ir gretimoms - siaurojo geležinkelio bei

35

pakrantės- teritorijoms bei matyti miesto dalies viziją platesniu mastu. Vertikalių ryšių stiprinimu, žaliojo vidinio miesto rato kūrimu, naujų viešųjų erdvių ir funkcijų įdiegimu siekėme įgyvendinti miesto mieste idėją ir sukurti ne tik lokalų miesto centrą gyventojams, bet ir visuomeninį centrą ir lankytiną miesto dalį svečiams su viešųjų erdvių įvairove. Buvusioje pieno perdirbimo įmonės teritorijoje ir jos prieigose sukuriamos naujos darbo vietos, atsiranda naujų pramogų, visuomeninių ir komercinių pastatų, kurie traukia į miestą investicijas, pelną bei jaunus žmones ieškančius darbo ir jaukios gyvenamosios aplinkos. Sustiprinus vertikalius ryšius tiek per upę, tiek link geležinkelio perteklinių teritorijų, neužstatytose zonose planuojamas naujų sklypų formavimas ir gyvenamųjų kvartalų kūrimas. Gyvenamieji būstai pritaikomi jaunoms šeimoms su jaukiomis vidinių kiemų erdvėmis. Naujai suformuoti gyvenamieji kvartalai ir naujai planuojamas miesto centras įsitraukia į numatomą vidinį miesto žaliąjį ratą, apimantį pakrantės teritorijas. Prisijungiama prie senojo geležinkelio vietoje planuojamos žaliosios jungties, vedančios link Širvėnos ežero.

3.2. pav. Pagrindinė sutvarkymo pasiūlymo erdvinė jungtis

36

3.3.Sutvarkymo pasiūlymo koncepcijos brėžinys

3.4. pav. Aksonometrinis sutvarkymo teritorijos ir joje numatomų funkcijų vaizdas.

37

TVARUMAS IR TERITORIJOS IDENTITETO IŠSAUGOJIMAS Teritorijoje patys svarbiausi siektini principai – tvarumas ir pramoninės teritorijos dvasios išsaugojimas.

Siekiama, kad pastatai tausotų resursus, aplinką, būtų akcentuojamas dėmesys į žmonių gerovę, projektavimas remtųsi ekologiniais sprendimais, pasirinkant atitinkamas medžiagas, energetinius sprendimus, atliekų valdymo politiką ir kt.

Taip pat siekiama, kad teritorija neprarastų savo industrinės dvasios. Teritorijoje išsaugomos gamyklinės detalės, skiriamieji istoriniai ženklai, tokie kaip atviros konstrukcijos, tūrinė išraiška. Atnaujinamų ir naujai projektuojamų pastatų fasadų ritmika, dinamika, medžiagos, per daug nenutolsta nuo jau esamų pastatų meninės fasadų išraiškos. Išraiškingiausių teritorijos tūrinių elementų proporcijos nekeičiamos, tačiau naujai projektuojamuose pastatuose siekiama smulkaus mastelio ir tūrinių elementų skaidymo smulkesniais vienetais, norint suteikti aplinkai jaukumo.

5.3. PASIŪLYMO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI Visos nagrinėjamos teritorijos plotas – 142672,7 m2

3.6. pav. Etapų schema

38

1 etapas - Buvusios pieno perdirbimo įmonės ir krantinės tvarkymas su numatoma jungtimi per upę 1 ETAPO TERITORIJOS BENDRI TECNO-EKONOMINIAI RODIKLIAI Rodiklio pavadinimas

Kiekis

Teritorijos plotas

90000 m2

Naujai projektuojamų pastatų užstatymo plotas

4737,4 m2

Esamų pastatų užstatymo plotas

2533,6 m2

Dangų plotas

20627,31 m2

Želdynų plotas

37758,5 m2

Siūlomas aukštingumas

iki 16 m.

2 etapas - Grūdų sandėliavimo teritorijos tvarkymas 2 ETAPO TERITORIJOS BENDRI TECNO-EKONOMINIAI RODIKLIAI Rodiklio pavadinimas

Kiekis

Teritorijos plotas

11706,2 m2

Naujai projektuojamų pastatų užstatymo plotas

1363,1 m2

Esamų pastatų užstatymo plotas

1760,3 m2

Dangų plotas

4527,1 m2

Želdynų plotas

4055,7 m2

Siūlomas aukštingumas

iki 16 m.

39

3 etapas - Gyvenamųjų kvartalų formavimas abipus pieno perdirbimo teritorijos 3 ETAPO TERITORIJOS BENDRI TECNO-EKONOMINIAI RODIKLIAI Rodiklio pavadinimas

Kiekis

Teritorijos plotas

40966,50 m2

Naujai projektuojamų pastatų užstatymo plotas

11307,4 m2

Esamų pastatų užstatymo plotas

2021,1 m2

Dangų plotas

12734,2 m2

Želdynų plotas

14903,8 m2

Siūlomas aukštingumas

iki 20 m.

5.4. PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Teritorijos tvarkymo pasiūlyme numatyti ir aplinkosauginiai sprendimai. Pagal ES miestų aplinkos politiką teritorijoje skatinama taikyti novatorišką požiūrį į judumą miestuose, darnią statybą, energijos vartojimo efektyvumą ir miestų biologinės įvairovės išsaugojimą.

Nagrinėjamoje teritorijoje diegiama pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyta infrastruktūra. Tokiu būdu mažinama oro ir triukšmo tarša ir jos poveikis žmonių sveikatai, ekosistemoms ir biologinei įvairovei.

Teritorijoje naujai projektuojamuose ir esamuose pastatuose naudojamos ekologiškos sudėties ir ekologiškai pagamintos statybinės bei apdailos medžiagos. Statybinių medžiagų ekologiškumas yra nustatomas vertinant jų poveikį aplinkai žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo ir šalinimo procesuose. Tokioms medžiagoms pagaminti išeikvojama mažiau energijos, jos ilgaamžiškos ir tinkamos perdirbti ar natūraliai sunykstančios.

Pastatų stogai pritaikomi elektros gamybai – ant stogų montuojamos saulės baterijos.

40

Buvusioje pramoninėje teritorijoje numatoma atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema. Teritorijoje optimizuojamas surinkimo punktų tinklas, individualūs namų ūkiai aprūpinami individualiais surinkimo konteineriais. Įrengiami žaliųjų atliekų kompostavimo punktai, į kuriuos gyventojai gali atgabenti sodų ir panašias atliekas.

Taip pat teritorijoje numatoma didinti žaliosios infrastruktūros sistemos pajėgumus. Kurti sodus, parkus, planuoti žaliųjų stogų sprendinius. Naujose žaliosiose zonose planuojama skatinti biologinę augalų įvairovę.

5.5. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS Projekto rėmėjų gaminiai ir produktai naudojami nagrinėjamos Biržų pramoninio rajono teritorijos lauko ir vidaus aplinkoje. Pėsčiųjų takams, dviračių ir riedučių takams bei formuojamoms aikštėms naudojamos UAB „Betono mozaika“ trinkelės. Parenkamos trinkelės be nuožulų. Numatomos dviejų tipų grindinio trinkelės: stačiakampės grindinio trinkelės GTB 2-6 (200x100x60 mm) bei kvadratinės grindinio trinkelės GTB 9-6 (198x198x60 mm).

Numatomi trinkelių atspalviai – natūralaus akmens (Nr. 501 ir Nr. 503). Aplinkos elementams akcentuoti naudojamos senamiesčio grindinio trinkelės GT 19-6A (118x118x60mm) ir GT 19-6B (178x118x60mm) su apvalintomis kraštinėmis (galimas raštų ir ornamentų formavimas). Numatoma senamiesčio grindinio trinkelių spalva – geltona. Mažosios architektūros elementai, tokie kaip lauko šiukšliadėžės ir dviračių stovai, pasirinkti iš „Isort“ kolekcijų. Taip pat iš „Isort“ siūlomų mažosios architektūros elementų naudojami kelių skirtingų dizainų perdirbto aliuminio ir medžio suoleliai. Spalvinis koloritas – juodi ir pilki atspalviai. Iš „Renson“ gaminių naudojami

41

mažesnio aukštingumo lauko apšvietimo stulpeliai (325x120x82mm). Naudojami rėmėjų gaminiai pateikiami lentelėje (3.7.pav.)

3.7.pav. Lauko aplinkoje naudojamų gamintojų gaminių lentelė

42

Pirmuoju etapu tvarkomos pieninės teritorijos pastatų stogams naudojamos Technonicol rėmėjų čerpės (Country – indiana). Rekonstruotos pieninės pastato fasadą numatoma dengti Equitone (Tectiva – TE 20) fasadinėmis plokštėmis.

Aplinkiniams, naujos statybos, komerciniams pastatams naudojami Velux stoglangiai. Šių pastatų raudoną tematiką padėtų išryškinti Cedral „Thrutone“ (Russet) fasadams ir stogams tinkamos 60x30 plokštės.

Pakrantės nagrinėjamoje teritorijoje (pirmuoju etapu tvarkomoje teritorijoje) stogams ir fasadų apdailai naudojami Eternit rėmėjų gaminiai. Naujai projektuojamų pastatų apdailai naudojamos fibrocementinės plokštelės. Pasirenkama rombo, smailiabriaunio rombo ir dvigubo dengimo plokštelės. Numatoma rombo ir smailiabriaunio rombo dengimo plokštelių spalva - tamsiai mėlyna. Dvigubo dengimo plokštelėms pritaikoma smėliniai ir šviesiai pilki atspalviai. Teritorijoje jau esamų pastatų stogai uždengiami „Eternit banga” stogo lakštais. Aukštų bangų reljefas stogui suteikia elegantiškumo ir tvarkingumo įspūdį. Pasirenkami klasikinės raudonos ir nedažyti lakštai. Taip pat fasaduose naudojamos Equitone (tectiva ir linea) fasadinės plokštės.

Pasirenkamos pilkų, smėlinių ir rausvų fasadinių plokščių atspalviai. Nedidelio aukštingumo pastatuose numatomi Velux „Premium” stoglangiai ir stoglangiai su papildomais vertikaliais langais. Gaminių spalva ir išmatavimai parenkama individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno pastato fasadinių medžiagų spalvinį suderinamumą. Teritorijoje taip pat montuojamos ir Renson aliuminio karkaso pavėsinės „Camargue” su stoge įmontuotomis varstomomis žaliuzėmis.

Antruoju etapu tvarkomoje teritorijoje numatomas komercinės/ gyvenamosios paskirties kompleksas. Gamintojų gaminiams pritaikyti pasirinktas vienas iš grūdų sandėliavimo pastatų, kurio erdvę numatoma paversti amfiteatru. Amfiteatrui ši erdvė pasirinkta dėl itin erdviškai išraiškingos vidinės erdvės. Amfiteatro vidaus sprendiniams naudojami StS rėmėjų gaminiai. Sceną numatoma projektuoti iš modulinių surenkamų grindų.

Naudojami Prolyte StageDex grindų moduliai, turintys montuojamus Easy Frame C rėmus, kurie reguliuos scenos aukščius. Scena galės būti transformuojama priklausomai nuo renginio tipo. Apšvietimo sistemoms numatoma naudoti Ovation H-55WW fiksuotų pozicijų prožektorius. Kėdės numatomos 5050 Minisport arena modelio. Akustikos gerinimui naudojamos akustinės plokštės, sugeriančios / atspindinčios garsą. Gaminių spalvos gali būti tikslinamos priklausomai nuo norų ir pageidavimų.

43

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. UAB Urbanistika, 2014. Biržų miesto bendrasis planas.

2. Trancik, R. 2017. Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos. VGTU leidykla: Technika, Vilnius.

3. K. Matulevičius, J. Šliogerienė 2011. Industrinių teritorijų konversija : užsienio šalių praktika. 14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ 2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys.

4. K. Šešelgis, 1996. Miestų raida : sąlygos ir rezultatai. VGTU leidykla: Technika, Vilnius.

5. J. Vanagas, 2003. Miesto teorija. Vilniaus dailės akademijos leidykla.

6. D. Marcinkevičiūtė, G.Ambrasas,2010. Apleistų karinės paskirties teritorijų konversija. Mokslas Lietuvos ateitis.

7. A. Štelbienė, 2004. Pranešimas: Pramonės teritorijų konversijos ir jų tapatybės. Konferencija „Pramonės zonų konversijų galimybių studija“

44