Ateities link (KTU)

Ateities Ateities Ateities Ateities Ateities Komanda: Karolis Lasys Gediminas Viliūnas Kristina Podinskaitė Fausta Adomaitytė Vadovas: Martynas Marozas

Link Link Link Link Link

Turinys 1. Pre-tekstas 2. Analogai 3. Erdvė 4. Sprendimai 5-6. Teritorija 7-11. Pavilionai 12-19. XOVER 20. Samatos 21. Produkcija 22. Reglamentai 23. Literatūra 24. Planšetas

Pre-Tekstas Kodėl Biržai ir ką mes darom?

Pasirinkome Biržus kaip miestą su gilia istorija ir dideliu, bet, mūsų manymu, neišnaudotu potencialu. Šiuo metu Biržai, kaip ir dauguma Lietuvos regionų, kenčia nuo greitai besitraukiančios populiacijos ir ekonominės stagnacijos.

Tai, iš vienos puses, yra ganėtinai, keista, bet, iš kitos, visiškai suprantama.

Kodėl tai keista? Šiuo metu matoma, kad vyksta antra suburbinizacijos banga - kai žmonės išsikelia iš miestų į priemiesčius, ieškodami komfortabilesnės, labiau asmeniškos, kokybiškybiškesnės gyvenamosios erdvės.

Tai yra keista, nes visi šie žmonės įsikuria tik už miesto ribose esančiuose ar naujai sukurtuose populiacijų centruose, labai retas žmogus išsikelia į jau esančia gyvenviete (aplinkinius miestelius ar kaimus).

Taip pat, bendrai paemus, atstumai ir laikas, kuri mes praleidžiame važiuodami į darbą, auga, sugaišti virš 1-2 valandų važiuojant į darbą gali greitai patapti norma.

Kodėl miesteliai bei rajonai neauga? (arba kodėl tai nėra keista.)

Mūsų manymu pagrindinė problema yra ta, kad šie naujakuriai vis tiek priskiria save prie “Vilniečių” ar “Kauniečių”, t.y. nors jie fiziškai gyvena už miesto jų pačių gyvenimas verda mieste.

Kol kas mūsų rajonai bei mažesni miesteliai negali pasiūlyti to, ka gali didmiesčiai ir klausimas ar kada nors galės.

Kas tada lieka?

Iš vienos puses galima taikytis prie didžiųjų populiacijos centrų - vystyti susiekimo infrastruktūrą, gerinti kelius, mažinti žemės kainas ir t.t., kad didmiesčių gyventojai persikeltu į periferinius miestelius.

Bet tai dažniausiai neatneša daug naudos, taip yra nes šie žmonės neša pagrindinę ekonominę nauda ten, kur dirbą ir praleidžia savo laiką, tom gyvenvietem, kuriose jie gyvena, atitenka tik maža dalis naujakurių leidžiamo kapitalo.

Kodėl Biržai?

Mes pasirinkom Biržus nes galvojom, kad galim išbandyti alternatyvą praeitoje pastraipoje apibudintam scenarijui.

Biržų geografinė padetis yra labai stipri - Lietuvos ir Latvijos didieji populiacijos centrai yra pasiekiami per 1-2 valandas, kas yra gan daug, bet krenta į naujųjų normų ribas.

Biržai, kaip miestas, yra gerai prižiūrėti bei šiuo metu turi daug galimų veiklų, kurios galetų įtraukti naujakurius į miesto gyvenimą.

Potencialas yra, kol kas trūksta yra konkrečios priežasties, kodėl keltis į Biržus - mes bandysim šią priežastį sukurti.

Analogai Ieškant analogų šiam projektui praejom pro daug pavyzdžių. Norėdamas apibendrinti mūsų idėjas, pasirinkau tris, kurie apibriežia 3 kertines vertybes, kurias išsikėlėm analizės metu: 1. Ole Scheeren - Vertical Village Atvirumas - atvirumas sukuria humanitišką aplinką.

2. COBE - Karen Blixens Plads Harmonija - saryšis tarp žmogiško ir gamtiško turi būti lygus.

3. HHD_FUN - Heavenly Water Service Center Sąsaja - Architektūra nėra daroma vakume, ji turi kalbėti su savo aplinka, o ne virš jos.

1

3

2

Erdvė Pasirinkom industrinę teritoriją (3 teritoriją), esančią šalia Agluonos upės. Ši teritorija ilgą laika priklausė Pieno Žvaigždėm, bet dabar stovi apleista. Ši teritorija labai patogi vystimui nes stovi tarp dviejų judriausių Biržų gatvių (Respublikos g. ir Kęstučio g.), kurios miestą sujungia su kitais, bei jungia Biržų periferinius rajonus su centru.

Kęstučio g.

Siauras is Geležin ke

lis

Agluonos upė duoda šiai teritorijai susiekima su Širvenos ežeru bei jo gamtiniu draustiniu, vienu iš stipriausiu Biržų bruožu, ir nuo jos matoma Biržų pilis - Biržų simbolis.

Nors oficialiai tai nėra Biržų miesto centro dalis, centras yra pasiekiamas per kelias minutes pėsčiom.

Viešojo transporto jungtis yra iš Kęstučio g. pro ten važiuoja miesto viešasis transportas bei stoja tarpmiestiniai autobusai.

Upes gilumas pakankamas, kad praplauktu motorinės valtys, tai duoda ir alternatyvu transporto varianta į teritoriją. Šiuo metu neaptvertose teritorijos dalyse susiformavo neplanuotas parkas - vietiniai čia vedžioja šunis, krantinės - populiari susirinkimo vieta, daug žvejų.

Netoli yra istorinės reikšmės objektas - siaurasis geležinkelis, kuris galėtų šia teritorija sujungti su aplinkiniais miestais bei Panevežiu.

Teritorijos riba

Respublikos g.

Sprendimai Mes sudarėm 3 žingsnių teritorijos vystymo strategija, bei dar kelis tolimesnius pasiūlymus miestui.

1. Viešos erdvės suformavimas Prieš darant didelius pokyčius reik pasiruošti aplinką. Mūsų pasirinkta teritorija tam gerai tinka, nes ji kertasi su pagrindiniais miesto keliais, yra šalia centro, kas garantuoja paprasta susiekima su aplinkiniais rajonais bei didelius žmonių srautus.

Pirmiausia reiktų pradėti nuo parko formavimo, kas užduotų plėtimosi konturus, sudarytų malonią aplinka bei sukurtu traukos tašką.

Iš pradžių tai būtų skirta lokaliems gyventojams - tai būtų nauja rinkimosi, ramaus ir aktyvaus laisvalaikio erdvė, kuri nesikirstu su labiau į pramogas ir pažinimą orientuotu miesto centru.

2. “Smulki” pradžia Norint pritraukti didesnius verslus į regioną pirma reik pradėti nuo mažesnių, lokalių verslų, kurie generuotu žmonių srautus bei išorinį susidomėjima.

Tam siūlom šioje teritorijoje įkurti Biržų LEZ - Laisvąją Ekonominę Zona Šioje zonoje įkurtiems verslams būtų taikomos tam tikros mokesčių lengvatos bei gan mažas nuomos mokėstis.

Tai pritrauktų lokalius gyventojus kurti verslus bei kitus verslus keltis iš aplinkinių teritorijų. Šiem naujiem verslam būtų pastatyti pavilionai, kurie nesikirstu su parko aplinka bei būtų

permatomi lokaliems gyventojams, kas sukurtu dar didesnį susidomėjimą.

3. Centras Kai atsiras stiprus lokalus susidomėjimas bei pakankami žmonių srautai - atsiras ir susidomėjimas iš stambesnių žaidėjų.

Biržai yra už valandos kelio nuo Rygos, apie 45 min nuo Panevežio bei apie dvi valandas nuo Kauno.

Tai nėra dideli atstumai, kas pasirodytu patogu didesnėms įmonės bei jų darbuotojams, plius žemės ir nuomos kainos čia yra ženkliai mažesnės negu paminėtuose miestuose.

Kad ši potencialą pažaboti mes suprojektavom dinamiškas verslo erdves šioje teritorijoje - XOVER. Kai Biržuose atsirastų šie verslai - atsirastų ir naujas gyventojų prieaugis, kuris toliau skatintų miesto augimą, ekonomini, kultūrini vystimasi bei ištrauktų jį iš išnykimo gniaužtų.

4. Pasiūlymai miestui Kai visa tai bus įvykdyta, reiktu fokusuotis į dvi sritis - laisvalaikį bei švietimą.

Miesto centras galėtų prisiimti daug stipresnį vaidmenį kaip miesto kultūrinio gyvenimo širdis (galėtų atsirasti meninkų studijų, barų mažų parkelių, restoranų), kuo labiau tai bus koncentruota - tuo didesnis bus susidomėjimas lokaliu gyvenimu. Taip pat dauguma naujakuriu bus jaunos šeimos, kurioms labai svarbu švietimo kokybė, todėl reiktu daug investuoti į mokyklų kokybės kelimą.

Teritorija Erdvė formuojasi aplink upę kaip pagrindinę ašį. Visur palei upės krantą yra sudaroma žalia zona.

Funkciniai objektai (pavilionai ir verslo centras) yra atskiriami zalios vidurio zonos, kuri sukuria priešinę upei, horizontalią erdvės formavimo aksioma.

Tiltai pratęsia jau esančias Rotušės ir Gimnazijos g. taip suformuodami patogesnę jungti tarp miesto centro ir likusio rajono.

Verslo centras atsistoja sklypo šiaurės-vakaruose.

Taip nešešeliuojama žalioji zona bei upe, pastatas gauna tiesioginę jungti su gatve ir veikia kaip vartai į likusią teritoriją.

TILTAS

Teritorija Judėjimas visur vyksta žaliosiose zonose palei upės krantą, kiti sklypo objektai atskyla nuo pagrindinės judėjimo kripties kaip šakos.

Tai sudaro labai paprasta ir suprantamą erdvės planą.

Pavilionai Paupio pavilionai seka upės vaga ir sukuria panoramini sedėjima, kuris atskleidžia visą upės grožį.

Panorama atsiveria ir iš paviliono vidaus dėl panaudotų fasadinių langų.

Patys pavilionai yra integruoti su taku ant stogo, todėl nenutraukiamas pėsčiųjų judėjimas palei krantą bei sukuriama stebėjimo aikštelė, kuri galėtų būti išnaudota atsisėdimui.

Pavilionuose galėtų iskiurti viskas nuo kaviniu iki mažų ofisų - perdangas laiko gelžbetonio kolonų konstrukcija, kuri užtikriną laisvą vidaus planą.

Kuriant pavilijonų dizainą mes norėjom, kad jie susilietu su upės ir žemės tėkme, taip įsiliedami į aplinką ir leisdami gamtai, žaliai Biržų aplinkai užimti pagrindinio veikėjo poziciją.

PRODUCED BY AN AUTODESK STUDENT VERSION

Pavilionas 1:200 Pavilionas pavaizduotas su vienu pavyzdiniu išdėstymu.

ĖL RAMPOS)

3

1

2

PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA

EILĖS NR.

PAVADINIMAS I A GRUPĖS KOMPLEKSAS

1 2 3

BENDRA LAISVALAIKIO ERDVĖ KAVINĖ DVIRAČIŲ NUOMA

ĖL RAMPOS)

Paviliono Fasadai 1:200 PRODUCED BY AN AUTODESK STUDENT VERSION FASADAS 4-1 M1:200

MEDŽIAGIŠKUMAS PAVADINIMAS

MEDŽIAGA

BETONAS

PRODUCED BY AN AUTODESK STUDENT VERSION

MEDŽIAGIŠKUMAS PAVADINIMAS

MEDŽIAGA

BETONAS

FASADAS 1-4 M1:200

MEDŽIAGIŠKUMAS PAVADINIMAS

MEDŽIAGA

BETONAS

FASADAS A-D M1:200

MEDŽIAGIŠKUMAS PAVADINIMAS

MEDŽIAGA

BETONAS

PRODUCED BY AN AUTODESK STUDENT VERSION

PRODUCED BY AN AUTODESK STUDENT VERSION

FASADAS D-A M1:200

Verslo Centras XOVER Šis pastatas buvo kurtas atsižvelgiant į sklypo industrinius elementus bei Biržų industrinę praeitį.

Jis pasiima paprastą industrinės architektūros elementą - X formos plieninę laikančiąją struktūrą, jį pastato kaip pagrindinį elementą ir išdidina iki futuristiško mastelio, taip parodant tėkmę ateites link.

Pats pastatas sudarytas iš dviejų perslinktu tūriu.

Grindų plotas - 7230m2, pastatas skirtas 600-700 žmonių.

Stogas - želdintas ir prieinamas visuomenei.

Vidaus planas - laisvas.

Jis gali būti keičiamas pagal to aukšto savininkus perstumiant prie kolonu tvirtinamas modulinas pertvaras.

Fasadai 1:500

5619.2910

5499.9979

5376.0310

5623.9584

5499.9979

5499.9979

5499.9065 5499.9065 6154.1777 5159.7289

118277.4603 5185.9652

5562.9679

5437.0278 5835.2223

5164.7480

5499.9979

5499.9979

5821.0637

5178.9363

6438.4601

Pirmas aukĹĄtas 1:650 8300.1792 9432.4368 8490.6248 53752.7170 9097.1727 8979.7653 9052.5382

5619.2910

5499.9979

5376.0310

5623.9584

5499.9979

5499.9979

5499.9065 5499.9065 6154.1777 5159.7289

118277.4603 5185.9652

5562.9679

5437.0278

5835.2223

5164.7480

5499.9979

5499.9979

5821.0637

5178.9363

6438.4601

Antras aukĹĄtas 1:650 8300.1792 9432.4368 8490.6248 53752.7170 9097.1727 8979.7653 9052.5382

5619.2910

5499.9979

5376.0310

5623.9584

5499.9979

5499.9979

5499.9065 5499.9065 6154.1777 5159.7289

118277.4603 5185.9652

5562.9679

5437.0278 5835.2223

5164.7480

5499.9979

5499.9979

5821.0637

5178.9363

6438.4601

Trecias aukĹĄtas 1:650 8300.1792 9432.4368 8490.6248 53752.7170 9097.1727 8979.7653 9052.5382

Vidaus apdaila Šildymas Vandentiekis Nuotekos Karštas vanduo Elektra Vėdinimas Bendra suma

Samatos

Nr.1

551538,7 220615,5 55153,87 55153,87 55153,87 330923,2 220615,5 5515386,80

Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5

(bendrastatybiniai darbai) Krantinės įrengimas Upės prieigų valymo, gilinimo darbai Aplinkotvarka Lauko inžineriniai tinklai Iš viso:

333993,25

30000

363993,25

113250,00

113250,00

5500

5500

8023,4 52682,44 513449,09

8023,4 52682,44 543449,09

30000

Daugiafunkcinio pastato suvestinis statybos kainos apskaičiavimas: Statybos objektų, darbų ir išlaidų aprašymas III. Statinių ir jo dalių statyba bei įrengimas 1. Daugiafunkcinio pastato statyba Viso III Viso II-III IV. Projektavimas ir inžinerinės paslaugos Projektavimo darbai 5% Viso IV: Viso II-IV: VI. Rezervas Užsakovo rezervai 15.00% Viso VI: Viso II-VI:

Statybos montavimo darbai

Kaina, EUR Įrenginiai

Kitos išlaidos

Iš viso (su PVM)

5802120

60000

5862120

5802120 5802120

60000 60000

5862120 5862120

5802120

5802120

60000

60000

293106

293106

293106 293106

293106 6155226

923284

923294

923284 1216390

923294 7078510

Daugiafunkcinio pastato objektinė sąmata: Sudaryta pagal 2020.03 kainas

Lokalinės sąmatos Nr.

Lokalinės sąmatos pavadinimas

Nr.1

Esamų pastatų griovimas Daugiafunkcinis pastatas (bendrastatybiniai darbai) Aplinkotvarka Lauko inžineriniai tinklai Iš viso:

Nr.2 Nr.3 Nr.4

Skaičiuojamoji kaina su PVM (EUR) Statybos Įrenginiai Viso su PVM montavimo darbai 220164,88 220164,88 5515386,80 47404 19164,4 5802120,08

6000

5575386

6000

47404 19164,4 5862120,08

Lokalinė sąmata Nr. 1 Esamų pastatų griovimas Išlaidų aprašymas Griaunami pastatai

Lokalinė sąmata Nr.1 Paviljonas (bendrastatybiniai darbai)

Lokalinė sąmata Nr.3 Aplinkotvarka

Sudaryta pagal 2020.03 kainas

Tūris, m3 7228

Kaina, m3/EUR 30,46

Bendra suma, EUR 220164,88

Aplinkotvarka Automobilių stovėjimo aikštelė Pėsčiųjų takai Želdiniai

Plotas 450

Kaina, EUR 32944,5

220 330 Bendra suma:

10430,2 4029,3 47404

Konstrukcijos Pamatai Sienos Perdangos Stogo danga (plokščioji)

Lokalinė sąmata Nr.4 Lauko inžineriniai tinklai Lauko inžineriniai tinklai Elektra Ryšių linijos Vandentiekis Nuotekos

Ilgis, m 45 30 60 55 Bendra suma:

Kaina, EUR 2205,45 676,5 6490,8 9791,6 19164,4

Pavilijono suvestinis statybos kainos apskaičiavimas Sudaryta pagal 2020.03 kainas

Statybos objektų, darbų ir išlaidų aprašymas III. Statinių ir jo dalių statyba bei įrengimas 1. Daugiafunkcinio pastato statyba Viso III Viso II-III IV. Projektavimas ir inžinerinės paslaugos Projektavimo darbai 7% Viso IV: Viso II-IV: VI. Rezervas Užsakovo rezervai 15.00% Viso VI: Viso II-VI:

Statybos montavimo darbai

Kaina, EUR Įrenginiai

Kitos išlaidos

Iš viso (su PVM)

513449

30000

543449

513449 513449

30000 30000

543449 543449

513449

513449

30000

30000

38041

38041

38041 38041

38041 581491

87224

87224

87224 125265

87224 668714

Kitos medžiagos Stiklas su karkasu Gelžbetonis Įvairi

Kaina, EUR 220615,5 1047923 606692,5 441230,9 220615,5 661846,4 551538,7 275769,3 551538,7 220615,5 55153,87 55153,87 55153,87 330923,2 220615,5 5515386,80

Lokalinė sąmata Nr.2 Krantinė Išlaidų aprašymas Gelžbetoninių arba plieninių polių sienelė, smėlio užpilas, viršutinis gelžbetoninis anstatas, 75 m

Sudaryta pagal 2020.03 kainas

Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5

Lokalinės sąmatos pavadinimas Paviljonas (bendrastatybiniai darbai) Krantinės įrengimas Upės prieigų valymo, gilinimo darbai Aplinkotvarka Lauko inžineriniai tinklai Iš viso:

Skaičiuojamoji kaina su PVM (EUR) Statybos Įrenginiai Viso su PVM montavimo darbai 333993,25

30000

113250,00

113250,00

5500

5500

8023,4 52682,44 513449,09

8023,4 52682,44 543449,09

30000

Lokalinė sąmata Nr.1 Paviljonas (bendrastatybiniai darbai) Konstrukcijos Pamatai Sienos Perdangos Stogo danga (plokščioji)

363993,25

Kitos medžiagos Monolitinis betonas Gelžbetonis Įvairi

Kaina, EUR 113250

Lokalinė sąmata Nr.3 Upės prieigų valymo, gilinimo darbai Išlaidų aprašymas Upės prieigų valymo, gilinimo darbai

Kaina, EUR 5500

Sustambinta lokalinė sąmata Nr.4 Aplinkotvarka

Pavilijono objektinė sąmata: Lokalinės sąmatos Nr.

Išlaidų aprašymas Pamatai Sienos Perdangos Stogo danga Pertvaros Grindys Langai Durys Vidaus apdaila Šildymas Vandentiekis Nuotekos Karštas vanduo Elektra Vėdinimas Bendra suma

Kaina, EUR 20039,6 33399,33 40079,19 30059,39 3339,933 16696,66 46759,06 20039,6 10019,8 43419,12 10019,8 6679,865 5579,865 6679,865 20039,6 3339,933 3339,933 13359,73 333993,25

Išlaidų aprašymas Pėsčiųjų takai Želdiniai

Lokalinė sąmata Nr.2 Daugiafunkcinis pastatas (Bendrastatybiniai darbai) Konstrukcijos Pamatai Sienos Perdangos Stogo danga (plokščioji)

Išlaidų aprašymas Pamatai Sienos Perdangos Stogo danga Išorės apdaila Pertvaros Grindys Langai Durys Vidaus apdaila Šildymas Vandentiekis Nuotekos Karštas vanduo Elektra Viryklė Vonios kambarys Vėdinimas Bendra suma

Kitos medžiagos Monolitinis betonas Gelžbetonis Įvairi

Plotas, m2 110 230 Bendra suma:

Kaina, EUR 5215,1 2808,3 8023,4

Sustambinta lokalinė sąmata Nr.5 Lauko inžineriniai tinklai Elektra Ryšių linijos Vandentiekis Nuotekos

Ilgis ,m 110 100 153 160 Bendra suma:

Kaina, EUR 5391,1 2255,00 16551,54 28484,8 52682,00

Produkcija Pavilionai:

Verslo Centras:

Baltic Master Komercines serijos oro kondicionieriai.

Baltic Master Šaldymo įranga, kondicionieriai.

Betono Mozaika Vėjos bordiūrai, trinkelės, takų danga.

Hydro Building System Curtain wall.

Hexing Electric AMI Meter.

Jung Jungikliai.

Jung KNX SISTEMA.

Schneider electric Įkrovimo stotelės.

Schneider Electric Atstumo ir buvimo jutikliai.

Schomburg Statybinės medžiagos.

Sklypas: Betono mozaika Kokybiškai stovėjimo aikštelei įrengti buvo pasirinkta „BETONO MOZAIKOS“ trinkelės ir trinkelės akliesiems ir silpnaregiams.

Isort Teritorija pritrauks daugybe žmonių, kurie leis savo laisvą laiką šalia upės arba vedžios savo augintinius, taigi norint užtikrinti švarą mieste parinkome kompanijos „ISORT“ produktus: talpą rūšiavimui „Kite“ bei paprasta, bet modernią „Regent dog waste“.

Ronesa Kompanija „RONESA“ buvo pasirinkta teritorijos aplinkai tvarkyti ir ją apželdinti.

SFS Tvirtinimo detales.

Technocol Žalias stogas.

Velux Langai, žaliuzės.

Reglamentai - STR 2.01.01(2): 1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrine sauga - STR 2.01.01(3): 1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga - STR 2.01.01(4): 2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga - STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo - STR 2.01.01(6): 2008 Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas - STR 2.03.01: 2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms - STR 2.09.02: 2005 Šildymas, vedinimas ir oro kondicionavimas - STR 2.01.07: 2003 Pastatų vidaus ir išores aplinkos apsauga nuo triukšmo - STR 1.01.08: 2002 Statinio statybos rušys - STR 1.01.03: 2017 Statinių klasifikavimas

Literatūra Kevin Lynch The Image of the City Laikoma miestų dizaino alamanachu, ši knyga mums padėjo tiksliai nustatyti šios teritorijos dizaino principus ir naratyvą.

Jane Jacobs The Death and Life of Great American Cities Ši knyga padėjo išsigryninant problemą bei kaip ją išspręsti.

Tai humanistinio dizaino iškelimas, pateikiamas kaip modernaus miestų planavimo kritika, verčianti pamąstyti apie šiuolaikines urbanistines problemas iš kitokios perspektyvos.

Martynas Marozas

Ateities Link

Kontekstas

Sprendimas

Industry 4.0

Reikia neneigti, kad Biržams, kaip ir likusiems Lietuvos rajonams, šiuo metu nėra geriausi laikai.

Mūsų manymu, norint atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į praeiti ir kodėl susiformavo modernūs Biržai.

Kaip tai padaryti Biržuose?

Populiacijos traukimasis, sulėtėjusi ekonomika, darbo vietų trūkumas - tik kelios iš daugelio problemų, vedančių link to, ką galima pavadinti Rajonų Mirtimi.

Nors Biržai turi Magdeburgo teisę turi nuo 1589 metų (pirmą kartą paminėti dar anksčiau - 1455 metais), pagrindinis populiacijos prieaugis įvyko per industrializaciją.

Fabrikam reikėjo žmonių, todėl Lietuvos agrarinė liaudis pradėjo judėti į urbanistinius centrus.

Biržai stiprų statusą pasiekė XXa. pirmoj pusėj, kai mieste veikė fabrikas “Siūlas” bei daug kitų industrija grįstų įstaigų ir tik stiprėjo iki Sovietų Sąjungos griuties.

Biržai yra kiek geresnėje situacijoje negu daugelis išlaikomi gilios istorijos, vis dar gyvybingos pramonės bei patogios vietos, kuri sudaro salygas geram tarptautiniam susisiekimui, bet, žiūrint į statistika (tarp 2001 - 2020 populiacija susitraukė 36%), ateitis atrodo nyki.

Klausimas Siuo metu atrodo neišvengiama, kad Lietuvos rajonai paseks Dodo pavyzdziu, bet ar tikrai nėra sprendimo šiai problemai?

Ką galima padaryti, kad neįvyktų tai, kas neišvengiama - Rajonų Mirtis?

Kritimas pradėjo vykti po nepriklausomybės atgavimo, nuo tol populiacija nukrito iki apytiksliai 10 954 ir per ateinančius 30 metų (iki 2050), jeigu kritimas liks toks pat, Biržai susitrauks iki priešindustrinio gyventojų skaičiaus (4413 žmonės). Šis traukimasis ivyko dėl tos pačios priežasties, dėl kurios Biržai taip išaugo XXa. pradžioj - urbanizacijos. Žmonės juda ten, kur yra darbo, dėl to vienintelis būdas Biržams vėl augti yra palikti savo industrinę praeiti ir žengti, kaip ženge didieji Lietuvos populiacijos centrai, į paslaugų pramonės sferą.

Verslo centras XOVER - koncepcinė vizualizacija

Teritorijos vaizdo koncepcija

Šioje zonoje įkurtiems verslams būtų taikomos tam tikros mokesčių lengvatos bei gan mažas nuomos mokėstis.

Mūsų strategija tokia: 1. Viešos erdvės suformavimas Prieš darant didelius pokyčius reik pasiruošti aplinką.

Mūsų pasirinkta teritorija tam gerai tinka, nes ji kertasi su pagrindiniais miesto keliais, yra šalia centro, kas garantuoja paprasta susiekima su aplinkiniais rajonais bei didelius žmonių srautus.

Pirmiausia reiktų pradėti nuo parko formavimo, kas užduotų plėtimosi konturus, sudarytų malonią aplinka bei sukurtu traukos tašką.

Iš pradžių tai būtų skirta lokaliems gyventojams - tai būtų nauja rinkimosi, ramaus ir aktyvaus laisvalaikio erdvė, kuri nesikirstu su labiau į pramogas ir pažinimą orientuotu miesto centru.

2. “Smulki” pradžia Norint pritraukti didesnius verslus į regioną pirma reik pradėti nuo mažesnių, lokalių verslų, kurie generuotu žmonių srautus bei išorinį susidomėjima.

Tam siūlom šioje teritorijoje įkurti Biržų LEZ - Laisvąją Ekonominę Zona

Tai pritrauktų lokalius gyventojus kurti verslus bei kitus verslus keltis iš aplinkinių teritorijų. Šiem naujiem verslam būtų pastatyti pavilionai, kurie nesikirstu su parko aplinka bei būtų permatomi lokaliems gyventojams, kas sukurtu dar didesnį susidomėjimą.

3. Centras Kai atsiras stiprus lokalus susidomėjimas bei pakankami žmonių srautai - atsiras ir susidomėjimas iš stambesnių žaidėjų.

Biržai yra už valandos kelio nuo Rygos, apie 45 min nuo Panevežio bei apie dvi valandas nuo Kauno.

Tai nėra dideli atstumai, kas pasirodytu patogu didesnėms įmonės bei jų darbuotojams, plius žemės ir nuomos kainos čia yra ženkliai mažesnės negu paminėtuose miestuose.

Kad ši potencialą pažaboti mes suprojektavom dinamiškas verslo erdves šioje teritorijoje.

Kai Biržuose atsirastų šie verslai - atsirastų ir naujas gyventojų prieaugis, kuris toliau skatintų miesto augimą bei ištrauktų jį iš išnykimo gniaužtų.

Paupio pavilionas - koncepcinė vizualizacija

Teritorijos koncepcinis išdestymas