13. VGTU - Ledo arena Tauragėje

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

LEDO ARENA TAUREGĖJE

Guoda Rimkutė, Af – 15/1

Vilnius, 2019

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

TURINYS 1.

2.

ĮVADAS ................................................................................................................................ 5 1.1

LEDO ARENOS POBŪDIS ............................................................................................ 5

1.2

TIKSLAS IR PRIEŽASTYS ........................................................................................... 5

ANALITINĖ DALIS .............................................................................................................. 7 2.1

ISTORINĖ ANALIZĖ..................................................................................................... 7

2.1.1 Miesto raida ................................................................................................................. 7 2.1.2 Kultūros paveldas ........................................................................................................ 8 2.1.3 KAREIVINIŲ TERITORIJA ....................................................................................... 9 2.2

DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMAS.................................................................................. 9

2.2.1 BENDRASIS PLANAS ............................................................................................... 9 2.2.2 SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS ......................................................................... 10 2.2.3 KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR KULTŪROS PAVELDAS ........................ 11 2.3

SKLYPO ANALIZĖ ..................................................................................................... 13

2.3.1 MIESTO IR SKLYPO PADĖTIS ŠALIES IR REGIONO ATŽVILGIU .................... 13 2.3.2 DOMINUOJANČIOS FUNKCIJOS .......................................................................... 15 2.4.3 AUKŠTINGUMAS ................................................................................................... 16 2.4.4 SRAUTAI ................................................................................................................. 17 2.4.5 GAMTINIS KARKASAS .......................................................................................... 18 2.4.6 RELJEFAS ................................................................................................................ 19 2.4.7 IŠVADOS ................................................................................................................. 20 2.4.8 FOTOFIKSACIJOS ................................................................................................... 21 2.4.9 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS .............................................................................................. 23 2.5

ANALOGŲ STUDIJA .................................................................................................. 24

2.5.1 LENTPARK/ SCHULITZ ARCHITEKTEN .............................................................. 24 2.5.2 ICE RINK OF LIEGE / L'ESCAUT ARCHITECTURES + BE WEINAND .............. 28 2.5.3 TALLINN ARENA / KADARIK TÜÜR ARHITEKTID ........................................... 31

2

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.4 CENTRO DEPORTIVO EN ALCAZAR DE SAN JUAN / ROJO/FERNANDEZSHAW

34

2.5.5 ICE RINK IN BERN / IPAS ARCHITECTS ............................................................. 37 2.5.6 ZAMET CENTRAS / 3LHD ...................................................................................... 40 2.5.7 ANALOGŲ IŠVADOS.............................................................................................. 44 3.

PROJEKTINĖ ARCHITEKTŪRINĖ DALIS ....................................................................... 45 3.1

NUMATOMA PASTATO PROGRAMA ...................................................................... 45

3.2

SITUACIJOS URBANISTINĖ CHARAKTERISTIKA ................................................ 48

3.2.1 Sklypo vieta ............................................................................................................... 48 3.2.2 Situacijos analizė ....................................................................................................... 48 3.2.3 Sprendinio idėja urbanistiniu kontekstu...................................................................... 49 3.2.4 Urbanistiniai plano sprendiniai................................................................................... 49 3.2.5 Funkcinių ryšių modelis ............................................................................................. 50 3.2.6 Architektūrinio sprendimo koncepcija ir idėja ............................................................ 50 4.

KONSTRUKCINĖ DALIS................................................................................................... 51 4.1

KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO BENDRIEJI DUOMENYS ............................... 51

4.2

KONSTRUKCINĖ SCHEMA ....................................................................................... 51

4.2.1 Pamatai ...................................................................................................................... 51 4.2.2 Pastato išorės sienos................................................................................................... 51 4.2.3 Gelžbetoninės kolonos ............................................................................................... 52 4.2.4 Tarpaukštinės perdangos ............................................................................................ 52 4.2.5 Nelaikančiosios vidinės atramos ................................................................................ 52 4.2.6 Grindys ant grunto ..................................................................................................... 52 4.2.7 Stogo denginys .......................................................................................................... 53 4.3

ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI .................................................................... 53

4.3.1 Mechaninis patvarumas ir partovumas ....................................................................... 53 4.3.2 Gaisrinė sauga ........................................................................................................... 53 4.3.3 Higiena, sveikta, aplinkos sauga ................................................................................ 53 4.3.4 Naudojimo sauga ....................................................................................................... 54 3

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 4.3.5 Apsauga nuo triukšmo ............................................................................................... 54 4.3.6 Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas ............................................................... 54 5.

INŽINERINIŲ SISTEMŲ DALIS ........................................................................................ 54 5.2

INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO BENDRIEJI REIKALVIMAI ............... 54

5.3

REIKALAVIMAI PATALPŲ MIKROKLIMATUI ...................................................... 55

5.3.1 Vėdinimas ................................................................................................................. 55 5.3.2 Lietaus vandesn surinkimo sistema ............................................................................ 56 IŠVADOS ..................................................................................................................................... 56

4

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

1. ĮVADAS 1.1 LEDO ARENOS POBŪDIS Ledo čiuožykla atneša džiaugsmą visai bendruomenei ir žavi galimybe skrosti skersai užšalusio ledo. Dėl šios priežasties nelabai senai atsirado sporto šaka kaip ledo ritulys, dailysis čiuožimas ir dabar sparčiai populiarėjantis kerlingas.

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 m. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 31 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Mėgėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 m. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje. Šaldymo technologijų vystimasis XIX a. Pabaigoje daugeliui žmonių suteikė galimybe šiam sportui plėstis dar labiau. Šiandien, naudojant pažangesnes technologijas ir geresnę izoliaciją medžiagų, kurios leidžia efektyviau naudoti energiją, galima bet kurus pasaulyje pastatyti veikiančia ledo areną.

Ledo arena yra specialus pastatas, kuris turi būti kruopščiai ištirtas. Projektas turėtų apimti patyrusių statybos bendrovių patarimus taip pat techninės priežiūros ir techninės priežiūros specialistai, kad jie taptų perspektyvūs.

Moksliškai įrodyta, kad užsiimant bendrais pomėgiais, kurie buria žmones kartu, didėja bendruomeniškumas. Socialiniai susibūrimai šiandien atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, tad labai svarbu, kad žmonės, turintys panašių interesų, galėtų susiburti. Iš verslo perspektyvos, ledo arena suteikia galimybę gauti pajamų, nes čiuožyklą galima eksploatuoti ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

1.2 TIKSLAS IR PRIEŽASTYS Baigiamajam bakalauro darbui pasirinkta tema – Ledo arena Tauragėje. Šio darbo tikslas – sukurti pastatą, kuris taptų miesto gyventojų traukos centru tenkinančiu žmonių poreikius, ugdytų socialinę bendruomenę ir skatintų žmogų dalį savo laisvo laiko praleisti aktyviai. Taip pat projektuojant remtis tvarios architektūros sprendimais. Suprojektuoti pastatą panaudojant naujausius architektūros projektavimo principus, tendencijas bei panaudoti modernias technines priemones, užtikrinančias aukštą energetinę klasę, kuri būtų siektina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad pastatas kiek įmanoma labiau būtų integruotas į miesto urbanistinį ir gamtinį kontekstą, kad jis „prigytų“ ir taptų neatsiejama miesto dalimi.

5

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Priežastys lemiančios tokio pastato svarbą miestui: Tauragės sportininkai norėdami gauti kvalifikuotas treniruotes priversti vykti į kitus miestus. Ledo arenos atsiradimas situaciją palengvintų ne tik tauragiškiams bet ir sportininkams iš aplinkinių miestų ir miestelių. Be to ledo arenoje galėtų vykti varžybos, kurias iš tribūnų stebėtų vietiniai gyventojai. Taip pat moderni ledo arena galėtų pritraukti naujų sporto mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tokios paskirties pastatas keltų Tauragės miesto prestižą, o Lietuvoje daugiau žmonių galėtų profesionaliai užsiimti dailiuoju čiuožimu ledo ritulio sportu.

Kuriant šį projektą, siekiama atsižvelgti į išsakytus gyventojų poreikius, išanalizuoti numatytojo sklypo aplinką, atrasti perspektyvius sprendimus ir pritaikyti juos esamai situacijai.

Darbo eiga: 

Susitikimas su miesto atstovais ir miesto, bei sklypo apžiūrėjimas gyvai



Vietovės analizė



Analogų ir literatūros šaltinių studija



Koncepcijos / Idėjos formulavimas



Sprendinių ieškojimas ir pagrindimas

6

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

2. ANALITINĖ DALIS 2.1 ISTORINĖ ANALIZĖ 2.1.1 Miesto raida Tauragės miestas pradėjo formuotis gana seniai - miesto pietiniame pakraštyje, Dauglaukio kaime, lokalizuotas senkapis, laikomas vienu seniausių Nemuno deltos kultūros laidojimo paminklu. Tauragės gyvenvietė įsikūrė XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje rytiniame Jūros upės krante prie senojo kelio iš Žemaitijos į Prūsiją, ėjusio per Jūros brastą. Šis kelias buvo pagrindinė ir dvaro, ir nuo jo 2 km nutolusio miesto ašis. Manoma, kad tuomet Tauragės gyvenvietė buvusi linijinio plano. Miesto augimą sustabdė Šiaurės karas, jis sudegė 1780 m. ir 1782 m., didelė dalis pastatų buvo sunaikinta per 1815 m. ir ypač per 1836 m. gaisrus. Po pastarojo gaisro įvyko esminis lūžis miesto plėtotėje – nusprendus Tauragę atstatyti tuščioje teritorijoje abipus naujojo Rygos–Tilžės plento, buvo parengtas miesto planas (2 pav., arch. V. Ritšelis), suteikęs jam stačiakampės struktūros bruožų. Senasis savaimingai susiklostęs gatvių tinklas buvo sujungtas su stačiakampiu naujuoju. Miestas sparčiai augo, atsirado dviaukščiai mūriniai pastatai: paštas, Tauragės pilis, valdžios įstaigų pastatas. Pastačius mūrinę evangelikų liuteronų bažnyčią, mūrinę sinagogą (1857 m.) ir medinę katalikų bažnyčią (1860 m.), Bažnyčios gatvė tapo miesto kompozicine ir semantine ašimi, nors įgyvendinus 1836 m. planą pagrindine gatve tapo Tilžės-Rygos plentas (S. Dariaus ir S. Girėno g.). Šalia naujosios pagrindinės gatvės buvo pastatyta pašto stotis, muitinė, pasienio įgulos cerkvė.

Pirmojo pasaulinio karo metu pro Tauragę buvo nutiestas geležinkelis, bet po 1915 m. gaisro mieste išliko tik keli pastatai. Tačiau XX a. tarpukario laikotarpyje Tauragė tapo apskrities centru, miestas sparčiai atsikūrė, buvo įvesta dalinė nuotėkų ir 1 pav. Tauragės miesto planas 1827 m.

vandentiekio sistema, įrengtas gatvių apšvietimas, pradėta kurti miesto poilsio zona. Miestas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą - buvo sugriauta daugiau nei keturi penktadaliai jo pastatų.

Sovietiniame laikotarpyje Tauragė buvo intensyviai plėtojama: užstatyta antroji turgaus aikštė, pastatyta visuomeninių, pramonės, daug tipinių daugiabučių ir

2 pav. 1836 m. miestelio plėtimo projektinė

individualių gyvenamųjų pastatų. Žymiai pakito

schema (archit. Ritšelis) 7

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė susiklosčiusi erdvių struktūra, sumenko senųjų pastatų vaidmuo. Pastaraisiais metais pastatyta naujų pastatų, rekonstruota daugelis pastatų miesto centre.

2.1.2 Kultūros paveldas Tauragės miesto architektūros paveldas gana gausus. Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktų statinių tarpe architektūrine verte išsiskiria istorizmo laikotarpio neorenesansinė Tauragės pilis (1850 m. muitinės, etapo pastatas, perstatytas į kalėjimą), neoromaninės ir klasicizmo architektūros bruožų turinti Tauragės katalikų Švč. Trejybės bažnyčia (pav. 3) (1904 m., iš dalies atstatyta 1932 ir 1943 m.) bei XX a. tarpukario laikotarpio objektai: Geležinkelio stotis (1927 m., arch. E. A. Frykas), Šaulių namai (1933 m., arch. K. Reisonas), Banko pastatas (1935 m., arch. A. Funkas, M. Songaila). Švč. Trejybės bažnyčia, stovinti sudegusios antrosios medinės katalikų bažnyčios vietoje, iki šiol tebėra viena pagrindinių kompozicinių Tauragės miesto centro dominančių.

Architektūrine verte pasižymi ir į Kultūros vertybių registrą neįtraukti sakralinės architektūros objektai – liuteronų evangelikų Martyno Mažvydo bažnyčia bei stačiatikių cerkvė. Vienbokštė istorizmo ir klasicizmo bruožų turinti Martyno Mažvydo bažnyčia (1843 m., arch. K. Gregotovičius) yra svarbi miesto erdvinės kompozicijos dominantė. Jos monumentali ir griežta architektūra siejasi su Prūsijos sakralinės mūro architektūros tradicija. Savitos architektūros yra ir stačiatikių cerkvės pastatas (past. 1933 m., arch. J. Bistromas; rekonstr. 1989 m., arch. V. Efimovas).

3 pav. Katalikų bažnyčia. Prieš 1909 m.

Tauragės dvaro sodyba yra už dabartinių Tauragės miesto ribų numatomoje jo plėtros zonoje. Dvarvietei suteiktas

archeologinės vietos statusas. Ji yra praradusi didžiąją dalį aplinkos, formos, medžiagos ir paskirties autentiškumo. Įkūrus vadinamąjį Taurų karinį miestelį, sunaikinta dvaro sodybos erdvių struktūra, sovietų kariuomenės nuniokoti ir nugriauti dvaro rūmai, daugelis kitų pastatų. Tebėra išlikę atskiri dvaro laikotarpio pastatų: gyvenamojo namo, avidžių, sodininko tvarto-daržinės, kitų ūkinių statinių fragmentai.

Gana gerai išlikę mūrinio kumetyno, sodininko namo pastatai.

8

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.1.3 KAREIVINIŲ TERITORIJA Sklypas, kuriame projektuojama ledo arena ir teritorija apink jį yra kvartale, kuriame seniau buvo kareivinių miestelis. Šiuo metu tai apleista teritorija su naujais nesiformuojančiomis gatvėmis, asfaltuotais keliais ir šaligatviais.

Iki Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. ten buvo Valerijanovo dvaras, sudėtinė Tauragės dvaro dalis. Tuomet tai dar buvo atskiras nuo miesto kaimas – Valerijanava. Paskui gyvenvietei suteiktas Visbutų vardas.

1934 m. tame gale, kur dabar renovuoti bendruomenės namai ir statomas baseinas, buvo pastatytos kareivinės ir įkurtas Lietuvos kariuomenės 7-asis kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkas. Tame dalinyje buvo ir kalėjimas. 1940 m. visi kareivinių pastatai bei ginklai atiteko okupacinei kariuomenei, ir po Antrojo pasaulinio karo kareivinėse įsikūrė tarybiniai kariai.

2.2 DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMAS 2.2.1 BENDRASIS PLANAS

4 pav. iš Tauragės miesto bendrojo plano. Teritoriniai reglamentai Vizbutai tai besiformuojantis, šiuo metu nelabai tankiai apgyvendintas, rajonas besiribojantis su miesto administracine riba, kurią ateityje planuojama plėsti. Į rytus nuo Vizbutų yra stadionas, vakarinėje pusėje šalia Jūros upės numatomi rekreacinės ir gyvenamosios mažaaukštės statybos objektai. Pačiuose Vizbutuose numatoma komercinių ir gyvenamųjų mažaaukštės statybos objektų, taip pat nedidelis plotas komercinių ir pramonės – sandėliavimo objektų.

9

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Vadovaujantis Tauragės miesto bendruoju planu, sklypas patenka į komercinių ir gyvenamųjų mažaaukštės statybos objektų teritoriją. Tačiau pati teritorija nėra tankiai užstatyta ar gerai išvystyta.

Norint vystyti gyvenamiosios paskirties objektų plėtrą būtina atlikti grunto užterštumo tyrimus ir užtikrinti, kad užterštumas neviršys normatyvų. Teritorijoje šalia upės, į vakarus nuo sklypo, planuojama plėsti rekreacinių ir gyvenamų mažaaukščių statyba, kuri galima įsisavinti tik atlikus geologinius tyrimus dėl gruntinio vandens lygio ir užtikrinus apsaugą nuo potvynių. Minėtą teritoriją dengia žymiai antropogenizuotos gamtinio karkaso dalys - išoriniai ekologinio stabilizavimo arealai, kuriuose prioritetas teikiamas esamos želdinių sistemos išsaugojimui ir gausinimui.

2.2.2 SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS

5 pav. iš Tauragės miesto bendrojo plano. Susisiekimo komunikacijos.

Tauragės miesto susisiekimo infrastruktūros vystymas turi užtikrinti patogų keleivių ir krovinių vežimą įvairiomis transporto rūšimis mieste bei gerus transportinius ryšius su visos Lietuvos susisiekimo tinklu. Tauragėje pagrindinis dėmesys yra skiriamas tranzitinių krovininių srautų iš miesto teritorijos, geram gyventojų aptarnavimui, turizmo, industrijos ir tranzitinio transporto aptarnavimui. Siekiama, kad miesto susisiekimo sistema dirbtų su minimaliu neigiamu poveikiu aplinkai.

Tauragės mieste tvarkomos pagrindines gatves įrengiant šaligatvius, sutvarkant važiuojamąsias gatvės dalis, sudaromas palankesnes susisiekimo sąlygos viešuoju transportu bei dviračiais. Planuojama, kad miesto teritorijose techninių eismo reguliavimo priemonių panaudojimas minimizuos neigiamą transporto poveikį Tauragės miesto aplinkai ir padidins eismo saugumą.

Vystant susisiekimo komunikacijas, esminiai pokyčiai Vizbutų rajone nėra numatomi, išskyrus naujų dviračių takų planavimą teritorijoje.

10

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.2.3 KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR KULTŪROS PAVELDAS

6 pav. iš Tauragės miesto bendrojo plano. Kraštovaizdžio tvarkymas ir kultūros paveldas Ledo arenos teritorijoje nėra numatyta saugotinų kraštovaizdžio arialų, tačiau gretimose teritorijose išskiriami C. ir F. kategorijos gamtinio karkaso reglamentavimo arialai.

C. Žymiai antropogenizuotos GK dalys, kuriose prioritetas teikiamas esamos želdynų sistemos gerinimui ir vystymui. Šio tipo reglamentavimo arealai išsidėstę intensyviai urbanizuotoje miesto teritorijos dalyje daugeliu atveju iš vienos pusės besišliejantys su gyvenamaisiais rajonais iš kitos su nežymiai antropogenizuotomis teritorijomis. Pastarasis arealų tipas tai yra Tauragės miesto įvairios paskirties želdynų plėtros ir vystymo teritorinis rezervas, kurių dalyje jau ir šiandien yra minimaliai įrengti. Kiti gi, būdami palankiose rekreacijai gamtinėse sąlygose, dar tik laukia savo eilės (Jūros upės slėnis aukščiau užtvankos). Šio tipo reglamentavimo arealams – želdyniams būtinas esamos želdinių sistemos pritaikymas lankytojams ar naujų želdinių įrengimas, esamos infrastruktūros tobulinimas ar naujos kūrimas, Ir atitinkamai, lyginant su žemiau paminėtais reglamentavimo arealais didesnės investicijos.

C. Tipo arealams būtinas didžiausias dėmesys ir investicijos, nes jie turėtų užtikrinti socialinės želdinių funkcijos realizavimą ir Tauragės miesto gyventojų (pirmoje eilėje daugiaaukščių namų rajonuose) rekreacinių poreikių patenkinimą.

11

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė F. Nežymiai antropogenizuotos GK (gamtinio karkaso) dalys, kuriose išlaikomas ir stiprinamas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Pastarojo tipo GK reglamentavimo arealai išsidėstę Tauragės miesto teritorijos intensyviai urbanizuotos dalies periferijoje – miesto pakraščiuose. Šiuos arealus ištisai ar su nedideliai sumedėjusia augmenija neapaugusių plotų intarpais dengia natūrali sumedėjusių augalų dangą. Pastariesiems arealams būdingi mažiausi priežiūros ir pokyčių mastai. Šiems arealams būtinas esamos augalijos dangos struktūros ir jos natūralumo išlaikymas ribojant medžių kirtima paupiuose, bei plynus kirtimus priemiesčio miškuose. F tipo arealams priskiriamos nemaža dalis Jūros upės slėnio atkarpų, bei Tauragės miesto teritoriją iš šiaurės rytų ir pietvakarių supantys miškų masyvai.

Istorinis Tauragės miesto centras tvarkytinas prioritetiniai. Tikslinga atgaivinti jo erdvinį kompozicinį ryšį su Tauragės dvaro sodyba, stiprinti jo kompozicinę ir funkcinę sąveika su Jūros upės pakrantės zona. Tauragės miesto istorinio centro riboms ir tvarkybos bei naudojimo reikalavimams nustatyti tikslinga parengti jo teritorijos specialųjį apsaugos planą.

Rekomenduojama, kad vieningas specialusis apsaugos planas apimtų ir Jūros upės slėnį bei Tauragės dvaro sodybos teritoriją.

Planuojant Tauragės dvaro sodybos tvarkybą tikslinga siekti sumažinti jos vieningumą menkinančių naujadarų vizualinį poveikį, siekti atkurti išlikusių senųjų statinių, tvenkinių ir želdinių dominuojantį vaidmenį. Būtina skirti žymiai daugiau lėšų Tauragės dvaro sodybai tvarkyti ir prižiūrėti.

12

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.3 SKLYPO ANALIZĖ 2.3.1 MIESTO IR SKLYPO PADĖTIS ŠALIES IR REGIONO ATŽVILGIU Ledo arenai pasirinktas sklypas yra Tauragės mieste, Žemaitijoje, Karšuvos žemomoje, kairiajame Jūros upės krante. Šalies atžvilgiu Tauragė yra Lietuvos pietvakariuose, prie Karaliaučiaus – Tilžės – Šiaulių – Rygos kelio. Miesto teritorija užima 1388 ha žemės. Nuo Tauragės iki Klaipėdos ~120 km, Kauno ir Palangos ~140 km, Šiaulių ~100 km, Rygos ~230 km, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ~180 km.

Nagrinėjama aplinkinė sklypo teritorija – tai Vizbutų mikrorajonas. Planuojamo objekto sklypas yra Jūros gatvėje, adresas – Jūros g. 59. Žemės sklype yra keli griūvantys pastatai seniau priklausę karo batalionui, jį riboja Tauragės bendruomenės namai su šalia statomu baseinu ir kiti apleisi ir šiuo metu nenaudojami sklypai. Kitoje Jūros gatvės pusėje (Vytauto g. 139, LT-72210) yra Tauragės atvira jaunimo erdvė. Iš rytinės puses, kitoje Vytauto gatvės pusėje, yra Tauragės stadionas su tribūnomis, šalia teniso kortai. Taip pas yra dar vienas stadionas, kuris priklauso profesinio rengimo centrui ir progimnazijai.

7 pav. miesto ir sklypo padėtis šalies ir regiono atžvilgiu

13

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Kadangi kvartale anksčiu buvo kareivinės ir joms priklausantys kiti pastatai, ši teritorija ilgą laiką nebuvo naudojama. Tačiau jau kuris laikas rajono valdžia stengiasi šią zoną paversti verslui ir investicijoms patrauklia vieta. Buvo pradėta ruošti infrastruktūra - nutiesti keliai, išvalyti tvenkiniai, nugriauti suirę pastatai, atvestos komunikacijos, sutvarkyta aplinka. Valdžia kuria viziją, jog karinio miestelio teritorija galėtų tapti verslo ir pramogų traukos centru, jau įgyvendintas Jaunimo namų projektas, atrenovuotas bendruomenės centras, taip pat šalia rengiamas modernus baseinas. Ledo arenos sklypo vieta parinkta strategiškai dar labiau plėsti ir atgaivinti šiuo metu kiek apmirusę, bet sparčiai formuojamą teritoriją.

8 pav. Sklypas ir aplink jį esantys objektai 14

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.3.2 DOMINUOJANČIOS FUNKCIJOS

9 pav. Dominuojančių funkcijų schema Urbanistiškai besiformuojančiame kareivinių kvartale dominuojanti funkcija nėra visiškai aiški. Pulko gatvėje plečiasi gyvenamoji teritorija, daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų, tačiau visai šalia stovi atrenovuoti bendruomenės namai ir statomas baseinas, kurie priskiriami prie visuomeninės paskirties teritorijų.

Aplinkinėse teritorijose dominuoja gyvenamoji funkcija. Šiauriau yra kelios mokymosi įstaigos su stadionu, kitas stadionas yra bendras miesto. Nedidelė pramonės ir sandėliavimo teritorija prie girininkijos.

Buvusių kareivinių teritorija turi daug potencialo atgyti, kaip miesto lokalus centras, todėl ledo arenai parinktas sklypas tam tinka.

15

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.3 AUKŠTINGUMAS

10 pav. Pastatų aukštingumo schema

Tauragės miesto Visbutų rajone pagrinde dominuoja 1-2 aukštų gyvenamieji namai, kai kurie su mansardomis. Taip pat netoli, šalia mokymosi įstaigų yra išsidėstę daugiaaukščiai, kuriu aukštis nedidesnei nei 5 aukštai. Aukštingumu per daug neišsiskiria, tačiau masyvesni yra bendruomenės namai, Tauragės Aušros gimnazija ir Tauragės profesinio rengimo centras.

16

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.4 SRAUTAI

11 pav. gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų išsidėstymo schema Pagrindinis automobilių srautas vyksta Vytauto gatve, jos kategorija yra C1, tačiau ji nėra pagrindinė miesto gatvė, o tik tiesiogiai jungiasi su pagrindine Dariaus ir Girėno gatve (B1 kategorija). Eismas čia pagausėja ryte ir vakare, vadinamosiomis piko valandomis. Ryte į mokyklą vaikus dažnai nuveža tėvai, be to aplink daug gyvenamųjų namų, o tai ir lemia gausų gyventojų migravimą į darbus ir atgal į namus – pagrinde per Vytauto gatvę. Šalia gimnazijos ir profesinio rengimo centro, bei daugiabučių rajone pėsčiųjų takai yra kruopščiai suplanuoti. Čia taip pat atsiranda ir pagrindiniai dviračių takai, taip pat dalį jų vis dar planuojama įrengti.

17

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.5 GAMTINIS KARKASAS

12 pav. Gamtinio karkaso schema

Sklype esantys želdiniai nėra gausūs, o esantys- daugiausia sudaro krūmynai ir mažos vertės augmenija. Aplinkinėse teritorijose žalumos nėra mažai, tačiau, kadangi teritorija ilgai laiką nebuvo tvarkoma ar kažkaip kitaip reguliuojama didžioji dalis augmenijos laukinė. Šalia sklypo prie jaunimui įrengtos erdvės taip yra ir sutvarkytas parkelis su žaliosiomis zonomis, šalia Jūros gatvės taip pat prižiūrima reakrecinė teritorija su keliais tvenkinukais.

Vakarinėje pusėje, link Jūros upės, žalumos daugėja, ten teka ir upelis, apaugės lapuočiais, šalia pelkėta teritorija.

18

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.6 RELJEFAS

13 pav. Reljefo schema Tauragė patenka į Karšuvos žemumą, tad žymių aukščių skirtumų nėra. Mieste žemės paviršiaus lygis vyrauja 16-38 metrai virš jūros lygio. Ties upėmis ir tvenkiniais pastebimi ryškiausi aukščių skirtumai.

Nagrinėjamos teritorijos aukštis keičiasi nuo 26 iki 36 metrų. Pačiame sklype aukščių skirtumas labai nežymus, kitaip tariant, reljefas nėra išraiškingas. Per visa teritoriją keičiasi vos keli metrai, tad jį galima laikyti, kad sklypas lygus, o esamus neatitikimus galima lengvai sulyginti.

19

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.7 IŠVADOS

14 pav. Išvadinė schema 

Sklypo aplinka tinka planuojamo objekto paskirčiai. Aplink esantys sporto ir visuomeniai pastatai, sukuria įžangą į šalia atsirasiančią ledo areną.



Sklypas turi potencialo tapti aktyvaus poilsio traukos centru, tokiai funkcijai puikiai tinkančia ir pritaikyta erdve.



Sklypas turi gera susisiekimą ir yra lengvai pasiekiamas aplinkinio rajono gyventojams bei aplinkinių miestų gyventojams.



Patekimas į sklypą yra iš Vytauto gatvės pasukant į Jūros gatvę, todėl ir pagrindinis fasadas su įėjimas turėtų būti orientuotas į Vytauto gatvės pusę.



Dėl miesto valdžios išreikštų pageidavimų, projektuojamas pastatas turėtų būti energetiškai efektyvus ir naudojantis kaip įmanoma mažiau išteklių



Dėl nežymaus gamtinio reljefo galima laikyti, kad sklypas yra lygus, o saugotinų želdinių nėra - tai suteikia galimybę projektuoti neatsižvelgiant į šiuos aspektus.

 Sklype nėra saugotinų teritorijų, tačiau pačiame sklype ir šalia jo vizualinė tarša– apleisti pastatai, kurie trukdo siekti vieningos ir darnios gamtinės aplinkos.

20

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.8 FOTOFIKSACIJOS

1. Vaizdas iš sankryžos esančios Jūros g.

2. Apleisti pastatai, Jūros g.

3. Sklypo teritorija, šalia esantys bendruomenės namai

4. Sklypo teritorijoje esantys objektai 21

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

5. Einant bendruomenės namų aptarnavimui skirtu keliu vaizdas į sklypo pusę

6. Vaizdas stovin visai šalia statomo baseino. Krūmynai ir apleista teritorija

7. Jūros gatvė

8. Panoraminė nuotrauka. Naujai besiformuojanti gyvenamoji teritorija ir Jūros g.

9. Nuotrauka iš apgyvendintos gatvės

10. Sklypo teritorijos vaizdas žiūrint iš šiaurinės pusės

22

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.4.9 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS Algimantas Miškinis, „Vakarų Lietuvos mietai ir miesteliai. II knyga“ , 2004 m http://www.niekonaujo.lt/20140122/taurages-desantinis-batalionas-kd-52988 http://taurageszinios.lt/naujienos/verslas/2018/05/salia-busimo-pramogu-centro-parduodamikareiviniu-pastatai-9450 http://www.arcgis.com/home/webmap/viewer.html?useExisting=1

23

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5 ANALOGŲ STUDIJA 2.5.1

LENTPARK/ SCHULITZ ARCHITEKTEN

Architektai - Schulitz Architekten Lokacija - Lentstraße 30, 50668 Cologne, Germany Building Services Ingenieurbüro Möller, Meyer GmbH Plotas - 12900.0 sqm Metai - 2012 Visiškai skaidriame pastatų komplekse yra ledo arena, lauko plaukimo centras su įvairiais baseinais, sauna ir restoranas. Ši slidinėjimo trasa veikia kaip apvali grandinė per kiekvieną pastato dalį, sukurianti įdomių vaizdų tiek išorėje, tiek viduje. Moderniai panaudotos technologijos, leidžia efektyviai taupyti energiją, todėl tai buvo pirmasis Europoje žaliasis pastatas su ledo sporto programa. Laimėjo labai populiarų tarptautinės

14, 15 pav. Interjeras. Geltonos konstrukcijos

architektūros konkursą - "SCHULITZ Architekten" 2007 m.

Koncepcija Pagrindinis arenos dizaino konceptas yra visiškai skaidrus trikampis, iš kurio funkcionaliai ir estetiškai vienijamos skirtingos pastato dalys.

16 pav. Baseino interjeras

17 pav. Pagrindinis įėjimas. Fasadas 24

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Išplanavimas Šiaurės vakaruose yra 1800 m2 ledo arena. Pietryčių pusėje yra du baseinas, vienas iš jų gali būti naudojamas treniruotėms. Pagrindinis „holas“ yra centralizuotai įrengtas ir atlieka pastato dalinimo funkciją - vienoje pusėje atsiranda ledo arena, kitoje – baseinai. Šioje dalyje taip pat yra kavinė, persirengimo kambariai.

Visas bendras plotas 12000 m2. Lauke esančioje parko teritorijoje yra natūralus vandens baseinas ir poilsio zona.

Išskirtinumas

18 pav. Pirmo aukšto planas

Pagrindinis šio ledo arenos išskirtinumas, tai 260 metrų ilgio slidinėjimo trasa, kuri yra virš pagrindinės ledo arenos ir vizualiai sujungta su baseino zona, tačiau šias zonas skiria labai įzoliuotas stiklo fasadas, kuris ir atskiria skirtingų temperatūrų zonas. Ryškiai geltonų konstrukcijų sistema leidžia sukurti stiprias konstrukcijas nenaudojant kolonų, taip pat netrukdo tiesiogiai pamatyti miesto kraštovaizdį, šalia esantį parką, bei ledo ritulio ir plaukimo zonas. Tuo pačiu metu galima stebėti ledo arena ir baseiną.

19 pav. Antro aukšto planas

25

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Fasado sprendimai Nors fasadas ir užtikrina maksimalų skaidrumą, tačiau išorės plokštės padeda išlaikyti pastatą vėsų vasaros metu ir išvengti nepageidaujamų atspindžių patekimo į pastatą.

Atspindintys plieniniai skydai turi skirtingus kampus, kurie reaguoja į atitinkamas saulės pozicijas pastato rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje. Žiūrint iš lauko pastato danga atrodo gan dinamiškai. O viduje lankytojai gali mėgautis natūralia šviesa.

20 pav. Fasado sprendimas

20 pav. Fasado sprendimas Energijos taupymo sprendimai Energijai tauputi integruoti inovarytūs energijos ir vandens tiekimo įrenginiai. Karštų ir šaltų elementų poreikiai vienas kitą kompensuoja, taip susiejus pastato paslaugas sumažinamos veiklos sąnaudos. Baseinų ir saunų šildymui yra naudojama ledo arenos aušinimo įrenginių šiluma. Vėdinimo šilumos atgavimas turi daugiau kaip 85% efektyvumą. Ant stogo įrengtos saulės baterijos. Planuojant stogo konstrukcijas buvo atsisžvelgta į ekonominius aspektus , modulinis pastato metodas suderintus su surenkamuoju gaminiu, išlaikė žemą statybos kainą.

26

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

21 pav. Energijos taupymui pritaikytų sprendimų schema

22 pav. Sklypo planas

27

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.2 ICE RINK OF LIEGE / L'ESCAUT ARCHITECTURES + BE WEINAND

Architektai - L'Escaut Architectures + BE Weinand Lokacija - Liege, Belgium Plotas - 7410.0 sqm Metai - 2012 Šis ledo arenos pastatas buvo įtraukas į privataus nekilnojamo turto vystymo projektą, skirtą buvusios pramoninės aikštės pertvarkymui. Todėl atsiradus apribojimams, jie buvo išspręsti savarankiškoje ir vieningoje formoje.

Pagrindiniai sprendimai Pastatas nėra skaidrus, taip jis izoliuojamas nuo karščio, o jo išorinė danga siekai 50 dB

23, 24 pav. Ledo arenos įrengimas

triukšmo slopinimą ir apsaugo gretimai gyvenančius žmones. Išskyrus vieną pastato dalį šalia šaligatvio, ji sukuria atviros ir didelės patalpos įspūdį ir kontaktą su lauku.

Patekimas Vienas pastato įėjimas integruotas šalia daugybės parduotuvių galerijoje, kitas – įterpiamas prekybos centro aptarnavimo gatvės gale, todėl nejudriuoju metu atsiranda judėjimas.

Pagrindinė prieiga prie prekybos centro

25 pav. Neskaidrus fasadas. Pastato kontaktas su lauku

automobilių stovėjimo aikštelės yra didžiulis kupolas, kuris yra labiausiai išlenkta pastato dalis, kad automobiliai galėtų laisvai važiuoti.

26 pav. Akcentas – didelis langas 28

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Išplanavimo sprendimai Viduje viskas sudėliota taip, kad kiek galima labiau išspręstų funkcionalumo, ekonomiškumo ir malonumo klausimą.

Atvykus į fojė , aplinką galima apžvelgti per skaidrų langą metalinėje sienoje.

27 pav. Požeminis aukštas

28 pav. Pirmo aukšto planas 29

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

1. XXL langas 2. Įėjimas 3. Fojė 4. „Medinis kambarys‘ 5. Kavinė 6. Pačiūžų laikymo patalpa 7. Klijuotos laminuotos medienos konstrukcijos 8. XXL baras renginiams 9. Išorinis apvalkalas 10. Du šaldytuvai 11. Keturi oro aušintuvai 12. Dvigubo srauto ventiliacijos sistema 13. Karšto vandens rezervuarai

28 pav. Aksonometrija 30

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.3 TALLINN ARENA / KADARIK TÜÜR ARHITEKTID

Architektai - Kadarik Tüür Arhitektid Lokacija - Tallinn, Estonia Dizaineris - Kadarik Tüür Arhitektid OÜ, Kadri Tamme Sisearhitektuur OÜ Plotas - 21000.0 sqm Metai - 2014

Sporto kompleksas yra buvusiame sovietiniame gyvenamajame rajone - Lasnamäe - ir yra vienas iš pirmųjų pastatų, su kuriuo siekiama atgaivinti teritoriją.

Architektūra Kadangi Talino arenos apimties gerokai didesnės nei gretimų pastatų, buvo labai svarbu

29 pav. Sporto kompleksas sovietiniame gyvenamajame rajone

jį kažkaip integruoti į aplinka, dėl ko ir atsirado raštuoti fasadais. Įkvėpimas Talino arenos langų ritmui atsirando iš ledo kristalų. Sujungtas ir su įvairiais angų pasiskirstymais fasadas sukuria jausmą, tarsi pastatas nėra vienas tūris, bet tarsi jis būtų supančio miesto erdvės ir fragmentiškų šviesos dėmių dalis.

30 pav. Fasado sprendimas

29,30,31 pav. Fasado sprendimas

31

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Interjeras Interjero dizainas atitinka architektūros paprastumą ir minimalizmą. Eksponuojami betoniniai paviršiai. Betonas prieštarauja medienai, kuri apima viešosios erdvės sieninius paviršius ir veikia kaip akustinės plokštės ant lubų.

32 pav. Interjero sprendimas – betonas ir medis

33 pav. Sporto salė

34 pav. Požeminio aukšto planas

32

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

35 pav. Pirmo aukšto planas

36 pav. Pagrindinis fasadas

37 pav. Pirmas pjūvis

38 pav. Antras pjūvis 33

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.4 CENTRO DEPORTIVO EN ALCAZAR DE SAN JUAN / ROJO/FERNANDEZSHAW

Architektai - Rojo/Fernandez-Shaw Lokacija- 13600 Alcázar de San Juan, Ciudad Real, Spain Architektas - Begoña Fernández-Shaw Zulueta, Luis Rojo de Castro Metai – 2013 „Alcázar de San Juan“ tai didelė sporto statinys, kuris veikia vietos ir regioniniu lygiu, tai labai svarbus pastatas miestui. Jis talpina iki 2 000 žmonių ir geba surengti įvairius sporto, kultūrinius, muzikinius, žaismingus ir socialinius renginius.

Koncepcija Tačiau sporto statinį siekiama integruotis ir į miesto tiesioginį kontekstą. Pastatas suprojektuotas,

39 pav. Alcázar de San Juan

kaip minkšta forma ir be kraštų, jos išlenktas perimetras siekia natūralizuoti santykius su aplinka, išvengiant fasadų hierarchijos ir skatinant kraštovaizdžio charakterį.

40 pav. Minkštos formos

34

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Architektūra ir statyba Šis pasiūlymas siūlomas kaip gerai subalansuotas lengvos konstrukcijos sistemos derinys, kuriam būdinga ortogoninė geometrija ir modulinė modulacija.

Keturi betoniniai stulpai, palaikantys plieninių sijų sistemą, kuri yra sujungta ir pakaitomis suformuota kaip netiesioginė dangos šviesa stenduose ir bėgių keliuose. Audinių tekstilės charakteristikos ir perduodamos bei išplėšiančios pastato perimetrą atkuria pralaidų ir lanksčią audinio

41 pav. Interjeras. Betoninė kolona

prigimtį. Dėl pjaustyto žemės vizualinio skaidrumo, taip pat skatina funkcinį lankstumą, suteikiantį prieigą prie įvairių lygių.

42 pav. Statybų procesas

35

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Tvarumas ir energijos taupymas Siūlomas spręsti energijos taupymo ir tvarumo klausimas svarbus nuo pirmųjų projekto etapų, integruojant projektavimo ir veiklos kriterijus, susijusius su paviljono efektyvumo forma ir reikšmingumu.

1. Fizinė integracija dėl to, kad siūloma kasinėti pakylą, o bėgių kelio lygis yra žemesnis už natūralų žemės paviršiaus lygį. Tai sumažina pastatytą ir saulės spindulių poveikį, skatindamas natūralią aplinkos pusiausvyrą.

2.

Patikrintas pralaidus fasadas leidžia kontroliuoti saulės šviesą ir sumažinti nepageidaujamą energijos kiekį.

3.

išlenkta pastato forma susilpnina nepalankių orientacijų

43 pav. Pralaidus fasadas

poveikį saulės šviesai ir Vyraujantiems vėjams, sumažindama pastato ekspoziciją.

4. Antenos uždangalas, netiesiogine natūralia šviesa prisideda prie energijos taupymo, nes tai yra didelė parama elektros energijai keletą valandų per dieną.

44 pav. Pastato pjūvis

36

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.5 ICE RINK IN BERN / IPAS ARCHITECTS

Architektai - Ipas Architects/Architekten Schwaar & Partner AG Lokacija - Bern, Switzerland Dizaino komanda - Michel Egger, Eric Ott, Salvatore Chillari, Delphine Jeanneret-Gris, Gilles Batista, Michael Desaules

Esamo stadiono „Bern Arena“

45 pav. Bern Arena

renovacija ir plėtra Biurų kompleksas su 500 darbo vietų, restoranas, baras, dvidešimt VIP salių, automobilių stovėjimo aikštelė su 200 vietų ir palaidotas mokymo kambarys. Papildomi įrenginiai esamame stadione, siekiant padidinti sėdimų vietų skaičių. Kvadratai = 17 000. Esamas pastatas su rekonstrukcija ir plėtra operacijos metu, kurį atlieka ledo ritulio klubas SCB.

46 pav. Bern Arenos restoranas

Urbanizmas Miesto kontekstas su viešojo transporto (geležinkelio stoties ir įvairių autobusų linijų) artumu. Labai didelių sporto kompleksų įgyvendinimas esamų pastatų aglomeracijoje, turintys apribojimų, siekiant užtikrinti etapo ir BEA ekspozicijos veikimą statybos laikotarpiu.

47 pav. Ledo arena

37

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Funkcionalumas Stadionas yra pavyzdinis techninės įrangos ir saugos įtaiso požiūriu. Erdvės yra itin lanksčios ir suteikia patogumo vartotojams (natūrali šviesa, darbo aplinka)

Ekologija / Ekonomika Visos panaudotos medžiagos atitinka tvaraus vystymosi kriterijus, pastato

48 pav. Erdvių funkcionalumas

administracinė dalis yra akredituota „Minergie“. Sistemos pirminės, antrinės ir tretinės konstrukcijos yra paprastos ir ekonomiškos. Veiklos sąnaudos ir priežiūra yra mažos.

49 pav. Fasadas

50 pav. Priekinis fasadas

38

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

50 pav. Aukšto planas

39

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.6 ZAMET CENTRAS / 3LHD

Architektai - 3LHD Vieta - Rijeka, Kroatija Plotas - 12,289 m2 Projekto metai - 2008 m Rijekos kvartale Zamet įsikūręs naujasis „Zamet“ centras, kuris yra 16830 m2 ploto, turi įvairius patogumus: sporto salę su 2380 vietų, vietos bendruomenės biurus, biblioteką, 13

51 pav. Zemet centras

mažmeninės prekybos ir aptarnavimo vietų ir garažą su 250 automobilių stovėjimo vietų.

Architektūrinis sprendimas Trečdalis sporto salės tūrio yra supjaustyti žemėje, o likusi centro dalis yra visiškai įrengta aplinkinį kraštovaizdį. Pagrindiniai pastato architektūriniai elementai yra linijinės juostos, nukreiptos šiaurės-pietus kryptimi, veikiančios tuo pačiu metu kaip architektūrinis objekto elementas ir kaip zonavimo elementas, kuris sudaro viešą aikštę ir ryšį tarp pietuose esančio parko ir mokyklos ir B. Vido gatvėje.

52 pav. Architektūrinis sprendimas

40

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Juostelės įkvėpė "gromača", konkrečių uolų tipo Rijeka , kurio centras dirbtinai interpretuoja pagal spalvą ir formą. Jie yra padengti 51 000 keraminių plytelių, suprojektuotų 3LHD ir pagaminti specialiai centrui. Plieninė konstrukcija, 55 metrų sijos ilgis ir jų aukštis leidžia natūraliai apšviesti sporto salę.

53 pav. Plytelių fragmentai Salės funkcionalumas Salė suprojektuota pagal naujausius pasaulio sporto standartus, taikomus dideliems tarptautiniams sporto varžyboms. Ši koncepcija grindžiama erdvės lankstumu. Žaidimų aikštelės dydis yra 46 x 44 metrai. Salėje yra visos profesinio mokymo ir konkurencijos palaikymo priemonės, o auditorija, sukurta kaip teleskopinių stendų sistema, leidžia transformuoti kasdieniniam naudojimui, taip pat kitoms veikloms, tokioms kaip koncertai, konferencijos ir kongresai.

Interjeras Pasirinktos interjero medžiagos - mediena ir akustinės plokštės - rodo, kad salė yra didelė svetainė sportininkams. Pagrindinė salės ir kitų patalpų prieiga yra į vakarus nuo salės, esančios viešosios aikštės ir požeminės garažo.

41

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

53 pav. Sporto salė

54 pav. Interjeras

42

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

55 pav. Pirmo aukšto planas

56 pav. Antro aukšto planas

57 pav. Pjūvis 43

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 2.5.7 ANALOGŲ IŠVADOS 

Išnagrinėjus keletą panašios paskirties pastatų, galima susidaryti bendrą vaizdą, kokio tipo erdvės yra reikalingos ledo arenai.



Svarbus patogus patalpų išdėstymas, kad žmonės galėtų tiek laisvai patekti, tiek ir išeiti iš pastato.



Didelė reikšmę patogiam žaidimo stebėjimui turi tribūnų išdėstymas, svarbu atrasti optimaliausią stebėjimo kampą.



Projektuojant ledo areną su baseinu galima panaudoti išskiriamą energiją efektyviau.

Panaudojant šaldant išskiriamą šilumą baseino šildymui arba pačio pastato šildymui.

44

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

3. PROJEKTINĖ ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 3.1 NUMATOMA PASTATO PROGRAMA Projektuojamoje ledo arenoje numatoma apkrova: didžiausias sportininkų skaičius – 100 žmonių, didžiausias žiūrovų skaičius – 954 žmones, iš jų 12 vietų skirtos neįgaliesiems.

Bendras projektuojamos ledo arenos plotas yra 5915 m2 Bendras projektuojamas ledo arenos tūris – 70100 m3 Projektuojamą objektą sudaro pagrindinė ledo arenos erdvė, kurioje yra 60 metrų ilgio ir 30 metrų pločio arena su puslankio forma ją gaubiančiomis tribūnomis, kurios talpina 954 žmones. Visas ledo arenos pastatas skirstomas yra tris zonas: profesionalių sportininkų, čia vykstančių sporto renginių žiūrovų ir papramogauti atvykstančių žmonių.

Profesionalių sportininkų zona projektuojama pirmame aukšte, čia galima patekti pro pagrindinį įėjimą, tačiau iš kitos pusės yra kitas įėjimas šalia, kuri yra patogus privažiavimas autobusams. Šioje dalyje projektuojamas bendras vestibiulis skirtas ledo ritulininkams, kerlingo žaidėjams, dailiojo čiuožimo atstovams, teisėjams, treneriams bei personalui. Vestibiulis šią dalį skiria į dvi dalis, vienoje galima rasti pagalbines patalpas, inventoriaus saugyklas, pirmosios pagalbos kambarį, personalo patalpas, technines patalpas, kitoje pusėje, arčiau arenos, po tribūnomis, išsidėstyti persirengimo kambariai su dušais ir tualetais. Vieni persirengimo kambariai skirti vyrams, kiti moterims.

Sporto lankytojų zona visai šalia pagrindinio įėjimo, ją sudaro kasos kartu su inventoriaus nuoma ir rūbinė su spintelėmis bei san. mazgas. lankytojams. Į žiūrovų zoną patenkama per pagrindinį įėjimą, tik patekus per pagrindines duris galima pamatyti bilietų kasas, pakilus laiptais arba liftu į antrą aukštą atsiveria platus vestibiulis su patekimais į tribūnų erdvę. Čia viskas pritaikyta žiūrovų patogumui: baras su užkandžių zona, su vietomis prisėsti, rūbinės, tualetai vyrams ir moterims kiek toliau, tačiau šalia patekimų į tribūnines erdves yra įrengti tualetai neįgaliesiems, kad būtų patogiau.

PATALPOS: Pirmas aukštas:

45

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

Antras aukštas:

Sklype taip pat projektuojama antžeminė 4800 m2 stovėjimo aikštelė. Joje telpa 100 vietų lengviesiems automobiliams iš jų 4 vietos skirtos neįgaliesiems, vieta autobusų sustojimui ir krovininiams automobiliams. Bendras sklypo plotas – 10 812 m2.

46

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

58 pav. Aukštų planai

47

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 3.2 SITUACIJOS URBANISTINĖ CHARAKTERISTIKA 3.2.1 Sklypo vieta Baigiamajam bakalauro darbui pasirinktas sklypas yra Jūros gatvėje (šiaurinėje gatvės pusėje), šiaurės vakarų Tauragės dalyje. Visbutų mikrorajone esanti gatvė taip pat ribojasi su Jūros skersgatviu ir Vytauto gatve, nors ši zona visai šalia pačio miesto ribos, tačiau susisiekimas ir patekimas į šią teritoriją labai patogus. Nuo pagrindinės Dariaus ir Girėno gatvės, iki objekto teritorijos yra 1,2 km važiuojant tiesiai Vytauto gatve.

58 pav. Sklypo padėtis mieste 3.2.2 Situacijos analizė Analizuojamas sklypas yra Tauragės miesto šiaurės vakarų pusėje. Sklypo plotas 10 812 m2. Šiuo metu tvarkomoje seniau buvusių kareivinių teritorijoje, yra nemažai apleistų, nenaudojamų pastatų, pačiame sklype jų taip pat yra. Šiaurinėje pusėje formuojama gyvenamoji zona, daug naujos statybos namų, vakarinėje pusėje pelkėti linkusios žemės, mišrių medžių miškelis, labiau į pietvakariuose parkelis.

Teritorija tvarkoma, ir galima sakyti, kad paskutiniu metu tikrai atsigauna. Visai šalia, arčiau nei už 800 metrų stovinti mokykla, profesinio rengimo centras užtikrin, vaikų grįžtančių iš pamokų srautą, kurie užsuks užsiimti popamokine veikla ir praleis ten savo laisvalaikį. Šalia esantys bendruomenės namai dar tebestatomas baseinas, didysis stadionas, kuria ledo arenai tinkamą atmosferą, formuojama sporto statinių teritorija. Atsižvelgiant į technines, inžinerines ir gamtines sąlygas, galima teigti, jog pastatas pasirinktame sklype tinkamas visuomeninio objekto (ledo arenos) projektavimui.

48

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

58 pav. Sklypo analizės brėžinys

58 pav. Sklypo padėtis aplinkoje 3.2.3 Sprendinio idėja urbanistiniu kontekstu Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į tai, kad teritorija yra vis dar besiformuojanti, šalia stovi renovuotas bendruomenės centras, kitoje Vytauto gatvės pusėje Tauragės stadionas, o mažiau kaip už pusė kilometro teka Jūros upė, formuojanti lanksčius vingius. Todėl siekiant sukurti modernios besivystančios teritorijos emociją, pastatui buvo suteiktos lanksčios formos. Buvo siekiama, kad pastatas darniai įsilietų į jau esamą urbanistinį ir gamtinį kontekstą, atsižvelgiant tiek į esamą situaciją, tiek į ateities perspektyvas.

3.2.4 Urbanistiniai plano sprendiniai Urbanistinio plano sprendiniai priimami atsižvelgiant į visus prieš tai analizuotus aspektus ir jų išvadas. Sklypo reljefas yra beveik lygus, sklypo viduryje yra kiek žemiau, tačiau jokio staigaus peraukštėjimo nėra, todėl projektuojant pastatą tai netrukdo. Sklype naikinami nevertingi želdiniai, kurie grupelėmis išsidėstę per visą sklypo plotą, taip pat esantys apgriuvę pastatai. Patekimas į pastatą orientuojamas, taip kad atvykstant nuo Vytauto gatvės būtų aiškiai matomas ir patogus preinantiems srautams nuo bendruomenės centro. Stovėjimo aikštelė vieno lygio, ji projektuojama taip kad būtų patogu įvažiuoti, o paskui išvažiuoti. Taip pat rytinėje dalyje yra atskiras įėjimas profesionaliems sportininkams, su autobusų privažiavimu.

49

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Palei esamas gatves jau nutiesti šaligatviai pertvarkomi praplatinant juos ir dengiant betoninėmis plytelėmis, taip pat pratęsiama jų danga viešai erdvei ir patekimui į ledo areną.

3.2.5 Funkcinių ryšių modelis Visame pastate aiškiai išskiriamos viešos sporto lankytojų, žiūrovų, profesionalių sportininkų bei aptarnaujančio personalo zonos.

Pirmame aukšte – pagrindinės profesionalių sportininkų bei sporto lankytojų patalpos su atskirais vestibiuliais, iš kuriu taip pat yra patenkama į pagalbines personalo patalpas. Sportininkų rūbinės su apšilimo salėmis bei kitomis pagalbinėmis patalpomis aplink pagrindinę ledo arenos erdvę su tiesioginiu patekimu į ją. Šio aukšto rytinėje dalyje taip pat yra ir techninės patalpos su agregatais ledui galinti ir ledo mašinos patalpa su ledo duobe. Į antrą aukštą į žiūrovų vestibiulį patenkamą per pirmame aukšte esančius plačius atvirus laiptus.

Antrajame aukšte projektuojamos žiūrovų tribūnos bei rūbinės su barais ir poilsio erdvėmis, taip pat antro aukšto vakarinėje dalyje yra žurnalistų bei komentatorių patalpos kurios turi ryšį su pagrindine ledo arena. Šiame aukšte atsiranda ir patalpos skirtos vėdinimo agregatams ir kitoms techninėms patalpoms.

Siekiant užtikrinti patogų aptarnavimą pastate, būtinas sporto lankytojų, profesionalių sportininkų bei žiūrovų kelių skirstymas. To siekiama atskirti susijusias funkcines zonas grupuojant.

3.2.6 Architektūrinio sprendimo koncepcija ir idėja Architektūrinio sprendimo koncepcija susiformavo atlikus teritorijos urbanistinę, gamtinę, analizę, susipažinus sklypą supančia aplinka bei tokių statinių tipologija ir specifika. Buvo svarbu rasti sprendinį, kuris harmoningai įsilietų į aplinką, būtų reprezentatyvus ir išraiškingas. Pagrindinis tūris buvo parinktas atsižvelgiant į šalia tekančios Jūros upės vingių formas ir vėliau vystomas, pagal sporto statiniui būdingus reikalavimus.

58 pav. Fasadai 50

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė

4. KONSTRUKCINĖ DALIS 4.1 KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO BENDRIEJI DUOMENYS Projektuojamo visuomeninio pastato paskirtis – standartinio dydžio ledo arena su tribūnomis, kuriose numatoma 1000 vietų žiūrovams. Ledo arena yra pagrindinė ir dominuojanti erdvė pastate.

Projektuojant tokio tipo pastatus svarbu užtikrinti higienos normų reikalavimus ir apžvelgiamumo sąlygas, parinkti tinkamą konstrukcinę schemą, kuri leistų perdengti didelius tarpatramius, išsaugant švarų erdvės plotą. Maksimalus ledo arenos aukštis nuo suplanuoto žemės paviršiaus siekia 12 m. matmenys plane- 100x50m.

4.2 KONSTRUKCINĖ SCHEMA Konstrukcinė schema parenkama atsižvelgiant į tai, kad pastatą veikia didelės apkrovos, statinio viduje pagrindinį tūrį formuoja ledo arena su tribūnomis, kurioje nėra galimybės mažinti tarpatramius, pastatas užima sąlyginia nemažą plotą. Todėl projekto pagrindinė konstrukcinė schema yra koloninė. Visą pastatą laiko gelžbetoninės kolonos, kurios projektuojamos pagal pastato perimetrą, taip aplink pagrindinę ledo arenos erdvę. Pastato išorinės sienos yra karkasinės, taip pat dalį fasado sudaro struktūrinis stiklas.

Yra dviejų rušių kolonos : stambios ir plonesnės, Ant stambiųjų kolonų, esančių tarp ledo arenos erdvės, remiasi plieninės stogo santvaros, o ant plonesnių kolonų- nedidelė dalis stogo it tarpaukštinės perdangos.

4.2.1 Pamatai Antžeminės pastato dalies pamatai yra poliniai. Šiuos pamatus sudaro polių grupės, su viršuje esančiu rostverku, kuris tolygiai paskirsto pastato perduodamą apkrovą. Rostverkas yra monolitinis, jo aukštis siekia 600mm, betonas ne žemesnės kaip C12/15 klasės, armuojamas AIII klasės armatūra.

Rostverko tempiama zona armuojama tinku, polių gylis parenkamas pagal atliktus grunto tyrimus. Poliai taip pat yra gelžbetoniniai, plūktiniai į rotverką įleidžiami 5 cm. Plūktiniai poliai pasirinkti todėl, kad pastatas yra mieste , tarp kitų pastatų, šalia yra gal intensyvi gatvė, rajonas formuojasi, galbūt jame numatomos didelės statybos, tad tokios aplinkybės turi įtakos vibracijai. Plūktiniai poliai yra betonuojami statybos aikštelėje, iš anksto išgręžtose skylėse, Taip pat poliai yra apvaliojo 400mm skersmens, armuojami strypine armatūra. Po kolonomis armuojamas rostverkas, o po juo įrengiami keturi poliai.

4.2.2 Pastato išorės sienos Visos pastato išorės sienos yra karkasinės. Projektuojamos pasirinktos išorės sienos nereikalauja pamatų, taip pat sienų pagrindą sudaro išorės ir vidaus apdaila, apšiltinimas, orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, termoizoliacija, vėdinimas oro tarpais bei karkaso elementas. Bendras sienos stori siekia 51

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 350mm. Šio tipo sienos pasirinktos, nes pastato architektūriniai sprendiniai reikalauja lengvų išorinių konstrukcijų.

4.2.3 Gelžbetoninės kolonos Dominuojanti pastato konstrukcinė sistema yra koloninė. Pirmąjame pastato aukšte gelžbetoninė 60x60 cm kolona yra atrama pagrindinei ledo arenos arenos konstrukcijai. Ant stambių pastato kolonų, esančių virš ledo arenos, remiasi plieninės 3,5m aukščio santvaros. Ši kolona yra monolitinė kaip ir visos kitos pastate esančios kolonos. Monolitinio betono klasė C20/25, su plastifikatoriumi, slankumas S3.

Betonuojama betono siurbliu. Gelžbetoninė plokštė susikirtimo su kolonomis vietose yra papildomai armuojama skersinė armatūra praspaudimui. Visur po kolonomis įrengiami monolitiniai rotverkai, kurie apjungia keturi polius kiekviename kampe.

4.2.4 Tarpaukštinės perdangos Tarpaukštinės perdangos yra remiamos ant gelžbetonių laikančių kolonų. Perdangos yra monolitinės (monolito storis 200 mm), monolotinio betono klasė C20/25, su plasifikatoriumi, slankumas S3. Betonuojama kaip ir kolonos, betono siurbliu klojinai inventoriniai, Betonavimo metu betono kokybė tikrinama kubelio metodu. Siekiant užtikrinti standumą (armavimas tempiamajai ir gniuždomajai zonai), perdangų armavimas dvigubas. Armatūra praskirstomoji S400 ir skersinė S240. Tam tikrose pastato patalpose po perdangomis yra kabinamos lubos. Viršutinį perdangos sluoksnį sudaro garso izoliacija ir grindų danga. Taip pat perdangomis išvedžiojami elektros, ryšių kanalai.

4.2.5 Nelaikančiosios vidinės atramos Vidinės viso pastato pertvaros yra gipso kartono plokštės, aliuminio profilio rėmuose su akmens vatos užpildu viduryje. Vertikalios atitvaros projektuojamos iš FIBO keramzitinių blokelių. Tokia konstrukcija pasirinkta dėl didesnio atsparumo garų, garso izoliavimo ir slopinimo savybių, lengvumo ir greito montavimo. Blokeliai iš abiejų pusiu tinkuojami.

4.2.6 Grindys ant grunto Viso pirmo aukšto grindys įrengiamos ant grunto. Pirmiausia ant grunto dedamas drenuojantis sluoksnis, kurio storis siekis 100 mm, ant sutankinto ir išlyginto drenuojančio sluoksnio klojamos grindų apšiltinimas, tuomet skiriamasis sluoksnis ant kurio armuojamas išlyginamas betono sluoksnis, ant kurio vėliau padengiamas specialiu betono paviršiaus kietikliu, kuris pasižymi atsparumu dilimui ir išdaužymui, sumažiana vandens ir purvo įgeriamumą, grindys mažiau dulka, jas lengva valyti ir prižiūrėti. Tam tikrose patalpose ant grindų naudojamos plytelės arba speciali sportinės dangos.

52

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė 4.2.7 Stogo denginys Pastato stogas yra plokščias neeksploatuojamas. Racionaliausia pastato denginio konstrukcijoms naudoti metalines santvaras. Šios santvaros naudojamos dideliems tarparamiams dengti. Toks konstrukcijų pasirinkimo variantas ekonomiškesnis, sunaudoto metalo kiekiu už sijas ar rėmus, tarp santvarų gali būti numatytos komunikacijų ir aptarnavimo aikštelės. Tokias konstrukcijas patogu projektuoti dar ir todėl, nes tai leidžia pastato aukštis. Santvaros remiamos ant stambiųjų gelžbetonių kolonų, Renginiui naudojamos 3,5m aukščio plieninės santvaros, kurias sudaro dvitėjo profilio lenktos apatinė ir viršutinė juostos bei keturkampių vamzdžių tinklas tarp jų. Strypų tinklas parenkamas trikampis su paspyriais. Kadangi atstumai tarp atramų yra dideli, nėra transportavimo galimybių tokios ilgos santvaroms atvežti į statybos vietą, todėl santvaros yra jungiamos po kelias. Ant santvarų klojami profiliuotos skardos lakštai. Ant skardos dedai du apšiltinimo sluoksniai, iš kurių viršutinis stogo akmens vatos sluoksnis labai kietas, kadangi tai pagrindas bituminei, ruloninei dangai.

4.3 ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI 4.3.1 Mechaninis patvarumas ir partovumas Pastato konstrukcijos projektuojamos taip, kad sporto paskirties statinys būtų saugiai naudojamas bent 100 metų. Laikančiosios konstrukcijos parenkamos atsižvelgiant į joms tenkančius nuolatinius (gravitacinius, grunto, skysčių) poveikius ir laikinuosius ( sniego, vėjo, temperatūros, statybos metu atsirandančių apkrovų) poveikius.

4.3.2 Gaisrinė sauga Pastatas projektuojamas taip, kad atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus. Patalpose montuojami ugnies, dūmų jutikliai, įspėjantys apie galimą grėsmę. Parenkamos konstrukcijos yra ne žemesnės nei B klasės degumo. Projektuojami trys evakuaciniai išėjimai. Pagrindiniai du evakuaciniai išėjimai yra prie išorinės pietinio fasado sienos, jie skirti žiūrovų saugiam išėjimui, kiti du evakuaciniai išėjimai projektuoji atitinkamai prie rytinio ir vakarinio fasado. Visos evakuacinės laiptinės yra projektuojamos atsižvelgiant į gaisrinės saugos STR, kurių laiptų maršų plotis yra ne mažesnei kaip 1350 mm.

4.3.3 Higiena, sveikta, aplinkos sauga Projektuojama ledo arena remiantis higienos reikalavimais (HN 109:2005), kurie skirti sporto statiniams. Ledo arenos patalpos išdėstytos taip , kas lankytojai gali apsilankyti rūbinėse, tualetai suplanuoti pirmame aukšte, visai šalia pagrindinių laiptų ir antrame aukšte, kur kirk toliau nuo 53

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė pagrindinių patekimų į tribūnas. Projektuojamo pastato persirengimo patalpų, dušuose ir inventoriaus grindų dangos paviršius yra atsparus cheminių reagentų poveikiui, lengvai valomi, dezinfekuojami bei neslidaus paviršiaus. Taip pat pagrindinės ledo arenos, bei persirengimo kambarių sienos yra nelaidžios drėgmei bei atspalios pelėsiams ir kitiems grybams.

4.3.4 Naudojimo sauga Pastato konstrukcinė schema užtikrina saugų pastato eksploatavimą. Projektuojamas saugus, tinkamo aukščio turėklai, visi peraukštėjimai aptveriami turėklais ir atitvaromis. Elektros kabeliai vedžiojami pastato denginion konstrukcijose izoliuojant juos nuo žmonių ir išorinių aplinkos paveikių.

4.3.5 Apsauga nuo triukšmo Projektuojamo pastato atitvarų medžiagiškumas bei konstruktyvas užtikrina, kad statinyje esančių ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekelia grėsmės jų sveikatai, leidžia ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis.

4.3.6 Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas Projektuojamo pastato centralizuotas šildymas užtikrina visų šilumos agregatų tolygų šildymą šaltuoju metų laiku. Pasirinkto šildymo ekspoatacija yra patogi bei pats jos įrengimas sąlyginai nebrangus. Šildyti numatyta visas anžemins patalpas išskyrus ledo arenos erdvę. Pastate naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir žmonių poreikius nėra didesnis už reikiamą.

5. INŽINERINIŲ SISTEMŲ DALIS 5.2 INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO BENDRIEJI REIKALVIMAI Šalia sklypo eina visos reikiamos inžinerinės sistemos, todėl nauji tinklai gali būti prie jau esamų tiklų pagal Tauragės miesto tinklų išduotas sąlygas. Atsižvelgiant į techninių patalpų išdėstymą pastate pasirenkamas racionalesnis variantas jungtis prie inžinerinių tinklų nuo Jūros gatvės pusės.

Pastatas projektuojmas atsižvelgiant į higienos reikalavimus, sudarant tinkamas mikroklimato ir komfortinės šilumos aplinkos sąlygas. Vadovaujantis Europos Sąjungos strateginiais klimato ir energetikos tikslais iki 2020 metų, pastatas yra papildomai apšiltintas akmens vatos storesniu sluoksniu.

Tokiu būdu siekaima maksimaliai sutaupyti pastato energiją.

54

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė Bendras visų pastato aukštų plotas 5900 m2. Visos techninės patalpos ( šilumos punktas, vandentiekio, elektros įvadas, telekominikacinė, ledo arenos techninė patalpa) išskyrus ventiliatorinę numatomos pirmame aukšte.

Vietovės parametrai : 

Projektinė išorės lauko temperatūra Tauragėje : 23 OC;



Vidutinė šildymo sezono temperatūra : +0.2 OC;



Šildymo sezono trukmė 225 paros.

5.3 REIKALAVIMAI PATALPŲ MIKROKLIMATUI Reikalavimai patalpų mikroklimatui nustatomi remiantis higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. Rekomenduojama, kad lankytojams visuomeninių patalpų šildymo sezono metu būtų palaikoma 18-22 OC temperatūra. Todėl nuspręsta, kad šaltuoju metų laiku patalpose bus palaikoma +20 OC temperatūra, kuri atitinka šiluminio komforto parametrų normuojamą vertę. Šiltuoju metų laiku pastate bus palaikoma +24 OC temperatūra. Objekto sistema veiks 24 val. per parą, vėdinimo – 10 val. per parą. Taupant energiją yra racionalu taikyti temperatūros pažeminimą 2-4 OC. 5.3.1 Vėdinimas Projektuojamo pastato vėdinimo sistemą sudaro ortakiai, kurie tarpusavyje jungiasi kniedėmis.

Ortakiai prie patalpos sienų arba lubų pritvirtinami laikikliais. Vėdinimui naudojami apvalūs skerspjūvio ortakiai. Tiekiamo ir šalinamo oro kiekiai yra apskaičiuojami pagal normatyvus. Kiekiai skaičiuojami priklausomai nuo patalpos ploto, paskirties bei žmonių skaičiau joje. Iš patalpų oras ištraukiamas ir tiekiamas į jas per difuzorius esančius lubose. Patalpose , kuriose normomis reikalaujamas tik oro ištraukimas , oro pritekėjimas numatomas iš gretimų patalpų, numatomas oro pritekėjimas pro groteles duryse, arba paliekant plyšį tarp durų apačios ir grindų. Oro kiekių sureguliavimui į skirtingas patalpas vėdinimo sistemoje yra naudojamos oro kiekių reguliavimo sklendės. Visi oro tiekimo ir išsiurbimo ortakiai, kertantys priešgaisrines sienas turi ugniavožčius, kurie gaisro metu užsidaro.

Oro tiekimo ir šalinimo kameros yra įrengiamos antrame aukšte , tarp pagrindinių dengimo konstrukcijų - santvarų bei pirmame aukšte. Antro aukšto ventiliatorinės aptarnauja pagrindinę ledo arenos erdvę, o pirmo – likusias pastato patalpas. Tokios vietos pasirinktos siekiant išvengti vizualinės taršos, kai vėdinimo prietaisai užkeliami ant stogo. Taip pat įvertinti ir kiti privalumai: lauko agregatai yra brangesni, išvengiama poreikio ventiliacinių kamerų kaloriferių vamzdyną pildyti neužšąlančiu skysčiu, racionaliai panaudojama erdvė tarp konstrukcijų, jei tai leidžia aukštis. Prie visų vėdinimo agregatų numatoma priėjimo galimybė aptarnaujantiems darbuotojams. Triukšmo ir vibravimo problema 55

Guoda Rimkutė │ Af-15/1 │ Ledo arena │ Tauragė sprendžiama agregatus statant ant vibracinių padų, įrengiant po jais sluoksnį akmens vatos, taip pat izoliuojamos ir sienos. Vėdinimo sistemose oro triukšmui sumažinti ant ortakių montuojami triukšmo slopintuvai.

Projektuojams pastatas vėdinamas- mechaninis. Vėdinimo agregatas su šilumos atgavimo įrenginiu, šviežias lauko oras apvalomas filtruose, vėliau iš patalpų ištraukiamo oro pašildomas rukuperatoriuje (panaudojant į lauką išmetamo oro šilumą) ir vėliau vandeninėje šildymo sekcijoje šviežias oras dar kartą pašildomas iki projektinės patalpos temperatūros ir ventiliatoriaus pagalba tiekiamas į patalpą. Pastate numatoma ir natūralaus vėdinimo galimybė per varstomus langus. Oro vėdinimo sistema dirbs nuo 10 val. ryto iki 24 val. nakties, 365 dienas per metus.

5.3.2 Lietaus vandesn surinkimo sistema Lietaus nuotekoms surinkti projektuojama slėgiminė vandens surinkimo sistema. Kadangi įprastinė savitakinė lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema su daug stogo įlajų bei daug nuotekų stovų apsunkina pastato projektavimą ir įrengimą, reikalauja daugybės vamzdyno pastato grindyse ir sukelia nepatogumų eksploatuojant statinį, reikalauja daug medžiagų, papildomų darbų, todėl parinkta jau minėta slėgiminė surinkimo sistema, kurios pagrindiniai pranašumai yra: 

Dvigubai mažesnis vamzdžių skersmuo, vietoj įprastinės sistemos 110 mm skersmens vamzdžio, naudojamas 50mm skersmens vamzdelis;



Savivalos principas – dėl didelio vandens geičio vamzdyne nelieka jokių nešvarų ar šiukšlių;



Gerokai mažiau stovų – 5000 m2 ploto stogui užtenka vieno lietaus nuotekų stovo;



Montuojant horizontalius vamzdžius nereikia jokio nuolydžio, nes lietaus vanduo juose teka ne dėl savitakos, o veikiamas atsiradusio neigiamo slėgio;



Labai mažas sistemos svoris,

IŠVADOS Daugiaaspektinės analizės būdu buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai , lemiantys šių dienų sporto, kultūros bei visuomenės santykį. Sparčiai didėjančios urbanizacijos problema didmiesčiuose ir naujų techologijų augimas skatina iėškoti naujų sprendimų architektūroje.

56