Miestas - savo dalių visuma. Projektas Gargždams (Altitudės)

KOMANDOS NARIAI Aurimas Baužys, Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis, Algimantas Rybelis GARGŽDŲ SAV., MIESTO CENTRAS

MIESTAS SAVO DALIŲ VISUMA

PROJEKTO TIKSLAS

Išnagrinėti Gargždų miesto centro kvartalo regeneracijos galimybes.

UŽDAVINIAI

- išnagrinėti urbanistinę struktūrą; - ryšius su gretimomis teritorijomis; - susisiekimo sistemos elementus; - išnagrinėti analogus; - pasiūlyti teritorijos regeneraciją; - turgaus konversiją; - garažų masyvo konversiją.

IDĖJA

Aiškios viešos / privačios erdvės, Multifunkcė teritorija, Rišlios ir gyvos jungtys, Kokybiški ir modernūs objektai.

REGLAMENTAI

Suplanuota komercinės paskirties teritorija su minimaliomis skersinėmis jungtimis. Būtinas detaliojo plano keitimas į daugiafunkcę miesto centro teritoriją su kokybiškomis erdvinėmis jungtimis; Turto savininkų įtraukimas; Visuomenės įtraukimas; Turgaus galimybių studija.

TVARI PLĖTRA

Teritorijoje numatomi sprendiniai aiškiai nubrėžiantys ribas tarp viešų ir privačių erdvių; patogias jungtis įvairioms socialinėms grupėms; eismo lėtinimo sprendiniai, automobilių statymas gatvėse, mažinant kietų dangų kiekį teritorijoje; esamų pastatų panaudojimas, minimizuojant griovimo atliekas.

INŽINERINĖS TECHNOLOGIJOS

- Išmanūs ir energiją taupantys LED apšvietimo sprendiniai; - Atsinaujinančios saulės energetikos sprendinių panaudojimas turgaus stogo konstrukcijoje ir lietaus vandens surinkimas.

RĖMĖJAI

COWI - inžinerinė infrastruktūra, - susisiekimo komunikacijos, - tyrimai, studijos, projekto sprendiniai.

BETONO MOZAIKA - ilgaamžės dangos, - pritaikymas žmonėms su negalia, - teritorijos tvarkymo elementai.

Siūlomas užstatymas

Kl

aip

o

i on

n Ja J.

Vidiniai vienpusiai privažiavimai su stovėjimo vietomis

Konvertuojami garažai

Žalioji erdvė poilsiui ir rekreacijai

Pėsčiųjų alėja

g.

ėd

os

g.

Aikštė su alėja

Gatvės - alėjos

Turgaus aikštė Prekybos pasažas

s au

g.

či

P.C

vir

ko s

a

as

g.

B J.

vi na

Turgus

MIESTAS SAVO DALIŲ VISUMA

Gatvės, aikštės, alėjos, skverai, parkai, takai - miesto struktūros elementai, kuriantys aiškiai suvokiamą miestovaizdį. Visos šios erdvės turi aiškius savo parametrus, kurie leidžia identifikuoti šiuos miesto elementus, sukuria jų naudojimo scenarijus, užpildo erdves žmonėmis, dviračiais ar automobiliais ir kuria gyvą miestą. Dažnai Lietuvos miestuose sutinkama problema - erdvių erozija, sukelta ekstremalaus laisvo planavimo principų taikymo, ištrynusio ribas tarp viešųjų ir privačių erdvių. Kita dažnai pasitaikanti problema monofunkcinės erdvės, kuriose dominuoja viena funkcija, pavyzdžiui gatvės, kuriose didžioji dalis erdvės skiriama automobiliams judėti dideliu greičiu, nustumiant pėsčiuosius ir dviratininkus į antrą planą. Multifunkcės, aiškiai suvokiamos erdvės kuria gyvus miestus.

KVARTALAS

Centrinis Gargždų miesto kvartalas itin svarbus kokybiškam urbanistinio audinio funkcionavimui. Šiaurinę kvartalo kraštinę formuoja pagrindinė Klaipėdos gatvė, kuriai rekomenduojame rekonsturojant esamus pastatus pilnai suformuoti tvarkingą perimetrą ir kurdonerines erdves prie pagrindinių objektų. Kvartale esantis turgus ir prekybos centras - pagrindiniai traukos taškai.

Kvartalą kerta skersiniai pėsčiųjų takai, kurie galėtų virsti kokybiškomis alėjomis.

ELEMENTAI

Pagrindinės sudedamosios miesto dalys - įvairios erdvės. Kokybiška jų architektūra ir aiškūs naudojimo scenarijai sukuria vietas, kuriose renkasi, bendrauja, keliauja žmonės. Šios erdvės yra tokios pat svarbios kaip ir jas supantys pastatai. Maži elementai sukuria bendrą miesto įvaizdį.

TURGAUS ERDVĖ

Turgaus paviljono vidinis kiemas su želdiniais ir multifunkcija

Analogai

Kvartale įsikūręs vienas iš pagrindinių miesto traukos taškų Gargžgų turgus. Šiuo metu turgus veikia tik kelias savaitės dienas.

Sukuriant aktyvų perimetrą, aiškiai apribrėžtus saugius vidinius kiemus prekybai ir poilsiui, jis galėtų tapti visą dieną veikiančiu miesto traukos tašku, kuriame įsikurtų nedideli ofisai, kavinės, parduotuvėlės bei atviri lauko prekystaliai. Funkcijų įvairovė, aiški urbanistinė struktūra ir vientisa architektūrinė išraiška prikeltų Gargždų turgų naujam gyvenimui.

GARAŽAI

Konvertuojami garažai

Analogai

XVIII a. Londono centrinės dalies kvartalų gilumoje aplink ilgą siaurą gatvelę buvo statomos arklidės arba vežimų garažai su gyvenamosiomis patalpomis antrajame aukšte, gavę ‘mews’ pavadinimą. XXI a. ankščiau priterštos erdvės tapo vienomis iš geidžiamiausių vietų gyventi su jaukiais žaliais pasažais, pusiau uždarais ir nuo gatvių triukšmo apsaugotais kiemais pačiame centre. Esamas garažų kvartalas galėtų tapti jaukia gyvybinga gyvenamąją oaze miesto centre.

SALOS

Daugiamečių augalų salos

Analogai

Miestuose gausu nedidelių, sunkiai identifikuojamų erdvių arba labai atvirų, be aiškių ribų, erdvių. Rekomenduojame jas pagyvinti daugiamečių augalų salomis, kurios tiek vizualiai papildytų miesto kraštovaizdį natūralios pievos vaizdais, tiek sukurtų buveines vabzdžiams, paukščiams - bioįvairovei mieste. Šios salos leistų sutaupyti lėšas, skiriamas dažnai pertekliniam žolės pjovimui, sukurtų žaliąsias oazes miesto audinyje.

ALĖJOS

Pėsčiųjų alėjos su suolais ir medžiais

Analogai

Gargžduose labai svarbios pėsčiųjų jungtys, jungiančios miesto centrą su miegamaisiais ir individualių namų kvartalais. Šie svarbūs ryšiai galėtų tapti patogiomis pėsčiųjų ir dviratininkų alėjomis su poilsio ir želdinių salomis. Želdinių juostos ne tik sukurtų šešėlį karštomis vasaros dienomis, tačiau veiktų kaip vizualiniai orientyrai, nukreipiantys miestiečius į šias alėjas. Tinkamai atskirti pėsčiųjų ir dviračių takai sukurtų kokybiškas darnaus judumo sąlygas.

GATVĖS

Gatvė su pėstiesems ir dviratininkams pritaikyta infrastruktūra

Analogai

Lietuvos gatvėse gausybė neišnaudotų galimbybių. Dažnai per plačios plyno asfalto juostos skirtos automobiliams. Pertvarkant gatves svarbu prisiminti įvairią gatvių tipologiją - alėjas, žiedines vienpusio eismo gatves ir kitas tipologijas, kurios pėstiesiems ir dviratininkams suteiktų didesnį prioritetą. Perplanuojant gatves būtina taikyti greičio raminimo priemones, integruoti automobilių stovėjimo vietas, iškreivinti važiuojamąsias dalis ir numatyti rišlius pėsčiųjų ir dviračių takus.