Biržų amatų centras (VGTU)

STRUCTUM KONKURSAS ,,IŠMANUSIS MIESTAS VI”

Aiškinamasis raštas

BIRŽŲ MIESTO CENTRINĖJE DALYJE ESANČIO APLEISTO PRAMONINIO RAJONO (BUVUSIOS PIENO PERDIRBIMO ĮMONĖS TERITORIJOS) SU PRIEIGOMIS (NUO RESPUBLIKOS IKI KĘSTUČIO GATVIŲ) PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Studentai: Gintarė Būgaitė, Agnė Šeduikytė, Gytis Aglinskas Dėstytojai: Doc. Sigitas Kuncevičius, Doc. Dr. Darius Linartas Vilnius, 2020

TURINYS

2

ĮVADAS

4

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

5

1.1 Urbanistinio audinio regeneracija

5

1.2 Konversinių teritorijų atgaivinimas

6

1.3 Krantinės ir jų įveiksminimas

8

1.4 Vandens erdvės ir urbanistinės struktūros sąveika

10

2. ANALOGŲ STUDIJA

13

2.1 CURONIAN DELTA – Šyšos upės įtraukimas į Šilutės miesto urbanistinį audinį

13

2.2 Svencelės projektas – senos fermos teritorijos konversija į rekreacinę

15

2.3 Pramoninės teritorijos pertvarkymas į mišraus naudojimo kvartalą Arės upės krantinėje

18

2.4 Amatų centro: kūrybinių dirbtuvių ir ekspozicinių erdvių projektas2.5 Pramoninės teritorijos pertvarkymas į mišraus naudojimo kvartalą Arės upės krantinėje

20

2.5 „Atelier Kōbō“ kūrybinių dirbtuvių projektas

22

2.6 Išvados

23

3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

24

3.1 Nacionalinis ir regioninis kontekstas

24

3.2 Teritorijos padėtis mieste

25

3.3 Istorinė-urbanistinė analizė

26

3.4 Gamtinė analizė

27

3.5 Vyraujantys užstatymo morfotipai ir jų ypatumai

28

3.6 Funkcinis zonavimas

29

3.7 Erdvinė analizė, miesto kompozicija, lokalios dominantės

30

3.8 Išvados

31

4. TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

32

4.1 Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa

32

4.2 Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja

33

4.3 Sklypo planas

34

4.4 Architektūrinė detalizuojamo komplekso ir jo tūrio idėja

35

4.5 Funkcinė komplekso sąranga

36

4.6 Aukštų planai, pjūviai

37

4.7 Darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas

40

4.8 Aplinkosauginis planuojamos ūkinės veiklos vertinimas

40

4.9 Projektinio pasiūlymo techniniai rodikliai

41 2

4.10 Teritorijų planavimo teisinė bazė ir reglamentai

42

4.11 Išvados

43

4.12 Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

44

PRIEDAI

46

Priedas nr. 1 Renovuojamo komplekso projektinio pasiūlymo vizualizacija

46

Priedas nr. 2 Turgaus interjero vizualizacija

47

Priedas nr. 3 Kūrybininkų rezidencijų - viešbučio stogo terasos vizualizacija

48

Priedas nr. 4 Pramoninės teritorijos sutvarkymo pasiūlymo vizualizacija

49

Priedas nr. 5 Planšetas

50

Priedas nr. 6 Patalpų eksplikacijos

50

LITERATŪROS ŠALTINIAI

51

PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

52

3

ĮVADAS Problema ir jos aktualumas – moderniojo miesto gimimą lėmė industrinė revoliucija, pramoninės gamybos plėtra, gilinanti prarastosios erdvės urbanistinės struktūros branduolyje problemą. Laikui bėgant, keičiantis miesto poreikiams, nespėjant integruoti naujų funkcijų, pramoniniai kompleksai ir teritorijos tampa nebenaudojamos ir darko aplinką. Apleisti pramonės kompleksai ne tik užima vertingas miesto teritorijas, kelia vizualinę taršą, bet ir „pradangina“ teritoriją iš miesto konteksto. Konkrečiu Biržų miesto atveju, nors teritorija patenka į centrinę miesto dalį, miestelėnų atminties žemėlapyje buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija „dingusi“/“tuščia”. Čia nutrūksta gatvių tinklas, rekreacinė jungtis tarp pagrindinio paplūdimio ir Agluonos parko, neišnaudojamas upės potencialas bei prarastas ryšys su aktyviuoju miesto branduoliu. Iškyla teritorijos regeneracijos ir pramoninio komplekso objektų konversijos poreikis, kada senai pamiršta ir neturinti sąryšio su miesto istoriniu centru, pramoninė teritorija prikeliama naujam gyvenimui, pritaikoma kitai funkcijai.

Tyrimo objektas – Biržų miesto centrinėje dalyje esančio apleisto pramoninio rajono (buvusios pieno perdirbimo įmonės) teritorija su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių).

Darbo tikslas – įveiksminti pramoninę teritoriją miesto urbanistinėje struktūroje, atsižvelgti į greta esantį siauruko kompleksą, pasiūlyti naują teritorijos identitetą su retrospektyva į istoriją, apjungti mastelius ir identitetus, išgryninant vertingas savybes, pratęsti rekreacinį tinklą bei akcentuojantis į vandens erdvę, sukurti naują gamtinę kokybę.

Darbo uždaviniai: •

Išanalizuoti literatūrą, kuri nagrinėtų regeneracijos procesą, leistų susipažinti su pramoninių teritorijų konversija, prarastos erdvės įprasminimu ir krantinių formavimu bei pateiktų projektavimo prie vandens erdvės principus;

•

Išnagrinėti panašios problematikos Lietuvos ir užsienio pavyzdžius;

•

Atlikti išsamią Biržų miesto urbanistinę analizę;

•

Suformuoti pasirinktos teritorijos regeneracijos koncepciją, kuri atgaivintų pramoninę teritoriją ir ją įveiksmintų Biržų miesto struktūroje;

•

Detalizuoti renovuojamo pramoninio komplekso sprendinius.

Darbo sudėtis: •

Įvadas;

•

Literatūros analizė;

•

Analogų studija;

•

Esamos būklės analizė;

•

Teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai;

•

Išvados;

•

Priedai;

•

Literatūra ir kiti šaltiniai;

•

Paveikslėlių ir lentelių sąrašas.

4

1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1 Urbanistinio audinio regeneracija Kas yra prarastoji erdvė ir kuo ji skiriasi nuo teigiamos urbanistinės erdvės? R. Trancik prarastąja erdve laiko likusią nestruktūrizuotą miesto erdvę bei vardina kas laikoma tokia erdve: antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tušti žemės plotai greitkelių pakraščiuose, apleistos krantinės, geležinkelio infrastruktūros teritorijos, pramonės kompleksai. Tai nuo miestų atnaujinimo likę laisvi žemės plotai, kur stovi neprižiūrimi pastatai.

R. Trancik knygoje „Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos“ nurodomos penkios pagrindinės priežastys, kodėl yra prarandama erdvė: 1) išaugusi priklausomybė nuo automobilio; 2) modernizmo architektų požiūris į atvirą erdvę; 3) miestų atnaujinimo laikotarpiu vykdyta funkcinio zonavimo ir žemės naudojimo politika; 4) dabartinių įstaigų – viešųjų ir privačių – nenoras prisiimti atsakomybės už viešosios urbanistinės aplinkos priežiūrą; 5) miesto branduolyje esančių pramonės, karinių ar transporto objektų apleidimas.

Nauja statyba, senų esamų pastatų rekonstrukcija ar konkrečių visuomeninių objektų projektavimas gali atkurti ir įveiksminti prarastąją erdvę. Pasak I. Alistratovaitės-Kurtinaitienės, masės (užstatymo) ir erdvės (visuomeninės) dimensijos kartu su socialine funkcija bei jų kompozicija miesto struktūroje yra pagrindas fizinės miesto formos modeliavimui.

Taigi, prarastoji erdvė – nesuformuota erdvė, neturinti teigiamo poveikio aplinkai ar jos naudotojams. Nors jos neapibrėžtos, neturi konkrečių ribų, visgi atveria didžiules galimybes jų pertvarkoms, formavimui ir taip skatina iš naujo atrasti neišnaudotus vidinius miesto resursus. Tušti žemės plotai, buferinės zonos, apleistos krantinės, pramonės kompleksai – prarastosios erdvės – nepageidaujamos miesto teritorijos, kurias reikia regeneruoti.

Regeneracija – nugriautų ar nunykusių struktūrų atstatymas, atgaivinimas. Teritorijos atnaujinimas, grąžinant prarastas dalis ar struktūras. Miestų regeneravimo kokybės aspektai yra daugialypiai, apimantys architektūrą, dizainą ir infrastruktūrą.

Regeneracijos procesas miesto kontekste apima skirtingo masto darbus, kurie skatina ekonomikos augimą arba gerina gyvenimo kokybę. Miesto regeneracija yra visapusiška ir integruota vizija ir veiksmas, kuris lemia miesto problemų sprendimą ir kuriuo siekiama ilgalaikio pagerėjimo miesto ekonominėse, fizinėse, socialinėse ir aplinkos sąlygose. Esminis regeneracijos proceso uždavinys - pertvarkyti nepakankamai įvertintas ar nepastebimas miestų dalis, o geriausias rezultatas pasiekiamas, kada teritorijų pertvarkymas nenutolsta nuo vietos konteksto.

Regeneruojant keliami du pagrindiniai tikslai: suvokti senojo miesto mastelį, ryšį tarp jo viešųjų erdvių ir pastatų; išsaugoti vertingiausias architektūrines vertybes, esančias susiklosčiusiame urbanistiniame audinyje.

Urbanistinio teritorijos atnaujinimo etapai: •

Koncepcija – sukuriama urbanistinė vystymo strategija ir funkcinė programa, tai padaroma formuojant dominantę, kompleksą ar urbanistinę erdvę.

•

Struktūrinių jungčių kūrimas ir vystymas – aiškios susisiekimo sistemos formavimas, integracija į esamą jungčių sistemą; svarbus vizualinių ryšių formavimas tarp regeneruojamų bendramiestinių ar lokalių dominančių; žaliosios jungtys – alėjų, parkų, skverų sistemos plėtra.

•

Teritorijos erdvinės kompozicijos vystymas – esamos atnaujinimas arba naujos viešųjų erdvių sistemos kūrimas, vertingų objektų rekonstrukcija.

Tad urbanistinio audinio regeneracija būdinga miesto teritorijoms, kurių urbanistinės erdvės, kompleksai ar atskiri pastatai yra fiziškai ar moraliai nusidėvėję, teritorijos potencialas neišnaudojamas.

5

1.2 Konversinių teritorijų atgaivinimas Kodėl ir kada pramoninės praeities kontekstas tampa nebematomas? Pirmieji žingsniai išnykimo link prasideda visiškai nutraukus gamybos procesą, tada gamybinės paskirties objektai tampa miesto „vaiduokliais“, kurie stovi apleisti ir laikui bėgant vis labiau darko miesto vaizdą. Miesto centre, esančios pramoninės teritorijos užima daug vertingos žemės, masyvūs objektai nebedera su šiuolaikine architektūra ir visa tai kuria nepatrauklią teritoriją, kuri tinkamai nebefunkcionuoja. Siekiant neveiksnias pramonines teritorijas miesto centre paversti prestižinėmis gyvenamosiomis teritorijomis, tampa svarbus konversijos procesas (1 pav.).

Konversija (lot. conversio, kilm. conversionis - pakeitimas) – pakeitimas, pakitimas, per(si)tvarkymas.

1 pav. Buvusioje “Pienocentro” teritorijoje Kaune – Karaliaus Mindaugo apartamentai (architektai UAB „Kančo studija“) Šiais laikais miesto centro funkcijų struktūra privalo sudaryti visas būtinas komfortiško gyvenimo sąlygas. Tad miesto centrai tampa patraukliomis teritorijomis, kur vyrauja funkcijų įvairovė: nuo gyvenamųjų, visuomeninių iki poilsio, pramogų ar prekybinių. Anot V. Jurkšto (1994): „... visa tai turi vykti psichinės ramybės, jaukumo ir palankumo aplinkoje. Siekimas humanizuoti istorinį centrą su daugeliu funkcijų ir konsoliduoti jo kompoziciją – tai siekimas sukurti žmogui tinkamą gyvenimo aplinką.”

Pramoninės teritorijos tampa apleistomis dykromis dažniausiai dėl monofunkciškumo. Keičiantis miesto poreikiams, nespėjant integruoti naujų funkcijų, pramoniniai kompleksai ir teritorijos tampa nebenaudojamos ir darko aplinką. Apleisti pramonės kompleksai ne tik užima vertingas miesto teritorijas, bet ir kelia vizualinę taršą.

Apleistų pramoninių teritorijų tipai: •

tuščios teritorijos;

•

apleistos teritorijos;

•

užterštos teritorijos;

•

iš dalies dar funkcionuojančios teritorijos.

Apleistos teritorijos dažnai virsta asocialių asmenų veiklos židiniais arba tam tikrais miesto sąvartynais, kas kelia ekologinę žalą gamtai ir kenkia miesto įvaizdžiui. Pasaulinėje praktikoje tokios teritorijos prikeliamos naujam gyvenimui konversijos būdu, kada po pertvarkos proceso teritorijai parenkama nauja funkcija ir teritorija darniai įliejama į miesto struktūrą. Vienas svarbiausių aspektų – multifunkciškumas. Teritorijos kokybiškam vystimuisi nebeužtenka vienos funkcijos, ji turi būti išnaudojama įvairiai, atsižvelgiant į poreikį.

Pramoninių teritorijų konversija turi keletą sprendimų būdų. Vienas pagrindinių sprendimų teritorijas paversti gyvenamosiomis struktūromis, kur atsiranda išskirtiniai daugiabučių kompleksai (2 pav.)

6

2 pav. Vietoj buvusios grąžtų gamyklos Vilniuje baigiamas statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas B23 ( architektai UAB „Cloud architektai“) Kitas būdas pertvarkant teritorijas – suteikti joms muziejinę paskirtį. Pavyzdžiu galėtų tapti Zollverein XII anglies kasyklų kompleksas Esene, Vokietijoje (3 pav.), įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kur per dešimtmetį dauguma statinių buvo renovuoti, katilinėje įkurti Red Dot dizaino apdovanojimo muziejus ir restoranas, o buvusio anglies plovimo fabriko vietoje buvo įsteigtas Rūro muziejus ir Rūro lankytojų centras. Prie šio projekto prisidėjo nemažai architektų: R. Koolhaas, H. Boell, H. Krabel ir kiti.

3 pav. Zollverein XII anglies kasyklos kompleksas Esene Trečiojo būdo tikslas – išsaugoti pramonės dvasią, teritorijoms aktuali taikomoji konversija. Tokios teritorijos, minimaliai jas keičiant ir išsaugant didelę dalį palikimo, pritaikomos naujiems poreikiams. Tokiais atvejais buvusiuose pramoniniuose pastatuose įsikuria kultūros ar kūrybinių veiklų įstaigos. Pavyzdys – Kaapeli (kabelių gamykla) – didžiausias kultūrinis centras Helsinkyje, Suomijoje (4 pav.).

7

4 pav. Kaapeli kabelių gamykla Helsinkyje Taigi, dažniausiai plečiantis miestui, anksčiau pakraščiuose buvusios pramoninės teritorijos atsiduria arti miesto centrinės dalies ir neracionaliai išnaudoja patrauklią teritoriją. Šioms teritorijoms ypač būdingi autonominiai, neintegralūs, dažnai neatitinkantys kontekstinio rajono mastelio objektai, o pati teritorija nesaugi visuomenei, nes čia vyrauja apleisti ar net apgriuvę statiniai. Tokiu atveju atsiranda poreikis keisti jų paskirtį, iškyla konversijos poreikis. Konvertuojant tam tikras teritorijas, kinta erdvinė struktūra, formuojamos naujos patrauklios erdvės. Erdvinė struktūra – tai miesto augimo evoliucinio proceso rezultatas. (A. Vyšniūnas, 2000).

1.3 Krantinės ir jų įveiksminimas Urbanistinės erdvės samprata per laiką kito priklausomai nuo socialinių, ekonominių ar politinių visuomenės raidos procesų. Urbanistinės viešosios erdvės skiria miestus vieną nuo kito, pabrėžia urbanistinį gyvenimo būdą, bendruomenės kūrybiškumą bei suteikia miestui gyvybės. Tai miesto veidas, mentaliteto indikatorius.

XX a. viduryje urbanistinėje praktikoje viešoji erdvė nebuvo akcentuojama. Pokarinių projektų aikštės, skverai, parkai, krantinės, pasažai dažniausiai buvo formuojami kaip reprezentacinės arba rekreacinės erdvės. Kiek vėliau, nuo 7 dešimtmečio, jų pobūdis ėmė keistis ir apėmė tokias sritis kaip kultūra, laisvalaikis, sportas. Į šią sistemą buvo integruojami ir gamtiniai dariniai, atsirado krantinės kaip viešosios erdvės samprata (5 pav.;6 pav.).

5 pav.; 6 pav. Krantinių sutvarkymo pavyzdžiai: krantinė tampa daugiafunkce erdve 8

Krantinė – sutvirtintas krantas, prieplauka uoste, kurios erdvė geometriškai apribota įvairiais būdais. Tai aiškus geometrinių charakteristikų ir estetinių savybių įskaitomumas, leidžiantis sąmoningai suvokti ją kaip išorinę miesto erdvę. Krantinės tai urbanistinės erdvės, priklausančios miesto bendruomenei, tvarkoma savivaldybės ir laisvai prieinama kiekvienam miestiečiui. Šiais laikais Lietuvos miestuose dažnai upės neturi jokio vaidmens, jų krantinės nesuformuotos ir neveikiančios kaip miesto viešosios erdvės. Norint sukurti miesto santykį su vandeniu, reikalingas aktyvus upių krantinių tvarkymas ir jų potencialo išnaudojimas. Be to, vandens vaidmenį mieste stiprina prieplaukų formavimas. C. Moughtin knygoje „Urban design: street and square“ išskiria septynis krantinių tipus: perforuotą, stataus krašto, kietąją, minkštąją, prieplaukos tipo, įlankos tipo bei utilitariąją. Nepaisant krantinių tipų, kiekvienas pasižymi tam tikrais privalumais ir trūkumais.

Upių prieigos ir krantinės gali tapti urbanistinėmis tuštumomis. Linijinės atviros erdvės, dažnai yra susijusios su vandentakiais, kerta rajonus, apibrėžia prieigas ir sujungia vietas. Kraštovaizdžio traktavimas gali būti formalus arba neformalus, tačiau linijinės atviros erdvės paprastai užtikrina vientisą žalumą, kontrastuojančią su taisyklingu miesto gatvių tinklu (7 pav.) (R. Trancik, 2017).

7 pav. Linijinės atviros erdvės sistema mieste Miesto krantinė ilgą laiką buvo pramoninė zona, tačiau, laiku bėgant, įgyjo parko elementų, jai vis dažniau suteikiama ir rekreacinė paskirtis. Krantinė priskiriama visuomeninių erdvių tipui – gatvė. Čia nėra vienos dominuojančios funkcijos, tai daugiafunkcinė viešoji erdvė, kur vyrauja rekreacinė, komercinė ir socialinės laisvės kultūrinė paskirtys.

Miestuose upių krantinės privalo būti atveriamos, tokiu būdu upė tampa veiksniu elementu. Upė įprasmina teritoriją, sukuria patrauklias viešąsias erdves, priartina urbanistinę struktūrą prie gamtos ir leidžia formuoti išskirtinę viešųjų erdvių sistemą mieste (8 pav.;9 pav.).

8 pav.; 9 pav. Sutvarkytos prieigos prie vandens – gyvybinga viešoji erdvė

9

1.4 Vandens erdvės ir urbanistinės struktūros sąveika Daugumos miestų atsiradimas yra susijęs su didesniais ar mažesniais vandens telkiniais. Vanduo darė ir daro didelę įtaką miesto raidai jo erdvinei struktūrai ir funkcinei organizacijai. Vanduo kaip vienas reikšmingiausių gamtinių elementų urbanizuotoje aplinkoje Lietuvos miestuose menkai įvertintas: krantinės išbetonuotos, šalia nutiestos judrios magistralės, vidinės kvartalų erdvės izoliuotos nuo vandens, aktyviosios pėsčiųjų zonos sutelktos atokesnėse nuo vandens teritorijose (Čereškevičius, 2013).

Upė – vienas iš gamtinių komponentų elementų, kuriantis miesto erdvinę struktūrą, jo kompoziciją. Palei upes gali formuotis viešosios erdvės, svarbesni miesto socialinės infrastruktūros objektai. Upė traktuojama kaip svarbi miesto centro ašis, išlaikanti glaudų vizualinį ir ekologinį vaidmenį urbanistinėje erdvėje (Mačiukėnaitė, Povilaitienė, 2013).

Upės kaip barjero vaidmenį sustiprina viešųjų erdvių prie upės nebuvimas, fizinių ryšių ties upe nutraukimas bei pasyvios, nesutvarkytos pakrantės. Dėl šių priežaščių upės miestuose dažnai veikia ne kaip pagrindinė teritorijos gamtinė ašis, bet kaip stiprus, skiriantis barjeras. Upė turi gamtinį ir rekreacinį potencialą, kuris gali būti sėkmingai išnaudojamas integravus upę į miesto audinį.

Viešųjų erdvių funkcijos skirstomos į: kasdienę ir reprezentacinę (J. Gehl). Kasdienė pasižymi nuolatiniu žmonių srautu, darbo ir gyvenamosiomis vietomis, komercija bei infrastruktūros objektais. Šios dalys užtikrina, jog erdvė veiksni visą parą. Reprezentacinei funkcijai būdingas momentinis žmonių srautas su kultūros objektais, muziejais ir pan.

J. Gehl taip pat hierarchizuoja erdves į: •

vieša;

•

pusiau vieša;

•

pusiau privati;

•

privati.

Projektuojant urbanistinius kompleksus, kurie numatomi intensyvaus naudojimo teritorijose, vandens telkinio gretimybėje, traukos objektai ir gyvenamoji funkcija užtikrina gyvybingumą, o erdvės diferenciacija išsprendžia privatumo klausimą. Krantinė kaip miesto visuomeninė erdvė sietina su pagrindiniais visuomeninių erdvių tipais – gatve, aikšte ir parku (10 pav.;11 pav.). Tai leidžia suformuluoti išvestinius krantinės tipus: krantinė-gatvė, krantinė-aikštė, krantinė-miesto parkas, krantinė-paplūdimys (Grunskis, 2004).

10 pav.; 11 pav. Galimi vandens erdvės su įvairiomis visuomeninėmis erdvėmis pavyzdžiai 10

Kaip žinoma iš miestų raidos istorijos, vandens telkiniai ir jų gretimybės daro labai didelę įtaką tiek miesto raidai, tiek jo morfologijai, tiek ir miesto karkasui. Lietuvoje daugumos miestų, išsidėsčiusių prie vandens telkinių (ypač upių), krantinių formavimas praktiškai nevyksta (Grunskis, 2004).

Dažniausiai upių krantinių sutvarkymo koncepcijose siūloma performuoti kvartalus, kad būtų sukurti nauji takai prie vandens, šalia upės projektuoti mišrios funkcijos pastatus, kurių pirmuose aukštuose veiktų visuomeninės funkcijos. Natūralaus kranto tipo vietose, kur matoma vizualiai nepatraukli architektūra, siūlomas barjerinis želdinių sodinimo būdas, stiprinantis krantinės erdvės pojūtį (12 pav.).

12 pav. Krantinių tvarkymo principai Detalizuojant krantinės tipologijos klausimą, C. Moughtin morfologiniu-struktūriniu požiūriu suformulavo krantinės mieste tipologiją: •

Stataus krašto krantinė – pastatai kyla tiesiog iš vandens. Dažniausiai tokios krantinės buvo formuojamos apstatant kanalus daugiaaukščiais sandėliais.

•

Perforuota krantinė – susiformavo iš žvejų gyvenviečių, kur iš sodybos į atvirus vandenis laivai patekdavo kanalais.

•

Minkštasis krantas arba paplūdimys – natūralus krantas, būdingas ne tik užmiesčio teritorijoms, bet ir miestų centrams, kur įrengti miesto parkai arba poilsio plotai.

•

Kietasis krantas – formuojamas naudojant konstrukcijas. Pastatai šiose krantinėse atitraukti nuo vandens, viešieji takai formuojami tarp pastatų statmenai vandens erdvei.

•

Užutekis – tai vandenį supanti aikštė arba skveras savo struktūra primenantis įlanką.

•

Molas – tam tikru kampu nuo kranto į vandenį įrengtas lieptas, dabar tokio tipo krantinė virtusi poilsiniu objektu.

•

Atsuktos nugaros krantinė – šiu atveju miesto struktūra yra nusisukusi nuo vandens, krantinių tipas būdingas prie drenuotų vandens telkinių, pralaidų, kanalų.

Upės krantinės labiau skatina veiklą didinančią ryšius tarp dviejų upės krantų: fizines ir vizualines jungtis (13 pav.).

13 pav. Upės ryšių schema

11

Nuo krantinių tipologijos dažnai priklauso ir gretimo užstatymo projektavimo principai, todėl išskiriami net penki projektavimo būdai šalia vandens erdvės, kada (14 pav.): •

pastato tūris suprojektuotas išilgai krantinės – išlaikomas glaudus pastato ir pakrantės ryšis, pastato tūris vientisas, jo nekerta jokie praėjimai, šiuo atveju viešosios erdvės krantinėse nenumatomos.

•

pastatai su tarpais suprojektuoti išilgai krantinės – taip suprojektuoti pastatai neatskiria krantinės erdvės nuo kitų miesto kvartalų, tarp pastatų paliekami tarpai užtikrina vizualinį ir fizinį erdvių ryšį. Tokiose pakrantėse kuriamos viešosios erdvės, pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai numatomos visuomeninės funkcijos patalpos.

•

pastato pirmame aukšte numatomos skaidrios atitvaros – pakrantėse numatomos viešosios erdvės, o pirmuosiuose pastato aukštuose dažniausiai viešosios funkcijos. Pastato tūris vientisas, jo nekerta praėjimai, todėl pirmuosiuose aukštuose projektuojamos skaidrios arba ažūrinės atitvaros, kurios užtikrina krantinės ir kitų miesto kvartalų vizualinį ryšį.

•

pastato tūris suprojektuotas virš krantinės – užtikrinamas tiek vizualinis, tiek fizinis miesto kvartalų ryšis su pakrante. Dažnai tokiose pakrantėse kuriamos viešosios erdvės susilieja su kitomis miesto erdvėmis ir sudaro vientisą struktūrą.

•

pastatas suprojektuotas po žeme – pastatai neriboja vizualinio ir fizinio ryšio su krantine. Pakrantėje daug galimybių kurti viešąsias erdves. Dažniausiai pastato tūris yra visiškai po žeme ir beveik nematomas, todėl išsaugomas natūralus pakrantės vaizdas.

14 pav. Pakrantės ir užstatymo sąveikos principai Taigi, vanduo – svarbus gamtos resursas, kuris gretimoms teritorijoms suteikia pridėtinės vertės, tačiau pats savaime joms negarantuoja meninės vertės. Pakrančių naudojimui, užtikrinančiam miesto funkcijų intensyvumą bei meninę – architektūrinę kokybę, būtinas sisteminis miesto planavimas ir jo atskirų dalių metodiškai kompleksinis projektavimas.

12

2. ANALOGŲ STUDIJA 2.1 CURONIAN DELTA – Šyšos upės įtraukimas į Šilutės miesto urbanistinį audinį Vieta: Šilutė, Lietuva Metai: 2014 Architektai: PUPA Kuršių delta yra naujai projektuojamas rajonas Šilutėje, praturtinantis miestą naujomis kokybiškomis viešosiomis erdvėmis ir funkcijomis kuriantis originalų vietos identitetą. Šyšos upė ir jos krantinė – pagrindinė naujojo rajono viešoji erdvė (15 pav.).

15 pav. Galimi krantinės tipai Projektu kuriami nauji erdviniai koridoriai, kuriais miestiečiai lengvai galėtų pasiekti upės pakrantę. Atnaujinta lentpjūvės aikštė sieja naująją kaimynystę su ligoninės rajonu ir likusiu miestu. Pramoginis maršrutas pietiniame kaimynystės pakraštyje suteikia galimybę pamatyti laukines vandens pievas, stebėti paukščius. Tarp naujai projektuojamų kvartalų paliekamos žaliosios rekreacinės jungtys su pakrante. Nauji blokai yra tarp esamų medžių, žvelgiant į Nemuno deltos regioninį parką ir pievas. Upės krantinė yra suprojektuota kaip žalia miesto viešoji erdvė su žolių veja, medžiais, takais ir gėlynais (16 pav.;17 pav.).

16 pav.; 17 pav. Teritorijos detalizacija

13

Nauja užstatymo programa organizuota mažais blokais. Dėl tokio organizavimo statybos darbų etapai yra lankstūs ir lengvai valdomi. Būsto tipologija ir architektūrinis dizainas kiekviename bloke skiriasi (18 pav.). Kvartale formuojama aiški erdvinė sistema, apjungianti svarbiausius elementus – upę su pakrante, miesto centrinę teritoriją ir istorinį turgų su parku.

18 pav. Užstatymo blokų modifikacijos

19 pav. Koncepcijos schemos

Įtraukti Šyšos upę į Šilutės miesto urbanistinį audinį bandoma keliais esminiais teritorijos pokyčiais (19 pav.): •

Viešąja erdve – Šysos upės krantinė yra pagrindinė viešoji erdvė naujai projektuojamoje teritorijoje;

•

Žaliosiomis erdvėmis – pietinė naujos kaimynystės dalis lieka natūrali, ją galima užtvindyti;

•

Užstatymu – naujame rajone sukuriamos trys skirtingos personažų apylinkės: naujas centras, krantinė ir kvartalas gamtoje;

•

Inžinerine infrastruktūra – automobilių stovėjimo vietos suplanuotos gatvėse ir kvartalų viduje;

•

Uosto infrastruktūra - didžiausias rajono akcentas naujasis uostas, talpins iki 80 laivų ir bus dvigubai didesnis už kitus Šilutės uostus;

•

Krantine – pagrindinės rajono viešosios erdvės yra prie vandens: uosto aikštė, paplūdimys, plaukiojantys takai, įvairios prieplaukos dideliems ir mažiems laivams, valtims.

Tad projektas neapsiriboja vieno elemento įvedimu, siekiant visapusiškos teritorijos atgaivinimo, sprendžiami urbanistiniai ir architektūriniai uždaviniai. Naujai suprojektuota teritorija pasižymi miesteliui artima išraiška, remiantis konkrečia miesto fizionomija, sukuriamas šiuolaikinis vietos charakteris (20 pav.;21 pav.).

20 pav.; 21 pav. Šyšos upės projekto vizualizacijos 14

2.2 Svencelės projektas – senos fermos teritorijos konversija į rekreacinę Vieta: Svencelė, Lietuva Metai: 2010 Architektai: DO ARCHITECTS Projekto tikslas - sujungti rekreaciją su jau egzistuojančiu regiono kraštovaizdžiu ir kultūrinėmis ypatybėmis. Teritorijoje planuojama sukurti naują aktyvaus turizmo (poilsio) traukos centrą – mažųjų laivų uostą, vandens kanalų sistemą ir apgyvendinimo infrastruktūrą, remiantis Olandijos bei Danijos šalių patirtimi ir akcentuojant Kuršių marių regiono gamtines vertybes bei etnografinius motyvus. Esama situacija bus plėtojama, panaudojant regiono savybes naujai gyvenamajai aplinkai sukurti.

Projektuojamoje teritorijoje sovietmečiu buvo ančių ferma, čia stovėjo ūkiniai statiniai, sandėliai ir fermos, tačiau dabar teritorijoje išlikę keli menkaverčiai nebenaudojami pastatai (22 pav.).

22 pav. Apleisti pramoniniai objektai Supanti gamtinė aplinka yra ideali kokybiškai rekreacinei gyvenvietei įsikurti. Sutvarkius nykstančių fermų teritoriją, Svencelė tampa visapusiškai patraukli savo vidine struktūra bei ją supančia aplinka (23 pav.).

Kadangi teritorija prie vandens, tai galimybė vystyti laivybos infrastruktūrą. Vanduo – išskirtinis regiono bruožas ir jungiamasis elementas pamario gyvenviečių sistemoje, todėl kokybiška ir charakteringa rekreacinė gyvenvietė turi būti pagrįsta ryšiais su vandeniu ir egzistuojančia vandens infrastruktūra.

23 pav. Projektuojamos teritorijos vizija 15

Didžioji dalis teritorijos – viešosios erdvės, skirtos visiems – ir gyventojams, ir lankytojams. Teritorija projektuojama apželdinta įvairiais želdiniais, kuriant jaukumą ir artumą gamtai, moderniai pritaikant turizmo poreikiams. Priėjimas prie vandens atviras, tam numatytos dvi didelės pakrantės.

Gyvenvietėje planuojamos skirtingo intensyvumo ir užstatymo tipo zonos, kartu sudarančios vieningą užstatymo ir erdvių struktūrą. Teritorija suskirstyta į skirtingo charakterio zonas, su vienu koncentruotu gyvenvietės centru. Centras – itin aktyvi vieta, kur susitelkia įvairi veikla, jis tiesiogiai susisieja su paplūdimiu (24 pav.). Projektuojama teritorija funkciškai skirstoma į aktyvią rekreacinę ir komercinę bei ramią gyvenamąją zonas (25 pav.). Šios zonos tarpusavyje skiriasi pastatų architektūrine išraiška ir tankumu. Architektūrinis skirtingumas sukuria teritorijų individualumą.

24 pav. Užstatymo koncepcija

25 pav. Funkcinė teritorijos schema

Teritorijoje formuojama atvira erdvė, laikomasi betarpiško sąlyčio su gamta. Kuriamas proporcingas erdvės ir užstatymo tankis, priklausomai nuo erdvės panaudojimo tipo (26 pav.). Pastatai projektuojami prie kranto taip, kad leis jausti šalia esantį vandenį, remiamasi tradicine Kuršių Nerijos miestelių erdvine struktūra.

26 pav. Erdviniai sprendimai Teritorijoje apželdinimas organizuojamas išlaikant pakrantei būdingą linijiškumą, želdinių grupės dėstomos ruožais. Tolstant nuo kranto, kinta ir želdiniai, teritorijoje išskiriamos šešios zonos: miškas, aukštaūgiai medžiai, žemaūgiai medžiai, nendrės ir krūmai, smėlis bei vandens zona (27 pav.).

16

27 pav. Projektuojama želdynų sistema Visoje teritorijoje vanduo dominuojantis aplinkos elementas, numatyti tiltai, o krantinės pasižymi skirtingais scenarijais (28 pav.). Pramogų pakrantė skirta paplūdimiui ir aktyvesniam poilsiui, ji integruota į centrą, čia planuojamos lauko kavinės. Aitvarų pakrantė projektuojama kaip vieta, skirta aktyvioms vandens pramogoms. Teritorijoje numatytos tiltų alėjos – žaliosios jungtys tarp pievos ir nendrių tako, sukuriančios vizualinį ryšį tarp jų.

28 pav. Krantinių variacijos Centro pastatai fragmentiškai dėstomi vakariniame uosto pakraštyje ir formuoja užuovėją nuo vėjo. Savo aukštingumu ir architektūra pastatai išryškina miestelio centrą ir leidžia jį aiškiai identifikuoti bendrame siluete. Uostas bus traukos centras, jį supantys komerciniai, visuomeniniai objektai bei apgyvendinimo kompleksai aptarnaus gyventojų poreikius (29 pav.;30 pav.;31 pav.).

29 pav. Projektuojamo centrinio komplekso idėja

30 pav. Jachtklubo namelių idėja

31pav. Projektuojamos uosto salos architektūrinė idėja 17

2.3 Pramoninės teritorijos pertvarkymas į mišraus naudojimo kvartalą Arės upės krantinėje Vieta: Zuchvilas, Šveicarija Metai: 2015 Architektai: KCAP Projekto tikslas – sukurti mišrios programos teritoriją, kuri apimtų gyvenamąjį būstą, mažmeninę prekybą, pramonę ir viešųjų erdvių sistemą. „Riverside“ teritorijos planas pateikia ilgalaikio naujo gyvenimo ir darbo Zuchvilyje kvartalo plėtros viziją (33 pav.). Dėl strateginės padėties prie Arės upės ir dydžio, naujasis rajonas taps svarbia ir neatsiejama Zuchwil miesto dalimi (32 pav.).

32 pav. Esama situacija

33 pav. Projektuojamos teritorijos vizija

Judumo koncepcija yra svarbus tvarios ir ekonomiškai efektyvios upės krantų plėtros veiksnys ir padeda kiek įmanoma geriau palengvinti automobilio naudojimą kasdieniame gyvenime ir darbe (34 pav.).

34 pav. Teritorijos ir susisiekimo koncepcija

18

Upė ir pramoninės struktūros yra pagrindiniai teritorijos veikėjai. Miesto vizijoje jie sujungiami ir paverčiami nauja, aukštos kokybės gyvenimo ir darbo aplinka. Būsimos „Riverside“ kaimynystės tapatybė įgauna stiprybės, susiejant turtingą atvirą erdvę su gyvenamąja teritorija, darbo zona. Rajonas remiasi pagrindine pramonės teritorijos struktūra ir savitais pastatais, vystosi į nedidelio masto ir įvairią gyvenamąją aplinką su erdviu viešojo parko kraštovaizdžiu prie upės (35 pav.).

Projektu siekiama, kad anksčiau monolitine struktūra pasižymėjusi struktūra subyrėtų, teritorija taptų daugiafunkce, o užstatymo masteliu artima miesto urbanistiniam audiniui (36 pav.).

35 pav. Funkcinė teritorijos schema (A-esama situacija, B-projektuojama)

36 pav. Teritorijos planas

Projektuojamoje teritorijoje ir už jos ribų viešoji erdvė turi integravimo efektą: ji sujungia individualiai suprojektuotas zonas į vieną darnią kaimynystę. Projektuojamas kvartalas integruojamas į miesto struktūrą kaip susitikimas su viešąją erdve ir poilsiu, siekiama, jog naujoji teritorija taptų visa Zuchvilio miestą papildanti struktūra, viešojo gyvenimo dalis (37 pav.;38 pav.).

37 pav.; 38 pav. Gyvenamojo rajono vizualizacijos 19

2.4 Amatų centro: kūrybinių dirbtuvių ir ekspozicinių erdvių projektas Vieta: Floresta, Brazilija Metai: 2017 Architektai: Flat27 + GUAJA + Marcos Franchini + Pedro Haruf Projekto tikslas – pasenusius, geležinkelio pramonei tarnavusius objektus pagaliau įprasminti nauja funkcija, juos renovuoti ir pasiūlyti šiuolaikišką apleistų pramonių objektų panaudojimo būdą. Šiuo konkrečiu projektu buvęs pramoninis kompleksas tapo jaunų žmonių kūrybinėmis erdvėmis, kur vykdomi įvairūs seminarai, o pats objektas ir gretima aplinka iš naujo atgimė miesto urbanistiniame audinyje.

39 pav.; 40 pav. Pramoninio objekto konversija į kūrybos ir darbo erdves „GUAJA Sapucaí“ pavertė geležinkelio būstinę efemeriška laboratorija, kuri atitiko visas sąlygas, kad erdvės aptarimo ir konstravimo procesai galėtų vykti neatsiejamai. Be to, kad dalyvavo erdvės kūrimo procese, seminaro dalyviai vietoje galėjo gaminti visus elementus, reikalingus užsiėmimui.

41 pav.; 42 pav. Laikinos ir lengvai transformuojamos erdvės interjere puikiai izoliuoja ir atskiria skirtingomis funkcijomis įveiksmintas zonas 20

Interjere įrengtas ,,akvariumas” tarnauja kaip triukšmingos ir nešvarios darbinės aplinkos elementas. Ši transformuoja erdvė puikiai veikia kaip akcentas atviroje centro erdvėje bei atskiria aktyvią diskusijų zoną nuo gamybinės ir pagalbinių zonų, tuo pačiu leidžia aiškiai organizuoti skirtingas veiklas bendroje erdvėje.

43 pav. Amatų centro planas

44 pav. 3D interjero modelis su numatytomis veiklos zonomis

Be rengiamų seminarų, „GUAJA Sapucaí“ veikia kaip darbo ir bendradarbystės erdvė, kur rengiami pokalbių ciklai, konferencijos ar mokymai, o visa tai lyg apjungia galimybė rengti ekspozicijas, vietoje gimę kūriniai gali iškart būti eksponuojami, surengiant parodas. Taigi, šis projektas puikus įrodymas, jog pakankamai nedidelėmis pastangomis galima prikelti atgyvenusį objektą naujam gyvenimui ir jį įveiksminti prasmingu ir kiek netradiciniu sprendiniu.

45 pav.; 46 pav. Amatų centro: kūrybinių dirbtuvių ir ekspozicinių erdvių įprasminimas

21

2.5 „Atelier Kōbō“ kūrybinių dirbtuvių projektas Vieta: Ciurichas, Šveicarija Metai: 2018 Architektai: Solanellas Van Noten Meister Architekten Architektūros studija „Solanellas Van Noten Meister“ pavertė seną Ciuricho centre esantį klubo pastatą į bendrą kūrybinę darbo vietą, pavadintą „Atelier Kōbō“.

47 pav.; 48 pav. „Atelier Kōbō“ darbo erdvių interjeras „Atelier Kōbō“ yra bendra menininkų, dizainerių ir gamintojų darbo erdvė, esanti Ciuricho centro biurų pastato pirmame aukšte. Kōbō – japonų kalbos žodis, reiškiantis dirbtuves. Kōbō simbolizuoja laisvos kūrybos vietą, kur gali būti įgyvendintos idėjos. Erdvė sukasi aplink bendrą įrenginių rinkinį, įskaitant medžio dirbtuves, parodų erdvę ir parduotuvę, kuri darniai bendradarbiauja su pastate veikiančiais menininkais.Šiuo metu „Atelier Kōbō“ patalpomis naudojasi menininkai, keramikai, fotografai ir architektūros biurai. „Atelier Kōbō“ dažnai atviras visuomenei per parodas, paskaitas, seminarus ir užsiėmimus.

49 pav. Pirmo aukšto patalpų planas

50 pav. Ekspozicijų erdvė 22

Objekte net kelis kartus kito veikla, o jo erdvės mena daugybę panaudojimo galimybių ir nepaprastą istoriją. Buvusios pirmo aukšto patalpos kaip įmonės salonas, vėliau legendinis indie-rock muzikos klubas, galiausiai paverčiamas kūrybinių dirbtuvių erdve, stengiantis išsaugoti tam tikrus anktesnius pastato eksploatavimo pėdsakus: 1950 metų salonas vis dar matomas esamuose aukštuose, o grindys ir nepažeistos egzistavusio klubo metalinių plokščių lubos ir toliau suteikia interjerui unikalią ir stiprią išraišką. Stengdamiesi suteikti erdvei šiltą namų atmosferą, visi interjero priedai gaminami iš medienos, žaidžiama tekstūromis ir spalvomis, baltos spalvos panaudojimas – suteikia erdvei naują tapatumą.

51 pav.; 52 pav. Naujų interjero elementų ir senų detalių, paviršių darna Projekte siekama harmonijos tarp seno ir naujo, išsaugomi kaip galima daugiau istorinių ženklų. Visa pirmo aukšto erdvė pasižymi zonavimu, erdvės skaidymu laikinomis, transformuojamomis pertvaromis ar kitais interjero sprendimais, tokiu atveju išlieka galimybė erdvę modeliuoti pagal poreikį bei jos neapkrauti nereikalingu inventoriumi.

2.6 Išvados Pasigilinus į mokslinę literatūrą ir atlikus analogų studiją tampa aiškūs daugelis urbanistikos aspektų: kas yra urbanistinio audinio regeneracija, kokiais būdais konversinės pramonės teritorijos gali būti atgaivinamos, kaip formuojamos ir įveiksminamos krantinės bei kaip vandens erdvė sąveikauja su urbanistine struktūra. Visa literatūra ir analogų studija tapačios, jose teoriškai ir praktiškai nagrinėjamos tos pačios problemos, be to viskas orientuota į Biržų miesto atvejį, į sprendžiamą miesto centrinėje dalyje esančio apleisto pramoninio rajono (buvusios pieno perdirbimo įmonės) teritorijos pertvarką bei konkretų teritorijos įveiksminimo galimybę – amatų centrą – kūrybos ir bendradarbiavimo oazę. Visa analitinė dalis nukreipia į esmines teritorijos ir komplekso idėjas: harmonija ir pusiausvyra pasiekiama, kada apjungiama sena ir nauja, o teritorijos gyvybingumą aktyvina primirštų, nebefunkcionuojančių objektų renovacija, kai jiems priskiriama šiuolaikiška ir unikali paskirtis.

23

3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 3.1 Nacionalinis ir regioninis kontekstas Biržai - miestas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje. Tai paribio miestas, Lietuvos atžvilgiu, išsidėstęs periferijoje, šalia Latvijos pasienio. Rajono geografinė–strateginė padėtis nėra labai palanki turizmui plėtoti, kadangi rajonas gana stipriai nutolęs nuo didžiųjų šalies miestų. Biržų rajono teritorija ribojasi su Latvijos Respublika, todėl didžiausia užsienio turistų, apsilankiusių rajone, dalis – Latvijos gyventojai.

Pagrindiniai atstumai: •

66 km į šiaurę nuo Panevėžio;

•

201 km į šiaurę nuo Vilniaus;

•

90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos.

Biržų miestas iš dalies atlieka regioninio centro funkcijas, aktyvindamas atokias periferines pasienio teritorijas. Be to, miestas atlieka turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centro funkciją rajone.

53 pav. Biržų miestas nacionaliniame kontekste

24

3.2 Teritorijos padėtis mieste Dabartinė nunykusi pramoninė teritorija – buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija – struktūra, praradusi tapatumą ir tinkamai nefunkcionuojanti centrinėje miesto dalyje. Šalia teritorijos yra neveiksnus siaurukas, su keliais išlikusias istoriniais objektais, o rytinę teritorijos ribą – diktuoja Agluonos upė, kuri didina aplinkos kokybę ir numato potencialas galimybes rekreacijai.

Biržų miesto centrinėje dalyje esančio apleisto pramoninio rajono (buvusios pieno perdirbimo įmonės) teritorija turi kelias prieigas – Respublikos ir Kęstučio gatves. Šios gatvės yra pagrindiniai Biržų miesto struktūriniai ryšiai, kadangi pagrindinis įvažiavimas į miestą – Panevėžio kelias pereina į Kęstučio gatvę, o jai lygiagreti Respublikos gatvė yra viena iš miesto centrinės dalies ribų. Šiaurės – pietų kryptimis gatvių tinklą formuoja pagrindinės Vabalninko, Basanavičiaus ir Kilučių gatvės. Iš tiesų visas Biržų miesto veiksmas vyksta šiaurės-pietų kryptimi, t.y. Vytauto g., aplink kurią susitelkusios prekybinės zonos bei visuomeniniai objektai.

54 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos padėtis (B) aplinkos kontekste 25

3.3 Istorinė-urbanistinė analizė

56 pav. Biržų miesto identiteto fotofiksacijos

55 pav. Biržų miesto reikšmingiausių įvykių laiko juosta

57 pav. Biržų miesto istorinė analizė 26

3.4 Gamtinė analizė Biržų rajonas pasižymi vaizdingu kraštovaizdžiu, pasižyminčiu gamtiniais ir antropogeniniais komponentais, kurie tarpusavyje persipindami formuoja į rajono gyventojų, turistų ir verslo subjektų poreikius orientuotą kraštovaizdį. Iš gamtinių komponentų kraštovaizdyje vieni svarbiausių yra reljefas, vandens telkiniai, žalieji plotai. Šie komponentai kompleksinėje kraštovaizdžio struktūroje svarbūs fizine-technologine, kompozicine-estetine ir ekologine prasmėmis. Biržų regioniniame parke yra susikaupusi gana didelė lankytinų gamtos objektų koncentracija, o Širvėnos ežeras – seniausias dirbtinis ežeras Lietuvoje, susiformavęs užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka. Biržų rajone išsidėstę nemažai miškų ir girių, didžiausią rekreacinę vertę turi miškai, esantys arčiausiai vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių). Dar vienas unikalus Biržų kraštovaizdžio reiškinys – karstinės įgriuvos. Žaliųjų plotų ir rekreacinių teritorijų Biržų mieste nėra labai daug, pagrindinės teritorijos – šiaurinėje miesto dalyje, prie Širvėnos ežero ir pietinėje miesto dalyje.

58 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) gamtinių elementų schema 27

3.5 Vyraujantys užstatymo morfotipai ir jų ypatumai Biržų miesto gyvenimas, komercinės teritorijos, visuomeniniai objektai susikoncentravę miesto centre, o kitos teritorijos virtusios gyvenamaisiais rajonais. Dominuoja sodybinio užstatymo teritorijos arba kitaip gyvenamoji teritorija užstatyta daugiausiai mažaaukščiais individualiais namais. Daugiaaukščiai pastatai (4-5a.) susitelkę centrinėje ir rytinėje miesto dalyse. Pramoniniai (gamybiniai) objektai mieste pasiskirstę nevienodai: viena grupė yra šiaurinėje miesto dalyje, kita - pietvakarinėje ir centre (buvusi pieno perdirbimo pramonės teritorija, alaus darykla).

Konkrečiai konvertuojama teritorija yra įsiterpusi tarp gyvenamųjų ir laisvai užstatytų teritorijų bei turi sąryšio su kitapus Agluonos upės išsidėsčiusia pramonine-gamybine – alaus daryklos zona.

59 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) vyraujančių užstatymo morfotipų schema 28

3.6 Funkcinis zonavimas Mieste išskirtos penkios esminės zonos: mišri centro, specializuotų kompleksų, gyvenamoji, mišri gyvenamoji ir pramonės bei sandėliavimo zona. Mišri miesto centro teritorija eina išilgai ir lyg sudalina Biržus į dvi dalis: vakarinę ir rytinę, čia sutelkta daugiausiai reikšmingų objektų, tai aktyviausia miesto dalis, įsiterpusi tarp dviejų upių. Dominuoja gyvenamosios teritorijos, kurios apgaubia miesto istorinį branduolį iš visų pusių. Į gyvenamas teritorijas yra įsiterpusių specializuotų kompleksų – mokyklų ir darželių. Pramonė sutelkta miesto periferinėse zonose, atokiau nuo centrinės dalies, išskyrus Biržų alaus, „Agrochemos“ ir buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorijas.

60 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) funkcinio zonavimo schema

29

3.7 Erdvinė analizė, miesto kompozicija, lokalios dominantės Kas liečia miesto individualumą ir unikalius bruožus tai – Biržų miestas skirstomas į tris dalis: Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį (istorinis miestas, sutelkta dauguma architektūros paminklų, geriausiai išlikęs gatvių tinklas) ir Astravą (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje, į kurią veda medinis Širvėnos ežero tiltas, garsėja dvaru). Biržų miesto centras - išsidėstęs Agluonos ir Apaščios tarpupyje į šiaurę nuo Kęstučio gatvės. Bendrame miesto urbanistiniame audinyje centrinė miesto gatvė (Vytauto g.) užsibaigia Janonio aikšte, greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios yra pagrindinė miesto aikštė.

Pilis – tai pagrindinė dominantė erdvinėje miesto kompozicijoje. Be jos yra dar dvi istorinės dominantės, arba vertikaliniai akcentai: katalikų ir reformatų bažnyčios. Biržai yra lygumų miestas, neturi daug apžvalgos taškų, vienintelis visą miesto panoramą aprėpiantis apžvalgos taškas yra šiaurinėje miesto dalyje.

61 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) erdvinė ir kompozicinė schema 30

3.8 Išvados Susipažinus su Biržų miesto esama būkle išryškintos vertybės ir problemos: •

Biržų miestas – miestas-tvirtovė, pergyvenęs nemažai kitimų, Biržų miesto struktūra net keletą kartų buvo sugriauta, o iš miesto centro likę tik griuvėsiai. Nepaisant griovimų ir deginimų, miestas vis atsistatydavo ir pamažu plėtėsi.

•

Biržų senamiestis – istorinė vieta, aplink nemažai traukos objektų. Svarbiausi istoriniai elementai: pilis, miesto struktūra, senamiesčio ribos.

•

Biržų gamtinio karkaso išryškinimas: geologinė sandara, vanduo ir želdynai, jų tarpusavio ryšys ir miesto struktūra sudaro vieningą ir harmoningą sistemą.

•

Miesto struktūra turi aiškias kompozicines ašis, remiasi stačiakampių gatvių tinklu, todėl bendras miesto urbanistinis audinys – racionalus ir aiškus.

•

Biržai garsėja gausia krikščioniškų bendruomenių įvairove (mieste yra net septynios skirtingos parapijos), didžiausia – Šv. Jono Krikštytojo parapija, taip pat evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų parapijos bei jungtinė metodistų ir sekmininkų bažnyčios.

•

Kultūros įstaigų tinklas yra pakankamai išplėtotas: mieste yra kultūros centras, krašto muziejus, viešoji biblioteka, meno galerija, nemažai stadionų.

•

Esamas valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas (ligoninių, poliklinikų ir medicinos paslaugų kabinetų skaičius) yra pakankamas.

•

Esamas socialinės priežiūros įstaigų tinklas yra gana išplėtotas, tačiau numatyta, jog ateityje didės socialinių paslaugų poreikis, kurį lems senstanti visuomenė, atsiras slaugos namų stygius.

•

Švietimo įstaigų tinklas atitinka poreikį, yra pakankamas ir optimalus. Esančios papildomo ugdymo įstaigos (muzikos mokykla, sporto mokykla, jaunimo mokykla) patenkina ne tik miesto, bet ir viso rajono poreikius.

•

Dideli pramoninių zonų plotai, didžiagabaričiai objektai centrinėje miesto dalyje, šalia upių kelia vizualinę taršą.

•

Išliekant neigiamoms gyventojų demografinėms tendencijoms, gali sumažėti bendrojo lavinimo įstaigų infrastruktūros poreikis ir iškilti nenaudojamos mokyklų infrastruktūros panaudojimo problemos.

•

Erdvės palei upes nėra pilnai išnaudojamos, pramoninės teritorijos jas padaro neveiksnias miesto gyvenimo kontekste.

31

4. TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI 4.1 Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa

Socialinė programa: •

Apleista pramoninė teritorija įprasminama Biržų miesto audinyje – teritorijos multifukcija tarnauja ne tik miesto, kaip turistinio traukos centro, plėtojimui, bet taip pat gerina miestiečių gyvenimo kokybę ir bendruomeniškumo jausmą;

•

Amatų ir meno dirbtuvės glaudžiai bendradarbiauja su komplekse veikiančia komercine funkcija – turgumi, parduotuvėmis;

•

Skirtingų formų ir išraiškų erdvės puikiai pritaikomos miesto renginiams ar mugėms, gerina laisvalaikio mieste kokybe;

•

Teikiamos apgyvendinimo paslaugos: vyrauja gyvenamųjų patalpų įvairovė – nuo viešbučio kambarių ar menininkų studijų iki individualių gyvenamųjų namelių;

•

Skatinamas stipresnis Biržų miesto kaip rekreacijos ir turizmo puoselėtojo statusas, numatant teritorijoje sveikatinimosi paslaugas ir suprojektuojant SPA kompleksą.

Ekonominė programa: •

Projektuojamas kompleksas ekonomiškai naudingas Biržų miestui, nes pritraukia ne tik pastovius lankytojus, generuojančius pajamas, bet ir naujas investicijas į patį miestą;

•

Naujų verslų ir infrastruktūros kūrimasis (nuomuojami apartamentai, komercinės patalpos, biurams ir ofisams tinkamos patalpos) galėtų tapti pajamų šaltiniu miestiečiams;

•

Biržų mieste trūksta nuomojamų patalpų, vyrauja nedidelė darbo vietų pasiūla, ši teritorijos konversija ypač padėtų miestui progresuoti, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir galimybės;

•

Kokybiško gyvenimo užtikrinimas – išaugtų miesto kaip tinkamos ir perspektyvios gyvenamosios vietos paklausa;

•

Visapusiškai išvystytas ir patogus gyvenimas, užtikrinantis įvairius gyventojų poreikius, smarkiai pakeltų nekilnojamojo turto vertę, kviestų žmones persikelti į Biržų miestą iš gretimų gyvenviečių, taip didinant gyventojų skaičių, kuris per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo.

Ekologinė programa: •

Istorinio branduolio pėsčiųjų ir dviračių takų tąsa prisideda prie oro ir akustinės taršos mažinimo mieste;

•

Orientuojamąsi į tvarumo principus: fasaduose vengiama neracionalaus stiklo panaudojimo, karkase – plieninių konstrukcijų;

•

Naudojami ekologiški technologiniai sprendimai – atsinaujinanti saulės energija (ant pastatų montuojami saulės kolektoriai), natūralaus lietaus vandens surinkimo sistema, tam tikrose vietose įrengiami apželdinti stogai, o teritorija apšviečiama saulės baterijas turinčiais šviestuvais;

•

Esami želdiniai išsaugomi, o formuojamos žaliosios zonos įprasmina visuomeninės teritorijos erdves.

32

4.2 Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja

Pagrindinė projekto urbanistinė idėja – Vytauto g. ir Siauruko parko urbanistinė jungtis, taip pat galimai perspektyvinė Parodos g. kaip komercinės gatvės formavimas bei Širvėnos ežero ir Agluonos parko gamtinė jungtis.

62 pav. Siūlomas užstatymas

63 pav. Funkcinė teritorijos koncepcija

64 pav. Viešųjų erdvių tinklas

Taigi, formuojamas Biržų miestui būdingas reguliarus užstatymas, išsaugomi du pastatai, kurie tampa centriniais komplekso objektais, o siūlomu užstatymu numatomos aiškios ir artikuliuotos viešosios erdvės, nekonkuruojančios su istorinėmis Biržų miesto aikštėmis, tačiau turi pateikia miestui trūkstamas funkcijas.

33

4.3 Sklypo planas Į sklypą yra numatyti net keli galimi scenarijai, kurie suveda į pagrindinę amatų-turgaus aikštę: iš Vytauto g. tiltu per Agluonos upę, nuo Agluonos parko į teritoriją atveda žalioji jungtis, o nuo Kęstučio g. ir siauruko parko – miesto gatvėmis. Amatų-turgaus aikštė yra formuojama pagrindiniais komplekso tūriais, viešbučio kiemas – žalioji erdvė, kur organizuojama ramesnė, privatesnė bendravimo zona, o SPA aikštė tai nedidelis skverelis, veikiantis kaip teritorijos ir Agluonos parko žalioji jungtis bei kuriantis patrauklią sveikatingumo komplekso zoną. Projektuojamoje teritorijoje numatytos dvi automobilių stovėjimo aikštelės: viena orientuota į komercines zonas ir amatų centro funkcijas, kita – į sveikatingumo ir apartamentų teritoriją.

66 pav. Amatų turgaus aikštė

65 pav. Detalizuojamo komplekso sklypo planas

67 pav. SPA komplekso skveras

34

4.4 Architektūrinė detalizuojamo komplekso ir jo tūrio idėja Architektūros inspiracija – istorinė Vytauto g. išklotinė, kuri labai išsiskiria savo daugiaplaniškumu, stogų įvairove. Projektuojamoje teritorijoje bandoma perteikti istorinį Biržų miesto siluetą, o nunykusi gatvių išklotinė atgimsta.

68 pav. Istorinis Vytauto g. vaizdas

69 pav. Projektuojamo komplekso idėja

Komplekso tūrio idėja – funkcinė istorinių miestelių perimetro sąranga. Tikslas apjungti tarp išsaugomų objektų esančias erdves. Istorinius pastatus teritorijos centre jungia anstatas, kuris formuoja visas viešąsias komplekso erdves. Anstato išraiška kontrastuoja su aplinkiniu komplekso užstatymu, taip siekiant jį išryškinti ir nurodyti, jog čia telkiamos pagrindinės komplekso funkcijos, t.y. gyvenamoji, amatų ir dirbtuvių, kūrybinių erdvių bei prekybos (turgaus) funkcijos. Funkcinę sandarą įkvėpė vietos siejimas su amatais bei nedidelių istorinių miestelių modelis, kada pirmi aukštai būdavo atiduodami prekybai, o kiti aukštai – įvairiai veiklai – amatams ir gyvenimui. Konkrečiai projektuojamoje teritorijoje šis funkcinis modeliukas konvertuotas, jis lyg apverstas šonu, taip kuriamas komplekso scenarijus – nuo prekybos ir bendruomenės erdvių per amatų dirbtuves į gyvenamąją zoną.

70 pav. Pagrindinio komplekso tūrio idėja

71 pav. Funkcinė komplekso sąranga 35

4.5 Funkcinė komplekso sąranga Projektuojamas rekreacinis kompleksas, kurio pagrindinis išskirtinumas – amatų centro veikla bei studentų rezidencija, kuri jungia du esamus pastatus. Pietinėje komplekso dalyje, šalia Agluonos parko numatomos ramesnės funkcijos – SPA ir individualūs poilsio nameliai, o šiaurinėje dalyje funkcijos orientuotos į didelius žmonių srautus, taigi čia kuriama komercinė zona, projektuojamos prekybinės patalpos, biurai, restoranas.

Tad tokia komplekso funkcinė sąranga užtikrina visapusišką teritorijos panaudojimą bei užtikrina pėsčiųjų srautus.

73 pav. Antro aukšto funkcinė schema

72 pav. Pirmo aukšto funkcinė schema

74 pav. Trečio aukšto funkcinė schema

36

4.6 Aukštų planai, pjūviai

75 pav. Komplekso pirmo aukšto planas

37

76 pav. Komplekso antro aukĹĄto planas

77 pav. Teritorijos pjĹŤvis 38

78 pav. Komplekso trečio aukšto planas

79 pav. Teritorijos pjūvis

39

4.7 Darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas Projekto esminis prioritetas tvarioji architektūra, kuri tausoja aplinkos resursus. Vadovaujantis šiuo principu projektuojant kompleksą ypatingas dėmesys skirtas naujo ir seno sąryšio paieškai, nauji architektūriniai sprendimai atsižvelgia į istorinius pastatus, kas leidžia darniai išspręsti pramoninės teritorijos centrinėje miesto dalyje situaciją ir tarpusavyje suderinti kompleksą su Biržų miesto kontekstu.

Komplekso išraišką diktuoja senų ir naujų pastatų santykis, vienur senasis objektas tarsi įrėminamas šiuolaikinėmis priemonėmis ir fasadų dizaino elementais, o kai kur tik šiek tiek atidengianma senojo pastato fasadinė išraiška, pirmenybę suteikiant moderniam pastato motyvui. Tad vyrauja harmonija, senieji fasadų fragmentai vietomis eksploatuojami labai subtiliai, kitu atveju akivaizdžiai.

80 pav. Meninė fasadų išraiška Pramoninės teritorijos konversija į multifunkcę miesto teritoriją remiasi darnumo principais: išsaugoma kiek įmanoma daugiau gamtinių išteklių. Įprasminama Agluonos upė – teritorijoje numatoma prieplauka su galimybe išsilaipinti teritorijoje, upės prieigose formuojamos pagrindinės viešosios erdvės. Kęstučio g. prieigos papildomos užstatymu, kuris darniai įsilietų į jau esamą struktūrą bei ją papildytų.

Be to, projekte išlieka svarbus energinio efektyvumo klausimas, ekologiški technologiniai sprendimai: žalieji stogai, natūralaus lietaus vandens surinkimo sistema, saulės kolektoriai ir racionalūs architektūriniai sprendimai. Komplekse dominuoja natūralios, kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos (plienas, medis ir t.t.). Pastatų viduje integruotos modernios inžinerinės sistemos (geoterminis šildymas, rekuperacinė sistema), užtikrinančios mažą energijos poreikį. Pastatų išorės apdailai naudojama impregnuota mediena, kuri vizualiai sulieja gamtinės aplinkos ir komplekso kontekstus.

Visa teritorija pritaikyta žmonėms su negalia, kadangi viskas projektuojama be kardinalių žemės paviršiaus lygių kitimų, o takai atitinka reglamentuose nurodomus reikalavimus.

4.8 Aplinkosauginis planuojamos ūkinės veiklos vertinimas Projektuojamoje teritorijoje išlaikomas esamas gamtinis karkasas, žaliosios zonos efektyviai integruojamos į naująjį teritorijos įveiksminimo sprendinį bei papildomos naujais želdinių motyvais.

Vienas svarbiausių ekologinės programos aspektų – oro ir akustinės taršos mažinimas mieste, šis tikslas siekiamas į teritoriją integruojant pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą, kuri lyg pratęsia esamą istorinio branduolio atkarpą. Sukuriama trasa iš senosios miesto dalies vedanti į projektuojamą multifunkcę teritoriją, kad gyventojams mažiau tektų keliauti automobiliais, o naujasis kompleksas – traukos objektas būtų lengvai pasiekiamas pėsčiomis ar dviračiais.

Sprendiniuose siūloma išnaudoti esamus, nebefunkcionuojančius resursus (du buvusios pieninės pastatus) ir juos transformuoti, toks sprendimas sumažintų aplinkos taršą bei atsakingai pažvelgtų į teritorijos konversijos procesą.

40

4.9 Projektinio pasiūlymo techniniai rodikliai PAVADINIMAS Komplekso teritorija Tvarkomos teritorijos plotas Užstatytas plotas Užstatymo tankumas Užstatymo intensyvumas Automobilių stovėjimo vietos

RODIKLIAI 30 700 m2 6522.25 m2 30% 0.3 61

Pastatas A (viešbutis/kūrėjų rezidencija) Pirmo aukšto plotas Antro aukšto plotas Trečio aukšto plotas Bendras pastato plotas

927.92 m2 735.5 m2 980.15 m2 2643.57 m2

Pastatas B (amatų ir mokymų erdvė) Pirmo aukšto plotas Antro aukšto plotas Trečio aukšto plotas Bendras pastato plotas

713.4 m2 228.6 m2 641.2 m2 1583.2 m2

Pastatas C (turgus/multifunkcė erdvė) Pirmo aukšto plotas Antro aukšto plotas Trečio aukšto plotas Bendras aukšto plotas

726.9 m2 430.8 m2 542.1 m2 1699.8 m2

Pastatas D (sveikatingumo centras) Pirmo aukšto plotas Antro aukšto plotas Bendras pastato plotas

1052.58 m2 825.2 m2 1877.78 m2

Pastatas E (kavinė ir restoranas) Bendras pastato plotas Pastatas F (biurų pastatas) Pirmo aukšto plotas Antro aukšto plotas Bendras pastato plotas Pastatas G (gyvenamasis namelis) Namelio plotas Bendras namelių komplekso plotas Projektuojamos patalpos Visų pastatų pirmo aukšto plotas Visų pastatų antro aukšto plotas Visų pastatų trečio aukšto plotas Bendras patalpų plotas

PAAIŠKINAMOSIOS SCHEMOS

461 m2 492 m2 434.15 m2 926.15 m2 48 m2 288 m2 4661.8 m2 2654.25 m2 2163.45 m2 9479.5 m2

81 pav.

41

4.10 Teritorijų planavimo teisinė bazė ir reglamentai Projektinis pasiūlymas rengiamas vadovaujantis atlikta išsamia miesto analize, konkurso užduotimi, LR galiojančiais teisiniais dokumentais, atsižvelgus į Biržų miesto bendrojo plano siūlomu sprendinius.

82 pav. Ištrauka iš Biržų miesto bendrojo plano Kiti aktualūs dokumentai: •

LR Teritorijų planavimo įstatymas;

•

LR Kelių įstatymas;

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“;

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

42

4.11 Išvados Šiuo metu projektuojama teritorija - neveiksni, apleista pramoninė zona, kuri darko Biržų miesto centrinės dalies vaizdą ir neįveiksmina potencialios gamtinės aplinkos - Agluonos upės ir parko.

Projekto metu: •

Teritorija apjungiama į bendrą miesto urbanistinį audinį, kuriamas vietos scenarijus, glaudžiai siejasi su esamomis miesto viešosiomis erdvėmis, žaliaisiais plotais bei pagrindinėmis gatvėmis;

•

Teritorija įveiksminta multifunkciu kompleksu, ypatingą dėmesį skiriant amatams ir miestelio kūrybinės-meninės terpės vystymui;

•

Teritorijoje integruojamos papildomos funkcijos, praturtina ne tik vietos potencialą, bet ir prisideda prie bendro Biržų miesto paslaugų, funkcijų poreikio tenkinimo (pvz. studijų, komercinių patalpų nuoma, apgyvendinimo ir sveikatinimosi paslaugų įvairovė);

•

Sukurtas kompleksas – traukos centras papildo Biržų miesto turistinių ir rekreacinių erdvių sąrašą, iškyla miesto kaip lankytinos vietovės paklausa;

•

Teritorija funkcionuoja bet kuriuo paros metu ir sezonu, kadangi veiklų spektras platus, o projektuojamos erdvės ir patalpos lengvai pritaikomos pagal atsiradusį poreikį;

•

Orientuojamąsi į tvarios architektūros sprendinius ir aplinkai tolerantiškus projektavimo principus;

•

Projektuojamas kompleksas prisideda prie žmonių saviraiškos, lavinimo, sveikatinimosi ir užimtumo;

•

Bendruomeniško komplekso kūrimas ypač stiprina žmonių tarpusavio santykius ir komunikaciją, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę.

43

4.12 Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

83 pav. Komplekso eksterjere rekomenduojami naudoti gaminiai

44

84 pav. Komplekso interjere rekomenduojami naudoti gaminiai

45

PRIEDAI Priedas nr. 1 Renovuojamo komplekso projektinio pasiĹŤlymo vizualizacija

46

Priedas nr. 2 Turgaus interjero vizualizacija

47

Priedas nr. 3 Kūrybininkų rezidencijų - viešbučio stogo terasos vizualizacija

48

Priedas nr. 4 PramoninÄ—s teritorijos sutvarkymo pasiĹŤlymo vizualizacija

49

Priedas nr. 5 Planšetas

Priedas nr. 6 Patalpų eksplikacijos Komplekso pirmo aukšto patalpų plotai

Komplekso antro aukšto patalpų plotai

50

LITERATŪROS ŠALTINIAI Mokslinė literatūra: Alistratovaitė-Kurtinaitienė I. „Erdvė urbanistikoje: jos suvokimo aspektai“ Urbanistika ir architektūra, 2002. Čereškevičius S. Vandens reikšmė ir įtaka tvarios urbanizuotos aplinkos formavimui. VII Urbanistinis forumas „Miestas ir vanduo“. Kaunas, 2013 Gehl J. Life Between Buildings: Using Public Space. New York, 1987 Jurkštas V. Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema. Vilnius, 1994 Moughtin C. Urban Design. Street and Square. Oxford, 2003 Štelbienė A. (Ne)matomi pramonės architektūros ženklai konvertuojant buvusias pramonės teritorijas. Vilnius Trancik R. Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos. Vilnius, 2017 Vyšniūnas A. Miesto gyvenamųjų struktūrų rekonstrukcija. Vilnius, 2004 https://sa.lt/nematomi-pramones-architekturos-zenklai-konvertuojant-buvusias-pramones-teritorijas/ http://lntpa.lt/darnios-pletros-akademija/urbanistinis-forumas/ file:///C:/Users/USER/Downloads/16696473%20(1).pdf http://dpakademija.lt/stor/uploads/2013/07/I.-Povilaitien%C4%97-I.-Ma%C4%8Diuk%C4%97nait%C4%97-Up%C4%97s-vaidmuo-miesto-centre-pasaulio-patirties-ap%C5%BEvalga.pdf http://www.grunskis.net/www.grunskis.net/tekstai_files/T.Grunskis.%20L.Nekrosius.%20Krantines%20raida.pdf

Analogų studija: https://pu-pa.eu/curonian-delta/ http://www.doarchitects.lt/svencele-master-plan/ https://issuu.com/doarchitects/docs/u001_svencele_abau_2008_12_19.compr https://riversidezuchwil.ch/areal/vision/ https://www.kcap.eu/en/news/2019/legal_plans_approved_for_kcap_masterplan_riverside_zuchwil https://www.swiss-prime-anlagestiftung.ch/pdf/2018/181221_zuchwil-prasentation_anleger_d.pdf https://www.archdaily.com/896272/guaja-sapucai-flat27-plus-guaja-plus-marcos-franchini-plus-pedro-haruf?ad_source=search&ad_medium=search_result_projects https://www.archdaily.com/938683/atelier-kobo-solanellas-van-noten-meister-architekten?ad_source=search&ad_medium=search_result_projects

51

PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

32 pav. Esama situacija...............................................................................................................................18

1 pav. Buvusioje „Pienocentro“ teritorijoje Kaune – Karaliaus Mindaugo apartamentai................6

33 pav. Projektuojamos teritorijos vizija....................................................................................................18

2 pav. Vietoj buvusios grąžtų gamyklos Vilniuje baigiamas statyti daugiabučių gyvenamųjų

34 pav. Teritorijos ir susisiekimo koncepcija.............................................................................................18

namų kvartalas B23...........................................................................................................................7

35 pav. Funkcinė teritorijos schema...........................................................................................................19

3 pav. Zollverein XII anglies kasyklos kompleksas Esene...............................................................7

36 pav. Teritorijos planas............................................................................................................................19

4 pav. Kaapeli kabelių gamykla Helsinkyje.....................................................................................8

37 pav. Gyvenamojo rajono vizualizacijos.................................................................................................19

5 pav. Krantinių sutvarkymo pavyzdžiai: krantinė tampa daugiafunkce erdve...............................8

38 pav. Gyvenamojo rajono vizualizacijos.................................................................................................19

6 pav. Krantinių sutvarkymo pavyzdžiai: krantinė tampa daugiafunkce erdve...............................8

39 pav. Pramoninio objekto konversija į kūrybos ir darbo erdves..............................................................20

7 pav. Linijinės atviros erdvės sistema mieste.................................................................................9

40 pav. Pramoninio objekto konversija į kūrybos ir darbo erdves..............................................................20

8 pav. Sutvarkytos prieigos prie vandens – gyvybinga viešoji erdvė..............................................9

41 pav. Laikinos ir lengvai transformuojamos erdvės interjere..................................................................20

9 pav. Sutvarkytos prieigos prie vandens – gyvybinga viešoji erdvė..............................................9

42 pav. Laikinos ir lengvai transformuojamos erdvės interjere..................................................................20

10 pav. Galimi vandens erdvės su įvairiomis visuomeninėmis erdvėmis pavyzdžiai....................10

43 pav. Amatų centro planas.......................................................................................................................21

11 pav. Galimi vandens erdvės su įvairiomis visuomeninėmis ardvėmis pavyzdžiai....................10

44 pav. 3D interjero modelis su numatytomis veiklos zonomis..................................................................21

12 pav. Krantinių tvarkymo principai.............................................................................................11

45 pav. Amatų centro: kūrybinių dirbtuvių ir ekspozicinių erdvių įprasminimas.......................................21

13 pav. Upės ryšių schema..............................................................................................................11

46 pav. Amatų centro: kūrybinių dirbtuvių ir ekspozicinių erdvių įprasminimas.......................................21

14 pav. Pakrantės ir užstatymo sąveikos principai..........................................................................12

47 pav. „Atelier Kobo“ darbo erdvių interjeras...........................................................................................22

15 pav. Galimi krantinės tipai.........................................................................................................13

48 pav. „Atelier Kobo“ darbo erdvių interjeras...........................................................................................22

16 pav. Teritorijos detalizacija........................................................................................................13

49 pav. Pirmo aukšto patalpų planas............................................................................................................22

17 pav. Teritorijos detalizacija........................................................................................................13

50 pav. Ekspozicijų erdvė............................................................................................................................22

18 pav. Užstatymo blokų modifikacijos..........................................................................................14

51 pav. Naujų interjero elementų ir senų detalių, paviršių darna................................................................23

19 pav. Koncepcijos schemos.........................................................................................................14

52 pav. Naujų interjero elementų ir senų detalių, paviršių darna................................................................23

20 pav. Šyšos upės projekto vizualizacijos.....................................................................................14

53 pav. Biržų miestas nacionaliniame kontekste.........................................................................................24

21 pav. Šyšos upės projekto vizualizacijos.....................................................................................14

54 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos padėtis (B) aplinkos kontekste..............................25

22 pav. Apleisti pramoniniai objektai.............................................................................................15

55 pav. Biržų miesto reikšmingiausių įvykių laiko juosta..........................................................................26

23 pav. Projektuojamos teritorijos vizija........................................................................................15

56 pav. Biržų miesto identiteto fotofiksacijos.............................................................................................26

24 pav. Užstatymo koncepcija........................................................................................................16

57 pav. Biržų miesto istorinė analizė...........................................................................................................26

25 pav. Funkcinė teritorijos schema...............................................................................................16

58 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) gamtinių elementų schema........27

26 pav. Erdviniai sprendimai..........................................................................................................16

59 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) vyraujančių užstatymo morfotipų

27 pav. Projektuojama želdynų sistema..........................................................................................17

schema...........................................................................................................................................................28

28 pav. Krantinių variacijos............................................................................................................17

60 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) funkcinio zonavimo schema......29

29 pav. Projektuojamo centrinio komplekso idėja..........................................................................17

61 pav. Biržų miesto (A) ir projektuojamos teritorijos su gretimybe (B) erdvinė ir kompozicinė analizė....30

30 pav. Jachtklubo namelių idėja....................................................................................................17

62 pav. Siūlomas užstatymas........................................................................................................................33

31 pav. Projektuojamo centrinio komplekso idėja..........................................................................17

63 pav. Funkcinė teritorijos koncepcija........................................................................................................33

52

64 pav. Viešųjų erdvių tinklas.......................................................................................................33 65 pav. Detalizuojamo komplekso sklypo planas.........................................................................34 66 pav. Amatų turgaus aikštė........................................................................................................34 67 pav. SPA komplekso skveras...................................................................................................34 68 pav. Istorinis Vytauto g. vaizdas..............................................................................................35 69 pav. Projektuojamo komplekso idėja.......................................................................................35 70 pav. Pagrindinio komplekso tūrio idėja...................................................................................35 71 pav. Funkcinė komplekso sąranga...........................................................................................35 72 pav. Pirmo aukšto funkcinė schema........................................................................................36 73 pav. Antro aukšto funkcinė schema........................................................................................36 74 pav. Trečio aukšto funkcinė schema.......................................................................................36 75 pav. Komplekso pirmo aukšto planas.....................................................................................37 76 pav. Komplekso antro aukšto planas......................................................................................38 77 pav. Teritorijos pjūvis.............................................................................................................38 78 pav. Komplekso trečio aukšto planas.....................................................................................39 79 pav. Teritorijos pjūvis.............................................................................................................39 80 pav. Meninė fasadų išraiška....................................................................................................40 81 pav. Paaiškinamosios schemos...............................................................................................41 82 pav. Ištrauka iš Biržų miesto bendrojo plano.........................................................................42 83 pav. Komplekso eksterjere rekomenduojami naudoti gaminiai.............................................44 84 pav. Komplekso interjere rekomenduojami naudoti gaminiai................................................45

53