Ledo arenos Tauragės raj. savivaldybėje projektinis pasiūlymas X- United komanda 2019
T URI NYS
Į vadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 L i t er at ūr osanal i z ė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 Anal ogųs t udi j a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 1.Ki l l ar neyI ceRi nk+L obby/Act onOs t r yAr chi t ect s 2.I ceRi nk/OBI A T er i t or i j oses amosbūkl ėsanal i z ė. , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 I s t or i ni okont eks t oanal i z ė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Es amosbūkl ėsanal i z ė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T r ans por t oi nf r as t r ukt ūr osanal i z ė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T er i t or i j osr ekons t r ukci j ospr ogr amos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 Ekol ogi nė,s oci al i nė,ekonomi nėpr ogr ama, . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T er i t or i j oss ut var kymof unkci nėi rer dvi nėi dėj a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1011 Skl ypos ut var kymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Fas adai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1213 Vi z ual i z aci j os . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1419 Pl anai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 Pj ūvi ai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 Pas i ūl ymot echni ni aii rekonomi ni air odi kl i ai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2248 Bendr i ej is t at i ni or odi kl i ai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . L okal i nės ąmat a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . El ekt r ot echni koss pr endi mai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vėdi ni mos pr endi mai T er i t or i j ųpl anavi mot ei s i nėsbaz ėsi rnagr i nėj amait er i t or i j ai gal i oj anči ųr egl ament ųapr aš ymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4952 Pl anuoj amosūki nėsvei kl ospas ekmi ų ver t i ni masapl i nkos augi ni uas pekt u. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5354 Pas i r i nkt ųr ėmėj ųs i ūl omųpr odukt ų panaudoj i mopr oj ekt eapr aš ymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5560 L i t er at ūr oss ąr aš as . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 Sumaž i nt aspl anš et as. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
ĮVADAS
Projekto tikslas:
Uždaviniai:
Pateikti ledo arenos architektūrinį pasiūlymą Tauragės miestui, pasitelkiant inovatyvius ir šiuolaikiškus sprendimus. Iškelta užduotis buvo sukurti viešą erdvę ir naują traukos centrą, kuriuo galėtų naudotis įvairaus amžiaus žmonės. Mieste mažai sportui skirtų erdvių, todėl arena naudotųsi ir jauni ir seni. Be to, Tauragė yra strategiškai patogi vieta ir ne per daug nutolusi nuo didžiųjų Lietuvos miestų, taigi arenoje lankytųsi ir svečiai iš toliau. Taip pat, šis objektas skatintų aktyvią sportinio turizmo galimybę ir būtų vieta, kurioje vaikai nuo pat mažų dienų galėtų išreikšti save aktyviai leisdami laiką. Ledo arena, taip pat, būtų erdvė skirta ir suaugusiems norintiems kitaip praleisti savo laisvalaikį. Be to, Ledo arena prisidedėtų prie miesto kuriamos darnaus vystymosi ir žaliosios koncepcijos savo inovatyviais ir šiuolaikiškais sprendimais.
• • • •
Darbo metodika: Susipažinus su pateikta užduotimi įsigilinome į esamą padėtį ir atlikome įvairias analizes. Darbą pradėjome analizuodami bei įsigilindami į istorinį kontekstą. Išsiaiškinome bei išanalizavome miesto teritorijos erdvę, urbanistinį kontekstą, susisiekimą. Tik tada pradėjome projektuoti, stengdamiesi pritaikyti areną prie esamo miesto konteksto ir vizijos. Tardamiesi taikėme sprendimus, kurie labiausiai tiktų miestui ir jo žmonėms. Visi dirbome tolygiai, pasiskirstę darbus, tačiau ir negailėdami kritikos vieni kitiems. Kritikuojant, taikant ir generuojant bendras idėjas mes gavome rezultatą, kuris mūsų nuomone labiausiai tiktų esamai padėčiai ir kontekstui.
• • • • • •
Pasirinktos teritorijos analizė bei problemos suvokimas Teritorijos sutvarkymo potencialų radimas ir sprendimas Analogų analizė Teritorijos rekonsravimo socialinės, ekonominės ir ekologinės problemų sprendimas Architektūrinis ledo arenos projektavimas Teritorijos išplanavimo strategija ir projektinių pasiūlymų pateikimas Ledo arenos sklypo teritorijos sutvarkymas Ekonominis bei išmanus sprendinių pagrindimas Ilgaamžiškumo įvertinimas Remėjų pateiktų variantų integravimas projekte
Darbo sudėtis: • • •
Aiškinamasis raštas Grafiniai brėžiniai Koncepciniai pasiūlymai
3
LITERATŪROS ANALIZĖ
Kurdami ledo arenos projektą sėmėmės žinių iš kokybiškos viešosios erdvės kūrimo, darnaus vystymosi, ir kitos literatūros: 1. Amerikiečių kilmės urbanistas Ray Oldenburg savo knygoje ,,The Great Good Place“ suformuoja ,,Trečios erdvės“ koncepciją apibrėžiančią viešają erdvę. Pasak jo, žmogaus pilnaverčiam gyvenimui reikalingos trijų tipų erdvės: namo - privačiam gyvenimui, darbo - ekonominiam įsitraukimui ir trečia vieta, kuri užtikrintų socialinius ryšius ir bendruomenės identitetą. Tai yra viešo priėjimo,susitikimų ir susirinkimų vietos, kurios dažniausiai yra atviros visuomenei, ir skatinančios gyventojų bendravimą, afiliaciją. Išanalizavus Tauragės miesto viešųjų erdvių struktūrą, pasigedome ,,Trečiųjų zonų“ erdvių, todėl nusprendėme įgyvendinti šią idėją savo projekte kurdami tiek vidaus, tiek sklypo įvairialypį išplanavimą. 2. Vienas žymiausių dvidešimto amžiaus amerikiečių urbanistas W. O. Whyte išreiškė savo teoriją, kas apibrėžia, kad viešosios erdvės turi arba neturi socialinę kokybę (,,The social life of small urban spaces”). Jo manymu, sėkmingos viešo pobūdžio erdvės vertinimo kriterijai yra skirtingos sėdimos vietos, gamtos elementai, maistas bei trianguliacija. Mes savo projekte įgyvendiname šiuos punktus kurdami platų sėdimų vietų pasirinkimą arenoje ir jos sklypo teritorijoje, taip pat integruodami gamtos elementus (įvairi augalija, fontanas, natūralių medžiagų naudojimas) bei skatiname žmonių tarpusavio bendravimą numatydami vietas skirtingai leisti laisvalaikį (pikniko, vaikų žaidimų aikštelė, kavinės terasos, čiuožykla ir t.t.).
4
ANALOGŲ STUDIJA
1. Killarney Ice Rink + Lobby / Acton Ostry Architects Tai bendruomenės komplekso projektas Vankuveryje, kurį sudaro ledo čiuožykla, baseinas bei gimnazija. Arena buvo sukurta taip, jog tarnautų kaip treniruočių vieta ruošiantis 2010-ųjų metų žiemos olimpinėms žaidynėms. Užbaigus žaidynes, tarptautinio dydžio ledo paviršius buvo paverstas į ,,NHL‘‘ dydžio čiuožyklą su 250 žiūrovų vietomis bendruomenei. Arena yra pagaminta iš iš anksto paruošto betono, akcentuoto mūro paviršiumi ir metalo apdailos. Kad pasiektų ,,LEED Gold‘‘ sertifikatą buvo panaudota pagrindinė projektavimo strategija: panaudoti būdingą sinergiją tarp šildymo ir aušinimo procesų, susijusių su naujojo ledo šaldymo sistema. Perteklinė šiluma ir jos energija, gaunama iš ledo plokščių šaldymo, naudojama gretimam baseinui šildyti, taip padedant optimizuoti energijos efektyvumą iki 38 proc. arba 490 000 ekvivalentinių kilovatvalandžių per metus. 2009 m. projektas buvo įvertintas „Globe Foundation“ ir Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos „Excellence for Green Building“ apdovanojimu..
2.Ice Rink / OBIA Ledo arenos ,,Ice Rink / OBIA’’ renovacijoje buvo atsižvelgiama į du pagrindinius aspektus: pirmiausia, buvo norima išspręsti urbanistinio planavimo charakteristikas įtraukiant jau esamą pastatą. Antra, renovacijos tikslas buvo siekiamybė atrestauruoti esamą konstruktyvą ir paversti jį komfortišku bei energetiškai efektyviu šių laikų pastatu. Tai projektas, kuriame susipina estetika, energetiškai efektyvūs sprendimai bei modernumas. Naujas sprendimas buvo sukurti fasadus, kurie išsiskirtų iš esamo gatvės konteksto. Naudotas pergolos konstruktyvas iš pastato išorės, kuris sukuria fasadą su dideliais tarpais, o už jų naudotas stiklas. Šiais sprendimais buvo norima sukurti pastatą atviresnį, skaidresnį, vizualiai sujungti gatvę su ledo arenos erdve. Šiame projekte ledo arena yra po atviru dangumi, pastate išdėstyta persirengimo zona, kavinė, tualetai. Pati ledo erdvė montuota lauke, po atvirumi dangumi. Įrengtas pilnai paruoštas eksploatacijai mobilus konteineris, ypatinga ledo formuojančių elementų konstrukcija specialiai pritaikyta greitam surinkimui ir visos sistemos paleidimui. 5
TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Istorinio konteksto analizė: Tauragės karinis miestelis. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. Tauragės karinio miestelio teritorijoje buvo Valerijanovo dvaras, sudėtinė Tauragės dvaro dalis. Tuomet tai dar buvo atskiras nuo miesto kaimas – Valerijanava. Paskui gyvenvietei suteiktas Visbutų vardas. 1934 m. tame gale, kur dabar Sporto centras ir statomas baseinas, buvo pastatytos kareivinės ir įkurtas Lietuvos kariuomenės 7-asis kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkas. Tame dalinyje buvo ir kalėjimas, kur laikydavo prasikaltusius piliečius. Jame laikė ir 1927 m. Tauragės sukilimo dalyvius, kurių daug buvo nuteista mirties bausme. Karinis miestelis buvęs ypač modernus, su dviejų aukštų klubu, sporto sale, bufetu. Didelės žiūrovų salės scena turėjo sukamąjį ratą. XX a. pabaigoje ne kiekvieni karininkų namai galėjo pasigirti tokiomis sąlygomis. Ilgą laiką ši teritorija buvo nenaudojama, apleista, pro ją buvo tiesiog praeinama, tačiau buvo nuspręsta Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinių fondų dėka Tauragės karinį miestelį pagražinti – pradėti vykdyti projektą,,Apleistos buvusios karinio miestelio teritorijos (Vytauto g.) sutvarkymas“. Ši graži iniciatyva iki galo neišsipildė. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, tačiau didelė dalis karinio miestelio iki šiol yra apleista ir nenaudojama.
Esamos būklės analizė: Gamtinis Tauragės karkasas yra paplitęs jos pakrasčiuose, o ypač prie Jūros upės slėnio. Taip pat čia yra specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas Natura 2000.
Morfologinis Tauragės užstatymas yra netaisyklingas, šiuo metu monocentrinio funkcinio ryšio tipo. Mes norėtume Tauragei sukurti be miesto centro, dar viena traukos vietą tokiu būdu kurdami policentrinio, šiuolaikiškesnio miesto įvaizdį. Miestas turi kelias aktyvias lankymo zonas, kurių populiarumą lemia esantys užsiemimai, parduotuvės, istorinės ar įsimintinos vietos
Transporto infrastruktūros analizė: Analizuojant teritoriją pastebėjome, kad šalia jos nėra viešojo transporto linijos, tačiau sparčiai besivysto aplinkai nekenksmingų transporto priemonių infrastruktūra: dviračių takai, naujos elektromobilių stovėjimo bei įkrovimo aikštelės. Tauragę kerta magistralinis kelias A12, nukrypęs į rytus nuo projektuojamo sklypo teritorijos, kuris miestą padaro patogų susisiekimui. Ledo arena galėtų būti naujas traukos centras, kuris teiktų galimybę vystytis transportui. Plečiantis jam pagerėtų Tauragės miesto gyventojų bei svečių susisiekimas su mieso centru.
TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS PROGRAMOS
Ekologinė programa Tauragė – tai miestas, kuris stengiasi būti žaliausiu ir ekologiškiausiu visoje Lietuvoje. Šalia Tauragės yra didžiulis vėjo jėgainių parkas, mieste nėra didelio oro užterštumo, didelė dalis šilumos išgaunama iš bio kuro. Visi bei dar daugiau rodiklių rodo, jog Tauragė yra ir nori būti ekologišku miestu. Šiame mieste vyrauja ūkio, prekybos, gamybos pramonė, todėl visos šios šakos nesukelia didelės taršos miestui. Miesto žmonės gyvena švariame, neužterštame ore. Mieste didelę dalį sudaro medžiai, krūmai, kurie sugeria susikaupusį nuodingąjį anglies dvideginį ir žmonėms leidžia kvėpuoti švariu oru.. Mūsų tikslas buvo prisitaikyti prie žaliojo ir ekologiško miesto vaizdo, todėl savo projekte mes stengėmės panaudoti atsinaujinančių šaltinių energijos gavimo sprendinių. Vienas iš jų yra saulės baterijos ir kolektoriai, kurie projektuojami ant sutapdinto arenos stogo, jie arenai gamins elektrą bei šildys vandenį. Ledo arena ir šalia esantis baseinas - ne naujiena pasaulyje, kur tokie objektai statomi kartu dėl ekonominio efektyvumo. Šaldant ledą veikia fizikinis dėsnis, kuomet išsiskiria daug šilumos (šaldytuvo principas) ir šiluma naudojama vandens pašildymui. Tokią sistemą naudosime ir šiame projekte. Taip pat, visoje arenoje bus įrengta rekuperacinė sistema. Socialinės programos modelis Tauragė yra miestas pilnas jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, norinčių užsiimti aktyvia veikla. Šiuo metu Tauragėje nėra tokios arenos, kurioje žmonės galėtų čiuožinėti, žaisti ledo ritulį ar stebėti įvairius renginius. Neretai žmonės važiuoja sportuoti ir leisti laisvalaikį į įvairius kitus šalia esančius miestus, todėl ši arena būtų išnaudojama ir lankoma bei taptų miesto traukos centru. Ji būtų naudojama ne tik dėl sporto, tačiau ir dėl laisvalaikio praleidimo, kadangi sklype bus daugybe pramogų visai šeimai. Tauragė nėra labai nutolusi nuo didžiųjų Lietuvos miestų, taigi būtų palanku žmonėms atvažiuoti ir iš kitų miestų. Socialinio programos modelio tikslas yra sukurti miestiečiams vietą, kurioje galės sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį. Taip pat, bus sukurta nemažai darbo vietų. Dėl tokio statinio miestiečiai galės daugiau įsijungti į socialinę aplinką. Tokia arena žmonėms leistų užsiimti sveika gyvensena bei aktyviu laisvalaikiu. Ekonominės programos modelis Tauragės ledo arena galėtų tapti objektu, į kurį norėtų investuoti užsienio investuotojai, kadangi, arenoje vyksiantys renginiai bei varžybos leistų greičiau atsipirkti arenos pastatymui. Aplinkui sklype vyktų mugės ir įvairūs kiti renginiai, kurie pritrauktų daug lankytojų ir neštų pelną ne tik arenai, bet ir pačiam miestui.
TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDEJA
Tauragės miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Paisydami miesto pavadinimo kilmės mes kūrėme apvalių, lanksčių formų areną, kuri organiškai įsilietųį esamą aplinką ir kontekstą. Pačioje arenoje vyktųnenutrūkstantis, ratu besisukantis cirkuliavimas, kuris nesukurtų jokių barjerų, o leistų žmogui jaustis laisvai ir patekti visur lengvai ir greitai. Svarbu pabrėžti arenos funkcionalumą, kurisleis lengvaižmonėms orientuotis, kur kąrasti. Tik įžengus į areną pro pagrindinį įėjimą žmonių lauks kavinė, vaikų žaidimų erdvė, spintelės/saugyklos, o pati ledo zona bus matyti pro stiklą tik įžengusį pastatą. Taigi, arenoje orientuotis bus lengva ir patogu.
Viešos erdvės Ledo erdvė Tarnybinės patalpos
Viešos erdvės
Viešos erdvės
Ledo erdvė
Ledo erdvė
Tarnybinės patalpos
Tarnybinės patalpos
Sklypo sutvarkymas
Pagrindinės judėjimo kryptys
Kurdami sklypo koncepciją, norėjome atsiriboti nuo modernistinio, monotoniško linijinio išplanavimo sprendinių, kurie yra pabodę žmogaus akiai. Priešingai nuo modernistinio projektavimo kuriama laisva, biofilijos principais pagrindžiama, bebarjerė erdvė, kuri kuria jaukią ir atpalaiduojančią aplinką. Pats sklypas bus sudarytas iš organiškų formų, sklype bus įvairių multifunkcinių erdvių įvairaus amžiaus žmonėms. Taikant biofilijos strategiją sklype vyraus daug augalų, kurie sukurs jaukią ir ekologišką aplinką. Projektuojamoje teritorijoje yra numatytos šios zonos: vaikų žaidimų aikštelė, pikniko, antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimų aikštelės, poilsio (kavinės terasa, fontanas) bei reprezentacinės.
Funkcinis sklypo zonavimas
Detalusis sklypo planas
Antžeminis ir požeminis parkingas Rekreacinė zona Informacinis punktas ir laiptinė Vaikų zona Reprezentacinė zona Poilsio zonos (kavinė, terasa) Pikniko zona Ledo arena Fontanas Terasa Arena Kieta danga Automobilių stovėjimo aikštelė Apželdinimas
Fasadai Pačios arenos išoriniame dizaine derintos trys pagrindinės medžiagos: betonas, medis ir stiklas. Mediena, tradicinė bei etnokultūrinė medžiaga buvo derinta kartu su naujoviška bei modernia medžiaga betonu. Šiuo atveju atsiranda ryšys bei pusiausvyra tarp naujo ir seno, tarp istorijos ir naujovių.
Fasaduose iš visų pusių, taip pat, galima įžvelgti lenktas ir švelnias formas, kurias suformuoja betono ir medienos sąjunga. Nenaudojome griežtų linijų norėdami išlaikyti bendrą lankstumo ir lengvumo idėją. Beveik visas pirmasis aukštas bus iš stiklo, o tai leis žmonėms matyti viską iš išorės bei sukurs kvietimo įspūdį.
Pi r moaukš t opl anas
Pagal bi nėspat al pospot r i būnomi s
Ant r oaukš t opl anas
S t ogopl anas
Pj ūvi sAA
Pj ūvi s11
Bendrieji statinio rodikliai
Pavadinimas
Mato vnt.
Kiekis
Pastabos
I. SKLYPAS 1. Sklypo plotas
m2
11731
2. Sklypo užstatymo intesyvumas
%
75,3
3. Sklypo užstatymo tankumas
%
37,6
II. PASTATAS 1. Bendras plotas
m2
8831,3
2. Pastato tūris
m3
79482
3. Aukštų skaičius
vnt.
2
4. Pastato aukštis
m
18
-
A+
5. Energinio naudingumo klasė
Ledo arenos Tauragėje sąmatos detalizavimas Sudarant sąmatą, vertinamos pastato konstrukcijos, žemės darbai, architektūriniai sprendiniai, panaudojamos medžiagos, įranga bei darbo užmokesčiai. Pastato karkasas sudarytas iš gelžbetoninių polinių pamatų, gelžbetoninių kolonų, monolinių briaunotų perdangų bei plieninių santvarų, ant kurių montuojamas tapdintas stogas. Konstrukcinė dalis sudaro didžiausią sąmatos dalį.
Eil.nr
Statybos sąnaudos
Statybvietės išlaidos
Sąmatinė vertė Kainos dalis
Kaina, tūkst. EUR
Statbos išlaidos
5103,32
9%
459,30
1.
Statybvietės įrengimo išlaidos
35%
160,75
2.
Statybvietės ekspotavimas
25%
114,82
3.
Statybvietės valdymo išlaidos
40%
183,72
Netiesioginės išlaidos
12%
612,40
Projektavimas ir kitos inžinerinės išlaidos
5%
255,17
1.
Projektavimo darbai
72%
183,72
2.
Statybos techninei priežiūrai
14%
35,72
3.
Statinio projektavimo priežiūrai
7%
17,86
4.
Projekto ekspertizei
7%
17,86
5%
255,17
Statybos rezervas
Viso:
Skyrius
Dalis, %
Suma, tūkst. EUR
Konstruktyvas
41%
2103,09
Architektūra
24%
1217,93
Šildymas Vandentiekis Nuotekos Karštas vanduo Elektra Vėdinimas ir kondicionavimas Aplinkos darbai Statybos kaina
4% 3% 3% 3% 9% 7% 7% 100%
201 134 134 134 469 335 375,3 5103,32
6685,35
Projekto lokalinės sąmatos sudarymas Ledo arenos tauragėje lokalinė sąmata sudaryta pagal sustambintus normatyvus, lyginant su detaliais normatyvais, kaina gali skirtis 20%. Nr.
1.
Darbų pavadinimas
Mato vnt.
2103,09
Žemės darbai
41,42
1. 2.
Mūtinės pertvaros
3. 1. 1.
Žemės darbai
m3
465 392,5 185,2 26,47
1. 2. 1. 1. 2.
Surenkami g/b laiptai
41,42 329,32 281,32 42
270
6 271,95 271,95 21,54 21,54 31,62 24,98
53,57
6,64
4515,62 78,85
Laiptai 1.
Kaina, tūkst. EUR
Konstruktyvas
m3 Poliniai pamatai Polinių pamatų konstrukcija m3 Galvenų betonas m3 Juostiniai pamatai po sienomis m3 Pirmo aukšto grindys Grindys ant grunto m2 Pirmo aukšto kolonos Monolitinės g/b kolonos m3 Pirmo aukšto sienos Monolitinės g/b sienos m2
1. 2.
Kiekis
4,97 m3
Pirmo aukšto perdanga Monolitinė g/b perdanga m3 Garso izoliacija m2 Antro aukšto kolonos Monolitinės g/b kolonos m3 Antro aukšto sienos Monolitinės g/b sienos m2 Mūtinės pertvaros m3
9,5
755,65 2215 55,9 1010 66,3
4,97 295,01 282,21 12,8 15,27 15,27 148,46 140,25 8,21
Plieninė santvara 1.
Plienas
1.
Stogo įrengimas
t.
200,62
445,13 445,13
m2
4515,62
498,4 498,4
Stogas
Architektūra
1217,93
Ledo arena
479,6
1.
Ledo arenos įrengimas
vnt.
1
300
2.
Stiklas aplink areną
m2
3006
179,6
Vartai ir durys
5,47
1.
Vidaus durys dvigubos
vnt.
8
1,97
2. 3. 4.
Vidaus durys dvigubos Vartai Paradinės durys
vnt. vnt. vnt.
5 1 2
0,8 1,5 1,2
3.
Vidaus apdaila Dekoratyvinis tinkas mūrinėms sienoms Šlifuoto betono grindų danga Sienų dengimas betono impregnantu
1. 2.
Fasadas Stiklinio fasado įrengimas Medinė apdaila
1.
Tribūnos
1. 2.
220,66 m2
1928,6
151,4
m2
2215
45,06
m2
2560
24,2
m2 m2
2810 0
512,2 503,8 8,4
vnt.
2
70,6 70,6
Kita Šildymas
201
Vandentiekis
134
1. 2. 3.
Nuotekų šalinimas
134
Karštas vanduo
134
Elektra
469
Vėdinimas ir kondicionavimas
335
Aplinkotvarkos darbai Asfaltbetonio danga (2 sl.) m2 Betono trinkelių danga m2 Žalia veja m2
4338 767,4 3435
375,3 301,5 34,3 39,5
1. Elektrotechninė dalis 1.1 Elektros įvadas
Elektros liniją 270 metrų kabeliu numatoma atsivesti į sklypo ribas nuo artimiausiai esančios pastotės. Arenos techninėje patalpoje bus įrengtas įvadinis paskirstymo skydas/komercinės apskaitos spinta, kurioje įrengtas skaitliukas, prijungta suprojektuotoji saulės elektrinė su apsauginiais automatiniais jungikliais. 1 pav. Naujos kabelinės linijos atvedimas iki objekto 1.2 Apšvietimo sprendimai Siekiant padaryti pastatą šiuolaikišku bei energiją taupančiu, bendram patalpų apšvietimui bus naudojami įvairių galių LED šviestuvai, esame nusprende pasirinkti “ECOlight” produkcija. Kadangi pastato plotas labai didelis (virš 5500 m 2), bendrųjų patalpų apšvietimo instaliuota galia numatoma 20 kW, ledo aikštelės apšvietimo galia 9,39 kW (apšvietimo galia visam pastatui – 29.5 kW). Avarinio apšvietimo paskirstymo skydas yra bendras visam pastatui, avarinio apšvietimo instaliuota galia lygi 8,69 kW (4.3 priedas).
1.3. Paskirstymo skydai Pastate bei sklypo ribose iš viso įrengiami 4 paskirstymo skydai: įvadinis paskirstymo (ĮPS1), pirmo aukšto patalpų apšvietimo skydas (AS1), antro aukšto patalpų apšvietimo skydas (AS2), antrasis įvadinis paskirstymo skydas (ĮPS2), avarinio apšvietimo skydas (AAS). Taip pat, bus įrengiama šilumos, vėdinimo, priešgaisrinių sistemų, avarinio apšvietimo įrenginių maitinimui užtikrinti automatinio rezervinio įjungimo spinta (ARĮ). ARĮ įrengiamas tarp pirmojo ir antrojo įvadinių skydų, kad elektros energijos tiekimo avarijos atveju pirmajame skyde, ARĮ įjungtų antrąjį paskirstymo skydą, prie kurio prijungtas dyzelinis generatorius ir pradėtų maitinti avarinį apšvietimą bei kitas būtinas sistemas. 1.4. Saulės elektrinė Daliniems arenos elektriniams poreikiams patenkinti bus sumontuota saulės elektrinė, susidedanti iš 1100 vnt. saulės modulių, kurių bendra galia 308 kW. Kiekvienas saulės modulių blokas bus montuojamas naudojant „ABB“ įmonės sistemas. Kadangi išgauti 100% saulės modulių efektyvumą reikia idealių gamtinių sąlygų, reali elektrinės galia bus mažesnė.
1.5. Žaibosauga Pastato apsaugos klasė - 4. Įžeminimo kontūrą sudaro 257m ilgio įžeminimo juosta, kuri įkasama 0,5m gylyje. Prie jos prijungiami įžeminimo elektrodai 3m ilgio ir 16mm2 diametro. Parenkama tinklinė žaibosauga, tinklo žingsnis 20x20m. Stogo kraštuose montuojami žaibo ėmikliai 0,3m ilgio, pasvirę 45 laipsnių kampu, iš viso 10 vnt. Saulės moduliai, ŠVOK įrenginiai prijungiami prie tinklinės žaibosaugos. 1.6. Avarinis maitinimas(dyzelinis generatorius) Siekiant užtikrinti pastato darbą dingus elektros tiekimui iš pagrindinės linijos, ledo arena aprūpinta 26 kVA trifaziu dyzeliniu generatoriumi, kuris užtikrinis dalinį šildymo, vėdinimo ir kondicionavimų sistemų, apsauginės bei priešgaisrinės signalizacijos ir avarinio apšvietimo veikimą iki tol, kol atsistatys pagrindinis maitinimas. 1.7. Šešėliavimo įvertinimas Naudodami internete rasta saulės pozicijos danguje skaičiuokle, sužinome ir įvertiname kokio tipo struktūrą naudosime saulės elektrinės konstrukcijai pagal parinktą vietovę. Galima rinktis iš dviejų variantų – agresyvios konstrukcijos, kai yra ignoruojami nuostoliai saulei esant pakilus 18-30 ° virš horizonto (ryte), kai turimas mažas plotas saulės elektrinei statyti arba pasyvi konstrukcija, kai turima daug vietos ir galima didinti atstumus tarp blokų eilių taip išgaudami maksimalią generuojamą galią. Mūsų saulės elektrinė yra didelė ir, nors arenos stogas nėra labai didelis, renkamės pasyvų konstrukijos variantą, kai atstumus tarp blokų eilių darysime kuo didesnius, kad maksimaliai išnaudotume saulės modulius elektros gamybai.
2 pav. Saulės pozicija parinktoje vietovėje kovo 20 d. Kadangi Lietuvoje optimalus pasvirimo kampas į horizontaliąją plokštumą yra nuo 35 iki 38 laipsnių, pasirenkame vieną dydį – 35 laipsnius (4.1 priedas). Iš priedo matome, jog reikiamas atstumas tarp saulės modulių blokų yra 2,73 metro.
Išvados: Pastatui įrengiami du įvadai: pirmasis įvadas atvedamas 270 metrų kabeliu nuo artimiausiai esančios pastotės. Antruoju įvadu laikomas rezervinis 26 KVA galios generatorius avariniam apšvietimui, priešgaisrinei, apsauginei signalizacijai ir tam tikrai daliai ŠVOK bei kitiems buitiniams agregatams maitinti Bendra pastato instaliuota galia yra 392,69 kW, o pastato skaičiuojamoji galia 267,11 kW. Daliniems arenos elektriniams poreikiams patenkinti bus sumontuota saulės elektrinė, kurios bendra galia 308 kW. Bendrųjų patalpų apšvietimo instaliuota galia numatoma 20 kW, ledo aikštelės apšvietimo galia 9,39kW (apšvietimo galia visam pastatui – 29,5 kW). Avarinio apšvietimo paskirstymo skydas yra bendras visam pastatui, avarinio apšvietimo instaliuota galia lygi 8,69 kW. Remiantis apkrovų grafikais, didžiausias apkrovimas numatomas dieną, nuo 10 valandos ryto iki vakaro 20 valandos (dažniausias varžybų pabaigos laikas). Žiemą apkrova didesnė dėl šilumos įrenginių naudojimo. Pastate įrengiami 7 paskirstymo skydai: abiems įvadams, pirmo bei antro aukšto apšvietimui, avariniam apšvietimui, apkrovoms, automatiniam rezervo įjungimui. Automatinio rezervinio įjungimo spinta jungia pirmąjį ir antrąjį įvadus, matuoja įtampą pirmame įvade. Jeigu nutrūksta elektros energijos tiekimas pirmame įvade dėl avarijos, būtų įjungiamas rezervinis maitinimo šaltinis – generatorius. Pastato apsaugos klasė – 4. Parenkama tinklinė žaibosauga, tinklo žingsnis 20x20m. Stogo kraštuose montuojami žaibo ėmikliai 0,3m ilgio, pasvirę 45 laipsnių kampu, iš viso 10 vnt. Saulės moduliai, ŠVOK įrenginiai prijungiami prie tinklinės žaibosaugos.
1.2 Atitvarų konstrukcijos ir jų šiluminės savybės 1.2.2 Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai Šilumos perdavimo koeficientų vertės priimtos pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ VIII skyriaus 5 lentelę. Priimtos norminės A+ klasės pastatui reikalingos šilumos perdavimo koeficiento vertės.
1.2.2 lentelė. Atitvarų norminių šilumos perdavimo koeficientų vertės. Atitvaros rūšis
U= UN, W/(m2K)
1
2
Siena
0,13
Stogas
0,10
Grindys
0,14
Langai
1,0
Durys
1,0
1.1. Projektinės sąlygos Lauko oro parametrai parinkti pagal RSN 156 -94 „Statybinė klimatologija“ pateiktus reikalavimus, pagal B parametrus. Temperatūra Tauragėje šiltuoju laikotarpiu +23,6 0C, šaltuoju -21,6 0C. Mikroklimato ir oro kokybės parametrų vertės parinktos pagal HN 42:2009 ir HN 69:2003. Oro balansai sudaryti remiantis STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
1.2 lentelė. Projektiniai patalpų parametrai. Oro temperatūra, Eil. Nr.
1
Patalpos pavadinima s (paskirtis)
Plotas, m2
2
101
Holas/fojė
102
Techninė patalpa
103
WC, dušas,persir engimo kamb.
˚C / santykinis drėgnis, %
Vėsinim o galia, kW
Tiekiam o oro kiekis, m3/h
Šalinam o oro kiekis, m3/h
šaltuoju laikotarpiu
šiltuoju laikotarpiu
3
3
4
6
7
8
729.9
22
Nepalaikom a
-
9600
9000
68.2
19
Nepalaikom a
275
275
1225
1225
1225
1225
-
50
25
25
9000
9000
68.6
-
22
Nepalaikom a
-
-
WC, dušas,persir engimo kamb.
68.6
22
Nepalaikom a
105
Pagalbinė patalpa
43.9
19
Nepalaikom a
-
106
Techninė patalpa
22.2
19
Nepalaikom a
-
107
Koridorius
949.0
21
Nepalaikom a
-
104
108
WC
109
WC
110
WC
111
Teisėjų kambarys
112
Ledo arena
13.4
21
Nepalaikom a
-
13.4
21
Nepalaikom a
-
3.3
21
Nepalaikom a
-
23.4
21
Nepalaikom a
-
1894.4
-
-
22
-
220
-
220
-
110
420
420
-
-
13800
22/50
52
6900
-
21
Nepalaikom a
-
650
650
1
Nepalaikom a
-
650
650
22
22/50
52
6900
-
21
Nepalaikom a
-
650
650
21
Nepalaikom a
-
650
650
-
-
21
Nepalaikom a
-
100
100
18
Nepalaikom a
-
2 aukštas 201
Tribūnos_1
882.2
202
WC
12.3
203
WC
12.3
204
Tribūnos_1
882.2
205
WC
12.3
206
WC
12.3
207
Koridorius
295.4
208
Sandėliukas
6.6
209
Sandėliukas
6.6
210
Sandėliukas
6.6
211
Sandėliukas
6.6
Viso:
6007.3
18
Nepalaikom a
-
18
Nepalaikom a
-
18
Nepalaikom a
-
-
-
104
100
100
100
100
100
100
38570
38570
1.3. Vėdinimo sistemos projektiniai sprendimai 1.3 lentelėje pateikiamos visos vėdinimo sistemos, kurios buvo suprojektuotos pastate.
1.3 lentelė. Vėdinimo sistemų sąrašas.
Eil. Nr.
Sistemos numeris (oro kiekis, slėgio nuostoliai)
Paskirtis
Aptarnaujamos patalpos
Vėdinimo įrenginio ar ventiliatoriaus vieta
1
2
3
4
5
Bendrosios apykaitos mechaninio vėdinimo sistema su šilumogrąžą
103 ir 104
Bendrosios apykaitos mechaninio vėdinimo sistema su šilumogrąžą
101-102; 105107; 111
T1 / I1 1.
2450 /2450 m3/h, xx / xx Pa T2 / I2
2.
19320 /18770 m3/h,
Vėdinimo įrenginio ar ventiliatoriai elektriniai duomenys, W/Hz/~
107 (koridorius)
1167W/50Hz/3~
102 (techninė patalpa)
4100W-/50Hz/3~
230 Pa/ 230 Pa I3 3.
550 m3/h, xx Pa T4 / I4
4.
1500 /1500 m3/h, xx / xx Pa T5 / I5
5.
1500 /1500 m3/h, xx / xx Pa T6 / I6
6.
13800 /13800 m3/h, xx / xx Pa
Oro šalinimas
Bendrosios apykaitos mechaninio vėdinimo sistema su šilumogrąžą
108-110
101(koridorius)
147W/50Hz/1~
205-206; 208209
208 (sandėlis)
428W/50Hz/3~
428W/50Hz/3~
Bendrosios apykaitos mechaninio vėdinimo sistema su šilumogrąžą
202-203; 210211
210 (sandėlis)
Bendrosios apykaitos mechaninio vėdinimo sistema su šilumogrąžą, sutapdinta su šildymu.
112; 201; 204
Ant stogo
3900W-/50Hz/3~
Pirmajame pastato aukšte suprojektuota pagrindinė vėdinimo sistema (T2/I2), kuri naudojama visų patalpų vėdinimui, kuriose oras atitinka EHA 1 kategoriją. Pirmo aukšto WC patalpoms, kurios priskiriamos EHA3 oro kokybės kategorijai, suprojektuota atskira šalinimo sistema I3. T6/I6 šviežio oro sistema suprojektuota tribūnų erdvei šildyti žiemos metu bei vėsinti vasaros laikotarpiu. T4/I4 ir T5/I5 sistemos yra skirtos antrame aukšte esančių WC patalpų vėdinimui. Kadangi pagal normas iš šių sanmazgų reikia šalinti didelį oro kiekį, pasirinktos atskiros rekuperacinės vėdinimo sistemos. Visoms sistemos suprojektuoti apvalaus skerspjūvio ortakiai. Oro ėmimui ir oro šalinimui numatytos grotelės. Remiantis STR. 2.09.02.2005 dušinių, WC patalpų oras šalinamos vertikaliai aukštyn, įrengiant stogelius ant pastato stogo. Vėdinimo įrenginiai pastatyi taip, jog būtų patogu juos aptarnauti. Kanaliniai ventiliatoriai suprojektuoti virš pakabinamų lubų, įrengiant revizinius liukus.
Visa vėdinimo sistema suprojektuota iš apvalaus skerspjūvio cinkuotos skardos ortakių. Ortakio dalys nuo vėdinimo įrenginio iki oro paėmimo bei oro šalinimo grotelių apšiltintos šilumine izoliacija, siekiant išvengti kondensato susidarymo ant ortakių paviršiaus. Visose pastato patalpose projektuojamas sumaišomasis vėdinimas. Oro tiekimo ir oro ištraukimo įrenginiai (difuzoriai ) montuojami lubų konstrukcijose. Oro srautų sureguliavimui, reikiamo debito nustatymui pro skirstytuvus numatytos sklendės, kurios suprojektuotos ant kiekvienos ortakio atšakos prie difuzoriaus, kuris pats savo konstrukcijoje neturi jokių srauto sureguliavimo įtaisų. Visose sistemose numatyti triukšmo slopintuvai. Ant tiekiamo į patalpas oro ortakių bei ant ištraukiamo oro ortakių dalių. Vėdinimo sistemos bus valdomas valdikliais, gamykliškai integruotais pačiame vėdinimo įrenginyje. Kuomet sistemos neveiks, oro srauto uždarymui iš lauko numatytos sklendės. Ortakių dalyse, kurios kerta venkameros ar kitas atitvaras, kurios yra EI45 klasės, suprojektuotos priešgaisrinės sklendės. 2. SPRENDINIUS PAGRINDŽIANTYS SKAIČIAVIMAI 2.1. Vėdinimo sistemos projektavimo sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai 2.1.1 Oro kiekių skaičiavimo ir balanso sudarymo skaičiuotė Oro kiekiai parinkti pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 1 priede nurodytas reikšmes. 2.1 lentelė. Oro kiekių skaičiavimo ir balanso sudarymo skaičiuotė. Norminės oro kiekio vertės
Eil. Nr.
Patalpos pavadinimas
Patalpos plotas, m2
1
2
3
4
101
Holas/fojė
729.9
2919.6
102
Techninė patalpa
68.2
272.8
103
WC, dušas,persirengimo kamb.
68.6
274.4
Patalpos tūris, m3
Norminis tiekiamo oro kiekis
Norminis šalinamo oro kiekis
5
6
Projektini s tiekiamo oro kiekis, m3/h 7
-
9000
-
9600
9000
1h108 m3/h unit 72 m3/h dušui 14,4 m3/h spintelei
273 432
273
275
275
1224
1225
1225
Projektinis šalinamo oro kiekis, m3/h
Projektinis tiekiamo oro kiekis, m3/h
Projektinis šalinamo oro kiekis, m3/h
8
9
10
1 aukštas 36 m3/h žmog 1h-
18 m3/h/m2
104
WC, dušas,persirengimo kamb.
68.6
274.4
18 m3/h/m2
105
Pagalbinė patalpa
43.9
175.6
1h-
106
Techninė patalpa
22.2
88.8
107
Koridorius
949.0
3796.0
1h36 m3/h žmog
108
WC
13.4
53.6
-
109
WC
13.4
53.6
-
110
WC
3.3
13.2
-
111
Teisėjų kambarys
23.4
93.6
112
Ledo arena
1894.4
28416.0
18 m3/h/m2 -
108 m3/h unit 72 m3/h dušui 14,4 m3/h spintelei 1h-
432 1224
1225
1225
44
44
-
50
1h-
22
22
25
25
-
9000
-
9000
9000
108 m3/h unit 108 m3/h unit 108 m3/h unit
-
216
-
220
216
-
220
108
-
110
-
420
420
19624
3327
21770
13800 35570
6912
-
6900
-
-
540
550
650
-
540
550
650
6912
-
6900
-
-
540
550
650
-
540
550
650
18000
-
-
-
421
-
-
Viso:
2 aukštas 201
Tribūnos_1
882.2
9704.2
28,8 m3/h žmog
202
WC
12.3
36.9
-
203
WC
12.3
36.9
-
204
Tribūnos_1
882.2
9704.2
28,8 m3/h žmog
205
WC
12.3
36.9
-
206
WC
12.3
36.9
-
207
Koridorius
295.4
886.2
36 m3/h žmog
108 m3/h unit 108 m3/h unit 108 m3/h unit 108 m3/h unit -
208
Sandėliukas
6.6
19.8
-
209
Sandėliukas
6.6
19.8
-
210
Sandėliukas
6.6
19.8
-
211
Sandėliukas
6.6
19.8
-
T1/I1 T2/I2 I3 T4/I4 T5/I5 T6/I6
TIEKIMAS 2450 19320 1500 1500 13800
ŠALINIMAS 2450 18770 550 1500 1500 13800
14,4 m3/h/m2 14,4 m3/h/m2 14,4 m3/h/m2 14,4 m3/h/m2 Viso: Bendra:
-
95.04
100
100
-
95.04
100
100
-
95.04
100
100
-
95.04
100
100
31824
2540
16400
2600
51448
5867
38170
38170
2.1.2. AerodinaminÄ— vÄ—dinimo sistemos skaiÄ?iuotÄ— Aerodinaminiai vÄ—dinimo sistemos skaiÄ?iavimai atlikti pagal skaiÄ?iuojamÄ…jÄ… schemÄ…, pateiktÄ… Ĺžemiau. Atlikti iĹĄtraukiamo oro sistemos (T2) skaiÄ?iavimai, kitiems ruoĹžams parinkti tik ortakiĹł skersmenys. 1 ruoĹžo skaiÄ?iavimai: 2. Debitas L = 600 m3/h, 3. Ilgis l = 4,7 m 4. Ortakio skersmuo parinktas pagal rekomenduojama greitÄŻ ir debitÄ…. Ă˜250 („MagiCad“ programa) 5. Greitis v = 3,4 m/s (gautas iĹĄ „MagiCad“ programos) 6. Trinties nuostoliai R = 0,5 Pa/m (gautas iĹĄ „MagiCad“ programos) 7. Dinaminis slÄ—gis: đ?‘?đ?‘‘đ?‘–đ?‘› =
đ?‘Ł 2 ∙ đ?œŒ 2,52 ∙ 1,2 = = 3,75 đ?‘ƒđ?‘Ž 2 2
8. vietiniĹł kliĹŤÄ?iĹł koeficientĹł suma: ĆŠÎś = 0 (gauta sudÄ—jus visĹł ruoĹže esanÄ?iĹł vietiniĹł kliĹŤÄ?iĹł koeficientus) 9. SlÄ—go nuostoliai dÄ—l vietiniĹł kliuÄ?iĹł: đ?‘? = 30 + 0,4 + 1,7 = 32,1 đ?‘ƒđ?‘Ž 10. SlÄ—gio nuostoliai dÄ—l trinties: đ?‘…đ?‘Ąđ?‘&#x; = đ?‘… ∙ đ?‘™ = 0,63 ∙ 4,7 = 2,96 đ?‘ƒđ?‘Ž 11. Suminiai slÄ—gio nuostoliai: đ?‘? = đ?‘…đ?‘Ąđ?‘&#x; + đ?‘? = 32,1 + 2,96 = 35,06 đ?‘ƒđ?‘Ž
2.1.3 lentelė. Aerodinaminė vėdinimo sistemos skaičiuotė
Ruožo Nr.
Debitas, m3/h
Ilgis, m
Ortakio skersmuo d, mm
Oro greitis, m/s
Trinties nuostoliai R, Pa/m
Dinaminis slėgis pdin, Pa
Vietinių kliūčių koeficientų suma Σζ
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Ruožo slėgio nuostoliai dėl trinties Rxl, Pa 10
1
600
4.70
250
3.40
0.63
6.94
-
32.10
2.96
35.06
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18
1200 1800 2400 3000 3600 4200 4800 5400 5820 6420 7020 7620 8220 8820 9420 10420 18495
3.60 3.70 3.60 3.70 3.00 3.80 3.20 2.20 0.80 3.50 9.40 14.30 7.30 7.30 7.70 6.30 3.80
315 400 400 500 500 500 630 630 630 630 800 800 800 800 800 800 1000
4.30 4.00 5.30 4.20 5.10 5.90 4.30 4.80 5.20 5.70 3.90 4.20 4.50 4.90 5.20 5.80 6.50
0.72 0.47 0.80 0.40 0.56 0.75 0.31 0.38 0.44 0.53 0.19 0.22 0.26 0.29 0.33 0.40 0.39
11.09 9.60 16.85 10.58 15.61 20.89 11.09 13.82 16.22 19.49 9.13 10.58 12.15 14.41 16.22 20.18 25.35
-
4.76 2.00 6.00 2.00 2.00 7.20 3.00 2.00 2.00 8.00 8.00 9.20 2.00 3.00 14.00 21.70 4.00
2.59 1.74 2.88 1.48 1.68 2.85 0.99 0.84 0.35 1.86 1.79 3.15 1.90 2.12 2.54 2.52 1.48
7.35 3.74 8.88 3.48 3.68 10.05 3.99 2.84 2.35 9.86 9.79 12.35 3.90 5.12 16.54 24.22 5.48
19
18770
5.10
1600x800
6.60
0.40
26.14
-
11.50
2.04
13.54
20 gr
18770 18770
1.20 -
1600x800 1600x800
6.60 2.50
0.55 Viso:
26.14
-
15.00 32.00
0.66
15.66 32.00 230
Ruožo slėgio nuostoliai dėl vietinių kliūčių Z, Pa
Rtr+Z, Pa
11
Pastabos
12 Skirstytuvas (30 Pa); L (0,4 Pa); P(1,7 Pa); T(2 Pa); P(2.76); T(2 Pa); T(2 Pa); P(4 Pa); T(2Pa); T(2Pa); T(2Pa); P(5,2 Pa); T(3Pa); T(2Pa); T(2Pa); T(3Pa); P(5 Pa); T(2Pa); L(6 Pa); T(2Pa); L(7,2 Pa); T(2Pa); T(3Pa); T(3Pa); L(11 Pa) T(3Pa); L(14 Pa); P(4,7 Pa) T(3 Pa); TS (1 Pa) T(4 Pa); L(1 Pa); P(1,5 Pa); L(5 Pa) 2x L(5 Pa); P(5 Pa) 32 Pa
2.1.3. Oro paskirstyo ÄŻrenginiĹł parinkimas Parenkant oro tiekimo ar ĹĄalinimo groteles, stogelius pagal 1 formulÄ™ apskaiÄ?iuojamas laisvasis groteliĹł pratekÄ—jimo plotas: đ??´đ?‘’đ?‘“ =
đ??ż đ?‘š ;đ?‘Ł = 2 − 3 3600 ∙ đ?‘Ł đ?‘
(1)
Ä?ia: L – pratekantis oro kiekis, m3 /h; v – oro greitis, m/s T2/I2 sistema: đ??´đ?‘’đ?‘“ =
19320 = 2,15 đ?‘š2 (đ?‘œđ?‘&#x;đ?‘œ đ?‘Ąđ?‘–đ?‘’đ?‘˜đ?‘–đ?‘šđ?‘œ) 3600 ∙ 2,5
đ??´đ?‘’đ?‘“ =
18770 = 2,09 đ?‘š2 (đ?‘œđ?‘&#x;đ?‘œ ĹĄđ?‘Žđ?‘™đ?‘–đ?‘›đ?‘–đ?‘šđ?‘œ) 3600 ∙ 3,0
Pagal gautus Aef parenkamos 1600x1600 staÄ?iakampÄ—s oro tiekimo ir oro ĹĄalinimo grotelÄ—s. SlÄ—gio nuostoliai per groteles yra minimalĹŤs ≈ 5 Pa. 2.1.4. VÄ—dinimo ÄŻrenginio parinkimas Parenkant vÄ—dinimo ÄŻrenginÄŻ, reikia Ĺžinoti suminÄŻ oro kiekÄŻ (m3/h) ir vÄ—dinimo sistemos slÄ—gio nuostolius (Pa). •
VÄ—dinimo sistemai T1/I1 parinktas „ SAMSUNG DVM, ERV Plus 1000“ vÄ—dinimo ÄŻrenginys.
•
VÄ—dinimo sistemai T2/I2 parinktas „SAMSUNG DVM, ERV Plus 500“ vÄ—dinimo ÄŻrenginys.
•
VÄ—dinimo sistemai I3 parinktas „ Komfovent RS200“ oro iĹĄtraukimo ventiliatorius.
•
VÄ—dinimo sistemai T4/I4 parinktas „SAMSUNG DVM, ERV Plus 500“ vÄ—dinimo ÄŻrenginys.
•
VÄ—dinimo sistemai T5/I5 parinktas „SAMSUNG DVM, ERV Plus 500“ vÄ—dinimo ÄŻrenginys.
•
VÄ—dinimo sistemai T6/I6 parinktas „SAMSUNG DVM, ERV Plus 500“ vÄ—dinimo ÄŻrenginys.
Patalpose temperatĹŤra reguliuojama naudojant valdiklius. Kiekviena ne bendraos erdvÄ—s patalpa turÄ—s savo valdiklÄŻ arba termostatÄ…. PatalpĹł klimatÄ… bus galima rezervuoti pagal poreikÄŻ iĹĄvengiant nereikalingĹł eksploataciniĹł kaĹĄtĹł.
2.2. Oro kondicionavimo sistemos projektavimo sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai 2.2.1. Šilumos pritekėjimų skaičiavimas 1.2.1 lentelė. Patalpų oro parametrai Patalpos Nr. Patalpos pavadinimas
1 Aukštas 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 2 Aukštas 201 202 203 204 205 206 207 208 209 210 211
Palaikoma temperatūra, šiltuoju metu.
Oro santykinis Drėgnumas šiltuoju metu.
Oro judėjimo greitis, m/s šiltuoju metu.
Holas/fojė Techninė patalpa WC, dušas, persirengimo kambarys WC, dušas, persirengimo kambarys Pagalbinė patalpa Techninė patalpa Koridorius WC WC WC Teisėjų kambarys Ledo arena Dušinė
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
Nepalaikoma
Nepalaikoma
Nepalaikoma
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma 22 Nepalaikoma
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma 50 Nepalaikoma
Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma 0,2 Nepalaikoma
Tribūnos_1 WC WC Tribūnos_1 WC WC Koridorius Sandėliukas Sandėliukas Sandėliukas Sandėliukas
22 Nepalaikoma Nepalaikoma 22 Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
50 Nepalaikoma Nepalaikoma 50 Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
0,2 Nepalaikoma Nepalaikoma 0,2 Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma Nepalaikoma
Šilumos pritekėjimai šiltajam laikotarpiui
Ledo arena - tribūnos. Fizinė šiluma: 𝑄𝑎𝑡𝑖𝑡𝑣𝑎𝑟𝑜𝑠 = 𝐴𝑥 ∙ 𝑈𝑥 ∙ 𝑘𝑥 ∙ (𝜃𝑒,𝑚 − 𝜃𝑖𝐶 ) = 4436 ∙ 0,1 ∙ 1 ∙ (22 − 23,6) + 3581 ∙ 0,13 ∙ 1 ∙ (22 − 23.6) = 1,45 𝑘𝑊 𝑄𝑙𝑟 = ∑(𝑞𝑠,𝑗 ∙ 𝐴𝑔𝑙 ∙ 𝑔 ∙ 𝑎) = 225,2 ∙ 100 ∙ 0,8 ∙ 0,55 ∙ 0,576 = 5,71𝑘𝑊 𝑓𝑖𝑧
𝑄𝑖𝑛𝑓 = 𝐴𝑥 ∙ 𝑣𝑖𝑛𝑓 ∙ 𝜌𝑎𝑖𝑟 ∙ 𝑐𝑎𝑖𝑟 ∙ (𝑡𝑖𝐶 − 𝑡𝑒,𝑚 ) = 4500 ∙ 0,03 ∙ 0,34 ∙ (22 − 23,6) = 0,07 𝑘𝑊 𝑄ž𝑚 = 𝑞 ∙ 𝑛 = 91 ∙ 450 = 40,95 𝑘𝑊 𝑄𝑒𝑙 = 𝐴𝑝 ∙ 𝑞𝑙,0 ∙ 𝑓𝑒𝑙 = 4500 ∙ 2,1 ∙ 0,6 = 5,67 𝑘𝑊
Garavimo šiluma: 𝑇 𝑄𝑖𝑛𝑓 =
𝐴𝑥 ∙ 𝑣𝑖𝑛𝑓 ∙ 𝜌𝑎𝑖𝑟 ∙ (𝐼𝑖𝐶 − 𝐼𝑒,𝑚 ) 4500 ∙ 0,03 ∙ 1,2 ∙ (57 − 43) = = 0,63 𝑘𝑊 3,6 3,6
𝑔𝑎𝑟
𝑓𝑖𝑧
𝑇 𝑄𝑖𝑛𝑓 = 𝑄𝑖𝑛𝑓 − 𝑄𝑖𝑛𝑓 = 0,63 − 0,07 = 0,56 𝑘𝑊
𝑄ž𝑚 = 𝑞 ∙ 𝑛 = 111 ∙ 450 = 49,95 𝑘𝑊 Drėgmės išsiskyrimai šiltajam laikotarpiui Ledo arena - tribūnos. 𝑊ž𝑚 = 𝑞𝑤 ∙ 𝑛 = 450 ∙ 91 = 40,95 𝑘𝑔/ℎ 𝐿𝑖𝑛𝑓. = 0,2 ∙ 𝑉𝑝𝑎𝑡. ∙ 𝜌 = 0,2 ∙ 45000 ∙ 1,2 = 10800 𝑘𝑔/ℎ 𝑊𝑖𝑛𝑓 = 𝐿𝑖𝑛𝑓 ∙ (𝑑𝐿 − 𝑑𝑝 ) = 10800 ∙ (13 − 8) = 54 𝑘𝑔/ℎ Šilumos pritekėjimai/šilumos nuostoliai šaltajam laikotarpiui Ledo arena - tribūnos. Fizinė šiluma:
đ??´,đ?‘‡ đ?‘„Ĺ đ?‘ = 50
đ?‘Š đ?‘š2
∙ đ??´ = 50 ∙ 4500 = 225 đ?‘˜đ?‘Š (nuostoliai)
���
đ?‘„đ?‘–đ?‘›đ?‘“ = 4500 ∙ 0,03 ∙ 0,34 ∙ (22 − (−21,6)) = 2 đ?‘˜đ?‘Š (nuostoliai) đ?‘„Ĺžđ?‘š = đ?‘ž ∙ đ?‘› = 450 ∙ 91 = 40,95 đ?‘˜đ?‘Š đ?‘„đ?‘’đ?‘™ = đ??´đ?‘? ∙ đ?‘žđ?‘™,0 ∙ đ?‘“đ?‘’đ?‘™ = 4500 ∙ 2,1 ∙ 1,4 = 13,23 đ?‘˜đ?‘Š Garavimo ĹĄiluma: đ?‘‡ đ?‘„đ?‘–đ?‘›đ?‘“ = đ?‘”đ?‘Žđ?‘&#x;
4500 ∙ 0,03 ∙ 1,2 ∙ (43 − (−21)) = 2,88 đ?‘˜đ?‘Š 3,6 đ?‘“đ?‘–đ?‘§
đ?‘‡ đ?‘„đ?‘–đ?‘›đ?‘“ = đ?‘„đ?‘–đ?‘›đ?‘“ − đ?‘„đ?‘–đ?‘›đ?‘“ = 2,88 − 2 = 0,88 đ?‘˜đ?‘Š (nuostoliai)
đ?‘„Ĺžđ?‘š = đ?‘ž ∙ đ?‘› = 450 ∙ 111 = 49,95 đ?‘˜đ?‘Š Balansas: Q = 227,88-104,13 = 123,75 kW (nuostoliai) DrÄ—gmÄ—s iĹĄsiskyrimai ĹĄaltajam laikotarpiui Ledo arena - tribĹŤnos. đ?‘ŠĹžđ?‘š = đ?‘žđ?‘¤ ∙ đ?‘› = 450 ∙ 91 = 40,95 đ?‘˜đ?‘”/â„Ž đ??żđ?‘–đ?‘›đ?‘“. = 0,2 ∙ đ?‘‰đ?‘?đ?‘Žđ?‘Ą. ∙ đ?œŒ = 0,2 ∙ 45000 ∙ 1,2 = 10800 đ?‘˜đ?‘”/â„Ž đ?‘Šđ?‘–đ?‘›đ?‘“ = đ??żđ?‘–đ?‘›đ?‘“ ∙ (đ?‘‘đ??ż − đ?‘‘đ?‘? ) = 10800 ∙ (1 − 8) = −75,6 đ?‘˜đ?‘”/â„Ž (nuostoliai) Balansas: W = 2121-416 = 1705 g/h 2.2.1.1 lentelÄ—. Ĺ ilumos pritekÄ—jimai ir drÄ—gmÄ—s iĹĄsiskyrimai. Patalpos Patalpos pavadinimas Ap, m2 Qfiz., kW Nr. 1 2 3 4 Ledo arena – tribĹŤnos 4500 +53,85 (vasara) Ledo arena – tribĹŤnos 4500 -172,82 (Ĺžiema)
Qgarav., kW 5 +50,51
Q, kW (Pc) 6 +104,36
W, kg/h 7 +94,95
+49,07
-123,75
-34,65
2.2.2. Oro kondicionavimo procesa ĹĄiltajam laikotarpiui tp = 22 ÂşC
φp = 50 %
tL = 24 ÂşC
φL = 70 %
đ?œ€đ?‘Ł =
đ?‘„ 104,36 ∙ 3600 = = 3957 đ?‘˜đ??˝/đ?‘˜đ?‘” đ?‘Š 94,95
∆đ?‘Ą = 7 ℃ đ?‘Ąđ?‘‡ = đ?‘Ąđ?‘? − ∆đ?‘Ą = 22 − 7 = 15 ℃ đ??ż=
đ?‘„đ?‘Ł 104,36 ∙ 3600 đ?’Œđ?’ˆ = = đ?&#x;?đ?&#x;–đ?&#x;•đ?&#x;–đ?&#x;“ = đ?&#x;?đ?&#x;“đ?&#x;”đ?&#x;“đ?&#x;’ đ?‘š3 /â„Ž đ??źđ?‘? − đ??źđ?‘‡ 43 − 23 đ?’‰
Pasirinkto vÄ—dinimo ÄŻrenginio rotacinio ĹĄilumokaiÄ?io naudingumo koeficientas Ĺ‹ = 80% Lauko oras ĹĄilumokaityje atiduoda dalÄŻ ĹĄilumos iĹĄtraukiamam orui. Oro temperatĹŤra uĹž ĹĄilumokaiÄ?io t 1 = +21 ÂşC
Energijos poreikis oro vÄ—sinimui: đ?‘„ = đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ đ?‘? ∙ (đ?‘Ą1 − đ?‘Ą2 ) = 15654 ∙ 0,34 ∙ (21 − 1) = 106,44 đ?‘˜đ?‘Š SusidarÄ™s drÄ—gmÄ—s kiekis: đ?‘Š = đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ (đ?‘‘1 − đ?‘‘2 ) = 15654 ∙ 1,2 ∙ (8,5 − 4) = 84,5 đ?‘˜đ?‘”/â„Ž Energijos poreikis oro ĹĄildymui: đ?‘„ = đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ đ?‘? ∙ (đ?‘Ąđ?‘‚ − đ?‘Ą2 ) = 15654 ∙ 0,34 ∙ (14 − 1) = 69,19đ?‘˜đ?‘Š L – 1: oro vÄ—simas rotaciniame ĹĄilumokaityje nuo +24 ÂşC iki +23 ÂşC 1 – 2: oro vÄ—sinimas vÄ—sintuve nuo +23 ÂşC iki + 1 ÂşC 2 – O: oro ĹĄildymas elektriniame ĹĄildytuve nuo + 1 ÂşC iki +14 ÂşC O – T: oro suĹĄilimas ortakiuose nuo +14 ÂşC iki +15 ÂşC T – P : oro suĹĄilimas nuo tiekiamo oro skirstytuvo +15 ÂşC iki reikalingos patalpoje temperatĹŤros +22 ÂşC P – Ĺ : ĹĄalinamo oro paĹĄilimas rotaciniame ĹĄilumokaityje nuo +22 ÂşC iki +23 ÂşC
ĹĄaltajam laikotarpiui tp = 22 ÂşC
φp = 50 %
tL = -22 ÂşC
φL = 70 %
đ?œ€đ?‘Ł =
đ?‘„ −123,75 ∙ 3600 = = 12857 đ?‘˜đ??˝/đ?‘˜đ?‘” đ?‘Š −34,65
EntalpijĹł skirtumas: ∆đ??ź =
đ?‘„Ĺž −123,75 ∙ 3600 = = −23,7 đ?‘˜đ?‘—/đ?‘˜đ?‘” đ??ż 18785
đ??źđ?‘‡ = đ??źđ?‘? − ∆đ??ź = 43 − (−23,7) = 66,7 đ?‘˜đ?‘—/đ?‘˜đ?‘” IĹĄtraukiamas oras ĹĄilumokaityje atiduoda dalÄŻ ĹĄilumos lauko orui. Oro temperatĹŤra uĹž ĹĄilumokaiÄ?io t 1 = +13 ÂşC Energijos poreikis oro ĹĄildymui: đ?‘„ = đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ đ?‘? ∙ (đ?‘Ą2 − đ?‘Ą1 ) = 18785 ∙ 0,34 ∙ (39 − 13) = 166 đ?‘˜đ?‘Š Vandens poreikis drÄ—kinimui: đ?‘Š = đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ (đ?‘‘ đ?‘‡ − đ?‘‘2 ) = 18785 ∙ 1,2 ∙ (10,5 − 6) = 101 đ?‘˜đ?‘”/â„Ž Energijos poreikis garui ruoĹĄti:
đ?‘„=
đ??ż ∙ đ?œŒ ∙ (đ??źđ?‘‡ − đ??ź2 ) 18785 ∙ 1,2 ∙ (66,7 − 54) = = 79,5 đ?‘˜đ?‘Š 3600 3600
L – 1: oro suťilimas rotaciniame ťilumokaityje nuo -22 ºC iki +13 ºC 1 – 2: oro ťildymas elektriniame ťildytuve nuo +13 ºC iki + 39 ºC 2 – T: oro drėkinimas garu T – P : oro atvėsimas nuo tiekiamo oro skirstytuvo +39 ºC iki reikalingos patalpoje temperatōros +22 ºC P – Š: ťalinamo oro ťilumos atidavimas rotaciniame ťilumokaityje nuo +22 ºC iki -14 ºC
2.3. Lietaus nuotekĹł sistemos projektavimo sprendinius pagrindĹžiantys skaiÄ?iavimai 2.3.1 Lietaus nuotekĹł kiekiĹł nuo pastato stogo skaiÄ?iavimai SkaiÄ?iuotinis pavirĹĄiniĹł (lietaus) nuotekĹł debitas nuo plokĹĄÄ?io (nuolydĹžio iki 0,015) stogo gali bĹŤti apskaiÄ?iuojamas taip:
Qmax =
F ďƒ— I 20 , l/s, 10000
kai: F – stogo plotas, m2; I20 – kartÄ… per metus pasikartojanÄ?io 20 min trukmÄ—s lietaus intensyvumas, l/(s¡ha). Lietaus intensyvumÄ… galima apskaiÄ?iuoti iĹĄ lygties:
I=
A + c , l/(s¡ha), T+B
kai: A, B, c – lietaus parametrai, priklausantys nuo vietos geografinių – klimatinių sąlygų ir nuotakyno iťtvinimo retmens dydŞio; T – lietaus trukmė, min. kai p = 1, A = 2620, B = 13, c = -4,9
đ??ź=
2620 + (−4,9) = 74,5 đ?‘™/(đ?‘ ∙ â„Žđ?‘Ž) 20 + 13
đ??š = 4500 đ?‘š2
đ?‘„đ?‘šđ?‘Žđ?‘Ľ =
4500 ∙ 74,5 = đ?&#x;‘đ?&#x;‘, đ?&#x;“ đ?’?/đ?’” 10000
2.3.2 Lietaus nuotekĹł sistemos projektiniai sprendiniai. Pagal apskaiÄ?iuotÄ… lietaus nuotekĹł debitÄ… bei laikantis rekomendacijĹł, jog tarp ÄŻlajĹł negali bĹŤti didesnis atstumas kaip 12 m, nustatomas ÄŻlajĹł skaiÄ?ius – 3 vnt. NuotekĹł ÄŻlajos numatomos su elektriniu paĹĄildymu (10-30 W; 230 V). NuotekĹł ÄŻlajĹł pajungimas d110. NuotekĹł stovams konstruktyviai priimami d110 skersmens PVC vamzdĹžiai.
Nagrinėjamos teritorijos projektiniai pasiūlymai parengti vadovaujantis LR galiojančių teisinių dokumentų reglamentuojančių statybą bei teritorijų planavimą reikalavimus. 1. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:2016 ,,Normatyviniai statybos techniniai dokumentai‘‘ 2. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas 3. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 ,,Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas‘‘ 4. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys‘‘ 5. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.01:2017 ,,Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo ir tvarkos aprašas‘‘ 6. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 ,,Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgyjimo tvarkos aprašas‘‘ 7. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 ,,Statybiniai tyrimai, statinio avarija‘‘ 8. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2011 ,,Inžineriniai, geologiniai ir geotechniniai tyrimai‘‘ 9. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė‘‘ 10. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas‘‘ 11. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra‘‘ 12. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka‘‘ 13. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 ,,Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė‘‘ 14. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005
15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30.
,,Esminis statinio reikalavimas ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 ,,Esminis statinio reikalavimas. ,,Naudojimo sauga‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 ,,Esminis statinio reikalavimas ,,Apsauga nuo triukšmo‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 ,,Esminis statinio reikalavimas ,,Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 ,,Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.05:2003 ,,Civilinė sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų projektavimo reikalavimai‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 ,,Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 ,,Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003 ,,Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.10:2007 ,,Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.11:2012 ,,Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 ,,Visuomeninės paskirties statiniai‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 ,,Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.05:2004 ,,Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos‘‘ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 ,,Automobilių saugyklų projektavimas‘‘
31. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 ,,Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms‘‘ 32. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 ,,Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos‘‘ 33. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai‘‘ 34. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 ,,Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai‘‘ 35. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos‘‘ 36. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 ,,Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas‘‘ 37. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.06:2005 ,,Aliuminių konstrukcijų projektavimas‘‘ 38. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.07:2005 ,,Medinių konstrukcijų projektavimas‘‘ 39. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 ,,Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos‘‘ 40. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.10:2005 ,,Armocementinių konstrukcijų projektavimas‘‘ 41. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.11:2005 ,,Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas‘‘ 42. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.12:2005 ,,Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš tankiojo silikatbetonio projektavimas‘‘ 43. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.13:2004 ,,Statinių konstrukcijos. Grindys‘‘ 44. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 ,,Gruntinių medžiagų užtvankos‘‘ 45. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.19:2015 ,,Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai‘‘ 46. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006 ,,Langai ir išorinės įėjimo durys‘‘ 47. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.21:2016
,,Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai‘‘ 48. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai‘‘ 49. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai‘‘ 50. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas‘‘ 51. LST EN 378. Šaldymo sistemos ir šilumos siurbliai. Saugos ir aplinkosauginiai reikalavimai 1÷4 dalys. Slėginių įrenginių techninis reglamentas. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02. 52. STR 2.01.01 (1÷6) Esminiai statinio reikalavimai. 53. STR 2.02.11:2004 “Šaldomieji pastatai ir patalpos”. 54. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. 55. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. 56. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. 57. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijos ribinės vertės“. 58. HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 59. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. 60. LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji apiforminimo reikalavimai“. 61. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. 62. 14.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
63. 15.
Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės BPST 01-97
Rėmejai STS STS padės suprojektuoti ir įrengti kompleksinius ledo arenos sprendimus: apšvietimo, įgarsinimo, mechanikos, scenos ir video sistemas. Ši paslauga leis mėgautis aukščiausio lygio ir kokybės įgarsinimu bei efektais. Sistemos efektyviai sąveikausne tik tarpusavyje, bet ir su elektros ar priešgaisrine sistemomis. “Figueres” gamintojo tribūnos – modernus ir patrauklus dizainas, didelis asortimentas.
TECHNONICOL Siekiant užtikrinti aukštą energetinio naudingumo klasę tenka ieškoti gamintojo, kuris gali suteikti kokybę, didelį inovatyvų asortimentą ir tuo pačiu patikimus sprendinius. TECHNICOL - kompanija kurinti medžiagas bei sistemas, kurios sumažina energijos nuostolius pramoniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuotse. Jų teikiami produktai, kaip „Bitumen prime coating“, „XPS Technonicol carbon“, „Mida technoelast PV S4s“ padės užtikrinti projektuojamo objekto hidroizoliacines ir termoizoliacines pamato, sienų ir stogo dalių savybes.
HUAWEI Norint vartoti ir pritaikyti „išmanaus“ miesto sąvoka šiam projektui, supratome, kad tam reikės „Huawei“ įmonės pagalbos. Siekiame, kad mūsų ledo arena tarnautų žmogui, būtų unikalus traukos objektas ir tuo pačiu būtų patogi ir paprasta. Žavėdamiesi Tauragės miesto vizija - siekti aukštesnių saugumo, ekologijos, energijos taupymo, švietimo standartų siūlome taikyti „Huawei“ sitemas: atvira visuomenei bevielio Wifi interneto prieiga, veidų atpažinimo, perimetro stebėjimo, lauko išmaniosios apšvietimo sistemos ir pan.
WICONA Siekiant užtikrinti energetinio naudingomu klasę, tenka ieškoti inovatyvių sprendinių. „WICONA“ firmos produktas „WICTEC 50HI“, leis pažaboti net ir didžiausius nuostolius, kurie tenka langų ertmėms. Tai langai, kurie atitinka aukščiausius šiuolaikinius standartus: energetinis efektyvumas ir estetinis grožis archietktūroje. Jų siūlomos langų technologininės ir informacinės modeliavimo, pavyzdžiui „WIC3D”, sistemos leidžia inovatyviai kurti ir mąstyti.
STIHL Miestų žaliųjų plotų sistemų kūrimas, prižiurėjimas yra svarbus tiek urbanizuotos aplinkos optimizavimo, tiek gamtos vertybių išsaugojimo urbanizuotoje aplinkoje aspektu. Ledo arenos aplinkos želdynų tvarkymui ir prižiūrėjimui pateikiame STIHL. STIHL vardas yra kokybės ženklas, sudėtingi inžineriniai sprendimai pritaikomi kiekviename įrenginyje ir iki smulkmenų. Žengadami tvirtą žingsnį link naujovių ir ateities vienareikšmiškai nusprendėme, kad naudosime “Cordless Power” ir “iMow” įrankių grupės gaminius. Plačiau apei produkciją. Vejos pjovimo darbams užduotį skirsime “iMow” robotui, kuris pažymėtose ribose, turėdamas netoliese esančia įkrovimo stotelę, džiugins prižiūrima veja ledo arenos darbuotojus ir lankytojus. Prižiurint želdinius ir švarą aplinkoje vadovausimes - vienas akumuliatorius visiems įrankiams principu - HSA gyvatvorių žirklės, FSA žoliapjovės, BGA pūtiklis ir MSA akumuliatorinis pjūklas.
BALTIC MASTER Solidus kompanijos specialistų žinių bagažas, išplėtota logistikos sistema, platus tiekėjų ratas, daugiau nei 26 metų darbo patirtis, leido kompanijai tapti pripažintu partneriu daugelyje Lietuvos ir užsienio įmonių, dirbančių prekybos, gamybos, pramonės, restoranų verslo srityse, todėl vieną iš pačių svarbiausių mūsų projekto idėjų - ledo arena, leisime įgyvendinti BALTIC MASTER firmai. Jų ilgametė patirtis leidžia įgyvendinti tokias idėjas kaip ledo arenos šaldymas ir šalimais esančio baseino šildymas. Šios idėjos bendrieji duomenys yra tokie: naujai statomo priestato, baseino, šilumos punkto skaičiuotinės galios: šildymui - 0,055MW, karštam vandeniui – 0.058 MW, vėdinimui – 0,088MW, baseino vandens pašildymui - 0,340 MW, sumoje turime - 0.531MW galios reikiamybę. Šildymo sistema užpildoma paruoštu vandeniu iš šilumos tinklų. Jeigu šiai sistemai skirtume savo ledo arenos šaldiklių išskiriamą šilumą, kuri būtų apie 0,200 MW, tai ženkliai sumažintume baseino eksplotacinius kaštus.
ABB Norėdami išnaudoti didelį ledo arenos stogo plotą saulės fotomoduliams ir užtikrinti saugu ir efektyvu elektrotechninių prietaisų įrengimą, pasitelksime ABB įmonės sukauptą patirtį. Ji siūlo visą spektrą technologijų, užtikrinančių saugų ir efektyvų elektros energijos perdavimą, pradedant pastote ir baigiant jungikliu. Skaitmeninės inovacijos skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros instaliacijoms, elektromobilių infrastruktūrai, saulės inverteriams, modulinėms pastotėms, paskirstymo automatizavimui, automatiniams ir galios jungikliams, valdymo ir kontrolės prietaisams, tame tarpe KNX sistemoms, kurios integruoja ir automatizuoja pastatų elektros instaliacijas, apšvietimo, vėdinimo, šildymo bei saugumo sistemas ir duomenų perdavimo tinklus.
COWI UAB „COWI Lietuva“ yra viena didžiausių 20 metų Lietuvoje savo veiklą vykdančių projektavimo bendrovių, teikianti inžinerinių konsultacijų paslaugas pastatų, infrastruktūros projektavimo ir aplinkosaugos konsultavimo srityse. Tik šios bendrovės pagalba būtų galima įgyvendinti racionalius konstukcinius pastato sprendinius ir užtikrinti pastato projektavimo kokybę.
ECOlight Norėdami suteikti maksimalu komfortą ledo arenoje ir aplink ją privalome užtikrinti akiai malonu ir jauku apšvietimą. ECOlight prekinis ženklas įkūnija aukštos kokybės ir minimalaus dizaino šviestuvo sampratą. Būdami oficialūs Philips partneriai, gamindami pramoninius šviestuvus, naudoja tik pažangiausius bei sertifikuotus elektronikos komponentus. Visą dėmesį skiria į efektyvumą bei ilgalaikį tarnavimą sunkiomis sąlygomis, o ne į prabangų dizainą. ECOLIGHT yra puikus sprendimas mums, nes ieškome nebrangių bet patikimų pramoninių šviestuvų ledo arenai ir arenos patalpoms bei lauko aplinkai apšviesti. Visi šviestuvai naudoja Philips technologijas ir atitinka ENEC (angl. the European Norms Electical Certification) normas.
SAMSUNG “Samsung” turi išskirtinai veiksmingą klimato sistemą, kuri idealiai tinka mūsų projektuojamai ledo arenai. Sukuriama svetinga arenos aplinka vėsinimu, stilingu dizainu ir nuolatiniu oru, kuris pasiekia kiekvieną kampą. Pasirinkome naudoti vedinimo įrenginius ir 360 kasetes. Naudodami centralizuotą valdiklį ir centralizuotai valdydami oro nustatymus atskirose ir bendrose erdvėse maksimalia padidinsime klimato valdymo našumą ir užtikrinsime komfortą.
YIT Siekdami kasdien būti žingsniu į priekį ir ieškoti pažangių sprendimų pasirnkimo renkames YIT. Visos paslaugos vienose rankose – jie padėtų galutinai paruošti priešprojektiniu sprendimus, atchitektūrinės ir techninės projekto dallies dokumentaciją, padėtų suvalgyti projektavimo procesą, jį įgyvendinti ir atsakingai pastatyti. Pagrindinė bendradarbiavimo stiprybė – BIM, s sugebėjimas atskiras projekto dalis sujungti į darnią visumą, parengiant vientisą informacinį statinio modelį. Ši technologija leidžia pagreitinti projektavimo ir statybos darbus, sumažinti klaidų tikimybę.
L I T ERAT ŪRA Nor mat yvi ni aidokument ai : ST R2. 09. 02: 2005„Ši l dymasvėdi ni masi ror okondi ci onavi mas “. Val s t ybėsž i ni os ,20050616,Nr .752729. ST R2. 01. 02: 2016„Pas t at ųener gi ni onaudi ngumopr oj ekt avi masi rs er t i f i kavi mas “. T AR,20161201,Nr . 27896. Ši l umost i eki mot i nkl ui rpunkt ųį r engi mot ai s ykl ės ,2011m.bi r ž el i o17d. HN 42: 2009Gyvenamųj ųi rvi eš oj onaudoj i mopas t at ųmi kr okl i mat as HN 69: 2003Ši l umi ni skomf or t asi rpakankamaš i l umi nėapl i nkadar bopat al pos e. Par amet r ųnor mi nėsver t ėsi rmat avi mor ei kal avi mai . ST R1. 01. 08: 2002„St at i ni os t at ybosr ūš ys “; ST R1. 01. 03: 2017„St at i ni ųkl as i f i kavi mas “; ST R1. 04. 04: 2017„St at i ni opr oj ekt avi mas ,pr oj ekt oeks per t i z ė“; ST R2. 07. 01:2003„Vandent i eki si rnuot ėkųš al i nt uvas . Pas t at oi nž i ner i nėss i s t emos .L aukoi nž i ner i ni ait i nkl ai . “ Vadovėl i ai : JUODI S,E.Vėdi ni moaer odi nami ka:vadovėl i s .Vi l ni us :T echni ka,2014. I SEVI ČI US,E.Or okondi ci onavi mas .Vadovėl i s .Kaunas : 2007,T echnol ogi j a. 219p.I SBN 9789955253112. ČI UPRI NSKI ENĖJ.i rK.Či upr i ns kas .Pas t at oš i l dymos i s t emos pr oj ekt avi mas .Met odi kosnur odymai .Vi l ni us2006,T echni ka.I SBN 9986058406. Paul aus ki enėZi t a.Pas t at ųvandent i eki oi rnuot ekųš al i nt uvopr oj ekt avi mas : met odi kosnur odymai .Vi l ni us :T echni ka,2005. ht t ps : / / t aur age. maps . ar cgi s . com/ home/ i ndex. ht ml ht t ps : / / l t . wi ki pedi a. or g/ wi ki / T aur ag%C4%97 ht t p: / / t aur ages z i ni os . l t / nauj i enos / ver s l as / 2018/ 05/ s al i abus i mopr amogucent r opar duodami kar ei vi ni upas t at ai 9450 ht t p: / / dar bai . t aur age. l t / l t / pr oj ekt as / t aur ages bas ei nas 4 ht t ps : / / www. ar chdai l y. com/ 479917/ i cer i nkobi a/ 53080af cc07a806b0600014f i cer i nkobi adi agr am5 ht t ps : / / www. ar chdai l y. com/ 478225/ kays er i i cer i ngbkabahadi r kul ar chi t ect s ht t ps : / / www. ar chdai l y. com/ 879306/ pi cchi ovi s i t or s cent er andi cer i nkkl ei ndyt hamar chi t ect ur e/ 59b20159b22e3848cc0002d7pi cchi ovi s i t or s cent er andi cer i nkkl ei ndyt hamar chi t ect ur ei mage
Paul i usJanoni sAur i mas Mar t ynas Agni j a Der maus kasAr bačaus kasPonomar i ova
Ugnė Mi š kevi či ūt ė
Ai s t ė St ul gyt ė