Vizija Biržams (KTU)

Turinys 1.Įžanga 2.Esamos būklės analizė

2.1 Analizės metodika

2.1.1 Research by design

2.1.2 Erdvės sintaksė

2.2 Miesto esamos būklės analizė

2.2.1 Urbanistinė struktūra

2.2.2 Gamtinis karkasas

2.2.3 Morfologija

2.2.4 Socialinės paslaugos

2.2.5 Ekonominė sistema

2.2.6 Transportas ir judumas

2.2.7 Kultūra, identitetas ir turizmas

2.3 Analogų analizė

2.4 Analizės išvados

2.5 Konkurso teritorijos problematika

2.5.1 Soc. Sociologinė

2.5.2 Ekon Ekonominė

2.5.3 Erdvinė

3. Miesto tvarkymo strategija 2

3.1 Koncepcija

3.1 Koncepcija

3.2 Strategiju detalizacija

3.2.1 Kultūrinė mylia

3.2.2 Morfotipai

3.2.3 Švietimas

3.2.4 Keliai

3.3 STRUCTUM Projekto teritorija

4. Teritorijos vizija

4.1 Urbanistinė struktūra

4.2 Funkcinė struktūra

4.3 Projekto architektūrinė išraiška

4.4 Viešos erdvės

4.5 Transportas ir pasiekiamumas, pėsčiųjų ir neįgaliųjų srautai

4.6 Parkingas

4.7 Gamtinis karkasas ir želdynai

4.8 Vanduo

4.9 Atsinaujinantys ištekliai

5. Išvados 6. Priedai

6.1 Rėmėjai

6.2 Reglamentai

6.3 Sąmatos

3

ĮŽANGA / ______

Biržų miestas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, įsikūręs prie Širvėnos ežero, o miestą dalina Agluonos ir Apasčios upės. Miestelis yra ne-

didelis, daugiausiai vyrauja sodybinio užstatymo namai, turintis senamiestį su istorine aplinka ir naujamiestį su 20 a. architektūra. Nagrinėjamoje teritorijoje vyrauja industrinės paskirties pastatai, kurie ribojasi su sodybinio užstatymo namais. Šią teritoriją skiria Agluonos upė, kuri sudaro barjerą atriboja nuo miesto centro.

Teritorija apsupta istorijos, kuri svarbi Biržų miestui. Vienas iš ryškiausių istorinių elementų, tai “Siaurukas” su priklausančiais pastatais.

Vieni įdomiausių ir geriausiai atrodančių statinių šioje teritorijoje yra vandens bokštas, Biržų stoties depo pastatas, geležinkelio stotis, stoties prekių sandėlys. Teritorija beveik nenaudojama, užklysta tik vos keleta žmonių, kurie kerta šią teritoriją ar norintys pasivažinėti ant bėgių su mažu vagonėliu. Industrinė teritorija beveik visa apleista su keliomis dar veikiančiomis įmonėmis. Pastatai prastos būklės, vienas iš jų apdegęs po gaisro. Į šią teritoriją atklysta tik vietinis jaunimas, neturintis ką veikti.

Gamtiniu požiūriu teritorijai priklauso “parkas prie Agluonos”, o visa kita teritorija prie upės nėra tvarkoma ir yra apleista.

Kitapus upės įsikūrusi Saulės gimnazija su sporto kompleksu, gyvenamuoju bloku su darželiu centre ir “Biržų alus”. Visi šie statiniai

ribojasi su pagrindine Vytauto gatve.

Teritorija yra atskirta nuo miesto centro ir neturi patogaus pėsčiųjų ryšio su centrine miesto dalimi. Yra du tiltai, kurie labiau orientuoti

į automobilių transportą. Didžioji miesto ir šios teritorijos gatvių pritaikyta ne pėsčiųjų reikmėms, o transportui.

4

5

2. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ /

2.1.1 RESEARCH BASED DESIGN ______

Planuodami bei projektuodami teritoriją Biržuose taikėme architektų ir urbanistų taikomą tyrimo metodą: ,,research by de-

sign‘‘. Tai metodas, kuris susideda iš kelių etapų, tokių kaip: teorijos panaudojimo, įvairių analizių, pirminių dizaino sprendinių, tarimosi su miesto gyventojais. Šis dizaino ir kūrybos tyrimo metodas įdomus tuo, jog nėra nustatyto limito kiek kartų galima koreguoti dizaino sprendimus bei analizuoti. Taigi, projektuodami daug tarėmės ne tik tarpusavyje ar su Biržų gyventojais, tačiau ir su dėstytojais.

Research by design tyrimo metodas reikalauja daug laiko, todėl šį urbanistinį projektą puoselėjome visą semestrą, analizavome, tyrinėjome, klausinėjome, taisėme dizaino sprendinius bei galų gale juos detalizavome. Šis metodas privertė mus nuodugniai ištyrinėti ne tik paviršutinius sluoksnius, tačiau pažvelgti ir į pačia Biržų istoriją, suprasti ir išsiaiškinti kodėl yra taip kaip yra ir kas lėmė esamus miestelio bruožus.

Taip pat ruošdami projektą mes naudojomės literatūrine knyga: ,,Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra” (P. Juškeviči-

us, M. Burinskienė, G. M. Paliulis, K. Gaučė). Savo projekte naudojome žinias, kurios šioje knygoje yra pateiktos itin detaliai ir plačiai. Tai knyga, kuri padeda rasti pagrindinę urbanistikos liniją ir jos alternatyvius veiksnius, ugdyti sisteminį mąstymą, kompromisinių sprendinių supratimą, skatinti gebėjimus diskutuoti, sudaryti savarankiškų studijų prielaidas. Ši knyga mums buvo lyg urbanistikos pagrindai, todėl išanalizavus ją sužinotą informaciją galėjome pritaikyti projekte. Taip pat, naudojomės ir vieno amerikiečių urbanisto William H. Whyte parašytos knygos ,,The Social Life of Small Urban Spaces‘‘ (liet. ,,Mažų urbanistinių erdvių socialinis gyvenimas‘‘) idėjomis ir mintimis. Šioje knygoje yra plačiai aprašoma kokia yra gera ir kokybiška urbanistinė viešoji erdvė, kaip galima ją sukurti kuo įdomesnę ir labiau pritraukiančią praeivius.

Taigi, mūsų grupė iki pat galo dirbo vieningai ir sistemingai kol išdetalizavo ir suprojektavo daug žadančią ir įdomią Biržų miesto teritoriją.

6

Naudota literatūra: ,,Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra” (P. Juškevičius, M. Burinskienė, G. M. Paliulis, K. Gaučė)

AnalizÄ—s metodika RESEARCH BASED DESIGN

(1)

(1) Research based design

7

2.1.2 ERDVĖS SINTAKSĖ ______

Analizės etape mes taip pat atlikome ir numatomo potencialaus judėjimo gatvėse ar erdvių tinkle analizę, paremtą erdvės sintaksės

metodika. Ši teorija leidžia nuspėti ir sumodeliuoti vienų ar kitų urbanistinių erdvių poveikį žmonių elgesiui, kurios vietos bus patrauklios, saugios, sulauks daugiau lankytojų arba atvirkščiai. Pagrindinės erdvės sintaksės metodikos sąvokos: „erdvių gylis ir seklumas, integruojančios ir kontroliuojančios erdvės, loginė simetrija ir asimetrija, kt.“ (Zaleckis, 2013). Ši teorija leidžia ne analizuoti ne tik gatvių ar erdvių tinklą, bet ir tam tikrų vietų architektūrinį miesto lygmenį - kokie ir kokiose vietose esantys pastatai turi daugiau įtakos miesto struktūrai. Būtent taip artėjame ir prie socialinio miesto lygmens. Galime pastebėti kaip vieni ar kiti urbanistiniai ir architektūriniai pokyčiai keičia socialinę miesto struktūrą, daro įtaką gyventojų aktyvumo ar kitų veiklų klausimais.

Atliekant analizę buvo remtasi dviem erdvės sintaksės pagrindiniais duomenimis - gyliu ir integracija. Gylis yra B. Hillier‘io teorija, mat-

uojanti kultūrinę vidinių miesto erdvių integraciją. Nusakomas žingsnių skaičiumi nuo vieno taško iki kito (žingsnis – kiek kartų reikia pakeisti kryptį, judant tikslo link). Ši aplinkos savybė labai susijusi su integracija. Pasak autoriaus, linijinė erdvių integracija stipriai koreliuoja su pėsčiųjų, sutinkamų einančių tomis nustatytomis linijomis, skaičiumi.

Integracija leidžia prognozuoti patogesnes pėstiesiems judėjimo ir susirinkimo

vietas. Ji leidžia išmatuoti, kaip lengvai tam tikras takas ar gatvė yra pasiekiama nuo likusių sistemos takų. Didelę integraciją turinčios gatvės paprastai yra labiau naudojamos pėsčiųjų susisiekimui. Posūkių skaičius iki labiau integruotos gatvės yra mažesnis, todėl pėstieji jas ir naudoja kaip tiesiausius kelius. Ši charakteristika gali būti panaudota prognozuoti pėsčiųjų judėjimui mieste ar jo dalyje. Taigi gylis ir integracija yra pagrindinės erdvės sintaksės charakteristikos, atliekant erdvių ir linijinę analizes.

8

Analizės metodika ERDVĖS SINTAKSĖ

(1)

(1) Segmentinės analizės gylio žemėlapis

(2) Segmentinės analizės integracijos žemėlapis

(2)

9

2.2 MIESTO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ / 2.2.1 URBANISTINĖ STUKTŪRA

______

Dauguma rekreacinių teritorijų nėra sutvarkytos arba trūksta ryšių tarp kitų teritorijų, nutrūksta dviračių ir pėsčiųjų takai. J. Janonio

aikštė turi žalios erdvės, didelę aikštę, bet yra atribota transporto keliais. Taip pat aikštė yra šalia kultūros rūmų, miesto turgaus. Tarp šių vietų ir parko yra parkavimo aikštelė arba per plati gatvė tarsi atribojantis barjeras nuo geresnio susisiekimo pėsčiomis tarp jų.

Pilies rūmų teritorija šiuo metu yra prižiūrima, bet jaučiamas trūkumas viešųjų tualetų trūkumas pakrantės teritorijoje ypač prie pliažo.

Žmonės besideginantys ar plaukiojantys šioje teritorijoje turi keliauti labai toli nuo šios teritorijos prispyrus neatidėliotiniems reikalams. Taip pat nėra gero ryšio tarp kitų teritorijų kaip kelionė link Astravo dvaro ar į žalią erdvę kitapus pilies pylimo, kitapus Agluonos upė. Pėstieji ir dviratininkai turi daryti didelį lanką, kad pasiektų kitas upės puses. Ant tiltų esantys pėsčiųjų dviračių takai yra labai siauri ir nepatogūs, sunku prasilenkti abiejų tipų eismo dalyviams kartu iš abiejų pusių. Aplink pilies rūmus teritorija yra gan rami ir gamtinio pobūdžio. Didelės žalios erdvės prie bažnyčių.

Pakrantė puikiai pasiekiama ir atribota nuo transporto.

Senamiestyje ir naujamiestyje Vytauto gatvė yra pagrindinė gatvė. Didžioji dalis pastatų yra aukštybiniai ir perimetrinio užstatymo,

susikūrę daugiausiai privačių verslų.

Taip pat šalia miesto centro yra industrinės teritorijos, kurios tampa kaip miesto dominantės. Jos pasižymi didesniu aukštingumu.

Tolstant nuo miesto centro pagrindinių gatvių aukštingumas mažėja su kiekviena gatve. Už pagrindinės gatvės į pakraščius prie upės gausu sodybinio užstatymo tipo pastatų.

10

Miesto esamos būklės analizė URBANISTINĖ STRUKTŪRA

(1)

(1) Urbanistinė struktūra

11

2.2.2 GAMTINIS KARKASAS

______

Biržų miestas pasižymi vaizdingu gamtiniu karkasu, vandens telkinių - Agluonos ir Apasčios upės, Širvėnos ežeras. Taip pat vyrauja

daug juostinių, pleištinių bei pavienių želdinių tipų.

Išanalizavus miesto gamtinį karkasą išsiaiškinome, jog trūksta sutvarkytų viešųjų žaliųjų erdvių, parkų, o žaluma mažai integruota labiau

antropogenizuotose zonose, trūksta gamtinio ir urbanistinio karkaso tarpusavio ryšio, žaliųjų jungčių. Taip pat, keliai atskiria esamus želdinius, parkus, kitas žaliąsias erdves, todėl trūksta jų vientisumo. Esama atskirtis tarp Agluonos upės pusių sudalina miestą, padaro jį mažiau pasiekiamu.

12

Miesto esamos būklės analizė GAMTINIS KARKASAS

(1)

(1) Gamtinis karkasas

13

2.2.3 MORFOLOGIJA

______

Biržuose pagrinde vyrauja sodybinio tipo miesto vilos, pavieniai statiniai, ekstensyvus užstatymas sklypuose. Joms būdingos medžia-

gos yra medis, mūrinės plytos, šlaitiniai stogai, ekstensyvus sklypo užstatymas, monofunkciškumas. Taip pat yra keletas sovietinio laikotarpio blokų kvartalų, kurie nėra pritaikyti neįgaliesiems ir senstančiai populiacijai. Pastebėta, kad trūksta ir pigesnio apgyvendinimo patalpų, bei socialinių būstų.

Be to, miestas mažiau patrauklus jaunimui, nes trūksta būsto įvairovės, funkcijų, patogaus susisiekimo tarp jų. Deja neišnaudojamas

turizmo potencialas, trūksta nuomos galimybių, nors miestas tampa vis populiaresnis dėl savo strateginės padėties, ribojimosi su Latvija. Taip pat, įvertindami kiekvieno gyvenamojo būsto morfotipo pagrindinius kriterijus galime daryti išvadą, kad miestui trūksta vidutino tipo ir dydžio būstų pasiūlos, kuri būtų ekonomiškesnis ir ekologiškesnis variantas.

Kalbant apie miesto vizualinį siluetą, įprastai Biržų miestovaizdžio kraštovaizdyje dominuoja gamtiniai elementai, o antropogeniniai

dažniausiai yra vienodo mastelio ir aukštingumo. Tačiau, šalia centro esanti pramoninė teritorija su apleistomis gamyklomis ir bokštais jį darko ir sudaro vizualinę taršą.

14

Miesto esamos būklės analizė MORFOLOGIJA

(1) (1) Biržų esamos situacijos morfologinis žemėlapis

15

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

16

(2)

(1) Miestovaidžio kraštovaizdis

(2) Morfotipų vertinimo lentelė

Miesto esamos būklės analizė MORFOLOGIJA

(3)

(3) Tipologijos problema mieste

17

2.2.4 SOCIALINĖS PASLAUGOS ______

Biržų miestas yra regiono centras su savo periferija, kuris kaip ir nemaža dalis kitų Lietuvos rajonų patiria demografinių, socialinių,

užimtumo, bei nusikalstamumo problemų bei su tuo susijusių atšakinių sunkumų.

Visuomenė sparčiai sensta, dalis darbingo amžiaus žmonių išvyksta, esama švietimo sistema patiria sunkumų, dėl to socialinės pa-

slaugos, jų kokybė ir visa socialinė infrastruktura turi būti lanksti ir gerai prisitaikiusi prie demografinės ir socialinės gyventojų situacijos.

Analizuojant esama infrastruktūros padėtį matoma jog Biržų mieste yra tam tikras kiekis, skirtingas funkcijas bei paslaugas teikiančių

socialinių įstaigų, orientuotų į skirtingas žmonių grupes ir problemas. Tačiau pats infrastruktūra tinklas nėra pakankamai tolygus, tam kad užtikrinti maksimalią kokybę ir maksimaliai suteikti paslaugas ir pagalba visoms žmonių grupėms.

Prie dalies socialines paslaugas teikiančių infrastruktūros objektų nėra sutvarkyti takai ir pravažiavimai. Infrastruktūrai truksta ryšio su

viešosiomis erdvėmis, kultūros ar sporto objektais, kas galėtų padėti žmonėms lengviau integruotis į visuomenę ir užsiimti įvairiomis veiklomis.

Kitas svarbus aspektas, kalbant apie infrastruktūros netolygumą, yra tas, jog dauguma socialinės infrastruktūros objektų turi būti puikiai

pritaikyti vyresniems žmonėms bei neįgaliesiems. Šiuo metu pats tinklo išsibarstymas po visą miestą sukuria papildomas problemas užtikrinti pasiekiamumą ir prieinamumą, nėra aiškaus ryšio ir susietumo tarp skirtingų infrastruktūros objektų. Didelė tikimybė, jog tas pats asmuo esantis rizikos grupėje nori naudotis skirtingomis socialinėmis funkcijomis, todėl labai svarbu užtikrinti ir skatinti skirtingų funkcijų konsolidaciją mieste.

Analizuojant esamą socialinę infrastruktūrą periferijoje, akivaizdu, jog ji nėra pakankamai išnaudojama ir savo apimtimis neatliepia eg-

zistuojančių problemų. Didžiausias dėmesys skiriamas švietimo infrastruktūrai, nors moksleivių skaičius sparčiai mažėja, pamirštant, jog didžiausia gyventojų dalį sudaro vyresni ir nuolat senstantys žmonės.

18

Miesto esamos būklės analizė SOCIALINĖS PASLAUGOS

Pagrindinis socialinės infrastruktūros tikslas turėtų būti integruoti įvairias socialines grupes į visuomenę, naudoti resursus maksimaliai efektyviai

ir suteikti paslaugas kurių iš tikrųjų reikia, tačiau viena iš problemų yra tai, kad tai nevyksta taip sėkmingai kaip galėtų.

Kalbant apie švietimo infrastruktūrą tiek mieste, tiek rajone, kaip apie socialinę infrastruktūrą, taip pat yra nemaža problema, nes didelė dalis

mokyklų nedirba pilnu pajėgumu, nėra pakankamas skaičius moksleivių ir kas svarbiausia, mokymosi pasiekimai yra žemesni nei Lietuvos vidurkis, o kai kurių mokyklų pasiekimai ypač prasti.

19

BIRŽŲ VIZIJA

20

Miesto esamos būklės analizė SOCIALINĖS PASLAUGOS

21

BIRŽŲ VIZIJA

22

Miesto esamos būklės analizė SOCIALINĖS PASLAUGOS

23

2.2.5 EKONOMINĖ SISTEMA ______

Ekonominiu požiūrių Biržai turi nemenką potencialą ateityje tapti gerai funkcionuojančių - trumpam laiko tarpui (1-3 dienos) turistus

pritraukiančiu miestu, dėl išlikusių istorinių objektų, gamtinės aplinkos bei geografinės padėties.

Tačiau problemos gali kilti dėl labai menko naujų verslų kūrimosi aktyvumo biržų regione, lyginant su aplinkiniais rajonais. Esama ap-

gyvendinimo, laisvalaikio ir maitinimo infrastruktūra jau dabar neaptarnauja esamų turistų srautų ir poreikių. Ateityje neišsprendus ir nepatobulinus turizmui skirtos infrastruktūros kyla grėsmė prarasti esamus turistų srautus, nekalbant apie nauju atsiradimą.

Nagrinėjant socialinę infrastruktūrą Biržuose ekonominių požiūrių, situacija yra ganėtinai komplikuota. Pavyzdžiui mokyklų tinklas yra

platus, jam yra skiriama nemaža dalis miesto biudžeto lėšų, tačiau sukuriama kokybė ir rezultatai yra ganėtinai žemė, lyginant su dauguma Lietuvos miestų ar didesnių regionų švietimo rezultatais ir pasiekimais.

Viena svarbiausių ir esminių problemų yra tinklo neprisitaikymas prie demografinės padėties ir konsolidacijos stoka. Siekis išlaikyti

visas funkcijas ir infrastruktūrą periferijoje, ne visada atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kokybę, naudotojų skaičių, jų poreikius. Tai sukuria teikiamų paslaugų netolygumą ir ženklius kokybinius skirtumus, lyginant ne tik rajono įstaigas tarpusavyje, bet ir su didesniais miestais.

24

Miesto esamos būklės analizė EKONOMINĖ SISTEMA

(1)

(1) Išlaidų ir suteikiamų paslaugų santykio schema

25

2.2.6 TRANSPORTAS IR JUDUMAS ______

Biržai- tai tranzitinis miestas. Iš visų pusių jį kerta regioninio lygmens tranzitiniai keliai, todėl visiškai nenuostabu, kad miesto keliai ir jų

infrastruktūra orientuota į transporto poreikius.

Mieste veikiantis viešasis transportas apima tik dalį miesto, tad norint su autobusu greitai patekti iš vienos vietos į kitą, gali tekti iki stotelės nueiti daugiau negu rekomenduojama – virš 500 m. Autobusų stotelės yra nepatogios, senos.

Ta pati problema yra ir su esamu dviračių tinklu. Miestas save reprezentuoja kaip turistinį, tačiau esamų dviračių takų kiekis rodo, kad

miesto lankytojams ar gyventojams važinėjantiems su dviračiais teks pakovoti su automobilių vairuotojais dėl vietos ant gatvės.

Pėstiesiems transporto dalyviams situacija dar blogesnė – daugumoje gatvių, netgi pagrindinėse gatvių apšvietimas orientuotas į

automobilius, gatvių profiliuose esanti „žaluma“ neprižiūrėta – taip sukuriamas nesaugumo jausmas. Taip pat labai svarbi problema – neįgaliųjų integracija. Gatvėse trūksta neįgaliesiems skirto ženklinimo, saugių perėjų ar tiesiog – patogaus priėjimo prie viešųjų pastatų.

Viską apibendrinus, galima teigti, kad transporto infrastruktūra yra orientuota į automobilius ir nepritaikyta pėstiesiems.

26

Miesto esamos būklės analizė TRANSPORTAS IR JUDUMAS

(1)

(1) Gerokai per plačių Biržų gatvių tinklas

27

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

28

(2)

(1) Autobusų stotelių pasiekiamumas per 5min.

(3)

(2) Autobusų stotelių išdėstymas

Miesto esamos būklės analizė TRANSPORTAS IR JUDUMAS

(4)

(3) Esami dviračių takai

(4) Esamų gatvių hierarchija

29

2.2.7 KULTŪRA, IDENTITETAS IR TURIZMAS ______

Skaičius mieste, jis yra 116 vietų. Didžiausia bėda, kad nei vienoje iš vietų neKultūros paveldas viena iš svarbiausių miestų temų, kurios

pasako miesto praeitį,, paaiškina kaip formavosi miestas, kokia buvo jo funkcija ir reikšmė šalyje. Kultūros paveldas gali būti kelių rūšių, tai objektai, pastatai, paminklai, kraštovaizdis ir gatvių tinklas.

Miestas ne kartą buvo užpultas ir sudegintas, bet jis vis atsistatė ir augo. Bet didžiausią kultūrinio paveldo mirimą išgyveno antrojo pasaulinio karo metu. Tuo metu kaip ir kiti Lietuvos miestai buvo beveik sunaikinti arba visai sunaikinti. Biržai nebuvo išimtis, nedaugelis paveldo objektų išlikę iki šių dienų. Dalis išlikusių pastatų šiuo metu susiduria su sunkiais laikais. Vieni iš jų puikiai išsaugoti ir atstatyti, juose kuriasi įvairios veiklos ir muziejai. Kiti palikti dulyti ir stovėti nenaudojami. Pastatai ar vietos nėra tinkamai prižiūrimi dėl lėšų trūkumo. Dėl per didelių kultūros paveldo sąlygų ar idėjų stokos privatus verslas ne investuoja į jį. Taip dalis reikšmingų pastatų, objektų, gatvių, kraštovaizdžio neįtraukta į sąrašą, nes nepakanka lėšų saugoti didelio kiekio objektų.

Turistinė sistema Biržuose mažai išvystyta. Informaciniuose centruose galima gauti skrajutes, bet patys objektai nėra tinkamai reprez-

entuojami, nėra nukreipiančių ženklų kur juos rasti. Daugelis vietų yra sunkiai pasiekiamos pėsčiųjų dėl neišvystytų takų sistemos. Nutolusiuose nuo centro objektuose nėra poilsio sustojimų vietų, dviračių, paspirtukų dalinimosi vietų. Miestas mažai pritaikytas senyvo amžiaus žmonėms ar žmonėms su negalia. Per pastaruosius metus į Biržus atvyko daugiau kaip 14 tūkstančių turistų. Iš jų buvo apie 1500 Latvių, 150 Vokiečių ir 40 Lenkų tautybės. Iš gautų turizmų skaičių matome, kad kiekvienais metais turistų kyla po 6-7 procentus. Daugelis turistų gali negrįžti antrą kartą į miestą dėl, pramogų stogos. Daugumą miesto programų galima aplankyti per dieną ir nėra platesnės programos kaip savaitės ar bent puse savaitės programos. Dar viena problema su kuria susiduria turistai, tai lovų gali sutalpinti pilno autobuso turistų. Dalis atvykusių turistinių autobusų turi keliauti į kitą šalia esantį miestą ar Latviją ir atiduoti pinigus kitam regionui.

30

Miesto esamos būklės analizė KULTŪRA, IDENTITETAS IR TURIZMAS

Biržuose taip pat išlikęs senas gatvių tinklas net iš 19 amžiaus ar net senesnis. Lyginant įvairių amžių ir laikotarpių žemėlapius buvo pastebėta, kad gatvių

tinklas išliko toks pat nors ir miestas buvo apgriautas. Tai dar vienas iš svarbių biržų miesto paveldų.

Vienu iš miesto identitetų galime vadinti pilies rūmų pastatą su bastioniniu pylimu. Tai vienas iš seniausių miesto simbolių, kuris lydėjo visą Biržų miesto gyvavimo laikotarpį, nepaisant visko jis buvo atstatytas ir prikeltas. Kitas miesto identitetą formuojantis dalykas yra “Montebolas”. Tai nėra senas žaidimas,kuris sukurtas 2010 metais ir pritraukiantis atvykstančius gyventojus.

31

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

32

(1) Veikiantys / neveikiantys paveldo objektai

Miesto esamos būklės analizė KULTŪRA, IDENTITETAS IR TURIZMAS

(2)

(2) Turistų skaičius per metus

33

BIRŽŲ VIZIJA

19 AMŽIUS

34

1922

1965

Miesto esamos būklės analizė KULTŪRA, IDENTITETAS IR TURIZMAS

METINIS TURISTŲ KIEKIS

IŠLIKĘS SENASIS GATVIŲ TINKLAS

35

2.3 ANALOGŲ ANALIZĖ ______ River Valley Bikeway and Greenway LOS ANGELES BUREAU OF ENGINEERING

„Valley Bikeway“ ir „Greenway“ projekto įgyvendinimą sudaro dviračių takai, šešėlių numatymai naudojantis augmenija, pėsčiųjų

takai, apželdintos teritorijos ir edukaciniai įrenginiai. Didžiausias iššūkis, anot „Gruen Associates“ projektuotojos Debros Gerod, buvo esamų takų įrengimas tose vietose, kur jie nebuvo nutiesti iš pradžių, pavyzdžiui, po autostrada ir prie tiltų. Tai projektas, kuris sutvarkė gan didelę teritoriją nusidriekusią palei Los Andželo upę. 5 kilometrai dviračių ir pėsčiųjų trasos buvo paversti į jaukią ir kviečiančią erdvę, kur žmonės gali ne tik ją pravažiuoti, tačiau ir sustoti, pasėdėti, nes yra įrengta daugybė poilsio erdvių. Šis pavyzdys įkvepia, jog naudojantis paprastais sprendimais galima sukurti šį tą nepaprasto. Erdvę, kuri priduoda miestui gyvybės ir šurmulio.

36

ANALOGŲ ANALIZĖ

37

BIRŽŲ VIZIJA

______ RMIT City campus NMBW ARCHITECTURE STUDIO

RMIT universitetas Melburne, Australijoje buvo transformuotas iš visiškai pilko vaiduoklio į modernų ir įdomų universiteto studentų

miestelį. Įvairovės idėja pabrėžia ir pertvarkymo koncepciją.Atsižvelgiant į tai, kad RMIT yra miesto dalis, buvo norima į projektą įtraukti ir miesto įvairovę. Universitetai nebėra izoliuotomos institucijos, susikoncentravusios tik į vidų. Jie turi turėti ryšį su juos supančiais miestais ir suteikti šiam ryšiui fizinę architektūrinę formą. Šiame studentų miestelyje yra visos reikalingos funkcijos studentams, dėstytojams, yra kuriama išskirtinė vidinių erdvių, laisvalaikio ir darbo patalpų kokybė. Tai projektas, kuris kuriant studentų ir moksleivių miestelį mus įkvėpė ieškoti ryšio su aplinka, neatriboti miestelio nuo visų Biržų, o stengtis kuo labiau jį integruoti. Taip pat, šis įgyvendintas projektas mus inspiravo įtraukti kuo daugiau funkcijų ir veiklų mūsų projektuojamoje teritorijoje.

38

ANALOGŲ ANALIZĖ

(1)

(1) RMIT City campus

39

BIRŽŲ VIZIJA

______ AROUND THE CORNER LONDON

The route incorporates several major attractions including the Millennium Bridge, St Paul’s Cathedral, Museum of London and the

Barbican Centre and will help orientate the spaces around Culture Mile. Each installation acts as a way finding tool and sculptural attractor where people can be informed about Culture Mile and the area. The distance between each installation allows the pedestrian to be guided between the last and the next word long the route.

The work is inspired by the history of London as a whole and 20th Century literature specifically: a time when the City of London was

starting to thrive, and many writers focused on the subject of an enigmatic London. Virginia Woolf was part of a group of modernist writers that brought interesting changes of unusual narration to literature.Authors began to tell stories in a way that reflected the fragmented and disconnected world. The installations create a new emotional connection that allows the visitor to explore an otherwise overlooked thoroughfare and its cultural destinations. The font is inspired by the very first edition of the book in 1922, directly linking the installation back to the historical periods that inform each corner of the City.

40

ANALOGŲ ANALIZĖ

41

2.4 ANALIZĖS IŠVADOS ______

42

ANALIZĖS IŠVADOS

Miesteliui būdinga senstanti populiacija, trūksta jaunų žmonių, specialistų.

Gamtiniam karkasui trūksta ryšio tarp vandens telkinių, infrastruktūra atskiria žaliąsias jungtis, sukuria barjerus tarp upių.

Pastatų morfotipams trūksta mažo, vidutinio dydžio gyvenamųjų vietų, įvairesnės tipologijos skirtingo poreikio žmonėms, bei funkcinės, socialinės integracijos. Reikalingas jų atgaivinimas.

Miestas nepritaikytas neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms su vėžimėliais. Vyrauja barjerai, trūksta šaligatvių.

Miesto infrastruktūra silpna, gatvės vietomis per plačios esamui automobilių srautui. Trūksta alternatyvaus, ekologiško transporto, dviračių takų, pėsčiųjų prioriteto zonų.

Daug nesutvarkytų, nesaugių gatvių, neapšviestų vietų (pvz. parkai), kas gali būti padidėjusio nusikalstamumo priežastimi.

Miestui trūksta multifunkciškumo, dauguma traukos objektų susitelkę vienoje vietoje, Trūksta viešųjų erdvių.

Biržų regione esantis socialinės infrastruktūros tinklas skurdus ir neatliekantis pagrindinių reikiamų funkcijų pagal esama demografinia socialinia padėti.

Biržų mieste esantis socialinės infrastruktūros tinklas išsibarstęs ir yra daznai sunkiai pasiekiamas ta infrastruktūra besinaudojantiems žmonėms.

Mokyklų tinklas ganėtinai efektyvus, švietimo rezultatai absoliučioje daugumoje miesto ir regiono mokyklų yra prasti lyginant su didesniais miestais.

Dalis miesto biudžeto lėšų paskirstomos nepakankamai efektyviai. Dalis socialinės infrastruktūros nefunkcionuoja pilnu pajėgumu, apytuščiai pastatai, neišnaudotos galimybės.

43

2.5 KONKURSO TERITORIJOS PROBLEMATIKA / 2.5.1 SOCIOLOGINĖ

______

Socialine prasme teritorija yra svarbi žmonėms, šeimoms su vaikais vežimėliuose, neįgaliesiems kurie nori praleisti laiką šalia vandens,

parke, bet neturi galimybės pasivaikščioti palei upę, dėl nesudarytų sąlygų. Taip pat, pramoninė, apleista zona yra barjeras susisiekimui, o dėl nesutvarkytų, neapšviestų zonų teritorijoje kyla nusikaltimų grėsmė.

44

Konkurso teritorijos problematika SOCIOLOGINĖ

(1)

(1) Konkurso teritorijos esamos sociologinės situacijos analizė

45

2.5.2 EKONOMINĖ ______

Esančioje apleistoje pramoninėje dalyje yra yra buvusi pieno perdirbimo įmonė. Pramonės gatvėje veikia ,,Biržų Agrochema“, preky-

bos centras ,,Bikuva“, degalinė. Kęstučio gatvėje yra kavinė.

Su sklypu rytinėje pusėje ribojasi Biržų alaus gamykla. Teritorija šalia Vytauto g., miesto centro, kuriame išsidėsčiusios dauguma

įmonių.

Teritorija savo strategine vieta turi potencialą verslo plėtrai, nes yra šalia miesto centrinės dalies. Tačiau šiuo metu yra apleista ir jo

neišnaudoja.

46

Konkurso teritorijos problematika EKONOMINĖ

(1)

(1) Konkurso teritorijos esamos ekonominės situacijos analizė

47

2.5.3 ERDVINĖ ______

Dauguma pastatų iš šios teritorijos yra apleisti, keletas yra apdegę apgriuvę ir prastos kokybės. Aplinka apleista ir nesutvarkyta. Erd-

viniu požiūriu ši teritorija teršia miesto vaizdą, nes yra arti miesto centro ir vienos iš Biržų miesto upių.

Taip pat ši teritorija yra labai atribota nuo miesto centro. Šią dalį jungia dveji tiltai, kurie yra labiau orientuota į automobilių transportą.

Ši teritorija ribojasi su kultūrine erdve, tai “SIAURUKU”. “SIAURUKO” teritorijoje gausu kultūros paveldo pastatų. Tai dar viena svarbi

ir didelė erdvė esanti prie apleistų industrinių pastatų. Dauguma kultūros paveldo pastatų yra apleisti ir nenaudojami. Naudojamas tik Biržų geležinkelio stoties pastatas kaip gyvenamasis namas. Geležinkelio bėgiai pritraukia ne daug lankytojų. Dalis jų tiesiog praeina kirsdami bėgius, dalis bėgius naudoja pramogoms kaip pasivažinėjimui mažu vagonėliu.

48

Konkurso teritorijos problematika ERDVINĖ

(1)

(1) Konkurso teritorijos esamos erdvinės situacijos analizė

49

3. MIESTO TVARKYMO STRATEGIJA /

3.1 KONCEPCIJA

______

Geras miestas yra ne tik tas, kuris nori pritraukti investicijas, sukurti patogią infrastruktūrą verslui, miesto svečiams bei rūpinasi geru miesto įvaizdžio, bet ir tas kuris nepamiršta miesto gyventojų, jų poreikių bei sprendžia socialinės problemas.

Biržai - miestas Lietuvos šiaurėje turintis turtingą istoriją ir Puiku gamtos prieglobstį - tai didžiulis potencialas tapti regiono centru.

Tačiau šiam miestui kaip ir dideliai daliai Lietuvos regionų tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Senstanti gyventojų populiacija, jaunimo užimtumo trūkumas, atskirtis, švietimo problemos, per platus ir kokybes stokojantis infrastruktūros tinklas bei sunkumai pritraukti investicijas.

Labai sveikintina, kad Biržų miesto administracija turi vizija ir deda pastangas siekdami sukurti Biržus kaip turizmo centrą. Išklausius planus ir idėjas, matant dideles galimybes, projektuojame Biržų miesta kaip idealią vietą neilgos trukmės turistinėms kelionėms. Siūlydami turizmo programą, kaip aiškiai apgalvotą produktą su strategija, nepamiršdami gyventojų ir egzistuojančių socialinių iššūkių regione.

Pagrindinė koncepcija: Biržai regiono turizmo centras ir puiki vieta gyventi, pasenti ir mokytis. Matydami dvi pagrindinės problemas

siūlome, dvi iš pažiūros labai skirtingas strategijas. Turizmo strategiją ir kompleksinį socialinių problemų sprendimo paketą.

Pagrindiniai iššūkiai ir problemos trukdančios atsiskleisti pilnam Biržų kaip turizmo traukos centro potencialui yra trūkumas aiškios vizijos ir aiškiai suprantamos programos, ką galima veikti Biržuose. Turtingas istorinis paveldas ir stokoja veiklų aplink jį. Iš esamo turinio atvykeliui gali susidaryti įspūdis, kad biržuose praleidus keletą valandų nebebus ką veiktį. Kita ne mažiau svarbi problema yra nepakankamas svečių apgyvendinimas. Jau 50

Miesto tvarkymo strategija KONCEPCIJA

šiandien miestą aplanko gana nemažas lietuvių ir kiek mažesnis latvių turistų ir keliautojų skaičius, bet apgyvendinimo uztikrinimas yra labai siauras ir komplikuotas. Atvykęs keliautojų autobusiukas neturi galimybės apsigyventi vienoje vietoje visiem kartu. Nėra pakankamo lovų kiekio nei vienoje apgyvendinimą teikiančioje vietoje, kuri galėtų sutalpinti didesnę grupę keliautojų. Kita problema yra pernelyg vienodas veiklų pasirinkimas arba didelė jų stoka. Trūkumas laisvalaikio praleidimo erdvių be aiškios ir gerai suprantamos programos išvažiuojantiems į Biržus - ką galima veikti dvi tris dienas ar net ilgiau, kad keliautojas nespėjęs visko išbandyti sugrįžtu ir vėl.

Gilinantis į socialines problemas, viena didžiausių ir esminių yra netolygus, labai fragmentuotas ir gerokai per platus švietimo tinklas, bet paradoksaliai tuo

pačiu metu didelis kiekis nesimokančių ir neužimtų jaunų žmonių lyginant su aplinkiniais rajonais ar valstybės vidurkiu. Iš to kyla nusikalstamumo grėsmės ir didėjantis socialiai pažeidžiamų ar socialinės pagalbos ateityje prašančių asmenų kiekis. Švietimo problemos nesprendimas ar bandymas atitolinti reikiamus ir kartais sudėtingus sprendimus stimuliuoja visą platų paketą įvairių socialinių problemų, o perteklinės lėšos skiriamos švietimo infrastruktūrai nepasiekia reikiamo tikslo. Pavyzdžiui dėl mažiau kokybiško švietimo suteikimo Biržų rajono gyventojai, lyginant su didesnių miestų gyventojais, rečiau renkasi aukštąjį mokslą arba turi nelygiavertes starto pozicijas, konkuruojant su kokybiškesnį švietimo tinklą turinčiais miestais. Tai yra neteisinga ir visi valstybės gyventojai turi turėti kiek įmanoma panašesnius šansus gauti gerą išsilavinimą ir žmogaus ateities pasiekimai neturi būti ribojami dėl to jog jis gyvena mažesniame regiono centre ar periferijoje. .

Pagrindiniems, minėtiems dviem tikslams įgyvendinti siūlome dvi pamatines strategijas. Jas vadiname kultūrinė mylia - turizmui bei Mokslo Slėniu - švietimui,

užimtumui, socialiniai integracija bei sportui.

Kultūrinės mylios pagrindinė idėja ir tikslas sukurti aiškią gyvybinga funkcionalią turizmo ir poilsio strategiją įveiklinant kultūros paveldą, sportą bei sukuriant galimybes keletą dienų miesto sveciams turėti aiškų planą ką galima pamatyti ir veikti Biržuose ir sukurti priežastis sugrizti vėl.

Socialinėm bėdom spręsti siūlomas Mokslo Slėnio projektas bei esamo šveitimo tinklo konsolidacija ir pertvarkymo strategija. Tikslas visiškai pakeisti esamą švietimo sistemą Biržuose su plačia sprendinių siūlymo programa. Viena iš jų yra lėšų perorientavimas iš dalinai nenaudojamos infrastruktūros išlaikymo į geriausius Europos ir Šiaurės šalių pavyzdžius atitinkančios vidurinio mokslo švietimo programos sukūrimą. Programos tikslas suteikti kiekvienam rajono žmogui galimybę gauti konkurencingą, aukštus standartus atitinkantį išsilavinimą. Programa tuo pačiu metu spręstų atskirties, užimtumo ir integracijos problemas tiek mieste, tiek rajone. Esama infrastruktūra taptų gerokai visapusiškesnė ir atlieptų periferijoje egzistuojančias problemas, padėtų jas spręsti. Naujai kuriama infrastruktūra galėtų ne tik suteikti įkvepiančias erdves mokytis, užsiimti sportu, menu, dirbti ar leisti laisvalaikį visiems miesto, periferijos žmonėms ar keliautojam, bet sukurtų visai naują bendruomenės centrą ir neatpažįstamai pakeistų Biržų veidą ir žmonių ateitį.

Šios dvi strategijos kartu ir atskirai pakeistų egzistuojančią Biržų infrastruktūrą. Kultūrinės mylios idėja yra suteikti labai aiškų, patogų ir visus svarbiausius ob-

jektus, veiklas apimanti turistinį maršrutą. Programa ne tik priviliotų žmones aplankyti Biržus, bet tuo pačiu sukurtų beveik nenutrūkstamą žmonių srautą tam tikra ašimi ir keliu po miestą, lankytinus objektus. Kultūrinė mylia taptu pagrindiniu taku turistams. Tai leistų iš anksto žinoti, kurios gatvės ir takai taps populiariausia tarp miesto svečių, 51

BIRŽŲ VIZIJA

keliautojų, dviratininkų ar tiesiog norinčių įdomiai pasivaikščioti miestiečių. Savaime suprantama mylia ne tik pati būtų puikiai sutvarkytos infrastruktūros dviračių takų bei žaliųjų zonų jungtis, bet pakeistų ir gatvių struktūrą. Gatvės ir takai besiribojantys su Mylia gautų visai kitą potencialą verslui dėl didelio žmonių srauto.

Mokslo Slėnio strategija pakeistų miesto centro ir silpno pocentrio vaidmenis. Mieste atsirastų labai stiprus, aktyvus, plačias funkcijas ir paskirtis turintis pocentris. Nors mokslo Slėnio pagrindinis tikslas yra konsoliduoto švietimo sistemos kūrimas, pati strategija ir jos funkcijos taptų plačiai naudojamos miesto žmonių bei svečių. Mokslo slėnis taptų dar vienu svarbiu objektu skatinančių žmones aplankyti Biržus. Tuo pačiu tai taptų lygiavertė Kultūrinės Mylios kaip turistinės programos dedamoji. Mokslo Slėnio sukuriamas skirtingų funkcijų ir veiklų pasirinkimas stipriai papildytų užsiėmimų įvairovės trūkumą Biržuose.

Dviejų strategijų - Kultūrinės Mylios ir Mokslo Slėnio jungtis sugeneruotų didelius urbanistinius, ekonominius bei socialinius pokyčius mieste.

Savaime suprantama kad tai turėtų įtakos ir miesto morfologijos funkciniai kaitai. Aplink slėnį esantys gyvenamieji blokai taptų geidžiama apsigyvenimo vieta tiek tarp biržiečių, tiek tarp slėnyje dirbančių, ar keliaujančių žmonių. Šiems dalinai natūraliai besiformuosiantiems pokyčiams siūlome atskirą programos paketą. Siulome idėją kaip sukurti maksimalią gerovė miesto ekonomikai ir žmonių gyvenimo kokybei iš morfologijos funkcijos perspektyvos.

Gerokai padidėjus miesto lankytojų skaičiui, atsiradus naujoms funkcijoms, naujo pocentrio kūrimuisi, pasikeitusioms morfologinėms kai kurių miesto dalių funkcijoms, savaime reikės kitokio gatvių tinklą. Gatvių pertvarkymo strategijoje siūlome gerokai per plačias miesto gatves skirtas transportui perorientuoti į gatves skirtas pėstiesiems, dviratininkams. Gatvės taps baigiamuoju junginiu, užtikrinančių visų funkcijų ir programų sėkminga funkcionavimą.

Biržams siūlome daugiasluoksnę, stebėjimais, analizėmis ir tyrimais paremtą, jungtinę programą. Programa užtikrintų Biržų kaip stipraus turistinio

miesto įsitvirtinimo galimybę. Regionas, kuris spręsdamas aktualiausias savo gyventojų socialines problemas gali tapti pavyzdžiu visai valstybei siekiant susitvarkyti su esminiais iššūkiais stabdančiais pilnavertę ateities valstybės vystymosi galimybę.

52

Miesto tvarkymo strategija KONCEPCIJA

53

3.2 STRATEGIJOS IR JŲ DETALIZACIJA /

3.2.1 KULTŪRINE MYLIA

______

“Kultūrinė mylia” yra labai ambicingas projektas, kurio dėka, turėtų pakilti ne tik turistų skaičius bet ir gyventojų laimės indeksas, vie-

tinis verslas. Su jos pagalba bus sujungta kultūrinio paveldo pastatų sistema su edukacine sistema, kurios viena kitą papildys. Bus patobulinti ryšiai tarp renginių vietų, o esminiai gatvių ir platesnės viešosios erdvės patobulinimai pagyvins teritoriją, kuri, plečiantis ir klestint „Kultūros myliai“, bus atnaujinta. Svarbu paminėti, kad mylia pritrauks turistus ir žmones keliauti tikslingai nukreiptu taku. Šis takas generuos didžiausią kiekį pėsčiųjų ir dviratininkų iš visų miesto gatvių. Tokiu pagrindu verslas ims užpildyti tuščias vietas šiame take ir steigsis kavinės, biurai ir pramogų vietos.

Vienas iš strategijos pagrindinių elementų, tai kitoks kultūros paveldo objektų panaudojimas ir šalia jų esančios žaliosios erdvės. Pastatai bus konvertuojami, bet išlaikys savo identitetą. Tarp pastatų ir kelio tarp lankomų objektų vietos bus stprinamos papildomomis veiklomis, sustojimo stotelėmis. Per upę atsiras tiltas jungiantis pilį su “siauruku”.

Miestas nedidelis, geografiškai lygus ir greitai pereinamas. Tolimiausias nuo centro objektas yra truputį daugiau kaip 1.2 kilometro.

Toks atstumas pasiekiamas per apytiksliai 20 minučių. Didziausias miestelio privalumas yra tai, jog galima apeiti beveik visus turistinius, istorinius, kultūrinius bei vaizdingus objektus. Jie daug investiciju nereikalaujantys, kuriuos iš visų pusių supa gamta.

Projektuojama strategija turi du pradžios taškus, vienas prasideda nuo autobusų stoties, žmonėms naudojantiems viešąjį transportą, o antra, orientuota į keliaujančius nuosavu transportu. Pirmoje viskas aišku, pradžia prasideda nuo autobusų stoties, joje numatoma dviračių, paspirtukų dalinimosi vieta, jei žmogus norės keliauti kiek greičiau nei pėsčiomis. Antroji kiek kitokia, mašinoms skirtos stovėjimo vietos bus numatomos netoli miesto centro. Dalis stovėjimo vietų bus išdėstytos lygiagrečiai gatvės. Pastebėjom, kad gatvės per didelės, dėl to nusprendėm būtent perteklinę vietą ir panaudoti stovėjimui.

54

Visa kita programa yra tokia pat visiems žmonėms. nesvarbu ar atvyksta autobusu, nuosava mašina. Turistas nenorėdamas išleisti daug

Strategijos ir jų detalizacija KULTŪRINĖ MYLIA

pinigų turės daug veiklos ir praleis apie 12 valandų mieste. Daugiau islaidaujantys turistai turės mažiausiai dviems dienoms ką veikti.

Tvarkoma Žemaitės gatvė yra senas gatvių tinklas, kuris labiausiai atspindi senąjį miesto gatvių tinklą. Šia gatve bus galima laisvai vaikščioti ir važiuoti dviračiais. Ji bus uždara autotransportu važiuojantiems žmonėms išskyrus čia gyvenantiems.

Keliaujant toliau randamas vienas iš senesnių kvartalų, kuris turi ne mažiau svarbią istoriją nei pilies rūmai. Ši vieta yra apsupta S. Dagilio, Žemaitės, Karaimų, Vilniaus gatvių. Biržuose kaip ir kituose Lietuvos miestose buvo žinoma, kad didžioji miesto gyventojų dalį sudarė žydai pirkliai su savo kultūriniais pastatais. Šiame bloke buvo daug su jais susijusios istorijos. Tebėra išlikę senelių prieglaudos, senosios sinagogos, sinagogos, sinagogos kopijos pastatai.

J. Janonio aikštė, tai miesto centrinė aikštė esanti prie turgaus ir kultūros rūmų. Planuojamas parkas orientuotas į pėsčiuosius, bus sukurta didesnė žalia erdvė su fontanu aplink statulą, aturtas ryšys su kultūros rūmais. Taip pat buvusioje stovėjimo aikštelėje, stovės lauko kavinės su stalais ir suoliukais.

Aplink pilies rūmus planuojami keli pakeitimai, tai nauji viešbučio pastatai, paplūdimio tvarkymas ir “Megafonai”. Vartant istorinius žemėlapius susijusius su pilies senųjų pastatų išdėstymais radom planus, kurie buvo įgyvendinti po antrojo pilies sugriovimo. Būtent jais rėmėmės projektuojant viešbučio pastatų išdėstymą šalia rūmų. Šis viešbutis bus brangiausias Biržų rajone, nes jo vieta unikali, šalia rūmų apsupta senovinės aplinkos. Tualetų trūkumas sprendžiamas aplink pilį. Šalia pliažo planuojami vieši tualetai, kurie užpildys šios vietos trūkumus. Toliau paėjėjus statomi “Megafonai”. Kadangi kita ežero pusė rami lyginant su miesto puse ir turi nemažą vandens teritoriją sugalvota pastatyti 3 pavėsines, kurios tarnaus kaip garso imtuvai. Viduje žmonės galės sėdėti ir klausytis tylos, gamtos, paukščių garsų ir tuo pačiu pabėgti nuo miesto gyvenimo.

Dar didžiuliai pokyčiai lauks “siauruko” dalies. Joje gausu nenaudojamų kultūros paveldo pastatų. Buvęs geležinkelio stoties dokas bus paverstas į istorijos

paskaitų klases išlaikant architektūrinę istoriją. Vandens bokštas bus keičiamas į apžvalgos bokštą paliekant esamą tūrį, pakeliant virš bokšto apžvalginę aikštelę. Laiptai bus tvirtinami išorėje bokšto, tad kiekvienas lipantis į apžvalgos aikštelė turės galimybę prisiliesti prie istorijos ir apžvelgti visą miestą.

Planuojama panaudoti bėgius dviračių, pėsčiųjų takams. Buvę “siauruko” bėgiai yra beveik nenutrūkstami iki Panevėžio ir Anykščių. Jie turi tiltus per upes, gerą pagrindą ir su mažomis investicijomis galima sujungti kelis miestus nenutrūkstamu dviračių taku. Žinoma, kad bėgių šioje teritorijoje yra kiek daugiau, juos naudosime hosteliui ant bėgių. Hostelis bus sudarytas iš vagonų sustatytų vienas šalia kito.

Didžioji dalis vytauto gatvės bus uždaryta ir bus padarytas linijinis parkas, su medžių eilėmis, žaliais skverais, pėstiesiems, dviratininkams palankiomis gatvėmis.

Atkarpoje nuo Vytauto ir J.Janonio gatvių kampo iki Respublikos gatvės eismas mašinoms išskyrus autobusams bus draudžiamas. Taip susiformuos draugiška praeiviams gatvė su vidiniu gyvenimu, kavinių gausa, žaidimo aikštelėmis, nes pėsčiųjų srautas čia bus intensyviausias ir ves pro naująją mokyklą link ”siauruko”.

Mokyklos teritorijoje bus integruota į mylią ir bus gausu programų papildysianti veiklomis. Bus galima nueiti į kavines, išsinuomoti baidares, nueiti į meno galeriją, pamatyti darbą laboratorijose, užsukti į aikštes, biblioteką ir kitą.

55

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

56

(2)

(1) Veikiantys / neveikiantys objektai, parkai

(2) Pasiekiamumas pėsčiomis

Strategijos ir jų detalizacija KULTŪRINĖ MYLIA

(3)

(3) Dabartinė ir planuojama situacijos

57

3.2.2 MORFOTIPAI ______

Svarbiausias siūlomų būstų morfotipų strategijos tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybės indeksą, sukurti vidinės ekonomikos plėtimosi

galimybes ir tokiu būdu sugebėti atgaivinti mažą, bet turintį potencialą miestelį.

Remdamiesi kompaktiško miesto modelio teorija ir naujojo urbanizmo principais, kurių pagrindiniai bruožai yra funkcijų, socialinis integravimas ir įvairovė, prieinamumas, geras pasiekiamumas, ekologiškumas bei tankumo didinimas. Šias idėjas apibendrinant išskiriame siūlomos strategijos Biržų gyvenamųjų pastatų tipologijai pagerinti etapus: Esamų pastatų konversija; Alternatyvių tipologijų pasiūla; Funkcijų Integravimo didinimas.

Iš pradžių, miesto mastelyje, nedetalizuojant išskyrėme vietas, kuriose šie etapai galėtų būti taikomi ir turės kiek skirtingą identitetą, be ryškių zonų atskyrimo, skatinant įvairovę su savo bruožais.

Taigi, ties pagrindinėmis, centrinėmis gatvėmis, o taip pat palei gatves šalia kurių kursis kultūrinės mylios kelias ir pramoninės zonos

konversija siūloma pastatų tipologija integruojanti daugiau funkcijų, vietų verslui ir integruotiems į įprastus namus socialiniams būstams. Tai užtikrintų mažesnius keliones nuo gyvenimo vietos iki darbo ar paslaugų atstumus, bei mažintų žmonių atskirtį. Beto, didelių sodybinio tipo namų zonose, kurios yra įtakotos naujų traukos taškų šalia upės turės polinkį keistis atsirandant naujų tipologijų su nuomos pasiūla ir konversija. Miesto sovietinio palikimo daugiabučių kvartalai transformuojami į šiuolaikiškesnius, adaptuojant juos tiek neįgaliesiems ir seneliams, tiek jauniems žmonėms, tvarkant automobilio stovėjimo aikšteles, minimizuojant jų vizualinę taršą, taip pat sukuriant viešąsias erdves kaimynystėms stiprinti.

Likusi gyvenamųjų namų tipologija skatinama plėstis saikingai, taikant tankinimo principus, tačiau paliekant pasirinkimo laisvę žmonėms norintiems pasidžiaugti mažesnio miestelio galimybėmis apsistoti name su nuosavu kiemu, atokiau nuo miesto šurmulio.

58

Strategijos ir jų detalizacija MORFOTIPAI

(1)

(1) Kompaktiško mieto schema

59

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

60

(1) Pastatų tipologijų išdėstymo strategija

Strategijos ir jų detalizacija MORFOTIPAI

(2)

(2) Alternatyvių gyvenamųjų pastatų tipologijų siūlymai

61

3.2.3 ŠVIETIMAS ______

Švietimo sistemos pagrindinis tikslas turėtų būti suteikti galimybę visiems moksleiviams gauti vienodai kokybišką, konkurencingą ir

gerą išsilavinimą. Yra neteisinga kai moksleivio šansai gauti aukštąjį mokslą, konkuruojant su didesnių miestų moksleiviais yra mažesni ir nulemti iš anksto dėl gyvenamosios vietos. Ateities mokyklos turėtų būti tikri kultūros ir bendruomenių centrai, užtikrinantys kiek įmanoma labiau vienodos kokybės išsilavinimą, tiek miesto, tiek miestelio, tiek kaimo vaikams.

62

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

63

BIRŽŲ VIZIJA

Nagrinėjant

ganėtinai

platų Biržų miesto ir rajono mokyklų tinklą kyla pagrįsta abejonė, ar greitai senstančiame ir jaunų žmonių vis mažiau išlaikančiame regione yra reikalinga tokia didelė švietimo infrastruktūra. Tuo pačiu metu atsirandantis vis didesnis poreikis kitų socialinių funkcijų nėrą pakankamai tenkinamas.

64

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

Mokyklų švietimo kokybė pagal egzaminų vidurkius ir stojimą į aukštąsias mokyklas pagal pirmą pasirinktą specialybę. “Lietuvos mokyklų ir gimnazijų reitingai 2015”

65

BIRŽŲ VIZIJA

Tik viena mokykla iš dvylikos Biržų

rajono mokyklų patenka tarp šimto geriausių valstybės švietimo įstaigų.

Aštuonios likusios mokyklos nepatenka

net į pirmą penkišimtuką.

Trys iš keturių į reitingą patenkančių

mokyklų yra Biržų mieste.

66

(1) Dviejų mokyklų lyginamoji analizė

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

Analizuojant

dviejų

mokyklų

padėtį,

akivaizdžiai matosi ne tik kardinalūs švietimo kokybės, bet ir lėšų panaudojimo efektyvumo skirtumai.

Nors Biržų mieste esančios mokyklos metinis biudžetas yra gerokai didesnis nei mokyklos rajone, tačiau metinės išlaidos mokiniui “Saulės” gimnazijoje yra ženkliai mažesnės, o mokyklos pasiekimai mažiausiai penkis kartus geresni. Tai pat, akivaizdu, jog rajono mokykloje yra labai didelis mokinių trūkumas lyginant su infrastruktūros apimtimis ir darbuotojų skaičiumi.

Akivaizdu, jog net pačiame Biržų rajone

praraja tarp mokyklų yra labai ženkli.

(1)

67

BIRŽŲ VIZIJA

Analizuojant

mokyklų tinklo finansinį efektyvumą, vidutiniškai vieno mokinio švietimas metams atsieina 908 eurus. Tačiau yra mokykų Biržų rajone, kur vienam mokiniui metams vidutiniškai tenka net 1500 - 3000 eurai biudžeto lėšų. Paradoksalu, bet geriau švietimo kokybės atžvilgiu pasirodančios mokyklos išleidžia mažiau lėšų, o daugiausiai išleidžiančios net nepatenka į reitingą.

Tuo metu 2015 metais trisdešimt septintą vietą Lietuvos mokyklų reitinge užėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija vieno mokinio švietimui per metus išleidžia tik 620 eurų.

68

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

Kalbant apie švietimo tinklo esmines reformas

siekiant

kardinaliai

pakeisti

teikiamą kokybę ir užkirsti kelią mokyklų netolygumo kuriamai atskirčiai tarp mokinių, rajonų ir miestų, nepakanka žinoti tik valstybės mastu stiprias mokyklas, kurių Biržuose yra vos viena. Svarbu pradėti nuo įstaigų kurioms sekasi prasčiausiai.

69

BIRŽŲ VIZIJA

Problema ta, jog didelė dalis Biržų regiono mokyklų nepatenka į Lietuvos

mokyklų reitingo penki šimtuką, dėl to reikalinga gilesnė analizė norint rasti pačias nesėkmingiausias mokyklas iš nesėkmingų.

Tam naudojame rodiklių standartizacijos metodiką. Metodikos esmė yra lygin-

ti iš pirmo žvigsnio sunkiai suderinamus ir fiziškai nepalyginamus rodiklius. Naudojant šį metoda išsivedame keletą rodiklių. Pavyzdžiui mokinių skaičius į kvadratinį metrą mokyklose arba vienam mokiniui tenkantį mokytojų atlyginimų vidurkį. Įsivedę keletą atskirų rodiklių standartizacijos metodikos pagalba galime kiekviena mokykla įvertinima balais tam tikroje analizuojamoje grupėje nuo 1 iki 10 arba jei reikalinga smulkesnė analize nuo 1 iki 100.

Tokiu būdu galime palyginti labai platų spektrą, labai skirtingų rodiklių ir susuma-

vus balus turėti sėkmingiausias ir nesėkmingiausias įstaigas. Kuo daugiau rodiklių pasirenkama, tuo analizė patikimesnė. Atliktoje standartizacijoje panaudoti trys rodikliai : mokinių skaičius į kvadratinį metrą, vienam mokiniui tenkantis mokytojų atlyginimų vidurkis, metinio mokyklos biudžeto ir užimamos vietos mokyklų reitinge santykis.

70

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

71

BIRŽŲ VIZIJA

Jungtiniai rodiklių standartizacijos rezultatai.

Išskirtos

keturios

prasčiausius

rezultatus

turinčios

mokyklos, tačiau tarp keturių blogiausių ir keturių geresnius rezultatus turinčių mokyklų skirtumas yra ypatingai nedidelis. Labiausiai atotrūkis matomas tarp keturių geriausiai vertinamų švietimo įstaigų, kur akivaizdžiai vėl dominuoja “Saulės” gimnazija, smarkiai pralenkdama visas likusias mokymo įstaigas.

Šios analizės tikslas yra išsiaiškinti prasčiausias paslau-

gas teikiančias mokyklas chronologine tvarka, nes didelė dalis mokyklų nepatenka į 2015 metų Lietuvos mokyklų reitingo sąrašą.

Tačiau pažymėtina jog standartizacijos skaičiavime keturių geriausių mokyklų išsidėstymas chronologine tvarka atitinka 2015 metų Lietuvos mokyklų reitingo chronologiją, o surinktų balų skaičių skirtumas sutampa ir su reitinge užimamų vietų skirtumais. Tai patvirtina standartizacijos rodiklių tikslumą.

72

“MEGA mokykla”

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

(1)

(1) Mokyklų jungimo strategijos schematinis pavaizdavimas

73

BIRŽŲ VIZIJA

Akivaizdu, jog švietimo tinklas veikia nepakankamai efek-

tyviai, o suteikiama mokslo kokybė ir tikslingas lėšų naudojimas kardinaliai skiriasi tarp pačių rajono mokyklų. Silpna ir nekonkurencinga švietimo sistema negebės paruošti konkurencingų biržiečių, lyginant su didžiaisiais miestais, o tai kelia grėsmę viso rajono ateičiai.

Mega mokyklos idėja leistų konsoliduoti lėšas ir mok-

slinį potencialą vienoje vietoje. Taip iš dvylikos skirtingų mokyklų tinklo, kuriame mokymosi kokybę užgožia perteklinės infrastruktūros priežiūra, nepilnų arba pustuščių klasių komplektavimas ir pilno darbo krūvio negaunančių mokytojų darbas keliose įstaigose, atsirastų viena ateities standartus atitinkanti ir demografinę rajono padėtį atspindinti švietimo įstaiga.

74

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

(1)

(1) Mokyklų jungimo strategijos schematinis pavaizdavimas

75

BIRŽŲ VIZIJA

76

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

Mokyklų jungimo strategija turėtų vykti keletu etapų. Jungi-

ant mokyklas cikliškai - nuo blogiausiai veikiančios link geriausios. Jungti mokyklas pagal nuotolį nuo Biržų miesto. Pradėti nuo artimiausiai esančių.

Kitas svarbus aspektas yra kokybiškas, saugus, greitas ir

ekonomiškas mokinių transportavimas į ir iš mokyklos. Pagrindinė strategijos idėja transporto klausimu yra viešojo ir mokyklinio transporto sujungimas bei maksimalus pritaikymas moksleiviams. Tolimiausiuose naujojo švietimo tinklo taškuose moksleiviai galėtų pamokas pradėti vėliau nei arti gyvenantieji, taip išvengiant transporto pagausėjimo miesto centre.

Mokyklinį transportą integravus į viešąjį ir sinchronizavus su

pamokų bet popamokinės veiklos laiku galima sukurti efektyvią, patogią, laiką taupančią transporto sistemą kuri nesukeltų nepatogumų mokiniams atvykti iš visų tinklo taškų.

77

BIRŽŲ VIZIJA

Mokyklų sujungimo strategija sukurtų visus įrankius

įgyvendinti Europinius standartus atitinkančią švietimo sistemą Biržų krašte. Lėšų konsolidacija padėtų kokybiškai įrengti ir sutvarkyti infrastruktūrą - vietoje dvylikos prastų sporto salių - vienas geriausius standartus atitinkantis sporto kompleksas, muzikos mokykla, meno inkubatorius. Sujungtas mokyklas atsivertų visiškai naujos galimybės įgyvendinti anksčiau neįmanomus uždavinius. Laboratorijos bei tyrimų centrai taptų nesunkiai pasiekiamu tikslu. Apytuščių mokyklų infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų būti paskirstyti švietimo kokybei tobulinti, talentingų ir motyvuotų mokytojų pritraukimui ir taip ugdyti socialiai atsakingą, konkurencingą ir savimi pasitikintį jauną žmogų.

Perkeltų mokyklų infrastruktūros pritaikymo strate-

gija: tušti pastatai periferijoje galėtų tapti subalansuotais ir efektyviais multifunkciniais centrais, sprendžiančiais aktuali-

(1)

jas užimtumo, nedarbo, pradinio ugdymo, pagalbos seniems žmonėms bei kultūros trūkumo problemas.

78

(1) Perkeltų mokyklų infrastruktūros funkcinis pakeitimo siūlymas

Strategijos ir jų detalizacija ŠVIETIMAS

Strategijos

įgyvendinimui

pasirinkta vieta - Biržų miesto centre esanti apleista teritorija, turinti tamprų ryšį su gamta, miestu bei galinti tapti bendruomenės branduoliu. Visų pagrindinių kelių sankirtoje, patogus susisiekimas su visais periferijos taškais. Ideali vieta MEGA mokyklos projektui.

(2)

(2) Siūloma vieta Mega mokyklos projektui

79

3.2.3 TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA

______

Biržų miete gyvena daugiau nei 15 tūkstančių gyventojų. Biržų miesto plotas ­- 16,35 km². Suskaičiavus kelio dangos užimamą plotą,

supratome, kad beveik 96 Ha žemės, esančios mieste yra naudojama gatvėms. Vien asfalto danga mieste užima 60 Ha, kas yra beveik 4 procentai Biržų miesto. Tai yra labai daug, atsižvelgiant į tai, kad 26% miesto teritorijos – tai ežerai ir upės. Tad jei išskaičiuotume šį plotą, gautųsi, dar prastesnė situacija. Todėl pagrindinė strategija miestui – performuoti esamą transporto infrastruktūrą, gatves taip, kad šiuo metu esančios plačios gatvės būtų susiaurinamos iki pagal esamus transporto srautus reikalingo pločio, o atsiradusią laisvą žemę išnaudoti miesto socialiniam ir ekonominiam gerbūviui gerinti.

Remiantis anksčiau atlikta erdvės sintaksės analizės integracijos rodmenimis buvo pastebėta, kad mieste esanti gatvių hierarchija šiek

tiek prasilenkia su esama. Dalis tranzitinių kelių rodo daug prastesnius integracijos rodmenis, negu vietiniai, kas leidžia teigti, kad pakeitus automobilių srautus būtų galima pagerinti susisiekimo, kamščių klausimus.

Pateiktame žemėlapyje raudonai paryškintos gatvės – tos, kurių pločiai gerokai didesni negu reikalingi. Pagal LAKD pateiktus duomenis, didžiausios tranzitinės gatvės vidutinė dienos pralaida – apie 1500 automobilių per parą. Pagal gatvių kategorijas, tokiose gatvėse reikėtų ne daugiau kaip 2 juostų, kad nevyktų kamščiai. Tad siekiamybė – sumažinti juostų skaičių, atsiradusį plotą panaudoti parkingo, ekologinio, ekonominio ir socialinio gerbūvio gerinimui.

Pasirinkta teritorija strategijai vystyti – centrinė miesto dalis, įtraukiant dalį gyvenamojo rajono vakarinėje miesto pusėje. Pagal erd-

vės sintaksės analizės rodmenis, Vytauto gatvės turi gerokai prastesnius rezultatus negu gretimos gatvės – tai rodo, kad gatvė nėra patraukli 80

Strategijos ir jų detalizacija TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA

pėstiesiems – prie šio teiginio prisideda ir Biržų miesto fotofiksacija, esami gatvių pločiai, pėsčiųjų, neįgaliųjų nustūmimas į antrą planą. Taip pat – Vytauto gatvė nėra tranzitinė, nors jos plotis yra apie 20 metrų. Strategijos tikslas šiai gatvei – padaryti ją draugišką pėstiesiems, dviratininkams, taip padarant miesto centrą patrauklesnį vietiniam verslui, turistams ir kitiems miesto lankytojams bei gyventojams.

Gimnazijos gatvę paversti “shared street” tipo gatve, kur pagrindinis dėmesys būtų skirtas pėsčiųjų saugumui.

Taip pat visas minėtas gatves performatuoti remiantis “Complete streets” idėjomis, kur gatvės - tai integruota ir funkcionuojanti miesto dalis, koreliuojanti su kitais miesto sluoksniais.

(1)

(1) Gatvių pločių schema (kuo tamsesnė spalva - tuo platesnė gatvė)

(2)

(2) Strategijų siūlymai

81

3.3 STRUCTUM

PROJEKTO TERITORIJA

______

82

STUCTUM PROJEKTO TERITORIJA

83

4. VIZIJA BIRŽAM / 4.1 URBANISTINĖ STRUKTŪRA

______

NAUJAS POCENTRIS

Dėl Mokslo Slėnio projekto ir turizmo strategijos, Biržuose atsiranda stiprus pocentris.

84

FUNKCIJŲ KAITA A

Dėl naujojo pocentrio a funkcijos stiprėja arba k da gerokai patrauklesnė ir apgyvendinimui.

APLINK

aplink esančios keičiasi. Atsiranės vietos verslui

Vizija Biržams URBANISTINĖ STRUKTŪRA

FUNKCIJŲ KAITA APLINK

Biržų centro ir pocentrio jungtis užtikrinanti sėkmingą abiejų miesto dalių funkcionavimą.

85

86

4.2 FUNKCINĖ STUKTŪRA

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(1) (1) Vizija Biržams

87

KULTŪRINĖ MYLIA

(1) Kultūrinės Mylios teritorija

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(1)

89

BIRŽŲ VIZIJA

Pagrindinis Kultūrinės mylios tikslas sudaryti aiškų maršrutą, kuriuo galės naudotis ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Su įveiklinimo ir aiškių takų sistema galėsime ne tik atgaivinti ir iškelti į aukštumas kultūrą, bet suaktyvinti gatvių gyvenimą, kuris per daug buvo atiduotas transportui. Nukreiptas žmonių srautas tam tikromis gatvėmis ir takais, turės galimybę verslo kūrimuisi jų kelyje, didinti paslaugų įvairovę, papildyti miesto biudžetą. Mūsų tikslas suteikti galimybę ilgiau nei 6 valandas praleisti mieste ir sudarėme papildomas programas laiko praleidimui.

Pasirinkome du scenarijus, pirmasis - atvykę studentai į sporto renginį, antrasis jauna šeima, du vaikai ir seneliai.

Pirmuoju variantu: studentai atkeliaus į autobuso stotį, ten išsinuomuos paspirtuką ir keliaus į “siauruko” motelį ant bėgių. Įsikūrę nukeliaus pavalgyti į mokyklos teritorijoje esančias kavines. Pavalgę vyks į sporto renginį. Po puse dienos vykusios dienos sporto renginio keliaus atgal į motelį persirengti. likusią dienos dalį praleis mieste ir aplankys apžvalgos bokštą, amfiteatrą, pakrantę,pilį, paplūdimį, megafonus, J. Jnonio aikštę, Biržų alų, vytauto gatvę, parkus. Ši programa apytiksliai užima apie 13 valandų. Didžioji dauguma programų nekainuoja nieko ir galima naudotis dalimis objektų ar vietų neribotą laiką.

Antrasis scenarijus: atvykusi turistų šeima įsikuria prabangiame pilies rūmų viešbutyje. Jų tikslas kiek kitoks nei pirmojo scenarijaus. Šeima atvyko praleisti keletą dienų ir išmėginti visas siūlomas pramogas, bei aplankyti skirtingas miesto vietas pasiūlytas Kultūrinės Mylios.

Diena gali prasidėti nuo pietų pilies rūmų restorane nuo sočių pusryčių.

Dalis gali keliauti į paplūdimį degintis, kita keliauti į miesto turgų apsižvalgyti ir apsipirkti vietinių gėrybių. Toliau gali keliauti į įvairias kitas vietas, pamatyti kitus objektus. Siūloma daug variantų skirtingais atvejais. Mieste galės aplankyti šias veiklas: pasideginti paplūdimyje ir pažaisti tinklinį, ramiai pasėdėti “megafone” ir pasiklausyti ramios miesto pusės (paukščių giesmių), aplankyti dvejas bažnyčyčias, pamatyti senąjį rūsį, pasivaikščioti po turgų, pasėdėti prie J. Janonio aikštės fontano, išvysti seną gatvių tinklą atspindintį kelią, išgirsti istoriją apie istorinį bloką, užsukti ir pasigrožėti Meko muziejumi, pasivaikščioti po linijinį parką Vytauto gatvėje, pasimėgauti biržų alaus tradicijomis, mokyklos teritorijoje aplankyti, kavines, parkelius, biblioteką, išplaukti su baidarėmis, atsipalaiduoti baseinuose, pamatyti labaratorijų darbus, pasėdėti amfiteatre, pasimėgauti galerijoje piešiniais,”Siaurukyje” pasimėgauti miesto panorama ant vandens bokšto, užsukti į tarpukario modernizmo banką, pasigrožėti pilies rūmų ir ežero vaizdais pakrantėje.

Norint aplankyti visas šias veiklas turistu reikės daugiau nei vienos dienos. Ir jei užsuks keliautojai vienai dienai aplankyti Biržų, tai jie turės ką pamatyti ir nuveikti ir kitais sugrįžimais į šį miestą. Turės kur apsigyventi ne tik pavieniai keliautojai, bet ir ištisos grupės keliaujančios autobusais. Sukūrėme tris naujas nakvynės vietas, kurios mažiausiai padvigubins lovų skaičių mieste, turės pasirinkimą tarp brangesnio ir pigesnio varianto, rinksis tarp įdomesnio apgyvendinimo ir įprasto.

90

ATVYKUSTANČIŲ STUDENTŲ VEIKLO

OS

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

ATVYKSTANČIOS TURISTŲ ŠEIMOS VEIKLOS

91

BIRŽŲ VIZIJA

92

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

93

MOKSLO SLĖNIS

(1) Mokslo Slėnio teritorija

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(1)

95

BIRŽŲ VIZIJA

96

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

97

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

98

(1) Mokslo Slėnio funkcinė struktūra

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(2)

(2) Meno mokyklos funkcinė struktūra

(3) Jaunesniųjų klasių mokyklos funkcinė struktūra

(3)

99

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

100

(2)

(1) Vyresnių klasių mokyklos funkcinė struktūra

(2) Biurų funkcinė struktūra

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(3)

(3) Komolekso funkcinė struktūra

(4) Bendruomenės centro funkcinė struktūra

(4)

101

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

102

(1) Kolegijos funkcinė stuktūra

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(2)

(2) Sporto komplekso funkcinė stuktūra

103

BIRŽŲ VIZIJA

MORFOTIPAI

Dėka projektuojamos į pėsčiuosius orientuotos Vytauto gatvės ji tampa daugiafunkciškiausia. Pastatų pirmi aukštai tampa palanki

erdvė verslui, komercinėms patalpoms, paslaugoms yra kviečiantys ir sukuriantys gyvo miesto aplinką. Taip pat centrinėje miesto dalyje turėtų būti integruota ne tik nuomos patalpų galimybių, bet ir socialiniams būstams, kad susisiekimas su miesto darbo vietomis, funkcijomis būtų kuo geresnis, o sunkesnės finansinės padeties žmonės nebūtų atskirti. Čia taip pat skatinamas tankesnis miesto užstatymas.

Dėl kuriamo švietimo komplekso keičiasi pastatų tipologija į universalinę ir įvairesnių funkcijų bei didindama nuomos, apgyvendinimo

studentams, atvykėliams, mokytojams ir kitiems pasiūlą. Pavyzdžiui Dvaro gatvėje atsiranda daugiau vietos verslui plėstis, būstai tampa suderinti darbui ir gyvenimui viename. Daugiabučių kvartalas šalia Agluonos parko ir industrinės zonos atgaivinimo vietos transformuojasi į šiuolaikinį kvartalą skirtą studentų, mokytojų atvykstančių į ,,Mega“ mokyklą, sportininkų ir kitų norinčių apgyvendinimui. Čia siūlomos esamų pastatų transformacijos, kai kurių daugiabučių viršutinių aukštų nugriovimui ir vietose padarant terasas atveriančias panoraminį miesto vaizdą. Tokia konversija į mažesnio aukštingumo pastatą tampa prieinamesnė neįgaliesiems, seneliams, kuriems rekomenduojama apsistoti pirmuose aukštuose, o aukštesni aukštai su terasomis paliekami jaunesniems. Taip pat daugiabučių kvartale sukuriamos viešos erdvės lauke ir viduje, sutvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės vidiniuose kiemuose, juos aptveriant augalija ir tolygiai paskirstant vietas.

Gyvenamieji didelių sodybinių namų kvartalai, kurie tampa sunkiau išlaikomi ir neaktualūs siūlomi konvertuoti į aptarnaujančius kelias

šeimas. Pavyzdžiui pagyvenusio amžiaus pora gyvendama pirmame aukšte priima atvykusią jauną šeimą į antrą aukšta, kuri esant būtinybei galėtų pagelbėti seneliams.

Likusioje gyvenamoji miestelio dalyje skatinamas saikesnis sklypo naudojimas, galėtų atsirasti įvairių mažų-vidutinių mastelio namų su tokiais privalumais kaip darželis, lauko terasa. Tokia tipologija pritrauktų jaunas šeimas pasilikti Biržuose ir mėgautis mažo miestelio ramiu gyvenimu.

104

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(1)

(1) Morfotipų funkcinė stuktūra

105

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

106

(1) Morfotipų funkcinės schemos

Vizija Biržams FUNKCINĖ STRUKTŪRA

(1)

107

BIRŽŲ VIZIJA

4.3 PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

MOKSLO SLĖNIS

(1)

108

Vizija biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(1)

(1) Mega mokyklos architektūrinių sprendimų aiškinimo schemos

109

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

110

(1) Meno mokyklos architektūrinių sprendimų aiškinimo schema

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Biurų architektūrinių sprendimų aiškinimo schema

111

BIRŽŲ VIZIJA

112

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(1)

(1) Kolegijos architektūrinių sprendimų aiškinimo schema

113

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

114

(1) Mega mokyklos vizualizacija

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Mokslo slėnio vizualizacija

115

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

116

(1) Mokslo slėnio (kolegijos) vizualizacija

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Mokslo slėnio vizualizacija

117

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

118

(1) Architektūrinių sprendimų aiškinimo schema

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Architektūrinių sprendimų aiškinimo schema

119

BIRŽŲ VIZIJA

120

(1) (1) Vytauto gatvės vizualizacija

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Gyvenamojo bloko vizualizacija

121

BIRŽŲ VIZIJA

122

(1) (1) Gyvenamojo bloko vizualizacija

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Gyvenamojo bloko vizualizacija

123

BIRŽŲ VIZIJA

(1)

124

(1) Gyvenamojo bloko vizualizacija

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

(2)

(2) Multifunkcinio bloko vizualizacija

125

BIRŽŲ VIZIJA

126

Vizija Biržams PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA

,

KULTŪRINĖ MYLIA/ Raudona spalva - kultūrinės mylios ženklas, leidžiantis žmonėms lengvai orientuotis maršrute. Tai Biržų miesto turistinės programos simbolis.

127

4.4 VIEŠOSIOS ERDVĖS ______

Kokybiškam miesto funkcionavimui svarbios miesto viešosios erdvės. Mes kuriame tolygų ir vientisą tinklą, jungiantį didžiąją dalį

miesto. Mokslo Slėnis tampa kaip didelė, vieša erdvė, prieinama visiems, su įvairiausiomis veiklomis traukiančiomis žmones.

Kultūrinė Mylia jungianti nenutrūkstamu ryšiu “siauruko” teritoriją, pilies rūmais, J.Janonio aikštę ir Mokslo Slėniu. Ji tarnauja kaip

apjungiamasis katalizatorius tarp kitų viešųjų erdvių.

128

Vizija Biržams VIEŠOSIOS ERDVĖS

129

4.5 TRANSPORTAS IR PASIEKIAMUMAS, PĖSČIŲJŲ, NEĮGALIŲJŲ SRAUTAI ______

Kokybiškam miesto funkcionavimui svarbios miesto viešosios erdvės. Mes kuriame tolygų ir vientisą tinklą jungiantį

didžiąją dalį miesto. Mokslo Sala tampa kaip didelė vieša erdvė prieinama visiems su įvairiausiomis veiklomis traukiančiomis žmones.

Kultūrinė Mylia jungianti nenutrūkstamu ryšiu “siauruko” teritoriją, pilies rūmais, J.Janonio aikštę ir Mokslo Slėnį. Ji

tarnauja kaip apjungiamasis katalizatorius tarp kitų viešųjų erdvių.

130

Vizija Biržams TRANSPORTAS

131

BIRŽŲ VIZIJA

Pagrindinės miesto gatvės - Vytauto, atkarpą nuo Vytauto g. ir Janonio g. sankryžos iki Vytauto

g. ir Respublikos g. planuojama visiškai užtverti nuo bet kokio automobilių transporto.

Gatvėje planuojama įrengti vieną 3,5 metrų pločio autobusų juostą, kuri judės nuo pilies link

projektuojamo mokyklų komplekso, viena kryptimi. Kadangi eisme dalyvaus tik autobusai, papildomų juostų autobusų sustojimams nereikės. Šalia autobusų juostos bus įrengta apželdinta augalų juosta, kurios pagrindinis tikslas - lietaus nuotekų vandens surinkimas, filtravimas ir panaudojimas dar kartą. Toliau, iš abiejų pusių planuojami 1,5 metrų pločio dviračių takai, kurie taipogi skatina gyventojus aktyviau leisti laisvalaikį, mažiau važinėti su automobiliais, taip mažinti oro užterštumo kiekį mieste. Kadangi Biržai pagal dydį nėra vienas iš didžiausių miestų Lietuvoje, per visus Biržus pravažiuoti dviračiu užtrunka tik apie 10 min..

Toliau turime 1,5 metrų pločio medžių juostą, kuri yra ramioji jungtis tarp transporto - pėsčiųjų- čia įsipaišo visi mažosios architektūros elementai - dviračių stovai, suoliukai ir pan. Taip pat - gatvių apšvietimas, kuris yra mažesnio mąstelio, pritaikytas pėstiesiems. Galiausiai, gatvėje turime pėstiesiems ir prekybai pritaikytą zoną, kuri atsirado, susiaurinus važiuojamąją gatvės dalį.

132

Vizija Biržams TRANSPORTAS

133

4.6 PARKINGAS ______

Dėl plačių gatvių susiaurinimo, atsirado galimybė įrengti atskirą juostą automobilių parkavimo vietoms šalia tran-

zitinių gatvių - patogu atvykstantiems į miestą ar tiesiog pravažiuojantiems pro jį. Kadangi pagrindinės miesto gatvės bus skirtos viešajam transportui ir pėstiesiems/dviratininkams, prie visų pagrindinių kelių/ objektų atsiras dviračių dalinimosi taškai, skatinantys naudotis dviračių transportu, propoguoti sveiką gyvenseną.

134

Vizija Biržams PARKINGAS

DVIRAČIŲ “DALINIMOSI” VIETOS

EKOLOGIŠKOS AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETOS

LYGIAGRETUS PARKAVIMAS PRIE TRANZITINĖS GATVĖS

135

BIRŽŲ VIZIJA

136

Vizija Biržams PARKINGAS

,

PARKINGAI/ Projektuojamuose parkinguose planuojama naudoti ekologiškus sprendimus.

137

4.7 GAMTINIS KARKASAS IR ŽELDYNAI ______ Žalios erdvės labai svarbios miesto kontekste. Jos turi turėti ryšius tarpusavyje ir jungtis į bendrą tinklą taip užtikrinant nenutrūkstamą smulkiosios gyvūnijos judėjimą mieste. Šiuo projektu mes siekiam padidinti žaliųjų plotų kiekį mieste, sujungti parkus apželdintomis gatvėmis, pastiprinti bendrą gatvės vaizdą, suformuoti jaukią aplinką turistams. Dėl kultūrinės mylios programos įtakos projektuojame linijinį parką Vytauto gatvėje, kuris pakeis miesto veidą ir elgseną. Ši gatvė taps vietinių gyventojų pagrindine judėjimo ašimi, sukurianti artimą gamtai aplinką ir tęsis nuo jos pradžios Mokslo slėnio ratu, ir vėl atgal pro “siauruką”. Galima sakyti, kad žaliasis parkas bus nenutrūkstamas ir keliaus kartu palei Mylią. “Siauruko” parkas bus sustiprintas želdiniais, kurie tęsis palei bėgius įrėmindamas juos ir sukursiantis alėją. J. Janonio aikštėje žaliasis plotas bus padidintas siekiant atkurti ryšį su kultūros rūmais. Pakrantės bus apželdintos vandens augalais, kurie atliks ir vandens filtravimo vaidmenį.

138

Vizija Biržams GAMTINIS KARKASAS

139

4.8 VANDUO ______

Žemė vis dažniau susiduria su šiltnamio efekto padariniais. Dėl jo kinta oro sąlygos, klimatas darosi vis šiltesnis, įvyk-

sta daug gamtinių nelaimių. Vasaromis užklumpa liūtys per kurias iškrenta neįtikėtinai didelis kiekis vandens, kuris gali užtvindyti žemesnes vietas. Kadangi galvojame į priekį ir biržai yra pakankamai lygus miestas, tai neatmetame pavojaus, kad Mokslo Slėnį gali užklupti patvinimas ir užlieti dalį teritorijos. Dėl to parką prie Agluonos norime paversti didele talpa, kuri galėtų esant tokiam pavojui priimti didesnį kiekį vandens, išsilieti dalinai į parką. Parkas būtų kaip kempinė sugerianti perteklinį vandenį tokio pavojaus atveju. Nesant potvyniui jis būtų apželdintas drėgmę mėgstančiais augalais, kuriuos takelių pagalba galėtų pasiekti visi ir pasigrožėti.

Didžioji dalis kitų pakrančių turėtų taip pat būti apželdinti vandens augalais, kurie atliktų ir valančią funkciją, bei gražiai

atrodytų. Prie pat sporto komplekso šlaitai turėtų būti tvirtinami, dėl erozijos ir nuplovimo.

140

Vizija Biržams VANDUO

141

4.9 ATSINAUJINANTYS IŠTEKLIAI ______

Saulė yra efektyviausias ir galingiausias atsinaujinantis energijos šaltinis. Jos kiekis nėra ribotas ar išsemiamas. Teorinis

metinis saulės energijos potencialas yra daug kartų didesnis už kitų rūšių. Saulės energija naudojama šilumos ir elektros gamybai. Šią energiją galima panaudoti Mokslo Slėnio patalpų šiltinimui, elektros energijos išgavimui. Kadangi mokykla turi daug plokščių stogų ir mes norime kiekvieną metrą išnaudoti tinkamai, tai statome saulės baterijas. Tai būtų dar vienas žingsnis ekologijos link, kuris galėtų paskatinti viso miesto atsinaujinimą, miesto teršimo kietuoju kuru mažinimą. Šios energijos privalumas, kad ji yra visiškai nemokama, nėra išsenkanti, palanki aplinkai.

142

Vizija Biržams ATSINAUJINANTYS IŠTEKLIAI

143

BIRŽŲ VIZIJA

144

Vizija Biržams ATSINAUJINANTYS IŠTEKLIAI

145

BIRŽŲ VIZIJA

146

,

ATSINAUJINANTYS IÅ TEKLIAI/ Pilnai visus poreikius tenkinanti sistema.

147

5. IŠVADOS ______

Mūsų siūloma programa Biržų miestui suteikia visą apgalvotą sistemą, kaip turėtų funkcionuoti turizmo bei socialinė infrastruktūra,

kad ji teiktų ne tik aukščiausio lygio paslaugas, bet ir generuotų lėšas miesto biudžetui.

148

Vizija Biržams IŠVADOS

149

6. PRIEDAI

150

Vizija Biržams PRIEDAI

151

6.1 REMÄ–JAI

152

153

1. SFS ______

SFS intec“ jau daug metų sėkmingai plečia savo veiklą daugiausia dėmesio skirdama pagrindinėms technologijoms, pasirinktam

rinkos segmentui ir pasaulinėms perspektyvoms.

SFS įgyvendinimas projektas galėtų įrenginėti mechaninio tvirtinimo technologija pramoniniams lengvos metalo konstrukcijos pastatams. Įmonė yra elektroninių tvirtinimo įrankių pionieriai ir siūlo platų gaminių asortimentą bei profesionalias žinias ir jų panaudojimą.

Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje „SFS intec“ praktiškai sukėlė revoliuciją lengvų plieno konstrukcijų statybos sektoriuje, kai

pradėjo naudoti savisriegius sraigtus. „SFS intec“ siūlo daug sisteminių sprendimų, kaip panaudoti įsukamas tvirtinimo detales ir kniedes. Tie sprendimai yra sukurti atsižvelgiant į konkrečias medžiagas, pastato dangos paviršių ir atramines konstrukcijas.

Mokslo slėniai projektuodami naujos pastatus dėmesį skiriame ir ekologija bei aplinkos resursų taupymui dėl to SFS galėtų įrenginėti

SOL-R ® metalinių juočių ir sumuštinių tipo stogų dangoms fotovoltinių sistemų tvirtinimas.

154

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Pirmoji pasaulyje tokio tipo sistema SOL-R ® – tai profesionalų profesionalams sukurtas sprendimas, kuris visų pirma buvo skirtas saulės

energijos sistemoms ant pramoninių pastatų stogų tvirtinti. Rezultatas: visiškai lanksti, saugi ir greita tvirtinimo sistema profesionaliam naudojimui.

Saugi

Šimtaprocentinis sandarumas

Gauti leidimai dėl statinių apkrovų

Paprastas surinkimas

Lanksti

Tinka bet kokiems stogams

Daug tvirtinimo variantų

Reguliuojamas aukštis

Greita

Nereikia iš anksto gręžti

Tinka standartinis elektrinis įrankis

Mažas svoris

Pagrindiniai SOL-R ® elementai

Klojimo plokštelė

Prie klojimo plokštelės gali būti tvirtinami įvairūs atraminiai profiliuočiai.

Atraminis petys

Jo aukštį galima reguliuoti ir išspręsti nelygių paviršių problemą.

Pagrindo plokštelė

Pasižymi dideliu kontaktiniu paviršiumi ir savaime prilimpančia plokštuma, kuri padeda reguliuoti padėtį.

SOL-F plokštiems stogams

SOL-F yra tvirtinimo sistema, kuri siūlo:

155

Ramybę dėl sandarumo, statinių apkrovų ir ilgo eksploatavimo laikotarpio

Jūsų poreikius atitinkantį lankstumą

Greitą montavimą

Visapusiška ir inovatyvi sistema SOL-F, kurią sukūrė „SFS intec“, siūlo visą reikalingą gręžimo, matavimo ir tvirtinimo priemonių paketą.

Tai visiškai lanksti, saugi ir greita tvirtinimo sistema profesionaliam naudojimui.

Saugi

Statinis saugumas be papildomų sutvirtinimų

Šimtaprocentinis sandarumas

Patogi naudoti programinės įrangos sistema

Lanksti

Tinka įvairaus profilio stogams

Tinka įvairios rūšies ir storio izoliacinėms medžiagoms

Naujai statybai, renovacijai ir sutvirtinimo darbams

Greita

Apsieinama be daug laiko reikalaujančio skylių darymo stoge

Galingas elektrinis įrankis

Nereikia papildomai virinti

Pagrindiniai SOL-F elementai

Viršutinė plokštelė

Prie viršutinės plokštelės galima tvirtinti visokio profilio rėmus.

Sukabinimo jungė

Tiesioginiam sujungimui su stogu

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Atstumo profiliuotis

Užpildytas PUR izoliacine medžiaga, perduoda įtempius ir deformacijos jėgas į atraminę konstrukciją

Nauji projektuojami ir rekonstruojamiems pastatams SFS galinti įrenginėti mechaninio tvirtinimo sistema langų rėmams montuoti „SFS intec“

sukūrė paprastas ir sumanias montavimo procedūras, kurios užtikrina patikimą galutinio gaminio funkcionavimą ir darbo saugumą. Tos procedūros yra toliau tobulinamos.

Mokyklos bei biurų pastatams naudojant mechanine tvirtinimo technologija ventiliuojamo fasado dangai.

„SFS intec“ siūlo tvirtinimo sprendimus visiems ventiliuojamo fasado dangos montavimo darbams, įskaitant savisriegius ir sriegį formuojančius sraigtus iš anglinio ir nerūdijančiojo plieno bei platų aklinųjų kniedžių ir ankerių asortimentą.Paketą papildo įvairūs priedai ir kompetentingų inžinierių konsultacinės paslaugos bei pagalba statybvietėje. Kiekviename statybos projekto etape jums laiduojamas didžiausias efektyvumo ir saugumo lygis.

Mokslas Slėnio projektai dalis pastatų turi plokščius stogus dėl to ypač Svarbu kaime tvirtinimo sistemos plokštiems stogams kuriuos siūlo SFS.

„SFS intec“ jau daug metų diktuoja standartus plokščių stogų membranų ir izoliacinių medžiagų mechaninio tvirtinimo srityje. Visas šias tvirtinimo sistemas sukūrė ir savo gamyklose gamina pati „SFS intec“. Asortimentas toks platus, kad galima rasti bet kokį reikalingą sprendimą. Visokioms medžiagoms pritaikyti aukštos kokybės gaminiai atitinka griežtus reikalavimus. Sukurti montavimo įrankiai laiduoja tikslų tvirtinimą ir didesnį našumą. Visą sistemą palaiko išsamus pagalbinis paketas.

157

2. VELUX ______

Apie VELUX Lietuva

Šiandien VELUX yra didžiausias stogo langų ir jų priedų gamintojas pasaulyje.

Kompanija turi biurus 40 pasaulio šalių, o gamyba vykdoma 10 pasaulio šalių. Lietuvos kompanija UAB VELUX Lietuva buvo įsteigta 1993 metais. Visus šiuos metus mūsų gaminiai yra sėkmingai naudojami visuose Lietuvos regionuose.

Apie VELUX gaminius Mūsų tikslas – padėti Jums parinkti tinkamą gaminių komplektą, kuris užtikrintų komfortą bei saugumą ir šaltą žiemą, ir kaitrią vasarą. Siekdami palengvinti pasirinkimą, mes parengėme universalius sprendimus visiems gyvenimo atvejams (arba beveik visiems), remiantis mūsų ilgamete patirtimi kuriant patogią erdvę namuose ar palėpėje.

158

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Turizmo strategijoje prie esamos Biržų pilies projektuojame prabangų viešbutį iš kurio atsiveria įspūdinga ežero Panorama vaizdas tačiau pagal visus istorinius duomenis atkuriamas seniau ten stovėjusius dvaro pagalbinius pastatus. Jie privalo laikytis visų istorinių architektūrinių reikalavimų dėl to stogeliai esantis viešbučio kambariai negali turėti balkonu, nes tai prieštarautų buvusiai komplekso architektūrai. VELUX Cabrio balkonas yra ideali išeitis saugant architektūrinį vientisumą ir tuo pačiu leidžiant viešbučio svečiams iš kambarių mėgautis įspūdingu vaizdu.

Papildoma dienos šviesa ir panoraminis vaizdas Su VELUX CABRIO® balkonu galite mėgautis natūralia šviesa, puikiu vaizdu ir leisti lauko erdvei įsilieti į interjerą. Langas viršutiniais vyriais atidaromas į išorę, kad patalpai būtų užtikrinta daugiau aukščio ir gražus vientisas panoraminis vaizdas.

Projektuodami mokyklos kompleksa rememes geriausiais Šiaurės šalių švietimo modeliais ir kuriamomis naujomis mokyklos koncepcijas. Vienas iš svarbių elementų ateities klasėse yra maksimaliai geras natūralus apšvietimas. Mokyklos kompleksas yra tiek su šlaitiniais, tiek su plokščiais stogais, dėl to pastatuose naudojami VELUX šviesos tuneliai šlaitiniams stogams ir veliuks šviesos tuneliai plokštiems stogams, ten kur Šviesa nepatenka į patalpas.

VELUX šviesos tuneliai šlaitiniam stogui - natūralios šviesos šaltinis koridoriuose, laiptinėse, vonios kambariuose spintose ir visose kitose vietose, kur neįmanoma sumontuoti VELUX stogo lango.

Lankstūs ir standūs tuneliai paprastai montuojami. Lanksčius tunelius galima naudoti, kai atstumas tarp stogo ir lubų yra per mažas sumontuoti standų tunelį. Pro standų tunelį prasiskverbia tiesioginiai saulės spinduliai, kai lubos yra po stogo moduliu (langeliu).

VELUX šviesos tunelį galima sumontuoti banguota stogo danga dengtuose stoguose (TWF / TWR) arba lygia stogo danga dengtuose (TLF / TLR). Šlaitiniams stogams skirtus šviesos tunelius galima įrengti stoguose, kurių nuolydis - 15–60°. Jei stogas plokščias, rinkitės plokščio stogo šviesos tunelius VELUX.

VELUX šviesos tuneliai plokštiems stogams - tai natūralios dienos šviesos šaltinis toms vietoms, kur neįmanoma įrengti stogo langų: koridoriuose, laiptinėse, vonios kambariuose, drabužinėse ir pan.

Lankstūs ir standūs tuneliai yra paprastai montuojami. Juos galima įrengti plokščiuose stoguose su 0–15° stogo nuolydžiu (VELUX gaminio kodas: TCF / TCR).

159

Vizija Biržams RĖMĖJAI

161

3. EQUITONE ______

Fasado medžiagos iš pluoštinio cemento

XIX a. pabaigoje Ludwigas Hatschekas ėmė derinti pagrindinius žemės elementus – mineralines medžiagas, vandenį, orą ir ugnį (šilumą) – ir naudodamas paprastą filtravimo procesą išrado pluoštinį cementą. Mūsų motininė bendrovė „Etex“ gamina pluoštinio cemento medžiagas nuo 1905 m. Prestižiškiausias šio didingo unikalių medžiagų paveldo įkūnijimas yra fasado medžiagų serija EQUITONE®.

Hatscheko produkcija

Kiekviena šiame procese pagaminama EQUITONE fasado plokštė pasižymi unikalia pluoštinio cemento tekstūra. Daugelis EQUITONE fasado medžiagų yra dažytos masėje ir pasižymi neapdorota, neišdailinta išvaizda.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje garsiausi architektai, pvz., Walteris Gropiusas, pirmieji panaudojo dengto pluoštinio cemento plokštes vėdinamo fasado (apsaugos nuo lietaus) sistemoje. Dizaineris Willy Guhlas 1954 m. iš 1 pluoštinio cemento gabalo sukūrė garsiąją kilpos formos kėdę. Šis dizainas tebeliudija svarbiausias bazinės pluoštinio cemento medžiagos savybes: plonumą, lengvumą, patvarumą ir grožį. 1987 m. „Herzog &

162

Vizija Biržams RĖMĖJAI

De Meuron“ suprojektavo „Ricola“ sandėlį Laufene naudodamas nedažytas pluoštinio cemento plokštes. Šio statinio žaliuzinio profilio fasadas, tarsi atspindintis viduje laikomas kartono dėžes, įkvėpė mūsų bendrovę pradėti pramoninę neapdorotos pluoštinio cemento žaliavos plėtrą.

Equitone įmonės produkcija naudojame projektuojamose ir tvarkomose objektuose vienas iš jų yra mokyklos pastatų pirmų

aukštų apdaila, kuri yra su apsauga nuo vandalizmo, graffiti dažų, ar netyčinių mokinių išdaigų. Taip pat medžiagos dėl savo natūralios tekstūros puikiai tinka ir paveldo objektų tvarkymui ar renovacija siekiant juos modernizuoti, bet tuo pačiu nesudarkant vertingųjų architektūrinių savybių ir natūralumo.

163

4. BALTIC MASTER ______

UAB „Baltic Master“ veiklą pradėjo 1993 metais.

Solidus kompanijos specialistų žinių bagažas, išplėtota logistikos sistema, platus tiekėjų ratas, daugiau, nei 26 metų darbo patirtis, leido kompanijai tapti pripažintu partneriu daugeliui Lietuvos ir užsienio įmonių, dirbančių prekybos, gamybos, pramonės, restoranų verslo srityse.

Baltic Master - daugelio žinomų pasaulinio lygio gamintojų atstovas. Tarp jų - ir vienas didžiausių Baltijos šalyse gamintojo –

„Refra” atstovas (šaldymo, kondicionavimo įranga, kasos stalai, nerūdijančio plieno gaminiai). Šiandien įmonė gali pasiūlyti savo klientams pilną kompleksą paslaugų iš vienų rankų: nuo projekto iki įrangos tiekimo, montavimo bei aptarnavimo.

Pagrindinės įmonės veiklos kryptys:

164

Vizija Biržams RĖMĖJAI

•

Šaldymo, kondicionavimo agregatų ir kitų įrengimų gamyba,

•

Šaldymo vitrinų ir kitos prekybinės įrangos tiekimas, montavimas, aptarnavimas,

•

Restoranų, kavinių įranga – projektavimas, tiekimas, montavimas, aptarnavimas,

•

Nerūdijančio plieno gaminiai – projektavimas, montavimas,

•

Kasos stalų projektavimas pagal individualius poreikius, montavimas, aptarnavimas,

•

Korpusinių komercinės paskirties baldų projektavimas, gamyba,

•

Inžinerinis, technologinis patalpų projektavimas (prekybos centrai, gamybiniai, sandėliavimo objektai, ofisai, restoranai),

•

Interjero dizainas,

•

Įrangos montavimas ir aptarnavimas.

Projektuojamose pastatuose naudojama Baltic Master šildymo, bei kondicionavimo įranga, kuri padės net karščiausią vasarą padaryti gaivia. Firma turinti savo komanda ne tik platina įrangą, bet ir montuoja ir surinkinėja pastatuose, biuruose ir kitose įstaigose. Taip pat šios firmos įranga bus naudojama kavinėse, galerijoje ir bendruomenės centre.

Projektuodami mokslo slėni, jame numatome biuro pastatus, ne vieną maitinimo įstaigą, valgyklas, kavines. Kultūrinėje strategijoje numatyta trijų viešbučių įrengimas. Prabangaus, ekonominio bei netradicinio viešbučio. Visiems objektams reikalingi interjerai. Įmonė Baltic Master galėtų padėti įgyvendinti visus visuomeninių pastatų interjero bei baldų aprūpinimo klausimais.

165

5. RONESA ______

Aplinkos projektavimas, landšaftas,augalai

Siekdama kokybiško ir ilgalaikio rezultato, bendrovė „Ronesa“ atlieka visus darbus savarankiškai – nuo projektinių sprendimų, reljefo formavimo, drenažo, lietaus vandens surinkimo, laistymo sistemų, apšvietimo, tvenkinių ir fontanų iki augalų parinkimo, vejos, gėlynų ir jų priežiūros.

Sukaupta patirtis ir stiliaus pojūtis leidžia kompanijos darbuotojams įgyvendinti originaliausias užsakovų svajones ir norus, sukuriant nestandartines, eklektiškas, estetiškas erdves ir aplinką. „Įrengdami ramybės oazes, mes parenkame augalus, tinkamus Lietuvos klimato sąlygoms, kasmet vis labiau džiuginančius akį. Kaip architektūros elementus naudojame patvarias, ilgalaikes, laiko patikrintas medžiagas, kurios ir po daug metų išliks geros būklės.

166

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Projektuojamoje teritorijoje yra daug vietų, kurioms reiktų aplinkos projektavimo, landšafto bei augalų parinkimo pagalbos. Viena iš

tokių vietų būtų Agluonos upės pakrantė ir žaliosios zonos aplink ją. Šioje vietoje esame suplanavę vandens tvarkymo, valymo bei apsaugos nuo potvynio idėja. Pagrindinis principas būtų, kad teritorija ir jos landšafto forma potvynio metu gebėtų priimti vandens perteklių ir taip apsaugoti Mokslo Slėnį nuo potvynio ir tuo pačiu pakrantės taptų įvairių augalų, gyvūnijos bei ekologijos stabilizacijos arealu.

167

6. ISORT ______

Projekto vienas iš svarbiausių aspektų yra turistai, didelis kiekis mokinių ar tiesiog miestiečių keliaujančių labai aiškiai numatytais

maršrutais. šiukšlių surinkimas vakuumo būdu yra labai tinkamas pasiūlymas mūsų projekte. Siūlome surinkimo taškus išdėlioti kultūrinės mylios kelyjė, įtraukiant visą miestą į bendrą šiukšlių surinkimo sistemą. Kai kuriais atvejais kultūrine mylia eina per pakankamai vingiuotos takelius, kuriais tiek dviratininkams ir pėstiesiems labai patogu naudotis, tačiau privažiuoti didesniems šiukšlių valymo mašinoms gali kilti problemų. Siūloma šiukšlių rinkimo vakuumo būdu technologija, kuri vėliau galėtų būti naudojama ir platesnėje Biržų miesto dalyje. Taip pat suoliukai ir šiukšlinės bus naudojamos viešosiose erdvėse, parkuose, gatvėse kur susiburia daugiausiai žmonių.

168

Vizija Biržams RĖMĖJAI

169

7. BETONO MOZAIKA ______

UAB “Betono mozaika” verslas - betoninių trinkelių, grindinio ir mažosios architektūros elementų gamyba bei pardavimas. Įmonė

gamina produkciją Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gamyklose. Klientams galime pasiūlyti greitesnį užsakymų įvykdymą bei aukštesnę gaminių kokybę.

Įmonė siūlo labai platų įvairių produktų pasirinkimo gamą. Mūsų projektas apima kultūrinių, istorinių miesto dalių tvarkymo stategijas. Įmonės betono mozaika gaminami įvairių rūšių, formų ir dizaino gaminius tam tikrose vietose, kur svarbi istorinė aplinka naudojamos klasikinės senamiesčio grindinio trinkelės. Mokslo slėnyje naudojama modernaus dizaino trinkeles. Visose naujai projektuojamose vietose naudojamos akliems ir silpnaregiams pritaikytos trinkelėms. Šie neįgaliesiems protaikyti takai pasitarnaus kaip kultūrinės mylios kelrodis mieste.

Visi nauji takai tampa lengvai prieinami visoms amžiaus grupėmis ir žmonėms su negalia.

170

Vizija Biržams RĖMĖJAI

171

8. RENSON ______

Įmonės “Renson” siūlomos architektūriniės saulės uždangos naudojamos daugumoje mūsų projektuojamų pastatų. Galimybė

apsaugoti patalpas nuo perkaitimo ir tuo pačiu išlaikant maksimalų šviesos patekimą į patalpas ypač aktuali biuro bei švietimo įstaigų funkcionavimui. Įmonė siūlo įvairias saulės uždangų sistemų pasirinkimo galimybės. Pavyzdžiui judantys saulės uždangalai, kurie suteikia galimybę patalpų naudotojams spręsti kada jie nori apsisaugoti nuo saulės ir kada nori įsileisti maksimalią šviesą į patalpas. Didesnio lankstumo reikalaujančioms patalpom apsisaugojimo nuo saulės atžvilgiu projektuojame roletus, tai suteikia lanksčiausias galimybės kontroliuoti saulės kiekį patalpose priklausomai nuo dienos meto ir oro sąlygų.

172

Vizija Biržams RĖMĖJAI

173

9. BAREMA ______

UAB „BAREMA RYTAI“ įkurta 1994 m Lietuvos rinkoje viena iš pirmųjų pradėjo gaminti ir prekiauti visų rūšių žaliuzėmis, kurios mon-

tuojamos iš lauko pusės (lauko apsauga nuo saulės), apsauginėmis žaliuzėmis, fasadinėmis žaliuzėmis, horizontaliomis žaliuzėmis, stacionariomis žaliuzėmis, terasinėmis markizėms, žiemos sodų markizėmis, vertikaliosiomis markizėmis. Susukamos grotos apsaugo nuo vandalizmo, įsilaužimų.

Saremos siūlomos fasadinės žaliuzės ypač gerai tinka mūsų projektuojamiems pastatams. Fasadinės žaliuzės naudojamos tose patalpose, kurios iš išorės turi turėti vientiso stiklo įspūdį, tai yra negali vizualiai būti dalinamos stambių išorinių apsauginių žaliuzių nuo saulės.

Fasadinės (lauko) žaliuzės Fasadinės žaliuzės – viena iš efektyviausių priemonių, kuri sustabdo didžiąją dalį tiesioginių saulės spindulių. Dieną apsaugo patalpas nuo perkaiti-

174

Vizija Biržams RĖMĖJAI

mo, o tai leidžia sumažinti kondicionavimo kaštus. Viduje esančių daiktų: baldų, sienų, kilimų, odos apmušalų, paviršius saugo nuo blukimo, o naktį – nuo ryškių miesto šviesų, trukdančių ramiai miegoti, bei sukuria patalpose jaukumo įvaizdį.

Fasadinių žaliuzių privalumai: Valymas Lengvas valymas yra vienas iš žaliuzių privalumų. Jas galima valyti įprastu dulkių siurbliu naudojant antgalį su šepetėliu arba dulkes pašalinti paprasčiausia šluoste. Valomos žaliuzės nepakeičia savo prekinės išvaizdos.

Funkcionalumas Žaliuzės saugo nuo saulės kaitros, gamtos veiksnių poveikio, mažina kondicionavimo kaštus, sulaiko šilumą, pagražina interjerą. Jos dar gali būti su oro jutikliais, kurie automatiškai pasikelia arba nusileidžia priklausomai nuo oro sąlygų.

Kitas mus labai sudominęs gaminys - Z90 fasado žaliuzės. Jų pagalba galima kelių mygtukų paspaudimu transformuoti pastatą iš visiškai

atviro į absoliučiai privatų ir uždarą. Tinkamai naudojamas gaminys gali padėti sukurti išskirtinės funkcijos ir estetikos pastatą. Šį gaminį naudojame bendruomenės centro susirinkimų erdvėje bei mokyklų pirmų - antrų aukštų patalpoms, kurios turi būti maksimaliai lanksčios funkcijos.

Aliuminiai fasadų dangteliai Aliuminiai fasadų dangteliai – tai saulės kontrolės sistemų sudedamoji dalis, kuri yra tvirtinama prie fasadinių aliumininių langų. Šie dangteliai atlieka estetinę funkciją – užtikrina išorės aliuminio fasado išskirtinumą ir padailina fasado konstrukcijas bei apsaugo pastatą nuo pernelyg intensyvių saulės spindulių. Aliuminiai fasado dangteliai tinka bet kokios paskirties pastatui, tai gali būti ir gyvenamieji namai, ir biurai. Visgi, daugiausia tokį

175

sprendimą renkasi biurai.

Aliuminiai fasadų dangteliai yra ilgaamžis sprendimas pastatui, nes gaminami iš patvaraus aliuminio, kuris tarnauja daug metų. Šie fasadų dangteliai galimi būti gaminami įvairaus dydžio, priklausomai nuo jūsų poreikio. Taip pat jie gali būti dažomi ir anoduojami.

Fadadų dangtelius naudojame fasadų estetikai pagerinti bei suvienodinti su kitais projektuojamas pastatais kuriems

naudojame saulės uždangas.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

177

10. WICONA ______

Firma “Wicona” viena iš pagrindinių langus gaminančių firmų pasaulyje. Ji specializuojasi didelio mastelio pastatų, gyvenamųjų

namų langų gamyba. Taip pat šios firmos produktai atitinka tarptautinius sertifikatus, ekologinius standartus. Produktai gaminami iš perdirbto aliuminio.

Mokslo slėnyje esantys biurų, ofisų, sporto pastatų fasadai bus dengti stiklo konstrukcijomis. Taip pat mokyklos pastatai turintys

daug atvirų angų fasaduose bus užpildyti “Wicona” firmos gaminiais, norint kad patalpos būtų apšviestos ir nesukeltų diskomforto moksleiviams besimokinant. Meno galerijoje ir bendruomenės centre bus naudojamos stumdomos stiklinės pertvaros dėl ekspozicijos ir kompaktiškumo, kad galėtų keistis patalpos tūriai.

178

Vizija Biržams RĖMĖJAI

179

11. TECHNONICOL ______

TECHNONICOL korporacija yra didžiausia Rusijos ir Europos hidroizoliacinių ir termoizoliacinių medžiagų gamintoja. Kompanija

įsteigta 1992 metais, ir nuo tada sukaupė didelę patirtį statybinių medžiagų rinkoje. Mes didžiuojamės, galėdami pasiūlyti modernias medžiagas ir technologijas, kurios apjungia įgytą patirtį bei profesionalumą.

Platus aukštos kokybės medžiagų asortimentas ir patikimi sprendimai leidžia parinkti tai, kas labiausiai tinka klientams kainos ir kokybės atžvilgiu.

Esame laimingi žinodami, kad mūsų medžiagos naudojamos namų, gamyklų, tiltų, socialinės infrastruktūros ir kitų objektų, kurie pagerina daugelio žmonių gyvenimo lygį ir kokybę visame pasaulyje, statybai.

Kompanija vysto medžiagas bei sistemas, kurios minimizuoja energijos nuostolius. Mes siūlome konstrukcines sistemas, skirtas

visapusei struktūros apsaugai nuo pamatų iki stogo.

TECHNONICOL medžiagų suderinamumas tarpusavyje yra viena svarbiausių patikimos izoliacijos sistemos sąlygų. Būtent todėl mūsų ekspertai siūlo profesionalius sprendimus skirtingo tipo projektams.

180

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Čia mes vadovaujamės trimis pagrindiniais principais: elementų suderinamumas, ilgaamžiškumas ir protinga kaina. Galima užtikrinti, kad mūsų klientai gauna geriausius išbaigtus sprendimus ir profesionalią pagalbą projektavimo metu.

Platus gaminių asortimentas leidžia mūsų kompanijai pasiūlyti skirtingų savybių medžiagas, tiksliai atitinkančias reikalavimus, o klientas nepermoka už nebūtinas medžiagų savybes. Mes taip pat atsižvelgiame į skirtingų šalių standartus bei reglamentus ir vystome savo produktus bei sprendimus taip, kad jie atitiktų kiekvienos šalies įstatymus.

“Technonicol” gamina įvairias mastikas ir gruntus, ritinines izoliacines medžiagas, šilumos izoliacijas, bitumines čerpes, hermetizuojančias juostas.

Kadangi bendruomenės centras turi apželdintą stogą “Technonicol” produkcija bus naudojama jam izoliuoti nuo vandens patekimo į vidų ir užtikrinti gerą hidroizoliacija. Dalis mokyklos stogų ir biurų ofisų bus plokšti ir tam bus naudojama ritininė danga, kuri neleis lietaus vandeniui prasiskverbti talpas. Taip pat pamatai bus tepami mastikomis norint hidroizoliuoti. Pamatai bus atribojami nuo konstrukcijų ir sienų hermetizuojančiomis juostomis.

181

12. SCHOMBURG ______

Senų pastatų rekonstrukcija, renovacija ir modernizavimas pastaraisiais metais įgavo daugiau dėmesio. Svarbiausias nuolatinio pasta-

to išsaugojimo aspektas yra apsauga nuo didėjančio drėgnumo. SCHOMBURG turi ilgametę patirtį ir siūlo platų tinkamų produktų spektrą.

Savo projekte atkuriame bei įveikliname ne vieną kultūros paveldo objektą, dėl to šios įmonės siūlomas restauracinis tinkas THER-

MOPAL-SR44 būtų plačiai naudojamas siekiant maksimaliai apsaugoti, bet tuo pačiu ir nepakenkti istoriškai vertingiems pastatams.

182

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Didelis oro kiekis ir užtikrina didelį druskų kaupimą.

• Įrengiant sausus ir vandens garus pralaidžius paviršius, ypač renovuojant drėgnas ir druskomis užterštas sienas, vidaus ir išorės darbams.

• Vieno sluoksnio storis iki 30 mm .

• WTA patvirtinta sistema. (WTA = Tarptautinė pastatų priežiūros ir paminklų išsaugojimo mokslo ir technologijų asociacija).

• Iki 50% mažesnis suvartojimo.

Sąnaudos: Apie 7.5 kg/m² cm sluoksniui

183

13. HEXING ______

„Hexing“ turi neprilygstamą kompetenciją ir didelę patirtį gamybos ir globalios eksploatacijos srityje. „Hexing“ siūlo sprendimus,

produktus ir paslaugas, taip pat siūlo paslaugas nuo vystymo, konstravimo iki eksploatavimo.

Kadangi mokslo slėnio mastelis yra didelis ir informacijos srautas joje toks pats “Hexing” firmos Pagalba galime visa tai suvaldyti statant serverius. Ne tik mokykloje yra serverių būtinumas bet ir laboratorijose kad galėtų išsaugoti duomenis. Taip pat diegsime mokyklos valgyklose ir kavinėse apskaitos aparatus, kortelių skaitytuvus.

Dalis plokščių mokyklos stogų bus išnaudojami atsinaujinantiems šaltiniams. Vienas iš jų bus saulės baterijos. Su „Hexing“ firmos pagalba įdiegtomis sistemomis saulės energija bus paversta į elektros energija taip prisidėdama prie ekologijos.

184

Vizija Biržams RĖMĖJAI

185

14. COWI ______

Tarptautinė COWI įmonė ir jos padalinys Lietuvoje UAB “COWI Lietuva” gali pasigirti ispūdingų projektų vystymu skritingose pra-

monės šakose. Pradedant biurų ar administraciniais pastatais ir baigiant uostų statybos projektais. Įmonės vertybės ir noras spresti įvairiapusiškas socialines ir gamtinias problemas yra suderinamas su Biržų stategijos modeliu kurio vienas iš tikslų yra sukurti veikiančią socialinę infrastrutkūra mieste. Pagrindinė infrastruktūros susitelkimo vieta - mokslo slėnis, galetų būti realizuojamas šios įmonės pagalba.

186

Vizija Biržams RĖMĖJAI

187

15. JUNG ______

“JUNG” gali pasiūlyti platų asortimentą iš “protingos” sistemos, viešbučio instaliacijos, kompaktiškų sprendimų, apšvietimo regulia-

vimo, vidaus ir lauko žaliuzių valdymo, temperatūros ir klimato valdymo, jungtukų.

Dauguma šios firmos produktų bus naudojama mokykloje ir naujuose viešbučiuose. Juose bus instaliuojamos “protingos” sistemos, apšvietimo reguliavimas, vidaus ir lauko žaliuzių valdymas, temperatūros klimato valdymas ir jungtukai.

Su “protingų” sistemų pagalba visi elektriniai prietaisai bus valdmi vienose rankose. Ja bus galima reguliuoti apšvietimą, mikroklimatą, temperatūrą, žaliuzės, saugos sistemą, daugialypės terpės įrangą.

Viešbučio instaliacija - maksimalus patogumas svečiui, ekonomiškumas ir efektyvus elektros energijos vartojimas viešbučio savininkui, optimalūs darbo procesai personalui – visi šie tikslai profesionaliai įgyvendinami naudojant specialiai viešbučiams pritaikytą JUNG įrangą.

188

Vizija Biržams RĖMĖJAI

189

16. ETERNIT ______

Eternit Baltic“ yra pluoštinio cemento stogo dangų ir fasado apdailos medžiagų gamintoja, įsikūrusi Naujoje Akmenėje. Bendrovė

veiklą vykdo jau daugiau kaip 20 metų.

Projektuojamų pastatų fasadų apdailos medžiagoms stengiamės pasirinkti kiek įmanoma natūralesnius ir prie Biržų gamtos der-

ančius gaminius. Eternit gaminami CEDRAL CLASSIC WOOD Idealus pasirinkimas vienam mokyklos korpusui. Lietuvoje draudžiama naudoti medinius apdailos gaminius ant visuomeninių pastatų fasadų, dėl priešgaisrinių reikalavimų. Šis gaminys yra idealus pasirinkimas tokioje situacijoje. Maksimaliai natūraliai atrodantis variantas, kuris priešingai nei medinis fasadas nereikalaus jokios priežiūros. Gali būti naudojamas ir ant gyvenamųjų namų dėl ilgaamžiskumo.

190

Vizija Biržams RĖMĖJAI

CEDRAL CLASSIC WOOD Klasikinis pasirinkimas Medžio imitacijos paviršius, dengiamas perdengiant lentas vieną su kita - tradicinis fasado pasirinkimas.

PRODUKTO IŠSKIRTINUMAI

Daugiau jokio dažymo

Rinkitės iš plataus spalvų ir tekstūrų pasirinkimo

Lengva priežiūra - tiesiog su muiluotu vandeniu galite nuplauti purvą nuo fasado

Puikiai formą išlaikanti fasado apdaila

Lengva montuuoti - galima tvirtinti tiek varžtais, tiek medsraigčiais, tiek vinimis)

Atspari ugniai medžiaga, gerai izoliuoja garsą, atspari vandeniui bei kenkėjams

191

17. ETERNIT ______

“Arko” – vienas šalies statybų rinkos lyderis, tvirtai statantis Lietuvą dar nuo 1954-ųjų. Per šį ilgą laiką pagamino virš 4 milijardų

plytų, suteikė džiaugsmo milijonams Lietuvos žmonių! Platus asortimentas, nuolat atnaujinamos gamybos technologijos, nauji gaminiai – yra tik kelios priežastys, dėl kurių renkasi didžioji dalis įmonių, statybininkų ir privačių žmonių.

Planuojama statyti daug naujų pastatų, kuriems prireiks pertvarinių plytų ir blokelių su skirtingomis apkrovomis ir storiais. Su “Arko”

blokelių pagalba įvairios klasės ir auditorijos bus puikiai izoliuotos nuo pašalinio garso tarp jų.

192

Vizija Biržams RĖMĖJAI

193

18. ETERNIT ______

Efektyvus energijos vartojimas

Norint išvengti ar sumažinti klimato permainas visų pirma reikia užtikrinti efektyvią vidaus patalpų mikroklimato kontrolę. IMI Hydronic Engineering yra šios pramonės srities lyderis, užtikrinantis ekologinius sprendimus, pasiekdamas aukštų rezultatų vidaus patalpų mikroklimato kontrolės klausimais.

Veiksmai kalba garsiau už žodžius Pastaruoju metu vis labiau įsibėgėja pasaulio mastu vykstanti ekologinė revoliucija, atkreipianti dėmesį į sparčiai besikeičiantį pasaulinį klimatą ir raginanti imtis atitinkamų veiksmų. Kad galėtumėme stoti į kovą su pasaulinio klimato permainomis visų pirma turime pradėti nuo vidaus patalpų mikroklimato keitimo.

Kodėl ir kaip?

80% šiuo metu esančių pastatų stovės ateinantį penkiasdešimtmetį. Tai reiškia, kad mums ekologijos aspektai turi tapti realybe, o ne tik burnos

194

Vizija Biržams RĖMĖJAI

aušinimu. Mes, IMI Hydronic Engineering, suprantame, kad modernūs, ekologiniai, padedantys sutaupyti energiją sprendimai tampa būtinybe, kai yra kalbama apie naujus pastatus arba renovacijas. Mes suprantame, kad turėdami tinkamas žinias ir įdiegdami ypatingas technologijas užtikrinsime efektyvų energijos naudojimą, tuo pačiu patenkindami socialinius ir ekonominius poreikius. Tokiu atveju bus užtikrintas ilgesnis konstrukcijų tarnavimas, į aplinka pateks mažiau kenksmingo anglies dvideginio, o taip pat bus galima sutaupyti išlaidas energijai.

40% visos pasaulinės energijos suvartojama pastatuose.

Pastato inžinerinių sistemų renovavimas yra vienas efektyviausių būdų, leidžiančių sumažinti pastate suvartojamos energijos išlaidas ir aplinkos taršą.

50% pastatuose suvartojamos energijos suvartojama inžinerinėse sistemose. Optimizavus šias sistemas galima sutaupyti iki 30% išlaidų. Galima ne tik sutaupyti, bet ir uždirbti. Modernių ekologiškų, energiją taupančių pastatų neužimtumas yra vos trys procentai, kai tuo tarpu vidutinis rinkos rodiklis yra 10%-15% (ING real estate duomenimis). Mes, IMI Hydronic Engineering, suprantame, kad dauguma šiandieninių pastatų tebestovės čia per daugybę ateinančių metų, todėl manome, kad sukūrę efektyvią ir taupią hidraulinę sistemą, galėsime užtikrinti minimalų energijos suvartojimą.

Šiuose naujai projektuojamuose pastatuose naudojame IMI šildymo reguliacijos sistemą. Vienas iš sistemos elementų yra slėgio skirtumo

reguliatorius. Pastatuose įrengiamas sklandžiai veikiantis slėgio skirtumo reguliatorius, kurio paskirtis palaikyti vienodą slėgio skirtumą

195

19. ETERNIT ______

“Etna” - specializuojasi vienbučių ir daugiabučių namų, visuomeninių ir pramoninių pastatų termoizoliacija. Ji siūlo stogo, grindų,

sienų, pamato, rostverko, cokolio, rūsio, išorinės sienų apšiltinimo ir garso izoliacijas.

Visi įmonės produktai bus naudojami mokyklos, bendruomenės centro, sporto, viešbučio paskirties pastatams. Juose bus šiltinamos stogo, grindų, pamato, rostverko, cokolio, išorinių sienų konstrukcijos su polistireniniu

196

Vizija Biržams RĖMĖJAI

197

20. STS ______

STS – scenos technologijų lyderis, gali pasiūlyti ir kokybišką, patrauklų bei prieinamą įrangos spektrą privačiam sektoriui. Verslo

santykiai kompanijoje vystomi ir su privačiais asmenimis, bei mažesnėmis įmonėmis. Šioje srityje dirbantys profesionalai pakonsultuos įvairiais klausimais ir parinks tinkamą įrangą. Įmonės misija – kurti vertę klientams, pasiūlant kokybiškiausius šou verslo techninio aptarnavimo produktus ir teikiant profesionalias aptarnavimo paslaugas, nepriklausomai nuo jo užsakymo dydžio.

Įmonės siūlomus produktus plačiai pritaikėme įvairiose projektuojamų pastatų patalpose. konferencijų salėms pasirinkome panaudoti įmonės siūloma įgarsinimo sistema iš ”Line array” automatizuotą žiūrovų kėdžių sistemą įvairioms salėms, tiek mokyklose, tiek kolegijoje ar viešbučiuose iš “Figueras”. Biržų piliai naudojame spalvotos LED apšvietimas.

Mokslas slėnyje yra projektuojamas bendruomenės centras su erdvia susirinkimų sale bei atviru amfiteatru. Kolegija taip pats turiu

didelę renginių erdvę, kuriai būtų reikalinga “STS” scenos įranga, projektavimo darbai ir akustiniai skaičiavimai.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

199

21. NIT ______

Nuo mikroklimato parametrų priklauso, kaip ilgai dirbantys žmonės išliks darbingi, jis įtakoja gamybos našumą ir produktų kokybę,

kuriai gali pakenkti kintantis oro drėgnumas, temperatūros svyravimai, skersvėjai ir kt. “NIT” padės pasirinkti įrangą, kuri šildys, vėsins ar vėdins pagal poreikius, taupiai naudos elektros energiją, mažins šiluminės energijos sąnaudas, padės išvengti techninių gamybos pauzių. Įrangą stebėti ir valdyti galima bus nuotoliniu būdu, be to, ji atitiks griežtesnius ateities aplinkosaugos reikalavimus.

Mokykloje, viešbučiuose ar bet kokioje aplinkoje yra labai svarbus mikroklimatas patalpose. Jis turi būti užtikrintas, kad žmogus

jaustųsi patogiai, nejaustų diskomforto. Oro drėgnumas turi būti norminis, kad žmogus nejaustų sauso ir drėgno oro, kuris apsunkintų žmogaus sveikatą. Visas šias bėdas padės išspręsti “NIT” specialistai. Kadangi mokykloje bus daug mokinių, kuriems reikės užtikrinti geras oro sąlygas, reikės įdiegti tinkamą oro padavimo, rekuperacijos, drėgmės reguliavimo sistemas. Taip pat bus montuojami viešbutyje centrinis vakuuminis siurblys, kuris padės lengviau apsitvarkyti patalpos.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

201

22. YIT ______

YIT“ yra didžiausia statybos bendrovė Suomijoje, užimanti reikšmingą vietą Šiaurės Europoje. Įmonė užsiima butų, verslo patalpų ir

aplinkos plėtra ir statyba. Specializacija taip pat apima infrastruktūros statybos ir asfaltavimo darbus. 10 000 specialistų kartu su klientais kuria funkcionalesnius, patrauklesnius ir tvaresnius miestus ir aplinkas. Veiklą vykdoma 11 šalių – Suomijoje, Rusijoje, Skandinavijos šalyse, Baltijos šalyse, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendra metinė apyvarta 2018m. buvo beveik 3,8 mlrd. EUR. „YIT“ korporacijos akcijos yra kotiruojamos „Nasdaq Helsinki Oy“. www.yitgroup.com 2018 m. UAB „YIT Lietuva“ suteikė paslaugų už 94,83 m. EUR. ir uždirbo 1.12 m. EUR. pelno. UAB „YIT Lietuva“ įmonei taip pat priklauso 100 proc. 3 dukterinių įmonių, registruotų ir veikiančių Lietuvoje, akcijos: UAB „Baršausko verslo centras“, UAB “Viršuliškių verslo centras“ ir UAB „Naujasodžio agrofirma“.

UAB „YIT Lietuva“ yra Lietuvos Statybininkų Asociacijos (LSA), Lietuvos Nekilnojamojo Turto Plėtros Asociacijos (LNTPA) bei asociacijos „Lietuvos keliai“ narė.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

Platiems propjektų vykdymams ir statyboms būtų būtina tokios stiprios įmonės pagalba įgyvendinant darbus. Įmonė profesionaliai geba

naudoti BIM technologiją, kas yra būtina didelių kompleksų projektavimo ir įgyvendinimo darbų maksimalios kokybės užtiktinimui.

Patirtis koordinuojant didžiulius iš keleto etapų susidedančius sudėtingus projektus galetų būti puikiai panaudota vystant musų projekte siūlomas strategijas Biržų regionui.

YIT vykdo ir kelių infrastrutkūros projektus, dėl ko galėtų įgyvendinti ir musų siulomą transporto infrastruktūros optimizavimo bei funkcinio pertvarkymo viziją.

203

23. SCHNEIDER ______

„Schneider Electric“ grindžiama, savaime diegiama, atvira, funkciškai suderinama architektūra ir platforma, apimanti namų valdas,

pastatus, duomenų centrus, infrastruktūros ir pramonės objektus. Inovacijos kiekviename lygyje, pradedant sujungtais produktais ir baigiant periferinių įrenginių valdymu, taip pat programomis, analizės priemonėmis bei paslaugomis.

Miestas nėra atsiejamas nuo stovėjimo aikštelių, taip pat ir mokyklos, prekybos centrai ir kiti pastatai. Siekiant jas padaryti žalesnes, visose stovėjimo aikštelėse digsime elektromobilių įkrovimo stoteles taip siekdami skatinti žmones naudoti žalesnėmis transporto priemonėmis. Tai padės įgyvendinti „Schneider Electric“.

Mokyklos sporto pastate, futbolo aikštelėje naudosime švieslentes. Kiekviename mokyklos ir ofisų pastate naudosime galios skaitiklius, modulinius skydus. Taip pat mokyklose labai svarbus lauko aikštelių, tiltukų, takelių apšvietimas ir jų valdymas.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

205

24. CEDRAS ______

Cementinės dailylentės Cedral Click

Cementines dailylentės „Cedral Click“ yra universali fasado apdailos medžiaga. Ji yra lengvai apdirbama ir nesudėtingai montuojama, del to ją itin patogu priderinti prie bet kokio fasado kūrybinio sprendimo.

Šios dailylentės dažnai derinamos su kitomis fasado apdailomis: klinkerinės plytos, tinkas ir pan. Cementinėmis dailylentemis lengva apdirbti fasado vidinius ir išorinius kampus, angokrašcius ir pakalą. To dėka sukuriamas vientisas namo fasado dizainas.

Vizija Biržams RĖMĖJAI

207

6.2 REGLAMENTAI Lietuvos Respublikos įstatymai:

LR statybos įstatymas Nr. I-1240.

LR teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 LR kelių įstatymas Nr. I-891 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672

Organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai:

STR 1.01.04:2015 Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas STR 1.03.01:2016 Statybiniai tyrimai. Statinio avarija

208

Biržams REGLAMENTAI Vizija biržams

STR1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra STR 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai

Techninių reikalavimų statybos techniniai ir kiti reglamentai:

STR 2.01.01(l):2005 Esminis statinio reikalavimas “Mechaninis atsparumas ir pastovumas STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga STR 2.01.01(4):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga STR 2.01.01(5):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai STR 2.03.01:2019 Statinių prieinamumas STR 2.04.01:2018 Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys STR 2.05.03:2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas STR 2.05.07:2005 Medinių konstrukcijų projektavimas STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas 209

BIRŽŲ VIZIJA

STR 2.05.13:2004 Statinių konstrukcijos. Grindys STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas GKTR 2.09.02:2005 Dėl statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos patvirtinimo KTR 1.01:2008 Automobilių keliai

Lietuvos Respublikos statybos normos, taisyklės, higienos normos ir aplinkos apsaugos normatyviniai

dokumentai ir kita: Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygos Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės Lietuvos higienos normos HN 33:2011 “Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” DT 5-00 saugos sveikatos taisyklės statybojAtliekų tvarkymo taisyklės STR 1.01.01:2005 Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas “Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai

210

Vizija Biržams REGLAMENTAI

211

6.3 SÄ„MATOS

212

Vizija Biržams SĄMATA

213

2020