14. VGTU - Ledo arena. Tauragė

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

Lukas Ramanauskas LEDO ARENA TAURAGĖJE HOCKEY ARENA IN TAURAGĖ Baigiamasis bakalauro darbas (projektas) Architektūros studijų programa, valstybinis kodas 612K1001 Architektūros specializacija Architektūros studijų kryptis

Darbo vadovas: doc. Saulius Pamerneckis

Vilnius, 2019

Turinys ĮVADAS...............................................................................................................................................5 ARCHITEKTŪRINĖ DALIS...............................................................................................................6 1. ANALITINĖ DALIS................................................................................................................................6 1.1 Analogų studija...................................................................................................................................6 1.1.1 „Lentpark“ čiuožyklos ir baseino kompleksas.......................................................................6 1.1.2 „Ice rink of Liege“ ledo arena................................................................................................9 1.1.3 „City of Jaca Hockey arena“ ledo ritulio arena...................................................................12 1.1.4 „Umea ice hoskey rink“ ledo arena.....................................................................................14 1.2 Analogų apibendrinimas.................................................................................................................17 1.3 Sklypo analizė.................................................................................................................................19 1.3.1 Geografinė padėtis................................................................................................................19 1.3.2 Istorinė raida.........................................................................................................................20 1.3.3 Socialinė situacija.................................................................................................................21 1.3.4 Ekonominė situacija..............................................................................................................22 1.3.5 Gamtinis karkasas..................................................................................................................23 1.3.6 Urbanistinis kontekstas..........................................................................................................24 1.3.7 Erdviniai ir kompoziciniai ryšiai...........................................................................................25 1.3.8 Techninė ir susisiekimo situacija ..........................................................................................25 1.3.9 Funkcinė struktūra................................................................................................................27 1.3.10 Tolimesnės plėtros galimybės.............................................................................................27 1.3.11 PTGG lentelė.......................................................................................................................28 1.3.12 Vietovės fotofiksacijos.......................................................................................................30

1.4 Metodinė dalis.....................................................................................................................................32 1.4.1 Ledo arenos Lietuvos mastu..................................................................................................32 1.4.2 Ledo arenos sąvoka................................................................................................................33 1.5 Išvados…...............................................................................................................................................34 2. PROJEKTINĖ DALIS............................................................................................................................35 2.1 Projektuojamo objekto sudėtis ir apimtis...................................................................................35 2.2 Projektuojamo objekto detali programa.....................................................................................36 2.3 Meninė koncepcija.....................................................................................................................38 2.4 Sklypo plano sprendiniai............................................................................................................40 2.5 Funkcinių ryšių modelis, erdvių struktūra.................................................................................41 2.6. Medžiaginis sprendimas...........................................................................................................42 2.7 Interjerų charakteristika.............................................................................................................42 2.8 Esminių statinio reikalavimų tenkinimas..................................................................................43 2.9 Pagrindiniai sklypo rodikliai.....................................................................................................44 3. KONSTRUKCINĖ DALIS....................................................................................................................45 3.1 Bendrieji duomenys...................................................................................................................45 3.2 Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai..............................................................................45 3.2.1 Pamatai................................................................................................................................45 3.2.2 Kolonos ir sijos...................................................................................................................45 3.2.3 Sienos..................................................................................................................................46 3.2.4 Pertvaros.............................................................................................................................46 3.2.5 Perdanga ir denginys..........................................................................................................46 3.2.6 Laiptai.................................................................................................................................47 3.2.7 Stogas..................................................................................................................................47 3.2.8 Vitrinos................................................................................................................................47 3.2.9 Durys...................................................................................................................................48 3

4. INŽINERINŲ SISTEMŲ DALIS.......................................................................................................48 4.1 Bendroji dalis...........................................................................................................................48 4.1.1 Reikalavimai patalpų mikroklimatui.................................................................................48 4.2 Inžineriniai tinklai....................................................................................................................49 4.2.1 Vandentiekis.......................................................................................................................49 4.2.2 Nuotekos............................................................................................................................49 4.2.3 Lietaus nuvedimo sistema ………………………………………….…………………...49 4.2.4 Šildymas............................................................................................................................49 4.2.5 Vėdinimas..........................................................................................................................50 4.2.6 Elektra................................................................................................................................50 4.2.7 Ledo aikštės šaldymo įranga..............................................................................................51 4.2.8 Antrinis energijos panaudojimas........................................................................................51 5. BAIGIAMOJO DARBO IŠVADOS....................................................................................................52 6. PAGRINDINIŲ REMĖJŪ PRODUKTŲ IR KITŲ PASLAUGŲ PRITAIKYMAS PROJEKTUI 7. LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.............................................................................................53 8. ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................54 9. PRIEDAI, BAIGIAMOJO DARBO BRĖŽINIŲ KOPIJOS................................................................56

4

Įvadas

Bakalaurinio darbo tema. Ledo arena Tauragėje. Sklypo vieta – Jūros gatvė 59, Tauragė.

Darbo aktualumas. Ledo arena – tai universalus pastatas, suteikiantis galimybę užsiimti keliomis ledo sporto šakomis (ledo ritulys, dailusis čiuožimas, akmenslydis). Būtent šios paskirties pastatas suteiktų galimybę užsiimti kasmet populiarėjančiomis ledo sporto šakomis Tauragės miesto ir apylinkių gyventojams. Siekiant skatinti miesto plėtrą šis pastatas ne tik padės užimti vietinius, bet ir atneš tiek finansinę, tiek socialinę naudą miestui. Greta projektuojamo pastato sklypo statomas baseinas sukuria galimybę sutaupyti energijos ir ją panaudoti antrąkart (iš ledą šaldančių agregatų išskiriama šiluma gali būti panaudota vandens šildymui). Tad suprojektavus ledo areną šalia bendruomenės centro ir baseino susiformuotų naujas socialinis laisvalaikio centro kvartalas, kuris būtų vienas iš pagrindinių miesto centrų, atsakingas už gyventojų socialinės bendruomenės vystymąsi ir turistų ar naujų gyventojų trauką.

Darbo tikslas. Išanalizavus sklypo esamą situaciją ir atlikus aplinkos analizę parengti ledo arenos projekto pasiūlymą, laikantis dabartinių projektavimo standartų ir reikalavimų bei išlaikant ryšį tarp pastato ir aplinkos.

Problematika. Naujai vystomame kvartale šiuo metu gana tuščia, teritorija neįsisavinta, tad pagrindinė problema – tuščioje neįsisavintoje erdvėje suprojektuoti ledo areną, kuri būtų vietos dominantė bei traukos centras tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems iš kitų apylinkių.

Darbo uždaviniai. Išanalizavus sklypo gamtinius, techninius, urbanistinius, erdvinius ir kitus ypatumus, atlikus analogų studiją ir susipažinus su ledo arenos ir sporto pastatų tipologija bei funkcinio planavimo niuansais, sudaryti projektuojamo objekto programą, atrasti funkcinius ryšius bei kitas vertybes, kurios diktuotų projektuojamos ledo arenos architektūrinę formą bei sprendimo koncesiją.

5

Architektūrinė dalis 1.Analitinė dalis 1.1 Analogų studija

1.1.1 „Lentpark“ čiuožyklos ir baseino kompleksas Architektai: Shulitz Architekten Vieta: Lentstrabe 30, Cologne, Vokietija Metai: 2012 Konstruktoriai: Inergieburo Moller, Meyer GmbH Užsakovas: KolnBader GmbH Plotas: 12900 kv .m

Socialinė svarba

Iliustracija Nr.1. Pagrindinis įėjimas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten)

Šis pastatas buvo projektuotas kaip multifunkcinis sporto kompleksas, kuris pirmas Europos Sąjungoje panaudojo ledo aikštės šaldymo įrenginių išskiriamą šilumą ir ją perdavė į baseino vandens šildymo įrenginius, taip įsitraukęs į Europos žaliųjų pastatų programą. Būtent šis retas derinys paskatino žvelgti į sporto kompleksus kitu kampu ir prisijungti prie ekologiško architektūros judėjimo. Šiame pastate be ledo arenos ir baseino yra ledo trasa greitajam čiuožimui. Projektuojant šį pastatą buvo galvota apie kuo didesnę socialinę grupę, kuri galėtų pasirinkti individualiai propaguojamą žiemos sporto šaką.

6

Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas Pastatas suprojektuotas vidury Cologne miesto esančioje žaliosios zonos apylinkėje, būtent ši vieta (poilsio bei aktyvios veiklos funkciją atitinkantis pastatas) buvo parinkta norint žmogų atitraukti nuo kasdieninio didmiesčio triukšmo. Jo dinamiška forma jaukiai įsiskverbia į gamtos foną, o jau minėta stiklinio fasado idėja dar labiau pabrėžia architekto norą žmogų atitraukti nuo miesto šurmulio ir priversti pajausti natūralios gamtos apsuptį.

Objekto funkciniai ir meniniai sprendimai

Iliustracija Nr.2. Sklypo sutvarkymo planas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten)

Objektas projektuotas trikampio formos apvaliais kampais, siekiant sukurti judėjimą ratu. Visas pastatas – stiklinis, nes pagrindinė mintis buvo tokia: judant ratu sukurti galimybę mėgautis gamtos bei aplinkos grožiu, o esantiems baseino ar ledo aikštės zonose suteikiama galimybė stebėti kitus, virš jų judančius žmones. Pats pastatas skirstomas į vandens, ledo ir prie pagrindinio įėjimo esančio restorano zonas. Palei visą perimetrą besidriekianti ledo trasa tęsiasi per visą antrą aukštą. Objekto eksterjeras yra stiklinis su vertikaliomis plokštėmis, kurios apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir kaitros bei sukuria unikalią pastato architektūrinę išraišką.

Iliustracija Nr.3. Pirmo a. planas ir pjūvis. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten)

7

Objekto materialios struktūros Pastato dominuojanti medžiaga – stiklas, jis tiek visuose pastato fasaduose, tiek tarp vandens ir ledo zonų (atitvaras, kuris sulaiko šilumą ir šaltį). Fasadas apjuostas horizontalia plokštuma, sugeriančia didelę dalį saulės kaitros ir neleidžiančia pakeisti vidaus mikroklimato. Stogo metalinės konstrukcijos nepriklausomos nuo laikančiųjų sienų, tad papildomų kolonų stogo konstrukcinei sistemai projektuoti nereikėjo.

Iliustracija Nr.4. Metalinės surenkamos konstrukcijos (kairė), Fasado medžiagiškumas (dešinė). (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten)

Tvarios architektūros principai Siekiant užtikrinti tvarią architektūrą, pastatas projektuotas iš aukštos kokybės medžiagų, pro fasadinius langus patenka pakankamai dienos šviesos, tad didelį laiko tarpą papildomos dirbtinės šviesos nereikia. Pagrindinis elementas – moderni inžinerinė sistema, paskirstanti jau panaudotą energiją antriniam naudojimui. Visa ši pastato sistema, smarkiai kelianti į viršų ekologiją, susidaro iš daugybės įrenginių: lietaus vandenį kaupiančio agregato, saulės baterijų ant stogo, modernaus ledo šaldiklio, kuris išskiriamą karštį perduoda į vandens šildymo agregatus. Po tokių inovatyvių inžinerinių sprendinių pastatas sunaudoja daug mažiau miesto energijos, pakeisdamas ją energija, gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Iliustracija Nr.5.

Ekologinės sistemos principas (Šaltinis: https://www.archd aily.com/502781/le ntpark-schulitzarchitekten)

8

1.1.2 „Ice rink of Liege“ ledo arena Architektai: L’Escaut Architectures, BE Weinand.

Vieta: Liege, Belgija.

Metai: 2012.

Konstruktoriai: SIXCO L’Escaut Project team.

Plotas: 7410 kv.m Socialinė svarba Šis pastatas projektuotas šalia banko

Iliustracija Nr.6. Pagrindinis fasadas. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)

pastato virš prekybos centro mašinų stovėjimo aikštelės. Jo idėja buvo paslėpti vizualinę taršą ir iš industrinio urbanistinio kraštovaizdžio sukurti akiai jaukų erdvę formuojantį tūrį, kuris atliktų papildomą funkciją išnaudojant visą paslėptą plotą. Iš socialinės pusės ši ledo arena sukuria naują traukos tašką žiemos sporto entuziastams, populiarina įvairias sporto šakas ir skatinta vystytis to miesto socialinę kultūrą.

Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas Nagrinėjant pastato išraišką bei naudą, išsiskiria pagrindinis bruožas – nepatrauklios vietos užmaskavimas ir laisvos, neišnaudotos erdvės užpildymas. Atsižvelgiant į tai, jog miesto teritorijoje žemė brangi, buvo nuspręsta paslepiant vizualinę taršą sukurti funkcionuojantį pastatą, kuris neštų ne tik finansinę, bet ir socialinę naudą. Pastatas susijungia su banko fasadu, panaikindamas kontrastą tarp seno pastato ir didelio prekybos

Iliustracija Nr.7. Įvažiavimas į požeminį parkingą. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)

centro tūrio. Taip sukuriamos jaukios dinamiškos erdvės bei išraiškingos architektūrinės išraiškos miesto dominantės.

9

Objekto funkciniai ir meniniai sprendimai Pasak pastatą projektavusio architekto, jo tūrio forma stengtasi perteikti nepastovią skysčio formą metaforiškai kaip visos visatos ledo konsistenciją. Kiek vėliau žmonės tapatindavo pastato formą su jūrų pabaisa arba tiesiog banginiu, padengtu daugybe aliuminio plokštumų. Toks vietos gyventojų formos apipavidalinimas sukuria ryškų pastato identitetą, be kurio ta vieta taptų ne tokia žymi. Ši funkcinė ledo aikštė įgilinta, siekiant panaikinti kuo daugiau šalčio nuostolių. Aplink aikštę suprojektuotos tribūnos ir balkonai žiūrovams. Pastato forma taip pat turi savo vaidmenį funkciškai. Visų pirma tai tapatinama su pačios aikštės dinamiškomis formomis, antra – tokios formos geriau paskirsto visą temperatūrą ir ilgiau išlaiko šaltį pastate. Tad šiam pastatui galima pritaikyti teiginį, jog forma eina paskui funkciją.

Iliustracija Nr.8. Pirmo aukšto planas ir šoninis fasadas (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-ofliege-l-escaut-architectures-be-weinand)

10

Objekto materialios struktūros Visas pastatas padengtas aliuminių plokštėmis su atviromis plieninėmis konstrukcijomis.

Pastato medžiagiškumas primityvus, tačiau visas šis primityvumas puikiai nuteikia sportuoti. Taip pat šios medžiagos, pasak architekto, labiau išsaugo šaltį aplinkoje. Visos šios medžiagos susitelkia ties funkcionališkumu, ekonomija ir malonumu.

Iliustracija Nr.9. Interjeras (kairė) ir medžiagų bei konstrukcijų schema (dešinė). (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)

Tvarios architektūros principai Šiame pastate taip pat pagalvota apie ekologiją ir ilgaamžiškumą. Pirmame aukšte sudėtos aukštos klasės vientisos ąžuolinės grindys, taip pat orą vėdina ir šaldo 4 šaldytuvai. Visa kaitra išgaunama iš ledo šaldymo sistemos perduodant į vandens šildymo įrangą, kuri panaudojus gautą šilumą pakaitina dalį vandens, taip sutaupoma nemažai elektros energijos.

Iliustracija Nr.10. Šoninis pjūvis. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut1.1.3 “City of Jaca Hockey arena” ledo ritulio arena architectures-be-weinand)

Architektai: Coll-Barreu Arquitectos - Juan Coll-Barreu 11

& Daniel Gutiérrez Zarz Vieta: Jaca, Aragon, Ispanija Metai: 2005 Užsakovas: Vias Plotas: 18123 kv. M

Iliustracija Nr.11. Pagrindinis fasadas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-ofjaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)

Socialinė svarba Pastatas buvo projektuotas specialiai 2007 metų jaunimo olimpinėms žaidynėms. Dvi ledo aukštės leidžia užsiimti įvairiomis žiemos sporto šakomis, o pats pastatas suburia įvairaus amžiaus atletus, entuziastus į vieną vietą. Pastatas įprasmino ledo reikšmę visame mieste bei smarkiai išpopuliarino ledo sporto šakas, kuriomis iki šių dienų aktyviai užsiiminėja vietiniai gyventojai, susibūrę į specifinę, socialinę sporto kultūrą.

Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas Ieškant pastato turinio sprendimo buvo nuspręsta jį daryti kalno formos, jog primintų horizontuose stūksančius kalnus. Žvelgiant iš urbanistinės struktūros pusės pastatas puikiai įsikomponuoja į gamtinę aplinką ir nekontrastuoja su aplinka. Būtent jo forma jungia 2 priešpriešai esančius kalnus ir sukuria netiesioginį ryšį tarp jų skirtingų formų neužgoždamas viso miesto kraštovaizdžio.

Iliustracija Nr.12. Pastato urbanistinis kontekstas tarp miesto ir kalnų. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)

12

Objekto funkciniai ir meniniai sprendimai Pastato planinė funkcinė struktūra labai paprasta, tačiau labai puikiai tinkanti tokios tipologijos pastatams. Per vidurį suprojektuota ledo aikštė, kurią galima padalinti į dvi dalis, o iš dviejų pusių – tribūnos ir ložės. Per įėjimą galima patekti tiesiai į tribūnas, laiptais užkilti į ložes, o visu perimetru aplink besidriekiantis koridorius funkciškai sujungia visas technines patalpas.

Iliustracija Nr.13. Pjūvis (kairėje) ir membranos tipo kupolo konstrukcija ir primityvi funckinė struktūra. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)

Objekto materialios struktūros

Ši ledo arena projektuota membranos principu. Jos pagrindinės metalinės konstrukcijos išlaiko tik šaldymo agregatus, apšvietimą ir stogo dangą. Aiškios puslankės sijos su skersiniais sukuria karkasą aliuminio plokščių dangai, o visa kita konstrukcinė struktūra nepriklauso nuo stogo konstrukcijų.

Visas šis principas veikia it dangtis, kuris uždengia ledo aikštę ir tribūnas. Interjeras šaltų spalvų, kaip ir

įprasta tokio tipo arenomis, dominuoja betonas.

Tvarios aįchitektūros principai 13

Visos pastato medžiagos ilgaamžės, nereikalaujančios ypatingos priežiūros, kas leidžia visą dėmesį sutelkti į sporto šaką. Dalis pastato paslėpta po žeme, kuomet iš vienos pusės atsidengia tik nedidelė dalis stogo, tai leidžia sulaikyti šaltį viduje, nes tik iš vienos pusės fasadas atsidengia visu projektuojamu aukščiu.

1.1.4 „Umea ice hockey rink“ ledo arena Architektai: BIG architects Vieta: Umea, Švedija Metai: 2011 Plotas: 4600 kv .m

Iliustracija Nr.15. Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/bigarchitects-ice-hockey-rink-in-umea/ )

Socialinė svarba Ši nedidelio ploto ledo arena atlieka kelias funkcijas, kurios kelia vietos socialinės bendruomenės gerovę. Pirminė pastato paskirtis – pramoginė, ledo čiuožykla, tuo pat metu pritaikyta žaisti ir įvairius žiemos sporto žaidimus. Tačiau amfiteatro tipo įduba bei sutvarkyta gamtinė aplinka kviečia ne tik žiemos sporto mėgėjus, bet ir visus kitus praleisti laiką lauke, atsiribojant nuo miesto šurmulio aplinkoje, turinčioje ypač išraiškingą reljefą bei dirbtinį amfiteatrą, kuris primena minėtos įdubos reljefą Tokios vietos ypač naudingos socialinei bendruomenei bei jos gerovei.

Iliustracija Nr.16. Rekreacinė pastato aplinkos funkcija. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/ )

14

Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas ir meniniai sprendiniai Šiame projekte meniniai sprendimai tiesiogiai daro įtaką urbanistinės struktūros reikšmingumui, kadangi idėja kilo gamtinėje struktūroje integruoti laisvalaikio pramoginę funkciją atitinkantį pastatą, nepažeidžiant gamtinio karkaso estetikos ir harmonijos. Išraiškingoje įdauboje nuspręsta suprojektuoti ledo čiuožyklą, tačiau nenorint pažeisti gamtos harmonijos buvo nuspręsta pastatą „apkloti žolės sluoksniu“, o eksploatuojamą stogą sugraduoti atkartojant užstatyto ploto izohipses. Taip iš vientisos įdubos buvo sukurta amfiteatro aikštė su jos „išversta“ dalimi. Taip buvo minimaliai pakeistas kraštovaizdis, sutvarkyta gamta ir jos elementai.

Objekto funkciniai sprendimai Pats pastatas nėra didelis, kadangi pagrindinis dėmesys skirtas aplinkai bei pastato integravimui į ją. Pastate centruojama čiuožimo aikštė, tinkama ir kitom sporto šakom, aplink ją – galimybė prieiti, taip pat amfiteatro tipo tribūnos bei kitos privalomos techninės pastato patalpos (WC, šaldymo agregatų patalpos ir pan.) Esminis elementas, dar labiau modernizuojantis pastatą, atsiveriantis stogas. Tai naudojama pasirodymų metu per šventes, kuomet įdubos nuolydy suprojektuotas amfiteatras puikiai pasitarnauja žiūrovų sėdimoms vietoms, o ledo čiuožykla transformuojama į sceną.

Objekto materialios struktūros Pastato dominuojanti medžiaga – mediena, kadangi siekta kuo labiau integruotis į gamtinį karkasą, be to, siekta sukurti šiltą interjero nuotaiką. Visa kita – betonas bei paslėptos metalinės konstrukcijos, laikančios visą pastato stogą.

Iliustracija Nr.17. Urbanistinis struktūrinis reikšmingumas ir meninė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/ )

15

Tvarios architektūros principai Visos pastato ir jo aplinkos medžiagos ilgaamžės, apdaila iš natūralios medžiagos, kuri gali būti perdirbta. Taip pat fasadai stikliniai, pro kuriuos patenka didelis kiekis dienos šviesos, tad nereikia naudoti elektros energijos apšviečiant čiuožyklą.

Iliustracija Nr.18. Objekto funkcinė erdvinė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/)

Iliustracija Nr.19. Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architectsice-hockey-rink-in-umea/ )

16

1.2 Analogų apibendrinimas Išnagrinėti 4 architektūriniai objektai, kurių plotas, užstatymas ir kiti architektūriniai aspektai labiausiai buvo artimi numatomo projekto tipologijai. Išanalizavus kelis architektūrinius ir urbanistinius principus bei specifiką buvo padarytos išvados, kurios bus taikomos projektuojant ledo areną Tauragėje.

Socialinė svarba

Urbanistinė struktūra ir vietos reikšmingumas: - naikinamos prarastos ar vizualiai teršiančios erdvės; - gamtos ar miesto vertingosios dalies atskleidimas per architektūrą; - aplinkos integracija su minimalia žala jai; - vietinių gamtinių identitetų atkūrimas ar sujungimas.

Architektūriniai, meniniai sprendimai: -dinaminių formų linijos (atsižvelgiant į aikštę); - gamtos įtaka pastato tūrinei formai; - pastato funkcijos įtaka tūriui; - forma gali daryti įtaką tiek ekonominiam, tiek kitiems veiksniams.

Funkciniai sprendimai: - didelė čiuožykla, kuri dalinasi į kelias mažesnes; - tribūnos, ložės; - multifunkcinė čiuožykla (galima uždėjus parketą eksploatuoti kaip kitos funkcijos objektą); - nuomos punktas; - persirengimo kambariai su spintelėmis ir dušais; - restoranas; - inventoriaus priežiūros zonos; - sporto reikmenų parduotuvė; - eksploatuojamas stogas.

17

Objekto materialios struktūros: - perdirbamos ir biologiškai skaidomos medžiagos; - betonas; - natūralios vietinės medžiagos (medis, akmuo); - stiklas; - plieninės konstrukcijos.

Tvarios architektūros principai: - perdirbamos medžiagos; - naudojamos natūralios, ilgaamžės medžiagos; - saulės baterijų ir kitų atsinaujinančių šaltinių išgaunama elektra; - sunaudojamos energijos antrinis panaudojimas; - buitinių nuotekų vandens perdirbamas; - lietaus vandens surinkimas; - mažai elektros vartojantys prietaisai; - teisinga pastato orientacija ir konfigūracija; - dideli langai natūraliam apšvietimui.

18

1.3 Sklypo analizė 1.3.1 Geografinė padėtis Projektuojamos ledo arenos vieta numatyta Tauragėje, pietvakarinėje Lietuvos dalyje.

Numatomas projekto teritorijos plotas – 1,12 ha (11173 m2). Jis ribojasi su Jūros gatve ir Jūros skersgatviu, šalia didesnio judrumo Vytauto gatvė. Sklypas priklauso Visbutų mikrorajonui, kuris kadaise buvo atskiras kaimas netoli Tauragės miesto, ir ribojasi su Jūros upe. Šiuo metu šis rajonas besivystantis, jame neseniai pastatytas bendruomenės centras, šiaurinėje rajono dalyje pradeda kurtis privačių gyvenamųjų namų kvartalas, tačiau jame dar galime aptikti ir sovietinės kariuomenės stovyklos pastatų griuvėsių. Žvelgiant į vietos analizės planą (Žr. priedas Nr.1.3.1) matoma, jog projektuojamo pastato sklypas yra šiaurės vakarinėje Tauragės dalyje ties miesto pakraščiu, tačiau netoli Tauragės senamiesčio (1,5 km) ir pagrindinės miesto gatves (Dariaus ir Girėno). Taip pat projektuojamo sklypo kaimynystėje įsikūręs sporto kompleksas su futbolo aikšte, teniso kortais, jame vyksta ir kiti sportiniai užsiėmimai, tad ledo arenos lokacija funkciškai patogi, nes kvartale dominuotų su sportu ir bendruomene susijusios tipologijos pastatai.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.1 „Vietos analizė“.)

Iliustracija Nr.20. Geografinė projektuojamo sklypo padėtis (šaltiniai: geoportal.lt, www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/zemelapis.html )

19

1.3.2 Istorinė raida Tauragė – gan senas miestas, jau 1655 metais čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų, būtent dėl to Tauragės apylinkėse galima aptikti nemažai liuteronų bažnyčių. Po 1836 metų gaisro Tauragės miestas buvo naujai atstatytas, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą jis buvo vėl nuniokotas. Tauragei nepasisekė ir per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet miestas smarkiai nukentėjo nuo rusų ir vokiečių armijų. Nagrinėjant projektuojamo pastato sklypo apylinkės istorinę raidą buvo atrasta, jog čia Lietuvos nepriklausomybės metais (1918 m.) buvo Valerijanovo dvaras, kurio pamatai išlikę iki šiol, o dvaro apylinkėse esantys namai sudarė atskirą Valerijanovo kaimą, kuris po kiek laiko buvo pervadintas į Visbutų kaimą. Šiuo metu Visbutai priklauso Tauragės miestui kaip atskiras mikrorajonas. 1934 metais projektuojamo pastato sklypo teritorijoje ir aplink ją buvo įkurdintos Lietuvos kariuomenės 7-asis kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkas. Šioje teritorijoje buvo ir kalėjimas. Įsiveržus sovietų armijai 1941 metais čia įsikūrė kareivinės, o kalėjime kalėjo daug lietuvių. Dalis kareivinių nukentėjo nuo vokiečių atakos, tačiau didžioji dalis kareivinių pastatų griaučių stovi iki šiol tiek projektuojamo pastato sklype, tiek jo apylinkėse, tačiau šie pastatai nėra saugomi ar kitaip puoselėjami. Būtent ši vieta garsėja kaip kareivinių teritorija.

Iliustracija Nr.21. Tauragės kareivinės (“Tauragė” Facebook socialinių tinklų puslapis)

20

1.3.3 Socialinė situacija Šiuo metu Tauragėje gyvena 23120 gyventojų, o jos apskrityje – 40790 gyventojų (pasak Lietuvos statistikos departamento). Tauragė užima tryliktą vietą tarp visos Lietuvos miestų pagal gyventojų skaičių, tad šį miestą galima būtų priskirti prie vidutinio dydžio miestų. Kaip ir kituose panašaus dydžio miestuose, dėl tarptautinės ir vidinės emigracijos Tauragėje kasmet mažėja gyventojų skaičius, ypač jaunesnio amžiaus. Pažvelgus į gyventojų skaičiaus pagal amžių grupių diagramą (Žr. iliustracija Nr.22) galima įžvelgti, jog Tauragės miesto gyventojai įvairaus amžiaus, jame nedominuoja specifinė amžiaus kategorija, tad galima teigti, kad Tauragės mieste galima sutikti tiek jauno, tiek garbaus amžiaus gyventojų.

Iliustracija Nr.22. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes Tauragės mieste 2015. (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija)

21

1.3.4 Ekonominė situacija Nagrinėjant Tauragės ekonominę situaciją galima teigti, jog Tauragė save apsirūpinantis miestas, turintis darbo vietų pasiūlą ir paklausą. Pasak Lietuvos statistikos departamento veikiančių įmonių diagramos (žr. iliustracija Nr.23), Tauragėje užregistruota apie 1700 vidutinių ir mažų įmonių, kurios sudaro 2,1% visos Lietuvos įmonių. Taip pat iš Tauragės eksportuojama nemažai produkcijos. Žvelgiant į nedarbo lygio kreivę (žr. iliustracija Nr.24) matoma, jog Tauragės miestas beveik niekuo nesiskiria nuo visos Lietuvos nedarbo klausimu. Nedarbo lygis mieste pakankamai mažas, nesiekia 10 %.

Būtent šie skaičiai rodo, jog Tauragė pakankamai stiprus ir įsitvirtinęs miestas ekonomine situacija, o jo gyventojai dirbantys ir finansiškai aktyvūs, tad tiek naujų darbo vietų sukūrimas, tiek naujų pramogų ir sporto įvedimas suprojektavus ledo areną bus naudingas visam miestui ir užsakovui.

Iliustracija Nr.23. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių Tauragėje skaičius.

Iliustracija Nr.24. Nedarbingumo lygis Tauragės apskrityje.

(Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija)

(Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 20162022 metų vietos plėtros strategija)

22

1.3.5 Gamtinis karkasas Gamta Nagrinėjamame sklype veši tik nenaudingi krūmai bei jauni berželiai, tiek sklype, tiek aplink jį nėra vertingų medžių, aplinka neapželdinta. Aplink sklypą taip pat nėra jokių miško masyvų, tik pavieniai medžiai (tarp jų ir vertingi ąžuolai) ar jų grupės, kurios sukuria miškelio iliuziją. Pačiame mieste gamtos daug nėra, viskas gan tankiai užstatyta, o pagrindinė žaluma – pavieniai medžiai.

Pagrindinis gamtinis elementas visoje nagrinėjamos teritorijos aplinkoje – upė, kuri išraiškingais vingiais driekiasi vakarinėje sklypo pusėje. Taip pat vakaruose teka mažas upelis, kurį apsupusi didelė medžių grupė. Būtent šis mažas miškelis – didžiausias žalias plotas visoje aplinkoje (žr. priedas Nr. 1.3.5). Visur kitur dominuoja žolė ar (apleistose teritorijose) krūmynai. Iš jau minėto miškelio galima gauti naudos, jis užstoja nuo didelių vėjų bei sukuria gražų natūralios gamtos horizontą, tad galime daryti išvadą, jog jis ir upė – didžiausios gamtinės vertybės sklypo aplinkoje.

Topografija Kalbant apie sklypo aplinkos aukštingumą galima sakyti, jog sklypas neišraiškingoje aplinkoje. Nagrinėjama teritorija visiškai lygi, aplinka – taip pat. Nemažas nuolydis driekiasi tik ties upeliu, kiek mažesnis ties užtvenkta upe, bet iš sklypo teritorijos aplinkos aukščių skirtumo pastebėti neįmanoma dėl miškelio, kuris gaubia upelį. Tad galima teigti, jog tiek nagrinėjamas sklypas, tiek dalis Tauragės įsikūrę lygumoje, kurią kartais sudrumsčia upių išgraužti šlaitai.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.5. Gamtinė analizė)

23

1.3.6 Urbanistinis kontekstas Pažvelgus į urbanistinį nagrinėjamos aplinkos planą (žr. priedas Nr.1.3.6) matomas labai aiškus skirtumas tarp Tauragės miesto senamiesčio ir Visbutų mikrorajono, kuriame yra nagrinėjamas sklypas. Tauragės miesto tiek senamiesčio dalis, tiek šiaurinėje miesto dalyje esantys kvartalai tankaus perimetrinio užstatymo, turi aiškią struktūrą, o šiaurės vakaruose esantis sporto kompleksas ir Visbutų mikrorajonas beveik tušti, galima sakyti, tik pradedama juose statyti. Tai aiškiai parodo istorinę Visbutų raidos įtaką ir pačios Tauragės miesto vystymosi raidą. Pradedant nuo senamiesčio, kur tankiausias užstatymas, tai einant į miesto pakraščius jis retėja. O Visbutuose aiškiai matoma, jog anksčiau buvęs kaimas, nutolęs vos kilometru nuo Tauragės, nebuvo labai populiarus, taip pat vėliau įsikūrusios kareivinės paralyžiavo tiek pačių Visbutų, tiek šiaurės vakarinės Tauragės dalies vystymąsi. Tačiau galima įžvelgti, jog Visbutai ruošiami ypač aktyviai plėtrai, jau dabar pradėta statyti privačių namų kvartalą, įrengtas bendruomenės centras, viskas vyksta perimetriniu užstatymu, kuriant tvarkingus kvartalus.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.6. Urbanistinio konteksto analizė)

24

1.3.7 Erdviniai ir kompoziciniai ryšiai Analizuojamoje sklypo teritorijoje visą urbanistinę planinę struktūrą formuoja Šilaitės ir Vytauto gatvės. Jos ir urbanistinis karkasas formuoja visą šiaurinę Tauragės miesto dalį ir diktuoja miesto užstatymą. Nors Šilaitės gatvė judresnė, nagrinėjamo sklypo atžvilgiu ji ne tiek svarbi, kiek svarbi Vytauto gatvė, kuri nutolusi nuo nagrinėjamo sklypo vos per keliasdešimt metrų ir turi didėlę įtaką analizuojamam sklypui. Būtent Vytauto gatvė kartu su keliomis lokaliomis struktūrinėmis gatvių ašimis (Jūros gatve, Jūros skg.) suformuoja panašią erdvinę struktūrą kaip prieš tai minėtame variante. Tačiau šią urbanistinę struktūrą apgaubia iš vakarų į šiaurę besidriekianti gamtinė ašis, kuri sukuria uždarą horizontą, o per vidurį įsispraudus maža gamtinė ašis dar papildomai bando atriboti dalį kvartalo nuo judresnės Vytauto gatvės. Būtent šios kompozicinės ašys formuoja savitą vietos identitetą, tad norint pilnai išvystyti projektą reikia atsižvelgti į ryšį tarp pastato ir šių ašių. Kalbant apie erdves, jau minėta gamtinė ašis suformuoja pusiau uždarą viso kvartalo erdvę, taip pridėdama jam jaukumo „užstojant“ horizontą.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.7. Kompoziciniai ryšiai)

1.3.8 Techninė ir susisiekimo situacija Kelių infrastruktūra Nagrinėjant Tauragės bendrojo plano susisiekimo tinklų planą (žr. priedas Nr.1.3.8.1) matoma tai, jog projektuojamo pastato sklypas kiek atokiau nuo pagrindinių judėjimo srautų, tačiau netoli didelio intensyvumo gatvės (C2 kategorijos, apjungianti gatvė). Aplink visą mikrorajoną ir patį sklypą planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Kad jie bus naudojami ne tik aplinkinių, bet ir viso miesto gyventojų, įrodo „Strava“ programėlė, leidžianti matyti didžiausius bėgikų, dviratininkų ir plaukikų srautus (žr. Iliustracija Nr.25). Tad apibendrinant galima teigti, jog kiek atokiau nuo pagrindinės gatvės, tačiau nenutolęs nuo didelio intensyvumo, apjungiančiosios gatvės esantis projektuojamo pastato sklypas – labai patogioje vietoje susisiekimo infrastruktūros atžvilgiu, kadangi į jį pakliūti nebus sunku: jis nenutolęs nuo Tauragės centro, esant renginiui lankytojai neapsunkins miesto gyvenimo, nesusidarys kamščiai. Taip pat minėtas plotas sėkmingai vystomas, šalia atsiras nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, be to, kaimynystėje įsikūręs sporto centras sujungs ledo areną, projektuojamą baseiną, sporto centrą bei naujus dviračių takus

25

į vieną bendrą sporto mazgą, kuris kvies daug sporto entuziastų. (Pridedamas priedas Nr.1.3.8.1.

Susisiekimo struktūra.)

Inžinerinių tinklų infrastruktūra Projektuojamo pastato sklypo aplinkoje visi inžineriniai tinklai nutiesti. Vandentiekis

Iliustracija Nr.25 “Strava” srautų žemėlapis, nagrinėjamo sklypo lokacija – baltas taškas, kuo intensyvesnis srautas, tuo ryškesnė spalva (Šaltinis: https://www.strava.com/heatmap#7.00/-120.90000/38.36000/hot/all)

patogiai driekiasi palei dvi sklypo kraštines su keliais prijungimo kanalais. Taip pat ir buitinių atliekų nuotekų sistema. Tad projektuojant pastatą nebus didelių problemų jungiant tiek vandentiekį, tiek nuotekų sistemas. Kadangi šalia statomas baseinas bei jau pilnai įrengtas bendruomenės centras, šilumos tinklus galima bus jungtis nuo minėtų pastatų. Be to, numatoma projektuojant ledo areną inžineriniais tinklais prijungti prie baseino ir visą šilumos energiją, kurią naudos įrenginiai šaldant ledą arenoje, perduoti į baseino pastatą, kuris gautą energiją panaudos šildant baseino vandenį. Tokia inovatyvi sistema priskirs pastatą prie gamtai draugiškų pastatų tipo bei prisidės prie ekologijos gerinimo. Taip pat pro sklypą nutiesta 0,4 ir 10 kv m požeminė linija.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.8.2. Inžinerinė sklypo analizė.)

26

1.3.9 Funkcinė struktūra Tauragės miesto bendrojo plano teritorinių reglamentų plane (žr. priedas Nr.1.3.9. Funkcinė struktūra) matomas aiškus nagrinėjamo sklypo numatomas planas ir visi reikalavimai būsimiems projektams. Visas Visbutų kvartalas numatomas komercinių ir gyvenamosios mažaaukštės paskirties statybų objektų užstatymui. Tad projektuojant ledo areną problemų su funkcijos neatitikimu ar kitais funkcinio planavimo klausimais nekils, kadangi ji atitinka visus reglamentus. Taip pat projektuojant pastatą numatomos šios pagrindinės funkcijos: - administracinis valdymas; - viešas maitinimas; - klientų aptarnavimas; - prekybos paslaugos; - transporto paslaugos; - ryšių paslaugos; - sporto ir pramoginiai renginiai; - įvairaus sporto, susijusio su ledu (ledo ritulys, dailusis čiuožimas ir pan.), varžybų organizavimas.

(Pridedamas priedas Nr.1.3.9. Funkcinė struktūra)

1.3.10 Tolimesnės plėtros galimybės Norint užtikrinti architektūrinės ir urbanistinės kompozicijos kokybę ypač svarbu sutvarkyti bei kokybiškai užstatyti visą Visbutų teritoriją ir jos aplinką. Tęsti jau pradėtą kurti sporto ir laisvalaikio zoną, kvartalą. Norint įprasminti čia esančias veiklas bei sukurti palankias sąlygas vystytis visam mikrorajonui būtina suprojektuoti pagrindinę teritorijos dominantę, aplink kurią vystytųsi visi kiti pastatai bei kuri keltų apylinkės ekonominę bei socialinę gerovę ir prisidėtų prie miesto gerbūvio. Būtent to bus siekiama projektuojant ledo areną. Taip pat labai svarbu nepamiršti viešųjų erdvių, kadangi visa ši teritorija šiek tiek atokiau nuo Tauragės miesto centro, joje būtina suprojektuoti ir naujų viešųjų erdvių, parkų, išnaudojant didžiausius gamtos elementų pranašumus. Tik taip bus sukurtas kokybiškas rajonas tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek laisvalaikio praleidimui ar kitoms veikloms.

27

1.3.11 PTGG lentelė ASPEKTAS

PRIVALUMAI

TRŪKUMAI

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

VIETOVĖS

Projektuojamo

Sklypas ribojasi su

Naujai vystomame

Projektuojant pastatą

pastato sklypas

gyvenamaisiais

kvartale ledo arena

kyla grėsmė, jog šalia

naujai

namais, kurie

gali tapti pagrindine

esantys mažaaukščiai

projektuojamame

diktuoja sąlygas

vietos dominante ir

gyvenamieji namai

kvartale, šalia sporto

naujai

modernaus sporto

darys didelę įtaką jo

centro, baseino ir

projektuojamam,

centro akcentu.

erdviniam ir

bendruomenės

skirtingos paskirties

kompoziciniam

centro, taip bus

pastatui.

vystymui.

sukurta aktyvaus laisvalaikio zona per daug nenutolusi nuo Tauragės centro.

TOPOGRAFINIS

GAMTINIS

Projektuojamame

Neišraiškingas

Sukurti jaukias

Lygiose teritorijose

sklype ir aplinkoje

reljefas sukuria

atviras erdves bei

kyla grėsmė išgauti

vyrauja lyguma, tai

papildomą užduotį

pastatą, kuris sukurtų

atviras tuščias erdves,

palengvina techninius

pastatui kompensuoti

žaismingą aplinką.

kurios tampa

pastato sprendimus.

- tai būtent pastato

prarastosiomis

išraiška.

erdvėmis.

Sklypas turi gan

Gamta labai paprasta,

Plėtoti visą aplinką,

Naujai statomi

paprastą, bet

labai daug

sukurti patrauklias

gyvenamieji namai

išraiškingą vakarinį ir

nenaudingų

viešąsias erdves,

gali užgožti gamtinį

šiaurinį miškelio

krūmynų, viskas

žaliąsias zonas, taip

siluetą ir sukurti

horizontą, taip pat

smarkiai apleista,

skatinant socialinį

pigaus gyvenamųjų

visas sklypas

nėra viešųjų erdvių.

aktyvumą.

namų rajono siluetą

apsuptas gamtos,

be viešųjų erdvių bei

jame nesijaučia

parkų.

miesto įtaka.

TECHNINIS

Aplink visą

Visoje teritorijoje

Prijungus

Neaprūpinus

mikrorajoną nutiesti

tėra tik kelios

inžinerinius

pakankamai

nauji asfaltuoti keliai,

parkavimosi vietos,

sprendimus prie

parkavimosi vietų

visos inžinerinės

pėsčiųjų ir dviračių

baseino yra galimybė

renginių metu ar

trasos.

takai dar tik

įdiegti inovatyvią

kitais ypač užimtais

numatomi.

ekologišką antrinės

atvejais kyla grėsmė,

energijos

jog mašinos bus

panaudojimo būdą,

paliekamos tiesiog

kuomet visa šiluma iš

pakelėje.

ledo arenos būtų

28

panaudota baseino šildymui.

ERDVINIS

Sklype atsiveria

Sklype ir aplink jį

Suprojektavus

Šalia esantys kiti, jau

pakankamai uždaros

esančios erdvės

pėsčiųjų takelius,

plėtojami ir

erdvės, kurios

nesutvarkytos, jose

vaikų žaidimo

numatomi vienbučių

sukuria vietovei

trūksta takų, suoliukų

aikšteles galima

projektai, gali

jaukią aplinką.

ir pan. Kas leistų

sukurti puikią

sudarkyti aplinkines

pilnai išnaudoti

atmosferą tiek

erdves.

erdves ir kviestų ne

gyventojams, tiek

tik vietinius, bet ir

praeiviams.

aplinkinius.

SRAUTŲ

Sklypas šiek tiek

Nors ir yra nutiesti

Kadangi jau dabar čia

Kadangi šalutiniai

atokiau nuo viso

šaligatviai, jie žiemos

užsuka nemažas

keliai – gan siauri,

Tauragės miesto

metu nevalomi ir

srautas žmonių,

didelių varžybų ar

centro, tačiau

tampa nepraeinami,

sukūrus puikias

kitų progų metu gali

nenutolęs, taip pat

dar nėra nutiesti

sąlygas sportui čia

kilti spūstys.

šalia driekiasi centrą

pėsčiųjų ir dviračių

bus lankomasi ne tik

ir apylinkes

takai nors ši aplinka

pačiuožinėti, bet ir

jungiantis kelias,

labai populiari tarp

praleisti laiką, taip

kuris palengvina

bėgikų ir

skatinant kurtis

susisiekimą.

dviratininkų.

socialinėms bendruomenėms.

29

1.3.12 Vietovės fotofiksacijos

Fotofiksacija Nr.1. Vaizdas iš pagrindinės Vytauto gatvės į šalutinę, kuri ribojasi su sklypu.

Fotofiksacija Nr.3. Vaizdas iš sklypo į buvusius kareivinės pastatus bei medžių ribojamą horizontą.

Fotofiksacija Nr.5. Vaizdas iš sankryžos prie kampinės pietvakarių sklypo pusės.

Fotofiksacija Nr.2. Vaizdas iš nagrinėjamo sklypo į bendruomenės centro galinę dalį.

Fotofiksacija Nr.4. Buvusių kareivinių pastatų griuvėsiai projektuojamo pastato sklype.

Fotofiksacija Nr.6. Sklypas su vaizdu į projektuojamą beseiną ir bendruomėnes centrą.

30

Fotofiksacija Nr.7. Likusiieji kareivinių pastatai pietinėje sklypo dalyje.

Fotofiksacija Nr.8. Sklypo ir bendruomenės pastato kaiminystė.

Fotofiksacija Nr.9. Vaizdas į sklypą iš šiaurinės jo pusės.

Fotofiksacija Nr.10. Bendruomenės pastatas sklypo kaiminystėje.

31

1.3 Metodinė dalis 1.4.1 Ledo arenos Lietuvos mastu Visoje Lietuvoje iš viso suprojektuotos 9 ledo arenos. Dalis jų – prekybos centruose.

Tauragės atžvilgiu artimiausia ledo arena nutolusi 110 km Klaipėdoje ir tokiu pat atstumu Šiauliuose, tad vietiniai ir apylinkių gyventojai neturi galimybės užsiimti sportu ar tiesiog praleisti laisvalaikį ant ledo su pačiūžomis. Sekant visas tendencijas, ledo ritulys Lietuvoje smarkiai populiarėja, tad tiek ledo ritulio, tiek kitų sporto šakų, kaip dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir pan., propagavimas ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose sveikintina iniciatyva, kadangi tai ne tik naujų sporto rūšių integravimas ir puoselėjimas, bet ir siekis užimti vietinį jaunimą, skatinti likti gimtuosiuose miestuose ir prisidėti prie mažesnių Lietuvos miestų plėtros, nes viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jauni žmonės emigruoja į kitas šalis ar miestus, – nepakankamas užimtumas ar mažas pasiūlymų spektras.

Iliustracija Nr.26. Ledo aikščių lokacija visoje Lietuvoje (http://sportmap.lt/lietuvos-sporto-bazes/ledo-arenos)

32

1.4.2 Ledo arenos specifikacija Ledo arenos pagrindinis įrenginys, be kurio jokia visus metus veikianti ledo čiuožykla neišsiverčia, – inžinerinė sistema šaldanti ledą čiuožimo aikštelėje. Ji susideda iš pagrindo, supresuoto smėlio ar žvyro, šaldymo vamzdelių, ištiestų visu perimetru, bei cemento sluoksnio, ant kurio pilamas vanduo. Vamzdeliuose dažniausiai cirkuliuoja druskos tirpalas arba antifryzas , kuris šaldomas atšaldo visą betoninį pagrindą ir jis sušaldo vandens sluoksnį, ant kurio čiuožinėjama.

Lietuvoje ledo arenos labai primityvios, vidury pastato centruojama čiuožimo aikštė, kai kur aplink ją tribūnos ir nuomos punktas su laukiamuoju bei visais privalomaisiais sanitariniais ir higienos punktais. Tačiau norint projektuoti kokybišką pastatą, ypač žiemos sportui populiarėjant šalyje, reikia stengtis įvesti kuo daugiau inovacijų ir papildomų paslaugų, kurios aptarnautų ne tik pastatą ir jo struktūrą bet ir teiktų įvairias kitas paslaugas. Nagrinėjant pagrindinius reikalavimus ledo arenai, išskiriamos kelios rūšys, populiariausia – ledo ritulio arena, kuri laikos nacionalinio ledo ritulio komiteto nustatytų išmatavimų: 60 metrų ilgio, 30 metrų pločio su 8,5 metrų radiusų nuo kampo iki kampo. Taip pat yra specifiniai linijų parametrai, kurių privalu laikytis, norint ledo arenoje organizuoti užsiėmimus bei varžybas. (Žr. iliustracija Nr. 27.) Kadangi ledo ritulys Lietuvoje vienas iš populiariausių žiemos sporto šakų, projektuojamoje ledo arenoje bus laikomasi būtent šių išmatavimų.

Iliustracija Nr. 27 Ledo arenos parametrai pagal Šiaurės Amerikos ir Pasaulio lygio nuostatas

33

Išvados

1. Projekto vieta yra naujai vystomame rajone, vietoj anksčiau buvusių kareivinių, Visbutų mikrorajone.

2. Visame rajone nutiesta nauja gatvių infrastruktūra. Iš urbanistinės pusės jaučiasi labai didelis kontrastas tarp Tauragės intensyviai užstatyto urbanistinio karkaso ir tarp Visbutų mikrorajono – bepradedančio vystytis karkaso.

3. Sklype, priešingai nei Tauragės senamiestyje, gausu žalumos.

4. Projektuojamas pastatas savo dalimi ar visu tūriu turi sukurti vietos identitetą, aplink kurį vystytųsi visas kvartalas.

5. Projektuojamas pastatas neturi jokių tūrinių apribojimų, tačiau pravartu atsižvelgti į erdves bei kompozicines ašis.

7. Pravartu išnaudoti natūralią erdvinę ašį, besidriekiančią per sklypą, suprojektuoti pėsčiųjų takus, bendrą aikštę, kuri jungtų bendruomenės centrą, baseiną ir ledo areną.

6. Pastatas turi būti multifunkcinis, jog taptų pagrindiniu traukos centru bei populiarintų naujai projektuojamą rajoną.

34

2. PROJEKTINĖ DALIS 2.1 Projektuojamo objekto sudėtis ir apimtis PROJEKTUOJAMAS OBJEKTAS: Ledo arena Tauragėje.

VIETA: Jūros gatvė 59, Tauragė, Tauragės miesto savivaldybė, Lietuva.

OBJEKTO PASKIRTIS: Visuomeninės paskirties teritorija, socialinės infrastruktūros tipas, sporto paskirties statinys. Objektas vykdo sporto aikštės ir inventoriaus nuomos bei pramogų funkcijas, skirtas tiek Lietuvos, tiek užsienio lankytojams. Pastato poveikis aplinkai: objektas skirtas vietiniams ir kitų miestų ar valstybių lankytojams, atvykusiems užsiimti ledo sporto šaka ar laisvalaikio praleidimui.

Projektuojant pastatą susitelkta ties galimybe lankytojui kokybiškai stebėti rungtynes ar pačiam užsiimti viena iš sporto šakų išsinuomojant atitinkamą inventorių. Taip pat siekiama pastato tūrine išraiška jį išskirti iš kitų statinių, taip sukuriant vietos dominantę, o, sutvarkius aplinką, sujungti šalia esančius visuomeninės paskirties pastatus. Šio pastato projekto tikslas, jog tiek vietinis, tiek lankytojas būtų traukiamas praleisti laiką pastate arba jo aplinkoje, taip formuojant vietos identitetą ir socialinę kultūrinę Tauragės miesto bendriją.

INOVACIJA. Projektuojamo pastato projekte numatoma moderni inžinerinė sistema, galinti gautą šilumą iš šaldymo agregatų panaudoti šalia esančio baseino vandens šildymui. Planuojama nutiesti požeminius inžinerinius tinklus tarp baseino ir ledo arenos, kuriais visa šiluma, išskirta šaldymo agregatų šaldant ledo aikštę, nukreipiama į baseino patalpas baseino vandens šildymui. Taip pat numatyta kritulių vandens surinkimo ir filtravimo sistema, panaudojanti kritulių vandenį pastato eksploatacijai.

OBJEKTO PANAUDOJAMUMAS. Objektas talpina 995 rungtynių žiūrovus, galinčius stebėti rungtynes.

Taip pat lankytojai ne rungtynių metu gali išsinuomoti pačiūžas ir čiuožti ledo arena. Be to, planuojama rengti įvairių sporto šakų užsiėmimus, nuomoti visą aikštę. Norintiems ramiai praleisti laiką arenoje numatyta kavinė, kurioje visi galės praleisti laisvą laiką. Projektuojamame pastate įrengta sporto salė ne rungtynių metu bus prieinama ir miesto gyventojams.

35

2.2 Projektuojamo objekto detali programa PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA

36

ANTRO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA

37

2.3 Meninė koncepcija URBANISTINIO SPRENDIMO KONCEPCIJA Projektuojamo pastato sklypas yra šalia naujai suprojektuoto bendruomenės centro ir baseino, kurie ribojasi su judria Vytauto gatve. Atsižvelgiant į gatvių išdėstymą pagrindinis ledo arenos lankytojų srautas bus Jūros gatve, kuri kertasi su Vytauto gatve. Tad projektuojant ledo areną buvo nuspręsta centrinį įėjimą orientuoti būtent į Vytauto gatvės pusę, kad didžioji dalis lankytojų vos pasukę iš Vytauto gatvės į Jūros gatvę pastebėtų reprezentatyvų ledo arenos fasadą. Nors pastatą galima pasiekti važiuojant iš kitos, Jūros gatvės pusės, tačiau jis bus šalutinis, labiau žinomas vietos gyventojams ir techninio aptarnavimo darbuotojams. Taip pat projektuojamas pastatas orientuotas labiau pietvakarinėje sklypo dalyje, siekiant sukurti kuo daugiau erdvės tarp bendruomenės centro ir baseino, ją paverčiant viešąja erdve.

Iliustracija Nr. 28. Urbanistinio sprendimo koncepsijos idėjinė schema.

38

ARCHITEKTŪRINIO SPRENDIMO MENINĖ KONCEPCIJA Pagrindinė architektūrinė meninė idėja – erozija. Išnagrinėjus projektuojamo sklypo aplinkos gamtinį karkasą, pastebėta, jog vos už kelių šimtų metrų teka daug vingių turinti Jūros upė.

Kiekvienas jos vingis skirtingas, savaip dinamiškas, kurį suformavo vandens tėkmė. Taip pat ledo arena netiesiogiai asocijuojasi su ledu – kietąją vandens būsena, kurios forma taip pat priklauso nuo vandens ir šilumos. Tad, sudėjus dinaminę upės formą ir ledo tirpsmą, buvo suformuota idėja perteikti erozijos paveiktų kūnų dinamines formas, kurios pastebimos net kiečiausiuose gamtiniuose elementuose, jas sustruktūrizuoti ir skoningai perteikti visą formą ledo arenos fasaduose ir pastato formoje.

Iliustracija Nr.29 Architektūrinio sprendimo meninės koncepsijos idėjinė schema

39

2.4 Sklypo plano sprendiniai Projektuojant sklypo sutvarkymo planą buvo siekiama apimti kuo daugiau nesutvarkytos erdvės ir ją sujungti (žr. priedą Nr.2.4. Sklypo sutvarkymo planas). Būtent dėl to rytinė sklypo dalis buvo sujungta su bendruomenės centro ir baseino erdvėmis. Visą šią bendrą erdvę kerta keli pėsčiųjų takai, įrengti suoliukai, sukurta nemaža erdvė, kuri sujungs visus viešosios paskirties kaimyninius pastatus į vieną darnią visumą. Taip pat numatyta nutiesti pėsčiųjų takus į šiaurę ir į pietus, taip sujungiant gyvenamųjų namų kvartalus ir sukuriant patrauklų gan ilgą pėsčiųjų taką vietoj neišnaudotos, tačiau potencialios erdvinės kompozicinės ašies, kuri veda tiesiai į projektuojamo pastato centrinę erdvę.

Pietinėje ir vakarinėje sklypo dalyje ties sklypo ribomis suprojektuotas 87 vietų antžeminis parkingas, kuris nedominuoja sklype ir yra šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo. Be centrinio įėjimo, į pastatą galima patekti per pietinę (šalutinis patekimas į areną žaidėjams, komandos nariams ir darbuotojams) ir vakarinę (įėjimas į sporto salę) sklypo puses. Evakuaciniai išėjimai orientuoti į pietinę, vakarinę ir šiaurinę sklypo puses. Visame sklype stengtasi stipriai neapželdinti ploto medžiais, kadangi jie paslėptų arenos architektūrinę koncepciją, medžiai orientuoti ties pėsčiųjų takais, kuriant alėjos įvaizdį. Pastatas talpina nemažą kiekį žmonių, aplink jį gan gausus pėsčiųjų takų tinklas, skirtas tiek patekimui į pastatą, tiek laisvalaikio pasivaikščiojimams. Tarp jų visi plotai apželdinti veja, o pietinėje pusėje suprojektuoti du negilūs baseinai, kurie pabrėžia pastato glaudų ryši su vandeniu ir suteikia įvairovės, taip pat vandens telkiniai ar paprasti maži baseinai traukia žmones pailsėti šalia jų ir leisti laisvalaikį (sudaroma galimybė piknikams ir kitoms visiems žmonėms tinkamoms veikloms). (Pridedamas priedas Nr.2.4. Sklypo sutvarkymo planas.)

40

2.5 Funkcinių ryšių modelis, erdvių struktūra Pastatas skirstomas į tris pagrindines zonas ir vieną mišrią. Pagrindines dalis sudaro lankytojų zona, žaidėjų ir komandos narių zona ir pastato techninio aptarnavimo zona, o mišrioji pritaikyta tiek aplinkiniams, tiek žaidėjams. Pagrindinis įėjimas rytinėje pastato dalyje skirtas lankytojams, iš jo galima patekti į pačiūžų nuomos punktą, bilietų kasas, kavinukę ar į antrą aukštą, kuriame suprojektuotos tribūnos bei kitos patalpos, skirtos rungtynių metu esantiems žiūrovams. Pro pietinį įėjimą žaidėjams ir darbuotojams galima patekti į komandų drabužines, inventorines, džiovyklas bei sporto salę. Šiuo zonavimu stengtasi atskirti žiūrovų ir personalo ar žaidėjų srautus, ypač rungtynių metu, kuomet žaidėjai būtų blaškomi žiūrovų. Iš vakarinės pusės įėjimo galima patekti į sporto salę ir drabužines, kurios gali būti panaudotos kaip atsarginės komandos rūbinės tuo atveju, jei iškart po rungtynių būtų suorganizuotos kitos arba tiesiog vyktų treniruotė. Ne rungtynių metu, kuomet sporto salė nėra reikalinga žaidėjams apšilti, ja galima naudotis miesto gyventojams, nepaliekant neišnaudotos erdvės, tačiau miesto gyventojams vienintelis patekimas į sporto salę būtų tik pro vakarinį įėjimą. Šiaurinėje pastato dalyje galima patekti į techninio aptarnavimo patalpas arba į evakuacinę laiptinę. Dar dvi evakuacinės laiptinės taip pat išdėstytos pietinėje pastato dalyje.

Iliustracija Nr. 30. Funkcinių ryšių modelio schema.

41

2.6 Medžiaginis sprendimas Projektuojama arena savo medžiagiškumu neišsiskiria nuo kitų tokios pat tipologijos pastatų. Joje dominuoja cementas, plieno konstrukcijos ir stiklinės vitrinos. Tačiau pagrindinė šio pastato fasado medžiaga – falsuoto aliuminio profiliuotis. Pastatas apgaubtas antruoju fasadu, sudarytu iš aliuminio profiliuočių, kuriuos laiko prie sienų ir kolonų tvirtinamosios konstrukcijos. Ši medžiaga tvari ir puikiai perteikia dinamines linijas. Daugybė skirtingų linkių profilių suformuoja bendrą masyvą, kuris iš tolo atrodo vientisas, o arčiau priėjus tarpas tarp profiliuočių pakankamai didelis, jog būtų galima matyti pro stiklines vitrinas. Visas antrasis fasadas baltos spalvos. Ši spalva pasirinkta norint dar labiau išskirti pastatą, be to, balta spalva simbolizuoja laisvę bei teigiamas emocijas, tad ši spalva it kontrastas prieš tai šioje vietoje buvusioms kareivinėms, kuriose buvo laikomi belaisviai vokiečių kareivių vykdomas genocidas.

2.7 Interjerų charakteristika Interjere naudojama medžiaga taip pat nesiskiria nuo kitų sporto arenų medžiagiškumo.

Jame dominuoja cementas, stiklinės vitrinos, metalas. Tai dėl to, jog šis pastatas talpina daug žmonių, o šios medžiagos ilgaamžės. Taip pat sporto arenos reikalauja daug tuščios erdvės, o visą interjero išraišką sukuria metalinės ir betoninės konstrukcijos. Projektuojamo pastato interjero akcentas yra dinaminių formų bei skirtingo aukščio stogas, kurio strypinės erdvinės konstrukcijos sukuria didelės erdvės įspūdį. Šios medžiagos nekontrastuoja su išore. Vestibiulyje esančios kavinės erdvėje naudota šiek tiek medžio, siekiant sukurti jaukią aplinką poilsiui ne rungtynių metu.

42

2.8 Esminių statinio reikalavimų tenkinimas MECHANINIS PATVARUMAS IR PASTOVUMAS Visi statinio konstruktyvai projektuojami taip, kad atitiktų visus reikalavimus, būtų eksploatuojami bent 100 metų. Laikančiosios konstrukcijos parinktos, kad atlaikytų nuolatinius krūvius (gravitacija, grunto, sniego, vėjo, temperatūros ir statybos metu atsirandančius apkrovimus).

GAISRINĖ SAUGA Pastatas suprojektuotas taip, jog jo konstrukcijos atitiktų visus priešgaisrinius reikalavimus ir išlaikytų apkrovą atitinkamą laiko tarpą. Taip pat visos medžiagos, panaudotos projekte, atitinka gaisrinius reikalavimus. Pastate įrengti dūmų detektoriai, gaisrinė signalizacija, gaisrinis liftas, gaisro mygtukai ir sprinklerinė sistema, skirta numalšinti arba sumažinti ugnies plitimą. Taip pat laikantis visų reikalavimų suprojektuotos 3 atskiros, dūmų nepraleidžiančios evakuacinės laiptinės su padidinta degumo izoliacija. ŽMONIŲ SU NEGALIA POREIKIŲ TENKINIMAS Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į neįgaliųjų žmonių poreikius, visi koridoriai ne siauresni nei 1,5 metro, visi viešieji, drabužinių ir VIP ložių tualetai įrengti specialiai žmonėms su negalia pritaikyta įranga, taip pat ir dušai. Durų plotas ne mažesnis nei nurodyta reikalavimuose. Kiekvienoje evakuacinėje patalpoje yra pakankamai vietos sustoti neįgaliojo vėžimėliui taip, jog jis nekliudytų žmonių srautui.

Tribūnose ir automobilių stovėjimo aikštelėse suprojektuotos vietos žmonėms su negalia.

HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOSAUGA Pastate palaikomas reikiamas mikroklimatas, temperatūra ir atitinkama drėgmė palaikoma tiek ledo aikštės zonoje, tiek kitose patalpose. Pastate suprojektuota atitinkama oro vėdinimo sistema, paskirstanti reikiamą oro padavimą ir ištraukimą. Pastato konstrukcijos izoliuotos nuo papildomo drėgmės patekimo iš lauko pusės atitinkamu izoliacijos sluoksniu. Taip pat numatyta, jog atitinkamai nuo ledo arenos renginio, treniruočių ar laisvalaikio čiuožimo būtų reguliuojama temperatūra ir oro drėgmė ledo aikštelėje. Siekiant kuo labiau panaudoti antrinius išteklius, numatyta įrengti lietaus surinkimo ir filtravimo įrangą, kuri lietaus vandenį nukreips į tualetus, ir modernią inžinerinę sistemą, nukreipiančią išgautą šilumą (šaldant ledo aikštę) į netoli esantį baseiną (ledo arenoje išskirta šiluma bus panaudota šildant vandenį).

43

NAUDOJIMO SAUGA Projektuojant pastatą buvo laikomasi visų saugos reikalavimų. Konstrukcijos atitinka visus reikalavimus, suprojektuoti saugaus nuolydžio laiptai, grindys padengtos neslidžia danga. Taip pat visi atitvarai ir tvoros projektuotos ne žemesnės nei 1,2 metro aukščio. Visi elektros instaliacijos laidai ir kiti komponentai yra izoliuoti, kad jų nepaveiktų aplinkos poveikiai ir jie nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.

2.9 Pagrindiniai sklypo rodikliai

1. Pastato aukštis – 17 metrų.

2. Sklypo plotas – 11783,17 kv.m.

3. Pastato plotas – 6058,5 kv.m.

4. Žemės sklypo užstatymo tankis – 40 %.

5. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 0,55.

44

3. KONSTRUKCINĖ DALIS 3.1 Bendrieji duomenys Projektuojant pastatą buvo siekiama pasirinkti estetišką ir racionalų konstrukcijų sprendimą, kuris leistų kuo naudingiau išnaudoti pastato erdves. Projekto metu buvo nuspręsta pasirinkti mišrią konstrukcijos rūšį. Tai kolonijinė bei atraminių sienų konstrukcija. Kolonos pastato išorėje, kurias kartu su pastatu apgaubia antrasis fasadas, turintis individualią konstrukciją, laiko stogo erdvinę strypinę konstrukciją. O laikančiųjų sienų konstrukcija individualiai perima visą apkrovą iš kitų pastato konstrukcinių ir papildomų apkrovų elementų. Antrojo fasado konstrukcijos tvirtinamos prie sienų ir kolonų, o tribūnų sijos viena puse atremtos į sustiprintą atraminę sieną, o kita į koloną, taip išvengiant papildomų kolonų koridoriaus erdvėje. Šis sudėtingas konstruktyvas padeda išvengti didelio nenaudojamo ploto ir leidžia maksimaliai išnaudoti pastato erdves. (Pridedamas priedas Nr.3.1. Konstrukcinis pjūvis.)

3.2 Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai 3.2.1 Pamatai Projektuojamoje ledo arenoje įrengiami poliniai monolitinio gelžbetonio pamatai. (Po kolonomis ir išorinėmis, laikančiosiomis sienomis.) Polių ilgis ir skersmuo nustatomas pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenimis ir taikomo polio rūšimi bei jo specifikacija. Poliai liejami iš B 25 klasės betono ir AIII ir AI klasės armatūros plieno, monolitiniai rostverkai projektuojami iš B25 klasės betono.

3.2.2 Kolonos ir sijos Monolitinės gelžbetoninės kolonos 1500 mm skerspjūvio betonuojamos iš C40/50 betono klasės. Naudojamos T ir I profilio sijos, kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Sijos armuojamos iš anksto įtempta armatūra. Visas stogo konstruktyvas, dengiantis visą pastatą, remiasi į kolonas. Kadangi kolonos projektuojamos išorėje, jos papildomai apšiltinamos 200 mm šilumos izoliaciniu sluoksniu siekiant panaikinti šalčio tiltus.

45

3.2.3 Sienos Pastato vidinės patalpos projektuotos iš 300 mm storio laikančiųjų sienų ir 200 mm storio pertvarinių sienų. Sienos, kurios perima dalinę tribūnų apkrovą, yra 600 mm storio, išorinės – 600 mm storio. Sienos šiltinamos siekiant išgauti A+ energetinio naudingumo klasę.

Išorinės pastato sienos susideda iš: •

vidaus apdailos sluoksnio;

•

gelžbetoninių sienų plokštės (300 mm);

•

klijų sluoksnio (5mm);

•

šilumą izoliuojančio sluoksnio (300mm);

•

išorinio sluoksnio (dekoratyvinis betono tinkas).

(Žr. priedas Nr.3.1. Konstrukcinis pjūvis.)

3.2.4 Pertvaros Vidinės nelaikančios pertvaros projektuojamos iš 130 mm mūrinių blokelių su iš šonų izoliuotos akmens vatos sluoksniu siekiant kuo labiau izoliuoti triukšmą.

3.2.5 Perdanga ir denginys Tarp pirmo ir antro aukšto numatomos 500 mm storio perdangos, kurias sudaro: 320 mm įtemptojo gelžbetonio plokštės iš C 50/60 klasės normaliojo betono ir armuojamos iš anksto įtemptais septynių sijų plieniniais lynais, išdėstant juos tempimo zonoje. Perdangos plokštė apšiltinama 50 mm akmens vata, kuri taip pat tarnauja kaip garso izoliacija.

Pirmojo aukšto grindys – 500 mm storio, kurias sudaro grindų danga 10 mm, klijų sluoksnis, armuotas išlyginamasis sluoksnis 50 mm, skiriamasis sluoksnis, šilumą izoliuojantis sluoksnis 250 mm, drenuojantis sluoksnis 100 mm, gruntas. Tokiu būdu grindys apsaugomos nuo drėgmės bei šalčio patekimo iš aplinkos į pastatą. (Žr. priedas Nr.3.1. Konstrukcinis pjūvis.)

46

3.2.6 Laiptai Pastate įrengiami dviejų tipų laiptai: reprezentatyviniai ir evakuaciniai. Abiejų tipų laiptai monolitiniai gelžbetoniniai, padengti neslidžia danga ir atitinkantys visus saugos ir priešgaisrinius reikalavimus. Laiptai suprojektuoti evakuacinėse laiptinėse statesni (200x300 mm), maršo plotis 2000 mm, tarpinė salelė 2000 mm, taip pat joje palikta erdvė nepriklausomai nuo kitų žmonių srauto sustoti tiek neįgaliajam. Taip pat atvertos durys evakuacijos kryptimi netrukdo žmonių srautui ir neblokuoja kelio. Reprezentaciniai laiptai kiek nuožulnesni (150x300), jų maršo plotis 3500 mm.

3.2.7 Stogas Projektuojamo pastato stogas gan sudėtingos strypinės erdvinės konstrukcijos. Būtent ši konstrukcija leidžia išgauti reikiamas dinamines formas ir perdengti visą arenos plotą be papildomų atraminių taškų. Jos remiasi į išorines kolonas, kurios surištos plieniniais lynais taip apsaugant nuo stogo konstrukcijos stūmimo į išorę apkrovos. Papildomai stogas apšiltinamas iš lauko pusės. Visas konstruktyvo aukštis su apšiltinamuoju sluoksniu – 3 metrai. Stogo konstrukcijos ir kolonos mazgas apšiltinamas papildomu šilumą izoliuojančiu sluoksniu, taip panaikinant visus šalčio tiltus. Stogo konstrukcinių sijų diametras: 300 mm išoriniai ir 100 mm vidiniai strypai. Stogo danga – ruloninė, kurioje kas 50 kv.m įrengti garo kaminėliai, neleidžiantis tarp apšiltinamaisiais sluoksniais kauptis kondensatui. Apšiltinamąjį sluoksnį sudaro: •

hidroizoliacinė stogo danga;

•

dviejų sluoksnių šilumą izoliuojantys paketai (250 mm);

•

orą ir garsus izoliuojantis sluoksnis;

•

šilumą izoliuojantis sluoksnis (50 mm);

•

profiliuotos skardos paklotas.

(Žr. priedas Nr.3.2.7. Stogo planas) (Pridedamas priedas Nr.3.2.7. Stogo planas)

3.2.8 Vitrinos Projektuojamos aliuminio profiliuočio konstrukcijos vitrininiai langai, kurių profilis 80x200 mm su 5 kamerų stiklo paketu, kuris pakankamai nepralaidus šalčiui.

47

3.2.9 Durys Tiek pagrindinio, tiek šalutinių įėjimų durys automatinės, stiklinės, atitinkančios visus reikalavimus. Evakuacinių laiptinių durys ugniai atsparios, metalinės, kurios atitinka visus priešgaisrinės saugos reikalavimus.

4. INŽINERINIŲ SISTEMŲ DALIS 4.1 Bendroji dalis Projektuojamoje ledo arenoje projektuojamos energiją tausojančios inžinerinės sistemos, kurios užtikrintų kokybišką žmonių veiklą jose, sukurtų tinkamą mikroklimatą ir atitiktų visus higienos ir mikroklimato reikalavimus. Pastate numatomos šildymo, vėdinimo, vandens ir elektros energiją aprūpinančios įrangos ir jų patalpos. Taip pat stengiamasi numatyti energijos perteklių ir jį nukreipti kitų prietaisų aprūpinimui, tokiu būdu kuo daugiau išnaudojant visą perteklių, gautą iš tam tikro inžinerinio agregato ar prietaiso. Labai svarbu, kad visos inžinerinės sistemos būtų suprojektuotos optimaliai, jog galėtų užtikrinti komfortą, panaikinti nemalonius kvapus ir užtikrinti reikiamą drėgmę.

4.1.1 Reikalavimai patalpų mikroklimatui Visuomeninių patalpų ir sporto statinių mikroklimato parametrų ribinės vertės ir higienos normos pateikiamos 1 lentelėje.

48

4.2 Inžineriniai tinklai 4.2.1 Vandentiekis Šiaurinėje projektuojamo pastato dalyje suprojektuotas šilumos punktas prie pat pastato išorinės sienos (į šią patalpą atvestas ir prijungtas prie miesto magistralinių tinklų). Pastate jungiami 2 vandentakio įvadai. Šilumos punkte esantis šilumokaitis šildo vandenį ir dėl cirkuliacinių siurblių jis nukreipiamas į reikiamus mazgus po visą pastatą bei užtikrina karšto vandens cirkuliaciją. Karštas vanduo sistemoje keliauja įvairaus diametro metaliniais ir plastikiniais vamzdžiais, kurių diametras priklauso nuo vandens slėgio. Taip pat visas vamzdynas izoliuojamas šilumą izoliuojančiu medžiagos sluoksniu, taip sumažinant šilumos nuostolius.

4.2.2 Nuotekos Po visą pastatą išvedžiotos nuotekų surinkimo sistemos ir vamzdynai, kurių diametras priklauso nuo tualetų, kriauklių bei kitų mazgų kiekio. Visos surinktos nuotekos nukreipiamos į miesto tinklų kanalizaciją. Visos nuotekų surinkimo sistemos projektuojamos laikantis higienos normų.

4.2.3 Lietaus nuvedimo sistema Visas lietaus vanduo surenkamas ant stogo įrengtais vakuuminėmis lietaus vandens surinkimo įlajomis, kuriomis kritulių vanduo patenka į vamzdžius, kurie nukreipia vandenį į vandens rezervuarą (vakuuminė sistema leidžia vamzdžius įrengti horizontaliai iki reikiamo taško, tad įlaja esanti stogo viduryje tvirtinama prie stogo konstrukcijų ir vanduo ja nukreipiamas iki artimiausios sienos, kurioje stačiai įrengtas vamzdis nuvedamas į rezervuarą). Visu stogo perimetru įrengti lietaus surinkimo grioveliai, kurie neleidžia vandens pertekliui lietis pastato fasadu, o vakuuminės įlajos užtikrina itin greitą vandens susiurbimą. Jame vanduo perfiltruojamas, iš jo pašalinamos bakterijos ir kvapas ir nukreipiamas į tualetus, taip taupomas švarus vanduo. Esant lietaus vandens pertekliui ir pripildžius rezervuarą, vožtuvais perteklinis vanduo nukreipiamas į miesto lietaus vandens nuotekų sistemą.

4.2.4 Šildymas Projektuojamą pastatą numatyta prijungti prie centralizuotos miesto šildymo sistemos. Šilumos trasa nuvedama į šilumos punkto patalpas, kurios suprojektuotos prie išorinės sienos. Pastate planuojama šildyti visas patalpas, tačiau ledo aikštės temperatūra bus palaikoma šiek tiek žemesnė nei kitų patalpų oro temperatūra. Šalia vandens šilumokaičio numatomas dar vienas – šildymui. Planuojamas grindinis šildymas, išvedžiojant šildymo vamzdelius po visas pastato patalpas. Iš šilumos punkto karštas vanduo bus perduodamas į kolektorius, kurie paskirsto vandenį po jiems lokalias patalpas. Lauko šiluminė trasa apšiltinta šilumą izoliuojančia medžiaga, siekiant pamažinti šilumos nuostolius.

49

4.2.5 Vėdinimas Projektuojamame pastate pasirinkta mechaninė oro vėdinimo sistema. Antrame aukšte suprojektuota ventiliavimo agregatų patalpa atsakinga už oro ištraukimą ir šviežio oro padavimą. Taupant energinius išteklius dalis šilumos, išskirtos iš ledo arenos, šaldymo agregatų perduodama į ventiliacinius agregatus, kurie sušildo šaltuoju sezono laiku įtrauktą šviežią orą, taip taupant elektros sąnaudas. Projekte numatytas oro ištraukimas tiek iš vestibiulio, tiek iš aikštės, o bene svarbiausia – iš rūbinių, kadangi neužtikrinus geros oro ventiliacijos, rūbinėse sukeliama grėsmė ja besinaudojantiems žaidėjams ir kitiems arenos lankytojams. Taip pat arenos zonoje įrengiami kondensatoriai, kurie palaiko oro drėgmę taip panaikindami visas galimybes susidaryti rūkui.

4.2.6 Elektra Elektros skydinė suprojektuota šiaurinėje pastato dalyje šalia kitų techninių, pastatą aptarnaujančių patalpų. Šioje patalpoje įrengiami elektros skaitikliai, išmanių technologijų serveriai ir kiti tinklai, reikalingi arenos eksploatacijai. Iš elektros skydinės elektra kabeliais paskirstoma į kolektorines, kurios išvedžioja elektrą iki prietaisų. Dėl serverinių išskiriamos šilumos elektros skydinėje numatoma gera ventiliacija siekiant apsaugoti tiek pačius prietaisus, tiek izoliuoti gaisro kilimo grėsmę.

50

4.2.7 Ledo aikštės šaldymo įranga Vienas svarbiausių inžinerinių įrenginių, būdingas tik šios tipologijos pastatams, – ledo aikštės šaldymo agregatai. Jiems specialiai suprojektuotos patalpos šiaurės vakarinėje pastato dalyje prie išorinės sienos. Taip pat specialiai paruošta ir ledo aikštės danga, kurią sudaro: •

ledo sluoksnis 50 mm;

•

cemento paklotas 120 mm;

•

izoliacinis sluoksnis 100 mm;

•

žvyro užpildas 500 mm;

•

pamatas 500 mm.

Cemento sluoksnyje išvesti visos aikštės plote šaldymo vamzdeliai, kurie užpildyti šalčiui atspariu skysčiu (dažniausiai antifryzu), tarpas tarp jų – 100 mm, 30 mm gylyje nuo ledo. Šie vamzdeliai prijungti prie šaldymo agregatų, kurie palaiko cirkuliaciją juose ir taip cemento sluoksnį paverčia pakankamai šaltu paviršiumi, kuris gali užšaldyti vandenį virš jo. Siekiant izoliuoti šalčio pralaidą į žemę po cemento paklotu paklojamas storas izoliacinis sluoksnis. Taip pat po juo esantis žvyro sluoksnis ir jame kas 500 mm išvedžioti šildymo vamzdeliai apsaugo žemę ir pamatą nuo įšalo ir kondensato kaupimosi pamato sluoksnyje.

4.2.8 Antrinis energijos panaudojimas Projektuojamame pastate planuojama panaudoti išmaniąją ir ekologišką antrinės energijos panaudojimo sistemą. Šaldant ledo aikštę ir jos ledą šaldymo agregatai išskiria daug perteklinės šilumos, kuri įprastai tėra išvedama į aplinką, tačiau ši sistema padeda šilumą paskirstyti ir panaudoti kitiems tikslams, taip taupant elektros energiją. Pagrindinis išskirtos šilumos kiekis bus nukreiptas į šalimais suprojektuotą viešąjį baseiną, tačiau prieš energiją išsiunčiant į kitą pastatą dalis šilumos pervedama į oro šildymo prietaisus, ledo atšildymą, vandens šildymą. Visi šaldymo agregatai vamzdžiais prijungiami ir nuvedami iki šilumos punkto ir ventiliacijos patalpų, taip perteklinė energija panaudojama kitiems tikslams elektros sąskaita.

51

5. Baigiamojo darbo išvados Atlikus išsamią aplinkos analizę, išnagrinėjus panašios tipologijos pastatus ir jų konstrukcinius bei inžinerinius sprendinius, buvo nuspręsta, jog naujai projektuojama ledo arena Tauragėje atliks ne tik sporto statinio funkciją, bet bus stipri dominantė vietos kultūrinio centro atžvilgiu.

Projekto metu buvo koncentruojamasi į miestiečių socialinės aplinkos gerinimą turistų bei kitų miesto gyventojų pritraukimu bei patrauklios aplinkos ir nuotaikos kūrimu.

Projekto urbanistinė idėja – išnaudoti gamtinę, neužstatytą ašį, kurios centre arenos aplinka sujungtų bendruomenės centrą ir baseiną, taip susikurtų naujas kultūrinis Tauragės centras, traukiantis įvairaus amžiaus gyventojus. Taip pat architektūrinės idėjos užduotis – sukurti kontrastuojantį su aplinka pastatą naujai vystomame rajone, kad jis būtų pagrindinė rajono dominantė.

Numatoma, jog suprojektuota ledo arena savo architektūrine išraiška ir patrauklia aplinkos erdve sukurs socialinę bendruomenę, kuri atstovaus ne tik ledo sporto šakoms, bet vienys visą bendriją ir gerins viso Tauragės miesto gerovę.

5.1 Pagrindinių rėmėjų produktų ir kitų paslaugų pritaikymas projektui COWI – Pastato projektavimo, statybos ir eksplotavimo konsultacijos, paslaugos.

ETERNIT BALTIC/ EQUITONE – Gelžbetoninių sienų apdailai naudojama Equitone [materia] matinės paviršiaus plokštės, daugiausia šalia evakuacinių laiptinių ir vakarinėje fasado pusėje.

HUAWEI – aplinkos apsaugos/ patekimo į ją sistema WICONA - WICTEC 50EL 50mm stiklo fasadas, vitrinos.

TECHNONICOL – Vienasluoksnė ritininė stogo danga STS – Išorinis pastato apšvietimas tamsiuoju paros metu TERMOBLOKELIAI – Termoblokeliai 320B vidinių sienų konstrukcijai, termo angokraštis 320b vidaus durų angų formavimui.

JUNG – Šviesos diodų rodyklės, lankytojų srautų kontroliavimui, A serijos šviesos jungikliai, rūbinėse, VIP ložėse ir kitose patalpose.

BALTIC MASTER – šaldymo agregatų ir ledo arenos įrengimas.

ECOLIGHT – ledo arenos apšvietimas, jo pritaikymas įvairiems sporto renginiams ir treniruotėms.

SAMSUNG – Samsung 360 casette klimato kontrolė rūbinėse, VIP ložėse ir kitose patalpose.

UTU – Elektros skydinės skydai, skirstomieji skydai, skydeliai.

ABB – priešgaisrinės sistemos, evakuacinio apšvietimo projektavimas, įrengimas.

STIHL – aplinkos priežiūros ir eksplotavimo produktai.

IMI – Vandentėkio sistemų produktai YIT – projektavimo konsultavimas, aplinkos asfaltavimas.

52

6. Literatūros ir šaltinių sąrašas -

L.Ziberkas, G.Blažiūnas, N.Bučiūtė, G.Čaikauskas. Pastatų tipologija. Technika, 2007

-

Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija

-

Tauragės miesto bendrasis planas

-

IIHF ICE RINK GUIDE https://www.iihf.com/IIHFMvc/media/Downloads/Projects/Ice%20Rink%20Guide/IIHF_Ice_Rink_G uide_web_pdf.pdf

-

Strava heatmap https://www.strava.com/heatmap#7.00/-120.90000/38.36000/hot/all

-

“Lentpark” ledo arenos ir baseino multifunkcinis kompleksas https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten

-

“Ice rink of Liege” ledo arena https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand

-

“City of Jacka hockey arena” ledo arena https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos

-

“Umea ice hockey rink” ledo arena https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/

-

Www.Geoportal.lt

-

„Paroc“ šiltinimo sprendimai https://www.paroc.com/spps/structure-selector/paroc/Index_lt.html

STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI: Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisto sauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“

53

7. Iliustracijų sąrašas Iliustracija Nr. 1 Pagrindinis įėjimas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten) Iliustracija Nr. 2 Sklypo sutvarkymo planas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 3 Pirmo a. Planas ir pjūvis (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 4 Metaliniės surenkamos konstrukcijos fasado medžiagiškumas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten) Iliustracija Nr. 5 Ekologinės sistemos principas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 6 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-lescaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 7 Įvažiavimas į požeminį parkingą (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rinkof-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 8 Pirmo aukšto planas ir šoninis fasadas (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 9 Interjeras ir medžiagų bei konstrukcijų schema (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 10 Šoninis pjūvis. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escautarchitectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 11 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockeyarena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 12 Pastato urbanistinis kontekstas tarp miesto ir kalnų. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 13 Pjūvis ir membranos tipo kupolo konstrukcija ir primityvi funckinė struktūra. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 14 14 Konstrukcijų ir interjero medžiagiškumas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 15 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 16 Rekreacinė pastato aplinkos funkcija. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 17 Urbanistinis struktūrinis reikšmingumas ir meninė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 18 Objekto funkcinė erdvinė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/)

54

Iliustracija Nr. 19 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 20 projektuojamo sklypo padėtis (šaltiniai: geoportal.lt, www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/zemelapis.html ) Iliustracija Nr. 21 Tauragės kareiviniės (“Tauragė” Facebook socialinių tinklų puslapis) Iliustracija Nr. 22 Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes Tauragės mieste 2015 (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 23 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių Tauragėje skaičius (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 24 Nedarbingumo lygis Tauragės apskrityje (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 25 “Strava” srautų žemėlapis, nagrinėjamo sklypo lokacija – baltas taškas, kuo intensyvesnis srautas, tuo ryškesnė spalva (Šaltinis: https://www.strava.com/heatmap#7.00/120.90000/38.36000/hot/all) Iliustracija Nr. 26 Ledo aikščių lokacija visoje Lietuvoje (http://sportmap.lt/lietuvos-sporto-bazes/ledoarenos) Iliustracija Nr. 27 Ledo arenos parametrai pagal Šiaurės amerikos ir Pasaulio lygio nuostatas Iliustracija Nr. 28 Urbanistinio sprendimo koncepsijos idėjinė schema Iliustracija Nr. 29 .Architektūrinio sprendimo meninės koncepsijos idėjinė schema Iliustracija Nr. 30 Funkcinių ryšių modelio schema

55

8.PRIEDAI

Priedas Nr.1.3.1

Vietos analizė M 1:25 000

Priedas Nr. 1.3.5

Gamtinė analizė M 1:5 000

Priedas Nr.1.3.7

Kompoziciniai ryšiai M 1:5 000

Priedas

Susisiekimo struktūra M 1:10 000

Nr.1.3.8.1 Priedas

Inžinerinė sklypo analizė M 1: 2 500

Nr.1.3.8.2 Priedas Nr. 1.3.6

Urbanistinis kontekstas M 1: 5 000

Priedas Nr. 1.3.9

Funkcinė struktūra M 1:5 000

Priedas Nr. 2.4

Sklypo sutvarkymo planas M 1:1000

Priedas Nr. 3.1

Konstrukcinis pjūvis M 1:300

Priedas Nr. 3.2.7

Stogo planas M 1:300

56

倀刀䤀 䔀䐀䄀匀 一刀⸀ ㄀⸀ ㌀⸀ 㜀 䬀漀洀瀀漀稀 椀 挀 椀 渀椀 愀 椀

爀 礀愁 椀 愀 椀

4