KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS APLINKOS IR STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA
KOMANDOS STUDENTŲ NARIAI: D. JANUŠAS, A. EINIKIS, A. KERŠIS, A. JURGELEVIČIUS
KOMANDOS VADOVAI: J. DRIZGAITĖ, V. OVALTAITĖ, V. VAIČEKAUSKIENĖ
KLAIPĖDA, 2018
2
Contents 1.
aiškinamasis raštas....................................................................................................................... 3 1.1. Projekto tikslas, uždaviniai, darbo sudėtis ............................................................................ 3 1.2. Darbo metodika, literatūros, esamos būklės analizė, analogų studija................................... 3 1.2.1.
Darbo metodika ............................................................................................................. 3
1.2.2.
Literatūros analizė ......................................................................................................... 4
1.2.3.
Esamos būklės analizė ................................................................................................... 7
1.3.3. Analogų studija .................................................................................................................. 8 2.
Sporto komplekso funkcinė ir erdvinė idėja .............................................................................. 15 2.1. Projektinių sprendinių aprašymas ir pagrindimas ............................................................... 15
3.
Pastato inžinerinės sistemos energija ........................................................................................ 18
4.
Darnaus ir tvaraus pastato koncepcijos aprašymas.................................................................... 20
5.
Pasiūlymo techniniai ir ekonominiai rodikliai .......................................................................... 21
6.
Teisinė bazė ............................................................................................................................... 22
7.
Ūkinės veiklos pasekmių vertinimas aplinkosauginiu aspektu ................................................. 24
8.
Rėmėjų siūlomų produktų aprašymas ....................................................................................... 25
3
1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1.1.
Projekto tikslas, uždaviniai, darbo sudėtis
„Išmanusis miestas“ tai konkursų ciklas, suteikiantis galimybę jauniesiems, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantiems architektūros, statybos, inžinerijos ir kitų programų studentams pateikti idėjas ir projektus Lietuvos savivaldybėms. Mūsų komanda pasirinko parengti Tauragės miesto sporto arenos projektą. Sporto arena planuojama Žalgirių mikrorajone – tankiausiai apgyvendintoje teritorijoje Tauragės mieste. Rengdami projektą vadovavomės Tauragės rajono savivaldybės suformuluota užduotimi. Projekto tikslas – parengti Tauragės sporto arenos projektą, atitinkantį darnaus ir tvaraus pastato koncepciją. Šiam tikslui pasiekti nusimatėme sekančius uždavinius: atlikti esamos būklės, analogų Lietuvoje ir Pasaulyje analizę; išanalizuoti, parinkti bei pritaikyti medžiagas, gaminius ir konstrukcinius sprendimus, atitinančius darnaus ir tvaraus pastato koncepciją; atlikti pastato atitvarų energetinius skaičiavimus; parinkti inžinerinių sistemų sprendinius; atlikti pastato statybos kainos skaičiuojamąją dalį; parengti grafinę dalį. Darbą sudaro tekstinė ir grafinė dalys.
1.2.
Darbo metodika, literatūros, esamos būklės analizė, analogų studija 1.2.1. Darbo metodika
Darbas buvo engiamas keliais etapais. Pirmasis etapas apėmė mokslinės, techninės literatūros analizę. Buvo analizuojama teisinė bazė reglamentuojanti visuomeninių, sporto statinių projektavimą. Apžvelgiami įdomiausi sporto statinių sprendimai tiek Lietuvoje, tiek visame Pasaulyje. Analizuojamos darnaus ir tvaraus pastato koncepcijos. Antrame etape buvo aplankytos siūlomos teritorijos Tauragės mieste. Įvertintos galimybės projektuoti sporto areną rytinėje Tauragės miesto dalyje, prie Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto g. sankirtos bei Vytauto gatvėse. Trečiasis etapas buvo projektinių pasiūlymų rengimas. Komanda pasidalino į dvi grupes bei parengė projektinius pasiūlymus, iš kurių buvo atrinktas vienas.
4 Pasirinkę projektinį pasiūlymą pradėjome rengti Tauragės miesto sporto arenos projektą. Projekto rengimo etape numatyti pastato sklypo sutvarkymo, konstrukciniai, inžineriniai sprendiniai, apskaičiuota pastato statybos kaina, atlikti statinio energetiniai skaičiavimai. 1.2.2. Literatūros analizė Pirmiausia rengdami sporto arenos projektą pradėjome nuo teisinės bazės, reglamentuojančios sporto statinių bei energiškai efektyvių pastatų projektavimą. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys statybą, yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šiais įstatymais buvo remtasi viso darbo metu. Sporto arena pagal naudojimo paskirtį priskirtina negyvenamųjų statinių grupei1 sporto paskirties pastatų pogrupiui. Sporto paskirties pastatai - pastatai skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai. Projektuojamas pastatas priskiriamas ypatingų statinių kategorijai pagal keletą požymių: 1. visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; 2. laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; 3. pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2. Statinio statybos rūšis – nauja statyba2. Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Pastatas buvo projektuojamas, siekiant pasiekti A++ energinio naudingumo klasę3. Šiuo metu tai yra aukščiausia Lietuvoje galiojanti energinio naudingumo klasė, dar kitaip šie pastatai vadinami energijos beveik nenaudojantys pastatai. Šiems pastatams keliami sekantys reikalavimai: 1 lentelė A++ energinio naudingumo klasei keliami reikalavimai 1. Pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertės turi būti C1 0,25 ir C2 ≤ 0,70 2. Pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 88 punkto reikalavimus 3. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³
1
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, Aplinkos ministerija, 2017. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ , Aplinkos ministerija, 2013. 3 Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ , Aplinkos ministerija, 2016. 2
5 4. Pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus 5. Pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus 6. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus 7. Ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais (žr. 30 punktą) 8. Pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento 2 priedo 89 punkto reikalavimus, t. y. didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija
Teritorijoje parengtas „Tauragės, prie Bernotiškės, formavimo ir pertvarkymo projektas“. Sklypas kitos paskirties, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos4. Komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti5. Pagrindinis akcentas, priimant pastato architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius sprendinius buvo teikiamas energijos taupymui ir išsaugojimui, pasyvios energijos, atsinaujinančios energijos panaudojimui, „žaliųjų“ fasadų bei stogų įrengimui. Urbanizuotoje teritorijoje „žaliųjų“ fasadų ir stogų įrengimas gali tapti tinkamu būdu išvalyti miesto orą nuo taršos. „Žalieji“ fasadai nėra naujiena. Jie pradėti naudoti dar Babilono laikais. Tačiau pritaikant naujas technologijas, pastatui galima suteikti žaismingumo, inovatymo, modernumo įvaizdį. Tuo pačiu pradėti kurti „žaliąjį“ miestą, kadangi kai kurios technologijos galimos pritaikyti ir esamiems pastatams, neskiriant didžiulių lėšų. Vienas iš būdų yra „žaliojo“ fasado įrengimas ant modulinių skydų arba tinklų6. Šiame leidinyje aptariami „žaliųjų“ fasadų ir stogų įrengimo sprendiniai, technologijos, jų privalumai ir trūkumai. Šiltuoju sezonu „žalieji“ stogai gali padėti išvengti perkaitimo. Moksliškai nustatyta, kad „žaliosios“ atitvaros vėsina pastatų mikroklimatą karštojo sezono metu, sugerdamos šilumą7. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų A++ energinio naudingumo pastatams – reikalingas atitvarų šiluminės izoliacijos storio parinkimas. Minimalūs atitvarų izoliacijos storiai paskaičiuojami pagal 2 lentelėje pateiktas vertes8:
4 Tauragės, prie Bernotiškės, formavimo ir pertvarkymo projektas. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 5-1474, 2016-12-29. 5 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ Nr. 3D-37/D1-40, 2005-01-20. 6 Introduction to Green Walls. Technology, Benefits & Design, 2008 7 ARAbI, R., SHAHIdAn, M. F., Kamal, M. M., Jaafar, M. F. Z. B., & Rakhshandehroo, M. (2015). Mitigating Urban Heat Island Through Green Roofs. Current World Environment, 10 (Special Issue 1 (2015)), 918-927. 8 Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ , Aplinkos ministerija, 2016.
6 2 lentelė Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A++) (W/(m2K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui Atitvarų apibūdinimas Stogai Perdangos6)
Atitvarą žymintis poraidis r ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu
fg
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
cc
Viešosios paskirties pastatai 0,090
0,12 Sienos Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros Durys, vartai
w wda d
0,11 0,85 0,85
Projektuojant sporto areną, stengtasi išnaudoti „pasyviąją“ energiją, kuri nieko nekainuoja. Tinkamas pastato orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu leidžia sutaupyti išlaidas šildymui, optimaliai panaudoti saulės energiją9. Vienas iš lyderių šilumos izoliacijos gamybos, projektavimo srityje yra UAB „Paroc“. Šį įmonė yra viena iš pirmųjų izoliacinių medžiagų pramonės įmonių, siekia patenkinti vis naujus, besikeičiančius poreikius, kuriuos diktuoja šiuolaikinis, dinamiškas pasaulis ir nauji iššūkiai mūsų aplinkai. Tvarių ir ilgalaikių sprendimų pasirinkimas gali užtikrinti ugnies požiūriu saugią, energiškai efektyvią ir patogią gyvenamąją bei darbo aplinką ateityje10. Sporto statinių projektavimą apriboja ne tik bendrieji projektavimo dokumentai. Kiekvienai sporto šakai keliami skirtingi reikalavimai patalpų dydžiui, dangoms ir pan. Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Lietuvos sporto informacijos centru bei sporto šakų federacijomis, sąjungomis ir asociacijomis leidžia seriją leidinių, kuriuose pateikiami būtiniausi techniniai duomenys sporto pastatų patalpoms11,12. Projektuojant bet kuriuos statinius būtina užtikrinti esminius statinio reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų yra Higiena, sveikata ir aplinka. Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų,
9
Roberto Gonzalo, Rainer Vallentin. Passive House Design. 2014. Atitvarų šiltinimo sprendimai. Prieiga per internetą: http://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija 11 Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė, Valentina Keraminienė. Sporto statiniai (I dalis). 2012 12 Arûnas Aidukas ir kt. Sporto statiniai (II dalis). 2012 10
7 gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui 13. Projektuojant visuomeninius pastatus būtina juos pritaikyti žmonių su negalia reikmėms14. Projekte numatytos patalpos rengti varžybas bei treniruotes žmonėms, kurie turi įvairiausio laipsnio negalią. Tarp tokių šakų numatyta aklųjų riedulys, aklųjų stalo tenisas, bočia, neįgaliųjų tinklinis. Projekte numatyti sprendiniai tiek pastato, tiek sklypo plano sutvarkymo yra pritaikyti žmonių su negalia reikmėms. 1.2.3. Esamos būklės analizė Šiuo metu Tauragės mieste yra keletas sporto kompleksų. Vienas tokių sporto centrų yra Tauragės sporto centras, dar vadinamas Bastilijos sporto kompleksu. Sporto komplekse yra sporto salė su persirengimo kambariais ir dušais, treniruoklių salė, stalai žaisti stalo tenisą, 30 vietų konferencijų salė, kavinė-bufetas, poilsio parkas. Teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Bastilijos kompleksas kasmet priima visus norinčiuosius sportuoti. 1039 kvadratinių metrų ir 8,6 metrų aukščio sporto salė pritaikyta žaisti rankinį, krepšinį, badmintoną, tinklinį. Joje galima rengti įvairias dvikovinio sporto šakų varžybas. Kiekvienais metais komplekse organizuojamos įvairios sportinės stovyklos. Rytais galima bėgioti ir pailsėti poilsio parke. Vos už 100 m nuo komplekso yra maudytis tinkamas vandens telkinys, kieme įrengtos dvi lauko krepšinio aikštelės.
1 pav. Bastilijos sporto komplekso Tauragėje foto fiksacija
Šiuo metu pastatas dalinai renovuotas, tačiau didžioji dalis sienų neapšiltintos, todėl patiriami didžiuliai šilumos nuostoliai bei skiriama nemažai lėšų pastatų išlaikymui. Taip pat sporto salė ir jos priklausiniai nėra pritaikyti respublikinėms varžyboms organizuoti.
13
Lietuvos higienos normą HN 123:2013 Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai. 2013 Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. Aplinkos ministerija, 2001.
14
8 Dar vienas pastatas skirtas sportavimui yra Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla, kuri šiuo metu yra priskirta prie Tauragės sporto centro. Vaikų ir jaunių sporto mokykla yra vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo įstaiga. Mokykla organizuoja ir vykdo moksleivių popamokinį sportinį darbą.
2 pav. Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos Tauragėje foto fiksacija
Be aukščiau išvardintų sporto centrų veikia keletas privačių sporto klubų: Margas, Eola, Z. Bušininko įmonės sporto klubas ir kt. Daugumoje jų įrengtos treniruoklių salės bei salės grupiniams užsiėmimams. Tauragėje sporto veiklą vykdo futbolo mokyklos, bokso ir kikbokso sporto klubas, krepšinio klubai, žmonių su negalia sporto klubas „Kibirkštis“ ir kt. Daugelis klubų neturi tinkamų sąlygų treniruotėms arba respublikinių ar tarptautinių renginių organizavimui. Pastačius naują multifunkcinį sporto kompleksą būtų galima išplėsti sporto paslaugų vaikams ir suaugusiems spektrą. Sportininkai galėtų treniruotis moderniose, jų sporto šakai skirtose patalpose. Pastatas galėtų būti naudojamas ir kultūrinei bei pramoginei veiklai. 1.3.3. Analogų studija Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra pastatyti multifunkciniai sporto centrai. Didžiausias uždaras sporto centras yra Kauno Žalgirio arena, įsikūrusi Nemuno saloje. Pastatas šešių aukštų. Bendras arenos plotas – 39 684,2 m2, sporto arenos plotas užima 2 841,72 m². Sporto renginių metu arenoje talpinama nuo 12 300 iki 15 688 žiūrovų (krepšinis – iki 15 688). Koncertų metu gali būti sutalpinta nuo 2 574 iki 20 000 žiūrovų. Per metus vidutiniškai surengiama 110 renginių, sulaukiama apie 600 000 žiūrovų.
9
3 pav. Žalgirio arena, Kaune ŠALTINIS: https://zalgirioarena.lt/lt/
Arenos techninė įranga – labai sudėtinga. Arenos grindys sudarytos iš dviejų dalių. Jose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia apsaugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų. Аrenos grindų storis siekia 30 cm. Žalgirio arenoje sumontuota 12 tūkstančių aukštos kokybės (VIP) kėdžių. Arenoje diegiama langų valdymo sistema, leidžianti juos automatizuotai varstyti profiliuose integruotais elektros varikliais. Vakarinės ir pietinės Žalgirio arenos fasado stiklo plokštumos įrengtos su saulės spindulius kontroliuojančia funkcija, skirta apsaugoti vidaus patalpas nuo perkaitimo. 2011 m. birželio 9 d. Žalgirio arenoje pakabintas vienas didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis vaizdo kubas. Arenos pastatą ir gretimą teritoriją lauke apšviesti įrengti du iki 38 m aukščio galintys iškilti šviestuvai. Esant dideliam vėjui, numatyta, kad šviestuvų stovai automatiškai susitrauks15. Antra pagal dydį sporto arena yra Vilniaus Siemens sporto arena. Arena pastatyta Vilniaus pramogų parke, kuriame pastatytas uždaras vandens pramogų parkas, pastatytas prekybos ir pramogų centras OZAS, renginių aikštelė ir natūralus parkas.
4 pav. Žalgirio arena, Kaune ŠALTINIS: http://www.siemens-arena.com/en/about-arena/history-and-facts
15
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalgirio_Arena
10
Sporto renginių metu arenoje talpinama iki 10000 žiūrovų. Koncertų metu gali būti sutalpinta iki 12500 žiūrovų. „Siemens“ arenos techninės bei erdvės transformavimo galimybės leidžia ją greitai pritaikyti įvairaus pobūdžio renginiams: krepšinio ir kitoms sporto varžyboms, koncertams, teatro ir baleto spektakliams, šou, parodoms, konferencijoms, verslo seminarams ir kongresams. Arenos pastato grindys išlaiko apie 50 tonų svorį arba 2 000 kubinių litrų vandens. Todėl čia galima organizuoti plaukimo, burlenčių varžybas, o užšaldžius vandenį – 1 800 kv. metrų ledo arenoje gali vykti ledo ritulio rungtynės arba dailiojo čiuožimo pasirodymai. Pastato stogo konstrukcija, kurioje įrengta daugybė aparatūros pakabinimo taškų, gali išlaikyti beveik 100 tonų sveriančią koncertinę įrangą. Tai leidžia originaliai apšviesti bei kitaip modeliuoti erdvę skirtingiems renginiams. Taip pat „Siemens“ arenoje buvo įrengta daugiau nei 170 metrų ilgio LED juosta, kuri varžybų metu gali virsti 9 švieslentėmis16. Trečia pagal dydį yra Cido arena Panevėžyje. Sporto renginių metu arena talpina iki 5656 žiūrovų, koncertų metu 7323 žiūrovus. Cido arena aukščiu prilygsta standartiniam aštuonių aukštų namui. Didžiausias arenos išskirtinumas yra viduje įrengtas dviračių trekas, kuris yra vienintelis Baltijos šalyse dengtas trekas ir įeina į geriausių pasaulio trekų penketuką17.
5 pav. Žalgirio arena, Kaune ŠALTINIS: http://www.cidoarena.lt/lt/apie-arena/istorija-ir-faktai
Toliau pagal dydį rikiuojasi Klaipėdos švyturio arena, Šiaulių, Alytaus arenos, Kauno sporto halė, Utenos pramogų arena, Jonavos arena ir Lietuvos ryto arena. 2015 m. atidarytas Sportininkų rengimo centras Druskininkuose. Įrengta pagrindinė centro dalis – universali sporto salė, kuria jau galės naudotis sportininkai. Nuleidus specialias užuolaidas ją galima padalyti ir į dvi atskiras sales. Vykstant svarbioms varžyboms, specialios užuolaidos gali būti
16 17
https://lt.wikipedia.org/wiki/Siemens_Arena https://lt.wikipedia.org/wiki/Cido_arena
11 pakeltos ir pristatytos mobilios žiūrovų tribūnos, talpinančios iki 600 vietų. Taip pat įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis. Pastatytas 8 takų 25 metrų baseinas, specialios salės kovinių sporto šakų – bokso, imtynių – treniruotėms, taip pat treniruoklių salė turėtų būti įrengti per šiuos metus. Antrame etape planuojama statyti apgyvendinimo patalpas, kuriose turėtų būti ir retinto oro kambariai, o trečiu etapu numatyta įrengti infrastruktūrą lauke – stadioną su tribūnomis, aikštynus.
6 pav. Sportininkų rengimo centras Druskininkuose ŠALTINIS: http://www.structum.lt/lt/article/didziausias-sporto-objektas-lietuvoje
Vienas išmaniausių miestų pasaulyje yra laikomas Singapūras. Tad nenuostabu, kad šiame mieste galima rasti įspūdingų pastatų, kuriuose pritaikytos išmaniosios energiją taupančios technologijos. Singapūro sporto centras yra modernus, visiškai integruotas sporto, pramogų ir gyvenimo būdo centras. Šis projektas įgyvendintas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį tarp "Sport Singapore" ir "SportsHub Pte Ltd". Šiuo metu tai yra vienas didžiausių sporto infrastruktūros projektų pasaulyje. Jis yra sukurtas siekiant užtikrinti tvarų, diferencijuotą ir konkurencinį pranašumą Singapūre.
7 pav. Singapūro Sports Hubs sporto centro planas ŠALTINIS: https://www.sportshub.com.sg/about
12 Remiantis Singapūro vyriausybės "Vision 2030" sporto generaliniu planu, Singapūro sporto centras yra pirmoji pasaulyje arena pritaikyta futbolo, lengvosios atletikos, regbio ir kriketo pasaulinės klasės sporto infrastruktūrai su bendruomenės gyvenimo būdo bei pramogų erdvėmis. Integruotame centre yra prekybos centras, restoranai, slidinėjimo parkas, žalia, laipiojimo siena, paplūdimio tinklinio aikštelė, sporto biblioteka ir muziejus. Singapūro sporto centras apima 35 ha plotą. Jame be aukščiau išvardintų sporto statinių yra olimpinio dydžio vandens centras, daugiafunkcė arena ir vandens sporto centras. Nacionalinis stadionas, kuriame yra 312 metrų skersmens kupolas, šiuo metu turi didžiausią pasaulyje kupolų struktūrą. Nacionalinis stadionas buvo pastatytas pagal naujausias technologijas - įrengtas ištraukiamas stogas. Jis apima 95% sėdynių, užsitraukia maždaug per 20 minučių. Ištraukiamas stogas pagamintas iš pažangiausios medžiagos, kuri blokuoja saulės šilumą ir lietų. Esant reikalui stogas dvigubinamas kaip milžiniškas projektoriaus ekranas.
8 pav. Singapūro Sports Hubs sporto centras ŠALTINIS: https://www.skyscanner.com.sg/news/5-must-know-facts-about-singapore-sport-hubs-nationalstadium
Norint išlaikyti tinkamus mikroklimato reikalavimus, įrengta moderni kondicionavimo sistema. Aušinimo sistema suprojektuota taip, kad šaltas oras 23 laipsnių kampu yra tiekiamas iš po visų sėdynių,
naudojant
mažiau
nei
15%
energijos,
reikalingos
panašioms
įprastoms
oro
kondicionuojamoms sistemoms. Tai taip pat iš dalies aprūpinta saulės baterijomis, todėl dar labiau taupo energiją pastatų vėsinimui. Dar vieną įdomų sporto kompleksą galima rasti Ispanijoje, Bilbao mieste. Pastatas apima 30 808 m2 ir stovi ant medinės formos polių, prie kurių metalinėmis konstrukcijomis pritvirtinami fasadai. Fasadai įrengti iš įvairių spalvų plieno, kad būtų užtikrintas oro pralaidumas, kuris slepia visus patalpų oro kondicionavimo įrangą.
13
9 pav. Bilbao sporto centras Ispanijoje ŠALTINIS: http://news.cision.com/dk/wicona/r/bilbao-arena--a-low-energy-consumption-complex-with-wiconafacades,c2155051
Sporto centras susideda iš dviejų labai skirtingų erdvių. Pirmame yra krepšinio aikštelė, kurioje talpinama iki 8500 žiūrovų. Skirtinguose lygiuose yra sporto salės, baseinas ir automobilių stovėjimo aikštelė. Jo interjeras yra padengtas samanų žaliomis plokštėmis, atitinkančiomis medžio tipo apylinkes. Šis pastatas unikalus tuom, kad išradingas "Bilbao arenos" fasadas buvo sukurtas siekiant patenkinti jo biudžeto apribojimus ir mažesnį energijos suvartojimą. Važiojamosios dalies ir pesčiųjų takų plotai yra atviri, o fasadas įstiklintas akytu plieno tinkleliu, panašiu į tuo, kurie naudojami automagistralių krantinėse. Taigi vietos, kurios skirtos judėti žmonės, turi lauko pojūtį ir joms nereikia vėdinimo ar klimato kontrolės. Be to, gaisro atveju yra didesnė evakuacijos sauga. Kai žiūrovai atidaro stadiono vartus, jie iš karto atsiduria lauke. Saulės energija varomas pjezoelektrinis sporto stadionas - didžiulis naujas kompleksas išsiskiria iš natūralaus kraštovaizdžio, kaip simbolinė struktūra, kuri imituoja vandens lašelių formą.
10 pav. Sporto stadionas "Breaks Ground" Indijoje ŠALTINIS: https://inhabitat.com/solar-powered-piezoelectric-sports-stadium-breaks-ground-in-india/
14 Kompleksas yra tam tikras "sporto miestas". Sporto centre įdiegta įspūdingą tvarių ir energiją taupančių pastatų elementų. Stadiono elementų stogai aptraukti saulės ir pneumatinėmis plokštėmis, kurios renka ir gamina energiją. Pėsčiųjų takai ir važiuojamosios dalys padengti pjezoelektriniais generatoriais, todėl judant šiais takais yra gaminama energija.
15
2. SPORTO KOMPLEKSO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA Sporto kompleksas projektuojamas dviejų aukštų stačiakampio formos. Centre išdėstyta pagrindinė sporto salė, o aplink ratu išsidėsto kitos patalpos, skirtos sportui ir laisvalaikiui. Pagrindinė salė transformuojama esant reikalui tiek į uždaro futbolo, tiek į krepšinio salę. Pagrindinis fasadas orientuotas į pietryčius. Per čia patenkama į areną renginių metu bei orientuoti didžiausi langai. Šiaurės rytų pusėje pirmame aukšte projektuojamos persirengimo patalpos, teniso zona bei baseino zona. Šiaurės vakarų pastato dalis skirta sporto užsiėmimams žmonėms su negalia. Pietvakarių zona skirta šaudyklai, san. mazgams bei kavinei. Iš čia galima patekti į žaliąją zoną ties Bernotiškės gatve. Čia galima įrengti lauko kavinę, suoliukus, kur lankytojai galėtų pasimėgauti kava. Antrame aukšte projektuojamos patalpos sporto klubui, gimnastikos salė, boulingo salė. Iš antro aukšto numatytas patekimas ant stogo, kur būtų galima vesti jogos užsiėmimus, leisti laisvalaikį.
2.1.
Projektinių sprendinių aprašymas ir pagrindimas
Pastato pamatai - gęžtiniai poliai iš betono C30/37. Polių skersmuo 300 mm. Poliai į gruntą įgilinami apie 3,0 metro. Rostverkai monolitinio gelžbetonio 300 mm storio, apšiltintas iš vidaus 150 mm, o iš išorės ir apačios 200mm storio ekstrudiniu polistireniniu putplasčiu. Rostverkui naudojamas C30/37 klasės betonas, armuotas S500 klasės erdviniais armatūriniais karkasais. Grindų pagrindo plokštė pirmo aukšto patalpose – gelžbetoninė iš betono C20/25 klasės, armuota dviem armatūros tinklais. Plokštės storis 100 mm. Plokštės pagrindas - dolomitinės skaldos arba stambaus žvyro pasluoksnis. Esamas supiltas gruntas turi būti sutankintas iki k ≥0,93. Pastato grindys apšiltinamos ekstrudinio polistireninio putplasčio plokštėmis 250/300 mm storio. Apšiltinamos visos pirmo aukšto grindys. Vidaus pertvaros ir sienos silikatinių blokelių. Po perdangomis įrengiamas monolitinis gelžbetoninis žiedas iš betono C20/25. Išorės sienos 240 mm storio silikatinių blokelių mūro, apšiltinto 280mm storio akmens vatos sluoksniu bei 30mm priešvėjine akmens vata. Išorės apdaila Eternit EQUITONE (Soft white TE 00) su Cedral Classic Smooth (Molio C 14) fragmentais. Tarp langų įrengiami „žaliojo“ fasado plotai. Stiklo zonose įrengiamas dvigubas fasadas. Dvigubas fasadas–tai pastato fasadinė sistema iš dviejų plokštumų, kurie sudaro ventiliuojamą tunelį. Dvigubų fasadų esmė–naujas požiūris į pastato rūbą kaip jo aktyvų elementą. Svarbiausios tipinio dvigubo fasado dalys: vidinis stiklo fasadas iš izoliacinio dviejų/trijų kamerų stiklo paketų; antrasis stiklo fasadas, patalpintas išorėje(arba atvirkščiai) su 0,2–2 metrų tarpu18. Šita sistema susidaro iš vidinio paprasto stiklinio fasado sluoksnio
18
Karolis Butvinskas. Dvigubų fasadų architektūrinės ir konstrukcinės savybės. Vilnius, 2011.
16 bei išorinio viengubo stiklo sluoksnio fasado. Žaliuzavimo sistemos patalpinamos į vidinę dvigubų fasadų erdvę. Šios sistemos vidinės ertmės plotis turi būti apie 0,2–1,5 m dėl stiklo valymo galimybių. Šioje sistemoje suderintos geriausios buferinės ir ištraukiamo oro sistemos savybės siekiant įgyvendinti natūralios ventiliacijos galimybę aukštuminiuose pastatuose. Išorinis fasado sluoksnis naudojamas sumažinti vėjo turbulencijos poveikį aukštuminiams pastatams ir leidžia vidiniame fasado sluoksnyje atidaryti langus siekiant prileisti šviežio oro išvengiant triukšmo bei vėjo turbulencijos. Panaudojant atidarytus langus, galima per naktį atvėsinti vidines ofiso patalpas, taip sumažinant vėdinimo kaštus. Dėl garso kontrolės, išorinio fasado sluoksnio atidarytos ertmės gali būti išdėstytos atskirai nuo vidinių varstomų langų arba nuotoliniu būdu iš vidinių patalpų valdomos išorinių angų atvėrimas. Vidinės sienos 240 mm ir 300 mm storio. Pertvaros 120 mm ir 150 mm storio. Pastato stogas – sutapdintas eksploatuojamas, su suformuotu nuolydžiu vedančiu link ant stogo įrengtų įlajų, dengtas dvisluoksne bitumine rulonine danga. Apšiltinimui naudojama akmens vata, kurios bendras storis – 350mm. Stogo konstrukcijos vėdinimui kiekvienam 50m2 numatyti ventiliaciniai kaminėliai. Visi pastatų stogai, tarp jų ir sutapdintieji, privalo būti įrengiami pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Pagal
reglamentą,
projektuojant ir
įrengiant
plokščiųjų
neeksploatuojamųjų
stogų
konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: 1. garus izoliuojančio sluoksnio; 2. nuolydžio formavimo sluoksnio; 3. termoizoliacinio sluoksnio; 4. vėjui nelaidaus sluoksnio; 5. vėdinamojo oro sluoksnio; 6. vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; 7. papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; 8. hidroizoliacinės stogo dangos; 9. hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio. Kaip ir kiti stogai, sutapdintieji turi atitikti tam tikrus priešgaisrinius reikalavimus. Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, kurią sudaro: paklotas, šiltinimo medžiaga su garų izoliacija bei hidroizoliacija ir t.t. Lietaus nuvedimo sistema – vidinė.
17 Pastato tarpaukštiniai perdengimai – iš surenkamų gelžbetoninių tuštymėtų plokščių 200 mm storio. Vidaus laiptai – gelžbetoniniai monolitiniai iš C25/30 klasės betono, armuoto S500 klasės armatūriniais gaminiais.
18
3. PASTATO INŽINERINĖS SISTEMOS ENERGIJA Sklype numatomi vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros tinklai. Vandentiekis. Vanduo numatomas tiekti iš miesto centralizuotų tinklų. Projektuojamas vandentiekio tinklas įrengiamas iš plastmasinių PE100 slėgio PN10 vamzdžių. Vamzdžiai klojami iškastoje ir paruoštoje tranšėjoje ant 10cm storio smėlio pasluoksnio, ne mažesniame kaip 1,7 metro gylyje su nemažesniu kaip 0,002 nuolydžiu išleistuvo kryptimi. Paklota linija virš vamzdžio užpilama 30 cm storio smėliniu gruntu, sutankinant rankiniu būdu. Toliau vamzdynas užpilamas esamu gruntu iki projektuojamo žemės paviršiaus dangos apačios ir sutankinamas pagal dangai keliamą sutankinimo laipsnį. Vandentiekio įvadas per pastato pamatą įrengiamas futliare. Plastmasiniai vamzdžiai jungiami gamyklinėmis movomis, užveržiant standartinių jungiamųjų dalių veržles. Vandens apskaitos mazgas įrengiamas už pastato pirmos lauko sienos, patalpoje, kurioje temperatūra neturi būti mažesnė negu +5 C° ir gerai prieinamoje aptarnavimui vietoje. Apskaitai naudojami įvadinio tipo Lietuvos Respublikoje licencijuoti vandens šalto vandens skaitikliai Ø15mm, B klasės. Vandentiekio vamzdynus bandyti pagal vamzdžių gamintojų rekomendacijas ir statybinių firmų patvirtintas montavimo ir bandymo taisykles. Įvykdžius darbus atlikti paklotų tinklų kadastrinius matavimus. Rekomenduojama naudoti Industek gaminius. Karšto vandens gamybai naudojami saulės kolektoriai, įrengi ant stogo. Buitinės nuotekos. Buitinės nuotekos prijungiamos prie miesto centralizuotų tinklų. Šuliniams naudojami hermetiniai kalaus ketaus šulinio dangčiai su gumuota tarpine. Buitinėms nuotekoms iš pastato
surinkti
ir
pašalinti
projektuojami
kanalizacijos
tinklai
iš
plastmasinių
PVC
(polivinilchloridinių) N klasės vamzdžių. Kanalizacijos tinklai gali būti montuojami iš bet kurių Lietuvoje sertifikuotų lauko kanalizacijos vamzdžių. Savitakiniai ūkio nuotekų tinklai klojami tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus. Vamzdžiai klojami iškastoje ir paruoštoje tranšėjoje ant išlyginto 10cm storio smėlio pasluoksnio su nemažesniu kaip 0,020 nuolydžiu išleistuvo kryptimi. Paklota linija virš vamzdžio užpilama 30 cm storio smėliniu gruntu, sutankinant rankiniu būdu. Rekomenduojama naudoti Industek gaminius. Elektra. Elektros energija bus tiekiama prisijungiant prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ inžinerinių tinklų. Pastate įrengiamos rozetės, jungikliai, apšvietimo sistemos. Vėdinimas. Pastato patalpų vėdinimui numatoma mechaninė tiekiamoji – ištraukiamoji vėdinimo sistema su šilumos grąža. Užsakovo pasirinkimu, numatomas vėdinimo įrenginys su rotaciniu šilumokaičiu (rekuperatorius) ir elektriniu oro šildytuvu, montuojamas antrame aukšte pagalbinėje patalpoje, tvirtinamas priee išorinės sienos. Vėdinimo įrenginio šilumokaičio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 80proc., o rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos ne didesnės negu 0,55 Wh/m3. Rekuperatorius numatomas su integruota
19 automatika, elektroniškai komutuojamais (EC) varikliais, tiekiamo ir šalinamo oro M5 (arba F7) klasės filtrais. Šildymas. Šilumą numatoma tiekti iš miesto centralizuotų tinklų. Kadangi didžioji dalis energijos pagaminama naudojant biokurą, ši gamybos rūšis priskiriama prie atsinaujinančių šaltinių. Apsaugos signalizacijos sistemos. Numatoma įrengti elektronines įsilaužimo signalizacijos sistemas, įspėjančias apie nesankcionuotą asmenų patekimą į saugomas patalpas ar teritoriją. Numatoma įdiegti kompleksinę įsilaužimo signalizacijos sistemą, kuri integruojama su įeigos, vaizdo stebėjimo ir kitomis svarbiomis sistemomis. Gaisro signalizacijos sistemos. Numatoma gaisro pavojaus signalizacijos sistema, kuri itin tiksliai ir anksti aptinka gaisrą ir jo šaltinio vietą bei leidžia laiku imtis tikslingų priemonių. Gaisro signalizacijos sistema integruojama su pastato valdymo, evakuacinių pranešimų sistemomis bei gaisro gesinimo sistemomis, tokiu būdu garantuojant itin operatyvų gaisro neutralizavimą ir darbuotojų bei lankytojų saugumą. Vaizdo stebėjimo sistemos. Vaizdo stebėjimo sistema integruojama su įsilaužimo signalizacijos, įeigos kontrolės ar perimetro apsaugos sistemomis – tai labai palengvina apsaugos darbuotojų darbą, leidžia operatyviai reaguoti į įvykius. Įdiegus vaizdo stebėjimo sistemą, įrengiamas duomenų perdavimo tinklas, duomenų saugyklos bei stebėjimo centras. Lauko signalizacijos sistemos. Projektuojama teritorijų (perimetro) apsaugos sistema. Perimetro apsaugai derinami ir integruojami įvairius technologinius sprendimai: mikrobangų barjerus, infraraudonųjų spindulių barjerus, sensorinius užkasamus kabelius, radarus, seisminius jutiklius, vaizdo kameras bei naktinio matymo įrangą termovizorius. Visa įranga apjungiama į vieningą, sistemos operatoriui patogią valdyti kompiuterizuotą sistemą.
20
4. DARNAUS IR TVARAUS PASTATO KONCEPCIJOS APRAŠYMAS Pastatas projektuojamas stačiakampio formos. Tokiu būdu sumažinami šilumos nuostoliai per pastato kampus. Didžiausi langai orientuoti į pietryčius ir pietvakarius. Projektuojant pastatą, numatyta apželdinti dalį fasadų bei įrengti eksploatuojamą apželdintą stogą. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad apželdinti stogai valo orą – 1,5m2 nepjautos žolės pagamina per metus žmogaus sunaudojamo deguonies metinį kiekį. Tokiu būdu yra mažinamas šiltnamio efektas, mažinamas į orą išmesto anglies dvideginio kiekis. Ypač tai aktualu miestuose, urbanizuotose teritorijose. 1m2 žolės per metus išvalo 0,2kg kietųjų dalelių ore19. Taip pat apželdinti stogai mažiau įkaista, todėl sunaudojama mažiau energijos pastato vėsinimui. Apželdintas stogas pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, izoliuoja garsą, miestuose neatspindi triukšmo į aplinką. 20 cm žemių sluoksnio sumažina triukšmą 50Db. Projekte numatyta įrengti dvigubus fasadus. Dvigubas fasadas - tai pastato fasadinė sistema iš dviejų plokštumų, kurie sudaro ventiliuojamą tunelį. Svarbiausios tipinio dvigubo fasado dalys: vidinis
stiklo fasadas iš izoliacinio dviejų/trijų kamerų stiklo paketų; antrasis stiklo fasadas,
patalpintas išorėje(arba atvirkščiai) su 0,2–2 metrų tarpu. Reikšminga šios sistemos savybė yra tai, kad oras tarp dviejų stiklo sluoksnių tampa dalis H-V-A-C (šildymas, ventiliacija, oro kondicionavimas) sistemos dalimi. Šiltas panaudotas oras tarp dviejų stiklo fasadų sluoksnių yra pašalinamas per tarpfasadinę ertmę dirbtinės ventiliacijos pagalba arba natūraliu būdu ir tuo būdu vidinio ir išorinio stiklo temperatūros sluoksnių temperatūra susivienodina, taip sumažinami šilumos perdavimo nuostoliai. Žaliuzės yra talpinamos tarp stiklo fasadų, kurios yra apsaugotos nuo klimatinių temperatūrinių bei korozinių poveikių. Dėl šių aukščiau išvardytų savybių dvigubas fasadas vadinamas “žaliuoju” fasadu. Išorinėms atitvaroms apšiltinti numatyti storiai, tenkinantys A++ energinio naudingumo pastatams keliamus reikalavimus (remtasi UAB „Paroc“ pateiktais sprendiniais). Ant stogo sumontuoti saulės foto moduliai. Jų pagamintai energijai reikėtų įsirengti kaupimo talpą. Tačiau dideliems energijos kiekiams kaupti būtinos didžiulės investicijos. Energijos kaupimo talpos įrengimui siūloma pasinaudoti Aplinkosaugos inovacijų programa užsienio šalyse. .
19
Barkauskienė Aleksandra ir kt. Žalieji stogai ir aplinkos kokybė. Miestų želdynų formavimas. Klaipėda, 2010.
21
5. PASIŪLYMO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI Statinio bendrieji rodikliai pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė Pavadinimas
Mato vienetas
Kiekis
1. sklypo plotas
m2
20.294
2. sklypo užstatymo intensyvumas
%
32,50
3. sklypo užstatymo tankis
%
25,4
Vnt.
1.200
m2
6.596,60
2
Pastabos
I SKYRIUS SKLYPAS
II SKYRIUS PASTATAI 2.1. Pastato paskirties rodikliai (žiūrovų skaičius). 2.2. Pastato bendrasis plotas.* 2.3. Pastato naudingasis plotas. *
m
6.596,60
2.4. Pastato tūris.*
m³
56.800
2.5. Aukštų skaičius.*
vnt.
2
2.6. Pastato aukštis. *
m
11,02
2.7. Energinio naudingumo klasė
A++
2.8. Pastato (patalpų komforto sąlygų klasė ) akustinio
C
2.9. Statinio atsparumo ugniai laipsnis
I
1.9. Atitvarų šilumos perdavimo koeficientas: W/ m2 K
1.9.1. sienų 1.9.2. langų
0,11
2
0,85
2
W/ m K
1.9.3. grindų ant grunto
W/ m K
0,12
1.9.4. stogo
W/ m2 K
0,09
4.1. Aikštelė
m2
5.462
4.2. Aikštelė
2
IV SKYRIUS INŽINERINIAI TINKLAI m
17.772
Pastato statybos kainą apskaičiuojame pasiremdami „Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos“ (pagal 2018 m. kovo mėn. darbo, medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų eksploatacijos rinkos kainas) rekomendacijomis20. Pastato tūris 56.800m2. Kai pastato tūris daugiau nei 15.000 m3, 1m3 naujos statybos kaina sudaro 110,06 Eur./m3. Sporto arenos statybos kaina 6.251.408 eurų.
20
Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos (pagal 2018 m. kovo mėn. rinkos kainas). UAB „Sistela“, 2018.
22 Įdiegus inovatyvias energiją taupančias technologijas, dalį finansavimo galima gauti pasinaudojant Aplinkosaugos inovacijų programa užsienio šalyse.
6. TEISINĖ BAZĖ Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. 5 lentelė Privalomųjų dokumentų, kuriais vadovautasi, sąrašas Eil. Nr. Dokumento pavadinimas LR įstatymai 1 LR Statybos įstatymas 2 LR Aplinkos apsaugos įstatymas 3 LR žemės įstatymas 4 LR Teritorijų planavimo įstatymas 5 LR Atliekų tvarkymo įstatymas 6 LR Priešgaisrinės saugos įstatymas 7 LR Augalų apsaugos įstatymas 8 LR Melioracijos įstatymas LR ŽŪM dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių 9 matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių Organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai 1 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai 2 Statinių klasifikavimas 3 Statinio statybos rūšys 4 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių 5 šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas 6 Žemės darbai 7 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 8 Visuomeninės paskirties statiniai Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia 9 reikmėms Techninių reikalavimų statybos techniniai ir kiti reglamentai Esminis statinio reikalavimas (ESR). Mechaninis 1 atsparumas ir pastovumas 2 ESR. Gaisrinė sauga 3 ESR. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga 4 ESR. Naudojimo sauga 5 ESR. Apsauga nuo triukšmo 6 ESR. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas 7 Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir 8 įrengimo taisyklės Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir 9 įrengimo taisyklės Civilinė sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų 10 projektavimo reikalavimai Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo 11 žaibo 12 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo
Dokumento numeris, žymuo Nr. I-1240 Nr. I-2223 Nr. IX-1983 Nr. XII-407 Nr. IX-1004 Nr. IX-1225 Nr. XI-2021 Nr. IX-2009, 2004 vasario 5 d. Nr. 522 STR 1.01.05:2007 STR 1.01.03:2017 STR 1.01.08:2002 STR 1.04.04:2017 STR 1.05.01:2017 STR 1.07.02:2005 STR 1.06.01:2016 STR 2.02.02:2004 STR 2.03.01:2001 STR 2.01.01(1):2005 STR 2.01.01(2):1999 STR 2.01.01(3):1999 STR 2.01.01(4):2008 STR 2.01.01(5):2008 STR 2.01.01(6):2008 2016-03-02 įsakymas Nr. 1-65 2012-06-29 įsakymas Nr. 1186 2012-06-29 įsakymas Nr. 1186 STR 2.01.05:2003 STR 2.01.06:2009 STR 2.01.07:2003
Pastabos
23 Eil. Nr. Dokumento pavadinimas Dokumento numeris, žymuo Lauko sąlygomis naudojamos įrangos ir į aplinką STR 2.01.08:2003 13 skleidžiamo triukšmo valdymas Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir STR 2.01.02:2016 14 sertifikavimas 15 Statinių konstrukcijos. Stogai STR 2.05.02:2008 16 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai STR 2.05.03:2003 17 Poveikiai ir apkrovos STR 2.05.04:2003 18 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas STR 2.05.05:2005 19 Aliuminių konstrukcijų projektavimas STR 2.05.06:2005 20 Medinių konstrukcijų projektavimas STR 2.05.07:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės 21 STR 2.05.08:2005 nuostatos 22 Statinių konstrukcijos. Grindys STR 2.05.13:2004 23 Langai ir išorės įėjimo durys STR 2.05.20:2006 24 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai STR 2.06.04:2014 25 Automobilių keliai KTR 1.01:2008 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės 26 STR 2.07.01:2003 sistemos. Lauko inžineriniai tinklai 27 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas STR 2.09.02:2005 28 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui STR 2.09.04:2008 Respublikos statybos normos, taisyklės ir kt. 1 Vandens vartojimo normos RSN 26-90 Požeminių inžinerinių tinklų įvadų į pastatus ir įgilintų RSN 37-90 2 patalpų vėdinimo sistemų įrengimo taisyklės 3 Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo 2007-02-22 Nr. 1-66 4 Statybinė klimatologija RSN 156-94 5 Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės 2012-02-03 Nr. 1-22 6 Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės 2010-07-27 Nr. 1-223 7 Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00 8 Kėlimo kranų naudojimo taisyklės 2010-09-17 Nr. A1-425 Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2008-01-15 Nr. A1-22/D1-34 9 patvirtinimo Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 1992 m. gegužės 12 d. 10 patvirtinimo nutarimas Nr. 343 Higienos normos ir aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir 1 HN 33-2011 visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų 2 HN 42-2009 mikroklimatas 3 Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai HN 123:2013 Požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio 4 vamzdynų sanitarinės apsaugos zonos projektavimo ir HN 44-1993 priežiūros higienos normos bei taisyklės 5 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai HN 24:2003 6 Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo 2007-04-02 Nr. D1-193 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų 2008-01-31 Nr. D1-87 7 šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas
Pastabos
24
7. ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Statybos metu aikštelė aptveriama žemės sklypo ribose. Statybinės medžiagos sandėliuojamos žemės sklypo ribose. Krovininis transportas medžiagų iškrovimo metu neturi trukdyti kitiems eismo dalyviams. Statybinės šiukšlės turi būti rūšiuojamos, kraunamos į konteinerius ir išvežamos į utilizavimo vietas. Projekte numatytas humusingo dirvožemio išsaugojimas. Jis nukasamas nuo statybos aikštelės, vamzdynų trasų ir sustumiamas į volus. Baigus statybos darbus, visą sugadintą ir išvažinėtą plotą būtina išlyginti, nuplaniruojant pagal nuolydį, paskleisti humusingą dirvožemį ir apsėti daugiamečių žolių mišiniu. Vykdant darbus reikia saugoti, kad į aplinkinę teritoriją nepatektų degalų, tepalų ar kitokių naftos produktų. Užbaigus statybos darbus, pažeistose vietose veją būtina atsėti. Intensyvių paukščių ir žvėrelių veisimosi vietų arti sklypo nėra. Kitų saugotinų objektų: istorijos, kultūros bei gamtos paminklų statybos vietoje taip pat nėra. Statybos metu trečiųjų asmenų (kaimyninių teritorijų naudotojų) darbo ir kitos veiklos sąlygos nesuvaržomos – išlieka galimybė laisvai patekti į kelius vedančius į kaimynines teritorijas, išlieka galimybė naudotis inžineriniais tinklais. Projektuojamas statinys eksploatacijos metu nepadidins aplinkos taršos, triukšmo lygio, elektros tiekimo trikdymo.
25
8. RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS Rėmėjų siūlomi produktai bei jų panaudojimo galimybės pateiktos 6 lentelėje. 6 lentelė Eil. Nr. 1. 1.
Rėmėjas 2. Fima
2. 3.
Wicona Peikko
4.
Renson
5.
Samsung
6.
Gealan Baltic
7.
Eternit Baltic
8.
Nit
9.
Militera
10.
Fixman
11.
Schneider Elektric
12.
STS
13.
Industek
14.
Cembrit
15.
Ryterna Modul
Produkto panaudojimas 3. 1.1. Apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo sistemos. 1.2. Bilietų skenavimo sistema. 1.3. Gaisro signalizacijos ir gesinimo sistemos. 1.4. Lauko apsaugos sistemos. 2.1. Dvigubų fasadų aliuminio sistemos. 3.1. Tvirtinimo elementai TR plokščių ankeravimui. 3.2. UNIRAIL® yra profilių sistema iš cinkuoto didelio stiprumo plieno betonavimo darbams. 3.3. JOINTSAVER siūlių užpildų sistema, siūlių užpildamss betoninėse grindyse ir plokščių sujungimo tarpuose. 4.1. Fasadų apsauga nuo saulės. 4.2. Rekuperacinė sistema. 5.1. Reklaminiai stendai - ekranai. 5.2. Prezentacinės lentos. 6.1. Langai. 6.2. Lauko durys. 7.1. Eternit EQUITONE (Soft white TE 00) fasado plokštės. 7.2. Eternit Cedral Classic Smooth (Molio C 14) fasado plokštės. 8.1. Automatikos sistema. 8.2. Baseinų įranga. 9.2. Išmanieji suoliukai. 9.3. Paslaugų stotelės. 10.1. Vaikų žaidimo aikštelės. 10.2. Lauko treniruokliai. 11.1. Led švieslentės. 11.2. Įžeminimas, žaibosauga. 11.3. Elektrotechnika. 11.4. Šildymo sistema. 12.1. Įgarsinimo įranga. 12.2. Apšvietimo, mechaninę, scenos ir video sistemos. 13.1. Vandentiekio sistemos. 13.2. Nuotekų šalinimo sistemos. 13.3. Šilumos siurbliai oras – oras. 14.1. Garsą izoliuojančios statybinės plokštės. 14.2. Drėgnų patalpų plokštės. 15.1. Vidiniai laiptai. 15.2. Grindų dangos. 15.2. Gipso kartono plokštės.