VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA
Lukas Ramanauskas LEDO ARENA TAURAGĖJE HOCKEY ARENA IN TAURAGĖ Baigiamasis bakalauro darbas (projektas) Architektūros studijų programa, valstybinis kodas 612K1001 Architektūros specializacija Architektūros studijų kryptis
Darbo vadovas: doc. Saulius Pamerneckis
Vilnius, 2019
Turinys ĮVADAS...............................................................................................................................................5 ARCHITEKTŪRINĖ DALIS...............................................................................................................6 1. ANALITINĖ DALIS................................................................................................................................6 1.1 Analogų studija...................................................................................................................................6 1.1.1 “Lentpark” čiuožyklos ir baseino kompleksas.......................................................................6 1.1.2 “Ice rink of Liege” ledo arena................................................................................................9 1.1.3 “City of Jaca Hockey arena” ledo ritulio arena...................................................................12 1.1.4 “Umea ice hoskey rink” ledo arena.....................................................................................14 1.2 Analogų apibendrinimas.................................................................................................................17 1.3 Sklypo analizė.................................................................................................................................19 1.3.1 Geografinė padėtis................................................................................................................19 1.3.2 Istorinė raida.........................................................................................................................20 1.3.3 Socialinė situacija.................................................................................................................21 1.3.4 Ekonominė situacija..............................................................................................................22 1.3.5 Gamtinis karkasas..................................................................................................................23 1.3.6 Urbanistinis kontekstas..........................................................................................................24 1.3.7 Erdvininiai ir kompoziciniai ryšiai........................................................................................25 1.3.8 Techinė ir susisiekimo situacija ............................................................................................25 1.3.9 Funkcinė struktūra................................................................................................................27 1.3.10 Tolimesnės plėtros galimybės.............................................................................................27 1.3.11 PTGG lentelė.......................................................................................................................28 1.3.12 Vietovės Fotofiksacijos.......................................................................................................30
1.4 Metodinė dalis.....................................................................................................................................32 1.4.1 Ledo arenos Lietuvos mastu..................................................................................................32 1.4.2 Ledo arenos savoka...............................................................................................................33 1.5Išvados…...............................................................................................................................................34 2. PROJEKTINĖ DALIS............................................................................................................................35 2.1 Projektuojamo objekto sudėtis ir apimtis...................................................................................35 2.2 Projektuojamo objekto detali programa.....................................................................................36 2.3 Meninė koncepcija.....................................................................................................................38 2.4 Sklypo plano sprendiniai............................................................................................................40 2.5 Funkcinių ryšių modelis, erdvių struktūra.................................................................................41 2.6. Medžiaginis sprendimas...........................................................................................................42 2.7 Interjerų charakteristika.............................................................................................................42 2.8 Esminių statinio reikalavimų tenkinimas..................................................................................43 2.9 Pagrindiniai sklypo rodikliai.....................................................................................................44 3. KONSTRUKCINĖ DALIS....................................................................................................................45 3.1 Bendrieji duomenys...................................................................................................................45 3.2 Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai..............................................................................45 3.2.1 Pamatai................................................................................................................................45 3.2.2 Kolonos ir sijos...................................................................................................................45 3.2.3 Sienos..................................................................................................................................46 3.2.4 Pertvaros.............................................................................................................................46 3.2.5 Perdanga ir denginys..........................................................................................................46 3.2.6 Laiptai.................................................................................................................................47 3.2.7 Stogas..................................................................................................................................47 3.2.8 Vitrinos................................................................................................................................47 3.2.9 Durys...................................................................................................................................48 3
4. INŽINERINŲ SISTEMŲ DALIS.......................................................................................................48 4.1 Bendroji dalis...........................................................................................................................48 4.1.1 Reikalavimai patalpų mikroklimatui.................................................................................48 4.2 Inžineriniai tinklai....................................................................................................................49 4.2.1 Vandentėkis.......................................................................................................................49 4.2.2 Nuotekos............................................................................................................................49 4.2.3 Lietaus nuvedimo sistema ………………………………………….…………………...49 4.2.4 Šildymas............................................................................................................................49 4.2.5 Vėdinimas..........................................................................................................................50 4.2.6 Elektra................................................................................................................................50 4.2.7 Ledo aikštės šaldymo įranga..............................................................................................51 4.2.8 Antrinis energijos panaudojimas........................................................................................51 5. BAIGIAMOJO DARBO IŠVADOS....................................................................................................52 6. LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.............................................................................................53 7. ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................54 8. PRIEDAI, BAIGIAMOJO DARBO BRĖŽINIŲ KOPIJOS................................................................56
4
Įvadas
Bakalaurinio darbo tema – Ledo arena Tauragėje. Sklypo vieta – Jūros gatvė 59, Tauragė. Darbo aktualumas – Ledo arena tai universalus pastatas suteikiantis galimybę užsiimti keliomis ledo sporto šakomis (ledo ritulys, dailusis čiuožimas, akmenslydis). Būtent šios paskirties pastatas suteiktų galimybę užsiimti kasmet populiarėjančiom ledo sporto šakomis Tauragės miesto ir apylinkių gyventojam. Siekiant skatinti miesto plėtrą šis pastatas ne tik padės užimti vietinius, bet ir atneš tiek finansinę tiek socialinę naudą miestui. Taip pat greta projektuojamo pastato sklypo statomas baseinas sukuria galimybę sutaupyti energijos ir ją panaudoti antrąkart iš ledą šaldančių agregatų išskiriamos šilumos, kuri gali būti panaudota vandens šildymui. Tad suprojektavus ledo areną šalia bendruomenės centro ir baseino susiformuotų naujas socialinis laisvalaikio centro kvartalas, kuris būtų vienas iš pagrindinių miesto centrų, atsakingas už gyventojų socialinės bendruomenės vystymąsi ir turistų ar naujų gyventojų trauką. Darbo tikslas – Išanalizavus sklypo esamą situaciją ir atlikus aplinkos analizę parengti ledo arenos projekto pasiūlymą, laikantis dabartinių projektavimo standartų ir reikalavimų bei išlaikant ryšį tarp pastato ir aplinkos. Problematika – Naujai vystomame kvartale šiuo metu gan tuščia, teritorija neįsisavinta tad pagrindinė problema: tuščioje neįsisavintoje erdvėje suprojektuoti ledo arena, kuri būtų vietos dominantė bei traukos centras tiek vietiniams gyventojams tiek atvykstantiems iš skirtingų apylinkių. Darbo uždaviniai - Išanalizavus sklypo gamtinius, techninius, urbanistinius, erdvinius ir kitus įpatumus, atlikus analogų studiją ir susipažinus su ledo arenos ir sporto pastatų tipologiją bei funkcinio planavimo niuansais, sudaryti projektuojamo objekto programą, atrasti funkcinius ryšius bei kitas vertybes, kurios diktuotu projektuojamos ledo arenos architektūrinę formą bei sprendimo koncepsiją.
5
Architektūrinė dalis 1.Analitinė dalis 1.1 Analogų studija
1.1.1 “Lentpark” čiuožyklos ir baseino kompleksas Architektai: Shulitz Architekten Vieta: Lentstrabe 30, Cologne, Vokietija Metai: 2012 Konstruktoriai: Inergieburo Moller, Meyer GmbH Užsakovas: KolnBader GmbH Plotas: 12900 kv .m
Socialinė svarba:
Iliustracija Nr.1 Pagrindinis įėjimas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten)
Šis pastatas buvo projektuotas kaip multifunkcinis sporto kompleksas, kuris pirmas Europos Sąjungoje panaudojo ledo aikštės šaldymo įrenginių išskiriamą šilumą ir ją perdavė į baseino vandens šildymo įrenginius, taip įsitraukęs į Europos žaliųjų pastatų programą. Būtent šis retas derinys paskatino žvelgti į sporto kompleksus kitu kampu ir prisijungti prie ekologiško architektūros judėjimo. Šiame pastate be ledo arenos ir baseino yra ledo trasa greitąjam čiuožimui, projektuojant šį pastatą buvo galvota apie kuo didesnę socialinę grupę, kuri galėtu pasirinkti inividualiai propoguojamą žiemos sporto šaką.
6
Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas: Pastatas suprojektuotas vidury Cologne miesto esančioje žaliosios zonos apylinkėje, būtent ši vieta ir poilsio bei aktyvios veiklos funkciją atitinkamam pastatui buvo parinkta norint žmogų atitraukti nuo kasdieninio didmiesčio triukšmo. Jo forma dinamiškų formų, jaukiai įsiskverbia į gamtos foną, o jau minėta stiklinio fasado idėja dar labiau pabrėžia architekto norą žmogų atitraukti nuo miesto šurmulio ir priversti pajausti natūralios gamtos apsuptį. Objekto funkciniai ir meniniai
Iliustracija Nr.2 Sklypo sutvarkymo planas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten)
sprendimai: Objektas projektuotas trikampio formos apvaliais kampais, siekiant sukurti judėjimą ratu. Visas pastatas – stiklinis, kadangi pagrindinė mitis buvo judant ratu sukurti galimybę mėgautis gamtos bei aplinkos grožiu. O esantiems baseino ar ledo aikštės zonoj suteikiama galimybė stebėti kitus, virš jū judančius žmones. Pats pastatas skirstomas į vandens ir ledo zoną su pagrindiniame įėjime esančiu restoranu. Palei visą perimetrą besidriekianti ledo trasa tęsiasi per visą antrą aukštą. Objekto eksterjeras – stiklinis su vertikaliom plokštė, kurios apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir kaitros bei sukuria unikalia pastato architektūrinę išraišką.
Iliustracija Nr.3 Pirmo a. Planas ir pjūvis (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten)
7
Objekto materialios struktūros: Pastato dominuojanti medžiaga – stiklas, jo aptinkama tiek visuose pastato fasaduose, tiek tarp vandens ir ledo zonos (atitvara, kuri sulaiko šilumą ir šaltį). Aplink fasadą juosiasi horizontalios plokštumos sugeriančios didelę dalį saulės kaitros ir neleidžiančios pakeisti vidaus mikroklimato. Stogo metalinės konstrukcijos nepriklausomos nuo laikančiųjų sienų, tad papildomų kolonų stogo konstrukcinei sistemai projektuoi nereikėjo.
Iliustracija Nr.4 Metaliniės surenkamos konstrukcijos (kairė), Fasado medžiagiškumas (dešinė) (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten)
Tvarios architektūros principai: Siekiant užtikrinti tvarią architektūrą, pastatas projektuotas iš aukštos kokybės medžiagų, pro fasadinius langus patenka pakankamai dienos šviesos, tad didelį laiko tarpą papildomos dirbtinės šviesos nereikia. Pagrindinis elementas, moderni inžinerinė sistema paskirstanti jau panaudotą energiją antriniam naudojimui. Visa ši pastato ekologiją smarkiai kelianti į viršų sistema susidaro iš daugybės įrenginių: lietaus vandenį kaupiančio agregato, saulės baterijų ant stogo, modernio ledo šaldiklio kuris išskiriamą karšti perduoda į vandens šildymo agregatus. Po tokių inovatyvių inžinerinių sprendinių pastatas sunaudoja daug mažiau miesto energijos, pakeisdamas ją energiją išgautą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Iliustracija Nr.5 Ekologinės sistemos principas (Šaltinis: https://www.archd aily.com/502781/le ntpark-schulitzarchitekten)
8
1.1.2 “Ice rink of Liege” ledo arena Architektai: L’Escaut Architectures, BE Weinand Vieta: Liege, Belgija Metai: 2012 Konstruktoriai: SIXCO L’Escaut Project team Plotas: 7410 kv.m Socialinė svarba: Šis pastatas projektuotas šalia banko
Iliustracija Nr.6 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)
pastato virš prekybos centro parkingo. Jo idėja buvo paslėpti vizualiinę tarša ir iš industrinio urbanistinio kraštovaizdžio sukurti akiai jaukų erdvę formuojantį tūrį, kuris atliktu papildomą funkciją išnaudojant visą paslėptą plotą. Iš socialinės pusės, ši ledo arena sukuria naują traukos tašką žiemos sporto entuziastam, populiariną įvairias sporto šakas ir skatinta vystitis to miesto socialinę kultūrą. Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas: Nagrinėjant pastato išraišką bei naudą, išsiskiria pagrindinis bruožas – nepatrauklios vietos užmaskavimas ir laisvos neišnaudotos erdvės užpildymas. Atsižvelgiant į tai, jog miesto teritorijoje žemė brangi bnuvo nuspręsta paslepiant vizualinę taršą sukurti funkciuonuojantį pastatą, kuris neštų ne tik financinę bet ir socialinę naudą. Pastatas susijungia su banko fasadu, panaikindamsas kontrastąč tarp seno pastato ir didelio prekybos centro tūrio. Taip
Iliustracija Nr.7 Įvažiavimas į požeminį parkingą (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)
sukuriamos jaukios dinamiškos erdvės bei išraiškingos architektūrinės išraiškos miesto dominantės.
9
Objekto funkciniai ir meniniai sprendimai: Pasak pastatą projektavusio architekto, jo tūrio forma stengtąsi perteikti skysčio nepastovią formą, metaforiškai kaip visos visatos ledo konsistenciją. Kiek vėliau žmonės tapatindavo pasto formą su jūrų pabaisą arba tiesiog banginiu padengtu daugybe aliuminio plokštumų. Toks vietos gyventojų formos apipavidalinimas sukuria ryškų pastato identitetą, be kurio ta vieta taptu ne tokia žymi. Iš funkcinės, ledo aikštė įgilinta, siekiant panaikinti kuo daugiau šalčio nuostolių. Aplink aikštę suprojektuotos tribūnos ir balkonai žiūrovams. Pastato forma taip pat turi savo vaidmenį funkciškai. Visų pirma tai tapatinama su pačios aištės dinamiškomis formomis, antra. – tokios formos geriau paskirsto visą temperatūrą ir ilgiau išlaiko šaltį pastate. Tad
Šiam pastatui galima pritaikyti teiginį, jog forma seka funkciją.
Iliustracija Nr.8 Pirmo aukšto planas ir šoninis fasadas (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-ofliege-l-escaut-architectures-be-weinand)
10
Objekto materealios struktūros: Visas pastatas padengtas aliuminių plokštėm su atviromis plieninėmis konstrukcijomis. Pastato medžiagiškumas primityvus, tačiau visas šis primityvumas puikiai nuteikia visas mintis į sportą. Taip pat šios medžiagos ,pasak architekto, labiau išsaugo šaltį aplinkoje. Visos šios medžiagos sustelkia ties funkcionališkumu, ekonomija ir malonumu.
Iliustracija Nr.9 Interjeras (kairė) ir medžiagų bei konstrukcijų schema (dešinė) (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand)
Tvarios architektūros principai: Šiame pastate taip pat pagalvbota apie ekologiją ir ilgaamžiškumą. Pirmame aukšte sudėtos aukštos klasės vientisos ąžuolinės grindys, taip pat orą vėdiną ir šaldo 4 šaldytuvai. Visa kaitra išgaunama iš ledo šaldymo sistemos perduodama į vandens šildymo įrangą, kuri panaudojus gautą šilumą pakaitiną dalį vandens, taip sutaupoma nemažai elektros energijos.
Iliustracija Nr.10 Šoninis pjūvis. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut1.1.3 “City of Jaca Hockey arena” ledo ritulio arena architectures-be-weinand)
Architektai: Coll-Barreu Arquitectos - Juan Coll-Barreu 11
& Daniel Gutiérrez Zarz Vieta: Jaca, Aragon, Ispanija Metai: 2005 Užsakovas: Vias Plotas: 18123 kv. M
Iliustracija Nr.11 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-ofjaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)
Socialinė svarba: Pastatas buvo projektuotas specialiai 2007 metų jaunimo olimpinėms žaidynėms. Dvi ledo aukštės leidžia užsiimti įvairiomis žiemos sporto šakomis, o pats pastatas suburia įvairaus amžiaus atletus, entuziastus į vieną vietą. Pastatas įprasmino ledo reikšmę visame mieste bei smarkiai išpopuliarino ledo sporto šakas, kuriomis iki šių dienų ktyviai užsiiminėja vietiniai gyventojai susibūrę į specifinę socialinę sporto kultūrą. Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas: Ieškant pastato tūrinio sprendimo buvo nuspręsta jį daryti kalno formos, jog primintu horizontuose stūgsančius kalnus. Žvelgiant iš urbanistinės struktūros pusės pastatas puikiai įsikomponuoja į gamtinę aplinką ir nekontrastuoja su aplinka. Būtent jo forma jungia 2 priešpriešai esančius kalnus ir sukuria netiesioginį ryšį tarp jų skirtingų formų neužgoždamas viso miesto kraštovaizdžio.
Iliustracija Nr.12 Pastato urbanistinis kontekstas tarp miesto ir kalnų. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)
12
Objekto funkciniai ir meniniai sprendimai: Pastato planinė funkcinė struktūra labai paprasta, tačiau labai puikiai tinkanti tokios tipologijos pastatam. Per vidurį suprojektuota ledo aikštė, kurią galima sudalinti į dvi, o iš dviejų pusių – tribūnos ir ložės. Per įėjimą galima patekti tiesiai į tribūnas, laiptais užkilti į ložes o visu perimetru aplink besidriekiantis koridorius funkciškai sujungia visas technines patalpas.
Iliustracija Nr.13 Pjūvis (kairėje) ir membranos tipo kupolo konstrukcija ir primityvi funckinė struktūra. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos)
Objekto materealios struktūros: Ši ledo arena projektuota membranos principu. Jos pagrindinės metalinės konstrukcijos išlaiko tik šaldymo agregatus, apšvietimą ir stogo dangą. Aiškios puslankės sijos su skersiniais sukuria karkasą aliuminio plokščių dangai o visa kita konstrukcinė struktūra nepriklauso nuo stogo konstrukcijų. Visas šis principas veikia it dangtis, kuris uždengia ledo aikštę ir tribūnas. Interjeras – šaltų spalvų, kaip ir įprasta tokio tipo arenomis, dominuoja betonas.
Iliustracija Nr.14 Konstrukcijų ir interjero medžiagiškumas. Tvarios aįchitektūros principai: (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jacahockey-arena-coll-barreu-arquitectos)
13
Visos pastato medžiagos ilgaamžės, nereikalaujančios įpatingos priežiūros ,kas leidžia visą dėmesį sutelkti į sporto šaką. Dalis pastato paslėpta po žeme, kuomet iš vienos pusės atsidengia tik nedidelė dalis stogo, tai leidžia sulaikyti šaltį viduje , kadangi tik iš vienos pusės fasadas atsidengia visu projektuojamu aukščiu.
1.1.4 “Umea ice hockey rink” ledo arena Architektai: BIG architects Vieta: Umea, Švedija Metai: 2011 Plotas: 4600 kv .m
Iliustracija Nr.15 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/bigarchitects-ice-hockey-rink-in-umea/ )
Socialinė svarba: Ši nedidelio ploto ledo arena atlieka kelias funkcijas, kurios kelia vietos socialinės bendruomenės gerovę. Pirminė pastato paskirtis – pramoginė, ledo čiuožykla, tuo pat metu pritaikyta žaisti ir įvairius žiemos sportus. Tačiau amfiteatro tipo iduba bei sutvarkyta gamtinė aplinka kviečia ne tik žiemos sporto megėjus, bet ir visus kitus praleisti laiką lauke, atsiribojant nuo miesto šurmulio aplinkoje turinčioje ypač išraiškingą reljefą bei dirbtinį amfiteatrą, kuris primena minėtos įdubos reljefą Tokios vietos ypač naudongos socialinei bendruomenei bei jos gerovei.
Iliustracija Nr.16 Rekreacinė pastato aplinkos funkcija. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/ )
14
Vietos ir urbanistinės struktūros reikšmingumas ir meniniai sprendiniai: Šiame projekte meniniai sprendimai tiesiogiai daro įtaką urbanistiniės struktūros reikšmingumui, kadangi idėja kilo gamtinėje struktūroje integruoti lasivalaikio pramoginę funkcijai atitinkantį pastatą, nepažeidžiant gamtinio karkaso estetikos ir harmonijos.Išraiškingoje idauboje nuspręsta suprokektuoti ledo čiuožyklą, tačiau nenorint pažeisti gamtos harmonijos buvo nuspęsta pastatą “apkloti žolės sluoksniu”, o eksplotuojamą stogą sugraduoti atkartojant užstatyto ploto izohipses. Taip iš vientisos įdubos buvo sukurta amfiteatrinė aikštė su jos “išversta” dalimi. Taip buvo minimaliai pakeistas kraštovaizdis, tuo patmetu sutvarkyta gamta ir jos elementai.
Objekto funkciniai sprendimai: Pats pastatas nėra didelis, kadangi pagrindinis dėmesys skirtas aplinkai bei pastato integravimui į ją. Pastate centruojama čiuožimo aikštė, tinkama ir kitom sporto šakom, aplink ją – galimybė prieiti, taip pat amfiteatro tipo tribūnos bei kitos privalomos techninės pastato patalpos (Wc, šaldymo agregatų patalpos ir pan.) Esminis elementas dar labiau modernizuojantis pastatą, atsiveriantis stogas. Tai naudojama pasirodymų metu per šventes, kuomet įdubos nuolydy suprojektuotas amfiteatras puikiai pasitarnauja žiūrovų sėdimom vietom, o ledo čiuožykla transformuojama į sceną. Objekto materealios struktūros: Pastato dominuojanti medžiaga – mediena, kadangi siekta kuo labiau integruotis į gamtinį karkasą, be to siekta sukurti šiltą interjero nuotaiką. Visa kita – betonas bei paslėptos metalinės konstrukcijos, laikančios visą pastato stogą.
Iliustracija Nr.17 Urbanistinis struktūrinis reikšmingumas ir meninė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/ )
15
Tvarios architektūros principai Visos pastato ir jo aplinkos medžiagos – ilgaamžės, apdailos iš natūralios medžiagos, kuri gali būti perdirbta. Taip pat fasadai – stikliniai, pro kuriuos patenka didelis kiekis dienos šviesos, tad nereikia naudoti elektros energijos norint apšviesti čiuožyklą.
Iliustracija Nr.18 Objekto funkcinė erdvinė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/arc hitecture/big-architects-icehockey-rink-in-umea/)
Iliustracija Nr.19 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architectsice-hockey-rink-in-umea/ )
16
1.2 Analogų apibendrinimas Išnagrtinėti 4 architektūriniai objektai, kurių plotas, užstatymas ir kiti architektūriniai aspektai labiausiai buvo artimi numatomo projekto tipologijai. Išanalizavus kelis architektūrinius ir urbanistinius principus bei speficiką buvo padarytos išvados, kurios bus taikomos projektuojant ledo areną Tauragėje.
Socialinė svarba
Urbanistinė struktūra ir vietos reikšmingumas - Naikinamos prarastosios ar vizualiai teršiančios erdvės - Gamtos ar miesto vertingosios dalies atskleidimas per architektūrą - aplinkos integracija su minimalia žala jai - Vietinių gamtinių identitetų atkūrimas ar sujungimas
Architektūriniai, meniniai sprendimai -Dinaminių formų linijos (atsižvelgiant į aikštę) - Gamtos įtaka pastato tūrinei formai - Pastato funkcijos įtaka tūriui - Forma gali daryti įtaką tiek ekonominiam tiek kitiems veiksniams. Funkciniai sprendimai - Didelė čiuožykla, kuri dalinasi į kelias mažesnes - Tribūnos, ložės - Multifunkcinė čiuožykla (galima uždėjus parketą eksplotuoti kaip kitos funkcijos objektą) - Nuomos punktas - Persirengimo kambariai su spintelėm ir dušais - Restoranas - Inventoriaus priežiūros zonos - Sporto reikmenų parduotuvė - Eksplotuojamas stogas
17
Objekto materialios struktūros - Perdirbamos ir biologiškai skaidomos medžiagos - Betonas - Natūralios vietinės medžiagos (medis, akmuo) - Stiklas - Plieninės konstrukcijos
Tvarios architektūros principai - Perdirbamos medžiagos - Naudojamos natūralios, ilgaamžės medžiagos - Saulės baterijų ir kitų atsinaujinančių šaltinių išgaunama elektra - Sunaudojamos energijos antrinis panaudojimas - Butinių nuotekų vandens perdirbamas - Lietaus vandens surinkimas - Mažai elektros vartojantys prietaisai - Teisinga pastato orientacija ir konfigūracija - Dideli langai natūraliam apšvietimui
18
1.3 Sklypo analizė 1.3.1 Geografinė padėtis Projektuojamos ledo arenos vieta numatyta Tauragėje, pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Numatoma projekto teritorijos plotas – 1,12ha (11173 m2) jis ribojasi su Jūros gatve ir Jūros skersgatviu, šalia didesnio judrumo Vytauto gatvė. Sklypas priklauso Visbutų mikro rajonui, kuris kadaise buvo atskiras kaimas netoli Tauragės miesto ir ribojasi su Jūros upe. Šiuo metu šis rajonas besivystantis, jame nesenai pastatytas bendruomenės centras, šiaurinėje rajono dalyje pradeda kurtis privačių gyvenamųjų namų kvartalas, tačiau jame dar galime aptikti ir sovietinės kariuominės stovyklos pastatų griuvėsių. Žvelgiant į Vietos analizės planą (Žr.priedas Nr.1.3.1) matoma, jog projektuojamo pastato sklypas šiaurės vakarinėje Tauragės dalyje ties miesto pakrasčiu, tačiau netoli Tauragės senamiesčio (1,5 km) ir pagrindinės miesto gatves (Dariaus ir Girėno). Taip pat projektuojamo sklypo kaiminystėje įsikūręs sporto kompleksas su futbolo aikšte, teniso kortais, jame vyksta ir kiti sportiniai užsiemimai, tad ledo arenos lokacija funkciškai patogi, kadangi kvartale dominuotu su sportu ir bendruomėne susijusios tipologijos pastatai. (Pridedamas priedas Nr.1.3.1 “Vietos analizė”)
Iliustracija Nr.20 geografinė projektuojamo sklypo padėtis (šaltiniai: geoportal.lt, www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/zemelapis.html )
19
1.3.2 Istorinė raida Tauragė – gan senas miestas, jau 1655 metais čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausias Lietuvos liuteronybės centrų, būtent dėl to tauragės apylinkėse galima aptikti nemažai liuteronų bažnyčių. Po 1836 metų gaisro Tauragės miestas buvo naujai atstatytas, tačiau per pirmąjį pasaulinį karą jis buvo vėl nuniokotas. Tauragei nepasisekė ir per antrąjį pasaulinį karą, kuomet miestas smarkiai nukentėjo nuo rusų ir vokiečių armijų. Nagrinėjant projektuojamo pastato sklypo apylinkės istorinę raidą buvo atrasta, jog čia Lietuvos nepriklausomybės metais 1918 buvo Valerijanovo dvaras, kurio pamatai išlikę iki šiol, o dvaro apylinkėse esantys namai sudarė atskirą Valerijanovo kaimą, kuris po kiek laiko buvo pervadintas į Visbutų kaimą. Šiuo metu Visbutai priklauso Tauragės miestui, kaip atskiras mikrorajonas. 1934 metais projektuojamo pastato sklypo teritorijoje ir aplink ją buvo įkurdintos Lietuvos kariuomenės 7-asis kunigaiščio Butigeidžio pėstininkų pulkas. Šioje teritorijoje buvo ir kalėjimas. Įsiveržus sovietų armijai 1941 metais čia įsikūrė kareivinės, o kalėjime kalėjo daug lietuvių. Dalis kareivinių nukentėjo nuo vokiečių atakos, tačiau didžioji dalis kareivinių pastatų griaučių stovi iki šiol tiek projektuojamo pastato sklype tiek jo apylinkėse, tačiau šie pastatai nėra saugomi ar kitaip puoselėjami. Būtent ši vieta garsėja kaip kareivinių teritorija.
Iliustracija Nr.21 Tauragės kareiviniės (“Tauragė” Facebook socialinių tinklų puslapis)
20
1.3.3 Socialinė situacija Šiuo metu Tauragėje gyvena 23120 gyventojų, o jos apskrityje – 40790 gyventojų (pasak Lietuvos statistikos departamento). Tauragė užima tryliktą vietą tarp visos Lietuvos miestų pagal gyventojų skaičių, tad šį miestą galima būtų priskirti prie vidutinio dydžio miesto. Kaip ir kituose panašaus dydžio miestuose dėka tarptautinės ir vidinės emigracijos Tauragėje kasmet mažėja gyventojų skaičius, ypač jaunesnio amžiaus. Pažvelgus į gyventojų skaičiaus pagal amžių grupes diagramą (Žr.Iliustracija Nr.22) galima įžvelgti, jog Tauragės miesto gyventojai - įvairaus amžiaus, jame nedominuoja specifinė amžiaus kategorija, tad galima teigti, kad Tauragės mieste galima sutikti tiek jauno tiek garbaus amžiaus gyventojų.
Iliustracija Nr.22 Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes Tauragės mieste 2015 (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija)
21
1.3.4 Ekonominė situacija Nagrinėjant Tauragės ekonominę situaciją galima teigti, jog Tauragė save apsirūpinantis miestas turintis darbo vietų pasiūlą ir paklausą. Pasak Lietuvos statistikos departamento veikiančių įmonių diagramos (Žr.Iliustracija Nr.23) Tauragėje užregistruota apie 1700 vidutinių ir mažų imonių, kurios sudaro 2,1% visos Lietuvos įmonių. Taip pat iš Tauragės eksportuojama nemažai produkcijos. Žvelgiant į nedarbo lygio kreivę (Žr.Iliustracija Nr.24) matoma, jog Tauragės miestas beveik niekuo nesiskiria nuo visos Lietuvos nedarbo klausimu. Nedarbo lygis mieste pakankamai mažas, nesiekia 10%. Būtent šie skaičiai rod, jog Tauragė pakankamai stiprus ir įsitvirtinęs miestas ekonomine situacija, o jo gyventojai dirbantys ir finansiškai aktyvūs, tad tiek naujų darbo vietų sukūrimas, tiek naujų pramogų ir sporto įvedimas suprojektavus ledo areną bus naudingas visam miestui ir užsakovui.
Iliustracija Nr.23 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių Tauragėje skaičius (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija)
Iliustracija Nr.24 Nedarbingumo lygis Tauragės apskrityje (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 20162022 metų vietos plėtros strategija)
22
1.3.5 Gamtinis karkasas Gamta: Nagrinėjamame sklype veši tik nenaudingi krūmai, bei jauni berželiai, tiek sklype tiek aplink jį nėra vertingų medžių, aplinka neapželdinta. Aplink sklypą taip pat nėra jokių miško masyvų tik pavieniai medžiai (tarp jų ir vertingi ąžuolai) ar jų grupės, kurios sukuria miškelio iliuziją. Pačiame mieste gamtos daug nėra, viskas gan tankiai užstatyta, o pagrindinė žaluma – pavieniai medžiai. Pagrindinis gamtinis elementas visoje nagrinėjamos teritorijos aplinkoje – upė, kuri išraiškingais vingiais driekiasi vakarinėje sklypo pusėje. Taip pat vakaruose teka mažas upelis, kurį apsupusi didelė medžių grupė. Būtent šis mažas “miškelis” didžiausias žalias plotas visoje aplinkoje. (Žr.Priedas Nr. 1.3.5) Visur kitur dominuoja žolė ar apleistose teritorijose – krūmynai. Iš jau minėto miškelio galima atrasti naudos, jis užstoja nuo didelių vėjų, bei sukuria gražų natūralios gamtos horizontą, tad galime daryti išvadą, jog jis ir upė – didžiausios gamtinės vertybės sklypo aplinkoje.
Topografija: Kalbant apie sklypo aplinkos aukštingumą galima sakyti, jog sklypas – neišraiškingoje aplinkoje. Nagrinėjama teritorija visiškai lygi, aplinka – taip pat. Tačiau nemažas nuolydis driekiasi ties upeliu, kiek mažesnis ties užtvenkta upe, tačiau iš sklypo teritorijos, aplinkos aukščių skirtumo pastebėti neimanoma dėl miškelio, kuris gaubia upelį. Tad galima teigti, jog tiek nagrinėjamas sklypas tiek dalis Tauragės įsikurę lygumoje, kurią kartais sudrumzčia upių išgraužti šlaitai. (Pridedamas priedas Nr.1.3.5 Gamtinė analizė)
23
1.3.6 Urbanistinis kontekstas Pažvelgus į urbanistinį nagrinėjamos aplinkos planą (Žr. Priedas Nr.1.3.6) matomas labai aiškus skirtumas tarp Tauragės miesto senamiesčio ir Visbutų mikrorajono, kuriame yra nagrinėjamas sklypas.Tauragės miesto tiek senamiesčio dalis tiek šiaurinėje miesto dalyje esantys kvartalai tankaus perimetrinio užstatymo, turi aiškią struktūrą, tuo tarpu šiaurės vakaruose esantis sporto kompleksas ir Visbutų mikrorajonas beveik tušti, dalinai tik pradedama juose statyti. Tai aiškiai parodo tiek istorinę Visbutų raidos įtaką tiek pačios Tauragės miesto vystimosi raidą. Pradedant nuo senamiesčio, kur tankiausias užstatymas einant į miesto pakrasčius jis retėja. O Visbutuose aiškiai matoma, jog anksčiau buvęs kaimas nutolęs vos kilometru nuo Tauragės nebuvo labai populiarus, taip pat vėliau įsikūrusios kareivinės paralyžiavo tiek pačių Visbutų tiek šiaurės vakarinės Tauragės dalies vystimąsi. Tačiau galima įžvelgti, jog Visbutai ruošiami ypač aktyviai plėtrai, jau dabar pradėta statyti privačių namų kvartalą, įrengtas bendruomenės centras, viskas vyksta perimetriniu užstatymu, kuriant tvarkingus kvartalus. (Pridedamas priedas Nr.1.3.6 Urbanistinio konteksto analizė)
24
1.3.7 Erdviniai ir kompoziciniai ryšiai Analizuojamoje skylpo teritorijoje visą urbanistinę planinę struktūrą formuoja Šilaitės ir Vytauto gatvės.Jos ir urbanistinis karkasas formuoja visą šiaurinę Tauragės miesto dalį ir diktuoja miesto užstatymą. Nors ir Šilaitės gatvė judresnė, nagrinėjamo sklypo atžvilgiu ji ne tiek svarbi, kiek Vytauto gatvė, kuri nutolusi nuo nagrinėjamo sklypo vos per keliasdešimt metrų ir turi didėlę įtaką analizuojamam sklypui. Būtent Vytauto gatvė, kartu su keliom lokaliom struktūrinėm gatvių ašim (Jūros gatve, Jūros skg.) suformuoja panašią erdvinę struktūrą kaip prieš tai minėtame variante. Tačiau šią urbanistinę struktūrą apgaubia iš vakarų į šiaurę besidriekianti gamtinė ašis, kuri sukuria uždarą horizontą,o per vidurį įsispraudus maža gamtinė ašis dar papildomai bando atriboti dalį kvartalo nuo judresnės Vytauto gatvės. Būtent šios kompozicinės ašys formuoja savitą vietos identitetą, tad norint pilnai išvystiti projektą reikia atsižvelgti į ryšį tarp pastato ir šių ašių. Kalbant apie erdves, jau minėta gamtinė ašis suformuoja pusiau uždarą viso kvartalo erdvę, taip pridėdama jam jaukumo “užstojant” horizontą. (Pridedamas priedas Nr.1.3.7 Kompoziciniai ryšiai)
1.3.8 Techninė ir susisiekimo situacija Kelių infrastruktūra: Nagrinėjant Tauragės bendrojo plano susisiekimo tinklų planą (Žr.priedas Nr.1.3.8.1) matoma tai, jog projektuojamo pastato sklypas kiek atokiau nuo pagrindinių judėjimo srautų, tačiau netoli didelio intensyvumo gatvės (C2 kategorijos, apjungianti gatvė). Aplink visą mikrorajoną ir patį sklypą planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Kad jie bus naudojami ir naudingi ne tik aplinkiniams, bet ir viso miesto gyventojams įrodo “Strava” programėlė, kuri rodo didžiausius bėgikų, dviratininkų ir plaukikų srautus (Žr. Iliustracija Nr.25) Tad apibendrinant galima teigti, jog kiek atokiau nuo pagrindinės gatvės, tačiau nenutolęs nuo didelio intensyvumo, apjungiančiosios, gatvės esantis projektuojamo pastato sklypas – labai patogioje vietoje susisiekimo infrastruktūros atžvilgiu, kadangi į jį pakliūti nebus sunku, jis nenutolęs nuo Tauragės centro, esant renginiui lankytojai neapsunkins miesto gyvenimo, nesusidarys kamsčiai. Taip pat jis sėkmingai vystomas, šalia atsiras nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, be to kaiminystėje įsikūręs sporto centras sujungs ledo areną, projektuojamą baseiną, sporto centrą bei naujus dviračio takus
25
į vieną bendrą sporto mazgą, kuris kvies daug sporto entuziastų. (Pridedamas priedas Nr.1.3.8.1 Susisiekimo struktūra)
Inžinerinių tinklų infrastruktūra: Projektuojamo pastato sklypo aplinkoje visi inžineriniai tinklai nutiesti. Vandentėkis
Iliustracija Nr.25 “Strava” srautų žemėlapis, nagrinėjamo sklypo lokacija – baltas taškas, kuo intensyvesnis srautas, tuo ryškesnė spalva (Šaltinis: https://www.strava.com/heatmap#7.00/-120.90000/38.36000/hot/all)
patogiai driekiasi palei dvi sklypo kraštines su keliais prijungimo kanalais. Taip pat ir buitinių atliekų nuotekų sistema. Tad projektuojant pastatą nebus didėlių problemų jungiant tiek vandentėkį, tiek buotekų sistemas. Kadangi šalimai statomas baseinas bei jau pilnai įrengtas bendruomenės centras šilumos tinklus galima bus jungtis nuo minėtų pastatų. Be to numatoma projektuojant ledo areną inžineriniais tinklais prijungti prie baseino ir visą šilumos energiją, kurią naudos įrenginiai šaldant ledą arenoje, perduoti į baseino pastatą, kuris gautą energiją panaudos šildant baseino vandenį. Tokia inovatyvi sistema priskirs pastatą prie gamtai draugiškų pastatų tipo bei prisidės prie ekologijos gerinimo. Taip pat pro sklypa nutiesta 0,4 ir 10 kv požeminė linija. (Pridedamas priedas Nr.1.3.8.2 Inžinerinė sklypo analizė)
26
1.3.9 Funkcinė struktūra Tauragės miesto bendrojo plano teritorinių reglamentų plane (Žr. Priedas Nr.1.3.9 Funkcinė struktūra) matomas aiškus nagrinėjamo sklypo numatomas planas ir visi reikalavimai būsimiem projektam. Visas Vizbutų kvartalas numatomas komercinių ir gyvenamosios mažaaukštės paskirties statybų objektų užstatymu. Tad projektuojant ledo areną problemų su funkcijos neatitikimu ar kitais funkcinio planavimo klausimais nekils, kadangi ji atitinka visus reglamentus. Taip pat projektuojant pastatą numatomos šios pagrindinės funkcijos: - Administracinis valdymas - Viešas maitinimas - Klientų aptarnavimas - Prekybos paslaugos - Transporto paslaugos - Ryšių paslaugos - Sporto ir pramoginiai renginiai - Įvairaus sporto susijusiu su ledu (ledo ritulys, dailusis čiuožimas ir pan.) varžybų organizavimas (Pridedamas priedas Nr.1.3.9 Funkcinė struktūra)
1.3.10 Tolimesnės plėtros galimybės Norint užtikrinti architektūrinės ir urbanistinės kompozicijos kokybę ypač svarbu sutvarkyti bei kokybiškai užstatyti visą Visbutų teritoriją ir jos aplinką. Tęsti jau pradėtą kurti sporto ir laisvalaikio zoną, kvartalą. Norint įprasminti čia esančias veiklas bei sukurti palankias sąlygas vystitis visam mikrorajonui būtina suprojektuoti pagrindinę teritorijos dominantę, aplink kurią vystytusi visi kiti pastatai bei, kuri keltu apylinkės ekonominę bei socialinę gerovę ir prisidėtų prie miesto gerbūvio. Būtent to bus siekiama projektuojant ledo areną. Taip pat labai svarbu nepamiršti viešųjų erdvių, kadangi visa ši teritorija šiek tiek atokiau nuo Tauragės miesto centro joje būtina suprojektuoti ir naujų viešųjų erdvių, parkų išnaudojant didžiausius gamtos elementų pranašumus, tik taip bus sukurtas kokybiškas rajonas tiek pastoviam gyvenimui tiek laisvalaikio praleidimui ar kitoms veikloms.
27
1.3.11 PTGG lentelė ASPEKTAS
PRIVALUMAI
TRŪKUMAI
GALIMYBĖS
GRĖSMĖS
VIETOVĖS
Projektuojamo
Sklypas ribojasi su
Naujai vystomame
Projektuojant pastatą
pastato sklypas
gyvenamaisiais
kvartale ledo arena
kyla grėsmė, jog šalia
naujai
namais, kurie
gali tapti pagrindine
esantys mažaaukščiai
projektuojamame
diktuoja salygas
vietos dominante ir
gyvenamieji namai
kvartale, šalia sporto
naujai
modernaus sporto
darys didėlę įtaką jo
centro, baseino ir
projektuojamui,
centro akcentu.
erdviniui ir
bendruomėnės
skirtingos paskirties
kompoziciniui
centro, taip bus
pastatui.
vystimui.
sukurta aktyvaus laisvalaikio zona per daug nenutolusi nuo Tauragės centro. TOPOGRAFINIS
GAMTINIS
Projektuojamame
Neišraiškingas
Sukurti jaukias
Lygiose teritorijose
sklype ir aplinkoje
reljefas sukuria
atviras erdves, bei
kyla grėsmė išgauti
vyrauja lyguma, tai
papildomą užduotį
pastatą, kuris sukurs
atviras tuščias erdves,
palengvina techninius
pastatui kompensuoti
žaismingą aplinką.
kurios tampa
pastato sprendimus.
tai būtent pastato
prarastosiomis
išraiška.
erdvėmis.
Sklypas turi gan
Gamta, labai
paprastą, bet
paprasta, labai daug
Plėtoti visą aplinką,
Naujai statomi
išraiškingą vakarinį ir
nenaudingų
sukurti patrauklias
gyvenamieji namai
šiaurinį miškelio
krumynų, viskas
viešąsias erdves,
gali užgožti gamtini
horizontą, taip pat
smarkiai apleista,
žaliąsias zonas, taip
siluetą ir sukurti
visas sklypas
nėra viešųjų erdvių.
skatinant socialinį
pigaus gyvenamųjų
aktyvumą.
namų rajono siluetą
apsuptas gamtos, jame nesijaučia
be viešųjų erdvių bei
miesto įtaka.
parkų.
28
TECHNINIS
Aplink visą
Visoje teritorijoje
Prijungus
Neaprūpinus
mikrorajona nutiesti
tėra tik kelios
inžinerinius prie
pakankamai
nauji asfaltuoti keliai,
parkavimosi vietos,
baseino yra galimybė
parkavimosi vietų
visos inžinerinės
pėsčiųjų ir dviračių
idiegti inovatyvią
renginių metu ar
trasos taip pat
takai dar tik
ekologišką antrinės
kitais ypač užimtais
nutiestos.
numatomi.
energijos
atvėjais kyla grėsmė,
panaudojimo būdą,
jog mašinos bus
kuomet visa šiluma iš
paliekamos tiesiog
ledo arenos būtų
pakelėje.
panaudota baseino šildymui. ERDVINIS
Sklype atsiveria
Sklype ir aplink jį
Suprojektavus
Šalia esantys kiti jau
pakankamai uždaros
esančios erdvės
pėsčiųjų takelius,
plėtojantys ir
erdvės, kurios
nesutvarkytos, jose
vaikų žaidimo
numatomi vienbučių
sukuria vietovei
trūksta takų, suoliukų
aikšteles galima
projektai gali
jaukią aplinką.
ir pan. Kas leistų
sukurti puikią
sudarkyti apliknines
pilnai išnaudoti
atmosferą tiek
erdves.
erdves ir kviestu ne
gyventojams tiek
tik vietinius, bet ir
praeiviams.
aplinkinius. SRAUTŲ
Sklypas šiek tiek
Nors ir yra nutiesti
Kadangi jau dabar čia
Kadangi šalutiniai
atokiau nuo viso
šaligatviai jie žiemos
užsuka nemažas
keliai – gan siauri
Tauragės miesto
metu nevalomi ir
srautas žmonių,
didelių varžybų ar
centro, tačiau
tapma
sukūrus puikias
kitų progų metu gali
nenutolęs, taip pat
nepraeinami,dar nėra
salygas sportui čia
kilti spūstys.
šalia driekiasi centrą
nutiesti pėsčiųjų ir
bus lankomąsi ne tik
ir apylinkes
dviračių takai nors ši
pačiuožinėti, bet ir
jungiantis kelias,
aplinka labai
praleisti laiką
kuris palengvina
pupuliari tarp bėgikų
aplinkoje, taip
susisiekimą.
ir dviratininkų.
skatinant kurtis socialinėms bendruomenėms.
29
1.3.12 Vietovės fotofiksacijos
Fotofiksacija Nr.1 vaizdas iš pagrindinės Vytauto gatvės į šalutinę, kuri ribojasi su sklypu.
Fotofiksacija Nr.3 Vaizdas iš sklypo į buvusius kareivinės pastatus bei medžių ribojamą horizontą.
Fotofiksacija Nr.5 Vaizdas iš sankryžos prie kampinės pietvakarių sklypo pusės.
Fotofiksacija Nr.2 vaizdas iš nagrinėjamo sklypo į bendruomenės centro galinę dalį.
Fotofiksacija Nr.4 Buvusių kareivinių pastatų griuvėsiai projektuojamo pastato sklype.
Fotofiksacija Nr.6 sklypas su vaizdu į projektuojamą beseiną ir bendruomėnes centrą
30
Fotofiksacija Nr.7 Likusiieji kareivinių pastatai pietinėje sklypo dalyje
Fotofiksacija Nr.8 Sklypo ir bendruomenės pastato kaiminystė
Fotofiksacija Nr.9 Vaizdas į sklypą iš šiaurinės jo pusės
Fotofiksacija Nr.10 Bendruomenės pastatas sklypo kaiminystėje
31
1.3 Metodinė dalis 1.4.1 Ledo arenos Lietuvos mastu Visoje Lietuvoje iš viso suprojektuotos 9 ledo arenos. Dalis jų – prekybos centruose. Tauragės atžvilgiu artimiausia ledo arena nutolusi 110 km Klaipėdoje ir tokiu pat atstumu Šiauliuose, tad vietiniai ir apylinkių gyventojai neturi galimybės užsiimti sportu ar tiesiog praleisti laisvalaiki ant ledo su pačiūžomis. Sekant visas tendencijas, ledo ritulys Lietuvoje smarkiai populiarėja, tad tiek ledo ritulio, tiek kitų sporto šakų, kaip dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir pan, propogavimas ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose sveikintina iniciatyva, kadangi tai ne tik naujų sporto rušių integravimas ir puoselėjimas, bet ir siekis užimti vietinį jaunimą, skatinti likti gimtuosiuose miestuose ir prisidėti prie mažesnių Lietuvos miestų plėtros, nes viena iš pagrindinių priezaščių, dėl kurių jauni žmonės emigruoja į kitas šalis ar miestus – nepakankamas užimtumas ar mažas pasiūlymų spektras.
Iliustracija Nr.26 Ledo aikščių lokacija visoje Lietuvoje (http://sportmap.lt/lietuvos-sporto-bazes/ledo-arenos)
32
1.4.2 Ledo arenos specifikacija Ledo arenos pagrindinis įrenginys, be kurio jokia visus metus veikianti ledo čiuožykla neišsiverčia – inžinerinė sistema šaldanti ledą, čiuožimo aikštelėje. Ji susideda iš pagrindo, supresuoto smėlio ar žvyro, šaldymo vamzdelių, ištiestų visu perimetru,bei cemento sluoksnio ant kurio pilamas vanduo. Vamzdeliuose dažniausiai cirkuliuoja druskos tirpalas arba antifryzas , kuris šaldomas atšaldo visą betoninį pagrindą ir jis sušaldo vandens sluoksnį ant, kurio čiuožinėjama. Lietuvoje ledo arenos – labai primityvios, vidury pastato centruojama čiuožimo aikštė, kai kur aplink ją tribūnos ir nuomos punktas su laukiamuoju bei visais privalomaisiais sanitariniais ir higienos punktais. Tačiau norint projektuoti kokybišką pastatą, ypač žiemos sportui populiarėjant šalyje, reikia stengtis įvesti kuo daugiau inovacijų ir papildomų paslaugų, kurios aptarnatų ne tik pastatą ir jo struktūrą bet ir teiktų įvairias kitas paslaugas. Nagrinėjant pagrindinius reikalavimus ledo arenai, išskiriami kelios rūšys, populiariausia – ledo ritulio arena, kuri laikos nacionalinio ledo ritulio komiteto nustatytų išmatavimų : 60 metrų ilgio, 30 metrų pločio, su 8,5 metrų radiusų nuo kampo iki kampo. Taip pat yra specifiniai linijų parametrai, kurių privalu laikytis, norint ledo arenoje organizuoti užsiemimus bei varžybas. (Žr. Iliustracija Nr. 27) Kadangi ledo ritulys Lietuvoje vienas iš populiariausių žiemos sporto šakų, projektuojamoje ledo arenoje bus laikomąsi būtent šių išmatavimų.
Iliustracija Nr. 27 Ledo arenos parametrai pagal Šiaurės amerikos ir Pasaulio lygio nuostatas
33
Išvados:
1. Projekto vieta yra naujai vystomame rajone, vietoj anksčiau buvusių kareivinių, Visbutų mikrorajone. 2. Visame rajone nutiesta nauja gatvių infrastruktūra. Iš urbanistinės pusės jaučiasi labai dedėlis kontrastas tarp Tauragės intensyviai užstatyto urbanistinio karkaso ir tarp Visbutų mikrorajono bepradedančio vystitis karkaso. 3. Sklype, priešingai nei Tauragės senamiestyje, gausu žalumos. 4. Projektuojamas pastatas savo dalim ar visu tūriu turi sukurti vietos identitetą, aplink kurį vystitųsi visas kvartalas. 5. Projektuojamas pastatas neturi jokių tūrinių apribojimų, tačiau pravartu atsižvelgti į erdves bei kompozicines ašis. 7. Pravartu išnaudoti natūralią erdvinę ašį besidriekiančią per sklypą, suprojektuoti pėsčiųjų takus, bendrą aikštę, kuri jungtu bendruomenės centrą, baseiną ir ledo areną. 6. Pastatas turi būti multifunkcinis, jog taptu pagrindiniu traukos centru bei populiarintu naujai projektuojamą rajoną.
34
2. PROJEKTINĖ DALIS 2.1 Projektuojamo objekto sudėtis ir apimtis PROJEKTUOJAMAS OBJEKTAS: Ledo arena Tauragėje VIETA: Jūros gatvė 59, Tauragė, Tauragės miesto savivaldybė, Lietuva OBJEKTO PASKIRTIS: Visuomeninės paskirties teritorija, socialinės infrastruktūros tipas, sporto paskirties statinys. Objektas vykdo sporto aikštės ir inventoriaus nuomos bei pramogų funkcijas, skirtas tiek Lietuvos tiek užsienio lankytojams. Pastato poveikis aplinkai: Objektas skirtas vietiniams ir iš kitų miestų ar valstybių atvykūsiems lankytojams atvykusiems užsiimti ledo sporto šaka ar laisvalaikio praleidimui. Projektuojant pastatą susitelkta ties galimybę lankytojui kokybiškai stebėti rungtynes ar pačiam užsiimti viena iš sporto šakų išsinuomojant atitinkamą inventorių. Taip pat siekiama pastato tūrine išraišką jį išskirti taip sukuriant vietos dominantę, o sutvarkius aplinką sujungti šalia esančius visuomeninės paskirties pastatus. Šio pastato projekto tikslas, jog tiek vietinis, tiek lankytojas būtų traukiamas praleisti laiką pastate arba jo aplinkoje taip formuojant vietos identitetą ir socialinę kultūrinę Tauragės miesto bendriją. INOVACIJA: Projektuojamo pastato projekte numatoma moderni inžinerinė sistema, galinti gautą šilumą iš šaldymo agregatų panaudoti šalia esančio baseino vandens šildymui. Planuojama nutiesti požeminius inžinerinius tinklus tarp baseino ir ledo arenos, kuriais visa šiluma išskirta šaldymo agregatų šaldant ledo aikštę, nukreipiama į baseino patalpas, kuriose ji nukreipiama į baseino vandens šildymą. Taip pat numatyta kritulių vandens surinkimo ir filtravimo sistema, panaudojanti kritulių vandenį pastato eksplotacijai. OBJEKTO PANAUDOJAMUMAS: Objektas talpina 995 rungtyniu žiūrovus, galinčius stebėti rungtynes. Taip pat lankytojai ne rungtynių metu gali išsinuomoti pačiūžas ir čiuožti ledo arena. Be to planuojama rengti įvairių sporto šakų užsiemimus, nuomoti visą aikštę. Norintiems ramiai praleisti laiką arenoje numatyta kavinė, kurioje visi galės praleisti savo laisvą laiką. Projektuojamame pastate įrengta sporto salė ne rungtynių metu bus prieinama ir miesto gyventojams.
35
2.2 Projektuojamo objekto detali programa PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA
36
ANTRO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA
37
2.3 Meninė koncepcija URBANISTINIO SPRENDIMO KONCEPCIJA: Projektuojamo pastato sklypas yra šalia naujai suprojektuoto bendruomenės centro ir baseino, kurie ribojasi su judria Vytauto gatve. Atsižvelgiant į gatvių išdėstymą pagrindinis ledo arenos lankytojų srautas bus Jūros gatve, kuri kertąsi su Vytauto gatve. Tad projektuojant ledo areną buvo nuspręsta centrinį įėjimą orientuoti būtent į Vytauto gatvės pusę, kad didžioji dalis lankytojų vos pasukus iš Vytauto gatvės į Jūros gatvę pastebėtų reprezentatyvų ledo arenos fasadą. Nors pastatą galima pasiekti važiuojant iš kitos Jūros gatvės pusės, tačiau jis bus šalutinis, labiau žinomas vietos gyventojams ir techninio aptarnavimo darbuotojams. Taip pat projektuojamas pastatas orientuotas labiau pietvakarinėje sklypo dalyje, siekiant sukurti kuo daugiau erdvės tarp bendruomenės centro ir baseino, ją paverčiant viešąja erdve.
Iliustracija Nr. 28 Urbanistinio sprendimo koncepsijos idėjinė schema
38
ARCHITEKTŪRINIO SPRENDIMO MENINĖ KONCEPSIJA: Pagrindinė architektūrinė meninė idėja – erozija. Išnagrinėjus projektuojamo sklypo aplinkos gamtinį karkasą, pastebėta jog vos už kelių šimtų metrų teka daug vingių turinti Jūros upė. Kiekvienas jos vingis – skirtingas, savaip dinamiškas,kurį suformavo vandens tėkmė. Taip pat ledo arena netiesiogiai asocijuojasi su ledu – kietąją vandens būsena, kurios forma tiap pat priklauso nuo vandens ir šilumos. Tad sudėjus dinaminę upės formą ir ledo tirpsmą buvo suformuota idėja perteikti erozijos paveiktų kūnų dinamines formas, kurios pastebimos net kiečiausiuose gamtiniuose elementuose, jas sustrukturizuoti ir skoningai perteikti visą formą ledo arenos fasaduose ir pastato formoje.
Iliustracija Nr.29 Architektūrinio sprendimo meninės koncepsijos idėjinė schema
39
2.4 Sklypo plano sprendiniai Projektuojant sklypo sutvarkymo planą buvo siekiama apimti kuo daugiau nesutvarkytos erdvės ir ją sujungti. (Žr.priedas Nr.2.4 Sklypo sutvarkymo planas) Būtent dėl to rytinė sklypo dalis buvo sujungta su bendruomenės centro ir baseino erdvėmis. Visą šią bendrą erdvę kerta keli pėsčiųjų takai, įrengti suoliukai, sukurta nemaža erdvė, kuri sujungs visus viešosios paskirties kaimyninius pastatus į vieną darnią visumą. Taip pat numatyta nutiesti pėsčiųjų takus į šiaurę ir į pietus, taip sujungiant gyvenamųjų namų kvartalus ir sukuriant patrauklų gan ilgą pėsčiųjų taką, vietoj neišnaudotos, tačiau potencialios erdvinės kompozicinės ašies, kuri veda tiesiai į projektuojamo pastato centrinę erdvę. Pietinėje ir vakarinėje sklypo dalyje ties sklypo ribomis suprojektuotas 87 vietų antžeminis parkingas, kuris nedominuoja sklype ir yra šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo. Be centrinio įėjimo į pastatą galima patekti per pietinę ( šalutinis patekimas į areną žaidėjams, komandos nariams ir darbuotojams) ir vakarinę (įėjimas į sporto salę) sklypo puses. Evakuaciniai išėjimai orientuoti pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje sklypo pusėse. Visame sklype stengtąsi stipriai neapželdinti ploto medžiais, kadangi jie paslėptų arenos architektūrinę koncepsiją, medžiai orientuoti ties pėsčiųjų takais, sukuriant alėjos įvaizdį. Kadangi pastatas talpina nemažą kiekį žmonių aplink jį gan gausus pėsčiųjų takų tinklas skirtas tiek patekimui į pastatą tiek laisvalaikio pasivaikščiojimams. Tarp jų visi plotai apželdinti veja, o pietinėje pusėje suprojektuoti du negilūs baseinai, kurie pabrėžia pastato glaudų ryši su vandeniu ir suteikia įvairovę , taip pat vandens telkiniai ar paprasti maži baseinai traukia žmones pailsėti šalia ir praleisti savo laisvalaikį suteikiant galimybę piknikams ir kitom visiem žmonėm tinkamom veiklom. (Pridedamas priedas Nr.2.4 Sklypo sutvarkymo planas)
40
2.5 Funkcinių ryšių modelis, erdvių struktūra Pastatas skirstomas į tris pagrindines zonas ir vieną mišrią. Pagrindines dalis sudaro: lankytojų zona, žaidėjų ir komandos narių zona ir pastato techninio aptarnavimo zona, o mišriojii, pritaikyta tiek aplinkiniams tiek žaidėjams. Pagrindinis įėjimas rytinėje pastato dalyje skirtas lankytojams, iš jo galima patekti į pačiūžų nuomos punktą, bilietų kasas, kavinukę ar į antrą aukštą, kuriame suprojektuotos tribūnos bei kitos patalpos skirtos rungtyniu metu esantiems žiūrovams. Pro pietinį įėjimą žaidėjams ir darbuotojams galima patekti į komandų rūbines, inventorines, džiovyklas bei sporto salę, šiuo zonavimu stengtąsi atskirti žiūrovų ir personalo ar žaidėjų srautus, ypač rungtyniu metu, kuomet žaidėjai būtų blaškomi žiūrovų. Iš vakarinės pusės įėjimo galima patekti į sporto salę ir rūbines, kurios gali būti panaudotos kaip atarginėm komandos rūbinėm, tuo atvėju jei iškart po rungtynių būtų suorganizuotos kitos arba tiesiog vyktų treniruotė. Ne rungtyniu metu, kuomet sporto salė nėra reikalinga žaidėjams apšilti ja galima naudotis miesto gyventojams, taip nepaliekant neišnaudotos erdvės, tačiau miesto gyventojams vienintėlis patekimas į sporto salę būtų tik pro vakarinį įėjimą. Šiaurinėje pastato dalyje galima patekti į techninio aptarnavimo patalpas arba į evakuacinę laiptinę.Dar dvi evakuacinės laipt inės taip pat orientuotos pietinėje pastato dalyje.
Iliustracija Nr. 30 Funkcinių ryšių modelio schema
41
2.6 Medžiaginis sprendimas Projektuojama arena savo medžiagiškumu neišsiskiria nuo kitų tokios pat tipologijos pastatų. Joje dominuoja cementas, plieno konstrukcijos ir stiklinės vitrinos. Tačiau pagrindinė šio pastato fasado medžiaga – falsuoto aliuminio profiliuotis. Pastatas apgaubtas antruoju fasadu sudarytu iš aliuminio profiliuočių, kuriuos laiko prie sienų ir kolonų tvirtinamosios konstrukcijos. Ši medžiaga tvari ir puikiai perteikia dinamines linijas. Daugybe skirtingo linkių proflių suformuoją bendrą mąsyvą, kuris iš tolo atrodo vientisas, o arčiau priėjus tarpas tarp profiliuočių pakankamai didelis, jog būtų galima matyti pro stiklines vitrinas. Visas antrasis fasadas – baltos spalvos. Ši spalva pasirinkta norint dar labiau išskirti pastatą, be to balta spalva simbolizuoja laisvę bei teigiamas emocijas, tad balta spalva it kontrastas prieš tai šioje vietoje buvusiom kareivinėm, kuriose buvo laikomi nelaisviai, o vokiečių kareivių - vykdomas genocidas.
2.7 Interjerų charakteristika Interjere naudojama medžiaga taip pat neišsiskiria nuo kitų sporto arenų medžiagiškumo. Jame dominuoja cementas, stiklinės vitrinos, metalas. Tai dėl to, jog šis pastatas talpin daug žmonių, o šios medžiagos ilgaamžės. Taip pat sporto arenos reikalauja daug tuščios erdvės, o visą interjero išraišką sukuria metalinės ir betoninės konstrukcijos. Projektuojamo pastato interjero akcentas yra dinaminių formų bei skirtingo aukščio stogas, kurio strypinės erdvinės konstrukcijos sukuria didelės erdvės įspūdį. Šios medžiagos nekontrastuoja su išorę. Vestibiuly esančios kavinės erdvėje naudota šiek tiek medžio, siekiant sukurti jaukią aplinką poilsiui ne rungtyniu metu.
42
2.8 Esminių statinio reikalavimų tenkinimas MECHANINIS PATVARUMAS IR PASTOVUMAS Visi statinio konstruktyvai projektuojami taip, kad atititktų visus reikalavimus, būtų eksplotuojamas bent 100 metų.Laikančiosios konstrukcijos parinktos, kad atlaikytų nuolatinius krūvius (gravitacija, grunto, snieko, vėjo, temperatūros ir statybos metu atsirandančius apkrovimus) GAISRINĖ SAUGA Pastatas suprojektuotas taip, jog jo konstrukcijos atitiktų visus priešgaisrinius reiklalavimus ir išlaikytų apkrovą atitinkamą laiko tarpą. Taip pat visos medžiagos panaudotos projekte atitinka gaisrinius reikalavimus. Pastate įrengti dūmų detektoriai, gaisrinė signalizacija, gaisrinis liftas, gaisro mygtukai ir sprinklerinė sistema, skirta numalšinti arba sumažinti ugnies plitimą. Taip pat laikantis visų reikalavimų suprojektuotos 3 atskiros, dūmų nepraleidžiančios evakuacinės laiptinės su padidinta degumo izoliacija. ŽMONIŲ SU NEGALIA POREIKIŲ TENKINIMAS Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į neįgaliųjų žmonių poreikius, visi koridoriai ne siauresni nei 1,5 metro, visuose viešuosiuose, rūbinių ir VIP ložių tuoletuose įrengti specialiai žmonėm su negalia pritaikyta įranga, taip pat ir dušuose. Durų plotas taip pat ne mažesnis nei nurodyta reikalavimuose. Kiekvienoje evakuacinėje yra pakankamai vietos sustoti neįgaliojo vėžimėliui taip, jog jis nekliudyų žmonių srautui. Tribūnose ir automobilių stovėjimo aikštelėse suprojektuotos vietos žmonėm su negalia.
HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOSAUGA Pastate palaikomas reikiamas mikroklimatas, temperatūra ir atitinkama drėgmė palaikoma tiek ledo aikštės zonoje tiek kitose patalpose. Pastate suprojektuota atitinkama oro vėdinimo sistema, paskirstanti reikiamą oro padavimą ir ištraukimą. Pastato konstrukcijos izoliuotos nuo papildomo drėgmės patekimo iš lauko pusės, atitinkamu izoliacijos sluoksniu. Taip pat numatyta, jog atitinkamai nuo ledo arenos renginio, treniruočių ar laisvalaikio čiuožimo būtų reguliuojama temperatūra ir oro drėgmė ledo aikštelėje. Siekiant kuo labiau panaudoti antrinius ištėklius numatyta įrengti lietaus surinkimo ir filtravimo įrangą, kuri lietaus vandėnį nukreips į tualetus, ir moderni inžinerinė sistema nukreipianti išgautą šilumą šaldant ledo aikštę į netoli nutolusį beseiną, kuriame ledo arenoje išskirta šiluma bus panaudota šildant vandėnį.
43
NAUDOJIMO SAUGA Projektuojant pastatą buvo laikomąsi visų saugos reikalavimų. Konstrukcijos atitinka visus reikalavimus, suprojektuoti saugaus nuolydžio laiptai, grindys padengtos ne slidžia danga. Taip pat visi atitvarai ir tvoros projektuotos ne žemesnės nei 1,2 metro aukščio. Visi elektos instaliacijos laidai ir kiti komponentai yra izoliuoti, jog jų nepaveiktų aplinkos poveikiai ir jie nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai ar givybei.
2.9 Pagrindiniai sklypo rodikliai
1. Pastato aukštis- 17 metrų 2. Sklypo plotas – 11783,17 kv.m 3. Pastato plotas – 6058,5 kv.m 4. Žemės sklypo užstatymo tankis – 40 % 5. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 0,55
44
3. KONSTRUKCINĖ DALIS 3.1 Bendrieji duomenys Projektuojant pastatą buvo siekiama pasirinkti estetišką ir racionalų konstrukcijų sprendimą, kuris leistų kuo naudingiau išnaudoti pastato erdves. Projekto metu buvo nuspręsta pasirinkti mišrią konstrukcijos rūšį. Tai koloninė bei atraminių sienų konstrukcija. Kolonos pastato išorėje, kurias kartu su pastatu apgaubia antrasis fasadas turintis individualią konstrukciją, laiko stogo erdvinę strypinę konstrukciją. O laikančiųjų sienų konstrukcija individualiai perima visą apkrovą iš kitų pastato konstrukcinių ir papildomų apkrovų elementų. Antrojo fasado konstrukcijos tvirtinamos prie sienų ir kolonų, o tribūnų sijos viena puse atremtos į sustiprintą atraminę sieną, o kita į koloną, taip išvengiant papildomų kolonų koridoriaus erdvėje. Šis sudėtingas konstruktyvas padeda išvengti didelio nenaudojamo ploto ir leidžia maksimaliai išnaudoti pastato erdves. (Pridedamas priedas Nr.3.1 konstrukcinis pjūvis)
3.2 Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai 3.2.1 Pamatai Projektuojamoje ledo arenoje įrengiami poliniai pamatai, monolitinio gelžbetonio. Po kolonomis ir išorinėm ir laikančiom sienom. Polių ilgis ir skersmuo nustatomas pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenimis ir taikomo polio rūšim ir jo specifikacija. Poliai liejami iš B 25 klasės betono ir AIII ir AI klasės armatūros plieno, monolitiniai rostverkai projektuojami iš B25 klasės betono.
3.2.2 Kolonos ir sijos Monolitinės gelžbetoninės kolonos 1500 mm skerspjūvio betonuojamos iš C40/50 betono klasės. Naudojamos T ir I profilio sijos kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Sijos armuojamos iš anksto įtempta armatūra. Visas stogo konstruktyvas, dengiantis visą pastatą, remiasi į kolonas. Kadangi kolonos projektuojamos išorėje jos papildomai apšiltinamos 200mm šilumos izoliaciniu sluoksniu siekiant panaikinti šalčio tiltus.
45
3.2.3 Sienos Pastato vidinės patalpos projektuotos iš 300 mm storio laikančiųjų sienų ir 200 mm storio pertvarinių. Sienos, kurios perima dalinę tribūnų apkrovą 600 mm storio, o išorinės – 600 mm storio. Sienos 6iltinamos siekiant i6gauti A+ energetinio naudingumo klasę. Išorinės pastato sienos susideda iš: Vidaus apdailos sluoksnis Gelžbetoninių sienų plokštės 300 mm Klijų sluoksnis, 5mm Šilumą izoliuojantis sluoksnis, 300mm Išorinis sluoksnis, dekoratyvinis betono tinkas (Žr. priedas Nr.3.1 konstrukcinis pjūvis)
3.2.4 Pertvaros Vidinės nelaikančios pertvaros projektuojamos iš 130 mm mūrinių blokelių iš šonų izoliuotos akmens vatos sluoksniu siekiant kuo labiau izoliuoti triukšmą.
3.2.5 Perdanga ir denginys Tarp pirmo ir antro aukšto numatomos 500 mm storio perdangos, kurias sudaro: 320 mm įtemptojo gelžbetonio plokštės iš C 50/60 klasės normaliojo betono ir armuojamos iš anksto įtemptais septynių sijų plieniniais lynais, išdėstant juos tempimo zonoje. Perdangos plokštė apšiltinama 50mm akmens vata, kuri taip pat tarnauja kaip garso izoliacija. Pirmojo aukšto grindys – 500 mm storio, kurias sudaro: grindų danga 10 mm, klijų sluoksnis, armuotas išlyginamasis sluoksnis 50mm, skiriamasis sluoksnis, šilumą izoliuojantis sluoksnis 250mm, drenuojantis sluoksnis 100mm, gruntas. Tokiu būdu grindys apsaugomos nuo drėgmės bei šalčio patekimo iš aplinkos į pastatą. (Žr. priedas Nr.3.1 konstrukcinis pjūvis)
46
3.2.6 Laiptai Pastate įrengiami dviejų tipų laptai: reprezentatyviniai ir evakuaciniai. Abiejų tipų laptai – monolitiniai gelžbetoniniai, padengti neslidžia danga ir atitinkantys visus saugos ir priešgaisrinius reikalavimus. Laiptai suprojektuoti evakuacinėse laiptinėse statesni (200x300mm), maršo plotis 2000 mm, tarpinė salelė 2000mm, taip pat joje palikta erdvė netrukdomai kitų žmonių srautui sustoti tiek neįgaliąjam. Taip pat atvertos durys evakuacijos kryptim netrukdo žmonių srautui ir neblokuoja kelio. Reprezentaciniai laiptai kiek nuožulnesni (150x300), jų maršo plotis 3500 mm.
3.2.7 Stogas Projektuojamo pastato stogas gan sudėtingos strypinės erdvinės konstrukcijos. Būtent ši konstrukcija leidžia išgauti reikiamas dinamines forma sir perdengti visą arenos plotą be papildomų atraminių taškų. Jos remiasi į išorines kolonas, kurios surištos plieniniais lynais taip apsaugant nuo stogo konstrukcijos stumimo į išorę apkrovos. Papildomai stogas apšiltinamas iš lauko pusės. Visas konstruktyvo aukštis su apšiltinamuoju sluoksniu – 3 metrai. Stogo konstrukcijos ir kolonos mazgas apšiltinamas papildomu šilumą izoliuojančiu sluoksniu, taip panaikinant visus šalčio tiltus. Stogo konstrukcinių sijų diametras 300mm išoriniai ir 100mm vidiniai strypai. Apšiltinamąjį sluoksnį sudaro: Hidroizoliacinė stogo danga Dviejų sluoksnių šilumą izoliuojantys paketai 250mm Orą ir garsus izoliuojantis sluoksnis Šilumą izoliuojantis sluoksnis 50mm Profiliuotos skardos paklotas (Žr. priedas Nr.3.2.7 stogo planas) (Pridedamas. priedas Nr.3.2.7 stogo planas)
3.2.8 Vitrinos Projektuojamos aliuminio profiliuočio konstrukcijos vitrininiai langai, kurių profilis 80x200 mm, su 5 kamerų stiklo paketu, kuris pakankamai nepralaidus šalčiui.
47
3.2.9 Durys Tiek pagrindinio tiek šalutinių įėjimų durys automatinės, stiklinės, atitinkančios visus reikalavimus. Evakuacinių laiptinių durys – ugniai atsparios, metalinės,kurios atitinka visus priešgaisrinės saugos reikalavimus.
4. INŽINERINIŲ SISTEMŲ DALIS 4.1 Bendroji dalis Projektuojamoje ledo arenoje projektuojamos energiją tausojančios inžinerinės sistemos, kurios užtikrintų kokybišką žmonių veiklą jose, sukurtu tinkamą mikroklimatą ir atitiktų visus higienos ir mikroklimato reikalavimus. Pastate numatomos šildymo, vėdinimo, vandens ir elektros energiją aprūpinamos įrangos ir jų patalpos. Taip pat stengiamąsi numatyti energijos perteklių ir jį nukreipti kitų prietaisų aprūpinimui, taip kuo daugiau išnaudojant visą perteklių gautą iš tamtikro inžinerinio agregato ar prietaiso. Labai svarbu, jog visos inžinerinės sistemos būtų suprojektuotos optimaliai, jog galėtų užtikrinti komfportą, panaikinti nemalonius kvapus ir užtikrinti reikiamą drėgmę.
4.1.1 Reikalavimai patalpų mikroklimatui Visuomeninių patalpų ir sporto statinių mikroklimato parametrų ribinės vertės ir higienos normos pateikiamos 1 lentelėje.
48
4.2 Inžineriniai tinklai 4.2.1 Vandentėkis Šiaurinėje projektuojamo pastato dalyje suprojektuotas šilumos punktas prie pat pastato išorinės sienos. Būtent į šią patalpą atvestas ir prijungtas prie miesto magistralinių tinklų. Į pastatą prijungiami 2 vandentėkio įvadai. Šilumos punkte esantis šilumokaitis šildo vandenį ir cirkuliacinių siurblių pagalba jis nukreipiamas į reikiamus mazgus po visą pastatą bei užtikrina karšto vandens cirkuliaciją. Karštas vanduo sistemoje keliauja įvairaus diametro metaliniais ir plastikiniais vamzdžiais, kurių diametras priklauso nuo vandens slėgio. Taip pat visas vamzdynas izoliuojamas šilumą izolluojančiu medžiagos sluoksniu taip sumažinant šilumos nuostolius.
4.2.2 Nuotekos Po visą pastatą išvedžiotos nuotekų surinkimo sistemos ir vamzdynai, kurių diametras priklauso nuo tualetų, kriauklių bei kitų mazgų kiekio. Visos surinktos nuotekos nukreipiamos į miesto tinklų kanalizaciją. Visos nuotekų surinkimo sistemos projektuojamos laikantis higienos normomis.
4.2.3 Lietaus nuvedimo sistema Visas lietaus vanduo surenkamas ant stogo įrengtais vandens surinkimo trapais, kuriais kritulių vanduo patenka į stačius vamzdžius, kurie nukreipia vandėnį į vandens rezervuarą. Jame vanduo prafiltruojamas, iš jo pašalinamos bakterijos ir kvapas ir nukreipiamas į tualetus, taip taupomas švarus vanduo. Esant lietaus vandens pertekliui ir rezervuarą pripildžius vožtuvų pagalba perteklinis vanduo nukreipiamas į miesto lietaus vandens nuotekų sistemą.
4.2.4 Šildymas Projektuojamą pastatą numatyta prijungti prie centralizuotos miesto šildymo sistemos.Šilumos trasa nuvedama į šilumos punkto patalpas, kurios suprojektuotos prie išorinės sienos. Pastate planuojama šildyti visas patalpas, tačiau ledo aikštės temperatūra bus palaikoma šiek tiek žemesnė nei kitų patalpų oro temperatūra. Šalia vandens šilumokaičio numatomas dar vienas – šildymui. Planuojamas grindinis šildymas, išvedžiojant šildymo vamzdeliu po visas pastato patalpas. Iš šilumos punko karštas vanduo bus perduodamas į kolektorius, kurie paskirstis vandėnį po jam lokalias patalpas. Lauko šiluminė trasa apšiltinta, šilumą izoliuojančia medžiaga, taip siekiant pamažinti šilumos nuostolius.
49
4.2.5 Vėdinimas Projaktuojamame pastate pasirinkta mechaninė oro vėdinimo sistema. Antrame aukšte suporojektuota ventiliavimo agregatų patalpa atsakinga už oro ištraukimą ir šviežio oro padavimą. Taupant energinius išteklius dalis šilumos išskirtos iš ledo arenos šaldymo agregatų perduodama į ventiliacinius agregatus, kurie sušildo šaltuoju sezono laiku įtrauktą šviežią orą, taip taupant elektros sąnaudas. Projekte numatytas oro ištraukimas tiek iš vestibiulio tiek iš aikštės, o bene svarbiausia- iš rūbinių, kadangi neužtikrinus geros oro ventiliacijos rūbinėse sukeliama grėsmė ja besinaudojantiems žaidėjams ir kitiems arenos lankytojams. Taip pat arenos zonoje įrengiami kondensatoriai, kurie palaiko oro drėgme taip panaikinant visas galimybes susidaryti rūkui.
4.2.6 Elektra Elektros skydinė suprojektuota šiaurinėje pastato dalyje, šalia kitų techninių pastatą aptarnaujančių patalpų. Šioje patalpoje įrengiami elektros skaitliukai, išmanių technologijų serveriai ir kiti tinklai reikalingi arenos eksplotacijai. Iš elektros skydinės elektra kabeliais paskirstoma į kolektorines ,kurios išvedžioja elektrą iki prietaisų. Dėl serverinių išskiriamos šilumos elektros skydinėje numatomas gera ventiliacija siekiant apsaugoti tiek pačius prietaisus tiek izoliuoti gaisro kilimo grėsmę.
50
4.2.7 Ledo aikštės šaldymo įranga Vienas svarbiausių inžinerinių įrenginių, būdingas tik šios tipologijos pastatams – ledo aikštės šaldymo agregatai. Jiems specialiai suprojektuotos patalpos šiaurės vakarinėje pastato dalyje prie išorinės sienos. Taip apt specialiai paruošta ir ledo aikštės danga, kurią sudaro: Ledo sluoksnis 50mm Cemento paklotas 120mm Izoliacinis sluoksnis 100mm Žvyro užpildas 500mm Pamatas 500 mm Cemento sluoksnyje išvesti visos aikštės plotu šaldymo vamzdeliai, kurie užpildyti šalčiui atspariu skysčiu (dažniausiai: antifryzu), tarpas tarp jų – 100mm, 30mm gylije nuo ledo. Šie vamzdeliai prijungti prie šaldymo agregatų kurie paliako cirkuliaciją juose ir taip cemento sluoksnį paverčia pakankamai šaltu paviršiumi, kuris gali užšaldyti vandėnį virš jo. Siekiant izoliuoti šalčio pralaidą į žemę po cemento paklotu paklojamas storas izoliacinis sluoksnis. Taip pat po juo esantis žvyro sluoksnis ir jame kas 500 mm išvedžioti šildymo vamzdeliai apsaugo žemę ir pamatą nuo įšalo ir kondensato kaupimosi pamato sluoksnyje.
4.2.8 Antrinis energijos panaudojimas Projektuojamame pastate planuojama panaudoti išmaniąją ir ekologišką antrinės energijos panaudojimo sistemą. Šaldant ledo aikštę ir jos ledą šaldymo agregatai išskiria daug perteklinės šilumos, kuri įprastai tėra išvedama į aplinką, tačiau ši sistema padeda ją paskirstyti ir taip išnaudoti kitiems tikslams, taip taupant elektros energiją. Pagrindinis išskirtos šilumos kiekis bus nukreiptas į šalimais suprojektuotą viešąjį baseiną, tačiau prieš energiją išsiunčiant į kitą pastatą dalis šilumos pervedama į oro šildymo prietaisus, ledo atšildymą, vandens šildymą. Visi šaldymo agregatai vamzdžiais prijungiami ir nuvedami iki šilumos punkto ir ventiliacijos patalpų, taip perteklinė energija panaudojama kitiems tikslams elektros sąskaita.
51
5. Baigiamojo darbo išvados Atlikus išsamią aplinkos analizę, išnagrinėjus panašios tipologijos pastatus ir jų konstrukcinius bei inžinerinius sprendinius buvo nuspręsta, jog naujai projektuojama ledo arena Tauragėje atliks ne tik sporto statinio funkciją, bet bus stipri dominantė vietos kultūrinio centro atžvilgiu. Projekto metu buvo koncentruojamąsi į miestiečių socialinio gerbūvio gerinimą, turistų bei kitų miesto gyventojų pritraukimu bei patrauklios aplinkos ir nuotaikos kūrimu. Projekto urbanistinė idėja – išnaudoti gamtinę, neužstatytą ašį, kurios centre arenos aplinka sujungtu bendruomenės centrą ir baseiną, taip susikurtu naujas kultūrinis Tauragės centras, traukiantis įvairaus amžiaus gyventojus. Taip pat architektūrinės idėjos užduotis – sukurti kontrastuojantį su aplinka pastatą, naujai vystomame rajone, kad jis būtų pagrindinė rajono dominantė. Numatoma, jog suprojektuota ledo arena savo architektūrine išraiška ir patrauklia aplinkos erdve sukurs socialinę bendruomenę, kuri atstovaus ne tik ledo sporto šakas, bet vienis visą bendriją ir gerins viso Tauragės miesto gerbūvį.
52
6. Literatūros ir šaltinių sąrašas -
L.Ziberkas, G.Blažiūnas, N.Bučiūtė, G.Čaikauskas. Pastatų tipologija. Technika, 2007
-
Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija
-
Tauragės miesto bendrasis planas
-
IIHF ICE RINK GUIDE https://www.iihf.com/IIHFMvc/media/Downloads/Projects/Ice%20Rink%20Guide/IIHF_Ice_Rink_G uide_web_pdf.pdf
-
Strava heatmap https://www.strava.com/heatmap#7.00/-120.90000/38.36000/hot/all
-
“Lentpark” ledo arenos ir baseino multifunkcinis kompleksas https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten
-
“Ice rink of Liege” ledo arena https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand
-
“City of Jacka hockey arena” ledo arena https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos
-
“Umea ice hockey rink” ledo arena https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/
-
Www.Geoportal.lt
-
„Paroc“ šiltinimo sprendimai https://www.paroc.com/spps/structure-selector/paroc/Index_lt.html
STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI: Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisto sauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ Statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“
53
7. Iliustracijų sąrašas Iliustracija Nr. 1 Pagrindinis įėjimas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitzarchitekten) Iliustracija Nr. 2 Sklypo sutvarkymo planas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 3 Pirmo a. Planas ir pjūvis (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 4 Metaliniės surenkamos konstrukcijos fasado medžiagiškumas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentpark-schulitz-architekten) Iliustracija Nr. 5 Ekologinės sistemos principas (Šaltinis: https://www.archdaily.com/502781/lentparkschulitz-architekten) Iliustracija Nr. 6 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-lescaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 7 Įvažiavimas į požeminį parkingą (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rinkof-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 8 Pirmo aukšto planas ir šoninis fasadas (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/icerink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 9 Interjeras ir medžiagų bei konstrukcijų schema (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escaut-architectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 10 Šoninis pjūvis. (Šaltinis:https://www.archdaily.com/416177/ice-rink-of-liege-l-escautarchitectures-be-weinand) Iliustracija Nr. 11 Pagrindinis fasadas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockeyarena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 12 Pastato urbanistinis kontekstas tarp miesto ir kalnų. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 13 Pjūvis ir membranos tipo kupolo konstrukcija ir primityvi funckinė struktūra. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 14 14 Konstrukcijų ir interjero medžiagiškumas. (Šaltinis: https://www.archdaily.com/17739/city-of-jaca-hockey-arena-coll-barreu-arquitectos) Iliustracija Nr. 15 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 16 Rekreacinė pastato aplinkos funkcija. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 17 Urbanistinis struktūrinis reikšmingumas ir meninė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 18 Objekto funkcinė erdvinė idėja. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/)
54
Iliustracija Nr. 19 Pagrindinis fasadas su parko aplinka. (Šaltinis: https://www.designboom.com/architecture/big-architects-ice-hockey-rink-in-umea/ ) Iliustracija Nr. 20 projektuojamo sklypo padėtis (šaltiniai: geoportal.lt, www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/zemelapis.html ) Iliustracija Nr. 21 Tauragės kareiviniės (“Tauragė” Facebook socialinių tinklų puslapis) Iliustracija Nr. 22 Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes Tauragės mieste 2015 (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 23 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių Tauragėje skaičius (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 24 Nedarbingumo lygis Tauragės apskrityje (Šaltinis: Tauragės miesto vietos veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategija) Iliustracija Nr. 25 “Strava” srautų žemėlapis, nagrinėjamo sklypo lokacija – baltas taškas, kuo intensyvesnis srautas, tuo ryškesnė spalva (Šaltinis: https://www.strava.com/heatmap#7.00/120.90000/38.36000/hot/all) Iliustracija Nr. 26 Ledo aikščių lokacija visoje Lietuvoje (http://sportmap.lt/lietuvos-sporto-bazes/ledoarenos) Iliustracija Nr. 27 Ledo arenos parametrai pagal Šiaurės amerikos ir Pasaulio lygio nuostatas Iliustracija Nr. 28 Urbanistinio sprendimo koncepsijos idėjinė schema Iliustracija Nr. 29 .Architektūrinio sprendimo meninės koncepsijos idėjinė schema Iliustracija Nr. 30 Funkcinių ryšių modelio schema
55
8.PRIEDAI
Priedas Nr.1.3.1
Vietos analizė M 1:25 000
Priedas Nr. 1.3.5
Gamtinė analizė M 1:5 000
Priedas Nr.1.3.7
Kompoziciniai ryšiai M 1:5 000
Priedas Nr.1.3.8.1 Susisiekimo struktūra M 1:10 000 Priedas Nr.1.3.8.2 Inžinerinė sklypo analizė M 1: 2 500 Priedas Nr. 1.3.6
Urbanistinis kontekstas M 1: 5 000
Priedas Nr. 1.3.9
Funkcinė struktūra M 1:5 000
Priedas Nr. 2.4
Sklypo sutvarkymo planas M 1:1000
Priedas Nr. 3.1
Konstrukcinis pjūvis M 1:300
Priedas Nr. 3.2.7
Stogo planas M 1:300
56